01.01.2013 Views

qimia sxvadasxva dargis mecnierTa kvlevebSi

qimia sxvadasxva dargis mecnierTa kvlevebSi

qimia sxvadasxva dargis mecnierTa kvlevebSi

SHOW MORE
SHOW LESS

Create successful ePaper yourself

Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.

aneri leJava, maia cincaZe, nazi kuciava<br />

<strong>qimia</strong> <strong>sxvadasxva</strong> <strong>dargis</strong><br />

<strong>mecnierTa</strong> <strong>kvlevebSi</strong><br />

(II nawili)<br />

`teqnikuri universiteti”@


saqarTvelos teqnikuri universiteti<br />

a. leJava, m. cincaZe, n. kuciava<br />

<strong>qimia</strong> <strong>sxvadasxva</strong> <strong>dargis</strong><br />

<strong>mecnierTa</strong> <strong>kvlevebSi</strong><br />

(II nawili)<br />

Tbilisi<br />

2009<br />

damtkicebulia stu-s<br />

saredaqcio-sagamomcemlo<br />

sabWos mier


winamdebare bibliografiul krebulSi gaSuqebulia<br />

amagdari qarTveli mecnierebis _ akademikosebis: rafiel<br />

aglaZis, iveri frangiSvilis, dimitri erisTavis,<br />

kalistrate quTaTelaZis, nikoloz landias, profesorebis:<br />

biZina kandelakis da daviT sarajiSvilis cxovreba da samecniero<br />

moRvaweoba, maT SeiZleba Tamamad vuwodoT mecnierebis<br />

revolucionrebi. radgan warsuli awmyosa da momavlis safuZvelTa<br />

safuZvelia _ swored winaprebis Rvawlis mimoxilvis<br />

Semdeg ganvixileT Tanamedrove <strong>mecnierTa</strong> da mecnier<br />

mkvle-varTa jgufebis Sesaxeb, romelTa mier gavlili cxovreba<br />

aris zneobisa da raiondobis magaliTi, xolo samecniero<br />

kvlevebi praqtikaSi danergili da saerTa-Sorisod<br />

aRiarebuli.<br />

recenzentebi: tmd., prof. a. nadiraZe<br />

sruli prof. g. gafrindaSvili<br />

© sagamomcemlo saxli ,,teqnikuri universiteti’’, 2009<br />

ISBN 978-9941-14-340-3 (yvela nawili)<br />

ISBN 978-9941-14-394-6 (meore nawili)<br />

http://www.gtu.ge/publishinghouse/<br />

yvela ufleba daculia. am wignis arc erTi nawili (iqneba es teqsti, foto,<br />

ilustracia Tu sxva) aranairi formiT da saSualebiT (iqneba es eleqtronuli Tu<br />

meqanikuri), ar SeiZleba gamoyenebul iqnas gamomcemlis werilobiTi nebarTvis<br />

gareSe.<br />

saavtoro uflebebis darRveva isjeba kanoniT.


Sesavali<br />

`mecnieruli siaxle ragind mniSvnelovanic<br />

ar unda iyos, mxolod maSin aris Rirebuli,<br />

rodesac praqtikulad gvaZlevs Sedegs~<br />

akdemikosi iveri frangiSvili<br />

`awmyo Sobili warsulisagan aris mSobeli<br />

momavlisa~<br />

leibnici<br />

bibliografiul krebulSi `<strong>qimia</strong> <strong>sxvadasxva</strong> <strong>dargis</strong><br />

<strong>mecnierTa</strong> <strong>kvlevebSi</strong>~ nawili II, gaSuqebulia awgardacvlili<br />

amagdari mecnierebis akad. rafiel aglaZis, iveri frangi-<br />

Svilis, dimitri erisTavis, nikoloz landias, kalistrate<br />

quTaTelaZis, prof. biZina kandelakisa da daviT saraji-<br />

Svilis samagaliTo cxovreba da samecniero moRvaweoba; maT<br />

SeiZleba Tamamad vuwodoT mecnierebis revolucionrebi. maT<br />

mier Cayril myar safuZvelze dgas Tanamedrove mecnierebis<br />

mniSvnelovani dargebi da lomis wili saqarTvelos saxelisa<br />

da didebis _ danarCeni msofliosaTvis gacnobaSi swored<br />

maT Rvawlze modis.<br />

saTayvanebeli winaprebis gakvalul gzas Rirseulad<br />

agrZeleben stu-Si moRvawe Tanamedrove mecnierebi, romelTa<br />

warmomadgenlebis Sesaxeb miznad dasaxul bibliografiul<br />

krebulTa ciklis (gamoicema ramdenime wignad) I nawilSic<br />

gvaqvs gadmocemuli da aseve nawil II-Sic ixilavT iseT<br />

gamorCeul mamuliSvilebis coxvrebisa da moRvaweobis<br />

Sesaxeb, romlebic arian misabaZi rogorc mecnierebisadmi<br />

damokidebulebaSi aseve zneobisa da erTgulebis magaliTi<br />

Cveni studentebisaTvis _ teqnikuri sferos momaval<br />

<strong>mecnierTa</strong>Tvis.<br />

naSromSi rogorc wesi Sesulia im <strong>mecnierTa</strong> da<br />

mecnier-mkvlevarTa jgufis kvlevebi, romelTa Sedegebic<br />

dainerga praqtikaSi da saerTaSoriso aRiareba pova.<br />

3


gamoCenili qarTveli mecnieris, saqarTvelos<br />

mecnierebaTa akademiis akademikosis, saxelmwifo da<br />

p. meliqiSvilis sax. premiebis laureatis, teqnikis<br />

mecnierebaTa doqtoris, profesor rafiel ilias-Ze<br />

aglaZis samecniero moRvaweoba<br />

meoce saukunis samamulo mecnierebis istoriaSi rafiel<br />

aglaZes uWiravs sapatio adgili _ rogorc saqarTveloSi<br />

eleqtroqimiuri samecniero skolis da eleqtroqimiis<br />

<strong>dargis</strong> fuZemdebels, romlis avtoriteti gascda Cveni<br />

qveynis farglebs da msoflio samecniero wreebSi kanonieri<br />

aRiareba pova.<br />

farTodaa cnobili rafiel aglaZis fundamenturi Sromebi<br />

hidroeleqtro metalurgiaSi, araorganul naerTTa<br />

eleqtrosinTezis, nalRobTa eleqtrolizis dargSi, denis<br />

qimiuri wyaroebis warmoebaSi, axali liTonebisa da<br />

Senadnobebis eleqtro gamoleqvasa da liTonTa koroziaSi.<br />

saerTaSoriso aRiareba did mecniers moupova misma<br />

mniSvleovanma mecnierulma gamokvlevebma manganumis eleqtro<br />

<strong>qimia</strong>Si.<br />

rafiel aglaZe daibada 1911 wlis 29 dekembers q.<br />

TbilisSi. mama _ ilia aglaZe _ cnobili literator-publicisti,<br />

Jurnalisti da mTargmneli, moRvaweobda 1894-1902<br />

ww ilia WavWavaZis `iveriis~ redaqciaSi, Semdgom ki gazeT<br />

`droebis~ gamomcemel redaqtorad muSaobis dros 1911<br />

wels, daapatimres da saqarTvelodan gadaasaxles, TviTmpyrobeluri<br />

reJimis sawinaaRmdegod mimarTuli publikaciebisa<br />

da saqmianobisaTvis, romelsac Tan gahyva misi meuRle<br />

olRa beJaniSvili (wera-kiTxvis gamavrcelebeli sazogadoebis<br />

aqtiuri wevri) Tavis patara SvilTan erTad. ojaxi<br />

samSobloSi mxolod 1918 dabrunda.<br />

17 wlis rafieli ukve donbasis koqsqimiuri qarxnis<br />

teqnikos-qimikosia. 1929 wels Cairicxa saqarTvelos industriuli<br />

institutis qimiur fakultetze romlis warCinebiT<br />

4


damTavrebis Semdeg 1934-35 ww. r. aglaZe muSaobda q.<br />

ZerJinskis qimkombinatSi inJiner-teqnologad, sadac niWierma<br />

qarTvelma inJinerma miiqcia moskovis d. medeleevis saxelobis<br />

qimiur-teqnologiuri institutis eleqtroqimiur warmoebaTa<br />

teqnologiis kaTedris gamgis prof. p. lukianovis<br />

yuradReba da misi rekomendaciiT Cairicxa aspiranturaSi.<br />

1935-1938 wlebSi r. aglaZe xsenebuli institutis<br />

aspiranti da asistentia. am periodSi gamoikveTa da dakonkretda<br />

axalgazrda mecnieris kvlevis sagani _ liTonuri<br />

manganumis miReba wyalxsnarTa eleqtroliziT. am elementis<br />

didi reaqciisunarianobis gamo problemis gadawyveta ar iyo<br />

advili, saWiro iyo axleburi, arastandartuli midgoma.<br />

Tavisi niWis, mizanswrafvisa da dauokebeli Sromis unaris<br />

meSveobiT, r. aglaZem SedarebiT mokle droSi, kaToduri<br />

procesis kinetikuri kvlevis Sedegebze dayrdnobiT, SeZlo<br />

ganexorcielebina liTonuri manganumis miRebis procesi<br />

sulfaturi xsnaris eleqtroliziT amoniumis ionebis Tanaobisas.<br />

eleqtroduli reaqciebis kanonzomierebaTa Rrmad<br />

Seswavlis Sedegad daamuSava manganumis madnebidan sufTa<br />

liTonis miRebis mTliani Sekruli teqnologiuri cikli.<br />

r. aglaZis sakandidato disertacia `manganumis marilebis<br />

eleqtrolizi~ (1938 w.), miRebuli saavtoro mowmobebi<br />

da samecniero statiebi manganumis hidroeleqtrometalurgiisa<br />

da eleqtrokristalizaciis sakiTxebze, gamoqveynebuli<br />

sakavSiro samecniero JurnalebSi `metalurgi~,<br />

`samTo Jurnali~ da moskovis d. mendeleevis sax. qimiurteqnologiuri<br />

institutis SromebSi, agreTve sxva calkeul<br />

problemaTa kvlevis Sedegebi, dastambuli ssrk da saqarTvelos<br />

mecnierebaTa akademiis macnesa da saqarTvelos mecnierebaTa<br />

akademiis moambeSi, am <strong>dargis</strong> fuZemdeblur Sromebad<br />

aris aRiarebuli.<br />

1939 wels r. aglaZes amtkiceben moskovis d. mendeleevis<br />

qimiur-teqnologiuri institutis docentad da ssrk<br />

mecnierebaTa akademiis metalurgiis institutis doqtorantad.<br />

am droidan iwyeba misi pedagogiuri moRvaweoba.<br />

5


1939-1940 ww. r. aglaZem mravalricxovani seriuli<br />

kvlevebis safuZvelze daadgina specialuri foladebisa da<br />

Senadnobebis saeqspluatacio Tvisebebis xarisxobrivi gaumjobesebis<br />

SesaZlebloba malegirebeli komponentis _ manganumis<br />

siwmindis gazrdis xarjze. mis mier miRebuli eleqtrolizuri<br />

manganumis sacdelma partiebma mkacri gamocda<br />

gaiares qveynis wamyvan metalurgiul laboratoriebsa da<br />

sawarmoebSi, gamovlinda am elementebis dadebiTi gavlena<br />

foladis saglinav Tvisebebze. imis wina periodSi gansaku-<br />

Trebuli mniSvneloba SeiZina zesufra javSnebis miRebis<br />

samuSaoebma. meore msoflio omis dawyebamde dadga sakiTxi<br />

liTonuri manganumis farTo masStabiT warmoebis organizaciis<br />

aucileblobis Sesaxeb. es amocana daevala r. aglaZes.<br />

1941 w. agvistoSi mTavrobis davalebiT mivlinebul iqna<br />

zestafonis feroSenadnobaTa qarxanaSi. umokles vadaSi<br />

mkvlevarebma Tbilisis sawarmoebSi piradad Seagrova<br />

pirveli aucileblobis danadgarebi _ transformatorebi,<br />

denis gammarTvelebi, spilenZis salteebi da sxva. am<br />

masalebiT datvirTuli eSeloniT r. aglaZe Cavida zestafonSi,<br />

sadac ramdenime kviraSi SesZlo qarxnis sasadilos<br />

SenobaSi pirometaluri profilis sawarmosaTvis principulad<br />

axali eleqtroqimiuri saamqros damontaJeba. misi<br />

gamocdisa da gaSvebisaTvis saswrafod iqna mobilizebuli<br />

adgilobrivi resursebi: kerZod, sof. SroSis cnobilma<br />

Tixis ostatebma daamzades mJavagamZle sacavebi, abazanebis<br />

korpusebad gamoyenebuli iyo Rvinis qarxnebidan Semotanili<br />

xis kasrebi da a.S. mecnieris uSualo xelmZRvanelobiT<br />

adgilobriv saxelosno saswavlebelSi xdeboda momsaxure<br />

personalis momzadeba.<br />

qarxnis pirobebSi r. aglaZem daamuSava oqsiduri<br />

madnis da feromanganumis erToblivi aRdgeniTi gamotutvis<br />

procesi. saocrad mokle vadaSi, jer kidev 1941 wlis<br />

bolomde, miRebuli iyo 99,7% siwmindis eleqtrolizuri<br />

manganumis pirveli tonebi, romelic TviTmfrinaviT gadaegzavna<br />

uralis metalurgiul qarxanas jer sacdeli dnobis<br />

6


Casatareblad, 1942 wlis dasawyisidan ki axali liToni<br />

dainerga specialuri Senadnobebis da foladebis seriul<br />

warmoebaSi. qveynisaTvis umZimesi 1942 wlis Sedegebis<br />

mixedviT Savi metalurgiis sawramoTa sakavSiro SejibrebaSi<br />

gamarjvebulad swored zestafonis feroSenadnobTa qarxnis<br />

axladSeqmnili eleqtrolizuri manganumis saamqro iqna<br />

aRiarebuli, xolo teqnologiis avtorsa da samuSaos<br />

xelmZRvanels r. aglaZes ssrk saxelmwifo premia mieniWa.<br />

1943 wels r. aglaZem moskovSi, mecnierebaTa akademiis<br />

metalurgiis institutis samecniero sabWos sxdomaze warmatebiT<br />

daicva sadoqtoro disertacia Temaze `manganumis<br />

hidroeleqtrometalurgiuli miReba~. oficialurma oponentma,<br />

Tanamedrove eleqtroqimiis mamamTavarma akademikosma a.<br />

frumkinma am samuSaos gamoyenebiTi eleqtroqimiis didi<br />

monapovari uwoda. misi aRniSvniT, es naSromi, garda liTonuri<br />

manganumis miRebis, imiTac iyo RirSesaniSnavi, rom<br />

aisaxa axali SesaZleblobebi saelemento mrewvelobaSi<br />

manganumis dioqsidis warmoebisa da manganumis madnebidan<br />

rigi sxva feradi liTonebis amoRebis saqmeSi. meore<br />

oponentma, ssrk mecnierebaTa akademiis wevr-korespondentma<br />

a. kapustinskim am samuSaos sadoqtoro disertaciis ideali<br />

uwoda.<br />

am periodSi danergvis samuSaoTa xelmZRvanelobis<br />

paralelurad, r. aglaZe axal samecniero centrebs qmnis<br />

TbilisSi _ mecnierebaTa akademiasa da industriul institutSi<br />

(amJamad saqarTvelos teqnikuri universiteti). am<br />

or dawesebulebaSi mimdinareobda SemdgomSi mTeli misi<br />

samecniero, pedagogiuri da sainJinro moRvaweoba.<br />

1942 wels saqarTvelos mecnierebaTa akademiis qimiis<br />

institutSi r. aglaZem Camoayaliba eleqtroqimiis laboratoria,<br />

romelSic imTaviTve intensiuri muSaoba gaiSala<br />

manganumis Senadnobebis rkinasTan, TuTiasTan da kobaltTan<br />

eleqtroliziT miRebis SesaZleblobis dasadgenad. Seswavlili<br />

iyo mTel rig SenadnobTa fizikur-qimiuri Tvisebebi.<br />

gagrZelda manganumis amalgamis miRebis adre dawyebuli<br />

7


samuSaoebi, moisinja cianuri xsnarebidan manganumis eleqtrogamoleqvis<br />

xerxi. omis periodis saWiroeba moiTxovda<br />

laboratoriaSi sxva specifikuri saqmianobis gaSlas,<br />

kerZod, feTqebadi narevebis Seqmnas, airwinaRebisaTvis<br />

aucilebeli hopkalitis filtrebis SemuSavebas da sxv.<br />

1943 wels r. aglaZe xelmZRvanelobs saqarTvelos<br />

mecnierebaTa akademiis qimiis institutis metalurgiul<br />

seqtors, xolo industriul institutSi aarsebs ameierkavkasiaSi<br />

pirvel eleqtroqimiur warmoebaTa teqnologiis<br />

kaTedras, romelsac igi 1985 wlamde uZRveba. kaTedra<br />

amJamadac erTaderTia amierkavkasiis regionSi, rogorc<br />

umaRlesi eleqtroqimiuri ganaTlebis centri. mis mier<br />

gamoSvebulia am <strong>dargis</strong> 1000-ze meti specialisti,<br />

romelTagan bevri dRes mecnierebaTa kandidati da doqtori,<br />

samecniero dawesebulebebis da mZlavri sawarmoebis xelmZ-<br />

Rvanelebia. gamorCeul orators _ r. aglaZes axasiaTebda<br />

msmenelTa Rrmad dainteresebisa da mizidvis unari, advilad<br />

amyarebda uSualo kontaqts auditoriasTan, aRvivebda studentebSi<br />

mecnieruli saqmianobiT dainteresebas da maTgan<br />

Tanamoazreebs, saqmis enTuziastebs, momaval mecnier-mkvlevarebs<br />

zrdida.<br />

amave dros es wlebi qarTuli eleqtroqimiuri skolis<br />

Camoyalibebisa da misi ZiriTadi mimarTulebebis Casaxvis<br />

mniSvnelovani periodia. r. aglaZem Semoikriba ra Tavis<br />

garSemo axalgazrda niWier <strong>mecnierTa</strong> da studentTa jgufi,<br />

TiToeul maTgans dausaxa samecniero muSaobis konkretuli<br />

da amave dros aqtualuri mimarTuleba. farTod gaiSala<br />

kvleviTi samuSaoebi eleqtroliziT manganumisa da misi<br />

Senadnobebis miRebisaTvis, eleqtrolizuri manganumis warmoebis<br />

Slamebidan nikelisa da kobaltis hidrometalurgiuli<br />

wesiT miRebis cdebi, kvlevebi aqtiuri manganumis dioqsidis<br />

miRebisa da manganumiani denis wyaroebis Semqnis mimarTulebiT,<br />

manganatebisa da permanganatebis eleqtrosinTezi,<br />

manganumis rafinireba, vakuum-distilaciis meTodiT, saqarTvelos<br />

dariSxanisa da anTimonis madnebis hidroeleqtro-<br />

8


metalurgiuli gadamuSaveba, tutemiwaTa liTonebis Senadnobebis<br />

eleqtrogamoleqva gamlRval masaTa eleqtroliziT,<br />

qromis miReba misi samvalentiani marilebis eleqtroliziT<br />

da feroqromis rafinireba, eleqtrolizuri rkinis miReba,<br />

tyibulis liptobiolituri fiqalebis kompleqsuri damuSaveba,<br />

liTonuri manganumis miReba saqarTveloSi dolomitebidan<br />

da sxva.<br />

r. aglaZem didi energia Sealia saqarTvelos mecnierebaTa<br />

akademiis sistemaSi farTo teqnikuri profilis mqone<br />

pirveli dawesebulebis _ liTonisa da samTo saqmis institutis<br />

Camoyalibebisa da organizaciis saqmes, romlis<br />

pirvel direqtoradac igi 1945 wlis TebervalSi dainiSna.<br />

imave periodSi Seiqmna eleqtroqimiisa da eleqtrometalurgiis<br />

ganyofileba. mis did damsaxurebad unda CaiTvalos<br />

is garemoeba, rom am institutSi moxda samToelTa,<br />

qimikosTa, metalurgTa, samTo manqanaTmSeneblobis specialistTa<br />

mowinave Zalebis Tavmoyra, gaerTianeba da SeTanxmebuli<br />

muSaoba saqarTvelos ekonomikis aRdgenisa da saxalxo<br />

meurneobis Semdgomi ganviTarebis amocanebis gadasawyvetad.<br />

sagulisxmoa, rom swored am institutis bazaze Semdgom<br />

wlebSi SesaZlebeli gaxda iseTi mZlavri samecniero<br />

centrebis dafuZneba, rogoricaa samTo meqanikis, metalurgiis,<br />

manqanaTa meqanikis, saSen masalaTa, gamoyenebiTi<br />

(Semdgom araorganuli) qimiis da eleqtroqimiis institutebi,<br />

am ukanasknels TviT r. aglaZe Caudga saTaveSi. amJamad<br />

instituts misi damaarseblis saxeli aqvs mikuTvnebuli.<br />

1946 wlis dekemberSi 35 wlis mecnieri saqarTvelos<br />

mecnierebaTa akademiis namdvil wevrad, momdevno wels ki<br />

viceprezidentad airCies. miuxedavad imisa, rom saqarTvelos<br />

mecnierebaTa akademia 1941 wels Seiqmna, swored am periodSi<br />

xdeboda akademiis sistemis <strong>sxvadasxva</strong> profilis samecnierokvleviTi<br />

dawesebulebebis faqtiuri organizacia, maTi<br />

kadrebiT dakompleqteba, mowyobiloba-danadgarebiT aRWurva<br />

da sxv., rac ZiriTadad r. agalZis upirvelesi zrunvis<br />

sagani iyo. igi uSualo monawileobas iRebda omis Semdgomi<br />

9


saqarTvelos teqnikuri problemebis mogvarebaSi akademiis<br />

maSindel xelmZRvanelobasTan, qarTuli mecnierebis iseT<br />

did korifeebTan erTad, rogorebic iyvnen maTematikosebi n.<br />

musxeliSvili (prezidenti), i. vekua (akademikos-mdivani),<br />

istorikosi s. janaSia (vice-prezidenti), enaTmecnieri a.<br />

SaniZe (vice-prezidenti).<br />

1949 wels misi iniciativiT daarsda mecnierebaTa<br />

akademiis samecniero-popularuli Jurnali `mecniereba da<br />

teqnika~, romlis pirveli redaqtoric TviTonvea. r. aglaZe<br />

aqtiurad monawileobs metalurgiis rusul-qarTuli terminologiis<br />

dadgenasa da gamocemaSi, aris misi erT-erTi<br />

redaqtori, intensiurad iRwvis d. medneleevis saxelobis<br />

sakavSiro qimiuri sazogadoebis respublikur gamgeobasa da<br />

sazogadoeba `codnaSi~.<br />

1960-1961 wlebSi eleqtroqimiisa da eleqtrometalurgiis<br />

ganyofilebas gamoeyo damoukidebeli qvedanayofebi:<br />

denis qimiuri wyaroebis, iSviaTi elementebis teqnologiis,<br />

gamRval masaTa eleqtrolizis da analizuri qimiis; Semdeg<br />

wlebSi es laboratoriebi Tavis mxriv axali qvedanayofebis<br />

safuZvlad iqcnen. kerZod denis wyaroebis laboratorias<br />

gameyo eleqtroqimiuri kinetikis laboratoria, xolo<br />

lRobilTa eleqtrolizis laboratoria or damoukidebel<br />

laboratoriad Camoyalibda. 80-iani wlebis bolos<br />

elqtroqimiisa da eleqtrometalurgiis ganyofilebas kidev<br />

erTi qvedanayofi eleqtrokristalizaciis laboratoria<br />

gamoeyo.<br />

miuxedavad aRniSnuli reorganizaciebisa, am genealogiis<br />

mTavari RerZi _ eleqtro<strong>qimia</strong>sa da eleqtrometalurgiis<br />

ganyofileba, romelsac b-ni rafieli bolomde<br />

xelmZRvanelobda, dResac institutis yvelaze mZlavr<br />

qvedanayofad iTvleba, kvlav nayofier muSaobas eweva da<br />

anviTarebs Tavisi damaarseblis samecniero interesebs<br />

manganumisa da misi naerTebis eleqtroqimiis dargSi.<br />

aqtiurma organizatorulma da sazogadoebrivma moRvaweobam<br />

r. aglaZe ver CamoaSora sainJinro-teqnologiur<br />

10


problemaTa praqtikul gadawyvetas. 1953-1956 ww. igi<br />

sawarmoo pirobebSi cdis kaliumis permanganatis miRebis<br />

axal originalur xerxs. amasTan dakavSirebiT xangrZlivi<br />

mivlinebiT Cadis saproeqto organizaciaSi _ leningradis<br />

gamoyenebiTi qimiis institutSi, sadac momavali warmoebis<br />

proeqtis mTavar inJinrad muSaobs.<br />

1958 wels mwyobrSi Cadga eleqtrolizuri manganumis<br />

axali mZlavri saamqro zestafonis feroSenadnobTa qarxanaSi.<br />

amjeradac proeqtis mTavari inJineri Tavad teqnologiis<br />

avtori iyo. orive aRniSnuli obieqti TiTqmis<br />

erTdroulad Sendeboda mecnieris daucxromeli yuradRebis<br />

qveS. orive sawarmom umokles droSi gadafara saproeqto<br />

simZlavreebi. amasTan am periodSi r. aglaZe mecnierebaTa<br />

akademiis teqnikur mecnierebaTa ganyofilebis akademikosmdivani,<br />

samecniero-kvleviTi institutis direqtori, politeqnikuri<br />

institutis kaTedris gamgea; sxva datvirTvebze<br />

rom araferi vTqvaT, TiToeuli am TanamdebobaTagani<br />

yoveldRiur ucilobel yuradRebas moiTxovda, TiTqosda<br />

paradoqsia, magram yovelive amasTan erTad TanamSromlebi da<br />

studentTa Taobebi udidesi siamovnebiT igonebdnen saqarTvelos<br />

<strong>sxvadasxva</strong> kuTxeSi (da mis gareTac) sistematiur<br />

saqmian, magram mxiarul eqskursiebs, romlis sulisCamdgmeli<br />

da yvelaze aqtiuri monawile TviT b-ni rafieli iyo.<br />

rusTavis qimkombinatSi kaprolaqtamis qarxnis mSeneblobasTan<br />

dakavSirebiT r. aglaZisa da TanamSromlebis mier<br />

SemoTavazebuli iyo hidroqsilaminis marilebis sinTezis<br />

originaluri eleqtroqimiuri meTodi. am samuSaoTa safuZvelze<br />

araorganuli qimiisa da eleqtroqimiis institutSi<br />

farTod gaiSala fundamenturi kvlevebi azotis naerTebis<br />

qimiisa da eleqtroqimiisa dargSi.<br />

samocian wlebSi mecnierma kidev erTi samecniero<br />

centri _ zesufTa manganumis da misi naerTebis saproblemo<br />

laboratoria Camoayaliba politeqnikur institutSi (amJamad<br />

saqarTvelos teqnikuri universiteti), romelic samecniero<br />

kvlevisa da saswavlo procesis organizaciis Tavisebu-<br />

11


ebiT sruliad novatoruli iyo. saproblemo laboratoriasTan<br />

Seiqmna studentTa sakonstruqtoro biuro<br />

`manganumi~, sadac r. aglaZis uSualo xelmZRvanelobiT<br />

studentebi da aspirantebi sxva specialistebTan erTad<br />

monawileobdnen realuri samrewvelo obieqtebis teqnologiur<br />

kvlevebsa da saproeqto gaangariSebebSi.<br />

saproblemo laboratoriaSi Tavidanve farTod gaiSala<br />

samuSaoebi gama-modifikaciis plastikuri manganumis, gamlRvali<br />

marilebis eleqtrolizis meTodiT manganumis rafinirebis,<br />

erT abazanaSi manganumis dioqsidis (anodze) da liTonuri<br />

manganumis (kaTodze) gamoleqvis procesebis Seswavlis<br />

mimarTulebiT.<br />

metad didi moculobis samuSaoebi Catarda madneulis<br />

spilenZis sabados da WiaTuris manganumis sabados koncentratebis<br />

kompleqsuri gadamuSavebis SesaZleblobis dasadgenad<br />

_ manganumis dioqsidis da liTonuri spilenZis erTdrouli<br />

miRebis teqnologiis damuSavebis mizniT.<br />

saintereso samuSaoTa cikli Sesrulda koroziisagan<br />

proteqtoruli dacvis Tvisebebis mqone manganumSemcveli<br />

Senadnobebis Seqmnisa da sazRvao gemebis eqspluataciis<br />

pirobebSi maTi gamocdis mimarTulebiT.<br />

mecnieris mraval gamokvlevas bolo aTwleulebSi<br />

safuZvlad daedo anoduri da kaToduri procesebis erTdrouli<br />

utilizaciis idea. am mizniT mis mier damuSavebuli iyo<br />

eleqtrolizuri manganumis dioqsidis da liTonuri manganumis<br />

kombinirebuli meTodiT miRebis teqnologiuri sqemebi,<br />

romlebic eleqtrolitSi specifikuri danamatebis, kerZod,<br />

selenis marilebis keTilmyofeli gavlenis efeqtis Rrma<br />

Sesawavlasa da mravali sadiafragme da saeleqtrode masalis<br />

gamocdis Sedegebze iyo damyarebuli.<br />

am samuSaobs ukavSirdeba ukanasknel wlebSi damuSavebuli<br />

manganumis madnis eleqtroqimiuri damuSavebis xerxi,<br />

ra drosac erT eleqtrolizerSi anodze xdeba eleqtrolizuri<br />

manganumis dioqsidis miReba, xolo kaTodur areSi _<br />

manganumis oqsiduri madnis aRdgena. am procesSi aRmdgeni<br />

12


agentis rols rkinis ionebi asruleben. SemdgomSi es idea<br />

gamoyenebuli iqna madneulisa da WiaTuris madnebis erToblivi<br />

gadamuSavebis procesisaTvis, sadac gaTvaliswinebulia<br />

qaTopiritis anoduri daJangva.<br />

saqarxno pirobebSi gamocdilia da mniSvnelovani<br />

ekonomikuri efeqtiT xasiaTdeba r. aglaZis samuSaoebi<br />

qromis hidroeleqtrometalurgisa da eleqtrokristalizaciaSi.<br />

jer kidev 1959 w. gamoica misi fundamenturi<br />

kvlevebis krebuli avtorTa jgufTan erTad `qromis<br />

hidroelrqtro metalurgia~ Semdgom wlebSi zestafonis<br />

feroSenadnobTa qarxanaSi da sawarmoo gaerTianeba<br />

`tulaCermetSi~ ganxorcielda qromatebisa da biqromatebis<br />

miRebis, agreTve eelqtrolizuri qromisa da qromis<br />

fxvnilis gamoleqvis ramdenime teqnologiuri sqema, ris<br />

Sedegadac liTonis xarisxis gaumjobesebasTan erTad,<br />

SesaZlebeli gaxda rigi Sromatevadi teqnologiuri<br />

safexuris amoReba. r. aglaZis xelmZRvanelobiT Catarebulia<br />

kvlevebi eleqtroliziT ferituli masalebis miRebisaTvis,<br />

kerZod <strong>sxvadasxva</strong> liTonTa hidroqsidebis TanadaleqviT, _<br />

am liTonebis anoduri gaxsnisa da miRebuli naleqebis<br />

Semdgomi Termuli damuSavebiT. detalurad aris dadgenili<br />

poli da monoferitebis miRebis pirobebi da maTi fizikurqimiuri<br />

Tvisebebi.<br />

r. aglaZis yuradRebis centrSi iyo brtyeli eleqtroduli<br />

sistemebidan samganzomilebian eleqtrodebze gadasvla,<br />

rac eleqtrolizis procesis mravaljerad intensifikacias<br />

iTvaliswinebs. sakmaod mxcovan mecniers araerTi Rame<br />

gauTenebia rusTavis qimiuri qarxnis permanganatis saamqroSi<br />

nayar bipolarul eleqtrodebiani abazanebis gamcodis dros.<br />

teqnologiuri ciklidan mTlianad iqna amoRebuli feromanganumis<br />

gadadnobis, gawmendisa da Zelebze damagrebis<br />

Sromatevadi operaciebi; axali tipis TiToeulma abazanam<br />

warmadobiT 15 eleqtrolizeri Secvala.<br />

am samuSaom dasabami misca samganzomilebian bipolarul<br />

eleqtrodebiani abazanebis gamoyenebas qloris Jangbadnaer-<br />

13


Tebis miRebisa da organuli eleqtrosinTezis rig procesebSi,<br />

bunebrivi da Camdinare wylebis gawmendis saqmeSi da<br />

sxv. damuSavda bipolaruli eleqtrodis zedapirze potencialis<br />

skanirebis principulad axali meTodi, ris safuZvelzec<br />

SemdgomSi Seiqmna koroziul-eleqtroqimiuri procesebis<br />

kvlevis xelsawyo e.w. `speqtropotenciostati~.<br />

licenziebi am xelsawyoze gayidulia germaniaSi, Sveicariasa<br />

da sxva qveynebSi.<br />

r. aglaZis erT-erTi mniSvnelovani samuSao, romelmac<br />

agreTve farTo sawarmoo ganxorcieleba hpova, dakavSirebulia<br />

manganumis eleqtrolizuri dioqsidis warmoebisaTvis<br />

axali saanode masalis titan-manganumis Senadnobis Seqmnisa<br />

da mis eleqtroqimiur-koroziuli qcevis kvlevasTan, anodis<br />

konstruqciisa da damzadebis teqnologiis daxvewasTan. es<br />

samuSao, romelSiac oTxmocian wlebSi farTo kooperaciis<br />

safuZvelze qveynis wamyvani samecniero centrebi da qimiuri<br />

manqanaTmSeneblobis qarxnebi Caebnen, gaxda safuZveli<br />

rusTavis s/g `azotSi~ importuli saeleqtrolizo danadgarebis<br />

sruli gadaiaraRebisa, ramac moxsna anodebis<br />

pasivaciis Zalzed mtkivneuli problema, Seqmna sawarmoo<br />

procesis stabilizaciis, eleqtroenergiis ekonomiis, produqciis<br />

xarisxis mkveTri zrdis SesaZlebloba. dRes<br />

warmoeba mTlianad amgvari anodebis gamoyenebiT muSaobs.<br />

akademikos r. aglaZis mravalmxriv nayofieri Toeriuli<br />

da sainJinro-praqtikul moRvaweobaze msjelobisas, ar<br />

SeiZleba gverdi avuaroT da kuTvnili ar mivagoT mis<br />

samecniero-sagamomcemlo saqmianobasac. gansakuTrebiT aRsani-<br />

Snavia misi uSualo redaqtorobiT gamocemuli SromaTa<br />

krebulebi, uwinaresad yovlisa `manganumis eleqtroqimiis~<br />

9 tomi. maTSi ganzogadoebulia mecnier-mkvlevaris xelmZ-<br />

RvanelobiT aTeuli wlebis manZilze Sesrulebul mniSvnelovan<br />

samuSaoTa Sedegebi manganumis, misi Senadnobebisa da<br />

naerTebis eleqtroqimiis dargSi. SromaTa es krebulebi<br />

specialistTa mier samarTlianad aris Sefasebuli, rogorc<br />

14


am <strong>dargis</strong> yvelaze avtoritetuli da saWiro saxelmZ-<br />

Rvanelo.<br />

r. aglaZe aTeuli wlebis manZilze eweoda aqtiur<br />

sazogadoebriv saqmianobas. iyo eleqtroqimiis sakavSiro<br />

samecniero sabWos biuros wevri, respublikuri eleqtroqimiuri<br />

samecniero sabWos Tavmjdomare, saerTaSoriso<br />

eleqtroqimiuri sazogadoebis kongresebisa da TaTbirebis<br />

monawile, respublikuri da sakavSiro konferenciebis<br />

organizatori, samecniero Jurnalebis redkolegiebis wevri<br />

da sxva.<br />

r. aglaZe aris araerTi saxelmZRvanelos avtori da<br />

Tanaavtori; kerZod, umaRlesi teqnikuri saswavleblis<br />

studentebisaTvis gankuTvnili `alumini~ (1947w.), `gamoyenebiTi<br />

eleqtro<strong>qimia</strong>~ (praqtikumi, 1984w.), `qimiuri eleqtro-<br />

Termia~ (1983w.), `ionur lRobilTa eleqtrometalurgia~<br />

(1983w.). am ukanasknels 1984 w. saqarTvelos umaRlesi da<br />

specialuri ganaTlebis saministros premia mieniWa.<br />

manganumis eloeqtroqimiis dargSi Sesrulebuli<br />

naSromebisaTvis r. aglaZes, Tavis kolegebTan m. grZeli-<br />

SvilTan, n. hofmanTan, g. dominskaia-berikaSvilTan erTad,<br />

1975 w. mieniWa saqarTvelos mecnierebaTa akademiis p.<br />

meliqiSvilis saxelobis premia.<br />

ukanasknel wlebSi r. aglaZem didi Sroma gaswia kidev<br />

erTi novatoruli ideis gansaxorcieleblad: teqnikuri<br />

progresisaTvis momakvdinebeli centralizebuli, uwyebrivi<br />

marwuxebisagan manganumis mrewvelobis gasanTavisufleblad<br />

1984 w. mecnierma daamuSava manganumisa da misi naerTebis<br />

miRebis dargSi momuSave samecniero, saswavlo da sawarmoo<br />

centrebis bazaze, damoukidebeli mZlavri gaerTianebis<br />

Seqmnis koncefcia, rac SesaZlebeli iyo swored r. aglaZis<br />

da misi mowafeebis mier saqarTveloSi gaweuli mravalwliani<br />

mizandasaxuli Sromis Sedegad. samwuxarod, miuxedavad<br />

mecnieris mravali cdisa, imdroindeli oficialuri<br />

xelisuflebis pirobebSi am nayofier ideas ganxorcieleba<br />

ar eRirsa. rafiel aglaZe avtoria 708 samecniero naSromis<br />

15


(sarekordo ricxvis), saidanac 91 aris saavtoro mowmoba da<br />

patenti _ umetesoba maTgani saerTaSorisoa.<br />

rogorc WeSmariti patrioti da moqalaqe, b-ni<br />

rafieli SeZrwunebuli iyo 1989 wlis 9 aprilis tragikuli<br />

movlenebiT. adamiani, romelic yovelTvis gvakvirvebda<br />

Tavisi janmrTelobiT da uSreti energiiT, ramodenime dReSi<br />

1989 wlis 17 aprils gardaicvala.<br />

qarTveli xalxi damsaxurebul pativs miagebs Tavis<br />

erTgul Svils. akademikos rafiel aglaZis saxeli miekuTvna<br />

misi TaosnobiT daarsebul saqarTvelos mecnierebaTa<br />

akademiis araorganuli qimiisa da eleqtroqimiis instituts<br />

da saqarTvelos teqnikuri universitetis eleqtroqimiur<br />

warmoebaTa teqnologiis kaTedras, agreTve rusTavis s/g<br />

`azotis~ eleqtrolizuri manganumis dioqsidis qarxanas.<br />

Tbilisis erT-erT quCas ewoda misi saxeli.<br />

naTeli gza, romelic mecnierebasa da cxovrebaSi<br />

ganvlo gamoCenilma mecnierma da mamuliSvilma, keTili<br />

magaliTia misi mravalricxovani mowafeebisa da yvelasaTvis,<br />

visTvisac Zvirfasia samoSoblos momavali saqme.<br />

mecnierebis udidesi revolucioneris, marTvis<br />

sistemebis patriarqis, akademikos iveri varlamis-Ze<br />

frangiSvilis cxovreba da samecniero moRvaweoba<br />

`marto morwmune adamiani aris mona RvTisa.<br />

xolo adamiani, romelsac aqvs orive _ rwmenac<br />

da codnac _ aris RvTis megobari. monobidan<br />

megobrobamde, ai morwmuneTa savali gza. es<br />

bibliuria~.<br />

uwmindesi da unetaresi sruliad<br />

saqarTvelos kaTolikos-patriarqi<br />

ilia II<br />

`samyaros aRqmis Semdgomi progresi Zevs ara imdenad<br />

viwro dargobrivi codnis gaRrmavebasa da diferencirebaSi,<br />

16


amdenadac codnaTa integrirebaSi, movlenaTa, procesTa da<br />

obieqtTa erTiani sistemuri warmodgenisaTvis. obieqtTa,<br />

movlenaTa da procesTa sistemuri, anu yovlismomcveli<br />

kanonebisa da kanonzomierebis floba saSualebas iZleva,<br />

ZiriTad faqtorTa kompleqsuri aRricxvis gamoyenebiT,<br />

gaizardos <strong>sxvadasxva</strong> bunebis mqone sistemaTa marTvis<br />

efeqturoba, maT Soris gansakuTrebuli sirTulis organizaciuli<br />

da socialur-ekonomikuri sistemebisa~.<br />

akademikosi iveri frangiSvili miiCnevda, rom marTvis<br />

mecniereba erTdroulad fundamenturi da gamoyenebiTi<br />

mimarTulebisaa, igi SemTxveviT ar SeCerda marTvis mecnierebaze,<br />

marTvis problemebze da Tvlida, rom problemebis<br />

gadasawyvetad aucilebelia mecnierebis <strong>sxvadasxva</strong> <strong>dargis</strong><br />

integracia _ maTematikidan filosofiamde. misTvis ar<br />

arsebobda `aramecnieruli~ kiTxvebi...<br />

kompiuterizaciis istorias axsovs saetapo mniSvnelobis,<br />

TiTqmis `varskvlavuri~ epizodebi, magaliTad, 1972<br />

wels gamoTvliTi teqnikis strategiuli ganviTarebis, iveri<br />

frangiSviliseuli midgoma. man daamuSava gadawyobadi<br />

struqturis mqone maRalmwarmoebluri mravalprocesoruli<br />

problemur-orientirebuli mmarTveli gamoTvliTi sistemebis<br />

axali klasis agebulebis Teoriuli safuZvlebi da principebi,<br />

romlebmac farTo gamoyeneba hpova geofizikaSi,<br />

hidroakustikaSi, kosmiuri informaciis dasamuSaveblad da<br />

sxva sferoebSi, agreTve specteqnikis Seqmnisas. idea,<br />

perspeqtiulad iqna aRiarebuli am <strong>dargis</strong> `modis kanonmdeblis~<br />

