Mįslingas ūkininko dingimas - Dzūkų žinios

4 www.dzukuzinios.ltNr. 29 / 2011 07 21 / ketvirtadienisFizinis aktyvumas – kelias į grožį ir sveikesnį gyvenimąMechanizuoti ir automatizuotidarbo procesai, tobulesnistransportas, patogūs butai irmechanizuota buitis nulėmė tai,kad šiuolaikinis miesto gyventojasbeveik nedirba fizinio darbo.Niekas neabejoja, kad visitie patogumai labai reikalingi irnaudingi, sutaupo brangų laiką,kurio visiems trūksta. Tačiaužmonijai tai nepigiai kainuoja– išvaduoti nuo judėjimo gyventojaivis dažniau ir jaunesniserga ateroskleroze, padidėjusiokraujo spaudimo liga, nutukimu,miokardo infarktu ir kitomis ligomis.Pavyzdžiui, nustatyta,kad mėgėjai pataupyti, privengiantysjudėjimo žmonės miokardoinfarktu serga 4 kartusdažniau. Žinoma, tai susiję sukitais gyvenimo būdo ypatumais(netaisyklinga mityba, didesnenervine įtampa, rūkymu), kartaissu nepakankamu fiziniu aktyvumu– šie faktoriai labiau padidinasusirgimo pavojų.Visi žinome, kad greičiau rūdijanenaudojama mašina. Visimatėme, kuo pavirsta stovintisvanduo, ir kokia jėga, veržlumutrykšta kalnų upė. Dar labiau taitinka gyvam organizmui: nedirbdamiraumenys, o kartu ir širdissilpsta, o ir apskritai neveiklusorganizmas greičiau sensta.Ypač daug judėti reikia augančiam,bręstančiam organizmui.Dar senovės filosofai sakė:„Judėjimas – tai gyvybė“. Pastaruojumetu pastebėta, kad visdažniau per mažai juda ne tik suaugę,bet ir moksleiviai. Raumenųveikla, fiziniai pratimai ypačreikalingi protinį darbą dirbantiemsžmonėms, o moksleiviųdarbo specifika tuo ir pasižymi.Mokykliniame amžiuje minėtomisligomis dar niekas neserga.Gyvenant netaisyklingai,jos pasireiškia ketvirtą gyvenimodešimtmetį ir vėliau. Tačiauir į Jūsų bendraamžį pažvelgusvien iš išvaizdos dažnai galimapasakyti, kuris sportuoja, judapakankamai, kuris – ne. Siauraįdubusi krūtinė, nekoordinuotijudesiai, gerai matomi poodiniairiebalų sluoksniai – būdingiraumenų neveiklumo požymiai.Blogiausia, kad jaunas žmogusnoriai pasiduoda tai nejudrausgyvenimo traukai. Puikiausiaisugebėdamas judėti, jis jau nebenori,tingi: važiuoja liftu, kaigalėtų užlipti laiptais, grūdasi įautobusą ar troleibusą, kai galiporą stotelių paeiti, sėdi ar guliprie televizoriaus, kai galėtų pajudėti,pasportuoti. Tuo tarpu netir šachmatininkai bėgioja, ruošdamiesisavo sėdimoms varžyboms.Mokslininkai stebėjo ir ištyrėdvi jaunuolių grupes. Vienasistemingai užsiiminėjo fizinekultūra ir sportu. Dauguma iššios grupės gerai mokėsi ir buvovisuomenininkai, optimistai, linkębendrauti, sugebėjo kylančiasproblemas spręsti be įtempimoir nuovargio. Ir priešingai – neužsiiminėjęfizine kultūra buvomažiau aktyvūs, blogiau mokėsi.Rajono ugdymo įstaigosetaip pat rengiama daug sportiniųrenginių, tačiau dalis moksleiviųvengia bet kokio fizinio krūvio.Deja, tikra tiesa, kad ir