2 Nr. 12 / 2011 03 24 / ketvirtadienisSocialiniams darbuotojams ir visuomenės sveikatos priežiūrosspecialistams suorganizuota paskaita apie streso įveikimąGintarė ŠkarnulytėDaugiau nei dvi dešimtysLazdijų rajone dirbančių socialiniųdarbuotojų ir visuomenėssveikatos priežiūros specialistųdalyvavo paskaitoje apie stresą,jo įveikimo būdus, kuriąišklausiusiems buvo įteikti pažymėjimai.Seniau žmonės bentkaime gyveno ritmiškai, dabarto ritmiškumo mažėja. Stresasšiuolaikinėje nuolat skubančioje,nespėjančioje visuomenėjeyra daugeliui puikiai pažįstamas.Žmonės žino apie jo žalą irapie būdus, kaip jį sumažinti tieksavo asmeniniame gyvenime,tiek darbo aplinkoje. Bet geraipamąstę pripažintume – žinotineužtenka, reikia žinias taikytipraktikoje.Žinojimas ir suvokimasapie saugos diržų naudojimąnegarantuoja tokio elgesio. Kotrūksta? Gal savimonės, gal disciplinos,o gal... Kiekvienamatsakyti tenka pačiam. Lazdijųvisuomenės sveikatos biuro salėjepaskaitą skaitęs socialiniųGintarė ŠkarnulytėAr kada atėję į bibliotekąpasidomite naujienomis – naujomisknygų sutiktuvėmis, akcijomis,konkursais, parodomisir įvairiu kitos veiklos spektru?Jei biblioteka tėra asociacija suknyga ir dabar jau internetu,visai nenuostabu, jog noriai ponosimi burbame: nėra ką veikti,nėra ką pamatyti ten daugiau.Bet, žinoma, niekas renginių įnamus nepristato, reikia pačiamšiek tiek bibliotekos skelbimųlentoje paskaityti, darbuotojųpasiklausti ir, svarbiausia, ateiti,dalyvauti.O kažką įdomaus atrasti galima.Juk ne vien fiziniu maistužmogus gyvas. Iš kitos pusės,apsilankę renginyje, ne vien sužinoteapie jį, bet susitinkate pabendrauti,bendraminčių atrandate,o ir savo nuomonę galiteišreikšti parodų autoriams. Kaipmokslų daktaras, psichologasArvydas Liepuonius akcentavodienotvarkės svarbą. Nors įklausimą, ar tokią turi ir naudojasavo praktikoje, visi vienbalsiaiatsakė teigiamai, liko lengvaišokiruoti, kada psichologas užsiminėapie emocijų planavimą.Planuoti emocijas? Tai mūsųvisuomenėje dar svetima. Visgistreso sumažinimui, jo kontroliavimuitai svarbus akcentas,kaip ir visų emocijų išlaisvinimas.Kaip jas išlaisvinti? PasakA. Liepuonio, „itin tinka jų užrašymas,išsakymas, kartais irsapnai tampa emocijų išraiška“.Stresas, besikaupiančiosemocijos tikrai nepalengvinabendravimo su klientais, kolegomis.Prie streso galima priskirtiir neapibrėžtumą, darbų atlikimoterminus. Visgi ateinantys klientaidažnai jaučiasi atėję kaip paspsichologus ir išpasakoję savoproblemas išeina su palengvėjimu,nepagalvoję apie likusį darkelias valandas dirbti žmogų.Kaip jam, perpildytam emocijų,su švytinčiu veidu ir gera nuotaikasutikti kitus klientus? Sunku.Bet žiniomis apie galimybesproduktyviai dirbti mažinantstresą mėgino pasidalinti paskaitąvedęs lektorius.Paskaitos metu buvo aptariamipagrindiniai streso apibrėžimai,jo rūšys, atliekamastestas, daug bendraujama ir ieškomasprendimo būdų. Be galosvarbu žmogui judėti, bent jaudvasiškai. O santykiams pagerintipravartu prisiminti tokiąrenginio metu išsakytą mintį:„Kai esame geros nuotaikos –matome dramblį, bet nematomeLazdijų rajono bibliotekose pilni aruodai įvairiausiosinformacijos ir renginiųkitaip jiems tobulėti, kada tyliaipasigrožime ir išeiname, o gal irkritiką išsinešame su savimi. Ikikovo 31 dienos Lazdijų rajonosavivaldybės viešosios bibliotekossalėje ir jaunimo centrevyksta Danutės Zalanskienėstekstilinių darbų paroda, apiekurią esate kviečiami išsakytisavo nuomonę. Ji darbų autorėslaukiama ir yra gerbiama.