ALYTAUS ŽURNALAS. 2024

DAKTARAS ČEMPIONAS

SIGITAS KATKEVIČIUS

ALYTAUS ŽURNALAS

NR.1 | VASARA - RUDUO | KAINA 3€

SUGRĮŠ IŠ HOLIVUDO

KAS TA RYŽA LAPĖ?

DZŪKIJA ATSINAUJINA

ALYTAUS KVAPAS. LIUR

KURIAM ŠEIMOS PIRTĮ!

LAZERINĖS OPERACIJOS

SVEIKATA PO VIENU STOGU

odontologai į namus?

vita iš @vi.KERAMIKa

KAIP RUOŠTIs ŽIEMAI

mažiau sąskaitų

MADISTĖ STASĖ

PLI AS APSILANKYTI

ALYTAUS ŽURNALAS

NUO 1918 IKI 2024 M.

JAUNIMO PARKAS

+TOP-9 VIETOS

NUO A IKI Ž

1

2

JAUNIMO PARKAS

NUO AKTYVAUS LAISVALAIKIO IKI MEILĖS PAIEŠKŲ LABIRINTE

Po dešimties Didžiojoje Britanijoje praleistų metų į Alytų sugrįžo Rita kartu su šeima – vyru Tomu

ir dviem vaikais. Natūralu, kad po tiek metų gimtąjį miestą tenka jaukintis iš naujo, tad vieną gražią

vasaros popietę jauna alytiškių šeima nusprendžia pasivaikščioti po Jaunimo parką ir lieka maloniai

nustebinti. Jaunimo parkas per pastaruosius kelerius metus pasikeitė neatpažįstamai.

3

Vos įžengę į šią unikalią vietą Tomas ir Rita stabteli

prie Meilės labirinto. „Kalbama, kad šiame labirinte

galima sutikti savo gyvenimo meilę. Kiekvienas

paklydimas – pamoka, o gyvenimo mokytis geriausia

iš mūsų senolių. Juk jie kažkada buvo jauni ir

gražūs”, – rašoma prie įėjimo į labirintą iškabintoje

informacinėje lentelėje. Ieškoti meilės labirinte

nei Tomui, nei Ritai jau nebereikia – jie turi vienas

kitą, tačiau ką gali žinoti, galbūt vieną gražią dieną

beklaidžiodami labirintu jame vienas kitą atras du

meilės ieškoję žmonės.

Ritą ir Tomą kur kas labiau sudomina Meilės labirintą

puošiantys suoliukai ir ant jų prisėsti besiruošiančių

senjorų atvaizdai bei perskaityta informacija,

kad Meilės labirintas yra unikali vieta,

kurioje galima sugrįžti į 1930–1934 m. bei suprasti,

kokius nepaprastus jausmus išgyveno Alytaus miesto

gyventojai.

Iš tiesų, beklaidžiojant labirintu ant jo sienų galima

atrasti ne vieną meilės eilėraštį, kurį tarpukariu ant

suoliukų Miesto sode užrašė įsimylėjėliai arba juos

atspausdino tuometinis vietos laikraštis „Alytaus

dzyvas“.

Paklaidžioję labirintu porelė patraukia tvenkinio

link. Tiesa, aplinka prie šio vandens telkinio ir šalia

jo esantis užrašas „Jau gali planuoti pasimatymą

prie būsimo tvenkinio” išduoda, kad ši teritorija

dar tvarkoma. „Netrukus pakviesiu tave čia į pasimatymą!”,

– žmonai Ritai šypteli Tomas ir pora

vingiuojančiais parko takeliais patraukia toliau.

Netrukus jaunuosius alytiškius stabtelėti priverčia

netoliese įrengtoje augintinių aikštelėje šėlstantys

šunys.

Prieš trejus metus Jaunimo parko teritorijoje atsiradusioje

erdvėje įrengti dresavimui pritaikyti

įrenginiai, suoliukas, vandens kolonėlė, o parko

lankytojų saugumui teritorija aptverta tvora.

Parko teritoriją puošia dar 1982 m. skulptorių

grupės, vadovaujamos Naglio Nasvyčio ir Alytaus

vyriausiojo dailininko Alberto Stankevičiaus, sukurta

bene pirmoji Lietuvoje metalo plastikos skulptūrų

kompozicija, savo ryškiomis spalvomis suteikianti

savitą veidą Jaunimo parkui, turinti tiek dekoratyvinę,

tiek funkcionalią paskirtį. Šių skulptūrų apsuptyje

driekiasi pieva, kurioje vyko ir tebevyksta

ne viena dešimtis renginių – Šeimų, Mokslo ir žinių

dienos, Grikių šventės, Vasaros lauko kinas ir kt. O

šventinių renginių šurmulį pakeičia ant batutų šėlstančių

vaikų juokas ir po pievą riedančių vaikiškų

automobilių skleidžiami garsai.

Trumpam prisėdę ant muzikinio suolelio ir pasiklausę

Alytaus miesto himno, Rita ir Tomas patraukia

vaikų erdvės link. Čia dar daugiau mažųjų

klegesio. Neseniai įrengtoje žaidimų aikštelėje

sumontuoti 28 įvairūs ir visoms amžiaus grupėms

skirti įrenginiai bei 23 gumos rutuliai, pusrutuliai,

kurie sukuria balansavimo taką bei puošia linksmybėms

skirtą erdvę.

Šios žaidimų aikštelės išskirtinumas – muzikinė

arka „Sona“. Tai – pirmoji Lietuvoje interaktyvi

muzikinė arka, kurioje vienu metu galima rinktis iš 5

skirtingų žaidimų. Aikštelėje pastatytas ir beveik 8

metrų aukščio bokštas su dviem uždaromis ir viena

atvira čiuožykla. Tad veiklos čia randa vaikai nuo

vienų metų amžiaus, tiek ir vyresni.

Patiems mažiausiems skirti žaidimų nameliai, edukacinės

lentos, karuselė, žemesnis veiklos bokštas

su čiuožykla, kalniukai su tuneliu ir čiuožykla, batutai,

balansinės platformos, lygsvaros bei įprastos

sūpynės.

Vyresni vaikai jau pamėgo ir besisukančią karuselę,

balansinius takus, keturvietę karuselę, gandro lizdo

sūpynes bei batutus.

4

„Čia mes būtinai sugrįšime su vaikais“, -

apžiūrėjęs išskirtinę vaikų žaidimų aikštelę žmonai

užsiminė Tomas.

Tikėtina, kad šios jaunos alytiškių šeimos atžalos

pamėgs ir dar vieną jau kiek ūgtelėjusiems kuriamą

erdvę – „Padaužų aikštelę“. Joje planuojama įrengti

guminę dangą, laipynes, žaidimų aikštelės kompleksą,

laipiojimo sieną ir kitus objektus.

Šalia būsimos paaugliams skirtos „Padaužų aikštelės“

stabteli jaunuolių grupelė. Jaunimas patraukia

parkūro aikštelės link. Šią prieš šešerius metus su

specialia smūgius slopinančia danga įkurtą erdvę jau

spėjo pamėgti daugybė jaunų alytiškių.

Netrukus Ritos ir Tomo žvilgsnis nukrypsta į kalneliais

besivažinėjančius dviratininkus ir riedutininkus. Tie

smagūs kalneliai – riedutininkų, riedlentininkų,

dviratininkų, paspirtukininkų parkas. Kalneliai ir

rampos tokie, kad čia gali vykti aukščiausio lygio

ekstremaliojio sporto renginiai.

Tiesa, kol kas šioje erdvėje besitreniruojantis

jaunimas neturi kur prisėsti ir smagiai pabendrauti,

tačiau jau netrukus tokia vieta čia atsiras. Alytaus

miesto savivaldybė riedutininkams ir dviratininkams

planuoja įrengti amfiteatrą, tad jaunimas jau gali

galvoti, kokį gi ekstremalų renginį čia būtų galima

suorganizuoti.

Bevaikščiodami po parką Rita ir Tomas užsimano

užkąsti ir atsigaivinti. Ieškoti, kur nusipirkti kavos,

gaiviųjų gėrimų, ledų ar sumuštinį ilgai netenka:

prie pat riedutininkų, riedlentininkų, dviratininkų,

paspirtukininkų parko – nemenkas kavos, gaiviųjų

gėrimų, užkandžių ir kt. pasirinkimas. O jeigu norisi

kepsnio ar šašlykų, jų galima patiems išsikepti čia

pat esančioje grilio zonoje.

5

Pliažo tinklinio ir pliažo aikštelės

Pasistiprinus – metas pasportuoti. Tomas ir Rita

patraukia ryškiaspalvės krepšinio aikštelės link,

kurioje esant geram orui nuolat bumsi krepšinio

kamuoliai. Šurmulio ir gerų emocijų netrūksta

ir Jaunimo parke įrengtose net trijose tinklinio

aikštelėse. O tie, kurie nemėgsta komandinių

žaidimų, gali sportuoti su lauko treniruokliais.

Aplankę sportui skirtas erdves, medžių paunksmėje

porelė pastebi pavėsinėje susėdusius garbaus

amžiaus senolius. „Kažin, ką jie ten veikia?“, –

pagalvoja jauna alytiškių pora ir smalsumo vedina

patraukia senjorų link.

Vyresni alytiškiai specialiai jiems įkurtoje senjorų

erdvėje žaidžia domino ir šaškėmis. „Kaip smagu!

Reiks paraginti prie šių azartiškų senolių prisijungti

mūsų tėčius“, – sužavėtas senjorų azarto žmonai

pasiūlo Tomas ir patraukia namų link.

Jaunimo parko gamtos grožis ir veiklų gausa

sužavėjo ne tik Tomą ir Ritą. Šį unikalų gamtos

kampelį spėjo pamilti daugybė alytiškių ir miesto

svečių. Juk tik čia galima kasdien išgirsti žaidimų

aikštelėje žaidžiančių vaikų klegesį, stebėti ant

suolelio sėdinčius, besišnekučiuojančius, kavą

gurkšnojančius senjorus, sportuojantį jaunimą ar

į pasimatymą atėjusias įsimylėjėlių poreles. Šis

parkas – kupinas gamtos grožio ir skirtingų žmonių

emocijų. Netikite? Užsukite ir įsitikinkite patys!

Publikaciją remia Alytaus

miesto savivaldybė

6

ATRAKCIONŲ JAUNIMO PARKE ISTORIJA –

NUO LEGENDINIO „VELNIO RATO“

IKI KUNIGO PAŠVENTINIMO

Nuo 1982-ųjų Alytaus miesto, kaip regiono centro, jaunystę menantis parkas tarp Dainavos ir Putinų

mikrorajonų pastaraisiais metais atgimsta. Po daugelio metų čia net asfaltas atnaujintas, o į Jaunimo parką

ateiti ar į jį atvažiuoti dvirate transporto priemone greit galėsime ir atnaujintu tilteliu.

70 tūkstančių gyventojų turėjusio miesto pramogos – „Velnio ratas“ ir kiti atrakcionai Jaunimo parke

daugelio alytiškių, šiandien perkopusių 50-metį ir vyresnių, vaikystės prisiminimuose iškyla atrakcionai

Jaunimo parke. Tai buvo ypatinga pramoga, kuriai vertėjo taupyti net atsisakant ledų. Atrakcionų parko

simboliu tapo apžvalgos ratas, kuriuo pakilus atsiverdavo Dzūkijos sostinės panorama, o kartais jis sugesdavo

ir viršuje įstrigę pramogautojai patirdavo dar stipresnių emocijų.

ALDONA KUDZIENĖ

7

Misija naujais atrakcionais praplėsti Jaunimo parko

pramogų erdvę teko statybų specialistui Algimantui

Paukštaičiui, dirbusiam Alytaus miesto vykdomojo

komiteto Statybos skyriaus techninės priežiūros inžinieriumi.

1983-aisiais jam buvo pasiūlyta Alytaus

miesto kultūros namų direktoriaus kėdė ir misija,

kurią sėkmingai įgyvendino per nepilnus trejus metus,

suteikdamas daug džiaugsmo Alytaus vaikams,

– nupirko naujų atrakcionų.

„Sovietmečiu visa žaidimų ir pramogų pramonė

buvo perduota teatro įrangą gaminančios „Sojuzteatrprom“

jurisdikcijai. Tik iš ten anuomet Lietuva

galėjo įsigyti lauko pramogoms skirtų įrenginių.

Jaunimo parkui pirkau ir vežiau atrakcioną „Siurprizas“

ir kitus. Juos montavo gamintojai-inžinieriai,

o man, kaip patirties turėjusiam statybininkui,

buvo leista dirbti kartu.Pirmiausia nuliejome tvirtus

pamatus“, – į ekskursą po Jaunimo parko atrakcionų

istoriją leidžiasi Algimantas, vienintelis alytiškis

darbuotojas, dalyvavęs įrenginių montavime.

Iš viso Jaunimo parke veikė 7 atrakcionai. Juos aptarnavo

darnus, nuoširdžiai dirbęs 10 darbuotojų

kolektyvas. Algimantas pasidžiaugia, kad iki šiol,

su jais susitikus, yra ką prisiminti, apie ką pakalbėti.

„Darbų sauga buvo ypatingai kontroliuojama,

tačiau lyg tyčia… atrakcionas „Vėjelis“, jei gerai

pamenu, sulūžo 1985-aisiais. Niekas nesusižeidė,

bet išgąsčio turėjo. Ilgai tyrę ekspertai iš Vilniaus

nustatė priežastį – gamybos brokas. Pasirodo, atrakcionas

buvo pagamintas be vieno kreipiančiojo

guolio“, – nemalonų įvykį mena pašnekovas.

1992 m. Alytaus jaunimo parke veikiantys atrakcionai

buvo privatizuoti, jie tapo UAB „Narba“

nuosavybe. „Aš buvau išrinktas „Narbos“ vadovu.

Tiksliai neprisimenu, buvome 8 ar 9 savininkai. O

kai šeimininkų daug, nieko gero nelauk. Ir metas tuomet

toks buvo, kad žmonės norėjo pelno, jiems investicijos

nerūpėjo. Bet man rūpėjo ir net labai, taigi

po metų palikau šią bendrovę ir įsteigiau naują

savo įmonę. Man išėjus netrukus baigėsi „Narbos“

pramogų verslas“, – mena A.Paukštaitis.

Kokios pramogos Jaunimo parke buvo siūlomos

prieš 40 metų?

Aldona Ulozienė Jaunimo parko atrakcionų operatore

dirbo 15 metų, nuo 1981-ųjų. Kaip ir visi kiti

operatoriai, buvo išklausiusi instruktažą, turėjo dokumentą,

leidžiantį aptarnauti elektros įrenginius.

Jaunimo parko pramogų erdvės priklausė Alytaus

miesto kultūros namų Kultūros skyriui, jose veikla

darbo dienomis prasidėdavo 14 ir tęsdavosi iki 21

valandos, savaitgalį – nuo 11 iki 22 val. Atvykdavo

gausūs būriai ekskursantų iš svetur, o ir Alytaus

mokyklų mokiniams išvykos dažnai buvo organizuojamos.

Pramogos buvo sezoninis užsiėmimas,

dažniausiai prasidedantis Velykomis ir pasibaigiantis

spalio mėnesį.

8

„Kai įsidarbinau, jau buvo sumontuotas apžvalgos

ratas, „Velnio ratu“ vadintas. Vėliau ėmė veikti

„Viesulas“, „Ramunė“, „Vėjelis“, kuris ant grandinių

pakabintuose kašikuose sėdinčius pramogautojus

supdavo. „Siurprize“ reikėjo stovėti įsikibus į

šonines rankenas, o atrakcionas pakildavo beveik

180 laipsnių kampu. Sukantis išcentrinė jėga pramogautojus

prie sienelės taip prispausdavo, kad

šie vos galėdavo atsiplėšti. Dardėjo mažųjų mėgstami

traukinukai, girgždėjo laiveliai. „Velnio ratas“

buvo sumontuotas ant kalvelės, kurios apačioje

šiuo metu veikia paaugliams skirta erdvė, o tada

stovėjo sargo būdelė. Man teko aptarnauti visus

atrakcionus, bet dažniausiai – „velnio ratą“, traukinukus,

„Siurprizą“. Gintaras Andriuškevičius su

Valentinu Sakavičiumi darbavosi prie mašinėlių, tai

buvo viena įdomesnių pramogų berniukams. Laima

Andriuškevičienė – prie sūpynių, Vilija – prie „Viesulo“,

– mena Aldona.

Tėvai vaikams leisdavo, o ir visuomet nuotaikinga

kasininkė Marytė Venčkauskienė nepykdavo,

kad palipę laipteliais pinigus paduotų, už kuriuos

gaudavo bilietėlį pasisupti sūpynėmis. Bilietų

kasos pastatėlis – medinis spalvingas namelis,

sūpuoklės-atrakcionai – įvairiaspalviai „Laiveliai“

karuselės „Elniukai“, „Berželis“, paprasta karuselė

su porinėmis sėdynėmis. Vaikams labiau norėdavosi

atsisėsti ant elniuko ir laikytis už jo ragų.

Vieni viršuje panikavo, kiti – džiaugėsi

Pasak Aldonos, „Velnio ratas“, kurio aukštis siekė

per 30 metrų, pradžioje buvo su medžiaginiais

skėčiais, o kai jie suplyšo, – kabinos liko atviresnės.

