Microsoft Word Viewer 97 - Davidaviciene,_Tamuleviciene ... - Tax.lt

VISAGINO VERSLO KOMPETENCIJOS 

CENTRAS 

____________________________________________________________ 

PHARE 2000 PROJEKTAS 

„VERSLO KOMPETENCIJOS CENTRO VISAGINE KŪRIMAS“ 

LT0009-03-01-0080 

BUHALTERINĖ APSKAITA 

MOKYMO PRIEMONĖ 

Parengė 

VILNIAUS KOOPERACIJOS KOLEGIJA 

Rita Davidavičienė 

Daiva Tamulevičienė

Vilnius 2003 

2

Turinys 

1 Tema. FINANSINĖS APSKAITOS ESMĖ, PASKIRTIS IR REGLAMENTAVIMAS 

Apskaitos esmė ir apskaitinės informacijos savybė 5 

Apskaitos reglamentavimas 5 

Apskaitos metodas ir jo elementai 7 

2 Tema. TURTO IR NUOSAVYBĖS ESMĖ APSKAITOJE. 

Apskaitos lygybė 7 

Apskaita dvejybinio įrašo principu 9 

Ūkinės veiklos rezultatas ir apskaitinė lygybė 11 

3 Tema. SĄSKAITOS IR DVEJYBINIS ĮRAŠAS. SĄSKAITŲ PLANAS. 

Sąskaitų esmė ir sandara 12 

Dvejybinis įrašas 14 

Sąskaitų planas 16 

4 Tema. APSKAITOS PROCESO ORGANIZAVIMAS. 

Apskaitos proceso nuoseklumas. 18 

Duomenų fiksavimo apskaitos registruose schema. 19 

5 Tema. PINIGINIŲ LĖŠŲ IR SKOLŲ ĮMONEI APSKAITA. 

Kasos operacijų apskaita 19 

Atsiskaitomosios sąskaitos operacijų apskaita 22 

Atsiskaitymų su atskaitingais asmenimis apskaita 24 

Kitų gautinų sumų apskaita 25 

6 Tema. ILGALAIKIO TURTO APSKAITA. 

Ilgalaikio turto klasifikavimas 26 

Ilgalaikio turto nusidėvėjimas 28 

7 Tema. ATSARGŲ APSKAITA. 

Atsargų klasifikavimas. 30 

Atsargų apskaitos būdai 30 

Pirkimų skolon operacijų registravimas dokumentuose 32 

8 Tema. PIRKIMŲ IR PARDAVIMŲ APSKAITA. 

Pardavimų skolon operacijų registravimas dokumentuose 33 

Prekių apskaita nuolat apskaitomų atsargų būdu (naab) 34 

Prekių apskaita periodiškai apskaitomų atsargų būdu (paab) 35 

Pirkimų diskontai 36 

Pardavimų diskontai 36

Pirktų prekių grąžinimai ir nukainojimai 37 

Parduotų prekių grąžinimai ir nukainojimai 37 

Bendrojo pelno paskaičiavimas 37 

Pridėtinės vertės mokestis 38 

9Tema. DARBO UŽMOKESČIO APSKAITA 38 

10 Tema. KAPITALO IR FINANSINIŲ REZULTATŲ APSKAITA 40 

11 Tema. APSKAITOS CIKLO UŽBAIGIMAS IR FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS 

PARENGIMAS 

Koreguojantieji įrašai 41 

Uždaromieji įrašai 44 

Finansinės atskaitomybės rengimas 45 

Veiklos rezultatų atspindėjimas pelno (nuostolio) ataskaitoje 45 

Balanso struktūra 46 

Pelno (nuostolio) ataskaitos struktūra 47 

12. Tema. VALDYMO SISTEMA IR VALDYMO APSKAITA 

Valdymo apskaitos esmė 47 

Valdymo apskaitos reglamentavimas 48 

13. Tema. IŠLAIDOS IR JŲ ELGESYS. IŠLAIDŲ – APIMTIES – PELNO ANALIZĖ 

Išlaidos ir jų klasifikacija 48 

Išlaidų elgesys 48 

Ribinis pelnas 49 

Ribinio pelno rodikliai 51 

Kritinio pelningumo taškas 52 

Kritinio pelningumo taško apskaičiavimas ribinio pelno metodu 52 

Išlaidų, apimties ir pelno priklausomybė 53 

14.Tema. SAVIKAINOS ESMĖ IR KALKULIAVIMO METODAI 

Produkcijos savikainos rūšys 54 

Tradiciniai savikainos kalkuliavimo metodai 55 

15. Tema. IŠLAIDŲ PASKIRSTYMAS 

Netiesioginių išlaidų paskirstymo metodika 55 

Netiesioginių išlaidų paskirstymo seka 56 

Netiesioginių išlaidų paskirstymas abc metodu 57 

ABC sistemos sukūrimo ir įgyvendinimo įmonėje principai 58 

Procesinis savikainos kalkuliavimo metodas 60 

Produkcijos savikainos kalkuliavimo sistemos 61 

4

Modernieji savikainos kalkuliavimo metodai 63 

16. Tema. ĮMONĖS BIUDŽETŲ SISTEMA IR KONTROLĖS PROCESAS 

Biudžetų esmė ir rūšys 64 

Pagrindinio biudžeto sandara 65 

Veiklos biudžeto elementai 65 

Finansinis biudžetas 67 

Pinigų biudžetas 68 

Atsargų valdymas ir planavimas 68 

Įmonės veiklos kontroliavimas 70 

Nukrypimų nuo normų (standartų) analizė 71 

LITERATŪRA 74 

5

1. Tema. FINANSINĖS APSKAITOS ESMĖ, PASKIRTIS IR REGLAMENTAVIMAS 

Apskaitos esmė ir apskaitinės informacijos savybės 

Apskaita pateikia didžiausią įmonėje naudojamos informacijos duomenų dalį. Kad apskaitos 

informacija turėtų įtaką vartotojų sprendimams, ji turi pasižymėti tam tikromis savybėmis. 

Pagrindiniai apskaitinės informacijos bruožai yra šie: 

- pranešimai turi būti perduodami vartotojui suprantama forma. Apskaitoje, pavyzdžiui, 

tai gali reikšti, kad informaciją reikia užfiksuoti specialiuose tam tikros formos dokumentuose. 

- informacija turi būti perduota tiksliam adresatui – tam, kam skirta. Ne tik todėl, kad 

kitiems ji gali būti neįdomi, bet ir kad gali juos labai dominti. 

- informaciją perduodantis šaltinis turi būti pakankamai patikimas, kitaip gavėjas bus 

priverstas kiekvieną kartą ją tikrinti, o tai gali atimti tiek pat laiko, kiek ir pirminio pranešimo 

formavimas. 

- informacija turi būti perduota laiku, kol ja remiantis dar galima priimti atitinkamus 

sprendimus. 

- informacija vartotojui turi būti ne tik aktuali, bet ir naudinga. Kitaip tariant jos 

sukūrimo kaina neturi viršyti bent jau naudos, gaunamos panaudojant informaciją. 

Apskaitos reglamentavimas 

Lietuvos Respublikos įmonių apskaitos vedimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos 

buhalterinės apskaitos įstatymas, priimtas 2001 m. lapkričio 6 d. Jame apibrėžiamas apskaitos 

proceso organizavimas įmonėje, apskaitos dokumentų rekvizitai, pasirašymas, klaidų taisymas, 

dokumentų saugojimas ir pan. 

Kitas dokumentas reglamentuojantis finansinės apskaitos vedimą yra Lietuvos Respublikos 

įmonių finansinės atskaitomybės įstatymas taip pat priimtas 2001 m. lapkričio 6 d. Jame 

apibrėžiami bendrieji apskaitos principai, finansinės atskaitomybės sudarymo reikalavimai, 

finansinės atskaitomybės sudėtis ir jos saugojimas. 

Dar vienas įstatymas, priimtas taip pat 2001 lapkričio 6 d. yra Lietuvos Respublikos 

įmonių konsoliduotos finansinės atskaitomybės įstatymas, kuriame apibrėžiama konsoliduotos 

finansinės atskaitomybės sudarymas, auditas, tvirtinimas ir skelbimas, 

Kad atskaitomybė būtų palyginama ne tik tarp respublikos įmonių, bet ir tarp įvairių šalių 

įmonių, nacionaliniai norminiai aktai turi būti suderinti su tarptautiniais apskaitos standartais (TAS) 

ir Europos Sąjungos direktyvomis. 

Tarptautiniai apskaitos standartai – tai vieninga taisyklių ir metodų sistema, apimanti 

įvairių straipsnių finansinėse ataskaitose traktavimą. Apskaitos standartais siekiama, kad būtų 

6

teisingai ir tiksliai atspindima finansinė būklė bei pelnas ir nuostolis, ir kad būtų kuo mažiau 

skirtingų būdų finansinei atskaitomybei pateikti. 

Rinkos ekonomikos šalyse finansinė apskaita tvarkoma remiantis bendraisiais apskaitos 

principais (BAP). 

Bendrieji apskaitos principai yra visuotinai pripažintų taisyklių, sudarančių finansinės 

apskaitos pagrindą, visuma. Jais vadovaujasi, vesdami apskaitą ir rengdami finansinę atskaitomybę 

visose srityse dirbantys apskaitos darbuotojai. 

LR įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme yra apibrėžti šie bendrieji apskaitos principai, 

kuriais turi vadovautis visos įmonės tvarkydamos apskaitą ir rengdamos finansinę atskaitomybę. 

Įmonės principas. Kiekviena įmonė, kuri sudaro finansinę atskaitomybę, laikoma atskiru 

apskaitos vienetu, o į apskaitą įtraukiamas tik tos įmonės turtas, nuosavas kapitalas ir 

įsipareigojimai. 

Veiklos tęstinumo principas. Tvarkant apskaitą daroma prielaida, kad įmonės veiklos 

laikotarpis neribotas ir įmonės nenumatoma likviduoti. 

Periodiškumo principas. Įmonės veikla tvarkant apskaitą suskirstyta į finansinius metus 

arba kitos trukmės ataskaitinius laikotarpius, kuriems pasibaigus sudaroma finansinė atskaitomybė. 

Pastovumo principas. Įmonė pasirinktą apskaitos metodą turi taikyti kiekvienais finansiniais 

metais. Apskaitos metodą galima keisti tik tuo atveju, jeigu siekiama teisingai atspindėti įmonės 

finansinių metų turtą, nuosavą kapitalą ir įsipareigojimus. 

Piniginio mato principas. Visas įmonės turtas, nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai 

finansinėje atskaitomybėje išreiškiami pinigais. 

Kaupimo principas. Pajamos registruojamos tada, kai jos uždirbamos, o sąnaudos – jų 

susidarymo metu, neatsižvelgiant į pinigų gavimą ar išmokėjimą. 

Palyginimo principas. Pajamos, uždirbtos per ataskaitinį laikotarpį, siejamos su to 

laikotarpio sąnaudomis uždirbant tas pajamas. Sąnaudos, tenkančios skirtingiems ataskaitiniams 

laikotarpiams, paskirstomos laikotarpiams, per kuriuos įmonė uždirbs pajamų. 

Atsargumo principas. Įmonė pasirenka tokius apskaitos metodus, kuriais įmonės turto, 

nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų vertė negali būti nepagrįstai padidinta arba nepagrįstai 

sumažinta. 

Neutralumo principas. Apskaitos informacija turi būti pateikiama nešališkai. Jos pateikimas 

neturėtų daryti įtaką apskaitos informacijos vartotojų priimamiems sprendimams ir juo neturėtų būti 

siekiama iš anksto numatyto rezultato. 

Turinio svarbos principas. Ūkinės operacijos ir ūkiniai faktai į apskaitą traukiami pagal jų 

turinį ir prasmę, o ne tik pagal jų juridinę formą. 

7

Apskaitos metodas ir jo elementai 

Apskaitos metodas – tai svarbiausių apskaitos elementų, kurie nulemia apskaitos tvarkymo 

sistemą, visuma. 

Apskaitos metodo elementai yra šie: 

Dokumentavimas – tai ūkinių operacijų įforminimo būdas. Kiekviena ūkinė operacija turi 

būti įforminta dokumentu. 

Inventorizavimas yra būdas patikrinti įmonės lėšas natūra, taip pat atsiskaitymus su kitomis 

įmonėmis, siekiant pašalinti galimus apskaitos nesutapimus su faktiškais duomenimis. Turi būti 

inventorizuojamas visas ilgalaikis turtas, medžiagos, gamybos atsargos, sandėliuose esanti gatava 

produkcija, kitos materialinės vertybės, taip pat pinigai ir visų rūšių vertybiniai popieriai. 

Įkainojimas yra įmonės lėšų ir jų šaltinių įvertinimas pinigais. 

Kalkuliavimas – tai gautų materialinių vertybių ir pagamintos produkcijos savikainos 

nustatymo būdas. 

Sąskaitos ir dvejybinis įrašas yra būdas ūkinėms lėšoms, jų šaltiniams ir procesams 

grupuoti bei atvaizduoti, siekiant nuolat juos kontroliuoti. Sąskaitos skirtos apskaitos objektams 

grupuoti pagal jų ekonominį turinį. Dvejybinis įrašas įgalina sąskaitose atvaizduoti ūkinių operacijų 

sąryšį. Pavyzdžiui, medžiagų pirkimas apima iš vienos pusės medžiagų įsigijimo operaciją, o iš 

kitos pusės pinigų sumokėjimo tiekėjui operaciją. 

Buhalterinis balansas sudaromas siekiant gauti apibendrintus duomenis pinigine išraiška 

apie ūkio lėšų būklę tam tikrai datai. Balanse pateikiamos žinios apie tai, kokiu turtu disponuoja 

įmonė ir kam tas turtas priklauso. 

Atskaitomybė yra būdas gauti suvestinius duomenis apie įmonės veiklos per tam tikrą 

laikotarpį rezultatus. 

2. Tema. TURTO IR NUOSAVYBĖS ESMĖ APSKAITOJE 

Apskaitos lygybė 

Kad įmonė galėtų funkcionuoti, visuomet reikalingi tam tikri ekonominiai ištekliai, kaip 

pavyzdžiui žaliavos, įrengimai, pastatai, žemė, darbuotojai, netgi kraštovaizdis, jeigu jis svarbus 

ūkinei veiklai. 

Turtas - tai ekonominiai ištekliai, kurie turi konkretų savininką ir kuriais disponuodama 

įmonė tikisi gauti tam tikrą naudą pasireiškiančią pelnu arba jie gali būti naudingi ateityje. 

Kiekvienas turtas būtinai turi savininką. Tai išreiškiama fundamentalia apskaitos lygybe: 

TURTAS = NUOSAVYBĖ 

8

Dėl įmonės veiklos nuolat kinta turto sudėtis, keičiasi ir savininkai, tačiau apskaitos lygybė 

niekada nepažeidžiama, nes kiekvienas turtas būtinai turi savininką. Tokiu klasikiniu pavidalu 

fundamentali apskaitos lygybė pasireiškia, kai savininkai steigdami įmonę, įneša pradinius įnašus. 

Pavyzdžiui, akcininkai steigdami bendrovę įnešė 100000 Lt, išleisdami paprastąsias akcijas. 

Tuomet apskaitos lygybė įgyja tokią reikšmę: 

TURTAS = SAVININKŲ NUOSAVYBĖ 

(pinigai 100 000 Lt) (paprastosios akcijos 100 000 Lt) 

Norint toliau analizuoti apskaitos lygybę, būtina išsiaiškinti turto ir nuosavybės sudėtį. 

Turtas paprastai skirstomas į ilgalaikį ir trumpalaikį. 

Ilgalaikiu turtu laikomas tas turtas, kurio tarnavimo laikas ilgesnis nei vieneri metai, o jo 

vertė didesnė nei įmonės nustatyta vertė. 

Įmonės ilgalaikį turtą sudaro: 

• Materialus turtas (žemė, pastatai, mašinos, transporto priemonės, kiti įrengimai, 

įrankiai ir kitas materialus turtas). 

• Nematerialus turtas (įsigytos teisės, patentai, licencijos, prekių ženklai, prestižas, 

programinė įranga ir kt.) 

• Formavimo savikaina (įmonės steigimo ir jos plėtojimo išlaidos, obligacijų 

išleidimo savikaina, reorganizavimo savikaina). 

• Finansinis turtas (akcijos, obligacijos, paskolos). 

Trumpalaikis turtas – tai turtas, kuris paprastai sunaudojamas per santykinai trumpą laiką 

(dažniausiai metus). 

Įmonės trumpalaikį turtą sudaro: 

• Atsargos ir nebaigtos vykdyti sutartys (žaliavos, medžiagos, pagaminta produkcija, 

pirktos prekės, skirtos perparduoti, išankstiniai apmokėjimai). 

• Per vienerius metus gautinos sumos (šis turtas susidaro tuomet, kai nesutampa turto 

pardavimo ir pinigų gavimo laikas. Išsiuntus produkciją, pardavėjas, kol negavo 

pinigų, įsigyja kitą turtą, kuris vadinamas pirkėjo įsiskolinimu). 

• Investicijos ir terminuoti indėliai. 

• Gryni pinigai. (tai pinigai įmonės kasoje ir sąskaitoje banke). 

Nuosavybė parodo, kiek įmonėje esančio turto priklauso įmonės savininkams, o kiek 

skolintojams. Pagal tai nuosavybė skirstoma į savininkų nuosavybę ir į skolintojų nuosavybę. 

Savininkų nuosavybę didina savininkų įnašai ir pelnas, o mažina turto išėmimai 

savininkams ir nuostoliai. 

9

Savininkų nuosavybę sudaro: 

o Kapitalas; 

o Kapitalo padidėjimas; 

o Kapitalo sumažėjimas. 

Kapitalą sudaro valstybinis kapitalas ir akcinis kapitalas, kuris gali būti suformuotas iš 

paprastųjų ir privilegijuotų akcijų. 

Kapitalo padidėjimą sudaro papildomas kapitalas (t.y. akcijų priedai ir perkainojimo 

rezervas), rezervai (t.y. įstatymo numatyti, nepaskirstytini ir paskirstytini) bei nepaskirstytasis 

pelnas. 

Kapitalo sumažėjimą sudaro nuostolis ir nepareikalautas įmokėti kapitalas. 

Skolintojų nuosavybę sudaro: 

taip: 

o Ilgalaikiai įmonės įsipareigojimai. 

o Trumpalaikiai įmonės įsipareigojimai. 

o Sukauptos sąnaudos ir ateinančių laikotarpių pajamos. 

Kuomet aiški turto ir nuosavybės struktūra fundamentalią apskaitos lygybę galime praplėsti 

TURTAS = SAVININKŲ NUOSAVYBĖ + SKOLINTOJŲ NUOSAVYBĖ 

Apskaita dvejybinio įrašo principu 

Buhalterinė apskaita yra paremta fundamentine apskaitos lygybe ir dviguba kiekvienos 

ūkinės operacijos prigimtimi. Jei pasikeičia vienas iš lygybės elementų, kitą taip pat reikia pakeisti, 

kad būtų galima išlyginti šį pasikeitimą. Tokiu būdu lygybėje išlaikoma pusiausvyra. Tai yra 

dvejybinio įrašo apskaitos esmė. 

Yra galimi 9 apskaitos operacijų tipai. Pamėginkime juos panagrinėti. 

1. Individualios įmonės savininko į įmonės sąskaitą įnešti pinigai. Ši operacija pakeitė du 

apskaitinės lygybės elementus: turtas pinigų forma padidėjo, o tuo pačiu padidėjo ir savininko 

nuosavybė. 


(+) (+) 

2. Gauta iš banko paskola. Turtas pinigų forma padidėja, tačiau atsiranda įsipareigojimas 

šiuos pinigus po kiek laiko grąžinti bankui. Taigi šie pinigai yra banko (t.y. skolintojų) nuosavybė. 


(+) (+) 

3. Nupirkta medžiagų už grynus pinigus. Ši operacija taip pat turi dvigubą prigimtį: 

nusipirkus medžiagų už pinigus, sumažėja turto pinigų forma, tačiau įgyjamas kitas turtas – tai 

medžiagos. 

10


(+) (-) 

4. Individualios įmonės savininko savo reikmėms iš įmonės sąskaitos išimti pinigai. Kadangi 

IĮ savininkai savo reikmėms gali išsiimti pinigų, tokiu būdu iš vienos pusės sumažėja pinigų, o iš 

kitos pusės sumažėja savininko nuosavybė toje įmonėje. 


(-) (-) 

5. Grąžinta banko paskola. Šioje operacijoje turtas (pinigai) sumažėja, bet tuo pačiu 

sumažėja ir skola bankui, t.y. sumažėja skolintojų nuosavybė įmonėje. 


(-) (-) 

6. Priskaičiuotas darbo užmokestis darbuotojams. Tą minutę, kai tik buhalteris priskaičiavo 

darbuotojams darbo užmokestį, savininkų nuosavybė sumažėjo, nes priskaičiuotas darbo 

užmokestis – tai įmonės veiklos sąnaudos, mažinančios savininkų nuosavybę. Tačiau praktiškai 

įmonė negali tą pačią minutę jo išmokėti. Tuomet vieną ar kelias dienas darbuotojai kredituoja 

įmonę, laukdami jiems priklausančių pinigų, t.y. priskaičiuotas, bet neišmokėtas darbo užmokestis 

yra skolintojų (šiuo atveju darbuotojų) nuosavybė. 


