PDF versija - Valstietis.lt

More documents

Recommendations

Info

2 Aktualijos Akademinė grietinėlė lobsta iš projektų Gediminas Stanišauskas VL žurnalistas, gediminas.stanisauskas@valstietis.lt Kai eiliniai švietimo darbuotojai gauna grašius, Seimui ir Vyriausybei patarinėjanti Lietuvos mokslo taryba (LMT) pinigus taško į kairę ir į dešinę. Regis, kad panašiai elgiamasi su visais milijardais litų, kuriuos mokslo ir švietimo sistema gauna iš Europos Sąjungos (ES) ir valstybės biudžeto. Išsimoka nepagrįstai dideles algas 2007–2013 m. fi nansiniu laikotarpiu Lietuvos švietimo ir mokslo sistemai iš ES ir šalies biudžeto numatyta skirti iš viso 4 mlrd. Lt. Iš jų 2,4 mlrd. Lt atitenka mokslo ir studijų plėtrai. Jau anksčiau viešojoje erdvėje vis pasirodydavo informacijos apie neskaidriai naudojamas Lietuvos aukštųjų mokyklų lėšas. Kritikos sulaukė ir aukštųjų mokyklų vadovai, išsimokėdami sau milžiniškus atlyginimus. Dar 2009 m. Valstybės kontrolė nustatė, kad, pavyzdžiui, Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektorius Romualdas Ginevičius per mėnesį vidutiniškai iki mokesčių uždirbdavo 29 738 Lt. Dar kitų aukštųjų mokyklų rektorių pajamos per metus siekdavo nuo 100 iki 350 tūkst. Lt. Šį kartą Valstybės kontrolė atliko LMT 2010 m. fi nansinį auditą. Būtent LMT rekomenduoja Seimui ir Vyriausybei patvirtinti šalies mokslo ateities vizijas ir, suprantama, fi nansavimo dydžius. Paaiškėjo, kad pati taryba per metus gaunamus apie 50 mln. Lt neretai naudoja ne pagal paskirtį. Vyriausybė padidino fi nansavimą Vyriausybė dar pernai LMT patikėjo vykdyti mokslinių tyrimų konkursus ir projektų atranką. Todėl tarybos finansavimas padidėjo nuo 5,2 mln. Lt (2009 m.) iki 66,9 mln. Lt (2010 m.). Taryba 2010 m. fi nansavo 1 114 projektų, kuriems iš biudžeto buvo skirta 46,3 mln. Lt. Auditoriai teigė, kad dalis mokslininkų pasiūlytų ir patvirtintų projektų buvo beveik identiški tiems, kurie fi nansuojami iš nacionalinių programų. „Aptikta atvejų, kai LMT komiteto nariai, kurie tvirtina fi nansuotinų projektų sąrašą, vertina vieni kitų parengtus projektus ir sprendžia dėl fi nansavimo skyrimo“, – teigė Valstybės kontrolės parei- Vyriausybė dar pernai LMT patikėjo vykdyti mokslinių tyrimų konkursus ir projektų atranką. Todėl tarybos fi nansavimas padidėjo nuo 5,2 mln. Lt (2009 m.) iki 66,9 mln. Lt (2010 m.). Jaunatis. Saulė teka 4.47, leidžiasi 21.58. Šiandien Dieną: +21 +26° Naktį: +12 +17° Rytoj Dieną: +20 +25° Naktį: +11 +16° Poryt Šiandien diena prognozuojama gražesnė, trumpai su perkūnija palis jau tik vietomis. Bus nepastoviai debesuota, tad ir saulės šilumos sulauksime pakankamai, įdienojus temperatūra pakils iki 21–26 laipsnių. Pūs stiprokas, gaivus rytinių krypčių vėjas. Sekmadienį vėjas rims ir labiau suksis iš pietryčių. Temperatūra naktį nukris iki 11–16 laipsnių, o dieną oras šils iki 20–25 laipsnių. Kitos savaitės pirmosiomis dienomis žemo slėgio sūkurys vis dar sukiosis netoli Lietuvos. Trumpi lietūs numatomi daugelyje rajonų, vietomis griaudės. Vyraus vidutinio stiprumo šiaurinių krypčių vėjas. Naktys išliks gana tvankios, oras vės vos iki 12–17 laipsnių, o dienomis laikysis 19–24 laipsnių šiluma. Trečiadienio naktį dangus giedrysis, tad temperatūra gali būti 1–2 laipsniais žemesnė nei prieš tai buvusiomis. O dieną drėgmės kupinų debesų gausės, daug kur palynos, kai kur susidarys