Lazdijų buriuotojai: buriavimo liga sieksime užkrėsti ir ... - Dzūkų žinios

Nr. 26 / 2012 06 28 / ketvirtadieniswww.dzukuzinios.ltTeisėsaugos sistema turėtų būti atviresnėPristatome kandidatą į Seimą Lazdijų-Druskininkų rinkimų apygardoje Vaidą ŠalaševičiųVaidas Šalaševičius (nuotraukoje).– Ketverius metus buvoteSeimo nario Arvydo Vidžiūnopadėjėju. Galima būtų spėlioti,kad tai Jus įkvėpė savarankiškaipolitinei karjerai. Betkaip Jūs atsiradote šio politikoakiratyje? Taigi apie kelius įpolitiką.– Baigęs universitetą dirbautardytoju Marijampolėje ir negalėjaupolitikuoti, bet politiškainebuvau abejingas ir ieškojausavo ideologijos. Kitur jos neradau,todėl tapau nevyriausybinėsorganizacijos „Jaunieji konservatoriai“nariu, vėliau, 2004 m.,išėjęs iš teisėsaugos sistemos irsukūręs privatų verslą, įstojau įTėvynės sąjungą.TS-LKD Marijampolės skyriujeradau pagyvenusių žmoniųbendruomenę, bet supratau, kadradau tai, ko ieškojau – jų ideologijabuvo aiški, o pagrindinėsvertybės man artimos: tradicijos,šeima (kandidatas yra trijų vaikųšeimos tėvas. Red.), tikėjimas.Kadangi Jaunųjų konservatoriųskyrius Marijampolėje labai aktyvusnebuvo, tai kartu veikiauir su ateitininkais. Tokia buvopradžia.Marijampolės skyriuje dirbaudaug ir įvairius darbus. Buvaudarbininkas – rinkimų štabe,susitikimuose, rengiant projektusir kt. Tame darbe susipažinauir su savo Seimo nariu. Turėjauryšių su verslininkais, nes taisgerais verslui laikais turėjau netketurias nedideles įmones, suasociacijomis – dvi kadencijasbuvau Marijampolės jaunųjųverslininkų klubo prezidentas irsteigėjas; buvau Marijampolėspirmojo Mokslo ir technologijųparko steigėjas, buvau Teisininkųdraugijos Marijampolėsapskrities pirmininko pavaduotojas,Apskrities administracijosGinčų komisijos pirmininkopavaduotojas. Aš Marijampolėjeįsteigiau pirmąjį Verslo konsultacijųcentrą. Septynerius metusdėsčiau Marijampolės kolegijoje.Tuomet buvau labai aktyvus.Vėliau tą savo patirtį galėjau panaudotidirbdamas Seimo nariopadėjėju.– Nors amžiumi Jūs jaunas,bet Jūsų jau nebegalima laikytijaunuoju konservatoriumi, –politikoje esate senas vilkas.– Politikoje esu jau 8 metai.Ši partija tuo, mano nuomone,ir gera, kad čia pirmiausia turiparodyti, ką sugebi. Čia nepripažįstamosgreito darymo žvaigždės,greitos karjeros. Čia reikiapatikrintų žmonių. Apie tai jauniesiemskonservatoriams ir kalbu.Tiesa, yra išimčių, kai kamir pasiseka. O jaunimas, matau,nori labai greitos karjeros – įstojaį partiją, ir vos ne iš karto taikosiį Seimo narius. Manau, kadsiekti reikia palaipsniui. Taipsakau pabuvęs visose pakoposenuo eilinio „darbininko“.– Ar turite autoritetų politikoje?– Labai daug ko išmokau išsavo Seimo nario dr. Arvydo Vidžiūno.Kaip jam pačiam esu sakęs– jis buvo mano mokytojasprofesionalioje politikoje. Esuvaikystę praleidęs Dzūkijoje, oSuvalkijoje – paauglystę. Man suvalkiečiaisakydavo, kad esu perdaug nuoširdus. Suvalkietis ArvydasVidžiūnas, kas mane jamelabiausiai žavi, yra nuoširdus. Ašbuvau pradėjęs save keisti ir slėptisavo tikrąjį aš, o susipažinęs suArvydu supratau, kad to nereikiadaryti, kad kaip ten bebūtų, reikiastengtis išlikti savimi. Tai buvomano didžioji pamoka. Pradėjęskaip kandidatas lankytis Lazdijuose,pamačiau, kad esu tikrasdzūkas, kad man artimas jų atvirumas,nuoširdumas. Jie šneka, kągalvoja, ir man tie bruožai patinka.Kitas dalykas, ko išmokau iš savoSeimo nario – tai diplomatijos.Galiu pasakyti, kad jis Seime yrapats diplomatiškiausias žmogus.Per ketverius metus tuo įsitikinau,dėl to jis dažnai kviečiamas dalyvautiderybose.