2 www.dzukuzinios.ltNr. 23 / 2012 06 07 / ketvirtadienisVytautas Stacevičius,VĮ Veisiejų miškų urėdijos specialistasryšiams su visuomeneLazdijų bibliotekoje – vasara, kvepianti kraštiečio JuozoGecevičiaus dailės paveikslų parodaIgnas JakimavičiusPer miškus ir pievas nuvilnijęsir su peržydėjusių pienių pūkaiskažkur pradingęs pavasarispamažu užleido vietą vasarai.Simboliškai praėjusį penktadienįLazdijų viešojoje bibliotekojeįvyko renginys, skirtaskraštiečio, tarptautinių dailėsparodų dalyvio, dailininko JuozoGecevičiaus dailės parodai „Vasarosspalvų muzika“ pristatyti.Jį vedė bibliotekos direktorė RenataRudienė. Renginyje dalyvavoLazdijų rajono savivaldybėsmeras Artūras Margelis kartusu Švietimo, kultūros ir sportoskyriaus vedėju Jonu Gudžiauskubei jo pavaduotoja RasaKazlauskiene, taip pat patsaiparodos autorius bei jo kraštiečiai.Salėje kėdžių gretas užpildėmenui neabejingos senjorų klubo„Harmonija“ narės JadvygaEndrijaitienė, Birutė Lynikienėir kitos. Už lango pliaupiant jaunebe pavasario, o vasaros lietui,renginio dalyvių nuotaikas kėlėLazdijų meno mokyklos auklėtiniai:Julija Mazurkevičiūtė,Eimantas Varaščinskas, AugustėPaciukonytė, Liucija Klimaitė,Domantas Žukauskas.Bendradarbiausime su kaimynais – lenkų miškininkaisAntradienį, birželio 5 d., VĮVeisiejų miškų urėdija sulaukėdaug garbingų svečių. Atvyko lenkųmiškininkų delegacija, vadovaujamaBialystoko regioninės miškųdirekcijos direktoriaus RičardoZiemblickio (Ryszard Ziemblicki).Lankėsi trijų pasienio urėdijų urėdai,miškų apsaugos skyriaus viršininkas,ugniagesių bei Varšuvosmiškų instituto atstovai.Svečius pasitiko ir su jais bendravogeneralinio miškų urėdopavaduotojas Petras Kanapienis,vyriausiasis specialistas DainiusStonis, Miškų departamento Miškininkystėsskyriaus vyriausiasisspecialistas Zbignevas Glazko, VĮVeisiejų miškų urėdijos urėdas ZeniusŽelionis.Renginyje dailininkas JuozasGecevičius kalbėjo apie save beisavo kūrybą. Jis gimė Vytautiškiųkaime, Krosnos valsčiuje,netoli Kalniškės miško. Bibliotekosdirektorės paklaustas,kas formavo jo pasaulėvaizdį,meninį skonį, dailininkas atsakė:„Gyvenau šalia ošiančioKalniškės miško, kuris manetraukė savo paslaptingumu, čiatiek partizanų galvas padėjo užtėvynę. Aplinkui, kur gyvenau,nieko daugiau nesimatė, tik užKalniškės miško besileidžiantiraudona saulė. Tai veikė manosielą, dėl to savo paveiksluosedažniausiai vaizduoju gamtą:medžius, debesis“. Dailininkasir pats yra ragavęs partizaninėsveiklos duonos: 1947 metaisjis tapo Šarūno rinktinės Varnogrupės ryšininku. Visiems salėjebuvo įdomu sužinoti, kas paskatinošį žmogų tapti dailininku.Pasak Juozo, kai mokiniai klasėjepiešdavo, mokytoja liepdavoišėjus prieš klasę parodyti,ką nupiešei. Juozo paveikslusmokytoja visados pagirdavo,juose dažniausiai būsimasisdailininkas vaizduodavo tą pačiąuž Kalniškės miško besileidžiančiąsaulę.Lazdijų rajono savivaldybėsadministracija kreipsis į teismą dėlstatinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkainežinomi), pripažinimo