išėjo ginti brangios tėvynės... - Partizanai

16
Tu tas gėles sudėki
Ant jo nuogos krūtinės,
Prie kurios glaudė galvą
Dukra brangios Tėvynės.
Išniekintą jo kūną
Žmonės gėlėm nukloj,
Kuris gyvybę savo
Tėvynei paaukoj.
Stribai, kaip vilkų gauja,
Draskė nuo jo gėles,
Kurios buvo sudėtos,
Karžygi, dėl tavęs.
Netinka tau šios gėlės,
Nereikia tau žiedų,
Nes tu esi banditas... -
Ir spyrė su batu.
Gal kieta tau gulėti
Ant gatvės mūsų čia?
O gal Pūščia vilioja,
Kur šlama paslapčia?
Neateis sena močiutė
Sūnelio palydėt
Ir mylima mergaitė
Prie kapo paliūdėt.
Verkė sena močiutė
Tolimam Sibire,
O mylima mergaitė
Daržely vakare.
Nepuoš sesutės kapo,
Nes nieks jo nežinos.
Kur guli partizanas,
Vien tik žolė žaliuos.