(-) (+) 

7. Išsiųstos prekės už kurias įmonei buvo sumokėta iš anksto. Pinigai, sumokėti už prekes iš 

anksto yra tarsi paskolinti. Avansu gautos sumos yra skolintojų (šiuo atveju įmonės klientų) 

nuosavybė. Išsiuntus prekes už kurias buvo sumokėta iš anksto, įmonė uždirba pajamas, t.y. 

padidėja savininkų nuosavybė, o tuo pačiu įmonė tampa nebeskolinga savo klientams, taigi 

sumažėja skolintojų nuosavybė. 


(+) (-) 

8. Likus vieneriems metams iki ilgalaikės banko paskolos grąžinimo termino, ji 

registruojama kaip trumpalaikė banko paskola. Ši operacija taip pat turi dvigubą prigimtį: iš vienos 

pusės sumažėja banko kaip ilgalaikio kreditoriaus nuosavybė, tačiau padidėja jo kaip trumpalaikio 

kreditoriaus nuosavybė. 


(+) (-) 

9. Iš gauto pelno įmonė suformuoja rezervą, skirtą ateinančių metų nuostoliams padengti. Iš 

vienos pusės savininkų nuosavybė – pelnas – sumažėja. Jo įmonė negali skirstyti nei dividendams, 

nei kitoms reikmėms. Iš kitos pusės savininkų nuosavybė padidėja, nes suformuojamas rezervas, 

kuris taip pat priklauso savininkams, tačiau jo naudojimo paskirtis griežtai apibrėžta. 

11


(+) (-) 

Ūkinės veiklos rezultatas ir apskaitinė lygybė 

Kaip jau žinome bendriausia apskaitos lygybės išraiška yra tokia: 


Ši lygybė visuomet išlieka, kadangi kiekvienas turtas kam nors priklauso, tačiau dėl ūkinės 

veiklos keičiasi lygybės struktūra. Didėja arba mažėja atskiros turto sudėtinės dalys, kinta 

nuosavybės struktūra. 

Tačiau didžioji dalis įmonių, vykdydamos savo funkcijas, ne tik perka ir parduoda, dovanoja 

ar gauna dovanų kokį nors turtą. Dažniausiai jos gamina tam tikrą produkciją ar paslaugas, kurias 

pardavusi tikisi gauti pajamų. 

Panagrinėkime tokio pobūdžio įmonės pavyzdį. 

Tarkime įmonės „Rasa“ apskaitos lygybė 2001 01 01 atrodė taip. 


45 000 Lt = 25 000 Lt + 20 000 Lt 

Tarkime, kad įmonėje „Rasa“ pajamos sutampa su įplaukomis (tai reiškia, kad už visą 

parduotą produkciją pirkėjas apmokėjo grynais pinigais), o išlaidos su sąnaudomis (tai reiškia, kad 

įmonė iškart apmoka visas sąskaitas grynais). 

Per sausio mėnesį įmonė patyrė sąnaudų už 25000 Lt, o gavo pajamų už 30000 Lt. 

2001 01 31 apskaitinė lygybė atrodys taip: 


2001 01 01 45 000 Lt = 25 000 Lt + 20 000 Lt 

2001 01 31 (-25 000 Lt) = (-25 000 Lt) 

2001 01 31 (+30 000 Lt) = (+30 000 Lt) 

Iš viso 

2001 01 31 50 000 Lt = 30 000 Lt + 20 000 Lt 

Tarkime, kad vasario mėnesį įmonė „Rasa“ išleido ir pardavė akcijų už 40000 Lt, tada 

apskaitinė lygybė atrodys taip: 


2001 01 31 50 000 Lt = 30 000 Lt + 20 000 Lt 

2001 02 28 (+40 000 Lt) = (+40 000 Lt) + 20 000 Lt 

Iš viso 

2001 01 28 90 000 Lt = 70 000 Lt + 20 000 Lt 

12

Ir nors lygybė nėra pažeista, neįmanoma suvokti, kokie ūkiniai procesai vyksta įmonėje, ar ji 

vykdo ūkinę veiklą, ar ne. Supainiojus pajamas už parduotą produkciją su kitomis įplaukomis, gali 

susidaryti labai pelningos veiklos iliuzija. 

Todėl pagal bendruosius apskaitos principus pajamas iš ūkinės veiklos būtina atskirti nuo 

kitų įplaukų, o sąnaudas, patirtas toms pajamoms uždirbti, nuo kitų išlaidų. 

Fundamentali apskaitos lygybė, atsižvelgiant į įmonės veiklos rezultatus pertvarkoma taip: 

TURTAS = SAVININKŲ NUOSAVYBĖ + SKOLINTOJŲ NUOSAVYBĖ + + Pajamos 

- Sąnaudos 

Gautos pajamos didina savininkų nuosavybė, o sąnaudos mažina savininkų nuosavybę. 

3.Tema. SĄSKAITOS IR DVEJYBINIS ĮRAŠAS. SĄSKAITŲ PLANAS 

Sąskaitų esmė ir sandara 

Dvejybinės apskaitos sistemos pagrindas yra dvejybinis įrašas, kuris po kiekvienos operacijos 

apskaitos lygybėje pakeičia du skirtingus jos elementus. Kiekvieną operaciją fiksuoti apskaitos 

lygybės lentelėje ar balanse praktiškai neįmanoma, nes po kiekvienos operacijos reikėtų sudaryti 

naują balansą. Tuo tarpu jau net vidutinio dydžio įmonėje kiekvieną dieną reikia registruoti daugybę 

ūkinių operacijų. Šią problemą įmonės išsprendžia naudodamos sąskaitas. 

Sąskaitos – tai apskaitos registras, kuriame fiksuojamos ūkinės operacijos. 

Kiekvienai turto ar nuosavybės rūšiai, taip pat pajamoms ir sąnaudoms registruoti atidaroma 

atskira sąskaita. 

Kad buhalteriniai įrašai būtų lengvai kontroliuojami ir būtų nesudėtinga sekti turto bei 

nuosavybės pakitimus, sąskaitose įrašai daromi tik teigiamais skaičiais. Tuo tikslu kiekviena 

sąskaita turi dvi puses, t.y. dvi skiltis. Vienoje jų rašomas sumos padidėjimas, o kitoje – 

sumažėjimas. Šie įrašai daromi laikantis tam tikros tvarkos. 

Labiausiai paplitusi buhalterinės sąskaitos forma yra tokia: 

Data Turinys PP* Debetas Kreditas 

13 

Likutis 

Debetas Kreditas 

* PP – perkėlimo pažyma. Tai apskaitos registro, iš kurio perkelti duomenys, šifras (žurnalo 

pavadinimas ir puslapio Nr.) 

Mokymosi procese labiausiai paplitusi yra T formos sąskaita, kitaip dar vadinama 

„lėktuvėliu“. T formos sąskaita sudaryta iš trijų dalių: (1) - sąskaitos pavadinimas, kuriame

nurodoma turto, įsiskolinimų ar savininkų nuosavybės rūšis; (2) – kairė pusė, kuri vadinama debeto 

puse; (3) – dešinė pusė, kuri vadinama kredito puse. T formos sąskaita atrodo taip: 

D Sąskaitos pavadinimas K 

Debeto (kairė) pusė Kredito (dešinė) pusė 

Sąskaitose likučiai ir įrašai daromi tam tikra tvarka: 

Likučiai iš balanso turto dalies įrašomi į atitinkamų sąskaitų debetą, o iš nuosavybės dalies 

į sąskaitų kreditą. Visi turto padidėjimai rašomi į turto sąskaitų debetą, o sumažėjimai į sąskaitų 

kreditą. Visi nuosavybės padidėjimai fiksuojami sąskaitų kredite, o sumažėjimai debete. 

Pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui, sąskaitose apskaičiuojamos apyvartos ir likutis 

laikotarpio pabaigoje. 

Apyvartomis vadinamos operacijų sumos, įrašytos sąskaitose: debeto dalyje – debeto 

apyvarta, kredito dalyje – kredito apyvarta. 

Galutinis likutis turto sąskaitose apskaičiuojamas prie pradinio likučio pridedant debeto 

apyvartą ir atimant kredito apyvartą. 

Galutinis likutis nuosavybės sąskaitose nustatomas atvirkščia tvarka: prie pradinio likučio 

pridedama kredito apyvarta ir atimama debeto apyvarta. 

D Turto sąskaita K 

Likutis 

Padidėjimas 

Debeto apyvarta 

Likutis 

Sumažėjimas 

Kredito apyvarta 

D Nuosavybės sąskaita K 

Sumažėjimas 


Likutis 

Padidėjimas 


Likutis 

Kita sąskaitų grupė – pajamų ir sąnaudų sąskaitos. Jos tiesiogiai susijusios su savininkų 

nuosavybe, kadangi skirtumas tarp pajamų ir sąnaudų, t.y. pelnas (nuostolis) daro tiesioginį poveikį 

savininkų nuosavybės dydžiui. Šiose sąskaitose įrašų tvarka yra tokia: pajamų sąskaitose 

14

padidėjimas (uždirbimas) registruojamas kredite kaip ir nuosavybės sąskaitose. Patiriamos sąnaudos 

mažina pelną (taigi ir savininkų nuosavybę), todėl sąnaudų padidėjimas registruojamos atvirkštine 

tvarka, t.y. sąnaudų sąskaitų debete. 

D Sąnaudų sąskaita K 

Likutis 

Padidėjimas 


Likutis 

Sumažėjimas 


D Pajamų sąskaita K 

Sumažėjimas 


Likutis 

Padidėjimas 


Likutis 

Taigi dar kartą prisiminkime pagrindines ūkinių operacijų taisykles: 

TURTO SĄSKAITOSE padidėjimai registruojami debete, o sumažėjimai - kredite. 

NUOSAVYBĖS SĄSKAITOSE padidėjimai registruojami kredite, o sumažėjimai - 

debete. 

PAJAMŲ SĄSKAITOSE padidėjimai registruojami kredite, o sumažėjimai - debete. 

SĄNAUDŲ SĄSKAITOSE padidėjimai registruojami debete, o sumažėjimai – kredite. 

Dvejybinis įrašas 

Dvejybinio įrašo esmę, jo atsiradimo istoriją ir prielaidas plačiausiai išnagrinėjo 

ekonomistas R.Ruveri knygoje „Kaip atsirado dvejybinė buhalterija“. Autoriaus nuomone, 

dvejybinis įrašas atsirado Genujoje 1340 m. ir iš šio miesto paplito po visą Italiją. 

Pirmasis teorinis darbas apie dvejybinį įrašą pasirodė 1494 m. Venecijoje. Tai Luka Pačiolio 

knyga „Aritmetikos, geometrijos mokymo apie proporcijas ir santykius suma“. Dvejybinis įrašas 

aprašytas vienuoliktajame knygos skyriuje ir vadinasi „Traktatas apie sąskaitas ir įrašus“. 

Nagrinėdami fundamentinę apskaitos lygybę išsiaiškinome, kad bet koks ūkinis faktas 

būtinai pakeičia du turto, nuosavybės arba turto ir nuosavybės elementus. 

Dvejybinio įrašo esmė yra ta, kad kiekviena ūkinė operacija užrašoma tokia pat suma 

mažiausiai dviejose sąskaitose: vienos sąskaitos debete, o kitos sąskaitos kredite. 

15

Pavyzdžiui įmonė įsigijo automobilį už 60000 Lt iš karto už juos sumokėdama tiekėjams. 

Žinant buhalterinių įrašų sąskaitose pagrindines taisykles, ši operacija būtų užrašoma taip: 

Turtas pinigų forma sumažėjo, o turtas transporto priemonių forma padidėjo. Ir pinigų, ir transporto 

priemonių sąskaitos yra turto sąskaitos, o kaip žinome padidėjimas turto sąskaitose registruojamas 

debete, o sumažėjimas turto sąskaitose registruojamas kredite. Tuomet abi sąskaitos atrodytų taip: 

D Pinigai K 

50 000 

Kiekvieno ūkinio fakto atspindėjimas vienos sąskaitos debete, o kitos kredite vadinamas 

dvejybiniu įrašu, o sąskaitų derinys, kai viena sąskaita debetuojama, o kita kredituojama, 

vadinamas sąskaitų korespondencija. Viena su kita susijusios sąskaitos vadinamos 

koresponduojančiomis sąskaitomis. 

Prieš sudarant sąskaitų korespondenciją būtina ūkines operacijas išnagrinėti tokia tvarka: 

1. Nustatyti kokius turto, nuosavybės, pajamų ar sąnaudų straipsnius (apskaitos objektus) 

paveikia ūkinė operacija. 

2. Nustatyti kokioje sąskaitoje ir kurioje jos dalyje (debete ar kredite) reikia parodyti 

kiekvieno objekto pakitimą (padidėjimą ar sumažėjimą). 

3. Užrašyti debetuojamą ir kredituojamą sąskaitą ir operacijų sumą. 

Panagrinėkime kai kuriuos sąskaitų korespondencijų atvejus remdamiesi konkrečiomis 

ūkinėmis operacijomis. 

1 operacija. UAB „Rita“ išleido ir pardavė paprastųjų akcijų už 80000 Lt. Dėl šios 

operacijos padidėjo įmonės pinigų kiekis 80000 Lt. Pinigai yra turtas, o padidėjimas turto sąskaitose 

registruojamas debete. Akcininkai, įsigiję akcijas, tampa savininkais, todėl jų nuosavybės 

padidėjimą reikia parodyti nuosavybės sąskaitos „Paprastosios akcijos“ kredite. 

D Pinigai K 

1) 80 000 

2 operacija. UAB „Rita“ įsigijo medžiagų už 10000 Lt skolon. Šioje operacijoje dalyvauja 

du apskaitos objektai: medžiagos ir skola tiekėjams. „Medžiagos“ yra turto sąskaita. Įsigijus 

medžiagų, jų padidėja. Padidėjimas turto sąskaitose registruojamas debete. Už nupirktas medžiagas 

įmonė sumokėjo ne iš karto grynais pinigais, o įsipareigojo apmokėti vėliau. Šis įsipareigojimas 

16 

D Transporto priemonės K 

50 000 

D Paprastosios akcijos K 

1) 80 000

odo, kad padidėjo įmonės skola tiekėjams. „Skola tiekėjams“ yra nuosavybės sąskaita, o 

padidėjimas nuosavybės sąskaitose registruojamas kredite. 

D Medžiagos K 

2) 10 000 

3 operacija. Įmonė sunaudojo medžiagų produkcijai gaminti už 6000 Lt. Šioje operacijoje 

dalyvauja „Medžiagų“ sąskaita. Kuomet įmonė sunaudoja medžiagas, jų sumažėja, o sumažėjimas 

turto sąskaitose registruojamas kredite. Medžiagas įmonė naudoja siekdama kažką pagaminti ir tuo 

pačiu uždirbti pajamas, todėl medžiagų sunaudojimas yra medžiagų sąnaudos, patirtos produkcijai 

gaminti. Padidėjimas sąnaudų sąskaitose registruojamas debete. 

D Medžiagos K 

2) 10 000 

3) 6 000 

4 operacija. Už parduotą produkciją įmonė gavo 9000 Lt. Dėl šios operacijos keičiasi 

įmonės turtas pinigų forma, t.y. pardavus produkciją pinigų padidėja. Pinigų padidėjimas turto 

sąskaitose registruojamas debete. Tačiau bet kuri įmonė užsiima kokia nors veikla siekdama 

uždirbti pajamų. Taigi ir šiuo atveju pardavus produkciją registruojamas įmonės pajamų 

padidėjimas. Padidėjimas pajamų sąskaitose registruojamas kredite. 

D Pinigai K 

1) 80 000 

4) 9 000 

Sąskaitų planas 

Tam, kad vartotojams būtų lengviau sąskaitose rasti reikalingą informaciją, ji turi būti 

susisteminta pagal tam tikrus požymius. Tuo tikslu įmonės turi parengti sąskaitų planą. Sąskaitų 

planas – tai visų įmonėje naudojamų sąskaitų sąrašas, kuriame pateikiami visų sąskaitų 

pavadinimai bei jų numeriai. Jame sąskaitos pagal požymius jungiamos į tam tikras vienarūšes 

grupes, taip informacija suklasifikuojama ir ją lengviau skaityti ir analizuoti. 

17 

D Skola tiekėjams K 

2) 10 000 

D Medžiagų sąnaudos K 

3) 6 000 

D Pajamos K 

4) 9 000

Kadangi įmonių veikla labai įvairi, kiekviena įmonė turi paruošti savo sąskaitų planą. 

Įvairiose įmonėse tuos pačius objektus atspindinčios sąskaitos gali būti skirtingai vadinamos: 

pavyzdžiui pirkėjų skola mūsų įmonei už parduotą produkciją gali būti įrašoma į sąskaitos „Pirkėjų 

skola“, „Gautinos sumos“ arba „Debitorinis įsiskolinimas“. Svarbu, kad pavadinimai tiksliai 

atspindėtų sąskaitose apskaitomų objektų esmę. 

Nors praktiškai nustatyti visoms įmonėms vieno sąskaitų plano neįmanoma, vis dėl to 

galioja tam tikros sąskaitų plano rengimo taisyklės. 

Sąskaitų plano struktūra parengta remiantis fundamentine apskaitos lygybe. 

1 klasė 2 klasė 3 klasė 4 klasė 5 klasė 6 klasė 

Formavimo Trumpalaikis Kapitalas, Mokėtinos Pajamos Sąnaudos 

savikaina, turtas rezervai sumos ir 

Ilgalaikis 

turtas, po 

vienerių metų 

gautinos 

sumos. 

įsipareigojimai 

Ilgalaikis 

turtas 

+ Trumpalaikis = Savininkų + Skolintojų + Pajamos - Sąnaudos 

turtas nuosavybė nuosavybė 

TURTAS NUOSAVYBĖ 

Sąskaitų plane išvardintos visos sintetinės sąskaitos suskirstomos į grupes, kurios vadinamos 

klasėmis. 

Pavyzdinį sąskaitų planą sudaro 10 klasių. Turtas atspindimas dviejose pirmosiose sąskaitų 

plano klasėse: pirmojoje - ilgalaikis turtas; antrojoje – trumpalaikis turtas. Trečioji sąskaitų klasė 

skirta įmonės savininkų nuosavybei, ketvirtoji – skolintojų nuosavybei apskaityti.Penktąją klasę 

sudaro visos pajamų, o šeštąją – visos sąnaudų sąskaitos. 

Įmonės savarankiškai turėtų užpildyti septintąją, aštuntąją ir devintąją klases. Jos skirtos 

vidinės apskaitos sąskaitoms. Nulinė sąskaitų plano klasė skirta specialioms užbalansinėms 

sąskaitoms. Pavyzdžiui, įmonė turi sandėlius. Už tam tikrą mokestį įmonė gali priimti saugoti 

prekes iš kitų savininkų. Tačiau šis turtas nepereina įmonės žinion, nei įmonės turtas, nei nuosavybė 

nepadidėja. Saugomas turtas užregistruojamas nulinėje klasėje užbalansinėse sąskaitose. 

Kiekvienai sąskaitai sąskaitų plane priskiriami skaitmeniniai kodai. Sąskaitų kodą sudaro 

daugiausiai 6 ženklai. 

I ženklas rodo klasę. Pvz. 1 klasė – ilgalaikis turtas. Šios sąskaitos yra pirmojo lygio. 

18

II ženklas detalizuoja pirmojo lygio sąskaitas. Pvz. 12 – reiškia ilgalaikį materialųjį turtą. 

III ir IV ženklai detalizuoja prieš tai buvusius lygius. Pvz. 1231 – įranga. 

V ženklas nurodo įsigijimo savikainą, perkainojimą, nusidėvėjimą, nurašytas sumas. 

VI ženklas nurodo konkretaus objekto pavadinimą ir tai yra pats detaliausias lygis. Pvz. 

123101 – metalo šlifavimo staklės. 

4 Tema. APSKAITOS PROCESO ORGANIZAVIMAS 

Buhalterinė apskaita turi tiksliai atspindėti įmonės būklę ir specifinius jos bruožus tam tikru 

laiko momentu. Informacija apie įmones turi būti pateikta vienoda tvarka, kad jos vartotojai galėtų 

šią informaciją suprasti ir palyginti investavimo į įvairius objektus privalumus ir trūkumus. 

Buhalterinė apskaita atliekama tam tikra tvarka ir nuoseklumu. Kiekvienas apskaitos 

principas turi būti įgyvendintas. Siekiant tinkamai sugrupuoti ir perskaičiuoti įmonės veiklos 

duomenis, kad būtų patenkinti įvairių apskaitos duomenų poreikiai, ir pateikti įvairaus išsamumo 

informaciją iš anksto nustatytu laiku, būtina laikytis tam tikros tvarkos visose buhalterinės apskaitos 

duomenų formavimo stadijose. 

Pateikiame apskaitos proceso nuoseklumo schemą, kurioje matome, kaip turėtų būti 

organizuojamas visas apskaitos procesas. 

