Fotoniniai kristalai - Vilniaus universitetas

ausis.gf.vu.lt

Fotoniniai kristalai - Vilniaus universitetas

2007

7

Fotoniniai

kristalai

Lietuvos

valdovø rûmø

atkûrimas jau

pusiaukelëje

Tarptautinë

magnetinio

rezonanso

mokykla

Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 7 1


Susivienijæ Lietuvos lazeriø gamintojai

taikosi uþkariauti Pietryèiø

Lietuvos lazeriø ir ðviesos

technologijø pramonë þengia

á pasaulinæ industriniø

technologijø rinkà

Lietuvos lazeriø ir ðviesos technologijø

verslo sektorius prognozuoja spartø

ðuolá – planuojama ðiø technologijø pardavimus

padidinti nuo 60 mln. litø 2006

metais iki 500 mln. litø 2017 metais.

Keturios Lietuvos lazeriø ámonës –

UAB „Ekspla“, UAB „Ðviesos konversija“,

UAB „Optida“ ir UAB „Standa“ – susivienijo

lazeriniø technologijø proverþiui

á Pietryèiø Azijos rinkas. Siekdamos ambicingø

tikslø, kompanijos baigia sëk-

Industrinio pikosekundinio

lazerio prototipas, sukurtas

vykdant projektà ,,Lazeriai

mikroapdirbimui ir

diagnostikai”

mingai ágyvendinti taikomøjø moksliniø

tyrimø ir technologinës plëtros projektà

„Lazeriai mikroapdirbimui ir diagnostikai“,

remiamà Europos Sàjungos struktûriniø

fondø.

Ðio projekto partneriai kuria naujo tipo

lazerinius spinduliavimo ðaltinius, tenkinanèius

industriniam taikymui keliamus

reikalavimus. Projekto vertë – 6,7

mln. litø, paramos dydis – 4,4 mln. litø.

2 Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 7

Azijos rinkas

Kæstutis JASIÛNAS

UAB ,,Ekspla” generalinis

direktorius

Analizë rodo, kad Pietryèiø Azijoje

prasideda pramonës bumas, todël atsiranda

didþiulis moderniø ir naðiø lazeriniø

technologijø poreikis. Esame ásitikinæ,

kad galime pagaminti aukðèiausio lygio

lazeriø árengimus, tinkanèius ávairioms

pramonës ðakoms.

Jau vedamos derybos su Pietryèiø

Azijos gamintojais, kurie susidomëjo lietuviø

galimybëmis ir patirtimi. Konkuruojame

su pasaulinio garso lazeriø technologijø

kûrëjais ir turime pranaðumà –

ultrasparèiøjø lazeriniø impulsø technologijà,

kuri atvers kelius á ateities rinkas.

Industriniai bandymai jau atlikti su

„Šviesos konversijos“ femtosekundine

sistema Pharos, naujos konstrukcijos

„Eksplos“ lazerinës mikroapdirbimo

staklës pernai parduotos Taivano gamintojams.

Lietuvos lazerininkams per deðimt-

metá pavyko uþimti apie 6 proc. moksliniø

lazeriø rinkos, taèiau industrinë rinka

daugiau nei penkiasdeðimt kartø didesnë

(apie 10 mlrd. eurø), todël Lietuvos

lazeriø pramonës pasirinkta

strateginë kryptis – iðlaikant

pozicijas mokslinëje rinkoje

ásitvirtinti industrinëje

medþiagø apdirbi-

UAB ,,Ekspla” programos vadovas dr. Jonas

Kolenda derina pikosekundiná lazerá

mo ir diagnostikos rinkoje – leidþia daryti

prielaidas ateities proverþiams.

Rinkos tyrimø bendrovë „Optech

Consulting“ (Vokietija) prognozuoja, kad

lazeriniø sistemø, skirtø medþiagø apdirbimui,

rinka nuo 3,9 mlrd. eurø 2003 metais

iðaugs iki 10,4 mlrd. eurø 2010 metais.

Prognozuojamas vidutinis metinis

augimas siekia 13,5 procento.

Pasak Lietuvos ðviesos ir lazeriø technologijø

sektoriaus dalyviø, didesnë lazeriø

sektoriaus plëtra ámanoma tik

skverbiantis á kitus sparèiai auganèius lazeriø

rinkos segmentus: lazeriniø maðinø

ir ekologinio monitoringo lazeriniø

prietaisø. Tam bûtinas Lietuvos lazeriø

sektoriaus struktûrinis pertvarkymas,

glaudesnë sàveika su mokslinëmis institucijomis,

specialistø rengimo ástaigomis.

Ðio sektoriaus rinkos potencialo au-

Pasaulio moksliniø lazeriø rinka, Lietuvos dalis joje bei Lietuvos lazeriø pramonës pardavimø apimtys:

1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006

Pasaulinë moksliniø lazeriø rinka, mln. JAV doleriø 114 100 109 132 143 136 148 155 166

Uþimama mokslinës rinkos dalis, proc. 1,58 1,9 3,3 3,03 4,2 3,68 4,39 5,16 6,63

Lietuvos lazeriø pramonës pardavimø apimtys, mln. Lt 16 17 26 33 42 43 48 57 69


gimà galima pagrásti ir tuo, kad 2006–

2007 m. atsirado 6 naujos lazeriø ir

ðviesos technologijø ámonës. Ásteigti

du „startup‘ai“ – niðinës bendrovës –

viena jø uþsiima teraherciniø spektrometrø

kûrimu ir gamyba, o kita – sudëtingø

optiniø dangø kûrimu. Kitos

keturios ámonës, dar vadinamos „spinofai“,

yra verslo plëtros rezultatas – jos

yra papildomø komponentø tiekëjos

rinkos senbuvëms.

„Uþsidaræ“ mokslinës technikos

(Basic Research sektorius) rinkoje, galëtume

pasiekti ne spartesná nei 5–10

proc. per metus augimà. Tokiu atveju

Lietuvos lazeriø sektorius ir ateityje bûtø

tik savotiðkas „prieskonis“ Lietuvos

pramonës struktûroje. Todël bûtina

skverbtis á kitus sparèiai auganèius lazeriø

rinkos segmentus.

Lazeriø sektorius, siekdamas stiprinti

pozicijas moksliniø lazeriø rinkoje,

kasmet investavo á mokslinius tyrimus

maþdaug 7 proc. savo pardavimø

apimties. Siekiant per ganëtinai

trumpà laikà uþimti reikðmingesnes

pozicijas industrinëje rinkoje, reikalingos

didesnës apimties investicijos.

Kompanijos per artimiausius 5 metus

ketina investuoti á ðià sritá iki 50 mln. Lt

savø lëðø.

Privatûs investuotojai ir finansinës

institucijos vis dar vangiai investuoja á

struktûrinius pertvarkymus ar aukðtøjø

technologijø infrastruktûros kûrimà ir

moksliniø tyrimø organizavimo reformà.

Tam bûtø tikslinga panaudoti ES

struktûriniø fondø paramà ir tai bûtø

realus þenklas kitiems investuotojams,

kad ði sritis yra laikoma prioritetine ir

perspektyvia. Maþdaug 150 mln. litø

parama infrastruktûros plëtrai leistø

sukurti lazeriø pramonës sektoriø, po

5 metø pasieksiantá 250 mln. litø, o

2017 m. – 0,5 mlrd. Lt pardavimus.

EUROPOS SÀJUNGA

Þurnalo leidimà remia

SPAUDOS, RADIJO

IR TELEVIZIJOS

RËMIMO FONDAS

Lietuvos energetikos institutas,

Vilniaus universitetas,

Lietuvos mokslo istorikø

draugija, Klaipëdos universitetas,

Kultûros, filosofijos ir

meno institutas, Lietuvos

gamtos draugija, VGTU

Vyriausiasis redaktorius

JUOZAS BALDAUSKAS

Redakcijos kolegija:

VALDAS ADAMKUS

JUOZAS BANIONIS

EDMUNDAS ÈAPAS

ALGIRDAS GAIGALAS

ALGIRDAS GAIÞUTIS

JONAS GRIGAS

GEDIMINAS ILGÛNAS

PAULIUS JURKUS

JUOZAS ALGIMANTAS

KRIKÐTOPAITIS

JONAS KUBILIUS

KÆSTUTIS MAKARIÛNAS

VYTAUTAS MERKYS

GUIDO MICHELINI

STASYS VAITEKÛNAS

JURGIS VILEMAS

ALEKSANDRAS VITKUS

Redakcijos darbuotojai:

Redaktorë

ELENA MICKEVIÈIENË

Meninis redaktorius

VILIUS JAUNIÐKIS

Konsultantë

SAULË MARKELYTË

Rinkëja

VIOLETA SADAUSKIENË

REDAKCIJOS ADRESAS:

“Mokslas ir gyvenimas”,

Antakalnio g. 36, LT-10305,

Vilnius

TELEFONAI:

vyr. redaktoriaus - 2 34 15 72,

redaktoriø - 2 34 41 00.

Faksas: 2 34 15 72

Elektroninis paðtas:

mgredakcija@post.skynet.lt

Pasiraðyta spaudai 2007 07 12.

SL Nr. 310. Formatas 60x90 1/8.

Popierius ofsetinis.

Uþs. Nr. 1367. Kaina 3,95 Lt,

Spausdino AB ,,Spauda”,

Laisvës pr. 60, 2056 Vilnius

SCIENCE AND LIFE

Science popular and historical

monthly. Editor-in Chief:

J.Baldauskas

“Mokslas ir gyvenimas”,

Antakalnio st. 36,

LT-10305, Vilnius, Lithuania.

© “Mokslas ir gyvenimas”, 2007

“Mokslo ir gyvenimo” adresas

internete: http://ausis. gf.vu.lt/mg/

Penkiasdeðimtieji ,,Mokslo ir gyvenimo”

þurnalo leidimo metai

Mokslo populiarinimo ir mokslo istorijos mënesinis þurnalas

MOKSLAS ir

GYVENIMAS 2007

7

Eina nuo 1957 m. 2007 m. Nr.7 (585) liepa

Turinys

K.JASIÛNAS Susivienijæ Lietuvos lazeriø

gamintojai taikosi uþkariauti Pietryèiø

Azijos rinkas ........................................................... 2

A.P. STABINIS Fotoniniai kristalai ........................... 4

R.ÐALNA Naujosios Zelandijos gyventojai ............ 6

E.BUTKUS Iðeivijos lietuvio indëlis á pasaulio

ir Lietuvos chemijà ................................................. 8

L.BALÈIÛNIENË Þolynai ........................................ 9

J.ELEKÐIS Tarptautinë magnetinio rezonanso

mokykla Vilniuje ....................................................10

A.ANDRIJAUSKAS Gintaro Beresnevièiaus

Lietuvos kultûros istorijos recepcija ......................11

A.NEMURA Elektros energetikos sistemø

valdymo tyrimai Lietuvos energetikos institute .....16

B.SLAVINSKAS Lietuvos valdovø rûmø

atkûrimas jau pusiaukelëje ...................................20

V.POCIUS Iðkiliam pedagogui, mokslininkui,

fizikos populiarintojui doc. dr. Jonui Algirdui

Martiðiui – 80 metø ................................................26

E.BACEVIÈIUS Atmintina þuvininkystës

paroda Berlyne .....................................................28

D.NARBUTIENË Lietuvos mokslø akademijos

bibliotekos metraðtis .............................................30

G.KOJELYTË Norvegijos sostinës metro rieda

ekologiðki traukiniai ..............................................31

J.ÐABÛNAITË Varanai...........................................32

G.ISOKAS Mûsø tautosakos perlai .......................34

A.VITKUS Pasaulio paveldo paminklas ................34

Raiba Rivþa ir Juris Ekmanis – nauji Lietuvos

MA uþsienio nariai .................................................36

V.MERKYS Graþus jubiliejus .................................36

Pakiliai paminëta Pasaulinë aplinkos

apsaugos diena ....................................................37

J.ÐRIUBËNIENË Viendienës .................................38

J.ÈYÞIENË, J.SATKÛNAS Ventos slënio

geologinis paveldas – tarpvalstybinë vertybë .......40

J.NORKEVIÈIUS Ilgameèiai tyrimai

apvainikuoti disertacija .........................................42

Retro .....................................................................43

Kurkime saugià Lietuvà .........................................44

Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 7 3


Fotoniniai

kristalai

Prof. habil. dr.

Algirdas Petras STABINIS

Šiuo metu asmeniniai kompiuteriai,

kuriø veikimo sparta siekia kelis GHz

(1GHz=10 9 Hz), jau nieko nestebina. Sukurti

asmeninius kompiuterius, kuriø veikimo

sparta siektø kelias deðimtis GHz,

remiantis puslaidininkinëmis technologijomis

yra pakankamai sudëtinga problema.

Jei pavyktø signalams perduoti naudoti

ne elektronus, bet fotonus, tai bûtø

galima sukurti kompiuterius, kuriø veikimo

sparta siektø ðimtus THz

(1THz=10 12 Hz). Tam tikslui reiktø naudoti

optinius komponentus, vadinamuosius

fotoninius kristalus.

Pirmà kartà sàvokà „fotoninis kristalas“

pavartojo 1989 m. JAV fizikas Jablonovièius

(Eli Yablonovitch). Pastaràjá

deðimtmetá kasmet paskelbiama per

4 Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 7

XX a. antrosios pusës informaciniø technologijø proverþá nulëmë galimybës

valdyti elektronø srautà puslaidininkiuose. Fotonø srautas fotoniniuose kristaluose

gali bûti valdomas ávairesniais ir lankstesniais bûdais. Todël manoma, kad

fotoniniø kristalø technologijos bus XXI a. proverþis informacinëse technologijose,

ir mikroelektronika pamaþu bus pakeista mikrofotonika ir nanofotonika.

1 pav. Trimaèio fotoninio kristalo pavyzdys –

ið silicio lazdeliø sudëtas darinys. Gardelës

periodas apie 200 nm

tûkstantá moksliniø straipsniø, kuriuose

šis terminas pasitaiko pavadinime ar vartojamas

kaip reikðminiai þodþiai. Gaminamas

ið skirtingo lûþio rodiklio medþiagø

fotoninis kristalas yra periodinis dvimatis

ar trimatis optinis darinys. Paprastai

tokio darinio gardelës periodas yra

maþdaug lygus pusei šviesos bangos ilgio,

o regimojoje srityje tai sudaro apie

200–400 nanometrø. Todël fotoniniai kristalai

yra priskiriami optiniams nanodariniams.

Toks trimatis periodinis darinys

pavaizduotas 1 paveiksle. Vienmatis tokio

fotoninio kristalo analogas yra paðalinanti

ðviesos atspindá (praskaidrinanti)

daugiasluoksnë plëvelë, kuria padengiamas

ávairiø optiniø elementø pavirðius.

Kaipgi sklinda šviesa tokiame fotoniniame

kristale? Tai gali bûti suprasta

nagrinëjant ávairios prigimties bangø

(akustiniø, elektromagnetiniø, de Broilio

(de Broglie) sklidimà periodiniuose dariniuose.

Palyginkime ðviesos (fotonø

srauto) sklidimà fotoniniame kristale su

elektronø (de Broilio bangos) sklidimu

puslaidininkyje, pvz., silicio kristale. Jame

elektronai juda periodiniame potencialo

lauke, kurá formuoja kristalo gardelës

mazguose esantys atomai. Sàveikaujant

elektronams su silicio atomø branduoliais

Kulono (Coulomb) jëga susidaro

leistinosios ir draustinës elektronø

energijos juostos. Idealiame silicio kristale

nëra elektronø, kuriø energija atitiktø

draustinës juostos energijø vertes. Taèiau

situacija keièiasi, kai kristale yra defektø

ar priemaiðiniø atomø. Tuomet tokiame

kristale gali bûti elektronø, kuriø

energijos lygmenys patenka á draustinæ

energijø juostà, ir kristalas pasiþymi puslaidininkio

savybëmis. Visai analogiðkai

fotonams sklindant fotoniniame kristale

atsiranda draustinës daþniø (energijos)

juostos fotonams. Tai reiðkia, kad ne bet

kokio daþnio fotonas gali sklisti fotoniniu

kristalu. Jei tokiame kristale specialiai

bûtø sukurti defektai, pavyzdþiui, keièiant

darinio elementø dydá tam tikrose

vietose sugadintas periodiškumas, tai

kristalo draustinëje energijos juostoje irgi

atsirastø fotonø energijos lygmenys,

o tai reikðtø, kad atitinkamo daþnio fotonai

galës sklisti kristalu. Trimaèiame fotoniniame

kristale ámanoma valdyti pasirinkto

daþnio ðviesos sklidimà bet kuria

reikalinga kryptimi. Kad fotoninis kristalas

pasiþymëtø minëtomis savybëmis,

darinio medþiagø lûþio rodikliai turi labai

skirtis. Tik tuomet draustinë daþniø

juosta gaunama pakankamai plati. Todël

Rentgeno spinduliø sklidimas gamtiniuose

kristaluose nëra tapatus ðviesos

sklidimui fotoniniuose kristaluose, nors

Rentgeno spinduliø bangos ilgis ir palyginamas

su kristalo gardelës periodu,

kuris lygus kelioms deðimtosioms nanometro

dalims. Kadangi Rentgeno spinduliø

lûþio rodikliai ávairiose kristalo vietose

maþai tesiskiria, tai draustiniø daþniø

tarpas yra labai siauras. Todël pasirinkto

daþnio Rentgeno spinduliø atspindys

nuo kristalo (Rentgeno spinduliø difrakcija)

yra matomas tam tikra kryptimi,

ir Rentgeno spinduliø sklidimas kristaluose

yra panaðus á ðviesos sklidimà

daugiasluoksnëse plëvelëse.

Ðviesos sklidimas fotoniniuose kristaluose

gali pasiþymëti specifiðkais dësningumais,

kurie nebûdingi áprastoms

medþiagoms, pavyzdþiui, neigiamu lû-

2 pav. Ðviesos lûþio fotoniniame kristale

pavyzdys. Brûkðniuotos linijos þymi

statmenis

þio rodikliu (2 pav.) ir anomalia dispersija

skaidrioje terpëje. Ðie dësningumai

pastebimi, kai ðviesos bangos daþnis

patenka á fotoninio kristalo leistinosios

daþniø juostos kraðtà ðalia draustinës

juostos. Kai lûþio rodiklis yra neigiamas,

lûþæs spindulys yra toje paèioje pusëje

kaip ir kritæs spindulys atþvilgiu statmens

á terpës pavirðiø.

Ðviesà spinduliuojantys diodai yra


a) b)

vienas pagrindiniø optinio ryðio sistemø

elementø. Pastaruoju metu lietuviðkojoje

terminologijoje jiems prigijo ðviestukø

pavadinimas. Ðie diodai gaminami ið

fotoemituojanèiø medþiagø, kurios optiðkai

ar elektriðkai suþadintos spinduliuoja

fotonus ávairiomis kryptimis gana

plaèiame bangos ilgiø ruoþe. Manoma,

kad fotoniniai kristalai gali bûti tiesiog integruoti

á fotoemituojanèios medþiagos

sluoksná ir panaudoti kaip veidrodis, kuris

efektyviai atspindi pasirinkto bangos

ilgio ðviesà reikalinga kryptimi.

Trimaèiø fotoniniø kristalø gamyba

yra pakankamai sudëtinga, todël ðiuo

metu kol kas plaèiai naudojami tik dvimaèiai

fotoniniai kristalai vadinamuosiuose

fotoniniø kristalø ðviesolaidþiuose

(angl. photonic-crystal fiber, PCF). Ðitas

terminas buvo pasiûlytas anglø fiziko

P.Raselo (Philip Russell) 1995 metais.

Toká ðviesolaidá sudaro ðerdis ir periodinës

sandaros apvalkalas (3 pav.). Ðerdis

ir apvalkalas gali bûti gaminami ið

tokios paèios ar ið skirtingø medþiagø.

Pirmøjø ðviesolaidþiø, kuriuos pademonstravo

Raselas, apvalkalà sudarë

ðviesolaidyje heksogonaline tvarka iðdëstytos

oro skylutës. Tokiame ðviesolaidyje

sklindanti ðviesa koncentruojasi

ðerdyje. Vëliau buvo pagaminti fotoniniø

kristalø ðviesolaidþiai, kuriø ðerdis yra tuðèiavidurë

(pripildyta oro ar dujø). Egzistuoja

fotoniniai šviesolaidþiai, sudaryti ið

koncentriniø sluoksniø dviejø ar daugiau

skirtingø medþiagø. Dabar tokie fotoniniø

kristalø ðviesolaidþiai su skylëtuoju apvalkalu

vadinami skylëtaisiais ðviesolaidþiais

(angl. holey fibers). Jie gaminami

panaðiai kaip ir áprasti ðviesolaidþiai. Iš

pradþiø gaminamas ruoðinys, kurio skersiniai

matmenys yra centimetro dydþio.

Jame suformuojami periodiðkai iðdëstyti

oro kapiliarai. Vëliau ruoðinys yra ðildo-

mas ir tempiamas. Tempiant skersiniai

matmenys maþëja, taèiau gaunamo mikrometrinio

darinio skersinë sandara iðlieka

nepakitusi. Taip ið vieno ruoðinio pavyksta

pagaminti keliø kilometrø ilgio ðviesolaidá.

Daþniausiai ðviesolaidþiai gaminami

ið kvarcinio stiklo. Naudojami ir kiti

stiklai, jei reikalingi ðviesolaidþiai su specifiðkomis

savybëmis, pavyzdþiui, dideliu

netiesiðkumu. Pastaruoju metu tokie

fotoniniø kristalø ðviesolaidþiai gaminami

ir ið polimeriniø medþiagø.

Atsiþvelgiant á ðviesos koncentravimo

bûdà fotoniniø kristalø ðviesolaidþiai skirstomi

á du tipus. Vienuose jø ðerdis yra kieta

(pilnavidurë) ir jos lûþio rodiklis yra

daug didesnis nei skylëtojo apvalkalo vidutinis

lûþio rodiklis, nes pagrindinæ apvalkalo

dalá sudaro skylutës, kuriø matmuo

yra maþesnis uþ ðviesos bangos ilgá.

Ðiuose ðviesolaidþiuose ðviesos koncentracijà

ðerdyje lemia visiðkojo vidaus

atspindþio reiðkinys, kaip ir paprastuose

ðviesolaidþiuose. Taèiau skylëtuosiuose

ðviesolaidþiuose ðviesa sukoncentruojama

maþesniø matmenø ðerdyje, nes juose

lûþio rodikliø skirtumas tarp ðerdies ir

apvalkalo yra didesnis.

Kitam skylëtøjø ðviesolaidþiø tipui yra

bûdingas draustinës daþniø juostos reiðkinys

fotoniniuose kristaluose. Jei tokia

draustinë juosta yra tinkamai suformuota,

tai skylëtajame ðviesolaidyje pavyksta

sukoncentruoti ðviesà ir maþesnio lûþio

rodiklio ar net tuðèiavidurëje šerdyje

(3b pav.). Šiuo atveju apvalkalas funkcionuoja

kaip sluoksniuotas veidrodis,

atspindintis ðviesà nuo kvarcinio stiklo

ir oro skiriamøjø pavirðiø. Tuðèiavidurës

ðerdies ðviesolaidþiø privalumas yra tas,

kad juose gali sklisti tokiø daþniø ðviesa,

kuri ðiaip kvarciniame stikle yra sugeriama.

Svarbu ir tai, kad tokiais ðviesolaidþiais

galima perduoti didelës ga-

3 pav. Pilnavidurës

ðerdies

(a) ir tuðèiavidurës

ðerdies

(b) fotoniniø

kristalø

ðviesolaidþiai

lios optinius signalus, kad tuðèiavidurëje

ðerdyje (ore) maþai tepasireiðkia dispersija.

Skylëtøjø ðviesolaidþiø apvalkalo

savybës priklauso nuo skersinës sandaros

periodo, skyluèiø formos ir jø matmenø,

todël gaminamø šviesolaidþiø savybes

galima keisti.

Paprasti ðviesolaidþiai ið vienamodþiø

virsta daugiamodþiais, kai yra didinamas

ðerdies dydis lyginant su ðviesos bangos

ilgiu. Yra sukurti skylëtieji ðviesolaidþiai,

kurie iðlieka vienamodþiai nepriklausomai

nuo bangos ilgio. Tai nulemia didelë apvalkalo

lûþio rodiklio dispersija. Ðerdies

ir apvalkalo lûþio rodikliø skirtumas maþëja,

kai maþëja bangos ilgis ir vienamodë

ðviesolaidþio veika gaunama plaèioje

bangos ilgiø srityje nuo ultravioletinio

ruoþo iki keliø mikrometrø.

Visiems ðviesolaidþiams yra bûdingos

dvi dispersijos rûðys – medþiagos ir

bangolaidinë (geometrinë) dispersijos.

Skylëtojo ðviesolaidþio bangolaidinæ dispersijà

lemia apvalkalo lûþio rodiklio dispersija,

kurià sukelia oro skylutës. Priklausomai

nuo skyliø matmenø ir jø iðsidëstymo

periodo ði dispersija gali bûti

keièiama. Svarbi perduodamo ðviesolaidþiu

plataus spektro optinio signalo savybë

yra grupinio greièio dispersija. Pageidautina,

kad ji bûtø kuo maþesnë, nes

prieðingu atveju signalas yra iðkraipomas.

Todël paprastai signalo centrinis

daþnis parenkamas toks, kad já atitiktø

grupinio greièio dispersijos nulis. Tokiomis

sàlygomis ámanoma ðviesolaidþiu

perduoti neiðkraipant optinius signalus,

kuriø spektro plotis apima visà regimàjá

ruoþà. Keièiant skylëtojo ðviesolaidþio

apvalkalo savybes, ámanoma ðá nulá perstumti

ið infraraudonojo ruoþo á regimàjá

ruoþà, taip pat pasiekti, kad minimali grupiniø

greièiø dispersija atitiktø maþiausios

sugerties ðviesolaidyje sàlygas.

Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 7 5


Polinezieèiai atranda Aotearojà

Pasak vienos ið legendø, jø protëviai

atplaukë á Aotearojà (Ilgo balto debesies

ðalá) ið Havaikio – mitinës þemës, esanèios

kaþkur Ramiojo vandenyno platybëse.

Ðá þygdarbá maoriai priskiria garsiam

þvejui Kupe, kuris, vydamasis að-

6 Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 7

Ið visø gyventi tinkamø þemiø Naujoji Zelandija

atrasta paskutinë. Kada èia pasirodë pirmieji þmonës,

ginèytinas klausimas, taèiau sutariama, kad

salø apgyvendinimas vyko keliomis bangomis. Dauguma

mokslininkø teigia, kad dabartiniø maoriø

ainiai á salas atklydo maþdaug X amþiuje.

tuonkojá, pamatë salas ir jose iðsilaipino

950 metais. Mitinës tëvynës maoriai nepamirðta

ir ðiais laikais. Jie mano, kad

mirus jø sielos gráþta atgal á Havaiká. Etnografai

mano, kad legendinë þemë galëjo

bûti Taitis, Samoa, Kuko salos.

Á tokius tolimus plaukiojimus galëjo

leistis tik sumanûs jûreiviai, todël pagrástai

polinezieèiai kartais vadinami „Tekanèios

Saulës vikingais“. Vandenyne polinezieèiai

orientavosi pagal ávairius gamtos

poþymius. Plaukdavo kanojomis su

stabilizavimo atrama ið ðono arba katamaranais.

Ðios plaukimo priemonës turëjo

bures, kylá ir galëdavo plaukti iki 40

km/val. greièiu. Ant árengtø platformø ásitaisydavo

nemaþai þmoniø, kartais net

bûdavo pastatomas namas.

Maoriai keliomis bangomis plûdo á

Aotearojà iki 1350 metø. Iðstûmusios

prieð tai èia gyvenusius Moa struèiø medþiotojus,

gentys ákûrë átvirtintus kaimus,

intensyvino þemdirbystæ, tobulino menus

ir amatus. Gyvenant atokiose ir didelëse

salose, nebuvo prasmës puoselëti

tolimø plaukiojimø tradicijos, tad ilgainiui

pamirðo jûreivystës þinias, prarado

ágûdþius. Maoriai patys save ðim-

Naujosios Zelandijos

Rytas ÐALNA

Geologijos ir

geografijos instituto

doktorantas

gyventojai

Bûdingas maoriø

bendruomenës namas.

Tradicinis sveèiø

pagerbimas

Maorë

Maoris

anø

laikø

drabuþiais

tams metø izoliavo ir ði izoliacija pasibaigë

tik tuomet, kai èia pasirodë pirmieji

europieèiai.

Maoriai salose daugiausia vertësi

þemdirbyste, ypaè kumaros auginimu.

Ilgainiui èia susikûrë maoriø kultûra, kuri

apogëjø pasiekë tuo metu, kai á salas

atvyko pirmieji europieèiai. Iki to laiko nebuvo

susiformavusios jokios vieningos

maoriø tautos, net nebuvo mëginimø suvienyti

gentis ir ákurti kaþkà panaðaus á

karalystæ. Maoriai buvo susiskirstæ á 40

genèiø (iwi), kurias sudarë dar smulkesni

vienetai – ðeimyninës gentys (hapu).

Gentys skyrësi dialektais, paproèiais.

Konfliktai buvo áprastas dalykas. Taikiu

laikotarpiu ðeimos gyveno atviruose, neapsaugotuose

kaimuose. Daugëjant

konfliktø ir kylant pavojams, maoriai strategiðkai

patogiose vietose ëmë kurti átvir-

tinimus, vadinamuosius PA. Juos sudarë

grioviai, pylimai, átvirtinti vartai, apþvalgos

platformos, atsargø sandëliai, smailiø

kuolø sienos, ant kuriø

uþmaudavo nukariautø

prieðø galvas.

Europieèiai atranda

Naujàjà Zelandijà

Europieèius á ðias salas

priviliojo „neþinomos

pietø þemës“ Terra australis

incognita paieškos.

1642 m. prie Pietø salos

priplaukë olandø Ost-Indijos

kompanijos ekspedicijai

vadovavæs Abelis

Tasmanas. Þemëlapyje jis


paþymëjo vakarinës pakrantës kontûrà, taèiau

po to, kai keli jo águlos þmonës per

susidûrimà su karingais maoriais þuvo Mirties

álankoje (dabar Golden bay), Tasmanas

skubiai paliko nesvetingà kraðtà. Vëliau

olandø kartografai atrastoms þemëms

suteikë Naujosios Zelandijos pavadinimà

– vienos ið Olandijos provincijø garbei. 127

metus ðis kraðtas ir toliau iðliko balta dëmë

þemëlapyje. Europieèiai nieko neþinojo

apie Naujàjà Zelandijà iki 1769 metø. Tais

metais laivu „Endevour“ salas priplaukë garsus

anglø keliautojas ir atradëjas Dþeimsas

Kukas. Maoriai jo vizità priëmë be jokio

dþiugesio: jie nenorëjo matyti svetimðaliø

savo þemëje. Gindamiesi jûreiviai nuðovë

kelis èiabuvius ir turëjo sprukti. Apiplaukæs

Naujosios Zelandijos krantus, Kukas iðsiaiðkino,

kad jà sudaro dvi didelës salos –

Ðiaurës ir Pietø. Po keliø metø atvykæs antràjá

kartà, Kukas ir jo águloje buvæ mokslininkai

kruopðèiai iðtyrinëjo salas, palikdami

savo pasekëjus praktiðkai be darbo.

Po Kuko kelioniø á Naujàjà Zelandijà

plaukdavo tik banginiø ir ruoniø medþiotojai.

Sumaþëjus stambiøjø þinduoliø populiacijai,

èia ëmë traukti misionieriai ir vienuoliai,

o maorius imta atversti á krikðèionybæ.

Tuo pat metu salomis labai domëjosi

ir prancûzai, kurie surengë kelias ekspedicijas.

Prancûzijoje apie salas buvo raðoma

kaip apie labai graþø kraðtà, rojaus

kampelá. Volteras pirmasis 1775 m. paminëjo

maorius. Taèiau kai ðie nuþudë

prancûzø kapitonà M.Diufrenà, èiabuvius

Mana ir tapu

maoriø kultûroje

Menas ir religija,

kasdienis gyvenimas

rëmësi dviem pagrindiniais

principais:

mana ir tapu. Mana

suprantama kaip paslaptinga

jëga, kurià

turi visi daiktai, kai

kurie þmonës, ðeimos,

gentys. Manos dydis santykinis

– gali padidëti, sumaþëti, ja apibrëþiamos

asmeninës þmogaus galimybës,

gebëjimai. Mana perduodama ið kartos

á kartà, be to, jà galima pastiprinti,

pvz., nukariavus prieðiðkà gentá, jos

mana pereina pas nugalëtojà. Vergais

tapæ þmonës gali prarasti mana.

Tapu yra tam tikrø vietoviø, þmoniø,

daiktø, ávykiø iðskirtinumas arba

ðventumas. Tapu galima priskirti tokius

dalykus, kaip tatuiravimà, vaiko

Vargingai

gyvenanèiø

maoriø socialiniai

bûstai Oklende

Ðalies sostinë Velingtonas

ásikûræs ramiame Kuko

sàsiaurio uþutëkyje

Maoriø raiþiniai persmelkti mitologijos, juose

ypaè pabrëþiamas protëviø kultas

gimimà, vado pagerbimà, politeistinio

pasaulio suvokimà. Tapu sàvoka yra

suprantama ir kaip moralinis imperatyvas,

kurio nesilaikymas yra smerkiamas.

Tie, kas nepaiso tapu, praranda

mana, daþniau patenka á nelaimes, suserga

ar net mirðta. Susidûrus dviem

kultûroms ir europieèiams pradëjus

pirðti savo vertybes, ilgainiui vis daugiau

maoriø ëmë nesilaikyti mana ir

tapu principø, kol galiausiai jø apskritai

atsisakë.

imta vadinti negailestingais kanibalais.

Net Þiulis Vernas „Kapitono Granto vaikuose“

juos vadina pietø jûrø barbarais.

Naujoji Zelandija – britø þemë

Kelis deðimtmeèius trukusias varþytuves

dël Naujosios Zelandijos laimëjo britai.

1833 m. santykiams su maoriais normalizuoti

ir teisiðkai ðias salas paskelbti Anglijos

kolonija Londonas atsiuntë savo oficialø

atstovà. 1840 m. vasario 6 d. Vaitangi

gyvenvietëje pirmasis Naujosios Zelandijos

gubernatorius Viljamas Hobsonas ir

maoriø genèiø vadai pasiraðë sutartá. Jos

tekstà 46 maoriø vadai aptarinëjo dvi dienas.

Sutartá sudaro tik trys skirsniai. Pirmasis

skelbia, kad salos tampa Britø kolonija,

antrajame skirsnyje maoriams garantuojama

teisë á þemæ, miðkus ir þuvis.

Nukelta á 22 p.

Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 7 7


Profesoriaus Viktoro Algirdo Snieèkaus vardas gerai þinomas

chemikams visame pasaulyje jau ne vienà deðimtmetá. Jis atrado

gana paprastà, bet labai efektyvø organinës sintezës metodà,

kuris literatûroje sutrumpintai þymimas DoM (angl. directed ortho

metalation), taèiau neretai vadinamas autoriaus vardu. Naudojant

ðá metodà tarpusavyje sujungiami aromatiniai, pavyzdþiui, benzeno

ciklai arba á konkreèias padëtis þiede galima ávesti reikiamas

grupes. Ðiuolaikinës organinës sintezës tikslas – kurti naujas ir

praktikoje naudojamas organines medþiagas.

Chemikai ieðko bûdø, kaip ið vienos

medþiagos gauti kitokias. Sintezës metodai

pastaraisiais metais pakito ið esmës,

nes buvo sukurti nauji molekuliø konstravimo

principai ir reagentai. Tad dabar sintezæ

galima vykdyti tikslingai ir kryptingai,

siekiant gauti naujus vaistus ir daugybæ

kitø tam tikrø savybiø medþiagø. Kasdien

susintetinama tûkstanèiai naujø medþiagø,

taèiau ið jø praktinës naudos turi tik

viena kita. Galima ávairiai gauti ið vienø

molekuliø kitas, taèiau chemijoje ypaè

svarbûs tokie bûdai, kurie leidþia reakcijas

atlikti naudojant prieinamas medþiagas

nesudëtingomis sàlygomis – neaukðtoje

temperatûroje, áprastoje atmosferoje,

per trumpà laikà. V.A.Snieèkaus indëlis á

sintezës mokslà yra labai didelis, jo pasiûlytus

metodus naudoja ne tik mokslininkai,

bet ir farmacijos kompanijos.

A.Snieèkaus konsultacinëmis ir ekspertinëmis

paslaugomis naudojasi garsiausios

vaistø gamybos bei kitos organinës

sintezës metodus taikanèios kompanijos.

Snieèkaus pavardë gerai þinoma Lietuvoje,

nors pirmà kartà prof. Algirdas

Snieèkus á Lietuvà atvyko maþdaug prieð

10 metø po daugiau nei penkiø deðimtmeèiø

gyvenimo emigracijoje. Tiesa, ryðius

su Lietuvos chemikais ir biochemikais

jis buvo uþmezgæs jau daug anksèiau,

dalyvaudamas Pasaulio lietuviø

mokslo ir kûrybos simpoziumuose. Taip

susipaþino su prof. Juozu Kuliu ir jo ini-

8 Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 7

Iðeivijos

lietuvio indëlis á pasaulio ir Lietuvos

chemijà

V.Snieèkus ir dr. J.Pesti Taline pradeda

BOS2006 konferencijà

Prof. Eugenijus BUTKUS

ciatyva A.Snieèkus 1997 m.

buvo iðrinktas Lietuvos

mokslø akademijos uþsienio

nariu. Tuomet uþsimezgë

glaudesni ryðiai su Lietuva,

kuriø dël ávairiø prieþasèiø

iki tol praktiðkai nebuvo.

V.A.Snieèkus turi lietuviðko

ir estiðko kraujo, jo

mama estë, o tëvas – lietu-

vis. Ðeimos istorija labai sudëtinga ir ne

vienas biografas dar rastø kà paraðyti. Galima

tik pasakyti, kad tarpukario laikais jo

tëvai buvo iðsilavinæ ir þinomi Lietuvoje, siekë

suteikti savo vaikams gerà iðsilavinimà.

Be lietuviø ir estø kalbø, kurias galima laikyti

gimtosiomis, profesoriui anglø, vokieèiø,

prancûzø kalbos tapo bûtinos, o kai

iðgirsti já bendraujant visomis jomis vos ne

vienu metu, gali tik pavydëti.

Jau ne vieneri metai prof. V.A.Snieè-

kus daug daro, kad Lietuvos mokslas bûtø

plaèiai þinomas pasaulyje, o mûsø chemikai

kuo efektyviau ásitrauktø á tarptautinius

darbus. Viskas prasidëjo nuo organinës

sintezës konferencijø 2000 ir 2002 m.

Vilniuje, sutrumpintai vadinamø BOS, kurios

ágijo platø tarptautiná pripaþinimà ir du

kartus buvo ryðkiausiø pasaulyje organinës

sintezës autoritetø susibûrimo vieta.

Dël to didelis nuopelnas tenka prof.

A.Snieèkui, kuriam ir kilo mintis suburti þymiausius

chemikus Vilniuje. Be abejonës,

ðimtai dalyviø ið beveik trisdeðimties valstybiø,

kurie dalyvavo konferencijoje, ne tik

ilgam ásiminë ðiuos aukðto lygio forumus

Vilniuje, bet ir pasisëmë naujø idëjø. Konferencijø

tarptautinæ reikðmæ patvirtina ir

tai, kad pirmojoje dalyvavo prof. Ryoji Noyori

ið Nagojos universiteto (Japonija), o

antrojoje – prof. Barry K.Sharplessas iš The

Scripps Research Instituto (JAV). Abu ðie

organinës sintezës mokslininkai yra 2001

m. Nobelio premijos laureatai. Visi dalyviai,

su kuriais tik teko bendrauti, neiðskiriant

në Nobelio premijos laureato Barry

K.Sharplesso pabrëþë, kad BOS ypatybë

– labai aukšto lygio pranešimai, turiningos

ir išsamios mokslinës diskusijos, kurios virë

ne tik po praneðimø, bet ir konferencijos

kuluaruose. Galima pacituoti G.Zemlicko

straipsnio (Mokslo Lietuva, 2002 m.

liepos 4–17 d., Nr. 13 (259) iðtraukà apie

BOS2002 konferencijà: „Veikiausiai dar ne

kartà iðgirsime ir prof. Roberto H.Grubbso

ið Kalifornijos technologijos instituto pavar-

BOS konferencijø organizatoriai (ið kairës): dr. J.Pesti, dr. J.Dunèia, prof. E.Butkus ir prof. V.Snieèkus


dæ, ðio ganëtinai jauno chemiko organinës

sintezës darbai jau ðiuo metu yra áspûdingi

ir labai vertinami“. Kaip þinia, 2005

m. R.H.Grubbsas tapo Nobelio premijos

laureatu.

Uþ indëlá á mokslo plëtojimà ir ryðiø su

Lietuva palaikymà bei paramà Lietuvos

mokslininkams prof. Snieèkus apdovanotas

Lietuvos didþiojo kunigaikðèio Gedimino

ordinu. Prezidentas V.Adamkus,

sveikindamas apdovanotàjá mokslininkà,

patikino, jog jam labai malonu visø lietuviø

vardu pasveikinti prof. Viktorà Algirdà

Snieèkø uþ didelá ánaðà garsinant Lietuvos

vardà bei mokslinius laimëjimus. Prezidentas

V.Adamkus á valstybës apdovanojimà

prezidentûroje pakvietë BOS2002

konferencijos praneðëjus. Prezidentas iðreiðkë

viltá, kad V.A.Snieèkaus ryðiai su

Lietuvos mokslu ir toliau tvirtës, o tai turës

didelës reikðmës ir mûsø ðaliai, ir visam

pasaulio mokslui. Baltijos organinës

sintezës konferencijos BOS ir yra pats ryðkiausias

ðiø pastangø vaisius, po jø pasaulyje

atsirado dar daugiau þinanèiø

apie Lietuvà ir jos mokslininkus. Konferencijos

tapo reguliariu moksliniu renginiu.

Ávykusios Latvijoje ir Estijoje, 2008

metais jos vël gráþta á Vilniø.

Galima sakyti, kad ankstesniø tarptautiniø

konferencijø Vilniuje rezultatas –Vilniaus

universitetui padovanotas didelës

skiriamosios gebos 300 MHz branduoliø

magnetinio rezonanso spektrometras Varian.

Já padovanojo pasaulinio garso farmacinë

bendrovë Bristol Meyer Squibbs,

kurioje dirba du BOS organizacinio komiteto

nariai, lietuvis Jonas Dunèia ir estas

Jaanas Pesti. Abiejø baltijieèiø didelëmis

pastangomis prietaisas atiteko Vilniaus

universitetui. Prof. V. Snieèkaus iniciatyva

buvo parûpinta lëðø prietaisà atgabenti á

Vilniø, ir juo dabar naudojasi visi Lietuvos

chemikai. Taigi galima teigti, kad konferencijos,

kurios pradëtos organizuoti þymaus

iðeivijos chemiko Viktoro Algirdo

Snieèkaus iniciatyva, atneðë ir konkreèios

naudos Lietuvos mokslininkams.

V.A.Snieèkus daug savo laiko ir dëmesio

skiria Baltijos ðaliø mokslo autoritetui

stiprinti pasaulyje. Jis kasmet atvaþiuoja

á Lietuvà, padeda Vilniaus universitetui

– siunèia daugybæ mokslinës literatûros,

skaito mokslinius praneðimus.

Dabar ketina kartu su keliais bendraautoriais

ið Baltijos ðaliø iðkart keliomis kalbomis

raðyti chemijos vadovëlá aukðtøjø

mokyklø studentams, naujai perteikti informacijos

gausybæ.

Dësninga, kad neseniai jam buvo paskirtas

Kanadoje leidþiamo mokslinio þurnalo

Canadian Journal of Chemistry atskiras

numeris. Graþià gyvenimo sukaktá

profesorius pasitinka naujais darbais, siekiais,

idëjomis.

Dr. Laimutë BALÈIÛNIENË

Vilniaus universiteto

Botanikos sodas

Ðiuo metu 35–40 proc. medicinoje vartojamø

vaistø yra augalinës kilmës. Vidutiniðkai

10–20 proc. planetos augalø gali

bûti naudojami kaip vaistiniai augalai. Jø

veikimas labai ávairus.

Ið senosios civilizacijos ðaliø (Tibeto,

Kinijos, Indijos, Egipto) Lietuvà vis daþniau

pasiekia þinios apie augalinius preparatus,

kurie atveþami ir platinami kaip maisto papildai.

Jø vartojimà mûsø sàlygomis reikëtø

geriau iðtirti, ypaè jei gydoma netradiciniais

metodais. Yra daug nevienareikðmiø

nuomoniø dël ávairiapusiðkai veikianèiø

vaistaþoliø miðinio derinimo.

Moksliniais tyrimais nustatyta, kad

þmogaus sveikata 50 proc. priklauso nuo

gyvensenos, 30–40 proc. – nuo já supanèios

aplinkos, 10–15 proc. – nuo paveldëjimo

ir tik 8– 10 proc. – nuo sveikatos

apsaugos. Kiekvienam þmogui yra suteiktas

tam tikras sveikatos potencialas, kurá

jis turi stiprinti visà gyvenimà.

Pasaulio sveikatos organizacijos

(PSO) duomenimis dabar gydymo tikslais

vartojama apie 35 000 rûðiø vaistiniø

augalø, bet ið viso galëtø bûti maþdaug

75 000 rûðiø. Europos farmacijos pramonëje

naudojama beveik 1200 rûðiø vaistiniø

augalø þaliava. Lietuvoje ðiuolaikinëje

ir liaudies medicinoje – daugiau kaip

460 savaiminiø ir introdukuotø augalø.

Aromatiniai, laukiniai bei kultûriniai,

dekoratyvûs, nektaringi ir vaistiniai kvepiantieji

augalai þieduose, sëklose, vaisiuose

ir lapuose sintetina eterinius aliejus,

kumarino darinius, dervas ir kietas

kvapiàsias medþiagas. Pasaulyje þinoma

apie 2500 aromatiniø augalø rûðiø, Lietuvoje

– per 100. Daþniausiai auginamos

kalendros, kmynai, pipirmëtës, levandos,

anyþinës oþiaþolës, pankoliai, krapai, melisos,

ramunës, valerijonai.

Prieskoniniuose augaluose paprastai

bûna gausu aromatiniø (pvz., eteriniø aliejø),

karèiøjø (pvz., alkaloidø), rauginiø medþiagø.

Lietuvoje auginami kvapieji laiðkiniai

narcizalapiai èesnakai, krienai, pastarnokai,

petraþolës, porai, salierai, svogûnai

(kaip prieskonis vartojamas visas

augalas), pipirnës, èesnakûnës (vartojami

lapai), gelteklës, ridikëliai (vartojami

ðakniavaisiai), paprikos (vartojami vaisiai).

Tarp daugelio sveikatos išsaugojimo

Þolynai

ir stiprinimo priemoniø didelë reikðmë yra

teikiama augalø kvapams, kuriuos labiausiai

lemia eteriniai aliejai (lakûs junginiai):

jie á þmogaus organizmà patenka per kvëpavimo

takus, gleivinæ, odà ir skatina arba

slopina organizmo fiziologines funk-

cijas, didina darbingumà, aktyvina protinæ

veiklà, saugo nuo ligø. Tokiomis stipriomis

savybëmis pasiþymi tik natûralûs

augalø kvapai. Sintetiniai aromatai gydo-

mojo poveikio neturi.

Didelë entuziastë,

VU Botanikos sodo

draugø klubo aktyvistë

filologë dr. Irena Kubilienë

2001 m. sumanë

savo sodo vaistiniø,

aromatiniø, prieskoniniø

augalø pertekliø

perkelti á VU Botanikos

sodà. Taip

2001 metais, padedant

entuziastams ið

Botanikos sodo draugø

klubo (Danutei Gavelienei,

Onutei Ðeðtokienei

ir kitiems) bei

augalø genetikos skyriaus

darbuotojams,

buvo ákurtas „Þolynø sodelis“. Jame auga

apie 130 rûðiø augalø. Dr. Irenos Kubilienës

iniciatyva taip pat pradëti rengti

kasmetiniai respublikiniai seminarai, kuriø

tikslas – supaþindinti þmones su aromatiniais,

vaistiniais, prieskoniniais augalais,

jø vartojimu, paruoðimu. Ðiø metø birþelio

22 dienà ávyko jau penktasis Þolynø

seminaras tema „Mûsø þaliosios gyduolës“.

Praneðëjai – Birutë Karpavièienë (Botanikos

institutas; praneðimas „Vaistaþoliø

resursai ir genofondas“), Graþina Labokienë

(Habil. dr. Eugenijos Ðimkûnaitës

fondas; praneðimas „Kaip tinkamai

ruoðti vaistaþoles“), akad. Juozas Pruðinskas

(UAB „Apgamas“; praneðimas

„Onkoligos ir vaistaþolës“), dr. Irena Kubilienë

(VU Botanikos sodo draugø klubas;

praneðimas „Vienuolynø vaistaþoliø

sodø tradicijos“).

Gausiai susirinkæ seminaro dalyviai ið

Klaipëdos, Ðiauliø, Panevëþio, Utenos, Ukmergës,

Kauno, Marijampolës, Elektrënø,

Vilniaus ir kitur aktyviai dalyvavo seminare.

Juos domino ávairios temos, todël seminaro

praneðëjams teko atsakyti á gausius

klausimus. Seminaras vyko gamtoje,

skambëjo dainos apie þolynus. Dalyviai

buvo konsultuojami, vaiðinami þolynø arbata,

jiems dovanoti augalai. Dþiugu, kad

jau yra ir nuolatiniø seminaro lankytojø.

Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 7 9


Vargu ar kurioje srityje taip sparèiai þengia á prieká technika, kaip

medicinoje. Kai Lietuvoje buvo árengtas pirmasis magnetinis

rezonansas, Sveikatos apsaugos ministerijos vadovai sakë, kad

mums reikës dar tik vieno, galbût dviejø tokiø moderniø árenginiø.

Prieð tai þmonës vykdavo tirtis net á Varðuvà. Dabar moksliðkai

pagrásta, kad tokiø rezonansø reikia kiekvienam ðimtui

tûkstanèiø gyventojø. Taigi mums jø dar labai trûksta, nes ðalyje

turëtø bûti kokie 35 magnetiniai rezonansai ir, þinoma, gerokai

daugiau gydytojø, kurie moka su jais dirbti.

Tarptautinë

Juozas ELEKÐIS

Vilniaus universiteto ligoninës Santariðkiø

klinikose birþelio 7–9 dienomis vyko

magnetinio rezonanso mokyklos kursai,

kuriuos surengë Europos magnetinio rezonanso

medicinoje ir biologijoje asociacija

(jos bûstinë yra Vienoje) ir Vilniaus universiteto

ligoninës Santariðkiø klinikø Radiologijos

centras. Kaip atsitiko, kad per

vienà deðimtmetá pas mus atsirado vos ne

trigubai daugiau nei iš pradþiø manyta

magnetiniø rezonansø ir kad èia renkasi

tos srities specialistai ið viso pasaulio? Viena

ið prieþasèiø ta, kad medicininë technika

tobulëja ir mûsø gydytojø kvalifikacija

kyla sparèiau, nei galëjome ásivaizduoti,

kai tapome nepriklausomi. Kita prieþastis

– atsigaunant ekonomikai, valstybë sugeba

vis daugiau lëðø skirti medicinai, kyla

gydytojø atlyginimai.

Gydytoja doc. Nomeda Valevièienë,

ant kurios peèiø ir gulë didþiausias krû-

10 Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 7

magnetinio rezonanso

mokykla

Vilniuje

vis, priimant gausius sveèius ið uþsienio,

papasakojo, kad norintis dalyvauti mokykloje

turi sumokëti iki 575 eurø mokestá.

Penkiems gydytojams Lietuvos mo-

Sëkmingai baigusiø mokymus

radiologø nuotrauka prisiminimui

kestis buvo apmokëtas ið Europos magnetinio

rezonanso medicinoje ir biologijoje

asociacijos lëðø. Nario mokestis mokykloje

siekia iki 120 eurø per metus.

Docentë papasakojo, kad tokià mokyklà

buvo sumanyta organizuoti daugëjant

magnetiniø rezonansø, pleèiantis jø

poreikiui ir su jais dirbantiems gydytojams

ágaunant daugiau praktikos, atrandant

naujas jø naudojimo galimybes. Magnetinio

rezonanso tomografija vis plaèiau

pasitelkiama ávairiose diagnostikos srity-

Nomeda

Valevièienë

demonstruoja

Vilniaus

universiteto

ligoninës

Santariðkiø

klinikø

magnetinio

rezonanso

veikimo

galimybes

se – ðirdies ir kraujagysliø, kaulø, raumenø

ir sànariø, neurologijoje ir neurochirurgijoje,

pilvo ir maþojo dubens organø.

Ði áranga vis plaèiau naudojama ir

mokslo pasaulyje. Ja pasinaudota ir tiriant

garsiojo prieð 5000 metø ðiaurës Italijos

kalnuose þuvusio þmogaus, vadinamojo

„Decio“, palaikus. Buvo nustatyta jo mirties

prieþastis, kurios nesisekë atskleisti net

kelerius metus, nes neleidþiama jo vaduoti

iš ledo gabalo. Moderni áranga padëjo nustatyti,

kad þmogus þuvo nuo iš uþ nugaros

paleistos strëlës, kuri prakirto aortà prie

ðirdies. Norëdama panaudoti visø ðaliø

specialistø patirtá ir mokyti vietos radiologus,

mokykla rengia kursus vis kitose šalyse

ir kaskart keièia mokymo temas. Ðiemet

analizuota net dvylika magnetinio rezonanso

naudojimo temø. Šiais metais

mokymai vyks net tolimajame Keiptaune

(Pietø Afrikos Respublika).

Tokios mokyklos bûtinybë atsirado,

kai 1980 metais ði áranga pradëta plaèiau

taikyti praktikoje. JAV, kur pirmà kartà pradëti

naudoti magnetiniai rezonansai, ir

tolygiai Europoje 1982 m. gimë mokyklos

idëja. Ðiuo metu á mokyklas specialistai atvyksta

ið viso pasaulio, bet jø turi bûti ne

daugiau kaip 60, kad dëstytojai turëtø galimybæ

dirbti su maþomis grupelëmis ir

bendrauti individualiai. Pasibaigus studijoms,

gydytojai gauna atsakyti á testo klausimus,

kuriuos ávertinæs dëstytojas ir sprendþia

apie sertifikato iðdavimà. Savo ruoþtu

klausytojai taip pat pildo anketà, kur vertinamas

dëstytojo darbas. Kursai turi vykti

tik universitetinëje ligoninëje.

Europos radiologø asociacijoje Vienoje,

kuriai ir priklauso mokykla, dirba daug

aukðtos kvalifikacijos specialistø bei Pasaulinës

radiologø asociacijos darbuotojø,

padedanèiø rengti tarptautines konferencijas.

Doc. Nomeda Valevièienë yra tos

mokyklos edukacinio komiteto narë, todël

jai yra tekæ dalyvauti daugelyje mokyklø

– Italijoje, Èekijoje, Vokietijoje, Danijoje, Nyderlanduose

ir, aišku, Lietuvoje.


Pirmà kartà tokia mokykla Lietuvoje

veikë jau 2004 metø birþelá. Tai, kad ji

antrà kartà vyko Lietuvoje, rodo mûsø

radiologø darbo ávertinimà. Beje, šie kursai

dalyviø buvo labai gerai ávertinti. Organizatoriai

sulaukë padëkø. Net kalbëta,

kad juos artimiausiu metu reiktø vël

organizuoti Lietuvoje, nes èia labai geros

sàlygos, aukštos kvalifikacijos specialistai

bei technika. Ávairiø ðaliø gydytojus

domina ir tai, kad Lietuva daugeliui

dar maþai paþástama, o mûsø sostinë

tikrai graþi ir puikiai tvarkoma. Organizatoriai

pastebëjo, kad uþsiëmimø dalyviai

net susidraugavo: kartu vaikðèiojo

po miestà, leido laisvalaiká.

Vilniaus mokykloje dalyvavo gydytojai

radiologai ið viso pasaulio – Ðveicarijos,

Vokietijos, Anglijos, Egipto, Lenkijos,

Italijos, Kroatijos, Prancûzijos, Ispanijos,

Izraelio, Anglijos, Ðvedijos, Olandijos, Danijos

ir, þinoma, Lietuvos. Paskaitø ir pratybø

tema – magnetinio rezonanso tomografijos

veikimo principai ir pagrindai.

Mokyklos klausytojus pasveikino ir palinkëjo

gero darbo Vilniaus universiteto ligoninës

Santariðkiø klinikø generalinis direktorius

prof. A.Laucevièius.

Po gydytojø apklausos paaiðkëjo, kad

98 proc. dalyviø vël norëtø sugráþti á magnetinio

rezonanso mokyklà. Ðiuo metu

magnetinio rezonanso tyrimas vienas populiariausiø

pasaulyje, nes jis yra nekenksmingas

þmogui, nëra jonizuojanèiosios

spinduliuotës, juo gaunama smulki

informacija padeda diagnozuoti ávairias

ligas. Magnetinio rezonanso vaizdo susidarymo

esmë yra fizikiniai principai. „Pagrindinis

šio mokymo tikslas buvo iðmokyti

gydytojus radiologus fizikiniø magnetinio

rezonanso veikimo principø, kuriuos

gydytojai radiologai galëtø naudoti

kasdienëje praktikoje“, – sakë renginio organizatorë,

Vilniaus universiteto ligoninës

Santariðkiø klinikø Radiologijos centro docentë

Nomeda Valevièienë.

„Europos radiologø mokykla organizuojama

ávairiuose Europos mietuose. Labai

svarbu, kad mokykla veikë tokioje

svarbioje kultûros sostinëje, kaip Vilnius.

Tai suteikë galimybæ mokytis tiek Lietuvos,

tiek visos Europos ir kitø ðaliø radiologams.

Taip pat leido paþinti nuostabø

Vilniaus miestà“, – sakë prof. Jacquesas

Bittounas (Prancûzija), vienas ið mokyklos

organizatoriø ir lektoriø. Paskaitas skaitë

ir vedë pratybas prof. L.Kimtys (Lietuva),

dr. C.Kremseris (Austrija), dr. S.Kwiecinskis

(Lenkija), prof. O.Clementas (Prancûzija).

Tai, kad tarptautinë mokykla vyko

Vilniuje, rodo didelá pasitikëjimà ir garsina

Lietuvos vardà pasaulyje.

Gintaro

Beresnevièiaus

Lietuvos kultûros istorijos

recepcija

Prof. habil. dr.

Antanas ANDRIJAUSKAS

Lietuvos estetikø asociacijos

prezidentas

Šis tekstas skirtas netikëtai anapilin

pasitraukusio reto talento ir produktyvumo

mokslininko, rašytojo ir eseisto Gintaro

Beresnevièiaus (1961–2006) šviesiam

atminimui. Jis vienodai reikðmingai

reiðkësi ávairiose humanistikos srityse.

Ið jø pirmiausia reikëtø iðskirti baltø

mitologijos, religijos ir kultûros tyrinëjimus,

komparatyvistines religijotyros ir

mitologijos studijas. Tai buvo nuosekliausias

komparatyvistinio ir fenomenologinio

metodø taikymo mitologijos ir religijos

tyrinëjimo srityje ðalininkas. Gintarà

paþinojau per dvideðimt metø, kadangi

abu bûdami kaunieèiai jautëme

moralinæ skolà gimtajam miestui, kuris,

perkëlus sostinæ á Vilniø, neteko daugelio

svarbiø humanitarinës kultûros þidiniø

bei mokslinio elito. Todël nuo Vytauto

Didþiojo universiteto atkûrimo laikø

skaitëme paskaitas tose paèiose humanitariniø

fakultetø auditorijose þingeidiems

ðio atkurto universiteto pirmøjø

kursø studentams. Vëliau lygiagreèiai

dirbome daugelyje tø paèiø institucijø –

Kultûros ir meno institute, Kultûros, filosofijos

ir meno institute, Vilniaus dailës

akademijoje nuolatos kryþiavosi gyvenimo

keliai. Kai jis pasitraukë ið VDU, pakvieèiau

skaityti paskaitø VDA mano vadovaujamoje

Filosofijos ir kultûros teorijos

katedroje, kuri po maiðto prieð rektorato

savivalæ buvo sunaikinta.

Teko ypaè paskutiniaisiais jo gyvenimo

metais artimiau bendrauti, kalbëtis

skaudþiomis mûsø socialinio gyvenimo

ir kultûros temomis. Tai buvo sudëtinga,

daugiasluoksnë, plaèios humanitarinës

kultûros, atvira pasauliui, jo

áspûdþiams, stebëtinai universaliø interesø

talentinga, neretai uþsisklendusi savyje

asmenybë, kuriai labai rûpëjo Lietuvos

kultûrinis ir mokslinis gyvenimas,

tautos likimas. Jis svajojo matyti laisvà

ir laimingà lietuviø tautà, dþiaugësi jos

atgimimu ir aktyviai savo aistringais tekstais

dalyvavo kultûrinëje veikloje. Daug

dirbdamas jis kartu jautë pareigà mokyti

jaunàjà kartà, perduoti sukauptas þi-

nias, kiekvienam padëti atrasti savàjá kelià,

stengësi, kad lietuviø kultûra ir mokslas

plëtotøsi kuo intensyviau ir ávairiomis

kryptimis. Todël já labai mëgo mokiniai.

Jis mokëjo kantriai ir tolerantiðkai iðklausyti

kitokias nuomones. Su juo bendrauti

bûdavo malonu. Paprastas, kuklus,

þmogiškai šiltas ir geranoriškas.

Rašydamas šiuos þodþius pamaniau,

kad nereikia iš jo, kaip pas mus

áprasta, neávertinus gyvam esant, po

mirties daryti ikonà. Jis perdëm ryðki

pastarøjø penkiolikos nepriklausomybës

metø figûra, kad reikëtø taip elgtis.

Kai kurios jo charakterio savybës buvo

neabejotinai stiprios, o kai kur jis buvo

labai paþeidþiamas. Nebuvo Gintaras,

kaip dabar mëginama kartais pavaizduoti,

ir pamaldus katalikas, kadangi

jam visuomet svarbiausia buvo pagoniðkoji

baltø religija ir kultûros tradicija.

Taèiau puikiai suvokë katalikø religijos

vaidmená Lietuvos kultûros istorijoje ir

kad ji iki ðiol yra stabili visuomenæ sutvirtinanti

jëga mûsø sujauktø kultûros

vertybiø ir simboliø pasaulyje. Jam buvo

svetimas eurocentrizmas, buvo tolerantiðkas

kitø civilizacijø, kultûros ir religijos

tradicijø atþvilgiu. Tai liudija citata

ið prieð pat mirtá atsiøsto ir dar neskelbto

jo straipsnio „Sakralybës turinio

metamorfozës postmoderno epochoje“.

Kalbëdamas apie galingai besiskleidþianèias

mûsø kultûroje vartotojiðkos

kultûros apraiðkas ir stiprëjanèià

moralinæ krizæ, jis pastebi, kad „neatsitiktinai

ir þenkli mûsø màstanèio intelektualinio

bei meninio elito dalis, bëgdama

nuo mûsuose ásigalinèio vulgaraus

pinigø kulto, vis daþniau gravituoja

ávairiø daug tolerantiðkesniø Rytø religijø

ar jiems artimos senosios lietuviø

pagonybës kryptimi. Galima keikti kiek

nori senovës baltø pagonybæ, daoizmà,

ðintoizmà ir kitus þmogø su Didþiàja

Gamta siejanèius tikëjimus, taèiau nepaneigsi,

kad jie atviresni þmogui, ðiltesni

ir teikia jam patikimesnæ uþuovëjà

nuo susvetimëjimo ir bûties negandø.

Èia slypi tikrosios jø gyvybingumo

postmoderniame pasaulyje ðaknys“.

Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 7 11


Gintaras buvo labai impulsyvus ir kartu

stebëtinai nuoseklios buvo pagrindinës

jo gyvenimo ir kûrybos nuostatos, jautriai

ir nepastebimai siurbë á save ávairias átakas,

kà tik polemikoje išsakytas mintis, kurioms

greit sugebëdavo suteikti átaigià ir

iðbaigtà formà. Jo tekstai, ypaè paskutinieji,

išsiskiria átaigia savita kalba su daugybe

tik jam bûdingø þodþiø ir fraziø konstrukcijø.

Jo vertinimai daþnai buvo taiklûs

ir aštrûs, atsainiai vertino socialinës hierarchijos

principus, nemëgo lankstytis valdþios

struktûroms ir tai buvo daugelio jo

konfliktø prieþastis. Jaukiausiai jis jautësi

mokslinio tyrimo ástaigose Kultûros ir meno

bei Kultûros, filosofijos ir meno institutuose,

kur sàmoningai atsiribojo nuo bet

kokiø administraciniø pareigø ir galëjo ramiai

atsiskaityti savo mokslo darbais.

Beresnevièiaus tekstuose aptiksime

daugybæ gaiviø kontroversiškø minèiø,

atvira ar uþslëpta ironiðka, kartais groteskiðka

forma polemizuojanèiø su mûsø

visuomenëje nusistojusiais stereotipais.

Èia daug iðpuoliø prieð konformistines

vergiðkas lietuviø inteligentijos nuostatas,

„moralios politikos“ ðauklius, nomenklatûros

ir korporacinio kapitalizmo

sàjungos ideologijà, ortodoksiðkà krikðèionybæ,

pasaþø, ðlovinanèiø iðlaisvinantá

islamo religijos pobûdá, demaskuojanèiø

agresyvø vakarietiðkojo hegemonizmo

ir liberalaus kapitalizmo pobûdá. „Kapitalizmas,

– teigë jis, – nusavina ne tik

fiziná ir socialiná kûnà, bet ir sielà“.

Jis taikliai pastebi, kad Vakarø intelektualiniuose

ir universitetiniuose sluoksniuose

iðplitusi natûrali ávairiø negatyviø

kapitalizmo ir vartotojiðkos visuomenës

reiðkiniø kritika Lietuvoje ne tik nepageidaujama,

bet praktiðkai neámanoma, nes

kapitalizmas sutapatintas su demokratija,

laisve ir nepriklausomybe, o kiekvienas

manantis kitaip traktuojamas kaip pasiilgæs

anø senø laikø, marksizmo ðalininkas,

Rusijos ar bolðevizmo agentas. Todël

tokie nepopuliarûs pas mus bet kokie

pasisakymai prieð kapitalizmà, mëginimai

átvirtinti ekonominio skaidrumo principus,

nes kalbëdamas prieð kapitalizmà

asmuo kartu tarsi neigia demokratijà, laisvæ

ir nepriklausomybæ. Konstatuodamas

ðiuos mûsø socialinio gyvenimo trûkumus,

jis primena, kad kapitalizmo kritika

gyva paþangiausiose kultûros srityse Europos

Sàjungos valstybëse, jà remia vieðoji

nuomonë ir geriausiø universitetø profesûra,

o „globalistai yra reakcinë maþuma.

Tik pas mus ji valdþioje ir ágyvendina

absoliutø tiesos monopolá“.

Jis, kaip ir dabartiniai prancûzø intelektualai,

atvirai kalbëjo apie JAV hegemonistines

ambicijas, po kosminius mastus

ágavusia kova su terorizmu slypinèià ciniðkà

strategiðkai svarbiø energetiniø ištekliø

12 Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 7

kontrolæ, parodydamas kas iš tikrøjø yra

galios centras ir padëties ðeimininkas. Greta

jis tiesiai sako, kad prevencinio karo koncepcija

yra niekdarystë, Hitlerio pamëgtas

terminas, taèiau jo logikos esmë – pulk

prieðà, kol jis neapsiginklavo geriau uþ tave.

Todël prevencinio karo koncepcija atspindi

siekimà bet kokia kaina „susitvarkyti

su potencialiausiomis islamo pasaulio

lyderëmis, perimti jø politinæ ir resursø

kontrolæ. Kitaip tariant, tai antrinë kolonizacija,

maskuojama ávairiais vardais ir þodþiais,

bet prasmæ ji turi tik civilizacijø konflikto

fone“ (Beresnevièius, 2005, p. 52).

Paskutiniaisiais gyvenimo metais, kovodamas

su nuoþmia ir klastinga daugelá

mûsø talentingiausiø intelektualø ir menininkø

praþudþiusia liga, jis tarsi balansavo

ant gyvenimo ir mirties aðmenø. Gintaras

siekë jà áveikti, perþengti jos lemtingà

slenkstá, taèiau nepajëgë ðio siekio ágyvendinti.

„Per-þengimas yra daug kas. Perþengimas

yra ir alkoholizmas, bûklë, kai pakeiti

save, savo bûsenà ir priartëji prie rojaus

santarvës su savimi paèiu ir aplinkomis;

þinia, tai iliuzija, bet daugybei þmoniø

alkoholis – vienintelis sakralybës surogatas,

galimybë kelias valandas „bûti

kaip dievai“. Uþ ðià bûklæ susimokama –

keliomis valandomis pragariðkø pagiriø

bûklës. Bet alkoholis teikia ir transcendavimosi,

ir patekimo á anà pusæ, kità bûties

formà analogijas. Tokias analogijas teikia

ir, sakykime, kiekvienas perþengimas.

Spoksojimas prieð save, nereflektuojantis

spoksojimas (nekalbu apie kontempliacijas

ir meditacijas). Spoksojimas tai beþodis

stebëjimas ir stebëjimasis“.