bešeimininkiaisir jų perdavimo valstybės ar savivaldybės nuosavybėn,tarp jų:1. Kiaulidžių pastatų griuvėsiai, esantys Lazdijųr. sav., Šeštokų sen., Delnicos k.2. Parduotuvės-valgyklos pastatas, esantisLazdijų r. sav., Šeštokų sen., N. Kirsnos k.3. Dirbtuvių pastatas ir garažai, esantys Lazdijųr. sav., Šeštokų sen., Mikniškių k.4. Antidžių pastatų griuvėsiai, esantys Lazdijųr. sav., Seirijų sen., Metelių k.Asmenis, turinčius turtinių teisių į šiuos statinius,prašome iki 2012 m. gruodžio 7 d. kreiptisį Lazdijų rajono savivaldybės administracijosEkonomikos skyrių adresu: Vilniaus g. 1, Lazdijai,218 kabinetas, tel. (8 318) 66 115 ir pateiktidokumentus, liudijančius nuosavybės arkitas turtines teises į šiame skelbime nurodytusstatinius.Direktorius Gintautas SalatkaApie respublikos miškus, jųbūklę svečiams papasakojo miškininkystėsskyriaus vyriausiasisspecialistas Zbignevas Glazko. SuVĮ Veisiejų miškų urėdijos veiklasupažindino urėdas Zenius Želionis.Apie priešgaisrinę miškų apsaugosbūklę kalbėjo urėdijos vyriausiasismiškininkas Rimas Tumosa. Svečiaidomėjosi centriniu gaisrų stebėjimopultu – „elektronine miškų stebėjimoakimi“, miško gaisrų gesinimoDailininkas sako nestovįsvietoje ir stengiasi neatsibostisavo darbais, todėl keičia tapymostilistiką: vieni darbai yra šviesesniųspalvų, kiti – tamsesnių.Nors menininkas praktikuoja trisskirtingas dailės šakas – tapybą,grafiką ir keramiką, – mėgstamiausiajam yra pirmoji. Dažniausiaijis tapo akvarele, nes,tarkim, keraminiams dirbiniamspagaminti yra reikalinga specialikrosnis. Akvarelės technikos paslaptis,pasak dailininko, yra ta,kad ryte paveikslas atrodo vienaip,dieną kitaip, o vakare darkitaip.Į pirmą kartą Lazdijų krašteeksponuojamą parodą V. Gecevičiusatvežė 35 dailės kūrinius,tapytus akvarele, 6 jo darbai,puošiantys bibliotekos sienas, yragrafikos. Paveiksluose vaizduojamitokie mūsų kraštui pažįstamipeizažai kaip Veisiejų miestelyjeaugantis gluosnis, sena Rolių kaimosodyba. Renginyje apsilankiusiLazdijų krašto muziejausvadovė Daina Pledienė suskubopranešti, kad tai ne visi darbai,kurie yra atvežti į Lazdijus. Padovanojusidailininkui gėlių, likusiądar nematytų keramikos darbųparodos dalį ji kvietė pamatytibirželio 15 dieną Krašto muziejuje,kuomet čia lankysis ir patsJuozas Gecevičius.ka Lazdijų rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje.Renginyje, kaip minėta, dalyvavoir nemažai paties JuozoGecevičiaus kraštiečių: buvusijo pirmoji mokytoja EmilijaDainauskaitė, Lazdijų MotiejausGustaičio gimnazijos mokytojaAldona Vaškelienė kartusu vyru Vytautu, buvę ilgamečiaiKrosnos mokyklos mokytojai,šiemet už nuopelnus savokraštui ir Lietuvai apdovanotiLaisvės statulėlėmis Bronė irDalius Mockevičiai. Padėkosžodį dailininkui pasakė ir Krosnosmiestelio seniūnė SiginaBasevičienė, kuri paminėjo, kadjo dovanoti paveikslai seniūnijospatalpose kabo ligšiolei.Rajono meras Artūras Margelisdailininkui įteikė suvenyrą, simbolizuojantįmūsų kraštą, ir palinkėjonenutraukti šios veiklos.Renginio pabaigoje bibliotekosdirektorė Renata Rudienė priminė,kad V. Gecevičiaus dailėsdarbų paroda „Vasaros spalvųmuzika“, išsidėsčiusi po visustris bibliotekos aukštus, veiksvisą birželio mėnesį, galbūt buseksponuojama ir liepą.