6<strong><strong>20</strong>11</strong> m. rugpjūčio <strong>20</strong> d., šeštadienis, <strong>Nr</strong>. <strong>63</strong> (8716) <strong>Naujas</strong><strong>rytas</strong>Bendruomeniškumo ir paveldo motyvaisGabšių kaimo bendruomenės pirmininkė Irena Dapkuvienė (viduryje)šventės dalyviams linkėjo bendruomeniškumo nepamiršti ir ateityje.Raseinių policijos komisariato Kelių policijos patruliai Alvydas Kokanauskasir Ruslanas Motko renginio dalyviams įteikė atšvaitus.Ramonų kaimo bendruomenės pirmininkė Dalia Raudonienė išgirdodaug padėkos žodžių.Rankdarbių paroda sulaukė didelio dėmesio.Kaime kitaipnei miesteLR Seimo narys EdmundasJonyla gyvena Ramonų kaimopašonėje – šventėje jautėsi kaipnamuose. Jis džiaugėsi, kadkaime stiprinamas bendruomeniškumas,skatinamas žmoniųbendradarbiavimas: „MalonuJus pasveikinti tokios gražiosšventės proga. Manau, apiebendruomeniškumą tikrai reikiakalbėti. Mieste gyvenantys žmonėsdaug bendrauja internetu,nenuostabu, jeigu ten kaimynaskaimyno nepažįsta. Kaimetradicijos kitokios: su tavimi netir nepažįstami sveikinasi, jei sugendamašina, važiuojantis prošalį sustos ir paklaus, ar nereikiapagalbos.“Raseinių rajono savivaldybėstarybos narė, Lietuvos mokiniųir studentų sporto centro direktorėOna Babonienė džiaugėsidalyvaudama šventėje, teigė,jog smagu matyti, kaip klojamibendruomeniškumo pagrindai,skiepijamas tautiškumas, padėkojoD.Raudonienei, kad ji bendruomenėsnarius skatina aktyviaidalyvauti sportinėje veikloje.Tarybos narė pakvietė dalyvautišeštadienį vyksiančiame dviračiųžygyje „Raseiniai – Dubysa“.Sveikinimo žodžius taip pattarė Raseinių ir Paliepių seniūnijųseniūnai Rolandas Klusas beiJūratė Garliauskienė, Raseiniųrajono vietos veiklos grupės „Raseiniųkrašto bendrija“ pirmininkasVincas Blinstrubas, Gabšiųir Dumšiškių kaimų bendruomeniųpirmininkės Irena Dapkuvienėbei Regina Lukošienė.Nuotaiką kėlė ,,bočių“ iš Jonavos pasirodymas.Šaškių turnyre sėkmė lydėjo vyrus.Krepšinis rūpėjo tiek žaidėjams, tiek ir aistruoliams.Atkelta iš 1 psl.Prisimenu močiutės laikų sodžių:pirkia, kvepianti plūkta asla,kepamos ruginės duonos kvapas,mušamas sviestas, skerdžiamoskiaulės žviegimas, – bendruomenėspirmininkė įsitikinusi, kad šiandienkaimas jau ne toks, koks buvoanksčiau. – Į šiuolaikinį kaimąskverbiasi miesto kultūra, todėljame nyksta atsidavimas, rūpinimasisvienas kitu, žmonės tampapikti ir pavydūs. Anksčiau kaimynaskaimyno, rodos, ir kvėpavimąjautė.“Pakvietė prisimintisenuosius papročiusD.Raudonienė minėjo, kadatokiau nuo miesto gyvenantyssaugiai nesijaučia. Anksčiau, išeinantiš namų, užtekto duris lazdaparemti. Tai ženklas, kad namienieko nėra – vagystė kaimiečiuibuvo nesuprantamas dalykas.XXI amžiuje kaimo žmonės geraižino, ką reiškia apiplėšimas. Bendruomenėspirmininkė pastebėjo,jog Ramonuose tradicines medinesduris pakeitė tvirtesnės – šarvuotos.Anot D.Raudonienės, žmonėmssunku atsikratyti sovietiniomąstymo. Atsiranda tokių, kuriešiukšlina bendruomenės namųteritorijoje. Tai darantys mano,kad kažkas ateis ir šiukšles surinks.Erdviose bendruomenėspatalpose tvarkinga ir jauku, kiemeneprasčiau – žolė nupjauta,žydi gėlės. Bendruomenės nariainegailėdami jėgų gražina aplinką,nes toje vietoje praleidžianemažai laiko. Daug dirbantiemssunku pateisinti netinkamą kaimynųelgesį, suprasti, kodėl nuvertinamaskitų darbas.