Control Data Corporation-is mier, es aRiareba emyareboda<br />

am korporaciis 15 wamyvani eqspertisa da CDC-s vice prezidentis<br />

gancxadebas, romelic maT gaakeTes profesor iveri<br />

frangiSvilis ideis detalurad gacnobis Semdgom, saqme<br />

exeboda gadawyobadi struqturis mqone gamoTvliTi<br />

sistemebis Seqmnis proeqts, romlis Seswavlis Semdeg<br />

CDC-m sabWoTa kavSiris mTavrobasTan erTad gadawyvita<br />

Seeqmna umsxvilesi erToblivi sawarmo ruseTSi, rasac xeli<br />

SeuSala am periodSi miRebulma, jekson-venikis Sesworebam,<br />

17


ac ukrZalavda aSS-s firmebs aseTi tipis erToblivi<br />

sawarmoebis Seqmnas...<br />

akademikosi iveri frangiSvili swavlobda sistemaTa<br />

enTropiis kanonebs, rac Tavis mxriv ganmsazRvrelia<br />

sistemaTa organizebulobisa, TviT adamianTa sazogadoebrivi<br />

qcevis racionalobis sazRvrebis dadgena-SeswavlisaTvis<br />

ekonomikaSi, politakaSi, erTaSoris urTierTobasa da realur,<br />

rTul sistemebSi. iveri frangiSvilma moRvaweobis<br />

bolo periodSi Seqmna mimarTuleba, romelsac uwoda<br />

`adamianis faqtori marTvaSi~ da gamoTqva gulistkivili,<br />

rom aTi wliT adre ar Seudga am saqmes...<br />

iveri frangiSvilis xelmZRvanelobiT 1994-95 wlebSi<br />

damuSavda `saqarTvelos gadarCenis programa~, romelic ar<br />

iqna realizebuli xelisuflebis Sesabamisi nebis ar qonis<br />

gamo...<br />

akademikosi iveri frangiSvilis xeldasmiT Seiqmna<br />

informaciuli teqnologiebi urTules problemaTa gadasa-<br />

Wrelad:<br />

sistemuri midgoma da zogadsistemuri kanonzomierebani;<br />

sistemuri kanonzomierebani da sistemuri optimizacia.<br />

marTviTi gadawyvetilebis meTodologiuri proncipebi<br />

da maTematikuri modelebi; saxelmwifo usafrTxoebis koncefcia<br />

ekonomikaSi, samxedro saqmesa da politikaSi; saxelmwifoebrivi,<br />

regionaluri da municipaluri marTva, organizaciuli<br />

dagegmvis monitoringi da prognozireba da sxva<br />

mravali umniSvnelovanesi realizacia. iveri frangiSvili<br />

1987 wlidan sicocxlis bolo wuTamde xelmZRvanelobda<br />

msoflioSi saxelganTqmul, ruseTis mecnierebaTa akademiis<br />

marTvis problemebis instituts. am mravalprofilian samecniero<br />

organizaciaSi mimdinareobs masStaburi kvlevebi<br />

marTvis procesebis optimizaciis mimarTulebiT didmasStabian<br />

organizaciul, socialur-ekonomikur, teqnikur da<br />

mediko-biologiur sistemebSi.<br />

18


albaT SeuZlebelia martivad aixsnas im moculobisa da<br />

daniSnulebis samuSaoTa mizanmimarTuleba, romelic am<br />

mecnierul kolosSi mimdinarebs, sadac ramodenime xnis win,<br />

baton iveris xelmZRvanelobiT saerTaSoriso samecniero<br />

konferencia Catarda msoflios mravali qveynis marTvis<br />

sistemebis da ara marto am <strong>dargis</strong> gamoCenili mecnierebis<br />

monawileobiT.<br />

profesorma lev rozenoierma (aSS) aRniSna _ swored<br />

es iyo yvelaze mTavari, rom msoflios <strong>sxvadasxva</strong> qveynis<br />

mecnierebs, miuxedavad mravali sirTulisa, marTvis problemebis<br />

institutis direqtoris, akademikos iveri frangi-<br />

Svilis TaosnobiT SesaZlebloba miecaT Sekrebiliyvnen<br />

erTad, gaecnoT erTmaneTisaTvis sakuTari saqmianobis Sedegebi.<br />

Sexvedrodnen Zvel megobrebsa da kolegebs.<br />

rogorc akademikosma frolovma (rf) aRniSna: `am<br />

institutis direqtori gaxlavT cnobili mecnieri, akademikosi<br />

iveri frangiSvili, romelic marTvis problemebis<br />

<strong>dargis</strong> aRiarebuli specialistia msoflioSi~.<br />

avtomatikisa da telemeqanikis instituti, amJamad<br />

akademikosi trapeznikovis saxelobis marTvis problemebis<br />

instituti, romelic ruseTis mecnierebaTa akademiis SemadgenlobaSia,<br />

daarsda 1939 wels, misi daniSnuleba iyo<br />

ewarmoebina fundamenturi kvlevebi marTvis Teoriasa da<br />

avtomaturi mowyobilobebis elementebis Seqmnis dargSi; aq<br />

damuSavda marTvis avtomaturi Teoriis safuZvlebi, ramac<br />

Tavis mxriv ganapiroba avtomatikisa da telemeqanikis<br />

institutis gardaqmna marTvis problemebis institutad,<br />

sadac farTod gaiSala kvleviTi samuSaoebi marTvis<br />

problemebis mimarTulebiT.<br />

am institutis saqmianobis Sesaxeb korespodenti<br />

esaubra mis direqtors akademikos iveri frangiSvils. ai es<br />

Canaweri: i. frangiSvili. Cvens institutSi mimdinare samuSaoebs<br />

marTlac didi mniSvneloba hqonda, magaliTisaTvis<br />

SemiZlia dagisaxeloT institutSi Seqmnil modelTa,<br />

meTodebisa da algoriTmebis Teoriuli safuZvlebi,<br />

19


omlebic farTod gamoiyeneba marTvis iseTi avtomaturi<br />

sistemebis Seqmnisas, rogoric aris sayovelTaod cnobili<br />

`cementi~, `sazRvao floti~, `metali~, `sirena~, `ruseTis<br />

safosto kavSiri~ da sxv. mravali masStaburi gamokvleva,<br />

romelic Cvens institutSi damuSavda, danergilia metalurgiuli,<br />

navTob-mompovebeli da navTob-gadamamuSavebeli<br />

mrewvelobis marTvis sistemebSi, saSeni masalebisa da qimiur<br />

mrewvelobaSi. institutis mecnierebma seriozuli wvlili<br />

Seitanes kosmosuri sivrcis aTvisebasa da misi gamoyenebisaTvis<br />

marTvis sistemebis SeqmnaSi. Tavisi arsebobis<br />

manZilze Cveni institutis koleqtivma didi roli Seasrula<br />

marTvis Teoriisa da praqtikis ganviTarebisaTvis.<br />

kor. _ batoni iveri, albaT Tanamedrove moTxovnebis<br />

gaTvaliswinebiT Seiqmna Tqveni Semdgomi muSaobis vrceli<br />

programac.<br />

i. frangiSvili: _ ra Tqma unda, mecnieruli siaxle<br />

ragind mniSvnelovanic ar unda iyos, mxolod maSin aris<br />

Rirebuli, rodesac praqtikulad gvaZlevs Sedegs. rac<br />

Seexeba fundamentur problemebsa da rTuli obieqtebisa da<br />

struqturebis marTvas, aq marTvis sruliad axali, avtomaturi<br />

da avtomatizebuli sistemebis Seqmnaze vmuSaobT, rac<br />

saSualebas mogcems axal principebze dayrdnobiT vmarToT<br />

obieqtebi da teqnologiuri procesebi.<br />

iqneb Rirdes imaze dafiqrebac, raoden rTuli da<br />

sapasuxismgeblo iyo ruseTis sinamdvileSi am erT-erTi<br />

udidesi samecniero-kvleviTi organziaciis xelmZRvaneloba,<br />

sadac 2000-mde mecnieri moRvaweobs. batoni iveri frangi-<br />

Svili warmatebiT axorcielebda misdami daqvemdebarebul<br />

<strong>mecnierTa</strong> sazogadoebaSi, super kompetenturi, samarTliani,<br />

principulli, momTxovni da am yvelaferTan erTad, gulisxmieri<br />

xelmZRvanelis funqcias, rasac dRemde afaseben misi<br />

kolegebi da aRzrdilebi.<br />

iveri frangiSvili warmoSobiT samtrediis raionis<br />

sofel didi jixaiSidanaa, daibada 1930 wlis 6 ivniss. misi<br />

ojaxi TbilisSi cxovrobda. mama, varlam frangiSvili _<br />

20


cnobili samTo inJineri iyi, xolo deda, nadia leJavafrangiSvili<br />

ki pedagogi iyo. me-12 vaJTa saSualos skolis<br />

oqros medalze damTavrebis Semdeg 1947 swavla<br />

saqarTvelos politeqnikur institutSi ganagrZo, sadac im<br />

dros studentis umaRlesi Sefaseba, stalinuri stipendia<br />

eZleoda da amitom bunebrivi iyo misTvis mecnieris kariera,<br />

romelmac SemdgomSi niWisa da mondomebis wyalobiT, didi<br />

aRiareba moutana. axalgazrda mecnierma 1959 wels<br />

moskovSi, avtomatikisa da telemeqanikis institutSi daicva<br />

sakandidato disertacia. aTi wlis Semdeg ki ukve teqnikis<br />

mecnierebaTa doqtoris xarisxi da profesoris wodeba<br />

mieniWa. gavida kidev aTi weli da profesori iveri<br />

frangiSvili saqarTvelos mecnierebaTa akademiis namdvil<br />

wevrad airCies, mogvianebiT batoni iveri saqarTvelos<br />

mecnierebaTa akademiis vice-prezidenti xdeba. am Zunwi<br />

cnobebis miRma misi araCveulebrivi SromismoyvareobiT, didi<br />

mecnieruli aRmoCenebiTa da saintereso gamokvlevebiT savse<br />

wlebia.<br />

1955 wlidan iveri frangiSvilis saqmianoba mWidrod<br />

ukavSirdeba ruseTis (maSindeli ssrk) mecnierebaTa akademiis<br />

avtomatikisa da telemeqanikis instituts. aq swavlobda<br />

aspiranturaSi, muSaobda jer wamyvan inJinrad, umcros<br />

mecnier muSakad da Semdeg ufros mecnier TanamSromlad,<br />

cota xanSi konkursSi gamarjvebis Sedegad, erT-erT wamyvan<br />

laboratorias Caudga saTaveSi. jer kidev aspiranturaSi<br />

swavlis periodSi niWierebiT gamorCeuli qarTveli Wabuki<br />

msoflio masStabis mecnierma akad. mixeil alaeqsandres-Ze<br />

gavrilovma (МАГ) miamagra amave kvleviTi institutis<br />

<strong>mecnierTa</strong> jgufs, romlebsac b-nma iverim gadauWra problema<br />

_ rac mdgomareobda telemeqanikaSi saWiro specialuri<br />

ukontaqto reles SeqmnaSi, romelic udidesi specialistebis<br />

mier wodebulia `frangiSvilis reled~ es gaxlavT<br />

aspiranti _ iveri frangiSvilis (25 wlis asakSi) pirveli<br />

seriozuli Senatani did mecnierebaSi. 1970 wlidan am<br />

institutis direqtoris moadgiled dainiSna samecniero<br />

21


dargSi, xolo 1987 wlidan ukve institutis direqtori<br />

iyo da TiTqmis aTeuli wlis ganmavSlobaSi brwyinvaled<br />

xelmZRvanelobda am didi samecniero organizaciis saqmianobas.<br />

batonma iverim saqarTveloSi erT-erTi Camosvlisas,<br />

sixaruliT aRniSna saubarSi, rom ruseTSi qarTvelTa<br />

sazogadoebas eyreboda safuZveli, da rom mas SesTavazes am<br />

sazogadoebis xelmZRvaneloba. misi Rrma rwmeniT, qarTvelTa<br />

sazogadoebrivi gaerTineba bevr saqmes gaakeTebda ara marto<br />

ruseTSi mcxovrebi qarTvelebisaTvis, aramed saqarTvelosTvisac.<br />

`-me vfiqrob amJamad yvelaze mniSvnelovani davalebaa<br />

CemTvis~ _ brZana batonma iverim, _ dRes saqarTvelos<br />

Zalian uWirs. uWirT im adamianebsac, vinc dRes ruseTSia,<br />

ltolvilebis uzarmazari nakadi TiTqmis upatronod aris<br />

iq da Cveni valia yvelanairad davexmaroT maT~.<br />

miuxedavad imisa, rom uaRresad dakavebuli iyo<br />

moskovSi mecnieruli saqmianobiT, saerTaSoriso sainJinro<br />

akademiis pirveli vice-prezidentic gaxldaT, amasTan<br />

saqarTveloSic sainJinro akademiis prezidentis posti ekava,<br />

akademikos iveri frangiSvilis xelmZRvanelobiT daculi<br />

iqna 60 sakandidato da sadoqtoro disertacia.<br />

gamoqveynebuli aqvs 18 wigni da 400 samecniero naSromi, 15<br />

monografia. igi 50-ze meti gamogonebis avtoria. iveri<br />

frangiSvilis samecniero xelmZRvanelobiTa da uSualo<br />

monawileobiT SemuSavebuli iqna uxilavi moZravi obieqtebis<br />

aRmoCena-amocnobis axali principi, romelsac <strong>sxvadasxva</strong><br />

bunebis obieqtebis zogadsistemuri kanonzomiereba udevs<br />

safuZvlad. aRniSnuli miCneuli iqna udides aRmoCenad.<br />

iveri frangiSvili iyo marTvis problemebis institutis<br />

samecniero sabWos Tavmjdomare. 1992 wlidan igi<br />

ruseTis mecnierebaTa akademiis manqanaTmSeneblobis, meqanikisa<br />

da marTvis procesebis problemaTa ganyofilebis<br />

biuros, xolo 2002 wlidan energetikis, manqanaTmSeneblobis,<br />

meqanikisa da marTvis procesebis biuros wevria.<br />

22


1995 wlidan igi xelmZRvanelobda ruseTis mecnierebaTa<br />

akademiis marTvis procesebisa da avtomatizaciis<br />

Teoriis samecniero sabWos. iyo avtomaturi marTvis<br />

erovnuli Tavmjdomaris moadgile, Jurnalebis `Датчики и<br />

системи~ da `Проблемы управления~ redaqtori da rigi<br />

centraluri Jurnalebis redkolegiis wevri.<br />

did samecniero-teqnologiur miRwevaTa Soris gansaku-<br />

Trebuli mniSvnelobisaa atomuri energetikis obieqtebis<br />

sistemuri marTvis optimizaciis proeqti. batoni iveri 1987<br />

wlidan gaxldaT sabWoTa kavSiris atomuri eleqtrosadgurebis<br />

marTvis avtomatizirebuli sistemis generaluri<br />

konstruqtori. (sabWoTa kavSiris arsebobis periodSi sul<br />

12 generaluri konstruqtori iyo). batoni iveri sicocxlis<br />

bolomde xelmZRvanelobda ucxo qveynebis atomuri<br />

sadgurebis, maT Soris `buSeri~ (irani) marTvis sistemis<br />

Seqmnis samuSaoebs.<br />

kidev erTi mxare iveri frangiSvilis moRvaweobisa.<br />

2005 wlis 24-25 maiss saqarTvelos kaTolikospatriarqis,<br />

uwmindesisa da unetaresis ilia II-is locvakurTxeviT<br />

da akademikos iveri frangiSvilis xelmZRvanelobiT<br />

Catarda pirveli saerTaSoriso konferencia `mecniereba<br />

da religia~. konferenciaze vrceli da Zalzed saintereso<br />

moxseneba Temaze `mecnierebisa da religiis, codnisa da<br />

rwmenis sistemuri urTierTmimarTebani~ gaakeTa akademikosma<br />

i. frangiSvilma:~.... mecnierebaSi religiisagan gansxvavebiT,<br />

ar arsebobs maradiuli paradigmebi da nebismieri mecnieruli<br />

paradigma droTa ganmavlobaSi icvleba. mecniereba dRes ar<br />

unda iCemebdes iseTi religiuri mcnebebis gagebas, sadac<br />

gons SeRweva ar ZaluZs. mecnierebi sul ufro metad<br />

aRiareben maTze raRac, bevrad maRali sawyisis arsebobis<br />

faqts, rac adamianebs mudam unda axsovdeT. sinergetikasa da<br />

gamoyenebiT maTematikaSi `ucnauri atraqtori~ Suqze,<br />

arsebiTad, mWidrod miuaxlovdnen samyaros fundamentur<br />

safuZvelsa da umaRles gons, anu RmerTs _ suliwmindas.<br />

umaRlesi RvTaebrivi Zalebis arsebobis aRiarebamde<br />

23


mecnierebi <strong>sxvadasxva</strong> poziciidan da sferodan midian,<br />

pirvel rigSi ki marTvisa da TviTorganizaciis ZalTa<br />

poziciidan, ramdenadac obieqturad Seejaxnen am Zalas~.<br />

sruliad saqarTvelos kaTolikos-patriarqis, uwmindesisa<br />

da unetaresis ilia II-is locva-kurTxeviTa da i.<br />

frangiSvilis TaosnobiT cxvariWamiaSi aRdgenilia mamaTa<br />

samonastro kompleqsi.<br />

batoni iveri moskovSi cxovrobda meuRlesTan erTad,<br />

qalbatoni ciala RuRuniSvili inJineria, wlebis manZilze<br />

igi muSaobda <strong>sxvadasxva</strong> samecniero organizaciebSi. batoni<br />

iveris da qalbatoni cialas vaJi, arCili, aRiarebuli<br />

mecnieria. igi teqnikis mecnierebaTa doqtori, profesori,<br />

saqarTvelos mecnierebaTa akademiis wevr-korespondenti,<br />

saqarTvelos saxelmwifo premiis laureati da saqarTvelos<br />

teqnikuri universitetis axladarCeuli reqtoria, misi<br />

niWiereba, obieqturoba da mamuliSviloba imedis momcemia.<br />

ai aseTia, Zalian mokled, msoflioSi aRiarebuli,<br />

sayovelTaod cnobili mecnieris, akademikos iveri frangi-<br />

Svilis cxovrebisa da moRvaweobis calkeuli epizodebi,<br />

romelic, samwuxarod, dRes aRar aris Cvens gverdiT. Tumc<br />

daimkvidra ukvdaveba da gadavida misgan naTlad aRqmul<br />

maradisobaSi. misi naTeli xsovna samudamod darCeba ara<br />

marto ojaxis wevrebis, axloblebis, kolegebisa da misi<br />

aRzrdilebis gulSi, aramed udides adgils daikavebs<br />

msoflios mecnierebis saganZurSi.<br />

sasiqadulo mamuliSvilis, gamorCeuli mecnierisa da<br />

pirovnebis _ dimitri erisTavis samecniero-pedagogiuri<br />

da sazogadoebrivi moRvaweoba<br />

gamoCenili mecnieri, mecnierebis damsaxurebuli moRvawe,<br />

saqarTvelos mecnierebaTa akademiis wevr-korespondenti,<br />

qimiis mecnierebaTa doqtori, profesori dimitri erisTavi<br />

im saxlovan mamuliSvilTa brwyinvale pleadas miekuTvneba,<br />

24


omlebmac TvalsaCino kvali datoves samamulo mecnierebis<br />

ganviTarebaSi.<br />

dimitri erisTavi daibada 1903 wlis 27 oqtombers q.<br />

TbilisSi, saxalxo maswavleblis ojaxSi. saSualo ganaTleba<br />

miiRo Tbilisis me-3 teqnikumSi (yofili realuri<br />

saswavlebeli). 1923 wels swavla gaagrZela Tbilisis saxelmwifo<br />

universitetis pedagogiuri fakultetis sabunebismetyvelo<br />

ganyofilebaze, romelic daamTavra 1928 wels.<br />

dimitri erisTavma SromiTi saqmianoba jer kidev studentobis<br />

wlebSi daiwyo. Tavdapirvelad muSaobda saqarTvelos<br />

saxalxo meurneobis umaRlesi sabWos centralur<br />

laboratoriaSi qimikos-analitikosis Tanamdebobaze.<br />

1929 wlidan dimitri erisTavi muSaobas iwyebs saqarTvelos<br />

politeqnikuri institutis (axlandeli saqarTvelos<br />

teqnikuri universiteti) zogadi da araorganuli qimiis<br />

kaTedris asistentad. dimitri erisTavis nayofieri pedagogiuri<br />

da samecniero-kvleviTi muSaoba, misi SemoqmedebiTi<br />

warmatebebi ZiriTadad am instituts ukavSirdeba. 1929<br />

wels igi analizuri qimiis kaTedris docenti, xolo 1940<br />

wlidan _ am kaTedris gamgea.<br />

1930 wlidan (saqarTvelos ssr mecnierebaTa akademiis<br />

qimiis institutis daarsebis dRidan) muSaobas iwyebs qimiis<br />

institutSi. akad. l. pisarJevskis xelmZRvanelobiT qimiis<br />

institutSi Sesrulebuli gamokvlevebis didi nawili safuZvlad<br />

daedo erisTavis sakandidato disertacias Temaze:<br />

`gamosxivebis gavlena katalizatoris aqtivobaze~, romelic<br />

warmatebiT daicva 1937 wels ukrainis mecnierebaTa akademiis<br />

fizika-qimiis institutSi.<br />

1945 wels Tbilisis saxelmwifo universitetSi dimitri<br />

erisTavis warmatebiT icavs sadoqtoro disertacias<br />

Temaze: `WiaTuris marganecis fizikur-qimiuri Tvisebebis<br />

sakiTxis SeswavlisaTvis~. 1946 wels mas mieniWa profesoris<br />

wodeba. 1958 wlidan gardacvalebamde iyo saqarTvelos<br />

politeqnikuri institutis proreqtori samecniero<br />

dargSi.<br />

25


saqarTvelos politeqnikur institutSi moRvaweobis<br />

paralelurad dimitri eriTavi 1947 wlamde xelmZRvanelobda<br />

saqarTvelos mecnierebaTa akademiis qimiis institutis<br />

fizikuri da analizuri qimiis laboratorias. wlebis<br />

ganmavlobaSi miwveuli iyo saqarTvelos kurortologiis<br />

institutis fizikuri qimiis laboratoriis gamged, saqarTvelos<br />

mecnierebaTa akademiis hidrogeologiuri da sainJinro<br />

geologiuri problemebis laboratoriis hidroqimiuri<br />

ganyofilebis xelmZRavanelad.<br />

1961 wels dimitri erisTavi airCies saqarTvelos<br />

mecnierebaTa akademiis wevr-korespondentad.<br />

farTo iyo dimitri erisTavis kvlevis diapazoni da<br />

interesTa sfero. misi mecnieruli moRvaweoba mWidrod<br />

ukavSirdeba saqarTveloSi qimiuri mecnierebis ganviTarebas.<br />

aqtualuri problemebis dasma da misi drois umcires<br />

monakveTSi warmatebiT gadaWra, aseTi iyo am uniWieresi<br />

mecnieris moRvaweobis stili.<br />

dimitri erisTavis samecniero moRvaweoba xasiaTdeba<br />

oTxi ZiriTadi mimarTulebebiT: 1. qimiur procesebze <strong>sxvadasxva</strong><br />

