siųsti

UDK 796.5(036) 

Ga-166 

Knygos informaciniai rëmëjai: 

ISBN 9986-16-502-4 

4 

© Kotryna Gailiûtë, 2006 

© Lina Bastienë, dizainas, 2006 

© Dainius Liðkevièius, virðelio 

nuotrauka ið projekto 

„Pasaulio centrai / Enjoy 

yourself“, 1999–2005 m. 

© „Tyto alba“, 2006

ÁVADAS 

„Lagaminà kraunu“ – tai vadovas ne turistams, o visiems tiems, 

kurie á tolimus kraðtus keliauja mokslo aukðtumø siekti, naujø namø ir 

naujo gyvenimo ieðkoti, apelsinø ir pinigø nuo medþiø skinti. 

Ðia knyga jokiu bûdu neskatiname iðvaþiuoti paskutinio lietuvio. 

Taèiau tas, kuris jau apsisprendë, nusipirko bilietà, tarkim, á Dublinà ir 

krauna lagaminà, ðioje knygoje ras daugybæ informacijos, kuri padës 

geriau susigaudyti ir ásikurti, o tikri tikrø þmoniø pasakojimai leis ásivaizduoti, 

kas laukia. Tikimës, kad ne vienas paskaitæs ðià knygà geriau pagalvos, 

kaip pasiruoðti kelionei, kur vaþiuoti ir ar iðvis vaþiuoti. Beje, knyga 

gali bûti ádomi ir daugybei Tëvynëje liekanèiø þmoniø – darbdaviui ar 

valdþios vyrui ji padës suprasti, kodël þmonës iðvyksta ir ko jiems trûksta, 

kelioniø aistruoliai joje ras informacijos apie ðalá, o smalsuolës galës á 

valias prisiskaityti nepaprastø gyvenimiðkø istorijø. 

Dvylika knygoje aptariamø ðaliø pasirinkome taip: pagal Statistikos 

departamento duomenis iðsirinkome tas ðalis, á kurias daugiausia 

mûsø tautieèiø yra iðlëkæ, ir dar pridëjome porà tolimø saulëtø pasaulio 

uþkampiø. Tuomet sudarëme klausimynà – uþsienyje apsigyvenusiø lietuviø 

klausëme apie ðalies ypatumus, apie jø iðvykimo aplinkybes, darbo 

sàlygas, bendravimà su vietiniais þmonëmis ir santykius su lietuviais, emigracijos 

poveiká jø ðeimai bei vaikams ir ateities planus. Klausimynà iðsiuntinëjome 

visiems paþástamiems, paþástamø paþástamiems ir nepaþástamiems 

lietuvaièiams uþsienyje. Ðiam klausimynui einant ið rankø á rankas, 

ar, tiksliau, ið vienos virtualios dëþutës á kità, teko nukakti tikrai 

ádomø kelià. Pavyzdþiui, iðsiuntæ já á Lietuvos ambasadà Japonijoje, gavome 

toká atsakymà: „Jau turime ðá klausimynà, gavome já, kai praeità 

savaitæ sveèiavomës Australijoje“. 

Galiausiai á leidyklà ëmë plaukti atsakymai. Nors tai nebuvo statistinis 

tyrimas, vis dëlto galima ðiek tiek apibendrinti visus pasakojimus. 

Visø pirma stebina didþiulë þmoniø, jø profesijø, iðsilavinimo ir iðvykimo 

prieþasèiø ávairovë. Atsiliepë ir auklës, ir studentai, ir mokslininkai, ir 

virëjai. Ádomu tai, kad tarp ðiø pasakojimø neatsirado në vienos stebuklingos 

pelenës istorijos apie gyvenimà, ið visiðkai blogo pavirtusá visiðkai 

geru. (Gal taip atsitinka tik pasakø knygose?) Ið tiesø atsakymuose atsi- 

5

ÁVADAS 

spindi visos ðiandieninës Lietuvos problemos, bet taip pat paaiðkëja, kad 

ir kitose ðalyse nëra viskas tobula – airiai geria, norvegai nesikalba, o 

japonø iðvis nesuprasi. Kita vertus, nesam mes, lietuviai, tokie nepataisomi 

zirzliai, kaip kartais atrodo. Dauguma atsakiusiøjø dþiaugiasi graþiomis 

ðalimis, stengiasi iðmokti naujø dalykø, siekia ir pasiekia puikiø 

rezultatø. Nors daug þmoniø raðo, kad á lietuviø bendrijø veiklà ásitraukti 

nenori, taèiau dauguma namie verda cepelinus ir susibûræ á maþas 

bendrijëles ðvenèia Vasario 16-àjà. Apskritai pastebëjome, kad daug kas 

vaþiuoja á tas ðalis, kuriose jau gyvena draugai ar giminaièiai ið Lietuvos. 

Á klausimà, kas labiausiai padëjo ir kas buvo sunkiausia, daþniausias atsakymas 

– kalbos mokëjimas ar nemokëjimas. Taigi patarimas iðvykstantiesiems 

– nors kiek pramokite ðalies, á kurià vykstate, kalbos. Nenustebkite, 

jei ðioje srityje jus aplenks jûsø pypliai. Vaikai naujose ðalyse 

adaptuojasi nepaprastai greitai. Tiesa, taip pat greitai jie gali pamirðti 

lietuviø kalbà su visom jos nosinëm ir ilgosiom. 

Gavome keletà atsakymø ir ið ðaliø, kurioms atskiro skyrelio nebuvome 

numatæ. Kadangi nenorëjome, kad pasakojimai nueitø veltui, juos 

sudëjome á skyrelá „Kitos ðalys“. Kaip sakoma, kur spjausi, ten lietuvis. 

Pasirodo, atsargiai spjaudytis reikëtø net Kinijoje. 

Þinoma, kiekviename pasakojime reiðkiamos paèiø þmoniø nuomonës, 

poþiûriø ávairovë. Stengëmës kuo maþiau taisyti gautø atsakymø 

kalbà, kad iðliktø kiekvieno savitas stilius ir charakteris. 

Kiekvienas ðios knygos skyrelis turi bendrà informacinæ dalá apie 

ðalá. Ðià medþiagà parengëme remdamiesi oficialiø tø ðaliø valdþios 

institucijø teikiamais duomenimis, þmoniø pasakojimais, ávairiais interneto 

tinklalapiais, ið kuriø svarbiausi EURES programos svetainës 

www.europa.eu.int/eures ir www.ldb.lt/eures, vadovas anglø kalba 

www.justlanded.com. Ruoðiantis kelionei, tikrai verta aplankyti ðias interneto 

svetaines ir suþinoti daugiau. 

Ir renkant bendrà informacijà, ir ieðkant þmoniø uþsienyje, mums 

labai padëjo ávairios organizacijos. Reiðkiame padëkà Tautiniø maþumø 

ir iðeivijos departamentui uþ informacinæ pagalbà, Airijos, Australijos, 

Danijos, Ispanijos, JAV, Kanados, Norvegijos, Prancûzijos, Ðvedijos, Vokietijos 

lietuviø bendruomenëms, Norvegijos, Vokietijos ir Japonijos ambasadoms 

Lietuvoje, Lietuvos ambasadoms Japonijoje ir Kanadoje, 

Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentûrai, Tarptautinës mig- 

6

ÁVADAS 

racijos organizacijos Vilniaus biurui, JAV lietuviø þurnalams Mano pastogë, 

Amerikos lietuvis, interneto svetainëms www.reginospalepe.com 

ir www.femina.lt. Taip pat nuoðirdþiai dëkojame visiems draugams, bièiuliams, 

giminaièiams, mokyklos ir studijø draugams, kolegoms, paþástamiems 

ir nepaþástamiems, kurie padëjo surasti uþsienio lietuvius ir prikalbinti 

juos pasidalyti savo patirtimi su mumis ir jumis. Ypaè dëkojame 

uþ pagalbà Dainai Bogdanienei, Mantui Adomënui, Alinai Vaitkienei, 

Linai Butkutei, Mildai Maèënaitei, Antanui Saulaièiui SJ, Erikai Sausverdei 

ir Kæstuèiui Ðalavëjui (mums labai padëjo jo knyga Sveika, Amerika). 

Galiausiai labai labai aèiû visiems, atsakiusiems á mûsø klausimynà, – uþ 

geranoriðkumà, atvirumà, laikà ir dëmesá, nepaprastas istorijas, naudingus 

patarimus, tikëjimà ir palaikymà, kvietimus á sveèius, nuotraukas ir 

saulëtus linkëjimus ið tolimiausiø pasaulio kampeliø. Mes labai laukiam 

Jûsø gráþtant! 

7

8 

PRATARMË 

Per penkiolika Nepriklausomybës metø lietuviai, patys to beveik 

nepastebëdami, tapo diasporos tauta. Panaðiai kaip þydai, armënai ar 

airiai – pasklidæ pasaulyje, nebesutapatinami su vienu þemës lopinëliu 

prie Baltijos krantø, besikabinantys á gyvenimà Londono East Ende, Rytø 

Anglijos kaimuose, Dublino apylinkëse, Amerikos Vidurio Vakaruose, 

Skandinavijos ðalyse, Vokietijoje, skinantys apelsinus Ispanijoje, aptarnaujantys 

turistus Turkijoje... 

Stovint ant nepriklausomos Lietuvos valstybës slenksèio, tokià ávykiø 

raidà numatyti buvo sunku. Pokarinës lietuviø iðeivijos atstovai ðiek 

tiek apgailestaudami ir nostalgiðkai, bet daugiau su dþiaugsmu kalbëjo, 

kad dabar ateinàs metas, kai iðeivija ir Lietuvos lietuviai pagaliau vël 

susilies á vienà visumà, kai iðeivija, ta „ðaka, atskilus nuo tautos kamieno“, 

palinks prie savojo kamieno, suaugs su juo, o kiek nesuaugs – palengva 

neiðvengiamai nuvys ir nudþius. Atrodë, vël laisva tapusi lietuviø 

tauta kurs savàjà ateitá savo geografinëse ribose, kurios – pirmà kartà 

istorijoje – vienu metu aprëpë Vilniø ir Klaipëdà. Pirmaisiais nepriklausomybës 

metais, nepaisydami ûkanotø politiniø perspektyvø ir sunkiø, 

neáprastø, DP stovyklas ðiek tiek primenanèiø buities sàlygø á Lietuvà 

ëmë gráþti iðeiviø ðeimos ir giminës, viena po kitos Lietuvon ëmë keltis 

iðeivijos kultûrinës institucijos: Aidai, Metmenys, ateitininkai, „Santara- 

Ðviesa“... 

Ir tuo viskas baigësi. Gráþtanèiøjø srautas netrukus ëmë lëtëti, arba, 

valstybës institucijø kalba kalbant, „stabilizavosi“. (Dar ir dabar po kelis 

ðimtus senøjø iðeiviø kasmet sugráþta gyventi á Lietuvà.) O drauge pradëjo 

ásibëgëti emigracijos ið Lietuvos srautai. Ið pradþiø tai buvo rusakalbiø 

maþumø migracija á Rytus, niekam nekëlusi didesnio nerimo. Apie 1993– 

1994 metus migracijos srautai vienareikðmiðkai pakrypo Vakarø linkme, 

ir nuo tada iki 2000 metø ið Lietuvos kasmet iðvykdavo nuo 20 iki 30 

tûkstanèiø jos pilieèiø. Tiksliø emigracijos mastø dabar ávardyti neámanoma, 

nes po 2000 metø gyventojø suraðymo jokiø patikimø statistikos 

duomenø nëra. Taèiau netgi oficialiais duomenimis, kur kas maþesniais 

negu tikrieji migracijos mastai, nuo 1990 metø Lietuvà paliko 334 tûkstanèiai 

jos gyventojø; tai sudaro beveik deðimtadalá (9,8 proc.) Lietuvos

PRATARMË 

gyventojø 2006 metø pradþioje. O tikrieji skaièiai gali bûti iki pusantro 

karto didesni. 

Kas slypi uþ skaièiø? Kà galima pasakyti apie Lietuvà paliekanèius 

emigrantus? Nesant detaliø tyrimø, sociologiná tipiðko emigranto portretà 

nupieðti sunku. Aiðku, kad emigracija – daugiasluoksnis, nevienalypis 

reiðkinys, kurio pobûdis ir esmë netgi per tà trumpà penkiolikos 

metø laikotarpá smarkiai keitësi. Pirmuosius trumpalaikius migrantus, 

kurie, iðsipûtusiais „gariûniðkais“ krepðiais neðini, leidosi prekiauti Vakarø 

gatvëse ir turguose, pakeitë vykstantieji ieðkoti geresnio uþdarbio 

statybose, ðiltnamiuose, restoranuose. Nemaþa jø dalis tebedirba nelegaliai 

ar pusiau legaliai, taèiau po ástojimo á Europos Sàjungà atsivërusios 

legalaus ásidarbinimo galimybës ðià proporcijà svers legaliai dirbanèiøjø 

pusën. Sparèiai daugëja uþsienio ðaliø universitetuose besimokanèiø 

studentø, kurie darbu kavinëje ar uþ prekybos centro prekystalio 

finansuoja savo studijas. Neseniai didesniu mastu prasidëjæs, vis labiau 

ásibëgëja „protø nutekëjimas“ – aukðtos kvalifikacijos specialistø ir mokslininkø 

iðvykimas á geriau apmokamas, didesnio socialinio prestiþo vietas 

Vakarø Europos ir Amerikos universitetuose, ligoninëse, bankuose ir 

kompanijose. Negalima nepaminëti ir gráþtanèiøjø srautø – susitaupæ 

maðinai, butui ar traktoriui, ágijæ mokslø ar ðiaip pamatæ pasaulio, lietuviai 

gráþta namo, pradeda Lietuvoje verslà, dairosi vietø universitetuose 

ar valstybës tarnyboje. 

Vis dëlto, nepaisant gráþtanèiøjø, neigiamas Lietuvos emigracijos saldas, 

iðvaþiuojanèiøjø ir gráþtanèiøjø santykis, yra didþiausias visoje Europos 

Sàjungoje ir tarp iðsivysèiusiø pasaulio ðaliø. Lietuvos rodiklis, –2,6 tûkstanèiui 

gyventojø, yra daugiau negu dvigubai didesnis uþ artimiausià neigiamà 

rodiklá (Nyderlandø –1,2) ir daugiau negu penkiskart didesnis uþ 

antros labiausiai migruojanèios Rytø Europos ðalies, Latvijos (–0,5). Ir tai – 

tik oficialûs skaièiai. Kitaip tariant, Lietuva sparèiai tuðtëja. Paprasta matematinë 

projekcija pasakys, kad jeigu emigracija toliau vyks tokiu paèiu 

tempu, paskutinis lietuvis ið Lietuvos iðvyks maþdaug apie 2170 metus. 

Laimei, visuomeniø ir tautø raida nevyksta pagal matematinës projekcijos 

dësnius, taèiau neperdedant galima sakyti, kad emigracijos procesai 

Lietuvà iðtiko kaip unikalus, precedento neturintis iððûkis. 

Kuo gi tas iððûkis unikalus? Juk, bûtø galima paprieðtarauti, emigracijos 

bangø Lietuva yra patyrusi ir anksèiau – XIX a. pabaigoje, tarpu- 

9

PRATARMË 

karyje ir, ypaè gausiai, Antrajam pasauliniam karui besibaigiant, kai ðimtai 

tûkstanèiø lietuviø traukësi á Vakarus nuo „raudonojo maro“. 

Dabartinë migracinë Lietuvos situacija unikali keliais poþiûriais. Pirma, 

emigracijos mastais ir neigiamu migracijos saldu lenkdama visas Vidurio 

ir Rytø Europos kaimynes, Lietuva parodo, kad emigracijos prieþastys 

gilesnës ir kitokios, ne vien tik ekonominis atsilikimas ar santykiðkai 

þemas pragyvenimo lygis. Panaðios ekonominës ir gyvenimo sàlygos vyrauja 

visose Vidurio ir Rytø Europos valstybëse nuo Slovakijos iki Estijos, 

taèiau lietuviø migracija proporcingai þenkliai didþiausia. Taigi ekonominis 

tokiø dideliø migracijos srautø paaiðkinimas toli graþu nepakankamas, 

lygiai kaip nepatenkinama su tokiais aiðkinimais susijusi kai kuriø 

politikø laikysena: „Nëra èia ko jaudintis: ekonomika pakils – ir iðvaþiavusieji 

sugráð“. Taèiau neretai toks optimistinis fatalizmas tiesiog slepia negebëjimà 

ar politinës valios stygiø kà nors daryti ir keisti. O jeigu pakëlus 

ekonomikà paaiðkës, kad jos teikiamais privalumais nelabai yra kam naudotis? 

Arba dar liûdnesnis ir labiau tikëtinas dalykas – kad patys tie emigracijos 

srautai kaip tik ir neleidþia ekonominei gerovei toliau kilti, prikaustydami 

Lietuvà pusiaukelëje tarp treèiojo pasaulio ir iðsivysèiusiø Vakarø 

ðaliø? Antra, daugeliu atvejø tokie dideli emigracijos srautai aptinkami 

tose ðalyse, kur iðvykstanèiøjø netektá atsveria didelis gimstamumas. 

Taèiau Lietuvoje natûralus gyventojø prieaugis jau dvylika metø yra neigiamas, 

kasmet mirðta per 10 tûkstanèiø þmoniø daugiau negu gimsta, ir 

emigracijos procesai dar labiau paaðtrina kritiðkà Lietuvos demografinæ 

bûklæ, kurià demografijos specialistai linkæ ávardyti kaip „katastrofiðkà“. 

Galiausiai neretai, kaip savotiðka analogija Lietuvai, nurodoma Airija, 

XIX a. antroje pusëje ir didþiàjà XX a. dalá patyrusi panaðius drastiðkus 

emigracijos procesus. Airija pasitelkiama kaip pavyzdys, rodantis, jog ið 

emigracijos procesø galima iðpeðti didþiulæ ekonominæ ir politinæ naudà, 

ir kaip pagrindas pamatuotai vilèiai, kad sàlygoms geografinëje tëvynëje 

pagerëjus, emigrantai, net kelias kartas pragyvenæ svetur, galiausiai pasuks 

ienas namolei. Taèiau ðitaip sugretinant dvi ðalis uþmirðtamas didþiulis 

analogijos stygiaus dëmuo: airiams beveik negresia nutautëjimas ir etninë 

asimiliacija, nes jiems, kalbantiems angliðkai, nekyla grësmë prarasti 

gimtàjà kalbà – bene svarbiausià tautinës tapatybës laidà. Airiø tapatybë 

ir pilietinë savimonë ið esmës neturi kalbinio matmens. Antros, treèios ir 

tolesniø kartø airiø iðeiviams, gráþtantiems á tëvynæ, beveik nekyla kalbi- 

10

PRATARMË 

nës integracijos problemø. Lietuvos iðeivijos atveju asimiliacinis spaudimas 

uþsienio ðalyse yra kur kas didesnis, ir tik nedidelë dalis treèios kartos 

iðeiviø iðlaiko lietuviø kalbos mokëjimà pakankamai, kad galëtø dalyvauti 

Lietuvos gyvenime ir kad tai nesukeltø problemø gráþtant á Lietuvà 

bei integruojantis á jos visuomenæ. 

Taigi kas mus gena ið Lietuvos ir ko galime tikëtis ið ateities – kaip 

tauta ir kaip valstybë? Be abejo, negalima palikti nepaminëtø ekonominiø 

ir darbo rinkos sumetimø: maþø atlyginimø ir elgetiðkø pensijø, prastø 

socialiniø garantijø, plëðriø darbdaviø, neretai iðkreiptos darbo rinkos, 

labiau pripaþástanèios paþintis, o ne þinias ir gebëjimus. Kaþin ar ðitaip 

gausiai bëgtume ið Lietuvos, jeigu èia bûtø ðveicariðkas ar bent ispaniðkas 

gerovës lygis. Taèiau ekonominius stûmimo ir traukos veiksnius dar 

labiau stiprina neekonominiai dalykai: juntamas perspektyvø stygius, 

jausmas, kad èia iððvaistæs metø metus nepasieksi nei norimo gyvenimo 

lygio, nei pripaþinimo, kuriuos þada dosnesni ir teisingesni Vakarai, galiausiai 

nusivylimas bendràja Lietuvos ateitimi, èia klestinèia korupcija ir 

vieðojo gyvenimo moraline krize, vis didëjantis politinis susvetimëjimas, 

vienus verèiantis dairytis vis naujø gelbëtojø tarp populistiniø jëgø, kitus 

– sutraukyti visus ryðius su gimtàja þeme. Ðis sàmoningas ar pusiau 

sàmoningas pilietiniø ásipareigojimø, politinio asmenybës matmens atsisakymas 

daþnai lieka neávertintas ir nepastebëtas, kai kalbame apie 

emigracijà. Uþ svetimà kraðtà prisiimti pilietinës ar moralinës atsakomybës 

neámanoma – taigi emigracija, rinkdamasi neiðvengiamai apolitiðkà 

egzistencijà svetur, siûlo psichologiðkai komfortiðkà laikysenà, atpalaiduodama 

nuo atsakomybës tiek uþ naujàjà, tiek uþ senàjà tëvynæ tuomet, 

kai prisiimti atsakomybæ uþ gimtosios ðalies raidà kartais darosi 

pernelyg skausminga. Iðskirtinai dideli emigracijos ið Lietuvos mastai ne 

be reikalo gretinami su didþiausiu Europoje saviþudybiø skaièiumi: lygiai 

kaip saviþudybë reiðkia pasaulio prasmingumo atmetimà, radikalø 

atsisakymà dalyvauti visuotiniame prasmës kûrime ar ieðkojime, taip 

emigracija yra savotiðka visuomenës saviþudybë – atsisakymas dalyvauti 

bendruomenæ suvienijanèiame prasmës kûrimo projekte. 

Tokia diagnozë, be abejo, uþèiuopia tiktai vienà emigracijos pusæ. 

Ðalia neginèytinø ir niûriø veiksniø, stumianèiø palikti Lietuvà, reikia ávardyti 

ir tuos visus ðviesius viltingus dalykus, kurie vilioja vykti svetur: geresnio 

ir saugesnio gyvenimo paþadà, po kojø atsivërusio dar neiðtirto 

11

PRATARMË 

pasaulio kerus, tuo stipresnius po klaustrofobiðkos sovietinës egzistencijos 

deðimtmeèiø, odisëjiðkà naujos patirties, naujø horizontø, tiesiog 

kitoniðko, dar nepatirto gyvenimo ðauksmà. 

Màstydamas apie ðiuos du prieðingus lietuviø emigracijos dvasiniø 

paskatø polius, nerandu jiems tikslesnio ávardijimo negu tas, kurá dviejuose 

eilëraðèiuose yra palikæs Konstantinas Kavafis, praeito amþiaus pradþios 

Aleksandrijoje iðtyræs visas vidinio egzilio bûsenas. Pirmasis jø, „Itakë“, 

kalba apie tai, kad tik klajodamas svetur þmogus pajunta tikràjà 

tëvynës vertæ: 

12 

Kai leisiesi kelionën á Itakæ, 

praðyk, kad tavo kelias bûtø ilgas 

ir pilnas nuotykiø, ir pilnas patyrimø. [...] 

Turëki mintyse Itakæ visuomet. 

Atvykti ten yra tavasis tikslas. 

Taèiau në kiek nespartinki kelionës. 

Graþiausi metai tegul tæsiasi ilgai; 

jau senas bûdamas, iðmeski inkarà ten, saloje, 

turtingas to, kuo praturtëjai kelyje, 

nesitikëdamas, kad tau atneð turtus Itakë. 

Itakë tau padovanojo graþiàjà kelionæ. 

Be jos nebûtum leidæsis á kelià. 

Bet ji negali duoti tau kaþko daugiau. 

Net jeigu rasi jà nuskurdusià, Itakë neapgavo. 

Toks iðmintingas kai tapai ir toks patyræs, 

dabar gali suprasti, kà Itakë reiðkia. 

Antrasis eilëraðtis, „Miestas“, ávardija norà pabëgti nuo gniuþdanèios 

gimtojo miesto tikrovës – ir drauge tokio pabëgimo negalimybæ: 

Sakei: „Keliausiu að kitur, per jûrà plauksiu nerastà, 

Mielesnis kitas miestas bus uþ ðità bûtinai. 

Ðiame ið anksto bet kokie man pasmerkti planai, 

troðkimai mano negyvi, ir mintys 

ar dar ilgai bus priverstos sustingime kankintis? 

Aplink save kas kartà, kur tiktai einu,

liûdnus griuvësius tematau savø dienø, 

èia, kur tiek metø nugyventa, iðbarstyta, prarasta“. 

Naujø kraðtø nerasi tu kaþkur uþ jûrø saulëtø. 

Tas miestas seks paskui tave. Klajosi po gatves – 

jos bus tos paèios, ir kaskart tave ten pat atves; 

tarp tø paèiø namø tau teks praþilti. 

Kaskart atvyksi á tà patá miestà. Meski viltá – 

nëra laivø nei kelio á kitus kraðtus. 

Tad jeigu èia palaidojai savus metus, 

ðiam lopinëlyje, juos praradai visam pasauly tu.* 

Átampa tarp ðiø dviejø santykio su tëvyne poliø lemia prieðtaringà 

lietuviø emigracijos pobûdá. Ar á Lietuvà þiûrima kaip á nelaimës kraðtà, 

kaip á pamotæ, nuo kurios bëgama, su savimi iðsineðant ir savo nuoskaudas, 

problemas bei augimo kompleksus, ar á geidþiamà ilgos, galbût visà 

gyvenimà truksianèios kelionës tikslà, kaip á paþadëtàjà þemæ, kurià deramai 

ávertinti padeda ilgø klajoniø svetur patirtis – tai lygtis, kurià kiekvienas 

iðvaþiuojantysis neiðvengiamai gauna spræsti asmeniðkai. 

Nuo ðito santykio su paliekama tëvyne labai priklauso ir ilgalaikës 

emigracijos pasekmës Lietuvai, nes emigracija – nevienareikðmis fenomenas; 

joje glûdi ir neabejotinos grësmës, ir pozityvios galimybës. Viena 

vertus, emigracija gali praturtinti Lietuvà gráþtanèiomis þiniomis, ágûdþiais 

ir patirtimi, kà jau kalbëti apie parsiveþamø ir parsiunèiamø pinigø 

srautus. Svetur esanèios, bet ryðius su tëvyne iðlaikiusios ir jai palankios 

iðeiviø bendruomenës gali bûti didþiulë parama ágyvendinant Lietuvos 

siekius tarptautinëje erdvëje. Kûrybiðkai atvira, kultûrinæ tapatybæ 

iðsaugojusi lietuviø kolonizacijos banga gali tapti naujø lietuviø kultûros 

pavidalø kûrëja, originalios kultûrinës patirties ðaltiniu. 

Kita vertus, ámanomas ir visiðkai tikëtinas pesimistinis emigracijos 

procesø scenarijus: nacionalinës savigarbos stokojanti, sparèiai besiasimiliuojanti 

ir nutautëjanti naujoji iðeivija, Lietuvos technologinës ir inovacinës 

raidos potencialà sekinantis, taigi ir ilgalaikio ekonominio klestëjimo 

perspektyvas pakertantis protø nutekëjimas... Aktyvesniems, la- 

* Mindaugo Strockio vertimas. 

PRATARMË 

13

PRATARMË 

biau susipratusiems ir iniciatyvesniems pilieèiams paliekant Lietuvà, didëjant 

pasyvaus, valdþios maloniø laukianèio elektorato svoriui, vis didesnë 

politiniø procesø ir vieðosios erdvës degradacija, jau dabar pastebimas 

ciniðkos populistinës politikos ásigalëjimas... Pigios darbo jëgos 

stygiui kompensuoti ásiveþtos imigrantø ordos padaro Vilniø antru pagal 

dydá po Minsko Baltarusijos miestu... 

Ir taip toliau – apokaliptinio scenarijaus plëtojimo galimybës neribotos. 

Problema viena: globalëjanèio, besiniveliuojanèio pasaulio, radikaliai 

besikeièianèiø geopolitiniø sàlygø akivaizdoje nëra jokiø garantijø, 

kad apokaliptinis scenarijus nepasirodys esàs realistinis. Nei istoriniai 

precedentai, nei narystë ekskliuzyviausiuose tarptautiniuose klubuose 

negali tokiø garantijø suteikti. Bûdami realistai, turime priimti emigracijà 

adekvaèiai: bûtent kaip precedento neturintá egzistenciná iððûká Lietuvos 

valstybei ir tautai. Kad ir kaip klostytøsi tolesni ávykiai, kad ir koks 

bûtø mûsø atsakas á tà iððûká, jis neabejotinai paliks neiðdildomø pëdsakø 

tautos istoriniame likime. Lietuviø tautos ribos veikiausiai niekad nesutaps 

su geografinëmis ir politinëmis Lietuvos ribomis. Kur link vystysis 

mûsø savimonë, mûsø kultûrinë tapatybë? Ar ji ir toliau liks vien geografinëje 

Lietuvoje ir tapatinsis su èia vykstanèiais procesais ir èia gyvenanèios 

vis maþesnës lietuviø tautos dalies likimu, – ar, aprëpusi naujas 

lietuviø buvimo pasaulyje formas, peraugs á „pasaulio lietuvio“ tapatybæ? 

Ar ir toliau vieni kitus skirstysime á Lietuvoje pasilikusius „tikruosius“ 

lietuvius ir á jà „palikusius“ emigrantus, ar gebësime Lietuvà bei po 

visà pasaulá pasklidusià jos diasporà sujungti á kokybiðkai naujà transnacionaliná 

dariná – „globalià Lietuvà“, politiniø, kultûriniø ir socialiniø ryðiø 

jungiamà integralø organizmà? Ar bûsime globalizacijos procesø aukos, 

ar kûrybiðkai priimsime jø metamus iððûkius ir persiorientuosime á 

gyvavimà globalaus pasaulio sàlygomis? 

Tai tik dalis svarbiø klausimø, kuriuos emigracija kelia mums visiems – 

iðvaþiavusiems ir pasiliekantiems, privatiems asmenims ir valstybës politikos 

kûrëjams. Á juos atsakyti galima tik konkreèiais apsisprendimais ir 

konkreèiais ið tø apsisprendimø kylanèiais veiksmais. Ði knyga, mëgindama 

á lietuviø emigracijos patirtá paþvelgti nauju ir netikëtu rakursu, pateikia 

savotiðkà tokiø asmeniniø apsisprendimø, lietuviø buvimo pasaulyje 

formø „þemëlapá“. 

dr. MANTAS ADOMËNAS 

14

ÐIØ DIENØ LIETUVIØ EMIGRACIJA: 

SITUACIJA, PROBLEMOS, PERSPEKTYVA 

Kaip ir daugelyje Vidurio ir Rytø Europos ðaliø, Lietuvoje vykstantys 

politiniai, socialiniai ir ekonominiai pokyèiai padarë esminá poveiká 

tarptautinës gyventojø migracijos procesui. Pastovø Lietuvos gyventojø 

prieaugá dël migracijos ið buvusios SSRS (vidutiniðkai 6–8 tûkst. þmoniø 

per metus) keièia masinë emigracija, kurios didþiàjà dalá sudaro 

darbo jëgos emigracija. Ir jeigu iki 2004 metø geguþës 1 dienos vis dar 

buvo darbo jëgos migracijos ribojimø (kuriuos lietuviai sugebëdavo gan 

lengvai apeiti), tai nuo 2004-øjø geguþës lietuviai gali be jokiø ribojimø 

gyventi ir ásidarbinti Airijoje, Jungtinëje Karalystëje ir Ðvedijoje, o 

nuo 2006-øjø geguþës – jau ir Graikijoje, Ispanijoje, Portugalijoje bei 

Suomijoje. Remiantis vien oficialia statistika, per 15 nepriklausomybës 

metø ið Lietuvos emigravo per 300 000 þmoniø (apie 13–14% darbingo 

amþiaus þmoniø), arba vidutiniðkai 20 tûkstanèiø þmoniø kasmet. Neoficialûs 

skaièiai daug didesni. Spëjama, kad vien Jungtinëje Karalystëje 

gyvena iki 300 000 lietuviø (ið jø apie 100 000 – Londone), Airijoje 

gali bûti iki 100 000 mûsø pilieèiø. Ir jei praëjusá deðimtmetá vyravo 

trumpalaikës gráþtamosios migracijos, tai pastaraisiais metais vis daþnesnis 

reiðkinys – visos ðeimos emigracija. Vieðosios nuomonës apklausos 

rodo, kad migracijos potencialas, nors ir sumaþëjæs, iðlieka didelis – 

apie 16% Lietuvos gyventojø ketina artimiausiu metu iðvykti gyventi ir 

dirbti á uþsiená. Pagrindinës ðalys, á kurias emigruojama, yra: Jungtinë 

Karalystë, Vokietija, Airija, Ispanija, JAV. Jaunimas dar aktyvesnis. Du ið 

trijø moksleiviø ar studentø, atsiradus progai, ketina iðvykti ið Lietuvos. 

Tad emigracijos mastas ir artimiausioje ateityje iðliks didelis. 

KODËL LIETUVIAI IÐVAÞIUOJA? 

Veiksniai, lemiantys migracijos procesø plëtrà, labai ávairûs ir veikia 

ávairiais lygmenimis: tarptautiniu, ðalies, gyvenvietës / bendrijos ir ðeimos 

/ namø ûkio. Vieni jø yra objektyvûs, nulemti socialiniø ekonominiø 

sàlygø Lietuvoje ir tikslo ðalyse, kiti labiau subjektyvûs – tai nuostatos, 

mitai, gyvenimo kokybës èia ir ten vertinimai. 

15

ÐIØ DIENØ LIETUVIØ EMIGRACIJA 

Dabartinæ migracijos situacijà Lietuvoje lemia tiek ðalyje vykstantys 

socialiniai, ekonominiai procesai (pvz., nedarbas, maþos algos ir kt.), 

daþniausiai veikiantys kaip stûmimo veiksniai, formuojantys emigracines 

nuostatas, tiek tikslo ðaliø traukos veiksniai, pavyzdþiui, nëra pusiausvyros 

tarp struktûrinës juodadarbiø rinkos paklausos ir pasiûlos, t. y. nuolatinis 

imigrantø darbo poreikis (bûdingas iðsivysèiusiø ðaliø ekonominës 

sanklodos bruoþas), beje, pradedantis reikðtis ir Lietuvoje. Tad atiduodama 

savo darbo jëgà, Lietuva pati tampa traukos centru treèiøjø 

ðaliø migrantams. 

Didesnës profesinio tobulëjimo, savirealizacijos, karjeros galimybës 

uþsienyje – kiti labai svarbûs veiksniai, skatinantys emigruoti ypaè 

aukðtos kvalifikacijos darbuotojus ir specialistus. 

Esant nestabiliai situacijai darbo rinkoje ir nepakankamai iðplëtotai 

socialinio draudimo sistemai, migracijà skatina ir noras sumaþinti socialinæ 

rizikà (ðeimoje) ieðkant alternatyviø pajamø ðaltiniø, nepriklausanèiø 

nuo ekonominës padëties svyravimø Lietuvoje. 

Tyrimai rodo, kad iðplëtota migracijos infrastruktûra, taip pat veikianti 

ir ðeðëlinëje ekonomikoje per neformalius tinklus ar paremta draugystës 

/ giminystës ryðiais, palengvina migraciniø nuostatø realizavimà, 

o neretai ir pati tampa migracijos veiksniu. Migracijai virstant verslu, 

pirminiai veiksniai ið viso gali bûti nustumti á ðonà. Esant dideliems pelnams, 

kai kurie veiksniai / mobilizacijos priemonës ágauna net ir kriminaliná 

atspalvá. Kita vertus, ávairios humanitarinës institucijos ar privaèios 

firmos, ákurtos paþeidþiamiems migrantams padëti, neretai tampa 

ekonominës migracijos kanalu. 

Eurointegracijos procesai ir numatomas ásiliejimas á Ðengeno erdvæ 

jau dabar veikia, o ateityje dar labiau veiks migracijos procesus Lietuvoje. 

Be objektyviø veiksniø, migracijà veikia ir ávairûs menami uþsienio 

valstybiø privalumai bei susiformavæ mitai, kad migracija iðspræs visas 

problemas. Tad vieðoji nuomonë, daþnai paremta emocijomis, o ne situacijos 

ir veiksniø analize, taip pat gali daryti nemaþà átakà migracijos 

srautams bei lemti politinius sprendimus. 

16


MIGRACIJOS PADARINIAI 

Tokia intensyvi emigracija, net vertinant vien kiekybiniu ðio proceso 

aspektu, turëjo nemaþà átakà Lietuvos gyventojø skaièiaus pokyèiams. 

Per 1990–2004 m. Lietuvos gyventojø skaièius dël migracijos sumaþëjo 

268,3 tûkst. þmoniø (7,3%). Iki 1994 m. natûralus gyventojø prieaugis 

visiðkai ar ið dalies kompensuodavo migracijos nuostolius, o nuo 1995 m. 

gyventojø skaièius maþëjo dël abiejø komponentø poveikio. Migracijos 

átaka gyventojø skaièiaus maþëjimui 1994–2004 metais siekë 90%. Bûtent 

ðis aspektas – gyventojø skaièiaus maþëjimas – labiausiai matomas, 

jis daþniausiai pabrëþiamas kaip pagrindinë emigracijos problema. Juo 

labiau kad pagal JTO gyventojø skaièiaus prognozes Lietuva priskiriama 

prie ðaliø, kuriose iki 2050 m. gyventojø skaièius maþës sparèiausiai. 

Dël duomenø stokos nëra tiksliai þinoma emigraciniø srautø amþiaus 

struktûra. Pagal legalios emigracijos statistikos duomenis (80% yra 

darbingo amþiaus gyventojai, ið jø daugiau nei pusë 20–35 m.) ir analogijà 

su dabartiniu migracijos potencialu (50–70% jaunimo iki 30 metø) 

bei atsiþvelgiant á ekspertø nuomonæ, Lietuva pirmiausia praranda jaunimà, 

todël ateityje tai atsilieps ir kitiems demografiniams procesams 

(santuoka, gimstamumas, ðeima), ir darbo jëgos iðtekliams, juos gali tekti 

ásiveþti ið treèiøjø ðaliø. Koncepcijos, kà daryti susiklosèius tokiai padëèiai, 

Lietuvoje nëra. 

Daþnai akcentuojama problema – nutautëjimo grësmë. Lietuviai 

iðvyksta, kitatauèiai plûsta á Lietuvà, todël Lietuva pamaþu nutautinama. 

Taèiau, kaip rodo statistika, nepaisant intensyvios migracijos, lietuviø 

lyginamasis svoris tarp visø ðalies gyventojø netgi auga – 2001 m. 

lietuviai sudarë 83,5% visø Lietuvos gyventojø. Kita vertus, senøjø etniniø 

maþumø – rusø, baltarusiø, ukrainieèiø, lenkø, þydø – atstovø lyginamasis 

svoris tarp visø ðalies gyventojø kinta, ir tai daugiausia sietina 

su emigracijos / repatriacijos procesais (negráþtamieji pokyèiai). Be to, 

dël imigracijos Lietuvoje atsiranda naujø tautiniø maþumø, kuriø kitokia 

pasaulëþiûra, religija, elgesio normos. Nesant specialiø integracijos 

programø, etniniø konfliktø tikimybë didëja. 

Migrantai, siekdami ekonominës naudos, daþnai nepaiso (arba neturi 

galimybës paisyti) socialiniø tokios migracijos padariniø, ypaè ðeimai 

/ vaikams. Nereti atvejai, kai iðvyksta vienas ar abu tëvai, vaikus 

ilgam palikæ giminaièiø ar net svetimø þmoniø globai, o kartais ir visai 

17


be globos. Kiek plaèiai paplitæs ðis reiðkinys ir kokie jo tikrieji padariniai 

ðeimai / vaikams dabar ir ateityje, nëra þinoma. 

Vienas labiausiai nerimà kelianèiø aspektø – jau kurá laikà pastebimas 

vadinamasis protø nutekëjimas, t. y. aukðtos kvalifikacijos darbuotojø 

praradimas ir dël to maþëjantis ðalies ekonominis / inovacinis / konkurencinis 

potencialas. Nors detaliø, tikrø duomenø apie ðá procesà nëra ir 

iðsamesniø bei reprezentatyvesniø tyrimø pastaraisiais metais neatlikta 

(1994 m. atlikti tyrimai ið tikrøjø neatspindi ðiø dienø situacijos), vis dëlto 

ekspertø vertinimai leidþia teigti, kad dël migracijos Lietuva praranda 

nemaþai aukðèiausios kvalifikacijos darbuotojø, tarp jø ir mokslo atstovø. 

Aukðtos ir aukðèiausios kvalifikacijos specialistø stygius jau dabar 

juntamas daugelyje ûkio ðakø (mokslas, medicina, inþinerija, informatika 

ir kt.). Kita vertus, nesant aukðtøjø mokyklø programø orientacijos á 

Lietuvos darbo rinkos poreikius, protø nutekëjimas, ypaè jaunimo, yra 

uþprogramuotas. Lietuvai tapus ES nare ir atsiveriant daugelio ðaliø darbo 

rinkoms, bûtent ðiai þmoniø kategorijai bus maþiausiai kliûèiø ásidarbinti 

kitose ðalyse. Nors protø nutekëjimas kelia didelá susirûpinimà, realiø 

veiksmø juos susigràþinti ar bent panaudoti / átraukti sprendþiant 

svarbias Lietuvai problemas beveik nëra. Bandymai palaikyti ryðius su 

iðvykusiais mokslininkais virtualioje erdvëje turi daugiau simbolinæ nei 

realià praktinæ naudà. 

Be ekonominës migracijos, didelá susirûpinimà kelià ir vadinamoji 

prekyba þmonëmis, ypaè moterimis. Nors sistemiðkai informacija apie ðá 

reiðkiná ðalyje nerenkama, ávairiais vertinimais, per metus vien á uþsienio 

vieðnamius ið Lietuvos iðveþama per 1 000–1 500 moterø ir merginø. 

Netiesioginiai duomenys rodo, jog prekybos moterimis mastas Lietuvoje 

gali bûti dar didesnis. Materialiniai nepritekliai, nedarbas, socialinio 

aprûpinimo sistemos spragos ir pan., o kita vertus, informacijos 

apie ðià problemà stoka apskritai visuomenëje ir ypaè socialiai paþeidþiamose 

grupëse, – pagrindiniai veiksniai, lemiantys ðio reiðkinio plitimà. 

Prekeiviø þmonëmis nebaudþiamumas skatina nusikalstamo pasaulio 

interesus ðioje srityje, tad, nepaisant vyriausybës, kitø organizacijø 

pastangø, mastas nemaþëja. Iðliekant itin palankioms gyventojø 

migracinëms nuostatoms ir nesikeièiant ekonominei ðalies situacijai, 

tikëtina, kad prekybos þmonëmis problemos Lietuvoje liks labai aktualios 

ir artimiausiu metu. 

18


Didelio masto lietuviø migracija turi nemaþai ir teigiamø padariniø, 

kurie daþniausiai nepastebimi ir iki galo nepanaudojami. Be kultûriniø 

mainø, uþsienio patirties ágijimo, migracija teikia ir ekonominæ naudà: 

maþina socialinæ átampà darbo rinkoje ir visuomenëje, sprendþia ekonomines 

ðeimos problemas. Nëra þinoma, kiek pinigø kasmet migrantai 

persiunèia / parsiveþa ið uþsienio (nëra apskaitos ir tyrimø). Nëra þinoma, 

kur ir kaip panaudojami migrantø pinigai, nëra programø, skatinanèiø 

/ lengvinanèiø tikslingà „migraciniø pinigø“ panaudojimà / investicijas. 

Taigi migracijos teigiamas poveikis panaudojamas toli graþu 

ne visas. Ðiandien egzistuojanti mokesèiø sistema blokuoja tiek reemigracijà, 

tiek „migraciniø pinigø“ panaudojimà. 

MIGRACIJOS POTENCIALAS IR ATEITIES PERSPEKTYVA 

ES KONTEKSTE 

Ávairûs tyrimai rodo, kad Lietuvos migracijos potencialas, nors ir 

sumaþëjæs, lieka tikrai didelis: 16,2% Lietuvos gyventojø ketina artimiausiu 

metu iðvykti gyventi ir dirbti á uþsiená; tarp jø ypaè didelis moksleiviø 

ir studentø potencialas – du ið trijø ketina iðvykti ið Lietuvos. Dauguma 

ketinanèiøjø migruoti norëtø iðvykti trumpam – vidutiniðkai nuo 3 mënesiø 

iki dvejø metø. Todël tikimasi, kad vyks migrantø apykaita ir Lietuvos 

darbo iðtekliai nebus „iðplauti“. Taèiau taip pat pastebima ir atvirkðtinë 

tendencija: planavusieji iðvykti trumpam ásikuria toje ðalyje ir nebegráþta 

atgal á Lietuvà. 

Dabar Lietuvoje vykstantys migracijos procesai lyginami su Rytø Europos 

ðaliø, kur taip pat pastebimos gana ryðkios gyventojø ir darbo 

jëgos emigracinës nuostatos ir didelio masto emigracija, patirtimi. Taèiau 

tai yra kaip kontrastas daugumai ES ðaliø. 2003 m. tik keturios ES narës 

(Estija, Latvija, Lenkija, Lietuva) turëjo neigiamà migracijos saldà. Nors 

absoliuèiais skaièiais „pirmauja“ Lenkija, skaièiuojant emigracijos mastà 

1000-èiui gyventojø, Lietuva daugiau nei 4 kartus pralenkia kaimynes. 

Taèiau bûtent ES ðalys ir JAV yra pagrindinë Lietuvos migrantø traukos 

zona. Aukðtas pragyvenimo lygis, ryðkûs darbo uþmokesèio skirtumai 

– pagrindiniai migracijos veiksniai. 2005 m. pradþioje minimalaus ir 

vidutinio darbo uþmokesèio lygis Lietuvoje ir pagrindinëse migracijos 

tikslo ðalyse (Jungtinëje Karalystëje, Vokietijoje, Prancûzijoje, Airijoje) 

19


skyrësi daugiau nei 8 kartus. Todël maþai tikëtina, kad artimiausioje ateityje 

ðio veiksnio átaka smarkiai sumaþës. Kaip rodo uþsienyje gyvenanèiø 

lietuviø internetinës apklausos rezultatai, tik apie 10% emigrantø pinigai 

arba atlyginimo dydis neturi átakos sprendimui migruoti. 90% emigrantø 

nurodo, kad, jeigu bûtø galimybë uþsidirbti Lietuvoje, jie neemigruotø, 

taèiau jø nurodomos sumos yra kur kas didesnës uþ Lietuvos darbo 

uþmokesèio vidurká – net 40% respondentø norëtø uþdirbti daugiau 

nei 3 000–4 000 litø per mënesá. 

Migracijà ypaè veikia dabar vykstantys eurointegracijos procesai. 

Visa ES migracijos politika (laisvo darbo jëgos judëjimo principas, Europos 

Komisijos rekomendacijos migracijos ir plëtros srityje, Hagos programa, 

2006 m. paskelbimas darbuotojø mobilumo metais ir kt.) skatina 

darbo jëgos mobilumà. Lisabonos strategija „tapti konkurencingiausia, 

þiniomis paremta ekonomika pasaulyje“ suponuoja migracijos tikslingumà 

siekiant pritraukti specialistus ið treèiøjø ðaliø. Kadangi Lietuvos 

gyventojø migracijos procesai atkartoja treèiøjø ðaliø tendencijas, tikëtina, 

kad ES politika Lietuvà veikia ir veiks ið vidaus. Taèiau, atiduodama 

savo darbo jëgà ir specialistus, Lietuva susiduria su panaðiomis problemomis 

kaip ir ES senbuvës. Tad reikia galvoti ne tik apie emigracijos 

masto maþinimà, bet ir apie specialias imigracijos programas. 

MIGRACIJOS STRATEGIJA IR MIGRANTØ INFORMAVIMAS 

Grësmingi emigracijos mastai verèia Lietuvos valdþià keisti savo atsainø 

poþiûrá á ðià problemà. Daugelio Lietuvos politikø ir valdininkø 

lûkesèiai, kad artimiausiu metu Lietuva savaime paseks Airijos pavyzdþiu, 

nevykdydama tikslinës reemigracijos ir imigracijos politikos, o tik 

atiduodama savo darbo jëgà, yra nepamatuoti. Dar visai neseniai vyravusià 

apatijà ir kaltinimus iðvaþiuojantiesiems pilietiðkumo stoka keièia 

supratimas, kad reikalinga valstybës strategija, numatanti priemones neigiamiems 

emigracijos padariniams maþinti ir emigracijos potencialui panaudoti. 

Plinta supratimas, kad administraciniai metodai ir ávairûs draudimai 

èia neveiksmingi, realus emigracijos mastø maþinimas ir reemigracijos 

skatinimas negali bûti atsietas nuo socialinës-ekonominës plëtros 

ir turi bûti vykdomas ávairiais lygmenimis: tarptautiniu, ðalies / rajono, 

ðeimos / namø ûkio. Ieðkoti tokios strategijos (padaryti Lietuvà patrauklià 

gyventi ir dirbti) nebus lengva; atviroje Europoje Lietuvai teks 

20


konkuruoti su Jungtine Karalyste, Airija, Ðvedija ir kitomis ES valstybëmis 

dël savo pilieèiø. Taèiau net ir sëkmës atveju migracijos politikos – 

keisti migracines Lietuvos gyventojø nuostatas ir skatinti gráþtamàjà migracijà 

– poveikis nëra greitas, realiø rezultatø daþniausiai galima tikëtis 

tik po keleriø metø. 

Taèiau palikime didþiàjà ateities politikà nuoðalyje ir bent trumpam 

persikelkime á individø lygmená, èia ir dabar. Padëti norintiems migruoti 

galima jau ðiandien suteikiant kuo daugiau ir tikslesnës informacijos 

apie tikslo ðalá, apie ávairias gyvenimo ir darbo sritis svetur, apie galimus 

pavojus uþsienyje. Gal daugiau þiniø apie tikslo ðaliø realijas padës 

iðsklaidyti mitus apie lengvai uþdirbamus pinigus uþsienyje ir ne vienà 

privers dar kartà susimàstyti, ar verta palikti Lietuvà. O nusprendusiems 

vykti padës sëkmingai ásikurti svetur ir iðvengti pavojø, palengvins darbo 

paieðkas. Knyga „Lagaminà kraunu“ ir skiriama tiems, kurie nenori 

pasikliauti vien fortûna. Ði knyga nesiûlo sëkmës formuliø, ji neiðspræs ir 

visø jûsø problemø, taèiau ji gali patarti, nuo ko pradëti spræsti vienà ar 

kità praktinio gyvenimo uþsienyje problemà. 

social. m. dr. AUDRA SIPAVIÈIENË 

21

PRIEÐ KRAUDAMI LAGAMINÀ, NEPAMIRÐKITE... 

· Dar bûdami Lietuvoje vertimø biure iðverskite á anglø kalbà (arba 

ðalies, á kurià vykstate, kalbà) ir patvirtinkite notaro biure visus savo 

mokslo baigimo atestatus, diplomus ir paþymëjimus, buvusiø 

darbdaviø rekomendacijas, kalbø kursø baigimo paþymëjimus. Ðiø 

dokumentø prireiks ieðkant darbo. 

· Atidþiai patikrinkite gautus pasiûlymus dirbti uþsienyje. Kai kuriuose 

darbà siûlanèiuose skelbimuose tyèia viskas raðoma neaiðkiai. Bûkite 

atsargûs! Netgi ið draugo ar giminaièio gautà pasiûlymà nuodugniai 

apsvarstykite. 

· Jei darbà uþsienyje susiradote per ádarbinimo agentûrà Lietuvoje, 

patikrinkite, ar ði agentûra yra legali. Ámoniø, turinèiø licencijà 

ádarbinti lietuvius uþsienyje, sàraðà rasite interneto tinklalapyje 

www.ldb.lt, skyrelyje Darbas uþsienyje. 

· Su darbdaviu pasiraðykite kuo detalesnæ darbo sutartá. Ásitikinkite, 

kad gerai supratote viskà, kas joje paraðyta. 

· Palikite savo ðeimai ar draugams tikslø adresà, kur planuojate gyventi 

iðvykæs, ir visà informacijà apie bûsimàjá darbdavá. 

· Pasistenkite susirasti kuo daugiau kontaktiniø adresø ðalyje, á kurià 

vykstate. Bûtinai uþsiraðykite Lietuvos ambasados toje valstybëje 

adresà ir telefonus. 

· Palikite ðeimai ar draugams savo paso kopijà ir naujausià nuotraukà. 

Á kelionæ taip pat pasiimkite paso kopijà (geriausiai – patvirtintà 

notaro) – ji pravers, jei pamesite ar prarasite originalà. 

· Apsidrauskite nuo nelaimingø atsitikimø ir ligos. 

· Susitarkite su ðeima ar draugais, kada ir kokiu bûdu jiems praneðite, 

kaip jums sekasi. 

· Pasiimkite bent tiek pinigø, kiek reikëtø bilietui namo. 

22 

(Dauguma ðiø patarimø imta ið interneto svetainës 

www.darbaz.lt, joje rasite ir daugiau naudingos informacijos, 

ypaè apie saugumà.) 

Europos sveikatos draudimo kortelë 

Visiems, kurie yra apdrausti Lietuvos Respublikos sveikatos draudimu, 

– teisëtai dirbantiems mûsø ðalyje, asmenims iki 18 metø, aukðtøjø

mokyklø dieniniø skyriø studentams, pensininkams, neágaliesiems ir kt., – 

gali bûti iðduota Europos sveikatos draudimo kortelë. Turintiems ðià kortelæ 

asmenims suteikiama nemokama bûtinoji medicinos pagalba visose 

Europos Sàjungos ðalyse, Norvegijoje, Islandijoje, Lichtenðteine ir Ðveicarijoje. 

Tiesa, kortelë nesuteikia teisës á gydytojø konsultacijas ar planiná 

gydymà, tik á bûtinàjà pagalbà. Praðymà iðduoti ðià kortelæ turite pateikti 

artimiausiam Teritorinës ligoniø kasos padaliniui. Padaliniø adresus 

rasite Valstybinës ligoniø kasos interneto tinklalapyje www.vlk.lt, 

skyrelyje Kontaktai → Teritoriniø ligoniø kasø adresai ir telefonai. 

Vilniaus teritorinë ligoniø kasa 

Plaèioji g. 10 

LT-01141 Vilnius 

Tel. (8 5) 266 1364 

Faks. (8 5) 279 1424 

El. paðtas vitlk@vlk.lt 


Vairuotojo paþymëjimas 

Lietuvos Respublikoje iðduotas vairuotojo paþymëjimas (ir seno, ir 

naujo pavyzdþio) galioja visose Europos Sàjungos ðalyse, Norvegijoje, 

Ðveicarijoje, Islandijoje ir Lichtenðteine. Daugiau informacijos vairuotojams 

apie keliø eismo taisykles Europos Sàjungoje rasite specialioje ES 

interneto svetainëje europa.eu/abc/travel/index_lt.htm, skyrelyje Kelionës 

keliais. 

Dvigubo apmokestinimo iðvengimas 

Kad nuo uþsienyje uþdirbtø pajamø gráþtant á tëvynæ jums nereikëtø 

mokëti dvigubø mokesèiø (Lietuvai ir uþsienio valstybei), sudarytos 

dvigubo apmokestinimo iðvengimo sutartys. Tokias sutartis Lietuvos Respublika 

yra sudariusi su ðiomis valstybëmis: 

Airija 

Armënijos Respublika 

Baltarusijos Respublika 

Èekijos Respublika 

Danijos Karalystë 

Estijos Respublika 

23


Islandijos Respublika 

Italijos Respublika 

Jungtinës Amerikos Valstijos 

Kanada 

Kazachstano Respublika 

Kinijos Liaudies Respublika 

Kroatijos Respublika 

Latvijos Respublika 

Lenkijos Respublika 

Moldovos Respublika 

Nyderlandø Karalystë 

Norvegijos Karalystë 

Prancûzijos Respublika 

Suomijos Respublika 

Ðvedijos Karalystë 

Turkijos Respublika 

Ukraina 

Vokietijos Federacinë Respublika 

Daugiau informacijos apie uþsienyje gautø pajamø apmokestinimà 

(ar neapmokestinimà) Lietuvoje rasite Valstybinës mokesèiø inspekcijos 

interneto tinklalapyje www.vmi.lt, skyrelio Gyventojams poskyryje 

Tarptautinis apmokestinimas. 

Matavimo vienetai 

JAV, ið dalies ir Jungtinëje Karalystëje bei Airijoje vartojama nemetrinë 

matø sistema. Pagrindiniai ðios sistemos matavimo vienetai: 

1 colis (inch) = 2,54 cm 

1 pëda (foot) = 30,48 cm 

1 jardas (yard) = 91,44 cm 

1 mylia (mile) = 1,6 km 

1 pinta (pint) = 0,57 l (Jungtinëje Karalystëje ir Airijoje), 0,47 l (JAV) 

1 galonas (gallon) = 4,55 l (Jungtinëje Karalystëje ir Airijoje), 3,79 l (JAV) 

1 uncija (ounce – oz) = 28,35 g 

1 svaras (pound – lb) = 0,45 kg 

24


Naudingos nuorodos 

· EURES programos: 

· Lietuvos interneto svetainëje www.ldb.lt/eures lietuviø kalba, 

· visos Europos interneto svetainëje europa.eu.int/eures daugiau 

informacijos kitomis kalbomis (daugiausia anglø). 

· Uþsienyje studijuojanèiø lietuviø interneto svetainëje www.langas.net 

yra ávairiø ðaliø skyreliai, kuriuose rasite ir patarimø, ir pasakojimø, 

ir naudingø nuorodø. 

· Didþiausias uþsienio lietuviø interneto forumas www.lietuvauzsienyje.com, 

jame galite rasti daug informacijos apie ávairias ðalis, dalytis 

áspûdþiais, klausti, skelbti ar susipaþinti su kaimynystëje gyvenanèiais 

tautieèiais. 

· Interneto forumas www.supermama.lt/forumas turi uþsienyje gyvenanèiø 

mamø skyrelá – èia galite rasti bièiuliø sau ir savo vaikams. 

· Jaunimo sukurtos interneto svetainës www.biblioteka.lt/metai/jaunimui.htm 

apie ávairias ðalis suteiks daug ádomiø ir naudingø þiniø 

lietuviø kalba. 

· Daug naudingos informacijos lietuviø kalba apie gyvenimà JAV rasite 

interneto svetainëje www.reginospalepe.com. 

· Vadovas (anglø kalba) apie gyvenimà ir darbà ávairiose ðalyse – 

www.justlanded.com. 

· Informacija anglø kalba apie gyvenimà Japonijoje – www.japanguide.com. 

· Informacija anglø kalba apie gyvenimà Danijoje – www.denmark.dk. 

· Informacija anglø kalba apie gyvenimà Ðvedijoje – www.sweden.se. 

· Informacija anglø, vokieèiø, rusø ir kitomis kalbomis apie Norvegijà 

– www.visitnorway.com. 

· Lietuvos Respublikos uþsienio reikalø ministerijos interneto svetainë 

– www.urm.lt. 

· Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalø 

ministerijos interneto svetainë – www.migracija.lt. 

· Patarimai ir perspëjimai iðvykstantiems interneto svetainëje 

www.darbaz.lt. 

· Interneto tinklalapyje www.erdves.lt gyvendami uþsienyje galite 

þiûrëti Lietuvos televizijos kanalus LTV ir LTV2. 

25


· Interneto svetainëje www.babelfish.altavista.com galite iðversti norimà 

tekstà ar net visà interneto tinklalapá ið vienos kalbos á kità 

(anglø, vokieèiø, prancûzø, ispanø, italø, japonø ir kt.). 

26

AIRIJA 

Airija 

Ireland, Éire 

Sostinë Dublinas 

Valdymo forma respublika 

Plotas 70 273 km2 Gyventojø 4,1 mln. 

Laikas (skirtumas nuo Lietuvos laiko) –2 val. 

Piniginis vienetas euras (EUR) 

Airijoje lyja du kartus per savaitæ: vienà kartà tris dienas, 

J 

kità – keturias. 

27

VIZOS IR LEIDIMAI GYVENTI ÐALYJE 

VIZA 

Kadangi Airija ir Lietuva yra Europos Sàjungos narës, vaþiuojantiems 

á Airijà Lietuvos pilieèiams vizos nereikia. Taèiau jei norite gyventi 

ðalyje ilgiau nei 3 mënesius, reikia gauti leidimà èia gyventi. 

LEIDIMAS GYVENTI 

Norëdami ilgiau nei tris mënesius pasilikti Airijoje, turite gauti 

leidimà gyventi ðioje ðalyje. Praðymà iðduoti leidimà turësite áteikti Nacionaliniame 

imigracijos biure (National immigration bureau) Dubline 

arba vietiniame policijos (Garda) poskyryje savo mieste (jø adresus rasite 

interneto tinklalapyje www.garda.ie/angarda/stations.html). Kartu 

su praðymu turësite pateikti savo vizito tikslà patvirtinantá dokumentà 

– universiteto paþymà ir árodymà, kad turite pakankamai lëðø 

pragyventi, jei esate studentas, darbdavio paþymà, jei esate samdomas 

darbuotojas, savarankiðkos veiklos árodymà, pavyzdþiui, PVM registracijos 

paþymà, jei esate savarankiðkai dirbantis asmuo. Leidimas 

gyventi Airijoje paprastai iðduodamas 5 metams, vëliau já galima pratæsti. 

Nacionalinis imigracijos biuras Dubline: 

Department of Justice, Equality and Law Reform 

Immigration Office 

13/14 Burgh Quay 

Dublin 2 

Tel. (+353) 1 616 7700 

Interneto svetainë www.justice.ie 

DARBAS 

AIRIJA 

LEIDIMAS DIRBTI 

Lietuvos Respublikos pilieèiams, norintiems dirbti Airijoje, leidimo 

dirbti nereikia. 

29

DARBO PAIEÐKA 

SKELBIMAI INTERNETE IR SPAUDOJE 

Norëdami susirasti darbà Airijoje, daug skelbimø galite rasti ávairiuose 

interneto tinklalapiuose, pavyzdþiui: 

www.irishjobs.ie 

www.stepstone.ie 

www.jobs.ie 

www.monster.ie 

www.recruitment-online.com 

www.recruitireland.com 

www.nicemove.ie 

www.cpl.ie 

www.employireland.com 

www.jobsireland.com 

www.onlineinternational.ie 

www.irelandjobs.ie 

www.topjobs.ie 

www.gojobsite.ie 

www.nixers.com 

www.1000sjobs.com 

www.irelandjobs.lt – lietuviams skirta darbo paieðkos Airijoje interneto 

svetainë. 

Taip pat daug darbo skelbimø galite rasti ávairiuose Airijos laikraðèiuose 

ir jø interneto svetainëse: 

· The Irish Times (www.ireland.com) skelbia laisvas darbo vietas penktadienio 

numeryje, 

· Irish Independent (www.unison.ie, skelbimø skyrelis www.loadza.com) 

darbo skelbimus rasite ketvirtadieniais ir sekmadienio numeryje 

The Sunday Independent, 

· The Sunday Business Post (www.sbpost.ie), 

· The Irish examiner (www.examiner.ie). 

Labai daug skelbimø spausdinama laikraðtyje Evening Herald. 

VALSTYBINË ÁDARBINIMO TARNYBA (FÁS) 

Atvykæ á Airijà galite kreiptis á valstybinæ ádarbinimo tarnybà FÁS 

(Foras Áiseanna Saothair). Uþsiregistravus joje, jums bus teikiama infor- 

30 

AIRIJA

AIRIJA 

macija apie laisvas darbo vietas ir konsultacijos darbo paieðkos klausimais. 

Darbo skelbimø galite rasti ir FÁS interneto tinklalapyje www.fas.ie. 

Èia rasite ir vietiniø FÁS centrø adresus. 

PRIVAÈIOS ÁDARBINIMO AGENTÛROS 

Ieðkodami darbo Airijoje galite kreiptis á privaèias ádarbinimo agentûras. 

FÁS centruose galite gauti licencijas turinèiø agentûrø adresus. Ávairiø 

ádarbinimo agentûrø sàraðà rasite interneto tinklalapyje www.browseireland.com/Business/Recruitment_Agencies. 

Taip pat galite apsilankyti 

didþiausiø Airijos ádarbinimo agentûrø interneto tinklalapiuose: 

CPL Computer Placement (www.cpl.ie) 

Grafton Recruitment (www.grafton-group.com) 

Hays (www.hays.ie) 

Headhunt (www.headhunt.ie) 

NRC (www.nrc.ie) 

Richmond Recruitment (www.richmond.ie) 

Manpower (www.manpower.ie) 

EUROPOS ÁDARBINIMO PASLAUGOS (EURES) 

EURES (European Employment Services) yra Europos uþimtumo tarnybø 

ir jø socialiniø partneriø bendradarbiavimo tinklas, ákurtas Europos 

Komisijos iniciatyva darbo jëgos mobilumui Europos ekonominëje 

erdvëje (EEE) skatinti. EURES tinklui priklauso Europos Sàjungos valstybës, 

Ðveicarija, Islandija ir Norvegija. 

· Susisiekite su EURES Lietuvoje ir gausite daugiau informacijos apie 

Airijà. 

· EURES patarëjø Lietuvoje rasite didþiøjø Lietuvos miestø Darbo 

birþos skyriuose. 

· Aplankykite EURES tinklalapius: 

· Visos Europos – www.europa.eu.int/eures 

· Lietuvos – www.ldb.lt/eures 

GYVENIMO APRAÐYMAS IR KITI DOKUMENTAI 

Airijoje kreipiantis dël darbo paprastai yra siunèiamas gyvenimo 

apraðymas (CV), motyvacinis laiðkas, ankstesniø darbdaviø rekomenda- 

31

cijos, diplomø ir sertifikatø kopijos. Visi dokumentai turi bûti iðversti á 

anglø kalbà. 

DARBO SÀLYGOS 

Ásidarbinant Airijoje bûtinai turi bûti sudaroma raðytinë sutartis. 

Sutartyje turi bûti nurodyti darbdavio ir darbuotojo vardai, pavardës, 

darbdavio adresas, darbovietë, tikslus darbuotojo pareigybës pavadinimas 

ir darbo pobûdis, ádarbinimo data, sutarties galiojimo laikas (jei 

darbas laikinas), atlyginimo dydis ir jo mokëjimo tvarka, darbo valandos, 

pertraukos, poilsio dienos ir atostogos. 

Vidutinë darbo savaitë Airijoje trunka 38–42 valandas, maksimali 

ástatymø leidþiama darbo savaitë yra 48–49 valandos. Áprastinë darbo 

diena Airijoje yra nuo 9.00 iki 17.30 val. su valandos pietø pertrauka 

tarp 12.00 ir 14.00 val. Pagal ástatymus darbuotojas privalo turëti bent 

11 poilsio valandø ið eilës per kiekvienas 24 valandas ir bent vienà pertraukà 

per 6 darbo valandas. Taip pat darbuotojas turi teisæ per savaitæ 

gauti 24 poilsio valandas ið eilës. Uþ darbà naktimis ir sekmadieniais turi 

bûti mokamas didesnis atlyginimas. 

Informacijos apie darbo sàlygas, ástatymus dël atleidimo ið darbo, 

atostogø ir pan. rasite Airijos ámoniø, prekybos ir ádarbinimo departamento 

interneto tinklalapyje www.entemp.ie. 

32 

AIRIJA 

BÛSTAS 

BÛSTO NUOMA 


Jei keliatës gyventi á Airijà, galite iðsinuomoti visà namà, butà ar 

vienà kambará bendrame bute. Jei esate studentas, galite gyventi bendrabutyje. 

Ávairiø nuomos skelbimø rasite interneto tinklalapiuose: 

www.letbynet.com 

www.staydublin.com 

www.daft.ie 

www.loadza.com 

Nuomojamø bûstø skelbimø taip pat galite rasti ðalies, regioniniuose 

ir vietiniuose laikraðèiuose (kai kuriø ið jø interneto svetainiø adresus 

rasite skyrelyje „Darbo paieðka“), universitetø ir parduotuviø skelbimø 

lentose.

AIRIJA 

NEKILNOJAMOJO TURTO AGENTÛROS 

Susirasti naujus namus jums gali padëti ávairios agentûros. Nekilnojamojo 

turto agentûrø adresus galite rasti vietos telefonø knygoje ir 

geltonøjø puslapiø (www.goldenpages.ie) skyriuose Estate agents arba 

Letting agents (agentûros, uþsiimanèios tik bûstø nuoma). Keletas didesniø 

Airijos bûstø nuomos agentûrø: 

Accommodation Lettings Dubline (www.accommodationlettings.ie, 

tel. (+353) 1 496 2866) 

Home Locators Dubline (www.homelocators.ie, 

tel. (+353) 1 679 5233) 

Apartmentfinders (www.iavi.ie, tel. (+353) 21 427 7718) 

Marian Rose Properties (www.rose-property.com, 

tel. (+353) 21 429 3333) 

NUOMOS SÀLYGOS 

Nuomodami bûstà bûtinai su bûsto ðeimininku sudarykite raðytinæ 

nuomos sutartá. Sutartyje turi bûti nurodytas bûsto adresas, nuomotojo 

vardas, pavardë ir adresas, tarpininkaujanèios agentûros pavadinimas ir 

adresas, nuomininko vardas, pavardë, nuomos mokestis ir mokëjimo tvarka, 

kiti mokesèiai (pvz., uþ komunalines paslaugas), uþstatas ir jo atgavimo 

sàlygos, visø kartu su bûstu nuomojamø daiktø (pvz., baldø) apraðas. 

Pradþioje sumokamas uþstatas lygus 1–2 mënesiø nuomos mokesèiui. 

Nuoma paprastai mokama kas mënesá. Daþniausiai bûstai nuomojami 

su baldais. Komunaliniø paslaugø mokesèiai gali bûti átraukti á nuomos 

kainà arba ne. 

NUOMOS KAINOS 

Nuomos kainos Airijoje priklauso nuo miesto, regiono ir miesto dalies. 

Dublinas laikomas vienu brangiausiø miestø ne tik Airijoje, bet ir visoje 

Europoje. Vieno kambario bendrame bute nuoma kainuoja apie 300– 

400 EUR, atskiro vieno kambario buto – apie 700–900 EUR per mënesá. 

NEKILNOJAMOJO TURTO PIRKIMAS 

Jei norite ásigyti nekilnojamojo turto Airijoje, galite ieðkoti skelbimø 

patys internete ir spaudoje (þr. ðaltinius skyrelyje „Bûsto nuoma“). 

Taip pat galite kreiptis á nekilnojamojo turto agentûrà (Estate agent ar- 

33

a Auctioneer), ji padës jums susirasti norimà bûstà ir sutvarkyti visus 

teisinius klausimus. Agentûra paprastai ima 2–2,5% perkamo bûsto kainos 

dydþio mokestá. Agentûrø adresus rasite geltonuosiuose puslapiuose 

(www.goldenpages.ie). 

Informacijos apie bûstø nuomà ir pirkimà galite gauti Nacionalinëje 

bûstø organizacijoje Threshold: 

Threshold 

21 Stoneybatter 

Dublin 7 

Tel. (+353) 1 678 6096 

El. paðtas advice@threshold.ie 

Interneto svetainë www.threshold.ie 

34 

AIRIJA 

SVEIKATA 

SVEIKATOS DRAUDIMAS 

Airijoje veikia valstybinë sveikatos draudimo sistema, taèiau didelë 

dalis þmoniø draudþiasi privaèiu draudimu. 

VALSTYBINIS SVEIKATOS DRAUDIMAS 

Valstybiniu sveikatos draudimu draudþiami visi þmonës, legaliai gyvenantys 

Airijoje. Yra dvi draudimo kategorijos: 

I kategorijos (Category 1) draudimu draudþiami asmenys gauna specialià 

medicininæ kortelæ ir turi teisæ á nemokamas gydytojo konsultacijas, 

nemokamus vaistus ir gydymo procedûras, gydymà valstybinëse klinikose 

ir ligoninëse, dantø ir akiø gydytojø paslaugas, gimdymo ir naujagimiø 

prieþiûrà, nemokamà gydytojo iðkvietimà á namus. Á ðià kategorijà 

patenka pensininkai, bedarbiai ir kt., taip pat dirbantys þmonës, kurie 

gauna itin maþas pajamas (apie kiekvienà sprendþiama individualiai, 

atsiþvelgiant á amþiø, ðeiminæ padëtá ir kitus veiksnius). 

II kategorijos (Category 2) draudimu draudþiami asmenys privalo 

patys mokëti uþ apsilankymus pas gydytojà (apie 40 EUR uþ vizità), gydymà 

ligoninëje (apie 45 EUR per dienà), vaistus, dantø ir akiø gydytojø 

paslaugas, greitàjà medicinos pagalbà. Ðios kategorijos draudimu 

draudþiami tie, kurie nepriskiriami I kategorijai. 

Daugiau informacijos gausite Sveikatos ir vaikø departamente:

Department of Health and Children 

Hawkins House 

Hawkins Street 

Dublin 2 

Tel. (+353) 1 635 4000 

El. paðtas info@health.irlgov.ie 

Interneto svetainë www.doh.ie 

PRIVATUS SVEIKATOS DRAUDIMAS 

Airijoje yra dvi sveikatos draudimo bendrovës: BUPA ir VHI. Apsidraudus 

vienoje ar kitoje ðiø bendroviø pirmas 26 savaites draudimas nepadengia 

gydymo iðlaidø (52 savaites, jei apsidraudusiajam daugiau kaip 

55 metai). Tiesa, pereinant ið vienos bendrovës á kità, ið naujo laukti 26 

savaites nebereikia. Abi bendrovës siûlo ávairius draudimo planus. Vidutinis 

planas kainuoja apie 450–500 EUR per metus ir padengia apsilankymo 

pas gydytojà, gimdymo iðlaidas, dalá gydymo ligoninëje iðlaidø (arba visas) 

ir kt. Daugiau informacijos suþinosite, jei kreipsitës á paèias sveikatos 

draudimo bendroves (arba apsilankysite jø interneto svetainëse): 

VHI House 

Lower Abbey Street 

Dublin 1 

Tel. (+353) 1 872 4499 

Interneto svetainë www.vhi.ie 

BUPA Ireland 

Mill Island 

Fermoy 

Co Cork 

Tel. (+353) 254 2121 

Interneto svetainë www.bupaireland.ie 

AIRIJA 

SOCIALINIS DRAUDIMAS IR MOKESÈIAI 

Atvykæ á Airijà, kreipkitës á artimiausià Socialinës apsaugos skyriø 

(jø adresus rasite interneto tinklalapyje www.welfare.ie) ir jums bus paskirtas 

PPS numeris (Personal Public Service number). Ðis numeris jums 

35

us reikalingas, kad gautumëte socialinio draudimo iðmokas, vieðàsias 

paslaugas ir kt. Pagal ðá numerá jus identifikuos socialinës ir sveikatos 

apsaugos bei mokesèiø institucijos. Norint gauti PPS numerá reikia pateikti 

pasà ir dokumentà, árodantá jûsø gyvenamàjà vietà Airijoje, pavyzdþiui, 

sàskaità uþ elektrà ar pan. 

SOCIALINIS DRAUDIMAS 

ÁMOKOS 

Jei legaliai dirbate Airijoje, jûsø darbdavys automatiðkai atskaièiuoja 

dalá jûsø atlyginimo socialiniam draudimui – PRSI (Pay Related Social 

Insurance). Procentinë dalis, mokama socialiniam draudimui, priklauso 

nuo darbo pobûdþio. Darbuotojas moka apie 4–6% nuo atlyginimo. Jei 

dirbate savarankiðkai, privalote pats mokëti socialinio draudimo ámokas, 

taèiau tik 3% nuo pajamø. Tiesa, tuomet jûs nedraudþiamas nedarbo 

draudimu. 

IÐMOKOS 

Socialiná draudimà Airijoje tvarko Socialiniø ir ðeimos reikalø departamentas 

(The Department of Social and Family Affairs). Iðmokos 

yra trijø rûðiø: 

· priklausanèios nuo ámokø (socialinis draudimas) – iðmokos, priklausanèios 

nuo sumokëtø draudimo ámokø, pvz., motinystës, nedarbo, 

darbingumo netekimo iðmokos; 

· nepriklausanèios nuo ámokø (socialinë parama) – iðmokos, priklausanèios 

nuo poreikiø, pvz., parama vieniðiems tëvams; 

· kitos iðmokos, nepriklausanèios nei nuo ámokø, nei nuo poreikiø, 

pvz., iðmokos vaikams. 

Daugiau informacijos apie socialiná draudimà Airijoje rasite Socialiniø, 

bendruomenës ir ðeimos reikalø departamento interneto tinklalapyje 

www.welfare.ie. 

MOKESÈIAI 

Jei gyvenate ir dirbate Airijoje, privalote mokëti visus tuos paèius 

mokesèius, kuriuos moka Airijos pilieèiai. 

36 

AIRIJA

AIRIJA 

PAJAMØ MOKESTIS 

Pajamø mokesèio sistema Airijoje yra PAYE (Pay as You Earn): darbdavys 

kas mënesá atskaito mokesèius nuo atlyginimo ir perveda juos 

Mokesèiø inspekcijai (revenue commissioners). Pajamø mokesèio tarifai 

yra tokie: 

· 20% nuo ne didesniø kaip maþdaug 30 000 EUR (ði suma kasmet 

nustatoma ið naujo) metiniø pajamø; 

· 42% nuo sumos, kuria metinës pajamos virðija minëtà sumà. 

Atsiþvelgiant á jûsø ðeiminæ padëtá ir ávairias asmenines aplinkybes 

jums gali bûti taikomos ávairios mokesèiø nuolaidos (tax credit). Kad gautumëte 

ðias nuolaidas, pradëjæ dirbti turite uþpildyti formà 12A ir nusiøsti 

jà artimiausiam Mokesèiø inspekcijos skyriui. Tuomet jums bus atsiøsta 

Certificate of Tax Credits and Standard Rate Cut-Off Point paþyma. 

Daugiau informacijos gausite artimiausiame Mokesèiø inspekcijos 

skyriuje arba Airijos mokesèiø inspekcijos interneto tinklalapyje www.revenue.ie. 

Ðiame tinklalapyje rasite ir visø skyriø adresus. 

PILIETYBË 

Kad uþsienietis gautø Airijos pilietybæ, jis turi atitikti visus ðiuos 

reikalavimus: 

· bûti ne jaunesnis kaip 18 metø; 

· bûti geros reputacijos (Airijos policija turi pateikti visus turimus áraðus, 

ir jeigu yra kriminaliniø ar civiliniø nusiþengimø, á juos atsiþvelgiama 

svarstant pilietybës suteikimo klausimà); 

· prieð pateikdamas praðymà suteikti pilietybæ bûti pragyvenæs Airijoje 

paskutinius 1 metus ir per paskutinius 8 metus prieð tai bûti 

legaliai (turëdamas leidimà gyventi ðalyje) pragyvenæs Airijoje ne 

maþiau kaip 4 metus; 

· ketinti ir toliau gyventi Airijoje; 

· deklaruoti iðtikimybæ tautai ir lojalumà valstybei. 

Uþsienieèiui (-ei), susituokusiam (-iai) su Airijos piliete (-iu), sàlygos 

gauti Airijos pilietybæ yra ðiek tiek ðvelnesnës. Ðiuo atveju keliami tokie 

reikalavimai: 

37

· bûti susituokus su Airijos pilieèiu (-e) ne maþiau kaip 3 metus; 

· prieð pateikiant praðymà suteikti pilietybæ bûti pragyvenus Airijoje 

paskutinius 1 metus ir per paskutinius 4 metus prieð tai bûti legaliai 

(turint leidimà gyventi ðalyje) pragyvenus Airijoje ne maþiau kaip 2 

metus; 

· santuoka turi bûti pripaþinta Airijos ástatymø; 

· sutuoktiniai turi gyventi kartu kaip vyras ir þmona; 

· bûti nepriekaiðtingos reputacijos ir ketinti toliau gyventi Airijoje; 

· deklaruoti iðtikimybæ tautai ir lojalumà valstybei. 

Kartu su praðymu jums reikës pateikti ir kitus dokumentus: gimimo 

liudijimà, pasà, visus turëtus leidimus gyventi Airijoje, jei esate susituokæs 

(-usi) su Airijos piliete (-iu) – santuokos liudijimà ir sutuoktinio pasà ir 

pan. Smulkià informacijà apie visas pilietybës suteikimo procedûras rasite 

interneto tinklalapyje oasis.gov.ie (Moving Country → Migration and 

Citizenship). 

38 

AIRIJA 

Praðymus dël pilietybës reikia pateikti: 

Citizenship Section 

Irish Naturalisation and Immigration Service 

Department of Justice, Equality and Law Reform 

13/14 Burgh Quay, 

Dublin 2 

Tel. (+353) 1 616 7700 

Faks. (+353) 1 616 7701 

El. paðtas citizenship_mail@justice.ie 

Interneto svetainë www.justice.ie 

AMBASADOS 

Lietuvos Respublikos ambasada Airijoje 

90 Merrion Road 

Ballsbridge 

Dublin 4 

Airija 

Tel. (+353) 1 668 8292

Airijos ambasada Lietuvos Respublikai Lenkijoje 

ul. Mysia 5, 6th floor 

00-498 Warszawa 

Lenkija 

Tel.: (+48) 22 849 6633, (+48) 22 849 6655, (+48) 22 849 6680 

El. paðtas ambasada@irlandia.pl 

Interneto svetainë www.irlandia.pl 

TRANSPORTAS 

AIRIJA 

LËKTUVAI 

Airijoje yra trys tarptautiniai oro uostai – Dublino (www.dublinairport.com), 

Korko (www.cork-airport.com) ir Shannono (www.shannonairport.com). 

Pagrindinës Airijos oro transporto bendrovës yra Aer 

Lingus Group (www.aerlingus.com), kurios lëktuvai skraido po Airijà, 

skrenda á ávairias Europos ðalis, JAV, ir Ryanair (www.ryanair.com), siûlanti 

pigius skrydþius á Europos valstybes. Ryanair bendrovës lëktuvai 

skraido ir á Lietuvà, Kauno oro uostà (www.kaunasair.lt). 

TRAUKINIAI 

Airijoje gerai sutvarkytas geleþinkeliø transportas. Tvarkingais traukiniais 

galite lengvai keliauti po ðalá. Tolimesnius atstumus nuvaþiuosite 

valstybinës geleþinkeliø bendrovës Iarnrod Eireann traukiniais. Bilietas 

ið Dublino á Korkà ir atgal kainuoja apie 60 EUR. Studentams taikomos 

nuolaidos. Traukiniø tvarkaraðèius, bilietø kainas ir specialius pasiûlymus 

rasite interneto tinklalapyje www.irishrail.ie. 

AUTOBUSAI 

Po visà ðalá galite vaþinëti autobusais. Kelionë autobusu kainuoja 

pigiau nei traukiniu. Ðia transporto priemone keliaujantiems studentams 

taikomos nuolaidos. Be to, galima nusipirkti ávairiø specialiø bilietø keliems 

asmenims, kelioms kelionëms ar tam tikram laikotarpiui. Autobusø 

tvarkaraðèius, specialius pasiûlymus ir bilietø ið Dublino kainas rasite autobusø 

bendrovës Bus Éireann interneto tinklalapyje (www.buseireann.ire). 

Kitø marðrutø kainas suþinosite paskambinæ telefonu Dubline 

(+353) 1 836 6111 arba pasiteiravæ el. paðtu info@buseireann.ie. 

39

AUTOMOBILIAI 

Airijoje, kitaip nei pas mus, automobiliai vaþiuoja kaire kelio puse, o 

vairas yra deðinëje automobilio pusëje. Todël atvykus ið Lietuvos prireiks 

ðiek tiek laiko priprasti ir vaþinëti maðina, ir vaikðèiojant pësèiomis dairytis 

á prieðingà pusæ. Airijos keliai nëra pasakiðkai geri, bet vaþiuoti galima. 

Sëdintiems automobilio priekyje ir gale privaloma prisisegti saugos dirþus. 

VIEÐASIS TRANSPORTAS 

Airijos miestuose, ypaè sostinëje Dubline, gerai iðplëtota vieðojo 

transporto sistema. Po Dublinà ir jo apylinkes vaþinëja autobusai. Vienkartinis 

autobuso bilietas kainuoja apie 1–2 EUR, specialø bilietà keliems 

asmenims arba kelioms dienoms, pavyzdþiui, bilietà penkioms dienoms 

vienam asmeniui, galima nusipirkti uþ 16 EUR. Dublino autobusø tvarkaraðèius 

ir bilietø kainas rasite tinklalapyje www.dublinbus.ie. Sostinëje 

vaþinëja ðiuolaikiðki tramvajai Luas (www.luas.ie) ir traukinukai Dart 

(www.irishrail.ie skyrelyje Dart realtime). 

KELTAI 

Ið Dublino, Belfasto, Rosslare’o ir Korko á Didþiàjà Britanijà ir þemyninæ 

Europà galima keliauti keltu. Daugiau informacijos apie keltø tvarkaraðèius 

ir kainas rasite interneto tinklalapyje www.irishferries.ie. 

40 

AIRIJA 

TELEKOMUNIKACIJA 

MOBILUSIS RYÐYS 

Pagrindinës mobiliojo ryðio bendrovës Airijoje yra Vodafone 

(www.vodafone.ie), O2 (www.o2.ie), Meteor (www.meteor.ie) ir Three 

(www.three.ie). Bendrovës Meteor paslaugos yra pigiausios, gana nebrangius 

vietiniø skambuèiø tarifus siûlo Three, taèiau naudojantis ðios 

bendrovës paslaugomis skambinti á Lietuvà yra labai brangu, o SMS þinutës 

nenusisiunèia. Visi minëtieji operatoriai siûlo ávairius mokëjimo planus 

ir papildomas paslaugas (pvz., nemokamas SMS þinutes internetu). 

TELEFONO KORTELËS 

Skambinti á Lietuvà verta nusipirkus telefono kortelæ. Su ðia kortele 

galësite skambinti ið bet kokio telefono, o uþ pokalbá mokësite kortelë-

AIRIJA 

je nurodytais tarifais. Telefono kortelëmis prekiaujama interneto tinklalapiuose 

World Link (www.worldlink.ie) ir Swiftcall (www.swiftcall.ie), 

jø galima uþsisakyti internetu arba paðtu, taip pat nusipirkti ávairiose 

parduotuvëse. 

INTERNETAS 

Interneto paslaugas Airijoje teikia Eircom (www.eircom.ie), NTL Ireland 

(www.ntl.com), Ireland On-Line (www.iol.ie), Smart Telecom 

(www.smarttelecom.ie) ir Chorus (www.chorus.ie). Taip pat kiekviename 

didesniame mieste rasite interneto kaviniø. 

NAUDINGI TELEFONO NUMERIAI 

Ugniagesiams, greitajai medicinos pagalbai, policijai skambinti 999 

arba 112. 

Anoniminë policijos linija – 1800 666 111. 

Ðiais telefono numeriais galite skambinti nemokamai. 

PAÐTAS 

Paðto þenklø Airijoje galite nusipirkti ir paðto skyriuose, ir spaudos 

kioskuose. Paðte galite ne tik iðsiøsti laiðkà ar siuntiná, bet ir padëti santaupas 

ar pervesti pinigus. Informacijà apie visas Airijos paðto teikiamas 

paslaugas ir jø kainas bei artimiausio paðto skyriaus adresà rasite interneto 

tinklalapyje www.anpost.ie. 

RELIGIJA 

Airija – katalikiðkas kraðtas. Dauguma jos gyventojø yra Romos katalikai. 

Religija yra svarbi ðios ðalies þmoniø gyvenime, dauguma jø lanko 

baþnyèià. Yra protestantø maþumø – anglikonø, presbiterionø ir metodistø. 

Nesutarimai tarp katalikø ir protestantø Airijoje anksèiau turëjo 

ne tiek religinæ, kiek politinæ reikðmæ. Taèiau ðiandieninëje Airijoje 

prieðprieðos tarp skirtingø tikëjimø atstovø beveik nebëra. Kitos religinës 

maþumos Airijoje – musulmonø ir judëjø bendruomenës. 

KALBA 

Valstybinës kalbos Airijoje yra anglø ir airiø. Anglø kalba yra pagrindinë, 

jos jums bûtinai reikës norint ásidarbinti, bendrauti su þmonë- 

41

mis ir gyventi visavertá gyvenimà ðalyje. Airiø kalba (gaeilge, arba gaelic) 

ðiandien kalba nedidelë dalis þmoniø, daugiausia ðalies pietvakariuose 

(Donegalio, Mayo, Golvëjaus, Kerry ir Korko grafystëse). Taèiau labai 

stengiamasi iðlaikyti ir atgaivinti ðià kalbà, ji yra oficialiai átvirtinta ástatymais, 

dvikalbystë yra daugumoje srièiø, pavyzdþiui, kasos èekiai parduotuvëse 

spausdinami abiem kalbom ir pan. 

KALBØ MOKYMASIS 

Informacijos apie kalbø mokyklas ir kursus galima rasti vieðosiose 

bibliotekose, kai kurios jø paèios rengia kalbø kursus. Airijos turizmo 

taryba Bord Failte (www.failteireland.ie) leidþia bukletà Anglø kalbos 

mokymasis Airijoje (Learning English in Ireland) ir jame pateikia visà kalbø 

mokyklø sàraðà. Ðá sàraðà ir daugiau naudingos informacijos apie galimybes 

mokytis anglø kalbos rasite ir interneto tinklalapyje www.mei.ie. 

42 

AIRIJA 

Anglø kalbos pradþiamoksliai internete: 

www.learnenglish.org.uk 

www.bbc.co.uk/worldservice/learningenglish 

Airiø kalbos pradþiamokslis internete: 

www.contemporarypoetry.com/brain/lang 

KULTÛRA 

ÞYMÛS AIRIAI 

Labai svarbi Airijos kultûros dalis yra literatûra. Ið ðios ðalies kilæ net 

keturi Nobelio literatûros premijos laureatai: Williamas Butleris Yeatsas, 

George’as Bernardas Shaw, Samuelis Beckettas ir poetas Seamus Heaney. 

Kiti garsûs airiø poetai ir raðytojai – tai Jamesas Joyce’as, Flannas 

O’Brienas, Oscaras Wilde’as, Jonathanas Swiftas, Patrickas Kavanagh ir 

Brendanas Behanas. Airijos teatrai – nacionalinis Abbey Theatre, Druid 

Theatre ir Gate Theatre – nuolat keliauja po pasaulá su savo spektakliais 

ir priima savo scenose uþsienio sveèius. Airijos teatro istorijoje þymiausi 

dramaturgai yra Brianas Frielis, Thomas Kilroy, Tomas Murphy, Frankas 

McGuinnessas, Sebastianas Barry, Martinas McDonagh ir Conoras 

McPhersonas. Airijos vaizduojamojo meno áþymybës – dailininkai Jackas 

Butleris Yeatsas ir Johnas Butleris Yeatsas, George’as Barretas, Ro-

AIRIJA 

bertas Carveris, Williamas Ashfordas, Roderickas O’Connoras ir Thomas 

Robertsas. Tarptautiná pripaþinimà pelnæ menininkai – Pauline Bewick ir 

Grahamas Knuttelis. Muzika yra neatskiriama airiø kultûros dalis, pradedant 

tradicine liaudies muzika ir senosiomis dainomis airiø kalba, pereinant 

prie liaudiðkø („pabø“) dainø, tokiø kaip Whiskey in the jar, ir 

baigiant ðiuolaikiniais atlikëjais Van Morrisonu, The Corrs ir, þinoma, visos 

Airijos numylëtiniais – grupe U2 ir jos lyderiu Bono. Tradiciniai airiø 

ðokiai taip pat yra þavi þaliosios Airijos kultûros dalis. Ðiais laikais garsiausias 

airiø ðokiø kolektyvas Riverdance yra apkeliavæs daugybæ ðaliø, 

tarp jø ir Lietuvà. Kino pasaulyje taip pat rasite daug airiø, tai ir 

reþisieriai Bobas Quinnas, Joe Comerfordas, Pat Murphy, Thaddeusas 

O’Sullivanas, Jimas Sheridanas, Neilas Jordanas, Patas O’Connoras ir 

aktoriai Maureen O’Hara, Richardas Harrisas, Liamas Neesonas, Gabrielis 

Byrne’as, Pearse’as Brosnanas, Fionnula Flanagan, Aidanas Quinnas 

bei Stephenas Rea. 

ÐVENTËS IR RENGINIAI 

Airiai garsëja optimizmu ir dþiaugsmingumu, kuris atsispindi daugybëje 

kultûriniø renginiø ir festivaliø. Dubline, Golvëjuje ir Korke vyksta 

tarptautiniai kino festivaliai. Paminëtinas tarptautinis Dublino teatro 

festivalis, dþiazo ir folkmuzikos festivaliai vyksta Korke, o Weksforde – 

operos. Daugybëje miestø kasmet rengiami vaizduojamojo meno, poezijos 

ir prozos festivaliai, kuriø metu teikiami ávairûs apdovanojimai. 

Nacionalinë Airijos ðventë yra ðv. Patriko diena (St. Patrick’s day), 

ðvenèiama kovo 17 d. Visoje ðalyje ðià dienà miestø gatvëmis þygiuoja 

linksma minia þmoniø, apsirengusiø þaliai ir pasipuoðusiø Airijos simboliais 

– trilapiu dobilu, emblemomis su arfa ir Airijos vëliava. Didþiausios 

eitynës vyksta Dubline, kur per ðv. Patrikà suvaþiuoja daugybë þmoniø ið 

viso pasaulio. 

Daugiau informacijos apie Airijos kultûrà, ávairius renginius ir lankytinas 

vietas rasite Airijos meno, sporto ir turizmo departamento interneto 

tinklalapiuose www.ireland.ie ir www.discoverireland.ie. Taip pat 

daug ádomaus apie airiø kultûrà galite suþinoti apsilankæ interneto svetainëje 

www.irishcultureandcustoms.com. 

43

VALIUTA 

Airijos valiuta yra euras (1 EUR – apie 3,45 LTL). 

Bankø darbo laikas Airijoje yra nuo 9.30 arba 10.00 iki 16.00 val., o 

vienà dienà per savaitæ – iki 17.00 arba 17.30 val. 

MAISTAS 

Tradicinis airiðkas maistas labai paprastas ir kaimiðkas, nes ði ðalis 

gana ilgai buvo þemdirbiø kraðtas. Ðimtà skirtingø patiekalø airis pagamins 

ið vieno produkto – bulvës. Keptos, virtos, troðkintos, skrudintos 

bulvytës ir bulviø koðë yra kasdienis airiø maistas, bet lietuviai su savo 

kugeliais ir cepelinais juos vis tiek aplenkia – tarkuotø bulviø patiekalø 

Airijoje nëra. Taip pat gaminama daug maltos mësos, avienos, paukðtienos 

ir þuvies patiekalø. 

Tikras airis dienà pradeda soèiais pusryèiais. Iðkepkite kiauðiná, pridëkite 

rûkytos ðoninës, deðreliø, pakepintø pomidorø, grybø, kepeninës 

deðros, ðvieþiø vaisiø, duonos ar skrebuèiø su sviestu arba dþemu, dar 

puodelis kavos su grietinële ir trupuèiu rudojo cukraus – ðtai jums ir airiðki 

pusryèiai. 

Pietûs valgomi darbo dienos viduryje – apie 12–13 val., daþniausiai 

sumuðtinis arba sriuba. Airijoje mëgstamos tirðtos trintø darþoviø sriubos 

arba sultiniai su darþovëmis. 

Pagrindinis dienos valgis yra vakarienë, valgoma apie 18–19 val. 

Vakarienei gaminami ávairûs karðti mësos ar þuvies patiekalai. Tradicinis 

airiðkas patiekalas – sluoksniuotas airiðkas troðkinys (Irish stew), gaminamas 

ið avienos, svogûnø, bulviø ir morkø. Sekmadienio pietûs daþno 

airio namuose yra jautienos kepsnys. 

Airijoje labai paplitæ greitojo maisto restoranai, ávairios amerikietiðko 

stiliaus uþkandinës. Tradicinio airiðko maisto ir juodojo airiðko alaus 

galite paskanauti „pabuose“. Kai airiai eina vakarieniauti á restoranà, 

jie daþniau renkasi ádomesnæ ar egzotiðkesnæ kitø ðaliø virtuvæ. Ðioje 

ðalyje yra daugybë italiðko, azijietiðko, meksikietiðko ar graikiðko maisto 

restoranø. 

Uþ 2–3 eurus galite prieðpieèiams sukirsti sumuðtiná, sumokëjæ 5–6 

eurus greitojo maisto uþkandinëje galite gauti ðilto maisto, pavyzdþiui, 

troðkinio su bulvytëm. Uþ sotesnius pietus kavinëje sumokësite 10–15 

eurø, o iðsiruoðæ jaukiai pavakarieniauti viename ið daugybës Airijos restoranø, 

planuokite iðleisti 50–60 eurø ar kur kas didesnæ sumà. 

44 

AIRIJA

Airiðkas maistas panaðus á lietuviðkà, tad didelio kultûrinio ðoko dël 

to nepatirsite. Be to, tø lietuviðkø produktø, kuriø nerasite Airijos prekybos 

centruose, galite nusipirkti lietuviø ar rusø parduotuvëse, o jø 

Airijoje dabar jau tikrai daug. 

PARDUOTUVËS 

AIRIJA 

MAISTO PREKËS 

Didþiausià pasirinkimà ir maþiausias kainas rasite dideliuose prekybos 

centruose. Þinomiausi airiø prekybos centrai yra Dunnes Stores, Superquin, 

Tesco, Supervalue ir Londis. Itin maþomis kainomis pirkëjus vilioja 

ið Vokietijos atkeliavæ Lidl ir Aldi. 

DRABUÞIAI, AVALYNË IR ÁVAIRÛS DAIKTAI 

Kiekvieno Airijos miesto centre yra ásikûræ dideli prekybos centrai, 

kuriuose galite apsipirkti, pasiþvalgyti ir papramogauti. Èia rasite 

ir visoje Europoje þinomø vardø, ir nebrangiø jaunatviðkø drabuþiø, ir 

solidþiø puikios kokybës pirkiniø. Pagrindinës parduotuvës Airijoje yra 

Clery‘s, Roches Stores, Morgan, H&M, Marks&Spencer, Flip. Ieðkantiems 

maþesniø kainø verta palaukti sezono iðpardavimø, kuriø metu kainos 

sumaþinamos 20, 30 ar net 50%. Iðpardavimus skelbianèiais uþraðais 

(Sale) parduotuviø langai aplimpa sausio, vasario, liepos ir rugpjûèio 

mënesiais. 

PARDUOTUVIØ DARBO LAIKAS 

Didieji prekybos centrai paprastai bûna atidaryti pirmadieniais– 

ðeðtadieniais nuo 8.00 arba 9.00 iki 18.00 val. Dauguma parduotuviø 

ketvirtadieniais ir penktadieniais dirba ilgiau, net iki 21.00 val., kad apsipirkinëjimo 

malonumais galëtø pasidþiaugti ne tik namø ðeimininkës, 

bet ir ið darbovieèiø pasklidæ þmonës. Maþesnës parduotuvës dirba nuo 

9.00 iki 18.00 val., daþnai jos bûna atidarytos ir sekmadieniais nuo 12.00 

iki 18.00 val. Degalinës dirba visà parà. Èia gana didelis prekiø pasirinkimas, 

galima nusipirkti visø bûtiniausiø dalykø ir karðto maisto, þinoma, 

kainos degalinëse yra didesnës nei parduotuvëse. 

45

LAISVALAIKIS, SPORTAS 

Lietingas ir ûkanotas Airijos klimatas verèia þmones vakarais susibëgti 

„pabuose“ ir gyvenimà skaidrinti gyva muzika, nenuilstamu bendravimu, 

futbolu, airiðkais uþkandþiais, dainomis, ðokiais ir pinta airiðko 

alaus. Ið tiesø á „pabus“ renkasi ávairiausio amþiaus þmonës, èia vyrauja 

smagi atmosfera, kvieèianti prisësti ir pabendrauti su pirmu sutiktu nepaþástamuoju. 

Tradicinis airiðkas alus (vadinamas stout) yra labai tamsus, 

beveik juodas su tirðta puta. Garsiausias jo gamintojas yra visame 

pasaulyje þinomas Guinness. Airijoje ne maþiau mëgstamas ir Murphy’s 

ar Beamish alus. „Pabai“ uþdaromi apie 00.30–1.00 val. nakties. Jei savaitgalis 

ir miegoti dar nesinori, tuomet traukiama á naktinius klubus. 

Ðie uþdaromi apie 3.00 val., o tuomet nuo linksmybiø iðalkusi minia bûriuojasi 

prie greitojo maisto uþkandiniø. Tokiais savaitgalio vakarais daþnas 

airis linksmybiø ðiek tiek padaugina. 

Populiariausios Airijoje yra ðios ðalies tradicinës sporto ðakos: airiðkasis 

futbolas (gaelic football), harlingas (hurling) ir moteriðkas jo variantas 

– kamodþis (camogie). Airiðkasis futbolas – tai tarpinis futbolo ir 

regbio variantas. Þaidþiant harlingà, pievoje lazdomis ridenamas kamuoliukas, 

panaðiai kaip þaidþiant þolës riedulá. Futbolas ir regbis taip pat 

labai populiarûs – airiai aistringai ir triukðmingai palaiko savo arba britø 

komandas. Laisvalaikiu airiai mielai þvejoja, buriuoja, kalvotomis vietovëmis 

þygiuoja pësèiomis, lankosi þirgø lenktynëse. 

Kultûriniø pramogø Airijoje taip pat netrûksta. Ávairiø renginiø, festivaliø 

ir koncertø tikrai daug, taigi, jei vëjai kiðenëse neðvilpauja, tereikia 

iðsirinkti, kas jums ádomiausia. O jeigu ðvilpauja, jums lieka dar daugybë 

gatvës artistø, gyva muzika baruose ir spalvingas ðurmulys mieste. 

46 

AIRIJA 

ÞINIASKLAIDA 

LAIKRAÐÈIAI 

Didþiausi Airijos dienraðèiai yra Irish Independent, The Irish Examiner, 

The Irish Times, Irish Daily Star ir Evening Herald. Taip pat yra keletas 

populiariø sekmadieniniø laikraðèiø – The Sunday Independent (priklausantis 

Irish Independent), The Sunday Tribune, The Sunday Business 

Post, Ireland on Sunday ir Sunday World. Airijoje parduodami Airijai

skirti Jungtinës Karalystës laikraðèiø variantai: The Irish Sun, Irish Mirror, 

Irish News of the World, airiðkas The Sunday Times leidimas. 

Airijoje platinama labai daug tarptautiniø þurnalø, pradedant politiniø 

ir ekonominiø naujienø þurnalais Time ir The Economist ir baigiant 

laisvalaikio skaitalais Hello ar Reader’s Digest. Populiariausi vietiniai 

airiðki þurnalai yra RTE Guide, Ireland’s Eye ir In Dublin. 

TELEVIZIJA 

Keturi pagrindiniai televizijos kanalai Airijoje yra RTÉ One, RTÉ Two, 

TG4 ir TV3 Ireland. Taip pat yra ávairiø pramoginiø, sporto kanalø, regioniniø 

kanalø, rodomø tam tikrose ðalies dalyse. 

VAIKØ DARÞELIAI IR MOKYKLOS 

AIRIJA 

VAIKØ DARÞELIAI 

Valstybiniai vaikø darþeliai Airijoje veikia tik kaip parengiamosios 

pradinës mokyklos klasës, kurias gali lankyti 4–5 metø vaikai. Èia vaikai 

pradeda mokytis, ruoðtis mokyklai ir pratintis prie jos tvarkos. Visi kiti 

vaikø darþeliai Airijoje yra privatûs, jø yra ávairiø: þaidimø grupelës, lopðeliai, 

Montessori darþeliai, kurie taiko specialias vaikø ugdymo ir lavinimo 

programas. Juose vaikai praleidþia ne daugiau kaip 3,5 valandos per 

dienà (ryte arba vakare). Yra lopðeliø ir darþeliø, kuriuose vaikus galima 

palikti ilgesná laikà – 5–6 valandas per dienà. Á daugumà darþeliø priimami 

2–6 metø vaikai. Visi privatûs darþeliai yra mokami, kainos labai skirtingos 

– jos priklauso nuo grupës dydþio, darþelio kokybës ir „gero vardo“. 

Jei ieðkote ne ypatingo ugdymo ir mokymo programø, o tiesiog 

kur palikti vaikus, kol dirbate, galite patikëti juos vaikø priþiûrëtojai 

(childminder). Vaikø priþiûrëtojos priþiûri po keletà vaikø savo namuose. 

Su jomis galima gan lanksèiai tartis dël laiko, paslaugø (pietûs vaikams, 

pasivaikðèiojimai lauke ar pan.) ir uþmokesèio. 

MOKYKLOS 

Airijoje privaloma lankyti mokyklà vaikams nuo 6 iki 16 metø arba 

tol, kol vaikas baigs tris vidurinës mokyklos klases. Tiesa, dauguma vaikø 

pradeda lankyti mokyklà jau nuo 4 ar 5 metø. Pradinëje mokykloje (primary 

school) vaikai mokosi 8 metus – nuo 4 iki 12 metø. Dauguma pra- 

47

diniø mokyklø finansuojamos valstybës, taigi tëvams mokëti nereikia. 

Tëvai turi teisæ pasirinkti mokyklà, taèiau, kad gautumëte vietà geriausioje 

ar artimiausioje, uþregistruokite maþylá kiek ámanoma anksèiau 

(prieð pusæ metø ar daugiau). Naujai iðkeptam mokinukui reikës nupirkti 

vadovëlius ir sàsiuvinius. Daugumoje mokyklø privaloma vilkëti uniformas, 

jas taip pat reikia nusipirkti patiems. Gali bûti ávairiø papildomø 

iðlaidø, pavyzdþiui, mokestis uþ plaukimo pamokas ar tiesiog rinkliavos 

mokyklai paremti. Pietus vaikai turi atsineðti ið namø, mokyklose nëra 

valgyklø. Baigus pradinæ mokyklà, mokslai tæsiami vidurinëje (secondary 

school). Vidurinë mokykla susideda ið pirmojo ciklo, trunkanèio trejus 

metus, po kurio reikia laikyti egzaminus, tarpiniø metø ir antrojo ciklo, 

trunkanèio dvejus metus ir uþbaigiamo brandos egzaminais. Galima pasirinkti 

egzaminø pobûdá. Egzaminai priklauso nuo to, ar mokinys ketina 

tæsti studijas aukðtojoje mokykloje, ar ne. Vidurinës mokyklos daþniausiai 

taip pat yra nemokamos, dalis jø priklauso Baþnyèiai ar ávairioms 

bendruomenëms. 

LIETUVIØ VEIKLA 

Airijoje yra viena didþiausiø lietuviø bendruomeniø uþsienyje. Ðioje 

ðalyje ásikûræ tûkstanèiai lietuviø, taigi beveik kiekviename Airijos mieste 

nesunkiai susirasite bièiuliø, neleisianèiø jums pamirðti lietuviø kalbos 

ir cepelinø skonio. Pagrindinë interneto svetainë, vienijanti Airijos lietuvius, 

yra www.langas.net/airija. Ðioje svetainëje rasite naujienø apie lietuviø 

renginius, patarimø apie gyvenimà Airijoje, skelbimø skyrelá ir kitos 

informacijos. Per ðià svetainæ galite prisijungti prie Airijos lietuviø 

elektroninio paðto grupës ir bendrauti su kitais tautieèiais. 

48 

AIRIJA 

Airijoje veikia kelios savaitgalinës lietuviðkos mokyklëlës vaikams: 

Mokykla „Keturi vëjai“ Dubline 

Inchicore College of Further Education 

Emmet Road 

Dublin 8 

Sekmadieninë mokykla „Banga“ Korke 

Cork project school

Grattan Road 

Cork 

Tel. (+353) 85 146 5095 

Sekmadieninë Kovo 11-osios mokykla Dundalke 

79A Bridge st. 

Dundalk Co. Louth 

Tel. (+353) 85 731 8544 

AIRIJA 

Golvëjuje atidaryta nauja lietuviø mokykla Tirellan parapijos patalpose. 

Daugiau informacijos apie jà ieðkokite Airijos lietuviø svetainëje 

www.langas.net/airija. 

Su visomis lietuviø mokyklomis Airijoje galite susisiekti elektroniniu 

paðtu, raðykite adresu mokyklos@libin.biz. 

Svetainës www.langas.net/airija skyrelyje Kiti klausimai → Parduotuvës 

rasite lietuviðko maisto parduotuviø Airijoje sàraðà. 

49

50 

AIRIJA 

Patarèiau lietuvaièiams daugiau 

dalyvauti socialiniame gyvenime, 

bendrauti su vietiniais, pakeliauti ir 

„neuþsiciklinti“ vien darbu 

Agnë Paznanskytë, 22 metai, verslo 

administravimo ir vadybos bakalaurë, 

3,5 mënesio Airijoje 

Vykau á Airijà, nes ten turëjau draugø, buvau daug girdëjusi apie 

ðià ðalá, todël norëjau jà pamatyti, susitikti su draugais. Þinoma, kad galëèiau 

ten pragyventi ir keliauti, reikëjo uþsidirbti. Dël gyvenamosios 

vietos sunkumø neturëjau (apsistojau pas draugà), su miestu jis taip pat 

padëjo susipaþinti, sunkiausia buvo susirasti darbà, tam prireikë net 5 

savaièiø. Atvykau birþelio vidury, bet, kaip paaiðkëjo, truputá per vëlai, 

nes tuo paèiu metu Airijà uþplûdo daugybë lietuvaièiø ir lenkø, ieðkanèiø 

darbo. Galiausiai darbà susiradau pagal skelbimà interneto darbo 

paieðkos portale. Dirbau biure, trumpai tariant, turëjau suvedinëti duomenis 

á kompiuterá, archyvuoti dokumentus. Dirbau 35 valandas per 

savaitæ ir gavau vidutiná atlyginimà (uþ panaðaus pobûdþio darbà Airijoje 

galima gauti nuo 8 iki 12 eurø uþ valandà neatskaièius mokesèiø). 

Socialiai jauèiausi visiðkai saugi, nes dirbau didelëje kompanijoje, turëjau 

visas garantijas ir karjeros perspektyvas, jei bûèiau norëjusi likti. Mano 

santykiai su kolegomis buvo puikûs, eidavome linksmintis kartà per mënesá, 

darbdaviai buvo surengæ iðvykà þaisti daþasvydþio, su virðininkais 

bendravome daugmaþ nuoðirdþiai. Nors pats darbas buvo gan nuobodus, 

bet kolegos buvo linksmi, todël daug juokdavomës, ir darbo valandos 

neprailgdavo. J 

Airijos plotas ir gyventojø skaièius yra vos vos didesnis nei Lietuvos. 

Su vietiniais þmonëmis galima susikalbëti angliðkai ir airiðkai, jei 

mokate. Man ðioje ðalyje nepaprastà áspûdá padarë gamta, kuri iðties yra 

fantastiðka, taip pat patiko, kad airiai labai mëgsta sportà, tiksliau, airiðkàjá 

futbolà, harlingà, regbá – per rungtynes miestas puoðiamas dviejø 

spalvø vëliavomis, o þmonës vilki regionø, ið kuriø yra atvykusios komandos, 

spalvø marðkinëliais. Mane labiausiai þavëjo jø taikingumas, 

niekad nemaèiau ir negirdëjau, kad po rungtyniø muðtøsi – visi kartu

AIRIJA 

eina aplaistyti pergalës ar nuplauti pralaimëjimo kartëlio. J Apskritai 

þmonës labai komunikabilûs ir draugiðki. Net vienas atëjæs á „pabà“ rasi 

su kuo pabendrauti, taèiau paþintá pratæsti nëra taip lengva, ten draugais 

netampama po vienkartinio, kad ir kokio ðaunaus, pabendravimo. 

Vienareikðmiðkai galiu pasakyti, kad laisvalaikis daþniausiai leidþiamas 

„pabuose“. Svarbiausia suprasti, kad jie neásivaizduoja bendravimo be 

alaus bokalo, t. y. jei nori bûti mëgstamas ir turëti draugø, turi eiti á „pabus“ 

ar naktinius klubus, nes ten vyksta tikrasis gyvenimas. Taip pat 

populiaru kinas, koncertai – á Airijà atvyksta begalë garsiø grupiø, muzikos 

festivaliai, vakarienës su draugais ar ðeima restoranuose. Na, daugiau 

ar maþiau panaðu kaip Lietuvoje. Pagrindinë pokalbiø tema – futbolas, 

nepageidaujamos yra religinës ir politinës temos, nes tokie pokalbiai 

gali sukelti muðtynes. Labiausiai Airijoje man nepatiko ðiukðlinos 

Dublino gatvës, nors ten jas valo kasdien. Þinoma, didelës transporto ir 

maisto kainos irgi neþavëjo. O pavojai ten, manau, lygiai tokie pat kaip 

ir kiekviename kitame Europos mieste. 

Gyvendama Airijoje ðiek tiek bendravau su australais ir olande, taèiau 

daugiausia su airiais. Internetu ir telefonu palaikiau ryðius su Lietuvoje 

likusia ðeima ir draugais. Su lietuviais Airijoje turëjau maþai reikalø, 

bet þinau, kad tautieèiai paprastai spieèiasi á krûvà, nuomojasi kartu 

namus, kartu leidþia laisvalaiká. Mano nuomone, daþniausiai ásidarbinama 

baruose, parduotuvëse, vieðbuèiuose, statybose ir sandëliuose. Su 

manimi Airijoje buvo elgiamasi labai graþiai, nebuvau susidûrusi su panieka 

ar nepagarba, taèiau airiai draugai yra minëjæ, kad emigrantai nëra 

labai mëgstami, nes jie atima ið jø darbo vietas sutikdami dirbti uþ 

maþesná atlyginimà, taèiau lietuviai darbdaviø yra vertinami kaip sàþiningi 

ir puikûs darbuotojai. 

Ðiuo metu esu Lietuvoje. Gráþau, nes turëjau baigti mokslus, taèiau 

vasaros gale ketinu iðvykti ilgesniam laikui. O visiems á Airijà vykstantiems 

lietuvaièiams patarèiau daugiau dalyvauti socialiniame gyvenime, 

bendrauti su vietiniais, pakeliauti ir „neuþsiciklinti“ vien darbu. 

51

52 

AIRIJA 

Pirmà dviratá sûnui galëjome nupirkti 

tik Airijoje 

Rita, 36 metai, ekonomistë, 

4 metai Airijoje 

Airija – angliðkai kalbanti ðalis. Klimatas gana ðiltas ir drëgnas. Þolë 

þaliuoja iðtisus metus. 

Iðvykome, kaip ir daugelis, ieðkoti geresnio gyvenimo. Airija – vienintelë 

ekonomiðkai stipri ðalis, á kurià tuo metu buvo galima iðvykti ir 

dirbti legaliai. Labai ilgai ieðkojau darbo, sunkiausia buvo apsiprasti, 

kad esi kitokia kalba kalbanèiøjø ðalyje. Kadangi atvykome su ðeima, 

tai kûrëmës patys, vieni, kaip iðmanëme. Labiausiai padëjo kolegos ir 

darbdaviai. 

Susiradau darbà maþoje kavinukëje, po poros metø buvau paskirta 

vadybininke. Darbà pavyko susirasti tik su ádarbinimo agentûros pagalba. 

Dirbdavau labai daug valandø, bet tik todël, kad norëjau didesnio 

uþdarbio. Socialiai jauèiuosi gana saugi, privataus sveikatos draudimo 

neturiu. Kai kavinë, kurioje iðdirbau trejus metus, buvo uþdaryta, 

man iðmokëjo nemaþà iðeitinæ paðalpà ir metams skyrë bedarbio paðalpà. 

Kai dirbau vadybininke, gaudavau apie 10 eurø uþ valandà, manau, 

kad yra vadybininkø, kurie gauna daug didesná atlyginimà. Bet 

að tikrai nesijauèiu nepakankamai ávertinta. Emigrantai daþniausiai dirba 

greitojo maisto restoranuose, statybose ir maþuose fabrikëliuose. Mano 

santykiai su darbdaviu ir kolegomis buvo labai geri. Þinoma, dirbant 

pasitaiko visko: ir pykèio, ir pagyrimø. Labai patiko, kad darbdavys niekada 

neatsisakydavo padëti, jeigu papraðydavau pagalbos, ir kad airiai 

kolegos turëjo kantrybës atsakinëti á mano klausimus ir taisyti anglø kalbos 

klaidas. Dirbant kavinukëje labiausiai patiko bendrauti su þmonëmis, 

þinoma, ateidavo ir nelabai geranoriðkø klientø, tokie, dar nepradëjæ 

bendrauti, jau bûdavo nusiteikæ prieð, atseit esi ne airë, tai nieko 

nesupranti. Bet didþioji dauguma þmoniø domëdavosi mano ðalimi, 

daug klausinëdavo ir negailëdavo patarimø, kaip geriau ásikurti. 

Airijos þmonës labai skiriasi nuo lietuviø. Kiekvienas atvykæs pastebi, 

kad þmonës ypaè mandagûs ir kultûringi, visada ðypsosi. Bendrauti 

su airiais nepaprastai lengva. Net ir nuëjæs pas didþiulio banko tarnau-

AIRIJA 

tojà praðyti paskolos, jautiesi tarsi bendrautum su senu draugu. Labai 

daþnai gatvëje þmonës sveikinasi ir net paðnekina, o tu vos atsimeni 

kaþkur juos matæs. Mano nuomone, poþiûris á atvykëlius yra toks, kokio 

atvykëliai nusipelno. Þinoma, kuo daugiau vietiniai gyventojai girdi apie 

atvykëliø padarytus nusikaltimus, tuo poþiûris blogëja. Bendraudami 

su atvykëliais, vietiniai nori suþinoti kuo daugiau apie kità ðalá, kitokius 

paproèius. Airiai vertina, kai parodai pagarbà ðaliai, á kurià atvykai, ir 

toje ðalyje gyvenantiems þmonëms, labai vertina kuklumà ir nuoðirdumà, 

visada pasirengæ priimti á savo bûrá, jei esi linkæs atvirai bendrauti. 

Mano nuomone, dauguma airiø yra labai ramaus bûdo. Þinoma, visada 

malonu pabendrauti su þmogumi ið gimtosios ðalies. 

Laisvalaikis daþniausiai leidþiamas „pabuose“. Ten ðvenèiamos net 

ir ðeimos ðventës. Airiai labai domisi sportu, labai populiaru savaitgalá 

su visa ðeima vykti þiûrëti kokiø nors varþybø. 

Gyvenimo Airijoje idëjà pasiûlë mano vyras. Dar bûdamas Lietuvoje, 

jis susirado Airijoje darbà ir iðvyko. Paskui iðvaþiavau ir að. Kai 

susiradau darbà, atsiveþëme ir du savo vyresniuosius vaikus. Jauniausiasis 

gimë èia, Airijoje. Adaptuotis vaikams buvo labai lengva. Labiausiai 

mane nustebino, kad jie niekada nejautë kalbos barjero. Niekada 

nëra buvæ jokiø problemø dël to, kad jie yra atvykëliai ið kitos ðalies. 

Turi daug draugø. Þinoma, sunkiausia, kad nëra seneliø, dëdþiø, tetø ir 

kt. Lietuviø kalbà stengiamës iðlaikyti kiek tik galime. Þinoma, vaikams 

labai sunku, nes visur aplink girdi tik anglø kalbà, tad namie stengiamës 

kalbëti lietuviðkai. Negalëèiau pasakyti, kad santykiai su Lietuvoje likusiais 

giminaièiais labai stipriai pasikeitë, gráþus atostogø, labai smagu su 

visais pabendrauti. Þinoma, skaudu, kad su artimiausiais þmonëmis negali 

bendrauti ir matytis tiek, kiek norëtøsi. 

Turime savø draugø lietuvaièiø, su jais daugiausia ir bendraujame. 

Lietuviø bendruomenës veikla nelabai domimës. Artimu laiku gráþti á Lietuvà 

tikrai neplanuojame. Negalime vien dël vaikø, nes jiems bûtø sunku 

vël viskà keisti ir ið naujo mokytis. Ir dël finansiniø sumetimø – vos dvejus 

metus pragyvenæ Airijoje, ásigijome nuosavà bûstà, o Lietuvoje kelerius 

metus dirbau neblogai apmokamà buhalterës darbà, bet ástengdavome 

tik mokesèius sumokëti ir prasimaitinti. Net pirmà dviratá sûnui galëjome 

sau leisti nupirkti tik Airijoje. 

53

54 

AIRIJA 

Iki ðiol sutikome tik gerus þmones 

Aistë Lukoðevièienë, 23 metai, 

nebaigtas Mykolo Romerio universitetas, 

1,5 metø Airijoje 

Ið pirmo þvilgsnio – tai gana niûri ðalis, visur daug daug akmens, 

siauri keliukai, daþnai puèia stiprûs vëjai. Bet ið tikrøjø Airija – labai graþi 

ðalis. Tereikia pakilti á kalnus, kad pamatytum, koks nuostabus vaizdas 

atsiveria prieð akis: pilki kalnai, daug þalumos, maþuèiais sklypeliais suskirstyta 

þemë, akmeninës tvoros, skirianèios vienà lopinëlá nuo kito, besiganantys 

galvijai, laivai tarsi þaisliukai. Toká vaizdà gali iðvysti nuo aukðèiausio 

Airijos kalno saulëtà ðviesià dienà. O jei nuo to paties kalno þvilgtelësi 

þemyn naktá, iðvysi daugybæ þiburiø – tai ðvieèia miestai ir miesteliai, 

pavienës þemdirbiø sodybos, laivai, automobiliai. 

Labiausiai patinka vietiniai þmonës, jie be galo mandagûs, malonûs, 

besiðypsantys. Jei ko paklausi, ne tik paaiðkins, bet dar automobiliu 

ar pësèiomis palydës, nors jiems ir visai ne pakeliui. Parduotuvëje ar 

gatvës grûstyje jie pirmieji atsipraðys, nors tu bûsi juos stumtelëjæs, nepaþástami 

jaunuoliai (net keista – ðeðiolikmeèiai ar penkiolikmeèiai!) 

tuðèioje gatvelëje tave sutikæ pasisveikins ir paklaus, kaip sekasi. Tad 

argi galima nesiþavëti tokiu kraðtu? 

Nepatinka tiktai ðaltuoju laikotarpiu vyraujantys stiprûs vëjai ir 

daþnokai tarsi ið giedro dangaus pasipilantis lietus. Daþnai susimàstau, 

jei kiltø koks didþiulis cunamis ar stiprus þemës drebëjimas, tai Airijos ir 

nebeliktø… 

Á Airijà vykome uþsidirbti. Atsibodo „sëdëti“ tëvø kiðenëje. Abu su 

vyru buvome studentai neakivaizdininkai. Mokslas mokamas. Vaikelis 

maþas. Nuolatiná darbà turëjo tik vyras, bet jam reikëjo kasdien vaþinëti 

ið Elektrënø á Vilniø, o tai brangu. Að ðiek tiek viename Elektrënø laikraðtyje 

dirbau, bet sunku buvo tampyti maþylá pas auklæ ar jà vis kviestis 

á namus. 

Airijoje gyveno bûrelis vyro giminiø. Tad pamanëme, kad bent jau 

ið pradþiø bus uþ ko uþsikabinti. Pusbrolis padëjo susirasti kambará (tiksliau, 

ásikûrëme tame paèiame name kaip ir jis, nes atsirado laisvas kambarys). 

Kartu gyveno lietuvë, du latviai. Visi draugiðki, buvo su kuo

AIRIJA 

paðnekëti, pabendrauti, net maþylis kelis rusiðkus þodþius ið latviø iðmoko. 

Daugiausia tenka kalbëtis angliðkai. Su atvykëliais kalbame ir rusiðkai, 

ir lenkiðkai, ir vokiðkai. Geriau vaþiuoti ten, kur kas nors tave pasitiks, 

suteiks stogà virð galvos. Taip ir buvo. Vyro teta su dukters ðeima ir sûnumi 

jau gyveno Airijoje keletà metø. Vyras iðvyko rugsëjá. Susirado 

darbà, padirbëjo kiek, o gruodá iðvykau ir að su dar dvejø neturinèiu 

sûneliu. Gyvenome nedidelëje gyvenvietëje, bet greitai persikëlëme á 

miestà. Susiradome namà, vyras gerà darbà, o að keletà mënesiø nedirbau, 

nes reikëjo priþiûrëti sûnø. Sûnus Benas dar per maþas kà nors suprasti. 

Jam tik buvo keista, kad tiek daug buvo kalbëta, jog vyksime pas 

tëtá, o to tëèio kaip nëra, taip nëra. Ir iðlipæs ið lëktuvo staiga já pamato… 

Maþam vaikui gerai visur, kur yra já mylintys þmonës. Tik kasryt paklaustas, 

kà sapnavo, atsakydavo, jog moèiutæ (mano mamà, su kuria 

Lietuvoje labai artimai bendravo) ir sesæ (taip jis vadino mano seserá 

Auðrà, kol iðmoko tarti jos vardà). 

Sunkiausia buvo suvokti, kad esame be artimiausiø þmoniø – tëvø, 

sesiø, seneliø, geriausiø draugø. Gyvenvietë nedidelë, darbø maþai, be 

to, þiemà ðalta – ir lauke, ir namie ne per ðilèiausia. Vyras ið pradþiø 

dirbo pas ûkininkà – remontavo senas fermas. Kai persikëlëme á miestà, 

ásidarbino Airijoje atidarytame vokieèiø „Saliami“ fabrike. 

Að pradëjau dirbti naujame restorane padavëja. Dabar, restoranui 

bankrutavus, dirbu degalinëje-parduotuvëje „Spar“. Ten yra greitojo 

maisto kioskelis „Wimpy“ (panaðiai kaip McDonald’s), ten gruzdinu bulves, 

darau suvoþtinius, deðrainius. Darbà restorane padëjo susirasti vyro 

pusbrolis, o „Wimpy“ ir „Spar“ ðeimininkà paþinojo mano vyras, nes 

daþnai ten pildavosi kuro ir ðnekteldavo su juo. Pats savininkas ir pasiûlë 

man tà darbà. Kaip ir Lietuvoje, èia áprasta 8 val. darbo diena (apie 40 

val. per savaitæ). Taèiau daþnai reikia dirbti virðvalandþius, todël kartais 

per savaitæ susidaro net 50 ar 60 val. 

Kadangi Lietuva priklauso Europos Sàjungai, dauguma darbdaviø 

su lietuviais elgiasi taip pat kaip su airiais. Pvz., vyras fabrike buvo paaukðtintas, 

tapo pamainos virðininku, nors buvo keletas airiø, kurie daug 

seniau dirba tame fabrike. Èia, kitaip nei Lietuvoje, atsiþvelgiama á sugebëjimus, 

o ne á diplomus ar atestatà. Sveikatos draudimø neturime. 

Kiekvienas vizitas pas gydytojà kainuoja apie 40 eurø ir mums, ir airiams. 

Taèiau yra socialiniø garantijø nëðèiosioms ir vaikams (jie apþiû- 

55

imi ir gydomi nemokamai). Vyras gauna beveik 10 eurø uþ valandà, o 

að – 8 eurus. Nëra jokios diskriminacijos, nebûna, kad tà patá darbà dirbantys 

lietuviai gautø maþesná atlyginimà nei airiai. 

Tikriausiai nëra darbø, kuriø nedirbtø atvykusieji, – nuo namø valymo 

(jei nerandi oficialaus darbo), iki vadovavimo firmoms. Viskas priklauso 

nuo kalbos mokëjimo, sëkmës, paþinèiø, pinigø ir t. t. Ilgiau dirbantieji, 

seniau atvykusieji yra sukûræ ir savo verslà, ir savo firmas ásteigæ, 

o yra ir tokiø, kurie dirba patá juodþiausià darbà, kurio savo kraðte 

nenorëtø dirbti. Að kalbu ne tik apie lietuvius, bet apskritai apie emigrantus. 

O ir lietuviø sutiksi visur: kavinëje, parduotuvëje, vieðbutyje, banke... 

Jeigu pats bendrauji normaliai, tai ir su tavimi elgiasi kaip su þmogumi. 

Ðtai su pirmuoju vyro darbdaviu ir dabar bendraujame, kartais nuvykstame 

pas já á namus. Malonu susitikti su visais, kurie tau nieko neskolingi ir 

tu jiems nieko, kuriems gali dràsiai þiûrëti á akis. Bendraujame su vyro 

darbo draugais (ið vieno ir namà nuomojame), su mano buvusiais bendradarbiais, 

su þmonëmis ið Latvijos, Estijos, Lenkijos (maþai), Kroatijos, 

Afrikos ðaliø. Að dirbau kartu su ávairiø tautybiø þmonëmis (pakistanieèiais, 

latviais, estais, rusais) ir nebuvo jokiø nesusipratimø. Sunkiau sekësi 

su lietuvëmis, bet bendraujame su keliomis lietuviø ðeimomis, nors draugø 

rato pernelyg nepleèiame. Geriau, kai pas mus atvyksta draugai ið Anglijos 

ar ið kitø Airijos miestø. 

Vyro fabrike nieko naujo nevyksta. Vis ta pati monotonija: deðreliø 

atveþimas, pakavimas, iðsiuntimas firmoms ir parduotuvëms. 

Mano darbe ádomu tai, kad kiekvienà dienà sutinki daugybæ naujø 

þmoniø. Dauguma jø pakalbina, pasidomi, ið kur esi, kaip sekasi, ar pasiilgai 

ðeimos ir t. t. Yra ir tokiø, kurie pas mus nusipirkti maisto uþsuka 

kelis kartus per savaitæ, jie jau þino mûsø vardus, o mes þinome ne tik jø 

vardus, bet ir kur gyvena, kiek vaikø turi, kà gyvenime veikia. Þodþiu, 

kiekvienà kartà papasakoja apie save vis kà nors naujo. 

Negalëèiau pasakyti, kad mano darbe yra kas nors bjauraus. 

Man labai malonûs airiai: geri, mandagûs, linkæ padëti (nors, kaip 

visur, yra ir ten visokiø, bet að kalbu apie visumà). Daug pakistanieèiø, 

kinø, nemaþai juodaodþiø. Apskritai labai sunku kalbëti apie vietinius 

gyventojus, nes Airijoje tiek daug atvykusiø ir jau seniai èia gyvenanèiø 

þmoniø, kad kartais negali atskirti, kuris vietinis, o kuris ne. Yra daug 

miðriø ðeimø. Iki ðiol vis dar nesiliauju stebëtis þmoniø praktiðkumu. Á 

56 

AIRIJA

AIRIJA 

akis krinta nelabai tvarkinga moterø apranga – joms svarbu, kad bûtø 

praktiðka ir patogu, o kad negraþu ar visiðkai netinka figûrai – nesvarbu. 

Kai gatvëje pamatai tvarkingai susiðukavusià, pasidaþiusià, figûrai tinkanèiais 

drabuþiais apsirengusià moterá, þinok – ji ne airë. 

Trûksta kultûros bendraujant su klientais. Daþna pardavëja ar bankininkë 

tave aptarnaudama gali nusiriaugëti, nusiþiovauti (neprisidengusi) 

ar kramtyti gumà ir to visiðkai nesureikðminti, lyg bûtø normalu ir 

mandagu. Nors, tau uþëjus, su tavimi visada maloniai pasisveikins, o 

iðeinant graþiai atsisveikins ir pakvies dar kartà apsilankyti. 

Á atvykëlius Airijoje þiûrima paprastai: bendrauk neapsimetinëdamas, 

bûk paprastas, kultûringas ir bûsi suprastas, nebûsi atstumtas. Jei 

ðalia apsigyveni, vadinasi, esi mûsø kaimynas. Mes tave gerbsime. Vos 

tik ásikraustëme á namà, eidamas pro ðalá kaimynas jau sveikinosi, linkëjo 

sëkmës. Gal kur ir kitaip, bet mes iki ðiol sutikome tik gerus þmones. 

Nors nebendravome su kaimynais, per Kalëdas gavome dovanø vyno 

butelá. Ið niekur nieko. Labai malonu buvo. 

Airiai labai nemëgsta þmoniø, kurie èia atvaþiavæ nedirba ir gyvena 

ið vyriausybës paðalpø. Labai nemëgstami juodaodþiai. Ir ne dël 

odos spalvos, kaip bûdavo anksèiau, o dël to, kad jiems èia ypaè padeda 

vyriausybë. Nigerijoje siauèia badas, nepriteklius, visokios ligos, todël 

jie èia gauna nemokamà bûstà, neblogà maðinà ir gerus pinigus uþ 

vaikus. (Dël to daþnas juodaodis turi maþiausiai 3 vaikus.) Airiai tai 

vertina neigiamai. 

Vyrui kartà darbe vienas airis net priekaiðtavo, kad tokie kaip mes 

èia atvaþiavæ nemoka mokesèiø valstybei, dirba nelegaliai, gauna paðalpas 

ir t. t., o jie, airiai, turi „arti“, nes atvykëliai „numuða“ jø atlyginimus. 

Vyras árodë, kad mes ir mokesèius mokam, ir dirbam legaliai, bet dauguma 

lietuviø daro bûtent taip, kaip sakë tas vyriðkis. 

Mes dar labai neilgai gyvename ðioje ðalyje, tad dël lietuvybës 

iðsaugojimo problemø nekilo. Ðeimoje bendraujame lietuviðkai, turime 

bûrá draugø ið Lietuvos. Be to, ðalia gyvena ir vyro sesë su draugu 

bei jo brolis, o su mumis kartu gyvena neseniai atvykusi mamos krikðto 

dukra su vyru. Tëvams beveik kasdien skambiname, o su draugais bendraujame 

internetu. Tik tiek, kad kasdien nesimatome. Daþnai susitinkame 

(mano sesë visà 2005 metø vasarà praleido pas mus, o mama – 

tris savaites, 2006 metø pradþioje buvome Lietuvoje, aplankëme gimines 

ir draugus). 

57

Labai atsargiai renkamës, su kuriais Airijos lietuviais bendrauti, o 

su kuriais ne, nes yra tokiø tautieèiø, kuriais pasitikëjæs gali „smarkiai 

nusvilti naguèius“. 

Ðiais metais mûsø mieste buvo surengtas didelis Kovo 11-osios minëjimas. 

Baþnyèioje vyko miðios, o vakare vieðbutyje buvo surengtas 

vakarëlis su lietuviðku maistu ir lietuviðkais gërimais. Kiek girdëjau, Dubline 

vyksta lietuviø susitikimai, taèiau mes juose nedalyvaujame. Mûsø 

mieste nuo rugsëjo mënesio savaitgaliais pradës veikti mokyklëlë lietuviø 

vaikams nuo 5 metø. 

Gráþti kol kas neþadame. Planuojame á Airijà atsiveþti tëvus ir seseris, 

kad ir jie pamatytø, kas yra bent kiek geresnis gyvenimas. 

58 

AIRIJA 

Ásikurti labiausiai padëjo tokie patys 

atvykëliai 

Alma V., 23 metai, vieðojo administravimo 

specialybës III kurso studentë, 

2 metai Airijoje 

Airijoje aukðtas pragyvenimo lygis. Pinigø uþtenka, net jei dirbi 

paprastà darbà. Dël to nedaug problemø. Klimatas palankus (nëra ðaltø 

þiemø). Þmonës linkæ bendrauti, linksmesni. Airiø virtuvë neiðradinga 

(fish and chips J). Vis dëlto kai kuriø airiø poþiûris á uþsienieèius tikrai 

prastas. 

Iðvykau dël draugo (jis jau gyveno èia) ir, aiðku, dël pinigø. 

Kà tik atvykus sunkiausia buvo pradëti kalbëti angliðkai (su airiais), 

juos suprasti. Nelengva buvo ir darbà susirasti. Ásikurti labiausiai padëjo 

tokie patys atvykëliai. 

Dirbu padavëja. Darbà susiradau iðsiuntinëjusi CV. Dirbu 35–45 val. 

per savaitæ. Jauèiuosi saugi. Gaunu minimumà. Airijoje atvykëliai daþniausiai 

dirba fabrikuose, vieðbuèiuose ar statybose. Santykiai su bendradarbiais 

geri. Mano darbe ádomu bendrauti su naujais þmonëmis, 

gali uþmegzti ávairiø paþinèiø, tobulinti anglø kalbos ágûdþius. Að bendrauju 

su þmonëmis ið Vokietijos, Slovënijos, Ispanijos, Lenkijos, Latvijos, 

Kinijos, Anglijos, Italijos.

AIRIJA 

Bendraujant su airiais svarbu visàlaik paklausti, kaip jiems sekasi, 

ir sveikintis, nerodyti savo blogos nuotaikos, nes niekam tai neádomu. 

Airijoje populiariausia laikà leisti „pabuose“. 

Su likusiais Lietuvoje ðeimos nariais santykiai nepasikeitë. Skambinu 

á Lietuvà kiekvienà savaitæ, porà kartø buvau gráþusi. 

Santykiai tarp lietuviø Airijoje pakankamai geri, bet konkurencingi. 

Lietuviø veikla vyksta, bet að joje nedalyvauju, nes nesu suinteresuota. 

Planø gráþti á Lietuvà neturiu. 

Vaikams sekasi puikiai 

Remigijus Grëbliauskas, 40 metø, stalius, 

vairuotojas ekspeditorius, 

1,5 metø Airijoje 

Airija – ðalis kaip ðalis. Nieko ypatingo. Iðvykau ten ieðkoti gyvenimo 

be buitiniø ir socialiniø rûpesèiø. Jokiø dideliø pavojø joje nëra, tik 

daþnai lyja. 

Iðvykdamas norëjau uþsidirbti pinigø ðeimai ir bûstui iðlaikyti. Èia 

jau gyveno daug draugø, jie ir padëjo susirasti darbà. Daugiausia sunkumø 

turëjau dël kalbos, o ir darbo paieðkos vargino. 

Dabar dirbu þolës maðinø kompanijoje. Ðá darbà susirasti padëjo 

draugai. Dirbu 40–50 val. per savaitæ, uþdirbu apie 400 eurø. Socialinio 

draudimo neturiu. 

Atvykëliai Airijoje daþniausiai dirba statybose, vieðbuèiuose, parduotuvëse, 

gamyklose. 

Airiai labai linkæ bendrauti. Manau, kad nëra ðalti. Bet èia neáprasta 

dejuoti, guostis, nepriimtina paþeidinëti ástatymus. Susikalbëti lengviausia 

angliðkai. Be airiø, bendrauju su èekais, latviais, lenkais, ukrainieèiais. 

Jaunimas laisvalaiká daþniausiai leidþia klubuose, keliauja. Vyresnio 

amþiaus þmonës – namuose, keliaudami. 

Mano ðeima ið Lietuvos atvyko beveik po metø. Vaikams sekasi 

puikiai – turi daug draugø, labai gerai mokosi. Turime lietuviðkus vadovëlius 

ir savo jëgomis mokomës lietuviø kalbos. 

59

Labai pasiilgome Lietuvoje likusiø giminiø ir draugø. Raðome jiems 

laiðkus, skambiname, siunèiame þinutes. 

Santykiai tarp Airijos lietuviø geri, vyksta visokia veikla, bet mes 

nelabai joje dalyvaujame, nes gyvename maþame miestelyje, o visa veikla 

vyksta didþiuosiuose miestuose. 

Vasarà planuojame gráþti atostogø á Lietuvà. 

60 

AIRIJA 

Airijoje reikia bûti atsargiam su 

broliais lietuviais 

R. M., 22 metai, anglø filologijos 

IV kurso studentë, 7 mënesiai Airijoje 

Airija – tai ðalis, kurioje gyvena daugybë þmoniø ið daugybës skirtingø 

ðaliø. Þmonës èia draugiðki, darbo ir gyvenimo sàlygos geresnës 

nei Lietuvoje. Erzina nuolatinis lietus, ganëtinai ðaltos vasaros ir lietinga 

þiema, siauri keliai, þmoniø netvarkingumas ir ðiukðlës gatvëse. 

Be to, labai atsargiai reikia rinktis draugus, ypaè savo tautieèius, 

nes jie nepraleis progos pasipelnyti ið tavæs. 

Iðvykau ið Lietuvos padirbëti ir pakeliauti per vasaros atostogas. 

Airijoje turëjau draugø, jie padëjo ásikurti. Sunkiausia buvo perþengti 

kalbos barjerà. 

Dirbau prabangaus vieðbuèio restorane padavëja. Draugas praneðë, 

kad vieðbuèiui reikia naujø darbuotojø. Iðsiunèiau savo CV ir darbà 

gavau. Vidutiniðkai dirbau 38–45 valandas per savaitæ. Socialiai jauèiausi 

saugi. Uþdirbdavau apie 350 eurø per savaitæ ir apie 100–150 eurø 

arbatpinigiø. Vidutiniðkai uþ toká darbà mokama apie 300 eurø. 

Didþioji dalis emigrantø Airijoje dirba aptarnavimo srityje ir statybose. 

Santykiai su darbdaviais ir kolegomis èia labai ðilti ir draugiðki. Malonu 

dirbti, nes geras kolektyvas ir klientai daþniausiai nusiteikæ geranoriðkai. 

Pamaininis darbas erzina. 

Darbo grafikas daþniausiai toks: 7.00–12.00 ryte ir 18.00–23.00 vakare. 

Sekmadieniais dirbdavome nuo 11.30 iki 16.00 ir nuo 18.00 iki 22.30. 

Tai tikrai vargina.

AIRIJA 

Þmonës Airijoje draugiðki, jei papraðai pagalbos, visada sutiks padëti, 

taèiau nereikia tikëtis nuoðirdumo. Didþioji dauguma jø þiûri á atvykëlius 

teigiamai, taèiau pasitaiko tokiø, kurie diskriminuoja emigrantus 

ir laiko juos antrarûðiais. Svarbiausia bûti mandagiam ir kiekviename 

þingsnyje nepamirðti „stebuklingø“ þodþiø: thank you, excuse me, please ir 

ðypsotis. 

Kokiomis kalbomis susikalbëti? Visokiomis, kokias tik moki! Be abejo, 

pagrindinë kalba yra anglø, taèiau ten gyvena gausybë lenkø, rusø, 

slovakø, galima sutikti prancûzø ir, aiðku, broliø lietuviø. Turim lietuviø 

ratelá, kuriame ðvenèiame tokias ðventes kaip Kalëdos, Velykos. Bendraujam 

su baltarusiais, rusais, lenkais. 

Didþiausia dienos pramoga vietiniams gyventojams – vaikðèiojimas 

po parduotuves ir valgymas, o vakaro – barai ir klubai. 

Mano ðeima miðri, susipaþinau su vyru Airijoje. Ið pradþiø vaikams 

gana sunku, bet vëliau apsipranta. Nuolat bendrauju lietuviðkai su draugais. 

Vyras taip pat stengiasi pramokti lietuviø kalbos. Ryðius su Lietuva 

palaikau telefonu, internetu. 

Airijoje reikia bûti atsargiam su broliais lietuviais. Kai kurie atstoja 

ðeimà, taèiau naujø draugø ieðkoti nepatartina – gali likti be nieko. 

Gráþau baigti raðyti bakalauro darbo. Kai tik gausiu diplomà, ið karto 

iðvyksiu. 

Po tëvø sparneliu 

Eglë, 20 metø, baigusi mokyklà, 

5 mënesiai Airijoje 

Labiausiai patinka Airijos kraðtovaizdis. Patinka kalnai, akmenuotos 

jûros pakrantës. Patinka baþnyèiø architektûra. J Labiausiai nepatinka, 

kad airiai nelabai tvarkingi. Teko prieð porà metø bûti Ðvedijoje. 

Ten viskas idealu – jokios ðiukðlytës nerasi. Ir keliai tokie lygûs, lyg su 

gulsèiuku matuoti. O Airijos keliai daug kur panaðûs á Lietuvos. Ko gero, 

labiausiai èia reikëtø saugotis „broliø“ tautieèiø. Deja, lietuvis ir Afrikoje 

lietuvis. Apskritai turbût lietuviø emigrantus bûtø galima suskirs- 

61

tyti á dvi kategorijas: 1) tuos, kurie nori dirbti ir neatsisako net paèiø 

sunkiausiø darbø, ir 2) tuos, kurie nori greitai pasipelnyti ir ne visada 

legaliais bûdais. 