Ant šio bei kitų atrakcionų reikėdavo prisirišti

saugos diržais su stambiomis metalinėmis sagtimis.

„Velnio ratas“ buvo mėgiamiausias atrakcionas,

žinoma, tiems, kurie nebijojo aukščio.

„Prie šio apžvalgos rato visada buvo daug žmonių.

Jei neklystu, jis turėjo 22 kabinas, kiekvienoje tilpo

po 4 žmones. Ne visus atrakcionus išbandžiau,

bet „Velnio ratu“ kėliausi – gražu, truputį šiurpu,

kažkiek mistiška. Iš viršaus buvo galima stebėti vaizdus,

kurių kasdien nepamatysi, – skruzdėlės dydžio

žmones, pušyno viršūnių bangas ir visomis kryptimis

besidriekiančius pėsčiųjų takus. Dažnam įdomu

buvo surasti savo, artimųjų ar draugų namą. Pasiekus

aukščiausią tašką, iš sėdinčiųjų gana patogiose

„Velnio rato” sėdynėse, girdėdavosi svarstymų:

„Kas būtų, jei įrenginys imtų ir sustotų ar sugestų?“

– mena Aldona Ulozienė.

9

Kartais taip ir atsitikdavo. Tomis minutėmis, pasak

pašnekovės, tekdavo rankomis paplušėti – skubiai

iškviestas mechanikas su elektriku suremontuodavo

gedimą. Mobiliojo ryšio dar nebuvo, bet sargo

būdelėje, kur veikė telefonas, budintis žmogus

dirbo apskritą parą.

Vieni užstrigus panikuodavo, kiti, kurie nebijojo

aukščio, džiaugdavosi galimybe ilgiau pasižvalgyti

po Alytaus apylinkes, nes ratas įprastai apsisukdavo

gana greitai. Kabarotis žemyn konstrukcijomis

niekas nemėgino.

Pinigų „prijuostes pririnkdavo“

Prie populiariausių atrakcionų nusidriekdavo

netrumpos eilės, ypač šventinėmis dienomis.

Būdavo, vaikas nusižiūri mašinytę ar kito atrakciono

sėdynę, kurią atėjus jo eilei kas nors užimdavo,

nespėjus šiam pribėgti. Pabirdavo ašaros, bet tik

trumpam. Iš mašinėlių aikštelės sklisdavo specifinis

elektros prietaisų skleidžiamas kvapas, bet jis

neatbaidydavo, priešingai – viliojo.

Bilietai buvo pagaminti iš mokyklinių sąsiuvinių

juos sukarpius, siuvimo mašina persiuvus ir uždėjus

spaudą. Vaikams buvo taikomos nuolaidos.

Bilietas kainavo 10–30 kapeikų. Pavyzdžiui,

pasivažinėjimas atrakcionu „Ramunė“ suaugusiems

kainavo 30, o vaikams – 20 kapeikų, „Berželio“

sūpynės – suaugusiems 20, o vaikams – 10 kapeikų.

„Siurprizas“, „Velnio ratas“ – 30 kapeikų, į šiuos

atrakcionus vaikai nebuvo įleidžiami. Kaip mena

Aldona, sudėtinga buvo „vagnorkių“ laikmečiu,

jas prijuostėse nešė į Kultūros skyrių, tiek daug

prisirinkdavo.

Žemesnėje parko vietoje buvo įsikūrusi ir sporto

aikštelė. Dviaukščiame pastate kiek vėliau įrengta

kompiuterinių žaidimų erdvė. Gretimoje patalpoje

veikė kavinukė, kurioje prekiauta limonadu,

tešlainiais, į kioskelį atveždavo ledų, kurie kaip

mat pasibaigdavo. Paaugliai bėgdavo į Putinų

mikrorajono ledų kioskus.

10

11

Dirbo fotografas ir Musė

Jaunimo parke dirbo fotografas Bronius

Laurinavičius su keturkoje augintine Muse.

Pageidaujančių paslaugos buvo labai daug, taigi

jis visuomet dirbo žmonių apsuptyje. Dažnas

norėdavo įsiamžinti šalia jo atsinešamo pripučiamo

dinozauro.

Šeštadienio vakarais vykdavo šokiai. Visuomet

pasišokti ateidavo Kolia, aktyvus tuometinis

alytiškis. Grodavo armonikieriai, kapelos, bet

dažniausiai buvo leidžiamos magnetofono juostos.

Populiariausios melodijos – „Žemyn upe“, „Šoka

basos raganaitės“, „Geltonos užuolaidos“. Aldona

mena, kad ne vienas ir pajuokaudavo, esą reikėtų

„tas geltonas užuolaidas naujomis pakeisti“.

Kurį laiką Jaunimo parke buvo švenčiamos ir

Joninės su laužu, augalų vainikais. Ir pačios

darbuotojos jų pripindavo, nes parko pašaliuose

tuo metu pražysdavo tokie lankstūs krūmai, kad

visas darbas – nusilaužti žydinčią šaką ir sulenkus

į apskritimą surišti. Darbo nedaug, o vainikas –

nuostabus. Joninių pagrindinė organizatorė buvo

kultūrininkė Lina Linarčikienė. Ji sugalvodavo

ir žiemos pramogų – Eglučių deginimo šventę

Užgavėnių linksmybes.

Aldona mena rūpestingus Kultūros skyriaus

vadovus Vytautą Puzą, Nataliją Ražanauskienę,

kurie pastebėdavo, pagirdavo, padėkodavo

darbuotojams.

Pramogos traukė ir jaunavedžius

Jaunimo parke anuomet buvo daug medinių

suoliukų, prie kiekvieno atrakciono po kelis ir

daugybė prie takų. O kiek įspūdingų gėlynų akis

traukė! Darbuotojai patys tvarką ir švarą palaikė,

kiekvienas savo darbo zoną prižiūrėjo. Parke

didelių medžių buvo nedaug, stiepėsi mažieji, bet

jau stovėjo Sporto rūmai, kino teatras „Jaunystė“.

Parke veikė ir tualetas.

Berods, 1993 metais Jaunimo parką pašventino

Alytaus dekanate dirbęs kunigas Jaunius Kelpšas.

„Alytuje tuomet vidutiniškai gyveno apie 70

tūkstančių gyventojų, tačiau Jaunimo parko

lankytojai visi visus pažinojo. Ateidami su šeimomis,

atsinešdavo obuolių, ledų, pavaišindavo ir mus.

Vyrukai ir gėlių atnešdavo, mus uošvėmis, tetomis

pavadindavo. Gal dalią tokią turiu, su niekuo nesu

susipykusi, kad visuomet pastebiu stokojantį ir jam

pasitarnauju. Taigi ne vienam mažyliui leisdavau

nemokamai pasisupti, kad spindinčiomis akelėmis į

namus iš parko sugrįžtų.

Anuomet Jaunimo parkas buvo vienintelė miesto

pramogų vieta, traukė ji ir jaunavedžius. Dažnai

tekdavo vestuvininkus sodinti į „Velnio ratą“,

o kartais ir į ekstremalesnius atrakcionus, kaip

„Siurprizas“. „Visais laikais žmonės daug dirbo,

bet rasdavo laiko ir pramogoms“, – sako 15 metų

atrakcionų parke prie valdiškų, o kelerius metus ir

prie jau privatizuotų įrenginių dirbusi alytiškė A.

Ulozienė.

12

Į PLIAŽĄ? VYKTI PRIE JŪROS NEBŪTINA,

RINKITĖS VIETINĮ!

Vasarą daugelis linkę laisvalaikį leisti prie vandens telkinių, o prie daugelio jų – ir paplūdimiai. Nebūtina

vykti prie jūros, kad pasilepinti vasaros malonumais paplūdimiuose. Kaip informavo Alytaus turizmo informacijos

centras (TIC), mieste yra du oficialūs paplūdimiai, o daugiausia – keturi nemokami – rajone:

po vieną – Simne bei Pivašiūnuose, du – Dauguose. Čia veikia ir mokama poilsiavietė „Daugų sala“ prie

Didžiulio ežero, kurią prižiūri UAB „Resort invest“. Rajone yra ir dvi oficialios maudyklos, jos įsikūrusios

Krokiaulaukyje ir Nemunaityje.

RITA GRIGALIENĖ

Populiariausieji

TIC įvardijo tris populiariausius paplūdimius. Tai –

Alytaus didžiosios Dailidės ežero paplūdimys su

netoliese įsikūrusiu „Vivi wake“ vandenlenčių parkas,

Daugų, esantis šalia Technologijos ir verslo

mokyklos, taip pat Simno paplūdimys šalia Giluičio

ežero.

Dauguose – ir paprastumas, ir prabanga

Nemažas paplūdimių bei vandens pramogų pasirinkimas

– Dauguose. Paplūdimyje, esančiame prie

Technologijos ir verslo mokyklos, yra persirengimo

kabinos, žaidimų aikštelė, suoliukai, lieptas, tualetas.

Panašiai – ir paplūdimyje šalia poilsio bazės

„Draugai“ (buvusi irklavimo bazė). Kaip jau minėta,

Dauguose rasite ir privatų paplūdimį, vandens

pramogų, kurias siūlo poilsiavietė „Daugų sala“:

čia veikia vandens batutų parkas, galima išsinuomoti

valtis, irklentes, baidares, vandens dviračius,

yra sporto aikštynai, paplūdimio baras, galimybė

statytis palapines ir kemperius. Dauguose netgi

galima užsisakyti ekskursiją, išbandyti plaukimą

ežeriniu luotu.

Kam – tinklinio, o kam – kelionių Nemunu?

Simne yra vietos palapinėms, kemperiams, sporto

aikštynas bei daugelis kitiems paplūdimiams įprastų

patogumų – persirengimo kabinos, vaikų žaidimo

aikštelė. Teikiama papildoma paslauga – irklenčių

nuoma. Paplūdimys Pivašiūnuose taip pat turi persirengimo

kabinas, pavėsines, tualetą, yra lieptas.

Panaši situacija ir Krokialaukio tvenkinio salos maudykloje.

Tiesa, joje yra pliažo tinklinio aikštelės.

13

14

Poilsis prie Nemuno taip pat gali būti įvairus: maudykloje

ties Nemunaičiu yra pasivaikščiojimo takas,

suoliukai, stalai, maudynių vieta pažymėta

plūdurais, galima išsinuomoti baidares, užsisakyti

keliones Nemunu, pasisėdėti kavinėje.

Investuoja dėl apgyvendinimo paslaugų

Privačioje poilsiavietėje esančiame pliaže per sezoną

aplanko apie 5 tūkst. lankytojų. UAB „Resort

invest“, valdančios poilsiavietę, direktorius Mangirdas

Simanavičius informavo, kad pliažas vis plečiamas:

„Sovietiniais laikais smėlis buvo vežamas iš

Matuizų karjero ir net iš Palangos pajūrio. Šiuo

metu pliažą jau esame praplėtę dvigubai. Naudojame

vietinių karjerų smėlį“. Bendrovės direktorius

atskleidė, kad į poilsiavietę investavo daug ir dar

daug investuos. „Investicijos niekada neatsipirktų,

tačiau kadangi mūsų teritorija yra didelė ir planuojame

pagrindines pajamas gauti iš apgyvendinimo

paslaugų, pliažas tampa neatskiriama šio verslo

dalis“, - dalinosi verslo niuansais M. Simanavičius.

Kainuoja ne tik paslaugos, bet ir įvažiavimas

Tam, kad poilsiautojai galėtų naudotis paplūdimiu,

būtina pasirūpinti tualetais, šiukšlių konteineriais,

aplinkos priežiūra, saugumu, privažiavimu (parkavimu).

Kaip patikslino TIC, privačioje poilsiavietėje

pasirūpinta įvairiomis galimybėmis pramogauti:

yra batutų parkas ant vandens, sporto aikštynai,

galimybė išsinuomoti inventorių, dėl saugumo vandenyje

įrengti atitvarai mažiesiems, yra informaciniai

stendai ir gelbėjimo stotis.

Paklaustas, su kokiomis problemomis susiduria,

bendraudamas su paplūdimių lankytojais, direktorius

atsakė: „Vienintelė problema – žmonėms

reikia aiškinti, kodėl renkamas įvažiavimo (švaros)

mokestis (jis yra 4 Eur suaugusiems ir 2 Eur 6-12

metų vaikams). Darbuotojas, kuris rinkdavo šį

mokestį, patirdavo daug streso. Tai jau beveik

praeitis ir dabar galime džiaugtis pozityviais, supratingais,

kultūringais lankytojais.“

Paplūdimio pramogas „Daugų saloje“ žadama

plėsti. Dar šią vasarą kartu su Alytaus rajono vietos

veiklos grupės suteikta parama planuojama įrengti

vaikų žaidimo aikštelę ir pastatyti sporto įrangą suaugusiesiems.

Paplūdimiai, pliažai ir kitos vietos prie vandens

telkinių Alytaus rajone – nebūtinai tik maudymuisi.

Čia galima rasti išskirtinių vietų žvejybai, pirties

mėgėjams, žygeiviams, o taip pat paukščių, gamtos

stebėtojams, pvz., kaip, Žuvinte, kuris yra seniausias

gamtos rezervatas Lietuvoje, įkurtas dar 1937

m.

Vandens ir smėlio švara prižiūrima

Pasiteiravus Alytaus rajono savivaldybės administracijos

(ARSA) atstovų, kokia situacija su vietos

maudyklomis bei paplūdimiais, išsamią informaciją

pateikė Komunikacijos skyriaus vedėja Neringa

Radvilavičienė. Pasak jos, Alytaus rajone yra netgi

ne keturios, o šešios maudymosi vietos, kurias

prižiūri savivaldybė. Visos šios maudyklos įrengtos

poilsiui, tačiau jos nėra pliažai ar paplūdimiai. Tai

jau minėtos maudyklos prie Didžiulio ežero Daugų

mieste prie irklavimo bazės bei Daugų technologijos

ir verslo mokyklos, prie Giluičio ežero Kaimynų

kaime, prie Nemuno upės ties Nemunaičio miesteliu,

Krokialaukio kaimo tvenkinio saloje, Ilgio ežero

Pivašiūnų kaime. Kad šių maudymosi vietų vandens

kokybė atitiktų higienos reikalavimus, stebi Alytaus

rajono visuomenės sveikatos biuras. Maudymosi

sezono metu atliekamas maudyklų vandens

kokybės tyrimas, taip pat – smėlio kokybės tyrimai

dėl helmintų (žarnyno parazitų). Apie rezultatus

visuomenė nuolat informuojama. Savivaldybės

maudyklas prižiūri ir tvarko seniūnijos. Didžiausia

problema savivaldybės atstovė įvardijo paliekamas

šiukšles bei sulaužomus pramogų įrenginius, tačiau

pažymėjo, kad tokių atvejų pasitaiko vis rečiau.

Didesnis komfortas – jau kitais metais?

Kaip minėjo N. Radvilavičienė, Alytaus rajone

prieš sezono pradžią maudyklos yra tvarkomos:

atvežama smėlio, prižiūrimi liepteliai, persirengimo

kabinos. Artimiausiu metu planuojama investuoti į

Daugų maudyklą prie Daugų technologijos ir verslo

mokyklos – čia bus įrengti takai, tiltas, tilteliai,

vaikų žaidimų erdvės, aktyvaus laisvalaikio praleidimo

erdvės, persirengimo kabinos, automobilių

stovėjimo aikštelė, taip pat planuojama investuoti

į pakrantę prie policijos nuovados – žadama įrengti

tiltą, pasivaikščiojimo taką, ežerą pritaikyti irkluotojams

– bus padarytos trasos irklavimui, naujai

įrengtos tribūnos žiūrovams. Abi šios teritorijos bus

sujungtos pėsčiųjų ir dviračių taku. Taip pat artimiausiu

metu yra planuojama investuoti ir į Nemuno

pakrančių sutvarkymą Nemunaityje ir Punioje.

Bus sutvarkyta mažoji infrastruktūra, įrengtos

valčių nuleidimo vietos, Nemunaityje pakrantė bus

pritaikyta maudymuisi. Visiems šiems darbams šiuo

metu rengiamos projektavimo sąlygos. Parengus

techninius projektus, tikėtina, kad rangos darbai

prasidės kitais metais.

Poilsiaviečių daugės?

Daugų mieste yra net 4 vietos, kur gyventojai ir

svečiai gali mėgautis Didžiulio ežero gaiva. Didžiausia

maudykla yra už Technologijos ir verslo

mokyklos. Pasak N. Radvilavičienės pateiktos informacijos,

Daugų gyventojai labiausiai mėgsta

maudymosi vietas šalia policijos nuovados pastato

bei už miesto kapinių. Simno seniūnijoje savivaldybei

priklausanti poilsio teritorija yra prie Giluičio

ežero Kaimynų kaime. Ją prižiūri Simno seniūnija:

renkamos šiukšlės, šienaujamas apie 2 ha plotas,

prižiūrimas paplūdimyje įrengtas inventorius.

