Dievo tarno Mykolo Giedraičio ikonografija
Šv. Kazimiero amžininkas, palaimintuoju laikomas atgailos kanauninkų vienuolis Mykolas Giedraitis dar būdamas gyvas garsėjo pamaldžiu gyvenimu, šventumu bei stebuklais, dėl ko išsyk po mirties pradėtas garbinti. Kulto židinys telkėsi Krokuvoje, Atgailos kanauninkų vienuolyne, Šv. Morkaus bažnyčioje, kur vienuolis praleido didžiąją savo gyvenimo dalį. Lietuvoje M. Giedraičio kultas lokalizuojamas kilmingos Giedraičių giminės teritorijoje, jis buvo puoselėjamas regulinių atgailos kanauninkų vienuolynuose. Šio Dievo tarno ikonografija yra negausi, tai paskatino straipsnio autorę peržiūrėti žinomus bei mažiau žinomus atvaizdus, palyginti juos tarpusavyje ir ieškoti analogų, analizuoti hagiografijų tekstus. Lietuvos kultūros paminklų sąraše minimi trys paminkliniai M. Giedraičio paveikslai, esantys Videniškių, Giedraičių, Tverečiaus bažnyčiose; žinoma Aleksandro Tarasevičiaus graviūra, paskiruose leidiniuose rasta keletas iliustracijų bei raižinių. Tverečiaus, Videniškių, Giedraičių bažnyčios M. Giedraičio paveikslų kompozicinė schema panaši, labai paprasta: tai klūpančio, besimeldžiančio Dievo tarno atvaizdai. Tačiau jie nėra kartotės, nes buvo nutapyti pagal skirtingus pirmavaizdžius, skirtingi įkvėpimo šaltiniai. M. Giedraičio vaizdavimo tradiciją nulėmė kulto raida bei hagiografijų tekstai, tačiau svarbiausias veiksnys buvo pirmavaizdžiai. Susiformavo besimeldžiančio vienuolio paveikslas, su jam būdingais atributais.
Šv. Kazimiero amžininkas, palaimintuoju laikomas atgailos kanauninkų vienuolis Mykolas Giedraitis dar būdamas gyvas garsėjo pamaldžiu gyvenimu, šventumu bei stebuklais, dėl ko išsyk po mirties pradėtas garbinti. Kulto židinys telkėsi Krokuvoje, Atgailos kanauninkų vienuolyne, Šv. Morkaus bažnyčioje, kur vienuolis praleido didžiąją savo gyvenimo dalį. Lietuvoje M. Giedraičio kultas lokalizuojamas kilmingos Giedraičių giminės teritorijoje, jis buvo puoselėjamas regulinių atgailos kanauninkų vienuolynuose. Šio Dievo tarno ikonografija yra negausi, tai paskatino straipsnio autorę peržiūrėti žinomus bei mažiau žinomus atvaizdus, palyginti juos tarpusavyje ir ieškoti analogų, analizuoti hagiografijų tekstus. Lietuvos kultūros paminklų sąraše minimi trys paminkliniai M. Giedraičio paveikslai, esantys Videniškių, Giedraičių, Tverečiaus bažnyčiose; žinoma Aleksandro Tarasevičiaus graviūra, paskiruose leidiniuose rasta keletas iliustracijų bei raižinių. Tverečiaus, Videniškių, Giedraičių bažnyčios M. Giedraičio paveikslų kompozicinė schema panaši, labai paprasta: tai klūpančio, besimeldžiančio Dievo tarno atvaizdai. Tačiau jie nėra kartotės, nes buvo nutapyti pagal skirtingus pirmavaizdžius, skirtingi įkvėpimo šaltiniai. M. Giedraičio vaizdavimo tradiciją nulėmė kulto raida bei hagiografijų tekstai, tačiau svarbiausias veiksnys buvo pirmavaizdžiai. Susiformavo besimeldžiančio vienuolio paveikslas, su jam būdingais atributais.
- No tags were found...
Transform your PDFs into Flipbooks and boost your revenue!
