You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
Bet jis yra būdingas. Būdingas tuo, kad kaip tik buvo priešingai,<br />
negu Jūs, Prelate, teigiate: „To vadinamo skundo niekas neslė<br />
pė". Nežinau, kaip buvo Italijoje. Bet Vokietijoje jį kaip tik neigė.<br />
Jį neigė ir JE vysk. Brizgys (savo laiške man 1947 m. lapkričio<br />
5 d.) ir neigia dar ir dabar prel. Krupavičius (jo laiškas man<br />
1952 m. kovo 6 d.). Bet kaip gi šie žmonės galėtų tai daryti,<br />
jeigu žinotų ar būtų žinoję, kad tokio skundo ar, Jūsų terminais<br />
kalbant, pranešimo, iš tikro būta? Nejaugi jie žinotų ir vis dė<strong>lt</strong>o<br />
į akis neigtų? O jeigu jau šie žmonės nežinojo - vysk. Brizgys<br />
ir prel. Krupavičius, - tai kaip tasai skundas nebuvo slepiamas?<br />
Kas apie jį žinojo? Brazaitis? Aišku! <strong>Maceina</strong>? Taip pat! Ir kaip<br />
nuostabu! LF žmonės žino, pranešimo būta, tik JE vysk. Brizgys<br />
nežino ir KD šefas prel. Krupavičius! Kokią išvadą iš šio sugre<br />
tinimo padarysime, mielasis Prelate? Manau, kad ją laiške daryti<br />
netinka, nors ją savo širdyse abu jaučiame.<br />
Tiek tad dėl šių formalinių dalykų. Tiesa, prie jų priklau<br />
sytų dar vienas, būtent tasai, kurį Jūs išreiškiate savo sakiniu:<br />
„Tą žmogų (prel. Krupavičių. - A. Mc.), prieš kurį kiekvienas<br />
padorus lietuvis turi lenkti galvą, Daktaras (<strong>Maceina</strong>. - A. Mc.)<br />
traktuoja kaip kokį vaikėzą, kurį galima išjuokti, iš kurio galima<br />
tyčiotis, kuriam galima priekaištauti, kiek tik nori". Pasiėmęs<br />
abu laiškus, rašytus prel. Krupavičiui, perskaičiau dar sykį ir<br />
jame nei vaikėzgališko traktavimo, nei išjuokos, nei priekaištų<br />
pačiam prelato asmeniui neradau. Aš labai prašyčiau, mielasis<br />
Prelate, pacituoti man iš mano minėtų laiškų vieną kitą sakinį,<br />
kuriuose šios Jūsų minėtos „vertybės" išryškėtų!" Juk pirmasis<br />
laiškas prel. Krupavičiaus visai neliečia: jis liečia tik KD partijos<br />
taktiką. Antrasis laiškas taip pat savo visumoje sukasi apie KD<br />
žmones, ne apie prel. Krupavičių, išskyrus jo tezę „visi tik savo<br />
naštas nešame" ir jo palyginimą katalikų politinio susiskaldymo su<br />
bolševikų okupacija, ir jo raštą prof. Ivinskiui. Bet ir šių dalykų<br />
kritikoje yra liečiamas ne prel. Krupavičiaus asmuo, ne jis kaip<br />
žmogus ar kunigas, bet tiktai kaip politikas, kaip KD partijos narys.<br />
Kur tad čia galėjo atsirasti ana išjuoka ir vaikėziškas traktavimas?<br />
Prel. Krupavičių kaip žmogų ir kaip kunigą gerbiau ir tebeger<br />
biu. Apie tai savo pažiūrą esu parašęs 1948 m. rugpjūčio 13 d.<br />
539
Change language