03.06.2013 Views

miokardiumis infarqti ST-segmentis elevaciis gareSe /arastabiluri ...

miokardiumis infarqti ST-segmentis elevaciis gareSe /arastabiluri ...

miokardiumis infarqti ST-segmentis elevaciis gareSe /arastabiluri ...

SHOW MORE
SHOW LESS

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.

<strong>miokardiumis</strong> <strong>infarqti</strong> <strong>ST</strong>-<strong>segmentis</strong><br />

<strong>elevaciis</strong> <strong>gareSe</strong> /<strong>arastabiluri</strong><br />

stenokardia<br />

klinikuri praqtikis erovnuli rekomendacia<br />

(gaidlaini)<br />

1


klinikuri praqtikis erovnuli rekomendacia (gaidlaini) `<strong>miokardiumis</strong><br />

<strong>infarqti</strong> <strong>ST</strong>-<strong>segmentis</strong> <strong>elevaciis</strong> <strong>gareSe</strong> /<strong>arastabiluri</strong> stenokardia”<br />

miRebulia klinikuri praqtikis erovnuli rekomendaciebis (gaidlainebi)<br />

da daavadebaTa marTvis saxelmwifo standartebis (protokolebi)<br />

SemuSavebis, Sefasebis da danergvis erovnuli sabWos 2006 wlis 21 #2<br />

noembris sxdomaze da damtkicebulia saqarTvelos Sromis,<br />

janmrTelobisa da socialuri dacvis ministris 2007 wlis 21 dekembris<br />

# 360/o brZanebiT.<br />

2


<strong>miokardiumis</strong> <strong>infarqti</strong> <strong>ST</strong>-<strong>segmentis</strong> <strong>elevaciis</strong> <strong>gareSe</strong><br />

/<strong>arastabiluri</strong> stenokardia<br />

gamoyenebuli Semoklebebi<br />

ABC = kardiopulmonaruli reanimaciis 3 etapi: sasunTqi gzebi A, sunTqva B,<br />

sisxlis mimoqceva C.<br />

ACE = angiotenzin gardamqmneli fermenti<br />

ACS = mwvave koronaruli sindromi<br />

AHA/ACC = amerikis gulis asociacia/amerikis kardiologiuri koleji<br />

AF = winagulTa fibrilacia<br />

aPTT = aqtivirebuli Tromboplastinis dro<br />

ARB = angiotenzin II –is blokerebi<br />

ASA = aspirini<br />

BMI = sxeulis masis indeqsi = wona (kg-Si) / simaRleze 2 (metr.)<br />

BNP = B tipis natriurezuli peptidia<br />

BUN = sisxlis Sardovana nitrogeni<br />

CABG = kororonarul arteriuli baipas grafti. (aorto koronaruli Suntireba)<br />

CBC = sisxlis saerTo analizi<br />

CCS = kanadis kardiologiuri asociacia<br />

CHD = gulis koronaruli daavadeba<br />

CHF = gulis SegubebiTi ukmarisoba<br />

CK-MB = kreatinfosfokinaza MB izofermenti<br />

CPR = kardiopulmonaruli resustiqcia<br />

CPR = kardiopulmonaruli resustiqcia (reanimacia)<br />

cTnI = kardiotroponini I<br />

cTnT = kardiotroponini T<br />

CT = kompiuteruli tomografia<br />

Cx = Semomxvevi toti<br />

D5W = deqstroza 5 %-iani<br />

EPS = eleqtrofiziologiuri kvleva<br />

ECG = e.k.g.<br />

GI = gastrointerstinuli<br />

GU = genitourinaluri (Sardasasqeso)<br />

GP = glukoproteini<br />

HDL-C = maRali simkvrivis lipoprotein qolesteroli<br />

HF = gulis ukmarisoba<br />

HIT = hepariniT inducirebuli Trombocitopenia<br />

HR = gulis SekumSvaTa sixSire<br />

IABP = intraaortuli balonuri kontrpulsacia<br />

ICD =kardioverter defibrilatori<br />

INR = saerTaSoriso normalizaciis Sefardeba<br />

IV = intravenuri<br />

LAD = marcxena wina daswvrivi toti<br />

LBBB = hisis konis marcxena fexis blokada<br />

LDL-C = dabali simkvrivis lipoprotein qolesteroli<br />

LMWH = dabalmolekuluri wonis heparini<br />

LOE = mtkicebulebis xarisxi<br />

LV = marcxena parkuWi<br />

3


MET = metaboluri eqvivalenti<br />

MI = <strong>miokardiumis</strong> <strong>infarqti</strong><br />

NCEP = riskis daTvlis programa: http://www.nhlbi.nih.gov/about/ncep/ (kiTxvari romelSiac<br />

SegaqvT Semdegi monacemebi: saerTo qolesterini, HDL, sistoluri wneva, sqesi, asaki,<br />

eweviT Tu ara da igi gaZlevT gulis gulis daavadebebiT 10 wliani sikvdilianobis<br />

risks)<br />

non-HDL-C = saerTo qolesterins gamoklebuli HDL<br />

NSVT = aramdgradi (xanmokle) ventrikuluri taqikardia<br />

NTG = nitroglicerini<br />

PCI = perkutaneuli koronaruli intervencia<br />

PTCA = perkutaneuli transluminaruli koronaruli angioplastika<br />

RC = marjvena koronari<br />

RBBB = hisis konis marjvena fexis blokada<br />

RV = marjvena parkuWi<br />

<strong>ST</strong>EMI = <strong>miokardiumis</strong> <strong>infarqti</strong> <strong>ST</strong> elevaciiT am jgufSi ganixileba pacientebi<br />

<strong>miokardiumis</strong> <strong>infarqti</strong>T, romelTac e.k.g-ze aqvT persistentuli > (20-30wT) <strong>ST</strong><br />

<strong>segmentis</strong> elevacia<br />

TG = trigliceridebi<br />

UA = <strong>arastabiluri</strong> stenokardia<br />

UFH = arafraqcionirebuli heparini<br />

VF =ventrikuluri fibrilacia<br />

VO2 = moxmarebuli Jangbadi drois garkveul monakveTSi<br />

VSR = parkuWTa Sua Zgidis rubtura<br />

VT =ventrikuluri taqikardia<br />

WPW = volf-parkinson-uaitis sindromi<br />

flail leaflet = “mofarfate” qorda<br />

preexitation = naadrevi aRgzneba<br />

niacini = vitamini B-3<br />

s.d.b. = saswrafo daxmarebis brigada<br />

Imaging Modality = gamosaxulebiTi kvleva<br />

Preexitation = delta talRa, naadrevi agzneba<br />

Electronically paced ventricular rhythm = parkuWSi riTmis xelovnuri wamyvani<br />

Escape Beat = gamomxtari eqstrasistola<br />

Advanced AV Block = Sorswasuli blokada<br />

Capture = CaWera (miokardis depolarizacia peismekeris impulsis mier)<br />

4


definicia<br />

termini - mwvave koronaruli sindromi aerTianebs Semdeg klinikur sindromebs:<br />

arastabilur stenokardias, M<strong>miokardiumis</strong> infarqts <strong>ST</strong>-<strong>segmentis</strong> <strong>elevaciis</strong> <strong>gareSe</strong><br />

da <strong>miokardiumis</strong> infarqts <strong>ST</strong>-<strong>segmentis</strong> elevaciiT. pacientebi <strong>arastabiluri</strong><br />

stenokardiiT da <strong>miokardiumis</strong> <strong>infarqti</strong>T <strong>ST</strong>-<strong>segmentis</strong> <strong>elevaciis</strong> <strong>gareSe</strong><br />

miekuTvnebian erT jgufs, xolo pacientebi <strong>ST</strong>-<strong>segmentis</strong> elevaciiT mimdinare<br />

<strong>miokardiumis</strong> <strong>infarqti</strong>T miekuTvnebian meore jgufs. termini – <strong>arastabiluri</strong><br />

stenokardia asaxavs sindroms, romelsac Sualeduri mdgomareoba ukavia qronikul<br />

stabilur stenokardiasa da <strong>miokardiumis</strong> infarqts Soris. Ppacientebs <strong>ST</strong>-<strong>segmentis</strong><br />

<strong>elevaciis</strong> <strong>gareSe</strong> mimdinare mwvave koronaruli sindromiT aqvT an <strong>arastabiluri</strong><br />

stenokardia an <strong>ST</strong>-<strong>segmentis</strong> <strong>elevaciis</strong> <strong>gareSe</strong> mimdinare <strong>miokardiumis</strong> <strong>infarqti</strong>.<br />

sisxlSiM<strong>miokardiumis</strong> enzimebis donis (CK-MB an Troponins) matebis SemTxvevaSi<br />

diagnostirdeba <strong>miokardiumis</strong> <strong>infarqti</strong> <strong>ST</strong>-<strong>segmentis</strong> <strong>elevaciis</strong> <strong>gareSe</strong> da<br />

normaluri donis SemTxvevaSi - <strong>arastabiluri</strong> stenokardia. mwvave koronaruli<br />

sindromi <strong>ST</strong>-<strong>segmentis</strong> elevaciT uxSiresad sruldeba <strong>miokardiumis</strong> Q kbilovani<br />

<strong>infarqti</strong>T da iSviaTad ara Q kbilovani <strong>infarqti</strong>T. <strong>ST</strong>-<strong>segmentis</strong> elevacis <strong>gareSe</strong><br />

<strong>miokardiumis</strong> <strong>infarqti</strong> uxSiresad sruldeba ara Q kbilovani <strong>miokardiumis</strong><br />

<strong>infarqti</strong>T da iSviaTad Q kbilovani <strong>miokardiumis</strong> <strong>infarqti</strong>T (ix sqema #1).<br />

mniSvnelovnad gamoxatuli gulis koronaruli daavadeba (CHD) - ganisazRvreba<br />

angiografiulad erT-erTi didi epikardiuli arteriis sanaTuris 70% an meti<br />

SeviwroebiT an marcxena koronaruli arteriis ZiriTadi Reros (Left Main) 50% an<br />

meti stenoziT. ufro naklebad gamoxatulma stenozmac SesaZloa gamoiwvios<br />

stenokardia, Tumca maT prognozulad naklebi mniSvneloba eniWeba.<br />

mwvave koronaruli sindromis marTvisas umniSvnelovanesia diagnozis swrafad<br />

dasma, razec Tavis mxriv damokidebulia mkurnalobis strategia. magaliTad <strong>ST</strong><strong>segmentis</strong><br />

elevaciiT mimdinare <strong>miokardiumis</strong> <strong>infarqti</strong>s dros gadaudeblad unda<br />

daiwyos reperfuziuli Terapia (Trombolizisi an PCI). <strong>arastabiluri</strong> stenokardiis<br />

da <strong>ST</strong>-<strong>segmentis</strong> <strong>elevaciis</strong> <strong>gareSe</strong> mimdinare <strong>miokardiumis</strong> <strong>infarqti</strong>s dros, erTis<br />

mxriv, mkurnalobis msgavsi midgoma ar gamoiyeneba, meores mxriv _ daavadebis<br />

dawyebis pirvel saaTebSi SeuZlebelia maTi garCeva erTmaneTisgan, radgan sisxlSi<br />

