1965-ųjų akimirkos su Simone de Beauvoir ir Jeanu Pauliu Sartre'u
1965-ųjų akimirkos su Simone de Beauvoir ir Jeanu Pauliu Sartre'u
1965-ųjų akimirkos su Simone de Beauvoir ir Jeanu Pauliu Sartre'u
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
C o l l o q u i a | 22<br />
kaip žmonės jaudinosi: kadangi dailininkas „visų“ sartre’o minčių neg<strong>ir</strong>dėjo<br />
(„Bet keli nug<strong>ir</strong>sti komplimentai privertė smarkiau <strong>su</strong>plakti š<strong>ir</strong>dį...“ 45 ), nes tempė<br />
paveikslus ant molberto, savo atsiminimų knygoje cituoja sluckio konspektą<br />
apie save:<br />
84<br />
P<strong>ir</strong>mą kartą mačiau augustiną tokį <strong>su</strong>sijaudinusį. Jis rodė <strong>ir</strong> rodė paveikslus. Žiūrėjau į<br />
jo nugarą. maža pasakyti, kad marškiniai prilipo prie kūno. tiesiog čiurkšlės prasiveržė<br />
pro marškinius. Jis taip jaudinosi, kad kai kuriuos paveikslus nuimdavo, sartre’ui ne-<br />
spėjus nė įsižiūrėti. svečiai įsidrąsinę paprašydavo vieną kitą ilgiau palaikyti. 46<br />
sluckis įvertina, kad<br />
sartre’as <strong>ir</strong> <strong>Beauvo<strong>ir</strong></strong> yra gerai <strong>su</strong>sipažinę <strong>su</strong> pasauliniu menu. tuo netenka abejoti.<br />
Paklaustas, ką savicko darbai jam primintų prancūzų mene, jis atsakė, kad čia sa-<br />
vaimingas <strong>ir</strong> originalus menininkas. savicko koloritas gal kiek asocijuojasi <strong>su</strong> vieno<br />
garsėjančio prancūzų dailininko massono koloritu, bet jam, sartre’ui, savicko kolo-<br />
ritas labiau patinka. 47<br />
toliau sartre’o klausiama: „ar savicko žvilgsnis į tikrovę, jo santykis <strong>su</strong><br />
laiku yra šiuolaikinis, ekspresyvus?“ 48 ne<strong>su</strong>nku nuspėti, jog svečias atsako, kad<br />
savickas „iš esmės yra nūdienos menininkas“ (koks dar galėtų būti?). sluckis<br />
vizitą apibendrina: „mes <strong>su</strong> eduardu nuoš<strong>ir</strong>džiai džiaugėmės, kad augustinas<br />
išlaikė egzaminą.“ 49<br />
Pastebėtina, kad savickis nemini kitų sartre’o palydoje buvusių žmonių. vienas<br />
iš jų – žurnalistas albertas Laurinčiukas – apie šį <strong>su</strong>sitikimą pasakoja taip:<br />
„dailininkas augustinas savickas, <strong>su</strong>žinojęs, kad į vilnių atvažiuos Jeanas Paulis<br />
sartre’as <strong>su</strong> savo gyvenimo drauge, feminisčių judėjimo žvaigž<strong>de</strong> simone <strong>de</strong><br />
Beau vo<strong>ir</strong>, juos pakvietė aplankyti savo d<strong>ir</strong>btuvę.“ 50 Laiko dvasią iškreipiantis pa-<br />
45 augustinas savickas, Žalia tyla, vilnius: tyto alba, 2002, p. 222.<br />
46 Ibid.<br />
47 Ibid.<br />
48 Ibid., p. 223.<br />
49 Ibid.<br />
50 albertas Laurinčiukas, „kelionė prie vaikystės upelio“, in: Eduardas Mieželaitis: Post scriptum:<br />
Prisiminimai apie Eduardą Mieželaitį, straipsniai, laiškai, <strong>su</strong>darė vladas Braziūnas, vilnius:<br />
Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2008, p. 256.
Change language