Šis renginys buvo tarsi pirmasisžengtas žingsnis į tuo patmetu vykusią didžiausią rajonošventę „Pasienio fiesta“.Dzūkijos VVG atstovavo savo kraštuitarptautinėje VVG mugėjeŠių metų gegužės 26 d. istorinėjeRaudonės pilyje (Jurbarkor. sav.) įvyko tarptautinė vietosveiklos grupių (VVG) mugė,kurios metu atgijo senieji verslaiir amatai, buvo gaminami irpristatomi kulinarinio paveldoproduktai. Mugę organizavoŽemės ūkio ministerijos Lietuvoskaimo tinklo sekretoriataskartu su Lietuvos kaimo tinklonariu VšĮ Lietuvos „Panemuniųžiedai“.Šioje mugėje dalyvavo Dzūkijoskaimo plėtros partneriųasociacijos (Dzūkijos VVG)atstovai. Dzūkijos VVG paviljonolankytojams buvo pristatytasekologiškas aliejus iš E.Jastramsko ekologinio ūkio beiLoretos Pileckienės rankdarbiaiiš vilnos. Kaimo turizmą Lazdijųrajone garsino Lazdijų turizmoinformacinio centro atstovas.Į Dzūkijos VVG paviljonąužsukę lankytojai buvo svetingaipriimami ir dosniai vaišinamitradiciniais mūsų kraštotechnika.Jie pareiškė norą prijungti savomiškų stebėjimo kameras prie mūsų,kad esant reikalui vieni kitiems galėtumepadėti. Žavėjosi mūsų skulptūrųparku „Vaikystės sodas“.Po pietų, pagerbę EmilijosPliaterytės atminimą Kapčiamiestyje,nuvykome į LenkijosRespublikos kaimynines miškųurėdijas susipažinti su jų miškaisbei atliekamais darbais. Vienaskulinariniais gaminiais: varškėssūriais, rūkytais ir sūdytais lašinukais,raugintais agurkėliais,kmynų arbata, namine duona,medumi ir kitomis gėrybėmis.Mugės dalyvius sveikino irpaviljonus lankė Lietuvos Respublikosžemės ūkio ministrasK. Starkevičius, Lietuvos kaimotinklo ir VVG tinklo atstovai irkiti svečiai.Mugės metu vyko kultūrinėprograma, kurią parengė skirtingųLietuvos regionų VVG.Linksmybės vyko nuo pat šventėsatidarymo iki 20.00 val.Kultūrinę programą, tradicijas,dainas, šokius pristatė net 18skirtingų kolektyvų – tai ir tautiniųšokių kolektyvai, folkloriniaiir etnografiniai ansambliai,kapelos, dramos kolektyvai,jaunimo ansambliai.Mugės organizavimo tikslas– stiprinti ir plėtoti regioniniusir tarptautinius vietosveiklos grupių bendradarbiavimoryšius, sudaryti galimybesiš įdomesnių objektų – praeitoamžiaus aštuntojo dešimtmečiogaisravietėje atkurtas per 100 hamiškas.Manome, kad bendradarbiaujantpagerės miškų apsauga tiek nuogaisrų, tiek nuo miško grobstytojųbei pažeidėjų.Didelės pagalbos saugant miškustikimės ir iš pasienio tarnybos,su kuria neseniai pasirašėme bendradarbiavimosutartį.Meras A. Margelis padėkojo dailininkui J. Gecevičiui už parodą„Vasaros spalvų muzika“ ir pakvietė eksponuoti savo darbus Lazdijųkrašte kuo dažniau. Susitikimo su dailininku J. Gecevičiumi akimir-keistis gerąja patirtimi. Šiuorenginiu siekta skatinti vietosiniciatyvas ir partnerystesbendradarbiaujant ir keičiantisgerąja patirtimi kaimo plėtrossrityje. Mugėje dalyvavo apie30 Lietuvos VVG. Savo šaliųtradicijas pristatė ir 13 užsienioVVG delegacijų iš Kipro,Estijos, Latvijos, Velso, Lenkijos,Portugalijos, Suomijos irBulgarijos. Bendradarbiavimasmugės metu buvo skatinamasregioninius produktus, produktųgamybą, regionų kultūrinįpaveldą pristatant jungtiniuoseužsienio ir Lietuvos VVG paviljonuose.