Yra ir daugiau Giluičio ežero pakrančių, kur

gyventojai poilsiauja, maudosi, tačiau seniūnija jų

neprižiūri. Krokialaukio miestelyje yra įrengta poilsio

ir maudymosi vieta saloje, prie kurios privažiuoti

galima asfaltuotu keliu, o automobilius pastatyti tam

įrengtoje stovėjimo aikštelėje. Kadangi sala yra šiek

tiek atokiau nuo Krokialaukio, svarstomos galimybės

poilsio vietą prie tvenkinio įrengti ir pačiame

miestelyje, S.Dariaus ir S.Girėno gatvėje. Seniūnijos

iniciatyva su gyventojų pagalba sutvarkyta

dar viena tvenkinio pakrantė prie mokyklos. Buvo

surengta talka ir jos metu padarytas priėjimas prie

vandens, apgenėti medžiai. Dabar čia jau galima

maudytis. Planuojama sutvarkyti šalia pakrantės

šaligatvį, kad būtų patogu pasivaikščioti pakrante.

Kaip minėjome, yra poilsio teritorija ir Pivašiūnuose,

kurią taip pat prižiūri vietos seniūnija.

15

Be maudynių - kitos poilsio idėjos

Paplūdimiai, pliažai ir kitos vietos prie vandens

telkinių Alytaus rajone – nebūtinai tik

maudymuisi. Čia galima rasti išskirtinių vietų

žvejybai, pirties mėgėjams, žygeiviams, o

taip pat paukščių, gamtos stebėtojams, pvz.,

kaip, Žuvinte, kuris yra seniausias gamtos

rezervatas Lietuvoje, įkurtas dar 1937 m.

Prieš 100 metų. 1924 m.: būsimo rezervato įkūrėjas

profesorius Tadas Ivanauskas su praktiką atliekančiais

Lietuvos universiteto studentais sodyboje ant Žuvinto ežero

kranto.

16

SIGITAS KATKEVIČIUS: SVARBIAU

BŪTI GYDYTOJU AR PLAUKIKU?

Alytaus apskrities Stasio Kudirkos ligoninės gydytojas

Sigitas Katkevičius – kaunietis, tačiau jau daugiau

nei keturis dešimtmečius gyvena ir dirba Dzūkijos

sostinėje, tad linkęs save laikyti alytiškiu. Jam šis

miestas patinka. Čia įsitvirtino, sukūrė šeimą, tapo

pirmuoju ligoninėje endoskopuotoju ir vienu pirmųjų

echoskopuotojų. Gyvenant Alytuje atgimė aistra

plaukimui, kuri ne tik verčia nuolat treniruotis, bet ir

dalyvauti Lietuvos, Europos, pasaulio senjorų čempionatuose.

Kas gi šiandien svarbiau Sigitui: būti

gydytoju ar plaukiku?

ALMA MOSTEIKAITĖ

17

18

Kodėl pasirinko Alytų?

Prieš 42-ejus metus kaunietis Sigitas, turėdamas

kišenėje buvusio Kauno medicinos instituto diplomą,

chirurgo internatūrai pasirinko Alytų ir jo ligoninę.

„Žinau, kad klausit, kokie keliai atvedė į šį miestą.

O atsakysiu labai paprastai: Alytus man patiko, čia

buvo tikrai aukšto lygio ligoninė, daug pacientų,

visos sąlygos tobulėti. Iki šiol su pagarba prisimenu

čia dirbusius gydytojus Danutę ir Kazimierą

Nekrašus, Ritą ir Juozą Kiguolius, Chirurgijos skyriaus

vedėją Vitoldą Mackevičių… Labai gaila, bet

visi jau šviesios atminties. Daug ko iš jų išmokau ir

už daug ką esu dėkingas. Jie man buvo autoritetai,

norintys tobulėti ir tiesiog degantys savo profesija“,

– darbo pradžią Alytaus ligoninėje prisimena

S.Katkevičius.

Jo atmintyje įstrigusios ir pirmosios budėjimo naktys

Chirurgijos skyriuje, atliekant internatūrą. Pirmą

mėnesį jis padėdavo kartu budintiems chirurgams,

o antrą dažnai likdavo budėti vienas ir pačiam teko

priimti atsakingus sprendimus dėl ligonių.

„Iš aparatūros tyrimams ligoninėje buvo tik rentgenas.

Tik juo galėjai pasitikėti. Kai dabar pagalvoju,

su kokia aparatūra turėjome dirbti ir kaip kuo

tiksliau ištirti ligonius, kažkaip netelpa galvoje.

Galiu pasakyti, kad man pasisekė: po pirmų mano

darbo ligoninėje metų buvo nupirktas japoniškas

endoskopas. Tuomet mane pasikvietė ligoninės direktoriaus

pavaduotoja gydymo reikalams Danutė

Nekrašienė ir pasiūlė daryti juo tyrimus“, – apie

savo darbo pradžią su ligoninės įsigyjama naujausia

diagnostikos aparatūra pasakoja Sigitas.

Tobulėjimui pasitarnavo vokiečių kalbos

žinios

Pirmų žingsnių tobulėjimo link Sigitui tapo išvyka

į Santaros klinikas, kurios jau turėjo endoskopą ir

galėjo pasidalinti patirtimi.

Kaip dar įgyti žinių, juk galimybių stažuotis Vakarų

valstybėse anuomet nebuvo daug? Kai tik Sigitui

pasitaikė proga išvažiuoti į Uralo gydytojų tobulinimosi

institutą stažuotis endoskopijų srityje, jis tuoj

pat sutiko su tokiu Sveikatos apsaugos ministerijos

pasiūlymu.

Į tolimąjį Rusijos kraštą iš Lietuvos vyko vienintelis.

Būtent šioje stažuotėje Sigitas įgijo daugiausia

žinių apie vidaus organų endoskopijas.

Daugiau nei prieš tris dešimtmečius Alytaus ligoninėje

nupirktas pirmas echoskopas, kuriuo atliekami

ultragarsiniai organų tyrimai, tapo išbandymu

gydytojui S.Katkevičiui.

„Gerai prisimenu, kaip pirmąkart važiavau į Nidą

susitikti su Vokietijos Hokster ligoninės medikais

dėl bendradarbiavimo su mūsų ligonine. O jis truko

kokius šešerius ar septynerius metus. Apie šimtas

mūsų ligoninės darbuotojų vyko į minėtą Vokietijos

ligoninę susipažinti su naudojama medicinos įranga,

gydymo kultūra. Man, kaip endoskopuotojui ir

pradedančiam echoskopuotojui, buvo sudarytos

galimybės stažuotis Heidelburgo universiteto ligoninėje“,

– pasakodamas apie bendradarbiavimą.

Sigitas neslepia, kad ir dėl profesijos, ir dėl naujų

pažinčių, ir dėl gaunamos materialios naudos Alytaus

ligoninei pasitarnavo jo vokiečių kalbos žinojimas.

Pasak S.Katkevičiaus, būtent šio bendradarbiavimo

dėka Alytaus ligoninė sulaukė nemažai diagnostikos

aparatūros, tuomet deficitinių statybinių

medžiagų, kuriomis atnaujintos kai kurių skyrių patalpos.

O Vokietijos pilietei, nepriklausomai žurnalistei

Heide Reiss-Boland, kuri turėjo didelės įtakos

Alytaus ir Hoxter ligoninių ryšiams, už nuopelnus

Dzūkijos sostinei ir paramą buvo suteiktas Alytaus

miesto garbės piliečio vardas.

Kadangi Sigitas dalyvavo Vokietijos ir Baltijos šalių

gydytojų asociacijos veikloje, neapsiribota vien

endoskopijų ir echoskopijų stažuotėmis Vokietijos

ligoninėse. Tobulintasi Šveicarijoje, Austrijoje,

Prancūzijoje. Ir ne po vieną kartą.

Ko šiandien pasigenda ligoninėje?

Per Sigito darbo metus Alytaus ligoninėje, kur jis

15 metų vadovavo Diagnostikos skyriui, pasikeitė

dešimtys endoskopų ir echoskopų.

„Pirmiausia žiūrėjom per akį, vėliau – per ekraną,

o dabar jau ir dirbtinis intelektas nurodo, iš kur

paimti biopsijas. Tik laiko klausimas, kada šviesos

spektrai nustatys pakitimus organų ląstelėse.

Kažkada mūsų pirmoji ligoninė Lietuvoje, padedant

inžinieriui Vytautui Baubliui iš Vilniaus, kuris

vėliau darbavosi Amerikoje, Jungtiniuose Arabų

Emyratuose, Saudo Arabijoje ir Katare, pradėjo

kaupti kompiuterinės diagnostikos vaizdus, kas

labai naudinga medikams ir pacientams. Šiandien

pasigendu mūsų ligoninės išskirtinumo. Trūksta ir

gydytojų – savo profesijos entuziastų, patriotų. O

kai trūksta degimo savo profesija, apie gerą darbą

nėra ko kalbėti. Jokia finansinė parama ar net

geras atlyginimas neišgelbės“, – mintimis dalijasi

S.Katkevičius.

„Jūs neįsivaizduojat, kaip

po darbo dienos norisi

nerti į vandenį“

Sigitas sako esantis tarp tų laimingųjų, visą gyvenimą

turėjusių ir tebeturinčių mėgstamą darbą bei

niekuo nepakeičiamą pomėgį – plaukimą. Kas

dabar jam svarbiau – būti gydytoju ar plaukiku?

„Tikrai neatsakysiu. Kol leidžia jėgos, svarbu būti ir

gydytoju, ir plaukiku. Jūs neįsivaizduojate, kaip po

darbo dienos norisi nerti į vandenį“, – prisipažįsta

Sigitas. O jam plaukimas – paveldėtas iš šeimos.

Mama Leonora, kuriai dabar 99-eri, – daugkartinė

Lietuvos plaukimo ir greitojo čiuožimo čempionė,

nusipelniusi Lietuvos plaukimo trenerė. Jau Amžinybėn

iškeliavęs tėvas Vytautas buvo architektas ir

daugkartinis Lietuvos plaukimo čempionas.

Tad nieko nuostabaus, kad ir visi trys Katkevičių

vaikai nuo pat vaikystės neliko abejingi plaukimui.

Daugiausia šioje srityje pavyko pasiekti Sigitui.

Jam sunku suskaičiuoti, kiek yra iškovojęs apdovanojimų

savo amžiaus kategorijoje Lietuvos, Europos

ir pasaulio čempionatuose.

Gydytojas sako, kad plaukti vaikystėje pradėjo

norėdamas išsigydyti obstrukcinę plaučių ligą ir

plaukimas tikrai padėjo. Atvažiavęs į Alytų negalėjo

nesinaudoti ką tik atidarytu baseinu Sporto

rūmuose, o dalyvavimas senjorų arba veteranų

čempionatuose – tarsi rezultatas vaikystėje ir jaunystėje

įgytos plaukimo patirties.

Beje, pirmasis ir didžiausias Sigito pasiekimas

plaukime – startas su Lietuvos rinktine tuometės Sovietų

sąjungos tautų spartakiadoje, kuomet buvo ką

tik baigęs mokyklą.

Pasiekė du Europos rekordus

Kurį laiką dėl ausų ligos gydytojas plaukimo čempionatuose

nedalyvavo. Net baseinuose plaukiojo

su lenta, kad vanduo nepatektų į ausis. Bet, kaip

sakoma, gimęs skraidyti žeme nešliauši – Sigitas

surado būdą, kaip apsaugoti ausis nuo vandens, ir

ryžosi žengti į Europos senjorų čempionatus. Prieš

tai tokiuose čempionatuose Lietuvoje savo amžiaus

kategorijoje ne kartą buvo tapęs čempionu ir rekordininku.

Prieš septynerius metus debiutavo Europos atvirame

senjorų plaukimo čempionate Londone. Nepasiekė

įspūdingų rezultatų, nepatiko ir dalyviai,

kurie tarpusavyje nebendravo.

Bet po šio čempionato pasipylė Sigito pergalės. Jis

net nesuskaičiuoja, kiek turi iškovotų apdovanojimų

pasaulio ir Europos senjorų čempionatuose.

19

Gydytojas savo amžiaus kategorijoje yra pasiekęs

ir du Europos rekordus. Pernai Japonijoje užfiksuotas

200 metrų plaukimo krūtine 50 metrų ilgio

baseine rekordas, užpernai Danijoje – tokio pat

plaukimo ir tokios pat distancijos 25 metrų baseine.

Beje, plaukdamas krūtine Sigitas yra pasiekęs

daugiausia, o jo mėgstamiausias plaukimo stilius

– kompleksinis.

S.Katkevičius pasiektų rekordų nelinkęs labai

sureikšminti. Turbūt jie bus pagerinti, bet kol kas

jis yra šių rekordų savininkas. Ir niekas to negali

nuginčyti.

Naujoji Zelandija, Kataras, Pietų Korėja, Malaizija,

Graikija, Italija, Olandija, Lenkija, Vokietija, Austrija,

Švedija, Norvegija… Tai – dar ne visos šalys,

kur Sigitas dalyvavo Europos ar pasaulio senjorų

čempionatuose.

O treniruotės – Alytaus, Prienų, Varėnos baseinuose,

Alytaus didžiosios Dailidės ežerėlyje, Ilgų

ežere Alytaus rajone, sporto klubuose.

Ir išbandyti naujoves ne tik medicinoje ar plaukime

gydytojas visada linkęs. Pavyzdžiui, mokydamasis

prancūzų kalbos ėmė ir pirmąkart gyvenime

parašė eilėraštį šia kalba. Nustebino mokytoją ir

bendramokslius. Sigitas toks – ne jo gyvenimo kelias

be iššūkių, svajonių ir vilčių.

LAIKRAŠČIO 2025 METŲ

PRENUMERATOS AKCIJA - NUO RUGSĖJO

20

PRENUMERUOK REDAKCIJOJE, PERLE, PAŠTE

„KURIAM PIRTĮ“ ALYTAUS RAJONE PALEPINS NE

TIK GARU IR VANTOMIS

Rugsėjo 28 dieną Alytaus rajone pirmą kartą bus

švenčiama Šeimos pirties diena!

Kiekvienas atvykęs į pirtininkų šventę bus nemokamai

išpertas pagal išskirtinai tik šiam renginiui profesionalių

pirtininkų komandos sukurtas bei atliekamas

pirties programas. Ne tik vantomis ir garu

pirtininkai vilios – šventėje kiekvienas suras sau

informacijos bei veiklos, gaus vertingų patarimų.

Programa plati: edukacijos pirties temomis, apie

įvairių medžių vantų prisilietimų naudą, atpalaiduojančios

procedūros, masažai, natūralių kvapų

terapija, odos šveitimo procedūros, vanojimas ir

vanojimasis, medaus procedūros.

Pirtininkų desantą organizuoja keliaujantys pirties

renginiai „Kuriam pirtį“.

Šventę remia Alytaus rajono savivaldybė. Šventės

atmosferą spalvins vietiniai saviveiklininkai. Kuri

Alytaus rajono gyventojų pamėgta erdvė plačiai

atvers vartus pirmajai Šeimos pirties dienai – dar

tikslinama. Konkreti vieta bus paskelbta šiek tiek

vėliau rengėjų feisbuko puslapyje Kuriam.Pirti.

„Renginio trukmė – 6 valandos, laukiami visi, kam

patinka išbandyti įvairias vantas, masažus. Turėkite

pirties aprangą, kepurę, šlepetes, rankšluostį, puodelį

pirties gėrimui bei gerą nuotaiką! Rengdami

šias šventes pastebime žmonių nustebimą, kad

profesionalūs pirtininkai dirba visą dieną ir neima

pinigų. Iš tiesų Šeimos pirties diena – nemokamas

renginys, visos procedūros – dovana Jums. Esame

tie, kurie siekia gaivinti ir populiarinti senolių puoselėtas

lietuviškos pirties tradicijas, griauti nusistovėjusius

stereotipus ir akcentuoti pirties svarbą

šiuolaikiniame gyvenime. Tad kviečiame šeimas

rugsėjo 28-ąją paskirti sveikos lietuviškos pirties

kultūrai“, – ragina Povilas Kizelis, viešosios įstaigos

Lietuviškos pirties mėgėjų klubo „Kuriam pirtį“

atstovas.

21

LAUKTUVĖS IŠ HOLIVUDO:

COLLETTE DUNHILL KALBINS ALYTIŠKIUS

Susipažinkime su Alytuje gimusia, jau per 20 metų

su šeima JAV, Niujorke, gyvenančia visuomenininkė,

grožio studijos įkūrėja Collette Dunhill.

Alytiškės Daivos Pakalniškienės lietuviško vardo

ir pavardės amerikiečiai neištarė. Tai trukdė gauti

užsakymų, bendrauti. Taip Daiva tapo Collette, o

pavardė Dunhill išversta (hill angl. reiškia kalva) iš

jos lietuviško asmenvardžio – Pakalniškienė.

C.Dunhill – žinoma makiažo vizažistė, dirbanti

Niujorko mados savaitėse, baleto ir kino industrijose.

Ji yra dirbusi su Jennifer Lopez, Bradu Pittu,

Demi Moore, teniso žvaigžde Serena Williams. Alytiškės

kuriami pasaulyje garsių žmonių įvaizdžiai

puošia populiarių žurnalų viršelius.

Jos dėka naujos grožio tendencijos iš niekada nemiegančio

miesto pasiekia ir Dzūkijos sostinę, nes

Collette kasmet gimtojo miesto žmones pakviečia

į intensyvius makiažo kursus pradedantiesiems ir

profesionalams, norintiems pasitobulinti.

Vizažistės išduodami sertifikatai galioja visame pasaulyje.

