Proto negalia ir prasminga veikla - Viltis
Proto negalia ir prasminga veikla - Viltis
Proto negalia ir prasminga veikla - Viltis
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
KO<br />
MOKO MOLIO GABALĖLIS<br />
Kalbant apie proto negalią, prasmingą veiklą <strong>ir</strong> rankų darbus, jų tarpusa-<br />
vio sąsajų norėtųsi ieškoti per bendražmogiškąsias pat<strong>ir</strong>tis. Remdamiesi ne<br />
tik asmenų, turinčių proto negalią, sk<strong>ir</strong>tybėmis, bet <strong>ir</strong> minėtomis sąsajomis,<br />
galėtume bendradarbiauti, įprasmindami kartais iš pažiūros lyg <strong>ir</strong> betikslę veiklą,<br />
pagrįstai bei motyvuotai kurti, taikydami įva<strong>ir</strong>ius darbo bei ugdymo metodus.<br />
Kaip žinome iš istorinių <strong>ir</strong> archeologinių šaltinių, keramika yra vienas seniausių<br />
amatų, gimusių žmonijos priešaušryje, kurį poetiškai galėtume palyginti su<br />
mūsų vaikyste, kai visos pat<strong>ir</strong>tys <strong>ir</strong> pažinimai dar priešakyje.<br />
Pastebėti, pajusti, pat<strong>ir</strong>ti, pritaikyti – tai <strong>ir</strong> žmonijos vystymosi pagrindas, <strong>ir</strong><br />
nuolat besikartojanti mūsų darbo pradžia, išeities taškas, kūrybiškas žaidimas.<br />
Galbūt mūsų protėviai, įmynę molingoje d<strong>ir</strong>voje pėdsaką <strong>ir</strong> pastebėję, kad<br />
vėliau jis laužo ar gaisro liepsnos sutv<strong>ir</strong>tintas savyje išlaiko vandens sankaupą,<br />
panaudojo jį kaip p<strong>ir</strong>mąjį molinį indą. O vėliau per mąstymą, darbinius įgūdžius<br />
<strong>ir</strong> estetinę pajautą peraugo į tai, ką šiais laikais vadiname keramikos menu.<br />
Dažnai nepagalvojame, kad kiekvieno mūsų p<strong>ir</strong>mosios pažinimo pat<strong>ir</strong>tys<br />
yra susijusios su žeme, kuria žengėme ne tik p<strong>ir</strong>muosius žingsnius, bet per<br />
kurią patyrėme p<strong>ir</strong>muosius kūrybinio džiaugsmo proveržius, kai žarstėme<br />
smėlį, minkėme molingą žemės grumstelį ar rankomis plekšnojome ats<strong>ir</strong>adusį<br />
po lietaus purvynėlį. Juk <strong>ir</strong> dabar kartais ką nors mąstydami nė nepastebime,<br />
kad ranka žarstome b<strong>ir</strong>ų smėlį. Ir tas drėgno žemės pav<strong>ir</strong>šiaus lietimas padeda<br />
mums susikaupti, atgaivina. Šios pat<strong>ir</strong>tys, būdingos visiems, gyvenantiems<br />
šioje žemėje žmonėms, nepriklausomai nuo prigimties savybių, gebėjimų ar<br />
gyvenimo būdo, gali tapti įkvėpimo šaltiniu kuriant <strong>ir</strong> atliekant terapines, sensomotorines<br />
ar relaksacines užduotis.<br />
Na, o kadaise nuostabą kėlę besikalantys iš žemės žolių daigeliai, sliekų<br />
šliūžės, paukštelių pėdsakai ar lietaus lašų išvarpytas žemės pav<strong>ir</strong>šius gali<br />
įkvėpti ritminėms <strong>ir</strong> faktūrinėms užduotims. Taigi susieti, perkelti, transformuoti,<br />
suderinti, suteikti norimą formą konkrečiai turimai medžiagai – viso šito turime<br />
mokytis p<strong>ir</strong>miausia patys, kad vėliau visuo tuo galėtume dalytis su tais, kurių<br />
ugdymas mums patikėtas.<br />
1