PDF versija - Valstietis.lt

2011 m. lapkričio 19 d., šeštadienis • Nr. 92 (9111) • Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais • Kaina 2,49 Lt 

Vida Tavorienė 

VL žurnalistė, vida.tavoriene@valstietis.lt 

Siūlomi žemės mokesčio pokyčiai 

kaitina ir žemdirbių, ir žemės 

savininkų, ir politikų, tarp kurių yra 

nemažai žemės turėtojų, aistras. 

Žemės mokesčio įstatymo pakeitimai 

siūlomi siekiant sutramdyti 

apleistų žemių savininkus ir 

Merus kamuoja 

gobšumas 

Merų ir jų pagalbininkų atlyginimai 

jau pradėjo augti kaip ant 

mielių. Tiesa, valdininkų veidai dar 

susiraukę. Jie į rankas gauna iki 8 

tūkstančių litų, tačiau mažesnių 

rajonų vadovai tegauna apie 4 

tūkstantėlius. Argi tai pinigai? 

Apie tai – 4 p. � 

spekuliacijas žemės rinkoje. Žemdirbiai 

nuogąstauja, kad drausminant 

„tinginius“ ir spekuliantus gali 

nukentėti ir tikri ūkininkai bei žemės 

ūkio bendrovės. 

Prieš apleistos žemės apmokestinimą 

didesniu mokesčiu jau pasisakė 

Seimo Teisės ir teisėtvarkos 

komitetas. 

Nukelta į 3 p. � 

Gediminas Stanišauskas. Išsamiau skaitykite 2 p. 

„Snore“ indėlininkai laikė apie 4 mlrd. Lt. Tai keturiskart didesnė suma, nei 1994–1996 m. pradangino dešimtys bankų ir fi nansų institucijų kartu sudėjus. 

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka 

Užstrigo žemės 

mokesčio pakeitimai 

Į oro uostą – taksi 

ar savo automobiliu? 

Dažnas į oro uostą lekia automobiliu, 

kurį gali palikti saugomose 

stovėjimo aikštelėse. Tačiau 

specialus tyrimas parodė, kad iš 

Kauno ar Vilniaus vykti į oro uostus 

taksi nėra jau taip brangu, kaip gali 

atrodyti iš pirmo žvilgsnio. 

Apie tai – 26 p. � 

Banko „Snoras“ griūtis – 

nacionalinė nelaimė 

Lietuvos Vyriausybei nusprendus skubiai nacionalizuoti banką, žmonių sąskaitose liko 

įšaldytos socialinės išmokos, atlyginimai ir priteisti alimentai. 

(Užs. 170) 

Šiandien VL su priedais: 

Šeštadienis 

• Gražiai sumautas Viktoro Gerulaičio 

gyvenimas. Būtent taip 

savo šešiasdešimt vienus gyvenimo 

metus apibūdino žinomas 

Lietuvos muzikologas. 

Sodyba 

• Spanguolių uogų vertę lietuviai 

nuo seno žinojo, nuolat jas 

vartojo, mokėjo ilgai išlaikyti ir 

tinkamai naudoti. O kad šias uogas 

būtų galima savame darže 

auginti, niekas net nesapnavo. 

• Netoli sostinės, Pagiriuose, 

įsikūrusi Reginos ir Vytauto Kazlauskų 

šeima daugiau nei dvidešimt 

metų užsiima sodininkyste. 

Jų sklypas kiekvienais metais galėtų 

būti pripažintas pavyzdiniu. 

Sveikata 

• Prasidėjus peršalimų sezonui 

iš vaistinių šluojami maisto papildai 

tikintis, kad jų gausus vartojimas 

padės įveikti įvairias ligas. 

• Didžioji dalis traumų įvyksta 

namuose. Dažniausiai jas patiria 

pagyvenę žmonės. 

Trečiadienį VL su priedais: 

Ūkininkų žinios 

Moters pasaulis

2 

Aktualijos 

Gediminas Stanišauskas 

VL žurnalistas, 

gediminas.stanisauskas@valstietis.lt 

Nerimas dėl bankų sistemos 

ateities, prakeiksmai valdžiai ir 

skaudūs prisiminimai apie „Sekundės“, 

„Apus“ , „Litimpeks“ ir 

kitus bankus, 1994–1996 m. pradanginusius 

apie 1 mlrd. Lt Lietuvos 

piliečių pinigų, – to šalyje 

nebuvo maždaug 15 metų. O Lietuvos 

žemdirbiai apa tiškai sureagavo 

į banko „Snoras“ nacionalizavimą. 

Nacionalizavo vieną 

didžiausių bankų 

Trečiadienio pavakare Vyriausybė 

nacionalizavo vieną stambiausių šalies 

bankų AB „Snoras“, motyvuodama 

tuo, kad būtina apsaugoti šio banko 

klientų, gyventojų ir įmonių, lėšas. 

„Vyriausybė nutarė banko „Snoras“ 

akcijas paimti visuomenės poreikiams, 

vadovaudamasi Finansinio 

tvarumo įstatymo nuostatomis, 

įpareigojančiomis laiku imtis priemonių, 

užtikrinti šalies fi nansų stabilumą 

ir siekdama apsaugoti indėlininkų 

lėšas, atsižvelgdama į 

Lietuvos banko išvadas ir siūlymą 

bei visuomenės interesus“, – po Vyriausybės 

posėdžio trečiadienį kalbėjo 

fi nansų ministrė Ingrida Šimonytė. 

„Snore“ indėlininkai laikė nei 

daug, nei mažai – apie 4 mlrd. Lt. 

Tai keturiskart didesnė suma, nei 

1994–1996 m. kartu sudėjus pradangino 

dešimtys bankų ir fi nansų institucijų. 

Jei Lietuvos bankas (LB) gegužę 

„Snoro“ prašymu būtų įregistravęs 

įstatyminio kapitalo padidinimą, 

iki nacionalizavimo „Snoras“ pagal 

valdomo turto dydį būtų trečias Lietuvoje. 

Bankas užėmė apie 10 proc. rinkos. 

„Sodra“ prašo nepanikuoti 

Jau ketvirtadienį Seime ypatingos 

skubos tvarka buvo keičiami 

įstatymai, siekiant nuo nemalonumų 

apsaugoti indėlininkus ateityje, 

o sykiu sprendė, kada banko „Snoras“ 

indėlininkai galės atsiimti pinigus. 

Ketvirtadienį banko „Snoras“ klientai 

galėjo iš bankomatų pasiimti iki 

500 Lt dydžio sumas. 

Valstybinio socialinio draudimo 

fondo („Sodra“) valdyba informavo, 

kad visi socialinių išmokų gavėjai, turintys 

sąskaitas banke „Snoras“ ir per 

jį iki šiol gavę jiems priklausančias išmokas, 

turėtų būti ramūs – jiems priklausantys 

pinigai niekur nedings. 

„Žmonėms bus išmokėtos visos 

priklausančios išmokos, niekam nedings 

nė vienas litas“, – teigė „Sodros“ 

direktoriaus pavaduotoja Česlava Zabulėnienė. 

Lapkričio 17 d. duomenimis, šį 

mėnesį socialines išmokas per „Sno- 

ro“ banką yra gavę apie 60 tūkst. išmokų 

gavėjų. Spalį jas gavo 65 tūkst. 

žmonių. 

Per „Snorą“ išmokų buvo išmokėta 

apie 8 proc. „Sodros“ klientų. 

Nors fi nansų ministrė I.Šimonytė 

ramino gyventojus, kad „Snoro“ nacionalizavimas 

„nepadarys ypatingos 

įtakos Lietuvos ekonomikai“, šio banko 

klientų sąskaitų įšaldymas nenuramino 

ne tik gyventojų, bet ir įstaigų 

bei bendrovių. 

Įvairiais duomenimis, stabilizavimo fonde yra ne daugiau kaip 

1,6 mlrd. Lt. Vyriausybė ir pati neslepia, kad viršijus draudimo 

galimybes nuostolius tektų dengti visiems mokesčių mokėtojams. 

Antstolių rūmų valdytoja Dovilė 

Satkauskienė nerimavo, kad per 

teismus už padarytą žalą, vaikų išlaikymą 

prisiteisę žmonės negali pasinaudoti 

priteistomis piniginėmis 

lėšomis. 

„Yra įšaldyta 3,9 mln. Lt, kuriais 

negali disponuoti mūsų klientai. 

Žmonėms gyventi reikia šiandien, ir, 

suprantama, ta nežinomybė juos trikdo“, 

– sakė pašnekovė. 

Kada „Snoras“ pradės dirbti įprastu 

režimu, bus pranešta pirmadienį. 

Didelių rūpesčių kilo policijos pareigūnams, 

kuriems atlyginimai buvo 

išmokami per „Snoro“ banką. 

Nuostolių patyrė mažuma 

Daug nerimo gyventojams sukėlusi 

banko „Snoras“ griūtis beveik nepadarė 

įspūdžio žemės ūkio lyderiams. 

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) 

pirmininkas Jonas Talmantas pabrėžė, 

kad per tris pastarąsias dienas nesulaukė 

nė vieno skambučio iš žemdirbių. 

„Ūkininkai yra pernelyg konservatyvūs 

ir sėslūs, kad dažnai keistų bankus, 

– teigė J.Talmantas. – Kiek man 

yra žinoma, didžioji dalis ūkininkų 

savo sąskaitas laiko SEB ir „DnB 

Nord“ bankuose.“ 

Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos 

vykdomoji direktorė Dalia Stasiūnienė 

irgi tikino, kad nė viena iš 

37 asociacijos bendrovių neišreiškė 

susirūpinimo dėl „Snoro“ nacionalizavimo. 

„Net jei kam ir būtų įšaldytos lėšos, 

vargu ar įmonė pradėtų tuo girtis“, – 

mano D.Stasiūnienė. 

Savo ruožtu Žemės ūkio rūmų 

(ŽŪR) pirmininkas Andriejus Stančikas 

„Valstiečių laikraščiui“ teigė, kad 

banko „Snoras“ likimas kelia tam tikrą 

sumaištį. 

„Tokie dalykai niekada neprideda 

stabilumo, juolab kad viena mišrų ūkį 

turinti žemės ūkio bendrovė man jau 

pasiguodė dėl įšaldytų pinigų“, – kalbėjo 

A.Stančikas. 

ŽŪR pirmininkas šios bendrovės 

neįvardijo, bet pasakė, kad įmonė neteko 

daugiau nei 100 tūkst. eurų (345 

tūkst. Lt). 

Trūkumą padengs 

mokesčių mokėtojai 

Per banką „Snoras“ dešimtys tūkstančių 

gyventojų susimokėdavo komunalinius 

mokesčius. Šio banko 

pas laugos buvo pigiausios, kainavo tik 

50 centų. AB „Lesto“ atstovė Edita 

Sirutienė „Valstiečių laikraščiui“ teigė, 

kad įmonė kol kas nejaučia susirūpinusių 

vartotojų skambučių antplūdžio. 

„Mes akylai stebime situaciją“, – 

tikino E.Sirutienė. 

Ji neatskleidė, kiek abonentų per 

„Snoro“ banką kiekvieną mėnesį susimokėdavo 

už elektrą ir kokia apytikriai 

suma būdavo pervedama įmonei. 

„Tai konfidenciali informacija 

ir jos atskleisti negalime“, – sakė 

E.Sirutienė. 

Vyriausybė ir LB ramina gyventojus, 

kad žmonės neišgyventų dėl savo 

indėlių, nes visi indėliai, siekiantys iki 

100 tūkst. eurų, yra apdrausti valstybės 

įmonėje „Indėlių ir investicijų 

draudimas“. 

Maždaug 99 proc. „Snoro“ klientų 

indėliai nesiekia minėtos sumos. 

Teigiama, kad problemos iškiltų 

tik tuo atveju, jei „Snoro“ indėlininkai 

vienu metu nuspręstų atsiimti lėšas, 

tačiau su tokiais pat sunkumais susidurtų 

bet kuris komercinis bankas. 

Tačiau didžiausia bėda ta, kad Vyriausybė 

neskelbia, kokios yra įmonės 

„Indėlių ir investicijų draudimas“ galimybės. 

„Valstiečių laikraščiui“ į klausimus 

sutartu laiku neatsakė ir LB atstovai. 

Įvairiais duomenimis, stabilizavimo 

fonde yra ne daugiau kaip 1,6 

mlrd. Lt. Vyriausybė ir pati neslepia, 

kad viršijus draudimo galimybes 

nuostolius tektų dengti visiems mokesčių 

mokėtojams. 

2011 m. lapkričio 19 d. • Nr. 92 (9111) 

Valstiečių laikraštis 

Banko „Snoras“ griūtis – nacionalinė nelaimė 

Delčia. 

Saulė teka 

7.56, 

leidžiasi 

16.11. 

Ar pritartumėte santuokos nenorinčioms 

poroms įteisinti partnerystę? 

Tokį klausimą buvome pateikę interneto puslapyje valstietis.lt. 

Pritarčiau, nes partnerystėje gyvenančius 

23 proc. 

žmones ir taip laikau šeima 

Nepritarčiau, nes kils problemų dėl moters statuso 

9 proc. 

šeimoje, vaikų auklėjimo ir turto dalybų 

Bijau, kad šis įstatymas gali pasitarnauti vienos 

6 proc. 

lyties santuokos prielaidai 

Man priimtinas tik tradicinės šeimos modelis 

Šiandien Rytoj Poryt 

Dieną: +5 +10° 

Naktį: -3 +7° 

Dieną: +4 +9° Dieną: +4 +9° 

Naktį: +2 +7° 

62 proc. 

Naktį: +2 +7° 

Šiandien iš šiaurės vakarų užgrius atmosferos frontas, krituliai (daugiausia lietus) 

prasidės jau naktį, dieną protarpiais lis. Pūs smarkus pietvakarių vėjas, gūsiuose 

sieksiantis iki 15–20 m/sek. Oro temperatūra naktį svyruos nuo 3 laipsnių šalčio pietiniuose 

rajonuose iki 7 laipsnių šilumos pajūryje. Dieną laukiama 5–10 laipsnių šiluma. 

Sekmadienį ciklono įtaka mažės, bet protarpiais truputį palis ar iškris dulksna, kai 

kur bus rūkas. Vėjas pasisuks iš šiaurės vakarų, aprims. Žemiausia oro temperatūra 

naktį – 2–7, dieną – 4–9 laipsniai šilumos. Ateinančios savaitės pradžioje orai išliks 

vidutiniškai šilti su negausiais krituliais. 

orai.lt, VL inf. 

Indėlininkai raminami, kad „Snoro“ nacionalizavimas „nepadarys ypatingos įtakos Lietuvos ekonomikai“, tačiau šio banko klientų sąskaitų įšaldymas nenuramino 

ne tik gyventojų, bet ir įstaigų bei bendrovių. Eltos nuotrauka 

K.Starkevičius: fondas 

investavo 700 tūkst. Lt 

Žemės ūkio ministras Kazys 

Starkevičius stebisi, kodėl Lietuvos 

bankas anksčiau nepastebėjo 

„Snoro“ bėdų. 


Kaip manote, kokią įtaką „Snoro“ 

nacionalizavimas padarė ar padarys 

žemės ūkio sektoriui? 

Žemės ūkio ministerija, ačiū Dievui, 

apsisaugojo nuo „Snoro“ žlugimo 

pasekmių. Tam tikros bėdos ištiko tik 

Žemės ūkio paskolų garantijų fondą, 

garantavusį ūkininkams paskolų už 

15 mln. Lt. 

Kokios tos bėdos? 

Tiesiog fondas buvo įsigijęs „Snoro“ 

vertybinių popierių, kurių vertė 

siekia apie 700 tūkst. Lt. 

Ar žemdirbiai, susiję su „Snoro“ 

banku, pastarosiomis dienomis 

kreipėsi pagalbos ar patarimo 

į ministeriją? 

Kol kas tokių signalų nesulaukėme. 

Ūkininkai konservatyvūs ir bendrauja 

su skandinaviško kapitalo 

bankais. 

Vadinasi, nerimauti nėra dėl 

ko? 

Kol kas tikrai nėra, bet man asmeniškai 

liko toks kartėlis, ar nebuvo 

įmanoma tos tiksinčios bombos 

neutralizuoti anksčiau. 

Ką turite galvoje? 

Visų bankų priežiūrą vykdo Lietuvos 

bankas. Pasikeitus jo vadovui 

(Reinoldijų Šarkiną pakeitė Vitas Vasiliauskas) 

Lietuvos banko struktūroje, 

matyt, liko tie patys žmonės, 

kurie sąmoningai arba nesąmoningai 

„pražiūrėjo“ „Snoro“ bėdas. Manau, 

kad kalti asmenys turi atsakyti 

už savo veiksmus.



� Atkelta iš 1 p. 

Apleistoms žemėms – 

didesnis mokestis 

Lietuvos agrarinės ekonomikos 

instituto apskaičiavimu, šalyje gali 

būti apie 700 tūkst. ha dėl vienokių 

ar kitokių priežasčių apleistų žemių. 

Nuo 2013 m. tokias žemes norima 

apmokestinti maksimaliu 4 proc. mokesčio 

tarifu, o už dirbamą žemę skaičiuoti 

mažiau. 

Seimui svarstyti pateiktame Žemės 

mokesčio įstatymo projekte siūloma 

žemės mokesčius mokėti nuo 

vidutinės žemės rinkos vertės ir įteisinti 

0,01–4 proc. mokesčio tarifą, 

kurį konkrečiai nustatytų rajonų savivaldybių 

tarybos. 

Dabar taikomas 1,5 proc. žemės 

mokestis, kuris skaičiuojamas pagal 

vadinamąją nominaliąją žemės vertę. 

Pasak žemės ūkio ministro Kazio 

Starkevičiaus, nauja žemės mokesčio 

skaičiavimo tvarka ir diferencijuotas 

mokestis turėtų pagaliau priversti apleistų 

žemių savininkus apsispręsti, ką 

daryti su piktžolėtais laukais, kurių 

apstu ir mažiau našiose šalies vietovėse, 

ir prie didžiųjų miestų. 

„Tikriems ūkininkams žemės 

mokestis neturėtų keistis, o tie, kas 

jos nedirba, tegu moka daugiau arba 

duoda dirbti kitiems“, – įsitikinęs žemės 

ūkio ministras. 

Naujas mokestis per kišenę itin 

kirstų prie Vilniaus, Kauno ir pajūryje 

nedirbamų žemės ūkio paskirties 

žemių turintiems savininkams. 

Už hektarą tektų mokėti ne kelis šimtus, 

o tūkstančius litų. 

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) 

pabrėžia, kad diferencijuojant žemės 

mokestį siekiama ne uždirbti, o aktyvinti 

žemės panaudojimą pagal paskirtį. 

Seimo Biudžeto ir fi nansų komiteto 

skaičiavimais, savivaldybės iš žemės 

mokesčio per metus surenka apie 

52 mln. Lt pajamų, o apmokestinus 

apleistus žemės plotus į jų biudžetus 

įplauktų iki 1 mlrd. Lt. 

Tačiau Žemės mokesčio įstatymo 

projektas jau buksuoja. Seimas kol kas 

nebetęs diskusijų dėl jo pakeitimų. 

Nuo išpūstų kainų 

derlius nedidėja 

Žemdirbiai nuogąstauja, kad spekuliantų 

tramdymas gali atsisukti 

prieš ūkininkus. 

Apleisti laukai – 

nekonstituciška 

Edmundas Pupinis, Seimo Kaimo 

reikalų komiteto pirmininkas 

Iškilo teisinis ginčas, ar didesni mokesčiai 

už neprižiūrimą žemę neprieštarauja 

Konstitucijai. Tačiau juk 

žemės naudojimas ne pagal paskirtį 

taip pat gali prieštarauti pagrindiniam 

Lietuvos įstatymui. Piktžolėmis 

apleisti laukai – ne žemės ūkio paskirties. 

Žemdirbius, nuogąstaujančius, 

kad savivaldybės nustatys maksimalius 

mokesčius, galima nuraminti įvedus 

žemės mokesčio „lubas“. Tuomet 

savivaldybės bet kuriomis sąlygomis 

negalėtų jų viršyti. Dabar akivaizdu, 

kad vien kalbos apie didesnius mokesčius 

paskatino tvarkytis. 

Užstrigo žemės 

mokesčio pakeitimai 

Žemdirbiai nuogąstauja, kad spekuliantų tramdymas gali atsisukti prieš ūkininkus. Įteisinus žemės mokestį nuo vidutinės 

žemės rinkos vertės, gali išaugti ir žemdirbių bei ūkininkaujančiųjų arti didžiųjų miestų mokamos sumos. 

Egidijaus Giedraičio nuotrauka 

Įteisinus žemės mokestį nuo vidutinės 

žemės rinkos vertės, gali išaugti ir 

žemdirbių bei ūkininkaujančiųjų arti 

didžiųjų miestų mokamos sumos. 

Anot Lietuvos žemės ūkio bendrovių 

asociacijos (LŽŪBA) prezidento 

Jeronimo Kraujelio, žemės 

ūkio paskirties žemės negalima prilyginti 

kitam nekilnojamam turtui, 

nes ji skirta gaminti žemės ūkio produkciją. 

„Dirbantiesiems žemę svarbu ne 

rinkos vertė, o jos našumas. Neteisinga 

būtų, jei, tarkime, prie Merkio 

upės už nemažus pinigus kas įsigytų 

žemės, o aplinkui dirbantiems dzūkams 

už smėliuką, kuriame menkai 

kas auga, tektų mokėti didesnius mokesčius. 

Žemės kokybė, derlingumas, 

o ne išpūsti sandoriai turėtų nulemti 

jos vertę. Juolab kad Lietuva turi 

unikalią galybę tuo remtis, nes atliekami 

dirvožemio tyrimai“, – dėstė 

J.Kraujelis. 

Baiminasi sprendimų 

Lietuvos ūkininkų sąjunga (LŪS), 

pateikusi tam tikrus papildymus, pritarė 

naujai žemės apmokestinimo 

tvarkai. Anot LŪS pirmininko Jono 

Talmanto, pasiūlyta nustatyti dirbamos 

žemės mokesčio „lubas“ – 50 Lt 

už hektarą – ir pakeisti žemės vertės 

nustatymo metodiką daugiau reikšmės 

suteikiant žemės našumui. 

Nors ofi ciali LŪS pozicija suformuota, 

ūkininkai dar dvejoja. „Kodėl 

Nežino žemės 

rinkos vertės 

Bronis Ropė, Lietuvos savivaldybių 

asociacijos viceprezidentas 

Yra daug neaiškumų dėl įstatymo pakeitimų, 

todėl žmonės susirūpinę. Pirmiausia 

žemdirbiai nežino, kokia jų 

žemės rinkos vertė. Reikėtų pasakyti, 

koks bus rinkos žemėlapis kiekvienoje 

teritorijoje, kad žmonės galėtų pasiskaičiuoti. 

Kaip bus nustatomi ir kontroliuojami 

apleisti laukai? Ar tai nekainuos 

daugiau už didesnį apmokestinimą? 

Savivaldybės žemės mokesčius 

nustato atsižvelgdamos į iš žemės gaunamas 

pajamas. Manau, kad žemdirbiams 

mokesčiai bus panašūs į dabartinius. 

O jei ateityje gyvensime geriau, 

bus koreguojamas ir šis mokestis. 

tikrieji žemdirbiai turi kentėti dėl tų, 

kurie nedirba žemės? Tegu mokesčius 

kelia tiems, kurie apleido žemes 

ir augina paukštelius. Jei pritarsime 

tam, galime užsidėti sau pavalkus“, – 

nuogąstavo LŪS Rokiškio skyriaus 

lyderis Vytautas Šlikas. 

Pasak LŪS Ignalinos rajono skyriaus 

pirmininkės Marytės Lukaševičienės, 

jų krašte parduodamos žemės 

rinkos kaina auga, tad komerciniai 

sandoriai padidins ir dirbamos žemės 

mokestį. Dėl to kentės mažiau našaus 

rajono ūkininkai. 

Žemdirbiams nerimą kelia ir tai, 

kad įteisinus žemės mokesčio tarifo 

ribas nuo 0,01 iki 4 proc. rajo- 

nų valdžia sieks taikyti kuo didesnį 

mokestį. 

Žemdirbiams 

mokesčiai nesikeis? 

ŽŪM atstovai tikina, kad žemę 

dirbantys ūkininkai nenukentės, o kai 

kuriems tas mokestis tik mažėtų. Mokesčiui 

už žemės ūkio paskirties žemę 

kaip ir dabar būtų taikomas 0,35 proc. 

vertės mažinimo koefi cientas, tačiau 

jo nesiūloma taikyti apleistų žemių 

mokesčiams. 

„Tiems, kas dabar ūkininkauja vidutinio 

našumo žemėse, žemės mokestis 

sudaro vidutiniškai 10–20 Lt 

Aktualijos 

3 

už ha. Jei būtų taikomas minimalus 

tarifas – 0,01 proc., mokestis nesiektų 

1 Lt už ha. Jei savivaldybės paliktų 

esamą 1,5 proc. tarifą, žemės mokestis 

kistų 20–30 proc. – padidėtų 

arba sumažėtų priklausomai nuo žemės 

rinkos vertės. Ji būtų nustatoma 

masiniu arba individualiu vertinimu 

5 metams“, – aiškino ŽŪM Žemės 

politikos departamento direktorius 

Audrius Petkevičius. 

ŽŪM Žemės politikos departamento 

vadovas patikino, kad nustatant 

vidutinę žemės rinkos vertę bus 

atmetami išskirtinai dideli ir maži žemės 

sandoriai. 

Siekiant sušvelninti mokesčio padidėjimą 

mokesčiui už dirbamą žemę 

numatytas 4 metų, o už apleistas žemes 

– 2 metų pereinamasis vertės pakeitimo 

laikotarpis. 

Naujai žemės apmokestinimo 

tvarkai, papildytai žemdirbių pasiūlymais, 

pritaria ir Lietuvos žemės savininkų 

sąjungos tarybos pirmininkas 

Gintaras Nagulevičius. 

„Yra nuogąstavimų, kad savivaldybės 

gali visiems taikyti patį 

aukščiausią 4 proc. mokesčio tarifą. 

Tačiau sutramdyti apleistų žemių 

savininkus tikrai reikia. Jau vien 

kalbos apie naują mokestį išjudino 

juos. Pradedama ieškoti galimybių, 

kam ją išnuomoti ar kitaip sutvarkyti. 

Gal naujas mokestis privers galvoti 

ir bankus, per krizę perėmusius 

nemažai užstatytos žemės“, – dėstė 

G.Nagulevičius. 

Ūkininkų manymu, apleistų žemių 

sumažėtų, jei jų savininkai būtų aktyviau 

tikrinami ir baudžiami. 

(Užs. 775)

4 

Komentarai 

Kelias į darnią visuomenę 

Lietuvos visuomenė yra tarsi sunkus 

ligonis. Stebime žmonių susipriešinimus, 

pykčius, neatlaidumą, girdime 

sunkius, vienų kitiems žeriamus 

kaltinimus. Per Lietuvos padangę ritasi 

tarsi audros debesys. 

Kaip atsirado šis susipriešinimas ir 

kas jį kursto? Kaip iš jo išsivaduoti? 

Tai klausimai, į kuriuos reikia surasti 

atsakymus, nes jų nesuradę turėsime 

labai didelių ne tik dvasinių, bet 

ir medžiaginių nuostolių. 

Žmonių supriešinimą iš dalies 

esame paveldėję. Komunizmas buvo 

kuriamas ant marksizmo pamatų, 

kuriuose buvo įrašyta klasių kova. 

Draugai buvo tik komunistų partijos 

nariai ir tie, kurie klusniai vykdė 

jos nurodymus. Kiti buvo priešai ir 

su jais buvo kovojama. Pusė amžiaus, 

Savaitės komentaras 

Albinas Čaplikas 

VL žurnalistas, albinas.caplikas@valstietis.lt 

Netiesa, kad Lietuva dar neišlipo iš 

krizės duobės. Pavyzdžiui, merų ir jų 

pagalbininkų atlyginimai jau pradėjo 

augti kaip ant mielių. Tiesa, valdininkų 

veidai dar susiraukę. Na, paaugo 

kai kurių merų atlyginimai 200–500 

litų, merai ir administracijos vadovai 

į rankas gauna iki 8 tūkstančių litų, 

tačiau mažesnių rajonų vadovai tegauna 

apie 4 tūkstantėlius. Argi tai 

pinigai? Taip savo atlyginimo ūgtelėjimą 

apibūdino senatvės pensijos 

mero kėdėje sulaukęs ukmergiškis 

Algirdas Kopūstas. Ne atlyginimas, 

o ašaros. O juk žmogus stengėsi. 

Tiesa, kiti merai dėl kėdės grumiasi 

iš visų jėgų, tačiau juos kartais iš 

sosto išverčia konkurentai. Štai ponas 

A.Kopūstas „merauja“ jau trečią 

kadenciją, be to, daugiau nei ketve- 

praleisto tokioje žmonių supriešinimo 

atmosferoje, negalėjo praeiti be 

padarinių. Argi šiandien nepastebime 

žmonių skirstymosi į savus ir svetimus? 

Saviems daug kas leidžiama, 

užsimerkiama prieš jų daromus nusikaltimus, 

o ne savi paliekami nuošalyje. 

Tačiau viena pačių svarbiausių susipriešinimo 

priežasčių yra teisingumo 

pažeidimas siekiant nesąžiningai 

praturtėti ir pažeidžiant kitų teises. 

Akivaizdus neteisingumas kelia teisėtą 

žmonių pyktį. 

Pykčiai ir susipriešinimai kuria 

slogią atmosferą, panašią į tą, kurią 

galima aptikti nelaisvės vietose tarp 

kalinių. Tarp jų neįmanomas normalus 

žmogiškas bendravimas. Panašiai 

ir visuomenė pradeda vegetuoti, 

tampa lengvai pažeidžiama, kai joje 

stokojama meilės, pagarbos vieni kitiems. 

Iš tikrųjų esame patekę į aklavietę. 

Atgauta laisvė turėjo atnešti išsivadavimo 

džiaugsmą, deja, dažnai 

jo nejaučiame. Kur išeitis? 

Jėzus Kristus atėjo į žemę ne kaip 

vienas iš daugelio žmonijos mokytojų, 

Merus kamuoja 

gobšumas 

rius metus dirbo panaudodamas tik 

40 proc. savo jėgų, ir niekas to nepastebėjo. 

Stiprus žmogus. Net ir jis pats 

nepastebėjo, kad ketverius metus negauna 

netekto darbingumo pensijos. 

Nėra laiko domėtis tokiomis smulkmenomis. 

Argi tai pinigai? Ašaros. 

Paprastiems žmonėms dėl tokio aplaidumo 

nepriemokas grąžina tik už 

trejus metus, o štai merui grąžino už 

visus ketverius. Įstatymai tie patys, tačiau 

visi žinome, kad yra lygesni tarp 

lygių. Žiūri į mus ponas A.Kopūstas 

ir šypsosi, o mes nieko jam negalime 

padaryti. Galime tik pagrūmoti piršteliu 

– ajajai, kaip negerai. 

Vienas A.Kopūsto kolega mane 

net bandė sugėdinti: „Ar tau gaila 

„Sodros“ pinigų, juk tie 46 tūkstančiai 

litų ar šen, ar ten. Tie tūkstančiai 

„Sodros“ neišgelbės, kai ją gramzdina 

milijardinė skola.“ 

bet kaip Gelbėtojas. Jis gelbsti žmones 

ne tik vesdamas juos į amžinąjį 

gyvenimą, bet ir padėdamas jiems laimingai 

gyventi čia ir dabar. Kaip? 

Gilindamiesi į Kristaus Evangeliją, 

joje lengvai pastebime meilės radikalizmą. 

Meilė iškeliama kaip didžiausia 

vertybė, turinti tapti esmine 

kiekvieno tikinčiojo Kristų žmogaus 

žyme. 

Kalno pamoksle randame tokius 

Jėzaus žodžius: „Palaimintieji gailestingieji, 

nes jie susilauks gailestingumo.“ 

Vadinasi, norėdamas būti tikru 

Jėzaus sekėju, privalai savo gyvenimą 

statyti ne ant savimeilės, bet ant meilės 

ir gailestingumo pamato. 

Kristus iš savo sekėjų reikalauja labai 

daug: „Aš jums sakau: mylėkite 

savo priešus ir melskitės už savo persekiotojus, 

kad būtumėte savo dangiškojo 

Tėvo vaikai; jis juk leidžia savo 

saulei tekėti blogiesiems ir geriesiems, 

siunčia lietų ant teisiųjų ir neteisiųjų“ 

(Mt 5, 44–45). Kartais šis reikalavimas 

atrodo sunkiai įvykdomas, tačiau 

tik tokia meilė gali keisti neapykantoje 

paskendusį pasaulį. 

Sutinku, neišgelbės. Be to, meras 

gali būti ne tik iš dalies nedarbingas, 

bet ir neįgalus. Jeigu jam patikima eiti 

šias pareigas, tai viskas gerai. Niekas 

neturi teisės priekaištauti. Žmonijos 

istorijoje galėtume paminėti ne vieną 

neįgalų merą ar net šalies prezidentą. 

Tačiau rinkėjai apie tai turi žinoti. Ir 

dėl kokios priežasties jis yra nedarbingas, 

turi žinoti. Juk vienaip reaguosi, 

kai žmogus negaluoja dėl fi zinių 

reikalų, ir visai kitaip, jeigu tai – psichinė 

liga. 

Ir A.Kopūstas, ir daugelis kitų 

merų pakalbinti prisiekinėja, kad 

mero darbas – nepavydėtinas. Sunku 

dirbti, kai žmonės priešiškai vertina 

valdžią. Ar jie neturi pagrindo tai daryti? 

Štai vienas jų. 

Jeigu pamatysite savo miesto ar 

rajono merą dalyvaujantį, pavyzdžiui, 

šventose Mišiose, per daug ne- 

sidžiaukite jo tikėjimo stiprumu ar 

švariu dvasiniu gyvenimu. Labai tikėtina, 

kad tą merą kaip tik tuo metu 

kamuos viena iš septynių svarbiausių 

ydų, t. y. gobšumas. Netrykškite 

džiaugsmu, jeigu jūsų meras dalyvauja 

labdaros renginyje ar per valstybės 

šventes rėžia kalbą, prie pamink- 

Kartą Jėzus mokė savo mokinius 

melstis. Jo išmokytoje maldoje „Tėve 

mūsų“ yra šie žodžiai: „Tėve... atleisk 

mums mūsų kaltes, kaip ir mes atleidžiame 

savo kaltininkams.“ Jėzus 

moko prašyti Dievo gailestingumo 

tiek, kiek žmonės patys yra gailestingi 

kitiems. Būdami negailestingi ir neatlaidūs, 

mes drauge negalime tikėtis 

Dievo gailestingumo. 

Gailestingumas, į kurį mus kviečia 

Jėzus Kristus, privalo tapti nuolatine 

mūsų gyvenimo nuostata, kurios niekada 

negalima atsisakyti. Jėzus kalba: 

„Jei tavo brolis nusikalsta, pabark jį ir, 

jeigu jis gailisi, atleisk jam. Jei jis septynis 

kartus per dieną tau nusižengtų 

ir septyniskart kreiptųsi į tave, sakydamas: 

„Gailiuosi“ – atleisk jam“ 

(Lk 17, 3–4). 

Niekas neišgydys mūsų dvasios, 

jeigu nepriimsime į savo širdis šio 

Evangelijoje skelbiamo meilės radikalizmo. 

Be Kristaus Evangelijos nėra 

kitos jėgos, kuri keistų žmonių širdis. 

Nuo kiekvieno mūsų priklausys, 

ką aplink save skleisime. Juo daugiau 

savo aplinkoje skleisime gerumo ir 

meilės dvasios, tuo geriau jausis mus 

supantys žmonės ir tuo mažiau jie 

mąstys apie laimę svetur. 

lo deda gėles – labai tikėtina, kad tuo 

pat metu prie jo atlyginimo pridėto 

priedo skaitiklis net ūždamas skaičiuoja 

papildomus litus iš valstybės 

biudžeto, t. y. iš kiekvieno piliečio kišenės. 