rytinęmankštą namuose daro nedaugelis.Tuo tarpu aštuoniasdešimtšešerių metų moteris rungtyniaujakartu su maratonininkais irnubėga, regis, fantastišką tokiamManų kruoposjis taip darąs. Jis atsakė,jog tai, kas yrajis (kūnas, sveikata,mintys), – yra ne josukurta. Tai paveldasdaugelio kartų, kovojusiųuž Lietuvą,kūrusių ją, kalėjusiųtremtyse, žuvusiųmiškuose. „Aš esurezultatas kitų veiksmoir negaliu naikintito, ką padarė kiti.Tai būtų nesąžiningajų atžvilgiu“.IIIVytautas V. LandsbergisVažiuojant perImiestą ir matant,Vaikystėj sakydavau nekaip alaus gamintojai pasiruošęvasaros sezonui, galvon šovė„manų“ košė, o „mano“. Ir kaitėvai aiškindavo, jog reikėtųmintis – plakatai parodijos!sakyti „manų“ košė bei „manų“Didžiulės spalvingos nuotraukos– pajūry švenčiantys apsi­kruopos, miglotai imdavau suprasti,kad tų mano manų (t. y.snarglėję „bomžiukai“ (gal netmano dalių, manęs) yra daug.truputį panašūs į kai kuriuosIr ta košė, kurią valgau su cinamonu– tai visai ne mano košė,populiarius TV šou vedėjus?))su dailia butelio reklama. Tiko mūsų visų – t. y. mūsiškių,gal ne „Utenos“, o „Utianosmanų.blin“... Tolėliau fone besivoliojantysjau gatavi, apsivėmę,Gal ir Lietuva yra manų.o vienas koks dar pastovintis –IIšlapinasi į jūrą tolumoj. O šiaipplakatai tokie patys, kaip dabarTuriu tokį bičiulį architektąKastytį, kuris negeria nėkabantys, vienas prie vieno.(Ir dar viena mintis užklydėlė:būtų šaunu, jeilašo. Kartą paklausiau, kodėlLietuvaiamžiui 42 kilometrų distanciją.Septyniasdešimtmetis vyriškisnuvažiuoja nemažiau kaip 80 kilometrųdviračiu. Kas jie: supermenaiar paprasti žmonės?Dabar visame pasaulyje daugybęžmonių pamatysi bėgimotakeliuose, sporto klubuose. Solidūsžmonės, kažkada neteikęjokios reikšmės fizinei kultūrai,drąsiai rungtyniauja su jaunimusporto ir šokių salėse. Mergaitėmsreikėtų prisiminti, kadkūno kultūra gali suformuotiliekną figūrą, grakščią laikyseną,standžią eiseną, kurios reikia nemažiau negu gražaus veido.Tai ką gi daryti, kaip didintifizinį aktyvumą? Pasistenkimeatsakyti trumpai:1. Reguliariai darykite rytinęmankštą.2. Be rimtos priežasties nepraleidinėkitefizinio lavinimopamokų, priešpamokinės mankštos,fizinės kultūros minučių perpamokas, žaidimų ar fizinių pratimųper pertrauką.3. Kuo daugiau vaikščiokitepėsčiomis, nesinaudokite liftu.4. Sportuokite individualiai(žaidimai gryname ore, dviratis,slidės, pačiūžos).5.Pageidautina lankyti sportobūrelius. Rekomenduojameplaukimą, bėgimą, irklavimą,slidinėjimą, sportinius žaidimus.6. Nevenkite fizinio darbo(pvz., darže, sode ar pan.).7. Jei nelankote sporto būrelio,lankykite šokių būrelį arturistų klubą.Pasistenkite pasirinkti pagalpomėgį ir galimybes. Stenkitėssavo pavyzdžiu užkrėsti visąšeimą. Gal ir tėvai sutiks kartupakeliauti, jei pakviesite juos įpavyktų prisivilioti Joną Valančiūnąbendrabarbiavimui