Bûdamas aðtraus kritinio proto, impulsyvus,

Gintaras jautriai reagavo á daugybæ

ypaè internete po jo straipsniø pasirodanèiø

skaudþiø iðpuoliø, nepagrástø ideologiniø

kaltinimø. Tekdavo guosti ir aiðkinti, kad

tai natûrali ne tik já, bet ir daugelá kitø kritiðkai

màstanèiø ir atviriau reiðkianèiø savo

mintis þmoniø neiðvengiama lemtis.

Gintaras Beresnevièius

Gilinantis á gausø, daugiasluoksná, intelektualiai

provokuojantá Gintaro kûrybiná

palikimà iðkart pradeda kirbëti neramios

mintys. Ar daþnai susimàstome apie

senovës baltø ir LDK kultûros istorijos ðleifo

poveiká mûsø tautos mentalitetui, tolesná

lietuviø tautos likimà, jos santyká su

savo skausmingai iðgyventa istorija. Drástu

teigti, kad tiesiog nusikalstamai retai.

Ir tai suprantama, nes kai tik pasineri á ðià

sritá ir pradedi kritiðkai màstyti apie senovës

baltø ir LDK istorijos atspindþius mûsø

sàmonëje, dabartines mûsø tautos socialinës

ir kultûrinës raidos problemas, telieka

tik ginkluotis karèia ironija, kadangi

nuolatos ið pasàmonës gelmiø iðnyra ákyrûs

istoriosofiná atspalvá ágaunantys klausimai:

kaip senovës baltø ir LDK kultûros

istorija paveikë mûsø mentalitetà? Kas

laukia lietuviø tautos artimiausioje ir tolesnëje

perspektyvoje? Kokiø pasekmiø

mûsø tautos egzistencijai turës taip entuziastingai

sutikta integracija á Europos

Sàjungà ir jos lydimas neregëtas mûsø

kultûros istorijoje potencialiai gyvybingiausios

tautos dalies emigracijos srautas?

Ar nemaþa lietuviø tautos dalis nevirsta

tik þalia biologine mase, kuri papildys

kitø didþiøjø Vakarø Europos ir Amerikos

tautø senkanèius demografinius iðteklius?

Kokios gelminës istorinës susidariusios

padëties prieþastys? Kokie turëtø

bûti iðganingi tolesnës mûsø tautos

raidos projektai ir jø ágyvendinimo strategijos?

Ir daugybë kitø ne maþiau aktualiø

klausimø. Pasauliui þengiant á metacivilizacinæ

raidos pakopà, kurioje tautos vienijasi

civilizaciniu principu, neabejotinai

kiekvienai tautai, vadinasi, ir lietuviams vis

aktualesni taps istorinës savimonës ir istoriosofiniai

egzistencijos klausimai.

Ádëmiau paþvelgus á dabartinio Lietuvos

socialinio, politinio, kultûrinio gyvenimo

landðaftà susidaro áspûdis, kad mûsø

tautiðkai angaþuotø su gyva istorine atmintimi

intelektualø gretos retëja, jø poveikis


visuomeninei sàmonei, pavergtai komercializuotø

medijø, menkëja. Tai neiðvengiamos

vartotojiðkø idealø ir gyvenimo

principø ásigalëjimo mûsø visuomenëje pasekmës.

Akivaizdu, kad mûsø visuomenëje

ne tik blësta tautinë savimonë, nyksta

sugebëjimas adekvaèiai reflektuoti tautos

istorijà, taèiau ir kritiðkai analizuoti dabartinio

globalizuoto pasaulio istoriniø procesø

raidos logikà siejant su Lietuvos istorija

ir tolesniais hipotetiniais raidos scenarijais.

O be santykio su savo gyvybingàja

kultûros tradicija, sugebëjimo susiorientuoti

sparèiai besikeièianèiame pasaulyje,

nubrëþti tautai tolesnës jos raidos vizijas

ir scenarijus dabartiniame pasaulyje

tautoms iðgyventi darosi vis sunkiau. Tradicija

yra tai, kas perduodama. Ji yra tai,

kas iðlieka pastovu nuolatinëse Lietuvos

istorijos ir gyvenimo metamorfozëse. Tai

autentiðkas patikimø tautinës kultûros vertybiø

ðaltinis, maitinantis visas kultûros ir

tautinio mentaliteto làsteles. Negalima paneigti,

kad jau nueito istorinio kelio patirtis

kartu nulemia ir ateitá. Todël senovës baltø

ir LDK kultûros tradicija neiðvengiamai veikia

mûsø mentalitetà, veiksmus.

Per istorijà iðryðkëjo daug skirtingø

Lietuvos valstybës pavidalø, tarp kuriø neabejotinai

yra tæstinumas, taèiau kokios

svarbiausios prieðistorinës ir LDK gyvavimo

metais vieðpatavusios civilizacinës

struktûros kûrë dabartinës Lietuvos vaizdà,

jos þmoniø mentalitetà? Á ðá ir kitus toli

graþu ne retorinius, o didþià prasmæ turinèius

klausimus, kaip, pavyzdþiui, kultûrinës

XV a. savo civilizacinës ekspansijos

virðûnæ pasiekusios LDK imperinës ambicijos

ir kultûrinis palikimas siejasi su dabartine

Lietuva, ne taip paprasta atsakyti,

nes nueitas kelias ir istorijos posûkiai labai

paveikë ne tik Lietuvos teritorijos konfigûracijas,

etninæ sudëtá, taèiau ir gyventojø

mentalitetà, pagrindinius charakterio

bruoþus bei vertybines nuostatas.

Savo didvalstybinio istorijos ðleifo sàmoningas

ir pasàmoninis suvokimas esmiðkai

skiria lietuviðkàjá mentalitetà nuo

gretimø tautø, nors iki ðiol lietuviø menkai

suvokiama tikroji multikultûrinë LDK

valstybës prigimtis, jos kultûrinës energetikos

daugiabalsiðkumas ir ávairovë. Atsisukimas

á LDK kultûros istorijà, jos vertës,

unikalumo supratimas, atgavus valstybingumà,

neabejotinai stiprës, formuos

lietuviø sàmonëje kitoká, gilesná savo istorijos

tæstinumo suvokimà.

„Tauta, – raðë Ferdinandas Braudelis

knygoje „Prancûzijos tapatumas“, – gali

gyvuoti, tik nuolatos ieðkodama savæs, tik

nuolatos vystydamasi, tik nuolatos prieðprieðindama

save kitoms ir siekdama atitikti,

kas joje yra geriausia, svarbiausia,

kas yra ákûnyta idealiuose vaizdiniuose ir

brangiausiuose þodþiuose, þinomuose tik

iðrinktiesiems (ar tai elitas, ar visi ðalies

gyventojai – tai atsitinka ne taip jau daþnai),

siekdama ágauti savàjá vaizdà, aiðkindamasi

tûkstantyje tekstø, tikëjimø, kalbø,

pasiaiðkinimø – bekraðtëje pasàmonës,

miglotø sutapimø, ideologijø, mitø,

fantazmø jûroje... Ir pagaliau atsakyti á

klausimà, kas yra tauta, galima tik tada,

jei ði tauta iðsiskiria konkreèia vienybe

[kursyvas mano; – A.A.], kuri yra jos gyvavimo

sàlyga, atskleidþia ir keièia jos bûtá”

(Braudel, 1986, 12).

Antra vertus, nevertëtø uþmirðti civilizacinës

raidos dësningumo, kad tautinio

tapatumo iðsaugojimui neretai pavojingesnis

minkðtas raidos scenarijus, nei represyvus

spaudimas, kuris skatina socialinæ

konsolidacijà, natûralø pasiprieðinimà, tautinio

identiteto tendencijø stiprëjimà kaip

prieðprieðà ávairioms asimiliacijos tendencijoms.

Jei viskas tekës sena dabar galingai

iðsiskleidusia socialinës ir ekonominës

mûsø ðalies raidos vaga, lietuviams grës

lemtis prarasti savo ðviesiausius protus,

aptarnauti daugiau paþengusiø turtingø

ðaliø ekonomikà ir uþkaiðyti jø juodàsias

skyles. Susidariusiai padëèiai paaiðkinti

galime surasti daugybæ ávairiø argumentø,

tarsi pateisinanèiø mûsø valdanèiøjø

struktûrø ir intelektinio elito neatsakingumà,

taèiau tai dalyko esmës nepakeis.

Á dabartiná mûsø valdantá elità, regint

tautos politinës kultûros lygá, rinkiminiø

technologijø efektyvumà ir jo intelektiná

potencialà bei formavimo principus, neverta

dëti per daug vilèiø. Konkretaus kasdienio

gyvenimo smulkûs rûpesèiai, skatiko

nevertos politinës rietenos ir politiniai

striptizai artëjant eiliniams rinkimams, kai

atkakliai per medijas ir visus kitus komunikacijos

kanalus politiniø technologø sukurti

vis nauji mesijai ar ciniðki politikos

rykliai, šeimininkaudami mûsø drumzlinuose

politinio gyvenimo vandenyse, pateikia

eilinæ mulkinimo porcijà naiviems ir

visaëdþiams rinkëjams. Ðie vis intensyvëjantys

ir geriau sureþisuoti striptizai tapo

mûsø gyvenimo kasdienybe, kuri ið

tikrøjø suryja neleistinai daug dabartiniø

mûsø valdþios vyrø dëmesio ir laiko.

Apie mûsø valdanèiojo elito intelektiná

bejëgiðkumà, strateginio valstybinio màstymo

neturëjimà akivaizdþiai liudija poþiûris

á þiniø industrijos, ðvietimo ir mokslo finansavimo

dinamikà sparèiai didëjanèiame

valstybës biudþete. Kai palygini Lietuvà

su paþangiausiomis valstybëmis, viskas

akivaizdu kaip ant delno. Ten, kur màstoma

apie tautos ir valstybës ateitá, jos niðà

pasaulyje, aiškiai išskiriami prioritetiniai

perspektyviausi tikslai. O mes net šešioliktais

nepriklausomybës atgavimo metais

neturime jokios perspektyvios ðalies raidos

vizijos. Ðis nusikalstamas nerûpestingumas

neiðvengiamai gilins mûsø atsiliki-

mà nuo paþangiausiø valstybiø, skatins intelektualiai

pajëgiausiø protø nutekëjimà,

o mes ir toliau liksime tik antraeilius, pagalbinius,

aukðtos kvalifikacijos nereikalaujanèius

darbus atliekanèia ðalimi. Todël jei

negalvosime, kaip ávairiomis strategijomis,

svarbiausiø uþdaviniø aiðkiu iðskyrimu,

kaip tai nuosekliai daro mûsø kaimynai

suomiai, pavyti civilizacijos procesø prieðakyje

þengianèias tautas, bûsime pasmerkti

recesijai, savo gyvybinës energijos

silpnëjimui.

Taèiau reikia konstatuoti, kad ir nemaþa

dalis mûsø valdþios struktûrø pamalonintø

politologø, filosofø, istorikø, uþuot kaip

tikri intelektualai këlæ skaudþias mûsø bûties

problemas, ieðkojæ jø sprendimo raktø,

pasirinko saugiausià keliaklupsèiavimo

ir nuolankaus servilizmo mûsø valdanèioms

grupuotëms kelià. Jie principingai

ir vienu choru arðiai kritikuoja jau „muštas“,

neperspektyvias politines figûras. Kiek

energijos jie praranda siekdami kuo arèiau

prisisprausti prie taip viliojanèiø valdþios

svertø ar pakliûti á kvadratinæ televizijos dëþæ,

kuri tampa pagrindiniu dabartinio kvaziintelektualo

ambicijø realizavimo garantu.

Tikriausiai neatsitiktinai ið mûsø televizijos

ekranø praktiðkai iðnyko visos analitinës,

màstanèios ir humanistinës socialinës

pakraipos laidos, jas pakeitë pasigailëtinos

skubiai sukergtos imitacijos ir daugybë

þmogaus dvasios skurdumà ir naujojo

mûsø „elito“ stilingà gyvenimo stiliø

propaguojanèiø laidø. Beresnevièius taikliai

diagnozuoja, kad mûsø vadinamasis

naujasis politinis ir ekonominis elitas apsireiðkë

nomenklatûros ir korporacinio kapitalizmo

sàjungos pavidalu ir neþada nuo

mûsø galvø niekur keliauti. Jam èia gerai,

ir jis parodë Ðeimininkui, kad moka

dirbti. Jis ir dirbs. Primena, kad apie profsàjungas

Lietuvoje girdime tik tada, kai

jos kariauja uþ jø valdomà turtà. Tarpusavyje

persidalija ar nepersidalija – tada ir

pakyla putos. O þodis „darbininkas“ iš

viešojo leksikono iðnykæs.

Kalbant apie ðias skaudþias mûsø socialinio

ir kultûrinio gyvenimo problemas,

nevertëtø pamirðti, kad konkreèios visuomenës

gyvenime demokratijos lygis ir

erdvë yra tik tokia, kokià jà pajëgia iðkovoti

opozicija ir kritiðkai màstantis elitas.

Dabartinis partijø bankrotas, jø programø

niveliacija puikiai atspindi mûsø visuomeninio

gyvenimo padëtá. Kam èia gilintis á

sudëtingus tautos istorijos vingius, nerti á

mûsø tautinio mentaliteto iðtakø, tolesniø

perspektyviausiø raidos keliø ieðkojimà.

Juk tai ne maþiau sudëtingas uþdavinys

nei amþino filosofinio akmens paieðkos.

Antra vertus, dar jausdami alergijà globaliniams

utopiniams sovietiniams pseudoprojektams

pertvarkyti pasaulá, mes tarsi

ágijome vieni imunitetà, kiti alergijà abst-

Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 7 13


akèiam teoretizavimui, praradome sugebëjimà

ar apskritai norà màstyti universaliomis

kategorijomis, o kà jau bekalbëti apie

màstymo erdvës reikalaujanèius geopolitinius

projektus (gal èia reiðkiasi negausios

tautos psichologiniai kompleksai?).

Gintaras Beresnevièius buvo Norberto

Vëliaus mokinys, aistringas Rudolfo Otto

ir Mircea Eliade veikalø gerbëjas, autoritetingas

mûsø baltø kultûros, komparatyvistinës

mitologijos ir religijos specialistas,

lyginamuoju aspektu tyrinëjæs daugelio

civilizacijø ir tautø kultûros istorijà.

Ðias savo þinias jis vëliau pritaikë LDK ir

vëlesnës Lietuvos kultûros istorijos tyrinëjimams.

Skirtingai nei dauguma mûsø

intelektualø ar pretenduojanèiø á jø vaidmená,

puikiai suvokë globaliø tautà vienijanèiø

mitø ir projektø neturëjimo pavojø

ir kartu senø ið sovietinio periodo istorijos

paveldëtø neveiksmingumà. Todël intelektualiai

uþaðtrinta forma provokuodamas

mûsø màstymà kûrë naujus mitus, puikiai

suprasdamas, kad be platesnës istorinës

perspektyvos, globaliø konsoliduojanèiø

tautà mitø negausiai, galingø

emigracijos srautø draskomai tautai globalëjanèiame

pasaulyje bus nepaprastai

sunku iðgyventi ir sëkmingai realizuoti savo

kûrybines potencijas.

Mano akimis þvelgiant jo talentas ryðkiausiai

atsiskleidë ne jo geriausiai þinomose

baltø kultûros istorijai ir religijotyrai

skirtose studijose, o provokuojanèiuose

màstymà ir sàmoningai kontroversiðkuose

vëlyvuosiuose esë forma paraðytuose

tekstuose, kaip, pavyzdþiui, „Imperijos darymas.

Lietuviškos ideologijos metmenys.

Europos Sàjunga ir Lietuvos geopolitika

XXI a. pirmoje pusëje“ (2003). Èia jis jau

reiðkiasi ne kaip akademinës pakraipos

mokslininkas, o prancûziðko stiliaus eseistas,

iðskirtiná dëmesá teikiantis savo idëjø

iðsakymo formai. Ðioje tarsi vienu ákvëpimu

paraðytoje knygoje jis euroskeptiko

akimis pasisuka á mûsø tautos stiprybæ

simbolizuojanèià didingà ir tragiðkà „nuo

jûrø iki jûrø“ LDK kultûros istorijà. Pasitelkæs

vienà ið jos didybæ ir tragizmà simbolizuojanèiø

„imperijos darymo“ megaprojektø,

jis siekia išprovokuoti platesnius teorinius

apmàstymus, priversti dabartiná

mûsø elità pakylëti á aukðtesná geopolitinio

màstymo lygmená, priversti susimàstyti apie

dabartinës Lietuvos geopolitinius, ekonominius,

kultûrinius ir kitus interesus, kurti

taip svarbias tolesnio gyvenimo vizijas bei

išgyvenimo strategijas. Jis puikiai suprato,

kad kiekvienos tautos kelias ðiame sudëtingame

pasaulyje turi bûti savitas, glaudþiai

susijæs su tautos kultûros istorijos tradicijomis

ir jos mentaliteto ypatumais, kuriø

sukaupto potencialo sëkmingas panaudojimas

gali tapti sëkmës garantu.

Kai kritiðkai vertiname ðià knygà ir jo-

14 Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 7

je ávairiomis formomis iðsakomas ávairias

neretai kontroversiðkas ar sàmoningai hipertrofuotas

idëjas, projektus, turime suvokti,

kad èia pirmiausia susiduriame su

XX a. pabaigos intelektualams bûdingø

idëjø ir konceptø þaismu, kad kiekvienas

apibendrinimas, kategoriðkai iðsakomas

teiginys tiek Lietuvos, tiek ir apskritai civilizacijos

istorijoje gali bûti kvestionuojamas

konkreèiais á bendras sintetines

schemas netelpanèiais faktais. Èia norëtume

priminti aksiomà, kad iðimtys tik patvirtina

taisykles. Antra vertus, Beresnevièiaus

vaizduotës kuriamose Lietuvos istorijos

vizijose ir projektuose neverta ieðkoti

tiesioginio tikrovës atspindëjimo, kadangi

tai pirmiausia neramaus, ieðkanèio

tiesos proto ir neramios kûrëjo dvasios pagimdyti

intelektiniai konstruktai.

Ðioje knygoje iðryðkëjæs dëmesys Lietuvos

istorijai, istoriniø mitø kûrimui ir europinei

geoistorinei orbitai glaudþiai siejosi

su kitoje tuo paèiu metu rašomoje

knygoje „Palemono mazgas. Palemono

legendos periferinis turinys. Religinë istorinë

studija“ (2003) aptariamais klausimais.

Bûtent joje formuluojama programinë

tezë, kad „subrendusi valstybë privalo

turëti savo ideologijà, savo protëvius

didþiavyrius, savo istoriná ab vo“ (Beresnevièius,

2003b, p.7). Èia taipogi autorius

prabyla apie radikalios istorinës savimonës

svarbà tautai, bûtinybæ kurti jà iðkelianèius

ir konsoliduojanèius mitus, susirasti

savo mitinius protëvius, be kuriø mitinës

genealogijos uþnugario sukûrimo

paprasèiausiai nebuvo galima apsieiti. Todël

já ir sudomino LDK imperiniø ambicijø

laikotarpyje XV–XVI a. didþiulá populiarumà

ágavusios Palemono ir lietuviø valdanèiojo

elito romëniðkos kilmës teorijø

ir legendø uþslëptasis turinys.

Ir pagaliau aptariamø knygø autoriø

jaudino ne tik baltø ir LDK kultûros istorija,

taèiau ir dabartinis lietuviø tautos likimas.

Jis atsakingiau nei daugelis mûsø kultûrininkø

kaip kritiðkai màstantis intelektualas

þvelgë á nuolatos netgi naujausiais laikais

kylanèius iððûkius, nebijojo paliesti skaudþias

mûsø kultûros ir socialinio gyvenimo

problemas, þengti á minuotus laukus.

Ðiuo aspektu þvelgiant mûsø totaliai konformistinëje

visuomenëje jis tikrai buvo retas

ir labai reikalingas nuolatos provokuojanèio

diskusijoms skaudþiomis temomis

intelektualo tipas.

Ðá moderniø mitø kûrëjà jaudino Lietuvos

valstybingumo, tautos gyvybingumo,

kultûros tradicijø iðsaugojimo problemos,

kad dekonstruojant mûsø mentalitetui

sakralinæ prasmæ turinèià valstybæ demontuojami

moraliniai visuomenës pagrindai,

tauta ir jos lyderiai praranda atsakomybæ

dël susidariusios padëties. Ið èia

plaukia sielvartavimas, kad per tokias kan-

èias ir aukas atgimusios valstybës valdantis

elitas degradavo, paskendo menkose

turtø perdalijimo problemose ir, nesimokydamas

ið skaudþiø praeities klaidø, netgi

XXI a. pradþioje nemàsto apie tolesnæ

valstybës raidos vizijà. „Dekonstruojant

valstybæ, – raðë jis, – jos sakralumas nyksta.

Nyksta ir dël politinio fiasko, kurá patyrë

beveik visos dabartinës Lietuvos valdanèiosios

partijos, ir dël to nykimas noriai nepastebimas

ar net sveikinamas, nesuprantant,

kad demontaþas gali reikðtis ir per

ávairias apkaltas, ir per skandalus, ne vien

per besàlygiðkà Briuselio direktyvø vykdymà.

Be to, valstybës sakralumas buvo nenatûrali

pajauta, nes valstybë – pasaulietinis

darinys, ir sakrali valstybë – tai viduramþiø

kategorija. Mums ji buvo sakrali dël

to, kad ji buvo prarasta, atkurta valstybë

funkcionuodama praranda savo sakralumà

ir tai dësninga. Valstybë yra pasaulietiðka

ir tai natûralu, taèiau jos pradmenys

vis dar tebëra sakralybës zona, o istorijoje

nenuðventinta taigi ir sakralu ir liko – Mindaugas,

tinkantis ir nacionalistams, ir katalikams,

ir pagonims, tragiška ir kontroversiška,

bet todël visiems tinkanti figûra,

rymanti ant sakralios dimensijos“ (Beresnevièius,

Sakralybës turinio metamorfozës

postmoderno epochoje).

Antra vertus, Beresnevièius teisingai

pastebi, kad dekonstruojant valstybæ neiðvengiamai

vyksta jos sakralumo likuèiø

demontavimas. Taèiau ir po valstybës dekonstrukcijos

vis dëlto lieka ne taip maþai

– lieka tauta, kuri, gyvendama postmoderniame

pasaulyje ir besivadovaudama

postmoderniomis vertybëmis, vis dëlto lieka

sakrali. Bûtent tauta ðioje istoriosofinëje

koncepcijoje iðlieka kaip paskutinë lietuviðko

sakralumo priebëga, kadangi, sugriovus

valstybingumo pamatus, uþ tautos

jau nieko nebëra. Todël ir tauta èia iðkyla

kaip galutinis likmuo sau paèiai. Todël

Beresnevièius prabyla apie savisaugos

mechanizmø ásijungimo bûtinybæ postmodernioje

globalizuoto pasaulio epochoje,

regëdamas ðiame judesyje galimybæ iðsaugoti

„tautà kaip pavojuje esantá galutiná

esiná“. Èia ir baigiasi jo kriziniø procesø

konstatacija arba, kitais þodþiais tariant,

analitinë postmodernaus bûvio ir vietos jame

lietuviø kultûros dalis, po jos, kaip ir

Friedricho Nietzsche’s tekstuose, eina pozityvios

programos formulavimas. Jos sistemiðkai

organizuojanèia aðimi tampa neoromantinis

atsisukant á ðlovingà LDK kultûros

istorijà imperijos darymo projektas

ir aktyvaus barbariško, kupino galingos gyvybinës

energijos lietuvio tipo iðkëlimas bei

poetizavimas.

Lietuviø tautà pusiau ironiðkai, pusiau

rimtai, mëgindamas iðvaduoti ið nedidelëms

tautoms bûdingø psichologiniø

màstymo stereotipø, negandø ir dël so-


cialinës raidos sunkumø uþplûdusiø menkavertiðkumo

kompleksø, Beresnevièius

traktuoja kaip „imperinio màstymo þmonës“,

o tautiná charakterá, mentalitetà, visas

bëdas, depresijas, stresus kildina ið

savito, uþslopinto savyje gentinio imperializmo.

Todël ir lietuviai jo futurologiniame

imperijos darymo projekte iškyla ne

kaip nuolankiø baudþiauninkø (tai reakcija

á dabartiná mûsø visuomenëje suveðëjusá

socialiná konformizmà, karikatûrines

formas ágavusá servilizmà), o kaip stipriai

pabrëþta ir gimusi valdyti gentis, kurios

genuose valdymas uþprogramuotas.

„Likimas ir istorija, – patetiðkai raðë jis, –

svaidë mus ið vienos bûklës á kità, taèiau

tai nepakeitë pagrindø – mes imperijos

valdovø genties suformuota tauta ir mums

Krymas, Ukrainos stepës, Kijevas, Naugardas

ir Smolenskas, Juodoji jûra ir Kurðas

yra teritorijos, su kuriomis mûsø mintys,

ideologiniai stereotipai ir realios veiklos

modeliai susipina. Tai mûsø teritorija,

nuo amþiø, ir ði teritorija gali ir turi bûti

kontroliuojama Lietuvos, apytiksliai iki pat

Dono ir Volgos. Vakaruose ne kontrolë, o

sàjunga – sàjunga nulëmë, kad vakaruose

ir ðiaurës vakaruose mûsø politika rëmësi

sàjungomis su Lenkija ir vienu trumpu

metu su Ðvedija. Tai istorijos vektorius,

beje, sàjungos, kurias Lietuva darë

pati, savo vardu, buvo sàjungos su vakaruose

ir ðiaurës vakaruose esanèiomis

valstybëmis” (Beresnevièius, 2003, p. 8).

Suvokdamas gaivaliðkà galingos nomadologinës

energijos kupinà LDK imperijos

kûrëjø barbariðkà prigimtá, Beresnevièius

savita forma atgaivina Jozefo Strzygowskio,

Friedricho Nietzsche’s, Giles Deleuze

ir kitø nomadologijos ðalininkø ðlovinanèià

laisvà klajoklá mitologijà. „Romansus

mëgsta lietuviai, èigonai, rusai – tautos,

atsiradusios klajokliniu, nomadiniu pagrindu,

ir stepëje jie skamba geriausiai, ir

lietuviai, adoruodami romansà, atsiduoda

tam paèiam klajojimo, iðëjimo, troðkimo

perþengti ribà, horizontà, nuolat tolstantá ir

nepasiekiamà, taigi romansas duoda sakralinio

transcendavimo analogijà ir sakraliai

tirðtas. Tas nešimo potraukis, transcendavimo

potraukis yra viena sakralinio ákirtimo

profanybën atmaina, ðventasis irgi

trokðta iðsiverþti; lygiai kaip klajoklis skitas

ant balno ar sarmatas savo veþëèiose,

ar èigonai su ið LDK istorijos bekraðèiø Rytø

ir Vakarø civilizaciniø pasauliø erdviø iðnyranèiais

lietuviais, labiausiai besiþudanèiais

ir labiausiai besiþavinèiais iðeiti, transcenduotis

kvieèianèiais romansais“.

Kita vertus, su laisvo klajoklio figûros

iðkëlimu èia tiesiogiai siejasi tautos gyvybinæ

energijà simbolizuojanèio barbaro

vaizdinio neoromantinis poetizavimas.

„Barbaras tai maksimaliai laisvas, atsakingas

ir iðtikimas þmogus, turintis grieþtà gar-

bës kodeksà ir uþuojautà, kartu jis turi jëgà

ir nevengia jos naudoti. Tokià prasmæ

að teikiu barbarui, tokiais jie save ir matë“

(Beresnevièius, 2003, p. 10). Ið èia kyla siekimas

nuvainikuoti plaèiai paplitusius poþiûrius

apie tariamai destruktyvià barbarø

kultûrinæ misijà. Jis primena, kad Vakarø

civilizacijos laimëjimus simbolizuojanèios

tautos prancûzai, vokieèiai, italai, ispanai

ir kitos buvo barbariðkø genèiø palikuonys

„Patys barbarai, – pabrëþia jis, – nebuvo

civilizacijos þmonës, tarkime, jie neturëjo

kalëjimø, vidinës socialinës prievartos

mechanizmø, taèiau turëjo teisæ ir nuo

VI a. – teisynus, o buki jie niekada nebuvo,

þiaurumas kaip tik labiau bûdingas civilizacijoms.

Ir aklai naudojama jëga – taip

pat. Barbarai iðvengdavo karo derybomis,

mokëjo eiti á kompromisus. Mitas apie barbarø

deginamas bibliotekas paskleistas

paèiø papuvëliø antikos saulëlydþio pusgalviø.

Aleksandras Didysis, ðis graikø karys

ir kultrëgeris – ðtai kas sudegino Aleksandrijos

bibliotekà. Bet jis liko kultûros

idealas, sakralizuotas genijus ir civilizacijos

ðviesos neðëjas „tamsioms“ Persijai,

Bakterijai, Indijai. Barbarai nedegindavo

bibliotekø, jie þinojo, kas tai yra, ir, be kita

ko, jautë magiðkà pagarbà uþraðytam þodþiui“

(Beresnevièius, 2003, p. 9).

Jam labai svarbu, remiantis savita LDK

istorijos faktø interpretacija, sukurti naujà

individualizmo principus iðpaþástanèio

„laisvo lietuvio barbaro mità“, barbaro, kuris

tarp dviejø krikðèioniðkos civilizacijos

arealø katalikiðkos ir bizantiðkos erdviø sugebëjo

sukurti galingà pagoniðkà baltiðkas

ðaknis turinèià LDK imperijà. Baltø kultûros

tyrinëtojui ðis barbariðko baltiðko, kaip

lietuviðko civilizacijos raidos kelio savitumo

pabrëþimas ir su juo tiesiogiai susijæs mëginimas

sukurti naujà tautà vienijanèià ideologinæ

mitologijà buvo labai svarbus. Jis

árodinëja, „kad lietuviai elgësi lygiai kaip normanø,

gotø ar langobardø kunigaikðtukai

– tik skirtumas tas, kad lietuviai neiðnyko, o

neiðnyko, nes turëjo vieningà etninæ bazæ.

Etninæ Lietuvà. Jei ta etninë bazë bûtø sujudëjusi

ir atsikëlusi, tarkime, á Padniepræ

ar Pavolgá, lietuviai bûtø iðnykæ bevieðpataudami

kur nors Kijeve ar Sarajuje. Paèiame

vieðpatystës apogëjuje. Barbarai, sukûræ

Europà, ðitaip ir baigë savo istorijà. Lietuviai

– vieninteliai Tautø kraustymesi dalyvavæ

barbarai, kurie iðlaikë ryðius su savo

senàja tëvyne ir todël ði bazë iðliko“ (Beresnevièius,

2003, p. 11).

Ið èia plaukia jo pamàstymai apie lietuvius

kaip ið barbarø klajokliø ir þemdirbiø

susiformavusià nacijà, kurios susimaiðæ

genai gimdo neuþgesinamà „paðëlusá

individualizmà“, kuris skatino barbariðkø

lietuviø genèiø o vëliau ir LDK valdovø

ekspansinæ imperinæ politikà uþkariautuose

slavø kraðtuose.

Apeliuodamas á barbariðkas þiloje istorijoje

susiklosèiusias tradicijas Beresnevièius

paaiðkina ir dabartiniam lietuviðkam

mentalitetui bûdingà per laisvus rinkimus

pasirinkimà vietoj interesus vienijanèio

Prezidento eilinio „vado“ ir analogiðkà

politiniø partijø kûrimàsi pagal asmeniná,

o ne kolektyviná principà. Antra

vertus, tarsi mokydamas dabartiná valdantájá

elità saikingumo pasisavinant visuomenës

gërybes, jis apeliuoja ir á savitus

„rezervuotus“ politinius idealus barbaro,

kuris uþimdamas svetimas teritorijas formuoja

savità elità, kuris saikingai apkrauna

savo pavaldinius pakeliamais mokesèiais,

o karo þygiais papildo savo iþdà

„neplanuotu“ papildomu grobiu. Kaip vienà

svarbiausiø barbariðkos praeities paveldëtø

lietuvio bruoþø jis iðskiria mûsø

tautai bûdingà – tolerancijà, deja, ir neigiamoms

visuomenëje vyraujanèioms

tendencijoms, giminiø ir klanø valdymo

principams, kurie traktuojami kaip natûrali

ir neiðvengiama blogybë. Todël netgi mûsø

vadinamuose intelektualiuose visuomenës

sluoksniuose neretai apstulbsti matydamas,

kai á aukðtus valdymo postus renkami

þmonës, kurie moka be jokiø sentimentø

gyventi kitø sàskaita. Netgi pamindami

ástatymus ir kitø þmoniø interesus jie

pasipildo savo kiðenes. Tokios „menkos

nuodëmëlës“ neretai Lietuvoje greièiau

traktuojamos kaip privalumas „mokëjimas

gyventi“ nei trûkumas. Ðiuose Beresnevièiaus

pastebëtuose bruoþuose ir iðryðkëja

lietuviðko mentaliteto skirtumai su senàja

Europa, á kurià mes integruojamës.

Taèiau kyla natûralus klausimas, ar ant tokio

pamato galima konstruoti modernià ir

gyvybingà visuomenæ.

Vadinasi, jo imperijos darymo projekte

greta taikliø áþvalgø ið baltø ir LDK kultûros

istorijos nesunkiai aptiksime subtiliai

sukonstruotø daugybæ sàmoningai lengvatikiams

lietuviams á akis dumiamø mitø,

á kuriuos negalima rimtai þvelgti. Pavyzdþiui,

apie lietuvius kaip vienà ið jëgø, kontroliuojanèiø

Europà, ekonomikos laimëjimus,

galingus ið lietuviø suformuotus legionus,

ginanèius nuo prieðø gleþnos ES

sienø perimetrà, kiek artimesnæ tikrovei kultregeriðkà

Lietuvos misijà Rytinëje Europos

dalyje, Uþkaukazëje, Vidurinëje Azijoje

ir visiðkai fantastinæ Japonijoje, su kuria

jis suranda daugybæ bendrybiø (vertëtø

priminti, kad jis planavo artimiausiu metu

rimtai atsidëti lyginamosioms baltø ir ðintoizmo

mitologijos bei religijos studijoms).

Tai intelektualus þaismas, naujø didvalstybiniø

mitø kûrimo atplaiðos, kuriø tikslas

skiepyti paðlijusá pasididþiavimà priklausomybe

savo tautai, jos ðlovingai praeièiai,

be kurios ásisàmoninimo blësta ateities vizijos

perspektyvos. Jø formavimui bûtina

á LDK istorijà projektuojama nauja imperi-

Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 7 15


në mitologija. Skirtingai nei daugelis mûsø

intelektualø ir politologø Beresnevièius

puikiai supranta, kad Lietuvos nacionaliniai

interesai pirmiausia siejasi su

ES, o ne JAV geopolitiniais interesais. Todël

ir jo vaizduotëje kuriamas galingas,

kariškus genus turintis, kuriam kinkos nedreba,

lietuviðkas legionas „turi bûti naudojamas

Europos, ne JAV interesams

ginti“ (Beresnevièius, 2003, p. 55).