Širvintų rajone, Dainių kaimegimusi moteris, pristatydamaparodą, papasakojo apiekiekvieną pačios rankomis sukurtą,savą mintį turintį darbą.Ekspozicijoje vyrauja medžiovaizdiniai. O medis yra tarsižmogaus simbolis, todėl vykstantiparoda vadinama „Žmoguskaip medis“. Pati autorė apiesavo triptiko darbą sakė: „Taip,žmogus kaip medis, jis auga, poto žmogus lizdą suka, kaip medyjepaukščiai, toliau pabyra išlizdo paukšteliai“. KalbėdamaParodos autorė D. Zalanskienė.apie kitą darbą, D. Zalanskienėakcentavo medžių šaknis,kurias susiejo bendras šaknynas,kaip vyrą ir moterį sieja jųvaikai. Moteris atvežė į parodąir darbą, kuriame pavaizduotasangelas sargas, visada esantisšalia žmogaus. Kitas darbas yrabe galo autorei brangus ir todėlneparduodamas. Tai kūrinys,kuriame sudėta jos gimtinė.Daug prasmingos simbolikosD. Zalanskienės darbuose, todėl,kiekvienas nežinodamasautorės idėjos, gali matyti tai,ką pats įsivaizduoja.Kovo 18-ąją, prieš parodospristatymą, bibliotekoje prieapskritojo stalo įvyko GabrielėsPetkevičaitės-Bitės 150-tųjųgimimo metinių paminėjimas.Susirinkusiesiems trumpai apžvelgtasrašytojos gyvenimas,jos veikla. Paminėjime dalyvavęsGaliauskas, kurio teta dirbopas šią kūrėją, pasidalijo prisiminimaisiš vaikystės, kuometlankėsi rašytojos namuose. Vyraspuikiai pamena namą, kuriamegyveno G. Petkevičaitė-Bitėir detaliai papasakojo, kaip jisatrodė. Prisiminė bendravimąsu rašytoja, tai, jog jam, dar vaikui,teko būti pasitempusiam,tvarkingam. O juk vaikui sunkuir išsėdėti vienoj vietoj, tad nevisada apsilankymai būdavo malonūs.Be to, iki šiol prisimenadetaliai tris paveikslus, buvusiuspas rašytoją, apie kuriuos mielaipapasakojo susirinkusiesiems.Už visus meniškus pasakojimus,prisiminimus Lazdijų viešosiosbibliotekos direktorė Renata Rudienėsvečiui padovanojo knygą.Tokia pat knyga apdovanta irtautodailininkė D. Zalanskienė.Ypatingo dėmesio šį pirmadienįsusilaukė poezija Dumbliobibliotekoje, kur vyko vaikųir jaunimo poezijos popietė„Pasupk mane ant žodžio...“,skirta pasaulinei poezijos dienaipaminėti. Ši popietė pradėtabibliotekininkės Vidos Savulienėsskaitomais Justino Marcinkevičiausžodžiais: „Poezija:kai eilėraštyje lieka ne rankų,o širdies šešėlis. Juk poezija –visų pirma – svajonė, jausmasir muzika, meilė ir neapykanta,apmaudas ir ilgesys, nuoširdusvaiko juokas ir mąstančio žmogaussarkazmas, verksmas suašarom ir ašaros be ašarų... Viskas,kas žmogiška“.Norint nenorint popietėsmetu kilo klausimas, iš kur ateinaeilėraštis, kaip jis pasiliekažmogaus sąmonėje, kokiajo reikšmė ar prasmė. Matyt,su kokia mintim skaitai jį, tokiąprasmę jame ir atrandi. Tiklabai svarbu skaityti... Tyliaiskaityti ir išgirsti savo balsą.O eilėraščių tą popietę perskaitytadaug, apie juos pamąstyta,musės, tačiau būdami blogosnuotaikos pastebėsime musę,nematydami dramblio“. Ateikimepas žmones su gera nuotaika,pasidalinkime ja ir po jūsųatėję konsultacijos kiti žmonėsbus maloniai sutikti darbuotojų.Nusišypsokite.Popietė Dumblio bibliotekoje.pasidalinta interpretacijomis.Skaitytos J. Marcinkevičiaus,Maironio, S. Gedos, R. Skučaitės,N. Morkūnaitės, J. Endrijaičio,A. Šarkelės, R. Poškienės,mūsų kraštiečių G. Semenienės,A. Mikalonienės, R. Lapaičio,G. Vžesniausko eilės.Skaityti, permąstyti ir suvoktigera, tačiau ar gali kas abejoti,jog dar ypatingesnis patskūrimo procesas. Bibliotekoje,paskaičius jau sukurtas eiles,susirinkusieji ėmėsi kūrybosproceso patys. Oi, nelengvas jispasirodė, bet po ilgų ieškojimųsavo mintyse popieriaus lapasprisipildė eilėmis. Ir tik autorius,tik jis žino, ką išgyveno,ką jomis norėjo išsakyti.Ne vien poezijos rasite apsilankęDumblio bibliotekoje.