užblaivybę ir sveiką gyvenimobūdą. Juk pavardės Valančiusir Valančiūnas iš bendros šaknies...)IVKai savi smaugia savus –tai savismauga. Šis gyvenimobūdas gan stipriai įsišaknijęs„mūsyse“. Visur – gatvėje, politikoje,kultūroje...O gal įmanoma Lietuvojesugalvoti ką nors mažiausmaugliško, idant pajustume irką nors gera, kas mus pakelia,suvienija, sustiprina? Gal Lietuvosžurnalistus, parašančiuską nors gražaus, kilnaus ir viltingo,Prezidentė spaudos dienosproga galėtų apdovanotiskęstančių lietuvių gelbėjimokryžiais? Nes tai, kas bloga,jau ir taip žinome labai gerai.Atmintinai.VPrisimena laikai, kai dainavometnografiniam ansambly„Ratilio“ pas Zitą Kelmickaitę.Kad ir kokie nusilėbavęstudenčiokai kartais būdavom,liaudies daina neleido keiktis,mušis, elgtis bjauriai. Kažkastose dainose užkoduota, jogneišeina būti bjaurybe, dainuojantliaudies dainas.O jei dar tūlas A. Siaurusevičiusstaiga imtų ir pradėtųliaudies, partizaniškų dainųdešimtukus arba dainuojamąjąpoeziją per LTV transliuoti?O jeigu dar sukurtų nuotykinįfilmą apie partizanus...O jeigu švietimo ministras išleistųįsaką, jog stojamuosiusegzaminus leidžiama laikytitik tiems abiturientams, kurieišmoksta 50 lietuvių liaudiesdainų ir paseka 10 sakmių,legendų. Galim lažintis, kadpo dešimties metų mikroklimatasLietuvoje bus visiškaikitoks.Net ir Vilnijos krašte...VIJo Šventenybė Dalai Lamayra pasakęs, kad – vos tik susitikęskokį žmogų – jis ima jįaukštinti. Ieško, kuom tas žmogusuž jį geresnis, pranašesnis.O jei pamato, kad žmogujetarsi nieko nėra ypatingesnio,tai apsidžiaugia, kad sutiktasisbent plaukų ant galvos daugiauturįs.Šiuo neįprastu aspektu pažvelgęį savo bičiulius, kaimynus,pamatytume, kiek dauggerų savybių jie turi. Lenkai,rusai... Net mūsų valdžiosžmonės – jei ieškosim, kuomjie blogi, visad rasim. Jei ieškosim,kuo jie gražūs – irgi.Net ir Paksas, ir Uspaskichas,ir Šustauskas, ir Brazauskienėturi gražių bruožų, jau nekalbantapie Rimvydą Valatką.slidžių žygį.Be abejo, pirmosiomis dienomisnelengva pajusti teigiamąpratimų ir fizinio krūvioįtaką savijautai. Tačiau po keliųsavaičių reguliarių užsiėmimųžmogus tampa žvalesnis, gerėjasavijauta, stiprėja širdis, gražėjakūnas. Fizinių pratimų poveikisorganizmui nėra ilgalaikis, todėlmankštintis reikia nuolat. Buvęsportininkai, kurie reguliariai nesimankština,nieko nebesiskirianuo eilinio pasyvaus žmogaus. Oreguliariai fiziškai besilavinančiųpagyvenusių žmonių širdiesir kraujo būklė yra geresnė neguneveiklių jaunuolių. Aktyvus,judrus septyniasdešimtmetis niekuonenusileidžia trisdešimtiesmetų žmogui. Ypač didelis fizinioaktyvumo poveikis vaikamsir paaugliams:1. Didina organizmo imunitetąir atsparumą nepalankiemsišorės veiksniams.2. Stimuliuoja viso organizmogyvybinę veiklą ir augimoprocesus.3. Teigiamai veikia visas raumenųgrupes.4. Lavinama