„Tautinio paveldo puoselėjimas,kaip alternatyva žemėsūkiui, turi galimybę tapti itin patraukluskaimo jaunimui. Šiandien,kai daugelis žmonių atsisakožemės ūkio, vietovėse, mažiaupalankiose ūkininkauti, amatai iralternatyvusis verslas galėtų būtipagrindinis kaimo gyventojų pragyvenimošaltinis“, – teigė bendruomenėspirmininkė.Jauni žmonės nežino, kaipkaimas atrodė prie kelias dešimtismetų, todėl jiems buvo įdomuklausyti vienos iš seniausių Ramonųgyventojų Zofijos Kvitnickienėspasakojimo: „Prisimenurugiapjūtę, nors ir toli gyvenom,ėjom į talkas – bendravom. Vyraipjaudavo, moterys pėdus rišdavo,vaikai tėvams padėdavo.Vakarais grįždavom iš laukų dainuodami.Kai užtraukdavom „UžRaseinių ant Dubysos“, kaimaiskambėdavo. Mokėjom daug dainų.Mielas jaunime, prisiminkitesenolių papročius.“Rūpinasi eismodalyvių saugumuKonferencijoje paliesta ir eismosaugumo problema. Raseiniųrajono policijos komisariato Keliųpolicijos patruliai Alvydas Kokanauskasir Ruslanas Motko išvardijopriemones, kurių reikia imtis,norint išvengti nelaimingų atsitikimųkelyje. Konstatuota, kad daugiausiaavarijų įvyksta tamsiuojuparos metu, nukenčia daug pėsčiųjųir dviratininkų, nes dažnaijie eisme dalyvauja be atšvaitų.Patruliai susirinkusiesiems padalijoatšvaitus, paprašė kelyjeelgtis atsargiai, rūpintis savo saugumu.„Naujo ryto“ korespondentasFerdinandas Raudonius, dažnairašantis apie saugų eismą, tikino,kad Raseinių rajone daugavarijų įvyksta greitkelyje, norsten eismo sąlygos yra geros. Jisminėjo, jog rajonas pagal žvyrkeliųskaičių Lietuvoje beveik paskutinėjevietoje.Tautinį paveldąpamatė savo akimisPasibaigus konferencijai, niekasnamo nesiskirstė: šoko ir dainavokartu su Jonavos ir Raseinių„bočiais“, dalyvavo sportinėsevaržybose. Šaškių ir smiginio turnyruslaimėjo Arūnas Žemaitis,krepšinį geriausiai žaidė „Autsaiderių“komanda: Marius Verpetinskas,Deividas Martinaitis, EvaldasDžiaugys, vaikų dviračių varžybosepirmąją vietą iškovojo MantasNarbutas.Raseinių „bočių“ organizacijosnarės susirinkusiuosius vaišinosenoviniais lietuviškais užkandžiais,eksponavo rankdarbių parodą.Daugelį sudomino Ramonųkaimo gyventojos, rugpjūčio galešvęsiančios 90 metų jubiliejų, StasėsRupeikienės darbai. Senolėjaunystėje išmoko pinti krepšius,drožti šaukštus, megzti ir austi.Rankdarbiai ilgą laiką buvo vienintelisjos pragyvenimo šaltinis.S.Rupeikienė – lietuviško darbštumopavyzdys. Ji savo patirtimimielai dalijasi, visus norinčius mokogaminti rankdarbius.Nuo šokių ir žaidimų pavargęrenginio dalyviai buvo pamaitinti.Vakare jie šildėsi prie laužo, darilgai šiltai bendravo.AUTORIAUS nuotraukos.cm
yk<strong>Naujas</strong><strong>rytas</strong>––––––––––––––––––––––Gražina PEČKAITIENĖ––––––––––––––––––––––Raseinių r. savivaldybės administracijosArchitektūros ir urbanistikos skyriausvyr. specialistė kultūros vertybių apsaugai––––––––––––––––––––––Ferdinandas RAUDONIUS––––––––––––––––––––––Šio projekto tikslas – išvalytišalia Raseinių esantį Prabaudostvenkinį bei sutvarkyti jo pakrantes,prisidedant tuo prie Raseiniųrajono savivaldybės kraštovaizdžioir vandens telkinių ekologinėsbūklės gerinimo. Laimėjusipaskelbtą viešą darbų atlikimokonkursą, akcinė bendrovė „Raseiniųmelioracija“ nesnaudė irgreitai pradėjo vykdyti numatytusprojekte uždavinius: siurbė, kasėtelkinio dumblą (sapropelį), turintįnemažai biogeninių medžiagų,valė biogenines medžiagas iš šiotelkinio ekosistemų, šienavo arbašalino su šaknimis nendres,švendres, lūgnes ir kitus pakrančiųmakrofitus, kirto menkaverčiuskrūmokšnius, medžius, kitąnereikalingą augmeniją.