<strong>miokardiumis</strong> enzimebis donis mateba iwyeba ramdenime saaTSi, amitomac moxda am ori<br />

sindromis gaerTianeba erT jgufSi.<br />

<strong>ST</strong> <strong>elevaciis</strong> <strong>gareSe</strong><br />

<strong>arastabiluri</strong><br />

stenokardia UA<br />

mwvave koronaruli sindromi ACS<br />

ara Q kbilovani<br />

<strong>miokardiumis</strong> <strong>infarqti</strong><br />

<strong>ST</strong> elevaciiT<br />

Q kbilovani<br />

<strong>miokardiumis</strong> <strong>infarqti</strong><br />

sqema #1<br />

5


epidemiologia<br />

saqarTveloSi bolo 20 wlis ganmavlobaSi raime saxis seriozuli statistikuri<br />

kvleva, romelic am daavadebis gavrcelebas Seiswavlida ar Catarebula. aqedan<br />

gamomdinare Cven veyrdnobiT AaSS-s da evropul monacemebs.<br />

gulis koronaruli daavadeba (CHD) warmoadgens sikvdilianobis wamyvan mizezs<br />

amerikis SeerTebul StatebSi. am daavadebis xSiri gamovlinebaa <strong>arastabiluri</strong><br />

stenokardia (UA) da masTan dakavSirebuli <strong>miokardiumis</strong> <strong>infarqti</strong> <strong>ST</strong>-<strong>segmentis</strong><br />

<strong>elevaciis</strong> <strong>gareSe</strong> (N<strong>ST</strong>EMI). aSS-Si yovelwliuri sikvdilianoba gulis koronaruli<br />

daavadebebiT aris 500,000-ze meti. xolo yovelwliurad 1,680,000 pacientis<br />

hospitalizaciis mizezi aris ACS. amis garda 200,000-dan 300,000-mde kaci kvdeba MI-T<br />

savadmyofoSi gadayvanamde. anu mwvave koronaruli sindromi TiTqmis 2,000,000 mde<br />

adamians emarTeba yovelwliurad. aqedan <strong>ST</strong>EMI aqvs daaxloebiT 500,000 adamians.<br />

evropuli monacemebiT <strong>ST</strong>EMI-iT daavadebulTa sikvdilianoba 1 TveSi Seadgens 30-<br />

50%-s, romelTagan TiTqmis naxevari pirvel 2-sT-Si kvdeba. unda aRiniSnos, rom<br />

bolo xanebSi <strong>miokardiumis</strong> <strong>infarqti</strong>s sixSires aqvs Semcirebis, xolo<br />

<strong>arastabiluri</strong> stenokardiis sixSires zrdis tendencia. igive SeiZleba iTqvas <strong>ST</strong>EMIs<br />

Sesaxeb, romlis SemTxvevebi mcirdeba N<strong>ST</strong>EMI-s sasargeblod. zogadad SesaZloa<br />

iTqvas, rom amerikaSi yovel 29 wm-Si romelime adamians emarTeba mwvave MI, xolo am<br />

daavadebiT pacienti kvdeba yovel 1 wT-Si.<br />

Tuki saqrTvelos mosaxleobas aviRebT 4,000,000-mde, xolo statistikas igives<br />

davtovebT rac evropasa da aSS-Sia, maSin SesaZloa iTqvas, rom CvenTan<br />

yovelwliurad gulis koronaruli daavadebebiT kvdeba daaxloebi 6600 pacienti.<br />

ACS yovelwliurad emarTeba 25,000 adamians. <strong>ST</strong>EMI yovelwliurad emarTeba<br />

daaxloebiT 6600 adamians (romelTa 30%-50% kvdeba pirvel 1-TveSi), xolo danarCens<br />

aqvs UA/N<strong>ST</strong>EMI ( daaxloebiT 18,000-19,000). saqarTveloSi yovel 40 wT-Si romelime<br />

adamians emarTeba MI, xolo am daavadebiT kvdeba 1 pacienti yovel 80 wT-Si.<br />

etiopaTogenezi<br />

UA da N<strong>ST</strong>EMI miekuTvnebian mwvave koronarul sindroms, romelic xasiaTdeba<br />

<strong>miokardiumis</strong> JangbadiT momaragebasa da moTxovnilebas Soris balansis darRveviT.<br />

cnobilia am mdgomareobis gamomwvevi 5 mizezi:<br />

1) yvelaze xSiri mizezia koronaruli arteriis Seviwroeba aramaokluzirebeli<br />

Trombis gamo, romelic ganviTarebulia dazianebul aTerosklerozul<br />

folaqze da rogorc wesi ar iwvevs srul okluzias.<br />

2) SedarebiT iSviaTi – koronaruli arteriis dinamiuri obstruqcia gamowveuli<br />

fokaluri spazmiT, romelic SeiZleba gamowveuli iyos sisxlZarRvis gluvi<br />

kunTebis hiperqontraqtilurobiT da/an endoTeluri disfunqciiT.<br />

3) koronaruli arteriis Seviwroeba, romelsac ar iwvevs spazmi an Trombozi.<br />

mizezi am Seviwroebis aris progresirebadi aTerosklerozi an Semdgomi<br />

restenozi.<br />

4) arteriis anTebiT gamowveuli sanaTuris Seviwroeba, folaqis destabilizacia,<br />

ruptura da Trombogenezi. anTeba SeiZleba gamowveul iyos infeqciiTac.<br />

5) mizezebi, romlebic qronikuli stabiluri stenokardiiT daavadebul pirebSi,<br />

iwveven 1) Jangbadze moTxovnilebis gazrdas (cxleba, taqikardia,<br />

Tireotoqsikozi); 2) hipotenzia, romelic iwvevs koronaruli sisxlis<br />

6


mimoqcevis gauaresebas; 3) anemia an hipoqsemia, romlebic amcireben<br />

<strong>miokardiumis</strong> JangbadiT momaragebas.@<br />

aucileblad aRsaniSnavia, rom zogierT pacients SeiZleba aReniSnebodes<br />

erTdroulad ramdenime mizeziT gamowveuli mwvave koronaruli sindromi.<br />

klinikuri simptomatika<br />

<strong>arastabiluri</strong> stenokardia _ aris klinikuri sindromi, romelic SeiZleba<br />

gamovlindes sami ZiriTadi formiT: 1) mosvenebis stenokardia, rogorc wesi<br />

gaxangrZlivebuli >20 wuTze; 2) axlad aRmocenebuli stenokardia, rogorc minimum<br />

III funqciuri klasi (kanadis kardiologTa sazogadoebis klasifikaciis mixedviT);<br />

3) stenokardiis mateba, rac gamoixateba ufro xSir, ufro xangrZliv an ufro<br />

dabal datvirTvis zRurblze aRmocenebul stenokardiaSi. stenokardia<br />

xasiaTdeba diskomfortiT gulmkerdis areSi retrosternalurad, SesaZlebelia<br />

iradiaciiT qveda ybaSi, mxarSi, zurgSi, epigastriumSi an xelSi. Zlierdeba<br />

datvirTvisas an emociuri daZabvisas da msubuqdeba (gadis) nitroglicerinis<br />

miRebis Semdeg. mizezi: gulis koronaruli arteriebis daavadeba (erTi an meti<br />

epikardiuli koronaruli arteriis). stenokardia aseve gvxvdeba gulis sarqvlovani<br />

daavadebisas, hipertrofiuli kardiomiopaTiisas, arakontrolirebuli<br />

hipertenziisas. normaluri koronarebis SemTxvevaSi stenokardia SesaZloa<br />

gamowveuli iyos koronarebis spazmiT an endoTeluri disfunqciiT. msgavsi<br />

simptomebi SeiZleba gamowveuli iyos sxva arakardiuli mizeziTac, mag. -<br />

saylapavis, gulmkerdis an filtvis daavadebiT.<br />

sawyisi Sefaseba da mkurnaloba<br />

pacientebSi, romlebSic saeWvoa mwvave koronarul sindromi unda Sefasdnen Zalian<br />

swrafad. amas aqvs didi klinikuri da ekonomikuri mniSvneloba. maTi Sefasebisas<br />

pasuxi unda gaeces or mTavar kiTxvas: 1) aris Tu ara aRwerili simptomebi<br />

gamowveuli mwvave koronaruli sindromiT? 2) Tu ki, rogoria prognozi? Aam or<br />

kiTxvaze pasuxis gasacemad pirvel rigSi unda gadawydes, Tu sad unda moxdes<br />

pacientis Sefaseba, raSic gvexmareba Semdegi rekomendaciebi:<br />

rekomendaciebi sawyisi etapisaTvis<br />

klasi I<br />

1. pacientebi, savaraudo ACS-iT ar unda iqnen Sefasebulni mxolod<br />

distanciurad (telefoniT), aramed unda gaigzavnon ganyofilebaSi, sadac<br />

SesaZlebelia eqimis konsultacia da 12-ganxriani eleqtrokardiogramis<br />

Cawera;<br />

2. pacientebi, saeWvo ACS-iT da gulmkerdis areSi diskomfortiT 20 wuTze meti<br />

xnis ganmavlobaSi, hemodinamikuri arastabilurobiT, sinkopeTi an<br />

presinkopeTi aucileblad gadayvanil unda iqnen gadaudebeli Terapiis an<br />

gulmkerdis areSi tkivilis specializirebul ganyofilebaSi.<br />

amis Semdeg unda gairkves, ramdenadaa warmodgenili simptomebi gamowveuli mwvave<br />

koronaruli sindromiT. am kiTxvaze pasuxis gasacemad gvexmareba anamnezi,<br />

fizikaluri gamokvlevebi, ekg, <strong>miokardiumis</strong> dazianebis biomarkerebi da Semdegi<br />

