2012 m. sausio 18 d. (Nr. 5) - Naujas rytas

More documents

Recommendations

Info

2 –––––––––––––––––––––– Petras BAUŽYS –––––––––––––––––––––– LKD RS pirmininkas 2012 m. sausio 18 d., trečiadienis, Nr. 5 (8758) Naujas rytas Tikslai ir uždaviniai – kaip ir prieš 15 metų Amerikos lietuvių taryba 1919 m. pasamdė tuo metu žymiausius viešųjų ryšių specialistus, kad šie vestų propagandą ir organizuotų JAV visuomenės paramą Lietuvai, idant JAV senatas ir vyriausybė kuo greičiau pripažintų Lietuvos nepriklausomybę, paskelbtą 1918 m. vasario 16 d. Tuo tikslu buvo publikuojami straipsniai apie Lietuvą įtakingiausiuose JAV periodiniuose leidiniuose. Juose buvo rašoma ir apie lietuvių kalbą, kaip apie vieną seniausią ir išraiškingiausią iš pasaulio kalbų. Tuo metu „The New York Times“ laikraštyje buvo išspausdintas Teodoro Trustono straipsnis „Lietuvių kalba“, kuris pradedamas tokiomis išvadomis: „Lietuvių kalba pasižymi nuostabia struktūra, tobulesnė už sanskritą ir graikų kalbą, žodingesnė negu lotynų kalba ir nepalyginamai įmantresnė, negu bet kuri iš paminėtų trijų. Ir vis dėlto lietuvių kalba turi su visomis trimis kalbomis didesnį giminingumą, negu kad gamta būtų galėjusi sukurti, ne tik veiksmažodžių šaknyse, bet taip pat ir gramatinės struktūros formose bei žodžių morfologinėje konstrukcijoje.“ Straipsnyje primenamas kalbotyros mokslininkas Benjaminas Duaitas, kuris labai stipriai pabrėžė didžiulę lietuvių kalbos reikšmę kalbotyros mokslui: „Iš visų Europos kalbų lietuvių kalba turi didžiausią skaičių maloninių ir mažybinių žodžių, daugiau negu ispanų ar italų kalbos, netgi rusų, ir jie gali būti dauginami be galo, pridedant juos prie veiksmažodžių ir prieveiksmių, lygiai kaip prie būdvardžių ir daiktavardžių. Jeigu tautos vertė, imant visą žmoniją, būtų matuojama kalbos grožiu, tai lietuvių tauta turėtų užimti pirmą vietą tarp Europos tautų.“ Tai citatos iš „Gairių“ žurnalo 2011 m. nr. 9 str. „Lietuvių kalba yra kaip antikinis balto marmuro paminklas“. Lietuvių kalbos draugijos Raseinių skyriaus narių metinis susirinkimas vyko didžiausią dėmesį telkiant lietuvių kalbos grožiui, aiškinantis iš kur jis toks ir kokie mūsų artimiausi uždaviniai, kad gimtoji kalba mūsų lūpose išliktų žodinga, gyvastinga ir nepakeičiama, kur likimas benublokštų. Ta proga, pradedant mūsų krašto dainiaus Maironio metus, Dvi ariogališkės: mokytoja pensininkė Dolorosa Berteškaitė ir Ariogalos gimnazijos mokytoja Zita Andrijaitienė. labai tiko Raseinių Prezidento Jono Žemaičio gimnazijos mokytojos Verginos Strelkauskienės referatas „Maironis – poetinės lietuvių kalbos puoselėtojas“. Sakyčiau, ne tik poetinės, bet ir apskritai rašytinės bendrinės kalbos, anot pranešėjos: „Jis suvokė svarbųjį savo laiko tikslą: lietuvių kalbą iš buitinės kalbos paversti kultūros kalba. Čia jis matė esminę savo, kaip poeto, misiją ir ją vykdė su didžiausios atsakomybės pajautimu. Jis rašė: „Bet neužmirškit, broliai, jog einu keliu visai nauju ir neišmintu, jog lietuviškas liežuvis ypatingai poezijoje visai dar neišdirbtas, ir ant vieno sakinio reikia ne kartą rymoti ilgomis valandomis, iki išraudi atsakantį išreiškimą savo mįslės.