RENGINYS ,,RUDENĖLIO ŠVENTĖ“ SCENARIJUS

Vaikai. Burokas.
Skambant muzikai atsistoja visi scenos apačioje tupėję ,,burokai“, apeina aplink skėčius, iš užkulisių
išeina Burokas.
Šalna. Bulvė kalbina buroką:
Bulvė:
- Tau visai, brolyti, bloga –
Šeimininkė bėga skuba,
Ji įmes tave į sriubą.
Šalna. O burokas tiktai juokias:
Burokas:
- Kas čia tokio, kas čia blogo –
Nutarkuos virtuvėj nosį –
Va tada ir tu ţinosi.
Vėjas. Labai smagu buvo darţe ir sode, man net skruostai uţkaito. O kiek čia įvairių vitaminų! Valgykite
juos į sveikatą!
Ant scenos užlipa Duona, taip pat Vedantieji, kurie rankose laiko duoną.
Vėjas. Vaikai, ar ţinote, kokia pati svarbiausia rudens dovana?
Vaikai. Rugiai, kviečiai.
Duona:
Krinta ţemėn gintarinis grūdas...
Man patinka atkaklus jo būdas:
Gali rūstų speigą, gruodą, šaltį
Iškentėti, gali prisikelti,
Išauginti visą javo saują.
Vedančioji:
Ant mano delno guli duonelė.
Ant mano delno juoda riekelė.
Tai verks duonelė, jei aš tingėsiu,
Jei aš tingėsiu, jos nemylėsiu.
Vedantysis:
Tinginio valgoma verkia duonelė.
Ant mano delno ji verkt negali.
Vėjas. Vaikai, ar Jūs mylite duonelę?
Vaikai. Taip.
Vėjas. Ar jos nemėtote?
Vaikai. Ne.
Šalna. Pagal senovės papročius duoną atriekdavo vyriausias ţmogus, šeimos galva. Mūsų duonutės pirmą
riekelę kviečiame atriekti mokyklos direktorę.
Vėjas. O dabar Jus visus pavaišinsime pačia skaniausia duonele.
Šalna. O kokios vaišės be dainos? Tad pasiklausykite dainos apie duoną.
Skamba daina apie duoną. Vedantieji svečius vaišina duonele.
Vėjas. Ačiū uţ aktyvų dalyvavimą.
4