EnErgy world - NORCOUS Academia - Raidla Lejins & Norcous

2011 Nr. 3 (10) Energy worldleidinys energetikos, automatizacijos, elek trotechnikos, šildymo, vėdinimo,elektronikos, valdymo sistemų IR žinių ekonomikos technologijų specialistamsŠalies hidrotechnikosperspektyvosp.4Energijos kaupimas –poreikiai ir idėjosp.12Variacijosbranduoline temap.30ISSN 2029-3119Kaina 5 Lt

62 pav. Lietuvos mažųjų HEevoliucija - nuo 2007 m.beveik nėra naujų galiųko – pasiūlė net „išsprogdinti šį monstrą“. Tokias nuotaikasir pasiūlymus buvo galima pateisinti, tačiau tik iš dalies, nestuo metu vyko „dainuojanti revoliucija“.Pastaruoju metu Lietuvos hidroenergetikos plėtrą įtakojapolitikai. Juos, ko gero, veikia tiek vidaus, tiek išorinės jėgos,pateikdamos jiems ne visai objektyvią informaciją. Pirmiausia,didžiulė nekompetencija buvo parodyta 2004 m. ruošiantVandens įstatymo pataisą, kur įstatymo aiškinamajame raštebuvo bandoma pagrįsti Nemuno ir kitų upių tvenkimo draudimus(Įstatymo pakeitimo iniciatoriai 2000-2004 m. kadencijosSeimo nariai B. Bradauskas, G. Jakavonis ir A. Skardžius).Po to, tuometinis premjeras A. Brazauskas, buvęs Kauno HEstatytojas, išleido Vyriausybės nutarimą besąlygiškai uždraudžiantužtvankų statybą, daugiau kaip 170 šalies upių.2010 vasario mėn. šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė:„negali būti kiršinama visuomenė dėl hidroenergijos plėtrosstatant užtvankas ant upių kurios vertingos ekologiniu ir kultūriniupožiūriu. Turi būti ieškoma kitų atsinaujinančių energijosšaltinių, kurie mažiau kenksmingi aplinkai“.2010 gruodį premjeras A. Kubilius gavo koalicijos „Švari Baltija“(angl. Coalition for Clean Baltic), vienijančios 25 Baltijos jūrosaplinkosauga besirūpinančias nevyriausybines organizacijas(NVO), laišką, kuriame teigiama, jog jie yra itin susirūpinę dėlLietuvos planų statyti hidroelektrinių užtvankas Lietuvos upiųsistemoje. Remiantis tuo, premjeras priėmė sprendimą: „Reikėtųorientuotis į mažiau už hidroelektrines gamtai kenksmingąenergetiką.“ Įdomiausia, kad „Švarios Baltijos” hidroenergetikos„konsultantų“ vadovų būstinė yra Švedijoje, kur hidroenergijosdalis elektros gamyboje sudaro beveik 50 proc. Gal švedamsatsibodo pigi elektros energija? Savo laiku jie buvo paskelbęBaltijos pakrančių valstybėms potencialias grėsmes aplinkosaugai:Lietuvai - mažosios HE ir Būtingės naftos terminalas;Švedijai - Stokholmo antrojo oro uosto statyba ir Baltijos silkiųgaudymas tralais; Estijai - radioaktyvių atliekų saugyklair uosto akvatorijos gilinimas; Kaliningrado sričiai - upių taršanevalytomis nuotėkomis ir naftos gavyba; Vokietijai - tiltųstatyba, skatinanti žmonių antplūdį į Baltijos pajūrio regioną.Tad „Švari Baltija“ nuomone Lietuva, kuri apskritai turi mažąmažųjų HE vystymo potencialą (išskyrus Estiją), yra labiausiai„prasikaltusi” gamtosaugai.Dabartiniai politikai visiškai ignoruoja 2010 m. Valstybinioaudito ataskaitos išvadas dėl atsinaujinančių energetikosišteklių (AEI) potencialo naudojimo Lietuvoje. Ataskaitojepabrėžta, kad aplinkosaugos reikalavimai hidroenergetikaiLietuvoje patys griežčiausi iš visų ES šalių, todėl susidaro ribotosgalimybės jį plačiau naudoti. Šalies vadovų ir visuomenėsnuomonė dėl hidroenergetikos plėtros yra visiškaipriešinga. Tą aiškiai įrodo Europos Komisijos užsakymu atliktavisuomeninė apklausa. Kaip ir ES gyventojai taip pat irLietuvos žmonės skyrė prioritetą vėjo energetikai (73 proc.),o saulės ir hidroenergetikos technologijoms simpatijas paskirstėvienodai (71 proc.). Biomasės naudojimui pritaria tik55 proc. Lietuvos gyventojų (ES panašiai – 57 proc.). Tad visuomenė,priešingai nei šalies vadovai ar dalis politikų, ganapalankiai žiūri į hidroenergijos plėtrą.Hidroenergetikos plėtros stabdymas,remiantis aplinoksaugos reikalavimais,turi neigiamų padarinių:• Neleidus statyti Jonavos HE ant Neries, privatus sektoriusbando statyti savas kogeneracinio tipo jėgaines. Nors vyriausybėbando nesudaryti konkurencijos būsimai VAEįvesdama įvairius draudimus ir mokesčius (pvz., VIAP mokestį,kurį reikia susimokėti net ir už savoms reikmėms nadojamąelektros energiją). Visa tai rodo, kad vyriausybėakivaizdžiai neskatina naudotis pigesniais atsinaujinančiaisenergijos šaltiniais.• Remiantis ankstesnių Vyriausybių programomis buvoplanuota trąšas gabenti Nerimi iš Jonavos upių uosto ikiKlaipėdos uosto (keliose Vyriausybės programose buvonumatyta jį įsteigti). Šiuo metu trąšos vežamos sausumostransportu – apkraunami keliai, papildomai teršiamasoras.• Vietoj Alytaus HE atsiras dujomis kūrenama jėgainė, o nesudariusreikiamų vandens gylių laivybai Nemune, neįmanomaskrovinių tranzitas iš Baltarusijos ar į ją.• Senų vandens malūnų užtvankų liekanos riogso upėse,laukiama mokesčių mokėtojų pinigų jiems sutvarkyti.Beje, šiems išvardintiems projektams nebūtų naudojamosbiudžeto lėšos – valstybė galėjo suteikti galimybes privačiamkapitalui ribotam laikui naudoti upės tėkmę.Užsienio politikai ir hidroenergetikaPriešingai nei Lietuvoje, per pastaruosius kelis dešimtmečiusneteko girdėti, kad ES šalių aukščiausieji pareigūnai išreikštųneigiamą nuomonę apie hidroenergijos plėtrą. O šiose šalyse„žaliųjų“ veikla yra labai aktyvi. Taip yra todėl, kad kitų šaliųpolitikai paprasčiausiai yra objektyvesni.Turtinga ir aukšta technine ir ekologine kultūra pasižymintiAustrija iš savo upių patenkina virš 65 proc. elektros energijosporeikių. 1998 m. buvo pastatyta paskutinioji, iš 11 aukščiauVienos miesto esančių, Freudenau HE užtvanka, kuri pagerinolaivybos sąlygas Dunojuje, suvaldė eroziją. Jos statybanuo sumanymo iki pabaigos truko 18 metų, nes „žaliųjų“ or-

Nr. 3 (10) 201111(nuo 20 W iki 25 kW) vandens tėkmės turbinų, kurios įrengtoskanaluose, upių vagose, potvynių pralaidose.Laivyba ir hidroenergetika puikiai deraLaivyba traktuojama kaip darnus transporto plėtros komponentas,nes jos plėtra mažina sausumos transporto keliamątaršą ir poveikį kraštovaizdžiui. Pagrindinis tarptautinės ir valstybinėsreikšmės Lietuvos vidaus vandenų kelias yra Nemunoupė nuo Kauno iki Atmatos žiočių ir Kuršių marios. Deja, šiuometu vyksta tik epizodinė pramoginė laivyba, o krovininės laivybosNemunu iš esmės nėra. Valstybės investicijos į vandenskelių upėmis išlaikymą neduoda lauktos grąžos. 1959 m. pastatytaKauno HE be laivų šliuzo užkirto kelią ištisinei laivybaiNemunu. Nepaisant šito, ilgalaikėje (iki 2025 metų) Lietuvostransporto sistemos plėtros strategijoje vidaus vandens keliųplėtrą numatyta modernizuoti, padidinant vandens gylius,pastatant krovinių uostą, taip pat numatyta išnagrinėtiKauno HE laivų šliuzo statybos galimybes.Prieš 5 metus buvo nagrinėjamos Nemuno vandens gyliųpadidinimo galimybės. Įrengus gilų vandens kelią (iki 3 m),būtini patvankos statiniai, Nemune galėtų plaukioti upės -jūros tipo laivai, laivybos rinka taptų atvira Vakarų šalims. Šioprojekto komerciniam patrauklumui padidinti užtvankos turėtųtarnauti energetinėms reikmėms.Kauno m. strateginiame plane planuojama atgaivinti laivybąNemune, pastatyti krovinių uostą, pagerinti upės estetinįvaizdą, sutvarkyti jos neišvaizdžius krantus, įrengiantkrantines, prieplaukas ir tuo pačiu pritraukti investicijas turizmuibei rekreacijai. Numatyti du žemo aukščio patvankosstatiniai Nemune su laivybos šliuzu, žuvitakiu ir kompaktiškahidroelektrine. Tik esant pastarajai šis sumanymas tampapatraukliu ekonominiu požiūriu, o be minėtų patvankosstatinių šis projektas yra techniškai neįgyvendinamas.Įgyvendinat šiuos projektus, kai užtvankų aukščiai sąlyginaimaži (3-5 m), vien tik žemiau Kauno būtų galima generuotiapie 500 GWh/metus elektros energijos. Pakeltas užtvankomisvandens lygis upėse leistų atidaryti krovinių tranzitą išBaltarusijos, išplėtoti laivybą Nerimi iki Jonavos, kurioje planuotaskrovininis uostas.Pasaulinė patirtis rodo, kad privatus kapitalas investuotų įvandenų kelių plėtrą, jų infrastruktūrą, jeigu būtų suteikta galimybėkartu gaminti ir elektros energiją. Tačiau jokia valstybėsinstitucija iki šiol tokių siūlymų net nenagrinėjo, nes Vandensįstatymas besąlygiškai užkerta kelią bet kokio aukščioužtvankų statybai Nemune ir daugelyje kitų upių.Vandentiekos, nuotėkynoinfrastruktūra – elektrai gamintiAntalieptės HE – muziejusPotencinė hidroenergija priklauso nuo dviejų pagrindiniųparametrų: slėgio aukščio ir debito. Todėl bet kokia skysčiotėkmė tolygi ar ne, taip pat jos nepanaudojamas slėgis yrapotencialus energijos šaltinis. Tai tiesiogiai nėra susiję su upėmis,o esama infrastruktūra - vandentiekio, nuotėkyno (fekaloir lietaus) sistemos ir įvairios industrinės cirkuliacinės sistemos(pvz., karšto vandens), kurių panaudojimas hidroenergijaiyra antraeilis. Šie energijos ištekliai vadinami „miegančiuhidro potencialu“. Jis dažnai nėra žymus, tinka tik jėgainėmsįrengti. Didesnės galios HE galima įrengti vandentiekio, nuotėkynosistemose, jei jos funkcionuoja žymesniais peraukštėjimaispasižyminčiame reljefe. Atlikti šio potencialo tyrimaiLietuvoje parodė, kad tik savitaka funkcionuojančių nuotėkynosistemos gali būti patrauklesnės. Deja ir jų galimybėsgana ribotos. Kauno miesto nuotėkyno sistemoje yra keletasvietų, kur galima įrengti nedidelės galios HE (100 kW) su0,5 mln. kWh/ metus elektros gamyba.Jūros bangų energijaLietuva negali pasigirti reikšmingomis Baltijos jūros srovėmis,žymių potvynių ir atoslūgių jūroje irgi neturime, tačiaupasauliniai tyrimai rodo, kad Lietuvai priklausanti Baltijosjūros dalis, vyraujančių vakarinės krypties vėjų dėka, priskiriamaprie didesnių bangų aktyvumo zonų. Lietuvos Baltijospakrantės bangų energijos ištekliai pradėti vertinti neseniai,tad dar nėra patikimų duomenų. Švedijos mokslininkų vertinimaisBaltijos jūros bangų galios vidutinis tankis siekia1080 W/m2. Jis yra šiek tiek didesnis už Lietuvos pajūrio zonojevėjų galios tankį (900 W/m2). Jūros bangų energiją galimaišgauti krante ar netoli jo, panaudojant apsaugines dambas,bangolaužius, arba atviroje jūroje, kaip vėjo parkus. Tikimasi,kad po gerų 15-20 metų atsiras efektyvios technologijosšiai aplinkai draugiškai energijai panaudoti, kaip tai jau įvykosu vėjo energetika.Europoje jūros bangų panaudojime Škotija yra lyderė. Šiuometu Šiaurės jūroje vykdomi pirmieji pasaulyje 10 komerciniųprojektų, kurių bendra galia - 600 MW (kiekvienas - nuo50 iki 200 MW). Pagal Jungtinės Karalystės nacionalinį AEInaudojimo planą iki 2020 m. vandenynų energijos jėgainiųgalia sieks 1300 MW, o jūrinių vėjo jėgainių – dešimt kartųdaugiau. Tačiau Baltijos regiono šalyse bent iki 2020 m. nenumatomididesnių jūros bangų jėgainių galių.Laikoma, kad bangų energija pasižymi didesniu tolygumu iryra geriau nuspėjama, palyginus su vėjo ar saulės energija. Palydovaigali išmatuoti bangas jūroje vieną ar dvi dienas priešjoms pasiekiant krantą. Antra – bangos tradiciškai yra aukštesnėsšaltuoju metų periodu, kai energijos pareikalavimasyra padidėjęs. Bangų energetikos infrastruktūros sukūrimassudaro didžiąją dalį būsimų projektų kainos, tačiau ir vėjo jėgainiųfermos jūroje susiduria su ta pačia problema.PadėkaStraipsnyje panaudoti Aplinkos apsaugos agentūros užsakomojotyrimo „Aplinkosauginių rekomendacijų hidroelektriniųneigiamam poveikiui aplinkai sumažinti parengimas“ (2008-2010), o taip pat ES programos „Pažangi Energetika Europai“vykdomo projekto STREAMMAP (2009-2012) medžiaga. Interenetosvetainė: http://streammap.esha.be/6.0.html

12Energijos kaupimas - poreikiai,idėjos ir technologijosDr. Stasys Bačkaitis P.E., CSPM, SAE Fellow,USCBSC studijų centro direktorius, Centrinės irRytų Europos koalicijos Tarybos narysDabartinės civilizacijos krauju drąsiaigalima pavadinti elektrą, kurios naudojimaspraktiškai yra neišvengiamasvisose gyvenimo srityse. Mes net nesusimąstome,kad paspaudus juginklįgali neįsijungti elektros lemputė, televizorius,kad nustos veikti pvz., šaldytuvas,staiga nutrūkus elektros tiekimui.Dažnai net nesuvokiame, kad pastovuselektros energijos tiekimas elektros tinkluoseatliekamas sumaniai balansuojantjos vartojimą.Į tinklą pateikiama elektros energija turibūti lygi elektros energijai ištekančiai ištinklo, tai yra elektros turi būti suvartojamatiek, kiek jos pateikiama. Įsigalintvėjo, saulės ir kitoms naujoms technologijoms,gaminančioms elektros energiją,elektros įtampos ir srovės tiekimo pastovumasrealiu laiku darosi sudėtingesnis.Šių dienų energijos pokyčių išlyginimuiskirtos gamybos ir akumuliavimo sistemosesamus nesutapimus tarp pasiūlosir paklausos dar galima sklandžiai sureguliuoti,tiesa šis malonumas nėra pigus.Todėl nenuosta bu, kad ateityje besivystančiostechnologijos pareikalaus sudėtingųnaujų sprendimų tiek tinkluose,tiek ir energijos kaupime.Šiame straipsnyje apžvelgiami įvairūselektros energijos kaupimo metodai,kurie galėtų prisidėti prie vartotojamspateikiamos elektros energijos stabilumo,žemesnių elektros kainų ir jostaupymo.Energijos kaupimo problematikaElektros energijos suvartojimas yra įprastaskintamas reiškinys – pvz., didelis stadionasįjungia visą apšvietimą ar gamykla,gavusi papildomų užsakymų, dirbavisu pajėgumu, arba atvirkščiai - neturintužsakymų – stabdoma gamyba. Neplanuotasenergijos suvartojimas padidėjadėl didelių karščių ar didelių atšalimųmetu. Visi nelaukti ir neplanuoti elektrosenergijos poreikiai tampa neįprastaissistemos apkrovos įvykiais, kurie reikalaujagreitos tinklo operatoriaus reakcijospalaikyti reikiamą itampą ir pateiktipakankamą srovės kiekį.Turint energijos kaupimo - sandėliavimosistemą, jėgainės galėtų ja pasinaudotikaip atsarginiu šaltiniu (buferiu), kurispadėtų tenkinti staiga iškylančius elektrosenergijos poreikius - nereiktų nuolatinioelektros gamybos koregavimo, taippat būtų sunaudojama mažiau kuro, tuopačiu mažinama ir oro tarša.Sukaupti didžiulius elektros energijoskiekius nėra lengva. Šiomis dienomisinžinieriai yra paruošę ir toliau vystokeliolika technologijų, kurios leistųefektyviai sukaupti elektros energiją, oporeikiams iškilus ją žaibiskai perduotiį tinklus. Nors keletas jų jau yra sukurtos,šie sprendimai ir įrengimai yragana brangūs.Šiuolaikinės elektros jėgainės gana geraipasiruošę elektros poreikių pokyčiams,tačiau nuolat didinti ar mažinti elektrosgamybą, staiga iškilus arba nukritus josporeikiui, nėra efektyvu. Trumpalaikį pokyčiųstabilizavimą galima atlikti turintparengties rezerve mažesnes jėgainesarba turbinas, bet tai - nenašus ir brangiaikainuojantis procesas, už kurį papildomaimoka vartotojas.ENGLISHEnergy Storage:Benefits,Technologies,and IdeasSummaryDr. Stasys BackaitisP.E., CSPM, SAE Fellow, USCBSCWhen people talk about sources of energy,-oil, nuclear, solar, wind and gas have alwaysbeen hot topics. But as Lithuania and othercountries move toward the European Union’srenewable energy mandate of 23 per cent by2020, terms like grid management and storagewill begin to become of great importance.After all, the wind and sun are renewable, butunpredictable energy sources of electricalpower, and consumers need energy twentyfourhours every day.Energy storage is particularly important whendealing with intermittent and widely varyingpower generation. It is needed to even-out thesupply of electricity, it ensures the stability andquality of electricity, and it also helps powerplants meet peak energy demands. Energy storagecan time-shift the availability of electricitysince it can dispatch stored energy when andwhere electricity is needed without requiringthe power plants to increase their production.This can enhance the efficiency of the powerplant and the value of renewable energy. Energystorage can also eliminate some of theneed for new transmission lines, new powerplants and also provide more grid security bymaking blackouts less disruptive.The concept of energy storage is far broaderthan that of a familiar battery. Examples includepumping water uphill when the demandfor electricity is low, and then releasing it tothe power plant located downhill to generatevaluable daytime electricity when demandincreases. Other technologies include pumpingpressurized air into underground cavernsand then releasing it under pressure into gaspowered turbines to enhance the efficiency ofelectrical power generation, when it is needed.Flywheels provide rapid conversion of electricalenergy into kinetic energy and in reverse, convertrotational energy to electricity as demandto smooth out power peaks and larger energy

14Srovė (A)Current (A)900800700600500400300200100Alamosa, CO - 5 min. System Output. September 4, 2008Kritimas per 5 min 81 proc81% drop in 5 minutes09/4/08 4:48 9/4/08 4:48 9/4/08 4:48 9/4/08 4:48 9/4/08 4:48 9/4/08 4:48 9/4/08 4:48 9/4/08 4:48DateDidelisnepastovumasesantdebesuotumuiHigh variabilitydue to clouds1A pav. Saulės, kaip energijos šaltinio, kitimas dėl debesuotumo (8MW saulės jėgainė Kolorade)Picture 1A. Solar Electrical Current Generation Variability due to Clouds (Output of a Solar 8 MW panel in Colorado)Megavatai - MWMegawatts6005004003002001000-100Tehachapi - June 2006. Daily Energy Production.0:000:501:402:303:204:105:005:506:407:308:209:1010:0010:5011:4012:3013:2014:1015:0015:5016:4017:3018:2019:1020:0020:5021:1022:3023:201B pav. Vėjo elektrinių pagaminta elektros energija birželio mėnesio dienomis pagal valandasPicture 1B. Windmill Generator Produced Electric Energy in June by hours of the day• Sukaupimo ir gražinimo į tinklą1 kWh kaina;• Kapitalinės išlaidos 1 kWh sukaupimui;• Ekonominės naudos palyginimaspagal tiekimo rezervo ir galios vasaroslaikotarpiu stabilumo užtikrinimolaipsnį.Kaip būtų galima apibrėžti elektrosenergijos kaupimą? Technologai dažniausiaisutaria, kad energijos kaupimotechnologija apima “fizinę sistemą, galinčiąsukaupti elektros energiją, arbają pakeisti į kitą formą vėlesniam panaudojimui”.Elektros energijos kaupimas apima ganadidelį technologijų sprendimų spektrą.Vienos technologijos yra taip vadinamoscentralizuotos energijos kaupimotechnologijos, kurios gali talpintišimtus ir tūkstančius kilovatvalandžiųelektros energijos kitoje formoje ir pagalporeikius ją gražinti į paskirstymotinklus elektros srovės formoje. Kitos -nedidelės energijos kaupimo sistemos,kurios gali aptarnauti mažesnius elektrąnaudojančius agregatus ar atskirų vartotojųporeikiams skirtus instrumentusir aparatus. Galima būtų išskirti tris pagrindineselektros energijos kaupimoformas: mechaninę, elektrocheminę irelektrostatinę.Energijos kaupimas apima įvairius būdus,kaip pvz., vandens pumpavimąį aukščiau esančią vandens saugyklą,iš kurios vandens potenciali energijapanaudojama elektros generavimuiENGLISHmental energy generation from fossil fuels orother electricity generating sources.Energy storage is not the only means of integratingintermittent renewable energy. Gridoperators must also address this challenge withdemand response strategies that discourageconsumption when electricity is scarce; withadvanced wind and solar power forecastingtechniques; and with improved grid operatingpractices. Numerous studies by variouscountries indicate that energy storage willbecome indispensable, particularly when theenergy proportion from renewable begins toexceed the 20% level. California grid operatorsnote that the large amount of wind andsolar generation needed to meet the 20 percentrenewable portfolio standard, will likelyresult in periods of very hard to manage variableamounts of intermittent electricity. Itmight require curtailment of production insome instances and in others, sudden needsfor large amounts of power to cover shortbut frequent disruptions. In particular theCalifornia Energy Commission (CEC) identifiedelectrical energy storage as “a key strategy foraccommodating the intermittent nature ofsome renewable” and recommended furtherstudy to determine the best placement andsize of new energy storage facilities to maximizesystem value.As Lithuania moves toward the 23 percent EuropeanUnion renewable target by 2020, gridenergy management and energy storage willbe increasingly important to ensure that thetransition is efficient and does not increase fossilfuel-based generation to supplement therenewable. Energy storage can facilitate thereduction of greenhouse gas emissions andother air pollutants by decreasing the needfor dirty power sources to service peak energydemands and by helping the grid to operatemore efficiently. Finally, energy storagemay ultimately reduce the costs of electricityto consumers, protect them from blackouts,and provide them with greater opportunitiesto live independent of the grid. Given thehighly-regulated nature of energy provisionsby the government- policy-makers, power producers,grid operators, and consumer groupsor their advocates will need to work togetherto adapt themselves to the realities of renewableand alternative energy sources. This willhelp to unleash innovation and acceptanceof energy storage as a way of providing thepaying users power at minimal cost and lowestlevels of pollution.