C.Dunhill pradėjo naują lietuvybės projektą –

kalbino talentingus Amerikos lietuvius. Ji kviečia

visus pasinerti į „Amerikietiškąją sagą“, kurią pavadino

„One upon a time in America“, ir sekti jos

instagramą Mu-Aikona. „Alytaus žurnalo“ skaitytojams

sako: „Laukiu projekto ir nerimauju, nes

man tai visiškai naujas amplua. Norisi, kad pavyktų,

kad sugebėčiau paliesti širdis. Kartu džiaugiuosi,

nes tai proga visiems papasakoti sėkmės istorijas

žmonių, kuriuos be reikalo esame užmiršę. Sieksiu,

kad mano susitikimai su pašnekovais ne tik didintų

sekėjų motyvaciją, bet ir skatintų pasididžiavimą –

22

esame maža šalis su labai talentingais ir drąsiais

žmonėmis.“

Kokiais talentais Collette sudomino lietuviai,

gyvenantys už Atlanto?

„Talentais mylėti ir tausoti savo šaknis ir prigimtį.

Talentu didžiuotis savo kilme, nors net neaugus

Lietuvoje, jos ilgėtis. Vasarą Holivude susitinku su

mūsų visų taip mylima žvaigžde aktore Rūta Lee

(Kilmonyte). Darysiu ilgą interviu, nes trumpai

nužvelgti jos kelio tiesiog neįmanoma. Tai ne tik

Holivudo diva, kuri dirbo kartu su Franku Sinatra,

Clintu Eastwoodu. Jos vardu pavadinta žvaigždė

puikuojasi Holivudo žvaigždžių alėjoje, bet lietuvė,

nepamiršusi nei kalbos, nei papročių. Šį savo interviu

su labai įdomiomis ir spalvingomis Rūtos istorijomis

aš ir noriu padovanoti alytiškiams.

Rudenį planuoju surengti kūrybinį vakarą su interviu

peržiūra.

Žmones galės užduoti klausimų, mielai pasidalinsiu

įspūdžiais iš mūsų susitikimo. Viliuosi, kad turėsime

gerą vakarą.

Renginys bus nemokamas, tai – dovana, kurią noriu

atvežti, dalelė Holivudo ir daug motyvacijos tiek

jaunajai, tiek senajai Alytaus publikai. Vietos dar

nesu numačiusi. Parvykusi į Alytų, norėsiu įamžinti

ir kelis garbius, nusipelniusius alytiškius. Tai mano

projekto tąsa – parodyti žmonėms, kad ne tik Vilnius

ir Kaunas turi savo talentų, bet ir mažesniuose

miesteliuose labai daug talentingų, užsispyrusių

ir nusipelniusių asmenybių“, – apie būsimos

viešnagės tikslus užsiminė lietuvybės puoselėtoja

Collette Dunhill.

ALDONA KUDZIENĖ

KOKS YRA ALYTAUS

KVAPAS?

„Tai – laukų ir ežerų gaiva, miesto dulkės, tai –

ir degančios padangos, paradoksaliai derančios

su miesto parkų gaiva“, – sako „Liur.parfum“

ženklo kūrėjai.

SAULĖ PINKEVIČIENĖ

Alytuje gyvena du jauni kūrybingi žmonės – Viktorija

Venckūnė ir Povilas Venckūnas, kurių dėka Dzūkijos

sostinės vardas atsirado parfumerijos žemėlapyje.

Vilniečiai ir kauniečiai jame ieško „Liur“ kvapų.

Verslo idėją, žinių ir patirties Viktorija ir Povilas

parsivežė iš užsienio, mokėsi pas Didžiosios Britanijos

parfumerijos kūrėjus, patirties sėmėsi Paryžiuje.

Prasidėjus kovidui ir karantinui, pora nusprendė grįžti

į Viktorijos gimtinę Alytų.

23

– Sakoma, kad batsiuvys kartais neavi batų,

o kaip parfumerijos ženklo savininkai – ar

patys mėgstate kvėpintis ir kokiais kvepalais?

– Žinoma mėgstame, tačiau darbo specifika verčia

kvėpintis daug rečiau, nes kuriant kvapus tiek

studijoje, tiek laboratorijoje reikia vengti bet kokių

pašalinių kvapų. Taigi, džiaugsmo lieka mažiau. Tai

kaip ir batsiuvys be batų, taip ir parfumeris dažniausiai

į darbus keliauja nepasikvėpinęs. Na, o laisvadieniais

kvėpinamės savo kurtais kvepalais.

– Kas yra kvepalų etiketas ir kokios jo auksinės

taisyklės?

– Parfumerijos etiketas – labai plačiai išdiskutuota

tema užsienyje, kuri po truputį jau atkeliauja

ir į Lietuvą. Daugelis suprantame, kaip elgtis prabangiame

restorane, teatre, biure, darbe, kuo apsirengti

laisvo stiliaus vakarėlyje… Tačiau rečiau

pagalvojame, kaip kvėpintis. Kvepalai jau seniai

tapo neatsiejama daugelio žmonių stiliaus dalimi,

tačiau reikėtų pagalvoti apie aplinkinius. Juk atėjus

į restoraną norisi mėgautis maistu, o ne persodrintu

kaimyno kvepalų šleifu. Menkas malonumas ir teatre

užuosti kelių šimtų salėje susirinkusių žmonių

skirtingus kvepalus. Trumpiau tariant, visuomet pagalvokite

apie aplinkinius: jūsų kvepalai gali patikti

jums, bet kitus erzinti ar net alergizuoti.

Būdami uždarose patalpose (biurai, teatras, restoranai,

poliklinikos, ligoninės, viešasis transportas ir

panašiai) naudokite „arti odos“ stiliaus kvepalus

arba purkškitės santūriau. Atvirose erdvėse ar

lauke galite būti šiek tiek išraiškingesni.

– Ar mėgstamas kvapas Jums kažką pasako

apie žmogaus asmenybę?

– Ir taip, ir ne. Dažniausiai kai žmogus kalba,

kad mėgsta įvairius kvapus ir matai, kaip įdėmiai

kvepalus analizuoja ir renkasi, – supranti, jog sutikai

tikrą „kvapomaną“. Žinoma, gali ir atpažinti

sekantį madas, santūrų, nenorintį per daug išsiskirti

ar atvirkščiai – ekstravagantišką žmogų. Bet tikrai

ne visada. Sunkiausia, žinoma, su tikrais kvepalų

fanatikais. Esame sutikę tokių, kurie gėlių ir gaivius

kvapus naudoja žiemą, nes pasiilgo vasaros ir

saulės – jiems kvepalai būtent tą emociją atneša.

Parfumerija tuo ir nuostabi, kad leidžia išreikšti vidinį

aš, o tas aš kartais kasdien būna kitoks.

– Ar metų laikai Jums turi savo kvapus ir

kokius? Beje, kuo kvepėti vasarą karštyje?

– Užaugusiems Lietuvoje žiema neatsiejama nuo

šalčio kvapo, sniego, susipynusio su kūrenamų

malkų ar anglių kvapu, sklindančiu iš gyvenamųjų

namų kaminų. Vasara kvepia lietumi ir karštomis

dulkėmis, miškais, pievomis, liepų žiedais bei

ežerais. Pavasaris – bundančia gamta, o ruduo

šlapiais lapais, kaštonais, šlapia mediena, samanomis.

Kuo kvepėti vasarą?

Kūrėjai visada turės kitokį atsakymą nei

kvepalų pardavėjai: kvepėkit tuo, kas jums

patiems teikia didžiausią malonumą tą akimirką!

– Įrašėte Alytų į parfumerijos žemėlapį, o

koks Jums yra gimtojo miesto kvapas?

– Alytaus kvapas – labai sudėtingas ir tikrai išskirtinis.

Dar priklauso kaip žvelgtume į miestą,

emociniu, kultūriniu, istoriniu, vizualiniu aspektu.

Bet jeigu viską apibendrinus, tai būtų miško bei

gamtos kvapai, laukų ir ežerų gaiva, susipinanti su

miesto dulkėmis, tvarkomų kelių, karštos smalos bei

pramonės kaminų, betoninių pastatų kvapu. Tai ir

šviežiai dažytos sienos kvapas, tai ir ramybė bei neskubėjimas

ir dzūkiškas svetingumas, net degančių

padangų kvapas, paradoksaliai besipinantis su

miesto parkų jaukumu. Tai vaikiškas džiaugsmas

prie ežero miesto centre ir už kelių kilometrų esantis

miškas, slepiantis siaubingas praeities istorijas…

– Kokios šiuo metu kvapų mados tendencijos

pasaulyje, Lietuvoje ir... Alytuje?

– Parfumerijoje tendencijų yra labai daug ir įvairių,

kaip ir pats kvepalų pasaulis, kuris labai platus.

Jei greitai išskirtume kelias, tai yra žalumos kvapų

tendencija, kuri išlieka labai stipri (parfumerijoje

2023-ieji buvo paskelbti žalumos metais).

24

Turime iš naujo atgimusią gurmaninių kvapų tendenciją,

nuo vanilės iki vyšnių, nuo pyragėlių kvapų

iki kavos ar šokolado. Madingas kvapų sluoksniavimas,

asmeninio kvapo, sunkiau gaunamų kvapų

ieškojimas.

Lietuva (ir net nesistebėkite!) visiškai neatsilieka

nuo pasaulinių tendencijų. Pasaulinės mados gana

ryškios ir mūsų šalyje, o kvepalų pasirinkimu lenkiame

kaimynus. Alytuje esame surengę ne vieną

savo darbų pristatymą bei edukacijas – alytiškiai

be proto žingeidūs, besidomintys bei išprusę parfumerijoje.

Buvome ne kartą nustebinti jų kvapų

pasirinkimais bei žiniomis ar išskirtiniais klausimais.

Nors mieste turime tik kelias vietas, kur galima paskanauti

naujų aromatų, tačiau alytiškiai kolekcijose

turi ir retų, sunkiai prieinamų kvepalų.

– Kaip susigaudyti kvapų įvairovėje ir rasti

savo kvapą? Nuo ko pradėti paieškas?

– Susigaudyti tikrai nėra paprasta, kasmet juk

išleidžiama tūkstančiai naujų kvapų. Skirtingai nuo

kvepalų pardavėjų, visuomet patariame rinktis labai

atsakingai ir iš lėto. Būtinai patartume išbandyti

skirtingų kategorijų kvapus. Parfumerija yra labai

įvairi, taigi rinkdamiesi tik tam tikro tipo aromatus

(pavyzdžiui, tik saldžius ar tik medienos) prarandate

galimybę tą įvairovę pažinti.

- Kaip kvepalus rinktis?

- Geriausia, žinoma, pradėti nuo atradimų rinkinių

(kelių skirtingų mėginėlių) ir matuotis, matuotis bei

matuotis. Na, o jei tokios galimybės nėra – lankytis

kvepalų parduotuvėse tol, kol atrasite savo

aromatą. Žinoma, pardavėjai galbūt nebus labai

patenkinti, tačiau atminkite, kad kvepalus renkatės

sau, o ne pardavėjui. Pirmiausia kvepalus reikėtų

papurkšti ant testerio juostelės (vadinamo bloterio),

palaukti kelias sekundes ir uosti. Taip susidaryti

pirminį įspūdį. Po kurio laiko uosti vėl. Viršutinės

kvepalų natos jau bus išsisklaidžiusios ir kvepalai

gali atsiverti visai kitomis spalvomis. Dar šiek tiek

palaukti ir uosti naujai, įsivertinti, ar kvapo širdies

natos jums yra tinkamos.

Pirkėjai dažnai daro klaidą – tik pauostę nusiperka

didelį ir brangų buteliuką, o po kurio laiko sako, jog

kvepalai nebepatinka. Tai dėl to, jog ilgiausiai išsilaiko

kvepalų širdies natos, kurios gali netgi labai

skirtis nuo to kvapo, kurį užuodėte tik pasipurškę.

Jeigu viskas tinka, tuomet reikėtų kvepalus pasipurkšti

ant odos ir lygiai taip pat „prasinešioti“. Turėkit

omenyje, jog mūsų oda yra skirtinga ir tie patys

kvepalai ant skirtingų žmonių gali atsiskleisti labai

įvairiai. Mitas, jog didesnės kvepalų koncentracijos

kvepalai visada yra geresni ar ilgiau išsilaikantys.

Tikriausiai esate girdėję, kaip ant vieno žmogaus

tie patys kvepalai išsilaiko labai ilgai, o ant kito –

ne.

– Ir didžiausia klaida renkantis kvapą tai...

– ...uostyti kvepalus tiesiai iš buteliuko ar kamštelio.

Pavyzdžiui, Prancūzijoje tai suprantama kaip

didžiulė nepagarba, galite būti net išvaryti iš parduotuvės.

O kalbant iš technologinės pusės, dėl

didelės kvapų esencijų bei alkoholio koncentracijos

negalėsite įvertinti kvapo. Tas pats, kas didelį kepsnį

vienu metu susigrūsti į burną – ir atrodytumėte keistai,

ir nelabai suprastumėte, ką valgote...

– Nišiniai kvepalai. Kas tai?

– Labai geras klausimas, tarp parfumerių taip pat

dažnai diskutuojame, kas šiais laikais yra tie nišiniai

kvepalai. Kai jie atsirado prieš maždaug 40 metų,

viskas buvo paprasta – tai reti, sunkiau gaunami

prekiniai ženklai, kurių aromatai pakankamai išskirtiniai

netikėtomis kompozicijomis, gaminami

mažais tiražais, iš brangesnių bei geresnių žaliavų.

Šiais laikais didieji parfumerijos gamintojai bei

pardavėjai iš tikrosios nišos padarė šnipštą. Besidairant

parduotuvėse atrodo, jog jokių kitų kvapų

nebeliko – visi yra nišiniai. Net ir turguose pardavinėjamos

kvepalų kopijos. Ir taip po truputį nišinė

parfumerija susitapatino su masine, kartais net iki

absurdo.

Šiandien tikrąja nišine tikriausiai būtų galima pavadinti

„artisan“ stiliaus autorinę, nepriklausomą

parfumeriją – būtent ši kryptis labiausiai atitinką

žodžio „niša“ apibrėžimą.

25

26

– Ar uoslė yra lavinama ir kaip? Panašiai

kaip klausa – reikia mokėti „girdėti“?

– Žinoma, visai kaip muzikoje. Žmogus turi stiprius

olfaktorinius receptorius (kurie, beje, gali ir atsinaujinti)

ir geba užuosti apie 10 tūkst. skirtingų

kvapų. Tačiau visai kitas reikalas yra atskirti kvapo

dalis, išskirti iš visumos ir atpažinti. Kiekvienas parfumeris

savo mokslus (nesvarbu, oficialioje parfumerijos

mokykloje, su meistru, savarankiškai) pradeda

nuo kvapų pažinimo. Juk net skirtingose vietose

augantys liepų žiedai turi kitokį kvapą ir tos pačios

rūšies, tačiau skirtingų derlių rožės gali kvepėti kitaip.

Vienas iš pratimų, naudojamų studijuojant parfumeriją,

– uosti ir analizuoti kvapus. Pavyzdžiui,

natūralios rožės kvapas yra sudarytas iš šimtų

cheminių junginių. Tai ir linalolis, geraniolis, citronellolis,

aldehidai. Įkvėpus galima jausti prieskonių

kvapą, saldumo, žalumos, samanų, vaisinio aromato.

Taigi, kvapus reikia suprasti, na o tada pažinti,

kaip jie jungiasi vienas su kitu.

– Kodėl vienus kvapus ant savęs užuodžiame,

o kitų – ne? Tiesa ar mitas, kad neužuodžiame

tų, kurie mums tinka?

– Tikrų tikriausias mitas. Labiau užuodžiame, o tiksliau

ilgiau nepamirštame tų kvapų, prie kurių nesame

pratę. Čia panašiai kaip su triukšmu – gyvendami

šalia judrios gatvės po kurio laiko nebegirdime

pravažiuojančių automobilių. Dažnai nutinka, jog

patys kvepalų nebejaučiame, tačiau aplinkiniai

užuodžia kelių metrų atstumu ir taip rizikuojame

„persikvėpinti“. Žmonės pripranta ir prie nemalonių

kvapų, tačiau tai tikrai nereiškia, jog tas nemalonus

kvapas jiems yra tinkamas. Iš kitos pusės,

yra ir parfumerinių esencijų, kurių daugelis gali

išvis neužuosti arba jose įžvelgti skirtingus aromatus,

tokie yra, įvairūs muskusai ar inovatyvioji „Iso

e super“ molekulė.

– Ar atradote savąją sėkmės formulę, kokie

„Liur“ kvapai bus perkami?

– Parfumerijos versle sėkmės formulių apstu, o ir

didieji gamintojai įvertina, kokios natos, kvapai ar

kvapų akordai yra perkamiausi ir pagal išskaičiuotus

rezultatus gamina naujienas. Dažnai pateikia

jas kaip unikalų aromatą, nors tai būna tiesiog

perkamiausių natų ir kvapo akordų derinys. Arba

dar blogiau – minimaliai pakeista populiaraus

kvapo kopija.

Visada didžiavomės savo kūrybine laisve, o kai

žmonės įvertina išskirtinumą – malonumas dvigubas.

Mums svarbiausia, kad pirkėjui tas kvapas

būtų pats pačiausias, keliantis įsimintiniausias emocijas.

Manau, jog žmonės tą ir vertina – išskirtinių

ir retų kvepalų ieškojimas yra viena iš parfumerijos

tendencijų.

