Vakarų Lietuvos upėse ir ežeruose - Aplinkos apsaugos agentūra

Ichtiofaunos tyrimai bei ekologin÷s būkl÷s pagal žuvų rodiklius įvertinimas Vakarų Lietuvos up÷se ir ežeruose
Buveinių ež. 22 29 08 55 08 45 Taurag÷s raj. Viešvil÷s VGR
Gondingos
21 47 51 55 54 23 Plung÷s raj.
tv.
Visose vietose, naudojant impulsin÷s srov÷s elektros žūkl÷s aparatą, buvo apgaudomas
vagos ruožas, prieš tai jį atitv÷rus statomaisiais tinklaičiais.
Tyrimams buvo pasirenkami upių ruožai nuo 60 iki 150 m ilgio, kuriuose buvo žvejojama 1-
3 kartus iš eil÷s, kas 45 min., visame ruože. Visos sugautos žuvys buvo suskirstomos pagal rūšis,
išmatuojami visų individų ilgiai (L, l ir l c cm) ir nustatomi svoriai (Q, g).
V÷liau pagal Zippin (1958) metodiką buvo nustatomas žuvų tankis N (vnt./100m 2 ) ir
biomas÷ B (kg/100m 2 ) tyrimų taške. Žuvų amžius buvo nustatomas pagal žvynus (Pravdin, 1966,
Baltic salmon…, 1991). Priklausomai nuo žuvų gausumo, kiekviename taške buvo vykdomi du arba
trys apgaudymai.
Dviejų apgaudymų metodas buvo taikomas tada, kai antrame gaudyme būdavo sugauta
mažiau kaip 50% vienos rūšies žuvų negu pirmajame apgaudyme.
Žuvų skaitlingumas ir biomas÷ (N ir B) esant dviems apgaudymams buvo vertinami pagal
formules (Seber, Le Cren, 1967):
V
( y)
2
c1
y = 1
c − c
1
2
2 2
1
c2
( c1
+ c2
)
( c − c ) 4
kur: y - populiacijos dydis (N arba B)
c1 - pirmo apgaudymo dydis
c2 - antrojo apgaudymo dydis
V(y) - standartin÷ paklaida
c
= 2
1
2
Šis metodas buvo taikomas mažuose upeliuose (plotis mažiau 10 metrų), kur sugaunamumas
p buvo pakankamai didelis, kad gauti 95% patikimumą, tai yra p >60% (Bohlin et al, 1977). Kitais
atvejais, kai sugaunamumas būdavo neaukštas (p