kaspinuociu metod_ rekomend.pdf - UžkreÄiamųjų ligų ir AIDS centras
kaspinuociu metod_ rekomend.pdf - UžkreÄiamųjų ligų ir AIDS centras
kaspinuociu metod_ rekomend.pdf - UžkreÄiamųjų ligų ir AIDS centras
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
Žuvinio kaspinuočio vystymosi ciklas<br />
66. Žuvinio kaspinuočio vystymasis yra labai sudėtingas. Jo vystymuisi reikalingas gėlas<br />
vanduo, du tarpiniai <strong>ir</strong> vienas galutinis šeimininkas.<br />
67. Tarpiniai šeimininkai yra gėlavandeniai vėžiagyviai <strong>ir</strong> gėlavandenės žuvys, kurių<br />
organizme kaspinuočio lerva praeina tam tikras vystymosi stadijas.<br />
68. Galutiniais šeimininkais gali būti žmogus <strong>ir</strong> žuvimi mintantys gyvūnai (katės, šunys,<br />
meškos, lokiai, lapės <strong>ir</strong> kt.). Jų žarnyne kaspinuotis suauga <strong>ir</strong> subręsta, todėl galutiniai šeimininkai<br />
su išmatomis išsk<strong>ir</strong>ia kaspinuočio kiaušinėlius.<br />
69. Kaspinuočių kiaušinėliai bręsta tik gėlame vandenyje. Priklausomai nuo vandens<br />
temperatūros, kiaušinėliai subręsta per 9-12 dienų. Kiaušinėliui subrendus iš jo išeina maža, apvali,<br />
blakstienėlėmis padengta lerva (koracidija). Ji laisvai plaukioja vandenyje, kol ją praryja p<strong>ir</strong>mas<br />
tarpinis šeimininkas – vėžiagyvis – ciklopas. Ciklopo organizme koracidijos numeta blakstienėles <strong>ir</strong><br />
skverbiasi pro ciklopo žarnos sienelę į jo kūno ertmę. Per 2-3 savaites susiformuoja lervinė stadija –<br />
procerkoidas. Vėžiagyvius (ciklopus) praryja jais mintančios žuvys. Žuvų organizme kaspinuočio<br />
lervos vystosi 4-5 savaites iki invazinės (užkrečiamos) lervinės stadijos – plerocerkoido.<br />
Plerocerkoidas įsiskverbia į žuvų raumenis, patenka į ikrus <strong>ir</strong> kitus žuvų vidaus organus.<br />
Plerocerkoidai yra 1-25 mm ilgio <strong>ir</strong> primena mažas k<strong>ir</strong>mėles. Jų kūnas šiek tiek segmentuotas,<br />
baltos spalvos, galvutė jau turi prisisiurbimo plyšius.<br />
70. D.latum gyvybiniame cikle dažnai būna dar vienas tarpinis šeimininkas. Tai stambios<br />
plėšriosios žuvys (lydekos, ešeriai, vėgėlės <strong>ir</strong> kitos), kurios praryja plerocerkoidais užsikrėtusias<br />
smulkesnes žuvis. Iš žarnos plerocerkoidai migruoja į raumenis <strong>ir</strong> vidaus organus, čia lervos ilgai<br />
išbūna gyvybingos.<br />
Infekcijos perdavimas<br />
71. Žmogus užsikrečia suvalgęs kaspinuočių lervomis užkrėstos žalios ar termiškai<br />
nepakankamai apdorotos žuvies.<br />
72. Lervos patenka į plonąjį žarnyną, kur prisitv<strong>ir</strong>tina prie žarnos sienelės <strong>ir</strong> pradeda augti.<br />
Per 1-1,5 mėnesio kaspinuotis užauga <strong>ir</strong> subręsta. Žmogus ar kitas užsikrėtęs žinduolis su išmatomis<br />
išsk<strong>ir</strong>ia kaspinuočio kiaušinėlius į aplinką visą laiką, kol parazitas gyvena jo žarnyne. D. latum<br />
žmogaus organizme gali parazituoti labai ilgai (dešimtmečiais).<br />
Paplitimas<br />
73. Difilobotriozė yra gamtinė židininė liga, kurios židiniai formuojasi arti upių <strong>ir</strong> ežerų.<br />
74. Pasaulyje difilobotriozė registruojama Šiaurės <strong>ir</strong> Pietų Amerikoje, Australijoje, A<strong>ir</strong>ijoje,<br />
Islandijoje, Grenlandijoje, Italijoje, Prancūzijoje, Danijoje, Suomijoje. Kiekvienais metais Rusijoje<br />
difilobotrioze suserga daugiau nei 20 tūkst. žmonių (sergamumo rodiklis siekia 14-15 atv./100<br />
tūkst. gyventojų). Rusijos Federacijoje šie sus<strong>ir</strong>gimai registruojami vietovėse, kurios susiję su upių<br />
(Volgos, Kamos, Jenisiejaus, Obės, Irtyšiaus, Amūro <strong>ir</strong> kitų) baseinais. Dažniausiai sus<strong>ir</strong>gimas<br />
išplitęs tarp izoliuotų tautų, kurios maistui naudoja šaldytą ar mažai sūdytą žuvį. Sus<strong>ir</strong>gimo<br />
paplitimą sąlygoja upių teršimas nenukenksmintais nutekamaisiais vandenimis.<br />
75. Lietuvoje šis sus<strong>ir</strong>gimas anksčiau pasitaikydavo Kuršių pamario, Nemuno deltos, Trakų<br />
rajono gyvenvietėse. Pastaraisiais metais žmonėms šis sus<strong>ir</strong>gimas registruojamas labai retai.<br />
Užkrečiamųjų ligų <strong>ir</strong> <strong>AIDS</strong> centro duomenimis 2002-2011 m. iš viso buvo užregistruota 10 žuvinio<br />
kaspinuočio atvejų.<br />
Inkubacinis periodas<br />
76. Žuvinio kaspinuočio kiaušinėliai žmogaus išmatose pas<strong>ir</strong>odo praėjus 1,5 mėn. po<br />
užsikrėtimo.<br />
11
Change language