Ši tarptautinė VVG mugėtapo svariu indėliu plėtojanttarptautinio VVG bendradarbiavimoryšius kaimo plėtros srityje.Tikimės, jog ši graži šventėtaps tradicija.Dzūkijos kaimo plėtros partneriųasociacijos (DzūkijosVVG) informacija
Nr. 23 / 2012 06 07 / ketvirtadienisNaktį į trečiadienį po sunkiosligos mirė Seimo narys JustinasKarosas.75 metus ėjęs J. Karosas pastaruojumetu sunkiai sirgo.Justinas Karosas gimė 1937m. rugsėjo 7 d. tuometinio Lazdijųrajono Sangrūdos kaime valstiečiųšeimoje. Baigęs Sangrūdosvidurinę mokyklą, studijavo Vilniausuniversitete ir įgijo lietuviųkalbos ir literatūros specialybę.Nuo 1963 m. dirbo Vilniausuniversiteto Filosofijos katedroje,studijavo Vilniaus universitetoFilosofijos katedros aspirantūroje.Vėliau metus stažavo Vienos universitete(Austrija). 1981 m. jampaskirta A. von Humboldto fondostipendija, kuria naudodamasisstudijavo filosofiją Frankfurtoprie Maino bei Gieseno universitetuose.Apgynė filosofijos mokslokandidato (daktaro) bei habilituotohumanitarinių mokslų daktarodisertacijas. Nuo 2000 m. J. Karosuisuteiktas profesoriaus vardas.Iki 1992 m. dirbo Vilniausuniversitete, kelerius metus buvoFilosofijos fakulteto dekanas.Nuo 1992 m. – Lietuvos RespublikosSeimo narys.Mirė Seimo narys Justinas KarosasDaugelio monografijų, knygųir straipsnių autorius.Prezidentė pareiškėužuojautą dėl JustinoKaroso netektiesLietuvos Respublikos prezidentėDalia Grybauskaitė pareiškėužuojautą dėl ilgamečio Seimonario J. Karoso mirties.„Netekome išmintingo, atsakingoir diplomatiško politiko,kuris Lietuvai dirbo daugelį metų.Jo indėlis į užsienio politiką ir sugebėjimasieškoti valstybinio sutarimosvariai pasitarnavo mūsųšaliai. Nuoširdžiai užjaučiu J.Karoso šeimą, artimuosius ir bendražygius“,– sakė prezidentė D.Grybauskaitė.J. Karosas Seime nepertraukiamaidirbo net 5 kadencijas, obeveik tris kadencijas atstovavoLazdijų-Druskininkų vienmandatėsapygardos rinkėjams.Seimo pirmininkė:ryškiausiasbruožas, lydėsiantisKaroso atminimą,– tolerancija irpagarba kitaipmąstančiamSeimo pirmininkė Irena Degutienėsavo ir viso parlamentovardu pareiškė užuojautą dėl LietuvosRespublikos Seimo narioprofesoriaus J. Karoso mirties.„Velionio biografija itin turtingaaktyvios veiklos – mokslinės,politinės, visuomeninės. Tačiau,manau, ryškiausias bruožas, visadalydėsiantis Justino Karoso atminimą,– Jo tolerancija, profesinėir žmogiškoji kultūra, pagarbakitaip mąstančiam, gebėjimas irnoras kalbėtis, išgirsti ir suprasti.