Lietuvoje norëjau studijuoti filosofijà, bet supratau, kad gimtinëje 

ágijusi tokià specialybæ galësiu tik ant upës kranto sëdëdama filosofuoti. 

Be to, tëvai per giminaièius iðvaþiavo á Airijà prieð man baigiant 12 klasæ. 

Tai vos ne automatiðkai viskas susiklostë. O dar tëvai man universitetà 

nuþiûrëjo. J Að kaip ir po jø sparneliu dabar. Pasiþiûrëjau, kad galiu 

tame universitete studijuoti kà noriu, kad perspektyvos geresnës, tai ir 

iðkeliavau. Sunkiausia buvo susitaikyti, kad nëra draugø. Lietuvoj palikau 

nuostabius þmones, jø man èia labai trûksta. 

Ið pradþiø mokiau Airijoje gyvenanèius lietuvius anglø kalbos, nes 

labai daug tautieèiø atvaþiuoja mokëdami pasakyti tik „laba diena“ ir 

„viso gero“. Dar italiðko maisto restorane dirbau, bet labai trumpai, nes 

virðininkas buvo nepakenèiamas. Darbà gavau, kai restorano savininkas 

atëjo á parduotuvæ, kurioje dirba mano mama, ir pasakë, kad ieðko 

darbuotojø. Bet að iðbuvau pas já tik tris dienas... J 

Pas italà atëjom dirbti dviese. Taèiau jis atsisakë mus oficialiai ádarbinti. 

Tiksliau, vis nukeldavo ateièiai. Aèiû Dievui, bent mokëjo tiek, kiek 

buvo þadëjæs, – 8 eurus uþ valandà. 

Vis dëlto didesnioji dalis emigrantø nëra labai iðsilavinæ þmonës. 

Daugelis jø vos kalba arba visai nekalba angliðkai. Todël ir renkasi tokius 

darbus, kur anglø kalbos reikëtø nedaug. Moterys daþniausiai valo 

namus, dirba fabrikuose (þuvø, darþoviø fasavimo). Vyrai – statybose. 

Na, mano buvæs darbdavys italas buvo tikrai kvanktelëjæs, deja, 

blogàja prasme. Krësdavo visokius „pokðtus“. Kartà vienos padavëjos 

automobilá, nieko nesakæs ir pasiëmæs raktus ið jos rankinës, perstatë ið 

kiemo á gatvæ. Vargðë moteris jau buvo iðsigandusi, manë, kad automobilá 

pavogë. Kai restorane bûdavo daug þmoniø, virðininkas visada pykdavo, 

nes pats visus valgius gamindavo. Dël maþiausio nesusipratimo 

pradëdavo indus dauþyti. 

Deja, artimiau nepaþástu në vieno airio. Bet vien ið pasivaikðèiojimø 

mieste galiu pasakyti, kad airiai draugiðki, linksmi þmonës. Jie mëgsta 

pajuokauti, pasakyti koká sàmojá netgi nepaþástamam gatvëje sutiktam 

þmogui. Manau, jie nëra labai emocingi, bet ir nevisiðkai ðalti. Greièiau 

ðilti, mandagûs, paslaugûs. Niekada neteko matyti susiraukusiø veidø. 

62 

AIRIJA

AIRIJA 

Net jei gatvëje ar parduotuvëje netyèia stumteli kità þmogø, atsipraðo. 

Niekas neburba, nesikabina á atlapus kaip pas mus Lietuvoj. J Ðiaip airiai 

yra labai ramûs, lëti. Atrodo, kad jie dël nieko nesinervina. Pardavëjas 

gali 5 minutes plepëti su vienu pirkëju, nors uþ to þmogaus nugaros 

nusidriekusi eilë laukia, ir niekas nesipiktina. Vienà neigiamà savybæ 

galiu paminëti – jie nelabai kruopðtûs. Dirbdami mëgsta „chaltûrint“. 

Á atvykëlius èia þiûrima gana teigiamai. Aiðku, airiams labiau patinka 

tie atvykëliai, kurie atvaþiuoja dirbti, o ne dykaduoniauti. 

Na, kadangi dël anglø kalbos problemø neturiu, kitomis kalbomis 

susikalbëti nebandþiau. 

Truputá juokinga, bet vienas ið populiariausiø airiø laisvalaikio leidimo 

bûdø yra apsipirkti. J Dar, þinoma, „pabai“. 

Santykiai su artimaisiais Lietuvoje? Ogi niekaip nepasikeitë. J Tik 

kad reèiau visus matysiu. Giminiø nepasigendu. O draugus tikrai buvo 

gaila palikti. Su jais daugiausia bendrauju internetu. Kartais paskambinu 

telefonu. 

Lietuviø veikla Airijoje vyksta. Kiek þinau, Dubline buriama bendruomenë. 

Taèiau nelabai jauèiu poreiká joje dalyvauti. 

Kai Lietuvoj pasitaisys reikalai, galbût gráðiu. Baigsiu studijas Airijoje, 

turbût ten ir dirbsiu. Neþinau, ar Airija – paskutinë stotelë. Bet jauèiu, 

kad á Lietuvà gráðiu tik atostogauti arba kai sulauksiu pensinio 

amþiaus. 

Uþgersi – iðvys 

Ramûnas T., 32 metai, virëjas konditeris, 

9 mënesiai Airijoje 

Airija truputá graþi, truputá pilka ir truputá niûri. Man graþûs jos 

kalnai, kraðtovaizdis, èia aukðtas socialinis lygis. Erzina lietus, keliai, 

amþinai vëluojantys autobusai, þmonës, kurie netesi savo paþadø. 

Atvykau èia dël geresniø darbo sàlygø, didesnio atlyginimo. Labai 

padëjo tai, kad mokëjau anglø kalbà, ir draugai, kurie èia jau buvo ásikûræ. 

Sunkiausios buvo pirmos dvi savaitës dël aplinkos pakeitimo. 

63

Dirbau grybø fermose, statybose, elektroniniø apsaugos sistemø 

techniku. Darbo gauti padëjo draugai, vëliau – FÁS (Airijos darbo birþa). 

Dirbu 39 valandas per savaitæ, turiu visas socialines garantijas, uþdirbu 

apie 380–600 eurø per savaitæ. 

Atvykëliai Airijoje daþniausiai dirba fermose, statybose, aptarnavimo 

srityje, o ðiaip kiekvienas turi galimybæ susirasti darbà pagal profesijà, 

kvalifikacijà, anglø kalbos mokëjimo lygá. Èia nustatyti aiðkûs, normalûs 

darbo santykiai (uþgersi – iðvys). Mano darbe nieko ádomaus, tiesiog 

dirbu, uþsidirbu, gyvenu, jei neminësime to, kad dirbdamas su elektros 

apsaugos sistemomis kasdien mokausi, lavinu kalbos ágûdþius. 

Þmonës keisti, santûrûs, mandagûs, gudrûs. Bendrauja tik jei gerai 

tave paþásta. Ðalti, net daugiau nei ðalti. Emigrantams – visiðka tolerancija, 

þinoma, neperþengiant proto ribø, þmonës juk skirtingi. Airiams 

patinka atvirumas, konkretumas, nuoseklumas, aiðkumas dëstant mintis, 

jie nekenèia melo. Jiems nepriimtina, kai skambini be ypatingo reikalo 

po 18 val. Negalima rûkyti kur papuolë. 

Susikalbëti galima anglø arba airiø (gaelic) kalbomis, pastaroji vartojama 

retai, nebent vakarinëse pakrantëse ir policijos. 

Bendravau dar ir su rusais bei rumunais. 

Laisvalaikiu èia mëgstama biliardas, vakarëliai, „pabai“. 

Lietuvà pasiekti padeda paðtas, el. paðtas, telefonas. Airijos lietuviø 

tarpusavio santykiai normalûs, daugiau iðsilavinusiø þmoniø, tad ir 

santykiai kitokie, o ðiaip bûna visko. Lietuviø veikla vyksta ir gan aktyvi, 

bendruomenës ir t. t. Dalyvauju virtualiai. 

Artimiausiu metu gráþti neplanuoju, sunkoka bûtø adaptuotis Lietuvëlëje. 

Gráðiu, kai bûsiu ásitikinæs, jog uþ darbà gausiu vertà atlygá. 

Taigi... 

64 

AIRIJA

AUSTRALIJA 

Australija 

Australia 

Sostinë Kanbera 

Valdymo forma konstitucinë monarchija 

Plotas 7 682 575 km2 Gyventojø 20,3 mln. 

Laikas (skirtumas nuo Lietuvos laiko) nuo +5 iki +7 val. (IV–X mën.) 

(Ne visos valstijos ásiveda vasaros laikà) nuo +6 iki +9 val. (XI–III mën.) 

Piniginis vienetas Australijos doleris (AUD) 

J 

Pilna visa Australija 

Bananø, mandarinø, 

Pilna visa Australija 

Ledø ir apelsinø. 

(Ið „Keistuoliø teatro“ dainos) 

65

AUSTRALIJA 

VIZOS 

Viza bûtina visiems keliaujantiems á Australijà, iðskyrus Naujosios Zelandijos 

pilieèius. Biurokratijos èia tikrai labai daug – vizø yra daugybë 

rûðiø, ir kiekvienai jø reikalavimai vis kitokie. Taèiau visa sistema sutvarkyta 

taip, kad kiekvienam þmogui tektø kuo maþiau sukti galvà dël jam 

neaktualios informacijos. Australijos vyriausybës Imigracijos departamento 

interneto tinklalapyje www.immi.gov.au (daugiausia angliðkai, bet kai kurie 

dokumentai iðversti ir á kitas kalbas: vokieèiø, prancûzø, ispanø, portugalø, 

kinø, rusø ir kt.) reikia susirasti sau tinkamà nuorodà – paprastai 

pagal kelionës tikslà: dirbti, studijuoti, pasilikti ilgam, atostogauti, atvykti 

pas Australijoje jau gyvenantá ðeimos nará ir pan. Tuomet tiesiog skaityti 

instrukcijas, ir netrukus jau aiðkiai matysite reikalavimø sàraðà. Paprasèiausia 

naudotis tinklalapyje www.immi.gov.au/allforms/visiting_info.htm 

esanèia lentele. Beveik visos vizos yra mokamos, o sumokëti pinigai negràþinami, 

net jei vizos ir negaunate. Nesinaudojantiems internetu visà 

informacijà suteiks Australijos konsulatas Vilniuje. 

Ypaè patogi ir ðiuolaikiðka naujovë – elektroninë Australijos viza. Ji 

ypatinga tuo, kad jokia þyma nededama ir neklijuojama á jûsø pasà, o 

pati viza tiesiog áraðoma á virtualià elektroninæ duomenø bazæ. Jums 

atskridus á Australijà, pasienio pareigûnas áves á kompiuterá jûsø paso 

numerá ir iðkart matys, kokià vizà turite. Teigiama, kad tokià vizà ne tik 

patogiau gauti – tiesiog uþpildþius anketà kompiuteriu ir iðsiuntus internetu, 

– bet ji ir saugesnë, nes jos beveik neámanoma padirbti. 

Besirengiantiems Australijoje ne atostogauti, o ieðkoti laimës, pravartu 

þinoti, kad Australija – viena ið vadinamøjø imigrantus priimanèiø 

ðaliø (Immigrant Receiving Countries), t. y. legali imigracija Australijoje 

yra bûtina natûralaus gyventojø prieaugio priemonë, be kurios gyventojø 

skaièius (ir taip labai nedidelis, turint galvoje jos begalines platybes) 

sparèiai maþëtø. Todël prieð imdami baimintis valdininkø, popieriø 

kalnø ir iðankstiniø nuostatø prieð atvykëlius, pagalvokite, kad Australijai 

jûsø reikia galbût netgi labiau negu jums jos. 

Tiesa, kadangi savo sveèius pasitinka amþina vasara, kerinèiomis 

ðypsenomis ádegusiuose veiduose ir gyvenimu be streso, Australija jauèiasi 

tokia svajoniø ðalis, kad leidþia sau bûti gana iðranki. Norintys teisëtai 

imigruoti á Australijà ir tikëtis ateityje tapti jos pilieèiais turi atitikti 

keletà reikalavimø: 

67

· bûti ne vyresni kaip 45 metø (su kai kuriomis iðimtimis – þr. pirmiau 

minëtame Imigracijos departamento tinklalapyje); 

· puikiai mokëti anglø kalbà ir bûti: 

· baigæ universitetà, kuriame dëstomoji kalba yra anglø, 

arba 

· iðlaikæ IELTS (International English Language Testing System – 

Tarptautinës anglø kalbos testavimo sistemos) egzaminà (informacija 

apie minimalius reikalavimus pateikta Imigracijos departamento 

tinklalapyje); 

· turëti aukðtàjá arba aukðtesnájá, arba techniná iðsilavinimà (t. y. bûti 

baigæ daugiau nei vidurinæ mokyklà ar gimnazijà, kitaip tariant, 

turëti profesijà ar amatà – þr. toliau); 

· turëti patirties darbo, átraukto á Reikalingø imigrantø profesijø sàraðà 

(Migration Ocupations in Demand List – MODL, interneto tinklalapyje 

www.workpermit.com/australia/skilled_demand_list.htm); 

· neprivaloma, bet labai naudinga turëti darbo pasiûlymà arba rasti 

jus ádarbinti sutinkanèià bendrovæ ar organizacijà Australijoje. 

Anksèiau vizà gauti galëjo trukti metus ar pusantrø, bet elektroniniø 

vizø dalytojai bent oficialiai skelbiasi viskà sutvarkà per dviejø dienø–dviejø 

savaièiø laikotarpá (atsiþvelgiant á vizos rûðá). Tiesa, jie iðkart 

daro iðlygà, kad svarstymas gali uþtrukti, jei prireiks jus iðkviesti á ambasadà 

ar konsulatà pasikalbëti, patikrinti sveikatà ar jei bus nuspræsta 

papraðyti iðsamesnës informacijos. 

68 

AUSTRALIJA 

DARBAS 

DARBO VIZA 

Teisæ dirbti suteikia tik kai kuriø rûðiø Australijos vizos. Kurios tiksliai, 

galite pasitikrinti èia: www.immi.gov.au/employers/guide-workrights/14.htm. 

Taèiau jei á Australijà vaþiuojate ið anksto þinodami, kad 

ieðkosite darbo, jums ið karto turëtø bûti suteikta atitinkama viza. 



Darbo paieðkos Australijoje panaðios kaip ir kitose ðalyse. Tik svarbu 

nepamirðti, kad Australija didþiulë, o jos gyventojø tankumas maþas,

todël geriausia iðsyk nuspræsti, kur ketinate kurtis – jei darbà gausite 

Sidnëjuje, o namus Kanberoje, kasryt traukiniu, kaip, pvz., Vokietijoje, á 

já nenuvaþiuosite. 

Keletas darbo paieðkos Australijoje interneto svetainiø: 

www.jobsearch.gov.au 

www.bestjobsau.com 

www.au.plusjobs.com 

www.seek.com.au 

www.jobserve.com.au/Homepage.aspx 

www.careerone.com.au 

mycareer.com.au 

AUSTRALIJA 

Kita svarbi svetainë ieðkantiems darbo ir jau dirbantiems Australijoje 

– www.dewrsb.gov.au. Tai Ádarbinimo ir darbo santykiø departamento 

prie Australijos vyriausybës (The Department of Employment and Workplace 

Relations, DEWR) tinklalapis. Jame rasite ne tik nuorodø á darbo 

skelbimø svetaines, bet ir patarimø, kaip ieðkoti darbo, visokios „valdiðkos“ 

informacijos (su darbo santykiais susijusiø ástatymø, taisykliø ir pan. – 

kad þinotumëte savo teises ir nesileistumëte skriaudþiami), pagalbos darbo 

ieðkanèiam jaunimui, neágaliesiems, pagyvenusiems þmonëms. 

Jaunimui gali praversti ir www.gradlink.edu.au – tinklalapis, skirtas 

baigiantiems aukðtàsias mokyklas. Jame yra visko: ir patarimø, kaip 

raðyti CV ar kaip elgtis per pokalbá dël darbo, ir ávairiø praneðimø, ir 

statistikos duomenø apie absolventø ádarbinimo galimybes. Bet svarbiausia 

– ðiame tinklalapyje skelbiasi darbdaviai, ið anksto nusiteikæ samdyti 

jaunà, universitetà kà tik baigusá þmogø, todël daugumoje skelbimø nereikalaujama 

turëti 15 metø darbo patirties. 

Darbo galima ieðkoti ir pagal skelbimus spaudoje. Nacionaliniai laikraðèiai 

ir þurnalai yra trys: The Australian, The Weekend Australian, body+soul. 

Dauguma laikraðèiø ir þurnalø leidþiami atskirose valstijose ar 

miestuose. Leidiniø sàraðà pagal vietovæ rasite èia: www.news.com.au/ 

newspapers. 

Pora gudrybiø: daugiausia darbo skelbimø bûna ðeðtadienio numeriuose, 

be to, daugumà laikraðèiø galima rasti vieðøjø bibliotekø skaityklose, 

todël nebûtina jø pirkti. 

69

VALSTYBINË ÁDARBINIMO TARNYBA CENTRELINK 

Centrelink Australijoje veikia kaip mûsiðkë Darbo birþa ir „Sodra“ 

sykiu: padeda ásidarbinti, moka paðalpas ir pensijas, rûpinasi naujai atvykusiais, 

ligoniais, pensininkais, ðeimomis su maþais vaikais. Jie taip pat 

rengia mokymo, perkvalifikavimo, kalbos kursus ir pan. Iðsamesnës informacijos 

ieðkokite tinklalapyje www.centrelink.gov.au – beje, èia yra 

dokumentø ir lietuviø kalba! 


Australijoje yra nemaþai ir privaèiø ádarbinimo agentûrø. Vienos jø 

siûlo ávairius darbus, kitos specializuojasi ir ádarbina statybose, ligoninëse, 

namø ûkyje, bankuose ir pan. Ðiø agentûrø paslaugomis labiausiai patariama 

naudotis tiems, kurie nori dirbti biure. Paprastai agentûroms moka 

darbdavys. Imti mokestá ið ieðkanèiøjø darbo joms draudþiama, bet kai 

kuriose valstijose leidþiama imti „registracijos“ mokestá – uþ prisiregistravimà 

agentûroje, neatsiþvelgiant á tai, kiek laiko ji ieðkos jums darbo ar 

kiek variantø pasiûlys. Jei gaunate tik laikinà darbà, agentûra mokës jums 

algà. Patartina visuomet prieð pasiraðant darbo sutartá atidþiai jà perskaityti, 

kad tiksliai þinotumëte, kas, kiek ir kada jums mokës. 

Ádarbinimo agentûrø sàraðà rasite, pavyzdþiui, èia: www.stonedcrow.com/employment/agencies.htm. 

Arba galite tiesiog paieðkoti jø internete 

ar geltonuosiuose puslapiuose. 

TIESIOGINIAI KONTAKTAI SU BENDROVËMIS IR KITI BÛDAI 

Jei ieðkote darbo aptarnavimo srityje, statybose, pas vaisiø augintojus 

ar pan., ypaè laikino, geriausia bûtø tiesiog nueiti pas darbdavá ir 

paklausti, ar jam netrûksta þmoniø. Tokiu atveju reikëtø nepamirðti atsineðti 

CV ir ypaè svarbu palikti darbdaviui kontaktinæ informacijà – savo 

telefono numerá ar elektroninio paðto adresà. 

Dar viena galimybë – ieðkoti darbo tarptautinëse bendrovëse, kurios 

turi padaliniø Australijoje. Gudragalviai tautieèiai yra sukûræ net 

visà sistemà: iðvaþiuoja metams ar porai padirbëti á Jungtinæ Karalystæ 

(ið jos ðiuo metu didþiausias imigrantø á Australijà srautas), ásidarbina 

kaip tik tokioje bendrovëje, o paskui praðosi perkeliami á Australijà – 

taip palengvëja vizos gavimo procedûra, be to, bendrovë daþniausiai 

padeda ásikurti – susirasti namus, mokyklà vaikams ir pan. 

70 

AUSTRALIJA

AUSTRALIJA 

Galiausiai Australija, pasirodo, irgi „ðvogeriø kraðtas“. Kartais darbdaviai 

niekur neskelbia, kad ieðko darbuotojo, nes labiausiai pasitiki draugais 

ir draugø draugais. Todël, vos uþmezgæ pirmuosius ryðius su australais 

ar Australijoje gyvenanèiais lietuviais, lenkais, britais, vokieèiais, japonais 

ir brazilais, dràsiai klauskite, ar kas nors negirdëjo apie laisvà 

darbo vietà. 

KREIPIMASIS DËL DARBO 

Kaip ir daugumoje kitø ðaliø, svarbiausias dokumentas ieðkant darbo 

Australijoje – gyvenimo apraðymas (CV). Geriausia, kad jis bûtø neilgas 

(iki 4 puslapiø), atspausdintas kompiuteriu ant vienos lapo pusës, be 

jokiø primarginimø ir neáprastø ðriftø, be klaidø, be tuðèiaþodþiavimo, 

pasipûtimo ir per geros nuomonës apie save, nepaaiðkintø ne darbo laikotarpiø. 

Nepamirðkite ir motyvacinio laiðko, jame taip pat nepridarykite 

klaidø, raðykite taip, kad patrauktumëte skaitytojo dëmesá. Patarimø, 

kaip raðyti gyvenimo apraðymà, galite rasti Centrelink ir kitø panaðiø 

organizacijø interneto tinklalapiuose (tiesiog áveskite á Google „CV“). 

Teigiama, kad gerai paraðytas gyvenimo apraðymas smarkiai padidina 

jûsø galimybes gauti darbà Australijoje. 


Australijoje, kaip ir daugelyje kitø ðaliø, darbo sàlygos visø pirma 

priklauso nuo to, kuo jûs dirbate. Jei ieðkote formaliø darbo tvarkos 

taisykliø ir ástatymø arba norite suþinoti, ko galite pageidauti ar tikëtis 

ið konkretaus darbo, apsilankykite www.wagenet.gov.au. Ðiame tinklalapyje 

pateikiama informacija apie algas, premijas, darbo laikà ir 

darbo tvarkà. Visa informacija suskirstyta pagal valstijas ir pagal profesijas. 

Australijoje nustatyta 37 valandø darbo savaitë, nors virðvalandþiai 

nieko nestebina ir kartais yra tiesiog kasdienybë. Á darbà paprastai ateinama 

tarp pusës aðtuoniø ir pusës deðimtos ir dirbama aðtuonias valandas 

su pietø pertrauka. 

71

72 

AUSTRALIJA 

BÛSTAS 

ÁVAIRÛS NUOMOS VARIANTAI 

Patogiausias bûdas susirasti namus Australijoje, jei neturite brangios 

seniai matytos tetulës, pas kurià galëtumëte apsistoti, – juos iðsinuomoti. 

O ðtai kà iðsinuomoti – reikës pasukti galvà, nes variantø tikrai nemaþai. 

Þinoma, paprasèiausia ieðkoti buto ar namo – tokio dydþio, kokio reikia 

jûsø ðeimai, taèiau tai nëra lengva. Visø pirma tai gana brangu, be to, yra 

kur kas didesnë problema – didþiuosiuose Australijos miestuose, ypaè Sidnëjuje 

ir Melburne, nuomojamø bûstø pasiûla nelabai didelë, todël greièiausiai 

ne jûs rinksitës namus, o nekilnojamojo turto agentas (per kuriuos 

áprasta tvarkyti nuomos reikalus) rinksis nuomininkà. Todël reikëtø pasistengti 

padaryti jiems gerà áspûdá: reikëtø tvarkingai apsirengti, mandagiai 

elgtis, be to, turëti rekomendacijas darbdavio ar ankstesnio nuomotojo, 

ar kokio patikimo þmogaus, kuris galëtø patvirtinti, kad esate padorus, 

ramus, netriukðmaujate ir nuomos mokestá tikrai mokësite laiku, nes 

kitaip nusiþengtumëte savo asmeniniam garbës kodeksui. Aiðku, jûsø paklaus, 

ar turite darbà arba koká kità pajamø ðaltiná. Vieniðiems tëvams, 

bedarbiams ir studentams iðsinuomoti namus gali bûti tikras vargas. 

Todël prisigalvojama visokiausiø kitokiø variantø. Vienas jø, vadinamasis 

lodging, yra savotiðka ekonominë simbiozë. Jei ðeima nusiperka 

namà, jà sunkiai prislegia paskolos naðta. Kad jà pasilengvintø, ðeima 

uþ tam tikrà sumà priima á savo namus dar vienà þmogø. Tas þmogus 

paprastai turi atskirà kambará, bet dalijasi su ðeimininkais vonia, yra kvieèiamas 

prie vieno stalo pusryèiø ar vakarienës ir apskritai jis laikomas 

ðeimos nariu. Tokios padëties privalumas – „iðsinuomota ðeima“, kuri, 

kaip pasakojama, elgiasi kaip tikra, mielai bendrauja, padeda ir pan., o 

trûkumas, þinoma, – asmeninës laisvës varþymas. 

Kitas variantas – vadinamasis boarding house. Kitose anglakalbëse 

ðalyse taip vadinami pensionai ar bendrabuèiai, o Australijoje tai reiðkia, 

kad name gyvena ðeimininkas (daþniausiai be ðeimos) ir ne vienas, o keli 

ar netgi keliolika nuomininkø. 

Dar vienas variantas, neblogai paþástamas ir Lietuvos studentams, – 

vieno namo ar didelio buto nuoma kartu su keliais kitais þmonëmis. Tuo 

atveju irgi dalijamasi vonia ir virtuve, bet daþniausiai visi turi po atskirà 

kambará.

AUSTRALIJA 

BÛSTO NUOMA 

SKELBIMAI SPAUDOJE IR INTERNETE 

Skelbimø apie nuomojamus bûstus geriausia ieðkoti internete arba 

spaudoje. Apie Australijos laikraðèius skaitykite skyriuje „Darbas“, o èia 

pateikiame keletà interneto nuorodø: 

www.rentaustralia.com 

www.realestate.com.au 

www.realestateview.com.au/rent.html 

www.gumtree.com.au 

www.ljhooker.com.au 

www.housepals.co.uk – „sugyventiniø“ paieðka (gyventi kartu viename 

bute). 


Nuomos kaina labiausiai priklauso nuo vietovës, miesto ar jo dalies. 

Kaimo vietovëse ji maþesnë, be to, kuo toliau jûsø bûstas nuo didelio 

miesto, vieðojo transporto stotelës ir pan., tuo maþiau teks mokëti. 

Nuomos kainos svyruoja nuo 140 AUD per savaitæ uþ vieno kambario 

butà iki 650 AUD per savaitæ uþ nedidelá namà. Brangiausia nuoma 

Sidnëjuje, Melburne ir Darvine. 

Paprastai agentûrai reikia sumokëti vienos ar dviejø savaièiø nuomos 

vertës mokestá. Be to, uþ mënesá reikës sumokëti ið anksto, apmokëti 

dokumentø tvarkymo iðlaidas, palikti uþstatà uþ dujas ir elektrà ir papildomà 

uþstatà uþ patá bûstà. Ðis uþstatas paprastai bûna keturiø ar 

ðeðiø savaièiø nuomos mokesèio dydþio, jis priklauso nuo to, kiek jûsø 

iðsinuomotame bûste yra baldø ir árangos. 


Savi namai vadinami „didþiàja australiðkàja svajone“, bet jie tikrai 

brangûs. Uþ juos teks pakloti maþdaug aðtuoneriø ar deðimties metø 

algà – ið pradþiø turësite sumokëti apie 20 procentø kainos, o likusiai 

daliai galite gauti banko paskolà, kurià gràþinsite per 25–30 metø. 

Kartais namus parduoda savininkai, bet daug daþniau – nekilnojamojo 

turto agentûros. Parduodamø namø skelbimø rasite laikraðèiuose, 

ypaè treèiadieniais ir ðeðtadieniais. 

73

74 

AUSTRALIJA 

SVEIKATA 


Australai labai didþiuojasi savo valstybinio sveikatos draudimo sistema, 

vadinama Medicare ir laikoma viena ið paèiø dëmesingiausiø ir 

naudingiausiø pacientui pasaulyje. Medicare apmoka gydymo valstybinëse 

ligoninëse iðlaidas ir visiðkai arba ið dalies finansuoja daugumà kitø 

medicinos paslaugø, áskaitant oftalmologo ir stomatologo paslaugas. Ji 

taip pat apmoka 75 procentus gydymo privaèiose ligoninëse iðlaidø, todël 

pacientui telieka mokëti ið savo kiðenës nedidelæ pinigø sumà. 

Medicare paslaugomis turi teisæ naudotis visi nuolatiniai Australijos 

gyventojai. Jei turite ilgalaikæ vizà, patartina kuo skubiau uþsiregistruoti 

Medicare ir gauti specialià plastikinæ kortelæ, tuomet jums bus paprasèiau 

ir pas gydytojà apsilankyti, ir jei – neduok Dieve – didesnë nelaimë 

iðtiktø. 

Atëjus pas gydytojà su Medicare kortele, galimi du atsiskaitymo 

bûdai: arba gydytojui Medicare sumoka kas mënesá uþ visus per tà laikà 

priimtus pacientus, arba jûs apmokate sàskaità, o paskui susigràþinate 

pinigus. 

Smulkesnës informacijos apie valstybiná sveikatos draudimà ieðkokite 

interneto tinklalapyje www.medicareaustralia.gov.au. 


Privatus sveikatos draudimas reikalingiausias tiems, kuriø nedraudþia 

Medicare, – t. y. tiems, kurie nëra nuolatiniai Australijos gyventojai 

ar pilieèiai, o atvyksta tik laikinai. 

Didþiausias privatus sveikatos draudikas Australijoje – Medibank 

Private (www.medibank.com.au). Tai valstybinë nekomercinë ástaiga, todël 

ten sveikatà draustis dar ir pigiausia. 

APSILANKYMAS PAS GYDYTOJÀ 

Ðeimos gydytojai Australijoje, kaip ir kitose anglakalbëse ðalyse, vadinami 

GP (general practitioner). Jø labai trûksta, todël kartais pas gydytojà 

gali tekti keliauti gana toli. Be to, Australijoje yra skraidanèiø 

daktarø! Kadangi atstumai dideli, miestuose greitosios pagalbos komandos 

skraido sraigtasparniais. Taip pat yra ir Karaliðkoji skraidanèiø gydy-

tojø tarnyba (Royal Flying Doctor Service), skraidinanti gydytojus á nuoðalius 

uþkampius. 

Jei sunegalavote nestipriai, galite eiti pas bet kurá ðeimos gydytojà – 

nebûtina ið anksto bûti uþsiraðius tik pas vienà. Poliklinikose ir medicinos 

centruose jus ne tik apþiûrës, bet prireikus atliks ir kraujo, ðlapimo, 

rentgeno tyrimus. Be to, ten ásigysite ir reikiamø vaistø. 

Daugelis gydytojø dabar ima didesnius mokesèius, nei nustatyta 

Medicare, todël bûtina ið anksto pasiklausti, ar reikës primokëti. Primokëti 

galite patys arba privatus sveikatos draudimas. 

VAISTAI 

Vaistai Australijoje parduodami vaistinëse. Vaistininko taip pat galite 

klausti patarimo, jei turite nedideliø negalavimø, – jis patars, kà daryti, 

ir pasiûlys tinkamø vaistø. 

Dauguma vaistø parduodami tik su gydytojo receptu. Kai kurie vaistai, 

kitose ðalyse parduodami su receptu, Australijoje parduodami laisvai, 

ir atvirkðèiai, kai kas, kà esate ápratæ gauti be recepto, Australijoje 

be gydytojo nurodymo neparduodama. 

Daugumoje miestø bent viena vaistinë dirba vakarais ir savaitgaliais, 

o kai kur yra ir visà parà dirbanèiø. Jei skubiai prireikia vaistø, o 

vaistinës uþdarytos, skambinkite savo ðeimos gydytojui arba policijai. 


AUSTRALIJA 


ÁMOKOS 

Australijoje socialinis draudimas finansuojamas ið pajamø mokesèiø, 

atskirai mokëti nereikia. Papildomai áskaièiuojama tik 1,5 procento 

Medicare ámoka. 

IÐMOKOS 

Socialinio draudimo iðmokos mokamos mirus ðeimos maitintojui, 

senatvëje, neágaliems vaikams, kitiems neágaliesiems, naðlaièiams, besilaukianèioms 

ir maþus kûdikius turinèioms moterims ar ðeimoms, vieniðiems 

tëvams, naðlëms, bedarbiams ir pan. Jas moka Centrelink – þr. skyriuje 

„Darbas“. 

75

Socialinio draudimo iðmokos mokamos tik Australijos pilieèiams arba 

nuolatiniams gyventojams, turintiems atitinkamas vizas. Naujai atvykusieji 

paramos gali tikëtis tik po dvejø metø gyvenimo Australijoje. Yra 

keletas iðimèiø – pvz., iðmokos pabëgëliams, vaikui auginti ir pan. Daugiau 

informacijos ieðkokite Centrelink interneto tinklalapyje. 

MOKESÈIAI 

Devyniø skaitmenø mokesèiø bylos numeris (Tax File Number, TNF), 

ko gero, svarbiausias, koká tik gaunate Australijoje. Be jo ir mokesèiø 

turësite mokëti ypaè daug, ir negalësite gauti nedarbingumo paþymos, 

investuoti, nemokamai studijuoti. Jo taip pat reikia ásidarbinant, keièiant 

darbà ir deklaruojant pajamas. 

Ðá numerá suteikia Australijos mokesèiø biuras (Australian Tax Office, 

ATO). Norëdami já gauti, turësite pateikti asmens tapatybæ patvirtinantá 

dokumentà. Smulkesnës instrukcijos ir praðymo forma – tinklalapyje 

www.ato.gov.au/individuals. 

Finansiniai metai Australijoje prasideda liepos 1 dienà ir baigiasi 

birþelio 30 dienà. Per pirmàsias dvi liepos savaites darbdaviai privalo 

iðduoti paþymà apie jûsø per tuos metus gautà darbo uþmokestá ir sumokëtus 

mokesèius (payment summary). Tokias paþymas reikia susirinkti 

ið visø darbdaviø, pas kuriuos tais metais dirbote. Iki spalio 31 

dienos turite pateikti mokesèiø deklaracijà (Tax Return). Jà galite uþpildyti 

internetu. Smulkesnës informacijos apie mokesèius ir jø deklaravimà 

ieðkokite tinklalapyje www.ato.gov.au/content/downloads/ 

NAT2414-05.pdf. 

Australijoje taikoma progresyviniø mokesèiø sistema, t. y. kuo daugiau 

uþdirbate, tuo didesnius mokate mokesèius. Nuolatiniams ir nenuolatiniams 

gyventojams nustatyti ðiek tiek skirtingi mokesèiai. Mokesèiø 

procentas gali bûti 15, 30, 42 arba 47. Jei neturite TFN, mokësite 

47 procentus nuo visø uþdirbtø pajamø. Tiksliai apskaièiuoti, kiek mokesèiø 

turite mokëti, padës skaièiuoklë, kurià rasite internete: 

calculators.ato.gov.au/scripts/ASP/SimpleTaxCalc/main.asp 

PILIETYBË 

Jei norite gauti Australijos pilietybæ, turësite ten nuolat gyventi: 

dvejus metus per penkerius metus, ið jø dvylika mënesiø per dvejus me- 

76 

AUSTRALIJA

tus prieð pat pateikdami praðymà suteikti pilietybæ. Jos suteikimas kainuoja 

120 AUD. 

Norint gauti pilietybæ, reikia turëti nuolatinio gyventojo statusà, 

bûti sulaukus 18 metø, turëti anglø kalbos pagrindus, pilietybæ priimti 

atsakingai, bûti geros reputacijos ir ketinti pasilikti Australijoje gyventi 

arba nuolat palaikyti su ja ryðius. Mokëti anglø kalbà neprivaloma vyresniems 

nei penkiasdeðimt metø þmonëms, o nuo ðeðiasdeðimties nebereikalaujama 

pilietybæ priimti atsakingai. 

Iðimtys: karinis personalas (jiems pilietybë suteikiama po trijø mënesiø 

tarnybos), Australijoje negyvenantys, bet jai nusipelnæ nuolatiniai 

jos gyventojai, Australijos pilieèiø sutuoktiniai, naðliai ir naðlës (jiems 

pilietybë suteikiama pragyvenus Australijoje dvylika mënesiø) ir kai kurie 

kiti. Ðiais iðimtiniais atvejais gali reikëti árodyti, kad negavæs Australijos 

pilietybës labai nukentësite. 

DIPLOMATINËS ATSTOVYBËS 

Australijos konsulatas Vilniuje 

Vilniaus g. 23 


Tel. (8 5) 212 3369 

El. paðtas australia@consulate.lt 

Lietuvai Australijoje atstovauja garbës konsulai. Kilus problemø, 

geriausia kreiptis á Australijos lietuviø bendruomenæ. 

TRANSPORTAS 

AUSTRALIJA 

LËKTUVAI 

Pirmieji europieèiai á Australijà plaukë laivais, o dabar kone vienintelis 

bûdas jà pasiekti – lëktuvai. Australijos tarptautinë oro transporto 

bendrovë vadinasi Qantas Airways (www.qantas.com.au), ten skrenda 

ir daugelio kitø didþiøjø oro transporto bendroviø lëktuvai. 

Tarp didþiøjø Australijos miestø taip pat patogus susisiekimas lëktuvais. 

Be Qantas Airways, yra ir keletas maþesniø vidaus oro linijomis 

skraidinanèiø bendroviø. 

77


Traukiniais Australijoje vaþinëjama ne tik tarp miestø ir miesteliø, 

bet ir á didþiøjø miestø priemiesèius. Kelionë traukiniu ið Melburno á Sidnëjø 

trunka visà naktá, o lëktuvu nuskristumëte truputá daugiau nei per 

valandà, bet traukiniu vaþiuoti pigiau, be to, gana patogu ir romantiðka. 

Dar pigiau, bet ne taip patogu keliauti autobusais, juos ypaè daþnai 

renkasi studentai ir jaunimas. 

Autobusø tvarkaraðèio galite tiesiog papraðyti vairuotojo arba paskambinti 

á savo miesto ar valstijos autobusø bendrovæ. 

Daugumoje Australijos miestø visà parà vaþinëja taksi. Prireikus galima 

iðsikviesti ir automobilá, pritaikytà neágaliesiems. 

Smulki informacija apie transportà ávairiose Australijos dalyse – 

www.dotars.gov.au, skyrelyje Transport. 

AUTOMOBILIAI 

Australijoje automobiliø eismas vyksta kaire kelio puse – prieðingai 

negu Lietuvoje ir daugumoje Europos ðaliø, todël prieð nuspræsdami vairuoti 

automobilá, nepamirðkite, kad prireiks ðiek tiek laiko persiorientuoti. 

Kadangi atstumai labai dideli, automobilis, ypaè maþesnëse vietovëse, 

labai pravartus. Taèiau prieð já ásigydami, pagalvokite, ar galite sau tai 

leisti – teks mokëti ne tik uþ degalus, bet ir uþ draudimà bei registracijà. 

Visiems vaþiuojantiems automobiliu privaloma prisisegti saugos 

dirþus, o vaikus sodinti á specialias këdutes. Labai grieþtai baudþiama uþ 

vairavimà iðgërus (leistinas alkoholio kiekis kraujyje – 0,05 promilës), o 

jei bus nukentëjusiøjø ar þuvusiøjø ávykus nelaimei, dël kurios kaltas neblaivus 

vairuotojas, jam gali grësti netgi kaltinimas þmogþudyste. Jei 

ávyko nelaimë ir yra suþeistøjø, turite, þinoma, iðkviesti medicinos pagalbà 

ir praneðti policijai. 

DVIRAÈIAI 

Vaþinëjimas dviraèiu Australijoje gal ir ne toks populiarus kaip 

kai kuriose Europos ðalyse, bet labai skatinamas, ypaè kaip susisiekimo 

priemonë nedideliems atstumams mieste. Ypaè já propaguoja Vakarø 

Australijos vyriausybë, specialiai tam sukûrusi interneto tinklalapá 

www.dpi.wa.gov.au/cycling/1515.asp. 

78 

AUSTRALIJA

AUSTRALIJA 


Australijoje veikia ðiuolaikiðka telefono ryðio sistema. Miestuose esama 

ir taksofonø, kuriais skambinant galima atsiskaityti monetomis, iðankstinio 

mokëjimo kortelëmis, o kai kur (ypaè oro uostuose, miestø 

centruose, vieðbuèiuose) ir banko kortelëmis. 

Þinoma, populiarûs ir mobilieji telefonai, mobiliojo ryðio operatoriai 

kaip ámanydami varþosi dël klientø, todël tikrai rasite sau palankiausià 

mokëjimo planà. 

Internetu naudojasi dauguma australø – ir darbe, ir namie. Jei neturite 

prieigos prie interneto, apsilankykite vieðojoje bibliotekoje (ten 

internetas daþniausiai nemokamas) arba interneto kavinëje. 


Nelaimës atveju skambinkite 000. 

Jei tiksliai neþinote, kam skambinti, paskambinkite telefono operatoriams 

(1234), jie sujungs su reikiama ástaiga. 

PAÐTAS 

Oficialus Australijos paðto interneto adresas – www.auspost.com.au. 

Australijos paðtas teikia tokias pat paslaugas kaip ir dauguma paðto ástaigø 

pasaulyje. Iðsiøsti laiðkà ið vieno Australijos miesto á kità kainuos – pagal 

svorá – nuo 50 centø iki 2,5 AUD. Be to, paðtas teikia ir pasiuntiniø bei 

skubiojo pristatymo paslaugas. 

RELIGIJA 

Australijoje – demokratija, todël kiekvienas laisvas iðpaþinti savo 

religijà, jeigu tik nenusiþengia ástatymams. Vis dëlto religinës ávairovës 

ne taip daug: apie 70 procentø australø save laiko krikðèionimis (38 

procentai Romos katalikø, 31 procentas anglikonø), maþdaug 25 procentai 

jø yra nereligingi arba nenurodo savo tikëjimo, o dar 5 procentai 

gyventojø iðpaþásta trisdeðimt religijø, tarp kuriø ne tik islamas, budizmas, 

judaizmas ar hinduizmas, bet ir satanizmas, pagonybë, rastafarianizmas. 

79

KALBA 

Pastaruoju metu, visam pasauliui susirûpinus visokiausios ávairovës 

ir paveldo iðsaugojimu, australai irgi neatsilieka – su pasididþiavimu teigia, 

kad Australijoje kalbama 200 kalbø, tarp kuriø yra ir aborigenø, ir 

vëlesniø atvykëliø ið Europos ar Azijos kalbos. Ið tikrøjø oficiali valstybinë 

kalba, be kurios Australijoje praktiðkai neámanoma iðgyventi, yra anglø 

(tiesa, truputá kitokia tarmë nei Didþiojoje Britanijoje ar Ðiaurës Amerikoje), 

nors daugumoje tarnybø, skirtø dirbti su atvykëliais, stengiamasi 

bendrauti kuo daugiau kalbø (retkarèiais netgi lietuviðkai). 

Paprasèiausia bûtø ðiek tiek pramokti kalbëti angliðkai prieð atvykstant 

á Australijà. Taèiau jei atvykus paaiðkëja, kad jûsø anglø kalbos 

ágûdþiø vis tiek nepakanka, kad galëtumëte dirbti ir kasdien bendrauti, 

jums gali padëti dvi organizacijos. Pirmoji – Centrelink, apie 

kurià iðsamiau raðyta skyriuje „Darbas“, antroji – Suaugusiø migrantø 

anglø kalbos programa (Adult Migrant English Program, AMEP). Pagal 

ðià programà visi, turintys teisæ dirbti ar mokytis Australijoje (t. y. turintys 

atitinkamà vizà), gali nemokamai lankyti iki 510 valandø anglø 

kalbos kursus. Kad galëtumëte dalyvauti ðioje programoje, turite uþsiregistruoti 

per tris mënesius nuo atvykimo. Mokytis galite pradëti ir 

vëliau, jei trukdo ðeimos ar darbo reikalai. Smulkesnës informacijos 

apie ðià programà ieðkokite internete (www.immi.gov.au/amep/index.htm). 

Vaikai anglø kalbos iðmoksta mokyklose – prireikus anglø kalba 

jiems dëstoma kaip negimtoji. Dràsiai tarkitës ðiuo klausimu su savo 

vaikø mokytojais (jei patys prastai kalbate angliðkai, mokykla suras vertëjà) 

– jie geriausiai parinks, kokio lygio ir pobûdþio kalbos pamokos 

jûsø vaikams tinkamiausios. 

KULTÛRA 

Australijos kultûros pagrindà sudaro kolonijinë anglosaksiðkoji kultûra, 

kurià ten atsiveþë pirmieji europieèiai. Ilgà laikà Australija ir buvo 

pusiau laukinis uþkampis, tolimas nuo Vakarø kultûros ðerdies. Þmonëms 

ten labiau rûpëjo iðgyventi sunkiomis sàlygomis, o ne menus kurti. Taèiau 

ðiais laikais daug kas pasikeitë, nes tuo ypaè rûpinosi ir rûpinasi 

Australijos vyriausybë, nuolat skirianti ávairiausià paramà visø rûðiø menui. 

Be to, po Antrojo pasaulinio karo dël gerëjanèio susisiekimo ir ryðio 

80 

AUSTRALIJA

AUSTRALIJA 

priemoniø pasauliui ëmus „maþëti“, Australijà pasiekia visa populiarioji 

Vakarø kultûra, todël didelio kultûrinio ðoko galit nesibaiminti. 

Anksèiau senieji Australijos gyventojai (vadinami aborigenais, nors 

kartais pasiginèijama dël ðio pavadinimo politinio korektiðkumo) buvo 

laikomi net ne visai þmonëmis – jie buvo negailestingai þudomi, niekinami 

ir engiami. Dabar jie ne tik daug maþiau diskriminuojami (aiðku, 

tokie reiðkiniai kaip rasizmas niekada galutinai neiðnyksta), bet ir ypaè 

globojami valstybës – jiems taikomos ávairios socialinës lengvatos, ypaè 

mokantis ar ieðkant darbo, be to, labai puoselëjama ir gaivinama jø kultûra 

bei pusiau iðnykusios kalbos. Po poros ðimtø metø pertraukos Australija 

ir vël visa iðmarginta drieþø, paukðèiø ir gyvaèiø atvaizdais ið smulkiø 

taðkeliø (tai vadinamasis Dreamtime – „sapnø laiko“, mitologinës 

Australijos aborigenø prieðistorës, menas), vël skamba senoji muzika, 

vël sekamos pasakos apie kalbanèius gyvûnus, dievus ir þmones. 

Kolonijinæ, t. y. Australijos europieèiø kultûrà, taip pat stipriai veikia 

australø aborigenø kultûra, ðalies gamta, klimatas ir kraðtovaizdis. Já 

tapë ir þymiausi Australijos dailininkai – Arthuras Streetonas, Arthuras 

Boydas, Albertas Namatjira. 

Australija garsëja klasikine muzika, ypaè architektûros ðedevru Sidnëjaus 

opera. Joje dainavo ir visà Australijà garsinusi Joan Sutherland. 

Þinoma, klesti ir populiarioji muzika – sunkiojo roko grandai AC/DC ir 

keistasis bliuzo atlikëjas Nickas Cave’as su grupe The Bad Seeds taip pat 

kilæ ið Australijos. 

Vienintelis australas, gavæs Nobelio premijà (1973 m.) – raðytojas 

Patrickas White’as. Jis laikomas vienu didþiøjø Vakarø raðytojø. Taip pat 

verta paminëti ir „Erðkëèiø paukðèiø“ autoræ Colleen McCullough, svajingàjá 

Richardà Flanaganà ar Murray’ø Bailà. 

Australijoje daugmaþ laikomasi krikðèioniðkø paproèiø, ðvenèiamos 

krikðèioniðkos ðventës, ypaè mëgstamos Kalëdos ir Velykos. Yra ir valstybiniø 

ðvenèiø: Australijos diena (sausio 26-àjà minimas pirmasis europieèiø 

ásikûrimas), Aznac diena (balandþio 25-àjà minimas Australijos ir Naujosios 

Zelandijos jungtinës armijos (ji ir vadinama trumpiniu Aznac) iðsilaipinimas 

Galipolyje, Turkijoje, 1915 metais, per Pirmàjá pasauliná karà). 

Ðvenèiø dienomis nedirba bankai ir valstybinës ástaigos, o maþesniuose 

miesteliuose uþdaromos netgi parduotuvës ar restoranai. 

81

VALIUTA 

Piniginis vienetas – Australijos doleris (AUD), kurá sudaro 100 centø. 

Ðiuo metu vienas Australijos doleris vertas maþdaug dviejø litø, o 

tiksliai suþinoti valiutø kursà galima Lietuvos banko tinklalapyje 

www.lb.lt. 

Australijoje galima naudotis Visa, MASTERCARD, AmericanExpress 

ir kitomis mokëjimo kortelëmis. Miestuose ir miesteliuose nesunkiai rasite 

bankomatø, be to, iðgryninti pinigus galima ir daugumos parduotuviø 

kasose. 

MAISTAS 

Kadangi Australijoje daug atvykëliø ne tik ið Europos, bet ir ið Artimøjø 

ir Tolimøjø Rytø, maisto ávairovë ten pasaulinë. Tikrai susirasite 

tokià virtuvæ, kokià mëgstate, – italiðkà, japoniðkà ar tiesiog amerikietiðkà 

McDonald’s. Taèiau gurmanams pravartu þinoti, kad Australijoje tiesiog 

pasakiðkos kokybës vaisiai, labai gera þuvis ir mësa. 

PARDUOTUVËS 

Didþiuosiuose Australijos miestuose rasite tokiø pat prekybos centrø 

kaip ir Amerikoje ar Europoje, todël neturëtumëte pritrûkti to, prie 

ko esate pripratæ. Didieji prekybos centrai dirba visà parà arba iki vëlios 

nakties, o maþesnës parduotuvëlës vakarais uþdaromos, kartais netgi 

nedirba ir savaitgaliais. 


Australijos klimatas toks, kad namie iðsëdëti beveik neámanoma, – 

kvieste kvieèia saulë, jûra ir grynas oras. Australai tà ir daro: plaukioja 

banglentëmis, valtimis, maudosi, eina á þygius, þvejoja. Tiesa, prieð iðsiruoðdami 

á gamtà, pasidomëkite, ar tai nepavojinga, – prieðingai nei 

Lietuvos miðkuose ir laukuose, Australijoje tyko ir nuodingos gyvatës, ir 

þudanti kaitra, ir rykliai... Bûkite atsargûs. 

O apskritai apie treèdalis australø priklauso vienai kuriai ið maþdaug 

120 sporto organizacijø. Populiaru futbolas, australiðkasis futbolas, 

motokrosas. Profesionalø sporte garsëja australø regbininkai, dviratininkai 

ir plaukikai. Po 2000 metø Sidnëjaus vasaros olimpiniø þaidyniø 

Australijos profesionalusis sportas ágijo dar didesná prestiþà. Austra- 

82 

AUSTRALIJA

lijoje kasmet vyksta atvirasis teniso èempionatas ir vienas ið Formulës-1 

etapø. 

ÞINIASKLAIDA 

Skyriuje „Darbas“ nurodyti didþiausi Australijos laikraðèiai, ið jø 

tik du yra nacionaliniai, o visi kiti leidþiami atskirose valstijose ar miestuose. 

Australijoje yra dvi visuomeninës televizijos (ABC ir SBS), bet gausu 

ir komerciniø, ir maþesniø kabeliniø, ir pelno nesiekianèiø televizijos ir 

radijo stoèiø. 


AUSTRALIJA 


Á darþelá vaikus Australijoje galima leisti nuo ketveriø metø, bet tai 

neprivaloma. Valstybiniuose darþeliuose vietø skaièius ribotas, todël á 

ðiuos darþelius vaikus reikëtø uþraðyti ið anksto. Vaikai darþeliuose praleidþia 

pusæ dienos, todël reikës rinktis rytus arba popietes. Darþeliuose 

vykdomos ugdomosios programos, vaikai mokosi paþinti pasaulá, tobulina 

ágûdþius. 

Ámanomi ir kiti maþø vaikø prieþiûros variantai: kartais darbovietëse 

bûna „vaikø kambarys“, kuriame mamos ar tëveliai gali palikti savo 

vaikus su aukle ir per kavos pertraukëlæ ateiti jø aplankyti. Be to, kartais 

tiesiog kaimynystëje gyvenantys vaikai pakaitomis suburiami vienuose 

kuriuose namuose, kur viena mama (ar tëvelis) juos priþiûri, o kiti gali 

eiti á darbus ar pailsëti – kol ateis jø eilë priþiûrëti visà pulkà. Þinoma, 

galima ir tiesiog susirasti auklæ ar palikti vaikà draugams ar giminaièiams 

– kaip ir bet kurioje kitoje ðalyje. 

MOKYKLOS 

Nuo penkeriø metø australiukai eina á pradinæ mokyklà, nuo vienuolikos 

– á gimnazijà, kur privalo mokytis iki penkiolikos. Tuomet 80 

procentø jø eina mokytis – nebeprivalomai – amato á koledþus arba 

ruoðiasi studijoms universitete. 

Iki penkiolikos metø mokslas valstybinëje mokykloje nemokamas 

(iðskyrus nedideles iðlaidas uþklasinei veiklai), bet yra ir privaèiø mokyk- 

83

lø. Kai kurios jø (pvz., katalikiðkos) yra iðlaikomos kaip paramos ir labdaros 

gavëjos, todël ten mokytis palyginti nebrangu, galima gauti stipendijø 

ar nuolaidø, bet yra ir prabangiø elitiniø mokyklø, prieinamø tik 

labai pasiturinèiø tëvø vaikams. 

Apskritai Australijos ðvietimo sistema laikoma viena paþangiausiø 

ir geriausiø pasaulyje. Vaikai mokomi ne vien „iðkalti“ faktus, veikiau 

laikomasi vadinamojo holistinio poþiûrio – svarbiausia áþvelgti ryðius tarp 

ðio pasaulio ávykiø ir objektø. 


Dauguma lietuviø á Australijà pabëgo nuo okupantø Antrojo pasaulinio 

karo metais, todël ir jø bendruomenës – kaip tai iðeiviø kartai 

bûdinga – gausios ir veiklios. Australijos lietuviø bendruomenës ásikûrusios 

visuose didþiuosiuose miestuose, yra lietuviðkø radijo programø, daþnai 

vyksta sporto, kultûriniai ir pan. susitikimai ir ðventës. Iðsamø lietuviø 

bendruomeniø ir organizacijø sàraðà rasite Australijos lietuviø bendruomenës 

interneto svetainëje www.austlb.asn.au. Ten taip pat yra ir 

kontaktiniø duomenø – galbût susitarsite, kad svetimoje ðalyje tautieèiai 

ið anksto jûsø lauktø... 

84 

AUSTRALIJA

AUSTRALIJA 

Visi èia yra ið kaþkur atvykæ 

Ingridoðius (Ingridoshius), 28 metai, 

statybø dizainerë, 2 metai ir 7 mënesiai 

Australijoje 

Mano mama sakë: „Jei yra þemëje rojus, tai – Australija“. Èia nuostabi 

erdvë, oras, þmonës, valstybë, gamta, gyvûnija (bet ne vorai ir gyvatës 

J). Tik per daug protingø èia þmoniø, ne taip kaip Airijoje ar Anglijoje. 

Jie labai iðsilavinæ. Pavojingos karðtos vasaros, centrinëje Australijoje 

trûksta vandens. 

Mano vaikinas – australas. Visada norëjau èia atvykti. Mano anglø 

kalba buvo pakankamai gera Anglijoje ir Airijoje, Australijoje reikëjo tobulintis. 

Ásikurti padëjo valstybë, mano vaikino ðeima. 

Dirbau pardavimø atstove. Darbà gavau lengvai. Australijoje daug 

darbø, maþai þmoniø, nedarbo lygis 1,5%. Dirbau 38 val. per savaitæ, 

uþdirbdavau 45 000 doleriø per metus (kai dirbau). Socialiai jauèiausi 

labai saugi. Valstybë aprûpino mane viskuo ið karto. 

Emigrantø darbas èia toks pats kaip ir vietiniø. Legalûs emigrantai 

ir vietiniai turi tas paèias teises. Emigrantus ypaè saugo valstybë. Santykiai 

su bendradarbiais labai ðilti, draugiðki. 

Sidnëjuje þmonës labai ðalti, visur kitur ðiltesni. Kuo daugiau atvykëliø, 

tuo linksmiau. Visi èia ið kaþkur atvykæ, nes Australijai tik 200 metø. 

Australai vertina pastovumà, nuoðirdumà, darbðtumà, bet jokiu bûdu 

negali jiems meluoti, – uþ bet koká melà tave gali nutempti á teismà. 

Labai daug laiko leidþiama gamtoje. Vasara èia trunka 9 mënesius per 

metus, ruduo – 3 mënesius. 

Visi èia turi nuosavus namus ir didelius sodus, daþniausiai su baseinais, 

tad paeiliui renkasi pas kurá nors leisti savaitgalio. 

Vyrai savaitgaliais kepa barbekiu, geria alø ir þiûri sportà. Moterys 

sëdi lauke prie atskiro stalo, geria vynà ir ðampanà, padengia stalà. Ðeðtadieniais 

ryte visi sportuoja lauke. Pusryèiauti apie 11 val. eina á prancûziðko 

arba kito stiliaus kavinukes, pusryèiauja ir skaito laikraðèius. Po 

pusryèiø dauguma eina á prekybos centrus arba pasivaikðèioti á gamtà, 

arba á kinà. Vaikinai daþniausiai vaþiuoja á paplûdimá ir „surfuoja“ banglentëm. 

Ðeimos vyksta su palapinëm prie vandenyno. 

85

Iðvykau viena. Brolis ir mama taip pat ruoðiasi emigruoti á èia, nes 

jiems labai patiko. 

Lietuviðkumo iðsaugoti nesistengiu. Draugai ir giminës mane aplanko 

2 kartus per metus. Èia yra labai labai maþai lietuviø, bet santykiai 

tarp jø labai ðilti ir malonûs. Kai tik randu laiko, visuomet dalyvauju 

lietuviø bendruomenës veikloje. 

Neketinu gráþti. Èia pasiliksiu visam laikui. 

Ið Lietuvos gaunu daug klausimø, kaip pragyventi nelegaliai. Norëèiau 

pasakyti, kad legaliai imigruoti nëra sunku. Ypaè jei ruoðiatës gyventi 

didmiestyje. Jums reikës aukðtojo iðsilavinimo. Jei iðsilavinimo neturite, 

jus gali ádarbinti ûkininkai ar kitose vietose, kur patys australai 

nenori gyventi, tada jûs turite ðansà. Imigruoti galima nelegaliai, bet tai 

nereiðkia, kad jûs iðgyvensite. Ne, nes neturësite vairuotojo teisiø, negalësite 

nueiti pas gydytojà, neturësite banko sàskaitos, negalësite buto 

iðsinuomoti – visur reikës árodyti, kad legaliai gyvenate Australijoje. Èia 

nëra daug þmoniø, tik 14 milijonø. 

86 

AUSTRALIJA 

Kad ir kur bûtumei, gali jaustis kaip 

namie 

Algirdas Ðimkus, 45 metai, kunigas, 

33 mënesiai Australijoje 

Jeigu reikëtø vienu þodþiu apibûdinti Australijà, tas þodis bûtø atsipûtimas. 

Jeigu leistø pridëti dar vienà, pridëèiau dangus. 

Apie atsipalaidavusá, niekur neskubantá, gerai nusiteikusá þmogø 

sakoma atsipûtæs. Tokia bûtent Australija ir yra, tarytum èia vyktø ir veiktø 

nuolatiniai pantagriuelistø atlaidai. Atsipûtimo pilna visur kur – tarp 

þmoniø ir tarp gyvûnø. Aiðku, ir èia pasitaiko kur nors skubanèiø ar 

ðypsenà namie palikusiø, bet net tai daugiau byloja ne apie nelaimiø ar 

tik þioplumo iðtiktus þmones, o tiesiog apie ávairiaspalvá (ir tiesiogine 

prasme) taikos ir ramybës veidà. 

Kad ir kur Australijoje bûtumei, èia visuomet pilna dangaus. Regisi, 

tas dangaus giedrumas ir apstybë persiduoda þmonëms, augmenijai,

AUSTRALIJA 

visiems gyvûnams ir gyviams – vietos po saule uþtenka visiems, be kovos, 

be ëdimosi, tiesiog uþtenka, ir viskas. 

Gal todël sunkiausia pradþioje buvo du dalykai: niekur nelëkti kaip 

á gaisrà (net jeigu atrodo, kad pavëluosi), o vaikðèioti n o r m a l i a i ir 

orientuotis erdvëje (ðiaurë–pietûs). Pirmajam sunkumui áveikti prireikë 

vos ne metø, antrajam – elementaraus þinojimo, kad saulë per pietus 

bûna ðiaurëje. 

Kad ir kaip bandau susiturëti, vis dëlto norisi pridëti treèià þodá 

kitoniðkumas. Èia neturiu omeny tø namø ûkio, eismo ar oro kitokybiø, 

kurios yra visiðkai prieðingos mûsø papratimams ir ágimtam þinojimui. 

Visur á apaèià nuo pusiaujo pietø vëjas yra ðaltas ir atgrasus, o ðiaurys 

pripuèia karðèio kaip ið gerai prikûrentos duonkepës. Kaþkur skaièiau, 

kad nëra pasaulyje tautos ar tautelës, kurios bent viena ðeima negyventø 

Melburne. Tas kitoniðkumas – kultûrinë apstybë ir sugyvenimas – 

palieka turbût patá stipriausià áspûdá. 

Visuotinai pripaþinta, kad Australijos þmonës pasiþymi atvirumu 

ir paprastumu. Linkæ bendrauti su kiekvienu to irgi norinèiu. Aiðku, persimetimas 

vienu kitu þodþiu parduotuvëje, ástaigoje, gatvëje ar su kaimynu 

nebûtinai bus gilus kaip Dunojus ar bent Vilnelë, bet pats bendravimo 

faktas, mano supratimu, didþiai vertintinas. Maþesnio miestelio 

ar kaimo þmogus, su kuriuo susipaþinai (paprasèiausia prieþastis 

susipaþinti – esi ne vietinis), priims tave kaip laukiamà bièiulá ir per pirmas 

deðimt minuèiø gali iðgirsti visà ne tik ðeimos, bet ir giminës istorijà. 

Toks kartais iki graudumo naivus paprastumas gali keistai atrodyti, bet 

ðaltumo ir uþdarumo australams tikrai neprikiði. Gal todël èia toks stiprus 

bendruomeniðkumo jausmas. Kad ir kur bûtumei, gali jaustis kaip 

namie. 

Þmogus èia itin persmelktas gamtos, kuri daþniau gali bûti þiauri 

nei geranoriðka. Nëra kitos iðeities, kaip tik jà paþinti ir pagarbiai prisitaikyti. 

Gal todël þmogus èia nëra visagalis su niekuo nesiskaitantis ponas, 

o tiktai darnios visatos dalis, besistengiantis á tà darnà ásilieti jos 

nepaþeisdamas. Aiðku, neapsieinama be þaizdø, ir kur dar ámanoma, jos 

stropiai gydomos. 

Gamta èia mëgstama be galo be kraðto. Bepigu bûti gamtos mylëtoju 

kraðte, kur gyventojø tankumas – maþdaug pusantro þmogaus 1 km 2 . 

Sàlygos iðkylauti, turistauti ar mënesiø mënesiams iðkeliauti yra, ðvel- 

87

niai tariant, puikios. Todël kartais kyla áspûdis, kad namie tûno nebent 

visiðkai nebepaeinantys karðinèiai ir, aiðku, tie, kas to patys nori. Kita 

vertus, bet koks „ásigamtinimas“ yra paèiø tikriausiø pavojø ðaltinis, net 

jeigu viso labo su bièiuliais iðeini á artimiausià parkà ko nors pasikepti ir 

meilingai pavakaroti. Kad ir kur bûtumei, reikia saugoti maistà, nes pulkai 

þuvëdrø, juodøjø gulbiø, papûgø ir kitokiø vietiniø skrajûnø taikosi 

á tavo lëkðtæ ir burnà. Ir bûna, kad koks pusvarnës dydþio skraiduolis 

„atsiriekia“ sau liûto dalá. Jeigu esi kur toliau nuo miesto, tà þmoniðkø 

skanëstø alkstanèià gamtos dalá papildo þinduoliai. Tokia linksmoji pavojø 

dalis. Didesnës negandos tyko iðëjus pasivaikðèioti kur po miðkà, ir 

jos daþniausiai ðliauþioja gyvaèiø pavidalu. Taisyklë paprasta: nelipk kitam 

ant galvos, ir galësi dþiaugtis ramybe. 

Kiti pavojai, nelygu kurioje Australijos vietoje esi, gali bûti vorø, 

skorpionø, medûzø, krokodilø ar rykliø pavidalu. Yra eukaliptø, kurie 

meta ne lapus, o ðakas. Mirtinai pavojingas. Vandenys, dykumos, iðdþiûvæ 

upeliai, staiga pasikeitusi vëjo kryptis – visa tai gali tapti (ir tampa!) 

ne vienos mirties prieþastimi. 

Taèiau pats didþiausias, mano galva, pavojus yra uþsidaryti savo 

þinojimø–ásitikinimø–ásivaizdavimø pilaitëje, uþsibarikaduoti tautiniame 

ar profesiniame gete, uþsimûryti savyje. Nuostata, kad esi ið geresnës 

nei kiti rûðies molio, tampa uþnuodytu pjûklu, papjaunanèiu ir nunuodijanèiu 

patá gyvenimà su visa jo spalvinga apstybe. 

88 

AUSTRALIJA 

Toliausiai nuo komunistø 

Tadas Þilinskas, 75 metai, pensininkas, 

55 metai Australijoje 

Australija – puiki, turtinga ir labai didelë ðalis. Man patinka jos þmonës 

ir santvarka, bet nerimà kelia naujai atvykstantieji ið islamo kraðtø. 

Vasarà èia bûna gaisrø, kitø dideliø pavojø nepastebëjau. 

Po karo ið Vokietijos iðvaþiavom su tëvais, jie pasirinko Australijà, 

nes ji toliausiai nuo komunistø. Mums, jauniems, èia atrodë viskas lengva, 

buvo nesunku gauti darbus.

AUSTRALIJA 

Dirbau valdiðkame darbe, Finansø ministerijoje. Baigæs gimnazijà 

(universiteto nebaigiau) darbà gavau gana lengvai. Dirbau 5 dienas, 40 

valandø per savaitæ. Jauèiausi ir jauèiuosi socialiai saugus. Atlyginimà keldavo, 

gaudavau priedus, o prieð iðeidamas á pensijà gaudavau 50 000 AUD 

per metus. Vidutinis atlyginimas Australijoje panaðus kaip ir tada, tik 

atitinkamai aukðtesnis sulig infliacija. Emigrantai daþniausiai dirba paprastus 

darbus: „hoteliuose“, statyboje etc. 

Australai labai vertina pasitikëjimà þodþiu. Beveik viskà galima daryti. 

Australijoje kalbama angliðkai, nors bendraujam ir su lenkais, rusais, 

latviais, estais, kroatais, ukrainieèiais. 

Laisvalaikiu australams labai svarbu sportas. Tenisas, futbolas, kriketas 

etc. 

Mums labai sunkiai sekasi iðlaikyti lietuvybæ, po 50 metø vaikai daugiau 

kalba angliðkai. 

Á Lietuvà kartais paskambinu telefonu, siunèiu Kalëdø sveikinimus. 

Labai geri Australijos lietuviø tarpusavio santykiai, turime Lietuviø bendruomenes, 

suvaþiavimus, sporto ðventes etc. 

Á Lietuvà buvau gráþæs 1992 metais (3 mënesiams). Dabar jau per 

senas vël vaþiuoti. 

Australija mano dvasiai yra palanki 

erdvë 

Aida Gogelytë, 37 metai, smuikininkë, 

dirba mokytoja, 9 metai Australijoje 

Australija saugi, patogi gyventi. Darbðtus þmogus èia gali teisëtai 

susikurti gerovæ, ágyti iðsilavinimà, sëkmingai dirbti ir klestëti. Draugiðki, 

tolerantiðki, geranoriðki, patikimi þmonës; saugumas socialiniu ir kriminaliniu 

poþiûriu; funkcionuojanti teisëtvarka; humaniðkas poþiûris á 

þmogø; aukðto lygio individo moralë yra norma, o ne iðimtis; þmonëms 

bendraujant nëra pykèio, agresijos, kerðto, pagieþos, sarkazmo; þmonës 

èia daug didesnio brandumo ir sàmoningumo nei lietuviai; moterys iðlaiko 

saiko ir estetikos pojûtá savo aprangoj; besàlygiðkai gerbiama san- 

89

tuokos institucija; vyrai labai gerbia moteris, nepriekabiauja seksualiai; 

komfortiðkas þmogaus organizmui klimatas; neaprëpiama gamtos erdvë 

ir groþis. Architektûriðkai nuobodûs gyvenamieji mikrorajonai. 

Didelës meno kainos. 

Iðvykti labai norëjo vyras. Jis norëjo tiesiog pabëgti ið Lietuvos á 

saugià ðalá ir iðveþti mûsø dukrelæ ten, kur jos laukia graþesnë ateitis. 

Nebegalëjo pakæsti nuodingos emocinës atmosferos Vilniuje, korupcijos, 

kyðininkavimo, materializmo. Mane asmeniðkai ëmë labai slëgti þmoniø 

susvetimëjimas po Nepriklausomybës atgavimo. Ádëjau daug vilèiø 

ir sveikatos á tà procesà, taèiau rezultatai mane skaudþiai nuvylë. Bet, jei 

ne vyras, nebûèiau vaþiavusi. Tikëjau ir tikiu, kad þmogus turi stengtis 

iðlikti ir suklestëti savo Tëvynëje, kad ir kas bûtø. O jei taip lemta, priimti 

jos negandas kaip savo likimà. Paklusau vyrui. 

Kadangi abu esame iðsilavinæ, kreipëmës dël nuolatiniø gyventojø 

vizos, t. y. praðëme leidimo emigruoti á Australijà kaip kvalifikuoti specialistai. 

Atrankos procesas ðios kategorijos emigrantams yra labai ilgas 

ir sudëtingas. Mums jis truko dvejus metus. Turëjome pristatyti visus 

savo diplomus, nuodugniai iðsitirti sveikatà ir pateikti paþymas, iðlaikyti 

keturis akademinio lygio anglø kalbos egzaminus. Iki paskutinës minutës 

nebuvome tikri, kad surinksime reikiamà taðkø skaièiø. Bet surinkome. 

Ir gavome vizas, suteikianèias teisæ nuolat gyventi ir naudotis nemokamu 

sveikatos draudimu ir visomis socialinëmis lengvatomis, kuriø 

èia yra labai daug. 

Mano vyras atliko nuodugnø tyrimà! Iðanalizavo ávairiø pasaulio 

valstybiø gyvenimo rodikliø statistikas, perskaitë nemaþai knygø, skirtø 

turistams ir ðiaip besidomintiems kitø kultûrø gyvenimu. Mes abu 

esame aplankæ, gyvenæ ir dirbæ ne vienoje pasaulio ðalyje, taigi turëjome 

ir asmeniðkos patirties. Australija nugalëjo visais aspektais! 

Sunkiausia buvo ir tebëra iðtverti namø ilgesá. Svetimas ðirdþiai peizaþas. 

Pradþioje baugino dar nepaþástamas gyvenimo bûdas. Sunkià pradþià 

labai palengvino Australijos socialinës apsaugos sistema, mûsø paèiø 

protas ir intelektas ir viena anksèiau atvaþiavusi lietuviø ðeima, su 

kuria palengva tapome artimi draugai. 

Vyras dirba psichoterapeutu, að mokytojauju mokyklose ir dëstau 

privaèiai. Darbà gavau per vietinius draugus (australus), vyras pradëjo 

nuo nulio pats. 

90 

AUSTRALIJA

AUSTRALIJA 

Dirbu maþdaug tris keturias dienas per savaitæ. Galëèiau ir daugiau, 

bet po skyrybø viena auginu dukrà. 

Socialiai èia labai saugu. Bedarbio paðalpas ir sveikatos draudimus 

uþtikrina Australijos vyriausybë (tik nuolatinio gyventojo vizà turintiems 

ir pilieèiams). O darbo garantijø niekas niekada neduoda. To reikia siekti 

savo pastangomis, ir yra tikrai nelengva pradëti. Ypaè jei nori dirbti 

kvalifikuotà darbà. Fiziná ar pardavëjo darbà rasti nesunku. Vyras gauna 

90 doleriø uþ valandà, að – apie 50 doleriø uþ valandà. Vidutinis atlyginimas 

mokytojams – apie 40 000 per metus. Psichoterapeutams – apie 

100 000 per metus ir daugiau. Èia ribø beveik nëra. 

Emigrantø darbas priklauso nuo jø vizos statuso. Politiniai ir ekonominiai 

pabëgëliai, kuriø kvalifikacijos nebuvo pripaþintos, pradeda 

nuo sunkesniø fiziniø darbø. Gudresni ásigyja vietiná iðsilavinimà ir prasigyvena 

ið protinio darbo. 

Australai – ðilti, atsipalaidavæ, draugiðki, nuoðirdûs. Jie labiausiai 

vertina palankià psichologinæ atmosferà darbe. Jei þmogus nepritampa 

prie kolektyvo ar kelia emocinæ átampà, já greitai atleidþia. 

Linksmiausia man bendrauti su vaikais, kolegomis. Abiejose mokyklose, 

kuriose dirbu, turime tradicijà per ilgàjà pertraukà uþkandþiauti. 

Kaskart maisto parûpina vis kiti bendradarbiai, pagal grafikà. Iðsikepame 

valgiø patys, vis stengiamës kà nors naujo sugalvoti. Linksmai pabendraujame. 

Tai palaiko gerà, neátemptà nuotaikà darbe. Ádomus pats 

darbas. Mokytojo darbas apskritai yra vienas ið prasmingiausiø pasaulyje, 

kad ir kur gyventum. 

Australai yra nepaprastai draugiðki. Labiau uþ viskà jie mëgsta bendrauti. 

Tam skiria visà savo laisvalaiká. Visi turi daug draugø – ir artimø, 

ir tolimesniø. Jie labai smalsûs ir mandagûs. Atsipalaidavæ, nuoðirdûs. 

Nëra emocingi, bet ir nëra ðalti. Australai labai ðilti, bet santûrûs. Laikosi 

tarpusavio pagarbos ir tolerancijos. Turi gerà humoro jausmà, visada 

mëgsta pakvatoti. Apskritai elgiasi skirtingose situacijose kaip dera. Bendraudami 

stengiasi neáþeisti ir nepaþeminti kito þmogaus. Tai jiems labai 

svarbu. Á atvykëlius èia þiûrima teigiamai! Su smalsumu ir draugiðkumu. 

Visada yra kas padeda, jei reikia. Labiausiai èia vertinama tarpusavio 

pagarba, draugiðkumas, kuklumas. Nepakenèiamas agresyvumas, 

pagieþa, pavydas, manipuliacijos, valdingumas, pasipûtimas, karingumas. 

Jokiu bûdu negalima tyèia paþeminti ar áþeisti kito þmogaus. Jei 

91

taip atsitiktø netyèia, greitas atsipraðymas paprastai viskà pataiso. Australai 

nekerðtingi, jie nepyksta. Bet áskaudinti iðgyvena ir yra linkæ nutraukti 

bendravimà su pagieþingu þmogumi. Jie taip pat nemëgsta nuolat 

besiskundþianèiø. Èia á gyvenimà þiûrima lengvai. Jei ávyko nelaimë, 

pakentëk ir susitvarkyk. Visi mielai padës. Bet jei skøsiesi be svarbios 

prieþasties ar per ilgai, þmonës paliks tave. Jie nori kiek ir kada tik ámanoma 

dþiaugtis gyvenimu. Vengia stresø ir átampos visais ámanomais 

bûdais. Ðalinasi ir amþinai nepatenkintø þmoniø. 

Visuomenëje kalbama tik angliðkai. Australija yra britø ðalis. Ji yra 

antra pasaulyje pagal gyventojø britø skaièiø (po Britanijos). Èia gyvena 

nemaþai kitø tautybiø þmoniø, kurie tarpusavyje gali kiek nori kalbëtis 

gimtàja kalba. Jie èia turi savo bendruomeniø centrus, kuriuose 

gali plëtoti tautinæ veiklà. Australijos vyriausybë tai skatina ir remia. Yra 

kalbø koledþø, juose galima iðmokti ávairiausiø pasaulio kalbø. Taèiau 

vieðoji kalba yra tik viena – anglø. Ðiaip èia nemaþai italø ir graikø. Mokëdamas 

ðias kalbas gali daug kur susikalbëti. Ypaè kavinëse, restoranuose.. 

Jø savininkai daugiausia italai ir graikai. Ir ið Azijos ðaliø vis daugiau 

þmoniø verþiasi atvaþiuoti. Jø taip pat daugëja. Tarp mano draugø 

daugiausia britø – airiø, ðkotø. Turiu draugø ir italø, graikø. Viena draugë 

– indë, tolimesni paþástami – lenkai, afganai, egiptieèiai. 

Laisvalaikiu susitinkama su draugais, einama á kavines, restoranus, 

kino teatrus. Rengiamos iðvykos á gamtà ir jûrà. Australai kone kiekvienà 

savaitgalá susitinka namuose pas vienà ið draugø. Susineða maisto, pasikepa 

mësos patiekalø savo kieme ant specialaus „grilio“. Tas „grilis“ (barbekiu 

vadinamas) kone tautiniu atributu tapæs! Beveik visi já turi savo kieme. 

Valgydami þiûri kartu australiðkàjá futbolà. Tas futbolas èia jau beveik 

kaip religija. Visi sirgaliai! Kai vyksta rungtynës, jø pilni stadionai. 

Iðvykome visi kartu – vyras, að ir dvejø metø dukrelë. Pardavëm savo 

butus, maðinà, garaþà. Taip sakant – sudeginom tiltus. Bet nebuvo baisu, 

nes vaþiavome su socialinëm Australijos vyriausybës garantijom. Be 

tokiø garantijø nieku gyvu nebûtume vaþiavæ. Nesame linkæ rizikuoti. 

Dukrelë pritapo tiesiog puikiai! Vaikams yra lengviausia. Mûsø dukra 

Lietuvos net neatsimena, jos ilgesys yra daugiau mano sukurtas, nes 

að apie jà visà laikà kalbu. 

Lietuvybë? Mano ðeima èia neturëjo pasirinkimo! Lietuviø kalba – 

mano tikroji didþioji meilë, o að esu tikras fiureris ðioj srity. Pati lietuviø 

92 

AUSTRALIJA

AUSTRALIJA 

kalbà labai saugau ir nuolat puoselëju, ir kitiems neleidþiu netaisyklingai 

kalbëti. Dukrai lietuviðkumà skiepiju meile, o ne prievarta. Tikrai 

pavyksta! Daug kalbame apie Lietuvos istorijà, laikomës paproèiø ir tradicijø, 

intensyviai bendraujame su giminëmis, likusiais Lietuvoje, daug 

skaitome lietuviðkai. Uþsakau vadovëliø ið Lietuvos ir mokau savo dukrà. 

Bet tai kiekvieno asmeninis sprendimas. Kiti labai greitai nutautëja. 

Kai kurie ryðiai su Lietuva visai nutrûko, kai kurie pagerëjo. Atstumas 

ir ilgesys atvërë didesná dëmesingumà ir meilæ. Apskritai Australija 

mano dvasiai yra palanki erdvë. Atsiskleidë mano geriausi humanistiniai 

bruoþai. Daug iðmokau, suþinojau apie graþø þmoniø bendravimà. 

Tapau ðvelnesnë. 

Paðtu, internetu, telefonu bendraujame su artimaisiais. Labai tankiai! 

Spaudos nebeskaitau. Bloga darosi… Gëda tiesiog – dël dvasinës 

degradacijos ir kvailumo, lëkðtumo, tuðtumo lygio. 

Santykiai tarp Australijos lietuviø – ðuniðki! Posakis „Trys lietuviai – 

penkios partijos“ galioja ir èia… Bendruomenë èia tikrai nemaþa. Dalyvaujame 

patriotiniais sumetimais. 

Kai dukrai sueis ðeðiolika, norëèiau gráþti. Jei nebijosiu gyventi visuomenëje, 

kurioje galioja tik „dþiungliø taisyklës“. Ilgiuosi Lietuvos kaip 

idëjos, groþio. Buvau trumpam atvykusi prieð pusantrø metø. Nusivyliau. 

Kaime nebuvau. Bet Vilnius visiðkai prarado savo dvasià, taurø veidà. 

Viskas idiotiðkai iðblizginta. Ir tai visiðkai neadekvatu, þinant ðalies 

ekonominæ padëtá. Pusë þmoniø badu galuojasi. Tokiomis aplinkybëmis 

tas blizgesys yra tiesiog amoralus. 

Vilniuje nebeliko lietuviðkumo, dvasingumo. Jis pavirto iðpampusiø 

Briuselio kopûstø sostinële. Netikras þaisliukas ant burþuazinës Kalëdø 

eglutës. Iðèiustytas ir svetimas. Pilnas paleistuviðkø reklamø ir „iðsimaliavojusiø“ 

mergðiø su plikom bambom. Melburne toká cirkà gali 

pamatyti tik prostituèiø kvartale. 

Apie visa tai galvodama truputá bijau atveþti dukrà á toká siaubà. 

Að prieð já atsilaikysiu, bet ji gali iðsigàsti ir tiesiog pabëgti. Arba bûti 

suvartota þiaurios visuomenës. Mano buvæs vyras niekada negráð. Nenori 

net girdëti Lietuvos vardo. Tai viena ið svarbiausiø mûsø skyrybø 

prieþasèiø. 

Bëgantiems ir laimës ieðkantiems savo tëvynainiams rekomenduoèiau 

ne Australijà, o brangià utopijà! Ne ðiaip fantastinæ ðalá, bet bûtent 

93

Lietuvà – be nuolatinio þemiausiø gamtiniø þmogaus instinktø dirginimo, 

perversijø þmoniø elgesyje ir beribës reklamos prievartos. Lietuvà, 

kur þmogus labiausiai vertintø þmogiðkàsias vertybes, tarpusavio santykius, 

o ne kapitalà. Meilæ, o ne ávaizdá, ne socialiná statusà, ne „reputacijà“, 

ne ðlovæ. Manau, kad tokià Lietuvà galëtume sukurti tik likdami joje. 

Þiûrëdama á dabartiniø Lietuvos þmoniø doroviná ir dvasiná nuosmuká 

noriu tiesiog ðaukte ðaukti ið skausmo! Kas atsitiko mûsø þmonëms 

atsivërus juodam kapitalizmui? Gal þmoniø niekada ir nebuvo, o tik palankios 

ar nepalankios aplinkybës, santvarkos, asmens teisës ir jø apribojimai? 

Apskritai lazda turi du galus. Visada! Ir pusæ akies uþmetæs nieko 

nesuþinosi. Nei ten, nei ðen. Uþtat labai stengiuosi nedaryti galutiniø iðvadø 

ir nebûti kategoriðka. Ið paprastø australø iðmokau, jog baisiau uþ 

viskà bûtø uþgauti savà ar nepaþástamà þmogø, kuriam mano tariami abstraktûs 

þodþiai netyèia ims ir pavirs didþiai asmeniðku priekaiðtu. 

Man patiko buitinio gyvenimo paprastumas ir aiðkumas vaikystëje. 

Buvo tik vienos rûðies pienas, grietinë, kefyras, keliø rûðiø varðkë ir 

duona. Nebuvo jokios painiavos ir pasirinkimo agonijos. Drabuþiai atliko 

tik rûbo, o ne seksualinio partnerio paieðkos funkcijà. Jie tebuvo drabuþiai, 

skirti prisidengti ir uþtikrinti ðilumà. Miestai turëjo savo veidà, 

kurio neslëpë spalvingos reklamos ir lemputës. Protui buvo aiðku, psichikai 

– ramu. Fizinëje aplinkoje nebuvo nerviniø dirgikliø. Tokiomis 

sàlygomis yra patogu dirbti ir pasiekti gerø rezultatø. Màstyti. Gilintis á 

gyvenimo prasmæ ir kitas etines sàvokas. Kaip sakë Èechovas: „Jei kûnui 

erdvu, tai dvasiai ankðta“. Pritariu jam. Þmogus buvo tikresnis. 

Tai, kà pamaèiau Lietuvoje prieð pusantrø metø, visiðkai iðmuðë 

mane ið vëþiø. Dabar suprantu, kodël priverstinai emigravæ ir visà gyvenimà 

svajojæ sugráþti á Lietuvà iðeiviai dabar jau nebeskuba gráþti. Þinoma, 

paþástu ir tokiø, kurie nori! Bet tai jau atskira tema. Pasakysiu tik 

tiek – ne visi jie nori sugráþti gerø paskatø vedami... 

Tiems, kurie nori dabar atvaþiuoti á Australijà laimës ieðkoti, patarèiau 

tiesiog pasilikti namuose ir padaryti ten tvarkà. Ir ten sukurti toká 

gyvenimà, kurio trokðta. Þmogus gauna tik vienà vietà pasaulyje. Ta vieta 

yra namai. Iðvaþiuodamas þmogus tà vietà praranda. O naujos tikrai 

neatranda. Negali bûti dvejø namø. Baisiausia, kad po kurio laiko ir gráþti 

nebebus kur. Nes á tà vietà, kurià palikai, gráþti nebegalësi. Kadangi ne tik 

tu pats, bet ir tavo namai pasikeièia, kol tavæs nëra… Likime namuose. 

94 

AUSTRALIJA

J 

DANIJA 

Danija; Danijos karalystë 

Danmark; Kongeriget Danmark 

Sostinë Kopenhaga 




Piniginis vienetas Danijos krona (DKK) 

Sveikatos apsaugos ministerija áspëja: danø kalba gali 

sukelti negráþtamø gerklës fiziologijos pakitimø. 

95


VIZA 

Lietuvos Respublikos pilieèiai á Danijà gali vaþiuoti be vizø – pakanka 

turëti pasà arba asmens tapatybës kortelæ. Taèiau jei norite gyventi 

ðalyje ilgiau nei 3 mën. arba dirbti, turite gauti leidimà gyventi ðalyje. 


Leidimà gyventi Danijoje gausite, jei: 

· susiradote visos darbo dienos darbà ðioje ðalyje 

arba 

· ástojote á universitetà Danijoje ir esate finansiðkai nepriklausomas; 

· turite savo verslà; 

· gaunate nuolatines pajamas, ne maþesnes nei minimalios pajamos 

Danijoje. 

Dël leidimo gyventi ðalyje kreipkitës á savo apskrities administracijà 

(statsamt). Èia jûs gausite specialià praðymo formà, kurià uþpildæ turësite 

gràþinti administracijai. Leidimas jums bus iðduotas maþdaug po dviejø 

savaièiø. Administracijø adresus, praðymo formà ir kità naudingà informacijà 

rasite interneto tinklalapyje www.statsamt.dk. 

DARBAS 

DANIJA 


Leidimà dirbti Danijoje gausite tik tuomet, jei susirasite visos darbo 

dienos darbà ðioje ðalyje. Leidimas galioja tik tam konkreèiam darbui, 

keièiant darbà reikia gauti naujà leidimà, nustojus dirbti leidimas nebegalioja. 

Leidimas paprastai iðduodamas ne ilgesniam nei vieneriø metø 

laikui ir galioja tol, kol trunka darbo sutartis. Dël leidimo iðdavimo turi 

kreiptis darbdavys. Taigi pirmiausia jums reikës susirasti darbdavá, kuris 

ne tik norëtø jus ádarbinti, bet ir sutvarkytø visus dokumentus. Leidimo 

iðdavimo tvarkà ir reikalingas formas rasite Danijos imigracijos tarnybos 

tinklalapyje www.udlst.dk. 

97


SKELBIMAI INTERNETE 

Danijoje daug darbo skelbimø bûna specialiuose interneto tinklalapiuose. 

Juose galite patogiai rûðiuoti skelbimus. Daugelyje jø galite 

ádëti savo gyvenimo apraðymà (CV), kad darbdaviai patys jus susirastø. 

Keleto jø adresai: 

www.adecco.dk 

www.jobmatch.dk 

www.jobindex.dk 

www.jobsincopenhagen.com 

www.jobavisen.dk 

www.stepstone.dk 

SKELBIMAI SPAUDOJE 

Skelbimø apie laisvas darbo vietas galite ieðkoti didþiøjø ðalies laikraðèiø 

treèiadienio ir sekmadienio numeriuose. Jø interneto svetainëse 

taip pat yra darbo skelbimø skyreliai, o kai kuriuose galima uþregistruoti 

ir savo gyvenimo apraðymà. Svarbiausi yra ðie laikraðèiai: 

Morgenavisen Jyllands-Posten (www.jp.dk) 

Politiken (www.poljob.dk) 

Berlingske tidende (www.berlingske.dk) 

Stiftstidende (www.jobdanmark.dk) 

Daug darbo skelbimø galima rasti ir vietiniuose laikraðèiuose. 

UÞIMTUMO TARNYBA (AF) 

Danijos uþimtumo tarnyba (Arbejtsformidlingen, AF) padeda darbo 

ieðkantiems asmenims, teikia informacijà apie laisvas darbo vietas ir ávairius 

mokymo kursus. Jei norite pasinaudoti jos paslaugomis, uþsiregistruokite 

artimiausiame AF centre. Tuomet jûs galësite perþiûrëti visus centruose 

esanèius darbo skelbimus, naudotis kopijavimo aparatu ir telefonu 

ieðkodamas darbo. AF kompiuteriø, kuriais galima rasti informacijos apie 

laisvas darbo vietas, ir spausdintuvø, kuriais galite jà atsispausdinti, bûna 

ne tik darbo centruose, bet ir bibliotekose, kai kuriuose prekybos centruose. 

Informacija ðiuose kompiuteriuose atnaujinama kiekvienà dienà. 

Laisvø darbo vietø duomenø bazæ, darbo centrø adresus bei kitos su AF 

susijusios informacijos rasite interneto tinklalapyje www.af.dk. 

98 

DANIJA

DANIJA 


Danijoje yra daug privaèiø ádarbinimo agentûrø, kurios teikia nuolatinio 

arba laikino darbo pasiûlymus. Tokiø agentûrø adresus galima 

rasti geltonuosiuose puslapiuose (www.degulesider.dk). 

TIESIOGINIS KONTAKTAS SU BENDROVËMIS 

Daug laisvø darbo vietø Danijoje vieðai neskelbiamos – darbuotojø 

ieðkoma pagal asmenines paþintis. Todël ieðkodami darbo bûtinai paklausinëkite 

savo paþástamø, galbût jie galës kà nors jums pasiûlyti. Verta 

kreiptis tiesiogiai á bendroves, kuriose norëtumëte dirbti. Nusiøskite 

joms savo gyvenimo apraðymà ir motyvaciná laiðkà, paaiðkinantá, kokio 

darbo jûs norëtumëte. Jei laisvos darbo vietos tuo metu neatsirastø, galbût 

jûsø dokumentai bus iðsaugoti ir pati bendrovë kreipsis á jus vëliau. 





erdvëje (EEE) skatinti. EURES tinklui priklauso ES valstybës, Ðveicarija, 

Islandija ir Norvegija. 


Danijà. 






· Danijos – www.eures.dk 

GYVENIMO APRAÐYMAS 

Gyvenimo apraðymas (CV) turi bûti paraðytas danø kalba, nebent 

skelbime bûtø nurodyta kitaip. Jis turëtø bûti ne ilgesnis kaip du A4 

formato lapai. Raðydami paminëkite skelbimà, nurodykite savo iðsilavinimà 

ir darbo patirtá, trumpai apibûdinkite save. CV turëtø bûti chronologiðkas, 

pradedamas nuo dabartinës arba paskutinës jûsø veiklos apraðymo. 

Prie CV bûtinai pridëkite motyvaciná laiðkà, jei turite, 2 ar 3 svarbiausiø 

diplomø ir kvalifikaciniø paþymëjimø kopijas. 

99


DARBO SUTARTIS 

Pagal ástatymus per 1 mënesá nuo ádarbinimo datos darbdavys privalo 

pateikti jums darbo sutartá, ádarbinimo paþymà ar kitoká ádarbinimo 

patvirtinimà raðtu. Sutartyje turëtø bûti nurodyta darbo pradþios 

data, áspëjimo apie atleidimà ið darbo terminai, darbo uþmokestis ir visi 

jo priedai, iðmokos motinystës ir ligos atveju, atostogos, darbo valandos, 

uþmokestis uþ virðvalandþius, turëtø bûti aiðkiai apibrëþtos jûsø pareigos 

ir uþduotys, jûsø kvalifikacijos atitikmuo Danijoje, nurodytos kolektyvinës 

sutartys ar susitarimai. 

DARBO VALANDOS 

Danijoje áprasta 37 val. darbo savaitë. Kai kuriose darbovietëse dirbama 

ilgiau. Taèiau uþ virðvalandþius privalo bûti atlyginta, suteikiant 

darbuotojui papildomø mokamø poilsio dienø arba papildomai sumokant. 

Svarbu, kad virðvalandþiø atlyginimo tvarka bûtø aiðkiai nustatyta 

jûsø darbo sutartyje. 

ATOSTOGOS 

Kiekvienam darbuotojui Danijoje priklauso ne maþiau kaip 5 savaitës 

mokamø atostogø per metus. Metai skaièiuojami nuo geguþës 1 d. 

iki kitø metø balandþio 30 d. Jei jûs dirbote ne visus metus, atostogø 

dienos apskaièiuojamos pagal pro rata taisyklæ (2½ dienos mokamø atostogø 

uþ iðdirbtà mënesá). Atostogø gali bûti ir daugiau, jei taip numato 

kolektyvinë sutartis. Kada atostogauti, paprastai reikia susitarti su darbdaviu. 

Taèiau jûs turite teisæ gauti 3 savaites atostogø per laikotarpá nuo 

geguþës 1 d. iki rugsëjo 30 d. 

ATLEIDIMAS IÐ DARBO 

Darbo sutartyje turi bûti nurodytas terminas, prieð kiek laiko privaloma 

áspëti darbuotojà norint atleisti já ið darbo. Ðie terminai visuomet 

bûna aptarti ávairiø darbuotojø grupiø kolektyvinëse sutartyse su darbdaviais. 

Danijos profesiniø sàjungø konfederacija (LO) ir Danijos darbdaviø 

konfederacija (DK) yra nustaèiusios tam tikras taisykles. Pagal jas 

darbdavys negali atleisti darbuotojo be jokio pagrindo, o darbuotojas, 

ámonëje iðdirbæs daugiau nei 9 mënesius, turi teisæ reikalauti, kad darb- 

100 

DANIJA

davys paaiðkintø atleidimo prieþastis. Darbuotojà, kuris ámonëje iðdirbo 

daugiau kaip 6 mënesius, darbdavys paprastai privalo áspëti prieð 3 mënesius 

iki numatomo atleidimo dienos. 

PROFESINËS SÀJUNGOS 

Profesinës sàjungos Danijoje yra labai stiprios. Jos sudaro kolektyvines 

sutartis su darbdaviais dël atlyginimø, darbo sàlygø, atostogø, áspëjimo 

apie atleidimà ið darbo terminø ir pan., tariasi dël profesinio mokymo 

ar socialiniø iðmokø, tokiø kaip darbdavio mokama paðalpa ligos ar 

nelaimingo atsitikimo atveju. 

Ið darbdavio galite suþinoti, kokios profesinës sàjungos veikia jûsø 

srityje. Kilus neaiðkumø darbe, bûdamas profesinës sàjungos narys, jûs 

galite kreiptis á jà pagalbos. Nelaimingo atsitikimo atveju ar kitais socialiniais 

klausimais profesinë sàjunga atstovauja jums sprendþiant nesutarimus 

su darbdaviu ar visuomene. 

NAUDINGOS NUORODOS IEÐKANTIEMS DARBO 

Informacijos apie Danijos darbo rinkà, darbo sàlygas, paieðkà ir kita 

rasite: 

· Danijos profesiniø sàjungø konfederacijos interneto tinklalapyje 

www.lo.dk, 

· Danijos mokslo, technologijø ir inovacijø ministerijos informacinëje 

interneto svetainëje Work in Denmark (www.workindenmark.dk). 

Nuorodas á ádarbinimo tarnybø ir didþiausiø Danijos ámoniø, siûlanèiø 

laisvas darbo vietas, interneto tinklalapius rasite interneto svetainëje 

www.job-guide.dk. 

BÛSTAS 

DANIJA 

BÛSTO NUOMA 


Jei norite iðsinuomoti bûstà Danijoje, daug skelbimø rasite pagrindiniuose 

ðalies laikraðèiuose ir jø interneto svetainëse (jø pavadinimai ir 

adresai nurodyti skyrelyje „Darbo paieðka“). 

Perþvelkite ir vietos laikraðèius, nes juose bûna daugiau skelbimø 

apie nuomojamus butus ar kambarius tame regione. 

101

Skelbimø apie nuomojamus bûstus galima rasti ir ðiuose interneto 

tinklalapiuose: 

www.ledigelejligheder.dk 

www.boligportal.dk 

NEKILNOJAMOJO TURTO NUOMOS AGENTÛROS 

Nekilnojamojo turto nuomos agentûros tarpininkauja norintiems 

nuomotis butus. Jei manote, kad jums praverstø profesionali pagalba, 

agentûrø adresus rasite geltonuosiuose puslapiuose (www.degulesider.dk). 

NUOMOJAMØ BÛSTØ VARIANTAI 

Jei nenorite nuomoti viso buto ar namo, galite apsigyventi kartu 

su kitais þmonëmis. Tuomet buto gyventojai turi po atskirà kambará ir 

dalijasi bendromis patalpomis (vonia, virtuve). Tai gali bûti ir puikus bûdas 

susirasti naujø paþástamø, kuriø taip trûksta kà tik atvykus á ðalá. 

Studentai gali gyventi bendrabuèiuose. Susirasti gyvenamàjà vietà 

jiems daþniausiai padeda vietiniai Accommodation Office (jø adresus 

ávairiuose miestuose rasite interneto svetainëje www.ungdomsboliger.dk). 

NUOMOS KAINOS 

Vienà kambará bendrabutyje arba bendrame bute galite iðsinuomoti 

maþdaug uþ 1 500–2 200 DKK. Dviejø kambariø buto nuoma kainuoja 

nuo 3 000 iki 4 500 DKK. 

NUOMOS SUTARTIS 

Susiradæ norimà bûstà turësite pasiraðyti nuomos sutartá. Standartinæ 

sutarties formà galima ásigyti daugelyje knygynø. 

Nuomojant bûstà paprastai reikia sumokëti 2–3 mënesiø nuomos kainos 

uþstatà. Nuomà uþ pirmàjá mënesá taip pat reikia sumokëti ið anksto. 

Jei nuomos mokestis didelis, o jûsø pajamos – maþos, galima praðyti 

valdþios subsidijos nuomai. Subsidija suteikiama atsiþvelgiant á pajamas, 

nuomos kainà, bûsto plotà ir gyventojø skaièiø bei jø socialinæ padëtá 

(pirmenybë teikiama pensininkams, neágaliesiems). Daugiau informacijos 

rasite interneto tinklalapyje dinboligstoette.netborger.dk. 

102 

DANIJA


Jei norite ásigyti nekilnojamojo turto, geriausia kreiptis á nekilnojamojo 

turto agentûrà. Agentûrø adresus rasite geltonuosiuose puslapiuose 

(www.degulesider.dk). 

Bûstø kainos skiriasi, tai priklauso nuo vietovës ir nuo pajamø mokesèiø 

lengvatø sistemos. Danijoje pirkëjai paprastai gali gauti paskolà 

nekilnojamajam turtui ásigyti uþstatydami perkamà turtà, bet ne didesnæ 

kaip 80% ásigyjamo turto kainos. Paskola iðduodama 30-èiai metø. 

Paskolos palûkanoms taikomos mokesèiø nuolaidos. 

SVEIKATA 

DANIJA 


Bet kuris asmuo, gavæs leidimà nuolat gyventi Danijoje (arba dirbantis 

Danijos laivuose), turi teisæ á sveikatos apsaugà, kurià garantuoja Danijos 

valstybinë sveikatos apsaugos sistema. Kai atvykstate á Danijà ir uþsiregistruojate 

ðalies registre, jums iðduodama ðalies sveikatos draudimo kortelë 

(sygesikringskort). Ðios kortelës reikës, kai kreipsitës á gydytojà. 

Danijoje galima pasirinkti vienà ið dviejø socialinio draudimo kategorijø: 

I arba II. Kategorijà galima keisti kartà per metus. Asmenys, apsidraudæ 

I kategorijos socialiniu draudimu, pasirenka bendrosios praktikos 

gydytojà, o prieð vykdami pas specialistus turi gauti ðio gydytojo 

siuntimà. Jei esate apsidraudæ ðios kategorijos socialiniu draudimu, visas 

jûsø gydymo iðlaidas padengia draudimas. Asmenys, turintys II kategorijos 

socialiná draudimà, gali pasirinkti ir bendrosios praktikos gydytojà, 

ir specialistus. Jei pasirinkote ðios kategorijos socialiná draudimà, 

tik dalis jums teikiamø gydymo paslaugø bus nemokamos. 

Socialinis draudimas padengia ir ðias iðlaidas: 

· tam tikriems medikamentams, 

· konkreèiais atvejais dantø prieþiûros ir gydymo, 

· fizioterapeuto gydymo (jei turite bendrosios praktikos gydytojo 

siuntimà), 

· plastinës chirurgijos (jei turite bendrosios praktikos gydytojo siuntimà). 

Gydymas ligoninëje yra nemokamas, jei esate apsidraudæ I arba II 

kategorijos draudimu. Galite pasirinkti, kurioje ligoninëje norite gydy- 

103

tis. Danijos sveikatos draudimo kortelë galioja ir kai kuriose uþsienio 

ðalyse, jei ten bûnate ne ilgiau kaip 4 savaites. 

Daugiau informacijos apie Danijos sveikatos draudimà rasite ðalies 

Vidaus reikalø ir sveikatos ministerijos interneto tinklalapyje www.im.dk. 

LIGOS PAÐALPA 

Jei dël ligos negalite eiti á darbà, turite ið karto informuoti darbdavá 

ir pristatyti jam gydytojo paþymà. Tuomet darbdavys privalo mokëti 

jums ligos paðalpà daugiausia 2 savaites, o jei sergate ilgiau, paðalpà 

moka savivaldybë. Tiesa, ligos paðalpa skiriama tik tuo atveju, jei esate 

iðdirbæs maþiausiai 13 savaièiø ir bent 120 valandø. Ligos paðalpa negali 

bûti mokama ilgiau nei 12 mënesiø per 18 mënesiø laikotarpá. Taèiau 

ypatingu atveju savivaldybë gali nuspræsti paðalpà mokëti ilgiau. Ligos 

paðalpos dydis yra nustatomas kiekvienais metais. Ligos paðalpø mokëjimo 

taisyklës skiriasi, jos priklauso nuo kolektyviniø sutarèiø. 

104 

DANIJA 



Atvykæ gyventi á Danijà, turite uþsiregistruoti ðalies registre (Folkeregisteret). 

Registruojantis jau reikia turëti leidimà gyventi ðalyje. Tuomet 

ðalies registras iðduos asmens registracijos paþymëjimà (CPR numerá) 

ir sveikatos draudimo kortelæ. Daugiau informacijos rasite interneto 

tinklalapyje www.cpr.dk. 

ÁMOKOS 

Danijos socialinës apsaugos sistema daugiausia finansuojama valstybës 

ið mokestiniø pajamø. Darbuotojai, savarankiðkai dirbantys asmenys 

ir darbdaviai turi mokëti ámokas Darbo rinkos fondui (darbo rinkos 

ámokos). Ði ámoka darbuotojams ir savarankiðkai dirbantiems asmenims 

sudaro apie 8% nuo jø darbo uþmokesèio. Uþ samdomus darbuotojus jà 

moka darbdavys. Teisë naudotis vieðosiomis paslaugomis nepriklauso nuo 

sumokëtø ámokø. 

IÐMOKOS 

Danijos socialinës apsaugos sistema moka ðias iðmokas: bedarbio 

paðalpà netekus darbo; socialines paðalpas susirgus ar gimus vaikui; ne-

DANIJA 

laimingo atsitikimo darbe ar profesinës ligos paðalpas; prieðpensines 

paðalpas ir senatvës pensijas; iðmokas mirties atveju ir ðeimos paðalpas. 

Daugiau informacijos apie socialinës apsaugos sistemà Danijoje (anglø 

k.) rasite internete (www.um.dk/publikationer/um/english/denmark/ 

kap3/3-2.asp). 

MOKESÈIAI 


Visi Danijoje dirbantys asmenys privalo mokëti pajamø mokestá. 

Prieð tai, kai jums bus iðmokëtas atlyginimas, turite pateikti darbdaviui 

mokesèiø kortelæ, kurioje nurodoma, kiek procentø mokesèiø jums 

reikia mokëti ir kokios mokesèiø lengvatos jums taikomos. Norëdami 

gauti ðià kortelæ, kreipkitës á vietos Mokesèiø inspekcijà. Inspekcijø adresus 

rasite interneto tinklalapyje myndigheder.danmark.dk, skyrelyje 

Kommuner. 

Danijoje mokestiniai metai atitinka kalendorinius metus. Pajamø 

mokesèiai yra skaièiuojami nuo pajamø, gautø praëjusiais kalendoriniais 

metais. Metø pradþioje gausite pajamø mokesèio formà, kurià uþpildæs 

turësite gràþinti Mokesèiø inspekcijai. Ðià formà galite uþpildyti ir interneto 

tinklalapyje www.toldskat.dk. Mokesèiø inspekcija apskaièiuos tikslø 

jûsø pajamø metiná mokestá ir atsiøs jums praneðimà. Apskaièiavus visas 

apmokestinamàsias pajamas, gali bûti taikomos mokesèiø nuolaidos (pvz., 

asmeninës, paskolø palûkanø, transporto iðlaidø, mokesèiø profesinëms 

sàjungoms ir draudimo nuo nedarbo ámokø). 

Danijoje pajamø mokestá sudaro valstybinis, apygardos ir vietinis 

mokesèiai. Be to, savanoriðkai mokamas mokestis Baþnyèiai. 

· Valstybinis mokestis yra progresyvinis. Jo dydis yra 5,5% nuo visø 

pajamø; jei metinës pajamos yra didesnës nei 259 500 DKK, papildomai 

mokama dar 6%; jei metinës pajamos virðija 311 500 DKK, 

papildomai mokama dar 15%. 

· Apygardos ir vietinis mokesèiai bûna ávairûs, vidutiniðkai jie sudaro 

33,3% nuo apmokestinamøjø pajamø. 

· Baþnyèios mokestis yra vidutiniðkai 0,7% nuo apmokestinamøjø pajamø. 

105

PILIETYBË 

Uþsienieèiui, norinèiam gauti Danijos pilietybæ, paprastai reikia atitikti 

tam tikrus Danijos Parlamento nustatytus kriterijus: 

· bûtina pakankamai gerai mokëti danø kalbà (reikia pateikti tai 

patvirtinanèià kalbø mokymo centro ar kitos ðvietimo ástaigos iðduotà 

paþymà); 

· laikotarpis, legaliai pragyventas Danijoje, turi bûti ne trumpesnis 

kaip 9 metai (asmenims be pilietybës arba turintiems pabëgëlio 

statusà uþtenka 8 metø); 

· privaloma bûti sumokëjus visus mokesèius, skolas, baudas ir kitas 

privalomas ámokas; 

· nusikaltimà ávykdæs asmuo gali kreiptis dël pilietybës tik praëjus 

tam tikram laiko tarpui; 

· sunkø nusikaltimà ávykdæs asmuo neturi teisës gauti Danijos pilietybës. 

Galite kreiptis dël Danijos pilietybës suteikimo tik tuomet, jei esate 

sulaukæs 18 metø. Praðymà suteikti jums pilietybæ pateikite vietiniam 

policijos poskyriui. Ten taip pat suþinosite, kokiø dokumentø reikia ir 

kokia yra pilietybës suteikimo procedûra. 

106 

DANIJA 

AMBASADOS 

Lietuvos Respublikos ambasada Danijos Karalystei ir 

Islandijos Respublikai 

Bernstorffsvej 214 

DK-2920 Charlottelund 

Copenhagen 

Tel. (+45) 396 36 207 

Faks. (+45) 396 36 532 

El. paðtas mail@lit-embassy.dk 

Interneto svetainë www.lit-embassy.dk 

Danijos Karalystës ambasada Lietuvos Respublikoje 

T. Kosciuðkos g. 36 


Tel. (8 5) 264 8760 

Faks. (8 5) 231 2300

El. paðtas vnoamb@um.dk 

Interneto svetainë www.ambvilnius.um.dk 

TRANSPORTAS 

DANIJA 

TRAUKINIAI 

Patogiausia ir greièiausia transporto priemonë Danijoje yra traukiniai. 

Danijos geleþinkeliø tinklas yra gerai iðplëtotas, traukiniai tvarkingi, 

ðvarûs ir patogûs. Bilietø kainos maþesnës nuo pirmadienio iki ketvirtadienio, 

o penktadieniais ir savaitgalá – didesnës. Galima nusipirkti metinæ 

nuolaidø kortelæ, kuri kainuoja apie 175 DKK. Su ja gausite 50% 

nuolaidà visoms kelionëms traukiniu. Daugiau informacijos apie traukinius 

Danijoje, marðrutus, kainas ir nuolaidas rasite interneto tinklalapyje 

www.dsb.dk. 

AUTOBUSAI 

Autobusu keliauti pigiau nei traukiniu, taèiau jie vaþinëja ne visur 

ir ne itin daþnai. Nuorodas á ávairiø autobusø bendroviø tinklalapius rasite 

interneto tinklapyje www.visitdenmark.dk/uk/en-gb/Menu/turist/ 

transport (pasirinkite skyrelio Train and bus information poskyrá Longdistance 

bus connections in Denmark). 

Autobusø tvarkaraðèius ir kainas galite rasti interneto tinklalapyje 

www.abildskou.dk. 

Svetainëje www.rejseplanen.dk galima susidaryti kelionës marðrutà 

ir traukiniais, ir autobusais. 

AUTOMOBILIAI 

Vairuoti automobilá Danijoje patogu, nes yra daug greitkeliø, aiðkus 

keliø þymëjimas ir kokybiðka keliø danga. Tiesa, turint galvoje puikià 

vieðojo transporto sistemà ir gana dideles degalø kainas, keliauti 

automobiliu verta tik tuomet, jei vaþiuojate ne vienas. Didþiausias leistinas 

greitis mieste yra 50 km/val., keliuose – 80 km/val., o greitkeliuose – 

110 km/val. Uþ greièio virðijimà gresia didelë piniginë bauda. Danijoje 

privaloma prisisegti saugos dirþus sëdintiems ir automobilio priekyje, ir 

gale. Visuomet reikia vaþinëti ájungus automobilio ðviesas. 

107

DVIRAÈIAI 

Danija – labai patogi dviratininkams ðalis. Ten daug dviraèiø takeliø 

miestuose ir daugybë graþiø takø visame kraðte. Daug þmoniø kasdien 

vaþinëja dviraèiais á darbà, mokytis ar apsipirkti. Kopenhagoje yra 

nemokamø dviraèiø, kuriais mieste gali vaþinëti kiekvienas. Daugumoje 

miestø galima iðsinuomoti dviratá uþ maþdaug 50 DKK per dienà. 

Naujà dviratá nebrangiai galite ásigyti prekybos centruose, juose 

daþnai bûna specialiø pasiûlymø. Naujà dviratá galima nusipirkti maþdaug 

uþ 1 000 DKK. Kartà ar du per metus ávairiuose miestuose vyksta 

policijos rengiami aukcionai, kuriuose parduodami gatvëse rasti dëvëti 

dviraèiai. Svarbu þinoti, jog laimëjus aukcionà gali bûti reikalaujama sumokëti 

mokestá uþ dalyvavimà aukcione – apie 1/3 dviraèio kainos. Dëvëtà 

dviratá galite nusipirkti radæ skelbimà laikraðtyje ar internete. 

Nusipirkus dviratá reikëtø pasirûpinti gera spyna, kad nereikëtø baimintis 

vagiø, ir priekiniais bei galiniais þibintais, kad nereikëtø saugotis 

policijos, nes uþ vaþiavimà be ðviesø tamsiu paros metu gresia piniginë 

bauda. 


Danijoje labai gerai sutvarkytas vieðasis transportas. Apskritai þmonës 

skatinami kuo maþiau vaþinëti automobiliais. Miestuose paprastai 

galite naudotis tais paèiais bilietais vaþiuodami ávairiomis transporto priemonëmis. 

Bilietai galioja tam tikrà laiko tarpà – jûs galite keisti transporto 

priemones nepirkdami naujo bilieto. Bilietus galite nusipirkti ið 

autobusø vairuotojø, kioskuose, bilietø automatuose, stotelëse. Perkant 

daug bilietø ið karto taikomos ávairios nuolaidos. 

KELTAI 

Visas Danijos salas jungia keltai, yra tarptautiniø keltø á Ðvedijà, 

Vokietijà, Norvegijà ir Didþiàjà Britanijà. Informacijos apie keltø marðrutus, 

kainas ir kita ieðkokite internete: 

www.bornholmferries.dk 

www.colorline.com 

www.scandlines.de 

www.fjordline.dk 

www.ferrytravel.com/ferry-to-denmark.htm 

108 

DANIJA


FIKSUOTASIS RYÐYS 

Pagrindinës fiksuotojo ryðio bendrovës Danijoje yra ðios: 

DANIJA 

Debitel (www.debitel.dk) 

TDC (tdc.dk) 

TeleMidt (www.telemidt.dk) 

Universal Telecom (www.uvtc.dk) 

A+ Telecom (www.aplus.dk) 

ACN Danmark (www2.acneuro.com/acn/dk) 

SuperTeL (www.supertel.dk) 

Tele 2 (www.tele2.dk) 

Telia (www.telia.dk) 

Dauguma bendroviø siûlo skirtingus mokëjimo planus, todël galite 

iðsirinkti sau tinkamiausià, atsiþvelgdami á tai, kada ir kur daþniausiai 

skambinate. 


Pagrindinës mobiliojo ryðio bendrovës Danijoje yra ðios: 

Telmore (www.telmore.dk) 

SelvHenter (www.selvhenter.dk) 

CBB (www.cbb.dk) 

M1 (www.m1.dk) 

SmartTalk (www.smarttalk.dk) 

Telekom (www.telekom.dk) 

Iðsamesnis mobiliojo ryðio bendroviø sàraðas yra interneto tinklalapyje 

soeg.jubii.dk/indeks/Fagregistret/Televirksomhed/Teleselskaber. 

Skirtingø fiksuotojo ir mobiliojo ryðio operatoriø tarifus galite palyginti 

interneto tinklalapyje www.telepriser.dk. 

Kai kurios bendrovës parduoda tiktai SIM korteles. Tuomet mobiliojo 

telefono aparatà reikia nusipirkti atskirai. Nebrangiai mobiløjá telefonà 

galima ásigyti prekybos centruose pasitaikius palankiam pasiûlymui. 

Taip pat nebrangiø „mobiliukø“ bûna interneto parduotuvëse (pvz., 

www.wanna-save.com, www.tele-k.dk, www.telemobilia.dk). 

109

Trumpàsias SMS þinutes Danijoje nemokamai galite siøsti internetu, uþsiregistravæ 

tinklalapyje www.coolsms.dk. 


Paðto skyriuose, kioskuose bei ávairiose nedidelëse parduotuvëlëse 

galite ásigyti ávairiø telefono korteliø. Nusipirkæs tokià kortelæ galite skambinti 

ið bet kurio telefono aparato (namie arba ið taksofono). Reikia surinkti 

nemokamà numerá, nurodytà ant kortelës, paskui specialø ant kortelës 

nurodytà kodà, o tuomet – norimà telefono numerá. Ðiø korteliø 

kainos ir skambinimo tarifai ávairuoja. Iðsirinkus tinkamà kortelæ, galima 

skambinti iðties nebrangiai, ypaè á uþsiená, pavyzdþiui, á Lietuvà. 

110 

DANIJA 


Tarptautinis Danijos telefono kodas +45 

Bendrasis pagalbos telefonas 112. 

PAÐTAS 

Paðto þenklø Danijoje galite nusipirkti paðto skyriuose ir spaudos 

kioskuose. Kartais paðto skyriai bûna árengti parduotuvëse, tuomet lauke 

ant pastato kabo paðto logotipas. Paðto skyriai paprastai dirba pirmadieniais–penktadieniais 

nuo 9 iki 17 val., o ðeðtadieniais nuo 9 iki 13 

val. (maþesniuose miesteliuose darbo valandos gali bûti trumpesnës). 

Daugiau informacijos apie Danijos paðtà ir jo teikiamas paslaugas rasite 

interneto svetainëje www.postdanmark.dk. 

RELIGIJA 

Pagrindinë ir oficiali valstybës religija yra evangelikø liuteronø. Ji 

nurodoma ir Danijos Konstitucijoje, Danijos evangelikø liuteronø baþnyèià 

remia valstybë. Taip pat ðalyje yra didelës Romos katalikø, musulmonø 

ir judëjø bendruomenës. 

KALBA 

Valstybinë kalba yra danø. Taèiau kadangi anglø kalbos danai pradeda 

mokytis jau pradinëje mokykloje, su dauguma þmoniø nesunkiai 

susikalbësite ðia kalba. Nemaþai gyventojø kalba vokiðkai. 

Danijoje atsiranda vis daugiau bendroviø, kuriose pagrindinë kal-

DANIJA 

ba yra anglø. Daþniausiai tai didelës tarptautinës bendrovës, ásteigusios 

savo filialus Danijoje. Keletas didþiøjø Danijos ámoniø (Carlsberg, Danisco, 

Danfoss, Lundbeck, Novo, Nordea) taip pat pagrindine savo ámonës 

kalba laiko anglø kalbà. 

KALBØ KURSAI 

Vis dëlto norint dirbti daugumoje Danijos ámoniø, reikia mokëti 

danø kalbà. Kiekviena savivaldybë rengia danø kalbos kursus uþsienieèiams. 

Paprastai, jei turite CPR numerá, kursai yra nemokami. 

Þodynai internete: 

Danø–anglø – danish.nigilist.ru 

Danø–anglø–danø – www.freedict.com/onldict/dan.html ir 

www.ordbogen.com 

Nemokamas danø kalbos pradþiamokslis ir gramatika (anglø k.): 

www.statsci.org/dansk/index.html 

users.cybercity.dk/~nmb3879/danish.html 

Apie mokamus danø kalbos kursus (nemokama tik 1-oji pamoka) 

galite paskaityti internete (www.speakdanish.dk). 

KULTÛRA 

Danijos kultûrinis gyvenimas yra labai ávairus – daug gyvos muzikos, 

teatrø, baletø ir operø. Karaliðkasis Danijos baletas, Jutlandijos ir 

Kopenhagos operos teatrai ir Århuso simfoninis orkestras sulaukë pripaþinimo 

visame pasaulyje. Vasarà Danijoje vyksta be galo daug rock, 

folk ir jazz stiliø muzikos festivaliø. Pavyzdþiui, vienas didþiausiø roko 

festivaliø Europoje kasmet vyksta Roskildëje. Á ðiuos festivalius atvyksta 

daugybë muzikos þvaigþdþiø ið viso pasaulio. 

Garsiausi Danijos raðytojai – tai XIX a. filosofas ir teologas Sörenas 

Kierkegaardas, garsusis nepaprastø pasakø vaikams autorius Hansas 

Christianas Andersenas ir Karen Blixen, pagal kurios kûrybà sukurta net 

pora filmø. Muzikos srityje danai taip pat pasiþymëjo visuose þanruose, 

nuo klasikinës muzikos kûrëjo Carlo Nielseno ir tango muzikà raðiusio 

Jacobo Gade’s iki nepakartojamø dþiazo muzikantø – smuikininko Svendo 

Asmusseno ir kontrabosininko Nielso-Henningo ¨rstedo Pederseno, 

kultinës devintojo deðimtmeèio grupës Laid Back su jø saulëtu hitu Sunshine 

Regae ir visame pasaulyje þinomos popmuzikos grupës Aqua. Dvi- 

111

deðimtajame amþiuje aplink pasaulá keliavæs danø pianistas ir komediantas 

Victoras Borge’as daugelio atmintyje iðliko dël savo garsiosios frazës: 

„Ðypsena yra trumpiausias kelias tarp dviejø þmoniø“. Kino pasaulyje 

gerai þinoma ið Danijos kilusi srovë Dogma, kurios vienas pradininkø 

reþisierius Larsas von Trieras Kanø festivalyje buvo apdovanotas „Auksine 

palmës ðakele“ uþ filmà Ðokëja tamsoje. Þymiausi danø vaizduojamojo 

meno atstovai – tai dailininkai Bertelis Thorvaldsenas, Asgeris Jornas 

ir Kurtas Trampedachas, skulptorius Robertas Jakobsenas. Ið Danijos 

kilæs ir gerai þinomo Lego kûrëjas Ole Kirkas Christiansenas. 

Daug informacijos apie Danijos kultûrà rasite interneto tinklalapyje 

www.denmark.dk, skyrelyje Cultural Denmark, ir Danijos kultûros ministerijos 

tinklalapyje www.kum.dk. 

VALIUTA 

Danijos valiuta yra Danijos krona (1 DKK – apie 0,46 LTL). 1 DKK 

sudaro 100 eriø, smulkiøjø pinigø. Tikslius valiutos kursus galite pasiþiûrëti 

Lietuvos banko interneto tinklalapyje www.lb.lt. 

Bankai Danijoje dirba nuo 9.30 iki 16.00 val. pirmadieniais, antradieniais, 

treèiadieniais ir penktadieniais, o ketvirtadieniais – nuo 9.30 iki 

18.00 val. Tarptautinëmis kredito kortelëmis galite naudotis bankomatuose, 

taèiau atsiskaityti parduotuvëse jos daþniausiai netinka. 

MAISTAS 

Tradicinis danø maistas yra gana paprasti, sotûs kiaulienos, maltos 

mësos, þuvies patiekalai su bulvëmis ir ávairiomis darþovëmis. Taèiau ðiandieninëje 

Danijoje vis populiaresnë darosi kitø ðaliø virtuvë ir lengvas, 

sveikas maistas ið ðvieþiø ir kokybiðkø produktø. 

Danijoje valgoma tris kartus per dienà – pusryèiai, prieðpieèiai ir 

vakarienë. Kadangi prieðpieèiai yra vidury darbo dienos, apie 12 val., 

dauguma þmoniø valgo sumuðtinius, atsineðtus ið namø arba nusipirktus 

uþkandinëse. Danams labai daug reiðkia namai, todël pusryèiai ir 

vakarienë daþniausiai valgoma namie. Vakarienë yra pagrindinis dienos 

valgis, ji valgoma tarp 18 ir 20 val. 

Restoranuose tradicinius bulviø ir mësos patiekalus dabar daþnai 

pakeièia ant dideliø padëklø patiekiami ávairûs smulkûs uþkandþiai, panaðûs 

á ispanø tapas. Èia rasite daug þuvies patiekalø, sûrio, ávairiø salo- 

112 

DANIJA

tø, kreveèiø, keptø mësos kukuliukø ir karðtø viðtienos gabaliukø. Taip 

pat yra daug kitø pasaulio ðaliø virtuvës restoranø – labiausiai paplitæs 

italiðkas, amerikietiðkas ir azijietiðkas maistas. Kainos restoranuose labai 

ávairios. Vakarienë gali kainuoti nuo 60–70 DKK iki keliø ðimtø ir daugiau 

– tai priklauso nuo restorano lygio, aptarnavimo ir vietos. Vidutinio 

brangumo restorane Kopenhagoje trijø patiekalø vakarienë gali kainuoti 

apie 180–300 DKK, bokalas alaus – 20–40 DKK, o puodelis kavos – 

10–20 DKK. 

Norint greitai uþkàsti pakeliui geriausia uþsukti á tipiðkà daniðkà sumuðtiniø 

uþkandinæ. Tenai galësite iðsirinkti duonos ir kokiø tik norite 

priedø – kumpio, sûrio, deðros, laðiðos, kiauðiniø, ávairiø darþoviø, tuno ir 

t. t. Danijoje rasite ir amerikietiðkø greitojo maisto restoranø ar azijietiðkø 

uþkandiniø. Picerijose kartais bûna speciali valanda, kai sumokëjæs tam 

tikrà nedidelæ sumà (apie 50–70 DKK) gali valgyti kiek telpa. 

Daugumà lietuviams áprastø maisto produktø galima nusipirkti Danijos 

prekybos centruose. Rasite netgi grietinës (Creme Fresh) ar kefyro 

(Kærnemælk), bet, pavyzdþiui, grikiø kruopø mëgëjams surasti, ko gero, 

nepavyks. 

PARDUOTUVËS 

DANIJA 


Maisto produktø Danijoje galite nusipirkti dideliuose prekybos centruose. 

Pigiausi ir labiausiai paplitæ prekybos centrai yra Aldi (www.aldi.dk), 

Fakta (www.fakta.dk) ir Netto (www.netto.dk). Kainos Danijoje 

nedþiugina ne tik lietuviø, bet ir daugumos þmoniø ið viso neskandinaviðkojo 

pasaulio – jos didesnës nei daugumoje valstybiø. Taèiau ðioje ðalyje 

labai daþnai taikomos nuolaidos. Lankstinukai su specialiais prekybos 

centrø pasiûlymais daþnai ámetami á paðto dëþutes, todël galite nesunkiai 

suþinoti, kur ir kokios nuolaidos tuo metu siûlomos. 


Danijoje yra visos garsiausios tarptautinës drabuþiø parduotuvës, 

jas paprastai rasite miesto centre. Taip pat daug dideliø prekybos centrø, 

kuriuose yra visko po vienu stogu: maisto prekiø, drabuþiø, knygø, 

kompiuteriø ir elektronikos, muzikos prekiø, þaislø, kosmetikos, baldø, 

gëliø ir pan. Vienas ið tokiø centrø – Bilka (www.bilka.dk). 

113

Ávairiø daiktø galima nusipirkti internetu. Tinklalapyje Harald Nyborg 

(www.harald-nyborg.dk) siûloma daug nebrangiø prekiø namams – nuo 

buitinës technikos iki sodo baldø. Uþsakytos prekës pristatomos tiesiai á 

namus. Interneto svetainë www.edbpriser.dk – viena populiariausiø daniðkø 

kompiuterinës ir kitos elektroninës árangos internetiniø parduotuviø. 

Ávairiø dëvëtø daiktø, pavyzdþiui, dviratá ar koká baldà, galima rasti 

pagal skelbimus laikraðtyje. Daug tokiø skelbimø rasite ðiuose laikraðèiuose 

ir jø interneto tinklalapiuose: 

Gul & Gratis – www.gulgratis.dk 

Den Blå Avis – www.dba.dk 

Parduotuvëse su uþraðu Genburg parduodami dëvëti drabuþiai, batai 

ir ávairûs buities daiktai. Ávairiuose miestuose kartais vyksta sendaikèiø 

turgûs, vadinamieji Loppe Marked („blusø turgûs“). Jie vyksta visà 

savaitgalá, daþniausiai áëjimas á juos mokamas (10–40 DKK). Tokiame turguje 

taip pat galite nusipirkti ávairiausiø rakandø, knygø, indø ar kokià 

netikëtà ádomybæ. 


Parduotuvës atidarytos nuo 10.00 iki 17.30 val. darbo dienomis. O 

didelës parduotuvës ir prekybos centrai dirba nuo 9.00 iki 20.00 val. Ðeðtadieniais 

paprastai visos parduotuvës uþdaromos 13.00 val., taèiau yra 

dirbanèiø pirmà ar paskutiná mënesio ðeðtadiená iki 16.00 val. 


Danijoje rasite visokiausiø pramogø – diskotekø, dþiazo barø, gyvo 

garso koncertø po atviru dangumi, festivaliø, teatro, baleto ir ðokio spektakliø. 

Danai mëgsta savaitgalio vakarais susitikti su bièiuliais ir iðlenkti 

vienà kità bokalà alaus. Tiesà sakant, vidutinio dano iðgeriamø bokalø 

skaièius gali bûti gana didelis, taèiau vidutinio lietuvio tai tikriausiai nenustebins. 

Po darbo dauguma danø lanko ávairius vakarinius kursus, eina á 

teatrà ir muziejus, uþsiima socialine veikla, dalyvauja ávairiø klubø ir asociacijø 

darbe. 

Danijoje þmonës mëgsta sportuoti ir þiûrëti sporto varþybas. Yra 

labai daug sporto klubø bei ávairiø sàjungø ir komandø. Dauguma vaikø 

taip pat lanko sporto bûrelius. Kadangi Danija turi apie 7 000 km pakrantës, 

nenuostabu, kad ðioje ðalyje labai mëgstamas vandens sportas: 

114 

DANIJA

plaukimas, buriavimas, plaukimas kanojomis ir baidarëmis. Danai taip 

pat ne kartà gerai pasirodë ir olimpinëse þaidynëse, ir pasaulio èempionatuose. 

Ypaè pasiþymëjæ danø buriuotojai, pavyzdþiui, Paulas Elvstr¸mas 

yra net keturis kartus laimëjæs olimpiná auksà. Sportas danams ne tik 

fizinis krûvis, bet ir bûdas susipaþinti su naujais þmonëmis, kartu smagiai 

leisti laikà. Populiariausia sporto ðaka yra futbolas. Taip pat labai 

mëgstama vaþinëti dviraèiais, sostinë Kopenhaga netgi vadinama dviratininkø 

miestu, nes dviratis tenai labai daþnai ne tik sporto, bet ir transporto 

priemonë. Ilgos þiemos privertë danus pamëgti sportuoti uþdarose 

patalpose, pavyzdþiui, þaisti badmintonà. 

Daugiau apie laisvalaiká Danijoje rasite interneto tinklalapyje 

www.workindenmark.dk, skyrelyje Culture and leisure, ir Danijos kultûros 

ministerijos tinklalapyje www.kum.dk. 

ÞINIASKLAIDA 

Pagrindiniai Danijos laikraðèiai yra Berlingske Tidende (www.berlingske.dk), 

Dagbladet Information (www.information.dk), Ekstra Bladet 

(www.ekstrabladet.dk), Jyllands-Posten Morgenavisen (www.jp.dk) 

ir Politiken (www.politiken.dk). Labai daug regioniniø ir vietiniø laikraðèiø. 

Kol neiðmokote daniðkai, Danijoje galite nusipirkti laikraðèiø ir 

þurnalø anglø kalba. 

Pagrindinës televizijos Danijoje yra valstybinës DR1 ir DR2. TV2 yra 

pusiau valstybinis, pusiau komercinis kanalas. Taip pat daug yra komerciniø 

kanalø ir galimybiø prisijungti kabelinæ ar palydovinæ televizijà. 

Valstybinës radijo stotys Danijoje yra P1, P2, P3 ir P4, didþiosios komercinës 

stotys – Sky Radio, Radio 100 FM ir Radio 2. 


DANIJA 


Jei norite leisti vaikà á darþelá, kreipkitës á savo savivaldybæ, ir jums 

bus kiek galima greièiau surasta vieta. Dauguma vaikø nuo 3 iki 6 metø 

lanko darþelá, taèiau yra prieþiûros centrø ir maþesniems vaikams. Vaikø 

darþeliø ir dienos prieþiûros centrø bûna ávairiø, kiekvienoje savivaldybëje 

jie ðiek tiek skiriasi. Mokestis uþ vaikø darþelá priklauso nuo vaiko 

amþiaus, darþelio pobûdþio ir savivaldybës, kuriai jis priklauso. Vidutiniðkai 

valstybiniame vaikø darþelyje mokestis yra apie 1 300–3 000 DKK 

115

per mënesá. Jei leidþiate vaikà á privatø darþelá, galite gauti valstybës 

paramà. Jos dydá nustato savivaldybë, taèiau subsidija negali virðyti 70% 

tëvø iðlaidø vaikui ir 85% vienos vietos darþelyje kainos. 

Vaikø darþeliai ávairaus dydþio, daþniausiai vienai darþelio auklëtojai 

tenka vidutiniðkai 6 vaikai. Darþelyje paprastai bûna daug þaislø, 

þaidimø aikðtelë lauke, kartais net dviraèiø ar veþimëliø. Vaikai daþnai 

veþami á ekskursijas, muziejus ar iðkylauja gamtoje. 

Darþelyje siekiama iðmokyti vaikus bendrauti, dalytis atsakomybe 

ir uþduotimis, iðmokti tvarkytis savarankiðkai, be tëvø pagalbos, domëtis 

savo kultûrine ir gamtine aplinka. Vaikams bûna daug muzikos, dailës 

ir sporto pamokëliø, gana daug laiko skiriama þaidimams. 

MOKYKLOS 

Danijoje visi vaikai privalo lankyti pradinæ mokyklà (Folkeskole) ir 

mokytis iki 9 klasës. Á mokyklà pradedama eiti nuo 7 metø, taèiau dauguma 

vaikø nuo 6 metø lanko ikimokyklines klases, èia pratinasi prie 

mokyklos aplinkos ir tvarkos. Valstybinëse pradinëse mokyklose mokslas 

ir vadovëliai yra nemokami. Nuo 4 klasës pradedama mokyti anglø 

kalbos, o nuo 7 – antros uþsienio kalbos. Baigus 9 klases galima rinktis 

profesinæ mokyklà ir mokytis kokios nors profesijos arba lankyti vidurinæ 

mokyklà, o jà baigus stoti á aukðtàsias mokyklas. 


Kopenhagoje labai aktyviai veikia Danijos lietuviø bendrija – èia 

veiklos atsiras beveik kiekvienam, nes veikia knygø klubas, dailës studija, 

mamos klubas, ðeðtadieninë lietuviø mokyklëlë vaikams, krepðinio 

klubas, penktadieniniai susitikimai kavinëse. Be to, vyksta ávairiø renginiø, 

kartais – lietuviðkos miðios. Nauji nariai visuomet laukiami. Daugiau 

informacijos rasite bendrijos interneto tinklalapyje www.lietuva.dk. 

Tokia pat aktyvi ir Ålborgo lietuviø bendruomenë. Jos nariai daug 

bendrauja internetu ir elektroniniu paðtu, keièiasi naujienomis, dalijasi 

patirtimi, padeda ásikurti neseniai á Ålborgà atvykusiems lietuviams. Daugiau 

informacijos apie bendruomenæ, naudingø patarimø ir ávairiø skelbimø 

rasite interneto tinklalapyje www.sig.lt/alp. 

116 

DANIJA

DANIJA 

Nëra prasmës stengtis kà nors daugiau 

pasiekti 

Eimantas, 26 metai, statybos inþinierius, 

6 mënesiai Danijoje 

Danija – ekonomiðkai stipri, turtinga, tvarkinga, rami, saugi, turtinga, 

labai liberali ðalis. Su visais laisvai galima susikalbëti angliðkai, á 

viskà reaguojama labai ramiai, daug socialiniø garantijø. Susidaro áspûdis, 

kad èia pakankamai lëtas gyvenimo tempas, be to, per daug iðvystytas 

„socializmas“. Beveik neámanoma iðsiskirti ið pilkos masës. Neáprastas 

drëgnas jûrinis klimatas. Ðiltø ir saulëtø dienø ne taip daug. Be to, 

kokybiðkas maistas labai brangus, todël dauguma renkasi pigias parduotuves, 

kur maisto produktø pasirinkimas yra gana maþas. Labai brangi 

mësa ir þuvis, todël daug kas riboja jø vartojimà. 

Nëra prasmës stengtis kà nors daugiau pasiekti, nes atvykëliui tai 

beveik beviltiðka, o minimaliems poreikiams tenkinti viskas ir taip suteikiama, 

todël labai greitai galima priprasti prie lëto gyvenimo tempo ir 

paskæsti monotoniðkame egzistavime. Manau, tai yra blogai. 

Iðvykau studijuoti pagal „Socrates/Erasmus“ programà. Norëjau paávairinti 

gyvenimà ir pramokti anglø kalbos. Èia su visais lengva susikalbëti 

angliðkai, buvo laisva vieta ir neblogas technikos universitetas. 

Sunkiausia ið pradþiø buvo susirasti draugø. 

Gyvendamas Danijoje turëjau socialiná draudimà. Gavau stipendijà 

– 450 eurø per mënesá. Tai labai maþai, bet pridëjus savo pinigø galima 

iðsiversti. Visà laikà, be stipendijos, iðleisdavau dar panaðià pinigø 

sumà, kurià bûèiau iðleidæs gyvendamas Lietuvoje. 

Kad ir kokie bûtø mokslo rezultatai, studijuojantys universitete danai 

ið valstybës gauna apie 3 000 litø per mënesá paðalpà (oficialiai ji skirta 

transporto iðlaidoms ir bûstui). Didmiesèiuose to nepakanka, bet, gyvenant 

studentø miesteliuose, uþtenka per akis. Be to, mokslas yra nemokamas. 

Atvykëliai èia daþniausiai dirba paprastus darbus, pvz., auklës ir pan. 

Gyventojai ðalti, á artimus kontaktus nesileidþia, draugauja su uþsienieèiais 

tik tiek, kiek to reikia bendram darbui ar mokslui (ir tai tik 

darbe ar universitete). Vienà vakarà su danu galima linksmai paðëlti, o 

117

kità rytà jis gali net nepasisveikinti. Taèiau pakalbinti danai visada geranoriðkai 

padeda, pagelbsti, pataria ir negaili savo laiko, bet tik asmeniðkai 

papraðius, èia ir dabar. 

Atvykëliai netrukdo, bet ir nëra pageidaujami. Atvykëlius jie toleruoja 

kaip humanitarinæ misijà. 

Labai liberali ðalis, á viskà þiûrima labai liberaliai. Jei kà darysi ne 

taip, tave tiesiog ramiai áspës, kad to daugiau nedarytum. Beveik neámanoma 

susitarti kà nors suveikti „per blatà“. Atsakymas bus paprastas: 

„Ne, man labai gaila“. 

Susikalbëti èia galima daniðkai (t. y. paukðèiø kalba), angliðkai. 

Daugiausia bendravau su ispanais, truputá su èekais ir ukrainieèiais. 

Danai turi tradicijà „baliavoti“ tik ðeðtadieniais. Prieð Kalëdas visi 

labai ðvenèia Kalëdinio alaus atidarymo sezonà. 

Kopenhagoje kiekvienà mënesá kurioje nors kavinëje vyksta Danijoje 

gyvenanèiø lietuviø susitikimai, taèiau tenai dalyvauti neteko. Informacijos 

apie juos nesunku rasti internete. 

Daugiau vykti neketinu, nes Lietuvoje matau geresnes perspektyvas 

ir bendrà gyvenimo kokybæ. 

118 

DANIJA 

Iðmokyti kalbos ir paversti danais 

Renata Pradzevièiûtë Jacobsen, 

35 metai, verslininkë, 4 metai Danijoje 

Danija – „labai brangi sanatorija“. Maþa, rami, tvarkinga ir brangi 

ðalis. 

Èia man patinka vieðojo transporto sistema ir baldø dizainas. Danija 

negali pasigirti nei graþia gamta, nei ypatinga maisto ar drabuþiø 

kultûra, nei aukðto lygio teatru ar kinu. Patys danai ápratæ girtis gerai 

veikianèia socialine sistema ir nekorumpuotais teismais. Uþsienieèiams 

tai joks privalumas, nes tai danams skirta sistema. 

Man èia nepatinka labai didelës kainos ir menka paslaugø kokybë. 

Taip pat nepatinka neigiamas danø poþiûris á atvykëlius. 

Pavojø atþvilgiu ðalis nesiskiria nuo kitø Vakarø Europos valsty-

DANIJA 

biø. Kadangi Danija – NATO narë ir labai aktyviai remia Buðo vyriausybæ, 

ðiuo metu terorizmo pavojus didesnis negu, tarkim, Lietuvoje. 

Iðvykau norëdama pabandyti gyventi savo vyro ðalyje. Ið savo patirties 

galiu pasakyti, kad nevertëtø iðvykti gyventi á svetimà ðalá turint 

tik toká tikslà. 

Mano vyras yra danas. Gyvendamas Lietuvoje, jis nuolat galvojo 

apie gráþimà á Danijà, pasakojo, kaip ten gera gyventi. Taèiau ðiuo metu 

jis norëtø gráþti gyventi á Lietuvà. 

Sunkiausia ið pradþiø buvo iðmokti danø kalbà, kurios tarimas labai 

skiriasi nuo kitø kalbø. Gramatika paprasta, bet tarimas yra gerklinis 

ir ið tiesø siaubingas, palyginti su panaðiomis ðvedø ir norvegø kalbomis. 

Kasdien bendrauti danø kalba – didelis stresas uþsienieèiams, jø 

danai nesupranta dël visà gyvenimà iðliekanèio akcento. Svarbus faktas, 

kurio neþinojau, – labai vienalytë danø visuomenë, jà sudaro 95 procentai 

danø. Kiti 5 procentai – pabëgëliai ið ávairiø ðaliø. Manyèiau, dël 

to trûksta tolerancijos ir pagarbos kitoms kultûroms. 

Pradþioje labiausiai padëjo ryðiai su kitais atvykëliais – lietuviais ir 

nelietuviais. Labai svarbu kuo greièiau pradëti bendrauti su kitais atvykëliais, 

nes danai á jûsø problemas nesigilins ir jûsø nesupras. Oficiali valstybës 

politika yra visus „integruoti“, iðmokyti kalbos ir paversti danais. 

Turiu nuosavà verslà – lino dizaino firmà. Visada svajojau apie savo 

verslà, todël nusprendþiau tai iðbandyti kitoje ðalyje. Danija nëra palanki 

verslui, nes labai dideli mokesèiai ir maþa rinka – 5 mln. gyventojø. 

Apie smulkiojo verslo problemà daug diskutuojama vieðai, nes tai 

ekonomikos augimo pagrindas. Pradedantiems savo verslà patarèiau iðkart 

galvoti apie eksportà á kitas ðalis. 

Dirbu tiek, kiek reikia, – neskaièiuoju. Dirbu daug. Oficialiai Danijoje 

turëtø bûti dirbama 37,5 valandos per savaitæ. Realiai dirbama maþiau, 

nes þmonës iðeina anksèiau pasiimti vaikø ið darþeliø, kurie uþdaromi 

17.00 val. Savaitgalis paprastai prasideda jau penktadiená po pietø. 

Taip pat Danijoje daug ðvenèiø dienø. 

Esame apsidraudæ visø rûðiø draudimais – vagystës, ligos ar mirties 

atveju – ir tuo poþiûriu jauèiuosi saugi. Taèiau pagal Danijos ástatymus 

labai paprasta atleisti þmogø ið darbo, atleistieji gauna pakankamai dideles 

paðalpas. Rekomenduoju su darbdaviais pasiraðyti sau palankià sutartá. 

Kol kas mano atlyginimas yra minimalus, nes ámonë jauna. 

119

Koks vidutinis verslininkø atlyginimas, labai sunku pasakyti, nes 

tai priklauso nuo verslo sëkmës. Manyèiau, kad maþdaug nuo 250 iki 

500 tûkstanèiø kronø per metus. Danijoje taip skaièiuojamas atlyginimas, 

nes nuo metiniø pajamø priklauso mokesèiø dydis ir tai, kiek realiai 

yra gaunama pinigø. Nors lietuviui tai ir atrodo didelis atlyginimas 

(beveik didþiausias „popierinis“ vidutinis atlyginimas pasaulyje), taèiau 

sumokëjus 50–60 procentø mokesèiø lieka nekas. Taip pat labai brangus 

pragyvenimas. 

Atvykëlio darbas priklauso nuo jo kvalifikacijos. Þemos kvalifikacijos 

atvykëliai dirba „juodus“ darbus – darbininkais, valytojais, darþoviø 

pardavëjais. Aukðtos kvalifikacijos atvykëliai dirba inþinieriais, gydytojais, 

teisininkais ir netgi mokytojais. Ðiø specialistø Danijoje labai 

trûksta, nes jaunimas paprasèiausiai tingi mokytis. Jeigu lietuvis turi tokios 

profesijos diplomà ir jam nepatinka gyventi Lietuvoje, Danijoje jis 

turi geras perspektyvas. 