sixSiris gamosxivebaTa gavlenis Seswavla. 2. saqarTvelos<br />

mineraluri resursebis fizikur-qimiuri Seswavla.<br />

3. qimiuri analizis sfero. 4. hidro<strong>qimia</strong>.<br />

pirveli mimarTulebis Sromebs miekuTvneba dimitri<br />

erisTavis erT-erTi adreuli naSromi `katalizatorebis<br />

Seswavla rentgenis sxivebis saSualebiT~, romelic gamoqveynda<br />

1935 wels `amierkavkasiis industriuli institutis<br />

moambeSi~ da l. pisarJevskis xelmZRvanelobiT Sesrulebuli<br />

Sroma `platinis katalizur aqtivobaze rentgenis gamosxivebis<br />

moqmedeba~, am naSromSi ganxilulia rentgenis sxivebis<br />

da platinis katalizatoris kombinirebuli moqmedeba H2O2is<br />

daSlis procesze. dadgenilia saintereso kanonzomierebani<br />

katalizatoris aqtivobasa da gamosxivebis dozas<br />

Soris. am gamokvlevebiT d. erisTavma erT-erTma pirvelma<br />

daadgina, rom gamosxivebis da katalizatoris erToblivi<br />

26


moqmedeba ar aris aditiuri da mniSvnelovnad aRemateba maTi<br />

jamuri moqmedebis efeqts.<br />

dimitri erisTavis naSromebi `ultramaRali sixSiris<br />

eleqtruli velis moqmedeba hidrofobur zolebze~ da<br />

`ultramokle talRebis moqmedeba kompleqsur naerTebze~<br />

(o.e. zviangincevis TanaavtorobiT) mniSvnelovnad amdidrebs<br />

monacemebs zolebis da kompleqsuri naerTebis bunebis, mdgomareobis<br />

da Tvisebebis Sesaxeb. unda aRiniSnos, rom naSromi<br />

kompleqsur naerTebze gamosxivebis gavlenis Seswavlis Sesaxeb<br />

agreTve erT-erTi pirvelTagania, vinc daamtkica<br />

ultramokle talRebis gavleniT platinis kompleqsuri<br />

naerTebis xsnarebis elgamtarobis zrda.<br />

naSromTa mTeli rigi cikli exeba saqarTvelos mineraluri<br />

resursebis gamokvlevas da moicavs mTel rig sakiTxebs<br />

sakvlevi obieqtebis, meTodebis, kompleqsuri naerTebis<br />

fizikur-qimiuri Tvisebebis Sesaxeb.<br />

d. erisTavis mier Seswavlil iqna WiaTuris manganumis<br />

sabadoebi. mdidari eqsperimentuli masalis safuZvelze mecnieri<br />

gvaZlevs qimiuri elementebis ganawilebis suraTs<br />

calkeuli plastebisa da zegnebis mixedviT. Seswavlilia<br />

aRniSnul madnebSi nikelisa da kobaltis Semcveloba. Catarebulia<br />

WiaTuris manganumis Slamis sedimentaciuri<br />

analizi, Seswavlilia maTi fizikur-qimiuri Tvisebebi:<br />

(kobaltis da nikelis adsorbciis pirobebSi manganumis<br />

dioqsidisa da WiaTuris manganumis madnebis wyalxsnarebidan,<br />

maTi Jangva-aRdgeniTi potencialebi, manganumis Slamis<br />

koloidur-qimiuri gamdidreba da sxva).<br />

profesor d. erisTavis xelmZRvanelobiTa da uSualo<br />

monawileobiT SemuSavda manganumis madnebSi calkeuli elementebis<br />

gansazRvris axali meTodebi. d. erisTavis da d.<br />

barnabiSvilis mier SemuSavebuli manganumis madnebSi samvalentiani<br />

manganumis gansazRvris meTodi moyvanilia e. rodes<br />

monografiaSi `manganumis Jangbadiani naerTebi (moskovi,<br />

1952).<br />

27


dimitri erisTavma detalurad gamoikvlia manganumis<br />

Slamebis fizikur-qimiuri buneba. gamoavlina manganumis<br />

madnebSi nikelisa da kobaltis genezisis sakiTxebi.<br />

dimitri erisTavis mier iqna Seswavlili saqarTvelos<br />

raionebis WaburRilebis wylebidan iodis amowvlilvis<br />

sakiTxi.<br />

sayuradReboa agreTve naSromebi axtalis samkurnalo<br />

talaxSi boris, bromis da iodis Semcvelobis da azamburis<br />

mirabilitis sabadoebis Sesaxeb.<br />

am ciklis samuSaoebs miekuTvneba ori metad mniSvnelovani<br />

naSromi `Termuli radioaqtiuri wylebidan radiumis<br />

amowvlilvis Sesaxeb~ da `boris gamoyofa borSemcveli<br />

bunebrivi wylebidan iongacvliTi fisebis saSualebiT~.<br />

dimitri erisTavs mravali saintereso naSromi aqvs<br />

gamoqveynebuli analizuri qimiis sferoSi. mis mier mTeli<br />

rigi gamokvlevebia Catarebuli iSviaTi elementebis gansaz-<br />

Rvris axali meTodebis Sesaxeb. iSviaTi elementebis gansaz-<br />

RvrisaTvis qimiur analizSi igi iyenebda koagulaciisa da<br />

peptizaciis movlenebs. mis mier damuSavebulia manganumis<br />

gansazRvris meTodi, miwisqveSa wylebSi tyviis gansazRvris<br />

swrafi meTodi da bunebriv wylebSi boris gansazRvris<br />

meTodi iongacvliTi fisebis gamoyenebiT.<br />

TanamSromlebis jgufTan erTad dimitri erisTavi<br />

metad mniSvnelovan samuSaoebs atarebda iSviaTi elementebis<br />

gayofis axali analizuri meTodebis gamoyenebiT. Tavis<br />

naSromebSi igi gansakuTrebul yuradRebas uTmobda elementebis<br />

gansazRvris sizustisa da mgrZnobiarobis gazrdis<br />

sakiTxs.<br />

profesorma dimitri erisTavma mniSvnelovani wvlili<br />

Seitana analizur <strong>qimia</strong>Si iongacvliTi fisebis kvlevis<br />

saqmeSi. misi xelmZRvanelobiT, misi mravalricxovani mowafeebis<br />

mier gamokvleulia volframis, beriliumis, indiumis,<br />

molibdenis, kaliumis, uranisa da sxva ionebis sorbciisa da<br />

desorbciis pirobebi samamulo anionitebis karbonatul<br />

formebze.<br />

28


anionitebis karbonatuli formebi gamoyenebul iqna<br />

<strong>sxvadasxva</strong> elementebis erTmaneTisagan dasacileblad. ase,<br />

magaliTad indiumisa _ kadmiumisagan, TuTiisa _ tyviisagan,<br />

molibdenisa da volframisa sxva elementebisagan (Fe, Al, V,<br />

Ni, Cu, Zn-gan).<br />

dimitri erisTavis gamokvlevebi hidroqimiis dargSi<br />

exeba saqarTvelos mineraluri wylebis (Tbilisi, borjomi,<br />

wyaltubo, menji, sairme da sxv.) fizikur-qimiuri bunebis<br />

Seswavlas. gansakuTrebiT detaluradaa Seswavlili wyaltubos<br />

mineraluri wylebis fizikur-qimiuri buneba. man<br />

pirvelma daamtkica wyaltubos wyalSi umniSvnelo koncentraciiT<br />

radiumis marilTa Semcveloba. sayuradReboa misi<br />

gamokvlevebi saqarTvelos mineralur wylebSi organul<br />

nivTierebaTa Seswavlis TvalsazrisiTac.<br />

akad. dimitri erisTavis didi Rvawli miuZRvis qarTul<br />

enaze saxelmZRvaneloebis SeqmnaSi. TvisebiT da raodenobiT<br />

analizSi misi klasikuri saxelmZRvaneloebiT dResac<br />

sargebloben umaRlesi saswavleblebis studentebi.<br />

didia dimitri erisTavis damsaxureba sazogadoebrivi<br />

muSaobis sferoSi. wlebis manZilze igi iyo mecnierebaTa<br />

akademiis analizuri qimiis sabWos wevri, saqarTvelos<br />

politeqnikuri institutis (axlandeli saqarTvelos teqnikuri<br />

universiteti) qimiuri da kvebis teqnologiis fakultetis<br />

xarisxis mimniWebeli sabWos Tavmjdomare, d.i.<br />

mendeleevis saxelobis sakavSiro qimiuri sazogadoebis<br />

saqarTvelos respublikuri gamgeobis wevri, Tbilisis<br />

saxelmwifo universitetis samecniero sabWos wevri, saxelmwifo<br />

sagamocdo komisiis Tavmjdomare, saqarTvelos<br />

mecnierebaTa akademiasTan arsebuli izotopebisa da gamosxivebis<br />

mudmivi komisiis Tavmjdomare, sakavSiro sazogadoeba<br />

`codna~-s sainstituto ganyofilebis Tavmjdomare, politeqnikuri<br />

institutis Sromebis mTavari redaqtoris moadgile.<br />

dimitri erisTavma mTeli cxovreba Tavdauzogavad<br />

iSroma da iRvawa qarTuli mecnierebis ganviTarebisaTvis.<br />

misi samecniero memkvidreoba metad mniSvnelovania dResac,<br />

29


adgan is sakiTxebi, romlebic mis mier iqna Seswavlili da<br />

damuSavebuli, Tanamedrove mecnierebis iseT aqtualur<br />

sakiTxebs exeba, rogoricaa katalizatorebisa da koloiduri<br />

zolebis struqturis Seswavla, saqarTvelos bunebrivi<br />

resursebis gamokvleva, naSromebi hidro<strong>qimia</strong>Si, mTeli<br />

rigi liTonebis analizi da sorbciuli Tvisebebis Sewavla.<br />

d. erisTavis cxovrebisa da moRvaweobis ZiriTadi<br />

TariRebi<br />

1903w. 27 oqtombers daibada q. TbilisSi saxalxo<br />

maswavleblis ojaxSi.<br />

1923w. daamTavra Tbilisis mesame teqnikumi (yofili<br />

realuri saswavlebeli) da Sevida Tbilisis sexelmwifo<br />

universitetSi fizika-maTematikis fakultetis sabunebismetyvelo<br />

ganyofilebaze.<br />

1928w. daamTavra Tbilisis universitetis qimiis<br />

fakulteti.<br />

1929w. miiwvies saq. politeqnikur institutSi zogadi<br />

da araorganuli qimiis kaTedris asistentis Tanamdebobaze.<br />

1930w. (saq. ssr mecn. akad. qimiis in-tis daarsebis<br />

dRidan) muSaobda institutSi akad. l. pasarJevskis xelmZRvanelobiT.<br />

1930-1935ww. amierkavkasiis qimiur-teqnologiuri<br />

institutis asistentia.<br />

1930-1947ww. politeqnikur institutSi muSaobis<br />

paralelurad muSaobda saq. ssr mecn. akademiis qimiis<br />

institutSi fizikuri da analizuri qimiis gany. gamged.<br />

1935-1946ww. saqarTvelos industriuli institutis<br />

docentia.<br />

1937w. q. dnepropetrovskSi daicva sakandidato<br />

disertacia Temaze: `gamosxivebis gavlena katalizatoris<br />

aqtivobaze~. _ mieniWa qimiur mecnierebaTa kandidatis samecniero<br />

xarisxi.<br />

30


1939w. umaRlesma saatestacio komisiam daamtkica saq.<br />

politeqnikuri institutis fizikuri qimiis kaTedris<br />

gamged.<br />

1940 wlidan Tbilisis politeqnikuri institutis<br />

analizuri qimiis kaTedris gamgea.<br />

1941-1945ww. amierkavkasiis frontis sardlobis<br />

davalebiT xelmZRvanelobda qimikosTa specialur jgufs,<br />

romelic amzadebda sawvav naerTebs TavdacvisaTvis.<br />

1944w. dajildovda medlebiT `kavkasiis dacvisaTvis~<br />

da `mamacuri SromisaTvis 1941-1945 ww. did samamulo<br />

omSi~.<br />

1945w. Tbilisis universitetSi daicva sadoqtoro<br />

disertacia Temaze: `WiaTuris marganecis fizikur-qimiuri<br />

Tvisebebis sakiTxis SeswavlisaTvis~.<br />

1946w. daamtkices saq. politeqnikuri institutis<br />

analizuri qimiis kaTedris profesorad.<br />

1946-1971ww. saq. politeqnikuri institutis profesoria.<br />

1948-1954ww. saq. kurortologiis institutis<br />

fizikuri qimiis laboratoriis gamgea.<br />

1958-1960 ww. muSaobda saq. ssr mecn. akademiis<br />

hidrogeologiuri da sainJinro-geologiur problemaTa<br />

laboratoriis hidroqimiuri ganyofilebis xelmZRvanelad.<br />

1958-1971ww. iyo politeqnikuri institutis qimiuri<br />

da kvebis teqnologiiis fakultetis samecniero xarixsis<br />

mimniWebeli sabWos Tavmjdomare.<br />

1958 wlidan politeqnikuri institutis proreqtoria<br />

samecniero dargSi.<br />

1960-1971 ww. iyo v.i. vernadskis sax. geoqimiisa da<br />

analizuri qimiis institutis samecniero sabWos wevri.<br />

1961w. airCies mecnierebaTa akademiis wevr-korespondentad.<br />

1961w. ssrk umaRlesi sabWos prezidiumis brZanebulebiT<br />

dajildovda `sapatio niSnis~ ordeniT.<br />

31


1963w. mieniWa saqarTvelos mecnierebis damsaxurebuli<br />

moRvawis sapatio saxeli.<br />

1963w. dajildovda saq. ssr umaRlesi sabWos sapatio<br />

sigeliT.<br />

1966w. dajildovda medliT `mamacuri SromisaTvis~.<br />

1967w. airCies q. Tbilisis orjonikiZis raionis<br />

mSromelTa deputatebis raionuli sabWos deputatad.<br />

1969w. airCies Tbilisis mSromelta deputatebis<br />

saqalaqo sabWos me-12 mowvevis deputatad.<br />

1970w. dajildovda saiubileo medliT `SromiTi<br />

mamacobisaTvis~ v.i. leninis dabadebis 100 wlisaTvis aRsani-<br />

Snavad.<br />

1971 w. 18 agvistos gardaicvala. Rirseuli mamuli-<br />

Svili dakrZalulia didubis _ sazogado moRvaweTa<br />

panTeonSi.<br />

saqarTvelos mecnierebaTa akademiis wevr-korespondenciis,<br />

teqnikis mecnierebaTa doqtoris, profesor<br />

kalistrate severianis-Ze quTaTelaZis samecniero<br />

moRvaweoba<br />

1928 wlis 1 oqtombers, Tbilisis universitetis politeqnikuri<br />

fakultetis bazaze Seiqmna saqarTvelos<br />

saxelmwifo politeqnikuri instituti, romlis 250-kacian<br />

studentur kontigentSi iyo samTo qimiuri fakultetis<br />

qimiur-teqnologiuri ganyofilebis studenti, xonis raionis<br />

sofel ivandidis mkvidri _ kalistrate quTaTelaZe,<br />

1930 wels spi-s bazaze Seqimna eqvsi instituti _ maT<br />

Soris amierkavkasiis qimiur-teqnologiuri instituti, romelic<br />

1932 wels batonma kalem warCinebiT daamTavra.<br />

swavlis periodSi k. quTaTelaZis niWiereba SeniSnes cnobilma<br />

profesorebma aleqsandre ficxelaurma da mixeil xaxanaSvilma,<br />

ramac ganapiroba, rom institutis damTavrebisTa-<br />

32


nave igi gaigzavna sanqt-peterburgis teqnologiuri universitetis<br />

minis qimiuri teqnologiis kaTedraze aspirantura-<br />

Si. aRniSnul kaTedraze am dros moRvaweobdnen minis<br />

Teoriisa da praqtikis fuZemdebelni, akademikosebi: d.<br />

raJdensvenski, i. grebeSnikovi, g. Jukovski, n. kaCalovi, i.<br />

Suri, g. mianikovi da axalgazrda magram aRiarebuli<br />

mecnieri v. vargini, romelic gaxda batoni kales samecniero<br />

xelmZRvaneli. v. varginis xelmZRvanelobiT Catarebul iqna<br />

kvlevebi seleniT da rigi oqsidiT miniT Sefervis bunebis<br />

dadgenaSi, romelmac sayovelTao aRiareba moipova da<br />

Sesulia yvela drois, <strong>sxvadasxva</strong> qveyanaSi feradi minisadmi<br />

