Martyna Ačiūtė *Kūrybinis aplankas

K Ū R Y B I N I S A P L A N K A S
A R C H I T E K T Ū R O S D A R B A I 2 0 2 3 – 2 0 2 5
M A R T Y N A A Č I Ū T Ė

IŠSILAVINIMAS
M A R T Y N A A Č I Ū T Ė
2002.10.25
+370 (673) 23 584
aciutem@gmail.com
Vilnius, Lietuva
Nuo 2009 iki 2021 m. Nacionalinėje Mikalojaus Konstantino
Čiurlionio menų mokykloje įgytas pagrindinis išsilavinimas ir
šiuolaikinio šokio atlikėjo profesija.
Nuo 2021 m. architektūros studijos Vilniaus Gedimino technikos
universitete.
3 metai: Dėst.: D. Linartas; G. Ratkutė – Skačkauskienė ir I.
Alistratovaitė – Kurtinaitienė
Projektai: Pradinė mokykla - darželis “Žaltys”; Kvartalo
sutvarkymo ir naujos plėtros projektas „Gyvybės kvartalas”.
APIE MANE
Nuo vaikystės mane formavo menai – šokis, muzika, dailė, teatras. Architektūroje
jie susilieja į bendrą kalbą ir kuria patirtį. Menų įkvėpta, kuriu architektūrines
erdves, kur žmogus ir gamta susilieja į organišką visumą, o tradicija susipina su
šiuolaikine išraiška.
ĮGŪDŽIAI
Programinė įranga: AutoCAD, Revit, SketchUp, Adobe Photoshop, ArcGIS Pro,
Twinmotion, Canva, Microsoft Office.
Projektavimas, maketavimas, 3D modeliavimas, eskizavimas, vizualizacijos,
urbanistinė analizė.
KALBOS
Lietuvių – gimtoji; Anglų – B2
KITA DARBO PATIRTIS
Nuo 2022 iki 2025 m. gimnastikos mokytoja vaikų ir jaunimo klube „Verdenė“.
2 metai: Dėst.: R. Stupak, I. Uogintas, D. Linartas; A. Ambrasas
Projektai: Bendruomenės centras Šiluvoje; Daugiabučio
projektas „Kregždė”.
1 metai: Dėst.: K. Lupeikis; doc. E. Riaubienė
Projektai: Ežero koplyčia; Eileen Gray vilos E-1027 analizė.
PROJEKTINĖ DARBO PATIRTIS
Kursiniai architektūros projektai (2022–2025):
Įvairūs projektai - nuo mažos koplyčios iki urbanistinio kvartalo.
Patirtis formuojant eskizus, koncepciją, analizę, tyrimus, grafinę
medžiagą, įvairaus mastelio brėžinius, BIM modelius,
vizualizacijas bei maketus.
Komandiniai darbai ir bendradarbiavimas:
Dirbdama grupiniuose architektūros projektuose įgijau patirties
dalijantis užduotis ir atsakomybes, bendradarbiaujant,
generuojant idėjas bei vykdant projektinius tyrimus.
Dirbtuvės:
2024 m. kūrybinės dirbtuvės “Kiemeliaukime” - eksperimentai
sukurti baldus iš antrinių medžiagų ir kita.

T U R I N Y S
D A R Ž E L I S -
P R A D I N Ė
M O K Y K L A
„ Ž A L T Y S ”
K V A R T A L O
S U T V A R K Y M O I R
N A U J O S P L Ė T R O S
P R O J E K T A S
„ G Y V Y B Ė S
K V A R T A L A S ”
T E N T I N Ė
K O N S T R U K C I J A :
T E K T O N I K O S
E K S P E R I M E N T A S
D A U G I A B U T I S
„ K R E G Ž D Ė ”
0 1
E Ž E R O
0 2 0 3 0 4 0 5 0 6
K O P L Y Č I A
Š I L U V O S
B E N D R U O M E N Ė S
C E N T R A S

0 1
E Ž E R O
K O P L Y Č I A
V I E T A : S K L Y P A S
J E R U Z A L Ė S I R
M O K S L I N I N K Ų G A T V I Ų
S A N K I R T O J E , V I L N I U J E
P L O T A S : 7 0 M ²
M E T A I : 2 0 2 3