– Pats būdamas teisininkastikriausiai į šią sritį gilintumėtėsir jeigu būtumėte išrinktasį Seimą?– Be abejo, tęsčiau tai, ką geriausiaiišmanau. Pasitikrinau irprieš ketverius metus persikėlęsgyventi į Vilnių, kad esu stiprus,pvz., verslo teisėje. Be to, ketveriusmetus buvau partijos atstovasVyriausiojoje rinkimų komisijoje,taigi buvau priverstasgilintis ir į politikos teisę. Geraipažįstu statutinių organizacijųsistemą, kurioje esu dirbęs – policiją,prokuratūrą, pasienį. Tekonemažai padirbėti ir švietimosistemos teisėje.– Šiuo metu daug triukšmodėl teisingumo Lietuvoje – dažnaisakoma, kad visa teisėtvarkossistema yra nepatikima.Jūs teisininkas ir teisėtvarkosgyvenimą matote iš vidaus. Artikrai visi Jūsų kolegos yra nesąžiningi?– Niekad taip nepasakyčiau.Nepatinka man tie žmonės, kurienurašo visus. Nesu toks kategoriškas,pažįstu daug sąžiningų,principingų žmonių, dirbančiųšioje sistemoje, kurioje ir patsdirbau, bet sutinku su tais, kurieVaidas Šalaševičius su Lazdijų meru Artūru Margeliu, Šeštokų parapijos klebonu Eugenijumi Naujaliubei Lazdijų rajono savivaldybės tarybos nariais Šeštokuose, birželio 17 dieną švenčiant Šeštokų parapijos90 metų ir miestelio 420 metų jubiliejų.3sako, kad ten yra daug problemų.Aš jas mačiau, mačiau daugpolitikavimo, iš dalies dėl to pasitraukiauir pusę metų neturėjaudarbo, tad teko ir kalėdinėmiseglutėmis prekiauti, ir mėlynesLaplandijoje rinkti, nes nenorėjautame dalyvauti, o vėliau sukūriauprivatų verslą. Bėdų turiir pati visuomenė. Nuolat sakau:mes norime gyventi kaip Vakarai,bet dažnai elgiamės kaipRytuose, kur teisingumą kartaisdar vykdo minia, pvz., už nepriimtinątai bendruomenei poelgįmoterį užmėto akmenimis.Štai garsioji Breiviko bylaNorvegijoje. Žaviuosi norvegųtauta, kuri išliko stipri ir ori, patyrusitokią didžiulę nelaimę, kaibuvo nužudyti 77 jauni žmonės.Norvegija drąsiai priėmė iššūkį irpasakė, kad mes iki žudiko nenusileisimeir jam nepasiduosime,išliksime iki galo orūs ir remsimėsteismo sprendimu. Sąvoka„nekaltumo prezumpcija“ turigalioti ir pas mus. Nekaltumoprezumpcija yra tai, kad žmogusnekaltas tol, kol jo kaltė neįrodytateisme. Mes teisingumu kartaislaikome tai, ką patys manomesant teisinga. Niekas išsivysčiusiamepasaulyje kitokio teisingumovykdymo dar neišrado kaiptik vykdomo teismuose. O pasmus žmones dažniausiai nuteisiažiniasklaida. Jeigu apie jį parašė,mes jau laikome jį kaltu. Įdomiausia,kad dažnai anksčiau užvalstybės tarnybų atstovus į įvykiovietą atvažiuoja žurnalistai irišpučia didžiulį burbulą, kurispaskui dažniausiai sprogsta. Betžmogaus reputacija lieka sugadinta.Gaila, kad ir mūsų pareigūnaikartais pasiduoda kažkieno įtakai.Turiu akivaizdų pavyzdį tojeapygardoje, kurioje kandidatuoju– mūsų partijos Lazdijų skyriauspirmininko ir rajono mero apkaltinimą.Tikiu, kad ir šis burbulassprogs. Yra bandoma padarytinusikaltimu tai, kas savivaldybiųpraktikoje yra įprasta – politikųskyrimas