Atsisiųsti straipsnį pdf - Lietuvių katalikų mokslo akademija

More documents

Recommendations

Info

92 A K *2 draugĳą: „tarpe lietuvių užrubežyje Amerikoj ir Europoje draugystės dėl šelpimo lietuviškos jaunuomenės mokinančiosios užrubežyje“ 5 . Šiai idėjai buvo pritarta ir kitame „Rūtos“ susirinkime liepos 1 d. studentas Juozapas Stankevičius (slapyv. Montvidas) perskaitė pranešimą „Balsas lietuviškos jaunuomenės, mokinančiosios užrubežyje į lietuvius užrubežyje“, kuriuo užsienyje gyvenantys lietuviai buvo kviečiami šelpti užsienyje studĳuojančius jaunuolius 6 . Šiek tiek pataisytas tas pats tekstas buvo nusiųstas į JAV leidžiamą laikraštį Lietuva. Pirmoji studentų šalpos draugĳa buvo įkurta JAV. 1900 m. Pitstone, Pa., kunigai Antanas Kaupas, Juozas Kaulakis, Vincas Kudirka, Jonas Kuras, Vac lovas Matulaitis, Antanas Milukas, Simonas Pautienius, Mykolas Šedvytis, Vincas Varnagiris, Jonas Žilinskas, Bronius Žindžius įsteigė „Motinėlės“ draugĳą; pilnas pavadinimas – „Amerikos lietuvių katalikų apšvietos draugĳa „Motinėlė“ 7 . Draugĳos tikslas: „Iškariauti Lietuvai ir lietuviams žodžio laisvę, tikėjimo laisvę, nepriklausomybės laisvę, gaivinti tautos supratimą per mokslą“. Dėl to „Motinėlė“ numatė, kad „[g]elbės materiališkai besimokančią jaunuomenę, kuri paskiau dirbs tautos ir tautybės labui“. Taip pat buvo žadama „[š]elpti nusipelnusius rašytojus reguliariomis algomis arba dovanomis, skelbti konkursus“ 8 . Draugĳos nariai buvo dviejų rūšių – aktyvieji ir rėmėjai. Aktyvieji pagal mokamą mokestį buvo trĳų kategorĳų. Vieni mokėjo 10 JAV dolerių arba 10 rublių stojamąjį mokestį ir 12 dolerių arba 12 rublių nario mokestį per metus, kiti − 5 dolerius arba 5 rublius stojamąjį mokestį ir 50 centų arba 50 kapeikų nario mokestį, treti − 1 dolerį arba 1 rublį stojamąjį mokestį ir 3 dolerius arba 3 rublius nario mokestį per metus 9 . „Motinėlės“ nariais buvo apie 100 kunigų ir kelios dešimtys pasauliečių. Iš organizacĳų priklausė Fribūro studentų draugĳa „Rūta“, laikraštis Tėvynės sargas. Kun. Antanas Milukas, 1901 m. atvykęs studĳuoti į Fribūrą, į „Motinėlės“ draugĳą įrašė ten studĳavusius kunigus: Jurgį Matulaitį, Motiejų Gustaitį, Joną Totoraitį, Antaną Jusaitį, Joną Naujoką, Antaną Civinską ir kt. 10 Pirmoji stipendĳa buvo 5 Ibid., l. 12. 6 Ibid. 7 Amerikos lietuvių istorĳa, redagavo dr. Antanas Kučas, Boston, Mass.: Lietuvių encik- lopedĳos leidykla, 1971, p. 185. 8 Juozas Končius, „„Motinėlės“ draugĳa“, in: Amerikos lietuvių katalikų darbai, Harris- burgi: Kunigų vienybės leidinys, 1943, p. 110, 112. 9 Amerikos lietuvių istorĳa, p. 186. 10 Juozas Končius, op. cit., p. 112.