A R N E D I D E L Ė E R D V Ė
P A J Ė G I A T V E R T I V I D I N Ę
R A M Y B Ę ?
Vilniaus Jeruzalės šlaite suprojektuota koplyčia – tai vizija,
gimusi iš gamtinės vietovės dvasios. Nedidelio 70 m² ploto
pastatas savo architektūrine forma įprasmina santykį su
kraštovaizdžiu. Pastato tūrio smailė nukreipia žvilgsnį į
tvenkinį ir medžių masyvus, tarsi kviesdama patirti tylą ir
susitelkimą.
Užduotis buvo sukurti erdvę, kuri tarnautų tiek
tikintiesiems, tiek atsitiktiniams praeiviams, bei kviestų
juos sustoti. Pagrindinis iššūkis – įkomponuoti pastatą į
statų šlaitą taip, kad stogas pakiltų kaip kalno tęsinys ir
įsilietų į gamtinę aplinką.
Sprendimas – koplyčios stogo smailė tampa apžvalgos
tašku, o stiklinis fasadas išnyksta atspindėdamas debesis.
Rezultatas – ne pastatas, o patirtis: erdvė, kurioje gamta
kviečia sustoti ir pasijausti jos dalimi.
Konstrukcinį pagrindą sudaro medinis karkasas su
200x100 mm statramsčiais (intervalais kas 600 mm),
sijomis, bei trijų nuolydžių kampų (58°/25°/30°) stogų
gegnėmis. Išorinės sienos (410 mm) ir stogas (510 mm) –
daugiasluoksniai, apšiltinti akmens vatos izoliacija. Poliniai
pamatai išdėstyti 1380-1850 mm intervalu. Konstrukcija
užtikrina pastato lengvumą, energinį efektyvumą ir
dialogo su gamta vientisumą.

1
P I E T I N I S
F A S A D A S
P L A N A S
1 2
B
A
Š I A U R I N I S
F A S A D A S
V A K A R I N I S
F A S A D A S
2
R Y T I N I S
F A S A D A S
2,500
S T O G O P L A N A S
A
B

K O N S T R U K C I N I S P J Ū V I S A - A

0 2
D A R Ž E L I S -
P R A D I N Ė M O K Y K L A
„ Ž A L T Y S ”
P R I V A T U S
V I D I N I S
K I E M A S
V I E Š A S
K I E M A S
P A G R I N D I N I S
Į Ė J I M A S
V I E T A : B L I N D Ž I Ų G . 3 ,
Ž V Ė R Y N A S , V I L N I U S
P L O T A S : 5 1 6 5 , 3 M ² ( I A . –
2 7 3 0 , 5 9 M ² , I I A . – 2 0 6 6 , 4 2 M ² ,
P O Ž E M I S – 3 6 8 , 2 9 M ² )
M E T A I : 2 0 2 5

M O K Y K L A , K U R I O J E
M O K Y M A S I S T A M P A
N U O L A T I N I U A T R A D I M U .
Pastato architektūrinei vizijai pradžią suteikė Žvėryno
istorinių medinių namų architektūra ir gamtinė aplinka.
Kaip gyvas organizmas, pastatas - žaltys yra apsivyniojęs
apie 12 214 m² sklypą, o savo šlaitinių stogų vingiais
šiuolaikine kalba pasakoja Žvėryno istoriją.
Į projektą bandyta pažvelgti kitu kampu - sukurti ne
mokyklą, o miestelį, kuriame skirtingos funkcijos būtų
susietos per atviras ir uždaras erdves, formuojančias
jaukias vidaus zonas. Pagrindinis tikslas – sukurti patogią
nestandartinę ugdymosi aplinką, tenkinančią vaikų ir
bendruomenės poreikius.
Suprojektuotas pastatas apsikabina gamtą ir tampa jos
dalimi. Centrinė ašis su atvirais laiptais ir permatomais
koridoriais supina erdves į vientisą gyvą audinį, o pro
spalvotus langus prasisverbusi šviesa džiugina vaikus
teatrališkomis scenomis. Interjere ir eksterjere dominuoja
natūralus medis, ramios spalvos, kuriančios draugišką ir
šiltą atmosferą. Tai ne statinys, o gyva aplinka, skatinanti
smalsumą.
Pastato konstrukciją sudaro gelžbetoninis karkasas su
300x300 mm kolonomis, 220 mm storio perdangomis,
poliniais pamatais (600 mm intervalu). Išorė – 700 mm
storio daugiasluoksnės sienos, stogas – medinės
santvaros. Konstrukcija atvira, matomi laiptai, sijos,
medienos tekstūra tampa dalimi mokymosi patirties.