palankios sąlygos ir perkūnijai. Šią dieną termometrai taip pat rodys 19–24 laipsnius šilumos. Margarita Kirkliauskaitė Ar reikėtų apmokestinti automobilius? Dieną: +19 +24° Naktį: +12 +17° Tokį klausimą buvome pateikę interneto puslapyje valstietis.lt. Taip, pasipildytų biudžetas ir sumažėtų spūstys bei oro tarša Ne, tai dar labiau nuskurdintų žmones Man tas pats, nes neturiu automobilio Nežinau 6 proc. 2 proc. 1 proc. 91 proc. Rimanto Dovydėno piešinys gūnai, beveik vienus metus kratę LMT fi nansus. Paprastai iki 30 proc. išlaidų projektams sudaro darbo užmokestis, „Sodros“ įmokos ir išlaidos paslaugoms (ir autorinėms sutartims), bet auditoriai LMT aptiko atvejų, kai šios išlaidos būdavo neadekvačiai didelės, o didelė dalis lėšų atitekdavo projekto vykdytojų atlygiui. Už vieno puslapio autorinį darbą buvo išmokėtas net 29 tūkst. Lt atlyginimas. Dar kitu atveju projektus vertinantys LMT nariai už žodinį autorinį darbą, tai yra pakalbėjimą, išsimokėjo 95 tūkst. Lt užmokestį. E.Butkus: „Teiginiai yra absoliuti nekompetencija“ Nors darbai dar nebūdavo atlikti, dažnai projektų darbo vadovams ir vykdytojams iš anksto būdavo numatomi iki 90 proc. dydžio priedai prie darbo užmokesčio. Auditoriams kėlė įtarimų ir ataskaitos už lėšų panaudojimą. Pavyzdžiui, Vilniaus universitetas 2010 m. įgyvendino 252 projektus, kuriems panaudojo 13,7 mln. Lt. Auditoriai patikrino tik 10 proc. atas- kaitų ir nustatė įtarimą keliančias tendencijas. „Vykdant šiuos projektus, 293,5 tūkst. Lt buvo sumokėta už apsaugą ir valymo paslaugas“, – teigia Valstybės kontrolė. Auditoriai negali patvirtinti, kad visi projektams vykdyti iš biudžeto skirti 46,3 mln. Lt buvo panaudoti pagal paskirtį, teisėtai, ekonomiškai, racionaliai ir skaidriai. LMT pirmininką prof. Eugenijų Butkų šios auditorių išvados papiktino. „Galėčiau labai aštriai pasakyti, kad tie Valstybės kontrolės teiginiai yra absoliuti nekompetencija, kas mus nuoširdžiai stebina“, – piktinosi prof. E.Butkus. Nepanoro atskleisti pajamų LMT pirmininko pavaduotoja prof. Rūta Marcinkevičienė aiškino, esą Valstybės kontrolės paminėti 29 tūkst. Lt, kurie buvo išmokėti už vieno puslapio autorinį darbą, buvo pagrįsti. „Po tuo vienu puslapiu slepiasi milžiniškas darbas, kurį atliko net ne vienas žmogus“, – sakė R.Marcinkevičienė. Į Valstybės kontrolės priekaištus, kad LMT nariai vertina vieni kitų projektus, R.Marcinkevičienė teigė nežinanti nė vieno tokio atvejo. Ji aiškino, esą tiek profesūra, tiek kiti švietimo darbuotojai išgyvena itin sunkius laikus, nes fi nansavimas šiai sričiai nėra toks, kokio norėtųsi. „Būdama aukščiausio laipsnio mokslo darbuotoja VDU gaunu tik 3 900 Lt atlyginimą“, – kalbėjo R.Marcinkevičienė. Paklausta, kokias dar pajamas gauna kitose įstaigose ir darbo grupėse, profesorė nepanoro jų atskleisti. Kaip 18 litų tampa tūkstančiais LMT vadovas E.Butkus tikino, kad į tarybos posėdžius renkamasi kartą per savaitę, o valandinis atlygis juose siekia „tik 18 litų“. LMT paprastai posėdžiauja 4–5 valandas, vadinasi kiekvienas LMT narys vien už dalyvavimą posėdžiuose uždirba apie 300 Lt per mėnesį. Papildomai pinigų posėdžių dalyviai gauna už „žodinius kūrinius“, kuriuos irgi sukritikavo Valstybės kontrolė. „Žodiniai kūriniai“ posėdžių protokoluose neužfi ksuoti – tik nurodyta, kad buvo pateiktas žodinis pranešimas (100 Lt), žodinis pranešimas su išvada (150 Lt), žodinis pranešimas su išvada ir komentaru (200 Lt). „Posėdžiams yra ruošiamasi, aukojant netgi savaitgalius, – teisinosi LMT pirmininko pavaduotoja R.Marcinkevičienė. – Įsivaizduokite, kad reikia perskaityti 200–300 puslapių projektus ir po to pateikti žodinį įvertinimą.