Paprastai santykiai tarp bendradarbiø yra draugiðki, bet ðalti – iðlaikomas 

atstumas. Tai man nepatinka, kà ten lyginti su Lietuva, kai su 

kolegomis daþnai po darbo einama alaus iðgerti. 

Darbe man ádomu susitikti su naujais þmonëmis ir pristatyti kolekcijas. 

Linksmiausia kurti naujus gaminius. Bjauriausia tai, kad nestabili 

finansinë padëtis. 

Danai yra labai ðalti ir pragmatiðki, nors ið pradþiø ir atrodo draugiðki. 

Susirasti naujø draugø danø ir atvykëliams, ir patiems danams 

yra beveik neámanoma. 

Ðalyje á atvykëlius þiûrima ið aukðto. Pensininkø poþiûris nestebina, 

nes jiems svarbiausia – pensijos garantijos. Stebina nacionalistiðkai 

nusiteikæs jaunimas. Galbût tai reakcija á visuomenës „amerikonëjimà“. 

Þmonës labiausiai vertina finansinæ sëkmæ – pinigus. Iðvaizda, iðkalba 

ir ávairûs talentai yra svarbûs tik tam tikrø profesijø þmonëms: 

aktoriams, ðokëjams, dailininkams. 

Iðskirtiniø tabu nëra, nebent reikëtø nepamirðti visur ir uþ viskà 

ypaè ir daug kartø padëkoti. Tikriausiai tai susijæ su tuo, kad laikas ir 

visa kita yra labai brangu. 

Dauguma danø puikiai kalba angliðkai ir vokiðkai. 

Paþástu atvykëliø ið daugybës ðaliø – amerikieèiø, rusø, japonø, olandø, 

vokieèiø, lotynø amerikieèiø, italø, ispanø ir t. t. – ir su jais bendrauju. 

Daugiausia bendrauju su lietuviais. 

120 

DANIJA

DANIJA 

Laisvalaikiu èia labai populiaru kinas. Taip pat klubai, barai. Penktadieniais 

daþniausiai vakarieniaujama namie, o paskui einama á klubà 

arba á kinà. 

Atvykome kartu su vyru. Vaikø neturiu, bet Danijoje vaikams gyventi 

labai gera, nes jiems viskas leidþiama. 

Su vyru kalbame angliðkai. Specialiai nesilaikome nei daniðkø, nei 

lietuviðkø tradicijø. 

Santykiai su likusiais Lietuvoje pasidarë artimesni, tikresni. Labiau 

branginamas kartu leidþiamas laikas. 

Verslo reikalais Lietuvoje lankausi maþiausiai 4 kartus per metus. Taip 

pat ir atostogauju. Taèiau turëdama savo verslà dirbu ir per atostogas. 

Santykiai tarp Danijos lietuviø yra geri – ramûs, draugiðki ir konstruktyvûs. 

Turbût veikia ir paèios ðalies aplinka. Aktyviai veikia Danijos 

lietuviø bendrija, kuriai priklausau. 

Gráþti gyventi á Lietuvà ketiname netrukus. Á Danijà tikriausiai jau 

nebegráðime, taèiau norëèiau, kad mano bûsimi vaikai palaikytø ryðius 

su tëvo ðalimi ir kad galëtø ðioje ðalyje mokytis. Danijoje gyvena daugybë 

atvykëliø ið kitø ðaliø, todël yra puiki galimybë plësti savo akiratá ir 

megzti draugiðkus ryðius. 

Danai pasiþymi ypatingu daniðkumu 

Salva J., 23 metai, vadybininkë, 

9 mënesiai Danijoje 

Danija – ðalis, kurioje yra daugybë salø, saleliø. Ji pati graþiausia ið 

Skandinavijos ðaliø, ádomi ir savo gamta, ir istorija. Tai daugiausia lygumø 

kraðtas. Jutlandijos ðiaurëje ir rytuose reljefas kalvotas, daug eþerø. 

Danijoje yra seniausias pasaulyje TIVOLI atrakcionø parkas ir Legolendas. 

Danijos simbolis – maþoji undinëlë (Kopenhagos pasididþiavimas). 

Ðià ðalá iðgarsino raðytojas H. K. Andersenas. O kaipgi Danija be dviraèiø! 

Tai dviraèiø ðalis. Danai tiesiog paðëlæ dël jø. 

Tradicinis danø patiekalas – sumuðtiniai. Danai tvirtina, kad jø yra 

121

net 700 ávairiø variantø. Tradicinë danø virtuvë taip pat neapsieina be 

mësos ir þuvies patiekalø. Pastebëjau, kad danai geria daug kavos. 

Kuo Danijos pastatai skiriasi nuo Lietuvos pastatø? Tuo, kad èia, 

Danijoje, daugiausia stato raudonø plytø namus. 

Danijai bûdingas laisvas poþiûris á ðeimà. Vedybos èia nëra madingos. 

Daþnai vaikus augina nesusituokæ tëvai, jie turi tokias pat juridines 

teises kaip sutuoktiniai. 

Danijoje man labiausiai patinka jûrinis klimatas. Þiemà èia ðilta, 

ne taip kaip Lietuvoje. Taip pat man patinka danø poþiûris á savo ðalá. 

Jie pasiþymi ypatingu daniðkumu, kuris suprantamas kaip meilë danø 

kalbai, kultûrai, istorijai, aiðku, paèiai Danijai, pagarba þmonëms, asmenybës 

ir individualybës vertinimas. Ypaè didelis dëmesys skiriamas 

ðvietimui. 

Danai daþnai naudoja savo vëliavà kaip simbolá – per gimtadienius, 

vestuves bei kitas iðkilmes galima pamatyti daug daug Danijos vëliavëliø.J 

Labiausiai nepatinka daniðkas lëtumas. Na, tuo ásitikinau pati. Turëjau 

rûpesèiø dël asmens kodo. Jiems kaþkodël nepatiko manasis lietuviðkas, 

todël nusprendë suteikti daniðkà. Taèiau tai labai jau ilgai 

tæsësi – 3 mënesius. Negalëjau pradëti lankyti danø kalbos kursø, lankytis 

pas daktarus ir pan. Kai jau turëjau tà daniðkà asmens kodà ir vadinamàjà 

geltonàjà kortelæ, pradëjau danø kalbos kursø paieðkà. Tai 

truko irgi beveik 3 mënesius. Taigi man tai nepatiko labiausiai, nes tik 

po pusës metø pradëjau lankyti danø kalbos kursus. Aiðku, gal kitiems 

pasisekë labiau nei man. 

Á Danijà iðvykau dirbti savanore pagal Europos savanoriø tarnybos 

programà, nes norëjau paþinti ðalá, jos kultûrà, tradicijas, iðbandyti, atrasti 

save, nugalëti savo baimes, álieti kà nors lietuviðko. 

Bûtent tos ðalies nesirinkau. Rinkausi kelias ðalis, o kai pirmà atsakymà 

gavau ið Danijos organizacijos, pasidomëjau, koks projektas. Jis 

man patiko ir sutikau pasiraðyti sutartá. 

Atvykus sunkiausia buvo susikalbëti bei surasti reikiamas vietas. 

Reikëjo dëmesio, paramos, taèiau nekiek jos sulaukiau. Teko daugiau 

savarankiðkai veikti. Aiðku, man padëjo pritapti. Tik atvaþiavusi pajutau 

namø ilgesá ir galvojau: „Kà að èia veikiu, noriu namo“. Mano kuratorë 

buvo tokia uþsiëmusi, kad retai manæs paklausdavo, kaip jauèiuosi 

122 

DANIJA

DANIJA 

ir pan. Dar ilgai nesuvokiau, kad esu viena, be ðeimos, svetimoj ðaly, kur 

niekas nekalba lietuviðkai. 

Þinojau, kad gyvensiu danø ðeimoj. Ta ðeima man ir padëjo ásikurti. 

Jie buvo malonûs. Vaikai domëjosi manimi. Daugiausia paramos gavau 

ið Lietuvos – ið ðeimos, draugø, iðsiuntusios organizacijos. Visi tvirtino, 

kad nesu viena. Toks moralinis palaikymas leido eiti pirmyn ir nepulti 

á depresijà. 

Esu savanorë. Brovst mokyklos laisvalaikio klube dirbu socialiná 

darbà su vaikais ir paaugliais. Èia vaikai po pamokø leidþia savo laisvalaiká 

ir mokosi. Tiems, kuriems sunkiau mokytis, padedame paruoðti namø 

darbus. Mes kartu þaidþiame ávairius stalo þaidimus, biliardà, taip 

pat þaidimus sporto salëje, pieðiame, pietaujame, þiûrime filmus, þaidþiame 

kompiuteriu. Vaikams gaminamas maistas. Klube yra nedidelis baras, 

kuriame vaikai ir paaugliai gali nusipirkti gaiviøjø gërimø, saldainiø 

ir kito maisto. 

Paaugliams klubas atidaromas vakarais. Jie daugiausia þaidþia ávairius 

þaidimus, perkasi gaiviuosius gërimus, saldainius, dalyvauja 

maþyèiuose projektuose (,,Kompiuteriø vakarëlis“, „Filmø naktis“), kartu 

vaþiuojame á èiuoþyklà, þaisti boulingo, á pramogø centrus ir pan. Vyksta 

juvelyrikos dirbiniø kursai, breiko ðokiø, dramos pamokëlës, mergaièiø 

ir berniukø savaitgaliai ir t. t. Tuose projektuose að aktyviai dalyvauju 

ir kartu stebiu, kaip Danijos jaunimas leidþia savo laisvalaiká. 

Susiradau ðá darbà per Jaunimo integracijos galimybiø centro (JIGC) 

organizacijà Panevëþyje. Uþpildytà savanorio anketà iðsiuntinëjome á 

ávairias ðalis, kartu su organizacija ieðkojome tinkamo projekto. 

Paèioje pradþioje dirbau nedaug, nes klubas paaugliams nebuvo 

atidarytas visà mënesá nuo projekto pradþios. Tada dirbau po 6–7 val. 

per dienà. Taèiau kai buvo atidarytas klubas, vakarais pradëjau dirbti 

virðvalandþius. Buvo blogiausia tai, kad mano darbo grafikas ilgai buvo 

nesudarytas, tad negalëjau nieko planuoti sau, neþinojau, kaip ir kada 

dirbu. Negalëjau ilgiau tylëti ir pradëjau reikalauti savo teisiø. Pasirodo, 

mano kuratorë net neþinojo, kiek savanoris turi dirbti valandø. Að jai 

pasakiau. Ðis reikalas susitvarkë. Dabar jau 2 mënesius dirbu pagal pastovø 

grafikà 28 val. per savaitæ. Bet, aiðku, darbas priklauso ir nuo organizuojamø 

renginiø, kuriuos minëjau anksèiau. 

Jauèiuosi socialiai saugi, þinau savo teises. Gaunu kas mënesá ki- 

123

ðenpinigiø. Tai yra 700 Lt. Taèiau to nepakaktø pragyvent, jei nebûèiau 

savanorë ir neturëèiau tiek garantijø. 

Manau, vidutinis atlyginimas Danijoje siekia 4 000 Lt. Girdëjau, kad 

lietuvio atlyginimas yra 17 kartø maþesnis nei dano. Tiksliai negaliu pasakyti. 

Mano manymu, daþniausiai atvykëliai dirba þemës ûkyje ir fermose 

prie gyvuliø. Bet kai kurie turi savo verslà. 

Darbdaviø ir darbuotojø santykiai labai priklauso nuo jø paèiø ir 

nuo to, kokia yra organizacija ar firma. Taèiau, kiek pastebëjau, santykiai 

draugiðki, bent jau toje organizacijoje, kurioje að dirbu. Èia visi vienas 

kità laiko sau lygiu, nëra virðesniø ar þemesniø. Bûdingas neformalus 

bendravimas tarp kolegø. 

Man nepaprastai patinka dirbti su vaikais. Su jais labai gerai jauèiuosi. 

Visada turiu noro keltis ir ruoðtis á darbà. Kai nedirbu kelias dienas, 

jauèiu ilgesá ir didelá norà gráþti á darbà. Èia prisimenu savo vaikystæ 

ir galiu jà palyginti su dabartiniø vaikø vaikyste. Nelengva susiðnekëti 

su jais. Jie tik pradeda mokytis anglø kalbos, taèiau mes kartu stengiamës 

suprasti vieni kitus. Labiausiai patinka, kad jie rodo iniciatyvà, pvz., 

kvieèia þaisti, pieðti, padeda gaminti maistà, padengti stalà. 

Aiðku, jauèiu diskomfortà, kad negaliu laisvai kalbëti. Þinau, kad 

jie nelabai supranta angliðkai, o að daniðkai maþai kà galiu pasakyti. Nesakau, 

kad tai yra stabdys ir kad þmonës nevyktø á svetimas ðalis nemokëdami 

kalbos, prieðingai. Linkëèiau visiems patirti tà jausmà, tada 

supranti, kas tau yra svarbu, pradedi vertinti ir þiûrëti á viskà kitaip. 

Nesmagu, kad dël kalbos barjero negaliu laisvai bendrauti su paaugliais, 

o ðie apsimeta, kad manæs nesupranta, kai sakau kà nors angliðkai. 

Þinoma, tuo jie naudojasi ir þino, kad negaliu sudrausti, specialiai 

kà nors daro.Tai man nepatinka, dël to bûna net ir pikta. 

Danams bûdinga pagarba þmogui, atvirumas ir demokratiðkumas, 

pasirengimas padëti kitiems ir nuoðirdumas. Taèiau jie pasiþymi ir ðaltumu. 

Ne visi jie yra emocingi. Bent jau mane supa ðaltoki þmonës, aiðku, 

jei kokia nelaimë, jie pasirengæ padëti, taèiau per daug emocijø nerodo. 

Gal kitas lietuvis sakys, kad danai visai kitokie, nei að apibûdinau. Tai 

labai priklauso nuo to, kokie þmonës aplink tave. Kiek teko patirti, jaunimas 

tarpusavyje draugiðkai bendrauja, bet á svetimtautá pasiþiûrës su 

ðypsena ir nepasidomës, nepasiteiraus. Að kalbu ne apie visus danus, 

124 

DANIJA

DANIJA 

bet apie tuos, kuriuos teko sutikti. Nemanau, kad danø poþiûris á atvykëlius 

yra neigiamas, bet atstumas jauèiamas. 

Jei sëdima prie stalo ir valgoma, nepriimtina dainuoti, persti ir 

riaugëti.J Danai neigiamai þiûri, kai pasisavinami svetimi daiktai, manau, 

ir lietuviai taip pat. 

Danijoje ámanoma susikalbëti danø, anglø, vokieèiø, taip pat norvegø, 

ðvedø kalbomis. 

Bendrauju su ávairiø ðaliø þmonëmis, nes lankau tarptautinæ danø 

kalbos kursø grupæ. Tai þmonës, atvaþiavæ á Danijà ið Afrikos, Amerikos, 

Anglijos, Ispanijos, Lenkijos, Rumunijos, Kinijos. Mes visi bendraujame 

angliðkai, o per danø kalbos pamokas mokomës daniðkai kalbëti.J 

Dirbu, kaip minëjau, laisvalaikio klube, todël matau, kaip noriai 

paaugliai renkasi á klubus ir dalyvauja ávairiuose projektuose. Danijoje 

labai populiarus futbolas, jie aktyviai dalyvauja varþybose, lankosi naktiniuose 

klubuose. Taip pat pastebëjau, kad daug laisvo laiko danai, o 

ypaè jaunimëlis, praleidþia þaisdami kompiuterinius þaidimus. 

Atvykau á Danijà viena, gyvenu danø ðeimoje. Jei turëèiau antrà 

galimybæ bûti savanore, nesutikèiau gyventi ðeimoje. Nesakau, kad ta 

ðeima man bloga, taèiau ji varþo mano laisvæ. Ne kiekviena ðeima priima 

uþsienietá kaip savà. Mano ðeima su manimi elgiasi ðaltai. Manau, 

savanoris vis dëlto turëtø turëti savo gyvenamàjá plotà. 

Mano ryðys su Lietuva, ðeima ir draugais, manau, sustiprëjo. Iðvaþiavusi 

supratau, kad daug kas manæs laukia gráþtanèios ir labai pasiilgo. 

Su ðeima, draugais daþnai bendrauju, susiraðinëjame laiðkais, SMS þinutëmis, 

el. paðtu, pasiskambiname. Domiuosi, kas vyksta Lietuvoje. 

Naudojuosi internetu, uþsisakau naujienø apie savo gimtàjá miestà Panevëþá, 

tad suþinau, kas jame vyksta, kokie projektai ruoðiami ágyvendinti 

ir pan. 

Èia lietuviø maþai paþástu. Esu girdëjusi, kad èia jø daug, bet esu 

sutikus tik vienà lietuvæ, maloniai bendraujame internetu. 

Danijos sostinëje veikia lietuviø bendrija. Man labai toli reikëtø vaþiuoti 

iki jos, todël jos veikloje nedalyvauju. 

Ketinu gráþti, daugiau á Danijà vaþiuoti nebenorëèiau. Kaip sakoma, 

„pamaèiau, patyriau, ir gana“. Á kità ðalá iðvykèiau su mielu noru, bet 

jau ne tokiam ilgam laikui. 

125

126 

DANIJA 

Að tik dirbu daug daugiau uþ jus 

Artûras, 36 metai, statybininkas, 

5 metai Danijoje 

Danija – dideliø kontrastø ðalis. Dalis gyventojø supermandagûs ir 

paslaugûs, kita dalis – ðimtaprocentinës kiaulës. Ir namo, ir paèio þmogaus 

fasadinë pusë yra supertvarkinga, o kieme, uþ tvoros, rasi visiðkà 

ðiukðlynà. 

Patinka ramybë, tolerancija kitaip galvojantiems. Jauèiuosi saugus. 

Labiausiai nepatinka emigrantai ið musulmoniðkø kraðtø. Jie akivaizdþiai 

ignoruoja nusistovëjusià ramybæ ðalyje, akiplëðiðkai elgiasi 

vieðose vietose, naikina viskà aplinkui ir reikalauja iðskirtiniø teisiø. Nenori 

dirbti, nori bûti valstybës iðlaikomi. 

Ðioje ðalyje nëra pavojø. Pavojus bûti apiplëðtam kyla gráþus atostogø 

á Lietuvà, nes turi daugiau pinigø uþ kitus. 

Lietuvoje turëjau smulkø verslà, taèiau mûsø valdþia akivaizdþiai 

proteguoja stambiuosius, todël buvau atsidûræs ant bankroto ribos. Á Danijà 

vykau, nes jau turëjau nemaþai ten dirbanèiø draugø. Sunkiausia 

priprasti prie vietinio maitinimosi ypatumø. Jeigu prasta virðkinimo sistema, 

niekada nesutik bûti maitinamas nemokamai. Labiausiai padëjo 

kantrybë, uþsigrûdinimas. Pradþia buvo labai sunki. 

Esu statybininkas. Pirmàjá darbà susirasti padëjo draugai, vëliau 

pagelbëjo geros rekomendacijos. Per savaitæ dirbu apie 42 valandas. Jauèiuosi 

socialiai saugus, kol èia dirbu. Jeigu pasiraðyèiau papildomas socialinio 

draudimo sutartis, turëèiau visas garantijas. Uþdirbu maþdaug 3 000– 

4 000 Lt, nors paprastai uþ panaðø darbà mokamas du tris kartus didesnis 

atlyginimas. Daþniausiai emigrantai dirba pagalbiniais darbininkais 

fermose. Dar yra statybininkø, gydytojø. Santykiai su kolegomis danais 

pakankamai draugiðki. Nors dël mano kaltës jie daþnai netenka ávairiø 

darbo uþsakymø (juos gaunu að, nes dirbu pigiau), nepastebëjau, kad 

kas nors bûtø dël to piktas. Juokingiausia, kai mano kolegos nesugeba 

atlikti kokio nors paprasèiausio fantazijos reikalaujanèio darbelio, mat 

jo nesimokë mokykloje. Lietuvis yra nepamainomas darbininkas nestandartinëse 

situacijose. 

Danai neieðko naujø paþinèiø. Daþniausiai bendrauja tik su senais 

paþástamais. Su naujais paþástamais – tik ið mandagumo.

DANIJA 

Danai yra nacionalistai. Matyt, bandydami patys sau, o ir likusiam 

pasauliui árodyti, kad tai netiesa, priëmë ávairiø ástatymø, suteikianèiø 

galimybæ ðalyje apsigyventi atvykëliams ið treèiojo pasaulio ðaliø. Daþniausiai 

jie èia visiðkai iðlaikomi. Tokiø iðskirtiniø sàlygø niekada negaus 

atvykëliai ið Lietuvos ar kitø Rytø Europos ðaliø. 

Svarbiausia èia turbût tarpusavio pasitikëjimas. Kai esi priimamas á 

naujà kolektyvà, tavimi visu 100% pasitiki. Taèiau jeigu tà pasitikëjimà 

prarasi, daugiau niekada neásidarbinsi. Gandas apie nepatikimà þmogø 

pasklinda labai greitai ir labai toli. 

Niekada sëdëdamas su danais prie stalo nelaiþyk nuo peilio ar 

ðaukðtelio sviesto, uogienës ar dar ko nors! 

Dauguma danø moka kalbëti angliðkai. Jeigu moki ðvediðkai ar norvegiðkai, 

taip pat lengvai susikalbësi – ðios kalbos yra panaðios. Pietinëje 

dalyje daþnas danas moka truputá vokiðkai. 

Tenka bendrauti su atvykëliais ið Rytø Europos ir ið Azijos. 

Laisvalaikis – televizija, internetas, ávairûs klubai, kazino ir t. t. 

Labai populiaru gatviø ar miesteliø suëjimai, sporto ðventës ir t. t. Jose 

iðgeriama daug alaus ar vyno ir – keista lietuvio akims – apsieinama be 

muðtyniø. 

Dirbame abu su þmona. Sûnus atvaþiuoja per vasaros atostogas. 

Mudu lietuviai – jokiø problemø dël lietuvybës iðsaugojimo nekilo. 

Ðiek tiek nutolo Lietuvoje likæ draugai ir paþástami, nors nuolat 

skambiname, bendraujame internetu. 

Aalborge ir Kopenhagoje lietuviø bendruomenëse kai kas vyksta, 

o provincijoje – nieko. 

Esu èia tik laikinai. Kai ásitikinsiu, kad turiu pakankamai pinigø, 

gráðiu á Lietuvà. 

Noriu padëkoti LR Seimo nariams, atðaukusiems neteisingà ir þalingà 

Lietuvai svetur uþdirbtø pajamø apmokestinimà. 

Lietuviams, ketinantiems atvykti dirbti á Danijà, noriu uþduoti klausimà: 

„Ar tikrai esate viskam pasiruoðæ?“ Yra ir geresniø ðaliø emigruoti. 

Dar noriu pasakyti tiems, kurie dirba Lietuvoje ir verkia dël savo 

maþø atlyginimø: „Mano atlyginimas nëra didesnis uþ jûsø. Að tik dirbu 

daug daugiau uþ jus“. 

Ir dar norëèiau pridurti, kad dauguma Lietuvos valdininkø á dirbanèius 

uþsienyje þiûri kaip á melþiamas karves. Jei dirbi uþsienyje ir 

127

nori susitvarkyti Lietuvoje kokius nors formalumus, susiduri su dirbtinëmis 

kliûtimis, kurias áveikti gali tik davæs kyðá. 

Tokia yra realybë. 

128 

DANIJA 

Èia negalima lauþyti taisykliø 

Inga Rutkauskaitë, 30 metø, rinkodaros, 

ekonomikos ir verslo vadybos specialistë, 

9 metai Danijoje 

Danija apibûdinama kaip ðalis, turinti stiprias socialines vertybes ir 

senas tradicijas. 

Kiekvienam Danijos pilieèiui yra garantuotos socialinës teisës, paðalpos, 

apsauga ir t. t., todël þmonës èia labai atsipalaidavæ, gyvena be stresø, 

ramûs, iðlepæ ir dþiaugiasi gyvenimu. Dël aukðto pragyvenimo lygio 

jie labiau telkia dëmesá á materialius dalykus ir aukðtas technologijas, 

naujoves priima for granted. Ðalis suteikia neribotas galimybes tobulëti, 

mokytis, staþuotis – èia daugybë ávairiausiø kursø ne tik jauniems þmonëms, 

bet ir pagyvenusiems, pensininkams. Tas pats ir su sportu. 

Kopenhaga – tai miestas, turintis senas ir kuriantis naujas tradicijas. 

Jo architektûrai bûdingas aukðtos klasës dizainas, iðskirtinës naujoviðkos 

formos ir medþiagos. Pagrindinis dizaino elementas – skandinaviðkas 

paprastumas, detaliø ir formø aiðkumas, minimalizmas, drauge 

gerbiamos ir saugomos senos tradicijos. 

Tai moderni, sauganti ir iðlaikanti savo kultûriná palikimà ðalis (architektûra 

– namai, tarp jø ir gyvenamieji, turi sàlytá su praeitu ðimtmeèiu). 

Nesivaikoma moderniø dalykø, pvz., retai pamatysi plastikinius 

namø langus, daþniau – supuvusius. Minimalizmas vyrauja ne tik þmoniø 

buityje, beveik visur. Ðalyje gerai sutvarkytas visuomeninis transportas, 

juo danai mielai naudojasi. Tai dviraèiø ðalis. (Èia mano brolio 

nuomonë.) 

Patinka ramybë ir saugumas. Þmonës ramûs ir mandagûs, tolerantiðki 

kitø nuomonei ir elgesiui, retai kada iðgirsi barnius, kivirèus ar rëkavimà.

DANIJA 

Nepatinka, bet nesakau, kad tai blogas bruoþas, tai, kad danai aukðtina 

save ir savo ðalá, nors nieko ypatingo ten nëra. Nepatinka perdëtas 

ramumas, taisykliø laikymasis, spontaniðkumo stoka. Nuobodi ðalis, nuobodûs 

þmonës, èia bûdamas gali pasidaryti kaip danas – apsnûdæs, apatiðkas 

ir atbukusiom emocijom. 

Pavojø (kriminaliniø) beveik jokiø. Na, nebent „muslimai“ uþpuls. 

Policija skiria didþiausià dëmesá ir deda visas pastangas, kad Danijos 

gyventojai jaustøsi saugûs ir apsaugoti. Policija yra didelis autoritetas, ir 

danai grieþtai laikosi taisykliø: netgi vidury nakties, kai gatvës tuðèios, 

þmonës neis degant raudonam ðviesoforo signalui, lauks tol, kol uþsidegs 

þalias. 

Iðvykau, nes norëjau pamatyti pasaulio, patirti naujø pojûèiø, 

paþiûrëti á pasaulá kitomis (europieèio, turtuolio) akimis. Danijà pasirinkau 

atsitiktinai, vien dël to, kad ðioje ðalyje plaèiai vartojama anglø 

kalba. 

Sunkumø kilo dël asmeniniø prieþasèiø, jie nieko bendra su ðalimi 

neturi. Ðiaip sunkiausia buvo ir galbût daugiausia laiko reikëjo perprasti 

ðalies sistemà, suþinoti, kokios yra mano galimybës ir teisës, kokie yra 

institucijø reikalavimai ir kaip að, uþsienietë, galiu tuo pasinaudoti. 

Þodþiu, suprasti, kas man galima, o kas ne, nes, kaip minëjau, Danijoje 

grieþtai laikomasi taisykliø ir tvarkos. 

Ið pradþiø labiausiai padëjo draugës lietuvës, o vëliau ðiek tiek 

prisidëjo ir danai, bet apskritai ir dabar daugiausia paramos ir pagalbos 

sulaukiu ið draugø lietuviø. Naudingos informacijos (o tai ir yra didþiausia 

pagalba) suþinau ið draugø lietuviø ar rusø. 

Dirbau aukle, seneliø namuose, konferencijose, tvarkiau namus. 

Auklës darbà susiradau per draugus lietuvius, o kitus – pati. Ðiuo metu 

dirbu apie 30 val. per savaitæ. Lietuvai ástojus á ES, atsirado saugumo 

jausmas, nes dabar galima naudotis danø socialinio draudimo sistema, 

kuri teikia labai daug socialiniø garantijø. 

Emigrantai èia daþniausiai dirba valymo darbus, virtuvëse ir restoranuose, 

taksi bei autobusø vairuotojais. 

Danijoje laikomasi nuostatos, kad visi turi teisæ á valdþià. Virðininkai 

pavaldinius laiko tokiais pat þmonëmis kaip jie patys, o pavaldiniai 

taip pat þiûri á virðininkus. Virðininkai ir pavaldiniai turi lygias galimybes 

dalyvauti ir daryti átakà priimant sprendimus. 

129

Danai ðalti, uþdari, nelinkæ bendrauti su uþsienieèiais, bet tarpusavyje 

bendrauja ir daþnai rengia vakarëlius su draugais. Kitos jø savybës: 

1. Gerai kalba angliðkai, vokiðkai. 

2. Pakankamai santûriai bendrauja. 

3. Pakankamai liberalûs kitiems sociumams, pvz., homoseksualistams 

ir kt. 

4. Jauèia gana stiprø ryðá su praeitimi ir savo ðaknimis: jiems nieko 

nereiðkia lietingà dienà ásispirti á klumpes ar apsiauti botus – juk tai agrarinë 

ðalis (bent jau jø protëviai tikrai visi buvo „prie ûkio“). 

5. Emancipuotos moterys, ðiek tiek uþguiti vyrai. 

6. Stiprus vidutinis sluoksnis, niekam ne gëda ateiti á parduotuvæ 

su darbiniais drabuþiais. (Èia mano brolio nuomonë.) 

O kuri ðalis teigiamai þiûri á atvykëlius? Danai jø nemëgsta, bet 

toleruoja, net per daug. Bet vëlgi, poþiûris priklauso nuo to, kokie atvykëliai 

– baltai, rusai, „muslimai“, „juoèkiai“. 

Kas svarbiausia, bendraujant su danais? Geras klausimas! Galbût 

bûti tokiems kaip jie. Paprastai sunku pakliûti á jø draugø ratà, nes jie 

yra uþdari ir laikosi atstumo. Èia negalima lauþyti taisykliø, ástatymø: 

eiti degant raudonam ðviesoforo signalui, vaþiuoti be bilietëlio, nemokëti 

mokesèiø, o ðiaip galima viskas, juk liberali ðalis. 

Susikalbëti danø, ðvedø, norvegø, anglø, vokieèiø kalbomis galima 

beveik su visais, o prancûzø, italø ar ispanø kalbomis – su kai kuriais. 

Laisvalaikiu èia populiariausia vakarëliai su draugais, restoranai su 

draugais, diskotekos su draugais ir ðeimos ðventës. 

Nors ir retai matomës, santykiai su Lietuvoje likusiais artimaisiais 

nepasikeitë. Lankau, skambinu, mane lanko. 

Labai ðilti ir draugiðki Danijos lietuviø santykiai. Pasyviai dalyvauju 

lietuviø bendruomenës veikloje. 

Kiekvienais metais sakau, kad gráðiu uþ poros metø, bet taip jau 9 

metai. 

130 

DANIJA

DANIJA 

Emocingi nebent per futbolo varþybas 

Lina P., 25 metai, studentë, 3 mënesiai 

Danijoje 

Galiu kalbëti ne apskritai apie visà ðalá, bet apie miestà – Kopenhagà, 

nes jame praleidau daugiausia laiko. Tai labai graþus miestas, ypaè 

jo architektûra ir planavimas. Turbût, kaip ir kiekvienoje ðalyje, labiausiai 

þavi savita tos ðalies kultûra. (Jà tarsi stengies apèiuopti, bandyti perprasti 

þmones.) Konkreèiø nepatikusiø dalykø, kurie bûtø bûdingi tik 

ðiai ðaliai, negalëèiau iðskirti. 

Á Danijà vykau studijuoti. Jà pasirinkau tik dël mokslo. Net ir ið 

pradþiø nieko nebuvo neáveikiamo. Labai padëjo geranoriðkas paèiø danø 

priëmimas (mentorës ir nuomotojo) ir tai, jog atvykau ne viena, o 

kartu su kolegomis. Tai, manau, buvo vienas svarbiausiø veiksniø. 

Danø ir lietuviø charakteris nedaug kuo skiriasi – jie taip pat santûrûs. 

Kiek kreipiausi pagalbos, tiek jos sulaukdavau. Bendravimas gana 

formalus, á savo asmeniná gyvenimà jie maþai kà ásileidþia. Nelabai 

emocingi (nebent per futbolo varþybas). 

Kiek girdëjau, jie nelabai mëgsta þmones, atvykusius ásikurti jø 

ðalyje. Taèiau pati to nepastebëjau, tad negaliu teigti. Jei konkreèiai 

kalbëtume apie mano patirtá, neþinau jø nuomonës apie atvykusius 

studentus. Pastebëjau, kad bendrauti jie linkæ tarpusavyje (su savais). 

Kas svarbiausia bendraujant su danais, labai sunku atsakyti. Manau, 

tai jau priklauso nuo asmenybiø, o ne nuo tautybiø. Mandagumas ir 

þmogiðkumas daug kur vertinamas, ir Danija ne iðimtis. Tai gana biurokratinë 

ir taisykles, tvarkà mëgstanti ðalis. Jei nenusiþengsi ástatymams, 

nustatytai jø tvarkai – jokiø sunkumø nebus. Susikalbëti èia galima 

daniðkai, angliðkai, tai priklauso nuo þmogaus, su kuriuo bendrauji, 

mokamø kalbø. 

Laisvalaikiu bene populiariausia barai ir klubai, privatûs vakarëliai, 

susibûrimai. Kiti laisvalaikio leidimo bûdai jau priklauso nuo asmeniniø 

prioritetø. 

Ryðius su Lietuva palaikiau elektroniniu paðtu, pasikalbëdavau internetu, 

telefonu. 

Tuo metu, kai buvau Danijoje, lietuviai studentai buvo susibûræ, 

131

daug laiko esame praleidæ kartu. Buvome lietuviø pranciðkonø vienuolio 

laikomose miðiose. 

Gráþau, iðvykti neketinu. 

132 

DANIJA 

Negalima abejoti danø nacionalizmu 

Airë, 30 metø, administratorë, 6 metai 

Danijoje 

Danija – draugiðka, socialiai stabili ðalis. Èia nepavojinga gyventi. 

Tik yra vienas didþiausiø barjerø – danø kalba, kurá áveikti gana sunku 

(dël ávairiø prieþasèiø). 

Iðvykau, nes Ðiauliuose trûko darbo. Á Danijà pakliuvau atsitiktinai. 

Sunkiausia ið pradþiø buvo suprasti danus, jø kalbà, paproèius. Viena 

danø ðeima padëjo sutvarkyti formalumus. 

Dirbu administratore. Iðgirdau, kad reikia darbuotojo, ir kreipiausi. 

Dirbu 37 valandas per savaitæ, turiu visas socialines garantijas, be to, 

darbdavys dar papildomai apdraudë privaèioje klinikoje. Gaunu vidutinio 

dydþio atlyginimà. Kà dirba kiti atvykëliai, neþinau. Mano paþástami 

dirba parduotuvëse, statybose, keli yra inþinieriai, keli – kompiuterininkai. 

Santykiai su darbdaviais ir kolegomis geri. Mano darbe nebûtina 

net daniðkai kalbëti, nes pas mus internacionalinë aplinka. Pats darbas 

gana rutiniðkas, nëra ádomybiø ar linksmybiø, deja. Tiesa, smagu paûþti 

su bendradarbiais kassavaitiniuose penktadienio vakarëliuose, iðgerti 

stiklà alaus ar vyno (banko sàskaita). 

Danø visokiø yra. Vieni net labai linkæ bendrauti, kiti – visai nelinkæ. 

Ðiaip ar taip, daugiau á ðaltàjà pusæ. Á atvykëlius jie þiûri truputá átariai, 

bet ne neigiamai, jei esi europietis. Svarbiausia jiems – ðeima ir geras 

darbas. Negalima abejoti danø nacionalizmu. 

Susikalbëti èia galima anglø kalba (Zelandijos saloje ir ðiaurinëje 

Jutlandijos dalyje) ir vokieèiø kalba (pietinëje Jutlandijos dalyje). Danai 

supranta ðvedø ir norvegø kalbas. Taip pat bendrauju su atvykëliais ið 

Rusijos, Venesuelos, Brazilijos.

DANIJA 

Laisvalaikiu èia mëgstamiausi vakarëliai, diskotekos, karaokë barai, 

pasilinksminimø parkai. 

Atvykau viena, mano ðeima miðri, kol kas neturiu prieþasties stengtis 

iðlaikyti lietuvybæ. Santykiai su Lietuvoje likusiais artimaisiais labai 

nepasikeitë. Susiskambinam kas savaitæ. Tik va, pasimatom vos kartà 

per metus, nebûnam kartu per ðventes. 

Tarp Danijos lietuviø, ko gero, yra ðiek tiek pavydo tiems, kuriems 

sekasi. Yra ásikûrusi lietuviø bendrija, turinti 90 registruotø nariø. Rengiamos 

ðventës, iðkylos, iðvykos, minëjimai. Veikia knygø klubas (skaitome 

Lietuvoje pirktas knygas). Að esu bendrijos narë. 

Sunkiausia man iðtverti namø ilgesá 

Ieva, 22 metai, ekonomikos studentë, 9 

mënesiai Danijoje 

Danijoje jauèiuosi saugi, bet þmonës èia ðaltoki. Atvykau mokytis – 

laimëjau konkursà. Sunkiausia man iðtverti namø ilgesá, bet padeda optimistinis 

poþiûris á gyvenimà ir supratimas, kad tai yra laikina. 

Danijos þmonës ðaltoki, bet malonûs. Neigiamos nuomonës apie 

atvykëlius negirdëjau. Danai vertina atvirumà ir yra labai liberalûs. Susikalbëti 

galima daniðkai ir angliðkai. Daug bendrauju su þmonëmis ið 

viso pasaulio. 

Laisvalaikiu èia populiariausia bendrauti su draugais prie alaus bokalo, 

eiti á koncertus, kitus renginius. 

Atvykau èia viena, su Lietuvoje likusia ðeima ir draugais bendraudavau 

telefonu, elektroninëmis bendravimo priemonëmis. Santykiai tarp 

Danijos lietuviø draugiðki, vyksta lietuviø bendruomenës veikla, kartais 

joje dalyvaudavau. Ketinu dar iðvykti studijuoti. 

133

134

ISPANIJA 

Ispanija; Ispanijos Karalystë 

España; Reino de España 

Sostinë Madridas 





J 

Vëlai vakare á vieðbuèio duris kaþkas pabeldë: 

– Kas ten? – paklausë durininkas. 

– Donas Miguelis Anvarias di Consuelas Lucia de Navarra! – 

pasigirdo ið uþ durø. 

– Gerai, – tarë durininkas, – uþeikite, tik paskutinis tegu 

uþdaro duris! 

135

136


VIZA 

Ispanija ir Lietuva priklauso Europos Sàjungai, todël á Ispanijà vykstantiems 

Lietuvos pilieèiams vizø nereikia, pakanka turëti pasà arba asmens 

tapatybës kortelæ. Jie turi teisæ atvykti ir bûti ðalyje, bet ne ilgiau 

kaip 3 mën. per pusæ metø. Norint likti Ispanijoje ilgesniam laikui, privaloma 

gauti leidimà gyventi ðalyje. 


Leidimas laikinai gyventi Ispanijoje iðduodamas nuo 3 mënesiø iki 

vieneriø metø laikotarpiui, o nuolatinis – 5 metø laikotarpiui, po kurio 

gali bûti pratæstas. Dël leidimo gyventi Ispanijoje turite kreiptis á artimiausià 

Uþsienieèiø registracijos biurà (Oficina de Extranjeros) arba policijos 

poskyrá, kuriame yra uþsienieèiø padalinys. Tam, kad gautumëte ðá 

leidimà, jums reikës pateikti darbo sutartá arba universiteto paþymà, jog 

studijuojate Ispanijoje, arba árodymà, kad turite pakankamai lëðø pragyventi, 

arba árodymà, kad ketinate dirbti savarankiðkai. Leidimas gyventi 

Ispanijoje yra kortelë (Tarjeta de Residencia), kurioje bus áraðytas 

jûsø Uþsienieèio tapatybës numeris (Número de Identidad de Extranjero, 

NIE). Ði kortelë bus pagrindinis jûsø asmens dokumentas gyvenant 

Ispanijoje, jà turësite pateikti atsidarydami sàskaità banke, uþsiraðydami 

á bibliotekà ir panaðiose situacijose. 

Daugiau apie leidimà gyventi Ispanijoje galite suþinoti paskambinæ 

nemokamu telefonu Ispanijoje 900 150 000 (Vidaus reikalø ministerija) 

arba tarptautiniu numeriu (+34) 915 372 423. Uþsienieèiø registracijos 

biurø adresus rasite Vidaus reikalø ministerijos interneto tinklalapyje 

ispanø kalba www.mir.es, skyrelyje Información sobre trá mites → Extranjeros 

→ Directorio. 

DARBAS 

ISPANIJA 


Nuo 2006 m. geguþës 1 d. Lietuvos pilieèiams leidþiama dirbti Ispanijoje 

be jokio specialaus leidimo. 

137



Nemaþai skelbimø apie darbà Ispanijoje galite rasti specialiuose interneto 

tinklalapiuose, pavyzdþiui: 

www.acciontrabajo.com 

www.ceta.es/trabajo 

www.hispamerica.com/gr/30/inicio.htm 

www.digigrup.com/centro/index.html 

www.tdi.es/job-e.htm 

www.accion-bancoempleohild.com 


Ispanijoje leidþiama daugiau kaip 100 laikraðèiø ir beveik kiekviename 

jø yra darbo skelbimø skyrelis. Daugiausia darbo pasiûlymø spausdinama 

sekmadienio numeriuose. Jø rasite ir vietiniuose bei regioniniuose 

laikraðèiuose. Vokieèiø, anglø ar prancûzø kalbomis leidþiamuose laikraðèiuose 

taip pat bûna siûloma darbo, tik reikia mokëti tà uþsienio kalbà – 

tai vienas pagrindiniø reikalavimø. Tarptautinëje spaudoje daþniausiai skelbiamos 

darbo vietos techniniam ar vadovaujanèiajam personalui. Profesiniuose 

leidiniuose galima rasti specializuotø darbo pasiûlymø. 

Didieji laikraðèiai turi interneto svetaines, kuriose taip pat yra darbo 

skelbimø skyreliai: 

El Mundo – www.elmundo.es 

El Pais Cultural – www.elpais.com 

El Pais Digital – www.elpais.es 

ABC Electronico – www.abc.es 

La Razon – www.larazon.es 

El Periodico – www.elperiodico.es 

Galicia Nova – www.galicianova.com 

El Europeo – www.eleuropeo.com 

La Estrella Digital – www.estrelladigital.es 

Sur in English – www.surinenglish.com 

Kiosco Internet – www.kiosco.net 

Nacionalinë ir regioninë spauda – www.mir.es/oris/enlaces/prensa.htm 

138 

ISPANIJA

ISPANIJA 

PER RADIJÀ 

Keturios didþiausios Ispanijos radijo stotys – RNE, Cadena SER, Cadena 

COPE ir Onda Cero – ir regioninës radijo stotys rengia specialias 

laidas, kuriose skelbia darbo pasiûlymus. 

PER TELEVIZIJÀ 

Ispanijoje yra gerai þinoma TV2 televizijos laida Aqui hay trabajo 

(„Ðtai darbas“), kurioje skelbiami darbo pasiûlymai. Ði laida rodoma pirmadieniais–penktadieniais 

9.30 val. Plaèiau apie jà skaitykite internete 

(www.rtve.es/tve/program/empleo/index.html). 

VALSTYBINIAI ÁDARBINIMO BIURAI 

Visi asmenys nuo 16 metø, ieðkantys darbo Ispanijoje, gali kreiptis á 

Ispanijos valstybinës ádarbinimo tarnybos (INEM) biurus. Registruojantis 

reikia pateikti galiojantá asmens dokumentà ir deklaruoti gyvenamàjà 

vietà. Ten jums bus suteikiama informacijos apie jums tinkamas darbo 

vietas bei profesiná mokymà, paaiðkinamos galimybës mokytis ar persikvalifikuoti. 

Ðiø biurø paslaugos yra nemokamos. Uþsiregistravæ asmenys 

nustatytu laiku turi atnaujinti savo praðymà bei praneðti apie pasikeitimus. 

Ádarbinimo biurø adresus galite rasti Ispanijos valstybinës ádarbinimo 

tarnybos (INEM) tinklalapyje www.inem.es. 


Ieðkodami darbo galite kreiptis ir á privaèias ádarbinimo agentûras. 

Tiesa, èia uþ paslaugas reikës sumokëti tam tikrà mokestá. Tokiø agentûrø 

adresus rasite Ispanijos valstybinës ádarbinimo tarnybos interneto svetainëje 

(www.inem.es), skyrelyje Other information/Placement Agencies. 

LAIKINO ÁDARBINIMO TARNYBOS (ETT) 

Privaèios laikino ádarbinimo tarnybos padeda susirasti laikinø darbø. 

Tai gali bûti keliø valandø, dienø ar savaièiø darbas. Ðis variantas gali 

bûti naudingas norint ðiek tiek uþsidirbti, kol susirasite nuolatinæ darbo 

vietà. Be to, kokia nors ámonë, kurioje dirbate laikinai, gali pasiûlyti jums 

ilgalaiká darbà. Tiesa, laikino ádarbinimo tarnyboms reikia sumokëti tam 

tikrà procentà nuo gaunamo atlyginimo. Laikino ádarbinimo tarnybø 

sàraðus ir adresus galite rasti geltonuosiuose puslapiuose (www.pagi- 

139

nas-amarillas.es) bei Ispanijos socialiniø paslaugø ir darbo ministerijos 

registre, skyrelyje Empresas de Trabajo Temporal (www.mtas.es/empleo/ 

ett-OIA/inicio.htm). 

Keliø didþiausiø tarnybø interneto tinklalapiai: 

Adecco – www.adecco.es 

Alta Gestión – www.altagestion.es 

Computrabajo – www.computrabajo.es 

Flexiplan – www.flexiplan.es 

Laborman – www.laborman.es 

Manpower – www.manpower.es 

People – www.people-ett.com 

Select – www.selectett.es 

Synergie – www.synergie-ett.com 

Vedior – www.vedior.es 


EURES (European Employment Services) – tai Europos uþimtumo 

tarnybø ir jø socialiniø partneriø bendradarbiavimo tinklas, ákurtas Europos 




EURES patarëjø Lietuvoje rasite didþiøjø Lietuvos miestø Darbo birþos 

skyriuose. Susisiekite su EURES Lietuvoje ir gausite daugiau informacijos 

apie Ispanijà. 

Aplankykite EURES tinklalapius: 


· Lietuvos – www.ldb.lt/eures. 

140 

ISPANIJA 

BÛSTAS 

BÛSTO NUOMA 


Jeigu ketinate nuomotis gyvenamàjá bûstà Ispanijoje, skelbimø ieðkokite 

visos ðalies ir regioniniuose laikraðèiuose. (Didþiøjø laikraðèiø interneto 

svetainiø adresus minëjome anksèiau, skyrelyje „Darbo paieðka“). 

Daug ir ávairiø nuomojamø bûstø skelbimø galësite rasti internete (www.segundamano.es). 

Jø bûna ir universitetø skelbimø lentose.

ISPANIJA 


Ieðkoti bûsto jums gali padëti nekilnojamojo turto agentûros. Uþ 

suteiktas paslaugas joms paprastai reikia sumokëti maþdaug tokià sumà, 

kiek kainuoja iðsinuomoto bûsto vieno mënesio nuoma. Nekilnojamojo 

turto agentûrø adresus rasite geltonuosiuose puslapiuose (www.paginas-amarillas.es). 


Susiradæs tinkamà bûstà, su jo ðeimininku sudarykite nuomos sutartá. 

Nors þodiniai susitarimai taip pat laikomi ápareigojanèiais, patartina 

sutartá sudaryti raðtu. Nuomos sutartims tinka standartinë sutarties 

forma, kurià galima nusipirkti tabako krautuvëlëse. Paprastai nuomininkas 

turi sumokëti nuomotojui vieno mënesio nuomos mokesèio dydþio 

uþstatà. 

BÛSTAS JAUNIMUI 

Jaunimo instituto (INJUVE) programa „Jaunimo aprûpinimas bûstu“ 

skirta jauniems (18–30, kartais iki 35 metø) þmonëms, kuriø mënesinis 

atlyginimas didesnis negu 1,5 nustatyto minimalaus atlyginimo (jeigu asmuo 

negauna jokiø pajamø arba jo gaunamos pajamos yra maþesnës negu 

1,5 minimalaus atlyginimo, pasinaudoti ðioje programoje numatytomis 

paslaugomis galima tik sumokëjus uþstatà). Pagal ðià programà teikiama 

informacija, susijusi su bûsto nuoma, taip pat galima iðsinuomoti 

bûstà uþ maþesnæ negu rinkos kainà. Ðià programà vykdanèiø biurø sàraðà 

rasite interneto tinklalapyje www.injuve.mtas.es, skyrelyje Directorio. 

Daugiau informacijos jums suteiks Jaunimo institutas (tel. (+34) 913 

637 620, faks. (+34) 913 093 066, el. paðtas viviendaempleo@mtas.es). 

SEZONINIS GYVENAMASIS BÛSTAS 

Jei á Ispanijà atvykstate tik trumpam, ávairiose turizmo agentûrose 

galite gauti sàraðus gyvenamøjø bûstø trumpalaikei nuomai. Paprastai 

tokie gyvenamieji bûstai bûna senuosiuose miestø rajonuose, nauji arba 

renovuoti. 

141

INFORMACIJA APIE BÛSTO NUOMÀ 

Jei turite sunkumø dël bûsto nuomos, galite kreiptis á Municipaliná 

vartotojø informacijos biurà (Oficina Municipal de Informacion al Consumidor, 

OMIC) arba á vartotojø asociacijas, Vartotojø arbitraþo tribunolà. 

Visø ðiø organizacijø adresus bei kitos naudingos informacijos rasite 

Nacionalinio vartotojø instituto interneto tinklalapyje www.consumoinc.es/directorio/interior/omic/omic.htm. 

Naudingos informacijos apie bûsto nuomà bei praktiniø patarimø 

taip pat rasite interneto tinklalapyje www.civilia.es/vivienda/alquiler/alquiler.html. 


Norëdami nusipirkti gyvenamàjá bûstà Ispanijoje, skelbimø galite 

ieðkoti tuose paèiuose ðaltiniuose kaip ir ketindami já iðsinuomoti. O jei 

norite profesionalios pagalbos, kreipkitës á vietinæ nekilnojamojo turto 

agentûrà. Agentûrø adresus rasite geltonuosiuose puslapiuose (www.paginas-amarillas.es). 

Prieð perkant bûstà, reikës nustatyti jo vertæ (nekilnojamojo turto 

ávertinimas gali kainuoti iki 1% vertinamo bûsto rinkos vertës). Nekilnojamojo 

turto ásigijimo sandoris turi bûti patvirtintas notaro. Turto vertinimo 

ir notaro paslaugø iðlaidas paprastai apmoka pirkëjas. Bankuose 

galite gauti informacijos apie nekilnojamojo turto ákeitimà, sàlygas ir 

tvarkà. 

Tinklalapyje www.st-tasacion.es/inicio.html rasite leidiná Boletin ST. 

Jame yra naudingos informacijos apie nekilnojamojo turto kainas Ispanijos 

regionuose bei ekspertø vertinimø dël galimø kainø pokyèiø. 

KOMUNALINËS PASLAUGOS 

Valstybinë bendrovë Red electricia de Espana (REE) techniðkai priþiûri 

elektros tiekimà á visus ðalies regionus. Taèiau po elektros energijos 

sektoriaus decentralizavimo atskiruose ðalies regionuose elektros energijà 

tiekia skirtingos bendrovës: Iberdrola (www.iberdrola.com), Endesa 

(www.endesa.es), Unión Fenosa (www.unionfenosa.es) ir Hidroeléctrica 

del Cantá brico (www.h-c.es). Greièiausiai jûsø nuomojamame ar perkamame 

bute jau bus ávesta elektra, tereikës pasidomëti, kuri bendrovë 

ðià paslaugà teikia. 

142 

ISPANIJA

Visuose Ispanijos miestuose dujø tiekimas centralizuotas. Uþ dujas 

mokama pagal skaitikliø rodmenis. Plaèiai paplitusios centrinio bei individualios 

elektrinio ðildymo sistemos. Taèiau viryklëms daugelyje namø 

vis dar naudojamos butano dujos, pristatomos á namus balionais (bombonas). 

Sàskaitos uþ visas ðias paslaugas pateikiamos kas antrà mënesá. Jas 

reikëtø apmokëti laiku, nes gali bûti nutrauktas paslaugos teikimas. 

Beveik visø namø gyventojai kartu padengia namo bendrijos iðlaidas 

uþ paslaugas (durininko, budëtojo, laiptinës valymo, sodo, baseino 

prieþiûros ir kt.). Pasidomëkite, ar ðios iðlaidos átrauktos á jûsø nuomos 

mokestá. 

SVEIKATA 

ISPANIJA 


Visi þmonës, gyvenantys Ispanijoje, nesvarbu, kokios jie pilietybës, 

draudþiami valstybiniu sveikatos draudimu. Tereikia prisiregistruoti artimiausioje 

savivaldybëje ir gavus paþymà kreiptis á Socialinio draudimo 

skyriø (www.seg-social.es), kad jums bûtø iðduota socialinio draudimo 

kortelë ir suteiktas numeris, pagal kurá iðduodamas sveikatos paþymëjimas. 

Norint gauti nemokamà sveikatos draudimo kortelæ, reikia kreiptis 

á artimiausià sveikatos prieþiûros centro INGESA (ankstesnis pavadinimas 

INSALUD) skyriø. Informacijos apie centrus kiekviename regione bei 

reikiamus dokumentus galima rasti internete (www.ingesa.msc.es). 

Jeigu dirbate Ispanijoje ir mokate socialinio draudimo ámokas, jums 

bus iðduota socialinës apsaugos kortelë, kurioje bus suraðyti jûsø asmens 

duomenys bei socialiniø ámokø mokëtojo numeris, kuris árodo, 

kad jûs turite teisæ á medicinos prieþiûrà ir gydymà Ispanijos sveikatos 

prieþiûros ástaigose. Sveikatos draudimas padengia 60% gydytojo skirtø 

vaistø kainos. 

Jei nemokate socialinio draudimo ámokø, jums gali bûti taikomi 

tam tikri apribojimai, kai lankysitës pas gydytojà, pavyzdþiui, neiðraðomi 

tam tikri vaistai. Taèiau jûs vis tiek bûsite priimtas. 

LIGOS ATVEJU 

Ispanijos sveikatos prieþiûros centrø bei ligoniniø sàraðà rasite internete 

(www.msc.es). 

143

Privaèiø gydymo ástaigø sàraðà rasite geltonuosiuose puslapiuose 

(www.paginas-amarillas.es). 

Smulkesnës informacijos teiraukitës INSS ar INGESA: 

Nacionalinis socialinës apsaugos institutas 

(Instituto Nacional de la Seguridad Social) 

Padre Damián 4–6 

28036 Madrid 

Tel. 915 688 300 

Interneto svetainë www.seg-social.es 

144 

ISPANIJA 

Nacionalinis sveikatos prieþiûros institutas 

(Instituto Nacional de Gestión Sanitaria) 

Alcalá 56 

28071 Madrid 

Tel. 913 380 365 

Interneto svetainë www.ingesa.msc.es 

VAISTAI 

Daugumos Ispanijos vaistiniø darbo laikas toks pat kaip kitø ástaigø. 

Kai kurios vaistinës dirba ir savaitgaliais, ir net iðtisà parà. 



ÁMOKOS 

Jei Ispanijoje dirbate legaliai, socialinio draudimo ámokø dalá moka 

jûsø darbdavys, o kita jø dalis iðskaièiuojama ið jûsø atlyginimo. Visais 

formalumais paprastai pasirûpina darbdavys. Darbuotojai sugrupuojami 

á atskiras grupes, kiekvienai darbuotojø grupei yra nustatyti skirtingi 

socialinio draudimo ámokø dydþiai. Minimalus atlyginimas, nuo kurio 

privaloma mokëti socialinio draudimo ámokas, yra apie 420 EUR per mënesá. 

Savarankiðkai dirbantys asmenys uþ socialiná draudimà moka maþiau, 

taèiau jie nëra apdraudþiami nedarbo draudimu.

ISPANIJA 

IÐMOKOS 

Nacionalinis socialinës apsaugos institutas (INSS) skiria iðmokas mirties, 

senatvës, laikino darbingumo netekimo, naðlaièiø, naðliø, profesiniø 

ligø bei nelaimingø atsitikimø darbe atvejais. Daugiau informacijos 

praðykite artimiausiame INSS skyriuje. Skyriø adresus rasite tinklalapyje 

www.seg-social.es, skyrelyje Direcciones y teléfonos. Nedarbo draudimà 

tvarko Ispanijos valstybinë ádarbinimo tarnyba (INEM) (www.inem.es). 

MOKESÈIAI 

MOKESÈIØ SISTEMA 

Ispanijoje mokami tiesioginiai ir netiesioginiai mokesèiai. Tiesioginiais 

mokesèiais apmokestinamas turtas ir pajamos, o netiesioginiais – 

prekës ir paslaugos. 


Asmens pajamø mokesèiu (Impuesto sobre la Renta de las Personas 

Fisicas, IRPF) apmokestinamos fiziniø asmenø per metus gautos pajamos 

– darbo ir profesinës veiklos pajamos bei kapitalo pajamos. Ispanijoje 

taikomas progresyvinis mokesèiø tarifas – kuo didesnës pajamos, tuo didesni 

mokesèiai. Konkreèiais atvejais taikomos mokesèiø nuolaidos. 

Asmuo laikomas Ispanijos gyventoju, jei per mokestiná laikotarpá 

(metus) bent 183 dienas gyvena ðalyje. Tiesa, sprendþiant, kuriai valstybei 

jis turi mokëti mokesèius, gali bûti atsiþvelgta ir á jo ðeimos gyvenamàjà 

vietà, artimiausius asmeninius ir verslo ryðius, registracijos vietà 

bei vietà, kurioje vykdo pagrindinæ savo veiklà. Jei nustatoma, kad þmogus 

turi mokëti mokesèius Ispanijoje, tuomet mokesèiai bus skaièiuojami 

nuo jo pajamø, gautø bet kurioje ðalyje. Mokesèiai yra atskaitomi 

nuo deklaruotø metiniø pajamø. Taigi geguþës–birþelio mënesiais kiekvienam 

privaloma deklaruoti visas per metus gautas pajamas toje ðalyje, 

kurioje dirba ir kuriai privalo mokëti mokesèius. Pajamø nuslëpimas arba 

pavëluotas deklaravimas laikomas nusikaltimu ir uþ tai gali bûti skiriamos 

nuobaudos. 

ES valstybës yra pasiraðiusios dvigubo apmokestinimo iðvengimo 

sutartis (CDI), kad nebûtø apmokestinamos tos paèios pajamos asmenø, 

gyvenanèiø arba dirbanèiø keliose ES valstybëse. 

145

146 

ISPANIJA 

PILIETYBË IR SANTUOKA 

ISPANIJOS PILIETYBË 

Teisæ praðyti Ispanijos pilietybës ágyjate, jei ðioje ðalyje pragyvenate 

ne maþiau kaip deðimt metø. Tiesa, tam tikrais atvejais ðis laikotarpis 

gali bûti sutrumpintas iki penkeriø, dvejø ar net vieneriø metø. Tai ámanoma 

tais atvejais, kai kreipiasi asmuo, turintis pabëgëlio statusà, arba 

asmuo, kilæs ið Pietø Amerikos, arba asmuo, susituokæs su ispanø tautybës 

arba Ispanijos pilietybæ turinèiu asmeniu. Kad gautumëte Ispanijos 

pilietybæ, privaloma atsisakyti Lietuvos pilietybës. 

SANTUOKA 

Jei norite susituokti Ispanijoje, kreipkitës á Civiliná registrà (Registro 

Civil) pagal gyvenamàjà vietà ir pasiteiraukite, kokiø dokumentø tam 

reikia. Plaèiau apie reikalingus dokumentus skaitykite Lietuvos Respublikos 

ambasados Ispanijoje interneto tinklalapyje www.emblituania.es/ 

santuoka.html. 

AMBASADOS 

Ispanijos Karalystës ambasada Lietuvos Respublikoje 

Algirdo g. 4 


Tel. (8 5) 231 3961 

Faks. (8 5) 231 3962 

El. paðtas emb.vilnius@mae.es 

Lietuvos Respublikos ambasada Ispanijos Karalystëje 

Calle Pisuerga 5 

28002 Madrid 

Tel.: (+34) 913 102 075, (+34) 917 022 118 

Faks.: (+34) 915 647 992, (+34) 913 104 018 

El. paðtas konsulinis.es1@urm.lt 

Interneto svetainë www.emblituania.es 

Konsuliniame skyriuje lankytojai priimami pirmadieniais, antradieniais, 

ketvirtadieniais ir penktadieniais nuo 10.00 iki 13.00 val. Treèia-

dieniais, ðeðtadieniais, sekmadieniais ir ðvenèiø dienomis lankytojai nepriimami. 

Konsultacijos telefonu teikiamos pirmadieniais–penktadieniais 

nuo 14.00 iki 17.00 val. 

TRANSPORTAS 

ISPANIJA 

LËKTUVAI 

Valstybinë Ispanijos oro linijø bendrovë yra Iberia (www.iberia.es), 

ji siûlo tarptautinius ir vietinius skrydþius. Dvi didþiausios vietiniø oro 

linijø bendrovës Ispanijoje yra Spanair (www.spanair.es) ir Air Europa 

(www.air-europa.com). Á didþiausius ir labiausiai turistø lankomus ðalies 

miestus skraidina visos didþiosios tarptautiniø oro linijø bendrovës. 

TRAUKINIAI 

Traukiniai yra gana paplitusi susisiekimo priemonë Ispanijoje. Tai 

palyginti nebrangus keliavimo bûdas. Lëtieji regioniniai traukiniai kartais 

bûna ne itin tvarkingi, o greitieji traukiniai, vadinamieji AVE, daþniausiai 

yra tvarkingesni, juose yra oro kondicionieriai, ðildymas, didesnius 

atstumus jie nuvaþiuoja kur kas greièiau nei automobilis. Traukiniø tvarkaraðèius 

bei kainas rasite tinklalapyje www.renfe.es. 

AUTOBUSAI 

Autobusus Ispanijoje þmonës daþniausiai renkasi, kai reikia vaþiuoti 

netoli, pavyzdþiui, á uþmiestá, iki paplûdimio. 

AUTOMOBILIS 

Dauguma greitkeliø yra nemokami, tik uþ kai kurias atkarpas reikia 

mokëti tam tikrà mokestá. Automagistralëse didþiausias leistinas greitis 

yra 120 km/val., o gyvenvietëse – 50 km/val. Vairuotojui privaloma su 

savimi turëti vairuotojo paþymëjimà ir automobilio draudimo paþymà, 

bûtina prisisegti saugos dirþà. 

AUTOSTOPAS 

Keliauti autostopu nepavojinga, taèiau tai nelabai áprastas bûdas 

keliauti Ispanijoje. 

147

MIESTO VIEÐASIS TRANSPORTAS 

Nedideliø miesteliø vieðasis transportas – autobusai, o didesniuose 

dar bûna metro ir tramvajø. Kai kuriuose miestuose galima ásigyti bilietø, 

kurie galioja ávairioms vieðojo transporto priemonëms. 

DVIRATIS 

Vaþinëtis dviraèiais mëgsta ir jauni, ir vyresni þmonës. Populiaru 

þygiai, ilgesnës iðvykos dviraèiais. Tiesa, dviraèiø takai nëra labai gerai 

árengti. 

148 

ISPANIJA 



Ispanijoje yra keletas fiksuotojo ryðio operatoriø. Jeigu jûsø namuose 

dar nëra telefono, galite pasirinkti vienà ið ðiø bendroviø: Telefonica 

(www.telefonica.es), Airtel, Jazztel (www.jazztel.com), Retevision 

(www.retevision.es), UNI 2 (www.uni2.es), aLÓ (www.alo.es). Telefono 

ryðys prijungiamas paprastai per 7–15 dienø. Skirtingø telefono ryðio 

bendroviø sàraðas ir siûlomi pokalbiø tarifai pateikiami interneto svetainëje 

www.teltarifas.com. 

MOBILUSIS TELEFONAS 

Ðalies viduje pigiau skambinti mobiliuoju telefonu. Pagrindinë mobiliojo 

ryðio bendrovë yra Telefonica Movistar (www.telefonica.es, trumpasis 

numeris 1485). Kitos bendrovës: Vodafone (www.vodafone.es, tel. 

607 123 000) ir Amena (www.amena.com, tel. 656 001 470, trumpasis 

numeris 470). Ar sudarysite sutartá, ar pirksite iðankstinio mokëjimo korteles 

– ne taip svarbu, nes tarifai nesiskiria. Pigiau gali kalbëti þmonës, 

kurie naudojasi to paties tinklo paslaugomis. 

TAKSOFONAI 

Pagrindinëse miestø gatvëse yra telefono bûdeliø, jose rasite paaiðkinimus, 

kaip naudotis vieðaisiais telefono aparatais. Dauguma ðiø 

aparatø priima monetas arba 6 ir 12 EUR vertës telefono korteles, jos 

parduodamos paðte ir tabako krautuvëlëse.

ISPANIJA 


· Ispanijos tarptautinis kodas +34 

· Nacionalinio pobûdþio informacija teikiama telefonu 11818, informacija 

apie tarptautinius skambuèius teikiama paskambinus telefonu 

11825 

· Bendrasis pagalbos numeris 112 

· Techninë pagalba kelyje 900 123 505 

· Policija: valstybinë – 091, vietos – 092 

· Raudonasis Kryþius 913 354 545 

· Civilinë sauga 1006 

· Sanitarinë tarnyba 061 

· Ugniagesiø tarnybos numeris kiekviename mieste kitoks (Madride – 

915 889 111, Barselonoje – 932 915 353) 

PAÐTAS 

Paðto þenklø galima ásigyti paðto skyriuose ir tabako krautuvëlëse. 

Pagrindinëse miesto gatvëse nesunkiai rasite laiðkø dëþutes ir galësite 

iðsiøsti savo laiðkus. Dël siuntiniø siuntimo kreipkitës á artimiausià paðto 

skyriø. Informacijos apie visas Ispanijos paðto teikiamas paslaugas rasite 

internete (www.correos.es). 

RELIGIJA 

94% Ispanijos gyventojø iðpaþásta katalikybæ. Religija yra labai svarbi 

ðios ðalies þmoniø gyvenime. Tai atsispindi jø gyvenimo bûde, màstyme 

ir moralëje, mene ir architektûroje. Ispanø religingumas pasiþymi ypatingu 

dþiaugsmingumu – beveik kiekviena ispanø ðventë turi religiná pagrindà, 

baþnytinës procesijos ypaè spalvingos, iðpuoðtos gëlëmis, lydimos 

þmoniø ðypsenø bei geros nuotaikos. 

KALBA 

Ispanijoje valstybinë kalba yra ispanø. Bendrinë ispanø kalba susiformavo 

kastilø tarmës pagrindu. Taèiau jei planuojate apsigyventi Galicijoje, 

Katalonijoje, Baskijoje ar Balearø salose, reikëtø mokytis tuose 

regionuose vartojamø kalbø – baskø, katalonø ir galisø. Jos taip pat turi 

oficialø statusà. Ispanijoje yra ir daugiau ne taip plaèiai paplitusiø vietiniø 

dialektø. Mokantiems tik anglø, vokieèiø ar prancûzø kalbas susiras- 

149

ti darbà ðioje ðalyje bus labai sunku, nebent trumpalaiká turizmo sektoriuje 

salose ar pakrantëje. 

Anglø–ispanø kalbø þodynas internete: 

www.freedict.com/onldict/onldict.php 

Nemokami ispanø kalbos pagrindai anglø kalba internete: 

www.studyspanish.com 

www.bbc.co.uk/languages/spanish/index.shtml 

Jei pasiryþote lankyti ispanø kalbos kursus, galite kreiptis á Servanteso 

institutà (Cervantes Institute). Jo skyriø yra ávairiose ðalies vietose, 

jø adresus galite rasti internete (www.cervantes.es). 

KULTÛRA 

Ispanija yra treèioji ðalis pasaulyje pagal Pasaulio paveldo paminklø 

skaièiø. Ðalyje gausu ávairiø laikotarpiø statiniø – nuo romënø miestø, 

gotikiniø katedrø iki moderniosios architektûros ðedevrø (Antonio 

Gaudi darbai Barselonoje). Ispanijos ðvietimo ir mokslo ministerijos tinklalapyje 

(www.mec.es) rasite daugiau informacijos apie kiekvieno regiono 

kultûros paveldo paminklus. 

Ðioje ðalyje yra labai daug meno galerijø ir muziejø, kuriuose galite 

pamatyti ir pasaulinio garso menininkø kûriniø, ir moderniojo meno atstovø 

darbø bei eksperimentø. Ispanijos kultûros ministerijos interneto 

tinklalapyje (www.mcu.es), skyrelyje Bellas Artes, Museos y Patrimonio, 

rasite svarbiausiø valstybiniø muziejø ir jø adresø sàraðà. Dauguma muziejø 

pirmadieniais nedirba, o sekmadieniais áëjimas á valstybinius muziejus 

nemokamas. 

Neatsiejama Ispanijos kultûrinio gyvenimo dalis – fiestos. Joms vykstant 

miestø gatvëmis traukia didþiulës procesijos, skamba dainos, vyrauja 

linksma nuotaika. Fiestos daþnai turi religiná pagrindà. Ypaè daug 

religiniø ðvenèiø ávairiuose miestuose vyksta Velykø laikotarpiu. Þinomiausios 

turistø pamëgtos fiestos yra tradicinës buliø bëgtynës Pamplonoje, 

pomidorø karas (La Tamatina) Bunolo mieste (Valensijoje), vandens 

ðventë Valagaracia de Arousoje. 

Tradicinë ispanø pramoga – korida. Tai þmoniø kova su buliumi, 

kurá ið pradþiø áerzina raudonu audeklu, paskui bado ietimi ir galiausiai 

nuduria ðpaga. 

Visame pasaulyje þinomas flamenkas – tradicinis ispanø ðokis. Gali- 

150 

ISPANIJA

ISPANIJA 

te pamatyti já ðokant kiekviename didesniame Ispanijos mieste ir net 

patys pabandyti já iðmokti. 

Senos operos tradicijos yra Katalonijoje. Pop, rock, jazz ir kitø stiliø 

muzikos þvaigþdës átraukia Ispanijà á savo turø marðrutus. Ibiza laikoma 

elektroninës ir chill-out muzikos sostine. 

Þymûs Ispanijos menininkai: raðytojai Miguelis de Cervantesas, Lope 

de Vega, dailininkai Salvadoras Dali, Joanas Miro, Pablo Picasso, Francisco 

de Goya, architektas Antonio Gaudi, dainininkai Placido Domingo 

ir Jose Carreras. 

Ispanijos ðvietimo, kultûros ir sporto ministerijos leidinyje „Kultûriniø 

paslaugø vadovas“ (Guia de Servicios Culturales) rasite bibliotekø, 

muziejø bei teatrø sàraðà. Ðio leidinio teiraukitës el. paðtu informa.admini@sgt.mcu.es 

arba ieðkokite interneto tinklalapyje www.mcu.es. 

Visuose didesniuose Ispanijos miestuose spaudos pardavimo vietose 

bûna specialiø leidiniø turistams apie lankytinas vietas ir laisvalaikio 

pramogas. Informacijos apie ávairius renginius, kino ir teatro repertuarà 

rasite atskirose daugumos laikraðèiø skiltyse. 

VALIUTA 

Ispanija priklauso euro zonai, taigi jos, kaip ir daugelio Europos 

valstybiø, valiuta yra euras (1 EUR – apie 3,45 LTL). 

Daugelyje parduotuviø be vargo atsiskaitysite debeto ir kredito kortelëmis. 

Pinigus iðsigryninti galite viename ið daugybës bankomatø. 

MAISTAS 

Ispaniðkas maistas labai skiriasi nuo lietuviðko. Èia nerasite juodos 

duonos, vietoj jos ispanai valgo prancûziðkus batonus ir ávairius paplotëlius. 

Tradiciðkai valgoma neriebiai, bet daug. Valgymas ðioje ðalyje yra ir 

bûdas leisti laisvalaiká, ir malonumas, ir bendravimo bei kultûros dalis. 

Pagrindinis dienos valgymas yra gausi vakarienë. 

Per pietø pertraukà dauguma þmoniø uþkandinëse ir restoranuose 

valgo dienos pietus (vadinamàjá Menu), kuriuos paprastai sudaro pirmasis 

ir antrasis patiekalai, desertas ir gërimas. 

Tradicinis ispanø patiekalas – tapas. Tai gali bûti lengvas uþkandis 

prieð pietus ar prie alaus (pvz., alyvuogës ir sûrio ar kumpio gabalëliai), 

arba didesnis ir ávairesnis maisto rinkinys, atstojantis visus pietus. 

151

Ispanijoje yra ir amerikietiðko greitojo maisto, ir turkiðkø kebabø. 

Vasarà panorëjæ greitai uþkàsti mieste, gatvëse galite nusipirkti kreveèiø 

ar sraigiø, subertø á laikraðèio tûtà. Ðioje pietø ðalyje labai mëgstamos 

jûros gërybës – austrës, moliuskai, krevetës ir pan. 

152 

ISPANIJA 

PARDUOTUVËS 


Pigiausia pirkti maisto produktus europietiðkuose prekybos centruose 

Lidl, Plus, Alcampo. Baskijoje paplitæs parduotuviø tinklas Eroski. Vaisiø 

ir darþoviø geriausia ieðkoti turguje – ten jie ir ðvieþesni, ir pigesni. 

DRABUÞIAI, AVALYNË, ÁVAIRÛS DAIKTAI 

Ispanijoje yra visø þinomø tarptautiniø tinklø parduotuviø. El Corte 

Ingles – tai tinklas dideliø prekybos centrø, kuriuose bûna visko po 

vienu stogu. Kiti didesni prekybos centrai: Eroski, Alcampo ir Carrefour. 

Pigiau nei parduotuvëse drabuþiø galima nusipirkti turguje. Daugumoje 

miestø jie vyksta vienà kurià savaitës dienà. Ávairiausiø sendaikèiø, 

knygø, baldø ir rakandø galite aptikti vadinamuosiuose „blusø turguose“. 

Vienas þinomiausiø – El Rastro turgus Madride. 

Naujø ir dëvëtø daiktø galima nusipirkti ir pagal skelbimus – paieðkokite 

jø tinklalapyje www.costamarket.com. 


Parduotuviø darbo laikui, beje, kaip ir visø þmoniø dienotvarkei, 

didþiulæ átakà turi karðtas klimatas. Bûtent todël dauguma parduotuviø 

atidaromos apie 10 val., o vëliau, apie 13.30 val., uþdaromos ir iki 16–17 

val. tæsiasi pertrauka – siesta. Jai pasibaigus parduotuvës vël atidaromos 

ir dirba iki 20 val. Taèiau pastaraisiais metais vis daugëja parduotuviø, 

ypaè dideliø prekybos centrø, kurios neuþdaromos vidury dienos. 


Laisvalaikiu ispanai mielai bendrauja su draugais ir giminaièiais. Labai 

daþnai jie ruoðia pietus bièiuliams arba eina kartu pietauti á restoranà. 

Iðëjæ pasimëgauti naktiniu gyvenimu, daþniausiai neuþsibûna viena-

me bare ar klube, bet traukia ið vienos vietos á kità. Baruose þmonës 

daþnai apskritai ne sëdi, o bûriuojasi prie baro, vaikðtinëja, bendrauja, 

pasklinda lauke. 

Ispanijoje labai didelis kultûros renginiø pasirinkimas. Þmonës mielai 

lanko kinà, teatrà, parodas, koncertus, o tradiciniø ispanø pramogø mëgëjai 

– koridà ir buliø kovas. 

Ispanijoje labai iðplëtota sporto infrastruktûra. Informacijos apie 

sporto centrus rasite Ispanijos ðvietimo ir mokslo ministerijos tinklalapyje 

www.csd.mec.es, o apskritai apie Ispanijos sportà pasiskaitysite uþsukæ 

á interneto svetainæ www.sportec.com. Populiariausia sporto ðaka Ispanijoje, 

þinoma, – futbolas. Ðalies Nacionalinë profesionalø futbolo lyga 

(www.lfp.es) yra viena stipriausiø pasaulyje. 

ÞINIASKLAIDA 

SPAUDA 

Didþiausi Ispanijos dienraðèiai: El Mundo (www.elmundo.es), El País 

(www.elpais.es), ABC (www.abc.es), El Periodico (www.elperiodico.es) ir 

La Vanguardia (www.lavanguardia.es). Baskijoje leidþiamas didelis dienraðtis 

El diario Vasco (www.diariovasco.com). 

TELEVIZIJA 

Didþiausios komercinës televizijos yra Tele 5 ir Antena 3. Televizijos 

ir kino filmai visuomet dubliuoti, juos ágarsina profesionalûs aktoriai. 

Visuomeninë bendrovë Radiotelevision Española (RTVE) transliuoja 

2 nacionalines ir keliolika regioniniø TV programø ispanø, katalonø, 

baskø ir kt. kalbomis. Yra apie 220 privaèiø TV transliuotojø. 


ISPANIJA 


Vaikus jau nuo 4 mënesiø pradedama leisti á lopðelá-darþelá (guardería), 

kurá jie lanko iki 3 metø. Nuo 3 iki 6 metø vaikai lanko darþelá 

(parvulario). Darþeliuose jau pradedama ruoðti vaikus pradinei mokyklai, 

ugdomas jø gebëjimas mokytis. Vedamos muzikos, kalbos, sporto 

pamokëlës, laiko þaidimams skiriama labai nedaug. Daþnai rengiamos 

153

ekskursijos ir iðvykos, net su visai maþais vaikais. Daugumoje darþeliø 

vaikai bûna nuo 9 iki 16 ar 17 val. 

Ispanijoje yra valstybiniø ir privaèiø vaikø darþeliø. Gauti vietà valstybiniuose 

darþeliuose gali bûti sunku, nes norinèiøjø juos lankyti yra 

daug. Pirmenybë teikiama vaikams, kuriø tëvø socialinë padëtis sunkesnë. 

Mokestis uþ vaikø darþelius skiriasi. Daþnai darþelis yra pradinës ar 

net vidurinës mokyklos dalis, tokiu atveju rinkdamiesi darþelá jau renkatës 

ir mokyklà, kurioje vaikas vëliau mokysis. 

MOKYKLOS 

Mokyklos Ispanijoje yra trijø rûðiø: valstybinës, privaèios ir miðrios. 

Valstybinës mokyklos yra nemokamos, tik mokiniai privalo patys ásigyti 

visus vadovëlius. Kaip gauti vietà valstybinëje mokykloje, kur ir kada 

uþsiregistruoti, galite suþinoti, jei kreipsitës á savo administracinio regiono 

Ðvietimo ministerijà. Miðrios mokyklos yra ið dalies finansuojamos 

valstybës, taèiau ir mokiniø tëvai privalo mokëti tam tikrà mokestá, kuris 

priklauso nuo jø gaunamø pajamø dydþio. Privaèios mokyklos paprastai 

yra katalikiðkos arba siûlo sustiprintà socialiniø mokslø ar uþsienio kalbø 

dëstymà. Mokymasis daugumoje privaèiø mokyklø vidutiniðkai kainuoja 

300–400 EUR per mënesá, taèiau yra ir pigesniø, ir gerokai brangesniø 

mokyklø. 


Ispanijoje gyvena itin daug mûsø tautieèiø, todël ir Ispanijos lietuviø 

bendruomenë (ILB) yra gana gausi. Visi neseniai atvykæ mielai kvieèiami 

prisidëti prie bendruomenës veiklos. Daug naudingø patarimø, 

skelbimø ar informacijos apie kaimynystëje gyvenanèius lietuvius galite 

rasti bendruomenës tinklalapiuose: www.lithuanos.com arba www.espana.vhost.lt. 

Ðiuo metu yra ásteigti Alikantës, Andalûzijos, Katalonijos, Madrido, 

Navaros ILB skyriai. 

154 

ISPANIJA 

Lietuviðkos sekmadieninës mokyklëlës vaikams: 

„Saulutë“: 

Navaros regionas, Tudelos miestelis 

Kiekvienà ðeðtadiená 15.00–17.30 val.

„Lietuviukai“: 

Almerijos regionas, Kampohermoso kaimas 

Kiekvienà sekmadiená 10.00–12.00 val. 

„Malûnëlis“: 

C/Colon 60 Guardamar del Segura 03140 Alicante 

Sekmadieniais 12.00–14.00 val. 

ISPANIJA 

Daugiau ir tikslesnës informacijos apie mokyklëles suþinosite kreipæsi 

á Ispanijos lietuviø bendruomenæ. 

Interneto svetainës www.espana.vhost.lt lankytojai dalijasi nuorodomis, 

kur Ispanijoje galima rasti lietuviðkø maisto produktø. 

155

156 

ISPANIJA 

Pirmas þodis, kurá iðmokom tik 

atvykæ, – mañana 

mañana 

Ieva Kuzminskaitë, 26 metai, skrydþiø 

valdymo specialistë, 8 mënesiai 

Ispanijoje 

Iðvykau á Ispanijà dalyvauti Europos Sàjungos finansuojamame 

projekte. Dirbau savanorës darbà. Mano tikslas buvo kartu su kitø Europos 

ðaliø savanoriais organizuoti kampanijà prieð rasizmà. Kartà jau 

buvau buvusi Ispanijoje, man ten patiko, todël norëjau dar kartà sugráþti, 

iðmokti kalbà, kuria þaviuosi. Kadangi prieð iðvaþiuodama jau 

þinojau, kur ir kaip gyvensiu, jokiø problemø ásikuriant nekilo. Viskuo 

pasirûpino mane priëmusi organizacija. Dirbau laisvu grafiku, be atlyginimo, 

bet uþ gyvenamàjà vietà ir maistà buvo sumokama, kiekvienà 

mënesá gaudavau 150 eurø dienpinigiø asmeninëms iðlaidoms. Visais 

socialinio draudimo reikalais pasirûpino programa „Jaunimas“, kurioje 

dalyvavau. Gydymas gyvenant Ispanijoje man buvo nemokamas. 

Daugiausia sunkumø ið pradþiø buvo dël kalbos, nes Ispanijoje maþai 

kas kalba angliðkai. Nemokëdama laisvai kalbëti ispaniðkai jauèiausi 

nevisavertiðkai. 

Lietuvoje esam susidaræ ispanø stereotipà – jie labai bendraujantys, 

draugiðki, „karðti“ vyrai ir pan. Vos tik atvaþiavus supratau, kad jis 

visiðkai klaidingas. Pragyvenusi ten 8 mënesius galiu pasakyti, kad jie 

tikrai linkæ bendrauti, pvz., vaþiuojant metro visà kelià gali kalbëti su 

nepaþástamu þmogumi kaip su geriausiu draugu, bet viskas tuo ir pasibaigs. 

Jie linkæ padëti visose situacijose, tarkim, vieno þmogaus paklausus 

kelio, kitas, pamatæs, kad tau yra aiðkinama, kaip nueiti vienur ar 

kitur, sustoja ir taip pat pradeda aiðkinti. Baigiasi tuo, kad suþinojæs reikiamà 

informacijà tu jau trauki savo keliu, o tie du þmonës vis dar kalbasi 

tarpusavyje, svarsto, kurio pasiûlytas kelias yra geresnis. 

Pietø gyventojai atviresni nei ðiaurës. Apskritai ispanai atviri, draugiðki, 

bet, kad taptum tikru draugu, reikia pasistengti. Kaip jie patys sako, 

– ir tai, mano manymu, tikra tiesa, – jie sunkiai atveria duris á savo 

ðirdá, bet jei jau sugebëjai jas praverti ir áeiti, tai visam gyvenimui tampi 

draugas.

ISPANIJA 

Ðalis tikrai didelë ir labai skirtinga. Pabuvus pietuose, o paskui ðiaurëje, 

atrodo, kad buvai skirtingose ðalyse – ir kraðtovaizdis, ir þmonës 

labai skiriasi. Ðalá sudaro atskiros sritys ir kiekviena jø turi savo kultûrà – 

vienur ji ryðkesnë, kitur – ne taip. Kiekvienoje srityje kalbama savo kalba 

arba dialektu. Atvaþiavæs pamatai, kad tai ne viena Ispanija, kaip atrodë 

prieð iðvykstant. Þmonës ið srièiø, norinèiø nepriklausomybës (Baskijos 

ar Katalonijos) net supyktø, jei juos pavadintum ispanais. 

Man labiausiai patiko Ispanijos klimatas ir þmoniø mokëjimas dþiaugtis 

gyvenimu. Tiesa, kartais supykdydavo neorganizuotumas, polinkis viskà 

atidëlioti rytdienai (pirmas þodis, kurá iðmokom tik atvykæ, – mañana, 

„rytoj“, tai daug kà pasako). Kartais tiesiog imdavo pyktis dël to, kad jie 

visiðkai nemoka planuoti. Taèiau po kurio laiko prie tokio ramaus gyvenimo 

pripranti, prisitaikai ir netgi gráþæs á Lietuvà pasigendi. 

Ispanai labai daug laiko praleidþia lauko kavinëse ir baruose. Skirtingai 

nei Lietuvoje, pagyvenæ þmonës ir net moèiutës, senukai taip pat. 

Þmonës valgo, vaiðinasi gërimais ir kalbasi kalbasi. Naktiniuose klubuose 

ðokama visai ne taip, kaip daugelis mûsø ásivaizduoja (dar vienas stereotipas 

sugriautas). Þinoma, yra specialios vietos, kur ðokama nuostabiai, 

bet dauguma ðoka vos vos judëdami ir kalbëdami kalbëdami. Tai 

ispanai tikrai mëgsta! Populiaru Ispanijoje futbolas, korida. Maþuose 

miesteliuose visà vasarà vyksta ðventës – eisenos, karnavalai, buliø bëgtynës 

gatvëmis ir t. t. 

Pavojai, kylantys gyvenant Ispanijoje, turbût tokie patys kaip ir visose 

kitose ðalyse. Dideliuose miestuose reikia labai saugotis, kad neapvogtø, 

ypaè metro. Kai vieðëjau Ispanijoje, Madride siautëjo gaujos vaikø, 

kurie pagriebdavo þmogaus piniginæ arba telefonà tiesiog nuo staliuko 

kavinëje. Tada vagysèiø buvo taip gausu, kad atëjus á aikðtæ, kur 

daug lauko kaviniø, buvo aiðkiai matyti, jog visi þmonës stengiasi atsisësti 

prie staliukø kuo toliau nuo perëjimo. Þinoma, laikraðèiuose perskaitydavom 

apie visokius nusikaltimus, bet man ten bûnant (aðtuoni 

mënesiai yra gana nemaþai, o namie að tikrai nesëdëdavau), në karto 

nemaèiau muðtyniø, netgi iðgëræ þmonës nesimuða. Ten nebuvo jokio 

nemalonaus iðgërusiø (ir ne tik) vyrø priekabiavimo prie merginø (sugráþusi 

á Lietuvà tai iðkart pajutau). Apskritai Ispanijos gatvëse kur kas 

maþiau girtø þmoniø. Nëra tokio agresyvumo, koká matau èia, Lietuvoje. 

Bet nepatiko, kad jaunimas (ir ne tik) labai mëgsta rûkyti „þolæ“, nors 

157

tai ir nelegalu. Tai daroma netgi kavinëse. Eidamas gatve pro lauko kavinæ, 

gali iðvysti debesëlá ir uþuosti stiprø kvapà – rûkyti „þolæ“ ten áprasta. 

Man darbe sunkiausia buvo suprasti ir susitaikyti su tuo, kad vietiniai 

þmonës daug þada, bet kartais visai nepadaro arba padaro paskutinæ 

minutæ. Tarkim, organizuojam vietiniø jaunimo grupiø koncertà, o 

iki koncerto likus vienai nakèiai dar neþinom, ar bus tame pastate elektra, 

ar ne, nors paþadëta... Mums, ðiaurieèiams, ápratusiems prie tikslaus 

grafiko ir dienotvarkës, tai kainuodavo nemaþai nervø. O santykiai su 

organizacijos nariais buvo gana familiarûs, ir apskritai, kiek pastebëjau, 

visur darbuotojas laikomas þmogumi, nesvarbu koká darbà jis dirba. Pavyzdþiui, 

padavëjo ar kasininko darbas Ispanijoje ir Lietuvoje, darbdaviø 

elgesys su savo darbuotojais yra nesulyginami (galiu lyginti, nes turiu 

tokio darbo Lietuvoje patirties). Lietuvoje ðá darbà galima prilyginti 

vergovei. 

Dalyvaujant projekte ádomiausia buvo kà nors darant sutikti vis 

naujø þmoniø, suþinoti naujø dalykø apie kitas kultûras. Kadangi mano 

darbas buvo ðalinti nusistatymus prieð kitø kultûrø þmones, daug 

teko bendrauti su imigrantais: marokieèiais, pietø amerikieèiais, rumunais. 

Su atvykëliais ið kitø ðaliø bendrauti buvo net lengviau nei su vietiniais, 

nes atvykëliai geriau vieni kitus supranta, labiau ieðko draugø. 

Imigrantai Ispanijoje dirba ávairius darbus. Tie, kurie visai nemoka kalbos, 

dirba laukuose, skina vaisius, vyrai daþnai darbuojasi statybose. Daugelis 

jaunimo, kurie moka ispanø kalbà, ypaè ið Rumunijos, dirba padavëjais. 

Atvykëliø ið ávairiausiø kraðtø yra daug, todël uþsienieèiai èia nieko 

nestebina. Imigrantai ið arabø ðaliø, Afrikos, Pietø Amerikos yra nemëgstami. 

Dideliuose miestuose, kur daug turistø, nusistatymas prieð juos 

nëra toks didelis, bet maþuose miesteliuose ir kaimuose jie diskriminuojami. 

Labiausiai èia nemëgsta arabø. Pietø amerikieèiai daug greièiau 

integruojasi, nes jø ta pati kalba ir religija, o arabams sekasi sunkiau. 

Gyvenau miestelyje netoli Valensijos. Þinojau, kad á pietus nuo ðio 

miesto yra daug lietuviø, bet në vieno nesu sutikusi per visà gyvenimo 

Ispanijoje laikà. Bûdama ten lietuviø ir neieðkojau, nes svarbiau buvo 

integruotis á vietinæ bendruomenæ. Be to, niekam ne paslaptis, kad daugelio 

tenai dirbanèiø lietuviø reputacija nekokia (tautieèiø reketavimas 

ir pan.) – tokiø sutikti net prisibijojau. Vëliau, suþinojusi, kad Valensijoje 

yra Lietuvos konsulatas, bandþiau já susirasti. Tikëjausi ten rasti ko- 

158 

ISPANIJA

ISPANIJA 

kià lietuviðkà bibliotekà, nes buvau pasiilgus lietuviðko raðto, buvo ádomu 

suþinoti, kokia veikla jis uþsiima. Su pavydu þiûrëjau á savo draugus 

prancûzus, kurie turi labai stiprø savo kultûros centrà Valensijoje. Bûdamas 

to centro nariu gali gauti visà informacijà, nenutolti nuo savo 

kultûros, ten gali gauti literatûros ispanø kalba, iðsinuomoti ispaniðkø 

filmø DVD, padedanèiø mokytis kalbos, ir pan. Taèiau Lietuvos konsulato 

adreso neradau, tik telefonà. Kiek supratau, konsulatas naujas, gal 

net patalpø neturi, o gal yra tik konsulë, kuri padeda tvarkyti reikalus. 

Jei kada ásikurèiau Ispanijoje ilgesniam laikui, labai norëèiau, kad bûtø 

koks nors kultûros centras, kuriame bûtø galima susitikti su tautieèiais. 

Nors Ispanijoje buvo dalykø, kurie man nelabai patiko, bendras 

áspûdis labai geras. Þmonës laisvi, linksmi. Argi gali nepatikti tokia ðalis, 

kur vaþiuojant metro jaunas ispaniukas netikëtai pradeda dainuoti flamenkà 

arba kur eidama gatve pamatai prieðais ateinanèiø jaunuoliø grupæ, 

kurie ploja rankomis, dainuoja flamenkà ir tavæs neuþkabinëja nemandagiais 

þodþiais. 

Bendravimas ispanui – kaip deguonis 


7 mënesiai Ispanijoje 

Ispanija – nuostabi ðalis. Man patiko jos þmonës, kalba, kultûra. 

Nervino emigrantai (rumunai, marokieèiai). Didesniø pavojø nepastebëjau, 

jei nekalbësime apie lietuvaièius nusikaltëlius. 

Iðvykau ieðkoti geresnio atlyginimo. Turëjau giminiø, jau iðvykusiø 

á Ispanijà. Pradþioje buvo sunku priprasti prie karðèio, trukdë kalbos 

barjeras. Labiausiai padëjo draugai. 

Mano darbas buvo skinti vynuoges, alyvuoges. Susiradau já per paþástamus. 

Dirbdavau apie 11 val. per dienà, 77 val. per savaitæ. Jokiø socialiniø 

garantijø neturëjau. Uþdirbdavau 48 eurus per dienà (paprastai 

mokama 42–52 eurai per dienà). Dauguma emigrantø dirba þemës ûkyje 

ar statybose. Ádomiausia buvo mokytis kalbos, bendrauti, o bjauriausia 

– karðtis. 

159

Ispanai nuostabûs ir teisingi – kaip elgiesi pats, taip ir su tavimi 

elgiasi. Bendravimas ispanui – kaip deguonis. Jie labai emocingi. Kadangi 

atvykëliø nuolat daugëja, atsiranda ir nacionalizmo ðalininkø, bet 

kol kas nelabai jauèiasi, taigi viskas normalu. Bendraujant su ispanais, 

svarbiausia ðypsotis ir bûti atviram. Labai nemandagu rodyti tam tikrus 

gestus, negalima gulëti ant þolës kur papuolë, nors apskritai tai ðalis, 

kurioje leidþiama beveik viskas. Galima susikalbëti vokieèiø, anglø (kurortuose), 

ispanø kalbomis. Bendravau su ukrainieèiais, rusais, rumunais, 

baltarusiais. 

Laisvalaikiu lankomi klubai, barai, kavinës, paplûdimiai ir, þinoma, 

La Fiesta. 

Su Lietuva ryðius palaikiau paðtu, el. paðtu, telefonu. Santykiai tarp 

Ispanijos lietuviø baisûs – pavydas, muðtynës ir t. t. (kalbu apie daugumà). 

Ið Ispanijos gráþau á Èekijà, bet apie tai reikëtø kalbëti atskirai. 

160 

ISPANIJA 

Niekur neskubanèiø ir daug þadanèiø 

þmoniø ðalis 

Violeta Lopetienë, 45 metai, mokytoja, 

8 mënesiai Ispanijoje 

Atvykau á Ispanijà steigti lituanistiniø mokyklëliø ir mokyti vaikus 

lietuviø kalbos ir Lietuvos istorijos. Ðioje ðalyje gyvena daug lietuviø, 

todël Almerijos lietuviø bendruomenë nusprendë pakviesti mokytojà ið 

Lietuvos. 

Ið pradþiø sunkiausia buvo sukviesti vaikus á mokyklëles ir pelnyti 

èia gyvenanèiø lietuviø pasitikëjimà. Bet labai padëjo Ispanijos lietuviai, 

kuriø kvietimu atvykau. 

Dirbu mokytoja, atvykau su TMID (Tautiniø maþumø ir iðeivijos 

departamento) siuntimu. Dirbu 40 val. per savaitæ, turiu visas socialines 

garantijas, gaunu apie 2 400 Lt (atskaièius mokesèius). Vidutiniðkai mokytojai 

Ispanijoje uþdirba 1 300 eurø. 

Tai niekur neskubanèiø ir daug þadanèiø þmoniø ðalis. Pastebëjau, 

kad ispanai beveik niekada neatsisako padëti, ypaè jeigu tai jiems nieko

ISPANIJA 

nekainuoja arba gali bûti naudinga, taèiau kai reikia imtis konkreèiø 

veiksmø, randa daug mandagiø paaiðkinimø, kodël ðá kartà padëti negali, 

bet ateityje tikrai padës kuo galëdami. Ispanijoje puikus klimatas, 

ðilta jûra, skanus maistas. Bet erzina valdininkø nekonkretumas ir problemø 

sprendimo vilkinimas, nepunktualumas. Daug ðiukðliø. Galima 

áprasti atidëlioti darbus rytdienai. 

Atvykëlës moterys èia daþniausiai dirba ðiltnamiuose, rûðiuoja darþoves, 

dirba baruose, o vyrai – statybose ir ðiltnamiuose, þemës ûkyje. 

Ádomiausia stebëti, kaip gilëja Ispanijos lietuviø vaikø gimtosios kalbos 

ir Lietuvos istorijos þinios, linksma þiûrëti savo mokiniø pasirodymus 

per bendruomenës ðventes. Su bjauriais dalykais susidurti neteko. 

Ispanai labai ðilti þmonës, linkæ bendrauti, noriai padeda surasti 

reikiamà vietà ar ástaigà. Á atvykëlius jie þiûri tolerantiðkai, bet susikalbëti 

ámanoma tik ispaniðkai. Su atvykëliais ið kitø ðaliø nebendravau, man 

teko bendrauti tik su lietuviais. 

Laisvalaiká ispanai daþniausiai leidþia baruose, diskotekose, prie jûros, 

keliauja. 

Atvykau á Ispanijà be ðeimos. Sûnus man iðvykus tapo savarankiðkesnis, 

greièiau suaugo. Su Lietuva bendrauju internetu, telefonu, 

laiðkais. 

Santykiai tarp Ispanijos lietuviø labai ávairûs. Bendraujama daþniausiai 

nedidelëmis grupëmis. Dauguma lietuviø padeda vieni kitiems 

ásidarbinti, susirasti gyvenamàjá bûstà. Paprastai stengiamasi apsigyventi 

netoli savo darbo, todël greta gyvena giminës, draugai, neretai kartu 

gyvena kelios ðeimos. 

Ispanijoje veikia kelios lietuviø bendruomenës. Vasario mënesá ákûrëme 

Lietuviø kultûros, ðvietimo ir informacijos centrà Almerijoje. Centro 

steigëjai – 13 Almerijos provincijos lietuviø (verslininkai, darbininkai, 

namø ðeimininkës, lituanistiniø mokyklëliø moksleiviø tëveliai). Esu 

ðio centro direktorë. Centras surengë Velykø ðventæ, kurioje dalyvavo 

150 suaugusiøjø ir apie 50 vaikuèiø. 

Visuotinio Ispanijos lietuviø suvaþiavimo metu buvau iðrinkta á 

valdybà. ILB valdyboje esu atsakinga uþ ðvietimà. 

Ketinu gráþti á Lietuvà jau greitai. 

161

162 

ISPANIJA 

Ispanijoje bendravimas labai susijæs 

su maistu 

Lina Butkutë, 24 metai, ekonomistë, 1,5 

metø Ispanijoje 

Ispanija man labai patiko. Pati ðalis labai graþi. Èia daug graþiø ne 

tik miestø, bet ir ið viduramþiø iðlikusiø kaimeliø. Pasak keliautojø, Ispanija 

(po Italijos) yra pati graþiausia Europos ðalis. Kiek maèiau – pritariu. 

Labai patiko þmonës, aptarnavimo lygis. Retai pasitaikë sutikti susiraukusiø 

pardavëjø ar ðiaip tarnautojø. 

Labiausiai patiko bûtent malonûs þmonës. Be abejo, ir ðiltas klimatas. 

Nepatiko galbût transporto kamðèiai. Taip pat ir tai, kad baskø regione 

nedidelis darbo pasirinkimas, daugiausia siûloma dirbti restoranuose 

ir baruose, statybose, o kvalifikuotà darbà rasti sunku. 

Ið esmës pati ðalis man pasirodë gana saugi. Baskijoje iki uþsienieèiø 

atvykimo nusikalstamumo lygis buvo labai þemas (dabar daugiausia 

problemø kelia marokieèiai). Iðvykau á Ispanijà, nes mano draugas ið ten 

kilæs. Daugiausia sunkumø pradþioje bûdavo, be abejo, dël kalbos. Tik 

atvykusi nesupratau absoliuèiai nieko, pati suregzdavau vos kelis sakinius. 

Dar iki ðiol, nors jau puikiai kalbu ispaniðkai, nesuprantu jø 

„bajeriø“. Ið pradþiø jauèiausi uþsieniete. Kaip namie ten pradëjau jaustis 

maþdaug tik po metø. Labiausiai padëjo draugas ir jo artimieji. 

Daþniausiai atvykëliai Ispanijoje dirba aptarnavimo srityje (padavëjais, 

pardavëjais), statybose. Beje, ðie darbai labai neblogai apmokami. 

Statybininkai, vidaus apdailos specialistai, santechnikai, elektrikai apskritai 

gauna didþiausius atlyginimus (apie 5 000 eurø). 

Þmonës labai malonûs ir labai paslaugûs, nors artimø draugysèiø 

su uþsienieèiais jie nelinkæ uþmegzti, labiau bendrauja draugø rate, 

susiformavusiame nuo vaikystës. Ispanijoje bendravimas labai susijæs 

su maistu, t. y. labai áprasta eiti pietauti ar vakarieniauti á restoranus. 

Beje, Baskija garsëja kulinarija, ji laikoma geriausiø kulinarø kraðtu Ispanijoje. 

Þmonës gan emocingi, bet ne tokie temperamentingi, kaip ásivaizdavau. 

Emocingumas pasireiðkia tuo, kad restoranuose visi bando 

vienas kità perrëkti, daþnai neámanoma susikalbëti dël triukðmo. Manau, 

kad jie temperamentingesni Ispanijos pietuose. Lygindama baskø

ISPANIJA 

ir lietuviø temperamentà labai dideliø skirtumø neáþvelgiau (tokios paèios 

nuomonës ir mano draugas). 

Kiek girdëjau ið paèiø ispanø, geresniais uþ save jie laiko tik vokieèius. 

Visi kiti, jø manymu, yra uþ juos prastesni. Jie labai malonûs su visais, 

bet tas poþiûris galiausiai iðlenda. Ðiaip dauguma ispanø mano, kad 

jø ðalis yra pati geriausia ir kad jie yra pasaulio bamba, – tai árodo ir tai, 

kad jie net nesivargina iðmokti jokiø uþsienio kalbø. Bûdama ten susipaþinau 

su ðimtais þmoniø, bet gal tik kokie keturi penki buvo bent girdëjæ 

apie Lietuvà. Beje (èia ne á temà), buvo atliktas vidurinio iðsilavinimo lygio 

tyrimas ir pasirodë, kad jis paskutiniais metais labai nusmuko. 

Manyèiau, svarbiausia bendraujant su ispanais bûti maloniam. Dar 

labai svarbu girti jø maistà. Kaþkada, prisimenu, juokaudama leptelëjau, 

kad jø maistas siaubingas (nors taip tikrai nemanau), ir niekas to mano 

pokðto nesuprato. Kaip minëjau, kritikuoti jø maisto negalima. Dar labai 

nepriimtina nueiti nuo stalo, netgi pietaujant su paèiais artimiausiais, o kà 

jau kalbëti apie pietus su daugybe þmoniø. Tai ið pradþiø man atrodë kvaila, 

atrodydavo, kodël negaliu prigulti, jeigu noriu, bet paskui supratau, 

kad tai nëra blogai, sëdëdami prie stalo jie ir bendrauja. 

Ið esmës jokiomis kitomis kalbomis, iðskyrus ispanø, susikalbëti neámanoma. 

Kadangi gyvenau prie sienos su Prancûzija, bent jau aptarnavimo 

srityje daug kas mokëjo prancûzø kalbà. 

Ispanijoje turëjau draugæ ið Latvijos. Taip pat paþástamø ið Ukrainos, 

Rusijos, Ekvadoro. 

Laisvalaikiu populiariausia susirinkti visai ðeimai pietauti (pietûs 

daþnai trunka 12 val., jei pietaujama namie). Jauni þmonës susitinka su 

draugais ir eina á klubus. 

Kadangi buvau iðvykusi nelabai ilgam, su niekuo Lietuvoje santykiai 

nenutrûko. Bendraudavome telefonu ir el. paðtu. 

Ispanijoje daugiausia lietuviø gyvena pietuose (Alikantëje, Almerijoje), 

ten, kiek girdëjau, pasitaiko nemaþai atvejø, kai mûsø tautieèiai vienas 

kità netgi reketuoja. Nuo geguþës ði problema turëtø sumaþëti, nes 

paprastai reketuojami bûtent nelegaliai dirbantys lietuviai, o nuo geguþës 

Ispanija panaikina darbo apribojimus naujøjø ES ðaliø pilieèiams. 

Ispanijoje yra nemaþai lietuviø bendruomeniø (ið viso, rodos, ðeðios). 

Að tik kartà buvau nuvykusi á Navaros lietuviø bendruomenæ. 

Gráþau. Turbût á Ispanijà nebevaþiuosiu. 

163

164 

ISPANIJA 

Noriu namo, á Lietuvà 

Oleg Matunin, 21 metai, studentas, 

3,5 metø Ispanijoje 

Ispanija niekuo neypatinga, na, gal tik oras, neðalta èia taip kaip 

Lietuvoje. Jaunimas neiðsilavinæs, iðsilavinimas þemo lygio. Pavojø nekyla 

jokiø, na, gal vienas – iðprotët…J 

Lietuvoje trûko pinigø, negalëjom pragyvent, iðvykom uþsidirbt 

pinigø ir mokytis. Pasirinkom Ispanijà, nes tai vienintelë ðalis, kur galëjai 

gaut dokumentus dirbt, be to, teta ten pirma iðvaþiavo prieð 7 metus. 

Neturëjau draugø, nemokëjau në vieno þodþio ispaniðkai, o mane ákiðo 

á 11 klasæ mokytis – va tai ir buvo sunkiausia. 

Dabar að dirbu apsaugoj ir atlieku informatikos praktikà „Cesser.com“ 

firmoj. Ið pradþiø man tëvas padëjo, nes pats dirba apsaugoj. 

Að dirbu apsaugoj 54 valandas per savaitæ ir dar 40 valandø informatikos 

firmoj. Jei èia gyveni legaliai, jautiesi saugus. Gaunu 1 100 eurø atlyginimà 

uþ darbà apsaugoj, o uþ darbà informatikos firmoj nieko nemoka, 

nes tai 3 mënesiø praktika. Geroj firmoj uþ panaðø darbà moka apie 

1 500–1 700 eurø. 

Paprastai atvykëliai Ispanijoje tvarko namus (moterys), dirba statybose 

(vyrai). 

Ispanai, nors ið paþiûros linkæ bendrauti, atvirkðèiai – ðalti. Á atvykëlius 

jie þiûri ávairiai – vieni gerai, kiti blogai. Svarbiausia, kaip tu pats á 

save þiûri. Vertina jie pinigus, seksà, na, ir viskas. Èia galima daryti viskà, 

tik dabar rûkyt darbe uþdraudë. Kalba tik ispaniðkai, daugiau jokios 

kalbos nemoka. 

Laisvalaikiu galima nebent á diskotekà nueit, daugiau èia nëra kaip 

smagiai laikà praleist. 

Mano tëvas iðvyko pirmas, po pusantrø metø iðvaþiavom ir mes: 

að, sesuo ir motina. Gimiau Lietuvoj, mano tëvai – ukrainieèiai. Noriu 

namo, á Lietuvà. Ðeimoje kalbam rusø kalba, su Lietuvoje likusiais artimaisiais 

maþai bendraujam, kartais internetu. 

Ispanijos lietuviai kaþkodël vieni kitø bijo. 

Gráþti visam laikui turbût neketinam niekad, o mënesiui gráþèiau 

nors ir ðià vasarà.

ITALIJA 

Italija; Italijos Respublika 

Italia; Repubblica Italiana 

Sostinë Roma 





Lentelë italø autobuse: 

J 

„Su vairuotoju kalbëtis draudþiama – jam 

reikalingos rankos!“ 

165

166


VIZA 

Italija ir Lietuva yra Europos Sàjungos (ES) narës, todël Lietuvos 

pilieèiai gali vaþiuoti á Italijà be vizø, tereikia turëti pasà arba asmens 

tapatybës kortelæ. Taèiau, jei norite likti Italijoje ilgiau nei tris mënesius, 

turite gauti leidimà gyventi ðioje ðalyje. 


Dël leidimo gyventi Italijoje (permesso di soggiorno arba carta di 

soggiorn) turite kreiptis á vietiná policijos poskyrá (questura) ir pateikti 

praðymà bei darbdavio paþymà arba darbo sutarties kopijà, jei esate 

samdomas darbuotojas, leidimà verstis individualia profesine veikla, jei 

esate savarankiðkai dirbantis asmuo, arba universiteto paþymà, jei esate 

studentas. Taigi tam, kad gautumëte ðá leidimà, turësite susirasti darbà 

arba ástoti á Italijos universitetà. Jûsø ðeimos nariai (nepilnameèiai vaikai, 

sutuoktinis, kiti jûsø iðlaikomi ðeimos nariai) taip pat turi teisæ kreiptis 

dël leidimo gyventi Italijoje. Daugiau informacijos apie reikalingus 

dokumentus ir procedûras bei artimiausio policijos poskyrio adresà rasite 

Italijos policijos interneto tinklalapyje www.poliziadistato.it. 

DARBAS 

ITALIJA 


Italijoje kol kas yra nustatytos ið naujøjø ES nariø (iðskyrus Maltà ir 

Kiprà) atvykstanèiø darbuotojø kvotos. Tai reiðkia, kad tik tam tikram 

skaièiui darbuotojø ið ðiø ðaliø leidþiama ásidarbinti Italijoje. Kasmet Italijoje 

iðduodama ne daugiau kaip 20 000 leidimø dirbti ðalyje darbuotojams 

ið 8 naujøjø ES valstybiø (iðskyrus Maltà ir Kiprà). Leidimai suteikiami 

chronologine tvarka pagal praðymø iðsiuntimo datà. Darbo leidimø 

sàraðas sudaromas nevirðijant didþiausios leistinos ribos (20 000). Kvotos 

apribojimai netaikomi universitetø profesoriams ir dëstytojams, mokslo 

darbuotojams, vertëjams (þodþiu ir raðtu), profesionaliems slaugytojams, 

kurie dirba valstybinëse ar privaèiose sveikatos prieþiûros ástaigose, cirko 

ar uþsienyje koncertuojanèiø trupiø artistams, meno ir pramogø verslo 

atstovams, sportininkams ir kt. 

167

Kad gautumëte leidimà dirbti Italijoje, pirmiausia reikia susirasti 

darbdavá, kuris norëtø jus ádarbinti. Tuomet darbdavys turi kreiptis á Provincijos 

darbo komisijos (Direzione Provinciale del Lavoro) skyriø ir papraðyti 

iðduoti jums leidimà dirbti. Kartu su praðymu jis turi pateikti darbo 

sutartá ir visà reikiamà informacijà apie darbuotojà. Patikrinusi gautus 

dokumentus ir ásitikinusi, kad kvotos dar nëra iðnaudotos, Provincijos 

darbo komisija iðduos leidimà dirbti ir nusiøs já praðymà pateikusiam 

darbdaviui ir á atitinkamà policijos poskyrá. Norëdamas pradëti dirbti, 

darbuotojas turës kreiptis á ðá poskyrá ir jam bus iðduotas leidimas gyventi 

ðalyje. 

Iðsamià informacijà apie leidimà dirbti, reikalingus dokumentus ir 

procedûras rasite Italijos darbo ir socialinës politikos ministerijos (Ministero 

del Lavoro e delle Politiche Sociali) interneto tinklalapyje www.welfare.gov.it. 



Jei ieðkote darbo Italijoje, daug skelbimø rasite specialiuose interneto 

tinklalapiuose, ið kuriø, naudodamiesi paieðkos sistema, galësite 

lengvai atsirinkti jums tinkamus. Kai kuriuose tinklalapiuose galima uþregistruoti 

savo gyvenimo apraðymà (CV), kad prireikus darbdaviai patys 

jus susirastø. Keletas tokiø tinklalapiø: 

www.jobonline.it 

www.jobpilot.it 

www.bancaprofessioni.it 

www.lavoro.cc 

www.lavoroeprofessioni.it 

www.monster.it 

www.cesop.it 

www.cliccalavoro.it/index.asp 

www.forumlavoro.com 

www.joblitz.it 

www.perlavoro.it 

www.talentmanager.it 

168 

ITALIJA

ITALIJA 


Skelbimø apie laisvas darbo vietas Italijoje galima rasti periodinëje 

spaudoje: valstybiniuose ir regioniniuose laikraðèiuose, specialiuose þurnaluose 

bei profesiniø sàjungø leidþiamuose leidiniuose. Visos ðalies leidiniuose 

paprastai skelbiama laisvos darbo vietos specialistams ar aukðtos 

kvalifikacijos darbuotojams, o regioninëje ir vietinëje spaudoje rasite 

darbo pasiûlymø kanceliarijos darbuotojams, aptarnaujanèiajam ir techniniam 

personalui bei darbininkams. 

Pagrindiniai Italijos laikraðèiai skelbia laisvas darbo vietas tam tikromis 

savaitës dienomis. Darbo skelbimø skyrelis yra ir jø interneto tinklalapiuose: 

Corriere della Sera (www.corriere.it) 

La Repubblica (www.repubblica.it) 

Il Sole 24 Ore (www.ilsole24ore.com) 

La Stampa (www.lastampa.it) 

Italia Oggi (www.italiaoggi.it) 

savaitraðtis Lavorare (www.lavorare.net) 

VALSTYBINËS ÁDARBINIMO TARNYBOS IR INFORMACIJOS CENTRAI 

Jei turite leidimus dirbti ir gyventi Italijoje ir ieðkote darbo, galite 

uþsiregistruoti artimiausiame Valstybinës ádarbinimo tarnybos (Sezione 

Circoscrizionate per l’Impiego) Ádarbinimo biure (Ufficio di collocamento). 

Ðiuose biuruose gausite informacijos apie ávairius formalumus, registracijà, 

bedarbio korteles, paðalpas, valstybines ástaigas ir pan. Taip 

pat ten konsultuojama ir rengiami seminarai apie darbo paieðkà. 

Regioninës ádarbinimo tarnybos, pavaldþios Socialinës apsaugos 

ir darbo ministerijai (Ministero del Lavoro e della Previdenza Sociale), 

daugumoje miestø turi vietinius ádarbinimo centrus (Centri di iniziativa 

locale per l’occupazione – CILO) daugumoje miestø. Ðiuose centruose 

teikiama pagalba ir konsultacijos su darbu susijusioms problemoms 

spræsti. Didesnës profesinës sàjungos turi informacijos centrus (centro 

informazione disoccupati), kuriuose darbo ieðkantys þmonës gali gauti 

informacijos apie laisvas darbo vietas, darbo ástatymus, o kai kuriuose 

– ir naudingø patarimø, kaip kalbëti dël darbo, kaip raðyti motyvaciná 

laiðkà, kurti savo verslà ar pajamø mokesèiø ir socialinës apsaugos 

klausimais. 

169

Informacija apie laisvas darbo vietas jaunimui teikiama vietiniuose 

informacijos centruose (informagiovani). Ten galite suþinoti apie laikinus 

ir ne visos darbo dienos darbus: vaikø prieþiûrà, pamokas vaikams, 

sodø ar namø tvarkymà. Ðiuose centruose taip pat rasite ávairios informacijos 

apie kursus, vakarines pamokas, stipendijas, studijas universitete, 

kultûrà ir pramogas. Naudinga apsilankyti ðiø centrø interneto tinklalapyje 

www.informagiovani.it. 

PRIVAÈIOS ÁDARBINIMO TARNYBOS 

Privaèios ádarbinimo tarnybos daþniausiai ieðko kvalifikuotø darbuotojø 

pagal dideliø bendroviø uþsakymus. Vyrauja nuomonë, kad, jei 

nesate tobulas kandidatas, turintis tris aukðtuosius, milijonà metø darbo 

patirties, mokantis penkias uþsienio kalbas, su agentûromis prasidëti 

neverta, geriau kreiptis á bendroves tiesiogiai. 

PRIVAÈIOS LAIKINO ÁDARBINIMO TARNYBOS 

Laikino ádarbinimo agentûros padeda susirasti laikino darbo – tai gali 

bûti gera galimybë ne tik uþsidirbti, bet ir gauti nuolatinio darbo pasiûlymà. 

Pagrindinës laikino ádarbinimo agentûros, turinèios savo atstovybes 

daugumoje Italijos miestø, yra Adecco (www.adecco.it), ALI (www.alispa.it), 

Eurointerim (www.eurointerim.it), Kelly (www.kellyservices.it), Manpower 

(www.manpower.it), Sinterim (www.sinterim.it) ir Vedior (www.vedior.it). 

Agentûrø adresø taip pat galite rasti geltonøjø puslapiø (www.paginegialle.it) 

skyrelyje Lavoro Interinale e Temporane. 








Italijà. 



170 

ITALIJA





Ásidarbinant Italijoje privaloma sudaryti raðytinæ darbo sutartá. Ðalyje 

áprasta 40 val. darbo savaitë. Kolektyvinëse sutartyse gali bûti numatytas 

maþesnis darbo valandø per savaitæ skaièius, palankesnis darbuotojams. 

Kitokia darbo savaitë gali bûti nustatoma, jei to reikalauja 

darbo specifika. 

BÛSTAS 

ITALIJA 

BÛSTO NUOMA 

SKELBIMAI SPAUDOJE, INTERNETE IR SKELBIMØ LENTOSE 

Bûsto nuomos skelbimø galite rasti ávairiuose ðaltiniuose. Jeigu ieðkote 

bûsto: 

· perþiûrëkite vietiniø laikraðèiø ir þurnalø nuomos skelbimø skyrelius; 

· perskaitykite didþiuosius ðalies laikraðèius, apsilankykite interneto 

svetainëse (þr. skyrelyje „Darbo paieðka“); 

· dairykitës uþraðø affittasi arba da affitare („iðnuomojama“) ant pastatø 

langø, o pamatæ uþeikite ir pasiteiraukite ðeimininkø; 

· skelbimø ieðkokite parduotuviø, prekybos centrø, universitetø ir 

koledþø, baþnyèiø ar kalbø mokyklø skelbimø lentose. 

Kadangi rasti bûstà Italijoje gali bûti nelengva, laikraðèius nusipirkite 

kuo anksèiau ryte ir ið karto skambinkite skelbimuose nurodytais 

numeriais. Bûkite pasiruoðæs bet kuriuo metu eiti apþiûrëti bûsto, kitaip 

jus aplenks apsukresni ieðkotojai. 


Kartais geriau ieðkoti bûsto per nekilnojamojo turto agentûrà nei 

patiems. Agentûra gali padëti jums susirasti bûstà ir teisiðkai áforminti 

nuomos sutartá. Uþ paslaugas jai turësite sumokëti apie 10% metinio 

nuomos mokesèio arba vieno mënesio nuomos mokesèio dydþio atlygá. 

171

Tokiø agentûrø adresus galite rasti geltonøjø puslapiø (www.paginegialle.it) 

skyrelyje agenzie immobiliari. 


Susiradus tinkamà bûstà, reikia sudaryti raðytinæ nuomos sutartá. 

Sutartis ásigalioja tik tuomet, kai ji áregistruojama vietiniame Registro 

skyriuje (ufficio del registro). Paprastai sutartis sudaroma ilgam laikotarpiui, 

daþniausiai 4 metams, o vëliau, jei reikia, pratæsiama. Bet galima 

sudaryti ir trumpalaikes sutartis. Nuomojant bûstà reikia sumokëti 

2–3 mënesiø nuomos mokesèio dydþio uþstatà. 

NUOMOS KAINOS 

Nuomos kainos labai ávairios. Jos priklauso nuo regiono, miesto ir 

konkreèios miesto dalies. Brangiausi bûstai turistø mëgstamuose regionuose 

ir didmiesèiø centruose. Beveik visada dël kainø galima derëtis, 

todël tikrai verta pabandyti gauti nuolaidà. Vieno kambario buto nuoma 

kainuoja apie 450–1 000 EUR, 2 kambariø – 650–1 500 EUR. 

INFORMACIJA APIE BÛSTØ NUOMÀ 

Informacijos apie bûstø nuomos teisinius aspektus teiraukitës Valstybinëje 

nuomininkø ir tarpininkø asociacijoje (Sindacato Unitario Nazionale 

Inquilini e Assegnatari – SUNIA) arba apsilankykite jos interneto 

tinklalapyje www.sunia.it. 


Jei nusprendëte pirkti bûstà Italijoje, skelbimø galite ieðkoti tuose 

paèiuose ðaltiniuose kaip ir ketindami já iðsinuomoti: valstybiniuose ir 

vietiniuose laikraðèiuose, internete ir tiesiog prie namø. Taip pat verta 

kreiptis á nekilnojamojo turto agentûrà, ji padës ieðkoti ir visais teisiniais 

klausimais. Agentûrø adresus galite rasti geltonuosiuose puslapiuose 

(www.paginegialle.it). Nekilnojamajam turtui ásigyti galima gauti banko 

ar kitos finansø ástaigos paskolà, paprastai ne didesnæ kaip 75% perkamo 

bûsto kainos, gràþinamà per 15 ar 20 metø. Pirkimo sutartis privalo 

bûti patvirtinta notaro. 

Apie nekilnojamojo turto pirkimà daug naudingos informacijos rasite 

interneto tinklalapyje www.justlanded.com/english/italy/topics/buying_property. 

172 

ITALIJA

SVEIKATA 

ITALIJA 


Jei neturite sveikatos draudimo Lietuvoje, dirbate ir mokate mokesèius 

Italijoje, turite uþsiregistruoti á Italijos sveikatos apsaugos sistemà 

(Servizio Sanitario Nazionale – SNN). Jums reikia kreiptis á artimiausià 

vietinæ Sveikatos apsaugos tarnybà (Azienda Sanità Locale – ASL), 

kurios adresà rasite geltonøjø puslapiø (www.paginegialle.it) skyrelyje 

ASL arba USL ir pateikti reikiamus dokumentus: leidimà gyventi Italijoje 

ir darbdavio bei Valstybinio socialinio draudimo instituto (INPS) patvirtinimà, 

kad turite leidimà legaliai dirbti ðalyje. Tuomet jums bus suteiktas 

valstybinis sveikatos numeris ir iðduota sveikatos kortelë (tessera sanitaria), 

á kurià bus suraðomi visi duomenys apie jûsø sveikatà: ligos, operacijos, 

vartoti medikamentai ir pan. 

Visiems, uþsiregistravusiems SNN, vaistai yra nemokami arba ið dalies 

kompensuojami, taikoma 75% mokesèio nuolaida uþ bendrosios praktikos 

gydytojø ir specialistø konsultacijas bei gydymà, nemokamas gydymas 

ligoninëje, ið dalies kompensuojamos kai kurios dantø gydymo 

procedûros. 

Jei negalite ar nenorite uþsiregistruoti SNN, galite apsidrausti savanoriðku 

sveikatos draudimu. Kurá nors sveikatos draudimà turëti privaloma, 

norint gauti leidimà gyventi ðalyje. 

LIGOS ATVEJU 

Uþsiregistravus Italijos sveikatos apsaugos sistemoje, ið pateikto sàraðo 

reikia iðsirinkti bendrosios praktikos gydytojà (vaikams – pediatrà). 

Bendrosios praktikos gydytojai gali turëti ne daugiau kaip 1 500 pacientø. 

Ligos atveju kreipkitës á savo bendrosios praktikos gydytojà. Jei jums 

prireiks specialisto pagalbos, jûsø gydytojas iðraðys siuntimà, su kuriuo 

galësite eiti pas bet kurá gydytojo rekomenduotà ar jûsø paèiø pasirinktà 

specialistà. Bendrosios praktikos gydytojai iðraðo receptus vaistams, 

rekomenduoja gydymà ligoninëje ar operacijà, konsultuoja ligonius klinikoje 

ar jø namuose, raðo paciento ligos istorijà. Jei kreipëtës á specialistà 

turëdami gydytojo siuntimà, apsilankymas jums gali kainuoti ne 

daugiau kaip 40 EUR (daþnai kainuoja maþiau). Mokestá turite sumokëti 

klinikos kasoje. 

173

Iðsikviesti gydytojà á namus paprastai galima tik tuomet, kai ligonis 

dël sveikatos bûklës negali iðeiti ið namø. Norint patekti á valstybinæ ligoninæ, 

reikia turëti bendrosios praktikos gydytojo siuntimà. Apdraustieji 

valstybiniu sveikatos draudimu ligoninëje gydomi nemokamai. Paprastai 

þmonës siunèiami á artimiausià rajono ligoninæ, taèiau jei pageidaujate, 

galite bûti gydomas ir kitame mieste. Kai kurios ligoninës yra 

specializuotos. 

Jei norësite kreiptis á privaèia praktika besiverèiantá specialistà, jums 

reikës mokëti apie 12 EUR pradiná mokestá ir 40–160 EUR mokestá uþ 

kiekvienà apsilankymà. Privaèios ligoninës daþnai priklauso katalikø arba 

kitokioms bendruomenëms. Èia jûs galite tikëtis malonesnio aptarnavimo, 

daugiau tvarkos ir graþesnës aplinkos. Taèiau kainos privaèiose 

ligoninëse paprastai labai didelës, pavyzdþiui, uþ dienà ligoninëje (áskaitant 

maitinimà ir vaistus) reikëtø mokëti nuo 500 iki 3 000 EUR, uþ operacijà 

– apie 5 000 EUR. Operacijø kainos labai priklauso nuo gydytojo 

reputacijos. 

Jei nesate apsidraudæs jokiu sveikatos draudimu, vis tiek turite teisæ 

gauti pirmàjà medicinos pagalbà nelaimës atveju, nëðtumo ir gimdymo 

prieþiûrà, bûti skiepijamas nuo infekciniø ligø. 

174 

ITALIJA 



Socialiná draudimà Italijoje tvarko Valstybinis socialinio draudimo 

institutas (INPS). Jei esate samdomas darbuotojas, á socialinio draudimo 

sistemà jus uþregistruos darbdavys. Jei esate savarankiðkai dirbantis asmuo, 

privalote uþsiregistruoti pats. 

ÁMOKOS 

Socialinio draudimo ámokas dalimis moka darbdavys ir pats darbuotojas. 

Darbuotojas turi mokëti apie 10% nuo atlyginimo, o darbdavys 

– maþdaug 35% darbuotojo atlyginimo. Darbuotojo mokëtina dalis 

iðskaièiuojama ið atlyginimo automatiðkai. Savarankiðkai dirbantis asmuo 

privalo pats mokëti socialinio draudimo ámokas.

ITALIJA 

IÐMOKOS 

Socialinis draudimas garantuoja iðmokas nedarbo, ligos ir motinystës, 

nelaimingø atsitikimø darbe ir profesiniø ligø, darbingumo netekimo 

atvejais, senatvës pensijas ir paramà ðeimoms. Socialinio draudimo 

sistemai nepriklauso sveikatos apsauga – ja rûpinasi Sveikatos apsaugos 

sistema (SSN), daugiausia finansuojama ið mokestiniø pajamø. 

Smulkesnës informacijos apie Italijos socialinio draudimo sistemà 

rasite INPS interneto tinklalapyje www.inps.it. 

MOKESÈIAI 


Jei legaliai dirbate Italijoje, pajamø mokestis iðskaièiuojamas ið jûsø 

atlyginimo. Ðis mokestis Italijoje yra progresyvinis, t. y. mokesèio dydis 

priklauso nuo pajamø dydþio. Apytiksliai pajamø mokesèio tarifai 

yra tokie: 

· iki 26 000 EUR per metus – 23%; 

· 26 001–33 000 EUR per metus – dar 33% nuo dalies, virðijanèios 

26 000 EUR; 

· 33 001–100 000 EUR per metus – dar 39% nuo dalies, virðijanèios 

33 000 EUR; 

· daugiau kaip 100 000 EUR per metus – dar 43% nuo dalies, 

virðijanèios100 000 EUR. 

Savarankiðkai dirbantys asmenys privalo metø pradþioje sumokëti 

tiek mokesèiø, kiek buvo apskaièiuota praëjusiais metais. Metø gale, paaiðkëjus, 

kad buvo sumokëta per daug mokesèiø, permoka gràþinama 

uþpildþius specialø praðymà gràþinti mokesèiø permokà. 

Pastaraisiais metais Italijoje vykdomos ávairios mokesèiø reformos. 

Naujausios informacijos visuomet galite rasti Italijos finansø ir ekonomikos 

ministerijos interneto tinklalapyje www.finanze.it ir regioninio Mokesèiø 

departamento tinklalapyje www.agenziaentrate.it. 

175

176 

ITALIJA 

PILIETYBË 

Uþsienieèiams, norintiems gauti teisæ kreiptis dël Italijos pilietybës, 

keliami trys pagrindiniai reikalavimai: 

· ES valstybiø pilieèiai privalo bûti legaliai pragyvenæ Italijoje ne maþiau 

kaip 4 metus; 

· ne ES valstybiø pilieèiai privalo bûti legaliai pragyvenæ Italijoje ne 

maþiau kaip 10 metø; 

· asmenys, susituokæ su Italijos pilieèiais, gali kreiptis dël pilietybës 

po 6 mënesiø nuo santuokos sudarymo, jei gyvena Italijoje, arba 

po 3 metø nuo santuokos sudarymo, jei gyvena kitoje valstybëje. 

Dauguma uþsienieèiø, gaunanèiø Italijos pilietybæ, yra susituokæ su 

Italijos pilieèiais. Apskritai gauti Italijos pilietybæ sunku, nes yra daug 

ilgø biurokratiniø procedûrø. 

Teisë kreiptis dël pilietybës gali bûti suteikiama ir ávairiais kitais 

atvejais, ávykdþius papildomas sàlygas. Smulkesnës informacijos rasite 

Italijos vidaus reikalø ministerijos interneto tinklalapyje dait.interno.it/ 

cittad/index.htm. 

AMBASADOS 

Italijos Respublikos ambasada Lietuvos Respublikoje 

Tauro g. 12 

LT-01114, Vilnius 

Tel.: (8 5) 212 0620, (8 5) 212 0621 

Faks. (8 5) 212 0405 

El. paðtas ambasada@ambitvilnius.lt 

Lietuvos Respublikos ambasada prie Ðv. Sosto ir Maltos ordinui teikia 

ribotas konsulines paslaugas tik kunigams, vienuoliams (-ëms), Popieþiniø 

universitetø studentams ir Vatikano tarnautojams pasaulieèiams. 

Jos adresas: 

Corso Vittorio Emanuele II, 308 

00186 Roma 

Tel. (+39) 06 807 8259 

Faks. (+39) 06 807 8291

El. paðtas amb.va@urm.lt 

Interneto svetainë va.urm.lt 

Lietuvos Respublikos ambasada Italijos Respublikoje, Maltos Respublikai 

ir Ðveicarijos Konfederacijai 

Viale di Villa Grazioli 9 

00198 Roma 

Tel.: (+39) 06 855 9052, (+39) 06 854 0482 

El. paðtas amb.it@urm.lt 

Interneto svetainë www.urm.lt (skyrelis Lietuvos atstovybës → Diplomatinës 

atstovybës ir konsulinës ástaigos) 

TRANSPORTAS 

ITALIJA 

LËKTUVAI 

Didþiausia Italijos oro linijø bendrovë yra Alitalia (www.alitalia.com). 

Dar yra keletas bendroviø, siûlanèiø vietinius ir tarptautinius skrydþius, 

pavyzdþiui, Air Dolomiti (www.airdolomiti.it), Air Europe (www.aireurope.it), 

Air One (www.flyairone.it), Air Sicilia ir Aviosarda. 

TRAUKINIAI 

Labai paplitusi transporto priemonë yra traukiniai. Jø bûna lëtesniø 

(regioniniø) ir greitesniø (ekspresø). Nuo to priklauso kelionës kaina: 

lëtaisiais traukiniais keliausite gana nebrangiai, o jei norësite pasiekti 

tikslà greièiau, reikës sumokëti didesnæ sumà. Jeigu daþnai vaþinëjate 

traukiniais, verta ásigyti metinæ nuolaidø kortelæ, su kuria traukinio 

bilietas kainuoja maþiau. Traukinio bilietà galima nusipirkti bilietø 

kasoje arba automatuose, o netolimoms kelionëms bilietø yra ir laikraðèiø 

kioskuose bei tabako krautuvëlëse. Traukiniø tvarkaraðèius, kainas, 

specialius pasiûlymus ir kitos naudingos informacijos rasite interneto svetainëje 

www.trenitalia.it. 

AUTOBUSAI 

Italijoje gana daug privaèiø autobusø bendroviø, siûlanèiø ávairius 

marðrutus, pradedant trumpomis vietinëmis kelionëmis nuo miesto iki jûros 

ir baigiant kelionëmis patogiais ekspresais á didþiuosius miestus. Ke- 

177

liauti autobusu gali bûti pigiau, o kartais ir greièiau nei traukiniu. Viena 

didþiausiø autobusø bendroviø yra Florentia Bus (www.florentiabus.it). 

AUTOMOBILIAI 

Italijos keliai yra neblogi, taèiau keliø nuorodos nelabai aiðkios, – vaþiuojant 

pirmà kartà nesunku pasiklysti. Greitkeliuose didþiausias leidþiamas 

greitis yra 130 km/val., keliuose – 110 km/val., miestuose 50 km/val. 

178 

ITALIJA 



Pagrindinë fiksuotojo ryðio bendrovë Italijoje yra Telecom Italia 

(www.telecomitalia.it), bet yra ir kitø bendroviø, pavyzdþiui, Wind 

(www.wind.it) ir Tele 2 (www.tele2.it). 


Pagrindinës mobiliojo ryðio bendrovës Italijoje yra Vodafone 

(www.vodafone.it), Tim (www.tim.it), Wind (www.wind.it). 


Gaisrinë 115 

Greitoji medicinos pagalba 118 

Policija 112 

Bendrasis pagalbos telefonas 113 

Visais ðiais telefono numeriais galite skambinti nemokamai. 

PAÐTAS 

Paðto þenklø galima ásigyti paðto skyriuose arba tabako krautuvëlëse 

(Tabaccheria). Informacijos apie Italijos paðtà ir visas jo teikiamas 

paslaugas rasite interneto tinklalapyje www.poste.it. 

RELIGIJA 

Dauguma Italijos gyventojø – katalikai. Romos katalikø baþnyèios 

vadovo popieþiaus bûstinë yra Italijos sostinëje Romoje esanèioje valstybëje 

Vatikane. Pagrindinës religinës maþumos – protestantai, judëjai, 

dël didelio masto imigracijos didëja musulmonø bendruomenë.

ITALIJA 

KALBA 

Italijoje valstybinë kalba yra italø. Skirtinguose ðalies regionuose 

kalbama ðios kalbos dialektais. Anglø kalba susiðnekëti Italijoje gana 

sunku, nes dauguma italø jus supras tik jei kartu iðraiðkingai bendrausite 

gestø kalba. 

Mokëti italø kalbà yra pagrindinis reikalavimas norint dirbti bet 

koká darbà Italijoje. Kad jà iðmoktumëte, galite lankyti kursus, kuriuos 

siûlo ávairios kalbos mokyklos, kultûros centrai, kolegijos ir universitetai. 

Informacijos apie italø kalbos kursus visoje ðalyje galite rasti interneto 

tinklalapyje www.it-schools.com arba www.asils.it. 

Italø–anglø–italø kalbø þodynas internete – www.wordreference.com 

Anglø–italø þodynas internete – www.freedict.com/onldict/ita.html 

KULTÛRA 

Italijos kultûra labai turtinga ir ávairi, ji formavosi visos Europos 

kultûrø pagrindu. Jei mëgstate architektûrà, istorijà, muziejus ir galerijas, 

Italijoje tikrai turësite kà pamatyti, pradedant senovës Romos griuvësiais, 

visà katalikø Baþnyèios istorijà atspindinèiais kûriniais, áspûdingais 

Renesanso statiniais ir meno kûriniais ir baigiant Italijos moderniuoju 

menu. Italø kinas ir muzika taip pat turi kà pasiûlyti. Informacijos apie 

Italijos kultûrà, lankytinas vietas ir ávairius renginius rasite Italijos uþsienio 

reikalø ministerijos interneto tinklalapyje www.esteri.it/eng/7.asp, 

Italijos muziejai ir kultûriniai renginiai apraðomi tinklalapyje www.museionline.it. 

ÞYMIAUSI ITALAI 

Garsiausi italø raðytojai – tai visø pirma „Dieviðkosios komedijos“ 

autorius Dante Alighieri, ankstyvojo Renesanso poetas Francesco Petrarca, 

garsiojo „Dekamerono“ autorius Giovanni Boccaccio. Dvideðimtajame 

amþiuje Nobelio literatûros premijos laureatais tapo italø raðytojai 

Giosuè Carducci, Grazia Deledda, Luigi Pirandello, Salvatore Quasimodo, 

Eugenio Montale ir Dario Fo. Ið ðiuolaikiniø italø raðytojø verta 

paminëti Umberto Eco ir Alessandro Baricco. Italijoje gimë þymiausi ir 

talentingiausi Renesanso menininkai – genialusis Monos Lizos kûrëjas 

Leonardo da Vinci, Sandro Botticelli, Michelangelo Buonarroti, Raffaello, 

skulptorius Donatello. Visame pasaulyje garsûs italø kompozitoriai 

179

Antonio Vivaldi ir Giuseppe Verdi, dainininkai Adriano Celentano, Luciano 

Pavarotti, popdainininkas Eros Ramazzotti. Kino mëgëjams gerai 

þinomi italø reþisieriai Roberto Benigni ir Federico Fellini. 

VALIUTA 

Italijos valiuta yra euras (1 EUR – apie 3,45 LTL). 

Italijos bankai dirba pirmadieniais–penktadieniais nuo 8.30 iki 13.30 

ir nuo 14.30 iki 15.30 val. Didesniuose miestuose kai kurie bankai dirba 

ir ðeðtadieniais. Prie bankø, prekybos centruose, traukiniø stotyse ir kitose 

vietose yra daug bankomatø, ið kuriø galite iðsiimti pinigus su kredito 

ar debeto kortele. 

MAISTAS 

Tradicinis italiðkas maistas mëgstamas visame pasaulyje. Daugelyje 

Italijos regionø galësite paskanauti jûros gërybiø, nes italø virëjai moka 

puikiai jas paruoðti. Mëgstami ir þuvies patiekalai. Garsûs yra italiðki sûriai, 

naudojami ir salotoms, ir picoms ar lazanijai, – tai mozzarella, avies pieno 

sûris pecorino, mëlynasis gorgonzola, kietasis parmesano sûris. Ðioje ðalyje 

mëgstami miltiniai patiekalai – pasta (makaronai), lasagne (sluoksniuotas 

patiekalas), tortellini (makaronai su ádaru). Pietø Italijoje vartojama itin 

daug alyvuogiø aliejaus, gaminama daug patiekalø su pomidorais. 

Italai mëgsta valgyti gausiai ir ilgai, jiems svarbu ne tik skaniai ir 

soèiai pavalgyti, bet ir pabendrauti – valgymas jiems pramoga. Pagrindinis 

dienos valgis yra vakarienë, paprastai valgoma apie 20–21 val., kai 

visi sugráþæ po darbø susëda prie bendro stalo. Italiðkà vakarienæ sudaro 

ðalti uþkandþiai, pirmasis patiekalas – beveik visada makaronai, antrasis 

patiekalas – mësos arba þuvies patiekalai ir desertas, pavyzdþiui, saldusis 

tiramisu. Po valgio visuomet geriama espresso kava, o daþnas neatsisako 

ir maþo stikliuko atðaldyto limoncelo – salstelëjusio citrininio likerio. 

Greitai uþkàsti, tiesiog gatvëje, galima nusipirkti keturkampiø picos 

gabalëliø, parduodamø daþnose picerijose, ávairiausiø sumuðtiniø su 

specifine italiðka duona ciabatta. Kiekviename net maþiausiame miestelyje 

rasite bent kelias ledaines (gelateria), kuriose galima iðsirinkti italiðkø 

ledø ið daugybës rûðiø. 

Italijoje maistas ðiek tiek kitoks nei Lietuvoje. Ten nerasite juodos 

duonos, grietinës ar kefyro. 

180 

ITALIJA

PARDUOTUVËS 

ITALIJA 


Miesto centre daþniausiai bûna tik nedidelës specializuotos maisto 

krautuvëlës, todël norint nebrangiai nusipirkti visko, ko reikia, prisieis 

vaþiuoti á miesto pakraðèius, kur paprastai bûna ásikûræ didieji prekybos 

centrai, pavyzdþiui, Lidl (www.lidl.it) ar Auchan (www.auchan.it). Ðvieþiø 

vaisiø ir darþoviø verta ieðkoti turguje, kuris yra kiekviename mieste 

ar miestelyje. 


Daug drabuþiø ir avalynës parduotuviø rasite miestø centruose. Èia 

bûna ir garsiø dizaineriø modeliø, ir elegantiðkø italiðkø drabuþiø vyrams 

ir moterims, ir jaunatviðkos gatvës mados naujoviø. Jø kainos ávairios, 

– apsipirkti èia gali ir studentas, ir solidus verslininkas. 

Italijos miestuose tam tikromis dienomis gatvëse vyksta turgûs, kuriuose 

gausu drabuþiø, ávairiø aksesuarø ar papuoðalø, atveþtø ið Azijos 

bei Afrikos ðaliø, meno dirbiniø, sendaikèiø, ávairiø niekuèiø. Saulëtà dienà 

tokiame turguje smagu tiesiog paklaidþioti ir paþiopsoti, o panorëjus kà 

nors nusipirkti – linksmai pasiderëti su draugiðkais prekeiviais. 


Áprastas parduotuviø darbo laikas yra nuo 8.30 arba 9.00 iki 12.30 

arba 13.00 val. ir nuo 15.00 iki 19.00 arba 20.00 val. Taèiau didesniø miestø 

daugumoje prekybos centrø nëra pertraukos, o turistø lankomose vietose 

daugelis parduotuviø ilgiau dirba vakarais, bûna atidarytos ir savaitgaliais. 


Vienas ið pagrindiniø laisvalaikio leidimo bûdø Italijoje – valgymas. 

Þmonës mielai kvieèia vieni kitus á sveèius ir ilgai vakarieniauja mëgaudamiesi 

maistu, pokalbiais ir gera kompanija. 

Savaitgalio vakarais italai renkasi á barus ir kavines, taèiau daþniausiai 

juose ne sëdi, o nuolat vaikðtinëja, ðurmuliuoja arba keliauja ið vieno 

baro á kità, bûriuojasi miestø aikðtëse, klausydamiesi, kaip jaunimëlis 

groja gitaromis – gyvenimas tiesiog virte verda. Italijoje daþnai vyksta 

181

gyvo garso koncertai, dþiazo vakarai, labai mëgstamas teatras. Vasarà 

paplûdimiuose rengiamos diskotekos, paprastai trunkanèios iki paryèiø. 

Italai labai mëgsta ðokti. Pastaruoju metu madingi Lotynø Amerikos ðokiai, 

todël daþnas italas lanko ðokiø pamokas ir linksminasi lotynø ðokiø 

vakarëliuose. Kitas laisvalaikio leidimo bûdas Italijoje – termos. Tai maudymosi 

statiniø ir árenginiø kompleksas: salës su baseinais, sporto, poilsio, 

pramogø salës. Tai labai sena tradicija, iðlikusi nuo senovës romënø 

laikø. 

Italijoje mëgstama aktyviai ilsëtis gamtoje. Þmonës mielai vaþiuoja 

á kalnus, á pajûrá arba baidarëmis ir kanojomis plaukioja eþeruose. Populiarios 

komandinio sporto ðakos – futbolas, krepðinis, tinklinis. Italijos 

Alpës – puiki vieta þiemos sportui. 2006 m. Turine vyko þiemos olimpinës 

þaidynës. Kasmet Monzos mieste vyksta pasaulinio garso Formulës-1 èempionato 

etapas Italian Grand Prix. 

Apie pramogas, renginius ir kitus laisvalaikio malonumus Italijoje 

galite suþinoti apsilankæ interneto svetainëje www.enit.it. 