Nr. 3 (10) 201115žemumoje esančiomis turbinomis. Kitasbūdas – oro suspaudimas didžiulėsepožeminėse ertmėse ir esant poreikiuisuspausto oro srautu pagerinti dujų turbinųgamybinius parametrus. Kiti energijoskaupimo būdai yra kinetiniai: pvz.,smagračiuose sukaupta energija galireikiamu momentu integruotais elektrosgeneratoriais išlyginti kintančioselektros energijos svyravimus. Taip patgalimi elektrocheminiai ir elektrostatiniaienergijos kaupimo procesai. Tipiškųtechnologijų apžvalga ir jų savybiųįvertinimas kaupiant elektros energijąpateiktas 1 lentelėje. Deja, įvairios technologijosturi arba ribotas galimybes,arba net nepageidaujamas savybes,kurios gali patį energijos kaupimą padarytiekonomiškai nepatraukliu.Energijos kaupimo sistema gali būti:energijos paskirstymo į tinklus dalis, integruotaį jėgainės veiklą, arba sukauptaenergija tiesiogiai naudojama atskirųvietovių, įmonių bei individualių poreikiųtenkinimui. Griežti ES ir kitų valstybiųreikalavimai pasigaminti iki 2020 m.bent 20 proc. sunaudojamos energijosiš atsinaujinančių šaltinių bei oro taršosmažinimas gali būti žymiai lengviaupasiekiami pasinaudojant akumuliuotaarba sukaupta energija.Elektros energijoskaupimo metodaiHidroakumuliacinės elektrinėsHidroakumuliacinės elektrinės (HAE) keliavandenį iš žemumoje esančio telkinio įaukštumoje esantį rezervuarą arba ežerą,esant elektros energijos pertekliui. Kaielektros poreikis padidėja (ir todėl ji tampabrangesnė), rezervuare sutelktas vanduopaleidžiamas į žemumoje esančiaselektrą gaminančias turbinas (panašiaiElektros kaupimotechnologijosHidroakmuliacijaSuspausto oro saugyklosSmagračiaiŠvino-sieros rugštiesbaterijosVandenilio kuro elementaiNatrio sieros akumuliatoriaiPastovios tekmėsakumuliatoriaiLičio jono (Li-ion)akumuliatoriaiNi-Cd akumuliatoriaiUltrakondensatoriaiSuperlaidi magnetinėbaterijaTeigiamos savybės Neigiamos savybės Galia Energijos talpa (*)Didelis gamybinis potencialas.Žema gamybos kaina.Didelis pagalbinis gamybospotencialas.Žema gamybos kaina.Nuo mažo iki vidutiniogamybinio potencialo.Momentali reakcija. Užkraunami/iškraunami be didesnių nuostolių.Nedidelės talpos, bet yra galimybėssujungti į didesnius junginius.Žema kaina.Aukštas našumas.Ekologiškas.Didelis gamybos potencialas.Aukštas našumas.Nesudėtinga konstrukcija. Gamybospotencialas didelis. Elektros krūvis tikelektrolituose, išorėje nuo reaktoriaus.Gali veikti be sustojimo.Didelis talpos potencialas.Aukštas našumas. Žema vidausvarža. Nekrintanti įtampa.Didelis elektros gamybos potencialas.Aukštas našumas. Žema vidaus varža.Didelis ilgalaikiškumas.Aukštas našumas. Ekonomiskumas.Didelis gamybos potencialas.Aukštas našumas.Specifinė geografija.Didelės kapitalinės išlaidos.Tik specifinės vietovės.Didelės kapitalinės išlaidos.Tik prisideda prie el. gamybosdujų turbinose.Didelės investicijos.Žemas energijos tankis.Didelė savaiminioišsikrovimo tikimybė.Sunkaus svorio. Ribotaspakrovimo ciklų skaičius.Žemas energijos tankis.Aukšta kaina,Ribotumas dėl šalčio.Nepakankamai išvystytatechnologija.Didelė gamybos kaina. Galimaineekologiškas (taršus). Veikiatik aukštoje temperatūroje.Sunkaus svorio.Žemas energijos tankis.Didelė baterijos kaina.Gaisro pavojus. Jautrumasaukštai temperatūrai.Didelė baterijos kaina.Pakraunamos talposmažėjimas. Savaiminisišsikrovimas.Žemas energijos tankis.Netinka ilgesnėms iškrovomsŽemas energijos tankis.Veikia tik labai žemojetemperatūroje.Brangi eksploatacija.Pagal konstrukciją,dažnai didelė.Pagal konstrukciją.Netinkatiesioginiamvartojimui.Pagal konstrukciją.Gali buti ir didelė.Pagal konstrukciją.Nedidelispotencialas.Nenustatytaspotencialas.Pagal konstrukciją.Gali būti ir didelė.Priklauso nuosujungimų.(+) praktiskai naudojamas; (0) vystomi arba geras potencialas praktiškam pritaikymui; (-) mažas potencialas pritaikymuiPagal konstrukciją.Aukštas potencialas.Pagal konstrukciją.Aukštas potencialas.Pagal konstrukciją,dažniausiai didelė (+).Pagal konstrukciją (0).Didelis potencialas,bet netiesioginis.Pagal konstrukciją.Gali buti ir didelė (+).Pagal konstrukciją (+).Nedidelis potencialas.Nenustatytas (-)potencialas.Pagal konstrukciją.Gali būti ir didelė (+)Pagal konstrukciją.Gali būti ir didelė (0).Pagal konstrukciją. Galibūti ir didelė (+).Pagal konstrukciją.Gali būti didelis (+).Aukštas. Žema (0).Didelė. Žema iki vidutinės (-).Iškrovimo ciklolaikotarpisNuo kelių val.iki kelių dienų.Pagal talpą irpanaudojimą.Iki kelių val. pagalpanaudojimą.Iki 4-5 val. pagalpanaudojimą.Netinkamaspalyginimui.Pagal konstrukciją -nuo trumpo iki ilgo.Gali veikti besustojimo.Nuo 1 val. iki 12 val.pagal pareikalvimą.Iki 2-3 val.Sekundė arbamažiau.Pagal pasirinkimą -nuo lėto iki greito.1 lentelė. Palyginamasis elektros energijos kaupimo technologijų įvertinimasTable1. Comparative Assessment of Various Electrical Energy Storage Technologies

16ValstybėsMWEU-27 38 306Austrija 3 580Belgija 1 307Bulgarija 864Kroatija 293Čekija 1 147Prancūzija 4 303Vokietija 5 223Graikija 699Airija 292Italija 7 544Lietuva 900Liuksemburgas 1 100NorvegijaN/A 25-30K potencialasLenkija 1 406Portugalija 1 029Slovakija 916Ispanija 5 347Švedija 45Šveicarija 1 636Jungtinė Karalystė 2 7442 lentelė. Europos šalių HAE galiosMW (2007 m. duomenys)Table 2. Pumped Powerplants inEurope Power (MW) in 2007kaip ir bet kokia hidroelektrinė). HAEturbinos sugeba įsijungti į tinklą visupajėgumu per 2-3 minutes.Stambios HAE gali pagaminti šimtusir net tūkstančius megavatų energijosekonomiškai pačiu tinkamiausiu laiku.Mažesnės HAE gali generuoti elektrosenergiją nuo 4 iki 8 val. ar dar ilgiau,priklausomai kiek turbinų panaudojamaelektros generavimui. Didesnės HAE, turinčiosdidžiulius rezervuarus ar net ežerus,gali gaminti elektros energiją net irkelis šimtus valandų. Tačiau visos HAEyra ir pačios grynos elektros energijosvartotojos. Pakeliant vandenį į aukštutinįrezervuarą pararandama nuo 20 iki30 proc. energijos. 2 lentelėje pateikiamasEuropoje esančių HAE sarašas, iškurio matosi kad Kruonio HAE yra tarpmažesnės galios jėgainių, kuri taip pat yravienintelė visose Baltijos valstybėse.HAE gali greitai pateikti gana dideliuselektros energijos kiekius staigiai padidėjuselektros poreikiams ir taip užtikrintivisos elektros sistemos stabilumą ir patikimumą.Tačiau HAE panaudojimas nėraefektyvus tais atvejais, kai reikia reaguotiį minutes arba sekundes trunkančiusenergijos tiekimo pokyčius, iššauktusPerteklinė elektra sistemojeOf -peak electricity into systemVariklis ir kompresoriusMotor and compressorOras | Air in/outPikinis poreikisPeak-day electricity from systemGeneratoriusGeneratorŽemo ir aukštoslėgio purkštuvaiLow and highpressure expandersTurbinosTurbines2 pav. Suspausto oro požeminės talpyklos ir jėgainės schema, Norton,Ohio, JAVPicture 2. Schematic of Norton, Ohio Compressed Air Underground Storage and Power Plantpvz., generatorių, naudojančių saulėsar vėjo energijos šaltinius.Vis dėlto, HAE elektros gamybos kainayra gana žema. Tačiau HAE statybaireikalingi kaštai yra dideli (tarp 500 ir800 tūkst. USD/MW)1, kurie taip patdaug priklauso nuo vietovės. Statybareikalauja tinkamos topografijos beinemažų žemės plotų, ypač jeigu reikiastatyti naujus rezervuarus. Be to, HAEstatybos susiduria su aplinkosaugos beiekologinėmis problemomis.Suspausto oro talpyklosElektros energijos kaupimas gali būtiatliekamas stipriai suspaustą orą pumpuojantį požemines geologines ertmesVariklis/generatoriusMotor/GeneratorVakuuminė talpaVacuum HousingStebulėHumMagnetiniai guoliaiMagnetic BearingsApgaubaComposite Rim3 pav. 6 kWh smagratinio kaupiklio konstrukcijaPicture 3. Construction Schematic of a 6 kW Power FlywheelKurasFuelRekuperatoriusRecuperator10 mln.kub.m kalkakmenio ola10 million m3 limestone cavernIšmetimovamzdisHeat exhaust670 marba į viršžeminius hermetinius dideliotūrio talpintuvus2. Energijos poreikiometu, suspaustas oras kontroliuojamukiekiu yra išleidžiamas ir maišomas sudegiomis (gamtinėmis) dujomis, kuriosnaudojamos turbinoms varyti. Taip sutaupomadegiųjų dujų, lyginant su elektrosgeneravimu tradiciniu nesuspausto orometodu. Nors suspausto oro metodaspasižymi kaip vienas iš ekonomiškiausiųbūdų generuoti elektrą, šiam tiksluinaudojama įranga reikalauja palyginamaididelių investicijų, o ir geologiškaitinkamų ertmių ne visur yra.Suspausto oro panaudojimas elektrosgamybai, maišant jį su degiomis dujomis,vadinamas hibridine energijos ge-6 kW agregatas6 kW unit

Nr. 3 (10) 201117NiCd NiMh PbS Li-ion Li-ion NaSGravimetrinis energijos tankis (Wh/kg) 1-2 1,5-3 1 3-4 2.5-3.5 2,5-3Įkrovimo išsikrovimo ciklai iki pasiekiama110 1,5-3,580 proc. įkrovimo talpos riba3,5- 7 2-3,5 3Įkrovimo greitis 1/12 1/6-1/4 1 1/6-1/3 1/6-1/3 2-3Savaiminis išsikrovimas per mėn. 20% 30% 5% 10% ~10% 0.3%Veikimo ribos temperatūrinėje skalėje -40 iki 60°C -20 iki 60°C -20 iki 60°C -20 iki 60°C 0 iki 60°C 400-700°CPriežiūros ir aptarnavimo dažnis 30 - 60 dienų 60 - 90 dienų 3 - 6 mėnesiai nereikalinga nereikalinga nereikalingaPalyginamoji kaina 2 2,5 1 4 4Palyginamoji vieno įkrovimoiškrovimociklo kaina1/3 1,2 1 1/7 1/3 1/10-1/23 lentelė. Elektrocheminių akumuliatorių savybių ir kainų santykinis palyginimasTable 3. Comparison of Properties of Electrochemical Batteries and their Relative Costsneravimo technologija. Suspaustas orasefektyvus tik įšvirkščiant jį į turbinojevykstantį degimo procesą. Suspausto orokiekio dabartinėse saugyklose pakankasuefektyvinti turbinų veiklą nuo keturiųiki dvidešimt keturių valandų, priklausomainuo ertmės tūrio ir oro iškrovimogreičio. Šiuo metu yra žinomos tik dvitokio pobūdžio saugyklos - viena 290MW jegainė Hundorfe (vok. Hundorf),Vokietijoje ir kita 110 MW jėgainė Makintoše(angl. McIntosh) Alabamos valstijojeJAV. Kitos 300 MW jegainės numatomosstatyti Ohajos (angl. Ohio) irKalifornijos valstijose JAV.VandenilisVandenilio gamyba panaudojant elektrąvyksta vandens molekules skaidant elektrolizėsmetodu į vandenilį ir deguonį3,4.Vandenilis, padidinto energijos poreikiolaikotarpiu, gali būti panaudotas elektrosgeneravimui vidaus degimo varikliais arbakaip kuro elementas. Šios technologijosyra dar tik ankstyvoje vystymo stadijoje.Nors kuro elementų technologija elektrosgamyboje praeitame dešimtmetyjeatrodė daranti nemažą pažangą, įsigaliojusįvairiems ribojimams dėl klimatokaitos ir abejojant viso gamybinio cikloenergetine nauda, progresas šia kryptimigerokai sulėtėjo.SmagračiaiSmagratis kaupia elektros energiją inercinėjeformoje besisukančio cilindro pavidalodiskuose (3 pav.). Diskai, seniaumetalo, o dabar pluoštinės konstrukcijos,sveriantys net iki vienos tonos, įsukaminuo 10 iki 60 tūkst. aps/min. Smagračioinercinė energija priklauso nuopačio smagračio masės, jo diametro irapsisukimo greičio. Energijos kaupimuismagračiai gali sutelkti gana daugenergijos5. Smagračių, tinkamų elektrosEnergijos tankisEnergy dencity10001001010,10,01Kuro kasetėsFuel cellsĮprasti akumuliatoriaiConventional batteriesgamybai, galia siekia nuo 20 iki 130 kWkiekvienam vienetui. Didžiausias jų elektrinisjunginys šiuo metu yra 20 MW5.Stabdant smagračio sukimąsi elektrosgeneratoriumi, kinetinė energija paverčiamaelektra. Išskirtinė smagračio savybė- galimybė pradėti tiekti elektrosenergiją į tinklą per kelias sekundes.Taip galima staigiai išlyginti elektrossrovės ir įtampos svyravimus tinkluose,taip pat atkrenta būtinybė didintiarba mažinti elektros gamybą jėgainėse.Smagračių sistemos padeda išvengtitiekimo sistemos griūties ir užtikrina jėgainėsgamybinį pastovumą, leidžiantįnedidinti gamybos kaštų bei oro taršos.Smagračių sistema ypač tinka greitambesikeičiančio elektros energijos kiekiopriėmimui, pvz., gaminto saule ir vėju.Energijos įkrovimas arba iškrovimas į smagračiuskontroliuojamas automatiškai.Kai iš tinklo gaunamas energijos pertekliaussignalas, smagratyje integruotasvariklis ją priima didėjančiu apsisukimųskaičiumi. Kai tinklas pareikalauja energijos,smagračio variklis pradeda veiktikaip generatorius ir taip kinetinė energijapradeda gaminti elektrą, kuri tuojpat perduodama tinklui.Anksčiau smagračiai elektros generavimuibuvo gaminami tik iš plieno, betplieniniai smagračiai yra riboto panaudojimodėl periferinio greičio. Peržengusšį greitį, plieno paviršius nepajėgiaišlaikyti inercinių jėgų ir gali pabirti.Naujieji smagračiai, gaminami iš angliespluošto, žymiai stipresnio už plieną.Nors yra lengvesni, anglies pluoštosmagračiai gali išlaikyti daug didesniusapsisukimo greičius, siekiančius net iki60 tūkst. aps/min. Taip galima sukauptižymiai daugiau energijos.Senesnės konstrukcijos smagračiai dėlUltrakondensatoriaiUltracapacitorsĮprasti kondensatoriaiConventional capacitors10 100Galios tankis1000 10000Power dencity4 pav. Energijos tankio palyginamas su galios tankiu tarp įvairių energijos kaupikliųPicture 4. Comparison of Various Energy Storage Devices by Energy and Power Density