Glaustai aptaræ Gintaro Beresnevièiaus

su LDK kultûros istorija susijusias

kultûrologines idëjas, ypaè imperijos darymo

projektus, galime konstatuoti, kad

tai buvo vienas originaliausiø pastarojo

deðimtmeèio Lietuvos kultûrologø, kurio

màstymà provokuojantys kontroversiðki

kultûrologiniai projektai parodo galingà

ankstesnës lietuviø tautos kultûros tradicijos

poveiká dabartiniam mentalitetui, socialinio

ir politinio elgesio formoms.

Jo veikaluose atlikta istorinë ir lyginamoji

LDK kultûros analizë griauna

daugybæ tvirtai ásiðaknijusiø mitø apie

besàlygiðkà lietuviø religingumà, tariamai

romius sëslius lietuvius, parodo nomadologinæ

jø energetikà, nerimastingumà,

paaiðkinanèius lietuviø kultûros

istorijoje nuolatos iðkylanèià tolimø pasauliø

nostalgijà ir periodiðkai pasikartojanèias

galingas emigracijos bangas.

Nevertëtø pamirðti ir dar þiloje senovëje

ágyto lietuvio þemdirbio potraukio þemës

nuosavybei, greitam ðaknø suleidimui

ten, kur yra savas þemës lopinëlis. Bûtent

istorijoje galime atsekti, kaip formavosi

bûdingi ir dabartinei Lietuvos visuomenei

feodaliniai giminiø, klanø valdymo

principai, skleidësi grieþtø valdymo tarpsniø

prislopinti gërybiø grobimo ir turtø perdalijimo

instinktai, kai etiniai principai, visuomenës

reikmës abejingai paminami.

LDK ir vëlesnëje valstybingumà praradusioje

tautos istorijoje randame mûsø visuomenæ

luoðinanèio konformizmo ir nykaus

servilizmo iðtakas.

LITERATÛRA

Beresnevièius G. Baltø religinës reformos,

Vilnius, 1995.

Beresnevièius G. Imperijos darymas. Lietuviðkos

ideologijos metmenys. Europos Sàjunga

ir Lietuvos geopolitika XXI a. pirmoje

pusëje, Vilnius, 2003.

Beresnevièius G. Naujojo atgimimo iðvakarës,

Vilnius, 2005.

Beresnevièius G. Lietuviø religija ir mitologija.

Sisteminë studija, Vilnius, 2004.

Beresnevièius G. Palemono mazgas. Palemono

legendos periferinis turinys. Religinë

istorinë studija, Vilnius, 2003b.

Beresnevièius G. Religijø istorijos metmenys,

Vilnius, 1997, antr. leid 1997.

Beresnevièius G. Sakralybës turinio metamorfozës

postmoderno epochoje [neskelbtas

tekstas]

Brague R., Europe, la voie romaine, Paris,

1992.

Braudel F., L’identité de la France, vol. 1 :

Espace et histoire, Paris, 1986.

16 Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 7

Elektros energetikos

Prof. habil. dr. Antanas NEMURA sistemø

Techninë kibernetika, adaptyviosios

sistemos – tai mokslo sritys, kuriose nenuilstamai

triûsia Lietuvos MA narys

korespondentas prof. Antanas NEMU-

RA, pasitinkantis brandø 80-metá.

Ðia proga paèios tvirèiausios sveikatos,

geriausios kloties visuose siekiuose,

gausios þemiðkos ir dvasinës

laimës Lietuvos energetikos instituto

kolegø, su kuriais drauge pradedate

antràjá instituto pusðimtá metø, vardu

sveikina ir linki profesorius Jurgis Vilemas

ir prof. Eugenijus Uðpuras

1 pav. LEI

Adaptyviøjø

sistemø

laboratorijos

vadovas

prof. habil.

dr. A.Nemura

(kairëje) ir

LEI Identifikavimo

ir

valdymo

laboratorijos

vadovas

prof. habil.

dr. V.Kaminskas

(1988

m.)

Elektros energija yra labai patogi,

nes jà lengvai galima transportuoti, keisti á

mechaninæ, ðiluminæ ir kitas energijos rûðis.

Be elektros neveiktø televizoriai, telefonai,

kompiuteriai ir kiti ðiuolaikiniai informacinëmis

technologijomis paremti prietaisai,

aparatai ir árenginiai. Visi pripratome

prie elektros energijos teikiamø patogumø

ir visai negalvojame, iš kur ta elektros

energija pas mus ateina. Daugelis esame

girdëjæ, kad elektros energijà gamina

ðiluminës, hidro, atominës, vëjo elektrinës.

Elektros energija perduodama elektros

perdavimo linijomis. Visa tai sudaro elektros

energetikos sistemà (EES). Tiksliau

EES susideda ið elektros stoèiø, pastoèiø,

jëgos transformatoriø, elektros perdavimo

linijø tinklo, telematavimo duomenø gavimo,

perdavimo ir jø analizës priemoniø,

EES reþimø planavimo ir operatyvaus valdymo

sistemos. Pastaroji posistemë ver-

v

tyrimai Lietuvos

institute

èia visas likusias EES dalis suderintai dirbti.

EES sistemos yra labai sudëtingos, jas bûtina

valdyti pagal tam tikrus reikalavimus

– energijos vartotojai turi gauti tinkamos

kokybës elektros energijà (ne per didelë ir

ne per maþa elektros átampa, srovës daþnis

– tiksliai 50 periodø per sekundæ), be

to, elektros energijos gamyba, tiekimas ir

paskirstymas vartotojams turi bûti ekono-

miškiausi. Kadangi organinis kuras, degdamas

ðiluminëse elektrinëse, terðia atmosferà

ir yra deficitinis, reikalaujama taip valdyti

EES, kad elektros energijos gamybai

bûtø sunaudojama kuo maþiau organinio

kuro ir kad nuostoliai elektros perdavimo

ir paskirstymo linijose bûtø kuo maþesni.

Ðis uþdavinys atitinka atvejá, kai EES yra

planinës ekonomikos dalis, o elektros rinkos

sàlygomis jis darosi dar sudëtingesnis

– juk reikia atsiþvelgti á elektros gamintojø

tarpusavio konkurencijà, elektros energijà

galima ne tik gaminti savose elektrinëse,

bet ir pirkti iš kitø elektros energijos

gamintojø savo ðalyje ir uþsienyje. Todël

Lietuvos energetikos instituto (LEI) Adaptyviøjø

sistemø, Identifikavimo ir valdymo

ir Dideliø energetikos sistemø laboratorijos

daugiausia dëmesio ir skyrë EES matematinio

modeliavimo, identifikavimo ir

valdymo uþdaviniams tirti.


aldymo

energetikos

Ðiuolaikinës EES automatizuoto dispeèerinio

valdymo sistemoje (ADVS) labai

svarbi informacinio aprûpinimo sistema.

Ji turi nuolat tiekti visà reikalingà informacijà

apie EES bûklæ esamu metu ir prognozuoti

jos bûklæ nustatytam laiko tarpui.

Geram valdymui reikia kur kas daugiau

duomenø, negu jø gali duoti reali telematavimø

sistema. Pavyzdþiui, mazginiø átampø

faziniai kampai bazinio mazgo atþvilgiu

iš viso nematuojami, taupumo sumetimais

ne visur, kur reikëtø, matuojami ir

aktyviøjø bei reaktyviøjø galiø srautai, nes

per brangu visur pastatyti aparatûrà. Todël

turi bûti naudojamos specialios programinës

priemonës teleinformacijos iðsamumui

ir patikimumui garantuoti, t.y. EES

momentinei bûklei ávertinti. Blogø telematavimø

duomenø aptikimo ir EES bûklës

ávertinimo bei prognozavimo algoritmai remiasi

adekvaèiais matematiniais modeliais,

statistinës analizës, filtracijos bei atpaþinimo

metodais.

Anomaliomis situacijomis (prieðavarinëmis,

avarinëmis, poavarinëmis) dispeèeris

turi per maþai laiko nuspræsti, kaip

jas pakeisti ir duoti reikiamas valdymo

2 pav. ADVS valdymo uþdaviniø ir pagrindiniø

programiniø priemoniø struktûra

komandas. Stokodamas laiko dispeèeris

daþnai daro klaidas, o jo klaidingi

sprendimai gali sukelti brangiai kainuojanèiø

sistemai þalingø padariniø. Todël

aktualu, kad dispeèeriui padëtø greitai

veikiantis intelektualus pagalbininkas –

dispeèerinë ekspertinë sistema. ADVS

pagrindiniø programiniø priemoniø struktûra

parodyta 2 paveiksle.

Šiuolaikinës valdymo sistemos turi bûti

adaptyvios ir mokslios, t.y. turi prisitaikyti

prie besikeièianèiø sàlygø, mokytis ið savo

paèiø darbo klaidø. Tai ypaè svarbu valdant

elektros energetikos sistemà, nes laikui

bëgant pamaþu, o kai kada ir staigiai

keièiasi aplinkos oro temperatûra ir drëgmë,

nepastovios esti ir elektros energijà

generuojanèiø ðaltiniø ir kuro charakteristikos,

be pertraukos kinta elektros energijos

vartotojø reikalaujama galia ir kita. Kai

EES veikia ir vëjo elektrinës, tai jø generuojama

galia atsitiktiniu bûdu kinta kartu

su vëjo greièiu, todël tokioje EES iðkyla

papildomø sunkumø palaikyti balansà tarp

generuojamos ir suvartojamos elektros

energijos ir kartu palaikyti pastovø generuojamos

elektros srovës daþná. Jeigu generuojama

galia yra didesnë negu reikalaujama,

tada atitinkamai didëja elektros

srovës daþnis, ir atvirkðèiai – jeigu generuojama

galia yra maþesnë uþ galios poreikius,

srovës daþnis atitinkamai maþëja.

Todël, norint palaikyti nustatytu tikslumu

elektros srovës daþná, bûtina tam tikru tikslumu

palaikyti galiø balansà, o tam reikia

tinkamai valdyti bendràjà generuojamà arba

/ ir suvartojamà galià.

Adaptyviosios valdymo sistemos

elektros energetikoje

Mokslinëje ir techninëje literatûroje apraðyta

nemaþai adaptyviojo valdymo metodø,

taèiau èia detaliau nagrinëjami tik

du metodai – adaptyvusis valdymas, paremtas

valdymo objekto arba reguliatoriaus

identifikavimu, ir adaptyvusis valdymas

be identifikacijos. Šie metodai buvo

tiriami Lietuvos energetikos institute.

Adaptyvusis valdymas su valdymo

objekto identifikacija. Šio tipo adaptyvaus

valdymo sistemos daþnai vadinamos

netiesioginio adaptyviojo valdymo

sistemomis ir daugiausia yra taikomos

elektrinëse bei EES momentiniams technologiniams

parametrams ávertinti bei

adaptyviai valdyti. Adaptyvusis valdymas,

paremtas valdymo objekto identifikavimu,

parodytas 3 paveiksle. Nuo paprastos automatinio

reguliavimo su gráþtamuoju ryðiu

sistemos adaptyvioji automatinio reguliavimo

sistema skiriasi tuo, kad reguliatoriaus

parametrai RP yra nuolat perskaièiuojami

naudojant valdymo objekto

identifikavimo rezultatus, t.y. objekto modelio

parametrø áverèius OP. Identifikavimà

ir reguliatoriaus parametrø skaièiavi-

3 pav. Adaptyviojo valdymo schema su

identifikavimu: R – reguliatorius, VO – valdymo

objektas, ID – identifikatorius, RPS

– reguliatoriaus parametrø RP skaièiavimas,

panaudojant objekto parametrø áverèius

OP, gautus identifikuojant, y* – sistemà

veikiantis signalas (nuostatos dydis),

e = y* – y – iðëjimo dydþio y reguliavimo

paklaida, u – valdymo objektà veikiantis

dydis, t.y. valdymo dydis

mà atlieka specialios programinës priemonës

ID ir RPS. Kad adaptacijos procesas

gerai vyktø, bûtina pakankamai gerai

ir greitai identifikuoti valdymo objektà, kitaip

tariant, bûtina pakankamai greitai ir

tiksliai ávertinti objekto modelio parametrus

pagal valdomo objekto áëjimo ir iðëjimo

kintamøjø dydþiø u ir y matavimo duomenis.

Áverèiams apskaièiuoti daþniausiai

naudojamas maþiausiø kvadratø metodas.

Kintamieji dydþiai u ir y visada daugiau ar

maþiau yra uþterðti ávairiais triukðmais ir

trukdþiais, dël to galima apskaièiuoti tik

tam tikrus modelio parametrø áverèius.

Sistemø identifikavimo teorija ir praktiniai

identifikavimo metodai jau gerai iðplëtoti,

taèiau taikant ðiuos metodus praktikoje

iðkyla nemaþai klausimø, nuo kuriø

sprendimo priklauso identifikavimo rezultatø

patikimumas ir kokybë. Prie tokiø

klausimø reikia priskirti laiko kvantavimo

intervalo ∆t parinkimà, turimø matavimo

duomenø filtravimà, matematinio modelio

tipo parinkimà ir pagaliau dinaminiø

objektø, esanèiø gráþtamojo ryðio kontûre,

identifikavimà. Pastarasis uþdavinys

yra ypaè bûdingas adaptyviojo valdymo

sistemoms, pavaizduotoms 3 paveiksle.

Be to, energetiniai identifikavimo objektai

turi tam tikrø specifiniø savybiø, apsunkinanèiø

identifikavimà – tai vibracijos,

elektromagnetiniai trukdþiai, netiesiniai

elementai su nejautrumo zona bei

laisvumu, eksperimentø sudëtingumas ir

brangumas. Kai kuriuos identifikavimo aspektus

panagrinësime kiek plaèiau.

Matavimo duomenø filtravimas didelio

sunkumo nesudaro, nes ðiuolaikinës

programinës priemonës leidþia efektyviai

tai padaryti. Svarbu, kad kuo geriau bûtø

filtruojami áëjimo signalo triukðmai, nes

identifikavimo metodai ir algoritmai, kaip

jau minëta, remiasi maþiausiø kvadratø

metodu, kuris reikalauja, kad áëjimo dydþiø

u matavimai bûtø tikslûs. Be to, bûtina

áëjimo ir iðëjimo dydþiø matavimo

Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 7 17


duomenis filtruoti tuo paèiu filtru, nes kitaip

valdymo objekto matematinis modelis,

gautas identifikavimo bûdu, bus iðkreiptas

ir netikslus.

Parinkti matematinio modelio tipà ir

eilæ irgi yra svarbu. Lyginant skirtingø

modeliø identifikavimo rezultatus galima

matyti, kuris modelis yra geresnis. Paþymësime,

kad þinomos komercinës

programinës identifikavimo priemonës,

pvz. MATLAB‘as, yra skirtos diskretinio

laiko matematiniø modeliø parametrams

identifikuoti, esant fiksuotam laiko diskretizavimo

intervalui ∆t. Yra metodø ir

atitinkamø programiniø priemoniø transformuoti

gautà diskretinio laiko matematiná

modelá á tolydinio laiko matematiná

modelá. 4 pav. parodyta, kaip kinta elektros

srovës daþnis realios jungtinës EES

ir identifikavimo bûdu gauto tos paèios

JEES modelio, kai ðuoliðkai padidëja apkrovos

galia. Ið 4 pav. pateiktø grafikø

aiðkiai matyti, kad JEES matematinis

modelis gerai modeliuoja JEES.

Jei projektuojama diskretinë automatinio

reguliavimo sistema su kitokiu ∆t, tai

gautas diskretinis modelis netiks ir já teks

transformuoti á matematiná modelá su atitinkamai

kitu ∆t. Tam yra atitinkamos programinës

priemonës. Visas èia paminëtas

identifikavimo problemas LEI tyrinëjo

A.Nemura ir V.Kaminskas bei jø vadovaujami

doktorantai ir moksliniai bendradarbiai

J.Baltrûnas, N.Arbaèiauskienë, D.Janickienë,

È.Tallat-Kelpša, A.Rimidis,

J.Stropus, R.Pupeikis ir kiti.

Prieð identifikuojant dinaminius valdymo

objektus, esanèius uþdarame gráþtamojo

ryðio kontûre, bûtina nustatyti jø identifikuojamumo

sàlygas. Tokiø valdymo objektø

identifikavimo klausimais yra paskelbta

nemaþai publikacijø, taèiau praktika

rodo, kad identifikuojamumo sàlygos

ne visada yra tiriamos ir ne visada á jas

atsiþvelgiama, todël gali atsirasti dideliø

identifikavimo paklaidø. Taigi adaptyviojo

valdymo sistemose su identifikacija bûtina

visapusiðkai iðtirti valdymo objekto

identifikuojamumo sàlygas. Netiesiniø dinaminiø

energetikos objektø, pvz., 300

MW galios energetinio bloko kuro degimo

proceso, adaptyvaus valdymo, garantuojanèio

iðëjimo kintamøjø minimalià dispersijà,

taip pat tokiø objektø identifikuojamumo

problemà LEI 1983–1988 m. tyrinëjo

V.Kaminskas, K.Ðidlauskas ir A.Stropus.

EES parametrø ávertinimo galimybes

ir áverèiø paklaidas 2001–2005 m. iðtyrë

A.Nemura ir V.Radziukynas. Pastarojo tyrimo

rezultatai panaudoti LEI kuriant ir tiriant

EES adaptyviojo valdymo sistemas.

Dar yra adaptyviojo valdymo sistemø

su identifikacija, kai identifikuojami ne valdymo

objekto, o reguliatoriaus modelio

parametrai, kartu siekiant, kad reguliato-

18 Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 7

riaus ir objekto bendrasis matematinis

modelis tenkintø tam tikrus visos sistemos

stabilumo ir pereinamøjø procesø

reikalavimus. Šio tipo adaptyviosios sistemos

daþnai vadinamos tiesioginio

adaptyviojo valdymo sistemomis, bet

joms LEI buvo skiriama maþiau dëmesio.

Adaptyvusis valdymas be identifikacijos.

Daugeliu atvejø adaptacijà galima

ágyvendinti nenaudojant valdymo objekto

arba reguliatoriaus identifikacijos. Adaptacijos

principà be identifikacijos paaiškina

5 pav., kuriame parodyta neraiškaus

(fuzzy) PI reguliatoriaus schema. Èia PI

reiðkia, kad reguliatoriaus struktûroje yra

valdomi proporcinis K P ir integratoriaus K i

stiprinimo koeficientai. Ðiems koeficientams

valdyti naudojamas neraiðkus valdymo

átaisas FS, kuris ið esmës yra dvimatis

netiesinis keitiklis, o jo veikimas yra paremtas

neraiðkiomis aibëmis ir veiksmais

su jomis. Á átaiso FS áëjimà pasiunèiami du

signalai – reguliavimo paklaida e ir paklaidos

kitimo greitis de/dt. Átaiso FS viduje

šie du kintamieji yra keièiami lingvistiniais

kintamaisiais, pvz., reguliavimo paklaida

e gali bûti didelë teigiama, vidutinë teigiama

arba vidutinë neigiama ir didelë neigiama.

Toliau lingvistiniø kintamøjø vertës

apdorojamos tam tikromis taisyklëmis ir

vël transformuojamos á analoginæ formà.

Tokiu bûdu FS iðëjime gauname vël analoginá

dvimatá dydá (K P , K i ), kurio vertës yra

atitinkamai proporcinis K P ir integratoriaus

K i stiprinimo koeficientai. Šiuo atveju visa

reikalinga informacija apie PI reguliatoriaus

stiprinimo koeficientø K P ir K i vertes yra reguliavimo

paklaidos e ir jos greièio de/dt

kitime ir tose taisyklëse, pagal kurias yra

apdorojami lingvistiniai kintamieji e ir de/

dt. Adaptyvøjá EES daþnio reguliavimà,

naudojant tam specialiai sukurtà neraiðkø

automatiná reguliatoriø, LEI tyrinëjo doktorantas

V.Radziukynas. Ðis neraiðkus reguliatorius,

nenaudojantis EES identifikacijos,

garantuoja greità ir efektyvià daþnio

antrinio reguliavimo proceso adaptacijà.

6 pav. pavaizduotos Baltijos EES daþnio

kitimo kreivës, kai daþnis ir galia automatiškai

reguliuojami su neraiškiu

adaptyviuoju reguliatorium (juoda kreivë)

ir paprastu (neadaptyviu) PI tipo reguliatorium

(raudona kreivë). Apkrovos galia

laiko momentu 100 sekundþiø ðuoliðkai

padidëja 200 MW.

Sulyginus daþnio kitimo kreives matyti,

kad EES su adaptyviuoju fuzzy reguliatoriumi

per daug trumpesná laikà atstato

EES daþná á buvusià 50 Hz. padëtá,

negu ta pati EES su neadaptyviuoju reguliatoriumi.

7 pav. – V.Radziukyno daktaro

disertacijos gynimas 2006 m.

gruodþio 19 dienà. Ðioje disertacijoje

V.Radziukynas iðtyrë EES modeliavimo,

identifikavimo ir daþnio automatinio re-

guliavimo uþdavinius, taip pat ir su neraiškiu

adaptyviuoju PI reguliatoriumi.

EES momentinës bûklës ávertinimas

Ágyvendinant EES paprastàjá bei adaptyvøjá

valdymà, labai svarbu turëti tuo laiko

momentu t , (k = 1,2,...) kuo tikslesnæ

k

EES bûklës vektoriaus vertæ X(t ) (k =

k

1,2,...) ir matematiná modelá, nes, turint bûklës

vektoriø ir EES matematiná modelá, galima

nesunkiai apskaièiuoti visus kitus EES

dydþius. Pvz., kai bûklës vektoriø sudaro

EES mazginiø átampø moduliai ir faziniai

kampai bazinio mazgo atþvilgiu, tai EES

elektros perdavimo linijø aktyviosios ir reaktyviosios

galiø srautus nesunkiai galima

apskaièiuoti, naudojant EES bûklës vektoriø

X(t ) ir tos EES matematiná modelá.

k

EES momentinës bûklës ávertinimas susideda

ið trijø pagrindiniø uþdaviniø: 1) einamojo

arba momentinio matematinio modelio

formavimo, 2) blogø telematavimo

duomenø (t.y. telematavimo duomenø, turinèiø

dideliø paklaidø) aptikimo ir jø paðalinimo

arba ištaisymo ir 3) momentinës bûklës

vektoriaus X(t ) (k = 1,2,…) ávertini-

k

mo, naudojant telematavimo duomenis,

kuriuose nëra duomenø su didelëmis paklaidomis,

ir EES matematinio modelio

bei bûtinø programiniø priemoniø EES

momentinei bûklei ávertinti.

EES momentinis matematinis modelis

formuojamas automatiðkai pagal Omo

ir Kirchhofo dësnius, naudojant pastoviø

elektros tinklo duomenø bazës duomenis

(þr. 2 pav.), nustatanèius elektros tinklo

topologijà ir elektrinius parametrus,

taip pat telesignalizacijos duomenis apie

jungtuvø ir reguliuojamø autotransformatoriø

bei transformatoriø atðakø padëtis,

veikianèius generatorius, sinchroninius

kompensatorius, reaktorius, kondensatoriø

baterijas ir kita. Automatiná elektros tinklo

einamojo arba momentinio matematinio

modelio formavimà komplikuoja du

pagrindiniai sunkumai: 1) dël telesignalizacijos

duomenø paklaidø gali atsirasti

dideliø matematinio modelio netikslumø,

o aptikti klaidas telesignalizacijos duomenyse

yra gana keblus uþdavinys; 2) telematavimø

aparatûros stygius sukelia EES

stebimumo sunkumø, o dël to bûklës áverèiai

gali bûti nevienareikðmiai. Stebimumas

gali bûti prarandamas keièiant elektros

tinklo konfigûracijà ir sugedus kai kurioms

telematavimo aparatûros komponentëms.

Todël jau EES informacinës sistemos

projektavimo stadijoje reikia numatyti

tam tikrà telematavimo duomenø pertekliø,

o programinëje árangoje – programines

priemones elektros tinklo stebimumui

operatyviai analizuoti ir palaikyti.

Blogø telematavimo duomenø aptikimo

ir momentinës EES bûklës ávertinimo klausimais

yra paskelbta daug moksliniø


4 pav. Daþnio kitimas realioje EES ir naudojant identifikavimo bûdu gautà EES modelá

straipsniø, taip pat ir LEI darbuotojø E.Kliokio,

J.Punienës, A.Nemuros, sukurta nemaþai

metodø, algoritmø ir programiniø

priemoniø ðiems uþdaviniams spræsti realiuoju

laiku. Bûklës ávertinimo algoritmus galima

suskirstyti á dvi grupes – statinius ir

dinaminius. Statiniai bûklës ávertinimo algoritmai

neávertina sistemos dinamikos ir

grindþiami áprastiniu statiniu EES modeliu

bei maþiausiø kvadratø metodu arba netiesinio

programavimo metodais. Dinaminiai

bûklës ávertinimo algoritmai remiasi vienokiu

ar kitokiu EES dinaminiu matematiniu

modeliu ir vadinamuoju Kalmano filtru.

Momentinis EES bûklës ávertis yra

naudojamas sprendþiant normalaus nusistovëjusio

EES reþimo optimizavimo

pagal generuojamas aktyviàsias ir reaktyviàsias

galias ir transformatoriø bei autotransformatoriø

transformacijos koeficientus,

taip pat sprendþiant EES saugumo

analizës uþdavinius realiuoju laiku.

EES saugumas yra sistemos savybë

palaikyti darbo funkcijas veikiant ávairiems

netikëtiems trikdþiams, pvz., trumpiems

jungimams, atskirø sistemos elementø

(generatoriø, transformatoriø,

elektros perdavimo linijø) atjungimams

5 pav. Adaptyviojo valdymo sistema be

identifikacijos su neraiškiu PI reguliatoriumi.

Virðutinë paveikslo dalis vaizduoja

patá neraiðkø reguliatoriø, o apatinë – valdymo

objektà VO. Paveiksle paþymëta: Σ

– sumatorius, X – daugybos blokas, –

integratorius, de/dt – iðvestinës skaièiavimo

átaisas, FS – neraiškioji reguliatoriaus

dalis, u = K *e + K * edt – valdymo ob-

P i

jektà VO valdantis dydis

f

f

6 pav. Baltijos (Lietuvos, Latvijos ir Estijos) EES daþnio kitimo kreivës, kai daþnio ir

galios automatinis reguliavimas vyksta su neraiškiu adaptyviuoju reguliatorium (juoda

kreivë) ir paprastuoju (neadaptyviuoju) PI tipo reguliatorium (raudona kreivë). Apkrovos

galia laiko momentu t = 100 sekundþiø ðuoliðkai padidëja 200 MW

7 pav. Virginijus Radziukynas gina daktaro disertacijà

ir kt. EES saugumas yra ávertinamas dydþiu,

apibûdinanèiu sistemos gedimo tikimybæ

šiuo laiko momentu arba tam tikru

atstumu nuo pavojingos ribos tuo paèiu

laiko momentu. Tà ribà pasiekusi sistema

gali sugesti, suirti, prarasti stabilumà

ir kt.

Intelektualios EES projektavimo ir

valdymo sistemos

Per pastaràsias dvi deðimtis metø stengiamasi

labiau intelektinti EES automatizuotà

projektavimà ir dispeèeriná valdymà, nau-

dojant dirbtinio intelekto metodus ir atitinkamas

programines paramos priemones

ekspertams, projektuotojams ir dispeèeriams.

Kuriant ir tiriant dirbtiná intelektà reikëjo

modeliuoti negrieþtas, neraiðkias sàvokas,

teiginius bei samprotavimø procesus.

L.Zadehas (Zade) pasiûlë naujà poþiûrá,

pagrástà neraiðkiomis aibëmis. Neraiðkios

aibës sàvoka grindþiama prielaida,

kad bet kuris elementas tik tam tikru

laipsniu priklauso duotajai aibei. Todël neraiðkios

aibës pagrindinis matematinio apraðymo

bûdas yra tos priklausomybës nustatymas

tam tikru skaièiumi, pvz., ið intervalo

[0,1]. Ðio intervalo ribos 0 ir 1 reiðkia

atitinkamai „nepriklauso“ ir „priklauso“.

Praktinis neraiðkiø aibiø, santykiø ir neraiðkios

logikos tikslas yra sukurti aparatà þmogaus

samprotavimams modeliuoti. Ðios

krypties darbø pradininko L.Zadeho bei jo

sekëjø idëjos dabar vis plaèiau pritaikomos

kuriant natûralià þmogaus kalbà suprantanèias

technines sistemas, planavimo ir valdymo

sistemas, veikianèias didelio neapibrëþtumo

sàlygomis, t.y. intelektualias projektavimo,

planavimo ir valdymo sistemas

sudëtingiems objektams valdyti, esant ne

visai apibrëþtai informacijai.

Nukelta á 33 p.

Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 7 19


Vilniaus Aukðtutinës ir Þemutinës

piliø papëdëje jau galima matyti bûsimøjø

Valdovø rûmø kontûrus, – pietiná ir vakariná

korpusus, jø architektûrinius akcentus

– atikà, langus, o viduje – suplanuotas

ávairias menes, architektø, muziejininkø,

istorikø, menininkø kuriamø interjerø

ir galerijø árengimo subtilybes. Lietuvos

Didþiosios Kunigaikðtystës valdovø rûmus

numatyta atkurti, árengti ir iðkilmingai

atidaryti 2009 m. liepos 6-àjà – Lietuvos

karaliaus Mindaugo karûnavimo –

Valstybës dienà. Ðià dienà numatomos

pagrindinës Lietuvos vardo paminëjimo

tûkstantmeèio jubiliejaus iðkilmës, o atkurtøjø

Valdovø rûmø atidarymas taps

svarbiausiu ðios ðventës akcentu.

Lietuvos

valdovø

Bronius SLAVINSKAS

Beveik 20 metø Vilniaus Þemutinës pilies

teritorijoje vyksta archeologiniai tyrimai.

Atkasti beveik visi Valdovø rûmø pamatai,

rûsiø likuèiai, grindiniai, ankstyvojo amþiaus

mediniø pastatø ávairios konstrukcijos. Istorija

pasakoja, jog Lietuvos valdovø rûmai

Vilniaus Þemutinëje pilyje apie keturis ðimtmeèius

buvo LDK politinis, administracinis

ir kultûrinis centras. Èia rasti seniausi mûrai

Lietuvoje, datuojami XIII amþiumi.

Þygimantas Augustas rûmuose sukaupë

Europoje garsëjusià bibliotekà. Èia buvo

saugomi paveikslø rinkiniai, didþiulë

brangenybiø kolekcija, kuriai amþininkø

liudijimu neprilygo net popieþiaus turtai.

Vilniaus pilis XIV a. pradþioje plëtë ir stiprino

didysis Lietuvos kunigaikðtis Gediminas.

Bûtent ið Þemutinës pilies jis raðë laiðkus

kitø ðaliø valdovams ir popieþiui, uþ-

20 Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 7

rûmø atkûrimas

jau pusiaukelëje

mezgë Lietuvai reikðmingus diplomatinius

ryðius su Vakarø Europa.

Po 1419 m. gaisro senøjø mûrø vietoje

iðkilo gotikos stiliaus raudonø plytø rûmai.

Manoma, kad Vytautas Didysis ne

tik statësi didþiøjø kunigaikðèiø rezidencijà,

bet ir ruoðësi èia savo karûnavimo

iðkilmëms. XVI a. papûtus naujiems vëjams

ið Italijos, Valdovø rezidencija tapo

renesansiniais rûmais. Ðias naujoves ávedë

ir rûmus plëtë bei graþino didieji Lietuvos

kunigaikðèiai Þygimantas Senasis

ir jo sûnus Þygimantas Augustas.

1610 m. Valdovø rûmai vël sudegë. Po

to jie buvo perstatomi ankstyvojo baroko

stiliumi. Tuomet èia gyveno kunigaikðtis

Zigmantas Vaza ir jo sûnus Vladislovas Vaza

– paskutinieji valdovai, rezidavæ Vilniuje.

O daugiau kaip prieð 200 metø (1799–

1801 m.) carinës Rusijos valdymo metu

rûmai buvo visiðkai sugriauti.

Lietuvos Atgimimo pradþioje 1988 m.

buvo ásteigtas Piliø tyrimo centras „Lietuvos

pilys“ Vilniaus Þemutinës pilies Valdovø

rûmø tyrimams pradëti, siekiant sukaupti

duomenø jiems atstatyti.

Atkastø pamatø liekanos, èia rasti radiniai

dvelkia viduramþiø prabanga, stebina

jø puoðybos elementai, XV a. gotikiniø

kokliø liekanø gausi ir netikëta siuþe-

tø ávairovë. Tai bene áspûdingiausias ir vertingiausias

XV a. radiniø rinkinys. Surasta

dekoratyvaus interjero apdailos plokðèiø,

seniausia Lietuvoje auksinë moneta

– XIV–XV a. Venecijos dukatas, prabangus

auksinis þiedas, daug ávairiø puodyniø

duþenø ir seniausias Lietuvos Didþiosios

Kunigaikðtystës herbas, pavaizduotas

koklyje.

“Mes ne tiek daug turime tokiø materialiniø,

rezidenciniø rûmø þenklø – nuo Vytauto

Didþiojo iki Aleksandro laikø… Ið is-


toriniø ðaltiniø þinome, kad valdovai kaupë

brangenybiø rinkinius. Jie iðblaðkyti po pasaulá.

Ðis paveldas Lietuvoje yra gerokai nukentëjæs,

todël kiekviena ðukë, moneta ar

juvelyrinis dirbinys turi didþiulæ vertæ mûsø

mokslui, kultûrai”, – teigë dr. Vydas Dolinskas,

kuruojantis Valdovø rûmø interjerø ir

ekspozicijø programos ágyvendinimà.

2002 m. geguþës 10 d. oficialiai pradëti

Lietuvos valdovø rûmø atstatymo darbai.

Privaèioms lëðoms kaupti ásteigtas Valdovø

rûmø paramos fondas. Per ketverius

metus Valdovø rûmø atstatymui Lietuvos

ir uþsienio ðaliø gyventojai paaukojo apie

3 milijonus litø. Pinigus taip pat renka Valdovø

rûmø paramos komitetas JAV bei Pasaulio

lietuviø bendruomenë.

Pagrindinë Lietuvos valdovø rûmø atkûrimo

finansuotoja yra valstybë. Atstatomø

Lietuvos didþiøjø kunigaikðèiø rûmø

menëse atkuriami visø – gotikos, renesanso

ir ankstyvojo baroko epochø interjerai

su puoðniomis krosnimis, þidiniais.