ÞINIASKLAIDA 

Pagrindiniai Italijos laikraðèiai: 

Corriere della Sera (www.corriere.it) 

La Repubblica (www.repubblica.it) 

Il Sole 24 Ore (www.ilsole24ore.com) 

La Stampa (www.lastampa.it) 

Italia Oggi (www.italiaoggi.it) 

Italijoje veikia dvi visuomeninës radijo ir televizijos bendrovës – nacionalinë 

Radiotelevizione Italiana (RAI) ir regioninë Rundfunkanstalt 

Südtirol (RAS). RAI transliuoja 3 nacionalines ir keletà specializuotø bei 

regioniniø TV programø. 

Vatikano radijas (www.radiovaticana.org/lituano), girdimas Italijoje, 

kiekvienà dienà 19.20 val. transliuoja laidas lietuviø kalba. 

Jei namuose turite televizoriø, privalote ásigyti metinæ licencijà, t. y. 

sumokëti 90 EUR metiná mokestá. 

182 

ITALIJA



3–6 metø vaikai Italijoje gali lankyti vaikø darþelá Scuola Materne 

arba Asili Nido. Jø bûna valstybiniø ir privaèiø. Pastarieji daþniausiai katalikiðki, 

priklauso ávairioms bendruomenëms ar vienuoliø ordinams. 

MOKYKLOS 

Vaikams nuo 6 metø privaloma pradëti lankyti mokyklà ir mokytis 

10 metø. Pradinëje mokykloje (Scuola Elementare) mokslas trunka 5 metus, 

toliau mokomasi trimetëje þemesniosios pakopos vidurinëje mokykloje 

(Scuola Media), o po jos – penkiametëje aukðtesniosios pakopos 

vidurinëje mokykloje (Scuola Superiore). Baigus þemesniosios pakopos 

vidurinæ mokyklà galima mokytis profesinëse mokyklose, o po aukðtesniosios 

pakopos vidurinës mokyklos – universitetuose. 

Pradinës ir þemesniosios pakopos vidurinës mokyklos beveik visos 

yra valstybinës, mokslas jose nemokamas. Vëlesniais metais uþ mokslà 

valstybinëse mokyklose gali reikëti mokëti, mokesèio dydis priklauso nuo 

tëvø gaunamø pajamø, taèiau jis nëra didelis. Privaèios mokyklos daþniausiai 

priklauso ávairioms religinëms organizacijoms, mokesèiai uþ 

mokslà jose yra daug didesni nei valstybinëse mokyklose. 


Italijos lietuviø bendruomenë (ILB) veikia gana aktyviai, reguliariai 

rengia lietuviø susitikimus, ðv. miðias ir pan. ILB turi savo interneto tinklalapá 

www.lituani.net, kuriame rasite informacijos apie jos organizuojamus 

renginius ir susitikimus. Su ðia bendruomene galite susisiekti el. 

paðtu ilb@lituani.net. 

Milano apylinkës ILB skyrius 

c/o Consolato Onorario 

Via Boccaccio, 27 

20123 Milano 

El. paðtas ilb_milano@lituani.net 

ITALIJA 

183

184 

ITALIJA 

Sardegnos apylinkës ILB skyrius 

El. paðtas ilb_sardegna@lituani.net 

Lietuvos Respublikos ambasadoje Romoje veikia lietuviðka 

ðeðtadieninë mokyklëlë vaikams 

Vialle di Villa Grazioli 9 

Roma 

Informacijos apie mokyklëlæ rasite ILB interneto tinklalapyje 

www.lituani.net/lit/mokykla.htm

ITALIJA 

Susipaþinti su naujais þmonëmis 

Italijoje tikrai nesunku 

Dovilë Krikðèiukaitë, 23 metai, 

studentë, 6 mënesiai Italijoje 

Italijoje ðiltas ne tik klimatas, bet ir þmonës. Tai labai graþi ðalis, 

daug ávairiø architektûros ir kultûros paminklø, nuostabi gamta J. Èia 

labai svarbios tradicijos ir áproèiai. Kartais net gali pasirodyti kvaila, kad 

beveik visi restoranai nuo 15 iki 18 val. yra uþdaryti, tokiu metu tiesiog 

niekas nevalgo. (Italijoje visi pietauja apie 13–14 val., o vakarieniauja 

apie 19–20 val.) 

Italijos kultûra ir þmoniø mentalitetas labai skiriasi nuo Lietuvos. 

Man labai patiko pati ðalis ir þmoniø ðiltumas. Kartais þavi italø mandagumas 

ir neabejingumas kitam þmogui. Patrauklios gali bûti netgi tradicijos 

ir paproèiai. 

Nepatiko daug kas: 

· Biurokratija (na, jeigu lietuviai mano, kad mûsø ðalies valstybinëse 

ástaigose viskas vyksta labai biurokratiðkai, tai turëtø nuvykti á Italijà...Tada 

tikrai suprastø, kad, palyginti su Italija, Lietuvoje viskas 

vyksta labai greitai J). 

· Italija yra stipriai tradicijø besilaikanti ðalis, kartais perdëtas jø laikymasis 

gali kelti problemø, pavyzdþiui, apmokëti sàskaitas banke 

arba tiesiog apsipirkti parduotuvëje nuo maþdaug 13 iki 16 val. yra 

paprasèiausiai neámanoma, nes beveik visos ir valstybinës, ir privaèios 

ástaigos yra tiesiog uþdarytos vadinamajam siestos laikui 

(poilsio metas). 

· Lëtas gyvenimo tempas. Èia niekas niekur per daug neskuba, viskà 

daro pakankamai lëtai, ramiai J. Ið pradþiø toks gyvenimo bûdas 

gali atrodyti patrauklus, taèiau ilgainiui tai ágrysta ir netgi ima 

trukdyti paèiam daryti viskà greitesniu tempu. 

Dël kultûriniø skirtumø gali kilti problemø bendraujant, stengiantis 

prisitaikyti prie ðalies gyvenimo. 

Iðvykau studijuoti pagal „Socrates/Erasmus“ programà. Prieð iðvykdama 

studijuoti jau buvau maèiusi ðià ðalá, ji man labai patiko, be to, 

mokëjau italø kalbà. Sunkiausia ið pradþiø buvo suprasti þmones ir prisi- 

185

taikyti prie ðalies gyvenimo ir kultûros. Suprantama, buvo ir ðioks toks 

namø ilgesys, nostalgija. Labai padëjo paþástami lietuviai, kurie jau gyveno 

Pizoje, bei nauji paþástami italai. O susipaþinti su naujais þmonëmis 

Italijoje (ypaè su prieðingos lyties atstovais J) tikrai nesunku. 

Italai – tikrai labai ðilti þmonës, linkæ bendrauti ir labai emocingi. 

Kai jie kalba, bûna daug gestø, rankø mostø, kûno kalbos. Ðneka taip 

garsiai, kad kartais net gali atrodyti, jog du þmonës rëkia vienas ant kito, 

yra supykæ, bet daþniausiai tai bûna tik paprastas emocingas bendravimas 

ar diskutavimas. 

Kaip jau minëjau, italai vis dëlto yra pakankamai lëti. 

Atvykëliai Italijoje (kaip tikriausiai daugelyje uþsienio ðaliø) dirba 

aptarnavimo srityje (kavinëse, restoranuose, laikraðèiø, skrajuèiø neðiotojais 

ir t. t.). Poþiûris á juos priklauso nuo to, koks atvykëlis esi. Á studentus, 

atvaþiavusius studijuoti, èia þiûrima labai normaliai, jie priimami 

ðiltai. Taèiau nemëgstama emigrantø ið tokiø ðaliø kaip Marokas, daþniausiai 

á Italijà atvykstanèiø nelegaliai dirbti. 

Kai kuriuose miestuose yra susiformavæs merginø ið Rytø Europos, 

stereotipas (na, á jas þiûrima tiesiog kaip á graþias merginas, atvaþiavusias 

„laimës ieðkoti“, galbût net verstis ne itin moralia veikla). 

Þinoma, stereotipai ir lieka stereotipai, tai jokiu bûdu nereiðkia, kad visi 

italai taip galvoja apie visas merginas ið Rytø Europos. 

Svarbiausia stengtis suprasti italus, paþinti jø kultûrà ir paproèius. 

Manau, jie, kaip ir kitø ðaliø gyventojai, vertina tavo kultûriná savitumà, 

kitoká mentalitetà, nes kitoks þmogus, kalbantis kita kalba, turintis kitas 

tradicijas, kitoká supratimà ir t. t., visada yra ádomus. 

Pastebëjau, kad italai vertina mûsø, lietuviø, sugebëjimà greitai mokytis, 

ypaè kalbø, prisitaikyti prie situacijos ir surasti iðeitá ið keblios padëties. 

Daugelis ávairiose ðalyse netoleruojamø dalykø (nemandagumas, 

nemoralumas ir pan.) Italijoje taip pat nepriimtini. Èia visai nepriimtina 

pradëti valgyti nesulaukus visø ðeimos nariø, atsikelti nuo stalo, kol kiti 

dar valgo (Italijoje visa ðeima visada pietauja ir vakarieniauja kartu, 

daþniausiai panaðiu metu). 

Italijoje galima susikalbëti italø, o kai kada pavyksta ir anglø kalba 

(nors labai retas italas kalba kuria nors uþsienio kalba). 

Bendravau su kai kuriais studentais, atvykusiais studijuoti pagal 

studentø mainø programas ið Vokietijos, Lenkijos, Vengrijos, Ispanijos. 

186 

ITALIJA

ITALIJA 

Laisvalaikis gali bûti leidþiamas labai ávairiai. Nors, tiesà sakant, lietuviai 

man atrodo iðradingesni laisvalaikio leidimo srityje J. 

Linksminimosi bûdai: 

· jei graþus oras, daþnai einama á miesto centrà, kur bûna daug þmoniø, 

susitikti ir tiesiog pabendrauti su draugais; 

· einama vakarieniauti á restoranà; 

· vakarienë su draugais namuose; 

· vakarëliai namuose; 

· diskotekos; 

· barai (italiðkai vadinama „locale“ – tai toks baras, kuriame groja muzika 

ir kuris savaitgaliais ðiek tiek ilgiau dirba). 

Populiariausia tikriausiai ruoðti vakarienæ draugams namuose, o po 

jos galbût dar iðeiti kur nors á miestà pasivaikðèioti, á barà ar diskotekà. 

Ryðius su Lietuva palaikiau telefonu, þinutëmis, elektroniniais laiðkais. 

Italijoje gyvenau maþame miestelyje, lietuviø jame buvo labai maþai, 

tik studentai, atvykæ mokytis pagal studentø pasikeitimo programas. 

Mûsø santykiai buvo ðilti, susidraugavome, o su kai kuriais bendraujame 

iki ðiol. 

Vienintelë lietuviø veikla, kuri vyko Pizoje, kai ten buvau, buvo 

mûsø paèiø ruoðiamos lietuviðkos vakarienës ir vakarëliai J. Manau, 

kad kituose miestuose, kur lietuviø gyvena daugiau, lietuviø bendruomeniø 

veikla tikriausiai aktyvesnë. 

Smagu pastebëti, jog Pizos universiteto kalbø fakultete buvo ir lietuviø 

kalbos kursas, kurá studentai galëjo pasirinkti kaip pasirenkamai 

studijuojamà dalykà. Deja, jis buvo laikinas ir truko tik vienerius metus. 

Verta paminëti, jog Italijos universitetø studijø sistema yra kitokia 

nei Lietuvoje. Mokykloje ten mokomasi ne dvylika, o trylika metø. Mokslas 

Italijoje beveik visada mokamas (nemoka tik socialiai remtini vaikai, 

naðlaièiai ir pan.), skirtingai negu Lietuvoje, kur mokslas yra mokamas 

arba nemokamas – priklauso nuo mokymosi rezultatø. Baigusieji mokyklas 

stoja á aukðtàsias mokyklas be jokiø konkursø, t. y. neatsiþvelgiama 

á mokyklos baigiamøjø egzaminø rezultatus, tiesiog reikia iki tam 

tikros datos paduoti praðymà studijuoti pasirinktame fakultete. 

Jau gráþau. Kol kas iðvykti neketinu, nors minèiø turiu.J 

187

188 

ITALIJA 

Lietuvaitës yra mielai laukiamos 

Saulius, 22 metai, studentas, 5 metai 

Italijoje 

Gyvenu ðiaurës Italijoje, pramoniniame Italijos trikampyje. Ðios ðalies 

vidaus situacija labai keista, nes ðiaurës ir pietø Italija ið esmës yra 

dvi skirtingos ðalys, jø netgi kalba skiriasi. Juntama stipri diskriminacija 

gyventojø, gyvenanèiø nuo Romos þemyn. Italijos ðiaurë yra daug 

stipresnë ekonomiðkai, o pietûs praktiðkai gyvena uþ ðiaurës pinigus. 

Manau, Italijoje yra vieni maþiausiø atlyginimø, o mokesèiai yra vieni 

didþiausiø Europoje ir jø yra labai daug. Uþ mokslà, uþ televizoriø – 

beveik uþ viskà reikia mokëti. 

Iðvykau á Italijà su ðeima, ji ir pasirinko bûtent ðià ðalá. Atvykus buvo 

labai sunku integruotis, susidraugauti su vietos gyventojais. Labiausiai 

padëjo darbas. Dirbau ávairius darbus: padavëju, mûrininku, paðtininku, 

prekybos centre dëliojau á lentynas darþoves. Vykdant naujà darbo 

reformà, buvo ávesti „laikino darbo kontraktai“, todël dabar ásidarbinti 

nuo 1 iki 6 mën. yra pakankamai lengva. Italijoje yra labai daug 

laikino ádarbinimo agentûrø, kurios siûlo ávairius darbus, daugiausia fabrikuose. 

Kur kas sunkiau rasti nuolatiná darbà. Darbo laikas priklauso 

nuo darbo, bet daþniausiai dirbama apie 40 val. per savaitæ. 

Dauguma atvykëliø èia dirba mûrininkais arba darbininkais fabrikuose. 

Pastaruoju metu kyla labai daug problemø dël atvykëliø ið Ðiaurës 

Afrikos (musulmonø). Bet að pats beveik nepajutau neigiamo poþiûrio 

á atvykëlius. O lietuvaitës iðvis mielai laukiamos. 

Su italais susikalbësite vien tik italø kalba. Anglø kalba èia beveik 

niekas nekalba. Daugumai italø bûdingas stiprus nacionalinio pasididþiavimo 

jausmas, jie mano, kad Italija yra viena geriausiø pasaulio ðaliø. 

Jie labai vertina savo maistà, sakyèiau, netgi maniakiðkai. Tiesa, man 

taip pat atrodo, kad geras maistas ir skanûs vynai yra vieni geriausiø 

dalykø Italijoje. 

Mûsø ðeima yra miðri, su mama kalbu lietuviðkai, kartais valgom 

cepelinus, taigi, sakyèiau, mums visai gerai sekasi iðlaikyti lietuvybæ ðeimoje. 

Kiek þinau, jokia lietuviø veikla Italijoje nevyksta. Að pats tikiuosi 

baigæs mokslus gráþti á Lietuvà ir ieðkoti darbo ten.

ITALIJA 

Geriausia á Italijà vykti pramokus 

italø kalbos 

Milda, 28 metai, gydytoja, 6 mënesiai 

Italijoje 

Italija – nuostabi ðalis, ten tikrai gali jaustis suprastas bet kuris atvykëlis, 

jei tik pats rodys norà paþinti jà kuo geriau. Bûdama Italijoje, 

ásitikinau, kad daugelis iðankstiniø nusistatymø tikrai yra tik mitai, kad 

italai ir pati Italija kartais tikrai ne taip apibûdinami. 

Labiausiai man ten patiko nuoðirdus þmoniø bendravimas, patiko, 

kad ten konkurencija (bent jau tarp studentø) „sveika“, niekas nepavydi 

geresnio paþymio ar pasiekimo, jie tuo dþiaugiasi gal net labiau nei tu 

pats. Man nepatiko tik tai, kad italai labai daþnai vëluoja, bet prie to 

ilgainiui pripratau. 

Turbût didþiausias pavojus, kurio reikia saugotis – vagys, ypaè didesniuose 

miestuose, nes gali net nepastebëti, kaip tave apðvarins. Dar 

reikëtø bûti atsargiems keliaujant autostopu, tai nëra pats saugiausias 

keliavimo bûdas Italijoje. Ten jauèiausi saugesnë nei Lietuvoje, nes ir 

naktá gráþti nebaisu, ir kaimynai kultûringesni. 

Vykau á Italijà, nes truputá mokëjau italø kalbà ir nelabai buvo ið ko 

rinktis, kai dalyvavau studentø atrankoje. Be to, turëjau vienà kità draugà, 

kurie jau buvo gyvenæ Italijoje ir gráþæ galëjo pasakyti vien gera. 

Sunkiausia ten nuvykus buvo tai, kad nepakankamai mokëjau kalbà, 

todël nuolat reikëjo bûti ásitempusiai, kad viskà gerai suprasèiau ir 

pati bûèiau suprasta, sunku buvo dël draugø stygiaus, ilgëjausi savo ðalies, 

trûko senø draugø, artimøjø. 

Italai tikrai linkæ bendrauti, jie emocingi, jiems ádomu, ið kur atvykai, 

jie klausinëja apie tavo ðalá, paproèius. Bendrauja visur: gatvëje, parduotuvëje, 

laiptinëje, autobuse. Á atvykëlius þiûri palankiai, tikrai nesunku 

adaptuotis. 

Italijoje, kaip ir visur, vertinamas nuoðirdumas bendraujant, atvirumas, 

pastangos kalbëti italiðkai, net ir blogai mokant italø kalbà. Ámanoma 

susikalbëti angliðkai ir prancûziðkai, bet geriausia á Italijà vykti 

bent kiek pramokus italø kalbos. 

Bûdama Italijoje, bendravau su dar viena lietuve, taip pat su kitais 

189

pagal „Erasmus“ programà atvykusiais studentais: ispanais, vokieèiais 

ir kitais, bet daugiausia su italais. 

Laisvalaikiu daþniausiai einama á sveèius vakarieniauti, taip pat labai 

populiaru su draugais eiti valgyti picos arba iðgerti alaus, suvalgyti 

ledø, pasivaikðèioti po miesto centrà, á kinà, á diskotekà, þaisti boulingo 

ir panaðiai. 

Á Italijà vykau viena. Mano tëvai, brolis ir draugai liko Lietuvoje, bet 

palaikyti ryðius su saviðkiais tikrai neblogai sekësi, santykiai nepasikeitë. 

Italijoje bendravau su viena lietuve studente, kuri atvyko vëliau uþ mane. 

Padëjau jai susirasti butà, paskui abi ir bendravome, nes tame mieste (Perudþoje) 

daugiau lietuviø nebuvo, taigi jokia lietuviø veikla nevyko. Kiek 

þinau, Romoje yra Lietuviø centras, bet su juo nesusisiekiau. 

Visam laikui iðvykti á Italijà turbût negalëèiau, nes ten gydytojø nelabai 

reikia, bet norëèiau ir ketinu vaþiuoti staþuotis arba su draugais 

daugiau pakeliauti po Italijà. 

190 

ITALIJA 

Kiekvienos futbolo rungtynës yra 

didþiulë ðventë! 

Vainius, 21 metai, studentas, 6 mënesiai 

Italijoje 

Italijoje mane labiausiai þavi optimizmas. Èia þmonës gyvena dël 

savæs. Uþtat erzina pietø pertrauka – siesta, nes visos ástaigos uþdaromos. 

Bet ir prie to greit priprantama. Atvykau èia studijuoti pagal „Socrates/Erasmus“ 

programà. Buvo nelengva susirasti gyvenamàjà vietà. 

Italai emocingi, ðilti ir optimistiðki, lengvai bendraujantys! Geriausia 

mokëti italø kalbà. Turistø lankomose vietose galima susikalbëti ispaniðkai, 

angliðkai arba prancûziðkai. 

Daugiausia bendrauju su portugalais, taip pat su ispanais, èekais, 

graikais, lenkais. 

Laisvalaikiu èia populiariausia rengti privaèius vakarëlius ir lankytis 

naktiniuose klubuose. Kiekvienos futbolo rungtynës yra didþiulë ðventë! 

Ryðius su Lietuva palaikau laiðkais, elektroniniu paðtu, telefonu.

ITALIJA 

Yra miestø, kuriuose vyksta lietuviø bendruomeniø veikla, bet að 

joje nedalyvauju. 

Gráðiu á Lietuvà, kai tik baigsiu mokslus. Manau, á Italijà vaþiuoèiau 

pakeliauti, aplankyti draugø, bet ne ilgam, ne dirbti ar gyventi. 

Ðokama iki ryto paplûdimiuose ant 

smëlio ar baruose ant stalø 

M. M., 23 metai, studentë, 10 mënesiø 

Italijoje 

Italija – Vidurþemio jûros regiono ðalis, turinti, kaip sako patys italai 

ir labai tuo didþiuojasi, 80% (eilinio italo skaièiavimu) pasaulio kultûros 

vertybiø, senas vyno, picos ir espresso kavos tradicijas bei, manau, 

niekas to nepaneigs, nuostabià ir skambià kalbà. Èia ypaè graþi gamta: 

dangaus þydrumo jûra, nesibaigianèios kalnø grandinës baltomis sniego 

virðûnëmis; seni viduramþiais dvelkiantys miestukai, kuriuose daugybë 

nuostabiø statiniø, siaurø gatveliø ir maþø krautuvëliø. Þmonës 

linksmo bûdo, atviri ir besiþavintys kitokiais nei jie, pavyzdþiui, mëlynakiais 

ir ðviesiaplaukiais ðiaurieèiais (tiksliau turbût – ðiaurietëmis). Nepatinka 

vëlavimas, taisykliø nebuvimas ten, kur jos, atrodytø, privalo 

bûti, pavyzdþiui, posakio „punktualus kaip traukinys“ nëra, netvarka 

vieðajame sektoriuje, pareigûnø tingumas. Kiekvienai nors kiek patrauklesnei 

ðviesiaplaukei lietuvaitei yra pavojus iðvaþiuoti ir nebegráþti, uþkibti 

ant pirmo kabliuko Ciao, bella! 

Vykau èia mokytis pagal „Erasmus“ programà. Italijà pasirinkau, 

nes visada þavëjo ði ðalis, jos kultûra ir kalba. 

Sunkiausia jaustis visaverèiu, kol dar laisvai nekalbi italiðkai, kol 

dar negali suprasti italiðkø anekdotø apie Berluskoná ir juoktis nuoðirdþiai. 

Bet labai padëjo þmonës, buvæ ðalia, kambario draugai ir kt. 

Kad prisidurèiau prie gaunamos stipendijos, susirasdavau trumpalaikiø 

nelegaliø darbø – dirbau ledainëje (gelateria), padavëja jûros 

gërybiø restorane, teatre su vaikais ir parodoje programëles dalijau. Darbus 

susirasdavau tik per paþástamus, nes durø varstymas ir klausimai: 

191

Scusi, Signora, ha un lavoro per me? („Atleiskit, ponia, gal turite man darbo?“) 

nedavë rezultatø ir pasirodë bergþdþias reikalas. Dirbdavau ávairiai 

– nuo 3 iki 10 valandø per savaitæ, bet buvo savaièiø, kai visai nedirbau. 

Man darbas buvo tik trumpalaikis studentiðkas nuotykis, todël neturëjau 

në vienos darbo sutarties ir jokiø socialiniø garantijø, nes jø man 

ir nereikëjo. Kadangi buvau iðvaþiavus studijuoti, turëjau studentiðkà 

draudimà ir gavau stipendijà – 400 eurø per mënesá. Vidutinis italo atlyginimas, 

mano duomenimis, yra 1 000 eurø, kad pragyventum. 

Apskritai atvykëliø darbas priklauso nuo to, ið kokiø ðaliø jie yra 

atvykæ ir ar moka italø kalbà. Juodaodþiai afrikieèiai neduoda praeiti 

gatve, vis siûlo pirkti servetëliø, apyrankiø ir panaðiø niekuèiø, o europieèiai 

dirba aptarnavimo srityje (padavëjais, barmenais, pardavëjais). 

Italai labai ðilti, linkæ bendrauti, domëtis tavimi. Nors daugelis apie 

Lietuvà vis dar þino nedaug (maþiau iðsilavinæ ir nesidomintys geografija 

þmonës priskiria jà Rusijai arba apskritai neþino, kur yra Baltijos jûra), 

taèiau klausinëja apie ðalá, kalbà, lietuvaièiø groþá. Italai mielai kvieèia 

vakarienës á savo namus, krauna pilnà lëkðtæ „pastos“ ir jauèiasi pagerbti, 

jei pagiri jø maistà ir vynà. Emocingesniø, greièiau kalbanèiø ir 

gestikuliuojanèiø þmoniø dar nemaèiau. Kartais atrodo, jog net atëmus 

kalbos dovanà jie susikalbëtø gestø kalba, jà visi puikiai moka. 

Poþiûris á atvykëlius nëra vienareikðmis – tai susijæ su emigrantø ið 

Afrikos ðaliø problema. Daugeliui italø (ypaè pietø Italijos) atvykëliø (ið 

Maroko, Alþyro, Albanijos, Rumunijos ir pan.) tema skaudi, nes bûtent 

dël didelio jø skaièiaus kyla tokiø problemø kaip padidëjæs nusikalstamumas, 

darbo vietø stoka ir t. t. 

Jei kalbësime apie mane, tai visi iki vieno gyrë italø kalbos mokëjimà 

ir net italiðkà akcentà, þarstë komplimentus dël akiø ir plaukø spalvos. 

Geriau paþinæ pradëjo vertinti charakterio savybes – atvirumà, linksmumà 

ir mokëjimà bendrauti. 

Kokiø nors ypatingø draudimø nëra, taèiau akivaizdus þmogiðkøjø 

vertybiø nepaisymas (Italija – konservatyvi ir religinga ðalis), aiðku, 

bûtø nepriimtinas. Svarbu þinoti, kad italai nesukurti kalboms, didþioji 

dauguma jø kalba tik savo gimtàja kalba. Angliðkai ámanoma susikalbëti 

tik su iðrinktaisiais. Taèiau nemaþa dalis italø ðiek tiek moka prancûzø 

kalbà. Bûna ir taip, net juokinga, kad visà gyvenimà dialektu kalbantys 

italai nemoka taisyklingos bendrinës italø kalbos. 

192 

ITALIJA

ITALIJA 

Gyvendama Italijoje bendravau su studentais ið Vokietijos, Belgijos, 

Prancûzijos ir kitø ðaliø. 

Italijoje ðokama iki ryto paplûdimiuose ant smëlio ar baruose ant 

stalø, geriami lengvi kokteiliai, rûkoma bûriais prie kaviniø durø. Studentai 

renkasi aikðtëse su gitaromis ir, skambant tradicinei folkloro muzikai, 

ðoka ratu. Kai kas renkasi ramià vakarienæ su draugais kieno nors 

namuose, o paskui iðeina á gatves centrinëje aikðtëje suvalgyti didelæ 

porcijà gelato. 

193

194

JAPONIJA 

Japonija 

Nippon; Nihon 

Sostinë Tokijas 



Laikas (skirtumas nuo Lietuvos laiko) 

(Japonija neásiveda vasaros laiko) 

+6 val. (vasarà), +7 val. (þiemà) 

Piniginis vienetas jena (JPY) 

J 

Japonas klausia bièiulio: 

– Spëk, kà turiu saujoje. 

– Televizoriø. 

– Neatspëjai, penkis televizorius. 

195

196

JAPONIJA 

VIZA 

Jei vykstate á Japonijà kaip turistas arba á staþuotes, konferencijas, 

renginius ir uþ tai negaunate atlyginimo (neskaitant dienpinigiø) ir 

ketinate pasilikti ten ne ilgiau kaip 90 dienø, vizos jums nereikia. 

Bet jei norite Japonijoje gyventi ilgiau, privalote gauti Japonijos 

vizà. Vizø bûna ávairiø, jos iðduodamos atsiþvelgiant á vieðnagës tikslà. 

Apskritai jas galima suskirstyti á vizas, suteikianèias leidimà dirbti (studentams, 

keliautojams, dirbanèiøjø artimiesiems) ir nesuteikianèias leidimo 

dirbti. Bet kuriuo atveju, kad gautumëte vizà, turite pateikti jûsø 

vizito á Japonijà tikslà árodanèius dokumentus: darbo sutartá, universiteto 

paþymà, kvietimà á konferencijà ar pan. 

DARBO VIZA 

Jei norite vaþiuoti á Japonijà dirbti, privalote gauti darbo vizà. Tam 

visø pirma reikia rasti darbdavá Japonijoje, kuris norëtø jus ádarbinti. 

Tuomet jis turëtø kreiptis á artimiausià Imigracijos tarnybà, pavaldþià 

Japonijos teisingumo ministerijai, gauti specialià paþymà (Certificate of 

eligibility), liudijanèià, kad jûs tenkinate tam tikrus reikalavimus, ir atsiøsti 

jà jums. Su ðia paþyma, o geriausia ir su darbo sutartimi, kreipkitës 

á Japonijos ambasadà Lietuvoje ir jums bus iðduota darbo viza. 

Japonijoje yra 14 skirtingø tipø darbo vizø, leidþianèiø dirbti konkreèioje 

veiklos srityje (inþinieriaus viza, aktoriaus viza, þurnalisto viza ir pan.). 

Japonijos uþsienio reikalø ministerijos informaciniame interneto tinklalapyje 

yra iðsamiai apraðytos (anglø k.) visø tipø vizos bei reikalavimai 

joms gauti. Ðio tinklalapio adresas – www.mofa.go.jp/j_info/visit/visa. 

ATVYKUS Á JAPONIJÀ 

Jei ketinate likti Japonijoje ilgiau nei 90 dienø, atvykæ á ðalá privalote 

kreiptis á artimiausià Imigracijos tarnybà, kurioje jums bus iðduoti leidimai 

laikinai gyventi ðalyje ir dirbti bei kiti reikalingi dokumentai, susijæ 

su jûsø vizitu ðalyje. Ávairiø miestø Imigracijos tarnybø skyriø adresus 

rasite interneto tinklalapyje www.mofa.go.jp/j_info/visit/visa/appendix3.html. 

Be to, atvykæ privalote uþsiregistruoti vietos, kurioje apsistojate, 

savivaldybëje, kad jums bûtø iðduota atvykëliø registracijos paþyma. 

197

DARBAS 

Uþsienieèiui susirasti darbà Japonijoje gali bûti nelengva. Kad gautumëte 

darbo vizà, turite jau turëti darbdavá. Taèiau patiems susirasti 

darbdavá Japonijoje bûnant Lietuvoje yra beveik neámanoma. Todël dauguma 

lietuviø, ketinanèiø iðvykti á Japonijà ilgesniam laikui, ryðius su 

Japonija uþmezga per universitetø bendradarbiavimo programas, tarptautines 

bendroves, turinèias filialø ir Lietuvoje, ir Japonijoje, ar pagal 

asmenines paþintis. Taèiau, þinoma, yra ávairiø bûdø ieðkoti darbo. 


Daug skelbimø galite rasti ávairiuose tarptautiniuose ir japoniðkuose 

interneto tinklalapiuose: 

www.japanesejobs.com 

www.gaijinpot.com 

www.jobseekjapan.com 

www.daijob.com 

www.jobsinjapan.com 

jp.tiptopjob.com 

jobfinder.japantoday.com 

career.biglobe.ne.jp (tik japonø kalba) 

Daugumoje ðiø tinklalapiø yra darbo skelbimø anglø kalba. Kai kuriuose 

ið jø privaloma uþsiregistruoti, kad galëtumëte skaityti skelbimus. 

Jei jau atvykote á Japonijà, galite perþvelgti ávairius ðalies ir vietinius 

laikraðèius, – juose tikrai rasite darbo skelbimø skyreliø. Tokie skyreliai 

daþnai bûna ir ávairiø laikraðèiø interneto svetainëse. Keletas leidiniø 

anglø kalba: 

· Japan Times laikraðtyje skelbimø bûna pirmadienio numeryje ir interneto 

svetainëje job.japantimes.com, 

· laikraðtis The Hiragana Times ir jo interneto svetainë www.hiraganatimes.com, 

· Tokyo Journal skelbia laisvas darbo vietas spausdintame þurnalo 

variante, o interneto svetainëje www.tokyo.to rasite tik nuorodø á 

ávairius kitus darbo paieðkos tinklalapius, 

· þurnalas Metropolis ir jo interneto svetainë Japan Today (www.metropolis.japantoday.com) 

taip pat turi darbo skelbimø skyrelius. 

198 

JAPONIJA

Visuose ðaltiniuose anglø kalba ieðkokite skyrelio „Darbas“ (Jobs), 

„Ádarbinimas“ (Employment) arba „Skelbimai“ (Classifieds). 

ÁDARBINIMO AGENTÛROS 

Ásidarbinti Japonijoje jums gali padëti ávairios ádarbinimo agentûros. 

Jø adresus rasite ðalies telefonø knygoje. Keleto agentûrø Tokijuje 

adresai pateikiami interneto geltonuosiuose puslapiuose anglø kalba 

(www.yellowpage-jp.com), skyriuje Consumer Section → Other Professional 

Services → Employment Agencies. 


DARBO VALANDOS 

Japonijoje áprasta 40 valandø darbo savaitë – 5 dienos po 8 valandas. 

Taèiau darbo valandø gali bûti ir daugiau, nes ástatymai leidþia ámonëms 

pailginti darbo laikà ámonei átemptu laikotarpiu ir sutrumpinti, 

kai darbo yra ne per daugiausia. Bet kuriuo atveju, uþ virðvalandþius 

turi bûti sumokëta. Pagal ástatymus uþ kiekvienà valandà, dirbtà ne oficialiu 

darbo laiku, turi bûti mokama 25% daugiau, uþ kiekvienà valandà, 

dirbtà naktá (tarp 22.00 ir 5.00 val.), turi bûti mokama 50% daugiau, 

o jei esate priversti dirbti oficialiø ðvenèiø dienomis, reikalaukite 35% 

didesnio uþmokesèio uþ kiekvienà dirbtà valandà. 

DARBO UÞMOKESTIS 

Japonijoje samdomi darbuotojai paprastai per metus gauna 12 mënesiniø 

atlyginimø ir dvi sezonines premijas. Premijø sistema yra labai 

paplitusi ðioje ðalyje. Didelëse ámonëse atlyginimai daþniausiai bûna didesni 

nei maþose ir vidutinëse. 

BÛSTAS 

JAPONIJA 

LAIKINØ BÛSTØ TIPAI 

Kol susirasite nuolatiná bûstà, galite apsigyventi nedideliame butelyje 

(manshon), uþ kurá mokësite kas savaitæ. Juose gyventi ðiek tiek pigiau 

nei vieðbuèiuose, bet brangiau nei iðsinuomojus butà. 

Kitas variantas – bendrabuèio tipo butai (gaijin house), skirti specialiai 

atvykëliams. Jie panaðûs á studentø bendrabuèius, ir gyventi juose 

199

gali bûti visai linksma. Galite iðsinuomoti atskirà butà arba tik kambará, 

o virtuve ir vonia dalytis su kitais þmonëmis. 


Privaèiø butø savininkai Japonijoje daþnai átariai þiûri á uþsienieèius, 

todël geriausia ieðkoti bûsto per nekilnojamojo turto agentus (fudosan). 

Ant namø langø daþnai pamatysite uþraðø, skelbianèiø apie 

nuomojamus butus. Agentûrø adresø taip pat galite ieðkoti telefonø 

knygoje. 


Ávairiø nuomojamø bûstø skelbimø galite rasti interneto tinklapiuose: 

· www.moveandstay.com – Azijoje ir Australijoje nuomojamø butø 

ir biuro patalpø skelbimai, 

· www.aisf.or.jp/raccoon/student2.htm – nuomojami bûstai studentams, 

· www.tokyoapt.com – bûstai Tokijuje, 

· www.tokyoroomfinder.com – bûstø ir kambariø nuoma Tokijuje, 

· www2.gol.com/users/yhomes/eindex.html – bûstø Tokijuje nuoma 

ir pardavimas. 

200 

JAPONIJA 

Keleto gaijin house nuomos skelbimø yra interneto tinklalapiuose: 

www.gaijinhouse.net 

www.gaijinhouse.com 

Naudingø nuorodø ieðkantiems nuomojamø gyvenamøjø patalpø 

Japonijoje rasite interneto tinklalapyje dmoz.org/Regional/Asia/Japan/ 

Business_and_Economy/Real_Estate. 

Taip pat verta ieðkoti bûstø nuomos skelbimø regioninëje ir vietinëje 

spaudoje. Ávairiø skelbimø (classifieds) anglø kalba rasite laikraðèiuose 

ir þurnaluose The Japan Times (www.japantimes.com), The Hiragana 

Times (www.hiraganatimes.com), Tokyo Journal (www.tokyo.to), 

Metropolis (www.metropolis.japantoday.com).


Agentûros daþnai reikalauja, kad turëtumëte laiduotojà japonà, kuris 

jus rekomenduotø. Taip pat gali bûti praðoma pateikti koká nors dokumentà, 

árodantá jûsø pajamas, o pasiraðant sutartá – kad uþdëtumëte savo 

vardo spaudà (inkan arba hanko) – já galite uþsisakyti vietinëse parduotuvëlëse 

uþ maþdaug 2 000 JPY. Prieð pasiraðydami sutartá, bûtinai atidþiai jà 

perskaitykite. Jei namuose yra kokiø nors sulauþytø daiktø, neveikianèios 

árangos, apsilaupiusiø sienø apmuðalø ar pan., bûtinai áraðykite tai á sutartá, 

nes iðsikraustant gali prireikti patiems uþ tai mokëti. 

NUOMOS KAINOS 

Kambará bendrame bute galëtumëte iðsinuomoti uþ 40 000–100 000 

JPY, vieno kambario butà – ne maþiau kaip uþ 100 000 JPY per mënesá. 

Komunaliniai mokesèiai kartais áskaièiuojami á nuomos kainà, o kartais ne. 

Jûs turësite sumokëti dar ir ðiuos mokesèius: 

· Tetsukekin – rezervavimo mokestis, kurá sumokate, kai randate jums 

patinkantá butà, bet dar nepasiraðote sutarties. Tai garantuoja, kad 

butas nebus iðnuomotas niekam kitam. Ðis mokestis paprastai yra 1 

mënesio nuomos mokesèio dydþio. Pasiraðius sutartá pinigai jums 

gràþinami. 

· Shikikin – uþstatas, kuris jums bus gràþintas iðsikraustant ið buto, 

jei jam nepadarysite jokios þalos. Ðis mokestis bûna 2–3 mënesiø 

nuomos mokesèio dydþio. Tiesa, sakoma, jog daþniausiai atgaunama 

tik nedidelë ðio uþstato dalis. 

· Reikin – negràþinamas mokestis buto savininkui, kurá sumokate iðreikðdami 

didþiulæ padëkà, kad jis sutiko jums iðnuomoti butà. Ðis 

mokestis gali bûti keliø mënesiø nuomos mokesèio dydþio. 

· Chukai tesuryo – negràþinamas mokestis nekilnojamojo turto agentui 

uþ tarpininkavimà, jis paprastai bûna vieno mënesio nuomos 

mokesèio dydþio. 

SVEIKATA 

JAPONIJA 


Jei neturite jokio sveikatos draudimo ir planuojate ilgesná laikà gyventi 

Japonijoje, galite pasirinkti vienà ið ðeðiø Japonijos valstybinio svei- 

201

katos draudimo planø. Pagrindiniai ið jø yra darbuotojø sveikatos draudimas, 

kuriuo draudþiami visi samdomi darbuotojai, ir valstybinis sveikatos 

draudimas, kuriuo draudþiami savarankiðkai dirbantys asmenys, 

bedarbiai, pensininkai ir kt. Kiti planai skirti jûrininkams, valstybës tarnautojams, 

mokytojams ir privaèiø mokyklø darbuotojams. Jei norite 

uþsiregistruoti, kreipkitës á vietos savivaldybæ. Tuomet pagal praëjusiø 

metø jûsø pajamas bus nustatytas mënesinis mokestis, kurá jums reikës 

mokëti. Pradþioje jis gali bûti apie 4 000–5 000 JPY, vëliau gali pakilti iki 

20 000–30 000 JPY per mënesá ar net daugiau. 

LIGOS ATVEJU 

Visi apdrausti asmenys nuo 3 iki 74 metø amþiaus patys apmoka 

30% savo gydymo iðlaidø, o likusià dalá padengia draudimas. Jaunesni 

nei 3 ir vyresni nei 74 metø amþiaus asmenys uþ gydymà moka tik 20%. 

Valstybinis sveikatos draudimas moka uþ gydytojø konsultacijas, gydymà 

ligoninëse, klinikose ir kitokià medikø prieþiûrà. 

202 

JAPONIJA 



ÁMOKOS 

Jei Japonijoje dirbate legaliai, privalote mokëti socialinio draudimo 

ámokas. Samdomo darbuotojo ámokos mokamos tokiomis dalimis: 

darbuotojas moka apie 11,6% nuo atlyginimo, o darbdavys – 12,5% darbuotojo 

atlyginimo atitinkanèià sumà. 

IÐMOKOS 

Japonijos socialinis draudimas moka sveikatos draudimo, pensijø 

draudimo, nedarbo draudimo, paramos ðeimai ir kt. iðmokas. 

MOKESÈIAI 

Jei bent 6 mënesius per mokestinius metus gyvenate Japonijoje, 

privalote mokëti mokesèius ðioje ðalyje. 

Mokesèiai yra automatiðkai iðskaièiuojami ið atlyginimo. Mokestiniø 

metø pabaigoje, vasario–kovo mënesiais, reikia uþpildyti pajamø deklaracijà, 

tuomet sumokëta mokesèiø suma bus pakoreguojama. Jei uþ-

JAPONIJA 

dirbate maþiau nei 20 000 000 JPY per mokestinius metus, deklaracijos 

pildyti nereikia, tai automatiðkai padaro darbdavys. Jei uþdirbate daugiau 

kaip 20 000 000 JPY, kreipkitës á artimiausià Mokesèiø tarnybos skyriø 

ir jums padës uþpildyti reikiamus dokumentus. Be pagalbos ðis darbas 

gali bûti tikras galvos skausmas. 

Pajamø mokestis Japonijoje yra progresyvinis, t. y. nuo didesniø 

pajamø atskaièiuojama daugiau mokesèiø. Pajamø mokesèio tarifai 2005 

metais buvo tokie: 

· iki 3 300 000 JPY per metus – 10%; 

· 3 300 000–9 000 000 JPY per metus – dar 20% nuo dalies, 

virðijanèios 3 300 000 JPY; 

· 9 000 000–18 000 000 JPY per metus – dar 30% nuo dalies, 

virðijanèios 9 000 000 JPY; 

· daugiau kaip 18 000 000 JPY per metus – dar 37% nuo dalies, 

virðijanèios 18 000 000 JPY. 

Be pajamø mokesèio, dar reikia mokëti vietinius mokesèius (3%– 

10%) ir regioninius mokesèius (2%–3%) nuo visø pajamø. 

Iðsami informacija apie mokesèius anglø kalba teikiama Japonijos 

valstybinës mokesèiø agentûros interneto tinklalapyje www.nta.go.jp/ 

category/english/index.htm. 

PILIETYBË 

Uþsienieèiui gauti Japonijos pilietybæ yra labai sunku. Ji suteikiama 

nenoriai, net ir turintiems teisæ kreiptis dël pilietybës ágijimo reikia atlikti 

labai daug ávairiø biurokratiniø procedûrø. Lengviau iðduodami leidimai 

nuolat gyventi ðalyje neribotà laikà be teisës balsuoti ir panaðiø 

pilieèio teisiø. Teisæ praðyti leidimo nuolat gyventi arba suteikti pilietybæ 

ágyjate pragyvenæ Japonijoje ne maþiau kaip 5 metus ið eilës (norint 

gauti pilietybæ reikalaujamas ðalyje pragyventø metø skaièius gali bûti ir 

didesnis). Jei esate susituokæs (-usi) su Japonijos piliete (-iu), daþniausiai 

pakanka pragyventi ðalyje 4 metus. Norint gauti leidimà nuolat gyventi 

arba pilietybæ, reikia atitikti tam tikrus nustatytus reikalavimus, pavyzdþiui, 

gerai mokëti japonø kalbà, bûti neteistam, neturëti nesumokëtø 

mokesèiø, skolø, baudø ir pan. 

203

204 

JAPONIJA 

AMBASADOS 

Japonijos ambasada Lietuvos Respublikoje 

M. K. Èiurlionio g. 82B 


Tel. (8 5) 231 0465 

Faks. (8 5) 231 0461 

Lietuvos Respublikos ambasada Japonijoje 

401 Pure City Roppongi 

7-11-12 Roppongi, Minato-ku 

Tokyo 106-0032 

Tel. (+81) 354 143 433 

Faks. (+81) 354 143 434 

El. paðtas amb.jp@urm.lt 

TRANSPORTAS 

LËKTUVAI 

Didþiausios Japonijos oro transporto bendrovës, skraidinanèios á didþiausius 

Japonijos miestus ir ið jø, yra Japan Airlines (www.jal.co.jp), All 

Nippon Airways (www.fly-ana.com) ir Japan Air System (www.jas.com.hk). 

Skrydis ið Tokijo á Londonà ar Frankfurtà trunka apie 12–13 valandø. 

TRAUKINIAI 

Traukiniai Japonijoje yra labai modernûs, tai greita ir patogi transporto 

priemonë keliauti po ðalá. Didþioji dalis geleþinkeliø tinklo priklauso 

geleþinkelio bendroviø grupei Japan Railways, sudarytai ið ðeðiø regioniniø 

geleþinkelio bendroviø: JR East (www.jreast.co.jp), JR West 

(www.westjr.co.jp), JR Central (jr-central.co.jp), JR Hokkaido (www.jrhokkaido.co.jp), 

JR Kyushu (www.jrkyushu.co.jp) ir JR Shikoku (www.jr-shikoku.co.jp). 

Dauguma ðiø bendroviø, be áprastø traukinio bilietø, siûlo 

pirkti specialius bilietus, pavyzdþiui, su tokiais bilietais savaitæ galima vaþinëti 

po vienà regionà visais traukiniais. Traukiniø tvarkaraðèius, bilietø 

kainas ir visus specialius pasiûlymus rasite kiekvienos traukiniø bendrovës 

interneto tinklalapyje arba bendrame interneto tinklalapyje www.japanrail.com.

JAPONIJA 

Interneto tinklalapyje www.jorudan.co.jp galite susirasti greièiausià 

kelionës marðrutà ávairiomis transporto priemonëmis. 

AUTOMOBILIAI 

Japonijoje vaþiuojama kaire kelio puse, o vairas yra deðinëje automobilio 

pusëje. Gatviø iðdëstymas ðioje ðalyje yra gana painus, todël, jei 

vaþinëjate automobiliu, ásigykite smulkø vietovës planà. Japonijoje privaloma 

prisisegti saugos dirþus, negalima vairuojant kalbëti mobiliuoju 

telefonu, vaikai iki 6 metø turi sëdëti specialioje vaikiðkoje sëdynëje. 

Didþiausias leidþiamas greitis greitkeliuose yra 100 km/val., miestuose – 

40 km/val., nuoðaliose gatvelëse – 30 km/val., o visur kitur – 50 km/val. 

Taèiau dauguma vairuotojø nuolat virðija greitá maþdaug 10 km/val. 


Vieðasis transportas Japonijoje yra patogus, tvarkingas ir modernus. 

Jei vaþinëjate daþnai, verta pirkti specialius bilietus kaisuken arba 

teikiken. Kaisuken – tai 10 bilietø, kuriuos perkate ið karto ir gaunate 

vienà nemokamà. Teikiken yra bilietas tam tikram laikotarpiui (savaitei, 

mënesiui ir t. t.); já nusipirkæ galite vaþinëti visomis transporto priemonëmis. 

Darbdaviai daþnai apmoka darbuotojø vieðojo transporto iðlaidas, 

o kai kuriose darbovietëse dël ðio priedo galima derëtis. 

DVIRAÈIAI 

Ávairiausio amþiaus ir socialinës padëties japonai á darbà, á mokyklà 

ar apsipirkti mina dviraèiu. Paprasèiausias kasdienio naudojimo dviratis 

daþniausiai turi tik vienà pavarà, paprastà spynà, daþnai – krepðelá pirkiniams 

arba sëdynæ vaikui, jis kainuoja apie 10 000 JPY. Dëvëtà dviratá 

galite nusipirkti ir uþ maþesnæ sumà. Dviraèiø vagystës Japonijoje yra 

gana daþnas reiðkinys, todël dviraèiai uþ nedidelá mokestá registruojami 

policijoje. 

Nors pagal taisykles dviratininkai turëtø vaþinëti gatvëmis, mieliau 

japonai rieda ðaligatviais. Prie autobusø ir traukiniø stoèiø ar didesniø 

prekybos centrø yra árengti specialûs stendai dviraèiams pastatyti, o kai 

kur bûna net dviraèiø stovëjimo garaþø. 

205

AUTOSTOPAS 

Keliauti autostopu Japonijoje yra áprasta. Tarkitës su automobiliø 

vairuotojais poilsio aikðtelëse ir degalinëse. Stovëti greitkelio pakraðtyje 

draudþiama, o jei taip darysite, jus pavëþëti tikrai greitai pasisiûlys policijos 

automobilis. 

206 

JAPONIJA 



Ásikrausèius á naujus namus jums reikës ásigyti teisæ naudotis telefono 

linija. Jà galite nusipirkti ið pagrindinio Japonijos fiksuotojo ryðio operatoriaus 

NTT (Nippon Telegraph and Telephone) – tai jums kainuos apie 

35 000–40 000 JPY. Teisæ turëti telefono linijà galima nusipirkti ir ið kito 

vartotojo, tuomet tai kainuos pigiau. Norint ásigyti ðià teisæ, bûtina turëti 

asmens tapatybës dokumentà ir atvykëliø registracijos paþymà. Telefono 

linijà galima ir iðsinuomoti, taèiau tokiu atveju daþnai negalima 

skambinti á uþsiená. 

Jei norite skambinti á tolimesnes vietas ðalies viduje, galite rinktis ir 

kitas fiksuotojo ryðio bendroves, kuriø paslaugos yra pigesnës, pavyzdþiui, 

Daini Denden (tel. 0120 110 077), Japan Telecom (tel. 0120 008 882) ar 

Nippon Kosoku Tsushin (tel. 0120 030 070). 


Mobilieji telefonai Japonijoje yra labai paplitæ, dauguma jø turi daugybæ 

papildomø funkcijø – interneto narðyklæ, þaidimø, fotoaparatà, televizijà. 

Japonijoje mobiliøjø telefonø technologija kitokia nei Lietuvoje 

ir visoje Europoje, todël ið namø atsiveþti mobilieji telefonai Japonijoje 

greièiausiai neveiks. Telefonà galite ásigyti sudarydami sutartá su viena ið 

keliø pagrindiniø mobiliojo ryðio bendroviø NTT DoCoMo (www.ntdocomo.co.jp), 

KDDI au (www.au.kddi.com), Vodafone Japan (www.vodafone.jp) 

ar TU-KA (www.tu-ka.co.jp). Galima nusipirkti iðankstinio mokëjimo 

kortelæ arba sudaryti sutartá su mobiløjá ryðá teikianèia bendrove. Norint 

pasiraðyti sutartá, reikës pateikti atvykëliø registracijos paþymà. 

Jei atvykote á Japonijà neilgam, mobiløjá telefonà galima iðsinuomoti. 

Tokiø pasiûlymø daþniausiai rasite oro uostuose ir didesniuose prekybos 

centruose.

JAPONIJA 

Gana daug informacijos apie Japonijos mobiliuosius telefonus rasite 

interneto tinklalapyje euc.jp/misc/cellphones.en.html. 

TAKSOFONAI 

Pastaraisiais metais taksofonø Japonijoje maþëja, nes dauguma þmoniø 

turi mobiliuosius telefonus. Taèiau jø vis dar yra pakankamai daug. 

Skambinant galima mokëti monetomis arba telefono kortelëmis, parduodamomis 

kioskuose arba specialiuose automatuose. Taksofonai Japonijoje 

bûna ávairiø spalvø – pagal jas atskirsite telefono tipà. Pavyzdþiui, 

roþinis taksofonas priima tik 10 JPY monetas, oranþinis yra tinkamiausiais 

tarptautiniams pokalbiams, á uþsiená taip pat galësite paskambinti 

ið daugumos pilkø aparatø ir tik ið kai kuriø þaliø. 

Kai kurios bendrovës parduoda telefono korteles, kuriomis galima 

naudotis skambinant ið namø, mobiliojo telefono ar taksofono. Tereikia 

surinkti specialø ant kortelës paraðytà kodà ir uþ pokalbius bus mokama 

ið kortelës, o ne ið áprastos telefono sàskaitos. Tokias korteles siûlo bendrovës 

AT&T, MCI, Brastel, Deutsche Telekom, BigZoo ir Dial Abroad. 

INTERNETAS 

Japonijoje yra daug interneto paslaugø teikëjø, siûlanèiø ávairius mokëjimo 

planus. Interneto paslaugø teikëjø sàraðà galite rasti interneto tinklalapyje 

thelist.internet.com/countrycode/81. Visuose pagrindiniuose Japonijos 

miestuose yra interneto prisijungimo vietø ir interneto kaviniø. 

PAÐTAS 

Paðto þenklø Japonijoje galite nusipirkti paðto skyriuose. Japonijos 

paðtas (Nippon Yûsei Kôsha) yra didþiulë bendrovë, teikianti ne tik laiðkø 

ir siuntiniø pristatymo, bet ir banko bei gyvybës draudimo paslaugas. 

Paðto simbolis Japonijoje yra didþioji raidë T su brûkðneliu virð jos – T. Ðá 

þenklà rasite ant paðto dëþuèiø bei prie paðto skyriø. Informacijos apie 

Japonijos paðtà ir jo teikiamas paslaugas rasite interneto tinklalapyje 

www.japanpost.jp. 

RELIGIJA 

Pagrindinës religijos Japonijoje yra ðintoizmas ir budizmas. Dauguma 

þmoniø save laiko ðintoistais arba budistais, arba ir vienais, ir kitais. 

207

Ðintoizmas yra senoji tradicinë japonø religija, joje nëra absoliuèios tiesos, 

konkretaus ðios religijos kûrëjo ir jokio raðytinio ástatymo (kaip Biblija 

ar pan.). Yra daug dievybiø (kamiø), ið kuriø svarbiausia saulës deivë 

Amaterasu, dievai daþnai ágauna gamtos reiðkiniø formas. Budizmas atkeliavo 

á Japonijà ið Kinijos ir Korëjos maþdaug VI amþiuje. Per ilgà laikà 

ðios dvi religijos veikë viena kità ir netgi ðiek tiek supanaðëjo. 

Japonijos visuomenei taip pat daug átakos turëjo dvi religinës filosofijos: 

konfucianizmas ir daoizmas. 

Ðioje ðalyje yra maþos krikðèioniø, musulmonø, judëjø, bahajø bendruomenës, 

naujøjø religiniø judëjimø iðpaþinëjø. 

KALBA 

Valstybinë kalba – japonø. Japonai sunkiai iðmoksta uþsienio kalbà, 

todël susikalbëti angliðkai ar kaip kitaip bus tikrai nelengva. Tiesa, 

kalbinami þmonës paprastai bûna labai geranoriðki, stengiasi jus suprasti 

ir atsakyti. Taèiau norëdami normaliai bendrauti, ypaè dirbti, pasistenkite 

bent ðiek tiek pramokti japonø kalbos. 

Japonø raðtas yra hieroglifai – tai simboliai, primenantys maþus pieðinukus. 

Baigdamas vidurinæ mokyklà japonas privalo mokëti 881 hieroglifà, 

o aukðtàjà mokyklà – 1 850. Japonø raðtà sudaro ne tik kinø hieroglifai 

(Kanji), bet ir skiemeninë kanos abëcëlë, turinti dvi atmainas – 

hiraganà ir katakanà (kiekvienoje yra po 46 þenklus ir diakritiniai þenklai). 

Vartojami ir arabiðki skaitmenys, kai kada – lotyniðki raðmenys (simboliams, 

santrumpoms þymëti). 

Nemokamas japonø kalbos pradþiamokslis anglø kalba yra interneto 

tinklalapyje www.thejapanesepage.com; japonø–anglø–japonø kalbø 

þodynas internete – www.rikai.com. 

208 

JAPONIJA 

KULTÛRA 

TRADICINIAI MENAI 

Tradiciniai japonø menai paslaptingi, egzotiðki ir nepaprastai ádomûs. 

Èia aptarsime tik keletà geriausiai þinomø tradiciniø Japonijos meno 

rûðiø. 

Haikus – japonø poezijos þanras. Tai nerimuoti trijø eiluèiø 17 skiemenø 

eilëraðèiai, kurie daþnai bûna tik sakiniø fragmentai. 

Ikebana – gëliø komponavimo, puokðèiø darymo menas. Siekiama

JAPONIJA 

ne tik graþaus vaizdo, bet ir atvaizduoti pasaulio harmonijà. Yra ávairiø 

ikebanos stiliø. Avangardinio stiliaus puokðtëms kurti vietoj gëliø naudojamas 

stiklas, metalas ir kitos medþiagos. 

Origamis – ávairiø figûrø lankstymas ið popieriaus. Tai moka kiekvienas 

japonas, jau nuo maþens vaikai lanksto figûrëles darþeliuose ir 

mokykloje. 

Arbatos gërimo ceremonija – tradicija, kilusi ið dzenbudizmo. Ðiais 

laikais daug japonø lanko arbatos ceremonijos pamokas. Tai mokslas, 

kaip paruoðti ir patiekti arbatà. Tokiose ceremonijose yra svarbus beveik 

kiekvienas rankos judesëlis. Arbatà ruoðia ðeimininkas, o geria sveèiai. 

Geriama karstelëjusi þalioji arbata matcha. 

No teatras – senasis tradicinis japonø teatras, kuriame visi aktoriai 

vaidina su kaukëmis, juda, kalba ir dainuoja monotoniðku ritmu pritariant 

chorui arba tradiciniams japonø muzikos instrumentams. Tokio teatro 

scena daþnai bûna lauke, su dengtu stogu. 

Kabukio teatras – ðiek tiek naujesnis teatras nei no, jame vaidinami 

spektakliai apie istorinius ávykius, meilæ ir gyvenimo dramas. Aktoriai 

kalba senàja japonø kalba, kurià sunkiai supranta ir patys japonai. Kabukio 

scena sukiojama, pro dureles grindyse pasirodo ir vël pradingsta 

aktoriai. Ðiame teatre taip pat kalbama monotoniðku balsu pritariant 

tradiciniams muzikos instrumentams. 

Atskira meno ðaka yra tradiciniø japoniðkø drabuþiø – kimono siuvimas 

ir dekoravimas. Japonijoje yra tikrø ðio meno meistrø, jø kûriniai 

demonstruojami ávairiose parodose. 

Japoniðka dekoratyvinë vyðnia sakûra yra nacionalinis japonø augalas. 

Ji gausiai þydi baltais ir rausvais þiedais daþnai tik porà pavasario 

dienø. Pietinëse ðalies salose sakûros pradeda þydëti net sausio mënesá, 

o paèioje ðalies ðiaurëje – tik geguþæ. Þydint vyðnioms þmonës susirenka 

ir sëdi ar vaikðto groþëdamiesi. Yra tokiø, kurie keliauja per ðalá sekdami 

vienas po kitø praþystanèias sakûras. 

Kalbant apie Japonijos kultûrà bûtina paminëti þemaûgiø krûmø 

ir medeliø bonsø auginimà, raðymà dailiomis puoðtomis raidëmis – kaligrafijà, 

tradicines japoniðkas lëles, japoniðkuosius sodus, kovos menus: 

dziudo, karatë, kyudo, aikido ir sumo, japoniðkus kardus, tradicinæ Japonijos 

architektûrà. 

209

ÐIUOLAIKINË JAPONIJOS KULTÛRA 

Ðiuolaikinë Japonijos kultûra gerokai skiriasi nuo senøjø tradicijø. 

Tai robotø, modernaus meno, kuriamo pagal naujausias technologijas, 

japonø animacijos (anime), komiksø (manga), videoþaidimø, áspûdingos 

ðiuolaikinës architektûros ir beprotiðkos gatvës mados (pavyzdþiui, 

www.japanesestreets.com) kratinys. 

ETIKETAS 

Japonija – tolima ðalis, jos kultûra labai skiriasi nuo europietiðkosios. 

Gero elgesio supratimas ten taip pat kitoks. Tai, kas europieèiui 

atrodytø normalu, japonui gali bûti áþeidþiama, bloga pranaðaujantis 

þenklas ar baisus neiðsiauklëjimas. Todël prieð vaþiuodami á ðià ðalá bûtinai 

pasidomëkite japonø etiketu ir iðmokite bent pagrindines taisykles. 

Taip iðvengsite daugybës nesusipratimø, lengviau sutarsite su þmonëmis, 

nes parodysite jiems, kad gerbiate jø paproèius ir jais domitës, o ne 

ásiverþiate kaip iðsiðokëlis svetimðalis. 

Keletas japonø etiketo taisykliø: 

· Pasisveikinant áprasta nusilenkti. Prieð aukðtesnio rango þmogø lenkiamasi 

þemiau, prieð kai kuriuos netgi klaupiamasi. Jei neþinote, 

prieð kà, kiek ir kaip lenktis, pakanka tiesiog prieð visus mandagiai 

nulenkti galvà. 

· Jei bendraujate su japonais darbo reikalais, svarbu turëti vizitiniø 

korteliø. Rekomenduojama turëti savo kortelæ japonø kalba – taip 

pelnysite jø pagarbà. Kortelëmis keièiamasi labai daþnai, ji dalijama 

visiems susitikimo dalyviams, taigi geriau turëkite jø daug. Kortelë 

paduodama ir paimama deðine ranka arba abiem. Gautà kito 

þmogaus vizitinæ kortelæ pagarbiai ásidëkite á marðkiniø kiðenæ, piniginæ 

ar uþraðø knygutæ, tik jokiu bûdu nelankstykite, netrinkite 

ir nekiðkite jos á uþpakalinæ kelniø kiðenæ. 

· Áeinant á namus bûtina nusiauti batus, paprastai ðeimininkas jums 

duos ðlepetes. Taèiau jei einate á kambará, kurio grindys iðklotos 

tatamiu (pintas ðiaudinis kilimas), turite nusiauti ir ðlepetes, nes 

per já galima eiti tik basomis arba su kojinëmis. Prie tualeto ir 

vonios daþnai bûna padëtos specialios ðlepetës, tuomet bûtina 

persiauti áeinant á tualetà ir nepamirðti vël apsiauti paprastø ðlepeèiø 

iðëjus. 

210 

JAPONIJA

JAPONIJA 

· Japonijoje paprastai valgoma pagaliukais. Jais negalima mosikuoti, 

þaisti, rodyti á kà nors, ásmeigti á maistà ir palikti, perdavinëti 

maistà pagaliukais vienas kitam. Pavalgæ graþiai padëkite pagaliukus 

prieð save smaigaliais á kairæ arba á pagaliukø laikiklá, jei toks 

yra. Valgant nemandagu krapðtyti nosá ar riaugëti, kaip ir pas mus. 

Reikëtø suvalgyti viskà, kas ádëta á lëkðtæ. Ryþiai japonams yra ðventi, 

kaip lietuviams duona, todël su jais reikia elgtis pagarbiai. 

Apie japonø etiketà daugiau pasiskaityti galite interneto tinklalapyje 

www.japan-guide.com/e/e622.html. 

VALIUTA 

Japonijos valiuta – jena (100 JPY – apie 2,41 LTL). Tikslius valiutø 

kursus rasite Lietuvos banko interneto tinklalapyje www.lb.lt. 

Iðsikeisti valiutà (eurus ar dolerius) Japonijoje galite ne tik bankuose, 

bet ir didesniuose paðto skyriuose, kur keitimo kursas daþnai bûna 

palankesnis. 

Japonijoje galioja Visa International, MasterCard International, 

American Express kredito ir Visa Electron ir Maestro debeto kortelës. 

MAISTAS 

Tradicinëje japonø virtuvëje vyrauja ryþiai ir þuvis. Kiekvienas japonas 

turi specialø ryþiø virimo puodà, kuriame jie ilgà laikà iðlieka karðti. 

Gaminami ávairiausi japoniðki ryþiø patiekalai su ávairiais prieskoniais, 

padaþais, darþovëmis, þuvimi ar mësa. 

Tradicinis japonø patiekalas yra suðis – suktinukai su ryþiais, paruoðtais 

su specialiu actu suðiui, daþnai su þalia sûdyta þuvimi, kartais su 

darþovëmis ar grybais. 

Darbovietëse daþnai bûna valgyklos, bet kartais darbuotojai ið namø 

neðasi maistà plastikinëse dëþutëse, kuriose yra keletas skyreliø skirtingam 

maistui sudëti (bento). Maistas á jas dedamas ne bet kaip, o 

labai graþiai sulipdant figûrëles ið ryþiø ar sudëliojant paveiksliukà ið 

skirtingø spalvø maisto produktø. Tokias maisto dëþutes neðasi ir vaikai 

á mokyklà. 

Per pietus daugybë þmoniø pasipila á gatves. Kadangi oras bûna 

geras, daþniausiai valgoma lauke. Yra ávairiausiø stendø su greitai paruoðiamu 

maistu, kuriuose galite nusipirkti ávairiø japoniðkø patiekalø, 

211

taip pat gana daug amerikietiðkø greitojo maisto restoranø, italiðkø picerijø 

ir kitø pasaulio virtuviø maisto uþkandiniø. 

Vakarienë yra pagrindinis dienos valgymas. Ðeimos vakarieniauja 

namie arba eina á restoranus. Valgoma daug patiekalø, ilgai, mëgaujamasi 

maistu bendraujant ir ilsintis po dienos darbø. 

Pasigaminti lietuviðko maisto Japonijoje labai sunku: vienø produktø 

èia nerasite, kiti bus ne tokie kaip pas mus, treti tokie, bet labai brangûs. 

212 

JAPONIJA 

PARDUOTUVËS 


Japonijoje labai paplitæ prekybos centrai, kuriuose po vienu stogu 

yra visko: maisto prekiø, alkoholiniø ir gaiviøjø gërimø, ávairiø buities 

dalykø, laikraðèiø, kosmetikos, kanceliariniø prekiø ir pan. 

Maisto produktai labai ðvieþi ir kokybiðki. Parduotuvëse jie graþiai 

iðdëliojami lentynose ir vitrinose, jø pakuotës gana maþos. Visose parduotuvëse 

kasø yra tiek, kiek reikia – eiliø nebûna. 


Japonijoje yra visos þinomiausios tarptautinës drabuþiø parduotuvës. 

Jø daþniausiai bûna miesto centre, dideliuose keliø aukðtø prekybos 

centruose. Vieni didþiausiø japoniðkø prekybos centrø yra Mitsukoshi, 

Takashimaya, Seibu, Daimaru, Matsuzakaya, Tobu, Odakyu ir 

Tokyu. Juose visuomet bûna labai graþiai iðdëliotos prekës ir puikiai 

aptarnaujama. 

Japonai labai vertina garsiais prekiø þenklais paþymëtus daiktus, 

todël èia rasite visame pasaulyje þinomø dizaineriø drabuþiø. Norint apsipirkti 

Japonijoje gali bûti sunku rasti tinkamo dydþio drabuþiø, ypaè 

perkant japoniðkose parduotuvëse, nes ten dauguma jø yra labai maþi. 

Taèiau padëtis keièiasi, dabar daugumoje tarptautiniø parduotuviø jau 

rasite ir didesniø dydþiø drabuþiø bei avalynës. 

Ávairiø smulkmenø galite nusipirkti vadinamosiose 100 jenø parduotuvëse. 

Jose ávairiausi virtuvës reikmenys, kanceliarinës prekës, sodo 

árankiai, þaidimai ir panaðûs daiktai parduodami po 105 JPY (100 jenø 

plius PVM). 

Japonijoje yra labai daug automatø, kuriuose galite nusipirkti al-

JAPONIJA 

koholiniø ir gaiviøjø gërimø, cigareèiø, ryþiø, ledø, vienkartiniø fotoaparatø 

ir kitø smulkmenø. 

Dëvëtà dviratá, baldà ar ádomià japoniðkà senienà galite ásigyti sendaikèiø 

turguje. Tokiø turgø nëra labai daug, bet pastaraisiais metais jie 

populiarëja. Be to, labai daug þmoniø, keldamiesi gyventi kitur, dalá daiktø 

tiesiog palieka gatvëje. Tarp jø bûna gana naujø ir gerø daiktø, taigi 

jei tokioje krûvoje radote kà nors, kas jums patinka – imkite ir neðkitës 

namo, nes tai visiðkai legalu ir áprasta. 


Dauguma parduotuviø dirba ir ðeðtadieniais, ir sekmadieniais, ir 

ðvenèiø dienomis, nes tuomet daugiausia þmoniø eina apsipirkti. Maisto 

prekybos centrai daþnai dirba visà parà be poilsio dienø. 


Japonijoje yra ávairiausiø bûdø leisti laisvalaiká ir besidomintiems 

tradiciniais japonø menais, ir mëgstantiems kompiuterinius þaidimus, 

muzikà ar sportà. 

Viena ið mëgstamiausiø japonø pramogø – karaokë (kaip tik ið Japonijos 

ji atkeliavo ir á Lietuvos barus). Jos esmë: skamba þinomos populiarios 

dainos muzika, ekrane raðomas tekstas, o dainà per mikrofonà 

atlieka kiekvienas norintis. Japonijoje yra specialiø karaokës kabinø, kuriose 

galima dainuoti mëgstamas dainas niekam negirdint. Tokioje kabinoje 

galima pasirepetuoti prieð iðeinant dainuoti scenoje. 

Kitas japonø pomëgis – þaisti þaidimø automatais, kuriuose muðinëjami 

kamuoliukai (pachinko). Ðie automatai bûna specialiose uþeigose 

(pachinko parlor), kur triukðmingoje, mirganèioje spalvotomis lemputëmis, 

prirûkytoje patalpoje visi susirenka paþaisti. Jei þaidþiate sëkmingai, 

galite laimëti ávairiø prizø. Taip pat japonai labai mëgsta kompiuterinius 

þaidimus ir japoniðkus stalo þaidimus Go ir Shogi. 

Japonai daug sportuoja, lankosi sporto klubuose, bëgioja, uþsiima 

aerobika, þaidþia stalo tenisà, krepðiná, vaþinëja dviraèiais. Taip pat daug 

þmoniø domisi tradiciniais japonø kovos menais: dziudo, karatë ar aikido. 

Japonai mëgsta þiûrëti amerikietiðko beisbolo rungtynes ir japoniðkas 

sumo imtynes ir statyti pinigø sumas uþ vienà ar kità imtynininkà. 

213

214 

JAPONIJA 

ÞINIASKLAIDA 

LAIKRAÐÈIAI 

Didþiausi Japonijos laikraðèiai yra Yomiuri shimbun (www.yomuri.co.jp), 

Asahi shimbun (www.asahi.com), Mainichi shimbun (www.mainichi.co.jp), 

Nihon keizai shimbun (www.nikkei.co.jp) ir Sankei shimbun 

(www.sankei.co.jp), daug vietiniø ir regioniniø laikraðèiø. Trys didieji dienraðèiai 

anglø kalba: The Japan Times (www.japantimes.com), The Daily 

Yomiuri (www.yomiuri.co.jp/dy) ir International Herald Tribune 

(www.asahi.com/english). Juos rasite daugumoje vieðbuèiø, knygynuose, 

kai kuriuose kioskuose ir traukiniø stotyse. 

Japonijoje leidþiama labai daug þurnalø. Didþiausi informaciniai 

naujienø þurnalai yra Bungei shunju (www.bunshun.co.jp), Chuo koron 

ir Sekai. Labai paplitæ japoniðkø komiksø þurnalai ir knygos, vadinamieji 

manga. 

TELEVIZIJA 

Japonai mëgsta þiûrëti televizoriø, jis yra neatskiriama jø gyvenimo 

dalis. Valstybinë japonø televizija, rodanti du kanalus, yra NHK. Pagrindinës 

komercinës televizijos yra Tokyo Broadcasting System (TBS), 

Nippon Television Network (NTV), Fuji Television Network, Asahi National 

Broadcasting ir Television Tokyo Channel 12. Be to, yra daug galimybiø 

prisijungti kabelinæ ar palydovinæ televizijà. Þiûrimiausios laidos Japonijoje 

– melodramos, þinios, sporto ir pokalbiø programos. 



Ikimokyklinio amþiaus vaikus Japonijoje galima leisti á vaikø darþelius 

(yochien) arba á dienos prieþiûros centrus (hoikuen). Privatûs ir valstybiniai 

dienos prieþiûros centrai priima 1–5 metø vaikus. Vaikø darþeliuose 

ugdomi 3–6 metø vaikai. Apie 60% vaikø darþeliø yra privatûs. 

Privatûs vaikø darþeliai yra mokami. Ugdymo pobûdis juose labai 

ávairus – nuo laisvø þaidimø iki grieþtø taisykliø ir aktyvaus protinio ugdymo. 

Vaikø darþelá japonai renkasi labai rûpestingai, nes tai daug lemia 

tolesniame vaiko gyvenime – pagal darþelius bus parenkama ir 

mokykla, ir koledþas.

JAPONIJA 

MOKYKLOS 

Japonijoje privaloma 9 metus lankyti mokyklà. Dauguma mokyklø 

yra valstybinës, taèiau yra ir privaèiø, kuriose galioja sava tvarka, daþnai 

privaloma vilkëti uniformas. Valstybinës mokyklos yra nemokamos, o 

privaèios – mokamos. Uþ vadovëlius mokëti nereikia. Pirmaisiais mokymosi 

metais svarbiausia iðmokti raðyti ir skaityti, nes mokytis hieroglifø 

yra sunku ir ilgai trunka. Uþsienio kalbos, daþniausiai anglø, pradedama 

mokyti nuo 6 ar 7 klasës. Mokytojas Japonijoje labai gerbiamas, jis elgiasi 

su mokiniais kaip su sau lygiais – taip sukuriama laisva, kûrybinga 

aplinka. 


Daugiausia lietuviø gyvena Tokijuje, Hokaido saloje ásikûræ lietuviø 

mokslininkai su ðeimomis, o Kiusiu saloje – studentai, studijuojantys Asian 

Ritsumeikan Pasific University (APU). Praëjusiais metais oficialiai ásikûrë 

Lietuviø bendruomenë Japonijoje. Nors lietuviø susitikimai vyksta gana 

retai, bet vyksta, ir tokiai nedidelei bei iðsibarsèiusiai bendruomenei tai 

jau visai neblogai. Iki ðiol renginiai vykdavo ambasados patalpose dalyvaujant 

ambasados darbuotojams. Taèiau po truputá iniciatyvà perima 

pati bendruomenë. Jos interneto svetainës kol kas dar nëra. 

215

216 

JAPONIJA 

Tradicijø nesilaikymas gali ástumti jus 

á keblià padëtá 

Andrius Martinkënas, 24 metai, 

studentas, 13 mënesiø Japonijoje 

Japonija – tai ðalis, kuriai abejingø þmoniø tikriausiai nëra. Ði ðalis 

arba labai suþavi ir pakeri, arba, atvirkðèiai, yra þmoniø, kurie kartà ten 

nuvykæ prisiekia sau daugiau ten nebevaþiuoti, nes tai, kà jie pamato ir 

patiria, yra jiems visiðkai nepriimtina arba galbût neatitinka jø susikurto 

tos ðalies ávaizdþio. Tai ðalis, turinti nepaprastai turtingà istorijà, ðiandien 

þavinti aukðtom technologijom ir naujausiais iðradimais. Japonai 

visame pasaulyje garsëja darboholiðku gyvenimo ritmu, grieþtai reglamentuotu 

daugybës taisykliø ir nurodymø. Galbût tai ir leido japonams 

pakilti ekonomiðkai po Antrojo pasaulinio karo ir tapti pirmaujanèia Azijos 

valstybe. Ið pirmo þvilgsnio japonai gali pasirodyti uþdari ir susikaustæ. 

Paþinti japonus ið tiesø reikia nemaþai laiko, ir netgi ilgai pragyvenæs 

Japonijoje negali bûti tikras, kad tikrai perpratai tos ðalies þmones ir paproèius… 

Posakis „Gyvenimas – tai paþinimas“ ðioje vietoje, manau, labai 

tiktø. Bet nuoðirdus bendravimas, ðiluma ir svetingumas su Rytø 

paslapèiø ir egzotikos prieskoniu verti „investuoto“ laiko ir pastangø. 

Nuo mokyklos laikø svajojau nuvykti á tà ðalá. Tam turëjo átakos ir 

mokykloje buvusi mainø su Japonijos moksleiviais programa, pagal kurià 

kasmet á Lietuvà atvykdavo Japonijos moksleiviø grupë ir apsistodavo 

lietuviø ðeimose. Todël pasitaikius galimybei daug dvejoniø ir màstymø 

nebuvo. 

Kadangi pirmà kartà nuvykæs á Japonijà gyvenau Tokijuje, sunku 

buvo priprasti prie atstumø ir laiko, kurá reikëdavo sugaiðti norint nuvykti 

ið vienos miesto vietos á kità. Aiðku, ir kasdieniniame gyvenime, ir 

darbe sunkumø buvo dël kalbos barjero. 

Ir pirmà, ir antrà kartà gyvenamàjà vietà parûpino darbdaviai, todël 

ásikurti buvo gana paprasta – belikdavo pasirûpinti smulkmenomis. 

Abu kartus á Japonijà vaþiavau dirbti. Pirmà kartà tai buvo staþuotë 

japonø kompanijoje, antrà kartà – darbas pasaulinëje parodoje EXPO 

2005. Staþuotë buvo pagal studentø mainø programà, o darbo parodoje 

skelbimà radau „Lietuvos ryte“. Pirmà kartà dirbau pagal japonø stan-

JAPONIJA 

dartus, t. y. virðvalandþiai buvo kasdienybë; antrà kartà, kadangi buvau 

ádarbintas lietuviðkoje ámonëje, – pagal Lietuvos Respublikos ástatymus. 

Abu kartus turëjau draudimà, antràjá kartà darbo santykiai buvo aiðkiai 

reglamentuoti. 

Pirmasis kartas buvo ásimintinas tuo, kad staþuotis teko tradicinëje 

japonø kompanijoje, kurioje buvo aiðki hierarchinë struktûra – 

þemesnio rango darbuotojai turi paklusti savo aukðtesniems vadovams. 

Net ir neoficialioje aplinkoje ði hierarchija buvo juntama. Staþuojantis 

linksma ir keista buvo kas rytà dalyvauti firmos susirinkimuose, kartu 

daryti mankðtà, skanduoti skanduotes. Panaðus ritualas bûdavo ir po 

darbo. 

Japonai gana uþdara tauta, todël atvykëliai jiems ádomûs, ið pradþiø 

jie bendrauja gana nedràsiai ir atsargiai. Tai, kad esi uþsienietis, 

kaip ir bet kur, turi savø pranaðumø ir trûkumø. Priklausomai nuo situacijos 

gali bûti ðiltai ir svetingai sutiktas arba ant baro durø pamatyti 

uþraðà „Uþsienieèiams uþeiti draudþiama“. Tokijas iðsiskiria kosmopolitiðka 

aplinka ir atvirumu, taèiau maþesniuose miesteliuose ir provincijose 

vis dar galima jausti kiekvienà tavo judesá sekanèius þvilgsnius. 

Manau, labai svarbu stengtis laikytis japonø paproèiø ir tradicijø, 

nors japonai ir supranta, kad esate atvykëlis, bet kartais jø tradicijø nesilaikymas 

gali ástumti jus á keblià padëtá. Manau, visada gelbsti taisyklë, 

kad sveèiuose reikia elgtis taip, kaip ðeimininkams priimtina. Tai, kas 

Japonijoje laikoma gero elgesio norma, Vakaruose gali bûti laikoma nemandagiu 

elgesiu. Gyvendamas Japonijoje buvau pakliuvæs á ne vienà 

kurioziðkà situacijà. 

Japonijoje labai stiprus valgymo kultas, todël kalbø apie maistà iðvengti 

beveik nepavyks. Kaip tik dël to gráþtant ið kelioniø ar einant á 

sveèius dovanø klausimà galima lengvai iðspræsti – tipiðkas to regiono 

skanëstas bus puiki dovana. 

Susikalbëti geriausia japonø, kartais anglø kalbomis. 

Bendravau ir su kitais uþsienieèiais. Daugiausia tai buvo atvykëliai 

ið Europos, taip pat Ðiaurës ir Pietø Amerikos. 

Laisvalaikio japonai turi ne per daugiausia. Populiariausias pasilinksminimo 

bûdas Japonijoje – karaokë. Japonijoje dainuoja nuo paèiø 

maþiausiø iki garbaus amþiaus þmoniø. Netgi solidûs verslininkai po 

ilgos darbo savaitës mielai leidþia laikà karaokës kambariuose. 

217

Ryðius su Lietuva palaikiau telefonu, el. paðtu, per MSN, Skype, 

laiðkais. 

Susitikti lietuvá ten tikrai visada malonu. Santykiai draugiðki. Lietuvos 

Respublikos ambasada Tokijuje visada pakvieèia á organizuojamus 

renginius, Lietuvos nacionaliniø ðvenèiø minëjimus. Gyvendamas Tokijuje 

stengdavausi nepraleisti në vienos progos susitikti su kitais lietuviais. 

218 

JAPONIJA 

Buvom neetatiniai ambasadoriai 

Alina Vaitkienë, 50 metø, verslininkë, 

3 metai Japonijoje 

Japonijoje mes susipaþinome su daugeliu þmoniø, apie mus buvo 

susibûrusi nemaþa bendruomenë. Atvaþiavus be ðeimos bûtø labai sunku 

paþinti japonø ðeimà ið vidaus, net jei gyventum ðeimoje, nepamatytum 

gana daug dalykø. Kai esi su vaikais, paprasèiau – per vaikus pradëjome 

bendrauti su daugeliu ðeimø, su kuriø vaikais draugavo mûsiðkiai. 

Taigi mes pamatëm japonø ðeimà ið arti. Buvo susidaræs nuolat bendraujanèiø 

kokiø 30 þmoniø ratas. Ið jø keletas gerai kalbëjo angliðkai. 

Japonø kalbos mes visi gana neblogai pramokome. Að iðmokau kalbëti 

ðnekamàja kalba. Vyras jau Lietuvoje buvo apsigynæs disertacijà, dirbo 

Vilniaus universitete, o á Japonijà iðvaþiavo kaip staþuotojas, mokslinis 

bendradarbis á Tokai universitetà. Mûsø vaikai lankë japonø mokyklà. 

Vëliau labai dþiaugëmës, kad neleidom jø á kokià tarptautinæ, nes tikrai 

abejoju, ar jie bûtø taip gerai iðmokæ japonø kalbà. Á Japonijà atvykome 

birþelio mënesá, o po savaitës vaikai iðëjo á mokyklà, nes Japonijoje vasaros 

atostogos vaikams prasideda rugpjûèio pradþioj (iki liepos galo jie 

mokosi, paskui – vasaros atostogos, o rugsëjá tiesiog tæsia semestrà), mokslo 

metai baigiasi kovo pabaigoj. Sûnus pradëjo lankyti pirmà klasæ ir ið 

karto ëmë bendrauti su vaikais labai aktyviai, nes japoniukai labai 

domëjosi á jø kaimo mokyklà atëjusiu uþsienieèiu. (Mano vaikai ten buvo 

vieninteliai uþsienieèiai.) Dukrà iðleidau á ðeðtà klasæ, nors Lietuvoje 

ji jau buvo jà bebaigianti, bet Japonijoje mokslo metai buvo tik prasidëjæ. 

Ji dar kartà lankë ðeðtà klasæ, net mokslo baigimo paþymëjimà gavo. 

Po trijø mënesiø dukra pradëjo susikalbëti japoniðkai. (Ji ir dabar pui-

JAPONIJA 

kiai moka ðià kalbà, laisvai kalba ir raðo, beje, dirba japonø kompanijoje 

èia, Lietuvoje.) 

Labai ádomus mokytojo vaidmuo pradinëje mokykloje. Man labai 

patiko mokytojø bendravimas su vaikais – jie bendrauja kaip lygûs. Mokytojas 

niekada neiðkelia savæs aukðèiau. Visur jauèiama labai didelë pagarba 

mokytojui. Pavyzdþiui, bûdavo dienø, kai atëjæ á mokyklà mes 

stebëdavom pamokas ir matydavom: vyksta pamoka, visi ásitraukæ á darbà, 

atrodo, mokytojo balso visai negirdëti. Bet jeigu jis prakalba kiek garsiau 

– mirtina tyla, visi nuðèiûva ir klauso… Mokytojai rengiasi paprastai, 

nëra taip, kad ateitø kostiumuoti. Mes tarnaujam daiktams, o ten to 

nëra. Pasako: „Rytoj á mokyklà ateikit apsirengæ tokiais drabuþiais, kuriø 

negaila iðmesti, bus uþsiëmimai lauke, mëtysimës purvais“. Atrakcija 

didþiulë, visi iki ausø purvini, paskui nusiprausia po duðu, drabuþius 

iðmeta, ir nekyla jokiø problemø. 

Aiðku, kaip uþsienieèiui tau atleidþiama, jei neiðmanai japonø etiketo. 

Vaþiuojant á uþsiená, tiesiog privalu susipaþinti, kas toje ðalyje leistina, 

o kas ne. Galiu papasakoti, kaip buvo man. Kai ruoðëmës vaþiuoti á 

Japonijà 1989 m., beveik jokios literatûros apie Japonijà nebuvo, tik viena 

kita broðiûrëlë, ir rusø televizijos laida „Vokrug sveta“, kurià vedë 

þurnalistas Cvetovas (jis rengë laidas apie ávairias pasaulio ðalis). Bet jà 

þiûrëdami mes në nemanëme, kad kada nors atsidursime Japonijoje, todël 

á visas laidø smulkmenas në nesigilinom, þiûrëjom, nes buvo ádomu, 

ir tiek. Tad kaip galëjai susikurti vaizdà, kas toje ðalyje galima ir kas ne? 

Þodþiu, mes iðvaþiavom beveik nieko neþinodami. Tiksliau, mûsø þinios 

buvo gana juokingos. Pavyzdþiui, ásivaizdavom, kad visi vyrai ten 

vaikðto su kostiumais ir bûtinai su juodais lietpalèiais (taip rodë per televizijà). 

Todël, kai mano vyras suþinojo, kad tikrai iðvaþiuoja, ðokom ieðkoti 

to juodo lietpalèio. Aiðku, tai buvo nelengva. Ðiaip ne taip radom 

per paþintis (tokie laikai buvo) vos ne per trumpom rankovëm, bet nesvarbu. 

Vyras iðvaþiavo, o paskui pasakojo: „Iðlipau oro uoste, ir tai, kà 

pamaèiau ten, mane pritrenkë“. Aiðku, verslininkai, tarnautojai – kostiumuoti, 

taèiau nieko bendra su juoda spalva – vaikðto ðviesiais kostiumais, 

ðviesûs ir tie jø lietpalèiai... 

Man paèiai ðtai kà teko patirti… Mes gyvenom iðnuomotame apartamente, 

kuriame buvo tatamio kambarys. Tatamis yra grindys ið ryþiø 

ðiaudø. Ant tokiø grindø negalima lipti net su ðlepetëm, tik basom ko- 

219

jom arba su kojinëm. Kartà buvom sutaræ vakarieniauti. Atvaþiavo japonë 

ponia mûsø paimti. Paprastai japonai paskambina á duris ir neuþeina 

á namus, jei nëra ið anksto susitaræ. Gali pro ðalá eidamas paskambinti, 

bet niekas á vidø ir nepakvies – prie varteliø pasiðnekësi, ir viskas. Ir 

tàkart ji skambtelëjo, kad atvaþiavo, o mes net nepagalvojom, jog ji gali 

uþeiti. Buvau jau apsirengusi, avëjau visiðkai naujus batelius ir ëjau durø 

link. Aiðku, ëjau tomis grindimis apsiavusi bateliais. O ponia kaip tik 

tuo metu áëjo mûsø pasitikti ir pamatë tà vaizdà. Be abejo, ji buvo nustebusi. 

Supratau ið jos þvilgsnio. Paskui ji vyrui pasakë (að dar nesupratau 

japoniðkai), kad Japonijoje paprastai nevaikðèiojama ant tatamio su batais. 

Vyras dar bandë pateisinti, sakë, kad batai nauji. Bet tai nieko nekeièia. 

Jeigu gyveni ilgiau toje ðalyje, be abejo, turëtum þinoti visus ðituos 

dalykus. 

Pavyzdþiui, vieðajame transporte visai nebûtina ir net neáprasta, 

kad vyras atsistotø ir uþleistø moteriai vietà. Japonai labai retai tai daro. 

Buvo dar viena kuriozinë situacija. Vyras sëdëjo traukinyje ir álipo pagyvenusi 

moteris. Jis atsistojo ir uþleido jai vietà. Moteris ið pradþiø nesuprato, 

kà jis daro, o kai vyras jai pasakë ir parodë, kad sëstøsi, atsisëdo, 

bet paskui vyras neturëjo kur akiø dëti, nes kiekvienà kartà, kai tik á 

jà pasiþiûrëdavo, ði lenkësi ir dëkojo. 

Japonai yra kolektyvinë tauta. Jie tiesiog nemëgsta iðsiskirti, nes 

iðsiskirdami blogai jauèiasi. Yra dalis tokiø, kurie to nebijo (daugiausia 

meno þmonës ir jaunimas), bet tada jie perlenkia lazdà á kità pusæ. Tokijuje 

yra jaunimo susirinkimo vietø. Ten gali pamatyti labai ávairiø aprangos 

stiliø: barbiø, pankø, gotø ir dar daug kitokiø. Taèiau dauguma 

ið tiesø stengiasi bûti panaðûs vieni á kitus – mums tai neáprasta. Ið pasilinksminimo 

bûdø Japonijoje populiariausia karaokë. Dainuoti mokosi 

visi. Uþsidaro maþuose kambarëliuose, pasimoko, o paskui dainuoja savo 

mëgstamuose klubuose. 

Japonai yra ypatingi biurokratai, tiesa, ne blogàja prasme, tai veikiantis 

biurokratizmas. Prieð iðvaþiuojant á Japonijà visai ðeimai, mes turëjom 

keblumø, nes tiksliai neþinojom, kokiø reikës dokumentø, kad 

vyras galëtø iðsikviesti mane su vaikais. Jis Japonijoje gyveno jau dvejus 

metus, o 1991 m. atvaþiavome mes. Sûnui tada buvo beveik septyneri, 

o dukrai sukako dvylika. Atvaþiavau be teisës dirbti, buvau iðlaikoma 

vyro, jo darbovietë garantavo man sveikatos draudimà, nes darbo vizà 

220 

JAPONIJA

JAPONIJA 

buvo galima gauti tik turint specialius kvietimus, sutartis. Japonijos uþsienio 

reikalø ministerijoje vyrui pasakë, kokius dokumentus reikia sutvarkyti, 

ir padavë jø aplankà – milijonà popieriø! O apie iðkvietimà nieko 

nesakë. Vyras viskà sutvarkë, gavo visas garantijas, o jø reikëjo dël 

visko: kaip ten gyvensi, ið ko pragyvensi ir iðlaikysi ðeimà, kaip ið namø 

vaþiuosi á universitetà ir pan. Vyras viskà surinko, nuneðë tà aplankà á 

ministerijà Japonijoje, á konsuliná skyriø, ir klausia: „Ar èia viskas gerai?“ 

Tarnautojai jam atsako: „99%“. Noriu pabrëþti, kad japonai niekada nesako 

– 100%. Kad ir koks bûtø sandoris ar dar kas, jie niekada nepasakys 

galutinio „taip“. Atrodytø, kas tas 1% – kaþkokia nesàmonë, ar jis 

gali kà nors lemti? Vyras atskrido keliom dienom á Lietuvà, dar suspëjo 

gauti lietuviðkà pasà ir norëjo pasiimti mus. Tada dar reikëjo skristi per 

Maskvà. Nuskrendam á Maskvà, nueinam á Japonijos ambasadà, vyras 

paduoda popierius, o jo klausia: A priglaðenije? („O iðkvietimas?“). Sakom: 

„Koks dar priglaðenije, jeigu turim leidimà gyventi Japonijoje“. Vyras 

kalba su tuo japonu japoniðkai, o ðis rusiðkai atsako: Eto menia ne 

kasajet („Man tai nesvarbu“). 

Pasirodo, jog reikia priglaðenije tam, kad ávaþiuotum á ðalá. O tie kiti 

popieriai bus reikalingi tada, kai pervaþiuosi sienà, kai bus aiðkinamasi, 

keleriems metams nori vizos. Vëliau mes, aiðku, gavom iðkvietimà, bet 

iðvaþiavom tik po 40 dienø. Vyras iðskrido vienas, o mes, uþuot iðskridæ 

geguþës pradþioje, iðskridom tik birþelio vidury. 

Apie mus susibûræs nemaþas ratas þmoniø buvo ðiek tiek kitokie 

japonai jau vien dël to, kad jiems mûsø gyvenimo stilius buvo labai ádomus. 

Jie stengësi kuo daugiau suþinoti apie mus, kartu ðvæsdavom Kalëdas, 

Velykas ir visa kita, kas Japonijoje neðvenèiama. Visos tos pasaulio 

ðventës daugumai jø neturi tikrosios reikðmës – gryna komercija. 

Ið kitø atvykëliø daugiausia bendravome su þmonëmis ið Rytø Europos 

– bulgarais, rusais. Taip pat teko bendrauti su ðrilankieèiais, kinais, 

amerikieèiais, kanadieèiais. 

Ásikurti labiausiai padëjo, be abejo, draugai japonai. Jie greitai sutvarkë 

formalumus, kad vaikai galëtø eiti á mokyklà, padëjo susirasti gyvenamàjà 

vietà. Gyvendami Japonijoje net tris kartus keitëm namus. Kai 

atsikëlëm á vienà ið tø namø, gavom laiðkà, paraðytà japoniðkai, bet lotyniðkom 

raidëm, kad galëtume perskaityti ir iðsiversti. Paraðë kompanija 

moteriðkiø, kurios norëjo tiesiog susipaþinti ir bendrauti, padëti man 

221

susigaudyti aplinkoj ir jà paþinti. Nuëjau, nors beveik nemokëjau kalbëti 

japoniðkai. Pasiëmiau þemëlapá ir þodynà, aiðkinau, kur ta Lietuva, 

kas mes tokie. Po 1991 m. japonai ypaè domëjosi mûsø ðalimi, mûsø iðsivadavimu 

ir nepriklausomybe. Iðgirdæ „Lietuva“ – Rituania („l“ nëra jø 

abëcëlëje, ðio garso jie ir neiðtaria) – sakydavo: „Oi, kaip ádomu“. 

Lietuviø tuo metu Japonijoje buvo labai maþai, mes buvom tikriausiai 

vienintelë ðeima, pavieniø tik vienas kitas atvaþiuodavo. Tuomet 

informacijos ið Lietuvos stygius buvo didþiulis. Galëjome tik skambinti 

ir raðyti laiðkus – dar ne internetinis laikas buvo. Dëmesio centre Lietuva 

atsidûrë savo nepriklausomybës kovos laikotarpiu. Tada apie tai raðë 

visi laikraðèiai, mes padëjome vertëjauti televizijø laidose. Kol buvau 

Japonijoje, teko pasitikti ne vienà á ðià ðalá atvykusá lietuvá. Mus susirasdavo, 

paskambindavo ir vaþiuodavom jø sutikti, viskà aprodydavom, 

paaiðkindavom, kaip galima elgtis, kur kà pirkti ir kokius suvenyrus rinktis 

– tuo laiku buvom lyg neetatiniai ambasadoriai. Ið Lietuvos buvo 

atvaþiavusi delegacija, kuri surengë lietuviðko gintaro ir kitokiø menø 

pristatymà, buvo sportininkø, mokslininkø ið Vilniaus universiteto, taip 

pat ne vienas aukðtas valstybës pareigûnas. Padëjome jiems susigaudyti 

naujoje aplinkoje, buvome jø vertëjai. 

Á ðalies apibûdinimà áeitø viskas. Pirmiausia – þmonës, ið paþiûros 

ðaltoki, neprieinami, bet ið tikrøjø bendraujantys ir draugiðki, visada pasirengæ 

padëti. Mes susiradom tikrai labai daug þmoniø, ðeimø, su kuriais 

tapom draugais, su malonumu bendravom ir bendraujam. Daug jø 

á Lietuvà buvo atvaþiavæ (per keturiolika metø jau ne kartà) ir vis stengësi 

atveþti naujø þmoniø, kad ðie pamatytø, kur yra Lietuva. Japonams 

Lietuva kaþkuo panaði á jø ðalá. Jie labai pamëgo Èiurlioná. Èiurlionio 

muzika ir ypaè dailë, pastelinës spalvos artimos japoniðkajam menui. 

Kas nepatiko, negalëèiau pasakyti. Jø paprasèiausiai kitokia elgesio 

kultûra. Pavyzdþiui, sporto klube, kuriame að dirbau, mano bendradarbiai 

– instruktoriai, treneriai, ðokiø mokytojos – visi jie buvo jauni þmonës. 

O jø bendravimas, tarpusavio santykiai tokie nenatûralûs. Per laikà 

kaþkaip nebesupranti, kada jie tikrai draugiðkai tau ðypsosi, o kada tiesiog 

ið pareigos. 

Darbdavys Japonijoje yra labai gerbiamas. Jo santykiai su darbuotojais 

gana oficialûs, bet pagarbûs, neformalioje aplinkoje draugiðki, bet 

juntamas atstumas. Santykiai tarp kolegø formalûs. 

222 

JAPONIJA

JAPONIJA 

Apskritai man patiko viskas, ypaè pirmaisiais metais. Mokiausi gaminti 

japoniðkà maistà, komponuoti gëles, ruoðti arbatà – viskas buvo 

ádomu. Japonijoje neteko pamatyti mamos, kuri pargriuvusiam vaikui 

pliaukðteltø per uþpakalá uþ tai, kad kelnes suplëðë. Tokiø dalykø ið tikrøjø 

nëra. Kita vertus, mama ten tarnauja savo vaikams, savo ðeimai. 

Man, kaip moteriai, buvo nelabai priimtina, kad ûgtelëjæs vaikas didelës 

pagarbos mamai nejauèia. Japonams neáprasta rodyti jausmus. Sunku 

suprasti, koks santykis tarp vyro ir moters arba su vaikais. Mama tiesiog 

visà laikà tarnauja vyrui ir vaikams. Nebûna taip, kad pavalgæs vaikas 

nusineðtø indus nuo stalo, o kad iðsiplautø – tai iðvis stebuklas bûtø. 

Tam yra mama ir ji tuo rûpinasi. 

Net negalëèiau pasakyti, kokiø pavojø ten galëtø kilti, nes ðalis labai 

saugi, tuomet tokia buvo. Dabar, aiðku, situacijà keièia imigracija. 

Manau, ðis pavojus dabar yra jau bet kur gyvenant, bet kurioje ðalyje. 

Pavojai ið japonø pusës, manyèiau, yra minimalûs. Aiðku, yra visokiø 

átartinø vietø, bet, galø gale, nelásk ten, kur neþinai. Gyvendami Japonijoje 

mes nerakindavom maðinos, nerakindavom durø, nes net minties 

nebuvo, kad tave kas nors apvogs. Atvaþiavæ á Lietuvà, japonai labai 

stebëdavosi, kad visur signalizacijos kaukia, nesuprasdavo, kas vyksta. 

Sunkiausia buvo, be abejo, iðmokti kalbà ir susivokti rytieèiø kultûroj. 

Maistas ið pradþiø irgi buvo neáprastas. Na, tiesiog adaptacija. 

Galimybë pasilikti Japonijoje buvo. Vyras turëjo pasiûlymà likti dirbti 

kompanijoje. Bet tuomet Lietuvoje viskas labai greitai keitësi. Be to, 

dukra jau buvo devintoj klasëj, reikëjo apsispræsti, ar ji baigs vidurinæ 

mokyklà Lietuvoje, ar mokysis Japonijoje. Kita vertus, toje ðalyje visada 

bûsi sveèias, o ilgai uþsibûnantis sveèias tampa nebemielas. Gyvendamas 

Japonijoje susiduri su labai daug dalykø, kurie Lietuvoje yra kitokie. 

Norint likti ten, reikëtø taikytis prie jø gyvenimo normø, reikëtø 

elgtis tikrai kitaip, nei tau paèiam priimtina. 

Todël mes apsisprendëme ir gráþome. 

223

224 

JAPONIJA 

Iðlaikomas atstumas 

Justas Brazauskas, 25 metai, verslo 

konsultantas, 2,5 mënesio Japonijoje 

Ði ðalis – tai kelionë á ateitá, modernios technologijos ir moderni visuomenë. 

Jos savita kultûra, áspûdinga gamta, istorinës vietos, mandagûs 

þmonës, ji tvarkinga, saugi. Man nepatiko didelë urbanizacija ir tankumas, 

grieþta tvarka ir biurokratija. Tiesioginiø pavojø (apiplëðimas, 

smurtas) tikimybë nedidelë, daugiau psichologinis pavojus, kad sunkiai 

pavyks iki galo suprasti visuomenæ ir á jà ásilieti. 

Iðvykau dirbti Lietuvos paviljone Pasaulinëje parodoje EXPO 2005, 

kuri vyko Nagojos mieste, Aièi prefektûroje. Ið pradþiø labai vargino 

laiko skirtumas. Buvo ðalèiau negu tikëjausi, namuose ir darbe nebuvo 

centrinio ðildymo. Mûsø buvo 15 lietuviø, todël vieni kitiems padëjom. 

Dirbau vairuotoju, skelbimà radau „Lietuvos ryte“. Dirbau ðeðias 

dienas per savaitæ, maþdaug po 6–8 valandas per dienà. Turëjau lietuviðkà 

darbo sutartá su visom garantijom, papildomai – kelioniná sveikatos 

draudimà. Uþdirbdavau apie 6 500 Lt á rankas plius gyvenamoji 

vieta. 

Emigrantø Japonijoje nedaug, jie dirba arba aukðtos kvalifikacijos 

darbà uþsienio kompanijose, universitetuose, arba þemos kvalifikacijos, 

manau, dalis nelegaliai. Daug jaunimo ið angliðkai kalbanèiø ðaliø dësto 

anglø kalbà. 

Bjauriausia buvo vairuoti kita kelio puse, laikyti egzaminus, kad 

gauèiau japonø vairuotojo paþymëjimà. Ádomiausia buvo veþioti atvykusias 

lietuviø garsenybes. Linksmiausia bûdavo iðvaþiuoti su kolegomis 

papramogauti. 

Japonai mandagûs, ðypsosi, pozityvûs, smalsûs. Linkæ bendrauti, 

bet nemoka arba drovisi kalbëti angliðkai. Nëra ðalti, bet giliø emocijø 

stengiasi nerodyti. Á atvykëlius (vakarieèius) þiûrima su pagarba ir susidomëjimu, 

taèiau iðlaikomas atstumas, á savøjø ratà iki galo neásileidþia 

ir nepripaþásta. Svarbiausia neskubëti, kalbëti aiðkiai ir mandagiai, nerëkti, 

ðypsotis. Neklausinëti labai asmeniðkø dalykø. Þmonës vertina sàþiningumà. 

Negalima paþeidinëti taisykliø, bendros tvarkos, meluoti. 

Susikalbëti galima japonø ir anglø kalbomis. Parodoje buvo daug dar-

JAPONIJA 

buotojø ið kitø ðaliø. Daugiausia bendravau su kaimynais ið Lenkijos, 

Rusijos, Rumunijos, taip pat ið Argentinos. 

Laisvalaikiu populiariausia – valgymas restoranuose, karaokë barai, 

loðimo automatai, golfas. 

Su namiðkiais bendravau el. paðtu ir Skype. Kadangi mûsø buvo 

maþai, dirbom ir gyvenom kartu, santykiai tarp lietuvaièiø buvo tikrai 

draugiðki. Apskritai lietuviø veiklos nedaug, manau, tik Tokijuje, ambasados 

organizuojami renginiai. 

Norëèiau dar kartà ten nuvykti pakeliauti ir aplankyti draugø. 

Man vis atrodë, kad þmonës kalba per 

tyliai 

Eglë Budzinauskaitë, 25 metai, 

japonologë, 1 metai Japonijoje 

Japonijà, manau, sunku apibûdinti trumpai, sakyèiau, kad tai kontrastø 

ðalis, bet tie kontrastai tarpusavyje kaþkaip dera. Ten mane þavi 

þmoniø paslaugumas – jei neþinai kelio, visada gali pasiklausti ir gali 

bûti tikras, kad já suþinosi, nes jei þmogus pats neþinos, pasiklaus kito, 

kuris þino, ar net nubraiþys þemëlapá. Þavi noras bendrauti ir susipaþinti 

beveik bet kur: gatvëje, vaþiuojant autobusu, perkant darþoves turgelyje, 

– nuolat esu uþkalbinama, ar að ne ið Amerikos, kà veikiu Japonijoje 

ir panaðiai. Parduotuvëse, paðte, ástaigose pasitinka su ðypsena, tai ið 

tiesø maloniai nuteikia. 

Japonijoje daug ávairiø taisykliø, kuriø reikia laikytis, pavyzdþiui, 

netriukðmauti, nekelti vakarëliø, nes kitaip prisistato policija, laimei, gana 

draugiðka, tad belieka tik graþiai prisiþadëti. 2005 metø kovo–rugsëjo 

mënesiais dirbau gide-vertëja Lietuvos paviljone parodoje EXPO 2005. 

Prie gyvenamojo namo nuolat bûdavo ávairiausiø perspëjimø, kad reikia 

tinkamai rûðiuoti ðiukðles, netriukðmauti, nevëluoti á autobusà, neiti 

per kelià neleistinose vietose, nes tai labai pavojinga. Kartais erzina pernelyg 

didelis rûpestingumas, atsargumas – nors buvo viskas paraðyta ir 

nupieðtos rodyklës, dar stovëdavo þmonës, rodantys, kur reikia eiti. Atrodë, 

kad stengiamasi padaryti gyvenimà ne patogesná, o suvarþytà. Taip 

225

pat stebina begalinis smalsumas – nepaþástamas þmogus labai greitai gali 

pradëti klausinëti, ar turi vaikinà, kur mokaisi, kiek tau metø. 

Studijavau japonø kalbà. Ið pat pradþiø rinkausi galbût atsitiktinai, 

man tai buvo nepaþástama ðalis, apie kurià þinojau nedaug, tik tiek, kad 

tai aukðtø technologijø, puoselëjamos kultûros ðalis. Manau, kad pati 

pradþia buvo labai atsitiktinë. Vëliau, jau pradëjusi studijuoti, susidomëjau 

ðalies istorija, taip pat japonø muzika. Iðmokus kalbà, norëjosi jà 

pritaikyti, paþinti ðalá ið arèiau. Lietuvoje nebuvo magistrantûros studijø, 

susijusiø su japonø kalba, o man norëjosi nepamirðti iðmoktos kalbos 

ir siekti tolesnio iðsilavinimo. 

Á Japonijà pirmà syká atvykau 2002 m. pagal japonø kalbos studijø 

programà vieneriems metams. Tuo metu buvau baigusi tik 2 kursus, tad 

ið pradþiø dar kildavo susikalbëjimo problemø. Man vis atrodë, kad þmonës 

kalba per tyliai, negalëdavau suprasti, kai greitai ðnekëdavo. Áëjusi á 

parduotuvæ, praleisdavau ten apie valandà, nes reikëdavo susigaudyti, 

kas per prekës, nes, be paþástamø produktø, dauguma buvo japoniðko 

maisto, tad neþinojau, kas tai yra, kaip gaminti. 

Ásikurti labiausiai padëjo organizuotas rûpinimasis: vos atvykusi 

iðkart gavau instrukcijas, kur eiti, su kuo susitikti, oro uoste pasitiko uþ 

mane atsakingas dëstytojas, keletas studentø, kartu papietavom, po to 

nuveþë á bendrabutá, buvo rengiamos paþintinës ekskursijos po miestà, 

buvo nurodyta, kur galima apsipirkti. 

Emigrantai ið Anglijos, Amerikos ar Australijos daþniausiai dësto 

anglø kalbà mokyklose pagal Jaica programà. Taip pat yra nemaþai universiteto 

dëstytojø. Uþsienieèiai ið Azijos laikinai ásidarbina parduotuvëse, 

restoranuose, kad galëtø susimokëti uþ studijas universitete. 

Santykiai su darbdaviais ir kolegomis daþniausiai gana formalûs, 

rengiami susirinkimai, kuriø metu iðdëstomi artimiausi planai, kà ir 

kaip daryti, kokios kiekvieno pareigos; svarbu komandinis darbas, atsakomybës 

jausmas, pareigingumas, nepalankiai þiûrima á vëlavimà. 

Nauji darbuotojai semiasi patirties ið anksèiau pradëjusiø dirbti, todël 

savitarpio santykiai ágyja gana svarbià reikðmæ. Kartkartëmis organizuojami 

susiëjimai ar iðvykos, kad darbo kolegos galëtø vienas kità paþinti 

neformalioje aplinkoje, stengiamasi sukurti pasitikëjimo atmosferà. 

Priklausomai nuo kolektyvo kartais nauji, jauni darbuotojai nëra 

mëgstami, jie ignoruojami arba jiems uþkraunami keisti darbai, pavyz- 

226 

JAPONIJA

JAPONIJA 

dþiui, uþimti vietà po sakûromis, kad vakare kolegos galëtø susirinkti ir 

pasibûti kartu. 

Linksmiausia, kad á paviljonà ateidavæ þmonës, regis, labiau domëjosi 

ne paèiu paviljonu, o jame dirbanèiais þmonëmis, nes nuolat mus 

fotografuodavo, norëdavo paliesti mûsø drabuþius, stebëdavosi, kad esame 

tokios aukðtos, graþios, ðviesiaplaukës ir panaðiai. Paskui tie patys 

þmonës daþnai atneðdavo nuotraukø, saldumynø, kitokiø smulkmenø. 

Japonai netgi labai linkæ bendrauti, ypaè jei moki kalbëti japoniðkai. 

Sakyèiau, kad emocijø per daug nepamatysi, sunku ið tikrøjø susidraugauti, 

perprasti, ar svetingumas yra tikras, ar apsimestinis. Á atvykëlius 

þiûrima gana palankiai, kartais su baime, ypaè jei ðie nemoka kalbëti 

japoniðkai, kita vertus, daþnai jauèiamas þavëjimasis, ypaè europieèiais, 

amerikieèiais. Japonai vertina mandagumà, neiðsiðokimà. Jiems patinka, 

jei domiesi Japonija, nori kà nors suþinoti, pamatyti, iðbandyti. 

Èia reikia per daug netriukðmauti, atvirai nereikðti nepasitenkinimo, nelauþyti 

nusistovëjusiø taisykliø. Susikalbëti galima japoniðkai, angliðkai. 

Teko bendrauti su atvykëliais ið ávairiø ðaliø: Italijos, Ispanijos, Brazilijos, 

JAV, Anglijos, Lenkijos, Kamerûno, Korëjos, Kinijos, Rusijos ir t. t. 

Laisvalaikiu populiaru susitikti su draugais kavinëse, baruose, kur 

galima pasiðnekuèiuoti, iðgerti, atsipalaiduoti, labiau mëgstama tiesiog 

bendrauti, juokauti, nei eiti á ðokius, diskotekas. Mëgstama karaokë, bet 

daþniausiai ten einama vëlai vakare, iðgërus, kai atsiranda dràsos. Gana 

populiaru ir sportuoti, mëgstamas futbolas, beisbolas. 

Þinoma, santykiai su Lietuvoje likusiais artimaisiais ðiek tiek atðalæ, 

nes nesimatai, negali kasdien pabendrauti, bet su artimiausiais draugais, 

ðeima nuolat stengiuosi palaikyti ryðius, pasidalyti rûpesèiais, 

dþiaugsmais, áspûdþiais, nuotraukomis, pasveikinti per ypatingas progas. 

Bendrauju internetiniu telefonu, elektroniniu paðtu, laiðkais, atvirukais, 

skaitau informacijà internete. Turiu keletà draugø lietuviø Tokijuje, 

tad kartkarèiais susisiekiam, susitinkam. Neskirstau savo draugø 

pagal tautybæ, jei pavyksta susitikti, dþiaugiuosi, nes èia, kur gyvenu, 

kitø lietuviø nepaþástu, tad apie lietuviø veiklà nieko per daug ir negaliu 

pasakyti. Þinau, kad organizuojami susitikimai, renginiai Valstybës 

dienos proga Tokijuje, bet kadangi gyvenu mieste, kuris yra pietinëje 

Kiusiu saloje, dalyvauti tokioje veikloje neteko. 

Kol kas planuoju baigti magistrantûros studijas, kurios truks 2 metus. 

227

228

J 

JUNGTINË KARALYSTË 

Jungtinë Karalystë; Jungtinë Didþiosios Britanijos ir Ðiaurës 

Airijos Karalystë 

The United Kingdom; United Kingdom of Great Britain and 

Northern Ireland 

Sostinë Londonas 




Piniginis vienetas svaras sterlingø (GBP) 

Anglø verslininkas diktuoja sekretorei laiðkà: 

– Brangus sere, kadangi ðá laiðkà diktuoju damai, negaliu pasakyti, 

kà apie jus galvoju. Dar daugiau, kadangi esu dþentelmenas, neturiu 

teisës netgi galvoti taip apie jus. Taèiau, kadangi jûs nesate nei vienas, 

nei kitas, tikiuosi, kad mane suprasite teisingai... 

229

230


VIZA 

Kadangi ir Lietuva, ir Jungtinë Karalystë yra Europos Sàjungos narës, 

vizos vaþiuojant á ðià ðalá jums nereikës, pakanka turëti Lietuvos pilieèio 

pasà. 


Lietuvos Respublikos pilieèiams leidimas gyventi Jungtinëje Karalystëje 

nereikalingas. 

DARBAS 



Norint dirbti Jungtinëje Karalystëje Lietuvos pilieèiams nereikia jokio 

specialaus leidimo, bet pirmuosius 12 darbo mënesiø jie turi bûti 

uþregistruoti Vidaus reikalø ministerijos darbuotojø registre (Home Office 

Worker Registration Scheme). Tai nëra tas pats kaip darbo leidimas – 

Vidaus reikalø ministerija negali jûsø neregistruoti, neleisti dirbti ir pan. 

Tai greièiau tam tikras bûdas rinkti statistikos duomenis. Norint uþsiregistruoti, 

reikia uþpildyti specialià anketà. Registracija kainuoja 70 GBP. 

Iðsamesnë informacija ir kontaktai – interneto tinklalapyje www.workingintheuk.gov.uk 

(skyrelyje Schemes and Programmes → Worker Registration 

Scheme). 



Darbo paieðkà galite pradëti internetu – tai puikus bûdas susirasti 

darbà Jungtinëje Karalystëje. Darbo skelbimø yra ávairiuose interneto 

tinklalapiuose, pavyzdþiui, ðiuose: 

www.monster.co.uk 

www.stepstone.com 

www.job.co.uk 

www.topjobs.co.uk 

www.gisajob.com 

www.uk.plusjobs.com 

231

www.clickajob.co.uk 

www.totaljobs.com 

www.jobsite.co.uk 

www.jobsearch.co.uk 

www.jobnut.co.uk 

www.jobserve.com 

www.jobs.ac.uk (Darbo skelbimai akademiniams darbuotojams – 

mokslininkams, dëstytojams.) 

Taip pat daug skelbimø apie laisvas darbo vietas rasite spaudoje. 

Solidþiausios bendrovës skelbiasi didþiuosiuose ðalies laikraðèiuose, kurie 

skelbimus daþnai ádeda ir á savo interneto svetaines. Keletas tokiø 

laikraðèiø yra: 

The Guardian (jobs.guardian.co.uk) 

The Daily Telegraph (www.jobs.telegraph.co.uk) 

The Independent (jobs.independent.co.uk) 

The Times (www.timesonline.co.uk/jobs) 

The Financial Times (news.ft.com/jobs#) 

Jei ieðkote darbo sostinëje Londone, verta perversti Evening Standard, 

Metro ir Loot laikraðèiø puslapius. Vietiniuose laikraðèiuose rasite 

daugiau darbo skelbimø savo regione, o specializuotoje spaudoje skelbiamos 

darbo vietos tam tikrø profesijø þmonëms. 

VALSTYBINIAI ÁDARBINIMO CENTRAI 

Jungtinës Karalystës valstybinë ádarbinimo tarnyba vadinasi Jobcentre 

Plus. Ji padeda þmonëms ieðkoti darbo, informuoja apie darbo 

rinkà, pataria, kaip geriau paraðyti motyvaciná laiðkà ar pasiruoðti pokalbiui 

dël darbo, siûlo kvalifikacijos këlimo galimybes. Ði tarnyba turi labai 

didelæ darbo vietø duomenø bazæ, todël iðties verta apsilankyti artimiausiame 

centre arba ðios tarnybos interneto tinklalapyje ir paieðkoti darbo 

skelbimø. Jobcentre Plus skyriø adresus, darbo vietø skelbimus ir kitokios 

naudingos informacijos rasite interneto tinklalapyje www.jobcentreplus.gov.uk. 

Á Jobcentre Plus taip pat galite kreiptis telefonu (+44) 

845 606 0234 ir jums bus suteikta informacija apie jums tinkamus darbo 

pasiûlymus ir kitokia pagalba. 

232 

JUNGTINË KARALYSTË



Padëti susirasti darbà Jungtinëje Karalystëje jums gali ir ádarbinimo 

agentûros. Daug agentûrø specializuojasi tam tikrose srityse, pavyzdþiui, 

informaciniø technologijø specialistø, slaugytojø, inþinieriø paieðkos 

ir kt. Kai kurios agentûros padeda susirasti laikinà darbà: priþiûrëti 

vaikus, tvarkyti sodus ir namus, gaminti maistà ir pan. Agentûrø 

adresus rasite geltonøjø puslapiø (www.yell.com) skyriuje Employment 

agencies. 




Komisijos iniciatyva darbo jëgos mobilumui Europos Ekonominëje 

Erdvëje (EEE) skatinti. EURES tinklui priklauso ES valstybës, Ðveicarija, 



Jungtinæ Karalystæ. 






TIESIOGINIAI KONTAKTAI SU BENDROVËMIS 

Galite kreiptis dël darbo ir savo iniciatyva. Tiesiog susiraskite bendrovæ, 

kurioje norëtumëte dirbti, ir paskambinkite pasiteirauti, ar ðiuo 

metu nëra laisvø darbo vietø. Nusiøskite á ðià bendrovæ savo CV ir motyvaciná 

laiðkà, kad darbdavys apsvarstytø jûsø kandidatûrà, kai bendrovei 

prireiks naujo þmogaus. 


Jungtinëje Karalystëje vidutinë darbo savaitë trunka 48 val. Poilsiui 

privalo bûti skirta bent 11 val. ið eilës per 24 val. ir bent viena pertrauka, 

jei darbo diena ilgesnë nei 6 val. Per savaitæ privalo bûti bent 

viena laisva diena. Kiekvienam darbuotojui priklauso 4 savaitës mokamø 

atostogø per metus. 

233

Dël virðvalandþiø ir mokëjimo uþ juos darbuotojas ir darbdavys turi 

susitarti individualiai. Pasirûpinkite, kad tai bûtø áraðyta á jûsø darbo 

sutartá. Taip pat patys turite susitarti dël darbo sekmadieniais. 

Ðiais laikais, kai þmonëms vis labiau rûpi iðlaikyti darbo ir laisvalaikio 

pusiausvyrà, populiarëja lankstus darbo grafikas. Darbdaviai privalo 

sudaryti lankstø darbo grafikà darbuotojams, kurie turi vaikø iki 6 metø 

arba neágaliø vaikø iki 18 metø. Jei darbdavys atmeta darbuotojo praðymà, 

jis privalo pateikti raðytiná prieþasties paaiðkinimà, o darbuotojas 

gali apskøsti jo sprendimà. 

234 


BÛSTAS 

BÛSTO NUOMA 

Iðsinuomoti namus Jungtinëje Karalystëje gali bûti tikras vargas, 

be to, tai gana brangu. Bûstai tuo pigesni, kuo jie toliau nuo miesto 

centro, todël verta ið anksto susitaikyti su tuo, kad á darbà gali tekti 

vaþinëti toli. Be to, vargu ar prieð atvykdami rasite, kur gyventi, nes butø 

ðeimininkai paprastai nori susitikti su nuomininkais. Todël ið pradþiø 

susiraskite draugø, kurie jus priglaustø, arba kokius nors jaunimo nakvynës 

namus ar vieðbutukà – juose net bûna nustatytos specialios savaitës 

ar mënesio kainos. Kiek ámanoma venkite pradëti buto paieðkà mokslo 

metø pradþioje – tuomet vyksta ypaè intensyvus studentø kraustymasis, 

todël kainos ðokteli, o butø sumaþëja. 

Jei buto nuomos skelbimø ieðkosite laikraðtyje, neiðsigàskite juose 

vartojamø sutrumpinimø – taupant vietà jø vartojama tiek, kad skelbimai 

kartais verti Da Vinèio kodo ðifruotojø pastangø. Taèiau ið tikrøjø jie 

yra sutartiniai, gana smulkø jø paaiðkinimà rasite interneto tinklalapyje 

www.justlanded.com/english/uk/tools/just_landed_guide/housing/glossary. 

Londone butø nuomos skelbimø geriausia ieðkoti laikraðtyje The 

Evening Standard, nes jame skelbimø bûna kasdien, o treèiadieniais leidþiamas 

ir specialus priedas. 

Toliau pateikiame keletà interneto nuorodø su bûsto skelbimais. 

Ádëti savo skelbimà, kad ieðkote, kur gyventi, verta tik jei norite butu 

dalytis – galbût jums kas nors ir paskambins, ieðkodamas kambario draugo. 

Kitaip tiesiog tuðèiai gaiðite laikà. 

www.gumtree.com 

www.moveflat.com

www.thehouseexchange.co.uk 

www.spareroom.co.uk 

www.roomsforlet.co.uk 

www.simplyrent.co.uk 

www.nextroommate.com 

BÛSTO PIRKIMAS 

Jei nuspræsite ûkanotajame Albione ásigyti savo namus, greièiausiai 

ieðkosite ne buto, o namo. Bëda ta, kad lygiai tà patá daro ir kiekvienas 

save gerbiantis anglas – jis daþniausiai dar pageidauja sodo ar bent 

jau gëliø lysvës. Turint galvoje Jungtinës Karalystës gyventojø tankumà, 

jaunoms ðeimoms ar naujakuriams tiesiog nelieka vietos. 

Jei visgi pasiryþote ðiam þingsniui, iðkart kreipkitës á nekilnojamojo 

turto agentà. Jis padës ir banko paskolà gauti, ir mokesèius sumokëti, ir, 

svarbiausia, – pasirinkti tinkamà namà. Tik nepabijokite praðyti keliø variantø 

– neèiupkite pirmo pasitaikiusio (na, nebent iðkart radote savo 

svajoniø namus). 

SVEIKATA 



Jungtinës Karalystës valstybinio sveikatos draudimo sistema (National 

Health Service, NHS) – seniausia tokio pobûdþio sistema pasaulyje. 

Ji finansuojama ið bendrø mokesèiø, atskirai uþ valstybiná sveikatos 

draudimà mokëti nereikia. Kaip ES pilieèiai lietuviai gali ðia sistema naudotis 

lygiomis teisëmis su britais. 

Valstybinis sveikatos draudimas apmoka gydymà ligoninëje ir apsilankymus 

pas ðeimos gydytojà bei kitus specialistus, su kuriais jis yra sudaræs 

sutartá (ið esmës tokias sutartis turi visi gydytojai). Pacientams reikia 

susimokëti uþ gydytojo skiriamus vaistus, taèiau maþas pajamas turintys 

gyventojai, nëðèios moterys, vaikai ir jaunimas, pensininkai ir pan. 

juos gauna nemokamai. Panaðiai ir su stomatologø paslaugomis – teoriðkai 

jos mokamos, o praktiðkai beveik niekam nereikia uþ jas mokëti. 


Britø valstybinis sveikatos draudimas apmoka labai daug gydymo 

paslaugø, bet yra viena problema: gydytojas priims jus tada, kai ateis 

235

jûsø eilë, kuri – net ir labai skubiais atvejais – gali bûti labai ilga. Todël 

vis daþniau ir patys britai draudþiasi privaèiu sveikatos draudimu, ir darbdaviai 

apdraudþia savo darbuotojø sveikatà privaèiai (paklauskite ðito 

savo darbdavio, kai tarsitës dël darbo uþmokesèio ir kt.). Reikalas tas, 

kad dauguma gydytojø dalá laiko dirba pagal sutartá su NHS, o dalá – 

privaèiai, todël eilës ir pasidaro tokios ilgos. 


Vos atvykæ uþsiregistruokite pas ðeimos gydytojà (jie vadinami General 

Practitioner, GP). Netoli jûsø gyvenamosios vietos dirbanèiø gydytojø 

sàraðà rasite paðte, bibliotekoje, turistø informacijos centre arba 

geltonuosiuose puslapiuose. Prireikus ðeimos gydytojas pasiøs jus pas 

tam tikros srities specialistà ir patars, kurá konkreèiai gydytojà pasirinkti. 

Paprastai pas ðeimos gydytojà reikia uþsiregistruoti ið anksto, taèiau 

skubiais atvejais galite kreiptis ið anksto neuþsiraðæ – dauguma gydytojø 

paprastai priima tokius pacientus porà valandø per dienà (daþniausiai 

nuo 9 iki 11 val. ryto). 

VAISTAI 

Vaistai Jungtinëje Karalystëje gali bûti grupuojami taip: parduodami 

tik su gydytojø receptais – jø ásigysite vaistinëje arba gausite tiesiai ið 

gydytojo ar ligoninës; parduodami be gydytojø receptø, bet tik vaistininkui 

ásitikinus, kad tikrai þinote, kaip juos vartoti ir kada jø gerti negalima; 

ir parduodami visiðkai be ribojimø – tai nestiprûs vaistai nuo skausmo, 

nemigos, perðalimo ligø ir pan., jø galima nusipirkti ne tik vaistinëse, 

bet ir maisto prekiø parduotuvëse arba spaudos kioskuose. 


Smulkios informacijos apie socialiná draudimà ir mokesèius ieðkokite 

internete (www.hmrc.gov.uk). 


Jungtinëje Karalystëje mokesèius ir socialinio draudimo ámokas jûsø 

vardu moka darbdavys. Socialinis draudimas vadinamas National Insurance 

(NI). Visiems Jungtinës Karalystës gyventojams, sulaukusiems ðeðiolikos 

metø, privaloma uþsiregistruoti ir gauti socialinio draudimo nu- 

236 



merá. Socialinio draudimo ámokø kategorijos yra ðeðios, bet dauguma 

darbuotojø moka pirmos kategorijos – 11% – ámokas. 

Socialinio draudimo iðmokos panaðios kaip ir kitose ðalyse, bet yra 

ir kelios ypatingos programos. Pavyzdþiui, ðeimoms turinèioms maþø vaikø, 

palengvinamos sàlygos ásigyti arba iðsinuomoti bûstà, yra pagalbos 

dirbantiems neágaliesiems programa. Jei á Jungtinæ Karalystæ vykstate 

su ðeima, dràsiai klauskite Jungtinës Karalystës valstybinës socialinio draudimo 

sistemos skyriuje, ar gali jums kuo nors padëti. 

Socialinio draudimo iðmokos kasmet didinamos atsiþvelgiant á kylanèias 

plataus vartojimo prekiø kainas. 

MOKESÈIAI 

Jungtinëje Karalystëje veikia progresyvinë mokesèiø sistema, t. y. 

atsiþvelgiant á jûsø pajamas jums gali tekti mokëti 10, 22 arba 40 procentø 

pajamø mokestá. Ðá mokestá ið jûsø algos iðskaièiuoja darbdavys, o 

jûs kartà per metus turite uþpildyti mokesèiø deklaracijà ir susigràþinti 

pinigus, jei esate permokëjæ (pvz., dirbate keliuose darbuose ar pan.). 

Atvykæ á Jungtinæ Karalystæ, Mokesèiø inspekcijoje papraðykite specialios 

paþymos, kad nereikëtø mokëti dvigubø mokesèiø (Jungtinëje 

Karalystëje ir Lietuvoje). Ji jums privalo bûti iðduodama pagal specialø 

ES ðaliø susitarimà. 

PILIETYBË 

Praðyti suteikti Jungtinës Karalystës pilietybæ galite praëjus metams 

po to, kai gavote nuolatinio gyventojo statusà, jeigu penkerius ar daugiau 

metø teisëtai gyvenate Jungtinëje Karalystëje, ketinate ir toliau 

ten gyventi, mokate anglø, gëlø arba valø kalbà ir nesate nusikaltëliai. 

Bet lietuvaièiams jau beveik visai neverta dël to vargti, mat bûdami ES 

pilieèiai ir taip turime – ar jau visai netrukus turësime – lygiai tokias 

paèias teises ir galimybes kaip britai, iðskyrus nebent balsavimà. 

AMBASADOS 

Jungtinës Karalystës ambasada Lietuvos Respublikoje 

Antakalnio g. 2 


Tel. (8 5) 246 2900 

237

238 


El. paðtas be-vilnius@britain.lt 

Interneto svetainë www.britain.lt 

Lietuvos Respublikos ambasada Jungtinëje Karalystëje 

84 Gloucester Place 

W1U 6AU London 

United Kingdom 

Tel. (+44) 20 7486 6401, 

Faks. (+44) 20 7486 6403 

El. paðtas chancery@lithuanianembassy.co.uk 

Interneto svetainë uk.urm.lt 

TRANSPORTAS 

LËKTUVAI 

Didþiausia Jungtinës Karalystës oro transporto bendrovë – British 

Airways (www.britishairways.com). Ji siûlo skrydþius ir á Britø salas, ir á 

uþsiená. Yra ir keletas vidaus oro linijomis skraidinanèiø bendroviø, ið jø 

didþiausia yra British Midland. 

Tarp skraidanèiø ir ðalyje, ir á uþsiená þmoniø vis populiarëja vadinamieji 

pigûs skrydþiai. Þinomiausios tokias paslaugas siûlanèios bendrovës 

yra EasyJet ir airiø Ryan Air (jos didþiausia buveinë yra Londone). 

TRAUKINIAI 

Didþiosios Britanijos geleþinkeliø tinklas seniausias pasaulyje, ir patirtis 

iðëjo á gera: traukiniai greiti, patogûs, pasiekia net ir paèius nuoðaliausius 

salos kampelius, tiesa, tai ne pati pigiausia susisiekimo priemonë. 

Pirkdami traukinio bilietà, dràsiai teiraukitës nuolaidø: bilietas á 

abi puses kainuos pigiau negu dukart á vienà, dar ðiek tiek sutaupysite, 

jei gráðite atgal tà paèià dienà. Be to, kaip ir daugelyje kitø ðaliø, pigiau 

traukiniais vaþinëti studentams, jaunimui, pensininkams, vaikams, didelëms 

grupëms ir t. t. Jei baisu susipainioti kainose ir nuolaidose, teiraukitës 

kasoje, ið anksto pasiskambinkite á stoties informacijà arba pasitikslinkite 

internete: 

www.thetrainline.com 

www.rail.co.uk

AUTOMOBILIS 

Jungtinëje Karalystëje vaþinëjama kaire kelio puse! Tiesa, tarptautinis 

vairuotojo paþymëjimas èia galioja, tik paèiam vairuotojui reikia 

nusiteikti, kad kurá laikà uþtruks apsiprasti su kitokia eismo tvarka. 

Vairuotojui ir visiems keleiviams privaloma prisisegti saugos dirþus, 

o vaþiuojantiems motociklu – uþsidëti ðalmus. 

Kai kur tuneliuose ir ant tiltø renkamas keliø mokestis, be to, siekiant 

sumaþinti oro tarðà, mokama uþ ávaþiavimà á Londono centrà darbo 

dienomis. 

Galiausiai – visuose kelio þenkluose ir taisyklëse atstumai ir greièiai 

nurodomi ne kilometrais (per valandà), o myliomis. Tiesa, britiðkose maðinose 

taip pat suþymëti ir spidometrai, todël labai klysti neturëtumëte. 

DVIRATIS 

Dviraèiais britai labiausiai mëgsta vaþinëti laisvalaikiu – rengti þygius 

á gamtà. Daugelyje uþmiesèio vietoviø árengti patogûs dviraèiø takeliai, 

o turizmo informacijos biurai siûlo begalæ informacijos apie ádomiausius, 

smagiausius ir graþiausius kelioniø dviraèiais marðrutus. Be to, 

vietose, kur patogu ir populiaru vaþinëti dviraèiais, tikrai rasite ne vienà 

dviraèiø nuomos punktà. 

AUTOBUSAI 

Ko gero, pigiausia po Britanijà keliauti autobusais. Yra trys didelës 

tarpmiestiniø autobusø bendrovës: National Express (www.nationalexpress.com), 

Scottish Citylink (www.citylink.co.uk) ir Ulsterbus (www.ulsterbus.co.uk). 

Autobusais labai patogu vaþinëti á didþiuosius miestus – 

daþniausiai reisai bûna kas porà valandø. Maþesnius miestelius kartais 

sunkiau pasiekti. Kaip ir keliaujant traukiniais, taikomos ávairios nuolaidos 

– dràsiai jø teiraukitës bilietø pardavëjø. 




Mobilieji telefonai britams – tiesiog bûtinas dalykas. Didieji mobiliojo 

ryðio operatoriai yra penki: Vodafone (www.vodafone.co.uk), O2 

(www.o2.co.uk), Orange (www.orange.co.uk), Three (www.three.co.uk) 

239

ir T-Mobile (www.t-mobile.co.uk). Jø parduotuvëse galima ir sutartis pasiraðyti, 

ir telefono aparatà ásigyti, taèiau geriau pirkti specializuotose 

parduotuvëse – Carphone Warehouse arba Phones4U, ten bus pigiau. 

Jei norësite pirkti telefonà su abonento sutartimi, reikës pateikti keliø 

mënesiø banko ataskaitas, rodanèias áplaukas á jûsø sàskaità. Jei banko 

sàskaitos neturite ar nenorite susisaistyti sutartimi, galite ásigyti telefonà 

su iðankstinio mokëjimo kortelëmis. Svarbiausia – apeiti visus operatorius 

ir suþinoti, kokius planus jie siûlo, – taip bus lengviau iðsirinkti 

pigiausià variantà. 


Norëdami skambinti á uþsiená, galite naudotis iðankstinio mokëjimo 

kortelëmis. Skambindami paprastu (ne mobiliuoju) telefonu turësite 

surinkti kortelës numerá ir tada rinkti uþsienio numerá. Ðitaip skambinti 

daug pigiau – galite sutaupyti iki 90 procentø paprasto tarptautinio 

skambuèio kainos, be to, patogu, jei neturite telefono namie, – galite 

skambinti ið darbovietës ar draugø namø. 

INTERNETO PRIEIGA 

Jei namie neturite interneto, ápraskite lankytis interneto kavinëse. 

Geriausia rinktis kuo didesnes, nes ten internetas bus greitesnis, o ir kainuos 

maþiau. Nepamirðkite, kad daþniausiai visos papildomos paslaugos 

(spausdinimas, nuskaitymas, kompaktiniø plokðteliø áraðymas ir t. t.) 

bûna mokamos! 


Nelaimës atveju skambinkite 999 nemokamai ið bet kurio telefono, 

ir jus sujungs su policija, greitàja pagalba ar gaisrine. 

PAÐTAS 

Paðtas Jungtinëje Karalystëje, kaip ir daugelis kitø dalykø, – karaliðkas. 

Todël, kad jis taip vadinasi – Royal Mail (www.royalmail.com). Laiðkà 

moèiutei á Kupiðká nusiøsite uþ 44 pensus, o atsakymà jums atneð þavus 

uniformuotas laiðkaneðys – iki pat durø, mat paðto dëþutë, pagal 

angliðkus paproèius, tëra skylë lauko duryse. 

240 



RELIGIJA 

Dël etniniø grupiø ávairovës ðalyje iðpaþástama ne viena religija. 

Pagal religijas kraðto gyventojai pasiskirstæ taip: anglikonai ir Romos 

katalikai – 40 mln., musulmonai – 1,5 mln., presbiterionai – 0,8 mln., 

metodistai – 0,76 mln., sikhai – 0,5 mln., hinduistai – 0,5 mln., judëjai – 

0,35 mln. 

KALBA 

Didþiosios Britanijos ir Ðiaurës Airijos karalystëje nuo seno kalbama 

keliomis kalbomis. Pagrindinë kalba – anglø. Apie 26% Velso gyventojø 

kalba valø kalba, apie 60 000 Ðkotijos gyventojø kalba ðkotiðka gëlø 

kalbos atmaina. 

Jei jauèiatës nepakankamai gerai mokà angliðkai, pasiieðkokite pamokø. 

Informacijos apie ávairias mokyklas ir kursus rasite interneto tinklalapyje 

www.educationuk.org/english. 

KULTÛRA 

Kalbëdami apie savo kultûrà britai nuolat – ir labai pagrástai – pabrëþia 

naujo ir seno, tradicijos ir ðiuolaikinës iðmonës samplaikà. Nuo ankstyvøjø 

viduramþiø buvusi viena átakingiausiø Europos valstybiø, o vëliau 

virtusi didþiausia pasaulyje kolonijø imperija, kurioje, kaip tuomet buvo 

sakoma, niekuomet nenusileidþia saulë, Anglija, arba Britanija, visada buvo 

palanki terpë kûrybai ir iðradingumui. Ji davë pasauliui Williamà Shakespeare’à, 

lordà George’à Gordonà Byronà, Mary Shelley, Williamà Blake’à, 

Dante Gabrielá Rosetti ir daugelá kitø menininkø, kuriø darbus laikome 

klasika. Ðiandien ðalyje klesti populiarioji kultûra (netgi þavieji The Beatles 

kilæ ið Liverpulio) ir ðiuolaikinis menas – teatras, muzika, dailë, architektûra. 

Didþiausias traukos centras tebëra Londonas, bet net ir nedideliuose 

provincijos miesteliuose pakanka renginiø, spektakliø, festivaliø, 

parodø ir koncertø. Britø kultûros propagavimu uþsienyje rûpinasi Britø 

taryba, jos interneto tinklalapis www.britishcouncil.org. 

VALIUTA 

Jungtinës Karalystës valiuta yra svaras sterlingø (1 GBP – apie 5,05 LTL). 

Tikslius valiutø kursus galite pasiþiûrëti Lietuvos banko interneto tinklalapyje 

www.lb.lt. 

241

MAISTAS 

Uþsienieèiai nuolat ðaiposi ið britø, esà jø maistas per sunkus, per 

riebus, per daug vienodas, jame per maþai prieskoniø, o kartais net druskos. 

Ið tikrøjø britø virtuvæ galima pavadinti „kaimiðka“ – kepsniai, bulvës, 

riebûs padaþai, tarsi specialiai sukurti sunkø fiziná darbà dirbanèiam 

valstieèiui ar turnyrø iðvargintam riteriui. Taèiau vis tik nepraleiskite progos 

sudoroti porcijos fish and chips (þuvies su bulvytëmis), pagardintos 

druska, pipirais ir ðlakeliu acto, nes britø virtuvës groþis slypi paprastume. 

O jei visgi toks maistas jums tikrai labai nepatiks, nesijaudinkite – 

Jungtinë Karalystë nuo seno labai kosmopolitiðka ðalis, ir indiðkasis karis 

(anglai taip vadina ne tik prieskoná bet ir juo pagardintà troðkiná) ten 

beveik toks pat tradicinis patiekalas kaip ir Yorkshire pudding. Ðiandien 

ten rasite iki soties italiðkø, kiniðkø ar amerikietiðkø uþeigëliø, gal net 

koká cepelinà tautieèiai pasiûlys. 

PARDUOTUVËS 

Parduotuvës daþniausiai dirba nuo 9 iki 17 val., o sekmadieniais jos 

uþdarytos. Prekybos centruose vienà vakarà per savaitæ – paprastai ketvirtadieniais 

– dirbama ilgiau, pavyzdþiui, iki 20 val. Patys didþiausi prekybos 

centrai atidaryti visà parà. Be to, juose galima uþsisakyti prekiø á 

namus – paprastai uþ nedidelá papildomà mokestá. 


Laisvalaikis Jungtinëje Karalystëje panaðus kaip ir kitur Europoje. 

Kinas, teatras, muziejai, restoranai, klubai – kiekvienam pagal pomëgius 

ir poreikius. Jei mëgstate aktyvesnius uþsiëmimus, galite traukti á 

gamtà, plaukti valtimis upëmis, o Ðkotijoje – lipti á kalnus (jie nëra labai 

aukðti ir pavojingi, todël nereikia ypatingo pasiruoðimo). Britai mëgsta 

þvejoti, o kai vyksta futbolo, regbio ar teniso varþybos, tiesiog neatsitraukia 

nuo televizoriaus. 

ÞINIASKLAIDA 

Svarbesni Jungtinës Karalystës laikraðèiai: The Guardian (www.guardian.co.uk), 

Daily Telegraph (www.telegraph.co.uk), The Independent 

(www.independent.co.uk), The Times (www.the-times.co.uk) ir Financial 

Times (www.ft.com). 

242 



Pagrindinë Jungtinës Karalystës televizija ir radijas – BBC. Ðis transliuotojas 

turi po kelias televizijos ir radijo stotis ir yra visame pasaulyje 

laikomas solidþios, ðiuolaikiðkos ir informatyvios nacionalinës televizijos 

pavyzdþiu. Þiniø ir kitokiø ádomybiø rasite ir internete www.bbc.co.uk. 


Visi vaikai nuo 4 ar 5 iki 16 metø privalo lankyti mokyklà. Maþdaug 

pusë trejø ir ketveriø metø vaikø lanko vaikø darþelius. Apie 9 milijonai 

vaikø lanko 34 800 valstybiniø ir privaèiø mokyklø. Visuomeniniø fondø 

dëka maþdaug 93 procentai mokiniø mokosi nemokamai, o likusieji lanko 

privaèias mokamas mokyklas. 

Ðeðiolikameèiai britai, panaðiai kaip lietuvaièiai, laiko valstybinius 

egzaminus, nuo kuriø rezultatø priklauso jø galimybës studijuoti toliau. 

O britø universitetai – ir ne tik garsieji Kembridþo ir Oksfordo, bet ir 

daugelis maþesniø – tikrai puikûs ir mokslininkams, ir dëstytojams, ir 

studentams. 

Smulkø britø ðvietimo sistemos apraðymà ir jums reikalingos informacijos 

rasite internete www.teachernet.gov.uk. 


Dauguma lietuvaièiø yra susibûræ Londone – ten ir ieðkokite jø draugijos. 

Lietuviø bendruomenës daþnai bûna „neformalios“ – bûrys draugø, 

paþástamø dar ið tëvynës arba susirastø jau uþsienyje, susirenka ðvæsti 

Vasario 16-osios, virti cepelinø, mokyti vaikus gimtosios kalbos ar pabendrauti. 

Aktyviausiai visi Jungtinës Karalystës lietuviai bendrauja interneto 

tinklalapyje www.anglija.com. Èia rasite ir naujienø, ir ávairiausiø patarimø, 

ir skelbimø skyrelá, forumà ir pokalbiø kambará, kuriuose galësite susipaþinti 

ir bendrauti su kitais lietuvaièiais Jungtinëje Karalystëje. 

Stipri ir aktyvi bendruomenë yra Didþiosios Britanijos lietuviø 

sàjunga, ji organizuoja ávairius lietuviðkø ðvenèiø minëjimus, rengia 

stovyklas ir suvaþiavimus. 

Birmingamo lietuviai rengia susitikimus, veikia lietuviðka mokyklëlë 

vaikams. Jø interneto svetainë www.bhamlietuviai.org. 

Manèesterio lietuviai suteikia daug naudingos informacijos savo 

interneto svetainëje www.manchesteris.org. Yra susibûræs Manèesterio 

lietuviø socialinis klubas, á kurá mielai kvieèiami nauji nariai. Klubo adresas: 

243

244 


Lietuviø socialinis klubas 

Lithuanian Social Club 

121 Middleton Road 

Higher Crumpsall 

Manchester M8 4JY 

Ðkotijos lietuviø klubas 

79A, Calder Road 

Mossend, Bellshill 

Lanarks ML4 1PX 

Scotland 

Tel. (+44) 169 874 5345 

Nuo seno gyvuojanti Didþiosios Britanijos lietuviø jaunimo sàjunga 

ðiuo metu imasi aktyvesnës veiklos, stengiasi átraukti daugiau jaunimo. 