181 234 3567 891. Tinklelis. Grid plate. 2. Pliusinė plokštelė. Positive plate. 3. Mikroporinis skyriklis. Microporous separator.4. Minusinė plokštelė. Negative plate. 5. Pliusinių plokštelių rinkinys. Positive plate pack. 6. Pliusinio elemento jungtis. Positive cell connection.7. Minusinis polius. Negative pole. 8. Minusinio elemento jungtis. Negative cell conection. 9. Minusinių plokštelių rinkinys. Negative plate pack.10. Vožtuvas ir jo laikiklis. Valve adapter and valve.5 pav. Įprastas rūgštinis akumuliatoriusPicture 5. Exploded View of a Conventional Lead Acid BatteryKatodas (ličio metalo oksidas)Cathode (Li Metal Oxide)IškrovimasDischarge6 pav. Li-ion elemento schemaPicture 6. Schematic of a Lithium-ion BatteryElektrolitasElectrolyte10mechaninių guolių trinties ir oro pasipriešinimosavaime sustodavo per2-3 val. esant 10 tūkst. aps/min. net ir bejokios iškrovos. Šiai problemai pašalintismagračiai dabar montuojami hermetiskaiuždarose talpose iš kurių yra ištraukiamasoras. Naudojami elektromagnetiniaiguoliai leidžia levituojančiamsmagračiui laisvai suktis net iki 10 val.ir tik su apie 10 proc. energijos pararadimu.Pagerinimai dar galimi keičiantelektromagnetinius guolius į aukštopotencialo magnetinius guolius, kuriųnereikia maitinti elektros energija6. Taiapie 5 proc. sumažina energijos praradimussmagratyje per 8 val. Ypatingaigera smagračių savybė yra galimybėpadėti elektros jėgainei palaikyti kintamossrovės dažnio kontrolę. Smagračiaisu magnetiniais guoliais taip pat pasižymituo, kad gali neribotą laiką veiktibe priežiūros. Jų kaina dabartiniu metuyra apie 700 USD/kW, numatomas kainoskritimas iki 300 USD/kW prasidėjusplatesnei jų gamybai. Dėl daugybėspozityvių techninių savybių, smagračiaišiuo metu laikomi kaip ekonomiškiausiasneelektrocheminis būdas kaupti elektrosenergiją ir tiekti ją į tinklus įvairiųsvyravimų išlyginimui.Smagračių pritaikymas neapsiriboja vientik stabilumo elektros tiekimo tinkluosepalaikymu. Jie taip pat naudojami elektriniuoselokomotyvuose ir autobusuose –jų stabdymui ir įsibėgėjimui. Smagračiaitaip pat naudojami dideliuose kompiuteriniuosecentruose elektros įtampostiek stabilumui palaikyti, tiek kaip atsarginisenergijos šaltinis, nes ten ypatingaiĮkrovimasChargeAnodas (anglis)Anode (carbone)svarbus kokybiškas ir nepertraukiamaselektros energijos tiekimas.UltrakondensatoriaiUltrakondensatorius yra sudarytas iš priešingaiselektros krūviais įkrautų aktyvuotosanglies lakštų, atskirtų plonu izoliatoriaussluoksneliu. Šio įtaiso energijostalpa priklauso nuo lakštų nanoporosesukaupto elektros krūvio. Dvisluoksniskondensatorius kaupia elektros energijąpasikraudamas jonais, kurie teka iš katodonanoporiniu lygiu link elektrodų.Pasiekę elektrodų paviršių, jonai skverbiasiper mažytes nanoporas. Kuo greičiautai vyksta, tuo įkrovimas yra efektyvesnis.Jonų judėjimo greitis kondensatoriausnanoporomis nustato įkrovimo iriškrovimo spartą. Taip pat kuo didesnisabsorbuotų jonų tankis elektrode, tuodidesnis sukauptas krūvis kondensatoriuje.Sukaupta energija iškraunamasudarius kelią elektros krūviams tekėtiiš katodo į anodo plokšteles.Ultrakondensatoriai dėl mažos vidinėsvaržos gali sukaupti per kelias sekundesdidelį elektros energijos kiekį ir jį atiduotigreičiau nei per vieną sekundę (4 pav.).Jie gali pasiekti 5 mW maksimalią galiąišsikraunant per 50 mikrosekundžių.Toks aukštas potencialas tinka pagerintitinkluose trumpalaikę galios kokybę.Ultrakondensatoriai taip pat pradedaminaudoti elektromobiliuose greitamdidelio kiekio energijos absorbavimuistabdant ir greitam iškrovimui startuojant.Kadangi atskirų ultrakondensatoriųįtampa žema, jie gali būti jungiamiblokais, pritaikytais praktiškam panaudojimui.Ultrakondensatorių neigiama savybė yrajų žemas energijos tankis (apie 5 Wh/kg),tačiau teigiama savybė yra labai aukštasgalios tankis (iki 10 tūkst. W/kg) irgalimybė išlaikyti milijoną ir daugiauįkrovimo-iškrovimo ciklų. Jie nėra jautrūstemperatūrų skirtumams. Kainasvyruoja apie 20 USD/Wh7.Superlaidūs magnetinėsenergijos kaupikliaiSuperlaidus magnetinės energijos (SME)kaupiklis yra ritė, sudaryta iš superlaidžiųvijų, kuriomis teka elektros srovė8.Energija kaupiama srovei didėjant iratiduodama srovei mažėjant. Kadangisuperlaidumas pasireiškia labai žemosetemperatūrose, įtaisas turi būti šaldomas,o tai susiję su gana didelėmisenergijos sunaudojimo bei priežiūrosišlaidomis. Kaip ir ultrakondensatorius,SME kaupiklis gali labai greitai atiduoti

20Aliuminis Beta vamzdelisBeta Alumina Tube2 voltai2 VoltsIšlydytasnatrisMolten NaSNa 2 S 4IškrovimasDischargeSieraSulphur9 pav. Natrio - sieros 2 V elemento schemaPicture 9. Schematic of Sodium-Sulfur 2 Volt Battery10 pav. Pastovios tėkmės akumuliatoriaus schemaPicture 10. Schematic of Continuous Flow BatteryRūgštiniai akumuliatoriai plačiai naudojamitransporte, duomenų kaupimo irkomunikacijos centruose, elektros jėgainėseir dar daugelyje sričių. Rūgštiniaiakumuliatoriai yra sunkūs, riboto amžiaus,ilgo įkrovimo laikotarpio, tačiaujuos paprasta eksploatuoti, jie gerai palaikokrūvį10. Elektros jėgainės nelabaidomisi jų panaudojimu energijos kaupimuiir vėlesniam energijos persiuntimuiį tinklus dėl palyginamai trumpo eksploatavimolaiko, aplinkosaugos problemųir didelių priežiuros išlaidų.Rūgštinių akumuliatorių charakteristika:energijos tankis 30-40 Wh/kg; specifinėgalia iki 180 W/kg; įkrovimo-iškrovimonašumas apie 50-90 proc; savaiminisišsikrovimas 3–20 proc./mėn., eksploatacijosriba 800 -1000 iškrovimo-įkrovimociklų. Rūgštinių akumuliatorių kainasvyruoja priklausomai nuo jų konstrukcijos4-18 USD/Wh.Ličio - jono (Li-ion)akumuliatoriaiTai daugkartinio įkrovimo akumuliatoriai,kuriuose ličio jonai teka iš neigiamokrūvio elektrodo į teigiamą išsikraunantir atvirksčiai - įkraunant (6 pav.) Jie pasižymipalyginamai didele energijos krūviotalpa, ilgalaikiškumu11 ir mažu savaiminiuišsikrovimo lygiu (apie 5 proc./mėn.).Šio tipo akumuliatoriai iki šiol buvo naudojamitik mažiems įrankiams ar aparatams,tačiau prasidėjus hibridinių irelektrinių automobilių gamybai, jie pradėtimasiškai naudoti automobiliuose.Li-ion akumuliatoriai, skirtingai nuo kitųskystos bazės elektrolitinių akumuliatorių,iškraunant gerai palaiko įtampąbei išlaiko kelis tūkstančius iškrovimo -įkrovimo ciklų.LI-ion akumuliatoriai ir jų baterijos gaminamosįvairių formų ir tūrių (8 pav.).Naujausio tipo baterijų energetinis krūviotankis sieka net iki 200 Wh/kg, o galingumotankis siekia 500 - 2000 W/kg,priklausomai nuo cheminės sudėties12.Šiuo metu jų kaina yra apie 700 USD/kWh,kas sąlyginai yra brangu, tačiau šios baterijosbeveik 4 kartus lengvesnės, lyginantsu atitinkamų parametrų rūgštiniaisakumuliatoriais (3 lentelė). Dėlgerų charakteristikų Li-ion baterijos visdažniau pritaikomos elektromobiliuose.Pasaulyje dabar kuriama keliolika Li-ionakumuliatorių variantų, bandant sukurtigalingesnius ir lengvesnius modelius.Pagal Argonne National Laboratory numatomasjų kainų laipsniškas mažėjimasnet iki 150-250 USD/kWh.Li-ion baterijas, esančias elektromobilyje,galima naudoti ir kaip elektros energijosšaltinius, taip pat ir paskirstymo tinklostabilizavimui13. Pvz., nakties metu esantmažam elektros poreikui, jos gali būti ištinklo įkraunamos, o dienos metu, jeiguautomobilis nenaudojamas, jos gali būtidalinai iškraunamos kaip papildomasenergijos šaltinis patenkinti tinkle atsirandančiusenergijos trūkumus.Dabartiniai tyrimų duomenys rodo, jogelektromobiliuose Li-ion baterijos efektyviaidirbs 8 – 10 metų. Ateityje numatomaautomobiliuose ir elektromobiliuosenetinkamas naudoti baterijas surinkti(ar net supirkti) ir iš jų rinkti 10-20 MWhklasterius (baterijų blokus) bei juos pritaikytivietovių ar net regionų elektrosenergijos tinkle (8 pav.). Toks nusilpusiųbaterijų tolimesnis panaudojimas leistųpratęsti jų naudingo panaudojimo laikądar 10-čiai metų14 .Natrio - sieros akumuliatoriusKaršto išlydyto metalo natrio - sieros(NaS) tipo akumuliatoriaus veikimasyra pagrįstas aukštoje temperatūrojetarp natrio ir sieros vykstančia elektrocheminereakcija, kai natris ir siera yraatskirti beta aliuminio oksido keraminiuelektrolitu15. Šie akumuliatoriai pasižymiaukštu energijos tankiu (90 Wh/kg) irpalyginamai aukštu įkrovimo - iškrovimoefektyvumu (89-92 proc.), ilgaamžiškumuir nereikalauja didelių investicijų jųįrengimui. Tačiau, dėl aukštos darbinėstemperatūros (300 - 350°C) ir korozinėsnatrio polisulfidų aplinkos, jie tinklo stabilizavimotikslams dažniausiai tinka tikstambesnėse jėgainėse.Akumuliatoriaus išorę apgaubiantispaviršius yra iš plieno, chromo ir molibdenovidine danga apsaugotas nuokorozijos. Išorinis paviršius veikia kaipteigiamas elektrodas, o skystas natristarnauja kaip neigiamas elektrodas(9 pav.). Akumuliatoriaus viršus uždarytasdujų nepraleidžiančiu aliuminiooksido dangčiu.NaS akumuliatoriaus įkrovimas gali užtruktiiki 8 val., tiek pat laiko užtrunkamair jį iškraunant. Sukaupta energija galiišsilaikyti neapibrėžtą laiką, jei nuolatpalaikoma 300 - 350°C temperatūra. NaSakumuliatoriai ypatingai tinka kauptinestabilių energijos šaltinių gaminamąprodukciją (pvz., tokių kaip vėjas ar

Nr. 3 (10) 201121saulė). Jie gali būti panaudojami ir tiektielektrą į rajonus, kurie anksčiau negalėjobūti aprūpinti elektra dėl perdavimo arpaskirstymo tinklų avarijų, tiesiog mobiliomispriemonėmis pristatant kaiplaikiną elektros energijos šaltinį NaSakumuliatorių baterijas, ar jų blokus, įelektros tiekimo netekusias vietoves.Japonijoje yra įrengta daugiausia NaSbaterijų blokų su 27 MW ir didesne galia.Didžiausia iš jų, veikianti kaip pastotėsaulės ir vėjo energijos sukaupimui, yra245 MWh talpos su 34 MW galia16.Nors NaS baterijos pasižymi medžiagųpaprastumu ir nebrangia konstrukcija,jų eksploatavimo kaina yra gana aukšta- 3,3 Wh/USD, nes reikalinga nuolatinėpriežiūra ir aukštos temperatūros palaikymas.Vis tik daugiamegavatinėms jėgainėms,iš visų naujai vystomų kaupikliųrūšių, NaS baterijos turi didžiausiąekonominės naudos potencialą.Pastovios tėkmėsakumuliatoriusPastovios tėkmės akumuliatorius (PTA)yra naujo tipo įkraunamas akumuliatorius,kuriame dvi skirtingos elektrolitųsrovės, susidedančios iš ištirpusio elektroaktyvausmetalo junginio, paraleliaiteka tarp grafitinio pluošto lakšto ir jonuspraleidžiančios membranos17 (10 pav.).Šio tipo akumuliatoriai skiriasi nuo aktyviųcheminių akumuliatorių tuo, kadelektros energija nėra sukaupiama pačiameakumuliatoriuje, o kaupiasi tikatitekančiuose elektrolituose. Todėl čiaenergijos tankis (10 - 25 W/kg) yra vienasiš žemiausių tarp visų elektrocheminiųakumuliatorių. Vykstant elektronų ir jonųtėkmei, elektrolituose sukauptas elektrosenergijos potencialas iškraunamas tiesiogineelektros srove. Iškrovimo procesaspalaikomas ištirpusių elektroaktyviųmetalų junginio srove PTA tėkmės celėje.PTA gali būti greitai įkrautas, pakeičiantišsikrovusį elektrolito skystį, iš atskirostalpos naujai įkrautu elektrolitu. Galimaįkrauti akumuliatoriuje esantį elektrolitątiesiai ir iš elektros tinklo arba iš elektrągaminančių atsinaujinančių šaltinių, betšis procesas jau yra lėtesnis.PTA elektros generacija bei našumasnėra jautrus temperatūrų skirtumams.PTA gali pradėti generuoti elektros srovęiškart ir be sustojimo, kol reaktoriujepalaikoma ektrolitų tėkmė. PTA galiapriklauso nuo to, kiek akumuliatorių yrasujungta į baterijas. Elektrolito tėkmės,įkrovimo ir iškrovimo procese prarandamaapie 30 proc. įkrovimui panaudojamosenergijos.PTA energijos tankis priklauso nuo talposeesančio aktyvaus elektrolito kiekio.Elektrolitinis skystis, susidedantisiš HCl arba lengvos koncentracijos sierosrūgšties su elektroaktyviais metalojunginiais, nesukelia jokios reakcijos arpavojaus tiek aplinkai jiems išsiliejus arįvykus skirtingai įkrautų elektrolitų susijungimui.PTA gali būti ilgai įkrovimobūvyje, jeigu sustabdoma elektrolitotėkmė ir abiejų elektolitų skysčiai neturisąlyčio. PTA aktyvaus eksploatavimolaikas yra apie 15 - 20 metų, reikalingatik minimali priežiura užtikrinantįkrauto elektrolito išteklių srautą ir siurbliųdarbą.Dabartinė PTA kaina yra maždaug500 USD/kWh, bet tikimasi kainos sumažėjimoiki 250 USD/kWh. PTA konstrukcijayra nesudėtinga ir, išskyrus siurblius,neturi jokių kitų mechaniškai judančiųdalių18. Vis dėlto, svorio ir tūrio atžvilgiuPTA yra vienas iš sunkiausių ir didžiausiųbaterinio tipo elektros kaupiklių.Nikelio - kadmio elementasNikelio - kadmio elemento (Ni-Cd) technologijaelektros energijos kaupimuipasižymi palyginus žema kaina ir ganaaukštu energijos tankiu. Ni-Cd galitiekti elektros energiją greitai ir dideliunašumu19. Pagrindiniai elemento komponentaisusideda iš teigiamos nikelioplokštelės su oksido / hidroksido dangair neigiamos kadmio metalo plokštelėssu kadmio arba kalio hidroksidoelektrolitu (šarminiu potašu). TipiškaNi-Cd galvaninio elemento konstrukcijaparodyta 11 pav. Nors atskirų elementųįtampa siekia tik 1,2 V, juos galimajungti į baterijas iki vartotojui reikiamosįtampos. Įkrovimo-iškrovimonašumas yra 70 – 90 proc., išlaiko virš2000 įkrovos ciklų.Tipiški Ni-Cd turi 40 - 60 Wh/kg energijoskaupimo tankumą, jų veikimas mažaipriklauso nuo aplinkos temperatūriniųsvyravimų. Dėl labai žemos vidinėsvaržos jos pasižymi unikaliomis greitoiškrovimo galimybėmis (mažiau nei30 min.) palaikant įtampos pastovumąiki pat iškrovimo ciklo galo.Žema vidinė varža leidžia šiuos akumuliatoriusįkrauti greičiau nei bet kokiuskitus elektrocheminio tipo įkraunamusakumuliatorius. Tačiau neiškrovus pilnaiir juos pradėjus įkrauti vėl, gaunama vismažėjanti energijos kaupimo talpa, panašiaikaip ir NiMh baterijose20. Šis pokytisyra negrįžtamas. Kita Ni-Cd akumuliatoriųnegatyvi savybė yra savaiminisišsikrovimas, siekiantis maždaug1. Išorinis metalinis apvalkalas (taip pat minusinis elektrodas).Outer metal casing (also negative terminal). 2. Elektrodų skirtuvas.Separator (between electrodes). 3. Pliusinis elektrodas. Positiveelectrode. 4. Minusinis elektrodas kartu su srovės kolektoriumi(metalinis rinklelis sujungtas su element apvalkalu. Negativeelectrode with current collector (metal grid, connected to metalcasing)Viskas užvalcuota. Everything is rolled. Konstrukcija panaši kaip irNiMH elemento. Construction is very similar to NiMH cell.11 pav. Išardytas Ni-Cd elementasPicture 11. Nickel Cadmium Batteryin Pealed-out Format10 proc./mėn. Šie akumuliatoriai, kaipir NiMh, buvo plačiai naudojami elektrininiuosedarbo įrankiuose, lėktuvųvariklių užvedimui, nutrūkus elektrostiekimui kaip laikinas elektros energijosšaltinis, kompiuterinių sistemų veiklospalaikymui ir pan. Tačiau jų patrauklumas,atsiradus konkurencinėms kaupimosistemoms, dabar gana greitai mažėjadėl nelabai didelės energijos kaupimotalpos (pagal svorį), našumo siekiančio68 – 83 proc., nuolatinio įkrovimo talposmažėjimo, bei gana aukšto savaiminioišsikrovimo procento.ApibendrinimaiPagal čia pateiktą apžvalgą elektroskaupiklius galima suskirstyti į keliasgrupes, atitikančias paruošimo naudojimuilygį.4 lentelėje pateikti energijos šaltiniaivienoje ar kitoje formoje naudojamielektros tinkluose atsiradusių trūkumųkoregavimui. Nors iki šiol Ni-Cd irNiMh elementai (baterijos) turėjo gerąpaklausą ir platų pritaikymą, jie pamažuišstumiami iš apyvartos Li-ion tipo akumuliatoriųdėl jų žymiai patrauklesniųcharakteristikų.Ultrakondensatoriai pasižymi ypatingasavybe per kelias sekundes sukauptididelius elektros energijos kiekius irjuos pagal poreikį grąžinti į sistemą. Jieypatingai tinka automobilio stabdymoenergijos panaudojimui, transformuojantją į elektros energiją, kurią vėl pagalporeikį galima panaudoti siekiantautomobilio pagreitėjimo. Ši jų savybė

22Sistemos poreikiai MW System demand/MWPikinis generavimasPeaking generationNaudingasis vidutinisgeneravimasMid merit generationDarbas generuojantbaziniu apkrovimuBaseload generationKaupiklisįkrautas baziniogeneravimo metu.Storage chargedfrom baseloadgenerating plant.Energijos poreikioprofilis sukaupikliu.Generation profilewith storageEnergijos poreikioprofilis be kaupiklio.Generation profilewithout storage.Kaupiklio naudojimas palaikyti dažnį ir įtampą,derinant energijos poreikį ir jos tiekimą.Storage used to maintain frequency and voltageby balansing supply and demand.Energijos poreikio profilis be kaupiklio.Generation profile without storage.0 6am midday 6pm midnightTime of day - LaikasPikinis energijos poreikis, tiekiant energiją iš pikinėsjėgainės, kuri dirba tik kelias valandas per dieną.Peak demand for power suplied by peaking plant,running only a few hours each day.Kaupiklio iškrovimas į tinklą.Storage discharging into network.Kaupiklis įkrautas bazinio generavimo metu.Storage charged from baseload generating plant.12 pav. Kasdieniniai elektros pareikiopokyčiai ir jų valdymasPicture 12. Daily electricity demandprofile and its managementpuikiai dera ir su Li-ion baterijų taikymuelektromobiliuose.Smagračių techologija yra viena iš pagrindiniųpriemonių elektros energijoskaupimui, trumpalaikių energijos tiekimosutrikimų pašalinimui bei perdavimotinklo parametrų stabilizavimui.Atsinaujinanti energetika irelektros energijos kaupimasInteligent Utilities žurnalas 2011 m. gegužės/birželionumeryje rašo, kad norsne visos elektros generavimo vystymokryptys jau yra aiškios, galima tikraiteigti, jog elektros gamybos sektoriusiki 2020 m. bus neatpažįstamai pasikeitęs.Viena iš naujovių bus didelio mastoelektros energijos kaupimas. Panašiasišvadas teikia UCLA ir Berkley universitetų2010 m. studijos, apibūdinančiosenergetikos plėtros raidą21. Studijoseteigiama, kad energijos kaupimasyra ekonomiškai būtinas, norint pilnaiįjungti atsinaujinančių šaltinių gaminamąelektros energiją į elektros tinklusir taip žymiai sumažinti iškastinio kuronaudojimą energijos gamybai. Kaupimastaip pat mažina generavimo išlaidas irbūtinybę statyti naujus perdavimo arpaskirstymo tinklus. Elektros tiekimostrategų nuomone, energijos kaupimasyra būtinas ir neišvengiamas, norint skirtinguselektros energijos generavimošaltinius integruoti į vieningą elektrostiekimo sistemą bei užtikrinti tinkle stabilumą.Tai pasidarys ypatingai svarbukai neprognozuojamai svyruojanti atsinaujinančiųšaltinių generuojama elektrapradės 20 proc. viršyti visos elektrosenergijos gamybą regione.JAV Kalifornijos Energetikos komisijos(toliau - KEK) 2010 m. liepą surengtojeapklausoje ekspertai tvirtino, jog energijoskaupimas, susijęs su vėjo energijosgeneruota elektra, gali netolimojeateityje 30 – 50 proc. sumažinti degiųjų(gamtinių) dujų poreikį energetikossektoriuje. Vokietijos vyriausybė2011 m. gegužės 31 d. paskelbusi apievisų branduolinių jegainių uždarymą iki2022 m. taip pat pabrėžė, kad saulės irvėjo energetikos vystymas ir integravimasį bendras energetines sistemasbus pirmaeilis uždavinys, taigi be energijoskaupimo čia nebeišsiversi. Vokietijosužsienio reikalų ministras GuidoWewsterwelle savo 2011 m. liepos 25 d.Lietuvos Žiniose pasirodžiusiame straipsnyjetaip pat rašė: „2010 m. iš atsinaujinančiųšaltinių gavo 17 proc. jai reikalingoselektros energijos. Iki 2020-ųjųtokia energija turi sudaryti 35 proc., oiki 2030-ųjų – net 50 proc.”Elektros energijos pertekliaus kaupimasir jos tikslingas panaudojimas elektroskokybės ir kiekio stabilizavimui tinkluoseženkliai sumažins CO2 dujų emisiją, taippat mažins būtinybę statyti papildomas,iškastines žaliavas naudojančias, jėgaines.KEK pastebėjo, kad intensyvus elektrosenergijos kaupimas iš tikrųjų keičia „žaidimotaisykles” ir rekomendavo suteiktienergijos kaupimo technologijoms vienąiš aukščiausių prioritetų.Energijos kaupimasdidina atsinaujinančiosenergetikos vertęSukaupta elektros energija, pagamintamažo energijos poreikio laikotarpiuir jos vėlesnis panaudojimas, padidinaatsinaujinančių energijos šaltinių vertęir tokiu būdu daro juos patrauklesniusinvestuotojams21. Įvertinant sukauptosenergijos persiuntimo į tinklus lankstumą(pvz., garantuotais kiekiais keliomisdienomis į priekį), galimas dar didesnispelningumo potencialas, skatinantis irtolesnes investicijas į šias technologijas.Be to, energijos kaupimo technologijosgali užtikrinti patikimesnę dažnio kontrolęir pagerinti galios stabilumo kokybę.Panaudojant elektros energijos kaupikliusgalima sumažinti turimų generatoriųnuolatinę galios kaitą ir taip apie7–10 proc. sumažinti bazinės jėgainėsenergijos poreikius. Energijos kaupimastaip pat gali sumažinti gamybos ir perdavimoišlaidas, geriau organizuoti vartotojųaprūpinimą elektra. Pagal aukščiauminėtą KEK informaciją, 20 MW kaupyklagali atitikti tradicinės ir dėl visų galimųgeneravimo netikėtumų rezerve laikomos40MW jėgainės galią.Energijos kaupimas tinka siekiant nedelsiantatstatyti paskirstymo tinkluoseatsiradusius avarinio pobūdžio elektrosenergijos tiekimo sutrikimus. Užtrukustinklo atstatymo darbams, vietiniai arbaregioniniai kaupikliai gali apibrėžtą laikątęsti energijos tiekimą vartotojamsir taip išvengti nepatogumų ar galimosžalos. Pagal Ontario Hydro darbo grupėsanalizę, iškilus perdavimo problemomsatskirose tinklo dalyse, elektros tiekėjas,turintis kaupiklius, gali be pertrūkių tiektielektros energiją, taip užsitikrinant irsavo pajamų tęstinumą. Kaupiklių naudojimas,pagal minėtus tyrėjus, leidžiaspręsti apie gebėjimus subalansuoti energijosporeikį ir jos generavimą22.Elektros energijoskaupimo perspektyvosPagal ES direktyvas, visos ES narės iki2020 m. turės bent 20 proc. energijosgeneruoti iš atsinaujinančių šaltinių.Sparčiai didėjant energijos iš atsinaujinančiųšaltinių procentiniam kiekiui,pagaminti nepastovūs elektros ener-