į pareigas. Politinėsjėgos savivaldybėse pasiskirstoįtakos sferomis – vieni atsakingiuž kelius, kiti – už šilumą, dar kiti– už sveikatą ir pan. Šiuo atvejutai įvardinta kaip korupcija. O galimąmilijoninę korupciją, pvz.,Visagino elektrinėje ištiria užsieniotarnybos. Kodėl ne mūsų?Premjeras buvo teisus kritikuodamasmūsų tarnybas. Jos dažnaiužsiima smulkiais pažeidimais,kuriuos ištyrus lieka šnipštas, odideli lieka nepastebėti. Sveikinu,kai atleidžiami nesąžiningiteisėjai, sveikinu, kai pagaunamikyšininkai biurokratai.– Kai kurie mūsų partijosnariai atkakliai siūlo į teismusįsileisti visuomenę kad ir tarėjųvaidmeny. Gal tai pagerintųpadėtį?– Taip, visuomenė per Seimonarius ar tiesiogiai privalo turėtidaugiau įtakos vykdant teisingumą.Kai kuriose valstybėsevyriausi prokurorai ir teisėjai yrarenkami. Kaip turėtų būti mūsųvalstybėje, reikia svarstyti, betaš už tai, kad visuomenė dalyvautųšiame procese. Žmonėsturėtų daugiau žinoti apie tai, kasvyksta teismuose ir kitose teisingumąvykdančiose institucijose.Teisūs tie, kurie sako, kad mūsųteisėsaugos sistema turėtų būtiatviresnė.Kalbėjosi Audronė V. ŠkiudaitėPolitinė reklama bus apmokėta iš Vaido Šalaševičiaus politinės kampanijos sąskaitos. Užs. Nr. 001E. Vareikis. Dešimt tezių, kurias reiktų žinoti, žvelgiant įreferendumų organizatorių siūlymusŠiuo metu iškeltos trys iniciatyvosorganizuoti referendumus,dėl dviejų jau netgi renkamiparašai. Taigi Vyriausiojojerinkimų komisijoje įregistruotosiniciatyvos: dėl konsultacinio(patariamojo) referendumo paskelbimo„Sprendimas statytibranduolinę (atominę) elektrinęLietuvos Respublikos teritorijojepriimamas tik Tautos referendumu“(Linas Balsys); dėlprivalomojo referendumo paskelbimo:Lietuvos Respublikosdraudimo projektuoti, statyti ireksploatuoti branduolines (atomines)elektrines Lietuvos Respublikosteritorijoje (VidmantasŽiemelis); Lietuvos RespublikosKonstitucijos 55, 56, 57 straipsniųpakeitimo ir papildymo įstatymas(Artūras Zuokas).Pirma: Abiejų referendumųdėl branduolinės jėgainės organizatoriaisiūlo referendumuspręsti, neva, esminį tautai arvalstybei klausimą – statyti naująelektrinę ar nestatyti?Atsakymas: Esminis klausimas,kurį referendumu galėtumespręsti, yra ne tai, ar statyti kokįnors pastatą, ar ne. Esminis klausimasyra Lietuvos vieta regioniniuoseenergetiniuose tinkluose.Ar Lietuva lieka Rusijos valdomametinkle (tai yra priklausomybėRusijai), ar ji jungiasi įEuropos energetinę rinką (tampanepriklausoma – turi pasirinkimolaisvę)? Kadangi absoliuti daugumapiliečių, įskaitant referendumoiniciatorius, pasisako uženergetinę laisvę, referendumoporeikis atkrenta. Kokią nepriklausomybėsformą rinksimės –branduolinės energijos, atsinaujinančiosenergijos ar visų kartu,tai jau kitas klausimas.Antra: Iniciatoriai dažniausiaienergetinį savarankiškumąsupriešina su elektros kaina, nevarusiška elektra bus pigesnė.Atsakymas: Šiandien rusiškaelektra nėra nei pigesnė, neigarantuotai tiekiama. Priklausonuo elektros generavimo formos,bet ne nuo geografijos.Trečia: Iniciatyvinė grupė,teikianti privalomo referendumotekstą: „Sprendimas statytibranduolinę (atominę) elektrinęLietuvos Respublikos teritorijojepriimamas tik Tautos referendumu“,savo pasisakymuose(Nukelta į 7 psl.)