Leverage SEO-optimized Flipbooks, powerful backlinks, and multimedia content to professionally showcase your products and significantly increase your reach.
mėnulio pjautuvu (pasaulio kintamumo alegorija); kunigas
pal. Svetoslavas Tylintysis (jis buvo davęs tylėjimo
įžadus), prispaudęs pirštą prie lūpų, su knyga rankose,
pamynęs apsigobusį atgailaujantįjį su rožiniu ir
knyga (veidmainystė, šventeiviškumas); iš kairės šv.
Jonas Kentietis su knyga, laikantis laurų ir rožių vainikus,
prie kojų Plutonas, turtų dievaitis, brangenybių
krepšelis — turto alegorija; ir M. Giedraitis su krucifiksu
ir lazda, pamynęs velnią. Lazda primena jo luošumą,
velnias — gundymus, nes vienuolis „labai kentėjo
nuo šėtono", kaip rašoma hagiografijose, „kurio plakamas
krauju sruvo" 48 . Dievo tarnas vaizduojamas gana
aukštas, nors hagiografijose rašoma, kad buvo žemo
ūgio, išsiskiria nuolankia povyza.
Sv. Morkaus bažnyčioje yra dar vienas XVIII a. antrosios
pusės paveikslas, kuriame M. Giedraitis nutapytas
tarp įžymių regulinių atgailos kanauninkų vienuolių
49 .
Grafiniai atvaizdai (11 il.). Išlikę trys prakalbų
tekstai, kuriuos, minint M. Giedraičio mirties meti-
-К,
л '-V
.•Vi 'įAs
- ^ ^ 3 ^
t
• ' \ .;Q:>H ; bct аГрТс|«Д)1у^ tfacTėm MICHAELIS,,
\ —""Sfmpfr buwyvTmm, tplMbcc* a^plciat. f'' "' - * *.
\^ QiJibct AfpJcuüJJESUM tUBC.vetba'JCronenj."*: •
\ Ad Sanfturg V'iRiiem, tįnilibet afpiclatj , 1
CįVJLlbet alplCIit MagnaLl4-|IUeiI$ tLtl,
" li'Quo fulgebint, (cjuilibct afplclar.
.'Qi'^c alplcijt ccrncriilo;Sidcra pruło:-*— *'* ' -
_ Attt-Įtil_oculis jĮullibct afpicUt. ' •
t
• , _ .'
M*;*mnIonV. Cuįui cIIaritAtcs'ExpDcac («0,"
v
.Cc.'UjmK DuRantį'OmoIa Cclfa/nota. .-,
•«iv. ^^ллЯ^Л^я^»*"^1*** .'»M.W'
i\'.\v. CJ." 9*У
11. Prakalbos, skirtos pal. Mykolui Giedraičiui,
•f
4
f/
iliustracija. 1763
Illustration of the speech dedicated to the Blessed Mykolas
Giedraitis. 1763
10. Łukasz Porębski. Felix Sacciilum. 1626 — 1628.
Krokuva, Dievo Kūno bažnyčia
Łukasz Porębski. Felix Saeculitm. 1626 — 1628. Krakow,
the church of God's Body
nes, gegužės 4 d., Krokuvos akademikai skaitė Šv. Morkaus
bažnyčioje. Prof. P. Rabikauskas neigia, kad vienuolis
studijavo Krokuvos universitete, jis rašo, jog
įrašas universiteto knygose apie ten studijavusį Michaelį
de Gedroithy tikriausiai susijęs su kitu asmeniu 50 .
Tačiau nuo istoriko Alberto Vijūko-Kojelavičiaus laikų
faktas apie bakalauro laipsnį, suteiktą M. Giedraičiui
1465 m., keliauja per hagiografijas. Prakalbose
Dievo tanias tituluojamas dar solidžiau — „ex duce
Litvaniae", „etprofessore acadeiniae Cracov". Prakalbų
antrąjį puslapį puošia iliustracijos, tekstus — inicialai.
1763 m. prakalboje M. Giedraitis (vyresnio amžiaus,
kaip Tverečiaus paveiksle) vaizduojamas regintis viziją,
sceną įrėmina barokinis kartušas. Viršuje užrašas -
131
Change language