Nr. 3 (10) 201123gijos kiekiai ženkliai mažins visos sistemosstabilumą. Ką tik išėjusi EPRIstudija (angl. Electricity Energy StorageTechnology Options, liet. Elektros energijoskaupimo technologijų galimybės)teigia, jog sparčiai besivystanti įvairialypėelektros energijos gamyba žengiaį naują erą, pareikalausiančią drastiškųpasikeitimų23. Pokyčiai atsiranda dėl aptartoatsinaujinančių energijos šaltiniųišplitimo spartos ir atsirandančia būtinybevaldyti nestabilų energijos tiekimą.12 pav. iliustruojama, kaip ir kada galimanaudoti energijos kaupiklius.Lietuvoje elektros energijos sistemosstabilumo problema atsiras, kai atsinaujinančiųšaltinių pagrindu generuojamaenergija peržengs ribą, leidžiančią sistemosstabilumą užtikrinti tradicinėmispriemonėmis. Kruonio HAE yra puikusdidelio kiekio energijos kaupiklis, galintisper kelias minutes pradėti dalinį arbapilną elektros generavimą. Tačiau šis galingaskaupiklis nepritaikytas staigių irtrumpalaikių pokyčių stabilizavimui.Manau, kad Lietuvoje jau dabar reikėtųpradėti tyrinėjimus dėl įvairių energijoskaupimo technologijų panaudojimotrumpalaikių tiekimo pokyčių išlyginimui,bazinio elektros energijos kiekiogamybos stabilizavimui. Tinkamai parinkustechnologijas ir įrangą nereikėtųnuolat stebėti ar keisti generatorių galias,nereikėtų laikyti paruoštyje elektrosgeneravimo rezervų ar mokėti užimportuotą elektrą, jeigu ji buvo panaudota.Kaupimo technologijos ypač tinkaiškilusiems trumpiems generavimotrūkumams kompensuoti.Trumpalaikių tiekimo ar pareikio pokyčiųstabilizavimui kai kurios JAV ir Kanadosjėgainės šiuo metu jau pradeda naudotielektros energijos kaupiklius. Smagračiaibei Li-ion akumuliatoriai šiuo metu yrapopuliariausi. Jie naudojami paskirstymotinklų, pavienių jėgainių ar jėgainių,neįjungtų į tinklus (angl. Off Grid), gamybosstabilizavimui. Gamybininkai teigia,kad saulės ir vėjo pagrindu generuotąenergiją yra našiau ir ekonomiškiau sukauptikuo arčiau generavimo šaltiniųir elektros vartotojų.Smagračiai su magnetiniais guoliais,pasižymintys labai aukštu įkrovimo-iškrovimonašumu, gerai tinka momentiniamspaklausos ir pertekliaus-trūkumopokyčiams koreguoti, jie taippat gali net iki dvejų valandų tiekti įtinklą elektros energiją. Stephentownšiluminė elektrinė (New York valstija),jau 2011 m. gegužį buvo integravusiį jėgainės sistemą 18-ka 10 kW galiossmagračių24. Smagračių diegimas ikišių metų galo bus dar plečiamas, nesStephentown jėgainės specialistai dėlšių inovacijų numato 7 mln. USD metinįpelną. Panašaus tipo ir dydžio sistemosplanuojamos Kanados Ontario provincijosHydro One jėgainėje6, ir Dave Gatesjėgainėje, Montana valstijoje. ChicagoHeights vietovėje numatoma įrengtismagračių pastotę su prisijungimu į138 KVA perdavimo tinklą5.Li-ion akumuliatoriai taip pat sparčiaipradedami taikyti energijos kaupimotikslams. Dėl ypatingai palankių įkrovimoir energijos atidavimo savybių jiejau baigia išstumti kitus elektrocheminiusakumuliatorius. Jie jau sudaro apie60 proc. akumuliatorių, kurie naudojaminaujai pagamintiems darbo įrankiamsir buities technikai. Tolimesnis šio tipoakumuliatorių plitimas susijęs su elektromobiliųgamybos didėjimu. Elektromobiliųar elektrobusų variklių varymuiįvairiai naudojami nuo 100 iki 700 Vakumuliatorių blokai iki 53 kWh ir daugiau25.Li-ion akumuliatorių blokai jaupradedami taikyti ir jėgainėse elektrosenergijos gamybos arba perdavimo tinklųstabilizavimui, taip pat kaip atsarginiselektros energijos šaltinis.Tačiau Li-ion akumuliatorių nauda nesibaigiasu elektromobilio ar hibridinioautomobilio amžiumi. Maždaug po8-10 metų eksploatavimo, Li-ion akumuliatoriaipradeda prarasti galimybępriimti pilnus energijos kiekius. Nukritustalpai apie 20 proc., jie tampa netinkamielektromobilių variklių varymui, tačiausujungus į kelis blokus atsiranda galimybėjuos taikyti kaip kaupiklius jėgainėse,arba kaip atsarginius energijos šaltinius26. Pavyzdžiui Kalifornijos valstijoje,Sakramento mieste fotovoltine elektraįkraunami dideli Li-ion baterijų blokai,o sukaupta elektros energija pilnai patenkinanet 24 didelių pastatų energijosporeikį. Canadian Utilities projektenumatoma įrengti tris nedidelio svorio,aukšto energijos tankio, 250 kWh Li-ionbaterijų blokus (klasterius), kurie buspanaudoti bendruomenės poreikiamsužtikrinant stabilų elektros energijostiekimą.Įvertinus lietuvių išradingumą ir darbštumągali atsirasti ir kitų sričių, kur būtųgalima pritaikyti jau naudotus Li-ionakumuliatorius.Energijos stebėsenos ir valdymo sistema pramonės įmonėms,duomenų centrams ir biurų parkamsInternetasUAB „Varikonta“ – patikimas partneris energetikosinfrastruktūros projektuoseOficialus Janitza GmbH atstovas LietuvojeHMIRS232Konsultavimo, projektavimo irįrangos diegimo paslaugosUMG 604ERS485 / Modbus RTUGPRS arba ISDN modemas• Visų tipų elektrinių elektrinė dalis(šiluminės, atominės, atsinaujinantys šaltiniai)• 330/110 ir 110/35/10 kV transformatorių pastotės• Savų reikmių maitinimo skydai(nuolatinės ir kintamosios srovės)UMG103UMG103UMG103 UMG103 UMG103 UMG103Elektros energija• Relinė apsauga ir automatika• Nuotolinio tele-valdymo (RTU) ir SCADA sistemos• Elektros tinklo monitoringo sistemosVanduo/ŠilumaDujoswww.varikonta.lt | info@varikonta.lt

24Išvados• Elektros energijos kaupyklos yra reikalingosdidėjančios atsinaujinančiųšaltinių elektros energijos gamybosintegracijai į elektros tinklus;• Elektros kaupimo technologijos leidžiaišlyginti elektros sistemoje iškylančiusnestabilumus, panaudoti pikinęenergiją arba padengti laikinusenergijos trūkumus;• Elektros energijos kaupiklių įrengimasregionuose gali sumažinti išlaidas,darant pakeitimus paskirstymotinkluose arba net gali sudaryti galimybęatsisakyti naujų generavimošaltinių statybos;• Elektros energijos kaupikliai gali būtipanaudoti atkuriant elektros generavimąjėgainėje po jos staigaussustojimo (stabdymo), jie gali būtigreitai paleisti po planuoto jėgainėsstabdymo (sustojimo) ir palaikyti kitųtinklo įrenginių funkcionavimą, jiemstiekiant elektros energiją;• Energijos kaupimo įrenginiai galitarnauti ir energetinio saugumotikslams. Tam atskiruose regionuoseįrengiamos pasirinktos technologijosenergijos kaupyklos – pastotės,kurios sutrikus centralizuotaipaskirstytam energijos tiekimui(stichinės nelaimės, avarijos ar netteroro atvejai) tam tikrą laiką užtikrinaelektros energijos tiekimą svarbiemsobjektams;• Racionaliai suplanuota energijoskaupiklių plėtra gali būti ir alternatyvanaujų generavimo šaltinių statybai,ar perdavimo bei skirstymotinklų plėtrai.• HAE technologijos, reikalaujančiosdidelių investicijų ir didelių žemėsplotų, yra gerai žinomos. HAE galisukaupti didelius energijos kiekius70 proc. našumu ir tinka stambiųtrikdžių energetikos sistemoje kompensavimui;• Greitaeigiai anglies pluošto smagračiaisu magnetiniais guoliais tik dabarpradedami diegti. Jie ypač tinka dažniostabilumo palaikymui, įtampossvyravimų išlyginimui, perteklinėsir nepastoviai tiekiamos energijoskaupimui ir net trumpalaikiam energijostiekimui į tinklus. Dėl didokųinvesticijų ir mažos eksploatacinėspatirties yra ir abejojančių dėl šiostechnologijos ateities;•Li-ion akumuliatorių išplitimas perpaskutiniuosius keliolika metų ir jųekspoatacinė patirtis leidžia manyti,kad jie taps svarbiausi, kuriant stabilizuojančiassistemas, priimančiasį tinklus atsinaujinančių energijosšaltinių pagrindu pagamintą energiją.Akivaizdi šių akumuliatoriųateitis siejama ir su hibridinių beielektromobilių gamyba. Numatomastaip pat šių akumuliatorių pakartotinaspanaudojimas – surinktiį blokus panaudoti akumuliatoriaigalėtų išplėsti jėgainių elektros kaupikliųtalpas;• Ultrakondensoriai unikaliai tinkadažnio stabilumo palaikymui elektrostinkluose, sukaupti ir ypač greitaipateikti didelius energijos kiekius,elektra varomų automobiliųpagreitėjimui;• Šiuo metu pasaulyje plačiai nagrinėjamosar tiriamos ir kitokioselektros energijos kaupimo technologijos,sistemos. Be to, kartu sukaupimo technologijomis, vystosi irenergetikos išmanieji tinklai (angl.Smart Grid).Elektros energijos kaupimas yra energetikosateities būtinybė, tačiau vis darjaučiamas skeptiškumas dėl atsirandančiųgalimybių naujomis technologijomisišspręsti elektros energetikos sistemosstabilumo, patikimumo ir tuo pačiu energetiniosaugumo problemas. Neįvertinamair ilgalaikė ekonominė nauda beiCO 2 emisijos mažinimo galimybės. Skepticizmasdėl elektros energijos kaupyklųreikalingumo bei naudos gali būti ir dėldalies energetikos specialistų netolimosvienkryptinės patirties, dirbant stipriaicentralizuotoje energetinėje sistemoje,kur dominavo ypač didelės galiosgeneravimo šaltiniai. Skepticizmas galiatsirasti ir dėl trumpo laikotarpio patirtiesdirbant su saulės ar vėjo pagrindugeneruojama ir dideliu nepastovumupasižyminčia elektros energija, tačiaupatirtis visada ateina bedirbant ir besidomintnaujovėmis.Vašingtonas, 2011 metų vasara1. London Research International “Survey of EnergyStorage Options in Europe”, London, March 2010.www.londonresearchinternational.com.2. John Gardner and Todd Haynes. “Overviewof Compressed Air Energy Storage” Boise StateUniversity, December , 2007. www.coen.boisestate.edu/WindEnergy/resources/ER-07-001.pdf.3. Walt Pyle, Jim Healy and Reynaldo Cortez,“Solar Hydrogen Production by Electrolysis”,Home Power #39, February / March 1994. (www.dangerouslaboratories.org/h2homesystem.pdf4 K. Harrison, R. Remick, A. Hoskin. G. Martin.“Hydrogen Production: Fundamentals and Case StudySummaries”. Presented at the World Hydrogen EnergyConference. (May 2010).5. Ben Harder. “Reinventing the (fly)wheel”,Washington Post, April 18, 2001,6. Tyler Hamilton. “Temporal Power brings new spinto flywheel energy storage”, Energy and Technology.Toronto Star, Apr 21 20117. Isidor Buchmann. Supercapacitors, Batteryuniversity, Cadex Electronics,Vancouver, B.C. 2011.8. “Superconducting Magnetic Energy Storage(SMES)”, SuperPower Inc. (Royal Philips ElectronicsN.V), Schenectady, N.Y.9. Lead-acid batteries. http://hyperphysics.phy-astr.gsu.edu/hbase/electric/leadacid.html10. Lead–acid battery, www.en.wikipedia.org/wiki/Lead%E2%80%93acid_battery11. Chris Brandrick. “Lithium-Ion Battery Life CouldReach 20 Years”, PCWorld, Feb 5, 2010.12. Lindsey Brook. “Chevrolet Volt, Nissaan Leaf,Hunday Sonata”, SAE, Automotive EngineeringInternationall Journal, Warrendale, Pa., April 6, 2011.13. Saft Lithium-Ion Battery Technology Selected forSolar Energy Storage Project in California14. Jeremy Neubauer Ahmad Pesaran “Secondary Useof PHEV and EV Batteries –Opportunities & ChallengesThe 10th Advanced Automotive Battery ConferenceOrlando, Florida, May 19-21, 2010.15. Electricity Storage Association. “Technologies NAS”,NGK Insulators, Ltd www.ectricitystorage.org/tech/technologies_technologies_nas.htm.16. John W M Cheng. “Balancing Grids withElectrical Storage” IEA Committee on EnergyResearch and Technology, February 11, 2011.www.iea.org\work\2011”.17. Martin LaMonica. “MIT flow battery breaksmold for cheap storage”, CNN, June 6, 2011.http://news.cnet.com/8301-11128_3-20069295-54/mit-flow-battery-breaks-mold-for-cheapstorage/#ixzz1Pgdv3PwV18. Mihai Duduta, Bryan Ho, Vanessa C. Wood,Pimpa Limthongkul, Victor E. Brunini, W. Craig Carter,Yet-Ming Chiang. “Semi-Solid Lithium RechargeableFlow Battery”, Advanced Energy Matertials, Wileyonline Library,20 MAY 2011. http://onlinelibrary.wiley.com/doi/10.1002/aenm.201100152/full,19. Electropaedia Energy sources, “Nickel CadmiumBatteries”, www.mpoweruk.com/nicad.htm20. Storage Battery Systems. “Ni-Cad Batteries”.www.standbypowerllc.com21. Ethan Elkind.” The Power of Energy Storage”, Policypaper, UCLA Law and Berkley Schools of Law, July,2010. www.law.berkeley.edu/files/Power_of_Energy_Storage_July_2010.pdf22. C. Rhodes, “Energy Storage”, Report toHydro-Electric Power Commission of Ontario,XYLENEPower Ltd., 2011.23. Energy Storage Association, “Analysis of EnergyStorage Applications and Technology Options”Electric Power Research Institute (EPRI) Report, PALOALTO , Calif. April 28, 2011. www.electricitystorage.org24. Dana Wollman. “Beacon Power completingconstruction of 20-megawatt flywheel plant, theworld’s largest”, Globe Newswire, June 3, 2011.25. Gene Berdichevsky, Kurt Kelty, JB Straubel and ErikToomre. “The Tesla Roadster Battery System”, TeslaMotors, August 16, 200626. Frank Ponticel. „Girding the Grid for EVs“, Addressby Anthony F. Bearley of Detroit Edison, SAE 2011World Congress, Detroit, Michigan, AutomotiveEngineering International Journal, April 12, 2011.

25Diuseldorfo vilionėsPovilas VenciūnasPasiekti Diuseldorfą iš Vilniausne taip jau paprasta – pirmiausiareikia skristi į Helsinkį - visai į kitąpusę, ir tik tada tiesioginiu reisu ikiDiuseldorfo. Tokie nepatogumai kogero yra mūsų neatsakingo verslopasekmė. Bet kokiu atveju kelionėbuvo tikrai vertinga.Metalų liejimo technologijų paroda, kasantri metai organizuojama Diuseldorfoparodų komplekse nustebino savo dideleapimtimi, geru organizuotumu irparodos veiklos kryptimis, kurios Lietuvojeorganizuojamose parodose dartik bandomos.Žmonija nuo akmens amžiaus perėjo priebronzos amžiaus, o geležies amžius ko geronesibaigs dar ilgai. Parodoje buvo pristatytosvisos šiuo metu įmanomos metalųliejimo technologijos. Pagrindinis metalųtechnologijų akcentas - energijos šiojepramonės šakoje taupymas. Šiuolaikiniųinformacinių technologijų dėka, taip patieškant naujų liejimo technologijų ir netmetalų naujo pritaikymo galimybių, galimasutaupyti apie 20-30 proc. energijos,lyginant su tradicinėmis liejimo technologijomis.Tai labai svarbu metalurgijos pramonėje,nes ši pramonės rūšis pasižymiitin dideliu energijos suvartojimu.Maloniai nustebino ir tarp parodos lankytojųdidelė jaunų žmonių gausa – studentaiir net moksleiviai organizuotailanko parodos stendus, jiems parodomasypatingas dėmesys. Pasiteiravus paaiškėjo,kad tai tiek pramonės įmonių, tiekpačios vyriausybės noras pritraukti kuodaugiau jaunų žmonių ir juos skatinti pasirinktiinžinerines specialybes. Jaunuoliaiskatinami pradėti savo karjerą nuo darbininkiškųspecialybių su galimybe tęstistudijas bei įgyti aukštąjį išsilavinimą.Manau, kad tokia praktika būtų aktuali irLietuvoje. Beje daugelyje Vokietijos pramoniniųmiestų veikia technikos muziejai,kurie kartu su parodų organizatoriaistaip pat aktyviai prisideda prie inžineriniųspecialybių propagavimo.2011 m. liepos 31 – rugpjūčio 3 dienomisvykusios metalo technologijų parodosGIFA, METEC, THERMPROCESS, NEWCASTapjungė visas metalo apdirbimo technologijas,gamybos priemones, bei galimasenergijos taupymo priemones. Parodojedalyvavo 1958 įvairių šalių eksponentaiir juos aplankė 79 tūkst. lankytojų iš 83šalių. Reiktų atkreipti dėmesį ir į tai, kadDiuseldorfo miesto savivaldybė taip pataktyviai prisideda prie parodų mieste organizavimo– įsigiję parodos lankymobilietus, lankytojai įgauna teisę nemokamainaudotis miesto visuomeniniutransportu, mieste daug plakatų, nuorodų,informuojančių kaip ir kada vyktiį parodų kompleksą.