cxrili:<br />

7


gulmkerdSi tkivilis dros CHD-is albaTobis Sefaseba<br />

asaki sqesi tipiuri/garkveuli<br />

anginuri tkivili<br />

30-39<br />

40-49<br />

50-59<br />

60-69<br />

kaci<br />

qali<br />

kaci<br />

qali<br />

kaci<br />

qali<br />

kaci<br />

qali<br />

saSualo<br />

saSualo<br />

maRali<br />

saSualo<br />

maRali<br />

saSualo<br />

maRali<br />

maRali<br />

atipiuri/SesaZlo<br />

anginuri tkivili<br />

saSualo<br />

Zalian dabali<br />

saSualo<br />

dabali<br />

saSualo<br />

saSualo<br />

saSualo<br />

saSualo<br />

im SemTxvevaSi, Tu eWvia mwvave koronarul sindromze<br />

klasi I<br />

araanginuri<br />

tkivili<br />

gulmkerdSi<br />

dabali<br />

Zalian dabali<br />

saSualo<br />

Zalian dabali<br />

saSualo<br />

dabali<br />

saSualo<br />

saSualo<br />

asimptomuri<br />

Zalian<br />

dabali<br />

Zalian<br />

dabali<br />

dabali<br />

Zalian<br />

dabali<br />

dabali<br />

Zalian<br />

dabali<br />

dabali<br />

dabali<br />

1. pacientebSi, romelTac aqvT diskomforti gulmkerdis areSi, aucileblad<br />

unda moxdes riskis adreuli gansazRvra (cxrili 1 da 2.), romelic<br />

fokusirdeba anginalur simptomebze, fizikalur monacemebze, ekg monacemebze<br />

da kardialuri dazianebis biomarkerebze;<br />

2. 12-ganxriani ECG-is gadaReba unda moxdes dauyonebliv, gulmkerdis areSi<br />

diskomfortis periodSi;<br />

3. kardialuri dazianebis biomarkerebi unda ganisazRvros yvela pacientSi<br />

gulmkerdis areSi diskomfortiT, romelic gvafiqrebinebs ACS-ze. kardialurspecifiuri<br />

troponini, warmoadgens upirates markers da Tu SesaZlebeli<br />

iqneba, is unda iqnas gamokvleuli yvela aseT pacientSi. aseve misaRebia<br />

kreatin-fosfokinaza _ MB izoenzimis (CK – MB) gansazRvra. pacientebSi,<br />

romelTac aqvT uaryofiTi kardialuri markerebi tkivilis dawyebidan 6-12<br />

saaTSi isini ganmeorebiT unda ganisazRvros.<br />

8


klasi: II A<br />

1. yvela pacientSi simptomebis dawyebidan 6-sT-Si unda ganisazRvros CK-MB<br />

troponinebis garda<br />

klasi II B<br />

1. unda ganisazRvros C-reaqtiuli cila (CRP) da anTebadi procesis sxva<br />

markerebi.<br />

klasi III<br />

1. miokardialuri dazianebis aRmosaCenad unda ganisazRvros: saerTo CK (MB<br />

fraqciis <strong>gareSe</strong>), aspartataminotransferaza (A<strong>ST</strong>), Sratis glutaminuri<br />

oqsaloacetatis transaminaza (SGOT), beta-hidroqsibutiratis dehidrogenaza<br />

da/an laqtat-dehidrogenaza.<br />

pacientebSi <strong>arastabiluri</strong> stenokardiiT da <strong>ST</strong>-<strong>segmentis</strong> <strong>elevaciis</strong> <strong>gareSe</strong> mimdinare<br />

<strong>miokardiumis</strong> <strong>infarqti</strong>T uaRresad mniSvnelovania moxdes riskis stratifikacia,<br />

radgan swored amazea damokidebuli mkurnalobis strategia. riskis stratifikacia<br />

emsaxureba erTaderT mizans: ganisazRvros sikvdilianobis da <strong>miokardiumis</strong> axali<br />

<strong>infarqti</strong>s ganviTarebis romel risk-jgufSia pacienti – maRalSi, saSualoSi Tu<br />

dabalSi. pacientebi dabali riskiT SeiZleba adreulad gaeweron binaze<br />

ambulatoriuli meTvalyureobis qveS. PpacientebSi saSualo riskiT mkurnalobis<br />

strategiad SesaZlebelia arCeul iqnas rogorc invaziuri, iseve arainvaziuri –<br />

medikamenturi mkurnalobis gza. maRali riskis mqone PpacientebSi mkurnalobis<br />

strategiaa mxolod invaziuri – adreuli angiografia da revaskularizacia (Tu es<br />

SesaZlebelia). rogor ganvsazRvroT romel risk jgufs miekuTvneba pacienti?<br />

amisaTvis mowodebulia yvelaze farTod gamoyenebuli Semdegi ori cxrili:<br />

9


cxrili 1<br />

sikvdilianobis moklevadiani riski an arafataluri <strong>miokardiumis</strong> <strong>infarqti</strong><br />

pacientebSi <strong>arastabiluri</strong> stenokardiiT<br />

maxasiaTeblebi<br />

anamnezi<br />

tkivilis<br />

xasiaTi<br />

klinikuri<br />

monacemebi<br />

maRali riski<br />

CamoTvlili<br />

maxasiaTeblebidan sul<br />

mcire erTi mainc aris<br />

warmodgenili<br />

iSemiuri simptomebis<br />

aqseleracia bolo 48<br />

saaTSi<br />

gaxangrZlivebuli<br />

mimdinare tkivili<br />

(>20wT) mosvenebis<br />

mdgomareobaSi<br />

filtvis SeSupeba<br />

dakavSirebuli,<br />

iSemiasTan. axlad<br />

aRmocenebuli an<br />

gauaresebuli MR<br />

Suili S3 an axali/<br />

gauaresebuli xixini<br />

filtvebSi, hipotenzia,<br />

bradikardia,<br />

taqikardia, asaki<br />

>75welze<br />

ekg monacemebi mosvenebis stenokardia<br />

<strong>ST</strong> <strong>segmentis</strong> tranzitoruli<br />

cvalebadobiT<br />

>0,05 mV, hisis konis<br />

blokada, axali an<br />

savaraudod axali<br />

myari(gaxangZlivebuli)<br />

parku-Wovani<br />

kardialuri<br />

markerebi<br />

taqikardia<br />

momatebuli (mag. TnT an<br />

TnI >0,1 ng/mL) †<br />

saSualo riski<br />

warmodgenili unda iyos<br />

CamoTvlili<br />

maxasiaTeblebidan 1<br />

(ara-maRali riskis)<br />

gadatanili MI,<br />

periferiuli an<br />

cerebrovaskularuli<br />

daavadeba, an CABG;<br />

anamnezSi aspirinis<br />

gamoyeneba<br />

gaxangrZlivebuli<br />

(>20wT) stenokardia<br />

mosvenebis mdgomareobaSi,<br />

amJamad moxsnili.<br />

saSualo an didi<br />

msgavsebiT CHD-sTan,<br />

stenokardia mosvenebis<br />

mdgomare-obaSi (70welze<br />

T-kbilis inversia > 0,2<br />

mV, paTologiuri Q<br />

kbili<br />

msubuqad momatebuli<br />

(mag. TnT>0.01, magram<br />

0,4 ng/ml-Si. 0,1 dan 0,4 mde igi iTvleba rogorc saSualo riskis markeri.<br />

cTnT ganisazRvreba iseve rogorc mocemul cxrilSi.<br />

10


qula<br />

0 / 1<br />

2<br />

3<br />

4<br />

5<br />

6 / 7<br />

riskis Sefasebis erT-erTi popularuli sqema (T IMI)<br />

sikvdilianoba, axali an ganmeorebiTi<br />

<strong>infarqti</strong>, ganmeorebiTi iSemia da/an<br />

revaskularizacia<br />

4,7 %<br />

8,3 %<br />

13,2 %<br />

19,9 %<br />

26,2 %<br />

40,9 %<br />

1 qula _ roca aris risk faqtori da 0 qula _ roca ar aris:<br />

asaki > 65w.<br />

≥3 gulis koronaruli daavadebis risk-faqtori<br />

koronaruli stenozi ≥ 50%-ze<br />

<strong>ST</strong> <strong>segmentis</strong> deviacia e.k.g-ze miRebisas<br />

≥2 anginuri epizodisa bolo 24-sT-Si<br />

aspirinis miReba bolo 7 dRis ganmavlobaSi<br />

momatebuli gulis biomarkerebi<br />

cxrili 2<br />

aris aseve mravali sxvadasxva sqema riskis SefasebisTvis AU/N<strong>ST</strong>EMI-s dros, magram<br />

Cvens mier amorCeulia maT Soris 2 yvelaze popularuli<br />

am cxrilebidan naTlad Cans, rom riskis stratifikaciisTvis aucilebelia:<br />

1) eleqtrokardiografia, 2) sisxlSi <strong>miokardiumis</strong> enzimebis donis gansazRvra.<br />

eleqtrokardiografia<br />

12-ganxriani ekg asrulebs centralur rols iSemiuri diskomfortis Sefasebisa da<br />

mkurnalobis saqmeSi. misi Cawera gansakuTrebiT Rirebulia simptomTa arsebobis<br />

dros. ra tipis cvlilebia mosalodneli ekg–ze? <strong>ST</strong>-<strong>segmentis</strong> tranzitoruli<br />

depresia > 0,5 mm-ze (iSviaTad <strong>ST</strong>-<strong>segmentis</strong> tranzitoruli elevacia). standartul<br />

12-ganxrian ekg-ze <strong>ST</strong>-<strong>segmentis</strong> depresia yovelTvis gamoricxavs <strong>miokardiumis</strong><br />

infarqts <strong>ST</strong>-<strong>segmentis</strong> elevaciiT, garda izolirebuli ukana kedlis <strong>infarqti</strong>sa,<br />

roca <strong>ST</strong>-<strong>segmentis</strong> depresiaa V1-3 ganxrebSi da/an <strong>ST</strong>-<strong>segmentis</strong> elevaciaa gulmkerdis<br />

ukana ganxrebSi. T kbilis simetriuli inversia > 0.2 mv-ze prekordialur ganxrebSi<br />

mkacrad miuTiTebs mwvave iSemiaze. paTologiuri Q kbilebi > 0.04 sek.-ze miuTiTebs<br />

11


gadatanil <strong>miokardiumis</strong> infarqtze da Sesabamisad gvexmareba diagnozis dasmaSi.<br />

izolirebuli QQ kbili III ganxraSi, rogorc wesi, gvxvdeba normaSic, gansakuTrebiT<br />

