alytuje Äempionato etapas jau baigÄsi - Dainavos žodis
alytuje Äempionato etapas jau baigÄsi - Dainavos žodis
alytuje Äempionato etapas jau baigÄsi - Dainavos žodis
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
6 Nr. 36 / 2011 09 09 / penktadienis<br />
Mindaugas Kabelis<br />
Vilnius – Dievo Gailestingumo sostinė<br />
2011-tieji visuotinėje Katalikų<br />
Bažnyčioje buvo paskelbti Dievo<br />
Gailestingumo metais.<br />
Šia proga rugpjūčio pabaigoje<br />
viešoji įstaiga „Dienos namai“<br />
pasikvietė savo pagrindinio vykdomo<br />
projekto „Dorybių mokyklėlė“<br />
bendradarbius Alytaus<br />
valstybinių Vaikų globos namų<br />
bendruomenės narius į šalies<br />
sostinę paminėti Dievo Gailestingumo<br />
metų, aplankyti su šia<br />
tema susijusias istorines vietas,<br />
įdėmiau pasižvalgyti po Vilniaus<br />
senamiestį. Į kelionę susiruošė<br />
gražus būrys <strong>jau</strong>nimo, lydimi<br />
Vaikų globos namų direktoriaus<br />
pavaduotojų Jūratės Žvaliauskienės<br />
bei Anelės Adamavičienės,<br />
bibliotekos vedėjos Linos Klebauskienės,<br />
muzikos vadovės Irinos<br />
Levendauskienės. Kelionės<br />
maršrutą pasiūlė ir gide sutiko<br />
pabūti šiuo metu sostinėje gyvenanti<br />
ir dirbanti Vilniaus universiteto<br />
(VU) absolventė, buvusi Šv.<br />
Angelų Sargų parapijos <strong>jau</strong>nimo<br />
atstovė Rūta Lazauskaitė. „Dienos<br />
namų“ direktorei Kristinai<br />
Bondarevai įamžinti visus keliauninkus<br />
bei užfiksuoti kelionės<br />
įvykius padėjo įstaigos savanoris,<br />
Vytauto Didžiojo universiteto<br />
Katalikų teologijos fakulteto absolventas<br />
Mindaugas Kabelis.<br />
Dievo gailestingumas nuo<br />
amžių beldžiasi į žmogaus širdį,<br />
sužeistą nuodėmės, slegiamą<br />
kančios, nevilties ir baimės. Jis<br />
drąsina, guodžia, ragina pasitikėti<br />
Viešpaties gerumu ir meile.<br />
Šv. sesers Faustinos<br />
pasiuntinybė<br />
Pasiekus sostinę, pirmiausia<br />
aplankėme Antakalnyje esantį<br />
Dievo Motinos Gailestingumo<br />
seserų kongregacijos namelį–muziejų,<br />
kuriame 1933–1936 metais<br />
gyveno sesuo Marija Faustina<br />
Kovalska, popiežiaus Jono Pauliaus<br />
II paskelbta šventąja (2000<br />
m.). Čia ji ne kartą patyrė mistinius<br />
regėjimus, pagal kuriuos, jai<br />
pačiai nuolat prižiūrint, vilnietis<br />
dailininkas Eugenijus Kazimirovskis<br />
1934 m. nutapė pasaulyje<br />
žinomą garsųjį Gailestingojo Jėzaus<br />
paveikslą. Vilniuje ji sutiko<br />
ir nuoširdų VU teologijos profesorių<br />
kunigą Mykolą Sopočko,<br />
padrąsinusį imtis jai patikėtos<br />
misijos – skelbti Viešpaties Gailestingumą.<br />
Per seserį M. Faustiną<br />
Jėzus ne kartą prašė, kad<br />
pirmąjį sekmadienį po Velykų<br />
visa Bažnyčia švęstų Dievo Gailestingumą.<br />
Didžiojo krikščionybės<br />
Jubilie<strong>jau</strong>s metais (2000)<br />
popiežius Jonas Paulius II Atvelykio<br />
sekmadienį paskelbė Gailestingumo<br />
iškilme. Tikinčiųjų<br />
pamėgtąjį Dievo Gailestingumo<br />
vainikėlį sesei M. Faustinai apsireiškęs<br />