“ Maironio poezijos leidimai rodo, kaip rūpestingai jis dailino ir tobulino savo kalbą, kol ji lietuvių poezijai tapo klasikine norma.“ Įkandin V.Strelkauskienės, lyg pratęsdamas išsakytas mintis iš cituotų ištraukų, peršokau šimtmetį iki mūsų dienų, atsiskleidęs LKD narės mokytojos pensininkė Dolorosos Berteškaitės atsiminimų, straipsnių ir šiaip rašinių bei eilėraščių knygą „Šermukšnių karoliai“ (2005 m.), grožėdamasis jos stiliumi ir kalbos žodingumu, garsiai visiems perskaičiau net 14 Ataskaitinio susirinkimo dalyviai. pastraipų, prasidedančių žodžiais „Po Ariogalos dangum“, kur ji gal 30 metų gyveno, dirbo, atliko tūkstančius pamokų, ištaisė tonas sąsiuvinių, atkalbėjo milijonus žodžių, sujungtus į daugiausia vaizdingus sakinius… Vyko tam tikras apmąstymas ir pokalbis, ar mūsų LKD skyrius pajėgus toliau kelti lietuvių kalbos prestižą ir grožį, jei Seimas ir Vyriausybė neišsivaduoja iš lenkų mažumos užgaidų baimių ir štai jau penkeri metai naujai neperredaguojamas ir nepriimamas Valstybinės kalbos įstatymas, kuris tikrai gintų ir globotų lietuvių kalbą Lietuvoje. Minėdami ir pasidžiaugdami Draugijos Raseinių skyriaus 15 metų gyvavimo jubiliejumi, mėginome įvertinti savo pajėgas. Prieš 15 metų ir 25 dienas į steigiamąją konferenciją susirinko 20 lituanistų, daugiausia mokytojų. Juos pagal šių laikų tradiciją galėtume vadinti „signatarais“. Jie pasitvirtino įstatus, išsirinko valdybą, susidarė metinį veiklos planą. 1997 m. vasario 14 d. LKD Raseinių skyrius buvo įregistruotas, 2007 m. birželio 18 d. perregistruotas pagal Asociacijų įstatymą, turi juridinio asmens ir paramos gavėjo statusą, sąskaitą Ūkio banke – tvirtą pamatą veikti. Tuoj po konferencijos LKD skyriaus gretas papildė dar 5 nariai. Iš to pirmojo 25-ketuko šiandien beturime tik pusę: per 15 metų 5 išstojo, 1 išvyko, 3 pasitraukė į pensiją, 4 mirė. Apskritai šiuo metu narių sąraše – 24 žmonės. Iškiliausia mūsų Draugijos narė, be jokių abejonių, yra mokytoja Dolorosa Berteškaitė. Nors gimusi 1936 metais, į jokią pensiją nesitraukia (net LKD nario mokesčio nuolaidos nepripažįsta – vietoj 3 Lt pasirašo už 10 Lt!) – tebeveikia tarp mūsų. Jos pavardę pirmą kartą išgirdau, o gal pamačiau LTSR paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos Lietuvių kalbos sekcijos 1984 metais išleistame „Mūsų kalbos“ 5-me numeryje, kuris buvo skirtas Raseinių kultūros darbininkams (buvo įdėtas ir mano straipsnis „Kaip rašome dokumentus“). Ten paminėta, kad Lietuvių kalbos sekcija Raseiniuose įkurta 1971 metais, valdybą sudarė pirm. Aldona Lazdauskienė, nariai – Dolorosa Berteškaitė ir Liudas Bereiša. Jų suorganizuotas ženklus darbas – vietovardžių rinkimas. 