Šių nuostatų vedamas, a. a. J.Karosas profesoriavo Vilniausuniversitete, aktyviai siekė savopartijos savarankiškumo ir dirbopartinį darbą, beveik dvidešimtmetų darbavosi Lietuvos RespublikosSeime“, – užuojautoje teigėI. Degutienė.Seimo pirmininkė pažymėjo,kad Velionio komentarai irpasisakymai užsienio politikosir bendraisiais šalies gyvenimoklausimais būdavo santūrūs ir diplomatiški,pagarbūs ir korektiški.„Už visa tai, už gražius ir prasmingusdarbus, už darbštumą irpagarbą žmonėms Velionis visadabuvo gerbiamas tiek savų rinkėjųbei kolegų, tiek ir kitaip mąstančiųžmonių. Telydi ir ateityje šipagarba ir dėkingumas VelionioJustino Karoso vardą ir atminimą“,– rašo I. Degutienė.Politikai Karosąprisimins kaip tvirtą,šiltą ir sąžiningąžmogųPartijos ir Seimo kolegos trečiadienįmirusį socialdemokratą J.Karosą teigia prisiminsiantys kaiptvirtą, sąžiningą, labai šiltą ir tolerantiškąžmogų.„Manau, kad tai didelė netektisir politinei, ir akademineivisuomenei“, – trečiadienį BNSsakė Seimo Užsienio reikalų komitetopirmininkas EmanuelisZingeris.Jo teigimu, nors ir sunkiaisirgdamas, pastarąjį kartą J. KarosasUžsienio reikalų komiteto posėdyjelankėsi praėjusią savaitę.„Paskutiniai jo žodžiai komitetebuvo „rūpinkitės Lietuvosvalstybe“, – prisiminė komitetopirmininkas.Seimo vicepirmininkas ČeslovasJuršėnas prisiminė J. Karosąpažįstantis dar nuo studijųVilniaus universitete laikų ir bičiulįbei bendražygį apibūdinokaip fundamentalų žmogų, kurisvisuomet žiūrėjo į dalykų esmę, one smulkmenas.Pasak Seimo vicepirmininko,J. Karosas siekė, kad Lietuva būtųpriimta į euroatlantines organizacijas,NATO ir Europos Sąjungą,nemažai padarė, kad būtų normalizuotisantykiai su Lietuvoskaimynais, o konfliktinių situacijųstengėsi neaštrinti, siūlydamasramesnius, diplomatiškesniussprendimus.„O kas nesisekė, stengėsi į taižiūrėti ramiai, dalykiškai ir nekaitintiatmosferos, jei ji dėl vienų arkitų priežasčių įkaitusi. Jis buvotas žmogus, kuris pateikdavo ramesnius,diplomatiškesnius siūlymusir mums jo stigs dėl daugeliodalykų: ir kaip solidaus mokslininko,kuris nemetė šio darbo, irstraipsnius rašė, ir atitinkamas kalbaspasitarimuose sakydavo, trūksir kaip aktyvaus frakcijos, Seimonario nuo pat 1992 metų, ir mumsjo trūks kaip bičiulio, kaip žmogaus,kuris mokėjo ir „pašposyti“,pajuokauti. Belieka tik konstatuoti,kad jo mums labai trūks“, – kalbėjoČ. Juršėnas.Justinas Karosas buslaidojamas šeštadienįAntakalnio kapinėseTrečiadienį miręs Seimo narysJ. Karosas bus laidojamasšeštadienį Vilniaus Antakalniokapinėse.Vakar urna buvo atvežta į Šv.Jonų bažnyčią, ir nuo 18 val. galimaatsisveikinti su velioniu.Šv. Jonų bažnyčia pasirinkta,nes J. Karosas dirbo Vilniausuniversitete. Šv. Mišių už velionįnebus laikoma, nes parlamentarasbuvo laisvamanis.Laidotuvės numatytos 11 val.Šventė suvienijo ir nuteikė naujiems darbamsLazdijiečiai bet kokiu oru ištikimi pamėgtai „Pasienio fiestai“Šventinėje eisenoje „Legendomis išpintas takas“ prisistatė rajonosavivaldybės įstaigų ir organizacijų kolektyvai. (nuotr. SauliausPetrausko).Vilius KybartasDidžiausia ir populiariausiaLazdijų rajono savivaldybėje rengiamašventė „Pasienio fiesta“2012 pasižymėjo ne tik tarptautiškumu,bet ir lazdijiečių ištikimybepamėgtam renginiui.Nepaisant lietingo ir ganažvarbaus oro, tradicinėje, jaudevintojoje „Pasienio fiestoje“šventėje netrūko geros nuotaikosir širdingumo.