Kauniečiai be reikalo stebėjosi sužinoję, 

kad jų meras Andrius Kupčinskas 

tokiu būdu per trejus metus 

į savo piniginę susikrovė daugiau nei 

20 tūkstančių litų. Tiesa, paaiškėjus 

šiems reikalams, merui šiek tiek pagraužė 

sąžinę, todėl jis savo noru grąžino 

dešimtą dalį gautos sumos, t. y. 

2 tūkstantukus litų. Šiaip mėgstantis 

kitus moralizuoti politikas tikina, kad 

likusius pinigėlius jis gavo teisėtai, t. y. 

ne už dalyvavimą Žolinių atlaiduose, 

Vasario 16-osios ir kitose valstybės 

šventėse. 

Neseniai paaiškėjo, kad gobšumas 

kamavo ne tik Kauno merą. Gal tik 

Jeigu pamatysite savo miesto ar rajono merą dalyvaujantį, 

pavyzdžiui, šventose Mišiose, per daug nesidžiaukite jo švariu 

dvasiniu gyvenimu – labai tikėtina, kad tą merą kaip tik tuo metu 

kamuos viena iš septynių svarbiausių ydų, t. y. gobšumas. 

(Užs. 608) 

jo apetitas buvo vienas didesnių. Bet 

ne didžiausias. Štai Raseinių rajono 

vadovai per ketverius metus už darbus 

savaitgaliais susikrovė beveik 45 

tūkstančius litų, Alytaus meras ir jo 

pavaduotojas – 26 tūkstančius litų. 

Kiti merai buvo šiek tiek kuklesni, 

bet tikrai išradingi. Šia prasme visus 

kolegas įveikė Šilalės rajono vadovas, 

kuriam priedas prie atlyginimo sumokėtas 

už apsilankymą prezidentūroje. 

O ką, juk meras į prezidentūrą 

vyko savaitgalį, taigi aukojo savo 

brangų laiką. 

Patikrinus visas 60 savivaldybių 

paaiškėjo, kad per šventes papildomai 

uždarbiavo 21 meras ir per ketverius 

metus jie prie savo atlyginimų prisidūrė 

iš viso apie 250 tūkstančių litų. 

Taigi ir dėl šio motyvo minėti merai 

labai mėgo savaitgaliais susitikinėti su 

rinkėjais – ir naudinga, ir malonu, nes 

priedų skaitiklis savaitgaliais sukasi du 

kartus greičiau. 



Vyriausioji redaktorė 

Meilė Taraškevičienė 

Administratorė (8 5) 210 0110 

Atsakingasis sekretorius 

Rimantas Dovydėnas (8 5) 210 0113 

SODYBA, BIČIŲ AVILYS 

Nijolė Baronienė (8 5) 210 0035 

TĖVIŠKĖS ŠVIESA 

Bernardas Šaknys (8 5) 210 0090 

SVEIKATA 

Daiva Šalc (8 5) 210 0042 

ŪKININKŲ ŽINIOS 

Meilė Taraškevičienė (8 5) 210 0080 

MOTERS PASAULIS 

Eglė Valionienė (8 5) 210 0035 

ŠEŠTADIENIS 

Rūta Klišytė (8 5) 210 0082 

PRIEBLANDOS, UŽSIENYJE 

Vismantas Žuklevičius (8 5) 210 0092 

SPORTAS, ŽVEJYBA 

Marius Eidukonis 8 640 25 652 

Dizaineriai (8 5) 210 0113 

Fotokorespondentas (8 5) 210 0113 

KRAŠTO KORESPONDENTAI: 

KAUNAS 

Albinas Čaplikas 8 655 74 524 

Gediminas Stanišauskas 8 640 19 043 

Saulius Tvirbutas 8 655 38 128 

PANEVĖŽYS 

Vida Tavorienė 8 615 75 183 

KELMĖ 

Nijolė Petrošiūtė (8 427) 56 797 

MŪSŲ AUTORIAI: 

Antanas Kiveris (Lietuvos edukologijos 

universiteto profesorius), 

Sigitas Tamkevičius (arkivyskupas), 

Jurgis Valaitis (Tautos fondas, JAV), 

Jadvyga Dautartienė (pedagogė), 

Stasys Varneckas (žurnalistas). 

REDAKCIJA 

Saltoniškių g. 29 / Sėlių g. 3, LT-08105 

Vilnius. 

Telefonas pasiteirauti (8 5) 210 0110, 

faksas (8 5) 242 1281. 

El. paštas redakcija@krastospauda.lt. 

SKELBIMAI PRIIMAMI: 

Vil niuje: Saltoniškių g. 29 / Sėlių g. 3 

(3 aukš tas), nuo 8 iki 17 val. 

Te l. (8 5) 210 0110 

(skelbimai@krastospauda.lt). 

Faks. (8 5) 242 1281. 

Kaune: Žemalės g. 16, 

nuo 8 iki 17 val. Te l. (8 37) 40 93 71 

(kaunas@krastospauda.lt). 

Dėl prenumeratos skambinkite 

(8 5) 210 0060 

(prenumerata@krastospauda.lt) 

arba nemokamu tel. 8 800 20 090. 

Laikraštis leidžiamas nuo 1940 metų. 

Spaus di na UAB „Lietuvos ryto“ 

spaustuvė, Kauno g. 51, LT-21372 Vievis. 

Of se ti nė spau da. 8 sp. lan kai. 

Ti ra žas 28 554 egz. 

In dek sas 0127; ISSN 1021–4526; 

užs. Nr. 1425. 

Rankraščiai nerecenzuojami ir 

negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų 

turinį bei kalbą redakcija neatsako. 

Leidėjas – uždaroji akcinė bendrovė 

Generalinė direktorė 

Liudmila Rybnikova 

Administratorė (8 5) 210 0110 

Reklama 

pardavimai@krastospauda.lt 

Prenumerata ir platinimas 

(8 5) 210 0060 

Buhalterija (8 5) 210 0045 

Fondas „Kaimo vaikai“ (8 5) 210 0110


Valstiečių laikraštis Žemės ūkis 

Į parodą „Agritechnika 2011“ susipažinti su žemės ūkio technikos naujienomis kartu su ūkininkais vyko ir 

AB „Lytagra” generalinis direktorius Adomas Balsys (viduryje). 

„Agritechnika 2011“ – 

pasaulinės žemės ūkio naujienos 

Šiais metais lapkričio 15–19 dienomis Hanoveryje vykstanti paroda 

„Agritechnika 2011“ vėl pateikė staigmenų. 

Nerijus Markevičius 

Didžiausioje pasaulyje žemės 

ūkio parodoje šiemet savo produkciją 

pristatė daugiau kaip 

2 700 įmonių iš 48 valstybių. 

Paro da vėl stebina ne tik augančiu 

ekspozicijos plotu (šiemet ji 

didžiausia per visą parodos rengimo 

istoriją), bet ir pristatomomis 

naujovėmis bei taikomomis 

naujausiomis technologijomis žemės 

ūkio mašinų gamyboje. 

Žvilgsnis į ateitį 

Parodos lankytojams pristatyta 

daugiau nei 300 naujovių, iš jų 

net 41 produktas buvo apdovanotas 

Vokietijos žemės ūkio organizacijos 

(DLG) medaliais už inovatyvius 

techninius sprendimus. Net 

16 parodos medalių – vienas iš dviejų 

aukso ir 15 iš 39 sidabro – teko 

„Lytagros“ atstovaujamų fi rmų pateiktoms 

naujovėms. Aukso medaliu 

buvo įvertintas ritinių presas „KRO- 

NE Ultima NON-STOP“. 

AB „Lytagra“ darbuotojai kartu 

su gausiu partnerių – žemdirbių, žemės 

ūkio mokslų atstovų ir bendrovių 

vadovų – būriu į „Agritechniką“ 

vyksta kas antri metai. 90 lietuvių ir 

latvių grupė parodoje galėjo susipažinti 

su AB „Lytagra“ atstovaujamų 

įmonių naujausia produkcija, pasidomėti 

ir techninėmis naujovėmis, 

kurios dar tik keliauja į rinką. Pasak 

AB „Lytagra“ generalinio direktoriaus 

Adomo Balsio, įmonė siekia 

supažindinti žemdirbius ir mokslininkus 

su naujausiomis žemės ūkio 

mašinomis bei technologijomis, kurios 

laikui bėgant pasieks ir Lietuvą. 

Stambėjant ūkiams, reikia galingesnės 

technikos, naujų ekonomiškesnių 

dirvos įdirbimo ir sėjos sprendimų. 

Žemdirbiai aplankė fi rmų 

NEW HOLLAND, JCB, KRO- 

NE, AMAZONE, HORSCH, 

FLIEGL, KEENAN, CARUEL- 

LE ekspozicijas. 

Viena iš ateities mašinų – „New 

Holland“ pristatomas vandeniliu 

varomas traktorius. Tai tik prototipas, 

tačiau net abejojama, kad ši 

ateities technologija jau artimiausiu 

laiku pasieks ūkininkus. 

„New Holland“ parodoje pristatė 

T9 serijos traktorius, kurių 

galingiausias yra su 648 AG naujos 

kartos varikliu, atitinkančiu 

Tier4 reikalavimus. Firma pristatė 

ir Lietuvoje populiarius T5000 

serijos traktorius. Kartu su rotoriniu 

CR9090 javų kombainu demonstruota 

nauja kombainų serija. 

Tai vidutinio laidumo 5 kratiklių 

CX5000 ir 6 kratiklių CX6000 modelių 

kombainai. 

Kita naujovė – TC serijos kombainų 

modeliai TC5070 ir TC5080 

bus komplektuojami su „Vario“ 

pjaunamosiomis. Net 5 NEW 

HOLLAND pristatyti eksponatai 

įvertinti sidabro medaliais. 

Firmos KRONE ekspozijoje 

pristatyta įvairiausia pašarų ruošimo 

technika – žoliapjovės, ritinių 

presai, vyniotuvai, skirti smulkesniems 

ūkiams. Taip pat eksponuoti 

savaeigiai smulkintuvai „BigX“ su 

500, 650 ar net 1 100 AG varikliais. 

Ūkininkus stebino naujienų gau- 

„New Holland“ parodoje pristatė T9 serijos traktorius, kurių galingiausias 

yra su 648 AG naujos kartos varikliu. 

sa. DLG komisija apdovanojo net 

5 kompanijos KRONE produktus. 

Aukso medaliu apdovanotas naujasis 

ritinių presas „Ultima“, kuris 

gali dirbti nesustodamas, o vienu iš 

4 sidabro medalių įvertintas ritinių 

presas „Comprima CV 210“. 

Vokietijos kompanijos FLIEGL 

ekspozicijoje ūkininkams šios fi rmos 

vadybininkai pristatė universalias 

priekabas, mėšlo kratytuvus, 

srutvežius. 

Atitinka žemdirbių 

poreikius 

Ypač daug eksponatų puikavosi 

fi rmos AMAZONE ekspozicijoje. 

Ši fi rma pripažinta kaip viena 

geriausių barstytuvų, purkštuvų, 

skutiklių ir sėjamųjų gamintoja. 

Jos gaminius kasmet pasirenka vis 

daugiau ūkininkų visoje Europoje 

ir vertina kaip ypač našią bei ekonomišką 

techniką. Šios kompanijos 

naujovės neliko nepastebėtos 

ir DLG komisijos. Net 5 fi rmos 

AMAZONE naujienos apdovanotos 

medaliais. Sidabro medaliais 

komisija įvertino tikslaus purškimo 

sistemą „Acura Spray“, išorinę sijų 

plovimo sistemą „Boom Wash“, sistemas 

„Wind Control“, Headland 

Control“ ir „Toni“. 

Ūkininkai domėjosi ir firmos 

HORSCH ekspozicija. Nerijus 

Žukauskas, HORSCH atstovas 

Baltijos šalyse, pristatė HORSCH 

sėjamąsias, kuriose tobulinami tikslios 

sėjos mechanizmai. Vokietijoje 

ypatingo susidomėjimo sulaukė kukurūzų 

sėjamosios, nes kasmet šios 

DLG aukso medaliu apdovanotas fi rmos KRONE ritinių presas 

„KRONE Ultima NON-STOP“. 

„New Holland“ pristatė vandeniliu varomo traktoriaus prototipą. 

Augalininkystės ūkio savininkas M.Gilys AB „Lytagra“ jau yra užsisakęs 

AMAZONE purkštuvą. 

Dr. Č.Tallat-Kelpša gyrė AB „Lytagra“ kaip puikų partnerį. 

biokurui tinkamos kultūros plotai 

vis didėja. 

Žemdirbių dėmesį patraukė ir 

naujas kultivatorius TERRANO 

MT. Jis išsiskiria dideliais, net 52 cm 

skersmens, diskais, 3 eilėmis noragų 

ir originalia važiuokle. Demonstruotos 

mašinos atitinka ne tik žemdirbių 

poreikius, bet ir klimato pokyčius. 

Ūkininkams tai aktualu 

Parodoje apsilankę ūkininkai tikrai 

turėjo, kur akis paganyti. Žemės 

ūkio technikos pasirinkimas – itin 

didelis. Radviliškio r. Liaudiškių k. 

ūkininkaujantis Vytautas Krikščiūnas 

minėjo apie savo planus įsigyti 

naujos technikos. Ūkininkas jau 

daug metų bendradarbiauja su AB 

„Lytagra“, savo ūkyje susimontavo 

šiaudų granuliavimo įrangą ir planuoja 

įsigyti šiaudų transportavimo 

bei presavimo technikos. Ūkininkas 

jau turi patikimai tarnaujantį kompanijos 

HORSCH skutiklį, tad planuoja 

įsigyti dar vieną tokią mašiną. 

5 

V.Krikščiūnas įsitikinęs, kad tada jis 

žemės dirbimo darbus galės atlikti 

dar geriau ir greičiau. 

Pirmą kartą parodoje apsilankęs 

Šiaulių rajone, Meškuičiuose, ūkininkaujantis 

Marius Gilys AB „Lytagra“ 

jau yra įsigijęs AMAZONE skutiklį, 

užsisakęs purkštuvą „UX4200 Special“, 

o parodoje susidomėjo JCB technika. 

Ūkininkas įsitikinęs, kad šio gamintojo 

teleskopinis krautuvas „JCB 

Agri“ bus puikus pagalbininkas augalininkystės 

ūkyje. 

Vilkijos ūkiui vadovaujantis, o ir 

savo ūkį turintis dr. Česlovas Tallat- 

Kelpša yra AB „Lytagra“ ilgametis 

klientas. Šioje įmonėje ūkininkas yra 

įsigijęs NEW HOLLAND traktorius, 

javų kombainą, AMAZONE 

trąšų barstytuvą, purkštuvą ir sėjamąją. 

Ūkininkas akcentavo autoserviso 

svarbą ir gyrė AB „Lytag ra“ 

kaip puikų partnerį, o apsilankymą 

parodoje vertino kaip puikią galimybę 

susipažinti su žemės ūkio 

technikos tendencijomis, siūlomais 

naujais techniniais sprendimais. 

Viena HORSCH naujovių – kartu su kompanija LEEB pagamintas 

purkštuvas. Autoriaus nuotraukos

6 

Sportas 

Tado Vasiliausko nuotrauka 

Tarptautinė krepšinio federacija 

(FIBA), turinti nuspręsti, kuri 

šalis organizuos olimpinį krepšinio 

atrankos turnyrą, nusprendė 

į pagalbą pasikviesti ir krepšinio 

sirgalius. 

Visi, kurie stebi FIBA veiklą socialiniame 

tinkle Facebook , gali dalyvauti 

apklausoje ir atiduoti savo 

balsą už vieną iš keturių šalių: Lietuvą, 

Makedoniją, Venesuelą ar Angolą. 

Iš viso apklausoje jau dalyvavo 

apie 95 tūkstančiai internautų. Beveik 

43 tūkst. balsavusiųjų nori, kad 

olimpinė atranka vyktų Makedonijoje. 

Turnyrą Lietuvoje išvysti norėtų 

apie 41 tūkstantis krepšinio aistruolių. 

Tuo metu Angola ir Venesuela 

nesulaukė net tūkstančio balsų. 



Facebook nulems olimpinės 

atrankos organizatorius 

(Užs. 770) 

FIBA atstovas Simonas Vilkinsonas 

„Valstiečių laikraščiui“ sakė, 

kad apklausą socialiniame tinkle 

Facebook nuspręsta surengti pirmiausia 

todėl, jog norėta informuoti 

kuo daugiau žmonių apie vykstančią 

atranką, antra, FIBA norėjo 

sužinoti krepšinio sirgalių nuomonę, 

kur turėtų vykti olimpinė atranka. 

„Sirgalių mintis ir nuomonę 

mes itin vertiname“, – sakė FIBA 

atstovas. 

S.Vilkinsonas pabrėžė, kad 

balsavimo rezultatai reikšmingos 

įtakos FIBA vadovybei priimant 

sprendimą dėl turnyro šalies organizatorės 

neturės, tačiau į sirgalių 

nuomonę bus atsižvelgiama. „Pasikartosiu, 

kad mes itin vertiname 

sirgalių nuomonę ir stengsimės surasti 

geriausią sprendimą“, – sakė 

S.Vilkinsonas. 

Pasak pašnekovo, svarbiausi kriterijai, 

kuriais FIBA remiasi rinkdama 

šalį, olimpinės atrankos organizatorę, 

yra fi nansinės garantijos, 

šalies logistinės galimybės. Atsižvelgiama 

ir į šalies sportinių išteklių išvystymą: 

arenas, sporto kompleksus 

ir apgyvendinimo sąlygas. „Krepšinio 

federacijos taip pat turi užtikrinti 

šalies vyriausybės ar miesto, 

kuriame vyks turnyras, garantijas. 

Be to, šalis turi argumentuoti, kodėl 

būtent ji turėtų rengti šį turnyrą“, 

– teigė S.Vilkinsonas. Visi šie 

kriterijai bus aptarti FIBA vadovybės 

posėdyje gruodžio 10–11 d. 

Jame bus nuspręsta, kuri šalis organizuos 

olimpinę atranką. 

Pasak Lietuvos krepšinio federacijos 

(LKF) generalinio sekretoriaus 

Mindaugo Balčiūno, turnyro organizavimas 

Lietuvai kainuotų apie 15 

milijonų litų. LKF jau yra sukaupusi 

8 mln. litų, o likusią sumą tikimasi 

gauti iš bilietų pardavimo. Kauno 

miesto savivaldybė sutiko prisidėti 

prie turnyro organizavimo ir sumokėti 

už „Žalgirio“ arenos eksploatavimą. 

Tai Kaunui kainuotų pusę 

milijono litų. 

„Dabar belieka laukti, ką pasirinks 

FIBA – užtikrintą turnyro 

sėk mę, ar papildomus milijonus“, – 

kalbėjo M.Balčiūnas. 

Šiuo metu sprendžianti, kas turėtų 

organizuoti atrankos turnyrą, 

FIBA lanko šalis pretendentes. Aplankę 

Lietuvą, vertintojai užsuko ir 

į didžiausią mūsų šalies konkurentę 

Makedoniją. Makedonijos krepšinio 

federacijos prezidentas Danielis 

Dimevskis teigia, kad FIBA atstovai 

liko patenkinti šalies galimybėmis. 

Makedonija olimpinio atrankos 

turnyro varžybas ketina rengti 

2008-aisiais pastatytuose Boriso 

Trajkovskio sporto rūmuose, kuriuose 

telpa 10 tūkst. žiūrovų. Kauno 

„Žalgirio“ arenoje atrankos turnyro 

varžybas galėtų stebėti apie 15 

tūkstančių krepšinio aistruolių. 

2012 m. liepos 2–8 d. vyksiančiame 

turnyre, be Lietuvos, Angolos, 

Makedonijos ir Venesuelos, dėl 

trijų kelialapių į žaidynes Londone 

taip pat varžysis Dominikos Respublikos, 

Graikijos, Jordanijos, Pietų 

Korėjos, Naujosios Zelandijos, 

Nigerijos, Puerto Riko ir Rusijos 

rinktinės. 

VL inf.

VALSTIEČIŲ LAIKRAŠTIS 

Spanguolių uogų 

vertę lietuviai nuo 

seno žinojo, nuolat 

jas vartojo, mokėjo ilgai 

išlaikyti ir tinkamai 

naudoti. O kad 

šias uogas būtų galima 

savame kieme 

auginti, niekas net 

nesapnavo. 

Nijolė Baronienė 

VL žurnalistė, nijole.baroniene@valstietis.lt 

Prekyvietėse spanguolės 

nepigios, tad dažnam kyla 

mintis pačiam jų užsiauginti. 

Juolab kad 

pradėjus Lietuvoje 

auginti kultūrines 

spanguoles 

yra galimybė 

pasirinkti tinkamų 

veislių. 

Pelningas 

verslas 

„Amerikoje 

daugelis auginančiųjųspanguoles 

skaičiuoja 

didžiulį pelną, bet 

milijonieriais jie tapo tik 

todėl, kad prieš daugiau nei 

50 metų jų tėvai investavo nemažai 

lėšų, darbo ir jėgų veisdami 

plantacijas“, – sakė Lietuvos spanguolių 

augintojų draugijos pirmininkas 

Remigijus Daubaras. 

Anot jo, Lietuvoje spanguolių auginimo 

verslas kol kas naujas, bet ne 

nuostolingas. Iš vieno hektaro galima 

tikėtis apie 25 t derliaus. Versline 

plantacija laikomas apie 4–5 ha 

plotas, iš kurio sėkmingai tvarkantis 

galima gauti apie 100 t uogų per 

Sodyba 

Spanguoliauti – 

ne tik į raistą 

metus. Spanguolių supirkimo 

kainos svyruoja nuo 10 iki 12 

Lt už kg. Jei metai būna derlingi, 

nuostoliais nesiskundžia 

nė vienas augintojas. 

Kultūrinės spanguolės – ypatinga 

žemės ūkio kultūra. Viena 

plantacija gyvuoja apie 80 metų. 

Jai užveisti reikia daug darbo ir investicijų. 

Įdėtos lėšos grįžta tik po 

5–6 metų, o visiškai atsiperka tik po 

9–10 metų. Tačiau R.Daubaras įsitikinęs, 

kad tai neturėtų gąsdinti. 

„Stambiauogių spanguolių plantacijų 

kol kas Lietuvoje vis dar mažai. 

Susidomėjusiųjų daug, bet ryžtingai 

einančiųjų tuo keliu vos keli. 

O sodininkai mėgėjai noriai augina 

Pravers mulčio kailiniai 

Netoli sostinės, Pagiriuose, įsikūrusi Reginos ir Vytauto Kazlauskų 

šeima daugiau nei dvidešimt metų užsiima sodininkyste. 

Jų sklypas kiekvienais metais galėtų būti pripažintas pavyzdiniu. 

O medelyne užauginti vaismedžiai pasklidę po visą šalį. 

Rožės apdengiamos eglišakėmis, kai oro temperatūra nukrenta žemiau 5 laipsnių šalčio. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka 

šias uogas. Jiems daug paprasčiau – 

nereikia įrengti laistymo sistemos, 

derlių gali surinkti patys“, – pasakojo 

R. Daubaras. 

Du surinkimo būdai 

Spanguolės laikomos sunokusiomis, 

kai 70–80 proc. uogų turi parudavusias 

(subrendusias) sėklas ir yra 

intensyviai tolygiai nusispalvinusios. 

„Stambiauogės spanguolės plantacijose 

nurenkamos dviem būdais: 

sausuoju arba šlapiuoju. Sausuoju 

būdu uogos renkamos mašinomis, 

samteliu arba rankomis. Sausai renkant 

mašinos retai naudojamos, o 

rankomis arba samteliu renkama 


Redaktorė 

Nijolė Baronienė 

nijole.baroniene@valstietis.lt 

Kultūrinės spanguolės – ypatinga žemės ūkio kultūra. Viena plantacija gyvuoja apie 80 metų. 

VL archyvo ir Martyno Vidzbelio nuotraukos 

Vijolė Aguonaitė 

Kiekvienam užsukusiam į Kazlauskų 

kiemą niekada negailima 

patarimų, kaip prižiūrėti 

augalus, kaip tvarkytis, kad jų 

nepultų ligos, kenkėjai, kokius 

darbus būtina nuveikti vienu ar 

kitu metų laiku. Tad ir baigiantis 

šių metų sezonui, kai sinoptikai 

pranašauja pirmąsias šlapdribas, 

pasiteiravome, kokius 

darbus būtina atlikti sode, darže 

ir gėlyne, kad ramiai galėtume 

laukti Kalėdų. 

Į klausimus atsako biologė 

Regina Kazlauskienė. 

Viena didžiausių rudens užduočių 

– sugrėbti nukritusius lapus. Tačiau 

ar visų medžių lapai tinkami 

kompostuoti? 

Sugrėbę lapus kompostuokite, 

ypač sergančių vaismedžių lapų 

nepalikite ant žemės po medžiais. 

Juose esantis ligų užkratas puikiai 

peržiemos ir kitais metais vėl vaismedžiai 

sirgs įvairiais puviniais ir 

kitomis ligomis. Tokius lapus vieni 

degina, kiti išneša kuo toliau nuo 

sodo. Ąžuolo lapai kompostuoti 

netinka, nes turi daug rauginių 

medžiagų. 

nedideliuose ploteliuose“, – aiškino 

Vilniaus universiteto Botanikos 

sodo mokslo darbuotoja Auksė 

Meiduvienė. Didelėse plantacijose 

dažniausiai taikomas šlapiasis nurinkimo 

būdas, kai plantacija užliejama 

apie 50 cm vandeniu, paskui 

specialiomis mašinomis numuštos 

nuo šakelių uogos iškyla į vandens 

paviršių. Tuomet surinktuvais-plūdurais 

jos sustumiamos į vieną vietą 

ir transporteriu arba siurbliu perkeliamos 

į mašiną. Surinktos uogos 

perrenkamos, atskiriamos pažeistos 

ir supuvusios, tada skubiai perdirbamos 

arba užšaldomos, nes šlapios 

spanguolės greitai genda. 


Kaip greitai ir kuo mažesnėmis sąnaudomis 

įrengti vietą kompostui? 

Jei iki užšals spėsite sukompostuoti 

daržo atliekas, turėsite iš ko 

pasidaryti vertingos trąšos, kuri po 

metų kitų tiks ir daržovėms, ir gėlėms, 

ir vaismedžiams. Kompostui 

skirta vieta turi būti nuošalesnė, kad 

negadintų vaizdo. Jai įrengti galima 

panaudoti senas lentas ar tankų vielos 

tinklą, kad komposto krūva atrodytų 

tvarkingai. Svarbu atminti, kuo 

daugiau oro gaus kompostuojamos 

sodo ir daržo atliekos ar lapai, tuo 

greičiau vyks puvimo procesas. Lapus 

galima kompostuoti ir stipriuose 

plastikiniuose maišuose, kuriuos būtina 

tvirtai užrišti. Lapai visiškai supūva 

per 2 metus. Tačiau jau po metų 

juos bus galima naudoti kaip mulčią. 

Jei lapų komposto įmaišysite į molingą 

dirvą, padidės jos laidumas, o 

jei į smėlėtą – joje ilgiau išsilaikys 

drėgmė. Nuo lapų komposto dirvožemis 

pasidarys daug puresnis. 

Ar galima vaismedžių lapais 

mulčiuoti aviečių tarpueilius? 

Taip, kodėl gi ne. Tik ant lapų storu 

sluoksniu dėkite žolės. Tada viskas 

perkaista, perpūva, žūva visi ligų sukėlėjai. 

Avietės pas mus visada dera kuo 

puikiausiai. Kitų trąšų nenaudojame. 

Nukelta į 8 p. �

8 


Sodyba 

Spanguoliauti ne tik į raistą 

Laikymo ypatumai 

Spanguolių uogos, anot 

A.Meiduvienės, geriausiai išsilaiko 

patalpose ir šaldytuvuose esant 

-1˚C arba staigiai užšaldant uogas 

-25–30 ˚C temperatūroje ir laikant 

hermetiškose pakuotėse pastovioje 

-18˚C. Po 4 mėnesių laikymo šaldiklyje 

uogose 2,5 karto sumažėjo 

pektininių medžiagų, 2,3 karto 

– vitamino C. „Laikomų nestoru 

sluoksniu papiltų palėpėse ar sudėtų 

krepšiuose spanguolių vertė 

krenta. Todėl geriau spanguoles laikyti 

vandenyje medinėse statinaitėse, 

emaliuotuose arba stikliniuose 

induose paslėgtas. Tuomet biolo- 

Saugomose teritorijose – 

tradiciniai namai 

Valstybinė saugomų teritorijų 

tarnyba (VSTT) siūlo saugomose 

teritorijose statyti namus 

pagal atskiriems Lietuvos 

regio nams būdingas architektūros 

tradicijas. 

„Siekiama, kad nacionaliniuose 

ir regioniniuose parkuose daugiau 

būtų statoma tradicinių sodybų“, – 

teigė VSTT. 

Anot jos, bus parengti penki Lietuvos 

regionams būdingų statinių 

katalogai, atspindintys Vakarų Aukštaitijos, 

Dzūkijos, Suvalkijos, Žemaitijos 

ir Mažosios Lietuvos architektūros 

tradicijas. Šeštasis katalogas 

apie Rytų Aukštaitijos tradicinę architektūrą 

jau išleistas. 

Kataloguose pristatoma istorinė 

dalis, tradicinės architektūros pastatų 

ir elementų pavyzdžiai, projektavimo 

ir statybos darbų organizavimas 

bei vykdymas. 

Bus pristatomi ir naujų sodybų 

projektai, sukurti pagal tradicinės statybos 

dėsningumus. Anot tarnybos, 

tai nebus baigti architektūriniai projektai, 

o tik pavyzdžiai, kuriais norima 

diegti teisingą požiūrį į tradiciją. 

VSTT teigimu, šiuose kataloguose, 

skirtingai nei teisiniuose reglamentuose, 

bus pasiūlytas patrauklesnis, 

patogesnis bei kūrybiškesnis būdas 

sodybų projektavimui ir statybai. 

www.spec.lt. 

VL archyvo nuotrauka 

giškai aktyvių medžiagų nuostoliai 

būna panašūs kaip laikant uogas 

šaldiklyje“, – patarė pašnekovė. 

Namų sąlygomis spanguoles galima 

laikyti buitinių šaldytuvų šaldymo 

kamerose. Po atšildymo uogas 

nedelsiant reikia perdirbti arba 

suvartoti, nes jos praranda prekinę 

ir maistinę vertę. Laikyti skirtos uogos 

turi būti sausos. 

„Rinkite uogas tik gerai prinokusias 

ir, tinkamai laikydami, mėgaukitės 

jomis visą žiemą arba net iki kito 

derliaus“, – sakė mokslininkė. 

Svarbiausia – durpės 

Apsisprendusiesiems auginti 

spanguoles Lietuvos spanguolių augintojų 

draugijos pirmininkas pa- 


Česnakai jau pasodinti. Tačiau 

vieni artėjant žiemai juos mulčiuoja, 

kiti ne. Ką patartumėte jūs? 

Jei pasisodinote žieminių česnakų, 

nepamirškite užpilti ant lysvės 

5–7 cm sluoksnio durpių, pjuvenų 

arba lapų. Česnakai nelabai jautrūs 

šalčiui, tačiau jei ilgiau užsilaikys 

besniegė žiema, po mulčio sluoksniu 

jiems bus geriau. 

Žemė kol kas neįšalusi. Kokių 

būtų galima dar pasisėti daržovių? 

Pasisėkite krapų, petražolių, morkų. 

Iškart po sėjos lysvę mulčiuokite 

durpėmis – pavasarį dirva neišdžius 

ir sėklos greičiau sudygs. Kitokių 

daržovių nesėkite, nes sėk los per žie- 

Namų 

sąlygomis 

spanguoles 

galima laikyti 

buitinių 

šaldytuvų 

šaldymo kamerose. 

VL archyvo nuotraukos 

taria pirmiausia pasirūpinti tinkama 

žeme. „Natūralios spanguolių 

augimvietės – tai aukštapelkės, kuriose 

vyrauja rūgščios, mažai derlingos 

durpės (pH svyruoja nuo 2,6 iki 

6). Geriausiomis sąlygomis rūgštin- 

mą sušals ir supus. Kita vertus, tokia 

sėja ne visada pasiteisina, nes mūsų 

žiemos permainingos. Per atlydžius 

sėklos dažniausiai supūva. 

Kada ir kuo patartumėte apdengti 

artėjant žiemai rožes, kad neiššaltų? 

Rožės apdengiamos eglišakėmis, 

kai oro temperatūra nukrenta žemiau 

5 laipsnių šalčio. Prieš apklojant 

rožes patariama nupurkšti vario 

sulfato arba 3–5 proc. geležies sulfato 

tirpalu. Geriau šios gėlės žiemoja, 

kai nuskinami visi lapai. Jei 

nėra eglišakių, tinka durpės arba 

spygliuočių pjuvenos. 

Sakoma, kad kurmiarausių žemė 

labai vertinga. Ar gerai jei prieš žiemą 

ja apipilami rožių kereliai? 

gumas turėtų siekti 4–5. Padaryti žemės 

tyrimus, jei planuojama auginti 

didelį plotą, būtina ir dėl kitų priežasčių. 

Svarbu nustatyti durpių gylį, 

išsiaiškinti spanguolynui atjauninti 

reikalingo ir tinkamo smėlio gavimo 

galimybes“, – sakė pašnekovas. 

Anot jo, nesvarbu, ar spanguolės 

bus sodinamos prie namų lysvėje, ar 

įveisiama plantacija, durpių sluoksnis 

turėtų būti ne mažesnis kaip 

50 cm storio, o jų susiskaldymo 

laipsnis ne didesnis kaip 30 proc. 

Smėlis turi būti 

ne bet koks 

„Dirvožemio sluoksnis 

iki vandeniui nelaidaus 

grunto turi 

būti ne mažesnis 

kaip 1 m. Smėliorūgštingumas 

turėtų būti 

4–4,5, o molio jame neturėtų 

būti daugiau nei 1 

proc. Gerai augti nederlingose 

žemėse spanguolėms 

padeda mikorizė, t. y. 

simbiozė su jos šaknyse gyvenančiais 

grybais“, – aiškino 

specialistas. 

Ypač svarbus, anot R.Dau - 

baro, smėlis. „Tinkamas smėlis (80 

proc. rupus ir 20 proc. smulkus, be 

jokių akmenų) svarbus dar ir todėl, 

kad kas 2–4 m. spanguolyną 

tenka atjauninti užpilant jį smėlio 

sluoksneliu net iki 10 cm. Smėlis 

gerina vandens fi ltraciją, oro patekimą 

prie šaknų, mažina tempera- 

Pravers mulčio kailiniai 

Lapai visiškai supūva per 2 metus. Tačiau jau po metų juos bus galima naudoti 

kaip mulčią. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka 

Nepatarčiau to daryti. Tokia 

žeme apipiltas augalas pradės dusti. 

Ypač jei lauke dar šilta. Turėkite 

kantrybės, palaukite šaltuko ir tik 

tada mulčiuokite. Jei labai norite, galite 

rožėms padaryti stogelį. Iš savo 

patirties žinau, kad kuo puikiausiai 

tinka apdengti eglišakėmis. 

Kokios kitos gėlės, be rožių, dar 

labai jautrios šalčiui? 

Lapkričio mėnesį baikite tvarkyti 

gėlynus, pašalinkite augalų liekanas. 

Kai dirva pradės šalti, pamulčiuokite 

svogūnines ir daugiametes gėles: 

astilbes, monardas, fl ioksus, bergenijas, 

rodžersijas, liatrius, vilkdalgius. 