Ávairûs radiniai padeda ne tik atkurti

autentiðkà jø vaizdà, bet ir praturtina þi-

nias apie Vilniaus Þemutinës pilies ir Lietuvos

valstybës klestëjimo laikus.

Rûmai atstatomi ðiuolaikinëmis technologijomis,

taèiau siekiama kuo daugiau

iðsaugoti buvusiø rûsiø liekanas, kitas autentiðkas

rûmø detales. Neseniai Valstybinës

kultûros paveldo komisijos ir ekspertø

tarybos nariai pritarë naujøjø rûmø

interjerø kûrimo koncepcijai. Numatoma,

jog atkurtuose Valdovø rûmuose bus keturi

pagrindiniai lankymo marðrutai.

Pirmasis – tai rûmø istorinës ir architektûrinës

raidos ekspozicija. Èia ketinama

árengti rezidencijos ir jos aplinkos ávairius

aspektus atspindinèià ekspozicijà, kurioje

dominuotø autentiðki rûmø mûrai, kiti

elementai, radiniai, didaktinëmis priemonëmis

pristatoma informacija apie valdovus,

jø tarnus, èia vykusius svarbius rezidencijos,

sostinës ir valstybës bei visuomenës

gyvenimo ávykius nuo XIII–XIV a.

iki rûmø atkûrimo 2009 metais.

Antrasis marðrutas – tai atkurti gotikos,

renesanso ir ankstyvojo baroko reprezentaciniai

rûmø interjerai su specialiø ekspozicijø

salëmis pietø, rytø ir vakarø korpusø

antrajame ir treèiajame aukðtuose. Ðiose

salëse planuojama kiek ámanoma tiksliau

atkurti Lietuvos didþiøjø kunigaikðèiø istorinës

rezidencijos interjerus su jø dekoro

stacionariais elementais. Èia numatoma

rengti svarbiausius valstybës protokolo ir

kitus reprezentacinius renginius.

Treèiasis maršrutas – Valdovø rûmø muzikinio

ir teatrinio gyvenimo ekspozicija su

daugiafunkcine sale. Èia bus árengta didaktinë

rûmø muzikinio ir teatrinio gyvenimo

ekspozicija, o daugiafunkcinë salë naudojama

istorinës, kultûros ir meno paveldo tematikos

kino filmams, televizijos laidø áraðams

demonstruoti, konferencijoms, paskaitoms,

seminarams, susitikimams ir kitiems

renginiams organizuoti.

Ketvirtasis marðrutas – Tai Lietuvos Didþiosios

Kunigaikðtystës ávairialypá paveldà,

tarptautinius ryðius pristatantis moderniai

árengtas laikinøjø parodø centras.

Po Valdovø rûmø kiemu ketinama

árengti lankytojø terminalà su rûbinëmis,

tualetais, kasomis, knygynu bei suvenyrø

prekyvietëmis, informaciniais terminalais,

auditorija, kavine ir restoranu, kur numatoma

pasiûlyti istoriniø bei tautiniø valgiø

ir gërimø. Èia bus galima pamatyti ir

seniausiø Valdovø rûmø teritorijos mûrø

liekanas.

Didþiosios Kunigaikðtystës valdovø

rûmai taps daugiafunkciniu istoriniu kultûros

centru ir vykdys plaèià valstybës

reprezentavimo, muziejinæ, edukacinæ, kità

kultûrinæ bei turizmo informacijos veiklà.

Rûmø atidarymas átrauktas á Lietuvos

tûkstantmeèio minëjimo ir „Vilnius – Europos

kultûros sostinë 2009” prioritetines

programas.

Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 7 21


Atkelta ið 7 p.

Taèiau èia pat teigiama, kad þemës

pardavimo pirmenybë priklauso Britø karûnai.

Treèiasis skirsnis skelbia, kad Anglijos

karalienë ima globon visus ðios ðalies

gyventojus ir jie tampa britø pilieèiais,

turinèiais tas paèias teises ir privilegijas.

Po šio dokumento kopija pasiraðë 500

genèiø vadø. Vëliau paaiðkëjo sutarties

Bet kuriame maoriø kultûros centre

turistams organizuojamos teatralizuotos

pasveikinimo ceremonijos powhiri.

Neretai ðio ritualo metu šokamas garsusis

mirties šokis haka. Já ðoka vyrai,

o moterys tik stebi. Pusnuogiai atletið-

ki, tatuiruoèiø iðmargintais veidais ir kûnais

maoriai, skleisdami bauginanèius

riksmus, rodydami piktas grimasas,

pradeda artintis prie susirinkusiøjø. Galima

tik ásivaizduoti, kokius jausmus

toks „spektaklis“ turëjo kelti europieèiams

prieð du ðimtus metø. Juk maoriai

buvo akivaizdþiai aukðtesni, stipresni

ir tvirtesnio kûno sudëjimo.

Prisiartinæs maoris išsprogdina akis,

pradeda ratu sukti vyzdþius, tada tarsi

gyvatë iškiša ilgà lieþuvá ir šnypšèia. Taèiau

po keliø sekundþiø maoriai „per-

nesusipratimai. Pasirodë, kad maoriai, kurie

niekada nepardavinëjo þemës, nesuprato

ðio þodþio reikðmës. Antra vertus,

baltieji nepaisë sutarties sàlygø. Netrukus

maoriø vadai pastebëjo, kad ið jø perkamà

þemæ kolonistai perparduodavo uþ

aukðtesnæ kainà atvykusiems kitiems kolonistams.

Apgauti ir paþeminti maoriai

pradëjo karà, kurá su dideliais nuostoliais

pralaimëjo. Dël tokios neteisybës jau ku-

22 Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 7

Haka – mirties ðokis

Maoriø

vadas

atlieka

apeiginá

haka ðoká

Naujosios Zelandijos

gyventojai

ris laikas per nacionalinæ ðventæ – vasario

6 d. – maoriai rengia protesto demonstracijas,

o nuo 1986 m. atsisakyta

iškilmingø šventiniø ceremonijø prie par-

skaito“ atvykëliø mintis ir, jeigu nustato,

kad vizitas yra taikus, bauginanèios grimasos

baigiasi. Tada vienas ið maoriø

priglunda prie svarbiausio sveèio, uþsimerkia

ir vienà kartà, o paskui antrà nosimi

palieèia nosies galiukà. Tradicinis

hangi pasisveikinimo nosimi ritualas

reiškia pagarbà atvykëliams ir kvietimà

bûti sveèiu maoriø bendruomenës name

vhare vhenui. Anksèiau tokia vieta buvo

kiekvienos maoriø bendruomenës gyvenimo

centras. Áspûdingais raiþiniais iðpuoðtame

name maoriai priimdavo sveèius,

ðvæsdavo, diskutuodavo, priimdavo

sprendimus, apverkdavo mirusiuosius.

Nors nemaþai ðalyje iðlikusiø kompleksø

tapo svarbiais turizmo objektais,

nedidelëse maoriø gyvenvietëse jie iðlaikë

savo paskirtá.

„Mirties ðokis“, kuriuo anais laikais

maoriai mëgindavo ábauginti prieðà, dabar

yra tik turistinë atrakcija, kuri itin populiari

Rotorujoje. Nedidelis miestelis

Ðiaurës salos viduryje yra didþiausias

maoriø kultûros centras. Jo paðonëje ásikûræs

garsusis Vhakarevareva kaimas,

kuriame gyvenantys maoriai ið po þemiø

trykðtantá karðtà vandená iki ðiol naudoja

drabuþiams skalbti, o ant ákaitusiø akmenø

arba poþeminëse krosnyse gamina

maistà. Kaimelyje veikia Naujosios Zelandijos

maoriø menø ir amatø institutas.

Èia saugomi ir puoselëjami senieji maoriø

menai, autentiðki spalvø ir formø deriniai.

Lankytojai savo akimis gali pamatyti,

kaip maoriø meistrai gamina þadeito

dirbinius, droþinëja medá ir kaulà.

lamento. Ðalyje jau kelis deðimtmeèius

veikia vadinamasis Vaitangi tribunolas,

kuris sprendþia sutarèiai prieðtaraujanèius

sprendimus. Nesvarbu, kad jie buvo padaryti

seniai, nusikaltimams senaties terminas

netaikomas.

Paskelbus Naujàjà Zelandijà britø valda,

á salas ëmë plûsti kolonistai. Daugiausia

tarp jø buvo vidutiniojo sluoksnio ðkotai,

airiai ir anglai. Tolimas ir ilgai trunkan-

èias keliones rengë New Zealand Company.

Vienas jos tikslø buvo sukurti idealizuotà

Britanijà. Þmones viliojo maþa kelionës

kaina, garantija gauti bûstà ir darbà. Nemaþai

þmoniø tokiu bûdu gelbëjosi nuo kalëjimo,

bëgo nuo prasiskolinimo. Ilgainiui

þmonës ëmë verstis þemdirbyste, amatais.

Be britø, á salas plûstelëjo olandai, vokieèiai,

skandinavai ir net kinai. Kolonistø sparèiai

daugëjo. Antai 1850 m. jø buvo 22

tûkst., o apie 1881 m. – jau 0,5 milijono.

Maoriø, atvirkðèiai, dël alkoholio ir ligø sparèiai

maþëjo. Dþ.Kuko laikais, kaip spëjama,

jø galëjo bûti 100–200 tûkst., o 1896 m. –

tik apie 42 tûkstanèius.

Maoriø kultûros iðtakos

Maoriø kalba ir kultûra labai panaði á

kitø Polinezijos tautø. Ðalyje labai daþnai

girdimus pasakymus kia ora (laba diena)

ir haere mai (sveiki atvykæ) supranta

Oklendo

centro

panorama


Kraistèerèo

katedra

ir havajieèiai, ir Taièio gyventojai. Iki baltøjø

pasirodymo maoriai buvo pagonys.

Be aðtuoniø dievø, kuriais tikëjo visos

gentys, kiekviena turëjo savo globëjà –

dievybæ, be to, garbino ávairius herojus ir

pusdievius. Po mirties siela gráþdavo pas

protëvius, o kûnas – á þemæ. Nors dabar

dauguma maoriø yra krikðèionys, jø kultûra

glaudþiai susijusi su senaisiais tikëjimais,

protëviø garbinimu. Labai glaudus

jø ryðys su gamta. Kiekvienai kalvelei,

kiekvienam upës vingiui ar álankëlei maoriai

turëjo savo istorijà.

Maoriø menà puikiai reprezentuoja

bendruomenës namø (vhare vhakairo) ir

karo kanojø (vhaka-taua) dekoras. Raiþiniai

turëjo atitikti grieþtus kanonus ir vaizduoti

protëvius. Neproporcingai didelës

skulptûrø galvos daro áspûdá ir pabrëþia

galvos, kaip sielos buveinës, svarbà. Raiþiniuose

dominuoja augalus vaizduojanti

ornamentika, þmoniø veidai su iðkiðtais

lieþuviais, ámantriausi spiraliniai raðtai. Jie

gana daþnai pasitaiko ir tatuiruotëse, kurias

darydavosi kilmingieji, kariai, þyniai,

taip pat ir moterys. Ið tatuiruoèiø raðtø nu-

statydavo þmogaus kilmingumà, priklausomybæ

vienai ar kitai maoriø genèiai.

Maoriø kultûros renesansas

Dabar Naujojoje Zelandijoje gyvena

daugiau kaip 0,5 mln. maoriø, tai sudaro

apie 14 proc. ðalies gyventojø. Prieð kelis

deðimtmeèius maoriø buvo pastebimai

maþiau, o pastaruoju metu jø skaièius

nuolat didëja. Negalima pamirðti, kad ne

taip seniai mëginta sunaikinti èiabuviø kalbà

ir paproèius. Ilgà laikà mokyklose nebuvo

mokoma maoriø kalbos, o XX a. pradþioje

tarpusavyje maoriðkai ðnekanèius

vaikus net muðdavo. Visuomenëje maoriai

buvo laikomi antrarûðiais, europieèiai

ðaipësi ir niekino jø archaiðkas tradicijas.

Buvo laikai, kai þmonës gëdijosi pripaþinti,

kad jie turi maoriško kraujo.

Ðiuo metu maoriø situacija gerokai pa-

sikeitusi. Didëjantis maoriais

save laikanèiø þmoniø skaièius

atspindi besikeièiantá vi- Savitos konstrukcijos Naujosios

suomenës poþiûrá á vadina-

Zelandijos parlamento

pastatas Velingtone

màjá maoriø kultûros atgimimà,

vadinamà Maoritangi.

Su valstybës parama steigiami

kultûros centrai, bendruomeniø

namai. Ðalies valdþia

skatina maorius bendrauti

savo senàja protëviø kalba.

Kadangi ankstesniais laikais

ávairiose ðalies vietose ðnekëta

skirtingai, sukurta speciali

mokomoji ir bendrinë Te

Reo kalba. Ji, kaip ir anglø,

yra antroji oficiali valstybinë

kalba, jos noriai mokosi ne

tik maoriai. Nors ja ðneka tik

4 proc. ðalies gyventojø, ðia

kalba transliuojamos kelios radijo stotys,

veikia viena televizijos programa. Daug

vilèiø dedama á „kalbos þidinius“ – tuos

vaikø darþelius, kuriuose su vaikais bendraujama

maoriškai.

Bûti maoriu dabar ne tik garbinga, bet

ir finansiðkai naudinga, nes jiems mokamos

kompensacijos, taikoma ávairiø lengvatø,

ypaè ðvietimo srityje. Finansinës

naudos skatinami dalis þmoniø pasiskelbia

turá maoriðko kraujo, dël to sakoma,

kad ið visø maoriais save laikanèiø þmoniø

grynakraujø yra gal tik pusë.

Maoriø gyvenimas ir realybë

Diduma Naujosios Zelandijos èiabuviø

jau negyvena kaimuose, o laimës ieðko

didmiesèiuose. Nors maoriø situacija

paprastai apibûdinama kaip gera, jø

bendruomenëse apstu ávairiø problemø.

Vidutinës maoriø pajamos pastebimai

maþesnës uþ bendràjá ðalies vidurká, maoriai

gyvena trumpiau, neproporcingai

daug jø priklauso þemiausiam socialiniam

sluoksniui, didþiulë problema alkoholizmas.

Kas treèias bedarbis ir beveik

pusë kaliniø ðalyje – maoriai.

Nors jø kultûrà labai stengiamasi atgaivinti,

vis didesne problema tampa

stipri Vakarø kultûros átaka, dël kurios

maoriai ið lëto praranda savo identitetà.

Jaunimà vis labiau masina ne tradicijos,

bet graþiai ávilkti civilizacijos blizguèiai.

Naujojoje Zelandijoje puikiai suprantama,

kad egzotiðka maoriø kultûra yra

didelis verslas. Apie 2 mln. per metus á

ðalá atvykstanèiø turistø formuoja didþiulæ

su maoriø kultûra susijusiø dalykø paklausà.

Daugeliui èiabuviø tai yra pajamø

ðaltinis ir galimybë dirbti tai, kas jiems

artima: dainuoti, ðokti, meistrauti. Europieèiø

kilmës þmonës neretai pabrëþia,

kad fiziðkai stiprûs maoriai nenori dirbti

áprastø darbø, kad jie tinginiai. Bet retas

Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 7 23


susimàsto, kad maoriai niekada neturëjo

centralizuotos valstybës, nedirbo sunkiø

ir didelio masto darbø. Jø mentalitetas labai

skiriasi nuo vakarietiðkojo. Jiems svetimas

skubëjimas, átampa, turtø troðkimas,

taèiau jie yra puikûs amatininkai, vertina

visa tai, kas yra paprasta ir nuoðirdu.

Mëgstamà darbà maoris dirbs neþiûrëdamas

á laikrodá, su dideliu atsidavimu.

Jie turi daug ágûdþiø ir jø panaudojimas

turëtø bûti svarbesnis nei vien fizinë jëga.

Antai kaimyninëje Australijoje maoriai yra

labiau vertinami nei savo ðalyje. Australai

noriai juos priima á darbà, dël to nemaþai

maoriø jaunimo emigruoja.

Oklendas – Polinezijos sostinë

Didþiausias ðalies miestas yra ne sostinë

Velingtonas, bet Oklendas. Jame gyvena

treèdalis ðalies gyventojø – 1,3 mln.,

o uþimamas didmiesèio plotas – net 16

tûkst. km². Dël to neretai sakoma, kad plotu

tai vienas didþiausiø pasaulio miestø!

Vaþiuojant per ðià metropolijà, ji ne kartà

keièia pavidalà ir net „tautinæ priklausomybæ“.

Pietiniuose Oklendo rajonuose

jautiesi tarsi bûtum Azijoje ar Okeanijoje.

Á akis krinta maoriai, neámanoma nepastebëti

juodaodþiø. Miesto ðiaurëje ðei-

24 Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 7

Didþiausia ðalyje Vairakei

geoterminë jëgainë

mininkauja baltieji, o paèiame centre kunkuliuoja

daugiatautë, daugiarasë minia.

Èia apstu amerikietiðko tipo dangoraiþiø,

kurie sudaro didþiulá kontrastà jaukiems

ðalies miestams ir miestukams.

Apie 40 proc. miesto gyventojø dabar

sudaro imigrantai ið Azijos ir Okeanijos.

„Polinezijos sostine tituluojamas“ Oklen-

Aviø ganyklos

das tarsi magnetas ypaè traukia þmones

ið Ramiojo vandenyno pasvieèiø. Teigiama,

kad atvykëliø ið Kuko salø, Niue, Samoa

ir Tokelau jau daugiau nei tose salose

likusiø gyventojø. Prieð kelis deðimtmeèius

ðalies valdþia atsisakë ðûkio

„Naujoji Zelandija baltiesiems“ ir atvërë

duris Okeanijos gyventojams. Paragavæ

miestiðko gyvenimo ir ávertinæ jo teikiamas

galimybes, darbo imigrantai nepanoro

gráþti á vandenyno platybëse iðsibarsèiusius

atolus. Nors buvo metas, kai polinezieèiai

buvo ujami, o nelegalai perse-

kiojami ir deportuojami, ðiais laikais „salieèiai“

visai neblogai jauèiasi savo naujojoje

tëvynëje. Jie nesibodi savo kûno

spalvos ir kilmës, didþiuojasi savo kultûra.

Nors tarp jø nemaþai bedarbiø, maþoka

studentø, ðalies vyriausybë rûpinasi

polinezieèiø gerove. Jiems statomi socialiniai

namai, jø sveikata rûpinasi atskira

ministerija. Vaikai eina á darþelius ir mokyklas,

kur ðnekama jø gimtàja kalba. Taip

rûpinamasi, kad nykðtukiniø salø kultûra

neiðnyktø ðiame didmiestyje. Tarp polinezieèiø

atsiranda vis daugiau advokatø,

mokytojø, gydytojø ir þurnalistø. Jie

daro vis didesnæ átakà ne tik miesto, bet

ir ðalies valdymui.

Bûtent polinezieèiai artimiausiu metu

keis Naujosios Zelandijos veidà. Jai

nepavyko tapti „Pietø jûrø Britanija“, taèiau

turbût lemta tapti „Polinezijos karaliene“.

Pasak demografø, apie 2025 metus

dauguma ðios ðalies gyventojø bus

ne europieèiø kilmës. Oklendas yra tas

miestas, kur jau dabar galima þvilgterëti

á multikultûrinës Naujosios Zelandijos visuomenës

ateitá.

Didþiausia pasaulyje ferma

Neátikëtina, bet ðioje ðalyje aviø yra 10

kartø daugiau nei þmoniø. Tai ne atsitiktinumas,

o tam tikra specializacija, kurià

ðiam kraðtui XIX a. sumaniai pritaikë britai.

Ilgà laikà ðalis garsëjo pasaulyje kaip

itin svarbus þemës ûkio produkcijos gamintojas

ir eksportuotojas: sviestas, sûris,

vilna ir mësa daugiau kaip 100 metø

buvo svarbiausios eksporto prekës. Nepaisant

kitados didelio þemës ûkyje dir-


anèiø þmoniø skaièiaus, vietos gyventojai

neturi agrarinio màstymo, bûdingo

dar daugeliui lietuviø miestieèiø. Nors

naujakuriai prieð ðimtà ir daugiau metø

ásikurdavo ir nuoðaliose vietovëse, jie vertësi

prekiniu ûkiu ir gaudavo didelius pelnus

uþ parduotà produkcijà.

Ðiais laikais þemës ûkio vaidmuo ðalies

ekonomikoje pastebimai maþëja. Nors

aviø ganyklos sudaro nemaþà salø dalá,

aviø skaièius nuo 70 mln. 1980 m. sumaþëjo

iki 46 mln. 2004 metais. Ðios ðalies

eksportuojama mësa garsëja pasaulyje

kaip itin ekologiðka, nes gamtinë aplinka

èia labai ðvari. Mësos produkcijos eksportas

sudaro 1 mln. tonø, ið to per metus

gaunama 4 mlrd. kiviø doleriø. Nors aviø

skaièius maþinamas, taèiau daugëja galvijø,

kuriø mësà greitojo maisto restoranams

masiðkai supirkinëja Jungtinës Valstijos.

Pastebëta, kad galvijø srutos pradëjo

kenkti gruntiniams vandenims, tad vël

ieðkoma iðeièiø. Labai populiarëja elniø,

lamø, kitø netradiciniø gyvûnø auginimas.

Didþiulá pelnà ûkininkai gauna uþ pieno

produktø eksportà. Apskaièiuota, kad ðioje

ðalyje pieno produktø kaina sudaro tik treèdalá

tos, uþ kurià europieèiø ûkininkai pagamina

analogiðkà produkcijà!

Þemës turtai

Naujoji Zelandija negali pasigirti didele

gamtos iðtekliø ávairove. Maoriø laikais

svarbiausias gamtoje randamas mineralas

buvo þadeitas. Ið ðio þalsvos spalvos

akmens gamino ginklus, namø apyvokos

árankius, apeiginius daiktus, papuoðalus.

Pastarieji ir ðiais laikais nepraranda reikð-

mës. Ámantriausiø formø þadeito suvenyrai

parduodami visoje ðalyje.

Naujakuriai iš Europos atrado ir pradëjo

kasti akmens anglis. Jø gavyba vyksta

iki ðiol, o nemaþa dalis eksportuojama

á Japonijà. XIX a. antrojoje pusëje Naujàjà

Zelandijà krëtë aukso karðtligë. Deðimtys

tûkstanèiø laimës ieðkotojø plûdo á

ðias salas, o ið randamo aukso lobo ne

tik þmonës, bet ir visa ðalis. Tais laikais

èia buvo visos to meto technikos naujovës:

eþerais plaukiojo modernûs garlaiviai,

dundëjo prekiniai garveþiai, veikë telefono

ryðys, auksakasiø miesteliuose bu-

Marlborogo vynuogynai

Vynas – nauja eksporto prekë

Lietuvos prekybos centrai negali

pasigirti didele Naujosios Zelandijos

vyno rûðiø pasiûla. Taèiau tai nereiðkia,

kad ðios ðalies prastas vynas. Ilgà

laikà ðalies vyndariai gamino saldþiuosius

vynus, pastiprindami juos

spiritu, o tokia kokybë ne itin masino

vyno gurmanus. Atëjo laikas, kai vietos

gyventojai panoro aukðtesnës kokybës

– sauso vyno.

Ðvelnus jûrinis klimatas, ilgas ðiltasis

laikotarpis yra idealios sàlygos

vynuogëms auginti. Vynmedþiø arealas

dabar driekiasi per abi salas nuo

vo ávestas net gatviø apðvietimas, gana

anksti pasirodë pirmieji automobiliai.

Prieð kelis deðimtmeèius netoli Taranakio

vulkano atrastas nemaþas gamtiniø dujø

baseinas. Beveik neturëdama naftos ir bûdama

labai priklausoma nuo jos importo,

Naujoji Zelandija buvo viena ið pirmøjø pasaulio

valstybiø, kurioje ið dujø pradëti gaminti

specialûs degalai automobiliams.

Didþiulæ ekonominæ reikðmæ turi tokie

energijos ištekliai, kaip tekantis vanduo ir

þemës gelmiø ðiluma. Pasitelkusi šiuos

išteklius, šalis pasigamina per 90 proc. reikalingos

elektros energijos. Didþiàjà jos

dalá tiekia abiejose salose pastatytos hidroelektrinës.

Itin didelis jø kompleksas sukurtas

Pietø saloje, Otago plynaukðtëje. Kanalais

sujungti 6 eþerai atlieka tvenkiniø

funkcijà. Prie jø pastatytos 8 elektrinës pagamina

¾ visos ðalies elektros energijos.

Nors ðalis turi unikalias galimybes naudoti

þemës gelmiø ðilumà, taèiau vos keliose

geoterminëse jëgainëse pagaminama apie

6 proc. elektros energijos. Didþiausia šalyje

– nuo 1950 metø veikianti Vairakei geoterminë

jëgainë (150 MW). Ji iðsidësèiusi

didþiulëje teritorijoje, kuri panaði á vamzdþiø,

siurbliniø ir kitokiø árenginiø labirintà. Nors

ðiaurës iki pat Kvynstauno, esanèio

45° pietø platumos. Tai savitas rekordas,

nes pieèiau Þemëje vynuogës

neauga. Itin savito skonio Naujosios

Zelandijos baltasis vynas Sauvignon

Blanc pelnë daugybæ prestiþiniø apdovanojimø.

Vis labiau pasaulio rinkoje

vertinami ið Chardonnay, Pinot

Noir bei Cabernet Sauvignon vynuogiø

gaminami vynai. Jø gamyba kyla

neregëtais tempais. Ðalyje yra per 500

vynuogiø auginimo ûkiø. Daugiausia

jø saulëtuose Aucklando ir Marlborougho

regionuose. Viena garsiausiø

ið beveik 200 vyno daryklø yra „Montana“.

Ðiuo prekës þenklu paþymëti

vynai pasiekia ir Lietuvà.

ðalyje statomos dar kelios tokio tipo jëgainës,

energetikai sako, kad jø árengimas labai

brangus, o numatomas galingumas gali

nepasitvirtinti. Ne itin dþiugiai tokiø projektø

ágyvendinimà priima ir visuomenë. Pastaèius

Vairakei jëgainæ, uþgeso visi jos apylinkëse

veikæ geizeriai. Naujoji Zelandija,

kaip ir Norvegija bei Islandija, priklauso

laimingoms ðalims, kurios dël geografinës

padëties ir gamtiniø ypatumø neturi atominiø

elektriniø, jose labai maþai iðkastiná kurà

deginanèiø ðiluminiø elektriniø.

Inetos GUDELIENËS, Gedimino

RAÈKAUSKO ir Ryto ÐALNOS nuotr.

Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 7 25


Doc. dr. Vytautas POCIUS

1927 m. liepos 10 d. Bajorø k., Garliavos

vlsè., Kauno aps. (iki Kauno Aleksoto

priemiesèio vos keli kilometrai),

daugiavaikëje ûkininkø Magdalenos ir

Teofiliaus Martiðiø ðeimoje, gimë pirmasis

sûnus Algirdas. Naujagimá krikðtijant

suteiktas kitas ðventas vardas – Jonas,

kuris á metrikus áraðytas pirmuoju. Ðeima

susilaukë 7 vaikø, o þemës turëjo tik

3 ha, gyvenimas buvo nelengvas, bet visi

ðeimos nariai dirbo sutartinai ir nebëgo

ieðkoti riebesnio kàsnio á uþsiená. Ðeimo-

je buvo vertinamos mokslo þinios, skaitomi

laikraðèiai, þurnalai ir knygos. Todël

neatsitiktinai 5 sûnûs baigë aukðtàjá

mokslà, o ið jø 3 tapo mokslo daktarais.

Ðtai kà reiðkia darni, apsiðvietusi lietuviðka

šeima.

Pripratæs prie darbo ðeimoje, Jonas Algirdas,

mokydamasis Kauno Aušros gimnazijoje,

taip pat buvo darbštuolis ir geras

mokinys. Baigæs gimnazijà 1947 m. pasirinko

fizikos specialybæ Vilniaus valstybiniame

pedagoginiame institute (dabar universitete).

Baigæs já su pagyrimu 1951m.

buvo paliktas dirbti Bendrosios fizikos katedroje

dëstytoju. Po vieneriø metø darbo

perëjo á teorinës fizikos aspirantûrà Vilniaus

universitete pas akademikà prof. Adolfà Jucá.

Èia 1956 m. apgynus disertacijà ,,Dubletinio

termo suskilimo teorinio nustatymo

klausimu”, jam buvo suteiktas mokslo daktaro

laipsnis (pagal dabartinius nuostatus),

1961 m. – docento mokslinis vardas.

26 Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 7

Iðkiliam pedagogui, mokslininkui, fizikos

populiarintojui

doc. dr.Jonui Algirdui

Jonas Algirdas aukštosiose mokyklose

dirbo 42 metus (1951–1993), daugiausia

Vilniaus ir šiek tiek Ðiauliø pedagoginiuose

institutuose. Taèiau tapæs

pensininku negalëjo gyventi be kûrybinio

ir pedagoginio darbo ir dar 11 metø

pagal sutartá dëstë fizikà ypatingai gabiø

moksleiviø papildomo ugdymo mokykloje

,,Fizikos Olimpas”.

Kiekvieno aukštosios mokyklos dësty-

Vilniaus pedagoginiame universitete 2000 m. sausá ilgameèiai bendradarbiai –

doc.J.A.Martiðius (priekyje deðinëje) ir straipsnio autorius doc.V.Pocius (kairëje)

tojo akademinë veikla skirstoma á 4 dalis:

pedagoginá, administraciná, moksliná-metodiná

ir visuomeniná darbà. Aukðtojoje mokykloje

Jonas Algirdas studentams fizikams

dëstë sudëtingas ir labai matematizuotas

teorinës fizikos disciplinas, kaip antai:

teorinæ mechanikà, elektrodinamikà,

reliatyvumo teorijà, kvantinæ mechanikà,

elektroninæ teorijà, atomo branduolio ir elementariøjø

daleliø fizikà ir kt. Pedagoginiame

darbe jis buvo labai sàþiningas ir uolus.

Nors turëjo administracines pareigas,

bet sau nemaþindavo pedagoginio krûvio

kitø dëstytojø sàskaita, niekuomet nepraleisdavo

paskaitø ir á jas nevëluodavo. Dël

nuoseklumo ir vengdamas matematiniø

netikslumø daþnai paskaitas skaitydavo ið

konspekto. Ðis jo dëstymo bûdas kai kam

nepatikdavo, bet per paskaitas gausûs

matematiniai árodymai buvo rašomi lentoje

labai tvarkingai, tai leido studentams turëti

gerus ir suprantamus konspektus.

80 metø

Straipsnis skiriamas prieð metus

(2006-06-29) iš gyvøjø tarpo

iðëjusiam tauriam jaunosios

kartos ugdytojui, Jaunøjø fizikø

olimpiadø patriarchui, mokslo

istorikui, palikusiam ryðkø

pëdsakà lietuviø kultûroje *

Jonas Algirdas, kaip pagrindinis fizikos

disciplinø dëstytojas, buvo svarbiausias

asmuo rengiant fizikos specialybës

studentus. Be to, 24 metus eidamas administracines

pareigas, jis veiksmingai

prisidëjo prie studentø rengimo: teorinës

fizikos katedros vedëju dirbo 18 metø

(1957–1975) ir fakulteto dekanu bei ðiek

tiek prodekanu – 7 metus (1960–1961;

1975–1981). Galima sakyti, kad jo pastangø

dëka parengti apie 2000 aukðtos

kvalifikacijos fizikos specialistø paplito

po visà Lietuvà. Tai yra didþiulis mûsø

kraðto turtas.

Moksliná-metodiná darbà Martiðius

dirbo trimis kryptimis: teorinës fizikos,

fizikos dëstymo metodikos ir mokslo istorijos.

Baigæs aspirantûrà, keletà metø

teoriðkai nagrinëjo atomø spektroskopijà.

Šiuo klausimu kartu su kitais paskelbë

7 mokslinius straipsnius Lietuvos

moksliniuose þurnaluose. Taèiau

uþdaras kabinetinis darbas, atitrûkæs

nuo ðvietimo ir mokyklos reikalø, matyt,

buvo jam ne prie ðirdies. Todël nuo

1962 metø aktyviai pradëjo domëtis fizikos

dëstymo metodika, gilintis á mechanikos

dëstymo savitumus ir sunkiø

olimpiadiniø uþdaviniø sprendimo bûdus.

Fizikos dëstymo klausimais kartu

su kitais jis iðleido 10 leidiniø, daugiausia

nedidelës apimties paskaitø konspektus,

tarp jø 2 olimpiadiniø uþdaviniø

uþdavinynai maþdaug po 300 puslapiø.

Be to, paskelbë maþdaug 30 puslapiø

apie fizikos dëstymà ir apie kai kuriuos

fizikos reiðkinius metodiniø konferencijø

leidiniuose, enciklopedijose

bei laikraðèiuose. Jam daþnai teko skaityti

praneðimus mokytojø konferencijose,

tobulinimosi kursuose, pasitarimuose,

taip pat aukðtøjø mokyklø ir kitø institucijø

konferencijose bei Jaunøjø fizikø

olimpiadø apþvalgose ir t.t. Ðio

straipsnio autoriaus apytikriu apskaièia-


Martiðiui –

Istorinë nuotrauka – ypatingai gabiø mokiniø papildomo ugdymo mokyklos ,,Fizikos Olimpas” pirmosios sesijos 1995 m.

sausio 4 d. Vilniaus universitete lektoriai ir klausytojai. Ið deðinës stovi pirmas ,,Fizikos Olimpo” steigëjø tarybos pirmininkas

ir finansinis rëmëjas, fizikos mokytojas ir verslininkas P.Jonušas, stovi antras – Ðvietimo ir mokslo ministerijos

atstovas E.Rupðlaukis; sëdi ið deðinës: prof.A.R.Bandzaitis, šio straipsnio autorius doc.V.Pocius, Jaunøjø fizikø olimpiadø

patriarchas doc. J.A.Martiðius, prof. P.Bogdanovièius, mokytoja ekspertë D.Usorytë, Švietimo ir mokslo ministerijos atstovë

M.Skakunova, tuometis ,,Fizikos Olimpo” mokyklos direktorius prof. E.Kuokštis, prof. G.Dikèius, doc.A.Medeiðis; stovi

kairëje kraðtinis – doc. R.Baubinas. Likusieji – jaunieji klausytojai, atvykæ ið visos Lietuvos

vimu tokiø metodiniø ir istoriniø praneðimø

per 50 metø galëjo bûti apie 600.

Jo darbai buvo ir dabar yra reikalingi

fizikos mokytojams, studentams ir moksleiviams.

Treèioji mokslinës veiklos kryptis –

mokslo istorija. Tai pati mëgstamiausia

Jono Algirdo kûrybinë veikla. Apie jà jis

yra pasakæs: ,,Vis knieti kà nors, ypaè

mokslo istorijoje, surasti, paraðyti”. Ir tai

jam pavyko padaryti. Èia paminësime

svarbiausius jo mokslo istorijos darbus,

kurie yra reikðmingi lietuviø visuomenei.