Ūkinės operacijos analizuojamos 

vadovaujantis pirminiais dokumentais 

Ūkinės operacijos fiksuojamos žurnaluose 

Ūkinių operacijų duomenys perkeliami į 

sąskaitas 

Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje kai 

kurių sąskaitų duomenys koreguojami 

parengiant darbinę atskaitomybės lentelę. 

Uždaromos ataskaitinio laikotarpio 

sąskaitos 

Parengiama finansinė atskaitomybė 

Naujo ataskaitinio laikotarpio veiklos 

apskaitai atidaromos anksčiau uždarytos 

sąskaitos. 

Apskaitos proceso nuoseklumas 

19 

Sąskaitybos procedūros 

atliekamos per visą ataskaitinį 

laikotarpį. 


atliekamos ataskaitinio 

laikotarpio pabaigoje. 


atliekamos kito ataskaitinio 

laikotarpio pradžioje.

Iš pateiktos schemos matome, kad ūkinė operacija turi būti atspindėta pirminiame 

dokumente, kurį išanalizavus, informacija registruojama apskaitos registruose. Lygiagrečiai su 

apskaitos registrais informacija užfiksuojama analitinėse kortelėse ir laikotarpio pabaigoje 

sutikrinama sintetinės ir analitinės apskaitos duomenys. 

Analitinės apskaitos 

kortelės 

Įmonės skolų apskaitos 

kortelės 

Skolų įmonei apskaitos 

kortelės 

Atsargų apskaitos kortelės 

Atsiskaitymų su atskaitingais 

asmenimis kortelės 

Ilgalaikio turto analitinės 

apskaitos kortelės 

Asmeninės sąskaitos 

Pagamintos produkcijos 

savikainos lentelė 

Duomenų fiksavimo apskaitos registruose schema 

Pirminiai dokumentai 

Sutikrinimas 

5. Tema. PINIGINIŲ LĖŠŲ IR SKOLŲ ĮMONEI APSKAITA 

Kasos operacijų apskaita 

Piniginis turtas yra ypač reikšmingas kiekvienai įmonei, todėl jo apskaitai ir racionaliam 

naudojimui turi būti skiriamas ypatingas dėmesys. Piniginiam turtui balanse skiriama viena eilutė, o 

pavyzdiniame sąskaitų plane – keturios sąskaitos. Tai “Pinigų ekvivalentai”, “Sąskaitos bankuose”, 

“Kasa”, “Perkėlimai”. 

20 

Žurnalai 

Pirkimų skolon žurnalas 

Pardavimų skolon 

žurnalas 

Parduotų prekių 

savikainos žurnalas 

Pinigų gavimo žurnalas 

Pinigų mokėjimo žurnalas 

Bendrasis žurnalas 

Tiesioginių gamybos 

išlaidų apskaitos žurnalas 

Netiesioginių gamybos 

išlaidų apskaitos žurnalas 

Didžiosios 

knygos 

sąskaitos

Piniginių lėšų apskaitos tvarką įmonių kasoje reglamentoja “Kasos darbo organizavimo ir 

kasos operacijų atlikimo taisyklės” priimtos 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr.179. Šių taisyklių 

privalo laikytis juridiniai asmenys, užsienio ūkio subjektų nuolatinės buveinės, advokatų kontoros ir 

notarų biurai tvarkydami pinigines lėšas kasoje. 

Vadovaujantis šiomis taisyklėmis pinigai į kasą priimami surašant kasos pajamų orderį 

(KPO), kurį pasirašo vyriausias buhalteris ir kasininkas. Kasos pajamų orderis yra specialios 

paskirties dokumentas, kuris sudarytas iš dviejų dalių: 

- Kasos pajamų orderio, kuriame nurodoma koresponduojanti sąskaita, pinigų suma 

skaičiais ir žodžiais, pinigus mokančios įmonės pavadinimas, asmens pareigos, vardas 

pavardė, mokėjimo paskirtis ir dokumentas, kurio pagrindu priimami pinigai į kasą. 

- Kasos pajamų orderio kvito, kuriame nurodoma ta pati informacija, kaip ir orderyje. 

Tiek kasos pajamų orderyje, tiek kvite turi pasirašyti pinigus sumokėjęs asmuo. Priėmus 

pinigus į kasą , kasos pajamų orderio kvitas yra atplėšiamas ir atiduodamas pinigus sumokėjusiam 

asmeniui. 

Iš kasos pinigai išmokami pagal kasos išlaidų orderį (KIO), kuriame nurodoma 

koresponduojanti sąskaita, išmokamų pinigų suma skaičiais ir žodžiais, pinigus gaunačio asmens 

vardas ir pavardė, mokėjimo paskirtis ir dokumentas kurio pagrindu išmokami pinigai. Kasos 

išlaidų orderį pasirašo įmonės vadovas ir vyr. buhalteris. Kasos išlaidų orderyje pinigus gaunantis 

asmuo turi savo ranka įrašyti gautą sumą: litus – žodžiais, centus – skaičiais, pinigų gavimo datą ir 

pasirašyti. Jeigu pinigai išmokami ne savo įmonės darbuotojams, papildomai nurodomas fizinio 

asmens kodas, paso numeris ir gavėjo nurodyta gyvenamoji vieta. Kasos išlaidų orderyje taip pat 

pasirašo pinigus išmokėjęs kasininkas. Mokėti pinigus kitos įmonės darbuotojams galima tik pagal 

kiekvienam asmeniui atskirai išrašytus kasos išlaidų orderius. 

Kasininkas išmoka pinigus tik kasos išlaidų orderyje nurodytam asmeniui. Jeigu pinigai 

išmokami pagal įgaliojimą, po faktiško pinigų gavėjo vardo ir pavardės įrašoma įgaliotojo asmens 

vardas, pavardė, asmens kodas, paso numeris ir gyvenamoji vieta. Įstatymų nustatyta tvarka 

patvirtintas įgaliojimas pridedamas prie kasos išlaidų orderio. 

Pinigus iš kasos galima išmokėti ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus 

(mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kt. dokumentus), išrašius kasos išlaidų 

orderį. 

Kasos pajamų ir išlaidų orderiai pildomi tiksliai ir aiškiai, rašalu, tušinuku arba techninėmis 

priemonėmis. Juose negali būti jokių trynimų, braukymų arba taisymų – net ir patvirtintų. Suma 

žodžiais pradedama rašyti didžiąją raide eilutės pradžioje. Jeigu padaroma klaida surašant kasos 

pajamų orderį, jis perbraukiamas ir užrašoma “Sugadintas”. Kitoje orderio pusėje nurodoma 

sugadinimo priežastis, data ir parašas asmens, kuris surašinėjo dokumentą. Sugadinti kasos pajamų 

21

orderiai turi būti saugomi kasoje kartu su išrašytais orderiais ir finansinių metų pabaigoje grąžinami 

mokesčių inspekcijai. 

Draudžiama duoti kasos pajamų ir išlaidų orderių blankus mokantiems, arba paimantiems 

pinigus asmenims, taip pat kitiems asmenims. 

Pinigai priimami arba išmokami tik kasos pajamų arba išlaidų orderių išrašymo dieną. 

Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą. Kasos knyga gali būti pildoma kompiuteriu 

arba rankiniu būdu. Jeigu kasos knyga pildoma kompiuteriu, turi būti išsaugoti visi būtinieji kasos 

rekvizitai: data, pinigų likutis kasoje darbo dienos pradžioje, kasos pajamų ir išlaidų numeriai, iš ko 

priimta arba kam išmokėta pinigų suma pagal kiekvieną orderį, bendra gautų ir bendra išmokėtų per 

dieną pinigų suma, pinigų likutis kasoje darbo dienos pabaigoje, kasininko ir vyr. buhalterio 

parašai. 

Jeigu kasos operacijos nekompiuterizuotos, įmonės pildomos kasos knygos lapai turi būti 

sunumeruoti, perrišti virvele ir užantspauduoti. Knygos paskutiniame puslapyje įrašoma kiek lapų 

sunumeruota šioje knygoje ir patvirtinama įmonės vadovo ir vyriausiojo buhalterio parašais. 

Įrašai kasos knygoje daromi dviem egzemplioriais per kalkę arba savaiminio kopijavimo 

popierių. Antrieji lapų egzemplioriai turi būti atplėšiami ir naudojami kaip kasininko apyskaita, 

pirmieji lieka kasos knygoje. Pirmieji ir antrieji lapų egzemplioriai numeruojami tais pačiais 

numeriais. Trynimai ir nepatvirtinti taisymai kasos knygoje draudžiami. Taisymai turi būti 

patvirtinti kasininko ir vyriausio buhalterio parašais. 

Kasos knygoje kasininkas įrašo kiekvieną orderį kasdien, jeigu vyr. buhalterio nenustatyta 

kitaip, ir baigiantis darbo dienai susumuoja kasos pajamas ir išlaidas, įrašo kasos likutį dienos 

pabaigoje ir atiduoda į buhalteriją antrąjį atplėšiamąjį kasos knygos lapą kartu su kasos pajamų ir 

išlaidų dokumentais, kaip kasininko apyskaitą. Kasos knygoje pasirašo buhalterijos darbuotojas, 

priėmęs ir patikrinęs šiuos dokumentus. 

Vyriausio buhalterio nustatyta tvarka kasininko apyskaitos gali būti sudaromos ne kiekvieną 

dieną, bet ne rečiau kaip kartą per mėnesį t.y. kiekvieno mėnesio pabaigoje. 

Įmonės vyriausias buhalteris privalo kontroliuoti, kad būtų tinkamai tvarkoma kasos knyga. 

Kasos operacijoms apskaityti sąskaitų plane skirta 272 sąskaita “Kasa”. Pinigų likutis 

fiksuojamas šios sąskaitos debeto pusėje. Pinigų gavimas į kasą registruojamas debete, pinigų 

išleidimas – kredite. Pinigų gavimo ir išmokėjimo operacijos gali būti registruojamos Bendrajame 

žurnale (BŽ), jeigu įmonė šį žurnalą naudoja visoms ūkinėms operacijoms registruoti. Jeigu įmonės 

naudoja specialiuosius žurnalus, tuomet kasos pajamų orderiai bus registruojami Pinigų gavimo 

žurnale (PGŽ), o kasos išlaidų orderiai – Pinigų mokėjimo žurnale (PMŽ). 

22

Gauti mokėjimo 

pavedimai 

Pinigų gavimo ir mokėjimo operacijų 

registravimas dokumentuose 

PVZ. 2002 m. sausio 11d. AB “Vėtra” išleido ir pardavė akcijų už 10.000 lt. (Kasos pajamų 

orderis Nr.8691001) 

Sąskaitų korespondencija 

D 272 Kasa 10000 

K 301 Akcinis kapitalas 10000 

2002 m. sausio 16 d. išduotas avansas ūkio išlaidoms 1000 lt. (Kasos išlaidų orderis 

Nr.001) 


Kasos pajamų 

orderiai 


arba Bendrasis žurnalas 

Kasos knyga 

D 256 Įvairios gautinos sumos 1000 

K 272 Kasa 1000 

Atsiskaitomosios sąskaitos operacijų apskaita 

Didesnes pinigų sumas įmonės laiko atsiskaitomojoje sąskaitoje banke. Sąskaitų atidarymo 

ir naudojimo tvarką reglamentuoja 1994 metų balandžio 15 d. nutarimas Nr. 24 “Sąskaitų bankuose 

atidarymo ir disponavimo jomis taisyklės”. 

Vadovaujantis šiomis taisyklėmis atidarant einamąją sąskaitą bankui reikia pateikti: 

1. Prašymą atidaryti sąskaitą. 

2. Ūkio subjekto valstybinės registracijos dokumentus ir notariškai, arba paties banko 

patvirtintą nuorašą. 

3. Jeigu įmonė turi pasitvirtinusi nuostatus, pateikiama jų originalas ir patvirtinta kopija. 

4. Dvi parašų ir antspaudo pavyzdžių kortelės, kuriose patvirtinami įmonės vadovo ir vyr. 

buhalterio parašų ir įmonės antspaudo pavyzdžiai. 

23 

Kasos išlaidų 

orderiai 

Pinigų mokėjimo 

žurnalas arba Bendrasis 

žurnalas 

Išsiųsti mokėjimo 

pavedimai

Atsiskaitymo su kitais ūkio subjektais operacijos per atsiskaitomąją sąskaitą vykdomos 

mokėjimo pavedimų (MP) pagrindu. 

Lėšos iš įmonės sąskaitos gali būti nurašytos tik esant joje lėšų ir savininko sutikimu 

(pavedimu)., išskyrus atvejus, kai jos nurašomos ne ginčo tvarka pagal vykdomuosius ir jiems 

prilygintus dokumentus (inkasinius pavedimus ir patvarkymus). 

Gaudamos grynuosius pinigus darbo užmokesčiui už antrąją mėnesio pusę ir pašalpoms 

išmokėti arba pateikdamos dokumentus šioms sumoms pervesti, įmonės privalo kartu duoti bankui 

dokumentus išskaičiuotiems mokesčiams į biudžetą ir socialinio draudimo įmokoms pervesti. 

Apie įvykdytas kiekvienos dienos ūkines operacijas bankas informuoja pateikdamas banko 

išrašą. Jame pateikiama tokia informacija: 

1. banko įstaigos pavadinimas, 

2. išrašo data, 

3. sąskaitos savininko pavadinimas, sąskaitos numeris, 

4. pinigų likutis laikotarpio pradžioje, 

5. pinigų gavimo ir išmokėjimo dokumentų numeriai ir datos, 

6. ūkinės operacijos trumpas aprašymas, 

7. laikotarpio apyvartos, 

8. likutis laikotarpio pabaigoje, 

9. atsakingojo banko darbuotojo vardas, pavardė, parašas. 

Įmonės buhalteris , gavęs banko išrašą, sutikrina banko išrašo likučius dienos pabaigoje su 

buhalterijos duomenimis. 

Įmonės buhalterijoje atsiskaitomosios sąskaitos operacijoms apskaityti yra naudojama 

sąskaita 271”Atsiskaitomoji sąskaita”. Tai trumpalaikio turto sąskaita kuri likutį turi debeto pusėje. 

Pinigų gavimas į sąskaitą banke bus registruojamas šios sąskaitos debeto pusėje, pinigų 

išmokėjimas – kredito pusėje. Pinigų gavimo operacijos pagal gautas banko ataskaitas (išrašus) bus 

registruojamos Bendrajame žurnale arba Pinigų gavimo žurnale, o pinigų mokėjimo operacijos, 

pagal išrašytus mokėjimo pavedimus – Pinigų mokėjimo arba Bendrajame žurnale. 

PVZ. 2002 m. sausio 20 d. per banką sumokėta UAB “Reladus” už įmonės reklamą sausio mėnesį 

280 lt. (Mokėjimo pavedimas Nr.01) 


D 61 Veiklos sąnaudos 280 

K 271 Atsiskaitomoji sąskaita 280 

2002 m. sausio 28 d. gauta per banką iš AB “Mylia” už gruodžio mėn. parduotas prekes 

2000 lt. (Mokėjimo pavedimas Nr.069) 

24


D 271 Atsiskaitomoni sąskaita 2000 

K 240 Pirkėjų skolos 2000 

Atsiskaitymų su atskaitingais asmenimis apskaita 

Atskaitingais asmenimis yra vadinami įmonės darbuotojai, kuriems išduodami piniginiai 

avansai įvairioms išlaidoms apmokėti. Vėliau, už šiuos avansus, jie turi atsiskaityti su įmonės 

buhalterija pateikdami išlaidas patvirtinančius dokumentus. 

Atsiskaitymams su atskaitingais asmenimis apskaityti finansinėje apskaitoje yra 

naudojama sąskaita 256 “Įvairios gautinos sumos”. Ši sąskaita gali būti detalizuojama pagal atskirus 

atskaitingus asmenis. Atsiskaitymų su atskaitingais asmenimis operacijos taip pat analizuojamos 

analitinėse “Atsiskaitymų su atskaitingais asmenimis apskaitos kortelėse”, kurios pildomos atskirai 

pagal kiekvieną atskaitingą asmenį. 

Atsiskaitymų su atskaitingais asmenimis operacijų registravimas 

PVZ. 

2002 m. sausio 12 d. išduotas avansas Jonui Vaitkui komandiruotei 600 litų. 

Sąskaitų korespondencija: 

D 256 Įvairios gautinos sumos 600 

K 272 Kasa 600 

2002 sausio 20 d. Jonas Vaitkus pristatė avanso apyskaitą , kurioje surašyta išlaidų už 520 litų. 



žurnalas 

Kasos išlaidų orderis 

Atsiskaitymų su 

atskaitingais asmenimis 

kortelė 


K 256 Įvairios gautinos sumos 520 

25

2002 m. sausio 20 d. Jonas Vaitkus grąžino nepanaudoto avanso likutį 80 litų. 


D 272 Kasa 80 

K 256 Įvairios gautinos sumos 80 

Kitų gautinų sumų apskaita 

Be atskaitingų asmenų įmonė gali turėti ir įvairių kitų skolininkų, kurie dar vadinami 

debitoriais. Trumpalaikės trečiųjų asmenų skolos – ne vėliau kaip per kitą po ataskaitinių finansinių 

metų ataskaitinį laikotarpį gautinos iš pirkėjų sumos – paprastai sudaro didžiausią per vienerius 

metus gautinų sumų dalį. Pirkėjų skolos – viena likvidžiausių įmonės turto sudedamųjų daliųatsiranda, 

kai įmonė prekes parduoda pirkėjams į skolą. Įmonės parduoda prekes į skolą norėdamos 

pritraukti daugiau klientų, o pirkti į skolą visada naudinga, kadangi tai yra beprocentinis kreditas. 

Finansinėje apskaitoje pirkėjų skoloms apskaityti yra skirta sąskaita 240 Pirkėjų skolos. Tai 

turto sąskaita, kurios debeto pusėje fiksuojamas skolų atsiradimas, o kredito – šių skolų grąžinimas. 

PVZ. Spalio 5 parduota prekių skolon už 1000 Lt. PVM 18 % - 180 Lt. Mokėjimo sąlygos n30. 


Atsiskaitymų su atskaitingais 

asmenimis apskaitos kortelė 

Avanso apyskaita 


Kasos pajamų orderis 

Atsiskaitymų su 

atskaitingais asmenimis 

kortelė 

D 240 Pirkėjai 1180 

K 500 Pardavimai 1000 

K 4701 Mokėtinas PVM 180 

Lapkričio 4 d. gauti iš pirkėjų pinigai už spalio 5 d. parduotas prekes. 


D 271 Atsiskaitomoji sąskaita 1180 


26 

Bendrasis žurnalas

Pirkėjų skolos įmonėje yra analizuojamos pagal kiekvieną pirkėją užvedant Skolų įmonei 

apskaitos korteles. Vienoje kortelės pusėje yra surašomos skolos pagal atsiradimo datas, 

dokumentus ir nurodomos mokėjimo sąlygos. Kita kortelės dalis yra skirta skolų grąžinimui 

registruoti, pažymint datą, dokumento numerį ir grąžinamą sumą. Nepilnai užpildyta skolų kortelės 

eilutė rodo, kad skola negrąžinta. 

Kitų gautinų sumų straipsnį sudaro Pareikalautas, bet neįmokėtas kapitalas ir Kitos skolos. 

Kitos skolos, tai tokios skolos, kurios tiesiogiai nesusiję su prekybine veikla. Šioms skoloms 

apskaityti naudojama pavyzdinio sąskaitų plano sąskaita 25 Kitos per vienerius metus gautinos 

skolos. Šių skolų atsiradimas fiksuojamas sąskaitos debeto pusėje, o jų grąžinimas – kredito. 

Sąskaita 250 Savuininkų skola skirta nepadengtam įmonės pareikalautam kapitalui apskaityti, t.y. 

užfiksuoti atsiradusią savininko skolą. 

PVZ. Įmonė pareikalavo apmokėti 2000 litų už akcijas, kurias savininkas gavo prieš du mėnesius. 


D 250 Savininko skola 2000 

K 302 Nepareikalautas įmokėti kapitalas 2000 

6.Tema. ILGALAIKIO TURTO APSKAITA 

Ilgalaikio turto klasifikavimas 

Įmonės turtas – įmonės įsigytos materialinės vertybės, nematerialios ir finansinės vertybės. 

Jos priklauso įmonei nuosavybės teise arba yra gautos pagal lizingo sutartį, kurioje numatytas 

nuosavybės perėjimas. Pagal naudojimo laiką turtas yra skirstomas į ilgalaikį ir trumpalaikį. 

Ilgalaikis turtas – tai turtas, kuris naudojamas įmonės pajamoms uždirbti ilgiau kaip 

vienerius metus ir kurio įsigijimo kaina ne mažesnė už įmonės nustatytą kainą atskiroms turto 

grupėms, suskirstytoms pagal pelno mokesčio įstatymo pirmą priedą. 

Ilgalaikis turtas apskaitoje yra suskirstytas į grupes tam, kad galima būtų gauti daugiau 

informacijos apie įmonės turtą. 

Formavimo savikaina – tai išlaidos patirtos įmonės steigimo arba jos plėtojimo bei reorganizavimo 

metu, kurios įmonei duos naudos ateityje ne vieną, bet keletą ataskaitinių laikotarpių. 