miZRvnil monografiebSi.<br />

kacobriobis ganviTarebis istoriaSi gamoqveynebuli<br />

samecniero Tu teqnikuri literaturis analizis safuZvelze<br />

k. quTaTelaZis yuradReba miipyro gajma. gajis _<br />

TabaSiris magvari mWida masalis mSeneblobasa da kulturis<br />

ZeglTa agebaSi farTo gamoyenebis miuxedavad, misi buneba da<br />

potenciuri SesaZleblobebi arcTu ise kargad Seswavlili<br />

aRmoCnda.<br />

k. quTaTelaZe isaxavs amocanas, irCevs am amocanis<br />

gadaWris optimalur gzebs da Tavis mowafeebTan erTad<br />

sakmaod mcire vadaSi asrulebs metad STambeWdav da<br />

Sromatevad samuSaos, romelic SeiZleba CaiTvalos msoflioSi<br />

erTaderT naSromad gajis sistematuri da fundamenturi<br />

Seswavlis sferoSi. swored am kvlevam daimsaxura<br />

novoCerkaskis politeqnikuri institutis samecniero<br />

sabWos, romelsac xelmZRvanelobda msoflioSi cnobili<br />

fiz-qimikosi ponomariovi, umaRlesi Sefaseba. naSromi _<br />

`gaji _ misi Tvisebebi da gamoyeneba~ iyo k. quTaTelaZis<br />

sadoqtoro disertacia, romelic SemdgomSi gamoica monografiis<br />

saxiT da iTargmna Cinur enaze.<br />

am mimarTulebiT muSaobis Sefasebisas yuradrebas<br />

ipyrobs k. quTaTelaZis unari kvlevis organziaciasa da<br />

ganxorcielebaSi. aq ikveTeba batoni kales brwyinvale organizaciuli<br />

niWi, romelic kidev ufro mkveTrad gamovlinda<br />

33


swored gajebze muSaobis periodSi. moviyvanT mxolod erT<br />

magaliTs.<br />

k. quTaTelaZem icoda, rom mWida masalebis aduRabebisa<br />

da SeWidvis siTburi efeqtebis im droisaTvis arsebuli<br />

gasazomi xelsawyoebi _ kalorimetrebi ar miscemda saSualebas,<br />

Caetarebina gajis ZiriTadi Tvisebebis zedmiwevniTi<br />

kvleva. gamosavali orgvari iyo: an gamoeyenebina arsebuli<br />

kolorimetrebi da gaezarda kvlevaTa ricxvi, raTa maTi<br />

saSualebiT mieRwia sasurvel mizans, an Seeqmna axali,<br />

bevrad ufro mgrZnobiare xelsawyo. igi irCevs ufro rTul,<br />

magram koreqtuli Sedegebis miRebis gzas. a. CuprinTan da q.<br />

qinqlaZesTan erTad, arsebuli kalorimetrebis kritikuli<br />

analizis safuZvelze, k. quTaTelaZe srulyofs xelsawyos,<br />

rac uzrunvelyofs miRweul SedegTa saimedoobasa da<br />

aRwarmoebas. maT mier Seqmnili kalorimetri mWida masalebis<br />

hidrataciis siTbos gasazomad gamoyenebul iqna ara marto<br />

saqarTveloSi.<br />

50-ian wlebSive Caisaxa mWida maslebis sferoSi axali<br />

mimarTuleba alunitis safuZvelze swrafad Semkvradi cementebis<br />

<strong>qimia</strong>sa da teqnologiaSi.<br />

1952 wels JurnalSi `ssrk-s mecnierebaTa akademiis<br />

moxsenebebi~ qveyndeba betoni kalesa da mis mowafeebis<br />

naSromSi `alunitiani cementi~. masSi Seiswavleba aluniti<br />

+ kirqva narevi da am narevis safuZvelze miRebuli cementi.<br />

am naSroms mohyva samuSaoTa cikli da 1957-59 wlebSi k.<br />

quTaTelaZe n. jinWaraZesTan erTad sTavazobs samecniero da<br />

teqnikur sazogadoebas axal monacemebsa da gamoyenebis<br />

sferoebs alunitze miRebuli cementebisa, 1959 wels<br />

kvlevaSi erTveba k. quTaTelaZis mowafe, amJamad t.m.d.<br />

profesori, silikatebis teqnologiis kaTedris gamge T.<br />

gabadaZe, romelic batoni kales gardacvalebis Semdeg<br />

xelmZRvanelobs am mimarTulebas.<br />

alunitian narevebSi cementebis Sekvrisa da gamyarebis<br />

dros da gafarToebisas mimdianre procesebis. am cementebis<br />

fazuri Sedgenilobisa da mravali teqnologiuri parametre-<br />

34


is gavlenis Rrma Seswavlisa da analizis safuZvelze. maT<br />

mier mieRebul iqna swrafadmagrebadi cementebis klasi<br />

unikaluri TvisebebiTa da gamoyenebis sferoebiT. batoni<br />

kalesa da misi mowafeebis prioriteti am cementebis miRebaSi<br />

aRiarebulia sayovelTad da hpova farTo praqtkuli<br />

gamoyeneba.<br />

alunitSemcveli narevidan miRebul iqna wyalgaumtari<br />

gamfarToebadi portlandcementi, swrafadSemkvradi maRalmdgradi<br />

anhidrituli cementi, gamfarToebadi cementi brZmedis<br />

widis safuZvelze, xurvalmedegi gamfarToebadi,<br />

damZabavi da mravali sxva saxis da daniSnulebis cementi.<br />

rogorc yovelTvis, batoni kales gverdiT am wamowyebaSi<br />

iyvnen misi mowafeebi: i. surgulaZe, v. sixaruliZe, g. sxvitariZe,<br />

n. nergaZe, n. zenaiSvili da mravali sxvani.<br />

mWida masalebis sferoSi, garda zemoaRniSnulisa, k,<br />

quTaTelaZis xelmZRvanelobiT Sesrulda mravali sxva<br />

samuSao, romelTa Soris aRvniSnavT:<br />

1. barium-sulfatiani cementebis miReba. am cementebis<br />

ZiriTad Rirsebas warmoadgenda maRali meqanikuri simtkice<br />

da Zlier gamoxatuli hidravlikuri Tviseba. samuSao Sesrulebul<br />

iqna aspirant gerievasTan erTad.<br />

2. sulfatmedegi uxvmanganumiani widacementis Seqmna v.<br />

SafaqiZis, i. ficxelaurisa da a. rustamberkovis monawileobiT.<br />

3. swrafadSemkvradi widaportlandcementis miReba; k.<br />

Tandilovas, p. slavinskisa da n. enuqiZesTan erTad. am<br />

cementis gamoyenebiT daixvewa viswro gangliviT miRebuli<br />

nakeTobebis teqnologia.<br />

4. naSromebi, Sesrulebuli i. CxikvaZesTan erTad,<br />

atmosferomedegi kirqva-pucolanuri cementebis sferoSi.<br />

5. kvlevaTa cikli Sesrulebuli g. zaaliSvilTan, a.<br />

rustambekovsa da r. lekiSvilTan erTad specialuri daniSnulebis<br />

cementebis sferoSi. saqme exeba cementebs, romelTa<br />

ZiriTad Tvisebas warmoadgens radiaqtiuri gamosxivebisadmi<br />

maRali mdgradoba da gamoiyeneba atomur teqnikaSi. am<br />

35


sferoSi Seiqmna Tvisobrivad axali Sedgenilobis cementebi,<br />

romlebmac hpova sruli aRiareba.<br />

verc erTi dagri, uSualod dakavSirebuli maRaltemperaturul<br />

procesebTan ver iarsebebs Tboteqnikuri danadgarebisaTvis<br />

saWiro masalisa da sazomi xelsawyoebis dacvis<br />

gareSe. am sefroSi k. quTaTelaZis moRvaweoba iseTive<br />

nayofieria, rogorc silikatebis mecnierebisa da teqnikis<br />

nebismier dargSi.<br />

jer kidev ormocian wlebSi, k. quTaTelaZe aqtiurad<br />

monawileobda adgilobrivi masalebis gamoyenebiT Samotis<br />

miRebis saqmeSi. samuSaoebi gagrZelda ormocdaaTian wlebSi<br />

da Semdgom periodSic, ZiriTadad, e. zedgeniZesTan erTad.<br />

Seiqmna msubuqi cecxlgamZle liptobiolituri fiqalis<br />

ganacrisa da nacris gamoyenebiT, forsterituli<br />

cecxlgamZle qviSisa da CorCanis serpentinitebis safuZvelze<br />

(v. glurjiZesTan erTad). ajameTis qalcedonis gamoyenebiT<br />

miRebul iqna msubuqi dinasi.<br />

Sesrulda kvlevaTa cikli, romelmac miipyro mravali<br />

metalurgiuli qarxnis yuradReba. kaolinis nitrirebisas<br />

mimdinare procesebis Seswavlis safuZvelze saSen masalebis<br />

institutSi iqmneba sazomi xelsawyoebis, maRali temperaturebisa<br />

da agresiuli garemos mimarT mdgradi damcavi masalebi.<br />

Tavis umcros kolegebTan, batoni kales mowafeebTan _<br />

r. pirumovasa da l. lorTqifaniZesTan erTad, k. quTaTela-<br />

Zisa da e. zedgeniZes mier kaolinisa da aluminis pudrisagan<br />

miRebuli narevis azotis denSi gamowviT miiReba masala,<br />

romelic ar ganicdis korozias foladis, Tujis, kadmiumis,<br />

tyviis, kalasa da bismutis nadnobebSi. CayvinTvis<br />

TermowylebisaTvis SemoTavazebul da gamoyenebul iqna<br />

karborundis masalebi, romelSic Semkvrelis rols asrulebda<br />

kalciumis nitridi. Seqmnilma masalebma daimsaxura<br />

rusTavis, doneckis, zlatoustis, Celiabinskis, komunarskisa<br />

da sxva metalurgili qarxnebis maRali Sefaseba.<br />

saqarTvelos didi tradiciebi gaaCnia keramikuli<br />

masalebis damzdeba-moxmarebaSi. keramikisagan Sesrulebuli<br />

36


nakeTobani warmoadgens Cveni qveynis ganviTarebis nivTobriv<br />

Zeglebs. k. quTaTelaZe kargad erkveoda am sakiTxSi da ar<br />

zogavda Zalasa da energias silikaturi mrewvelobis am<br />

<strong>dargis</strong> Semdgomi ganviTarebis saqmeSi.<br />

saqarTveloSi CamosvlisTanave batoni kale did<br />

yuradRebas uTmobs adgilobriv Tixebs _ keramikis erT-erT<br />

ZiriTad gamosaval masalas. meore sazrunavs warmoadgenda<br />

TanamoazreTa jgufis Camoyalibeba da, rogorc yovelTvis,<br />

batoni kale eZebs maT, ZiriTadad Tavis mowafeebs Soris.<br />

kaTedraze swavlebisas igi studentTa Soris avlens saqmisadmi<br />

erTgulebs da andobs maT Tavisi ideebis ganxorcielebas.<br />

ase yalibdeba jgufi kvlevaTa mimarTulebiT. ase Seiqmna<br />

is ZiriTadi Zala, romelmac SeZlo keramikis sferoSi<br />

Caetarebina metad saintereso gamokvlevebi. ai, isinic: i.<br />

xizaniSvili, g. gafrindaSvili, g. gverdwiTeli, q. qinqlaZe,<br />

r. mamalaZe, z. kovziriZe, i. royva, g. lolaZe, e. xaraSvili<br />

da sxvani.<br />

batoni kales xelmZRvanelobiT keramikis sferoSi<br />

Sesrulda metad nayofieri samecniero kvlevaTa cikli.<br />

aucilebelia aRiniSnos, rom am kvlevaTa safuZvels<br />

warmoadgens batoni kales mier Camoyalibebuli mosazrebebi<br />

keramikul da sxva silikatur masebSi mimdinare myarfaza<br />

reaqciebis Sesaxeb.<br />

miiReba da praqtikaSi gamoiyeneba gamWvirvale, feradi<br />

da yruWiqurobis farTo sfeqtri, originaluri keramikuli<br />

pigmentebi, aRdgena-daJangviTi safarebi. yuradRebas ipyrobs<br />

faifuris, naxevrad faifurisa da sxva faqizkeramikuli<br />

masebis miReba perlitisa da traqitis safuZvelze da<br />

kaolinis gareSe yvela es kvleva emyareba mTis qanebis Taviseburebebis<br />

Rrma Seswavlas.<br />

keramikul mrewvelobaSi CvenSi da Cveni qveynis gare-<br />

Tac arsebuli e.w. `mindvrisSpaturi~ SimSili gadalaxul<br />

iqna mindvris Spatebis nacvlad fsevdokristaluri perlitisa<br />

da kristaluri traqitis mTis qanebis SeyvaniT keramikul<br />

kazmebSi.<br />

37


axali komponentebis SeyvaniT unda Secvliliyo keramikuli<br />

masebis reologiuri Tvisebebi da struqturis<br />

formirebis kinetika, romelTa dadgenis gareSe SeuZlebeli<br />

iyo nakeTobaTa miRebis optimaluri gzebis dadgena.<br />

batoni kale misTvis Cveuli energiiTa da gamWriaxobiT<br />

xelmZRvanelobda am samuSaoebs da Teoriuli kvleva daiyvana<br />

miRebuli Sedegebis praqtikul ganxorcielebamde.<br />

am mimarTulebiT ganviTarebuli kvlevis Sedegi iyo<br />

axali, Teoriulad da praqtikulad dasabuTebuli daskvna,<br />

kerZod, _ perlitis gamoyenebisas faqizkeramikuli masis<br />

misaRebad SeiZleba Seicvalos kidev erTi, sakmaod deficituri<br />

nedleuli _ kaolini. mis magivrobas kazmSi gaswevs<br />

Tixamiwa da Tixa.<br />

kvleva kvlav grZeldeba da perlitis gamoyenebiT<br />

miiReba TvisebebiT sapirispiro masalebi. dabaltemperaturuli<br />

da xurvalmedegi keramika. pervelis _ xurvalmedegi<br />

keramikis miRebaSi ZiriTadad gamosaval nedleuls emateba<br />

boTlis minis lewi, xolo meore SemTxvevaSi, mTis piris<br />

traqiti da agaris Talki.<br />

traqiti, romlis ZiriTad minerals warmoadgens<br />

kaliumis mindvris Spatis maRaltemperaturuli modifikacia<br />

_ sanidini, potenciurad mindvris Spatis tolfasi masalaa<br />

_ miiCnevs batoni kale. marTlac am mTis qanis gamoyenebiT<br />

miiReba sanitarul-teqnikuri da sayofacxovrebo keramikuli<br />

nakeTobani.<br />

ormocdaaTian wlebSi k. quTaTelaZe Seiswavlis<br />

uxvaluminian minis masebis gamoyenebis SesaZleblobas minis<br />

taris manqanur warmoebaSi. Znelia moiZebnos sxva am xerxiT<br />

Sesrulebuli kvleva. SeiZleba Tu ara gamoviyenoT minis<br />

qanebi (andeziti, bazalti, traqiti, pegmatiti) taris<br />

warmoebaSi? erTi SexedviT, am martivi amocanis gadawyvetisas,<br />

batoni kale v. demCenkosTan erTad Rebulobs Sedegebs,<br />

romlebsac aqvT globaluri mniSvneloba. k. quTaTelaZe<br />

aRmoCnda erT-erTi pirvelTagani, romelmac Teoriulad da<br />

praqtikulad daamtkica uxvaluminiani minebis gamoyenebis<br />

38


araTu SesaZlebloba, aramed mizanSewonilebac fiderian da<br />

vakuumur manqanebze.<br />

1960 wels k. quTaTelaZe acnobs farTo sazogadoebas<br />

saqarTvelos codnis gamavrcelebeli sazogadoebis periodikiT<br />

minasa da misi gamoyenebis sferoebs.<br />

wlebis manZilze igi ikvlevda da praqtikulad Rebulobda<br />

minis boWkos, samSeneblo minas, minis izolatorebs,<br />

minis naxevargamtarebs, qimiurad mdgrad minebs, minakristalur<br />

masalebs.<br />

sazogadod, rogorc wesi, kvleva-Ziebis dawyebamde<br />

iqmneboda koleqtivi. masSi Sediodnen: moskovis qimiurteqnologiuri<br />

institutis aspiranturadamTavrebuli t.m.k.<br />

e. fircxalava, v. demCenko, r. verulaSvili, T. sariSvili, a.<br />

saruxaniSvili, e. vasermani. SemdgomSi minis Teoriasa da<br />

praqtikaSi batoni kales TanamSemweebi iyvnen l. xarTiSvili,<br />

g. kakabaZe, d. TayaiSvili, T. WeiSvili, n. quTaTelaZe da<br />

mravali sxv., romelTa umravlesoba dRes ukve gamocdili<br />

mkvlevaria.<br />

unda aRiniSnos, rom batoni kale SesaniSnavad icnobda<br />

minis nadnobis SesaZleblobebs. isic icoda, rom e.w.<br />

`zemodan~ dakristalebiT am nadnobidan SeiZleboda miRebuliyo<br />

sxmuli qva _ poli da monomineraluri nakeTobani,<br />

romelTa gamoyenebis sfero metad farToa. saqarTveloSi,<br />

sadac moipoveba sxmuli qvis warmoebsiaTvis TiTqmis aRuracxeli<br />

nedleuli, amgvari warmoebis organizaciisaTvis<br />

batoni kale mimarTavs maT Seswavlas da praqtikul ganxorcielebas.<br />

am procesSi ikveTeba dakristalebis marTvis<br />

SesaZlebloba teqnologiuri procesebis Tanmimdevrobis<br />

SecvliTa da specialuri danamatebis SeyvaniT.<br />

50-60-ian wlebSi samecniero-teqnikur periodikaSi sul<br />

ufro xSirad Cndeba cnobebi axali minakristaluri masalebis<br />

aRmoCena-gamoyenebis sferoSi. foto-da pirokeramikas _<br />

ruseTSi sitals uwodebdnen. am masalis unikalurma Tvisebebma<br />

gamoiwvia aRniSnuli mimarTulebis samuSaoTa arnaxuli<br />

aRorZineba. ruseTSi iqmneba e.w. petrositali, ris Semdeg am<br />

39


masalis avtorad cxaddeba ruseTis erT-erTi TvalsaCino<br />

mecnieri i. kataigordski, magram am sazogadoebisaTvis rCeba<br />

ucnobi, rom saqarTveloSi TiTqmis erTdroulad (Tu<br />

ramdenadme adre ara), k. quTaTelaZis xelmZRvanelobiT Seqmnilia<br />

masala, romelic gamoiyeneba zRvispira rkinigzis<br />

nagebobebis dasacavad. aRniSnuli masala Tavisi bunebiTa da<br />

TvisebebiT petrositalis analogi iyo.<br />

samSeneblo minis SedgenilobaTa damuSavebisas batoni<br />

kale yuradRebas uTmobs mTis qanebs, rogorc gamosavali<br />

kazmis erT-erT ZiriTad komponents. perlitis, bazaltis,<br />

warmoebis narCenebisa da sxva aradeficitur masalaTa safuZvelze<br />

miiReba mosapirkeTebeli filebi, xariCa _ mozaikuri<br />

filakebi, zedapirulad dekoratiuli nakeTobani. am kvlevebisas<br />

gamomuSavda axali midgoma samSeneblo minebis sakiTxebisadmi.<br />

gamoiyeneba uCveulo, magram teqnologiisadmi damyoli<br />

Sedgenilobebi, deficituri da toqsikuri danamatebi<br />

icvleba igive funqciuri daniSnulebis sxva masalebiT,<br />

regulirdeba da racionalurad gamoiyeneba SemuSavebuli<br />

minebis Tavisebureba. regulirebadi, prognozirebadi da<br />

kontrolirebadi teqnologiebis SesaniSnav magaliTs warmoadgens<br />

k. quTaTelaZis xelmZRvanelobiT Sesrulebuli samuSaoebi<br />

eleqtroteqnikuri da eleqtronuli daniSnulebis<br />

masalebis Seqmnis sferoSi. am samuSaoTa Sedegebi warmoadgens<br />

did interess dieleqtrikuli da naxevargamtari<br />

masalebis miRebis TvalsazrisiT. metic, rig samuSaoTa<br />

Sedegebma hpova praqtikuli ganxorcielebac.<br />

k. quTaTelaZis xelmZRvanelobiT Seiqmna minebis axali<br />

klasi _ manganituri. am klasis minebis gamoyenebis sfero<br />

metad moculobiTia da Seicavs Tanamedrove mecnierebisa da<br />

teqnikis TiTqmis yvela dargs. am mimarTulebiT kvleva<br />

grZeldeba dResac batoni kales mowafis, t.m.d. profesor a.<br />

saruxaniSvilis mier stu-is fizikuri qimiis kaTedraze.<br />

b-ni kale 300-ze meti samecniero naSromis avtoria,<br />

maTgan 100-ze meti saavtoro mowmoba da patentia, romelTa<br />

umravlesobam saerTaSoriso aRiareba moipova.<br />

40


akademikos nikoloz landias cxovreba da<br />

samecniero moRvaweoba<br />

TvalsaCino qarTveli mecnieri qimikosi nikoloz<br />

(kukuri) aleqsandres Ze landia daibada 1919 wlis 26<br />

ianvars q. quTaisSi qarTveli inteligentis ojaxSi.<br />

mama _ aleqsandre iyo maswavlebeli, deda _ Tamar margvelaSvili<br />

_ diasaxlisi. nikoloz landias saskolo wlebi<br />

da mTeli Tavisi Semdgomi cxovreba dakavSirebuli iyo q.<br />

TbilisTan, sadac miiRo saSualo ganaTleba.<br />

1935 wels igi Sevida saqarTvelos industriul institutSi,<br />

romelic 1940 wels warCinebiT daamTavra qimikos –<br />

teqnologis specialobiT.<br />

1941 wlis ianvridan 1945 wlamde muSaobda sakvebmrewvproeqtis<br />

institutSi inJiner-teqnologad, Semdgom ki<br />

ufros inJinrad. igi iyo kvebis mrewvelobis rigi msxvili<br />

obieqtebis teqnologiuri nawilis avtori, riTac didi<br />

SemoqmedebiTi wvlili Seitana am <strong>dargis</strong> ganviTarebaSi.<br />

1941 wels saproeqto institutSi muSaobis paralelurad,<br />

Sevida saqarTvelos politeqnikur institutis aspiranturaSi<br />

araorganul nivTierebaTa teqnologiis specialobiT.<br />

1945 w. sakandidato disertaciis dacvis Semdeg, dainiSna<br />

kaTedris asistentad da fakultetis dekanis moadgiled.<br />

Semdgom wlebSi muSaobda politeqnikuri istitutis samecniero-kvleviTi<br />

seqtoris gamged, saswavlo nawilis gamged,<br />

fakultetis dekanad, 1953 wlis ivlisidan 1959 wlis<br />

Tebervlamde ki _ proreqtorad saswavlo nawilSi. 1947w. n.<br />

landia daamtkices docentis Tanamdebobaze da konkursiT<br />

airCies kaTdris gamged. 1949 – 1951 wlebSi ssrk<br />

mecnierebaTa akademiis doqtorantia.<br />

1958 w. TebervalSi n. landiam ssrk-is mecnierebaTa<br />

akademiis n.s. kurnakovis saxelobis zogadi da araorganuli<br />

qimiis institutSi warmatebiT daicva sadoqtoro disertacia,<br />

imave wels miiRo qimiis mecnierebaTa doqtoris<br />

xarisxi, Semdeg ki profesoris wodeba.<br />

41


1958 wlis ivlisSi igi daqorwinda cisana ivanes asul<br />

wereTelze, qimikos-teqnologze, romelsac icnobda 9 wlis<br />

asakidan da romelTanac erTad gaatara mTeli Semdgomi<br />

cxovreba.<br />

1959 wlis Tebervlidan 1960 wlamde xelmZRvanelobda<br />

laboratorias saqarTvelos mecnierebaTa akademiis metalurgiis<br />

institutSi, xolo 1960 wlis ivnisidan dainiSna araorganuli<br />

qimiisa da eleqtroqimiis institutis direqtorad.<br />

1961 w. airCies saqarTvelos mecnierebaTa akademiis<br />

wevr-korespondentad, xolo 1974 w. _ akademikosad.<br />

1972 wlis maisidan 1974 wlamde asrulebda saqarTvelos<br />

mecnierebaTa akademiis akademikos – mdivnis movaleobas,<br />

xolo 1974 wlis martSi airCies amave Tanamdebobaze. 1981<br />

wlidan 1984 wlamde iyo saqarTvelos mecnierebaTa akademiis<br />

vice-prezidenti.<br />

adreve gamoikveTa n. landias gansakuTrebuli interesebis<br />

sfero. misi Sromebi exeba Termo<strong>qimia</strong>s, qimiur teqnologias<br />

da teqnologiuri procsebis Seswavlas fizikurqimiuri<br />

da Termodinamikuri meTodebis gamoyenebiT. teqnlogiuri<br />

xasiaTis mniSvnelvan gamokvlevas warmoadgens n. landias<br />

sakandidato disertacia. masSi damuSavebulia sodis<br />

warmoebis sruliad axali, originaluri da im droisaTvis<br />

metad prgresuli meTodi saqarTvelos mirabilitis gamoyenebiT.<br />

warmodgenili meTodisaTvis avtorma, mis xelmZRvanel<br />

prof. v. kakabaZesTan erTad miiRo saavtoro mowmoba. Sromis<br />

nawili gamoqveynda JurnalSi `Хтьтческая промышленность~,<br />

romelsac axlavs redaqciis specialuri SeniSvna Catarebuli<br />

samuSaos mniSvnelobis Sesaxeb. es meTodi rekomendebulia<br />

sxva samecniero kvleviTi organizaciebisaTvis. am Sromis<br />

safuZvelze sodis mrewvelobis sakavSiro samecniero-kvleviT<br />

institutSi a. gorbanovis da d. ginzburgis mier damu-<br />

Savda rigi Temebisa. aRsaniSnavia, rom a. gorbanovis sadoqtoro<br />

disertacia faqtiurad warmoadgenda aRniSnuli Sromis<br />

ganviTarebas. meTodi Semowmda msxvil laboratoriul<br />

danadgarze saqarTvelos politeqnikuri institutis liTon-<br />

42


Ta teqnologiis kaTedris laboratoriaSi. Sedegebi savsebiT<br />

damakmayofilebeli aRmoCnda da Setanil iqna avtoris sadoqtoro<br />

disertaciaSi.<br />

n. landia did yuradRebas uTmobda maRaltemperaturuli<br />

procesebis Seswavlas qimiuri Termodinamikis meTodebis<br />

gamoyenebiT. pirveli specialuri Sromebi am sferoSi eZRvneba<br />

teqnologiuri TvalsazrisiT metad mniSvnelovan Termuli<br />

da Termodinamikuri Tvisebebis dadgenas, maT miekuTvneba<br />

Sromebi, romlebSic dadgenilia myari uwylo natriumis<br />

sulfatis elementebisagan warmoqmnis Tavisufali energiis<br />

mniSvnelobebi, myari uwylogogirdovani natriumis Tbotevadobis<br />

da entropiis mniSvnelobebi, myari uwylo gogirdovani<br />

natriumis elementebisagan warmoqmnis Tavisufali<br />

energia da myari uwylo natriumis sulfatis da hidrosulfidis<br />

warmqmnis Tavisufali energiebi. am samuSaoebis<br />

Sesruleba moiTxovda literaturaSi arsebuli monacemebis<br />

detalur analizs, meTodis SerCevas da Sesabamisi angari-<br />

Sebis Catarebas. Sromebis Sedegebi warmoadgens mniSvnelovan<br />

sacnobaro masalas; misi nawili CarTulia qimiuri naerTebis<br />

Termodinamikuri Tvisebebis rCeuli monacemebis krebulSi,<br />

romelic 1952 wels gamoaqveyna amerikis standartebis<br />

nacionalurma biurom.<br />

maRali temperaturuli procesebis kvlevisaTvis gansakuTrebiT<br />

mniSvnelovania n. landias Sromebi, romlebic<br />

eZRvneba kristaluri araorganuli naerTebis maRaltemperaturuli<br />

Tbotevadobis gansazRvras. qimiur nivTierebaTa<br />

maRaltemperaturuli Tbotevadobis temperaturisagan damokidebulebis<br />

codnis gareSe SeuZlebelia ara marto Termodinamikuri,<br />

aramed qimiur – teqnologiuri, mtalurgiuli<br />

da sxva maRaltemperaturuli procesebis Tburi gamokvlevebis<br />

Catareba. amitom, n. landias Sromebi, romlebic Seqmnilia<br />

am mimarTulebiT, metad aqtualuria ara marto zemoT<br />

CamoTvlili, aramed axali teqnikis sxva dargebisaTvisac.<br />

n. landias mier gamoqveynebul gamo<strong>kvlevebSi</strong>, aseve mis<br />

sadoqtoro disertaciaSi Temaze: `myari araorganuli<br />

43


naerTebis maRaltemperaturuli Tbotevadobis angariSi<br />

standartuli entropiis mixedviT~ mocemulia Tbotevadobis<br />

gamoTvlis sruliad axali entropiuli meTodi. am meTods<br />

safuZvlad udevs myari tanis Tbotevadobis kvanturi Teoriis<br />

zogierTi rezultati da fuzikur – qimiuri Sexedulebebi<br />

Tbotevadobis gavlenisa da gaxurebisas maTSi mimdinare<br />

gardaqmnebze. ganxilulia 260 nivTierebis Tbotevadoba<br />

da naCvenebia axali meTodis sizuste sxva arsebul meTodebTan<br />

SedarebiT. miRebuli Sedegebi mniSvnelovania qimiurteqnologiuri,<br />

metalurgiuli da sxva maRaltemperaturuli<br />

procesebis kvlevisa da ganviTarebisaTvis, agreTve mniSvnelovania<br />

zogadi da fizikuri qimiis mTeli rigi sakiTxebis<br />

Seswavlisas. maT aqvT garkveuli mniSvneloba liTonTa fizikis<br />

da maTi teqnologiis zogierTi sakiTxis ganxilvisas.<br />

sayuradReboa, rom n. landia iyo teqnikis mecnierebaTa<br />

kandidati, xolo sadoqtoro disertacia waradgina qimiis<br />

mecnierebaTa doqtoris xarisxis mosapoveblad.<br />

mis pirad arqivSi inaxeba stenograma ssrk-s mecnierebaTa<br />

akademiis n.s. kurnakovis saxelobis zogadi da araorganuli<br />

qimiis institutis 1958 wlis 25 Tebervlis samecniero<br />

sabWos sxdomisa, romelzedac n. landiam daicva sadoqtoro<br />

disertacia. Sromam miiRo maRali Sefaseba ara marto<br />

oficialuri oponentebisagan, aramed iseTi cnobili mecnierebesagan,<br />

rogorebic iyvnen akad. s.i. volfkoviCi, akad. wevr<br />

-kor. a.f. kapustinski, prof. p.n. muraCi, prof. a.n. krestovnikovi<br />

da sxvebi.<br />

amerikel <strong>mecnierTa</strong> krebulSi (`Земная кора~) romelic<br />

ssrk-Si 1957 wels gamoica, moTavsebulia rambergis<br />

statia, romelSic didi mniSvneloba eniWeba n. landias me-<br />

Tods petrogenezisis Termodinamikis sakiTxebis damuSavebisas.<br />

n. landias da o. mWedlov-petrosianis statiam, romelic<br />

dafuZnebulia n. landias gaTvlis meTodze, farTo<br />

gamoxmaureba hpova da Setanilia ramdenime monografiaSi,<br />

kerZod, n. landias da o. mWedlov-petrosians sadiskusio<br />

44


statiam v. lebedevis Sromebis Sesaxeb, romelic silikatebis<br />

warmoqmnis procesis energetikul analizs exeba, Jurnalis<br />

redaqciis sruli mxardaWera miiRo.<br />

1959 wels n. landiam Seasrula samuSao, romelic<br />

exeba feromagnituri, antiferomagnituri da ferimagnituri<br />

kristaluri nivTierebebis maRaltemperaturuli Tbotevadobis<br />

kvlevas, ramac SesaZlebeli gaxada gaTvlebis Catareba<br />

rogorc aramagnituri, ise magnituri nawilis gaTvaliswinebiT.<br />

magnituri nawili miRebulia atomur-magnitur momentTan<br />

(boris magnetonebSi) da naerTis molekulaSi magnitoaqtiuri<br />

atomebis ricxvTan damkidebulebis gaTvaliswinebiT.<br />

aseTi midgoma sxvavdeba disertaciaSi ganxiluli midgomisagan<br />

da ukeTes Sedegebs iZleva. yvela sxva cnobili<br />

meTodi ar iZleva saSualebas ricxobrivad gamoiTvalon<br />

damatebiTi Tbotevadoba, amitom, n. landias mier miRebuli<br />

Sedegebi SeiZleba CaiTvalos uaRresad sainteresod da<br />

mniSvnelovnad.<br />

1961 wels n. landiam d. cagareiSvilTan erTad<br />

gamoaqveyna statia, romelSic ainStainis, debais da tarasovis<br />

funqciebi kristaluri nivTierebebis Tbotevadobis da<br />

entropiisaTvis temperaturaTa did intervalSi iseTi<br />

saxiTaa moyvanili, rom SesaZlebelia advilad Catardes<br />

maTematikuri gardaqmnebi da damyardes kavSiri calkeul<br />

sidideebs Soris. amasTan, rogorc cnobilia, es funqciebi<br />

metad rTulia da maTi gamoyenebisaTvis xmaroben simbolur<br />

Caweras.<br />

1962 wels saqarTvelos mecnierebaTa akademiis<br />

gamomcemlobam gamosca n. landias monografia `myari<br />

araorganuli naerTebis maRaltemperaturuli Tbotevadobis<br />

angariSi standartuli entropiis mixedviT~.<br />

monografia warmoadgens sadoqtoro disertaciis ganvi-<br />

Tarebas, magram mniSvnelovnad gansxvavdeba misgan. monografiis<br />

moculobis mesamedi axali masalaa, kerZod, sruliad<br />

axleburad aris ganxiluli feromagnituri, antiferomagnituri<br />

da ferimagnituri nivTierebebis Tbotevadoba da<br />

45


maTze fazuri gardaqmnis gavlenis sakiTxi. monografiis<br />

gamosvlis Semdeg n. landias meTodi ufro farTod gamoiyeneba<br />

rogorc Cvens qveyanaSi, ise sazRvargareT. magaliTad,<br />

babuSkinis da sxvaTa monografia, romelic ruseTSi orjer<br />

aris gamocemuli, xolo 1985 wels germaniaSi gamoica,<br />

mniSvnelovan wilad dafuZnebulia n. landias meTodze. es<br />

meTodi mTlianad aris aRwerili cnobarSi da CarTulia<br />

saxelmZRvaneloSi. meTodis farTo gamoyeneba Termoqimiuri<br />

gamoTvlebis dros rekomendebulia fizikuri qimiisa da<br />

silikatebis Termoqimiis iseTi didi specialistebis mier,<br />

rogoric aris v. eiteli.<br />

n. landias rCeul SromebSi wlebis mixedviT<br />

miTiTebulia im samecniero publikaciebis nusxa romlebic<br />

xelmisawvdomi gaxda `rCeuli Sromebis~ redkolegiisaTvis.<br />

1963 wels gamoqveynda n. landias da d. cagareiSvilis<br />

statia, romelSic dadgenilia, rom araorganul naerTTa<br />

standartuli entropiis miaxloebiTi gamoTvlis meTodebi<br />

SeiZleba gamoyenebul iqnes am naerTis maRaltemperaturuli<br />

Tbotevadobis gaangariSebisas. naCvenebia atomuri entropiis<br />

sididis, atomuri Tbotevadobis da lRobis temperaturis<br />

gavlena gamoTvlis cdomilebaze.<br />

1959-1960 ww. n. landias TaosnobiT mecnierebaTa<br />

akademiis or dawesebulebaSi _ metalurgiis da araorganuli<br />

qimiis da eleqtroqimiis institutebSi Camoyalibda<br />

laboratoriebi, sadac warmatebiT mimdinareobs Termodinamikuri<br />

da Termoqimiuri kvlevebi.<br />

kalorimetriis da qimiuri Termodinamikis VI sakavSiro<br />

konferenciaze, romelic n. landias TavmjdomareobiT<br />

Catarda q. TbilisSi 1973 wels, monawileoba miiRo 200-mde<br />

gamoCenilma sabWoTa da ucxoelma specialistebma. sagangebod<br />

aRiares is faqti, rom n. landiam saqarTveloSi Seqmna<br />

Termodinamikuri kvlevebis mZlavri samecniero centri.<br />

n. landiam Tavis kolegebTan erTad, umokles vadaSi<br />

Seqmna ara marto unikaluri mowyobiloba-danadgarebi kvlevebis<br />

Casatareblad, aramed daxvewa saTanado meTodikac da<br />

46


aRzarda qarTveli Termoqimikosebis saukeTeso kadrebi,<br />

romlebic maRali avtoritetiT sargeblobdnen Cvensa da<br />

ucxoel specialistebs Soris.<br />

saqarTvelos mercnierebaTa akademiis araorganuli<br />

qimiisa da eleqtroqimiis institutis Termoqimiis laboratoria,<br />

romelsac n. landia xelmZRvanelobda 1960-72<br />

wlebSi da dRes mis saxels atarebs, wamyvan samecniero<br />

centrad iTvleba eqsperimentuli Termodinamikis dargSi,<br />

myar nivTierebaTa maRaltemperaturuli Tvisebebis Sesaswavlad<br />

(enTalpia, Tbotevadoba, entropia, standartuli<br />

Termodinamikuri funqciebi da sxv.)<br />

n. landiam Tavis mowafeebTan erTad Seqmna originaluri<br />

preziciuli Serevis tipis masiuri adiabaturi kalorimetri.<br />

amisaTvis n. landiam xangZlivi vadiT moskovSi<br />

kurnakovis saxelobis zogadi da araorganuli qimiis<br />

institutSi miavlina g. CaCaniZe da a. Cuprini.<br />

kalorimetri gamoirCeva gazomvebis maRali sizustiT<br />

(0,2-0,3%), muSaobs temperaturis farTo diapazonSi (298-<br />

1300 K) da ZiriTad kvanZebSi avtomaturad imarTeba. am<br />

tipis kalorimetrSi temperaturis gasazomad pirvelad n.<br />

landiam gamoiyena naxevargamtari tipis temperaturis sazomi<br />

_ Termistori, romelic maRali mgrZnobiarobiT xasiaTdeba.<br />

aRsaniSnavia, rom n. landias TaosnobiT da xelSewyobiT<br />

Termoqimiis laboratoria moicavs eqsperimentuli<br />

Termodinamikis TiTqmis yvela aspeqts. garda zemoxsenebuli<br />

maRaltemperaturuli kalorimetrisa, laboratoriaSi agebulia<br />

WeSmariti Tbotevadobis sazomi dabaltemperaturuli<br />

kalorimetri, romlis eqsperimerntuli diapazoni 20-300 Kmdea.<br />

aqve funqcionirebs Setaram-is firmis diferencialuri<br />

skanirebis kalorimetri DSC-III maRaltemperaturuli Tbotevadobisa<br />

da fazuri gardaqmnebis energetikis dasadgenad;<br />

kalorimetri HT-1500 – fazuri gardaqmnebis da entropiis<br />

Sesaswavlad; kalves tipis kalorimetri _ gaxsnis da<br />

warmoqmnis siTbos da jibsis Tavisufali energiis dasadgenad;<br />

firma MOM-derivatografi, balistikuri danadgari<br />

47


fizikur-qimiuri da magnituri kvlevebis Casatareblad da<br />

sxv.<br />

1965 wels gamoqveynda statia, romelSic aRwerilia<br />

Termoqimiis laboratoriaSi Seqmnili maRaltemperaturuli<br />

Serevis tipis adiabaturi kalorimetri da misi regulirebis<br />

kvanZebis muSaobis principi. statiam didi interesi<br />

gamoiwvia rogorc CvenSi, ise sazRvargareT. maRaltemperaturul<br />

kalorimetrSi Termistoris gamoyenebas da misi<br />

dagraduirebis saimedoobas eZRvneba g. CaCaniZesa da<br />

n. leJavasTan erTad gamoqveynebuli statiebi. Termistoris<br />

gamoyenebiT n. landiam da misma TanamSromlebma SeZles<br />

sakmao maRali siuzustiT ( ± 1,0%) gaezomaT Tbotevadoba<br />

standartul temperaturaze, rasac didi mniSvneloba aqvs<br />

enTalpiisa da Tbotevadobis gantolebaTa cdomilebis<br />

SemcirebisaTvis. statiebma specialistebis didi interesi<br />

gamoiwvia, orive iTargmna inglisurad da gamoica aSS-Si.<br />

aRniSnuli danadgarebis gamoyenebiT n. landiam 1960-84<br />

wlebSi Tavis mowafeebTan erTad farTo kvlevebis safuZvelze<br />

daadgina mecnierebisa da teqnikisaTvis mniSvnelovani<br />

obieqtebis _ feritebis da maTi myari xsnarebis ZiriTadi<br />

Termodinamikuri Tvisebebi. am samuSaoTa aqtualuroba naTeli<br />

gaxdeba Tu vityviT, rom XX saukenes feritebis saukunes<br />

uwodeben. am masalebs iyeneben atomur da kosmosur<br />

teqnikaSi, kibernetikaSi, eleqtronul-gamomTvlel manqanebSi<br />

da sxv. didia maTi roli agreTve maRal da zemaRal<br />

sixSireebze imis gamo, rom maTSi unikalurad aris Serwymuli<br />

magnituri da naxevrad gamtaruli Tvisebebi. naTelia, Tu<br />

ra didi mniSvneloba eniWeba kvlevebs feritebis Termodinamikis<br />

dargSi.<br />

1965 wels mesame sakavSiro konferenciaze kalorimetriasa<br />

da naxevargamtarebSi qimiuri bmis problemebTan dakav-<br />

Sirebul sakavSiro TaTbirze moxsenebul iqna nikelis,<br />

kobaltis, bariumis da TuTiis feritebis maRaltemperaturuli<br />

enTalpiis kvlevis Sedegebi. moxsenebebi krebulSi<br />

gamoqverynda da iTargmna inglisurad. 1966 wels gamoqveynda<br />

48


statia nikelis da kobaltis maRaltemperaturuli enTalpiis<br />

Sesaxeb, romelSic naCvenebia frangi mkvlevaris bosirolis<br />

mier adre Catarebuli gamokvlevis didi cdomileba da<br />

mocemulia axali sidideebi. Semdgom wlebSi n. landia<br />

TanamSromlebTan erTad ikvlevs ara marto individualur<br />

