moters dubens organų nusileidimas. šiuolaikinis požiūris

More documents

Recommendations

Info

mokslinës klinikinës studijos netenkama apie 300 ml kraujo, hospitalizacija trumpesnė nei šalinant gimdą per pilvo sieną (vidutiniškai 3,55–7 d.), pacientėms reikia mažiau skausmą malšinančių vaistų, jos greičiau atsigauna po operacijos. Pasitaikančios komplikacijos – šlapimo pūslės, tiesiosios žarnos, stambių kraujagyslių pažeidimas [28–30]. Mūsų klinikoje atliekant gimdos pašalinimą per makštį operacija trunka vidutiniškai 79 min., hospitalizacija po jos – 2–4 d., stiprus kraujavimas po operacijos pasitaiko 0,6 proc., šlapimo pūslės pažeidimas – 4,5 proc., bendras komplikacijų skaičius – 9,1 proc. MAKŠTIES SIENELIŲ PLASTIKA SINTETINIAIS IMPLANTAIS Įvertinus klasikinių DON operacijų nesėkmių ir didelį recidyvų dažnį bei ieškant paprastų standartizuotų būdų makšties viršūnės nusileidimui gydyti, imta galvoti apie chirurgų sėkmingai naudojamą išvaržų gydymą sintetiniais implantais (tinkleliais). Nepaisant to, kad polipropileniniai tinkleliai jau apie 20 metų gana plačiai naudojami atliekant abdominalines sakrokolpopeksijas bei įtampos šlapimo nelaikymo korekcines operacijas juostele (nuo 1995 m.) [31], pradėta galvoti, kad sintetiniai implantai galėtų visiškai pakeisti susilpnėjusius dubens palaikomosios sistemos audinius [32]. Pastarąjį dešimtmetį sukurta nemažai naujų sintetinių, gerai toleruojamų implantų, naudojamų dubens organų prolapsui gydyti. Daugiausia naudojama mono� lamentinių, stambiomis poromis, specialia forma iškirptų sintetinių tinklelių. Iki šiol trūksta klinikiniais tyrimais pagrįstų duomenų apie biologinių ar hibridinių implantų panaudojimą [33]. Sintetinių tinklelių taikymo tikslas – pakeisti silpnus moters dubens dugno audinius tvirtesniu 2 pav. Prolift sistema (sintetinis makšties implantas ir pravedikliai) audiniu ir atkurti natūralią dubens organų padėtį („hamako“ principas). Įrodymai teigia, kad sintetinių implantų naudojimas DON gydyti gali būti efektyvesnis nei tipinės operacijos, kai sintetinės medžiagos nenaudojamos [34]. 2004 metais Debodinance’o ir bendraautorių buvo pirmą kartą aprašytas saugus ir minimaliai invazyvus sintetinio polipropileninio implanto šakų pravedimas po makšties gleivine panaudojant specialius pravediklius (2 pav.) [35]. Nuo 2008 metų rugsėjo 5 dienos šio būdo ir standartizuotos sistemos naudojimas buvo patvirtintas JAV maisto ir vaistų kontrolės tarnybos (Food and Drug Administration – FDA). Įvairūs gamintojai yra sukūrę nemažai sintetinių implantų ir jų pravedimo sistemų: „Prolift”, „Perigee”, „Apogee”, „Tyco”, „Avaulta” irk t. Šio gydymo esmė – specialios formos tinklelis įvedamas po makšties gleivine (tension-free technique), plačioji jo dalis � ksuojama prie makšties sienelių, tinklelio šakos stabiliai pritvirtinamos kauliniame dubenyje (perveriant per dyglinį dubens raištį, lig.sacrospinale) ar/ir perveriamos abipus per užtvarinės membranos aukščiausią ir žemiausią taškus (membrana obturatoria) (3 pav.). Operuojant šiuo būdu ir esant indikacijų, tuo pat metu gali būti atliekamas ir gimdos (histerektomija), ir/ar gimdos kaklelio pašalinimas. Sintetinius implantus DON korekcijai rekomenduojama taikyti tik patyrusiems, specialiai mokytiems ir gerai chirurginę techniką išmanantiems gydytojams ginekologams. Patyręs gydytojas vienos makšties sienelės plastinę operaciją atlieka vidutiniškai 30 min., hospitalizacijos trukmė – 2–3 dienos. Privalumai – trumpa operacijos trukmė, operacija minimaliai invazyvi, didelis efektyvumas (trumpalaikiai rezultatai – 82–100 proc.), mažas recidyvų skaičius, greitas 3 pav. Sintetinio tinklelio šakų pravedimas per lig.sacrospinale (užpakalinės makšties sienelės plastika) 456 teorija ir praktika 2010 - T. 16 (Nr. 4)