Nematerialus turtas – tai turtas, kuris neturi materialiojo turinio bet turi vertinę išraišką ir 

atneša įmonei naudą. Nematerialus turtas dažniausiai pasireiškia per įvairias teises ir privilegijas, iš 

kurių įmonė gauna tam tikros naudos. 

Materialus turtas - tai žmogaus ar gamtos sukurtas turtas, kuris naudojamas įmonės 

veikloje ilgiau nei vienus finansinius metus. 

27

Finansinis turtas – tai ypatingos rūšies turtas, atspindintis tam tikras įmonės teises bei 

privilegijas, kurios atsiranda jai dalyvaujant kitų įmonių veikloje. 

FORMAVIMO SAVIKAINA 

NEMATERIALUSIS TURTAS 

MATERIALUSIS TURTAS 

FINANSINIS TURTAS 

Ilgalaikio turto klasifikavimas 

ILGALAIKIS TURTAS 

Plačiau aptarsime ilgalaikį materialųjį turtą. Įmonė turimą materialųjį turtą apskaitoje 

užregistruoja pagal paskirtį. Visas ilgalaikis materialus turtas suskirstytas į grupes: 

120 Žemė ir pastatai 

121 Statiniai ir mašinos 

122 Transporto priemonės 

123 Įrengimai, įranga ir įrankiai 

Ilgalaikio turto finansinę apskaitą reglamentuoja 1998 m. liepos 30 d. nutarimas Nr. 955 

“Ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) skaičiavimo ir jo remonto darbų apskaitos tvarka”. 

Daug dėmesio ilgalaikiam turtui yra skirta 2001 m. gruodžio 20 d. “Pelno mokesčio įstatyme”. 

Kadangi rengdami finansinę atskaitomybę ir skaičiuodami veiklos rezultatą, turime laikytis pelno 

mokesčio įstatymo reikalavimų, tai ir finansinę apskaitą nagrinėsime remdamiesi šio įstatymo 

nuostatomis. 

28 

• Kapitalo pakitimo ir įmonės 

formavimo savikaina (įmonės 

steigimo bei jos plėtojimo 

išlaidos) 

• Obligacijų išleidimo 

savikaina 

• Reorganizavimo savikaina 

• Įsigytos teisės (patentai, 

licencijos, prekių ženklai ir 

kt.) 

• Prestižas 

• Žemė 

• Pastatai 

• Mašinos 

• Transporto priemonės 

• Kiti įrengimai, įrankiai 

• Kitas materialus turtas 

• Investicijos (akcijos, 

obligacijos) 

• Paskolos

Ilgalaikio turo įsigijimo kaina – tai išlaidos, patirtos įsigyjant turtą, įskaitant sumokėtus 

komisinius atlyginimus bei mokesčius, išskyrus pridėtinės vertės mokestį, susijusios su šio turto 

įsigijimu. (sumokėta turto kaina, turto atvežimo išlaidos, turto draudimo išlaidos, turto 

sumontavimo išlaidos, turto išbandymo išlaidos ir pan.) Sudėjus visas šias išlaidas apskaičiuojama 

turto įsigijimo vertė (pradinė vertė) ir užfiksuojama atitinkamoje didžiosios knygos sąskaitoje. 

Ilgalaikį turtą atiduodant naudoti surašomas Turto įvedimo į ekspluataciją aktas, kuriame 

nurodoma turto naudojimo laikas ir likvidacinė vertė. Naudojimo laikas nustatomas pasirinktinai 

neviršijant pelno mokesčio įstatyme patvirtintų turto naudojimo normatyvus.Likvidacinė vertė yra 

vertė, kuri pasiliks pasibaigus nustatytam turto naudojimo laikui. Ji turi būti ne mažesnė kaip 1 litas 

ir ne didesnė kaip 10 procentų turto įsigijimo vertės. 

Ilgalaikio turto nusidėvėjimas 

Ilgalaikio turto naudojimas apskaitoje parodomas per jo nusidėvėjimą. Nudėvimas arba 

amortizuojamas ilgalaikis turtas ir prestižas. Ilgalaikio turto nusidėvėjimas arba amortizacija 

skaičiuojama taikant tiesiog proporcingą (tiesinį) arba dvigubą – mažėjančios vertės (dvigubo 

balanso) matodą.Pasirinkti metodą įmonė gali atsižvelgdama į pelno mokesčio įstatyme pateiktą 1 

priedą, o pasirinkto metodo turi būti laikomasi nuosekliai. 

Taikant tiesinį metodą, metinė nusidėvėjimo arba amortizacijos suma apskaičiuojama kaip 

ilgalaikio turto įsigijimo kainos ir to turto likvidacinės vertės skirtumo bei nusidėvėjimo arba 

amortizacijos laiko metais santykis. 

N = V1 – V2 : T, kur 

N – metinė nusidėvėjimo suma, 

V1 – turto įsigijimo vertė, 

V2 – turto likvidacinė vertė, 

T – naudojimo laikas metais. 

Taikant dvigubo balanso metodą turto nusidėvėjimui arba amortizacijai skaičiuoti pirma 

nustatomas nusidėvėjimo procentas - 100 procentų ir ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba 

amortizacijos laiko metais santykį dauginant iš 2. 

n = 100 : T x 2, 

Toliau apskaičiuojant nusidėvėjimo arba amortizacijos sumą pirmaisiais metais, ilgalaikio 

turto įsigijimo kaina dauginama iš nusidėvėjimo procento. 

N = V1 x n, 

Visais kitais ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos metais, išskyrus paskutinius, 

mokestinio laikotarpio ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijso suma apskaičiuojama 

ilgalaikio turto likutinę vertę, esančią mokestinio laikotarpio pradžioje, dauginant iš nusidėvėjimo 

procento. 

29

N = L x n, kur L – ilgalaikio turto likutinė vertė 

Paskutiniais turto nusidėvėjimo arba amortizacijos metais yra nudėvimas arba 

amortizuojamas skirtumas tarp ilgalaikio turto likutinės vertės mokestinio laikotarpio pradžioje ir 

turto likvidacinės vertės. 

N = L – V2. 

Ilgalaikio turto nusidėvėjimas arba amortizacija gali būti skaičiuojama dvejopai: 

1. mėnesiais, 

2. pusmečiais. 

Pasirinkus nusidėvėjimą skaičiuoti mėnesiais, nusidėvėjimas pradedamas skaičiuoti nuo kito 

mėnesio pirmos dienos perdavus turtą eksploatuoti. Nusidėvėjimą arba amortizaciją galima 

skaičiuoti tik tiesiniu metodu ir tik pagal pelno mokesčio įstatymo 1 priede nustatytus naudojimo 

normatyvus. 

Pasirinkus nusidėvėjimą skaičiuoti pusmečiais, nusidėvėjimo skaičiavimo tvarka priklauso 

nuo to turto perdavimo naudoti dienos. Jeigu ilgalaikis turtas perduotas naudoti iki mokestinio 

laikotarpio šešto mėnesio paskutinės dienos, tai įsigytą ir pradėtą naudoti ilgalaikį turtą pradedama 

nudėvėti arba amortizuoti tuo pačiu mokestiniu laikotarpiu. T.y. metų pabaigoje priskaičiuojamas to 

turto nusidėvėjimas. Jeigu turtas įsigyjamas ir pradedamas naudoti po mokestinio laikotarpio šešto 

mėnesio paskutinės dienos, tai tokį ilgalaikį turtą pradedama nudėvėti arba amortizuoti nuo kito 

mokestinio laikotarpio pradžios. T.y. šiuo atveju ilgalaikio turto nusidėvėjimas ar amortizacija bus 

pradėta skaičiuoti muo kitų finansinių metų pradžios, po turto atidavimo naudoti. 

Jeigu įmonė ilgalaikį turtą perduoda atlygintinai ar neatlygintinai iki mokestinio laikotarpio 

šešto mėnesio paskutinės dienos, tai nusidėvėjimas arba amortizacija per tą mokestinį laikotarpį 

neskaičiuojama. Jeigu turtas perduodamas po mokestinio laikotarpio šešto mėnesio paskutinės 

dienos, tai tuo mokestiniu laikotarpiu į įmonės sąnaudas perkeliama ½ metinės nusidėvėjimo arba 

amortizacijos sumos. 

Nusidėvėjimas arba amortizacija neskaičiuojama: 

1. žemei, 

2. bibliotekų fondams, 

3. į kultūros vertybių registrą įtrauktam turtui, išskyrus šio turto rekonstravimo išlaidas, 

4. nenaudojamam, esnačiam atsargose arba užkonservuotam turtui, 

5. pačios įmonės sukurtam prestižui. 

Jeigu įmonė remontuoja nuosavą ilgalaikį turtą, remonto išlaidų apskaita priklauso nuo šių 

išlaidų dydžio. Jeigu remonto vertė per mokestinį laikotarpį viršija 50 procentų to turto įsigijimo 

vertės arba jeigu buvo atlikta turto rekonstrukcija, tai šio remonto arba rekonstrukcijos išlaidų verte 

30

yra didinama turto įsigijimo vertė. Visais kitais atvejais turto remonto išlaidos priskiriamos remonto 

sąnaudoms to laikotarpio, kada jos buvo patirtos. 

7. Tema. ATSARGŲ APSKAITA 

Atsargų klasifikavimas 

Atsargos tai viena iš sudėtinių trumpalaikio turto dalių.Be atsargų įmonė negalėtų gyvuoti ir 

vystyti savo veiklos. Finansinėje atskaitomybėje atsargos yra suskirstytos į grupes, pagal kurias turti 

būti pateikiama informacija apie disponuojamas atsargas. 

Ištrauka iš Balanso: 

B. Trumpalaikis turtas 

I. Atsargos ir nebaigtos vykdyti sutartys 

I.1. Atsargos 

I.1.1. Žaliavos ir komplektavimo gaminiai 

I.1.2. Nebaigta gamyba 

I.1.3. Pagaminta produkcija 

I.1.4. Pirktos prekės skirtos perparduoti 

I.1.5. Ilgalaikis turtas skirtas perparduoti 

I.1.6. Išankstiniai apmokėjimai 

Taigi ir finansinėje apskaitoje atsargos skirstomos į tas pačias grupes, kad galėtume pateikti 

informaciją finansinių ataskaitų sudarymui: 

200 Žaliavos, 

201 Komplektavimo gaminiai, 

202 Nebaigta gamyba, 

203 Pagaminta produkcija, 

204 Pirktos prekės, skirtos perarduoti, 

21 Ilgalaikis turtas skirtas parduoti, 

22 Išankstiniai apmokėjimai. 

Atsargoms apskaityti įmonė gali pasirinkti vieną iš dviejų atsargų apskaitos būdų.. 

Atsargų apskaitos būdai 

Nuolat apskaitomų Periodiškai apskaitomų 

atsargų būdas (naab) atsargų būdas (paab) 

1. Atsargų likutis ataskaitinio 1. Atsargų likutis ataskaitinio 

laikotarpio pradžioje laikotarpio pradžioje 

+ + 

2. Atsargų pirkimas 2. Atsargų pirkimas 

- - 

3. Per ataskaitinį laikotarpį 3. Atsargų likutis ataskaitinio 

parduotų atsargų savikaina laikotarpio pabaigoje 

= = 

4. Atsargų likutis ataskaitinio 4. Per ataskaitinį laikotarpį 

laikotarpio pabaigoje parduotų atsargų savikaina 

Nuolat apskaitomų atsargų būdo esmė yra ta, kad visas atsargų judėjimas yra registruojamas 

apskaitoje atsargų sąskaitoje. Šį būdą renkasi tos įmonės, kurios turi nedaug atsargų, brangių 

31

atsargų arba turi gerą kompiuterinę įrangą ir programas, kurios leidžia kontroliuoti ir registruoti 

nuolatinį atsargų judėjimą. 

Periodiškai apskaitomų atsargų būdo esmė yra ta, kad atsargų judėjimas registruojamas 

periodiškai, t.y. ne visos ūkinės operacijos atspindinčios atsargų judėjimą registruojamos apskaitoje. 

Atsargų judėjimo schema 

Pirkimų skolon žurnalas Sąskaita faktūra Pinigų mokėjimo žurnalas 

buhalterijoje sandėlyje 

Atsargų judėjimo 

sandėlyje žiniaraštis 

Įmonėje atsargos įsigyjamos pagal sąskaitas faktūras arba PVM sąskaitas faktūras. Atsargos 

atkeliauja į sandėlį ir turi būti užpajamuojamos surašant Pajamų orderį arba Užpajamovimo orderį. 

Toliau sąskaita faktūra keliauja į buhalteriją, kur registruojamas atsargų įsigijimas apskaitos 

registruose. Žurnalas parenkamas pagal tai, kaip buvo ar bus atsiskaityta už prekes. Didžiosios 

knygos sąskaita parenkama priklausomai nuo pasirinkto atsargų apskaitos būdo. 

PVZ. Sausio 14 d. AB “Vėtra” pagal sąskaitą faktūrą SAA Nr. 6846821 iš AB “Veton” įsigijo : 

Audinio “Linelis” 100 m. po 10 lt. = 1000 lt. 

Audinio “Vėtra” 40 m. po 25 lt. = 1000 lt. 

Iš viso: 140 m. 2000 lt 

PVM 18% 360 lt 

Mokėjimo sąlygos Nr. 30. 

Pajamų orderis 

Atsargų likučių 

sandėlyje apskaitos 

žiniaraštis 

32 

2360 lt. 

Atsargų apskaitos 

kortelės

Pirkimų skolon operacijų registravimas dokumentuose 

Sąskaita faktūra Sąskaita faktūra 

Užpajamavimo orderis Užpajamavimo orderis 

Atsargų analitinės 

kortelės 

Pirkimų skolon žurnalas 

Atsargų analitinės 

kortelės 

Didžiosios knygos sąskaitos 

Įmonės skolų 

apskaitos kortelės 

Registruojame: 

jeigu įmonė naudoja specialiuosius žurnalus ir yra pasirinkusi nuolat apskaitomų atsargų 

būdą - pirkimų skolon žurnale ir atsargų apskaitos kortelėse. 


D 200 Atsargos 2000 

D 251 Gautinas PVM 360 

K 450 Skolos tiekėjams 2360 

Jeigu įmonė naudoja vieną žurnalą ir yra pasirinkusi NAAB, sąskaitų korespondencija 

išlieka ta pati, o vietoj pirkimų skolon žurnalo naudojame bendrąjį žurnalą. 

Jeigu įmonė pasirinkusi periodiškai apskaitomų atsargų būdą, žurnalai ir kortelės išliks tos 

pačios, keisis sąskaitų korespondencija. 


D 602 Pirkimai 2000 



Kaip matyti iš pateikto pavyzdžio, naudojant periodiškai apskaitomų atsargų būdą, atsargų 

sąskaita pakeičiama pagalbine pirkimų sąskaita. 

33

Kadangi vienas iš esminių periodiškai apskaitomų atsargų būdo skirtumų yra tai, kad čia 

neregistruojamas atsargų sunaudojimas, gali susidaryti klaidinga nuomonė , kad atsargų 

sunaudojimo procesas paliktas be priežiūros. Iš tiesų taip nėra. Atsargų judėjimas t.y. perdavimas iš 

vienos vietos į kitą, iš vieno padalinio į kitą, iš vieno materialiai atsakingo asmens kitam, yra 

įforminamas pirminiais dokumentais. Tuo tikslu naudojama Limitinės kortelės, Pareikalavimai 

(reikalavimai), Medžiagų perkėlimo įmonės viduje važtaraščiai. Tiesiog šis judėjimas 

neregistruojamas apskaitos registruose. 

Kadangi periodiškai apskaitant atsargas, neregistruojame atsargų sunaudojimo, tai norėdami 

sužinoti atsargų likutį ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, turime atlikti inventorizaciją ir jį 

suskaičiuoti. Inventorizacijos metu yra nustatomas atsargų likutis kiekine išraiška, kurią reikia 

įvertinti pinigine išraiška. Tai yra atliekama pasirinkus vieną iš atsargų įvertinimo metodų. 

Konkrečių kainų metodas – sunaudojus atsargą nurašoma šios konkrečios atsargos 

savikaina. 

FIFO (faifo) – pirmiausia sunaudojamos ankščiausiai įsigytos atsargos. 

LIFO (laifo) - pirmiausia sunaudojamos vėliausiai įsigytos atsargos. 

Vidutinių kainų metodas – skaičiuojama vidutinė kaina turimų prekių sumą dalijant iš tų 

prekių kiekio. 

LCM (lokam) – tai mažesnės kainos metodas, kurio esmė ta kad, lyginant rinkos kainą su 

savikaina apskaitoje fiksuojama ta, kuri yra mažesnė. 

8. Tema. PIRKIMŲ IR PARDAVIMŲ APSKAITA 

Prekybinių įmonių veiklos esmė yra ta, kad jos perka prekes ir vėliau jas perparduoda 

kitoms įmonėms. Prekių judėjimui registruoti įmonės gali pasirinkti nuolat arba periodiškai 

apskaitomų atsargų būdus. Todėl ir panagrinėsime, kuo skiriasi pirkimų ir paradimų apskaita, 

pasirinkus nuolat arba periodiškai apskaitomų atsargų būdus. 

Pardavimų skolon operacijų registravimas 

dokumentuose 

Sąskaita faktūra Sąskaita faktūra Sąskaita faktūra 

Pardavimų skolon žurnalas 

Didžiosios knygos sąskaitos 

PVZ. 200X m. sausio 18 d. AB “Vėtra” pardavė produkcijos už 1600 litų UAB “Vila”. Sąskaitoje faktūroje 

SAA Nr. 7869548 nurodytos mokėjimo sąlygos n. 20. 

34 

Skolų įmonei 

apskaitos 

kortelės


D 240 Pirkėjų skolos 1600 


200X m. sausio 27 d. AB ”Vėtra” pardavė produkcijos už 2800 litų AB “Šaulys”. Sąskaitoje 

faktūroje SAA Nr. 7869550 nurodytos mokėjimo sąlygos n.30. 




Prekių apskaita nuolat apskaitomų atsargų būdu (naab) 

D Pirktos prekės K 

skirtos perparduoti 

L1 200X.01.01 4000 

Prekių pirkimas Parduotų prekių savikaina 

18000 12600 

L2 200X.01.31 9400 

Prekių likutis laikotarpio pradžioje 

+ Per ataskaitinį laikotarpį nupirktos prekės 

- Parduotų prekių savikaina 

= Prekių likutis laikotarpio pabaigoje 

PVZ. 

1. 200X m. sausio 18 d. įmonė nupirko 10 televizorių po 1800 lt., pinigus sumokėdama iš karto : 


D 204 Prekės, skirtos perparduoti 18000 

K 272 Kasa 18000 

Ūkinės operacijos registravimas pinigų mokėjimo žurnale ir atsargų apskaitos kortelėje. 

2. 200X m. sausio 26 d. įmonė pardavė skolon 7 televizorius po 2200 lt. 




D 600 Parduotų prekių savikaina 12600 

K 204 Prekės, skirtos perparduoti 12600 

Ūkinės operacijos registravimas parduotų prekių savikainos žurnale ir atsargų apskaitos 

kortelėje. 

35

Prekių apskaita periodiškai apskaitomų atsargų būdu (paab) 

D Pirktos prekės K D Pirkimai K D Parduotų K 

skirtos perparduoti prekių savikaina 

Prekių 

L1 200X.01.01 4000 4000 pirkimas 18000 18000 4000 9400 

36 

18000 

L2 200X.01.31 9400 L2 200X.01.31 12600 

Prekių likutis laikotarpio pradžioje 

+ Prekių pirkimai 

= Parduoti skirtos prekės 

- Prekių likutis laikotarpio pabaigoje 

= Parduotų prekių savikaina 

PVZ. 

1. 200X m. sausio 18 d. įmonė nupirko 10 televizorių po 1800 lt. pinigus sumokėdama iš karto 


D 602 Pirkimai 18000 

K 272 Kasa 18000 

Ūkinės operacijos registravimas pinigų mokėjimo žurnale ir atsargų apskaitos kortelėje. 

2. 200X m. sausio 26 d. įmonė pardavė skolon 7 televizorius po 2200 lt. 




Ūkinės operacijos registravimas pardavimų skolon žurnale. 

3. 200X m. sausio 31 d. atlikus inventorizaciją nustatytas prekių likutis (3 televizoriai) už 5400 lt. 

ir apskaičiuota parduotų prekių savikaina. 

Sąskaitų korespondencijos: 

D 204 Prekės, skirtos perparduoti 5400 

K 600 Parduotų prekių savikaina 5400 


K 602 Pirkimai 18000 



Ūkinės operacijos registravimas bendrajame žurnale ir atsargų apskaitos kortelėje.

Pirkimų diskontai 

Diskontai - tai nuolaidos, kurių pasinaudojimo galimybę renkasi pats pirkėjas, 

sumokėdamas per diskonto laikotarpį arba jam pasibaigus. 

PVZ 

1. 200X m. sausio 20 d. įmonė pirko 8 televizorius po 1400 lt. Tiekėjas sąskaitoje nurodė 

mokėjimo sąlygas 2 /10, n 30 


D 204 Pirktos prekės skirtos perparduoti 11200 


2. 200X m. sausio 27 d. įmonė pavedimu sumokėjo tiekėjams už sausio 20 d. pirktus televizorius. 