feritebs, aramed sistemebs, romlebSic SesaZlebelia kanonzomierebis<br />

damyareba Termul Tvisebas, Sedgenilobasa da<br />

koncentracias Soris. pirveli aseTi sistema iyo<br />

NiFe2O4_ZnFe2O4. gamoqveynebuli statiebi Seicavs saintereso<br />

masalas, romlebic adasturebs Termistoris gamoyenebis<br />

did mniSvnelobas da avlens nikel-TuTiis feritebis<br />

myar xsnarebSi saintereso kanonzomierebebis arsebobas.<br />

1969 wels iwyeba BaO-Fe2O3 sistemis kvlevis Sedegebis<br />

publikacia, rac garkveul Teoriul interess iwvevs,<br />

radgan es sistema Seicavs feromagnitur heqsaferits da<br />

orToferits, romelic gaxurebisas icvlis Tavis Sedgenilobas.<br />

bariumis heqsaferitis enTalpia da Tbotevadoba<br />

gaizoma temperaturis farTo diapazonSi 50-1300-K. Seswavlil<br />

iqna bariumis rTuli heqsaferitebis Me2W(Me=Ni, Cu)<br />

maRaltemperaturuli enTalpia da Tbotevadoba. kvlevis<br />

Sedegebi moxsenebul iqna saerTaSoriso konferenciaze<br />

monpelieSi (safrangeTi).<br />

1971 w. moskovSi kalorimetriis V sakavSiro konferenciaze<br />

moxsenebul iqna liTium-TuTiis feritebis myari<br />

xsnarebis enTalpiisa da Tbotevadobis kvlevis Sedegebi. am<br />

gamokvleviT iwyeba liTiumSemcveli feritebis da feroaluminatebis<br />

kvlevis Sedegebis publikacia. liTium-TuTiis<br />

feritebis myar xsnarebze pirvelad gamoicada n. landias<br />

axali meTodi esqperimentis Sedegebis statistikuri<br />

damuSavebisa.<br />

1975 wels gamoqveynda statia, romelic exeba Termogravimetriuli<br />

meTodiT liTium-TuTiis feritebis myari<br />

xsnarebis warmoqmnis reaqciis meqanizmis dadgenas da<br />

zogierT kanonzomierebas polimorfuli gardaqmnis tempera-<br />

49


turisa da kiuris wertilis cvlilebisa da myari xsnaris<br />

Sedgenilobisagan.<br />

liTiumis feroaluminatebis kvlevas exeba mTeli rigi<br />

publikaciebi. maTSi Seswavlilia liTiumis feroaluminatebis<br />

Tbofizikuri da fizikur-qimiuri Tvisebebi, Termuli<br />

damuSavebis gavlena gardaqmnebis enTalpiasa da entropiaze,<br />

zogierTi Termodinamikuri Tvisebebi.<br />

1982 wels TbilisSi Catarebul IX sakavSiro konferenciaze<br />

kalorimetriasa da qimiur TermodinamikaSi,<br />

moxsenebul iqna evropiumis ferogranitis Tbotevadobis da<br />

enTalpiis kvlevis Sedegebi temperaturis farTo diapazonSi<br />

50-1300K. am gamokvleviT iwyeba iSviaT miwaTa elementebis<br />

ferogranitebis sistemuri kvleva.<br />

amave konferenciaze moxsenebul iqna Co-Zn feritebis<br />

myari xsnarebis enTalpiisa da Tbotevadobis kvlevis Sedegebi.<br />

am sistemis myari xsnarebis Serevis enTalpiis SeswavliT,<br />

kalves tipis maRaltemperaturuli mikrokalorimetris<br />

gamoyenebiT iwyeba kvlevebi am mimarTulebiT. feritebi,<br />

ise rogorc yvela sxva kondensirebuli nivTiereba,<br />

<strong>sxvadasxva</strong> faqtoris zegavleniT icvlis Tvisebebs da<br />

struqturas, magram ra mimarTulebiT moxdeba Tvisebrivi<br />

cvlileba, amis winaswari ganWvreta metad Znelia. Seswavlili<br />

masalebis sirTule da mravalferovneba ganapirobebs<br />

imas, rom maTi Termodinamikuri, fizikur-qimiuri da magnituri<br />

Tvisebebis Seswavla SeiZleba mxolod eqsperimentis<br />

gziT. monacemebi maT Sesaxeb literaturaSi mcirea da ver<br />

akmayofilebs Tanamedrove mecnierebisa da teqnikis<br />

moTxovnilebas. n. landiam da misma mowafeebma fundamenturi<br />

SromebiT am sakiTxebs naTeli mohfines, amitom aris n.<br />

landias Sromebi ase aqtualuri.<br />

am samuSaoTa Sedegebi warmodgenili iyo mraval konferenciaze<br />

(aSS, inglisi, safrangeTi, italia, kanada, Cexoslovakia,<br />

germania da sxv.) da farTod aisaxa sabWoTa da<br />

sazRvargareTis fundamentur cnobarebSi. agreTve Termodinamikur<br />

monacemTa avtomatizebul bankebSi. informacia<br />

50


n. landiasa da misi mowafeebis samuSaoebis Sesaxeb<br />

sistemurad qveyndeba saerTaSoriso biuletenSi, romelic<br />

aSS-Si gamodis.<br />

n. landia udides yuradRebas uTmobda organizaciul<br />

da sazogadoebriv moRvaweobas. 12 wlis manZilze iyo<br />

saqarTvelos mecnierebaTa akademiis araorganuli qimiisa da<br />

eleqtroqimiis institutis direqtori. didi samecniero<br />

moRvaweobis paralelurad, n. landia 40 wlis manZilze<br />

kiTxulobda qimiuri teqnologiebis procesebis da aparatebis<br />

kurss saqarTvelos politeqnikur institutSi. iyo<br />

saqarTvelos umaRlesi saswavlblebis leqtorTa sabWos,<br />

sazogadoeba `codnis~ prezidiumis, mendeleevis saxelobis<br />

sakavSiroi qimiuri sazogadoebis respublikuri ganyofilebis<br />

prezidiumis, Tbilisis saxelmwifo universitetis da<br />

politeqnikuri institutis samecniero xarisxebis mimniWebeli<br />

samecniero sabWos, qarTuli enciklopediis mTavari<br />

saredaqcio kolegiis, rigi samecniero Jurnalebis redkolegiebis,<br />

ssrk-s mecnierebaTa akademiis Termoqimiisa da qimiuri<br />

Termodinamikis nacionaluri sabWos wevri, nikorwmindis<br />

saxalxo universitetis pirveli reqtori.<br />

n. landia iyo TiTqmis yvela kalorimetriuli konferenciis<br />

orgkomitetis wevri, xolo 1973 da 1982 wlebSi _<br />

TbilisSi Catarebuli VI da IX sakavSiro kalorimetriuli<br />

konferenciis saorganizacio komitetis Tabmjdomare. arCeul<br />

iyo mendeleevis XI da XII yrilobebis orgkomitetis<br />

wevrad.<br />

mravali wlis manZilze n. landia eweoda aqtiur sazogadoebriv<br />

muSaobas. arCeuli iyo q. Tbilisis 1 maisis da<br />

orjnikiZis raisabWos, q. Tbilisis saqalaqo sabWos, saqarTvelos<br />

ssrk-s umaRlesi sabWos IX da X mowvevis deputatad,<br />

xelmZRvanelobda saqarTvelos ssr umaRlesi sabWos<br />

mecnierebisa da teqnikis mudmiv komisias.<br />

n. landia dajildebuli iyo `sapatio niSnis~ (1966 w.)<br />

`Sromis wiTeli droSis~ (1976 w.), `xalxTa megobrobis~<br />

(1981 w.) ordenebiT da medlebiT (1944, 1945, 1975 ww.).<br />

51


1967 wels mieniWa saqarTvelos mecnierebis damsaxurebuli<br />

moRvawis wodeba.<br />

arian mkvlevarebi, romelnic win uswreben dros.<br />

aseTTa rigs ekuTvnis n. landia. amasTan dakavSirebiT, unda<br />

aRiniSnos is siaxle mecnierebaSi, romelic man Seqmna jer<br />

kidev 1960-62 wlebSi. es gaxlavT eleqtronul gamom-<br />

Tvleli manqanebis gamoyenebiT eqsperimentis Sedegebis<br />

statistikuri damuSavebis axali meTodi. amiT n. landiam<br />

Termodinamikuri kvlevebi msoflio masStabebis saukeTeso<br />

kvlevebis donemde aiyvana.<br />

n. landias mier mowodebuli maaproqsimebeli gantolebebi<br />

enTalpiisa da Tbotevadobis funqciebisaTvis sakmaod<br />

universaluria, isini ufro zustad asaxaven feromagnitur<br />

nivTierebaTa Tvisebebs temperaturis farTo diapazonSi,<br />

vidre aqamde cnobili meierisa da kelis gantolebebi.<br />

aRniSnuli statistikuri gamoTvlebi gadatanilia<br />

manqanis enaze. Sedgenilia Sesabamisi algoriTmebi, romlebsac<br />

farTod iyeneben mkvlevarebi rogorc CvenSi, ise sazRvargareT.<br />

samwuxarod n. landias ar dascalda mTeli Tavisi<br />

Canafiqris ganxorcieleba. mZime avadmyofi igi gatacebiT<br />

muSaobda Tavis bolo naSromze, romelic misi gardacvalebis<br />

Semdeg gamoqveynda. masSi warmodgenilia originaluri<br />

meTodi Tbotevadobis optimaluri aproqsimaciisa enTalpiis<br />

monacemebis damuSavebis dros.<br />

nikoloz landia 1984 wlis 25 Tebervals gardaicvala<br />

65 wlis asakSi.<br />

nikoloz landias gardacvalebis Semdeg gamoica misi<br />

bibliografia seriiT `qarTveli mecnierebi~, gamomcemloba<br />

merani, Tbilisi 1989. 1990 wels ki Н.А. Ландия<br />

«Избранные труды», Мецниереба, Тбилиси.<br />

52


sityva warmoTqmuli akad. n. landias 80 wlisadmi miZRvnil<br />

sxdomaze, saqarTvelos mecnierebaTa akademiaSi 1999w. q.m.d.<br />

n. leJavas mier<br />

SesaniSnavi qarTveli mecnieri, gamorCeuli qarTveli kaci<br />

1960 wels nikoloz landiam saqarTveloSi Seqmna<br />

qimiuri Termodinamikis pirveli kera. imave wels mis<br />

oTxkacian koleqtivs mec SevuerTdi. moskovis saxelmwifo<br />

universitetis axaldamTavrebuli qimikosi.<br />

qimiis iseTi korifeebis nastudentarma, rogorebic<br />

iyvnen akademikosebi spicini, alimarini, nesmeianovi, rebinderi,<br />

volfkoviCi landias laboratoriaSi misvlisTanave<br />

vigrZeni, rom Cemi axali maswavlebeli imaTi rangis, imave<br />

donis mecnieria. am Sefasebis kriteriumi, rasakvirvelia,<br />

emyareboda mis adamianur bunebas, im mSvid sisadaves,<br />

romelic mxolod didi adamianebisaTvis aris damaxasia-<br />

Tebeli.<br />

es is periodia, rodesac ukve arsebobda SemdgomSi<br />

saqveynod cnobili landias entropiuli saangariSo meTodi.<br />

man es-es iyo brwyinvaled daicva sadoqtoro disertacia,<br />

ris Sedegadac aRiares iseTma cnobilma mecnierebma, rogorebic<br />

iyvnen karapetianci, tarasovi, kapustinski, sokolovi<br />

da sxv.<br />

am dros dasabeWdad mzaddeboda es Sroma da Cvens<br />

vasrulevbdiT ra koreqturul samuSaos, imavdroulad<br />

vcdilobdiT CavwvdomodiT mis Sinaarss.<br />

1962 wels gamoica wigni, ara erTjeradi moxmarbis da<br />

ara rigiTi samecniero monografia, aramed wigni, romelsac,<br />

rogorc drom aCvena ukve hqonda gankuTvnili Tavisi sapatio<br />

adgili mecnierul literaturaSi. mas dResac ar daukargavs<br />

Tavisi mniSvneloba da kidev didxans Seasrulebs gzamkvlevis<br />

rols mecnierebaSi.<br />

dasamali ar aris, rom xSirad Termodinamikur gamoTvlebs<br />

ise uyureben da iyeneben kidec, rom qimiuri<br />

53


teqnolgiis ukve napovn optimalur process miusadagon,<br />

mecnieruli formis misacemad, STabeWdilebis gazrdis<br />

mizniT.<br />

es sul sxva rangis da sruliad gansxvavebul msoflmxedvelobaze<br />

agebuli aparatia, romelic Tavis TavSi<br />

Seicavs uzarmazar informacias myari kristaluri naerTebis<br />

agebulebasa da struqturaze Termul maxasiaTeblebTan<br />

kavSirSi rogorc ukve arsebuls, ise imdroisTvis axals da<br />

am siaxles ar daukargavs progresuloba da araCveulebrivi<br />

nayofiereba. kompiuteruli teqnika mas ufro da ufro did<br />

horizontebs uSlis da amitom aris, rom interesi am<br />

meTodisadmi ar klebulobs.<br />

saocaria is faqti, rom nikoloz landias xedvam jer<br />

kidev maSin monaxa is gzebi, is utyuari mignebebi da algoriTmebi,<br />

romelTa wyalobiT Tanamedrove teqnikuri progresi<br />

aramcTu daukargavs siaxlis pews mis wigns, aramed axal<br />

waxnagebsac warmoaCens.<br />

nikoloz landias moRvaweobis Semdgomi etapi iyo sruliad<br />

gansxvavebuli sfero eqsperimentulad gazomili<br />

Tbotevadobis temperaturasTan damokidebulebis _ aproqsimaciis<br />

dazusteba axali gantolebebis Ziebisa da misadagebis<br />

gziT. amas sakmaod didi dro moandoma. faqtobrivad, sicocxlis<br />

bolomde ar Seuwyvetia muSaoba am mimarTulebiT.<br />

am periodSi zogjer gaocebasa da gaRizianebasac<br />

iwvevda gauTavebeli da daJinebuli muSaoba am mimarTulebiT,<br />

Tanac yovelgvari TviTreklamis gareSe (gamoqveynebuli<br />

Sromebis minimaluri raodenobiT). zogjer saubarSi<br />

Tvalebgabrwyinebuli gagviziarebda sixaruls axali mignebis<br />

gamo. Cven ki am dros Zalze CamovrCebodiT mas, vinaidan<br />

ZiriTadad eqsperimentiT viyaviT dakavebuli, xSirad ver<br />

vigebdiT da mxolod vgrZnobdiT rom, marTlac raRac<br />

sainteresos iyo SeWidebuli.<br />

imave peridSi daigegma da materialuri safuZveli<br />

Seuqmna eqsperimentuli kvlevis axal mimarTulebas Cven<br />

laboratoriaSi. es iyo maRaltemperaturuli gaxsnis<br />

54


meTodiT, Zneladdnobadi oqsiduri naerTebis, kerZod,<br />

kalorimetriuli gziT Spinelebis Serevis energetikis<br />

Seswavla. es samuSao me mando da sicocxlis bolomde<br />

yuradReba ar mouklia am samuSaos Catarebis pirobebis<br />

uzrunvelsayofad.<br />

literaturaSi is-is iyo gaCnda DSedegebi oqsidebidan<br />

Spinelebis warmoqmnis energiis Sesaxeb. xolo, rac Seexeba<br />

ukve arsebul Spinelebis Serevis energias, aseTi monacemebi<br />

ar arsebobda.<br />

rodesac mopovebul iqna sakmarisi eqsperimentuli<br />

masala, dadga CemTvis mZime periodi _ vgrZnobdi rogor<br />

mWirdeboda Cemi maswavlebeli, raTa am masalisTvis mimeca<br />

saWiro mimarTuleba Termuli da struqturuli maxasiaTeblebis<br />

dasakavSireblad. myari xsnarebis SerevisTvis aseTi<br />

precendenti ar arsebobda.<br />

maSin, xelaxla gadavSale misi wigni da axleburad<br />

wavikiTxe. iq vipove pasuxi kiTxvaze.<br />

ase Seiqmna logikuri jaWvi klepa-landia-cagareiSvililandia,<br />

romlis saSualebiT, Serevis konfiguraciuli<br />

entropiis gaTvaliswinebiT, dazustda Spineluri myari<br />

xsnarebis Serevis Tavisufali energiisa da srtuqturaSi<br />

kaTionebis ganawilebis o’nilisa da navrockis miaxloebiTi<br />

saangariSo modeli.<br />

am muSaobis procesSi naTeli gaxda, ase daJinebiT Tu<br />

ratom eZebda Tbotevadobasa da temperaturas Soris uzustes<br />

kavSirs. imitom, rom swored oTaxis temperaturasTan<br />

axlos TbotevadobaSi aris kodirebuli is ufaqizesi konfiguraciuli<br />

informacia, romlis gamovlena SesaZlebelia<br />

mxolod akademikos nikoloz landias mier SemoTavazebuli<br />

gantolebebis gamoyenebiT.<br />

ar SeiZleba ar aRiniSnos nikoloz landias Rvawli<br />

imaSic, rom dRes saqarTveloSi TermoqimikosTa aRiarebuli,<br />

Zlieri skola arsebobs, am skolis warmomadgenlebi am<br />

darbazSi imyofebian. amitom mxolod erTs davasaxeleb: mis<br />

55


sayvarel mowafes da Semdgom umcros kolegas, aw<br />

gardacvlil qim. mecn. doqtors cagareiSvil demnas.<br />

dRes, rodesac saqarTveloSi mecniereba ukiduresad<br />

mZime mdgomareobaSia, rodesac uniWieresi qarTveli axalgazrdebi<br />

dafantuli arian msoflios <strong>sxvadasxva</strong> samecniero<br />

kerebSi, gansakuTrebiT didi mniSvneloba aqvs aseT Sexvedrebs<br />

da iubileebs.<br />

unda imedi viqonioT, rom es axalgazrdebi dabrundebian<br />

da Cveni valia davaxvedroT maT qarTvel <strong>mecnierTa</strong><br />

saxelebi, rogorc CiraRdnebi, rom icodnen visi gorisani<br />

arian.<br />

erTi aseTi CiraRdani aris nikoloz landia, Sesani-<br />

Snavi qarTveli mecnieri da patiosnebiT da keTilSobilebiT<br />

gamorCeuli qarTveli kaci.<br />

Rvawlmosili qarTveli mecnieris, saqarTveloSi<br />

koloiduri qimiis fuZemdeblis, saqarTvelos teqnikur<br />

universitetSi fizikuri qimiis swavlebis<br />

organizatoris, q.m.d. prof. biZina kandelakis<br />

samecniero moRvaweoba<br />

biZina simonis-Ze kalndelaki daibada 1902 wlis 20<br />

marts q. quTaisSi mravalsulian tradiciul ojaxSi. 1920<br />

wels oqros medalze daamTavra q. Tbilisis vaJTa meore<br />

gimnazia. 1923 w. aseve warCinebiT daamTavra Tbilisis<br />

saxelmwifo universiteti. 21 wlis niWierma Wabukma miipyro<br />

gamoCenili mecnieris p. meliqiSvilis yuradReba da misi<br />

rekomendaciiT batoni biZina datoves kaTedraze asistentis<br />

Tanamdebobaze, sadac kiTxulobda leqciebis kurss,<br />

agro<strong>qimia</strong>sa da raode-nobiT analizSi kvlav p. meliqiSvilis<br />

rekomendaciiT 1927 wels b-ni biZina meuRlesTan erTad<br />

samecniero mivlinebiT gaemgzavra germaniaSi. mivlinebis<br />

56


furcelSi CamoTvlili iyo qalaqebi giotingeni, berlini,<br />

kaseli, hamburgi. germaniaSi batonma biZinam eqsternad<br />

daamTavra giotingenis universitetis qimiis fakulteti,<br />

sadac Tavisi ubadlo niWierebiT qarTvelma Wabukma miipyro<br />

gustav henrix iogan apolon tamanis (msoflioSi fizikuri<br />

qimiis fuZemdeblis) da rixard adolf zigmondis (nobelis<br />

premiis laureati, koloiduri sistemebis Tvisebrivad axal<br />

doneze Seswavlis mamamTavari, am udides mecnierebTan<br />

muSaobisas b-n biZinas Camouyalibda: kvlevis obieqtebisadmi<br />

fizikur-qimiuri midgoma (gustav tamanTan muSaobisas, xolo<br />

rixard zigmondis gavleniT gairkva misi moRvaweobis<br />

germanuli periodis mecnieruli mimarTuleba, romelic<br />

Semdgom Tavis samSobloSi _ saqarTve-loSi gaagrZela da<br />

ganaviTara). garda tamanisa da zigmondisa batoni biZinas<br />

samomavlo samecniero moRavweobaze udidesi gavlena<br />

moaxdina udidesma germanelma mecnierma _ herbert maqs<br />

freid-lixma.<br />

1929 wels batonma biZinam warmatebiT daicva disertacia<br />

da mas giotingenis universitetis filosofiis doqtoris<br />

(man xsnarebis sferoSi Sesrulebul kvlevebs filosofiuri<br />

interpretacia misca, risTvisac mas marqsistuli<br />

ideologiis `mamebma~ udidesi tkivili miayenes) samecniero<br />

xarisxi mieniWa. freindlixis SeTavazebiT axalgazrda doqtorma<br />

samecniero kvlevebi berlinSi gaagrZela. freindlixis<br />

laboratoriaSi Caatara kvlevebi mudmiv temperaturaze<br />

ukulabvis Tvisebebis mqone koloidur sistemebze, rac<br />

Semdgom samSobloSi gaagrZela warmatebiT. imdroindel<br />

samecniero periodikaSi gamoqveynda biZina kandelakis samecniero<br />

publikaciebi, romlebic udidesi interesiiT miiRo<br />

sazogadoebam.<br />

giotingenSi, romelic meore msoflio omis dros ar<br />

dangreula, dResac dgas saxli, sadac cxovrobda batoni<br />

biZina meuRlesTan (melita zurmuxtaSvilTan) erTad. giotingenis<br />

universitetis qimiis institutis muzeumSi 1991<br />

wlidan sapatio eqsponatebad iTvleba biZina kandelakis oja-<br />

57


xis mier gadacemuli masalebi. am masalebSi aRmoCnda<br />

muzeumis TanamSromlebisaTvis moulodneli da Rirebuli<br />

mravali monacemi gamoCenil germanel mecnierebTan baton<br />

biZinas urTierTTanamSromlobis da damokidebulebis Sesaxeb.<br />

1930 wels dabrunda biZina kandelaki saqarTveloSi,<br />

muSaoba daiwyo saqarTvelos sasoflo-sameurneo institutSi<br />

bioorganuli qimiis kaTedris gamged da paralelurad intensiurad<br />

CaerTo p. meliqiSvilis saxelobis qimiis institutis<br />

samecniero <strong>kvlevebSi</strong>. am dros darwmunda akademikosi l.<br />

pisarJev-ski biZina kandelakis ubadlo niWierebaSi da<br />

unarSi, rom swored mas SeeZlo ewarmoebina da exelmZRvanela<br />

kvlevebisaTvis koloiduri sistemis sferoSi.<br />

biZina kandelaks gamohyva misi erT-erTi maswavleblis<br />

_ riharl zigmondis miswrafeba koloiduri sistemis Sesaswavli<br />

efeqturi meTodebisa da aparaturis Seqmnisadmi. 1933<br />

wlis 8 marts racionalizaciisa da gamogonebis sakavSiro<br />

biuroze ganixiles da metad Rirebulad miiCnies baton<br />

biZinas Sqmnili aparati _ gajirjvebadi da aragajirjvebadi<br />

nivTierebebis mier siTxeebis Sewovis sazomi. 1933 wels<br />

akademikos pasarJevskis SeTavazebiT batono biZina iwyebs<br />

qimiis institutSi koloiduri qimiis ganyofilebis xelmZRvanelobas,<br />

sadac mokle xanSi aRwevs did warmatebebs.<br />

amas adasturebs akad. l. pasirJevskis gamoZaxili, romelic<br />

warmodgenilia winamdebare narkvevSi. masSi aRniSnulia, rom<br />

b. kandelakis saxiT saqarTvelos hyavs didi gaqanebis axalgazrda<br />

mecnieri, romlis moRavweoba scildeba saqarTvelos<br />

masStabebs.<br />

1935 wels biZina kandelaki saqarTvelos politikuri<br />

institutis fizikuri da koloiduri qimiis kaTedris gamged<br />

dainiSna.<br />

1937 wels ganixila ra b. kandelakis samecniero naSromi<br />

_ `eTilatebi, maTi hidrolizi da galabvis procesi~<br />

sakavSiro umaRlesma saatestacio komisiam, dacvis gareSe<br />

qimiis mecnierebaTa doqtoris xarisxi mianiWa. 1937 weli<br />

mZime aRmoCnda batoni biZinas ojaxisaTvis. dauxvrites Zma _<br />

58


Salva. oblad darCenili misi Svili nunu (deda _ Tamar<br />

mayaSvili adre daeRupa) biZina da melita kandelakebis<br />

ojaxSi gaizarda baton biZinas qaliSvilTan _ marinasTan<br />

erTad.<br />

kaTedra, romelsac 25 wlis ganmavlobaSi xelmZRvanelobda<br />

batoni biZina, mTels institutSi gamoirCeoda<br />

maswavlebelTa swavlis procesisadmi umaRlesi pasuxismgeblobiT,<br />

saixleTa danergviTa da sruli obieqturobiT. amaSi<br />

did rols asrulebda batoni biZina. pirvel rigSi, igi saku-<br />

Tari Tavis mimarT iyo momTxovni da TiToeul TanamSromels<br />

am moTxovnilebaTa Sesabamisad afasebda. dResac igoneben misi<br />

TanamSromlebi rogori disciplina sufevda kaTedraze, ra<br />

rig mkacri iyo batoni biZina nebismieri, zogjer umniSvnelo,<br />

xarvezebis SefasebaSic ki. Sedegic saxeze iyo _ gakrialebuli<br />

laboratoriebi, yovelTvis kopwia TeTr xalaTebSi<br />

gamowyobili TanamSromlebi da studentebi, saswavlo procesisadmi<br />

gankuTvnili arc erTi uqmad dakarguli saaTi, programiT<br />

gaTvaliswinebul samuSaoTa sruli Sesruleba,<br />

sistematuri seminarebi.<br />

b. kandelakis aqtiurma moRavweobam miipyro sazogadoebis<br />

yuradReba. 1946 wels mas mecnierebis damsaxurebuli<br />

moRavawis wodebas aniWeben. erTi wliT adre ki `Sromis<br />

wiTeli droSis ordeniTa~ da medliT `warCinebuli SromisaTvis<br />

did samamulo omSi 1941-1945 ww.~ daajildoves.<br />

germanuli skolis gavleniT unda aixsnas prof. biZina<br />

kandelakis eqsperimentebis Catarebisa da gaanalizebisadmi<br />

midgomis is pedantizmi da filosofiuri gansja, riTac<br />

xasiaTdeboda misi samecniero moRvaweoba da TiTqmis yvela<br />

naSromi. sulac ar iyo SemTxveviTi, rom biZina kandlaks<br />

germaniaSi filosofiis doqtoris wodeba mianiWes da Tu<br />

baton biZinas pirvelma Taviseburebam maRalerudirebuli,<br />

originaluri da zedmiwevniT koreqturuli mecnieris saxeli<br />

mouxveWa, meorem _ mravali gancda da usiamovneba<br />

moutana.<br />

59


prof. b. kandelakis samecniero interesebi mravalmxri-<br />

vi iyo fizikur-koloiduri qimiis TiTqmis yvela sferos<br />

moicavda.<br />

jer kidev germaniaSi, prof. b. kandelaki dainteresda<br />

koloiduri sistemebis galabvis izoTermuli Seqcevadi<br />

procesebiT anu tiqsotropiiT. tiqsotropiasTan dakavSirebuli<br />

movlenebisadmi intersi biologiuri procesebis ukeT<br />

Semecnebisa da regulirebis SesaZleblobiT iyo gamowveuli.<br />

magaliTad, protoplazma da cocxali organizmis sxva<br />

koloidur-qimiuri warmonaqmnebi koncentrirebul zolebs<br />

warmoadgens, romelsac SeuZlia gamyardes anu gaxdes tiqsotropuli.<br />

garda amisa, `zol-gel~ uqcevadi izoTermuli<br />

gardaqmnis Seswavlas didi mniSvneloba eniWeboda daWaobebuli<br />

da mewyeri niadagebis qcevis dadgenis mizniTac.<br />

mxolod udidesi rudunebiT miaRwia prof. b. kandelakma<br />

im gansacvifrebel avtoritets, romelic man germaniasa<br />

da Semdeg, samSobloSi moixveWa. eqsperimentisadmi kandelakiseuli<br />

midgoma cidan Camovardnili ZRveni ar iyo _ igi<br />

RvTis nebiT miniWebuli talantisa da gonebis sistematuri<br />

da mizandasaxuli varjiSis Sedegi gaxldaT.<br />

tiqsotropiisadmi miZRvnil kvlevaTa serias, romelic<br />

moicavda eqsperimentul praqtikaSi pirvelad ganxorcielebul<br />

liTonTa (qromi, manganumi, kobalti, rkina) eTilatebidan<br />

maTi hidroqsidebis koloiduri xsnarebis miRebas,<br />

mravali saxis tiqsotropuli labis Tvisebebsa da aRnagobis<br />

Seswavlas, farTo gamoxmaureba hqonda samecniero wreebSi.<br />

gasakviric ar aris vinaidan batonma biZinam iwinaswarmetyvela<br />

da ganaxorciela liTonTa hidroqsidebis koloiduri<br />

xsnarebis miReba N + ionis gareSe, uromlisodac<br />

zemoaRniSnuli xsnarebis miReba tuteebidan SeuZleblad iyo<br />

miCneuli.<br />

biZina kandelakis mier Camoyalibebuli iyo tiqsotropuli<br />

xsnarebis reologiuri Tvisebebis Taviseburi cvlilebebi<br />

meqanikuri zemoqmedebis Sedegad. man pirvelma daadgina,<br />

rom agarisa da Jelatinis labebi erTmaneTTan mWidrod<br />

60


dakavSirebuli marcvlebisagan Sedgeba, rac maRaldispersiuli<br />

nawilakebis SekavSirebiTaa gamowveuli da amis Sedegad<br />

badisebr-ujeredovani struqtura warmoiqmneba. biZina<br />

kandelakis azriT, gamoyenebuli geli ConCxia, romelic<br />

Seicavs dispersiuli siTxis meqanikur CanarTebs moZravi<br />

amikronebiT an maT gareSe. ConCxis kedlebi warmoadgens<br />

sadispersio garemosa da diseprsiuli fazis erTobliobas im<br />

gansxvavebiT, rom struqtura ufro faqizia. siTxis Sua<br />

Sreebi metad Txelia da meqanikuri CanarTebis mimarT<br />

sadisepersio aris rolSi gamodis. amgvarad, labis sistema<br />

daiyo or Semadgenlad: pirveladi da meoreuli. pirveladi<br />

sistema ConCxis rolSi gamodis. meoreuli ki, ufro uxeSi<br />

sistemaa, romelSic siTxis wveTebis meqanikur CanarTebs<br />

SeuZlia WeSmaritad dispersirebuli nivTierebebis mcdari<br />

STabeWdileba Seqmnas.<br />

tiqsotropuli labebis da kerZod, askan-Tixis koloiduri<br />

sistemis struqturaze dispersiulobis xarisxis gavlenis<br />

detalurma Seswavlam gamokveTa profesor b. kandelakis<br />

mier gamoTqmul mosazrebaTa WeSmaritreba, rac dReisaTvis<br />

dadgenil faqtad iTvleba. dispersiulobis xarisxis<br />

zrda suspenziis struqturis ganviTarebas iwvevs, rac<br />

uSualod am suspenziis siblantis zrdiT aixsneba.<br />

pirvelad, koloiduri sistemebis Seswavlis praqtikaSi,<br />

baton biZinas mier dadginda tiqsotropulobis temperaturasa<br />

da sinereziss Soris damokidebuleba, tiqsotropiis<br />

kavSiri koloiduri nawilakis muxtTan, potencialis<br />

gavlena dalabvis procesze da a.S.<br />

am sferoSi Catarebul samuSaoTa damagvirgvinebel<br />

akords warmoadgens batoni biZinas mier SemoTavazebuli<br />

labebis klasifikacia, romelmac jer gacxovelebuli diskusia<br />

gamoiwvia, Semdeg ki aRiares koloiduri sistemebis<br />

Seswavlis sferoSi moRvawe msoflios cnobilma mecnierebma.<br />

kandelakis rekomendaciiT, labebi WeSmarit da cru labebad<br />

iyofa. WeSmarit labebs miekuTvneba gelebi, romlebSic<br />

sadispersio are da dispersiuli nawilakebi sistemis Sesaba-<br />

61


misad, uwyvet da wyvetil fazebs warmoadgens. cru labebSi<br />

sistemis am ori Semdgenis fuqnciebi icvleba: uwyveti aris<br />

myari, xolo wyvetili _ Txevadi.<br />

profesor b. kandelakisaTvis damaxasiaTebeli iyo vizualuri<br />

dakvirvebis gansakuTrebuli unari, romlis safuZvelze<br />

gamoTqvamda logikurad gamarTul da origiunalur<br />

mosazrebebs. arseboben mecnierebi, romelTaTvis intuicia<br />

logikuri modelebis Seqmnis ZiriTad wyaros warmoadgens.<br />

batonma biZinam Semdgomi kvlevisaTvis airCia ori<br />

obieqti: geranis zeTi da Savi Cai.<br />

pirveli obieqti amotivtivda im viTarebasTan dakavSirebiT,<br />

rom Cvens qveyanaSi gamoSvebul geranis zeTSi meTonis<br />

maRali Semcveloba auaresebda mis xarisxs. aucilebeli iyo<br />

am nivTierebis Semcvelobis Semcireba, risTvisac profesori<br />

b. kandelaki da misi mowafeebi mimarTaven aratradiciul<br />

fizikur-qimiur meTodebs _ geranis zeTis _ γ _ sxivebiTa<br />

da ultrabgeriT damuSavebas. am meTodebis arCevani emyareboda<br />

geranis zeTis bunebis kvlevis Sedegebs da arsebuli<br />

literaturis krtitikul analizs. mkvlevarebi aRweven<br />

sasurvel Sedegebs _ meTonis Semcveloba mcirdeba 3-4%-iT,<br />

rac vargisad xdis parfiumeriaSi mis gamoyenebas. man<br />

daadgina, rom geranis zeTis STanTqmis infrawiTel speqtrSi<br />

arsebobs STanTqmis zoli 1720 sm-Tan, romelic bmas<br />

axasiaTebs da misi intensiuroba meTonis Semcvelobis odenobasTan<br />

mkacr korelaciaSia. ase, konkretuli amocanis<br />

gadasawyvetad wamowyebuli samuSao iZleva maTonis Semcvelobis<br />

dadgenis saSualebas ara marto geranis zeTSi, aramed<br />

sxva bunebriv naerTebSi.<br />

is, rom Savi Cai fizikurad, qimiurad da bioqimiurad<br />

kargad Seswavlili obieqtia, batonma biZinam masze muSaobis<br />

dawyebamdec icoda. icoda isic, rom am kvlevebiT miRebulia<br />

mravali sayuradRebo Sedegi. magram is, Tu ras warmodgens<br />

Cais nayeni da SeiZleboda Tu ara misi gemos obieqturi<br />

Sefaseba, testirebis gareSe, am kiTxvebze man pasuxi ver<br />

62


ipova. swored amitom, TanamSromlebTan erTad gadawyvita,<br />

Cais nayenis koloidur-qimiuri Seswavla.<br />

niSandoblivia is faqti, rom zemoT CamoTvlili<br />

kvlevis meTodebis gamoyenebamde profesori b. kandelaki da<br />

misi TanamSromlebi realurad afasebdnen TiToeuli maTganis<br />

SesaZleblobas ama Tu im parametrisa, Tu Tvisebebis gansazRvris<br />

saqmeSi. amaSi kvlav baton biZinaze germanuli<br />

skolis gavlena mJRavndeba, romelic mas cxovrebis bolo<br />

wuTamde gahyva. ase, magaliTad, Cais nacris speqtraluri<br />

analizis aucilebloba ganpirobebuli iyo imiT, rom kidev<br />

erTi meTodiT unda daedgina Savi Cais qimiuri Sedgenilobis,<br />

metadre mikroelementebis, SesaZlo gavlena mis garemoze.<br />

ultramikroskopia gamoiyeneboda Cais eqstraqtSi Semaval<br />

koloidur nawilakTa saxisa da bunebis Cais xarisxze<br />

gavlenis Sesaxeb informaciis mosapoveblad, ampermetruli<br />

titvra _ taninebsa da Cais xarisxs Soris SesaZlo<br />

korelaciis dasadgenad da a.S.<br />

TiToeuli aq CamoTvlili meTodiT miRebuli Sedegi<br />

Tavisi mniSvnelobiT scildeba konkretulad dasaxul<br />

amocanas da TavisTavad mniSvnelovania. SevCerdeT ramdenime<br />

maTganze.<br />

arsebobda gabatonebuli mosazreba, magram mTrimlavi<br />

nivTierebebi Cais xarisxis erT-erTi mTavari maxasiaTebelia.<br />

iTvleboda, rom Cais gemo, nayenis feri, aromati masSi<br />

taninis da misi am daskvnaTa umetesoba eqsperimentiT ar iyo<br />

dasabuTebuli. amitom kandelakisa da misi TanamSromlebis<br />

mier ganxorcielebuli polarimetruli meTodi ipyrobs<br />

gansakuTrebul yuradRebas, miT umetes, rom testirebis<br />

Sedegad gansazRvruli Cais gemosa da ampermetruli titvris<br />

ekvivalentur wertils Soris garkveuli Sesabamisoba iyo<br />

dadgenili.<br />

bevrad ufro meti damajereblobiT Cais xarisxze<br />

msjeloba samvalentovani rkinis qloridis konduqtometruli<br />

titvris SedegebiT SeiZleba. batonma biZinam, Tanam-<br />

SromlebTan erTad daadgina, rom damokidebuleba _ `Cais<br />

63


aodenoba ml _ winaRoba~ xasiaTdeba maqsimumebiT, romlebic<br />

damaxasiaTebelia TiToeuli xarisxis CaisaTvis. Cais<br />

gemovnebis dadgenis obieqtur meTodTa Soris dasaxelebulia<br />

agreTve kolorimetria da Cais luminescenturi Tvisebebis<br />

gansazRvris meTodebi.<br />

speqtruli analiziT dadginda, rom warmomavlobisa da<br />

xarisxis miuxedavad, wyalSi xsnad da uxsnad Cais nacarSi<br />

erTi da igive elementebia. gamonaklisia B2 romelic wyalSi<br />

uxsnad nawilSia. pirvelad dadginda, rom adre miRebuli 16<br />

elementebis garda, Savi Cais nacari Seicavs As, Sn, V da Ni.<br />

Rrmademociuri, usazRvrod erudirebuli, mecnierebisa<br />

da axalgazrda specialistTa momzadebisadmi erTguli, silamazis<br />

yovelgavri Semfasebeli da amave dros urTierTobaSi<br />

mkacri, koreqtuli, Tavis SexedulebaTa da mosazrebaTa<br />

damcveli, adamiani, romlis daviwyeba iseve Znelia, rogorc<br />

kokispiruli wvimisa, elviT ganaTebuli cisa, wvimis<br />

Semdegomi cisartyelisa da diliT akiafebuli mzisa.<br />

imedia, rom saqarTvelos samecniero sazogadoeba ar<br />

daiviwyebs da yvelafers gaakeTebs, raTa profesor biZina<br />

kandelakis Rvawlma fizikuri da koliduri qimiis<br />

ganviTarebaSi uqmad ar Caiaros da gadaeces <strong>mecnierTa</strong> axal<br />

Taobebs.<br />

sasiqadulo mamuliSvilis, cnobili mrewvelis da<br />

sazogado moRvawis, didi mecenatis, Tbilisis sapatio<br />

moqalaqis, ruseTis imperiis umaRlesi wodebis _<br />

`komerciis mrCevelis~ _ mflobelis, qimiisa da<br />

filosofiis mecnierebaTa doqtoris daviT<br />

sarajiSvilis cxovreba da moRvaweoba<br />

prof. d. sarajiSvilis daibada qalaq TbilisSi 1848<br />

wlis 28 oqtombers (ax. stiliT 10 noembers) SeZlebuli<br />

memamulis ojaxSi.<br />

64


swavlobda peterburgis universitetis sabunebismetyvelo<br />

fakultetze, leqciebs ismenda miunxenSi, daamTavra<br />

haidelbergis universiteti, sasoflo-sameurneo fakulteti.<br />

mecniereba Seiswavla hohenhamisa da heleSi, xolo<br />

meRvineobis yvela dargi _ safrangeTSi.<br />

daicva disertaciebi qimiis, agreTve, filosofiis<br />

mecnierebaTa doqtoris samecniero xarisxis msapoveblad.<br />

daaarsa kavkasiaSi reqtifikaciisa da liqioris qarxnebi,<br />

mTels ruseTis imperiaSi koniakis warmoebis pirveli<br />

specialuri qarxana, sadac danerga klasikuri franguli<br />

teqnologia.<br />

daviT sarajiSvili ara marto saqarTveloSi, XIX<br />

saukunis ruseTis mTels imperiaSi koniakis warmoebis<br />

fuZemdebelia.<br />

aaSena sawarmoebi yizlarSi, erevanSi, kiSinovSi<br />

(kalarSaSi), baqoSi (geogCaiSi) da sxv.<br />

savaWro saagentoebi hqonda: kievSi, odesaSi, vilniusSi,<br />

rigaSi, xarkovSi, rostovSi da sxv.<br />

savaWro sawyobebi aaSena: baqoSi, peterburgSi, moskov-<br />

Si, varSavaSi, vladivostokSi, odesaSi, kievSi, feodosiaSi,<br />

CarjouSi, samaraSi.<br />

misi firma aerTianebda 5 sareqtifikacio, 1 aryis, 1<br />

liqioris da 7 koniakis qarxanas.<br />

eweoda mecenatobas, farTo saqvelmoqmedo saqmianobas.<br />

daviT sarajiSvilis ojaxma didi fuladi saxsrebi<br />

gaiRo:<br />

• Tbilisis universitetis mSeneblobisaTvis.<br />

• qaSveTisa da diRmis `TeTri giorgis~ eklesiebis<br />

asagebad.<br />