Šiuo metu galėsite pasigrožėtikitokia kūryba, nes veikia InetosTalandytės piešinių parodabei spaudinių paroda „Numynętaką gyvenimo alėjoj...“.Domėkitės, ieškokite, kurkiteir dalyvaukite!
Gintarė ŠkarnulytėPasaulio Sveikatos Organizacija(PSO) 1978 metais apibrėžėsveikatą kaip socialinę,fizinę ir psichinę žmogaus gerovę.Bet ne visi žinome, kaddar penkiasdešimt metų anksčiaunei PSO Lietuvoje sveikatąapibūdino Vydūnas. Jis sakė,kad sveikata tai yra kūno, jausmųir minčių gerovė. Vydūnas– mūsų tautos šviesuolis, kurissavo filosofija ir asmeniniupavyzdžiu tiesė kelius sveikaigyvensenai, suformulavo sveikatosfilosofiją, nagrinėjo tautosdorą kaip būtiną sveikatossąlygą, garsėjo kaip vegetaras.Jo užrašytos mintys aktualiosNr. 12 / 2011 03 24 / ketvirtadienisStasė Barauskaitė: „Valios, valios ir dar kartą valios!“Žmogui keistis, tobulėti niekadanėra vėlu. Tik rezultatamspasiekti reikia skirtingo pastangųindėlio. Suformuoti sveikosgyvensenos įpročius galima betkuriame žmogaus gyvenimoetape. Ir čia nereikia sakyti, jogamžius ne tas, per vėlu. Labiautiktų savęs paklausti – gal valiosneturiu?Svarbiausia savybe, norintpradėti sveikai gyventi, Lazdijuosegyvenanti Stasė Barauskaitėįvardija būtent valią. Jigimė ir augo gražiame Alytausrajono Vaisodžių kaime daugiavaikėješeimoje. Pasak moters,„mama man visą laiką primindavo,kad gimiau prie antro ruso(1940 m.), o tai buvo sunkūs laikaiir pertekliuje gyventi neteko.Galbūt toks gyvenimas suformavomano pažiūras, vertybes,gyvenimo būdą“. Pasidalintimintimis apie sveiką gyvenimobūdą dabar ir pakviečiau 53 metusmedike dirbančią S. Barauskaitę.– Kas Jums yra sveikagyvensena?– Kas man yra sveika gyvensena?Pirmiausia, manau, turimesuprasti, kas yra sveikata. Ji vedaį gyvenimą, tuo tarpu liga – būsena,vedanti į mirtį. Juk esamegamtos dalis ir niekas mūsų neverčiagerti, rūkyti, muštis, neapkęsti,persivalgyti ar pavydėti.O kiekviename iš šių žodžių tikrairasime sveikos gyvensenosužuomazgos paniekinimą. Tikraimanau, kad darbas, judėjimas,sveika mityba ir švari mąstysenasu gerais jausmais yra būtinisveikai gyvensenai.– Gal galite pasidalinti nuomone,kada sveikas gyvenimobūdas tampa įpročiu?– Manau, sveikas gyvenimobūdas tampa įpročiu, kada augameir gyvename aplinkoje, kuritai skatina ir palaiko. O formuotiįpročius padeda geros tradicijosšeimoje, domėjimasis savosveikata nuo vaikystės, savokūno fiziologijos pažinimas.Blogas įprotis yra daug valgyti,persivalgyti. Mes iš tiesų valgomene tiek, kiek reikia. Valgomejau dėl malonumo, už kurį reikia„mokėti“ savo sveikata.– Ar galėtumėte sutikti suteiginiu, jog sveikai gali gyventikiekvienas?– Galėčiau sutikti. Informacijosdabar apie sveiką gyvensenąnetrūksta, tad turėdamas noro irvalios kiekvienas gali siekti sveikogyvenimo būdo. Tik reikėtųkiekvienam individualiai iš visoinformacijos srauto atsirinkti,kas tinkamiausia jo organizmui,jo kūno ir sielos sveikai harmonijai.Juk mes gyvename tik kartą,bet jei gyvename teisingai, toir pakanka. Manau, turime būtinaiprisiminti, jog persivalgymasyra viena iš nuodėmių.