miselis-odenas-gimdymo-atgimimas

psichologiniai veiksniai. Suintensyvėjo civilizacijosnepaliestų kultūrų vaikų gimdymo ir auginimopapročių studijavimas. Įvairiai sutinka, augina irauklėja savo vaikus senosios tautos, tačiau yravienas senuosius papročius siejantis bruožas —natūralumas, nepažeidžiant gamtos pusiausvyros.Jų vaikai gimsta ten, kur jiems gimti ir priklauso, —namuose. Kūdikiai visą laiką būna prie motinos,žindo kada nori, kiek nori ir tiktai motinos krūtį.Gimdyme yra daug mistikos, kurios šiuolaikinėmedicina ne tik nepajėgia panaudoti, bet irpaaiškinti. Kitaip sakant, modernioji akušerija,paremta mechaniniu gimdymo valdymu, visiškainušalino moterį nuo gimdymo ir padarė ją tikpasyvią dalyvę. Ji negali išnaudoti psichologinių,energetinių gimdymo aspektų bei savo pačiosgalimybių. Dvasinės akušerės, kurios, galima sakyti,yra senųjų pribuvėjų meno tęsėjos, sėkmingaiišnaudoja šiuos mažai pastebimus gimdymoaspektus.Didelėse gimdyklose, kur vienoje palatojegimdo po keletą moterų, o gimę kūdikiai atskiriaminuo motinų, po gimdymo atsiradusi depresija, apiekurią anksčiau nebuvo girdėta, yra dažna.Priešingai, žinoma, kad renesanso dailininkai,piešdami madonas, pozuoti rinkdavosi neseniaipagimdžiusią moterį, nes jos veide atsispindėjotobula ramybė, gerumas, švelnumas, globojantimeilė. M. Odeno gimdymo namuose depresijų į pogimdymo beveik nepasitaiko, nes ten moterysgimdo maksimaliai joms palanl kiomis sąlygomis, okūdikiai visą laika būna kartu su motinomis.Holotropinio kvėpavimo seansuose (Jų metužmogus tarsi grįžta atgal ir vėl išgyvena nemaloniasgyvenimo patirtis.) dalyvavusio! moteryspatvirtino, jog stipriausius neigiamus išgyvenimusgimdymo metu sukelia ne skausmai, bet baisi,visiškai nepalanki gimdyvei šiuolaikinės gimdyklosaplinka. Pats svarbiausias gimdančios motersporeikis, pasak M. Odeno, yra rami, jai pažįstama irintymi aplinka bei žmonės, kuriais ji gali visiškaipasitikėti ir nei kiek jų nesivaržyti.Civilizacijos naujovė — vyro dalyvavimasgimdyme — į Lietuvą dar tik ateina. Tuo tarpuVakarų šalyse net ir konservatyviausiuosegimdymo namuose šis reiškinys jau įprastas. Jopradžia sutapo su pribuvėjos išnykimu, gimdymomedikalizavimu ir nužmoginimu. Todėl niekonuostabaus, jog gimdyvei prireikė bent vieno tikraiatjaučiančio ir ja besirūpinančio žmogaus.Galbūt neverta sekti pavyzdžiu, kai gimdymosužmoginimo siekiama apsiribojant vyrodalyvavimu. Juk nuo senovės tradiciškai vyraitiesiogiai gimdyme nedalyvavo. „Ne vieta vyrams,kur moterys savo darbus dirba",— sakydavoanksčiau. Viena iš priežasčių, reikalaujanti atskirtivyrų ir moterų pasaulį, — tai patrauklumo, žavesioir paslapties išlaikymas.Ar ne geriau išlaisvinti moterį nuo prievartiniomedikalizuoto gimdymo ir sugrąžinti pačiosGamtos jai suteiktą vaidmenį? Tą pajuto stebėtojožvilgsnį ir gerą nuojautą turintis M. Odenas. Jissuprato, kad laisvai ir natūraliai gimdančiaimoteriai geriausia padėjėja yra turinti vaikųmotina.Šioje knygoje atsiskleidžia dar vienas požiūris įvyro dalyvavimą gimdyme. Jo šalininkų nuomone,gimdymas yra toks intymus įvykis, kuriame, kaip irpradėjime, gali dalyvauti tik motina ir tėvas.Gimdymas čia suvokiamas kaip seksualiniogyvenimo dalis, todėl kai kurios šios knygosnuotraukos kai kam gali atrodyti per daugintymios. Tačiau tai yra perkeistas, aukštesnisseksualumas.Gimdymas nėra sunki medicininė problema.Naujos gyvybės sutikimas suteiks džiaugsmo, jeigupajausime psichologine ir dvasinę šio proceso pusęir, užuot manę, kad čia reikia aktyvaus medicinosįsikišimo, suvoksime, jog gimdymo visų pirmanereikia trikdyti. Ir svarbiausia — prieš patgimdymą požiūrį pakeisti sunku. Tai giluspsichologinis sąmonės perversmas. Jei norimeišlikti, šiam sąmonės virsmui reikia ruoštis, reikia jįsutikti ir priimti.Aleksandras Žarskus.7