moters savijautos pagerėjimas, paprasta atlikti gerai techniką išmanančiam gydytojui. Indikacijos – II–IV stadijos DON (cistocelė, rektocelė, visiškas makšties iškritimas). Moterys turi būti kruopščiai atrenkamos, nes šios operacijos nerekomenduojamos planuojančioms pastoti, gyvenančioms aktyvų lytinį gyvenimą, vyresnėms nei 80 metų moterims. Moterims, kurioms rekomenduojamas šis gydymo būdas, būtina paaiškinti šio būdo privalumus ir trūkumus, galimas pakartotines chirurgines intervencijas [33]. Šių operacijų komplikacijų dažnis mažas (apie 4 proc.): sintetinių implantų įvedimas ankstyvuoju pooperaciniu laikotarpiu (iki 7 dienų po operacijos) gali sukelti minkštųjų audinių hematomas, šlapimo organų ar žarnyno pažeidimus, infekcines komplikacijas, makšties išskyrų pagausėjimą, vėliau dėl įvairių priežasčių (makšties gleivinės atro� jos, sutrikusios kraujotakos, tinklelio susiraukšlėjimo (kontrakcijos), sustorėjimo) gali atsirasti makšties gleivinės erozijų, � stulių, makšties susiaurėjimas, sutrumpėjimas, makšties, kirkšnių skausmas ir lytinių santykių metu [2], po šių operacijų gali atsirasti įtampos šlapimo nelaikymas, DON atkrytis. Komplikacijoms pašalinti neretai prireikia pakartotinų chirurginių procedūrų (tinklelis išlaisvinamas, ištiesinamas, iškerpama erozavusi ar susitraukusi tinklelio dalis), po kurių moterų savijauta labai pagerėja [36, 37]. Literatūros duomenimis, mažesnė erozijų rizika, jei įvedant sintetinius implantus neatliekama histerektomija ir ribojamas gimdos kaklelio pašalinimų skaičius [31]. Komplikacijų dažnis priklauso ir nuo sintetinio implanto rūšies bei moters amžiaus (erozijų rizika didesnė vyresnėms nei 60 metų moterims) [38], nuo gydymo estrogenais ir antibakteriniais preparatais, nuo implanto įvedimo gylio [32]. Nepaisant to, kad makšties sintetiniai implantai naudojami labai plačiai DON gydyti, vis dar trūksta pirmo lygio įrodymais pagrįstų duomenų apie ilgalaikius šio gydymo būdo rezultatus [31]. Esami duomenys teigia, kad po dvejų metų visiško pagijimo dažnis yra 74–76 proc., o pakartotinai atsiradusio DON dažnis – 4–6 proc. Nepastebėta statistiškai reikšmingo skirtumo lyginant trumpalaikius gydymo rezultatus ir subjektyvią moterų savijautą po vaginalinės kolpopeksijos ir makšties sienelių plastikos sintetiniais implantais [39–41]. Teigiama, kad komplikacijų skaičius sumažėtų, jei gydymas sintetiniais implantais būtų rekomenduojamas esant ne mažesnei kaip III DON stadijai, vengiant gimdos šalinimo ir visoms moterims taikant gydymą estrogenais prieš ir po operacijos [38]. Literatūroje labiausiai trūksta duomenų apie užpakalinės makšties sienelės nusileidimo gydymą sintetiniais implantais [39], implanto įvedimo gylį, ilgalaikio pooperacinio gydymo estrogenais poveikį. Ieškoma vis tikslesnių metodų, kaip stebėti moterį po makšties plastikos tinkleliais, kaip objektyviai vertinti implantų padėtį, storį, makšties gleivinės pokyčius, teorija ir praktika 2010 - T. 16 (Nr. 4) mokslinës klinikinës studijos todėl nauja sritis – ultragarsinio tyrimo bei kitų vizualizacijos būdų panaudojimas minėtiems tikslams įgyvendinti [12]. LITERATŪRA 1. Adams EJ, � omson AJM, Maher C, Hagen S. Mechanical devices for pelvic organ prolapse in women. Cochrane Incontinence Group 2009, Issue 1. 