1990 11 19 Jono Tamošaičio ir mano pastangomis sukviestame visuomenės susirinkime buvo išrinkta 9 asmenų Raseinių rajono Lietuvių kalbos komisija pirmiausia viešųjų iškabų ar užrašų atlietuvinimo dingstimi. Tarp komisijos narių buvo ir D.Berteškaitė. Kai kūrėme LKD Raseinių skyrių – vėl tarp pirmųjų pasirašė ji. Buvo išrinkta delegate į LKD III suvažiavimą (1997 01 18). Porą kartų skyriaus metiniuose susirinkimuose darė pranešimus, visada dalyvaudavo diskusijose, beveik kasmet ką nors vertingo paskelbdavo spaudoje, reiškė savo nuomonę susitikimuose su Respublikos kalbininkais. Pagaliau išleido nuostabius atsiminimus „Šermukšnių karoliai“. Dabar spaudoje dažnai matome pluoštelius prasmingų jos eilėraščių… Kitas nenuilstantis LKD narys nuo pat pradžios yra Jonas Tamošaitis. Bene visą penkmetį, atkūrus Nepriklausomybę, turėdamas vyriausiojo kultūrininko rajone valdžią savo rankose, ją naudojo geram: kaip minėjau, kūrėme rajono Lietuvių kalbos komisiją, jis buvo jos pirmininkas, jo pastangomis įsteigtas rajono Valdybos kalbininko etatas. Kai 1995 m. keitėsi rajono valdžia, Jonas Tamošaitis iš kultūrininko pasidarė verslininku – tapo „Eskalados“ direktoriumi. Iš ten jį atsikviečiau į Draugiją – ir štai tebedraugaujame… Kai grįžo į švietimo sistemą, kvietimus į metinius susirinkimus LKD nariams rašėmės kartu. Rodos, nėra praleidęs nė vieno susirinkimo. Yra buvęs pranešėju, aktyviu diskutantu, kurio mintys ir siūlymai buvo praktiški, suprantami ir įvykdomi. Už pareigingumą, užduočių vykdymo kokybę, mokyklinius kalbos renginius girtini ne tik „signatarai“ (kaip Monika Kačiušienė, Gienė Parnarauskienė, Elena Vaitkuvienė, Danutė Žakaitienė ar Aldona Mankauskienė), bet taip pat ir vėliau į skyriaus veiklą įsijungę, kaip Elena Dudoravičienė, Živilė Lembutienė, Ona Mickevičienė, Jolanta Milkintienė, Rasa Norkienė, Violeta Navickienė, Vergina Strelkauskienė ir kt. Dabar nebesudarinėjame smulkių planų, – svarbu suprasti veiklos kryptis. Kelerius pastaruosius metus rengėme kalbos švaros dienas ar mėnesius, minėjome svarbias sukaktis, mokyklose buvo organizuojami įvairūs renginiai lietuvių kalbai gerbti ir pamėgti. Pavyzdžiui, praėjusiais metais tokių renginių po 6-7 priskaičiuotume Ariogalos gimnazijoje, Šiluvos vid. m-kloje ir Pryšmančių pagrindinėje m-kloje, šiek tiek daugiau – Prezidento Jono Žemaičio gimnazijoje. Ačiū gerb. A.Mankauskienei, gal ir jos dėka, kai vadovavo mokyklai, gimnazijoje susitelkė stiprus LKD Raseinių skyriaus branduolys – net 7 narės! O štai Šaltinio vidurinėje mokykloje nebėra nė vienos LKD narės, o buvo net 4 „signatarės“. Tačiau guodžia, kad veikia dėsnis: kai kiekybė mažėja – kokybė didėja! Penkioliktasis jubiliejinis susirinkimas buvo darbingas, nors vyko „Rasos“ restorano šviesiai dažytoje banketų salėje. Susirinkimą sveikino Švietimo, kultūros ir ugdymo skyriaus vedėja Regina Petreikienė, o pirmininką, be jos, dar ir vyriausiasis specialistas Jonas Tamošaitis, taip pat Savivaldybės kalbos tvarkytoja Rasa Chmieliauskienė. Deja, kas treji metai pagal Įstatus privalomas valdybos narių perrinkimas neįvyko… Šio darbotvarkės punkto aptarimas ir vykdymas virto plojimais… Demokratija pagal mūsų