Tu mas ar axlavs repolarizaciis darRveva romelime qvemo ganxraSi. Aaucileblad<br />

aRsaniSnavia, romNnormaluri ekg ar gamoricxavs <strong>arastabiluri</strong> stenokardiis<br />

diagnozs.<br />

sisxlSi <strong>miokardiumis</strong> enzimebi<br />

<strong>miokardiumis</strong> enzimebis dones sisxlSi aqvs didi mniSvneloba rogorc diagnozis<br />

dasasmelad, aseve prognozis Sesafaseblad. gamoiyeneba Semdegi markerebi:<br />

troponinebi, kreatinkinazas - MB fraqcia, mioglobini.<br />

troponinebi _ M<strong>miokardiumis</strong> troponinebi arian miocitebis nekrozis specifiuri da<br />

sensitiuri markerebi. troponinebi gamoiyeneba ara mxolod diagnostikuri mizniT,<br />

aramed prognozuli mizniTac. Aam mizniT gamoyenebuli troponini I iTvleba maRali<br />

riskis markerad, maSin roca igi > 0,4 ng/ml-Si. 0,1-dan 0,4-mde igi iTvleba, rogorc<br />

saSualo riskis markeri. Ddiagnostikuri Rirebuleba troponini T-Tvis aris >0.01<br />

ng/ml-Si. Aaucilebelia troponinebis sisxlSi gamoTavisuflebis dinamikis codna.<br />

magaliTad, Tu pacienti Semodis klinikaSi simptomebis dawyebidan 6 saaTze nakleb<br />

droSi, mas SeiZleba hqondes troponinebis normaluri done sisxlSi, miuxedavad<br />

imisa, rom is maRali risk-jgufis pacientia. sisxlSi troponini matebas iwyebs<br />

miocitebis nekrozidan 6-sT-Si da piks aRwevs 36-sT-Si. aucilebelia troponinis<br />

pirveli analizi gakeTdes pacientis miRebisTanave da ganmeorebiTi analizi 6-12<br />

saaTis Semdeg.<br />

kreatinkinaza _ kreatinkinazas mb fraqcia gamoiyeneba rogorc miocitebis nekrozis<br />

markeri. CK-MB–is specifiuroba SedarebiT dabalia, misi elevacia SeiZleba<br />

gamoiwvios ConCxis kunTebis seriozulma dazianebamac. rogorc cnobilia,<br />

troponini momatebulia sisxlSi <strong>miokardiumis</strong> dazianebidan 2 kviris Semdegac,<br />

xolo CK-MB normas ubrundeba <strong>infarqti</strong>dan daaxloebiT 2 dReSi, Sesabamisad misi<br />

diagnostikuri Rirebuleba mkveTrad izrdeba re<strong>infarqti</strong>s diagnostirebisTvis.<br />

mioglobini _ is aRmoCenilia rogorc miokardiumSi, ise ConCxis kunTebSi,<br />

Sesabamisad mioglobini ar aris <strong>miokardiumis</strong> specifiuri cila. <strong>miokardiumis</strong><br />

nekrozidan daaxloebiT 2 saaTSi iwyeba misi gamoTavisufleba sisxlSi anu sanam<br />

troponini da CK-MB daiwyebs matebas. <strong>miokardiumis</strong> <strong>infarqti</strong>s diagnozis<br />

dasasmelad mioglobinis izolirebuli mateba ar aris sakmarisi, is unda<br />

ganvixiloT, rogorc damatebiTi diagnostikuri saSualeba. Tumca, tkivilis<br />

epizodidan 4-8 saaTSi sisxlSi dabali mioglobini sakamarisia <strong>miokardiumis</strong><br />

<strong>infarqti</strong>s gamosaricxad - misi maRali sensitiurobis gamo.<br />

12


damateba 1. aRebulia <strong>miokardiumis</strong> <strong>infarqti</strong>s <strong>ST</strong> elevaciiT gaidlainis sruli teqstidan<br />

uwyveti wiTeli aris gulis troponini, romelic matebas iwyebs 6-sT-Si da piks 36-sT-Si aRwevs.<br />

(reperfuziis dros wiTeli wyvetili xazi piki ufro adrea 20-24 sT-Si). CK-MB aseve matebas iwyebs 6sT-Si<br />

da piks 20-24-sT-Si aRwevs. uwyveti mwvane. (reperfuziisas igi piks 16-18-sT-Si aRwevs). unda<br />

aRiniSnos, rom cTnI momatebuli rCeba 7-10 dRe xolo cTnT 10-14 dRe reperfuziis <strong>gareSe</strong> CK-MB<br />

reperfuziis <strong>gareSe</strong> normas 2 dReSi ubrundeba<br />

Mmarkerebi MI-s gamosavlenad<br />

markeri sawyisi Sefaseba<br />

MI-s Semdgom<br />

E<strong>elevaciis</strong> saSualo<br />

piki MI-s Semdgom<br />

sabaziso monacemebTan<br />

dabrunebis dro<br />

Myoglobin 1 - 4 sT 6 sT 18 - 24 sT<br />

CK-MB 3 - 12 sT 10 - 24 sT 48 - 72 sT<br />

MBisoforms<br />

1 - 6 sT 4 - 12 sT 38 sT<br />

cTnI 3 - 12 sT 10 - 24 sT 5 - 10 dRe<br />

cTnT 3 - 12 sT 12 - 24 sT 5 - 14 dRe<br />

testebi kardialuri markerebisaTvis<br />

markeri < 6 sT 6 - 12 sT 12 - 24 sT 24 - 48 sT > 48 sT<br />

Myoglobin +++ + - - -<br />

Troponin I + ++ +++ +++ +++<br />

Troponin T + ++ +++ +++ +++<br />

CK-MB + ++ +++ - -<br />

MB- isoforms ++<br />

qvemoT moyvanil cxrilSi naCvenebia TiToeuli enzimis nakli da upiratesoba<br />

meoresTan SedarebiT (cxrili #3)<br />

13


cxrili 3<br />

bioqimiuri kardialuri markerebi savaraudod ACS-is mqone 12-ganxrian ekg-ze <strong>ST</strong><strong>segmentis</strong><br />

<strong>elevaciis</strong> <strong>gareSe</strong> pacientebis Sefasebisa da mkurnalobisaTvis<br />

markeri<br />

kardialuri<br />

troponinebi<br />

CK-MB<br />

mioglobini<br />

testirebis<br />

SesaZlebloba<br />

diax<br />

diax<br />

upiratesoba<br />

diax 1. riskis gansazRvris<br />

Zlieri<br />

saSualeba<br />

2. CK-MB-ze<br />

mgrZnobiare da<br />

specifikuri<br />

3. MI-is asaxva<br />

2 kviris<br />

ganmavlobaSi<br />

1. swrafi, xelmisawvdomi<br />

fasiT, zusti<br />

kvleva<br />

2. dreuli<br />

reinfarqtebis<br />

aRmoCenis<br />

SesaZlebloba<br />

1. maRali<br />

mgrZnobeloba<br />

2.MI-is adreul<br />

periodSi<br />

amosacnobad<br />

3. reperfuziis<br />

amocnoba<br />

4. ufro<br />

Rirebulia MIis<br />

gamosaricxad<br />

nakli<br />

1. dabali<br />

mgrZnobeloba<br />

MI-is Zalian adreul<br />

fazaSi (


ekomendaciebi iSemiur simptomTa eqscerebraciis arakardialuri mizezebis<br />

dasadgenad<br />

sawyisi gamokvlevis erT-erT mizans warmoadgens <strong>miokardiumis</strong> iSemiis potenciuri<br />

damaCqarebeli mizezebis gansazRvra (mag. arakontrolirebadi hipertenzia an<br />

Tireotoqsikozi), sxva kardialuri daavadebebis arseboba (mag. aortuli stenozi an<br />

hipertrofiuli kardiomiopaTia) da Tanmxlebi paTologiuri mdgomareobebis dadgena<br />

(mag. pulmonaruli daavadebebi) da maTi gavlenis dadgena iSemiis dinamikaze.<br />

klasi I<br />

1. savaraudo ACS-is mqone pacientebis Sefaseba unda moicavdes arakoronaruli<br />

mizezebis Ziebas, romliTac SesaZlebelia simptomTa eqscerebraciis axsna.<br />

damateba: 2 <strong>arastabiluri</strong> stenokardiis klasifikacia braunvaldis mixedviT<br />

klasi<br />

I<br />

II<br />

III<br />

A<br />

B<br />

C<br />

maxasiaTeblebi<br />

datvirTvis angina/stenokardia: 1. axlad dawyebuli, mkacri 2. romelic<br />

dawyebulia < 2-Tveze. 3. romelic xSirdeba. 4. romelic iwyeba nakleb<br />

fizikur datvirTvaze. 4. ar aRiniSneba mosvenebisas<br />

mosvenebis angina/stenokardia, qvemwvave: mosvenebis stenokardia bolo Tvis<br />

ganmavlobasi magram ara bolo 48-sT-is ganmavlobaSi<br />

mosvenebis angina/stenokardia, mwvave: mosvenebis stenokardia bolo 48-sT-is<br />

ganmavlobaSi<br />

meoradi <strong>arastabiluri</strong> stenokardia/angina: gamowveulia arakardiogenuri<br />

mizezebiT, rogoricaa: anemia, infeqcia, Tireotoqsikozi, hipoqsemia.<br />

pirveladi <strong>arastabiluri</strong> stenokardia/angina<br />

postinfarqtuli <strong>arastabiluri</strong> stenokardia/angina<br />

15


gadaudebeli mkurnaloba (sqema #2)<br />

rekomendaciebi:<br />

klasi<br />

1. anamnezi, fizikaluri gamokvleva, 12 arxiani ekg da kardialuri markerebis<br />

testebi unda iyos Sefasebuli mkerdis areSi tkivilis mqone pacientebSi.<br />

mdgomareoba fasdeba Semdegi 4 kategoriiT: arakardialuri diagnozi,<br />

qronikuli stabiluri stenokardia, savaraudo AACS da dadgenili ACS.<br />

2. pacientebi dadgenili an savaraudo ACS-iT, romelTa 12-ganxriani ekg da<br />

kardialuri markerebis done normaluria unda imyofebodnen kardialuri<br />

monitoringis qveS da ekg da kardialur markerTa gansazRvra unda CautardeT<br />

ganmeorebiT 6-12 saaTze simptomTa ganviTarebidan.<br />

3. pacientebSi, gulis iSemiuri daavadebiT an eWviT masze, Tu 12-ganxriani ekg da<br />

kardialuri markerebis ganzomilebebi normaSia, unda Catardes iSemiis<br />

provokaciuli stres-testi (fizikuri an farmakologiuri datvirTva). dabali<br />

riskis mqone pacientebs, uaryofiTi stres-testiT, SesaZloa mkurnaloba<br />

CautardeT ambulatoriulad.<br />

4. pacientebi dadgenili ACS-iT da mimdinare tkivilebiT, dadebiTi kardialuri<br />

markerebiT, axlad aRmocenebuli <strong>ST</strong>-segmenturi deviaciebiT, axlad<br />

ganviTarebuli T-kbilebiT, hemodinamikuri darRvevebiT an dadebiTi strestestiT<br />

unda moTavsdnen stacionarSi.<br />

5. pacientebs, savaraudo ACS-iT da uaryofiTi kardialuri markerebiT,<br />

romlebsac ar SeuZliaT fizikuri datvirTva an aqvT paTologiuri ekg<br />

cvlilebebi unda CautardeT farmakologiuri stres testi.<br />

6. pacientebSi aSkara ACS-iT da <strong>ST</strong> <strong>segmentis</strong> elevaciiT unda daisvas sakiTxi<br />