Su ðia sàjunga galite susisiekti el. paðtu info@dbljs.org, apsilankyti jos 

interneto svetainëje www.dbljs.org. 

Londono lietuviø Ðv. Kazimiero baþnyèia 

21 The Oval 

Hackney Rd. 

London E2 9DT 

Tel. (+44) 207 739 8735 

El. paðtas ptverijonas@btinternet.com 

Interneto svetainë www.londonas.co.uk 

Lietuviø vieðbutis vasarvietë „Sodyba“ 

Headley Park 

Lithuanian House 

Picketts Hill 

near Bordon, Hampshire GU35 8TE 

Tel. (+44) 142 047 2810 

Interneto svetainë www.headleypark.co.uk


Nesirinkau – pats gyvenimas nukreipë 

Emilija, 24 metai, dizainerë, 1 metai 

Jungtinëje Karalystëje 

Anglijoje labiausiai patinka platus pasirinkimas (laisvalaikio, mokslo, 

darbo…), galimybës, laisvë, tolerancija, ádomûs þmonës… Nepatinka 

maistas, nenatûralus þmoniø elgesys, purvinos gatvës (purviniausia ðalis, 

kurià maèiau). Pavojai kaip ir visur, daþniausiai kriminalinio pobûdþio. 

Iðvykau, nes mano suþadëtinis studijavo magistrantûroje Anglijoje, 

paskui gavo pasiûlymà tæsti studijas doktorantûroje (3 metus). Kadangi 

vienerius metus buvome atskirai, reikëjo arba jam atsisakyti studijø, arba 

man vaþiuoti pas já. Taigi ðalies nesirinkau – pats gyvenimas nukreipë. 

Ið pradþiø buvo sunku viskas: kitoks maistas, kitokie þmonës, kalba… 

Viskas nesava. Ásikurti labiausiai padëjo tai, kad buvome dviese.J 

Prieð dvejus metus, kai dar studijavau su grupës drauge, dirbau 

Skegnnes mieste (vasarà). Dirbome vieðbutyje, kavinëje ir balionø neðiotojom. 

J Kadangi norëjome uþsidirbti, dirbom, kiek pajëgëm. J Darbà 

susiradom pagal „Kolumbo kelionës“ siûlomà vasaros programà studentams. 

Dirbome nuo 60 iki 70 val. per savaitæ!!! Bet uþtat socialiai buvome 

visiðkai saugios. Gaudavome uþ val. 5 svarus (vidutinis atlyginimas – 4,5 

svaro). Emigrantai èia dirba daþniausiai kaip visur – antraeilius darbus. 

(Vasarai tikriausiai bûtø sunku rasti gerà, kvalifikuotà darbà studentui.) 

Ádomiausia dirbant – naujovës. Linksmiausia – kolegos ir nuotykiai 

darbe. Bjauriausia – anglø publika. L 

Bendrauti anglai linkæ, bet nenuoðirdþiai. Prie atvykëliø èia visi pripratæ, 

niekam ne naujiena. Susikalbëti ámanoma tik angliðkai, su kai kuriø 

ðaliø studentais – rusiðkai, vokiðkai. 

Draugaujam su þmonëmis ið Jamaikos, Kinijos, Irano, Indijos, Etiopijos, 

Nigerijos, Brazilijos. 

Sako, kad lietuviai ir rusai daug geria. Bet reikëtø pamatyti, kas èia 

darosi!!! Buvau ðokiruota! Ir studentai, ir „ðlipsuoti“ inteligentai – girti 

kaip kiaulës!!! Bjauru! 

Ruoðiamës kurti lietuviðkà ðeimà. J Namie kalbame tik lietuviðkai. 

Kas 3 mënesius parskrendam á Lietuvëlæ. J Telefonu, laiðkais… visom 

ðiuolaikinëm komunikacijos priemonëm bendraujam su likusiais namie. 

245

Ið vietos lietuviø paþástam tik 4 studentus. Bendraujam tik su viena 

ið jø, nes kiti labai uþsiëmæ studijomis. Lietuviø veikla – kai patys susiorganizuojam 

– vyksta. Per Vasario 16-àjà virëm cepelinus!!! J 

Planuojam gráþti po studijø, t. y. po trejø metø. 

246 


Net uþdirbdamas minimumà gali sau 

daugiau leisti nei Lietuvoje 

Vitalijus, 28 metai, vidurinis iðsilavinimas, 

2 metai Jungtinëje Karalystëje 

Londonas, palyginti su Lietuvos miestais, – ðiukðlynas, gal tik uþ 

Londono kiek geriau. Labai daug þmoniø, per didelë minia. Didþiuliai 

atstumai, daug laiko tenka praleisti transporte, didelës alkoholio ir tabako 

kainos, neskanus maistas. Visada gali bûti apgautas tautieèio arba 

atvykëlio ið Rytø Europos. 

Patinka uþdarbiai, transporto sistema (iðskyrus metro), naktinis gyvenimas, 

koncertø ir renginiø gausumas. Net uþdirbdamas minimumà 

vis tiek gali sau daugiau leisti nei Lietuvoje. 

Iðvaþiavau laikinai uþsidirbti pinigø, kad gráþæs juos galëèiau investuoti 

Lietuvoje. Ketinu gráþti po pusantrø metø. 

Anglijoje turëjau draugø, kurie galëjo padëti susirasti darbà ir ið 

pradþiø priëmë pagyventi, kol atsistosiu ant kojø. Ið pradþiø dirbau statybose, 

dabar dirbu kavinës virtuvëje. Pirmuosius darbus surado draugai, 

paskui pats susiradau per ádarbinimo agentûrà. Dabartiná darbà surado 

mergina – dirba ten pat, kur ir að. Ið pradþiø dirbau apie 40 valandø 

per savaitæ, dabar – 37,5, uþ valandà gaunu apie 6 svarus plius komisiniai 

– kaip ir visi ðioje ðalyje. Darbe svarbu netinginiauti – jei pamatys, 

nieko nesakys, o vakare iðgirsi: „Viso gero, rytoj gali neateiti“. 

Dël ateities nesijauèiu saugus, kol kas neturiu sveikatos draudimo. 

Neduok Dieve, rimèiau susirgti. Lietuviai turi posaká – jei rimtai susirgai, 

pigiau ir greièiau á Lietuvà gráþti pasigydyti ir atgal atvaþiuoti. Antraip 

sirgsi savo sàskaita – net pakilus temperatûrai tekdavo dirbti. Bet 

santykiai su darbdaviais ir kolegomis labai neblogi. Bendraujant su ben-


dradarbiais smarkiai patobulëjo kalbos ágûdþiai, dël kuriø ið pradþiø buvo 

labai sunku. 

Anglai linkæ bendrauti. Ðiaip jie visi tvirtina, kad yra ne rasistai, nors 

ið tikrøjø beveik 70 procentø yra tokie. Kadangi mes balti, tai daþniausiai 

nekyla problemø dël bendravimo. Bet mûsø ið kitø ðaliø èia tiek daug 

privaþiavo, kad pastaruoju metu pradëjo jau nelabai kaip þiûrëti. 

Su juodaodþiais bendrauti sunkiau, nes jie ðneka su tokiu baisiu 

akcentu, kad neámanoma suprasti, bet porà kartø pavyko uþmegzti visai 

ðiltus santykius darbe ir su jais. Anglai laisvalaikiu vaikðto á aludes ir 

ðokiø klubus. Að labiau mëgstu alternatyvios muzikos koncertus ir alternatyvius 

(underground) vakarëlius. 

Lietuviø veikla èia vyksta, yra net lietuviðka baþnyèia Rytø Londone, 

tik að ten nevaikðtau. 

Daug ágrystanèio mandagumo, taèiau 

pats þmogus nelabai kam rûpi 

Giedrë, 21 metai, nebaigtas aukðtasis 

mokslas, 1 metai Jungtinëje Karalystëje 

Pagrindinë iðvykimo á kità ðalá prieþastis – tai, kad mane traukia 

iððûkiai ir ávairovë. Iðvykau dirbti pagal konkretø Europos savanoriø 

tarnybos projektà savanorio darbo. Tiesà sakant, galvodama apie ðià programà 

ið pradþiø nenorëjau vaþiuoti á Didþiàjà Britanijà. Kadangi pasisekë 

patekti á ðá projektà, esu èia. 

Dirbu savanore vienai didþiausiø kultûros paveldo organizacijø The 

National Trust priklausanèiame XVIII a. kraðtovaizdþio parke, klientø aptarnavimo 

skyriuje – padedu organizuoti renginius ir jiems pasiruoðti, 

darbo metu priþiûrëti pastatus, sutikti lankytojus ir pan. Dirbu apie 35 

valandas per savaitæ, turiu visas socialines garantijas, kuriø gali prireikti. 

Kadangi esu savanorë, atlyginimo negaunu, taèiau programos dalyviams 

kiekvienà mënesá ið Europos Sàjungos pervedami pinigai pragyvenimui 

– padoraus brito poþiûriu, labai maþai (apie triskart maþiau nei 

„normaliø“ darbuotojø atlyginimo vidurkis), taèiau visiðkai uþtenka 

pragyventi, keletui kelioniø ar kitaip praleisti laisvalaiká. 

247

Jokiø sunkumø kuriantis ar problemø po atvykimo nebuvo – viskuo 

buvo pasirûpinta organizacijos ir mano paèios prieð atvykstant. Gavau 

gyvenamàjà vietà su visa áranga, liko tik adaptuotis, o to në nepajutau. 

Santykiai su kolegomis labai geri, oficialaus darbdavio neturiu (aiðku, 

yra hierarchija, bet èia EST savanoriai labiau laisvi paukðèiai nei pavaldiniai). 

Darbe viskas puiku, jei tik yra darbo. 

Þmoniø ðioje ðalyje galima sutikti tikrai ávairiø. Dauguma vietiniø 

susigyvenæ su vartotojiðka aplinka: reguliariai laisvalaikiu paûmëja batø 

trynimas prekybos centruose ir pan., reta artimø santykiø tarp draugø 

– daug ágrystanèio mandagumo („aèiû, labai aèiû ir neþmoniðkai praðau“), 

taèiau pats þmogus nelabai kam rûpi. Kita vertus, dël britams áskiepyto 

principo „netrukdyk kitam“ prie tavæs niekas nesikabinëja dël savito 

tavo màstymo (nors dar klausimas kodël). 

Su britais susikalbëti galima angliðkai. Jei anglas nëra kitos kalbos 

mokytojas, nëra susituokæs su kitataute, galimybë, kad jis kalbës kita 

kalba, yra tikrai maþa. Galbût didþiuosiuose miestuose, kaip Londonas, 

Liverpulis, Birmingamas, kalbinë padëtis ir geresnë. Nors pati gyvenu 

ðalia didmiesèio, to pasakyti negaliu. 

Ðitoje Anglijos pusëje (ðiaurinë dalis, netoli Ðkotijos sienos) publika 

draugiðka ir neatsisakanti padëti, jei to reikia. Kaip jie þiûri á atvykëlius – ir 

man paèiai ádomu, juk jø èia tikrai daug, ir ko tik nepamatysi. Jei ir þiûri 

kreivai, tenka su tuo susitaikyt – kitatauèiø srautas didelis ir nenutrûkstamas. 

Su atvykëliais bendrauju nemaþai – gyvenu su ispane, vokiete, vaikinu 

ið Lichtenðteino. Draugai ir paþástami – ið Prancûzijos, Lenkijos. 

Klausimas, kas yra svarbiausia bendraujant su tos ðalies þmonëmis, 

keistokas. Kiek teko susidurti su ávairiø tautybiø þmonëmis – tautybë 

apie þmogø nieko nesako, iðskyrus tai, kokia kalba jis kalba. Ko negalima 

daryt – ir taip aiðku, neþudyk, nevok ir t. t. 

Laisvalaikiu labai populiaru sëdëti baruose, klubuose, eiti apsipirkti. 

Jei tai nepriimtina, galima rinktis visus þinomus pasilinksminimo bûdus 

ir vietas – dalyviø bus maþiau, bet tuo geriau. Tiesa, amþiaus grupëje 

per 60 metø bei tarp ðeimø su vaikais nemaþai mëgstanèiø pasivaikðèioti, 

leisti laikà gamtoje. 

Iðvykau viena, savos ðeimos nesukûriau. Santykiai su likusiais Lietuvoje 

tëvais, draugais nepasikeitë. 

Lietuvio èia nepaþástu në vieno ir në vieno nesutikau per pusæ metø. 

248 



Kol kas á Lietuvà þadu gráþti tik trumpam, taèiau likti Britanijoje pasibaigus 

projektui taip pat neþadu. Nebent dar vieneriems metams – pabaigti 

mokslus, jei nepavyks rasti tinkamo varianto kitur. 

Gráðiu, kai Lietuvoj pastatys nacionaliná 

futbolo stadionà 

Vytis S., 25 metai, studentas, 

15 mënesiø Ðkotijoje 

Lietuvoje savo darbe nemaèiau perspektyvø pakilti aukðèiau ar normaliai 

uþdirbti, o Ðkotijoje turëjau paþástamø ir ðiaip buvau èia anksèiau 

buvæs, labai patiko, todël ir iðvykau. Ásikurti labiausiai padëjo tai, kad 

jau mokëjau kalbà, nors suprasti vietiná akcentà buvo iðties sunku. Þinoma, 

padëjo ir paþástami. Sunkiausia buvo susirasti ádomø darbà. 

Ðiuo metu studijuoju, vakarais tvarkau biurus, o savaitgaliais per 

futbolo rungtynes tvarkau indus stadiono restorane. Darbus susiradau 

paskambinæs pagal skelbimus laikraðtyje. Dirbu apie 20–40 valandø per 

savaitæ ir gaunu 5,05–7 svarø atlyginimà uþ valandà. Jauèiuosi socialiai 

saugus, turiu visas garantijas. Èia svarbiausia susirasti visà informacijà, 

eiti, klausti, domëtis. 

Mano darbas… na, darbas, ir tiek – ðalia studijø prisiduriu pinigo, 

smagu, kad nesunku. Mano mieste emigrantai daugiausia dirba þuvies 

ir mësos perdirbimo gamyklose, vasarà braðkes skina (tie, kurie kalbà 

nelabai moka), taip pat dirba vieðbuèiuose, padavëjais ar ðiaip ávairiausius 

pagalbinius darbus. Vietiniai á atvykëlius þiûri normaliai, jie prie to 

pratæ. Að pats, þinoma, bendrauju ir su kitais atvykëliais. O lenkø kiek 

privaþiavo! Tarp jø yra ir visai puikiø þmoniø, su jais palaikau santykius, 

nors jie jau ir namo gráþæ. Dar ðiek tiek bendrauju su latviais. 

Ðkotija – labai miela, graþi ðalis, labai primena Lietuvà, o þmonës – 

mëgëjai iðgerti ir paûþauti. Man èia patinka ir þmonës, ir gamta, ir galimybës 

pasilinksmint. Ir oras ne toks „ekstremalus“ kaip Lietuvoje, nors 

vasarà galëtø bûti ðilèiau. Laisvalaikis èia leidþiamas labai paprastai: iðgeri 

namie, paskui eini á miestà, á klubà, toliau geri ir ðoki arba ramiai 

249

sëdi aludëje ir gurkðnoji alø. Pagrindinës kalbos – anglø ir ðkotø. Oi, 

ðkotui neduok pavalgyt – duok pakalbët, ypaè iðgërusiam. Kai suþino, 

kad esi uþsienietis, klausia pagrindiniø dalykø: ið kur, kà veiki, kodël 

èia, bet á artimesnius pokalbius nesileidþia. Tiesa, svarbu neimti á ðirdá, 

kà jie sako, ir maþiau tikëti paþadais. Atsargiai reikëtø kalbëti apie futbolà, 

apie komandà, kurià palaikai, nes gali uþsiðokti ant prieðininkø gerbëjø. 

Visada yra pavojus iðgërus ásivelti á muðtynes. 

Aiðku, ir vietos lietuviai gali kelti pavojø. Nors ðiaip santykiai tarp 

lietuviø èia visai neblogi, atrodo, geresni nei Londone ar Ispanijoj. Daþnai 

paþástamus sukvieèiam savaitgalá ar á miestà einam. Yra nemaþai draugø, 

kuriems esu padëjæs èia atvykti ir ásikurti. Jei su normaliais vietiniais 

lietuviais susipaþástam, irgi bendraujam, darbais ir patarimais dalijamës. 

Að iðvaþiavau vienas, o po pusmeèio mergina baigë mokslus Lietuvoj 

ir atvaþiavo. Aiðku, nepamirðtam Lietuvos èia bûdami. Kabo LT vëliava 

per pusæ sienos, stengiamës bent du kartus per metus gráþti namo. 

Mama, tëtis, brolis Lietuvoj likæ. Su Lietuvoje likusiais palaikom ryðá telefonu 

ir ypaè daug internetu, todël santykiai normalûs, gráþus atrodo, 

kad në iðvykæs nebuvai. O gyventi gráðiu, kai Lietuvoj pastatys nacionaliná 

futbolo stadionà, galit Zuokui perduot. 

250 


Babilonas, o ne Londonas 

Algis, 45 metai, architektas dizaineris, 6,5 

metø Anglijoje 

Mums Anglija patinka. Graþu èia. 

Iðvykome ið Lietuvos dël finansiniø prieþasèiø. Galutinis mûsø tikslas 

buvo Kanada, bet pirmiausia reikëjo uþsidirbti pinigø ir iðlaikyti anglø 

kalbos testà. Ið pradþiø buvo labai sunku dël informacijos stokos, nelengva 

buvo rasti padorø darbà. Jokios pagalbos ásikurdami nesulaukëme. 

Dabar dirbu kompanijoje dizaineriu. Darbà gavau per paþástamus 

(anglus). Dirbu 47 valandas per savaitæ, kolektyvas puikus, malonus, 

daþnai kartu leidþiame laisvalaiká. Turiu socialines garantijas (privati 

medicinos prieþiûra, draudimas, pensija, paðalpos), gaunu pakankamai


gerà atlyginimà, daugiau negu uþdirbèiau dirbdamas pagal diplomà (architektu). 

Vidutinis atlyginimas – apie 30 tûkstanèiø svarø per metus. 

Emigrantai èia daþniausiai dirba statybose staliais, daþytojais (turiu draugø: 

profesionalûs dailininkai ið Ðiauliø, dirba daþytojais), pagalbiniais 

darbininkais. Daug lietuvaièiø dirba þemës ûkyje, vieðbuèiuose, privaèiai 

tvarko kambarius. 

Kuo toliau nuo Londono, tuo þmoniø santykiai ðiltesni, tuo lengviau 

bendrauti. Apskritai èia þmonës supranta atvykëlius, nes patys 1992 ir dar 

kaþkuriais metais (kai buvo ekonominë krizë) vaþiavo ið Anglijos uþdarbiauti. 

Labiausiai jie nemëgsta ieðkanèiø politinio ar ekonominio prieglobsèio 

– iðlaikytiniø. Nemaþai ir mes bendraujame su ne anglais, bent seniau 

bendravome su brazilais, australais, pietø afrikieèiais, azijieèiais, kolumbieèiais, 

rytø europieèiais… Daug èia jø. Babilonas, o ne Londonas. 

Penktadieniais po darbo visi tiesiu taikymu – á „pabà“ (alaus barà). 

Kai kas pradeda ir anksèiau. Ðeðtadiená vakare – naktinis klubas. 

Mûsø dukra gimë èia. Namie kalbame lietuviðkai, bet ji visiðkai ignoruoja 

lietuvybæ (supranta, bet atsako angliðkai). Lietuvoje vieni mus 

pamirðo, su kitais santykiai atðalo, o treti ir liko geri draugai – nuolat 

susiraðinëjam el. paðtu, þinutëmis, pasikalbam internetu (pamirðau, kaip 

raðyti paprastus laiðkus). Turim ir èia keletà draugø lietuviø, bet susitinkam 

retai. 

Gráþti neketinam, nes mûsø namai jau èia. 

Padirbëti, pamatyti pasaulio, 

pakeliauti 

Ieva, 21 metai, VU II kurso ekonomikos 

specialybës studentë, 4 mënesiai 

Jungtinëje Karalystëje 

Nusibodo bûti Lietuvoje – ákyrëjo monotonija, Universitetas, bjaurûs 

orai, tie patys þmonës. Norëjau padirbëti, pamatyti pasaulio, pakeliauti. 

Pabûti kitokioje aplinkoje, patobulinti kalbos ágûdþius. Norëjau 

smagiai praleisti vasarà Londone. Tai pavyko, likau labai patenkinta. 

251

Turëjau Anglijoje truputá paþástamø, dël jø ir apsisprendþiau, kur 

vykti. Jei bûèiau turëjusi draugø ar paþástamø kitoje ðalyje (Italijoje, Portugalijoje, 

Ispanijoje), tikriausiai bûèiau patraukusi kitur. Nors pinigø 

(atlyginimo) atþvilgiu Anglija apskritai yra geriausias variantas. 

Mano manymu, tai gera ðalis gyventi, joje jautiesi saugus dël socialiniø 

garantijø, veikianèiø ástatymø, laiku mokamo atlyginimo. Dël nesumokëto 

atlyginimo (suprantama, jei esi oficialiai ásidarbinæs) bet kada 

gali kreiptis á tam tikras institucijas, jos padës. Patinka tvarka. Patinka 

iðplëtota infrastruktûra, geras susisiekimas bet kuriuo paros metu. Viskas 

ir visur pritaikyta ir neágaliesiems. 

Nuostabûs naktiniai klubai – nuo Lietuvos klubø skiriasi kaip diena 

ir naktis. Patiko ir þmonës, savotiðka tautø miðrainë. Dauguma Londone 

– atvykëliai, lygiai tokie patys kaip ir mes. Að ten nesijauèiau atvykëlë 

ar imigrantë. Jauèiausi kaip paprasta ðio miesto gyventoja. 

Susikalbëti daugiausia galima angliðkai, bet Londone labai daug 

lenkø, Pietø Amerikos atstovø, arabø, taigi galima susikalbëti ir lenkiðkai, 

ispaniðkai, daug kalbanèiø arabiðkai. 

Daugiausia bendravau su atvykëliais ið kitø ðaliø – Lenkijos, Brazilijos, 

Slovakijos, Irano, Pakistano, Italijos, Albanijos, Turkijos, Prancûzijos, 

Italijos. Neteko daug bendrauti su tautieèiais, bet nepasakyèiau, kad 

santykiai tarp jø draugiðki. Ten kiekvienas uþ save, tavo problemos lieka 

tavo reikalas, niekas nepadës. O britai – labai mandagûs, geri þmonës, 

bet, palyginti su italais ar ispanais, pasirodë santûresni. Emigrantai 

vyrai daugiausia dirba statybose, pagalbinius darbus, o moterys – valytojomis, 

auklëmis, padavëjomis, pardavëjomis. 

Að dirbau pardavëja drabuþiø parduotuvëje Londono centre, taigi 

turëjau progà stebëti mados kaità, susipaþinti su naujomis drabuþiø kolekcijomis. 

Kartà ëjau gatve, pamaèiau kabantá skelbimà, kad reikia darbuotojø, 

uþëjau, pakalbëjau, pasiðypsojau, ir darbas mano. 

Dirbau 30–40 valandø per savaitæ, gaudavau 5 svarus uþ valandà ir 

komisiniø. Britai uþ toká darbà gauna 4,25–8 svarus uþ valandà. 

Buvau oficialiai ádarbinta, turëjau socialines garantijas, po 3 mënesiø 

galëjau pasiimti savaitæ mokamø atostogø. Santykiai su kolegomis ir 

darbdaviais daug geresni nei Lietuvoje (kalbu ið savo patirties). Ten visi 

noriai padeda, paaiðkina, ko nesupranti. Visi tai daro su ðypsena! 

Linksmiausia buvo paèioje darbo pradþioje – pavyzdþiui, vyrui pirkëjui 

paduodu moteriðkus dþinsus (ið neiðmanymo), o jis ir nusiperka. 

252 



Reikia surasti tas maþas dureles á kità 

pasaulá 

Mantas Adomënas, 33 metai, universiteto 

dëstytojas, 8 metai Anglijoje 

Didþioji Britanija, arba Jungtinë Karalystë, kaip esu jà linkæs vadinti, 

yra baisiai nevienalytë ir tiesiog unikalià vidinæ gelmæ turinti ðalis. 

Jeigu vaikðtai po Ðiaurës Anglijos pramoniniø miestø centrus arba po 

skurdesnius provincijos miestelius, tai tas pats, kaip vaikðèiotum bet kurioje 

kitoje industrializuotoje valstybëje su savo dalimi socialiniø nelaimiø, 

su imigrantais, daþnai agresyviais, su skurdu, su netvarka ir ðiukðlëmis, 

kuriø tiek daug turbût sunku kur nors kitur Europoje pamatyti. 

Viskas persmelkta vulgarios prekybos, gyvenimo skurdo atvejø, kurie 

krinta á akis, yra tiesiog stulbinamai. Taèiau tai vis ta pati Anglija, turinti 

kaþin kokià vidinæ dimensijà, kurioje iðsitenka tokie dalykai kaip Oksfordo 

ir Kembridþo senosios kolegijos su savo neliestomis þaliomis pievelëmis 

ir iðlaikytomis viduramþiø tradicijomis, senøjø aristokratø ðeimø 

rûmai, – ðeimø, kuriø lankyti vaþiuojama savaitgaliais, lapiø medþioklë, 

tiesa, neseniai nustojusi gyvuoti. Yra tokiø kultûros tradicijø, 

kurios atkeliavo visai ið kito ðimtmeèio. Kaip tik tai, tas kultûrinio rezervato 

jausmas, mane suþavëjo ið pradþiø Oksforde, o paskui Kembridþe, 

kur labai natûraliai iðlaikytos ir gyvuoja XIX a., o gal dar senesnës tradicijos 

ir gyvenimo formos. Kolegijoje kiekvienà vakarà rinkdavomës iðkilmingos 

vakarienës vilkëdami akademinëmis mantijomis, prieð vakarienæ 

sukalbëdavome lotyniðkà maldà. Studentai – prie vieno stalo, dëstytojai 

– prie kito, aukðtesnio, iðlaikydami vienuolyno valgomojo struktûrà. 

Galø gale kolegijø gyvenimo formos, bûdas atëjo irgi ið viduramþiø, 

kai studentai tiesiog gyveno kartu aplink vienà valgomàjá, Hall, kur 

vakarieniaudavo, ir aplink vienà koplyèià, kur melsdavosi. Dabar nebe 

tiek meldþiasi, bet vis dëlto iðlikusi tokia gyvenimo vienovë. Ir ávairovë: 

tame paèiame apartamente gali gyventi ávairiø specialybiø studentai – 

fizikas ir klasikas, ekonomistas ir meno istorikas. Pasikeitimas idëjomis, 

kuris ten vyksta, ið tikrøjø yra stulbinantis. Ið tiesø tai tikras interdiscipliniðkumas, 

kuris visà laikà egzistavo Europoje, toje tikrojoje Europoje, 

nuo viduramþiø, ir kurá kaþkokiu dirbtiniu imitaciniu pavidalu dabar 

253

254 


pradedama ið naujo atrasti. Bet netgi ir toje Europoje Anglija visiðkai 

unikali – su jos gentlemen’s clubs, draugijomis, klubais ir asociacijomis, 

turinèiais nepaprastai senas tradicijas, net stulbinamai senas. Pavyzdþiui, 

mano pirmoji kolegija buvo ásteigta 1284 metais, o antroji – ji buvo kiek 

jaunesnë – 1348 metais. Vëlgi man paèiam teko vadovauti klubui, kuris 

buvo ásteigtas XVIII a. antroje pusëje ir dar buvo iðlaikæs tø laikø sidabro 

regalijø, kurias mes kartà per trimestrà iðkilmingai iðneðdavome ið banko 

rûsio, kai bûdavo klubo vakarienë. 

Ið tikrøjø tai ryðkiø kontrastø ðalis, ir tiems, kurie patenka á vadinamuosius 

„vidinius miestus“, á tas industrializuotas zonas arba á emigrantø 

gyvenamus rajonus, ji yra viena ið nesaugesniø, ðalis, kur tikrai daug prievartos. 

Nors, kitaip negu Amerikoje, ten nëra ðaunamøjø ginklø „kultûros“, 

vis dëlto jinai darosi nesaugi. Ko dar reikëtø saugotis? Tikriausiai bet 

kurio Anglijos miesto ðeðtadienio vakare, kai uþdaromos alinës ir pradeda 

plûsti girtø jø lankytojø minios. Bet net ir èia dar visai neseniai buvo tokio 

þavaus archajiðkumo, nes alines uþdaryti 23 valandà buvo nutarta Pirmojo 

pasaulinio karo metais. Ði tradicija laikësi iki uþpernai. Dabar tvarka liberalizuota, 

yra ir kiaurà parà veikianèiø aludþiø. Anksèiau buvo grieþtai: 11 

valandà vakaro viskas uþdaroma ir visi – namo. Dar reikëtø saugotis to 

apgaulingo áspûdþio, kad Anglijoje nieko, iðskyrus tà nuskurusià, ðiukðlinà 

þemesniosios ir vidurinës klasës tikrovæ, nëra, nes ta kitokia Anglija labai 

gerai moka maskuotis. Ið iðorës ir daugelis kolegijø atrodo niekuo neiðsiskiriantys 

pastatai, kad pamatytum jø iðskirtinumà, reikia patekti á vidø. 

Kaip sako Evelyn Waugh, reikia surasti tas maþas dureles á kità pasaulá. Kai 

pro jas áeini, atsiveria visai kitos perspektyvos, visai kita, þavinga, Anglija, 

ta Anglija, kurià paþástame ið XIX a. knygø, – ir jà matai gyvà, veikianèià. 

Kai buvau bakalauro studijø studentas VU klasikinës filologijos fakultete, 

Oksfordo Mertono kolegijos buvau pakviestas porai trimestrø 

pasiþiûrëti, kaip gyvena tuometiniai studentai. Reikëjo laimëti nemaþà 

konkursà, per konkursà nurungiau keletà garsiø dabartiniø filosofø (gal 

ir nepelnytai) ir patekau á Mertono kolegijà, ásteigtà 1264 metais. Joje 

praleidau du trimestrus ir supratau, kad tai nuostabi vieta siekti aukðtesniø 

studijø, ir jau nuo tada, tæsdamas klasikinës filologijos bakalauro 

ir magistro studijas VU, galvojau apie tai, kad norëèiau ten raðyti doktoratà. 

Taip ir nutiko. Iðvaþiavau, tiesa, ne á Oksfordà, o á Kembridþà, nors 

visà laikà labiau troðkau bûtent Oksfordo. 

Magistrantûrà baigiau Vilniaus universitete. Iðvaþiavau raðyti dok-


torato. Baigæs doktorantûrà, nusprendþiau, kad norint árodyti savo vertæ 

ið tikrøjø reikia tapti vienu ið kolegijø Fellow. Laimëjæs konkursà, kuris 

buvo maþdaug ðimtas á vietà, tai padariau ir perëjau nuo þemesniojo 

stalo (Low Table) prie aukðtesniojo (High Table). Pradëjau á tà sistemà þiûrëti 

kiek ið kitos pusës. Tai buvo nuostabi perspektyva visais atþvilgiais: 

aprûpinimo, bendravimo ir netgi priëjimo prie Fellows’ø vyno rûsio prasme. 

Per tuos keletà dëstytojavimo metø susidarë 6 000 svarø kreditas 

vien ið kolegijos vyno rûsio. Tai buvo mano kolegijos rekordas. Prieð 

iðvaþiuodamas turëjau já sumokëti. Tai ne tokia linksma istorijos dalis. 

Kai nuvaþiavau á Kembridþà, jau buvau prieð tai gyvenæs Anglijoje 

pusmetá. Ko nors naujo nevyko. Tai buvo ðiek tiek kitoks Anglijos kampas, 

kur kas plokðtesnis, niauresnis negu Oksfordo kraðtas. Jis primena 

Olandijà. Ðalti vëjai, atplûstantys nuo Ðiaurës jûros ir kiaurai koðiantys 

vienasluoksnius angliðkus langus, aiðku, keldavo nykumà ir nostalgijà. 

Galbût sunkiausia buvo pritapti prie akademinio darbo standartø. Reikëjo 

labai greitai parengti didþiulius kiekius teksto svetima kalba, ir tai 

nebuvo labai lengva. Turbût tie pirmieji metai, kai man, studentui ið 

kito universiteto, buvo paskirtas bandomasis laikotarpis ir reikëjo labai 

intensyviai paraðyti mokslinius raðinius, buvo antri pagal sunkumà metai 

mano akademinëje karjeroje. Patys sunkiausi buvo VU pirmas kursas, 

kai reikëjo per naktis kalti graikø ir lotynø kalbas. Ðiaip jokiø ypatingø 

sunkumø nepatyriau. Ið karto pradëjau pritapti, man patiko, jeigu 

nebûtø patikæ, bûèiau anksèiau iðvaþiavæs. 

Bendravau beveik vien tik su anglais, ypaè ið pradþiø. Vëliau, keletà 

paskutiniø metø, atsirado daugiau lietuviø. Kaþkaip, jau tapæs dëstytoju, 

tapau tarsi traukos centru Kembridþe studijuojantiems lietuviams, 

bet pirmaisiais metais mano aplinkoje buvo daugiausia anglai. Tiesa, pats 

geriausias bièiulis buvo perujietis, kurio aplankyti buvau nuvaþiavæs á 

Limà. Mes abu, jau bebaigdami savo karjerà Kembridþe, galëjome su 

tam tikra nostalgija ir pasitenkinimu pasakyti, kad ðiame mieste nëra 

tokio stalo, prie kurio panorëjæ negalëtume atsisësti. Tai jau ðá tà reiðkia. 

Buvo daugybë klubø, gan uþdarø, labai uþdarø ir visai slaptø draugijø. 

Pavyzdþiui, Pitt Club – vienintelis Oksforde ir Kembridþe iðlaikæs savo 

patalpas gentlemen’s club, á kurá stojant man rekomendacijà paraðë tuometinis 

klubo sekretorius, Jordano princas Raðidas, – ir True Blue Club, 

su savo XVIII–XIX a. sidabrais, kurio prezidentu buvau. Taigi galima 

sakyti, kad per tà laikà Kembridþà paþinau kiaurai, netgi ðiek tiek pabodo. 

255

256 


Kembridþo kolegijose svarbiausia yra vakarienë su visais savo ritualais. 

Að atradau, savo dþiaugsmui, visus valgius su jø ceremonijomis. Pavyzdþiui, 

iðkilmingus pusryèius su ðampanu. Tai bûdavo metø high point – 

dvylikos nariø draugija ðvæsdavo savo metinius pusryèius, tuomet vienintelá 

kartà, be vestuviø, bûdavo galima vilkëti rytiná frakà. Pusryèiai trukdavo 

3–4 valandas, paskui eidavome plaukioti plokðèiadugnëmis valtimis. 

Ir angliðkas lunch’as, kai reikëdavo ateiti tiksliai be penkiolikos pirmà 

ir laukti iki po pirmos penkiolika, ir angliðka arbata – viskas svarbu. O 

maistas Kembridþe – tai dar XIX a. tradicija – yra angliðka prancûzø virtuvë. 

Anglø prancûziðka, reikëtø sakyti, nes ji turi savø modifikacijø. Meniu 

suraðytas prancûziðkai. Tiesiog klasikinis europietiðkas maistas. Toká maistà 

valgydavo ir Lietuvos dvaruose XIX amþiuje. Aiðku, ne tas, kurá valgo 

þmonës McDonald’uose, gatvëse ir Fish’n’Chips vietose. 

Buvo ir toks atvejis. Kartà savo bièiulá ið paskaitø pakvieèiau lunch’o, 

tiesa, turëjau maþai laiko, todël perspëjau, kad bus tikrai fast food. 

Fast food – tai greitai uþbëgti pas mësininkà, nupirkti porà karveliø ir èia 

pat juos iðkepti. Jis nustebo, kad fast food – ne suvoþtinis, o kepti karveliai. 

Èia irgi greitasis maistas. Toks poþiûrio á maistà pakeitimas padeda 

suvokti, kad nesunku pagaminti ne tik sumuðtiná. 

Laisvalaikis? Viename ið Dorothy Sayers romanø yra graþi frazë, 

kai lordas Peteris Wimsey, prisimindamas Oksforde praleistas dienas, 

sako: „Tarp iðkilmingø vakarieniø, klubo susirinkimø, nesibaigianèiø diskusijø 

cigarø dûmuose ir puotø essays mysteriously wrote themselves 

(„raðiniai paslaptingai patys save paraðydavo“)“. Taip ir ten buvo. Labai 

intensyvus socialinis gyvenimas: medþioklës, pasiirstymai valtimis, pokyliai, 

ðokiai, iðgërimai su draugais… ir ðalia viso to uþteko laiko paskaityti 

knygas, paraðyti nemaþai tekstø. Koncertai, teatrai? Be abejo. Parodos 

Londone – nuostabus dalykas. Á koncertus að pats gal reèiau iðsiruoðdavau, 

reikëdavo, kad koks bièiulis nusiveþtø. Bet, be abejo, visa tai 

buvo prieinama. Ir paèiame Kembridþe buvo labai profesionaliø atlikëjø, 

Muzikos fakultetas yra Universiteto dalis, kiekviena koplyèia turi savo 

chorà, kuris neretai bûna labai aukðtos kokybës. Muzikinio gyvenimo 

labai daug, taip pat teatro. Kembridþas yra maþdaug tokio dydþio 

kaip Marijampolë ar Panevëþys. Vien jame buvo gal penki teatrai. Bet, 

aiðku, ne visi Kembridþo studentai ir dëstytojai leidþia laikà Universiteto 

teritorijoje. Tai priklauso nuo þmoniø. Londonas buvo labai netoli – 

45 min. traukiniu. Tai irgi labai smarkiai keitë padëtá. Apibûdinti vienu


þodþiu, kaip þmonës leidþia laisvalaiká, sunku. Vieni geria alø, kiti þaidþia 

strëlytëmis, treti dar kaþkà veikia. 

Á Lietuvà gráþdavau porà kartø per metus: per Kalëdas ir vasarà. 

Ryðius palaikiau. Ásikurti buvo sunku, ne organizaciðkai, o psichologiðkai. 

Netgi gráþæs á Universitetà, gavæs darbà, vis tiek pagalvodavau, ar að èia 

iðgyvensiu, ar èia yra kokia perspektyva. Þinoma, tai baisus stresas. Pripratus 

prie naujos aplinkos, reikia vël save iðrauti su ðaknimis ir gráþti. 

Nors niekada tos gimtosios aplinkos nepalikdavai iki galo, nuolat á jà 

gráþdavai, pasiþiûrëdavai, kas ten vyksta, bet vis dëlto tai gana svarbus, 

radikalus þingsnis. Be abejo, sunkumø buvo. Prieð vaþiuojant ëmë tam 

tikra baimë – juk meti gyvenimà, kuris jau yra aiðkus, uþtikrintas. Bet 

bûtent tai ir ádomu, kad nëra nieko tikro. Visà laikà galima þaisti. Blogiausiu 

atveju, jeigu visiðkai nepavyktø ásitvirtinti ir ásikabinti Lietuvoje, 

nuolat iðkeldavau sau mintá, kad visada galiu vaþiuoti á Peru, pas savo 

Kembridþo dienø bièiulá, ir tenai bandyti visai naujà likimà, kurá bandë 

lietuviai XIX–XX a. pradþioje. 

Anglijoje dirbau dëstytoju. Baigiantis doktorantûrai vyko konkursas, 

vadinamas Research Fellowship. Tai konkursas vyresniojo kolegijos nario, 

dëstytojo pareigoms. Stoja jauni mokslininkai ið viso pasaulio, maþdaug 

ðimtas á vietà. Paskui atsisijoja per kelias stadijas ir lieka penki, ið 

kuriø po pokalbio iðrenkamas vienas. Kai kurios kolegijos konkursà rengia 

labai ádomiai – papraðo atsiøsti raðto darbus, o jø visø perskaityti nepajëgia, 

todël veikia mechaniniu, loterijos principu – pavyzdþiui, taip darë 

pirmoji mano kolegija: padalija visas atsiøstas aplikacijas á dvi krûvas, 

vienà iðmeta á ðiukðliø dëþæ, o kità kruopðèiai perskaito. Nemaþa dalimi 

gauti Fellowship yra sëkmë. Kad buvau iðrinktas, galbût ðiek tiek lëmë ir 

tai, kad esu lietuvis, nes tai buvo ðiokia tokia egzotika. Lietuvio nëra buvæ 

Fellows’u. Turbût tai nebuvo vienintelis sumetimas. Niekada nebandþiau 

kalbëti apie tai su þmonëmis, kurie buvo atrankos komitete. Tiesiog spëju, 

kad tai galëjo bûti vienas ið sumetimø. Aiðku, vien bûti lietuviu nepakanka, 

ir dabar tas egzotiðkumas turbût yra praradæs bet kokià savo vertæ. 

Tiesà sakant, tokio darbo, kad turëèiau darbdavá, taip ir nedirbau. 

Bûdamas kolegijos Fellow, buvau vienas ið kolegijos bendrasavininkiø, 

tegu ir turinèiø ribotas teises á tà nuosavybæ. Faktiðkai man mokama alga 

buvo dividendai ið kolegijos pajamø. Kolegijos yra visiðkai autonomiðkos, 

jas tiesiogiai valdo Fellows’ø susirinkimas, kuris balsuoja visais 

svarbiais klausimais. Skiriamas kolegijos magistras, kuris yra simbolinë 

257

258 


kolegijos galva, toks kaip karalius ar karalienë Anglijoje. O ið tikrøjø visas 

valdymas yra Fellows’ø rankose. Jie visi lygûs savo balsais, bet turi 

nevienodas teises á kolegijos valdymà – sutartis baigiasi ir netenki teisiø. 

Taigi darbdavio tikràja prasme að neturëjau, buvau lygus tarp lygiø. Netgi 

toks jaunas atvykëlis ið kitos ðalies kaip að turëjo visiðkai lygias pilietines 

teises toje kolegijoje kaip ir senbuviai, kurie ten dirba daugiau kaip 30 

metø. Galëjome labai atvirai diskutuoti visais klausimais. Buvo nuostabi 

politinë patirtis. Kolegijos yra ir Oksfordo, ir Kembridþo universiteto pagrindas. 

Atskyrus visas kolegijas, maþai kas beliktø ið universiteto, nes 

visi dëstytojai priklauso kolegijoms. Dëstytojas, pvz., mûsø kolegijos Fellow, 

dësto ir fakultete, bet fakultetas pirmiausia yra paskaitø organizavimo 

institucija, jis skiria auditorijas, sutvarko tvarkaraðtá. O dëstytojo gyvenimas, 

jo alga priklauso nuo kolegijos. Tai toks sumuðtinio principas – 

vienas þmogus priklauso ir fakultetui, ir kolegijai. Bet atskyrus kolegijas, 

fakultetuose nebûtø dëstytojø – kitaip negu pas mus. 

Anglijoje studentà imatrikuliuoja á kolegijà, nors jis gauna universiteto 

diplomà. Studentø tapatybë yra kolegijos tapatybë. Ir matyti labai 

aiðkus patriotizmas. Kolegijos nemaþa dalimi gyvena ið savo alumnø aukø. 

Mes savo kolegijoje buvome iðkëlæ tikslà per porà metø surinkti 10 

milijonø svarø aukø, nes reikëjo radikaliai plëstis. Ir didþiàjà to plano dalá 

ávykdëme. Taigi gráþtamasis ryðys yra labai aiðkus. To Lietuvos institucijose 

nematyti, nedaroma, absolventai neskatinami palaikyti ryðius. Anglijoje 

yra labai aiðkios lojalumo schemos. Pirmus penkerius metus absolventui 

niekas nekvarðina galvos. Po penkeriø metø jis pakvieèiamas vakarieniauti, 

kità kartà – dar po penkeriø, jam teikia subtiliø pasiûlymø, o sulaukusius 

tam tikro amþiaus kvieèia kasmet. Tikisi palikimo. 

Kuo geriau paþásti þmogø ar tautà, tuo sunkiau trumpai apibûdinti, 

nes ið tikrøjø sutikau labai ávairiø. Sunku sukurti vienoká ar kitoká 

tipà... Be abejo, yra labai aiðkus ribø jautimas. Ir geràja, ir prastesniàja 

prasme. Yra ribø, kuriø nevalia perþengti, kuriø nederëtø perþengti, – 

tai lemia taktas. Yra dalykø, kuriø pokalbyje negalima dëstyti, ir niekas 

nesidomi kitø asmeninio gyvenimo ypatumais. Kita vertus, tas santûrumas 

daro artimà ryðá, draugystæ sunkiai ámanomà. Tai nereiðkia, kad nëra 

draugystës. Tiesiog ji kiek kitokios formos: kur kas ironiðkesnë, refleksyvesnë, 

ne tokia intimate. Tai vienintelis dalykas, kurá galëèiau pasakyti 

apie anglus kaip visumà. O þmonës, su kuriais teko susidurti… 

Galiu tik dëkoti Apvaizdai, kad teko juos paþinti. Tiek nuostabiø þmo-


niø vienoje vietoje maþai kur rasi. Daugiausia tai lëmë pati kolegijos aplinka. 

Kai po vakarienës nuëjæ á atskirà kambará leisdavome ratu portveinà 

ir svarstydavome visokius klausimus, tarp mûsø galëdavo bûti ir 

anglø literatûros specialistas, ir klasikas kaip að, ir fizikas, ir biofiziologijos 

specialistas, kuris turëjo nuostabiø þmogaus regos prigimties áþvalgø, 

ir teoretikas fizikas, kuris buvo sukûræs kaklaraiðèiø mazgø teorijà 

(jo sukurtà mazgà að ir riðuosi). Pokalbiai, kurie turtino visus, – tai buvo 

viena ið svarbiausiø mano patirèiø. 

Stereotipinis poþiûris á atvykëlius egzistuoja. Per pirmà arbatos gërimà 

kolegijoje, kai buvo pristatomi nauji bûsimieji Fellows’ai, buvo tokia 

juokinga scena. Tais metais konkurso bûdu buvo priimti keturi Research 

Fellows – viena anglë ir net trys ið Rytø Europos: rumunë, vengrë ir að. Ir 

kaip tik tada vienas ið senesniø Fellows’ø, ganëtinai radikaliø paþiûrø, priëjæs 

prie manæs pasakë: „Na, man atrodo, ðiemet kolegijoje mes atidarëme 

pabëgëliø centrà“. Matyt, ið poros fraziø jis neteisingai suprato, kad að 

ir esu tas vienas iðrinktas anglas. Kitas kolega, buvæs kolegijos registrarijus, 

leido suprasti, kad jis apsiriko. Tada anas ëmë netiesiogiai ir labai nevykusiai 

atsipraðinëti. Fellows’ø ypatybë: jie gali sau leisti (ir daþnai tai 

daro) bûti netaktiðki, tuomet jiems atsakai tuo paèiu. Tai buvo vienintelis 

kartas, kai teko su tokiu stereotipu susidurti. O ðiaip, man atrodo, kuo 

aukðtesnis socialinis sluoksnis Anglijoje, tuo jis yra atviresnis. Jeigu þemesnës 

arba vidurinës klasës þmonës á Rytø europieèius þiûri kaip á konkurentus, 

atimanèius jø duonà, jø darbo vietà, tai pirmas klausimas, kurá 

daþnai tekdavo iðgirsti savo klubuose: „Koká titulà turi Lietuvoje?“ Á tai 

savo ruoþtu atsakydavau: „Deja, jokio“. Taigi svetimðaliai daþnai bûdavo 

laikomi, na, Rytø Europos aristokratø atstovais. Tai tekdavo paneigti. Dar 

kitas dalykas, su kuo jiems asocijuojasi Rytø Europa, – tai þydø diasporos 

gabûs mokslininkai, raðytojai ir màstytojai. Tai Karlas Popperis, Isaiah Berlinas 

– þmonës, kurie atvykæ ið to regiono praturtino Anglijos intelektualiná 

klimatà XX a. viduryje. Dël to, kad esu ið Rytø Europos, niekada, iðskyrus 

tà vienà kartà, jokiø kompleksø nejauèiau, niekada to neslëpdavau. 

Su lietuviais bendravau, bet palyginti maþai. Daugiausia su tais, 

kurie atvaþiuodavo pasimokyti, dauguma jø trumpam laikui, ir epizodiðkai 

ðvystelëdavo. Paskui bûdavo labai ádomu stebëti tø lietuviø karjerà 

Lietuvoje ir lyginti su Anglijoje susidarytu áspûdþiu. Kartais tai labai 

daug atskleidþia. Vienas þmogus labai piktinosi Anglijos dëstytojø 

standartais (turbût kurso gale gavo gana vidutiniðkus paþymius). Juos 

259

260 


jis ávertino gana skeptiðkai, maþdaug taip: jie patys nieko neiðmano. Gráþæs 

á Lietuvà, jis paraðë straipsná apie Kauno troleibusø parkà, apie tai, 

kaip jis netinkamai tvarkomas. 

Mano laikais Kembridþe lietuviø bendruomenës nebuvo. Buvo du trys 

lietuviai, kurie nuolat susitikinëjo Miðiose. Vienas ið tokiø ðviesiausiø, maloniausiø 

to laiko prisiminimø – tai Vilmantë Borutaitë, vyskupo Borutos sesuo, 

su kuria nuolat pabendraudavau. Susitikdavome epizodiðkai, pasiðnekëdavome. 

Jusdavau tam tikrà pareigà pasidomëti tais lietuviais, kurie ten 

ðmëkðtelëdavo, juos pakviesti, ávesdinti á aplinkà. Daþnai jie gráþdavo ir tæsdavo 

karjerà. Pavyzdþiui, po metø gráþdavo raðyti doktorato. Ta vieta traukë 

gráþti. Að manau, kad dabar lietuviø bendruomenë jau didesnë. 

Dabar ryðius palaikau tik su Kembridþe gyvenanèiais anglais. Geriausias 

ten likæs bièiulis yra pranciðkonas katalikø kapelionas Albanas McCoy, 

su kuriuo daug maloniø valandø esame praleidæ ir daug vyno iðgëræ. Kitas 

labai artimas bièiulis yra ið Vilniaus, ið labai retos Lietuvos baltøjø rusø (baltagvardieèiø) 

diasporos. Jo tëvas buvo pabëgæs nuo revoliucijos, galiausiai 

perbëgæs á Anglijà. Jo sûnus, mano bièiulis, uþaugo tenai. Garsi kylanti meno 

istorijos þvaigþdë, viduramþiø katedrø specialistas. 

Dabar vël ruoðiuosi ten vaþiuoti, bet tik pusmeèiui. Ir aiðkiai þinau, 

kad vël sugráðiu namo, nes visos ðaknys yra èia. 

Pas tëvus á Lietuvà gráþdavau ir Kalëdoms, ir vasarà. Nemaþai draugø 

atvaþiuodavo pas mane á Anglijà. Ið pat pradþiø labai aiðkiai þinojau, 

kad gráðiu. 

Kartais norai persigalvoti uþeina suabejojus, juk atëjus sunkesniam 

laikui þmogus daþnai abejoja savo ankstesniais pasirinkimais. Svarbu tik, 

kiek ilgai abejoji. Në karto neabejojau tiek, kad imèiausi kokiø praktiniø 

þingsniø. Þinoma, yra nostalgijos. Turbût labiausiai man trûksta angliðko 

klimato minkðtumo, kai vasario mënesá iðdygsta narcizai pievelëse ir jau 

gali pradëti þaisti tenisà, angliðkø sodø, kurie þali visus metus, ir Italijos 

artumo, nes bûdamas Anglijoje taip gerai nepaþinau Anglijos, kaip Italijà. 

Nukeliauti ten labai pigu. Tiesiog fiziðkai turëdamas laisvà savaitgalá sëdi 

á lëktuvà ir skrendi arba á Venecijà, Romà, arba á Neapolá, ir tai kainuoja 

maþiau, negu nuvaþiuoti savaitgaliui á Londonà. Europos artumas. Tada 

labai aiðkiai pajunti, kad Lietuva yra savotiðkame pakraðtyje. 

Paskui tiesiog pasakiau sau: metas gráþti. Aðtuoneri metai vienoje 

ðalyje yra tiesiog per daug. Pajutau disbalansà. Be to, Lietuva, nors jau 

nebe tokia dinamiðka, bet vis dëlto ðalis, kurioje ateitis dar ágyja formà.


Anglijoje ateitis jau seniai yra sukaulëjusi ir eina nustatytomis vëþëmis, 

ir jà pakeisti, ypaè þmogui ið ðalies, beveik neámanoma. Galø gale neámanoma 

autentiðkai susitapatinti su svetimos ðalies likimu. Politiðkai 

veikti galima tik savo ðalyje. Politinio, pilietinio veikimo bûtinybæ jutau 

ir ið ðeimos, ir kraujyje. Lietuva yra ðalis, kurios ateitis dar kuriama. Nors 

dabar ji ágyja vis niauresná pavidalà, bet, kita vertus, kaip mano mëgstamas 

Plutarchas – jis pats gyveno maþame, provincialiame Cheironëjos 

miestelyje, ir bièiuliai já nuolat kalbino vaþiuoti á Atënus, kur ir bibliotekos 

geresnës, ir intelektinio bendravimo kokybë aukðtesnë, – kartà sakë: 

„Að gyvenu maþame mieste ir nenoriu, kad man iðvaþiavus jisai dar labiau 

sumaþëtø“. Toks sumetimas man irgi buvo labai svarbus. 

Londone 12 valandà nakties jauèiuosi 

saugiau nei 12 nakties Kaune 

Ilona Gurèinaitë, 22 metai, studentë, 

8 mënesiai Jungtinëje Karalystëje 

Studentui Londonas – idealus miestas, kuris pats yra kaip mokomoji 

medþiaga. Èia visada yra visko, reikia tik noro sugalvoti, ko reikia. 

Kultûros atþvilgiu ir poþiûriu á þmogø kaip á individà Anglija tikrai gerokai 

skiriasi nuo Lietuvos. Èia tikrai egzistuoja laisvë atrodyti ir elgtis, 

kaip nori, tik su laisvëmis èia reikia elgtis atsargiai. 

Anglai pakankamai ðalti, visada paklaus, kaip laikaisi, bet niekada 

neklausys, kà atsakai. Linkæ viskuo skøstis ir naudotis situacija. Tiesà 

sakant, nesutikèiau su teiginiu, kad anglai itin mandagûs, dauguma – 

prieðingai, labai ðiurkðtûs ir arogantiðki. 

Jie turbût ávertins tavo þinias apie Anglijà, bet jiems visiðkai natûralu, 

kad jie net neþino, kas yra Lietuva. Dauguma anglø gyvena, mano 

nuomone, labai lëkðtà gyvenimà, vieninteliai juos dominantys dalykai 

yra didelës ir maþos áþymybës ir negyvai prisigerti. Vakarais gatvës, autobusai 

ir traukiniai pilni iki sàmonës netekimo girtø þmoniø. Tai pakankamai 

didelë socialinë problema, nes ji iðplitusi ávairiose amþiaus grupëse 

ir plinta toliau. 

Beje, anglës, nors ir nelabai graþios, bet labai pasileidusios. 

261

Dauguma studentø baisûs tinginiai, vaikai visiðkai negerbia vyresniøjø, 

o tëvai linkæ nekreipti dëmesio á tai, kà daro vaikai. (Að vertinu 

anglus, kurie gyvena Londone, pietuose ir ðiaurëje jie labai skiriasi.) 

Kalbant su anglais nerekomenduotina demonstruoti savo nusistatymà 

prieð kitas rases, religijas ar seksualines maþumas. 

Yra ir pavojø: bûti uþpultai jamaikieèio narkomano, papjautai lietuvio, 

parduotai á sekso vergijà albano, susprogti traukinyje su saviþudþiu 

musulmonu, bûti apvogtai vidury gatvës ar restorano taip, kad net nesuprasi 

(du asmeniniai pavyzdþiai), ir visa kita, kas gresia ir Lietuvoje. Vis 

dëlto Londone 12 valandà nakties jauèiuosi saugiau nei 12 nakties Kaune. 

Èia be galo daug skirtingø tautybiø þmoniø, dël to kartais sunku 

rasti bendrà kalbà. Kita vertus, mokëdamas anglø ir lenkø kalbas puikiai 

suprasi viskà, kà kalba Londonas. Lenkai baigia kolonizuoti ðá miestà ir 

kartais tikrai jautiesi ne Londone, o Lenkijos kaime. Kadangi atvykëliø 

tiek daug, á juos þiûrima labai natûraliai. Paèiai man teko bendrauti su 

brazilais, ukrainieèiais, ðvedais, airiais, graikais, italais, pietø afrikieèiais 

ir neiðvengiamai su lenkais. 

Labai nuvilia tai, kad dauguma èia gyvenanèiø lietuviø pasiryþæ 

vieni kitus papjauti dël svarø, jau neminësiu fataliðko groþio merginø, 

dël kuriø elgesio nesinori sakyti, kad esi ið Lietuvos. Bendra lietuviø reputacija 

nekokia. Að stengiuosi vengti megzti naujus ryðius su lietuviais, 

nors su tais, kuriuos paþástu seniau, santykiai puikûs. Jei kalbësime apie 

prisitaikymà prie kitos aplinkos, ið kitø patirties þinau, kad vaikai adaptuojasi 

gerokai lengviau nei suaugusieji. 

Iðvykau studijuoti á Anglijà bûtent dël to, kad man, kaip ES pilietei, 

mokslas èia nemokamas. Kà tik atvykusi dideliø sunkumø neturëjau, 

nes tai buvo ne pirma mano kelionë á Jungtinæ Karalystæ. Atvaþiavusi 

iðkart pradëjau dirbti ir nereikëjo jaudintis dël pinigø bei gyvenamosios 

vietos, nes apsigyvenau universiteto bendrabutyje (bendrabuèiai gerokai 

geresni uþ lietuviðkus). 

Darbà susiradau per vienà lietuvæ. Dirbu padavëja 20–30 valandø 

per savaitæ, gaunu minimalø valandiná atlyginimà ir arbatpinigiø – kaip 

ir kiti ðá darbà dirbantys þmonës, ir vietiniai, ir atvykëliai. Santykiai su 

darbdaviais ir dauguma kolegø labai geri, bet, þinoma, darbas atrodo 

ádomus tik tada, kai jis baigiasi. 

Ar gráðiu á Lietuvà, ar pasiliksiu visam laikui, dar neapsisprendþiau. 

262 



JAV 

Jungtinës Amerikos Valstijos; JAV 

United States of America; USA 

Sostinë Vaðingtonas 

Valdymo forma federacinë respublika 

Plotas 9 826 630 km2 Gyventojø 298,4 mln. 

Laikas (skirtumas nuo Lietuvos laiko) nuo –7 iki –13 val. 

Piniginis vienetas JAV doleris (USD) 

J 

Lietuvaitë iðvaþiavo á JAV laimës ieðkoti manydama, kad 

ten gatvës auksu grástos. Nuvaþiavusi suþinojo tris 

dalykus: kad gatvës ten auksu negrástos, kad jos ten negrástos 

visai ir kad iðgrásti jas teks jai. 

263

264

JAV 

VIZOS 

Lietuvos pilieèiams, keliaujantiems á JAV, viza bûtina. JAV vizos skirstomos 

á dvi dideles grupes: imigrantø (immigrant) ir neimigrantø (nonimmigrant). 

Neimigrantø vizos yra trijø rûðiø: lankytojo (visit USA), studijø 

(study USA) ir darbo (work USA). Trumpalaikës lankytojo vizos bûna 

dvejopos: vienokia suteikiama keliaujantiems darbo reikalais (á konferencijas, 

susitikimus ir pan.), kitokia – turistams (atostogaujantiems ar 

lankantiems giminaièius). Abi ðios vizos iðduodamos tik jei turite kità 

gyvenamàjà ðalá, neketinate pasilikti JAV ilgiau, nei galioja viza, ir neþadate 

ten dirbti, pradëti verslo ir kitaip mëginti praturtëti. 

Studijø vizà galite gauti, jei ástojate á JAV universitetà ar kità mokymo 

ástaigà, mokanèià neakademiniø specialybiø (panaðiai kaip Lietuvos 

aukðtesniosios mokyklos), arba jei esate priimtas (-a) á universitetà pagal 

studentø mainø programà. 

Trumpalaikio darbo vizos jûsø vardu turi praðyti jûsø bûsimasis darbdavys 

JAV. Tokia viza paprastai iðduodama aukðtàjá iðsilavinimà turintiems 

þmonëms, kvieèiamiems dirbti á JAV ámones, ypaè retø profesijø 

atstovams ir tarptautiniø bendroviø darbuotojams, siunèiamiems á padalinius 

JAV staþuoti ar padëti tenykðèiams kolegoms. 

Imigrantø vizos taip pat yra dviejø rûðiø: riboto ir neriboto skaièiaus. 

Neribotas skaièius vizø iðduodamas svetur gyvenusiems JAV pilieèiams, 

gráþtantiems á tëvynæ, ir JAV pilieèiø giminëms (sutuoktiniams, 

naðliams ir naðlëms, vaikams ir suaugusiø vaikø tëvams). Ribotas skaièius 

(675 000 per metus) vizø suteikiamas dar trims kategorijoms imigrantø. 

Pirmoji kategorija – ðeima: 1. nevedæ/netekëjusios JAV pilieèiø sûnûs ir 

dukros ir jø vaikai; 2. teisëtø nuolatiniø gyventojø (nepilieèiø) sutuoktiniai, 

vaikai, vaikaièiai (su tëvais, jei ðie nesusituokæ); 3. JAV pilieèiø vaikai, 

sukûræ savo ðeimas, ir jø sutuoktiniai bei vaikai; 4. suaugusiø JAV 

pilieèiø broliai ir seserys su ðeimomis. 

Antroji kategorija – imigrantai, atvykstantys dirbti: pirmenybë teikiama 

iðsilavinusiems, retø specialybiø þmonëms, esamiems ar buvusiems 

JAV vyriausybës darbuotojams, ypaè gabiems menininkams ir mokslininkams 

bei investuotojams – þmonëms, ketinantiems sukurti bent deðimt 

darbo vietø. 

Treèioji ir pati „objektyviausia“ kategorija – vadinamosios þaliosios 

kortelës laimëtojai. Kasmet iki 55 000 vizø iðdalijama burtø keliu iðrink- 

265

tiems þmonëms ið ðaliø, ið kuriø á JAV atvyksta maþiausiai imigrantø. Taip 

daroma tam, kad iðliktø „tautø katilo“ ávairovë. 

Daugelio darbo ar ðeimos vizø uþ jus turës praðyti tas, kas jus kvieèiasi 

á JAV – bûsimasis darbdavys ar giminaitis. Tik investuotojai ir ypaè 

gabûs menininkai, mokslininkai, sportininkai gali praðytis imigranto vizos 

sau. 

Uþtat þaliosios kortelës loterijoje gali dalyvauti kas tik panorëjæs. 

Tereikia ið anksto uþsiregistruoti Valstybës departamente – uþpildyti (nuo 

ðiol jau tiktai) elektroninæ paraiðkà ir... laukti bei melstis Fortûnai. Visos 

taisyklës suraðytos èia: travel.state.gov/visa/immigrants/types/types_1318.html 

(yra variantas ir rusø kalba), o pati anketa – www.dvlottery.state.gov. 

266 

JAV 

DARBAS 


Darbà JAV geriausia susirasti prieð iðvaþiuojant, kitaip bus labai sunku 

gauti tinkamà vizà. Daugelio tautieèiø iðbandyta gudrybë – susirasti 

vienà darbà prieð iðvykstant, o atvykus dar ir papildomai padirbëti, arba 

dar gudriau – susitarti su paþástamais, kad jie jus „ádarbintø“ (tai JAV 

gali padaryti bet kurios krautuvëlës savininkas), gauti vizà, padirbëti ten 

savaitëlæ, o paskui lipti paþástamiems nuo sprando ir ieðkotis kito darbo. 


Jei darbo ieðkosite prieð iðvykdami á JAV, patogiausia bus skaityti 

skelbimus internete. Pateikiame keletà svetainiø, kur galite mëginti laimæ, 

o jei jose nepavyks nieko rasti, tiesiog áveskite á Google „jobs usa“. 

www.bestjobsusa.com 

www.usajobs.opm.gov – JAV valstybiniø darbø skelbimai 

www.jobbankusa.com 

www.ajb.dni.us 

Internete yra dar dvi jums svarbios svetainës: www.dol.gov ir 

www.osha.gov. Tai valstybiniai informacijos tinklalapiai, kuriuose rasite 

visko, kas susijæ su darbo teisëmis, santykiais ir panaðiai. Nepamirðkite: 

Amerika garsëja kartais kone absurdiðku atsargumu, kad niekieno þmogiðkasis 

orumas nebûtø áþeistas ar pamintas, todël – jei dirbate legaliai

JAV 

(o nelegaliai dirbti LABAI nepatartina, nes gali kilti daug daugiau problemø, 

nei mëginant ásidarbinti teisëtai) – dràsiai ginkite savo teises, 

nesileiskite skriaudþiami ir þeminami. 

Laikraðèiuose taip pat nemaþai darbo skelbimø. Jø geriausia ieðkoti 

ne valstybiniuose, o vietiniuose – savo miesto – laikraðèiuose. Patirtimi 

besidalijantys tautieèiai uþsimena, kad verta pasklaidyti ir Amerikos lietuviø 

spaudà – ten daþnai skelbiasi lietuviai, dël kokiø nors prieþasèiø 

iðeinantys ið darbo ir ieðkantys pamainos á savo vietà – ypaè jei ta vieta 

privati, pvz., seneliø, vaikø ar ligoniø prieþiûra. Tokiais atvejais geriau 

elgtis apdairiai, ateiti susitikti su bûsimais globotiniais ir jø ðeima, viskà 

apþiûrëti, iðsiaiðkinti ir ávertinti, kad neliktumëte apgauti. 

VALSTYBINË ÁDARBINIMO TARNYBA (ETA) 

ETA (Employment and Training Administration – Ádarbinimo ir tobulinimosi 

administracija) – valstybinë organizacija, besirûpinanti visais 

darbo rinkos aspektais: darbo paieðka, darbuotojø pasiskirstymu tuose 

regionuose ir srityse, kur jø trûksta, bedarbiø paðalpomis, persikvalifikavimu 

ar kvalifikacijos këlimu ir t. t. Yra ðeði ETA veiklos regionai, kurie 

aptarnauja po kelias valstijas – didþioji dalis veiklos vykdoma bûtent valstijos 

ar net miesto, o ne visos ðalies lygiu. Smulki informacija pateikiama 

interneto tinklalapyje www.doleta.gov – kadangi ji truputá skiriasi ávairiose 

valstijose, geriausia ieðkoti pagal savo gyvenamàjà vietà. 


Tiesiai ðviesiai – www.servicelocator.org. Ðioje svetainëje tiesiog 

áveskite savo gyvenamàjà vietà, darbo pobûdá ir kitus duomenis, ir jus 

tuoj pat nukreips á artimiausià ir jums tinkamiausià ádarbinimo agentûrà. 

Amerikietiðkose darbo agentûrose papraðys jûsø socialinio draudimo 

numerio ir darbo leidimo, bet ten nereikës mokëti – agentûroms 

uþ darbuotojo suradimà moka darbdavys. Taèiau yra ir lietuviðkø, lenkiðkø, 

rusiðkø ádarbinimo agentûrø, kur galbût ir nepraðys visø reikalingø 

jûsø dokumentø, bet bûtinai paims savaitës ar dviejø algà kaip 

iðankstiná mokestá. Nereikia në sakyti, kad tokios agentûros ir jø surasti 

darbai kur kas maþiau patikimi. 

Agentûroje turësite uþsiregistruoti – kartais telefonu, o kartais uþpildæ 

anketà. Tuomet arba patys turësite kas porà dienø pasitikrinti, ar 

267

neatsirado jums darbo, arba pats agentas jums praneð, kai ras tinkamà 

vietà. Bûkite apdairûs ir nepriimkite pasiûlymo neapsilankæ bûsimoje 

darbovietëje – nesvarbu, ar ieðkote slaugës ar kambarinës darbo privaèiuose 

namuose, ar kokioje nors ástaigoje. Nuvaþiuokite, apþiûrëkite, pasikalbëkite 

su bûsimais darbdaviais, patikite vieni kitiems, suþinokite visas 

pareigas ir darbo sàlygas – juk, logiðkai màstant, ir pats darbdavys 

atrodo átartinas arba esantis visiðkai beviltiðkoje padëtyje, jei nori jus 

priimti á darbà në á akis nepaþiûrëjæs. 

TIESIOGINIAI KONTAKTAI SU BENDROVËMIS IR KITI BÛDAI 

Vietiniuose JAV laikraðèiuose daþnai bûna skelbimø apie mieste vykstanèias 

darbo muges (job fair). Tai proga visiems ieðkantiems darbo ar 

darbuotojø susiburti á vienà vietà, susipaþinti ir galbût net iðkart rasti 

tai, ko reikia. Eidami á tokià darbo mugæ bûtinai pasiruoðkite nemaþà 

ðûsná gyvenimo apraðymø – galbût netgi keliais variantais, jei ieðkote 

keliø rûðiø darbo – ir dosniai juos dalykite visiems darbdaviams, kurie tik 

kris jums á aká. Galbût sulauksite skambuèio ir bûsite pakviesti á pokalbá, 

o jei diena bus sëkminga, galite pasikalbëti tiesiog mugëje ir rytdienà 

jau eiti á naujà darbà. 

KREIPIMASIS DËL DARBO 

JAV gyvenimo apraðymas vadinamas Resume (tariama kartais prancûziðkai 

– reziumë, kartais „amerikoniðkai“ – rizjûm), ir kadangi amerikieèiai 

ðventai ásitikinæ, kad visas likæs pasaulis jø dëmesio nevertas, daugelyje 

ðaliø áprasto lotyniðkojo pavadinimo CV (curriculum vitae) gali ir 

nesuprasti. Amerikietiðkame gyvenimo apraðyme áprasta iðvardyti ne tik 

buvusias darbovietes ar mokslo ástaigas, bet ir truputá papasakoti apie 

savo pomëgius, bûdo bruoþus, teigiamas ir neigiamas savybes, – þodþiu, 

padaryti sau, kaip darbuotojui, truputëlá „piaro“. 

Jei dël darbo kreipiatës raðtu, nepamirðkite ir motyvacinio laiðko. 

JAV labai vertinamas raðtingumas, tai yra ne tik taisyklinga raðyba, bet ir 

aiðkus minèiø dëstymas bei sugebëjimas pasakyti tai, kas svarbiausia, nesileidþiant 

á nereikalingas smulkmenas. Negailëkite sau pagyrø, dràsiai 

aiðkinkite, kaip bûsimasis darbdavys negali be jûsø gyventi ir kiek daug 

jis praras vietoj jûsø pasirinkæs kità kandidatà – lietuviðkas kuklumas 

JAV ne tik ne vertybë, bet iðvis sunkiai suvokiamas. 

268 

JAV


Jei ieðkote darbo ástatymø, beveik viskà rasite èia: www.dol.gov/ 

compliance/guide, taip pat galite pasiþvalgyti ir po kitas tinklalapio vietas 

– Amerikoje ástatymø ir ástatymëliø tokia daugybë, kad tiesiog neámanoma 

jø visø aprëpti. Kiek laiko galima dirbti, kiek mokëti uþ virðvalandþius, 

kaip, neduokdie, nepasirodyti skriaudþianèiam moteris, juodaodþius, 

neágaliuosius ir pan. Ið tikrøjø viskas priklauso nuo darbo sutarties 

– bûtina jà perskaityti ir aptarti jos sàlygas su darbdaviu. Tiesa, 

patys amerikieèiai dël menkiausio nieko tàsosi po teismus – bet mes juk 

ne tokie... 

BÛSTAS 

JAV 

ÁVAIRÛS NUOMOS VARIANTAI 

Vos atvykæ, jei neturite giminiø ar paþástamø, pas kuriuos galëtumëte 

prisiglausti, galite apsistoti jaunimo nakvynës namuose (hostel) 

arba ieðkoti prieglaudos per lietuviø bendruomenes. Didesniø bendruomeniø 

parapijos namuose ar centruose daþnai bûna pora kambarëliø 

„nelaimës atvejui“ – kaþkam netikëtai netekus darbo arba tiesiog neturint 

kur prisiglausti. Jei norite ten apsigyventi, geriausia praðytis ið anksto 

– prieð vaþiuodami paraðykite laiðkà ir paklauskite, ar neatsirastø galimybës 

jus priglausti. 

O paskui – nuoma. Ið esmës viskas taip pat kaip ir bet kurioje kitoje 

ðalyje – ieðkote skelbimø, skambinate, tariatës, susitinkate, apþiûrite, 

pasiraðote sutartá ir kraustotës. Tiesa, daþnas nuomotojas patikrins jûsø 

„kredito istorijà“, t. y. pasiaiðkins, ar anksèiau nesate prisidaræ skolø. Nepakenktø 

ir pora rekomendacijø, kad esate geras nuomininkas ar apskritai 

neblogas þmogus. 

Gana daþnai pasitaiko – ypaè tarp jaunimo, kai keletas nepaþástamø 

þmoniø nuomojas butà ir gyvena kartu. 

Beje, Amerikoje komunalinës paslaugos negyvenamiems butams 

neteikiamos. Todël prieð atsikraustydami paskambinkite á jûsø namus 

aptarnaujanèià bendrovæ ir papraðykite, kad jas pradëtø teikti, o iðsikeldami 

nepamirðkite praneðti, kad paslaugas nutrauktø. 

269


Jei ieðkote bûsto prieð iðvykdami á JAV, patogiausia skelbimø ieðkoti 

internete. Pateikiame keletà interneto tinklalapiø: 

www.rent.com 

www.101apartments.com 

www.apartments.com 

www.homes-for-rent-uk.org.uk/_resources/Rooms-to-Rent-USA.php 

www.prorentusa.com 

renteverything.info 

www.virtual-agent.com 

www.metrorent.com 

Patyræ tautieèiai pataria perþvelgti ir Amerikos lietuviø interneto 

tinklalapius – juose daþnai bûna skelbimø, o lietuvis ðeimininkas galbût 

bus minkðtesnës ðirdies. 

Jei jau atvykote á ðalá ir ieðkote, kur apsigyventi, pavartykite laikraðèius 

(geriausia savo miesto ar valstijos) – taip maþiau reikës blaðkytis 

tarp begalës jums nereikalingos informacijos. Jei jûsø mieste yra lietuviø 

bendruomenë, pasiklausinëkite ten – kartais tiesiog bendruomenës centre 

ar lietuviðkoje parduotuvëje kabinami skelbimai. 


Daþniausiai kuo butas toliau nuo miesto centro, tuo jis pigesnis. 

Tuo daþnai naudojasi net ir patys amerikieèiai – patogi susisiekimo sistema 

leidþia gyventi priemiestyje ir kasryt traukiniu atvaþiuoti á darbà centre. 

Niujorko darbuotojai kartais vaþinëja net ið gretimos Naujojo Dþersio 

valstijos! 

Ieðkodami buto, nepamirðkite pasidomëti, kokiame jis rajone, – kartais 

kaina bûna nedidelë todël, kad niekas nenori gyventi gatvëje, kur 

naktimis aiðkinasi santykius nusikaltëliø gaujos. Jei turite vaikø, pasidomëkite, 

ko vertos to rajono mokyklos – JAV ðvietimo sistema, ypaè pastaruoju 

metu, kelia rûpesèiø dël siaubingos mokymo kokybës. 

Á nuomos kainà kartais áskaièiuojami ir komunaliniai mokesèiai – 

prieð pasiraðydami nuomos sutartá, iðsiaiðkinkite, ar reikës juos mokëti 

atskirai. Pasiraðant sutartá paprastai mokama uþ pirmà ir paskutiná mënesá, 

be to, kartais ðeimininkas gali papraðyti uþstato – ypaè jei namus 

jums iðnuomoja su baldais ir kita áranga. 

270 

JAV


Namø pirkimas JAV – sudëtinga biurokratinë procedûra. Reikia pasirûpinti 

daugybe dalykø: draudimu, paskola, uþstatu ir t. t. Todël bus 

paprasèiau, jei susirasite pasirinktame mieste ir rajone dirbantá nekilnojamojo 

turto agentà, kuris ne tik padës kruopðèiai iðsirinkti namà ar butà, 

bet ir sutvarkys begalæ teisiniø ir piniginiø reikalø. Banko paskola 

bûstui ásigyti JAV iðduodama 15–30 metø. 

SVEIKATA 

JAV 


Valstybinio sveikatos draudimo sistemos JAV nëra, o medicinos paslaugø 

ákainiai kartais bûna tiesiog astronominiai. Todël jei vykstate á 

JAV tik trumpam, galite nusipirkti kelioniná sveikatos draudimà Lietuvoje. 

Jei nesergate sunkiomis ligomis ir jums nebûtina nuolatinë gydytojø 

prieþiûra, jis nebus labai brangus, bet gali labai praversti, jei, neduokdie, 

susiþalotumëte ar susirgtumëte. O jei iðkeliaujate visam ar neribotam 

laikui, neiðsiversite be privataus sveikatos draudimo. 


JAV yra dviejø rûðiø privatus sveikatos draudimas: grupinis ir individualus. 

Draudþiant grupiniu sveikatos draudimu darbdavys sudaro sàlygas 

savo darbuotojams ir jø ðeimos nariams gauti sveikatos draudimà 

palankesnëmis sàlygomis ir moka dalá ámokø. Pagal ástatymà taip daryti 

turi tie, kurie ádarbina 20 arba 25 þmones (priklausomai nuo ádarbinamø 

þmoniø skaièiaus privalomos skirtingos draudimo sàlygos). 

Individualaus sveikatos draudimo planai gali bûti kuo ávairiausi, bet 

paprastai jø sàlygos ne tokios palankios kaip grupinio. Prieð iðsirinkdami 

sveikatos draudimà, gerai pasidomëkite savo miesto draudimo agentûromis 

ir panagrinëkite jø pasiûlymus, ir nepamirðkite auksinës amerikietiðkos 

taisyklës – always read the fine print („visada perskaitykite, kas 

paraðyta smulkiomis raidëmis“). Sveikatos draudimo tvarka labai iðsamiai 

paaiðkinta interneto svetainëje www.foreignborn.com/self-help/health_insurance. 

271


Sirgti Amerikoje – prabanga. Beveik visos gydytojø paslaugos mokamos 

ir labai brangios (taikomos nuolaidos tik pagyvenusiems ir ypaè 

neturtingiems þmonëms). Taèiau visos iðlaidos nublanksta prieð amerikieèiø 

gydytojø gabumus ir iðsilavinimà, medicinos mokslo ir technikos 

paþangà – tokios medicinos paslaugø kokybës kaip JAV visame pasaulyje 

tektø ilgai ieðkoti. 

Ðeimos gydytojas JAV – nykstanti profesija. Tokiø vis dar yra, bet 

daug daþniau vienà ðeimà priþiûri net keli specialistai – pediatras, vidaus 

ligø gydytojas, ginekologas ir t. t. Bet patekti pas juos bus nelengva, 

nes kai kurie gydytojai naujø pacientø nepriima, o tie, kurie priima, 

jø turi daug, todël uþsiraðyti reikës gerokai ið anksto. Pirmasis apsilankymas 

uþtruks ilgiausiai – daktarui reikës ne tik jus apþiûrëti, bet ir iðsiaiðkinti 

ðá tà apie bendrà jûsø sveikatos bûklæ, suþinoti, kokiø sveikatos 

sutrikimø esate turëjæ, kokiomis ligomis yra sirgæ jûsø ðeimos nariai ar 

giminës. 

Atëjus laikui atsiskaityti su gydytoju, visai nereikia brukti vokelio á 

jo kiðenæ. Slaptaþodis – sveikatos draudimas. Bûtinai ið anksto perskaitykite 

visas savo sveikatos draudimo sàlygas, kad þinotumëte, uþ kokias 

paslaugas draudimas sumoka iðkart, o kokioms reikia draudiko sutikimo 

(pvz., jûsø gali papraðyti gydytojo iðvados, patvirtinanèios, kad procedûra 

(ar tyrimas) jums tikrai reikalinga, – iðvadà bûtina pateikti PRIEÐ atliekant 

procedûrà, kitaip sàskaità (DIDELÆ sàskaità) turësite apmokëti ið 

savo kiðenës); be to, uþ kai kurias paslaugas draudimas gali visai nemokëti, 

– tuomet tai turësite padaryti patys. 

VAISTAI 

Vaistø kontrolë JAV labai grieþta, todël nenustebkite negavæ to, 

kà esate ápratæ vartoti Lietuvoje – gali bûti, kad tie vaistai JAV draudþiami 

arba parduodami tik su gydytojo receptu. Jei gydytojas nepaskyrë, 

negausite antibiotikø, stipriø nuskausminamøjø ir jokiø psichotropiniø 

(raminamøjø, antidepresantø ir pan.) vaistø. Bet nestiprûs vaistai – silpni 

nuskausminamieji, aspirinas, virðkinimà gerinantys, silpni migdomieji, 

perðalimo ligø ir pan. JAV parduodami ne tik vaistinëse, bet ir maisto 

prekiø parduotuvëse ar prekybos centruose. 

Jei sunegalavote ir tiksliai neþinote, kà daryti, o pas gydytojà nuei- 

272 

JAV

ti negalite, dràsiai kreipkitës á vaistininkà. Jis ne tik pasakys, kokie vaistai 

jums tiktø ir kokiø galite nusipirkti be recepto, bet ir áspës, jei jûsø ligos 

simptomai yra rimtesni, nei jums atrodo, ir bûtina gydytojo apþiûra. 


JAV 


Socialinio draudimo numeris (Social Security Number, SSN) JAV kiek 

panaðus á asmens kodà Lietuvoje. Ðio numerio reikës mokant mokesèius, 

laikant egzaminà vairuotojo paþymëjimui gauti ir panaðiai. Socialinio 

draudimo paþymëjimas JAV bûna trijø rûðiø: be jokios þymos (tik su vardu, 

pavarde ir numeriu), iðduodamas JAV pilieèiams ir visiems turintiems 

neribotà teisæ dirbti; su þyma „NOT VALID FOR EMPLOYMENT“ („Ásidarbinant 

negalioja“), iðduodamas tiems, kuriems JAV dirbti neleidþiama, 

o SSN reikia kitiems reikalams tvarkyti; ir su þyma „VALID FOR WORK 

ONLY WITH INS AUTHORIZATION“ („Leidþiama dirbti tik su INS pritarimu“), 

iðduodamas tiems, kurie gali dirbti tik tam tikrà ið anksto Imigracijos 

tarnybos patvirtintà darbà. Socialinio draudimo paþymëjimà iðduoda 

Socialinio draudimo administracija (Social Security Administration, 

SSA), iðsamias instrukcijas, kaip já gauti, suþinosite paskambinæ á ðios tarnybos 

padaliná arba internete (www.foreignborn.com/self-help/social_sec/4how_do_i_apply.htm). 

ÁMOKOS 

Socialinio draudimo ámokos JAV skaièiuojamos vadinamaisiais kreditais. 

Per metus dauguma darbuotojø surenka iki keturiø kreditø. 2000 

metais 1 kreditas buvo gaunamas uþ 780 doleriø pajamø. Ði suma didëja 

kylant vidutiniam darbo uþmokesèiui. Kreditai kaupiami sàskaitoje neatsiþvelgiant 

á tai, ar keièiate darbà, ar kurá laikà visai nedirbate. 

IÐMOKOS 

Socialinio draudimo iðmokos JAV mokamos trimis pagrindiniais atvejais: 

mirus ðeimos maitintojui, tapus neágaliam arba sulaukus pensinio 

amþiaus (senatvës pensija). Iðmokos priklauso nuo jûsø pajamø darbinguoju 

laiku: kuo daugiau kreditø esate sukaupæ, tuo didesnes iðmokas ir 

gausite. 

273

MOKESÈIAI 

JAV ávesta progresyviniø mokesèiø sistema – priklausomai nuo to, 

kiek uþdirbate, mokësite nuo 10 iki 35 procentø pajamø mokestá. Paprastai 

ðá mokestá jûsø vardu moka darbdavys – iðskaièiuoja já ið kiekvienos 

jûsø algos. Kasmet iki balandþio 15 dienos reikia uþpildyti deklaracijà. 

Daugumai þmoniø tereikia pasiimti paþymà ið darbdavio ir perkelti 

joje nurodytus skaièius á nustatytà popierinæ ar elektroninæ formà. Be 

to, tai, kà permokëjote, arba, panaðiai kaip Lietuvoje, uþ bûsto kredito 

palûkanas, studijas ir pan. sumokëtø ámokø dalá galësite susigràþinti. Tie, 

kurie neturi nuolatinës darbovietës ir verèiasi individualia veikla (self-employed), 

mokesèius turi mokëti patys, bet ir susigràþinti gali daugiau – 

visas su darbu susijusias iðlaidas, pvz., kelionës darbo reikalais iðlaidas, 

darbo priemoniø ásigijimo iðlaidas ir kt. Smulkesnës informacijos visais 

mokesèiø klausimais ieðkokite tinklalapyje www.irs.gov. 

PILIETYBË 

Kaip ir bet kurioje kitoje ðalyje, gauti pilietybæ JAV uþtrunka ir tenka 

nemaþai valdininkø kabinetø slenksèiø pamindyti. Bet jûsø vaikai, 

gimæ JAV, automatiðkai tampa ðios ðalies pilieèiais. 

Në nemëginkite kreiptis dël pilietybës nebûdami nuolatiniai JAV 

gyventojai – ið esmës tiesiog neturëdami þaliosios kortelës. Jei jà turite, 

reikës mokëti kalbëti, skaityti ir raðyti angliðkai, bûti pragyvenus JAV 

penkerius metus ir iðlaikyti egzaminà, susidedantá ið klausimø apie JAV 

istorijà ir valdþios struktûrà. Be to, dar bûsite pakviesti pokalbio, per 

kurá bus patikrintas jûsø „nusiteikimas JAV atþvilgiu“ ir pilieèio teisiø ir 

pareigø suvokimas, ir tik tada galësite duoti priesaikà ir gausite pasà. 

Internete gausu visokiausiø patarimø ir pagalbos norintiems gauti 

JAV pilietybæ: egzamino klausimø pavyzdþiai, dokumentø pildymo pamokymai 

ir pan. Didþioji dalis ðios pagalbos yra mokama, ir net ne 

pigiai – apie 80 ar 100 JAV doleriø. Nemokamai iðsamiausià informacijà 

rasite èia: www.uscitizenship.info/citizenship-lib-general.htm. 

274 

JAV 

AMBASADOS 

Jungtiniø Amerikos Valstijø ambasada Lietuvos Respublikoje 

Akmenø g. 6 

LT-03106 Vilnius

Tel. (8 5) 266 5500 

Faks. (8 5) 266 5510 

Interneto svetainë www.usembassy.lt 

Lietuvos Respublikos ambasada Jungtinëse Amerikos Valstijose 

4590 MacArthur Blvd, N.W 

Suite 200, 

Washington DC 20007 

Tel. (+1) 202 234 5860 

Faks. (+1) 202 328 0466 

El. paðtas info@ltembassyus.org 

Interneto svetainë www.ltembassyus.org 

TRANSPORTAS 

JAV 

LËKTUVAI 

Kadangi JAV teritorija didþiulë, lëktuvais daþnai ne tik atskrendama 

á ðià ðalá, bet ir skraidoma po jà. Todël oro linijø ten daugybë, dauguma 

oro transporto bendroviø lëktuvø skraido ne po visas, o tik po kai 

kurias valstijas. Visà oro transporto bendroviø sàraðà rasite internete 

(www.officialusa.com/travel/airlines/index.html). 

Nepamirðkite, kad JAV oro uostai daþniausiai tolokai nuo miesto, 

todël prieð skrisdami bûtinai pasidomëkite, kaip ið oro uosto reikës pasiekti 

gyvenamàjà ar vieðnagës vietà. 


Vieðasis transportas JAV yra ávairus. Tai priklauso nuo miesto ar valstijos, 

– pavyzdþiui, niujorkieèiai vaþinëja traukiniais, o San Franciske yra 

tramvajø ir funikulieriø. 

JAV geleþinkeliø bendrovë vadinasi Amtrak, oficialus jos interneto 

tinklalapis – www.amtrak.com. Ðiame tinklalapyje rasite traukiniø tvarkaraðèius, 

kainas, nuolaidas, kitos informacijos apie keliones ir net galësite 

uþsisakyti bilietus. Traukiniai JAV laikomi patogia transporto priemone 

netgi ilgoms kelionëms. Þmonës, kenèiantys nuo skrydþio baimës 

ar negalintys skristi lëktuvais dël sveikatos, mielai vaþinëja traukiniais – 

galbût lëèiau, bet ne maþiau patogiai. 

275

Pigus, ankðtas, nepatogus, bet be galo jaunatviðkas ir romantiðkas 

amerikietiðkas autobusas Greyhound ypaè mëgstamas jaunimo, taupanèio 

pinigus ir nesibaiminanèio kelionës sunkumø. Tai tikrai pati pigiausia 

tolimojo transporto priemonë, o pastaruoju metu ir kiek ámanoma 

patogi – su oro kondicionieriais ir atloðiamomis sëdynëmis, taèiau traukiniui 

ar lëktuvui nei patogumu, nei greièiu neprilygstanti. Visø smulkmenø 

ieðkokite internete (www.greyhound.com). 

Taksi didþiuosiuose JAV miestuose vaþinëja visà parà ir daþniausiai 

automobilio nereikës kviesti telefonu – tiesiog pamoti ranka gatvëje. 

Taèiau tai gana nepigus malonumas – pvz., Èikagoje kelionë ið oro uosto 

á miesto centrà gali kainuoti net daugiau kaip 50 doleriø. 

AUTOMOBILIAI 

Ar jums reikës automobilio, priklauso nuo to, kur gyvenate – niujorkieèiai 

ir bostonieèiai garsëja kaip nemokantys vairuoti, nes jiems to 

tiesiog nereikia; kalifornieèiui automobilis ne tik transporto priemonë, 

bet ir ávaizdþio dalis, o nuoðalesnëse Pietvakariø ar Vidurio Vakarø vietovëse 

prisireiks ir patikimo dþipo. 

Vairuotojo paþymëjimus iðduoda kiekviena valstija, todël ir egzaminai 

truputá skiriasi. Beveik visada patikrinama rega ir klausa, reikia 

atsakyti á teorinius klausimus ir pademonstruoti praktinius vairavimo ágûdþius. 

Daþnai teigiama, kad amerikietiðkieji vairavimo egzaminai sunkumu 

në ið tolo neprilygsta europietiðkiesiems. 

Jei á JAV atvykstate neilgam, uþteks ir tarptautinio vairuotojo paþymëjimo, 

o amerikietiðkàjá reikës gauti, jei pasiliksite visam laikui ar 

bent jau porai metø. 


JAV nëra vienos bendros telefono ryðio bendrovës, skirtingas teritorijas 

aptarnauja skirtingos ámonës. Norëdami ásivesti telefonà namie, 

turësite iðsiaiðkinti, á kurià ámonæ kreiptis – tikriausiai tai þinos buto ðeimininkas 

(jei nuomojatës) arba buvæs savininkas (jei perkate nuosavus 

namus). 

Mobiliojo telefono ryðio paslaugas teikia daug bendroviø. Prieð pasirinkdami 

iðsiaiðkinkite, kuris ryðys geriausiai veikia jûsø gyvenamojoje 

ar darbo vietoje, ir perþiûrëkite ávairius planus. Jei daug keliaujate, uþsi- 

276 

JAV

sakykite planà, kuris galioja visose JAV, kitaip turësite þymiai brangiau 

mokëti uþ pokalbius ne savo valstijoje (roaming paslaugà). 

Taksofonai veikia arba su monetomis, arba su kortelëmis. Skirtingose 

valstijose kortelës skirtingos. 

Nemokamà prieigà prie interneto gausite vieðosiose bibliotekose. 

Interneto kavinëse teks mokëti. 


Nelaimës atveju skambinkite 911. 

JAV 

PAÐTAS 

JAV paðto interneto tinklalapis – www.usps.com. Ten rasite visas 

paslaugas ir kainas. Laiðkà JAV viduje galima iðsiøsti uþ 39 centus. 

JAV veikia nemaþai privaèiø paðto ir pasiuntiniø tarnybø. Bene didþiausia 

jø – FedEx (www.fedex.com). 

RELIGIJA 

Maþdaug 70–80 procentø amerikieèiø save laiko krikðèionimis (ið jø 

daugiausia yra katalikø), apie trylika procentø gyventojø neiðpaþásta jokios 

religijos, yra judaizmo, islamo ir budizmo iðpaþinëjø, o paskui prasideda 

visa ávairovë: ir pagonys, ir scientologai, ir sikhai, ir bahajai, ir Amerikos 

indënø religijø iðpaþinëjai. Amerikoje pripaþástama religijos laisvë, 

dël religiniø ásitikinimø galima atsisakyti tarnauti kariuomenëje, perpilti 

kraujà ir pan. – visi supras, be to, tokià teisæ garantuoja ástatymai. 

Taèiau pati visuomenë gana konservatyvi, maþesniame miestelyje galite 

bûti kreivai nuþvelgti, jei sekmadiená neateisite á baþnyèià. Kita vertus, 

religija yra viena tokiø temø, kuriomis su maþai paþástamais þmonëmis 

kalbëti neáprasta – labai saugomasi, kad nebûtø áþeisti kieno nors religiniai 

jausmai. 

KALBA 

Valstybinë kalba JAV – anglø. Amerikieèiai garsëja nenoru ir nesugebëjimu 

mokytis kitø kalbø. Todël kasdieniame gyvenime be anglø kalbos 

iðsiversti nepavyks. Tik pastaruoju metu, vis daugëjant atvykëliø ið 

Lotynø Amerikos, imama plaèiau vartoti ir ispanø kalbà – á ðià kalbà verèiama 

visokia svarbi valdþios informacija (ypaè susijusi su vizomis, mo- 

277

kesèiais ir pan.), ja neretai kalba policininkai, gydytojai ir kiti, kuriø darbas 

– teikti skubià pagalbà. 

Kita vertus, atvykëliai Amerikoje, ypaè didesniuosiuose miestuose, 

daþnai gyvena didelëmis bendruomenëmis, todël visai gali bûti, kad jûsø 

rajone ir paðtininkas, ir krautuvininkas, ir degalinës savininkas, ir kunigas 

bus lietuviai, rusai ar lenkai, todël galbût kartkartëm susikalbësite 

ir gimtàja kalba. 

KULTÛRA 

JAV – ðalis, kurioje telpa ir Elas Bandis, ir Donas DeLillo, Holivudo 

kinas ir klasikinë muzika Karnegio salëje Niujorke. Tokios kultûrinës ávairovës 

kaip Amerikoje reikëtø ilgai ieðkoti kurioje nors kitoje pasaulio 

dalyje – ne veltui JAV pravardþiuojamos „tautø katilu“. 

Ðiuo metu JAV vyrauja visame pasaulyje kaip populiariosios kultûros 

ðalis: muzika, kinas ir televizija, áraðoma ir transliuojama JAV, netrunka 

pasiekti kitas ðalis. Net neámanoma iðvardyti visø þymiausiø Holivudo 

aktoriø ar Amerikos popdainininkø. 

Amerikieèiø literatûra, uþsimezgusi tik XIX a., dabar uþima gana 

stiprias pozicijas pasaulyje ir taip pat yra labai ávairi: nuo Stepheno Kingo 

ir Dano Browno iki Paulo Austerio, Amy Tan ir Huberto Selby’o Jr. 

Ðvenèiø Amerikoje tiesiog begalë, ypaè turint omenyje, kad skirtingose 

valstijose jos truputá skiriasi. Mëgstamiausios – Kalëdos (beveik sutampa 

su þydø Hanuka), Velykos, Nepriklausomybës diena (ðvenèiama liepos 

4-àjà), Vëlinës (Helloween) – ne tiek mirusiøjø pagerbimo diena, 

kiek proga surengti karnavalà, pasiðiurpinti ir papraðinëti saldainiø ið 

kaimynø, Padëkos diena (paskutinis lapkrièio ketvirtadienis) – tàdien 

paprastai valgomas kalakutas ir moliûgø pyragas, bet svarbiausia – visiems 

bûti su savo ðeima. Per visas valstybës ðventes nedirba valstybinës 

ástaigos, áskaitant ir, pvz., paðto skyrius, taèiau privatûs restoranai, 

parduotuvës ir t. t. paprastai uþdaromi tik per Kalëdas, Padëkos dienà 

ir kartais – liepos 4-àjà. 

VALIUTA 

JAV dolerio (USD) kursas smarkiai nukrito po 2001 metø rugsëjo 

vienuoliktosios ir Irako karo ir dabar 1 USD vertas maþdaug 2,5–2,8 LTL. 

Tikslø valiutø kursà galite rasti Lietuvos banko tinklalapyje www.lb.lt. 

278 

JAV

JAV 

MAISTAS 

Amerikieèiai ápratæ valgyti daug ir gausiai, antsvoris darosi didþiulë 

visuomenës problema, apie kurià vis daþniau prabyla ir þurnalistai, ir 

gydytojai, ir valdþios vyrai. Europieèiai JAV daþnai skundþiasi, kad maistas 

prastas, riebus, nesveikas, su daug konservantø ir kitø cheminiø priedø. 

„Tradiciniai“ amerikietiðki mësainiai, deðrainiai ir pan. paplitæ visame 

pasaulyje kaip greitasis maistas, taèiau ið tikrøjø JAV virtuvæ labai 

praturtino senøjø Amerikos gyventojø indënø valgiai – kukurûzai, moliûgai, 

kalakutiena ir t. t. 

PARDUOTUVËS 

Ápraskite pirkti DIDELIAIS KIEKIAIS – taip bus pigiau, o neretai kitaip 

ir nenusipirksite. Didelës, labai didelës, ypaè didelës, ypaè didelës ir 

ekonomiðkos pakuotës – tiesiog esminë amerikietiðkosios pirkimo kultûros 

dalis. Kam pirkti vienà tuðinukà, jei galima gauti septyniolika su 

trisdeðimties procentø nuolaida ir DAR TRIS NEMOKAMAI! 

Be to, ápraskite, kad JAV kainos nurodytos be mokesèiø. Kitaip sakant, 

kasoje turësite mokëti truputá daugiau, nei paraðyta etiketëje. 

Dauguma parduotuviø dirba áprastomis darbo valandomis, bet didieji 

prekybos centrai veikia ir vakarais – iki 22 ar 24 valandos arba visà 

parà. 


Amerikieèiai laisvalaiká daþnai leidþia gana pasyviai – prieð televizoriø. 

Paradoksalu, taèiau populiariausios yra sporto programos, ypaè beisbolas, 

amerikietiðkasis futbolas ir krepðinis. Apskritai profesionalø sportas 

JAV labai stiprus – amerikieèiai nuolat laimi medalius olimpiadose ir 

pasaulio èempionatuose ir yra rimti varþovai beveik visose sporto ðakose. 

ÞINIASKLAIDA 

JAV laikraðèiai leidþiami atskirose valstijose ir miestuose, o ne visoje 

ðalyje. Beveik kiekviename mieste yra laikraðtis, pavadintas Times – 

The New York Times, Los Angeles Times ir pan. Visø kiekvienos valstijos 

laikraðèiø sàraðà galima rasti internete (www.newspapers-usa.com). 

JAV yra daugybë ávairiø televizijos kanalø, kai kurie jø transliuojami 

tik atskirose valstijose ar regionuose. Dalis televizijos programø yra 

279

matomos visiems, o kita dalis – tik uþsisakiusiems kabelinæ televizijà. 

Visuomeninës televizijos kanalai yra maþiau reikðmingi nei kitose ðalyse, 

daug labiau þiûrimos komercinës televizijos programos. Televizija yra 

svarbi JAV kultûros dalis, itin mëgstami ávairûs serialai, komedijos, pokalbiø 

laidos ir realybës ðou. 

280 

JAV 



Vaikams iki 5 metø joks mokslas JAV neprivalomas. Nëra ir valstybiniø 

vaikø darþeliø – tik Head Start programa neturtingø ðeimø vaikams. 

Taèiau ávairiausiø privaèios vaikø prieþiûros bûdø apstu. Galima samdyti 

auklæ, burtis á ðeimø bûrelius, kur tëvai pasikeisdami priþiûri visà pulkà 

vaikø, arba rinktis kurià nors privaèià ugdymo programà – Montessori, 

Waldorfo ir kt. 

MOKYKLOS 

Nuo 5 metø vaikai eina á parengiamàjà klasæ ir iki 11 metø mokosi 

pradinëje mokykloje (elementary school). Paskui jie lanko vidurinæ mokyklà 

(middle school), o nuo 14 iki 18 metø mokosi gimnazijoje (high 

school). 

Apie 10 procentø jaunøjø amerikieèiø lanko privaèias mokyklas, kuriose 

mokslas mokamas, dar apie 2 procentai vaikø mokosi namie. 

JAV nëra valstybinës ðvietimo programos, kartais valstija ðiek tiek 

priþiûri, ko vaikai mokyklose turi iðmokti, o kartais ne. Todël daþnai kyla 

ginèø ir nesutarimø dël to, kas turi bûti dëstoma mokyklose, kartais 

pasiekianèiø visiðkà absurdà, pavyzdþiui, neseniai Kanzaso valstijoje buvo 

uþdrausta dëstyti evoliucijos teorijà. 

Apskritai, palyginti su Europa, valstybiniø JAV mokyklø lygis gana 

þemas. Lietuviukai, atëjæ á amerikietiðkà mokyklà, neretai strykteli viena 

ar net keliomis klasëmis aukðèiau nei tëvynëje. 

Ten, kur gyvena didesnë lietuviø bendruomenë, daþnai veikia ir 

savaitgalio mokyklëlë, kurioje dëstoma lietuviø kalba ir Lietuvos istorija. 

Informacijos apie tokià mokyklëlæ klauskite savo bendruomenës ar 

lietuviø parapijos nariø.

JAV 


Lietuviø JAV tikrai nemaþai, o didþiausia pasaulyje lietuviø bendruomenë 

(neskaitant, aiðku, Lietuvos) gyvena Èikagoje. Nemaþai lietuviø 

ir kituose miestuose – Los Andþele, Atlantoje, Sietle, Niujorke ir t. t. 

Ávairiose valstijose ir miestuose galite susirasti lietuviø ir dalyvauti jø ðventëse, 

krepðinio varþybose, susibëgimuose ir kitokioje veikloje. 

Bendras JAV lietuviø bendruomenës tinklalapis yra www.javlb.org. 

Jame rasite nuorodø á atskirø regionø bendruomenes, taip pat suþinosite 

apie lietuviðkà spaudà, radijà, sporto ir laisvalaikio klubus, baþnyèias JAV. 

281

282 

JAV 

Tikimës èia daugiau pasiekti 

Laima ir Ramûnas Liutikai, 32 ir 

35 metai, teisininkai, 3 metai JAV 

Nuostabi ðalis, labai graþi ir turtinga gamta, þmonës neturi tiek daug 

kompleksø kaip daugumoje posovietiniø ðaliø, ekonominiu poþiûriu gyvenimas 

paprastesnis ir patogesnis nei Lietuvoje. Politiniai procesai sudëtingesni 

dël ðalies dydþio ir sandaros. Bet daug dalykø kelia netgi pasipiktinimà, 

nes labai skiriasi nuo to, kas áprasta mums, lietuviams. Èia 

branginama finansinë laisvë, skiriamas didelis dëmesys mokslui ir iðsilavinimui 

(taèiau ne vidurinëje mokykloje – ten situacija apverktina), 

þmoniø paprastumas ir atsipalaidavimas. Daugybë valstybës nustatytø 

suvarþymø (daþnai bandoma reguliuoti netgi vidiná ðeimos gyvenimà, 

nors, kita vertus, remiamasi precedentais. Pavyzdþiui, vaikø iki 16 metø 

negalima palikti namie vienø.). Labai daþnai tokie suvarþymai bûna juokingi 

ir netgi kvaili – Naujojo Dþersio degalinëse pilantis degalus negalima 

sustatyt dviejø maðinø „nosimis“ viena prieð kità. Arba dar: rytais 

geltonieji mokyklø autobusai sustojæ laukia vaikø po deðimt minuèiø, o 

kartu su jais laukia ir „uodega“ vëluojanèiø á darbà vairuotojø. Tuo tarpu 

vaikas eina uþsimiegojæs ir niekur neskubëdamas. Paaugæs jis droþia 

kaip ðventa karvë per kelià be jokio atsargumo, nes yra ápratæs, kad autobuso 

vairuotojas sustabdys eismà... Kriminaliniu poþiûriu pavojø në 

kiek ne daugiau nei Lietuvoje, nebent leisitës klajoti po blogiausius juodøjø 

rajonus. Jei nenorit patekt á policijos akiratá, teks pastudijuot keliø 

eismo taisykles, nes kai kurie dalykai skiriasi nuo lietuviðkøjø... O dël 

sveikatos – nusiteikite sirgti keistomis ligomis, kuriø priveþa suvaþiavusieji 

ið Indijos ir t. t. Atsargiai su gydytojais – neturintiems sveikatos draudimo 

patartina iðsiaiðkint, kiek kainuos gydytojo konsultacija, nes kitaip 

paðtu atsiøsta sàskaita gali sukelt infarktà. Kultûriniu poþiûriu labai 

nemaþai lietuviø nutautëja, netgi pamirðta gimtàjà kalbà. 

Iðvykome, nes norëjome, kad mûsø vaikai labiau pasitikëtø savimi 

(lietuviai labai prastai save vertina). Ir patys tikimës èia daugiau pasiekti. 

Amerika pirmauja pasaulyje pagal galimybes uþsidirbti ir bûti pripaþintam. 

Be to, laimëjome þaliàjà kortelæ. 

Kalbos ágûdþiø trûkumas labai slegia. Nelengva ir dël to, kad ne-

JAV 

turime darbo patirties ðioje ðalyje. Daug padëjo draugai, o labiausiai – 

ðeimos nuostatos, sugebëjimas dþiaugtis maþais dalykais ir matyti perspektyvà. 

Dirbame grafikos dizainerio asistente ir vyr. mechaniku oro kondicionavimo 

firmoje. Darbus gavome per paþástamus. Dirbame 20 / 40 valandø 

per savaitæ, uþdirbame 17,5 / 25 USD. Turime visas socialines garantijas. 

Atlyginimas labai skiriasi, priklauso nuo valstijos. Emigrantai 

daþniausiai priþiûri vaikus, valo butus, dirba statybose, medicinos ástaigose 

kaip pagalbinis personalas, ávairiose firmose administravimo srityje, 

turi nuosavà verslà. Apie bendradarbiø santykius teko girdëti visko, 

mûsø atveju jie kur kas geresni, nei buvo Lietuvoje – maþiau hierarchiðkumo 

ir oficialumo, labiau primena draugo–draugo nei virðininko– 

pavaldinio santykius. Daugiau pagarbos darbuotojui, kuris ið tikrøjø 

lemia firmos veiklos rezultatus. Tenka bendrauti su pakankamai þinomais 

þmonëmis. Smagu jaustis ávertintam ir gerbiamam. Patinka kolektyviniai 

piknikai ir iðkylos, rengiami tam tikrø ðvenèiø (pvz., JAV Nepriklausomybës 

dienos) proga arba iðvis be progø. Bjauriausia (ir ne tik 

darbe), kai þmonës nesugeba iðtart mûsø vardø. 

Þmonës labai ávairûs, skiriasi priklausomai nuo tautybës. Dauguma 

vietiniø amerikieèiø (t. y. tie, kuriø seneliai emigravo) yra tolerantiðki, 

þavisi mûsø atkaklumu ir dràsa, daþnai sulaukiame jø palaikymo. 

„Sintetinës“ ðypsenos nëra tokios daþnos, kaip kartais ásivaizduoja kitø 

ðaliø gyventojai – sutikus þmogø ar esant akiø kontaktui paprastai nusiðypsoma 

norint parodyti savo draugiðkas nuostatas (ar kam nors malonu, 

kai á já þiûri kaip á prieðà?). Bendrauti linkæ dauguma þmoniø, iðskyrus 

kinus, kurie yra labai santûrûs ir uþdari. Vietiniai amerikieèiai 

mielai bendrauja, bet á artimesnius kontakus leidþiasi tik tada, kai gerai 

tave paþásta. Europieèiai gerbiami, nors viskas priklauso nuo to, koká 

áspûdá paliko pirma paþintis su ðalies gyventojais (tarkim, rusai uþsirekomendavo 

kaip nebendraujantys, amerikieèiø kultûrà ir paèià ðalá ignoruojantys 

þmonës). Labai gerbiamas protas (iðsilavinimas) ir darbðtumas. 

Svarbios bendravimo taisyklës yra nepaþeisti kito þmogaus teisiø 

ir erdvës, nepamirðti pasiteirauti kito nuomonës ir atsipraðyti kà nors 

padarius ne taip. Vyrauja anglø kalba; antroji, beveik valstybinë kalba 

yra ispanø; tam tikruose rajonuose laisvai susikalbësite rusiðkai. Bendravome 

su èekais, rusais, pakistanieèiais, argentinieèiais. 

283

Laisvalaikiu Amerikoje daug keliaujama, mëgstamos barbekiu iðkylos 

(beje, vietos, kur galima tai daryti, grieþtai ribojamos). Tipiðkas þemesnës 

klasës amerikietis linksminasi prie kompiuterio arba TV su traðkuèiø 

dubeniu ir Coca cola. Mes vaþiuojame á èiuoþyklà, daug sportuojame, 

kopinëjame vietinëmis kalvomis, lankome baseinà, mokomës pilvo 

ðokio, ðvenèiame gimtadienius ir pan. Kokia nors proga daþniausiai ðvenèiama 

restoranuose, kur kiekvienas moka uþ save. 

Iðvykome su vaikais, kuriems tuo metu buvo 3 ir 5 metai. Pirmàjá 

mënesá jie norëjo namo, bet labai greitai priprato, kalbà iðmoko keliskart 

greièiau nei mes. Stengiamës ir stengsimës saugoti lietuvybæ. Nuo namø 

slenksèio pradeda galioti taisyklë „namie kalbame tik lietuviðkai“, 

nors mums buvo labai rekomenduojama namie kalbët angliðkai. Kol kas 

tiek mes, tiek vaikai laikomës ðauniai. Bendraujame su kitomis lietuviø 

ðeimomis, lankome sekmadieninæ lietuviðkà mokyklëlæ, internetu þiûrime 

„Gustavo enciklopedijà“, uþsisakome lietuviðkø knygø ir CD. Netgi 

rengiame programëles vietinei lietuviø bendruomenei. 

Iðvykus dalis draugø atsisijojo. Su kitais ir toliau bendraujame: kalbamës 

telefonu, bendraujame elektroniniu paðtu, raðome sveikinimus 

ir laiðkus. Labai dþiaugiamës juos turëdami. O giminaièiai labai stropiai 

skaièiuoja, kiek mes uþdirbame ir kiek jau galëtume turët susitaupæ (pamirðdami 

iðlaidas), tai labai atðaldo santykius. 

Amerikos lietuviø santykiai yra visokie. Skiriasi atvykusiø lietuviø 

interesai ir vertybës, pagal tai natûraliai pasirenki draugus. Vietinë lietuviø 

bendruomenë organizuoja lietuviðkas ðventes, koncertus. Ðokame, 

dainuojame, grojame. Ramûnas þaidþia Naujojo Dþersio lietuviø 

krepðinio komandoje, dalyvauja Amerikos lietuviø krepðinio èempionatuose. 

Gráþti kol kas neketiname, nors visada turime atsarginá planà, jei 

kartais nepavyktø èia. 

284 

JAV

JAV 

Þemë jiems prasideda ties Kalifornija 

ir baigiasi ties Niujorku 

Kristina Balèaitë, 32 metai, odos ir 

avalynës technologë, 6 metai JAV 

Amerika – labai graþi ðalis, nuostabi gamta, klimatas, kiekvienoje 

valstijoje gali pamatyti kà nors nuostabaus. Mëgstantiems keliauti èia 

rojus. Amerika – labai jauna, dar tik besiformuojanti valstybë. Amerika – 

religiniø fanatikø ðalis. Amerika – nesveikai storø þmoniø ðalis. Man labai 

patinka jos ástatymai, ginantys moterø teises. Patinka galimybës kurti, 

plëstis, tobulëti, patinka sàlygos, palankios smulkiam verslui kurti. Patinka 

labai aiðki keliø sistema. Turi þemëlapá – niekada nepasiklysi. Patinka, 

kad þmogus, iðvedæs ðuniukà pasivaikðèioti, bûtinai su savimi turës 

maiðelá, á kurá surinks ðuniuko „reikaliukà“. Nepatinka stori þmonës, 

jø labai daug. Turinèiø antsvorá èia daugiau nei normaliø. Nepatinka 

vaikø auklëjimo sistema. Susidaro áspûdis, kad jie vaikø tiesiog neauklëja. 

Nepatinka politika, reklamos, kad Amerika yra geriausia ðalis. Toli 

graþu taip nëra, tai tik reklama. Pavojus tik tas, kad nelegaliai gyvenu 

ðioje ðalyje. Jei gyvenu gerai, graþiai, t. y. nevagiu, nevairuoju girta, nedarau 

kitokiø kriminaliniø nusikaltimø, – tai to pavojaus kaip ir nëra. 

Yra maþutis pavojus smegenims. Kai visà parà dirbi su senukais, kurie 

tø smegenø jau beveik nebeturi, pradedi jausti, kad ir tavo smegenys 

po truputá ima atrofuotis. Todël didþiai dëkui kompiuteriui, knygoms, 

kryþiaþodþiams!!! Jie neleidþia smegenims iðdþiûti. 

Iðvykau, nes nemaèiau galimybiø uþsidirbti tiek, kad nusipirkèiau 

savà stogà virð galvos. Dabar gerai, dabar duoda paskolas, bet ne visiems. 

Taigi tikslas – uþsidirbti pinigø bûstui. Mama turëjo popierius 

vykti á konferencijà Amerikoje. Að su ja iðvykau kaip lydintis asmuo. 

Aiðku, ið anksto þinojau, kad pasiliksiu, kad konferencija yra tik priedanga 

iðvykti. Gal ir bûèiau kur nors kitur patraukusi, jei bûtø buvusi 

galimybë normaliai uþsidirbti, bet tuo momentu pasitaikë JAV. Ir sunkiausia, 

ir baisiausia buvo suvokti, kodël mane atveþë kaþkur á kukurûzø 

laukus pas kaþkokià iðprotëjusià bobulæ ir dar liepë èia miegoti. Sako – èia 

tavo darbas. Verkiau 3 dienas. Bobulës bijojau, nes seniau niekada nebuvau 

susidûrusi su tokia baisia liga – Alzheimeris. Buvo sunku suprasti 

285

amerikonø kalbà, nors tikrai mokëjau angliðkai. Deja, angliðkai, ne amerikoniðkai. 

Sunku gal kokius pirmus 4–6 mënesius, kol pripranti prie jø 

„kultûros“. Þinoma, labai padëjo kalbos mokëjimas (jau geriau angliðkai 

nei visai nieko). O ðiaip ásikurti padëjo pusseserë, jai esu labai dëkinga. 

Nuo pat atvaþiavimo iki ðiol vis priþiûriu senutes. Kai esi nelegalas 

ðioj ðaly, didelio pasirinkimo neturi. Na, dar gali vaikus priþiûrët, kurie 

lipa ant galvø ir siunèia tëvus „ant trijø raidþiø“ tikràja to þodþio prasme. 

Ið pradþiø darbà padëjo susirasti pusseserë, paskui – agentûros. Èia 

yra darbø „su gráþimu á namus“ arba „su gyvenimu kartu“. Teko dirbti ir 

po 8–10 val. per dienà, ir visas 24 val., t. y. „su gyvenimu“. Bet tai nereiðkia, 

kad nemiegi visà parà (na, aiðku, priklauso ir nuo senutës smegenø 

tûrio, nes kitos nemiega nei dienà, nei naktá ir tau neduoda miegoti). 

Labai daþnai darbe „su gyvenimu“ dirbi 5 paras, o savaitgalá pasiimi 

iðeigines, t. y. 48 val. Kiti nedirba tik kas antrà savaitgalá. Sveikatos draudimo 

neturiu, nors, jei nutari gyventi ðioje ðalyje ilgai, já turëti tiesiog 

reikalinga, bûtina ir naudinga. Darbo garantijos tokios: þinai, kad dirbi 

su þmonëmis ne pirmos jaunystës, turinèiais sveikatos sutrikimø, galinèiais 

iðkeliauti Anapilin bet kurià dienà. Bum – ir darbo nebëra, ieðkaisi 

kito, paieðkos gali trukti nuo savaitës iki keliø mënesiø. Geras dalykas 

tas, kad þinau, jog kiekvienà savaitgalá gausiu atlyginimà. Ðioje ðalyje 

jauèiuosi saugi. Policijos niekur nesimato, bet esant reikalui ji labai greit 

pasirodo. Ir tikrai galiu patvirtinti faktà, kad Amerikoj policininkas – tavo 

draugas. 

Uþ „darbà su gyvenimu“ gaunu 110 doleriø per parà. Nemokantiems 

kalbos, neturintiems vairuotojo teisiø ar praktikos siûlomas maþesnis 

atlyginimas. Kas dirba „su gráþimu namo“, t. y. valandiná darbà, uþ 

valandà gauna 9–15 doleriø, kartais tai priklauso nuo to, kiek valandø 

per dienà reikia dirbti. Uþ darbà „su gyvenimu“ daþniausiai mokama 

75–120 doleriø. Toká darbà daþniausiai dirba nelegalai. Neteko girdëti, 

kad amerikonas toká dirbtø. Jei emigrantas legalus, jis daþniausiai susiranda 

darbà pagal savo specialybæ ar pomëgá. Nelegalai vyrai daþniausiai 

dirba statybose arba tolimøjø (ar artimøjø) reisø vairuotojais. Moterys 

nelegalës daþniausiai priþiûri senukus, dirba auklëmis ðeimose, kai 

kurios dirba masaþuotojomis, manikiûrininkëmis, kirpëjomis. 

Asmeniðkai mane senutës ðeima (aiðku, ir senutë, nes kitaip ten 

nedirbèiau) gerbia, sveikina su ðventëmis, o ir að neatsilieku – lietuviðku 

286 

JAV

JAV 

alumi pavaiðinu. Gaila, bet savo darbe jokio linksmumo ar ádomumo 

nematau. Tik ir laukiu savaitgaliø, nes tada galiu su brangiausiuoju, su 

draugais pabûti. Bet bjauriø dalykø bûna, nes yra tokiø senukø, kurie pridergia 

kur papuola, ir tau tenka tai valyti, o paskui dar ir senukà po 

duðu nuprausti, nes ir jis pats visas bûna „pasipuoðæs“ tuo paèiu rudumu. 

Riebiai tariant, bjauru uþpakalius valyti. Bjauru, kai kartais batu á 

veidà gauni (o bjauriausia, kad nieko negali padaryti, nes þmogus juk 

serga). Bjauru, kai kartais tuo paèiu „rudumu“ bûni apmëtytas. 

Amerikonai itin bendraujantys þmonës, kartais man atrodo, kad 

net per daug. Kai bendrauji su jais, atrodo, kad þmogus tikrai domisi 

tavimi, tavo sveikata, tikrai rûpinasi ir tikrai dþiaugiasi kartu su tavim, 

plaèiai ðypsosi, pritaria. O ið tikrøjø tik tuo momentu jis taip atrodo, o 

nusisukæs gal jau ir tavo vardà pamirðo arba tik ir dþiaugiasi, kad pagaliau 

baigë pokalbá. Mano nuomone, jie – þmonës su kaukëmis. Bet niekada 

neturëjau problemø dël to, kad að ið kitur. 

Jie labai vertina plaèià ðypsenà, pritarimà, jiems labai patinka, kai 

su jais sutinki, nesiginèiji, nes, jei nors truputá paprieðtarausi, manau, 

supyks, nes jiems atrodo, kad yra protingiausia tauta þemëje (o þemë 

jiems prasideda ties Kalifornija ir baigiasi ties Niujorku). Jei amerikonas 

protingas, jis tikrai vertina europietiðkas þinias, supratimà, imlumà. Tiesiog 

viskà, kuo jie patys nepasiþymi. Daug ko èia negalima daryti, bet 

þmonës daro: ðiukðlina, vaþinëja girti. Tik tiek, kad uþ ástatymo paþeidimà 

èia baudþia laaabai skaudþiai. O Lietuvoje galima prasmukti uþ 

kyðius. Èia net nemëgink tokio dalyko siûlyti. Manau, èia viskas priimtina, 

net dirbti pardavëja su 18 auskarø veide, tatuiruotu kûnu, uþsimovus 

suplyðusias kelnes ar apsivilkus piþamà... Amerikoje ámanoma susikalbëti 

tik amerikoniðkai, t. y. angliðkai. Jie nemoka kitos kalbos ir nemano, 

kad jiems to reikia. Bendrauju su rusais, ukrainieèiais. 

Savaitgaliais su brangiausiuoju bûname kartu, tiesiog dþiaugiamës 

vienas kitu, lankome draugus, kartà per pusmetá nueiname á teatrà, lankome 

beveik visus lietuviðkus koncertus, kiek bûna. Kartà per metus 

atostogaujame, tada vaþiuojame pasiþvalgyti po Amerikà. O populiariausia 

tarp lietuviø, manyèiau, yra savaitgalio barbekiu su alumi pas 

draugus. 

Atvykau su mama. Mano mama èia sutiko draugà amerikonà. Gerà 

draugà, aèiûdie. Að – su savo brangiausiu lietuviu. Vaikø dar neturime, 

287

et manau, kad vaikai èia adaptuojasi labai gerai ir greitai. Kiek turiu 

paþástamø, þinau, kad jie stengiasi iðlaikyti lietuvybæ namie, leidþia vaikus 

á savaitgalio lietuviðkas mokyklëles, grieþtai draudþia vaikams ðnekëti 

namie angliðkai, ir jei tëvai rimtai tuo uþsiima, jiems ir pavyksta. O yra 

tokiø lietuviø, kurie tiesiog didþiuojasi savo atþala, su jais bendraujanèia 

angliðkai, nes, jø manymu, lietuviø kalba vaikams Amerikoje visai 

nereikalinga. Su giminëmis bendraujame kaip ir bendravæ, likome tokie 

pat artimi, nesvarbu, kad Atlantas mus skiria. Draugø nemaþai atsisijojo, 

o tie, kurie raðo laiðkus dar ir dabar, nepamirðta pasveikinti su Kalëdomis 

– tai tikriausi draugai. 

Lietuviai èia daþniausiai bendrauja su lietuviais. Yra visokiø þmoniø: 

vieni labai geranoriðki ir linkæ padëti, kiti net elementarios informacijos 

nesuteiks (gal ið pavydo?). Vyksta pakankamai lietuviðkø renginiø. 

Gal net kiekvienà savaitgalá gali rasti, kur nueiti pasilinksminti ar 

paþiûrëti lietuviø parodà. Pati jokioj veikloj nedalyvauju. 

Ketiname su brangiausiuoju gráþti, nors bilietø dar neturime. Kadangi 

esu nelegalë, tai atgal á Amerikà man kelio nebus. 

Labai dþiaugiuosi tais, kurie sugeba prisitaikyti ðioje ðalyje. Labai 

dþiaugiuosi tais, kurie vis dëlto ryþtasi gráþti á Tëvynæ. Labai gaila, kad 

gyvenantys Lietuvoj mano, kad èia, Amerikoj, pinigai ant medþiø auga. 

Labai gaila, kad jie nesupranta, kodël mes po tiek metø norime gráþti á 

tà ubagø ir durniø ðalá. Vieniems tik pinigas galvoj, o kitiems dar ir dvasiniai 

dalykai rûpi – to labai pasigendu Amerikoj. Kiekvienam savo. 

288 

JAV 

Niekam nesvarbu, ið kur tu esi 

Birutë Butënas, 49 metai, mokytoja, 

14 metø JAV 

Tai dideliø galimybiø ðalis, ávairiø tautybiø, rasiø, religijø miðinys, 

ðalis, kur visus jungia viena þemë, vardu JAV. Labiausiai man èia patinka 

didþiulës savivaldos teisës, visuomenës vaidmuo nuo apaèios á virðø, 

labai stiprios bendruomenës, tikra pilietinë visuomenë. Tiesa, kartais per 

daug konservatyvumo.

JAV 

Mano vyras mokslininkas gavo pasiûlymà padirbëti vienoje geriausiø 

pasaulyje biochemijos laboratorijø. Jei mokslininkà pripaþásta JAV, já 

pripaþásta (ir paþásta) viso pasaulio mokslo visuomenë. Tik atvykus nemokëjau 

kalbos, neturëjau teisës dirbti, nebuvo draugø. Bet labai padëjo 

treèios kartos lietuvë. 

Dabar esu mikroschemø testo operatorë. Darbà radau pagal skelbimà 

laikraðtyje. Uþpildþiau anketà, iðlaikiau testà, gavau darbà. Man tenka 

nuolat dirbti su paèia naujausia technologija, tikrinti paèias naujausias 

programas. Kaip ir daugelyje gamybos kompanijø, kartais reikalavimai 

atrodo nelabai logiðki, bet tai kompanijos politika, turi jos laikytis. 

Dirbu 42 val. per savaitæ, uþdirbu 38 000 per metus. Darbo iki pensijos 

garantijø niekas neturi, bet turiu visus ámanomus draudimus – sveikatos, 

dantø, akiø, gyvybës, invalidumo, ilgalaikio invalidumo, moku ámokas 

á kompanijos pensiná fondà, galiu ásigyti kompanijos akcijø su nuolaida, 

turime daug nuolaidø pirkdami kompiuterinæ árangà, automobilius. 

Atostogos – 5 savaitës. Privaèios kompanijos neskelbia savo darbuotojø 

atlyginimø, iðskyrus CEO, bet yra tam tikri „rëmai“, pagal kuriuos 

nustatomi tos ðakos, tos kvalifikacijos ir pan. atlyginimai. Mano 

atveju tie „rëmai“ yra nuo 25 000 iki 45 000 per metus. 

Emigrantai JAV dirba ávairø darbà – nuo labai aukðtos kvalifikacijos 

techniniø darbuotojø, gydytojø, mokslininkø iki kvalifikacijos nereikalaujanèio 

darbo. Labai daug lietuviø vairuoja sunkiasvorius sunkveþimius, 

priþiûri senukus, dirba auklëmis. 

Darbuotojø ir darbdaviø santykiai èia labai atviri, demokratiðki ir 

lygûs – ðefai vadinami vardais, galima laisvai reikðti savo nuomonæ, net 

nepalankià ðefui. Jokiø sankcijø uþ tiesos iðklojimà nebus. 

Amerikieèiai be galo tolerantiðki kitiems ir kitokiems, nekiðantys 

nosies á ne savo reikalus. Labai ðilti, geranoriðki, be galo jautrûs kito nelaimei, 

visada pasiruoðæ padëti. 

Á atvykëlius jie þiûri draugiðkai, niekam nesvarbu, ið kur tu esi. Tave 

vertina uþ tai, kas esi ir koks esi. Þmonës nelenda á asmeniðkumus, su 

bendradarbiais daþnai kalbama neutraliomis temomis: kas naujo, kà ádomaus 

nuveikei, apie sportà, kino filmus. Taèiau jei su þmogumi bendrauji 

artimiau, jis yra tavo draugas, gali bûti labai atviras, tabu temø 

nëra. Su draugais gali kartu atostogauti, ðvæsti, liûdëti, „paverkti ant peties“ 

– viskas galima. Ðiaip amerikieèiai vertina savarankiðkus, nepriklau- 

289

somus, stiprius þmones, bet visada bus pirmieji, kai reikës iðtiesti pagalbos 

rankà, net jei jie nëra tavo draugai. 

JAV negalima taikyti „lietuviðkø standartø“ – duoti kyðá, sukèiauti, 

nesilaikyti ástatymø arba taikyti savus, bûti netolerantiðkam rasiø, tautø 

ar religijø atþvilgiu, nuolat „raudoti“, kaip viskas ir visur blogai. 

Su lietuviais èia beveik nepalaikome ryðiø, ðiek tiek bendraujame 

su viena lietuviø ðeima, bet visi mûsø draugai – amerikieèiai. 

Èia mëgstamiausi kultûriniai laisvalaikio leidimo bûdai: kino filmai, 

koncertai, sporto varþybos, vakarienës vienas kito namuose, maþytës 

savaitgalio iðvykos, vaikø sporto varþybos. Beje, amerikieèiai mëgsta tiesiog 

pasëdëti namie ir paskaityti knygà. 

Kai vyras gavo nuolatiná darbà, mudvi su dukra atvykome po metø. 

Mûsø ðeima lietuviðka, kai atvaþiavome, dukrai tebuvo 10 mënesiø. 

Namie kalbam lietuviðkai, kas dveji metai vaþiuojam atostogø á Lietuvà, 

dukra kalba, skaito ir raðo lietuviðkai, nes susiraðinëja su pusbroliais ir 

pusseserëmis Lietuvoje, skaito lietuviðkas knygas. 

Santykiai su Lietuvoje likusiais artimaisiais nepasikeitë, nes nuolat 

bendraujam telefonu, elektroniniu paðtu, susitinkam per atostogas. Kas 

antri metai atostogaujam Lietuvoje, kasdien skaitom elektroninæ spaudà, 

dalyvaujame rinkimuose, nuolat bendraujame su draugais ir artimaisiais. 

Lietuviðka veikla JAV vyksta, bet ne mûsø valstijoje, mes joje nedalyvaujame. 

Bijau, kad gráþti neþadam niekada, nors niekada nesakyk niekada. 

290 

JAV 

Ðioje ðalyje gerbiami tik tie þmonës, 

kurie su savo problemomis susitvarko 

patys 

Saulius Butënas, 58 metai, mokslø 

daktaras, 15 metø JAV 

Iðvykau, kad galëèiau geriau realizuoti savo moksliná potencialà, t. y. 

atlikti aukðto lygio mokslinius tyrimus ir spausdinti straipsnius geriausiuose 

mokslo þurnaluose. Gavau pasiûlymà atvykti á trumpalaikæ moks-

JAV 

linæ staþuotæ. Paskui buvau pakviestas staþuotis ilgesniam laikui, o vëliau 

pasiûlë nuolatiná darbà. 

Pradþioje daugiausia sunkumø këlë kalba ir santykiai su þmonëmis, 

nors nepatyriau jokios diskriminacijos. Atvirkðèiai, naujieji bendradarbiai 

mane sutiko draugiðkai. Labai padëjo Amerikos lietuvë, dirbusi 

tame paèiame universitete. 

Dabar dirbu trisdeðimt aðtuonias valandas per savaitæ, uþdirbu 

77 000 doleriø. Socialiai saugus jauèiuosi tik ið dalies, nes turiu visus ámanomus 

draudimus, bet darbo garantija priklauso nuo valstybës dotacijø 

mokslui. Mano atlyginimas nesiskiria nuo to, kurá gauna mano bendradarbiai 

amerikieèiai, turintys analogiðkas pareigas. 

Emigrantai JAV dirba viskà. Taèiau daugelis lietuviø emigrantø vairuoja 

sunkveþimius (vyrai) ir priþiûri senukus ar vaikus (moterys). 

Santykiai su kolegomis èia darbiniai ir daugiau maþiau draugiðki 

su visais, nes visø darbas ir atlyginimas priklauso nuo bendrø rezultatø. 

Ádomiausia – nauji mokslo atradimai. Bjauriausia, kad tie atradimai nëra 

labai daþni. 

Amerikieèiai linkæ bendrauti, taèiau daþniausiai pavirðutiniðkai, neatskleisdami 

savo vidaus ir nesistengdami „lásti á tavo dûðià“. Taèiau tie, 

kurie tampa tikrais draugais, atsiveria daug labiau ir visada yra pasiruoðæ 

padëti, nors praðyti pagalbos patartina tik tikrai kritiðku atveju. Ðioje 

ðalyje gerbiami tik tie þmonës, kurie su savo problemomis susitvarko 

patys. Atvykëliø amerikieèiai stengiasi neiðskirti ið kitø (vietiniø). Vertina 

linksmumà, gerà nuotaikà, draugiðkumà, nemëgsta paniurëliø ir 

verksniø. Bet èia negalima nepraðytam kiðtis á kitø reikalus, nueiti nekviestam 

á sveèius ar uþeiti neperspëjus (net ir turint koká reikalà, net ir 

pas draugus). 

Bendraujame su viena ðeima, atvykusia ið Lietuvos, nors kur kas 

daugiau bendraujame su amerikieèiais. 

Daug laisvalaikio praleidþiama vaikø sporto renginiuose. Populiaru 

pasikviesti draugus ar bendradarbius pas save á namus ar bûti pakviestam 

pas juos. Bendradarbiai daþnai susirenka ðvæsti vienas kito gimtadieniø, 

vasarà populiarûs piknikai gamtoje. 

Ðeima atvyko metais vëliau, po to, kai að gavau nuolatinio darbo pasiûlymà. 

Prisitaikyti sekësi puikiai, nes dukrai buvo tik 10 mënesiø, kai ji 

atvyko èia. Namie kalbame tik lietuviðkai. Sunkiausia, þinoma, yra duk- 

291

ai, bet ji neturi kito pasirinkimo – namie privalo kalbëti lietuviðkai. Skrendame 

á Lietuvà atostogø kas antri metai, susiraðinëjame internetu su giminëmis, 

draugais ir buvusiais bendradarbiais, skambiname telefonu. 

Galbût iðëjæs á pensijà gráðiu á Lietuvà, nors tikimybë nedidelë. 

292 

JAV 

Ieðkant darbo labai svarbu rodyti 

iniciatyvà 

Viktorija, 22 metai, studentë, 

2 vasaros JAV 

JAV – labai didelë valstybë, negaliu teigti, kad mano patirti áspûdþiai 

apibûdina jà visà. Gyvenau maþame kurortiniame miestelyje Wellfleete 

(Masaèusetse), kuriame gyvenimas vasarà labai skiriasi nuo gyvenimo 

þiemà. Kita vertus, Niujorkas, kuriame praleidau kelias dienas, vëlgi 

visiðkai kitoks. Todël apibûdinti visà ðalá ypaè sunku. Gyvenimas didmiesèiuose 

labai skiriasi nuo gyvenimo provincijoje, ðiaurinë dalis nuo 

pietinës, o vakarinë nuo rytinës. Labiausiai krinta á akis tarsi nenatûralus 

þmoniø mandagumas ir ðypsenos. Pradþioje erzina prie pasisveikinimo 

bûtinai pridedamas „How are you?“, nors tai ir visai nerûpi. Taèiau 

pabuvusi ilgiau prie to pripratau – maloniau gyventi, kai þmonës 

ðypsosi ir ne visada tos ðypsenos yra veidmainiðkos, ilgainiui iðmoksti 

atskirti tikras. O „How are you?“ suteikia galimybæ uþmegzti pokalbá, jei 

kas nors ið besisveikinanèiø to norëtø. 

Esu studentë, abi vasaras vaþiavau norëdama uþsidirbti ðiek tiek 

pinigø, pakeliauti ir gerai praleisti laikà. JAV rinkausi todël, kad studentams 

nëra sunku gauti vizà, ir todël, kad galbût tokia gera galimybë gyvenime 

daugiau nepasitaikys, be to, ten lengva susirasti palyginti nesunkø 

ir gerai mokamà darbà. 

Darbà ir gyvenamàjà vietà buvau susiradusi ið anksto, todël negaliu 

sakyti, kad turëjau kokiø dideliø sunkumø. Dirbau valymo kompanijoje 

(valiau gyvenamuosius namus) ir kavinëje (dariau kavà, arbatà, 

nealkoholinius kokteilius bei nurinkinëjau indus nuo stalø). Pirmàjá darbà 

rekomendavo draugë Lietuvoje, o antràjá susiradau jau bûdama JAV.

JAV 

Ten labai áprasta eiti á potencialias darbovietes ir uþpildyti praðymo priimti 

dirbti formà. Ieðkant darbo, labai svarbu rodyti iniciatyvà ir átikinti 

darbdavá, kad labai nori dirbti bûtent pas já. Kai uþpildai praðymo formà, 

darbdavys þada paskambinti, taèiau labai maþai tikëtina, kad jis tai 

padarys (tiesà sakant, jis greièiausiai net neperskaitys anketos). Reikia 

ateiti pas já po keliø dienø ir pasiteirauti, ar jau pagalvojo apie tavo kandidatûrà. 

Tada á tave galbût ir bus atkreiptas dëmesys. (Kol gavau darbà, 

pas savo darbdavá ëjau keturis kartus.) 

Per savaitæ dirbau apie 70 valandø. Visiðkai saugi socialiai nesijauèiau, 

nes, nors ir turëjau sveikatos draudimà, jis nedengë visø galimø 

gydymo iðlaidø. Turëjau tikrai gerus darbdavius, kuriais labai pasitikëjau, 

todël dël darbo jauèiausi tikra, nors dël formaliø darbo garantijø 

nebuvau tikra. Vidutiniðkai gaudavau 9 USD/val. Kadangi toje paèioje 

vietoje dirbau jau antrà vasarà, tai atlyginimas buvo truputá didesnis nei 

vidutinis. Nenorëèiau apibendrintai teigti, kad visoje ðalyje darbdaviø 

ir darbuotojø santykiai yra tokie pat. Manau, man labai pasisekë, nes 

abiejose darbovietëse santykiai su darbdaviais buvo draugiðki ir neformalûs. 

Dirbome kartu su kitais ávairiø tautybiø studentais ið Rytø Europos. 

Tarp jø pasitaikë ir draugiðkø þmoniø, ir ne. Bendravau su baltarusiais, 

bulgarais, rumunais, rusais. Linksmiausia buvo dirbti vakarais kavinëje, 

nes kolektyvas (áskaitant ir darbdavá) buvo jaunas ir labai draugiðkas. 

Bjauriausia bûdavo valyti ypaè neðvarius namus ir bendrauti su 

ánoringais ir ákyriais klientais. 

Þmonës linkæ bendrauti, draugiðki ir besiðypsantys, bet ne visada 

nuoðirdþiai. Ðalyje atvykëliai yra labai áprastas reiðkinys, todël á juos nëra 

þiûrima neigiamai, taèiau, be abejo, á atvykëlius nëra þiûrima kaip á 

sau lygius. Susikalbëti ámanoma tik angliðkai. Kadangi gyvenau prie vandenyno, 

tai ten populiariausia laikà leisti paplûdimyje. Labai daþnai rengiami 

vakarëliai prie lauþø vandenyno pakrantëje. 

Su tëvais ir draugais susiraðinëjau elektroniniu paðtu, bendravau 

telefonu. Gyvenau maþame miestelyje, kuriame buvo palyginti daug lietuviø 

studentø. Su kai kuriais ið jø sutariau puikiai, taèiau buvo ir tokiø, 

su kuriais dël nemaþos konkurencijos dël darbo, ir dël labai greitai 

sklindanèiø apkalbø sutarti sekësi nelabai gerai. 

293

294 

JAV 

Kartais jautiesi, tarsi bûtum koks 

ufonautas 

Eugenija Misevièienë, 25 metai, verslo 

administravimo specialistë, beveik 

3 metai JAV 

JAV – ðalis, kurioje lengviau uþsidirbti pinigø, bet pats gyvenimas 

labai ribotas. Galima daug keliauti. Man nepatinka „kambarinis 

gyvenimo bûdas“ (daþniausiai labai daug laiko praleidþiama uþdarose 

patalpose, maðinose ir pan.), kyla pavojus nutautëti, nutukti ir susirgti 

depresija. 

Iðvykau mokytis magistrantûroje (tiesà sakant, ne pati sugalvojau, 

o draugai ákalbëjo). Pradþioje sunkiausia buvo suprasti, kodël èia atvykau, 

nuo ko pradëti, kà daryti toliau, o paskui – priprasti prie maisto. 

Labiausiai padëjo mano bûsimas vyras (skubu pridurti – lietuvis iki kaulø 

smegenø J). 

Dirbu vaikø priþiûrëtoja. Darbà radau pagal skelbimus laikraðèiuose 

(patarë kiti lietuviai taip ieðkoti). Dirbu 40–48 valandas per savaitæ, turiu 

draudimà (nes to reikalavo universitetas, mokëjome uþ já patys), bet darbo 

garantijø – jokiø. Ðiuo metu fiksuoto atlyginimo negaunu. Koks vidutinis 

atlyginimas, sunku pasakyti – priklauso nuo valstijos ir kompanijos, 

kurioje dirbi, vidaus politikos. Emigrantai daþniausiai dirba valymo darbus, 

statybose (vyrai), priþiûri vaikus ir senelius (moterys). Kiti, turintys 

emigranto dokumentus ir aukðtàjá iðsilavinimà, dirba ir kompanijose 

kompiuteriu, bankuose ir pan. 

Bendradarbiø santykiai ávairûs, daþniausiai „puikûs“ á akis, o uþ 

akiø bûna visaip, bet niekas „visos rankos nukàsti“ tikrai neduoda. Mano 

darbas (ðiuo metu dirbu þurnaliste J) suteikia galimybæ tobulëti, bendrauti 

su þmonëmis (ávairiais), daþniausiai su savo tautieèiais (neretai 

aukðtuomenës þmonëmis J). 

Mano akimis, dauguma amerikieèiø nëra nuoðirdûs. Tai, kà jie sako, 

nebûtinai yra tai, kà galvoja, bet bendrauti neatsisako (nors vëlgi 

priklauso nuo þmoniø – nepaþástamas þmogus retai kur lauke tave uþkalbins, 

nebent esi simpatiðka mergina, o jis – vyriðkis, kuriam tu tikrai patikai 

J).

JAV 

Kaip þiûri á atvykëlius? Bûtent taip ir þiûri – kaip á „atvykëlius“ (kartais 

jautiesi, tarsi bûtum koks ufonautas, nes þiûri á tave net ne kaip á 

atvykëlá ið kitos ðalies, o kaip á atvykëlá ið kitos planetos). Daugumai amerikieèiø 

atrodo, kad mes (emigrantai) visiðkai nieko nesuprantame ir 

neþinome, kas yra tas, jø supratimu, civilizuotas amerikietiðkas gyvenimo 

bûdas. 

Amerikieèiams nereikia rëþti á akis tiesos. Reikia elgtis standartiðkai, 

taip, kaip elgtøsi dauguma amerikieèiø tam tikroje situacijoje. Taip 

pat bûsi ávertintas, jei atsakingai þiûrësi á savo darbà, laikysies duoto þodþio. 

Èia negalima daryti net menkiausio dalyko, kuris prieðtarauja ástatymams 

(o prieðtarauja viskas, net ástatymai patys sau J). Kalbama vien 

tiktai anglø kalba J. Ispanø kalba susikalbësite su lotynø amerikieèiais, 

kuriø èia vis daugiau ir daugiau kiekvienais metais (jei bandysite uþkalbinti 

koká lenkà, tada kalbëti lenkiðkai galima, o jei rusà, tai jis dar rusiðkai 

suprastø J). 

Bendravau ne tik su lietuviais, nemaþai ir su rusais, lenkais, ispanakalbiais 

ir kitais atvykëliais ið Europos ðaliø. 

Laisvalaikiu þmonës eina á „molus“ (prekybos centrus), sëdi prie 

televizoriaus – kartais kartu pasëdëti pasikvieèia kà nors á sveèius. Oi, 

vos nepamirðau – jie loðia kazino J, o lietuviai daþniausiai pragërinëja 

per savaitæ sunkiai uþdirbtus pinigëlius L. 

Vykau á Amerikà viena, bet èia suradau savo ðeimà J (jau minëjau 

anksèiau – èia iðtekëjau, mano vyras – mano vienintelë ðeima èia, Amerikoje). 

Mûsø ðeima grynai lietuviðka J (að pati esu rusø kilmës J, bet 

gimiau ir uþaugau Lietuvoje). Savo vaikø dar neturiu, bet þinau, kad 

vaikai èia neblogai prisitaiko, ypaè dar visai maþyèiai, o16–20 metø jaunimas 

adaptuojasi tikrai sunkiai. 