D 450 Skolos tiekėjams 11200 

K 6090 Pirkimų diskontai 224 

K 271 Atsiskaitomoji sąskaita 10976 

D Pinigai K D Skola tiekėjams K 

D Pirktos prekės skirtos K 

10976 Perparduoti 11200 11200 

11200 

D Pirkimų diskontai K 

224 

Pardavimų diskontai 

PVZ. 

1. 200X m. sausio 24 d. įmonė pardavė skolon 4 televizorius po 2000 lt. sąskaitoje nurodydama 

mokėjimo sąlygas 3 /5, n 20 






2. 200X m. sausio 28 d. įmonė gavo mokestinį pavedimą iš pirkėjo už televizorių. 



D 5090 Pardavimų diskontai 240 


37

Atsiskaitomoji 

D sąskaita K D Pirkėjų skolos K D Pardavimai K 

7760 8000 8000 8000 

Pirktos prekės Parduotų prekių Pardavimų 

D skirtos perparduoti K D savikaina K D diskontai K 

11200 5600 240 

Pirktų prekių grąžinimai ir nukainojimai 

1. 200X m. sausio 29 d. įmonė grąžino 2 nekokybiškus sausio 20 d. pirktus televizorius. 



K 6093 Pirktų prekių grąžinimai 2744 

D Pirktų prekių grąžinimai ir nukainojimai K 

38 

2744 

Parduotų prekių grąžinimai ir nukainojimai 

1. 200X m. sausio 31 d. įmonei grąžino 1 nekokybišką televizorių. 


D 5093 Parduotų prekių grąžinimai 1940 


Pardavimai 

- Pardavimų diskontai 

-Parduotų prekių grąžinimai 

ir nukainojimai 

= Grynieji 

pardavimai 

D Parduotų prekių grąžinimai ir nukainojimai K 

1940 

Bendrojo pelno paskaičiavimas 

(pagal pateiktas ūkines operacijas) 

Prekių likutis laikotarpio 

pradžioje 

+ Prekių pirkimas 

- Pirkimų diskontai 

- Pirktų prekių grąžini-mai 

ir nukainojimai 

+ + Prekių atsivežimo išlaidos = 

- Prekių likutis laikotarpio 

pabaigoje 

= Parduotų prekių 

savikaina 

Bendrasis 

pelnas

Pridėtinės vertės mokestis 

PVZ. 

200X m. sausio 17 d. įmonė pirko medžiagų už 1300 lt. PVM – 234 lt. Iš viso įmonė 

sumokėjo 1534 lt. 


D 200 Medžiagos 1300 


K 272 Kasa 1534 

200X m. sausio 22 d. įmonė pardavė skolon medžiagų už 1900 lt. PVM – 342 lt. 




K 4701 Mokėtinas PVM 342 

D Medžiagos K D Pardavimai K 

1300 1900 

D Gautinas PVM K D Mokėtinas PVM K 

234 342 

Sumokėtas PVM Gautas PVM 

(skola įmonei) (įmonės skola) 

9. Tema. DARBO UŽMOKESČIO APSKAITA 

Darbuotojų darbo laiko ir darbo užmokesčio apskaitą reglamentuoja Darbo kodeksas, kuris 

įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d. Jis apibrėžia tiek darbo laiko tvarką ir apskaitą, tiek darbo 

apmokėjimo klausimus, tiek nukrypimus nuo normalaus darbo laiko. 

Darbuotojai į darbą priimami pasirašant darbo arba kolektyvines sutartis. Buhalterijai 

pateikiamas įsakymas, kuriame iš darbo sutarties nurodoma kada darbuotojas pradeda dirbti, koks jo 

sutartas atlyginimas. 

Darbuotojų darbo laiko apskaita vedama Darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, kurie 

pateikiami buhalterijai prieš darbo užmokesčio ir avanso išmokėjimą. 

Darbuotojų darbo užmokestis skaičiuojamas asmeninėse sąskaitose iš kurių sudaromas 

suvestinis atlyginimų priskaitym o žiniaraštis. Mokamas darbo užmokestis iš kasos pagal mokėjimo 

žiniaraščius arba kiekvienam darbuotojui išrašytus kasos išlaidų orderius. Taip pat atlyginimai gali 

būti mokami iš sąskaitos banke pervedant juos į korteles. 

39

PVZ. 

Priskaičiuota atlyginimo administracijai 18000 Lt. 

Išskaičiuota pajamų mokesčio 5040 Lt. 

Išskaičiuoti alimentai 220 Lt. 

Išskaičiuotas iš atlyginimo soc. draudimas 3% 540 Lt 

Priskaičiuota soc.draudimui 31% 5580 Lt 

Priskaičiuota į garantinį fondą 0,2 % 36 Lt 

Priskaičiavimo operacija: 


K 471 Mokėtini atlyginimai 18000 

K 472 Mokėtinas soc draudimas 5580 

K 4704 Mokėtinas garantinis fondas 36 

Išskaitymų operacija: 

D 471 Mokėtini atlyginimai 5800 

K 4703 Mokėtinas pajamų mokestis 5040 

K 472 Mokėtinas soc. draudimas 540 

K 4705 Mokėtini alimentai 220 

Išmokėjimo operacija: 

Sutartis 

Įsakymas 

Darbo laiko žiniaraštis 

Asmeninės sąskaitos 

Darbo užmokesčio 

apskaitos žiniaraštis 

Mokėtinos sumos Atlyginimų 

sąnaudos 

Bendrasis 

žurnalas 

D 471 Mokėtini atlyginimai 12200 

K 272 Kasa 12200 

40 

Mokėjimo 

žiniaraštis 


žurnalas 

Didžiosios 

knygos sąskaitos

Mokesčių pervedimo operacija: 

D 4703 Mokėtinas pajamų mokestis 5040 

D 472 Mokėtinas soc. draudimas 6120 

D 4705 Mokėtini alimentai 220 

D 4704 Mokėtinas garantinis fondas 36 


10. Tema. KAPITALO IR FINANSINIŲ REZULTATŲ APSKAITA 

Įmonės įstatinis kapitalas yra visų bendrovės pasirašytų akcijų nominlių verčių suma. 

Akciniam kapitalui apskaityti pavyzdiniame sąskaitų plane yra skirta sąskaita 301 “Akcinis 

kapitalas’. Įmonei išleidus ir pardavus akcijas, ši sąskaita kredituojama ir debetuojama mažinant 

įmonės įstatinį kapitalą. 

Įmonės steigimo ir kapitalo formavimo klausimai reglamentuojami 2000 m. liepos 13 d. 

“Akcinių bendrovių įstatymu”. 

Įmonės kapitalą sudaro nuosavas ir skolintas kapitalas. Nuosavam įmonės kapitalui 

priskiriama: 

1. įstatinis kapitalas, 

2. akcijų priedai (nominalinės vertės perviršis), 

3. perkainojimo rezervas, 

4. privalomasis rezervas, 

5. rezervas savoms akcijoms įsigyti, 

6. įstatymo numatyti rezervai, 

7. kiti rezervai, 

8. nepaskirstytasis pelnas, 

9. dotacijos ir negrąžintos subsidijos, 

10. atidėtosios išlaidos. 

Akcijų priedai – tai skirtumas tarp akcijos nominalios vertės ir pardavimo kainos. 

Perkainojimo rezervas – tai ilgalaikio materialiojo ir finansinio turto vertės padidėjimo 

suma, gauta perkainojus turtą. 

Privalomasis rezervas – sudaromas iš grynojo pelno atskaitymų ir naudojamas nuostoliams padengti. 

Rezervas savoms akcijoms supirkti – jis sudaromas akcinės bendrovės savų akcijų įsigijimo 

vertei padengti. 

Kiti rezervai – sudaromi įmonės įstatuose ir akcinių bendrovių įstatyme numatyta tvarka. 

Įmonės veiklos rezultatas pelnas arba nuostolis apskaičiuojamas palyginus įmonės uždirbtas 

pajamas su patirtomis sąnaudomis. Pajamos ir sąnaudos apskaičiuojamos vadovaujantis pelno 

mokesčio įstatymo nuostatomis. 

41

Apskaičiuotas įmonės grynasis pelnas atiduodamas visuotiniam akcininkų susirinkimui 

paskirstyti. Visuotinis akcininkų susirinkimas pateikia protokolą, kuriame turi būti nurodyta: 

1. nepaskirstytasis pelnas (nuostolis) finansinių metų pradžioje, 

2. grynasis finansinių metų rezultatas (pelnas ar nuostolis), 

3. paskirstytinas rezultatas (pelnas ar nuostolis), 

4. pervedimai iš rezervų, 

5. akcininkų įnašai nuostoliams padengti, 

6. pelno paskirstymas į privalomąjį rezervą, 

7. pelno paskyrimas į kitus rezervus, 

8. pelno paskirstymas dividendams, 

9. kiti pelno paskirstymai: tantjemos, darbuotojų premijos ir kt. 

10. nepaskirstytasis rezultatas (pelnas ar nuostolis), perkeliamas į kitus finansinius 

metus. 

Pagal šį protokolą buhalteris turi padaryti atitinkamus įrašus apskaitos registruose. Pelno 

paskirstymui užregistruoti naudojama 69 sąskaita “Pelno paskirstymas” Ši sąskaita debetuojama, 

kredituojant atitinkamas pelno panaudojimo sąskaitas.t.y. trečios ir ketvirtos klasės sąskaitas. 

11. Tema. APSKAITOS CIKLO UŽBAIGIMAS IR FINANSINĖS 

ATSKAITOMYBĖS PARENGIMAS 

Koreguojantieji įrašai 

Koregavimai – tai ataskaitinio laikotarpio pabaigos įrašai, kurie atliekami toms ūkinėms 

operacijoms, kurios susijusios daugiau negu su vienu ataskaitiniu laikotarpiu. 

Koregavimo grupės : 

1. Turto įsigijimo išlaidų paskirstymo įvairiems laikotarpiams apskaita. 

2. Neuždirbtų pajamų uždirbimo ateinančiais laikotarpiais apskaita. 

3. Patirtų, bet neapmokėtų sąnaudų registravimas. 

4. Išankstinių apmokėjimų registravimas. 

5. Uždirbtų pajamų, už kurias negauta pinigų, registravimas. 

1. Turto įsigijimo išlaidų paskirstymo įvairiems laikotarpiams, apskaita 

42

Ilgalaikio turto nusidėvėjimas – tai laipsniškas vertės perkėlimas į gaminamos produkcijos 

savikainą. 

PVZ. 

Tarkime , kad įrengimą, kurio pradinė vertė – 5000 lt, likvidacinė vertė – 1 lt, įmonė naudos 

5 metus. Kiekvienais metais į gamybos sąnaudas reikės įtraukti : (5000) : 5 = 1000 lt.(Jei 

nusidėvėjimas skaičiuojamas kas mėnesį, tai 1000 : 12 = 83.32 lt. ). Kadangi likvidacinė vertė tik 

simbolinis 1 litas, tai skaičiuojant nusidėvėjimą galima jo neįvertinti ir palikti patį paskutinį 

laikotarpį nurašant nusidėvėjimo sąnaudas. 

D Automobilio įsigi- K D Automobilio nusidė- K 

jimo savikaina vėjimas 

5000 1000 

1-ų metų nusidėvėjimo 

suma 

1000 

Likutinė 

vertė 1000 

Pradinė 

vertė 

43 

Sąnaudos produkcijai pagaminti 

1-ų metų nusidė- Kitos sąnaudos 

vėjimo sąnaudos (žaliavos, elektros 

energija atlyginimai ir kt) 

D Automobilio nusidėvė- K 

jimo sąnaudos 

1000 

Turto likutinė vertė – tai skirtumas tarp turto įsigijimo vertės ir turto nusidėvėjimo sumos. 

Koreguojantis įrašas 

1000 

1000 

999 

D Turto nusidėvėjimo sąnaudos 

K Turto nusidėvėjimo suma 

1000 

2. Neuždirbtų pajamų uždirbimo ateinančiais laikotarpiais apskaita 

PVZ. 

Įmonė A sudarė su įmone B sutartį, pagal kurią įmonė B įsipareigojo 3 mėnesius atlikti įrengimų 

priežiūrą ir aptarnavimą. Kitą dieną įmonė A sumokėjo 1200 lt. už šiuos darbus. 

Gautus pinigus įmonė B registruos:

D Pinigai 1200 

K Neuždirbtos pajamos ( Avansu gautos sumos) 1200 

Per pirmąjį mėnesį buvo atlikta 1/3 sutartyje numatytų darbų. Daromas koreguojantis įrašas 

registruojantis pripažintas pajamas : 

D Neuždirbtos pajamos (Avansu gautos sumos) 400 

K Uždirbtos pajamos 400 

3. Patirtų, bet neapmokėtų sąnaudų registravimas 

Sąnaudas įmonė patiria šiuo ataskaitiniu laikotarpiu, o pinigų išmokos bus užregistruotos tik 

ateityje. 

PVZ. 

Įmonė pasiskolino iš banko 15 000 lt. pusei metų su 10 % metinių palūkanų. 

Skola registruojama Pirmojo mėnesio pabaigoje 

paskaičiuojamos palūkanos 

D Pinigai 15000 

K Skola bankui 15000 15000 * 10 % : 365 * 31 d. = 127.40 

Jos užregistruojamos 

D Palūkanų sąnaudos 127.40 

K Mokėtinos palūkanos 127.40 

4.Išankstinių apmokėjimų registravimas 

PVZ. 

PVZ. 

Iš anksto sumokėjom tiekėjams 3000 lt. už prekes, kurias gausim po 20 dienų. 

Sumokėjimo operacija Prekių gavimo operacija 

po 20 dienų 

D Iš anksto apmokėtos prekės 3000 

K Pinigai 3000 D Prekės 3000 

K Iš anksto apmokėtos prekės 3000 

Ateinančių laikotarpių sąnaudų apskaita 

1999 m. gruodžio 28 d. įmonė sumokėjo draudimą visiems 200X metams 3000 lt. 

Gruodžio 28 d daromas įrašas: 200x m.sausio 31 d. daromas 

koregavimas 

D Iš anksto apmokėtas draudimas 3000 

K Pinigai 3000 D Draudimo sąnaudos 250 

K Iš anksto apmokėtas draudimas 250 

44

PVZ. 

Atsargų apskaita 

200x m. sausio 4 d. įmonė įsigijo atsargų už 6000 lt. Pinigus sumokėti privalo per 15 d. 

Per sausio mėn. atsargų sunaudota už 2600 lt. 

Sausio 4d. įrašas Sausio 31 d. daromas koregavimas 

D Atsargos 6000 D Atsargų sąnaudos 2600 

K Skola tiekėjams 6000 K Atsargos 2600 

5. Uždirbtų pajamų, už kurias negautą pinigų, registravimas 

PVZ. 

Įmonė A sudarė sutartį su įmone B, kad ji atliks elektros prietaisų apžiūrą ir smulkų remontą 

per sausio mėnesį. Įmonė B iki vasario 10 dienos už atliktus darbus sumokės 960 Lt. 

Pasirašant sutartį įmonės A apskaitininkas jokio įrašo Bendrajame žurnale nedaro. 

Sausio 31 d. nustatyta, kad įmonė A atliko 2/3 sutartyje numatytų darbų ir uždirbo 640 Lt. 

Apskaitininkas daro įrašą: 

D Klientų skola 640 

K Pajamos 640 

Uždaromieji įrašai 

D Sąnaudos K D Pajamos K 

L xxx 

xxx L xxxx 

D Pajamų ir sąnaudų K 

Sąnaudų sąskaitų suvestinė Pajamų sąskaitų 

uždarymas fiksuo- xxx xxxx uždarymas fiksuojamas 

Bendrajame žurnale x L x jamas Bendrajame žurnale 

D Nepaskirstytas pelnas K 

Pajamų ir sąnaudų suvestinės x 

uždarymas fiksuojams Bendrajame L x 

žurnale 

D Pajamų ir sąnaudų suvestinė K 

xxx xx 

Nuostolis L x x 

45 

D Nepaskirstytas nuostolis K 

x 

L x

Sąskaitų likučiai 

Turto ir nuosavybės 

sąskaitų likučiai 

Finansinės atskaitomybės rengimas 

Ataskaitų sudarymas 

Bandomasis balansas 

Koreguotas bandomasis balansas 

Balansas Pelno (nuostolio) ataskaita 

Atskaitomybė 

D Turto K D Nuosavybės K D Sąnaudų K D Pajamų K 

sąskaitos sąskaitos sąskaitos sąskaitos 

Likutis Likutis Likutis Likutis 

Balansas Pelno (nuostolio) 

ataskaita 

Veiklos rezultatų atspindėjimas pelno (nuostolio) ataskaitoje 

Pajamos Sąnaudos 

Bendrasis 

pelnas 

Grynasis pelnas 

46 

Pajamų ir sąnaudų 

sąskaitų likučiai 

Parduotos 

produkcijos 

savikaina 

Koregavimai 

Veiklos 

sąnaudos

TURTAS 

Balanso struktūra 

Formavimo savikaina 

Nematerialusis 

A. Ilgalaikis Materialusis 

Ilgalaikis finansinis 

Po vienerių metų gautinos sumos 

Atsargos ir nebaigtos vykdyti sutartys 

B. Trumpalaikis Per vienerius metus gautinos sumos 

Investicijos ir terminuoti indėliai 

Gryni pinigai sąskaitoje ir kasoje 

C. Sukauptos (gautinos) 

pajamos ir ateinančio 

laikotarpio sąnaudos 

NUOSAVYBĖ 

Kapitalas 

Akcijų priedai 

A. Kapitalas ir Perkainojimo rezervas 

rezervai Rezervai 

Nepaskirstytasis pelnas 

B. Finansavimas 

(dotacijos ir subsidijos) 

C. Atidėjimai ir Įsipareigojimų ir reikalavimų 

atidėtieji mokesčiai padengimo atidėjimai 

Atidėti mokesčiai 

D. Po vienerių metų Finansinės skolos 

mokėtinos sumos ir Prekybos skolos 

ilgalaikiai Avansu gautos sumos pagal pasirašytas sutartis 

įsipareigojimai Kitos mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai 

Ilgalaikių skolų einamųjų metų dalis 

E. Per vienerius metus Finansinės skolos 

mokėtinos sumos ir Prekybos skolos 

trumpalaikiai Avansu gautos sumos pagal pasirašytas sutartis 

įsipareigojimai Mokesčiai, atlyginimai ir socialinis draudimas 

Kitos mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai 

F. Sukauptos sąnaudos ir 

ateinančio laikotarpio 

pajamos 

47

Pelno (nuostolio) ataskaitos struktūra 

I. Pardavimai ir paslaugos 

I.1. Pajamos už parduotas prekes 

I.2. Pajamos už atliktas paslaugas 

II. Parduotų prekių ir atliktų paslaugų savikaina: 

žaliavų, komplektavimo gaminių ir perparduoti 

skirtų prekių, paslaugų, darbų ir tyrimų 

III. Bendrasis pelnas (nuostolis) 

IV. Veiklos sąnaudos: 

pardavimų 

bendrosios ir administracinės 

V. Veiklos pelnas (nuostolis) 

VI. Kita veikla: 

pajamos 

sąnaudos 

VII. Finansinė ir investicinė veikla: 

pajamos 

sąnaudos 

VIII. Įprastinės veiklos pelnas (nuostolis) 

IX. Pagautė (ypatingas pelnas) 

X. Netekimai (ypatingieji praradimai) 

XI. Ataskaitinių metų pelnas (nuostolis) 

prieš apmokestinimą 

XII. Pelno mokestis 

XIII. Grynasis ataskaitinių metų pelnas (nuostolis), 

numatytas paskirstyti 

48 

TIPINĖ 

VEIKLA 

NETIPINĖ 

VEIKLA 

ĮPRASTI- 

NĖ 

VEIKLA 

NEĮPRA- 

STINĖ 

VEIKLA 

12.Tema. VALDYMO SISTEMA IR VALDYMO APSKAITA 

Valdymo apskaitos esmė 

ĮMONĖS 

VEIKLA 

Finansinė apskaita išoriniams bei vidiniams įmonės informacijos vartotojams metinėje ir 

periodinėje atskaitomybėje apibendrintai pateikia informaciją apie įmonės turtą, nuosavybės 

struktūrą bei finansinę būklę ir jos veiklos rezultatus. 

Valdymo apskaita įmonės administracijai ir vadybininkams nuolat teikia informaciją, kuria 

naudodamiesi jie galėtų planuoti įmonės veiklą, priimti konkrečius valdymo sprendimus ir tikrinti 

šių sprendimų priėmimo įgyvendinimą, t.y. kontroliuoti ūkinius procesus. 

Valdymo apskaita apima šias įmonės veiklos sritis: 

1) sprendimų priėmimas; 

2) planavimas ir kontrolė; 

3) gamybinė apskaita.

Valdymo apskaitos reglamentavimas 

Tarptautiniu mastu Valstybės mastu Įmonės mastu 

Nereglamentuojama. Kai 

kuriais rekomendacijas skelbia 

profesinės menedžmento 

apskaitininkų organizacijos. 

Tiesiogiai nereglamentuojama. 

Netiesiogiai reglamentuojama 

pajamų ir sąnaudų pripažinimo 

apskaitoje tvarka. 