Jėzus taip pat padiktavo<br />
1935 m. rugsėjo 13-14 d. sename<br />
mediniame namelyje Vilniuje.<br />
Išklausę muzie<strong>jau</strong>s kuratorės<br />
Natalijos Gibėžienės išsamų pasakojimą<br />
ir apžiūrėję eksponatus,<br />
pasukome Senamiesčio link<br />
į Dievo Gailestingumo šventovę,<br />
kurioje saugomas malonėmis<br />
garsėjantis, daugybės piligrimų<br />
lankomas Gailestingojo Jėzaus<br />
atvaizdas, perteikiantis ses. M.<br />
Faustinos Kovalskos regėjimus.<br />
Čia mus pasitiko Gailestingojo<br />
Jėzaus seserų kongregacijos sesuo<br />
Ona ir gyvu tikėjimu trykštančiu<br />
pasakojimu apie šv. sesers<br />
M. Faustinos pamaldumą, Dievo<br />
gailestingumą žmonėms, teikiamas<br />
malones, maldos ir išpažinties<br />
sakramento svarbą su<strong>jau</strong>dino<br />
kelionės dalyvius. Netrukus visi<br />
nurimę suklaupėme prieš nuostabų<br />
Faustinos regėjimo veidrodį,<br />
Gailestingojo Jėzaus paveikslo<br />
originalą, maldoje prašydami<br />
karščiausių savo norų išsipildymo.<br />
Įsimintini Vilniaus<br />
senamiesčio perlai<br />
Dvasiškai atgaivinti iš Gailestingumo<br />
šventovės patraukėme<br />
Lietuvos Respublikos Prezidentūros<br />
link, kur išklausėme įdomų<br />
mūsų žvaliosios gidės Rūtos pasakojimą<br />
apie šio įspūdingo statinių<br />
komplekso gimimą (1388–1398)<br />
bei buvusius jo valdytojus (vyskupus,<br />
didikus, kariškius, prezidentus).<br />
Šalia Prezidentūros <strong>jau</strong>nuosius<br />
alytiškius sužavėjo oriu<br />
didingumu alsuojantys Vilniaus<br />
universiteto rūmai, į kuriuos vedė<br />
tolimesnis kelionės maršrutas.<br />
Universiteto ansamblyje aplankėme<br />
šv. Jonų bažnyčią ir varpinę<br />
bei dvi bibliotekas.<br />
1579 m. karalius Steponas<br />
Batoras išdavė Vilniaus akademijos<br />
atidarymo privileginį raštą, o<br />
popiežius Grigalius XIII išleido<br />
bulę, patvirtinančią 1570 m. Vilniuje<br />
įsteigtą jėzuitų kolegiją universitetu.<br />
Lyg ir nutolusiame nuo<br />
pagrindinių to meto Europos kultūros<br />
centrų Vilniaus universitete<br />
pakako peno subręsti pažangiausioms<br />
mokslo idėjoms. Europoje<br />
greitai išgarsėjo Vilniaus akademijos<br />
auklėtinis profesorius ir poetas<br />
Motiejus Kazimieras Sarbievijus<br />
(1595–1640), profesorius<br />
teologas, filosofas, žymus retorikos<br />
meistras Žygima ntas Liauksminas<br />
(1596–1670), pirmosios<br />
Lietuvos istorijos autorius, akademijos<br />
rektorius Albertas Vijūkas-<br />
Kojelavičius (1609–1677), lietuvių<br />
raštijos kūrėjas Konstantinas<br />
Sirvydas (1578–1631) ir kiti.<br />
Aplankėme įspūdingo grožio<br />
Vilniaus universiteto biblioteką<br />
(VUB), pakerėjusią savo<br />
atskirų salių paveikslų, dekoro<br />
subtilybėmis. Tai seniausia Lietuvos<br />
akademinė biblioteka.<br />
Ją 1570 metais įkūrė vienuoliai<br />
jėzuitai. VUB saugoma apie 5,4<br />
mln. dokumentų. Bendras lentynų<br />
ilgis – 166 km (palyginimui<br />
tai būtų atstumas nuo Vilniaus<br />
iki Rokiškio). Šiuo metu biblioteka<br />
turi apie 29 000 registruotų<br />