Ar branginame lietuvybæ? O taip!!! Jau minëjau, kad mano vyras – 

lietuvis iki kaulø smegenø. J Kaip pavyksta? Esame labai susijæ su lietuviø 

bendruomene, dauguma draugø lietuviai, namie lietuviðkai kalbame, 

valgome lietuviðkus patiekalus, klausomës lietuviðkos muzikos, 

skaitome lietuviðkus laikraðèius. Ið Lietuvos mums atsiunèia visko, ko 

ðirdelë uþsigeidþia. 

Pasiilgstu Lietuvoje likusiø artimøjø, labai!!! Su jais susiraðinëjame 

laiðkais, elektroniniu paðtu, pasiskambiname (su mamyte, labai jà myliu, 

– daþniau, su kitais – kiek reèiau dël laiko skirtumo ir kitø prieþasèiø. 

295

Kai tik galime – vaþiuojame namo!!! Stengiame savuosius palaikyti finansiðkai, 

visada ðirdimi esame su jais, vis galvojame, kad tikriausiai jau 

greitai sugráðime J. 

Yra dvi Amerikos lietuviø kategorijos: 1) tie, kurie labai nori bendrauti 

su kitais lietuviais (ir tai daro); 2) tie, kurie jokiø lietuviø net ið tolo 

matyti nenori ir atsiriboja. 

Dalyvaujame lietuviø veikloje (nesinori girtis, bet gan aktyviai). 

Kada gráðime, – sunkus klausimas. Yra tokia rusø patarlë „i choèetsa, 

i kolitsa“ („ir norisi, ir badosi“). Labai sunku mesti viskà ir VËL pradëti 

nuo nulio (o juk në vienas nejaunëjame). Bet norëèiau, kad mano bûsimi 

vaikai á mokyklà eitø jau Lietuvoje (uþ metø dvejø jau pagalvoèiau 

apie ðeimos padidëjimà J). 

296 

JAV 

Tikiuosi kada nors sugráþti 

Laurynas R. Misevièius, 35 metai, 

aukðtasis iðsilavinimas – investicinë 

bankininkystë, savamokslis þurnalistas, 

11,5 metø JAV 

JAV kaþkada buvo vadinama neribotø galimybiø ðalimi. Dabar èia 

ásikurti jau sunkiau, bet vis tiek nëra per daug sudëtinga. Palankiai þiûrima 

á emigrantus. Èia turbût geriausios sàlygos norintiems tiesiog uþsidirbti, 

jeigu jie pusëtinai moka anglø kalbà ir nebijo ilgø darbo valandø. 

Èia saugu, neribotos galimybës keliauti, geros sàlygos pradëti verslà, ávairià 

veiklà, kurti. Þmonës bendrauja labai pavirðutiniðkai. Mano akimis 

þiûrint, èia nëra tikros demokratijos. Linksminamasi daþniausiai nykiai, 

be jokios ugnelës ar iðmonës – dauguma tiesiog þiûri televizoriø. Jeigu 

prasikaltai, nors ir visai neþymiai, ir sulaikë policija (areðtavo) – áraðas 

liks visam gyvenimui. Tai gali stipriai „atsirûgti“, kai pretenduosi á gerai 

mokamà darbà ar praðysi kokios nors licencijos. Be to, reikia áprasti „auginti“ 

savo kredito istorijà, t. y. nuo pat pradþiø reikia tvarkingai mokëti 

mokesèius, apmokëti visas sàskaitas ir kt. Atrodo, kad niekas to netikrina, 

bet sistema tikrai veikia ir atsisuks prieð kiekvienà jos nesilaikantá

JAV 

paèiu nepatogiausiu metu. Fiziniø pavojø èia daug maþiau nei Lietuvoje 

ar Rytø Europoje, èia ramiau. 

Pirmà kartà iðvykau mokytis, gavau stipendijà (siekiau verslo vadybos 

magistro laipsnio). Vëliau, baigæs mokslus, nutariau padirbëti, ákûriau 

savo firmà ir „ásisukau“ á kapitalistiná velnio ratà. Dabar sunku iðtrûkti, 

bet tikiuosi vis vien kada nors sugráþti. 

Tuo metu JAV buvo sudarytos labai geros sàlygos mokytis. Dvejø 

metø magistrantûros studijos në cento nekainavo. Sunkiausia buvo pritapti 

prie amerikietiðko gyvenimo bûdo. Iki ðios dienos (prabëgus daugiau 

kaip 11 metukø J) dar nepritapau. Labiausiai padëjo vietinë lietuviø 

bendruomenë ir iðeiviai ið Rusijos, taip pat tai, kad prieð iðvykdamas 

neblogai mokëjau anglø kalbà. 

Dirbu finansø analitiku stambaus investicinio banko operacijø skyriuje, 

taip pat þurnalistu. Ásidarbinau per ádarbinimo agentûrà, jos èia 

labai populiarios. Pagrindiniame darbe dirbu apie 45–50 valandø per 

savaitæ. Turiu visas socialines garantijas. Atlyginimas laikomas paslaptimi, 

todël galiu pasakyti tik tiek, kad jis didesnis nei vidutinis – pragyventi, 

ðeimai iðlaikyti uþtenka. Atlyginimai labai priklauso nuo regiono, 

pavyzdþiui, Kalifornijoje ir Rytø pakrantëje moka daug daugiau nei, sakysim, 

Vidurio Amerikoje ir juo labiau JAV pietuose. 

Iki ðiol emigrantai daþniausiai dirbdavo aukðtos kvalifikacijos ir iðsilavinimo 

nereikalaujanèius darbus, bet pastaruoju metu situacija keièiasi 

– vis daugiau kvalifikuotø specialistø. 

Santykiai tarp bendradarbiø gana ðalti – darbas ir lieka darbas. „Uþklasinës“ 

veiklos beveik nëra, beveik nebendraujama. Darbe ádomiausia 

tai, kad kasdien tenka ðnekëtis su ávairiø ðaliø ir valstijø þmonëmis. Beje, 

mûsø firma turi verslo santykiø ir su Lietuva (bet ne mano skyrius). 

Bjauriausia, kad turime iðsijuosæ dirbti prieð Kalëdas ar Naujuosius metus 

– bankininkai tuo metu yra labiausiai uþsiëmæ. 

Amerikieèiai apskritai neatrodo linkæ atvirai ir artimai bendrauti su 

maþai paþástamais þmonëmis, juo labiau uþsienieèiais. Reikia iðsikovoti 

jø pasitikëjimà, áeiti á jø „ratelá“ arba tiesiog atsisakyti daug ko uþsienietiðko 

– dauguma jø gerokai arogantiðki. Ið iðorës amerikieèiai atrodo paslaugûs 

ir geranoriðki, bet tokie jie bûna tik jei reikia padëti kitiems, nereikia 

ádëti daug pastangø ir jei tai nieko nekainuoja. Vis dëlto, manyèiau, 

dauguma jø yra ðalti. Á atvykëlius jie þiûri ávairiai, net, sakyèiau, 

297

palankiau nei daugelyje kitø ðaliø, juk visi jie, iðskyrus vietinius indënus, 

yra ið kur nors atvykæ – tai emigrantø sukurta ðalis. Amerikieèiai 

vertina atsakomybæ, lojalumà ir þodþio laikymàsi, vengia tokiø, kurie 

mëgsta meluoti, iðsisukinëti. Praradus pasitikëjimà, labai sunku já atgauti. 

Èia negalima papirkinëti policijos, gerti alkoholiniø gërimø vieðose vietose, 

pakelti prieð kà nors rankà. Juokai juokais, bet nesilaikydami tokiø, 

atrodytø, savaime suprantamø, ðioje visuomenëje priimtø taisykliø ir 

normø, mûsiðkiai neretai ákliûva ir rimtai prisidirba. Nepatartina maþai 

paþástamø þmoniø klausinëti apie ðeimà, asmeniná gyvenimà, finansus 

ir netgi politikà – amerikieèiai prie to nepratæ. Visur kalbama, þinoma, 

anglø kalba, daug kur – ispanø, dar prancûzø, lenkø, rusø, lietuviø (Èikagoje 

J) kalbomis, o vokieèiø – beveik ne. Bendrauju su lietuviais, rusais, 

nemaþai paþástu lenkø. 

Laisvalaikiu dauguma jaunimo eina á barus, taèiau man ten nyku, 

monotoniðka ir neádomu. Europietiðko stiliaus kaviniø ar klubø maþai. 

Sukûriau ðeimà jau atvykæs á JAV. Mano þmona taip pat ið Lietuvos, 

netgi ið Kauno J. Mûsø ðeima, galima sakyti, lietuviðka. Nors þmona yra 

etninë Lietuvos rusaitë, ji labai aktyviai ásitraukë á lietuviø bendruomenës 

veiklà. Saugoti lietuvybæ mums, þinoma, sekasi. Kasmet stengiuosi bent 

kartà gráþti á Lietuvà, kad nepamirðèiau natûralios lietuviø kalbos ir visø 

tradicijø. Su ðeima (tëvais) santykiai visiðkai nepakito. Palaikau ryðá internetu, 

bendraujame beveik kasdien, þinoma, draugai galbût ðiek tiek „atsisijojo“, 

giminës irgi – daugelis jø gyvena savo gyvenimà. Bet kai apsilankau 

Tëvynëje, susitinkame, jei galime, bendraujame elektroniniu paðtu. 

Domiuosi Lietuvos ávykiais, skaitau spaudà, susiraðinëju su daugeliu Tëvynëje 

likusiø paþástamø. Aktyviai dalyvauju uþjûrio lietuviø visuomeninëje 

veikloje, turiu daug pareigø. Mûsø regione (Rytø pakrantëje) santykiai 

tarp lietuviø tikrai neblogi. Kuo toliau, tuo geriau susiðnekame ir su 

vyresnës kartos iðeiviais. Bet vis gaunu nerimà kelianèios informacijos, 

kad kitur JAV visko bûna (pvz., Èikagoje mûsø tautieèiø daugiau, bet vienybës 

ten maþiau). Lietuviø veikla Amerikoje vyksta, net labai ávairi (þr. 

www.javlb.org, www.alietuvis.com). 

Gráðiu á Lietuvà galbût po 5–10 metø. Bendrauju su jau gráþusiais ir 

daþnai apie tai màstau. 

298 

JAV

JAV 

Amerikieèius geriausiai apibûdina 

vienas þodis – fake 

Justas J., 22 metai, nebaigtas aukðtasis 

mokslas, transporto inþinieriaus 

specialybë, 8 mënesiai JAV 

Paèià ðalá apibûdinèiau kaip tautø miðrainæ. Man patinka, kad þmonës 

èia malonûs (galbût tik fake, bet malonûs). Nepatinka 80 proc. juodþiø, 

o tiksliau jø elgesys (tikrai nesu rasistas, tiesiog dauguma jø daþnai elgiasi 

taip, tarsi bûtø atitrûkæ nuo civilizacijos – neturi jokio gëdos jausmo). 

Yra pavojus bûti deportuotam namo, o daugiau – viskas gerai. 

Po antro kurso iðvykau vasarai turëdamas J1 vizà uþsidirbti pinigø. 

JAV pasirinkau tiesiog todël, kad nelabai turëjau ið ko rinktis, be to, mano 

sesuo jau ten gyveno. Sunkiausia pradþioje buvo bendrauti jø kalba, 

persilauþti ir suprasti, kad að tai galiu. Daugiausia padëjo, þinoma, sesuo, 

jos draugai bei paþástami, sutikti lietuviai ir kiti rytø europieèiai. 

Teko bendrauti su bulgarais, ukrainieèiais ir kitais atvykëliais ið ávairiø 

Europos kampø, na, ir, þinoma, su amerikieèiais. 

Dirbau mechaniku, padavëjo padëjëju. Dabar jau kurá laikà dirbu 

statybose (darau vidaus apdailà). Dirbu vyriðkà darbà. Kolegos nenuobodûs, 

geri, padeda. Kol kas viskas tik gerai. Darbo gaunu per draugus, 

su kuriais susipaþinau èia atvykæs. Dirbu daþniausiai 60 val. per savaitæ, 

socialiai apsaugotas nesijauèiu, nes neturiu sveikatos draudimo, bet draudimà 

nuo nelaimingø atsitikimø darbo metu turiu. Atlyginimas kaip ir 

visur – daþniausiai ið pradþiø moka 8–9 baksus/val. Savo uþdarbio nekonkretizuosiu. 

Viskas priklauso nuo tavæs paties, nuo to, kaip dirbi. 

Lietuviams mokama tiek pat kaip ir kitiems. 

Populiariausi emigrantø darbai: restoranuose, vieðbuèiuose, biuruose 

– merginoms; autoservisuose, statybose, restoranuose, biuruose 

arba savas verslas – vaikinams. Jei tik abi pusës nusiteikusios deramai, 

geranoriðkai, tai viskas darbe OK, bet bûna daug nesusipratimø, deja. 

Amerikieèius geriausiai apibûdina vienas þodis: fake (veidmainiai, 

apsimetëliai, netikros ðypsenos ir pan.). Dauguma jø kartais atrodo tokie, 

kad uþ dolerá ir motinà parduotø. Na, ne taip jau viskas blogai, bet 

èia tokiø þmoniø daug, negali pasitikëti. 

299

Á emigrantus, sakyèiau, jie normaliai reaguoja, kaip sakiau, Amerika 

– tautø miðrainë. Kiekvienas èia kaþkada buvo naujokas (ar bent jau 

jø protëviai). Èia jokiais bûdais negalima sakyti þodþio NIGER, nes gali 

daug bëdø prisivirti. (Atlantoje 60 proc. visø gyventojø yra juodþiai.) 

Kalbos: 1) anglø, 2) ispanø, 3) „the 3rd language“ (ðitaip vietiniai amerikonai 

juokauja apie juodþiø nesuprantamà ðnekà). 

Laisvalaikiu populiariausia rengti PARTY: sukvieèiami draugai, o paskui 

tralialia. Susigalvojama ir daugiau atrakcijø: plaukimas valtimis kalnø 

upëmis, kateriu paraiþyt po eþerà, vandens motociklai, slidinëjimas kitoje 

valstijoje. Atlantoje organizuojami lietuviø susitikimai. Susitikæ su draugais 

aplanko koká auto-show ar kità renginá, eina á klubus ir t. t. 

Atvykau èia vienas. Atlantoje gyvena tik sesuo. Að pats stengiuos 

iðlaikyt lietuvybæ savyje. Su likusiais Lietuvoje susiraðinëjam, paskambinu. 

Nenoriu, kad santykiai nutrûktø, nors kartais labai nëra laiko. 

Santykiai tarp lietuviø JAV ávairûs, o Atlantoje visi lietuviai gan 

draugiðki. Yra Atlantoje lietuviø. Vyksta renginiø. Kai tik galiu, bûtinai 

dalyvauju. 

Ketinu gráþti, tik kada neþinau. Nenoriu likusio gyvenimo praleisti 

svetimoje ðalyje. Nesu didelis patriotas, bet Lietuvoje viskas atrodo paprasèiau. 

300 

JAV 

Amerikieèiams labai svarbi ðeima 

Vaida Meizys (Meizienë), 33 metai, 

medicinos sesuo-slaugë („su aukðtuoju“), 

12 metø JAV 

JAV þavi gamtos ir kultûrø ávairove. Ðalyje aukðto lygio ekonomika 

ir lygios moterø, vyrø ir maþumø teisës. Labiausiai man èia patinka labdaringi, 

uþjauèiantys þmonës, finansinë laisvë, darbø pasirinkimas, ðalies 

kultûrinë ávairovë ir gamtos ðedevrai. Labiausiai nepatinka viduriniø 

mokyklø mokymo sistema. Vaikai per ilgai sëdi mokyklose, mokydamiesi 

6 valandas per dienà, jie turi tik 45 minuèiø pertraukà. Per daug 

spaudþiami mokytis jaunesnieji mokiniai, o abiturientai – per maþai. Në-

JAV 

ra viduriniø meno ar muzikos mokyklø. Rimèiau muzikos ar meno reikia 

mokyti privaèiai. 

Ðeimose bendraujama ne taip artimai kaip Lietuvoje. Amerika – didelë, 

daug kas turi kraustytis á kitas valstijas, kad gautø geresná darbà. 

Moèiutës ir seneliai mato savo ðeimà tik per didþiàsias ðventes. 

Didþiausias pavojus – netekti sveikatos. Jei þmogus suserga chroniðka 

liga, jo finansinë padëtis labai pasikeièia, nes gydymas brangus. 

Iðtekëjau uþ Amerikos lietuvio. Gyvenimo pradþia buvo sunki finansiðkai, 

nes vien mano atvaþiavimas á JAV daug kainavo (skambuèiai 

á Lietuvà, dokumentø tvarkymas, vestuvës, nedirbau iðtisus metus, kol 

patvirtino diplomà, gavau licencijà, iðmokau kalbà). 

Sunkiausia buvo priprasti prie JAV þmoniø gyvenimo bûdo. Man 

atrodo, jie labiau susikaustæ nei mes. Visur atsipraðinëja uþ menkiausià 

smulkmenà. Jei eidamas netyèia á kà nors atsitrenki, pas mus Lietuvoje 

niekas dëmesio nekreipia, o èia labai atsipraðinëja. Uþ kiekvienà dovanà 

asmeniðkai padëkoji, o paskui dar siunti laiðkà su padëka. Jei nenusiunti, 

ásiþeidþia. Tokios smulkmenos, kurios apibûdina JAV þmoniø kultûrà, 

buvo man svetimos. Dël to ne kartà buvau apðnekëta Amerikos lietuviø. 

Patys amerikieèiai daug paprastesni. Vyras labiausiai padëjo prisitaikyti 

prie JAV kultûrinio gyvenimo, aiðkino darbo etiketà. Surasti nauji draugai 

(dauguma ið Lietuvos) padëjo ákurti maþà lietuviø bendruomenæ didelëje 

ðalyje. Bendraudama su lietuviais maþiau pasiilgdavau Lietuvos. 

Etnografinë grupë „Jorë“ taip pat malðino Tëvynës ilgesá. 

Dirbu kvalifikuota slauge („su aukðtuoju“) ligoninëse. Darbà lengvai 

radau gavusi medicinos sesers licencijà, iðlaikiusi egzaminà. Manæs 

tiesiog ieðkojo darbdaviai. Prieð gimstant dukrai (prieð 7 metus), 

dirbau visu etatu 36 valandas. (Slaugës dirba 3 dienas po 12 valandø – 

tai jau visas etatas, o virðvalandþiai pradedami skaièiuoti iðdirbus 40 valandø 

per savaitæ.) Dabar dirbu 24 val. per savaitæ (dvi dienas po 12 valandø). 

Jauèiuosi socialiai saugi. Atlyginimà moka valandiná, 29–40 doleriø 

uþ valandà. Man moka kas savaitæ, ið algos iðskaièiuoja 30% mokesèiø. 

Jei pradedanti slaugë gauna draudimà, ji uþdirba apie 22 dolerius 

uþ valandà (reikia dirbti visu etatu). Patirties turinti slaugë gauna 26– 

30 doleriø uþ valandà. Að dirbu pagal kontraktà, neimu draudimo (uþ 

draudimà mokame savarankiðkai), todël gaunu nuo 29 iki 40 doleriø 

uþ valandà. 

301

Emigrantai daþniausiai kiek padirba firmose, o paskui steigia savas. 

Keli mano paþástami turi savo namø kraustymo, namø valymo, langø 

dëjimo, statybos firmas. Mano tëtis, atvaþiavæs su þalia kortele prieð 5 

metus, ásidarbino elektriku mechaniku nemaþoje firmoje. Visi lietuviai, 

kuriuos paþástu Vaðingtono apylinkëse, dirba kvalifikuotus darbus arba 

yra ásteigæ savo firmas. Santykiai su darbdaviais ir kolegomis profesiniai, 

riboti. Daktarø ir seseliø santykiai tik profesiniai, jokiø romanø per 

8 darbo metus nemaèiau. Slaugës kartais suorganizuoja iðvykø po darbo, 

bet tai bûna labai retai, visi daugiausia uþsiëmæ savo ðeimos reikalais. 

Po darbo daugiau bendrauja jauni, nevedæ þmonës. 

Dirbu su labai sunkiais ligoniais. Man patinka jiems padëti, rasti 

vieno ar kito negalavimo prieþastis ir juos gydyti. Nepatinka kai kuriø 

slaugiø padëjëjø poþiûris á savo darbà (tinginiavimas). Tai sunkina mano 

darbà, o ir pacientas nukenèia. Nepatinka, kad vis daugiau popierizmo, 

atsakomybës. 

JAV gyvena labai skirtingi þmonës, atvykæ ið ávairiø ðaliø. Pastebëjau, 

kad geriausiai sutaria ir mezga savotiðkus draugystës ryðius þmonës, 

atvykæ ið tos paèios ðalies ar kultûrinës aplinkos. Japonai bendrauja 

su azijieèiais, europieèiai – su europieèiais, meksikieèiai – su meksikieèiais 

ir taip toliau. Patys amerikieèiai yra labai ðilti ir visada padës, jei 

reikës. Þmoniø temperamentas vëlgi priklauso nuo jø tautybës. Meksikieèiai, 

negrai, ispanai yra labai emocingi, skandinavai ðalti. Á atvykëlius 

þiûrima ávairiai. Kol kas að buvau tik giriama. Gal dël to, kad gerai 

kalbu angliðkai, turiu profesijà ir t. t. Èia nemëgsta negrø ir meksikieèiø. 

Meksikieèiai þinomi kaip apsileidæ, nekalbantys angliðkai tinginiai. 

Negrai – juodþiai jau keièia savo ávaizdá stodami á universitetus, bet jø 

moterys per daug garsiai kalba ir per daug emocingos, storos ir vulgarios. 

Aiðku, ne visos, bet toks jø ávaizdis. Be to, labai daug juodþiø naudojasi 

sistema, t. y. nedirba ir gauna paðalpas uþ vaikus, kuriuos „pasidaro“ 

daugiapartneriaudami. Amerikieèiai vertina darbðtø, labdaringà, 

„aukðtai sëdintá“ þmogø. Negalima vieðai muðti vaikø, palikti jø 

vienø namie. Áprasta uþ viskà dëkoti, mokyklose labdariauti, padëti 

mokytojoms. Þmonës net á ligonines ateina pabendrauti su ligoniais. 

(Daþniausiai tai daro pensininkai.) 

Kokiomis kalbomis galima susikalbëti? Tai priklauso nuo to, kur 

gyveni. Visi kalba angliðkai, yra daug ispanø, tad kalbantys ispaniðkai 

302 

JAV

JAV 

su jais susikalbëtø. Baltimorës apylinkëse gyvena rusø, þydø, kai kuriose 

parduotuvëse galima susikalbëti rusiðkai. 

Að pati turiu paþástamø tik ið Lietuvos. Dirbu su filipinietëmis, bet 

po darbo nebendrauju. Anksèiau dirbau su ruse sekretore, su ja eidavome 

á kavines, bet dabar mûsø ryðys nutrûko. 

Þmonës èia linksminasi baruose, klubuose. Jei rengiami baliai, visada 

bus alaus ir stipriø gërimø. Ðeimos linksminasi teminiuose parkuose, 

tokiuose kaip „lunaparkai“. Mes daþnai vykstame á Disnëjaus parkus, 

kuriuos apþiûrëti vienos dienos neuþtenka. Populiaru iðkylauti 

pajûryje. Yra pajûrio parkø, skirtø palapinëms pasistatyti. Þmonës gali 

vakare lauþà kûrenti prie vandens. Mes vaþiuojame á toká parkà bent 

kartà per metus. Ten gyvena laukiniai arkliai. Þiemà populiaru slidinëti. 

Amerikieèiams labai svarbi ðeima. Mes irgi stengiamës kur nors iðvaþiuoti 

visi kartu. Jei vyras negali ilgai atostogauti (dël darbo), tai bent 

dalá atostogø praleidþia su ðeima. Darbuotojai siunèiami á komandiruotes 

daþniausiai su vyru ar þmona. Mûsø dukra gimë Amerikoje. Lietuvoje 

ji jauèiasi labai gerai, kai nuvaþiuojame. Mûsø ðeimai labai svarbu 

iðlaikyti lietuvybæ. Su artimiausiais tëvo giminëmis nebendraujame dël 

asmeniniø prieþasèiø. Labai gerai sutariame su visais kitais iðtikimais 

draugais ir giminëmis, kurie netingi raðyti laiðkø ar turi internetà. Kiekvienà 

vasarà vaþiuojame á Lietuvà. 

Amerikos lietuviø santykiai kaip ir Lietuvoje – ne visi sutaria. Vyksta 

lietuviø bendruomenës veikla Vaðingtono apylinkëse, veikia ðeðtadieninë 

lituanistinë mokykla. Að esu viena ið mokytojø. Ketinu gráþti pagyventi 

Lietuvoje nors 5 metus, jei tik pavyks verslas. Slaugës profesija 

mano ðeimos Lietuvoje neiðlaikytø, tik Amerikoje. 

303

304 

JAV 

Padëjo mano paties valia ir ryþtas 

Vytautas Skapcevièius, 27 metai, 

finansø specialistas, 3 metai JAV 

JAV – tai ðalis, kur turi sàþiningai dirbti ir darbas tikrai duos rezultatø. 

Èia pajunti, kad viskas nuo tavæs paties priklauso. 

Kadangi mano mama gyveno JAV, gavau þalià kortelæ. Norëjosi 

iðmëginti jëgas, todël ir iðvykau á JAV. Tik atvykus sunkiausia buvo kalbëti 

ir susirasti draugø. Taèiau padëjo mano paties valia ir ryþtas. 

Darbà man rekomendavo tolimi paþástami. Reikëjo atlikti daugybæ 

testø, bet galiausiai ásitvirtinau. Negalëjau sau leisti patirti nesëkmæ, todël 

labai stengiausi. Dabar dirbu finansø patarëju ir draudimo brokeriu. Kadangi 

turiu savo verslà, dirbti tenka daugiau nei 50 valandø per savaitæ. 

Mano atlyginimas yra apie 60 000 per metus (vidutinis atlyginimas uþ panaðaus 

pobûdþio darbà ðalyje yra apie 40 000). Dabar jau kaupiu pensijai, 

turiu visus socialinius bei sveikatos draudimus. Kadangi pats dirbu ðioje 

srityje, ðvieèiu ir kitus lietuvius, rengiu jiems seminarus. Ádomiausia mano 

darbe tai, kad kiekvienà dienà iðmoksti kà nors nauja, jauti, kad nestovi 

vietoj, padedi þmonëms. Bjauru buvo tik pradþioj, o dabar viskas tik 

geryn. Santykiai su kolegomis daþniausiai ðilti, nors bûna visaip. 

Laisvalaiká leidþiu baruose, lankau parodas, iðkylauju prie Mièigano 

eþero, keliauju po JAV. Palaikau labai gerus santykius su kitais lietuviais, 

dalyvauju Pasaulio lietuviø centro veikloje. Dar bendrauju su italais 

ir rusais. Atvykëliai JAV daugiausia priþiûri vaikus ar vairuoja „trokus“. 

Vietiniai á imigrantus þiûri palankiai, nes JAV visuomenë ið tokiø 

atvykusiø sudaryta. Bet mes visada ir liksim atvykëliai. 

Pagrindinës kalbos ðalyje – anglø ir ispanø. Patys amerikieèiai labai 

linkæ bendrauti, taèiau emocijø nerodo. Jie labai vertina, kad mes kalbam 

keliom kalbom, kad nebijojom atvykt ið toli, vertina mûsø, lietuviø, darbðtumà 

ir kokybiðkà darbà. Ðioje ðalyje jokiu bûdu negalima vairuoti iðgërus. 

O pagrindinis galimas pavojus – bûti apgautam paèiø lietuviø. Pavyzdþiui, 

imant paskolà bûstui, gali bûti priþadëta viena, o gausi kita. 

Sunku þinant, kad Lietuva toli, kad ne taip daþnai ten nuvaþiuosi, 

ilgiesi draugø, ðeimos. Su likusiais Tëvynëje artimaisiais bendrauju internetu. 

Á Lietuvà gráþtu atostogø.

Vis dëlto mes esame lietuviai 

Arvydas Bagdonas, 26 metai, 

ekonomistas, 1,5 metø JAV 

JAV 

JAV – savita ðalis. Tam, kas susijæ su bendravimu, kultûra, priekaiðtø 

nëra. Bet vis dëlto mes esame emigrantai ir kartais, pvz., ieðkant 

geresniø darbø, tai net labai jauèiasi. Daugelis sako, jog amerikieèiø ðypsenos 

dirbtinës – nesutikèiau. Pagalbos visuomet ið jø sulauksi. Bet reikia 

ir paèiam stengtis bûti dëmesingam, kultûringam. Nors kiek ir mums 

reikia derintis prie jø, nes mes atvykome á jø ðalá. Savo tautiðkumà, individualumà 

taip pat turime iðlaikyti. Kai kuriose valstijose, miestuose yra 

lietuviø bendruomeniø, kuriø veikla labai aktyvi ir ávairi, todël nereikia 

nuleisti rankø ir paèiam stengtis joje aktyviai dalyvauti. Kaip þmogui 

seksis, priklauso nuo jo paties pastangø. 

Að labai dþiaugiuosi turëdamas galimybæ pabendrauti su ávairiø 

tautybiø þmonëmis. Kuo að nepatenkintas? Tuo, kad viskas mokama! 

Net per brangiai! Viskas, deja, atsiremia á pinigus! 

Pavojai priklauso nuo to, kur gyveni. Amerika tokia didelë, kad 

kiekvienas miestas ar valstija saugumo atþvilgiu skiriasi. Bet pagrindinis 

pavojus, mano nuomone, – nutautëti, nes kai kurie tëvai tiesiog leidþia 

savo vaikams pamirðti lietuviø kalbà. Ðeimose kalba angliðkai, neleidþia 

vaikø á lietuviðkas mokyklas, o ir patys stengiasi kuo greièiau tapti amerikieèiais. 

Vis dëlto mes esame lietuviai. 

Atvykau èia studijuoti, pasisemti patirties, geriau iðmokti anglø kalbà. 

Maniau, kad á Europà visada spësiu nuvykti. O èia pasitaikë proga ir 

kodël gi nepabandþius? 

Sunkiausia buvo galbût tai, kad atvykau vienas. Buvau buvæs Amerikoje 

prieð 3 metus, tad þinojau, kur vykstu. Tiesiog sunkiausia buvo 

vienam, be ðeimos. Visi artimieji, draugai liko Lietuvoje. Aiðku, ilgainiui 

ir èia susirandi paþástamø, draugø. Nepaþástami þmonës labai daug padëjo. 

Uþ tai jiems – labai aèiû! Ðiuo metu jie man kaip antroji ðeima. 

Esu istorijos mokytojas vienoje lituanistinëje mokykloje, dar dirbu 

gamykloje prekiø kokybës inspektoriumi. Darbo ieðkojau pats: neðiau, 

siunèiau savo CV, dalyvavau pokalbiuose ir po kurio laiko paskambino. 

Dirbu 40 valandø per savaitæ. 

305

Sveikatos draudimas Amerikoje yra vienas svarbiausiø ir aktualiausiø. 

Todël ieðkant darbo reikëtø atsiþvelgti ne tik á atlyginimà, bet ir á tai, 

kokias socialines garantijas siûlo darbdaviai. Turbût þinote, kad gydymas 

Amerikoje labai brangus, todël radus darbà, kur siûlo draudimà ir 

maþesná nei kitur atlyginimà, vertëtø apie já pamàstyti. Jei ámonë priklauso 

unijai (profsàjungai), – tai dar vienas pliusas – tavæs taip paprastai 

ið darbo neatleis. Atëjus kalbëtis dël darbo reikia nebijoti iðsiklausinëti, 

kà siûlo darbdavys, kokios perspektyvos. Nes, pavyzdþiui, draudimà 

duoda tik po 3 ar 6 mënesiø (þiûrint, kokia ámonë). Todël reikia iðdirbti 

tam tikrà laikà. Pradþiai (1 ar 2 mënesiams) galima apsidrausti ir 

iðvykstant ið Lietuvos, taip bus paèiam ramiau, kol rasi darbà ir pan. 

Galiu pasakyti, kad pradþioje gavau minimalø atlyginimà – tokia 

bûna daugelio pradþia. 

Gyvenu tarp lietuviø, tad su jais daugiausia bendrauju. Visi mano 

paþástami dirba arba valymo darbus, arba statybose. Imigrantai apskritai 

daþniausiai ásidarbina statybose, priþiûri senelius ar ligonius, valo namus 

arba vairuoja automobilius (limuzinus, taksi). 

Mano darbo kolektyvas labai geras, mûsø santykiai puikûs. Labai 

geri þmonës, mane ðiltai priëmë, su visais gerai sutariu. Bet, kiek teko 

girdëti, yra buvæ visko, kaip ir visur. Aiðku, darbuotojo ir darbdavio santykiai 

èia visai kitokie nei Lietuvoje. Daugeliui Lietuvos verslininkø dar 

reikëtø to pasimokyti. 

Amerikieèiai linkæ bendrauti, bent jau ten, kur að gyvenu. Aiðku, 

apie visus negaliu kalbëti. Emocijas jie moka reikðti – uþtenka paþiûrëti 

jø þaidimus, bet kartais pamatai, kad tas jø dþiaugsmas netikras ir ne ið 

ðirdies. 

Atvykëliams ið pradþiø reikia uþsitarnauti pagarbà, gerà vardà – 

tuomet lengviau su visais bendrauti. Aiðku, yra tekæ ir paèiam girdëti – 

ne jûsø kraðtas, jûs tik atvykëliai. 

Labiausiai èia branginamas atvirumas. Pagrindiniai dalykai, kuriuos 

reikia atvykus á Amerikà iðnagrinëti – tai ástatymai. Kiekvienoje valstijoje 

yra savø ástatymø, todël kartais reikia elgtis atsargiai. Kas nors mums 

gali atrodyti galima, o èia uþ tai gali bûti nubaustas. 

Be anglø kalbos, antroji kalba yra ispanø. Kiek þinau, maþai amerikieèiø 

mokosi kitø kalbø, daugeliui jø atrodo, jog Amerika – visas pasaulis. 

306 

JAV

JAV 

Kadangi Amerikoje atstumai yra dideli, tai kur nors nuvykti ir kà 

nors pamatyti reikia turëti nemaþai laiko ir pinigø. Todël turbût pagrindinis 

amerikieèiø laisvalaikio leidimo bûdas – apsipirkinëjimas. Perka 

viskà be proto, o paskui gràþina. 

Iðvykau vienas, brolis ir tëvai liko Lietuvoje. Stengiuosi palaikyti 

kuo glaudesnius ryðius. Skambinu á Lietuvà arba laiðkus raðau. 

Lietuviø yra visokiø, kaip ir kiekvienoje valstybëje savø gyventojø. 

Kur að gyvenu, labai intensyvi lietuviðka veikla. Ðiuo metu veikia 6 

lietuviðkos ðeðtadieninës mokyklëlës, baþnyèios, muziejus, restoranai, 

parduotuvës. Lietuviðkø maisto produktø galima nusipirkti lenkø ir amerikieèiø 

parduotuvëse. 

Planuoju dar 4–5 metus pabûti èia, o paskui þiûrësiu. Vis dëlto ateitá 

sieju su Lietuva. 

Atvykus á kità ðalá, svarbiausia nebijoti sunkumø, kuriø pradþioje 

bus. Visiems sunku. Gal kam ir lengviau – bet ið pradþiø visi susiduriame 

su vienokiais ar kitokiais sunkumais (dël kalbos, dël bendravimo ar 

kt.). Todël svarbiausia nusiteikti ir þinoti, kad ne viskas lengvai pasiekiama 

ar gaunama. To gërio, kaip kaþkas yra sakæs, kad iðlipus ið lëktuvo 

iðkart pasitinka, – nëra ir nebus. Gërá mes susikuriame patys. 

Daugelis klysta sakydami, jog mûsø diplomai yra nieko verti. Ið 

tiesø ir að taip maniau. Bet savo diplomus galima ávertinti. Pavyzdþiui, 

Amerikoje tai atlieka privaèios ámonës, pelno nesiekianèios organizacijos. 

Prieð pateikiant diplomà ávertinti, reikia þinoti, kokio diplomo ávertinimo 

reikia – dël tolesniø studijø ar dël darbo. Tokie ávertinimai skirtingai 

kainuoja ir reikia pateikti tam tikrus dokumentus ið Lietuvos. Daugiau 

informacijos apie tai galima rasti internete (www.ece.org). 

Keli bendri patarimai, kuriuos jau turbût visi þino, daugelis juos 

kartoja, bet kartais jie pamirðtami: ruoðiantis iðvykti á kità ðalá, labai svarbu 

ið anksto pasidomëti ta ðalimi, miestu ir pan.; rekomenduoju apsidrausti 

dar prieð iðvykstant ið Lietuvos, bent mënesiui; reikëtø pasidaryti 

visø dokumentø kopijas ne tik sau, bet ir palikti Lietuvoje artimiesiems. 

Daugiau informacijos apie Ispanijà, Anglijà, Amerikà galima rasti 

ávairiuose diskusijø puslapiuose. Populiariausias ir, mano manymu, vienas 

ið geriausiø – www.lietuvauzsienyje.com. Aiðku, reikia atsiminti, jog 

kiekvieno nuomonë yra individuali, reikia mokëti atsirinkti, kas svarbu. 

Að pats ðiame tinklalapyje radau sau naudingos ir svarbios informacijos. 

307

308

NORVEGIJA 

Norvegija; Norvegijos Karalystë 

Norge; Kongeriket Norge 

Sostinë Oslas 




Piniginis vienetas Norvegijos krona (NOK) 

Sëdi ant suolelio du þmonës: 

J 

vienas girtas, kitas irgi norvegas. 

309

310


NORVEGIJA 

VIZA 

Lietuva ir Norvegija yra pasiraðiusios bevizio reþimo sutartá, todël 

vykstantiems á Norvegijà Lietuvos pilieèiams vizos nereikia. Taèiau jei ketinate 

Norvegijos Karalystëje gyventi ilgiau nei 90 dienø per 6 mënesius, 

privalote gauti leidimà laikinai gyventi ðioje ðalyje. Tam, kad já gautumëte, 

turite susirasti darbà arba ástoti mokytis. 


Atvykæ á Norvegijà, per tris mënesius kreipkitës á savo gyvenamosios 

vietos policijos poskyrá ir pateikite praðymà iðduoti leidimà èia gyventi. 

Su savimi turëkite pasà arba asmens tapatybës kortelæ bei darbdavio 

patvirtinimà. Jei jûsø darbo sutartis bus trumpesnë nei 1 metams, 

leidimas gyventi jums bus iðduotas tik darbo laikotarpiui. Jei sutartyje 

darbo terminai nenustatyti, leidimas gyventi jums bus suteiktas 5 metams 

ir vëliau galës bûti pratæstas. 

Jei gyvenate Osle, praðymà dël leidimo gyventi Norvegijoje turëtumëte 

pateikti: 

Gr¸nland politistasjon 

Gr¸nlandsleiret 44 

N-0190 Oslo 

Tel. (+47) 226 69 050 

INFORMACIJA APIE LEIDIMÀ GYVENTI 

Norvegijos imigracijos direktoratas (Utlendingsdirektoratet, UDI) 

teikia visà informacijà apie leidimus gyventi ðioje ðalyje. Jo adresas: 

Utlendingsdirektoratet 

P.O. Box 8108 Dep. 

N-0032 Oslo 

Internete (www.udi.no) pateikiama informacija apie laikinàjá leidimà 

gyventi Norvegijoje keliomis kalbomis, tarp jø ir lietuviðkai. 

Galite kreiptis á Norvegijos imigracijos direktorato Imigracijos informacijos 

tarnybà (Opplysningstjenesten, OTS) adresu: 

Hausmannsgate 21 

N-0182 Oslo 

311

Tel. (+47) 233 51 600 

(darbo laikas 9.00–14.30) 

El. paðtas ots@udi.no 

Papildomos informacijos galite gauti susisiekæ su Norvegijos ambasada 

Lietuvoje. 

ASMENS NUMERIS 

Jûs turite uþsiregistruoti centriniame Norvegijos nacionalinio registro 

(folkeregisteret) skyriuje arba vietiniame Mokesèiø inspekcijos skyriuje. 

Tuomet jums bus suteiktas 11 skaitmenø asmens numeris (ID – personnummer 

/ f¸dselsnummer). Ðio numerio reikia norint gauti mokesèiø 

kortelæ, taip pat norint atsidaryti sàskaità Norvegijos banke. Jei planuojate 

vieðëti Norvegijoje tik laikinai, vietoj ðio numerio jums gali bûti iðduotas 

laikinasis numeris (D – dummy number). 

Mokesèiø inspekcijos skyriø adresus rasite interneto tinklalapyje 

app.norway.no/styresmakter/liste.asp. 

312 

NORVEGIJA 

Centrinis Norvegijos nacionalinio registro skyrius: 

Sentralkontoret for folkeregistrering 

Korespondencijai: 

Postboks 6300 Etterstad 

0603 Oslo 

Vizitams: 

Fredrik Selmersvei 4 

Oslo 

Tel. (+47) 220 77 000 

Faks. (+47) 220 73 925 

El. paðtas skattedirektoratet@skatteetaten.no 

Interneto svetainë www.skatteetaten.no (þr. skyrelá International) 

DARBAS 

REIKALAVIMAI NORINTIEMS LEGALIAI ÁSIDARBINTI NORVEGIJOJE 

Norintys ásidarbinti Norvegijoje naujøjø ES ðaliø gyventojai privalo 

gauti leidimà laikinai gyventi ðioje ðalyje. Norvegija taiko pereinamojo 

laikotarpio taisykles, pagal kurias Lietuvos Respublikos pilieèiai 

turi teisæ:

NORVEGIJA 

· be leidimo gyventi Norvegijoje tris mënesius arba ðeðis mënesius, 

jei tuo metu ieðko darbo; 

· dël leidimo gyventi Norvegijoje kreiptis ne tik á Norvegijos ambasadà 

Vilniuje, bet ir asmeniðkai á policijos poskyrá Norvegijoje; 

· dirbti bet kokio pobûdþio darbà; 

· vienu metu dirbti pas keletà darbdaviø; 

· pratæsti leidimà neiðvykdami ið ðalies. 

Dëmesio! Besikreipiantiems dël darbo leidimø Au-pair, dirbantiems 

sveèiams, praktikantams bei specialistams pereinamojo laikotarpio taisyklës 

netaikomos, – jiems ir toliau galioja treèiøjø ðaliø taisyklës. Tai 

reiðkia, kad dël leidimo dirbti jie turi kreiptis á Norvegijos ambasadà Vilniuje 

ir sulaukti jo Lietuvoje. Jie taip pat turi sumokëti 800 NOK mokestá 

(mokestis mokamas ambasadoje litais pagal tos dienos lito ir Norvegijos 

kronos kursà – apie 333 Lt). 

Norëdami pradëti savo verslà, per 7 dienas po atvykimo turite kreiptis 

á vietos policijos poskyrá. 



Norvegijoje dauguma darbo vietø skelbiamos internete. Jei nusprendëte 

ieðkoti darbo internete, uþsukite á: 

· skelbimø tinklalapá www.finn.no, 

· Norvegijos darbo birþos tinklalapá www.aetat.no, 

· EURES tarnybos tinklalapá europa.eu.int/eures. 

NORVEGIJOS DARBO BIRÞA (AETAT) 

Norvegijos valstybinë ádarbinimo tarnyba vadinama Aetat. Ðios 

tarnybos Ádarbinimo centruose skelbiami darbo vietø sàraðai, galima nemokamai 

naudotis kompiuteriais, internetu, telefonu, faksu ir kopijavimo 

aparatais. Aetat galite uþsiregistruoti kaip darbo ieðkantis asmuo. 

Aetat aptarnavimo centras (Aetat Servicesenter, ASS) telefonu suteiks 

jums informacijos apie darbo vietas. Bûtø gerai, kad prieð skambindami 

ASS nuspræstumëte, kur ir koká darbà Norvegijoje norëtumëte dirbti. 

Galite kreiptis: 

313

314 

NORVEGIJA 

Aetat Servicesenter (ASS) 

Tel. (+47) 800 33 166 

(pirm.–penkt. 08.00–18.00) 


Ieðkodami darbo Norvegijoje, galite uþsiregistruoti privaèiose trumpalaikio 

ir ilgalaikio ádarbinimo agentûrose. Jas rasite tinklalapyje 

www.gulesider.no (ieðkokite skyriuje vikarbyrå). 


Ieðkodami darbo susisiekite su bendrovëmis tiesiogiai. Daþnai bendroviø 

interneto svetainëse bûna laisvø darbo vietø skelbimø skiltis. Be 

to, jûs galite patys kreiptis ir nusiøsti savo gyvenimo apraðymà, praðymà 

priimti á darbà bei rekomendacijas paprastu ar elektroniniu paðtu. 








Norvegijà. 

· EURES patarëjø Lietuvoje rasite didþiøjø Lietuvos miestø Darbo birþos 

skyriuose. 




· Norvegijos – www.eures.no 

NAUDINGA INFORMACIJA IEÐKANTIEMS DARBO 

· Kreipkitës á Norvegijos iðsilavinimo kokybës garantavimo agentûrà 

(NOKUT), jei norite, kad Lietuvoje ar kitoje ðalyje jûsø ágytas iðsilavinimas 

ir profesinë kvalifikacija bûtø ávertinti ir pripaþinti Norvegijoje. 

Daugiau informacijos rasite interneto tinklalapyje www.nokut.no.

· Dauguma Norvegijos darbdaviø reikalauja mokëti kurios nors Skandinavijos 

valstybës kalbà. Iðsamesnës informacijos apie norvegø kalbos 

kursus teiraukitës savo gyvenamosios vietos Norvegijoje savivaldybëje. 

· Jeigu dirbate Norvegijoje, turite teisæ gauti toká patá darbo uþmokestá 

ir turëti tokias paèias darbo sàlygas kaip ir norvegai. Daugiau 

informacijos apie savo teises ieðkokite interneto tinklalapyje 

www.arbeidstilsynet.no. 

· Ásidarbinus Norvegijoje, jums reikës turëti mokesèiø paþymëjimà 

(skattekort). Susisiekite su arèiausiai gyvenamosios vietos Norvegijoje 

esanèia Mokesèiø inspekcija. Aplankykite tinklalapá www.skatteetaten.no. 

· Norëdami daugiau suþinoti apie darbo paieðkà ir gyvenimo bei darbo 

sàlygas Norvegijoje, vietiniame Aetat praðykite knygelës Living 

& Working. 

BÛSTAS 

NORVEGIJA 

BÛSTO NUOMA 


Jaunimas mëgsta nuomotis butà keliese. Daþnai tai verta labiau, 

nei gyventi bendrabuèio kambaryje. 

Pigiausias bûsto variantas Norvegijoje vadinamas Hyvel – tai maþas 

butukas su nedidele virtuve. 


Nuomojamø butø skelbimø galite rasti vietiniuose ir visos ðalies laikraðèiuose, 

pvz., Aftenposten. Jûs taip pat galite ádëti savo skelbimà, kad 

ieðkote nuomojamo gyvenamojo ploto. Didesniøjø laikraðèiø interneto 

svetainëse galite rasti nuomos skelbimø. 

Aftenposten interneto svetainë www.aftenposten.no. 


Iðsinuomoti bûstà galite ir naudodamiesi nekilnojamojo turto agentûros 

paslaugomis. Agentûrø yra labai daug, jø adresus galite rasti geltonuosiuose 

puslapiuose (interneto svetainë www.gulesider.no). 

315

NUOMOS KAINOS 

Nuomos kainos Norvegijoje priklauso nuo regiono ir miesto. Bûstø 

kainos smarkiai iðaugo per paskutinius dvejus metus. Didþiausios jos yra 

Osle ir kituose didþiuosiuose miestuose. Maþesniuose miestuose kainos 

auga, taèiau ne taip sparèiai kaip didmiesèiuose ar Oslo apylinkëse. Pavyzdþiui, 

trijø kambariø butas Oslo centre kainuoja apie 8 000–9 000 NOK, 

bendrabuèio kambarys vienam þmogui kainuoja apie 2 000–3 000 NOK. 

Á buto nuomos kainà daþniausiai jau bûna átraukti ir komunaliniai 

mokesèiai. Vanduo Norvegijoje kainuoja labai maþai. Uþ telefonà mokama 

atskirai. 


Daþniausiai nuomos sutartys Norvegijoje ið pradþiø sudaromos vieniems, 

o vëliau – penkeriems metams. Prieð iðsikeldami ið nuomojamo 

bûsto, turite ið anksto (paprastai prieð 3 mënesius) áspëti savininkà. Iðsinuomojant 

bûstà paprastai reikalaujama sumokëti uþstatà, kurá atgausite 

iðsikraustydami, jei paliksite bûstà toká, koká radote. 


NEKILNOJAMOJO TURTO AGENTÛROS IR KITI TARPININKAI 

Bûstà galima ásigyti per nekilnojamojo turto agentûras, bankus ar 

advokatus. Bankai Norvegijoje teikia paskolas ásigyti nekilnojamajam turtui, 

kuris ir tampa paskolos uþstatu. Nekilnojamojo turto agentûrø sàraðà 

ir jø adresus galima rasti Norvegijos nekilnojamojo turto agentûrø 

asociacijoje adresu: 

Norges Eiendomsmeglerforbund 

Hansteens gate 2 

0253 Oslo 

Tel. (+47) 225 42 080 

Faks. (+47) 225 53 106 

El. paðtas firmapost@nef.no 

Interneto svetainë gammel.nef.no/English.asp 

Uþ nekilnojamojo turto agentûrø paslaugas paprastai sumokami 

komisiniai (tam tikras procentas nuo ásigijimo kainos). 

316 

NORVEGIJA

BÛSTO PIRKIMAS BE AGENTÛROS PAGALBOS 

Jei perkate bûstà nesinaudodami nekilnojamojo turto agentûros 

paslaugomis, turite teisiðkai áregistruoti pirkimo sutartá. Be to, prieð pirkdami 

nekilnojamàjá turtà nepamirðkite patikrinti, ar jis nëra ákeistas. Tai 

galima suþinoti ðalies registre (byskriver / sorenskriver). 

Norvegijos nekilnojamojo turto agentûrø asociacija (Norges Eiendomsmeglerforbund) 

parengë naudingà bukletà anglø kalba Information 

for consumers. Kreipkitës á asociacijà pirmiau nurodytu adresu ir 

galësite já gauti. 

SVEIKATA 

NORVEGIJA 

APSILANKYMAI PAS GYDYTOJÀ 

Kai tik gaunate leidimà gyventi Norvegijoje, jûs apdraudþiamas Norvegijos 

sveikatos draudimu. Tuomet privaloma uþsiregistruoti pas vienà 

gydytojà, á kurá ir kreipsitës kaskart, kai jums prireiks medikø pagalbos. 

Jeigu susirgæs kreipsitës á gydytojà, turësite sumokëti 120 NOK. Tiek pacientui 

kainuoja kiekviena terapeuto konsultacija ar tyrimai. Taèiau jei 

lankotës pas gydytojà labai daþnai, po tam tikro skaièiaus apsilankymø 

visus kitus dengia valstybë. Vyresni nei 18 metø pacientai patys moka uþ 

stomatologo pagalbà, o jaunesniems ji yra nemokama. 

NEATËJIMAS Á DARBÀ DËL LIGOS 

Jeigu negalite ateiti á darbà dël ligos, privalote áspëti darbdavá paèià 

pirmà nebuvimo darbe dienà. Tris dienas galite likti namie, raðtu 

praneðæs darbdaviui (tiesa, tai leidþiama tik 4 kartus per 12 mën.), taèiau 

nuo 4-os dienos turite gauti gydytojo paþymà. Darbdaviui reikia 

pateikti ðià paþymà kuo greièiau. 

LIGOS IÐMOKA 

Kad gautumëte ligos iðmokà, toje darbovietëje turite bûti iðdirbæs 

bent 14 dienø. Ligos iðmoka yra jûsø atlyginimo dydþio, mokesèiai nuo 

jos sumokami áprasta tvarka. Savaitgaliai taip pat áskaièiuojami á sirgimo 

laikà. Iðsamesnës informacijos apie ligos iðmokas teiraukitës socialinio 

draudimo ástaigoje pagal savo gyvenamàjà vietà. 

317

LIGONINËS 

Dauguma ligoniniø yra valstybinës. Jos bûna ðalies, regioninës arba 

vietinës. Gydymas valstybinëse ligoninëse yra nemokamas. Yra ir privaèiø 

ligoniniø, teikianèiø mokamas gydymo paslaugas. 

VAISTAI 

Uþ vaistus pacientai Norvegijoje moka patys. Dalis jø parduodama 

su receptais, dalis – be. Taèiau apskritai vaistø iðdavimo tvarka yra ðiek 

tiek grieþtesnë nei Lietuvoje. 

318 

NORVEGIJA 



ÁMOKOS 

Jei legaliai dirbate Norvegijoje, jûs turite priklausyti socialinio draudimo 

sistemai (folketrygden). Visi asmenys, dirbantys ir gyvenantys Norvegijoje, 

yra automatiðkai apdraudþiami ðiuo draudimu. Draudimo ámokas 

moka darbdavys ið jûsø atlyginimo. 

IÐMOKOS 

Norvegijos socialinio draudimo (folketrygden) paðalpos ir iðmokos: 

senatvës pensijos, naðliø ir naðlaièiø pensijos, invalidumo pensijos, ávairios 

iðmokos dël nedarbingumo, reabilitacijos, profesiniø ir kitø ligø iðmokos, 

vieniðiems tëvams, ligos, gimimo, ávaikinimo, nedarbo, medicininës 

prieþiûros, nëðtumo ir gimdymo, mirties ir laidojimo ir kt. 

MOKESÈIAI 


Norvegijoje mokami tiesioginiai ir netiesioginiai mokesèiai. Pajamø 

mokestis ir turto mokestis (mokestis uþ nekilnojamàjá turtà, automobilá, 

banko indëlius) yra tiesioginiai mokesèiai. Mokesèiai mokami ir vietos, ir 

ðalies valstybinëms institucijoms bei socialinio draudimo sistemai (folketrygden). 

Vienas svarbiausiø netiesioginiø mokesèiø yra pridëtinës vertës 

mokestis (merverdiavgift), jis sudaro 24% prekiø ir paslaugø kainos. 

Norvegija yra pasiraðiusi dvigubo apmokestinimo iðvengimo sutartis 

su kitomis Europos ekonominës erdvës ðalimis, todël gráþus á Lietuvà

NORVEGIJA 

dar kartà mokëti mokesèiø nuo Norvegijoje uþdirbtø pajamø nereikës 

(plaèiau apie tai skaitykite skyrelyje „Prieð kraudami lagaminà, nepamirðkite...“). 

Kiekvienoje mokesèiø inspekcijoje galite gauti bukletà apie 

mokesèius (Hva blir skatten), taèiau, deja, tik norvegø kalba. 

IÐ ATLYGINIMO IÐSKAIÈIUOJAMI MOKESÈIAI 

Darbdavys privalo atskaityti mokesèius prieð iðmokëdamas atlyginimà. 

Vietos Mokesèiø inspekcija jûsø praðymu iðduoda mokesèiø kortelæ, 

kurià tik ásidarbinæs turite pateikti darbdaviui. Norvegijoje mokesèiai 

mokami nuo visø per metus gautø pajamø, t. y. mokesèiai atskaitomi 

remiantis apytiksliais skaièiavimais, kiek per metus jûs uþdirbsite. Pajamø 

mokesèiai yra progresyviniai, jie priklauso nuo pajamø ir neapmokestinamøjø 

pajamø dydþio. Vidutinis pajamø mokestis yra apie 30%. 

MOKESÈIØ GRÀÞINIMO TVARKA 

Kiekvienais metais iki balandþio 30 dienos (savarankiðkai dirbantys 

asmenys iki vasario 28 d.) turite uþpildyti mokesèiø gràþinimo paraiðkà. 

Mokesèiø gràþinimo paraiðka ir bukletas, kaip jà pildyti, jums bus atsiunèiami 

kiekvienø metø sausio mën. Ið darbdavio jûs gausite atlyginimo ataskaità, 

kurioje bus pateikti duomenys apie jûsø per metus sumokëtus mokesèius, 

ámokas profesinei sàjungai (jei jai priklausote), pensijos fondui. 

Ðios informacijos reikës pildant mokesèiø gràþinimo paraiðkà. Jei vis dëlto 

kiltø sunkumø pildant paraiðkà, kreipkitës á vietos Mokesèiø inspekcijà. 

SPECIALIOSIOS MOKESÈIØ TAISYKLËS 

Jei gyvenate Norvegijoje trumpiau nei 6 mën., jums galioja specialiosios 

mokesèiø taisyklës. Apie ðias taisykles galite suþinoti savo gyvenamosios 

vietos Mokesèiø inspekcijoje. 

PILIETYBË 

Uþsienyje gyvenantys ðeimos nariai gali atvykti á Norvegijà gyventi 

pas savo ðeimos narius, jau gyvenanèius ðioje ðalyje. Artimiausi ðeimos 

nariai, gyvenantys ne Norvegijoje, gali kreiptis dël leidimo gyventi Norvegijoje 

ðeimos susijungimo pagrindu. 

Jei ásikûrëte Norvegijoje ilgam ir siekiate gauti ðios ðalies pilietybæ, 

turësite atitikti tokius reikalavimus: 

319

· bûti ne jaunesnis kaip 18 metø; 

· bûti legaliai pragyvenæs Norvegijoje ne maþiau kaip 7 metus ið eilës; 

· turëti gerà reputacijà (t. y. bûti neteistas ir pan.); 

· neturëti dideliø skolø (tokiø kaip nesumokëti mokesèiai, baudos, 

atsiskaitymai uþ paslaugas ir pan.). 

Praðymà suteikti Norvegijos pilietybæ turite pateikti vietiniame policijos 

poskyryje, ten gausite specialià paraiðkos formà ir suþinosite, kokiø 

dar dokumentø reikia. Pateikus visus reikalingus dokumentus, policija 

persiøs jûsø praðymà Imigracijos direktoratui (Utlendingsdirektoratet, 

UDI), kuris apsvarstys praðymà ir nuspræs, ar suteikti pilietybæ. 

Smulkiau apie Norvegijos pilietybës suteikimo tvarkà galite rasti 

UDI interneto tinklalapyje www.udi.no anglø kalba pasirinkæ skyrelá Citizenship. 

Taip pat visà reikalingà informacijà galite gauti vietiniame 

Norvegijos policijos poskyryje arba susisiekæ su Norvegijos imigracijos 

direktoratu ðiuo adresu: 

Utlendingsdirektoratet 

Hausmannsgt. 21 

N-0182 Oslo 

Tel. (+47) 233 51 500 

Faks. (+47) 233 51 501 

El. paðtas udi@udi.no 

320 

NORVEGIJA 

AMBASADOS 

Norvegijos Karalystës ambasada Lietuvos Respublikoje 

Mësiniø g. 5/2 

LT- 01133 Vilnius 

Tel. (8 5) 261 0000 

Faks. (8 5) 261 0100 

El. paðtas emb.vilnius@mfa.no 

Darbo laikas 9.00–16.00 

Priëmimo laikas 10.00–12.00 

Lietuvos Respublikos ambasada Norvegijos Karalystëje 

Drammensveien 40 

N-0244 Oslo 

Norvegija

Tel. (+47) 221 29 200, 

Faks. (+47) 221 29 201 

El. paðtas litauens@online.no 

TRANSPORTAS 

NORVEGIJA 

LËKTUVAI 

Ðalies viduje daþnai keliaujama lëktuvais. Norvegijoje yra apie 50– 

60 oro uostø. Svarbu uþsisakyti bilietà ið anksto, tuomet jo kaina gali 

bûti netgi maþesnë nei kelionës traukiniu. Pagrindinës oro transporto 

bendrovës, siûlanèios skrydþius ðalies viduje, yra SAS (www.sasbraathens.no) 

ir Norwegian (www.norwegian.no), jos taip pat siûlo ir tarptautinius 

skrydþius. Ið Norvegijos oro uostø skrenda ir visø didþiøjø tarptautiniø 

oro transporto bendroviø lëktuvai. 

TRAUKINIAI 

Traukiniø eismas yra labai sutvarkytas. Vieni vaþiuoja lëèiau (regioniniai), 

kiti – greièiau (ekspresai). Atitinkamai skiriasi kelionës kainos. 

(Studentams taikomos nuolaidos.) Visuomet verta pasidomëti bilietø 

kainomis, nes kelionë traukiniu kartais bûna ne pigesnë nei lëktuvu. 

Traukiniø tvarkaraðèius ir bilietø kainas rasite interneto tinklalapyje 

www.nsb.no. 

AUTOBUSAI 

Galite keliauti ir autobusais, taèiau daþnai jie vaþiuoja labai ilgai. 

Bilietø kainos ne kà maþesnës nei kitø transporto priemoniø. Autobusø 

marðrutai sudaryti taip, kad uþsukama á kiekvienà, net patá atokiausià, 

kaimelá. Todël autobusus rinkitës, jei norite ilgai pasivaþinëti ir pasigroþëti 

Norvegijos vaizdais. 

AUTOMOBILIAI 

Keliai Norvegijoje geri, visur yra aiðkios nuorodos, pakelëse netrûksta 

poilsio aikðteliø bei moteliø. Taigi kelionë automobiliu yra patogi ir 

be rûpesèiø. Ásidëmëkite, kad visoje Skandinavijoje greitis ribojamas iki 

110 km/val., visi automobilio keleiviai (ir sëdintys ant galinës sëdynës) 

turi bûti prisisegæ saugos dirþus. 

321

AUTOSTOPAS 

Mëgëjams keliauti autostopu vertëtø þinoti, kad Norvegijos greitkeliuose 

stabdyti automobilius draudþiama. Taèiau apskritai toks keliavimo 

bûdas ten suprantamas ir priimtinas. Jei maðinas stabdysite degalinëje, 

greièiausiai jums pavyks pagauti krovininá sunkveþimá ar kokià kità 

didesnæ transporto priemonæ. Vilniaus autostopininkai pataria ant popieriaus 

uþsiraðyti ne konkretø miestà, á kurá vaþiuojate, o kelio numerá. 

DVIRAÈIAI 

Labai paplitusi transporto priemonë Norvegijos miestuose yra dviratis. 

Dviraèiø takai gerai árengti. Be to, Osle yra nemokamø dviraèiø, 

kuriais gali naudotis visi miestieèiai. Vaþinëti po miestà þmonës ásigyja 

gana paprastus ir nebrangius dviraèius, kad nepatirtø dideliø nuostoliø, 

jei juos pavogtø. Geresnis dviratis Norvegijoje kainuoja 2 000–3 000 NOK. 

Jei norite ásigyti vaþiuojantá dviratá uþ kelis ðimtus kronø, galite eiti á 

policijos rengiamus rastø dviraèiø aukcionus. 

322 

NORVEGIJA 



Pagrindinës mobiliojo ryðio bendrovës Norvegijoje yra Telenor 

(www.telenor.com) ir NetCom (www.netcom.no). 

INTERNETO PRIEIGA 

Interneto kavinës yra gana áprastos, taèiau ne taip paplitusios kaip 

kitose ðalyse. Galbût todël, kad labai daug þmoniø tiesiog yra ásivedæ 

interneto ryðá namuose. 

SKAMBUÈIAI Á LIETUVÀ 

Skambuèiai á Lietuvà kainuoja gana brangiai, todël dauguma atvykëliø 

su namiðkiais susisiekia internetu, naudodamiesi Skype programa. 

PAÐTAS 

PAÐTO ÞENKLAI 

Paðto þenklø galima nusipirkti paðto skyriuose ir Narvesen kioskuose. 

Kainas galima pasitikrinti internete (www.posten.no).

NORVEGIJA 

SIUNTINIAI 

Daþnai pasitaiko, kad á Lietuvà siunèiami siuntiniai tiesiog dingsta. 

Saugiau siøsti registruotà siuntiná, taèiau tai gana brangiai kainuoja. Todël 

Norvegijoje gyvenantys lietuviai stengiasi perduoti siuntinius á Tëvynæ 

per kitus þmones. Labai daþnai tokius paketëlius uþ tam tikrà uþmokestá 

sutinka parveþti tolimøjø reisø vairuotojai. 

RELIGIJA 

Oficiali religija Norvegijoje yra evangelikø liuteronø. Jà iðpaþásta 

dauguma ðalies gyventojø. Taip pat yra ðiek tiek humanistø, sekmininkø 

judëjimø atstovø, musulmonø, Romos katalikø bei metodistø. 

Norvegijoje privaloma mokëti mokesèius Baþnyèiai. Galima pasirinkti 

vienà Baþnyèià arba savo mokestá pervesti vienai ið keliø organizacijø (nebûtinai 

religiniø). Jei nenorite mokëti në vienai ið jø, mokate valstybei. 

KALBA 

Norvegijoje yra dvi valstybinës kalbos: bukmol (bokmål) – modernioji 

norvegø kalba, priklausanti rytø skandinavø kalbø grupei (kartu su 

dabartinëmis danø ir ðvedø kalbomis), ir nynoðk (nynorsk) – naujoji norvegø 

kalba, taèiau ið tikrøjø ji priklauso vakarø skandinavø archajiðkø 

kalbø grupei (kartu su islandø ir farerø kalbomis). Apie 16 proc. vaikø 

lanko mokyklas, kuriose pagrindinë kalba yra nynoðk. 

Norvegijoje nemokamus norvegø kalbos kursus gali lankyti asmenys, 

atvykæ á ðià ðalá iki 2002 metø, arba tie, kurie yra susituokæ su ðios 

ðalies pilieèiais. Kursus rengia vietos savivaldybës. Iðsamesnës informacijos 

teiraukitës miesto, kuriame gyvenate, savivaldybëje. Dël mokamø 

norvegø kalbos kursø Osle galite kreiptis: 

Rosenhof Voksenopplæringssenter 

Dynekilgaten 10 

N-0569 Oslo 

Tel. (+47) 223 87 700 

Faks. (+47) 223 87 799 

El. paðtas rosenhof@oslovo.no 

Interneto svetainë www.oslovo.no/rosenhof 

Pagrindinë uþsienio kalba Norvegijoje yra anglø, kitos – vokieèiø ir 

prancûzø. Paprastai, ieðkant darbo Norvegijoje, bûtina sàlyga yra mo- 

323

këti norvegø kalbà, taèiau dirbant techniná darbà ar vieðbuèiuose ir restoranuose 

kartais pakanka gerø anglø kalbos þiniø. 

KULTÛRA 

Norvegijoje labai daug skaitoma, todël iðleidþiama ir parduodama 

daug knygø. Áþymiausi norvegø raðytojai – Henrikas Ibsenas, Knutas Hamsunas 

ir Sigrid Undset. 

Ðioje ðalyje yra gilios muzikos tradicijos. Geriausiai þinomas kompozitorius 

– Edvardas Griegas (1843–1907), dabartinis kompozitorius Arne 

Nordheimas ir dþiazo muzikantas Janas Garbarekas yra pripaþinti visame 

pasaulyje. 

Norvegø tapytojas Edvardas Munchas (1863–1944) pripaþintas visame 

pasaulyje. Verta paminëti ir naujø laikø menininkus, tokius kaip 

Jacobas Weidemannas, Fransas Widerbergas ir Oddas Nerdrumas. Gustavas 

Vigelandas (1869–1943) buvo pirmasis pasaulinio pripaþinimo sulaukæs 

norvegø skulptorius. Jo darbø nemokamai galima pamatyti Vigelando 

parke Osle. 

VALIUTA 

Norvegijos valiuta yra Norvegijos krona (1 NOK – apie 0,43 LTL). 

Tikslius valiutø kursus rasite Lietuvos banko interneto tinklalapyje 

www.lb.lt. 

MAISTAS 

Norvegai valgo labai daug duonos. Sumuðtinis vadinamas „duona 

su kuo nors“. Ant duonos daþniausiai dedama sûrio, tepama uogienës, 

labai retai dedama deðros. Firmose ir ástaigose daþnai nëra valgyklos. 

Per pietus darbuotojai valgo atsineðtus sumuðtinius ir didþiuliais kiekiais 

geria kavà. Pietø pertraukos kai kur taip pat visai nëra – þmonës valgo 

tiesiog prie darbo stalo. 

Pagrindinis dienos valgymas – vakarienë. Tradicinis norvegiðkas maistas 

nelabai skiriasi nuo lietuviðko (mësa, pieno produktai, nedaug prieskoniø). 

Pakranèiø regionuose daugiausia valgoma þuvies, labai skaniai 

paruoðiamos krevetës ar laðiðos. Norvegijoje vis labiau populiarëja kitø 

ðaliø virtuvë. Atvykëliai èia valdo visà restoranø verslà, todël labai daug 

kiniðko, indiðko, meksikietiðko ir italiðko maisto restoranø, kuriuose galima 

iðties skaniai pavalgyti. 

Norvegijoje labai paplitæ greitojo maisto restoranai. Pastaruoju 

324 

NORVEGIJA

metu vis daugiau atsiranda indiðko maisto kioskeliø, kuriuose galima 

nusipirkti iðsineðti indiðkø troðkiniø. Greitojo maisto uþkandinëse galima 

suvalgyti deðrelæ, mësainá ar sumuðtiná. 

Ið gërimø norvegai labiausiai mëgsta vynà, o baruose neatsisako ir 

alaus bokalo. Vynas parduodamas tik specialiose parduotuvëse. Alkoholio 

pardavimo valandos ribojamos siekiant, kad ðalyje nebûtø alkoholizmo 

problemø. 

Kai kuriø lietuviðkø produktø Norvegijoje tikrai negausite. Duonos 

ten yra ávairiausios, taèiau tokios kaip lietuviðka nëra. Raugintø agurkø 

galima atsiveþti ið Ðvedijos. Mësa labai brangi. 

PARDUOTUVËS 

NORVEGIJA 


Didþiausi maisto prekiø prekybos centrai yra Rimi, Rema 100, Lidl ir 

Mega. 

Ðvieþiø darþoviø ir net egzotiðkø vaisiø galite nebrangiai nusipirkti 

maþose turkø ar iranieèiø krautuvëlëse. O turgus Norvegijoje visai nepopuliarus. 

DRABUÞIAI IR AVALYNË 

Norvegijoje yra daug tarptautiniø tinklø parduotuviø, tokiø kaip 

H&M, Lyndex ir Kapal. Pigiø vyriðkø drabuþiø galima rasti parduotuvëje 

Dressman. Batai, palyginti su parduodamais Lietuvoje, yra gana brangûs. 

Labai populiarûs yra vadinamieji „blusø turgûs“ (loppemarked), kuriuose 

rasite ne tik drabuþiø, bet ir buities rakandø, knygø bei visokiausiø 

sendaikèiø. 


Sekmadieniais visos parduotuvës nedirba, iðskyrus nedideles specializuotas 

kiosko tipo parduotuvëles ir uþkandines. 


Laisvalaikiu þmonës mielai lanko kultûrinius renginius. Ypaè populiaru 

yra kinas. Norint nueiti á kino teatrà, bilietus patartina uþsisakyti ið 

anksto, nes prieð pat seansà jie daþniausiai jau bûna iðpirkti. Filmai neágarsinami, 

tik su subtitrais. Beje, ir per televizijà rodomi angliðki filmai 

tik su subtitrais. 

325

Dauguma norvegø poilsiauja gamtoje, turtingoje augalijos ir gyvûnijos. 

Ðeimos sportas ypaè populiarus. Norvegai teigia, kad slidinëjimas 

kaip tik ir kilæs ið jø ðalies. Apskritai Norvegijoje yra gana geros 

sàlygos sportuoti. Baseinai daþniausiai bûna sujungti su treniruokliø salëmis, 

yra sporto kompleksø, taèiau apsilankymas juose gana brangiai 

kainuoja. Þmonës labai mëgsta sportuoti gamtoje: vasarà plaukioti eþeruose 

ar jûroje, vaikðèioti, bëgioti, o þiemà – slidinëti. Sporto ðakos labai 

priklauso nuo to, kurioje ðalies dalyje þmonës gyvena. Populiariausios 

yra futbolas, rankinis, ledo ritulys (kai kuriuose regionuose), slidinëjimas, 

dviraèiø sportas. 

326 

NORVEGIJA 

ÞINIASKLAIDA 

SPAUDA 

Didþiausi Norvegijos laikraðèiai ir þurnalai yra ðie: dienraðtis Aftenposten, 

sensacijø laikraðtis Verdens Gang, þurnalas ðeimai Hjemmet Mortensen, 

visos ðalies laikraðèiai Dagbladet, Dagsavisen. Yra labai daug leidiniø, 

ypaè regioniniø, kuriuose daugiausia raðoma apie vietinës reikðmës 

ávykius. Populiarus norvegø posakis: „Jei norvegas nori kà nors pasakyti, 

jis nesakys to tiesiai, bet paraðys á laikraðtá“. 

TELEVIZIJA 

Didþiausios Norvegijoje yra nacionalinës televizijos NRK ir NRK2. 

Kitos televizijos – TV2, TV Norge, TV3, ZTV. 

Uþ televizijà privaloma mokëti tam tikrà mokestá. Jûsø adresas paprastai 

uþsiraðomas perkant televizoriø. Pasitaiko apsukruoliø, kurie pirkdami 

televizoriø teigia, kad iðsiveð já, pavyzdþiui, á Lietuvà. Tuomet adresas 

neuþregistruojamas, taèiau visuomet yra rizika, nes bet kada á namus 

gali ateiti tikrintojai ir iðaiðkëjus apgaulei reikëtø mokëti didelæ baudà. 



Vaikø darþeliø kai kuriuose Norvegijos regionuose trûksta, ypaè Osle. 

Èia á darþelá vaikà reikia uþraðyti dar prieð jam gimstant. Dalis vaikø darþeliø 

yra valstybiniai, kiti – privatûs. Visi vaikø darþeliai mokami. Jø kai-

NORVEGIJA 

nos skirtingose savivaldybëse yra skirtingos. Neseniai priimtas ástatymas, 

kad vaikø darþelio kaina neturëtø virðyti 3 000 NOK per mënesá. 

Ir vaikø darþeliuose, ir mokyklose vaikams yra nesunku. Jiems beveik 

niekas nedraudþiama, vyrauja labai laisva atmosfera. Mokymas taip 

pat ne per daug intensyvus. 

MOKYKLOS 

Visas privalomas mokslas Norvegijoje yra nemokamas. Vadovëliai 

mokykloje (iki gimnazijos) taip pat nemokami. Vëliau uþ kai kurias mokymo 

priemones reikia mokëti. 

Norvegijoje yra kelios privaèios mokyklos. Apie 98,5% pradinukø 

lanko vieðàsias pradines mokyklas, o 96% vyresniø vaikø – vieðàsias vidurines 

mokyklas. Dauguma privaèiø mokyklø taiko alternatyvius mokymo 

metodus. Nuo 1994 metø visi jaunuoliai nuo 16 iki 19 metø turi 

teisæ lankyti aukðtesniàsias vidurines mokyklas. 


2001 m. ákurta Norvegijos lietuviø bendrija veikia labai aktyviai, 

organizuoja ávairiausius renginius ir pritraukia vis daugiau nariø. Kiekvienas 

á ðalá atvykæs tautietis yra mielai laukiamas ir kvieèiamas prisidëti 

ir dalyvauti bendruomenës veikloje. Daugiau informacijos rasite interneto 

tinklalapyje www.nlbendrija.org. 

Norvegijoje kuriasi Lietuviø jaunimo sàjunga. Ji sieks suburti Norvegijos 

lietuviø jaunimà. Daugiau informacijos apie ðià organizacijà galite 

suþinoti internete (www.student.uib.no/~st03446/NLJS/apie.html). 

Osle veikia sekmadieninë mokyklëlë, kurioje 6–16 metø vaikai mokomi 

lietuviø kalbos ir paproèiø. 

„Gintaro“ sekmadieninë mokyklëlë 

Engebråten mokykla 

Kapellveien 120 

0493 Oslo 

Daugiau informacijos rasite interneto tinklalapyje www.nlbendrija.org/index_files/Mokykla.htm. 

327

328 

NORVEGIJA 

Viskas priklauso nuo tavæs 

Laimonas, 32 metai, aukðtasis universitetinis 

iðsilavinimas, 2,5 metø Norvegijoje 

Iðvykau á Norvegijà pagal projektà. Norëjau iðmokti dar vienà kalbà, 

pamatyti naujà ðalá, susipaþinti su naujais þmonëmis, uþsidirbti pinigø. 

Ið esmës rinkausi projektà, todël vaþiavau á tà ðalá, kurioje pagal já 

galëjau dirbti. Dirbu bendrosios praktikos slaugytoju. Uþ toká darbà Norvegijoje 

mokama nuo 262 000 iki 320 000 kronø per metus – tai priklauso 

nuo iðdirbtø metø, iðsilavinimo, nuo to, kiek dirbama vakariniø pamainø, 

kiek pamainø tenka dirbti savaitgalá (uþ tokias pamainas mokami 

priedai). Dirbu 37,5 val. per savaitæ. Turint laiko ir noro ámanoma 

dirbti daugiau. 

Jauèiausi ir jauèiuosi socialiai saugus. Visi legaliai dirbantys Norvegijoje 

turi teisæ á medicinos paslaugas, uþ kai kurias paslaugas pacientas 

turi mokëti tik simbolinæ dalá. Turëjau ir turiu tas paèias darbo garantijas 

kaip ir Norvegijos pilieèiai. 

Daþniausiai imigrantai dirba nekvalifikuotà ir menkai mokamà darbà: 

þemës ûkio, paslaugø srityje. 

Darbo santykiai su darbdaviais ir kolegomis Norvegijoje ir Lietuvoje 

skiriasi kaip diena ir naktis. Norvegijoje darbdaviai daþnai giria ir kitaip 

motyvuoja darbuotojà, daþnai iðgirsi malonø þodá, paklaus, kaip laikaisi, 

prireikus pagalbos, jà gausi. Þinoma, daug kas priklauso nuo þmogaus. 

Bûna visko, bet daþniausiai darbdavys ir darbuotojas kalbasi kaip lygus 

su lygiu. Kolegos – malonûs, supratingi, visada pasiruoðæ padëti. 

Norvegai – taikûs þmogeliukai. Nelabai linkæ bendrauti, ðaltoki. Kaip 

þiûri á imigrantus?.. Kaip pats save pristatysi, taip á tave ir þiûrës! Bûk 

savimi, ir tiek. 

Norvegija – puiki ðalis gyventi ir dirbti. Þinoma, kà tik atvykus sunku 

dël kalbos mokëjimo stokos, prisideda ir áprastos aplinkos ilgesys… 

Vëliau mano ryðiai su giminëmis ir draugais Lietuvoje susilpnëjo. Yra 

ásteigta Norvegijos lietuviø bendruomenë, kuri rengia ávairius renginius, 

bet juose nedalyvauju. Tenka bendrauti su atvykëliais ið Ðvedijos, Danijos, 

Vokietijos, Latvijos, Rusijos. 

Kaip leisti laisvalaiká – viskas priklauso nuo tavæs. Kavinës, barai, 

klubai, kinas, teatras. Labai populiaru ilsëtis gamtoje.

NORVEGIJA 

Su savo dabartiniu ðefu susipaþinau 

lëktuve 

Erinija Lazdinytë, 25 metai, ekonomistë, 

6 metai Norvegijoje 

Turëdamas darbà Norvegijoje gali labai daug kà sau leisti. Þmonëms 

èia leidþiama uþdirbti. Pati að iðvaþiavau mokytis. Buvau mainø 

programos studentë – mokëjau norvegø kalbà, todël nusprendþiau tuo 

pasinaudoti. Iðkart pradëjau studijuoti, bet kalba (dalykinë) buvo nemaþas 

barjeras, reikëjo daug pastangø, kad já áveikèiau. Ásikurti labiausiai 

padëjo tuometinis mano draugas ir ðeima. 

Nors norvegai – linksmi þmonës, man nepatinka jø poþiûris á rytø 

europieèius ir uþdarumas. Kita vertus, jie vertina atvirumà ir nuoðirdumà. 

Á atvykëlius þiûrima kaip á antrarûðius, bent jau kol puikiai iðmoksti 

norvegø kalbà. Galima susikalbëti ðvedø, danø, anglø, kartais vokieèiø 

kalbomis. 

Su draugais ir giminëmis palaikome ryðá telefonu, internetu, kartà ar 

du kartus per metus nuvaþiuoju á Lietuvà. Dalis draugø dingo, taèiau patys 

iðtikimiausi – vis dar Lietuvoje ir su jais bendraujame lygiai taip pat 

gerai kaip anksèiau. Norvegijoje paþástu tik kelis lietuvius. Tarp tø, kuriuos 

paþástu, santykiai gana ðilti, bet susitinkame nelabai daþnai. Girdëjau, 

kad èia vyksta lietuviø bendruomenës veikla, bet joje nedalyvauju. 

Esu atsakinga uþ vienos ámonës buhalterijà. Darbà susiradau atsitiktinai 

– lëktuve susipaþinau su dabartiniu savo ðefu. Per savaitæ dirbu 

37,5 val. Per mënesá gaunu 24 000 kronø atlyginimà – jis panaðus á vidutiná 

norvegø atlyginimà uþ ðá darbà. 

Santykiai su darbdaviais bei kolegomis – kaip lygiaverèiø þmoniø. 

Mano darbas man patinka, net neáþvelgiu neigiamø jo pusiø. Gráþti á 

Lietuvà neketinu. 

329

330 

NORVEGIJA 

Laukiu naujo poþiûrio á mokslà 

Lietuvoje 

R., 30 metø, informatikos mokslø 

daktaras, 4 metai Norvegijoje ir 

1 metai Belgijoje 

Norvegija – kontrastø ðalis, labai graþi gamta: apsnigti ir amþinu 

sniegu padengti kalnai, þali slëniai, gilûs fiordai, laðiðos, troliai, savotiðka 

architektûra – nedideli mediniai miesteliai. 

Belgija – graþios pilys ir citadelës. 

Norvegijoje labiausiai patinka saugumas miestuose ir gatvëse, gamtos 

groþis, iðplëtota ðalies infrastruktûra (ðvarûs tualetai su karðtu vandeniu 

aukðtai „negyvenamuose“ kalnuose). 

Belgijoje þavi savotiðka miestø architektûra, belgiðkas ðokoladas. 

Labiausiai nepatinka Norvegijoje didelës kainos J, o Belgijoje – 

þmoniø nenoras padëti ir suprasti socialiniais klausimais, milþiniðka biurokratija, 

negerbimas nustatytø normø, taisykliø ir netgi ástatymø (pvz., 

rûkymas neleidþiamoje ar vieðoje vietoje yra greièiau þygdarbis nei 

smerktinas reiðkinys). 

Iðvykau, nes universitetas nesuteikë galimybiø tæsti studijø (siekti 

mokslo laipsnio) Lietuvoje. Á Norvegijà pakliuvau atsitiktinai. Gavau ið 

Norvegijos el. laiðkà apie skelbiamà konkursà á doktoranto vietà, nusiunèiau 

dokumentus ir buvau atrinktas (ið 6 kandidatø), gavau darbà. 

Baigdamas studijas Norvegijoje, pradëjau ieðkoti darbo – radau skelbimà 

apie „postDoc“ pozicijà Belgijoje – nusiunèiau dokumentus, buvau 

atrinktas (ið 5 kandidatø), gavau darbà. 

Tik atvykæs á Norvegijà, ilgëjausi namø, Lietuvos, draugø. Belgijoje 

buvo sunku prisitaikyti, nes kalbos nemoku. Norvegijoje labiausiai 

padëjo ten gyvenantys lietuviai, o Belgijoje – darbo kolegos. 

Dirbu mokslo tiriamàjá darbà, uþtat sunku tiksliai suskaièiuoti darbo 

valandas. Dirbu, kol padarau, pasiekiu uþsibrëþtà tikslà. 1) Man mano 

darbas patinka. 2) Darbo laiko neskaièiuoju, nes siekiu padaryti darbà. 

3) „Ant popieriaus“ – 37,5 valandos per savaitæ. Ádomiausia mano 

darbe – rasti kà nors nauja, pavykæs ir nepavykæs eksperimentas J, kelionës, 

konferencijos, bendravimas su uþsienio partneriais.

NORVEGIJA 

Bjauriausia, kad ilgai sprendþiami administraciniai klausimai (þr. 

toliau). 

Socialinio saugumo poþiûriu Norvegijoje viskas labai gerai. Nuo 

pirmos atvykimo dienos buvau socialiai aprûpintas, turëjau visas sveikatos 

draudimo garantijas, be problemø gavau banko sàskaità, reikalingas 

mokëjimo korteles. 

Belgijoje pragyvenæs daugiau nei pusæ metø dar nesu gavæs leidimo 

gyventi ir dirbti ðalyje. Atsakingoje institucijoje buvo paaiðkinta, kad 

tai gali trukti apie metus (ar ilgiau). Be tokio leidimo negaliu gauti socialinio, 

sveikatos draudimo, mokëti pensijos ámokø. Negaliu normaliomis 

sàlygomis gauti banko (VISA) kortelës. Socialiai, net bûdamas ES ðalies 

pilietis, jauèiuosi diskriminuojamas. Darbdavys iki ðiol neapdraudþia manæs 

privaèiai, nors realiø problemø nëra ir yra sutarta. Visa laimë, neteko 

per ðá laikà kreiptis á gydytojus. Laukiu geguþës 1-osios – nuo tos 

dienos naujøjø ES ðaliø pilieèiai turëtø gauti tas paèias teises kaip ir senbuviai 

(tikiuosi, niekas nebus pakeista). 

Mano belgiðkas atlyginimas nuo lietuviðko skaièiumi nesiskiria (skiriasi 

valiutos). 

Norvegijoje pagrindiniai atvykëliø (tø, su kuriais bendravau) uþsiëmimai 

– studijos, mokslo darbas, bet yra dirbanèiø ir paslaugø srityje, 

þemës ûkyje, remontuojanèiø automobilius. Vasaromis tekdavo sutikti 

„namø daþytojø“. O Belgijoje – neþinau, nedaug teko (kol kas) bendrauti. 

Norvegijoje á naujus paþástamus ið pradþiø þiûrima atsargiai. Bet 

jei tampi draugu, suartëji, gali „dûðià atiduoti“. Belgai – „ramûs“ J. (Jei 

Norvegijoje 1–2 valandà nakties miesto centras kunkuliuodavo nuo þmoniø 

linksmybës, tai Belgijoje – jau 10 valandà vakaro në gyvos dvasios 

gatvëje nesutiksi.) 

Norvegijoje atvykëlis turi tà patá statusà ir teises kaip ir èia gyvenantis. 

Jokiø kalbos barjerø – 85% gyventojø puikiai kalba angliðkai (yra 

kalbanèiø ir kitomis kalbomis). 

Belgijoje á atvykëlius þiûrima labai atsargiai ir, sakyèiau, netgi nedraugiðkai. 

Norvegijoje labai nemandagu klausti apie atlyginimà! 

Norvegijoje kalbama norvegø, visada anglø, kartais rusø kalbomis. 

O Belgijoje – prancûzø. Susikalbëti kuria nors kita kalba labai sunku 

(neminiu darbo kolegø, ten nëra jokiø sunkumø bendrauti angliðkai). 

331

Bet gatvëje, parduotuvëje ar kur kitur, nors þmonës ir supranta anglø 

kalbà, kalba labai nenoriai arba iðvis nekalba. Að pradëjau taikyti toká 

bendravimo modelá: (i) parduotuvëje su pardavëja pradedu kalbëti lietuviðkai 

(!!!); (ii) pamatau dideles nustebusias akis; (iii) tada paklausiu: 

„ar jûs kalbate angliðkai?“; (iv) veide daþniausiai pastebimas ryðkus palengvëjimas, 

po kurio jau bendraujama angliðkai (tada jau þmonës atsako 

anglø kalba, o ne prancûzø). 

Norvegijoje teko bendrauti su rusais, australais, suomiais, vengrais, 

marokieèiais, vokieèiais... (dirbau tarptautinëje universitetinëje grupëje, 

kur vienu metu tik vadovaujantys profesoriai buvo vietiniai norvegai). 

Belgijoje – su prancûzais. 

Laisvalaikiu Norvegijoje populiariausia – kelionës (dviraèiais, pësèiomis 

po kalnus), þvejyba. Belgijoje – alaus baras (kukliai, ne iki þemës). 

Labai laukiu gráþimø Lietuvon. Jie nebûna ilgi, nes visas laikas skiriamas 

susitikimams su draugais ir buvimui su ðeima (tëvais, broliu). Su 

draugais, ðeimos nariais daþnai bendraujame el. paðtu, ICQ, Skype. Su 

tëvais susiraðinëjame ir áprastais laiðkais. 

Su Norvegijoje gyvenanèiais lietuviais susitikdavome labai daþnai 

paèiomis ávairiausiomis progomis. Kartu keliaudavome po ðalá, sumanydavome 

kitø uþsiëmimø. 

Belgijoje lietuviø bendruomenës veikla vyksta, bet nedalyvauju – 

gyvenu ne sostinëje, kelionë pirmyn ir atgal palyginti brangi. Mieste, 

kuriame gyvenu, lietuviø sutikti kol kas neteko. 

Ðià vasarà planuoju tuoktis. Noriu vaikus auginti ir á mokyklà leisti 

Lietuvoje. Tikiu, kad gyvenimas Lietuvoje keièiasi, taèiau laukiu (norëtøsi) 

naujo poþiûrio á mokslà Lietuvoje. 

332 

NORVEGIJA

NORVEGIJA 

Policijos komisariate girdëjau darbuotojus 

ðvilpaujant 

Diana, 22 metai, ekonomikos studentë, 

Norvegijoje praleido dvi vasaras po 

3 mënesius 

Iðvykau á Norvegijà, nes bûtent toje ðalyje atsirado galimybë padirbëti 

ir uþsidirbti pinigø. 

Ten dirbo sesuo, paskui pakvietë ir mane. Dirbau prie konvejerio – 

rûðiuodavome ir sverdavome pomidorus. Dirbau visiðkai legaliai, taigi 

jauèiausi saugiai. Per savaitæ dirbau apie 60 valandø. Atlyginimo nenorëèiau 

sakyti, bet man uþtekdavo. Kita vertus, patiems Norvegijos gyventojams 

uþ tà patá darbà mokamas gerokai – gal net 45 proc. – didesnis 

atlyginimas. Tai sezoninis darbas, toká dirba dauguma imigrantø þuvies 

fabrikuose, statybose. 

Tik atvykus sunkiausia buvo tai, kad neþinai, kaip nusigauti ið taðko 

A á taðkà B – prireikë þemëlapiø ir draugø pagalbos. Labiausiai padëjo 

sesuo, draugës ir geri darbdaviai – jie noriai mums pagelbëdavo kilus 

bet kokiø problemø. Buvo sunkoka priprasti prie orø – ten jie labai permainingi 

ir vësesni negu Lietuvoje. 

Tai ðalis, kurioje pragyvenimo lygis labai aukðtas, viskas labai brangu. 

Beveik visi þmonës (net ir pensininkai) kalba angliðkai, galima susikalbëti 

ir vokiðkai, tad nekilo problemø dël kalbos. Lyginant su Lietuva, 

þmonës ten labiau atsipalaidavæ (ypaè savaitgaliais), kartais (ar net daþnai) 

nekultûringi. Jie nemëgsta svetimðaliø, o lietuvius laiko rusais. 

Norvegija – áspûdingo groþio ðalis, ypaè kalnai. Þmonës labai rûpinasi 

gamta, jà priþiûri. Vairuotojai visuomet praleidþia pësèiuosius per 

perëjà (nes kitaip jiems gresia didelës baudos). Teko lankytis policijos 

komisariate (dël darbo vizos), jis paliko didþiulá áspûdá – darbuotojai labai 

kultûringi ir paslaugûs, visi geros nuotaikos, netgi girdëjau darbuotojus 

ðvilpaujant (to pas mus, Lietuvoje, tikrai neiðgirsi), o þmonës ten 

ateina ir jauèiasi kaip namie. 

Apskritai nepasakyèiau, kad norvegai – ðalti þmonës. Jie daug ðypsosi, 

bet kas slypi uþ tø ðypsenø, niekas neþino... Savaitgaliais jie per 

daug atsipalaiduoja ir geria, kartais net nesinori á tokius þmones þiûrëti. 

333

Pavyzdþiui, sëdëjau autobuse, vaþiavome per nedidelá miestelá, kuriame 

autobusui sustojus dvi sijonuotos panelës iðlipo ir pradëjo ðlapintis 

uþsilipusios ant gëliø vazonø ðalia autobusø stotelës, visi tai matë 

(beje, niekam ið tos ðalies gyventojø nuostabos tai nekëlë), o vairuotojas 

laukë – tai baisu. 

Leisti laisvalaikio vaþiuodavome á miestà, kur vienoje vietoje yra 

visos kavinës, klubai. Ten þmonës pradeda rinktis apie 12 ar 1 val. nakties. 

O ðiaip jaunimas mëgsta rengti vakarëlius namie. 

Bûdama svetur labai pasiilgdavau Lietuvoje likusiø namiðkiø. Ryðius 

daugiausia palaikëme telefonu, kartais ir elektroniniais laiðkais. O santykiai 

su ten dirbanèiais lietuviais átempti. Daþnai lietuviai net apsimeta, 

kad nesupranta, kà kalbi. Taigi nenori prisipaþinti, kad ir jie – ið Lietuvos. 

Ruoðiuosi gráþti á Norvegijà dar vienà vasarà, bet apskritai ketinu 

susirasti nuolatiná darbà Lietuvoje ir ten nebevaþiuosiu. 

334 

NORVEGIJA 

Emigrantas yra ypatingo likimo 

þmogus 

Daina Bogdanienë, 47 metai, aukðtasis 

iðsilavinimas; þurnalistika, vertimai, 

tarptautinis verslas, Norvegijos lietuviø 

bendruomenës valdybos pirmininkë, 15 

metø Norvegijoje 

Kartà diskutavome su draugu norvegu ir nutarëme, kad emigracija 

yra labai blogas dalykas ir kad kai kuriø valstybiø galvos turëtø atsipeikëti, 

nes bet koks emigrantas, atvykæs á kità ðalá, labai daþnai joje neprigyja 

ir visà laikà jauèiasi nelaimingas. 

Pavyzdþiui, að gyvenu Norvegijoje penkiolika metø ir galiu pasakyti, 

kad tikrai niekada èia neprigysiu, – að tai þinau. Mane visà laikà 

trauks gráþti á Lietuvà. O Lietuvoje tu taip pat jau esi svetimas, kaþkas 

èia tau irgi nepatinka – ir bëgi atgal á Norvegijà. Tu nori iðsirinkti geriausius 

dalykus ið abiejø ðaliø, o to juk nebus. Vienoje ðalyje geri vieni dalykai, 

kitoje – kiti. Todël jautiesi tarsi bûtum ákritæs tarp dviejø këdþiø –

NORVEGIJA 

visur tau negerai. Ir ði dvasinë kanèia nuolatos persekioja. Vieni tai pripaþásta, 

kiti ne, dar kiti galbût kaþkuo jà slopina. 

Emigrantas yra ypatingo likimo þmogus, daþniausiai jis nëra laimingas. 

Atvaþiavæs á Lietuvà su kita patirtimi jis matys negeroviø ir 

sakys, kad viena ar kita èia yra blogai. O jam atsakys: „Tu èia negyveni ir 

mums neaiðkink“. O toje ðalyje, kurioje gyvena dabar, þmogus po kurio 

laiko taip pat pradeda suprasti kas ir kaip, mato kritikuotinø dalykø. Kai 

bando tai sakyti, vietiniai á tai þiûri skeptiðkai, kai kurie jam irgi sako: 

„Ko tu èia kiðiesi? Tu ið viso ne mûsiðkis, èia ne tavo reikalas. Jeigu tau 

èia nepatinka, vaþiuok atgal á savo ðalá ir ten daryk tvarkà“. Tas nepritapimas 

nei vienur, nei kitur màstanèiam þmogui yra sunkus. 

Todël, man atrodo, bus negerai, jei mes leisime labai didelei daliai 

savo tautos patekti á tokià nepritapëliø padëtá. Juk þmonës, kurie iðvaþiuoja, 

patys dar neþino, kas jø laukia, nors daþnas tikisi nuostabaus 

gyvenimo. Að paþástu tokiø, kurie gyvena uþsienyje dvideðimt ir daugiau 

metø ir vis tiek jauèiasi svetimi. Emigranto gyvenimas yra emigranto 

gyvenimas. Dvasiðkai jis tikrai nelengvas. 

Mes su minëtuoju draugu norvegu nutarëme, kad ðalys, kurios leidþia 

didelæ migracijà, turëtø atsitokëti. Juk þmonës atvaþiuoja, gyvena 

ðalyje, taèiau nepritampa ir tos ðalies nuoðirdþiai nemyli. Þinoma, daugelis 

naujai ðaliai bûna lojalûs, bet tik tol, kol joje patogu gyventi. Jei 

pasidaro sunku, pavyzdþiui, pablogëja ekonominë situacija, imigrantai 

daþnai puola kaltinti juos priëmusià ðalá. Net antra ar treèia imigravusios 

ðeimos karta, jau tos ðalies pilieèiai, susidarius átemptai situacijai gali 

atsisukti prieð savo ðalá, imti kovoti su jos valstybinëm struktûrom 

(kaip neseniai ávyko Prancûzijoje), tapti griovëjais, maiðtininkais. 

O tas nenusakomas jausmas, kurá að nuo vaikystës jauèiu savo gimtajam 

miestui – Vilniui? Tai atlaidi meilë be jokiø reikalavimø, nesvarbu, 

ðvarus tas miestas ar ne, turtingas ar nuskuræs, graþus ar apgriuvæs. 

Ir þmonës, kuriø kiekvienas – net ðiukðlëse besirausiantis benamis – artimas, 

jei kalba lietuviðkai. Svetimà ðalá sunku pamilti. Kai kas sako, kad 

myli Norvegijà, myli Anglijà, bet ið tikrøjø tai tas pats, kas mylëti ávaikintus 

vaikus, tai ne nuoðirdus, bet ásikalbëtas, netikras jausmas. 

Taigi ðalys, kurios lengva ranka leidþia savo þmonëms iðvaþiuoti, 

nieko nedarydamos, kad jie pasiliktø, ir tos, kurios kvieèia ávaþiuoti, norëdamos 

pigios darbo jëgos, visa ta migracija, kuri dabar taip skatinama 

335

Europoje, ta vieningos Europos idëja ið tikrøjø gausina nelaimingø þmoniø 

skaièiø. Be to, taip ðalyse auginami þmoniø dariniai, kurie, susiklosèius 

tam tikroms aplinkybëms, atsisuks prieð jas. Tai tarsi kokiø vëþio 

làsteliø plitimas. 

Trumpam nuvaþiuoti, pamatyti, pagyventi, pabûti yra gerai, bet 

turi bûti kokios nors gràþinimo programos, ir pati Lietuva turi bandyti 

iðvykusius þmones parsivilioti atgal. 

Kartais galvoju, kà man daryti, kaip galëèiau gráþti, kà veikèiau 

Lietuvoje. Að esu lituanistë, Lietuvoje apie ðeðerius metus dirbau mokytoja 

rusø mokykloje. Iðvaþiavusi á Norvegijà dirbau informaciná darbà, 

buvau vertëja, nes mokëjau kelias kalbas, bandþiau dirbti ir komercinëse 

struktûrose. Lankiau ir verslo mokyklas, ágijau ðiek tiek verslo 

þiniø, bet tai ne mano sritis. Man vis tiek artimesnë filologija, patinka 

raðyti. (Ir dabar raðau á „Lietuvos rytà“ apie Norvegijà, niekad nesu 

nutraukusi tø ryðiø.) 

Turiu nuosavà butà Osle, nuosavà butà Vilniuje, – susitvarkau su 

ta visa „ekonomika“ ir galëèiau gráþti. Vakar kalbëjausi su savo buvusia 

kolege mokytoja, klausiau jos: „Kaip tau atrodo, jei gráþèiau ir eièiau dirbti 

mokytoja á mokyklà, ar suprastø mane þmonës?“ O ji man sako: „Tikriausiai 

labai daug kas sakytø, kad esi arba kvailë, arba visiðka nevykëlë, 

kuri nesugebëjo uþsienyje pritapti ir pabrukusi uodegà sugráþo atgal. 

Paskutinë vargðë“. 

Dabar að duonà uþsidirbu vertëjaudama teismuose nusikaltimus 

Norvegijoje padariusiems lietuviams. Ið to uþsidirbu pinigø, bet manau, 

kad prasmingiau bûtø gráþti á Lietuvà ir dirbti su vaikais, mokiniais, kad 

jie netaptø tais kriminaliniais nusikaltëliais. Ir skaudina, kad toks, sakyèiau, 

kilnus noras liks nesuprastas. 

Pavyzdþiui, toji mano draugë mokytoja pasakoja: „Kai einam á barus 

su draugëm, daþniausiai niekam nesakom, kad mes mokytojos, jau 

geriau sakom, kad esam kirpëjos ar seselës“. Pasirodo, bûti mokytoja 

gëda, mokytojai laikomi kvailiais, nesugebëjusiais „geriau ásitaisyti“. Mokytojo 

prestiþas Lietuvoje yra visiðkai kritæs. O að, pavyzdþiui, nenoriu 

bûti kaþkokia atmata, nenoriu, kad á mane èia gráþusià visi þiûrëtø kaip á 

vargðæ. Jeigu gráþèiau, tai bûtø sàmoningas mano pasirinkimas, kad galëèiau 

Lietuvoje gyventi prasmingesná gyvenimà. Galima bûtø nekreipti 

á tai dëmesio, bet juk þmogus yra socialinë bûtybë, jam svarbu tai, kà 

336 

NORVEGIJA

NORVEGIJA 

apie já mano kiti, todël þinau – mane þeistø toks neigiamas aplinkiniø 

poþiûris, nes að galëjau ir toliau puikiai gyventi Norvegijoje, uþdirbti 

pinigus ið tø teismø ar dar ið ko nors… Bet man tai neteikia moralinio 

pasitenkinimo. 

Manau, kad daugelio esanèiøjø uþsienyje situacija gana panaði – 

ðirdies gilumoje jie norëtø gráþti, bet Lietuvoje kai kurios profesijos, kurios 

ið tikrøjø yra labai garbingos ir reikalingos, neturi jokio prestiþo, be 

to, labai prastai apmokamos. Juk Lietuvoje garbingiau sëdëti kokioje kvailoje 

ministerijoje ar savivaldybëje, nors ir neaiðku kokia ið to nauda visuomenei, 

o ne, pavyzdþiui, mokykloje ugdyti bûsimuosius ðalies pilieèius. 

Tai absurdas. Kiek esu bendravusi su uþsienieèiais, jiems visai ne 

gëda pasakyti, kad dirba padavëju ar kasininku. Jie gerbia save, taip pat 

gerbia ir kitus þmones. 

Kartà mano sûnus, kuris nuo ðeðeriø metø augo Norvegijoje (jam 

dabar dvideðimt), davë èia, Lietuvoje, interviu ir pasakë: „Að noriu gyventi 

Lietuvoje“. O kai jo paklausë, kuo jis èia dirbtø, atsakë: „Ai, nors ir 

„Maximoje“ kasininku“. Paskui, kai jis papasakojo savo draugams lietuviams 

apie ðá pokalbá, kuris turëjo pasirodyti spaudoje, ðie jam patarë 

tuètuojau paskambinti þurnalistei ir viskà paneigti, nes toks darbas, pasirodo, 

yra didþiulë gëda. 

Uþsienyje dirbti paprastus darbus þmonëms nëra gëda, nes visuomenë 

neþiûri á tai neigiamai, supranta, kad visoks darbas yra reikalingas. 

Na, o ið uþsienio á Lietuvà visi nori gráþti tik kaip didþiuliai laimëtojai. Jei 

jau gráð, tai kaip Benas Gudelis, Marèiulionis ar Sabonis, kurie nusipirko 

èia namus, turi verslà ir puikuojasi aukðtuomenëje… Gráþti á ankstesná 

savo darbà, pavyzdþiui, mokytojo, laikoma visiðku neprestiþu. Dël to þmonës 

mieliau lieka uþsienyje, iðgyvena frustracijà, bet negráþta. 

Lietuviai, su kuriais bendrauju Norvegijoje, turi pakankamai prestiþinius 

darbus – daktarai, vertëjai, kompiuteriø specialistai, administratoriai, 

verslininkai, medicinos seselës seneliø namuose (beje, ten dirba 

seselës, Lietuvoje dirbusios operacinëse). Jie jauèiasi gerai, nes uþdirba 

pinigø. Toks yra pirmasis etapas – kokius 5–10 metø tau yra gerai, nes 

uþ tavo darbà mokami pinigai ir tu gali neskaièiuodamas jø daug kà sau 

leisti, atostogauti, þodþiu, turëti aprûpintà gyvenimà. Bet paskui, po kokiø 

deðimties metø, tie pinigai pradeda nieko nebereikðti, þmogus atsimuða 

á beprasmybës sienà... Tuomet ieðkoma hobio, prasmingos veiklos 

337

po darbo ar svajojama apie gráþimà á visavertá gyvenimà Lietuvoje. Bet 

kuo ilgiau gyveni uþsienyje, tuo labiau tai tampa nebeámanoma. Daugelis 

tokios dvasinës bûklës nenori pripaþinti net sau, bet, patikëkite, – tokia 

emigranto duona. Ne veltui ið amerikø net ir po keliasdeðimties metø 

á Tëvynæ vis dar gráþta lietuviai. 

Daug atvykëliø ið Lietuvos, ypaè pastaruoju metu, Norvegijoje dirba 

statybose. Daþniausiai tokie þmonës atvaþiuoja nelabai kà mokëdami 

ir dirba visokius atsitiktinius, nekvalifikuotus darbus. Kai kurie ásidarbina 

padavëjais, virëjais, kepëjais. Lietuvoje jiems bûti virëju ar padavëju 

– neprestiþas (jei nedirbi „Stikliuose“), o Norvegijoje bûti virëju 

ar padavëju jiems visai priimtina. Tiesa, patys norvegai virëjais irgi nedirba, 

bet ne todël, kad tai neprestiþinis darbas, o todël, kad jis sunkus. 

Apskritai Norvegijoje pastebima tendencija, kad sunkesnius fizinius darbus 

dirba imigrantai, o norvegai mieliau renkasi biuro profesijas – ðvarø 

darbà prie kompiuterio kur nors administracijose ar vieðosiose ástaigose, 

versle. 

Á atvykëlius norvegai visgi þiûri su uþslëptu prieðiðkumu, nes ðie 

yra konkurentai, atimantys ið jø darbo vietas. Nesvarbu, kad jie patys tø 

darbø nedirbtø, vis tiek nepatenkinti, be to, mes jiems nepaþástami, svetimi, 

kaþkokie atsibastëliai. Tai atvirai ir agresyviai neiðsakoma, slepiama, 

bet tà justi gali. 

Tarp mano draugø yra keletas norvegø, bet daugiausia bendrauju 

su atvykëliais. Á norvegø visuomenæ sunku ásilieti. Jie turi vaikystës, kiemo, 

klasës, mokyklos, studijø draugus. Kadangi atvaþiavau, kai man buvo 

trisdeðimt, su norvegais susidraugauju tiktai per draugø draugus. 

Lietuviui turëti norvegø draugø yra prestiþo reikalas, todël su savo draugais 

lietuviais jie draugø norvegø nepaþindina, „saugo“ tik sau. Norvegijoje 

sunku susidraugauti. Tokiø paþinèiø kaip Lietuvoje, kai nei ið ðio, 

nei ið to susipaþásti ir tampi draugais, reta. 

Santykiai tarp lietuviø Norvegijoje yra geri. Vis dëlto susirandi savo 

þmones. Mano draugai – daugiausia vilnieèiai, mums patinka vieniems 

su kitais bûti. Þinoma, yra konkurencijos, lyginimosi: vienas nusiperka 

vienoká namà ar automobilá, kitas kitoká… Bet nepasakysi, kad 

tai labai stipriai reiðkiasi tarp mûsø. Dauguma mano draugø gyvena Norvegijoje 

jau gana ilgai, deðimt ar daugiau metø, dirba pagal specialybæ. 

Su neseniai atvaþiavusiais þmonëmis, dirbanèiais atsitiktinius darbus, 

338 

NORVEGIJA

NORVEGIJA 

susitinku lietuviø bendruomenëje. Tiesa, jie nelabai noriai dalyvauja jos 

veikloje. Jei jiems kà nors siûlai, ateina, bet patys nelabai nori kà nors 

daryti. Pastebëjau, kad noras prasmingiau gyventi, kà nors duoti, o ne 

tik imti, atsiranda tik po kokiø penkeriø–deðimties uþsienyje praleistø 

metø. Tikriausiai tai natûralus procesas. Kadangi didþiausia vaþiavimo á 

Norvegijà banga prasidëjo 1998 m., tie deðimt metø dar nëra praëjæ… 

Aiðku, nuolat atvaþiuoja vis naujø þmoniø. 

Iðvykau ið Lietuvos per paèius Nepriklausomybës atkûrimo ávykius. 

Gavau pasiûlymà nuvaþiuoti á tarptautinæ vasaros mokyklà mokytis 

norvegø kalbos. Kadangi mano specializacija buvo mokyti kitakalbius 

lietuviø kalbos, pagalvojau: vaþiuosiu, mokysiuosi kalbos, kartu pasiþiûrësiu, 

kokià metodikà jie taiko. Bûtent dël to vaþiavau 1990-aisiais á 

Norvegijà. Ta mokykla Oslo universitete veikë apie du mënesius. Mes 

ten buvome pirmieji lietuviai. Buvo þmoniø, kurie ateidavo á universitetà 

ir ieðkodavo mûsø, nes domëjosi tuo, kas vyksta Lietuvoje. Taip atsirado 

paþástamø ir po pusës metø, kai Norvegijoje buvo atidarytas Lietuvos 

informacijos centras, gavau pasiûlymà jame dirbti. Kadangi jau ðiek 

tiek mokëjau norvegø kalbà, nusprendþiau pamëginti. 

Taip viskas ir prasidëjo. Mano sutartis buvo sudaryta metams. Abu 

vaikus atsiveþiau èia. Jie pradëjo eiti á darþelá, jiems labai patiko, nes 

darþeliuose ten nëra tokio teroro, muðimo ar rëkimo, koks pasitaikydavo 

Lietuvoje. Darbo sutartis buvo pratæsta dar trejiems metams. Po 

to, rodos, 1994-aisiais, buvo atidaryta Lietuvos Respublikos ambasada 

Norvegijoje, ið Lietuvos atvaþiavo þmoniø ten dirbti. Að jau turëjau 

leidimà nuolat gyventi ðalyje (jis gaunamas po trejø metø). Man reikëjo 

kà nors daryti: arba gráþti á Lietuvà, arba pasilikti. Maniau – gráþtu. 

Bet vaikai iðkëlë tokià scenà!.. Vyresnysis, kuriam buvo apie 11 metø, 

net su aðaromis pareiðkë: „Að negráðiu ir á lietuviðkà mokyklà neisiu!“ 

Jis jau buvo ëjæs Lietuvoje pusæ metø á pirmà klasæ. Dël to ir nusprendþiau 

likti – dël vaikø… ir dël pinigø. Tam tikrà vaidmená suvaidino ir 

þmoniø poþiûris, nes visi sakë: „Gal tu kvaila? Kà, dabar gráði? Kur, 

èia? Kà tu èia darysi?“ Tuo labiau kad padëtis Lietuvoje apie 1995 m. 

buvo labai nestabili, ekonominiu poþiûriu þmonëms buvo labai sunku. 

Vëliau pradëjau dirbti prekybos firmoje, kalti pinigà... þodþiu, kentëti. 

Kai dabar prisimenu tuos metus, tai buvo gyvenimas sukandus 

dantis, labai sunkus dvasiðkai. 

339

Dabar vaikai kalba lietuviðkai, raðo, aiðku, su klaidomis, nosiniø, 

ilgøjø bei trumpøjø balsiø raðyti nemoka. Vienas labai nori gráþti á Lietuvà, 

o kitas ne (tas, kuris man tada scenà këlë, vyresnysis, dabar jam 22 

metai), nes jam nepatinka, kad Lietuvoje tokia arði aplinka, kad turi lipti 

kitiems per galvas, kad korumpuota sistema, daug kas pasiekiama tik 

per paþintis. Jis puikiai integravosi Norvegijoje, turi draugø nuo darþelio. 

Jis – tikras norvegas. Su manimi jis kalba lietuviðkai, bet tai jam sunku. 

Jam viskas patinka, kas norvegiðka, netgi tie dalykai, kurie, pavyzdþiui, 

man labai nepatinka. O Marius, kuriam dabar 20 metø, nori gráþti 

á Lietuvà, nes Norvegijoje jam nuobodu. 

Tikriausiai viskas priklauso nuo to, kaip þmogus „priima“ ðalá. Sakyèiau, 

kad vyresniajam Norvegija tikriausiai buvo priimtinesnë, palankesnë. 

Gal dël to, kad jis Lietuvoje ðiek tiek ilgiau gyveno ir sàmoningai 

suvokë, kad jam ten blogai, o gal þmonës renkasi tiesiog pagal savo charakterá. 

Vieni labai pritampa, o kiti ne. 

Norvegijos kraðtovaizdis – kalnai, akmenys, vanduo. Ðaltas, atðiaurus 

groþis. Viskas ðalta, bet labai graþu. Lygiai taip pat ir þmonës – ramûs, 

orûs, malonûs, bet ðilumos juose nëra. Gal tiksliau – jos yra, bet lietuviui ji 

ið pirmo þvilgsnio nematoma, nejuntama. Juk mes pripratæ kitaip viskà 

iðreikðti, mes turime kitokius kalbinius, emocinius þenklus, kitokius kodus, 

gestus, labiau rankom mostaguojame, garsiau kalbame, juokiamës, 

greièiau susierziname, smarkiau pykstame ir tà aiðkiai parodome. 

Norvegø bendravimo kodus reikia iðmokti. Norvegas gali labai jautriai 

á kà nors reaguoti ir atsiminti tai visà gyvenimà, bet jis to neparodys, 

tiktai daug vëliau tau apie tai galbût ir pasakys ar kaip nors iðsiduos. 

Norvegai viskà laiko ðirdyje, giliai uþslëpæ. Jie yra tikrai jautrûs, tik labai 

uþsidaræ, nerodantys emocijø. Nerodyti emocijø Norvegijoje mokoma 

nuo vaikystës. Jiems bûti emocingiems yra lygiai taip pat negraþu kaip, 

tarkime, valgyti rankomis ar krapðtytis nosá. Jie nuo vaikystës draudþiami 

kalbant mosikuoti rankomis, sakyti þmonëms negraþius ar áþeidþiamus 

þodþius, o ypaè – demonstruoti pyktá. Tiesa, garsiai jie juokiasi, daþniausiai 

– kai iðgeria. Apskritai norvegai ir alkoholis – tai atskira tema, 

bet jie, kaip ir visi, iðgëræ labiau atsiveria. Nuo vaikystës norvegai mokomi 

uþspausti viskà savyje, nes rodyti savo jausmus net ðeimoje nepriimtina, 

tai, jø manymu, negraþu. Savo nuomonës taip pat negalima ið 

karto sakyti, o vieðai kritikuoti – tabu. 

340 

NORVEGIJA

NORVEGIJA 

Lietuviams, kurie pripratæ tuoj pat atskleisti visà savo asmenybës 

„þavesá“ pirmam sutiktam (nors ir troleibuse), ið pirmo þvilgsnio norvegai 

pasirodys labai susikaustæ. 

Pradþioje tai atrodo puiku: niekas tavæs nekritikuoja, gali ðnekuèiuotis 

su þmonëmis paprasèiausiai apie orà, taèiau palietus kokias gilesnes 

temas, kurios reikalauja jau asmeninës nuomonës, atsimuði á tylos 

sienà. Taigi po kurio laiko pamatai, kad tau trûksta diskusijø, ávairiø 

temø gvildenimo, gyvenimiðkø pokalbiø ir subjektyviais potyriais pagardintø 

paprasèiausiø plepalø apie niekà, trumpai tariant, – labai nuobodu. 

Susitikæs su nepaþástamais norvegais pirmà kartà, pvz., sveèiuose, 

net jokiø bendravimo problemø neturintis þmogus gali pasijusti nejaukiai, 

nes á kiekvienà mestelëtà pokalbio temà norvegai daþnai atsako 

ilga tyla. Jie prieð atverdami burnà paprastai svarsto, ar iðvis verta reikðti 

savo nuomonæ, „kad tik èia ko nors tokio nepasakius“... Jie daug didesná 

svorá nei mes, lietuviai, teikia savo iðtartam þodþiui, todël nori iðgryninti 

frazæ, kad nebûtø nesusipratimø. Galiu pacituoti Norvegijos Erlickà Oddà 

Borretzenà: „Jei norvegas nori pareikðti savo nuomonæ apie kà nors, 

jis ne plepa, o eina namo ir paraðo knygà arba bent jau laiðkà á vietinio 

laikraðèio redakcijà“. 

Þinoma, vëliau, kai ásigyji tikrø draugø, gali su jais paatvirauti. Bet 

tai bûna deðimtkart reèiau nei Lietuvoje, kur gali bet kam iðsakyti savo 

nuomonæ, parodyti save toká, koks esi. Norvegijoje to niekas nedaro. 

Kitiems jie èia – lyg su kauke, ir tik po keleriø metø paþinties jie iðdrásta 

truputëlá praskleisti uþuolaidëlæ ir parodyti, kokie yra ið tikrøjø. Parodyti 

savo vidø jiems yra negraþu – kaip apsinuoginti. Paradoksas, nes 

nuogo kûno rodyti jie nebijo. 

Norvegijoje labai daug þmoniø, kurie yra vieni. Niekur kitur tiek daug 

vienø þmoniø nemaèiau. Þmogus vienas eina á alaus barà pasëdëti prie 

alaus bokalo, vienas – á miðkà pasivaikðèioti, vienas – slidinëti, vienas – á 

kinà… Jis visur eina vienas. Ten að atsikraèiau to kvailo komplekso, atsiveþto 

ið Lietuvos, kad vienai kur nors eiti nejauku ar gëda, tarsi neturëtum 

su kuo. O ten kitaip. Panelë uþsimeta kuprinytæ ir eina visur viena 

viena viena. Paprasèiau – nereikia su niekuo tartis, prie nieko taikytis. 

Ásiminiau toká atvejá ið pirmøjø gyvenimo Norvegijoje metø, kai su 

vaikais nuomojausi butà dviejø butø name. Viename gyvenau að, o kitame 

– 22 metø studentë. Buvau pasikvietusi draugø, ðventëme Nau- 

341

juosius metus. Iðëjome á balkonà ðaudyti fejerverkø, o ið ten kaip tik per 

langà matësi jos svetainë. Þvilgtelëjusi pamaèiau jà, sportiðkai apsirengusià, 

sëdinèià vienà ir þiûrinèià televizoriø. Man iðkart suspaudë ðirdá, 

pagalvojau: „Nusiþudys þmogus, juk tai tragedija – viena Naujøjø metø 

vakarà, vargðë!“ Puoliau pas jà, paskambinau á duris, sakau: „Ateik pas 

mus, nesëdëk viena“. Jinai paþvelgë á mane kaip á kokià ásibrovëlæ, tarsi 

klaustø, kaip drásai sutrukdyti mano iðdidþià vienatvæ, ir pasakë: „Turëjau 

daug pasiûlymø, bet nëjau, nes norëjau bûti namie viena“. 

Tik vëliau supratau, kad jie ið tikrøjø nevaidina, jiems tikrai gera bûti 

vieniems. Pavyzdþiui, per Velykas visuomet patariama þmonëms nevaþiuoti 

vieniems á kalnø trobeles, nes ten gali kilti pûga, galima pasiklysti… 

Bet jie vis tiek vaþiuoja ten vieni, nes jiems tai labai patinka, jie vieni pailsi. 

Jiems tikrai kokius deðimtkart maþiau reikia bendrauti negu lietuviams. Ið 

dalies todël lietuviai Norvegijoje daugiau bendrauja tarpusavyje, nes mato, 

kad norvegui jø bendravimas „lietuviðkai“– tai tiesiog lipimas ant galvos, 

asmeninës erdvës paþeidimas, norvegui jis per sunkus. 

Tik antraisiais gyvenimo ðioje ðalyje metais pradëjau suprasti, kad 

norvegø bendravimo áproèiai yra kitokie nei lietuviø. Pavyzdþiui, kai 

dirbau Informacijos centre, kartais atvaþiuodavo lietuviø delegacijos, kurias 

turëjau globoti. Tuomet matydavau, kaip lietuviai darkyta anglø kalba 

ir gestikuliuodami norvegams lieja savo emocijas, o ðie net fiziðkai 

traukiasi nuo jø. Þinojau, kad jie net nesiklauso, nes jiems visiðkai nepriimtinas 

toks pokalbininko intensyvumas ir emocingumas. 

Man patinka, kad norvegai nekritikuoja. Jie tikrai nekomentuoja 

tavo gyvenimo bûdo – kà nori, tà darai. Èia tavo reikalas. Uþ savo vidinæ 

kultûrà ir gyvenimà atsakingas tu pats, o kaimynui ar bendradarbiui 

jokiu bûdu neturi rûpëti, kad tu ne taip (kaip jie) rengiesi, elgiesi, gyveni… 

Nëra „tiesos iðdroþimo á akis“ kaip Lietuvoje, kur kiekvienas atseit 

þino, kaip tau reikia gyventi. Uþ akiø norvegai irgi apðneka, bet niekas 

tavæs neþlugdys dël to, kad tu kitoks, nereikalaus, kad pasikeistum. Ten 

tu paliekamas sau, gyvenk kaip nori. 

Kita vertus, visa tai tampa perversija, nes, pasirodo, esi visiðkai niekam 

neádomus. Visiems tas pats, ar tu esi, ar nesi, gal miræs, pûni jau… 

Bet, palyginti su lietuviø lindimu á kitø þmoniø gyvenimà, reguliavimu, 

kas galima, o kas ne, norvegø visiðkas nesikiðimas man labiau patinka. 

Èia daug daugiau geranoriðkumo, þmonës ið karto neieðko blogo, ieðko 

342 

NORVEGIJA

NORVEGIJA 

gero. Jiems nuo maþumës ádiegta, kad neigiamai þiûrëti á kà nors yra 

blogai, visà laikà stengiamasi galvoti pozityviai. Tokios norvegø savybës, 

manau, á ðià ðalá traukia daugelá. Nes jei tu buvai kokia nors darbe 

ujama seselë, o nuvaþiavus á Norvegijà tau visi vos ne ploja, giria, kokia 

tu protinga, kaip gerai viskas, kà darai, tai tave labai skatina. Ið pradþiø 

þmonëms tai labai patinka. Kol, þinoma, po keleriø metø jie supranta, 

kad yra visiðkai vieni, palikti sau ir niekam neádomûs. 

Dirbama 7,5 val. per dienà. Taèiau per savaitæ negalima dirbti daugiau 

negu 40 val., o jei dirbi daugiau, uþ virðvalandþius privalo bûti mokama 

papildomai. Po metø legalaus darbo mokant visus mokesèius, jei 

þmogus turi leidimà nuolat gyventi ðalyje, jam 2 metus gali bûti mokama 

bedarbio paðalpa, kuri yra 60% buvusio atlyginimo. Tai visai neblogai. 

Tiesa, gaudamas tà paðalpà privalai bûti Norvegijoje. Jei gyveni ðalyje 

legaliai, gauni leidimà gyventi ir asmens numerá. Tam reikia kokio 

nors pagrindo – bûti susituokus ar turëti darbà, dabar, man atrodo, galima 

registruotis netgi kaip darbo ieðkotojui. Tuomet gauni asmens kodà 

ir jau esi registruotas sistemoje. 

Norvegijos lietuviø bendruomenëje yra ávairiausiø þmoniø. Branduolys 

– puikûs, iniciatyvûs þmonës, veltui dirbantys visuomeniná darbà. 

Bet visgi reikia pripaþinti, kad daugelis kitø yra dideli individualistai. 

Þmoniø nuostata tokia: „Að esu pats svarbiausias, o tu – nelásk su 

savo moralëmis, kaip norësiu, taip darysiu“. Taèiau tai dabartinës visuomenës 

bruoþas. Komercinës firmos orientuojasi á þmoniø individualumà, 

gamina maþais kiekiais produkcijà „tik tau“. Visuomeninës organizacijos 

neturi tokiø galimybiø. Norvegijos lietuviø bendruomenë stengiasi 

patenkinti daugelio þmoniø poreikius, bet, deja, ne visada iðeina. 

Þmoniø màstymas toks: „Jei man duosi kà nors, koká lietuviðkà koncertà 

ar panaðiai, tai nemokamai. Jei reikës mokëti tà paèià kainà kaip ir uþ bet 

kurá kità Norvegijoje, að rinksiuosi pats, net neminëk jokio patriotizmo“. 

Stebina, kad kai kas gëdijasi esantys lietuviai, trokðta pasikeisti vardus, 

pavardes, visiðkai iðtrinti Lietuvà ið atminties. Tokie þmonës turbût 

jau kitos kartos ir su kitokia patirtimi, að jø nelabai paþástu, nes iðvaþiavau 

ið kitokios Lietuvos ir bûdama kitokia. Vëliau maèiau labai daug èia 

atvaþiavusiø þmoniø pykèio, nusivylimo Lietuva. Neþinau, kas jiems 

Lietuvoje buvo taip baisu, bet jie nori pradëti visiðkai naujà gyvenimà. 

Labai tikiuosi, kad tai trumpalaikë bûsena. 

343

Daþniausiai tokie bûna neiðsilavinæ þmonës, patyræ daug vargo, tie, 

kuriuos Tëvynëje kaþkas stipriai nuskriaudë ir todël jie viskuo nusivylë. 

Norvegijoje jie puola á visokius nekvalifikuotus darbus, o gráþæ namo 

daþnas meluoja, kad ten, Norvegijoje, vos ne nuosavas firmas turi, ir 

taip patenka á savo melo spàstus. Vëliau atskleisti teisybës nebegali, nuolat 

nekaip jauèiasi savo kaimuose Lietuvoje vaidindami verslininkus ið Norvegijos, 

nors ið tikrøjø Norvegijoje vos ne po ðiukðlynus kapstosi, ir bijo, 

kad jø melo niekas neatskleistø. Esu tokiø maèiusi, ir ne vienà. Tokiu 

bûdu jie savo kaime irgi skleidþia dezinformacijà, taip skatindami iðvaþiuoti 

ir kitus. Naujai iðvaþiavæ taip pat patenka á jø melo ratà, nes bûna 

gëda artimiesiems pasakyti, kaip ið tikrøjø yra. Þmonës tiesiog nesupranta, 

kad jø gyvenimas – tai ðvarraðtis, o ne juodraðtis, kad su melu 

toli nenuvaþiuosi. 

Daþnai tokie ir á bendruomenæ neina, nes bijo sutikti paþástamø, 

bijo, kad Norvegijoje esantys lietuviai papasakos namiðkiams, kà jie èia 

ið tikrøjø veikia, ir tuomet nukris firmos savininko aureolë gimtajam balbieriðky. 

O kam to melo reikia? Labai daþnai tokie þmonës bièiuliaujasi 

su rusais, eina á rusø bendruomenes, nes þino, kad tenai sutiks þmoniø 

ið Murmansko ar dar ið kur, niekas jø nepaþins… Jiems ten gerai, nes 

jauèiasi esà tarp savø. O lietuviø jie ðalinasi. Ir visai be reikalo, nes bendruomenëje 

niekas neklaus, kà jie èia veikia. Kaip tik yra visos galimybës 

susitikti ilgiau Norvegijoje gyvenanèiø lietuviø, uþmegzti naudingus 

kontaktus, gauti vertingos informacijos. 

Man gaila, kai matau varganà þmoniø bûklæ, kai matau juos, patekusius 

á aklavietæ. Jie ir patys norëtø iðtrûkti ið to rato, bet nebeþino kaip. 

Nuo savæs nepasislëpsi, juk þinai, kas esi, þinai, kad melas niekuo tau 

nepadës. Ir tai, mano manymu, pats baisiausias dalykas. 

Bet tikiu, kad tie þmonës uþsidirbs pinigø, susitvarkys buitá, atgaus 

savigarbà, pasitikëjimà, pradës kitaip þiûrëti ir á save, ir á juos supantá 

pasaulá, uþgis patirtos nuoskaudos, atsiras geranoriðkumas ir noras gyventi 

prasmingiau, galiausiai duoti kà nors ir Tëvynei. Iðbandymas Norvegija 

daugelá iðgrynina dvasiðkai, kaip viena mano paþástama lietuvë 

sako, „iðkrakmolina“: padeda atrasti save, suprasti, kam esi skirtas ir tu 

pats, ir tavo gyvenimas. 

344 

NORVEGIJA

NORVEGIJA 

Ketinu vël iðvykti, nes noriu pamatyti 

pasaulio 

Mindaugas Bukauskas, 27 metø vadybininkas, 

6 mënesiai Norvegijoje 

Norvegija – tai graþi gamta, daug vaikø, aukðtas pragyvenimo lygis, 

trumpa darbo diena. 

Iðvykau á ðià ðalá pagal Europos Sàjungos programà „Jaunimas“ (Europos 

savanoriø tarnyba). Darbà susiradau per savo organizacijà – ekologijos 

klubà „Þvejonë“. Savanoriðkai dirbau mokykloje su moksleiviais, 

kuriø dalis yra lengvai psichiðkai arba fiziðkai neágalûs. Savanorio darbas 

neatlyginamas pinigais, bet nematerialus atlygis yra didþiulis. Pamaèiau, 

kaip dirbama su neágaliaisiais integruojant juos á visuomenæ. 

Paprastai atlyginimas uþ panaðø darbà – apie 32 000–35 000 Norvegijos 

kronø, arba 13 000–15 000 litø. Á Lietuvà gráðiu programai pasibaigus, bet 

vël ketinu iðvykti, nes noriu pamatyti pasaulio. 

Norvegijà pasirinkau susiþavëjæs savita jos mitologija, gamtos groþiu. 

Þavi ir tai, kad gerai iðmokus norvegø kalbà galima kuo puikiausiai 

susikalbëti su danais ir ðvedais. Bet áveikti kalbos barjerà nëra taip paprasta: 

Norvegijoje yra daugiau nei 100 tarmiø! 

Labai patinka vietos þmoniø tolerancija vienø kitiems, aukðta vidinë 

visuomenës moralë, ðiaurietiðkas mentalitetas, ramus gyvenimo tempas. 

Èia nepriimtina pyktis su þmogumi, nediskutuoti, stengiamasi iðvengti 

aðtriø pokalbiø. 

Gaila, kad ðioje turtingoje ðalyje tarpsta masinë vakarietiðka kultûra, 

ypaè tarp jaunimo – tai be galo liûdna. Matyti „nudvasëjimas“ – þmonëms 

labiau rûpi gerai pavalgyti (norvegai apskritai mëgsta laiku ir soèiai 

valgyti), negu nueiti sekmadiená á baþnyèià. Arba að kaþko dar nesuprantu. 

Þmonës labai sureikðmina savo darbus. Jei jau norvegas gerai pasidarbuoja 

kokias 4 valandas, tai sako: „Vai, kaip sunkiai ðiandien dirbau…“ 

Palyginti su Lietuva, labai skiriasi darbuotojø darbo krûvis. Pats að dirbu 

36 valandas per savaitæ. 

Turbût negalëèiau iðskirti kokiø nors pavojø, kylanèiø gyvenant 

ðioje ðalyje, – nebent nutukti. 

345

346

PRANCÛZIJA 

Prancûzija; Prancûzijos Respublika 

France; République Franšaise 

Sostinë Paryþius 





Prancûzo paklausë: 

J 

– Kà labiau mëgstate – vynà ar moteris? 

– Priklauso nuo to, kuriø metø gamybos, – atsakë prancûzas. 

347

348


PRANCÛZIJA 

VIZA 

Prancûzija ir Lietuva yra Europos Sàjungos (ES) narës, todël vaþiuojantiems 

á ðià ðalá Lietuvos pilieèiams vizø nereikia, pakanka turëti pasà 

arba asmens tapatybës kortelæ. Taèiau jei ketinate Prancûzijoje likti ilgiau 

nei 3 mënesius, turësite gauti leidimà gyventi ðioje ðalyje. 


Praðymà dël leidimo gyventi (carte de séjour arba titre de séjour) 

Prancûzijoje turite pateikti per tris mënesius nuo atvykimo á ðalá dienos. 

Praðymas pateikiamas Valstybës administracijos biuruose savivaldybëje 

(mairie) arba artimiausios Policijos nuovados (préfecture de Police) Uþsienieèiø 

skyriuje (services des étrangers), arba Uþsienieèiø registracijos 

centruose Paryþiuje. 

Kartu su praðymu iðduoti leidimà gyventi ðalyje, turësite pateikti 

darbdavio patvirtinimà, kad jis priima jus á darbà. Taigi pirmiausia turite 

susirasti darbdavá, kuris sutiktø jus ádarbinti, ir tik tuomet galësite kreiptis 

dël leidimo gyventi. Pateikus praðymà iðduoti leidimà gyventi ðalyje, 

iðduodama laikina paþyma – leidimas gyventi tris mënesius. Tikrasis leidimas 

gyventi Prancûzijoje paprastai galioja 5 metus. Jei jûs planuojate 

dirbti ilgiau nei 3 mënesius, bet trumpiau nei metus, leidimas gyventi 

jums bus iðduodamas tik darbo laikotarpiui (labiausiai tai aktualu dirbantiems 

sezoninius darbus). 

Studentai leidimà gyventi ðalyje gauna studijø laikotarpiui, taèiau 

ne ilgesniam nei 1 metø. Vëliau leidimà galima pratæsti. Vykstanèiojo 

dirbti ðeimos nariai gauna leidimà gyventi tokiam paèiam laikotarpiui 

kaip ir asmuo, su kuriuo jie atvyksta (pateikiant praðymà reikia turëti 

pajamø deklaracijà ir sveikatos draudimà). Leidimo gyventi galiojimo 

laikotarpiu jie turi visà teisæ uþsiimti profesine veikla ir ásidarbinti. Studento 

ðeimos nariams (sutuoktiniui ir vaikams) leidimas gyventi ðalyje 

iðduodamas 1 metams su teise já pratæsti. 

349

350 

PRANCÛZIJA 

DARBAS 

DARBO VIZA IR LEIDIMAS DIRBTI 

Naujosioms ES narëms (tarp jø ir Lietuvai), Prancûzija taiko pereinamojo 

laikotarpio taisykles, todël norint dirbti Prancûzijoje privaloma 

gauti darbo vizà, leidþianèià dirbti ir gyventi ðioje ðalyje. 

Reikalingi dokumentai priklauso nuo darbo sutarties: 

· jei sutartis sudaroma maþiau nei 1 metø laikotarpiui, reikia gauti 

laikinàjá leidimà dirbti (APT). Jis iðduodamas devyniems mënesiams, 

bet já galima pratæsti. Darbo vizos galiojimo laikas priklauso nuo 

laikinojo leidimo dirbti galiojimo laiko. Be to, tokios rûðies leidimas 

nesuteikia teisës nei keisti darbdavá, nei pasilikti Prancûzijoje 

ilgiau, nei galioja leidimas dirbti; 

· jei darbo sutartis sudaroma vieniems metams ar ilgesniam laikotarpiui, 

iðduodama viza gyventi ir dirbti. Ði viza galioja metus, jà 

galima pratæsti. Turint ðià vizà galima keisti darbo vietà. 

Leidimo gyventi gavimo procedûrà turi pradëti darbdavys. Jis turi 

kreiptis á Darbo ir profesinio lavinimo departamento direkcijà (DDTEFP) 

ir á Prancûzijos valstybinæ ádarbinimo agentûrà (ANPE) ir pateikti praðymà 

iðduoti jums leidimà dirbti Prancûzijoje. Ði procedûra gana ilga, reikia 

sutvarkyti daug dokumentø. Taigi visø pirma turësite susirasti darbdavá, 

kuriam jûsø tikrai labai reikëtø. Jei jums pasisektø toká darbdavá rasti, 

plaèiau apie leidimo iðdavimo procedûrà skaitykite interneto svetainëje 

www.social.gouv.fr/htm/dossiers/accueil_ressort_ue/elargissement.pdf. 



Darbo skelbimø galite ieðkoti ðalies arba regioninëje ir vietinëje 

spaudoje. Didþiausi ðalies laikraðèiai yra: 

Le Figaro (www.lefigaro.fr) 

Les Echos (www.lesechos.presse.fr) 

Le Monde (www.lemonde.fr) 

Vietiniuose laikraðèiuose laisvos darbo vietos daþniausiai skelbiamos 

ðeðtadieniais ir sekmadieniais. Keletas tokiø laikraðèiø: 

La Voix du Nord (www.lavoixdunord.fr) 

Les Dernieres Nouvelles d’Alsace (www.dna.fr)

Le Republicain Lorrain (www.republicain-lorrain.fr) 

l’Est Republicain (www.estrepublicain.fr) 

Nice Matin (www.nicematin.fr) 

Le Provencal (www.leprovengal.fr) 

Le Progres (www.leprogres.fr) 

Le Dauphine (www.ledauphine.fr) 

La Depeche du Midi (www.ladepeche.com) 

PRANCÛZIJA 

VALSTYBINË ÁDARBINIMO TARNYBA 

Prancûzijos valstybinë ádarbinimo agentûra (ANPE) ásteigta prie Darbo, 

uþimtumo ir profesinio mokymo ministerijos. Tai prancûzø darbo 

birþa, teikianti pagalbà ieðkantiems darbo. ANPE uþsiregistravusiems asmenims 

teikiami ávairûs darbo pasiûlymai, vedami seminarai bei mokymai, 

suteikiama galimybë naudotis kompiuteriu bei vietinio ryðio telefonu, 

skaityti ðalies ir vietinius laikraðèius, naudotis dokumentø ir informacijos 

banku. 

Norint uþsiregistruoti ANPE, pirmiausia reikia uþsiregistruoti Prancûzijos 

pramonës ir prekybos asociacijoje (ASSEDIC) – ástaigoje, kurioje 

reikia registruotis norint gauti bedarbio paðalpà. Paskambinkite á artimiausià 

jos skyriø (telefono numerá rasite www.assedic.fr) ir papraðykite 

atsiøsti anketà, kurià uþpildæs turësite nuvykti á ASSEDIC ir uþsiregistruoti. 

Jums reikës turëti ir ðiuos dokumentus: 

· pasà ir leidimà gyventi (arba leidimà dirbti), 

· dokumentà, árodantá jûsø gyvenamàjà vietà (pavyzdþiui, nuomos 

sutartá). 

Uþsiregistravæs ASSEDIC, per keturias savaites turite apsilankyti ANPE. 

Turëkite visus reikiamus dokumentus (registracijos ASSEDIC kortelæ, gyvenimo 

apraðymà (CV), iðsilavinimà árodanèius dokumentus). 

Artimiausio ANPE skyriaus adresà ir daugiau informacijos rasite ANPE 

interneto svetainëje www.anpe.fr. 

KITOS TARNYBOS 

Kita valstybinë ádarbinimo agentûra yra Vadovaujanèiojo personalo 

ádarbinimo asociacija (APEC, www.apec.asso.fr). Ði asociacija padeda 

rasti darbà vadovaujanèiajam personalui, asmenims, turintiems aukðto- 

351

jo mokslo diplomà (paprastai vadybos ar verslo administravimo srièiø 

specialistams). 

Valstybinë suaugusiøjø profesinio mokymo asociacija prie Darbo, 

uþimtumo ir profesinio mokymo ministerijos (AFPA, www.afpa.fr) turi 

daugybæ suaugusiøjø profesinio mokymo programø, veda ávairius kursus, 

seminarus, padeda orientuotis darbo rinkoje ir prisitaikyti prie jos 

reikalavimø. 


Prancûzijoje privaèios ádarbinimo tarnybos daþniausiai yra specializuotos. 

Agentûrø sàraðus bei adresus rasite geltonuosiuose puslapiuose 

(www.pages-jaunes.fr). 

LAIKINO ÁDARBINIMO AGENTÛROS 

Laikino ádarbinimo agentûrø padedami galite susirasti trumpalaiká 

darbà keletui dienø, savaièiø ar net visam sezonui. Prancûzijoje tokios 

agentûros daþniausiai ieðko darbo kvalifikuotiems darbuotojams. Ðiø 

agentûrø sàraðà taip pat rasite geltonuosiuose puslapiuose (www.pages-jaunes.fr). 








Prancûzijà. 






· Uþ bendradarbiavimà Prancûzijoje atsakingos ANPE tarptautinës 

tarnybos – www.anpe.fr 

352 

PRANCÛZIJA

PRANCÛZIJA 

· Prancûzijos EURES patarëjø kontaktinius duomenis galima rasti 

tinklalapyje www.emploi-international.org 

TIESIOGINIS KONTAKTAS SU BENDROVËMIS IR KITI PAIEÐKOS 

BÛDAI 

Prancûzijoje laisvos darbo vietos daþnai vieðai neskelbiamos, darbuotojø 

ieðkoma vidiniais kanalais, naudojantis asmeniniais ryðiais, pagal 

paþintis. Todël ieðkant darbo vertëtø visø pirma paklausinëti draugø, 

paþástamø ar kaimynø. Rekomenduojama kreiptis á bendroves savo 

iniciatyva – iðsiøsti joms savo gyvenimo apraðymà. Jei tuo metu bendrovëje 

laisvø darbo vietø ir nebus, galbût jûsø dokumentus perþiûrës vëliau. 

Galima teirautis darbo tiesiog telefonu ar faksu. 

GYVENIMO APRAÐYMAS IR KITI DOKUMENTAI 

Prancûzijoje gyvenimo apraðymà (CV) áprasta raðyti ant balto A4 

formato popieriaus prancûzø kalba. Gyvenimo apraðymas neturëtø bûti 

ilgesnis nei 2 lapø, jame reikëtø nurodyti savo kontaktinius duomenis, 

iðsilavinimà ir darbo patirtá. Paprastai kvalifikaciniø paþymëjimø, diplomø 

kopijø ar rekomendacijø prie gyvenimo apraðymo pridëti nereikia. 

Daþnai darbdavys pateikia savo tinklalapyje ar darbovietëje specialià 

anketà, kurià kandidatas privalo uþpildyti vietoj gyvenimo apraðymo. 

Naudingø patarimø apie darbo paieðkas Prancûzijoje rasite interneto 

tinklalapyje www.workinfrance.com. 



Darbo sutartá privaloma sudaryti raðtu. Gali bûti sudaromos tokios 

sutartys: nuolatinio darbo (neribotam laikui), terminuotos (ne ilgesniam 

nei 18 mën. laikotarpiui), ne visos darbo dienos, laikino uþimtumo (kai 

darbà suranda laikino ádarbinimo agentûra) ir trumpalaikës. 

VIRÐVALANDÞIAI 

Prancûzijoje áprasta 35 valandø darbo savaitë, taèiau kartais gali 

bûti dirbama ilgiau dël darbo pobûdþio. Uþ virðvalandþius privalo bûti 

mokama. Paprastai, jei nëra susitarta kitaip, uþ pirmas 8 papildomas 

353

valandas mokama 25%, o uþ kitas – 50% daugiau. Ámonës, kuriose dirba 

maþiau nei 20 darbuotojø, turi teisæ mokëti maþiau. Daþnai atlyginimà 

uþ virðvalandþius nustato kolektyvinës darbo sutartys. 

MOKAMOS ATOSTOGOS 

Kiekvienas iðdirbtas mënuo suteikia teisæ á 2,5 dienos mokamø atostogø. 

Dël atostogø ir poilsio dienø paprastai tariamasi su darbdaviu. 

MINIMALUS ATLYGINIMAS 

Kiekvienø metø liepos 1 d. Prancûzijoje ið esmës perþiûrimas ir nustatomas 

minimalus atlyginimas (Salaire Minimum Interprofessionnel de 

Croissanc, SMIC). Tai maþiausias valandinis atlygis, kurá privalo mokëti 

darbdaviai. 2005 m. jis buvo apie 8 EUR uþ valandà. 

354 

PRANCÛZIJA 

BÛSTAS 

BÛSTO NUOMA 


Jei norite iðsinuomoti bûstà Prancûzijoje, galite ieðkoti skelbimø 

ávairiuose laikraðèiuose: 

· Le Figaro yra vienas didþiausiø Prancûzijos dienraðèiø. Jame yra didelë 

skelbimø skiltis (jà galite rasti ir elektroniniame laikraðèio variante 

– www.lefigaro.fr/immobilier). 