49 

Įmonės vadovas turėtų išleisti 

įsakymą dėl atsakomybės 

paskirstymo už valdymo 

apskaitos organizavimą ir 

vedimo tvarką, nustatyti 

savikainos kalkuliavimo 

metodiką. 

13. Tema. IŠLAIDOS IR JŲ ELGESYS. IŠLAIDŲ – APIMTIES – PELNO ANALIZĖ 

Išlaidos ir jų klasifikacija 

Valdymo apskaitoje pagrindinis dėmesys skiriamas išlaidų apskaitai ir jų mažinimo būdams. 

Tuo tarpu pajamos nėra pagrindinis valdymo apskaitos objektas, tačiau jos svarbios sudarant 

įmonės biudžetus, planuojant galutinį veiklos rezultatą – pelną. 

Išlaidos – tai pinigų išleidimas, turto bei paslaugų sunaudojimas susijęs su produkcijos ar 

paslaugų gamyba. 

Atliekant išlaidų analizę ypač svarbią reikšmę turi išlaidų klasifikavimas. Išlaidos yra 

skirstomos pagal tai, kokie yra keliami tikslai. 

Išlaidos skirstomos: 

� pagal vaidmenį gamybos ir realizavimo procese – gamybos ir laikotarpio; 

� pagal santykį su gamybos apimtimi – pastovios ir kintamos; 

� pagal įskaitymą į produkcijos savikainą – tiesioginės ir netiesioginės; 

� pagal įtaką nuo priimamų sprendimų – priklausomos ir nepriklausomos; 

� pagal susidarymo vietas – gamybinių padalinių, paslaugų padalinių, administracijos ir kitos. 

Išlaidas galima klasifikuoti ir pagal daugelį kitų požymių. 

Išlaidų elgesys 

Reiškinys, kai įvairios išlaidos įvairiai reaguoja į gamybos apimties pasikeitimus, vadinamas 

išlaidų elgesiu. 

Priklausomai, nuo išlaidų elgesio pasikeitus veiklos apimčiai, skiriamos trys pagrindinės 

išlaidų rūšys: 

- kintamos išlaidos; 

- pastovios išlaidos; 

- mišrios išlaidos.

Informacija apie išlaidų elgesį yra labai svarbi priimant valdymo ir ekonominius 

sprendimus. 

Kintamos išlaidos – tai išlaidos, kurios keičiasi priklausomai nuo gamybos apimties. 

Pastovios išlaidos – tai išlaidos, kurios keičiantis gamybos apimčiai, nesikeičia. 

Mišrios išlaidos – tai išlaidos, kurios turi tiek pastovių, tiek kintamų išlaidų elementų. 

Mišrios išlaidos apsunkina valdymo sprendimų priėmimo procesą, iškreipia rezultatus, todėl 

mišrias išlaidas būtina išskirti į pastoviąją ir kintamąją dalį. Tam yra taikomi įvairūs metodai. 

Dažniausiai naudojami yra šie: 

♦ aukščiausio – žemiausio lygio; 

♦ vizualinis; 

♦ mažiausio kvadrato. 

Aukščiausio – žemiausio lygio mišrių išlaidų išskyrimo metodas 

Įmonė “Reda” per aštuonis 2000 m. mėnesius patyrė tokias remonto išlaidas esant pateiktai 

gamybos apimčiai: 

Mėnuo Pagamintų vnt. skaičius Remonto išlaidos 

Sausis 6 000 74 000 

Vasaris 5 000 65 000 

Kovas 7 000 70 000 

Balandis 9 000 90 000 

Gegužė 8 000 76 000 

Birželis 10 000 85 000 

Liepa 12 000 100 000 

Rugpjūtis 11 000 98 000 

vnt. Lt 

Aukščiausias veiklos lygis 12 000 100 000 

Žemiausias veiklos lygis 5 000 65 000 

Skirtumas 7 000 35 000 

Gaminio 

kintamos 

išlaidos Lt 

= 

Išlaidų pasikeitimas Lt 

Veiklos lygio pasikeitimas vnt. 

Pastovios mėnesio išlaidos = Bendros mišrios išlaidos – Bendros kintamos išlaidos = 100 

000 Lt – (12 000 vnt. · 5 Lt/vnt.) = 40 000 Lt 

Y = 40 000 Lt + 5 Lt/vnt. · X 

Ribinis pelnas 

Standartinėje pelno (nuostolio) ar pajamų ataskaitoje yra apskaičiuojamas bendrasis pelnas, 

kuris gaunamas iš pardavimo pajamų atėmus parduotos produkcijos savikainą. Bendrojo pelno 

50 

= 

35 000 Lt 

7 000 vnt. 

= 5 Lt/vnt.

kategorija praktiškai yra visiškai nenaudinga įmonės vidaus sprendimų priėmimui, nes parduotų 

prekių savikaina apima tiek kintamas išlaidas , turinčias pagrindinę reikšmę sprendimų priėmimui, 

tiek pastovias , kurių įtaka laukiamiems pasikeitimams yra nežymi. Pasiremiant standartine pajamų 

ataskaita galima priimti tik paprastus sprendimus, susijusius su administracinėmis ir pardavimo 

sąnaudomis. Todėl valdymo apskaitos specialistai naudoja ribinio pelno kategoriją. Ribinis pelnas - 

tai pelnas, gaunamas iš pardavimo pajamų atėmus visas kintamas išlaidas. 

PARDAVIMŲ PAJAMOS 

KINTAMOS IŠLAIDOS 

GAMYBINĖS LAIKOTARPIO 

RIBINIS GAMYBOS PELNAS 

51 

PASTOVIOS 

IŠLAIDOS 

RIBINIS PELNAS 

PELNAS 

Be to vietoje standartinės pajamų ataskaitos yra sudaroma ribinio pelno ataskaita, kuri yra 

žymiai naudingesnė, nes joje atskirai išskiriamos kintamos ir pastovios išlaidos. 

Įmonės pavadinimas 

Ribinio pelno ataskaita (litais) 

Už laikotarpį …. 

PELNAS 

Pardavimų pajamos xxx 

Atimti: Kintamos gamybos išlaidos: 

Tiesioginių medžiagų sunaudojimo išlaidos xxx 

Tiesioginio darbo išlaidos +xxx 

Kintamos pridėtinės išlaidos +xxx 

Iš viso kintamų gamybos išlaidų -xxx 

Ribinis gamybos pelnas xxx 

Atimti: Kintamos laikotarpio išlaidos: 

Kintamos pardavimo išlaidos xxx 

Kintamos administracinės išlaidos +xxx 

Iš viso kintamų laikotarpio išlaidų -xxx 

Ribinis pelnas xxx 

Atimti: Pastovios išlaidos: 

Pastovios pridėtinės išlaidos xxx 

Pastovios laikotarpio išlaidos +xxx 

Iš viso pastovių išlaidų -xxx 

Grynosios pajamos xxx

Ribinio pelno rodikliai 

Vieni iš svarbiausių rodiklių apskaičiuojamų remiantis ribinio pelno ataskaita yra ribinio 

pelno koeficientas ir vieno gaminio ribinis pelnas. 

Ribinio pelno koeficientas (RPK) parodo kiekvieno pardavimų pajamų lito sumą, skirtą 

padengti pastovioms išlaidoms ir uždirbti grynąsias pajamas. Pvz. RPK yra 60%. Tai reiškia, kad 

nuo kiekvieno uždirbto lito 60 centų skiriama pastovių išlaidų padengimui. Pasiekus tokią 

pardavimų apimtį, kuomet padengtos visos pastovios išlaidos, kiekvienas kitas litas uždirba 60 

centų grynųjų pajamų. 

Ribinio pelno koeficientas apskaičiuojamas pagal tokią formulę: 

RPK = 

RPK = 

Kuomet yra žinomas ribinio pelno koeficientas, galima greitai spręsti prognozavimo 

uždavinius neruošiant ribinio pelno ataskaitos. 

Prognozuojamas grynųjų pajamų pasikeitimas Lt = Pardavimų pajamų pasikeitimas 

Lt x RPK 

Vieno gaminio ribinis pelnas (GRP) parodo sumą, kuri padengia pastovių išlaidų dalį 

pardavus vieną gaminį. Kuomet pasiekiama tokia pardavimų apimtis, kai padengtos visos pastovios 

išlaidos, tai kiekvienas po to parduotas vienetas uždirba tiek grynųjų pajamų, koks yra vieno 

gaminio ribinis pelnas. 

52 

arba 

Vieno gaminio ribinis pelnas apskaičiuojamas pagal tokią formulę: 

GRP = 


Pardavimų apimties Lt 

Kaina – vieno gaminio kintamos išlaidos 

Kaina 


Pardavimų apimtis vnt. 

Kuomet GRP yra = Kaina žinomas – vieno vieno gaminio gaminio kintamos ribinis išlaidos 

pelnas taip pat galima greitai spręsti 

prognozavimo uždavinius neruošiant ribinio pelno ataskaitos. 

Prognozuojamas grynųjų pajamų pasikeitimas Lt = Pardavimų apimties pasikeitimas 

vnt. x GRP 

arba

Kritinio pelningumo taškas 

Kai firma įeina į naują rinką arba pradeda gaminti naują gaminį, valdymo personalui iškyla 

problema, kokias gamybos ir pardavimų apimtis reikia pasiekti, kad nepatirtum nuostolių. Kitaip 

tariant, reikia nustatyti kritinio pelningumo tašką, kuriame pardavimų pajamos būtų lygios 

bendrosioms išlaidoms, o pelnas nuliui. Šis taškas gali būti išreikštas litais arba vienetais. 

Kritinio pelningumo tašką galima apskaičiuoti keliais būdais: 

♦ algebriškai; 

♦ ribinio pelno metodu; 

♦ grafiškai. 

Kritinio pelningumo tašką apskaičiuosime pasinaudodami įmonės “Aidas” duomenimis 

Gaminio pardavimo kaina 500 Lt 100% 

Gaminio kintamos išlaidos 300 Lt 60% 

Gaminio ribinis pelnas 200 Lt 40% 

Pastovios išlaidos per metus sudaro 80 000 Lt. 

Reikia: Apskaičiuoti kritinio pelningumo tašką litais ir vienetais. 

Algebrinis kritinio pelningumo taško apskaičiavimo metodas 

Pardavimai = Kintamos išlaidos + Pastovios išlaidos + Grynosios pajamos 

Tarkime, kad KPTvnt – x, tuomet įstačius duomenis į šią lygybę gausime: 

500 · x = 300 · x + 80 000 + 0 

200 · x = 80 000 

x = 400 vnt. 

Išsprendę algebrinę lygtį, gauname, kad kritinio pelningumo taškas vienetais yra 400 vnt., 

kitaip tariant – pardavus 400 vienetų gaminių, įmonė neuždirbs grynųjų pajamų, bet ir nepatirs 

nuostolių. 

Kritinio pelningumo tašką galime apskaičiuoti ir vertine išraiška, t.y. už kokią sumą reikia 

parduoti prekių ar paslaugų, kad nepatirtume nuostolių. Vėl grįžkime prie algebrinės lygybės. 

Paprastumo dėlei tarkime, kad KPTLt – x, tuomet įstačius į lygybę gauname: 

x = 0,60 · x + 80 000 + 0 

0,40 · x = 80 000 

x = 200 000 Lt 

Kritinio pelningumo taško apskaičiavimas ribinio pelno metodu 

Daug greitesnis rezultatas skaičiuojant kritinio pelningumo tašką pasiekiamas naudojantis 

ribinio pelno formulėmis: 

53

� Kritinio pelningumo taškas vienetais apskaičiuojamas pagal tokią formulę: 

Įmonės „Aidas“ kritinio pelningumo taško apskaičiavimas vienetais pagal šią formulę atrodytų 

taip: 

KPT vnt. = 80000 Lt / 200 Lt = 400 vnt. 

� Kritinio pelningumo litais apskaičiuojamas pagal tokią formulę: 

taip: 

Pastovios išlaidos 

KPT Lt = 

Ribinio pelno koeficientas 

Įmonės „Aidas“ kritinio pelningumo taško litais apskaičiavimas pagal šią formulę atrodytų 

KPT Lt = 80000 Lt / 0,4 = 200000 Lt 

Išlaidų, apimties ir pelno priklausomybė 

Išlaidų elgesio ir išlaidų, apimties ir pelno tarpusavio priklausomybės tyrimo tikslas 

nustatyti kaip keisis grynosios pajamos pasikeitus nors vienam iš veiksnių. Analizuojant galima 

nustatyti vieno veiksnio įtaką, kitus veiksnius paliekant nepakitusius, arba vienu metu skaičiuoti 

kelių veiksnių pasikeitimą. 

IAP atliekama tokia seka: 

1) Įvertinti prognozuojamas pardavimų pajamas. 

2) Įvertinti prognozuojamas kintamas išlaidas. 

3) Įvertinti prognozuojamas pastovias išlaidas. 

4) Paruošti prognozuojamą ribinio pelno ataskaitą. 

5)Palyginti prognozuojamas grynąsias pajamas su praėjusio laikotarpio 

grynosiomis pajamomis. 

Užduotis 

KPT vnt.= 

Pastovios išlaidos 

Vieno gaminio ribinis pelnas 

Pardavimo apimties, kainos ir gaminio kintamų išlaidų pasikeitimo poveikio grynosioms 

pajamoms apskaičiavimas įmonės “Aura” pavyzdžiu. 

UAB “Aura” 

Ribinio pelno ataskaita (litais) 

2001 m. gruodžio 31 d. 

Pardavimų pajamos (60 000 vnt. · 10 Lt) 600 000 100% 

Kintamos išlaidos (60 000 vnt. · 4 Lt) 240 000 40% 

Ribinis pelnas 360 000 60% 

Pastovios išlaidos 240 000 

Grynosios pajamos 120 000 

54

UAB “Aura” vadybininkas mano, kad įmonė galėtų pagerinti savo gaminio kokybę 

panaudodama brangesnes medžiagas ir šiek tiek pakeisdama dizainą. Kokybiškesnis produktas 

kainuotų 15 Lt, tačiau prognozuojama, kad dėl padidėjusios kainos pardavimų apimtis sumažėtų iki 

54000 vnt. per metus. Gerinant gaminio kokybę, vieno gaminio kintamos išlaidos padidėtų 3,50 Lt 

ir sudarytų 7,50 Lt. Be to, reikėtų įsteigti gaminių kokybės kontrolieriaus etatą, kad būtų galima 

nuolat sekti ar išlaikomas reikalaujamas kokybės standartas. Šio darbuotojo atlyginimas turėtų 

sudaryti 25000 Lt per metus. 

Reikia, remiantis šiais duomenimis, įvertinti ar naudinga gerinti gaminio kokybę. 

14. Tema. SAVIKAINOS ESMĖ IR KALKULIAVIMO METODAI 

Savikainos kalkuliavimo sistemų analizė 

Produkcijos savikainos rūšys 

Produkcijos savikaina yra pinigais išreikštos įmonės išlaidos, susijusios su produkcijos ar 

paslaugų gamyba ir realizavimu. 

Prieš skaičiuojant savikainą, reikia žinoti kokio tikslo siekiama ir kuri savikainos rūšis 

geriausiai padėtų šį tikslą pasiekti. 

Pagal išlaidų įskaitomų įprodukcijos savikainą apimtį ir formavimosi nuoseklumą skiriamos 

šios produkcijos savikainos rūšys: 

1. Gamybinė savikaina. Ją sudaro visi gamybos išlaidų elementai: tai tiesioginių 

medžiagų sunaudojimo, tiesioginio darbo ir pridėtinės išlaidos. Būtent ši savikainos rūšis yra 

jungiamoji grandis tarp finansinės ir valdymo apskaitos. 

2. Pilnoji gamybinė savikaina. Ją sudaro tiesioginių medžiagų sunaudojimo išlaidos, 

tiesioginio darbo išlaidos, pridėtinės išlaidos ir administracinės išlaidos. Kitaip tariant ją sudaro 

visos išlaidos, susijusios su produkcijos gamyba ir valdymu. Šią savikainą gali skaičiuoti tik 

valdymo apskaitos buhalteriai ir ši informacija nepatenka išoriniams vartotojams. 

3. Pilnoji komercinė savikaina. Ji apima visas įmonės išlaidas, susidarančias ne tik 

produkcijos gamybos, bet ir realizavimo procese. T.y. pilnąją komercinę savikainą sudaro: 

tiesioginių medžiagų sunaudojimo, tiesioginio darbo, pridėtinės, administracinės ir pardavimo 

(realizacinės) išlaidos. Ši savikaina taip pat gal būti skaičiuojama tik įmonės vidaus tikslams. 

55

Vienetinė 

gamyba 

Tradiciniai savikainos kalkuliavimo metodai 

Užsakyminis savikainos 

kalkuliavimo metodas 

Nedidelių 

partijų 

gamyba 

Gamybos sąlygos, leidžiančios taikyti užsakyminį išlaidų kalkuliavimo metodą: 

1. Vienetinė arba nedidelės vienarūšių gaminių ar grupės gamyba. 

2. Aiškiai apibrėžta užsakymo vykdymo pradžia ir pabaiga. 

3. Galimybė palyginti nedidelėmis darbo sąnaudomis atskirti užsakymo vykdymą bei jam 

tenkančias tiesiogines išlaidas nuo kitų užsakymų. 

4. 

Pagrindiniai procesinio išlaidų kalkuliavimo bruožai; 

1. Produktų gamyboje naudojamos tos pačios rūšies žaliavos. 

2. Produktų gamyba vykdoma srautiniu metodu. 

3. Naudojami standartizuoti technologiniai gamybos procesai. 

4. Gaminamų produktų paklausa yra nuolatinė. 

15.Tema. IŠLAIDŲ PASKIRSTYMAS 

Netiesioginių išlaidų paskirstymo metodika 

Daugumoje išlaidų apskaitos sistemų siekiama visas išlaidas paskirstyti kalkuliavimo 

objektams. Tačiau daugeliu atvejų negalima visų išlaidų tiesiogiai priskirti konkrečių gaminių 

savikainai dėl dviejų svarbiausių priežasčių: 

- šito padaryti paprasčiausiai neįmanoma, nes tam tikros išlaidos būna bendros visiems 

gaminamiems produktams savo esme (pavyzdžiui, įmonės bendrąją finansinę apskaitą vedančių 

buhalterių atlyginimo išlaidų niekaip nepavyktų logiškai paskirstyti tarp keleto dešimčių ar net 

šimtų įmonėje gaminamų produkcijos rūšių); 

- tai daryti būtų neracionalu, net jeigu ir įmanoma, dėl per didelės apskaitinio darbo apimties. 

Pavyzdžiui, teoriškai įmanoma tam tikrame siuvyklos ceche nustatyti, kiek siūlų sunaudota 

56 

Procesinis savikainos 

kalkuliavimo metodas 

Masinė 

gamyba 

Gamybos technologinis procesas 

Nepertraukiama 

gamyba

konkrečių marškinių siūlėms susiūti. Tačiau šių siūlų kaina visoje marškinių savikainoje bus 

tokia maža, kad netikslinga imtis tokių apskaičiavimų. Taip darant būtų pažeistas apskaitos vedimo 

optimalumo principas, švaistomas darbo laikas beverčių duomenų apskaičiavimams. 

Išlaidų paskirstymo metodika yra paremta išlaidų apskaitos centrais, todėl čia svarbų 

vaidmenį vaidina apskaita pagal išlaidų centrus. Ji tartum jungiamoji grandis tarp išlaidų rūšių ir 

kalkuliavimo objektų. 

Paskirstant netiesiogines išlaidas dažniausiai skiriami gamybiniai ir paslaugų išlaidų centrai. 

Gamybiniai padaliniai tiesiogiai atsakingi už prekių ar paslaugų, parduodamų vartotojams, gamybą 

ar sukūrimą. Paslaugų padaliniai teikia paslaugas kitiems padaliniams. Vieni iš jų aptarnauja tik 

gamybinius skyrius, kiti visą įmonę bendrai, t.y. tiek gamybinius, tiek kitus paslaugų padalinius. 

Netiesioginių išlaidų paskirstymo seka 

1. Netiesioginių išlaidų paskirstymas taro gamybinių ir paslaugų išlaidų centrų. 

2. Paslaugų išlaidų centrų netiesioginių išlaidų priskyrimas gamybiniams išlaidų 

centrams. 

3. Netiesioginių išlaidų normų apskaičiavimas. 

4. Netiesioginių išlaidų priskyrimas gaminiams. 

Pridėtinių išlaidų paskirstymo metodika įmonės “Dainava” pavyzdžiu 

1 etapas. Pridėtinių išlaidų paskirstymas tarp gamybinių ir paslaugų išlaidų centrų. 

Pridėtinių išlaidų paskirstymo metodiką panagrinėkime įmonės “Dainava” pavyzdžiu. 

Ši įmonė turi 4 išlaidų centrus: du paslaugų (tai remonto ir gamybos priežiūros) ir du 

gamybinius (tekinimo ir surinkimo padaliniai). Per ataskaitinį laikotarpį įmonės apskaitos 

darbuotojai sukaupė tokią informaciją apie kiekviename padalinyje patirtas pridėtines išlaidas. 