– Darbus buvo numatyta užbaigtišių metų rugsėjo mėnesiopabaigoje, tačiau visos užduotysiš esmės jau atliktos šiandien, –tvirtina projekto „Raseinių miestoPrabaudos tvenkinio išvalymas“vadovas, rajono Savivaldybėsadministracijos Kaimo reikalųskyriaus vyr. specialistas AntanasBartkus. – Taigi šio mėnesiopabaigoje planuojame kviestiValstybinę darbų užbaigimo komisiją,kuri įvertins šio projektoįvykdymą.Šiandien dėmesį pirmiausiaipatraukia sutvarkytos tvenkiniopakrantės dviejų hektarų plotas.Čia dabar nepalyginamai neianksčiau paprasčiau prieiti priešio vandens telkinio. Tuo turėtųbūti itin patenkinti poilsiautojai. Ištvenkinio dugno iškasta, išsiurbta24786 kub. metrai dumblo. Beje,projektinėje užduotyje jo buvo numatytapašalinti mažesnis kiekis,<strong><strong>20</strong>11</strong> m. rugpjūčio <strong>20</strong> d., šeštadienis, <strong>Nr</strong>. <strong>63</strong> (8716)Kelionė, kurią norėtųsi pakartotiSusipažinti su savo krašto kultūrosvertybėmis – toks veteranųklubo „Sraunioji Dubysa“ principas.Suorganizuota jau antra kelionėpo tikrai gražų Raseinių kraštą.Šią vasarą susibūrę veteranainutarė keliauti į Viduklės pusę. Aplankėmepirmutinę Raseinių rajonoŽemaičių krikšto bažnyčią, susitikomesu Viduklės Šv. Kryžiausparapijos klebonu Albertu Stanuliu,grožėjomės sutvarkytu šventkiemiu,išsakėme savo mintis dėlnuostabaus architektūros statinio– buvusios klebonijos – būklės.Iš Viduklės pasukome į S.Stanevičiausetnografinę sodybą– muziejų. Čia mūsų laukė šios sodybospuoselėtoja vadovė JulijaNorkutė ir prižiūrėtojas, mokantisir dirbąs sodyboje visus darbus,Klemensas Krolys. Keistas, nenusakomasjausmas čia apimavisus. Visi žinome, toks jausmasatsiranda tik čia, Kanopėnuose.Prižiūrėta ir išpuoselėta sodybadvelkia ramybe ir istorija.Toliau kelias veda link Nemakščių.Jau ne kartą buvę Jūkainiųgeomorfologiniame draustinyje,susipažinę su jo infrastruktūra,visi noriai važiavome į Molavėnus.Būtų keista, jeigu veteranai nesidomėtųšiuo objektu, juolab, kadir aš, kaip projekto „Molavėnų piliakalniųkomplekso išsaugojimoir pritaikymo viešajam turizmui“vadovė, turiu labai daug sentimentųšioms vietoms. Tas darbas, įgy• EkskursijosdalyviaiMolavėnuose.• VeteranųdovanasavovadovuiP.Janušaičiui.vendinant projektą, leido prisiliestiprie istorijos, siekiančios XII – XIVa., sutikti daug nuoširdžių žmonių.Visų įdėta meilė, žinios padėjo sutvarkytinuostabų gamtos kampelį.Puikus oras, nuostabi piliakalniųgamta, ąžuolynas, švari tvarkomateritorija visus džiugino.Pasivaikščioję Molavėnuose,sukome link Nemakščių. Lurdepadėkoję Šv. M. Marijai už josteikiamas dovanas, aplankę Švč.Trejybės bažnyčią, susitikę suparapijos klebonu mgr. Stasiu ŠleIšvalytas Raseinių miesto Prabaudostvenkinys, bus kviečiama komisijaPraėjusių metų liepos 15 dieną Lietuvos Respublikos Aplinkosministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra ir mūsųrajono Savivaldybės administracija pasirašė projekto „Raseiniųmiesto Prabaudos tvenkinio išvalymas“ finansavimo ir administravimosutartį (projekto kodas <strong>Nr</strong>. VP3-1.4-AM-04-R-21-004), pagalkurią buvo numatyta projekto vertė 902.705,16 Lt, tačiau atlikusvisus viešuosius pirkimus vertė sumažėjo iki 879.840,46 Lt.Didžiausias finansavimas – 791.856,41 Lt skirtas pagal Lietuvos<strong>20</strong>07-<strong>20</strong>13 