supratimą turi daug niuansų… Paskutinis klausimas būtų, kaip mūsų skyrius atrodo tarp kitų Lietuvių kalbos draugijos skyrių. Draugijos pirmininkas prof. Bonifacas Stundžia, apžvelgdamas juos LKD XI suvažiavime, sakė, jog pagrindinis darbas vyksta skyriuose, o ne centre. Gyrė didžiųjų miestų – Panevėžio, Šiaulių, Klaipėdos, kur stiprios lituanistų pajėgos, – skyrius. Raseiniškiai neturi tokios stiprios bazės, kad galėtų kaip anie leisti knygeles ar bent lankstinukus, – belieka tik kuklūs renginiai ar naudojimasis vietinės spaudos puslapiais. Nukelta į 4 psl. Atranka į Nacionalinį dailyraščio konkursą „Rašom! 2012“ artėja į pabaigą –––––––––––––––––––––– Violeta MEILIŪNAITĖ –––––––––––––––––––––– Lietuvių kalbos instituto mokslinė sekretorė Nacionalinio Vinco Kudirkos dailyraščio konkurso „Rašom!“ organizatoriai ragina suskubti norinčius susirungti dėl dailiausios rašysenos titulo. Vertinimo komisija dailyraščiu perrašytų tekstų laukia iki vasario 10 d. Į antrus metus iš eilės organizuojamo konkurso pašto dėžutę dailyraščiai nuo pernai gruodžio 1 d. plūsta iš visos Lietuvos. Konkurse kviečiami dalyvauti visi norintys ugdyti estetiško, aiškaus ir taisyklingo rašymo įgūdžius bei išbandyti savo rankų miklumą didžiausiame šalies dailyraščio konkurse. „Rašom!“ dalyviai turi plunksnakočiu mėlynu rašalu kuo dailiau išraityti šių metų konkursui parinktus tekstus ir iki vasario 10 d. išsiųsti adresu Lietuvių kalbos institutui (P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lietuva). Tekstus galima rasti renginio organizatorių – instituto ir raštinės reikmenų bendrovės „Biuro pasaulis“ – tinklapiuose www.lki.lt ir www.biuropasaulis.lt. Konkurso dalyviai varžosi trijose amžiaus grupėse: 3–6 klasių moksleiviai, 7–12 klasių moksleiviai ir suaugusieji. Po atrankos 10 geriausių kiekvienos dalyvių grupės darbų autoriai pateks į konkurso finalą, kuris kovo 7 d. vyks Vilniuje. Jo metu bus išrinkti kiekvienos grupės nugalėtojai bei originaliausio darbo autorius. „Rašom!“ komisiją sudaro Lietuvių kalbos instituto specialistai bei įvairių švietimo įstaigų pedagogai. Vertindami darbus jie atsižvelgs į teksto išsidėstymą, rašto aiškumą, tolygumą bei estetiką. Konkurso organizatoriai perspėja, kad perrašinėdami tekstus būtumėte itin atidūs – darbai su klaidomis nebus vertinami. „Rašom!“ nugalėtojai bei originaliausio darbo autorius bus apdovanoti keltų bendrovės TALLINK kruizu Ryga–Stokholmas–Ryga 4 asmenims, o į Latvijos sostinę nugalėtojus nuveš kompanijos „Lux Express“ autobusai. Visi finalo dalyviai bus apdovanoti rašymo priemonėmis „Parker“ bei saldumynais. cm