Įmonės padalinys Faktiškos pridėtinės išlaidos Lt 

Remonto 2 500 

Gamybos priežiūros 1 000 

Tekinimo 6 500 

Surinkimo 13 000 

Iš viso 23 000 

Pastato išlaikymo išlaidos visiems padaliniams sudarė 10000 Lt. Žinoma, kad visi 4 išlaidų 

centrai užima vieną pastatą , kurio plotas yra 10000 kv. m. (kiekvieno padalinio užimamas plotas 

nurodytas lentelėje). Reikia apskaičiuoti kiekvieno padalinio bendras pridėtines išlaidas. 

Įmonės padalinys Užimamas plotas kv. m. Procentas nuo Pastato išlaikymo 

užimamo ploto 

išlaidos Lt 

Remonto 1 500 

Gamybos priežiūros 1 000 

Tekinimo 2 500 

Surinkimo 5 000 

Iš viso 10 000 100% 10 000 

57

Iš viso pridėtinių išlaidų bus priskirta kiekvienam padaliniui: 

Įmonės padalinys Faktiškos pridėtinės Paskirstytos pridėtinės 

Remonto 

Gamybos priežiūros 

Tekinimo 

Surinkimo 

išlaidos Lt 

išlaidos Lt 

Iš viso 23 000 10 000 

58 

Iš viso pridėtinių 

išlaidų Lt 

2 etapas. Paslaugų išlaidų centrų pridėtinių išlaidų priskyrimas gamybiniams išlaidų 

centrams. 

Paskirstysime įmonės “Dainava” remonto ir gamybos priežiūros padalinių pridėtines išlaidas 

gamybiniams tekinimo ir surinkimo padaliniams tiesioginiu pridėtinių išlaidų paskirstymo metodu. 

Remonto padalinio išlaidų paskirstymo bazė yra įrengimų balansinė vertė, o gamybos priežiūros 

padalinio paskirstymo bazė – dirbtų valandų skaičius. 

Paslaugų padaliniai Gamybiniai padaliniai 

Remonto G. priežiūros Tekinimo Surinkimo 

Padalinio pridėtinės išlaidos 

Lt 

4 000 2 000 9 000 18 000 

Bendras 

skaičius 

dirbtų valandų 

1 000 2 500 4 500 3 000 

Įrengimų balansinė vertė 10 000 60 000 80 000 20 000 

Paskirstytos pridėtinės išlaidos: 

Paslaugų padaliniai Gamybiniai padaliniai Iš viso 

Remonto G. priežiūros Tekinimo Surinkimo 

Pridėtinės išlaidos Lt 

Paskirstytos pridėtinės išlaidos 

Lt: 

4 000 2 000 9 000 18 000 

Remonto padalinys (4 000) 

Gamybos 

padalinys 

priežiūros 

(2 000) 

Iš viso: 0 0 33 000 

Netiesioginių išlaidų paskirstymas abc metodu 

ABC sistemos esmė 

ABC (Activity Based Costing) savikainos kalkuliavimo esminė nuostata yra ta, kad veikla 

reikalauja išlaidų, o produktai (ir pirkėjai) sukuria veiklos poreikį. Išlaidos paskirstomos gaminiams 

remiantis jų individualiu kiekvienos veiklos sunaudojimu. Tos išlaidos, kurios patiriamos 

konkrečiam produktui sukurti, priskiriamos tiesiogiai jam. Išlaidos, kurios patiriamos veikloje,

eikalingoje keliems skirtingiems produktams, paslaugoms ar klientams, priskiriamos tai veiklai. Po 

to kiekvienos veiklos išlaidos priskiriamos produktui priklausomai nuo jų poreikio tai veiklai. Dėl 

išlaidų siejimo su atskiromis veiklomis, ABC metodas lietuviškai įvardijamas kaip veikla pagrįstas 

savikainos skaičiavimas (VPSS). 

Šios kalkuliavimo sistemos būtinumas aiškinamas tuo, kad šiuolaikinės automatizuotos ir 

kompiuterizuotos gamybos sąlygomis mažėja tiesioginio darbo išlaidos ir sparčiai didėja įvairios 

netiesioginės išlaidos (pavyzdžiui medžiagų tiekimo, sandėliavimo, produkcijos pardavimo, 

pakavimo, administravimo ir pan.). Netiesioginių išlaidų, kurių didėjimui neturi įtakos didėjanti 

produkcijos apimtis, paskirstyti tradiciniais būdais netikslinga, tai iškraipytų produkcijos savikainą. 

ABC sistema naudinga tuo, kad padeda tiksliau suvokti netiesioginių išlaidų esmę, elgesį ir 

veiksnius, kurie turi įtakos jų kitimui. 

ABC sistemos sukūrimo ir įgyvendinimo įmonėje principai 

Norint įdiegti ABC netiesioginių išlaidų paskirstymo metodą, būtina pereiti tam tikrus 

etapus. 

1. Pagrindinių veiklos sričių nustatymas. 

2. Išlaidų sukėlėjo nustatymas kiekvienai veiklos sričiai. 

3. Išlaidų sukėlėjo koeficiento apskaičiavimas. 

4. Gaminio savikainos apskaičiavimas. 

Pirmame etape išskiriamos ir apibūdinamos įmonės pagrindinės veiklos sritys, kurios 

daugiausiai sunaudoja išteklių ir kuriose daugiausiai susidaro netiesioginių išlaidų. 

Yra trys pagrindinės veiklos sričių grupės: 

a) veikla, susijusi su produkcijos vieneto gamyba; 

b) veikla, susijusi su produktų grupės gamyba; 

c) visos produkcijos gamybą palaikanti veikla. 

Antrame etape nustatomi išlaidų sukėlėjai kiekvienai veiklos sričiai. Jie dažniausiai 

nustatomi remiantis veiklos rūšį apibūdinančia būdingiausia ypatybe. Tačiau realiai yra gana sunku 

nustatyti išlaidų sukėlėjus, nes nėra konkrečių taisyklių kaip tai padaryti, kaip nėra ir universalaus 

išlaidų sukėlėjo sąrašo. Jis įvairiose firmose skiriasi. 

Trečiajame etape apskaičiuojame išlaidų sukėlėjo koeficientą, t.y. kiek vienam išlaidų 

sukėlėjo vienetui tenka tos veiklos išlaidų. Jis apskaičiuojamas dalinant tos rūšies veiklos išlaidas iš 

išlaidų sukėlėjo įvykių skaičiaus. Pavyzdžiui, veikla yra kokybės kontrolė, jos išlaidų sukėlėjas yra 

59

patikrinimų skaičius, tai koeficientas bus apskaičiuojamas dalinant kokybės kontrolės išlaidas iš 

atliktų patikrinimų skaičiaus. 

Ketvirto etapo tikslas – nustatyti, kiek tam tikros veiklos išlaidų tenka atitinkamiems 

produktams. Tam reikia žinoti, kokias veiklas sunaudoja vienas ar kitas produktas, kokį kiekį 

išlaidų sukėlėjų jis sunaudoja ir koks to išlaidų sukėlėjo koeficientas. 

Užduotis 

Įmonė „Margiris“ kiekvienais metais pagamina 4000 vnt. gaminio A ir 20000 vnt. gaminio 

B. Pridėtinės išlaidos paskirstomos gaminiams pasiremiant tiesioginio darbo valandų paskirstymo 

baze. Per metus įmonėje „Margiris“ atidirbama 50000 tiesioginio darbo valandų, o patirtos metinės 

pridėtinės išlaidos sudaro 900000 Lt. 

Gaminant A gaminį sugaištama 2,50 t. d. val., o gaminį B – 2 t. d. val. 

Reikia paskirstyti pridėtines išlaidas gaminiams taikant tradicinį ir ABC netiesioginių 

išlaidų paskirstymo metodą. 

Gaminių savikainos apskaičiavimas naudojantis tradiciniu išlaidų paskirstymo metodu 

A gaminys B gaminys 

Tiesioginių medžiagų sunaudojimo išlaidos Lt 36,- 30,- 

Tiesioginio darbo išlaidos Lt 17,50 14,- 

Pridėtinės išlaidos: 

Iš viso gamybos išlaidų Lt 

Duomenys, skirti paskirstyti išlaidas ABC metodu. 

Veiklos sritis Veiklos srities Išlaidų nešiklis Išlaidų nešiklis (kiekis) Išlaidų nešikl. 

išlaidos Lt (a) (pavadinimas) A gaminys B gaminys Iš viso (b) koef. (a)/(b) 

Įrengimų 

derinimas 

255 000 derinimų skaičius 3 000 2 000 5 000 ?1Lt/derinimui 

Kokybės kontrolė 160 000 tikrinimų skaičius 5 000 3 000 8 000 ? Lt/tikrin.. 

Mašininis 

apdorojimas 

314 000 įr. val. skaičius 12 000 28 000 40 000 ?Lt/įr.val. 

Žaliavų užsakymas 81 000 užsakymų 

skaičius 

200 400 600 ? Lt/užsak. 

Produkcijos 

90 000 komplektų 150 600 750 ? Lt/kompl. 

komplektavimas 

skaičius 

Iš viso: 900 000 

Veiklos sritis išlaidų nešiklio 

koeficientas 

Įrengimų derinimas 

Kokybės kontrolė 

Mašininis apdorojimas 

Žaliavų užsakymas 

Produkcijos komplektavimas 

Iš viso paskirstytų 

pridėtinių išlaidų Lt: 

Pagamintų vnt. skaičius: 

Pridėtinės išlaid. priskirtos 

vienam gaminiui Lt: 

Pridėtinių išlaidų priskyrimas vienam gaminiui 

A gaminys 

Išl. nešikl. kiekis Suma 

60 

B gaminys 

Išl. nešikl. kiekis Suma

Gaminių savikainos apskaičiavimas naudojantis ABC išlaidų paskirstymo metodu 

Tiesioginių medžiagų sunaudojimo išlaidos Lt 

Tiesioginio darbo išlaidos Lt 

Pridėtinės išlaidos 

Iš viso gamybos išlaidų Lt 

Procesinis savikainos kalkuliavimo metodas 

61 

A gaminys B gaminys 

Procesinis savikainos kalkuliavimo metodas taikomas įmonėse, kuriose yra nepertraukiamas 

gamybos ciklas, kurios užsiima vienarūšės produkcijos serijine ar masine gamyba, kur gaminama 

produkcija pereina tas pačias technologinio proceso stadijas, t.y. tose gamybose, kur patirtas 

gamybos išlaidas yra parankiau priskirti per tam tikrą laikotarpį pagamintai produkcijai, bet ne 

atskiriems užsakymams. 

Prie esminių procesinio kalkuliavimo metodo skirtumų priskirtina tai, kad apskaitoje kitaip 

fiksuojama išlaidų tapimas pagamintos produkcijos savikaina. Pagaminta produkcija fiksuojama ne 

tuomet, kai užsakymas baigtas, o tuomet kai reikia pateikti periodinę atskaitomybę, t.y. pasibaigus 

ataskaitiniam laikotarpiui. 

Jeigu įmonėje nebaigtos gamybos nėra nei laikotarpio pradžioje, nei pabaigoje, tai nustatyti 

per ataskaitinį laikotarpį pagamintos produkcijos savikainą nesudėtinga. Šiuo atveju visos per 

ataskaitinį laikotarpį patirtos gamybos išlaidos jam pasibaigus pripažįstamos pagamintos 

produkcijos savikaina. Žinant kiek per ataskaitinį laikotarpį buvo pagaminta vienetų ir kokios buvo 

gamybos išlaidos, randama vieno produkcijos vieneto savikaina. 

Tačiau, jeigu įmonėje per ataskaitinį laikotarpį lieka neužbaigtų gaminių, tokiu atveju per 

laikotarpį patirtas išlaidas reikia paskirstyti tarp pagamintos produkcijos savikainos ir nebaigtos 

gamybos atsargų likučio laikotarpio pabaigoje. Tada išlaidos paskirstomos keliais etapais. 

Produkcijos savikainos nustatymas taikant procesinį savikainos kalkuliavimo metodą 

1 etapas. Produkcijos judėjimo nustatymas natūriniais vienetais. 

2 etapas. Gatavų gaminių ir nebaigtų apdoroti gaminių kiekio „subendravardiklinimas“. 

3 etapas. Vieno sąlyginio vieneto savikainos apskaičiavimas. 

4 etapas. Gamybos išlaidų paskirstymas tarp pagamintos produkcijos ir nebaigtų apdoroti gaminių.

Užduotis 

Duota tokia informacija apie įmonę 

Vnt. 

Nebaigti apdoroti gaminiai laikotarpio pradžioje 0 

Gaminių kiekis perduotas į gamybos fazę per laikotarpį 10 000 

Per laikotarpį apdorotų gaminių skaičius 8 000 

Nebaigti apdoroti gaminiai laikotarpio pabaigoje 

(užbaigtumo laipsnis pagal: 

- tiesioginių medžiagų sunaudojimo išlaidas 100%; 

- apdorojimo išlaidas 50%) 2 000 

Tiesioginių medžiagų sunaudojimo išlaidos 24 000 

Apdorojimo išlaidos 28 800 

Reikia paskirstyti gamybos išlaidas tarp pagamintos produkcijos savikainos ir nebaigtos 

gamybos atsargų likučio laikotarpio pabaigoje. 

Produkcijos savikainos kalkuliavimo sistemos 

Yra skiriamos dvi produkcijos savikainos kalkuliavimo sistemos: 

� Pilnoji (absorbcinė); 

� Ribinė (dalinė). 

Pilnasis kalkuliavimas yra toks, kai į gaminamos produkcijos savikainą įskaitomos visos 

gamybos išlaidos. Ši savikainos kalkuliavimo sistema plačiai paplitusi Lietuvos įmonėse, nes būtent 

pagal šią sistemą rengiama finansinė atskaitomybė. 

Tiesioginių 

medžiagų 

sunaudojimo 

išlaidos 

Išlaidos 

Gamybos išlaidos Laikotarpio išlaidos 

Tiesioginio 

darbo 

išlaidos 

Nebaigtos gamybos 

atsargos 

Pridėtinės 

išlaidos 

Gatavos produkcijos 

atsargos 

Taikant ribinę savikainos kalkuliavimo sistemą į pagamintos produkcijos savikainą įskaitomos 

tik kintamos gamybos išlaidos – t.y. tiesioginių medžiagų sunaudojimo, tiesioginio darbo ir 

kintamos pridėtinės išlaidos. Pastovios pridėtinės išlaidos yra prilyginamos pardavimo ir 

administracinėms sąnaudoms ir parodomos pelno (nuostolio) ar pajamų ataskaitoje. 

62 

Pelno (nuostolio) 

ataskaita

Tiesioginių 

medžiagų 

sunaudojimo 

išlaidos 

Išlaidos 

Gamybos išlaidos Laikotarpio išlaidos 

Tiesioginio 

darbo 

išlaidos 

Nebaigtos gamybos 

atsargos 

Kintamos 

pridėtinės 

išlaidos 

Pridėtinės 

išlaidos 

Pastovios 

pridėtinės 

išlaidos 

Gatavos produkcijos 

atsargos 

Pavyzdys: 

Grynųjų pajamų apskaičiavimas taikant pilnąją ir ribinę savikainos kalkuliavimo sistemą įmonės 

“Audra” pavyzdžiu 

Vieno gaminio pardavimo kaina 20 Lt 

Kintamos vieno gaminio gamybos išlaidos 11 Lt 

Pastovios metinės gamybos išlaidos 150 000 Lt 

Pastovios pardavimo ir administracinės sąnaudos 30 000 Lt 

Per metus pagaminama 25 000 vnt. 

Vieno gaminio savikaina: 

taikant ribinę savikainos kalkuliavimo sistemą -11 Lt; 

taikant pilnąją savikainos kalkuliavimo sistemą – 17 Lt 

Gamybos ir pardavimų apimtis per 3 metus: 

1 m. 2 m. 3 m. 

Gatavos produkcijos atsargų likutis laikotarpio 

0 0 5 000 

pradžioje vnt. 

Pagaminta produkcijos vnt. 25 000 25 000 25 000 

Parduota produkcijos vnt. 25 000 20 000 30 000 


0 5 000 0 

pabaigoje vnt. 

Grynųjų pajamų apskaičiavimas taikant ribinę savikainos kalkuliavimo sistemą 

1 m. 2 m. 3 m. 

Pardavimų pajamos Lt 500 000 400 000 600 000 

Kintamos gamybos išlaidos 275 000 220 000 330 000 

Gamybos ribinis pelnas 225 000 180 000 270 000 

Pastovios gamybos išlaidos 150 000 150 000 150 000 

63 

Pelno (nuostolio) 

ataskaita

Pastovios pardavimo ir administracinės sąnaudos 30 000 30 000 30 000 

Grynosios pajamos 45 000 0 90 000 

Grynųjų pajamų apskaičiavimas taikant pilnąją savikainos kalkuliavimo sistemą 

1 m. 2 m. 3 m. 

Pardavimų pajamos Lt 

Parduotos produkcijos savikaina 

500 000 400 000 600 000 


0 0 85 000 

pradžioje 

Pagamintos produkcijos savikaina 425 000 425 000 425 000 

Produkcija paruošta pardavimui 425 000 425 000 510 000 

Gatavos produkcijos atsargos laikotarpio pabaigoje 0 85 000 0 

Parduotos produkcijos savikaina 425 000 340 000 510 000 

Bendrasis pelnas 75 000 60 000 90 000 

Pardavimo ir administracinės sąnaudos 30 000 30 000 30 000 

Grynosios pajamos 45 000 30 000 60 000 

Modernieji savikainos kalkuliavimo metodai 

Numatytų gamybos išlaidų (Target costing) metodas 

Numatytų gamybos išlaidų sistema taikoma planuojant gaminti produkciją ir projektuojant 

gaminius. Ji leidžia sužinoti gamybos išlaidas iki gamybos pradžios. 

Pirmiausiai tiriami potencialių klientų poreikiai ir jų nuomonė apie numatomą gaminti 

produkciją ir kainą, kurią jie sutiktų mokėti. Turint šią informaciją nustatomos numatomo gaminti 

gaminio savybės ir, atsižvelgus į pirkėjų nuomonę, konkurentų gaminamos panašios produkcijos 

kainą ir numatomų parduoti gaminių kiekį, tvirtinama gaminio kaina. Pelnas planuojamas 

atsižvelgiant į jo dydį konkrečioje pramonės šakoje ir ateities perspektyvas. Kainos ir pelno 

skirtumas sudaro numatytas gamybos išlaidas. 

Toliau planuojamos konkrečių operacijų išlaidos. Tai sudėtingas darbas, nes tenka derinti 

gamybos proceso dalyvių galimybes ir interesus. Planavimas gali būti atliekamas įvairiais būdais, 

bet pačiu efektyviausiu laikomas mišrus būdas. Vadovybė, remdamasi turima informacija ir 

ligšioliniu patyrimu, skaičiuoja konkrečias išlaidas. Tą patį daro ir vykdytojai. Vykdytojų 

apskaičiuotos išlaidos paprastai didesnės už normatyvines. Skirtumai šalinami ieškant konkrečios 

operacijos atpiginimo galimybių. 

Nėra vieno numatytų išlaidų apskaičiavimo algoritmo. Gali pasitaikyti, kad įmonės 

gamybiniai pajėgumai nevisiškai apkraut, o naujas klientas siūlo didelį užsakymą už mažesnę kainą. 

Jeigu papildomo užsakymo įvykdymas nepadidins pastovių išlaidų, nustatant kainą gali būti 

remiamasi tik kintamomis išlaidomis ir pelnu. Kitais atvejais, kai konkrečių operacijų išlaidos 

viršija numatytas gamybos išlaidas ir nėra jokių galimybių jas sumažinti, galima kreiptis į 

potencialius užsakovus dėl kainos padidinimo. 

64

Nuolatinio tobulinimo (Continuous improvement) metodas 

Nuolatinio tobulinimo metodo tikslas yra nuolat mažinti išlaidas visose gamybos ir 

pardavimo stadijose. Ši sistema labai varginanti, nes reikalauja nuolatinio rūpesčio. Kad 

darbuotojams būtų mažesnis stresas, nuolatinio tobulinimo sistema pradedama diegti ne iš karto 

pradėjus gaminti naują gaminį, o maždaug po trijų mėnesių arba dar vėliau. Pagrindinis 

pereinamojo laikotarpio uždavinys yra pasiekti, kad išlaidos būtų ne didesnės negu numatyta. 

Metodas „tiksliai laiku“ (JIT) 

Šis metodas diegiamas siekiant užtikrinti, kad būtini komponentai būtų pateikiami tada, kai 

jie reikalingi, t.y. atsisakoma atsargų sandėliavimo. 

Šio metodo įdiegimas turi ir teigiamų ir neigiamų bruožų. Atsargų buvimas sandėlyje didina 

garantiją, kad gamybos procesas vyks nenutrūkstamai, dideliais kiekiais perkama pigiau. Tačiau 

tada smarkiai padidėja sandėliavimo ir apsaugos užtikrinimo išlaidos, gali atsirasti nuostolių dėl 

natūralios netekties ir gedimų. Vakarų šalyse atlikus tyrimus nustatyta, kad sandėliavimo išlaidos 

pramonėje sudaro nuo 20 iki 30 procentų prekės kainos. Sandėliuojant įšaldomi pinigai, o jeigu jie 

paskolinti , tai reikia mokėti dar ir palūkanas. 