P J Ū V I S B - B
P J Ū V I S A - A
P I R M O A U K Š T O P L A N A S
A N T R O A U K Š T O P L A N A S

S T O G O
P L A N A S
K O N S T R U K C I J Ų A K S O N O M E T R I J O S

K L A S Ė S I N T E R J E R O I Š K L O T I N Ė

M O K Y K L O S M O D E L I S

0 3
D A U G I A B U T I S
„ K R E G Ž D Ė ”
V I E T A : M A L O N I O J I G . 5 ,
Ž V Ė R Y N A S , V I L N I U S
P L O T A S : 1 3 2 3 M ² ( V I S I T R Y S
A N T Ž E M I N I A I A U K Š T A I P O
1 9 8 M ² + 7 0 0 M ² P O Ž E M I N Ė
P A R K A V I M O S I A I K Š T E L Ė )
M E T A I : 2 0 2 4

K U B A S A T S K L E I D Ž I A
T O B U L U M Ą P A P R A S T U M E .
Daugiabutis „Kregždė“ Maloniojoje gatvėje – tai
architektūrinis atsakas į istorinio rajono dvasią. Vizijai
pradžią suteikė Žvėryno medinių namų architektūra ir
kubo formos tobulumas. Pusėmis susijungę trys tūriai
atkartoja rajone vyraujančius mastelius, o jų šlaitiniai
stogai, kylantys kas 4 laipsnius, suteikia pastatui skrydžio
pojūtį.
Pagrindinis tikslas – sukurti gyventojų poreikius tenkinantį
šiuolaikinį gyvenamąjį daugiabutį, integruotą į istorinį ir
gamtinį Žvėryno kontekstą. Iššūkis – suderinti modernų
minimalizmą su vietos istorijos identitetu.
Pastatas kalba dviem kalbomis: klinkerio plytelės
fasaduose atskleidžia šiuolaikinę dermę, o stogų siluetai -
pokalbį su praeitimi. Kiekvienas butas (apie 50 m² ir
didesni 80 m² ploto) įgauna savitą charakterį per
architektūrinį individualumą – unikalų planą, skirtingą
erdvinį ritmą ir asmeninį santykį su natūralia šviesa.
Gelžbetoninis karkasas (su 300x300 mm kolonomis, 220
mm perdangomis, poliniais pamatais) ir stogo medinės
santvaros užtikrina pastato stabilumą. Konstrukcija
interjere atsiskleidžia per atviras kolonas lodžijose ir
tampa neatsiejama architektūros dalimi.

S K L Y P A S S U P I R M O
A U K Š T O P L A N U
M A L O N I O J I G .
P A R K A V I M O S I A I K Š T E L Ė S P L A N A S
A N T R O A U K Š T O P L A N A S

K O N S T R U K C I N I S P J Ū V I S A - A

0 4
K V A R T A L O S U T V A R K Y M O I R
N A U J O S P L Ė T R O S P R O J E K T A S
„ G Y V Y B Ė S K V A R T A L A S ”
P L A N U O J A M I N A U J I R Y Š I A I
P L A N U O J A M I N A U J I
K V A R T A L A I
M I S S I N G M I D D L E H O U S I N G
S P E N D I M A S
V I E T A : J . B A S A N A V I Č I A U S G A T V Ė S K V A R T A L A S ,
Š I L A L Ė , L I E T U V A
P L O T A S : B E N D R A S K V A R T A L O P L O T A S ~ 2 , 5 H A
M E T A I : 2 0 2 5

N U O M O N O L I T O I K I
G Y V Y B Ė S – V I E N O
K V A R T A L O
T R A N S F O R M A C I J O S
I S T O R I J A .
Gyvybės kvartalo“ viziją įkvėpė gyvybingų Europos miestų
patirtis. Projektu siekta sukurti ne tik naujus namus, bet ir
gyvą, socialiai aktyvią, įvairialypę miesto dalį, kur žmogus,
ne mašina, būtų prioritetu.
Užduotis – transformuoti fragmentuotą, socialiai ir
architektūriškai susiskaidžiusį kvartalą, kuriame staigus
perėjimas tarp daugiaaukščių blokinių namų ir
mažaaukščių sodybinių gyvenamųjų namų sudarė erdvinį
ir socialinį barjerą. Pagrindinis iššūkis – sušvelninti šį
kontrastą, įvesti trūkstamą vidurinio tankumo užstatymą
(missing middle housing), sukurti kokybiškas viešąsias
erdves ir atgaivinti vietos bendruomenės dvasią.
Didelis kvartalas skaidomas į mažesnius žmogaus
mastelio kvartaliukus su nauju gatvių tinklu. Kontrastas
sušvelninamas įvedant 2-3 aukštų namus – kotedžus su
šlaitiniais stogais, atspindinčiais sodybinio užstatymo
kontekstą, ir modernius terasuotus daugiabučius. Pirmieji
naujųjų pastatų aukštai įveiklinami – čia įsikuria kavinės,
smulkūs verslai, bendruomenės erdvės. Rezultatas –
vientisas, funkcionalus ir socialiai aktyvus miesto audinys,
kuriame gyvenimas vyksta ne tik už durų, bet ir gatvėse,
kiemuose bei aikštelėse.

