KNYGų ŽENKLų LABIRINTAIS - Lietuvių katalikų mokslo akademija
KNYGų ŽENKLų LABIRINTAIS - Lietuvių katalikų mokslo akademija
KNYGų ŽENKLų LABIRINTAIS - Lietuvių katalikų mokslo akademija
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
98 Arvydas Pacevičius<br />
dabartinę bažnyčios biblioteką kaip atskirą struktūrinį vienetą bažnyčioje<br />
ar parapijoje yra sudėtinga. Tačiau istoriniai šaltiniai liudija, kad Molėtų<br />
dekanate būta asmeninių kunigų knygų rinkinių ir institucinių bibliotekų,<br />
priklausiusių Bažnyčiai ir (arba) krikščioniškoms draugijoms, taip pat<br />
pasaulietinėms organizacijoms, kurias Bažnyčia rėmė ar toleravo. Įdėmesnis<br />
skaitytojas daugelyje senųjų knygų pastebi išlikusių rankraštinių<br />
įrašų, antspaudų, pastabų paraštėse (marginalijų), kuriuos atitinkamuose<br />
tyrinėjimuose priimta vadinti knygų ženklais. Šiame straipsnyje juos ir aptarsime.<br />
Mėginsime atskirti institucinius ir privačius knygų ženklus, taip<br />
pat sieksime juos sugrupuoti pagal priimtą klasifikaciją (nuosavybės, dovanojimo-donaciniai,<br />
atminimo-memorialiniai, marginaliniai). Prisimintina,<br />
kad knygų ženklai klasifikuojami ne tik pagal pranešimo,informacijos<br />
turinį, bet ir pagal formą (antspaudas, įspaudas, įrašas, piešinys) 5 . Šiame<br />
straipsnyje ir aptarsime knygų ženklus tiek formaliuoju, tiek turinio semantinės<br />
informacijos aspektais. Straipsnyje nesiekiama išsamiai aptarti<br />
Molėtų dekanato bažnyčių bibliotekų istorinės raidos, taip pat jų fondų<br />
struktūros ir turinio. Tai būtų atskiro tyrimo objektas ir temos kelioms<br />
mokslinėms publikacijoms.<br />
Raida. Vilniaus 6 , kaip ir žemaičių vyskupijos 7 , bažnyčių bibliotekos<br />
minimos jau XVI–XVII a. istorijos šaltiniuose. Ankstyviausi knygų rinkinių<br />
paminėjimai bažnyčiose, priklausančiose dabartiniam Molėtų dekanatui,<br />
užfiksuoti Pabaisko ir Breslaujos dekanatų XVIII a. vizitacijose. Pabaisko<br />
dekanate 1726 m. vizitacijos 8 metu aprašant Molėtų bažnyčios knygas<br />
5 Plačiau apie knygų ženklų tipologiją ir klasifikaciją žr.: Arvydas Pacevičius, „Senųjų<br />
knygos nuosavybės ženklų tipologija“, Knygotyra, t. 43, 2004, p. 50–57; Domininkas Burba,<br />
Arvydas Pacevičius, „Portretinės graffiti senųjų Lietuvos knygų paraštėse: kūrybinės<br />
iškrovos mėginant plunksną“, Knygotyra, t. 46, 2006, p. 153–176.<br />
6 Jan Kurczewski, Biskupstwo wileńskie od jego założenia aż do dni obecnych, zawierające<br />
dzieje i prace biskupów i duchowieństwa djecezji wileńskiej, Wilno: Nakładem i drukiem Józefa<br />
Zawadzkiego, 1912, s. 321–324.<br />
7 Vaida Kamuntavičienė, „žemaičių vyskupijos parapijų bibliotekos 1675–1677 m.“,<br />
<strong>Lietuvių</strong> <strong>katalikų</strong> <strong>mokslo</strong> akademijos suvažiavimo darbai, LKMA metraščio priedas, t. 19, kn. 1,<br />
Vilnius: Katalikų <strong>akademija</strong>, 2005, p. 307–324.<br />
8 Acta Visitationis Decanalis et Status Totius Decanatus Poboyscensis, ex mandato […]<br />
Caroli Petri Pancerzyński Episcopi Vilnensis, per me Matthiam Petrum Eygierd Decanum<br />
et Parochum Poboyscensem, primis Mensi Novembris inchoatus; in Decembri continuatus,<br />
1726, VUB RS, f. 57, Б 53, b. 1229.<br />
*2