gadaudebeli reperfuziuli Terapiis Sesaxeb. L<br />

16


ACS Sefasebis da mkurnalobis algoriTmi<br />

arakardiologi<br />

uri diagnozi<br />

umkurnaleT<br />

Sesabamisad<br />

alternatuli<br />

diagnoziT<br />

ambulatoriuli<br />

meTvalyureoba<br />

qronikuli<br />

stab. angina<br />

naxeT AHA/ACC<br />

gaidi qr.<br />

stabiluri<br />

anginisaTvis<br />

SesaZlo mwvave<br />

kor. sindromi<br />

ganmeorebiTi angina araa.<br />

Semdgomi kvlevebi negatiuria<br />

stress gamokvleva (SeafaseT LV funqcia, testi gaweris win an Semdeg)<br />

negatiuri: potenciuri<br />

diagnozebia: araiSemiuri<br />

da dabali riskis ACS<br />

pozit. diagnozi<br />

dadasturda<br />

aSkara ACS<br />

<strong>ST</strong> elevacia ara gvaqvs <strong>ST</strong> elevacia<br />

aris<br />

aradiagnosti<br />

kuri e.k.g.<br />

normaluri<br />

sawyisi<br />

Sratis<br />

gulis<br />

markerebi<br />

daakvirdi<br />

Semdgomi 4-8<br />

sT. gadaiRe:<br />

e.kg. Seamowme<br />

gulis<br />

markerebi<br />

ganmeorebiTi angina an pozit<br />

gamokvlevebi: diagnoz dadasturda<br />

<strong>ST</strong>/T talRis<br />

cvlilebebi,<br />

mimdinare anginuri<br />

tkivili, pozitiuri<br />

gulis markerebi<br />

hemodinamikuri<br />

arastabiluroba<br />

moaTavseT hospitalSi umkurnaleT<br />

rogorc UA/N<strong>ST</strong>EMI-s<br />

SeafaseT<br />

reperfuziul<br />

iTerapiisaTv<br />

is<br />

naxeT <strong>ST</strong>EMIs<br />

gaidlaini<br />

AHA/ACC<br />

sqema #2<br />

17


stacionaruli mkurnaloba<br />

a) antiiSemiuri Terapia<br />

<strong>arastabiluri</strong> stenokardiis da <strong>ST</strong>-<strong>segmentis</strong> <strong>elevaciis</strong> <strong>gareSe</strong> mimdinare<br />

<strong>miokardiumis</strong> <strong>infarqti</strong>s samkurnalod gamoiyeneba Semdegi jgufis medikamentebi:<br />

1) nitratebi; 2) morfinis sulfati; 3) beta blokerebi; 4) kalciumis<br />

antagonistebi; 5) antiagregantebi; 6) antikoagulantebi.<br />

nitratebi<br />

nitroglicerini iwvevs venodilatacias, Sesabamisad amcirebs predatvirTvasa da<br />

parkuWis kedlis daWimulobas. rac iwvevs Jangbadze moTxovnilebis Semcirebas.<br />

aseve iwvevs arteriolebis dilatacias, amcirebs postdatvirTvas da amiT<br />

mciredeba moTxovnileba Jangbadze. nitroglicerini iwvevs rogorc normaluri<br />

ise aTeroskleroziT dazianebuli koronarebis dilatacias da amiT zrdis<br />

Jangbadis miwodebas. stenokardiis mosaxsnelad dauyonebliv unda iqnes micemuli<br />

nitroglicerini sublingvalurad tabletis an spreis saxiT. Tu simptomebi ar<br />

moixsna 3 tableti 0.4 mg. nitroglicerinis an spreis Semdeg (intervali<br />

tabletebs Soris 5 wuTi) unda daiwyos nitroglicerinis intravenuri infuzia,<br />

sawyisi siCqare 10 mkg/wuTSi, momateba SeiZleba yovel 5 wuTSi 10mkg-iani<br />

inkrementebiT sanam ar gaivlis tkivili an ar ganviTardeba gverdiTi efeqtebi:<br />

Tavis tkivili an hipotonia. stabilur pacientebSi sasurvelia 24 saaTSi i/v<br />

nitroglicerini Seicvalos peroraluri formiT. Nnitroglicerinis gadasxmis<br />

siCqaris kleba unda moxdes TandaTanobiT.<br />

morfinis sulfati<br />

aris efeqturi saSualeba stenokardiuli tkivilis mosaxsnelad. Ggamoiyeneba<br />

nitroglicerinis samjeradi uefeqto xmarebis Semdeg doziT 1-5 mg intravenurad.<br />

gameoreba SeiZleba yovel 5-30 wuTSi tkivilis moxsnamde. GgverdiTi efeqtebidan<br />

aRsaniSnavia gulisreva, pirRebineba, hipotenzia; romelTa marTvisTvis<br />

aucilebelia pacientis gadayvana trendelnburgis poziciaSi, intravenurad<br />

fiziologiuri xsnaris gadasxma da/an atropinis i/v Seyvana. gverdiTi<br />

efeqtebidan Zalzed iSviaTia sunTqvis depresia, romlis samkurnalodac SeiZleba<br />

saWiro gaxdes meqanikuri ventilacia da/an naloqsonis i/v Seyvana.<br />

beta-blokerebi<br />

iwveven beta-receptorebis blokadas gulSi da amcireben gulis SekumSvaTa<br />

sixSires, arteriul wnevas, kumSvadobas, riTac amcireben Jangbadze <strong>miokardiumis</strong><br />

moTxovnilebas.<br />

maRali riskis pacientebSi beta-blokerebi unda dawyebul iqnas intravenurad da<br />

gagrZeldes peroralurad. amisaTvis mowodebulia Semdegi sqemebi: intravenurad<br />

metoprololis Seyvana iwyeba 5 mg pirveli doza 1-2 wuTis ganmavlobaSi, 5 wuTSi<br />

isev 5 mg da ase Semdeg totalur gajerebis dozamde - 15 mg-mde. Bbolo<br />

dozidan 15 wuTSi iwyeba oraluri Terapia metoprololiT doza 25-50 mg yovel 6<br />

saaTSi (48 saaTis ganmavlobaSi), Semdeg mkurnaloba grZeldeba doziT 100 mg<br />

orjer dReSi. intravenuri propranololisTvis mowodebulia Semdegi sqema:<br />

sawyisi intravenuri dozaa 0,5 -1 mg, romelic 1-2 saaTis Semdeg grZeldeba<br />

peroralurad 40 - 80 mg yovel 6 – 8 saaTSi. Ddabali da saSualo riskis<br />

pacientebSi beta-blokerebis dawyeba SeiZleba peroralurad.<br />

18


eta-blokerebis xmarebis ukuCvenebebia: pirveli (>24ms), II-III xarisxis<br />

atrioventrikuluri blokada, asTma, mZime marcxena parkuWovani ukmarisoba,<br />

sinusuri bradikardia ( < 50 ze) , hipotenzia (sistoluri wneva < 90 ze).<br />

kalciumis arxebis antagonistebi<br />

arian koronarebis dilatatorebi, maTi erTi nawili upiratesad moqmedebs<br />

periferiul sisxlZarRvebze da iwvevs maT dilatacias (dihidropiridinebi).<br />

meore nawili moqmedebs gulze da amcirebs gulis SekumSvaTa sixSires, zrdis<br />

atrioventrikuluri gatarebis dros (verapamili, dilTiazemi). kvlevebis mixedviT<br />

ar iqna nanaxi am jgufis preparatebis sasikeTo gavlena daavadebis gamosavalze,<br />

piriqiT dihidropiridinebi zrdian garTulebebs Tu gamoiyenebian betablokerebis<br />

<strong>gareSe</strong>. am jgufis preparatebis gamoyenebis Cvenebebi mocemulia<br />

qvemoT.<br />

rekomendaciebi<br />

klasi I<br />

1. woliTi reJimi pacientebSi, romelTac aReniSnebaT mosvenebis stenokardia.<br />

iSemiisa da ariTmiis aRmosaCenad saWiroa uwyveti ekg monitoringi;<br />

2. sublingvaluri da SemdgomSi intravenuri NTG-i iSemiis da masTan<br />

dakavSirebuli simptomebis swrafi moxsnisaTvis;<br />

3. Jangbadis micema pacientTaTvis cianoziT an respiratoruli distresiT.<br />

TiTis puls-oqsimetri, raTa ganisazRvros adeqvaturia Tu ara<br />

oqsigenizacia (SO2 > 90%-ze.) da Jangbadis miwodebis gagrZelebis saWiroeba;<br />

4. intravenurad morfinis sulfati, rodesac simptomebi ar ixsneba NTG-iT an<br />

saxezea mwvave pulmonaruli Segubeba;<br />

5. beta-blokerebi, mimdinare tkivilis dros pirveli doza intravenurad,<br />

xolo Semdgomi peroralurad, ukuCvenebebis ararsebobisas;<br />

6. aradihidropiridinis jgufis kalciumis antagonisti (mag. verapamili an<br />

dilTiazemi) marcxena parkuWis mZime disfunqciis an sxva ukuCvenebebis<br />

ararsebobisas pacientebSi, mimdinare da xSirad morecidive iSemiiT,<br />

rodesac beta-blokerebi ukunaCvenebia;<br />

7. ACE inhibitorebi, rodesac hipertenzia persistirebs miuxedavad NTG-iT da<br />

beta-blokebiT mkurnalobisa pacientebSi: LV sistoluri disfunqciiT an<br />

CHF-iT da ACS-s dros pacientebSi, romlebsac aqvT diabeti.<br />

klasi II A<br />

1. peroraluri gaxangrZlivebuli moqmedebis kalciumis antagonistebi<br />

recidiuli iSemiis dros, ukuCvenebaTa ararsebobisas da rodesac betablokerebi<br />

da nitratebi sruladaa gamoyenebuli;<br />

2. ACE inhibitorebi yvela pacientebSi ACS-s Semdgom.<br />

19


klasi II B<br />

1. gaxangrZlivebuli moqmedebis aradihidropiridinis jgufis kalciumis<br />

antagonistebi, (gaxangZlivebuli moqmedebis verapamili an diltiazemi)<br />

nacvlad beta-blokerebisa.<br />

2. swrafi moqmedebis dihidropiridinis jgufis kalciumis antagonistebi<br />

(nifedipini) beta-blokerebTan erTad.<br />

klasi III<br />

1. NTG an sxva nitratis 24 saaTiani gamoyeneba;<br />

2. swrafi moqmedebis dihidropiridinis jgufis kalciumis antagonistebi (mag:<br />

nifedipini) beta-blokerebis <strong>gareSe</strong>.<br />

b) antiTrombocitaruli da antiTrombozuli Terapia<br />

antiTrombocitaruli da antiTrombozuli Terapia mniSvnelovania daavadebis<br />

procesis modificirebisTvis da <strong>miokardiumis</strong> <strong>infarqti</strong>s, ganmeorebiTi <strong>infarqti</strong>s da<br />

sikvdilianobis Tavidan asacileblad. kombinireba aspirinis (ASA), klopidogrelis<br />

da UFH an LMWH warmoadgens yvelaze efeqtur Terapias. Trombocitebis<br />

glikoproteini GPIIb/IIIa receptoris antagonisti gamoyenebul unda iqnas pacientebSi<br />

maSin, roca iSemia grZeldeba an pacientebSi maRali risk-faqtorebiT, romlebSic<br />

igegmeba invaziuri midgoma. iq, sadac ukunaCvenebia ASA, unda moxdes klopidogrelis<br />

gamoyeneba. sisxldenis maRali riskis ararsebobis SemTxvevaSi, aspirinis da<br />

klopidogrelis miReba unda moxdes PCI-mde da igi unda gagrZeldes sul mcire<br />

erTi Tve stentirebis Semdeg. (sasurvelia zog SemTxvevebSi ufro xangZlivadac,<br />

rasac Semdgom gaidlainebSi ganvixilavT) aspirinis gagrZeleba xdeba<br />

ganusazRvreli periodis ganmavlobaSi.<br />

aspirini<br />

cxrili 4<br />

antiTrombocituli da antiTrombozuli mkurnalobis klinikuri gamoyeneba<br />

klopidrogeli<br />

sawyisi dozaa 162-325 mg aranawlavuri formis ASA da SemdgomSi 75-165<br />

mg/dReSi nawlavuri an ara nawlavuri konfiguraciiT damzadebuli<br />

4-8 abi dartymiTi doza (300-600mg) roca gvinda miviRoT swrafi efeqti<br />

tiklopidini 250 mg 2-jer dReSi. dartymiTi dozaa 500 mg<br />

enoqseparini<br />

heparini UFH<br />

absiqsimabi<br />

1 mg/kg-ze kanqveS 12-sT-Si erTxel pirveli dozas SeiZleba win uswrebdes<br />

30 mg I/V bolusiT<br />

bolusi IV 60-70 U/kg (maqsimum 5000U) da 12-15 U/kg sT-Si (maqsimaluri doza<br />