1. Pasaulinio garso fiziko bei matematiko,

vieno ið reliatyvumo teorijos kûrëjø

Hermano Minkovskio, gimusio Kauno

priemiestyje Aleksote 1864 m., atminimo

atgaivinimas. Kartu nušviesta reliatyvumo

teorijos populiarinimo raida Lietuvoje.

Šiam klausimui kartu su kitais bendraautoriais

buvo skirta 13 publikacijø. Viena

Kauno gatviø pavadinta broliø Hermano

ir Oskaro Minkovskiø vardu.

2. Sudaryta išsami lietuviðkø fizikos

vadovëliø raida per 100 metø, kurià buvo

pradëjæs dar prof. H.Jonaitis ir kiti. Èia

Jonas Algirdas daug papildë ir praplëtë

vadovëliø analizæ, suteikdamas jai moksliná-metodiná

poþiûrá.

3. Pirmà kartà mokslo istorijoje apra-

ðyta universali asmenybë – karo inþinierius,

mokslininkas ir teisës profesorius

Vladas Stanka (Stankevièius).

4. Plaèiai nuðviestas Konstantino Ðakenio,

prof. Liubomiro Kulvieco, Antano

Juðkos, doc. G.Lechemo kûrybinis palikimas.

Taip pat iðryðkintas mokslo istoriko

poþiûriu daugiau ir maþiau þinomø

fizikø mokslinis indëlis.

Mokslo istorijos klausimais Jonas Algirdas

yra paskelbæs apie 125 publikacijas.

Prie J.A.Martiðiaus visuomeniniø darbø

priskirtos Jaunøjø fizikø olimpiados,

jø organizavimas, darbas vertinimo komisijose

ir metodinës literatûros leidimas.

Ðá nedëkingà, sunkø ir varginantá darbà

jis dirbo apie 50 metø (1953–2003). Ið jø

apie 20 metø (1965–1985) vadovavo Lietuvos

jaunøjø fizikø olimpiadiniam judëjimui.

Fizikø olimpiadø klausimais Jonas

Algirdas kartu su kitais yra paskelbæs apie

63 publikacijas. Tarp jø metodinë medþiaga,

ávairiais metais vykusiø olimpiadø ir

kiti su jomis susijæ klausimai. Dël savo didelio

indëlio á Lietuvos jaunøjø fizikø olimpiadø

veiklà Jonà Algirdà galima laikyti

ðiø olimpiadø patriarchu. Iki pat paskutinës

savo gyvenimo dienos jis vis galvojo

apie 50 prabëgusiø olimpiadø laimëjimus

ir juos analizavo.

Jonas Algirdas iðsiskyrë ið daugelio

dabartiniø mokslininkø, kurie siekdami

asmeninës karjeros eina siauru savo

specialybës takeliu, nekreipdami dëmesio

á visuomenës poreikius. Jonas Algir-

das Martiðius, kaip fizikas bei plaèios

erudicijos þmogus, stengësi dirbti toká

darbà, kuris lietuviø tautai yra reikalingas.

Fizika, kaip mokslas, reikalauja gilaus

màstymo, reiðkiniø analizavimo ir

apibendrinimo, todël per jà galima ugdyti

jaunimo kûrybiðkumà ir racionalø

poþiûrá á visuomenæ, politikà ir aplinkà.

Matyt, ðiuo principu vadovaudamasis

Jonas Algirdas stengësi kelti mûsø jaunuomenës

intelektiná ir kûrybiná potencialà.

Jis objektyvias mokslo tiesas populiarino

per paskaitas ir pranešimus,

bendraudamas su studentais, mokytojais

ir moksleiviais, taip pat laikraðèiuose

ir þurnaluose publikuodamas ávairius

straipsnius. Jo paskaitø yra klausæ apie

20 tûkstanèiø Lietuvos þmoniø. Spaudoje

jis paskelbë 332 publikacijas ávairiausia

tematika – pradedant straipsniu apie

rûkymo þalà ir baigiant sudëtingais teorinës

fizikos klausimais.

J.A.Martišius, visà savo gyvenimà protines

galias ir sumanumà paskyræs Lietuvos

visuomenei, negali bûti uþmirðtas.

* Šio straipsnio šaltiniai. Dr. E.Makariûnienës

sudarytas rinkinys ir literatûrinë rodyklë –

J.A.Martišius. – Vilnius: Vilniaus pedagoginis

universitetas. – 2007. Straipsnio autoriaus

asmeniniai prisiminimai.

Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 7 27


Atmintina

þuvininkystës

paroda Berlyne

Pirmosios þuvininkystës parodos

Ðakinës parodos pasaulyje yra svarbus

kultûros ávykis, þymintis naujausius

tam tikrus mokslo, technikos ar ûkio srities

pasiekimus. Jau praëjo 163 metai, kai

Paryþiuje 1844 m. ávyko pirmoji technikos

pramonës paroda. Antroji pasaulinë

mokslo, technikos ir þemës ûkio pasiekimø

paroda (World Fair in London Crystal

Palace), parodanti naujausius Didþiosios

Britanijos laimëjimus, ávyko 1851 m. Londono

„Krištoliniame paviljone“ ir Didþiosios

Britanijos kultûros istorijoje minima

kaip vienas ásimintiniausiø renginiø. Europoje

surengta ir pirmoji specializuota

þuvininkystës paroda, kuri ávyko 1861 m.

Amsterdame. Garbë surengti antràjà teko

senas þvejybos tradicijas turinèiam

Norvegijos uostamiesèiui Bergenui. Ji ávyko

1862 m. vasarà. Iki treèiosios þuvininkystës

parodos teko palûkëti aštuoniolika

metø. Tai lëmë svarbûs ávykiai Europos

politiniame ir kultûriniame gyvenime.

Treèioji tarptautinë paroda vyko Berlyne

ir buvo labai reikšminga visos Europos

þuvityros mokslui ir þuvininkystës pramonës

raidai. Mums ji svarbi dar ir tuo, kad

joje pirmà kartà Vakarø Europos mokslo

bendruomenei buvo pristatyti mûsø pamario

þvejybos ypatumai, ir šios þinios

dabar mums padeda geriau paþinti krašto

gamtotyros ir gamtonaudos istorijà.

Idëja panašià parodà rengti 1873 m.

Berlyne kilo Vokietijos þvejø draugijos

nariø galvose. Draugija buvo ákurta 1872

metais. Bet po Vokietijos ir Prancûzijos

karo bei vëliau vienijantis šaliai kilo daug

politiniø ir ekonominiø nesklandumø, tad

sumanymà surengti parodà teko atidëti

vëlesniam laikui. Bet jau 1878 m. rugsëjo

16 d. Vokietijos þvejø draugijoje buvo

nutarta, kad 1880 m. Berlyne bus rengiama

Tarptautinë jûrinës ir gëlavandenës

þvejybos, akvakultûros ir þuvø apdorojimo

árenginiø bei produkcijos paroda.

Buvo sudarytas þuvininkø sàjungos

21 nario organizacinis komitetas, parodos

garbës prezidentu išrinktas šalies

ministras pirmininkas dr. Lucius, bûsimà

parodà pagal tradicijà ëmësi globoti pats

Vokietijos kronprincas Friedrichas Wilhelmas

von Preusenas. Išskirtiniam ren-

28 Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 7

Egidijus BACEVIÈIUS

giniui daug dëmesio ir pastangø skyrë

Vokietijos þuvininkai ir kiti zoologai. Prûsijos

vyriausybë renginio organizacijai

skyrë 30 tûkst. markiø ir dar 50 tûkst. pagal

poreiká, Berlyno miesto valdþia parëmë

10 tûkst. markiø.

Treèioji þuvininkystës paroda

1879-1880 metø þiema buvus labai

ðalta. Bet nepaisant gamtos atšiaurumo

jau vasará prie naujojo Þemës ûkio muziejaus

pastato (dabar Berlyno universiteto

Ekonomikos fakulteto þemës ûkio

filialas) buvo pristatyti erdvûs mediniai

paviljonai, nutiesti elektros kabeliai, vandentiekis

akvariumams, pasirûpinta eksponatø

apsauga ir vandens nuotakø valymu.

Sostinës savivaldybës tarnautojai

ta proga pasirûpino patogiu susisiekimu

miesto transportu. Specialiu uþsakymu

Štutgarto Ðveceriø graveriø bendrovë

padarë medalionà su parodos emblema.

Jame greta uþrašo buvo išgraviruotas

parodos globëjo kronprinco galvos profilis

– nukaldinta 100 auksiniø, 175 sidabriniai

ir 258 bronziniai medaliai.

Parodos stendus rengë 1600 dalyviø

ið Vakarø Europos ðaliø, taip pat ið Rusijos,

JAV, Kinijos, Japonijos ir tolimosios

Indonezijos. Paroda iškilmingai buvo atidaryta

balandþio 20 d. ir truko iki birþelio

pradþios. Savo atvykimu jà pagerbë pats

Vokietijos kaizeris Vilhelmas I su šeima. Á

parodà atvyko per 50 ambasadoriø ir

kviestiniø sveèiø. Rytprûsiams ir Klaipëdos

kraðtui atstovavo Karaliauèiaus universiteto

profesorius B. Benecke, karaliðkieji

vyriausieji þvejybos meistrai Hofmannas

(Karaliauèius) ir Füttereris (Swinemunde),

vyriausiasis þûkmistras Mareèas

(Memel) ir þûkmistras Schulze (Berlynas).

Per visà parodos laikotarpá apsilankë

per 483 085 lankytojai. Vertinimo

komisijos taryba 367 parodos dalyvius

apdovanojo garbingais

prisiminimø suvenyrais.

13-ai

Vokietijos ir

1880 m.

pavasará

Berlyne

vykusios

tarptautinës

þuvininkystës

parodos

emblema

uþsienio mokslininkø bei kviestiniø sveèiø

uþ jø indëlá á þuvivaisos ir þuvityros mokslo

plëtrà buvo áteikti Prûsijos kronprinco bei

atskirø ðakiniø organizacijø prizai.

Unikalus parodos katalogas

Vokietijos þuvininkystës parodos organizatoriai

pasistengë, kad bûtø didesnë

parodos iðliekamoji vertë: paremiant

Vyriausybei 1881 m. buvo parengtas ir

išleistas parodos katalogas – Vyriausybës

praneðimas apie 1880 m. Tarptautinæ þvejybos

parodà Berlyne. Joje pateikta išsami

parodos finansø ataskaita, trumpai supaþindinta

su parodos organizavimo istorija,

apibendrinta informacija apie rodytus

eksponatus, dalyvavusius garbingus

asmenis ir lankytojø skaièiø.

Atskirus parodos skyrius kataloge apraðë

þuvininkystës srièiø þinovai. Mokslo

istorikai iš šio išsamaus leidinio gali pasisemti

daug vertingos informacijos apie

XIX a. pabaigos þuvininkystës laimëjimus

Vokietijoje ir pasaulyje. Leidinys yra patikimas

dokumentinis ðaltinis apie negausià

mûsø kraðto praeitá bei þuvityros ir þuvininkystës

istorijà. Jis ádomus dar ir tuo,

kaip parodoje pirmà kartà pasauliui buvo

pristatyta þvejyba mûsø pajûryje.

Parodos ekspozicija

Treèiojoje pasaulinëje þuvininkystës

pasiekimø parodoje Berlyne buvo devyni

skyriai. Kiekvienas ekspozicijos sten-


das buvo skirtas atskiram anuometinës

þuvivaisos, þvejybos ir þuvityros mokslo,

prekybos bei þuvø paruoðos laimëjimams

parodyti. Ichtiologijos skyriuje buvo rodomi

spirite uþfiksuoti vandens gyvûnai. Pagal

to meto sampratà jø vystymosi schemos

aiškintos plakatuose, vietinës ir atveþtinës

þuvys laikytos akvariumuose. Kitose

salëse buvo vitrinos su tradiciniais ir

moderniais þvejybos árenginiais ið ávairiø

pasaulio vietø. Daug buvo þvejybiniø garlaiviø

ir naujausi tralø modeliai. Þuvø produkcijos

paruoðos árenginiø salëje buvo

galima susipaþinti su naujomis þuvø paruoðos

technologijomis ir paragauti iš

vandens gyvûnø pagamintø valgiø. Gretimame

skyriuje buvo modernus þuvivaisos

padalinys. Parodoje rodyta naujausiø

knygø ir kitos paþintinës literatûros

apie þuvis ir þvejybà, taip pat skleista informacija

apie þuvivaisos mokyklas, pasaulio

þvejø draugijas ir jø veiklà. Atskirame

skyriuje buvo naujausia jûrø tyrimø

áranga, pristatomi mokslinio tyrimo laivai

bei mokslininkø darbai.

Stende – mûsø pamario þûklë

Parodos kataloge labai išsamiai aprašytos

þvejybos Europos jûrose ir gëluosiuose

vandenyse stendai. Jà apraðë von

M.Lindemanas ir von A.Metzegeris. Mûsø

kraðto istorikams svarbu tai, kad joje

daug dëmesio skirta to meto Rytprûsiø

tradiciniams þvejybos árenginiams ir gaudomoms

þuvims. Ypatingai pristatytos

lašišaþuvës, nes jos Vokietijoje buvusios

populiariausios þuvø rûðys, kuriø þvejyba

nuo seniausiø laikø buvo valstybës

monopolija, ir teisë jas gaudyti buvo kasmet

iðnuomojama, o visi þvejybiniai árenginiai

suskaièiuojami ir apmokestinami.

Detaliai apraðyta Karklës, Nemirsetos dideli

specializuoti tinklai zeisai, ûdos

lašišoms þvejoti (Lachskopl). Parodoje

buvo priekrantës þvejybiniø valèiø (Zeisenbooten)

ir Aistmariø bei Kurðmariø

plokðèiadugniø valèiø modeliø, padabintø

ornamentuotomis vëtrungëmis. Jas,

kaip ir pirmàsias tris kaimelio pavadini-

Berlyno

Humbolto

universiteto

Þemës ûkio

fakulteto

dengtas

kiemelis

Autoriaus

nuotrauka

mo raides ir numerius, pagal 1845 ir 1872

m. þvejybos taisykles privalëjo turëti kiekvienas

þvejybinis burlaivis.

Katalogo iliustracijoje matyti, kad jos

dar be kiaurapjoviø, labai iðpopuliarëjusiø

XX a. pradþioje, Kurðiø nerijoje suklestëjus

turizmui ir jos gyvenvietëms Rasytei,

Krantui, Nidai ir Juodkrantei tampant

þymiais Rytprûsiø kurortais. Greta árenginiø

apraðø išskirtas šiuo metu nesantis

Nemuno þemupio kultûros paminklas –

lašišinë uþtûra.

Kataloge rašoma, kad parodoje rodytas

Worruss/Rusnës kaimo þvejo Jakuèio

(F.E.Jakuttis) jaunesniojo padirbtos laðiðø

gaudyklës – uþtûros/takyšos modelis.

Plakatuose buvo pateikta 1860–1879

m. laðiðø þvejybos Rytprûsiuose suvestinë

(Berichte des Fischerei – Vereins der

Provinzen Ost- und Westpreussen 1879/

80 Nr.3). Nemaþai dëmesio skirta þvejybos

árenginiø apskaitai Aistmarëse ir Kurðiø

mariose. Ið pateiktø lenteliø suþinome,

kad Kurðiø mariose 1879/80 m. þvejojo

1831 þvejys, jie turëjo 541 didelá ir

1581 maþà laivelá bei naudojo per 20 þvejybos

árenginiø rûðiø. Aistmarëse þvejojo

1469 þvejai, jie turëjo 300 dideliø laivø ir

1400 maþø þvejybiniø laiveliø.

Vëliau Klaipëdos kraðto atstovø muziejiniai

eksponatai rodyti nuolatinëje parodoje

Karaliauèiaus universiteto atskiroje

zoologijos muziejaus salëje. Dalis eksponatø

demonstruoti Rasytës kraðtotyros

muziejaus vitrinoje Medþiotojø sveèiø namuose.

Eksponatai neiðliko, dalis jø pateko

á Tilþës, Ðilutës ir Klaipëdos m. kraðtotyros

rinkinius. Dalis eksponatø demonstruota

Nepriklausomos Lietuvos

muziejuose ir teminëse kraðto parodose,

pvz., 1935 m. rugsëjo 22–30 d. Maþosios

Lietuvos parodoje Vytauto Didþiojo muziejuje

Kaune rodyti þvejybos árenginiai ir

nuotraukos ið þvejø gyvenimo.

Reikðmë ichtiologijos mokslui

Paroda Berlyne buvo labai pasisekusi.

Ji ávyko pirmuoju þvejybos pramonës

plëtros laikotarpiu, kai pasaulyje pradëti

naudoti atvirø jûrø iðtekliai, dþiaugtasi dël

neiðsenkanèiø iðtekliø gausos. Parodos

sveèiams ji davë daug naujø idëjø, buvo

paskata naujiems siekiams. Daugelis

atmintinø þuvininkystës darbø ir jûros

moksliniø tyrimø vyko organizuojant parodà,

taèiau dalis jø neabejotinai buvo

paveikti šio svarbaus mokslo ir kultûrinio

gyvenimo ávykio Berlyne. Parodai parengta

vaizdinë iliustracinë medþiaga vëliau

tapo nepamainomomis Vokietijos,

Lenkijos, Lietuvos ir Rusijos universitetø

zoologijos ir þuvivaisos paskaitø priemonëmis

bei vadovëliais.

1881 m. Karaliauèiaus gydytojas ir

Rytprûsiø þvejybos sàjungos sekretorius

B.Benecke iðleido gausiai iliustruotà knygà

„Rytø ir Vakarø Prûsijos þuvys ir þvejyba“.

Ji buvo rengta parodai, bet išleista

kitais metais kartu su parodos katalogu.

Rengimasis parodai ir pats renginys

buvo pagrindinë prieþastis susisteminti

medþiagà apie þvejybos árenginius ir þvejybos

bûklæ bei þuvivaisà Vakarø ir Rytø

Prûsijoje. Buvo ir kitø svarbiø ávykiø þuvininkystës

bei jûrø tyrimø moksle. 1871–

1873 m. ávyko pirmosios Vokietijos

mokslinës ekspedicijos mokslinio tyrimo

laivu „Pomerania“ Baltijos ir Ðiaurës jûrø

gyvajai ir negyvajai gamtai tirti. Ekspedicijos

medþiaga pristatyta parodoje

ir vëliau tematiniuose straipsniø rinkiniuose.

Pvz., 1883 m. Fr.Heincke ir

K.Möbius Hamburge parengë ir išleido

vertës nepraradusá moksliná darbà „Ðiaurës

ir Baltijos jûrø þuvys“, 1893–1895 m.

išleista gausiai iliustruota monografija

„Skandinavijos þuvys“ (F.Smitt. A History

of Scandinavian fishes. Stockholm, I-

II dalys, 1240 p.), 1898–1899 m. surengta

Vokietijos giliavandenë ekspedicija laivu

„Valdivia“ tirti ðiaurës Atlanto vandenyno

dugno gyvûnijai. Metodiškai pradëti

vertinti pasaulio jûrø iðtekliai, vedama

laimikiø, þvejybos árenginiø apskaita,

renkami duomenys apie þvejybos ûká,

pradëti þuvø veisimo darbai. Vëliau ði informacija

buvo átraukta á pagrindinius

Ðiaurës Europos þvejybos þinynus. 1902

m. Kopenhagoje ásteigta Tarptautinë jûrø

tyrimø taryba.

Vëlesnës þuvininkystës parodos

1883 m. þvejybos pasiekimø paroda

vyko Anglijoje, Norvièiuje, po deðimties

metø ji persikëlë á JAV ir 1893 m. vyko

Èikagoje. Þuvininkystës parodø organizavimo

vieta ir laikas bûdavo sutapatinami

su didesniu ichtiologijos mokslo ávykiu.

Tokia buvo tradicija.

Atskirai aptartinas Berlyne vykusios

parodos poveikis Rusijos mokslui, þuvininkystës

ûkiui. Atgarsis apie sëkmingà

parodà šioje šalyje buvo nemaþas, nes,

Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 7 29


kaip minëta, Berlyno parodoje tarp

kviestiniø sveèiø iš Rusijos buvo Beras,

Danilevskis, A.J.Šulcas. Apie ðá

atmintinà ávyká jie raðë savo prisiminimuose,

o gráþæ á savo ðalá ëmësi neatidëliotinø

veiksmø. 1881 m. Peterburge

buvo ákurta Rusijos þuvivaisos

ir þvejybos draugija, M.Girdvainis pradeda

þuvivaisos ir þuvø introdukcijos

darbus Rytø Lietuvoje. Tø paèiø metø

geguþës 22 d. iðleistas Rusijos

Þvejybos ástatymas (1892 m. kovo 16

d. atnaujintas), o 1889 m. surengta

pirmoji Rusijos þuvininkystës paroda

Peterburge. 1894 m. Sankt Peterburge

iðleista V.Veðniakovo knyga „Þvejyba

ir ástatymdavystë“. Po ketveriø

metø, t.y. 1902 m., Peterburge ávyko

Ichtiologijos kongresas, greta jo vyko

Tarptautinë þvejybos paroda. Visi

ðie ávykiai Rusijoje paveikë þuvininkystës

raidà dabartinës Lietuvos ir

Lenkijos teritorijoje. 1901 m. Vilniuje

ákurtas Rusijos Imperatoriškosios

þuvininkø ir þvejø draugijos Vilniaus

padalinys. 1902 m. šios draugijos pirmininkas

C.Stanevièius Krokuvoje

parengë ir iðleido Peterburge vykusios

þuvininkystës parodos katalogà

lenkø kalba, o tos paèios draugijos

sekretorius P.Matulionis parengë ir

keturiø tûkstanèiø tiraþu išleido sieniná

þuvø nerðto ir þvejybos laiko kalendoriø.

Jame taip pat nurodyti

maþiausi leistini sugauti þuvis ilgiai.

Kalendoriaus autorius Vilniaus þemës

ûkio parodoje buvo ávertintas bronzos

medaliu.

Iðskirtinë buvus ir pirmøjø parodø

vyksmo vieta. Sukurtoji parodø

erdvë ilgainiui tapo tradicine. Parodos

rengtos reprezentaciniame miesto

centro rajone á rytus nuo po 1850

m. ákurto Invalidø parko, Zoologijos

ir gamtos istorijos muziejaus bei

Þemës ûkio fakulteto kvartale. Skvere

po atviru dangumi rengtos þemës

ûkio produkcijos, naujausiø sodininkystës,

þemës ûkio ir tvenkininës þuvininkystës

laimëjimø bei techninës

árangos parodos. Šiandien tai

puošnus Berlyno centro Invalidø gatvëje

esantis Aleksandro ir Vilhelmo

Humboltø universiteto Þemës ûkio

mokslø fakulteto vidinis kiemelis. Pokariu,

atstatant apgriautà miestà, parodos

perkeltos á erdvesnius þaliuosius

Berlyno centro rajonus. Vidinis

kiemelis buvo apdengtas stikliniu stogu

ir tapo fakulteto didþiøjø iðkilmiø

vieta.

30 Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 7

Lietuvos mokslø

akademijos bibliotekos

metraðtis

bûtø spausdinami moksliniai straipsniai,

bet ir skelbiamos darbo aktualijos, paþymimos

jubiliejinës bibliotekos darbuotojø

sukaktys, prisimenami buvusieji ðios

ástaigos bendradarbiai, apþvelgiamos

naujos knygos ir kt. – t.y. atspindima

mokslinë bei organizacinë bibliotekos

veikla. Tad 2004 m. pradëtas leisti tæstinis

darbø rinkinys Lietuvos mokslø akademijos

biblioteka. Jis numatytas leisti

kas dveji metai. Leidinio tikslas – iðsamiau

informuoti visuomenæ apie vienos

turtingiausiø ðalies bibliotekø, Lietuvos

mokslø akademijos bibliotekos, darbà.

Lietuvos mokslø akademijos biblioteka

1961–1966 m. leido tæstiná darbø rinkiná

Bibliotekininkystë ir bibliografija (ats.

redaktorius A.Ivaðkevièius). Pirmojo tomo

pratarmëje buvo akcentuota, jog

ðiuose bibliotekos darbuose „bus dedami

straipsniai bibliotekininkystës, bibliografijos

bei knygþinystës klausimais ir

spausdinama bibliotekos fondø aktuali

rankraðtinë ir kita dokumentinë medþiaga,

kuri dar nebuvo paskelbta“. Be to,

dar buvo numatyta skelbti straipsnius,

susijusius „su moksliniø bibliotekø darbu,

taip pat medþiaga Lietuvos istorijos,

kultûros ir mokslo klausimais“. Šis graþus

sumanymas realizuotas tik trijuose tomuose.

Juose buvo paskelbta išties

reikðmingø to meto bibliografijos teoriniø

bei praktiniø darbø (pavyzdþiui, J.Basiulio,

A.Ulpio, V.Þuko straipsniai), supaþindinta

su kai kuriais bibliotekos fonduose

saugomais dokumentais, aptarti

komplektavimo klausimai ir kt. Pirmasis

tomas buvo skirtas Lietuvos mokslø akademijos

bibliotekos ákûrimo dvideðimtmeèiui.

Antrame tome, iðëjusiame 1963

m., ðalia straipsniø spausdintos ir teminës

bibliografijos, parengtos O.Adomonienës

ir D.Petkevièiûtës. 1966 m. iðëjæs

treèiasis, paskutinysis, leidinio tomas buvo

skirtas rusø spausdintos knygos 400

metø sukakèiai paþymëti. Taèiau dël to

meto valdþios leidybos politikos leidinys

nustojo ëjæs.

Praëjus keturiems deðimtmeèiams

po tæstinio leidinio pasirodymo vël imta

svarstyti galimybë leisti periodiná bibliotekos

leidiná – metraðtá, kuriame ne tik

Pirmajame naujojo leidinio tome numatyta

ir struktûra: „Ið bibliotekos praeities“,

„Tyrinëjimai“, „Bibliotekos rinkiniai

ir kolekcijos“, „Publikacijos“, „Darbo

aktualijos“, „Apie knygas“, „Datos ir

minëjimai“, „Jie dirbo Lietuvos mokslø

akademijos bibliotekoje“, „In memoriam“.

Skyrelyje „Iš bibliotekos praeities“

paskelbta ávairiø autoriø – ne tik bibliotekos

darbuotojø, bet ir kitose institucijose

dirbanèiø tyrinëtojø – medþiaga apie

Tadà Vrublevská ir jo bibliotekà. (Kaip þinia,

šio Vilniaus advokato ir jo tëvø biblioteka

atiteko 1941 m. ásteigtai Lietuvos

mokslø akademijos bibliotekai.) „Tyrinëjimø“

skiltyje raðyta apie lotyniðkø knygø

rinkinius LDK bibliotekose XVI–XVII a. (dr.

D.Narbutienë), pateikta Lietuvos technikos

mokslø bibliometrinë analizë (dr.

G.Sasnauskaitë). Bibliotekos rinkinius ir

kolekcijas apþvelgë: O.Bliûdþiûtë (Karaliauèiaus

proveniencijos XVI a. spaudiniai

vokieèiø kalba), V.Radvilienë (Antikos

autoriø XVI–XVIII a. leidiniai), L.Leonova

(baltarusiðkos knygos), D.Sklëriûtë

(„Knygø leidyba Lietuvoje 1990–2002

metais ir Lietuvos mokslø akademijos

bibliotekos fondai“). Bibliotekos direktorius

doc. dr. J.Marcinkevièius parengë

bibliotekos istorijos dokumentø pluoðtelá

– ávairiø bibliotekø (Valstybinës Vrublevskiø,

Lietuvos kariuomenës, Vilniaus

evangelikø reformatø sinodo) perëmimo

aktus. „Darbo aktualijø“ skiltyje iðspausdinta

bibliotekos 2001–2002 m. darbo

ataskaita (L.Kairelienë, J.Marcinkevièius),

aptarti tarptautinio tarpbibliotekinio abonemento

reikalai (E.Satkauskienë), gilintasi

á fondø saugojimo problemas


(B.Giedraitienë), 25 kûrybinio darbo metø

proga pasidþiaugta tuomeèio Higienos

ir restauravimo skyriaus veikla (D.Daukðienë),

pasidalyta Baltarusijos nacionalinës

MA J.Kolaso bibliotekos patirtimi knygø

mainø su Lietuvos MA biblioteka klausimais

(G.Bekareviè). Skyrelyje „Apie

knygas“ aptartos keturios naujos knygos:

Ignacy Domeyko: obywatel úwiata

(Kraków, 2002; dr. B.Railienë); Lietuvos

istorijos bibliografija, 1997 (Vilnius, 2002;

J.Kulikauskienë); V. Miliaus Lietuviø etnologijos

bibliografija (Vilnius, 2001;

A.Grybienë); literatûros rodyklë Tomas

Sakalauskas (Vilnius, 2002; B.Butkevièienë).

Datø ir minëjimø skyriuje greta

bibliotekos sukaktuvininkø buvo prisimintos

ilgameèio bibliotekos darbuotojo,

mokslinio sekretoriaus Juozo Galvydþio

ðimtosios gimimo metinës. Na,

o skyrelyje „Jie dirbo Lietuvos mokslø

akademijos bibliotekoje“ paskelbta penkiolika

biogramø.

Pirmasis bibliotekos metraðèio tomas

neliko nepastebëtas: apie já buvo

raðyta periodinëje spaudoje; pastabas

su pasiûlymais redkolegijai atsiuntë

ðviesios atminties profesorius Vaclovas

Milius.

Ðiø metø pavasará iðëjo antrasis bibliotekos

metraðèio Lietuvos mokslø akademijos

biblioteka, 2003–2004 tomas.

Leidinys pradedamas ištrauka iš 1942

m. Juozo Maceikos paraðyto darbo apie

Lietuvos mokslø akademijos bibliotekos

ásteigimà. Pora straipsniø (E.Stasiukaitienës

ir V.Debesienës) skirta lietuviðkos

spaudos atgavimo ðimtosioms metinëms

paminëti. Taip pat publikuojamas

dr. B.Railienës tyrinëjimas apie Lietuvos

mokslininkus monografijose, skelbiami

J. Fedorovskytës atlikto tyrimo „Ar reikia

atestacijos Lietuvos bibliotekininkams“

rezultatai. Á bibliotekoje saugomos Jono

Radvano „Radviliados“ kultûriná kontekstà

gilinamasi Lietuviø literatûros ir tautosakos

darbuotojo doc. dr. S.Narbuto

straipsnyje. Apie Nesvyþiaus spaustuvës

leidinius LMA bibliotekos Retø spaudiniø

skyriaus Lituanikos fonde kalbama

V.Radvilienës apþvalgoje.

Darbo aktualijø skyrelyje spausdinama

bibliotekos 2003–2004 m. darbo ataskaita

(L.Kairelienë, J.Marcinkevièius).

Su Rankraðèiø skyriuje vykdytais skaitmeninimo

projektais supaþindina R.Cicënienë,

Lietuvos mokslo institutø publikacijø

duomenø bazës kûrimo patirtimi

dalijasi dr. G.Sasnauskaitë, apie vandeniui

neatspariø áraðø bei antspaudø

iðsaugojimo problemas kalba B.Gied-

raitienë, o apie seno lietuviðko leidinio

áriðimo rekonstrukcijà pasakoja T.Belokurskaja.

Antrajame bibliotekos metraðèio tome

anonsuojami nauji Lietuvoje ir uþsienyje

iðëjæ leidiniai: Lietuvos knygos

veikëjai (L.Kanopkienë), Königsberger

Buch- und Bibliotheksgeschichte (D.Bikauskienë),

B.Kaluðkevièiaus ir K.Misiaus

Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai,

1864–1904 (I.Ledas), Baltic R&D systems

in transition (dr. B.Railienë).

Skyriuje, skirtame jubiliejinëms datoms,

publikuojamas Adolfo Ivaðkevièiaus

100-osioms metinëms skirto renginio

apraðymas (dr. D.Narbutienë), graþiu

þodþiu minimos ávairius jubiliejus

ðventusios bibliotekos darbuotojos:

L.Kanopkienë, G.B.Genienë, D.Sklëriûtë.

Atidos nusipelno ilgametës darbuotojos

D. Labanauskienës gyvenimo pasakojimas,

kurá uþraðë R.Cicënienë.

Skelbiamos trys buvusiø bibliotekos

darbuotojø – V.Martinkëno, S.Suþiedëlio,

E.Treinienës – biogramos. Atsisveikinimo

þodþiai tariami Anapilin iðëjusioms

O.U.Eidukaitytei, A.Jonienei,

M.Michailovai, S.Paulauskienei.

Leidinio pabaigoje pateikiama bibliografija

apie Lietuvos MA bibliotekos

paminëjimus spaudoje.

Abu tæstinio darbø rinkinio tomus parengë

redaktoriø kolegija, kurià sudaro:

Lina Kanopkienë, Danutë Labanauskienë,

doc. dr. Juozas Marcinkevièius (pirmininkas),

dr. Daiva Narbutienë (atsakomoji

redaktorë), Povilas Saudargas,

Elena Stasiukaitienë. Kalbos redaktorë

– Virginija Aputienë. Pirmojo tomo

spausdinimu pasirûpino leidykla „Margi

raðtai“ (spausdino Standartø spaustuvë),

antràjá tomà iðspausdino UAB

„Utenos Indra“.

Dr. Daiva NARBUTIENË

Atsakomoji redaktorë, Lietuvos

mokslø akademijos bibliotekos

Retø spaudiniø skyriaus vedëja

Norvegijos

sostinës metro

rieda ekologiðki

traukiniai

Oslo metro – „Siemens“

ekologinis projektas

2007 m. geguþës 28 d. Oslo metro

linijomis pradëjo riedëti ekonomiðki ir aplinkà

tausojantys traukiniai. Tarptautinës

technologijø ir inovacijø kompanijos „Siemens“

sukurti traukiniai vartoja 30 proc.

maþiau energijos uþ tuos, kurie dabar vaþinëja

Norvegijos sostinës metro linijomis,

o beveik 95 proc. ðiø traukiniø gamybai

naudojamø medþiagø pasibaigus traukinio

eksploatacijai bus galima perdirbti.

Naujieji metro traukiniai padeda sutaupyti

tiek energijos, nes stabdant juos elektrinë

pavarø sistema perjungiama á generatoriaus

reþimà, o nesunaudota elektra

gràþinama á elektros tinklà. Jø kûrëjai itin

daug dëmesio skyrë ekologiðkumui, todël

projektuojant juos buvo stengtasi iðvengti

aplinkà terðianèiø medþiagø ir naudoti

jas kuo lengvesnes: vagonø karkasai

pagaminti ið lengvasvorio aliuminio – kuo

traukinys lengvesnis, tuo maþiau energijos

jis suvartoja ásibëgëdamas.