Daugelį metų augdami vienoje 

vietoje jie iškyla į žemės paviršių, 

todėl šaknys tampa plikos. Mulčias 

apsaugos jas, jeigu spustelės šalčiai, 

o sniego dar nebus. Sumedėjusių bi- 



tūros svyravimus dirvos paviršiuje, 

piktžolėtumą, sulaiko drėgmės 

išgaravimą vasarą, augalų iškilojimą 

žiemą“, – sakė R.Daubaras. 

Smėlis skleidžiamas vėlai rudenį 

ar žiemą ant įšalusios žemės. Tinka 

vidutinio rupumo ir rupus smėlis 

be molio, kalkakmenių ar kitokių 

akmenų, nes kalkakmeniai mažina 

rūgštingumą, o molio dalelės užkemša 

dirvos kapiliarus ir neleidžia 

laisvai judėti orui ir vandeniui. 

Veislių įvairovė 

Lietuvoje auginamos iš Šiaurės 

Amerikos atkeliavusios įvairios stambiauogių 

spanguolių veislės. Tinkamiausių 

Lietuvoje auginti augalų 

veislių sąraše įrašytos penkios: 'Black 

Veil', 'Ben Lear', 'Pilgrim', 'Stevens' 

ir 'Washington'. Vilniaus universiteto 

Botanikos sodo mokslo darbuotoja 

A.Meiduvienė tikina, kad sėkmingai 

galima auginti ir kitas perspektyvias 

spanguolių veisles: 'Crowley', 'Early 

Black', 'Early Richard', 'Habelman-2', 

'LeMunyon', 'Searles', 'Wilcox', 

'Bergman', 'Howes'. 

Kuriant spanguolyną, pasodinus 

vienmečius krūmelius, jie pradeda 

derėti po 2 metų, o auginiai – po 3 

metų. 

Uogas užmezga 40–80 proc. visų 

žiedų, juos apdulkina vabzdžiai, daugiausia 

bitės ir kamanės, nors dauguma 

uogų užsimezga dėl to, kad spanguolės 

yra savidulkės. Botanikos sodo 

Pomologijos skyriuje stambiauogės 

spanguolės derėjo vidutiniškai 0,3– 

1,146 kg/kv. m, maksimalus įvairiais 

metais atskirų veislių derlius siekė: 

'Stevens' – 3,1, 'Early Black' – 2,28, 

'Black Veil' – 2,09, 'Washington' – 

1,8, 'Howes' – 1,65, kg/kv. m. 

jūnų, magnolijų, hortenzijų ir kitų 

šalčiui jautrių augalų stiebus apriškite 

šiaudais, eglišakėmis arba prilenkę 

apdėkite sausais lapais. Dvimetes 

gėles, kurios žydi pavasarį, 

lapkričio pabaigoje taip pat apklokite 

eglišakėmis, nes gali apšalti, jei 

ilgai nesnigs. 

Kuo daugiau žiedų gėlyne nuo pavasario 

iki rudens keičia vieni kitus, 

tuo gražiau. Patarkite, kokias gėles 

dar būtų galima pasisėti iki užšąlant. 

Jei dirva dar neįšalusi, lapkričio 

mėnesį, atvėsus orams, laisvame gėlyno 

plotelyje ar daržo lysvėje sėkite 

vienmetes, dvimetes ir daugiametes 

gėles: žioveinius, medetkas, ešolcijas, 

kochijas, gvazdikus, rugiagėles, laumenes. 

Tik svarbu nepasėti per anksti, nes 

sėklos gali išbrinkti ir sudygti. Spustelėjus 

šalčiui, jei nebus sniego dangos, 

jos iššals. Jei turite galimybių, geriau 

norimų gėlių užsiauginkite anksti pavasarį 

daigais ir laikui atėjus pasodinkite 

į žemę. 

(Užs. 679)



Graužikus naikinti būtina 


Jonas Antanavičius 

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro 

Epidemiologinės priežiūros 

skyriaus specialistas 

Vėstant orams šiltesnio kampo 

ieško ir į namus plūsta įvairias ligas 

platinančios pelės ir žiurkės. 

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro 

specialistai įspėja, kad graužikai 

gali formuoti gamtinius užkrečiamųjų 

ligų židinius, todėl labai 

svarbu juos naikinti ir sudaryti 

kuo nepalankesnes sąlygas graužikų 

gyvenimui. 

Lietuvoje dažniausiai sutinkami 

ir daugiausia rūpesčių sukelia pilkosios 

ir juodosios žiurkės, naminės ir 

dirvinės pelės, paprastieji ir rudieji 

pelėnai, pelės mažylės. Visur, kur 

tik yra graužikų, kyla užkrečiamųjų 

ligų pavojus. 

Dažniausiai graužikai platina leptospirozę, 

jersiniozę, pseudotuberkuliozę, 

hemoraginę karštinę su inkstų 

sindromu, trichineliozę, listeriozę, tuliaremiją, 

marą, erkinį encefalitą, Laimo 

ligą, pasiutligę ir kitas sunkiai gydomas 

ligas. 

Labiausiai nuo graužikų kenčia 

senieji miesto rajonai, menkai prižiūrimos 

kaimo sodybos. Ten, kur 

netinkamai rūpinamasi patalpomis, 

pastatais ir teritorija, kur kaupiasi 

šiukšlės, statybų atliekos, veši nepjaunama 

žolė graužikai randa patogių 

vietų gyventi ir misti. 

Reikėtų daugiau dėmesio skirti 

kovos su graužikais profi laktikai, o 

ne susizgribti tada, kai jie jau užsiveisė 

sodybose ar daugiabučių namų 

rūsiuose, prie šiukšlių konteinerių ir 

kitose vietose. Svarbiausia kovos su 

graužikais profi laktikos priemonė yra 

higiena ir patalpų sandarinimas. 

Graužikai naikinami biocidais. 

Kasmet atsiranda naujų cheminių 

(Užs. 772) 

(Ka-235) 

medžiagų šių gyvūnų populiacijai 

mažinti: pastų, granulių, grūdų ir kt. 

Patalpų viduje, kur negalima panaudoti 

cheminių preparatų (biocidų), 

naudojami įvairūs mechaniniai, automatiniai 

spąstai bei kitos necheminės 

priemonės. 

Visiškai naujas graužikų gaudymo 

ir naikinimo būdas – elektroniniai 

pelių spąstai, panaudojant anglies 

dvideginio dujas. Tačiau toks 

naikinimo būdas yra brangus. 

Vilniaus miesto gyventojams, 

gyvenantiems savivaldybei priklausančiuose 

pastatuose, ši paslauga yra 

teikiama nemokamai, o privačių, kooperatinių 

namų gyventojai graužikus 

turi naikinti patys, veterinarijos 

vaistinėse įsigiję neprofesionaliam 

graužikų naikinimui skirtų medžiagų 

(biocidų) arba mechaninių priemonių 

(spąstelių, gaudyklių, lipnių 

juostų, suteptų klijais ir kt). 

Tačiau saugiausiai šią paslaugą atlieka 

dezinfekcijos įmonių darbuotojai, 

turintys licenciją šiai veiklai ir 

suteikiantys atliktų darbų garantiją. 

Specialistai parenka tinkamas chemines 

medžiagas, atsižvelgdami į patalpų 

paskirtį ir graužikų gausumą. 

Sodyba 

Lietuvos ir Norvegijos UAB „Pelias“ 

9 

PROFESIONALŲ TEIKIAMOS KENKĖJŲ KONTROLĖS PASLAUGOS 

Pažangiausiomis technologijomis padedame kovoti su: 

� ropojančiais ir skraidančiais vabzdžiais; 

� graužikais; 

� grūdų ir jų produktų kenkėjais (fumigacija); 

� paukščiais, siekiant apsaugoti pastatus ir jų ornamentus; 

� pelėsiais ir mikroorganizmais; 

� vandentiekio sistemoje esančiais virusinės, parazitinės, bakterinės kilmės mikroorganizmais. 

Suteikiame: 

� reikiamą dokumentaciją, atitinkančią ISO 9001 standartus ir LIETUVOS RESPUBLIKOS 

VALSTYBINĖS 

MAISTO IR VETERINARIJOS TARNYBOS keliamus reikalavimus; 

� RVASVT (rizikos veiksnių analizės ir svarbių valdymo taškų) privalomąją sanitarijos programą; 

� visą kenkėjų kontrolės darbams reikalingą inventorių. 

Mus rasite: 

Jovarų g. 3A, LT-47192 Kaunas, 

tel.: 8 (37) 410 200, 8 699 62 472, info@pelias.lt 

Panevėžio fi l. tel.: 8 652 52 224, Vilniaus fi l. tel.: 8 650 42 421. 

...lietuviškas darbštumas ir skandinaviška kokybė! 

www.pelias.lt 

(Užs. 773) 

(Užs. 774)

10 

Aktualijos 

Naujos D.Kedžio bylos mįslės 

Vismantas Žuklevičius 

VL žurnalistas, vismantas.zuklevicius@valstietis.lt 

Antradienį slaptasis liudytojas 

prabilo apie tai, kad policijos 

pareigūnai 2010 m. rudenį žinojo 

apie Drąsius Kedžio planuojamas 

žmogžudystes. Ar Kauno pedofi 

lijos byloje yra ir daugiau paslapčių? 

Iš pareigų traukiasi 

policijos vadai 

Praėjusią savaitę paaiškėjus 

naujoms D.Kedžio bylos aplinkybėms, 

įtarimų turėtų sulaukti 

mažiausiai šeši asmenys. Pirmadienį 

įtarimai dėl piktnaudžiavimo 

ir dokumentų klastojimo buvo 

pareikšti iš pareigų tą pačią dieną 

atsistatydinusiam policijos generalinio 

komisaro pavaduotojui 

Visvaldui Račkauskui ir Marijampolės 

apskrities vyriausiojo policijos 

komisariato viršininkui Tomui 

Ulpiui, kurį nuo pareigų nušalino 

ketvirtadienį. 

V.Račkausko, kaip ir kitų aštuonių 

aukštų policijos pareigūnų 

namuose, savaitgalį buvo atliktos 

kratos tikrinant pranešimus, kad 

policija galėjo žinoti apie kauniečio 

D.Kedžio 2010-ųjų rudenį planuojamas 

žmogžudystes. 

Generalinė prokuratūra pradėjo 

ikiteisminį tyrimą dėl Policijos departamento 

pareigūnų galimo piktnaudžiavimo 

ir tarnybos parei gų neatlikimo, 

prokurorams nesuteikiant 

visos turimos informacijos apie asmenis, 

galinčius duoti parodymus dėl 

teisėjo Jono Furmanavičiaus ir buvusios 

D.Kedžio sugyventinės sesers 

Violetos Naruševičienės nužudymo 

aplinkybių. 

Aplinkosauga 

Saulė Matickaitė 

Ne kiekvienas iš mūsų žinome, 

kur dėti senas padangas, nereikalingus 

baldus, buitinę techniką, 

statybines ir panašias atliekas. 

Pateikiame Aplinkos ministerijos 

specialistų parengtą informaciją 

ir atsakymus į dažniausiai užduodamus 

klausimus šia tema. 

Kiek yra specialių 

aikštelių 

Komunalinių atliekų tvarkymo 

paslaugoms teikti būtiną infrastruktūrą, 

įskaitant ir didelių matmenų 

atliekų surinkimo aikštelių įrengimą, 

turi užtikrinti savivaldybės. Planuodamos 

ir rengdamos statybos projektus 

bei kitus dokumentus jos taip 

pat nustato didelių matmenų atliekų 

surinkimo aikštelių vietas. Minimalūs 

reikalavimai, keliami vadinamosioms 

stambiagabaričių atliekų 

aikštelėms, yra šie: jos turi atitikti 

nustatytus atliekų tvarkymo, aplinkos 

apsaugos, priešgaisrinės saugos, 

informacijos pateikimo gyventojams 

ir kitus reikalavimus, turi būti paskirtas 

atsakingas asmuo ir pan. 

Savivaldybės privalo užtikrinti, 

kad būtų įrengta ne mažiau kaip vie- 

Antradienį prokurorai apklausė 

Lietuvos kriminalinės policijos vadovą 

Algirdą Matonį. Įtarimai jam nepareikšti. 

„Šiuo atveju esu apklaustas kaip 

specialusis liudytojas, daviau parodymus, 

ir jokie įtarimai man nėra pareikšti“, 

– į kalbas nesileido A.Matonis. 

Tą pačią dieną prokurorai apklausė 

Kauno apygardos teismo teisėją 

Neringą Venckienę. Apklausa vyko 

pačios N.Venckienės iniciatyva Kauno 

apygardos prokuratūroje. Specialusis 

liudytojas teigė, kad būtent ji 

nuolatos skatino savo brolį žudyti. 

Įtarimai ir nepagrįstos kalbos, kodėl 

apklausai buvo pasirinktas Kaunas, 

buvo išsklaidyti prokurorų: „Tai ne 

pirmas kartas, kai įtariamieji apklausiami 

kituose miestuose.“ 

Policija slėpė informaciją 

Policijos pareigūnai patvirtino, 

kad kol kas neįvardijamas asmuo 

kreipėsi į pareigūnus su informacija 

apie D.Kedžio bylos detales. Paaiškėjus 

naujoms aplinkybėms, buvo 

na didelių matmenų atliekų surinkimo 

aikštelė 50 000 gyventojų, tačiau 

ne mažiau kaip viena tokia aikštelė 

savivaldybės teritorijoje. Stambiagabaritės 

atliekos turi būti surenkamos 

ir kitais būdais (pvz., apvažiuojant 

atliekų turėtojus, t. y. gyventojus). 

Pagal savivaldybių pateiktą informaciją 

2011 m. viduryje mūsų šalyje 

veikė 50 didelių matmenų atliekų 

surinkimo aikštelių 34 savivaldybėse. 

Taigi 26 savivaldybėse nėra įreng- 

suimtas D.Kedžio draugas Raimundas 

Ivanauskas ir jo draugė Eglė Barauskaitė. 

Suimtieji įtariami buvę 

J.Furmanavičiaus ir V.Naruševičienės 

nužudymo bendrininkais. 

Prezidentė Dalia Grybauskaitė 

trečiadienį teisėsaugos institucijoms 

išreiškė idėją kurti vindikacijos 

tarnybas. „Vertinti, ypač man, nereikėtų. 

Aš jau minėjau, kad kai vyksta 

įvairūs tyrimai, politikai turėtų susilaikyti 

nuo vertinimų. Norėčiau tik 

palinkėti visoms teisėsaugos struktūroms, 

kad kuo greičiau įkurtų vindikacijos 

tarnybas. Visoms tai būtų 

labai į sveikatą“, – žurnalistams sakė 

ta nė viena didelių matmenų 

atliekų surinkimo 

aikštelė. Pažymėtina, kad 

pagal savivaldybių pateiktą 

informaciją artimoje 

ateityje planuojama įrengti 63 

didelių matmenų atliekų surinkimo 

aikšteles. Jos dažnai neįrengiamos 

dėl lėšų, žemės trūkumo. Beje, dauguma 


aikštelių įrengta panaudojant 

Europos Sąjungos lėšas. 

Kas ir kaip jose priimama 

Taigi aikšteles turi įrengti savivaldybės. 

Tačiau, pasak Aplinkos 

ministerijos specialistų, šiuo metu 

galiojančiuose teisės aktuose fi nansinių 

sankcijų už savivaldybėms nu- 



Kaip atsikratyti nereikalingais daiktais? 

Stambių matmenų atliekos atitinkamose aikštelėse turi būti priimamos 

nemokamai. Martyno Vidzbelio ir Klaudijaus Driskiaus nuotraukos 

D.Grybauskaitė, kai jos buvo pasiteirauta 

apie padėtį policijoje, o įtarimai 

pareikšti aukštiems pareigūnams. 

Vindikacijos tarnybos, skyriai, 

kaip kontroliuojantys ir prevenci- 

„Informatoriaus atsiradimas rodo, kad ši byla yra labai nešvari. 

Vanduo drumsčiamas iki šiol, o žmonės klaidinami ir mulkinami. 

Lietuva suskaldyta į kedofi lus ir pedofi lus. 

Antradienį vienos televizijos laidos 

žurnalistams policijos informatorius 

tvirtino, kad tarp 

D.Kedžio daiktų, kuriuos jis perdavė 

policijos pareigūnams, buvo 

ir 70 tūkst. JAV dolerių. Kai pareigūnai 

D.Kedžio daiktus jam grąžino, 

pinigų ten esą jau nebuvo. 

Anot liudytojo, paklausti, kur pinigai, 

teisėsaugininkai atsakė, 

kad jie „pridėti prie tyrimo“. 

Pirmasis iš pareigų pasitraukė generalinio policijos komisaro pavaduotojas 

Visvaldas Račkauskas. Eltos nuotrauka 

ja užsiimantys padaliniai, yra dažni 

bankuose, jų pagrindinis tikslas – 

ginti ir saugoti informaciją. 

Trečiadienį pasklido žinia, kad 

T.Ulpis, buvęs kriminalinės policijos 

vadovo pavaduotojas, nusprendė 

prabilti apie susitikimus su slaptu 

policijos informatoriumi ir apie 

dabar jau iš pareigų pasitraukusio 

policijos vadovo pavaduotojo 

V.Račkausko esą duotus nurody- 

mus nuslėpti su juo susijusią informaciją. 

Taip T.Ulpis siekia išvengti 

jam gresiančios atsakomybės. 

Generalinėje prokuratūroje 

T.Ulpis pareiškė, kad už liudijimus 

apie susitikimus su slaptu policijos 

informatoriumi norėtų gauti neliečiamybę. 

Prokurorai šio prašymo 

nepatenkino, tačiau žadėjo atsižvelgti 

į bendradarbiavimą. 

Tyrimas pradėtas lapkričio pradžioje, 

kai į viešumą iškilo aplinkybė, 

kad Policijos departamento 

pareigūnai galbūt nesuteikė prokurorams 

visos turimos informacijos 

apie asmenis, galinčius duoti parodymus 

dėl teisėjo J.Furmanavičiaus 

ir V.Naruševičienės nužudymo. 

Pedofi lija – kaip 

priedanga? 

Ar toks informatoriaus atsiradimas 

nerodo, kad ši byla yra dar 

labiau nešvari, nei atrodė? Vanduo 

drumsčiamas iki šiol, o žmonės, kurių 

jausmais ir pilietiškumu buvo 

akivaizdžiai manipuliuojama, vėl 

klaidinami ir mulkinami. 

Pedofi lijos skandalas buvo tik 

priedanga suvesti sąskaitas. Juk buvęs 

Lietuvos policijos generalinis 

komisaras Vytautas Grigaravičius 

buvo iškėlęs versiją, kad tai Daktarų 

grupuotės sąskaitos su teisėsauga. 

Kas paneigs, kad čia suvedinėjamos 

kur kas rimtesnių jėgų sąskaitos? 

Ar tai tik pedofi lijos byla? Viena 

aišku, Lietuvos teisėsauga ir policija 

yra smarkiai apjuodintos, o visuomenė 

supriešinta. Juk dabar beveik 

prie kiekvieno pribėgus ir paklausus 

galima išsiaiškinti, kurią pusę – 

D.Kedžio ar teisėsaugos – jis palaiko. 

Lietuva dirbtinai suskaldyta 

į kedofi lus ir pedofi lus. 

Vaikų prievartavimas – labai 

jaut ri tema, tuo buvo sėkmingai pasinaudota 

ir naudojamasi iki šiol. 

Tačiau kam tai naudinga? 

statytų užduočių nevykdymą nėra 

numatyta. Visgi įvertinus tai, kad 

savivaldybės tam tikrais atvejais nevykdo 

joms teisės aktais deleguotų 

funkcijų ir užduočių, svarstoma galimybė 

taikyti sankcijas (pinigines 

baudas) savivaldybėms dėl šių funkcijų 

nevykdymo, įskaitant ir pažeidimus 

atliekų tvarkymo srityje. 

Specialistai primena, kad stambiagabaričių 

atliekų surinkimo aikštelėse 

priimamos naudotos padangos, 

antrinės žaliavos, baldų, įvairios 

statybos ir griovimo, elektros ir elektroninės 

įrangos atliekos, pavojingos 

buitinės atliekos, biologiškai skaidžios 

bei kitos atliekos. Eksploatacinės 

aikštelių išlaikymo išlaidos 

paprastai yra įtrauktos į gyventojų 

mokamą įmoką už komunalinių 

atliekų tvarkymą, todėl atliekų pridavimo 

metu mokėti nereikia. Dalyje 


aikštelių numatytas maksimalus nemokamai 

priimamas atliekų kiekis. 

Informacija apie savivaldybės teritorijoje 

veikiančias didelių matmenų 

atliekų surinkimo aikšteles 

ar kitais būdais teikiamas didelių 

matmenų atliekų surinkimo paslaugas 

teikiama savivaldybių arba 

regioninių atliekų tvarkymo centrų 

tinklalapiuose.


Milda Vilikanskytė 

Radijo klausytojai pamėgo jo 

kurtas ir vestas laidas „Tautos 

gaida“, „Likimai“, „Muzikos istorijos“, 

„Vakaro autografas“, „Klasikos 

garsai“. V.Gerulaitį galima 

vadinti paskutiniu romantiku, ge- 

Šeštadienis 

Gražiai sumautas Viktoro 

Gerulaičio gyvenimas 

Eteris 

bančiu įžiebti meilę klasikai net 

sudiržusiose širdyse, žodžiais perteikti 

muzikoje slypinčią meilės ir 

mirties gelmę. Muzikologas pyksta 

pavadintas maestro, nes pats 

save kukliai vadina mokytoju. 

Mokytoju su menininko polėkiu. 

Neseniai įvyko šio muzikos žinovo 

knygos „Pavėsinėje su Richardu 

Wagneriu. Neišgalvotos muzikos 

istorijos“ pristatymas. „Turbūt aš 

visą gyvenimą nugyvenau neteisingai. 

O štai čia – tos teisingosios 

gyvenimo dalelės rezultatas“, – 

savikritiškai savo darbą pristatė 

autorius. 

Priešnuodis žvaigždžių kultui 

Rūta Klišytė 

VL žurnalistė, ruta.klisyte@valstietis.lt 

Mažai mūsų televizijoje tokių 

humoro šou, kurį vienąkart netyčia 

pažiūrėjęs sąmoningai ieškotum 

progos pamatyti vėl. Tokia 

yra BTV „Penktadienio fi esta“. Jos 

vedėjas ir vienas kūrėjų – Andrius 

Rožickas, režisierius, pramoginių 

renginių vedėjas, vaikų popoperos 

„Pasakų medis“ libreto autorius, 

pasižymintis subtiliu humoro 

jausmu. 

Anot A.Rožicko, geri dalykai 

gimsta iš prievartos ir prakaito. „Buvome 

priversti kartu su prodiuseriu 

Egmontu Bžesku gerokai paprakaituoti, 

kad sukurtume beprotiš- 

ką dryžuoto formato laidą, kuri patiktų 

mums patiems“, – prisipažino 

A.Rožickas. Nenuostabu, kad darbštus 

kūrėjas susirado puikią pagalbininkę 

– sekretorę Žaną, padūkėlę mėlynomis 

nekaltomis akimis ir baltomis 

pėdkelnėmis. „Ši mergina, kurios tikrasis 

vardas Dileta Meškaitė, visiškai 

nesugadinta televizijos, nes niekada 

ten nebuvo. Ir dabar su eteriu ji elgiasi 

gana neatsargiai, bet labai kūrybingai“, 

– pristatė naujokę patyręs 

vedėjas. 

Žiūrovai galėjo tuo įsitikinti. Vokaliniais 

gabumais Žana pribloškė 

net vieną ir trijų panterų – Raimondą 

Tallat Kelpšaitę. Tačiau pagrindinė 

Žanos funkcija – kiekvienam laidos 

svečiui, kviestinei žvaigždei, išpūsti 

Būtent taip savo šešiasdešimt vienus 

gyvenimo metus apibūdino žinomas 

Lietuvos muzikologas, Lietuvos muzikos ir 

teatro akademijos docentas, 

buvęs TV ir radijo laidų autorius 

bei vedėjas. 

balioną, parodantį jos reitingų dydį. 

„Taip neskaudžiai mes pasišaipome iš 

jų kulto, bet keisčiausia, kad pačioms 

žvaigždėms tai patinka“, – stebėjosi 

A.Rožickas. Praėjusį penktadienį 

balionu džiaugėsi Viktorija Katunskytė 

ir vienas iš brolių Frankonių, o 

kitą penktadienį čia mielu noru pasitikrins 

reitingus grupė „16 hercų“ bei 

Gaudentas. 

Taigi didžiausi mūsų padangės 

šviesuliai „Penktadienio fi estoje“ 

liaujasi pūstis, linksminasi iš 

visos širdies ir kilniaširdiškai atleidžia 

sek retorei Žanai, visiškai nemokančiai 

elgtis su žymiais žmonėmis. 

Tarkim, Artūrui Orlauskui už 

nugaros ji rodė ragus. Negražu juk, 

nesvarbu, kad šiam vyrui jie tiko. 

Martyno Vidzbelio nuotrauka 

Klasika prieinama visiems 

Jūsų 1994 m. išleista knyga 

„Muzikos stilių raida“ buvo įvertinta 

Švietimo ir mokslo ministerijos 

premija. O šįsyk rašote, kad 

naujoji knyga skirta muzikos mėgėjams. 

Vadinasi, ne muzikams 

Sportas 


Gyvenimo būdo 

ir laisvalaikio priedas 

Išeina šeštadieniais 

Redaktorė Rūta Klišytė 

ruta.klisyte@valstietis.lt 

profesionalams, o plačiajai publikai? 

Taip, mėgėjams plačiąja prasme, 

vadinasi, visiems. Mėgėjas – tai žmogus, 

kuris mėgsta muziką. Na, gal tas, 

kuris klausosi tiktai roko, neįvertins 

šios knygos, tačiau nebūtina mėgti 

klasiką, kad ja susidomėtum. Apskritai 

tai – veikalas humanitarams, 

nors yra ką paskaitinėti ir fi zikams. 

Knyga tikrai nesunkiai įkandama – 

čia nėra muzikologijos terminų, kūrinių 

analizės, muzikinių teorijų. Tai 

tokie grožiniai nuotykiai. 

Buvote užsiminęs apie savo planus, 

svajones išleisti knygą, ir pagaliau 

tai įvyko. Koks buvo šios knygos 

gimimo kelias? 

Rašymas neužtruko, nes viską jau 

turėjau. Mažiausiai trisdešimt metų 

vedu koncertus, radijuje dirbu dvidešimt 

penkerius. Neišmečiau jokių 

per visą tą laiką parašytų tekstų. Namuose 

turėjau prisirinkęs popiergalių, 

ant kurių buvo surašyta šimtai 

kompozitorių likimų istorijų. Galima 

sakyti, kad tų „pokalbių“ su Vagneriu 

susikaupė per trisdešimt metų. O gal 

šios knygos gimimo keliui tiek pat 

metų, kiek man. Šiandien ar vakar 

nieko naujo neparašiau, tik apipavidalinau 

medžiagą, kurią jau seniai 

kaupiau. Mintį parašyti tokią knygą 

apie muziką brandinau beveik penkiolika 

metų, tik niekaip neradau laiko. 

Matot, aš visą gyvenimą vejuosi 

litą ir niekaip pavyti negaliu. Sovietmečiu 

rublį vijausi, jau atrodydavo – 

pagavau, o tas vėl pabėgdavo... Atrodė, 

jau ir litą buvau pasivijęs, bet ir jis 

iš rankų vis išsprūsta... Juk pragyventi 

mokytojui su menininko polėkiu 

irgi reikia. Dabar nebedirbu radijuje 

ir televizijoje, laisvo laiko lieka daugiau, 

tad pagaliau prisėdau prie knygos. 

Manau, ši – ne paskutinė. 

Knygoje su Richardu Vagneriu 

„kalbatės“ apie menininkus ir pinigus. 

Koks, jūsų nuomone, menininko 

santykis su pinigais? 

Ypatingas. Labai retai žmogus, 

rašantis simfonijas, praturtėja. 


Į A.Rožicko laidą žvaigždės griūte griūva pasitikrinti reitingus. BTV nuotrauka

12 

Šeštadienio žmogus 

Žinoma, buvo keletas turtingų 

kompozitorių, bet tokių pavyzdžių 

nedaug. Kalbant apie meną nesinori 

akcentuoti pinigų, bet tas klausimas 

iškyla natūraliai. Štai XX a. 

menininkams tapus laisviems (iki 

tol jie buvo pavaldūs kokiam nors 

didikui), atsirado būtinybė išgyventi 

patiems. Ir tuomet menininkas 

suprato pataikavimo publikai kainą 

– juk pageidautina, kad ši ateitų 

į tavo koncertus, kad tavo muzikos 

žmonės klausytųsi, išpirktų bilietus 

ir tau kas nors nubyrėtų. 

Taigi pinigų menininkams nebūna 

per daug. Kaip ir meilės – juk be 

meilės menininkui nėra gyvenimo. 

O ir apie mirtį mąsto kiekvienas 

menininkas, tik ne kaip apie fi zinę 

baigtį, o kaip apie reiškinį. Vie- 

niems mirtis – išsivadavimas iš kančių, 

kitiems – būtent kančia. Tiesiog 

mirtis menininkui nėra vien fi zinis 

aktas. 

Menininko laisvė 

ir skurdas 

Kuri iš šių trijų problemų – 

meilė, mirtis, pinigai – dažniausiai 

kamuoja Viktorą Gerulaitį? 

Visos jos mane kamuoja. Na, pinigų, 

kaip jau sakiau, niekaip negaliu 

prikaupti, gyvenu nuo algos iki 

algos. Meilė... Ką aš galiu pasakyti 

apie ją ? Netikiu, kad mylėti galima 

tik vieną kartą gyvenime. Mylėti 

įmanoma kad ir dešimt kartų, 

kiekvienąkart karštai ir stipriai. O 

mirtis... Ji nuolat stovi už mūsų nugarų. 

Už mano nugaros stovi mirtis, 

ir už jūsų stovi. Tik va, mirti reikė- 

Šeštadienis 

Gražiai sumautas Viktoro 

Gerulaičio gyvenimas 

Puikia iškalba pasižymintis autorius, pristatydamas savo knygą, neieškojo žodžio kišenėje. Mariaus Eidukonio nuotrauka 


tų mokytis visą gyvenimą. Aš absoliučiai 

nebijau mirties – gyvenimo 

bijoti reikia! 

Dažniausiai pinigai prilyginami 

valdžiai. Koks, jūsų galva, valdžios 

požiūris į meno žmogų? 

Visada toks pats. Bet kuri valdžia 

turi nekęsti menininko ir šiek 

tiek jo bijoti. Valdžia ir menininkas 

yra nesuderinami, tai amžini priešai. 

Menininkas, patekęs į valdžią, 

jau nebe menininkas. Valdžia me- 

nininko niekada nemėgo ir nemėgs, 

bet ir neturi mėgti, nes tai visiškai 

priešingi ašigaliai. Valdžia yra nelaisva. 

Ji yra savo pačios belaisvė. O 

menininkas yra laisvas. Nepažįstu 

tikrų menininkų, kurie veržtųsi į 

valdžią – tai savižudybė. Menininkas 

turi būti amžinai maištaujantis, 

nepatenkintas ir skurstantis. 

Romantikas 

nemėgsta baleto 

O jus ar galima vadinti menininku? 

Joks aš menininkas, aš esu mokytojas. 

Taip, turiu meninį polėkį. Iš 

motinos gavau literatūrinio stiliaus 

pojūtį, ji buvo lituanistė. Iš tėvo paveldėjau 

domėjimąsi plačiuoju pasauliu. 

Jis buvo geografas, todėl vaikystėje 

tyrinėdavau gaublį, mintyse 

maldavausi po visą Žemės rutulį. 

Pats esu labai mažai kur buvęs, bet 

man ir nereikia to užsienio. Ir dabar 

jums galiu papasakoti, kokiame 

Prancūzijos miestelyje yra ta ar ana 

gatvė, skersgatvis. 

Visą gyvenimą jus supa klasikinė 

muzika. O kaip vertinate šiuolaikinę 

muziką? 

Viskas, ką laikas patikrina, yra 

klasika. Ne tik Liudvigas van Bethovenas. 

Man dainininkės Edita 

Piaf, Mirej Matjė irgi yra klasika. 

Net „Th e Beatles“ yra klasika. Aš 

nesu joks šiuolaikinės muzikos priešininkas, 

kaip gali pasirodyti. Yra 

kitas dalykas: esant tokiai galingai 

elektroninei technikai, kiekvienas 

kvailys gali atsisėsti ir rašyti muziką. 

Bet gal praeis penkiasdešimt metų, 

ir kas nors iš tos muzikos pasirodys 

verta, laikas tai patikrins. Sakoma, 

kad apie kompozitorių ir jo muziką 

galima kalbėti praėjus penkiasdešimčiai 

metų po jo mirties. Tada 

gali įvertinti jo palikimą objektyviai. 

Apskritai aš, kaip romantikas, 



muziką priimu širdimi. Labai retai 

klausausi muzikos, bet, žinoma, visada 

suklūstu ją išgirdęs. 

Ar tėvai jus anksti supažindino 

su kultūra, menu? O gal buvote išdykęs 

vaikas? 

Nebuvau išdykęs, tačiau labai 

mėgau šokti. Dabar nebemėgstu, 

nemoku, o baleto išvis nekenčiu – 

labai keistas menas. Norėjau būti 

dirigentas, mažas būdamas „diriguodavau“ 

muziką, sklindančią iš 

radijo imtuvo. Pamenu, orkestras 

groja Piotrą Čaikovskį, o aš diriguoju! 

Trejų metų jau buvau chorvedys 

– tėvai mane užkėlė ant taburetės, 

kad aš Klaipėdos studentų 

chorui sudiriguočiau „Kur lygūs 

laukai“. Turbūt norėjau būti ir rašytojas, 

keliautojas, man labai patiko 

istorija. Buvau susiplanavęs maršrutus 

aplink visą Žemės rutulį, o Baltijos 

jūrą svajojau apiplaukti valtimi. 

Visą gyvenimą buvau svajotojas. 

Kaip ir visi jaunuoliai, rašiau eilėraščius. 

Dabar neberašau – galbūt 

ateityje... 

Sakote esąs romantikas. O romantikams 

visada buvo svarbi 

gamta. 

Kažkas yra pasakęs: „Tegu niekas 

nesigėdija atsiklaupti prieš gamtą“. 

Jūra ir miškas yra du man svarbiausi 

dalykai. Kaip tikram lietuviui. Kai 

tik atvažiuoju prie jūros, prie kurios 

esu užaugęs, pasisveikinu su ja ir iš 

karto neriu į gelmę. Man nesvarbu, 

ar liepos mėnuo, ar vasario, neriu. 

Aš ne ruonis, aš tiesiog neriu, nes 

dievinu jūrą. Gaila, kad esu miesto 

vaikas. Neturiu kaimo, nemoku 

sodinti, bet man patiktų. Šiek tiek 

„Nepažįstu tikrų menininkų, kurie veržtųsi į valdžią, nes tai 

savižudybė. Menininkas turi būti amžinai maištaujantis, 

nepatenkintas ir skurstantis“, – sako muzikologas Viktoras Gerulaitis. 

moku žolę pjauti, tik kreivai, aišku. 

Myliu gamtą, nes ji nemeluoja. Suprantate? 

Gamta neišduoda, gamta 

neapgauna, ja gali pasitikėti – tai ne 

moteris, ne vyras. Gamta yra viskas, 

jai gali viską patikėti.



Padėk sau 

Stenkimės išnaudoti kiekvieną tinkamą progą ramiam pokalbiui. 


Mane labai sekina nuolatiniai barniai. Gyvename vyro tėvų namuose, 

atsiskirti kol kas nėra vilties, tad trintis neišvengiama. Tačiau bjauriausia, 

kad barniai kyla dėl smulkmenų, ypač jei įsitraukia uošviai. 