– Gal ruošiate kokią premjerą? Suintriguokite

„Alytaus žurnalo“ skaitytojus.

– Taip, tikrai ruošiame. Ir ne vieną… Nors kvepalų

kūrimas ir išleidimas yra labai ilgas procesas, prasitarsime,

jog netrukus gurmaninių aromatų gerbėjai

bus maloniai nudžiuginti.

„DZŪKIJOS“ ŠEIMININKAS: „BIJAU IŠTARTI „SEKASI“,

BET VIEŠBUČIO VEIKLA NENUSIVYLIAU“

„Dzūkijos“ viešbutis – didžiausias ir seniausias Alytuje,

skaičiuoja jau daugiau nei pusšimtį metų.

Jo savininku prieš ketverius metus tapo alytiškis Gintaras

Stanionis, kuris ėmėsi viešbučio atnaujinimo, todėl „Dzūkija“ –

jau pasikeitusi. Moderniai įrengti vienviečiai, dviviečiai, triviečiai

kambariai ir apartamentai su atskiromis virtuvėmis. Iš viso

„Dzūkijoje“ – 40 kambarių ir ne visada čia būna laisvų vietų.

Viešbučio savininkas ir jo darbuotojai įsitikinę, kad klientai

„Dzūkiją“ renkasi dėl Alytuje priimtiniausio kainos ir kokybės

santykio.

Viešbutyje įrengtoje kavinėje jų gyventojams teikiami pusryčiai, o

apgyvendintoms grupėms – dar pietūs ir vakarienė. „Dzūkijoje“

dažnai apsigyvena sportininkų, piligrimų, įvairių ansamblių

grupės, Alytuje dirbančių įmonių žmonės. Dažni svečiai –

Europos ir tolesnių šalių gyventojai, net artimųjų iš užsienio grįžę

aplankyti alytiškiai.

„Dzūkijai“ priklauso ir Alytaus miesto stadione esantis, iš

savivaldybės nuomojamas viešbutis. Čia yra 10 dviviečių

kambarių, kurie taip pat dažnai užimti.

„Su viešbučių verslu nebuvau susidūręs. Įsigydamas „Dzūkiją“

labai rizikavau. Bijau ištarti žodį „sekasi“, bet šia veikla

nenusivyliau. Už tai esu dėkingas visam kolektyvui, kuris

stengiasi dėl klientų, nori, jog jiems pas mus patiktų ir kad jie pas

mus sugrįžtų“, – sako G.Stanionis.

27

A. Barišausko nuotr.

TOP-9. ALYTAUS KRAŠTO LANKOMIAUSIOS VIETOS.

NUO A IKI Ž.

Alytaus kraštas daugelį žavi savo nuostabia gamta,

istorijos, archeologijos ir mitologinėmis vietomis.

Tiltas rekordininkas

Aukščiausias Lietuvoje Baltosios rožės pėsčiųjų ir

dviračių tiltas per Nemuną pastatytas Alytuje 2015

m. ant išlikusių buvusio geležinkelio tilto taurų,

įrašytas į Lietuvos rekordų knygą. Jo aukštis – 38,1

m, ilgis – 240 m.

Šis tiltas – vienintelė vieta Lietuvoje, kurioje metrais

galima išmatuoti savo meilę. Ant jo yra šešios kas

40 metrų žymos, ties jomis įvardyta meilės pagal

Aristotelio filosofiją rūšis. Įrodyti savo meilę mylimam

ar artimam žmogui galima nunešant jį ant

rankų iki tam tikros meilės rūšį žyminčios ribos. Tilto

prieigose pastatyta plieno rožių širdelė, ant kurios

galima kabinti meilės spyneles.

Tiltą pamėgo ekstremalių pramogų entuziastai –

nuo jo organizuojami šuoliai su gumos virvėmis.

28

A. Lavrėnovo nuotr.

Butrimonių miestelio fontanas

Butrimonyse yra vienintelė Lietuvoje trikampė

aikštė, įtraukta į urbanistikos paminklų sąrašą. Išskirtinis

aikštės akcentas – fontanas. Jis vienintelis

toks Lietuvoje: akrilo kolbos formos viduje sukasi

didžiulis vandens sūkurys. Per fontano sieną bėga

vanduo, kuris sukuria nepakartojamą vaizdą. Sutemus

fontanas nušvinta įvairiomis spalvomis.

Greta fontano įrengtos žaidimų aikštelės vaikams,

sūpuoklės, lauko muzikos instrumentai, vandens

gertuvė, žavesio suteikia senosios aikštės simbolis

– 58 tonas sveriantis akmuo, ant kurio 1999

m. buvo iškaltas užrašas „Kovojusiems už Lietuvos

Nepriklausomybę“, ir medinė skulptūra „Lietuvaitė“

(aut. Algirdas Judickas). Taip pat čia yra pasaulio

moterų krepšinio motina vadinamos Sendos

Valvrojenski (Berenson-Abbott) skulptūra. Ji 1868

m. gimė Butrimonyse.

Alytaus kraštotyros muziejus

Alytaus kraštotyros muziejus įkurtas 1928

m. Modernios ir interaktyvios ekspozicijos

išradingai pasakoja krašto istoriją. Čia

galima pasisvečiuoti XX a. pr. dzūko kieme

– užsukti į pirkią, tvartą, užmesti akį klėtin,

pasiklausyti dzūkiškos šnektos ir – kas retai

muziejuose būna – paliesti eksponatus.

Tada – išdidžiai nužingsniuoti 1915

m. Alytaus Vilniaus gatve, šmurkštelėti į

karčemą ir pajusti to meto dvasią. Originaliai

Alytaus istoriją pateikia ekspozicija

„Gyvenimas abipus Nemuno“. Muziejuje

rengiamos parodos, vyksta edukaciniai

užsiėmimai mokiniams ir suaugusiesiems.

Alytaus TIC nuotr.

Žuvinto biosferos rezervatas

Žuvinto biosferos rezervatas – seniausia saugoma Lietuvos

teritorija, įsteigta 1937 m. 2011 m. Žuvinto biosferos

rezervatas įtrauktas į Pasaulinį UNESCO programos

„Žmogus ir biosfera“ biosferos rezervatų tinklą. Biosferos

rezervatas yra „Natura 2000“ teritorija, įrašytas į Pelkių

bei seklių vandenų (Ramsaro) konvencijos saugomų teritorijų

sąrašą.

Rezervato lankytojų centre susipažinsite su rezervato

gamtos vertybėmis, jų apsauga. Teleskopais ir žiūronais

galima stebėti paukščius nuo apžvalgos bokšto, šalia, Žuvinto

ežero pakrantėje, yra mokomasis pažintinis takas

su paukščių stebėjimo bokšteliu. Moksleivių užsiėmimams

įrengta gamtos klasė.

Kraštotyros muziejaus archyvo nuotr.

Naujai įrengtas Punios šilo pažintinis takas

veda per pačias gražiausias ir įspūdingiausiais

vietas: Panemuninkų piliakalnį ir skardį,

šimtamečių ąžuolų alėją, Dainavos apygardos

partizanų vadavietės bunkerį, galima pasigrožėti

kitoje Nemuno pusėje stūksančiu Punios

piliakalniu. Žiedinis takas driekiasi beveik

8 km, poilsiui pastatyti suolai. Pažintinis takas

įrengtas Punios šilo kraštovaizdžio draustinio

zonoje, todėl lankytojai turi vadovautis specialiu

ženklinimu, kuris nurodo kryptį ir lankyti

galimas vietas.

A. Lavrėnovo nuotr.

29

A. Barišausko nuotr.

30

Alytaus piliakalnis – čia miesto pradžia

Alytaus piliakalnis, ant kurio XIV a. stovėjo medinė pilis, – šimtmečius menąs miesto įkūrimo liudininkas.

Viena iš piliakalnio legendų byloja apie meilę ir miesto vardo atsiradimą. Kadaise gyvenęs kunigaikštis Alyta

ir pamilęs vaidilutę Mirgrausėlę. Vietos pilį užpuolę priešai. Kovoje kritę daug karių, Alyta, prasiveržęs

iš apsupties, paslėpęs Mirgrausėlę, kad ši nepatektų į priešų vergiją, ir grįžęs į kovą žuvo. Mirgrausėlė tai

sužinojusi taip graudžiai verkusi, kad jos ašaros upeliu pradėjusios tekėti į Nemuną. Upelį žyniai pavadinę

Alytupiu, o greta įsikūrusį miestą – Alytumi. Šalia piliakalnio įrengta poilsio zona su pavėsinėmis, laužavietėmis,

vaikų žaidimų aikštele, treniruokliais ir pasivaikščiojimo takais, kuriuos puošia medinės skulptūros,

ir kurie veda iki mitologinio Klebono akmens.

G. Bernatavičiaus nuotr.

Moterties upelio pralaida

XIX a. pab., tiesiant geležinkelį nuo Poteronių kaimo stoties

iki geležinkelio tilto per Nemuną Alytuje, 1898 m. Muiželėnų

miške pastatyta pralaida (dažniausiai vadinama tuneliu)

Moterties upeliui. Sparninio tipo pralaida sumūryta iš

tašytų akmenų. Jos ilgis 75,05 m (61.94 m po sankasa),

plotis – 3,17 m. Portalai – tašytų stačiakampių akmenų.

Pusapskritės arkos skliautas – geltonų molinių plytų,

grindys – akmeninės. Vidinis pralaidos aukštis iki skliauto

viršaus skirtingas: aukštupyje yra 5,03 m, žemupyje – 7

m. Pralaidoje įrengta 10 apie 0,2 m aukščio kaskadų,

mažinančių srovės greitį.

Vakarinio portalo skliauto spynoje (sąvariniame akmenyje)

iškalta data 1897. Paskutinis datos skaitmuo perkaltas iš 6 į

7. Sankasos aukštis virš pralaidos viršija 20 m.

G. Bernatavičiaus nuotr.

Vidzgirio botaninio draustinio pažintinis gamtos takas

Alytaus miesto teritorijoje driekiasi 452 ha Vidzgirio miškas (1960 m. 388 ha paskelbta botaniniu

draustiniu) – unikalus gamtos kampelis, tai lyg natūralios gamtos sala Alytaus mieste. Vidzgirio miške

auga didžiausias vientisas skroblynas Lietuvoje, veši plačialapiai bei griovų ir šlaitų miškai, ąžuolynai,

maumedynas, didelę botaninę vertę turintys retieji augalai, gyvena saugomos varliagyvių ir vabzdžių

rūšys.

2009 m. draustiniui suteiktas Europos saugomų teritorijų tinklo „Natura 2000“ statusas.

Tiems, kurie domisi gamta ir mėgsta vaikštinėti, Vidzgirio botaniniame draustinyje įrengtas gamtos ir

ekologinis pažintinis takas. Jame susipažįstama su įspūdinga Vidzgirio miško gamtos įvairove.

Naujai atgimęs Simono Konarskio, 1830–1831 m. sukilimo

veikėjo, tėviškės dvaras Dapkiškių kaime: išlikę autentiškos

dvaro detalės, alėja, tvenkinys. Sodyboje rengiamos edukacijos

vaikams, ekskursijos suaugusiesiems. Vasaromis vyksta stovyklos

vaikams ir paaugliams. Šeimų atgaivos savaitgalių metu

organizuojamos paskaitos, seminarai, žaidimai. Rengiami įvairūs

maisto gaminimo užsiėmimai.

Alytaus TIC nuotr.

Švari aplinka -

mūsų rūpestis!

1-ASIS LIETUVOJE NUOTEKŲ VALYMO ĮRENGINIŲ, TALPŲ IŠ STIKLAPLASČIO GAMINTOJAS

Pramonės g. 31B, LT-62175 Alytus, tel. 0 315 78263, 0 698 52400, www.traidenis.lt

Nuo pirmųjų žingsnių 1994 m. Iki ilgametės lyderystės rinkoje

31

32

„RYŽA LAPĖ“: KŪRYBIŠKUMAS YRA PROCESAS,

KURIUO REIKIA MĖGAUTIS IR NEBIJOTI

„Neplanuojame sustoti, nes norime auginti tai, ką sukūrėme“, – sako seserys Violeta ir Dovilė Čiuplytės,

Miroslavo vidurinės mokyklos absolventės, pasitelkusios kūrybiškumą ir atradusios spalvingą veiklos nišą.

Mažosios bendrijos „Lapės dirbtuvės“ ir prekės ženklo „Ryža lapė“ savininkės kuria piešinius ant tekstilės.

„Labai smagu bendradarbiauti su įmonėmis, kurios vertina savo darbuotojus ir užsako individualius

piešinius jų aprangai. Esame bendradarbiavę su Alytaus įmone „Transporto Marisa“ ir sukūrę daugiau

kaip 20 originalių džemperių jos darbuotojams“, – pasakoja seserys, mielai sutikusios pabendrauti su

„Alytaus žurnalu“.

SAULĖ PINKEVIČIENĖ

– Žinau, kad kilusios iš Alytaus rajono, o kur

studijavote, ar lengva buvo atrasti savąjį kelią?

– Esame kilusios iš Alytaus rajono Talokių kaimo.

Abi baigėme tą pačią Miroslavo vidurinę mokyklą

(dabar – Miroslavo gimnazija), nors tarp mūsų 5

metų amžiaus skirtumas, mus mokė tie patys mokytojai.

Turėjome šaunų dailės ir technologijų mokytoją

Saulių Gudaitį, kuris visada skatindavo kurti.

Aš, vyresnioji sesė Violeta, baigusi mokyklą svajojau

būti menininke (labai jau skambu), bet daug

pasirinkimų neturėjau – į Vilniaus dailės akademiją

nestojau iš principo, dėl stojamųjų tvarkos.

Taigi įstojau į tuometinį Vilniaus pedagoginį universitetą,

pasirinkau dailės ir technologijų specialybę.

Nors labai norėjau meno, bet teko mokytis daug tiksliųjų

mokslų, nes studijos vyko Fizikos ir technologijos

fakultete. Ačiū buvusiai fizikos mokytojai Onutei

Stoškuvienei už įdomias pamokas mokykloje, kurios

padėjo susidoroti su mokslais ir universitete.

Po mokyklos baigimo sesė Dovilė, priešingai nei aš,

nebuvo apsisprendusi, ką norėtų studijuoti. Galų

gale viskas susiklostė taip, kad studijas baigė Kaune

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje

ir įgijo žemėtvarkos specialybę. Gal ir sunku

patikėti, bet čia buvo nemažai kūrybos. Teko ir akvarele

lieti spalvinant žemėlapius, ranka braižyti

planus ir kurti bei atvaizduoti įvairius projektus.

– Esate sesės, kartu sukūrėte prekės ženklą.

Kaip gimė toks kūrybinis tandemas?

– „Ryžos lapės“ sumanytoja ir iniciatorė buvau aš,

vyresnėlė, gal drąsiau ir ryžtingiau tuo metu žiūrėjau

į viską. Kadangi baigusi universitetą darbuotis

pradėjau su tarptautiniais švietimo projektais, atitolau

nuo svajonės ir kūrybos. Visgi viduje krebždėjo

kūrybos kibirkštėlė.

Taip prieš daugiau kaip 7 metus gimė „Ryža lapė“

– erdvė kurti man ir dalintis kūryba su kitais. Į šią

veiklą įtraukiau ir sesę Dovilę, nes mūsų duetas papildo

viena kitą – mano užsidegimą ir kūrybines

abejones apgaubia jos ramūs pasvarstymai.

– Tai kodėl „Ryža lapė“? Gal mėgstate išsiskirti

iš minios, ar gal lapė buvo jūsų mėgstamas

gyvūnas vaikystėje?

– Dėl kelių dalykų – spalvos, nes ryža spalva yra

labai labai graži – ir paties gyvūno. Lapė simbolizuoja

apsukrumą ir gudrumą, ką mes siejame su

kūrybiškumu, nes kūryba yra ne tik meninė išraiška,

bet ir gebėjimas pažvelgti į iššūkius iš įvairių pusių

ir išspręsti juos kitaip, netradiciškai, t.y. kūrybiškai.

– Kuo ypatingas, jūsų siūlomas prekės ženklas

be to, kad... „Ryžos lapės“, kaip mažosios

bendrijos vardo, neleido registruoti

kalbininkai?

„Ryža lapė“ ragina visus (taip pat ir

kalbininkus – juokaujame) būti originaliais

ir nebijoti išsiskirti iš minios.

Siūlome savo klientams pasinerti į kūrybą ir patiems

susikurti originalius marškinėlius, džemperius,

maišelius ar kitus tekstilinius gaminius, nepamirštant

mėgautis pačiu procesu. Arba pagal jų norus ir

poreikius, galime nupiešti jiems vienetinį, ilgaamžį

gaminį (tinka bet koks tekstilinis gaminys – suknelė,

džemperis, marškinėliai).

– Kas kuria jūsų siūlomų prekių aksesuarų

dizainą?

– Dizainus kuriame mes pačios. Kaip jau minėjau,

kūryba yra ne tik meninė išraiška, bet ir gebėjimas

pažvelgti į iššūkius iš įvairių pusių ir išspręsti juos

kitaip, netradiciškai.

33

– Siūlote piešimo ant tekstilės edukacijas. Ar

šiais laikais žmonės turi laiko ir noro tokiems

dalykams?