“ Už žodinius kūrinius 2010 m. posėdžių dalyviams buvo sumokėta iš viso 94 tūkst. Lt, bet ir tai dar nėra pabaiga. LMT nariai taryboje dirba puse etato, tai yra tiek, kiek šiems profesoriams leidžia įstatymai. E.Butkus kaip LMT pirmininkas taryboje iki mokesčių per mėnesį uždirba 3 800 Lt. „Vilniaus universiteto Organinės chemijos katedroje uždirbu ir „standartinį“ 3 900 Lt atlyginimą prieš mokesčius“, – sakė E.Butkus. Be viso kito, tarybos nariai vadovauja ir ekspertų grupėms, tad viduti- 2011 m. liepos 2 d. • Nr. 52 (9071) Valstiečių laikraštis nis atlyginimas už šį darbą siekia dar apie 600–700 Lt per mėnesį. Įžvelgia piktą valią LMT pirmininko pavaduotoja R.Marcinkevičienė „Valstiečių laikraščiui“ iš pradžių teigė nenorinti vertinti Valstybės kontrolės išvadų. Jose esą yra „daug nesusipratimų“. „Nemanau, kad turėčiau vertinti tai, ką apie mus parašė Valstybės kontrolė, bet daugeliu atvejų tose išvadose įžvelgiu piktą valią“, – kalbėjo Vytauto Didžiojo universiteto profesorė R.Marcinkevičienė. Generalinės prokuratūros atstovė Vilma Žemaitytė teigė, kad Valstybės kontrolės medžiaga birželio 17 d. buvo persiųsta Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai. Būtent FNTT spręs, ką daryti toliau. „Gavusi informaciją iš Valstybės kontrolės apie galimus įstatymų pažeidimus ir gautoje medžiagoje nustačiusi nusikalstamų veikų požymius, prokuratūra pradeda ikiteisminius tyrimus, o tokia statistika, kiek konkrečiai Valstybės kontrolės pranešimų pasitvirtina, o kiek ne, prokuratūroje nėra kaupiama“, – sakė V.Žemaitytė. Generalinė prokuratūra patvirtina tik tai, kad „ne visais atvejais Valstybės kontrolės nustatyti įstatymų pažeidimai užtraukia baudžiamąją atsakomybę“. Kaltinimai neadekvatūs Gintaras Steponavičius, švietimo ir mokslo ministras Siekdama atlikti savo misiją Valstybės kontrolė šį kartą dirbo neprofesionaliai. Mokslo tyrimų fi nansavimas yra itin subtili sritis. Per pastaruosius 2–3 metus buvo daug pokyčių mokslo srityje, didinome konkursinio fi nansavimo dalį, tad natūralu, kad atsirado daug nepatenkintųjų, kuriems nepatinka nauja ir skaidri fi nansavimo tvarka, kurią įdiegė LMT. Aišku, LMT gebėjimai irgi nėra tokie geri, kaip norėtųsi, bet Valstybės kontrolės pranešime įvardyti pernelyg toli siekiantys ir neadekvatūs kaltinimai. Rasime laiko ir pakalbėsime su Valstybės kontrole, kad jų gebėjimai būtų profesionalesni ginant viešąjį interesą specifi nėse srityse. Įstatymai galioja visiems vienodai Giedrė Švedienė, Valstybės kontrolės vadovė LMT yra biudžetinė įstaiga, kuriai, kaip ir kiekvienai kitai Lietuvos biudžetinei įstaigai, galioja tie patys teisės aktai, reglamentuojantys valstybės lėšų apskaitą ir atsiskaitymą už jų naudojimą. Esame įsitikinę, kad būtent Valstybės kontrolė Lietuvoje turi sukaupusi didžiausią patirtį ir kompetenciją vertinant valstybės lėšų naudojimą švietimo ir mokslo srityse. Visa audito ataskaitoje pateikiama informacija ir biudžeto lėšų naudojimo Lietuvos mokslo taryboje kritika yra paremta audito metu surinktais faktais ir ofi cialiais dokumentais, pateiktais pačios LMT.