Pasipila neįtikėtini kaltinimai, įžeidinėjimai, man prikišama praeitis, 

kilmė, pinigai... Viskas pasibaigia isterija, durų trankymu, valerijonais 

ir ašaromis. Mūsų šeima ne asociali, auginame du mažus vaikus. Vis 

pagalvoju – Viešpatie, kiek aš tą pragarą dar tversiu? 

23 metų Liuda iš Kėdainių 

Knygų klubo savaitės Top 10 

Nr. Pavadinimas Autorius 

1. „Darbeliai visiems metų laikams“ Andrea Küssner-Neubert 

2. „Lankstiniai. Darbeliai mažiems pirštukams“ Miyuki Lacza 

3. „Rankų darbo gėlytės“ Ilze Sausina 

4. „Dabar ir visados“. „Virpėjimo“ III-ioji knyga Maggie Stiefvater 

5. „Sutemos. Vampyrės dienoraštis“. 

Ciklo „Sugrįžimas“ I-oji knyga 

L.J. Smith 

6. „Šimto metų istorija“ Herbjørg Wassmo 

7. „Dekoratyviniai krašteliai“ Nicky Epstein 

8. „Jo norai, Jos norai. Kaip išvengti neištikimybės“ Willard F. Harley 

9. „Monstrų vidurinė“ Lisi Harrison 

Šeštadienis 

Atsako psichologė 

Rūta Bubelienė. 

Tik nuo jūsų, Liuda, priklauso, 

kuo jums taps tie barniai uošvių 

namuose – pragaru ar primetamais 

žaidimais. Juk pragarui esi pasmerktas, 

o žaidime gali ir nedalyvauti! 

Akivaizdu, kad esate įtraukta į 

gana dažną suaugusiųjų žaidimą, 

psichologų vadinamą „Skandalas“. 

Kai kurios šeimos jį žaidžia netausodamos 

nei laiko, ir nei sveikatos, 

nors tai tik nebrandi, primityvi susikaupusių 

asmeninių bėdų iškrova. 

Galbūt jums, Liuda, tai atrodo rimta, 

tačiau pamėginkime į šį „pragarą“ 

pažvelgti iš šalies. 

Štai primityvus „Skandalo“ modelis. 

Į troleibusą įsigrūda žmogysta, 

iš kurios susiraukusio veido ar 

energingo darbavimosi alkūnėmis 

tampa aišku, kad tai – būsimo skandalo 

epicentras. Ji tik ir laukia, kad 

J.Paulėkaitės atminimo vakaras 

Nacionaliniame dramos teatre 

šį sekmadienį vyks ryškios lietuvių 

teatro menininkės Jūratės 

Paulėkaitės, Nacionalinės premijos 

laureatės, atminimui skirtas 

vakaras. Netikėtai anapilin išėjusios 

žymios scenografės vienas 

paskutinių darbų buvo dekoracijos 

spektakliui „Visuomenės priešas“. 

Atminimo vakaro svečiai 

išvys vaizdo instaliaciją „Gyvasis 

vyšnių sodas“, kuria įamžintas 

kūrybinis procesas. Dalyvaus 

„Vyšnių sodo“ kūrėjai ir Gedimino 

Gelgoto ansamblis „NI&Co“. Įėjimas 

į vakarą – laisvas. 

Per 2009–2010 metus kurtas ir 

Lietuvoje bei užsienyje rodytas garsaus 

suomių režisieriaus Kristiano 

Smedso „Vyšnių sodas“ pagal žinomą 

Antono Čechovo pjesę sujungė 

visą būrį teatro asmenybių. 

Projekte dalyvavo Juozas Budraitis, 

Virginija Kelmelytė, Jonas Vaitkus, 

Vytautas Anužis, Gytis Padegimas, 

Aldona Bendoriūtė, Dainius Gavenonis, 

Rasa Samuolytė, Paulius 

Budraitis, Irina Lavrinovič, Benas 

Šarka. J.Paulėkaitė, spektaklio scenografi 

jos ir kostiumų dailininkė, 

buvo ir viena pagrindinių šio projekto 

iniciatorių. 

10. „Pirminių skaičių vienatvė“ Paolo Giordano 

„Gyvojo vyšnių sodo“ kūrybinė komanda. Organizatorių nuotrauka 

„Vyšnių sodas“ nebuvo įprastas 

scenos meno kūrinys. Viena garsiausių 

XX amžiaus pjesių buvo 

pasitelkta kaip metafora apmąstyti 

kultūros vietą laiko tėkmėje ir prisiminti 

visus anapilin išėjusius mūsų 

kultūros nemariojo „vyšnių sodo“ 

kūrėjus. 

John Irving 

„Kaip išgelbėti 

Paršelį Snidą“ 

John Irving atsimiinimų ir smulkiosios os 

prozos rinktinė „Kaip p 

išgelbėti Paršelį Sninidą“ – pirma šio autoriaus tokio pobūdžio 

knyga, gera dovana ištikimiems jo 

skaitytojams ir puikus rašytojo kūrybos 

įvadas naujai susidomėjusiesiems. 

Rinktinės pradžioje John Irving pasakoja, 

kaip miestelio šiukšliavežio mirtis 

įžiebė autoriui, dar paaugliui, troškimą 

rašyti. Toliau eina šeši smagūs apsakymai, 

parašyti per pastaruosius dvidešimt 

metų, ir esė apie Charlesą Dickensą. 

kas nors numintų koją. Tokią auką 

čia nesunku rasti, dar lengviau apkaltinti. 

Ir prasideda... 

Barnis „įsivažiuoja“, reikalavimus 

atsiprašyti keičia priekaištai jaunajai 

kartai... Troleibuso keleiviai nejučia 

pasidalija į priešiškas stovyklas, juk 

kiekvienas turi savo nuospaudų, o 

naujai įlipusieji nieko nesupranta – 

ir ausis ištempę jie nesužinos, kas, 

kam, ką čia numynė. Gyvenant po 

vienu stogu su uošviais, trintis būna 

ne mažesnė nei sausakimšame troleibuse. 

Gyvenimas rieda, kartos keičiasi, 

o giminės žaidimai – vis tie patys. 

Matyt, Liuda, įlipote į „šeimyninį 

troleibusą“ (teatleidžia uošviai, kad 

taip pavadinau brangius jų namus) 

skandalui jau įpusėjus ir nežinote jo 

priešistorės – kas, kam ir kada čia 

buvo numynęs koją. Kad ir kurio 

namiškio pusę palaikysite, vis tiek 

jausitės blogai. 

Horoskopas kitai savaitei 

� Avinai neturėtų skubėti – jūs 

galite pražiopsoti kai ką svarbaus, kas 

jums leistų palypėti karjeros laiptais, bet 

sėdėti vienoje vietoje sudėjus rankas irgi 

neverta. Veikite ramiai ir nesikarščiuodami, 

tuomet jūsų planus būtinai vainikuos 

sėkmė. Poilsio dienas pasistenkite 

praleisti su artimaisiais. 

� Jaučiams prasideda naujas laikotarpis, 

per kurį atgauti dvasinę pusiausvyrą. 

Jei galite, kelioms dienoms 

atitrūkite nuo darbų ir išjunkite mobilųjį 

telefoną. Galimybė pabūti su savimi 

jums atvers kelią į savęs pažinimą, 

kuriuo eidami naujai pažvelgsite į savo 

kūrybinį potencialą ir numatysite ateities 

planus. 

� Dvyniai ateinančiomis dienomis 

turės progą įsijungti į kolektyvų kūrybos 

procesą. Išnaudokite ją – jums gali 

atsiverti naujos perspektyvos. Nesusipratimai 

liks praeityje, santykiai su bendradarbiais 

ir bičiuliais pagerės. Slapti 

priešai ir nedraugai išsiduos – būkite 

budrūs! 

� Vėžiai neturėtų apsikrauti darbais, 

kitą savaitę šiek tiek sumažinkite 

jų naštą. Jūs vis tiek iškart neišspręsite 

visų savo problemų, todėl astrologas 

primygtinai rekomenduoja nesinervinti 

ir apsišarvuoti kantrybe. Jūsų 

fi nansinė padėtis savaitgalį akivaizdžiai 

pagerės. 

� Liūtai nudžiugins save ir ypač vyresnybę 

darbingumu, o gera nuotaika 

taps sėkmės garantija daugelyje veiklos 

sričių. Nevertėtų nutolti nuo bendradarbių, 

nes kartais geriausias sprendimas 

būna bendras. Ateinančiomis dienomis 

galima rasti naujų verslo partnerių. 

� Mergelės kitą savaitę bus labai 

aktyvios, todėl galės įgyvendinti visus 

savo sumanymus. Taip pat nudžiugins 

svarios piniginės įplaukos, kurios gerokai 

sustiprins jūsų materialinę padėtį. 

Jūsų laimėjimai stebins jus pačius. Būkite 

pasirengę spręsti naujus uždavinius, 

tai pareikalaus didelių pastangų. 

Gyvenimas 

13 

Dažnas šeimos barnis – 

pragaras ar tik žaidimas? 

J.Paulėkaitė siekė perteikti žinią, 

kad tik peržengdamas meno ribas 

teatras gali pasakyti kai ką svarbaus 

apie gyvenimą, priversti įsiklausyti 

į neva nereikšmingą menininko 

balsą. 

VL inf. 

Visa bėda, kad kol kas esate priversta 

važiuoti kartu. Tačiau uošviai 

– tik pakeleiviai, neprivalote dalyvauti 

jų žaidimuose. 

Svarbu ramiai ir saugiai nuvažiuoti 

ten, kur reikia – į nuosavus 

namus, juk pagaliau turėsite savus 

namus. O dabar atsisakykite dalyvauti 

primestame žaidime: nesiteisinkite, 

nepulkite, neieškokite kaltų. 

Lėtas avių skaičiavimas mintyse 

padeda ne tik užmigti, bet ir atvėsti 

įsikarščiavus. Suskaičiavus iki 50, 

pulsas sulėtėja, liežuvis nebeapsiverčia 

ištarti žodžio, kuris deginte 

degino gomurį. Kai kam jūsų tylėjimas 

labai nepatiks, tačiau jūsų 

santykiai su vyru ir vaikais turėtų 

tik pagerėti. 

Stenkitės išnaudoti kiekvieną 

tinkamą progą ramiam ir meiliam 

pokalbiui su vyru, svarbu nebetęsti 

šio tuščio žaidimo savo namuose! 

� Svarstyklės turėtų rodyti reikiamą 

pagarbą artimiems žmonėms ir bičiuliams, 

o jie savo ruožtu padės įgyvendinti 

jūsų tikslus. Pranašumo jausmas, 

kurį jums ne visada pavyksta paslėpti, 

gali sutrukdyti visavertiškai bendrauti, 

todėl atidžiai kontroliuokite savo 

žodžius. 

� Skorpionai neturėtų gaišti brangaus 

laiko tuščioms kalboms. Surikiuokite 

savo mintis, sukonkretinkite planus 

ir galėsite džiaugtis, kad sėkmingai juos 

įgyvendinote. Tada visi reikalai, kuriuos 

ilgai atidėliojote, bus bematant sutvarkyti. 

Kita savaitė – tinkamas metas atnaujinti 

nutrūkusius ryšius. 

�Šauliai savo geranoriškumu gali 

lengvai nuginkluoti kritiškai nusiteikusius 

žmones. Jūsų rezultatyvumas gerokai 

padidės, o nenuilstamas pastangas 

darbe deramai įvertins vyresnybė. 

Neabejokite savo sugebėjimais, kitaip 

nepasitikėjimui įveikti prireiks pernelyg 

daug pastangų. 

� Ožiaragių laukia permainos, kurios 

teigiamai atsilieps daugeliui jūsų 

gyvenimo sričių. Nereikėtų atmesti net 

ir galimybės persikelti į naują gyvenamąją 

vietą dėl naujų profesinių įsipareigojimų. 

Finansinė padėtis išliks stabili, 

bet didelių pajamų kol kas nesitikėkite. 

Turėsite išlaidų, susijusių su buto 

remontu. 

� Vandeniai kitą savaitę turės 

daug dirbti, nes prasideda labai svarbus 

jūsų karjeros etapas. Nuo to, kaip 

pasireikšite ateinančiomis dienomis, priklausys 

ilgalaikiai profesiniai rezultatai ir 

kopimas karjeros laiptais. Verslo srityje 

galimi tam tikri fi nansinio pobūdžio sunkumai, 

bet neilgam. 

� Žuvims patariama kitą savaitę 

užbaigti pradėtą darbą, tuomet pajusite 

palengvėjimą. Gali būti, kad per mėnesį, 

likusį iki Naujųjų metų, tarnyboje bus 

teigiamai išspręstas svarbus klausimas, 

tiesiogiai susijęs su jūsų karjera. Finansinė 

padėtis gera, bet neišlaidaukite. 

(Užs. 621)

14 

Afi ša Šeštadienis 


Valstiečių laikraštis



Kine kaip kine. 

8.15 Krikščionio žodis. 

Laida rusų kalba. 

8.30 Gimtoji žemė. 

9.00 „Pašėlę 

Tornberiai“. 

9.25 „Džeronimas“. 

9.50 „Sandokanas, 

Malaizijos tigras“. 

10.20 „Aviukas Šonas“. 

10.30 Pulsas. 

11.00 Ryto suktinis su 

Zita Kelmickaite. 

12.00 Durys atsidaro. 

12.30 Premjera. Dok. f. 

„Visatos stebuklai“. 

13.30 Detektyvo 

popietė. „Frosto 

prisilietimas“. 

15.30 Pasaulio 

panorama. 

16.00 Žinios (su vertimu į 

gestų k.). 

16.10 Sveikinimų 

koncertas. 

18.40 „Yra šalis...“ 

Patriotinių dainų 

konkursas. 

2011 m. 

20.25 Loterija „Perlas“. 

20.30 Panorama. 

21.00 „Yra šalis...“ 


konkursas. 

2011 m. 

22.00 Inteligentai. 

22.30 Kine kaip kine. 

23.00 „Mano mažytė 

žmona“. Drama. 

6.30 Animac. f. 

„Deksterio 

laboratorija“. 

6.55 Animac. f. „Kaukė“. 

7.20 „Nenuorama 

Džiunė Ly“. 

7.45 „Ogis ir tarakonai“. 

8.10 „Benas Tenas“. 

8.35 „Zigis ir Ryklys“. 

9.00 Sveikatos ABC. 

10.00 Kino pusryčiai. 

Nuotykių fi lmas 

šeimai „Aliaska“ 

(1996 m., JAV). 

12.10 Komedija „Puikios 

atostogos“ 

(1988 m., .JAV.). 

(N-7) 

13.50 50 „Saldi 

nuodėmė“. 

14.55 „Dvigubas 

gyvenimas“. 

17.00 Ne vienas kelyje. 

17.45 Teleloto. 

18.45 Žinios. 

19.00 Savaitės įvykių 

TOP 5. 

19.30 „Dainuok, jei 

gali“. Muzikinis 

ekstremalių 

išbandymų šou. 

21.00 AUKSINIS 

SEKMADIENIO 

KINAS. Veiksmo 

komedija „Tėčio 

dienos rūpestis“ 

(2003 m., JAV). 

22.50 PREMJERA. Istorinė 

drama. „Elžbieta. 

Aukso amžius“ 

(2007 m., 

D.Britanija, 

Prancūzija). (N-7) 

0.15 Farai (k.). (N-7) 

6.45 Teleparduotuvė. 

7.00 Animac. serialas 

„Alergija 

monstrams“. 

7.30 „Gormitai“. 

8.00 „Hana Montana“. 

9.00 Sveikas žmogus. 

10.00 Svajonių sodai. 

11.00 Drama „Įsimintinas 

kelias“ (2002 m., 

JAV). 

13.05 Komedija „Džiunglių 

karalius 2“ 

(2003 m., JAV). 

14.50 Komedija 

„Kaimiečiai 

Beverlyje“ 

(1993 m., JAV). 

16.40 „Kastas“. (N-7) 

17.40 Susitikime 

virtuvėje. 

18.45 TV3 žinios. 

19.00 Savaitės 

komentarai. 

19.30 Lietuvos talentai 

2011. 

21.00 Trileris „Svetimas 

kūnas“ (2009 m., 

JAV) (N-14) 

22.45 Siaubo trileris 

„Klajūnas“ 

(2010 m., JAV, 

Kanada). (N-14) 

0.40 Komedija „Margo 

vestuvėse“ 

(2007 m., JAV). (N-14) 

Šeštadienis 

www.zalvaris.lt Dirbame visoje Lietuvoje Nemokamas telefonas 8-800 00653 

8.30 Kaimo akademija. 





10.30 Gustavo 

enciklopedija. 

12.00 Dok. f. 

„Ekologiškiausi 

pasaulio namai“. 


„Planeta Žemė“. 

13.30 „Puaro“. 

15.30 Šventadienio 

mintys. 


gestų k.). 

16.10 Popietė su 

Algimantu 

Čekuoliu. 

16.45 Įžvalgos. 

17.15 Pradėk nuo savęs. 

17.45 Septynios Kauno 

dienos. 

18.15 Žingsnis po 

žingsnio. 

18.30 Stilius. 

19.30 Bėdų turgus. 


20.45 Savaitė. 

21.15 Politinis trileris 

„Archangelskas“ 

(2005 m., JAV). 

(N-7) 

Lapkričio 19, šeštadienis 

„Vyras už pinigus 2. 

Žigolo Europoje“. 


„Deksterio 






8.10 „Kas naujo, Skūbi 

Dū?“ 

8.35 Animac. f. „Zigis ir 

Ryklys“. 

9.00 Neišgalvoti 

gyvenimai (k.). 

9.30 Girių horizontai. 


Premjera. 

Animacinis fi lmas 

„Supermenas. 

Lemtinga diena“ 

(2007 m., JAV). (N-7) 

11.30 Nuotykių komedija 

„Vienos bėdos“ 

(1991 m., JAV). (N-7) 

13.30 Pričiupom! (k.). 

13.55 Nuo... Iki... (k.). 


gyvenimas“. 

15.54 Kitokie? 


gyvenimas“. 

17.00 Auksinė širdis. 

17.45 „Saldi nuodėmė“. 


19.00 Kviečiu šokti 2. 

22.30 Veiksmo komedija 

„Vyras už pinigus 2. 

Žigolo Europoje“ 

(2005 m., JAV). (N-14) 

0.10 Veiksmo trileris 

„Laukinės aistros 3. 

Aistros dėl 

deimantų“ 

(2005 m., JAV). (N-14) 

Lapkričio 20, sekmadienis 

„Teta Helena“. „Savigyna“. 


7.00 Animac. serialas. 

„Alergija 

monstrams“. 



9.00 Mados reidas. 

9.30 Mamyčių klubas. 

10.00 Beatos virtuvė. 


„Beždžionėlė 

ledo ritulininkė“ 

(2000 m., Kanada, 

JAV). 

12.50 Nuotykių fi lmas 

„Polė“ (1998 m., 

JAV). 

14.35 Komedija „Mažylio 

atostogos“ 

(1994 m., JAV). 

16.40 „Kastlas“. 

17.40 Didieji pokyčiai. 


19.00 Šok su manimi. 

2011. 

22.30 Romantinė 

komedija „Teta 

Helena“ (2004 m., 

JAV). (N-7) 

0.50 Romantinė drama 

„Ji ir jos vyrai“ 

(2005 m., JAV). 

(N-14) 

6.30 Televitrina. 

7.00 „Lietuvos žinių“ 

tyrimas (k.). 

8.00 Smagiausios 

akimirkos. 

8.30 Baltijos galiūnų 

čempionatas 2011. 

Mažeikiai (k.). 

9.30 Autofanai. 

10.00 Šeštadienio rytas. 

11.00 Nerealios namų 

šeimininkės. 

12.00 Žmogus 

prieš gamtą. 

„Negyvenama 

sala. Ekstremalūs 

išbandymai“. (N-7) 

13.00 „Galileo: 

norintiems žinoti“ 

(k.). 

14.00 Melodrama 

„Svajonių viešbutis: 

Meksika“. 

16.00 Šeštasis pojūtis (k.). 

17.00 „Liejyklos gatvė“. 

(N-7) 

18.00 Ekstrasensų mūšis. 

(N-7) 

19.00 Auksarankiai. (N-7) 

19.45 Savaitės kriminalai. 


20.20 „Alibi. Mirtini 

kėslai“. 

21.20 Mano herojus. 

Trileris „Savigyna“ 

(1999 m., Kanada). 

(N-14) 

23.15 Bjaurus kinas. 

Siaubo f. 

„Užkeiktas 

miestas“ (2005 m., 

Ispanija, 

D.Britanija). (S) 

1.10 Bamba. (S) 

(Užs. 420) 


7.00 Užkalnio 5 (k.) 


akimirkos. 

8.30 Tauro ragas. (N-7) 

9.00 Autopilotas. 

9.30 Statybų TV. 

10.00 Sekmadienio rytas. 

11.00 Sveikatos kodas. 

12.00 „PLĖŠRŪNAI. Misija: 

nuodai“. 



(k.) 

14.00 Sveikinimai 

(tel. (8 5) 278 08 03, 

mob. 8 618 77 654). 

16.00 Pirmas 

pasimatymas (k.). 


(N-7) 


(N-7) 

19.00 Gyvenimo spalvos. 


20.20 Šeštasis pojūtis. 

21.20 MEILĖS ISTORIJOS. 

Melodrama 

„Abejojant 

meile“ (2010 m., 

Vokietija). (N-7) 

23.20 Romantinė drama 

„Virš debesų“ (k.). 

(N-14) 

1.40 Bamba. (S) 

LTV2 

8.00 Kultūrų kryžkelė. 

Vilniaus sąsiuvinis. 


Trembita. 


Vilniaus albumas. Laida 

lenkų kalba. 

8.45 Kultūrų kryžkelė. Rusų 

gatvė. Laida rusų kalba. 


Menora. 

9.15 Tikros istorijos (k.). 


10.00 Miesto kodas (k.). 

10.45 „Neskubėk gyventi“ (k.). 

11.30 Jaunųjų talentų 

konkursas 

„Vunderkindai.lt”. 


13.10 Šventadienio mintys. 

13.35 Etnokultūros ratas. 

Didžiosios deivės – 

motinos kultas (k.). 

14.00 Amžinai graži suknelė (k.). 

14.30 Teatro popietė. 

Mocartas ir Saljeris. Don 

Chuanas. 

16.40 Lietuvių dokumentikos 

meistrai. Henrikas Šablevičius. 

„Nuplaukiančio 

laivo metas“. 

17.20 Renomė. Rašytoja Jurga 

Ivanauskaitė (k.). 

18.00 „Idiotas“ (k.). 

19.00 Muzika gyvai. 

Koncertuoja Aleksandras 

Sitkovetskis ir Lietuvos 

kamerinis orkestras. 

20.25 Juozas Tumas- 

Vaižgantas. 

21.10 Juozas Tumas- 

Vaižgantas. „Nebylys”. 

22.20 Šokio garbei. 


23.30 Bronius Kutavičius. 

Opera „Lokys”. 

TV1 


8.35 Retrospektyva. „Česlavo 

Milošo Vilnius”. 

9.30 „Dienos zoologijos sode“. 

11.00 „Šunys patruliai”. 

12.00 „Kaimo daktarė”. Serialas. 

13.00 „Eilinė Onutė”. Realybės 

šou. 

14.00 „Didžiojo sprogimo 

teorija“. 

Žinios šeštadienį ir sekmadienį – 24.00, 

1.00, 2.00, 3.00, 4.00, 5.00, 6.00, 

7.00, 07.31, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30, 

10.00, 10.30, 11.00, 11.30, 12.00, 

13.00, 13.30, 14.00, 14.30, 15.00, 

16.00, 17.00, 18.00, 19.00, 20.00, 

21.00, 22.00, 23.00. 

5.05 Su aušra. 

LTV2 

8.00 Konkurso „Dainų 

dainelė 1996” laureatų 

koncertas. 

9.15 Prisiminkime. 

9.25 Mokyklos langas. 


10.45 Ryto suktinis su Zita 

Kelmickaite. 

11.30 Muzika gyvai (k.). 

12.55 Laida S. 

13.20 Kultūra. Dainininkė 

Veronika Povilionienė 

(k.). 

13.35 Būtovės slėpiniai. 


14.50 Lietuvių kino aukso 

fondas. „Mano mažytė 

žmona“. Drama. 

16.10 Pulsas. 

16.35 Veidai. Lietuvių 

dokumentika. „Lagerių 

moterys“. Adelė Dirsytė. 

Stefanija Ladigienė. 

Nijolė Sadūnaitė. 

18.00 „Frosto prisilietimas“. 


20.10 Kai mūzos prabyla (k.). 

20.40 Džiazo vakaras (k.). 

21.40 Rašytojos Jurgos 

Ivanauskaitės 

50-osioms gimimo 

metinėms. Jurga 

Ivanauskaitė. 

Sankryžos. 

Retrospektyvinės dailės 

parodos atidarymas 

VDA parodų salėje 

„Titanikas”. 


23.15 BBC dokumentika. 

„Visatos stebuklai“ (2). 

0.05 Dainininkės Veronikos 

Povilionienės jubiliejui 

(k.). 

TV1 


8.35 RETROSPEKTYVA. 

„Kardinolas Vincentas 

Sladkevičius”. 

9.10 „Blogiau nebūna. 



12.00 „Kaimo daktarė”. 


5.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 

6.03 Rytas su muzika. 

8.03 Ryto garsų savaitė. 

9.03 Muzikinė kelionė. 

10.03 Tetos Betos viktorina. 


15.30 Pasivaikščiojimai 

su rašytoja Kristina 

Sabaliauskaite. 

16.00 Dešimčia metų jaunesni 

per 10 dienų. 

16.57 Žodis – ne žvirblis (k). 

17.00 „Sumažink mane”. 

18.00 „Karališkos kančios”. 

19.00 „Čakas”. 

20.00 „Farų šeima“. 

21.00 „Kas tas Haris Krambas?“ 

Komedija. (N-7) 

22.45 „Dešimčia metų jaunesni 

per 10 dienų” (k). 

23.15 Daktaras Ozas. Šeimos 

gydytojo patarimai. 


šou. 

TV6 


8.50 Vienam gale kablys. 

9.20 Universitetai.lt. 

9.50 „Per objektyvą“. 

Pažintinė laida apie 

fotografi ją. 

10.20 Dar pažiūrėsim... 

11.00 Juokingiausi Amerikos 

namų vaizdeliai. 


12.30 „Naša Raša“. 

13.00 „Kulinarijos meistras“. 

Realybės šou. 

13.55 Jokių kliūčių! 

14.50 Aukščiausia pavara. 

16.05 „X mutantai“. 


18.00 „Ledo kelias“ (1). 

Realybės šou. (N-7) 

19.00 „Jūrmala 2006“. 

Tarptautinis humoro 

festivalis. 

21.00 „Stivenas Sigalas. 

Įstatymų sergėtojas“. 

Detektyvinė realybės 

drama. (N-14) 



22.00 „Išvaduotojas“. (N-14) 

23.00 „Įstatymas ir tvarka. 

Nusikalstami kėslai“. 

Drama. (N-14) 

24.00 „Lujis“. Komedija. (N-14) 

1.00 „X mutantai“. (N-7) 

Lietuvos ryto TV 

6.49 TV parduotuvė. 

7.05 Reporteris (k.). 



6.30 Gamta – visų namai. 

7.05 Spaudos apžvalga. 

7.30 Ryto garsai. 

9.03 Kultūros savaitė. 

11.03 Sveikata. 

12.10 Sudie, XX amžiau. 

13.00 Lietuvos diena. 

15.03 Baladės. 

16.03 Kaip žmonės gyvena. 

16.30 Laida rusų kalba. 

12.40 Kitokie? (k). 

13.00 „Eilinė Onutė”. 



teorija“. 


15.30 KTV – kino ir 

televirtuvė. 


per 10 dienų. JAV. 

16.57 Žodis – ne žvirblis (k). 



19.00 „Čakas”. 

20.00 „Farų šeima”. 

21.00 „Barono Miunhauzeno 

nuotykiai“. Nuotykių 

fi lmas šeimai. (N-7) 



0.30 KTV – kino ir televirtuvė 

(k). 

TV6 


9.20 Tavo augintinis. 



11.00 „Kulinarijos meistras“. 



12.30 „Topmodeliai“ (1). 

Realybės šou. (N-7) 

13.30 Naša Raša. 


15.00 „Ledo kelias“. 





19.15 „Kelias į Eldoradą“. 

Animacinis fi lmas. 

21.00 „Simpsonai“. 

21.30 Klyvlendo šou. 




Drama (N-14) 

24.00 „Lujis“. Komedija. 

(N-14) 

1.00 „X mutantai“. (N-17) 




11.03 Muzika Tau. 


13.03 Radijo teatras. 

13.39 Retro. 

14.03 Septynios sporto dienos. 

14.28 Gera girdėti. 

15.03 Sankryža (k.). 


17.03 Literatūros akiračiai. 

17.30 Atsiliepk dainoj. 

Eteris 

15 

7.35 Teletabiai. 

8.30 Padėkime augti. 

9.00 Griūk negyvas! 

10.00 Šeimų dvikova – 

„Akropolio” turnyras (k.). 

10.50 Ekovizija. Žalioji idėja 

(k.). 


12.00 Skonio reikalas. 

13.00 BBC pristato. 

„Vandenyno milžinai” 

(1). Dok. serialas. (N-7) 

14.00 Dok. serialas „Didžiausios 

pasaulio katastrofos“. 

„Visagriaunančios 

nuošliaužos”. (N-7) 

14.55 Super L.T. 

16.00 Žinios. Orai. 

16.05 Kas tu toks? 


17.05 LKL čempionatas. Utenos 

„Juventus”–Klaipėdos 

„Neptūnas”. Tiesioginė 

transliacija iš Utenos. Per 

pertrauką – Žinios. 

19.00 „Merdoko paslaptys”. 

21.00 Reporteris. Orai. 

21.30 2011 m. Lotynų 

Amerikos muzikos 

apdovanojimai. 

23.35 Piktas kinas. 

„Pasmerktieji”. 

Veiksmo f. (N-7) 

2.00 Naujienošana. 

Pirmasis Baltijos kanalas 

7.00 Naujienos. 

7.25 Grok, armonika! 

8.05 Gudruolės ir gudruoliai. 

8.45 Ganytojo žodis. 


9.20 Skanėstas. 

10.00 Andrejus Miagkovas. 


11.20 Gyvenamoji aplinka. 

12.30 Pokštas. 

15.30 Vaidybinis f. „Paprasta 

istorija”. 


17.25 Filmo tęsinys. 

18.05 Didžiosios lenktynės. 

20.00 Laikas. 

20.25 Jūrmala. 

21.45 Bolero. 

23.30 Vaidybinis f. „Vilkelis”. 

1.05 Vaidybinis f. „Šūvis į 

nugarą”. 

2.35 Vaidybinis f. „Kur dingo 

Fomenka?” 

17.03 Mažoji studija: Popiežius ir 

pasaulis, Septintoji diena. 

18.10 Sveikinimų ratas. 

19.03 Auksinės kolekcijos. 

20.03 Vaikų radijo teatras. 

20.26 Autorinė daina. 

20.45 Mažoji studija. Dievo žodis (k.). 

21.03 Žvaigždės žiūri į žemę. 

23.48 Vidurnakčio lyrika. V.Šlaitas. 

23.58 LR himnas. 

24.00 Nakties programa. 


8.30 Namų daktaras. 



„Jaunikliai” (1). Dok. 

serialas. 

10.30 Praktikantai. 

11.00 Šiandien kimba. 

11.30 Reporteris. 

12.00 Dok. serialas „Mitų 

griovėjai”. 

13.00 Vaikų kinas. „Peliuko 

Perio nuotykiai”. 


16.15 VTB Vieningoji lyga. 

Kazanės „Unics” 

(Rusija)–Kauno 

„Žalgiris” (Lietuva). 

Transliacija iš Kazanės. 

Per pertrauką – Žinios. 


19.00 Protų mūšis. 

20.00 Idėjos namams. 


21.15 24/7. 

22.15 TV serialas „MAD MEN. 

Reklamos vilkai”. (N-7) 

23.20 Du karaliai. 



(1). Dok. serialas (k.). 



7.25 Laida kariams. 

7.55 Noriu žinoti. 



9.20 Gyvenimas tarnaujant. 

10.15 Kol visi namie. 


11.25 Speciali užduotis. 


14.00 Vaidybinis f. „Tarnybinis 

romanas”. 

17.20 Didelis skirtumas. 

20.00 Laikas. 

21.15 Vaidybinis f. „Svetimos 

sielos”. 

23.05 Paris Hilton 

prožektorius. 

23.50 Vaidybinis f. „Pirksiu 

draugą”. 

1.30 Vaidybinis f. 

„Ištikimybės 

išbandymas”. 

18.10 Laisvai! 

19.03 Vudstoko vaikai. 



20.45 Mažoji studija. Dievo žodis 

(k.). 


23.48 Vidurnakčio lyrika. P.Širvys. 


24.00 Nakties programa.

16 

Eteris 

6.00 Labas rytas. 

9.00 „Makleodo 

dukterys“ (k.). 

10.00 Stilius (k.). 

11.00 Tarp Rytų ir 

Vakarų. 

12.00 Trembita. 

12.15 Klausimėlis.lt 

12.30 „Puaro“ (k.). (N-7) 

14.35 Savaitė (k.). 


15.10 „Volkeris, Teksaso 

reindžeris“. (N-7) 


dukterys“. 

17.00 „Senis“. (N-7) 

18.15 Šiandien. Aktualijų 

laida (su vertimu į 

gestų kalbą). 

18.45 „Giminės. Po 

dvidešimties 

metų“. 

19.45 Vieša paslaptis. 



21.15 Dokumentinio 

kino vakaras. 

Premjera „British 

Petroleum“. 

Povandeninės 

srovės“. 

Pertraukoje – 

Loterija „Perlas“. 

22.45 Premjera. 

„Garsiausios 

pasaulio kapinės“. 

23.15 Vakaro žinios. 

23.25 Orai. 

23.30 „Dingę. Baigiamoji 

dalis“. (N-7) 

Lapkričio 21, pirmadienis 

„Makleodo dukterys“. Dviračio šou. „Simpsonai“. „Margoša: moterimi 

negimstama“. 



dukterys“. 


Zita Kelmickaite 

(k.). 

11.00 Ant svarstyklių. 

12.00 Vilniaus albumas. 

12.15 Žingsnis po 

žingsnio (k.). 


koncertas (k.). 





dukterys“. 

17.00 „Senis“. (N-7) 

18.15 Šiandien. Aktualijų 

laida (su vertimu į 

gestų kalbą). 


dvidešimties 

metų“. 

19.45 Ypatingas atvejis. 



21.15 Nacionalinė 

paieškų tarnyba. 


22.15 Pinigų karta. 


23.25 Orai. 

23.30 „Dingę“. (N-7) 

6.20 „Šauniojo 

penketuko 

nuotykiai“. 

6.50 „Linksmieji Tomas 

ir Džeris“. 


(N-7) 

7.50 Pasaulio Gineso 

rekordai. 

8.50 Veiksmo komedija 

„Tėčio dienos 

rūpestis“ (k.). (N-7) 

10.50 Komedija „Puikios 

atostogos“ (k.). 

(N-7) 

12.40 Misija – grožis (k.). 

13.10 „Draugai IX“. 


ir Džeris“. 

14.10 „Drakonų kova Z“. 

15.10 Pričiupom! 

15.40 „Elenos paslaptis“. 

16.40 24 valandos. 

17.40 Būk mano meile. 


19.15 Nuo... Iki... 

20.15 Kažkas atsitiko. 

20.50 KK2. 

21.25 Dviračio šou. 


22.30 „Havajai 5.0“. (N-7) 

23.30 „Bręstantis blogis“ 

(N-14). 

0.30 „Ties riba“. (N-14) 

1.30 „Įstatymas ir 

tvarka. Nusikaltimo 

motyvai“. (N-7) 


penketuko 

nuotykiai“. 

6.50 „Tomo ir Džerio 

pasakos“ (k.). 