– Kūryba niekada neišeina iš mados. Žmonės, kuriuos

sutinkame savo organizuojamose edukacijose,

yra įvairaus amžiaus – nuo pradinukų iki senjorų,

užsiimantys skirtingomis veiklomis: besimokantys,

dirbantys, auginantys vaikus, mokinantys kitus ir

pan. Ir nors dažnai į edukacijas ateina su nuostata,

kad nemoka piešti ir yra visai „ne prie meno“,

mūsų tikslas yra, kad suprastų, jog kūrybiškumas

procesas, kuriuo reikia mėgautis ir nebijoti.

– Esate toks gražus sesių duetas – ar dažnai

tenka susiginčyti ir dėl ko?

– Dabar, kai jau esame suaugusios, ginčytis tenka

tikrai retai. Jei ir turime skirtingas nuomones, tai

dažniausiai dėl to, kad esame skirtingų temperamentų.

Ir tada didelį vyresniosios kūrybinių idėjų

kamuolį padeda išnarplioti jaunesniosios objektyvūs

pasvarstymai – taip gebame rasti kompromisą.

– Ar tai, ką darote, yra labiau pomėgis ar ir

verslas, nešantis pajamas?

– Kai pradėjome „Ryžos lapės“ veiklą, viskas

buvo tik pomėgis. Nors nemeluosime, kad nuo

pat pradžių slaptai svajojome apie tai, jog šis

užsiėmimas kažkada išaugtų į šį tą daugiau. Per visus

„Ryžos lapės“ gyvavimo metus teko nemažai

išbandyti ir išsigryninti, bet dabar ši veikla neša

pajamas, o mes nė neplanuojame sustoti ir tikimės

augti toliau.

– Kokia „Ryžos lapės“ prekė populiariausia?

– Šiuo metu mūsų populiariausios paslaugos –

piešimo ant tekstilės kūrybinės dirbtuvės vaikams,

suaugusiesiems ar įmonėms bei individualūs užsakymai

piešimui ant tekstilės.

– Ko palinkėtumėte tiems vaikams, kurie

dabar mokosi mokykloje, kurią pačios

baigėte, ir sau?

– Sau ir kitiems turbūt reikia palinkėti drąsos bandyti

ir veikti. Nesvarbu, ar esi iš mažo miestelio, ar

iš didelio miesto, sėkmę nulemia veiksmai, kuriuos

darome. Ir jei net iš pat pradžių nesiseka puikiai,

tai nereiškia, kad reikia atsisakyti svajonės. Tiesiog

reikia būti kūrybiškiems ir išbandyti kitą kelią jai

pasiekti.

34

„Dabar, kai pačios auginame savo atžalas, sugrįžti į gimtinę iš

sostinės tenka rečiau. Bet namai visada traukė ir traukia. Esant

galimybei visada aplankome tėvus, užsukame į mokyklą, net pas

savo kirpėją ir dantistę grįžtame iš Vilniaus. Gimtinė mums abiem yra

labai svarbi. Neįsivaizduojame žiemos be tėčio iškūrentos pirtelės, o

vasaros be pasisėdėjimų su visa šeima prie kieme esančio tvenkinio.“

Violeta ir Dovilė

ALYTAUS PROFESINIO RENGIMO CENTRAS

WWW.APRC.LT

GIMNAZIJOS SKYRIUS:

Baigusiems 8, 9 klases – pagrindinio ugdymo programa.

Suaugusiems – suaugusiųjų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos.

Baigusiems 10 ar 11 klasių – vidurinio ugdymo programa ir profesinio mokymo programos:

• Apdailininko (A*, V*; 3 m.)

• Kirpėjo (A*; 2 m. 7 mėn.)

• Kompiuterių tinklų aptarnavimo techniko (A*; 2 m. 3 mėn.)

• Padavėjo ir barmeno (A*, V*; 2 m. 7 mėn.)

• Slaugytojo padėjėjo (A*; 2 m. 3 mėn.)

• Staliaus (A*; 2 m. 3 mėn.)

• Suvirintojo (A*; 3 m.)

• Transporto priemonių remontininko (A*, V*; 3 m.)

• Virėjo (A*; 3 m.)

• Vizualinės reklamos gamintojo (A*; 2 m. 3 mėn.)

PROFESINIO MOKYMO PROGRAMOS:

Baigusiems 10 klasių (nesiekiant vidurinio išsilavinimo):

• Apdailininko (A*; 22 mėn.)

• Šaltkalvio (A*; 10 mėn. )

Turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių:

• Dažytojo-tinkuotojo padėjėjo (A*; 3 m.)

• Virėjo (A*, V*; 3 m.)

Baigusiems 12 klasių:

• Apdailininko (A*; 22 mėn.)

• Biuro administratoriaus (A*; 10 mėn.)

• Automatinių sistemų mechatroniko (A*; 18 mėn.)

• Atsinaujinančios energetikos įrangos montuotojo (A*; 10 mėn.)

• Elektriko (A*; 10 mėn.)

• Ikimokyklinio ugdymo pedagogo padėjėjo (A*, V*; 8 mėn.)

• Individualios priežiūros darbuotojo (A*, V*; 18 mėn.)

• Java programuotojo (A*; 10 mėn.)

• Kirpėjo (A*; 18 mėn.)

• Kosmetiko (A*; 22 mėn.)

• Krovininių transporto priemonių priežiūros specialisto (A*; 9 mėn.)

• Paramediko (A*; 22 mėn.)

• Masažuotojo (A*; 22 mėn.)

• Metalo apdirbimo staklių operatoriaus (A*; 10 mėn.)

• Sandėliavimo darbų organizatoriaus (A*; 10 mėn.)

• Slaugytojo padėjėjo (A*; 10 mėn.)

• Suvirintojo (A*; 22 mėn.)

• Šaltkalvio (A*; 10 mėn.)

• Vizualinės reklamos gamintojo (A*; 10 mėn.)

Turintiems profesinę kvalifikaciją ar aukštąjį išsilavinimą:

• Apskaitininko (A*; 9 mėn.)

• Atsinaujinančios energetikos įrangos montuotojo (A*; 9 mėn.)

• Automatinių sistemų mechatroniko (A*; 14 mėn.)

• Biuro administratoriaus (A*; 9 mėn.)

• Dekoratyvinio apželdinimo darbuotojo (A*, S*; 14 mėn.)

• Elektriko (A*; 9 mėn.)

• Ikimokyklinio ugdymo pedagogo padėjėjo (A*, V*; 8 mėn.)

• Individualios priežiūros darbuotojo (A*, V*; 14 mėn.)

• Java programuotojo (A*; 9 mėn.)

• Kirpėjo (A*; 14 mėn.)

• Kosmetiko (A*; 18 mėn.)

• Krovininių transporto priemonių priežiūros specialisto (A*; 9 mėn.)

• Masažuotojo (A*; 18 mėn.)

• Metalo apdirbimo staklių operatoriaus (A*; 9 mėn.)

• Miško darbuotojo (V*; 18 mėn.)

• Motorinių transporto priemonių kroviniams vežti vairuotojo (A*, V*; 6 mėn.)

• Paramediko (A*; 18 mėn.)

• Sandėliavimo darbų organizatoriaus (A*; 9 mėn.)

• Siuvėjo (S*; 9 mėn.)

• Slaugytojo padėjėjo (A*; 9 mėn.)

• Suvirintojo (A*; 21 mėn.)

• Žemės ūkio gamybos verslo darbuotojo (S*; 18 mėn.)

(Mokymai vykdomi: A*– Alytuje, V*–Varėnoje, S*–Simne)

Prašymai mokytis teikiami LAMA BPO informacinėje sistemoje savarankiškai arba:

Alytuje Putinų g. 40, I korpusas, 113 kab., tel. +370 647 13303,

Varėnoje J.Basanavičiaus g. 1, 107 kab., tel. +370 616 52510.

35

TARPUKARIO VASAROS ALYTAUS KURORTE

Kasmet vis karštesnės vasaros nieko nestebina. Dažnas iš anksto jau būna sukurpęs planą, kur galima

greitai ir efektyviai atvėsinti įkaitusį kūną. Daugelis alytiškių ir miesto svečių renkasi Dailidės ežerus. Čia

puikūs paplūdimiai, lieptai, pavėsinės, persirengimo kabinos – viskas, kas ir priklauso kultūringam poilsiui.

O buvo laikai, kai Alytus garsėjo savo paplūdimiais prie Nemuno, ir buvo laikai, kai Alytus buvo kurortas.

BIRUTĖ MALAŠKEVIČIŪTĖ

1939 metais Alytaus kurorto direkcija išleido

poilsiautojams skirtą leidinį „Alytus“.

Alytus – kurortas

Alytui 1931 metais tapus pirmaeiliu miestu jis įgavo

didesnes teises, padidėjo biudžetas ir miestas

daugiau lėšų galėjo skirti tvarkymuisi. Tai buvo

svarbu norint tapti kurortu, reikėjo įrodyti, jog esi

to vertas. Tokias ambicijas Alytus puoselėjo ne be

reikalo. Dar 1918 metais spauda, prisiminusi Alytų

prieš Pirmąjį pasaulinį karą, rašė: „Rimties metais

čia privažiuodavo ponų vasarą linksmai praleisti iš

Vilniaus, Kauno ir kitų vietų.“

Alytus kurortu tapo 1932 metais, oficialiai tai

paskelbta 1933 metais žurnale „Savivaldybė“.

Gavus kurorto statusą Alytuje buvo nutarta įkurti

atskirą rajoną poilsiaviečių statybai, o kol kas

suskubta rengti butus kurortininkams. Nors statybų

darbus buvo planuota pradėti tuoj pat, tačiau

1934 metų leidinyje „Lietuva vasarą“ apie Alytų

rašoma: „Vilų vasarotojams tuo tarpu dar nėra. Jau

1934 m. keli vasarnamiai bus pastatyti. Tuo tarpu

vasarotojus mielai priima Alytaus namų ir butų

savininkai. Iki 1934 m. miesto savivaldybė iš svečių

jokių mokesčių neėmė. Dabar jau imamas labai

mažas mokestis.“

Alytaus kurorto mokestis buvo nenuspėjamas, kaip

ir pliaže besikaitinančių ponių nuotaikos: vienais

metais miestas jį imdavo, kitais – neimdavo, trečiais

– sezonui įsibėgėjus, jį atšaukdavo. Buvo įvestas ir

hamakų rišimo parke mokestis. Visa poilsiautojams

reikiama informacija buvo teikiama Miesto

savivaldybėje lietuvių, prancūzų, vokiečių ir rusų

kalbomis nuo 8 iki 14 valandos.

36

Alytaus pliažas prie Nemuno. Nuotr. iš leidinio „Alytus“, 1939.

1938 metais „Naujoji Romuva“ rašė, kad Alytuje

pastatyta apie 30–40 naujų vilų, keletas iš jų

„net gana moderniškai įrengtos“. Besirūpindama

kurorto ateitimi miesto savivaldybė buvo numačiusi

pastatyti gražų, modernų viešbutį. Tai turėjo įvykti

1939 metais. Tais pačiais metais Alytaus kurorto

direkcija išleido poilsiautojams skirtą leidinį

„Alytus“. Visus planus negailestingai pasiglemžė

1939 metų rudenį prasidėję Antrasis pasaulinis

karas.

„Kur žengsi žingsnį pagal Nemuno krantą

– visur maudosi, kepinasi“

Taip apie Alytaus pliažus, kurie buvo prie

Nemuno, rašė „Sekmadienis“. Vienu metu Alytuje

net buvo grupelė, kuri planavo protestuoti prieš

„nepadorius“ maudymosi kostiumus ir pasisakė

už atskirus pliažus moterims, vyrams, jaunimui

ir vaikams. Tačiau neatsirado pakankamai

entuziastų, norėjusių dalyvauti tokioje akcijoje,

kaip „Sekmadienis“ pastebėjo: „ alytiškiai nenori

varžyti savo laisvės, nenori atsilikti nuo Europos ir

Palangos“.

Didžioji dalis kurortininkų beveik visą dieną

leisdavo pliažuose. Smėlio čia nestigo, pakrantės

buvo negilios, kiekvienam buvo vietos pasivartyti ir

pasikaitinti. Tik štai sportininkai plaukikai sraunioje

Nemuno srovėje, kur gylis siekė 3–4 m susirentė

lieptus treniruotėms (laikraštyje apie tuos lieptus

buvo rašoma: „Įrengti du gana aukšti sportiški

prietaisai, nuo kurių sportininkai-plaukikai šokinėja

į vandenį.“).

Poilsiautojams pradžioje buvo smagus reginys.

Ilgainiui silpnesnių nervų kurortininkai pradėjo

nerimauti – nuo lieptų be suaugusių priežiūros

pradėjo šokinėti 8–10 metų vaikai – nesaugu.

Nenorėdami tapti nelaimės liudininkais, pakeitė

poilsio vietą ir viešai per spaudą išbarė tėvus.

Miesto pliažais pagal galimybes buvo rūpinamasi,

prižiūrimi, puoselėjami įvairūs planai, kuriuos

detaliai aprašydavo respublikinėje spaudoje.

Po Antrojo pasaulinio karo dar ilgai alytiškiai

kaitinosi pliaže prie Nemuno ir maudėsi upėje.

Štai kaip vietos spauda aprašė 1953 metais liepos

10 dieną, penktadienį: „Buvo gana karšta. Saulės

spinduliai svilinte svilino ir net joks vėjelis nedvelkė.

Tą dieną, kaip ir visuomet esant gražiam orui,

Alytaus miesto pliaže buvo gausu besimaudančios

publikos. Vieni kaitinosi saulės atokaitoje, kiti

maudėsi Nemune.“

Laikui bėgant sunyko miesto pliažai prie Nemuno

ir miestiečiai persikėlė maudytis prie naujau

sutvarkytų Dailidės ežerų.

37

Tarpukario Lietuvoje kasmet tik prasidėjus kurortiniam sezonui

įvairiausi žurnalai mirgėdavo patarimais, kaip gražiai ir madingai

atrodyti pliaže. Tarpukario spaudoje skelbtos iliustracijos

Kaip gražiai atrodyti pliaže

Alytaus panemunės pliažuose savotiškai buvo

įteisintas neakivaizdinis viliojimas ir flirtas. Čia

geriausiai praversdavo tuomečių grožio salonų

specialisčių patarimai, kaip gražiau atrodyti pliaže.

Jos džiaugėsi, jog neliko atskirų pliažų, pasikeitė ir

maudymosi kostiumai, kurie tapo atviresni: „Galima

sau įsivaizduoti, kaip atrodė moteris, apsirengusi

sunkiu maudymosi kostiumu, dengiančiu visą jos

kūną. Kostiumas nuo vandens sušlapdavo. Ir iš

pačios elegantiškiausios moters galėjo padaryti

kažkokią griozdišką šlapių skarmalų masę. Bet jei

mūsų laikų moteris pliaže atrodo mažiau įdomi,

kaip baliuje, tai kalta tik ji pati.“

Daug dėmesio buvo skiriama ne tik aprangos, bet

ir pliažo aksesuarų subtilybėms: „Nors kasmet

girdime, kad šiemet pižamos jau nebus madoje, bet

atėjus vasaros sezonui visi madų žurnalai mirgėte

mirga įvairių fasonų ir spalvų pižamomis.

O sezonui baigiantis retai kurioje gražiausių vasaros

nuotraukų nematome moterų su pižamomis.

Aukštoms, lieknoms moterims geriau tinka, ir tas jau

yra madinga, trumpa pliažinė suknelė.

Toji suknelė gali būti užsegama iš priekio iki apačios

ir užvelkama ant maudymosi kostiumo ar ant

trumpų plačių kelnaičių, taip vad. trumpos pižamos.

Trumpos, plačios, kaip sijonukas, kelnaitės ir

bliuskutė be rankovių ar trumpom rankovėm,

atidengta ar uždengta nugara, arba užvilktos

tiesiog ant maudymosi kostiumo – yra viena

efektingiausių pliažo apdarų. Bet jis reikalauja

atitinkamos figūros.

Prie to visko tinka didelė, storų šiaudų skrybėlė,

kurią galima net nupinti namie iš rafijos arba net

pasiūti iš drobės. Didelis krepšys, patogus susidėti

visoms pliažo reikmėms, padarytas iš tos pačios

38

medžiagos kaip suknelė arba pižama su didelėmis

medinėmis rankenomis ir taip pat mediniais jūsų

inicialais, papėdės su dirželiais vis iš tos pačios

medžiagos, sudarys puikų pliažinį ansamblį.“

Neužmiršta pakalbėti ir apie maudymosi kepuraitę:

„Jei moteriai netinka pliaže maudymosi kepuraitė,

kuri visai slepia plaukus, tai galima išleisti iš jos

kelias garbanas, kad jie padarytų efektą. Jei moters

sušukavimas paprastas, tai patariama nukirpti

kelias garbanas ir priklijuoti jas prie maudymosi

kepuraitės, nes jos priduoda moters veidui

natūralumo. Jei sušukavimas padarytas elektra, tai

garbanos nuo vandens negenda.“

Degintis taip pat reikėjo mokėti: „Lankydamos

pliažą jūs turit apsirūpinti save: citrinine sunka,

migdoliniais aliejais, glicerinu, kremais veidui

(riebiu ir neriebiu) ir atitinkama pudra. Nereikia

ilgai deginti vieną kūno dalį, be to nereikia ilgai būti

saulėje su šlapiu kostiumu, jei jūs prieš maudymąsi

nebuvote ištepusi kūną migdoliniais aliejais.“

Vasaros gėrimas – kefyras

Atšilus orams miestiečiai ir kurortininkai ieškojo

įvairiausių gėrimų troškuliui numalšinti. Dažniausiai

rinkdavosi gazuotus, saldžius gėrimus. Tačiau

visuomenėje buvo pradėta formuoti nuomonė,

jog jais „tik šiam kartui naikinamas troškulys, o

organizmui jie jokios naudos neneša.“ Vienas

sveikiausių ir naudingiausių gėrimų – kefyras.