vartotojų.<br />
1753 m. VU buvo įkurta viena<br />
seniausių Europoje ir pirmoji<br />
Lietuvoje Astronomijos observatorija:<br />
šiuo metu jos patalpose<br />
veikia Vilniaus universiteto biblioteka<br />
(Baltoji salė).<br />
Išėję iš bibliotekos, pasukome<br />
į šalia esančią Šv. Jonų bažnyčią,<br />
kuri buvo pradėta statyti tuoj<br />
po Lietuvos krikšto, 1387 m., ir<br />
baigta 1426 m. Bažnyčios interjere<br />
akį traukia dešimties presbiterijos<br />
altorių kompozicija, vienintelė<br />
tokia Lietuvoje ir Baltijos<br />
šalyse. Šios bažnyčios vargonai<br />
buvo žymiausi Lietuvoje. Centrinėje<br />
navoje, prie piliorių, stovi 18<br />
skulptūrų, iš kurių net 12 vaizduoja<br />
šventuosius Jonus. Nuo jėzuitų<br />
akademijos laikų Šv. Jonų bažnyčioje<br />
meldėsi profesoriai, studentai,<br />
vykdavo įvairūs vaidinimai,<br />
disputai, buvo ginamos disertacijos,<br />
iškilmingai sutinkami karaliai.<br />
Daugelis tradicijų išliko iki<br />
mūsų laikų. Šiandien čia įteikiami<br />
diplomai absolventams, rengiami<br />
įvairūs koncertai, festivaliai.<br />
Įdėmiai apžiūrėję bažnyčią, vaikai<br />
tiesiog veržte veržėsi pakilti<br />
į varpinės bokštą, netilpę į liftą<br />
ir nekantraujantys lipo laiptais,<br />
kurių iš viso buvo 198. Pakilus<br />
į 68 metrų aukštį, atsivėrė nuostabus<br />
Vilniaus senamiesčio architektūros<br />
vaizdas. 1600–1610<br />
m. statyta varpinė ne kartą buvo<br />
Smagu karštą vasaros dieną kelionės dalyviams atsipūsti LR Prezidentūros<br />
pavėsyje.<br />
nuniokota gaisrų, tačiau galutinai<br />
restauruota tik šią vasarą, džiugina<br />
savo grožiu lankytojus.<br />
Iš varpinės pasigrožėję Vilniaus<br />
stogais, keliavome galutinio<br />
kelionės tikslo – Aušros Vartų<br />
– link. Tačiau mūsų entuziastingoji<br />
gidė Rūta Lazauskaitė dar<br />
norėjo parodyti kuo daugiau senamiesčio<br />
įžymybių. Taigi pakeliui<br />
dar stabtelėjome prie vėlyvosios<br />
gotikos šedevru vadinamos<br />
Šv. Onos bažnyčios, aplankėme<br />
Dailės akademijos galerijoje eksponuojamą<br />
Algimanto Švėgždos<br />
piešinių, grafikos ir akvarelės<br />
parodą „Esu gamtos dalis“, stebėjomės<br />
preciziškai nutapytomis<br />
medžių šakelėmis, lapeliais, vaisiais,<br />
subtiliu paveikslų spalvų<br />
koloritu.<br />
Tautinio tapatumo<br />
ženklas ir vilties<br />
atrama<br />
Ir štai senamiesčio gatvelių<br />
labirinte išniro paskutinis kelionės<br />
objektas – įžymieji Aušros<br />
vartai, gynybiniais tikslais pastatyti<br />
XVI amžiuje, su išskirtiniu<br />
brangiais metalais dekoruotu Švč.<br />
Mergelės Marijos atvaizdu. Nuo<br />
seniausių laikų vilniečiai tikėjo,<br />
kad jų miestą nuo galutinės pražūties<br />
nuolat gelbsti Aušros vartų<br />
Dievo Motinos globa. 1927 m.<br />
liepos 5 d. stebuklingas paveikslas<br />
vainikuotas popiežiaus Pi<strong>jau</strong>s<br />
XI palaimintomis naujomis karūnomis,<br />
Aušros vartų Marijai<br />
suteiktas Gailestingumo Motinos<br />
titulas. Gausiose ir lenkų, ir lietuvių<br />
tremtyse bei emigracijose<br />