26Kompleksinėapsauga nuo žaibųSigitas Kiškis, UAB „Staltika“Apsauga nuo žaibo turi būti kompleksinė,nes tik taip galima efektyviai apsaugotivertingą turtą, elektronikosprietaisus, įrangą, gyvenamuosius namusir įmones. Įrengus tik žaibolaidį,bet neįrengus viršįtampių apsaugos,įžeminimo sistemos, tikimybė patirtididelius nuostolius nuo žaibo sukeltųviršįtampių – išlieka. Žaibolaidis efektyviaiapsaugo pastatus nuo gaisro, žmonesnuo žaibo iškrovos, bet neapsaugoįrangos bei prietaisų nuo žaibo sukeltųpadarinių. Norint maksimaliai efektyviaiapsaugoti gyventojų ir įmonių turtą, irsiekiant, kad žaibo reiškiniai atneštų kuomažiau materialinių ir gamybinių ekonominiųnuostolių, žaibosauga įrengiamakompleksiškai, atsižvelgiant į visasgalimas rizikas.Kompleksinė apsaugos nuo žaibo sistemaapima žmonių ir pastatų apsaugąnuo žaibo poveikio (užtikrinančiąaukščiausius apsaugos reikalavimus),įžeminimo, apsaugos nuo viršįtampiųir apsaugos nuo žaibo įrengimą, pradedantprojektavimu, pilnu įrengimu irpridavimu eksploatavimui.Kompleksinę apsaugos nuo žaibo sistemostrijų pakopų sistema apibrėžiaapsaugos nuo žaibo įrengimo eiliškumą,tikslingą žaibosaugos sistemos projektavimą,parinkimą ir įrengimą, naudojantpatikrintus sertifikuotus produktus, medžiagasar paslaugas. Šiuos darbus turiatlikti atestuoti specialistai. Netinkamaiįrengta žaibosauginė sistema (pvz., neįrengtaspotencialų išlyginimas, neužtikrintasujungimų kontaktų pereinamojivarža, bloga įžeminimo įrenginio varža,neteisingi skaičiavimai) vietoje apsaugosgali sukelti statinių gaisrus, sugadintiįrengimus ir prietaisus. Būtina tinkamaiparinkti žaibosaugos sistemą pastatui,pagal pastato kategoriją apskaičiuotiperdengimo zonas (t.y. plotą, kurį žaibolaidisturi apsaugoti), tinkamai parinktimedžiagas įžeminimo, žaibolaidžio irapsaugos nuo viršįtampių įrengimui.Tai pakankamai sudėtingi inžineriniaisprendimai, todėl būtina paruošti atskirusprojektus ir visapusiškai įvertintigalimą riziką.

Nr. 3 (10) 201127ProjektavimasĮrengimasPridavimasĮŽEMINIMASPOTENCIALŲ IŠLYGINIMAS1 pakopaŽAIBOSAUGA2 pakopaAPSAUGA NUO VIRŠĮTAMPIŲ3 pakopa1 pav. Kompleksinė trijų pakopų apsaugos nuo žaibo sistemaĮžeminimas ir potencialųišlyginimasĮžeminimas. Norint gerai apsisaugotinuo žaibo, elektrostatinės iškrovos irkomutacinių viršįtampių elektros įrangoje,reikalinga patikima įžeminimo sistema.Šiuo metu Lietuvoje populiariausigiluminiai įžemintuvai. Tai - plieniniaivariuoti strypai, kurie sujungiami konusinėmisarba srieginėmis žalvarinėmismovomis. Jie kalami į žemę elektriniaisvibro-plaktukais. Tokiu būdu pasiekiamamaža varža, atskiri įžemikliai užimamažai vietos, jie yra atsparūs korozijai,taip pat ilgaamžiai. Šiuo metu tai vienasiš dažniausiai naudojamų įžeminimoįrengimo būdų.Pagal Elektros įrenginių įrengimo taisyklių(toliau – EĮĮT) VIII skyriuje nurodytusreikalavimus įžemintuvų įrengimuiir STR 2.01.06:2009. ,,Statinių apsauganuo žaibo. Išorinė statinių apsauga nuožaibo“ reglamento reikalavimus, visaisatvejais, išskyrus naudojamą atskiraistovintį žaibolaidį, žaibolaidžio įžeminimassutapatinamas su statinio elektrosįrangos, ryšio priemonių arba metaliniųstatinio konstrukcijų įžemikliais.Įžemintuvo varža turi būti ne didesnėkaip 10 Ω. Dėl žaibo išlydžio geresniosrovės sklidimo įžemintuvą turi sudarytine mažiau kaip du įžemikliai, o visųįžeminimo laidininkų įžemintuvai turibūti sujungti tarpusavyje. Taip pat įžeminimoįrenginiai turi atitikti valstybiniųstandartų, elektros įrenginių įrengimotaisyklių, statybinių normų ir taisyklių irkitų normatyvinių-techninių dokumentųreikalavimus.Potencialų suvienodinimas – potencialųtarp pasyviosios dalies, pašaliniųlaidžiųjų dalių, įžeminimo ir apsauginiųlaidininkų (PE), taip pat apsauginių nuliniųlaidininkų (PEN), prie kurių įmanomavienu metu prisiliesti, skirtumo sumažinimas,šias dalis elektriškai sujungianttarpusavyje. Labai svarbu pastatuoseapjungti visus įžeminimus į bendrą potencialųišlyginimo šyną.Prie šios šynos taip pat prijungiami irvamzdynai (išskyrus dujų vamzdynus,nes jie apjungiami per izoliuojantį iškroviklį),ventiliacijos sistemos ir pan.Pastatuose, kur yra rentgeno aparatūra,sudėtinga elektroninė įranga (pvz.,įranga, kurios įžeminimo sąlygas nurodoįrangos gamintojas) turinti savoįžemiklį, su bendru įžeminimo kontūruapjungiama per specialų (potencialų išlyginimo)iškroviklį. Kad būtų galima išmatuotiįžeminimo varžą, prie įžemiklioįrengiamos kontrolinės dėžutės. Matavimoperiodiškumas apibrėžtas Elektrosįrenginių įrengimo taisyklėse.ŽaibosaugaŽaibo išlydis gali sukelti gaisrus, žmoniųžūtis, sugadinti elektros, elektronikosįrangą, o antriniai žaibo poveikiai darodidelę įtaką elektros tinklų, pramonėsįmonių, ryšių infrastruktūros, medicinos,IT, gyventojų turtui ir kitų ūkiosubjektų veiklai. Dėl žaibo sukeltų pasekmiųpatiriami ir dideli ekonominiainuostoliai. Siekiant apsisaugoti nuo šiųgamtos reiškinių įrengiamos kelių tipųžaibosaugos sistemos.Pasyvioji apsauga nuo žaibo - išorineiapsaugai nuo žaibo smūgių statomiatskirai stovintys arba pastatyti antsaugomo objekto strypų, tinklo arbatrosų žaibolaižiai. Dažniausiai jie vadinamiFaradėjaus, Franklino ar trosiniaisžaibolaidžiais. Įrengiami žaibo priėmikliai,priimantys žaibo smūgį ir nutekinantysžaibo energiją į žemę. Šios sistemosprincipas - visi įrenginiai, išlindęaukščiau stogo, yra prijungti prie bendrosžaibosaugos sistemos arba apsaugotiatskirais žaibolaidžiais. Trosiniaisžaibolaidžiais dažniausiai apsaugomosnaftos talpyklos, sprogių medžiagų talpos,sprogių medžiagų sandėliai.

28Apsaugos lygisPatikimumasAUKŠTASŽEMAS9 101. Bendra potencialų išlyginimo šyna.2. Katodiškai apsaugotas rezervuarovamzdis.3. Pagrindinis įžeminimo elektrodas.567DIDELĖĮŽEMINIMASPOTENCIALŲ IŠLYGINIMAS1 pakopa3 pav. Pastato potencialų išlyginimo sistema.8ŽAIBOSAUGA2 pakopa4. Išorės įžeminimo sistema.5. Energijos tiekimas.6. Vanduo.7. Dujos.RizikaRizikos įvertinimas2 pav. Apsaugos nuo žaibo rizikos ir apsaugos patikimumo lygis.12Aktyvioji žaibosauga – statinio apsaugainuo tiesioginio žaibo poveikio skirtasįrenginys su įmontuota elektronineįranga, sukuriančia vainikinį išlydį. Taiaktyviąjame žaibolaidyje sumontuotaįranga, kuri perkūnijos metu per sekundėsdalis prieš žaibo išlydį ima skleistiaukšto dažnio impulsus. Dėl to žaibolaidissukuria vainikinį išlydį, kuris sukuriajonizuotą kanalą (atvirkštinį išlydį) žaibui,nukreipiantį jį į žaibolaidį. Šis jonizuotaskanalas sąlyginai padidina žaibolaidžioaukštį ir daug kartų išplečia joapsaugos zoną. Aktyviojo žaibolaidžioapsaugos zona siekia iki 100 metrų, priklausomainuo žaibosaugos kategorijos,sumontavimo aukščio (ne mažiau2-6 m virš aukščiausios statinio dalies)ir aktyviojo žaibolaidžio gamintojo nurodytųparametrų.Žaibosaugos sistemą pastatui parenkaprojektuotojas atsižvelgdamas į daugelįparametrų. Saugant pastatus nuotiesioginių žaibo išlydžių, stengiamasinukreipti žaibo energiją į žemę tiesiausiukeliu, kiek įmanoma mažiau jąsulaikant. Projektuojant ir įrenginėjantžaibosaugos sistemas būtina vadovautisSTR 2.01.06:2009 „Statinių apsauganuo žaibo“, reglamentu „Išorinė statiniųapsauga nuo žaibo“ bei šio reglamentonuorodomis į kitus dokumentus.Žaibosaugos įrengimas pagal Lietuvojegaliojančias normas skirstomas į keturiaskategorijas.Pirmos ir antros kategorijos žaibosaugaįrengiama pastatuose arba laukoaikštelėse, kur yra sprogių medžiagų,skysčių, garų ir t.t. Pirmos kategorijosžaibosaugai dažniausiai naudojami atskiraistovintys stropiniai žaibolaidžiai.Pramoniniuose objektuose tokio tipožaibolaidžiai siekia iki 150 m aukščio.Dažnai naudojami trosiniai žaibolaidžiai,3APSAUGA NUO VIRŠĮTAMPIŲ3 pakopa8. Šildymas.9. Žaibo apsaugos zona - 0.10. Žaibo apsaugos zona - 14MAŽAtada pastatas ar teritorija perdengiamaištemptu trosu. Antros kategorijos žaibosaugaįrengiama skaičiavimo centruose,gamyklose, kur yra daug elektroninėsir kitos technologinės įrangos, taip patpastatuose, kur dirba didelis žmoniųkiekis. Kitiems pastatams ir statiniamstaikoma trečios ar ketvirtos kategorijosžaibosauga. Žaibosaugos kategorijosparenkamos pagal ,,Priešgaisrinėssaugos taisykles“, statybos techninį reglamentą,,Aktyvioji apsauga nuo žaiboSTR 2.01.06:2009“.Šiuo metu tradicinei žaibosaugai įrengtiLietuvoje daugiausia naudojamas vielostinklas arba strypai. Visos naudojamosdetalės ir medžiagos turi būti atsparioskorozijai. Daugiausiai naudojamoskarštai cinkuotos plieninės arba varinėsmedžiagos. Jos yra ilgaamžės, atspariosatmosferos pokyčiams. Pastatus esančiusant aukštumų, kaimo vietovėse efektyviausiaiapsaugo atskirai stovintys stropiniaižaibolaidžiai. Dideliems plotamsapsaugoti naudojami aktyvieji žaibolaidžiai- ekonomiškai naudingiau taipapsaugoti ir kelis pastatus.Žaibosaugos sistemos apžiūrimos kiekvienaismetais, prieš žaibų sezono pradžiąpagal STR 2.01.06:2009 „Apsaugosnuo žaibo sistemos apžiūra visada atliekamapo uraganinio vėjo, potvynio, žemėsdrebėjimo, gaisro ir intensyvios audros,žaibo išlydžio, remonto darbų arbakai pakeičiamos kai kurios žaibolaidžiodalys“. Žaibosaugos sistemos tikrinimoperiodiškumas:- I ir II apsaugos klasės pastatams apžiūraatliekama kas 1 metai, tikrinimas- kas 2 metus.- III ir IV apsaugos klasės pastatams apžiūraatliekama kas 2 metai, tikrinimas- kas 4 metus.- Naudojant apsaugos nuo žaibo įrenginiussprogioje ar chemiškai aktyviojeaplinkoje, apžiūrą reikia atlikti kas 6 mėn.,o patikrinimą - kas 1 metai.Apsauga nuo viršįtampiųLabai svarbi žaibosaugos dalis yra apsauganuo viršįtampių. Tai žaibosaugosdalis, sauganti elektros ir silpnų sroviųtinklus, elektrotechnikos ir elektronikosprietaisus nuo elektros tinklo perjungimoprocesų ar žaibo sukeltų viršįtampių,statinių krūvių. Įvykus žaibo išlydžiui1,5 km spinduliu, gali būti sugadintielektros ir elektroniniai prietaisaiir įrengimai, neturintys apsaugos nuoviršįtampių. Kai žaibo išlydis pataiko įšalia elektros energijos perdavimo lini-

Nr. 3 (10) 2011291.Aktyvinis žaibolaidis. 2. Žaibolaidžio laidininkas. 3. Įžemiklis. 4. Įžeminimo juosta (horizontalus įžemiklis). 5. Žaibo priėmiklis. 6. Žaibosaugostinklas. 7. Žaibosaugos lynas (troso žaibolaidis).4 pav. Žaibosaugos įrengimo tipai.jos esančius objektus ar į žemę, linijoslaiduose gali susiformuoti indukuotiviršįtampiai, kurių amplitudė priklausonuo žaibo išlydžio atstumo iki elektroslinijų, ar kitos įrangos.Apsauga nuo viršįtampių labai aktualienergetikos, telekomunikacijų bei didelėmsfirmoms, kurios naudoja daug įvairiosir brangios aparatūros bei įrangos, otaip pat ir gyventojams. Nuostoliai, kuriepatiriami dėl elektroninės, programinės,o ir buitinės įrangos sugadinimo yra dideliir sunkiai apskaičiuojami. Dažniausiaiviršitampių šaltiniu būna atmosferinėsiškrovos ir komutaciniai viršįtampiaielektros įrangoje, ko pasėkoje atsiradęelektromagnetiniai impulsai per elektrosenergijos tiekimo sistemą, įvairiasryšių sistemas, taip pat televizijos ir radijopriėmimo antenas patenka į pastatovidaus elektroninę ar ryšių įrangą irją sugadina. Viršįtampių lygis priklausonuo juos sukeliančių priežasčių. Pavojingiausiviršįtampiai susiformuoja žaiboišlydžio metu, komutuojant elektroslinijas, vykstant pakartotiniams elektrostinklo perjungimams.Norint apsaugoti pastato elektros irtelekomunikacijų įrangą nuo viršįtampiųprasiskverbimų į pastatą, visuoseįvaduose parenkami atitinkamo tipoiškrovikliai. Pastatuose elektros maitinimograndinėse montuojamos trysiškroviklių pakopos (B; C; D). Visi iškrovikliaiatsiradusius viršįtampius perpotencialų išlyginimo šyną nukreipia įįžeminimo sistemą. Pirmos pakopos iškrovikliaimontuojami įvaduose, antrospakopos - paskirstymo skydeliuose, otrečios - prie saugomos įrangos, prietaisų.Panašiu principu nuo viršįtampiųapsaugomos telekomunikacinės, kompiuterinėssistemos ir kitos sistemos,kurioms viršįtampiai sukelia trikdžiusarba gali juos sugadinti. Kokią apsaugossistemą parinkti pastatui, įvertinęsviršįtampių sukeliamą riziką, sprendžiaprojektuotojas.Komutaciniaiperjungimaielektroninės įrangosel. maitinimograndinėseElektros jėgoslinijų komutaciniaiperjungimaiŽaibo iškrovaTrumpieji jungimai5 pav. Žaibo sukeltų atmosferinių iškrovų ir komutacinių viršįtampų poveikis elektros ir kitai įrangai.

30Variacijosbranduoline temaBronius A. RasimasLietuvos vyriausybė 2011 m. liepos 14dieną paskelbė, kad Japonijos kompanijosHitachi ir Hitachi GE Nuclear Energypateikė ekonomiškai naudingiausiąpasiūlymą ir šias kompanijas Vyriausybėpasirinko strateginiu investuotoju įVisagino AE. Energetikos viceministroKoncesijos komisijos pirmininko RomoŠvedo (dabar jau atsistatydinusio), kurisvadovavo investuotojų atrankai, teigimu,pasiūlymų vertinimas apėmė ekonominių,teisinių bei techninių aspektų analizę,įskaitant investicijų dydį, pasirengimąir įsipareigojimą pradėti vykdyti parengiamuosiusdarbus dar prieš pasirašantkoncesijos sutartį. Pasak Romo Švedo šisprojektas ateities elektros rinkoje turi būtineišvengiamai konkurencingas. „Tiksliosprojekto sąnaudos be kita ko priklausysir nuo projekto lokalizavimo lygio - kiekgali būti įtraukta vietos pramonė, taippat nuo finansinio susitarimo,“ – tvirtinoR. Švedas, pabrėždamas, kad ir taiplabai sparčiai judama pirmyn, todėl kitosdetalės paaiškės ateityje. Naujos jėgainėsdeklaruojama galia yra 1300 MW, otai akivaizdžiai rodo, kad rezervą tokiaigaliai galės užtikrinti tik Rusija.Nors susitarimo sąlygos neskelbiamos,tačiau vien tai, kad investuotojas parinktaspagal Koncesijos komisijos pasiūlymus,rodo kad valstybės turtas bus tamtikromis sąlygomis perduotas privatiemsasmenims ar privačioms bendrovėms*.Kadangi naujai sukurta Visagino AE valdopraktiškai visą Lietuvos elektros energetikosūkį, tik besąlygiškas skaidrumasgalėtų parodyti šio susitarimo šalių tikruosiustikslus. Kita vertus per visą nepriklausomosLietuvos istoriją nei vienakoncesinė sutartis energetikos srityje nepasiteisino.Galų gale vien Ignalinos AEuždarymo – likvidavimo procesas rodo,kad mūsų šalyje vis dar nėra žmonių(ar teisėsaugos struktūrų), sugebančiųtvarkyti ar prižiūrėti ypač didelius pinigųsrautus, o statant Visagino AE laukiamanet 20 mlrd. Lt investicijų!Po Fukušimos įvykių JAV branduolinėsenergetikos įmonės bando įvertinti būtinuspakeitimus, galinčius užtikrinti visųšiuo metu JAV veikiančių 104 reaktoriųsaugumą. Ypač tai aktualu senstančioms23 branduolinėms jėgainėms, kurios yratokios pačios konstrukcijos, kaip ir išsilydęFukušimos reaktoriai. BranduolinioReguliavimo Komisija (NRC) nori greitųveiksmų, kurie veiksmingai ir efektyviaididintų reaktorių saugumą, todėl skubiairuošia reguliavimo dokumentų pakeitimus.Numatyti net regioninai reagavimocentrai, galėsiantys operatyviai reaguotitiek technine pagalba, tiek ir gyventojųapsaugos klausimais neįprastos situacijosatveju. Tuo tarpu reaktorių savininkai areksportuotojai pradeda skaičiuoti būsimasinvesticijas, nuogąstaudami, kad visatai gali padaryti branduolinę energetikąnekonkurentabilia, lyginant su vis pingančiomisgamtinėmis dujomis, sparčiaiENGLISHVariations on theNuclear IssueSummaryBronius A. RasimasOn July 14th 2011 the Lithuanian Governmentdeclared that the Japan companies Hitachiand Hitachi GE Nuclear Energy submitted themost economically advantageous tender andthe Government selected the said companiesas the strategic investor into Visaginas NuclearPower Plant. According to Romas Švedas, theVice-minister of Energy and president of theConcession Tender Commission, this projectmust be inevitably competitive on the futureelectrical power market. The declared powerof a new power plant is 1300 MW, whichevidently demonstrates that only Russia canensure a reserve for such capacity. Thoughthe conditions of said agreement are not announced,the fact alone that the investor hasbeen selected based on the proposals of theConcession Tender Commission shows that theasset of the state will be transferred to privatepersons and private undertakings under certainconditions. Since the newly established VisaginasNuclear Power Plant basically managesthe entire production of electricity, only unconditionaltransparency could reveal the realobjectives of the parties to said agreement. Onthe other hand, neither concession agreementin the field of energy was successful throughoutthe entire history of Lithuania.After the Fukushima events the nuclear energycountries are trying to evaluate the necessarychanges which may ensure the safety of ownreactors. The article deals with the methodsapplied by the USA, France, Vietnam, Japanand Germany in terms of nuclear energy. Althoughthe number of countries attemptingto restrict the construction of large nuclearplants and considering the possibilities to decentralizeenergy and develop alternative energy(Japan has even started to actively explorethe possibilities of installation of small nuclearreactors) is increasing, the plans of Lithuaniaare still not clear to the public. The declaredself-sufficiency in energy of the country maybecome only the self-sufficiency of the powerengineers themselves.