*3 F „L“ Š paskirta Fribūro universiteto studentui Povilui Griaužai (slapyvardis). Iš viso iki 1943 m. „Motinėlė“ parėmė 43 studentus iš Lietuvos ir JAV 11 . Tarp paremtųjų buvo kunigai Antanas Civinskas, Vincentas Borisevičius, Vincas Mykolaitis-Putinas, agronomas Vincas Totoraitis, Marĳa Pečkauskaitė, Pranciškus Dovydaitis, Stasys Šalkauskis. Draugĳa tokiu pačiu pavadinimu – „Motinėlė“ – buvo įkurta ir Lietuvoje. Iš pradžių ji buvo slapta, vėliau legalizuota. Slapta „Motinėlės“ draugĳa veikė nuo 1903 m. 12 1903–1906 m. draugĳai priklausė 119 kunigų ir du pasauliečiai 13 . Tarp narių buvo Aleksandras Dambrauskas-Jakštas, Jonas Mačiulis-Maironis, Kazimieras Šaulys, Juozas Tumas-Vaižgantas, Pranciškus Būčys, Vincentas Dargis, Jonas Totoraitis, Vincentas Dvaranauskas. Nuo draugĳos veiklos pradžios iki 1907 m. pradžios buvo surinkta 1850 rub. 85 kap. 14 Buvo paremta mažiausiai penki asmenys. Daugiausia lėšų gavo studentas Kazimieras Būga, jam net buvo skirta 35 rub. stipendija per mėnesį 15 . „Motinėlės“ draugĳos legalizavimas buvo pradėtas 1906 m. rudenį Kauno gubernĳos draugĳų reikalų įstaigoje. Prašymą registruoti „Motinėlės“ draugĳą pasirašė Panevėžio vikaras Povilas Korzonas, kunigai Henrikas Laumenskis ir Pranciškus Tiškevičius, Panevėžio mokytojų seminarĳos lietuvių kalbos dėstytojas Jonas Jablonskis, dvarininkas Valerĳonas Antanavičius, miestiečiai Juozapas Kazakevičius ir Jonas Balčikonis. Įgaliotiniu tvarkyti reikalus buvo paskirtas kun. Kazimieras Šaulys. Kartu su prašymu buvo pateiktas įstatų projektas. Šie įstatai netenkino valdininkų ir buvo paprašyta juos pataisyti. Kun. Šaulys pataisytus įstatus Kauno gubernatoriaus kanceliarĳai įteikė 1906 m. spalio 11 d. ir paprašė dar kartą registruoti draugĳą. Draugĳa buvo įregistruota 1906 m. gruodžio 1 d., o įstatai Kauno gubernatoriaus Piotro Veriovkino patvirtinti 1907 m. sausio 27 d. Draugĳos tikslas nurodytas pirmame įstatų paragrafe: „suteikti materialines lėšas ta- 11 Ibid., p. 115–117. 12 Kazimieras Šaulys, „„Motynėlės“ draugĳos pradžia“, Viltis, 1907-11-7–20, Nr. 15, p. 4; plg. Arvydas Gaidys, „Lietuvių katalikų draugĳų bruožai 1905–1907“, in: Lietuvių atgimimo istorĳos studĳos, t. 7: Atgimimas ir Katalikų Bažnyčia, sudarytojai Egidĳus Motieka, Rimantas Miknys, Vladas Sirutavičius, Vilnius: „Katalikų pasaulio“ leidykla, 1994, p. 271. 13 Arvydas Gaidys, op. cit., p. 271. 14 Kazimieras Šaulys, op. cit., p. 4. 15 Algimantas Katilius, „„Motinėlės“ draugĳa Kaune“, in: Kauno istorĳos metraštis, 2006, t. 7, p. 87. 93
Page 1: L . T. 36. V, 2012. ISSN 1392-05
Page 5 and 6: *5 F „L“ Š tį, Aleksandrą
Page 7 and 8: *7 F „L“ Š 36 677,73 dol. I
Page 9 and 10: *9 F „L“ Š grąžinti „Li
Page 11 and 12: *11 F „L“ Š 101 Po įstatų
Page 13 and 14: *13 F „L“ Š 103 įgaliotini
Page 15 and 16: *15 F „L“ Š 105 arba Fondo
Page 17 and 18: *17 F „L“ Š 107 nė 68 . Su
Page 19 and 20: *19 F „L“ Š 109 2) Kadangi
Page 21 and 22: *21 F „L“ Š 111 vekselius i
Page 23 and 24: *23 F „L“ Š 113 mo Fondą i
Page 25 and 26: *25 F „L“ Š 115 Leonui Bist
Page 27 and 28: *27 F „L“ Š THE SELF ASSIST

Atsisiųsti straipsnį pdf - Lietuvių katalikų mokslo akademija

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

Delete template?

Save as template?