Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
12<br />
Skamba<br />
Nr. 33 / 2013 08 16 / Penktadienis<br />
dzūkiška<br />
Mes jau internete – www.dainavoszodis.lt<br />
šneka<br />
„<strong>Dainavos</strong> žodžio“ priedas, remiamas Spaudos, radijo ir <strong>tel</strong>evizijos rėmimo fondo<br />
Baltijos kelias – laisvės kelias<br />
„Rankom susjungį, širdzim būsim rozu su broliais latviais ir estais“ (išrašas iš akcijos „Baltijos kelias“)<br />
1939 m. rugiapjūcio 23 dz. Stalino ir Hitlerio<br />
įgalioci Molotovas su Ribentropu pasrašė nepuolimo<br />
sustarimų ir slaptus pasdalinimo protokolus.<br />
Šiciej sustarimai sukrėtė svietų – prasdėj Antra<br />
svietava vaina, užpulta Lenkija, užpuolikai pasdalino<br />
jos žamėm.<br />
1939 m.<br />
rugsėjo 28 dz.<br />
pasrašė dėl gronyčios<br />
ir draugystės<br />
sustarimų.<br />
Palei slaptų<br />
protokolų Lietuva<br />
tenka Sovietų<br />
Sąjungai,<br />
o už perlaidzimų<br />
germonam<br />
turėj užmokėc<br />
7 milijonus 500<br />
tūkstancių aukso<br />
dolerų.<br />
1940 m.<br />
birželio 14 dz.<br />
11.50 val. Molotovas<br />
atsiuntė<br />
Lietuvai ultimatumų,<br />
o 1940 m.<br />
birželio 15 dz.<br />
okupavo.<br />
Beveik 200<br />
metų Lietuva,<br />
kentėjus caro<br />
Dzygsta grybai<br />
Dzūkijos miškuosna,<br />
Rinksim baravykus,<br />
Dėsim kašikuosna.<br />
vergovį, pergyvenus du 1831<br />
m. ir 1863 m. sukilimus, karų<br />
audrom išsikovojus 1918 m. vasario<br />
16 dz. nepriklausomybį, jų<br />
apgynus, sulaukus pasaulio valstybių<br />
pripažinimo, buvo Sovietų<br />
Sąjungos užimta, užgrobta.<br />
1941 m. birželio 21 dz. buvį<br />
geri draugai Stalinas su Hitleriu<br />
pradėj tarpusavio vainų. Germonam<br />
užėmus Lietuvų, ruskius išvarius,<br />
Lietuvos sukilėliai 1941<br />
m. atkūrė Lietuvos valstybingumų,<br />
ale germonai nepripažino ir<br />
paspriešino. Ik germonų okupacijos<br />
bolševikai 1941 m. birželio<br />
mėn. spėj ištremc in Sibirų 18<br />
tūkst. žmonių.<br />
Prasdėjus antrai bolševikinei<br />
okupacijai (1944–1990 m.)<br />
lietuvių tauta priešinos organizuotu,<br />
ginkluotu partizanų karu<br />
ape 10 metų (1944–1953 m.).<br />
Paskucinis partizanas Antanas<br />
Kraujalis-Siaubūnas žuvo kautynėse<br />
1965 metais. Laisvės gynėjai<br />
žinoj, kad vainos nelaimės,<br />
ale vierino Lietuvos laisvu rytoju.<br />
Lietuvos laisvės kovos sąjūdzio<br />
(LLKS) tarybos prezidiumo<br />
pirminykas partizanų vadas Jonas<br />
Žamaicis-Vytautas, kovojis<br />
1944–1953 m., Maskvon sušaudzytas<br />
1954 m., paskuciniu žodziu<br />
an sando (teismo) pasakė:<br />
„Aš vis ciek laikau, kad vaina,<br />
katrų aš vediau devynerius metus,<br />
turės duoc rezultatų“.<br />
Partizanų vainon su ginklu<br />
rankosa žuvo daugiau nei 20<br />
tūkst. laisvės kovotojų, 5 tūkst.<br />
beginklių, 186 tūks. buvo inkalyci,<br />
jiš jų 2800 sušaudzyti ar<br />