Šventėje dalyvavo ir svečiai išužsienio, kaimyninių savivaldybių,susirinkusius sveikino Seimonarė Birutė Vėsaitė bei Seimo narioA. Vidžiūno padėjėjas VaidasŠalaševičius, perskaitęs ir Seimopirmininkės Janinos Degutienėssveikinimą „Pasienio fiestos“ rengėjamsir dalyviams.Lazdijų rajono savivaldybėsmeras Artūras Margelis, sveikindamasšventės dalyvius ir svečiusiš Baltarusijos, Lenkijos, Latvijos,Rusijos Federacinės Respublikos,Rumunijos, Turkijos, Slovakijos,Bulgarijos, teigė, kad prasmingair įsimenanti tokia šventė, kurioježmonės gali pasikalbėti apie bendrusdžiaugsmus ir rūpesčius.„Užsakyti gero oro šventeinegalėjome, lietus nesutrukdysmums švęsti, bendrauti, geriaupažinti šalių kultūrinius panašumusir skirtumus, tradicijas beipasidalinti gerąja patirtimi. Kiekvienasesame mūsų rajono irtarptautinės, partnerystės ryšiaissusijusios bendruomenės dalis irturime bendrų reikalų, todėl susitikę„Pasienio fiestoje“ pasidžiaugiamevieni kitais, nuveiktaisdarbais ir vasaros pradžia. Man,kaip rajono vadovui, malonu, kadpamėgta rajono žmonių šventėkasmet organizuojama taip, kadnustebina vis iš naujo, suspindivis naujomis spalvomis, atveriavis daugiau galimybių pamatytimūsų krašto pokyčius ir kraštogamtos grožį. Šventė mums dovanojane tik galimybę susiburti iratitrūkti nuo kasdieninių įsipareigojimų,bet tarsi iš naujo pamatytiir įvertinti, tai, kas svarbiausia.Įvertinti, kad turime vieni kitus,tradicijas ir protėvių paveldą,tėviškę ir galiausiai – patį gyvenimą,kurį džiaugsmingai teigia„Pasienio fiesta“, – sakė meras A.Margelis.„Pasienio fiesta“ 2012 vykoįvairiose Lazdijų rajono vietose,tačiau daugiausia šventiniošurmulio būta Lazdijuose prieBaltajo ežero naujai įrengtamepaplūdimyje ir Veisiejų parke.Renginiai vyko ir Lazdijų Nepriklausomybėsaikštėje (aikštėjenumatytas Gatvės krepšinio turnyrasdėl prasto oro įvyko Sportocentre; dailininko Juozo Gecevičiausparodos „Spalvų muzika“pristatymas Lazdijų viešojojebibliotekoje; ugniagesių gelbėjimotechnikos pristatymas irLazdijų sukarintos priešgaisrinėstarnybos 15-ųjų įkūrimo metiniųminėjimas, kuriame apdovanotipasižymėję ugniagesiai) bei šaliaLazdijų turizmo centro Janaslavokaime (Automobilių slalomas šv.Florijono taurei laimėti ir Priešgaisrinėsgelbėjimo tarnybos parodomojiprograma).Pirmosios fiestos dienos vakareEuropos Sąjungos lėšomisatnaujintame Baltajo ežero paplūdimyje,stilizuotame uoste priePilaitės piliakalnio šventės dalyviaiišvydo Lazdijų kultūros centrosukurtą miuziklą „Baltajo gimimas“.Koncertavo ir Lietuvosbei užsienio estradinės muzikosgrupės: „Kryžkelė“, „Gaz BluesGrupa“ (Seinai), „Poliarizuoti stiklai“.Nemažai šventės dalyvių,nepaisydami prasto oro, Baltajoežero pakrantę pasiekė pėsčiomisnaujuoju dvirčių-pėsčiųjų takuapžiūrėdami Europos Sąjungoslėšomis