1000 U/sT) aPTT-is kontroliT (1,5-2,5-iT meti sakontrolosTan SedarebiT)<br />

0,25 mg/kg IV bolusiT da Semdeg infuzia 0,125 mkg/kg/wT-Si ( maqs. 10 mkg/wT-<br />

Si) 12-24 sT-is ganmavlobaSi<br />

eptifibatidi 180 mkg bolusi da Semdeg 2 mkg/kg/wT-Si 72-96-sT.<br />

tirifibani<br />

0,4 mkg/kg/wT-Si 30 wT-i da 0,1 mkg/kg/wT 48-96-sT<br />

20


heparini (UFH an dabal molekuluri wonis heparini (LMWH)) warmoadgens sakvanZo<br />

komponents UA/N<strong>ST</strong>EMI–is antiTrombozuli mkurnalobisaTvis. UFH-is dozis<br />

titrireba unda moxdes aPTT-is mixedviT (1,5-2,5-jer meti sakontroloze). LMWH-is<br />

upiratesobas warmoadgens misi xmarebis simartive da monitoringis saWiroebis<br />

ararseboba. aseve, LMWH ufro naklebad astimulirebs Trombocitebs, vidre UFH da<br />

naklebad aris asocirebuli hepariniT gamowveul TrombocitopeniasTan (HIT).<br />

miuxedavad amisa, mas xSirad ukavSirdeba mniSvnelovnad gamoxatuli mcire (magram<br />

ara didi) sisxldenebi. rodesac Trombocitebi aqtiurdebian, GP IIb/IIIa receptori<br />

gadis konfiguraciis cvlilebas, rac iwvevs receptoris mier fibronogenis<br />

SeboWvas da Trombocitebis agregacias. GP IIb/IIIa antagonistebis efeqturoba PCI-s<br />

dros damtkicda mravali kvlevebiT, romelTagan umravlesoba moicavda srulad an<br />

didi nawiliT UA-s mqone pacientebs. kvlevebSi tirofibaniT da erT kvlevaSi<br />

eftifibatidiT naCvenebi iyo maTi efeqturoba UA/N<strong>ST</strong>EMI–is mqone pacientebSi,<br />

maTgan mxolod ramodenimem gaiara kanqveSa intervenciuli Careva. PCI kvlevebSi,<br />

abisiqsimabis sistematiurma gamoyenebam aCvena MI–is da urgentuli<br />

revaskularizaciis Semcireba.<br />

GP IIb/IIIa blokirebiT mkurnaloba zrdis sisxldenis risks, romelic tipiurad<br />

mukokutaneuria an moicavs vaskularuli intervenciis midgomis adgils. unda moxdes<br />

sisxlSi hemoglobinis da Trombocitebis raodenobis monitoringi da pacientebSi<br />

sisxldenis ararseboba unda dadgindes yoveldRiurad GP IIb/IIIa blokirebis<br />

gadasxmis ganmavlobaSi.<br />

rekomendaciebi:<br />

zogadad SeiZleba iTqvas rom mwvane koronaruli sindromis dros (ACS ) heparini<br />

ixmareba saSualod 2-3 dRidan 7-8 dRemde. UFH-is-i/v infuziisas aPTT narCundeba 50-70is<br />

farglebSi.<br />

klasi I<br />

1. antiTrombocituli mkurnaloba unda daiwyos dauyonebliv. ASA eZleva rac<br />

SeiZleba adre simptomebis gamovlinebidan da grZeldeba ganusazRvreli<br />

vadiT.<br />

2. klopidogreli unda dainiSnos im hospitalizirebul pacientebSi, romlebsac<br />

ar SeuZliaT ASA-s miReba momatebuli hipermgrZnobelobis an mZime (didi)<br />

gastrointestinuli garTulebebis gamo.<br />

3. hospitalizebul pacientebSi, romlebTanac adreuli araintervenciuli<br />

midgomaa (miuxedavad maRali riskis niSnebisa invaziuri Careva ar<br />

xorcieldeba raime mizezis gamo), klopidogreli unda daematos ASA-s, rac<br />

SeiZleba male stacionarSi moxvedrisas da gagrZeldes sul mcire 1 Tve,<br />

(sasurvelia 9 Tvis ganmavlobaSi).<br />

4. pacientebSi, romelTanac igegmeba PCI, klopidogreli unda iyos dawyebuli da<br />

grZeldeba sul mcire 1 Tve, da sasurvelia 9 Tvis ganmavlobaSi im<br />

pacientebSi, romelTac ar aqvT sisxldenis maRali riski.<br />

5. pacientebSi, romlebic iReben klopidogrels da unda CautardeT CABG, Tu<br />

SesaZlebelia preparati unda moixsnas sul mcire 5 dRiT (umjobesia 7-iT)<br />

adre.<br />

21


6. antikoagulacia kanqveSa LMWH-iT an intravenuri arafraqciuli hepariniT<br />

(UFH) unda daematos ASA-Ti da /an klopidogreliT antiTrombocitarul<br />

mkurnalobas.<br />

7. Trombocitis GP IIb/IIIa antagonisti unda iqnas damatebuli ASA da heparinTan<br />

erTad pacientebSi, romelTanac dagegmilia kaTeterizacia da PCI. GP IIb/IIIa<br />

antagonisti aseve SesaZloa Seyvanili iyos uSualod PCI-is win.<br />

klasi II A<br />

1. enoqsaparini umjobesia UFH-ze, rogorc antikoagulanti Tirkmlis ukmarisobis<br />

ararsebobis SemTxvevaSi da Tu CABG ar igegmeba 24 saaTis ganmavlobaSi.<br />

klasi III<br />

1. intravenuri fibrinolizuri Terapia pacientebSi mwvave <strong>ST</strong> <strong>segmentis</strong><br />

<strong>elevaciis</strong>, WeSmariti ukana kedlis MI-is an savaraudod axali LBBB-is <strong>gareSe</strong>.<br />

2. absiqsimabis miReba pacientebSi, romlebSic PCI ar igegmeba.<br />

g) riskis gansazRvra<br />

ACS-is mqone pacientTa mkurnaloba moiTxovs periodulad riskis Sefasebas.<br />

arainvaziuri testirebis mizans warmoadgens CHD-is dadastureba an uaryofa<br />

pacientebSi CHD-is arsebobis dabali riskiT da maTSi prognozis Sefaseba.<br />

standartulia datvirTvis ekg stres-testi: simartivis, dabali fasis, farTod<br />

gavrcelebulobis gamo pacientebSi, romelTa mosvenebis kardiograma saSualebas<br />

gvaZlevs movaxdinoT misi Sedareba datvirTvis ekg-sTan da SeuZliaT fizikuri<br />

datvirTvis atana, xolo misi SeuZleblobis dros tardeba farmakologiuri<br />

gamosaxulebiTi stres-testi.<br />

rekomendaciebi:<br />

klasi I<br />

1. arainvaziuri stres-testireba dabali riskis mqone pacientebSi (cxrili 1),<br />

romelTac ara aReniSnebaT iSemia mosvenebis an mcire fizikuri aqtivobisas an<br />

Tu CHF ar aris gamoxatuli 12-24 saaTis ganmavlobaSi.<br />

2. arainvaziuri stres-testireba saSualo riskis mqone pacientebSi (cxrili 1),<br />

romelTac ara aqvT iSemia mosvenebis an mcire fizikuri aqtivobisas an Ty CHF<br />

ar aris gamoxatuli minimum 2-3 dReSi.<br />

3. stres-testis arCeva dafuZnebulia mosvenebis ekg-ze, datvirTvis unarze,<br />

lokalur gamocdilebasa da teqnologiur SesaZleblobaze.<br />

4. swrafi angiografia arainvaziuri riskis gansazRvris <strong>gareSe</strong>, intensiuri<br />

TerapiiT stabilizaciis SeuZleblobisas.<br />

22


klasi IIA<br />

1. arainvaziuri testi (eqokardiograma an radionukliduri angiograma) marcxena<br />

parkuWis funqciis Sesafaseblad pacientebSi, dadgenili ACS-iT,<br />

romelebSiac araa dagegmili koronaruli angiografia da marcxena<br />

ventrikulografia.<br />

d) adreuli konservatiuli mkurnaloba invaziuri strategiis nacvlad<br />

pacientebSi UA/N<strong>ST</strong>EMI–iT miRebulia 2 sxvadasxva samkurnalo strategia ,,adreuli<br />

konservatiuli” da ,,adreuli invaziuri”. ,,adreuli konservatiuli” strategiis<br />

dros koronaluri angiografia pacientebSi rCeba Cvenebad recidiuli iSemiis dros<br />

(stenokardia an <strong>ST</strong>-<strong>segmentis</strong> cvalebadoba mosvenebis an mcire aqtivobis<br />

mdgomareobaSi) an miuxedavad sruli mkurnalobisa, Tuki stres-testisas<br />

gamovlindeba maRali riskis niSnebi. adreuli invaziuri strategiis dros,<br />

pacientebs, romlebsac ara aqvT koronaruli revaskularizaciis klinikurad<br />

gamoxatuli ukuCvenebebi, rutinulad ewevaT rekomendacia Caitaron adreuli<br />

koronaruli angiografia da revaskularizacia.<br />

pacientebSi UA/N<strong>ST</strong>EMI-iT recidiuli iSemiis <strong>gareSe</strong> pirveli 24 saaTis<br />

ganmavlobaSi, adreuli angiografia mosaxerxebeli midgomaa riskis<br />

gansazRvrisaTvis. mas SeuZlia gansazRvros pacientebi, mniSvnelovani koronaruli<br />

stenozis <strong>gareSe</strong> da isini, romelTac aqvT 3-sisxlZarRvovani paTologia marcxena<br />

parkuWis disfunqciiT an marcxena koronaris ZiriTadi totis paTologia. pirvel<br />

jgufs aqvs SesaniSnavi prognozi, xolo meore jgufis pacientebSi mizanSewonilia<br />