2011 m. liepos 2 d. • Nr. 52 (9071) Valstiečių laikraštis Sutramdys greitųjų kreditų įmones Iki šių metų balandžio 1 d., kai įsigaliojo Vartojimo kredito įstatymas, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba kasmet sulaukdavo per 100 į greitųjų kreditų bendrovių spąstus patekusių vartotojų skundų. Raimundo Šuikos nuotrauka � Atkelta iš 1 p. Pakliuvo į spąstus Iki šių metų balandžio 1 d., kai įsigaliojo Vartojimo kredito įstatymas, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba kasmet sulaukdavo per 100 į greitųjų kreditų bendrovių spąstus patekusių vartotojų skundų. Kiekvienas atvejis skirtingas, kartais problemos kildavo ne tik dėl kreditus teikusių įmonių, bet ir dėl vartotojų neišmanymo, o neretai ir dėl pačių vartotojų kaltės, kai būdavo skolinamasi negalvojant apie kreditų grąžinimo galimybes. Kita vertus, būtina apsaugoti ir žmones, kurie neturi būtiniausių žinių apie fi nansus. Štai Vartotojų teisių apsaugos tarnyba yra gavusi skundą. Paskolą paėmęs vartotojas tiesiog užmiršo sumokėti 5 litus. Pasak paskolą paėmusio Genadijaus, per pusę metų, įvertinant kasdien geometrine progresija augančius delspinigius, skola padidėjo net iki 1 260 Lt. Kad ir kaip vertintum, taip negalėjo atsitikti, jeigu įmonė būtų dirbusi sąžiningai. Štai 2009 m. Greitųjų vartojimo kreditų asociacijos (dabar – Smulkiųjų vartojimo kreditų asociacija) duomenimis, jos narių išduoti pradelsti kreditai siekė net 9 mln. Lt, o visas paskolų portfelis siekė 50 mln. Lt. Taigi pradelsti kreditai sudarė net 18–20 proc. visų paskolų portfelio. Kokia padėtis šiuo metu? Deja, ofi cialių duomenų nuo 2010 m. III ketvirčio neskelbia nė viena iš dviejų veikiančių greitųjų kreditų asociacijų. Įstatymu suvaržė įmonių pelnus Dėl kokių priežasčių nebeteikiama informacija apie kredito įmonių veiklos fi nansinius duomenis, neskelbiama. Aiškinama, kad įmonės duomenų dar nesuspėjo pateikti. Galima numanyti, jog tikrosios priežastys yra kitos. Gali paaiškėti, kad balandžio 1 d. įsigaliojęs įstatymas įmonėms suvaržė Greitųjų kreditų įmonių laukia dar vienas barjeras – Lietuvos bankas jau parengė projektą dėl visų kredito institucijų priežiūros tarnybos steigimo. ne tik rankas, bet ir kojas. Kaip jau rašėme, įsigaliojus įstatymui greituosius kreditus teikiančios įmonės iš vartotojų gali reikalauti ne didesnių kaip 250 proc. metinių palūkanų. Daug, tačiau anksčiau vartotojai mokėdavo 400 proc. ir didesnes palūkanas. Paprastai kuo būdavo trumpesnis kredito terminas ir mažesnė kredito suma, tuo didesnės palūkanos. Dabar greitųjų kreditų įmonės jau negali uždirbti itin didelių pelnų, kaip būdavo anksčiau. Jos įstatymo galią pajuto labiausiai. Dabar mažiausia skolinama suma siekia 300–400 Lt, ir skolinama ilgesniam terminui. Iki 2010 m. III ketvirčio pabaigos abiejų asociacijų duomenys buvo įspūdingi – vartojimo kreditų skaičius ir skolinamos sumos sparčiai augo net krizės metais, kai stambieji bankai vartojimo kreditų beveik neteikė. Štai Smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos įmonės 2009 m. I ketvirtį buvo išdavusios 19,5 tūkst. naujų kreditų, kurių suma siekė 9,5 mln. Lt, o 2010 m. III ketvirtį buvo išduota jau 36 tūkst. kreditų, kurių suma siekė net 16,9 mln. Lt. Dar daugiau skolino trys Vartojimo lizingo ir kredito asociacijai priklausančios įmonės. Štai 2009 m. IV ketvirtį naujų kreditų išduota 41,9 tūkst. klientų, kurie pasiskolino