Naujas 2012 m. sausio 18 d., trečiadienis, Nr. 5 (8758) rytas 3 Kaip gera turėti namus! Atkelta iš 1 psl. yk Mūsų sveikata Nedelskite kreiptis į urologą dėl sutrikusio šlapinimosi Sakoma, kad jei vyrai gyventų pakankamai ilgai, gerybine prostatos hiperplazija (GPH, padidėjimu) sirgtų beveik kiekvienas. Nepaisant šios grėsmės, dauguma Lietuvos vyrų vis dar vengia vizito pas gydytoją ir bando gydytis liaudies medicinos būdais. Urologai ragina atkreipti dėmesį į šią ligą ir kviečia Raseinių vyrus pasitikrinti prostatą. Gerybinė prostatos hiperplazija – tai prostatos padidėjimas, dėl kurio atsiranda šlapinimosi sutrikimų. Padidėjusi prostata užspaudžia šlaplę, todėl vyrui silpnėja šlapimo srovė, dažnėja šlapinimosi poreikis, šlapinimasis tampa skausmingas. Negydoma liga gali tapti pavojinga ir baigtis ūmiu šlapimo susilaikymu, erekcijos sutrikimais ar operacija. Uždelsus kreiptis į gydytoją, galima praleisti momentą, kai susirgimą dar galima gydyti vaistais. Rekomenduoja tikrintis kasmet Nors tikslių duomenų nėra, manoma, kad kas antras vyras, sulaukęs 60 metų, serga prostatos hiperplazija, o vyresni – dar dažniau. Pasak gydytojo urologo Ramūno Kerpausko, nors pastaruoju metu padaugėjo informacijos apie šią ligą ir jos keliamus pavojus, tačiau ne visi vyrai, jaučiantys GPH simptomus, skuba kreiptis į gydymo įstaigas. „GPH kankinamiems vyrams prabanga tampa kasdieniai dalykai – papildomas puodelis arbatos ar kavos, išvykos savaitgaliais, dalyvavimas sporto varžybose ar ramus miegas. Jie turi apriboti savo kasdieninį gyvenimą, pavyzdžiui, vengti skysčių prieš keliones ar miegą, nes jų poreikis šlapintis žymiai dažnesnis negu sveikų vyrų. Todėl turint šlapinimosi problemų neverta gėdytis ar bijoti kreiptis į urologą“, – pasakoja R. Kerpauskas. Operacijas keičia vaistai Anksčiau prostatos hiperplazija buvo gydoma atliekant operaciją, tačiau šiuo metu jau atrasta veiksmingų vaistų. Svarbiausia, kad GPH būtų pradėta gydyti laiku, kol prostata neišvešėjo per daug, o gydymas tęsiamas reikiamą laiką. Gydymas turi ne tik lengvinti simptomus, bet ir šalinti pačios ligos atsiradimo priežastis. Gydymui taikomi keleto rūšių vaistai. Vieni jų tik mažina ligos simptomus, kiti– ne tik simptomus, bet ir patį prostatos didėjimą– ligos priežastį. Yra ir kombinuotų vaistų, kurių sudėtyje yra abu minėti komponentai. Tokiu atveju ir slopinama abiejų prostatos didėjimą sukeliančių fermentų veikla, ir greitai lengvinami ligos simptomai. Tuo tarpu Lietuvoje vyrai prostatos hiperplaziją dažnai gydosi liaudies medicinos būdais arba renkasi plačiai reklamuojamus augalinius preparatus. Europos urologų asociacija tokio gydymo nerekomenduoja, nes neįrodytas jo veiksmingumas. „Vartojant vaistinėje, be gydytojo paskyrimo, įsigytus augalinius vaistus, gaištamas brangus laikas ir dažnai leidžiami veltui pinigai“, – sako gydytojas R. Kerpauskas. Sergant prostatos hiperplazija būtina urologo konsultacija, prostatos būklei įvertinti ir ligai diagnozuoti reikia atlikti tyrimus, pavyzdžiui ultragarsinį tyrimą ir urofloumetriją (šlapimo srovės matavimą). Tyrimais nustatomas prostatos dydis, šlapimo pūslės ir inkstų pažeidimai, funkciniai prostatos pakitimai. Tai leidžia parinkti tinkamą gydymą, prognozuoti ligos eigą, gydymo rezultatus. Konsultuoja specialistas Šiuo metu Raseinių gyventojai turi galimybę pasikonsultuoti pas gydytoją urologą Ramūną Kerpauską. Gydytojas