Nr. 3 (10) 201131besivystančiomis „švarios anglies“, vėjobei saulės energetikos technologijomis.Šiuo metu yra nemaža tikimybė, kadnaujų reguliavimo taisyklių patvirtinimasir taikymas privers uždaryti kai kuriasjėgaines. Branduolinio reguliavimosugriežtinimas saugumo sumetimais,gali būti dar viena banga (po Černobylioir Fukušimos), galutinai užliesianti branduoliniorenesanso svajonę.Japonijos Nacionalinės politikos ministrasKoichiro Gemba rugpjūčio mėnesįžurnalui The Wall Street Journal pristatėnacionalinės strategijos pakeitimus.Naujos kartos mažieji branduoliniai reaktoriaiko gero ir bus tas atsakas į šalįapėmusią energetinę bei socialinę krizępo kovo mėnesio įvykių Fukušimoje.Japonijos branduolinių reaktorių gamintojai– Hitachi Ltd., Mitsubishi HeavyIndustries Ltd. ir Toshiba Corp. – aktyviaidirba mažųjų branduolinių reaktorių vystymostrityje. Manoma, kad dar šį dešimtmetįjie pasirodys rinkoje. Kita naujovėJaponijos energetinėje strategijoje yraperėjimas prie mažos ir vidutinės galiosgeneruojančių šaltinių diegimo, juospriartinant prie vartotojų. Kitaip tariant,tai - perėjimas prie daugiau decentralizuotosenergetinės sistemos, kuri yrapriešingybė dabar Japonijoje egzistuojančiaicentralizuotai sistemai.Vietnamas, planuojantis statyti rusiškostechnologijos branduolinę jėganę PietųKinijos jūros pakrantėje, kuri nutolusinuo tektoninio lūžio vietos tik apie100 km, taip pat nutarė nuodugniai ištirtivisas grėsmes, susijusias su branduolineenergetika. Tyrimas bus baigtas2013 m. (Reuters informacija). Pagal turimąinformaciją Vietnamas vis dar darnėra pasirašęs sutarties su Rosatom, kuriir ketina statyti minėtą jėgainę.Prancūzijos Energetikos ministras ErikasBesonas (Eric Besson) neseniai paskelbėenergetinės perspektyvos studijos akcentus,kur teigiama, kad apie 2040 m.Prancūzija galimai visai nustos naudotibranduolinę energiją. „Mes studijuosimevisus pasiūlytus scenarijus ir taibus atlikta objektyviai bei skaidriai,“ –pareiškė ministras. Nuomonių tyrimasPrancūzijoje dėl energetinės perspektyvosjau yra nepalankus branduolineienergetikai – net du trečdaliai gyventojųnorėtų, kad palaipsniui būtų atsisakytabranduolinių jėgainių paslaugų (Reutersinfo), nors dabar apie 74 proc. elektrosenergijos pagaminama kaip tik šiosejėgainėse. Energetikos perspektyvų tyrėjaimano, kad Prancūzijos energetinėpolitika dabar visiškai priklauso nuo artėjančiųšalies prezidento rinkimų, įvyksiančių2012 metų gegužę.Tuo tarpu Vokietija dar šių metų gegužępareiškė, kad 2022 metais baigs eksploatuotisavo branduolines jėgaines ir šiuometu ruošia plačią energijos taupymoir alternatyviosios energetikos vystymoprogramą. Apie branduolinės energijosatsisakymą yra pareiškusios ir kitos tankiaiapgyvendintos šalys – Italija, Šveicarija,Danija ir kitos. Tokiame konteksteLietuvos Vyriausybės sprendimai dėlbranduolinės energetikos ateities yramažų mažiausiai kontraversiški.Apie 2006 metus buvo pradėta taip vadinama„branduolinės energetikos renesanso“kampanija, kuriai pradžią davėJAV laikračio apžvalgininkas, pareiškęs,kad „branduolinė energija yra žalia!“(angl. Nukes Are Green!). Taip gudriaibuvo pradėta viešųjų ryšių kampanija,kuri jaukė ir dar ilgai jauks mūsų protus.Vertinant jau veikiančią branduolinę jėgainętikrai gali susidaryti įspūdis, kad taiaplinkos neteršiantis energijos šaltinis,tačiau įvertinus visų jos įrenginių gamybąir ypač branduolinio kuro gamybą, otaip pat kylančius pavojus eksploatacijos

32metu, branduolinę energiją vadinti žaliąjabūtų šventvagiška. O įvertinus tai,kad branduolinio kuro atliekas paliksimateinančioms kartoms tūkstanmečiams,galėtumėme prisiminti, kaip šiuo metumums atrodo beprasmiškos žmoniųaukos, kurių buvo pareikalauta statantEgipto faraonų piramides.Neseniai teko pavartyti „branduolinėsenergetikos renesanso“ tema dar 2008metais parašytą prof. Ričardo A. Miulerioknygą „Fizikos vadovėlis būsimiems prezidentams“(angl. Richard A.Muller „Physicsfor Future Presidents“). Tai labai įtaigiaiparašyta knyga, itin populiari JAV ir kitosešalyse. Atkreipiau dėmesį, kaip tikroviškaidar 2008 metais buvo aprašyta būsimaFukušimos reaktorių griūtis:„Kinijos sindromas. Šį terminą sugalvojokažkas turėjęs keistą humoro jausmą. Taipbuvo pavadinta pati blogiausia branduolinioreaktoriaus avarija, kokią tik galėtųįsivaizduoti analitikai, turintys reikalų sušiuolaikinės konstrukcijos JAV branduolinėsenergijos reaktoriais. Ši hipotetinėavarija prasideda kuro išsilydymu. Prisiminkime,kad pagrindinė branduolinėsenergijos reaktoriaus užduotis yra gamintišilumą ir kaitinti vandenį, kurio garai sukaturbiną ir elektros generatorių. Branduolinisskilimas parūpina šilumą, o vanduošią šilumą perduoda toliau. Sakykim, kadvanduo dingo iš sistemos – gal dėl prakiurusiovamzdyno. Kas nutiks toliau?Vienas dalykų, šitokioje situacijoje atsitinkančiųnedelsiant, nustebina daugumąžmonių: grandininė reakcija nutrūksta.Taip įvyksta todėl, kad reaktorių aušinantisvanduo yra tuo pačiu ir moderatorius; jissulėtina neutronus. Vandeniui dingus, neutronainebesulėtinami, jie išlieka greitais(t.y., tokiais, kokie ištrūko iš branduolio) ir,dėka ypatingų urano-238 savybių, daugumajų sugeriami tų branduolių, kurie neišspinduliuojapakankamai neutronų tam,kad vyktų ilgalaikė grandininė reakcija. Irši reakcija nutrūksta. Nedelsiant.Nežiūrint to, kad grandininė reakcija nutrūksta,reaktoriaus viduje lieka daug radioaktyvumo,sukelto skilimo fragmentų –pakankamai daug, kad neaušinamas vandeniureaktoriaus vidus kaistų vis labiau.Įprastinio tipo reaktoriuje šitokia situacijaiššaukia avarinio aušinimo vandens injekciją.Šia sistema privalomai aprūpinamivisi JAV reaktoriai.Kai Černobylio branduoliniame reaktoriujeįvyko sprogimas, rusai paskelbė, kadgrandininė reakcija sustojo – šiuo atvejutaip įvyko todėl, kad sprogimas pažeidėreaktoriaus korpusą. JAV Senato Žvalgyboskomiteto pirmininkas pavadino tai„akivaizdžiu melu“. Čia aš susigūžiau. Jispainiojo grandininę reakciją su likusiųbranduolinių fragmentų skilimu. Jis žinojo,kad radioaktyvumas nesiliovė, betnenutuokė, kad ir sovietai buvo visiškainuoširdūs. Tačiau faktas, kad grandininėreakcija nutrūko, buvo itin svarbus –jis reiškė, kad gaminamos energijos lygisdrastiškai sumažėjo. Būkite geras ir prisiminkitetai, kai tapsite prezidentu.Kas nutiks, jei ir avarinio aušinimo sistemanesuveiks? (Atsiminkite, mes bandomeįsivaizduoti pačią įmanomai blogiausiąavariją.) Jei taip atsitiks, reaktoriaus kurasdėl skilimo fragmentų liktinio poveikiokais toliau – kol galiausiai išsilydys.Dėl karščio išsilydys ir kapsulių, kuriosebuvo kuras, sienelės, ir karštas išsilydęskuras sutekės į reaktoriaus plieninio kevaloapačią, kur sudarys klaną. Išsieikvojantirstantiems branduoliams, radioaktyvumolygis sparčiai kris. Net ir šitokiuatveju, kaip rodo apskaičiavimai, kuroklanas gali įkaisti dar labiau, gal net ikireaktoriaus kevalo plieno lydymosi temperatūros.Jei jis šitaip prasiverš iš kevalo,radioaktyvios medžiagos gali imti ardytibetonines apsauginio pastato grindis.Šios grindys yra keleto pėdų storio – betar galime būti tikri, kad karštas išsilydęskuras neprasiverš ir pro jas? Jei taip atsitiks,radioaktyvumas išeis į išorę. Tadalakios branduolinių atliekų dujos pateksir į atmosferą. O karštas suskystėjęs kurasgalės ir toliau lydyti sau kelią žemyn. Jeijis liks sukoncentruotas, tai tiesiog keliaussau toliau – „iki pat Kinijos“...Ne, Kinijos jis vis dėlto nepasieks – be to,Kinija ir nėra kitoje Žemės rutulio pusėjenei vieno iš mūsiškių branduolinių reaktoriųatžvilgiu. Nepanašu, kad kuras nukeliautųlabai toli, nes jis išplis į šalis ir dėlto atvės. Bet tai menka paguoda. Reaktoriausapsauga pažeista. Daugiausia rūpesčiųpridarys radioaktyvios dujos ir lakūselementai, kaip, pvz., jodas. Būtent tai irbuvo priežastis daugumos susirgimo vėžiuatvejų po Černobylio avarijos“. (RichardA. Muller „Physics for Future Presidents“,2008, Juozo Karvelio vertimas).Retas kuris futurologas visa tai galėjogeriau aprašyti, tačiau apie vieną dalykąreikėtų pakalbėti plačiau. Dar ir dabarmanoma, kad techninių avarijų tikimybėyra arba atsilikusiose šalyse, arba šalysesu neatsakingu požiūriu į žmonių, technologijųar technikos saugumą. Tačiautikroviškai aprašyta techninė avarija įvykoJaponijoje – aukštų technologijų, darbokultūros šalyje, aukštų technologijųšalies gamintojo reaktoriuose. Išvadalabai paprasta – avarija gali įvykti betkur lemtingai sutapus gamtos įnoriams,žmonių klaidoms ar jų piktai valiai. NetČernobylio avarijos oficiali versija yra„eksperimento, skirto patikrinti reaktoriaussaugumui vykdymas“, tai yra visatai įvyko, kas pagal dabartinę terminologijąvadinama nepalankiausių sąlygųišbandymu (angl. Stress test).Avarijos tai įvyksta, tai neįvyksta. Liaudiespatirtis vistik tvirtina, kad ir lazdagali iššauti. Rizikuoti savo tautos istorineteritorija – ar tai ne savižudybė? Galųgale ko siekia mūsų vyriausybė – elektrosvartotojų ar tik pačių energetikų „energetinėsnepriklausomybės“?www.nefas.eu---------------*koncesija [lot. concessio – leidimas, nuolaida]:1. sutartis dėl valstybei ar savivaldybėms priklausančiųgamtos turtų, įmonių ir kitų ūkinių objektų atidavimoprivatiems asmenims ar jų bendrovėms eksploatuotitam tikromis sąlygomis;2. koncesijos pagrindais organizuota įmonė.Tarptautinių žodžių žodynas, Alma littera, 2008.

33Vilniauselektrinei Nr.2 -60metųNuotrauka iš Energetikos ir technikos muziejaus archyvųVE-2 vaizdas užbaigus pirmus tris statybosetapus. Dešnėje pusėje matome nuožulniągaleriją kuro transporteriui. 1959 m.Vilius Šaduikis,Lietuvos energetikų senjorų kluboprezidentasTruputis istorijosVilniuje pirmoji centrinė elektrinė (dabar– Energetikos ir technikos muziejus)pradėjo veikti dar 1903 metais. TarpukaryjeLenkijos valdžia Vilnių priskyrė prie„Lenkija B“ grupės, arba antraeilių periferijosmiestų, kurių vystymąsi stabdėspeciali muitų, transporto tarifų, kreditųsistema ir kitos priemonės. Augo tikta pramonė, kurios gaminiai priklausėprie būtiniausių vartojimo reikmenų irturėjo paklausą vietinėje rinkoje. Nors irpraradęs savo reikšmę buvusių Rusijosgubernijų pramoniniame ir prekybiniamegyvenime, Vilnius, tenkindamas šiokrašto gyventojų ūkinius ir kultūriniusporeikius, pamažu vystėsi.Apie 1924 m. pramonė pasiekė prieškarinįlygį. Pagyvėjus pramonei ir dėlto pasitaisius miesto finansinei būklei,Vilniaus magistratas susirūpino miestoelektrifikacija. Veikiančios centrinėselektrinės būklė dėl blogo eksploatavimokaro ir pokario metais buvo kritinė:elektrinės įrengimai dažnai neveikdavo,trūko elektros energijos, o vakarais dažnaitamsoje skendėjo ištisi miesto rajonai.1924 m. miesto centrinės elektrinėsdirektoriumi buvo paskirtas inžinieriusJuliušas Glatmanas, kuriam pavesta parengtielektrinės rekonstrukcijos projektą.Kitų specialistų siūlymai statytinaują elektrinę prie geležinkelio arbahidroelektrinę prie Neries buvo atmesti:tam reikėjo daug lėšų ir laiko (tik vėliaupo galingų potvynių Vilniuje 1931ir 1934 metais, 1938 m. buvo grįžta prieidėjos statyti 14 MW hidroelektrinę Turniškėse).J. Glatmanas greitai parengėelektrinės rekonstrukcijos projektą irėmė jį realizuoti: 1926 m. pradėjo veiktinauja 1 800 kW galios garo turbina (jąir dabar galima apžiūrėti Energetikos irtechnikos muziejuje), 1928 m. – antroji3000 kW galios turbina ir du garo katilai,o 1937 m. – trečioji 3 700 kW turbina.Elektrinės galia pasiekė 8,5 MW iriki 1940 m. daugiau neaugo.Elektros energijos gamyba Vilniaus centrinėjeelektrinėje po truputį didėjo, tačiauvienam miesto gyventojui elektrosenergijos vidutiniškai teko labai mažai:1923 m. – 27 kWh, 1937 m. – 57 kWh,o tai tuo metu buvo maždaug 3 kartusmažiau negu Šiauliuose, 4 kartusmažiau negu Kaune ir 6 kartus mažiaunegu Klaipėdoje. Nors 1938 m. Vilniausnamų ūkiui teko 58 proc. visos sunaudotoselektros energijos (14 proc. tekogatvių apšvietimui, 28 proc. - pramonei)ir buvo apšviesta 5 211 namų, tačiauapie pustrečio tūkstančio namųbuvo dar neelektrifikuoti ir naudojosižibalinėmis lempomis. Elektros savikainądidino brangus kuras – akmens anglysiš geležinkelio stoties buvo vežiojamosarkliais. Kurą vežiodavo 30 vežimų,pakraunant į juos vidudiniškai 1,5 takmens anglių (durpių). 1939 m. prasidėjęsII Pasaulinis karas tik pabloginopadėtį. 1944 m. vokiečiai atsitraukdamisusprogdino Vilniaus centrinę elektrinę.Liko tik 800 kW galios geležinkelio elektrinė,bet ji pirmoje eilėje turėjo aptarnautigeležinkelį. 1945 m. Vilnius gavo

34VE-2 bendras vaizdasBroniaus Rasimo nuotr.du amerikietiškus General Electric firmos3 000 kW galios energetinius traukinius,kurie buvo pastatyti Gervėčių rajone. Jiepirmuosius 3-4 pokario metus tenkinodidžiąją dalį Vilniaus elektros energijosporeikių. Buvo aišku, kad Vilniui reikiastacionarios galingos elektrinės. Dar1945 m. žemiau Vingio parko prie Neriesupės buvo išskirtas 31,8 ha plotasnaujai elektrinei statyti.VE-2 statybaVilniaus termofikacinę elektrinę VE-2projektavo Šiluminių elektrinių projektavimoinstituto Teploelektroprojekt Lvovoskyrius. Statyba vyko trim etapais. Buvonumatyta naudoti vietinį kurą – BaltosiosVokės ir Margių durpynų frezerinesdurpes, tačiau vėliau, pastačius elektrinę,teko naudoti Radviliškio, Ežerėlio ir netBaltarusijos durpynų durpes. Kurui transportuotiį elektrinę suprojektuotos geležinkelioatšakos iš Panerių ir iš Vilniausprekių stočių. Visos elektrinės sąmatinėvertė siekė 16 mln. rublių. Statyba buvopradėta 1948 m., genrangovas – TSRSStatybos ministerijos specialioji valdybaTECstroj, statybose dirbo ir karo belaisviaivokiečiai. Kartu su pastato statybabuvo montuojami pagrindiniai įrengimai:angliška Parsonso firmos 12 MWturbina su 16 Gkal/h našumo boileriuir tos pačios firmos 6 300 V įtampos generatorius,taip pat du Babkok-Vilkoksfirmos 75 t/h garo katilai. Pagalbiniaiįrengimai ir 6 kV skirstyklos komutacinėaparatūra taip pat buvo angliški. Visi šieįrengimai buvo gauti pagal susitarimąiš sąjungininkų gautos vienos elektrinėsdalis, kita elektrinės dalis – turbinosir įranga – pateko į Estiją. 1951 m.rugsėjo 27 d. pirmasis turboagregataspradėjo veikti. Šis 12 MW agregatas Vilniausmiesto energetinę galią padidinodu kartus ir leido atsisakyti energetiniųtraukinių, sudarančių nemažai eksploataciniųsunkumų.Antrame elektrinės statybos etape1953 - 1955 m. buvo sumontuota Brianskogamyklos 12 MW turbina ir trečias,Barnaulo katilų gamyklos, 75 t/h našumogaro katilas. Toliau, elektrinės III-e statybosetape, 1955-57 m. sumontuojamosdar dvi 12 MW turbinos (Briansko mašinųgamykla) ir 3 garo katilai (Barnaulo katilųgamykla). 1958 m. elektrinė pasiekė48 MW galią ir tuo jos statyba baigėsi.Be pagrindinio korpuso, kuriame buvokatilinė, mašinų salė, elektros energijosskirstyklos, pastatyta daug kitų pastatųir įrenginių, be kurių tokia elektrinėnegalėjo veikti: kuro tiekimo estakada,iškrovykla, vandens valymo įrenginiai,mazuto ir alyvos ūkiai, sandėliai, siurblinės,tarnybinis korpusas ir kt. Durpėmssmulkinti buvo įrengti smulkintuvai, okurui paduoti į bunkerius – dvi juostiniųtransporterių estakados. Tik durpiųsandėlys buvo mažas – 4 200 t (vėliauišplėstos iki 8 000 t durpių ir 6 000 takmens anglių). Mazuto ūkis irgi buvomažas – tik 500 t talpos. Šalia elektrinėsbuvo pastatyti keli gyvenamieji namai,valgykla, parduotuvė, biblioteka, paštas,vaikų darželis, garažai.Elektrinės įrangaVisi keturi elektrinėje sumontuoti genetatoriaibuvo 12 MW galios, 6 300 Vįtampos, aušinami oro ciklu. Pirmasisgeneratorius buvo angliškas, antrasis –vokiškas (Sansenverko-Nyderzedlico gamykla),o trečias ir ketvirtas pagamintiCharkovo šilumvežių gamykloje. Kiekvienasgeneratorius turėjo savo žadinimomašiną, o rezervinė buvo visų bendra.Generatoriai turėjo išilginę diferencinęapsaugą, įtampos koregavimą ir žadinimokompaundavimą, automatinį lankogesinimą ir kitas apsaugas.Elektros ūkio jungtys buvo įrengtos kelioseskirstyklose. Pagrindinėje, uždarojedviejų aukštų 6 kV skirstykloje buvo trysšynų sekcijos, kurių dvi turėjo angliškusRejrolo firmos alyvinius jungtuvus; 31