įgyvendintą projektą.Antrąją šventės dieną vosišaušus spiningavimo varžybųLazdijų rajono savivaldybėsmero taurei laimėti dalyviai savosėkmę bandė Galsto ežere. Merotaurė įteikta Arūnui Šufinskui uždidžiausią pagautą žuvį – 2,7 kglydeką, Petrui Barauskui už didžiausiąpagautų žuvų svorį, LaimiuiTamulioniui už didžiausiąpagautų žuvų kiekį. Spiningavimovaržybų organizatoriai dėkojaGintautu Truskai, leidusiamsurengti spiningavimo varžybaswww.dzukuzinios.lt3Vilniaus Antakalnio kapinėse.Žmonių reikalai buvosvarbesni nei partinėsambicijosLazdijų rajono savivaldybėsmero Artūro Margelio paskutinissusitikimas su a. a. prof. J. Karosubuvo balandžio pabaigoje,Veisiejuose, per Pirmosios vagosšventę. „Kalbėjomės apie rajonoaktualijas, kiek vėliau įsitraukėmeį diskusiją šalies užsienio politikostema... Palydėjau jį iki automobilio...Labai pasigesiu jo kaipįdomaus pašnekovo, dalykiško,išmintingo, korektiško kolegos,nuoširdaus ir ypatinga tolerancijapasižymėjusio žmogaus. Seimonarį J. Karosą daugelis prisiminsimekaip politiką, kuris buvo artižmogaus, tesėjo pažadus, kiekgalėdamas padėdavo konkrečiojesituacijoje kiekvienam, kuriskreipdavosi.Velionį prof. J. Karosą pažinojautiek, kiek pats esu politinėjeveikloje ir, nors priklausėmeskirtingoms politinėms jėgoms,per visą mūsų bendradarbiavimoir bendravimo laiką nesu pajutęsįtampos ar nesusikalbėjimo. Reikalus,susijusius su Lazdijų rajonobendruomene, rinkėjais, kuriemsbeveik tris kadencijas atstovavo a.a. J. Karosas, sprendėme atsiribojęnuo partinių ambicijų.Su profesoriumi tekdavo susitiktiir jo darbo kabinete Seime, oir pats, atvykęs į Lazdijus susitiktisu rinkėjais, pas mane visuometužsukdavo pasikalbėti, aptartireikalų. Per didžiąsias šventes –Velykas, Kalėdas – pasveikindavomevienas kitą, apsikeisdavomesuvenyrais... Netekome patyrusio,išmintingo ir savo gyvenimą Lietuvosžmonėms pašventusio politiko“,– kalbėjo meras A. Margelis.jo nuomojame ežere, taip pat žvejųparduotuvės savininkui KęstuiRudzinskui.Taip pat nuo ankstyvo rytoį Veisiejų miesto parke rengiamąmugę atvykę prekybininkaibei amatininkai sulaukė šventėssvečių ir iškilmingoje eisenoje„Legendomis išpintas takas“ išŽvejų gatvės į parką atžygiavusių,nuotaikinga atributika pasipuošusiųrajono savivaldybėsįstaigų ir organizacijų kolektyvų.Parko estradoje skambėjo šventiniskoncertas „Devintoji banga“,drauge su meno mėgėjų kolektyvaisšventės dalyvius pradžiuginoir legendinės grupės „Bon Jeans“bei „Biplan“.Renginio pabaigą nušvietėvienintelis Lietuvoje Ančios ežerofontanas su šviesos ir garsoinstaliacija bei šventiniai fejerverkai.„Pasienio fiesta“ 2012 kiekvienoširdyje paliko šiltus prisiminimus,skaidrią nuotaiką irnuteikė naujiems darbams.Tradicinės tarptautinės šventėsorganizatoriai – Lazdijų rajonosavivaldybės administracijair Lazdijų kultūros centras. Kurtišventę padėjo rėmėjai: bendrovės„Teo“, „Parama“, „Algraižė“,„Pietų Megrame“, „DNB“,„Gjensidige“, „Medicinos bankas“,„Avon“, Egidijaus Jurkevičiausįmonė, Rolando Kaminskofirma.