konsultuos visų urologinių sutrikimų klausimais (šlapinimosi sutrikimų, erekcijos sutrikimų, šlapimo nelaikymo ir kt.) ir galės atlikti reikiamus tyrimus (ultragarsinį tyrimą, urofloumetriją). Konsultacija vyks sausio 19 dieną (ketvirtadienį) M. Tamaliūno šeimos klinikoje adresu: Žemaitės g. 8. Vyrams į konsultaciją patartina atsinešti PSA tyrimo rezultatus (dėl tyrimo kreipkitės į savo šeimos gydytoją). Konsultacijai iš anksto registruotis bei papildomos informacijos teirautis telefonu 8 677 62879. Jei pavargote nuo eilių ir nesibaigiančių poliklinikos kabinetų durų varstymo, siūlome puikią galimybę išbandyti IMAGO KOMPIUTERINĘ PROGRAMĄ. Kompiuterinė programa: • tai profilaktinis organizmo patikrinimas ; • tai išsami informacija apie jūsų organizmo būklę; • tai neskausminga ir paprasta. Jei norite išsitirti šiuo metodu ir sužinoti apie sveikatos stiprinimo galimybes, atvykite adresu: „Aušros“ medicinos centras, Kaunas, P.Lukšio g. 3, 311 kabinetas. Telefonas pasiteirauti ir registracijai 8-685-83833. mūsų akis yra tik mylinčios Dievo rankos.“ Gali būti giliai tikintis ar net netikintis, bet tokiomis akimirkomis pajunti tą aplinkui sklandančią šventumo aurą. Ganytojiškasis palaiminimas, pasiuntęs girkalniškius skleisti Viltį ir Meilę, dar ilgai lydės juos kasdieniuose rūpesčiuose ir džiaugsmuose, padės augti parapijai kaip vieningai bendruomenei, gebančiai kurti ir nuolat atsinaujinti. Po Šv. Mišių šventė persikėlė į bendruomenės namus. Namai be svečių – nepilni namai. Kiekvienas svečias mums – didžiulis džiaugsmas. O jų gausa buvome labai pamaloninti: vyskupas Jonas Ivanauskas, kancleris monsinjoras Adolfas Grušas, Raseinių dekanato dekanas Juozas Kaknevičius, kunigas Jonas Babonas, LR Seimo narys Edmundas Jonyla, Raseinių rajono meras Remigijus Ačas, mero pavaduotojas Sigitas Vaičius, Administracijos direktorė Aurelija Ložytė, rajono Tarybos nariai Česlovas Kenstavičius, Gintautas Mikolaitis, Raseinių rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir socialinių reikalų departamento Švietimo, kultūros ir ugdymo skyriaus vedėja Regina Petreikienė, Raseinių rajono vietos veiklos grupės „Raseinių krašto bendrija“ pirmininkas Vincas Blinstrubas, UAB „Girkantas“ vadovas Antanas Petraitis, UAB RSB vadovas Jonas Zėringis, Milašaičių ir Pramedžiavos bendruomenių pirmininkai, buvę ir esantys girkalniškiai. Ačiū visiems, kurie šį gražų žiemos sekmadienį buvo su mumis. Būsto palaiminimas – senoji mūsų tautos tradicija. Tai atėjo nuo pat seniausių laikų, kai tik žmogaus sąmonė prašviesėjo, kai žmogus pradėjo suvokti savo santykį su supančia aplinka, kai suprato, kad nuo jo paties ne viskas priklauso, o gyvenimą pakoreguoja aukštesnės jėgos. Dar senovėje Dievas liepė avinėlio krauju kryžiaus ženklu patepti staktas ir sąramas. Palaimintas žmogus ir jo namai, kuris nuo gimimo pažįsta kryžiaus ženklą, brangina jį jaunystėje, renkasi kaip ištikimiausią gyvenimo palydovą. Todėl ir buvo kreiptasi į Gerbiamą Ekscelenciją, prašant pašventinti