Aušros Vartų šventovė iškyla<br />
kaip prarastos tėvynės simbolis,<br />
o pamaldumas jos Dievo Motinai<br />
– kaip tautinio tapatumo ženklas<br />
ir vilties atrama. Karų, politinių<br />
pervarkų ir skurdo po pasaulį išblaškyti<br />
lietuviai ir buvę Vilniaus<br />
krašto gyventojai lenkai rinkosi<br />
Ją savo draugijų globėja, meldė<br />
Jos globos pabėgėlių stovyklose<br />
ir Sibiro tremtyje, kur galėdami<br />
steigė Gailestingumo Motinai<br />
skirtas bažnyčias. Lietuviškos<br />
Aušros Vartų Marijos parapijos<br />
įsikūrė 1909 m. Niujorke (JAV),<br />
1941 m. Buenos Airėse (Argentina),<br />
1942 m. Monrealyje (Kanada),<br />
1971 m. Notingeme (Anglija).<br />
Šiandien jie išlieka svarbūs<br />
kaip dvasinės atsparos vieta vartotojų<br />
ideologijos ir vertybių sumaišties<br />
paliestame pasaulyje.<br />
Lietuvos piligrimai ir iš kaimyninių<br />
šalių atvykę maldininkai randa<br />
Aušros Vartus atvirus visiems,<br />
kas ieško Gailestingumo Motinos<br />
globos.<br />
Pavargę, tačiau pripildyti gerumo,<br />
gailestingumo, nepakartojamų<br />
kelionės įspūdžių grįžome<br />
namo. Visi keliautojai, o ypač<br />
<strong>jau</strong>nimas, akivaizdžiai įsitikino,<br />
kaip įdomiai ir prasmingai galima<br />
praleisti visą dieną, atvėrus<br />
dar nepažintus savo valstybės bei<br />
Bažnyčios istorijos puslapius.<br />
Už paramą kelionei nuoširdžiai<br />
dėkojame Šv. Angelų Sargų<br />
parapijos religinei bendruomenei<br />
(klebonas garbės kanauninkas<br />
Arūnas Užupis), miesto savivaldybės<br />
Švietimo skyriui (vedėjas<br />
Vytuolis Valūnas), asociacijos<br />
„Dzūkijos vaikai“ paramos fondui<br />
„Saulutė“ (vadovės Inesa Pilvelytė<br />
ir Onutė Gudaitytė).<br />
Kalytė apie 3 metus neturi tikrų<br />
namų, ja pasirūpina geri darbuotojai,<br />
tačiau vieno šeimininko neturi. Šiuo<br />
metu ji atsivedė 1 palikuonį. Kalytė tikrai<br />
nusipelnė geresnio gyvenimo.<br />
Daina, tel. 8 623 05954, Alytus.<br />
SUTEIKITE MUMS SAVO NAMUS!<br />
Miela ir linksma maža katytė ieško<br />
mylinčių namų.<br />
Statybininkų g. 67, Alytus, GPC<br />
ZOOspecas, tel. 8 603 33008.<br />
Dvi katytės ieško šiltų ir <strong>jau</strong>kių<br />
namų.<br />
Irma, tel. 8 606 13809.<br />
Mielas kačiukas<br />
ieško šeimininkų, kurie<br />
daugiau jo, kaip atsibodusio<br />
daikto, neišmes.<br />
Kačiukas kastruotas,<br />
apie 2 m. amžiaus, labai<br />
prisirišęs prie žmogaus,<br />
tvarkingas.<br />
Jolanta,<br />
tel. 8 676 29629.<br />
Šuo išmestas iš pravažiuojančios<br />
mašinos Dauguose. Jo vardas<br />
Rastis. Amžius – apie 1 metai.<br />
Ūgis vidutinis. Draugiškas, neagresyvus,<br />
labai mėgsta žaisti su<br />
kamuoliu. Apžiūrėtas veterinaro.<br />
Ramunė, Daugai,<br />
tel. 8 616 41253.<br />
Kalytė Džekė paklusni, draugiška,<br />
nepikta. Sutaria su kitais gyvūnais.<br />
Gali gyventi lauke. Jau sterilizuota.<br />
Jei norite draugo, kuris Jus kasdien<br />
pasitiks sugrįžtančius, išlydės<br />
išeinančius, tikrai nenusivilsite.<br />
Gitana, tel. 8 698 49975.