• didubis taZrisa da panTeonis, mTawmindis (mama daviTi),<br />

lurji monastrisa da sxva mravali istoriuli Zeglis<br />

dasacavad da aRsadgenad.<br />

• saxalxo Teatrisa da quTaisis Teatris asaSeneblad.<br />

• gimnaziis, dawyebiTi da profesiuli skolebis asaSeneblad<br />

da Sesanaxad.<br />

65


• qirurgiuli saavadmyofos asaSeneblad.<br />

• Tbilisis politeqnikuri institutis an sxva umaRlesi<br />

saswavleblebis dasaarseblad.<br />

• saero da sxva specializebuli muzeumebis dasafuZneblad.<br />

• axalcixe-axalqalaqi-artaanis mazrebis arqelogiuri<br />

eqspediciisaTvis.<br />

materialurad exmareboda: moskovis qarTvelTa sazogadoebas,<br />

quTaisis dramatul sazogadoebas, qarTuli filarmoniis<br />

sazogadoebas, samiwaTmoqmedo saxelosnos _ axalSen-<br />

Ta da TavSesafarTa sazogadoebas, qarTuli sityvakazmuli<br />

mwerlobis sazogadoebas da a.S.<br />

Camoayaliba: saqarTvelos wera-kiTxvis gamavrcelebeli<br />

sazogadoeba, saqarTvelos saistorio-saeTnografio sazogadoeba,<br />

`qarTveli glexobis aRmdgeneli komiteti~, lado<br />

aRniaSvilisa da ioseb ratilis xalxuri TviTSemoqmedebis<br />

gundebi.<br />

monawileobda mcxeTis sveticxovlis sarestavracio<br />

komitetis Seqmnasa da sarestavracio samuSaoebis dafinansebaSi.<br />

azRvevda mis sawarmoebSi momuSave yvela muSis sicocxles.<br />

uzrunvelyofda maT Sromis umaRles anazRaurebas,<br />

zogadi ganaTlebis miRebasa da kvalifikaciis amaRlebas.<br />

pirvelad saqarTveloSi, SemoiRo 8 saaTiani samuSao<br />

dRe, muSa-mosamsaxureebs dauwesa xelfasiani Svebuleba da<br />

yovelkvartalurad, premiis saxiT, asaCuqrebda warmoebuli<br />

naturaluri produqciiT.<br />

daviT sarajiSvilis stipendiantebi iyvnen Cveni qveynis<br />

sasiqadulo mamuliSvilebi:<br />

kompozitorebi: dimitri arayiSvili, meliton balanCivaZe,<br />

ia kargareTeli, kote focxveraSvili da sxv.<br />

mxatvrebi: mose ToiZe, gigo gabaSvili, grigol mesxi,<br />

Salva qiqoZe da sxv.<br />

moqandake: iakob nikolaZe.<br />

momRerlebi: vano sarajiSvili, vladimer qaSakaSvili.<br />

66


mecnierebi, profesorebi: solomon ColoyaSvili,<br />

mixeil SalamberiZe, sargis kakabaZe, filipe gogiCaiSvili,<br />

ilia yifSiZe, mose janaSvili da sxv.<br />

saqarTvelos kaTolikos-patriarqi kalistrate cincaZe.<br />

fulad daxmarebas uwevda: eqvTime TayaiSvils, akaki<br />

SaniZes, kondrate TaTaraSvils, Tedo saxokias, geronti<br />

qiqoZes, mitrofane laRiZes da sxva mraval saxelovan<br />

moRvawes.<br />

gardaicvala 1911 wlis 20 ivniss. dakrZalulia mis<br />

mierve agebul qaSveTis taZris ezoSi.<br />

saxelovani winaprebis samecniero moRvaweobis<br />

Rirseuli gamgrZeleblebi<br />

aw gardacvlilma _ saxelovanma qarTvelma mecnierebma,<br />

romelTa Sesaxeb mokrZalebiTaa moTxrobili winamdebare<br />

naSromSi (aqve davZenT, rom arc erT gamoCenil <strong>mecnierTa</strong><br />

Rvawls ar davtovebT Cvens momdevno bibliografiul krebulSi<br />

moxseniebisa da pativmigebis gareSe), sicocxleSive<br />

daidges TavianTi ubadlo samecniero miRwevebiT ukvdavebis<br />

Zeglebi da damsaxurebulad Rirseuli adgili msoflios<br />

mecnierebaSi. Tanamedrove mecnierebi agrZeleben winaparTa<br />

samecniero tradiciebs da muxlCauxrelad ewevian (da<br />

eweodnen dRemde) nayofier samecniero kvlevebs, miuxedavad<br />

qveyanaSi arsebuli mZime pirobebisa da gmirulad axerxeben,<br />

aramc Tu dabla daswion winaparTa samecniero miRwevebis<br />

Tamasa, aramed kidev ufro masStaburad gauTqvan saxeli<br />

saqarTvelos (mecnierebis doniT) mTel msoflioSi.<br />

am naSromSi ki gvinda Tqveni yuradReba mivapyroT<br />

stu-Si warmatebiT im <strong>mecnierTa</strong> cxovrebasa da moRvaweobas<br />

romlis gacnobac daafiqrebs zogadad mkiTxvels rom maTebr<br />

zneobrivad, qarTulad, raindulad, simarTliT, yvelasagan<br />

damsaxurebuli siyvaruliT da madliT icxovros am qveynad.<br />

67


saqarTvelos teqnikuri universitetis _ wylis<br />

resursebis gamoyenebis, wyalmoma-ragebisa da wyalarinebis<br />

mimarTulebis xelmZRvanelis, t.m.d. prof. levan<br />

klimiaSvilis samecnieo moRvaweoba<br />

Rirseuli mamuliSvili, gamorCeuli mecnieri da pirovneba,<br />

levan klimiaSvili daibada 1949 wlis 5 ianvars q.<br />

TbilisSi. 1972 wels warCinebiT daamTavra spi-s samSeneblo<br />

fakulteti da 1973 wels swavla ganagrZo moskovis<br />

sainJinro-samSeneblo institutis aspiranturaSi, romelis<br />

aseve warCinebiT daamTavra 1977 wels da moskovSive daicva<br />

sakandidato disertacia.<br />

2003 wels. saq. teqnikur universitetSi daicva sadoqtro<br />

disertacia aqtualur Temaze `wyalmomaragebis sistemebis<br />

saimedoobis analizis Sefasebisa da prognozirebis<br />

meTodika~.<br />

Sromismoyvare da niWierma pirovnebam profesiuli moRvaweobis<br />

yvela safexuri misabaZi rudunebiTa da keTilsindisierebiT<br />

ganvlo. 1966-67 ww. muSaobda `TbilqalaqproeqtSi~<br />

proeqtantis Tanamdebobaze, xolo 1972-73 ww<br />

inJinris Tanamdebobaze. 1977-79 wlebSi saqarTvelos<br />

teqnikuri universitetis wyalmomaragebisa da wyalarinebis<br />

kaTedraze mecnier TanamSromelia. 1979-1982 wlebSi amave<br />

kaTedris asistenti, xolo 1982 wlidan 1999 wlamde<br />

docenti, 1999 wlidan kaTedris profesori da 2000<br />

wlidan kaTedris gamge. b-ni levanis pedagogiuri moRvaweoba<br />

iwyeba 1979 wlidan stu-s wyalmomaragebisa da wyalarinebis<br />

kaTedraze, kiTxulobs leqciebs #44 mimarTulebis oTx<br />

ZiriTad specialobaSi: `wyalmomarageba~, `Senobebisa da<br />

nagebobebis sainJinro aRWurva~, `wyalmomaragebisa da<br />

`wyalarinebis sistemebis saimedoba~, `wylis ekologia~.<br />

nayofieri pedagogiuri moRvaweobis kvaldakval. RvTiuri<br />

organizaciuli unariT dajildoebuli pirovneba sanimu-<br />

Sod uZRveba nebismier administraciul da sazogadoebriv<br />

Tanamdebobebs.<br />

68


1987-90 wlebSi saq. teqnikuri universitetis erTerTi<br />

sapasuxismgeblo komisiis Tavmjdomarea.<br />

1990-91 wlebSi stu-s samSeneblo kompleqsis ufrosis<br />

moadgilea. 1994-2005 wlebSi stu-s saswavlo meToduri<br />

sammarTvelos ufrosis moadgilea.<br />

2002 wlidan stu-s warmoebisa da biznesis xelSemwyobi<br />

centris ufrosia. 2003 wlidan wylis resursebis<br />

dacvisa da racionaluri gamoyenebis samTavrobo sakonsultacio<br />

sabWos Tavmjdomaris moadgilea.<br />

2006 wlidan saqarTvelos teqnikuri universitetis<br />

wylis resursebis gamoyenebis, wyalmomaragebis da wyalarinebis<br />

mimarTulebis xelmZRvanelia.<br />

maRali donis mecnieri levan klimaSvili wevria saer-<br />

TaSoriso samecniero sazogadoebebis da samuSao kvlevebis.<br />

2003 wlidan IAHR hidravlikosTa saerTaSoriso asociaciis<br />

wevri.<br />

2004 wlidan saerTaSoriso samecniero sazogadoeba<br />

`sigma X~-is wevri.<br />

2005 wlidan sainJinro akademiis namdvili wevri.<br />

1996-2000 saqarTvelos teqnikuri universitetis<br />

sainJinro ganaTlebis rekonstruqciis programis TEMPUS-<br />

TASIS-is muSa jgufis wevri.<br />

2003 wels mrCevlis statusiT monawileoba miiRo<br />

wyalmomaragebisa da wyalarinebis saqarTvelos msoflio<br />

bankis IBRD-s kerZo infrastruqturis sakonsultacio<br />

programaSi (PPIAF)-sakontaqto piri 8001790.<br />

2003-2004 wlebSi Tbilisis municipaluri mTavrobis<br />

Ceneral DESO 10 wliani kontraqtis eqsperti, romelic<br />

exeboda Tbilisis wyalmomaragebis da wyalarinebis seqtorSi<br />

arsebul naklovanebebis aRmofxvris (#TWSSP/LC-<br />

001/2002).<br />

2005 wels gaerTianebuli erebis ganviTarebis programaSi<br />

(VNDP) saqarTvelos ofisis mrCeveli. mdinare<br />

mtkvris baseinis marTvis eqsperti, saqarTvelosa da samxreT<br />

kavkasiaSi _ tasisi (2003 w.), da misi ganviTarebis<br />

69


alternativebze. INC DSAID (CONTACT no OUT-LAG-I-804-<br />

99-00017-00 2004 wels) da agreTve UNDP/Sipa (2005 weli).<br />

2003 wels b-ni levani dajildovda Rirsebis ordeniT.<br />

avtoria 85 samecniero Sromisa (maT Soris 2 monografiisa<br />

da 2 saxelmZRvanelosi), aqvs 5 gamogoneba da 2 patenti,<br />

agreTve saavtoro mowmoba mravalwaxnagovan perspeqtiul<br />

proeqtze: `borjom-bakurianis xeobis da sakurorto zonis<br />

wyalmomaragebis Sesaxeb~.<br />

profesor levan kliamiaSvilis samecniero kvlevebi<br />

(romelTa ricxvi STambeWdavia orientirebulia praqtikuli<br />

amocanebis gadawyvetaze, ekonomikur efeqtze da qveynisTvis<br />

umniSvnelovanesi problemebis gadaWraze, ras samarTlianad<br />

ganapirobebs mecnieris moRvaweobis aRiarebas, aramarto Cveni<br />

qveynis, aramed saerTaSoriso masStabiT. gTavazobT batoni<br />

levanis ramodenime samecniero Sromas.<br />

saqarTvelos miwisqveSa mineraluri wylebis gamoyenebis<br />

SesaZlebloba da Camdinare wylebis gauvneblobis mizniT<br />

mecnier-mkvlevarTa jgufi: g. soselia, l. klimiavili,<br />

j. kurdRelaSvili<br />

mosaxleobis sayoacxovrebo pirobebis, misi cxovrebis<br />

donis amaRlebis, sanitarul-teqnikuri da sayofacxovrebo<br />

pirobebis gaumjobesebis, agreTve mrewvelobisa da soflis<br />

meurneobis ganviTarebis Sedegad sagrZnoblad izrdeba<br />

sasmeli wylis moxmareba. am TvalsazrisiT, wylis mopovebas,<br />

gadamuSavebas da gauvneblobas gansakuTrebuli mniSvneloba<br />

eniWeba.<br />

saqarTvelo mdidaria rogorc zedapiruli, ise<br />

miwisqveSa wylebis resursebiT. miwisqveSa wylebis jamuri<br />

raodenoba Seadgens 500 m 3 /wm-s da isic araTanabradaa<br />

ganawilebuli.<br />

70


wyalsadenis saproeqto simlavreebis gaTvaliswinebiT,<br />

mdgomareoba damakmayofilebelia, magram maTi sanitarulhigienuri<br />

da teqnkuri mdgomareoba Sors aris sasurvelisagan.<br />

xSirad, wyaladenebis sistemebisadmi saeqsploatacio<br />

pirobebis ugulebelyofis gamo, miwodebuli wylis<br />

xarisxis qimiuri da baqteriologiuri maCeneblebi ar<br />

Seesabameba saxelmwifo standartebis moTxovnebs. wyalsadenebis<br />

57%-s ara aqvs gasauvnebeli danadgarebi, xolo<br />

saqloratoro mowyobilobis teqnikuri mdgomareoba ar<br />

akmayofilebs samSeneblo wesebisa da normebis moTxovnebs.<br />

arasakmarisi profilaqtikuri sadezinfecio samuSaoebis<br />

Catarebis gamo, xSiria sasmel wyalSi paTogenuri<br />

mikrooranizmebis moxvedris SemTxvevebi. aRsaniSnavia, rom<br />

garemos dacvis saministros, saxelmwifo sanitaruli zedamxedvelobis<br />

da higienuri normebis departamentis masalebis<br />

monacemebis mixedviT, saqarTveloSi gamokvleuli wylis<br />

sinjebidan normebs ar Seesabameba 7%, xolo baqteorologiuri<br />

maCveneblebis 16,5%. amis gamo, arcTu iSviaTia<br />

uxarisxo wylis moxmarebis Sedegad gamowveuli nawlavuri<br />

infeqciebis gavrceleba.<br />

cnobilia sasmeli da Camdinare wylebis gauvneblobis<br />

<strong>sxvadasxva</strong> xerxebi da meTodebi: qlorireba, ozonireba,<br />

baqteriociduli dasxiveba, membranuli filtrebi, eleqtrolizi<br />

da sxva. aRniSnuli meTodebidan dReisaTvis praqtikulad<br />

wylis gasauvneblad umTavresad mimarTaven wylis<br />

daqlorvas Txevadi qloriT. aRniSnul meTods upiratesoba<br />

mieniWa jer kidev XX saukuneSi. igi ufro ekonomikurad<br />

iqna miCneuli sxva alternatiul meTodebTan SedarebiT<br />

(centralizebuli wesiT adgilze damzadeba, Senaxva da misi<br />

Semdgomi transportireba). aRniSnul meTods axasiaTebs rigi<br />

naklovanebani: toqsikuria, saxifaToa, adgilze Senaxvisas,<br />

dozirebisas da eqsploataciis pirobebSi moiTxovs<br />

gansakuTrebuli usafrTxoebis wesebis dacvas, misi Sor<br />

manZilze konteinerebiT transportireba mniSvnelovnad<br />

zrdis wylis damuSavebis danaxarjebs. amitom, jer kidev<br />

71


XX saukuneSi daiwyo sasmeli wylis gauvneblobis<br />

alternatiuli meTodebis Zieba.<br />

XX saukuneSi wylis eeqtroliziT gauvneblobis<br />

meTodma, araekonomikurobis gamo, ver pova farTo gamoyeneba.<br />

amJamad, msoflios mraval qveyanaSi eleqtroenergiis TviT-<br />

Rirebulebis Semcirebis, eleqtroenergiis alternatiuli<br />

wyaroebis, axali energogamZle eleqtrodebis arsebobis,<br />

agreTve eleqtrolizuri danadgarebis kontruqciebis srulyofis<br />

gaTvaliswinebiT, eleqtrolizis meTodebi warmatebiT<br />

uwevs konkurencias wylis gauvneblobis arsebul meTodebs.<br />

am meTodis upiratesobas ganapirobebs is garemoeba, rom<br />

eleqtroliziT miRebul gauvneblobis produqts – hipoqlorids<br />

ara aqvs Txevadi qloris saeqsploatacio pirobebis<br />

naklovanebebi (misi miReba SeiZleba uSualod wyalsadenkanalizaciis<br />

nagebobebis teritoriaze). eleqtrolizis<br />

meTodiT miRebuli produqti - hipoqloridi gnsakuTrebiT<br />

xelsayrelia adgilobrivi resursebis: zRvis wylis,<br />

miwiqveSa marilxsnarebisa da maRali mineralizebuli<br />

wylebis eleqtroliziT adgilobrivi energoresursebis<br />

(wylis, qaris energia) da adgilobrivi iafi eleqtrodebis<br />

(magnetitis marcvlebi, grafitebi) arsebobis pirobebSi.<br />

literaturuli wyaroebidan cnobilia, rom sazRvargareTis<br />

bevr qveyanaSi: ruseTSi, azerbaijanSi, aSS-Si,<br />

inglisSi, italiaSi, safrangeTsa da norvegiaSi Seqmnilia<br />

<strong>sxvadasxva</strong> konstruqciis eleqtrolizuri danadgarebi.<br />

marilxnarebisa da zRvis wylebis eleqtroliziT miRebuli<br />

hipoqloridebis warmatebiT xorcieldeba sesmeli da<br />

Camdinare wylebis gawmenda-gauvnebloba.<br />

eleqtrolizis meTodiT bunebrivi wylebisa da<br />

Camdinare wylebis gauvneblobisa da gawmendis saintereso<br />

samuSaoebia Sesrulebuli <strong>sxvadasxva</strong> anoduri masalebis<br />

gamoyenebiT saqarvelos mecnierebaTa akademiis r. aglaZis<br />

saxelobis eleqtroqimiis samecniero-kvleviT institutSi.<br />

saqarTvelos dasaxlebuli punqtis centralizebuli<br />

wyalsadenis sistemidan mosaxleobisaTvis miwodebuli<br />

72


sasmel-sameurneo wylis da kanalizaciaSi Camdinare<br />

sameurneo-fekaluri wylebis gauvnebloba gaTvalsiwinebulia<br />

Txevadi qloriT an qloriani kiriT.<br />

aRsaniSnavia, rom respublikaSi Txevadi qloris<br />

mwarmoebeli qarxnebi ar arsebobs da am Zvirad Rirebuli<br />

produqtis centralizebulad Semotana ar xorcieldeba.<br />

Txevadi qloris Semotana calkeuli didi qalaqebis<br />

(Tbilisi, quTaisi, baTumi, rusTavi da sxv.) wyalsadenkanalizaciis<br />

meurneobisaTvis xorcieldeba uSualod maT<br />

mierve, individualurad, sazRvargareTidan - azerbaijanis an<br />

ruseTis federaciuli respublikidan, rac garkveul<br />

siZneleebTanaa dakavSirebuli.<br />

Tu respublikis didi qalaqebis wardgenis samsaxurisTvis<br />

es problema ase Tu ise mogvarebulia, saqarTvelos<br />

mTeli rigi raionuli centrebisaTvis, dabebisa da soflebis<br />

tipis dasaxlebisaTvis, calkeuli sauwyebo da kooperatiuli<br />

wyalsadenebis samsaxurebisaTvis es sakiTxi metad<br />

mwvave problemad rCeba. aRniSnulis gamo, xSirad mosaxleobas<br />

sasmeli wyali xarisxis standartebis darRveviT<br />

miewodeba.<br />

respublikaSi Txevadi qloris deficitis aRmofxvris<br />

SesaZlo saSualebad SeiZleba miviCnioT qloris Semcveli<br />

hipoqloridebis miRebis eletrolituri meTodi, saqarTveloSi<br />

arsebuli bunebrivi resursebis aTvisebiT. arsebuli<br />

mineralizebuli wyaroebis, qloriani wylebis da Savi zRvis<br />

wylis resursebis aTvisebiT SesaZlebelia qloris<br />

produqtiT - hipoqloridiT mTeli respublikis wyalsaden-kanalizaciis<br />

Camdinare wylebis gauvneblobisaTvis<br />

saWiro moTxovnilebis dakmayofileba.<br />

mineralizebuli wylebis wyaroebisa da Savi zRvis<br />

wylebis garda, gansakuTrebiT mniSvnelovania qlorkalciumiani<br />

da qlornatriumiani wylebis aTviseba, romelTa<br />

maragebic ganTavsebulia: kaxeTSi, afxazeTSi, centralur<br />

samegrelosa da samaCabloSi.<br />

73


dasavleT saqarTvelos zRvispira regionebis qalaqebisa<br />

da dasaxlebuli punqtebis wyalsaden-kanalizaciis saWiroebisaTvis<br />

hipoqloridis miRebis saukeTeso wyaroa Savi<br />

zRvis wyali.<br />

saqarTveloSi ganTavsebulia 61 qalaqis da 20 dabis<br />

centralizebuli wyalsadeni, romelTa saproeqto simZlavre<br />

bolo wlebis monacemebiT Seadgenda 3071,25 aTas m 3 /dRe-<br />

RameSi, romelTagan 67% (2059 aTas m 3 /dRe RameSi) modis<br />

aRmosaveT saqarvelos 28 qalaqsa da 11 dabaze, xolo 33%<br />

(1012,25 aTasi m 3 /dRe-RameSi) dasavleT saqarTvelos 33<br />

qalaqsa da 9 dabaze. Sesabamisad, aseTive proporciebiTaa<br />

ganawilebuli kanalizaciis saproeqto simZlavreebi: 33%<br />

dasavleT saqarTveloSi, 67% aRmosavleT saqarTveloSi (ix.<br />

cxr).<br />

centralizebuli wyalsadenebis arsebuli simZlavreebis<br />

wylis xarjebis da Sesabamisad, momxmareblisaTvis<br />

miwodebuli wylis 85%-is kanalizaciis sistemebSi<br />

moxvedrili Camdinare wylebis xarjebis mixedviT (ix.<br />

cxrili) gasauvnbeli qloris normis - 1,5 mg/l-ze da 5<br />

mg/l-ze gaangariSebiT dasavleT sqarTvelos wyalsadenis<br />

sistemebisaTvis 1551,375 kg/dRe-RameSi, xolo aRmosavleT<br />

saqarTvelosTvis - 3088,500 kg/ dRe-RameSi aqtiuri qloria<br />

saWiro; kanalizaciis Camdinare wylebis gasauvneblad,<br />

Sesabamisad, dasavleT saqarTvelosTvis - 4302 kg/dRe-<br />

RameSi, aRmosavleT saqarTvelosTvis ki 8776,5 kg/dRe-RameSi<br />

aqtiuri qlori.<br />

seriozulad damzadebuli eleqtrolizuri danadgarebis<br />

teqnikuri monacemebis mixedviT, 1 kg aqtiuri qloris<br />

misaRebad saWiroa (mwarmoeblobis mixedviT, cvalebadia) 12-<br />

15-dan 8-9 kg-mde sufris marili, xolo eleqtroenergiis<br />

kuTri xarji 7-9 kvt/sT-mdea.<br />

74


saqarTvelos qalaqebisa da dabebis centralizebuli<br />

wyalsadenebis saproeqto xarjebi<br />

hipoqloridis sufris marilis marilxsnaridan miRebis<br />

meTodi araekonomiuria, amasTan, aseTi sqemis miReba<br />

gaaZvirebs marilis damuSavebas. magalitad, 1 kg sufris<br />

marilis sasaqonlo-saorientacio Rirebulebis aSS-is 0,12$<br />

da 1 kvt/sT eleqtroenergiis safasuris saSualo tarifis 6<br />

TeTri eleqtroenergiis saSualo tarifi miRebulia mxolod<br />

wyalsadenis kanalizaciis sistemebisaTvis; anu aSS 0,03$<br />

gaTvaliswinebiT, 1 kg aqtiuri qloridis saorintacio<br />

Rirebuleba iqneba: (11kgx0,12 dolari)+(9,5 kvt/sTx0,03<br />

dolari) =1,32 dolari + 0,285 dolari = 2,60 dolari.<br />

Semotanilia 1 kg Txevadi qloris sabazro Rirebuleba q.<br />

TbilisisaTvis 0,35 aSS dolari, xolo saqarTvelos<br />

danarCeni msxvili qalaqebisaTvis - 0,43 aSS dolari.<br />

qloris hipoqloridis misaRebad saqarTvelos mineralizebuli<br />

wyaroebis an Savi zRvis wylebis gamoyenebis<br />

SemTxvevaSi, 1 kg aqtiuri qloris, hipoqloridis saorientacio<br />

Rirebuleba iqneba: 9,5kvt/sTx0,03$=0,285$-s.<br />

damatebiTi xarjebis (marilxsnarebis transportirebisaTvis<br />

saWiro milsadenebis, eleqtrolizuri danadgarebis mowyobis<br />

da sxv. xarjebi) gaTvaliswinebiT, hipoqloridis saorien-<br />

75


tacio Rirebuleba Seadgens: 0,342 aSS dolars, anu<br />

saqarTveloSi Semotanil 1 kg Txevad qlorTan SedarebiT<br />

0,43 - 0,342 = 0,088 aSS dolariT, xolo TbilisisaTvis<br />

0,008 aSS dolariT naklebs.<br />

saqarTvelos qalaqebisa da dabebis centralizebuli<br />

wyalsadenebis saproeqto xarjebis gaTvaliswinebiT (ix.<br />

cxr.), sasmeli wylebis gasauvneblad saWiro Txevadi<br />

qloris saorientacio Rirebuleba (q. TbilisisaTvis 787,5<br />

aTasi aSS dolaria, saqarTvelos danarCeni qalaqebisaTvis<br />

1027,64 aTasi aSS dolari) 1815,14 aTasi aSS dolari, maT<br />

Soris, aRmosavleT saqarTveloSi _ 667,1 aTasi aSS<br />

dolari, kanalizaciis Camdinare wylebis gasauvneblad<br />

saWiro raodenobis qloris Rirebuleba ki _ 5113,75 aTasi<br />

aSS dolari (q. TbilisisaTvis 2231 aTas aSS dolari,<br />

saqarTvelos danarCeni qalaqebisaTvis 2882,5 aTas aSS<br />

dolari).<br />

adgilobrivi mineralizebuli wylebis an Savi zRvis<br />

wylebis gamoyenebiT, wyalsadenebisa da kanalizaciis<br />

dReRamur raodenobis hipoqloridis Rirebulebis<br />

gaTvaliswinebiT (ix. cxr.), fulad gamosaxulebaSi ekonomia<br />

sasmel da Camdinare wylebis gasauvnebel produqtze dRe-<br />

RameSi wyalsadenebSi: 228,3 aSS dolaria (aRm. saq. 92,18 aSS<br />

dolari, das. saq. 136,53 aSS dolari), xolo kanalizaciaSi<br />

640,9 aSS dolari (aRm. saq. 262,29 aTasi aSS dolari, das.<br />

saq. 378,52 aSS dolari). sul dRe-RameSi wyalsadenkanalizaciis<br />

sistemisaTvis ekonomia 969,2 aSS dolars<br />

Seadgens.<br />

mineralizebuli da Savi zRvis wylebis eleqtroloziT<br />

miRebuli hipoqloridis Rirebuleba SesaZlebelia sagrZnoblad<br />

Semcirdes eleqtrolizis procesSi adgilobrivi<br />

alternatiuli (wylis, qloris da sxv.) eleqtroenergiis<br />

wyaroebis gamoyenebiT an eleqtroenergiis SeRavaTiani<br />

tarifebis gaTvaliswinebiT.<br />

eleqtrolizuri danadgarebiT SesaZlebelia agreTve:<br />

dabebis, soflebis, kurortebis, individualuri dasasve-<br />

76


nebeli saxlebis, samxedro obieqtebis, samrewvelo,<br />

gansakuTrebiT ki safeiqro, liTondamamuSavebeli, galvanuri,<br />

tyav-sagalanterio, infeqciuri, onkologiuri, tubdispanseris<br />

da sxv., kanalizaciebSi Camdinare wylebis gasauvneblad.<br />

wyalsaden -kanalizaciis wylebis gasauvneblad erT dRe-<br />

RameSi saWiro qlorproduqtebis _ Txevadi qloris da<br />

hipoqloridis Rirebulebis grafikuli asaxva<br />

(aSS dolarebSi)<br />

77<br />

nax.1.<br />

Tanamedrove gausnebovnebis aseTive tipis danadgarebi,<br />

romlebic specialuri reaqtorebiT qlorSemcveli oqsidentis<br />

xsnars iRebs NaCl-is xsnaridan, vfiqrobT ufro<br />

efeqturad gamoiyeneba qlorkalciumiani da qlornatriumiani<br />

mineraluri miwisqveSa wylebidan gausnebovnebis<br />

xsnaris dasamzadeblad, radgan, Tu qloris mwarmoebeli da


momwodebeli qveyana raime mizeziT Cvens qveyanas qloris<br />

mowodebaze etyvis uars, maSin mizanSewonili iqneba<br />

maRakmineralizebul wylebze orientireba, rac Semdgomi<br />

kvlevis sagania.<br />

amJamad, cnobilia sasmeli da Camdinare wylebis<br />

gauvneblobis <strong>sxvadasxva</strong> xerxebi da meTodebi: qlorireba,<br />

ozonireba, baqteriociduli dasxiveba, membranuli filtrebi,<br />

eleqtrolizi da sxv. aRniSnuli meTodebidan, dReisaTvis<br />

praqtikulad umTavresad mimarTaven wylis daqlorvas<br />

Txevadi qloriT, romelic ufro ekonomikurad iqna miCneuli<br />

sxva alternatiul meTodebTan SedarebiT. Tumca, masac<br />

axasiaTebs naklovanebebi, ris gamoc daiwyo sasmeli wylis<br />

gauvneblobis alternaiuli meTodebis Zieba.<br />

natriumis sulfatis xsnaris meSveobiT natri-kationituri<br />

filtrebis regeneraciis procesis gamokvleva<br />

<strong>mecnierTa</strong>-mkvlevarTa jgufi: z. megreliSvili,<br />

l. klimiaSvili<br />

kvlevebi Catarebulia pilotur danadgarze. laboratoriulma<br />

kvlevebma saSualeba misca mecnier-mkvlevarebs<br />

natriumis sulfatis meSveobiT gamokveTiliyo ZiriTadi<br />

kanonzomierebani da Taviseburebani natri-kationituri<br />

filtrebis regeneraciis procesSi. SemuSavebulia kationitis<br />

muSa cvladi moculobis gaangariSebis meTodika,<br />

arsebuli da axlad proeqtirebadi ioncvladi filtrebisaTvis.<br />

miRebuli koeficientebis mniSvneloba rekomendebulia<br />

gamoyenebul iqnes arsebul danadgarebis eqspluataciisas,<br />

optimizaciis reJimis praqtikuli amocanebis<br />

gadawyvetisaTvis, im reagentis kuTri xarjis moZiebis gziT,<br />

romelic Seesabameba dayvanili danaxarjebis minimums. aseve<br />

Catarebuli miRebuli eqsperimentuli monacemebis maTematikur-statistikuri<br />

damuSaveba.<br />

78


Camosxmuli sasmeli da mineraluri wylebis<br />

falsificirebis faqtis dadgenis Sesaxeb<br />

mecnier-mkvlevarTa jgufi: l. qobulaSvili, l. klimiaSvili,<br />

n. nacvliSvili<br />

naCvenebia da gaanalizebulia sasmel da mineralur<br />

wylebze lazeruli gamosxivebis moqmedebis Sedegebi.<br />

warmodgenilia wylebis luminescenciis speqtrebis mixedviT<br />

monacemTa bankis Seqmnis aucilebloba. gansazRvrulia falsifikaciis<br />

faqtebis da produqciis warmoSobis dadgenasTan<br />

dakavSirebuli, eqspertebis, teqnologiebis, ekologebis<br />

interesebis sferoSi Semavali amocnebis gadaWris gzebi.<br />

naxevrad sawarmoo danadgarze gamomuSavebuli<br />

saregenacio xsnarebis Termoqimiuri darbilebis Sesaxeb<br />

<strong>mecnierTa</strong>-mkvlevarTa jgufi z. megreliSvili,<br />

l. klimiaSvili, n. nacvliSvili<br />

natri-kaTionituri filtrebis regeneraciisas natriumis<br />

sulfatis gamoyenebas mivyavarT maRali saerTo sixistis<br />

sulfaturi Camdinare wylebis warmoqmnasTan. am ukanasknelSi<br />

kalciumis sulfatis koncentracia ramdenimejer<br />

aRemateba dasaSveb saangariSo sidideebs. amasTan dakavSirebiT,<br />

damuSavda regeneraciis daxuruli sistemisa da Camdinare<br />

wylebis damuSavebis teqnologiis xerxi.<br />

79


teqnikur mecnierebaTa doqtori, profesori, 2003-2008<br />

ww., ruseTis sabunebismetyvelo mecnierebaTa akademiis<br />

namdvili wevris * b.i. boqoliSvilis cxovreba da<br />

moRvaweoba<br />

boris ilias-Ze boqoliSvili daibada 1936 wlis 21<br />

ivliss siRnaRis raionis sof. bodbisxevSi mosamsaxuris<br />

ojaxSi. mama ilia Tarimanis Ze boqoliSvili 1943 wels 33<br />

wlis asakSi daiRupa samamulo omis fronteze da ori<br />

mcirewlovani Svilis gazrdis simZime mTlianad daawva dedas<br />

mariam boqoliSvils.<br />

batoni borisi 1943 wels Sevida sof. bodbisxevis<br />

saSualo skolis I klasSi, xolo 1951 wlidan swavla<br />

gaagrZela maCxaanis saSualo skolaSi. pirveli dReebidanve<br />

igi qvemo maCxaanis saSualo skolis saswavlo nawilis<br />

gamgis, respublikis damsaxurebuli maswavleblis siRnaRis<br />

raionSi `varo maswavleblad~ cnobil q-n varo WuWula-<br />

Svilis yuradRebis areSi moeqca. man baton borisSi SeniSna<br />

didi niWi da Sromismoyvareoba, Sehfica doba mis dedas q-n<br />

mariams da sTxova borisis Semdgom winsvlaSi mieRo<br />

monawileoba da 1952 wlidan moyolebuli qalbatonma, varom<br />

gardacvalebamde (1978 wlamde), SesaSuri dedoba gauwia mas.<br />

batoni borisi kmayofilebiT aRniSnavs, rom mas gaumarTla,<br />

radgan yavda iseTi maswavleblebi, romlebic iyvnen<br />

dawyebiT klasebSi maro gadelia da eliko zurabiSvili,<br />

zeda klasebSi ki respublikis damsaxurebuli maswavleblebi<br />

nina nacvliSvili, maro tuxaSvili, eliso niblaZe, marine<br />

mWedliSvili.<br />

batonma borisma SromiTi saqmianoba daiwyo swavlis<br />

periodSive. 1951-53 w. zafxulobiT bodbisxevis kolmeurneobaSi<br />

muSaobda jer traqtoristis Semdgom ki kombaineris<br />

TanaSemwed. amas misTvis xeli ar SeuSlia 1954 wels skola<br />

* (2008 wlis agvistoSi, saqarTveloSi ruseTis mier ganxorcielebuli<br />

agresiis winaaRmdeg protestis niSnad uari Tqva am sapatio wodebaze).<br />

80


daemTavrebina medalze da Caricxuliyo saqarTvelos politeqnikuri<br />

institutis meqanika-manqanaTmSeneblobis fakultetis<br />

manqanaTmSeneblobis teqnologiis specialobaze.<br />

studentobis xuTwliani periodi, batonma borisma gaatara<br />

Sinaarsiani da SemoqmedebiTi axalgazrduli cxovrebiT.<br />

pirveli kursidanve iyo swavlis friadosani, aqtiurad<br />

monawileobda studentTa samecniero konferenciebSi, studentTa<br />

TviTSemoqmedebis olimpiadebSi, romaul-berZnul<br />

(kla-sikur) WidaobaSi miRebuli aqvs pirveli Tanrigi da<br />

sami weli umaRlesi saswavleblebis spartakiadebze icavda<br />

institutis Rirsebas, _ paralelurad 1958-60 ww. xelmZ-<br />

Rvanelobda fak-is komkavSirul organizacias. institutSiac<br />

gaumarTla baton boriss moesmina giorgi gedevaniSvilis,<br />

giorgi gociriZis, daviT TavxeliZis, Teimuraz lolaZis,<br />

vladimer cocxaZis, ambrosi ruxaZis, aleqsi gorgiZis...<br />

leqciebisaTvis. fak-is dekanats ar gamorCenia baton borisis<br />

aqtiuri studenturi saqmianoba da rogorc samagaliTo<br />

students 1957-60 ww. dauniSna stalinuri stipendia.<br />

batonma borisma 1960 wels warCinebiT daamTavra politenikuri<br />

instituti da miiRo SeTavazeba muSaoba gaegr-<br />

Zelebina liTonsaWreli Carxebis kaTedraze, an erTi wlis<br />

Semdeg Caebarebina misaRebi gamocdebi moskovis satyeo<br />

teqnikuri institutis miznobriv aspiranturaSi. man airCia<br />

meore SeTavazeba da moskovSi wasvlamde, 1960-61 ww. saqarvelos<br />

xe-tyisa da xis dammuSavebeli mrewvelobis sammar-<br />

Tvelos sakonstruqtoro biuros ufros inJiner-konstruqtorad<br />

daiwyo muSaoba.<br />

1961 wels batonma borisma warmatebiT Caabara misaRebi<br />

gamocdebi moskovis satyeo-teqnikuri institutis aspiranturaSi<br />

da Seudga samecniero muSaobas. 1964 wels, igi aspiranturis<br />

damTavrebamde gamoiZaxes saqarTvelos politeqnikur<br />

institutSi axlad Seqmnil xis damuSavebis teqnologiis<br />

kaTedraze asistentad, ris gamoc ori wlis dagvianebiT,<br />

1967 wlis aprilSi, moskovis satyeo teqnikuri institutis<br />

sadisertacio sabWos sxdomaze daicva sakandidato<br />

81


disertacia. 1968 wlidan mieniWa docentis samecniero<br />

wodeba. baton borisis samecniero kvlevebis mimarTulebas<br />

warmoadgenda webo-burbuSelis wnex-kompoziciebidan rTuli<br />

formis detalebis dawnexva. webo-burbuSelis wnex-kompoziciebi<br />

gamoirCeva dabali denadobiT da amitom wnex formebis<br />

Sevsebis TvalsazrisiT maTi gamoyeneba izRudeboda.<br />

batonma borisma Seiswavla iafi mwebavi nivTierebebi da maTi<br />

damatebiT miiRo optimaluri Tvisebebis mqone wnexkompoziciebi,<br />

romlebic warmatebiT dainerga warmoebebSi.<br />

batonma borisma prof. k. TargamaZesTan, doc. r. axvledianTan,<br />

da prof. T. kandelakTan erTad Seiswavla vazis<br />

nasxlavis resursebi saqarTveloSi da daamuSava misgan<br />

merqnis boWkos filebisa da merqnis burbuSelis filebis<br />

warmoebis teqnologia, ris safuZvelzec sabWoTa saqarTvelos<br />

mTavrobam 1985 wels miiRo Sesabamisi qarxnis q.<br />

TelavSi aSenebis gadawyvetileba.<br />

1972 wlidan batoni borisi samecniero-pedagogiuri<br />

moRvaweobas uTavsebs meqanika-manqanaTmSeneblobis fak-is de-<br />

kanis moadgiled muSaobas, sadac male vlindeba misi adminis-<br />

traciuli saqmianobis SesaniSnavi unari.<br />

baton borisis samecniero saqmianoba Seaferxa 1976 w.<br />

xis damuSavebis specialobis saqarTvelos politeqnikuri<br />

institutidan axladgaxsnil quTaisis politeqnikur insti-<br />

tutSi gadatanam, ris gamoc mas orjer mouxda kaTedrebis<br />

Secvla, jer samuSaod gadavida liTonsaWreli Carxebis,<br />

xolo Semdeg 1980 wlidan axlad gaxsnil `manqanaTmSeneblobis~<br />

kaTedraze. am periodSi man ramdenime naSromi<br />

gamoqaveyna liTonebis WriT damuSavebaSi.<br />

1984 wlis seqtembridan batoni borisi sameurneo<br />

samuSaoebzea. igi iniSneba jer Tbilisis xis damamuSavebeli<br />

kombinatis direqtorad, Semdeg ki Tbilisis musikaluri<br />

instruqmentebis sawarmoo gaerTianebis generalur direq-<br />

torad. misi proncipuli da saqmiani pozicia SeuTavsebeli<br />

aRmoCnda saqarTvelos sabWoTa respublikis xe-tyisa da xis<br />

damamuSavebeli da adgilobrivi mrewvelobis saministros<br />

82


iurokratuli aparatisaTvis da igi iZulebuli gaxda 1986<br />

wlis seqtembridan dabrunebuliyo saqarTvelos politeqnikur<br />

institutSi. batoni borisis ganTavisufleba Tbilisis<br />

musikaluri gaerTianebis muSaTa 500 kacianma koleqtivma<br />

1986 wlis 14 agvistos gaaprotesta gaficviT. im dros ras<br />

niSnavda gaficva kargad mogexsenebaT, da rom ara isev baton<br />

borisis muSebTan damokidebuleba da gamWriaxoba, Zneli<br />

warmosadgeni ar aris riT damTavrdeboda misTvis es aqcia.<br />

1989 wels meqanika-manqanaTmSeneblobis fakultetis<br />

samecniero sabWo, sam kandidaturas Soris upiratesobas<br />

aZlevs baton boris boqoliSvils da irCevs fakultetis<br />

dekanad, xolo 1991 wels meqanika-manqanaTmSeneblobis axlad<br />

Camoyalibebuli saswavlo-samecniero institutis 250 Tanam-<br />

Sromeli or kandidaturas Soris isev upiratesobas aZlevs<br />

baton boris boqoliSvils da irCevs Tavis direqtorad.<br />

1995 wlis seqtembridan institutis reorganizaciis Semdeg,<br />

faklultetze, igi isev dekania, arCeuli iyo meqanikamanqanaTmSneblobis<br />

fakultetis samecniero sabWos Tavmjdomared<br />

da teqnikuri universitetis samecniero sabWosa da<br />

profesorTa sabWoebis wevrad.<br />

calke aRniSvnis Rirsia baton borisis 16 wliani<br />

moRvaweoba fakultetis xelmZRvanelad. am xnis, 1989-2005<br />

w.w. manZilze man fakultetze Seqmna simSvidisa da saqmiani<br />

urTierTobebis atmosfero. 1989 wlis aprilSi igi gverdze<br />

edga studentobas da maTTan erTad gadaitana 9 aprilisa da<br />

komendatis saaTebis simware. misi dekanad muSaobis wlebis<br />

umetesoba daemTxva qveyanaSi mimdinare negatiur movlenebsa<br />

da gaWirvebas. igi misTvis damaxasiaTebel siTbos da sulier<br />

Tanadgomas ar iSurebda arc TanamSromlebisa da arc<br />

studentebisaTvis.<br />

mZime 1991-93 ww. baton borisis iniciativiT fak-ze<br />

ganaxlda xe-tyis da xis damuSavebis teqnologiis, msubuqi<br />

mrewvelobis nawarmTa teqnologiisa da poligrafiul warmeobaTa<br />