CABG qirurgia. adreuli PCI-is dros mcirdeba hospitalizaciis dro da<br />

mravlobiTi antianginaluri medikamentebis miRebis saWiroeba.<br />

rekomendaciebi:<br />

unda aRiniSnos, rom im SemTxvevebSi, rodesac virCevT adreul invaziur strategias<br />

Cveni samuSao jgufi rekomendacias aZlevs e.w. adreul magram dayovnebul (defered)<br />

PCI anu invaziuri Careva 12-48-sT-Si. es exeba im SemTxvevebs rodesac pacienti<br />

saWiroebs invaziur Carevas, magram mdgomareoba stabiluria. Tuki mdgomareoba<br />

<strong>arastabiluri</strong>a, miuxedavad sruli konservatuli mkurnalobisa, invaziuri Careva<br />

xdeba dauyovnebliv.<br />

klasi I<br />

1. adreuli invaziuri strategia rekomendebulia UA/N<strong>ST</strong>EMI-is mqone pacientebSi<br />

da nebismieri qvemoT CamoTvlili maRali riskis maCveneblis dros: LOE A<br />

recidiuli/ganmeorebiTi stenokardia/iSemia mosvenebis an dabali donis<br />

aqtivobis dros, miuxedavad intensiuri anti-iSemiuri Terapiisa;<br />

momatebuli TnT an TnI;<br />

axali an savaraudod axali <strong>ST</strong> <strong>segmentis</strong> depresia;<br />

recidiuli stenokardia/iSemia CHF-is simptomebiT, S3 galopi, pulmonaruli<br />

SeSupeba, gauaresebuli xixini, an axali an gauaresebuli mitraluri<br />

regulacia;<br />

23


maRali riskis monacemebi arainvaziuri stres-testirebisas;<br />

marcxena parkuWis daqveiTebuli funqcia ( EF< 40%-ze arainvaziuri kvlevis<br />

dros);<br />

hemodinamikuri<br />

hipotenziiT;<br />

arastabiluroba an mosvenebis stenokardia Tanmxlebi<br />

myari parkuWovani taqikardia;<br />

Catarebuli PCI 6 Tvis ganmavlobaSi;<br />

adre Catarebuli CABG<br />

zogadad unda aRiniSnos, rom saSualo riskis dros SesaZlebelia rogorc adreuli<br />

invaziuri, aseve adreuli konservatiuli strategiis gamoyeneba (samuSao jgufis<br />

ganmarteba).<br />

2. am monacemTa ararsebobis dros, rogorc adreuli konservatiuli, iseve<br />

adreuli invaziuri strategia SesaZlebelia hospitalizebul pacientebSi<br />

revaskularizaciis ukuCvenebis <strong>gareSe</strong>.<br />

klasi II A<br />

1. adreuli invaziuri strategia pacientebSi, romelTac miuxedavad Catarebuli<br />

mkurnalobisa aReniSnebaT ACS-i Tumca mas ara aqvs maRali riskis niSnebi da<br />

ar aris xangZlivi.<br />

klasi III<br />

1. koronaruli angiografia pacientebSi mZime TandarTuli daavadebebiT (mag.<br />

RviZlis an filtvis ukmarisoba, kibo), romelTa drosac revaskulaciis<br />

riski aRemateba sargebels.<br />

2. koronaruli angiografia pacientebSi mwvave tkivilebiT gulmkerdis areSi<br />

da ACS-is mcire albaToba.<br />

24


maRali riski<br />

PCI<br />

savaraudo UA/N<strong>ST</strong>EMI-is dros moqmedebis algoriTmi<br />

koronaruli revaskularizacia<br />

savaraudoa UA/N<strong>ST</strong>EMI klinikuri<br />

niSnebis mixedviT<br />

saSualo riski<br />

SesaZlebelia rogorc adreuli invaziuri<br />

aseve adreuli konservatiuli midgoma<br />

maRali saSualo<br />

dabali<br />

dabali riski<br />

vimeorebT<br />

troponins<br />

SesaZlebelia<br />

rogorc adreuli<br />

invaziuri aseve<br />

adreuli<br />

konservatiuli<br />

midgoma/ stres<br />

test- 2-3 dReSi<br />

sqema #3<br />

negatiuri/<br />

dabali<br />

stress testi<br />

SesaZlebelia<br />

gakeTdes 24sT-Si<br />

koronaruli revaskularizacia (PCI an CABG) tardeba prognozis<br />

gasaumjobeseblad, simptomTa Sesamsubuqeblad, iSemiis garTulebaTa<br />

profilaqtikisaTvis da funqcionaluri Sromisunarianobis gasaumjobeseblad.<br />

maRali riskis mqone koronaruli anatomiis mqone pacientebis mdgomareoba<br />

umjobesdeba revaskularizaciis Semdeg (igulisxmeba simptomebi da sicocxlis<br />

xangZlivoba). koronaruli revaskularizaciis Cveneba UA/N<strong>ST</strong>EMI-s dros msgavsia<br />

qronikuli stabiluri stenokardiisa. PCI–is umravlesoba amJamad moicavs<br />

balonur dilatacias koronaruli stentirebiT. stentireba, romelic xSirad Tan<br />

axlavs kaTeterul revaskularizacias, amcirebs sisxlZarRvTa mwvave daxSobis<br />

da gviani restenozis risks. PCI iZleva angiografiul gaumjobesebas pacientTa<br />

umetesobaSi UA/N<strong>ST</strong>EMI-iT. UA/N<strong>ST</strong>EMI-is mqone pacientebSi PCI-sTan erTad<br />

warmatebiT gamoiyeneba GPIIb/IIIa receptoris inhibitorebi. es damokidebulia<br />

imaze, rom Trombocitebi mniSvnelovan rols asrulebs iSemiuri garTulebebisas<br />

PCI-s dros. am proceduraTa usafrTxoeba izrdeba aspirinis, heparinis da<br />

antiiSemiuri preparatebis standartul reJimze intravenuri GPIIb/IIIa receptoris<br />

inhibitorebis damatebiT.<br />

25


a) UA/N<strong>ST</strong>EMI-is dros, PCI da CABG revaskularizacia<br />

klasi I<br />

1. CABG pacientebisaTvis marcxena koronaris ZiriTadi totis mniSvnelovani<br />

dazianebiT.<br />

2. CABG pacientebisaTvis 3-sisxlZarRvovani koronaruli dazianebiT.<br />

sargebloba ufro didia pacientebSi gauaresebuli LV funqciiT (EF< 50%ze)<br />

3. CABG pacientebisaTvis 2-sisxlZarRvovani koronaruli paTologiiT<br />

romelTagan erT-erTi aris marcxena wina daswvrivi totis proqsimaluri<br />

<strong>segmentis</strong> mniSvnelovani paTologia da aRiniSneba gauaresebuli LV<br />

funqcia (EF< 50%-ze) an gamoxatulia iSemia arainvaziuri testirebis dros.<br />

4. PCI da CABG pacientebisaTvis 1 an 2-sisxlZarRvovani koronaruli<br />

paTologiiT romelTac ara aqvT marcxena koronaris wina daswvrivi totis<br />

proqsimaluri <strong>segmentis</strong> dazianeba, magram iSemiuri Tumca moqmedi<br />

<strong>miokardiumis</strong> (viable) zona didia da arainvaziuri testirebisas gvaqvs<br />

maRali riskis kriteriumebi.<br />

5. .PCI pacientebisaTvis multi-sisxlZarRvovani koronaruli dazianebebiT,<br />

stentirebisTvis mosaxerxebeli koronaruli anatomiiT, normaluri LV<br />

funqciiT da diabetis <strong>gareSe</strong>.<br />

6. CABG SigniTa mamaruli arteriiT, pacientebSi multi-sisxlZarRvovani<br />

kornaruli dazianebebiT da namkurnalevi Saqriani diabetiT.<br />

7. intravenuri, GP IIb/IIIa inhibitorebi UA/N<strong>ST</strong>EMI-is mqone pirebSi PCI-is<br />

Catarebisas.<br />

klasi II A<br />

1. PCI an CABG, pacientebSi 1-sisxlZarRvovani koronaruli dazianebiT<br />

romelTagan erT-erTi aris marcxena koronaris wina daswvrivi totis<br />

proqsimaluri <strong>segmentis</strong> mniSvnelovani dazianeba.<br />

klasi II B<br />

1. PCI pacientebSi 2 an 3-sisxlZarRvovani mniSvnelovani koronaruli<br />

dazianebiT, romelTagan erT-erTi aris marcxena koronaris wina daswvrivi<br />

totis proqsimaluri segmenti, pacients aqvs namkurnalevi diabeti an<br />

gauaresebuli LV funqcia da kaTeterizaciisaTvis Sesaferisi anatomia.<br />

klasi III<br />

1. PCI da CABG, pacientebSi romelTac aqvT umniSvnelo koronaruli stenozi<br />

(≤ 50% diametri).<br />

2. PCI pacientebSi marcxena ZiriTadi koronaruli arteriis mniSvnelovani<br />

daavadebiT, romlebic arian CABG-is kandidatebi<br />

26


stacionaridan gawera da post-hospitaluri mkurnaloba<br />

UA/N<strong>ST</strong>EMI-is mwvave faza Cveulebriv mTavrdeba 2 Tveze adre. am periodSi MI<br />

infarqtamde progresiis an ganmeorebiTi MI-is an sikvdilis ganviTarebis riski<br />

yvelaze maRalia. am periodis Semdeg umetesoba pacientebisa warmogvidgeba<br />

stabiluri stenokardiis klinikuri kursiT.<br />

samedicino reJimi<br />

pacientis stacionaridan gawerisTvis mosamzadeblad xSirad saWiroa mTeli<br />

personalis CarTva (eqimebi, eqTnebi, dietologebi, farmacevtebi, reabilitaciis<br />

specialistebi da Terapevtebi). mniSvnelovania pacientis darigeba, romelic unda<br />

gamyardes da dasabuTdes xelnaweri instruqciebiT. Ggaweris Semdeg kardialuri<br />

reabilitaciis programaSi CarTvas SeuZlia gaaumjobesos pacientis ganaTleba da<br />

samedicino reJimisadmi damorCileba.<br />

rekomendaciebi stacionaridan gawerisSemdgomi TerapiisaTvis<br />

klasi I<br />

1. stacionaridan gaweramde, pacienti da/an pasuxismgebeli momvleli piri unda<br />