jėga, greitumas,vikrumas, ištvermė, koordinacijair pusiausvyra.5. Mažėja streso hormonųlygis kraujyje, o tai ypač aktualuvyresnių klasių mokiniams.6. Daugiau sunaudojamaenergijos, sumažėja vaikų nutukimopavojus.7. Didėja pasitikėjimas savimiir pasitenkinimas gyvenimu,daugėja galimybių savirealizacijai.Dalies moksleivių, ypač vyresniųklasių mergaičių, fizinėveikla dažnai apsiriboja pasivaikščiojimais.Reikėtų atsiminti,kad naudos organizmui taiduoda tik tada, kai širdies–kraujagysliųir raumenų sistemosgauna krūvį. Todėl lėtas pasivaikščiojimasgatvėmis – permenkas fizinis krūvis. Labaigera mankšta, ruošiant pamokasar skaitant knygą, – keliolikaminučių smagiai pašokti roką arkitą judrų šiuolaikinį šokį.Norėtume trumpai paliestidar vieną problemą. Be to, atminkite,kad su fizine kultūra irsportu visiškai nesiderina rūkymasir alkoholis. Todėl ir minėtišokiai ar kita fizinė veikla prirūkytojepatalpoje netenka savoefektyvumo.Sportuojant reikia atkreiptidėmesį į higienos reikalavimus.Patartina sportuoti lauke ar išvėdintamekambaryje, apsirenguslengvais drabužiais. Geriausiasportuoti rytą. Nereikėtų imtisportuoti tuoj pat pavalgius – geriausiabent 2 val. palaukti.Sulaukę vyresnio amžiaus,išbandę daug sporto šakų galbūtpasirinksite vieną, kurią mėgstateir kuri bus prieinama visągyvenimą. Tačiau tai bus vėliau.O dabar reikia sportuoti, judėti,grūdintis, kad būtumėte sveiki,žvalūs ir gražūs. Visada reikiaprisiminti, kad už pinigus galimanusipirkti tik vaistus, bet ne sveikatą,o sveikatai, grožiui ir geraisavijautai palaikyti reikalingostam tikros pastangos. Svarbiausia,be abejonės, pakankamasfizinis aktyvumas.Danutė Brusokienė,Lazdijų rajono savivaldybės visuomenėssveikatos biuro specialistėVIIKai sovietmečiu ViliusOrvidas ėmė kurti savo sodybą,prieš jį sukilo visi – nuoSalantų klebono iki partijosbei komjaunimo. Kaip nebūtųkeista, bet nuo visiško sunaikinimosodybą tuomet apgynėMichailas Gorbačiovas. Dabar,regis, nebėra kam beapginti.„Godumo dvasia“ (buvo toksViliaus Orvido terminas) apsigyvenoir sodyboje, ir likusiojeLietuvoje.Anuomet Vilius Orvydaskalbėjo: Žmogus turėtų paprasčiausiaigyventi pastovioj malonėsbūsenoj. Nieko neturėtųnei teigti, nei neigti. Nes niekonėra nei prasta, nei gera... Reikiatik nevaidinti kokios norsrolės ir neužimti Aukščiausiojoteisėjo vietos. Pirmiausiaturi turėt Tikėjimą, o viskaskitkas bus Tau duota. Anksčiaužmonės stipresnį tikėjimą turėjo.Kada melsdavos, kiek aš jųpažįstu, regėjimus matydavo.Reikia džiaugtis viskuo.Pasižiūrėkime aplinkui – kaiptobulai Aukščiausias sutvarkėpasaulį! O kodėl esame nelaimingi?Kaupiame, tempiame įnamus po šapą, naktimis sunkiaivartomės, pavydėdami kaimynui,gal jis daugiau turi, drebame,kad nepavogtų. Koks taigyvenimas, jei žmogus pavirstasavo turto prižiūrėtoju, sarginiušunimi. (iš „Orvido knygos“)