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimostrategijoje numatytos Sanglaudos skatinimo veiksmųprogramos „Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo irgamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai“ prioritetoįgyvendinimo priemonę „Vandens telkinių būklės gerinimas“.Tai sudaro 90 proc. projekto vertės. Likusi finansavimo dalis(87.984,05 Lt arba 10 proc.) – rajono Savivaldybės bendrojo finansavimolėšos.pavičiumi, dvasiškai pakylėti, keliavomeį paskutinį kelionės metupasirinktą objektą. Tai visiems girdėtaTamulevičių sodyba, kuriojeįkurtas Pšemislo Neveravičiaus,pirmosios Pasaulyje aštuonratėsvažiuoklės įkūrėjo, muziejus.Kaip patarlė sako, „geriau kartąpamatyti, negu šimtą kartų išgirsti“.Rajono veteranams: kolūkiopirmininkams, buvusiems agronomamsar mokytojams viskas čiasava, matyta, čiupinėta, naudota.Kai pasižiūri į tuos daiktus kaip įBlynų kvapas pasklido visuose Nemakščiuose.7saugomą vertybę, jie atrodo kitaip.Tai istorijos liudininkai, tai daiktai,kurie jaunimui kalba apie praeitį,apie senelių ir prosenelių buitį...Visa sodyba buvo pilna šurmulio:kas mėgino aštuonratę, kas apžiūrinėjokalvę ar senuosius automobilius,kas domėjosi miestelio istorija– visi prisiminė ankstesniussavo jaunystės laikus. Šypsojosiakys, ne tik lūpos. Manau, kiekvienąužplūdo vis kitoks jausmas, kitoksprisiminimas..Galutinis kelionės tikslas irsumanymas buvo atšvęsti klubo„Sraunioji Dubysa“ dešimties metųir vienerių metų naujojo pirmininkoPetro Janušaičio išrinkimojubiliejus. Jų pasveikinti atvykoLR Seimo narys, buvęs kolega EdmundasJonyla su žmona Danuteir padėjėja Diana.Atminimo suvenyrai, linkėjimai,vaišės visus sukvietė priegausiai nukrautų stalų. PšemisloNeveravičiaus draugijos entuziastųkepamų blynų kvapas pasklidovisuose Nemakščiuose. Skanūssumuštiniai, naminiai pyragai, kava– į juos sudėta meilė ir išmonė,patirtis ir šio krašto tradicijos.Ačiū sodybos savininkei MarijonaiTamulevičienei, muziejukoįkūrėjui (savininkės sūnui) Leonui,nepavargstantiems ir visada nuotaikingiemsIrenai ir Juozui Bertašiams.Tegul nepritrūksta Jumssumanymų, geros nuotaikos irskanių blynų.tačiau, iškilus būtinybei ir pritarusAplinkos projektų valdymoagentūrai, į specialią džiovinimoaikštelę buvo atgabenta 5050kub. metrų papildomai pašalintodumblo. Pastarojo šiuo metu jaunebėra – ūkininkai jį išsivežė laukamstręšti, o pačioje aikštelėježaliuoja naujai užsėta žolė.– Pašalinus dumblą, padidėjošio vandens telkinio gylis,tūris, susidarė palankesnės sąlygosatsikurti įvairesnės rūšinėssudėties biocenozei, bioįvairoveivystytis. Tai mažins ateityjejo užžėlimą ir uždumblėjimą. Pagerėjovandens kokybė, todėlpadidėjęs vandenyje ištirpusiodeguonies kiekis padės atkurtiir šio tvenkinio ekosistemos gyvybingumą.O ir atvykstantiemspraleisti čia laisvalaikį taip patbus maloniau, nes prie sutvarkyto,švaraus vandens telkinioir būti mieliau, taip pat nuo kitųmetų birželio mėnesio Prabaudostvenkinyje bus galima pradėtimaudymosi sezoną (autoriauspastaba: maudymosi sezonasprasideda birželio mėn. ir baigiasirugsėjo mėn.), – taip šioprojekto įgyvendinimo naudątrumpai įvertino jo koordinatorius,rajono Savivaldybės administracijosStrateginio planavimo,investicijų, projektavimo irprojektų valdymo skyriaus vyr.specialistas Tomas Andriulis.Nuotraukose: taip Prabaudostvenkinio pakrantė atrodėprieš projekto įgyvendinimą, odabar vaizdas visiškai kitoks.