teqnologis specialistTa momzadeba. drois moTxovnilebidan<br />

gamomdinare 2000 wels misi iniciativiT Seiqmna<br />

83


specialoba `mcire bzinesis sawarmoTa mowyobilobebi, ekonomika<br />

da marTva~.<br />

batonma borisma administraciuli saqmianobis paralelurad<br />

ganaaxla samecniero muSaoba da 1999 wels daicva<br />

sadoqtoro disertacia. igi ormocdaaTamde samecniero Sromis,<br />

maT Soris ori meToduri, ori damxmare da erTi fundamentaluri<br />

saxelmZRvanelos avtoria. misi bolodroindeli<br />

samecniero moRvaweobidan aRsaniSnavia qaris eleqtrosadguris<br />

yvelaze ufro sapasuxismgeblo kvanZis, turbinis<br />

frTis, rTuli profilis dasamzadebeli, mWreli iaraRis,<br />

samarjvisa da teqnologiis damuSaveba da maTi praqtikuli<br />

ganxorcieleba.<br />

batoni boris boqoliSvili 1993 wlidan iyo saqarTvelos<br />

mecnierebaTa akademiis energetikul sakiTxTa komisiis<br />

wevri, saqarTvelos mecnierebisa da teqnologiebis departamentis<br />

manqanaTmSeneblobis seqciis saeqsperto komisiis<br />

Tavmjdomare. igi 1995 wels saTaveSi Caudga sazogadoeba<br />

`qiziys~. magram am periodisaTvis damaxasiaTebelma movlenebma<br />

ar misca bevris gakeTebis saSualeba, misi TasdnobiT<br />

bodbesa da wnorSi 1999 w. gaixsna saqarTvelos teqnikuri<br />

universitetis mosamzadebeli ganyofileba da qiziyis axalgazrdobis<br />

nawils saSualeba mieca misaRebi gamocdebisaTvis<br />

saTanado codna adgilze mieRo. imave 1999w. man sazogadoeba<br />

`qiziyis~ xelmZRvaneloba gadaabara axalgazrda Taobas.<br />

2006 wlis noemberSi batoni borisi airCies stu-s akademiur<br />

sabWos wevrad.<br />

igi dajildovebulia Rirsebis medliT da Rirsebis<br />

ordeniT.<br />

sadac ki umuSavia baton boriss, yvelgan gamoirCeoda<br />

saqmisadmi erTguli damokidebulebiT, TanamSromlebs Soris<br />

Tesavda sikeTisa da keTilganwyobis atmosferos, aris studentebis<br />

sayvareli pedagogi da aRmzrdeli; misi yoveldRiuri<br />

samqianoba saukeTeso magaliTia yvelasaTvis vinc mas<br />

icnobs. misTvis Tanabrad axlobelia glexis, muSisa da<br />

84


mecnierebis Sroma, ucxo araa gaWirveba da gaWirvebuli<br />

kacis Tanadgoma.<br />

baton boriss aqvs SesaniSnavi ojaxi: meuRle dali<br />

bregvaZe respublikis damsaxurebuli maswavlebeli, Svilebi:<br />

malxazi _ eqimi reanimatologia, irakli fizika-maTematikis<br />

mecnierebaTa kandidati, qeTi _ samedicino aparaturis inJineri,<br />

aris Svidi SviliSvilis papa.<br />

gTavazobT b-ni borisis mravalricxovani nayofieri<br />

samecniero Sromebidan erT-erTi Sromis amonarids:<br />

ПОВЫШЕНИЕ ТЕКУЧЕСТИ СТРУЖЕЧНО-КЛЕВЫХ<br />

СМЕСЕЙ ЗА СЧЕТ ДОБАВКИ СУЛЬФИТНО-<br />

СПИРТОВОЙ БАРДЫ<br />

(Б.И. Боколишвили)<br />

1. Для повышения текучести стружено-клеевых смесей,<br />

содержащих мочевино-формальдегидные смолы в количестве<br />

10-15% от веса стружки может быть рекомендована добавка<br />

сульфитно-спиртовой барды, однако в количестве, не<br />

превышающем 20% от веса стружки. При большом содержании<br />

в смеси сульфитно-спиртовой барды наблюдается значительное<br />

снижение прочности прессованных издателий.<br />

2. Добовка в стружено-клеевую смесь 15-20% консентрата<br />

сульфитно-спиртовой барды повышает текучесть прессовочной<br />

композиции примено на 25-30% по сравнению с текучестью той<br />

же смеси, не содержащей этой добавки. Одновременно<br />

наблюдается повышение водостойкости прессованных изделий<br />

(примерно в 2 раза снижается их водопоглощение и набухание)..<br />

85


teqnikur mecnierebaTa doqtoris, profesor elguja<br />

quTelias cxovreba da moRvaweoba<br />

elguja raJdenis Ze quTelia daibada 1941 w.<br />

martvilis r-nis sof. banZaSi.<br />

1947 wels Sevida amave soflis saSualo skolaSi,<br />

romelic 1958 wels daamTavra oqros medalze. amave wels<br />

Cairicxa i. javaxiSvilis saxelobis saxelmwifo universitetSi<br />

fizikis fak-ze, romelic 1964 wels daamTavra warCinebiT<br />

da ganawilebiT daiwyo moRvaweoba spi-Si laborantis<br />

Tanamdebobaze. 1967 wels Cairicxa spi-s aspiranturaSi,<br />

romelic aseve warCinebiT daasrula 1970 wels da daicva<br />

sakandidato disertacia aqtualur Temaze fizikis dargSi,<br />

aseve warmatebiT daicva sadoqtoro disertacia. b-ni<br />

elguja avtoria 200-mde samecniero Sromis, romelTa meti<br />

nawili gamoqveynebulia sazRvargareTis JurnalebSi da<br />

xazgasmiT unda aRiniSnos, rom b-ni elgujas samecniero<br />

kvlevebi aRmoCnda friad efeqturi gamoyenebis TvalsazrisiT,<br />

rac dasturdeba _ saerTaSoriso aRiarebiT. gTavazobT<br />

profesor elguja quTelias xelmZRvanelobiT Sesrulebuli<br />

mravalricxovani nayofieri Sromebidan erTobliv samecniero<br />

naSroms asoc. prof. d. gvencaZesTan, romelic metyvelebs<br />

batoni elgujas udides miRwevebze qimiis sferoSic ki.<br />

(prof. elguja quTelia msoflioSi aRiarebuli mecnieri<br />

fizikis dargSi). (statia ix. qvemoT).<br />

86


saqarTvelos teqnikuri universitetis kompoziciuri<br />

masalebis da nakeTobebis teqnologiis kaTedris pedagogi,<br />

saqarTvelos mecnierebaTa akademiis r.dvalis<br />

manqanaTa meqanikis institutis ufros mecnier-Tanam-<br />

Sromeli, teqnikur mecnierebaTa kandidati daviT<br />

gvencaZe.<br />

daibada 1940 wlis 28 agvistos q.TbilisSi. 1958 wels<br />

daamTavra q.Tbilisis me-60 saSualo skola oqros medalze,<br />

xolo 1963 wels _ saqarTvelos politeqnikuri institutis<br />

qimiur-teqnologiur fakulteti plastmasebis dargSi<br />

inJiner-teqnologis kvalifikaciiT da amave wlis agvistodan<br />

igi ukve saqarTvelos ssr mecnierebaTa akademiis kibernetikis<br />

institutis inJineria, sadac aqtiurad muSaobs sinaTlis<br />

sxivis bazaze momuSave gamomTvleli manqanis qimiuri<br />

elementebis Seqmnis sakiTxebze.<br />

1966 wlis oqtombridan d.gvencaZe q.moskovis d.i. mendeleevis<br />

saxelobis qimiur-teqnologiuri institutis aspirantia<br />

plastmasebis teqnologiis kaTedraze. am kaTedris<br />

gamgis, msoflioSi sayovelTaod cnobili mecnieris akademikos<br />

v.korSakis gadawyvetilebiT igi sadisertacio samuSaos<br />

asrulebs sabWoTa kavSiris mecnierebaTa akademiis elementorganul<br />

naerTTa institutSi tribologiuri daniSnulebis<br />

polimeruli kompoziciuri masalebis SemuSavebis saqmeSi.<br />

1971 wlidan d. gvencaZe saqarTvelos mecnierebaTa akademiis<br />

manqanaTa meqanikis institutis jer umcrosi, xolo<br />

1975 wlidan ufrosi mecnieri TanamSromelia.<br />

1972 wels batonma daviTma warmatebiT daicva disertacia<br />

q.moskovis qimiur-teqnologiuri institutis samecniero<br />

sabWos daxurul sxdomaze da imave wels mieniWa<br />

teqnikur mecnierebaTa kandidatis xarisxi. misi samuSaos<br />

gasaidumloebis mizezi iyo is, rom d.gvencaZis mier polikarbonatis<br />

fuZeze SemuSavebuli antifriqciuli TviTSemzeTi<br />

kompoziciuri masalebi imave wlebSi gamoyenebul iqna<br />

kosmosuri kvlevis saqmeSi, kerZod, Canergil iqna planeta<br />

87


venerasken gagzavnili mfrinavi aparatebis tribologiur<br />

kvanZebSi. batoni daviTis mier SemuSavebuli “esteranis”<br />

markiT cnobili masalebi Sesulia manqanaTmSeneblobis bevr<br />

sacnobaro wignebSi.<br />

saqarTvelos mecnierebaTa akademiis manqanaTa meqanikis<br />

institutSi batoni daviTis samecniero moRvaweobis interesebis<br />

sferoSia akademokos v.maxaldianis mier SemuSavebuli<br />

rotaciuli Zravas moxaxune kvanZebis antifriqciuli grafituli<br />

masalebiT aRWurva, ekologiurad sufTa friqciuli<br />

masalebis SemuSaveba saqarTveloSi warmoebuli bazaltis<br />

boWkos da meoreuli nedleulis bazaze, axali TviTSemzeTi<br />

kompoziciuri masalebis SemuSaveba modificirebuli fenoluri<br />

fisebisa da teflonis bazaze naxSirbadovani da Jangeulebis<br />

Semcveli fxvnilebis gamoyenebiT, fosfaturi<br />

Semkvrelebisa da TviTganvrcobadi maRaltemperaturuli<br />

sinTeziT miRebuli maRaldispersiuli keramikuli fxvnilebis<br />

bazaze maRalefeqturi Termomdgradi da cveTamedegi<br />

keramikuli kompozitebis SemuSaveba da sxv.<br />

amJamad d.gvencaZe xelmZRvanelobs saerTaSoriso _<br />

samecniero teqnikuri centris (МНТЦ) grantis proeqtis<br />

teqnologiur jgufs. es proeqti iTvaliswinebs eqstremalur<br />

pirobebSi momuSave dengamtari polimeruli kompoziciuri<br />

masalebis SemuSavebas da kvlevas.<br />

d.gvencaZe avtoria 60-ze meti samecniero naSromis, 4<br />

gamogonebisa da 4 patentis. igi monawilea mravali respublikuri<br />

Tu saerTaSoriso konferenciebisa da simpoziumebis.<br />

mas xSirad iwveven sakandidato disertaciebis oponentad.<br />

igi 10 welia Tavis codna-gamocdilebas uziarebs axalgazrdobas<br />

saqarTvelos teqnikuri universitetis organul<br />

nivTierebaTa teqnologiis da kompoziciuri masalebisa da<br />

nakeTobebis teqnologiis kaTedrebze. cdilobs gauRviZos<br />

studentebs mecnieruli kvleva-Ziebisadmi interesi.<br />

daviT gvencaZe warmatebiT TanamSroblobs saqarTvelos<br />

teqnikuri universitetis iseT cnobil mecnierebTan, rogorebicaa<br />

profeorebi elguja quTelia, zviad kovziriZe da<br />

88


sxvebi. Tqven winaSe warmodgenili naSromi amis dadasturebaa.<br />

am naSromma didi interesi gamoiwvia 2008 wels<br />

fineTSi, q. tampereSi gamarTul saerTaSoriso konferenciaze<br />

(baltrizi-2008) ris Sedegadac q. stogholmis masalaTa<br />

teqnologiis profesor ulf olofsonTan mecnieruli<br />

TanamSromloba xorcieldeba. statiaSi ganxiluli axali<br />

Taobis friqciuli kompoziciuri masalebis SemuSavebis<br />

sakiTxebi amave wels damuSavda CRDE-is, sesf-is da GRDEis<br />

biznes-partnioruli grantis mixedviT. amitomac statiis<br />

erT-erTi avtori Sps `redas~ xelmZRvaneli revaz daTia-<br />

Svilia q. quTaisidan, romelic yovelnairad cdilobs aiTvisos<br />

xundebis gamoSveba <strong>sxvadasxva</strong> tipis avtomobilebisaTvis.<br />

gTavazobT b-ni daviT gvencaZis da prof. elguja<br />

quTelias saukeTeso naSroms (novacias) mecnier-mkvlevarTa<br />

jgufTan erTad.<br />

nanoforovani kompoziciis bazaze damzadebuli samuxruWe<br />

xundis zesadebis xaxunisa da cveTis TaviseburebaTa<br />

gamokvleva<br />

mecnier mkvlevarTa jgufi: e.quTelia, d.gvencaZe, o.wurwumia,<br />

r.daTiaSvili, l.gvencaZe<br />

axali uazbesto friqciuli (samuxruWe) kompoziciuri<br />

masalebis Seqmna dResac aqtualur amocanad iTvleba. samwuxarod,<br />

azbesti, rogorc saqarTveloSi, ise dsT qveynebSi,<br />

axlac ki meqanikuri satransporto saSualebebis (avtomobilebis)<br />

samuxruWe masalebis ZiriTadi komponentia (50%-ze<br />

meti). amasTanave, miuxedavad imisa, rom warmoebis mier<br />

gamoSvebuli uazbesto samuxruWe xundebi akmayofileben<br />

ZiriTad teqnikur moTxovnebs (maRali xaxunis koeficienti,<br />

stabiluri samuxruWe reJimi, maRal temperaturebze ~350°C<br />

xaxunis kvanZis muSaunarianobis SenarCuneba), maT umravlesobas<br />

mainc gaaCniaT garkveuli naklovanebebi, romlebsac<br />

miekuTvnebian: wripini dabal siCqareebze damuxruWebisas,<br />

89


xmauri maRali siCqariT moZraobisas, damuxruWebis efeqturobis<br />

Semcireba samuxruWe sistemis 350°C-is zeviT gacxelebisas,<br />

xaxunis koeficientis maRali maCvenebelis arastabiluroba<br />

(vardna) mSralidan svel xaxunze gadasvlis<br />

momentSi da samuxruWe diskos cveTis maRali intensivoba;<br />

amasTanave avtomobilis borblebze samuxruWe kvanZis<br />

nacveTis moSavo feris produqtebis warmoqmna, romelic<br />

araesTetikuria da romlis Tavidan acileba sxva zemoT<br />

xsenebuli naklovanebebTan erTad, Tanamedrove moTxovnebiT<br />

aseve sasurvelia.<br />

warmoebis (msoflios <strong>sxvadasxva</strong> firmebis) mier<br />

gamoSvebuli samuxruWe zesadebebis friqciuli masalebi<br />

warmoadgenen maravalkomponentian kompoziciebs (7-dan 12-mde<br />

da meti komponentis). es kompoziciebi mzaddeba standartuli<br />

fxvnilovani teqnologiiT, romelic iTvaliswinebs<br />

komponentebis SerCeuli TanafardobiT Serevis gziT<br />

homogenuri kazmis momzadebas, miRebuli kazmis porciis<br />

moTavsebas presformaSi liTonis sadebTan erTad, wnevis<br />

zemoqmedebiT cxel kompaqtirebas da Semdgom TermodamuSavebas.<br />

amJamad seriulad gamoSvebuli samuxruWe xundebis<br />

warmoebaSi arsebuli teqnologia kargad aris aTvisebuli.<br />

gaumjobesebuli triboteqnikuri maxasiaTeblebis da dabali<br />

TviTRirebulebis mqone axali produqciis danergvisas<br />

mwarmoeblebi cdiloben ar Secvalon es tradiciuli teqnologia,<br />

xolo am produqciis aucilebeli maxasiaTeblebis<br />

realizacia ganaxorcielon Tvisebebis modificirebiT da<br />

Sixtas sawyisi masalebis komponentebis raodenobis Semcirebis<br />

gziT.<br />

cnobilia, rom kompoziciebis Semdgenebis tipisa da raodenobis,<br />

maTi nawilakebis formisa da zomebis optimaluri<br />

SerCeviT SesaZlebelia mniSvnelovnad gaizardos xaxunis<br />

kvanZis cveTamedegoba, xaxunis kvanZis daniSnulebisda mixedviT,<br />

farTo diapazonSi vcvaloT xaxunis koeficienti,<br />

amasTanave kontroli gavuwioT miRebuli friqciuli kompo-<br />

90


ziciuri nakeTobebis Tbofizikur, meqanikur da sxva Tvisebebs.<br />

unda aRiniSnos, rom umravles, seriulad gamoSvebul<br />

samuxruWe xundebs axasiaTebT <strong>sxvadasxva</strong> xarisxis zemoTa-<br />

RniSnuli naklovanebebi da azbestSemcvel samuxruWe xundebTan<br />

SedarebiT isini ufro ZviradRirebulia. zemoTqmulidan<br />

gamomdinare, agreTve imis gamo, rom azbestSemcveli<br />

samuxruWe xundebis warmoeba garemos dacviTi organoebis<br />

mier akrZalulia, samuxruWe zesadebebis warmoebisaTvis<br />

axali uazbesto kompoziciuri masalebis Seqmnis gzebis Zieba<br />

(maT ar axasiaTebT aRniSnuli naklovanebebi da ufro<br />

srulad pasuxoben Tanamedrove avtomobilebis samuxruWe<br />

kvanZebisadmi wayenebul moTxovnebs) warmoadgens aqtualur<br />

samecniero-teqnikur amocanas.<br />

Cvenis azriT erT-erT SesaZlebel gzas arsebuli<br />

samuxruWe zesadebebis iseTi naklovanebebis aRmofxvrisaTvis,<br />

rogoricaa wripini, xaxunis koeficientis arastabiluroba<br />

mSralidan svel xaxunze gadasvlisas da damuxruWebis<br />

efeqturobis Semcireba maRal temperaturebze, warmoadgens<br />

samuxruWe zesadebebis iseTi forovani masalis Seqmna,<br />

romelsac fizikur-meqanikuri da tribologiuri Tvisebebis<br />

moTxovnebis doneze gaaCndes maRali demfirebis unari bgeris<br />

rxeviT diapazonSi an srulad aridebdes TviT bgeriTi<br />

xmauris warmoqmnas xaxunisas.<br />

amasTan dakavSirebiT mocemul samuSaoSi Seswavlil<br />

iqna samuxruWe xundis zesadebis kompoziciaSi nanoforovani<br />

ingredientis Seyvanis zegavlena misi xaxunisa da cveTis<br />

maxasiaTeblebze, SemdgomSi Sixtis axali iafi kompoziciis<br />

SemuSavebis mizniT misgan samuxruWe zesadebebis<br />

dasamzadeblad samuxruWe xundebis warmoebis tradiciuli<br />

teqnologiis gamartivebuli sqemis gamoyenebiT.<br />

2. eqsperimentuli nawili.<br />

Ffxvnilovani teqnologia saSualebas gvaZlevs miviRoT<br />

<strong>sxvadasxva</strong> daniSnulebis forovani kompoziciuri masalebi,<br />

magram maravalkomponentiani kompoziciis SemTxvevaSi,<br />

rogorsac warmoadgens samuxruWe zesadebebis masala,<br />

91


arsebuli teqnologiiT SeuZlebelia uzrunvelyofili iqnas<br />

erTgvarovani zomis submikronuli forebis Tanabari<br />

ganawileba da amasTan erTad SenarCunebul iqnas moTxovnebis<br />

doneze friqciuli zesadebebis kompozitis simtkice da<br />

sisale. amitom teqnologiis tradiciuli sqemis Seucvlelad,<br />

samuxruWe xundebis warmoebisaTvis nanoforovani<br />

kompoziciuri masalis Seqmnis yvelaze martiv meTods<br />

warmoadgens kompoziciaSi ultradispersiuli fxvnilovani<br />

iseTi komponentis Seyvana, romlis TiToeuli nawilaki<br />

Seicavdes iqneba nanozomis forebis garkveul raodenobas. am<br />

mizniT yvelaze misaRebs warmoadgens bunebrivi nedleulis<br />

diatomitis umTavresi Semadgeneli nawilis – kaJovani<br />

javSnis agebulebasa da geometriul TanafardobaSi bunebrivad<br />

Cadebuli (realizebuli) forianobis parametrebis<br />

unikaluri Taviseburebani. sawyis nedleulad kazmis<br />

Sedgenisas Cvens mier aRebuli iqna qisaTibis sabados<br />

(samxreT saqarTvelo) diatomiti, romelsac Cautarda<br />

rentgenografiuli da rastruli eleqtronuli mikroskopiuli<br />

mem gamokvlevebi. rentgenografiulma gamokvlevam<br />

aCvena, rom misi qimiuri (mineralogiuri) Semadgenloba 96%<br />

opalia (SiO2·nH2O) da rom is mdgradia maRal (900°C)<br />

temperaturamde.<br />

nax.1. a da b-ze moyvanilia avtorTa mier sawyis masalad<br />

aRebuli TeTri diatomitis fxvnilis Semadgeneli<br />

nawilakebis mem gamosaxulebebi. statistikurma dakvirvebam<br />

aCvena, rom diatomitis sawyisi nedleuli Sedgeba 85÷90%<br />

nax.1. a-ze naCvenebi radialuri agebulebis unaWdevo<br />

sagdulebiani tipis (Ethmodicus gazellae) kaJovani javSnebisagan,<br />

romelTa diametris zomebi meryeobs 4 mkm-dan 10<br />

mkm-mde; javSnebi warmoadgenen Txel (sisqiT 100÷200 nm)<br />

diskoebs, romlebic Tavis mxriv TiToeuli Seicavs<br />

ramodenime aseulamde gamWol, wriuli kveTis cilindrul<br />

forebs diametrebiT 100÷500 nm, radialurad zusti<br />

geometriuli ganlagebiT. garda aRniSnuli tipis javSnebisa,<br />

nedleuli Seicavda gansxvavebuli tipis diatomitis<br />

92


nawilakebs jamuri raodenobiT araumetes 10÷12%-isa,<br />

romlebic agreTve nanoforovani aRnagobisa iyo (nax.1.b).<br />

mkvlevarTa mier SemuSavebul iqna kazmis axali kompozicia,<br />

romlis ZiriTad ingredientad aRebuli iqna diatomitis<br />

aRniSnuli nedleulis fraqcionirebiT (rac gulisxmobs<br />

mis dafqvasa da gacras) miRebuli ultradispersiuli<br />

fxvnili. diatomitis fxvnili SerCeuli TanafardobiT<br />

Seereoda kazmis danarCen komponentebs baritis, spilenZisa<br />

da plastifikatoris (xaxunis modifikatoris) fxvnilebs<br />

homogenuri narevis miRebamde. maRali wnevis gamoyenebiT<br />

cxeli kompaqtirebisaTvis Semkvrelad kazmSi Seereoda<br />

agreTve qimiurad modificirebuli fenolformaldehiduri<br />

fisi. qimiurad modificirebuli fisis gamoyeneba Semkvrelad<br />

miznad isaxavda cxeli kompaqtirebiT miRebuli samuxruWe<br />

xundis zesadebis samuSao temperaturebis gazrdas 600Cmde.<br />

planetarul wisqvilSi diatomitis nedleulis<br />

daqucmacebuli natexebis (~5mm) dafqvisas ramdenime wuTis<br />

ganmavlobaSi xdeboda diatomitis javSnis diskosebri<br />

nawilakebis (nax.2.a.) dafSvna da dafqvili masalis gacriT<br />

iRebdnen ultradispersiul fxvnils, Semdgars firfitisebri,<br />

perimetrze dakbiluli nawilakebisagan, zomebis<br />

dispersiiT 0,2-5 mkm. amasTan, rac yvelaze mniSvnelovania,<br />

fxvnilSi yoveli nawilaki Seicavda saSualod erTidan<br />

aTeulamde gamWol nanoforas diametrebiT 100-500 nm<br />

(nax.2.b.). cxadia aseTi morfologiisa da zomebis mqone<br />

nawilakebisagan Semdgari ultradispersiuli fxvnilis Ziri-<br />

Tad ingredientad Seyvanam mkvlevarTa mier SemuSavebuli<br />

kazmis kompoziciaSi, am ukanasknels SesZina moculobis<br />

mWidrod Sevsebisa da advilad gamkvrivebis Tviseba, amitom<br />

aseTi kazmisagan maRali wnevis zemoqmedebiT cxlad kompaqtirebis<br />

arsebuli meTodiT damzadebuli samuxruWe xundis<br />

zesadebi masala xasiaTdeba mTels moculobaSi nanoforebis<br />

statistikurad Tanabari ganawilebiT teqnologiuri makroforebis<br />

praqtikulad ar arsebobisas.<br />

93


kazmis optimizebuli kompoziciebis eqsperimentulad<br />

dadgenis mere, samuxruWe xundebis warmoebis miRebuli<br />

teqnologiuri ciklis gamoyenebiT damzadda nanoforovani<br />

kompoziciuri zesadebis mqone samuxruWe xundebis sacdeli<br />

nimuSebi laboratoriuli sastendo tribologiuri da<br />

meqanikuri testirebisaTvis da agreTve avtomobilis<br />

realuri eqspluataciis pirobebSi gamocdebis Casatareblad.<br />

laboratoriul stendze testirebul da realurad<br />

avtomobilSi namuSevar samuxruWe xundebs (wina borblebze)<br />

utardebodaT cveTaze namuSevari zedapirebis (da maTi ganivi<br />

kveTebis) struqturuli gamokvlevebi rastruli eleqtronuli<br />

mikroskopis DSM-960 (firma “OPTON”, germania)<br />

meSveobiT, SemuSavebuli axali samuxruWe masalis xaxunisa<br />

da cveTis TaviseburebaTa dadgenisa da maTi meqanizmis<br />

Seswavlis mizniT.<br />

3. miRebuli Sedegebi da diskusia<br />

testireba da gamokvlevebi CautardaT ori tipis sacdel<br />

partias samuxruWe xundebisa: erTi partia xundebisa damzadebul<br />

iqna zesadebiT, romlis kazmis SemadgenlobaSi ar iyo<br />

Setanili plastifikatori (xaxunis koeficientis modifikatori);<br />

xolo meore partiis xundebis sacdel nimuSebs<br />

gaaCndaT zesadebi damzadebuli kazmiT, romlis SemadgenlobaSi<br />

Setanili iyo plastifikatori sxva danarCeni<br />

ingredientebis imave Tanafardobisas, rac pirvel SemTxvevaSi.<br />

baritisa da diatomitis SemcvelobaTa Tanafardobis<br />

variacia sacdel kompoziciebSi avtorebs saSualebas<br />

aZlevda ekontrolebinaT miRebuli friqciuli masalis<br />

xaxunis koeficientis mniSvneloba moTxovnil farglebSi.<br />

laborato-riulma gazomvebma aCvenes, rom pirveli tipis<br />

zesadebi masalis xaxunis koeficienti (samuxruWe diskosTan)<br />

Seadgenda 0,25÷0,3 oTaxis temperaturidan 100°C-mde<br />

temperaturul intervalSi; xolo meore tipis zesadebisaTvis<br />

imave temperaturul intervalSi xaxunis koeficientis<br />

mniSvnelobam Seadgina 0,32÷0,45. amasTan, orive<br />

tipis zesadebisaTvis meqanikuri maxasiaTeblebis (sisale,<br />

94


gawyvetis winaRoba Zvrisa da Runvisas) gazomili mniSvnelobebi<br />

eTanadebodnen am tipis masalebisadmi Tanamedrove<br />

standar-tebiT wayenebul moTxovnebs. mniSvnelovani Tviseba,<br />

rac laboratoriuli testirebisas da agreTve realuri<br />

eqsplua-taciis pirobebSi gamoavlina sacdelma samuxruWe<br />

xundebis zesadebis masalam, iyo is, rom is inarCunebda<br />

stabilur maRal xaxunis koeficientis mniSvnelobas mSrali<br />

xaxunidan svel (wyliT) xaxunze gadasvlis SemTxvevaSic da<br />

ar iwvevda wripins dabal siCqareebze damuxruWebisas.<br />

mkvlevarTa, es garemoeba dakavSirebulia nanoforovani<br />

samuxruWe zesadebi masalis samuxruWe diskos zedapirTan<br />

xaxunisas moxaxune zedapirebis faqtiuri kontaqtis<br />

farTobebze ganviTarebuli fiziko - meqanikuri movlenebisa<br />

da cveTis produqtebis warmoqmnis meqanizmebis TaviseburebebTan.<br />

am mosazrebis dasasabuTeblad gamokvleuli iqna<br />

samuxruWe xundebis zesadebis realurad namuSevari<br />

zedapirebis struqturuli transformaciebi rastruli<br />

eleqtronuli mikroskopis meSveobiT.<br />

nax.3.a-g-ze moyvanilia samuxruWe xundis sacdeli nimu-<br />

Sis zedapirebis mem gamosaxulebebi gadaRebuli samuxruWe<br />

diskosTan xaxunis <strong>sxvadasxva</strong> xangrZlivobis Semdeg.<br />

mkafiod gamovlinda, rom zesadebis zedapiris cveTis xasia-<br />

Ti mkveTrad gansxvavebulia samuxruWe diskosTan e.w.<br />

“mimuSavebis” stadiaze da mimuSavebis Semdgom e.w. “stacionaruli”<br />

cveTis stadiebze. axal samuxruWe diskosTan (ara<br />

namuSevari) xaxunisas pirveli ramodenime damuxruWebis<br />

Semdeg xundis zesadebis zedapirze daimzireba metalis<br />

(Tujis, foladis) diskos moSlifuli (sawyisi) zedapiris<br />

mikro uswormasworebaTa Sverilebis mier datovebuli<br />

kvalebi paraleluri nakawrebisa da xaxunis Sedegad<br />

aZenZili submikronuli nawilakebis gadalesvis arxebis<br />

(Sverilebis Tanazomadi) saxiT (nax.3.a). dinamikaSi es stadia<br />

Zalian swrafad mTavrdeba da myardeba e.w. Tanabari (dabali<br />

intesivobiT) cveTis stadia, rogorc xundis zesadebis, aseve<br />

samuxruWe diskosaTvis, rac gamoixateba imaSi, rom diskos<br />

95


zedapiri iRebs Tavisufali submikronuli abraziviT<br />

polirebuli zedapiris saxes - xdeba sawyisi (pirveladi)<br />

zedapiris profilis mikrouswormasworobaTa mogluveba da<br />

SverilTa maqsimaluri simaRleebis gaTanabreba arsebuli<br />

submikronuli Sverilebis doneebamde, profilis axali<br />

submikronuli mdgenelis gazrdis xarjze da Sedegad<br />

vRebulobT moxaxune zedapiris planarulobis gazrdas.<br />

imavdroulad (paralelurad) samuxruWe xundis zesadebis<br />

zedapirze formirdeba cveTis produqtis (miRebuli ZiriTad<br />

kompoziciis nanoforovani komponentis destruqciis<br />

Sedegad) nanonawilakebisagan Semdgari fxvnilis fena sisqiT<br />

sul ramodenime mikroni, romelsac Tavis mxriv zedapirze<br />

submikronuli forebis TviTmowesrigebis niSnebi gaaCnia (ix.<br />

nax.3. b, g). amasTan, is garemoeba, rom aRniSnul zedapirze<br />

ar daimzireba samuxruWe diskos zedapiris uswormasworobaTa<br />

mikroSverilebiT gamowveuli kawvris kvalebi<br />

(nax.3. b), ar niSnavs imas, rom uswormasworobebi gaqra<br />

xaxunis procesSi, aramed moxda maTi amplitudis Semcireba<br />

maqsimaluri simaRlis Sverilebis intensiuri mocveTis gamo.<br />

aRniSnuli eqsperimentuli faqtis asaxsnelad nax.4. a-ze<br />

moyvanilia samuxruWe diskosa (1) da samuxruWe xundis<br />

zesadebis (2) kontaqtSi myofi moxaxune zedapirebi ganivi<br />

kveTis (Wrilis) sqematuri warmodgena. diskos zedapiris<br />

uswormasworobebi warmodgenilia ri radiusis mqone<br />

naxevarsferuli Sverilebis miaxloebaSi, xolo kontaqtSi<br />

myofi zedapirebis urTierTSeRwevis efeqturi siRrme<br />

aRniSnulia Δh-iT, romelic Seadgens muxruWis zesadebis<br />

zedapirze “stacionarul” reJimSi xaxunisas warmoqmnili<br />

nanonawilakebisagan Semdgari fxvnilis fenis sisqisa da<br />

samuxruWe diskos zedapiris uswormasworobaTa Sorisi<br />

sivrcis cveTis analogiuri produqtebiT Sevsebuli “fenis”<br />

saSualo sisqeTa jams. aRniSnuli sqematuri warmodgenis<br />

realobas adasturebs samuxruWe diskos namuSevari<br />

zedapiris mikrouswormasworobaTa Soris siRrmeebSi<br />

“Capresili” cveTis ultradispersuli produqtis zedapiris<br />

96


ubnis mem gamosaxuleba (nax. 4 b), romelic aCvenebs agreTve<br />

aRniSnuli “Capresili” masalis nanoforianobas da rom es<br />

ukanaskneli samuxruWeE xundis zedapirze warmoqmnili<br />

nanonawilakebisagan Semdgari fxvnilis nawilia.<br />

winaRobis gradientis wesis Sesabamisad, romelic aucilebel<br />

pirobas warmoadgens garegani xaxunis realizaciisaTvis,<br />

mocemul SemTxvevaSi Zvris winaRobis gradientis<br />

ganxorcielebis meTodebis sqemas unda daematos<br />

nanofxvnilis SuaSris formireba, romelic mniSvnelovan<br />

rols TamaSobs nanoforovani masalis bazaze miRebuli<br />

samuxruWe zesadebebis xaxunisa da cveTis meqanizmSi. nanofxvnilis<br />

es SuaSre – “afski” Zalian swrafad warmoiqmneba<br />

moxaxune wyvilis kvanZis muSaobis dawyebis Semdeg da<br />

SemdgomSi damuxruWebis procesis ganmeorebadi ciklebisas<br />

permanentulad Tan axlavs (Tanaarsebobs), romelic<br />

ganuwyvetliv Seivseba zesadebis ZiriTadi masalisagan,<br />

rogorc samuxruWe zesadebis zedapirze, aseve liTonuri<br />

kontrsxeulis zedapirze “dagruntvis” saxiT am zedapiris<br />

simqiseebze. “denadi” nanofxvniliT Sevsebuli samuxruWe<br />

diskos zedapiris uswormasworobebi (simqiseebi) samuxruWe<br />

zesadebis zedapirze srialisas, romelic uTxelesi (~5 mkm)<br />

nanofxvnilis feniTaa dafaruli, ar ganicdis civWedvas da<br />

Sesabamisad daRlasac, ris gamoc diskos cveTa mimdinareobs<br />

Tanabrad aglejis gareSe. amitom gasagebi xdeba diskos<br />

cveTis dabali xarisxi xaxunis koeficientis maRali<br />

mniSvnelobisas. saqme imaSia, rom moxaxune wyvilis<br />

urTierTqmedebis dros cveTis produqtis – nanofxvnilis<br />

Sualeduri Txeli SuaSris Tanaobisas _ mkveTrad izrdeba<br />

zedapirebis sakontaqto farTebi da xaxunis kvanZSi mcirdeba<br />

kuTri wneva, romlis drosac maRal doneze SenarCunebulia<br />

Zvris winaaRmdegobis AZalebi moxaxune zedapirebis gadaadgilebasTan<br />

SedarebiT “denad” fxvnilSi nanonawilakebs Soris<br />

Sinagani xaxunis gamo.<br />

avtomobilebis realuri eqspluataciis pirobebSi samuxruWe<br />

xundebis sacdeli nimuSebis gamocdebma aCvenes, rom 25<br />

97


aTasi kilometris qalaqis pirobebSi gavlis Semdeg maTi<br />

zesadebis cveTis xarisxi Seesabameboda analogiur pirobebSi<br />

namuSevari ITT industriuli kompaniis (italia) seriuli<br />

xundis friqciuli zesadebi masalis GALFER 3261 FF<br />

cveTis xarisxs, maSin rodesac samuxruWe diskos cveTis<br />

sidide iyo orjer naklebi ITT-is xundTan namuSevar diskos<br />

cveTis sididesTan SedarebiT. amasTanave unda aRiniSnos, rom<br />

mkvlevarTa mier SemuSavebuli xuTkomponentiani masalis<br />

kompoziciaSi Semvsebad grafitis ar arsebobam, zesadebi<br />

masalis cveTis produqtebi gaxada ufro esTetikuri<br />

(araSavi) da SedarebiT advilad gasarecxi.<br />

mZime pirobebSi, gadaxurebisas, masalis muSaunarianobis<br />

Semowmebis mizniT samuxruWe xundebs, damzadebuls<br />

SemuSavebuli forovani kompozitis zesadebisagan, CautardaT<br />

testireba 20-jeradi seriebiT damuxruWebisas 130 km/sT<br />

siCqaridan saboloo gaCerebamde ~6,5 m/wm SenelebiT.<br />

gaqaneba-damuxruWebis yoveli ciklis xangrZlivoba Seadgenda<br />

daaxloebiT 50 wams. am pirobebSi izomeboda realuri<br />

Seneleba, muxruWis saterfulze Zalva da xundebis<br />

temperatura. laboratoriul pirobebSi damzadebuli xundebis<br />

sacdeli nimuSebis aseTi gamocdebis rezultatebi mocemulia<br />

nax. 5. am naxazidan Cans, rom 400°C-mde damuxruWebis<br />

efeqturobis Semcireba ar aRiniSneba. testirebis Semdeg<br />

samuxruWe diskos da samuxruWe zesadebebis wyvilis<br />

zedapirebis kvlevam aCvena, rom friqciul zesadebebs ar<br />

gaaCndaT daSlis (rRvevis) kvali, xolo samuxruWe diskos<br />

cveTa atarebda Tanabar xasiaTs xaxunis sarkiseburad gluvi<br />

zedapiris SenarCunebiT anaglejis gaCenis gareSe.<br />

4. daskvna<br />

Seswavlilia samuxruWe xundis zesadebis kompoziciaSi<br />

nanoforovani igredientis Seyvanis zegavlena misi xaxunisa<br />

da cveTis maxasiaTeblebze. friqciuli masalis misaReb<br />

SixtaSi ZiriTadi ingredientis nawilakebis meSveobiT<br />

nanoforebis Seyvanam saSualeba misca mkvlevarTa jgufs,<br />

raTa SeeqmnaT samuxruWe xundebis zesadebis axali, xuTi<br />

98


komponentisagan Semdgari nanoforovani kompozicia,<br />

romelsac gaaCnia stabilurad maRali xaxunis koeficientis<br />

mniSvneloba 0,3÷0,45 farglebSi, rogorc mSrali ise sveli<br />

xaxunis pirobebSi, ar iwvevs wripins dabal siCqareebze<br />

damuxruWebisas da amasTan xasiaTdeba samuxruWe diskos<br />

cveTis orjer naklebi intensivobiT arsebul uazbesto<br />

friqciul masalebTan SedarebiT.<br />

nax.1. qisaTibis sabadodan (saqarTvelo) aRebuli diatomitis nimuSis<br />

Semadgeneli nawilakebis mem gamosaxuleba: a) Ethmodicus gazellae -<br />

tipis nawilakebi, b) Gyrosigma attenuatum – tipis nawilaki;<br />

nax.2. diatomitis fxvnilis nawilakebis mem gamosaxuleba: a) sabados<br />

bunebriv nimuSSi dafqvamde b) planetarul wisqvilSi dafqvili da<br />

gacrili fxvnilis nimuSSi.<br />

99


nax. 3. nanoforiani samuxruWe xundis zesadebis namuSevari<br />

zedapirebis mem gamosaxuleba: a) axal samuxruWe diskTan<br />

“mimuSavebis” stadiaze namuSevari zedapiri; b) imave xundis<br />

zesadebis zedapiri xangrZlivi damuxruWebis reJimSi muSaobis<br />

Semdeg; g) amave nimuSis gamosaxuleba ganivi kveTis mxridan.<br />

100


nax.4. a) samuxruWe diskosa (1) da samuxruWe xundis zesadebis (2)<br />

kontaqtSi myofi moxaxune zedapirebis ganivi kveTis sqematuri<br />

warmodgena; b) samuxruWe diskos zedapiris ikrouswormasworobaTa<br />

(ri) Soris “Capresili” ultradispersiuli cveTis produqtis<br />

zedapiris ubnis mem gamosaxuleba.<br />

nax.5. nanoforovani zesadebebiani samuxruWe xundebis sacdeli<br />

nimuSis damuxruWebis efeqturoba gadaxurebisas<br />

101<br />

Zala<br />

damuxruWeba


Seswavlilia samuxruWe xundis zesadebis kompoziciaSi<br />

nanoforovani igredientis Seyvanis zegavlena misi xaxunisa<br />

da cveTis maxasiaTeblebze. kompoziciaSi nanoforebi (200-<br />

500 nm) warmoiqmneba diatomitis nawilakebis meSveobiT<br />

SemuSavebuli forovani kompoziciebis cveTis Taviseburebebisa<br />

da xaxunis meqanizmebis kvlevam cxadyo, rom<br />

nawilakebis mikrostruqtura da Termomedegoba (900°C-mde)<br />

ganapirobeben maRal tribologiur parametrebs, rogorc<br />

mSral, ise sveli xaxunis pirobebSi. am masalebs gaaCniaT<br />

ufro esTetikuri (araSavi) feri da ar aris SedarebiT<br />

advilad gasarecxi misi cveTis produqti. axali Taobis<br />

kompoziciuri masalis Semkvrelad qimiurad modificirebuli<br />

fenolformaldehiduri fisis gamoyenebam samuxruWe xundebis<br />

tribologiuri parametrebis stabiluroba aamaRla 600°C<br />

saeqsploatacio temperaturamde, xolo samuxruWe diskos<br />

muSaunarianoba gazarda TiTqmis orjer. baritisa da<br />

diatomitis Semcvelobis varireba kompoziciaSi saSualebas<br />

iZleva xaxunis koeficientis regulireba movaxdinoT saWiro<br />

diapazonSi. mSrali xaxunis koeficientis mniSvnelobebi<br />