Pagal sukurtà naujojo metro traukinio

koncepcijà 85 proc. traukinio daliø, pasibaigus

traukinio eksploatacijai, bus galima

pritaikyti kitose srityse, o likusius 10

proc. – perdirbti. „Siemens“ transporto

sistemø inþinieriai naujuosius traukinius

pritaikë ir ypaè ðaltoms norvegiðkoms þiemoms.

Modulinis traukinio dizainas leis

itin lengvai pakeisti ar taisyti traukinio detales

ir taip taupyti kaðtus. Traukiniø dizainà

kûrë „Porsche Design“ studija.

Ið viso Oslo metro vaþinës 63 ekonomiðki

ir aplinkà tausojantys traukiniai su

189 vagonais. Traukiniø ilgis 54,34 m, svoris

– 94 t, maksimalus greitis – 70 km per

valandà. Per mënesá miestà pasiekia vidutiniðkai

du nauji traukiniai. Visi „Siemens“

gamykloje Vienoje (Austrija) árengiami

traukiniai Norvegijos sostinæ turëtø

pasiekti iki 2009 m. vasaros.

Oslo metro projektas yra vienas ið

daugelio „Siemens“ ekologiniø projektø,

skirtø maþinti energijos suvartojimà transporto

sektoriuje bei anglies dioksido patekimà

á aplinkà. Uþ ðiuos ekonomiðkus

ir aplinkà tausojanèius traukinius inþinieriams

atiteko kompanijos ásteigtas Aplinkosaugos

apdovanojimas.

Giedrë KOJELYTË

Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 7 31


Ið Lietuvos zoologijos sodo

terariumo istorijos

Varanai

Jolanta ÐABÛNAITË

Varanai – drieþai, priklausantys

Ropliø klasës Varanidae

ðeimai. Ðiuo metu þinomos

53 varanø rûðys. Seniausios

varano (Telmasaurus) fosilijos

rastos Mongolijoje, kreidos

periodo nuogulose. Europoje

seniausiai gyvenæs varanas

– V. hofmanni (Hoffstetter

1968), þinomas taip pat iš mioceno

laikø. Varanai paplitæ Afrikoje,

Azijoje, Australijoje. Gyvena

dykumose, savanose,

tropiniuose miðkuose. Ðiø gyvûnø

dydis kinta nuo 23 cm

(V. brevicauda) iki 310 cm (V.

komodensis). Veisiasi kiauðiniais.

Minta gana ávairiu maistu:

vabzdþiais, paukðèiais ir jø

kiauðiniais, þinduoliais, moliuskais,

ropliais, varliagyviais,

þuvimi, taèiau V. olivaceus sezoniškai

maitinasi vaisiais. Varanai

– godûs, vikrûs, dràsûs

plëðrûnai, drástantys iðvogti

net krokodilø dëtis ðeimininkø

panosëje.

Jie visad vilioja, prikausto

lankytojus. Nors Lietuvos zoologijos

sodo (seniau – Kauno

zoologijos sodas) terariumas

nëra didelis, taèiau jame

vis atsirasdavo vietos ðiems

drieþams. Remiantis zoologijos

sodo ataskaitomis, kitais

rašytiniais dokumentais, per

terariumo egzistavimo laikà jame

buvo laikomos 3 varanø

rûðys: pilkasis varanas (Varanus

griseus), bengališkasis

varanas (V. bengalensis) ir stepinis

varanas (V. exanthematicus).

Trumpas jø apibûdinimas

– V. griseus (Daudin,

1803) paplitæs Šiaurës Afrikoje,

Pietvakariø ir Vidurinëje Azijoje,

uþauga iki 150 cm, sveria

iki 3 kg. Dëtyje iki 23 kiauðiniø.

1930-aisiais jo oda buvo

naudojama galanterijos

pramonëje. V. bengalensis

32 Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 7

(Daudin, 1802) paplitæs Ðri

Lankoje, Indijoje, Nepale, Pakistane,

Birmoje, iki Filipinø.

Uþauga iki 200 cm, padeda iki

20–30 kiauðiniø. V. exanthema-

ticus (Bosc, 1792) paplitæs Afrikoje,

þemiau Sacharos. Uþauga

iki 100–130 cm, deda iki 20

kiauðiniø. Visos ðios trys varanø

rûðys priklauso II CITES

(Nykstanèiø laukinës faunos ir

floros rûðiø tarptautinës prekybos

konvencija) kategorijai.

Tarybiniais laikais pavasariais

zoologijos sodo darbuotojai

vykdavo á ekspedicijas á

Vidurinæ Azijà, ið kur, be kitos

faunos („Mokslas ir gyvenimas“

Nr. 9, 2005 m.), parsiveþdavo

pilkøjø varanø terariumo

ekspozicijai. Apie ðiø varanø

veisimàsi nëra jokiø duomenø.

Man pradëjus dirbti terariume

(1990 m.), jame gyveno

du pilkieji varanai, atveþti

ið Turkmënijos. Abu buvo

maþdaug 100–120 cm ilgio,

galima manyti, solidaus amþiaus.

Gyveno terariumo ekspozicijoje,

taèiau tai jiems nepatiko,

slëpdavosi, neësdavo,

seni darbuotojai ðërë juos

dirbtinai. Perkëlëme á laboratorijà,

èia varanai godþiai pradëjo

ryti jiems pasiûlytà maistà

(grauþikus, viðtø kiauðinius,

vienadienius viðèiukus), demonstruodavo

melsvus lieþu-

vius apþiûrinëdami aplinkà,

gàsdindavo mus iðpûsdami

ðonus, muðdamiesi uodegomis.

Atëjus þiemai vienas jø

bandydavo miegoti, nors laboratorijoje

visad bûdavo ðilta,

terariumai nedideli, daug

lempø, o dar centrinis ðildymas,

juk dauguma èia laikomø

gyvûnø tropikø rûðys.

Esant aukðtai temperatûrai rudená

sukauptos varano maisto

atsargos greitai nykdavo,

jau po mënesio gulëdavo iðsekæs,

tad tekdavo dirbtinai

maitinti þaliais kiaušiniais, jautienos

ar arklienos farðu, grauþikø

jaunikliais. Vasarà lankytojams

yra tekæ juos matyti

lauke ðalia terariumo, mat neðdavome

á laukà saulës vonioms.

Varanai vikrûs, greiti

drieþai, pagauti juos sunku, taèiau

mûsiðkiai paleisti lauke

niekur nesprukdavo, smalsiai

apþiûrinëdavo èia pat esantá

suoliukà, pievelæ, eglæ. Kvarcuoti

lempomis, kad gautø pakankamai

bûtino vitamino D³,

ne taip paprasta – terariume

buvo tik viena sena kvarco

lempa, perkaistanti, sunki, gyvûnø

daug, nei techniðkai, nei

fiziðkai nepajëgdavome to padaryti.

Natûralios saulës spinduliø

vonios buvo geriausia

galimybë gyvûnus iðlaikyti

sveikus. Pragyveno pilkieji varanai

terariume vienas – 7 metus,

kitas šiek tiek trumpiau.

1996 m. ið Këdainiø privaèios

kolekcijos (savininkas

R.Barkauskas) gavome porelæ

dideliø Bengalijos varanø.

Taðkuota geltonomis dëmëmis

oda, kylá turinèia uodega,

aktyvûs dienos metu drieþai

atrodë áspûdingai. Tai puikûs

plaukikai, gerai laipiojantys

medþiais gyvûnai. Jie mëgdavo

maudytis, na, tegu bus

mums atleista, maþokame baseine,

lipdavo visur, kur tik pajëgdavo

uþlipti, teko nuimti vienà

þibintà, kad nesusiþeistø.

Pasiûlyti vienadieniai viðèiukai,

grauþikai akimirksniu iðnykdavo

jø gerklëse. Buvo gana ramaus,

taikaus bûdo, nors teko

pajusti jø skaudþius uodegos

smûgius. Tikëjomës sulaukti

palikuoniø, taèiau veltui.

1999 m. varanai iškeliavo

atgal pas šeimininkà. O štai

2006 m. Èesterio ir Londono

zoologijos soduose (Anglija)

pasaulá pirmà kartà herpetologijos

istorijoje iðvydo partenogenetiniai

Komodo varanai

(V. komodensis). Tai patvirtino

genetiniai tyrimai. Partenogenezë

dabar jau þinoma apie 30

drieþø rûðiø (Chris Mattison,

2005). Ðtai tau ir jaunikliai !

Stepiniai varanai – gausiausia

laikytø varanø rûðis.

Laikyta jø net 5, ávairaus dydþio

ir amþiaus. Dël literatûros

bei laiko stokos nepavyko nustatyti,

kokiø porûðiø stepinius

varanus (þinomi 4 porûðiai) turëjome.

Pirmiausia ásigijome

porelæ varaniukø ið roplininko

megëjo, atveþtø ið Tulos egzotariumo,

ten ir iðsiritusiø.

Mainais atidavëme gekonø

(Gekko gecko) jaunikliø, mat

jie pas mus puikiai veisdavosi,

augdavo. Taèiau uþauginti

varaniukø nepavyko, abu krito.

2003 m. ið Vilniaus þmonës

atidavë apie metro ilgio varanà,

vardu Vudu, augino jie já

apie trejus metus. Tik áleistas á

naujà terariumà nërë á baseinà,

jo dþiaugsmui nebuvo ribø,

nors kai kurie autoriai teigia,

kad jie nemëgsta vandens.

Na, o iðlipæs iðsitiesë po


lempa. Buvo ramus ir geras

draugas, tik nemëgdavo laukti

maisto, jei atëjai su maistu, atiduok

kuo greièiau, kitaip atims

pats. 2004 m. gruodá ið Rygos

zoologijos sodo ásigijome panaðaus

dydþio dar vienà stepiná

varanà – Agasá. Varanas

buvo rastas Rygoje, maðinø

stovëjimo aikðtelëje, atsiradæs

èia tik jam vienam þinomu bûdu.

Mûsø terariume buvo atidarytas

naujas gana erdvus

voljeras, tad já ir priëmëm, tikëdamiesi

sulaukti palikuoniø.

Palikuoniai ne tik prestiþas, bet

ir galimybë ásigyti naujø gyvûnø.

Didþiajame voljere su varanais

gyveno ir sausumos

vëþliai (Testudo horsfieldii, T.

hermanni, T. graeca), atitverti

akmenine maþdaug 40 cm

aukšèio tvorele. Varanams ji

nebuvo kliûtis, daþnai matydavome

Vudu ásitaisiusá ant vëþliø

nugarø po jiems átaisyta lempa.

Vienà rytà jis ëmë ir iðnyko

mums ið akiø. Galiausiai radau

ásiraususá po þeme, áëjimas á urvà

buvo vos matyti. Tais paèiais

metais kaip ir Agasá, gyvûnø

mëgëja padovanojo jauniklá

stepiná varanà. Drieþiukas buvo

maþutëlis, liesutis, nulauþta

uodega. Apgyvendinom varaniukà

laboratorijoje. Pasiûlius

vabzdþiø, jø neatsisakë, pradëjo

ësti, aktyviai tyrinëjo aplinkà,

nesikandþiojo imamas á rankas.

Deja, per anksti apsidþiaugëme.

Radome leisgyvá su iðkritusia

kloaka, veterinarai nebegalëjo

niekuo padëti. Kauno

zoologijos sode 2005 m. liko

viešpatauti tik Agasis.

Kiek iðgyvena varanai nelaisvëje,

daþnas gali paklausti.

Iðgyvenimo nelaisvëje trukmë

priklauso nuo daugelio

prieþasèiø. Literatûroje nurodomi

ávairûs skaièiai: pvz., V.

griseus – 17 m., V. exanthematicus

– 6–10 m., V. bengalensis

– 10 m., V. nilioticus –

14,7 metus. Mokslas þengia á

prieká, tobulinamos laikymo

sàlygos, geriau paþástami gyvûnai.

Tik gamta visada randa

bûdà, kaip mus nuliûdinti

ir kaip nustebinti.

Atkelta ið 19 p.

Elektros energetikos

sistemø valdymo

tyrimai Lietuvos energetikos

institute

Lietuvos energetikos institute atliekamø

ðios krypties tyrimø tikslas buvo iðtirti neraiðkiø

statiniø sistemø modeliavimo ir intelektualaus

optimalaus planavimo bei valdymo metodus

ir algoritmus, ávertinant energetikos valdymo

objektø ir sistemø bei asmenø, priimanèiø

sprendimà (projektuotojo, planuotojo, dispeèerio

ir kt.), dalyvavimà. LEI doktorantas

E.Nakutis 1992–1997 m. iðtyrë neraiðkø daugiakriterá

ðiluminio energetinio bloko ir elektros

sistemos optimalø valdymà, kai labai

sumaþinami aktyviosios galios nuostoliai ir iðmetamø

á atmosferà NO X dujø kiekis. Taip pat

ádomûs EES reþimo optimizavimo uþdaviniai,

kai mazginiø átampø ribojimai nustatomi

„minkðtais“ rëþiais, kai tie ribojimai gali bûti

tam tikru laipsniu paþeidþiami, t.y. juos apibrëþiant

neraiðkiomis aibëmis. Remdamasis

neraiðkiø aibiø teorija E.Nakutis sukûrë elektros

energetikos sistemø darbo optimizavimo

modelius, kurie duoda daugiau galimybiø

ávertinti ir panaudoti planuotojo arba dispeèerio

nuomonæ apie valdomà elektros

energetikos sistemà.

Svarbi EES intelektualiø valdymo sistemø

klasë yra ekspertinës sistemos. Jos elektros

energetikoje naudojamos kaip eksperto projektuotojo

arba eksperto dispeèerio paramos

priemonë. Rengiant ávairius projektus ekspertinë

paramos priemonë padeda ekspertams

ávertinti rengiamo projekto variantus pagal

daugelá kiekybiniø ir kokybiniø kriterijø, pvz.,

pagal projekto kainà, ágyvendinimo kainà,

eksploatacijos kainà, patikimumà, saugumà

ir kita. Tokiø ekspertiniø paramos sistemø tyrimus

bei taikymus analizuojant EES dispeèerinio

valdymo ir vëjo elektriniø parkø informaciniø

sistemø variantus atliko LEI darbuotojai

A.Nemura, A.Klementavièius ir D.Balakauskas.

Savo darbe jie panaudojo MII darbuotojø

V.Ðaltenio ir G.Dzemydos sukurtà

programinæ ekspertinës paramos priemonæ.

Ekspertinë dispeèerio paramos sistema

gali operatyviai pateikti EES dispeèeriui kvalifikuotus

patarimus, kaip reikia veikti vienu

ar kitu atveju, ypaè kà daryti ekstremaliomis

prieðavarinëmis, avarinëmis ar poavarinëmis

situacijomis. Ekspertinë sistema gali kaupti

dispeèerio patyrimà, kuris gali bûti labai naudingas

keièiantis dispeèerinës tarnybos personalui.

Ekspertinës sistemos naudojamos

tuose dispeèeriniuose centruose, á kuriuos

ateina daug informacijos, kai yra ne maþiau

kaip 1000 informacijos ðaltiniø.

Atlikus Lietuvos EES dispeèerinio valdy-

mo analizæ, nustatyta, kad dispeèerinës ekspertinës

sistemos labiausiai gali bûti naudingos

intelektualizuota forma pateikiant informacijà

apie EES darbo situacijà, poavarinës

bûklës diagnostikai ir normaliam reþimui atkurti,

ávykus avarijai (A.Nemura, M.Paulauskas).

Lietuvos energetikos institute sukaupta

nemaþa ekspertiniø sistemø modeliø kûrimo

ir tyrimo patirtis (M.Paulauskas, M.Bloznelis,

A.Raðkinis). Ði patirtis gali bûti panaudota

kuriant ir diegiant EES dispeèerio intelektualius

patarëjus.

EES valdymo problemø tyrimo ateitis

Daugelis specialistø mano, kad tolesnë

EES plëtra yra ámanoma diegiant kartu naujus

energijos generavimo ðaltinius, valdomus

elektros tinklo elementus ir informacines

technologijas. Taèiau ne taip seniai ávykusios

didelës, kitaip dar vadinamos totalinëmis,

EES avarijos JAV, Kanadoje, Danijoje, Ðvedijoje,

Londone bei Italijoje parodë dabartinës

EES struktûros ir jos automatinio valdymo

trûkumus. Svarbiausia – EES yra labai

sudëtinga, daug sistemos elementø valdomi

centralizuotai, per maþai remiamasi vietinëmis

arba lokaliomis EES, didelë procesø

ávairovë. Taip pat avarijø tikimybæ didina ir

terorizmo grësmë. EES elementø (elektros

generavimo ðaltiniø, transformatoriø, elektros

perdavimo linijø ir kitø) patikimumo didinimas

reikalauja dideliø investicijø, taèiau didinant

atskirø EES elementø patikimumà

ðios problemos negalima iðspræsti, nes didelës

EES patikimumas priklauso ne tik nuo

atskirø elementø patikimumo, bet ir nuo visos

EES struktûros ir jos valdymo sistemos.

Todël, norint smarkiai padidinti ðiuolaikinës

EES patikimumà, bûtina ieðkoti kitø bûdø.

Dalis elektros energetikos specialistø yra

ásitikinæ, kad ðiuolaikiniø EES didelës avarijos,

kai automatinë saugos sistema faktiðkai sugriauna

paèià EES, yra neiðvengiamos ir tolesnis

EES infrastruktûros tobulinimas apèiuopiamø

rezultatø neduos. Jø nuomone, dëmesá

reikia sutelkti á svarbiausiø visuomenës struktûrø

funkcionalumo iðsaugojimà tokiø avarijø

metu ir tuoj po jø. Kiti EES specialistai mano,

kad bûtina keisti ateities EES struktûrà ir tobulinti

jos valdymà, sukuriant intelektualias elektros

energijos gamybos, perdavimo ir paskirstymo

vartotojams sistemas. Labai svarbu pagerinti

elektros energijos generavimo, perdavimo,

paskirstymo ir vartojimo valdomumà,

diegti skaitmenines technologijas. Taip per tam

tikrà laikà bûtø sukurta daug patikimesnë ir saugesnë

intelektuali EES.

Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 7 33


XX a. visuomenë beveik uþmirðo ankstesniø kartø tautosakà.

Retai kas minë másles savo maþyliams, vartojo patarles kalboje,

dainavo lopðines, sekë pasakas, kurios neretai prasidëdavo „Uþ

devyniø myliø, devyniø giriø...“ Tik leidiniai retkarèiais skelbë

ðiuos groþio ir iðminties perliukus.

Mûsø tautosakos perlai

Gediminas ISOKAS

Máslës. Su liemeniu, bet be krûtinës,

su ðirdimi, bet be plauèiø, su ðimtais

kojø – ið vietos nepajuda, su plaukais –

niekas jø neðukuoja (medis). Moèia vidury,

vaikai aplinkui (medis). Su medþiu

lygus – niekad saulës nemato (medþio

ðerdis). Svyru, svyru, svyruonëli, mirgu,

mirgu, mirguolëli (berþas). Nuëjau á miðkà

be kirvio, parsineðiau namo dvi geldas,

dvi laðiniø paltis, ylai kotà ir katilui

dugnà (àþuolo gilë). Á miðkà ëjæs, kà pirma

kerti?(þievæ). Vëjas puèia, pati juda,

vaikai linguoja (obelis). Þalia kaip þolë,

maþa kaip pelë, aukðta kaip baþnyèia

(kriauðë). Miðke auga àþuolas dviðakis.

Tos dvi ðakos vël dviðakës, o tos dar

kartà dviðakës. Ant kiekvienos ðakos po

obuolá. Kiek ið viso obuoliø? (në vieno –

ant àþuolo obuoliai neauga). Virðuj medþio

ugnis dega (ðermukðnis). Koks medis

be lapø þaliuoja? (eglë). Miðke gimæs,

miðke augæs, miðko medþio nematæs

(medþio ðerdis). Kokiø medþiø

girioj daugiausia? (staèiø). Kai augau,

balau, þalià kepuræ neðiojau. Kai uþaugau,

á ðimtà daliø suskilau, o kai suðilau,

auksu pavirtau ir ið aukso miltais pasidariau

(berþas, ið jo suskaldytos ir sukûrentos

malkos). Kypðtakojis pagiry, atbulainis

vandeny (kiðkis ir vëþys). Laibakojis,

raudonkojis po pelkes klampoja

(guþutis). Ið kelmo ðipavo ir kojà uþgavo

(gyvatë). Juodas kaip anglis, bet

ne anglis, knisa kaip kiaulë, bet ne kiaulë,

lekia kaip paukðtis, bet ne paukðtis

(juodvabalis).

Patarlës ir prieþodþiai. Mûsø senoliai

mëgo patarles ir prieþodþius. XX a.

jie dar kai kur buvo girdimi. Tautosakos

rinkëjai jø uþraðë daug tûkstanèiø.

Ði tautos iðmintis gali paávairinti popietes,

vakarones, susiëjimus, ðventes.

Labai daþnai ðituose humoro kûrinëliuose

veikia miðkø þvërys, paukðèiai,

kita gyvûnija, augalija. Abudu kaip vieno

kelmo: èia tau matuoja, èia tau meluoja.

Ak, kad tave vanagas nuneðtø.

Aèiû uþ lapienæ, bet savo ropës gardesnës.

Akyse ðilkas, uþ akiø – vilkas.

Alkanas vilkas dþiaugiasi ir pelæ pagavæs.

Ant alksnio obuolá rodo. Ant gero

þiedo ir bitë sëda. Ant ðakos raitas iðjojo.

Bailus ir kiðkio iðsigàsta. Be skied-

34 Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 7

ros medþio nenukirsi. Bitës saldus medus,

bet sunkus darbas. Blogas paukðtis,

kuris savo lizdo nesaugoja. Cypia

kaip varlë, rato prispausta. Èiaudi, kaip

katë nuo lapienës. Dairosi, kaip varna

á dausas lëkti. Dar kiðkis kopûstuose,

o jau puodà kaièia.

Dainos. Tarpukariu labai daug gyventojø

buvo kaimuose. Linksmintasi

vakarëliuose, geguþinëse, vestuvëse,

kitomis progomis ir dainuota. Ðienaujant,

kertant rugius, talkose taip pat

skambëjo dainos. Dainos dþiugino,

kartais, primindamos sunkius laikus,

ir aðaras iðspausdavo. Jos iðreikðdavo

ne tik dþiaugsmà, bet malðino liûdesá,

nusiminimà, vargus, primindavo

sunkius darbus, naðlaièius, karius. Yra

tûkstanèiai dainø, kur þmogaus gyvenimas

lyginamas su gamta. Lakðtutë

negieda, nes jos lizdelá iðdraskë piemenys.

Kita daina klausia karvelëlá, kur

jis nakvojo ðià naktelæ. Giria, girelë, giruþë

ûþia, gaudþia, þaliuoja, skamba,

liepsnoja, braðka. Rinkinëlyje „Þalios

girios giesmës“ surinktos vien kryklinieèiø

dainos „Þalioj girioj medeliai

braðkëjo, kad berneliui galvelæ skaudëjo,

kad panelë uþ kito iðëjo“, „Vaikðèiojo,

vaikðèiojo, strielèius po girelæ

vaikðèiojo. Neðiojo, neðiojo, ant peèiø

strielbelæ neðiojo“, „Að jojau ðimtà myliø,

prijojau þalià girià“, „Girioj kiðkis bëginëjo,

visus grybus praðinëjo: eikim,

grybai, vainon, grybuþëliai, vainon“,

„Uþ þaliø gireliø ten nauji dvareliai, neþinojau,

negirdëjau, kad ten yr mergelë“,

„Oi þalia, þalia, þalia giruþëlë, toje

giruþëlëje tamsus turmuþis. Toje giruþëj

tamsus turmuþis, tame turmuþy jaunas

bernuþis“, „Gale girios laukiau, dûmelæ

dûmojau, kà nuneðiu merguþëlei

graþiø dovanëliø“, „Oi augo, augo

jaunas bernelis, kaip girioj àþuolëlis”,

“Oi girele, oi girele, tu þalioji mano, reikës

praðyti, reikës samdyti jaunuosius

bernelius. Reikës nukirsti, reikës induoti

klevinius kirvelius, reikës nukirsti nugenëti

aukðtuosius medelius“, „Þalioj

girelëj upelë teka, o pakrantëliuos –

nendrelës auga”, „Skyniau, skyniau

skynimëlá, dariau, dariau vieðkelëlá per

þaliàjà girelæ, á jaunàjà mergelæ“. Skambëjo

ðitos dainos, ið vargo nupintos,

ne tik èia, bet plito ir kitur.

Pasaulio

Prof. Aleksandras VITKUS

XV a. pradþioje vienas prancûzø bajoras

laiðke raðë: „Turint galvoje dabartiná

susiskaldymà Ðventojoje Baþnyèioje popieþiø

klausimu (nes yra trys pretendentai

á popieþiaus sostà): vienas gyvena Romoje

ir vadina save Martynu V, jam paklûsta

visi karaliai krikðèionys; kitas – (...)

Valanso karalystëje, ðis vadina save popieþiumi

Klemensu VII; kur gyvena treèiasis,

maþai kas þino, gal tik Sent Etjeno kardinolas;

jis vadina save popieþiumi Benediktu

XIV... Maldaukite mûsø Vieðpatá Jëzø

Kristø, kad ið savo begalinio gailiaðirdiðkumo

malonëtø mums apreikðti, kuris

ið trijø paminëtøjø yra tikrasis popieþius ir

kuriam mes nuo ðiol Jo valia turëtume paklusti

(...) ir kuriuo tikëti“.

Kas gi ávyko Baþnyèioje?

Po Grigaliaus reformos XI a. Baþnyèia

siekë visuotinio vieðpatavimo. Kardinolas

Gaetanis, pasivadinæs Bonifacu VIII, paskelbë

popieþiaus valdþios visuotinumà,

simbolizuojantá tiesioginá Baþnyèios su Dievu

ryðá. 1302 m. bulëje pagrindë popieþiaus

virðenybæ prieð visus valdovus, taigi

ir valdovai turi mokëti duoklæ Ðventajam

Sostui ir tik popieþius gali paskelbti valdovà

imperatoriumi. Stengësi sustiprinti popieþiaus

átakà Neapolio karalystëje, Sicilijoje,

Toskanoje, Vengrijoje ir Lenkijoje.

1308 m. rugsëjá Ananjo mieste popieþius

susikerta su Prancûzijos karaliumi Pilypu

Graþiuoju (1285–1314) dël popieþiaus pasaulinës

valdþios apribojimo. Popieþiaus

ápëdinis Klemensas V, anksèiau buvæs Bordo

arkivyskupu, bijodamas sukilimo, ásikuria

ne Romoje, bet Avinjone, nors Avinjonas

tada priklausë Neapolio karalystei.

Ðtai nuo tada ir Romos popieþiø rezidavimo

Avinjone laikotarpis (1307–1377) vadinamas

„Avinjono nelaisve“, o Romoje šis

popieþystës laikotarpis Avinjone vadinamas

„Babilono vergove“.

Tiesioginë prieþastis, lëmusi „Avinjono

nelaisvæ“, buvo konfliktas tarp popieþiaus

Bonifaco VIII (1294–1303) ir

Prancûzijos karaliaus Pilypo IV (1281–

1314) dël baþnytiniø turtø Prancûzijoje

apmokestinimo (tuo buvo pademonstruotas

pasaulinës valdþios nepriklausomumas

nuo dvasinës).

„Avinjono nelaisvës“ metu Baþnyèiai

vadovavæ popieþiai (Klemensas V, Jonas

XII, Benediktas XII, Klemensas VI, Inocentas

VI, Urbonas V, Grigalijus XI – iš 8 Avin-


paveldo paminklas

Avinjonas ir Lietuva

jone gyvenusiø popieþiø 7 buvo prancûzai)

buvo visiðkai priklausomi nuo Prancûzijos

karaliaus. Pvz., 1311–1312 m. Pilypo

IV Graþiojo reikalavimu Vienos visuotiniame

baþnyèios susirinkime, pritariant

popieþiui Klemensui V, panaikinamas galingas

ir turtingas Tamplieriø ordinas (apkaltintas

erezija ir juodosios magijos praktikavimu),

jo turtai perduoti karaliaus iþdui.

1377 m. ði „nelaisvë“ baigiasi. Vienuolës

mistikës Kotrynos Sienietës primygtinai

praðomas, popieþius Grigalius XI gráþta

á Amþinàjá miestà. Jam mirus, Romos

gyventojai reikalauja, kad popieþius bûtø

italas. Jø spaudþiami, kardinolai popieþiumi

iðrenka Bario vyskupà, italà, ilgai gyvenusá

Avinjone. Iðrinktas Urbono VI vardu,

jis iðreiðkia savo prisiriðimà prie Romos

miesto. Taèiau jo autokratiðkas elgesys papiktina

kardinolus, ir jis nuðalinamas nuo

sosto. Jis atsisako paklusti, tada kardinolai

iðrenka naujà popieþiø (antipopieþiø)

prancûzà, Klemensà VII, ir ðis vël persikelia

á Avinjonà. Prasideda didysis Vakarø

baþnyèios skilimas, kuris keturiasdeðimt

metø (1378–1417) dalys krikðèioniðkàjà

Europà. Abu popieþiai Romoje ir Avinjone

kiekvienas paskiria savo kardinolø kolegijà,

ágaliotà iðrinkti jø ápëdiná, taip dar labiau

pabrëþdami pasidalijimà. Ispanija, Portugalija,

Prancûzija, Neapolio karalystë ir

Ðkotija remia Avinjono popieþiø; kitos ðalys

palaiko Romos popieþiø. Dël to pakertamas

popieþiaus ir Baþnyèios autoritetas.

1409 m. Pizos ekumeniniame susirinkime

abu popieþiai nušalinami nuo sosto

kaip eretikai, ir konklava išrenka naujà popieþiø.

Bet Roma ir Avinjonas nepaklûsta.

Tarpusavyje ima kovoti trys popieþiai (antipopieþiai)

– Jonas XXIII, Benediktas XIII

ir Grigalijus XII. Vakarø krikðèioniðkasis pasaulis

dabar turi tris popieþius.

Ir vis dëlto Vokietijos imperatoriaus

Zigmanto globojamas, sušaukiamas Konstanco

susirinkimas (1414–1418, Vokietijos

imperijos mieste, pietvakariuose, prie

Šveicarijos sienos), kuriame priimamas

popieþiaus pavaldumo Visuotiniams Susirinkimø

nutarimams principas. Susirinkimas

paskelbia principà, kad viršenybë

priklauso jam, o ne popieþiui. Susirinkimo

valiai paklusdami, Romos ir Pizos popieþiai

savo noru atsisako sosto; Avinjono popieþius

nuo sosto nušalinamas. 1417 m.

naujai išrinktas popieþius Martynas V pripaþástamas

visø. Ne veltui prancûzø bajoras

savo laiške pats sau aiškinasi: „Pirmasis,

kuris vadina save popieþiumi Martynu,

buvo iðrinktas Konstance visø krikðèioniðkøjø

tautø sutarimu; tas, kuris vadina save

Klemensu, buvo iðrinktas trijø savo kardinolø;

treèiasis, kuris vadinasi popieþiumi

Benediktu XIV (...), buvo išrinktas slaptai

(...) Sent Etjeno kardinolo“.

Martyno V ápëdiniai stengiasi, kad ateityje

virðenybæ turëtø ne Baþnyèios susirinkimas,

o popieþius, ir Bazelio-Florencijos

susirinkimas (1431–1449) kuriam laikui

teisiškai pripaþins popieþiø virðenybæ.

Šis Konstancos susirinkimas tapo

naudingas ir Lietuvai. 1414 m. LDK ir Len-

kija nutraukë su Vokieèiø ordinu ginkluotà

konfliktà dël Þemaitijos priklausomybës

ir pavedë ginèijamus klausimus

spræsti Susirinkimui. 1415 m. lapkrièio 28

d. á Konstancos susirinkimà atvyko 60 apsikrikðtijusiø

Þemaitijos bajorø delegaci-

ja. Vis dëlto Susirinkimas Þemaitijà paliko

politiðkai pavaldþià Vokieèiø ordinui,

bet teisæ jà apkrikðtyti suteikë ne Ordinui,

o Vytautui ir Jogailai. Baþnytiniams reikalams

tvarkyti 1417 m. spalio 24 d. Vytautas

specialiu aktu ásteigë Medininkø

(Þemaitijos) vyskupijà ir jos vyskupu paskyrë

magistrà Motiejø Trakiðká.

Ðiandien Avinjonas – pasaulio paveldo

paminklas. Jame yra popieþiaus rûmø

ansamblis. Benediktas XII nusprendë

pastatydinti rûmus ant Domo uolos.

Tai rûsti tvirtovë, prie kurios Klemensas

VI prišliejo prabangius rûmus. 1362 m.

rûmø statyba buvo baigta ir jie tapo rafinuotu

dvaru ir visø persekiojamøjø prieglobsèiu.

1348 m. Avinjonas, nupirktas iš

Joanos, Neapolio karalienës ir Provanso

grafienës, iðliko popieþiø nuosavybe iki

1791 m., kai Avinjono miestas ir Venasko

grafystë buvo prijungti prie Prancûzijos.

Dabar kuklius senuosius (1342) ir gausiai

dekoruotus naujuosius (1352) rûmus

supa aukðta siena su 8 bokðtais, koplytëlës

dekoruotos XIV a. italø freskomis. Iðlikusi

dalis (4 arkos) Ðv. Benedikto akmenø

tilto (1185) su savita romaninio stiliaus

Ðv. Mikalojaus koplytële, romaninë Dievo

Motinos katedra (XII a.) su popieþiaus Benedikto

XII ir raiþytu Jono XXII antkapiais

(XIV a.); gotikinës baþnyèios: Ðv. Petro

(XIV–XVI a.) su puošniu fasadu ir gausiai

raiþytomis durimis, Šv. Deziderijaus ir Šv.

Agrikolos (abi pastatytos XIV–XVIII a.).

Avinjonas, Prancûzija

Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 7 35


36 Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 7

Raiba Rivþa ir Juris Ekmanis –

nauji Lietuvos MA uþsienio nariai

Prof. habil. dr. Latvijos MA prezidentas JURIS EKMANIS (deðinëje) ir Lietuvos

MA prezidentas Zenonas Rokus Rudzikas

Latvijos ðvietimo ir mokslo ministrë prof. habil. dr. Latvijos MA akad. RAIBA RIVÞA

(kairëje) su kolege Lietuvos ðvietimo ir mokslo ministre Roma Þakaitiene

Lietuvos MA Maþojoje

salëje 2007 m. birþelio

7 d. buvo pristatyta

kolektyvinë monografija

„Tautiðkumas ir

pilietiðkumas. Atskirtis

ar dermë?“

Kalba MA

narys korespondentas

prof. Domas

Kaunas

Virginijos VALUCKIENËS nuotr.

Graþus

Istorikë Aldona Gaigalaitë

gimë 1927 m. birþelio 15 d.

Gaiþiûnuose (netoli Linkuvos).