– Akcentuojate persivalgymą.Ar, Jūsų manymu, taisvarbiausia kliūtis sveikai gyventi?– Esu tikra, kad tai viena išsvarbiausių ir aktualiausių šiuolaikinėjevisuomenėje problemų.Jei sustotume ir įsiklausytumeį savo poreikį pavalgyti, turbūtdaugelis nustebtų, jog jis yra žymiaimažesnis, nei mums atrodo.Valgymas vien dėl malonumosukelia daugelį negalavimų, kuriųiš tiesų galime išvengti, turintšiek tiek valios.– Kokias savybes turi išsiugdytižmogus, kokių žiniųturi turėti, norėdamas pradėtisveikai gyventi?– Valios, valios ir dar kartąvalios! Noro nebūti našta kitiems.Kai įpročiai įsisenėja,pasikeisti tampa sunku. Mes,valgytojai, panašiai kaip alkoholikai,rūkoriai, narkomanai,esame priklausomi nuo fiziniomaisto. Mokykimės iš vaikų,„nekimškime“ jiems maisto. Jiegi neturi tokios baimės, nevalgysi– mirsi, kuria „užsikrėtę“suaugusieji.– Kada Jūsų gyvenime atsiradopirmieji sveiko gyvenimožingsniai?– Aš šito per daug nesureikšminu.Manau, kad aš visą gyvenimąpanašiai gyvenau, ypačvaikystėje, studijų metais ir pradėjusdirbti. Ir dabar tęsiu sveikosgyvensenos kelią.– Ar save galite vadintisveikuole?– Aš esu tiesiog žmogus, susavo teigiamais ir neigiamaisbruožais. Be to, galiu pasakyti,man jau 70 metų ir aš esu labaipatenkinta savimi.– Ar ketinate dalyvautisveikatingumo savaitėje Lazdijuose?– Dalyvauti negalėsiu, nessavaitgalį turėsiu išvykti, o kitomisdienomis dirbu. Tačiau 2010metų rugsėjį ilsėjausi D. KepenioPalangos sveikuolių mokykloje.Man labai patiko ir nuoširdžiairaginu visus ten nuvykti.– Kas Jus paskatino domėtissveika gyvensena?– Kaip čia pasakius. Kai mataiaplink save palyginti daugžmonių, sergančių įvairiomis(sąnarių, kraujagyslių, širdies,atminties, klausos, regėjimo,nutukimo, cukrinio diabeto irkt.) ligomis, ne vien šešiasdešimtmečių,kuomet tai siejamasu organizmo nusidėvėjimu, betžymiai jaunesnių žmonių, susimąstaiapie to priežastis. Juk taidaug priklauso nuo mitybos, judėjimo,persirgtų ligų, paveldėjimo,streso...– Žmonės dažnai ryžtasigyventi sveikai, kada patiriaįvairias krizes. Sakykite, arsveikos gyvensenos siekiamasąmoningai tik sulaukusskausmo ar kitokio išgyvenimo?– Daugiausiai, kaip skęstame,stveriamės, kad ir šiaudo,sako sena patarlė. Galvoju, kadsiekiama sąmoningai stengiantispratęsti buvimą šalia artimųžmonių, nebūnant našta užsitęsussunkiai ligai. Nors ne pati ligabaisi, o merdėjimas. Ir skausmonereikia laukti, jis kartais ateinanelauktai, netikėtai. Mes turimeprisiimti atsakomybę už ligą.Nors dažnai liga tampa savotiškupasididžiavimu. Visiems apieją išsamiai pasakojama ir laukiamaužuojautos. Turime suprasti,kad pasveikimas tik 10 proc. priklausonuo gydytojo, visa kita –nuo pačio žmogaus.– Ką patartumėte žmogui,norinčiam pradėti gyventisveikai?– Sustokite bėgti. Toks gyvenimasniekada nepasiteisina.Susimąstykite, pasiklausykitetylos, išgirskite ją, nes tai jūsųsielos muzika, tapkite laisvi nuovisko ir tada suprasite, kad laisvožmogaus negalima nei išgąsdinti,nei įbauginti, nei priverstijį ką nors daryti. Būkite laisvisu Dievu, su gamta – nebijokitegyventi. Daugiau judėkite. Jeigusutrikusi kraujotaka, neskubėkitegerti vaistų, bet pradėkitemankštintis. Nepamirškite vaistažolių,nuo kurių prasidėjo medicina.Rūpestingai atsirinkitemaisto produktus, „nekimškite“į savo kūną visko, kas papuola.Jeigu turite nors menkiausiągalimybę, daržovių ir vaisių užsiauginkitepatys. Vos prilietęrankas prie žemės, jūs pajusiteneapsakomus jausmus. Tai atnešdvigubą naudą – jūs judėsite, jūsemociškai pailsėsite ir turėsitepuikaus maisto savo kūnui. Beto, pasistenkite nevartoti nenatūraliųmaisto priedų, produktųsu konservantais. Pasistenkiteišvengti stresinių situacijų. Jeivisgi darbe, namuose patiriatestresinių situacijų, verta atrastisveikų atsipalaidavimo būdų.