7.20 Pričiupom! (k). 


rekordai. 

8.50 Būk mano meile 

(k.). (N-7) 

9.45 „Havajai 5.0“ (k.). 

(N-7) 

10.40 Valanda su Rūta 

(k.). 

12.10 „Širdžių ėdikės“. 



pasakos“. 






18.45 Žinios. Euro. 

Kriminalai. 

19.15 Abipus sienos. 


gyvenimai. 

20.50 KK2. 



22.30 „Mentalistas“. (N-7) 

23.30 „Taikinys“. (N-7) 

0.30 „Ties riba“. (N-14) 

1.30 „Įstatymas ir 

tvarka. Nusikaltimo 

motyvai“. (N-7) 


6.55 „Madagaskaro 

pingvinai“. 


7.55 „Lūpdažių 

džiunglės“. 

8.55 „Meilės sūkuryje“. 

10.00 „Svetimi“. 

10.30 „Drąsos kaina“. 

11.00 Komedija „Džiunglių 

karalius 2“. 

12.40 Juokingiausi 

Amerikos namų 

vaizdeliai. 

13.10 „Lūžtanti banga“. 

13.40 „Katašunis“. 

14.10 „Meškiukai 

Gamiai“. 


pingvinai“. 


15.40 „Aurora“. 

16.40 „Meilės triumfas“. 

17.40 Ką manai? 


virtuvėje. 


19.10 „Naisių vasara“. 

19.40 Kodėl? 

20.30 Gyvenimas yra 

gražus. 

21.00 „Moterys meluoja 

geriau“. 

21.35 TV3 vakaro žinios. 

22.00 „Nusivylusios namų 

šeimininkės“. (N-7) 

23.00 „CSI Majamis“. (N-7) 

24.00 „Nuodėmingoji 

Kalifornija“. (N-14) 

1.15 „Gyvenimas 

Marse“. (N-14) 

2.05 „Galaktikos kovos“. 

(N-7) 

Lapkričio 22, antradienis 



pingvinai“. 





10.00 „Svetimi“. 



12.00 Gyvenimas yra 

gražus. 

12.35 Be komentarų. 




Gamiai“. 


pingvinai“. 


15.40 „Aurora“. 




virtuvėje. 



19.40 Prieš srovę. 

20.30 Nuodėmių 

dešimtukas. 


geriau“. 


22.00 „Tikrasis 

teisingumas“. 

(N-14) 

23.00 „CSI kriminalistai“. 

(N-7) 






(N-7) 

Šeštadienis 




(k.). 

7.30 „Be namų negerai: 

naujas gyvenimas“ 

(k.). 

8.00 „Lietuvėlė“ (k.). 

8.30 Kviečiu vakarienės 

(k.). 

9.00 Gyvenimo spalvos 

(k.). 

10.00 Šeštadienio rytas 

(k.). 

11.00 Amerikos talentai 

(k.). 


norintiems žinoti“. 

12.30 „Alibi. Mirtini 

kėslai“. 

13.30 „Muchtaro 

sugrįžimas“ (k.). 

(N-7) 

14.30 Pragaro virtuvė. 

15.30 Amerikos talentai. 


sugrįžimas“. 

17.30 „Be namų 

negerai: naujas 

gyvenimas“. 


18.15 „Margoša: 

moterimi 


19.20 „Lietuvėlė“. 


20.20 Kviečiu vakarienės. 


tyrimas. 





1.10 Bamba. (S) 

„Senis“. Abipus sienos. Prieš srovę. Užkalnio 5. 

6.30 Televitrina 

7.00 „Galileo: norintiems 

žinoti“. 


naujas gyvenimas“. 

8.00 „Lietuvėlė“ (k.) 


(k.). 


tyrimas (k.). 

10.00 Sekmadienio rytas. 



žinoti“ (k.). 

12.30 ŽMOGUS PRIEŠ 

GAMTĄ. „Negyvenama 

sala. Ekstremalūs 

išbandymai“ 

(k.). (N-7) 





16.30 „Muchtaro sugrįžimas“. 

(N-7) 



18.00 Žinios 

18.15 „Margoša: moterimi 







21.00 Užkalnio 5. 

22.00 „Sausas įstatymas: 

mafi jos gimimas“. 

(N-14) 

23.15 „Spartakas. Kraujas 

ir smėlis“. (N-14) 




1.30 Bamba. (S) 

LTV2 

8.00 „Pašėlę Tornberiai“. 





11.30 „Gyvenimas pagal 

uošvius“ (k.). 

12.15 Sporto panorama. 


13.30 „Makleodo dukterys“. 

14.20 Teatro popietė. 

Aleksandras Puškinas. 

Mocartas ir Saljeris. 

Don Chuanas. Maras 

(k.). 

16.35 Dainininkės Veronikos 

Povilionienės jubiliejui. 

Smilgos uoga (k.). 


17.10 Miesto kodas. 

17.25 Tikros istorijos. 


18.20 Žmonijos žodinio ir 

nematerialaus paveldo 

šedevrai. Lietuvos 

dainų šventė (3). 

1994 m. 

19.35 Muzikos istorijos. 

K.Debiusi. „Iš jūros ir 

vėjo“. 


20.55 Meilės šlapias oras. 

Dailininkas Arvydas 

Gurevičius. 

21.05 „Archangelskas“. 

Politinis trileris. (N-7) 

23.10 BBC dokumentika. 

„Planeta Žemė. 

Džiunglės“. 


0.40 Kai mūzos prabyla (k.). 

TV1 


8.40 „Nerealių draugų 

namai”. 

9.10 „Betmeno nuotykiai”. 

9.35 „Džekio Čano 

nuotykiai”. 

10.05 „Geniuko Vudžio šou”. 

10.30 „Būk mano meile”. 

Pasimatymų šou. 

11.30 „Meilės sparnai”. 

12.30 „Keršto bučiniai”. 

13.30 „Indiškos aistros”. 

Žinios šiokiadieniais – 24.00, 1.00, 2.00, 3.00, 

4.00, 5.00, 5.30, 6.00, 6.31, 7.00, 7.30, 

7.45, 8.00, 8.30, 8.45, 9.00, 9.30, 

10.00, 10.30, 11.00, 11.30, 12.00, 

12.30, 13.00, 13.30, 14.00, 14.30, 

15.00, 15.30, 16.00, 17.00, 18.00, 

19.00, 20.00, 21.00, 22.00, 23.00. 


LTV2 

8.00 Tele bim-bam. 


Trembita. 



11.30 Būtovės slėpiniai (k.). 

12.15 Pasaulio panorama. 

12.45 Ryto suktinis. 


14.20 Gintarinės batutos 

meistrai. Saulius 

Sondeckis (k.). 

16.00 Mūsų miesteliai. 

Žemaičių Kalvarija. 1 d. 




17.55 Tele bim-bam. 

18.25 Septynios Kauno dienos. 

18.50 Meilės šlapias oras. 

Dailininkas Arvydas 

Gurevičius (k.). 

19.00 „Eurocup” krepšinio 

turnyro rungtynės. 

Prienų „Rūdupis”-”Aris 

BSA 2003” (Graikija). 

Tiesioginė transliacija iš 

Kauno sporto halės. 

20.45 Dokumentinio 

kino vakaras. 

„British Petroleum”. 

Povandeninės srovės“. 

21.55 Nepažintas pasaulis. 

Povandeniniai tyrimai ir 

atradimai. 

22.20 Gyvenimas yra gražus. 

23.00 Pasaulio dokumentika. 

„Į gamtą“. 

23.30 Muzikos pasaulio 

žvaigždės. Kinijos 

liaudies instrumentų 

kolektyvo „Naujasis 

purpurinis Uždraustojo 

miesto orkestras” (3). 


0.40 Vakaro autografas (k.). 

TV1 



namai”. 



nuotykiai”. 









10.03 Spaudos puslapiai. 



14.30 „Meilė ir kančia”. 


16.00 „Jos vardas Nikita”. 



18.00 „Intrigų dvaras” (1). 

Telenovelė. 

18.57 Žodis – ne žvirblis. 

19.00 „Alisa. Širdžiai 

neįsakysi”. 

20.00 „Įstatymas ir tvarka”. 

21.00 PIRMADIENIO 

ROMANTIKA. Iš Lili 

Šionauer kolekcijos. 

„Visam gyvenimui ir 

vienai dienai“. (N-7) 

22.55 „Draugai VII“. 

23.55 Sveikatos ABC. 

TV6 



10.05 „Penktadienio vakaro 

žiburiai“. Drama. 

11.05 „Medikopteris“. 

Veiksmo drama. (N-7) 

12.05 „Kaulai“. Kriminalinis 

serialas. 

13.00 „Kaip aš susipažinau su 

jūsų mama“. Komedija. 








žiburiai“. Dra ma. 

17.00 „Laskas. Dievo 

kumštis“ (1). Nuotykių 

serialas. (N-7) 

18.00 „Kaulai“. 

19.00 „CSI Niujorkas“. 

20.00 „Moderni šeima“ (1). 


21.00 „Naša Raša“. Humoro 


21.30 „Baubas 3”. Siaubo f. 

(N-14) 

23.25 „Futurama“. Animac. 











10.31 Laida „112“. 

11.03 Tarp Rytų ir Vakarų. 

12.10 Muzikinis vidudienis. 


15.05 Namai namučiai. 











18.00 „Intrigų dvaras” (2). 

Telenovelė. 

19.00 „Alisa. Širdžiai neįsakysi”. 


21.00 „Milžinas Halkas“. 



TV6 


9.35 Tavo augintinis. 



11.05 „Laskas. Dievo kumštis“ 

(1). Nuotykių serialas. 

(N-7) 

12.05 „Kaulai“. 

13.00 „Moderni šeima“. 

Komedija. 






žiburiai“. 

17.00 „Laskas. Dievo kumštis“ 

(2). Nuotykių serialas. 

(N-7) 

18.00 „Kaulai“. 



Komedija. 


serialas. 


21.35 UEFA Čempionų lygos 

rungtynės. „SSC 

Neapoli”-”Manchester 

City FC”. Tiesioginė 

transliacija. 

23.40 „Žvaigždžių vartai. 

Kontinuumas“. Fantast. 

nuotykių f. (N-7) 





8.15 Negaliu tylėti. 

9.20 Super L.T. (k.). 

10.31 Laida „112“. 

11.03 Ant svarstyklių. 



15.05 Litas prie lito. 

16.03 Trišalis susitarimas. 


17.07 Antra pavara. 

18.10 Dienos tema. 

18.30 Kultūra ir religija. 

7.35 Namų daktaras (k.). 

8.05 Praktikantai (k.). 

8.35 Ilgai ir laimingai (k.). 

9.30 Skonio reikalas (k.). 

10.30 Šiandien kimba (k.). 

11.00 Idėjos namams (k.). 

12.05 24/7 (k.). 


13.30 „Inspektorius Luisas” 

(k.). 

15.25 „Pora kaip tvora” (N-7). 



„Akropolio” turnyras. 

TV žaidimas (k.). 


17.20 Lietuva tiesiogiai. 




20.00 20 minučių. Orai. 


20.50 Naujienošana. 






1.05 „Pora kaip tvora”. 

(N-7) 



10.00 Gyventi sveikai! 



12.00 Mados nuosprendis. 

13.00 Kitos naujienos. 

13.25 Suprasti. Atleisti. 


14.45 Susituokime. 

16.00 TV serialas 

„Sutuoktuvių žiedas”. 


18.05 Apylinkės detektyvas. 

18.55 Tegul kalba. 

20.00 Laikas. Lietuvos 

„Laikas”. 

21.05 Sporto naujienos. 

21.10 TV serialas „Furceva”. 

22.25 TV serialas „Meilės 

įkaitai”. 


23.40 Lietuvos „Laikas”. 

23.55 Pasirink likimą. 

0.50 Pozneris. 






20.03 Vakaro pasaka. 


20.45 Mažoji studija. Dievo žodis (k.) 

21.03 Tarp Rytų ir Vakarų (k.). 


23.48 Vidurnakčio lyrika. Š.Šimulynas. 



9.55 TV serialas „Pora kaip 

tvora”. (N-7) 





13.30 TV serialas „Merdoko 

paslaptys” (k.). 

15.25 „Pora kaip tvora”. (N-7) 







18.55 Europos taurės 

krepšinio turnyras: 

Vilniaus „Lietuvos rytas” 

(Lietuva)–Mariupolio 

„Azovmaš” (Ukraina). 

Tiesioginė transliacija iš 

Vilniaus. Pertraukoje – 

Žinios. 






1.05 TV serialas „Pora kaip 

tvora” (N-7). 



7.05 Rinkimai. Po šios laidos 

„Labas rytas”. 









16.00 TV serialas „Sutuoktuvių 

žiedas”. 


17.20 Rinkimai. 




„Laikas”. 




įkaitai”. 







20.20 Gamta – visų namai (k.). 


21.03 Ant svarstyklių (k.). 


23.48 Vidurnakčio lyrika. 

J.Vaičiūnaitė. 






9.00 Lietuvos karių 

diena. Šv. Mišių 

tiesioginė 

transliacija iš Šv. 

Ignoto bažnyčios. 

10.00 Bėdų turgus (k.). 

11.00 Toks gyvenimas su 


12.00 Iškilminga rikiuotė 

Katedros aikštėje ir 

paradas Gedimino 

prospekte. 

13.00 Duokim garo! (k.). 

14.15 Vieša paslaptis (k.). 





dukterys“. 

17.00 „Senis“. (N-7) 

18.15 „Šiandien“. 

Aktualijų laida (su 

vertimu į gestų 

kalbą). 

18.45 Europos vidury. 

19.45 Krašto spalvos. 



21.15 Lietuva gali. 

21.20 Teisė žinoti. 


22.15 Atvira Lietuvos 

universitetų žinių 

lyga „Lyderiai“. 

Susitinka KTU ir VU 

komandos. 


23.30 „Dingę“ (k.). 




10.00 Teisė žinoti (k.). 

11.00 Forumas. 

12.00 Menora. 

12.15 „Yra šalis...“ 


konkursas. 

2011 m. (k.). 



reindžeris“. 


dukterys“. 

17.00 „Senis“. 




kalbą). 

18.45 Jaunųjų talentų 

konkursas 

„Vunderkindai.lt“. 



21.15 Mūsų dienos – 

kaip šventė. 


22.15 Mūsų dienos – 

kaip šventė. 



23.30 Autentiška 

dokumentika. 

„Sveiki atvykę į 

Vakarus“. 

Lapkričio 23, trečiadienis 

Šeštadienis 

Teisė žinoti. „Grobis“. Nuodėmių dešimtukas. Nerealios namų šeimininkės. 


penketuko 

nuotykiai“ (k.). 





rekordai. 


(k.). 

9.45 „Saldi nuodėmė“ 

(k.). 

10.15 2 minutės šlovės 

(k.). 




pasakos“. 







19.15 Farai. (N-7) 

20.15 Misija – grožis. 

(N-7) 

20.50 KK2. (N-7) 



22.30 VAKARO SEANSAS. 

PREMJERA. 

Veiksmo trileris 

„Grobis“ (2007 m., 

JAV, Pietų Afrika). 

(N-14) 


rekordai (k.). 

1.15 Daktaras Ozas. 

Naktinė versija. (S) 



pingvinai“. 





(N-7) 

10.00 „Svetimi“. (N-7) 


11.00 100 000 eurų 

grynais. 

12.00 Žvaigždė 

policininkas. 

12.35 Nuodėmių 

dešimtukas. 




Gamiai“. 


pingvinai“. 


15.40 „Aurora“. (N-7) 


(N-7) 



virtuvėje. 



(N-7) 

19.40 Akistata. (N-7) 

20.30 Be komentarų. 


geriau“. 


22.00 Vikingų loto. 

22.05 „Daktaras Hausas“. 

(N-7) 


(N-7) 






(N-7) 








(k.). 

9.00 Užkalnio 5 (k.). 




(k.). 



(k.). 

12.30 „Plėšrūnai“ (k.). 

(N-7) 



(N-7) 





17.30 „Be namų 

negerai: naujas 

gyvenimas“. 



moterimi 





21.00 „Lietuvos 

princesė“. 


22.00 „Karo vilkai. Žudikų 

karta“. (N-14) 

23.20 „Tikras kraujas“. 




(k.). 

1.35 Bamba. (S) 

www.zalvaris.lt Dirbame visoje Lietuvoje Nemokamas telefonas 8-800 00653 

Lapkričio 24, ketvirtadienis 


penketuko 






rekordai. 


(k.). 

9.45 „Saldi nuodėmė“ 

(k.). 

10.15 Dainuok, jei gali 

(k.). 






pasakos“. 






(N-7) 


19.15 Valanda su Rūta. 

20.50 KK2. (N-7) 

21.25 Dviračio žinios. 


22.30 VAKARO SEANSAS. 

Veiksmo fi lmas 

„Ringo karalius“ 

(2004 m., Pietų 

Korėja, JAV). (N-14) 


rekordai (k.). (N-7) 

2.45 Sveikatos ABC (k.). 



pingvinai“. 





(N-7) 


11.00 Lietuvos talentai 

2011. 



vaizdeliai. 




Gamiai“. 


pingvinai“. 

15.10 „Simpsonai“. (N-7) 

15.40 „Aurora“. (N-7) 


(N-7) 


18.28 Nacionalinė loterija 

10 milijonų. 


virtuvėje. 



19.40 Paskutinė 

instancija. 

20.30 Žvaigždė 

policininkas. 


geriau“. 


22.00 „Kobra 11“. (N-7) 

23.00 „Kaulai“. (N-7) 






(N-14) 

(Užs. 420) 



žinoti“. 



(k.). 



(k.). 

9.00 „Lietuvos 

princesė“. Realybės 

šou (k.). 



(k.). 



12.30 Ekstrasensų mūšis 

(k.). (N-7) 





IV. 







moterimi 

negimstama“. (N-7) 




21.00 „Pirmas 

pasimatymas“. 

TV šou. 

22.00 Drama 

„Pasileidėlis“ 

(2004 m., 

D. Britanija). (N-14) 




1.25 Bamba. (S) 

LTV2 





11.30 Mūsų miesteliai. 

Žemaičių Kalvarija (k.). 

12.20 Nepažintas pasaulis 

(k.). 

12.45 Gyvenimas yra gražus 

(k.). 


14.20 Lietuvos dainų šventė. 

1994 m. (k.). 


žvaigždės (k.). 


meistrai. Henrikas 

Šablevičius (k.). 

16.50 Trys minutės poezijos. 

Jonas Strielkūnas. 




Daiktų sakralumas. 


18.25 „Idiotas“. 

19.15 Laiko portretai. 

Seserys. 

20.00 Gruzijos kino klasika. 

„Gyveno strazdas 

giesmininkas“. Drama. 

(N-7) 

21.20 Jono Basanavičiaus 

160-osioms gimimo 

metinėms. Laiko 

ženklai. Jonas 

Basanavičius. 

22.10 Amžinai graži suknelė. 

3 laida. 

22.40 Elito kinas. „Daktaro 

Plonko pasaulio 

pabaiga“. Komedija. 

(N-7) 


0.40 Kultūros namai. 

TV1 



namai”. 



nuotykiai”. 

10.05 „Geniuko Vudžio šou“. 



5.05 Spaudos apžvalga 






LTV2 

8.00 Gustavo enciklopedija. 

8.30 Kultūrų kryžkelė. Rusų 

gatvė. 



11.30 „Idiotas“ (k.). 

12.20 Amžinai graži suknelė 

(k.). 

12.45 Kultūros namai (k.). 


14.20 Gruzijos kino klasika. 

„Gyveno strazdas 

giesmininkas“ (k.). 

15.35 Veidai. Lietuvių 

dokumentika. Lagerių 

moterys (k.). 




17.55 Gustavo enciklopedija. 

18.25 Vakaro autografas. 


universitetų žinių lyga 

„Lyderiai”. 

20.05 Gintarinės batutos 

meistrai. Saulius 

Sondeckis. 

21.40 Kai mūzos 

prabyla. Justino 

Marcinkevičiaus eiles 

skaito trupė „Liūdi”. 

22.10 „Neskubėk gyventi“. 

23.00 Pasaulio dokumentika. 

„Kai gandras nuvilia po 

dvejų metų“. 


žvaigždės. Gyvos 

dainos festivalis „Aš 

toks vienas”. 3 d. 


0.40 Laiko portretai. 

Seserys (k.). 

TV1 



namai”. 



nuotykiai”. 




















18.00 „Intrigų dvaras”. 




21.00 „Vis dar žinau, ką 

veikei aną vasarą“. 

Siaubo f. (N-14) 



TV6 





kumštis“ (2). Nuotykių 

serialas. 

12.05 „Kaulai“. 


Komedija. 


serialas. 




16.00 „Išlikimas“ (1). 

Nuotykių šou. 


kumštis“. Nuotykių 


18.00 „Kaulai“. 



Komedija. 



21.35 UEFA Čempionų 

lygos rungtynės. „AC 

Milan”–„FC Barcelona”. 

Tiesioginė transliacija. 

23.40 Eurolygos rungtynės. 

Maskvos CSKA–Kauno 

„Žalgiris”. Vaizdo 

įrašas. 

1.20 „Futurama“. 





10.31 Laida „112“. 

11.03 Toks gyvenimas su Zita 

Kelmickaite. 



15.05 Muzikinė kelionė. 

16.03 Žinių amžius. 





13.30 „Indiškos aistros“. 










21.00 KETVIRTADIENIO 

DETEKTYVAS. 

„Inspektorius Džordžas 

Džentlis. Tamsumos“. 

(N-7) 

22.50 „Trauma”. 


TV6 


10.05 „Išlikimas“ (1). 




serialas. 

12.05 „Kaulai“. 






16.00 „Išlikimas“. 




serialas. 


serialas. 






21.30 „Bėgantis žmogus“. 


23.35 „Futurama“. 

0.10 „CSI Niujorkas“. (N-7) 





8.15 Negaliu tylėti (k.). 




10.31 Laida „112“. 

11.03 Forumas. 



15.05 Sveikata (k.). 






Eteris 

17 






11.00 „Mitų griovėjai“ (k.). 




13.30 „Peliuko Perio 

nuotykiai” (k.). 


(N-7) 


16.05 Ilgai ir laimingai. 













1.05 Du karaliai. 



7.05 Rinkimai. Po laidos – 

„Labas rytas”. 












17.20 Rinkimai. 




„Laikas”. 




įkaitai”. 



24.00 Žmogus ir įstatymas. 




20.20 Žinių amžius (k.). 


21.03 Toks gyvenimas su Zita 

Kelmickaite (k.). 


23.48 Vidurnakčio lyrika Just. 

Marcinkevičius. 






13.30 „Istorijos vingiai”. 

„Berlyno sienos 

griūtis”. Dok. f. (k.). 

14.30 Mitų griovėjai. 


(N-7) 








„Akropolio” turnyras. 








0.55 TV serialas „MAD MEN. 

Reklamos vilkai”. 

















„Laikas”. 




įkaitai”. 



23.55 Aleksandras 

Masliakovas. 

0.55 Žvaigždėlaivis. 

1.10 Vaidybinis f. „Dėdulės 

sapnas”. 



20.20 Literatūros akiračiai (k.). 

20.45 Mažoji studija. Dievo žodis 

(k.). 

21.03 Forumas (k.). 


23.48 Vidurnakčio lyrika. B.Sruoga. 



18 

Duokim garo! 




10.00 Europos vidury (k.). 

11.00 Akiračiai. 

12.00 Vilniaus sąsiuvinis. 

12.15 Pulsas (k.). 

12.45 Pradėk nuo savęs 

(k.). 

13.15 Ypatingas atvejis 

(k.). 

14.00 Nacionalinė 

paieškų tarnyba 

(k.). 



reindžeris“. 


dukterys“. 

17.00 „Senis“. 




kalbą). 

18.45 Lietuvos 

tūkstantmečio 

vaikai. 



21.15 Duokim garo! 


22.15 Duokim garo! 


dvidešimties metų“ 

(k.). 

Triumfo arka. 

8.15 „Kelias“. Laida 

evangelikams. 








10.30 Pulsas. 





„Visatos stebuklai“. 

13.30 Detektyvo 

popietė. „Frosto 

prisilietimas“. 

15.30 Pasaulio 

panorama. 


gestų k.). 


koncertas. 

18.40 „Yra šalis...“ 


konkursas. 

2011 m. 



21.00 Triumfo arka. 


23.45 „Laiptai į dangų“. 

Vaid. f. 

Eteris Šeštadienis 

Lapkričio 25, penktadienis 

„Bornas. Sunaikinta tapatybė“. 


penketuko 



ir Džeris“ (k.). 



rekordai. 


(k.). 

9.45 Kviečiu šokti 2 (k.). 



pasakos“. 




16.40 24 valandos. (N-7) 


(N-7) 


19.10 2 minutės šlovės. 

21.15 PENKTADIENIO 

BOMBA. Veiksmo 

trileris „Bornas. 

Sunaikinta 

tapatybė“ 

(2002 m., JAV, 

Vokietija, Čekija). 

(N-7) 

23.35 Veiksmo fi lmas 

„Priverstinis 

nusileidimas“ 

(2005 m., JAV). 

(N-7) 

1.20 Fantastinis siaubo 

trileris „Masalas 2“ 

(2007 m., Kanada). 

(N-14) 

„Čihuahua iš Beverli Hilso 2“. Sveikatos kodas. 



pingvinai“. 


7.55 „Buvusieji“. 


(N-7) 


11.00 Šok su manimi 

2011. 


pingvinai“. 

15.10 „Simpsonai“. (N-7) 

15.40 „Aurora“. (N-7) 


(N-7) 



virtuvėje. 


19.10 100 000 eurų 

grynais. 

20.10 Komedija visai 

šeimai „Čihuahua 

iš Beverli Hilso 2“ 

(2011 m., JAV). 


„Karibų piratai. 

Pasaulio pakrašty“ 

(2007 m., JAV). (N-7) 

1.15 Kriminalinė 

komedija 

„Nevykėliai 

vagišiai“ (2003 m., 

JAV). (N-14) 

Lapkričio 26, šeštadienis 

„Namai namučiai“. 


„Deksterio 






8.10 „Kas naujo, Skūbi 

Dū?“ 

8.35 Animac. f. „Zigis ir 

Ryklys“. 



9.30 Girių horizontai. 


PREMJERA. 

Animacinis fi lmas 

„Atvėsk, Skūbi Dū!“ 

(2007 m., JAV). 


šeimai „Išlaisvinti 

Vilį“ (1993 m., JAV, 

Prancūzija). 

13.50 Nuo... Iki... (k.). 


gyvenimas“. 

15.54 Kitokie? 


gyvenimas“. 

17.00 Auksinė širdis. 

17.45 „Saldi nuodėmė“. 


19.00 Kviečiu šokti 2. 

22.30 Komedija „Namai 

namučiai“ 

(2009 m., JAV). (N-14) 

0.20 Kriminalinis trileris 

„8 milimetrai 2“ 

(2005 m., JAV). (N-14) 

„Kaip atsikratyti vaikino 

per 10 dienų“. 


7.00 Animac. serialas. 

„Alergija 

monstrams“. 




9.30 Mamyčių klubas. 



„Beždžionėlė 

riedlentininkė“ 

(2001 m., Kanada, 

JAV). 

12.45 Animacinis 

nuotykių fi lmas 

„Piteris Penas 

Niekados šalyje“ 

(2002 m., JAV). 

14.10 Romantinė 

komedija „Šeimos 

galva“ (2000 m., 

JAV). 

16.40 „Kastlas“. 

17.40 Didieji pokyčiai. 


19.00 Šok su manimi 

2011. 

22.30 Komedija „Kaip 

atsikratyti vaikino 

per 10 dienų“ 

(2004 m., JAV, 

Vokietija). (N-7) 

0.50 Komiška drama 

„Atrodo, aš myliu 

savo žmoną“ 

(2007 m., JAV, 

Indija). (N-14) 






(k.). 



(k.). 

9.00 Pirmas 

pasimatymas (k.). 

10.00 Sveikatos kodas 

(k.). 


(k.). 



(k.). 

12.30 Ekstrasensų mūšis 

(k.). (N-7) 



(N-7) 


(N-7) 




17.30 „Žiema 100 %“. 

Ekosprendimai. 



moterimi 





21.00 „Penktadienio 

fi esta“. Pif paf šou. 

22.30 „Amerikos talentai 

VI“. Pramoginis 

šou. 

23.30 „Emanuelė: Sekso 

deivė“. (S) 

„Gelmių monstras“. 

6.30 Televitrina 


tyrimas (k.). 


akimirkos. 


VI (k.). 

9.30 Autofanai. 

10.00 Šeštadienio rytas. 



12.00 ŽMOGUS PRIEŠ 

GAMTĄ. „Kenijos 

savanos. 

Ekstremalūs 

išbandymai“. (N-7) 



(k.). 

14.00 Melodrama 

„Svajonių viešbutis: 

Maldyvai“. 



(N-7) 


(N-7) 

19.00 Auksarankiai. (N-7) 

19.45 Savaitės kriminalai. 


20.20 „Alibi. Byla iš 

praeities“. 

21.20 MANO HEROJUS. 

Veiksmo f. „Mirties 

prabudimas“ 

(1999 m., Jungtinė 

Karalystė, 

Vokietija, 

Prancūzija, 

Pietų Afrikos 

Respublika). (N-7) 

23.10 BJAURUS KINAS. 

Siaubo f. „Gelmių 

monstras“ 

(2006 m., JAV, 

Kanada). (S) 

0.55 Bamba. (S) 

LTV2 




Menora. 



11.30 „Neskubėk gyventi“ 

(k.). 


12.45 Vakaro autografas (k.). 


14.20 Septynios Kauno 

dienos. 

14.45 Mokyklos langas (k.). 


žvaigždės (k.). 


16.05 Negali būti. 

16.35 Laida S. 



17.25 Kaimo akademija. 




19.15 Režisierės, aktorės 

Galinos Dauguvietytės 

85-mečiui. 

20.40 Knygų Kalėdos. Eglutės 

įžiebimo šventė 

prezidentūroje. 


22.10 „Gyvenimas pagal 

uošvius“. 

23.00 Džiazo vakaras. 



universitetų žinių lyga 

„Lyderiai”. 

TV1 



namai”. 



nuotykiai”. 
















LTV2 



8.15 Trembita. 


Vilniaus albumas. 

8.45 Rusų gatvė. 

9.15 Tikros istorijos (k.). 

9.45 Kelias. 


10.45 „Neskubėk gyventi“ (k.). 

11.30 Vunderkindai.lt. 


13.10 Šventadienio mintys. 


Daiktų sakralumas (k.). 

14.00 Amžinai graži suknelė 

(k.). 

14.30 Aktorės Birutės 

Raubaitės 85-mečiui. 

Teatro popietė. Kauno 

valstybinio dramos 

teatro spektaklis. 

J.Drucė. „Mūsų jaunystės 

paukščiai“. 



85-mečiui. Iš LTV aukso 

fondo. „Petraičių 

šeimoje“ (3–4). 


meistrai. Viktoras 

Starošas. Lietuviškoji 

Amerika. 

18.00 „Idiotas“ (k.). 

19.00 Muzika gyvai. Vilniaus 

festivalis 2011. 

Sergejaus Krylovo ir 

Lietuvos kamerinio 

orkestro koncertas. 



85-mečiui. Post 

scriptum. Galinos 

Dauguvietytės kūrybos 

vakaras. 2006 m. 


23.30 Bohemiečių trupės 

ir LVSO spektaklis. 

P.Čaikovskio opera 

„Eugenijus Oneginas”. 

TV1 


8.35 RETROSPEKTYVA. 

„Jurgis ir Marija Šlapeliai. 

Ištikimi lietuviškam 

žodžiui”. Ciklas „Lietuvos 

kultūros paveldas”. 




6.30 Gamta – visų namai. 











21.00 PENKTADIENIO 

DETEKTYVAS. 

„Midsomerio 

žmogžudystės XII. 

Ilgapirštis“. 

23.15 „Teisingumo 

vykdytojas”. (N-7) 

0.15 SNOBO NAKTIS. 

„Garbingi žmonės“. 

Kriminalinis trileris. 

(N-14) 

TV6 


10.05 „Išlikimas“. Nuotykių 

šou. 



serialas. 


serialas. 


Komedija. 





16.00 „Išlikimas“. Nuotykių 

šou. 



serialas. 

18.00 „Kaulai“. (N-7) 



Komedija. 

21.00 „Lėlių namai“ (1). 

Drama. (N-14) 




Drama. (N-14) 

24.00 „Lujis“. Komedija. 

(N-14) 

1.00 „CSI Niujorkas“. (N-7) 






10.31 Sankryža. 

11.03 Akiračiai. 




16.03 Gyvoji istorija. 





9.05 „Blogiau nebūna”. 

Serialas. 



12.00 „Kaimo daktarė”. 

Serialas. 


šou. 


teorija“. 


15.30 Alchemija XXIV. Poetai 

tarp mūsų. 


per 10 dienų. 

16.57 Žodis – ne žvirblis (k.). 



19.00 „Čakas”. 

20.00 „Teisingumo vykdytojas”. 

21.00 „Pati baisiausia 

vidurinė“. Komedija. 

(N-7) 

22.40 „Dešimčia metų jaunesni 

per 10 dienų” (k.). 




šou. 

TV6 




9.50 Per objektyvą. 




vaizdeliai. 


12.30 „Topmodeliai“. Realybės 

šou. 






18.00 „Ledo kelias“. Realybės 

šou. (N-7) 

19.00 „Starskis ir Hečas“. 

Veiksmo komedija. (N-7) 

21.00 „Lėlių namai“ (2). Drama. 

(N-14) 




Drama. (N-14) 

24.00 „Lujis“. Komedija. (N-14) 

1.00 „X mutantai“. (N-7) 

9.03 Kultūros savaitė. 


12.10 Sudie, XX amžiau. 


15.03 Baladės. 

16.03 Kaip žmonės gyvena. 


17.03 Mažoji studija: Popiežius ir 

pasaulis, Septintoji diena. 


„Jaunikliai” (1). Dok. 

serialas (k.). 







13.30 „Istorijos vingiai”. 

„Berlyno sienos griūtis” 

(2 d.). Dok. f. (k.). 

14.30 Skonio reikalas (k.). 

15.25 „Pora kaip tvora”. (N-7) 


16.05 Gongo Gangas. 










22.35 Vertas kinas. 

„Gynėjas”. Veiksmo. f. 

(N-14) 



(1). Dok. serialas 

(k.). 










14.40 Lauk manęs. 




17.55 TV žaidimas „Stebuklų 

laukas”. 



„Laikas”. 


21.10 Vaidybinis f. „Įsimylėjęs 

ir beginklis”. 

23.05 Respublikos turtas. 

1.25 Vaidybinis f. 

„Policininkai ir vagys”. 



20.20 Gyvoji istorija (k.). 


21.03 Akiračiai (k.). 


23.48 Vidurnakčio lyrika. 

D.Jazukevičiūtė. 







8.30 BBC pristato. „Jaunikliai” 

(1). Dok. serialas (k.). 



10.35 Ekovizija. 





(2). Dok. serialas. (N-7) 

14.00 Dok. serialas 

„Katastrofų pamokos”. 

„Dangoraižiai”. (N-7) 


15.55 Nauda ūkiui. 


16.05 „Istorijos vingiai”. „Kas 

nužudė Rasputiną?” 

Dok. f. 





19.00 „Merdoko paslaptys”. 


21.30 Šeštadienio detektyvas. 

TV serialas „Inspektorius 

Luisas”. (N-7) 

23.40 Piktas kinas. „Pano 

labirintas”. Mistinė 

drama. (N-14) 



7.25 Grok, armonika! 

8.05 Gudruolės ir gudruoliai. 

8.45 Ganytojo žodis. 


9.20 Skanėstas. 

10.00 Vladimiras Vysockis. 




13.30 „Jeralaš”. 

14.20 TV serialas „Didžiausias 

troškimas”. 


17.25 TV serialas „Didžiausias 

troškimas”. 