Skulptorës N. Gaigalaitës ir

geologo A.Gaigalo sesuo.

1950 m. baigë Vilniaus pedagoginá

institutà. 1951–1954

m. – MA Istorijos instituto aspirantë.

1955 m. apgynë istorijos

mokslø kandidato disertacijà.

Dirbo Istorijos institute,

Vilniaus pedagoginiame institute.

Profesorë nuo 1984 metø.

1988–1990 m. – naujai ákurtos

Lietuvos istorijos katedros

vedëja. Lietuvos mokslo tarybos

nostrifikuota kaip humanitariniø

mokslø daktarë ir profesorë

1994 metais.

Tyrë Lietuvos Respublikos

susikûrimo, jos vidaus ir uþsienio

politikos istorijà. Sovietmeèiu

ir po Atgimimo rengë ðaltiniø

publikacijas, chrestomatijas,

raðë vadovëlius ir kitas

mokymo priemones vidurinëms

ir aukðtosioms mokykloms.

Atkûrus nepriklausomybæ,

paraðë knygø ir straipsniø

apie XX a. Lietuvos politikos ir

kultûros veikëjus, valstybës

uþsienio politikà, Paryþiaus

Taikos konferencijà 1919 metais.

Paraðë 3 atsiminimø knygas

apie Linkuvos gimnazijos

mokytojus, apie savo tëvo visuomeninæ

ir ûkinæ veiklà,

klampø istorikës kelià sovietmeèiu.

Jos sovietmeèio darbuose

þymûs oficialiosios ideologijos

pëdsakai, taèiau ðie

darbai visada pasiþymëjo gausia

nauja faktografija. 1970 m.

gynë istorijos mokslø daktaro

disertacijà „Klerikalizmas Lietuvoje

1917–1940“. Taèiau


jubiliejus

laipsnio negavo dël ideologinio

nenuoseklumo. Uþ panaðius

dalykus paskaitose ir kituose

darbuose ne kartà áspëta,

kad gali bûti atleista ið dar-

bo. Svarbiausi veikalai: „Anglijos

kapitalas ir Lietuva. 1919–

1940“ (1986). „Klerikalizmas

Lietuvoje 1917–1940 m.“

(1970), „Lietuva Paryþiuje

1919 metais“ (1999), „Lietuvos

uþsienio reikalø ministrai“

(kartu su kitais) (1999), „Juozas

Purickis-Vygandas“ (su

J.Þeimantiene) (2003).

Jubiliatæ iðkilios ðventës

proga sveikino buvæ mokslo

draugai, aspirantai, gausus

bendradarbiø bûrys. Buvo iðsakyta

ðiltø þodþiø, linkëjimø,

áteikta daug gëliø.

Akad. Vytautas MERKYS

Ið kairës: akad. Leonardas Sauka,

akad. Algirdas Gaiþutis ir knygos

sudarytojas ir redaktorius

MA narys korespondentas

prof. Romualdas Grigas

Aplinkos ministras

Arûnas Kundrotas,

aptaræs globalines

aplinkos

apsaugos problemas,

pristatæs

naujàjà Lietuvos

Raudonàjà knygà,

ðiltu þodþiu ir

padëkomis pagerbë

geriausius Aplinkos

ministerijos sistemos

darbuotojus,

pilietiniø aplinkosauginiø

akcijø iniciatorius.

Áteikta Viktoro

Bergo premija,

apdovanoti konkursø

nugalëtojai

Virginijos

VALUCKIENËS

nuotr.

Pakiliai paminëta Pasaulinë

aplinkos apsaugos diena

Virginijos

VALUCKIENËS

nuotr.

Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 7 37


Jûratë ÐRIUBËNIENË

Vilniaus universiteto Botanikos sodas

Viendienës (Hemerocallis L.) – vienaskilèiø

klasës viendieniø ðeimos daugiameèiai

þoliniai dekoratyviniai augalai,

kurie labai tinka sodybø, gatviø ir parkø

puoðybai.

Ðià gentá Hemerocallis vardu 1735 m.

pavadino K.Linëjus. Pavadinimas kilæs

ið graikø kalbos þodþiø: „hemera“ – diena

ir „kalos“ – groþis, kadangi jø þiedas

þydi vienà dienà. J.Pabrëþa lietuviðkai

ðá augalà pavadino viendienës vardu.

Liaudyje jos vadinamos aplelijos, sinardës

vardais.

Tëvynë – Pietryèiø Azija, Kinija, Japonija.

Kai kurios rûðys aptinkamos Korëjos

pusiasalyje, Mandþûrijoje ir net

Mongolijoje. Pietinëje arealo dalyje ðie

augalai auga kalnø ar net aukðtikalniø

zonose, ðiaurinëje dalyje jie iðplitæ

plokðèiose nuokalnëse, upiø pakrantëse

ir slëniuose.

Jos ypaè vertinamos dël puikiø þiedø

ir graþios lapijos, dël ilgaamþiðkumo.

Tai nereiklûs augalai. Vienoje vietoje gali

augti daugiau nei 10–15 metø ir neprarasti

dekoratyvumo. Mëgsta saulëtà

vietà, nors pakenèia ir lengvà pavësá, taèiau

tada maþiau þydi. Optimalus dirvos

pH 6,0–6,5, gali siekti 7,0–7,5, o rûgðtesni

dirvoþemiai (pH þemiau 5,0) joms

netinka. Sunkø dirvoþemá reikia palengvinti

smëliu, perpuvusiu mëðlu, smëlingà

papildyti kompostu, durpëmis. Veðliausiai

auga giliai ádirbtoje dirvoje, kur

humusingas sluoksnis apie 30–40 cm,

nuolat pakanka drëgmës ir ðilumos.

Nemëgsta drëgnø, uþmirkusiø dirvø,

taèiau ðaknø lygyje turëtø bûti lengvai

drëgna. Reikiamai drëgmei palaikyti rekomenduotina

augalus, patræðus kompleksinëmis

mineralinëmis tràðomis, uþmulèiuoti.

Viendienes geriausia sodinti pirmojoje

vegetacijos pusëje – net iki liepos më-

38 Mokslas Mokslas ir gyvenimas gyvenimas 2007 2007 Nr. 7

‘Winnie the pooh‘

Viendienës

nesio. Pavasará pasodinti augalai kitàmet

jau visiðkai suauga ir gausiai þydi. Viendienes

galima sodinti ir rudená, taèiau geriausia

iki rugsëjo vidurio. Prieð sodinant

bûtina paðalinti visas apmirusias ir supuvusias

ðaknis, iki 15–20 cm patrumpinti

lapus. Iškasus 30–40 cm gylio ir tokio pat

skersmens duobutæ, á jos dugnà pilamas

kompostas, juodþemis, išmaišoma sauja

kalio (labai tinka pelenai) ir fosforo tràðø

miðinio. Neturint mineraliniø tràðø,

galima pilti tiktai pelenø ir pjuvenø, nes

viendienës augs ne vienerius metus,

ir todël ðaknø zonoje neturi stigti

maisto medþiagø.

Sodinimui

duobutes geriau

paruoðti ið

anksto – maþdaug

mënesá

prieð sodinimà.

Sodinamo augalo

ðaknys

paskleidþiamos

ant

duobutës

dugne supilto þemës

kauburëlio, ðiek tiek uþþeriamos

þeme ir palaistomos. Po to šaknys

uþberiamos humusingu dirvoþemiu, gerai

apspaudþiamos ir dar kartà palaistomos.

Šaknies kaklelis turi bûti ne giliau

kaip 2,5 cm, nes giliau pasodintos viendienës

negausiai þydës, skurs, gali pradëti

dþiûti lapø virðûnëlës. Reikia stebëti,

kad drëgmës pakaktø 2–3 savaites.

Viendienës – mëgstantys drëgmæ augalai,

nors trumpalaikës sausros joms

nëra baisios dël labai stipraus, galingo

ðaknyno, kuriame gausu vandens ir

maisto atsargø. Laistomos priklausomai

nuo dirvos drëgnumo. Ji turi bûti ámirkusi

5–7 cm gylyje. Pavasará laistomos kartà

per savaitæ, vasarà þydëjimo metu.

Reikëtø gausiai laistyti nuo þiedpumpuriø

pasirodymo iki þydëjimo. Kad geriau

laikytøsi drëgmë ir dirva per daug neákaistø,

augalà reikia mulèiuoti durpëmis,

kompostu, nuðienauta þole. Be to, mulèas

sustabdo piktþoliø augimà.

Þeldynuose smulkiaþiedës viendienës

sodinamos 40–60 cm atstumu,

stambiaþiedës reèiau – kas 80–100 cm.

Daugelá metø auganèiø viendieniø

kerai iðkyla á pavirðiø, todël patartina kasmet

rudená juos mulèiuoti. Labai tinka

ávairios pjuvenos, galima naudoti ir kitas

mulèo rûðis. Mulèas palengvina þiemojimo

sàlygas, saugo dirvà nuo iðdþiûvimo

ir perkaitimo. Prieð mulèiuojant reikia

ðiek tiek patræðti kalio ir fosforo tràðomis.

Augalà bûtina gerai aprûpinti ir maisto

medþiagomis. Kiekvienà pavasará saikingai

træðti azoto tràðomis (balandþio

pabaigoje – geguþës pradþioje), geriausia

laistant (25–30 g tràðø 10 l

vandens) arba tiek

jø paberiant aplink

kerà.

Po þy-

‘Lady

inara‘

dëjimo arba vegetacijos pabaigoje træðti

kalio bei fosforo tràðomis 20–25 g

(N:P:K 3:12:12), iðberiant aplink kerà ir

árankiais áterpiant á dirvà. Nuo jø priklausys

þydëjimo gausumas kitais metais.

Skurdesnëse dirvose auganèios

viendienës træðiamos 3 kartus: pavasará,

kai augalai pradeda vegetacijà, vasarà

prieð þydëjimà (geguþës pab. – birþelio

mën.) ir po þydëjimo – rudená (rugpjûtis

– rugsëjo pradþia). Ilgesná laikà augantys

kerai træðiami gausiau nei jaunesni.

Rûðiniø viendieniø, tokiø kaip H. fulva,

H. middendorffii, H. citrina ir kt., træðti

nereikia.

Svarbiausias viendieniø prieþiûros

darbas – paðalinti dþiûstanèius lapus ir

nuþydëjusius þiedus.


‘American

bicentennial‘

* * *

Europoje viendienës atsirado XVI a.

viduryje ir greitai paplito. Dauguma dabartiniø

veisliø iðvestos JAV, kur nuo

1946 m. veikia viendieniø augintojø draugija

(American Hemerocallis Society),

vienijanti per 4 tûkst. nariø. Nuo draugijos

veiklos pradþios èia uþregistruota

apie 80 tûkst. veisliø.

1950–1975 m. laikotarpis buvo labai

sëkmingas viendieniø selekcijai. Šiuo metu

apie 450 selekcininkø iðvedë per 15

tûkst. veisliø, uþregistruotø viendieniø

draugijoje. Viendieniø þinovas ir selekcininkas

R.W.Munsonas (1989) iðskiria tris

to meto áþymiausius selekcininkus dr. Erzà

Kraus, Davidà Hallá ir Elmerá Claarà.

Tokio populiarumo tarp selekcininkø

viendienës susilaukë dël þiedø formø ir

dydþiø ávairovës, plaèios spalvinës gamos.

Pagal formà skiriami þvaigþdiðki, ovalûs,

apvalûs, pilnaviduriai, voro, varpelio,

trikampio formos þiedai. Þiedlapiø

kraðteliai lygûs arba banguoti. Pagal þiedø

dydá skirstomos á miniatiûrines (jø

skersmuo maþesnis nei 7,5 cm), smulkiaþiedes

(7,5–11,5 cm), stambiaþiedes

(daugiau nei 11,5 cm). Spalvø

ir atspalviø gama didþiulë:

nuo sniego baltumo iki tamsiai

raudonø, beveik juodø.

Taèiau viendieniø spalvø

gausume nëra melsvos

spalvos. Kai kurios veislës

maloniai kvepia.

Ne visos viendienës

þydi vienu metu. Jau vasaros

pradþioje (birþelio mën.) praþysta

ankstyvosios rûðys: Dumortierio (Hemerocallis

dumortierii), Midendorfo (H.middendorffii),

geltonoji (H. flava). Dauguma

viendieniø veisliø þydi liepos–rugpjûèio

mënesiais. Vëliau praþystanèios veislës

gali dþiuginti savo spalvomis net rugsëjo

pradþioje. Nors vienas þiedas þydi tik vienà

dienà, maþdaug 16 val. (ið to ir kilæs

pavadinimas viendienë), taèiau þiedyne

gali bûti net iki 30 pumpurø. Taigi jø þydëjimas

gali trukti visà mënesá, o kai kuriø

veisliø net 1,5 mënesio.

Viendienës – puikus þeldynø, ypaè

landðaftiniø, augalas. Jos dekoratyvios

visà vegetacijos laikotarpá, pavasará puoðia

aplinkà ðviesia lapø þaluma, graþia

kero forma, o viduvasará iðsiskleidþia nepakartojamo

groþio ávairiø spalvø ir atspalviø,

formø ir dydþiø saulëje þërintys

þiedai. Atsiþvelgiant á viendieniø dekoratyvumà

ir spalvingumà, jos gali bûti plaèiai

taikomos ávairiø gëlynø kompozicijose.

Labai graþiai atrodo viendieniø

gëlynai parke ar skverelyje. Pati

tinkamiausia vieta þeldynuose –

monokultûros gëlynai, þydëjimo

metu dominuojantys aplinkoje. Gali

augti pavienëmis vienspalvëmis

ar ávairiaspalvëmis grupëmis, derinamos

su kitais þoliniais dekoratyviniais

augalais, taip pat ir sumedëjusiais.

Labai graþiai atrodo pavasariniai

gëlynai, kuriø priekinëje

dalyje pasodinti pavasariniai krokai,

hiacintai, tulpës, uþ jø ankstyvosios

viendienës (Midendorfo,

geltonoji), uþ viendieniø – laumenës

(Doronicum), rudgrûdëlës

(Iberis), burbuliai (Trollus). Tarp

gausiausiø viendieniø pasodinus

lelijas, jø svogûnai bus apsaugoti

nuo perkaitimo. Áspûdingai atrodo

gëlynai, kuriuose derinamos viendienës,

flioksai, pentiniai, astilbës,

gailiardijos, melsvës, rodþersijos,

gaurës.

Natûralumo áspûdá sudaro viendieniø

rûðiø ir veisliø deriniai vienoje

grupëje. Labai áspûdingai atrodo

prie vandens telkiniø, ypaè

ðviesiø, ryðkiø spalvø veislës. Efektingai

atrodo ir viendieniø gyvatvorës.

Þemos ir vidutinio aukðtumo

(30–80 cm) tinka gyvatvorëms,

aukðtos veislës (80 cm – 2 m) –

soliterams.

Skinti þiedai tinka puokðtëms.

Pamerkti jie laikosi labai ilgai, daugelio

veisliø praþysta iki paskutinio

pumpuro, visiðkai neuþterðia vandens

dël augale esanèiø fitoncidø.

Taèiau transportuoti juos sunku dël

þiedø trapumo. Miniatiûriniø viendieniø

þiedai labai tiktø ávairioms

puokðtëms.

Vilniaus universiteto Botanikos

sodo Gëlininkystës skyriuje auga

7 rûðiø ir 110 veisliø viendieniø. Kolekcijoje

dekoratyvumu ypaè iðsiskiria

geltonþiedës veislës ‘Anna

Wonderlan‘, ‘Hyperion‘, ‘Daily Bread‘,

‘Dinkum Ausie‘, Golden Gift‘,

‘Merry Will‘. Raudonþiedþiø grupëje

labai dekoratyvios ‘Hey There‘,

‘Buzz Bomb‘, ‘Bold Rubel‘, ‘Crimson

Pirate‘, ‘Wanetta‘. Jos iðsiskiria

tvirtais þiedynstiebiais, puoðniais

þiedais, gausiu þydëjimu. Roþiniais

þiedais þydinèios ‘Abstract

Art‘, ‘American Bicentennial‘, ‘Anna

Warner‘, ‘Bed of Rose‘, ‘Luxury

Lace‘. Kolekcijoje auga pasaulyje labai

paplitusi ir daug apdovanojimø pelniusi

veislë ‘Frans Hals‘, þydinti ilgai ir gausiai

originaliais dvispalviais þiedais.

‘Bed of rose‘

‘Hey There‘

‘Abstract art‘

‘Golden gift‘

Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 7 39


Ðiø metø balandþio 4–6 dienomis Lietuvos geologijos

tarnybos prie Aplinkos ministerijos specialistai,

bendradarbiaudami su Ventos regioninio parko

direkcija, parengë iðvykstamàjá lauko geologiná

seminarà „Ventos slënio geologinis paveldas“.

Ventos regioninio parko pavadinimas

byloja, kad svarbiausia jo gamtinë vertybë

yra Ventos slënis, jame esanèios atodangos,

griovos bei raguvos, eroziniai atragiai,

upës erozijos sukurta reljefo ávairovë.

Ventos regioniniame parke gausus kultûrinis

ir istorinis paveldas, taèiau paèios

svarbiausios Ventos regioninio parko vertybës

– tai unikalios juros periodo uolienø

Seminaro dalyviai prie Papilës atodangos

atodangos, nuo seno þinomos Papilëje ir

jos apylinkëse. Seminaro metu Ventos regioniniame

parke kartu su Lietuvos geologijos

tarnybos ir Valstybinës saugomø

teritorijø tarnybos specialistais lankësi grupë

specialistø ið Latvijos aplinkos, geologijos

ir meteorologijos agentûros.

Išvykos metu Lietuvos geologijos tarnybos

ir Ventos regioninio parko darbuotojai

latviø geologus supaþindino su Ventos

regioninio parko teritorijoje ir greta jo

esanèiais unikaliais paþintine ir moksline

prasme geologiniais ir geomorfologiniais

objektais, pristatë naujausius jø tyrimø duomenis.

Pirmàjà seminaro dienà dalyviai lankësi

Papilës atodangoje, kuri yra paèiame

Papilës miestelio centre ir yra unikali Baltijos

regione bei turi pasaulinæ mokslinæ reikðmæ.

Papilës atodangoje atsidengia juros periodo

uolienos, gausiai aptinkamos juros

periodo gyvûnø liekanos (fosilijos) – amonitai,

belemnitai, ávairiø moliuskø kiaukutai,

kitø vandenyje gyvenusiø gyvûnø ir augalø

liekanos bei þymës.

Juros sistemos uolienø atodangø

Ventos slënyje yra Jurakalnio griovoje, èia

árengtas paþintinis takas – nuo erozinio atragio

apþvalgos aikðtelës atsiveria nuostabus

vaizdas á Ventos upës slëná bei kitoje

jo pusëje esantá Papilës miestelá, o perþengus

patogiais laiptais á gretimà griovà atsi-

40 Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 7

Jolanta ÈYÞIENË,

Jonas SATKÛNAS

Lietuvos geologijos tarnyba

Ventos

slëniogeologinis pav

dengia juros periodo uolienos. Be juros

sistemos uolienø, Ventos slënio gretimybëse

atsidengia ir kitø geologiniø sistemø

uolienos. Ádomus yra Ðaltiðkiø molio kar-

Aviþlio atodanga

tarpvalstybinë

vertybë

jeras, kurio technogeniškai suformuotas

reljefas daugiau primena kalnus nei áprastà

mûsø akims Lietuvos peizaþà.

Ties Purvënø kaimu upës erozija atidengë

eþerinius organogeninius darinius

su kiaukutø likuèiais, kurie byloja, kad ðios

nuosëdos galëjo susiklostyti pakankamai

šiltu laikotarpiu tyvuliavusiame eþere.

Kitas unikalus gamtos objektas –

Aviþlio ir Ventos upiø santakoje abiejø

upiø erozijos sukurtas siauras ir ilgas atragis.

Tai maþdaug 100 m ilgio ketera

staèiais ðlaitais, uþsibaigianti staèia atodanga

abiejø upiø santakoje. Atodangoje

matyti ledyno deformuoti pleurito ir


smëlio sluoksniai, kurie greièiausiai susiklojo

dideliame eþere.

Seminaro dalyviai aplankë Akmenës

krašto muziejø, kuriame eksponuojama

privati Stasio Sungailos mineralø kolekcieldas


ja, surinkta ið ávairiø Akmenës rajono kampeliø:

Meiþiø eþero, Kegriø karjero, Klykoliø

objekto, Dabikinëlës karjero, Vëlaièiø,

Draginiø, Vegeriø ir Biliûniðkiø kaimø, Papilës

miestelio ir kitø Lietuvos vietoviø.

Antràjà seminaro dienà renginio dalyviai

vyko á Latvijà, kur, vadovaujami spe-

Juros fosilijø beieðkant...

cialistø iš Latvijos aplinkos, geologijos ir

meteorologijos agentûros, susipaþino su

Ventos slënyje esanèiais geologiniais objektais

atkarpoje nuo Nigrandës iki Kuldi-

Ventos rumba

Naujosios Akmenës svitos klinties

sluoksniai ir buvæs kalkiø

gamybos cechas

Jolantos ÈYÞIENËS nuotr.

gos – prekvartero sistemø uolienø atodangomis,

kuriø tyrimo duomenys gali bûti labai

svarbûs tikslinant Lietuvos geologinæ

struktûrà, atliekant geologiná kartografavimà

1:50 000 masteliu Papilës

plote. Reikëtø paminëti, kad,

skirtingai nuo Lietuvos, Latvijoje

Ventos upës slënyje vertingi

geologiniai objektai nëra

pritaikyti lankymui – iki ðiol nëra

árengtø paþintiniø takø bei

stendø, trûksta informacijos

apie ðiuos objektus. Dalyviai

aplankë Kalni atodangà, kur

pavirðiuje atsidengia vidurinës

juros kelovëjo aukšto rudoji anglis.

Netoli Kalni atodangos yra

senas apleistas karjeras, prieš

Aviþlio ir Ventos upiø santakoje abiejø upiø

erozijos sukurtas siauras ir ilgas atragis

Antràjá pasauliná karà pramoniniu bûdu èia

buvo kasama rudoji anglis.

Á ðiaurës vakarus nuo Nigrandës Ventos

upës slënyje atsidengia virðutinio permo

Naujosios Akmenës svitos klinties

sluoksniai. Ðalia atodangos yra Carinës

Rusijos laikø iðlikæs kalkiø gamybos cechas,

kuriame buvo deginama tiesiai iš

šalia kasamo karjero paimta klintis.

Seminaro metu dalyviai taip pat aplankë

Lçgernieki atodangà, èia atsidengia

vidurinës juros kelovëjaus aukðto uolienos,

kurias sudaro baltas kvarcinis

smëlis ir juodas kaolinitinis molis su

medþio liekanomis (lignitu). Atodangoje

matyti aiðkûs glaciodislokacijos poþymiai.

Zoslçni atodanga yra aukðèiausia juros

sistemos Papilës svitos atodanga, jos

aukðtis siekia 15 m, o nuogulos sudarytos

ið kvarcinio smëlio su smulkiais rudosios

anglies ir molio læðiais.

Ventos slënyje atsidengia ir devono

sistemos uolienos, viena tokiø – viršutinio

devono Ðkervelës svitos pilkai þalsvø

dolomitø atodanga prie Ðkervelës upës.

Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 7 41


Ilgameèiai tyrimai

apvainikuoti

disertacija

Julius NORKEVIÈIUS

Baigiantis geguþei, Vilniaus Gedimino

technikos universiteto Aplinkos apsaugos

katedros doktorantë Edita Baltrënaitë

sëkmingai apgynë daktaro disertacijà

„Sunkiøjø metalø pernaðos ið dirvoþemio

á medá tyrimai ir ávertinimas“. Pavadinimas

primena, kad darbo autorë gilinosi á aplinkos

inþinerijos ir kraðtotvarkos tematikà,

atliko tyrimus, susijusius su aplinkos

tarðos maþinimu, jos ðalinimu. Doktorantei

atsakyti á uþsibrëþtus tikslus padëjo iðsami

ir visapusiška paþintis su medþiais,

dirvoþemiu.

– Medis iðtisas dvideðimt keturias valandas

be pertraukos, be maþiausio poilsio

raðo iðsamø regiono gamtos metraðtá.

Tik reikia sugebëti perskaityti, kas paraðyta.

Doktorantë ðito atkakliai mokësi.

Tiesa, gal visø þodþiø, sakiniø, uþrašytø

medþio metraštyje, neperskaitë, bet faktus

tiksliai iðsiaiðkino ir nustatë vyraujanèias

tendencijas, – darbo mokslinis vadovas

prof. Donatas Butkus vaizdþiai apibûdino

pasirinktà tyrimø kryptá.

Tyrimais nustatyta, kad sunkieji metalai,

patekdami per šaknis, lapus, gali

kauptis ávairiose medþio dalyse. Dël ðios

savybës jie priskirtini aplinkos taršos bioindikatoriams.

Edita Baltrënaitë reikiamus tyrimus atliko,

apibendrino ir disertaciná darbà paraðë

per trejus metus. Doktorantûros stu-

Paskutinis seminaro dalyviø aplankytas

geologinis objektas yra vienas reprezentatyviausiø

– tai Ventos krioklys (latviškai

rumba) Kuldigos mieste. Ventos rumba –

plaèiausias krioklys Latvijoje, jo plotis vasaros

laikotarpiu apie 110 m, o aukštis apie

1,8–2,2 metro. Ventos krioklio pakopa yra

suformuota iš viršutinio devono Pliaviniø

svitos dolomitø, kuriuose gausu fosilijø.

Paskutiniàjà seminaro dienà Papilëje

vyko spaudos konferencija, kur þiniasklaidos

ir vietinës televizijos atstovai buvo

supaþindinti su seminaro tikslais. Vienas

svarbiausiø ðio renginio tikslø buvo iden-

42 Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 7

Edita

Baltrënaitë

daktaro

disertacijos

gynimo

metu

dijas metais sutrumpinti leido, nes disertacijos

ir bakalauro, magistrantûros studijø

baigiamøjø darbø kryptis, tematika

buvo panašios, viena kità praplëtë, papildë

aukðèiausiu mokslo lygiu. Darbo rezultatai

paskelbti 13 moksliniø publikacijø:

2 moksliniai straipsniai þurnaluose,

átrauktuose á Mokslinës informacijos instituto

duomenø bazës pagrindiná sàraðà;

1 – konferencijos praneðimø medþiagoje,

referuotoje minëtojo instituto duomenø

bazëje; 2 moksliniai straipsniai recenzuojamuose

uþsienio leidiniuose; 2 mokslo

straipsniai mûsø ðalies þurnaluose; 5

mokslo straipsniai kitoje Lietuvos spaudoje.

Uþ sukurtà tobulesnæ disertacijai reikalingø

tyrimø, eksperimento metodikà

gautas patentas. Disertacijos rezultatai

aptarti 6 tarptautinëse konferencijose ir

moksliniuose susitikimuose bei 5 respublikinëse

mokslinëse konferencijose. Septynios

mokslinës publikacijos iðspausdintos

konferencijø praneðimuose, o trys

moksliniø publikacijø santraukos – konferencijø

santraukø knygose.

Aplinkos inþinerijos ir kraštotvarkos

mokslo krypties taryba sulaukë deðimties

ne tik mûsø ðalies ávairiø mokslo institucijø

mokslininkø teigiamø atsiliepimø. Ðitaip darbà

vertino oponentai, Mokslo tarybos nariai,

konsultantai. Visi akcentavo jaunosios

mokslininkës áþvalgumà, atkaklumà, gerà

tifikuoti vertingiausius geologiniam paþinimui

objektus, esanèius Ventos slënyje

abipus Lietuvos ir Latvijos sienos, nustatyti

jø bûklæ bei prieinamumà lankymui ir

tyrimams. Þiniasklaidos atstovai taip pat

aplankë Papilës ir kitus Ventos slënyje

esanèius geologinio paveldo objektus.

Pabrëþtina, kad aptariamoje Ventos

slënio atkarpoje ir jos apylinkëse atodangose

bei karjeruose galima matyti net ðeðiø

geologiniø sistemø (devono, karbono,

permo, triaso, juros ir kvartero) uolienas,

tirti jø savybes ir formavimosi sàlygas.

Ðiuo poþiûriu Ventos slënis yra uni-

Alekso JAUNIAUS nuotr.

teoriná pasirengimà, savarankiðkumà,

darbðtumà. Dþiaugësi, kad ji iðkilusiø neaiðkumø

neskubëjo nuraðyti á tyrimø paklaidas,

o mokslinëje literatûroje, naujais eksperimentais

ieðkojo atsakymo. Tai rodo ir

gauti rezultatai. Taip atkreipë dëmesá á didelæ

daktaro disertacijos praktinæ vertæ. Ir

pirmiausia, kad ið medþio gaunamos informacijos

galima nustatyti taršos sunkiaisiais

metalais ðaltiniø intensyvumà ir apkrovos

ðiais terðalais dinamikà praeityje, taip pat

ávertinti lokaliniø tarðos ðaltiniø emisijos kaità.

Pagal darbe pasiûlytà ir patobulintà metodikà

galima paimti medienos metiniø rëviø

ëminius ið nukirstø medþiø arba tiksliau

paimti juos Preslerio (dar vadinamu amþiaus)

gràþtu ið auganèiø medþiø, jø nenukertant.

Sunkiøjø metalø pernaðos ið nuotekø

dumblo á berþus, puðis, juodalksnius

rezultatai suteikia praktinës informacijos

apie skirtingø medþiø gebëjimà kaupti sunkiuosius

metalus, todël gali bûti panaudoti,

parenkant dumblo tvarkymo alternatyvas,

parenkant medþio rûðá.

Edita Baltrënaitë neslëpë, kad atsakë

ne á visus disertacijos eksperimentø iðkeltus

klausimus. Atsakyti á juos bus tolesnis

jaunosios mokslininkës mokslinës

veiklos svarbiausias rûpestis. Taigi pradëta

nagrinëti tema bus pleèiama, gilinama,

aplinkosaugininkai sulauks naujø vertingø

patarimø praktiniam darbui.

kalus visame Baltijos regione. Tai sudaro

geras prielaidas mokslinei, auklëjamajai

ir paþintinei veiklai, visuomenës ðvietimui,

turizmui plëtoti, taip pat stiprinti Lietuvos

ir Latvijos tarptautiná bendradarbiavimà.

Šio seminaro pagrindu parengtas ir

ð. m. geguþës 19–26 d. vykusioje Europos

geologinio paveldo asociacijos (Pro-

GEO) konferencijoje Suomijoje pristatytas

bendras apþvalginis pranešimas „Ventos

slënio geologinës vertybës“. Pranešime

daug dëmesio skirta Ventos regioniniame

parke lankymui árengtiems

geologiniams objektams propaguoti.


RETRO

Pastarøjø deðimtmeèiø ,,Mokslo ir gyvenimo” puslapius pavarèius

Paskaita elitui

Kartà Lietuvos teisininkø draugija

Vyriausiojo tribunolo salëje surengë

prof. M.Romerio paskaità aktualiu teisës

klausimu, bet susirinko nedaug

klausytojø. Kitas prelegentas bûtø ásiþeidæs,

bet M.Romeris paskaità pradëjo

ðypsodamasis ir ðiais þodþiais:

– Niekuomet að, paskaitininkas,

nebuvau taip pagerbtas, kaip ðiandien.

Kitais kartais bûdavo prisigrûda

pilna salë. Gausybë þmoniø, bet tai

vis bûdavo masë. O ðiandien prieð save

turiu mûsø elità!

Viena didþiøjø Europoje

Per geografijos egzaminà á dëstytojo

klausimà, kurios yra didþiosios

Europos valstybës, studentas, ilgokai

galvojæs, pagaliau atsakë: Didþioji Britanija

(Great Britain), Didþioji Lietuva

ir Didþioji Vokietija (Grossdeutschland).

Kaip þinia, nepriklausomuoju

laikotarpiu Didþiàja Lietuva buvo vadinama

visa respublikos teritorija iðskyrus

Maþàjà Lietuvà (Klaipëdos

kraðtà ir ðiaurinæ Prûsijos dalá).

Vytautas Gudelis

Ar esi matæs vilkà?

Prof. Jonas Jablonskis mëgo studentus

egzaminuoti lakoniškai.

– Ar esi matæs vilkà? – klausia pirmàjá

studentà.

– Maèiau.

– Nepasiruoðæs, ateisi po dviejø

savaièiø.

Klausia antràjá:

– Ar esi matæs vilkà?

– Nemaèiau.

– Taip pat nepasiruoðæs, ateisi po

dviejø savaièiø.

Treèiajam gudruoliui pavyko netikëtai.

– Ar esi matæs vilkà?

– Esu matæs, – atsakë studentas.

– Aèiû! Egzaminai iðlaikyti! – atsakë

nuðvitæs profesorius.

Nugirdo K.Raèiûnas

Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 7 43


Kurkime

saugià

Lietuvà

Lietuvos

mokslø

akademijos

visuotinio

susirinkimo

sesija

Sesijà

pradëjo MA

prezidentas

akad.

Zenonas

Rokus

Rudzikas

Vytas Navickas

Jûratë Juozaitienë

Virginija Þostautienë

Arvydas Virgilijus Matulionis

44 Mokslas ir gyvenimas ISSN 2007 0134-3084, Nr. 7 ,,Mokslas ir gyvenimas” 2007 Nr.7, 1- 44, Indeksas 5052, 3,95 Lt

Virginijos VALUCKIENËS nuotr.

2007 m. birþelio 12 d. Lietuvos

mokslø akademijoje ávyko akademijos

visuotinio susirinkimo sesija, aptarusi

saugios Lietuvos kûrimo problemas. Po

MA prezidento akad. Zenono Rokus

Rudziko áþanginio þodþio „Ûkio

konkurencingumo didinimas panaudojant

2007–2013 m. ES struktûrinæ

paramà“ praneðimà perskaitë LR ûkio

ministras Vytas Navickas, „Gyvenimo

kokybës gerinimà modernizuojant

gyvenamuosius namus“ aptarë LR

aplinkos ministerijos sekretorë Jûratë

Juozaitienë. LR þemës ûkio viceministrës

dr. Virginijos Þostautienës praneðimo

tema „Lietuvos kaimo gyventojø

socialinis saugumas ir regioninis

stabilumas“. Socialiniø tyrimø instituto

direktorius MA narys ekspertas prof.

Arvydas Virgilijus Matulionis kalbëjo

apie socialinius iððûkius nacionaliniam

saugumui.

Vladas Þulkus

Leonardas Kairiûkðtis

Artûras Þukauskas

Diskusijose dalyvavo Klaipëdos

universiteto rektorius prof. Vladas

Þulkus, akad. Antanas Kudzys, akad.

Leonardas Kairiûkðtis, MA narys

korespondentas Algimantas Grigelis ir

MA narys ekspertas Artûras Þukauskas.

Sesijos dalyviai priëmë visuotinio

susirinkimo rezoliucijà.

More magazines by this user
Similar magazines