naujai atgimusias bendruomenės patalpas, Ką bendro turi Ariogala ir chorų karai Sausio 22 dieną, sekmadienį, TV3 televizija pradės rodyti milžiniško populiarumo sulaukusį muzikinį projektą „Chorų karai“, kuriame dėl patekimo į finalą kovos ir Ledinis Kėdainių choras. Todėl jau daugiau kaip du mėnesius kėdainiečiai intensyviai ruošiasi pasirodymams – tobulina choreografiją ir lavina balsus, ir tikisi kautis dėl pergalės. Tikėdamiesi pavergti gerbėjus, Kėdainių choro nariai kasdien, net ir savaitgaliais, renkasi Kėdainių kultūros centre, kur daug dainuoja, kuria šokius ir kompozicijas. Tarp atrinktų 16 choristų – ir balsingasis renginių vedėjas, Daumantų muzikantų solistas, renginių režisierius ir Kėdainių rajono savivaldybės tarybos narys Arnas Švilpauskas. Netoli Kėdainių , mažame Josvainių miestelyje, Arnas gyvena su tėvais ir broliu. Choristo mama kilusi iš Ariogalos, kur iki šios dienos gyvena jos brolis su šeima, mama ir gausus būrys giminaičių. Arnas, paklaustas kas sieja Šv. Mišios Girkalnio bažnyčioje. kad jų neaplankytų negandos ir nelaimės. Visų džiaugsmas, šypsenos, puiki nuotaika vos betilpo jaukios salės erdvėje. Ilgais ir nuoširdžiais plojimais Raseinių rajono meras Remigijus Ačas, Savivaldybės administracijos direktorė Aurelija Ložytė ir kaimų bendruomenės „Girkalnis“ pirmininkas Klemensas Šaulys buvo pakviesti perkirpti simbolinę juostelę ir paskelbti, kad šie bendruomenės namai atidaryti. Persų patarlė sako: „Dabar daryk mažus darbus, tada pas tave ateis dideli darbai ir paprašys, kad tu juos padarytum“. Šiandien gyvenimo be bendruomenės jau neįsivaizduojame. Labai smagu, kad supratome, jog savo gyvenimo kokybe turime pasirūpinti patys. Didžiuliai darbai, kurių pagrindinis iniciatorius buvo KB „Girkalnis“, dar tik tampa ir taps „kūnu“ ateityje. Šventės sūkuryje labai svarbu stabtelėti ir pažvelgti į nuveiktus darbus nuo svajonės iki realybės, pasidalinti ateities viltimis, pasakyti gerą žodį visiems pagalbinikams. Bendruomenės pirmininkas Klemensas Šaulys visiems susirinkusiems trumpai pristatė vykdyto projekto eigą. Per aštuonerius veiklos metus sutelkusi žmones ir nemažai nuveikusi dėl visų gerovės miestelio bendruomenė dabar kelia sau naujus iššūkius, nes nauji namai įpareigoja imtis naujų darbų. Kuriantis bendruomenei buvo 35 žmonės, dabar narių daugiau nei šimtas, o svarbiausia – akivaizdžiai sustiprėjo bendruomeniškumo jausmas. Bendruomenė – tai žmonės, norintys dalytis ir džiaugsmais, ir rūpesčiais, suvokiantys, kad savas yra jį su Ariogala, atsakė: „Šalia Ariogalos, Taurupio kaime, gyvena mano močiutė, pačioje Ariogaloje – ir dėdės, tetos, pusbroliai ir pusseserės. Pusbrolis lanko Ariogalos gimnaziją, pusseserė, jo sesuo, ilgus metus buvo gimnazijos prezidentė. Taip pat gimnazijoje dirba mano mamos klasiokė Siga, bei Josvainių kultūros centro, kuriame aš dirbu, direktorė Žydrė. Man tai labai artimas miestas į kurį visuomet su didžiuliu noru važiuoju.