18.05 Didžiosios lenktynės. 

20.00 Laikas. 


21.50 Bolero. 

23.35 Kas? Kur? Kada? 

0.50 Vaidybinis f. „Išėjusieji”. 







23.48 Vidurnakčio lyrika. J.Graičiūnas. 



Už galimus televizijos ir radijo programų pasikeitimus redakcija neatsako.



Televizija 

19

20 

Kryžiažodis 

Pašilių naujienos 

Laisvalaikis Šeštadienis 

Jeronimas atostogauja 

Stasys Varneckas 

Sodietį Jeronimą visi laiko 

trenktu. Gal šlapiu maišu, gal ir 

visu pagaliu. Šiaip jis būtų kaip 

visi – aria, akėja, sėja, net savo 

žalmargę pamelžia, pavaduodamas 

pačiutę. Tačiau kartas nuo 

karto, nesvarbu, ar karšta šienapjūtė, 

ar speiguotas sausis, Jeronimas 

ima dieną kitą atostogų. 

Į Egiptą jis nevažiuoja, nes 

jam visai nerūpi, ar tas sfinksas 

prie piramidžių išsižiojęs, ar susičiaupęs. 

Nelabai atsimena, kada 

ir Palangoje buvo. Gal kai ant Birutės 

kalno, sako, vėžys švilpė, o 

varna kankliavo. 

Jeronimas atostogauja namie, tai 

yra Pašiliuose. Tiesa, namisėda jo 

nepavadinsi. Greičiau nepasėda. Kai 

tik pasiskiria atostogų, palieka ūkį 

Dievo Apvaizdai, o pats, per petį 

persimetęs senutę armoniką, pavel- 

dėtą iš senelio, iškeliauja. Vandravoti, 

sako, einu. 

Taigi eina Jeronimas per sodžių 

ir dairosi kokio pažįstamo. O tada 

ir prasideda... 

– Sveika Agota, švenčiausia duonos 

raikytoja! Atriek ir man kokią 

abišalę. Tu apsaugai mus nuo gaisrų, 

potvynių, maro ir karo... 

Šitaip pašlovinta bobulė Agota 

visai linksmai žiūri į Jeronimą, o 

šis klausia: 

– Ar muzika tebemėgsti? Ar tas 

lietuviškas popsas tau per gerklę dar 

neišlindo? 

Bobulė chi chi, o Jeronimas štai 

jau ir traukia lietuvišką popuri: 

Tu, bobule, tu graži, 

Tu į Zvonkę panaši. 

O kas man iš tokios, 

Iš tokios ilgos suknios? 

Pabučiuoki Vingio Joną – 

Gausi visą milijoną... 

Parengė žurnalo „Oho“ redakcija 

Atsakymai – skaičiais 

pažymėtuose langeliuose. 

Juos rasite lapkričio 26 d. numeryje. 

Bobulė Agota vėl chi chi, o Jeronimas 

jau ieško kito sodiečio. Štai mato – 

eina paštininkė Inga su savo drauguže. 

– Sveikos gyvos, mergužėlės! Ar 

pilvukų neskauda? 

– O ko jiems skaudėti? 

– Nuo apmąstymų gilių ir svajonių 

didelių. 

Kol panelės chi chi, Jeronimas 

jau plėšo armonikos dumples: 

Mergužėlės mūsų jaunos 

Nebe kaime kraitį kraunas. 

Vos prakunta opa opa 

Ir išbilda į Europą. 

Jeronimas suranda punktą ir 

Anskaičių Giedriui, kuris sušalęs 

stypso autobusų stotelėje: 

Nesvajok, berneli, 

Apie miesto laimę 

Aitvarai jau peri 

Ir gimtajam kaime. 

– Eik tu!.. – pasiunčia Giedrius 

Jeronimą. 

Anupro Dirvelės nuotykiai 

Kas čia vyksta? Kas čia dedas? 

Lietuva slidi kaip ledas. 

Net policijos šulai 

Slidinėja kaip arkliai. 

Lietuva, deja, ne ūsas 

Ir kutena ją ne blusos. 

Tai Anupro ištarmė: 

– Man jau aišku, kur esmė... 

Anekdotai 



Rimanto Dovydėno piešiniai, Stasio Varnecko žodžiai 

Jeigu Kempei niežti ūsą, 

Ten, matyt, priviso blusų. 

Kempė žino, ką darys: 

Ūsą žibaluos mirkys. 

Ir Anupro žentas Matas 

Avi pareigūno batais. 

– Gal ir tu, brangus ženteli, 

Slidinėji kaip veršelis? 

☺☺☺ 

Ateina vyras į barą: 

– Padavėjau, įpilkite greičiau bokalą alaus, kol nekilo skandalas. 

Išgėręs jis vėl pareiškia: 

– Dar vieną, kol nekilo skandalas. 

Po penkto bokalo padavėjas klausia svečio: 

– Kokį skandalą turite omenyje? 

– Aš negaliu susimokėti. 

Kryžiažodžio, išspausdinto lapkričio 12 d., atsakymai 

(Užs. 622) 

Vertikaliai: Mumija. Pagava. Unam. Bakelitas. Vapalė. Gagari. Lalesys. Birutė. 

Maras. Nota. Pitas. Pat. Ganė. Kranas. Sr. Lomus. Tvano. Vaismedis. Maišas. Ievynas. 

Proga. Skaudokas. Kaimas. 

Horizontaliai: Gyvis. Pagina. Makaronai. Gegutė. Siu. Palata. Med. Virė. Klevo. 

Mati. Rodyk. Pamina. Mis. Minusas. Latas. Jovaras. Alas. Tapa. Upes. Sviri. Anas. Prašom. 

Alyva. Naga. Ūmės. Trosas. 

Pažymėtuose langeliuose: Raudonas balionas. 

Tas ir nueina. Susitinka sodžiaus 

intelektualą, buvusi pradinės 

vedėją Banaitį. Jam Jeronimas 

dainelių netraukia – bijo. Gal nuo 

antros klasės, kai pedagogas ausį 

nusuko už kažkokią išdaigą. Pabandytų 

jis šiais laikais, pagalvoja 

Jeronimas. Vaikų teisių gynėjai 

vėju atskristų, o žiniasklaidai peno 

pakaktų metams. 

– Labas rytelis, mokytojau! 

– Labas, Jeronimai. Tai vis dainuoji, 

svietą linksmini? 

– Atostogos, mokytojau. 

Ir viskas. Ir eina toliau Jeronimas. 

Žiūri: ogi pats vicemeras 

Rub liauskas kažin ko į Pašilius atvyko. 

Bene vėl bus kokį kėslą sumanęs. 

Tokiam ir kandesnės dainuškos 

negaila. 

Šimtinėmis eurų apaugus 

aukštai 

Galinga Rubliausko pilis. 

Kiek knisosi Seimas po jos 

pamatais. 

O ji tebestovi dar vis. 

Rubliauskas šypsosi. Žino politikas, 

kad su liaudimi neverta pyktis. 

Geriau parodyti dvi eiles keramikos 

implantų ar net ranką paspausti. 

Taip jis ir padaro. 

O Jeronimas eina toliau. Jis atostogauja. 

Rimanto Dovydėno piešinys


Valstiečių laikraštis Televizija 

21

22 

Po Lietuvą 

Rūta Klišytė 

VL žurnalistė, ruta.klisyte@valstietis.lt 

Šis rajono centras pelnytai didžiuojasi 

savo senamiesčiu. Jo 

plane įkūnyta ta laisvės ir patriotizmo 

dvasia, kuria rokiškėnai, 

aktyviai dalyvavę 1863 m. sukilime, 

pasižymėjo dar nuo baudžiavos 

laikų. 

Senamiesčio šerdis 

Rokiškio senamiesčio stuburas – 

plati, net kilometro ilgio promenada, 

jungianti miesto širdį, Šv. apaštalo 

evangelisto Mato bažnyčią, su 

dvaro rūmų ansambliu. „Ir iš didmiesčio 

atvykę turistai čia dairosi 

nuščiuvę: senamiestis, regis, nedidukas, 

o tiek laisvos erdvės, tokia 

tauri simetrija! Garbė mūsų miesto 

architektams, atsispyrusiems sovietų 

valdžios spaudimui ir nesudarkiusiems 

šios erdvės standartiniais 

daugiabučiais“, – džiaugėsi Ona 

Mackevičienė, Rokiškio krašto muziejaus 

Istorijos skyriaus vedėja. Juk 

būtent Rokiškio dvaras pripažintas 

šių metų Lietuvos turizmo traukos 

vietove, dėl šio titulo varžėsi net 21 

turizmo objektas. Rokiškio dvaras 

(nuo 1933 m. čia įsikūręs krašto muziejus) 

pripažintas kultūros paveldo 

paminklu, įvertintas už sutvarkytus 

sodybos pastatus, parengtą ekspoziciją, 

surinktą kolekciją bei plačią 

edukacinę veiklą. 

Anot O.Mackevičienės, dvaro statybos 

buvo pradėtos XVIII a. pabaigoje. 

Jas pradėjo grafas Ignotas Tyzenhauzas. 

„Manoma, kad prie dvaro 

ansamblio, pabaigto XIX a. pradžioje, 

ranką pridėjo ir žymusis Laurynas 

Stuoka-Gucevičius. Tuo pačiu 

metu buvo užsodintas ir 28 hektarų 

parkas. Taigi ligi šiol iš rankų į rankas 

ėjęs Rokiškio miestelis (priklausė 

didžiajai kunigaikštienei Elenai, Vilniaus 

vaivadai Mikalojui Radvilai, 

didikams Krušinskiams, kurių rūmai 

neišliko) tapo garsios Tyzenhauzų 

giminės tėvonija. Iš pradžių grafai 

čia retsykiais buvodavo, o įsikūrė, 

kai pastatė naujus dvaro rūmus, mat 

Krušinskių apartamentai turtingai ir 

garbingai giminei pasirodė per ankšti“, 

– pasakojo istorikė. 

Didikų nuopelnai kraštui 

Šie didikai aktyviai rūpinosi dvaro 

ir krašto klestėjimu. I.Tyzenhauzas, 

Lietuvos pėsčiosios gvardijos vadovas, 

protingas, išsilavinęs vyras, buvo 

gabus ne tik karui, bet ir verslui. „Sumojęs, 

kad šiose apylinkėse ypač gerai 

dera linai, iš to išspaudė gražaus 

pinigo: užvertė Europos rinką kokybišku 

lietuvišku linu. Šis tiko ir damų 

nėriniams, ir didikų apykaklėms. Ligi 

šiol išliko kolonomis puošti prekybos 

namai, nūnai restauruoti. Taigi Rokiškis 

pamažėle plėtėsi, juolab kad 

buvo Lietuvos pasienyje, pakeliui į 

Šeštadienis 

Gyva Rokiškio laisvės dvasia 

Kiekvienas mūsų miestas ar miestelis savaip patrauklus ir įdomus, 

tačiau retas pasižymi tokiu architektūriniu užmoju bei derme kaip Rokiškis. 

Rygą. Argi ne jis prisidėjo prie Rygos 

uosto plėtimosi parūpindamas krovos 

darbų? – juokais klausė pašnekovė. 

– Dvaro rūmai garsėjo ir oranžerijomis, 

kurias globojo Konstantinas 

Tyzenhauzas, garsus ornitologas. Jis 

čia įrengė ir gamtos tyrinėjimų laboratoriją. 

Nunykus vyriškajai grafų linijai, 

Rokiškio dvaras atiteko Marijai 

Tyzenhauzaitei, kuri ištekėjo už lenkų 

didikų Pšedzeckių atžalos. Tada 

rūmai buvo perstatyti pseudobaroko 

stiliumi su manierizmo elementais – 

tokius juos matome ir šiandien.“ 

O.Mackevičienė įspėja, kad neapžiūrėjusieji 

rūmų interjero daug 

praras. Didžioji menė, kabinetas, valgomasis 

(jo baldai – garsiųjų Zakopanės 

dirbtuvių šedevras), net grafaičių 

plaukų šukavimo kambarys 

šiandien yra kruopščiai restauruoti, 

puošti autentiškais eksponatais. 

„Kai kurios grafaičių suknios – tik ri 

meno kūriniai. Jos buvo saugomos 

kaip šeimos relikvijos. Karų, sovietmečio 

laikotarpiu šis turtas būtų 

neišvengiamai prapuolęs, tačiau ati- 

teko tarnams, o jį išsaugojo šių palikuonys. 

Drabužių kolekciją muziejui 

perdavė buvusio grafo virėjo 

A.Kalpoko proanūkiai. Be šių puikių 

žmonių neturėtume unikalių eksponatų“, 

– geradariais džiaugėsi muziejaus 

darbuotoja. 

Rokiškio dvaro rūmų muziejus tapo ES konkurso „Lietuvos turizmo traukos vietovė 2011“ nugalėtoju. 

Klaudijaus Driskiaus ir Vismanto Žuklevičiaus nuotraukos 

Kiekvienas senamiesčio namelis yra savitas. 

Altoriuje įamžintas 

patriotizmas 

„Pastatykite tokią bažnyčią, kokios 

Lietuvoje dar nėra“, – toks buvo, 

anot istorikės, grafo Reinoldo Tyzenhauzo, 

paskutiniojo garbios giminės 

palikuonio, paliepimas. Todėl 

architektas V.G. fon Šachtas pastatė 

ją bebokštę, dailiai laiptuoto originalaus 

fasado. Statybas 1885 m. 

užbaigė G.Verneris, o bokštas atsirado 

įsikišus Reinoldo seseriai Marijai: 

„Bažnyčia be bokšto lyg dama 

be skrybėlės!“ 

Rokiškio bažnyčia – tikras neogotikos 

perlas. Ji pastatyta sudegus 

medinei bažnyčiai po 1863 m. sukilimo. 

Anot O.Mackevičienės, epitetas 

„puošni“ Rokiškio bažnyčia netinka: 

ji santūriai elegantiška, o visu 

grožiu ši elegancija atsiskleidžia viduje. 

„Interjerui grafas nepagailėjo 

pinigų, iš Europos vežė tai, ką rado 

ten geriausia. Unikalus paauksuotos 

bronzos altorius atkeliavo net iš 

Paryžiaus, vargonus pagamino garsi 

Valkerio fi rma. Vargonuoti čia mokėsi 

Kipras Petrauskas, Juozas Tallat-Kelpša. 

Bažnyčios rūsių kriptose 

palaidoti Tyzenhauzų ir Pšedzeckių 



giminių nariai. Altoriaus dailumas 

buvo įvertintas net dviem medaliais: 

šie į jį buvo įmontuoti, deja, vienas 

per karą dingo. O kitoje altoriaus pusėje 

grafo Reinoldo paliepimu buvo 

surašyti vardai ir pavardės visų, kurie 

prisidėjo prie bažnyčios statybos: ne 

tik didikų ar turtingesnių miestelė- 

Kitoje unikalaus bažnyčios altoriaus pusėje grafo paliepimu buvo 

surašyti vardai ir pavardės visų, kurie prisidėjo prie bažnyčios 

statybos: ne tik didikų, bet ir paprastų valstiečių. 

nų, bet ir paprastų valstiečių“, – vardijo 

O.Mackevičienė ir pabrėžė, kad 

pavardės surašytos lietuviškai (spaudos 

draudimo metu!). Ar begali būti 

gražesnis laisvos dvasios ir tikro pilietiškumo 

pavyzdys? 

Atvykę turistai, ypač iš Lenkijos, 

pasigrožėję altoriumi ieško 

savo giminės pavardės: savąją, 

beje, surado Lenkijos prezidentas 

B.Komarovskis. 

Rokiškio rajono verslininkai tęsia 

gražią pilietiškumo tradiciją. Šiemet 

jie subūrė rokiškėnus su vaikais 

į didžiulę talką tvarkyti parko: buvo 

nugenėtos medžių šakos, sutvarkyti 

grioviai. Taigi laisva dvasia gyva 

ne tik miesto architektūroje, bet ir 

rokiškėnų širdyse. Ar ne dėl to parko 

tvenkinyje taip gerai jaučiasi juodosios 

gulbės, padovanotos Latvijos 

Cėsio miesto, kurį su Rokiškiu sieja 

draugystės saitai?


Sveikata 

Neretai papildai kainuoja kur kas brangiau negu vaistai, tačiau žmogus, įtikinėjamas vaistininko, juos nusiperka. Martyno Vidzbelio nuotrauka 

Maisto papildai dažnai 

garbinami be pagrindo 

Prasidėjus peršalimų sezonui iš vaistinių šluojami maisto papildai 

tikintis, kad jų gausus vartojimas padės įveikti įvairias ligas. 

Daiva Šalc 

VL žurnalistė, daiva.salc@valstietis.lt 

Dažnai manoma, kad papildai 

veikia kaip vaistai – gerina atsikosėjimą, 

gydo peršalimą, pasižymi 

antibakteriniu poveikiu. 

Gydytojai apie „stebuklingąsias“ 

piliules atsiliepia kritiškai – papildų 

efektyvumas nėra įrodytas 

klinikiniais tyrimais, maža to, suvartojus 

per didelį jų kiekį, gali 

sutrikti sveikata. 

Gali pakenkti 

Papildai yra maisto produktai, skirti 

praturtinti įprastą žmogaus maisto 

racioną. Pasak Vilniaus greitosios pagalbos 

universitetinės ligoninės gydytojos 

dietologės Daivos Pipiraitės, papilduose 

yra koncentruotų maisto ar 

kitų medžiagų, turinčių mitybinį arba 

fi ziologinį poveikį, todėl žmonės dažnai 

juos supainioja su vaistais. 

„Pasitaiko atvejų, kai vietoje gydytojo 

paskirto vaisto ligonis sava- 

rankiškai nusprendžia gerti kažkieno 

parekomenduotą maisto papildą. Dėl 

tokios savigydos liga paūmėja. Ypač 

tai pavojinga sergantiems širdies ir 

kraujagyslių ligomis bei vyresniems 

žmonėms“, – paisyti gydytojo rekomendacijų 

skatino D.Pipiraitė. 

Sveikam ir racionaliai besimaitinančiam 

žmogui maisto papildų nereikia 

– su maistu jis gali gauti visų 

reikiamų vitaminų ir mineralinių 

medžiagų. Jų žmogui gali pritrūkti 

tik tam tikrais gyvenimo periodais, 

Susižeisti galima ir namuose 

Pusei vyresnio amžiaus žmonių kaulų lūžiai gali visai nesugyti dėl prastos 

kraujotakos lūžio vietoje. Raimundo Šuikos nuotrauka 

Almutė Blaževičiūtė 

Didžioji dalis traumų įvyksta, 

atrodytų, saugiausioje mums 

erdvėje – namuose. Dažniausiai 

jas patiria pagyvenę žmonės, 

kurie dėl sutrikusios pusiausvyros, 

orientacijos erdvėje, smegenų 

kraujotakos nepakankamumo 

iškrinta iš lovos, paslysta ant laiptų, 

vonioje ar susižaloja aštriais 

daiktais. 

Kaulų lūžiai gyja kelis 

mėnesius 

Vilniaus greitosios pagalbos 

universitetinės ligoninės (VG- 

PUL) I ortopedijos ir traumatologijos 

skyriaus vedėjas Boleslovas 

Vaitekonis suskaičiavo, kad į jų ligoninę 

kasmet patenka apie pusė 

tūkstančio vyresnio amžiaus žmonių, 

kuriems lūžo kaulai – šlaunikaulis, 

čiurna, kaklas, žastikaulis ar 

stipinkaulis. 


pavyzdžiui, suplanavus pastoti, suliesėti 

ar sergant ligomis, dėl kurių yra 

sutrikęs maisto medžiagų pasisavinimas 

– kepenų, tulžies, kasos ar kitomis 

virškinimo trakto ligomis. 

„Tokiu atveju maisto papildus skiria 

gydytojas, tačiau jų vartojimas vis 

tiek neatstos vaistų poveikio ir nebūtinai 

padės sulieknėti ar pagerinti 

kasos veiklą. Žmogaus savijautos pagerėjimas 

arba nepagerėjimas geriant 

maisto papildus yra labai subjektyviai 

vertinamas, todėl tuo nereikėtų 

remtis“, – teigė dietologė. 

Papildai, anot D.Pipiraitės, nėra 

maisto pakaitalas, todėl jų nevalia 

perdozuoti – gali pasireikšti šalutinis 

poveikis. Jis priklauso nuo papildo 

sudėties, pavyzdžiui, perdozavus 

magnio, ligonį pykins, sumažės jo 

kraujospūdis, sutriks kvėpavimas, 

širdies ritmas, kai kuriais atvejais 

gali ištikti net koma. 



Redaktorė 

Daiva Šalc 

daiva.salc@valstietis.lt 

Trumpai 

Moterys per mažai 

rūpinasi savo sveikata 

Gimdos kaklelio vėžys, palyginti 

su kitomis onkologinėmis ligomis, 

nusineša daugiausia moterų gyvybių. 

Statistika rodo, kad kasmet Lietuvoje 

gimdos kaklelio vėžiu suserga apie 

500 moterų, miršta – apie 300. Kad 

ši statistika pasikeistų, Lietuvoje jau 7 

metus įgyvendinama gimdos kaklelio 

vėžio patikros programa. Panevėžio 

teritorinės ligonių kasos (TLK) specialistai 

teigia, kad programa nesulaukia 

pakankamo moterų dėmesio. 

Nuo šių metų pradžios Panevėžio TLK 

veiklos zonose – Panevėžio ir Utenos 

apskrityse – panaudota tik 46 proc. 

programai skirtų lėšų. Panevėžio TLK 

specialistai ragina visas moteris, galinčias 

dalyvauti programoje, nedelsti 

ir pasitikrinti dėl gimdos kaklelio 

vėžio. Dėl dalyvavimo programoje 

reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją 

– kartą per trejus metus nemokamas 

tyrimas atliekamas kiekvienai 

moteriai, kurios amžius – nuo 25 

iki 60 metų. Praktika rodo, kad net 

80 proc. gimdos kaklelio vėžiu susirgusių 

moterų galėtų pasveikti, jei 

liga būtų buvusi pastebėta laiku ir 

kuo anksčiau būtų paskirtas gydymas. 

Per programos įgyvendinimo 

laikotarpį Lietuvoje ankstyvos mirties 

nuo gimdos kaklelio vėžio išvengė 

2,8 tūkst. moterų. 

balsas.lt inf. 


(Užs. 776)

24 

Sveikata 

Maisto papildai dažnai 

garbinami be pagrindo 

Sveikam ir racionaliai besimaitinančiam žmogui maisto papildų nereikia. Martyno Vidzbelio nuotrauka 


Neatliekami 

klinikiniai tyrimai 

Kauno klinikų Šeimos medicinos 

klinikos gydytojas Gediminas 

Urbonas, kalbėdamas apie maisto 

papildų poreikį žmogaus organizmui, 

teigė, kad papildai reikalingi 

tik tuomet, kai sergant tam tikromis 

lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, 

sąnarių, neįmanoma pacientui pasiūlyti 

efektyvių vaistų. 

„Kartais tikėjimas papildais 

gydo, ir juos vartodamas žmogus 

tarsi jaučia kažkokią naudą. Tačiau 

vertinant papildus, medikams privalu 

remtis tam tikrais įrodymais, 

o jų šis produktas neturi. Klinikiniai 

maisto papildų tyrimai, patvirtinantys 

jų efektyvumą ar naudą, 

nėra atliekami – jie būtini tik vaistams“, 

– skirtumą tarp maisto papildų 

ir vaistų paaiškino gydytojas 

terapeutas. 

Maisto papildų vartojimas dideliais 

kiekiais G.Urbonui kelia nerimą 

– nėra žinoma, kokius procesus 

šie produktai sukelia žmogaus organizme. 

„Kita vertus, nėra įrodyta, kad 

gerti papildus yra nesaugu, todėl 

kiekvienas žmogus dėl jų vartojimo 

privalo apsispręsti individualiai“, 

– teigė šeimos gydytojas. 

Rudens ir žiemos mėnesiais, 

kai prasideda medžioklės ir kiaulių 

skerdimo sezonas, padidėja 

grėsmė užsikrėsti trichinelioze – 

ūmiu žmonių ir gyvūnų susirgimu, 

kurį sukelia Trichinella genties 

apvaliosios kirmėlės. Liga 

pasireiškia silpnumu, pykinimu, 

aukšta temperatūra, veido, akių 

vokų pabrinkimu, raumenų ir sąnarių 

skausmais. 

Trichinelioze dažniau serga 

kaimo gyventojai bei suaugusieji. 

Paprastai jie užsikrečia valgydami 

trichinelėmis infekuotą mėsą, 

dažniausiai – kiaulieną. Užkrečiamųjų 

ligų ir AIDS centro duomenimis, 

smulkiuose namų ūkiuose 

Vaistų apraše visuomet nurodoma, 

kaip veikia konkretus cheminis 

preparatas ir koks jo nepageidaujamas 

šalutinis poveikis, o 

maisto papildų efektyvumas, anot 

G.Urbono, apibūdinamas tik to- 

kiais abstrakčiais teiginiais kaip 

„gerina“, „didina“ ar „mažina“. 

„Veikiami intensyvios reklamos 

žmonės pradeda tikėti, kad papildai 

apsaugo nuo peršalimo, stiprina 

imunitetą. Tokių įrodymų paprasčiausiai 

nėra, todėl manau, kad 

papildai nėra gydymo priemonė“, – 

įsitikinęs medikas. 

Jo nuomone, Lietuvoje problema 

yra ta, kad papildai parduodami 

vaistinėse – jų vieta turėtų būti 

maisto prekių parduotuvėse. Neretai 

papildai kainuoja kur kas brangiau 

negu vaistai, tačiau žmogus, įtikinėjamas 

vaistininko, juos neplanuotai 

nusiperka. 

Reklama suklaidina 

Maisto papildų rinką Lietuvoje 

stebi Valstybinės maisto ir veterinarijos 

tarnyba (VMVT). Jos inspektoriai 

tikrina, ar papildų gamintojai 

ir platintojai laikosi Reklamos įsta- 

tymo, kuris draudžia reklamuojant 

maisto produktus nurodyti ar užsiminti 

apie tas produkto savybes, kurių 

šis neturi. 

Norint papildams priskirti sveikatingumo 

teiginius, pasak VMVT 

Maisto skyriaus vedėjos pavaduotojos 

Violetos Šapokaitės, privaloma 

atlikti mokslinius jų tyrimus. Juos 

įvertina Europos maisto saugos tarnyba 

(EFSA). 

„Šiais metais EFSA išnagrinėjo 

ir įvertino apie 3 000 maistingumo 

ir sveikatingumo teiginių, nurodomų 

ant įvairių maisto produktų ir 

maisto papildų pakuočių. Dabar jų 

gamintojai negalės naudoti tokių 

frazių, kaip „gerina sąnarių funkciją“, 

„kovoja su vėžio ląstelėmis“, 

jeigu gaminio poveikis nebus įrodytas 

moksliniais tyrimais“, – ramino 

V.Šapokaitė. 

Vykdant Reklamos įstatymo 

kontrolę, daugiausia nustatomų pažeidimų 

yra susiję būtent su maisto 

papildais. Iš šiemet surašytų 25 įstatymo 

pažeidimų protokolų 12 buvo 

dėl maisto papildų. 

„Maisto papildai negali būti įvardijami 

kaip vaistai – jie skirti papildyti 

įprastą maisto racioną. Jų 

ženklinimo etiketėse negali būti 

nurodyta ar užsiminta apie maisto 

papildų gydomąsias ar nuo ligų 

saugančias savybes“, – teigė VMVT 

specialistė. 

Dažniausiai reklamuojant maisto 

papildus naudojami tokie klaidinantys 

teiginiai kaip: „Atsikosėjimą 

gerinantis natūralus sirupas“, 

„Stiprus antivirusinis, antibakterinis 

poveikis“, „Gripo ir peršalimo 

ligų profi laktikai“ ir pan. Pažeidus 

Reklamos įstatymą, skiriamos nuo 

1 iki 30 tūkst. Lt baudos. 

Valstybinės importo kontro- 

Klinikiniai maisto papildų tyrimai, patvirtinantys jų efektyvumą ar 

naudą sveikatai, nėra atliekami – jie būtini tik vaistams. 

užaugintų kiaulių mėsa 2001–2010 

m. lėmė 57,2 proc. visų trichineliozės 

protrūkių, neištirta šerniena – 

23,6 proc. 

lės duomenimis, šiais metais importuota 

121 siunta (183,1 t), 

2010 m. – 103 siuntos (179,5 t), 

2009 m. – 86 siuntos (117,59 t) 

maisto papildų. 

Kaip šaltuoju metų sezonu sustiprinti organizmą 

Pataria Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės 

ligoninės gydytoja dietologė Daiva Pipiraitė. 

Mėsą būtina tikrinti dėl trichineliozės 

Pagal Lietuvoje galiojančius teisės 

aktus, visų paskerstų kiaulių ir 

sumedžiotų šernų mėsa turi būti 

tiriama dėl trichinelių nustatymo, 

Dažniausiai trichinelioze užsikrečiama valgant trichinelėmis užkrėstą kiaulieną, 

todėl privalu vartoti tik patikrintą skerdieną. Raimundo Šuikos nuotrauka 

Svarbu gerai pailsėti, išsimiegoti, nevartoti per daug 

alkoholio, kontroliuoti stresą, grūdintis. Imuninei sistemai 

stiprinti svarbios šios medžiagos: argininas, omega-3 

riebalai, gliutaminas, cinkas. Visų šių medžiagų 

yra gausybėje maisto produktų, pavyzdžiui, arginino 

šaltinių yra pieno produktuose, mėsoje, jūrų gėrybėse, 

kviečių gemaluose, grikiuose, avižose, riešutuose, 

omega-3 riebalų yra riebiose jūrinėse žuvyse, linų sėmenyse 

ir sėmenų aliejuje. 

Tam, kad mityba teigiamai veiktų sveikatą, racionas turi būti: 

1. Adekvatus (neturi trūkti esminių maisto medžiagų – baltymų, riebalų, 

angliavandenių, skaidulų, vitaminų, mikroelementų). 

2. Subalansuotas (visko reikia valgyti po truputį). 

3. Nuosaikus (racione neturi būti per daug riebalų, druskos, cukraus). 

4. Suteikiantis reikiamą energijos kiekį (kalorijų arba energijos reikia suvartoti 

tiek, kad kūno svoris būtų optimalus). 

tačiau vis dar pasitaiko atvejų, kai 

kiauliena ir šerniena vartojama nepatikrinta. 

Siekiant išvengti užsikrėtimo trichinelioze, 

privalu valgyti tik veterinarijos 

specialistų patikrintą skerdieną. 

Reikia nupjauti gabaliuką (apie 

100 gramų) raumenų (geriausiai – 

diafragmos, liežuvio, tarpšonkaulinių 

raumenų) ir nunešti į Valstybinės 

maisto ir veterinarijos tarnybos 

laboratoriją. Tik gavus neigiamą atsakymą, 

galima vartoti mėsą. 

Jeigu skerdienoje randama nors 

viena trichinelės lerva, visa mėsa turi 

būti sunaikinama. Trichinelių lervos 

yra labai atsparios – sūdant ar rūkant 

mėsą, dešras, jos žūva tik viršutiniuose 

sluoksniuose, net verdant 



Gamtos vaistinėlė 

Į pagalbą 

skrandžiui – 

ąžuolo žievė 

Jadvyga Balvočiūtė 

Žolininkė 


Gydymo tikslais dažniausiai naudojama 

jauno – ne senesnio nei trejų–ketverių 

metų – ąžuolo žievė. Ji 

lupama nuo plonų šakų vėlai rudenį 

arba pavasarį, išdžiovinama pavėsyje 

arba gerai vėdinamoje patalpoje. 

Tinkamai išdžiūvusi žievė yra lygiu, 

blizgančiu paviršiumi, bekvapė – senesnių 

šakų žievė ima skeldėti, susidaro 

storas, vaistams nebetinkamas 

išorinis žievės sluoksnis. 

Žievės arbatos pirmiausia vartojamos 

nuo chroniško viduriavimo, 

sergant gastritu, padidėjusiam rūgštingumui 

gydyti, kraujavimui iš virškinimo 

trakto stabdyti. Išdžiovintą 

žievę reikia sumalti – arbatinį žievės 

šaukštelį reikia užpilti šaltu vandeniu 

ir palaikyti, kol ji išbrinks. Tuomet 

žievė verdama apie 15–30 min. 

Ąžuolo žievėje yra daug rauginių 

medžiagų, todėl jos preparatai veikia 

ir sutraukiančiai, pasižymi antiseptiniu 

ir uždegimo slopinamuoju poveikiu. 

Žievės nuoviru galima skalauti burną 

sergant stomatitu, gingivitu, kai kraujuoja 

dantenos bei blogas burnos kvapas. 

Taip pat nuoviro kompresais gydomi 

nudegimai, pūliniai, paviršinės 

žaizdos – ant mikroorganizmų patekusios 

rauginės medžiagos sulaiko 

jų vystymąsi. Žievės nuoviras naikina 

pleiskanas, stiprina plaukų šaknis, 

mažina kojų prakaitavimą. 

Nors gydymo tikslais dažniausiai 

naudojama paprastųjų ąžuolų žievė, 

galima pasigaminti ir gilių gėrimo. Jis 

pasižymi tomis pačiomis savybėmis 

kaip ir arbata. Gilės išaižomos, supjaustomos 

skersai, sumalamos ir 

išdžiovinamos. Gėrimas ruošiamas 

įvairiai – su džiovintomis morkomis, 

mirkant giles piene ar grietinėje. 

Ąžuolo preparatų negalima vartoti 

žmonėms, kurių padidėjęs kraujo 

krešėjimas, sumažėjęs rūgštingumas, 

susiaurėjusios kraujagyslės ar 

užkietėję viduriai. 

ar kepant didelius mėsos gabalus trichinelės 

išlieka gyvos. Taip pat patariama 

nepirkti nelegaliai pardavinėjamos 

mėsos. Nors į turgavietes 

patenka ištirta mėsa, kilus įtarimui 

dėl mėsos kokybės visuomet galima 

paprašyti, kad pardavėjas parodytų 

veterinarijos laboratorijos pažymą. 

Naikinkite ūkiuose atsiradusius 

graužikus, nes jie yra pagrindiniai 

trichineliozės platintojai gamtoje. 

Nuo jų dažniausiai užsikrečia kiaulės 

ir kiti gyvūnai. 

Kiaules gali užkrėsti ir medžiotojai, 

jas šerdami žaliomis medžioklės 

laimikių atliekomis, kuriose gali būti 

trichinelių lervų. Dėl šios priežasties 

sumedžiotų arba kritusių laukinių 

plėšrūnų, graužikų, valkataujančių 

šunų ir kačių lavonus būtina sudeginti 

arba giliai užkasti, kad jų nesuėstų 

kiaulės ar kiti laukiniai gyvūnai. 

ULAC inf.


Valstiečių laikraštis Sveikata 

Susižeisti galima ir namuose 


„Apie 80 proc. visų traumų įvyksta 

buityje. Neretai pagyvenę žmonės 

serga osteoporoze, todėl jų kaulai gali 

lūžti net nuo nedidelės traumos – 

užtenka paslysti, suklupti ar nugriūti“, 

– aiškino traumatologas. 

Šlaunikaulio, kaklo ar kiti lūžiai 

paprastai sugyja per 3–4 mėnesius, 

tačiau pusei vyresnio amžiaus žmonių, 

patyrusių minėtas traumas, jie 

gali visai nesugyti dėl prastos kraujotakos 

lūžio vietoje. 

„Pagyvenę žmonės dažnai negali 

vaikščioti su ramentais, nebent – su 

vaikštykle, tačiau lūžus vienam kojos 

kaulų jie negali daryti ir to, nes 

nuolat priminant sužeistą koją kaulas 

negyja. Tokiu atveju tenka atlikti 

pakartotinę operaciją“, – apie vyresnių 

žmonių kaulų gijimo problemas 

kalbėjo B.Vaitekonis. 