iyos uzrunvelyofili advilad gasarkvevi instruqciebiT medikamentis tipis,<br />

miznis, dozis, miRebis sixSiris da Sesabamisi gverdiTi movlenebis Sesaxeb;<br />

2. medikamentebi, romelTac pacienti Rebulobda stacionarSi iSemiis<br />

sakontrolod, aseve unda gagrZeldes gaweris Semdegac (pacientebSi romelTac<br />

ar CautardaT koronaruli revaskularizacia). SesaZloa saWiro iyos<br />

dozirebis Secvla;<br />

3. stenokardiuli diskomforti, romelic grZeldeba 2-3 wuTze met xans niSnavs<br />

imas, rom pacientma Sewyvitos aqtivoba an Tavi moaridos stresul situacias.<br />

Tu tkivili ar moixsneba maSinve, pacientma rekomendebulia miiRos<br />

nitroglicerini. Tu tkivili grZeldeba 15-20 wuTze metxans an persistirebs,<br />

miuxedavad 3 abi nitroglicerinis miRebisa, pacienti eZaxis saswrafo<br />

daxmarebis brigadas da hospitalizirdeba uaxloesi klinikis gadaudebeli<br />

Terapiis ganyofilebaSi. (zogi gaidlaini gvirCevs 1 abi nitroglicerinis<br />

miRebis Semdgom 5 wuTian dakvirvebas da Tuki tkivili rCeba s.d.b-is<br />

gamoZaxebas);<br />

4. Tu pacientis stenokardiuli simptomebi icvleba (mag. tkivili, romelic ufro<br />

xSirad meordeba an mZimea, iwyeba ufro nakleb datvirTvaze an ukve adgili aqvs<br />

mosvenebis dros), pacienti unda daukavSirdes mis mkurnal eqims damatebiTi<br />

mkurnalobis an testirebis gansazRvrisaTvis;<br />

5. ASA 75-dan 325mg/dReSi ukuCvenebis ararsebobis SemTxvevaSi;<br />

6. klopidogreli 75mg dReSi (ukuCvenebis ararsebobis SemTxvevaSi), rodesac ASA<br />

ar aris dasaSvebi momatebuli mgrZnobelobis an gastrointestinaluri<br />

autanlobis SemTxvevaSi;<br />

7. ASA-s kombinireba klopidogrelTan 9 Tvis ganmavlobaSi UA/N<strong>ST</strong>EMI-dan;<br />

8. beta-blokerebi, ukuCvenebis ararsebobis SemTxvevaSi;<br />

9. lipidebis-damaqveiTebeli agentebi da dieta pacientebSi ACS-is Semdgom Tuki<br />

LDL qolesteroli > 130mg/dl, maT Soris revaskularizaciis Semdeg;<br />

27


10. lipidebis-damaqveiTebeli agentebi Tu, LLDL qolesterinis done dietis Semdeg<br />

metia 100 mg/dl-ze;<br />

11. ACE inhibitorebi pacientebSi CHF-T, LV disfunqciiT (EF100 mg/dl-ze<br />

dietis Semdeg;<br />

• fibrati an niacini, Tu HDL qolesterini aris < 40 mg/dl-ze, da igi<br />

aRiniSneba rogorc izolirebuli monacemi an kombinaciaSi sxva lipidur<br />

anomaliasTan;<br />

• hipertenziis kontroli sisxlis wnevis daqveiTebiT


gaidlainis miRebis xerxi/wyaro<br />

gaidlainis SemuSavebis meTodologia<br />

“gaidlainebis miRebis xerxi/wyaro” aris “sxvadasxva gaidlainebis Sejereba da<br />

adaptacia”.<br />

rekomendaciebis da mtkicebulebebis xarisxi AHA/ACC-is mixedviT<br />

A-done: mravali<br />

(3-5)<br />

sxvadasxva<br />

populaciuri<br />

jgufebia<br />

Sefasebuli.<br />

efeqti da<br />

mimarTuleba<br />

myaria.<br />

B-done:<br />

SezRuduali (2-3)<br />

populaciuri<br />

jgufebia<br />

Safasebuli<br />

C-done:<br />

Zalian<br />

SezRuduali (1-2)<br />

populaciuri<br />

jgufebia<br />

Safasebuli<br />

I klasi:<br />

sargebloba > > ><br />

riskze.<br />

procedura/mkurnaloba<br />

unda<br />

Catardes/dainiSnos<br />

rekomendacia imis<br />

Sesaxeb rom igi aris<br />

sasargeblo/efeqturi.<br />

monacemebis miRebulia<br />

mravali<br />

randomizebuli<br />

kvleviT da metaanaliziT.<br />

rekomendacia imis<br />

Sesaxeb rom igi aris<br />

sasargeblo/efeqturi.<br />

SezRuduli monacemebi<br />

miRebulia erTi<br />

randomizebuli da<br />

ararandomizirebuli<br />

kvlevebisagan<br />

rekomendacia imis<br />

Sesaxeb rom igi aris<br />

sasargeblo/efeqturi.<br />

arsebobs mxolod<br />

eqspertebis azri,<br />

SemTxvevaTa<br />

aRwera(case report)<br />

II-A klasi:<br />

sargebloba > > riskze<br />

saWiroebs damatebiT<br />

gamokvlevebs.<br />

gonivrulia<br />

Catardes/dainiSnos<br />

Sesabamisi<br />

procedura/mkurnaloba<br />

rekomendacia<br />

procedura/mkurnalobis<br />

Catareba/daniSvnis<br />

sasargeblodaa<br />

aris zogierTi<br />

urTierTsawinaaRmdego<br />

monacemi mravali<br />

randomizebuli kvlevis<br />

da meta-analizisagan<br />

rekomendacia<br />

procedura/mkurnalobis<br />

Catareba/dniSvnis<br />

sasargeblodaa.<br />

aris zogierTi<br />

urTierTsawinaaRmdego<br />

monacemi erTi<br />

randomizirebuli da<br />

ararandomizebuli<br />

kvlevebisagan<br />

rekomendacia<br />

procedura/mkurnalobis<br />

Catareba/dniSvnis<br />

sasargeblodaa<br />

eyrdnoba eqspertebis<br />

azrs da SemTxvevaTa<br />

aRweras<br />

II-B klasi:<br />

sargebloba ≥ riskze<br />

saWiroebs damatebiT<br />

gamokvlevebs.<br />

procedura/mkurnaloba<br />

SesaZlebelia gvqondes<br />

mxedvelobaSi<br />

rekomendaciis<br />

sargebloba/efeqturoba<br />

nakleb kargadaa<br />

Seswavlili<br />

urTierTsawinaaRmdego<br />

monacemebi ufro metia<br />

mravali<br />

randomizebuli<br />

kvlevis da metaanalizisagan<br />

rekomendaciis<br />

sargebloba/efeqturoba<br />

nakleb kargadaa<br />

Seswavlili<br />

ufro meti<br />

urTierTsawinaaRmdego<br />

monacemia erTi<br />

randomizirebuli da<br />

ararandomizebuli<br />

kvlevebisagan<br />

rekomendaciis<br />

sargebloba/efeqturoba<br />

nakleb kargadaa<br />

Seswavlili<br />

eyrdnoba eqspertebis<br />

azrs da SemTxvevaTa<br />

aRweras<br />

III klasi:<br />

damatebiTi<br />

gamokvlevebi aRaraa<br />

saWiro.<br />

procedura/mkurnaloba<br />

ar unda<br />

dainiSnos/Catardes<br />

vinaidan igi<br />

usargebloa da<br />

SesaZloa iyos saSiSi<br />

rekomendacia rom<br />

procedura/mkurnaloba<br />

araa<br />

sakmarisi monacemebia<br />

mravali<br />

randomizebuli da<br />

metaanalizisagan<br />

sasargeblo/efeqturi<br />

da SesaZloa iyos<br />

saziano.<br />

SezRuduli<br />

monacemebia erTi<br />

randomizirebulia da<br />

ararandomizebuli<br />

kvlevebisagan.<br />

sasargeblo/efeqturi<br />

da SesaZloa iyos<br />

saziano.<br />

arsebobs mxolod<br />

eqspertebis azri,<br />

SemTxvevaTa<br />

aRwera(case report)<br />

29


alternatiuli gaidlaini ar arsebobs<br />

gamoyenebuli literatura<br />

teqsti eyrdnoba amerikis gulis asociaciis da amerikis kardiologTa kolejis<br />

2002w (sruli teqsti da jibis gaidlaini) aseve evropis kardiologTa asociaciis<br />

(2003w) Sesabamis gaidlainebs.<br />

damatebaSi gamoyenebulia masalebi:<br />

1. ACC/AHA gaidlainis sruli teqstidan 2002w;<br />

2. aseve evropis kardiologTa asociaciis masalebi (2003w);<br />

3. braunvaldi, zaips libbi, gulis daavadebebi 6-e gamocema 2001w;<br />

4. brain p. grifini erik j. topoli kardiovaskularuli medicinis<br />

saxelmZRvanelo, 2-e gamocema 2004w.<br />

avtorTa jgufi<br />

saqarTvelos kardiologTa koleji da saqarTvelos kardiologTa sazogadoeba<br />

⇒ giorgi kaWarava _ jo enis saxelobis samedicino centri;<br />

⇒ aCiko CuxrukiZe _ gadaudebeli kardiologiis centri;<br />

⇒ levan yuraSvili _ jo enis saxelobis samedicino centri;<br />

⇒ vaxtang WumburiZe _ profesori, Terapiis erovnuli centri;<br />

⇒ zaza mgalobliSvili _ jo enis saxelobis samedicino centri.<br />

⇒ nata gonjilaSvili _ jo enis saxelobis samedicino centri;<br />

⇒ naTia axalaZe _ jo enis saxelobis samedicino centri;<br />

⇒ giorgi papiaSvili _ jo enis saxelobis samedicino centri.<br />

eqspertebi:<br />

⇒ saojaxo medicinis profesionalTa kavSiri _ irina qarosaniZe;<br />

⇒ saojaxo medicinis eqspertTa jgufi, romelic aerTianebs Tbilissa da<br />

mcxeTaSi moqmedi eqvsi saojaxo medicinis saswavlo centris<br />

warmomadgenlebs m.S. praqtikosi ojaxis eqimebs da dawesebulebis<br />

xelmZRvanelebs (saojaxo medicinis erovnuli saswavlo centri; Tbilisis<br />

saojaxo medicinis saswavlo centri; saojaxo medicinis centri /#28<br />

mozrdilTa poliklinika; saaqcio sazogadoeba `vere XXI~; q. Tbilisis #1<br />

samkurnalo-profilaqtikuri centri; mcxeTa-mTianeTis regionuli saswavlo<br />

centri);<br />

⇒ lela woworia _ saqarTvelos Sromis, janmrTelobisa da socialuri<br />

dacvis saministros janmrTelobis dacvis departamenti;<br />

⇒ Tea TavidaSvili _ saqarTvelos Sromis, janmrTelobisa da socialuri<br />

dacvis saministros janmrTelobis dacvis departamenti.<br />

30

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!