Perkant dažniau ir mažesnį kiekį minėtos problemos išnyksta, bet padidėja pirkimų 

administravimo išlaidos, brangiau atsieina įsigytų medžiagų transportavimas. Didėja rizika, kad gali 

sutrikti gamyba dėl blogos medžiagų kokybės, netikėtų įvykių, vadybininkų klaidų ar 

nekompetetingumo. 

16. Tema. ĮMONĖS BIUDŽETŲ SISTEMA IR KONTROLĖS PROCESAS 

Biudžetų esmė ir rūšys 

Biudžetas – tai asmens, šeimos, rajono, miesto, valstybės pajamų ir išlaidų sąmata. 

Paprastai yra skiriamos dvi pagrindinės biudžetų rūšys: 

1. veiklos biudžetas; 

2. finansinis biudžetas. 

65

F 

G 

Tiesioginių 

medžiagų 

biudžetas 

Gaminys Prognozuojama 

pardavimų apimtis vnt. 

Iš viso: 

Pardavimų 

biudžetas 

Gamybos biudžetas 

Tiesioginio 

darbo išlaidų 

biudžetas 

Parduotos 

produkcijos 

savikainos 

biudžetas 

Pardavimo ir 

administracinių 

išlaidų biudžetas 

Prognozuojama 

pajamų ataskaita 

Pagrindinio biudžeto sandara 

Veiklos biudžetas Finansinis 

biudžetas 

Pridėtinių 

išlaidų 

biudžetas 

Veiklos biudžeto elementai 

I. Pardavimų biudžetas 

66 

Prognozuojama 

pardavimo kaina Lt 

II. Gamybos biudžetas 

Kapitalo biudžetas 

Pinigų biudžetas 

Prognozuojama 

pelno (nuostolio) 

ataskaita 

Prognozuojamas 

balansas 

Prognozuojamos 

pardavimų pajamos Lt 

Rodiklis Gaminys F Gaminys G 

Prognozuojamas gatavos produkcijos 

atsargų likutis laikotarpio pabaigoje vnt. 

Prognozuojama pardavimų apimtis vnt. 

Gatavos produkcijos atsargų likutis 

laikotarpio pradžioje vnt. 

Iš viso reikia pagaminti:

F 

G 

Iš viso: 

III. a) Tiesioginių žaliavų poreikio biudžetas kg 

Prog. gamybos 

Žaliava a Žaliava b 

apimtis vnt. Norma gaminiui kg Poreikis kg Norma gaminiui kg Poreikis kg 

III. b) Tiesioginių medžiagų sunaudojimo išlaidų biudžetas 

Rodiklis Žaliava a Žaliava b Iš viso 

Tiesioginių medžiagų sunaudojimas kg 

1 kg kaina Lt 

Tiesioginių medžiagų sunaudojimo išlaidos Lt 

III. c) Tiesioginių medžiagų įsigijimo biudžetas 

Rodiklis Žaliava a Žaliava b Iš viso 

Prognozuojamas tiesioginių žaliavų atsargų 

likutis laikotarpio pabaigoje Lt 

Prognozuojamas tiesioginių žaliavų sunaudojimas 

Lt 

Tiesioginių žaliavų atsargų likutis laikotarpio 

pradžioje Lt 

Prognozuojamos tiesioginių žaliavų įsigijimo 

išlaidos Lt 

Gaminys Prognozuojama. 

gamybos 

F 

G 

Iš viso 

Gamybos 

išlaidų 

elementai 

Žaliava a 

Žaliava b 

Tiesioginis 

darbas 

Pridėtinės 

išlaidos 

Iš viso: 

apimtis vnt. 

Vieno kg ir 

t.d.val. kaina 

Lt 

IV. Tiesioginio darbo išlaidų biudžetas 

T. darbo laiko 

norma vienam 

gaminiui (val.) 

67 

Iš viso prog. 

dirbti tiesiog. 

darbo val. 

Pagalbinis biudžetas 

Vieno gaminio savikainos apskaičiavimas 

Vienos 

t. darbo val. 

įkainis Lt 

Prognozuojamos 

tiesiog.darbo 

išlaidos Lt 

Gaminys F Gaminys G 

Norma Suma Lt Norma Suma

VI. Parduotos produkcijos savikainos biudžetas (Lt) 


pradžioje 

Prognozuojamos tiesioginių medžiagų 

sunaudojimo išlaidos 

Prognozuojamos tiesioginio darbo išlaidos 

Prognozuojamos pridėtinės išlaidos 

Nebaigtos gamybos atsargų likučių pasikeitimas 

Prognozuojamas gatavos produkcijos atsargų 

likutis laikotarpio pabaigoje 

Parduotos produkcijos savikaina 

Finansinį biudžetą sudaro: 

Finansinis biudžetas 

1) Kapitalo biudžetas; 

2) Pinigų biudžetas; 

3) Prognozuojamas balansas; 

4) Prognozuojama pinigų srautų ataskaita. 

68 

Gaminys F Gaminys G Iš viso 

Pagrindinis finansinio biudžeto elementas – yra pinigų biudžetas. Pinigų biudžeto 

parengimo tikslas – numatyti įmonės aprūpinimą pinigais bet kuriame veiklos etape. Kitaip tariant – 

pinigų biudžetas padeda išvengti pinigų trūkumo, t.y. iš anksto nustatyti, kuriuo laikotarpiu gali 

tekti imti trumpalaikes paskolas, kita vertus, pinigų perteklius leis įmonei priimti trumpalaikių 

investicijų sprendimus. 

Pinigų biudžetas paprastai rengiamas kiekvienam mėnesiui, ketvirčiui ar savaitei. 

Norint parengti pinigų biudžetą, reikia turėti tokią informaciją: 

♦ Prognozuojamos grynųjų pinigų įplaukos; 

♦ Prognozuojamos grynųjų pinigų išmokos; 

♦ Prognozuojamas minimalus pinigų kiekis; 

♦ Prognozuojamas finansinės veiklos įplaukos ir išmokos.

1. Pinigų likutis laikotarpio 

pradžioje 

2. Pinigų įplaukos: 

3. Iš viso gautinas pinigų 

kiekis (1 + 2) 

4. Pinigų išmokos 

5. Prognozuojamas 

minimalus pinigų likutis 

laikot. pradž. 

6. Iš viso reikalingas pinigų 

kiekis (4 +5) 

7. Skirtumas tarp gautino ir 

reikalingo pinigų kiekio 

(3 – 6) 

Finansinė veikla: 

Skolos bankui 

padidėjimas 

Skolos bankui 

sumažėjimas 

Sumokėtos palūkanos 

8. Iš viso pinigų kiekis iš 

finansinės veiklos 

9. Pinigų likutis 

laikotarpio pabaigoje 

(3 + 8 – 4) 

Pinigų biudžetas 

I ketvirtis II ketvirtis III ketvirtis IV ketvirtis Iš viso 

Atsargų valdymas ir planavimas 

Atsargų planavimo reikšmė 

Atsargos – tai didelė ir nuolat judanti investicijų suma. Skirtingai nei pastatai ar įrengimai, 

atsargos nuolat naudojamos ar parduodamos, ir todėl jas būtina laiku atstatyti. 

Įmonėje esančios atsargos turi vertę tik tada, kai jas įmanoma parduoti ir sukurti 

pelną. Kadangi į atsargas investuotos lėšos nesukuria pelno iki atsargų pardavimo, svarbia 

problema tampa visų rūšių atsargų lygis bei jų valdymas. 

Atsargų planavimas turi atsakyti į klausimus: 

♦ Koks turi būti atsargų dydis; 

♦ Kuriais kriterijais vadovaujantis turi būti papildomos atsargos; 

♦ Ar reikia draustinių atsargų, o jei reikia, koks turi būti jų kiekis. 

Atsargų išlaidas galima suskirstyti į tris pagrindines grupes: 

1. Atsargų užsakymo išlaidos. 

2. Atsargų laikymo (saugojimo) išlaidos. 

3. Išlaidos, susijusios su atsargų trūkumu. 

69

Remiantis atsargų užsakymo bei disponavimo išlaidomis, galima apskaičiuoti optimalų 

atsargų užsakymo kiekį, o atsižvelgiant į išlaidas susijusias su atsargų trūkumu, 

apskaičiuojamas optimalus užsakymo periodas. 

Optimalus (ekonominis) užsakymo kiekis. 

Apskaičiuoti optimalų užsakymo kiekį būtina tam, kad sandėlyje nebūtų per daug atsargų 

(taip susidaro papildomos saugojimo išlaidos), o tuo pačiu, kad jų netrūktų ir nereikėtų nuolat 

užsakinėti (taip susidaro papildomos užsakymo išlaidos). 

Optimalus užsakymo kiekis pasiekiamas tada, kai patiriamos minimalios bendros atsargų 

užsakymo ir saugojimo išlaidos. Optimalus atsargų kiekis gali būti apskaičiuojamas atskiroms 

atsargų rūšims. 

Optimalų atsargų užsakymo kiekį galima surasti trimis būdais; 

♦ lentelės; 

♦ formulės; 

♦ grafiko. 

Kiekvieną iš šių metodų panagrinėkime įmonės „Varsa“ pavyzdžiu. 

Pavyzdys: 

Įmonei „Varsa“ per metus reikia 6000 vnt. detalės X-11. Vienos detalės saugojimo 

išlaidos sudaro 1,50 Lt, o vienos detalių partijos užsakymo išlaidos yra 30 Lt. Reikia 

apskaičiuoti optimalų užsakymo kiekį (t.y. kiek vienetų detalių turi būti viename užsakyme, 

kad bendros išlaidos būtų mažiausios). 

Galimos įvairios alternatyvos. Pavyzdžiui galima vieną kartą užsakyti visą reikiamą 

detalių kiekį, bet galima ir užsakinėti kas savaitę po 100 vnt. Išspręsti šią dilemą padės lentelė. 

Optimalaus užsakymo kiekio nustatymas lentelės būdu 

O Vienetų skaičius viename užsakyme 300 400 500 600 1 000 

O/2 Vidutinis atsargų kiekis vnt. 150 200 250 300 500 

Q/O Užsakymų skaičius per metus 20 15 12 10 6 

C(O/2) Metinės atsargų saugojimo išlaidos 225 300 375 450 750 

P(Q/O) Metinės užsakymo išlaidos 600 450 360 300 180 

T Iš viso išlaidų per metus 825 750 735 750 930 

kur, 

O – užsakymo kiekis vnt; 

Q – per metus reikalingas atsargų (detalių) kiekis vnt; 

P – vieno užsakymo parengimo išlaidos; 

C – vienos detalės saugojimo išlaidos. 

70

√ 

2 

· 6000 Q · P· 

30 

1,50 C 

OUK apskaičiavimas formulės būdu 

Įmonės veiklos kontroliavimas 

Decentralizacija ir atsakomybės centrai 

Norint įmonėje įdiegti efektyvią planavimo ir kontroliavimo sistemą, būtina pertvarkyti 

įmonės valdymo struktūrą decentralizacijos linkme. Organizacinės struktūros pakeitimas padaro 

įmonės veiklą efektyvesnę. Tačiau reorganizavimas labai rizikingas procesas. Keičiasi ne tik darbo, 

kapitalo paskirstymas, valdymas, bet ir reorganizuojama komanda. Įvykdžius reorganizaciją, 

darbuotojų sumažėja, bet, vėliau, pagerėjus įmonės veiklai ir naujiems padaliniams ėmus plėstis, 

didėja ir darbuotojų skaičius. 

Organizacijai augant dydžiu bei sudėtingumu aukščiausieji vadovai nesugeba tinkamai 

priimti visų reikiamų sprendimų. Tokiomis aplinkybėmis tam tikrų sprendimų priėmimas yra 

deleguojamas pavaldiems vadovams ir taip yra pradedama judėti decentralizavimo linkme. 

Decentralizavimo lygis kiekvienoje įmonėje gali skirtis. Visiška decentralizacija įmanoma, 

kai atskiri padaliniai veikia visiškai autonomiškai bei gali priimti visus sprendimus lyg 

savarankiškas vienetas. Tačiau realiai praktikoje tam tikrus sprendimus priima tik aukščiausio lygio 

vadovai. Tokius sprendimus apima: 

• Pagrindiniai investicijų sprendimai; 

• Vidurinio lygio vadovų parinkimas; 

• Kainodaros sprendimai. 

= 490 vnt. 

Atsakomybės centrų koncepcija 

Atsakomybės centrai – tai dalis organizacinės struktūros, kurios tikslas yra kaupti 

informaciją apie tokių centrų funkcionavimą. Atsakomybės centrų ataskaitos apima tik tuos išlaidų 

ir pelno atvejus, kuriuos gali paveikti centro valdymas. 

Apskaitos specialistai atsakomybės centrus dažniausiai skirsto į tris klases: 

1. Išlaidų centrai. 

2. Pelno centrai. 

3. Investicijų centrai. 

71

Išlaidų centrai – tai atsakomybės centrai, kuriuose išlaidos yra pagrindiniai planavimo ir 

kontrolės duomenys. 

Išlaidų centrai yra dažniausiai naudojamas atsakomybės centrų tipas. Galima būtų išskirti 

tokius svarbiausius išlaidų centrų bruožus: 

- jų apimtys gali kisti nuo padalinio su keletu darbuotoju iki visos pramonės 

gamyklos; 

- jie gali egzistuoti kitų išlaidų centrų viduje; 

- jie gali būti organizuoti visur, kur tik, atsižvelgiant į struktūrinį vienetą, galima 

išskirti ir išmatuoti išlaidas, tenkančias produkcijos vienetui; 

- išlaidų centro vadybininko tikslas – ilgalaikis išlaidų minimizavimas; 

- jie įvertinami pagal biudžetą ir faktišką išlaidų ataskaitą. 

Pelno centrai ypatingi tuo, kad juose vadybininkai personaliai atsakingi už šio atsakomybės 

centro veiklos rezultatą, kuris apskaičiuojamas iš realizavimo pajamų atėmus išlaidas. Dažniausiai 

pelno centrai apima savarankiškus pajamų ir išlaidų centrus. Pelno centro vadybininkai turi turėti 

galimybę kontroliuoti pardavimo kainą (išorinę arba transferinę – sutartinę vidinę – kainą), 

realizacijos apimtį (faktinę realizaciją arba sąlyginę vidinę realizaciją) ir visus apskaitomus išlaidų 

straipsnius. 

Investicijų centrai plačiai yra naudojami stambiose įmonėse, bei įmonėse, turinčiose 

savarankiškų korporacijų ar dukterinių įmonių, kurios gali įtakoti ne tik išlaidas ir pajamas, bet ir 

turto dydį atitinkamuose struktūriniuose padaliniuose. Investicijų centrai vertinami taip pat kaip ir 

pelno centrai. Be to, jiems priklauso finansinių rodiklių nustatymas 

Nukrypimų nuo normų (standartų) analizė 

Standartinių išlaidų apskaitos sistemos reikšmė 

Normatyvinis (standartinių išlaidų) savikainos kalkuliavimo metodas leidžia įmonėje įvesti 

efektyvią kontrolės sistemą. Nukrypimų nuo normų apskaita ir analizė atskleidžia silpnąsias įmonės 

puses ir priežastis, sukėlusias šiuos nukrypimus. 

Standartinių išlaidų apskaitos modelis yra paremtas standartinių išlaidų nustatymu (išlaidų 

normų parengimu) bei nukrypimu nuo jų nuodugnia analize. Nukrypimų analizė padeda įvertinti 

naudojamus darbo organizavimo metodus, įvardija gamybos efektyvumo rezervus bei efektyvumo 

praradimo priežastis. 

Svarbus normatyvinio apskaitos modelio bruožas – kontrolės organizavimas nukrypimų 

analizės pagrindu. Žinoma, nereikia užmiršti, jog teisingos nukrypimų analizės išvados susijusios su 

tinkamu standartinių išlaidų nustatymu. Taigi nukrypimų analizė kartu įvertina ir parengtų išlaidų 

normų (standartų) pagrįstumą. 

72

Gamybos išlaidų nukrypimų analizavimas labai stipriai priklauso nuo apskaitinės 

informacijos srauto reguliavimo įmonėje. Svarbu parengti tinkamus vidinius apskaitos dokumentus, 

kurie leistų objektyviai įvertinti patiriamas gamybos išlaidas. Didelė atsakomybė tenka kontrolės 

darbuotojams, kurių pareiga, kuo tiksliau nurodyti nukrypimų priežastis, fiksuoti nukrypimus nuo 

normalių darbo sąlygų, sekti naujų gaminių gamybinio proceso įsisavinimo eigą ir t.t. 

Pagrindinė išlaidų nukrypimų formulė yra: 

Išlaidų nukrypimai = Normatyvinės išlaidos – Faktinės išlaidos 

Apskaičiuoti išlaidų nukrypimai gali būti dviejų tipų: 

1) palankūs nukrypimai. Tai tokie nukrypimai, kai faktinės išlaidos yra mažesnės už 

normatyvines išlaidas; 

2) nepalankūs nukrypimai. Tai tokie nukrypimai, kai faktinės išlaidos yra didesnės už 

normatyvines išlaidas. 

Tiesioginių medžiagų sunaudojimo išlaidų nukrypimai 

Tiesioginių medžiagų sunaudojimo gamyboje išlaidos yra apskaičiuojant dauginant 

medžiagų kainą iš sunaudoto medžiagų kiekio. Dėl to normatyvinės išlaidos nuo faktinių gali skirtis 

dėl dviejų priežasčių: 

1) normatyvinė kaina už kurią turėtų būti įsigyjamos medžiagos gali skirtis nuo faktinės 

medžiagų įsigijimo kainos. Tai nukrypimas dėl kainos pokyčio. 

2) faktiškai sunaudotas medžiagų kiekis gamyboje gali skirtis nuo apskaičiuoto pagal 

normas. Tai nukrypimas dėl naudojimo normų pokyčio. 

Tiesioginių medžiagų sunaudojimo išlaidų nukrypimas dėl kainos pokyčio 

Tiesioginių žaliavų išlaidų nukrypimas dėl kainos = (Normatyvinė kaina – Faktinė 

kaina) x Faktinis kiekis (įsigijimo arba sunaudojimo) 

Tiesioginių žaliavų išlaidų nukrypimas dėl naudojimo normų pokyčio = (Normatyvinis 

kiekis (esant faktinei gamybos apimčiai) – Faktinis kiekis) x Normatyvinė kaina 

Bendras tiesioginių žaliavų išlaidų nukrypimas = Normatyvinės išlaidos (esant faktinei 

gamybos apimčiai) – Faktinės išlaidos 

73

Tiesioginio darbo išlaidų nukrypimai 

Tiesioginio darbo išlaidos yra apskaičiuojamos dauginant tiesioginio darbo laiką, reikalingą 

gaminiui pagaminti iš darbo laiko vieneto įkainių. Tokiu būdu tiesioginio darbo išlaidų nukrypimai 

bus apskaičiuojami pasiremiant dviejų veiksnių įtaka: 

1) nukrypimai dėl įkainių pokyčių; 

2) nukrypimai dėl efektyvumo pokyčių. 

Tiesioginio darbo išlaidų nukrypimas dėl įkainių pokyčių = (Normatyvinis įkainis – 

Faktinis įkainis) x faktinis dirbtų valandų skaičius 

Tiesioginio darbo išlaidų nukrypimas dėl efektyvumo pokyčių = (Normatyvinis dirbtų 

valandų kiekis (esant faktinei gamybos apimčiai)– Faktinis dirbtų valandų kiekis) x Normatyvinis 

įkainis 

Bendras tiesioginio darbo išlaidų nukrypimas = Normatyvinės išlaidos (esant faktinei 

gamybos apimčiai) – Faktinės išlaidos 

74

LITERATŪRA 

Ivanauskienė A. Apskaitos pagrindai. – V., Danielius, 1998. 

Jurkštienė A. Valdymo apskaita. – K.: Technologija, 2002. 

Kalčinskas G. Buhalterinės apskaitos pagrindai. – V., Pačiolis, 2001. 

Mackevičius J. Apskaita. – V., Mintis, 1994. 

Mackevičius J. Poškaitė D. Finansinė analizė. – V., 1998. 

Pirminiai apskaitos dokumentai / parengė Būtvydienė D. ir kt. – V., Pačiolis, 1999. 

Puteikienė R. Apskaitos pagrindai. – V., Danielius, 1998. 

Ribinskienė G., Švelginienė L., Rasickienė R. Apskaitos tvarkymas individualiose įmonėse 

pinigų principu. – V., Pačiolis, 2001. 

Tamulevičienė D. Valdymo apskaita. – Vilniaus kooperacijos kolegija, 2002. 

Valužis K. Apskaita ir atskaitomybė. – V. 1998. 

Valužis K. Apskaitos metodika. – V., Viltis, 1999. 

Žvinklys J., Vabalas E. Įmonių ekonomika. – V., Vilniaus vadybos kolegija, 2001. 

Друри К. Введение в управленческий и производственный учет.- Москва, Аудит, 1997. 

Вил Р., Палий В. Управленческий учет. - Москва, Инфра, 1997. 

75

Microsoft Word Viewer 97 - Davidaviciene,_Tamuleviciene ... - Tax.lt

Create successful ePaper yourself

Delete template?

Save as template?