Reikalauja priežiūros 

Didžiajai daliai traumas patyrusių 

pagyvenusių žmonių reikalinga 

nuolatinė slauga ir priežiūra. Pirmuosius 

kelis mėnesius jie paprastai 

gydomi slaugos ligoninėse, tačiau 

vėliau savo artimaisiais tenka rūpintis 

vaikams, anūkams ar kitiems giminaičiams. 

„Tai yra didžiulė problema – sunkiai 

vaikštantys ar erdvėje nesiorientuojantys 

vyresnio amžiaus žmonės 

negali patys savimi pasirūpinti. Jie 

nesugeba savarankiškai mankštintis 

ir stiprinti raumenų, todėl yra tik kelios 

išeitys – reabilitacija, masažai ir 

nuolatinė priežiūra“, – apgailestavo 

Šią savaitę vyksiančiais renginiais 

didžiuosiuose miestuose ir 

švietėjiška reklamos kampanija 

Lietuvos širdies asociacija norėtų 

atkreipti visuomenės dėmesį, 

kaip svarbu pajutus pirmus infarkto 

simptomus, NEDELSIANT 

skambinti bendruoju pagalbos 

numeriu 112 arba kuo skubiau 

važiuoti į artimiausios ligoninės 

priimamąjį. 

Širdies ir kraujagyslių sistema 

neatlaiko streso, netinkamos mitybos, 

žalingų įpročių, menko fi zinio 

aktyvumo. Dažnai miokardo infarktas 

smogia netikėtai, nes pirmų 

jo simptomų nepastebime ar juos 

ignoruojame... 

Vis dar labiausiai bijome susirgti 

vėžiu, nors nuo šios ligos 

miršta tris kartus mažiau žmonių 

nei nuo kraujotakos ligų. O miokardo 

infarktas ir kitos sunkios 

širdies ligos skina vis jaunesnius 

žmones. 

Pasak B.Vaitekonio, didžiajai daliai traumas patyrusių pagyvenusių žmonių 

reikalinga nuolatinė slauga ir priežiūra. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka 

VGPUL I ortopedijos ir traumatologijos 

skyriaus vedėjas. 

Daugelį metų susižalojusius senukus 

slauganti Rasa Petrauskienė 

pasakojo, kad dalis vyresnio amžiaus 

žmonių vartoja vaistus, kurių šalutinis 

poveikis gali pasireikšti galvos svaigimu 

ar pusiausvyros sutrikimais. 

„Traumas dažnai lemia ir sveikatos 

problemos – silpna rega, sutrikusi sąnarių 

ar raumenų veikla. Dėl šios priežasties 

sunkiai sergančių pagyvenusių 

žmonių negalima palikti be priežiūros“, 

– neabejojo R.Petrauskienė. 

Vyresnio amžiaus žmonės, besidarbuodami 

daržuose arba soduose, dažnai 

Lietuvos širdies asociacijos 

prezidentė prof. Žaneta Petrulionienė: 

„Lietuvos forma žemėlapyje 

panaši į nedidelę širdį. 

Mūsų, lietuvių, nedaug, mūsų 

kasmet miršta daugiau nei gimsta, 

dalis palieka tėvynę ir išvažiuoja. 

Likusiųjų gretas, deja, 

šienauja širdies ir kraujagyslių 

ligos. Mirtingumas nuo širdies ir 

kraujagyslių ligų mūsų šalyje 

– vienas didžiausių 

Europoje, daugiau 

nei du kartus viršijantis 

Europos 

Sąjungos vidurkį. 

Taigi mes, 

lietuviai, – 

širdies ir 

kraujagyslių 

ligų 

čempionai. 

Ar 

ilgai jais 

būsime? 

Dažnai 

miršta darbingo 

amžiaus, energingi 

žmonės, o daugybė 

susirgusiųjų 

lieka invalidai. Skaudžiausia, 

kad neretai 

mirtis ištinka staiga, 

netikėtai. 

Kaip teigia statistika, 

kas antras 

neatsargiai elgiasi su aštriais įrankiais ir 

susižeidžia. Anot slaugos darbuotojos, 

per pjautinę žaizdą į organizmą gali 

patekti infekcija, todėl kraujavimą rei- 

kia kuo skubiau sustabdyti. Tai galima 

padaryti užspaudžiant žaizdą steriliu 

tvarsčiu, o jos kraštus patepant dezinfekuojamaisiais 

tirpalais. 

Saugi namų aplinka 

Norint išvengti buityje patiriamų 

traumų, būtina pasirūpinti saugia 

namų aplinka. Kauno miesto savivaldybės 

Visuomenės sveikatos biuro 

(VSB) specialistė Justina Kapočiū- 

lietuvis miršta nuo infarkto, insulto 

ir kitų kraujotakos sistemos ligų. 

Šių ligų gali daugėti, nes populiacija 

sensta, o rizikos 

veiksnių, deja, 

nemažėja. 

Lietuvos 

širdies 

asocia- 

nienė teigė, kad nelaimės priežastimi 

dažnai tampa nepatogi avalynė, ilgi 

drabužiai, slidūs laiptai ar nepatogus 

buto suplanavimas. 

„Reikėtų atkreipti dėmesį į tas 

vietas namuose, kuriose dažniausiai 

nugriūva pagyvenusio amžiaus 

žmonės. Esant galimybei, rekomenduojama 

įrengti ženklus ar garsines 

priemones, informuojančias apie 

griuvimo pavojų. Tai labai svarbu 

tiems žmonėms, kurie dėl sveikatos 

problemų ar vartojamų vaistų labiau 

rizikuoja nugriūti. Ypač dažnai susižeidžia 

tie asmenys, kurie gyvena 

vieni“, – pastebėjo visuomenės sveikatos 

priežiūros specialistė. 

Avalynė turi būti nenunešiota, 

pagaminta iš natūralaus pluošto, 

žema pakulne, neslidžiu padu, ji 

turi nespausti pėdų. Reikėtų vengti 

šlepečių be užkulnio. 

„Drabužiai turi būti patogūs, tinkamo 

dydžio ir ilgio. Nerekomenduo- 

Neretai pagyvenę žmonės serga osteoporoze, todėl jų kaulai gali lūžti 

net nuo nedidelės traumos – užtenka paslysti, suklupti ar nugriūti. 

jama vilkėti ilgų chalatų, kurių skvernai 

ar diržas gali kliūti už baldų ar kitų 

daiktų“, – patarė J.Kapočiūnienė. 

Vyresnio amžiaus žmonėms nereikėtų 

pamiršti reguliariai mankštintis 

– tai padeda išvengti kaulų 

retėjimo. Pusiausvyrą gerinantys 

pratimai, pasak Kauno miesto savivaldybės 

VSB specialistės, yra viena 

efektyviausių priemonių nuo traumų, 

o visavertė mityba turėtų apsaugoti 

nuo silpnumo. 

cija pataria visiems žinoti pradinius, 

apie infarktą perspėjančius simptomus, 

nes laiku atpažinta liga ir sku- 

25 

Lietuviai – širdies ir kraujagyslių ligų čempionai 

Lietuvos širdies asociacija tradiciškai kasmet lapkričio 21–27 dienas skelbia „Miokardo infarkto savaite“. 

Renginio programoje: 

Antibiotikus 

reikia vartoti 

tinkamai 

Vakar Lietuvoje buvo minima 

Europos supratimo apie antibiotikus 

diena, kuria siekiama atkreipti dėmesį 

į bakterijų atsparumo antibiotikams 

problemą. „Bakterijų atsparumą lemia 

daugelis priežasčių: virusinių infekcijų 

gydymas antibiotikais, netikslinga 

profi laktika, neteisingas vaistų parinkimas, 

dozavimas, gydymo trukmė, 

savigyda. Taip pat reikia nepamiršti 

atsparių padermių paplitimą lemiančių 

priežasčių, pavyzdžiui, mikroorganizmai 

savo genetinę informaciją gali 

perduoti kitos rūšies mikrobams, taip 

pat atsparūs mikrobai gali būti perduodami 

nuo žmogaus žmogui, net 

pervežami iš vienos šalies į kitą“, – 

pasakojo Higienos instituto Visuomenės 

sveikatos technologijų centro 

vadovė dr. Rolanda Valintėlienė. Siekiant, 

kad antibiotikai būtų efektyvūs, 

būtina juos naudoti tik paskyrus gydytojui 

ir laikantis visų jo nurodymų. 

Negalima antibiotikų likučių laikyti 

savigydai. Reikia nepamiršti, kad antibiotikai 

gydo tik bakterijų sukeltas 

ligas, o ne virusines infekcijas – peršalimą, 

gripą. 

VL inf. 

biai suteikta pagalba gali išgelbėti 

gyvybę.“ 

Lietuvos širdies asociacijos inf. 

Didysis „Miokardo infarkto savaitės“ renginys vyks 

lapkričio 21 d. 15 val. Vilniaus miesto savivaldybės I 

aukšto hole. Renginio metu vilniečiai turės galimybę 

sužinoti apie miokardo infarkto grėsmę, šios ligos 

aktualumą, susipažinti su jos simptomais. 

• sveikatos patikros: kraujo spaudimo matavimas, cholesterolio kiekio 

kraujyje tyrimas, KMI nustatymas ir kt.; 

• naujausi žinomų šalies kardiologų pranešimai apie miokardo infarkto 

grėsmę; 

• politikų ir valdininkų pranešimai bei raginimai atkreipti dėmesį į 

šios ligos aktualumą ir grėsmingumą; 

• žinomų Lietuvos žmonių pasisakymai, kaip svarbu rūpintis savo 

širdies sveikata, o pajutus pirmus miokardo infarkto simptomus 

nedelsti ir kviesti greitąją pagalbą; 

• specialistų paskaitos apie sveiką mitybą, nerūkymą, aktyvią gyvenseną; 

• muzikinė kultūrinė programa; 

• prizai ir malonios staigmenos! 

Įėjimas į renginį laisvas! 


Laukiame visų, kuriems rūpi savo ir artimųjų širdies sveikata! 

Apie renginius didžiuosiuose Lietuvos miestuose 

skaitykite svetainėje www.heart.lt.

26 

Kelyje 

Vismantas Žuklevičius 

VL žurnalistas, vismantas.zuklevicius@valstietis.lt 

Suplanavęs atostogas, dažnas 

į oro uostą lekia automobiliu, kurį 

gali palikti saugomose stovėjimo 

aikštelėse. Tačiau ar tikrai pigiau 

ir patogiau vykti savo automobiliu? 

Specia lus tyrimas parodė, kad 

iš Kauno ar Vilniaus vykti į oro uostus 

taksi nėra jau taip brangu, kaip 

gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. O 

jei nenumosite ranka į autobusus 

ir traukinius, kelionė bus gerokai 

pigesnė. 

Automobilį paliks garaže 

Kaunietis Arnas Puplauskas kasmet 

į keliones lėktuvu išsiruošia kelis 

kartus. Vyras yra skridęs iš visų 

šalyje veikiančių oro uostų. „Jei tenka 

skristi iš kitų miestų, į oro uostą 

vykstu automobiliu“, – teigė kaunietis, 

pabrėždamas, kad taip pigiau ir 

patogiau. Tačiau ar tikrai? 

Su Arnu pabandėme apskaičiuoti 

įvairius nuvykimo, pavyzdžiui, į 

Vilniaus oro uostą, būdus ir nustatyti 

pigiausią. 

Atostogas A.Puplauskas dažniausiai 

renkasi 2 savaičių ilgumo, tad automobilis 

oro uosto stovėjimo aikštelėje 

stovi mažiausiai 12 parų. Pigiausiai 

automobilio stovėjimas kainuoja 200 

metrų atstumu nuo Vilniaus oro uosto 

esančioje aikštelėje (baltojoje zonoje). 

Čia viena para kainuoja 19 Lt, tad 12 

parų atsieis 228 Lt. 

Kelionė nuo Kaune esančio Perkūno 

namo į Vilniaus oro uostą truko 

1 val. 45 min. Benzinu varomo nenaujo 

automobilio degalų sąnaudos 

į abi puses „surijo“ dar 84 Lt. Kelionė 

A.Puplausko ekonomišku 2005 m. gamybos 

automobiliu „Volkswagen touran“ 

kainavo mažiau – apie 62 Lt. 

UAB „Eurotaxi paslaugos“ atstovė 

tikino, kad jų fi rmos taksi nuo 

Perkūno namo Kauno senamiestyje 

iki Vilniaus oro uosto gali nuvežti už 

sutartinę 150 Lt kainą. Kelionė truktų 

iki pusantros valandos. Iš viso nuvykti 

ir parvykti kainuotų 300 Lt. 

Taigi, kelionės automobiliu, įskaitant 

ir stovėjimo aikštelės mokestį, 

kaina gali svyruoti nuo 290 iki 312 Lt. 

Jei vyksite dyzelinu ar dujomis varomu 

automobiliu, kaina bus mažesnė. 

Tačiau pasirinkus taksi ir sumokėjus 

300 Lt, klientas tikrai nepermoka, 

juolab kad ir vairuoti nereikia, o 

tai reiškia, kad atkrenta daugybė rūpesčių 

– stresas prie vairo, ramybės 

neduodantis klausimas, bus ar nebus 

vietos saugojimo aikštelėje, ar saugi 

bus palikta mašina. 

Daugelis kalbintųjų, o ir pats 

A.Puplauskas sutinka, kad kitą kartą 

geriau primokės keliasdešimt litų, bet 

savo automobilį paliks garaže. „Taksi 

keliauti man kainuotų kiek brangiau, 

bet, pavyzdžiui, mano draugams, kurie 

turi senesnius automobilius, kai- 

na būtų net mažesnė. Vairuodamas 

nesijaudinu, bet vis tiek geriau, kai 

tave veža“, – sakė kaunietis. 

Kauno oro uostą 

pasiekti lengviau 

Vilnietis Zenonas Jurgelevičius, 

vykdamas nuo Vilniaus Lukiškių 

aikštės, antro šalies miesto oro uostą 

pasiekė per 1 val. 30 min. „Labai gerai, 

kad Kauno oro uostas yra ne mieste, 

kaip Vilniaus, o užmiestyje. Pasiekiamumas 

kur kas patogesnis, nes iki pat 

oro uosto veda magistralinis kelias. 

Deja, mūsiškis oro uostas tuo pasigirti 

negali“, – pagyrų Karmėlavos miestelyje 

įsikūrusiam Kauno oro uostui 

negailėjo Z.Jurgelevičius. 

Vilniečio dyzelinu varomas „BMW 

525 tds“ tik iš pirmo žvilgsnio turėtų 

būti taupesnis už kitą seną automobilį. 

„Degalų sąnaudos siekia iki 12 

litrų, tad tikrai nėra pigu“, – iš karto 

prasitaria Zenonas. Vyro vairuojamas 

automobilis „sudegino“ beveik 56 Lt. 

Radome ir pigiausią stovėjimo 

aikštelę, įsikūrusią šalia Kauno oro 

uosto. Paros kaina – 12 Lt. O jei pasitikėsime 

vietiniais karmėlaviškiais, 

tai automobilis nuosavo namo kieme 

stovės vos už 5 Lt per parą. Suskaičiuokime: 

kelionės kaina, automobilio 

palikimas aikštelėje 12 parų ir grįžimas, 

iš viso – 255 Lt (116 Lt, jei mašina 

bus saugoma vietos gyventojų). 

Darome išvadą, kad vilniečiai, atostogauti 

ar kitais tikslais vykstantys iš 

Kauno oro uosto, daugiau sutaupys, 

nei kauniečiai – iš Vilniaus oro uosto. 

Laikinosios sostinės oro uosto pigesnės 

automobilių stovėjimo aikštelės, 

o ir pats uostas pasiekiamas greičiau, 

į jį veda dviejų lygių magistralinis kelias, 

vairuotojas iš kito miesto išvengia 

įvairių trukdžių miesto gatvėse, tokių 

kaip spūstys, šviesoforai, didelės sankryžos 

ir pan. 

Pigiausia kelionė – traukiniu 

Beliko išbandyti kelionę visuomeniniu 

transportu. Kaina turėtų būti ge- 

rokai mažesnė, tačiau daugelis mano, 

kad tokia kelionė iki oro uosto bus 

daug ilgesnė. Pažiūrėkime, ar tikrai. 

Kelionę pradėjome taip pat nuo 

Perkūno namo Kaune. Automobilio 

neturintis Mindaugas Adomulis 

iki geležinkelio stoties nusigavo per 

15 minučių – tiek užtruko važiavimas 

troleibusu (bilietėlio kaina 2 Lt) 

ir ėjimas pėstute iki stotelės ir stoties. 

Traukinys (bilieto kaina 18 Lt) 

iš Kauno į Vilnių atvyko per 1 val. 

10 min. Dar 15 minučių palaukęs 

sostinės geležinkelio stotyje, vaikinas 

vos per 7 min. vieno vagono 

traukinuku (bilieto kaina 2,5 Lt) pasiekė 

Vilniaus oro uostą. 

„Naujieji dviaukščiai traukiniai 

labai gražūs ir patogūs. Į Vilnių atvyksta 

greičiau nei autobusai. Be to, 

čia galima nusipirkti kavos, arbatos, 

prisijungti prie interneto, o pasinaudoti 

tualetu dažnai būna labai 

aktualu“, – kelionę traukiniu gyrė 

M.Adomulis. 

Taigi, kelionė traukiniu Mindaugui 

užtruko 1 val. 47 min. Prisiminkime, 

kad nuosavu automobiliu 

Arnas tokį atstumą įveikė vos 

2 minutėmis greičiau. 17 minučių 

greičiau žadėjo nuvežti viena taksi 

fi rma. Laiko atžvilgiu traukinys ne 

ką nusileidžia automobiliui, o kainos 

pranašumas akivaizdus. 

Kauniečiai kelionei nuosavu 

ar taksi automobiliu išleidžia apie 

300 Lt, o Mindaugas išleido vos 

45 Lt. Jei vaikinas būtų pasirinkęs 

kelionę autobusu, išlaidų suma pa- 



Į oro uostą – taksi ar savo automobiliu? 

Vilniečiai, vykstantys iš Kauno oro uosto, sutaupys daugiau nei kauniečiai 

– iš Vilniaus oro uosto. Laikinosios sostinės oro uosto pigesnės 

automobilių stovėjimo aikštelės, o ir pats uostas pasiekiamas greičiau, 

į jį veda dviejų lygių magistralinis kelias. 

Kauno oro uostas bus plėtojamas kaip pagrindinis šalies tarptautinis oro uostas. Klaudijaus Driskiaus nuotraukos 

didėtų vos keliais litais, tačiau kelionėje 

užtruktų daug ilgiau – traukinių 

nestabdo kitas antžeminis eismas, 

geležinkeliams neaktualios spūstys, 

itin mažai tikėtina, kad kelią užtvers 

avarija. 

Kauno oro uostas 

taps pagrindinis 

Pasirinkus viešąjį transportą, nereikia 

didelių išlaidų automobilių 

saugojimo aikštelėms, o ir pati kelionė 

ne ką ilgesnė. Vilniečiams kelionė 

į Kauno oro uostą visuomeniniu 

transportu kainuotų tiek pat, 

padidėtų tik kelionės trukmė – nuo 

Kauno autobusų ar geležinkelio stočių 

nuvykti į užmiestyje esantį oro 

uostą reikėtų apie 45 minučių. 

Vilniečių patogumui, į sostinę 

kursuoja specialūs „Kauno oro 

uosto ekspreso“ autobusai, kurių 

tvarkaraštis suderintas su oro linijų 

kompanijos „Ryanair“ skrydžių 

tvarkaraščiu. „Bilieto kaina 35 Lt. 

Viešbutį „Panorama“ pasiekiame per 

1 val. 20 min.“, – sakė autobusus valdančios 

UAB „Olego transportas“ 

įmonės atstovas. Taigi vilniečiai, važiuodami 

specialiu ekspresu, kelionei 

į Kauno oro uostą išleis 3 kartus mažiau, 

nei vykdami nuosavu automobiliu, 

bet beveik dukart daugiau nei 

pasirinkę kitą viešąjį transportą. 

Tyrimo dalyviai sutinka, kad daug 

patogiau būtų, jei geležinkelio linija 

būtų pratęsta iki pat Kauno oro uosto. 

„Būtų labai patogu vilniečiams, 

kitų miestų gyventojams bei patiems 

kauniečiams. Nereikėtų perlipti į autobusus. 

Įsėdai į traukinį ir išlipai pačiame 

oro uoste“, – samprotavo vilnietis 

Z.Jurgelevičius. 15 km atstumą 

traukinys įveiktų mažiausiai dvigubai 

greičiau nei miesto autobusas. 

Ekspertai Susisiekimo ministerijai 

dar prieš kelerius metus prognozavo, 

kad Vilniaus oro uostas apie 2025 m. 

pasieks savo galimybių ribas (4,5– 

5 mln. keleivių per metus), o lėktuvų 

keliama tarša ir triukšmas taps nebepriimtini 

daugumai sostinės gyventojų. 

Atsižvelgiant į šias prielaidas 

Kauno oro uostas bus plėtojamas 

kaip pagrindinis šalies tarptautinis 

oro uostas. Tad ar nevertėtų pagalvoti 

ir apie patogų bei greitą jo pasiekiamumą? 

Geležinkelio linija ne tik pasitarnautų 

keleiviams, padėtų mažinti automobilių 

srautus, su tuo kylančias 

problemas, bet ir su geležinkelio stotimi 

sujungtų tris itin svarbius miestui 

bei visai šaliai objektus: planuojamą 

viešąjį logistikos centrą (VLC) 

Palemone, laisvąją ekonominę zoną 

(LEZ) tarp A6 ir A1 magistralinių 

kelių bei minėtą tarptautinį Kauno 

oro uostą Karmėlavoje.


Valstiečių laikraštis Skelbimai 

PARDUODA 

Žemės ūkio techniką 

ir padargus 

Traktorius: T-25, MTZ-80UK, MTZ- 

82UK, krautuvą CAT, mėšlo krautuvą, 

kratytuvą, plūgus (2–3–6 k.), 

javų ir bulvių kombainus, srutvežį (7 

t) ir kitus padargus. 

Skambinti tel.: (8 447) 78 163, 8 682 

43 036. (P. p) 

T-25 (su plūgu), MTZ-52 su MTZ-80 

varikliu, 2-PTS-4. 

Skambinti tel. 8 603 74 080. (An. 41) 

Parduodu DT-20 (dalimis), kombaino 

SK-4 ratus, nuolatinės srovės suvirinimo 

generatorius. 

Skambinti tel. 8 699 59 862. (P. p) 

Traktorių T-25 (1986 m.), T-25 (1982 

m.), bulvių kasamąją (2 vagų), mėšlo 

kratytuvą (4 t), ritininį presą DOICH 

FAHR. 

Skambinti tel. 8 612 25 150. 

(Aln. 133) 

PARDUODAMI 

nauji vežimėliai kombainų 

pjaunamosioms ir rapsų 

stalai. Tel. 8 670 34 352 

(Užs. 613) 

(Užs. 613) 

Parduodu metalinį surenkamą garažą 

(3x6 m). Galiu atvežti. 


Parduodu javų kombainą CLAAS 

MERCATOR-60 (smulkintuvas 3 m, iš 

Vokietijos), rotacinę šienapjovę KRO- 

NE (2,4 m). 

Skambinti tel. 8 652 58 499. (M) 

Parduodu sunkųjį kultivatorių (3,5 m, 

prikabinamas, kaina 9 000 Lt), diskinę 

grūdų sėjamąją VADERSTAD (4 m, kaina 

18 000 Lt), prikabinamą trąšų kratytuvą 

(3,5 t, beria 20 m, kaina 6 000 

Lt), rapsų stalą (6 m, kaina 10 000 Lt). 

Skambinti tel. 8 652 95 920. (K. 96) 

Parduodu BELARUS 952.3 (2006 m., 

mažai naudotas, 1 042 darbo val., 

kaina 49 000 Lt). Skambinti tel. 8 

686 22 197. (SM. 1008) 

Parduodu malūną grūdams malti. 

Skambinti tel. 8 618 65 962. (SM. 1010) 

Parduodu vienfazius ir trifazius grūdų 

malūnus. Galiu atvežti. 

Skambinti tel.: 8 620 78 048, 8 685 

76 177. (SM. 1011) 

Pranešame, kad 2011 m. 

lapkričio 21–gruodžio 16 

dienomis UAB „Vilniaus 

žirgynas“ bus vykdomas ĮVAIRIŲ 

VEISLIŲ ARKLIŲ PARDAVIMAS. 

Telefonas pasiteirauti 8 618 79 767. 

Kviečiame apsilankyti 

Įmonė perka miškus 

su žeme ir be žemės, 

(išsikirtimui), visoje Lietuvoje. 

Tel. +370 674 93148 

El.paštas: keglita@gmail.com 

(Užs. 765) 

(Užs. 769) 

Parduodu malūnus grūdams malti. 

Galime atvežti. 

Skambinti tel.: 8 653 45 020, 8 608 

27 252. (SM. 1009) 

MTZ (dalimis), didžiąją kabiną (kaina 

6 000 Lt), R-38 užpakalinius ratus 

(16,9, kaina 4 000 Lt) ir R-38 (15,5), 

intarpą (kaina 1 600 Lt). 


Parduodu šieno ir šiaudų ritininius 

presus, traktorius T-25A, bulvių 

sodinamąsias, kasamąsias, žolės 

smulkintuvus ORKAN, grūdų sėjamąją 

(4 m), kukurūzų smulkintuvą 

ir kitą techniką. 

Skambinti tel.: 8 696 31 654, 8 624 

90 324. (P.p) 

Traktorių K-701 su hidrofi kuotu 

plūgu ir kombainą CLAAS DOMI- 

NATOR-114 CS. 

Skambinti tel. 8 618 20 166. (R. 837) 

Vokišką noraginę grūdų sėjamąją 

FIONA (6 m), ritininį presą PER- 

F-145, priekabą (12 t, neverčiama), 

MTZ-82 (dalimis, maža kabina), 

MB-608 variklį, pavarų dėžę, 

tiltus. 


(K. 97) 

Traktorių K-701 (1990 m., su plūgais, 

atsarginės dalys, pavarų dėžė), 

puspriekabę grūdams vežti. 

Skambinti tel.: 8 698 84 685, 8 670 

68 821. (P.p) 

Parduodu traktorių T-25 su kabina 

ir krautuvu iš priekio (yra šakės, 

kaušas, naujos padangos, geros 

būklės, kaina 10 300 Lt). 


(Ka. 382) 

(Užs. 757) 

Javų kombainus: CLAAS MEGA- 

204, -218 (6 m pjaunamosios), 

CLAAS DOMINATOR-88 (4 m), 

108 (5,1 m ir 6 m), CLAAS MER- 

CATOR-60 (3,6 m). 

Traktorius: FENDT-614 (165 AG), 

FENDT-515 (150 AG), FENDT-309 

(90 AG), FENDT-307 (70 AG, su 

krautuvu), FENDT-310 (100 AG, su 

krautuvu), FENDT-311 (110 AG), 

FENDT-311 (110 AG, su krautuvu), 

FENDT-824 (230 AG), IH-1445 XL 

(145 AG), IH-574 (60 AG), BELA- 

RUS-50, -82, FORD-4000 (60 AG). 

Mini traktorius: YANMAR, ISEKI 

(12–18 AG, su frezomis). Ekskavatorius: 

FORD-655, -675. Mėšlo kratytuvus 

(6, 12 t), siloso peilius (kabinamus 

prie traktoriaus), ryšulinius 

ir ritininius presus (diržinius, 

būgninius), grėblius-vartytuvus, 

žoliapjoves (naujas ir naudotas), 

žolės ir šiaudų smulkintuvus, kultivatorius 

(4–6 m), germinatorius 

(3, 5, 6 m), 2–7 korpusų plūgus (paprastus 

ir apverčiamuosius, su apsaugomis), 

javų sėjamąsias (3, 4, 5 

ir 6 m, su žemės dirbimu ir be žemės 

dirbimo), volus-tankintuvus, 

purkštuvus HARDI (600–2 500 l), 1 

ir 2 diskų tręštuvus, 3, 4, 5 m skutiklius, 

10 t srutvežius, 2 eilių naujas 

ir naudotas bulvių sodinamąsias, 

traktorines puspriekabes, 1 ir 

2 vagų bulvių kombainus, kitą žemės 

ūkio techniką ir įvairią naują 

lenkišką žemės ūkio techniką. 

Javų kombainus: CLAAS, DRON- 

NINGBORG, FORTSCHRITT, kukurūzų 

smulkintuvą NEW HOL- 

LAND-375 (dalimis). 

Pakiršinys, Baisogalos sen., Radviliškio 

r. 

Mob. tel. 8 685 27 800, tel. (8 

422) 65 200, 

www.auridana.lt. (P.p) 

Parduodu MTZ-82 UK (tvarkingas, 

nedažytas, geros padangos, aušinimo 

skystis, kaina 21 000 Lt). 

Skambinti tel. 8 686 41 454. (P.p) 

Traktoriaus T-150 ratus, mėšlo šalinimo 

transporterio išmetimo lovio 

reduktorių su varikliu. 

Skambinti tel. 8 698 06 036. (Ka. 379) 

Parduodu traktorius: MTZ-952, -920, 

MTZ-82UK, T-40, -25, frontalinius krautuvus, 

ekskavatoriaus JUMZ priekabas. 


Mėšlo kratytuvą (6 t), traktoriaus 

priekabą (4 t), vienaašę savivartę 

priekabą, stumdytuvą (prikabinamas 

prie MAZ priekio ir užpaka- 

27 

(Užs. 399) 

(Ka. 342) 

(Užs. 768) 

lio), hidrokeltuvą (prie įvairių traktorių). 


(Aln. 119) 

2–7 korpusų plūgus KVERNE- 

LAND, universalias sėjamąsias, 

purkštuvus, HARDI (800–2 400 

l), trąšų barstytuvus BOGBALLE, 

AMAZONE, šieno presus (ritininius 

ir ryšulinius), žolės smulkintuvus, 

kultivatorius, volus-tankintuvus, 

lėkštes, siloso 

pjovimo peilį, srutvežį (6,5 t), 

ekologines akėčias, traktorius: 

CASE -5150, JOHN DEERE-3040, 

6900, FIAT-135, javų kombainus: 

DRONNINGBOGG-1200, 

300, 4500, 1900, 700, MF-29, 

JOHN DEER-952, 1075, CLAAS 

DOMINATOR-85, 78, 88, 98, 108, 

VOLVO-800, 830, 1110, 1130, 

LAVERDA-3650, 3790, SAM- 

PO-500, 600, 690, kombainus 

(dalimis): DRONNINGBORG, CLA- 

AS DOMINATOR-76, 106, 108, 

NEW HOLLAND-1540, JOHN DE- 

ERE, VOLVO. 

Kaišiadorys, tel.: 8 687 77 448, 8 

612 19 775. 

www.gudienostechnika.lt (P. p) 

Parduodame naujai parvežtus 

javų kombainus: DRONNINGBORG 

D-9000, JOHN DEERE-1188 SII, 

JOHN DEERE-1188 H4, LAVER- 

DA-3600, CLAAS MERCATOR S, 

CLAAS MERCATOR-50. 

Nuotraukas rasite 

www.autoplius.lt. 

www.kombainai.lt. 

Skambinti tel. 8 686 87 559, Serdokų 

k., Vilkaviškis. (P. p) 

(Užs. 679)

28 

Skelbimai 

PARDUODA 

Žemės ūkio techniką ir 

padargus 

Tradicinius ir vartomuosius 2, 3, 

4, 5 korpusų plūgus KVERNELAND, 

FRAUGDE, OVERUM, 3 m frezą, kultivatorius, 

skutiklius, tankintuvus, 

grumstų trupinimo-tankinimo volus, 

3, 4, 5, 6 m sėjamąsias AMA- 

ZONE, NORDSTEN, STEG-STED, FIO- 

NA, 1–2 diskų tręštuves AMAZONE, 

BOGBALLE, pakabinamus 12 ir 16 m 

purkštuvus HARDI, grėblius, vartytuvus, 

kombainus, savivartes (18 

t), priekabas. Taip pat prekiaujame 

naujais: lėkštiniais, noraginiais, giluminiais 

skutikliais, itališkomis trąšų 

barstomosiomis, traktorinėmis 

betono maišyklėmis. Pristatome. 

Radviliškio r. 

Skambinti tel.: 8 606 10 481, 8 606 

10 487. (P. p) 

Diskinius skutiklius ir kultivatorius 

VADERSTADS, JOHN DEERE, 

KVERNELAND (2,5–6,5 m). 


(P. p) 

Nebrangius šakų smulkintuvus, 

traktoriaus pavarą (darbiniu 

arba nuosavu varikliu), pristatome. 


Vartomuosius plūgus KVERNE- 

LAND (5, 6, 7, 8 k.), OVERUM (4, 

5, 6, 7 k.), RABEWERK (5 k.). 


(Užs. 391) 

Nebrangiai germinatorius GENYS 

(3,6–7 m), galima išsimokėtinai, 

pristatome. 


Traktorines betono maišykles (pakabinamos, 

1 200 l, sukamos nuo darbinio 

veleno). Teikiame pasiūlymus gauti ES 

paramą. Garantija. Pristatome. 

Skambinti tel.: 8 606 10 481, 8 606 

10 487. (P. p) 

MTZ-820 (su krautuvu), MTZ- 

82UK, MTZ-80UK, MTZ-82, MTZ- 

80 (dalimis), MTZ-80UK (su krautuvu), 

MTZ-80 (variklį). 


Naujus tradicinius 3, 4, 5 korpusų 

plūgus STALTECH su lingių apsauga. 

Garantija. Atitinka ES standartus. 

Pristatome. 

Skambinti tel.: 8 606 10 481, 8 606 

10 487. (P. p) 

Naujas pakabinamas ir prikabinamas 

itališkas tręštuves AGREX (1,5– 

32 m, trąšadėžės 500–5 000 l). 

Teikiame pasiūlymus gauti ES paramą. 

Garantija. Pristatome. 

Skambinti tel.: 8 606 10 481, 8 606 

10 487. (P. p) 

Pigiai geros kokybės naujus lėkštinius, 

noraginius, giluminius skutiklius, 

kombinuotus žemės išdirbimo 

agregatus su hidrauline pakaba sėjamajai. 

Garantija. Atitinka ES standartus. 

Pristatome. 

Skambinti tel.: 8 606 10 481, 8 606 

10 487. (P. p) 

(Užs. 680) 

(Užs. 405) (Užs. 729) 

Parduodami nauji, naudoti melžimo 

aparatai (jų remontas, atsarginės 

dalys). 


Savivartį sunkvežimį VOLVO FL10 

(1997 m., 380 AG, verčiasi į tris šalis, 

aliuminio bortai 6,5x2,5x1,1, vakuuminis 

siurblys-pūstuvas grūdų transportavimui, 

tentas, kablys, Lietuvoje 

neeksploatuota, kaina 52 000 Lt). 

Skambinti tel.: 8 606 10 481, 8 606 

10 487. (P. p) 

Kombainus: JOHN DEERE-1075, 

-930, CLAAS DOMINATOR-116, 

-85, -76, -56, NEW HOLLAND- 

TF44, -8080, -8070, -8060, 

-1550, LAVERDA-3700, DEUCH- 

FAHR-1320, SAMPO-650, -410, 

DRONNINBORG-7000, VOL- 

VO-830, -900, -800, traktorius: 

NEW HOLLAND-8770, TM-150, 

-8700, CASE -7130, -7110, -5130, 

-956, -785, JOHN DEERE-4350, 

-2130, MASSEY FERGUSON-8160, 

-6170, plūgus (paprasti ir vartomieji, 

2–8 korp.), KVERNELAND, 

OVERUM, sėjamąsias: VADERS- 

TAD, NORDSTEN, STENGSTED, 

TUME, JUKO (2,5–6 m su trąšomis 

ir be jų), lyginimo volus, kultivatorius, 

diskinius skutiklius, 

germinatorius, trąšų barstytuvus, 

šieno ir šiaudų presus (ryšulinius 

ir ritininius) CLAAS, NEW 

HOLLAND, JOHN DEERE, WELGER, 

plėvelės vyniotuvus, šienapjoves, 

vartytuvus, pašarų dalytuvus, 

mėšlo kratytuvus, srutvežius, 

purkštuvus, priekabas, miško 

priekabas, šakų smulkintuvus, 

atsargines plūgų, sėjamųjų, traktorių 

dalis ir kt. Prekyba išsimokėtinai, 

lizingas, pristatymas. 

