Atsisiųsti visą tomą kaip pdf - Lietuvių katalikų mokslo akademija
Atsisiųsti visą tomą kaip pdf - Lietuvių katalikų mokslo akademija
Atsisiųsti visą tomą kaip pdf - Lietuvių katalikų mokslo akademija
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
4 Pratarmė<br />
algimantas katilius straipsnyje „Fribūro universiteto draugijos „Lituania“<br />
Šalpos fondas“ tiria prie draugijos pačių studentų 1919 m. įkurto Šalpos fondo<br />
(veikusio nuo 1919 iki 1922 ar 1926 m.) veiklą. Išsiaiškinta, kad Fondas daugiausia<br />
buvo finansuojamas JAV lietuvių Tautos Fondo lėšomis, per kalbamą laikotarpį<br />
buvo suteikta parama apie 30 studentų. Tuo metu, kol universitetas Lietuvoje dar<br />
tik kūrėsi, Šalpos fondo skirta parama gerokai pasitarnavo studentų aukštosioms<br />
studijoms užsienyje.<br />
andrius martinkus straipsnyje „Levo Karsavino vaidmuo eurazininkų sąjūdžio<br />
idėjinėje istorijoje“ analizuoja 1925 m. prie eurazininkų judėjimo, kilusio rusų<br />
porevoliucinėje emigracijoje 1921 m., prisijungusio Levo Karsavino vaidmenį idėjinėje<br />
eurazininkų sąjūdžio transformacijoje, kurio kulminacija tapo 1929 m. skilimas<br />
į antikomunistiškai orientuotus „dešinįjį“ ir prosovietinį „kairįjį“ sparnus.<br />
Remiantis eurazininkų literatūroje publikuotais Karsavino tekstais, straipsnio autoriaus<br />
parodoma, kad tokią transformaciją didele dalimi lėmė šio mąstytojo intelektualinės<br />
pastangos, o lemtingas eurazininkų judėjimui 1928–1929 m. periodas<br />
sutapo su Karsavino gyvenimo Lietuvoje pradžia.<br />
juozapas Blažiūnas toliau tiria kultūros paminklų tvarkybos ir apsaugos istoriją<br />
bei problematiką Vilniuje ir Vilniaus krašte XIX–XX a. pradžioje. Straipsnyje<br />
„Kultūros paveldo apsaugos organizacijos ir paveikslų tvarkyba Vilniaus krašte nuo<br />
XX a. pradžios iki 1939 m.“ nagrinėjama įvairių visuomeninių, vėliau ir valstybinių<br />
kultūros paminklų apsaugos organizacijų, vykdžiusių kompleksinius kultūros<br />
paminklų tvarkybos darbus, veikla. Svarbus vaidmuo šioje srityje teko Vilniaus<br />
Stepono Batoro universiteto dėstytojams ir studentams. Kalbamu laikotarpiu dalies<br />
paveikslų tvarkyba buvo atlikta profesionaliai, pasitelkus mokslininkus tvarkyti<br />
meno kūriniai ištirti itin kruopščiai. Gerai funkcionavo specialistų vadovaujama<br />
kultūros paminklų tvarkybos sistema, kurios dėka buvo sutvarkyta daug Vilniaus<br />
krašto architektūros pastatų ir meno kūrinių.<br />
Rimutė Garnevičiūtė straipsnyje „Trijų katalikiškų laidotuvių papročių religinė<br />
prasmė (XXI a. pradžia)“ analizuoja trijų laidotuvių papročių – gedulo,<br />
žūties vietų žymėjimo, sustojimo prie namų lydint mirusįjį – religines prasmes.<br />
Tyrimo metu nustatyta, kad šie laidotuvių papročiai Lietuvoje nyksta, sklandesnis<br />
jų laikymasis dar išlikęs Vakarų Lietuvoje, o viso to priežastis – sovietmečiu vykdyta<br />
sekuliarizacija, kai su religinių simbolių naikinimu vyko ir religinės laikysenos<br />
devalvacija. Pastaruoju metu šie papročiai yra įgavę pozityvistinio prisiminimų<br />
kulto bruožų.<br />
asta venskienė straipsnyje „Šiandienė amatininko ir liaudies menininko samprata<br />
tradicijos kontekste“, išanalizavusi lauko tyrimų duomenis, siekia išsiaiškinti<br />
amatininko ir liaudies menininko sampratas, pagrindinius kriterijus, apibrėžiančius
Change language