0 5
Š I L U V O S
B E N D R U O M E N Ė S
C E N T R A S

A R C H I T E K T Ū R A ,
K U R I O J E G I M S T A
R Y Š I A I I R V I E N Y B Ė .
Šiuolaikinis bendruomenės centras Šiluvoje
įkūnija vietos ramybę ir socialinį gyvenimą.
Architektūrinę kalbą lemia apvalios formos –
vientisumo, amžinumo ir žmonių
bendruomeniškumo simboliai.
Projektu siekta sukurti ne tik funkcionalų
kompleksą, o erdvę, kuri atgaivintų miestelio
gyvenimą, patenkintų vietos bendruomenės
ir atvykėlių piligrimų poreikius. Erdvė kurta
būti universali – tiek kasdieniška, tiek
reprezentatyvi.
Suprojektuotas kompleksas – kaip dinamiška
kelionė, metaforiškai vaizduojama apskritimu.
Elipsinės formos vestibiulis organiškai supa
pagrindines funkcijas – biblioteką, renginių
salę ir maitinimo erdvę. Lanksti erdvės
konfigūracija leidžia natūraliai formuotis tiek
intymioms, tiek didesnių susibūrimų zonoms.
Natūralios medžiagos kuria ramią ir
patrauklią atmosferą. Tai ne statinys, o gyvas
socialinio susitelkimo taškas.

Vestibiulis - 276 m²
Kavinė su virtuve - 97 m²
Tualetai - 40 m²
Persirengimo kambarys - 17 m²
Renginių salė su scena - 120 m²
Kabinetas su info punktu - 17 m²
Auditorija nr. 1 - 43 m²
Auditorija nr. 2 - 25 m²
Biblioteka - 65 m²
V I E T A : Š I L U V A ( R A S E I N I Ų R . S A V . ) ,
T Y T U V Ė N Ų R E G I O N I N I O P A R K O T E R I T O R I J A
P L O T A S : B E N D R A S B E N D U O M E N Ė S C E N T R O
P L O T A S - 7 0 0 M ²
M E T A I : 2 0 2 2

P I E T R Y Č I Ų
F A S A D A S
P I E T V A K A R I Ų F A S A D A S
A - A P J Ū V I S
B - B P J Ū V I S

0 6
T E N T I N Ė K O N S T R U K C I J A :
T E K T O N I K O S
E K S P E R I M E N T A S
P I R M I N Ė I D Ė J A
M E T A I : 2 0 2 4

K A S N U T I N K A , K A I G A M T O S
F O R M Ų L O G I K A
P E R K E L I A M A Į
A R C H I T E K T Ū R I N Į
E K S P E R I M E N T Ą ?
Kūrybinės užduoties tikslas buvo sukurti lengvą ir
dinamišką struktūrą, paremtą membranos įtampa tarp
vidinių ir išorinių atramos taškų. Įkvėpimas kilo iš gamtos –
dumplainio struktūros, atskleidusios įtampų logiką.
Didžiausias iššūkis - sukurti tentinę struktūrą, kuri išlaikytų
membranos formą naudojant kuo mažiau konstrukcinių
elementų.
Išorinė konstrukcija sukurta iš poros metalinių trikampių
rėmų, vidinė – iš strypo buku galu. Tampraus audinio
membrana įtempiama tarp trikampių kampų, o strypas
suteikia du papildomus įtampos taškus jos viduje.
Konstrukcija pakabinta rėme, leidžiančiame tirti
membranos elgseną erdvėje.
Sukurta forma yra lengva, dinamiška ir vizualiai plastiška –
atrodo tarsi pakibusi ore, tačiau išlieka stabili dėl
racionaliai išdėstytų atramos taškų. Ji jungia konstrukcinį
aiškumą ir estetinį jautrumą, derina įtampą ir lengvumą,
logiką ir poetiškumą. Šis eksperimentas parodė, kad net
paprastos priemonės gali išreikšti erdvę, o membrana
tampa ne tik konstrukcijos elementu, bet ir formos kūrėja.

M A R T Y N A A Č I Ū T Ė
A C I U T E M @ G M A I L . C O M
+ 3 7 0 ( 6 7 3 ) 2 3 5 8 4