Vievis, Statybininkų g. 9A, tel.: 

(8 5) 282 5181 (8–17 val.), 8 699 

68 814 (technika), 8 699 68 813 

(atsarginės dalys). 

Šiauliai, Lingailių g. 5, tel.: (8 41) 

51 91 16 (8–17 val.), 8 699 49 420 

(technika), 8 681 33 309 (atsarginės 

dalys). 

www.agrotaka.lt. (P. p) 

Parduodu naujas lenkiškas rotacines 

šienapjoves, purkštuvus (kaina 

1 450 Lt), vartytuvus (kaina 900 Lt), 

bulviasodes (kaina 1 400 Lt), barstytuvus 

(750 Lt), plūgus, kultivatorius 

(kaina 1 100 Lt), bulvių kasamąsias 

(kaina 3 000 Lt), kauptuvus (kaina 

650 Lt). Pristatymas nemokamas. 


Pigiai – įvairią suvirinimo įrangą 

KEMP, SVARK, TIG, INVERT ir kt. 

(superka, keičia, konsultuoja, atvyksta). 

Skambinti tel.: 8 657 88 851, 8 

602 66 666. 

www.kempai.visiems.lt. 

(P. p) 

Naujus ir naudotus: žolės smulkintuvus, 

šienapjoves, grėbliusvartytuvus, 

šieno rinktuvus, 

traktorius T-25, mėšlo kratytuvus, 

plūgus, kultivatorius, volus, 

frezas, lėkštines akėčias, bulviasodes, 

bulviakases, bulvių kombainus 

ANNA, rūšiuotuvus, kauptuvus, 

elektrinius piemenis, atsargines 

dalis ir kitą žemės ūkio 

techniką. Pristatome. 


Įmonė parduoda naudotus: 3–6 m 

pločio diskinius ir noraginius skutiklius, 

trąšų barstytuvus, javų bei 

kukurūzų sėjamąsias, tankinimo 

volus, vartomuosius ir paprastus 

plūgus, įvairaus galingumo traktorius, 

kombainus, pakabinamus, prikabinamus 

ir savaeigius purkštuvus, 

rotacines šienapjoves su plaušintuvais 

ir be jų, plėvelės vyniotuvus, 

ritininius presus šienui, šiaudams 

ir žaliajai masei, prikabinamus 

žolės ir kukurūzų smulkintuvus, 

mėšlo kratytuvus, ritinių vežimo 

priekabas bei kitą techniką. Pristato 

į bet kurią Lietuvos vietą savo 

transportu. 

Skambinti tel. 8 620 66 089, Joniškėlis, 

Pasvalio r. Internete: 

www.agrarines.lt. 

(Ka. 369) 

ŠIAULIAI, Lingailių g. 5., 

tel. 8 41 519116, mob. tel. 8 699 49420. 

VIEVIS, Statybininkų g. 9 a., 

tel. 8 528 25181, mob. tel.: 8 699 68814. 



www.agrotaka.lt 

info@agrotaka.lt 

PREKYBA ŽEMĖS ŪKIO IR MIŠKO TECHNIKA 

Traktorius BELARUS-920, -952, -1025, -1221, -1523 

Frontalinius krautuvus VRETEN F12, F14, F16 ir priedus 

Puspriekabes LMR (5, 7, 10, 14, 16, 18, 24 t) 

Mėšlo kratytuvus PTU (5, 8, 10, 14, 17, 20, 26 t) 

Srutvežius T-11C (11 kub. m), T-17V (17,5 kub. m) 

Purkštuvus AGS (talpa 200-3000 l, plotis 6-24 m) 

Mechanines diskines sėjamąsias su trąšų 

įterpimu ir be UD2000-4000 (2-4 m) 

Pneumatines sėjamąsias 3M, 4M, 6MT, 8MV (3-8 m) 

Trąšų barstytuvus FS600-FS3000 (0,6-3 t) 

Plūgus CMA (3, 4, 5 korpusų, linginė apsauga, 

KVERNELAND dalys) 

Kultivatorius CONCEPT AEROMATE (2,5-7 m) 

Ekologines akėčias (2,5 m-9 m) 

Germinatorius GENYS (3,6-7 m) 

Diskinius skutiklius PD (2,2-3,3 m), AGN (4,2-7,2 m) 

Žemės dirbimo frezas CONCEPT (1-8 m) 

Mulčerius-smulkintuvus CONCEPT (1-8,2 m) 

Presus ir vyniotuvus WOLAGRI 

Šienapjoves BELLON D6, D7, D8 (2,05-3,2 m) 

Grėblius-vartytuvus GR300-720 (3-7,2 m) 

Pašarų smulkintuvai-dalintuvai nuo 1 m3 iki 20 m3 

Savikroves miško priekabas VRETEN (7-14 t) 

Šakų smulkintuvus SKORPION 

(smulkina 150-350 mm skersmens) 

Komunalines šluotas BELLON 

TSPP (plotis 1,2-2,3 m) 

Pigiai – frezas, krautuvus, lėkštes, 

kultivatorius, plūgus, barstytuvus, 

purkštuvus (300–1 000 

l), grūdų ir šieno pūstuvus, valomąsias, 

malūnus, traiškytuvus, 

bulvių sodinamąsias, kasamąsias, 

srutvežius, rūšiuotuvus, 

šutintuvus, dalgines ir rotacines 

žoliapjoves, žolės smulkintuvus, 

įvairius presus ir jų adatas, 

vartytuvus, plėvelės vyniotuvus, 

mėšlo kratytuvus, špagatą, 

elektrinius piemenis, atsargines 

dalis, agregatus japoniškiems 

traktoriams, traktorių 

MTZ ir T-25 kabinas. Pristatome. 

Tvarkome dokumentus gautai 

ES paramai. 

Skambinti tel.: 8 682 38 101, 8 

346 60 092, 8 674 87 028. (P. p) 

Traktorius iš Vokietijos: MTZ- 

920, MTZ-820, MTZ su krautuvu, 

MTZ-82UK, MTZ-80UK, MTZ-82, 

MTZ-80, MTZ-550, MTZ-52, MTZ- 

50, svorius prie MTZ, frontalinį 

krautuvą prie MTZ, daržinius ratus, 

variklį. Galime atvežti. 


Parduodu traktorių T-150K (su dubliais), 

kombainą FORSTRIT-516 (su 

MAZ varikliu). 


(K. 92) 

AKCIJA – 

Šakų smulkintuvas 

KSM tik 

nuo 4800 LT 

(Užs. 714) 

Traktorius T-25, bulvių kombainus, kasamąsias, 

plūgus, kultivatorius, lėkštes, 

sodinamąsias, šienapjoves, grėblius, 

vagotuvus ir kitą žemės ūkio techniką. 

Skambinti tel.: (8 315) 42 399, 8 685 

58 025, Alytus. (Aln. 132) 

Parduodu priekabas (2–4–6 t), MTZ-52, 

DT-75, ekskavatorių JUMZ, T-25, ZIL- 

130, GAZ-66, GAZ-52, kultivatorius (3–4 

m), plūgus (2–3–4–5 korpusų), didelę 

bulvių sodinamąją, ZIL ir GAZ (dalimis). 


(Ud. 33) 

Dėmesio! Prekiaujame žemės 

ūkio technika: 

Kombainais CLAAS DOMINATOR, 

COMMANDOR, LEXION ir jų dalimis, 

DRONNINGBORG, Massey Ferguson, 

rapsapjovėmis, šienapjovėmis, žolės 

smulkintuvais TAARUP, CLAAS JA- 

GUAR-690, vyniotuvais, vartytuvais, 

rinktuvais, priekabomis, presais, sėjamosiomis 

VADERSTAD, NORDSTEN, 

STEGSTED, tręštuvais, purkštuvais, 

plūgais, tankinimo volais, skutikliais, 

traktoriais: 

FENDT, JOHN DEERE, CASE, JCB, teleskopiniais 

krautuvais, ekskavatoriais,. 

Tiekiame naujas ir naudotas 

atsargines dalis. 

Skambinti tel.: 8 687 96 308, 8 614 

51 015. 

www.agrolasmuo.lt. (P. p)


Valstiečių laikraštis Skelbimai 

Statybos įmonė nebrangiai atlieka 

žemės ūkio pastatų statybos ir remonto darbus (mėšlidės, rezervuarai, 

lagūnos, srutų kanalai, siurblinės, siloso tranšėjos ir kt.), 

teikiame konsultaciją. 

Turime didelę patirtį. Dirbame visoje Lietuvoje. 

PARDUODA 


padargus 

Naujas lenkiškas rotacines šienapjoves, 

purkštuvus (1 450 

Lt), vartytuvus (900 Lt), bulviasodes 

(1 400 Lt), barstytuvus 

(750 Lt), plūgus, kultivatorius 

(1 100Lt), purkštuvus (su 

TA), bulvių kasamąsias (3 000 

Lt), kauptuvus (650 Lt). Pristatymas 

nemokamas. 


Gyvulius 

Parduodu jaukius tauriuosius elnius, 

danielius, auginti voljeruose. 

Konsultuoju visais auginimo, tinklo 

įsigijimo, voljerų, gaudyklių įrengimo 

ir kitais klausimais. 


Parduodu ramius, darbinius arklius, 

ponius, kumeliukus, yra margų. Galiu 

atvežti. 


(Ka. 390) 

Sveikatai palankių augalinės kilmės produktų – 

ruginės ir kvietinės duonos – gamyba ūkyje 

Lietuvos rinkoje platus duonos 

asortimentas, tačiau pagal 

tradicines technologijas su raugu 

ir plikiniu duonos gaminama 

nepakankamai. Šis gamybos būdas 

reikalauja žinių ir profesinio 

meistriškumo, be to procesas 

sudėtingas ir ilgas. 

KTU Maisto instituto mokslininkai, 

įgyvendindami Nacionalinės 

mokėjimų agentūros prie 

Žemės ūkio ministerijos fi nansuojamą 

projektą „Mokslo žinių 

ir technologijų pritaikymas sveikatai 

palankių gyvūninės ir augalinės 

kilmės maisto produktų 

gamybai ūkiuose“ 2011 m. 

birželio – liepos mėn. atliko parodomuosius 

kvietinės-ruginės 

duonos (tradicinės ir su natūraliais 

maisto priedais, turinčiais 

padidintą biologinę vertę) ir ruginės-kvietinės 

duonos, gaminamos 

su raugu ir plikiniu, kepimo 

bandymus. Jie vyko KTU Maisto 

instituto eksperimentinėje bazė- 

Tel. 8 41-55 79 33, mob. tel. 8 67 027674. 

(Ka. 385) 

Parduodu grynaveislį LIMUZINŲ 

veislės bulių su kilmės dokumentais 

(2010 m., svoris 700 kg). 


Parduodu PONI veislės margą eržiliuką. 

Skambinti tel. 8 685 36 379. (M) 

Įvairūs 

Parduodu šiaudus ir šienainį ritiniuose. 


Parduodu žemės ūkio paskirties 

žemę (1,5 ha, su pradėtu statyti ūkiniu 

pastatu, ribojasi su žvyrkeliu, 

Prienų r., šalia Veiverių miestelio). 


Važiuojant Kaunas–Ukmergė plentu, 

neprivažiavus Ukmergės 8 km, 

Dainavos gyvenvietėje, Kalvelių 

gatvėje, parduodamas 77 m2 butas 

(mūrinis namas, trečias aukštas, 

daliniai patogumai, yra 14 m2 

rūsys, garažas, 7 arų sklypas, netoli 

vidurinė mokykla, paštas, medicinos 

punktas, parduotuvė, kaina 50 

000 Lt). 


(Užs. 539) 

je ir žemės ūkio veiklos subjektų 

valdose (Z.Sutkaus ūkininko 

ūkyje, Kretkampio kaimas, Lekėčių 

sen., Šakių raj.). Parodomųjų 

bandymų rezultatai pristatyti 

KTU Maisto institute ir Lekėčių 

vidurinėje mokykloje vykusiose 

lauko dienose. 

Duona tiek tradicinė, tiek su 

natūraliais maisto priedais, turinčiais 

padidintą biologinę vertę, 

yra sveikatai palankus produktas. 

Gaminant duoną pagal 

tradicinę technologiją su raugu 

ir plikiniu, rauginant ir apcukrinant 

plikinį vyksta biocheminiai 

procesai, kurių metu suskaidomi 

oligo- ir disacharidai iki paprastesnės 

struktūros angliavandenių, 

kurie lengviau virškinami 

ir geriau organizmo įsisavinami. 

Plikinį apcukrinant, susidaro 

gliukozės, maltozės ir dekstrinų 

mišinys. Šie cukrūs dalyvauja 

aromato junginių susidarymo 

reakcijose ir yra gera mi- 

AKCIJA! Plastikiniai 5 kamerų langai 

su montavimu, lauko ir vidaus palangėmis, 

virtuvės langas nuo 520 

Lt, balkono durys su vitrina nuo 820 

Lt, trijų dalių kambario langas su 

viena varčia nuo 760 Lt. Garažo vartai, 

žaliuzės, ritininės užuolaidos, 

platus pasirinkimas. 

UAB „EG group“. 

Skambinti tel.: 8 612 65 486, (8 37) 

540 123. (Ka. 389) 

Universalias medžio apdirbimo stakles 

(brėžtuvas, obliavimas, frezavimas, 

pjovimas, kaltavimas, tekinimas, 

kaina 3 500 Lt). 

Skambinti tel. 8 615 77 148 (Rž. 44) 

Rudeninis automatinių inkubatorių 

išpardavimas! Telpa 63 vištų arba 42 

žąsų, arba 143 putpelių kiaušiniai. 

Buvusi kaina 750 Lt. Akcinė kaina 

450 Lt. Siunčiame po visą Lietuvą. 


(P.p) 

Pilką putų polistireną (neoporą) nuo 

156 Lt už m3. 


Stogų dangas (nuo 14,40 Lt už m 2 ). 

Didžiausias pasirinkimas. 


Klinkerines ir apdailos plytas 

(nuo 0,99 Lt už vienetą). 


(Ka. 358) 

Tvoras BETAFENCE (kaina nuo 5 Lt 

už m 2 ). 


PERKA 


padargus 

Pirksiu rusišką „tarybinę“ rotorinę 

žoliapjovę (kabinama prie traktoriaus). 


Perku traktorių K-701 arba T-150K 

(su inventoriumi, gali būti nevažiuojantis). 


MTZ-82 be dokumentų (gali būti sugedęs). 


tybos terpė duonos rauginimo 

mikrofl orai. 

Siekiant ekonominio efekto 

gamintojai mažina tradicinių 

technologijų su raugais ir plikiniais 

produkcijos gamybos apimtį 

ir vis daugiau gamina duonos 

pagal naujas technologijas 

su įvairiais tešlos konsistenciją 

bei gaminio skonį pagerinančiais 

maisto priedais. Vartotojai 

dažnai renkasi saldesnę, puresnę, 

minkštesnę, ilgau nežiedėjančią 

duoną pagamintą pagal 

naujas technologijas. Tokiu 

būdu, tradicinė duona, kuri yra 

mūsų kasdieninis maistas, nepelnytai 

išstumiama iš rinkos ir 

tampa mažiau populiari. Siekiant 

populiarinti tradicinių gamybos 

technologijų duona, kaip sveikatai 

palankų produktą, ją galima 

būtų kepti mažose gamybos 

įmonėse ir ūkiuose. 

KTU Maisto institutas 

dr. Lina Vaičiulytė-Funk 

(Užs. 766) 

Traktorius: T-16, -25, -30, -40, 2 tiltus, 

gamyklinę traktoriaus priekabą 

(2–9 t), mėšlo kratytuvą, frontalinį 

krautuvą (prie MAZ), automobilinį 

hidrokraną (veikia nuo 12V akumuliatoriaus). 


(Pl. 120) 

Perku naują MTZ-80 variklį, grėblį 

DOBILAS, sėjamąją SZ-3,6, priekabą 

(4 t). 

Skambinti tel. 8 699 29 964 (po 18 

val.). (Aln. 133) 

Perku MTZ, BELARUS markės traktorių, 

frontalinį krautuvą, mėšlo kratytuvą, 

plūgą KVERNELAND, T-25, T- 

40AM. 


Šieno presą KIRGISTAN, šienapjovę 

FORTSCHRITT E-302, E-303, traktorių 

MTZ-80, MTZ-82. 


Perku naudotą žemės ūkio techniką 

ir padargus. 


(P. p) 

Augalus 

Įmonė „Fasma“ perka: avižas, 

kviečius, miežius, žirnius, grikių 

grūdus. 

Skambinti tel. 8 656 08 520, Radviliškis. 

(P.p) 

Paprastus ir ekologiškus žirnius, grikius, 

kviečius, miežius, avižas, rapsus, 

lubinus. Atsiskaitome iš karto, 

pasiimame savo transportu. 

Skambinti tel.: 8 683 48 679, 8 671 

64 368. (Pa. 281) 

Superkame grikius, pasiimame savo 

transportu, atsiskaitome iš karto. 

Skambinti tel. 8 653 49 779, Valdas. 

(SM. 1012) 

29 

Kviečius, miežius, kvietrugius, žirnius, 

avižas. Galime pasiimti savo 

transportu. 

Skambinti tel. 8 675 97 996. (Pa. 266) 

Gyvulius 

(Užs. 604) 

�� PGM ratų dvigubinimo sistemos. 

�� Siauri ratai tarpueilių dirbimui. 

�� Ratlankiai. 

�� Padangos: žemės ūkio, miško, 

golfo laukų, komunalinei 

ir industrinei technikai. 

�� Originalios dalys „Perkins“ 

varikliams. www.pgmtechnika.lt 

UAB PGM technika. Plento g. 6, Užliedžiai, Kauno r, LT-46333 tel.: +370 656 82777, 

+370 683 24140, faks.: +370 37 215101 el. paštas: info@pgmtechnika.lt 

PPARDUODAME A R D U O D A M E 

žaliavas pašarams: 

rapsų, sojų, saulėgrąžų rupinius 

ir išspaudas, mieles, kukurūzus, 

druską, aliejų ir kt. žaliavas 

(Ka. 365) 

Tel.: (8-37) 337913 

Mob.tel.: (8-612) 02657 

El.paštas: 

zita.t@imlitex.lt 

(Ka. 367) 

(Užs. 115) 

Brangiai bulius, karves, telyčias. 

Mokame 6–12 proc. Atsiskaitome 

iš karto. 

Skambinti tel. 8 614 57 417. (Rž. 44) 

Galvijus. Sveria, moka už gyvą svorį. 

Atsiskaito iš karto. 

Skambinti tel.: 8 687 59 906, 8 686 

07 974, 8 611 27 965. 

(Vr. 35) 

Perka triušius. 


(Pa. 276) 

Brangiai įmonė – karves, bulius, 

telyčias. Sveria, moka priedus. 


(Pa. 197) 

Superkame geromis (ŽŪKB KREKE- 

NAVOS MĖSA kainomis) ir lieso įmitimo 

galvijus Kauno apskrityje. 


(Ka. 295) 

Karves, jaučius, telyčias. Moka PVM, 

sve ria, atsiskaito vietoje. 

Skambinti tel.: 8 699 90 758, 8 685 

51 635. (Pa. 195) 

Skerdykla – bulius, telyčias, karves. 

Sveria, moka priedus. Pasiima. 


(Pa. 196) 

Įvairaus įmitimo arklius (galimas 

keitimas). 


Pranešame, kad 2011-11-28 9.00 val. adresu Smolensko g. 10, Vilnius, šaukiamas neeilinis visuotinis 

ŽŪB „Agrowill Eimučiai“ (kodas 175705032) narių susirinkimas. Narių registracijos pradžia – 8.45 

val. Susirinkimo darbotvarkė: 1. Dėl valdybos nario atšaukimo; 2. Dėl valdybos pirmininko atšaukimo; 

3. Dėl naujo valdybos nario išrinkimo; 4. Dėl naujo valdybos pirmininko išrinkimo; 5. Dėl valdybos 

pirmininko darbo sąlygų nustatymo; 6. Dėl įgaliojimų suteikimo. 

(Užs. 679) 


ŽŪB „Agrowill Jurbarkai“ (kodas 158174818) narių susirinkimas. Narių registracijos pradžia – 

9.45 val. Susirinkimo darbotvarkė: 1. Dėl buveinės adreso keitimo; 2. Dėl naujos bendrovės įstatų 

redakcijos patvirtinimo; 3. Dėl įgaliojimų suteikimo. 

(Užs. 679) 


ŽŪB „Agrowill Žadžiūnai“ (kodas 175706853) narių susirinkimas. Narių registracijos pradžia – 

10.45 val. Susirinkimo darbotvarkė: 1. Dėl valdybos nario atšaukimo; 2. Dėl valdybos pirmininko 

atšaukimo; 3. Dėl naujo valdybos nario išrinkimo; 4. Dėl naujo valdybos pirmininko išrinkimo; 5. Dėl 

valdybos pirmininko darbo sąlygų nustatymo; 6. Dėl įgaliojimų suteikimo. 

(Užs. 679)

30 

Skelbimai 

Grūdų beica vimo mašinos, naujos sunkiosios 

diskinės lėkštės BDT-3 ir BDT-7, 

šiaudų smulkintuvai kombainams DON ir 

NIVA, dalginių šienapjovių KSF atsarginės 

dalys. Remontuojame, balansuojame 

šiaudų smulkintuvų velenus. 


(Užs. 459) 

Įvairūs 

PERKA 

Automobilių supirkimas (tinkamų 

ir netinkamų eksploatuoti, geromis 

kainomis, visoje Lietuvoje). 


Pirksiu uosio rąstus (siūlyti įvairius 

variantus). 


Perku elektromagnetinius paleidiklius, 

kontaktorius (visų tipų), motociklus: 

DNIEPR, URAL. 


(Užs. 698) 

UAB „Gaivėdra“ superka miškus 

ir žemės sklypus Kauno apylinkėse. 


(Ka. 381) 

Brangiai perkame mišką. Pigiai 

rengiame miškotvarkos projektus. 

Skambinti tel.: 8 610 08 437, 8 655 

29 683. 

(Pa. 233) 

Brangiai perkame mišką su žeme 

arba išsikirsti. Atsiskaitome iš 

karto. Teikiame miškavežio paslaugas. 


(P. p) 

Perkame mišką su žeme visoje Lietuvoje. 


(P. p) 

Pirksiu sodybą ar žemės sklypą 

prie vandens telkinio ar miške su 

teise statyti. 


(P. p) 

PRANEŠIMAI 

Vadovaujantis detaliojo teritorijų 

planavimo organizatoriaus teisių 

ir pareigų perdavimo sutartimi Nr. 

1191-11, pranešame, kad pradedamas 

rengti žemės sklypo (kad. Nr. 

4184/0100:482), esančio Rastinėnų 

k., Sudervės sen., Vilniaus r., detalusis 

planas. 

Planavimo tikslas: pakeisti žemės 

sklypo pagrindinę tikslinę žemės 

naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į 

kitos paskirties žemę, nustatyti planuojamos 

teritorijos naudojimo ir 

tvarkymo režimą. Planuojamas žemės 

naudojimo būdas ir pobūdis – 

gyvenamosios teritorijos, vienbučių 

ir dvibučių gyvenamųjų pastatų 

statybos. 

Detaliojo plano organizatorė–Stasė 

Vasiliauskienė. 

Detaliojo plano rengėjas–UAB ,,Žemės 

plėtra“, adresas: A.Vienuolio g. 

14-43, Vilnius, tel. (8 5) 212 5400, 8 

656 57 969, el. paštas info@zemespletra.lt. 

(P.p) 

Vadovaujantis detaliojo teritorijų planavimo 

organizatoriaus teisių ir pareigų 

perdavimo sutartimi Nr. 856-11, pranešame, 

kad pradedamas rengti žemės 

sklypo (kad. Nr. 4184/0400:446), 

esančio Vabalių k., Sudervės sen., Vilniaus 

r., detalusis planas. 



naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į 

kitos paskirties žemę, nustatyti planuojamos 

teritorijos naudojimo ir 

tvarkymo režimą. Planuojamas žemės 

naudojimo būdas ir pobūdis – 

komercinės paskirties objektų teritorijos, 

prekybos, paslaugų ir pramogų 

objektų statybos. 

Detaliojo plano organizatorius–UAB 

„DG salos“. 



14-43, Vilnius, tel. (8 5) 212 5400, 8 


(P.p) 

Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos 

kolegijos taryba skelbia konkursą 

šios kolegijos direktoriaus pareigoms 

užimti. Pretendentui į kolegijos 

direktoriaus pareigas taikomi šie 

reikalavimai: 

• magistro kvalifi kacinis laipsnis 

arba jam prilyginamas aukštasis išsilavinimas; 

• ne mažesnė kaip 5 metų pedagoginio 

ir vadybinio darbo patirtis. 

Pretendentai iki 2011 m. gruodžio 

10 d. kolegijos Personalo skyriaus 

vedėjai asmeniškai arba registruotu 

laišku privalo pateikti šiuos dokumentus: 

• prašymą tarybos pirmininkui dėl 

leidimo dalyvauti konkurse; 

• gyvenimo aprašymą; 

• asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, 

išsilavinimą patvirtinančius 

dokumentus ir jo priedus bei 

šių dokumentų kopijas; 

• veiklos kolegijoje programą artimiausiems 

5 metams (atskirame užklijuotame 

voke); 

• dokumentus, įrodančius įgytą pedagoginę 

ir vadybinę patirtį. 

Plačiau apie konkursą galima pasiteirauti 

telefonu (8 37) 383 082. 

(Ka. 387) 



(Užs. 679) 

Vadovaujantis detaliojo teritorijų 

planavimo organizatoriaus teisių 

ir pareigų perdavimo sutartimi 

Nr. 1245-11, pranešame, kad 

pradedamas rengti žemės sklypų 

(kad. Nr. 4103/0200:1544 ir kad. 

Nr. 4103/0200:1695), esančių Tarandės 

k., Avižienių sen., Vilniaus 

r., detalusis planas. 



naudojimo paskirtį iš žemės ūkio 

į kitos paskirties žemę, sujungti ir 

padalyti į atskirus sklypus, nustatyti 

planuojamos teritorijos naudojimo 

ir tvarkymo režimą. Planuojamas 

žemės naudojimo būdas ir pobūdis 

– gyvenamosios teritorijos, 

vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų 

pastatų statybos. 

Detaliojo plano organizatoriai– 

Nerijus Bačiuška ir Teresa Ciunaitienė. 



14-43, Vilnius, tel. (8 5) 212 5400, 8 


(P.p)



UAB „ Dzūkijos miškas“ 

Lietuvos miško savininkų asociacija 

PERKAME 

MIŠKĄ 

SU ŽEME ARBA IŠKIRTIMUI 

� Darome miškotvarkos projektus 

� Rėžiame biržes 

� Konsultuojame miško 

savininkus 

Kreiptis tel. : 8-686 57593. Faksas 8-37 200787, 

El. paštas ausra@dzukijosmiskas.lt 

(Užs. 20) 

PASLAUGOS 

Gaminame įvairias plienines stogų, 

sienų dangas, tvorų elementus, 

www.plieniniaistogai.lt. 

Skambinti tel. 8 698 14 485. (Pa. 283) 

Iš įmonių ir ūkininkų surenka, 

nemokamai išveža didmaišius 

nuo trąšų, plastikinę tarą, įvairią 

plėvelę, išrašo atliekų deklaracijas. 

Skambinti tel.: 8 612 45 594, 8 

686 85 914. (P.p) 

METALO LAUŽO 

SUPIRKIMAS 

• Atsivežame, 

demontuojame, supjaustome 

• Superkame ir spalvoto 

metalo laužą 

Metalo kaina 820-860 Lt už toną 

Skardos kaina 620-770 Lt už toną 

UAB „Šulcas ir KO“, 

Dubijos g. 20G, Šiauliai 

8 650 614 98, 8 699 768 61 

(Užs. 732) 

(Užs. 215) 

(Užs. 454) 

(Užs. 10) 

Kilnojamuoju gateriu kokybiškai 

pjauname medieną, atvykstame 

pas užsakovą. 

Skambinti tel.: 8 620 84 419, 8 603 

96 018. (P.p) 

VANDENS GRĘŽINIAI, GEOTERMINIS 

ŠILDYMAS. Darbai nuo A iki Z visoje 

Lietuvoje ištisus metus! Garantija, 

priežiūra. 

Skambinti tel.: 8 616 08 020 Linas, 8 

686 83 265, Rolandas. 

www.melkerlita.lt. (Ka.100) 

Kilnojamuoju gateriu pjauna medieną. 

Atvyksta į namus. Padeda 

įsigyti medienos. Parduoda pjautą 

statybinę medieną. Priima užsakymus. 


(K. 74) 

Teleskopinio krautuvo nuoma su 

operatoriumi (Radviliškis). 

Skambinti tel.: 8 606 10 481, 8 606 

10 487. 

(P. p) 

E.Bundausko gamybinė komercinė 

įmonė perka miškus, biržes išsikirsti. 

Atlieka kirtimo ir traukimo paslaugas. 

El. p. e.bundauskas@gmail.com. 

Tel. 8 698 06 554, faks. (8 448) 43 

268. 

(Pl. 91) 

Kilnojamuoju gateriu pjauna medieną, 

atvyksta pas užsakovą, turi 

elektros stotelę. 


Gamina, montuoja įdėklus, pristatomus 

apšiltintus kaminus. Valo kaminus, 

naudoja 0,5 ir 0,8 mm skardą. 

Skambinti tel.: 8 617 62 969, 8 694 

01 529. 

(Pa. 245) 

(Užs. 679) 

Sienų, grindų apšiltinimas į oro tarpus 

EKOvata, termoputa, polistireno 

granulėmis. 1 kv. m–nuo 7 Lt. 

Konsultuojame, dirbame visoje Lietuvoje. 


(Vr. 37) 

SIŪLO DARBĄ 

Dirbti ir gyventi ūkyje reikalingi vyras 

ir moteris. 


(Pl. 121) 

Ūkyje reikalingas vyras (pagalbinis 

darbininkas). 


(P.p) 

Pieno ūkyje (Kelmės r.) reikalingas 

šėrikas, mokantis melžti karves. 

Geros sąlygos, darbas tik legalus. 


ĮVAIRŪS 

Taisome: FORD, K-701, MAZ, DON, 

SMD, T-40 ir kitokius variklius, pavarų 

dėžes, vairo kolonėles, degalų, 

tepalo siurblius, purkštuvus, 

starterius, kombainų būgnus. Parduodame: 

MAZ variklius (įdedame), 

priedus MAZ varikliams įdėti 

į T-150K, hidraulinius vairus T- 

150K, K-701, stūmoklines grupes, 

velenus, T-150K dėžės išgreitinimo 

dantračius, kitas dalis, galime atsiųsti. 

Atnaujiname: sunkvežimių, 

traktorių, vairo traukes, visų tipų 

kombainų pobūgnius. Perkame 

MAZ variklius, www.meistrema.lt. 

Skambinti tel.: 8 614 01 994, 8 614 

80 026. (Pa. 258) 

Parduodu priekabą 1PTS-9, sėjamąją 

SZ-3,6 ir diskus. Perku mėšlo kratytuvą 

(11 t), MTZ-82 ratus. 

Skambinti tel. 8 630 93 471. (M. 662) 

Išsinuomosiu žemės ūkio paskirties 

žemes. 


UAB „Gaivėdra“ teikia paskolas su 

užstatu (nuo 10 000 Lt). 


(Ka. 380) 

(Užs. 736) 

Juostiniais gateriais (elektra, benzinu, 

dyzelinu) pjaunu medieną, atvykstame 

pas užsakovą. Parduodu 

naudotą gaterį. 

Skambinti tel.: 8 685 69 805, 8 652 

42 961. (Ka. 373) 

Šalia Kauno, Garliavoje, įsikūrusi 

„Senjorų Vila“ kviečia vienišus 

senjorus ar šeimas, netu- 

Skelbimai 

31 

(Užs. 739) 

(Užs. 660) 

rinčias vaikų, registruotis naujam 

apgyvendinimui, pasirūpinti 

kokybiška senatve ir tapti 

„Senjorų Vilos“ nuolatiniais gyventojais. 

Kambariai vienviečiai, 

dviviečiai. Gydytojų priežiūra. 

Skambinti tel. 8 652 93 000, direktorė 

Dalia. (Ka. 377) 

(Užs. 743)

32 

Lietuva per savaitę 

Įteiktas CERES medalis 

Prezidentei Daliai Grybauskaitei Lietuvoje viešintis Jungtinių 

Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos generalinis 

direktorius Žakas Djufas įteikė prestižinį CERES medalį už 

„Vaidmenį skatinant šalies socialinę, kultūrinę ir ekonominę 

raidą ir remiant politiką, kuri prisideda prie šalies gyventojų 

gerovės kėlimo“. 

Vilniuje – „Mados infekcija“ 

Šiuolaikiniame meno centre Vilniuje praeitą savaitgalį pirmą 

kartą rudenį vyko festivalis „Mados infekcija“. Dvi dienas 

trukusiame festivalyje kartu su lietuviais savo kūrybą pristatė 

dizaineriai iš Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Vokietijos, 

Danijos, Nyderlandų, Latvijos ir Estijos. 

Vadavo į upę įkritusį arklį 

Kuršėnų ugniagesiams antradienį teko atlikti kiek neįprastą 

operaciją – jie vadavo į upę įkritusį arklį. Priešgaisrinės apsaugos 

ir gelbėjimo departamento duomenimis, pranešimas 

apie Bubių seniūnijoje, Pavakalnių kaime, į Ventos upę įkritusį 

gyvūną gautas antradienį prieš pietus. 

Arklys į krantą buvo ištrauktas traktoriumi. 

Baltijos Asamblėjos dvidešimtmetis 



Antradienį Seimo parodų galerijoje buvo pristatyta Baltijos Asamblėjos 20-mečiui paminėti skirta fotografi jų paroda ir organizuotas 

tradicinis kasmetis medalių įteikimas. 

Piketavo žalieji 

Prie sostinės viešbučio „Radisson Blue Hotel Lietuva“, kuriame 

vyko konferencija „Visagino atominė elektrinė: naujos 

galimybės verslui“, Lietuvos žaliųjų sąjūdis organizavo piketą, 

siekdamas pasakyti „Atomui – ne“. 

Viešėjo legendinis V.Hanas 

Vilniaus meras Artūras Zuokas susitiko su savaitgalį pasaulio 

savigynos imtynių čempionato kovas Vilniuje stebėjusiu 

legendiniu sportininku Volku Hanu. Susitikimo metu buvo 

kalbėta apie kovinių sporto šakų tradicijas, savigynos imtynių 

ir bušido perspektyvas mūsų šalyje. 

Pristatė drabužių kolekciją 

Trečiadienio vakarą sostinės „Pramogų arenoje“ savo 

2012 m. pavasario ir vasaros drabužių kolekciją pristatė mados 

kūrėjas Juozas Statkevičius. 

Svarstė poveikį gamtai 

Pirmadienį Klaipėdos miesto tarybos Teritorijų planavimo 

komiteto posėdyje buvo svarstyta AB Klaipėdos jūrų krovinių 

kompanijos Smeltės pusiasalyje norimo statyti suskystintų gamtinių 

dujų terminalo poveikio aplinkai vertinimo programa. 

Parengė Rimantas Dovydėnas, VL, Eltos inf., 

Eltos ir Raimundo Šuikos nuotraukos

PDF versija - Valstietis.lt

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

Delete template?

Save as template?