Nr. 3 (10) 201135toks jungtuvas buvo ir 6 kV uždarojeelektrinės reikalams skirtoje elektrosskirstykloje. 35 kV atviroje skirstyklojebuvo 3 narveliai su Rejrolo firmos 38,5 kVvienbakiais alyviniais jungtuvais; kitipenki jungtuvai – VDM-35 tipo, pagamintiRusijoje. Buvo įrengtas ir vienasangliškas įtampos aukštinimui (6/35 kV)Parsonso firmos transformatorius. Iš šiosskirstyklos ėjo trys 35 kV elektros tiekimolinijos į miesto „Šiaurinę“ pastotę (pastatytą1951 m.), į Baltąją Vokę ir į Grigiškes(abi pradėtos eksplotuoti 1953 m.).Iš centrinio valdymo pulto buvo galimavaldyti visus pagrindinės 6 kV skirstyklos,35 ir 110 kV atvirų skirstyklų jungtuvus.Jame įrengta ir automatinio sinchrovizavimosistema. 1958 m. pradėjo veikti110 kV atvira skirstykla, kurioje sumontuotiMKP-110 ir MKP-160 tipo alyviniaijungtuvai ir du įtampos aukštinimo(6/35/110 kV) Zaporožės transformatoriųgamyklos transformatoriai. Iš čiaišėjo antroji respublikoje 110 kV elektrostiekimo linija, sujungusi Vilnių irKauną; tai buvo pirmoji Lietuvoje antgelžbetoninių atramų nutiesta linija,padėjusi pagrindą bendrai respublikosenergetinei sistemai.VE-2 plėtra ir rekonstrukcijaPradžioje elektrinė aprūpindavo Vilniųelektros energija, o nuo 1955 m. pradėjotiekti pramonei, o vėliau ir gyvenamiemsnamams, šilumą. Tam reikalui elektrinėjebuvo išskirtas šilumos tinklų cechas,kurio pagrindu 1958 m. rugsėjį buvosukurta įmonė „Vilniaus šilumos tinklai“(Likimo ironija – VE-2 1997 metais buvoprijungta prie išaugusios AB „Vilniaus šilumostinklai“cecho teisėmis). Padėtispradėjo keistis, kai pradėjo veikti KaunoHE (1959 m.) ir Lietuvos VRE (1962 m.).VE-2 – pirmoji didelė pokario metų Lietuvoselektrinė morališkai paseno, norsji ir buvo pagrindinė elektros energijostiekėja Vilniui 1951- 1963 m., o kartusu senąja centrine elektrine aprūpinodideliais industrializacijos žingsniaisžengiančią miesto pramonę, sudarėgalimybes jai augti ir plėtotis, jos vienintelėsnešė šviesą į griuvėsius nusimetusiasgatves ir skverus, į atstatytusir naujus namus.Dėl augančių šilumos poreikių, 1966-69 m.visos keturios turbinos buvo rekonstuotosdarbui termofikaciniu režimu, t. y.turbinos pritaikytos veikti su pablogintuvakuumu – atidirbusiems garams aušintiį kondensatorius buvo tiekiamas neNeries vanduo, o iš vartotojų grįžtantis40-50 laipsnių šilumos tinklų vanduo.Kondensatoriuje sukondensuota garųšiluma nebuvo išleidžiama į Nerį, oatiduodama šilumos tinklų vandeniui.Ši turbinų rekonstrukcija nesumažinoelektros galios, bet padidino šiluminę,o svarbiausia – pakėlė jos darbo ekonomiškumą.Anksčiau 1 kWh elektrosenergijos pagaminti buvo sunaudojamapo 450 g sutartinio kuro, o po rekonstrukcijos1975 m. pakako 172 g, o2005 m – 100 g. Atatinkamai sumažėjoir 1 kWh savikaina. Augant naujiemsVilniaus mikrorajonams (Lazdynai, Karoliniškės,Justiniškės, Šeškinė) rekėjovis daugiau šilumos. Dėl to jau 1965 m.sumontuojamas pirmas 100 Gkal/h našumovandens šildymo katilas, iš visosumontuoti 4 PTVM-100 ir 3 KVGM-100katilai. Šių katilų reikmėms išplečiamasmazuto ūkis su dvidešimt šešių tūkstančiųtonų mazuto talpomis. Kai Vilniųpasiekė Dašavos dujos, visi katilaibuvo pritaikyti deginti dujas. Elektrinėvisą laiką turėjo tikrai kvalifikuotus irkūrybingus, vyriausiuosius inžinierius:1951-76 m. – Maksimilijonas Sargautis,1976-88 m, – Kazys Žilys, 1988-95 m. –Vytautas Miškinis. Jie tobulino visaselektrinės grandis – dar pačioje jos veikimopradžioje rekonstruoti I ir II angliškigaro katilai, 30 proc. padidintas jų garošildytuvų plotas. Buvo automatizuotaskatilų bunkerių pripildymas durpėmis,todėl reikėjo mažiau žmonių, jiems nereikėjodirbti sveikatai kenksmingo,dulkėto darbo, taip pat automatizuotaskatilų darbas – jie pradėti valdyti išspecialaus pulto. Kadangi nuolat buvodiegiamos naujovės, elektrinė ir šiandiendarbinga. Fiziškai ir moraliai susidėvėjęįrenginiai keičiami. 1986-87 m. nurašytiir demontuoti garo katilai Nr. 1 ir Nr. 2Biokuro transporteris.bei du turbogeneratoriai, rekonstruotoselektros skirstyklos.Dabartinė situacijaŠiandien VE-2 disponuoja 928 MW šilumosgalia ir 29 MW elektros galia. Dirbdamoskartu su VE-3, kurios šilumos galia604 MW, jos turi bendrą 1 532 MWgalią ir visiškai aprūpina šiluma beveikvisą Vilnių. Išimtys – Naujoji Vilnia, kuriąšiluma aprūpina RK-2, ir Grigiškės,kuriai šiluma perkama iš AB „Grigiškės“.VE-2 ir VE-3 yra sujungtos dviem 1,0 mdiametro magistralėmis. Grįžtantis išcentralizuoto šildymo tinklų vanduo išdalies pašildomas pirmiausia VE-2 turbinoskondensatoriuose ir boileriuose,o toliau tiekiamas į VE-3 tolesniam šildymui.Iš VE-3 vanduo yra grąžinamasatgal į VE-2, kur galutinai pašildomasvandens šildymo katiluose, o pasiekusreikiamą temperatūrą, tiekiamas įmiesto centrinio šildymo tinklus. VE-2vandens paruošimo įrenginiuose naudojamasvanduo iš Neries, kuris tiekiamaskranto siurblinės siurbliais. Vanduoyra išvalomas mechaninio valymo ir katijonitiniuosefiltruose, vėliau tiekiamasnuostoliams padengti šilumos tinklųmagistralėse ir garo katiluose.2006 m. VE-2 buvo rekonstruotas vienasiš garo katilų, kuris anksčiau buvo kūrenamasdurpėmis, o dabar pritaikytasbiokuro ir durpių kūrenimui. Tai kol kasgalingiausias Lietuvoje (60 MW) garokatilas, naudojantis vietinį kurą.Nuo 2002 m. balandžio 1 d., kaip įmonės„Vilniaus šilumos tinklai“ padalinys, VE-2išnuomota 15-kai metų Dalkia įmoniųgrupei, kurią eksploatuoja tam sukurtaUAB „Vilniaus energija“.

36Novatoriškatestavimo įrangaUAB „Gerhard Petri Vilnius“ pristato dar vieną pasaulinio lygio gamintoją Lietuvos rinkai. b2electronic – tai pasaulyjepripažintas Austrijos gamintojas savo asortimente turintis aukštos įtampos bandymo, diagnostikos bei dielektrinėsalyvos testavimo įrangą. Daugiau nei prieš dešimt metų sukurta b2highvoltage technologija ir įranga neturi lygiųdėl savo inovatyvumo, nedidelio įrenginių svorio bei matmenų ir funkcionalumo. Tvirta ir priežiūros nereikalaujantikonstrukcija, ilgas veikimo laikas, itin didelis dėmesys darbuotojų saugumui – visa tai leidžia b2highvoltage HVA(VLF) technologijoms pirmauti aukštos klasės įrengimų rinkoje. Kompanijos produkciją sėkmingai išbandė ir naudojadaugelis elektros tiekimo kompanijų visame pasaulyje.Kompanija klientams siūlo ypač žemo dažnio (angl. very low frequency, VLF), Tan Delta (TD) ir dalinės iškrovos (angl.partial discharge, PD) įrangą.HVA (VLF) ypač žemo dažnio diagnostikos įrangaYra žinoma, kad testuojant kabelius DC būdu XLPE ir EPR kabeliųizoliacija gali būti pažeidžiama, kabeliai sugadinami.Taip pat nustatyta, kad kabelius testuojant DC būdu negalimaaptikti rimtų kabelio defektų. Kadangi kabelio defektųišankstinis nustatymas yra pagrindinė kabelių diagnostikosužduotis, DC bandymų atsisakoma. Dabar dauguma kabeliųgamintojų rekomenduoja naudoti būtent ypač žemo dažnioAC kabelių bandymų diagnostiką, kuri leidžia operatoriuinustatyti rimtus kabelio izoliacijos gedimus, nepažeidžiantlikusios sveikos izoliacijos.HVA (VLF) įrenginių, veikiančių ypač žemu dažniu (AC – 0,1Hz)panaudojimas itin platus – jais galima bandyti XLPE, PE, EPR,PILC kabelius, taip pat kondensatorius, perjungiklius, transformatorius,izoliatorius, šynas.b2electronic siūlo visapusišką VLF įrangos, galinčios dirbtinuo 30kV iki 200kV, asortimentą. Įrengimai yra mažų gabaritųir svorio, todėl jais naudotis itin patogu. Naudojantb2electronic HVA serijos įrenginius, galima tikrinti įvairią įrangąiki 138 kV. Ypač žemo dažnio technologija yra išskirtinėalternatyva didelei ir brangiai rezonansinei aukštos įtamposkabelių testavimo įrangai, veikiančiai 50 Hz dažniu.Kompaktiškas, bet galingas įrenginys HVA60 galibandyti nuo 3 iki 15 km kabelių linijas

Nr. 3 (10) 201137Mažiausias HVA serijos įrenginys HVA30 sveria vos 19 kgTD30 ir TD60 „Tan Delta“ diagnostikos įrenginiaiHVA (VLF) įrangos operatorius gali keisti veikimo dažnį, taippat pasirinkti dvipolišką nuolatinę srovę. Šio gamintojo HVA(VLF) serijos įrenginiai yra „sauso“ tipo – juose nenaudojamialyva užpildomi komponentai, o tai sumažina aktyvios priežiūrosporeikį. Įrangos darbo laikas yra neribojamas.HVA serijos įranga valdoma naudojantis dideliu LCD ekranuir gali būti programuojama taip, kad atitiktų kiekvieno vartotojoporeikius. LCD ekranas nuolat informuoja operatoriųapie kabelio bandymo duomenis – išeinančiąją įtampą ir srovę,izoliacijos varžą, bandymo laiką. Kartu yra integruota unikaliosciloskopo funkcija, kuri parodo aukštos įtampos iškrovosbangos sinusoidę, taip pat bangos pertrūkius bandymometu. HVA įrenginiuose taip pat sumontuota gausybė darbosaugą užtikrinančių priemonių, tokių kaip Dual DischargeDevice (DDD®), iškrovos ir įžeminimo sistemos.Tan Delta diagnostikos įrangaTan Delta (dar žinomi kaip Jėgos faktoriai) - yra patikrintas, pa-prastas ir patikimas bandymų metodas, kuriuo galima nustatytidielektrinę kabelio ar kitos elektros infrastruktūros būklę.b2electronic gaminami TD 30 ir TD60 tipo Tan Delta įrenginiai(skirti naudoti kartu su HVA (VLF) serija) tinka XLPE, PE, EPR,PILC kabeliams, kondensatoriams, perjungikliams, transformatoriamstikrinti. Vadinamieji „vandens medžiai”, susidarantyskabelio izoliacijoje, naudojantis šiuo metodu gali būti lengvaiir aiškiai identifikuoti. Tan Delta įrenginys yra lengvas ir funkcionalusnaudoti, o HVA (VLF) tarnauja kaip idealus aukštosįtampos įrenginys Tan Delta priedėliui.TD įrenginiai leidžia atlikti testus ypač greitai. Rezultatai yraišsaugomi ir gali būti perkelti į kompiuterį Bluetooth ryšiu. Sušia įranga operatorius gali sukurti bandomo objekto atspaudą,kurį gali lyginti su ateityje atliekamais Tan Delta bandymais.Rutininis kabelių patikrinimas ir gautų rezultatų palyginimasleidžia efektyviai įgyvendinti nuolatinę kabelių priežiūrą.Dalinės iškrovos įrangaDalinės iškrovos matavimas tradiciškai būdavo atliekamasbegarsėje erdvėje, pvz., Faradėjaus narve. Šis reikalavimaspraeityje reiškė, kad dalinės iškrovos metodo taikymas buvonegalimas lauko sąlygomis. Dabar modernių elektroniniųfiltrų ir valdymo sistemų dėka tai tapo įmanoma. Šis būdasleidžia nustatyti dalinės iškrovos kabelio izoliacijoje vietą irimtis atitinkamų prevencinių veiksmų, taip išvengiant nuostoliųir elektros tiekimo sutrikimų.b2electronic gamina keletą variantų tokio tipo įrangos: PD30,PD60 ir PD90. Šie įrengimai skiriasi tik savo darbine momentineaukščiausia įtampa (nuo 33 iki 90 kV) ir gabaritais. Įrenginiaine tik nustato iškrovos dydį, jie taip pat gali nustatytiapytikslę iškrovos vietą kabelių linijoje.Papildomos techninės informacijos teirautis UAB „GerhardPetri Vilnius“.BA60 izoliacinės alyvos bandymo įrenginysLietuvos VokietijosUAB “Gerhard Petri Vilnius“Naugarduko 96, 03011 VilniusTel: +370 5 2395209Fax: +370 5 2133306El.paštas: gerpetri@gph.lt

38 teisėMindaugas Jablonskis,advokatų kontoros „Raidla Lejins & Norcous”vadovaujantis teisininkas, advokatasKonkurencija elektrosrinkoje: ar reikiaskelbti vartotojus,kuriems visuomeninistiekėjas neprivaloužtikrinti elektrosenergijos tiekimo?Pagal Lietuvos elektros rinkos liberalizavimoplaną kiekvienais metais mažėjaelektros vartotojų, kuriems visuomeninistiekėjas privalo tiekti elektros energiją.Per 2011 m. nepriklausomą tiekėjąturėtų pasirinkti 100 kW galios elektrosvartotojai, o per 2012 m. – 30 kW galiosvartotojai. Taigi kasmet daugėja elektrosvartotojų, kurie netenka teisės į visuomeniniotiekėjo tarifus.Nepriklausomo elektros tiekėjo nepasirinkusiemsvartotojams visuomeninistiekėjas taiko elektros kainą, kuri pagalElektros energetikos įstatymo 25 str. 6 dalįyra lygi faktinės visuomeninio tiekėjoelektros įsigijimo, elektros persiuntimo,viešuosius interesus atitinkančių paslaugųir visuomeninio tiekimo paslaugų kainųsumai. Faktinė elektros energijos įsigijimokaina 2011 m. kilo nuo 16,01 ct/kWhsausį iki 19,08 ct/kWh birželį (be akcizoir PVM, išsamiau žr. čia: http://www.lesto.lt/lt/verslui/elektros-energijoskainos-ir-tarifu-planai/garantinio-tiekimo-kainos/1075),todėl nepriklausomielektros tiekėjai, siūlantys mažesneselektros kainas, galėtų aktyviai vykdytitokių vartotojų švietimą. Taip vartotojamsbūtų sudaromos galimybės įgytižinių ir gebėjimų, reikalingų įsigyjantir naudojant elektros energiją liberalizuojamojeelektros rinkoje. Kita vertus,informuotas vartotojas prisideda priekonkurencingos elektros rinkos kūrimo.Estijos perdavimo sistemos operatoriuspaskelbė laisvųjų elektros vartotojų sąrašą,kad nepriklausomi tiekėjai galėtųmažesnėmis sąnaudomis skatinti pardavimus,švietimą ir efektyvią konkurenciją.Laisvųjų elektros energijos vartotojųEstijoje sąrašą galima rasti internete:http://elering.ee/public/Elektriturg/VabatarbijaleTarnija_vahetus/Vabatarbijate_nimekiri_20110413.xlsx.Juridiniai asmenys, kurie turi pasirinktinepriklausomą tiekėją, Lietuvoje nėraskelbiami. Nepriklausomi tiekėjai nesunkiaiidentifikavo didžiąją dalį 400 kWgalios vartotojų, kadangi didžiausi elektrosvartotojai buvo viešai žinomi dėl jųveiklos specifikos. Nepriklausomi tiekėjaigalėjo nuspėti dalį 100 kW galios elektrosvartotojų, tačiau kita dalis vartotojų(pvz., 30 kW vartotojai) yra sunkiauidentifikuojami remiantis viešai prieinamaisšaltiniais.Visuomeninis tiekėjas žino vartotojųobjektų leistinąją naudoti galią ir galėtųpaskelbti vartotojų sąrašą (t.y., juridiniųasmenų pavadinimus), tačiau nei vienameteisės akte nėra tiesiogiai numatytaprievolė tai padaryti. Kita vertus, elektrostiekimo rinka dar nėra tokia konkurencinga,kad nepriklausomi elektros tiekėjainepaisydami galimų sąnaudų galėtųdrąsiai investuoti į rinkos tyrimą, siekiantidentifikuoti potencialius vartotojus. Natūraliosmonopolijos poziciją užimantisvisuomeninis tiekėjas disponuoja šiainformacija dėl istoriškai susiklosčiusiųpriežasčių, todėl kyla klausimas arvisuomeninis tiekėjas turėtų pasidalintišia informacija su savo konkurentaiselektros tiekimo srityje.Verslo praktikoje klientų sąrašus beiužsakytų paslaugų kiekius (šiuo atvejugalią kW) įprasta laikyti komercine paslaptimi,kuri negali būti atskleista bekonfiden cialios informacijos savininkosutikimo. Be to, nėra aišku, ar vartotojassutinka, kad jo elektros objekto leistinoji(sutartinė) galia būtų atskleistatretiesiems asmenims be vartotojo sutikimo.Praktinis pavyzdys padės geriau perprastišią problematiką. Tarkime, kadvisuomeninis tiekėjas 2012 m. sausiomėn. paskelbia sąrašą juridinių asmenų(nurodant tik pavadinimą), kurie turėjopasirinkti nepriklausomą tiekėją, bet jonepasirinko. Tokiu būdu visuomeninis tiekėjasatskleistų vartotojus, kurie turi bentvieną vartotojo objektą, kurio leistinojinaudoti galia nuo 2010 m. liepos 31 d.ar nuo vėlesnės datos yra 30 kW ar didesnė.Ar galima būtų pripažinti, kadtokiu būdu būtų atskleista konfidencialiinformacija? Ar galėtų išvardinti elektrosvartotojai reikšti pagrįstas pretenzijasvisuomeninis tiekėjas?Jeigu pripažintume, kad nepriklausomoelektros tiekėjo pasirinkimas yra privalomas,tai juridinių asmenų, nepasirinkusiųvisuomeninio tiekėjo, paviešinimas nepriklausomiemstiekėjams neturėtų būtilaikomas konfidencialios informacijos atskleidimu.Kita vertus, turime pripažinti,kad galimų klientų sąrašas paskatintųkonkurenciją tarp tiekėjų, todėl informacijosatskleidimas pirmiausiai būtųnaudingas patiems vartotojams. Šiuometu nepriklausomo tiekėjo nepasirinkusiemsvartotojams visuomeninistiekėjas taiko tarifus, kurie gali būti didesninei visuomeninio tiekėjo tarifai.Tačiau tai nebūtinai reiškia, kad nepriklausomitiekėjai jiems galėtų pasiūlytigeresnius tarifus.Jeigu vartotojo mokumas kelia abejonių,jis turi labai mažai galimybių tikėtis geresniųtarifų. Šia prasme visuomeniniotiekėjo informacija apie tai, kad klientasturėjo, bet nepasirinko nepriklausomotiekėjo, gali sukelti abejones dėl vartotojomokumo. Ką daryti siekiant išvengtišios dviprasmiškos situacijos?Nepriklausomo tiekėjo teisė gauti sąrašąjuridinių asmenų, kurie atitinkamaiskalendoriniais metais formaliai privalėjopasirinkti nepriklausomą tiekėją, leistųišvengti dviprasmiškų situacijų ir padidintųkonkurenciją elektros rinkoje.Įpareigojimą visuomeniniam tiekėjuiatskleisti nepriklausomiems tiekėjamselektros vartotojus, kurie 2012 m. prarasteisę į Valstybinės kainų ir energetikoskontrolės komisijos reguliuojamus tarifus,galėtų nustatyti Komisija, Energetikosministerija arba teismas.