Kuris nėra toks populiarus ir gerai žinomas. Buvo

raginama susirūpini jo populiarinimu: tai būtų

naudinga ir vartotojo organizmui, ir vietinei pieno

pramonei, ir troškulys būtų numalšintas. Taip pat

paprašyta atkreipti dėmesį, jog pieno produktai

nuolat pinga, o gazuoti gėrimai tik brangsta.

Alytuje kurortininkams iš aplinkinių kaimų buvo

atvežami švieži maisto produktai. Siūloma ir

virtų vėžių, žemuogių, kaip pakaitalas kefyrui –

raugintas pienas. Užtikrinti virškinimo sistemos

puikų darbą – kilogramas slyvų.

Madistė Stasė Jurgelionytė su maudymosi kostiumėliu Alytaus

pliaže. Nuotr. iš Alytaus kraštotyros muziejaus rinkinių.

Maudymosi taisyklė

Maudymosi sezonai paprastai pas mus prasideda

ir pasibaigia sprendimu. O skęsta dėl to, kad

nemokama maudymosi taisyklių nustatyti. O taisyklė

yra tik viena ir pati aiškiai visiems suprantama. Štai ji:

„Vasarą galima maudytis tik su žiemiškais kailiniais,

o žiemą – tik plikiems“. Esant tokiai taisyklei, niekas

neskęs, nes... nesimaudys.

„Vapsva“, 1932.

39

ALYTAUS LIGONINĖJE PAKLAUSIOS

LAZERINĖS KOJŲ VENŲ OPERACIJOS

Dzūkijos sostinės ir aplinkinių savivaldybių gyventojams

vis dar naujiena, kad Alytaus apskrities

Stasio Kudirkos ligoninėje atliekamos lazerinės

paviršinių kojų venų operacijos. Nors jos čia daromos

nuo 2020-ųjų, o tokių operacijų pradininkas

– gydytojas chirurgas, ligoninės vadovas Svajūnas

Žukauskas.

Jis dėl lazerinių kojų venų operacijų stažavosi Madrido

Quiron universitetinėje ligoninėje ir pabrėžia,

kad ten visa operacinė įranga yra tokia pat, kaip

Alytaus ligoninėje.

Operacijos atliekamos ligoninės Dienos chirurgijos

centre. Rytą atvykstama, vakare – išvykstama. Ir

į darbus sugrįžtama žymiai greičiau nei po vadinamųjų

klasikinių operacijų.

„Turime vieną moderniausių dabar rinkoje esančių

lazerių paviršinėms kojų venoms operuoti,

matome pakankamai didelį tokių operacijų poreikį,

todėl reikėjo ieškoti pas mus galinčio dirbti naujo

specialisto – kraujagyslių chirurgo. Labai džiaugiamės,

kad į mūsų ligoninę dirbti sutiko atvykti

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės

Chirurgijos skyriaus Kraujagyslių chirurgijos

sektoriaus vadovas Augustinas Pokštas. Tai tikrai

geras, patirtį turintis specialistas. O jam pradėjus

pas mus dirbti, norinčiųjų operuotis venas dar

padaugėjo“, – pasakoja Alytaus ligoninės vadovas

S.Žukauskas.

40

Pats A.Pokštas patvirtina, kad kojų venų operacijų

daugėja ne tik Alytuje ar Kaune, bet ir kitose

šalies ligoninėse, turinčiose tam skirtą specialų

lazerinį aparatą. Chirurgas įvardija ir to priežastis:

„Anksčiau, kai šios operacijos nebuvo atliekamos

lazeriu, reikėjo daryti didelius pjūvius, kentėti netrumpą

pooperacinį laikotarpį, žmonės patirdavo

maudimus, sunkumus kojose, nuovargį. Dabar su

tuo nenorima taiksytis ir ieškoma kiek galima greitesnės

medicininės pagalbos. Lazeriu operacijos

daromos vietinėje nejautroje, minimaliai invazinės,

su mažais pjūviais, trunka iki 60 minučių“.

Alytaus ligoninėje dirbantis kraujagyslių chirurgas

iš Kauno čia ne tik operuoja, bet ir konsultuoja šios

gydymo įstaigos Konsultacijų poliklinikoje.

A.Pokšto teigimu, kaip ir Kauno ligoninėje, Alytuje

pusę pacientų, kuriems atliekamos lazerinės paviršinių

kojų venų operacijos, sudaro moterys, kitą

pusę – vyrai. Jau seniai paneigtas sklandęs mitas,

kad paviršinių venų varikozė, kuriai esant išsiplečia

paviršinės venos ir susiformuoja veniniai mazgai,

yra tik moterų liga. Ji apie 70 proc. atvejų paveldima,

šiai ligai vystytis įtaką daro ilgas stovimas darbas,

viršsvoris, nėštumas.

Alytaus ligoninė, turinti pažangią įrangą lazerinėms

paviršinių kojų venų operacijoms, gerus, patyrusius

specialistus, taip siekia išskirtinumo tarp Pietų Lietuvos

gydymo įstaigų ir svarbiausia – gyventojų pasitikėjimo.

41

KERAMIKĖ VITA SAKAVIČIŪTĖ:

„SUPRATUS MOLIO KALBĄ IR UŽMEZGUS

RYŠĮ, GIMSTA GRAŽIAUSI DALYKAI, KAIP IR

SANTYKIUOSE SU ŽMONĖMIS“

„Dažnas galvoja, kad savo rankomis nusilipdytą keramikos kūrinį tuoj pat galės jį parsinešti

namo. Tačiau yra kiek kitaip, gamybos procesas ilgas. Pirmojo susitikimo metu lipdoma,

tada ruošinys paliekamas džiūti, o paskui jį dar reikia išdegti, nuspalvinti glazūra, vėl šauti į

krosnį ir tik tada pamatai rezultatą“, – sako keramikė Vita Sakavičiūtė. Norinčius išskirtinio

gimtadienio, mergvakario ar kitos šventės ji kviečia švęsti savo keramikos studijoje – molio

draugijoje.

ALDONA KUDZIENĖ

42

– Pirmiausia tiesiai šviesiai paklausiu: iš kur

atėjote ir kur link kviečiate eiti?

– Į keramiką mane atvedė potraukis kūrybai. Jos

vedina ir einu šiuo keliu. Pirmoji pažintis su keramika

įvyko Kauno taikomosios dailės mokyklos

(KTDM) Alytaus filiale. Iki šiol esu dėkinga mokyklos

direktoriui Arvydui Švirmickui bei keramikos

mokytojoms Danutei, Daivutei ir Juditai už suteiktą

galimybę mokytis jų komandoje.

– Kas įkvėpė naujai veiklai – kūrybinėms

dirbtuvėms?

– Sulaukdavau klausimų, ar vedu keramikos, kitas

kūrybines dirbtuves. Taip ir gimė tapybos ant

lėkščių, makrame pynimo edukacijos. Galvoje dar

sukasi įvairiausių minčių ir idėjų, kurias, tikiuosi,

greitai pristatysiu ir alytiškiams.

– Vita, o kodėl Jums taip svarbu yra suteikti

žinių kitiems, juos mokyti?

– Nesu iš tų žmonių, kurie žinias saugo savyje.

Man norisi dalintis ir įkvėpti kitus. Džiaugiuosi,

kad vis dažniau galiu pakonsultuoti žmones, kurie

domisi keramikos subtilybėmis. Mano patirtis molio

pasaulyje kol kas nėra didelė, bet iš mokytojų įgytos

žinios – „auksas“, kuriuo privalu dalintis. Man

patinka naujovės, stebiu, kas vyksta keramikos pasaulyje

ir išbandau, sukuriu kažką kitokio, tačiau

savo kūrybos stiliaus laikausi.

– Pakalbėkime apie molį, į kurį giliausiai

esate „įklimpusi“. Ar valdyti šią medžiagą

sudėtinga?

– Dirbu tik su keliomis molio rūšimis, kurias atradau

ir pažinau per praktiką. Keramika – sudėtingas

procesas. Kartais molis gali būti labai įnoringas.

Reikia laiko jį prakalbinti, susidraugauti. Supratus

jo kalbą ir užmezgus ryšį, gimsta gražiausi dalykai.

Kaip ir santykiuose su žmonėmis.

– Iš keramikų dažnai tenka išgirsti „rūpestingai

prisiliesti“. Apie ką tai?

– Nors molis panašus į tvirtą materiją, jis yra labai

jautrus. Argi nenuostabu, kad kiekvienas rankų ar

pirštų judesys įsiamžina keramikoje?

– Praskleiskite savo studijos uždangą ir papasakokite,

kaip kuriate: technologiškai

tvarkingai, visa apmąsčiusi, pagal konkretų

eskizą ar vis paieškose, pažaidžiant, improvizuojant?

– Labiau mėgstu improvizuoti. Jei lipdau gaminį

pagal konkretų individualų užsakymą, tuomet

stengiuosi laikytis kliento vizijos. Tačiau kurdama

sau pasineriu į kūrybos procesą ir improvizuoju, o

kūrinio estetiką užbaigiu pasitelkdama glazūras.

– Kokių įpročių, ritualų turite?

– Kai studijoje lipdau viena, mėgstu po lipdymo

ištiesti kojas ir pailsėti ant savo dryžuotosios studijos

sofos. O pailsėjusi vėl kimbu į darbus.

43

– Ar Jūsų kūriniai turi pavadinimus?

– Kurdama įdedu visą širdį, dažnai lipdau ne po

vieną gaminį, o kolekcijomis, kartu sugalvoju ir pavadinimą.

Gyvenimą jau išvydo kolekcijos „Kojos”,

„Vamzdžiai”, „Kosmosas”.

– Kiek jums svarbi molinuko estetika?

– Laikui bėgant supratau, kad estetika keramikoje

yra labai svarbi. Anksčiau lipdydavau taip, kaip

man atrodė gražu. Po studijų Amatų mokykloje supratau,

kad estetika keramikoje – tiesiog būtina.

Tik ją išlaikant gaminys nušvinta dar gražesnėmis

spalvomis.

– Po padengimo glazūromis, išdegimo, turbūt

savo kūrinių iš pirmo žvilgsnio galima ir

neatpažinti. Ar būna nuostabos ir Jums?

– Tikrai būna. Prisimenu savo pirmąjį darbą.

Mintyse buvau susikūrusi tobulą vaizdinį, kaip jis

turi atrodyti po išdegimo, tačiau realybėje atrodė

visiškai priešingai. Keramikoje reikia išmokti neprisirišti

prie rezultato, nes dažnai jis gali būti visai ne

toks, kokio buvo tikėtasi, tačiau gali ir nustebinti.

–Ar keramikoje yra neįdomių darbo etapų?

– Manau, kad viskas turi savotiško žavesio, bet kartais

vienam ar kitam etapui prireikia daugiau kantrybės,

motyvacijos. Man taip nutinka glazūruojant.

– Bet keramika – ir terapija?

– Keramika man ne tik darbas, tai mieliausia širdžiai

veikla, prilygstanti meditacijai. Po sunkesnės dienos,

rankas įleidusi į molį, atsigaunu, pailsiu, atsipalaiduoju,

išsivalo mintys, tampa lengviau.

– Be keramikos, prie kokių meno šakų prisilietėte

savo kelyje? Naujų dalykų dar daug

atrandate?

– Gyvenime teko susipažinti su nemažai skirtingų

meno šakų: tapyba, vitražu, juvelyrika, tekstilės

gaminių kūrimu, šokiu... Skirtingas veiklas išbandžiau

ir pradėjusi keramikės kelią. Esu ir fotografė,

ir komunikacijos specialistė. Savo gaminius turiu

nufotografuoti, juos aprašyti ir parodyti viešojoje

erdvėje. Vienai tai daryti kartais sunku, todėl esu

dėkinga tėvams, artimiesiems ir draugams už jų palaikymą

ir pagalbą.

– Jūsų pasirinkimo planuose pedagoginės

veiklos nebuvo, bet teko dirbti su ypatingų

poreikių turinčiais vaikais?

– Tokių planų neturėjau, bet šiuo metu dirbu KTDM

Alytaus filiale su specialiųjų poreikių mokiniais.

Džiaugiuosi, kad nors kažkiek galiu prisidėti prie jų

savarankiškumo ir tobulėjimo. Pasijuntu laiminga,

matydama švytinčias mokinių akis, įveikus užduotis,

kurios iš pirmo žvilgsnio patiems atrodė neįmanomos.

– Ar esate aktyvi mugių, kermošių dalyvė?

– Retkarčiais dalyvauju mugėse, vienose sekasi

geriau, kitose – prasčiau. Tačiau, kad ir kaip

bebūtų, kiekviena mugė atneša ir naujų pažinčių,

kurios kartais išauga į draugystes bei įvairias bendradarbiavimo

formas. Kaip pačią smagiausią

galėčiau išskirti Kaziuko mugę Vilniuje. Jos lankytojai

labiausiai vertina rankų darbo kūrinius ir supranta,

kiek širdies į juos įdėta.

– Minėjote, kad tobulas poilsis kartais gali

būti ir keramika, o kokios kitos veiklos atneša

ramybės?

– Man ramybė asocijuojasi su namais. Būdama

juose pailsiu geriausia ir visuomet sugalvoju įvairiausių

veiklų. Tai sienas perdažau, tai keičiu elektros

jungiklius, perstumdau baldus ar persodinu

gėles. Tokia ta mano ramybė.

Jei kažkam norėtųsi susipažinti ar pratęsti savo

draugystę su moliu, kviečiu pasekti mano paskyras

socialiniuose tinkluose Vi.keramika.

Karolinos Povilanskaitės - Zaperackienės nuotr.

44

PASLAUGOS GYVENTOJŲ SAUGUMUI – PO VIENU STOGU

Jau netrukus duris atversiančiame naujame paslaugų komplekse Simno mieste po vienu stogu veiks nauja

moderni ambulatorija, Greitosios medicinos pagalbos pastotė ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo

tarnybos postas. Naujas paslaugų kompleksas Simno ir aplinkinių vietovių gyventojams reikš didesnį

patogumą, saugumą ir greičiau suteiktas paslaugas. O šiuolaikiškas pastato dizainas džiugins akį ir

pagyvins Simno miesto architektūrą.

Galvojant apie kiekvieną žmogų, projektuojant pastatą numatyta, kad į jį be sunkumų patektų ir laisvai

judėti viduje galėtų ir žmonės su negalia.

ARSA INFORMACIJA

Dėmesys pacientams

Naujoje ambulatorijoje dirbs šeimos gydytojai,

gydytojas odontologas, taip pat įrengtas procedūrinis

kabinetas bei laboratorija. Pirminės ambulatorinės

asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioje

ambulatorijoje prisirašiusiems pacientams greitai ir

patogiai bus atliekami kraujo, šlapimo ir kiti tyrimai,

elektrokardiogramos.

Lankytojų patogumui įrengta jauki laukiamojo

patalpa. „Pagalvojome ir apie mamas su vaikučiais

– jiems bus įrengtas kampelis, kur mažieji galės

pažaisti, piešti, kol lauks savo vizito pas gydytoją“,

– pasakojo Alytaus rajono PSPC direktorė Giedrė

Ilgūnaitė. Planuojama, kad pastate įsikurs ir vaistinė.

Greitoji pagalba – arčiau gyventojų

Greitosios medicinos pagalbos pastotė yra labai

reikalinga ne tik Simno miestui, bet ir aplinkinių

vietovių žmonėms, kurie gyvena atokiai nuo

Alytaus. Vieno aukšto pastate nuolat budės GMP

ekipažas. Didelėje rajono teritorijoje gyvybiškai

svarbu turėti Greitosios pagalbos pastotes. Todėl

rajono vadovai dėjo maksimalias pastangas, kad

Sveikatos apsaugos ministerijos pažadas žmonėms

būtų įgyvendintas.

„Greitoji pagalba turėtų atitikti savo pavadinimą

– atvykti greitai ir būti kuo arčiau gyventojų, nes

kartais – kiekviena sekundė svarbi. Džiaugiuosi,

kad budinti medikų komanda įsikurs Simne jau

netrukus. Dėsime visas pastangas, kad GMP

komanda atsirastų ir Dauguose“, – sakė Alytaus

rajono merė Rasa Vitkauskienė.

Šalia – ir Priešgaisrinės apsaugos komanda

Aukščiausią energetinę klasę atitinkančiame pastate

įsikurs ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo

tarnyba. Įrengtos patogios, darbo sąlygoms

pritaikytos erdvės, taip pat pagalbinės ir poilsio

patalpos darbuotojų patogumui. 24 valandas per

parą budinti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo

brigada leis užtikrinti, kad gaisro ar kito incidento

atveju pagalba atvyks kaip įmanoma greičiau.

