Atsisiųsti straipsnį pdf - Lietuvių katalikų mokslo akademija

80 Algimantas Katilius *2
kį 6 . Duomenų apie nuteistus dvasininkus (tarp jų vienuolius) pateikė Marianas
Radvanas 7 ir kiti autoriai 8 .
Šio straipsnio tikslas – pažvelgti į sukilimo įvykius nagrinėjant pavienių
vienuolių įsitraukimą į sukilimą: kiek jų dalyvavo sukilime; kaip jie
dalyvavo sukilimo veiksmuose; kokie kaltinimai buvo pateikiami jiems
už dalyvavimą sukilime ir kokios bausmės buvo skiriamos. Taip pat labai
svarbu nustatyti, ar adekvati buvo Rusijos imperijos valdžios reakcija (vienuolijų
naikinimas) į atskirų vienuolių dalyvavimą 1863–1864 m. sukilimo
veiksmuose.
Vienuolių dalyvavimo sukilime kiekybiniai rodikliai. Norint kalbėti
apie vienuolių dalyvavimo 1863–1864 m. sukilimo veiksmuose kiekybinius
rodiklius, iš pradžių reikia aptarti, kokia buvo bendra vienuolijų padėtis
Lietuvoje sukilimo išvakarėse. Todėl čia aptarsime statistinius duomenis
apie vienuolijas, vienuolynus ir vienuolius.
1862–1863 m. Vilniaus, Žemaičių (Telšių) ir Seinų (Augustavo) vyskupijose
iš viso veikė dvylika vyrų vienuolijų ir devynios moterų vienuolijos.
Toliau 1 ir 2 lentelėje pateikiame duomenis pagal vyskupijas apie vyrų ir
moterų vienuolijų bei vienuolynų skaičių.
Vilniaus vyskupijoje veikė septynios vyrų vienuolijos ir dvylika vienuolynų,
Žemaičių (Telšių) vyskupijoje – penkios vienuolijos ir dešimt
vienuolynų, o Seinų (Augustavo) vyskupijoje – septynios vienuolijos ir
devyni vienuolynai 9 . Daugiausia vienuolynų turėjo bernardinai. Vilniaus
diecezji augustowskiej, czyli sejneńskiej, ukarani za udział w powstaniu styczniowym“,
in: Roczniki teologiczno-kanoniczne, 1975, t. 12, zeszyt 4, p. 118–119.
6 Jan Kosmowski, MiC, Marianie w latach 1787–1864, (studia Marianorum 7), Warszawa–Lublin:
Wydawnictwo Księży Marianów, 2004, p. 255–263.
7 Marian Radwan, „Rejestr duchownych katolickich na zesłaniu w Rosji w XIX wieku
według Departamentu Wyznań Obcych carskiego MSW“, in: Epilog styczniowej insurekcji
1863 roku, red. Eugeniusz Niebelski, Lublin: Wydawnictwo KUL, 2006, p. 237–298.
8 Andrzej Matusiewicz, „Uczestnicy powstania styczniowego pozostający pod aresztem
w Suwałkach w 2. poł. 1864 r.“, in: Powstanie styczniowe 1863–1864. Walka i uczesstnicy.
Reresje i wygnanie. Historiografia i tradycja, Kielce: Wydawnictwo Akademii Świętokrzyskiej,
2005, p. 71.
9 Pagal P. P. Gacho duomenis 1864 m. Vilniaus vyskupijoje buvo 7 vyrų vienuolijos
ir 10 vienuolynų, Žemaičių (Telšių) vyskupijoje 4 vienuolijos ir 9 vienuolynai, o Seinų
(Augustavo) vyskupijoje 6 vienuolijos (bernardinai ir reformatai traktuojami kaip viena
vienuolinė bendruomenė) ir 9 vienuolynai. Plg. Piotr Paweł Gach, Struktury i działalność
duszpasterska zakonów.., p. 85, 99.