per 38 mln. Lt. 2010 m. III ketvirtį – 46,8 tūkst. naujų klientų ir 36,7 mln. Lt, o iš viso vartojimo kreditų portfelyje buvo jau 201,9 tūkst. klientų ir 188,4 mln. Lt paskolų. Griežčiau vertins klientų mokumą Greitųjų kreditų įmonės iki liepos pradžios turėjo įveikti dar vie- ną barjerą – registruotis Vartotojų teisių apsaugos tarnyboje. Neįsiregistravusios įmonės negalės toliau tęsti veiklos. Bendrovių veikla automatiškai taps nelegali ir net draudžiama. Kodėl tai daroma, kokie nauji reikalavimai? Vartotojų teisių apsaugos tarnyba ne tik formaliai registruos greituosius kreditus teikiančias įmones, bet ir tikrins, ar įmonės laikosi įstatyme nustatytų reikalavimų. Be kita ko, ypatingas dėmesys bus skiriamas Pinigams reikia tvarkos Pranciškus Gerulis, Lietuvos vartojimo lizingo ir kredito asociacijos direktorius Vartojimo kredito įstatymas buvo labai reikalingas greituosius kreditus išduodančioms bendrovėms. Mūsų asociacija pritaria ir papildomai kontrolei, kai kreditų bendrovės turi registruotis Vartotojų teisių apsaugos tarnyboje. Pagaliau paaiškės, kiek iš viso rinkoje veikia greituosius kreditus teikiančių bendrovių. Ne paslaptis, kad kai kurių iš jų veikla buvo menkai prižiūrima, rinkoje veikė ir neaiškios kilmės pinigų turinčių bendrovių. Iš kažkur ir kažkaip fi ziniai asmenys sukaupė pinigų ir siekė dar daugiau uždirbti, taikydami savo taisykles. Dėl tokių veiksmų nukentėdavo ir sąžiningai dirbusios bendrovės. Mes pritariame ir Lietuvos banko projektui steigti priežiūros instituciją, kurią turės išlaikyti patys kreditų teikėjai. Dirbant su pinigais reikia laikytis griežtos tvarkos. akcinio kapitalo kilmei. Bendrovės turės būti tik juridinės ir privalės atskleisti akcininkų pavardes. Pagrindinis reikalavimas – įmonės, teikdamos kreditus, turės įvertinti klientų mokumą. Nors ir anksčiau to buvo reikalaujama, tačiau kai kurios bendrovės jo nesilaikė. Taupė, nes už tokią informaciją reikia mokėti. Nestandartiniai nutikimai Greitųjų kreditų įmonės tikina tikrinančios vartotojų mokumo galimybes, tačiau iš tikrųjų yra kitaip. Štai devyniolikmetis moksleivis vilnietis Linas sugebėjo bendrovėse „SMS Credit.lt“ ir „Nordecum“ pasiskolinti 300 ir 700 Lt. Gerai, kad apie paskolas sužinojo moksleivio motina ir dar nepraėjus terminui sūnaus skolą grąžino. Moksleivis tikėjosi vasarą padirbėti ir paskolas bendrovėms grąžinti rudenį. Tačiau neapskaičiavo, kad skola rugsėjį būtų pasiekusi 5 000 Lt. Kitas vilnietis Valdas su kompanija restorane šventė draugo gimtadienį. Pritrūkęs pinigų pasinaudojo greitųjų kreditų bendrovės paslaugomis ir užmiršo. Be to, bendrovei skambino tėvo telefonu. Po keturių mėnesių greitųjų kreditų bendrovė Valdo tėvui pranešė, kad 500 Lt skola išaugo iki 8 600 Lt. Gerai, kad pranešė, nes skola ir toliau būtų augusi. Žinomas atvejis, kai 500 Lt kreditą gavo Alytaus pataisos namuose bausmę atliekantis kalinys. Nusikaltėlis sužinojo vieno fi zinio asmens kodą ir sąskaitos numerį ir paprašė, kad laisvėje esantis jo draugas internetu užpildytų paraišką gauti kreditą. Užpildė ir gavo 500 Lt. Šie ir kiti atvejai parodė, kad greitųjų kreditų bendrovės turėtų taikyti papildomas apsaugos priemones. Tikimasi, kad Lietuvos bankas ir Vartotojų teisių apsaugos tarnybos kontrolė ne tik sutramdys nepaklusniausias greitųjų kreditų bendroves, bet ir padidins jų patikimumą. Smulkiausios įmonės trauksis iš rinkos Kristina