nužudzyci, daug pamirė.<br />
Jiš Lietuvos 1941–1952 m.<br />
belangiais vagonais okupantai<br />
ištrėmė 132 tūkst. tautiečių. O<br />
kas suskaičiuos, kiek jų mirė...<br />
Vežtos, šaudzytos, okupuotos<br />
Lietuvos jišsivadavimo, laisvės<br />
troškimo dvasia nenugalėta.<br />
1970 m. mojaus 14 dz. alyciškis<br />
Romas Kalanta Kauni, priešydamasis<br />
okupacijai, gyvu žibintu<br />
suliepsnoj, primydamas visam<br />
svietu savo smerciu, kad Lietuva<br />
pavergta jir trokšta laisvės.<br />
1988 m. liepos 3 dz. gimė<br />
Lietuvos persitvarkymo sąjūdzis,<br />
vadovaujamas Vytauto Landsbergio.<br />
1989 m. mojaus mėn.<br />
Pabaltijo valstybių nepriklausomybės<br />
atkūrimi buvo svarbi Baltijos<br />
Asamblėja Talini. Jos čėsu<br />
Talino Rotušės aikštėn Liaudies<br />
fronto atstovas Matis Hintas pasakė<br />
kalbų „Pabaltijo kelias“.<br />
1989 m. birželio 12 dz. Baltijos<br />
tarybos posėdzin Latvijon Cėsini<br />
gimė akcijos „Baltijos kelias“<br />
sumanymas. 1989 m. rugpjūčio<br />
19 d. Vilniun, Kalnų parki vyko<br />
Sąjūdzio mitingas Molotovo-Ribentropo<br />
pakto 50-meciu paminėc.<br />
Pirmucinis kalbėj Sąjūdzio<br />
Seimo tarybos pirminykas V.<br />
Landsbergis. Rugiapjūcio 23 dz.<br />
Sąjūdzis visam pasauliu pranešė,<br />
kad reikalaujama LTSR AT<br />
prijimc įstacymų dėl 1940 m.<br />
Liaudies seimo nutarimų paskelbimo<br />
negaliojanciais ir apjovyc<br />
Lietuvos Nepriklausomos<br />
Respublikos atkūrimų. Vylniun<br />
buvo užtvyrcytas dokumentas<br />
„Baltijos kelias“. Nurodzytos<br />
pričinos, dėl ko rangiama Baltijos<br />
kelio akcija, jir nutarta: „Mes<br />
ieškojom sprendzimo jir mūs atrastų<br />
sprendzimų pavadzinome<br />
„Baltijos keliu“. „Baltijos kelias<br />
– vienas kelias laisvėn, lygybėn<br />
Vai tai gražūs kašikėliai<br />
jir brolybėn, katris eina bendros<br />
mūs jūros krantu“.<br />
1989 m. rugpjūčio 23 dz. 19<br />
adzynų Lietuvos, Latvijos jir Estijos<br />
du milijonai žmonių gyvu<br />
lenciūgu sujungė Vylnių, Rygų,<br />
Talinų 600 km ruoži. Baltijos<br />
kelio pradzia – Gedimino pilies<br />
bokštas. Žmones buvo apimci<br />
siekimo sugrūžyc Lietuvos Nepriklausomybį,<br />
jausdami vienas<br />
kitų visi buvo labai vieningi.<br />
Užrašyta, kad jiš Kauno Baltijos<br />
kelian išvažiau daugybė<br />
žmonių jir sunešė tris pylnus<br />
gruzovikus kvietkų, kuriuos<br />
barstė jiš aeroplanų an Baltijos<br />
kelin stovincių žmonių. Cies<br />
Širvintom dzidelis plotas užstacytas<br />
motociklais, o rokeriai stovėj<br />
rankom susijėmį. Prieg Pasvalio<br />
kūrinos bendri Lietuvos jir<br />
Latvijos laužai, buvo daugybė<br />
vėliavų. Jiš Druskinykų daugybi<br />
langvų mašinų atskubėjo<br />
žmones. Alyciškiai važavo mašinom,<br />
autobusais su jiškeltom<br />
trispalvėm. Zarasiškius atvežė<br />
40 autobusų jir 150 langvų mašinų.<br />
Baltijos kelias pasakė visam<br />
