RASŲ KAPINĖS VILNIUJE - Kultūros paveldo departamentas
RASŲ KAPINĖS VILNIUJE - Kultūros paveldo departamentas
RASŲ KAPINĖS VILNIUJE - Kultūros paveldo departamentas
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
Labiausiai lankomi<br />
dr� J�Basanavièiaus ir<br />
M�K�Èiurlionio kapai<br />
Rasos – seniausios Vilniaus kapinës, ákurtos<br />
1801 metais, pietrytinëje miesto dalyje kaip<br />
Misionieriø baþnyèios parapijinës kapinës�<br />
XIX a� vid� uþdarius Misionieriø baþnyèià,<br />
kapinëms prigijo Rasø vietovardis� 1801 m�<br />
kovo 8 d� kapinës buvo paðventintos, o po<br />
poros dienø jose buvo palaidotas Vilniaus<br />
miesto burmistras Jonas Miuleris�<br />
1802-1807 m� kapinëse pastatyti du<br />
3-5 aukðtø sudëtingos konfigûracijos<br />
kolumbariumai� 1812 m� sudegus medinei<br />
kapiniø tvorai, 1820 metais kapinës<br />
aptvertos mûrine tvora, pastatytas kapiniø<br />
sargo namas (rekonstruotas 1883 m�,<br />
restauruotas 2000 m�)� Senosios tvoros<br />
vakarinë dalis yra iðlikusi ðiaurinëje ir<br />
rytinëje pusëje (rytinës tvoros dalis<br />
rekonstruota 2002 m�), o naujai atstatytos<br />
tvoros viduryje nuo Rasø g� pusës yra<br />
iðlikusi senøjø vartø á kapines vieta�<br />
1850 m� kapiniø centre pristatyta<br />
neogotikinë kapiniø koplyèia<br />
(arch� Tomas Tiðeckis), prie kurios vietoj<br />
medinës 1888 m� pastatyta neogotikinë<br />
varpinë (arch� Julijonas Januðevskis)�<br />
Lietuvos<br />
savanoriø kapai<br />
á<br />
Sarkofago formos<br />
antkapinis paminklas<br />
Rasose rado tinkamà vietà<br />
(V�Korvin-Milevskos<br />
kapo antkapis)<br />
ä<br />
Poeto ir dramaturgo<br />
P�Vaièiûno kapas<br />
(antkapinio paminklo<br />
autorius skulpt�<br />
V�Vildþiûnas)<br />
Foto Aloyzo Petraðiûno<br />
Atgyjanèio ir Mirties angelø<br />
skulptûros yra<br />
meniðkiausios kapinëse<br />
(I�Salmonovièiuvnos kapo<br />
antkapis, skulpt�<br />
L�Vasilkovskis (Lenkija) ir<br />
J�Montvilos kapo antkapis,<br />
skulpt�Z�J�Oto (Lenkija))<br />
Senosiose kapinëse dera XX a� II<br />
pusës skulptûros (V�Mykolaièio-<br />
Putino antkapinis paminklas ir<br />
R�Dauginèio antkapiniai paminklai,<br />
skulpt� V�Vildþiûnas ir R�Daugintis)<br />
Siaura Sukilëliø gatvë Rasø kapines<br />
padalija á dvi dalis: Senàsias ir Naujàsias<br />
Rasas, taèiau kasdienëje kalboje kapinës<br />
vadinamos bendru Rasø kapiniø vardu�<br />
Rasø kapinës uþima 10,8 ha teritorijà ir<br />
yra iðsidësèiusios vaizdingame Ribiðkiø<br />
kalvyne, kuris natûraliai suformavo<br />
kapiniø planà, visiðkai nepakitusá iki ðiø<br />
dienø� Landðaftinio iðplanavimo takai,<br />
antkapiniai paminklai su kryþiais, kuriø<br />
siluetai iðraiðkingai dominuoja kapiniø<br />
panoramoje, sudaro vieningà<br />
memorialinës architektûros ansamblá�<br />
Ypaè áspûdinga kapiniø panorama<br />
atsiveria nuo kalvø� Kapinëse gausu<br />
ávairiais bûdais apdirbtø akmeniniø,<br />
betoniniø, sumûrytø ið plytø, kalto ar lieto<br />
metalo kryþiø, kurie formuoja savità,<br />
bûdingà tik ðioms kapinëms, charakterá�<br />
Rasø kapinës áraðytos á Lietuvos<br />
Respublikos kultûros vertybiø registrà,<br />
kuriame istorinæ, architektûrinæ bei<br />
meninæ vertæ turinèiø objektø sàraðas<br />
uþima 164 pozicijas� Kapinëse ilsisi<br />
Lietuvos patriarchas Jonas Basanavièius ir<br />
inþinierius Petras Vileiðis–1918 m� vasario<br />
16 d� Lietuvos nepriklausomybës akto<br />
signatarai� Èia palaidoti Lietuvos kariai<br />
savanoriai , þuvæ dël Lietuvos<br />
XX a� 4 deðimtmetyje dël blogos bûklës<br />
buvo nugriautas centrinës koplyèios<br />
deðinëje stovëjæs kolumbariumas,<br />
o 7 deðimtmetyje – dël tos pat prieþasties<br />
nugriautas antras (kairysis)<br />
kolumbariumas�<br />
(þr� nuotraukà) á
Change language