– Ką norėtumėte palinkėtigalvojantiems, bandantiems arjau gyvenantiems sveikai?– Aš apskritai visiems visiemsnorėčiau palinkėti: nuolatVydūno keliu – sveikos gyvensenos linkir mūsų dienomis. Pati geriausiaVydūno knyga apie sveikągyvenseną yra „Sveikata. Jaunumas.Grožė”. Gilios Rytųfilosofijos, žymiausių sveikosgyvensenos specialistų, rašiusiųta tema, studijos suteikėVydūnui galimybių sukurtisveikos gyvensenos koncepciją.Tai padėjo jam pasveikti nuosunkios ligos – atviros plaučiųtuberkuliozės ir pragyventiilgą ir prasmingą gyvenimą –85 metus. Tuo jis įrodė, kadžmogus su savimi gali padarytistebuklus. Vydūnas rimtai domėjosiRytų filosofija, gretinoją su mūsų protėvių religija irpapročiais, atrasdamas daugpanašumų ir bendrų bruožų.Tačiau tais laikais mažai buvoišsilavinusių žmonių, kuriegalėjo suprasti Vydūną. PagalVydūną, „žmogus turi gyventipagal gamtos dėsnius ir bussveikas“, „reikalinga ne kovasu ligomis, o siekimas, kad tųligų būtų išvengta“. Liga yratraktuojama kaip paties žmogausneteisingos gyvensenospadarinys, kurios priežastisyra tikrųjų gyvenimo dėsnių,harmoningo ryšio pažeidimas.Vydūno sveikatos idėjos, įeinančiosį jo žmogaus dvasiniotobulėjimo sampratą, yra nepaprastaipatrauklios, nors ir netaip lengvai įgyvendinamos,reikalaujančios nemažų pastangųir valios, tačiau būtentjos, tos idėjos, turėtų užvaldytimūsų sąmonę, turėtų esmingaiatsiliepti mūsų elgsenai ir gyvensenai.Jeigu per stebuklątaip atsitiktų su kiekvienu išmūsų ir visa mūsų tauta, pamažupamirštume daugelį šiandienmus kamuojančių ir atrodančiųneišvengiamų bėdų,nebereikėtų su siaubu galvotiapie laukiamas dar baisesnesnelaimes, nuo kurių žmonijanėra dar radusi išsigelbėjimo.Norėdamas būti sveikas,3stebėkite save, ką galvojate, sakoteir darote. Paklauskite savęs,ar turite teisę tai daryti dėl savęs,ar to tikrai reikia jūsų sveikatai.Keiskimės, gelbėkim savo kūnąir sielą. Kai pradėsim keistis patys,pasaulis aplink mus greitaipasikeis. Tačiau jei norite keistisavo gyvenimą, keiskite jį, betnemėginkite keisti pasaulio –tik iššvaistysite laiką. Ryte, ogal vakare išbėkime į laukus susūnum, dukra, vyru ar žmonapasidžiaugti bundančia pavasarįgamta, pabėgiokime, gal išsimaudykime,pabūkime drauge.Tai tiek daug ir tiek mažai. Kartaistaip reikia pamatyti, kaiprytais pasveikina bundanti saulė,pajausti, kaip glosto švelnusvėjas ar pasigėrėti pirmaisiaisžibuoklių žiedais. Džiaukimėsmažais dalykais ir sėkime sveikatosgrūdą!– Ačiū Jums už išsakytasmintis, patarimus ir palinkėjimą.žmogus turi būtinai gyventiprotingai ir išmintingai. Sveikataturi būti laikoma pačiužmogaus amžiaus turtu, palyginamasu šviesa, su kvapu, sutyru oru ir su švarumu. Todėlir jaučiasi žmogus jaunas, kurisyra sveikas. Žmogus turiatsargiai vengti visko, kas galisveikatą naikinti – nuolat jąsaugoti ir stiprinti. O nesaugodamiir nestiprindami sveikatos,tapsime nesveikų žmoniųvisuomene, kurią reikia gydyti.„Bet kaip reikia išmintiesnorint žmoniškai gyventi, taipdar daugiau jos reikia norint(Nukelta į 8 psl.)