· De particulier à particulier – skelbimø savaitraðtis, leidþiamas ketvirtadieniais. 

Galite nusipirkti já spaudos kioskuose arba perskaityti 

internete (www.pap.fr – anglø, prancûzø, vokieèiø, ispanø ir portugalø 

kalbomis). 

· FUSAC (France–USA Contacts) – nemokamas skelbimø laikraðtis kalbantiems 

anglø kalba, leidþiamas kartà per dvi savaites ir dalijamas 

airiðkose aludëse, baþnyèiose ir kitose vietose, kur lankosi britai 

ar amerikieèiai. Ðis laikraðtukas taip pat yra internete (www.fusac.com 

– anglø ir prancûzø kalbomis). 

· Ávairiuose Prancûzijos miestuose yra daug nemokamø vietiniø laikraðèiø, 

kuriuose bûna skelbimø apie nuomojamus bûstus ir kitokiø. 

Á ðiuos laikraðèius taip pat verta ádëti ir savo skelbimà. Jø daþnai 

galima rasti prie parduotuviø, kavinëse, konditerijos krautuvëlëse.

PRANCÛZIJA 

· Nuomojamø bûstø skelbimø taip pat galite rasti skelbimø lentose 

kalbø mokyklose, universitetuose ir maþose vietinëse krautuvëlëse 

(épiceries). 


Iðsinuomoti bûstà Prancûzijoje galima naudojantis nekilnojamojo 

turto agentûrø paslaugomis. Jø adresus galite rasti geltonuosiuose puslapiuose 

(www.pages-jaunes.fr, skyrelyje Immobilier). 


Nuomos sutartis paprastai sudaroma trejiems metams, vëliau jà 

galima pratæsti. Jei dël asmeniniø ar profesiniø prieþasèiø prireikia nutraukti 

sutartá nesibaigus terminui, privaloma áspëti bûsto savininkà 

ne vëliau kaip prieð tris mënesius (jei nuomininkas perkeliamas dirbti á 

kità vietà, uþtenka 1 mënesio). Nuomos mokestis mokamas ið anksto 

uþ 3 ar 4 mënesius. 

Kartais bûstø savininkai ar tarpininkaujanèios agentûros reikalauja 

turëti laiduotojà – asmená, kuris sumokëtø nuomos mokestá, jei nuomininkas 

turëtø finansiniø sunkumø. Taip pat kartais reikalaujama, kad 

nuomininko mokamas nuomos mokestis nevirðytø 30% jo gaunamø mënesio 

pajamø (daþnai reikia pateikti paþymà apie paskutiniø 3 mënesiø 

pajamas). 

Ásikraustant nuomininkas ir nuomotojas kartu smulkiai apraðo bûsto 

inventoriø ir prieð nuomininkui iðvykstant viskà kruopðèiai patikrina. 

Toks apraðymas sudaromas dviem egzemplioriais, su abiejø ðaliø 

paraðais ir data. Be to, nuomininkas privalo apdrausti namus nuo ávairios 

rizikos – ðio draudimo polisas turi bûti áteikiamas nuomotojui prieð 

pasiraðant sutartá. 



Jei norite ásigyti butà ar namà Prancûzijoje, geriausia kreiptis á nekilnojamojo 

turto agentûrà. Jø adresus galite rasti geltonuosiuose puslapiuose 

(www.pages-jaunes.fr, skyrelyje Immobilier). 

355

BÛSTØ KAINOS 

Bûstø kainos yra skirtingos, jos priklauso nuo gyvenamosios vietos. 

Didmiesèiuose, ypaè Paryþiuje ir jo priemiesèiuose, kainos yra didþiausios. 

356 

PRANCÛZIJA 

SVEIKATA 


Jei legaliai dirbate Prancûzijoje, jûsø darbdavys áregistruoja jus á 

Prancûzijos socialinës apsaugos sistemà. Ði sistema atsakinga ir uþ sveikatos 

apsaugà. Jeigu jûs apdraustas sveikatos draudimu, didþiàjà dalá 

jûsø gydymo iðlaidø kompensuoja valstybë. Gydytojo konsultacijø iðlaidas 

draudimas padengia apie 60–70%, vaistus – apie 65%, gydymàsi ligoninëje 

– apie 80%, dantø ir akiø gydytojø paslaugas – apie 60–70%. 

Tai tik apytiksliai skaièiai, jie gali skirtis – priklauso nuo suteiktos medicinos 

paslaugos, jos bûtinumo, trukmës ir kitø sàlygø. 

LIGOS ATVEJU 

Prireikus mediko konsultacijos, uþ paslaugas turësite sumokëti pats, 

o vëliau dalá sumokëtos sumos atgausite. Gydytojo konsultacija paprastai 

kainuoja apie 25–30 EUR, vakarais ir savaitgaliais kainos gali bûti 

didesnës. Po apsilankymo pas gydytojà jums bus iðduota uþpildyta speciali 

paþyma (feuille de soins), kurià turësite nusiøsti savo regiono Sveikatos 

apsaugos skyriui (Caisse Primaire d’Assurance Maladie, CPAM). Jei 

formà siunèiate pirmà kartà, nurodykite ir savo banko sàskaitos, á kurià 

jums bus pervedami pinigai, numerá. Pinigai pervedami paprastai per 2– 

3 savaites. Iðsamesnës informacijos apie sveikatos draudimà ir savo regiono 

CPAM adresà rasite interneto tinklalapyje www.ameli.fr. 

NEATËJIMAS Á DARBÀ DËL LIGOS 

Ligos atveju gydytojas gali iðraðyti nedarbingumo paþymà (un avis 

d’arrêt de travail). Uþpildæ ðià paþymà per 48 valandas nuo ligos pradþios, 

1-à ir 2-à jos dalá iðsiøskite socialinio draudimo tarnybai, o 3-ià 

pateikite savo darbdaviui. Turëdamas ðià paþymà privalote: 

· nedirbti tà laikà, kuris nurodytas nedarbingumo paþymoje; 

· darbdavio praðymu konsultuotis su kitu gydytoju; 

· pradëti dirbti nedarbingumo paþymoje nurodytà dienà.

LIGOS IR MOTINYSTËS PAÐALPA 

Kad ligos atveju bûtø ne tik padengiamos gydymo iðlaidos, bet ir 

mokamos tam tikros iðmokos, turite ágyti teisæ gauti ligos ir motinystës 

paðalpà. Ðià teisæ turite, jei: 

· esate iðdirbæs 60 valandø per kalendoriná mënesá arba bent 120 

valandø per praëjusá metø ketvirtá; 

· praëjusá pusmetá jûsø sumokëtos socialinës apsaugos ámokos sudaro 

bent 1,015 SMIC (ðalies minimalaus atlyginimo). 

MOKESÈIAI IR SOCIALINIS DRAUDIMAS 

PRANCÛZIJA 

MOKESÈIAI 


Prancûzijoje pajamø mokestis nëra automatiðkai iðskaièiuojamas 

ið atlyginimo. Ðis mokestis mokamas remiantis kasmetine pajamø deklaracija. 

Kiekvienø metø vasario mënesá Mokesèiø inspekcija kiekvienam asmeniui 

(arba ðeimai) iðsiunèia mokesèiø deklaracijos formà (Declaration 

des revenus). Jà privaloma uþpildyti (suraðyti praëjusiø metø pajamas) ir 

iki nustatytos dienos gràþinti Mokesèiø inspekcijai. Prieðingu atveju gali 

bûti skiriamos baudos. Pajamø mokestis apskaièiuojamas remiantis 

bendrosiomis ðeimos pajamomis, dalijant pajamas ið ðeimos nariø skaièiaus. 

Prancûzijoje galioja progresyvinë mokesèiø mokëjimo tvarka. Didþiausias 

pajamø mokestis – apie 48%. 

KITI MOKESÈIAI IR ÁMOKOS 

Kiti svarbesni mokesèiai ir ámokos: 

· ámokos socialinës apsaugos sistemos skolai padengti (Rembourrement 

de la dette Sociale, R.D.S.); 

· bendrosios socialinës ámokos (Contribution sociale généralisée, 

C.S.G.); 

(Ðios ámokos iðskaièiuojamos ið darbo uþmokesèio, jos skirtos socialinës 

apsaugos sistemos deficitui sumaþinti.) 

· nuosavybës mokestis, mokamas uþ gyvenamàjá plotà (moka bûsto 

savininkas); 

357

· gyvenamosios vietos mokestis, mokamas uþ gyvenamàjá plotà (moka 

bûsto gyventojas – savininkas arba nuomininkas); 

· metinis mokestis uþ televizijà ir radijà (mokesèio dydis priklauso 

nuo turimø televizoriø skaièiaus); 

· pridëtinës vertës mokestis. 

Prancûzija su dauguma Europos ekonominës erdvës (EEE) ðaliø, tarp 

jø ir su Lietuva, yra pasiraðiusi dvigubo apmokestinimo iðvengimo sutartis. 


ÁMOKOS 

Socialinës apsaugos ámokas dalimis moka darbdavys (part patronale) 

ir darbuotojas (part salariale). Draudimo nuo nelaimingø atsitikimø 

darbe ir ðeimos paðalpos ámokas moka tik darbdavys. Darbuotojo mokamos 

socialinio draudimo ámokos sudaro 21% atlyginimo. 

IÐMOKOS 

Prancûzijoje mokamos ðios socialinës iðmokos: ligos ir motinystës, 

senatvës, naðliø, mirties, nelaimingø atsitikimø darbe ir darbingumo netekimo 

atvejais. Daugiau informacijos rasite Prancûzijos socialinio draudimo 

tarnybos interneto tinklalapyje www.securite-sociale.fr. 

PILIETYBË 

Yra dvi skirtingos Prancûzijos pilietybës suteikimo uþsienieèiui procedûros. 

Kuri ið jø bus taikoma, priklauso nuo to, ar esate susituokæs (-usi) 

su Prancûzijos piliete (-iu), ar ne. 

JEI NESATE SUSITUOKÆS (-USI) SU PRANCÛZIJOS PILIETE (-IU) 

Jei nesate susituokæs (-usi) su Prancûzijos piliete (-iu), jums taikoma 

natûralizacijos procedûra (acquisition par naturalisation). Ðiuo atveju turite 

teisæ kreiptis dël pilietybës suteikimo, jei atitinkate ðiuos kriterijus: 

· esate ne jaunesnis nei 18 metø; 

· galite árodyti, jog legaliai gyvenote Prancûzijoje ne maþiau kaip 5 

metus iki praðymo padavimo dienos 

arba 

· ne maþiau kaip 2 metus, jei esate baigæs Prancûzijos aukðtàjà mo- 

358 

PRANCÛZIJA

kyklà (universitetà arba Grande École) arba jei galite bûti ypaè naudingas 

Prancûzijai savo gebëjimais ir talentais. 

Jei turite nepilnameèiø vaikø, jie taip pat turëtø bûti paminëti jûsø 

praðyme. Jei praðymas bus patenkintas, vaikams taip pat bus suteikta 

Prancûzijos pilietybë. Jei jûs jau turite Prancûzijos pilietybæ, suaugæ jûsø 

vaikai ir sutuoktinis (-ë) taip pat turi teisæ ágyti pilietybæ nepragyvenæ 

ðalyje minimalaus laikotarpio. 

JEI ESATE SUSITUOKÆS (-USI) SU PRANCÛZIJOS PILIETE (-IU) 

Jei esate susituokæs (-usi) su Prancûzijos piliete (-iu), jums taikoma 

procedûra acquisition par déclaration. 

Jûs turite bûti susituokæ ne maþiau kaip 12 mënesiø arba turëti bendrø 

vaikø ir gyventi susituokæ dar bent vienerius metus (kitaip tai bus 

laikoma sukèiavimu). Jûs neprivalote gyventi Prancûzijoje ar bûti ten pragyvenæs 

koká nors laiko tarpà, vienintelis reikalavimas – santuoka. 

Iðsamesnës informacijos kreipkitës á apygardos teismà (Tribunal d’instance) 

pagal gyvenamàjà vietà. Á kurá teismà jums reikia kreiptis, suþinosite 

Teisingumo ministerijos interneto tinklalapyje www.justice.gouv.fr/ 

region/tinat.htm. 

AMBASADOS 

Prancûzijos Respublikos ambasada Lietuvos Respublikoje 

Ðvarco g. 1 


Tel.: (8 5) 212 2979 / 212 2228 / 58 

Faks. (8 5) 212 4211 

El. paðtas ambafrance.vilnius@diplomatie.gouv.fr 

Interneto svetainë www.ambafrance-lt.org 

Prancûzø kultûros centras Vilniuje (biblioteka, visø lygiø 

prancûzø kalbos kursai) 

Didþioji g. 1 


Tel.: (8 5) 231 2984 / 85 

Faks. (8 5) 231 2987 

El. paðtas info@centrefrancais.lt 

Interneto svetainë www.centrefrancais.lt 

PRANCÛZIJA 

359

360 

PRANCÛZIJA 

Lietuvos Respublikos ambasada Prancûzijos Respublikoje 

22, Bd. de Courcelles 

F-75017 Paris 

Tel. (+33) 140 545 050, nelaimës atveju – (+33) 675 04 1501 

Faks. (+33) 140 545 075 

El. paðtas amb.lituanie@magic.fr 

Interneto svetainë www.amb-lituanie-paris.fr 

TRANSPORTAS 

TRAUKINIAI 

Prancûzijos geleþinkeliai labai gerai iðplëtoti. Vaþiuoti greitaisiais 

traukiniais, vadinamais T.G.V., bilietà reikia uþsisakyti ið anksto. Yra taikoma 

ávairiø nuolaidø, pavyzdþiui, jei bilietà uþsisakote anksèiau. Traukiniø 

tvarkaraðèius, kainas bei ypatingus pasiûlymus galite rasti internete 

(www.sncf.fr). 

AUTOBUSAI 

Tarpregioniniø autobusø marðrutø yra ne itin daug, taèiau regionø 

viduje ði transporto priemonë gana daþna, ypaè kaimo vietovëse, kuriose 

yra palyginti nedaug traukiniø. Vaþiuojant ilgesná atstumà, kelionë 

autobusu trunka kur kas ilgiau nei traukiniu, taèiau kainuoja gerokai 

maþiau. 

AUTOMOBILIAI 

Prancûzijos greitkeliai yra labai geri. Tiesa, uþ vaþiavimà jais reikia 

mokëti keliø mokestá ávaþiuojant á vienà ar kità kelio atkarpà. Mokesèio 

dydþius suþinosite tinklalapyje www.autoroutes.fr. Miesto centre vaþinëdami 

automobiliu galite turëti nepatogumø dël didþiuliø transporto 

spûsèiø ir perpildytø automobiliø stovëjimo aikðteliø. Geriausi jûsø pagalbininkai 

Prancûzijos gatvëse – garso signalas ir ðiek tiek áþûlumo. Didþiausias 

leistinas greitis mieste yra 50 km/val., uþmiestyje – 90 km/val., 

greitkelyje – 130 km/val. (nepalankiu oru – 110 km/val.). Privaloma prisisegti 

saugos dirþus visiems automobilio keleiviams (ir sëdintiems automobilio 

priekyje, ir gale).


Miestuose galite vaþinëti metro, tramvajais, autobusais ir vietos 

traukiniais. Paryþiuje metro ar autobuso vienkartinio bilieto kaina yra 

1,30 EUR, o jei pirksite 10 bilietø ið karto, turësite sumokëti 9,60 EUR. 

Bilietà reikia saugoti iki kelionës pabaigos. Jei vaþinëjate kasdien, verta 

nusipirkti savaitiná arba mënesiná bilietà. 

DVIRATIS 

Prancûzijos miestuose sudarytos iðties geros sàlygos dviratininkams. 

Ði transporto priemonë darosi vis populiaresnë tarp ávairaus amþiaus ir 

socialinës padëties þmoniø. Kelionë dviraèiu – puikus bûdas atrasti graþiausius 

Prancûzijos kampelius. Ðalyje yra daugybë kaimo vietoviø keliukø 

per laukus, miðkus, palei upes ir jûrà, o ieðkantiems didesniø iððûkiø – 

per kalnus. Informacijos apie dviraèiø þygiø marðrutus rasite interneto 

svetainëje uk.franceguide.com (skyrelis Nature & Activity hols → Hit the 

cycle track). 

AUTOSTOPAS 

Prancûzijoje draudþiama stovëti ðalikelëje iðkëlus nykðtá. Todël jei nuspræsite 

keliauti autostopu, automobiliø vairuotojus uþkalbinkite degalinëse 

ir poilsio aikðtelëse. Apskritai toks keliavimo bûdas ðioje ðalyje yra 

áprastas ir suprantamas – yra netgi autostopo agentûra, uþ nedidelá mokestá 

padedanti keliautojams susirasti reikiamus vairuotojus. Jei naudositës 

jos paslaugomis, jums nebereikës gaudyti automobiliø kelyje, kelionë 

bus saugesnë, patogesnë ir greitesnë, nors galbût bus maþiau nuotykiø ir 

„ðarmo“. Ðios agentûros interneto svetainë www.allostop.net. 


PRANCÛZIJA 


Fiksuotojo ryðio teikëja yra monopolinë bendrovë France Telecom, 

ji teikia vietiniø pokalbiø paslaugas. Skambindami á kitus Prancûzijos 

regionus ar á kitas valstybes galite naudotis ðiø bendroviø paslaugomis: 

Cegetel (www.cegetel.fr), 9 Télécom (www.neuf.fr), Télé 2 (www.tele2.fr) 

ir Kertel (www.kertel.com). 

361

MOBILIOJO RYÐIO BENDROVËS 

Pagrindiniai mobiliojo ryðio operatoriai Prancûzijoje yra ðie: Orange 

(www.orange.fr), SFR (www.sfr.fr) ir Bouygues (www.bouygues.fr). 

Mokesèiai ir tarifai gali bûti labai skirtingi. Sutartis paprastai pasiraðoma 

metams ir, jei nepraneðate, kad norite nutraukti sutartá, metams pasibaigus 

ji automatiðkai pratæsiama. 

TAKSOFONAI 

Taksofonà Prancûzijoje rasite daugelyje vieðø vietø: paðte, geleþinkelio 

ir metro stotyse, prekybos centruose ir gatvëse. Daugumai taksofonø 

reikia telefono kortelës, jø galite nusipirkti paðte, tabako krautuvëlëje, 

geleþinkelio ar metro stotyje. Paprastai jos esti dviejø rûðiø: 50 vnt. 

kortelës, kainuoja apie 6 EUR, ir 120 vnt. kortelës, kainuoja apie 15 EUR. 

Daugumoje telefono automatø galima naudoti kredito kortelæ. 

INTERNETO KAVINËS 

Interneto kaviniø Prancûzijoje yra gana daug. Jose daþnai galima 

naudotis ne tik internetu, bet ir, pavyzdþiui, spausdintuvais ar kompaktiniø 

plokðteliø áraðymo áranga. Kainos interneto kavinëse svyruoja nuo 

1,50 EUR iki 4–9 EUR uþ valandà. 


· Prancûzijos tarptautinis kodas +33, 

· Bendrasis pagalbos numeris 112 

· Greitoji medicinos pagalba 15 

· Gaisrinë 18 

· Policija 17 

PAÐTAS 

Paðto þenklø Prancûzijoje galite nusipirkti paðto skyriuose ir tabako 

krautuvëlëse (tabacs). Paðto skyriai paprastai dirba nuo 8 arba 9 iki 

17 arba 18 val., kai kurie dirba visà parà. Prancûzijos paðtas (La Poste) ne 

tik pristato laiðkus, bet ir teikia banko paslaugas. Daugumoje paðto skyriø 

rasite paðto þenklø automatø, taksofonø, kopijavimo aparatø, prieigà 

prie interneto. Visà informacijà apie Prancûzijos paðtà ir jo teikiamas 

paslaugas rasite internete (www.laposte.fr). 

362 

PRANCÛZIJA

PRANCÛZIJA 

RELIGIJA 

Dauguma Prancûzijos gyventojø yra Romos katalikai. Antra pagal 

didumà yra musulmonø bendruomenë, o treèia – protestantø. Apskritai 

Prancûzijoje rasite visø pasaulio religijø ir ávairiausiø religiniø judëjimø 

atstovø. Religijos laisvë yra labai svarbi tema Prancûzijoje. Ðioje ðalyje 

stengiamasi garantuoti, kad kiekvienas þmogus turëtø teisæ ir tinkamas 

sàlygas iðpaþinti savo tikëjimà. Taèiau taip pat labai pabrëþiama, kad 

valstybë atskirta nuo Baþnyèios. 

KALBA 

Prancûzijos valstybinë kalba yra prancûzø. Jei norite dirbti ðioje ðalyje, 

verèiau iðmokite jos kalbà. Prancûzø tautinis iðdidumas ir vengimas 

kalbëti anglø ar kuria kita uþsienio kalba – nuo seno þinomas ðios tautos 

bruoþas, ryðkus ir ðiais globalizacijos laikais. 

Nemokami prancûzø kalbos pradþiamoksliai (anglø k.) internete: 

www.bbc.co.uk/languages/french/index.shtml 

www.frenchtutorial.com 

Prancûzø kalbos gramatika (anglø k.) internete: 

www.languageguide.org/francais/grammar 

Prancûzø–anglø kalbø þodynas internete: 

www.french-linguistics.co.uk/dictionary 

KULTÛRA 

Nuo seno Prancûzija yra vienas pagrindiniø Europos kultûros centrø. 

Ið ðios ðalies kilo itin daug þymiø, talentingø þmoniø. Bûtina paþymëti 

prancûzø raðytojus: Honoré de Balzacà, Stendhalá, Victorà Hugo, 

George Sand, Emile’á Zola, Marcelá Proustà, Franšois Mauriacà, Nobelio 

premijos laureatus Jeanà Paulá Sartre’à ir Albert’à Camus, visiems þinomos 

knygos „Trys muðkietininkai“ autoriø Alexandre’à Dumas, aplink 

pasaulá per 80 dienø apkeliauti kvietusá Jules’á Verne’à ir „Maþojo princo“ 

kûrëjà Antoine’à de Saint-Exupery. Ið Prancûzijos kilæ ir daug garsiø 

filosofø, màstytojø ir iðradëjø: Blaise’as Pascalis, Voltaire’as, Jeanas-Jacques’as 

Rousseau, raðto akliesiems iðradëjas Louis Braille’is, Nobelio premijos 

laureatai fizikai Marie ir Pierre’as Curie, áspûdingojo bokðto kûrëjas 

Gustave’as Eiffelis. Prancûzø vaizduojamojo meno talentø taip pat 

363

e galo daug, þymiausi jø – skulptorius Pierre’as Auguste’as Rodinas, impresionistai 

Pierre’as Auguste’as Renoiras, Claude’as Monet, Edouard’as 

Manet, postimpresionistai Paulis Cezanne’as, Edgaras Degas, Paulis Gauguinas, 

Henri de Toulouse’as-Lautrecas ir Georges’as Seurat. Svarbûs dvideðimtojo 

amþiaus prancûzø dailininkai – Henri Matisse’as ir Pierre’as 

Bonnard’as. Visame pasaulyje þinomi prancûzø kompozitoriai Hectoras 

Berliozas ir Claude’as Debussy. 

Prancûzijoje yra nepaprastai daug istorinio paveldo paminklø, jau 

vien Paryþiui apþiûrëti prireiktø maþiausiai savaitës. Ðioje ðalyje yra labai 

daug meno galerijø ir muziejø, ið jø þinomiausias – Luvras (www.louvre.fr), 

saugantis daugybæ pasaulinio garso menininkø darbø. Ðiuolaikinio 

meno gerbëjams bûtina aplankyti Le Centre George Pompidou 

(www.cnac-gp.fr). 

Informacijos (prancûzø k.) apie muziejus, parodas ir kultûrinius renginius 

Prancûzijoje rasite interneto svetainëje www.culture.fr. 

VALIUTA 

Prancûzijos valiuta yra euras (1 EUR – apie 3,45 LTL). 

Bankai Prancûzijoje paprastai dirba pirmadieniais–penktadieniais 

nuo 9 iki 17 val. (maþesniuose miesteliuose bankai gali dirbti su pertrauka 

nuo 12 iki 14 val.). Kai kurie bankai dirba ir ðeðtadieniais. 

Bankø kortelës yra labai plaèiai naudojamos ne tik apsiperkant ar 

iðsiimant pinigus ið bankomatø, bet ir naudojantis taksofonais ar maðinø 

stovëjimo aikðteliø automatais. 

MAISTAS 

Maistui prancûzai skiria itin daug dëmesio, ðioje ðalyje senos kulinarijos 

tradicijos, þmonës mëgsta ilgai ir kruopðèiai gaminti rafinuotus 

patiekalus. Tiesa, kasdienis prancûzø maistas gana áprastas, europietiðkas 

– mësa, þuvis, bulvës, ávairios darþovës. Taèiau tarp tradiciniø prancûziðkø 

patiekalø rasite ir tokiø ádomybiø kaip keptos varliø ðlaunelës, 

sraigës ar arkliena. 

Ypatinga prancûziðka duona – ilgi batonai, vadinamieji baguette. 

Ðalis garsëja sûriais, kiekviename Prancûzijos regione gaminamos skirtingos 

jø rûðys. Tikrai gero sûrio galite nusipirkti ne prekybos centre, o 

turguje arba nedidelëse specializuotose parduotuvëlëse. 

364 

PRANCÛZIJA

Prancûzai paprastai valgo tris kartus per dienà, pagrindinis dienos 

valgymas yra vakarienë, valgoma apie 19–20 val. Per pietø pertraukà 

(12–13 val.) restoranuose galima uþsisakyti dienos pietus (au menu), kuriuos 

sudaro uþkandþiai, pagrindinis patiekalas, desertas ir gërimas, arba 

à la carte – tiesiog iðsirinkti norimà patiekalà ið viso valgiaraðèio. Nedideliuose 

restoranëliuose dienos pietûs paprastai kainuoja maþiau nei 

10 EUR. Vakarienei galite iðsirinkti prancûziðkà arba vienà ið daugybës 

pasaulio virtuviø. Prancûzijoje labai paplitæ azijietiðko, italiðko, meksikietiðko 

ir indiðko maisto restoranai. Vidutiniame restorane vakarienë 

kainuoja apie 20–30 EUR. Gurmaniðko maisto restoranuose kainos yra 

gerokai didesnës. 

Jei norite greitai uþkàsti mieste, uþsukite á vienà ið daugelio café 

arba brasserie. Èia galite nusipirkti sumuðtiná arba skrudintà sûrio sumuðtiná 

(croque-monsieur), jie kainuoja apie 3–5 EUR. Daugelyje kepyklø taip 

pat bûna sumuðtiniø ir gërimø, parduodamø iðsineðti. Amerikietiðki greitojo 

maisto restoranai ir jø mësainiai, sûrainiai, keèupas bei skrudintos 

bulvytës taip pat populiarûs, ypaè juos mëgsta jaunimas. 

PARDUOTUVËS 

PRANCÛZIJA 


Prancûzijoje yra daug didþiuliø prekybos centrø, kuriuose galite 

rasti visø reikalingø prekiø. Pigiau pirkti prekybos centruose miesto pakraðèiuose. 

Maisto parduotuviø tinkluose pasirinkimas ne itin didelis, 

taèiau labai pigu. Jei mëgstate geros kokybës produktus ir individualø 

malonø aptarnavimà, jums tikrai patiks apsipirkti tipiðkose prancûziðkose 

specializuotose krautuvëlëse: „Pas mësininkà“ (charcuteries), kepyklëlëse-pyragø 

krautuvëlëse (boulangeries / pâtisseries), delikatesø parduotuvëse 

(traiteurs) ir vietinëse maisto krautuvëlëse, kurios daþnai atidarytos 

iki vëlaus vakaro. Kiekviename mieste ir miestelyje rasite turgø, 

kuriame galima ne tik nusipirkti ðvieþiø produktø, bet ir ðiaip maloniai 

paklaidþioti. 

DRABUÞIAI, AVALYNË IR KITI DAIKTAI 

Parduotuviø kvartale Prancûzijoje galite rasti drabuþiø ir avalynës, 

tinkamø kiekvienam skoniui ir piniginei. Nebrangiø jaunatviðkø rûbø 

365

paprastai nusipirksite dideliuose prekybos centruose, kuriø daþnai bûna 

miesto pakraðèiuose. 

Du kartus per metus Prancûzijoje vyksta sezoniniai iðpardavimai, 

tuomet dauguma parduotuviø taiko 20%, 50% ar net didesnes nuolaidas. 

Þiemos iðpardavimai bûna sausio, o vasaros – liepos mënesá. 


Parduotuvës paprastai dirba pirmadieniais–ðeðtadieniais nuo 9 iki 

12 val. ir nuo 14 iki 19 val. Dideliuose miestuose parduotuvëse pietø 

pertraukos nebûna. Prekybos centrai atidaryti iki 20 val., o didþiuosiuose 

miestuose – iki 22 val. Dauguma parduotuviø sekmadieniais uþdarytos, 

iðskyrus maþas maisto parduotuvëles. 


Laisvalaikiu prancûzai mielai susitinka vakarieniauti namuose arba 

restorane. Labai mëgstamos kavinës (café), èia þmonës bendrauja, diskutuoja, 

o kartais tiesiog raðo ar skaito prie puodelio kavos, taurës vyno 

ar bokalo alaus. Arbatines (salon de thé), kurios dirba tik dienomis 

(maþdaug nuo 11 iki 19 val.), paprastai renkasi moteriðkiø kompanijos. 

Prancûzijoje áprasta aktyviai sportuoti lauke: bëgioti, vaþinëti dviraèiais, 

plaukioti jûroje ar eþeruose, þiemà – slidinëti ir leistis nuo kalnø 

snieglentëmis. Jei Prancûzijos parkuose pamatysite vyresnio amþiaus þmones, 

ridenanèius kaþkokius rutulius, þinokite – tai tradicinis prancûzø 

þaidimas (pétanque), panaðus á këglius. Sporto klubuose vis labiau populiarëja 

ið kitø pasaulio kraðtø atkeliavusios sporto ðakos – joga, afrikietiðki 

ðokiai, qi chong. Vis daugiau þmoniø iðbando savo jëgas banglenèiø, 

sklandymo, paraðiutø, kalnø dviraèiø ir kitose dràsos reikalaujanèiose 

sporto ðakose. 

Per televizijà prancûzai mieliausiai þiûri futbolà. Mëgstamas tenisas 

ir, þinoma, garsiosios dviraèiø lenktynës Tour de France. Daugiau apie 

Prancûzijos sportà rasite Prancûzijos sporto ministerijos interneto svetainëje 

www.jeunesse-sports.gouv.fr. 

ÞINIASKLAIDA 

Laikraðèiø galite nusipirkti spaudos krautuvëlëse (maison de la presse) 

arba kioskuose. Daþnai ten yra ir pasaulio spaudos. Didþiausi ðalies 

366 

PRANCÛZIJA

laikraðèiai: Le Figaro (www.lefigaro.fr), Le Monde (www.lemonde.fr), 

Libération (www.liberation.com), ekonomikos naujienø perskaitysite Les 

Echos (www.lesechos.presse.fr). Perkamiausias Prancûzijoje sporto naujienø 

dienraðtis l’Équipe (www.lequipe.fr). 

Prancûzijoje yra ðeði pagrindiniai televizijos kanalai: bendrieji TF1, 

France 2, France 3, kultûros kanalas Arte, ðvieèiamasis France 5 ir jaunimo 

kanalas M6. Prisijungæ kabelinæ ar palydovinæ televizijà, galësite þiûrëti 

daugybæ kitø prancûziðkø ir tarptautiniø kanalø. 

Jei namie turite televizoriø, privalote nusipirkti metinæ licencijà, 

kitaip tariant, sumokëti tam tikrà mokestá. Jo dydis yra apie 120 EUR per 

metus uþ vienà televizoriø. 


PRANCÛZIJA 


Beveik visi Prancûzijos vaikai nuo 2 iki 6 metø lanko vaikø darþelius 

(l’école maternelle). Valstybiniai vaikø darþeliai yra nemokami, o 

privaèiuose mokestis daþnai priklauso nuo tëvø pajamø. Gauti vietà valstybiniame 

vaikø darþelyje nëra sunku. Darþeliuose siekiama ávairiø dalykø: 

iðmokyti vaikus bûti atskirai nuo ðeimos, priprasti prie mokyklos aplinkos, 

bendrauti su kitais vaikais, iðmokti mokytis, pasiruoðti pradinei 

mokyklai. Daþniausiai darþeliuose vyksta muzikos, dailës, sporto pamokëlës, 

o baigiamaisiais metais – ir skaitymo, raðymo bei matematikos. 

Vaikus darþelyje galima palikti pusei dienos arba visai dienai. 

MOKYKLOS 

Visi vaikai nuo 6 iki 16 metø Prancûzijoje privalo lankyti mokyklà. 

Ðalyje yra valstybiniø ir privaèiø mokyklø. Valstybinës mokyklos nemokamos. 

Privaèios mokyklos labai daþnai bûna katalikiðkos, mokestis jose 

gali svyruoti. Daugiau informacijos apie mokyklø sistemà rasite Prancûzijos 

ðvietimo ministerijos informaciniame tinklalapyje www.education.gouv.fr. 


Senas tradicijas turinti Prancûzijos lietuviø bendruomenë yra aktyvi. 

Naujai atvykæ lietuviai mielai kvieèiami prisidëti prie bendruomenës 

367

veiklos ir dalyvauti ávairiuose renginiuose. Prancûzijos lietuviø bendruomenës 

interneto svetainë www.prlb.org. 

Paryþiuje veikia lietuviðka sekmadieninë mokyklëlë 

„Genys“. Jos adresas: 

Mokyklëlë „Genys“ 

Eglise St. Augustin (poþeminëje koplyèioje) 

Place St. Augustin (áëjimas ið ðono, 3 av. Cesar Caire) 

75008 Paris 

(St-Augustin arba St-Lazare metro stotelës) 

Plaèiau apie mokyklëlæ skaitykite Prancûzijos lietuviø bendruomenës 

interneto svetainës skyrelyje mokyklëlë. 

368 

PRANCÛZIJA

PRANCÛZIJA 

Atstumai skiria, bet neiðskiria 

Ilona ir Gediminas Jonuðauskai, 44 ir 

45 metai, Ilona – dailininkë keramikë, 

Gediminas – fizikas, mokslø daktaras, 

14 metø Prancûzijoje 

Prancûzijoje labai graþi gamta, áspûdinga jos istorija ir kai kuriø 

miestø architektûra. Èia Europos ðirdis. Mums labai patinka gamtos ávairovë: 

Atlanto ir Vidurþemio pakrantës, neaprëpiami þali laukai ir miðkai, 

aukðti kalnai. Ðalis pilna istorinio palikimo: didikø pilys nuo viduramþiø 

iki naujesniø laikø, vyno châteaux, gastronomija, geraðirdþiai, ðilti ir 

daþnai besiðypsantys þmonës. Erzina daþni streikai. Á ðià ðalá geriau nevykti 

neturint bûtinø darbui dokumentø. Didelis nedarbas. Jei neturi 

socialiniø garantijø, esi praþuvæs. 

Gediminui pasiûlë gerà darbà viename ið Prancûzijos universitetø. 

Ðeima atvyko po pusmeèio, jam ásikûrus. 

Apsisprendëme iðvykti dël per maþo mokslininkø atlyginimo Lietuvoje. 

Ne mes pasirinkome Prancûzijà, o ji mus. Pradþioje nemokëjome 

kalbos, todël buvo sunku bendrauti (prancûzai angliðkai beveik nekalba). 

Nelengva buvo susigaudyti prancûziðkoje socialinëje sistemoje, 

piktino nepaprasta jø biurokratija (o manëme, kad nëra baisesnës uþ 

sovietinæ!). Bet mus palaikë valia ir noras ásikurti. 

Ilona – laisva menininkë. Gediminas – tyrëjas universitete. Dirbame 

daug. Darbo valandø neskaièiuojame. 

Turime visas socialines garantijas. Koks vidutinis atlyginimas, rimtai 

nesidomëjome; galbût apie 20 000 eurø per metus. Santykiai tarp bendradarbiø 

– kaip ir visur – priklauso nuo kolektyvo ir darbo pobûdþio. 

Tiek menas, tiek mokslas yra labai ádomios sritys. Ádomiausia – kurti, 

ieðkoti ir atrasti, linksmiausia, kai tavo kûrybà ávertina, o bjauriausia, kai 

kaiðo pagalius á ratus. Bet taip yra visur, nes nei mokslas, nei menas neturi 

tautybës. 

Prancûzai labai linkæ bendrauti! Jie emocingi ir karðtakoðiai. Greiti 

ir rëksmingi. Jei myli – buèiuojasi ir glëbesèiuojasi tiesiog gatvëj, jei nekenèia 

– barasi ir stumdosi taip pat gatvëj, kad visi girdëtø ir matytø. 

Atviri ir svetingi. Rëksniai ir bambekliai. Jei jiems kas patinka, atvirai ir 

369

ðiltai þavisi, o jei nepatinka, taip pat atvirai ir karðtai protestuoja, puola 

ginèytis ir árodinëti savàjà teisybæ. Iðradingi, bet linkæ tingëti. 

Deja, poþiûris á atvykëlius priklauso nuo odos spalvos ir atvykëlio 

ketinimø. Mums asmeniðkai niekada neteko patirti jokios diskriminacijos. 

O tamsiaodþiai ir ypaè nelegalai turi daug vargo. 

Prancûzai labai vertina mandagumà. Þavisi ir gerbia, jei moki jø 

kalbà, domiesi jø istorija. Jiems patinka siekiantys integruotis ir gerbiantys 

jø ðalá svetimtauèiai. 

Èia nepakenèiamas asmens laisvës varþymas, rasizmas (negro nevalia 

pavadinti negru, geriau – juodaodþiu). Nereikëtø atvirai peikti 

Prancûzijos! Deja, susikalbëti ámanoma beveik tik prancûzø kalba. Kitomis 

kalbomis gatvëje retai kada susikalbësi. Bet prancûzai jau pradeda 

susiimti, su jaunimu (apie 20 metø) jau galima susikalbëti angliðkai. 

Bendraujame su keliais lietuviais, tarp mûsø paþástamø yra kanadietë, 

rusë, latvë. 

Prancûzai labai mëgsta vaikðèioti á restoranus vakarieniauti. Vienas 

ið „nacionaliniø sportø“ – ieðkoti nedideliø jaukiø restoranëliø, kuriuose 

geras maistas ir maloni aplinka. Restoranø tinklas yra labai platus. 

Jaunimas mëgsta linksmintis naktiniuose baruose, diskotekose, jø 

apstu didþiuosiuose miestuose. Mëgstamas kinas. Kiekvienà treèiadiená 

visos ðalies kino teatruose rodomi nauji filmai, kuriø anonsai neretai 

skelbiami per televizijà. Teatras, koncertai irgi uþima svarbià vietà. 

Nemaþai aktyviai sportuojanèiø þmoniø. Deja, gausëja þmoniø, kuriems 

vienas mëgstamiausiø laisvalaikio leidimo bûdø – prekybos centrø 

lankymas. 

Dabar gyvename visa ðeima kartu. Turime konstatuoti, kad vaikai 

adaptuojasi greièiau ir geriau nei suaugusieji. Kai tik atvykome, dukrai 

tebuvo septyneri, o sûnui viso labo ketveri; dabar prancûziðkai jiedu 

kalba be akcento, jø mentalitetas taip pat suprancûzëjo. Labai stengiamës 

nepamirðti, kad lietuviais esame mes gimæ. Namie kalbame tik lietuviðkai, 

turime atsiveþæ daug lietuviðkø knygø, þodynø. Stengiamës 

taisyti vienas kito lietuviðkà ðnekà. 

Atstumai skiria, bet neiðskiria. Su Lietuvoje likusiais artimaisiais pasiskambiname, 

susiraðinëjame. Su artimiausiais draugais santykiai nenutrûko. 

Kiekvienà vasarà sugráþtame atostogauti á Lietuvà, nes norime, 

370 

PRANCÛZIJA

PRANCÛZIJA 

kad vaikai nepamirðtø, ið kur jie kilæ, kad sutiktø daugiau gimtàja kalba 

kalbanèiø þmoniø. Pasimatome su giminëmis ir draugais, kartu vasarojame. 

Prancûzijoje lietuviø nedaug. Ðalis didelë, jie iðsibarstæ. Taèiau turime 

internetiná diskusijø forumà Labas-Lietuva, pasidalijame informacija, 

emigrantø dþiaugsmais ir rûpesèiais. Teko girdëti gandà, esà lietuviai 

paryþieèiai vengia vienas kito, o lietuviai provincialai siekia susipaþinti. 

Neþinome, kiek èia tiesos. Kiek girdëjome, daugiausia lietuviø 

gyvena Paryþiuje. Ten vyksta lietuviø bendruomenës susitikimai, bet 

juose dalyvauti neteko. Mûsø regione yra Akvitanijos–Lietuvos draugystës 

asociacija, bet jos veikla simbolinë, nariø nedaug. Kartkartëmis 

susirenkame paminëti kokiø nors ávykiø, taèiau intensyvia veikla ði asociacija 

nepasiþymi. 

Kada ketiname gráþti? Negalime atsakyti á ðá klausimà. Galbût senatvëje 

norëtøsi gráþti á gimtinæ, bet kas þino, kaip pasisuks gyvenimas? 

Daug kas nemoka uþsienio kalbø 

Tomas, 23 metai, studentas, savaitë 

Prancûzijoje 

Prancûzija – graþi ðalis. Vasarà ten ðilta ir malonu. Labai gera atmosfera. 

Malonûs þmonës, ypaè jei moki kalbëti prancûziðkai, nes daugelis 

prancûzø nemoka uþsienio kalbø. Ið esmës á atvykëlius þiûrima palankiai. 

Buvau rytinëje ðalies dalyje. Ten daug kas moka kalbëti vokiðkai. 

Angliðkai susikalbëti ðioje ðalyje sunkiau. 

Prancûzijoje buvau savaitæ, komandiruotëje. Dirbau administraciná 

darbà medicinos srityje. Já susiradau internetu. Per savaitæ dirbau 38 

valandas, gaudavau 12,32–24,64 euro uþ valandà atlyginimà (minus 21 

proc. mokesèiø). Vidutinis valandinis atlyginimas Prancûzijoje uþ panaðaus 

pobûdþio darbà – 9–15 eurø. Problemø dël socialiniø garantijø 

nebuvo. Ásikurti padëjo kolegos. Nemaþai keblumø kilo dël painios transporto 

sistemos. 

Ádomiausia mano darbe buvo galimybë tobulëti. 

371

Teko bendrauti su Norvegijos lietuviais, ðvedais, airiais, lenkais, latviais, 

turkëmis, austrëmis. Sutikau ir lietuviø. Jø nemaþai yra Strasbûre, 

kur veikia Europos Parlamentas. 

Ketinu vël iðvykti dirbti á Prancûzijà po 1–2 metø. 

372 

PRANCÛZIJA 

Be atvykëliø èia bûtø labai liûdna 

Inga Varanauskaitë-Luis, 28 metai, 

turizmo agentûros darbuotoja, 7 metai 

Prancûzijoje 

Prancûzija be galo graþi, labai gerai viskuo aprûpinta. Èia labai ávairi 

gamta. Mums, lietuviams, ði ðalis labai priimtina. Klimatas ðiek tiek geresnis 

nei Lietuvoje. Puiki gastronomija, skanûs vynai. Puikus, bet, deja, 

nepigus susisiekimas, labai ávairûs þmonës, graþi kalba. Ðioje ðalyje 

nesijauti vargðas net turëdamas nedaug pinigø. 

Erzina þmoniø abejingumas, agresyvumas, neðvara, labai prastas 

aptarnavimas restoranuose, parduotuvëse ir apskritai daug kur. Didelis 

rasizmas. Jei yra kokiø pavojø, tai ið vyriausybës pusës, nes ji sunkina 

atvykstantiems ávaþiavimo sàlygas, sunku gauti nedarbingumo paðalpas 

ir pan. 

Iðvykau ieðkoti geresnio gyvenimo. Pasirinkau ðià ðalá, nes vidurinëje 

mokykloje mokiausi prancûzø kalbos, be to, nelabai toli nuo Lietuvos. 

Pradþioje stebino ðalies þmoniø áproèiai, keistai skambëjo kalba. 

Ásikurti padëjo tai, kad nebijojau darbo, turëjau didelá norà kà nors pasiekti, 

o ir mano paèios draugiðkumas bei lietuviðkas kuklumas. 

Dirbau su vaikais, restorane, turizmo agentûrose. Pradþioje atvykau 

kaip Au Pair, vëliau darbo ieðkojau per draugus ir Darbo birþà. Darbo 

laikas labai skiriasi – tai priklauso nuo darbo. Dirbdama su vaikais 

dirbau nuo 9 iki 18 val., turizmo agentûroje nuo 10.30 iki 19 val. Turiu 

socialines garantijas, tik neþinau, ar ilgam. Daugiausia uþdirbu 1 500 eurø. 

Paprastai uþ panaðø darbà mokama 900–1 000 eurø. Emigrantai 

daþniausiai dirba su vaikais, restoranuose, statybose. 

Santykiai tarp bendradarbiø ávairûs, daþniausiai geri.

PRANCÛZIJA 

Ádomu paþinti ðià ðalá, þmones, dirbti, tik kai kurie kolegos daug kà 

gadina (èia þiauri konkurencija dël darbo vietos, juntama ðiokia tokia 

diskriminacija). 

Prancûzai kiek uþsidaræ, nelinkæ bendrauti su nepaþástamais, nors 

apskritai bendrauti mëgsta, ypaè draugø rate. Yra ir ðaltø, ir emocingø, 

ir net pakrikusios psichikos. Á atvykëlius èia þiûrima skirtingai: á baltuosius 

ir norinèius dirbti – teigiamai, o á arabus, juodaodþius ir kt. – nelabai 

palankiai. Labai svarbu kalbëti prancûzø kalba, ðiek tiek susikalbëti galima 

angliðkai, ispaniðkai. Labai vertinamas draugiðkumas, kuklumas ir 

noras dirbti. Negalima „draskyti akiø“, geriausia bûti savo vietoje. 

Mielai bendrauju su atvykëliais, daþniausiai su lietuviais, rusais, 

lenkais, þmonëmis ið Lotynø Amerikos ðaliø. Be jø èia bûtø labai liûdna. 

Laisvalaikis leidþiamas kaip ir Lietuvoje: gamtoje, kavinëse, kino 

teatruose, ðeimos rate, keliaujama po Prancûzijà. Linksmintis þmonës 

eina á naktinius barus, á kino teatrus arba á parkus. 

Atvykau viena. Mano ðeima miðri, sûnus gimë èia. Iðlaikyti lietuvybæ 

pavyksta puikiai. Su Lietuvoje likusia ðeima, giminëmis santykiai tik 

pagerëjo, o su draugais kiek kitaip – labai daug jø atkrito. Susisiekti su 

Lietuva padeda internetas, telefonas, paðtas. Labai geri santykiai tarp 

vietos lietuviø. Jie èia kaip antra ðeima. Daþnai dalyvauju bendruomenës 

veikloje. 

Deja, neketinu sugráþti, atvaþiuosiu atostogauti. 

Kasdien domiuosi, kas vyksta Lietuvoje 

„Varlytë“, 33 metai, vidurinis iðsilavinimas, 

11 metø Prancûzijoje 

Dël ðiuo metu vis gilëjanèios ekonominës krizës Prancûzija yra „vegetuojanti“ 

ðalis, nes neatsiranda asmenybës ar partijos, kuri kà nors darytø, 

kad padëtø þmonëms, norintiems ir galintiems dirbti. Labiausiai man 

èia patinka þmoniø nepriklausomybë nuo kitø þmoniø nuomonës. Erzina 

imigrantø nenoras prisitaikyti prie esamos tvarkos. Jie atsiveþa savo 

kultûrà, savo mentalitetà ir nori, kad vietiniai gyventojai taikytøsi prie jø. 

373

Atvykau èia asmeniniais sumetimais. Prancûzø kalba buvo vienintelë 

uþsienio kalba, kurios mokiausi mokykloje, todël èia ir vaþiavau. 

Sunkiausia ið pradþiø buvo dël kalbos, o ir draugø neturëjau. Kas labiausiai 

padëjo? Jaunystë! 

Dirbu vaikø priþiûrëtoja koleþe. Darbà pasiûlë Darbo birþa. Per savaitæ 

dirbu 39 val. (nors Prancûzijoje ávesta 35 val. darbo savaitë), bet 

turiu daug atostogø – atostogauju kartu su moksleiviais (6 sav. vasarà, 

10 d. rudená, 2 sav. per Kalëdas, 2 sav. vasario mënesá ir 2 sav. per Velykas). 

Turiu visas socialines garantijas ir dar moku sveikatos draudimo 

ámokas (dviem þmonëms reikia mokëti 60 eurø). Uþdirbu 950 eurø. Atlyginimas 

èia priklauso nuo darbovietës, darbo sutarties ir iðdirbto laiko. 

Atvykëliai Prancûzijoje daþniausiai dirba vaikø auklëm, valytojomis, statybininkais. 

Mano darbe ádomiausia – kontaktas su þmonëmis, linksmiausia 

– vaikø auklëjimas, bjauriausia – paaugliø krizës. 

Tarp þmoniø èia iðlaikomas atstumas, nors þmonës èia emocingi 

(gyvenu Prancûzijos pietuose). Pirmà tikrà draugæ prancûzæ susiradau 

po 9 metø. Emigrantai daþniausiai bendrauja su kitais atvykëliais, matyt, 

jau vien todël, kad juos vienija gyvenimas svetimoje ðalyje. Ið pradþiø 

bendravau su jaunimu ið Lenkijos, Rumunijos, Norvegijos, o dabar apsiriboju 

draugais prancûzais ir lietuviais. Nors kitø þmoniø neignoruoju, 

mano aplinkoje jø nëra. Prancûzija laikoma viena tolerantiðkiausiø 

emigrantø atþvilgiu, nors ir èia rasizmo apraiðkø apstu. 

Gyvenant svetimoje ðalyje, svarbiausia integruotis á jos visuomenæ, 

susipaþinti su jos kultûra. 

Savaitgaliais þmonës mëgsta pasivaikðèioti gamtoje. Vakarais eina 

á kinà ar á teatrà, á koncertus, restoranus ar á teatralizuotus vakarëlius. 

Iðvykau viena, mano ðeima miðri. Vaikø dar neturiu. Kasdien domiuosi, 

kas vyksta Lietuvoje, o kai turiu laiko, skaitau ið Lietuvos atsiveþtas 

knygas. Gaila, bet Lietuvoje likæ giminës ir draugai nutolo. Að 

iðvaþiavau, su jais nebegyvenu, jie jau priklauso mano praeièiai. Kartais 

nostalgiðkai juos prisimenu, bet manau, kad að likau jiems artimesnë nei 

jie man. 

Èia yra susibûrusios lietuviø bendraminèiø grupelës. Jie kartu ðvenèia 

ávairias ðventes (Kalëdas, Velykas), rengia susitikimus. Veikia lietuviø 

bendruomenë, bet að jos veikloje nedalyvauju. 

Gráþti á Lietuvà neketinu. 

374 

PRANCÛZIJA

PRANCÛZIJA 

Darbas kaip darbas, linksmiausia 

bûdavo po jo 

Inga Tuliðevskaitë, 48 metai, valdininkë, 

3 metai Prancûzijoje 

Prancûzija – sàlygiðkai draugiðka ðalis. Þmonës bendrauja atvirai, 

linksmai, draugiðkai, mëgsta diskutuoti, iðsakyti savo nuomonæ. Diskusija 

ir pokalbis jiems yra viena pagrindiniø nesutarimø sprendimo priemoniø, 

nëra agresijos. Tai matoma ir keliuose bei gatvëse, pavyzdþiui, 

lietuviai iðkart susinervina, kai prancûzas mojuodamas pro langelá iðkiðta 

ranka sankryþoje suka per keturias eiles á kairæ! Taèiau èia galioja principas: 

að praleisiu ir mane praleis. Todël vairuoti – vienas malonumas! O 

automobiliø buferiai naudojami pagal paskirtá, niekas jø nesaugo ir nepopina. 

Kiekvienas rûpinasi savo reikalais ir nesikiða á kitø (jei nepraðoma 

padëti). Galioja senos pagarbos ir pakantumo vieni kitiems tradicijos. 

Gal todël, kad jie dirba tam, kad gyventø, o ne gyvena tam, kad 

dirbtø. Matyt, todël èia daugybë ávairiausiø ðvenèiø dienø, 35 valandø 

darbo savaitë (penkios dienos per savaitæ) ir 35 darbo dienø metinës 

atostogos. Sunku tikëtis, kad kas nors ávyks laiku, bet, kai perpranti sistemà, 

nebesinervini, tiesiog imi gyventi tuo paèiu ritmu. Kaip ir kiekvienoje 

ðalyje, reikia perprasti ðalies gyvenimo taisykles ir jø laikytis, o ne 

bandyti jas pakeisti. Blogø þmoniø ir sukèiø visur pasitaiko, bet didesniø 

pavojø nematau – nebent kas apvogs. Aiðku, niekada nereikia tampyti 

liûto uþ ûsø, jei pats saugosies, tai ir bûsi apsaugotas. Bet, kartoju, 

agresijos ten tikrai nëra! Prieðingai, jie kartais atrodo naiviai patiklûs. 

Iðvaþiavau á komandiruotæ. Ðalies nesirinkau, ji buvo man parinkta. 

Að net labai nenorëjau vaþiuoti. Sunkiausia buvo perprasti jø „þaidimo“ 

taisykles, gyvenimo bûdà ir paproèius. Sunkià pradþià palengvino sëkmë 

ir atsitiktinumai, geranoriðkas bendravimas su vietiniais gyventojais. 

Dirbau Lietuvos valdininko darbà. Taigi darbo ieðkoti neteko, buvau 

á já paskirta. Mano darbo sàlygos buvo nustatytos pagal Lietuvos 

ástatymus. Gavau, manyèiau, visiðkai pakankamà atlyginimà, kad galëèiau 

gyventi be didesniø rûpesèiø, tiesa, per daug neiðlaidaudama. Vidutinis 

prancûzo atlyginimas panaðus á mano gautàjá. Tiesa, Prancûzijoje 

atlyginimai nëra dideli, nes darbdavys suteikia darbuotojui visas so- 

375

cialines garantijas, kurios jam kainuoja antra tiek, kiek atlyginimas darbuotojui. 

Bet ir fiziniø asmenø pajamø mokesèiai yra tik apie 20 procentø. 

Imigrantai daþniausiai dirba statybose (daugiausia èia arabø ið Ðiaurës 

Afrikos, vadinamojo Magribo, o dabar uþplûdo lenkai), vaikø auklëmis, 

namø tvarkytojomis, ligoninëse slaugëmis ir sanitarëmis. Kadangi man 

neteko dirbti vietos ámonëje, galiu tik ið pastebëjimø pasakyti, kad santykiai 

grindþiami darbo sutartimi ir ástatymais – kiekvienas þino savo teises 

ir pareigas. O ðiaip – darbas kaip darbas, linksmiausia bûdavo po jo. 

Pradþioje jau minëjau, bet dar pakartosiu: prancûzai labai linkæ bendrauti. 

Visose situacijose ir kiekviena proga, pajutæ, kad nesi prancûzas, 

bûtinai pasiteiraus, ið kur esi, kaip tau èia patinka. Mandagumo formulës 

„laba diena“ ir „aèiû“ jiems áaugusios á kraujà, ir net jei sako jas automatiðkai, 

skamba labai nuoðirdþiai. Prancûzai linksmi, tolerantiðki, visada 

labai dþiaugiasi girdëdami atvykëlius kalbant prancûziðkai, nes nuoðirdþiai 

myli savo kalbà ir kultûrà. Labai jà saugo ir puoselëja – tokiø 

„stebuklø“ kaip Vilniaus senamiestyje ten nepamatysi. Ne tik paveldà 

sauganèios institucijos yra patriotiðkos, bet ir visi gyventojai, jie kartu 

aptaria ir sprendþia su jø gyvenimu susijusius klausimus – kitaip tariant, 

valdþia negali slapta padaryti taip, kaip jai geriau. Gyventojai yra labai 

visuomeniðki ir aktyvûs. Todël bûdavo graþu þiûrëti á gerai organizuotas 

tûkstantines demonstracijas. Bet ir jose nesijautë agresijos: tai bûdavo 

tiesiog masinis vieðas nuomonës pareiðkimas. Be to, labai gerai veikia 

miesto tvarkymo tarnybos: po demonstracijos iðkart atvaþiuodavo ðiukðliø 

maðinos ir per valandà kità nelikdavo në pëdsako, kad ten kas nors 

vyko. Gatvës priþiûrimos – ðluojamos ir plaunamos – puikiai. Neþinau, 

ar tai savivaldybës ar privaèiø ámoniø darbas, bet jis dirbamas, ir ne kokiø 

varganø bobuèiø ar raudonanosiø, o visai padoriai atrodanèiø uniformuotø 

vyrø. Taip pat ir miesto parkai, skverai ir kitokia þaluma – 

gëlës, krûmai, medþiai – priþiûrimi ir puoselëjami. Ir vël tai daro vyrai! 

Atrodo, kad toje ðalyje joks darbas ne gëda – jis yra pragyvenimo ðaltinis. 

Dar viena pastaba – prancûzai tikrai skaitantys þmonës. Jie skaito 

visur: metro, autobuse, gatvëje ant suoliuko. O knygø leidëjai juos tikrai 

lepina ir jiems padeda. 

Á atvykëlius èia þiûrima tolerantiðkai, jei jie ko nors neprisidirba. 

Prancûzai labiausiai vertina nuoðirdumà, domëjimàsi jø kultûra, pagarbà 

jai, norà jà perprasti. Reikia vadovautis paprastomis bendro sugyve- 

376 

PRANCÛZIJA

PRANCÛZIJA 

nimo taisyklëmis: nedaryk to, ko nenori, kad tau darytø. Tiesa, prancûzai 

mëgsta pasiðaipyti ið kitø, bet jiems nepatinka, kai ið jø paèiø ðaipomasi 

– taip jie bendrauja ne tik su atvykëliais, bet ir tarpusavyje. Vienas 

kito traukimas per dantá gali pasirodyti áþeidþiamas, bet ið tiesø tai tik 

bendravimo forma. 

Mitas, kad jie tyèia nekalba angliðkai. Jei moka, – kalba. Taèiau lietuviams 

reikëtø pamirðti savo pasipûtimà: atvaþiavau á Prancûzijà, o su 

manim niekas nenori angliðkai ðnekëti! Vaje, kokie jie blogi. O kodël jis 

nepagalvoja, kad atvaþiavo á ðalá, kurioje gyvena 80 milijonø gyventojø, 

kurie kalba ir susikalba prancûziðkai. Gal jie niekur ið savo ðalies nevaþiuoja, 

tai kam jiems ta anglø kalba? Lietuvoje per daug anglosaksiðkos 

propagandos ir lankstymosi. 

Laisvalaikiu – kinas, teatras, poilsis kalnuose, prie jûros, sekmadieninis 

tysojimas parkuose ir piknikai ðeimos, giminiø, draugø bûryje, vaþinëjimas 

dviraèiais, rieduèiais. Galëèiau sakyti, kad laisvalaiká jie labiausiai 

mëgsta leisti su gerais draugais, nesvarbu kur, galima ir tiesiog ant 

pievelës miesto centre ar ant upës kranto. 

Gyvenau ten su vaikais. Jie prisitaikë palyginti lengvai ir ásijautë á 

tenykðtá gyvenimà. Kadangi jis palyginti saugus, turëjo daugiau laisviø, 

nei gráþæ atgal á Lietuvà. Tarkim, Prancûzijoje oficialiai galima gerti nuo 

16 metø, bet girtais jaunuoliais gatvës nenuklotos. Tiesa, veikia puikios 

policijos pajëgos. Policininkas bet kada gali patikrinti kiekvienà gatve 

einantá þmogø, jei jam kyla koks átarimas. Sakyèiau, jaunimas bendrauja 

bûreliais, pagal visuotiná principà, nesikiðdamas á kito greta esanèio bûrelio 

reikalus ir neieðkodamas priekabiø, kad pasimuðtø. Aiðku, gal ir to 

pasitaiko, bet man neteko matyti. Jei vidury nakties tamsioje gatvëje susidurdavau 

su kokiø triukðmingø jaunuoliø grupe, nejausdavau jokio 

nerimo, nes þinodavau, kad jiems tiesiog nerûpiu. 

Kai gyvenau ten, Lietuva pamaþu nutolo, nors darbo prasme kasdien 

buvo arti. Tai daþnai dþiugindavo, nes nutolo ir joje vykstanèios 

smulkios provincijos intrigos, rezgamos siekiant kuo greièiau pralobti ir 

nusipirkti ferará, nesvarbu kaip: lipant kitiems per galvas, paþeidþiant 

ástatymus ar nepaisant paprasèiausio þmogiðkumo. O kadangi paèiø 

prancûzø intrigos manæs nelietë, galëjau stebëti jas ið ðalies ir nesinervinti. 

Pagal ðalies dydá, atrodytø, skandalø ten turëtø bûti nepalyginti 

daugiau, bet jø buvo vos vienas kitas – kiti gal nevieðinami? 

377

Ir dar viena bendra pastaba: visus lietuvius reikëtø priverstinai bûriais 

varyti pasimokyti, pagyventi, padirbëti uþsienyje (aiðku, ne uþdarose 

tø paèiø lietuviø mafiozø valdomose bendruomenëse), kad pamatytø, 

kas yra pilietinë visuomenë, gal tuomet ir èia kà nors sukurtume. 

378 

PRANCÛZIJA

ÐVEDIJA 

Ðvedija; Ðvedijos Karalystë 

Sverige; Konungariket Sverige 

Sostinë Stokholmas 




Piniginis vienetas Ðvedijos krona (SEK) 

J 

Ðvedai tokie draugiðki, kad net karaliui 

sako „tu“. 

379

380

VIZOS, LEIDIMAI GYVENTI ÐALYJE 

ÐVEDIJA 

VIZA 

Lietuvos pilieèiai, kaip Europos Sàjungos gyventojai, turi teisæ ávaþiuoti 

á Ðvedijà be vizos. Taèiau, jei norite pasilikti ðalyje ilgiau nei 3 mënesius, 

turite gauti leidimà gyventi (uppehallstillstand). 


Praðymo suteikti leidimà gyventi Ðvedijoje formà galite gauti dar 

bûdami Lietuvoje, Ðvedijos ambasadoje, arba rasti Ðvedijos migracijos 

tarnybos (Migrationsverket) interneto tinklalapyje www.migrationsverket.se. 

Atvykæ á Ðvedijà, kreipkitës á artimiausià Migracijos tarnybos skyriø 

(jø adresus rasite tame paèiame interneto tinklalapyje), studentai ir 

samdomi darbuotojai gali uþsisakyti leidimà internetu (tame paèiame 

tinklalapyje þr. skyrelá E-ansökningar arba E-application), ir jis bus atsiøstas 

paðtu. Jums reikës ðiø dokumentø: asmens dokumento (paso arba 

asmens tapatybës kortelës) ir darbdavio arba universiteto, jei esate 

studentas, paþymos. 

Asmenims, norintiems pradëti savo verslà Ðvedijoje, leidimas gyventi 

ðalyje iðduodamas penkeriems metams. Vëliau jis gali bûti pratæstas. Kad 

gautumëte ðá leidimà, turëtumëte kreiptis á Ðvedijos ambasadà Lietuvoje 

arba á ágaliotàjà institucijà Ðvedijoje. Jums reikës dokumento, patvirtinanèio 

jûsø ketinimus kurti verslà: verslo mokesèiø kortelës (F- skattessedel) 

arba ámonës registracijos paþymëjimo (registreringsbevis). 

Jei dirbate pagal sutartá, leidimas gyventi ðalyje jums bus iðduotas 

sutartyje numatytam darbo laikotarpiui. Kad gautumëte leidimà gyventi, 

reikës pateikti darbo sutartá ar kità dokumentà, patvirtinantá darbo 

uþsakymà ir nurodantá numatomà jo vykdymo trukmæ. 

Ðeimos nariai (sutuoktinis, iðlaikomi vaikai iki 21 metø bei iðlaikomi 

kurio nors ið sutuoktiniø tëvai), atvykæ kartu su jumis, taip pat turi teisæ 

gauti leidimà gyventi ðalyje. 

381

382 

ÐVEDIJA 

DARBAS 


Jei planuojate dirbti Ðvedijoje, privalote gauti ðios ðalies leidimà. 

Dël leidimo dirbti Ðvedijoje kreipkitës á Ðvedijos ambasadà Lietuvoje arba 

uþpildykite praðymo formà Migracijos tarnybos (Migrationsverket) 

interneto tinklalapyje www.migrationsverket.se (þr. skyrelá E-ansökningar 

arba E-application). Jums reikës asmens dokumento (paso arba asmens 

tapatybës kortelës) bei jûsø bûsimojo darbdavio Ðvedijoje uþpildytos 

specialios (227011) paþymos, kurios formà jis gali rasti Ðvedijos 

valstybinës darbo rinkos tarnybos interneto tinklalapyje www.ams.se (ðvediðkai). 

Taigi pirmiausia jums reikës susirasti darbdavá, kuris sutiktø jus 

ádarbinti, gauti leidimà dirbti, o tuomet kreiptis dël leidimo gyventi. 

Leidimas dirbti paprastai iðduodamas vieneriems metams, vëliau já galima 

pratæsti. 



Ðvedijoje labai daug darbo vietø skelbiama visos ðalies ir vietinëje 

spaudoje. Daugiausia skelbimø bûna ketvirtadienio ir sekmadienio laikraðèiø 

numeriuose. Ieðkodamas darbo ir jûs galite ádëti á laikraðtá savo 

skelbimà. 

Pagrindiniai laikraðèiai: 

· Dagens Nyheter yra didþiausias nacionalinis Ðvedijos dienraðtis, jame 

ir jo interneto tinklalapyje (www.dagensnyheter.se) rasite daug 

darbo skelbimø. 

· Svenska Dagbladet (www.svd.se) ir Dagens Industri (www.di.se) laikraðèiuose 

ir jø interneto tinklalapiuose rasite darbo skelbimø kvalifikuotiems 

ekonomikos, verslo administravimo, teisës, informaciniø 

technologijø ir kitø srièiø darbuotojams. 


Laisvos darbo vietos Ðvedijoje daþnai skelbiamos ávairiuose interneto 

portaluose. Keleto jø adresai: 

www.jobline.se 

www.lokusjobb.se/Front.asp

ÐVEDIJA 

www.stepstone.se 

www.jobpilot.se 

www.manpower.se 

www.platsannons.nu 

www.proffice.se 

Didþiausia darbo skelbimø duomenø bazë (platsbanke) yra Ðvedijos 

valstybinës ádarbinimo tarnybos tinklalapyje platsbanken.ams.se. 

Daugelyje pirmiau iðvardytø portalø galite uþregistruoti ir savo gyvenimo 

apraðymà (CV), kad darbdaviai prireikus galëtø patys jus susirasti. 

VALSTYBINË ÁDARBINIMO TARNYBA 

Ðvedijos valstybinë ádarbinimo tarnyba (arbetsförmedlingen), t. y. 

darbo birþa, padeda þmonëms ieðkoti darbo, informuoja apie laisvas 

darbo vietas, rengia ávairius kursus, konsultuoja, kaip raðyti darbo praðymà 

ir pan. klausimais. 

Be to, galite uþsiprenumeruoti du ðios tarnybos leidþiamus þurnalus: 

Platsjournalen ir labiau specializuotà Nytt Jobb. Juose skelbiamas laisvø 

darbo vietø sàraðas bei kita naudinga informacija ieðkantiems darbo. 

Artimiausio Valstybinës ádarbinimo tarnybos skyriaus adreso ir daugiau 

informacijos apie ðià tarnybà ieðkokite jos interneto tinklalapyje 

www.ams.se. 


Ieðkodami darbo galite kreiptis á privaèias ádarbinimo agentûras. 

Jø adresus rasite geltonuosiuose puslapiuose (www.gulasidorna.se; þr. 

skyrelá Arbetsförmedling). 


Ðvedijoje áprasta dël darbo kreiptis savo iniciatyva. Tiesiog susiraskite 

bendrovæ, kurioje norëtumëte dirbti, ir paskambinkite pasiteirauti, 

ar ðiuo metu nëra laisvø darbo vietø. Galite tiesiog nusiøsti savo gyvenimo 

apraðymà, kad darbdavys apsvarstytø jûsø kandidatûrà tuomet, kai 

bendrovei prireiks naujo þmogaus. 

383







· Susisiekite su EURES savo ðalyje ir gausite daugiau informacijos apie 

Ðvedijà. 

· EURES patarëjø Lietuvoje rasite didþiøjø Lietuvos miestø Darbo birþos 

skyriuose. 






Darbo sutartis gali bûti þodinë arba raðytinë. Valstybinëse ástaigose 

privaloma ádarbinimà patvirtinti raðtu. Privaèiose ámonëse daþnai sudaromas 

þodinis susitarimas, taèiau, jûsø paèiø saugumui, verèiau praðykite 

raðytinës sutarties. Sutartyje turëtø bûti numatyta ádarbinimo trukmë, 

darbuotojo pareigos, atlyginimas, jo mokëjimo tvarka, darbo valandos, 

atitinkama kolektyvinë sutartis, áspëjimo apie atleidimà ið darbo 

terminas (prieð kiek laiko darbdavys privalo áspëti darbuotojà), jei taikomas 

bandomasis laikotarpis, – jo trukmë. 

DARBO SAVAITË IR ATOSTOGOS 

Ðvedijoje darbo savaitë trunka 40 valandø. Visi darbuotojai turi teisæ 

gauti maþiausiai 25 dienas, t. y. penkias savaites, mokamø atostogø 

per metus. Gali bûti suteikiama ir daugiau mokamø atostogø, jei tai 

numatyta kolektyvinëje sutartyje. 

384 

ÐVEDIJA 

BÛSTAS 

BÛSTO NUOMA 


Jei nusprendëte iðsinuomoti bûstà, skelbimø ieðkokite ávairiuose interneto 

tinklalapiuose. Keleto jø adresai:

ÐVEDIJA 

www.bostad.dn.se 

www.bovision.se 

www.svd.se/magasinet/bostad 

www.bostad.stockholm.se 

www.bostad-direkt.se 

www.aftonbladet.se/bostad 

www.gulatidningen.se 

www.lus.lu.se/bopoolen 

Didþiausiame Ðvedijos laikraðtyje Dagens Nyheter yra bûsto skelbimø 

skiltis ir spausdintame, ir internete pateikiamame laikraðèio variante 

(www.dagensnyheter.se; þr. skyrelá Bostad). 

Didþiausias pietø Ðvedijos dienraðtis Sydsvenskan (www.sydsvenskan.se/bostad) 

taip pat turi skyrelá Bostad. Jame nauji nuomojamø bûstø 

skelbimai pasirodo kiekvienà sekmadiená. 

Daug skelbimø galite rasti vietiniuose ir regioniniuose laikraðèiuose. 

Juose taip pat galite paskelbti, kad ieðkote nuomojamo bûsto. 


Norëdami iðsinuomoti bûstà, galite kreiptis á nekilnojamojo turto 

agentûrà. Jø adresus rasite geltonøjø puslapiø (www.gulasidorna.se) skyrelyje 

Bostadsföretag. 

NUOMOS KAINOS 

Didþiuosiuose Ðvedijos miestuose gali bûti gana sunku iðsinuomoti 

butà, jø kainos yra gana didelës, o paieðka paprastai ðiek tiek uþtrunka. 

Daþnai kambará lengviau iðsinuomoti miesto pakraðtyje ar uþmiestyje.Vidutinë 

ðeimai skirto buto kaina Stokholme yra apie 4 000–6 000 SEK. 


Jei norite ásigyti bûstà Ðvedijoje, galite ieðkoti skelbimø vietiniuose 

bei regioniniuose laikraðèiuose, kreiptis á nekilnojamojo turto agentûras 

(jø adresus rasite geltonuosiuose puslapiuose (www.gulasidorna.se), skyrelyje 

Bostadsföretag). Didþiausios agentûros ðalyje yra HSB (www.hsb.se) 

ir Riksbyggen (www.riksbyggen.se). 

385

386 

ÐVEDIJA 

SVEIKATA 


Sveikatos apsauga Ðvedijoje yra socialinio draudimo sistemos dalis. 

Sveikatos prieþiûrai (stacionarinei ir ambulatorinei) vadovauja 18 apskrièiø 

tarybø, dviejø regionø (Skane ir Västra Götaland) tarybos, o Gotlando 

apskrièiai – Gotlando savivaldybë. Valstybiniu sveikatos draudimu 

draudþiami visi Ðvedijos gyventojai. 

LIGOS ATVEJU 

Jei susirgote arba turite namie priþiûrëti serganèius vaikus, nuo antros 

neatëjimo á darbà dienos jûs gausite apmokestinamà dienos paðalpà, 

kuri yra 80% prarastø pajamø dydþio. 

Jei susirgæs kreipiatës á gydytojà, uþ konsultacijà ir iðraðytus vaistus 

turësite mokëti pats. Vienas apsilankymas pas gydytojà gali kainuoti nuo 

60 iki 300 SEK. Ðvedijoje nustatyta maksimali 900 SEK suma uþ gydymà ir 

1 300 SEK suma uþ vaistus. Jei ðios sumos virðijamos, tolesnes iðlaidas 

padengia sveikatos draudimas. Tokiais atvejais apskrièiø tarybos ir valstybinis 

sveikatos draudimas kompensuoja didþiàjà dalá gydymo ligoninëje 

iðlaidø, apmoka laboratoriniø tyrimø iðlaidas. Uþ iðraðytus vaistus 

sumoka apskrièiø tarybos. Valstybinis sveikatos draudimas padengia ir 

didþiàjà dalá uþmokesèio uþ privaèiø gydytojø paslaugas poliklinikose. 

Stomatologo paslaugos ið dalies subsidijuojamos valstybës. 

MOKESÈIAI IR SOCIALINIS DRAUDIMAS 

MOKESÈIAI 


Ðvedijos mokesèiø sistemà sudaro daug tiesioginiø ir netiesioginiø 

mokesèiø bei ámokø. Svarbiausi tiesioginiai mokesèiai yra valstybinis ir 

vietinis pajamø mokesèiai ir kapitalo mokestis (uþ palûkanas, dividendus, 

kapitalo pelnà, pajamas ið nekilnojamojo turto). Svarbiausi ið netiesioginiø 

mokesèiø yra PVM (25% nuo kainos) ir akcizo mokesèiai tam 

tikroms prekëms, tokioms kaip alkoholis, tabakas. Be jø, dar yra paveldëjimo 

ir dovanø mokestis, turto mokestis, nuosavybës mokestis.

ÐVEDIJA 


Pajamø mokestá visi darbuotojai moka vietos valdþiai. Tai progresyvinis 

mokestis, jis svyruoja maþdaug nuo 28% iki 34%, atsiþvelgiant á 

pajamø dydá. Jei jûsø pajamos virðija 291 800 SEK (2004 m.), jûs taip pat 

privalësite mokëti valstybiná pajamø mokestá, kuris sudaro papildomus 

20–25%. 

Ir fiziniai, ir juridiniai asmenys kasmet privalo pildyti pajamø mokesèiø 

deklaracijà. 

Informacijos apie Ðvedijos mokesèiø sistemà galite gauti Ðvedijos 

ambasadoje arba plaèiau pasiskaityti (anglø k.) internete (www.isa.se/ 

upload/english/FactSheets/Taxes_in_Sweden.pdf). 


ÁMOKOS 

Socialinio draudimo ámokas moka darbdavys. Jos sudaro apie 33% 

apskaièiuotojo darbo uþmokesèio sumos. Kità socialinës apsaugos dalá 

finansuoja valstybë ið mokestiniø pajamø. 

IÐMOKOS 

Socialinis draudimas Ðvedijoje apmoka sveikatos prieþiûros iðlaidas, 

moka iðmokas nelaimingø atsitikimø darbe atvejais, paðalpas bedarbiams 

bei teikia pagalbà jiems ieðkant darbo, senatvës pensijas, paramà ðeimoms, 

netekto darbingumo paðalpas. 

Daugiau informacijos apie socialiná draudimà Ðvedijoje rasite: 

· Ðvedijos socialinio draudimo agentûros (Försäkringskassan) interneto 

tinklalapyje www.forsakringskassan.se, 

· Ðvedijos sveikatos ir socialiniø reikalø ministerijos interneto tinklalapyje 

www.regeringen.se. 

PILIETYBË 

Jei uþsienietis siekia gauti Ðvedijos pilietybæ, jam keliamos ðios 

sàlygos: 

· privaloma árodyti savo tapatybæ pateikiant pasà arba asmens tapatybës 

kortelæ (vairuotojo paþymëjimas ar gimimo liudijimas netinka); 

· asmuo turi bûti sulaukæs 18 metø; 

387

· privaloma turëti leidimà laikinai gyventi Ðvedijoje ne maþiau kaip 

5 metus; 

· privaloma bûti legaliai pragyvenus Ðvedijoje ne maþiau kaip 5 metus. 

4 metus pragyventi ðalyje pakanka asmenims, neturintiems jokios pilietybës 

ar turintiems pabëgëlio statusà, 3 metø pakanka, jei esate 

ne maþiau kaip 2 metus susituokæs (-usi) su Ðvedijos piliete (-iu); 

· privaloma bûti nepriekaiðtingos reputacijos, t. y. bûti neteistam (tiesa, 

teisti asmenys, atlikæ bausmæ ir sumokëjæ visas baudas, gali gauti 

pilietybæ praëjus tam tikram laikotarpiui), neturëti nesumokëtø mokesèiø, 

baudø ar kitø privalomø ámokø. 

Daugiau informacijos rasite Ðvedijos migracijos tarnybos interneto 

tinklalapyje www.migrationsverket.se. 

Pagal Lietuvos Respublikos ástatymus, priëmæ kitos valstybës pilietybæ, 

prarandate Lietuvos pilietybæ. 

388 

ÐVEDIJA 

AMBASADOS 

Lietuvos Respublikos ambasada Ðvedijos Karalystëje 

Grevgatan 5 

114 53 Stockholm 

Tel. (+46) 8667 5455 

Faks. (+46) 8667 5456 

El. paðtas info@litemb.se 

Interneto svetainë se.urm.lt 

Lietuvos Respublikos ambasados Ðvedijos Karalystëje Konsulinio 

skyriaus adresas lankytojams: 

Kaptensgatan 16, Stockholm 

Tel. (+46) 8103 565 

Faks. (+46) 8667 5456 

El. paðtas consul@litemb.se 

Konsulinio skyriaus darbo laikas: 

Pirmadieniais, antradieniais, ketvirtadieniais, penktadieniais 

nuo 9.00 iki 12.00 val. 

Ðvedijos Karalystës ambasada Lietuvos Respublikoje 

Didþioji g. 16 

LT-01128 Vilnius

Tel. (8 5) 268 5010 

Faks. (8 5) 268 5030 

El. paðtas ambassaden.vilnius@foreign.ministry.se 

Interneto svetainë www.swedishembassy.lt 

TRANSPORTAS 

ÐVEDIJA 

TRAUKINIAI 

Labai paplitusi transporto priemonë Ðvedijoje yra traukiniai. Geleþinkeliø 

tinklas gerai iðplëtotas. Ðvedijoje geleþinkeliai vadinami SJ. Specialios 

nuolaidos yra suteikiamos traukiniu keliaujantiems asmenims iki 

26 metø. Dar bûna ávairiø nuolaidø „paskutinës minutës“ kelionëms, 

kelionëms naktá arba darbo dienomis. Traukiniø tvarkaraðèius, kainas ir 

kità informacijà rasite internete (www.sj.se). 

AUTOBUSAI 

Visose Ðvedijos dalyse galite naudotis ávairiø autobusø bendroviø 

paslaugomis. Pagrindinës bendrovës yra ðios: 

Svenska Buss (www.svenskabuss.se) 

Swebus AB (www.swebus.se) 

Y-buss (www.ybus.se) 

Autobusø tvarkaraðèiai, kainos bei kita informacija pateikiama ðiø 

bendroviø interneto tinklalapiuose. Nuolaidos paprastai taikomos asmenims 

iki 26 metø, taip pat keliaujantiems darbo dienomis. 

AUTOMOBILIAI 

Ðvedijos keliai yra tvarkingi ir labai geri. Ðalyje galioja gana grieþtos 

keliø eismo taisyklës. Privaloma prisisegti saugos dirþus sëdintiems ir 

ant priekinës, ir ant galinës sëdynës. Be to, visus metus dienà ir naktá 

reikia vaþinëti ájungus automobilio ðviesas. Nuo gruodþio iki kovo mënesio 

privaloma vaþinëti su þieminëmis padangomis. 

KELTAI 

Ðvedijai priklauso ir keletas salø, á kurias galima patekti keltu. Informacijà 

apie keltø tvarkaraðèius ir kainas rasite internete: 

· keltas á Gotlando salà – www.destinationgotland.se 

· keltas á Stokholmo salynà – www.waxholmsbolaget.se 

389

DVIRAÈIAI 

Dviratis yra labai mëgstama transporto priemonë Ðvedijos miestuose 

ir miesteliuose. Daugumoje jø yra gerai sutvarkyti dviraèiø takeliai. 

Tik dviraèiø vagystës – gana daþnas reiðkinys Ðvedijoje. Galbût todël 

dauguma þmoniø vaþinëja nelabai brangiais ir neámantriais dviraèiais. 

Dëvëtà dviratá galima nusipirkti maþdaug uþ 400–1 000 SEK. 


Miestuose vaþinëti vieðuoju transportu labai patogu. Jei juo naudojatës 

daþnai, verta ásigyti mënesiná bilietà. Nuolaidas vaþiuoti visuomeniniu 

transportu gali gauti visi asmenys iki 26 metø (nebûtinai studentai). 

390 

ÐVEDIJA 



Stambiausia fiksuotojo ryðio bendrovë Ðvedijoje yra Telia (www.telia.se). 

Taèiau, jei daþnai skambinate á kitus miestus ar valstybes, vertëtø 

pasidomëti ir kitø bendroviø siûlomomis sàlygomis. Nedidelius pokalbiø 

tarifus yra nustaèiusi bendrovë Universal Telecom (www.uvtc.com/sweden). 

Ávairiø mokëjimo planø rasite Glocalnet (www.glocalnet.se) bendrovëje. 

Tele 2 (www.tele2.se) ir Telenordia taip pat teikia fiksuotojo 

ryðio paslaugas. Pakeisti vienà operatoriø kitu visai nesudëtinga. 


Pagrindinës Ðvedijos mobiliojo ryðio bendrovës: 

Telia (www.telia.se) 

Vodafone (www.vodafone.se) 

Comviq (priklauso bendrovei Tele 2) (www.comviq.se) 

Jei atvykæs á Ðvedijà jau turite savo mobiløjá telefonà, galite ásigyti 

tiktai SIM kortelæ, kuri kainuoja apie 70–80 SEK (uþsienieèiai studentai 

daþnai parduoda korteles pagal skelbimus, tuomet jos kainuoja pigiau). 

Jei kartu pirktumëte ir mobiløjá telefonà, tai kainuotø apie 400 SEK.


Skambinant á Ðvedijà, telefono kodas yra +46. 

Atsitikus nelaimei Ðvedijoje skambinkite bendruoju pagalbos 

telefonu 112. 

PAÐTAS 

Paðto þenklø galite ásigyti visuose paðto skyriuose. Jie paprastai dirba 

nuo 9 iki 18 val. darbo dienomis ir nuo 9 iki 13 val. savaitgaliais. Kai 

kurie skyriai dirba ilgiau. Informacijos apie paðto skyrius, paðto þenklø 

bei siuntiniø kainas ir kitas Ðvedijos paðto siûlomas paslaugas rasite 

internete (www.posten.se). 

RELIGIJA 

Didþioji dalis ðalies gyventojø priklauso Ðvedijos evangelikø liuteronø 

baþnyèiai – tai oficiali ðalies religija. Yra ðiek tiek musulmonø, Romos 

katalikø ir staèiatikiø. 

KALBA 

Ðvedø kalba priklauso germanø kalbø ðeimai, todël mokantiems 

vokieèiø arba anglø kalbas iðmokti ðvedø kalbà bus ðiek tiek lengviau 

nei kitiems. Ðvedijoje nesunkiai susikalbësite ir angliðkai. Taèiau ðvedø 

kalbos mokëjimas, þinoma, labai palengvintø jûsø darbo paieðkas. 

Trumpos ðvedø kalbos gramatikos (anglø k.): 

· www.lysator.liu.se/language/Languages/Swedish/Grammar.html 

· web.hhs.se/isa/swedish/introswe.doc 

Keliautojo þodynëlis ir pagrindinës frazës: 

www.travlang.com/languages 

Ðvedø–anglø kalbø þodynas: 

www-lexikon.nada.kth.se/skolverket/swe-eng.shtml 

KULTÛRA 

ÐVEDIJA 

ÞYMÛS ÐVEDAI 

Þymiausi ðvedø raðytojai yra Augustas Strindbergas, Selma Lagerlöf, 

Henningas Mankellis, Vilhelmas Mobergas, Harry’s Martinsonas ir Astrida 

Lindgren (visiems gerai paþástamo Karlsono ir Pepës Ilgakojinës kû- 

391

ëja). Ðvedijos vaizduojamojo meno atstovai yra áþymûs dailininkai Carlas 

Larssonas, Andersas Zornas ir Alexander’as Roslinas. Kino mëgëjams 

gerai þinomi ðvedø reþisieriai Ingmaras Bergmanas ir Bo Widerbergas 

bei garsioji graþuolë Greta Garbo, „Kasablankos“ þvaigþdë Ingrid Bergman, 

aktorë Ann-Margret, vaidinusi kartu su Elvis’u Presley’u („Viva Las 

Vegas“), aktorës Lena Olin, Zarah Leander ir Anita Ekberg. Populiariosios 

muzikos legendomis tapo ðvedø grupës ABBA, Ace of Base, Roxette, 

The Cardigans. Ið Ðvedijos kilæ filosofas ir teologas Emanuelis Swedenborgas, 

gamtininkas, taksonomijos pradininkas Carolus Linnaeus, dinamito 

iðradëjas ir Nobelio premijos ásteigëjas Alfredas Nobelis. Nobelio 

premija kasmet teikiama uþ chemijos, fizikos, medicinos (arba fiziologijos), 

literatûros þymiausius darbus ir nuopelnus taikai. Ðvedijos dizainas 

ir architektûra – tai pirmiausia 4-ojo deðimtmeèio funkcionalistø srovë. 

Jie pradëjo kurti lengvà, aiðkiø linijø, ðviesø dizainà, kuris paplito visame 

moderniame pasaulyje. Vienas þymiausiø ðios srovës atstovø – architektas 

Erikas Gunnaras Asplundas. 

ÐVENTËS 

Ðvedai ðvenèia tradicines krikðèioniðkas ðventes ir turi dar keletà labai 

graþiø tradicijø. Viena jø – ðvæsti ðv. Liucijos dienà (gruodþio 13-àjà). 

Per ðià ðventæ viena mergaitë papuoðiama þvakiø karûna ir vaidina ðv. 

Liucijà, o kiti vaikai – jos palydà, ir visi kartu þygiuoja dainuodami ðvedø 

liaudies dainas. Smagi vasaros ðventë – Vidurvasaris (Midsommar), paprastai 

ðvenèiama kaime ar gamtoje, ðokama liaudies ðokiai, pinami gëliø 

vainikai. Valpurgijos naktá, ðvenèiamà balandþio 30-àjà, visuose Ðvedijos 

miestuose liepsnoja lauþai, gieda chorai, o þmonës bûriuojasi apie 

ugná ir valgo læðiø sriubà. 

NAUDINGOS NUORODOS 

Daugiau informacijos apie Ðvedijos kultûrà galite rasti: 

· Ðvedijos instituto tinklalapyje – www.si.se 

· www.sverigeturism.se/smorgasbord/smorgasbord/culture/index.html 

392 

ÐVEDIJA

VALIUTA 

Ðvedijos valiuta yra Ðvedijos krona (1 SEK – apie 0,37 LTL). 1 kronà 

sudaro 100 eriø. Tikslius valiutø kursus rasite internete (www.lb.lt). 

Ðioje ðalyje be vargo galite naudotis Visa, MasterCard, Eurocard ir 

American Express kredito bei debeto kortelëmis. Iðsigryninti pinigus galima 

viename ið daugelio bankomatø. 

MAISTAS 

Maistas ðioje ðalyje daþniausiai yra gana paprastas ir sotus. Vartojami 

gana áprasti lietuvio skrandþiui maisto produktai: kiauliena, silkë, kopûstai, 

þirniai, bulvës ir miltai. Tradicinis ðvedø patiekalas – smörgås, tai 

daugybë ant padëklo patiekiamø smulkiø uþkandþiø: su silke, tradiciniais 

ðvediðkais mësos kukuliukais, laðiða, virtom ir keptom bulvëm, kiauðiniais, 

duona, ávairiomis salotomis. Jis gali bûti valgomas kaip uþkandþiai 

arba kaip pagrindinis patiekalas. Kiti tradiciniai ðvedø patiekalai – kopûstiniai 

balandëliai, vadinami kåldolmar, kepta mësa su bulvëmis ir svogûnais, 

þirniø sriuba su kiauliena, petraþolëmis pagardintos keptos 

strimelës, vadinamos Baltijos silkëmis (surströmming). Vasarà galite apsilankyti 

vëþiø valgymo vakarëlyje (kräftskivor). 

Jei norite dienà papietauti mieste, daugelyje restoranø galite uþsisakyti 

dienos pietus (dagens rätt). Jie paprastai kainuoja apie 50 SEK. 

Vakarienei galite iðsirinkti vienà ið daugybës pasaulio virtuviø – Ðvedijoje 

yra daugybë italiðko, prancûziðko, kiniðko, meksikietiðko, ispaniðko ir 

kitø ðaliø maisto restoranø. Vakarienë gali kainuoti apie 100–150 SEK. 

Greitai paruoðiamas maistas á Ðvedijà atkeliavo ið ávairiø pasaulio 

ðaliø, jo pasirinkimas iðties didelis. Tipiðkas ðvediðkas greitasis maistas 

yra keptos arba virtos deðrelës, patiekiamos su skrudintomis bulvytëmis 

arba bulviø koðe. Jø galite nusipirkti kioskeliuose Ðvedijos miestø 

gatvëse. 

PARDUOTUVËS 

ÐVEDIJA 


Didesnës maisto prekiø parduotuvës daþniausiai bûna uþmiestyje. 

Nebrangiai apsipirkti galima prekybos centruose Willey’s ir Lidl, vidutinës 

kainos produktø yra tinklø COOP FORUM, PrisExtra, SparLivs, Dag- 

393

Livs Mariahallen bei MatDags parduotuvëse. Vienas brangesniø prekybos 

tinklø yra ICA. Ðvieþiø vaisiø ir darþoviø galite nusipirkti turguje. 

Darþoviø turgûs Stokholme (pirmadiená–ðeðtadiená): 

· Hötorget (netoli T-Centralen miesto centre) 

· Skärholmen (èia dar yra ir vadinamasis „blusø turgus“) 

· Farsta 

DRABUÞIAI, AVALYNË, ÁVAIRÛS DAIKTAI 

Ðvedijoje yra dauguma tarptautiniø tinklø drabuþiø parduotuviø. 

Maþos kainos parduotuvëse H&M ir Kapp Ahl. 

Ávairiø sendaikèiø, baldø ir buitiniø rakandø galite aptikti „blusø 

turguje“, jie vyksta daugelyje miestø. Reikalingø daiktø galite ásigyti pagal 

skelbimus laikraðtyje Gula Tidningen („Geltonasis laikraðtis“; www.gulatidningen.se). 

Jis iðeina pirmadieniais ir penktadieniais. 


Ðvedija labai graþi ðalis, èia daug nuostabiø kampeliø, miðkø, eþerø, 

upiø, kalnø, uolø ir salø, todël laisvalaiká ðvedai mielai leidþia gamtoje. 

Daþnai savaitgaliais jie iðvyksta prie jûros, upës ar á kalnø trobeles, 

kur bûna su ðeima, o labai daþnai ir vieni. Mëgstami ðvedø uþsiëmimai: 

medþioti, þvejoti, klajoti po miðkus, kopti á kalnus ir uolas, vaþinëti dviraèiais, 

snieglentëmis slidinëti, kitos þiemos sporto ðakos. 

Jei gyvenate didesniame mieste, kultûrinës veiklos jums tikrai netrûks. 

Muziejai, parodos, kinas, teatras, opera, ávairûs festivaliai ir renginiai, taip 

pat barai, kavinës, diskotekos – kiekvieno didmiesèio poþymis. Plaèiau apie 

ávairias pramogas Ðvedijoje rasite internete (www.visitsweden.com). 

Populiariausios sporto ðakos Ðvedijoje – futbolas ir ledo ritulys. Vieni 

garsiausiø ðalies futbolininkø yra Zlatanas Ibrahimovicius, Henrikas 

Larssonas ir Fredrikas Ljungbergas. Ðvedijos ledo ritulininkai Matsas Sundinas, 

Börje Salmingas, Håkanas Loobas ar Peteris Forsbergas þinomi ne 

tik savo tëvynëje, bet ir visame pasaulyje. Ðvedø tenisininkai Björnas Borgas, 

Matsas Wilanderis ir Stefanas Edbergas buvo pasaulio èempionai. 

Patys ðvedai mielai þaidþia komandinius þaidimus – futbolà, krepðiná, 

rankiná, taip pat labai paplitæs golfas, moterys mëgsta jodinëti. 

394 

ÐVEDIJA

ÞINIASKLAIDA 

Ðvedijoje leidþiama labai daug laikraðèiø – kiekvienas kaimelis turi 

savo vietiná laikraðtá. Didieji ðalies laikraðèiai yra nuosaikieji Dagens Nyheter 

(www.dn.se) ir Göteborgs-Posten (www.gp.se), konservatyvios pakraipos 

Svenska Dagbladet (www.svd.se) ir liberalus Sydsvenska Dagbladet 

(sydsvenskan.se). Didþiausi vakariniai laikraðèiai yra Aftonbladet 

(www.aftonbladet.se) ir Expressen (www.expressen.se). Nemokamà tarptautiná 

laikraðtá Metro International ir Ðvedijos naujienas skelbiantá The 

Local galite skaityti anglø kalba. 

Valstybinës televizijos kanalai Ðvedijoje – STV1 ir STV2. Be jø, yra dar 

penkios komercinës televizijos, daugumoje ðvedø namø dar prijungta ávairiø 

mokamø ir nemokamø palydoviniø bei kabeliniø televizijø kanalø. 

Uþ televizijà ir radijà reikia mokëti tam tikrà mokestá. Daug þmoniø 

stengiasi iðvengti ðio mokesèio. Taèiau jeigu á namus atëjæ tikrintojai 

aptiks televizoriø, uþ kurá nesumokëtas mokestis, gresia nemaþos 

baudos. 


ÐVEDIJA 


Gimus vaikui, privaloma praneðti apie tai Mokesèiø inspekcijai per 

3 mënesius. Kai jam sukanka 1 metai, valstybë suteikia vietà lopðelyjedarþelyje 

arba, jei reikia, padeda susirasti auklæ. Ðvedijoje daug vaikø 

lanko vaikø darþelius (daghem). Kita galimybë – palikti vaikà priþiûrëti 

auklei, kuriai uþ tai moka valdþia (dagmamma – „dienos mama“). Vaikas 

paprastai bûna jos namuose kartu su kitais 2–3 vaikais. Èia jis gali 

praleisti daugiau laiko nei darþelyje, todël ðis variantas patogus, kai abu 

tëvai dirba. Ir darþeliuose, ir auklës namuose vaikams suteikiama labai 

daug laisvës, ið jø beveik nieko nereikalaujama, nes ðvedams laiminga 

vaikystë – tai vaikystë be stresø. 

MOKYKLOS 

Vaikai gali pradëti lankyti mokyklà nuo 6 arba 7 metø. Dauguma 

mokyklø yra valstybinës, jose nereikia mokëti nei uþ mokslà, nei uþ vadovëlius, 

be to, vaikai gauna nemokamus pietus. Privaèiø mokyklø yra 

nedaug, dauguma jø arba taiko specifinæ auklëjimo metodikà, arba yra 

395

eliginës pakraipos. Valstybë ið dalies finansuoja ir privaèias mokyklas, 

todël tëvams daþnai nereikia mokëti nieko arba tik nedidelá mokestá uþ 

mokslà. 


· Lietuviø bendruomenës renginiø Ðvedijoje ne itin daug. Ji turi el. 

paðto grupæ, prie kurios prisijungæ galësite gauti informacijos apie 

visus lietuviø renginius. Daugiau informacijos apie lietuviø bendruomenæ 

ieðkokite internete (www.qedata.se/lbs). 

· Stokholmo „Saulës“ mokyklëlë kvieèia vaikus sekmadieniais mokytis 

lietuviø kalbos ir bendrauti su kitais lietuviø vaikais. Plaèiau apie 

ðià mokyklëlæ – www.qedata.se/lbs/saules_mokykla. 

· Lundo lietuviø namai – tai Lunde pagal mainø programas studijuojanèiø 

lietuvaièiø sambûris. Jie kartais susitinka, bendrauja el. paðtu, 

interneto forume dalijasi ávairia patirtimi, padeda neseniai atvykusiems. 

Informacijos apie ðià bendruomenæ ir apie gyvenimà Lunde 

rasite internete (www.geocities.com/llnamai). 

· Stokholme yra lietuviø ðokiø kolektyvas „Baltija“. Suþinosite apie já 

internete (adata.ekc.kth.se). 

396 

ÐVEDIJA

ÐVEDIJA 

„Ðvediðki“ pamàstymai 

Jaunimo grupës pamàstymus uþraðë Rasa 

Ingvarsson 

2006 m. balandis 

Mes, visiðkai neseniai ásikûrusi jaunimo grupë prie Lietuviø bendruomenës 

Ðvedijoje, dar negalime didþiuotis nuveiktais dideliais darbais, 

taèiau norime pasidþiaugti, jog susibûrëme, esame kartu ir norime 

pabandyti pakeisti Ðvedijos gyventojø susidarytà nuomonæ apie nedorëlius 

ir nusikaltëlius lietuvius. Juk lietuviai tikrai labai darbðtûs, dori ir 

iðsilavinæ þmonës! Mes pasidalinsime savo mintimis ir áspûdþiais apie 

Ðvedijà ir ðvedus. 

Pirmas daugelio lietuviø áspûdis tik atvykus á Ðvedijà – èia nëra 

stresø! Nesimato kaþkur lekianèiø, skubanèiø ir per galvà besiverèianèiø 

þmoniø. O ar taip yra ið tikrøjø, kiekvienam ilgainiui paaiðkës. Darbo 

kolektyvo atmosfera gera, smagu dirbti. Darbe laikomasi taisykliø, 

tarnautojai neima kyðiø. Atvykus ið Lietuvos tai atrodo kiek neáprasta, 

nes, norëdamas paspartinti procesà ar sulaukti tau palankaus sprendimo, 

manai, kad reikia „kaþkur patepti“. Smagu, jog ne visur taip! 

Ði nuomonë apie visur galiojanèias normas ir taisykles nëra vienareikðmë. 

Nes jei tu turi problemà, neapraðytà taisyklëse, reikës dëti daug 

pastangø, skambinti á ávairias instancijas, pasikaustyti kantrybe ir ilgai 

laukti, kol tavo problema bus iðspræsta. Ðiuo atveju nekantruoliams geriau 

likti tëvynëje. 

Jauni tëveliai gali tik pasidþiaugti, nes Ðvedijoje sudarytos puikios 

sàlygos auginti vaikus... Ðioje ðalyje rûpinamasi kiekvienu þmogumi, ir 

tai juntama kiekvienoje srityje. Tarkime, sportas – jei nori þaisti komandiná 

þaidimà, visuomet netoliese rasi sporto salæ, jei nori vaþinëti dviraèiu 

ar bëgioti, visuose parkuose ir net miðkuose – asfaltuoti ir apðviesti 

takai. O kaip rûpinamasi neágaliais þmonëmis: visur liftai, laiptai, pritaikyti 

veþimëliams, ir pan. 

Na, ir dar vienas ypaè ryðkus pastebëjimas – ðvedai labai tausoja 

gamtà, nors miðkø turi uþtektinai. Nepaprastai gerai sutvarkytas ðiukðliø 

rûðiavimas, kiekviename gyvenamajame rajone stovi bent ðeðiø rûðiø 

konteineriai: kartonui, popieriui, plastikui ir metalui, spalvotam ir nespalvotam 

stiklui, baterijoms. 

397

Kad Ðvedijoje alkoholis brangus – niekam ne paslaptis, o kad vanduo 

labai skanus ir ðvarus – nedaugelis þino! 

Atidþiau ásiþiûrëjæs pastebi, jog ðvedai tikrai santûrûs. Jie nemëgsta 

rodyti savo turtø ir gatvëje pasidairæs vargu pasakysi, kuriam visuomenës 

sluoksniui vienas ar kitas þmogus priklauso. Nors jie rengiasi kukliai, 

dëvi panaðaus stiliaus drabuþius, vis vien atskirsi, jog bûtent tas ar 

anas yra skandinavas. Ir dar vienas fenomenas – ir duona, ir silkë yra 

labai saldþios, tarsi ðvedai bandytø tamsias þiemos naktis paðviesinti cukraus 

baltumu! 

398 

ÐVEDIJA 

Ant komodos pasistatëm trispalvæ 

Virginija Ðimkienë, 32 metai, bendrosios 

praktikos slaugytoja, beveik 3 metai 

Ðvedijoje (sudëjus visus iðvaþiavimus) 

Ðvedija – didelë ðalis, kurioje gyvena 9 mln. gyventojø. Èia senos 

tradicijos, graþi gamta, kalnai, miðkai, ðiek tiek lygumø, iðvystyta pramonë. 

Þavi þmoniø pozityvumas, novatoriðkumas ir aktyvumas. Ðvedijai 

bûdinga tvarkingos sodybos, meilë gyvûnams, saugumo jausmas, apie 

toká galima tik pasvajoti gyvenant Lietuvoje, iðgërusio jaunimo neagresyvumas, 

geros socialinës sàlygos, nuostabûs dviraèiø takai miestuose ir 

tarp miestø, neapibrëþtas laisvës pojûtis, pernelyg konservatoriðkø 

poþiûriø valdþia ir visuomenë, daugybë parazituojanèiø atvykëliø ið Artimøjø 

Rytø, brangios kirpyklø ir kt. groþio salonø paslaugos. 

Iðvaþiavau ið Lietuvos dël prastos savo ekonominës padëties, norëjau 

pagaliau iðtrûkti ið maþo Lietuvos miesto, kuriame buvo tapæ be galo 

nyku. Vykti á Ðvedijà pasiûlë patikimi draugai, kitaip bûèiau nerizikavusi. 

Sunkiausia pradþioje buvo susivokti, rasti savo vietà visuomenëje, kalbos 

barjeras – vos lemenau angliðkai. Dabar laisvai kalbu ðvedø kalba. Labai 

daug padëjo ðvedø ðeima, kurioje dirbau. Galima sakyti, jie padëjo mano 

ateities pamatus. Vienatvæ praskaidrindavo susitikimai su lietuviais. 

Ið pradþiø skyniau ðparagus (ne ðparagines pupeles, kaip daugelis 

paprastai mano iðkart!!!), paskui viena ðeima pasiûlë likti pas juos dirbti

ÐVEDIJA 

aukle – priþiûrëti dvynius berniukus. Teko dirbti ir ðiltnamyje – priþiûrëti 

ir skinti pomidorus, teko ir daþymo, smulkaus remonto darbø, iðmokau 

vairuoti traktoriø. Mudu su vyru pastatëme porà ðiltnamiø, dviese! 

Nuo 2005-øjø birþelio dirbu Ängelholmo miesto ligoninëje slaugytoja 

(sesele). Ðá darbà radau pati, internetu, paskambinau telefonu ir ásidarbinau! 

Ið pradþiø trims 2005-øjø vasaros mënesiams, o dabar darbo sutartá 

turiu iki 2006-øjø rugpjûèio. 

Dirbau labai ávairiai (tai priklauso nuo oro ir sezono) – nuo 40 iki 90 

valandø per savaitæ (ligoninëje dabar dirbu 40 val. per savaitæ ir maþiau). 

Draudimà ir darbo garantijas turëjau, bet susirgti labai nenorëjau, nes 

neþmoniðkai brangios gydymo paslaugos. Dabar, kai pati dirbu ligoninëje, 

jauèiuosi itin saugi. Anksèiau gaudavau valandiná atlygá (jis svyravo 

nuo 35 iki 45 kronø uþ valandà), dabar gaunu mënesiná 18 000 kronø 

baziná atlyginimà ir visus priedus uþ darbà naktimis, nepatogiu darbo 

laiku, ðvenèiø dienomis. Ið viso susidaro vos ne antra tiek. Spëju, kad 

vidutinis þemës ûkyje dirbanèiø þmoniø valandinis atlyginimas yra apie 

60–70 kronø. Uþ seselës darbà visi gauna 18 000 kronø pirmaisiais metais, 

paskui alga didëja. 

Populiariausia emigrantø darbo sritis – þemës ûkis, daþymo, remonto 

ir statybos, valymo darbai. 

Kai dirbau þemës ûkyje, pastebëjau, kad darbdaviai linkæ þeminti 

atvykëlius, nepaisant to, kad daþnai tø atvykëliø iðsilavinimas dvigubai 

virðija menkutá darbdavio iðsilavinimà. Á akis man asmeniðkai to niekas 

nesakë, bet jutau, kad atsiranda trintis. Ligoninëje santykiai su darbdaviais 

ir kolegom yra paprasti ir ðilti, nesijauèia „luomø“ skirtumo draugiðka 

atmosfera, ryte, prieð vizitacijà, visi drauge pusryèiaujam, daktaras 

gali pliurpti ir juoktis su valytoja susëdæ ir tai yra normalu. Lietuvoje 

prieð daugumà ponø daktarø tenka lankstytis su raudonom kepurëm 

norint ko nors paklaust. 

Þemës ûkio srityje dirbant ádomiausia tai, kad pasijunti esàs auksarankis 

ir galintis atlikti visus darbus. Bjauru dirbt per lietø lauke daugybæ 

valandø ir ðalti kaip ðuniui. Linksma vairuot traktoriø. Ligoninëje viskas 

ádomu, linksma, kad santykiai su kolegomis geri, smagu, kad ligoninë rûpinasi 

darbuotojø sveikata (skiria 2 500 kronø per metus masaþui, sporto 

klubui ar kitiems aktyviems uþsiëmimams, kad darbuotojai stiprintø sveikatà, 

kad uþkirstø kelià ligoms, kad gerëtø darbo naðumas). 

399

Ðvedai konservatyvûs, linkæ ilgai kalbëtis apie orà, ðeimà, gyvûnus, 

keliones, apskritai apie viskà. Emocijas jie slepia, daþnai nesëkmingai. 

Jie sportiðki ir aktyvûs, ilgaamþiai. 

Poþiûris á atvykëlius priklauso nuo atvykëliø. Jei jie atvyko parazituoti, 

á juos þiûrima neigiamai. Kai kurie ðvedai mano, kad visi kiti uþ juos 

prastesni. Neblogi nacionalistai. Nemëgsta atvykëliø ið Artimøjø Rytø. 

Svarbiausia – darbas. Apie darbà galima kalbëtis iki nugriuvimo, 

ypaè jei þmogus turi nuosavà verslà, taip pat ir apie keliones, jei þmogus 

daug matæs, daug keliavæs. Aktuali ir sodo tema, nes ðvedai labai mëgsta 

augalus ir ropodami puoselëja savo sodus. Kaip ir visur pasaulyje, iðsilavinæ 

ir iðprusæ þmonës èia yra vertinami. Ðvedø negalima tiesiai klausti, 

kiek uþdirba, nepriimtina nepraneðus atsibelsti á sveèius. Susikalbëti galima 

ðvedø, anglø, vokieèiø kalbomis. 

Teko bendrauti su atvykëliais ið Lenkijos, Ukrainos, Rusijos, Èekijos, 

Latvijos, Irano, Irako, Pakistano, Afganistano, Bosnijos, Kosovo, Albanijos, 

Makedonijos, Egipto, Maroko, Ispanijos, Brazilijos, Prancûzijos. 

Daugiausia bendrauju su lietuviais ir rusais. 

Laisvalaikiu jaunimas eina á diskotekas ir barus, rengia vakarëlius, 

namie þiûri filmus, sportuoja visi kaip paðëlæ, eina iðkylauti, buriasi á 

organizacijas, kuria projektus ir t. t. Daug laiko ðvedai skiria ðeimai ir 

savo augintiniams, taip pat sodui. Jie keliauja, slidinëja nepaisydami 

amþiaus. Visi prisigeria du kartus per metus: per Midsommar, per vëþiø 

valgymo ðventæ liepos gale, o kartais ir per Kalëdas. 

Iðvykau neiðtekëjusi, taigi buvau viena. Vyrà sutikau Ðvedijoj. Susituokëm 

Lietuvoje. Abu esam suaugæ ir subrendæ þmonës, kuriems áskiepyta 

meilë gimtinei. Skaitom lietuviðkas knygas, naujienas internete, bendraujam 

su kitais lietuviais. Viskas gerai. Ant komodos pasistatëm trispalvæ. 

Ðeimoje kalbam tik lietuviðkai. Gaminu lietuviðkus patiekalus, 

ðvenèiam lietuviðkas ðventes. 

Ið esmës santykiai su Lietuvoje likusiais artimaisiais nepasikeitë, tik 

matomës reèiau. Palaikau ryðius su visais, o jei jie ir nutrûksta, tai ne dël 

to, kad að èia, anapus jûros. Taip gal bûtø nutikæ ir Lietuvoje gyvenant. 

Mamos buvo atvykusios per Kalëdas. Patys parvaþiuojam maþdaug kas 

pusmetá, raðau elektroninius ir popierinius laiðkus, daþnai skambinu, 

siunèiu SMS þinutes. 

Santykiai tarp Ðvedijos lietuviø priklauso nuo paèiø lietuviø. Atsi- 

400 

ÐVEDIJA

ÐVEDIJA 

tiktiniø paþinèiø vengiu, jei pamatau beûbaujantá þemakaktá parduotuvëje 

ar gatvëje, stengiuosi nekalbëti lietuviðkai. Bûna gëda. O ðiaip turiu 

daug draugø, ávairaus iðsilavinimo, nuo vidurinio iki mokslø daktaro, 

su kuriais santykiai itin draugiðki ir geri. Juos susiradau per paþástamus, 

ne atsitiktinai. LLN (Lundo lietuviø namai) kartkartëmis organizuoja 

susibûrimus. Vaþiuojame ten Vasario 16-osios minëti. Ðiaip veiklos palyginti 

labai maþai. 

Kol turësiu darbo – negráðiu. Buvom gráþæ keletà kartø, bandëm 

kabintis Lietuvoje, bet að desperatiðkai verþiausi atgal á Ðvedijà. Ne vien 

dël algos. Dël darbo sàlygø, dël santykiø ir t. t. Dël pagarbos þmogui 

galø gale. Labai abejoju, ar artimiausiu metu gráðiu. Man èia geriau. 

Didþiausias pavojus gyvenant ðioje 

ðalyje – suðalti J 

Milda Norkutë, 23 metai, bûsimoji 

ekonomistë, 8 mënesiai Ðvedijoje 

Labai norëjau iðvykti á JAV, bet negalëjau gauti vizos, nes buvau 

baigusi tik pirmà kursà. Tuo metu man reikëjo pinigø, be to, labai norëjau 

ágyti patirties, pakeliauti. Ðvedijà pasirinkau todël, kad ten buvo siûlomos 

geriausios sàlygos ið visø kitø Europos ðaliø ir galimybë lankyti 

ðvedø kalbos kursus. 

Dalyvavau Au Pair programoje, reikëjo priþiûrëti vaikus ir tvarkyti 

namus. Darbà susiradau per agentûrà. Pagal sutartá turëjau dirbti 25 val., 

bet ið tikrøjø dirbdavau 50 val. bei skubius darbus naktimis, savaitgaliais 

ir vis kitose ðeimose. Mano atlyginimas buvo 3 500 kronø ir dar apie 

1 500 kronø uþ papildomà darbà. Au Pair programoje dalyvavo ir ðvedø 

merginø, joms bûdavo mokamas toks pat atlyginimas, taèiau jos dirbdavo 

maþiau valandø, dël to valandinis atlygis bûdavo didesnis. Kadangi 

neturëjau sveikatos draudimo, nesijauèiau socialiai saugi. 

Áspûdingoje, nors ir truputá atðiaurioje Ðvedijoje, labiausiai man patiko 

gamta. Ji savotiðka, taèiau labai graþi. Be to, stiprø áspûdá paliko ðvedø 

tradicijos ir kultûra, o labiausiai suþavëjo Stokholmo architektûra. 

401

Sunkiausia buvo priprasti prie kitokio klimato. Gyvenau Stokholme prie 

pat jûros, todël oras buvo gana vëjuotas ir drëgnas. Ið tiesø didþiausias 

pavojus gyvenant ðioje ðalyje – suðalti J. 

Ðvedai nëra per daug emocingi, taèiau gana ðilti ir mandagûs þmonës. 

Labiausiai jie vertina pagarbà ir mandagumà. Dauguma ðvedø laisvai 

ðneka anglø kalba, nors teko sutikti ir tokiø, kurie moka tik vokieèiø 

arba vien tik savo gimtàjà ðvedø kalbà. Laisvalaikiu Ðvedijoje daþnai 

einama á sveèius pas draugus, kur kartu bendraujama prie gero vyno 

butelio. Be to, ðvedai labai mëgsta iðvykas á gamtà bei aktyvias pramogas, 

tokias kaip slidinëjimas, þygiai dviraèiais ir pan. 

Gyvendama Ðvedijoje bendravau su þmonëmis ið Latvijos, Estijos, 

Lenkijos, Ukrainos ir Èekijos. Á atvykëlius Ðvedijoje þiûrima gana tolerantiðkai. 

Paprastai atvykusieji dirba þemës ûkyje, statybose ir pan. darbus. 

Gana lengva ásidarbinti medicinos srityje, jei turi aukðtàjá medicinos 

iðsilavinimà, tik reikia baigti atitinkamus ðvedø kalbos kursus. Santykiai 

su darbdaviais ðioje ðalyje geri – darbdaviai gerbia darbuotojus, 

darbuotojais pasitiki. 

Gyvendama uþsienyje elektroniniu paðtu ir telefonu palaikydavau 

ryðius su Lietuvoje likusiais artimaisiais. Taip pat bendravau su vietiniais 

lietuviais Stokholme. Santykiai tarp lietuviø ten labai skirtingi. Ðiltai 

bendravau su lietuvëmis, kurios buvo atvykusios pagal tà paèià programà 

ar dirbo panaðø darbà. Taip pat kas mënesá buvo rengiami lietuviø 

susitikimai Lietuvos ambasadoje. Kartà Stokholme vieðëjo þymus 

pianistas Petras Geniuðas ir Lietuvos ambasada suorganizavo nemokamà 

koncertà visiems Ðvedijoje gyvenantiems lietuviams. Tiesa, teko patirti 

ir tai, jog lietuvis lietuviui gali bûti nedraugas kitoje ðalyje – buvo 

labai sunku rasti kalbà su lietuviais, jau ásitvirtinusiais Ðvedijoje bei turinèiais 

daug geriau apmokamà darbà arba studijuojanèiais. Susidarë 

áspûdis, kad jie lietuvius juodadarbius laiko daug þemesne kasta, su kuria 

geriau kuo maþiau bendrauti. 

Ádomus buvo pats buvimas ðalyje, kiekvienà dienà pamatai ir suþinai 

kà nors naujo, neáprasto. Linksma buvo bendrauti su þmonëmis bei 

atsidurti ávairiose kuriozinëse situacijose, kurios neiðvengiamos esant 

kitoje ðalyje. Na, o bjauriausia buvo tai, kad visgi reikëjo dirbti labai daug, 

nes, ðvedø poþiûriu, darbas pats savaime yra vertybë ir uþ kiekvienà 

kronà reikëjo dirbti dvigubai. 

402 

ÐVEDIJA

ÐVEDIJA 

Gráþau jau beveik prieð ketverius metus. Norëèiau studijuoti Ðvedijoje. 

Na, jei pasiseks, gal ástosiu á magistrantûrà po metø. 

Ðvedai vertina viskà, kas ðvediðka 

Aldona Nilsson, 48 metai, anglø kalbos 

dëstytoja, mokytoja, 4 metai Ðvedijoje 

Ðalis graþi, turtinga, didelë ávairovë. Èia daug erdvës, visur tvarka 

ir mandagûs þmonës, bet sunku gauti darbà, jauèiamas rasizmas. Kyla 

pavojus tapti iðlaikytiniu arba dirbti darbà, neatitinkantá iðsilavinimo. 

Atvykau èia, nes mano vyras – ðios ðalies pilietis, turi èia darbà ir 

namà. Pradþioje sunkiausia buvo integruotis á visuomenæ, ásitvirtinti darbo 

rinkoje. Labai padëjo vyro palaikymas, kaimynø geranoriðkumas. 

Vis dar esu bedarbë. Intensyviai ieðkau darbo, esu Darbo birþos 

áskaitoje, bet jauèiuosi nesaugi, nes neturëdama darbo negaliu uþsidirbti 

pensijos, o darbà rasti labai sunku. Kol kas esu iðlaikoma vyro. Bedarbiai, 

iðdirbæ vienus metus, gauna 80 procentø buvusio atlyginimo 300 

darbo dienø, neturintys darbo staþo – negauna. Jei ðeimoje niekas nedirba, 

ðeima gauna socialinæ paðalpà. Turintys aukðtàjá iðsilavinimà 

emigrantai dirba valymo darbus, vairuoja taksi ir pan. 

Ðvedai mandagûs, sveikinasi su visais, ðypsosi ir nesikiða á kitø gyvenimà, 

tyliai niekina kitø kultûrø þmones, bet taip nesako. Bendrauti nelinkæ, 

ðalti ir daþnai vieniði. Á atvykëlius þiûri nekaip, labai nekaip. Jie vertina 

asmeninius kontaktus, nuosavà namà ir ðvediðkà kokybæ, viskà, kas 

ðvediðka. Nepriimtina iðsiðokti, bûti geresniam ar gabesniam uþ kitus. 

Negalima girtis, smerkti kitø atvirai, ypaè, jei esi ne ðvedas. Susikalbëti 

galima ðvediðkai ir angliðkai, bet mokëti ðvedø kalbà bûtina. Galima 

susikalbëti daniðkai ir norvegiðkai. 

Daugiausia ir bendrauju su kitais atvykëliais ið Lietuvos, Lenkijos, 

Rusijos, Baltarusijos. 

Laisvalaikiu jaunimas eina á klubus, vyresnieji leidþia laikà namie, 

sode, keliauja. Daug þmoniø lanko ávairius kursus, priklauso visuomeninëms 

organizacijoms, ðoka, dainuoja choruose, þaidþia golfà ir pan. 

403

Iðvykau pas vyrà, vaikai suaugæ, gyvena atskirai. Mûsø ðeima miðri. 

Dukros gyvena kitose ðalyse (Anglijoje ir Danijoje). Stengiuosi nepamirðti, 

kad esam lietuvës, kai atvaþiuoja dukros, gaminame lietuviðkus 

valgius ir kalbame lietuviðkai, ðvenèiame lietuviðkas ðventes. 

Su Lietuva nuolat bendraujame internetu, telefonu ir tiesiog susitinkame. 

Skaitau lietuviðkà spaudà, þiûriu www.tv.lt ir klausau 

www.lrt.lt. Santykiai tarp Ðvedijos lietuviø geri, daþnai susiburiama. Ðis 

tas vyksta ir lietuviø bendruomenëje, bet galëtø daugiau. 

Gráþti kol kas neketinu, nes vyras turi gerà darbà, turime namà 

graþioje vietoje, tikiuosi ir að gauti darbà. 

Svetur nelengva, bet Lietuvoje ið dëstytojos atlyginimo 90 procentø 

mokëdavau uþ buto paslaugas, todël dirbau keliuose darbuose. Pavargau, 

kol uþauginau dukras, daugiau nebeturëèiau jëgø. Dukros ágijo 

aukðtàjá iðsilavinimà Lietuvoje, bet Darbo birþa joms pasiûlë siuvëjø kursus, 

tad jos iðvyko á kitas ðalis, ten dirba ir kuria savo gyvenimus, nes 

savo ðalyje ið minimumo nepragyventø, o tik toká atlyginimà galima gauti 

be átakingø paþástamø. 

404 

ÐVEDIJA 

Á sutiktus lietuvius Ðvedijoje daþnai 

þiûrima kaip á gerus draugus 

Agnë J., 22 metai, studentë, 5 mënesiai 

Ðvedijoje 

Ðvedija itin stipri socialiniø garantijø prasme. Þmonës jauèia atsakomybæ 

uþ visuomeniná turtà ir gamtà. Iðplëtota gyvenamoji infrastruktûra, 

sudarytos kiek ámanoma geresnës gyvenimo, taip pat darbo paieðkos 

sàlygos. Pabrëþtina nuomonës laisvë ir veiklos liberalumas. Sudaromos 

sàlygos ágyvendinti bet kokius savo sumanymus. Universitetø veikla 

orientuota á studentà, jam niekuomet nebus skiriama per maþai dëmesio, 

o mokymosi sistema – á mokslà, o ne á diplomo siekimà, kuris vyrauja 

Lietuvoje. Pernelyg reglamentuota bet kokia veikla, taèiau daugeliu 

atvejø tai naudinga þmonëms. 

Iðvykau studijuoti pagal „Erasmus/Socrates“ mainø programà.

ÐVEDIJA 

Ðvedija atrodë patraukli savo studijomis – daug buvau girdëjusi apie 

kokybiðkà aukðtàjá mokslà, be to, ten dëstoma anglø kalba, tai man buvo 

labai priimtina. Sunkiausia pradþioje buvo pritapti prie ðvedø kultûros, 

nors bendrauti anglø kalba nëra sunku. Labai padëjo universiteto 

organizuotumas. Buvo teikiama visokeriopa pagalba, kad apsiprastume 

naujoje vietoje. 

Ðvedai pasirodë gana draugiðki ir paslaugûs, nors neskubantys atsiverti. 

Jauèiama didelë pagarba kitiems þmonëms, ypaè palaikomos feminizmo 

idëjos. Á atvykëlius daþnai þiûrima neutraliai. Atvykëliai pagal 

ástatymus turi maþiau teisiø, taèiau dël darbo vietos ar kitokiø teisiø, 

manyèiau, jie jauèiasi saugûs. Visgi darbo grupëse ðvedai taiko savo darbo 

metodus, sunkiai priima kitø ðaliø tradicijas ar tvarkà. Ðvedams svarbu 

paklusti taisyklëms, bûti itin punktualiems (sakyèiau, netgi labiau nei 

vokieèiams, nes teko vienu metu bendrauti su abiejø ðaliø atstovais) ir 

sàþiningiems. Negalima daryti to, kas prieðtarauja taisyklëms ar nusistovëjusiai 

tvarkai. 

Laisvai galima susikalbëti ðvedø ir anglø kalbomis, o vokieèiø – kiek 

sunkiau. Ðvedai taip pat gerai supranta norvegø kalbà jos net nesimokæ. 

Teko bendrauti su atvykëliais ið Vokietijos, Anglijos, Ispanijos, Slovënijos, 

Austrijos, Prancûzijos, Australijos, Moldovos, Gruzijos. 

Laisvalaikiu populiariausia lankytis baruose ir klubuose. Dël to, kad 

iki pilnametystës itin grieþtai draudþiama vartoti alkoholá, jø vakarëliai 

daþnai apsiriboja gërimu ir tiesiog bendravimu. Universitete bûna rengiami 

teminiai vakarai, bet rezultatas vis viena tas pats. 

Naujausios informacinës technologijos leido daþnai ir pigiai susisiekti 

su Lietuvoje gyvenanèiais giminëmis. Á sutiktus lietuvius Ðvedijoje 

daþnai þiûrima kaip á gerus draugus. Taèiau po kurio laiko iðryðkëja 

kultûrø skirtumas – ðvedai savo poþiûriu á gyvenimà yra daug 

„pozityvesni“, jie neieðko kokios nors konkreèios lengvai gaunamos 

naudos, o lietuviai þiûri, kaip pasinaudoti esama situacija, netgi apeiti 

ástatymus ar taisykles. 

Dar kartà iðvaþiuoti neketinu, nebent tai lemtø tam tikros aplinkybës. 

405

406

J 

VOKIETIJA 

Vokietija; Vokietijos Federacinë Respublika 

Deutschland; Bundesrepublik Deutschland 

Sostinë Berlynas 

Valdymo forma federacinë respublika 




Vokietijoje vyksta apklausa, kaip Vokietijos pilieèiai 

þiûri á kitatauèius. 

Treèdalis apklaustøjø atsakë, kad jø poþiûris á kitatauèius teigiamas. 

Treèdalis – kad neigiamas. Treèdalis á klausimà atsakyti 

negalëjo, nes nesupranta vokiðkai. 

407

408


VIZA 

Nuo 2004 05 01, Lietuvai tapus ES nare, Lietuvos Respublikos pilieèiai 

gali vaþiuoti á Vokietijà be vizø. Jiems tereikia turëti pilieèio pasà 

arba asmens tapatybës kortelæ. Norint ilgiau gyventi Vokietijoje (ilgiau 

nei 3 mënesius) arba dirbti, reikia gauti leidimà gyventi ðioje ðalyje. 


Praðymas suteikti leidimà gyventi Vokietijoje pateikiamas Uþsienieèiø 

reikalø þinybai (Ausländeramt) pagal numatomà gyvenamàjà vietà. 

Ðá leidimà gausite ðeimos susijungimo pagrindu, pvz., jis iðduodamas sutuoktiniams 

arba vaikams iki 21 metø, turintiems Lietuvos Respublikos 

pilietybæ ir norintiems apsigyventi pas asmená, jau turintá Vokietijos pilietybæ 

arba leidimà gyventi ðioje ðalyje. Leidimas gyventi Vokietijoje 

taip pat bus iðduodamas gavus Darbo þinybos leidimà dirbti, o ðá gausite 

tuomet, kai Vokietijoje susirasite darbdavá, kuriam bûtinai reikia bûtent 

jûsø. Leidimà gyventi Vokietijoje privalo gauti ir kuriantieji nuosavà ámonæ, 

taip pat studentai bei pensininkai. 

GYVENAMOSIOS VIETOS REGISTRACIJA 

Atvykus á naujà miestà ir susiradus bûstà, reikia praneðti savo adresà 

vietinei Gyventojø registracijos tarnybai (Einwohnermeldeamt), kuri 

daþniausiai bûna miesto savivaldybëje (Stadthaus). Ðiai ástaigai privalote 

praneðti kiekvienà kartà, pasikeitus jûsø gyvenamajai vietai, tai galioja 

ir patiems vokieèiams. Eidami uþsiregistruoti, pasiimkite pasà ir nuomos 

sutarties kopijà, o atëjæ uþpildykite specialià formà. Tuomet jums 

bus iðduotas dokumentas, patvirtinantis, kad esate uþregistruotas (Anmeldebestätigung). 

Ðio dokumento kopijø jums gali prireikti atsidarant 

sàskaità banke, uþsiraðant á bibliotekà ir panaðiose situacijose. 

DARBAS 

VOKIETIJA 


Naujosioms Europos Sàjungos ðalims (tarp jø ir Lietuvai) Vokietija 

taiko pereinamojo laikotarpio taisykles. Todël ásidarbinti ðioje ðalyje ámano- 

409

ma tik gavus Darbo þinybos leidimà dirbti. Praðymà iðduoti leidimà dirbti 

reikia pateikti Darbo þinybai. Norint gauti leidimà dirbti, reikia, kad jûsø 

bûsimasis darbdavys patvirtintø, jog jam bûtinai reikia bûtent jûsø. Taigi 

gauti leidimà dirbti Vokietijoje kol kas nëra taip paprasta. 



Vokietijos ámonës daþnai skelbia laisvas darbo vietas dideliuose visos 

ðalies ar tam tikrø regionø laikraðèiuose: Die Zeit, Die Welt, Frankfurter 

Allgemeine, Süddeutsche Zeitung, Karriere priede Handelsblatt, VDI 

Nachrichten. Daug darbo pasiûlymø ávairiausiø profesijø þmonëms galima 

rasti smulkesnëje vietinëje spaudoje. Be to, miestuose daþnai bûna 

nemokamø laikraðtukø, kuriuose gali bûti vietiniø darbdaviø skelbimø. 


Darbo pasiûlymai skelbiami ávairiuose interneto tinklalapiuose. Juose 

galima patogiai surûðiuoti skelbimus pagal darbo pobûdá, darbo laikà, 

darbo uþmokestá bei vietovæ. 

Keletas tokiø tinklalapiø: 

www.arbeitsamt.de 

www.jobpilot.de 

www.jobs.adverts.de 

www.mamas.de 

www.alma-mater.de 

www.jobs.zeit.de 

www.focus.de 

www.jobware.de 

www.cesar.de 

www.jobworld.de 

VALSTYBINË ÁDARBINIMO TARNYBA (DARBO BIRÞA) 

Valstybinës ádarbinimo tarnybos tinklalapyje www.arbeitsagentur.de 

rasite darbo pasiûlymø duomenø bazæ. Vietos Darbo birþos (Arbeitsagentur 

ar Arbeitsamt) skyriuje jûs galite uþsiregistruoti kaip ieðkantis 

darbo asmuo, tuomet ávairûs jums tinkami darbo skelbimai jums bus 

persiunèiami paðtu. 

410 

VOKIETIJA

VOKIETIJA 


Vokietijoje veikianèios ádarbinimo tarnybos turi turëti Valstybinës 

ádarbinimo tarnybos leidimà verstis ðia veikla. Paprastai ieðkantiems darbo 

asmenims jø paslaugos yra nemokamos, taèiau uþ konsultacijà, kaip raðyti 

gyvenimo apraðymà ar motyvaciná laiðkà, gali bûti imamas tam tikro 

dydþio mokestis. Ekonomistams daþnai organizuojamos darbo mugës, 

tokios kaip FORUM, Bonding arba AIESEC. 

LAIKINO ÁDARBINIMO TARNYBOS 

Uþsiregistravæ laikino ádarbinimo tarnyboje, galite gauti laikino darbo 

keletui valandø, dienø ar savaièiø kas kartà vis kitoje ámonëje. Taèiau 

tai gali bûti puiki galimybë susirasti nuolatiná darbà. 


Jeigu atvykæs á Vokietijà ieðkote darbo baruose, kavinëse, vieðbuèiuose, 

sporto klubuose ar pan., galite tiesiog ten uþeiti ir paklausti, ar 

ðiuo metu nëra laisvø darbo vietø, arba palikti savo koordinates, kad 

jums praneðtø, jei darbo vis dëlto atsirastø. Norint dirbti toká darbà 

daþniausiai nereikia jokios darbo paraiðkos ar gyvenimo apraðymo – pakanka 

pokalbio ir bandomojo vakaro, darbo dienos ar savaitës. 

Ávairios bendrovës skelbia laisvas darbo vietas savo tinklalapiuose 

internete. Taigi, jei þinote, kokioje ámonëje norite dirbti, ar kokia ámonë 

yra jûsø pasirinktame mieste, verta þvilgtelëti á tos ámonës interneto tinklalapá. 







Prieð iðvykdami á Vokietijà, galite kreiptis á artimiausià Darbo birþos 

skyriø (kiekviename Lietuvos darbo birþos skyriuje dirba EURES patarëjo 

padëjëjas, o 8 apskrièiø Darbo birþos skyriuose – EURES patarëjai). Èia 

jums suteiks iðsamià informacijà apie ásidarbinimo galimybes, darbo paieðkà 

bei gyvenimo ir darbo sàlygas Vokietijoje. 

411

Aplankykite EURES tinklalapius: 



DARBO PARAIÐKOS 

Palyginti su kitomis Europos ðalimis, Vokietijoje reikia pateikti iðsamesnius 

gyvenimo apraðymus bei kitus dokumentus. Paprastai darbdaviui 

pateikiamas atspausdintas motyvacinis laiðkas ir kiti darbo paraiðkos 

dokumentai plastikiniame arba kartoniniame aplanke. Áprasta, kad 

motyvacinis laiðkas ne ásegamas, o ádedamas kaip prieðlapis. Gyvenimo 

apraðymas pateikiamas su dokumentinio formato nuotrauka, kurioje jûs 

turite atrodyti graþiai ir ðypsotis. 


Darbo sutartis gali bûti ir þodinë, ir raðytinë. Patartina praðyti sudaryti 

raðytinæ sutartá. EB direktyva 91/533/EEA ápareigoja darbdavá pagrindines 

darbo sutarties sàlygas uþfiksuoti raðtu ir pateikti susipaþinti darbuotojui 

ne vëliau kaip per vienà mënesá nuo darbo santykiø pradþios. Vokietijoje 

ir vyrams, ir moterims uþ vienodà darbà turi bûti mokama vienodai. 

412 

VOKIETIJA 

BÛSTAS 

BÛSTO NUOMA 


Nuomojamø butø ar kambariø skelbimø geriausia ieðkoti regioninëje 

ir vietinëje spaudoje. Daug skelbimø galite rasti internete: 

www.wg-gesucht.de 

www.wggruendung.de 

www.wohnung-jetzt.de 

www.studenten-wohnung.de 

www.wg-zimmer.de 

www.wg-welt.de 

www.deutschland-wg.de 

www.wohngemeinschaft.de 

www.wohngemeinschaften.net 

www.studenten-wg.de

VOKIETIJA 


Nuomojamo bûsto galima ieðkoti ir per nekilnojamojo turto agentûras. 

Uþ paslaugas agentûrai paprastai mokama 2–4 mënesiø surasto 

bûsto nuomos kainà atitinkanti suma. Nekilnojamojo turto agentûrø 

adresus galite rasti geltonuosiuose puslapiuose www.gelbeseiten.de 

(ieðkokite skyriaus Immobilien). 


Jei nenorite nuomotis viso buto ar namo, galite iðsinuomoti tik kambará 

bendrame bute, vadinamajame Wohngemeinschaft (trumpinama 

WG). Tokiose bendrijose þmonës turi po atskirà kambará ir dalijasi bendromis 

patalpomis (virtuve ar vonia). Daþniausiai taip gyvena jaunimas, 

studentai. WG gyventojai daþnai tampa ir gerais draugais. 

NUOMOS KAINOS 

Ávairiuose miestuose bei regionuose nuomos kainos ðiek tiek skiriasi. 

Bûstø nuomos kaina maþesnë buvusioje Rytø Vokietijoje; maþesniuose 

miestuose taip pat mokësite maþiau nei didmiesèiuose. Itin didelës 

kainos yra Miunchene. 

Vidutiniðkai vieno kambario nuoma WG gali kainuoti apie 150– 

350 EUR, dviejø kambariø buto nuoma gali svyruoti maþdaug tarp 300– 

700 EUR per mënesá. 


Sutartis gali bûti terminuota arba neterminuota. Pastaruoju atveju 

sudaromoje nuomos sutartyje paprastai nurodoma, prieð kiek laiko jûs 

(ar bûsto savininkas) turite perspëti apie sutarties nutraukimà (minimalus 

bûtinojo áspëjimo terminas – 3 mënesiai, maksimalus – 12 mënesiø). 


Norint ásigyti butà ar namà Vokietijoje, geriausia kreiptis á nekilnojamojo 

turto agentûras. Jø adresus rasite telefonø knygose, ámoniø kataloguose 

ar interneto tinklalapiuose. Interneto geltonuosiuose puslapiuose 

(www.gelbeseiten.de) ieðkokite skyriaus Immobilien. 

413

414 

VOKIETIJA 

SVEIKATA 


Sveikatos draudimas Vokietijoje yra privalomas. Jei neturite sveikatos 

draudimo Lietuvoje, jums reikës apsidrausti Vokietijos ligoniø kasoje. 

Ligoniø kasà leidþiama iðsirinkti paèiam. Taèiau pagrindinë ligoniø 

kasa yra valstybinë AOK (Allgemeine Ortskrankenkasse). Norint ásigyti 

sveikatos draudimà, reikia kreiptis á vietiná AOK skyriø. Sveikatos draudimas 

kainuoja apie 50 EUR per mënesá. Daugiau informacijos rasite internete 

(www.aok.de). 

LIGOS ATVEJU 

Jei turite sveikatos draudimà, susirgæs galite kreiptis á bet kurá gydytojà. 

Tiesa, apsilankæs pas gydytojà, jûs papildomai turësite sumokëti 

10 EUR. Sumokëjæs ðá mokestá vienam gydytojui, tris mënesius galësite 

kreiptis á bet kurá kità gydytojà ir ið naujo mokëti nereikës. 

Savo mieste gydytojø adresus bei telefonus galite rasti vietos telefonø 

knygoje, ámoniø kataloge arba gydytojø sàjungø (Aerztekammer) interneto 

tinklalapiuose. Interneto geltonuosiuose puslapiuose (www.gelbeseiten.de) 

ieðkokite skyriaus Ärzte und medizinische Dienste. 

VAISTAI 

Vokietijoje dauguma vaistø parduodama tik su receptais. Ar tam 

tikriems vaistams reikia recepto, suþinosite tik paklausæ gydytojo arba 

vaistininko. 



SOCIALINIO DRAUDIMO KORTELË 

Vokietijoje kiekvienas asmuo, apdraustas socialiniu draudimu, gauna 

draudimo numerá ir socialinio draudimo kortelæ. Tarnautojams socialinio 

draudimo korteles iðduoda Valstybinë pensijø draudimo tarnyba 

(Bundesversicherungsanstalt für Angestellte – BfA), o paprastiems darbuotojams 

– vietinë Socialinio draudimo tarnyba (Landesversicherung-

VOKIETIJA 

sanstalt – LVA). Pasiraðius darbo sutartá, socialinio draudimo kortelë perduodama 

darbdaviui. 

ÁMOKOS 

Socialinio draudimo ámokas moka ir darbdaviai, ir darbuotojai santykiu 

50:50. Ámokø suma priklauso nuo atlyginimo dydþio, o apmokestinamøjø 

pajamø dydis – nuo draudimo rûðies. Iðsamesnës informacijos 

teiraukitës draudimo ástaigoje, kurioje esate apdraustas. 

Socialinio draudimo ámokø dydþiai: 

Senatvës draudimas – 19,5% 

Sveikatos draudimas – 11,5–14% 

Globos draudimas – 1,7% 

Nedarbo draudimas – 6,5% 

Draudimo nuo nelaimingø atsitikimø ámokas moka darbdavys. 

IÐMOKOS 

Socialinis draudimas garantuoja iðmokas bei kitokià pagalbà ligos, 

motinystës, darbingumo netekimo, nelaimingø atsitikimø darbe, mirties, 

nedarbo, senatvës ir slaugos atvejais. Smulkiau ávairios draudimo 

iðmokos apraðomos EURES Lietuva interneto tinklalapyje (www.ldb.lt/ 

eures), o dar tikslesnës informacijos ieðkokite atitinkamose draudimo 

ástaigose. 

MOKESÈIAI 


Paprastai Vokietijoje mokesèiai atskaitomi nuo visø pajamø ir viso 

bet kurioje ðalyje turimo turto. Vokietijoje neapmokestinamos pajamos, 

kurios buvo apmokestintos kitoje valstybëje (jei su ta valstybe pasiraðyta 

dvigubo apmokestinimo iðvengimo sutartis). Taigi jûsø pajamos ir turtas 

apmokestinamas, jeigu jûs nuolat arba tam tikrà laikà gyvenate Vokietijoje 

arba jeigu jûsø pagrindinë gyvenamoji vieta yra Vokietijoje. Kitu 

atveju apmokestinamos tik Vokietijoje gautos pajamos. Mokesèius nuo 

jûsø atlyginimo atitinkamai institucijai perveda darbdavys. Savarankiðkai 

dirbantys asmenys turi sumokëti mokesèius remdamiesi pajamø deklaracija. 

415

MOKESÈIØ DYDIS 

Vokietijoje taikomas progresyvinis mokesèiø skaièiavimas. Mokamø 

mokesèiø dydis priklauso nuo mokesèiø mokëtojo kategorijos ir nuo 

jo gaunamø pajamø dydþio. Minimalus pajamø mokesèio tarifas – 15%, 

maksimalus – 42%. Itin maþos, apie 640 EUR/mën., pajamos yra visai 

neapmokestinamos. 

PILIETYBË 

Teisæ praðyti Vokietijos pilietybës uþsienietis ágyja pragyvenæs ðalyje 

ne maþiau kaip 8 metus. Taèiau ir tuomet, norint gauti pilietybæ, 

reikia atitikti tam tikrus reikalavimus. Pavyzdþiui, privaloma turëti pakankamà 

vokieèiø kalbos mokëjimà patvirtinantá paþymëjimà, bûti neteistam, 

iðtikimam Konstitucijai, finansiðkai savarankiðkam arba bûti 

susituokus su Vokietijos pilieèiu bent 2 metus ir bent 3 metus legaliai 

gyvenus Vokietijoje. 

Pagal Vokietijos ástatymus, kaip ir pagal Lietuvos, norint gauti Vokietijos 

pilietybæ privaloma atsisakyti Lietuvos pilietybës. 

416 

VOKIETIJA 

AMBASADOS 

Vokietijos Federacinës Respublikos ambasada 

Lietuvos Respublikoje 

Z. Sierakausko g. 24/8 


Tel. (8 5) 210 6400 

Lietuvos Respublikos ambasada Vokietijos Federacinëje 

Respublikoje 

Charitéstr. 9 

D-10117 Berlin 

Tel. (+49) 30 890 681 0 

Faks. (+49) 30 890 681 15 

El. paðtas info@botschaft-litauen.de 

Interneto svetainë de.urm.lt

Lietuvos Respublikos ambasados atstovybë Bonoje: 

Konstantinstrasse 25A 

D-53179 Bonn-Bad Godesberg 

Tel. (+49) 228 914 91 0 

Faks. (+49) 228 914 91 15 

El. paðtas botschaftlt@t-online.de 

TRANSPORTAS 

VOKIETIJA 

TRAUKINIAI 

Vokietijoje labai gerai iðplëtotas geleþinkeliø tinklas. Traukiniai labai 

patogûs, graþûs, ðvarûs ir greiti. Norint suþinoti traukiniø tvarkaraðtá, 

tereikia stotyje prie kasos langelio pasakyti pradiná ir galutiná savo 

kelionës taðkus, ir paslaugûs darbuotojai atspausdins jums greièiausià 

marðrutà su nurodymais, kur ir kada turite persësti. Reikiamà marðrutà 

galite susidaryti ir apsilankæ interneto tinklalapyje www.bahn.de. 

Jei keliaujate traukiniu keliese, patartina ásigyti: 

· þemës bilietà, galiojantá tam tikroje Vokietijos þemëje visà dienà, 

jis bûna 1 asmeniui arba grupinis – 5 asmenims (daþnai já verta pirkti, 

net jei esate tik dviese); 

· savaitgalio bilietà, galiojantá visoje Vokietijoje tà savaitgalio dienà 

(ðeðtadiená arba sekmadiená), jis bûna 1 asmeniui arba grupinis – 5 

asmenims. 

Tiesa, su abiem ðiais bilietais galite vaþiuoti tik regioniniais traukiniais, 

kurie yra paprastesni ir lëtesni uþ moderniuosius IC arba ICE. 

Greitieji traukiniai IC ir ICE gali vaþiuoti net 250 km/val. greièiu. 

Bilietai á ðiuos traukinius yra ðiek tiek brangesni. Taèiau jei vaþinëjate 

daþnai, verta ásigyti metinæ nuolaidø kortelæ (Bahnkarte) ir gausite nuolaidà 

visoms kelionëms traukiniais. 

AUTOMOBILIAI 

Kelionë automobiliu Vokietijoje yra ne tik patogi, bet ir varginanti. 

Keliai ið tikrøjø labai geri, leidþiamas greitis didelis, o kai kur ir neribotas, 

nuorodos ir rodyklës labai aiðkiai iðdëstytos. Gerai ir tai, kad Vokietijoje 

nëra keliø mokesèiø (kaip jos kaimynëje Prancûzijoje). Taèiau reikia 

nepamirðti, jog kiekvienà dienà Vokietijos greitkeliuose susidaro gan 

dideli kamðèiai, todël kelionë gali tapti jûsø kantrybës iðbandymu. 