Nemaniūtė, Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos direktorė Nuo Vartojimo kredito įstatymo įsigaliojimo praėjo tik keli mėnesiai, todėl daryti gilias išvadas dar sunkoka, tačiau nuostoliai akivaizdūs. Rinkoje nebeliko populiarių smulkiausių kreditų, pavyzdžiui, nebeįmanoma kelioms dienoms pasiskolinti 100 Lt. O juk būtent smulkieji kreditai sudarė didelę paslaugų dalį. Kai kurios smulkiausios greitųjų kreditų įmonės po balandžio 1 d. trumpam net buvo sustabdžiusios veiklą – reikėjo prisiderinti prie naujų veiklos sąlygų, tačiau kai kurios iš jų pasitrauks iš rinkos, taigi sumažės konkurencija. Mano žiniomis, kelios įmonės savo veiklą perkels į kaimynines šalis, kuriose nekeliama tokių griežtų reikalavimų. Aktualijos 3 JAV valstybės sekretorės vizitas Lietuvoje lankėsi JAV valstybės sekretorė Hilari Klinton, kuri susitiko su aukščiausiais mūsų šalies vadovais ir dalyvavo Demokratijų bendrijos renginyje Vilniuje. JAV valstybės sekretorė H.Klinton, sveikindama baigiamojo Lietuvos pirmininkavimo Demokratijų bendrijai renginio dalyvius, ragino užtikrinti demokratiją jaunose demokratijos valstybėse ir pabrėžė, kad demokratija klesti tik tada, kai ją remia kitos valstybės. „Demokratijos klesti tik tada, kai jas remia kitos demokratinės šalys. Būtent tą ši organizacija ir turi daryti, tuo ji yra svarbi. Ji buvo įsteigta tarsi gręžiantis atgal. Dabar jau daug pasiekta nuo 2000-ųjų, tačiau šiuo metu ji turi būti galinga, energinga ir aktyvi, todėl norėčiau padėkoti pirmininkaujančiai Lietuvai už inicijuotas reformas“, – kalbėjo JAV sekretorė Vilniuje vykstančiame baigiamajame Demokratijų bendrijos renginyje „Lit expo“ rūmuose. Eltos nuotrauka H.Klinton teigimu, Demokratijų bendrijos vadovavimą iš Lietuvos perėmus Mongolijai, į partnerystę reikia įtraukti Tunisą ir Moldovą. „Turime kalbėti, turime pasisakyti, ypač tuomet, kai tokios šalys kaip Baltarusija brutaliai mina žmogaus teises, kai vyriausybės atsisako registruoti politines partijas. Pasaulyje dar reikia padaryti daug svarbaus darbo. Užtikrinkime paramą toms naujoms demokratinėms valstybėms ir stenkimės tobulinti demokratijas savo šalyse“, – sakė H.Klinton. JAV valstybės sekretorė, kalbėdama apie demokratijos plėtrą, priminė ir Lietuvos istoriją. „Šiandien gatvėse ramu, tačiau prieš 20 metų jose buvo sovietų tankai ir šaudė kariai, gatvėse buvo protestuotojai, o pasaulis sulaikė kvėpavimą. Gerai, kad tankai atsitraukė ir kad sovietų imperija ėmė griūti, tačiau ateitis vis tiek buvo neaiški. Perėjimas prie demokratijos Vidurio ir Rytų Europoje buvo sunkus“, – teigė viešnia iš JAV. Kita vertus, iki šiol kai kuriose buvusiose sovietų respublikose, įskaitant ir Baltarusiją, geležinė uždanga tebėra. H.Klinton teigimu, Baltijos regionas, patyręs kovą ir sėkmę, tapo pavyzdžiu pasauliui. VL, Eltos inf. Skaudžią netekties ir liūdesio valandą, žuvus sūnui, nuoširdžiai užjaučiame Juozą ARMINĄ, UAB „Gyvulių produktyvumo kontrolė“ Vilkaviškio skyriaus kontrolės asistentą. UAB „Gyvulių produktyvumo kontrolė“ administracija
Page 1: Albinas Čaplikas VL žurnalistas,
Page 5 and 6: 2011 m. liepos 2 d. • Nr. 52 (907
Page 7 and 8: VALSTIEČIŲ LAIKRAŠTIS Laimutė G
Page 11 and 12: VALSTIEČIŲ LAIKRAŠTIS Elvyra Žv
Page 23 and 24: VALSTIEČIŲ LAIKRAŠTIS Sveikata U

PDF versija - Valstietis.lt

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

Delete template?

Save as template?