svietu dzidelį norų Baltijos<br />
šalių nusmest bolševikinį jungų<br />
jir atkurc Nepriklausomybį.<br />
Š. m. rugiapjūčio<br />
7 dz. Lietuvos<br />
tautodailinykų<br />
sąjungos<br />
(LTS) Alytaus<br />
skyraus Tautodailės<br />
dirbtuvėse<br />
adarytos jaunųjų<br />
pynėjų Virginijos<br />
Sebestinienės ir<br />
Vaido Pusvaškio<br />
gražios pynimo<br />
autorinės parodos.<br />
LTS Dzūkijos<br />
skyraus pirminykė<br />
Audronė<br />
Lampickienė kalbėdama<br />
pasdziaugė,<br />
kad randas<br />
vis daugiau jaunų<br />
žmonių, norincių<br />
savo gyvenimų<br />
surišč su tautodaili.<br />
Smagu, kad<br />
alyciškiam pacinka<br />
lankycis parodosa.<br />
Šitų metų<br />
sausio mėnasį<br />
buvo pristacyta<br />
graži druskinykiecio<br />
Gintauto<br />
Akscino medzio<br />
drožybos, vėliau<br />
biržiecio Kęstucio<br />
Praidzio tapybos parodos.<br />
Paci skyraus pirminykė susrūpinus,<br />
kad būsimiem čėsam<br />
užaugtų tautodailinykų, etninės<br />
kultūros mylėtojų ir sergėtojų.<br />
Ape savo pynimus kalbėj<br />
parodų rangėjai Virginija ir Vaidas,<br />
užsidėjis an galvos pintų<br />
kepeliušų, drobiniais marškiniais,<br />
tautišku juostu susjuosis.<br />
Gerai pažįstu Virginijų, jos<br />
draugį. Šitoji pažincis pamačino<br />
suprasc, jiš kokio šalcinėlio ji<br />
semias meilį jir traukų menu.<br />
Pasdziaugc sauli jir pasauliu<br />
an svieto atajus 1977 m. liepos<br />
20 dz. Kaišadorysa. Motulė<br />
Ona Černiauskienė ilgametė<br />
Likiškėlių vidurinės mokyklos<br />
biologijos mokytoja, dziedulis<br />
– kašikų pynėjas. Maža Virgutė<br />
ragėj, kap motulė svabadnu čėsu<br />
nuog pamokų užsiiminėj rankdarbiais,<br />
o dziedulis pyndamas<br />
kašikus dar jir pasakų paporino.<br />
Virginijos vyro Dainiaus širdzis<br />
tep gi palinkus meno pusėn, o<br />
jo rankom paklusnus medzis,<br />
sodzybon pavirtis gražais drožiniais.<br />
Mažametė dukralė Augustė<br />
mėgina pravyrkdzyc skripkų,<br />
sūnus Marcynas su kamuoliu<br />
draugauna. O motulės Onutės<br />
prūdkai (virbalai) neturi čėso<br />
jilsėcis. Vaikai randa laiko cekavycis<br />
tėvų darbais.<br />
Virginija Černiauskaitė-<br />
Sebestinienė turi biologijos<br />
mokytojos specialybį. Jai prisiai<br />
mokycis ir Dailiųjų amatų<br />
mokyklon. Jų ir baigė. Pynimo<br />
mokino mokytojas Jurgis Launikonis,<br />
katris atajis parodon dziaugės<br />
pintais kūriniais jir gyrė<br />
savo mokinį.<br />
Virginija turėj dzidelį pasisekimų<br />
su savo darbais mugėse<br />
Druskinykuose, Varėnon, Kauni,<br />
Vylniun, Alytun, Kėdainiuose<br />
jir kitur. Atajis čėsas jai jir<br />
Vaidu tapc slaunos LTS Dzūkijos<br />
skyraus narais. Paroda vyks<br />
visų mėnasį. Ataikit, dzūkai ir<br />
ne dzūkai, nesgailėsit, gražų kašikėlį<br />
nuspirkį turėsit.<br />
Puslapį parengė Antanina Urmanavičienė (2010 m. Alytaus miesto Kultūros premijos laureatė)
Change language