417

MITFAHRZENTRALE 

Turbût pigiausias bûdas keliauti Vokietijoje – naudotis vadinamàja 

Mitfahrzentrale. Skelbimø lentoje þmonës, kur nors vykstantys automobiliu, 

paraðo, kada ir kur vaþiuoja, kiek laisvø vietø automobilyje turi. 

Jums tereikia su jais susisiekti ir susitarti vaþiuoti kartu. Kelionës kaina 

bûna sutartinë, daþnai ji priklauso nuo to, kiek þmoniø susirenka, nes 

visi dalijasi iðlaidas degalams. Paprastai maþdaug 100 km kelionë kainuoja 

apie 5–7 EUR. Tokiu bûdu mielai keliauja ir patys vokieèiai. 

Mitfahrzentrale skelbimai internete: 

www.mitfahrzentrale.de 

www.mitfahrgelegenheit.de 

Taip pat galite rasti atskirø miestø, universitetø ar bendrijø skelbimø 

lentø pakeleiviams. 

AUTOSTOPAS 

Keliaujant autostopu Vokietijoje, svarbu þinoti, jog greitkeliuose 

stovëti ðalikelëje draudþiama ir neverta, nes didþiuliu greièiu lekianèios 

maðinos ten nestoja. Geriau vairuotojus uþkalbinkite degalinëse ar poilsio 

aikðtelëse. Svarbu turëti þemëlapá ir þinoti, kuriuo tiksliai keliu jums 

reikia vaþiuoti. Apskritai toks keliavimo bûdas Vokietijoje yra suprantamas 

ir priimtinas. Keliauti pakeleivingomis maðinomis ðioje ðalyje nëra 

labai pavojinga, taèiau rizikos visuomet yra. 

418 

VOKIETIJA 



Prieð skambinant fiksuotojo ryðio telefonu, verta susirasti kodus, 

kuriais naudojantis pokalbiai yra pigesni. Tai ypaè pravartu ið Vokietijos 

skambinant á uþsiená, pavyzdþiui, á Lietuvà. Jums tereikia surinkti tam 

tikrà kodà, o paskui – norimà telefono numerá. Tokius kodus galite rasti 

interneto tinklalapyje www.billiger-telefonieren.de. 


Pagrindinës mobiliojo ryðio bendrovës yra ðios: T-D1 Telekom, D2 

Vodafone, E-Plus Mobilfunk, O2. Iðankstinio mokëjimo korteliø galima 

ásigyti visø ðiø bendroviø parduotuvëse. Ádëmiai perþiûrëkite siûlomus

VOKIETIJA 

mobiliojo ryðio planus bei tarifus. Jei planuojate pasilikti ðalyje ilgesná 

laikà, pigiau galësite kalbëti pasiraðæ sutartá, nei pirkdami iðankstinio 

mokëjimo korteles. 

TAKSOFONAI 

Mieste galima rasti taksofonø. Vis reèiau pasitaiko monetomis mokamø 

telefonø, daþniausiai reikia turëti telefono kortelæ, jø galite nusipirkti 

paðto skyriuose arba kioskuose. Skambinti á uþsiená galima ir ið 

specialiø ástaigëliø, vadinamøjø call-shops, kurios daþniausiai priklauso 

atvykëliams ið Turkijos ar Pakistano. Pokalbiai ten kainuoja palyginti nebrangiai. 

INTERNETAS 

Kiekviename didesniame mieste yra interneto kaviniø. Be to, vieðose 

vietose – traukiniø stotyse ar oro uostuose – galite rasti, kur prisijungti 

prie interneto savo neðiojamàjá kompiuterá. 

PAGALBOS TELEFONAI 

Policija 110 

Gaisrinë 112 (ðiuo numeriu prisikviesite ir greitàjà medicinos 

pagalbà) 

Greitoji pagalba 19222 

Numeriais 110 ir 112 galima skambinti nemokamai. 

PAÐTAS 

Paðto þenklø galima ásigyti paðto skyriuose, paðto automatuose, vieðbuèiuose 

ir kai kuriose suvenyrø parduotuvëse bei kioskuose. Paðto skyriai 

dirba pirmadieniais–penktadieniais nuo 8 iki 18 val., o ðeðtadieniais – 

nuo 8 iki 12 val. 

Vokietijos paðte nedidelius siuntinukus galima siøsti kaip vadinamàjá 

Paekchen. Tai pigesnis, bet rizikingesnis siuntimo bûdas, nes nëra 

jokio draudimo, jei siunèiamas paketëlis pakeliui dingtø. Todël saugiau 

siøsti registruotà siuntiná, nors tai kainuoja brangiau. 

Visà informacijà apie Vokietijos paðto teikiamas paslaugas suþinosite 

interneto tinklalapyje www.deutschepost.de. 

419

RELIGIJA 

Treèdalis vokieèiø yra evangelikai, treèdalis – Romos katalikai. Taip 

pat yra judëjø, musulmonø ir kitø religijø iðpaþinëjø. 

Kai registruojate gyvenamàjà vietà, praðoma nurodyti religijà. Jei 

nurodote katalikø ar evangelikø religijà, privalote mokëti mokesèius Baþnyèiai. 

Jei nurodote nepriklausàs jokiai religijai, mokesèio iðvengiate. 

KALBA 

Valstybinë kalba – vokieèiø. Ðalyje kalbama ávairiomis tarmëmis, kurios 

smarkiai skiriasi nuo bendrinës vokieèiø kalbos. Saro kraðte daugelis 

vokieèiø kalba prancûziðkai. Didelë gyventojø dalis moka anglø, o studijuojantis 

jaunimas daþniausiai dar ir prancûzø arba ispanø kalbas. 

KULTÛRA 

Vokietijos literatûra þinoma visame pasaulyje. Jau nuo seno jà garsino 

tokie raðytojai kaip Johannas Wolfgangas von Goethe, Friedrichas 

Schilleris, Thomas Mannas, Erichas Maria Remarque’as, Heinrichas Böllis, 

Günteris Grassas ir daugelis kitø. 

Þymiausiø vokieèiø kompozitoriø vardai tikriausiai girdëti kiekvienam 

– tai Johannas Sebastianas Bachas, Franzas Schumannas, Friedrichas 

Schubertas, Richardas Wagneris. 

Labai turtingas ir vokieèiø vaizduojamasis menas, pradedant senaisiais 

meistrais, kaip Albrechtas Düreris ar Hansas Holbeinas, ir baigiant 

garsiaisiais vokieèiø ekspresionistais, kaip Emilis Nolde, Ernstas Ludwigas 

Kirchneris, Ernstas Barlachas ir Käthe Kollwitz. 

VALIUTA 

Vokietijos valiuta yra euras (1 EUR – apie 3,45 LTL). 

Vokietijoje galësite atsiskaityti Visa ir Maestro kredito ir debeto 

kortelëmis. Su ðiomis kortelëmis galima pasiimti pinigø ið daugelio Vokietijos 

bankomatø. 

MAISTAS 

Tradicinis vokieèiø maistas yra gana riebus, daug bulviø bei mësos 

patiekalø. Vokieèiø liaudies ðventëje galite paskanauti keptos kiaulës 

kojos, ðutintø raugintø kopûstø, bulviniø kukuliø, keptø deðreliø ir, þi- 

420 

VOKIETIJA

noma, alaus. Ðio nacionalinio vokieèiø gërimo yra ávairiausiø rûðiø bei 

skoniø. Kiekviename regione rasite daugybæ tik tose vietose gaminamø 

ir parduodamø alaus rûðiø. Jaunimas vakarëliuose daþnai mëgaujasi ir 

alaus miðiniais su Coca cola ar citrininiu limonadu. 

Vokietijoje labai populiari kitø ðaliø virtuvë. Taigi vakarieniauti galësite 

viename ið daugybës italiðko, ispaniðko, kiniðko, graikiðko, indiðko, 

meksikietiðko ar tailandietiðko maisto restoranø ir uþeigø. 

Greitasis maistas yra paplitæs ðiek tiek labiau nei Lietuvoje, bet ne 

taip kaip JAV. Nedideliuose kioskeliuose bei uþkandinëse galima nusipirkti 

iðsineðti sumuðtiniø ar mësainiø, turkiðko (itin paplitæ kebabai), 

kiniðko ar indiðko maisto. Vokiðkas greitasis maistas yra ant groteliø keptos 

deðrelës (Bratwurst). 

Vokietijos maisto prekiø parduotuvëse yra beveik visø Lietuvoje 

áprastø maisto produktø. Sunkiau rasti tik tokiø kaip grikiai ar krabø 

lazdelës. Taèiau jø galite nusipirkti rusø parduotuvëse, jø yra beveik kiekviename 

Vokietijos mieste. 

PARDUOTUVËS 

VOKIETIJA 


Nebrangaus, taèiau daþniausiai kokybiðko maisto galite nusipirkti 

viename ið daugelio Vokietijos prekybos centrø: Aldi, Plus, Lidl, Pennymarkt 

ar Norma. Jø yra ir miesto centre, ir atokesniuose gyvenamuosiuose 

rajonuose. 

DRABUÞIAI, AVALYNË, AKSESUARAI 

Daug drabuþiø, avalynës, smulkmenø, dovanø ir aksesuarø parduotuviø 

Vokietijoje yra vadinamosiose pirkiniø gatvëse (Einkaufsstrasse) 

miesto centre. Nebrangiø jaunatviðkø drabuþiø daþniausiai galësite rasti 

tarptautiniø tinklø parduotuvëse: H&M, C&A, New Yorker, Pimkie, Tera 

Nova ir kitur. Stileivos Vokietijoje galës dþiaugtis, nes garsiais prekiø 

þenklais paþymëtø drabuþiø pasiûla yra didelë. 

SENDAIKÈIAI 

Naudotà dviratá, sofà, puodà ar kokià kità netikëtà „brangenybæ“ 

galite uþtikti sendaikèiø turguose (Flohmarkt). Kai kuriuose miestuose 

421

jie vyksta reguliariai, nustatytà mënesio dienà nustatytoje vietoje. Kitur 

tokie turgûs bûna reèiau, taèiau galima pamatyti skelbimø, kur ir kada 

planuojamas artimiausias. Ávairiø naudotø daiktø galima ásigyti ir pagal 

skelbimus, daþniausiai spausdinamus vietinëje spaudoje (tokiø skelbimø 

skyrelis vadinasi Marktplatz). 


Vokieèiai mielai lanko teatrà, parodas, koncertus ir kinà. Kultûrinës 

veiklos ávairovë priklauso nuo miesto dydþio. Jei jûs ásikûrëte didesniame 

mieste, visokiausiø renginiø èia tikrai netrûks, – tereikia turëti 

laiko, noro ir ðiek tiek pinigø. Jei jûsø naujieji namai yra maþesniame 

miestelyje, bent porà kartø per metus èia tikrai vyks tradicinë vokieèiø 

liaudies ðventë, kurioje bus daug tradicinio maisto pavësiniø, karuseliø, 

alaus ir liaudiðkos muzikos. Kalëdø laikotarpiu visuose miesteliuose vyksta 

kalëdinës mugës su daugybe lempuèiø, þvakuèiø, kalëdiniø smulkmenëliø, 

karðtu vynu ir ant pagaliukø suvertais vaisiais ðokolade. Vasarà Vokietijà 

drebina didþiuliai roko festivaliai, á kuriuos atvaþiuoja ir garsiausiø 

pasaulio atlikëjø. 

Vokieèiai mëgsta aktyviai ilsëtis. Daug þmoniø lankosi sporto salëse, 

uþsiima aerobika ar joga. Ðiltu metø laiku parkuose pilna riedutininkø, 

bëgiotojø, dviratininkø bei vaikðtinëtojø, uolas aplimpa kopikai, o 

eþerus ir upes uþvaldo baidariø ir kanojø mëgëjai. Ðalies pietuose esanèios 

Alpës þiemà traukia daugybæ slidininkø ir snieglentininkø. Vokietijos 

gamtos sàlygos labai palankios sportuoti, be to, èia yra labai gerai 

árengtø sporto klubø, baseinø, dviraèiø takø, stadionø bei þaidimø aikðteliø. 

Futbolas vokieèiui yra tas pats kas krepðinis lietuviui – religija! 

ÞINIASKLAIDA 

Didþiausi ðalies laikraðèiai yra Die Zeit, Die Welt, Frankfurter Allgemeine 

ir Süddeutsche Zeitung. Labai ádomûs didieji verslo ir politikos 

naujienø þurnalai Stern, Focus ir Spiegel. 

Didþiausi ðalyje yra nacionaliniai televizijos kanalai Das Erste (priklausantis 

ARD televizijai) ir ZDF. 

422 

VOKIETIJA


VOKIETIJA 


Uþregistruoti vaikà á vaikø darþelá Vokietijoje reikia ið anksto, nes 

gauti vietà tikrai sunku. Daþnas vokietis uþraðo savo atþalà dar prieð jai 

gimstant. 

Vokietijoje yra ir valstybiniø, ir privaèiø vaikø darþeliø. Pastarieji 

daþnai priklauso bendruomenëms, Baþnyèiai, vienai ar kitai sàjungai ir 

yra grieþtai priþiûrimi valstybës. Darþeliø personalas ir tvarka turi atitikti 

nustatytus kriterijus. Visi vaikø darþeliai yra mokami. Mokama suma 

priklauso nuo tëveliø gaunamø pajamø – kuo daugiau uþdirbi, tuo daugiau 

ir moki. Vaikus darþelyje galima palikti pusei dienos (8–12.30 val.) 

arba visai dienai. Uþsienieèiai, oficialiai gyvenantys Vokietijoje, á vietà 

vaikø darþelyje turi tokias paèias teises kaip ir vokieèiai, tik paprastai 

norima, kad vaikas nors kiek mokëtø kalbëti vokiðkai. 

MOKYKLOS 

Lankyti mokyklà Vokietijoje privaloma visiems vaikams iki 18 metø. 

Dauguma mokyklø yra valstybinës. Mokyklø reikalus tvarko administraciniø 

þemiø vietos valdþia. Todël skirtingose þemëse mokyklø tvarka ir 

sàlygos ðiek tiek skiriasi. Yra ir privaèiø mokyklø, taèiau jos irgi grieþtai 

priþiûrimos valstybës ir privalo atitikti nustatytus reikalavimus. Iðsamesnës 

informacijos apie konkreèias privaèias mokyklas reikëtø kreiptis á jø 

savininkus – daþniausiai sàjungas ar bendruomenes. 


Vokietijoje veikia net kelios lietuviø bendruomenës. Ávairiuose miestuose 

rengiami susitikimai, renginiai, pobûviai, á kuriuos visuomet kvieèiami 

ir naujai atvykusieji. 

Vokietijos lietuviø bendruomenë 

Lorscher Str. 1 

Hüttenfeld 

68623 Lampertheim 

El. paðtas info@voklb.de 

Tel. (+49) 62 568 599 015 

Faks. (+49) 62 561 641 

Interneto svetainë www.voklb.de 

423

424 

VOKIETIJA 

Miuncheno lietuviø bendruomenë 

Interneto svetainë www.miunchenas.de 

Tel. (+49) 17 059 082 82 

Vokietijos lietuviø jaunimo sàjunga 

Interneto svetainë www.vljs.de 

Frankfurto lietuviø bendruomenë 

Interneto svetainë www.lietuviai.de 

Berlyno lietuviø draugija 

Interneto svetainë www.berlynas.de 

Miunsterio lietuviø bendruomenë 

Interneto svetainë www.muenster.org/miunsterietis 

El. paðtas lsu@muenster.org 

Giesseno lietuviø bendruomenë 

Interneto svetainë www.litauischevolksgemeinschaft.de 

El. paðtas: jolantahofmann@web.de, 

webmaster@litauischevolksgemeinschaft.de 

Hamburge lietuviø jaunimo susitikimai vyksta kiekvieno mënesio 

pirmà treèiadiená 19 val. Lietuviø sielovados namuose, Holzdamm 20 (netoli 

Haupbahnhof). Dël susitikimø kreiptis á Vilmà (vilma@remmert-fontes.de) 

arba á Astà (lavista@gmx.de)). 

Vasario 16-osios gimnazija 

Interneto svetainë www.litauischesgymnasium.de 

Tai privati lietuviðka gimnazija su internatu, t. y. gimnazijos moksleiviai 

ten mokosi ir gyvena. Gimnazijoje yra 5–13 klasës. Mokymo lygis 

ðioje gimnazijoje visiðkai atitinka bet kurios vokieèiø gimnazijos lygá. Gimnazijoje 

mokosi ir lietuviai, ir vokieèiai. 

Baltijos ðaliø turizmo centras. Ðis centras teikia ávairiausià 

informacijà apie keliones á Lietuvà, Estijà ir Latvijà.

Baltikum Tourismus Zentrale 

Fremdenverkehrszentrale Estland, Lettland, Litauen 

Katharinenstraße 19 

10711 Berlin 

Tel. (+49) 30 890 090 91 

Faks. (+ 49) 30 890 090 92 

El. paðtas info@baltikuminfo.de 

Interneto svetainë www.baltikuminfo.de 

VOKIETIJA 

Tiubingene yra lietuviðka kavinë „Alt Tübingen“, kurioje galite paskanauti 

cepelinø, keptos duonos ar kitø lietuviðkø gardësiø. 

„Alt Tübingen“ 

Haaggasse 10 

72070 Tübingen 

Interneto svetainë www.alt-tuebingen.com 

425

426 

VOKIETIJA 

Vokietijoje viskà reikia daryti taip, 

kaip dera 

Goda È., 23 metai, studentë, 5 mënesiai 

Vokietijoje 

Vokietija – viena didþiausiø ir svarbiausiø Europos valstybiø. Þmonës 

èia labai didþiuojasi savo tauta, valstybe, kultûra, paproèiais, kalba. 

Vokieèiø kalba yra gimtoji maþdaug 90 mln. Europos gyventojø – daugiau 

nei tø, kuriø gimtoji yra anglø kalba. Labai gaila, bet dar ir ðiandien 

juntami Antrojo pasaulinio karo padariniai – daugelis miestø, istoriniø 

vertybiø yra sugriauta ir sunaikinta. Taèiau patys þmonës tikrai atsigavæ 

po istorijos klaidø, auga nauja karta, nebijanti faðizmo ðmëklø. Tai ðalis, 

kurioje labai vertinama tvarka – Ordnung – visose gyvenimo situacijose. 

Pradedant nuo ðvaros, tvarkos namuose, gatvëse ir baigiant punktualumu, 

tiksliu laiko ir darbø planavimu. Kartais tai netgi perþengia sveiko 

proto ribas – vokieèiai ir patys pripaþásta, kad tas amþinas netikëtumo 

vengimas ir procedûrø garbinimas reikalus daro sunkiai iðsprendþiamus, 

o þmones – nepaslankius ir neatvirus naujovëms. Trumpai tariant, 

viskà reikia daryti taip, kaip dera (pavyzdþiui, eiti per gatvæ tik degant 

þaliai ðviesai), variacijos ar lankstesni veikimo bûdai nelabai mëgstami ir 

neleidþiami. Kita vertus, tai gyvenimà daro lengvesná ir paprastesná, jei 

þinai þaidimo taisykles. 

Vienas geriausiø dalykø Vokietijoje – traukiniai. Nors patys vokieèiai 

pastaruoju metu nëra labai patenkinti Deutsche Bahn paslaugomis, 

tai bene geriausiai iðplëtota geleþinkeliø sistema visoje Europoje. Vargu 

ar kas gali prilygti vokiðkø traukiniø punktualumui, tinklo tankumui, 

traukiniø tipø ávairovei ir gerai organizacijai. Keliauti traukiniais èia – 

vienas malonumas, tiesa, gana brangus. Taip pat puikûs yra greitkeliai – 

neribojamas greitis, daug juostø, aiðkus ir patogus keliø þymëjimas. Didelëje 

valstybës teritorijoje yra geras infrastruktûros tinklas.Gali matyti, 

kad tai daug keliaujanti tauta. 

Sakoma, kad vienos Vokietijos nëra, ðalá galima skirstyti arba á ðiauræ 

ir pietus, arba á rytus ir vakarus. Ðiaurë – protestantiðkoji dalis, þmonës èia 

maþiausiai panaðûs á tipiðkus vokieèius, jie yra atviresni, ne tokie „padorûs“ 

ir disciplinuoti, linksmesni ir labiau bendraujantys. O pietieèiai – ka-

VOKIETIJA 

talikai, konservatoriai, besilaikantys senøjø tradiciniø vertybiø. Nors ekonominiø 

skirtumø po ðalies suvienijimo maþëja, vis dëlto dar ir ðiandien 

yra problemø, pavyzdþiui, nedarbo lygis rytuose yra gerokai didesnis. 

Vokietijoje nëra ypaè dideliø, milijoniniø miestø. Keli didieji, kuriø 

gyventojø skaièius yra keletas milijonø – Berlynas, Miunchenas, Kelnas, 

Hamburgas, Frankfurtas. Taèiau ir ðie puikûs, garsûs ir svarbûs miestai 

nëra didesni uþ Paryþiø, Londonà ar Madridà. Didþioji tautos dalis 

gyvena maþø miesteliø, kaimeliø privaèiuose namukuose. Tai tankiai 

apgyventa ðalis, o ðiaurës vakaruose, netoli Diuseldorfo, yra ypaè tankiai 

gyvenama sritis, kur miestai yra tarsi susijungæ á vienà teritorijà. 

Svarbi ir didelë turkø bendruomenë. Turkø tautybës þmonës XX a. 

7–8 deð. buvo skatinami atvykti á ðalá, nes trûko darbo jëgos. Tuo metu 

prasidëjo vadinamasis Vokietijos ekonomikos stebuklas, kai augimas buvo 

ypaè didelis, ið naujo susiformavo pramonë, buvo statomi, renovuojami 

miestai. Taigi turkø tautybës þmonës, anksèiau kviesti padëti atstatyti 

karo sugriautà Vokietijà, èia liko, apsigyveno, atsiveþë savo artimuosius, 

kûrë ðeimas, gimdë vaikus. Dauguma jø dabar – visateisiai valstybës 

pilieèiai, taèiau kultûrinë atskirtis vis dar juntama. Paprastai jie gyvena 

atskiruose rajonuose, savo bendruomenëse, yra praktikuojantys 

musulmonai, bendraujantys savo kalba, iðlaikantys savo kultûrà. Taèiau 

jø asimiliavimasis yra daug didesnis nei, tarkim, naujøjø musulmonø ar 

indø imigrantø Didþiojoje Britanijoje. Turkai Vokietijoje yra labiau vokieèiai 

nei pakistanieèiai ar indai yra anglai Didþiojoje Britanijoje. Taèiau, 

ir tai su susirûpinimu pabrëþia vokieèiai, ne visi turkø tautybës 

þmonës èia turi Vokietijos pasus, ne visi gerai kalba vokiðkai. Egzistuoja 

net vadinamasis turkø-vokieèiø þargonas, kurá gana sunku suprasti vietiniams 

– tai netaisyklinga, iðkraipyto tarimo vokieèiø kalba. 

Visada norëjau kurá laikà pagyventi Vokietijoje, paþinti ðalá, iðmokti 

kalbà, nes tai yra didelë ir svarbi Europos Sàjungos ðalis, turinti senà 

kultûrà, o vokieèiø kalba yra bene labiausiai paplitusi þemyninëje 

Europos dalyje. Ið arèiau susipaþinus su Vokietija, artimesnës tampa ir 

Austrija, Ðveicarija, nes ðios savitos skirtingos ðalys taip pat yra tos paèios 

germaniðkosios kultûros dalis. Laimëjau stipendijà studijuoti Vokietijoje 

vienà semestrà viename geriausiø ðalies universitetø, esanèiame 

vakarø pietuose, netoli Frankfurto prie Maino. Vokietijoje nedirbau – tik 

studijavau. 

427

Kai atvykau ir pradëjau kurtis, apëmë jausmas, kad yra ðimtai taisykliø, 

nurodymø, instrukcijø, kà ir kaip tinkamai daryti. Pavyzdþiui, 

kad gautum prieigà prie interneto, turi bûti átrauktas á studentø sàraðus. 

Tam reikia krûvelës dokumentø, o kad juos gautum, yra dar keletas procedûrø. 

Atrodë, reikalavimø sàraðui nebus pabaigos. Be to, daugumos 

institucijø darbo laikas yra tikrai trumpas, ne visada vienodas. Todël 

pirmosios savaitës prabëgo stengiantis susirasti visokius kabinetus, gauti 

popierius ir paraðus, o tam sugaiðau gana daug laiko, nes daþnai visai 

netikëtai reikiama ástaiga nedirbdavo. Su tokia biurokratija nebuvau susidûrusi. 

Kita vertus, èia áprasta viskà daryti neperþengiant sveiko proto 

ribø, taigi jokiø nepatogumø ar skirtumø nuo namø nepajutau. 

Tikras iðsigelbëjimas buvo vietiniai, jau seniau ten gyvenantys studentai, 

kurie tiksliai þinojo, kaip ir kà greièiausiai nuveikti. 

Tikrai sunku apibûdinti visà tautà, taèiau dauguma stereotipø, susijusiø 

su vokieèiø bûdu, yra teisingi. Vokieèiai tikrai santûrus, neemocingi, 

nesiverþiantys á naujas paþintis, taèiau nepasakyèiau, kad ðalti. Daugiausia 

teko paþinti jaunimo, studentø. Jaunimas kaip ir kitose ðalyse: 

linksmas, viskuo besidomintis, uþsiëmæs ir t. t. Taèiau jie tikrai skiriasi, 

pavyzdþiui, nuo italø, prancûzø, ispanø. Sakyèiau, jie labiau bendrauja 

tarpusavyje, savø draugø rate, nemezga paþinèiø tik ið smalsumo, nemëgsta 

pavirðutiniðko bendravimo. Jei su kuo nors susipaþásti, susigyveni 

– viskas puiku, bet vakarëlyje jie tikrai pirmi neprieis ir nepaklaus, 

kaip sekasi. 

Gal dël to, kad mûsø mieste ir universitete buvo ypaè daug uþsienieèiø, 

kaip atvykëlë nesijutau iðskirtinë.Vietiniai studentai, dëstytojai, 

universiteto darbuotojai tikrai paslaugûs, jauèiausi visada sulauksianti 

pagalbos, jei tik turësiu klausimø. Apskritai toje Europos dalyje áprasta 

sutikti uþsienieèiø, þmonës lengvai kraustosi, ieðko gero darbo nebûtinai 

tëvynëje. Taèiau – ir tai labai piktino – esu susidûrusi su þmonëmis, 

kurie, pavyzdþiui, klausë, kur yra Lietuva, ar mums reikia vizø atvykti á 

Vokietijà, ar mes priklausome Europos Sàjungai. Kita vertus, yra ir girdëjusiø 

apie Lietuvà, þinanèiø, kad mes – nauji ES nariai. Apskritai vokieèiai 

(ir ne tik) mûsø regionà suvokia kaip Rytø Europà, nesigilindami 

ir neskirdami valstybiø. Jei ir pamini kurià nors ið jø, tai tik didþiàsias, 

daþniausiai Lenkijà. O Slovakijà, Slovënijà, Latvijà, Estijà, Lietuvà suplaka 

á viena. 

428 

VOKIETIJA

VOKIETIJA 

Vokietijoje geriau kalbëti vokiðkai, nors ir nelabai moki. Þmonëms 

labai patinka, jei stengiesi kalbëti vokiðkai ir vengi anglø kalbos. Jaunoji 

karta, iðsilavinæ þmonës, aiðku, moka anglø kalbà ir mielai ja su tavim kalba, 

jei tau per sunku kalbëti vokiðkai. Taèiau nesunku pajusti, kad vokieèiai 

myli savo kalbà ir mano jà esant viena didþiøjø Europos kalbø, ir jei 

jau esi Vokietijoje – tai ir kalbëk vokiðkai. Að pati nelabai gerai mokëjau 

vokieèiø kalbà, todël, ypaè bendraudama svarbiais klausimais, pokalbá visada 

pradëdavau vokiðkai ir, jei matydavau, kad toliau tæsti per sunku, 

mandagiai paklausdavau, ar galime bendrauti angliðkai. Visada sulaukdavau 

malonaus pritarimo, jei tik paðnekovas mokëjo anglø kalbà. 

Bendravau su daugybe kitø uþsienieèiø studentø. Daugiausia – su 

prancûzais, lenkais, taip pat su ispanais, italais, kanadieèiais, japonais. Labai 

krito á akis tai, kad „uþjûrio“ studentai (kanadieèiai, japonai, australai, 

amerikieèiai), atsidûræ Vokietijoje, tikrai patyrë didelá kultûriná ðokà. Prancûzai, 

ispanai, italai jokiø dideliø skirtumø nejautë, savaitgaliui paðokdavo 

aplankyti namø, tik pietiniø ðaliø gyventojai nuolat skundësi blogais orais 

ir ðalèiu, nors mano mieste buvo gerokai ðilèiau nei Lietuvoje. Ir visi sutartinai 

niurnëdavo dël griozdiðkos vokieèiø biurokratijos ir preciziðkumo. 

Tarp vokieèiø studentø populiariausia eiti á universitete ar bendrabuèiuose 

rengiamus vakarëlius. Jie mieliau renkasi toká pasilinksminimà 

nei klubus, barus mieste. Taip pat labai populiaru kartu keliauti, pavyzdþiui, 

savaitgaliui susiplanuoti trumpas iðvykas á kitus miestus, kaimynines 

ðalis. 

Iðvykau viena, mano tëvai yra lietuviai. Santykiai su ðeima, draugais 

beveik nepasikeitë tik dël to, kad palaikiau ryðius su jais ir daug 

bendravau internetu – laiðkais, pokalbiais. Manau, labai svarbu nenutolti 

ir nenustoti bendrauti su namie likusiais. Aiðku, kai pats esi kitur, 

nelabai kà gali nuveikti su savo senaisiais draugais, ir nors visiems ádomu, 

kaip tau sekasi, sunku trumpai ir konkreèiai papasakoti apie savo 

naujà laikinà gyvenimà. Todël viena tema, kuri buvo neiðsemiama ir 

mus visus jungë – tai kelionës. Visada raðydavau iðsamius laiðkus, siøsdavau 

savo kelioniø nuotraukas. 

Ne tik daug bendravau su artimaisiais ir draugais Lietuvoje, bet ir 

nuolat sekiau naujienas – skaièiau laikraðèius ir naujienø portalus, þiûrëdavau 

televizoriø. Internetas yra puikus dalykas, ið esmës todël buvo 

lengva ir patogu palaikyti ryðius su Lietuva. 

429

Savo kurse buvau vienintelë lietuvë, o kitø nuolat gyvenanèiø Vokietijoje 

lietuviø nesutikau ir specialiai neieðkojau. Tiesà sakant, to lietuviðko 

bendravimo nelabai ir trûko. Þinau, kad Vokietijoje vyksta tikrai 

aktyvi lietuviø veikla, yra lietuviø bendruomeniø. 

Ðiuo metu esu Lietuvoje, artimiausiu laiku iðvykti neplanuoju. 

430 

VOKIETIJA 

Vienintelis erzinantis dalykas – 

trumpas parduotuviø darbo laikas 

Vaiva Vitkauskaitë, 22 metai, Vilniaus 

universiteto IV kurso istorijos specialybës 

studentë, 6 mënesiai Vokietijoje 

Pasirinkau studijas Vokietijoje, nes moku vokieèiø kalbà. Vokieèiai 

pakankamai tolerantiðki atvykëliams, bet girdëjau, kad neonaciai nelabai 

maloniai sutinka uþsienieèius. Man paèiai teko bendrauti su þmonëmis, 

atvykusiais ið Italijos, Suomijos, Lenkijos, Èekijos, Amerikos, Tuniso. 

Vokietijoje – ekonomiðkai ir techniðkai labai iðsivysèiusioje ðalyje – 

itin patiko puikus susisiekimas bei aptarnavimas. Vienintelis, manau, 

ne tik erzinantis dalykas – tai trumpas prekybos centrø darbo laikas. 

Vokieèiai yra labai malonûs ir paslaugûs, todël susidûrus su tam 

tikrais sunkumais dràsiai galima tikëtis jø pagalbos. Bendrauti jie gal ir 

nelabai linkæ, taèiau tikrai nëra ðalti. Be vokieèiø kalbos, èia ámanoma 

susikalbëti angliðkai, o kai kur ir rusiðkai. 

Mëgstamas vokieèiø laisvalaikis – aiðku, klubai, barai, nors populiaru 

ir uþdari vakarëliai, ávairûs piknikai. Vyksta labai daug koncertø, 

sporto varþybø. 

Jau senokai gráþau ið Vokietijos, bet tikrai dar ne kartà þadu ten 

apsilankyti, o gal ir ilgesniam laikui apsistoti.

VOKIETIJA 

Vokieèiai gal kiek per rimti 

Vaidotas, 22 metai, nebaigtas aukðtasis 

mokslas, ekonominës analizës specialybë, 

6 mënesiai Vokietijoje 

Iðvykau á Vokietijà studijuoti pagal „Erasmus“ programà. Ðià ðalá pasirinkau 

dël to, kad mano pirmoji uþsienio kalba – vokieèiø, be to, „Erasmus“ 

konkursas á Vokietijà santykiðkai maþesnis nei á anglakalbes ðalis. 

Norëjau geriau iðmokti vokieèiø kalbà, pamatyti, kaip kitur mokomasi, 

susipaþinti su kitais studentais ið viso pasaulio. 

Kalbos barjerà jutau gal apie mënesá, buvo sunku suprasti, kà kalba 

dëstytojai per paskaitas. Këlë keblumø ir formalumai: kokias paskaitas 

rinktis, kaip á jas uþsiraðyti, mat ið kuratoriø ne per daugiausia informacijos 

gavau. 

Ásikurti labiausiai padëjo kiti „Erasmus“ studentai. Kadangi gyvenau 

bendrabutyje, kuriame gyveno tik uþsienieèiai, visi buvome likimo 

broliai, tad, jei kas bûdavo neaiðku, klausdavau jø. Tarp kitø „Erasmus“ 

studentø bei bendradarbiø daugiausia buvo vokieèiø arba rusø – ðiø ten 

daug. Kiti – atvykëliai ið kitø ðaliø: ið visos Europos, Èilës, Meksikos, 

Gabono (Afrika), Kinijos, Kazachstano. 

Jei kalbëtume apie mokslus, labiausiai patiko studentø ir dëstytojø 

poþiûris á studijas. Studentai nenusiraðinëja, nes tai jiems negarbinga. 

Dëstytojai visada ateina á paskaitas, nebûna taip, kad vëluotø ar kad tik 

atëjæs suþinotum, jog paskaitos ðiandien nebus. Viskas praneðama ið 

anksto. 

Vokietijoje graþu ir tvarkinga, miestai graþûs, nors kiek vienodoki. 

Vokieèiai draugiðki, bendrauti mëgsta, bet iki tam tikros ribos, toliau – jau 

jø asmeninis gyvenimas, ir á dideles draugystes nesileidþia. Gal jie kiek 

per rimti. Kai paklausi kelio, atsako: „Ooo, èia labai sudëtinga, dabar eik 

tiesiai, o paskui – á kairæ...“ Ir per paskaitas kartais per daug rimtai viskas 

atrodo, kokio pokðto retai sulauksi, nors, aiðku, buvo ir iðimèiø. 

O pavojø Vokietijoje jokiø nëra, bent að nepajutau. Gal ir gali kada 

naktá juodukai kokià piniginæ atimti, bet apie tai girdëti dar neteko. Manau, 

Vokietija – pakankamai saugi ðalis. Kokio nors ypatingo poþiûrio á 

atvykëlius, bent á lietuvius, nepastebëjau. 

431

Ðioje ðalyje jokiu bûdu negalima daryti to, kas draudþiama. Policija 

labai pikta ir priekabi, be to, patys vokieèiai á tokius asmenis, kurie, tarkim, 

eina per gatvæ degant raudonam ðviesoforo signalui, þiûri kreivai. 

Að ne tik mokiausi, bet ir dirbau. Buvau paprastas darbininkas vienoje 

ið „Zeitarbeit“ firmø. Dirbau maisto fabrike prie konvejerio, kartono 

gamykloje ir statybose. Imigrantai, bent jau studentai, daþniausiai ir dirba 

toká paprastà darbelá. 

Darbo pats ieðkojau – vaþinëjau á firmas ir klausinëjau, mëginau 

ásidarbinti kavinëje ar restorane. Procesas truko apie mënesá. 

Susiradus darbà tekdavo dirbti labai ávairø valandø skaièiø. Pavyzdþiui, 

viename ið darbø reikëdavo kas rytà skambinti á firmà ir klausti, 

dirbu ðiandien ar ne. Vidutiniðkai iðeidavo dirbti 2–3 kartus per savaitæ 

po 8 valandas. Jei reikëdavo dirbti ilgiau, mokëdavo uþ virðvalandþius. 

Sveikatos draudimà turëjau, todël, kai reikëjo juo pasinaudoti, problemø 

nekilo. O ar jauèiausi socialiai saugus, klausimas sunkesnis. Kadangi 

buvau „Erasmus“ studentas, galiu sakyti, kad taip. Ten á tokius þiûrëjo 

truputá atlaidþiau. 

Uþ darbo valandà gaudavau 7 eurus – kiek girdëjau, tame miestelyje 

buvo toks standartas studentams, o vokieèiai gauna apie 13 eurø uþ 

valandà, bet jie dar moka mokesèius, tad kiek gauna grynaisiais, tiksliai 

neþinau. 

Santykiai su darbdaviais ir kolegomis pakankamai formalûs – savo 

atidirbai, ir namo. Tiesa, darbo laikas skaièiuojamas vos ne sekundës 

tikslumu. 

Viename ið darbø buvo linksmiausia klausytis, kaip rusës moteriðkës 

tarðka – net vokieèiai sakydavo, kas ten tokios, ðneka ir ðneka. O 

ðiaip didelio ádomumo stovëti prie konvejerio ir dëlioti salotas nebuvo. 

Salotø kvapo ilgai nepamirðiu. 

Vokieèiai mëgsta alø, vakarais barai ir kavinës daþnai yra pilni. Groja 

gyva muzika. Per ávairias miesto ðventes lauke pardavinëjamas alus ir 

visokie valgiai. Taip pat laisvalaikiu daug sportuojama – tam yra geros 

sàlygos, ypaè studentams, jie turi visas galimybes sportuoti nemokamai. 

432 

VOKIETIJA

VOKIETIJA 

Ten turëjau savo suoliukà, savo 

paunksmæ, savo laisvæ ir savo vienatvæ 

Þ. P., 26 metai, studijas baigianti 

teisininkë, Vokietijoje gyveno beveik 

metus (2003) 

Gyvenime man buvo likæ tik du keliai – pasigydyti ligoninëje arba 

leisti, kad mane pagydytø gyvenimas. Pasirinkau antràjá kelià. Iðvaþiavau 

á Vokietijà tik todël, kad ten iðvykti buvo greièiausia ir lengviausia. 

Be to, maniau, kad truputá moku vokieèiø kalbà. Dabar svarstau, ar pasielgèiau 

taip pat. Manau, kad taip. Tai buvo ilga, skaudi, varginanti, bet 

neákainojama gyvenimo pamoka. 

Tik iðlipusi Manheime supratau, kad visai negaliu susiðnekëti vokiðkai. 

Paskui suvokiau, kad visai nieko nepaþástu ðioje ðalyje. O dar 

vëliau supratau, kad man ið tikro á viskà nusispjaut, nes blogiau vis tiek 

bûti nebegali. Ten iðmokau atsitiesti. 

Á Vokietijà atvykusios merginos daþniausiai dirba auklëmis ir padavëjomis 

(yra ir kûnu prekiaujanèiø). Vyrai – statybose. Daug nelegalø 

atvykëliø dirba ûkiuose ir vynuogynuose. Susirasti darbo padeda kiti 

lietuviai, kurie arba darbavosi, arba vis dar darbuojasi Vokietijoje. Að 

gavau kontaktus ið draugës, kuri jau buvo gyvenusi ðioje ðalyje. Dirbau 

padavëja-barmene. Ir pas vokieèius, ir pas turkus. Vokieèiai reikalauja 

daugiau, bet mokëti daugiau nenori. O ðtai apie turkà darbdavá galiu 

sakyti tik gera. Jis buvo jau pabalusiais plaukais ir, man atrodo, vieniðas. 

Þinojau apie jo naktines iðvykas á vietas, kur jaunos merginos (beje, sakë, 

tarp jø buvo ir lietuviø) linksmina vyrus, bet dienà jis bûdavo tiesiog 

senukas, pro langà stebintis praeivius. Mëgdavo sakyti, kad jo Bedienung 

ne valytoja, todël visada pats plaudavo grindis ir tualetus. Be galo pasitikëjo 

manimi. Manau, labiausiai man pasisekë, kai susiradau tà darbà. 

Kai jau ðiek tiek apsipratau ðalyje ir áveikiau kalbos barjerà, susidûriau 

su daug didesniu iðbandymu – árodyti aplinkai, á kurià patekau, 

kad ið gyvenimo noriu daugiau, nei susirasti meiluþá (ar vyrà) Vokietijoje, 

kad galëèiau ten pasilikti. Pajutau, kad laimëjau, kai prie manæs po 

darbo prisëdo klientas (turkas!) su „Bittburger“ alaus bokalu ir paklausë, 

kodël að kitokia nei kitos merginos, kurios paprastai èia bûna, kodël 

433

man ádomu, kaip jie visi gyvena, kodël að klausiu ir klausau atsakymø, 

kodël lauþau lieþuvá bandydama iðtarti tokius man neáprastus jø vardus, 

kodël mokausi kalbëti turkiðkai ir vokiðkai, jei nesiruoðiu në uþ vieno 

ið jø tekëti, kodël neinu á diskotekas ir neieðkau paþinèiø, bet mielai 

þaidþiu su jais stalo þaidimus. Tikriausiai buvau pirma mergina ið Rytø, 

kuri gavo teisæ prisësti prie jø stalo ir suþaisti OK (truputëlá pasigirsiu – 

buvau stipri varþovë!). Gaila, bet esu tikra, kad lietuviø ávaizdþio pakeisti 

nesugebëjau – per daug ten prisiðiukðlinusios mûsø tautietës. Man 

kartais bûdavo gëda, kad esu ið Lietuvos. 

Labiausiai neátikëtinas ávykis darbe buvo kartà, kai vidury darbo 

dienos atsidariau butelá alaus, visø lankytojø nepasitenkinimui, perjungiau 

televizijos kanalà, pasiëmiau këdæ ir, palikusi savo ðefà aptarnauti 

klientø, ëmiau þiûrëti Europos krepðinio èempionato finalà turkiðkai (vokieèiai 

netransliavo). 

O dël uþdarbio, tai man kelia nuostabà, kai þmonës tvirtina, kad 

Vokietijoje galima gerai uþdirbti. Gal èia tik man nepasisekë, bet, tiesà 

sakant, nesutikau në vieno, kuris uþdirbtø daugiau. Nemokant kalbos 

galima gauti 400 eurø per mënesá (plius maistas ir kambarys) dirbant be 

poilsio dienø ir jauèiantis tikrai iðnaudojamam. Ir að dirbau uþ tiek. Graudu, 

bet, kai nieko nepaþásti, tikrai neverta tikëtis ko nors daugiau (ypaè 

jei dirbi nelegaliai). 

Kai iðmoksti kalbà, susipaþásti su þmonëmis, atlyginimas didëja. Geriausios 

sàlygos, kurias buvau iðsireikalavusi, buvo tokios: 30 eurø per 

dienà (savaitgaliais – 35) plius arbatpinigiai, plius darbo diena nuo 14 iki 

22 val., plius viena laisva diena, plius maðina, nes reikëjo vaþinëti á darbà, 

ir benzinas, plius kambario nuoma. Apie socialiná saugumà negali 

bûti në kalbos, jei dirbi nelegaliai. Teko eiti su svetimu sveikatos draudimo 

paþymëjimu á ligoninæ, kai maniau, kad liga uþpuolë. Kai dabar pagalvoju, 

tai jauèiu, kad gydytoja suprato, jog ne mano tas draudimas, 

bet nieko nesakë. Visur yra laimë sutikti gerø þmoniø. 

Nieko negaliu pasakyti apie Vokietijà, kaip ðalá, nes ji per didelë ir 

per daug ávairi, kad galëtum jà paþinti maþiau nei per metus. Jau vien 

rytai ir vakarai – tarsi dvi valstybës, besiskirianèios ne tik pragyvenimo 

lygiu, bet ir þmoniø màstymu. Todël mano pasakojimas yra daugiau 

apie tà þemæ, kurioje gyvenau – Badenà-Viurtembergà. Man Vokietija – 

tai Nekaras ir Reinas. Be ðiø upiø tiesiog negaliu ásivaizduoti to kraðto. 

434 

VOKIETIJA

VOKIETIJA 

Kai uþsimerkiu ir pagalvoju apie Vokietijà, vël pasileidþiu vingiuotais 

plentais tarp Ëberbacho ir Heidelbergo, daugybæ kartø kertanèiais tyliai 

ir ramiai tekantá Nekarà. Bûtent Nekaro pakrantëse rinkau pirmàsias 

pavasario gëlytes pirmosiomis atvykimo dienomis (neþinau jø pavadinimo, 

pas mus jos darþeliuose auga, tokios nedidukës, tik kotelis ir þiedas, 

panaðus á tulpës, ávairiø spalvø) vasario pabaigoje besiklausydama 

Nedos ...tik paraðyk, að neþinau, kodël raðau... (Nelabai sekësi kà nors daugiau 

suprasti aplinkui.) 

Ir paskui, jau daug vëliau, ypaè karðtà 2003 metø vasarà, anksti prieð 

visus darbus sësdavau ant dviraèio ir ryto gaivumoje numindavau keletà 

kilometrø iki Reino, kuriuo vis plaukë ir plaukë laivai, daþniausiai 

krovininiai, kuriuos stebint tiesiog sustodavo laikas. Ten þmonës vedþiodavo 

ðunis, moèiutës þaisdavo su anûkais, o jaunos mamos ásiræþusios 

stumdavo veþimëlius. Bûdavo ir jaunuoliø, kurie burkuodavo pasislëpæ 

tarp medþiø. Ten turëjau savo suoliukà, savo paunksmæ, savo laisvæ ir 

savo vienatvæ. 

Ir dar – vos nepamirðau nuostabiausio dalyko – narcizø! Jø pavasará 

pilna visur. Tik taip ir neiðdrásau sustoti, nulipti nuo dviraèio ir prisiskinti 

puokðtæ ið pievos – bijojau bûti apkaltinta þolynø niokojimu (nors 

ten jie auga tiesiog pievoje, bet gal kas nors juos vis tiek priþiûri, kà gali 

þinoti). 

Laisvalaikiu mokiausi vokieèiø ir turkø kalbø. Bet labiausiai man 

patiko keliauti. Ir svarbiausia, kad nereikia niekur toli vaþiuoti! Uþtenka 

sësti ant dviraèio ir numinti á gretimà miestelá. Ten bûtinai stovës kokia 

nors ádomi pilis ar rûmai. Jei nori kur nors toliau palëkti, nereikia sukti 

galvos – sëdi á traukiná ir arba greièiau, arba lëèiau (priklauso nuo bilieto 

kainos) pateksi, kur tik nori. Na, o jei turi maðinà, tai keliavimas tampa 

tiesiog tikru rojumi – neri á greitkelá ir leki, kur ðirdis geidþia. Svarbiausia, 

kad niekada nepasiklysi (keliø þenklinimas labai smulkus ir aiðkus) 

ir pakeliui visada rasi kur pasistiprinti. 

Burgen und Schloesser! Nepasakyèiau, kad patys vokieèiai labai domëtøsi 

savo istoriniu palikimu, bet að buvau suþavëta. Þinoma, daugelis 

piliø yra atstatytos po karo, bet yra ir tokiø, kurios mena labai senus 

laikus. Arba tokiø, tarsi ið vaikystës pasakø (að èia apie tà, kurià deda ant 

visø lankstinukø, kvieèianèiø keliauti po Vokietijà, Neuschwanstein). Bûtent 

dël jø taip norisi sugráþti... 

435

Man susidarë áspûdis, kad þmonës ten yra vieniði. Ypaè vyresnio 

amþiaus. Jie nori bendrauti, tik ne ið karto prisileidþia nepaþástamuosius. 

Susiradau nuostabiø draugø. Tik ne linksmybëms, bet pokalbiams. 

Na, o jaunuoliai (pavyzdþiui, mano kaimynë Mari su draugu) kaip ir 

visur – pasiutæ. Su jais galima pablevyzgoti apie viskà, gerokai pasiausti, 

bet paskui kiekvienas eina savo keliais, lyg nieko nebûtø buvæ. Kiek þinau, 

Vokietijoje populiarios diskotekos (yra trijø rûðiø: vokiðkos, rusiðkos, 

turkiðkos). Mano kaimynai mielai traukdavo su draugais á vakarëlius 

pas kurá nors á sodà ar á namus, kur bûdavo kepsniø, alaus ir þolës. 

Vokieèiai mëgsta ir gatvës ðventes (ypaè alaus), kur mokyklinio amþiaus 

jaunuoliai (ir ne tik) smarkokai padaugina alkoholiniø gërimø. Vasarà 

su ðeimomis visi renkasi prie eþerø ir á atvirus vandens parkus. 

Vokietijoje man labiausiai nepatiko turkai, vienareikðmiðkai. Tiesiog 

jø ten gerokai per daug. Siaubà kelia, kai europietiðko miesto viduryje 

iðkyla musulmoniðkas miestas. Ir ne todël, kad jausèiau prieðiðkumà 

kitatauèiams ar kitos religijos þmonëms. Baisiausia, kad nëra jokios 

integracijos arba ji labai neþymi. Turkø bendruomenës, turkø parduotuvës, 

turkai gydytojai, kirpëjai, teisininkai, vairuotojai ir taip be galo. 

Dauguma jø sunkiai kalba vokiðkai ir net neketina prisitaikyti prie europietiðkø 

tradicijø. Moterys, auginanèios krûvas vaikø, ir vyrai, neleidþiantys 

moterims dirbti, sëdintys turkø kavinëse ir ieðkantys merginø ið Rytø 

pramogoms. Ir visa tai uþ Vokietijos mokesèiø mokëtojø pinigus. Man 

tai panaðu á valstybës tragedijà. 

Man su atvykëliais teko nedaug bendrauti, bet jø tikrai yra. Be minëtø 

turkø, galima sutikti daug rusø, slovakø, lenkø, lietuviø. Apie vokieèiø 

poþiûrá á atvykëlius geriausiai yra pasakæs mano draugas Peteris M.: „Mes 

pasigardþiuodami valgome ðparagus, kuriuos laukuose suskynë lenkai ir 

juos (lenkus) keikiame, kad èia atvaþiavæ atëmë ið vokieèiø darbà. Bet ið 

tikro joks vokietis taip sunkiai nedirbs uþ tokius maþus pinigus“. 

Man paèiai labai trûko lietuviø. Þinoma, ten galima rasti draugø 

tautieèiø, taèiau vieni tokie buki ir tuðti, kad po penkiø minuèiø pasidaro 

nyku bendrauti, o kiti taip pavojingai atrodo, kad geriau nutylëti savo 

kilmæ. Vienintelë lietuvë, su kuria teko bendrauti (vienà syká buvome 

susitikusios), buvo mano bendraklasë. Keisèiausia, kad mokykloje 

su ja net nekalbëdavau, bet ten atrodë, kad tai pats artimiausias man 

þmogus. Deja, jai taip neatrodë. 

436 

VOKIETIJA

VOKIETIJA 

Dideliø pavojø Vokietijoje kaip ir negalëèiau iðskirti. Na, gal didþiausias 

pavojus merginai – bûti suvedþiotai ir „nuneðiotai“, nes ten 

tokiø alkanø ir iðtroðkusiø á valias. Bet tà akimirkà, kai supranti, kad jø 

(ir vokieèiø, ir turkø) kalbos nieko rimta nereiðkia, tampa labai saugu. 

Nors þinau atvejø, kai merginos susirado antràsias puses ðioje ðalyje, bet 

tai greièiau iðimtis negu taisyklë. 

Ðiuo metu gyvenu Lietuvoje. Á Vokietijà tokiomis sàlygomis, kokiomis 

ten buvau, tikrai nebegráðiu. Nebent atsirastø rimtas darbas, kuriame 

galëèiau save visiðkai realizuoti. O keliauti ten labai traukia, nes 

ðirdis suðyla prisiminus Vokietijà. 

Supratau, kad man reikalinga malda. Iðmokau melstis vokiðkai. 

...Pamatyti pasaulio, nuveikti kà nors 

ádomaus ir neáprasto 

Vaida, 23 metai, aukðtasis iðsilavinimas, 

Vilniaus universitetas, ekonomikos 

specialybë, Vokietijoje gyvena nuo 

2005 m. gruodþio, planuoja gyventi 

apie metus 

Tai vis dar dvi ðalys vienoje – Rytø ir Vakarø Vokietija. Ðiuo metu 

gyvenu rytinëje pusëje, bet galiu palyginti, nes esu nemaþai vaþinëjusi 

po visà Vokietijà. Ið tiesø visus skirtumus lemia þmoniø màstysena, poþiûriai, 

vertinimai. Patys vokieèiai brëþia ribà tarp rytø ir vakarø. Ið savo 

patirties galiu pasakyti, kad vakarinëje pusëje þmonës truputá laisvesnës 

elgsenos, atviresni, kosmopolitiðkesni nei rytuose. Tai galbût lemia 

ir geresnës gyvenimo sàlygos, daugiau pinigëliø. 

Vokietija – didelë ðalis. Þavi gausybë skirtingø þmoniø ir kultûrø (ypaè 

didmiesèiuose), ávairios pramogos, greiti (bet ir gana brangûs) traukiniai, 

miestai ir miesteliai su didþia istorija. Geras ir pigus (jei sugebi nepraþiopsoti 

puikiø pasiûlymø) susisiekimas su kitomis Vakarø Europos ðalimis. 

Man nepriimtinas per didelis vokieèiø pedantiðkumas ir skrupulingumas, 

ypaè darbe. Að Vokietijoje juntu ryðkø skaièiavimà – kas ma- 

437

no, kas tavo. O taupumas daþnai virsta ðykðtumu. Man labai trûksta 

truputá daugiau spontaniðkumo. Nors tikslus laiko, darbø planavimas 

daþnai duoda puikiø rezultatø, taèiau kartu viskà áspraudþia á nepajudinamus 

rëmus ir kelia nuobodulá. 

Pati nesusidûriau su dideliais pavojais. Na, nebent pavojinga nesilaikyti 

taisykliø. Gali bûti nubaustas uþ tai, kad perëjai gatvæ degant raudonam 

ðviesoforo signalui ar kad vakare neásijungei dviraèio þibinto. 

Èia yra tvarka. 

Gavusi bakalauro diplomà nusprendþiau nepulti staèia galva á tolesnes 

studijas, o verèiau pamatyti pasaulio, nuveikti kà nors ádomaus ir 

neáprasto. Kaip tik tada iðgirdau apie Europos savanoriø tarnybà. Nusprendþiau: 

tai – kaip tik tai, ko ieðkau. Taigi vienus metus dirbsiu savanorio 

darbà uþsienyje. Nemaþai laiko praleidusi prie kompiuterio narðydama 

internete ir kurdama motyvacinius laiðkus, pagaliau sulaukiau 

teigiamo atsakymo ið vieno projekto Vokietijoje organizatoriø (beje, visus 

laiðkus siunèiau tik á Vokietijà). Ðià ðalá pasirinkau, nes buvau pradëjusi 

intensyviai mokytis vokieèiø kalbos, be to, dar prisidëjo meilës istorija, 

kuria vis dar tikëjau, nors gal ir be reikalo. 

Á Vokietijà ir savo naujuosius namus – maþà miestelá, esantá 100 km 

á pietus nuo Berlyno, atvykau gruodþio pradþioje. Tada nuotaika buvo 

tikrai prasta, nes orai buvo ypaè niûrûs; nieko, iðskyrus porà kolegø ið 

bûsimo darbo, nepaþinojau. Gyventi gavau nedidelá kambarëlá dideliame 

pastate, kuris anksèiau buvo naudojamas ekologiniams tyrimams. 

Miestelyje po 18 valandos buvo beveik neámanoma sutikti në vieno þmogaus 

– viskas buvo apmiræ. Tik atvykus buvo sunku suprasti vokieèiø 

greitakalbæ. Labai trûko bendravimo su bendraamþiais, nes jø tame miestelyje 

ne per daugiausia. 

Á Vokietijà atvykau viena. Jauèiu, kad bûtø buvæ daug lengviau 

adaptuotis, jei bûèiau èia atvykusi bent su vienu ið draugø. Gal bûèiau 

nesijautusi tokia svetima. 

Kuriantis padëjo ávairios smulkmenos, atsiveþtos ið namø, muzika, 

knygos lietuviø kalba ir Aleksandras – baltarusis, kuris atvaþiavo á Vitenbergà 

gavæs kultûros vadybininko stipendijà ir dirbo panaðø darbà 

kaip ir að. Vienas kità gana gerai supratom. Vis pasiguosdavom dël vienokiø 

ar kitokiø vokieèiø keistenybiø, savybiø ar poelgiø. Gerai, kai turi 

su kuo nuoðirdþiai pasikalbëti. 

438 

VOKIETIJA

VOKIETIJA 

Dirbu Evangelikø liuteronø akademijoje, kurios tikslas – organizuojant 

ávairius kultûrinius renginius pagyvinti nedidelio miestelio kasdienybæ, 

ðviesti jaunimà, pasiûlyti turiningà laisvalaiká seniems þmonëms. 

Projektas, kuriame dalyvauju, vadinasi „Politinis ir visuomeninis 

jaunimo ðvietimas“. Taigi prisidedu prie ávairiø renginiø organizavimo. 

Europos savanoriø tarnybos darbuotojai per savaitæ privalo dirbti 

ne daugiau kaip 35 valandas. Kiekvienas savanoris yra Europos Komisijos 

apdraustas. Kadangi tai savanoriðkas darbas, atlyginimas nemokamas. 

Taèiau savanoris yra visiðkai iðlaikomas, t. y. nemoka uþ gyvenamàjà 

vietà, gauna nemokamà maitinimà ir kiðenpinigiø. 

Santykiai su kolegomis bei darbdaviais gana panaðûs kaip Lietuvoje. 

Gal kolegos kartais kiek ðaltesni (nesvarbu, kiek metø bûtø kartu 

iðdirbæ, vienas á kità kreipiasi pavardëmis), kiekvienas þino savo uþduotis 

ir ne itin paslaugûs. 

Ádomiausia mano darbe tai, kad per kai kuriuos renginius galiu sutikti 

ðviesiø, inteligentiðkø þmoniø, kurie bando keisti pasaulá á geràjà 

pusæ ir tuo uþkreèia kitus. Gali suþinoti daug naujo ir pasimokyti. Darbe 

bjauriausios dienos, kai neturiu konkreèios veiklos ir turiu visiems visur 

padëti. Taip pat labai skaudu, kai senasis kolektyvas uþ akiø apðneka. 

Arba tarpusavyje juokauja ir bendrauja net nematydami manæs, pamirðdami 

ar nesusimàstydami, kad mano gimtoji kalba – ne vokieèiø. 

Vokieèiai tikrai nëra emocingi þmonës. Aiðku, kaip ir kiekvienoje 

ðalyje, pasitaiko ávairiø iðimèiø, bet að kalbu apie tuos, kuriuos man teko 

sutikti ir paþinti. Jie labai praktiðki, mandagûs, bet daþnai nenuoðirdûs. 

Vokieèiams labai svarbi privati erdvë ir jie tikrai netoleruoja, kai be iðankstinio 

susitarimo kas nors á jà ásiverþia, t. y. spontaniðkas paþástamo 

apsilankymas greièiausiai bûtø ávertintas kaip nemaloni staigmena. Bendraujant 

vokieèiai vertina patikimumà, atsakingumà. Manau, jiems patinka 

tvarkingi, aktyvûs, punktualûs þmonës. 

Èia labai gerbiama ðeima, taèiau, kai vaikai suauga, dauguma tëvø 

nuo jø tarsi atsiriboja – nori, kad vaikas bûtø visiðkai savarankiðkas. 

Man tai kartais tikrai nesuprantama – manau, ðeimos nariai, kad ir kokio 

amþiaus jie bûtø, turi vienas kitam visu kuo padëti. 

Laisvalaikis leidþiamas labai panaðiai kaip Lietuvoje. Þiemà populiarûs 

barai, klubai, taip pat slidinëjimas. O vasarà – iðvykos á gamtà, 

kelionës dviraèiais. Susitikæ su draugais, vokieèiai labai mëgsta kartu 

gaminti valgá, o ne tik alkoholinius gërimus skanauti. 

439

Vakarø Vokietijoje ir didmiesèiuose gali sutikti ávairiø kultûrø þmoniø, 

todël ten atvykëliai nebëra iðskirtiniai. Dauguma þmoniø yra tikrai 

tolerantiðki kitatauèiams. Kitas reikalas – faðistuojantis jaunimas. Manau, 

bet kuris, atrodantis kitaip, nuo jø nukentëtø. Ði tema Vokietijai 

skaudi, ir politika ðioje srityje grieþta. 

Pagrindinës kalbos, kuriomis galima susikalbëti Vokietijoje, yra vokieèiø 

ir anglø. 

Palaikau ryðius su kitais savanoriais, dirbanèiais Vokietijoje. Tarp 

jø nemaþai ispanø, turkø. Jie tikrai linksmi þmonës ir su jais pabuvusi 

labai atsigaunu. 

Vokietijoje paþástu tik keletà lietuviø, mûsø santykiai labai ðilti. Be 

abejo, didesniuose miestuose vyksta ðiokia tokia lietuviø iðeiviø veikla, 

bet að per daug tuo nesidomëjau ir panaðioje veikloje nedalyvauju. 

Su draugais ir tëvais susiraðinëju elektroniniu paðtu. Mamai dar 

retkarèiais ir paskambinu. Be to, labai mëgstu visiems siøsti atvirukus. 

Pabuvusi èia pradëjau labiau vertinti visus artimus þmones, kurie liko 

tëvynëje. Labai laukiu kiekvieno susitikimo su jais. 

Gráþti á Lietuvà planuoju po 8 mënesiø. Labai ádomu kurá laikà pagyventi 

uþsienio ðalyje, taèiau savo laimæ ásivaizduoju tik Lietuvoje. 

440 

VOKIETIJA 

Mitas, kad visi vokieèiai ðalti ir 

nesileidþia á asmeniðkumus 

Lina Tolvaiðaitë, 23 metai, ekonomikos 

studentë, 2,5 metø Vokietijoje 

Vokietija – labai iðsivysèiusi, moderni, turtinga valstybë, jos þmonës 

iðsilavinæ, tolerantiðki, laisvø paþiûrø. Tai ðvytinèiø naujø automobiliø 

(vokieèiams vienas svarbiausiø gyvenime daiktø), neriboto greièio 

ir kartu nuolatiniø kamðèiø moderniose magistralëse, pedantiðkos ðvaros 

ir tvarkos kraðtas. 

Labai gerai iðplëtota visø srièiø pramonë ir visos paprastiems þmonëms 

svarbios sritys: nuo vieðojo transporto iki vieðø sporto ir sveikatingumo 

kompleksø, tokiø kaip baseinai, pirtys. Beje, visur labai malonus

VOKIETIJA 

aptarnavimas. Aukðtosios mokyklos suteikia gerà iðsilavinimà – tai traukia 

studentus ið viso pasaulio. Apskritai aukðtojo mokslo sistema nepalyginti 

geresnë nei Lietuvoje. 

Uþsienieèiams tai patraukli ir draugiðka ðalis: net maþuose miesteliuose 

galima sutikti ávairiausiø tautybiø þmoniø, pilna ávairioms kultûroms 

atstovaujanèiø restoranø ir parduotuviø. Dar bûtinai reikëtø paminëti 

ekologijos svarbà visiems gyventojams: Vokietijoje veikia tikriausiai 

moderniausia pasaulyje visø rûðiø taros supirkimo ir ðiukðliø rûðiavimo 

sistema. 

Bûdamas Vokietijoje daþnai jautiesi esantis svarbiausiø Europos ir 

net pasaulio ávykiø centre. Graþios ir linksmos tradicijos: kalëdinës mugës, 

alaus ðventës. Pats alus ne veltui laikomas vienu geriausiø, o gal ir 

geriausiu pasaulyje! 

Þavi þmoniø domëjimasis pasauliu ir kelioniø aistra. Beje, labai graþi 

gamta, pilys, ypaè pietø Vokietijoje, labai graþûs, sutvarkyti net ir maþø 

miesteliø senamiesèiai, kà jau kalbëti apie didþiuosius miestus. Ir dar 

vienas puikus bruoþas – visi labai mëgsta visur vaþinëtis dviraèiais ir èia 

tam sudarytos visos sàlygos. 

Vokietijoje tikrai nëra jokiø didesniø pavojø, nebent pavojus pritrûkti 

pinigø, nes pragyvenimas, áskaitant visus mokesèius, tikrai brangus 

(tuo nuolat skundþiasi ir geras pajamas gaunantys vokieèiai). Labai 

brangus ir transportas (geleþinkeliai). 

Kadangi ðioje ðalyje uþsienieèiai nieko nebestebina, jokio ypatingo 

poþiûrio á juos nëra. Kartais net keista, kai kokiam studentø vakarëlyje 

esi vienintelis uþsienietis, bet niekas nepuola klausinëti, ið kur tu, kà èia 

veiki ir panaðiai. Man pasirodë, kad kartais vokieèiams bûna nepatogu 

tuo domëtis, nes uþsienieèiai èia atvyksta ir legaliai, ir nelegaliai ávairiais 

tikslais, per gimines ir t. t. Apskritai kiek ðaltokai þiûrima á turkus ir rusus, 

kurie daþnai gyvena savose bendruomenëse ir nesistengia integruotis 

ar mokytis vokieèiø kalbos. Beje, visada iðgirsi kà nors kalbant 

rusiðkai ar turkiðkai, nes tokiø imigrantø labai daug, todël ir ðiomis kalbomis 

daþnai galima ko nors teirautis. 

Beveik visi jauni þmonës gerai ðneka angliðkai, daugelis – ir prancûziðkai, 

ispaniðkai, italiðkai. Bet apskritai dauguma pardavëjø ir kitø paprastø 

darbuotojø kalba tik vokiðkai arba savo kalba, jei yra uþsienieèiai. 

Pastebëjau, kad á visus dirbti atvaþiavusius rytø europieèius, ypaè 

441

kaimynus lenkus, þiûrima ðiek tiek átariai, nes esant dideliam nedarbui 

vokieèiai labai dreba dël savo darbo vietø. 

Nepasakyèiau, kad Vokietijoje bûtø vertinami kokie nors kiti dalykai 

nei Lietuvoje. Daþnai vokieèiai stengiasi pagirti, kai mato, kad uþsienieèiai 

gerai kalba jø kalba, nors kartais tai skamba ðiek tiek dirbtinokai, 

nes bûna, kad giria vos spëjus iðtarti kelis þodþius. 

Beje, juokauti naciø tema – tikrai tabu. Nepriimtina ir nemandagu 

neprisistatyti paskambinus ar atsiliepus telefonu (net tarp draugø). Nemandagu 

sveikinantis nepaduoti rankos ir vyrams, ir moterims. 

Be standartiniø bûdø leisti laisvalaiká – lankytis baruose ir diskotekose, 

tarp jaunimo populiaru susitikti kieno nors namuose ir gerti alø, 

kartu gaminti valgá ar kviestis á sveèius draugus ir vaiðinti juos visokiais 

egzotiðkais patiekalais. Ðiltuoju metø laiku në vienas vokietis neapsieina 

be kepimo ant groteliø su kompanija kur nors savo sode. 

Dar populiaru eiti á visokius sveikatingumo kompleksus, slidinëti 

kalnuose, vaþinëti dviraèiais. Labai populiarûs muzikos festivaliai, vykstantys 

ir po atviru dangumi, ir salëse visus metus. Mëgstama lankytis ir 

tradicinëse alaus ðventëse. 

Lietuviø jaunimas ne itin stengdavosi laikytis drauge kaip, pavyzdþiui, 

ispanai. Man atrodo, kad studentø lietuviø tarpusavio santykiai 

niekuo nesiskyrë nuo jø santykiø su kitø tautybiø jaunimu. Að iðvis nesistengiau 

ieðkoti draugø lietuviø, nes man daug ádomiau buvo paþinti 

paèius vokieèius ir kitø kultûrø þmones. Þinau, kad yra ávairiø lietuviø 

bendruomeniø, taèiau jø veikloje nedalyvavau. 

Iðvykau studijuoti gavusi studentø mainø programà remianèios Vokietijos 

akademinës mainø tarnybos (DAAD) stipendijà. Pasirinkau ðias 

studijas, nes ðiuo atveju mainø programos sàlygos buvo geriausios, be 

to, viliojo galimybë pagaliau iðmokti mokykloje taip sunkiai pradëtà mokytis 

vokieèiø kalbà. Jei pavyks, ketinu vël iðvykti á magistro studijas. 

Ið pradþiø sunkiausia buvo áveikti kalbos problemas, nes visos paskaitos 

ir atsiskaitymai universitete vyko vokieèiø kalba. Ásikurti padëjo 

universiteto skirti kuratoriai, vëliau pravertë ávairiø draugø ið paèios Vokietijos 

ir viso pasaulio patirtis ir pagalba. Su namiðkiais nuolat palaikiau 

ryðius telefonu, elektroniniu paðtu, gráþdavau namo per ðventes. 

Atlikau praktikà pagal specialybæ ir dirbau papildomà darbà greitojo 

maisto restoranëlyje. 

442 

VOKIETIJA

VOKIETIJA 

Kur atlikti praktikà, susiradau internetu (ðiuo metu Vokietijoje tai 

pagrindinis bûdas susirasti praktikà). Aiðku, reikëjo dalyvauti ir prisistatymo 

pokalbiuose. Papildomà darbà susiradau per vietiná laikraðtá, po 

skambuèio reikëjo tik trumpai pasikalbëti su savininku asmeniðkai. 

Atlikdama praktikà dirbdavau 35 valandas per savaitæ ir 15–18 valandø 

– papildomame darbe. 

Sveikatos draudimas studentams bûtinas, praktikos metu suteikiamos 

visos ámanomos garantijos, darbo sutartyje bûna smulkiai apraðytos 

darbo sàlygos. Taèiau visai kitaip dirbant papildomà trumpalaiká darbà 

(kavinëse ir pan.). Èia daþniausiai bûna þodinis susitarimas, atsiskaitoma 

grynaisiais ir nesuteikiama jokiø garantijø. 

Vidutinis dideliø ámoniø praktikantø atlyginimas – apie 650 eurø 

per mënesá, kartais bendrovë padengia bûsto iðlaidas, taigi prisideda dar 

apie 200 eurø. Dirbdama greitojo maisto restorane gaudavau apie 6,5 

euro per valandà. Bet vidutiniðkai galima gauti ir iki 9 eurø, ypaè dirbant 

naktiniuose baruose, kur prisideda dar ir arbatpinigiai. 

Labai daug imigrantø dirba kavinëse, greitojo maisto restoranuose 

arba turi savo parduotuvëles (pilna turkiðkø, indiðkø, afrikietiðkø parduotuviø). 

Santykiai su darbdaviais ir kolegomis buvo labai draugiðki. Mitas, 

kad visi vokieèiai ðalti ir nesileidþia á asmeniðkumus. Ið tiesø dauguma 

jø linkæ bendrauti, nors ir nëra tokie emocingi kaip ispanai ar italai. Kolegos 

(net ir virðininkas) man beveik iðkart pasiûlë kreiptis á juos „tu“ ir 

nuolat buvo nepatenkinti, jei uþsimirðusi á juos kreipdavausi oficialiai. 

Darbe buvo nuolat juokaujama. Bjauriausia buvo turbût tai, kad daþnai 

nesuprasdavau ávairiø vietiniø pokðtø, juokeliø ir pietø Vokietijos tarties. 

Buvo organizuojama labai daug bendrø renginiø bendradarbiams – 

alaus ðventës, ligoninëje gulinèio bendradarbio lankymas, komandø stiprinimo 

renginiai. 

Tokios progos kaip iðëjimas á kità darbà, naujo darbuotojo priëmimas, 

perkëlimas á aukðtesnes pareigas, praktikantø priëmimas ar iðleidimas 

visada minimos viso skyriaus. Progos kaltininkas paprastai visus vaiðina 

uþkandþiais ir gërimais, o ið bendradarbiø gauna atminimo dovanø. 

Net gráþusi á Lietuvà palaikau santykius su buvusiais bendradarbiais, 

sulaukiu sveikinimø ðvenèiø progomis, kartais susiskambinam 

pasiteirauti, kaip sekasi. 

443

Buvo ádomu susipaþinti su vokieèiø darbo stiliumi, profesionaliu 

poþiûriu á darbuotojus (labai skatinama darbuotojø motyvacija), taip pat 

buvo ádomu pamatyti, kaip universitete gautos teorinës þinios taikomos 

praktiðkai. Kadangi dirbau didelëse ir þinomose pasaulyje kompanijose, 

buvo labai ádomu paþiûrëti, kaip jos funkcionuoja ir koks gyvenimas 

jose verda. 

444 

VOKIETIJA 

Nesistengiu iðlaikyti lietuviø kalbos, 

nes nëra tikslo 

Donatas Grabliauskas, 22 metai, 

studentas, beveik 9 metai Vokietijoje 

Á Vokietijà iðvyko mano tëvai, ir að kartu su jais – ðià ðalá pasirinkome 

dël to, kad ji yra Europos centre. Gyvenu Hamburge. Kalbà iðmokau, 

bet sunkiau buvo integruotis, kad tarp þmoniø bûèiau savas. Dël to 

Vokietijoje nenorëjau daug bendrauti su uþsienieèiais, nes kitaip bûèiau 

neápratæs gerai jaustis tarp vokieèiø. Ið pirmo þvilgsnio jie galbût ðalti, 

bet kai geriau susipaþásti, paaiðkëja, kad tai linksmi, mielai bendraujantys, 

normalûs þmonës. Jei pats esi draugiðkas, ðioje ðalyje galima labai 

gerai gyventi ir puikiai bendrauti su þmonëmis. Nelabai galëèiau iðskirti, 

kà jie vertina, nes per ilgai èia gyvenu ir negaliu palyginti su kitø ðaliø 

þmonëmis. Ðiaip jau èia galima viskas, kà ástatymai leidþia. Beje, jei nemoki 

vokieèiø kalbos, á tave þiûrima gana kritiðkai. 

Mano ðeima 100 procentø lietuviðka, bet namie kalbame pusiau lietuviðkai, 

pusiau vokiðkai – nesistengiame iðlaikyti lietuviø kalbos, nes 

nëra tikslo. Þinau, kad Hamburge yra lietuviø bendruomenë, kuri organizuoja 

nemaþai renginiø, bet man nëra ádomumo eiti á tuos renginius. 

Vienà kartà per metus nuvaþiuoju á Lietuvà, kartais telefonu pasikalbu 

arba elektroniniu paðtu kam nors paraðau. Gráþti èia gyventi neketinu, 

nors per atostogas lankausi. 

Laisvalaikiu pasëdim kur nors su draugais klube, vaikðtau á kinà, 

teatrà, ávairius renginius. 

Studijuoju ir dirbu. Dirbu „Ethicon“ („Johnson & Johnson“) firmo-

VOKIETIJA 

je. Ieðkodamas darbo siunèiau firmoms savo duomenis, ir priëmë. Pasirinko 

ið daugelio þmoniø mane – pasisekë. Per savaitæ dirbu 37,5 val., 

uþdirbu 550 eurø per mënesá (vidutinis uþdarbis uþ toká darbà 500 eurø). 

Þinoma, jauèiuosi socialiai saugus. Santykiai su bendradarbiais geri, 

su turinèiais aukðtesnes pareigas – maþiau asmeniðki. Esu labai patenkintas 

savo darbu, nes dirbu didelëje, inovatyvioje kompanijoje, teikianèioje 

daug galimybiø ateityje ágyvendinti planus, atskleisti save. 

Apskritai Vokietija – naujovëms atvira, saugi, aukðto ekonominio 

lygio ðalis, nors ðiuo metu ekonomika ir ðlubuoja. Daug galimybiø ávairiose 

srityse, geros sàlygos tobulëti. Jokiø pavojø èia nematau, gal tik 

vienà blogybæ – kad nëra lietuviðkos duonos. 

Man viskas ðioje ðalyje ádomu 

Edvinas Ðakalys, 20 metø, studentas, 

Vokietijoje gyvena pusæ metø, dar tiek 

pat liko 

Labai norëjau atvykti á Vokietijà, nes anksèiau esu buvæs Drezdene 

ir ten labai patiko. Todël siekiau savo tikslo ir man pasisekë. Kaip savanoris 

metus dirbsiu socialiná darbà – tai jaunimo sielovada, seminarai 

jaunimui. Dirbu 40 valandø per savaitæ. Per mënesá gaunu 175 eurus 

kiðenpinigiø, nemokamai valgau, keliauju ir turiu butà. Jauèiuosi saugus, 

ir tai pasitvirtino, kai turëjau sveikatos problemø – viskas buvo sutvarkyta 

akimirksniu ir be jokiø kliûèiø. 

Kiti atvykëliai, manau, daugiausia priþiûri vaikus, dirba parduotuvëse 

ir panaðiai. 

Apsiprasti sunkoka, kai esi vienas, be artimøjø. Labiausiai padeda 

pasitikëjimas savimi, draugø palaikymas, veikla. Kolegos yra labai geri, 

padeda. Tiesiog tai labai gera komanda. 

Man viskas ðioje ðalyje ádomu – nauji þmonës, pats darbas, bendravimas. 

Patinka tai, kad þmogus èia gali laisvai reikðtis. Labai intensyvus 

kultûrinis gyvenimas, tik kad ta kultûra brangi (teatrai, muziejai). 

O nepatinka ðalti þmonës, dauguma jø tokie. Labai uþsidaræ, maþai 

bendraujantys (aiðku, ne visi). Nepatinka jaunimo propaguojama na- 

445

cizmo ideologija – Vokietijoje tai labai didelë problema. Beje, ten negalima 

minëti Hitlerio laikø – vokieèiams tai labai skaudi ir nemaloni tema. 

Susikalbëti galima vokieèiø bei anglø, ðiek tiek – rusø kalbomis. Bendrauju 

su lenkais, prancûzais, ispanais, lietuviais, anglais. 

Að pats mëgstu daug keliauti, tad ir keliauju, o kiti, man atrodo, 

daugiausia leidþia laikà klubuose. 

Visà laikà palaikau ryðá su Lietuvoje likusiais draugais, ðeima. Ketinu 

gráþti rugpjûèio gale, kad galëèiau toliau studijuoti. 

446 

VOKIETIJA 

Èia daugiau informacijos ið viso 

pasaulio 

Laura Valentukevièiûtë, 26 metai, 

socialiniø mokslø magistrantë, 

1,5 metø Vokietijoje 

Anksèiau esu kelis kartus buvusi Vokietijoje ir man patiko, moku 

ðios ðalies kalbà, jau seniai èia turiu draugø. Iðvykau studijuoti socialiniø 

mokslø. Studentams ásikurti gana paprasta, ypaè jei moki kalbà. Labai 

gerai yra tai, kad èia yra daug uþsienieèiø studentø, todël nëra pojûèio, 

kad esi vienas. 

Kartais tenka patirti nusistatymà prieð tuos, kurie yra ið Rytø Europos. 

Bet labai retai. Bendras poþiûris á atvykëlius priklauso nuo to, ið 

kokios jie ðalies ir kà veikia. Be vokieèiø kalbos, èia ámanoma susikalbëti 

angliðkai. Populiari ispanø kalba. 

Þmonës ið pradþiø atrodo gana uþdari, bet ið tikrøjø jie yra malonûs 

ir linkæ bendrauti. Ilgainiui, geriau susipaþinus, galima rasti puikiø 

draugø. Vokieèiai vertina mandagumà, punktualumà, tvarkà. Mëgstamos 

laisvalaikio vietos – klubai ir alaus barai, apskritai mëgstama viskas, 

kas susijæ su valgymu ir gërimu. Taip pat laisvalaikiu daug ir daþnai 

apsipirkinëjama. 

Skirtingai nei Lietuvoje, èia yra daugiau informacijos ið viso pasaulio, 

– ir þiniasklaidoje, ir universitete. Be to, Vokietija – ádomi ðalis ir kul-

VOKIETIJA 

tûriniu poþiûriu, èia galima susipaþinti su ávairiø tautybiø þmonëmis, didelis 

su viso pasaulio kultûromis supaþindinanèiø renginiø pasirinkimas. 

Ryðius su Lietuva palaikau, bet kur kas daugiau bendrauju su dabartiniais 

paþástamais. Su lietuviais Vokietijoje bendrauju labai maþai, 

nors þinau, kad èia vyksta jø susitikimai. Á Lietuvà ketinu gráþti ne anksèiau 

kaip po pusës metø, o gal ir kiek vëliau. 

447

448

KITOS ÐALYS 

449

450

KITOS ÐALYS 

Esi laisvas tarp tokiø pat laisvø 

Auksë Ralytë, 45 metai, lituanistë, 

11 mënesiø Kanadoje 

Reikia bûti labai stipriam, kad atvykæs á ðià tolimà ðalá prigytum. 

Tenka leistis sulauþomam, paskui savo jëgomis kaip nors susiklijuoti. 

Pakliûni tikrai ne á savo planuotas aplinkybes, o á netikëtas ir priverstines. 

Imi gyventi tau nepatinkantá ir neatitinkantá tavo lûkesèiø gyvenimà. 

Stoji á kovà. Matai aplink daug vargo ir neteisybës. Esi priverstas 

pripaþinti, kad atsidûrei dugne. Turi jëgø kapstytis? Kito pasirinkimo 

nëra. Reikës sutelkti visas jëgas, talentus ir melsti sëkmës. 

Mano uþraðø knygelë atspindi tà blaðkymosi kelià, kurá teko nueiti 

per septynis mënesius, kol radau paprastà darbà. Tai kas, kad turi aukðtàjá 

lietuviðkà iðsilavinimà ir dar Anglijos koledþo diplomà. Èia reikia 

turëti Canadian experience plius Canadian education. Taigi mano uþraðø 

knygelë prisipildë adresø, telefonø, vizitø valandø; angliðkø posakiø, 

ruoðiantis vienam ar kitam pokalbiui; o kur dar ðeimos gydytojo paieðkos! 

Kanadieèiai daktarai nepriima naujø pacientø. Turëdama du vaikus, 

að atkakliai ieðkojau, broviausi ir uþsiregistravau net pas tris ðeimos 

daktarus (dabar reikës mandagiai iðsiregistruoti ið dviejø). Kur ten uþraðø 

knygelë! Susikaupë keli pilni segtuvai – lapø lapai informacijos: Job 

Fairs, Get Hired Faster, Information Sessions, Preparation for Interview, Resume 

Writing, Global Employment Agency Offers etc. 

Èia egzistuoja didþiulis ratas valstybës finansuojamø tarnybø, skirtø 

padëti naujai atvykusiems. Að, kaip naujai atvykusi, aplankiau nemaþà 

jø dalá ir ásitikinau, kad ið tikrøjø tai ratas. Ðios tarnybos kuria viena kitai 

darbà siuntinëdamos þmogø ið vienos á kità. Viena tarnyba supaþindina 

su turima informacija apie visas tas susipynusias pagalbos tarnybas, áteikia 

didþiulá pluoðtà bukletø su nuorodomis, adresais, telefonais. Kita tarnyba 

irgi uþbaigia pokalbá áteikdama krûvà skrajuèiø su tau prieinamø 

(daugiausia nemokamai) „pagalbos stoèiø“ adresais ir kitokiomis nuorodomis. 

Treèia tarnyba siûlo nemokamus kursus – ávairiø ávairiausius. 

Tam reikia turëti laiko ir pinigø pragyvenimui, tada gali lankyti, kol iðtirps 

viltys, kad jie kà nors duoda. Að ilgai ir nuosekliai lankiau anglø 

kalbos kursus naujai atvykusiems, nes ten buvo nemokamas darþelis 

451

KITOS ÐALYS 

mano trejø metø vaikui. Darþelis toks, kad maistà ir patalynæ reikëjo neðtis 

savo, maitinti ir migdyti irgi reikëjo paèiai. Kursuose anglø kalbà dëstë 

Mila (Liudmila), o praktikuotis kalbëti teko su kinais, indais, iranieèiais, 

kuriø tarimà norint suprasti reikia auksinës kantrybës ir tobulos klausos. 

Susipaþinau su daugybe moterø ið Pakistano, Afganistano, Ðri Lankos, 

Indijos, Afrikos, Vietnamo, Kinijos. Kai kartu maitindavom ir migdydavom 

savo maþylius, prisikalbëjau, prisibendravau su jomis ir ásitikinau, 

kad tos anksèiau atrodþiusios keistos moterys su skaromis ir sariais – tokios 

pat rûpestingos mamos kaip ir mes. Jos verkia ir dþiaugiasi dël tø 

paèiø dalykø kaip ir mes, europieèiai. Net graudu tai supratus. Tas laikotarpis 

padeda man integruotis á daugiakultûræ Toronto bendruomenæ. 

Yra geroji, graþioji, ðviesioji emigracijos patirties pusë. Jei tik sugebi 

á viskà paþiûrëti avantiûristo, pasiryþëlio ir pozityvaus þmogaus akimis. 

Tiesà sakant, tos gerosios pusës galima áþiûrëti kur kas daugiau nei 

blogosios, tik jà sunkiau ávardyti. 

Visai nepasiilgstu Lietuvos nei jokiø jos vietø. Gal tik kai kuriø þmoniø. 

Labai mëgstu Torontà, kuriame gyvename, nors èia vis kas nors pavojingo 

dedasi. Labai mëgstu laisvus laiko tarpus praleisti metro. Èia susikaupiu, 

kartais vaþiuodama net pavalgau, pasidaþau, paskaitau laikraðèius, 

atlieku mokyklos uþduotis. Èia tas nuostabus seniai iðsvajotas bûvis – 

iðtirpsti minioje ir niekam nerûpi, nei kas tu, nei kur tu vaþinëji ar vaikðtinëji, 

nei kaip tu atrodai, nei kà tu veiki. Esi laisvas tarp tokiø pat laisvø. 

Þmoniø veiduose koká ðimtà kartø maþiau agresyvumo negu Lietuvos 

þmoniø veiduose. Að jau visai natûraliai (kai iðpuola geros nuotaikos 

dienos) ðypsausi nepaþástamiems þmonëms ir jie man atsako tuo 

paèiu. Man tikrai jauku ir ðilta tarp þmoniø èia, Toronte. Net kai sutinku 

gana bjauriø, neðvariø, nemandagiø ir pan. Bet jø maþuma. Dauguma 

pastarøjø gyvena kaip ir mes Nort Jorke – jie atvykæ ið Rusijos ir ðiaip 

Rytø. Kai þiûriu á kai kurias savo paþástamas moteris ið mûsø baþnyèios, 

tai tikrai màstau, kad mano tranzitas ið lietuvës á kanadietæ jau ávyko ir 

baigësi. Nepalieka mintis, kad jos – tokios geros, turtingos, pasipuoðusios, 

atviraðirdës, mylinèios, tikinèios, – jei tik pasirodytø kur Lietuvoje vieðajame 

transporte, iðkart bûtø sudorotos, nes bûtø atpaþintos kaip neturinèios 

þalio supratimo apie europietiðkus þmoniø santykius. Gal ir gerai, 

kad man lemta tiek visko pereiti ir uþsigrûdinti. Darausi moteris kareivë 

ir tuo didþiuojuosi. 

452

KITOS ÐALYS 

Turbût èia þmonës ne tokie iðlepæ ir ne tokie iðrankûs kaip mes. 

Pavyzdþiui, vaþinëja grojantis iðpaiðytas autobusiukas su ledais, o kai 

sustoja pardavinëti, tai skleidþia kaþkokio traktorinio dyzelio iðmetamø 

dûmø kvapà ir iðvis burzgia kaip garlaivis; kol nusipirksi prie uþvesto 

tokio autobusiuko, tai teks valgyti dyzelinius ledus ar dyzelinæ deðrelæ. 

Ðá reiðkiná nesunku paaiðkinti – Toronte labai lengva gauti licencijà privaèiam 

verslui. 

Kas savaitgalá ir ðiaip vakarais pievose pilna barbekiu kepanèiø þmoniø. 

Jie ant þolës, ðalia medþiø, krûmø praleidþia visà dienà ar bent jau 

pusdiená ir matosi, kad jie laimingi (man neásivaizduojama, kaip galima 

apsieiti be eþero ar upës, kai jau iðsiruoði á gamtà). Arba þaidþia ir þaidþia 

futbolà kepinamose saulës pievose, taip pat laukuose po aukðtos átampos 

laidais. Maèiau, kad visai ðalia dideliø gatviø ir ðalia aukðtos átampos 

linijø árengti vaikø darþeliai. Kita vertus, mokausi nebûti tokia smulkmeniðka. 

Labai þavi neapsakomas iðradingumas – pradedant tuo, kà matai 

parduotuvëse, baigiant miesto vaizdais. Aiðku, didþiàjà miesto dalá sudaro 

vienodos gatvës su vienodais uþraðais ir reklamom ant kvadratiniø 

lentø, bet centrinë dalis jauki ir ávairi. 

Vyresnysis sûnus Mykolas kuo puikiausiai adaptavosi – riedlentë, 

snieglentë, namo ir mokyklos draugai. Anglø kalbà jau iðmoko, gerai sekasi 

visi dalykai mokykloje, name gyvena jo klasës mergaitë ið Lietuvos. Ji 

skambina ir skambina – jie nenuobodþiauja. Su Martynu dar sunku, nes 

dar maþas – tik 3,5 metø. Naktimis vis eina manæs ieðkoti, neduoda miegoti, 

o ðiaip lanko darþelá – irgi mokosi anglø kalbos ir bendravimo. 

Mes gyvename 16 aukðtø name prie parko. Matëm visokiø gyvûnø 

èia pat, net pro langà, o Mykolas du kartus uþtiko ant gatvës pervaþiuotà 

gyvatæ. 

Èia gamta ið tikro labai arti. Naktá meðkënai renkasi á mûsø namo 

vidiná kiemà (daþnai matau juos pro langà, kai nemiegu) ir krausto maistà 

ið ðiukðliø dëþiø, peðasi tarpusavy, rëkauja. Nors ir nerangûs, jie perlipa 

per tvorà, álipa á medá. Virðuj gaudþia lëktuvai, vos susikalbëti galima, o 

apaèioje, per kelis þingsnius nuo mûsø, tai yra praeiviø, ramiai tupi saulës 

apðviestas kiðkis; juodos voverës pribëga arti, vos neðoka ant keliø; 

lygiai taip pat nekreipdamas dëmesio á mus þemyn sminga vanagas griebti 

zuikio, bet Mykolas spëja á já mesti akmená; vanagas doroja kaþkokià 

pelæ, atsitûpæs ant tako, o pro ðalá bëga kaþkoks bëgiotojas. 

453

KITOS ÐALYS 

Vis dedasi kas nors ekstremalaus. Kai baigësi karðèiai, prasidëjo lietus. 

Bet toks, kad lijo gal tris valandas, kliokë, nesimatë nieko, dauþë 

ledais, perlijo mûsø palanges, verþësi á kambará, viskas suðlapo balkone. 

Þaibavo ir siaubingai griaudëjo gal penkiasdeðimt kartø. O kai baigësi, 

pamatëm, kad mûsø parkas apsemtas. Per vidurá besimato tik medþiø 

virðûnës. Tas parkas, kur iðasfaltuoti takai, kur mes einam á parduotuvæ, 

kur þmonës renkasi kepti barbekiu, þaisti futbolo. Vanduo iðsiverþë ið 

per parkà tekanèio upelio. Po trijø keturiø dienø kaþkaip susigërë, nuslûgo, 

bet liko tokie purvini medþiai ir krûmai, kad dar iki kito lietaus 

matysis, kaip baisiai buvo apsemta. Visas miestas nukentëjo. Ágriuvo ðalia 

parko esanti Finèo gatvë, tad dabar ilgokai teks vaþiuoti apylanka. 

Kai parke jau nukrito beveik visi lapai, naktimis girdëjosi, kaip girgsi 

rudagalvës kanadinës þàsys. Tarsi kokie ðunys vis skalija ir skalija, tarpais 

bûriais pakyla ir kaþkur skrenda iðsirikiavusios savo trikampiais. O 

dienomis, kai eidavau per parkà á parduotuves, kuriose, kaip maniau, 

gal dirbsiu, matydavau tø þàsø pilnus laukus. Lesa obuolius, jokio dëmesio 

nekreipia á þmones. Anksèiau jas apeidavau, bet paskui visada 

prasibraudavau per vidurá – në viena nepuola. Tiesiog ignoruoja. Upe 

praplaukia bebras, netoliese ant dviejø kojyèiø stovi ir pro tvorà dairosi 

tarsi prerijø ðuniukas. 

Iðvykom geguþæ, o artëjant Kalëdoms pamatëme, kad jau iðeikvojome 

visas santaupas, o darbo nerandam, taip, nerandam. Tiesà sakant, 

að pati negalëjau darbo ieðkoti iki lapkrièio, nes Martynas nuo liepos 

laukë eilës á darþelá. Mano vyras lankë Senekos koledþà, pradëjo savo 

verslà, bet kad bûtø rezultatø, reikia laiko ásibëgëti. 

Nubudau vienà rytà su akmeniu ðirdyje. O Martynas pasakë, kad 

sapnavo, jog prarijo nuodø. Ðiaip tebebuvo sveikas, valgë, rëkavo, dþiaugësi, 

tik gerklytë paraudusi. O dar po dienos naktá jam prasidëjo tas baisusis 

dusimas – kaip laringitas. Vonios garai nepadëjo, paskambinau 911, 

vaiko bûklë buvo visai kritiðka. Pirmi atvaþiavo gaisrininkai su kaukëm 

ant veidø, su kaþkokiais lagaminais ir þibintais, vienas ið jø uþdëjo jam 

rankà ant kaktos, praðë nusiraminti. Paskui atvyko paramedikai ir iðveþë 

á ligoninæ. Visà naktá já ligoninëj gydë, dëjo deguonies kaukes. Ryte mums 

pasakë vaþiuoti namo (taksi). Jam nustatë krupà ir bronchità. Krupas – tai 

virusinë infekcija, kiekvienam gali bûti, bet maþiems itin pavojinga. Maniau, 

kad krupas – atgyvenusi liga, kad ji kaip koks maras jau iðnaikinta. 

454

KITOS ÐALYS 

Iðraðë antibiotikø ir balionëlá pakartotinio priepuolio atveju. Mes 

neturëjom draudimo, taigi vaistai ypaè brangûs. Bet kaip keista – po to 

karto manyje neliko kratymosi ið baimës, kaip bûdavo Lietuvoj. Vis grûdinuosi. 

Ir dar – pamaèiau Kanados ligoninæ, aptarnavimà. Lietuvai iki 

tokio lygio turbût prireiks 200 metø. Ypaè dël aparatûros. Pavyzdþiui, 

sugnybia pirðtà plastikiniu gnybtuku, prijungtu prie kompiuterio, ir gauna 

visokiausius duomenis. Termometras irgi prijungtas, temperatûrà parodo 

per 10 sekundþiø. Deguonies kaukë ir visa apþiûros áranga prie pat 

lovos, nereikia lakstyti á kità kabinetà. 

Atidaviau duoklæ Helovynui: iðëjau su vaikais trick-or-terat per 

gyvenamuosius namus ir jie prisirinko maiðà saldumynø. Po to gavau 

baisø laringità, neprakalbëjau keturias dienas, bet ir sirgdama vaþinëjau 

metro, laksèiau po miestà nuo ryto iki vakaro. Turbût, kad nesijausèiau 

kalta, kad ko nors nepraþiopsoèiau. Ðiaip ne kartà buvau uþëjusi á prestiþinius 

knygynus, kol pagaliau ásidràsinau palikti savo gyvenimo apraðymà, 

ilgesingai sakydama, kad mano svajonë – dirbti knygyne, tokiame 

kaip ðis. Nors kiekvienam aiðku, kad daugelio svajonë – dirbti tokiuose 

knygynuose. 

Galiausiai atsirado viltis, kad po savaitës kitos galësiu pasigirti, kur 

ásidarbinau: kepykloj, kavinëj, sandëly, parduotuvëj, fabrike, dispeèerinëj 

– á visus ðiuos punktus iðsiuntinëjau labai áspûdingus gyvenimo apraðymus, 

kuriuose buvau pavaizduota kaip didelë specialistë – nuo vertëjos 

iki virëjos. Ádarbinimo specialistas padëjo man sukurti tuos apraðymus 

ir sakë, kad èia nëra melagystë, nes að juk viskà galiu, jei labai norësiu, 

net virti ir kepti. Ðtai tokia tikrovë. Gavau pasiûlymø á panaðias vietas, 

bet darbo vietos labai toli nuo namø – vaþiuoti gal pusantros valandos 

ir bûti, pavyzdþiui, aðtuntà ryto, o iki tol dar Martynà bûti á darþelá 

nuvedus, tai yra nuveþus retai vaþinëjanèiu autobusu. 

Ir ðtai pagaliau man pasisekë. Mane ádarbino prestiþinë kavos kompanija 

„Starbucks Coffee“. Labai solidi, ádarbinimas rimtas, ilgalaikis, 

dabar vyksta mokymas, tik po trijø mënesiø gausiu paþymëjimà. Moka 

pinigus ir dabar kaip uþ darbà – 8,25 dolerio per valandà, ir tai palyginti 

gerai. 

Tai toks kaviniø tinklas, kur kavinëje tvyro pats nuostabiausias kavos 

aromatas. Turi viskà þinoti apie ávairiausias kavos rûðis ir „ðia savo 

aistra dalytis su klientais“. Ironiðka tai, kad nors darbuotojai gali nemo- 

455

KITOS ÐALYS 

kamai maukti kavà ir kitus gërimus kiek tik nori, man kavos liga absoliuèiai 

praëjo. Geriu pieno, sojø gërimus, arbatà, o kavos tiek prisikvëpuoju, 

kad visai nesinori. 

Kol perpratau darbo specifikà, buvo gana sunku. Be to, bûdavau 

nuolat neiðsimiegojusi, iðsiblaðkiusi ir ásitempusi. Net kai kurie pirkëjai 

supratingai man nusiðypsodavo ir sakydavo: „Relax“. Darbe turiu vis 

ðypsotis, linkëti geros dienos, bûti labai paslaugi ir ðvytëti laime. Bet èia 

pasitvirtina kaþkur skaitytas dësnis, kad kai taip elgiesi, tai toks ir pasijunti. 

Signalas smegenims ar panaðiai. Jei nereikia (priklauso nuo pamainos) 

ypaè sunkiai fiziðkai dirbti, tai bûnu stebëtinai geros nuotaikos 

(pagal savo sugebëjimus tokia bûti). Kaip viskas klostosi: sunki padëtis 

atvedë iki nuolankumo visiems ðypsotis ir tarnauti, o tai kaþkaip man 

atlyginama mano paèios pakilia nuotaika. 

Atëjo graþus, ðirdá draskantis, viltis neðantis ir èia pat jas dauþantis 

pavasaris. Mano senamiesèio „Starbucks“ lankytojai pavasará irgi 

iðprotëjæ – uþsisakinëja ámantriausius frapuèino gërimus, kuriø að dar 

nemoku kosminiu greièiu gaminti, tai susidaro grûstis, o man tie gërimai 

paskui per naktá galvoj sukasi: Grande Java Chocolate Chips Frapuccino 

Blended Coffee Light Whipped Creme and Caramel Drizzle (ðaltas gërimas) 

ir Double Tall Half Sweet Sugar Free Vanilla Nonfat Extra Foamy One 

Eighty Degrees Late (karðtas gërimas). Tà viskà reikia akimirksniu garsiai 

suðukti gërimus gaminanèiam baristai, kuris turi suðukti atgal, kad 

nebûtø praleista në viena detalë. Tos detalës, mano nuomone, – tai 

þmoniø saviraiðka. Jie jauèiasi tokie svarbûs ir pamaloninti, kai detaliai 

ásimenamas ir atliekamas jø asmeninis uþsakymas. Oi, kaip þmonës tai 

mëgsta! Gudri „Starbucks“ politika. Kompanija klesti ir turtëja, tikiu, 

kad pasieks ir Lietuvà. 

Studentai, kurie dirba su manim „Starbucks“, visi studijuoja dideliø 

lûkesèiø dalykus: antropologijà, psichologijà, menus. O tokie pagyvenæ 

kaip að, jau nuðokæ nuo svajoniø ir atsitrenkæ á neiðsipildymus, imasi 

konkreèiø, nuobodþiø dalykø. Minëjau, kad eisiu studijuoti personalo 

vadybos. Ar gali bûti kas neádomesnio? Bet tai nors kiek perspektyvu 

darbo radimo prasme. 

Kanadoje visi dirba – studentai, atvykëliai, pensininkai, net vaikai. 

Þmonës metro, gatvëse, autobusuose apsirengæ kaip statybininkai, vis 

sportbaèiai, nutrintos kelnës, su kuprinëm (ir að taip pat rengiuosi nuo 

456

KITOS ÐALYS 

pat atvykimo dienos), jokiø suderinimø, priderinimø, tik jaunimas save 

akcentuoja tuo, kad kai kurie mëgsta þiemà vaikðèioti su ðortais arba nuogom 

kojom, kad matytøsi ið po ilgo sijono, su basutëm per ðlapdribà – va 

tokia saviraiðka. Þiûri ir galvoji – visam pasauly þmonës sunkiai dirba, 

vargsta, o að maniau... 

Kaip jauèiuosi dabar, praëjus beveik metams po atvykimo? Apskritai 

dþiaugiuosi mûsø emigracijos nuotykiu. Myliu Torontà, nuolankiai 

priimu skiepà po skiepo, vakcinà po vakcinos, gerus ir blogus dalykus, 

patirtá, kuri grûdina, augina ir stiprina. Pamirðtu senus draugus ið Lietuvos, 

dþiaugiuosi á mano gyvenimà ateinanèiais naujais þmonëmis, o jø 

tikrai nemaþai ir jie puikûs. Kiekviena diena atneða kà nors naujo, kartais 

malonaus, kartais skaudaus. Aiðkiai supratau, kad þmogaus (noriu 

pasakyti, mano) vidiniai rezervai neiðsemiami. Þinau, kad prireikus galiu 

viskà padaryti, kad pasiektume tai, dël ko èia atvaþiavome, – geresná 

gyvenimà sau ir savo vaikams. 

Negalima atsisakyti, kai jus kvieèia á 

svarbià ðventæ 

Viktorija Panovaitë, 21 metai, studentë, 

1 mënuo Graikijoje 

Graikija, mano akimis, yra labai graþi, ðiek tiek paslaptinga ir egzotiðka 

ðalis, turinti senà istorijà. Patinka antikinës vietos, taip pat geros 

kokybës darþovës ir vaisiai. Nepatinka þmoniø poþiûris „lëtai, viskà galima 

daryti lëtai ir atidëti rytojui“. Èia bûna daug vagysèiø ir sukèiavimo – 

tai tokie ir panaðûs pavojai tyko, ypaè atvykëliø. 

Vykau norëdama save iðmëginti, nes prieð tai neteko ilgiau kaip 1 

mënesiui iðvaþiuoti ið Lietuvos, norëjau patobulinti anglø kalbos ágûdþius, 

taip pat pramokti kità kalbà, paþinti kità kultûrà ir suvokti, kas man brangiausia 

Lietuvoje. Norëjau gerai praleisti laikà su kitais savanoriais ið kitø 

valstybiø. Man nebuvo svarbi ðalis, rinkausi savanorës darbà. 

Sunkiausia pradþioje buvo apsiprasti su tuo, kad ðioje ðalyje esu 

viena, tuo pat metu nepriklausoma ir savarankiðka, kad nesuprantu kal- 

457

KITOS ÐALYS 

bos, kad nesuprantu kitatauèiø elgesio, kultûros ir pan. Bet viskà palengvino 

labai geros gyvenimo sàlygos, jauni ir tà patá iðgyvenantys savanoriai, 

pati aplinka, bendravimas su ðeima bei draugais. 

Esu savanorë jaunimo organizacijoje. Kiekvienà savaitæ turiu „darbo 

grafikà“, tenka dirbti 2 organizacijø biuruose, bibliotekoje, radijo stotyje, 

padëti organizuoti seminarus, konferencijas, renginius. Ðá darbà susiradau 

Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentûros tinklalapyje. 

Esu apdrausta, kaip ir kiti savanoriai, turiu tarptautinæ draudimo sutartá, 

taip pat leidimà projekto laikotarpiu gyventi Graikijoje. Gaunu 240 

eurø per mënesá, maistpinigiø ir savom reikmëm. 

Koks vidutinis graikø atlyginimas, neþinau, bet þinau, kad, norint 

pragyventi ðioje ðalyje (bent susimokëti uþ komunalines paslaugas, nuomà), 

reikëtø uþdirbti ne maþiau kaip 500 eurø. 

Atvykëliai èia daþniausiai dirba „juodà“ darbà plantacijose, vieðbuèiuose 

ir maitinimo ástaigose. Daþniausiai jie dirba sezoniná darbà. 

Esu patenkinta mane priëmusia organizacija. Problemø nekyla, o 

jei kas negerai, pasikalbam ir tai iðsprendþiam. 

Man patinka dirbti su jaunimu, organizuoti, planuoti. Juokingiausia 

tai, kad nemokam graikø kalbos, bet radijo stotyje kartà per savaitæ 

turime vesti 2 valandø programà, tad kalbame angliðkai, nors tame regione 

maþai kas supranta anglø kalbà. 

Pagyvenæ þmonës yra nuoðirdûs ir linkæ bendrauti, ypaè kai pasakoja 

apie savo giminæ ir gyvenimà. Jaunimas ðiek tiek atsargiau bendrauja 

su kitatauèiais, tarsi jø bijotø. Graikams labai nepatinka albanø 

tautybës þmonës, nes jie þino, kad atvykëliai atima visas laisvas darbo 

vietas ir mëgsta lengvai pasipelnyti. Jei atvykëlë mergina, tai, jø ásitikinimu, 

ji atvyko dirbti ðokëja kokiame nors bare, ypaè jei jos veido bruoþai 

ir plaukø spalva labai skiriasi nuo vietiniø merginø. 

Graikai vertina nuoðirdumà ir norà mokytis jø kalbos bei bandymà 

kalbëti graikiðkai. 

Negalima atsisakyti, kai jus kvieèia á svarbià ðventæ ar vakarienës, 

ypaè kaimuose. 

Didesniuose miestuose galima susiðnekëti anglø kalba, galima sutikti 

daug þmoniø, kalbanèiø lenkiðkai, arabiðkai, vis dëlto dauguma kalba 

tik graikiðkai. 

Daugiausia bendrauju su kitais savanoriais, atvykusiais ið visos 

Europos, taip pat su lenkais. 

458

KITOS ÐALYS 

Laisvalaikiu þmonës mëgsta eiti gerti kavos ir ilgai kalbëtis, mëgsta 

siestà, kuri trunka maþdaug nuo 13 iki 17 val. Po vidurnakèio mëgsta eiti 

pasilinksminti á muzikos barus (kuriuose muzika groja labai garsiai, net 

neámanoma susikalbëti, bet niekas neðoka). Mëgsta populiarios muzikos 

koncertus ir tavernose ðokti tradicinius ðokius. 

Vykau viena, nes Europos savanoriø tarnyba neleidþia vaþiuoti su 

ðeima ar draugais. Programa skirta jaunimui nuo 18 iki 25 m. 

Pastebëjau, kad sulaukiu daugiau dëmesio ið Lietuvoje likusiø þmoniø. 

Su ðeima ir draugais daþnai bendrauju internetu, telefonu, laiðkais. 

Esu susiradusi lietuviø bendruomenæ Graikijoje, retkarèiais paraðome 

vieni kitiems. Internetu atsitiktinai susiradau kelis jaunuolius, kurie 

studijuoja Graikijoje. Stengiuosi kuo daugiau bendrauti su lietuviais, 

nes man tai padeda malðinti ilgesá. 

Kiekvieno mënesio pirmadiená Lietuviø bendruomenë renkasi Atënø 

Monesterakio rajono kavinëje, organizuoja ðventes. Jos veikloje tikrai 

norëèiau dalyvauti, bet man finansiðkai per sunku vaþinëti á susitikimus 

Atënuose. 

Ketinu gráþti á Lietuvà tik pasibaigus mano projektui, taèiau jau dabar 

planuoju vël vaþiuoti á Graikijà vasarà dirbti sezoninio darbo. 

Uþsienietei merginai sunku praeiti 

neuþkalbintai gatve 

Sigita Abramavièiûtë, 27 metai, programuotoja-testuotoja, 

5 mënesiai Tunise 

Tunisas – labai ávairi ðalis, ðiaurinë jos dalis gana stipriai skiriasi 

nuo pietinës. Þmonës labai atviri ir draugiðki. Klimatas irgi priklauso 

nuo pasirinkto regiono – keièiasi nuo jûrinio iki þemyninio. Pragyvenimo 

lygis ir kainos panaðios kaip Lietuvoje. Reikalø tvarkymas irgi: jei ko 

reikia, pirmiausia ieðkai giminiø, paþástamø, kurie galëtø padëti. Gana 

liberalaus islamo ðalis, sostinëje netgi átariai þiûrima á praktikuojanèius 

musulmonus. Sostinëje merginos rengiasi europietiðkai, pieèiau þmonës 

konservatyvesni, daugelis moterø ten vaikðto su ðaliais. Man patiko 

vietos þmoniø draugiðkumas, gamta. Labai erzino biurokratija ir tai, kad 

459

KITOS ÐALYS 

nëra autobusø tvarkaraðèiø. Tunisieèiai amþinai vëluoja arba iðvis neateina, 

net nesiteikdami to praneðt. Pasikeitus ástatymams nebeámanoma prasitæst 

vizos, taigi, jei lieki ilgiau nei tris mënesius, reikia mokëti tam tikrà 

sumà uþ kiekvienà savaitæ. Arba vël iðvykti ið ðalies ir gauti naujà vizà. 

Atvaþiavau á Tunisà staþuotis. Norëjau iðmokt kalbët prancûziðkai, 

buvo ádomu pagyvent musulmonø kraðte. Sunkiausia pradþioje buvo 

iðsiaiðkint, kada visgi reikia iðeit ið namø, kad laiku atvaþiuoèiau á susitikimus, 

– autobusø grafikø juk nëra. Be to, sunku buvo persilauþt ir ðnekët 

prancûziðkai, nes angliðkai jie nemoka. Butà surado studentø organizacija 

AISEC, kuri ir rûpinosi staþuote. Dirbau reklamos agentûroje 

(darbas su klientais, interneto puslapiø struktûros kûrimas, dokumentacijos 

paruoðimas klientams, programuotojams). Dirbau apie 40 valandø 

per savaitæ, gaudavau nedidelá atlyginimà, ið jo galëjau pragyventi. 

Vidutiniðkai uþ panaðø darbà mokama apie 500–800 TND (apie 300–500 

eurø). Atmosfera darbe labai priklauso nuo boso, bet daþnas darbdavys 

nuolat skubina darbuotojus. Nëra áprasta girti, daþniau peikia. Motyvacijà 

dirbti reikia rasti paèiam. Kolegos daþniausiai draugiðki. Apskritai 

Tunise uþsienieèiai gerbiami. Gali bûti sudëtinga priprast prie jø darbo 

stiliaus, nes daþnai atrodo, kad þmonës nejauèia atsakomybës uþ tai, kà 

daro, jie visai nesistengia dirbt greièiau, net jei bosas visà laikà skubina. 

Þmonës labai draugiðki, visi stengiasi padëti. Uþsienietei merginai 

sunku praeiti gatve neuþkalbintai, ypaè ne sezono metu. Vyrai labai geros 

nuomonës apie save ir yra susikûræ iðkreiptà europietës merginos ávaizdá, 

taigi reikia turët omeny, kad „nepadoriø“ pasiûlymø bus nuolat. Daþniausiai 

supranta „ne“. Paprasèiau atsikratyt nepageidaujamo „gerbëjo“ pasakius, 

kad jau turi vietiná vaikinà. Dar viena iðeitis – vaikðèioti su ðaliu, nes 

tai rodo, kad mergina yra praktikuojanti musulmonë, o atsivertusios europietës 

yra ypaè gerbiamos, tada irgi ramu. Labai draugiðkai þiûrima á 

turistus, vis dëlto jie – pajamø ðaltinis. Norinèius pasilikti priima normaliai. 

Tunisieèiai vertina nuoðirdumà, domëjimàsi jø ðalimi, kalba. Labai 

pravartu iðmokti bent keletà fraziø tunisietiðkai, tada visos durys bus atviros. 

Bet èia nepriimtina, jei viena mergina eina á kavinæ, provokuojamai 

rengiasi. Apskritai daug draudimø merginoms. Per vakarëlá su vietiniais, 

jei vartojamas alkoholis, nepatartina pradët kalbos apie tikëjimà, Alachà. 

Susikalbëti galima prancûziðkai, labai retai – angliðkai. Laisvalaikiu populiarûs 

vakarëliai pas draugus, diskotekos, kavinës. 

460

KITOS ÐALYS 

Liuksemburge gyvenimas yra lëtesnis 

Irmantas Skerys, 23 metai, vieðojo 

administravimo bakalauras, 5 mënesiai 

Liuksemburge 

Liuksemburgas yra ganëtinai maþa, turinti tik 450 000 gyventojø valstybë, 

ásiterpusi tarp Vokietijos ir Prancûzijos. Ðioje ðalyje yra 3 oficialios 

kalbos: liuksemburgieèiø, vokieèiø ir prancûzø. Ðalis puikiai sutvarkyta, 

gerai iðvystytas vieðasis transportas, geras keliø tinklas. Pigiausias benzinas 

ir cigaretës. Tai saugomos gamtos ir daugybës piliø kraðtas. Pramonës 

nedaug. Klimatas ðvelnus, nëra dideliø temperatûros svyravimø netgi þiemà. 

Labiausiai patinka tvarka ir saugumas. Net ir naktá eidamas mieste 

nesijauti nesaugus. Puikiai sutvarkyti keliai, apðviestos gatvës. Ramûs þmonës. 

Pernelyg uþdaro bûdo vietiniai gyventojai. Masinis reiðkinys – vakare 

uþtraukiamos iðorinës þaliuzës. Tai net ir kaimuose akivaizdþiai pastebima. 

Gatvës iðtuðtëja – visa ðalis nurimsta. Palyginti ramus naktinis gyvenimas. 

Barai ir restoranai uþdaromi vëliausiai 1 val. nakties. Pavojai galëtø 

bûti susijæ su gyvenimo pasikeitimais (èia, Liuksemburge, gyvenimas 

yra lëtesnis, ramus) arba su dokumentais (sudëtinga ir ilga procedûra norint 

gauti darbo leidimà), arba kilti dël prancûzø kalbos nemokëjimo, nes 

visi ástatymai èia paraðyti prancûzø kalba. 

Iðvykau pagal ES programà „Jaunimas“ kurti videoprojekto, iðmokti 

vokieèiø kalbos, paþinti liuksemburgieèiø kultûrà ir tinkamai atstovauti 

savo ðaliai Vakarø Europoje. Pasirinkau Liuksemburgà, nes tai senas demokratijos 

vertybes turinti maþa ðalis, patogi jos geografinë vieta, kalbama 

vokiðkai, aukðtas pragyvenimo lygis. Sunkiausia buvo prisitaikyti 

prie vietos gyvenimo ritmo, iðmokti rûðiuoti buitines atliekas (liuksemburgieèiai 

jas rûðiuoja kitaip nei vokieèiai). Padëjo mane priëmusi organizacija 

– pasitiko oro uoste, ðiltai priëmë, apgyvendino. Prie naujø sàlygø 

prisitaikiau greitai. 

Dalá dienos praleidþiu jaunimo centre ir bendrauju su jaunais þmonëmis, 

taip pat videostudijoje, kurioje yra vaizdo montavimo áranga. 

Kartais dalyvaujame pagyvenusiø þmoniø klubo renginiuose. Dirbu 

maþdaug 30 valandø per savaitæ, áskaitant kalbos kursus. Jauèiuosi visiðkai 

saugus socialiai, turiu gerà AXE draudimà, kuriuo galiu naudotis 

461

KITOS ÐALYS 

visoje Europoje. Atlyginimas: visiðkas iðlaikymas, nemokamas transportas 

ir 160 eurø per mënesá kiðenpinigiø. Socialinis darbuotojas gauna 

vidutiná atlyginimà, maþdaug 2 500–3 000 eurø per mënesá. Minimalus 

atlyginimas ðioje ðalyje atskaièius mokesèius yra 1 200 eurø. 

Sàvoka „emigrantai“ yra sàlyginë, nes kiekvienà dienà á Liuksemburgà 

atvyksta dirbti iki 200 000 þmoniø ið kaimyniniø valstybiø (daugiausia 

ið Prancûzijos ir Belgijos, treèioje vietoje – ið Vokietijos). Ðie þmonës 

vadinami pasienio darbuotojais. Jie kiekvienà dienà atvaþiuoja á Liuksemburgà 

dirbti, o vakare gráþta á savo namus uþsienyje. Paèiame Liuksemburge 

gyvena arti 45 proc. emigrantø ið Italijos, Portugalijos, juodaodþiø 

ið Þaliojo Kyðulio. Jie dirba paprastus darbus, daugiausia aptarnavimo 

srityje. Gausiausia emigrantø dalis yra portugalai. 

Ðalis labai maþa. Todël visi viskà vienas apie kità puikiai þino. Geresná 

darbà arba paaukðtinimà gali gauti per paþintis. Tai tiesa, kurià 

reikia pripaþinti, nes èia yra uþdara bendruomenë, kurioje galioja savos 

taisyklës. Bendradarbiai yra tik bendradarbiai, nëra áprasta po darbo bièiuliautis. 

Aiðkiai skiriami darbo draugai ir paprasti draugai. 

Ádomiausia paþinti þmones, stebëti, kaip jie bendrauja. Senimas labai 

ðiltai, gyvai bendrauja, daug keliauja ir apskritai senukai Liuksemburge 

mëgaujasi gyvenimu: turi savo klubus, rengia iðkylas ir t. t. Jaunimas 

yra sunkiai motyvuojamas ir iðlepæs. 

Vietiniai þmonës su nepaþástamaisiais elgiasi labai santûriai, stengiasi 

iðlaikyti kuo didesná atstumà. Geri draugai sveikindamiesi pasibuèiuoja. 

Moteris vyrà pabuèiuoja á skruostà 2 kartus, vyrai taip pat pabuèiuoja 

moteris – tai palankumo þenklas. Nors þmonës yra ganëtinai santûrûs, 

visgi jie laisvesni nei Lietuvoje. Jeigu vyksta kaukiø balius, bûtinai visi 

ateis su kaukëmis – ir jaunas, ir senas. Jie nelinkæ aiðkintis santykiø vieðose 

vietose, padauginæ alkoholio nekimba á atlapus. Dar viena ádomi detalë: 

vairuoti galima iðgërus lygiai dvigubai daugiau, negu leidþiama Lietuvoje. 

Taèiau avarijø skaièius yra palyginti nedidelis, nes aukðta vairavimo 

kultûra, visada praleidþiamas pësèiasis, einantis pësèiøjø perëja. 

Á atvykëlius þiûrima palankiai. Liuksemburgieèiai kasdien sulaukia 

maþdaug 200 000 tø, kurie atvyksta dirbti á Liuksemburgà. Todël atvykëliai 

jø nestebina. Taèiau jø nuomonë apie iðeivius ið buvusios Jugoslavijos 

yra nelabai palanki. Ðie þmonës èia rado prieglobstá ir neblogai 

ásikûrë. Taèiau visgi pasitaiko, kad kai kurie atvykëliai ið Balkanø 

462

KITOS ÐALYS 

ðaliø èia padaro nusikaltimø, todël negali dþiaugtis tuo, kà jiems suteikë 

Liuksemburgas. Dar vienas ádomus faktas: Liuksemburgo kalëjime kali 

apie 200 kaliniø, ið jø tik 2 liuksemburgieèiai, o visi kiti neturi Liuksemburgo 

pilietybës. 

Èekams mes iki ðiol rusai 


4 metai Èekijoje 

Èekija – normali posovietinë ðalis, kaip Lietuva. Joje graþios pilys, 

kalnai, bet erzina nesuprantama kalba ir vietos þmoniø poþiûris á uþsienieèius. 

Èia reikia saugotis ukrainieèiø. 

Iðvykau be ypatingos prieþasties, tiesiog todël, kad turiu draugø 

Prahoje. Sunkiausia buvo tai, kad nemoku kalbos, bet draugai padëjo 

ásikurti. Dirbau statybose, prekiavau gatvëse paveikslais ir suvenyrais. 

Darbo susiradau per paþástamus. Statybose dirbdavau 60 valandø, o prekyboje 

– 49 valandas per savaitæ. Socialinio draudimo neturëjau. Uþdirbdavau 

apie 40–50 litø per dienà. Paprastai uþ darbà statybose mokama 

100 litø, o prekyboje – 50 litø per dienà. Statybose ir dirba dauguma 

atvykëliø. Sutarti su darbdaviais sekësi nekaip, jie ið aukðto þiûri á 

svetimðalius, o su kolegomis – normaliai. Darbe labiausiai patiko bendrauti 

su turistais ið viso pasaulio, o bjauriausia – nuolatinis korëjieèiø 

derëjimasis dël prekës kainos ir italø paaugliø vagystës. 

Èekams mes iki ðiol – rusai, tad þiûri nepatikliai, bendrauja nenoriai, 

ðalti, nemëgsta atvykëliø. Tenka áprasti sakyti tik tai, kà jie nori girdëti 

– mëgsta bûti giriami. Susikalbëti galima vokieèiø, anglø, rusø (daugelis 

vyresniø þmoniø moka, bet nenoriai kalba rusiðkai) kalbomis. Be 

èekø, bendravau su ukrainieèiais, gruzinais, èeèënais. 

Ryðius su Lietuva palaikiau paðtu, el. paðtu, telefonu. Lietuviø Èekijoje 

sutikau nedaug, tad nieko apie juos pasakyti negaliu. 

Dabar gyvenu Airijoje. 

463

KITOS ÐALYS 

464 

Daþnai á tave þiûrima kaip á kvailelá 

Ieva Simanavièiûtë-Driukienë, 

24 metai, aukðtasis etnologinis 

iðsilavinimas, sinologë, 5 mënesiai 

Kinijos Liaudies Respublikoje ir 

12 mënesiø Kinijos Respublikoje 

(Taivane) 

Kinijos niekaip vienu þodþiu neapibûdinsi. Kaskart jà pamatau vis 

kitokià ir kaskart atrodo, kad tai tikroji Kinija. Tai ðalis, kurioje gyvena 

daugybë þmoniø, ir bûtent jø gausai suverèiama kaltë dël netvarkos visose 

gyvenimo srityse. Ten nesilaikoma keliø eismo taisykliø, pripaþástama, 

kad teisus (geras, tinkamas ir t. t.) tas, kurio pareigos aukðtesnës 

ar socialinë padëtis geresnë – ranka rankà plauna. Tai ðalis, kuriai reikia 

iðmaitinti daug burnø, todël esama ir tokiø darbo vietø, kokias net sunku 

bûtø sugalvoti ir jø prasmingumà paaiðkinti. Tai ðalis, kurioje net 

pats skurdþiausias þmogus, pardavinëjantis savo pagamintà maistà gatvëje, 

ðypsosi ir jauèiasi pats laimingiausias. 

Taivane truputá kitaip. Laikomasi grieþtos, bet protingos tvarkos, 

paisoma taisykliø, gerbiamas þmogus kaip asmenybë, bet irgi iðlieka paprastø 

þmoniø, neturinèiø jokio iðsilavinimo, iðgyvenimo problema. 

Kinijoje labiausiai patinka, ko gero, tai, kad beveik bet kur ir bet kada 

gali labai pigiai pavalgyti. Geresnes valgymo vietas daþniausiai parodo 

didesnis þmoniø susibûrimas, didesnis judëjimas ta kryptimi, eilës. 

Smagu, kad ðalies plotas neaprëpiamas – kraðtovaizdis ir architektûra 

smarkiai skiriasi, todël keliaudamas patiri vis naujø áspûdþiø. 

Geras dalykas tas, kad maistas, drabuþiai, namø apyvokos daiktai 

pigûs. 

Taivane patiko senøjø tradicijø puoselëjimas. Norint pamatyti tikràsias 

kinø ðventes ir paproèius, reikia vykti bûtent á èia, nes þemyninëje 

Kinijoje beveik viskas pamirðta ir padëta saugoti muziejuose. 

Þavëjo tvarkingumas ir drausmingumas. Gyvenau tiktai sostinëje, 

todël negaliu spræsti apie visà Taivanà. 

Áspûdinga gamta. 

Ir vienur, ir kitur susipaþinau su daugybe visokiausios iðvaizdos ir

KITOS ÐALYS 

pasaulëvokos þmoniø, nes á universitetus mokytis kalbos suvaþiuoja 

þmoniø ið viso pasaulio. Tokie tiesioginiai susidûrimai atveria akis – 

pamatai net neásivaizduojamø dalykø, griauna turëtus stereotipus. Þinoma, 

kuria ir naujus. 

Kinijoje, iðëjus á gatvæ, reikia labai saugoti visus savo daiktus, nes 

kas nors, kas ne taip padëta ar ádëta, greitai suras kità ðeimininkà. Daugelis 

þmoniø geri, nuoðirdûs, dosnûs, bet yra ir tokiø, kuriems svarbu ið 

uþsienieèio iðpeðt kuo daugiau pinigø ar kitokios naudos. 

Baisu eiti per gatvæ, nes neþinai, kada ir ið kur gali atlëkti automobilis. 

Sostinëje beveik visose gatvëse – nuolatiniai kamðèiai. 

Taivane visiðkai nepatiko maistas, nes labai riebus, gaminamas ið 

visokiø jûros gyviø, kurie neatrodo valgomi, mësa keistai apdorojama – 

tampa panaði á pakulas, veliasi ir stringa gerklëj. 

Pragyvenimas palyginti brangus (bent sostinëje). 

Ir Kinijoje, ir Taivane labiausiai nepatinka tai, kà vietos þmonës vadina 

draugiðkumu ir svetingumu – tai nuolatinis lindimas á akis, ðûksniai 

Hello ir badymas pirðtais. O jeigu atsakai jiems kiniðkai, tai daþnas 

ima taip kikenti, kad, rodos, pilvas ið juoko plyð. Daþnai á tave þiûri kaip 

á kvailelá. Ypaè Kinijoje, kur daugiau prasèiokø. 

Ir vienur, ir kitur bjauri daugiabuèiø architektûra, visi langai grotuoti, 

o nuo grotø tekanèios rûdys purvina visà pastatà. 

Vaþiuojant á Kinijà ir á Taivanà rekomenduojama pasiskiepyti nuo 

hepatito, viduriø ðiltinës. Taivane pavasará ir rudená gausu þemës drebëjimø. 

Bûna periodø, kai þemë dreba beveik kasdien. Bet tie þemës drebëjimai 

daþniausiai vos juntami, todël niekuo nepavojingi nei þmogui, 

nei jo materialinëms vertybëms. Kai kuriuose Kinijos regionuose irgi bûna 

þemës drebëjimø. Kinijoje reikia akylai saugoti savo daiktus. Kitø pavojø 

protingam þmogui neturëtø kilti. 

Visus kartus vykau á staþuotes, mokytis kalbos. Niekur kitur taip 

gerai neiðmoksi kalbos kaip tik ten, kur ji yra gimtoji. Kiekvienàkart bûna 

sunku vis dël kitø dalykø. Tai priklauso nuo turimos patirties ir sudarytø 

ar esamø buities sàlygø. 

Pirmàkart á Kinijà patekau vidurvasará, per paèius karðèius. Pirmosiomis 

dienomis juos iðtverti buvo ypaè sunku. Tik atvykus buvo ir kitø 

problemø, bet, kadangi buvom aðtuoniese, nebuvo baimës, be to, per 

kelias valandas viskas buvo sutvarkyta. Kai jau atsidûrëme bendrabuèio 

kambariuose, jokiø bëdø nekilo. 

465

KITOS ÐALYS 

Antràkart atvykus á Kinijà, buvo sunku suvokti realybæ ir prie jos 

priprasti, nes savo gyvenamàjà aplinkà ir tvarkà ásivaizdavau gerokai 

kitaip, bet èia jau mano asmeninës bëdos. 

Taivane buvo sunku surasti gyvenamàjà vietà uþ protingà kainà 

(ten universitetas bendrabuèiø neskiria) ir maitintis. 

Be abejonës, labiausiai padeda jau turimi kontaktai su þmonëmis, 

gyvenanèiais tame mieste. Jei ne vietinis, tai likimo brolis, kuris atvyko 

anksèiau, padës. Bet á institucijas tvarkytis popieriø geriau eiti ir daryti 

viskà paèiam – tik taip gali bûti tikras, kad neiðlás kokiø nors nenumatytø 

dalykø, tik taip nekils kvailø klausimø ir pan. 

Uþsienio studentams legaliai dirbti neleidþiama, bet visi dirba – jei 

ne anglø (arba savo gimtosios, jei ji yra populiari pasaulyje) kalbos mokytoju, 

tai modeliais reklamos agentûrose, statistais filmuojamø filmø ir 

serialø masinëse scenose. Atlyginimas neblogas. Toká darbà gauti labai 

lengva, ypaè didesniame mieste. Ið tikrøjø èia jis pats tave suranda. Jeigu 

niekas neuþkalbins ir nepasiûlys tiesiog gatvëje, tereiks paskambint 

vienu ið gausybëje skelbimø nurodytu numeriu arba pasiðnekëti su grupës 

draugu uþsienieèiu. Modelio darbas nepastovus ir nenuspëjamas. 

Kartais tik vaikðtai á atrankas ir darbo negauni, o kartais per savaitæ bûna 

net keli filmavimai, kur tavæs reikia. Filmavimai gali trukti kelias valandas 

arba visà dienà. Pagal tai ir atlyginimas. 

Mokytojo darbas irgi bûna ávairus. Jei esi pakankamai dràsus ir sugebi 

átikinti, kad esi ið JAV ar Didþiosios Britanijos, tai darbo gausi daug 

ir puikiai apmokamo. Maþiausiai dirbama po dvi valandas per savaitæ, 

daugiausia – po keturias valandas per dienà. 

Socialines garantijas suteikia studento statusas, o jei kas áskøstø, 

kad dirbi – bauda ir deportavimas be teisës sugráþti (Taivane, o ir Kinijoje 

panaðiai). 

Beje, universiteto draudimas labai minimalus. Jeigu tikrai rûpiniesi 

sveikata, reikia savarankiðkai mokëti draudimo ámokas. Paprastai prieð 

iðvaþiuodama gyvybæ ir sveikatà apsidraudþiu Lietuvoje. 

Uþ anglø kalbos pamokas maþytëje privaèioje mokyklëlëje prieð 

trejus metus Taivane gaudavau apie 50 Lt uþ valandà, uþ pozavimà dailininkui 

– 20 arba 50 Lt uþ valandà. Reklamos modelio atlyginimas priklauso 

nuo modelio vaidmens ir viso projekto biudþeto. Jei dirbama visà 

dienà, be atlyginimo, dar duodamas pietø davinys, bûna kavos pertraukëlës, 

saldus ar uþkandþiø stalas. 

466

KITOS ÐALYS 

Studentai panaðø atlyginimà ir gauna. Tø, kurie turi tam tikrà iðsilavinimà 

ar profesiná statusà, atlyginimai, þinoma, nepalyginti didesni, 

bet kokie tiksliai, negaliu pasakyti. Modelio ir anglø kalbos mokytojo 

darbas – daþniausias uþsienieèio darbas Kinijoje ar Taivane. 

Darbdaviai, su kuriais susidûriau, stengësi bûti draugiðki. Mokytoja, 

kurios mokykloje dësèiau anglø kalbà, kartais mane pietumis pavaiðindavo, 

savo motoroleriu nusiveþdavo á turgø ir pan. Su dailininku, 

kuriam pozavau, daþnai gerdavom puikià arbatà ir diskutuodavom ávairiausiomis 

kultûros, politikos, geografijos ir kt. temomis. Agentë, su kuria 

dirbau modeliu, duodavo patarimø, praneðdavo apie geresnes atrankas, 

paaiðkindavo, ko ið jø galiu tikëtis, taèiau vëliau, nieko man nepasakius, 

ji pakeitë savo darbovietæ. 

Dirbant modeliu, ádomiausia pats darbas. Visø pirma pasauly nedaug 

ðaliø, kuriose bet koks baltaodis þmogus, kad ir kokio kûno sudëjimo, 

yra vertinamas komercinës vaizdo produkcijos kûrëjø. 

Smagu matyti, kaip idëja virsta vaizdu, kiek þmoniø prie to dirba, 

kaip filmuojant atrodo vienaip, o kai per televizoriø pamatai – kitaip. Ir 

pats pasijunti svarbus, ypaè jei gauni koká konkretø vaidmená. 

Ádomios ir atrankos, bet kartais kildavo keblumø, nes nelabai bûdavo 

aiðku, ko uþsakovas nori. Be to, visada reikëdavo saugotis, rinkti 

þodþius, kad neiðsiplepëtum, jog esi studentas ir pan. 

Mokytojo darbas, manyèiau, toks pat kaip ir bet kur kitur. Èia svarbu 

mëgti tai, kà darai, pasiruoðti pamokoms, mokëti sudominti vaikus ir 

iðlaikyti klasëje drausmæ. Kartà leidau sau su vaikais padûkti ir pakvailioti 

– nuo tada jie jau niekada á mane rimtai nebeþiûrëjo. 

Kinai labai mëgsta bendrauti. Tarpusavyje plepa nuolatos. 

Uþsienieèius linkæ kalbinti visi praeiviai. Savo nuolatiná Hello jie laiko 

draugiðkumo ir svetingumo iðraiðka. Taèiau jeigu su uþsienieèiu susiduria 

tokioje situacijoje, kad uþkalbinus reikëtø tæsti pokalbá, pvz., parduotuvëse, 

pardavëjai ar toje paèioje eilëje stovintys þmonës neretai nedrásta 

ir kumðëdami vieni kitus alkûnëmis prunkðèia: „Að nemoku angliðkai, 

tu kalbëk“ arba „Kà að jam pasakysiu, vis tiek jis kiniðkai nesupranta“. 

Dràsesni ima ir uþkalbina kiniðkai. Kai kurie bando ir angliðkai, bet 

að daþniausiai prarandu kantrybæ laukti, kol jie suregs sakiná, todël iðkart 

pradedu kalbëti kinø kalba. Tie, kurie uþkalbina kiniðkai, paprastai 

klausia tø paèiø klausimø: „Kiek laiko esi Kinijoje?“ (tai, jø supratimu, 

467

KITOS ÐALYS 

tolygu tam laikui, kiek mokaisi kinø kalbos, todël iðkart po atsakymo 

iðgirsti pagyrimà – puikiai kalbi kiniðkai), „Ið kokios esi ðalies?“, „Ar tau 

patinka Kinijoje (arba tame mieste, kuriame esi)“, „Ar valgei toká mûsø 

patiekalà (paprastai toje vietoje populiariausià)?“, „Kiek dar èia yra þmoniø 

ið tavo ðalies, kà mokaisi, kiek turi broliø ir seserø?“ Jeigu þmogus 

nusiteikæs ilgam pokalbiui, tokie klausimukai pamaþu perauga á rimtas 

diskusijas apie politikà, ekonomikà ir kitus jiems rûpimus klausimus, 

kuriuos jie uþduoda norëdami palyginti, kaip yra Kinijoje ir kaip yra 

tavo ðalyje. 

Ðiaip kinai labai ramûs, bet, kilus kokiø nors sunkumø, iðkart pradeda 

isterikuoti. 

Visi baltieji arba juodieji uþsienieèiai vadinami laowai. Ar tai pagarbus, 

ar paðaipus uþsienieèio apibûdinimas, ginèijamasi. Bet esmë ta, kad 

daþniausiai einant gatve á tave suaugusieji bado pirðtais ir rodo savo 

vaikams arba vieni kitiems, sakydami laowai. 

Paprastiems þmonëms ádomu, kas esi, kà veiki ir koks gyvenimas 

toje ðalyje, ið kurios atvykai. Gatvës vaikëzams smagu pasijuokti, kad, 

atseit nemoki kiniðkai. Universitetuose á uþsienieèius þiûrima kaip á eilinius 

studentus – jie yra þemesnio statuso nei universiteto administracija 

ir kiti darbuotojai (taip yra Kinijoje, o Taivane jautësi didesnis rûpinimasis 

uþsienio studentais). Darbe rodoma pagarba. 

Svarbiausia bûti nuolankiam prieð vyresná amþiumi ar virðesná statusu 

þmogø. Kinai labai vertina maistà ir valgymà, todël norint ásigerinti 

kokiam þmogui tereikia pakviesti já valgyti, t. y. nusivesti á gerà restoranà 

ir uþsakyti visokiø brangiø valgiø bei alkoholio. Bûtinai reikëtø pasakyti 

tostà ir iðgerti á to þmogaus sveikatà. Alkoholis ypaè svarbus per 

verslo pietus – jeigu nebus kaip reikiant iðgerta, sandoris neávyks. 

Nelabai priimtini atviri vyrø ir moterø santykiai. Merginø ir vaikinø 

bendrabuèiai yra atviri, nuo 22 ar 23 val. jie uþrakinami. 

Svetimas vyras ðiukðtu negali kur nors lydëti iðtekëjusià moterá, sëdëti 

su ja kavinëje ar kitur likti dviese. Taip pat ir vedæs vyras su svetima 

moterim, ypaè jei ji jaunesnë. Net jeigu jie paprasèiausi draugai ar apskritai 

vos paþástami, jei kas nors juos pamatytø, bûtø didelë ir neiðperkama 

gëda abiem, apie tai visi suþinotø. 

Kinijoje kalbama ávairiomis kalbomis, bet valdþia jas laiko tik tarmëmis. 

Praktiðkai su visais galima susikalbëti bendrine kinø kalba, bet 

468

KITOS ÐALYS 

kai kurie þmonës jà tik supranta, o kalba gana sunkiai. Vis dëlto susikalbëti 

ámanoma. 

Bendrine kinø kalba susikalbësi ir Taivane, nors ten dauguma þmoniø 

kalba taivanietiðkai – viena ið vadinamøjø kinø kalbos tarmiø. 

Iðsiversti vien mokant anglø kalbà – be proðvaisèiø. Tokiu atveju 

susikalbëti padës tik þenklø kalba ar kiti bendraþmogiðki bûdai. 

Studentai, studijuojantys uþsienyje, labai smalsûs, aktyvûs ir linkæ 

bendrauti. Artimiau, ne tik per paskaitas, teko bendrauti su studentais, 

atvykusiais ið Pietø Korëjos, Vengrijos, Lenkijos, Vietnamo, Malio, Vokietijos. 

Èia atvyksta mokytis viso pasaulio atstovø. 

O laisvalaikis toks. Bûrelis vietiniø susirenka kokiame restoranëlyje, 

daug ir visko valgo, geria daug alaus. Vyresni – ir degtinës. Toks pasisëdëjimas 

bus linksmesnis, jeigu vyks karaokës kambariuose. 

Uþ vakarà mokës vienas kuris þmogus (kità kartà mokës kitas) arba – 

bet labai retai – visi moka po lygiai. 

Turiu pasakyti, kad santykiai su namiðkiais Lietuvoje visai nepasikeitë. 

Absoliuèiai niekuo. Net santykiai su vaikinu. Natûralu, kad, kai 

gráþtu, visi klausinëja, kaip sekësi, kaip patiko ir pan., o paskui bendravimas 

gráþta á áprastas vëþes. Susisiekti padëjo paðtas, el. paðtas, internetas, 

telefonas. Telefonu skambinti á uþsiená gana brangu, todël paskutinio 

lankymosi metu labai dþiaugiausi internetu bendrabutyje – kasdien galëjau 

ne tik susiraðinëti, bet ir „gyvai“ paplepëti su visais. 

Santykiai tarp lietuviø èia tokie pat kaip ir Lietuvoje. Smagu bendrauti 

gimtàja kalba, bet, jeigu esate skirtingos asmenybës, puikiais draugais 

netapsite. Kita vertus, pas gerus draugus ir á kità miestà nuvaþiuosi 

pabûti kartu, ir bendros veiklos sugalvosi. 

Negirdëjau apie jokià lietuviø veiklà Kinijoje. Manau, kad ten yra 

per maþai lietuviø, kad ji vyktø. Net jei statistiðkai lietuviø skaièius bûtø 

nemaþas, jie iðsibarstæ skirtinguose miestuose, be to, daþnai keièiasi – 

vieni atvaþiuoja, kiti iðvaþiuoja. 

Esu turëjusi keletà vietiniø draugø. Nesu linkusi bendrauti ar á pasilinksminimus 

vaikðèioti, tad kaskart nuvaþiavusi susipaþindavau tik 

su vienu vietiniu. Su pirmuoju ryðys dël nepaaiðkinamø prieþasèiø nutrûko, 

su antruoju iki ðiol bendraujame kaip geri draugai, o treèiasis 

retkarèiais paraðo el. paðtu. Dabar dar palaikau ryðius su keliais mokytojais 

kinais, keliais malieèiais ir keliais korëjieèiais. 

469

KITOS ÐALYS 

Ketinu vël vaþiuoti progai pasitaikius, nes kitaip galiu prarasti kalbos 

ágûdþius. Nei Kinija, nei Taivanas man nekelia dideliø sentimentø, 

nejauèiu didelës emocinës traukos ten vykti. Tai tiesiog kitas pasaulis, 

kuris man reikalingas dël mano profesiniø uþmaèiø. Likti gyventi ten 

niekada nenorëjau. 

470

TURINYS 

Ávadas ................................................................................................ 5 

Pratarmë (Mantas Adomënas) ........................................................ 8 

Ðiø dienø lietuviø emigracija: situacija, problemos, 

perspektyva (Audra Sipavièienë)................................................... 15 

Prieð kraudami lagaminà, nepamirðkite... ................................... 22 

AIRIJA .............................................................................................. 27 

AUSTRALIJA .................................................................................... 65 

DANIJA ............................................................................................ 95 

ISPANIJA ........................................................................................ 135 

ITALIJA .......................................................................................... 165 

JAPONIJA ...................................................................................... 195 

JUNGTINË KARALYSTË ................................................................. 229 

JAV ................................................................................................ 263 

NORVEGIJA ................................................................................... 309 

PRANCÛZIJA ................................................................................. 347 

ÐVEDIJA ......................................................................................... 379 

VOKIETIJA ..................................................................................... 407 

KITOS ÐALYS ................................................................................. 449 

471

Gailiûtë, Kotryna 

Ga-166 

Lagaminà kraunu : vadovas neturistams po 12 ðaliø / Kotryna 

Gailiûtë. – Vilnius : Tyto alba, 2006. – 469, [3] p. : iliustr., þml. 

472 

ISBN 9986-16-502-4 

Knygoje apraðoma 12 valstybiø, á kurias daþniausiai traukia Lietuvos pilieèiai. 

Pateikiama atvykëliui svarbiausia informacija apie kiekvienos ðalies vizø reþimà, 

ásidarbinimo galimybes, apsigyvenimà, transportà, ryðius, kultûrà, lietuviø bendruomenes 

ir daugelá kitø dalykø. Po informacinës dalies – toje ðalyje gyvenanèiø 

(ar gyvenusiø) lietuviø pasakojimai, parengti pagal iðsiuntinëtà klausimynà. 

Knygos pradþioje pateikiami du iðsamûs straipsniai apie lietuviø emigracijà, jos 

mastà, prieþastis, padarinius ir perspektyvà. 

KOTRYNA GAILIÛTË 

LAGAMINÀ KRAUNU 

Vadovas neturistams po 12 ðaliø 

Meninë redaktorë Lina Bastienë 

UDK 796.5+379.8](036) 

SL 1686. 2006 07 12. 21,04 leidyb. apsk. l. 

Iðleido „Tyto alba“, J. Jasinskio g. 10, LT-01112 Vilnius, tel. 2497453, info@tytoalba.lt 

Spausdino UAB „Logotipas“, Utenos g. 41a, LT-08217 Vilnius

siųsti

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

Delete template?

Save as template?