2. Berek JS. Berek&Novak’s Gynecology. 14th ed. Lippincott Williams&Wilkins; 2007. 897–934. 3. American College of Obstetricians and Gynecologists (ACOG). Pelvic organ prolapse. Washington (DC): ACOG; 2007 Sep.13p (ACOG practice bulletin; no.85). 4. Bordman R, Telner D, Jackson B, Little D. Step-by-step approach to managing pelvic organ prolapsed. � e College of Family Physicians of Canada. March 2007. 5. Rock JA, Jones III HW. TeLinde’s operative gynecology. 10th ed. Lippincott, Williams&Wilkins; 2008. 854–940. 6. Nadišauskienė R. Uroginekologija. Vitae Litera, Kaunas; 2008. 89–95. 7. � e Treatment of Prolapsus Uteri. William Fletcher Shaw. Proc R Soc Med. Jun 1930; v.23(8). 8. Complex pelvic � oor failure and associated problems. Elneil S. Best Pract Res Clin Gastroenterol. 2009; 23(4): 555–73. 9. Paraiso MF, Barber MD, Muir TW, Walters MD. Rectocele repair: a randomized trial of three surgical techniques including graft augmentation. Am J Obstet Gynecol. 2006 Dec; 195(6): 1762–71. 10. � e Royal Australian and New Zealand College of Obstetricians and Gynacologists. � e Use of Mesh in Gynaecological Surgery. C-Gyn 20, July 2009. 11. Abbasy S, Kenton K. Obliterative procedures for pelvic organ prolapse. Clin Obstet Gynecol. 2010 Mar; 53(1): 86–98. 12. Velemir L, Amblard J, Fatton B, Savary D, Jacquetin B. Transvaginal mesh repair of anterior and posterior vaginal wall prolapsed: a clinical and ultrasonographic study. Ultrasound Obstet Gynecol 2010; 35: 474–480. 13. Fitzgerald MP, Richter HE, Bradley CS, Ye W, Visco AC, Cundi� GW, Zyczynski HM, Fine P, Weber AM. Pelvic support, pelvic symptoms, and patient satisfaction after colpocleisis. Pelvic Floor Disorders Network. Int Urogynecol J Pelvic Floor Dysfunct. 2008 Dec; 19(12): 1603–9. 14. Morgan DM, Larson K. Uterosacral and sacrospinous ligament suspension for restoration of apical vaginal support. Clin Obstet Gynecol. 2010 Mar; 53(1): 72–85. 15. Uzoma A, Farag KA. Vaginal vault prolapsed. Obstet Gynecol Int. 2009; 275–621. 16. Chou LY, Chang DY, Sheu BC, Huang SC, Chen SY, Chang WC. Clinical outcome of transvaginal sacrospinous � xation with the Veronikis ligature carrier in genital prolapse. Eur J Obstet Gynecol Reprod Biol. 2010 Sep; 152(1): 108–10. 17. Wang Y, Wang D, Li Y, Liang Z, Xu H. Laparoscopic sacrospinous ligament � xation for uterovaginal prolapse: experience with 93 cases. Int Urogynecol J Pelvic Floor Dysfunct. 2010 Aug 26. 18. Peng P, Zhu L, Lang JH, Wang WY, Shi HH. Unilateral sacrospinous ligament � xation for treatment of genital prolapse. Chin Med J (Engl). 2010 Aug; 123(15): 1995–8. 19. David-Monte� ore E, Barranger E, Dubernard G, Nizard V, Antoine JM, Daraï E. Functional results and quality-of-life after bilateral sacrospinous ligament � xation for genital prolapse. Eur J Obstet Gynecol Reprod Biol. 2007 Jun; 132(2): 209–13. 20. Lopes ED, Lemos NL, Carramão Sda S, Lunardelli JL, Ruano JM, Aoki T, Auge AP. Transvaginal polypropylene mesh versus sacrospinous ligament � xation for the treatment of uterine prolapse: 1-year follow-up of a randomized controlled trial. I. Urogynecol J Pelvic Floor Dysfunct. 2010 Apr; 21(4): 389–94. 21. Su CF, Ng SC, Tsui KP, Chen GD, Tsai HJ. Suburethral sling- 457
Page 1 and 2: MOTERS DUBENS ORGANŲ NUSILEIDIMAS.
Page 3 and 4: terims daryti Kegelio bei pilvo pre
Page 5: efektyvumui palyginti [10, 15]. Ope

moters dubens organų nusileidimas. šiuolaikinis požiūris

Create successful ePaper yourself

Delete template?

Save as template?