45

RAJONE ODONTOLOGAI ATVYKSTA BEVEIK Į NAMUS

Jau keletą metų pas Alytaus rajono gyventojus vykstantys mobilūs odontologai – tikras išsigelbėjimas

atokesnių vietovių ar vyresnio amžiaus pacientams, šeimoms su vaikais. Mobilus odontologijos kabinetas

– vienintelis toks Lietuvoje! Alytaus rajone įgyvendinto projekto atvyksta apžiūrėti svečiai iš didžiųjų

Lietuvos miestų, kitų savivaldybių. Mobiliajame odontologiniame kabinete teikiamos terapinio dantų

gydymo, profilaktikos, burnos higienos, vaikų dantų gydymo ir dantų protezavimo paslaugos.

Būna apsilankiusių pirmą kartą

Itin sparčiai Alytaus rajone išpopuliarėjusią paslaugą

rajono gyventojai labai vertina. Dažnai pacientai

kreipiasi ir dėl ūmių dantų skausmų, tuomet

jiems suteikiama skubi odontologo pagalba.

Nemažai suteikiama ir vaikų dantų profilaktinės

patikros paslaugų, teikiamos dantų silantavimo

paslaugos. Alytaus rajono Pirminės sveikatos

priežiūros centras (PSPC) vykdė akciją prie rajono

mokyklų, kurios metu buvo atliekama mokinių dantų

profilaktinė patikra, atliktas dantų silantavimas.

Praėjusiais metais buvo suteikta apie 3000 mobilių

odontologinių paslaugų. Daugiausiai atliekama

dantų protezavimo paslaugų. Deja, bet taip pat

viena dažniausių suteikiamų paslaugų yra dantų

šalinimas vyresnio amžiaus žmonėms. Odontologai

išduoda, kad apsilanko asmenų, kurie visą gyvenimą

nėra lankęsi pas dantų gydytoją.

Esant poreikiui, mobilusis odontologinas atvyksta ir

prie rajone esančių senelių globos namų, kur globos

namų gyventojams suteikiamos paslaugos.

Mobilusis odontologas po kartą per savaitę vyksta

į Santaiką, Kumečius, Ąžuolinius, Verebiejus, Makniūnus,

Nemunaitį, Alovę, Pivašiūnus, Punią, Ūdriją.

Daugiausiai pacientų lankosi Pivašiūnuose, Makniūnuose,

Punioje.

Pas odontologą rekomenduojama lankytis du kartus

per metus, kad būtų skirtos profilaktinės priemonės,

užkertančios kelią dantų ir burnos ligų vystymuisi.

Pastebėta, kad pacientai vis aktyviau lankosi mobiliajame

odontologiniame kabinete, pradėjo labiau

rūpintis burnos sveikata, kai paslaugą gauna arti

gyvenamosios vietovės.

Paslaugos poreikis – iš pačių gyventojų lūpų

Pasak gydytojos odontologės Albinos Jurgelevičienės,

iš pradžių naujoji paslauga mobiliojoje

46

ambulatorijoje kelią skynėsi labai atsargiai, tačiau

kai gyventojai įsitikino, kad tai yra tokia pati

paslauga, kaip ir bet kuriame kitame sveikatos

priežiūros centre, geri atsiliepimai iš lūpų į lūpas

paplito labai greitai.

„Dabar vos spėju suktis, nes norinčiųjų gauti paslaugą,

nevažiuojant toliau nei jų kaimas, yra išties

daug“, – tikino gydytoja. Per dieną kartais jai tenka

priimti ir po 15 pacientų. Per savaitę mobilioji

odontologijos ambulatorija aplanko 15 rajono vietų.

Gydytoja A.Jurgelevičienė prisimena, kad vos

tik pradėjus dirbti mobiliojoje ambulatorijoje ir

važinėti po gyvenvietes, žmonės vis klausdavo, kodėl

neatliekamos protezavimo procedūros.

„Dantų protezavimo poreikį padiktavo patys

gyventojai. Pradėjus teikti paslaugą, ji išties labai

pasiteisino. Gali būti, kad dalis gyventojų iš viso ja

nesinaudotų, jeigu reikėtų kur nors tolėliau važiuoti.

Tokių atvejų būtų daugiau negu pusė“, – tikina

gydytoja. Beje, būta atvejų, kai pas odontologą į

kėdę garbaus amžiaus žmonės sėdosi pirmą kartą

gyvenime.

Dantų protezavimas – itin populiarus

Mobiliajame odontologiniame kabinete be įprastų

dantų gydytojo teikiamų paslaugų, teikiamos

ir dantų protezavimo paslaugos. Alytaus rajono

gyventojai džiaugiasi, kad turi galimybę gauti šią

kompensuojamą paslaugą ir kad netenka dėl to

važiuoti toliau nei jų gyvenamoji vietovė.

Alytaus rajono savivaldybės PSPC direktorė Giedrė

Ilgūnaitė sako, kad dar prieš metus Alytaus rajone

nebuvo nė vienos įstaigos, kuri teiktų dantų protezavimo

paslaugas.

„Atlikome viešąjį dantų techniko paslaugos

pirkimą, kuris dantų protezus gamina pagal individualų

užsakymą. Taip pat praėjusių metų liepos 4

dieną pasirašėme sutartį su Vilniaus teritorine ligonių

kasa dėl dantų protezavimo paslaugų apmokėjimo

Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF)

biudžeto lėšomis ir jau metus teikiame dantų protezavimo

paslaugas mūsų pacientams“, – sakė G.

Ilgūnaitė.

Kas gali pretenduoti į kompensuojamą paslaugą?

Pagal dabar galiojančią tvarką, teisę į kompensuojamą

dantų protezavimą turi privalomuoju sveikatos

draudimu apdrausti pensinio amžiaus gyventojai,

vaikai iki 18 metų, nedarbingi arba iš dalies

darbingi asmenys, taip pat – nuo burnos, veido ir

žandikaulio onkologinių ligų gydyti pacientai.

Gera žinia, kad norint gauti šią paslaugą, nėra jokių

eilių, tereikia gydytojo odontologo įvertinimo, kad

dantų protezavimo paslauga yra reikalinga. Šiuo

atveju asmuo teisę į šias paslaugas įgyja iš karto.

Dantų protezavimo paslaugų išlaidos kompensuojamos

iš PSDF biudžeto pagal faktines dantų protezavimo

išlaidas, tačiau jeigu jos buvo didesnės

nei nustatyta kompensuojamoji suma, likusią dalį

asmuo turi sumokėti pats.

47

„Alytaus šilumos tinklai“:

KAIP PARUOŠTI

NAMUS ŽIEMAI?

Bendrovė „Alytaus šilumos tinklai“ (AŠT) artėjančiam šildymo sezonui pradeda ruoštis kiekvienų

metų gegužės pradžioje: tikrina visą Alytų išraizgiusį centralizuotos šilumos tiekimo tinklą, atlieka

hidraulinius bandymus, esant poreikiui pašalina atsiradusius gedimus. Taip pat atlieka pasiruošimo

būsimam šildymo sezonui darbus katilinėse, patikrina visus įrenginius, siekiant, kad šildymo

sezono metu galėtų užtikrinti nenutrūkstamą šilumos bei karšto vandens tiekimą vartotojams.

48

Naujam šildymo sezonui reikia paruošti ne tik šilumos

tiekimo vamzdynus bei katilinę, tačiau ir šilumos

punktus bei pastatų vidaus šildymo sistemas.

Tuo turi pasirūpinti daugiabučių namų šildymo ir

karšto vandens sistemų prižiūrėtojai, kurie iki šildymo

sezono pradžios turi atlikti daugiabučio šildymo

ir karšto vandens sistemų priežiūros bei remonto

darbus: suremontuoti vamzdynus, sutvarkyti

šiluminę izoliaciją, hidrauliškai išbandyti šildymo

sistemas bei šilumos punktus, ne rečiau kaip kas 4

metus išplauti šildymo sistemas ir karšto vandens

šilumokaičius.

Pastatuose įrengti šilumos punktai turi būti suremontuoti

ir parengti naujam šildymo sezonui dar

prieš šildymo sezono pradžią. Tinkamas pastatų šilumos

punktų ir vidaus sistemų parengimas šildymo

sezonui yra labai svarbus gyventojams, nes nuo to

priklauso šių įrenginių ir sistemų patikimumas žiemos

metu bei tolygus šilumos paskirstymas name.

Efektyviai veikiantis šilumos punktas gali padėti

sutaupyti apie 15 proc. šilumos energijos.

Kviečiame šildymo ir karšto vandens sistemų

priežiūrą patikėti bendrovei „Alytaus šilumos tinklai“

ir taip užtikrinti šilumos tiekimą nuo katilinės

iki radiatoriaus. AŠT sukaupta ilgametė sistemų

priežiūros patirtis ir šiuolaikinės technologijos

leidžia kokybiškai atlikti šią paslaugą, taip vartotojams

pasiūlant optimaliausias šiluminės energijos

vartojimo galimybes.

Taip pat kviečiame gyventojus aktyviai domėtis

parama per Aplinkos projektų valdymo agentūrą,

kuri teikiama fiziniams ir juridiniams asmenis

„Mažajai renovacijai“ bei modernizuoti daugiabučių

namų vidaus šildymo ir karšto vandens

sistemas.

Jei jūsų daugiabutis namas senas, o apie renovaciją

dar tik svarstote, pasirūpinkite paprastomis šilumos

taupymo priemonėmis. Jos nereikalauja didelių

investicijų, tačiau atlikę kelis būtinus veiksmus

pradėsite šilumos energiją naudoti taupiau ir efektyviau:

•Patikrinkite buto langus, jei yra poreikis, juos sureguliuokite,

užsandarinkite.

•Už radiatorių įrenkite šilumą atspindinčius ekranus.

Tai foliją primenanti kiek storesnė medžiaga,

kuri atspindi iki 90 proc. infraraudonųjų spindulių ir

lemia patalpos oro temperatūros padidėjimą 1–2

laipsniais.

•Pasirūpinkite radiatoriais. Prieš šildymo sezoną

ir jo metu nuo šildymo prietaisų paviršių reguliariai

valykite dulkes, nes jos trukdo šilumai sklisti į

kambarį. Taip pat neužstatykite radiatorių baldais,

neuždenkite užuolaidomis, nedžiaustykite

skalbinių.

• Patalpas vėdinkite trumpai, bet intensyviai.

Visiškai atverkite langus ir taip palaikykite iki 5

min., oras patalpoje atsišviežins, bet šilti paviršiai

nespės atšalti.

•Domėkitės savo namo bendro naudojimo patalpose

esančiais langais, durimis. Jeigu pastebėjote

nesandarius, neužsidarančius langus, duris, per

kuriuos gali išeiti šiluma, informuokite apie tai savo

namo administratorių.

•Atkreipkite dėmesį į vamzdynų šiluminę izoliaciją

rūsiuose ir laiptinėse. Netvarkingai izoliuoti vamzdynai

išspinduliuoja į aplinką šilumą, kuri yra skirta

butų patalpoms. Pastebėję netvarkingai izoliuotus

ar visai neizoliuotus karštus vamzdynus, praneškite

apie tai namo administratoriui.

•Informuokite namo administratorių, jei šildymo

sezono metu patalpų temperatūra pastoviai viršija

+22 o C. Lietuvos higienos normos nusako, jog darbo

ir poilsio kambarių temperatūra turi būti tarp

+18 o C ir +22 o C. Sumažinus patalpų temperatūrą 1

laipsniu, šiluminės energijos sutaupoma iki 3 proc..

AŠT INFORMACIJA

49

„DZŪKIJOS VANDENYS“ KVIEČIA

ATSISAKYTI POPIERINIŲ SĄSKAITŲ

Vienintelė Alytuje centralizuotai tiekianti šaltą vandenį

ir tvarkanti nuotekas bendrovė per mėnesį

šių paslaugų naudotojams išrašo beveik 19 tūkst.

sąskaitų.

Daugiausia – 75 proc. – jos yra skirtos daugiabučių

namų gyventojams. Likusios – gyvenantiesiems

individualiuose namuose ir įmonėms.

Didžioji dalis – 59 proc. – vandentiekininkų

išrašomų sąskaitų yra popierinės.

Kaip sako „Dzūkijos vandenų“ Ekonomikos ir

plėtros departamento vadovas Tomas Valatka,

siekiant palaikyti ekologinius procesus bei taupyti

įmonės ir vartotojų finansus, jau daugiau nei dešimt

metų gyventojai kviečiami atsisakyti popierinių

sąskaitų ir elektroniniu paštu užsisakyti pranešimus

apie mokėjimus arba elektronines sąskaitas. Tačiau

kol kas tik 41 proc. sąskaitų pateikiama elektroniniu

būdu.

Departamento vadovas įvardija tris pagrindinius,

gyventojams reikšmingus elektroninių sąskaitų pranašumus

– gavimo ir apmokėjimo greitį, patogumą

ir gamtos tausojimą, nenaudojant resursų popierinėms

sąskaitoms. „Dzūkijos vandenims“ už tokių

sąskaitų išspausdinimą ir išnešiojimą per metus

susidaro tūkstantinės sumos.

Vandentiekininkų pateiktas elektronines sąskaitas

už šaltą vandenį ir nuotekų tvarkymą galima

apmokėti per visas šalies elektronines sistemas.

Norintieji gauti elektroninius pranešimus apie mokėjimus

arba elektronines sąskaitas šią paslaugą gali

užsisakyti dzukvand@vandenys.lt. Reikia nurodyti

abonento numerį ir elektroninio pašto, kuriuo norima

gauti mokėjimo pranešimus, adresą. Taip pat

galima užsisakyti ir paskambinus klientų aptarnavimo

telefonu +370 700 55510 arba atvykus į klientų

aptarnavimo centrą „Mano Alytus“, kuris įsikūręs

Pulko g. 1, Alytus.

Sąskaitų siuntimo elektroniniu paštu paslauga –

nemokama.

„DZŪKIJOS VANDENŲ“ INFORMACIJA

50

ŠIUO METU ALYTAUS MIESTE

BENDROVĖ EKSPLOATUOJA

(bendra eksploatuojamo turto vertė sudaro 53 mln. Eur):

224,5 km

vandentiekio tinklų

145,4 km

paviršinių (lietaus) nuotekų surinkimo tinklų

220,4 km

ūkio-buities nuotekų tinklų

50

nuotekų nuvedimo siurblinių

bei nuotekų mechaninio ir

biologinio valymo, dumblo

tvarkymo įrenginių

7

vandens spaudimo

padidinimo

siurblines

3

vandenvietės

2

antrojo vandens

pakėlimo stotis

2

geriamojo vandens

paruošimo stotis

www.vandenys.lt, tel. +370 700 55510

„Linkėjimai Daugams ir visam Alytaus rajonui. Kai čia

augome, olimpiada buvo ypatingai didelė svajonė, kuri

atrodė labai toli, beveik nepasiekiama. Bet atsidavus

tikslui, nuolatos siekant svajonės, nors ir su daug

kompromisų – viskas yra įmanoma.“

Olimpiečiai, irkluotojai Mindaugas ir Simonas Maldoniai

„Maldoniai seniai įrodė, kiek daug gali sunkus

darbas, talentas ir charizma. Alytaus rajonas, ypač

daugiškiai, džiaugiasi kiekvienu brolių pasiekimu,

palaiko ir didžiuojasi. Mūsų tikslas – užauginti ne

vieną profesionalių irkluotojų kartą. Tad planuojame

ženklias investicijas į Daugų irklavimo sporto

stiprinimą, kad Alytaus rajono vardas skambėtų ir

ateities olimpiadose!“

Alytaus rajono merė Rasa Vitkauskienė

ALYTAUS ŽURNALAS

Redaktorius Darius BABIJONAS, el. p. redakcija@alytausnaujienos.lt, tel. 0 315 51449.

Žurnalistės: Rita GRIGALIENĖ, Aldona KUDZIENĖ, Alma MOSTEIKAITĖ, Saulė PINKEVIČIENĖ. Taip

pat panaudota Alytaus TIC, Birutės MALAŠKEVIČIŪTĖS ir kitų autorių leidiniui pateikta informacija.

Kalbos redaktorė Virginija KAZAKEVIČIŪTĖ. Viršelio nuotrauka – Fausto AUGUSTINO, žurnale

– TIC ir įvairių autorių bei archyvinės fotografijos, iliustracijos. Dizaineris, maketuotojas Gediminas

RYŽENINAS. Spaudė SPAUDOS KONTŪRAI. Tiražas 3 TŪKST. Išleido ALYTAUS NAUJIENOS.

Reklamos pardavimai – Gitana BAUŽEVIČIENĖ, užsakymai į žurnalo kalėdinį-naujametį

numerį priimami el. p. reklama@alytausnaujienos.lt, tel. 0 315 51956.

„Alytaus žurnalas“ (AŽ). Nr. 1 (VASARA-RUDUO) 2024. Kontaktai: el. p. zurnalas@alytausnaujienos.lt, tel. 0 604 44141

© „Alytaus žurnalo“ publikacijų autorystė yra saugoma. ℗ Leidinio turinio perpublikavimas draudžiamas, išskyrus atvejus,

kai sudaroma sutartis.

ISSN 3030-1335

ALYTAUS ŽURNALAS. 2024

Transform your PDFs into Flipbooks and boost your revenue!

Delete template?

Save as template ?