“ Renginių vedėjas Arnas neslepia simpatijos ir Ariogaloje gyvenančioms merginoms, kurios, anot jaunuolio, vienos gražiausių Lietuvoje. „Visi Ariogaloje gyvenantys žmonės man yra mieli ir nuoširdūs. Nepamenu , kad kada nors, kas nors būtų mane įžeidęs ar piktą žodį pasakęs. Pirmiausia nuoširdumu ariogaliečiai mane ir žavi. Gražios apylinkės, Dubysa, žymusis šaltinėlis, dainų slėnis. Pastebėjau, kad Ariogaloje, matyt dėl labai gerų gamtinių sąlygų, užauga labai gražios merginos. Norėčiau ne tik jų pačių kiemas, bet ir visa, kas už jo. „Mes puikiai sutariame ir bendradarbiaujame su mokykla, bažnyčia, kultūra, seniūnija ir kitomis įstaigomis, nes esame vieno miestelio žmonės. Bendruomeniški žmonės yra kitokie“,– sakė bendruomenės pirmininkas. „Atsimenat, kaip laukdavom gimtadienio vien dėl gausos dovanų, kurias atneš tetos, dėdės, močiutės, draugai…visi visi svečiai“,– juokavo renginio vedėjai Girkalnio pagrindinės mokyklos direktorius Ramūnas Bružas ir Girkalnio seniūnė Justina Šaulienė. Nors už lango žiema, bet naujuose bendruomenės namuose jau girdėjosi kaip kaupiasi sveikinimų lietus. Raseinių rajono mero Remigijaus Ačo ištarti žodžiai „Girkalnio bendruomenė – viena iš geriausių Raseinių rajone“ buvo palydėti ilgais ir nuoširdžiais plojimais. Šioje gražioje šventėje netrūko sveikinimų, linkėjimų, dovanų, o visą tai dar labiau sustiprino skambios Liudo Mikalausko atliekamos dainos. Stebuklinga dėkingumo jėga. Niekas taip nedžiugina, kaip nuoširdus dėkingumas. Nuo mažų dienų mus mokė dėkoti. Dėkodami mes pritraukiame sėkmę ir džiaugsmą ne tik į savo, bet ir į žmonių, kuriems dėkojame, gyvenimą. Kaimų bendruomenė „Girkalnis“ šiandien jaučiasi tvirtai, turi pagrindą po savo kojomis, jaučiasi suprasta ir įvertinta. Todėl nuoširdžiai dėkodami Jo Ekscelencijai už susitikimą Girkalnyje sakėme, kad šis apsilankymas yra tikra Viešpaties dovana ir suteikia visiems daug džiaugsmo. Nukelta į 5 psl. gyventi čia“, – šypteli Arnas. Arnui dar tik 23 metai, tačiau jis jau gali pasigirti savo nuveiktais darbais, suorganizuotais renginiais ir profesionalumu scenoje. Dainingas vaikinas tikina, kad labiausiai jį skatina aplinkiniai žmonės, giminaičiai ir šeimos nariai, kurie džiaugiasi kiekvienu jo pasiekimu. Arnas prasitarė, kad labai tikisi savo miesto pergalės CHORŲ KARUOSE, tačiau puikiai supranta, kad reikalingas visų žmonių palaikymas. „Žinau, kad palaikys Kėdainių chorą ir mano močiutė su savo draugėmis, ir giminaičiai, ir draugai, gyvenantys Ariogaloje. Todėl iš karto noriu Jiems padėkoti ir pakviesti visus Ariogalos gyventojus palaikyti Kėdainių LEDINĮ chorą“, – kviečia vaikinas. Kiekvieną sekmadienį 19.30 val. per TV3 Kėdainių LEDINIS choras laukia Jūsų palaikymo. Daugiau informacijos internete, socialiniame tinklapyje http:// www.facebook.com.
Page 1: Naujas rytas Naujas 2012 m. sausio
Page 5 and 6: Naujas rytas Dalijomės patirtimi -
Page 7 and 8: Naujas 2012 m. sausio 18 d., treči

2012 m. sausio 18 d. (Nr. 5) - Naujas rytas

Create successful ePaper yourself

Delete template?

Save as template?