aktualijosEfektyvaus energijosvartojimo direktyva2011 m. birželio 22 d. Europos Komisija pateikė Efektyvausenergijos vartojimo direktyvos projektą, kuriame siūlopriemones, kurios padėtų iki 2020 m. įgyvendinti tikslą20 proc. padidinti energijos vartojimo efektyvumą:• Valstybės narės. Teisinis įpareigojimas visose valstybėsenarėse sukurti energijos taupymo sistemas, pagalkurias energijos skirstytojai arba mažmeninės prekybosenergija bendrovės, įgyvendindamos tokias efektyvausenergijos vartojimo priemones kaip šildymo sistemosefektyvumo didinimas, dviejų stiklų stiklo paketų langųarba šilumą izoliuojančių stogų montavimas galutiniamsenergijos vartotojams, bus įpareigotos kasmet sutaupyti1,5 proc. parduodamos energijos. Be to, valstybės narėsgali siūlyti kitus energijos taupymo būdus, pavyzdžiui,finansavimo programas ar savanoriškus susitarimus, kuriepadėtų siekti tų pačių rezultatų, bet nebūtų paremtienergetikos bendrovių įpareigojimais.• Viešasis sektorius. Viešosios organizacijos bus teisiškaiįpareigotos pirkti energetiškai efektyvius pastatus, produktusbei paslaugas ir taip skatins energiją taupančiųproduktų ir paslaugų paklausą rinkoje. Be to, kiekvienaismetais jos turės atnaujinti bent 3 proc. bendro jų naudojamųpastatų ploto ir taip užtikrinti, kad jų pastatuosebūtų suvartojama vis mažiau energijos.• Vartotojai. Sąskaitos turės būti pateikiamos už faktiškaisuvartotą energiją ir jose turės tiksliai atsispindėti matavimoduomenys. Pasak Komisijos, turėdami galimybętiksliau matuoti individualius duomenis, vartotojai galėslengvai nemokamai susipažinti su tikruoju laiku ir praeityjesuvartotos energijos duomenimis ir geriau valdytisavo energijos vartojimą.• Pramonė. Mažos ir vidutinės įmonės bus skatinamosatlikti energijos vartojimo auditą ir dalytis gerąja patirtimi,o didelės bendrovės energijos vartojimo auditąturės atlikti, kad nustatytų savo mažesnio energijos vartojimopotencialą.• Energijos gamybos efektyvumas. Numatoma stebėtinaujų energijos gamybos pajėgumų efektyvumo lygį irrengti nacionalinius šildymo ir vėsinimo planus, kuriaisremiantis būtų tinkamai planuojamas šildymo ir vėsinimoinfrastruktūros kūrimas, įskaitant naudotosios šilumossusigrąžinimą (angl. waste heat recovery).• Energijos perdavimas ir skirstymas. Siekiama didintiveiksmingumą užtikrinant, kad nacionalinės energijosreguliavimo tarnybos priimdamos sprendimus, visų pirmatvirtindamos tinklų tarifus, atsižvelgtų į energijosvartojimo efektyvumo kriterijus.Komisijos pasiūlymas teikiamas atsižvelgiant į 2011 m. vasario4 d. Europos Vadovų Tarybos, birželio 10 d. Energetikos Taryboskvietimus imtis veiksmų, kad iki 2020 m. 20 proc. būtųsumažintas ES numatomas suvartoti energijos kiekis. NaujausiaisKomisijos skaičiavimais, atliktais atsižvelgiant į 2020m. nacionalinius energijos vartojimo efektyvumo tikslus, ESturi dėti dar daug pastangų, kad pasiektų savo tikslą.Direktyvos priėmimo procedūra jau prasidėjo. Politinio susitarimotikimasi jau kitų metų pradžioje, o direktyvos įsigaliojimo- iki 2012 metų pabaigos.Daugiau informacijos: http://ec.europa.eu/energy/efficiency/eed/eed_en.htmHAUPA didelės galios LEDNr. 3 (10) 2011žibintuvėlis kasdieniamnaudojimuiGam. Nr. 263820spalvotaSavybės• patikrinta VDE• DIN EN 60454-3-1• stipriai limpa•atsparumas įtrūkimamsir senėjimui• galima rinktis vienąiš 10 spalvų• atsparumas temperatūrainuo - 30 °C iki 105 °CŽibintuvėliai suakumuliatoriumiFocusCREE LEDAKKU2600mAH3,7VReguliuojamožidinio žibintuvėlisMažas žibintuvėlisPasukama galvoslempaPlotis/mm: 15Ilgis/m: 20Katalogų teirautis: info@haupa.comItin galingi esant minimaliaimaitinimo elementų apkrovai dėlmoderniausių CREE LEDapšvietimo priemonių1xAAALifetime10000hLED1x3WCREE P4Lifetime10000hHAUPA GmbH & Co. KG, Königstraße 165-169, D-42853 RemscheidVokietija:Tel.: +49 (0)2191 8418-0 / Faks: +49 (0)2191 8418840Tel: +370 699 63363 (LT) / Tel: +371 202 43054 (LV)Tel: +372 538 41128 (EE) Faks:+370 52 784164AircraftGradeAluminium120LmAircraftGradeAluminiumHAUPA produkcijos teiraukites pas mūsų partnerius Lietuvoje.IP65Lifetime10000hIP65IP65LED1x1WCREE P2IP65Elektros izoliacinė juostaGam. Nr. 13030446 x 151 mmAircraftGradeAluminiumLED1x3WCREE P4Gam. Nr. 13030234 x 104 mmGam. Nr. 13030663 x 55 x 62 mmLifetime10000h75LmGam. Nr. 13030018 x 91 mmLED1x3WCREE P4100 m3xAAA3xAAA50 m70 m200 m160Lm85LmNaujiena!

40 aktualijos„Elektrikų Joninių“ parodos fragmentasElektrikų tradicijosBronius A. RasimasKiekvienais metais, prasidedant atostogų sezonui, daugelis elektroskomponentų pardavėjų rengia seminarus, susitikimus su pirkėjaisbei montuotojais.Gražia tradicija gali tapti UAB „Dogas“ jau antrą kartą rengiama„Elektrikų Joninių“ šventė. Į šventę kviečiami elektros komponentųvartotojai, projektuotojai, aukštųjų technikos mokyklų dėstytojaiir studentai. Renginys vyksta įprastoje parodoms aplinkoje– Litexpo rūmuose.Vyksta seminarai, bendrovės partneriai – gamintojaiir tiekėjai savo produkciją pristato parodos stenduose,įmonės vadovai ir prekių grupių vadovai betarpiškai bendraujasu lankytojais, o pabaigtuvėms kepamas jautis. Šių metų bendrovėsorganizuotoje šventėje - parodoje dalyvavo lietuviškosbendrovės Liregus, Elgama Elektronika, Kvarcas, Vilma ir kitos geraižinomos įvairių šalių įmonės.UAB „Dogas“, savo veiklą pradėjęs 1992 m., yra viena iš stambiausiųlietuviško kapitalo bendrovių, užsiimančių didmenine elektroskomponentų prekyba, turinti savo filialus visuose stambesniuoseLietuvos miestuose.OBO Betermann jubiliejaus minėjimas Verkių rūmuoseDiskusija prie stendo dalyvaujant UAB „Dogas“ vadovams„Taupiosios savaitės“ idėjų pristatymas „SLO diena 2011“Tradicija gali tapti ir UAB „SLO“ (Sonepar įmonių grupės narė) organizuojamos„SLO dienos“. Įmonės vadovai sukviečia savo partnerius– tiekėjus, išnuomoja tvarkingas patalpas ir organizuojasusitikimus su montuotojais, projektuotojais, produkcijos vartotojais.Šių metų „SLO diena 2011“ šventė sutapo su globalia Sonepariniciatyva “Energijos taupymo savaitė” (angl. Energy savingweek, vienijančia 34 šalis) kurios metu kiekvienoje šalyje buvoorganizuojama ekologijos puoselėjimo bei energijos taupymoakcija. Šios iniciatyvos siekis supažindinti klientus su energijątaupančiais produktais ir sprendimais, kurie padeda kartu kurtiekologiškesnę ateitį.SLO suorganizuotas seminarasŠią vasarą buvo gražiai paminėtas ir OBO Betermann kompanijos100 metų jubiliejus. Verkių rūmuose buvo pristatyta įmonės veikla– nuo Vokietijos ūkininko, įsteigusio metalo apdirbimo įmonę,iki plataus masto elektros komponentus gaminančios įmonės,pasiekusios 400 mln. EUR metinę apyvartą.Garbingų jubiliejų turi ir kitos Lietuvoje veikiančios garsios įmonės– tad galima bus tikėtis ir kitų jubiliejinių renginių. Susitikimussu savo klientais ruošia ir ABB, Schneider Electric bei kitoskompanijos.Keistokai nuteikia UAB „Elektrobalt“ kas antri metai rengiama„paroda“, kuri specialiai organizuojama tuo pačiu metu, kaip irLitexpo paroda Balttechnika. Vien tas faktas, kad taip tariamaibandoma žlugdyti vieną iš Lietuvos parodų organizatorių, yrakeistokas, nes kokiame nors sandėlyje, ar palapinėje organizuotaparoda kenkia ir asociacijos, kurios nariu yra minėta bendrovė,ir visos Lietuvos prestižui. Kai kurios Lietuvoje reziduojančioselektros komponentų įmonės, nenorinčios gadinti santykių suįnoringu „paralelinės parodos“ organizatoriumi, įrengia stendusir vienoje, ir kitoje parodoje. „Dirbk savo darbą“,- sako vokiškapatarlė, kurią man pacitavo viena iš Diuseldorfo parodų organizatoriųįvertinus tokią „tradiciją“, be kita ko nusistebėjusi, kadvisa tai daro vokiško kapitalo įmonė. Šiuolaikinėje vadyboje noraską nors tiesiog sužlugdyti, deja jau yra pasenęs. Gal iš tiesųdirbkime savo darbus.Elektrikų tradicijos pas mus dar tik formuojasi. Belieka tikėti kadišliks tik geriausios ir patraukliausios.

aktualijosNr. 3 (10) 201141Pristatyta nauja Stasio Bilio knygaKnygos autorius Stasys BilysLietuvos energetikų senjorų klubas 2011 m. rugpjūčio 29 dienąsurengė Stasio Bilio knygos „Pirmosios elektrinės Lietuvoje“pristatymą. Knyga skirta pirmosios elektrinės Lietuvoje 120-mečiui.Knygoje pateikiami archyviniai dokumentai net nuo 1889metų vienaip ar kitaip susiję su Lietuvos elektrifikavimo pradžia,įdomiai komentuojami ano meto įvykiai, paremti taip pattuo metu ėjusios spaudos straipsniais. Tai jau antroji autoriausknyga – 2010 metais Stasys Bilys parengė ir išleido knygą „Hidroelektriniųmiražai Lietuvoje 1909-2010“. Pasirodžius jau minėtomsknygoms autorių jau drąsiai galime vadinti Lietuvosenergetikos istoriku.Knygų autorius Stasys Bilys – ilgą laiką dirbęs energetikos objektųstatybos darbuose, vadovavęs Antalieptės HE energetinės įrangosmontavimui, taip pat daugeliui kitų objektų. Autorius, turintisdidelę patirtį energetinės statybos srityje, tikisi kad jo knygospasitarnaus kuriant Lietuvos energetinę ateitį. Juk nežinant praeitiesateities kurti neįmanoma.

42 aktualijosHibridiniai sprendimaiJonas BurkusSiūlo gelbėti VilniųSusisiekimo viceministras Rimvydas Vaštakassiūlo pradėti derybas ir konsultacijassu Baltarusija dėl galimybės statyti jųbranduolinę jėgainę prie Drukšių ežero.Premjeras A. Kubilius atsako, kad tokiosderybos vyko, bet nutrūko dėl porinkiminėssituacijos Baltarusijoje.Ežerų šildymo problemosVilniaus merui Artūrui Zuokai nepatinka, kadLietuvos Elektrinė šildo ežerą ir siūlo artėjantšildymo sezonui dalį elektros gamybos perkeltiį Vilnių. Iš tiesų Elektrėnų jėgainės modernizavimasnėra techniškai gerai apgalvotas,nes nenumatytas ir net neplanuojamas šilumostransportavimas į Kauną ar Vilnių, norsbandoma šilumines trasas pravesti bent ikiVievio. Ar nebūtų buvę geriau naują energetinįbloką tiesiog pastatyti Vilniuje?Neseniai žiniasklaidoje pasirodė informacija,jog daugelio automobilių gamintojų nuomoneelektromobiliai taip greitai neįsigalės,todėl bandoma toliau vystyti hibridiniųautomobilių projektavimą ir gamybą. Vienavertus į hibridinę automobilių koncepcijąjau yra įdėtos nemažos lėšos, todėl viskąmesti ir pradėti gaminti elektromobiliustiesiog neapsimoka, kita vertus - ateityjebus galima pasinaudoti patirtimi, kuriąsukaups inžinieriai, savarankiškai kuriantyselektromobilius. Nepaisant to, vistikmanoma, kad elektromobiliai įsigalės daršiame dešimtmetyje.Besivystanti atsinaujinančią energiją naudojantienergetikos sritis taip pat ieškoįvairių hibridinių sprendimų, įvairių rūšiųenergiją jungdami į vieną sistemą. ŠtaiJAV kompanija Enel Green Power savo geoterminėsjėgainės Stillwater GeotermicalPlant (Churchill, County,Nevada) efektyvumuipadidinti nutarė įsirengti 24 MWfoto elektros jėgainę. Foto elektros panelėsbus įrengtos 240 akrų (97,12 ha) ploteir užtikrins ne tik stabilų šilumos tiekimą(elektros energijos vartojimas saviemsporeikiams), bet ir galės perduoti į tinkląatliekamą elektros energiją (Sustainable-Busness.com informacija).Tyrinėtojai iš JAV Masačiuso technologijųinstituto (Massachusetts Institute of Technology)neseniai paskelbė, kad sukūrė technologiją,kaip pagaminti ploną permatomąplėvelę, kurioje įkomponuotos foto elektroscelės. Minėtą plėvelę belieka priklijuotiprie esamų langų ir sujungus viską į vienątinklą gauname foto elektros jėgainę.Sprendimą galima taip pat laikyti hibridiniu,nes be elektros gamybos minėta plėvelė,priklijuota prie lango stiklo, atliekair infraraudonųjų spindulių filtro funkciją,taigi vasaros metu bus galima sumažintipatalpų kondicionavimo išlaidas. Kadangisukurta foto elektros plėvelė lengvai tvirtinamatiek prie lango stiklo, tiek ir prie kitųstatybinių konstrukcijų, tai labai atpiginajos instaliavimo darbus. Tikimasi šios technologijosgreitai paplis.Energijos taupymo rekomendacijos dažniausiaitaip pat siūlo priartinti energijosgeneravimą kuo arčiau vartotojo, todėlatsiranda technologijos, rekomenduojančiosišnaudoti kompleksiškai saulės, vėjo,hidro ir net geoterminę energiją. Aktualūstampa ir elektros energijos kaupimoįrenginiai.Jau ir Lietuvoje nesunku rasti entuziastų,įsirengusių buityje įvairias hibridinesenergijos generavimo sistemas. Labiausiaipaplitusi yra vėjo – šilumos siublių – saulėskolektorių sistema, jau dabar atsiperkantiper 4 – 5 metus. Yra bandymų prie šiossistemos jungti ir foto elektros paneles,tačiau tuomet atsiranda problemų - norintperteklinę elektros energiją parduotiį tinklą (nevienodi supirkimo tarifai, apsunkintaapskaita, bei elektros gamintojostatuso įteisinimas). Kitose šalyse mažiejielektos energijos gamintojai naudoja taipvadinamus žaliuosius energijos apskaitosprietaisus ir vieną apibendrintą tarifą. Taigiatrodo, kad ir Lietuvoje laikas pradėtiperžiūrėti „mikroenergetikos“ problemas– nuo mažųjų generavimo priemonių gamybos,jų montavimo ir jų gaminamosenergijos tarifų bei apskaitos sutvarkymo.Valstybės parama mikroenergetikaiper sukurtas darbo vietas greitai atsipirkų,o ir pavyzdžių apstu – pasidairykimekaimyninėse valstybėse.Sunkus klausimėlisUždarant Ignalinos atominę elektrinę dalisįrangos, kuri yra nepaveikta radiacijos, galėtųbūti panaudojama pagal paskirtį antrąkartą. Kas numatoma daryti su IAE turbinomisir generatoriais, ar numatoma juosparduoti ir kokia galėtų būti jų kaina?Tokį klausimą mūsų žurnalas 2011 m. rugpjūčio29 dieną pateikė Ignalinos Atominėselektrinės Komunikacijos vadovei Daivai Rimašauskaitei.Atsakymo vis dar laukiame.UTU pakeitė adresąElektrotechnikos įrenginių ir komponentųimportuotoja UAB „UTU“ persikėlė į naujaspatalpas. Naujasis adresas – Kirtimųg. 33, LT-02244 Vilnius. Kontaktiniai telefonaiir el. pašto adresai išlieka tie patys.Daugiau informacijos interneto svetainėjewww.utu.lt.Tai visai papastaAtsiliepdamas į mūsų žurnalo publikacijąOff Grid (2011 Nr.1(9) inžinierius iš KaunoA.P. atsiuntė nuotrauką, kurioje matosi antjo sodo namelio įrengtas saulės kolektorius,veikiantis jau 12 metų. Iš keturių naudotųplokščių plieninių radiatorių ir jauatitarnavusio elektrinio boilerio surinktasįrenginys pilnai patenkina 2 – 3 asmenųšeimos karšto vandens poreikius nuo balandžioiki spalio mėnesio. Artėjant šaltajammetų laikotarpiui vanduo iš įrenginioišleidžiamas, o pavasarį vėl pripildomas.Tokį saulės kolektorių gali įrengti bent kiekprakutęs santechnikas.Branduolinių elektriniųuždarymo problemosLietuvos ekologinė bendrija „Atgaja“, Rusijosvisuomeninė ekologinė organizacija„Zelenyi mir“ ir Baltarusijos nevyriausybinėorganizacija „Ekodom“ rugsėjo 12 dienąsuorganizavo seminarą atominių elektriniųuždarymo problemoms aptarti. Seminarodiskusijose buvo akcentuota, kad niekamiki šiol nėra pavykę uždaryti branduolinęelektrinę taip, kad jos vietoje liktų tik žaliaveja. Be to, grafitinio reaktoriaus RBMK1500, kuris buvo sumontuotas IganalinosAtominėje elektrinėje (IAE), iki šiol niekasdar nėra ardęs. Įvertinus objektyviussunkumus, su kuriais susiduriama ardantreaktorius, taip pat labai svarbu atkreiptidėmesį į šalies korupcijos lygį (juk šiameprocese sukasi labai dideli pinigai), politikųnaudojamą slaptumo ir „dalinės tiesosskelbimo“ taktiką (taip buvo net ir su Fukušimosįvykiais). Įvykiai, susiję su Energetikosviceministro R. Švedo atsistatydinimubei po to sekusiais įvairiais valdžios atstovųpasisakymais, patvirtina, kad dalinė informacijatik didina įtarimus dėl vykdomųdarbų skaidrumo. Seminare buvo išsakytamintis įkurti visuomeninę tarybą su pakankamaisįgaliojimais, kurios darbe galėtųdalyvauti tiek valstybinio sektoriaus, tiekvisuomeninio sektoriaus atstovai, galintyssekti visų darbų ir su tuo susijusių išlaidųpanaudojimą.

Balansas20092 ketv.20102 ketv.20112 ketv.20112 ketv.su 20102 ketv.Balansas2009Ipusmetis2010Ipusmetis2011Ipusmetis2011I pusm.2010I pusm.Elektros energijos gamyba 3.03 1.03 0.89 -13.0% Elektros energijos gamyba 7.38 3.26 2.42 -25.9%Ignalinos AE 2.18 0.00 0.00 0.0% Ignalinos AE 5.05 0.00 0.00Lietuvos elektrinė 0.25 0.40 0.25 -37.2% Lietuvos elektrinė 0.56 1.23 0.41 -67.0%Vilniaus elektrinė (TEC2+TEC3) 0.02 0.03 0.05 48.6% Vilniaus elektrinė (TEC2+TEC3) 0.32 0.48 0.43 -10.6%Kauno elektrinė 0.09 0.03 0.04 2.4% Kauno elektrinė 0.39 0.26 0.30 15.8%Mažeikių elektrinė 0.05 0.03 0.03 -9.3% Mažeikių elektrinė 0.12 0.07 0.07 1.3%Klaipėdos elektrinė 0.00 0.00 0.00 -13.3% Klaipėdos elektrinė 0.01 0.02 0.02 5.6%Panevėžio elektrinė 0.03 0.04 0.04 -6.6% Panevėžio elektrinė 0.09 0.11 0.11 1.0%Kauno hidroelektrinė 0.09 0.15 0.11 -27.3% Kauno hidroelektrinė 0.18 0.26 0.24 -6.0%Kruonio HAE 0.15 0.16 0.13 -21.2% Kruonio HAE 0.33 0.42 0.27 -34.2%Mažosios hidroelektrinės 0.02 0.03 0.02 -16.8% Mažosios hidroelektrinės 0.04 0.05 0.05 13.8%Kitos elektrinės 0.09 0.09 0.11 31.9% Kitos elektrinės 0.18 0.22 0.24 9.6%Vėjo elektrinės 0.03 0.04 0.09 146.1% Vėjo elektrinės 0.06 0.09 0.21 139.4%Biomasės elektrinės 0.02 0.03 0.04 12.4% Biomasės elektrinės 0.05 0.07 0.06 -13.1%Saulės elektrinės 0.00 0.00 0.00 Saulės elektrinės 0.00 0.00 0.00Elektrinių savos reikmės, MW 0.25 0.06 0.06 -4.7% Elektrinių savos reikmės, MW 0.60 0.20 0.17 -14.2%Patiekta į tinklą 2.78 0.97 0.84 -13.6% Patiekta į tinklą 6.79 3.06 2.24 -26.7%Kruonio HAE užkrovimas 0.21 0.22 0.18 -20.4% Kruonio HAE užkrovimas 0.46 0.57 0.38 -33.0%Eksportas 0.69 0.03 0.32 844.0% Eksportas 1.68 0.38 0.67 78.7%Importas 0.44 1.59 2.06 29.5% Importas 0.48 2.94 4.02 36.6%Elektros poreikiai 2.31 2.30 2.40 4.3% Elektros poreikiai 5.11 5.05 5.21 3.1%Nuostoliai elektros tinkluose 0.21 0.19 0.17 -8.3% Nuostoliai elektros tinkluose 0.53 0.49 0.46 -4.7%Elektros tinklų savos reikmės 0.01 0.01 0.01 0.4% Elektros tinklų savos reikmės 0.03 0.04 0.04 2.3%Galutinis suvartojimas 2.10 2.10 2.22 5.5% Galutinis suvartojimas 4.56 4.53 4.70 3.9%Elektros energijos balansas TWh 2010-2011 metų II ketv.Šaltinis: nefas infoct/kwh be PVM262422201823,5622,0319,8324,09 24,19 24,19 24,1922,03 22,0522,3022,8723,2423,0221,51 21,6421,1420,77 20,7123,7122,9022,4024,9024,3222,50 22,35 22,3722,0721,1719,4422,01 21,9818,9119,33200920102011sausisvasariskovasbalandisgegužėbirželislieparugpjūtisrugsėjisspalislapkritisgruodisVidutinė šilumos kaina Lietuvoje be PVMŠaltinis: www.regula.lt

Karštos diskusijos energetikos temomiswww.nefas.eu