SemuSavebuli masalisaTvis icvleba 0,3÷0,45 farglebSi, da<br />

praqtikulad igive rCeba sveli xaxunis pirobebSic.<br />

miRebuli Sedegebi saSualebas iZleva davaskvnaT, rom axali<br />

SemuSavebuli kompozicia warmoadgens samuxruWe xundebis<br />

zesadebebisaTvis ukeTes masalebs arsebul uazbesto<br />

friqciul masalebTan SedarebiT.<br />

102


useTis sabunebismetyvelo akademiis namdvili wevris,<br />

saqarTvelos teqnikuri universitetis qimiuri<br />

teqnologiisa da metalurgiis fakultetis dekanis,<br />

gamoCeuli mamuliSvilis, t.m.d. prof. nugzar wereTlis<br />

samecniero da pedagogiuri moRvaweoba<br />

nugzar wereTeli daibada 1956 wlis 28 ianvars q.<br />

WiaTuraSi. saSualo skolis warCinebiT damTavrebis Semdeg<br />

Cairicxa saqarTvelos politeqnikuri institutis metalurgiul<br />

fakultetze specialobiT _ Savi liTonebis metalurgia,<br />

romelic aseve warCinebiT daamTavra 1980 wels. amave<br />

wels Cairicxa spi-s metalurgiis fakultetis aspiranturaSi<br />

Tavisi specialobiT (Savi liTonebis metalurgia),<br />

romelic daamTavra 1983 wels. b-ni nugzari gamoirCeoda<br />

SromismoyvareobiT, niWierebiT da sanimuSo organizaciuli<br />

niWiT, rogorc studentobis wlebSi aseve aspiranturaSi<br />

swavlis periodSi.<br />

1986 wels warmatebiT daicva sakandidato disertacia,<br />

xolo 2003 wels sadoqtoro disertacia metalurgiis<br />

metad aqtualur Temaze.<br />

Tavis profesiaze usazRvrod Seyvarebulma qarTvelma<br />

mamuliSvilma gaiara samecniero wodebis yvela safexuri<br />

umcrosi mecnier-TanamSromlidan profesorobamde; 1983-87<br />

ww-Si b-ni nugzari saqarTvelos teqnikuri universitetis<br />

kazmis momzadebisa da gadamuSavebis problemuri laboratoriis<br />

umcrosi mecnier-TanamSromelia, 1987 w. ufrosi<br />

mecnier TanamSromeli, 1987-2003 ww. wamyvani mecnier<br />

TanamSromeli, 2003-2005 ww. mTavari mecnier TanamSromeli.<br />

1987 wlidan 2003 wlamde eWira docentis Tanamdeboba Savi<br />

liTonebis metalurgiis kaTedraze da 2003 wlidan amave<br />

kaTedris profesoria. gadauWarbeblad SeiZleba iTqvas, rom<br />

nugzar wereTeli sargeblobs udidesi siyvaruliTa da<br />

pativiscemiT, TanamSromlebsa da studentebs Soris,<br />

TiToeuli studenti madlieria misi mSobliuri siTbosi da<br />

erTguli damokidebulebisa. prof. nugzar wereTelma did<br />

103


pedagogiur moRvaweobasTan harmoniulad SeaTavsa nayofieri<br />

samecniero moRvaweoba, risi dasturicaa mis mier bolo 15<br />

wlis ganmavlobaSi gamoqveynebuli 45-ze meti samecniero<br />

Sroma, maTgan 15 gamogoneba, romelTa umravlesoba<br />

saerTaSoriso aRiareba hpova.<br />

gTavazobT prof. nugzar wereTlis xelmZRvanelobiT<br />

Catarebuli nayofieri samecniero kvlevebidan or maTgans:<br />

manganumiani feroSenadnobebis gamodnobis procesis<br />

Termodinamikuri analizi kazmSi specialuri masalebis<br />

gamoyenebisas<br />

(mecnier-mkvlevarTa jgufi: n. wereTeli, q. wereTeli,<br />

d. nanobaSvili)<br />

manganumis oqsidebisa da kaJmiwis naxSirbadiT aRdgenis<br />

reaqcia ganmsazRvreli faqtoria manganumiani feroSenadnobebisa<br />

warmoebis procesSi, amitom SiO2-C da Mn-O-C<br />

sistemebis Termodinamikuri analizi yovelTvis iwvevda<br />

specialistTa did interess. Catarebuli kvlevebis miuxedavad,<br />

manganumiani feroSenadnobebis gamodnobis teqnologiebi<br />

kvlavac dasaxvewia da Semdgom srulyofas saWiroebs,<br />

radgan dabalia kazmidan liTonSi manganumisa da kaJbadis<br />

amokreba da maRalia manganumis danakargebi.<br />

wonasworuli narevis tradiciuli e.w. kerZo Termodinamikuri<br />

gaangariSeba, umetes SemTxvevaSi, mxolod<br />

saorientacio Sedegebs iZleva, ris gamoc aRniSnulma<br />

meTodma TiTqmis amowura Tavisi SesaZlebloba. amJamad<br />

Seqmnilia wonasworuli mdgomareobis ufro srulyofili<br />

saangariSo algoriTmebi da egm-is programebi e.w. sruli<br />

Termodinamikuri gaangariSeba, romelic maRali temperaturuli<br />

procesebis Seswavlisas miznobrivi produqtebis<br />

miRebis fizikur-qimiuri safuZvlebis damuSavebisa da minimalurad<br />

aucilebeli eqsperimentuli kvlevebis saSualebas<br />

iZleva.<br />

104


aRniSnuli sruli Termodinamikuri gaangariSeba jibsis<br />

enegriis minimaluri mniSvnelobis an entropiis maqsimaluri<br />

sididis gansazRvras emyareba. miRebuli Sedegebidan gamomdinare,<br />

zogierTi specialsiti upiratesobas fazuri diagramebis<br />

agebas aniWebs, xolo zogierTs ufro marTebulad,<br />

temperaturuli Wrilebis mixedviT, liTonisa da widis<br />

qimiuri Sedgenilobis cvlilebis kanonzomierebis gansazRvra<br />

miaCnia.<br />

mocemul SemTxvevaSi Termodinamikuri gaangariSeba<br />

programuli kompleqsis gamoyenebiT IBM-286<br />

tipis kompiuterze ganxorcielda. aRniSnuli programa<br />

idealuri heterogenuli sistemisTvisaa Sedgenili, erTmane-<br />

TSi uxsnadi kondensirebuli fazebis warmoqmnas iTvaliswinebs<br />

da wonasworobisas sistemis entropiis maqsimaluri<br />

mniSvnelobis gansazRvras emyareba.<br />

kazmSi oqsidebis raodenoba, %<br />

Termodinamikuri gaangariSeba silikomanganumisa da<br />

naxSirbadiani feromanganumis kazmebze Catarda (cxrili).<br />

kerZod, speckoncentratisa (Mn 40,4%, SiO2 12,4%, CaO 5,9%,<br />

P 0,17%) da maRali kaJmiwaSemcvleli specproduqtis (Mn<br />

14,3%%, SiO2 42,5%, CaO 10,0%) gamoyenebis SemTxvevaSi<br />

Seswavlili iqna widis fuZianobisa da temperaturis gavlena<br />

naxSirbadiani feromanganumisa da silikomanganumis gamodnobis<br />

teqnikur-ekonomikur maCveneblebze.<br />

miRebuli Sedegebidan gamomidnare, silikomanganumis<br />

kazmebis SemTxvevaSi, kaJbadis amokrebis maqsimaluri mniSvne-<br />

105


loba liTonSi (45,9%) 1800 0 C temperaturaze widis<br />

fuZianobis 0,35 mniSvnelobisas miiRweva.<br />

amave temperaturaze widis fuZianobis 0,49-mde<br />

gazrdiT 1,17-jer matulobs CaSiO2-is wona, ris Seedgadac<br />

38,6%-mde ecema kaJbadis amokreba liTonSi, ris gamoc<br />

aRniSnuli elementis Semcveloba SenadnobebSi 14%-mde<br />

klebulobs (nacvlad 16,3%). kaJbadis amokrebis gazrdaze<br />

aseve dadebiTad moqmedebs temperaturis momatebac. kerZod,<br />

Tanabari fuZianobis SemTxvevaSi kazmebis 100 0 C temperaturis<br />

momatebiT, widaSi silikaturi naerTis (CaSiO3)<br />

raodenobrivi matebis miuxedavad, liTonSi saSualod 15,7%iT<br />

izrdeba kaJbadis amokreba. niSandoblivia isic, rom<br />

temperaturis momatebiT SeimCneva manganumis amokrebis<br />

xarisxis Semcirebis tendencia, rac airad fazaSi aRdgenili<br />

manganumis raodenobrivi danakargebis gazrdiT aixsneba.<br />

kerZod, manganumis aorTqleba 1800 0 C temperaturaze 22,9-<br />

23,4% Seadgens, nacvlad 8,8-9,1%-is 1700 0 C temperaturaze,<br />

rac saSualod 11,1%-iT amcirebs liTonis gamosavals.<br />

Termodinamikuri analizidan gamomdinare, specproduqtebis<br />

gamoyenebis SemTxvevaSi silikomanganumis xarisxobriv maCveneblebze<br />

dadebiT gavlenas axdens temperaturis momateba da<br />

widis fuZianobis Semcireba.<br />

naxSirbadiani feromanganumis gamodnobis procesis<br />

Termodinamikuri gaangariSebidan gamomdinare, maRalmanganumiani<br />

widebi (MnO 29,2-48,8%) SedarebiT dabal temperaturul<br />

intervalSi miiReba (1400-1500 0 C). am SemTxvevaSi<br />

manganumis Semcveloba liTonSi 76,12% aRwevs, xolo<br />

fosforis raodenoba 0,30-0,43% zRvrebSi meryeobs.<br />

marTalia 100 0 C temperaturis momatebiT liTonSi fosforis<br />

Semcirebis tendencia SeimCneva, magram matulobs<br />

kaJbadis amokreba da misi Semcveloba liTonSi 1800 0 C-ze<br />

5,7% aRwevs. amasTan maRal temperaturaze dnobisas wida<br />

Raribdeba manganumiT da gamousadegeri xdeba Semdgomi<br />

gadamuSavebisaTvis.<br />

106


Termodinamikuri gaangariSebiT miRebuli Sedegebi<br />

gaTvaliswinebul iqna eqsperimentuli gamokvlevebis Catarebisas.<br />

samrewvelo pirobebSi specproduqtebis miRebisa da<br />

misgan silikomanganumis gamodnobis teqnologiebis<br />

damuSaveba da aTviseba<br />

(mecnier-mkvlevarTa jgufi: n. wereTeli, q. wereTeli,<br />

d. nanobaSvili)<br />

zestafonis feroSenadnobTa qarxana dReisaTvis 70<br />

aTas tona silikomanganums awarmoebs. aRniSnuli liTonis<br />

gamodnobis teqnologia kazmSi manganumSemcvel masalasTan<br />

erTad kvarcis gamoyenebasac iTvaliswinebs.<br />

qarxanas kvarciti sazRvargareTidan Semoaqvs da tona<br />

produqciaSi 50 aSS dolars ixdis. kvarcitis deficitis<br />

Sevsebis mizniT stu-s, ss `WiaTurmanganumis~ da zfq-s<br />

specialistebis mier, WiaTurmanganumis pirobebSi, damuSavebul<br />

iqna maRalkaJmiwaSemcveli naWrovani specproduqtis<br />

miRebis teqnologia. kerZod, cfg 2-Si 50-0 mm fraqciis<br />

mqone garecxili madani arasrulad iqna damsxvreuli _ 16<br />

mm-mde. daleqvis win damsxvrevis bolo stadiaze gamoyofil<br />

iqna 50+16 mm-iani specproduqti im raodenobiT, romlis<br />

Semdgomi danamceceba gamdidrebis mizniT ekonomiurad<br />

gaumarTlebelia. miRebuli specproduqti, kvarcitis<br />

nacvlad, warmatebiT iqna gamoyenebuli zfq-Si silikomanganumis<br />

gamosadnobad.<br />

107


maralkaJmiwaSemcveli specproduqtis miRebis<br />

teqnologiuri maCveneblebi<br />

cxrli 1<br />

specproduqtis miReba or etapad ganxorcielda da misi<br />

teqnologiuri parametrebi pirvel cxrilSia mocemuli.<br />

specproduqtidan silikomanganumis gamodnobis samrewvelo<br />

dnobebi aseve or etapad Catarda 22,5 mva simZlavris<br />

eleqtrorkalur RimelSi. sakazme masalebis qimiuri<br />

Sedgeniloba da silikomanganumis gamodnobis teqnologiuri<br />

maCveneblebi me-2 cxrilSia naCvenebi.<br />

* nacrianoba 12,0%<br />

108<br />

cxrili 2


niSandoblivia aRiniSnos, rom me-2 etapis eqsperimentisas<br />

Rumelis sakerZes araerTgvarovani qimiuri<br />

Sedgenilobis omportuli madani miewodeboda (Mn-is<br />

Semcveloba 36-53%-is farglebSi meryeobda), ramac kazmSi<br />

koqsis raodenobis siWarbe gamoiwvia. Sedegad Semcirda<br />

kazmis kuTri eleqtrowinaRoba da iklo Rumelis warmadobam.<br />

sacdeli dnobebis ganmavlobaSi Rumeli stabilur<br />

reJimSi muSaobda, airebis ganawileba sakerZeze Tanabari iyo,<br />

ris Sedegadac naklebad xdeboda kazmis amofrqveva.<br />

samrewvelo eqperimentebis Sedegebidan gamomdinare,<br />

kvarcitis nacvlad WiaTuris sabados madnebis gamdidrebisas<br />

miRebuli maRalsiliciumiani naWrovani specproduqtis<br />

gamoyeneba qarxnisaTvis teqnologiuradac da ekonomiuradac<br />

misaRebia. amasTan, specproduqtis warmoebiT `WiaTurmanganumSi~<br />

safuZveli Caeyreba madnebis unarCeno gamdidrebis<br />

teqnologias, rac garemos ekologiur gajansaRebasac<br />

Seuwyobs xels.<br />

teqnikur mecnierebaTa doqtoris profesor<br />

Tamaz megreliZis da samecniero moRvaweoba<br />

gamoCenili qarTveli mecnieri Tamaz megreliZe daibada<br />

1937 wels ozurgeTSi. 1956 wels Cairicxa saq. politeqnikur<br />

institutSi meqnika-manqanaTmSeneblobis fakultetze,<br />

romelic warCinebiT daamTavra 1961 w. 1975 wels aseve<br />

warCinebiT daicva sakandidato disertacia, xolo 2002<br />

wels sadoqtoro disertacia. b-ni Tamazi 1961-1963<br />

warmatebiT moRvaweobda sasursaTo manqanaTmSeneblobis<br />

saTao sakonstruqtoro biuros inJiner-konstruqtorad.<br />

1963-1967 moRvaweobda saq. kvebis mrewvelobis samecnierokvleviTi<br />

institutis ufros inJinrad.<br />

109


1967 wlidan dRemde eWira stu-Si ierarqiulad yvela<br />

akad. Tanamdeboba da dRes prof. T. megreliZe stu-s<br />

satransporto da manqanaTmSeneblobis fakultetis departamentis<br />

xelmZRvanelia. Rvawlmosili mecnieri avtoria 155<br />

samecniero Sromis, 11 saxelmZRvanelosi, mflobelia 97<br />

saavtoro mowmobisa da 5 patentis, gakeTebuli aqvs 14<br />

moxseneba saerTaSoriso konferenciebze.<br />

prof. T. megreliZis samecniero kvlevis Sedegebi<br />

farTod dainerga praqtikaSi, qveyanas moutana ekonomiuri<br />

mogeba da bevrma maTganma saerTaSoriso aRiareba hpova.<br />

gTavazobT prof. T. megrelaZis erT-erT naSroms (Tumca<br />

mecnieris Sromebis ricxvi sakmaod STambeWdavia).<br />

soios fqvilis gamoyeneba puris cxrobisas<br />

(mecnier mkvlevarebi: g. cincaZe, T. megreliZe,<br />

e. sadaRaSvili)<br />

purisa da purfunTuSeulis nawarmis xarisxis gaumjobesebisaTvis<br />

gamoiyeneba <strong>sxvadasxva</strong> danamati. magaliTad rZis<br />

produqtebis danamati purSi zrdis cilebis raodenobas,<br />

magram ar aumjobesebs cilebis tenis SenarCunebis SesaZleblobas,<br />

amis gamo unda veZeboT axali danamatebi.<br />

aSS-is, inglisis, germaniis da sxva mowinave qveynebis<br />

puris cxobis specialistebis yuradReba miipyro soiosagan<br />

damzadebulma produqtebma. sazRvargareTis qveynebSi, gansakuTrebiT<br />

aSS-Si, soios cilebs didi xania iyeneben purisa<br />

da purfunTuSeulis warmoebaSi.<br />

Tanamedrove pirobebSi soiis cilas amzadeben soiis<br />

fqvilis saxiT, romelSic cilebis Semcveloba 50-%-ia.<br />

puris cxoba erT-erTi iseTi dargia, romlis nawarmis<br />

recepturis SemadgenlobaSi warmatebiT aris gamoyenebuli<br />

soios cilebi.<br />

110


soios cilebi SeiZleba miviRoT ramdenime formiT,<br />

romlebic Seesabameba gadamuSavebis <strong>sxvadasxva</strong> stadias.<br />

soios nayofis kanis mocilebis Semdeg rCeba marcvlis guli.<br />

romlisganac miiReba soios cximiani fqvili ufro xSirad<br />

soiis marcvlis eqstrapirebiT Rebuloben zeTs da cximgaclil<br />

masas, romlis dafqviT SeiZleba miRebuli iqnes<br />

cximgaclili<br />

xorxoSela.<br />

soiis fqvili an cximgaclili soiis<br />

soiis ganmxoloebuli cilis misaRebad SeiZleba<br />

gamoyenebuli iqnes <strong>sxvadasxva</strong> teqnologia. purfunTuSeulis<br />

warmoebaSi farTod iyeneben cximgaclil fqvils. soiis<br />

cilebis<br />

cxrilSi<br />

tipiuri produqtebis Sedgeniloba mocemulia<br />

cxrili<br />

soiis produqtebis tipiuri Sedgeniloba, %<br />

maCvenebeli marcvali<br />

marcvlis<br />

guli<br />

cximgaclili koncentrati izolati<br />

teqnianoba 11 10 8 5 5<br />

proteini 38 44 54 66 91<br />

cximi 18 21


webogvarasTan da aZlierebs mas. am moqmedebiT igi emulgatorebis<br />

analogiuria, ise rogorc eTerebi.<br />

soiis produqti farTod gamoiyeneba puris cxobisas.<br />

comSi 1kg soiis fqvilis damatebisas saWiroa 1-1,5 l wyali.<br />

raTa SenarCunebul iqnes comis igive konsistencia, rogorc<br />

sabazo produqciisaa. es zrdis comis gamosavlianobas.<br />

magram ufro mniSvnelovania soiis fqvilis produqtSi<br />

cxobis dros tenis SenarCuneba. cdis Sedegad cxobis<br />

danakargebi 1-2%-iT Semcirda. mza prduqcias sabazosTan<br />

SedarebiT hqonda odnav momatebuli tenianoba. produqciis<br />

cxobis siCqare Semcirda da gaizarda vargisianobis xangr-<br />

Zlivoba. 100 kg puris fqviliT, 3 kg soiis fqviliTa da 5<br />

l wyliT momzadebuli comis masa gizarda 8 kg-iT. soiis<br />

fqvilisaTvis (5kg) didi raodenobiT (8l) wylis damatebisas<br />

cdebi zogjer warmatebuli iyo, magram, Tu puris<br />

fqvili sakmarisad mkvrivi ar iyo, maSin puris formis<br />

moculoba rmdenjerme mcirdeboda.<br />

soiis fqvilis efeqtiani gamoyenebisaTvis aucilebelia<br />

comze soios fqvilisa da wylis danamatis raodenobis<br />

gansazRvra. soiis fqvili puris fqvilTan erTad unda<br />

CaitvirTos comsazelSi da areul iqnes wylis damatebamde.<br />

amis Semdeg comi izileba Cveulebriv. zelvis xangrZlivoba,<br />

gafuebis da gamocxobis procesi ar icvleba. xarisxis<br />

mixedviT mza nawarmi Cveulebrivisagan mcired gansxvavdeba,<br />

qerqi SeiZleba iyos naklebad muqi da rbilobis tenianoba<br />

metad SesamCnevi.<br />

kargi xarisxis cximgaclil soiis fqvils aqvs Ria<br />

yviTeli feri, puris fqvilisaTvis damaxasiaTebeli suni da<br />

gemo.<br />

miRebuli produqtis nedli soiis suni an gemo<br />

migvaniSnebs, rom igi qarxanaSi cudad aris damzadebuli, an<br />

inaxeba maRali temperaturis da tenis pirobebSi. gamocxobil<br />

mza nawarms marcvlis gemo an suni ar unda hqondes.<br />

112


gasufTavebul soiis fqvils emateba 6 an 15%<br />

lecitini. aseTi emulgirebuli fqvili nawilobriv cvlis<br />

kvercxs. Txevadi kvercxi Cveulebriv Sedgeba erTi meoTxedi<br />

mSrali nivTierebisagan da sami meoTxedi wylisagan. Secvla<br />

xdeba mSral nivTierebebze gadaangariSebiT. 1 kg lecitirebuli<br />

soios fqvili cvlis 1 kg mSrali kvercxis an 4kg<br />

mTel Txevad kvercxs (meore SemTxvevaSi aucilebelia davumatoT<br />

3l wyali). Tumca Cveulebriv recepturaSi rekomendacia<br />

eZleva naxevari kvercxis Secvlas. mTel rig SemTxvevaSi<br />

kvercxi mTlianad gamoricxes da miiRes ukeTesi<br />

xarisxis produqti danakargebis mniSvnelovani ekonomiiT.<br />

emulgirebuli soiis fqvili, Cveulebriv 6-jer naklebia<br />

kvercxis mSrali nivTierebis Rirebulebaze.<br />

amrigad, Cveulebriv soiis fqvili puris fqvilTan<br />

SedarebiT ufro met lizins Seicavs. meore mxriv, puris<br />

fqvilis webogvaraSi SedarebiT meti raodenobis gogirdSemcveli<br />

aminomJavaa, igi soiis cilebSi arasakmarisi<br />

raodenobiTaa. cilebis orive narevi kvebiT Rirebulebis<br />

TvalsazrisiT ufro maRali xarisxisaa. garda amisa, soios<br />

fqvilis damatebiT purSi cilebis raodenoba matulobs.<br />

magaliTad standartul comSi 3% soiis fqvilis SetaniT<br />

mza produqciis moculoba izrdeba 0,6%-iT. zemoaRniSnuli<br />

eqsperimentis safuZvelze SeiZleba davaskvnaT, rom soiis<br />

fqvilis gamoyenebiT xdeba fqvilis mier wylis STanTqma da<br />

tenis SenarCuneba cxobis procesSi (danakargebis Semcireba<br />

cxobisas), rac zrdis puris gamosavlianobas da masSi<br />

cilebis da aminomJavebis Sedgenilobas. yovelive amis<br />

safuZvelze izrdeba produqciis realizacia da ra Tqma<br />

unda izrdeba Semosavalic. soiis Sereva fqvilis puris<br />

fqvilSi zrdis mza nawarmSi cilebisa da aminomJavebis<br />

Sedgenilobas. es uzrunvelyofs produqtis kvebis Tvisebebis<br />

gaumjo-besebas, rac gansakuTrebiT mniSvnelovania im momxmareblebisaTvis,<br />

romelTaTvisac puri kvebis ZiriTad wyaros<br />

warmoadgens.<br />

113


qimiis mecnierebaTa doqtoris profesor Temur<br />

xoStarias cxovereba da samecniero moRvaeoba<br />

Teimuraz evgenis-Ze xoStaria daibada 1937 wlis 13<br />

ivniss q. TbilisSi.<br />

saSualo skolis warCinebiT damTavrebis Semdeg 1959<br />

wels Sevida ¿saqarTvelos politeqnikur insSitutSi,<br />

romelic aseve warCinebiT daamTavra 1963 wels. 1972 wels<br />

daicva sakandidato disertacia, 1986 wels daicva<br />

sadoqtoro disertacia, igi avtoria 98 samecniero Sromis,<br />

meti wili gamoqveynebulia sazRvargareTis JurnalebSi. b-ni<br />

Temuris xelmZRvanelobiT daculia 4 sakandidato<br />

disertacia.<br />

1963-64 wlebSi muSaobda spi-Si umcros mecn. muSakis<br />

Tanamdebobaze.<br />

1964-65 ww. kibernetikis institutis ufrosi<br />

specialisti.<br />

1965-68 wlebSi spi-s aspitanti.<br />

1968-72 ww. saq. jandacvis saministros eqsperimentuli<br />

da klinikuri qirurgiis isntitutis ufrosi inJineria.<br />

1972-78 ww. saq. jandacvis saministros Sromis,<br />

higienisa da prof. daavadebaTa samecniero kvleviTi<br />

institutis ufrosi mecnier muSakia.<br />

1978-86 wlebSi saq. mecnierebaTa akademiis<br />

farmakoqimiis samec. kvleviTi institutis ganyofilebis<br />

gamgea.<br />

1986 wlidan dRemde saq. teqnikuri universitetis<br />

organul nivTierebaTa teqnologiis mimarTulebis<br />

xelmZRvanelia.<br />

batoni Temuris xelmZRvanelobiT Catarebuli<br />

samecniero kvlevebis Sedegebma farTo gamoyeneba hpova<br />

praqtikaSi da saerTaSoriso aRiareba moipova.<br />

gTavazobT b-ni Temuris erT-erT mniSvnelovan naSroms<br />

mkvlevarTa jgufTan erTad:<br />

114


izomeruli pirolokumarinebis sinTezi da<br />

farmakologiuri kvleva<br />

mecnier-mkvlevarTa jgufi: T. xoStaria, l. boWoiZe,<br />

v. ananiaSvili, n. mirziaSvili, n. bolqvaZe<br />

dReisaTvis cnobili cocxali organizmis Semcveli<br />

qimiuri naerTebis ricxvi Zalze mcirea da, amdenad, sasicocxlo<br />

procesebis xelSemwyobi yoveli axali, biologiurad<br />

aqtiuri heterocikluri sistemis aRmoCena da kvleva<br />

saSualebas iZleva molekulur doneze SeviswavloT organizmze<br />

maTi moqmedeba da, aqedan gamomdinare, davsaxoT strategiuli<br />

gegma mravali paTologiuri procesebis Tavidan<br />

asacileblad. bunebrivi warmoSobis alkaloidi-kumarini, rogorc<br />

misi warmoebuli (kumarinebi), aseT aRmoCenis tipiuri<br />

magaliTia.<br />

kumarinebi, bioorganuli qimiis SedarebiT axali<br />

ganStoebaa, miekuTvneba biologiurad aqtiur heterociklebs<br />

da organuli qimiis udidesi ganayofia.<br />

ujredze qmedeba kurares msgavsi, spazmolituri,<br />

narkotikuli, damawynarebeli, cns-is mastimulirebeli, diuretuli,<br />

antikuagulirebuli, antihelmituri, antileikodermituli,<br />

estrogenuli, sisxlZarRvTa mafarToebeli,<br />

inseqticiduri, mcenareTa Teslis inhibireba, fesvebis zrda<br />

da mravali sxva qmedeba-farmakologiuri Tu fiziologiuri<br />

qmedebis is mcire CamonaTvalia, romelic axasiaTebs ara<br />

marto kumarinebs, aramed sinTezuri gziT miRebul warmoebulebsac.<br />

kvlevis miznebidan gamomdinare, ar SeiZleba ar aRini-<br />

Snos ori biologiurad aqtiuri bicikluri sistema _ indolisa<br />

da izatinis saxelwodebiT cnobili 2,3-dioqso-2,3dihidroindolini,<br />

romelTa warmoebulebs Soris, miuxedavad<br />

maTi aRnagobis simartivisa, aRmoCenilia da farTod gamoiyeneba<br />

(samedicino praqtikaSi) mravali fasdaudebeli samkurnalo<br />

saSualeba (dikumaroli da misi sinTezuri analogebi:<br />

115


meqsamini, indopani, indralini, indometacini, meTizazoni da<br />

sxv.).<br />

miuxedavad Sromebis siuxvisa, romelSic asaxulia<br />

kumarinis, indolisa Tu izatinis <strong>qimia</strong>, araferia naTqvami<br />

iseT triciklur kondensirebul sistemebze, romelSic erTdroulad<br />

erT molekulaSia Serwymuli qimiurad gansxvavebuli<br />

da metad mniSvnelovani bicikluri sistemebi: kumarini-indolTan<br />

an kumarini izatinTan<br />

mecnieruli mimarTuleba pionerulia da miznad isaxavs<br />

α -pirino-[4,5-e]indolis kondensirebuli sistemebis safuZvelze<br />

axali Taobis samkurnalo saSualebebis Seqmnas.<br />

msoflioSi kargad cnobili farmacevtuli firma<br />

AstaZeneka (indoeTi) dainteresda kaTedraze miRebuli<br />

naerTebiT da survili gamoTqva usasyidlod Caataros maTi<br />

farmakologiuri kvleva.<br />

analogiuri TxovniT, skriningze Seswavlis mizniT,<br />

mimarTa mkvlevarTa jgufs, agreTve amerikis SeerTebuli<br />

Statebis infeqciur daavadebaTa centrma (hensenis<br />

daavadebaTa nacionaluri centri, kolorados universiteti)<br />

da belgiis jandacvisa da simsivnis nacionalurma centrma.<br />

116


miwodebuli naerTebidan zogierTs (AstaZeneka-s monacemebiT)<br />

maRali tuberkulostatikuri aqtiuroba aRmoaCnda,<br />

xolo jandacvisa da simsivnis nacionaluri centris (belgia)<br />

winaswari monacemebiT, miwodebul naerTebs Soris ukve<br />

aRmoCenilia iseTic, romelic sakmaod did gavlenas axdens<br />

imunosistemaze, maT Soris Sidsisa da avTvisebiani simsivnis<br />

SemTxvevaSic.<br />

warmodgenil naSromSi pirveladaa aRwerili axali,<br />

biologiurad aqtiuri heterocikluri sistemebis-1,2-dioqso<br />

-1,2-dihidro-1H-α -pirono-[4,5-e] indolis(IV) da α -pirono-<br />

[4,5-e] indolis(VII) sinTezi zandmeierisa da e. fiSeris<br />

klasikur reaqciebze dayrdnobiT.<br />

sinTezi ganxorcielda qvemoT moyvanili sqemis<br />

mixedviT:<br />

hidrazini V warmoiqmneba narevSi erTdoulad, 2 geometriuli<br />

izomeris-sin-(Va) da anti-(Vb) formis saxiT:<br />

117


qimiis mecnierebaTa doatoris, profesor Teimuraz<br />

WeiSvilis cxovreba da samecniero moRvaweoba<br />

prof. T. WeiSvili daibada 1949 w. q. quTaisSi. 1966<br />

wels warCinebiT daamTavra Tbilisis me-20 saSualo skola.<br />

amave wels Cairicxa saqarTvelos politenikuri institutis<br />

qimiuri da kvebis teqnologiis fakultetze minisa da<br />

sitalis qimiuri teqnologiis specialobaze, romelic aseve<br />

warCinebiT daamTavra 1971 w da Cairicxa spi-s aspiranturaSi<br />

Tavisi specialobis kaTedraze. aspirantura daamTavra<br />

1974 w. 1975 w. daicva sakandidato disertacia Temaze<br />

`MnO-PbO-B2O3 sistemis minebis da manganumSemcveli minebis<br />

zedapiruli movlenebis kvleva~.<br />

ukve t.m.k. T. WeiSvili silikatebis teqnologiis<br />

kaTedris dargobrivi laboratoriis jer umcrosi, xolo<br />

Semdeg ufrosi mecnier TanamSromelia, xolo 1981 wlidan<br />

kaTedris asistentia, 1982 wlidan 2003 wlamde ameve<br />

kaTedri docenti. 2003 wels daicva sadoqtoro disertacia<br />

Temaze: `samkomponentiani sistemis minebi d elementebis<br />

SemcvelobiT~. 2006 wlidan qim. etqnologiisa da metalurgiis<br />

fakultetis sruli profesoria.<br />

2004 wlidan fakultetis sadisertacio sabWoebis<br />

wevria, 2007 wlidan stu-s warmomadgenelTa sabWos wevria,<br />

xolo 2008 wlidan stu-s Sromebis redkolegiis wevri.<br />

gamoqveynebuli aqvs 90-mde Sroma. miRebuli aqvs 5 saavtoro<br />

ufleba. aris saerTo meToduri da saswavlo literaturis<br />

Tanaavtori. aRzrdili yavs 5 magistri 3 t.m.k. aris doqtorantis<br />

xelmZRvaneli. gTavazobT prof. T. WeiSvilis<br />

ramodenime samecniero Sromas.<br />

118


manganumis (II) oqsidis Semcvel minis kazmSi mimdinare<br />

dabaltemperaturuli procesebis Tavisebureba<br />

(mecnier-mkvlevarTa jgufi e. qoCiaSvili. T. WeiSvili)<br />

cnobilia, rom gaxurebisas kazmSi mimdinare fizikurqimiuri<br />

procesebis Seswavla saSualebas iZleva Catardes<br />

msjeloba minis struqturis Sesaxeb, ganisazRvros minis<br />

xarSvis optimaluri reJimi da sxv. Tu gaviTvaliswinebT<br />

arebul mosazrebebs manganumis, zogadad rTuli qimiis da<br />

gansakuTrebiT, minis miRebis maRaltemperaturuli procesebiT<br />

gamowveul, manganumis ionebis minaSi araerTniSna mdgomareobis<br />

da maTi gansazRvris siZneleTa Sesaxeb aRniSnuli<br />

gziT manganumSemcveli kompoziciebis Sefaseba mniSvnelovani<br />

xdeba.<br />

mTeli rigi samkomponentiani R2O(RO)-MnO-B2O3(SiO2)<br />

sistemebis, sadac R2O da RO tute da tutemiwa elementTa<br />

oqsidebia, minis kazmSi mimdinare procesebis Seswavlam<br />

gviCvena, rom kazmis gaxurebisas mimdinare gardaqmnebi avlens<br />

rogorc msgavsebas, aseve gansxvavebas. zogadad, boratuli da<br />

silikaturi fuZis kazmebSi, farTo temperaturul intervalSi,<br />

mimdinare maRaltemperaturuli procesebis analizi<br />

warmodgenilia [7]-Si. amave dros, yvela tolfasi Sedgenilobis<br />

minis kazmi (Tu maTSi manganumi Seitaneba Mn(II)O-s<br />

saxiT), miuxedavad Sedgenilobisa, 297-373K intervalSi<br />

avlens srul identurobas. aRniSnuli naTlad Cans, derivatografiuli<br />

kvleviT miRebuli da 1-l nax-ze warmodgenili<br />

dabali temperaturisaTvis tipuri DTA-mrudze arsebuli<br />

wonis mateba-klebis refleqsiT.<br />

119


nax.1. MgMnB Sedgenilobis kazmis derivatograma<br />

wonis mateba 297-373K-ze egzoTermul reaqciasTanaa<br />

kavSirSi, magram aris erTi Taviseburebac kerZod,<br />

egzoefeqtis maqsimumi 363-373K-ze modis, rodesac wonis<br />

aSkara matebas mosdevs wonis kleba. aRniSnuli miuTiTebs<br />

dabaltemperaturul intervalSi (363K-mde) ori procesis<br />

Tanxvedraze erTi 297-333K intervalSi ganlagebuli, egzo-<br />

Termuli xasiaTisaa da wonis matebiT mimdinareobs, xolo<br />

meore ufro maRaltemperaturuli (333-373K) wonis klebiT<br />

xasiaTdeba, magram Tburi efeqtis xasiaTi SenarCunebulia.<br />

aRniSnuli uSualod 293-373K temperaturebze gardaqmnisadmi<br />

midrekil masalasTan unda iyos dakavSirebuli.<br />

Seswavlili samkomponentiani sistemis kazmebSi Setanili<br />

stabilurvalenturi elementebis (R) karbonatebs an oqsidebs,<br />

siliciumis dioqsids dabal temperaturebze ar<br />

SeswevT unari gamoavlinon qimiuri aqtivoba, miT ufro<br />

wonis matebiT mimdinare, Tavis mdgomareobis arsebiTi<br />

gardaqmna, qimiuri procesebis xarjze (373K-mde), kazmis<br />

120


Semadgenel mxolod or ingredients SeuZlia. esenia<br />

manganumis (II) oqsidi da bormJava. movlenis asaxsnelad<br />

mimarTes rentgenofazur da petrografiul analizs rogorc<br />

sawyisi nivTierebebisaTvis, aseve Termulad damuSa-vebuli<br />

kazmebisaTvis.<br />

kazmis Sesadgenad gamoyenebuli manganumis (II) oqsidis<br />

difraqtogramze (nax.2.) naTlad Cans MnO-s maxasiaTebeli<br />

refleqsebi (d/n=1,338, 1,569, 2,220, 2,560), aseve fiqsirdeba<br />

naklebad intensiuri refleqsebi d/n=1,723, 2,487, 3,056, 3,412.<br />

magram gamovlenili d/n =3,412 da Tanmxlebi susti<br />

d/n=2,487 pikebi gviCvenebs, rom SedgenilobaSi unda iyos<br />

hidratirebuli manganumis (III) oqsidi. ar aris gamoricxuli<br />

mcire raodenobiT Mn2O3 da MnO ⋅( OH)2 arsebobac. miaxloebiTi<br />

fizikuri Sefaseba gviCvenebs, rom hidroqsiduli<br />

Semdgenis raodenoba 14 ± 16-jer naklebia ZiriTad fazasTan<br />

(manganumis (II) oqsidi) SedarebiT. manganumis oqsidis<br />

araerTgvarovnebas petrografiac adaturebs. kvleviT miRebuli<br />

masalis safuZvelze SesaZlebeli xdeba samkomponentian<br />

kazmebSi mimdinare procesis aRwera, romelic kazmSi<br />

arsebuli fizikur-qimiuri gadraqmnebis Taviseburebebs<br />

ganapirobebs.<br />

nax. 2. manganumis(II) oqsidis difraqtorgama<br />

manganumis (II) oqsidSi narevebis saxiT warodgenili<br />

manganumis oqsidi (MnOOH) 333K-mde disproporcirebas<br />

121


ganicdis, Semdgom hidratacias-manganumis dihidroqsidis<br />

warmoqmniT da ukanasknelis mier Jangbadis mierTebiT.<br />

2Mn 3+ OOH → Mn 2+ (OH)2+Mn 4+ O2 (1)<br />

MnO2+H2O → MnO2⋅ H 2O(H2MnO3) (2)<br />

Mn2 3+ O3+H2O ↔ 2Mn 3+ OOH (3)<br />

procesis bolos (dawyebuli 363K-dan) iwyeba orTobormJavas<br />

daSla, kargavs wyals da metabormJavaSi gadadis.<br />

H3BO3(B2O3⋅ 3 H2O) → HBO2(B2O3⋅ 3 H2O)+H2O(2H2O) (4)<br />

(4) reaqciiT warmoqmnilma wyalma unda ganapirobos<br />

reaqciaTa daCqareba, rac gansakuTrebiT, dnobis temperaturis<br />

da Txevadi fazis siblantis dawevis TvalszrisiT,<br />

moaxdens gavlenas. amave dros, mniSvnelovani xdeba ((1)-(3)<br />

mixedviT) Sualeduri produqtebis da hidroboratebis<br />

(kerZod, tute liTonis) warmoqmna, razec miuTiTebs zemoT<br />

moyvanili masala da argumentacia.<br />

warmodgenil (1)-(4) gardaqmnaTa arseboba im procesebis<br />

ganmapirobebeli unda gaxdes, romliTac kazmis damuSavebis<br />

sawyis etapze ganisazRvreba sxvadasxa valentur mdgomareobaSi<br />

manganumis arseboba. dabal temperaturaze sawyis<br />

orvalentian manganumis ionTa oTxvalentiani manganumis<br />

warmoqmna kazmSi mimdinare procesebs Taviseburad warmar-<br />

Tavs. miRebuli Sedegebi gansxvavdeba im SemTxvevebisagan,<br />

romelic manganumis kazmSi Sesatanad misi karbonatis an<br />

dioqsidis gamoyenebisaTvis iqna dadgenili. aRniSnuli kazmis<br />

Semdgomi maRaltemperaturuli dnobiT miRebuli minis<br />

TvisebaTa erT-erTi SesaZlo ganmasxvavebeli mizezi SeiZleba<br />

gaxdes. aRniSnulze metyvelebs warmodgenili Sedegebi,<br />

romliTac mtkicdeba manganumis Semcveli masalis saxis<br />

mniSvnelovani gavlena minis fizikur da qimiur Tvisebebze.<br />

122


kinis, kobltisa da nikelis oqsidebis Semcveli<br />

manganumboratuli minebis aRnagobis Sefaseba<br />

(mecnier-mkvlevarTa jgufi: e. qemxaZe. T, WiSvili)<br />

ori 3d-elementis Semcveli kompoziciebi xSirad<br />

ganapirobebs praqtikulad mniSvnelovani masalebis miRebas.<br />

maT Soris sagulisxmoa naxevargamtariani, izolatoruli<br />

SesarCili da sxva funqciuri daniSnulebis minisebri arseboba.<br />

miuxedavad amisa, minis Tvisebebze maTi gavlenis<br />

Sesaxeb monacemebi Zalze mwiria, rac maTi struqturuli<br />

mowyobis farTo analizis saSualebas ar iZleva.<br />

iseTi sistemebis kvlevas, romlebSic manganumTan erTad<br />

warmodgenilia gardamavali triadis erT-erTi 3d-elementi<br />

(nikeli, kobalti da rkina), mieZRvna mkvlevarTa mier<br />

Catarebuli samuSao. masSi gamoTqmuli iyo mosazreba, rom<br />

minis TvisebaTa cvlisas arsebuli Tavisebureba SeiZleba<br />

gamowveuli iyos minaSi warmoqmnili polivalenturi<br />

elementis ionebis aratolfasi mdgomareobiT, miuxedavad<br />

maTi kristaloqimiuri parametrebis msgavsebisa. mosalodnelia,<br />

rom motanili mizeziT ver iqna miRebuli sasurveli<br />

Sedegi minis struqturis kvlevaSi, iw-speqtroskopiiT da<br />

epr-meTodis gamoyenebiT. kvlevis meTodebidan SedarebiT<br />

informaciuli aRmoCnda minis Termuli damuSavebiT anu<br />

kristalizaciiT miRebuli produqtebis Seswavla rentgenofazuri<br />

analiziT, ramac SesaZlebeli gaxda FeO(CoO,NiO)-<br />

MnO-B2O3 sistemaTa minebis naxatze moyvanil TvisebaTa<br />

cvlis TavisebuebaTa da gansxvavebaTa axsna.<br />

123


FeO(CoO,NiO)-MnO-B2O3 sistemis minebis Tvisebebze Sedgenilobis<br />

gavlena (a), (b) – lgp1 da F-s mniSvnelobebi 5 da 10<br />

mol. % FeO, NiO da CoO Semcvelobisas; (g), (d) – 40 an 50<br />

mol. % B2O3, MnO ⇔ B2O3 Canacvleba: (e) – 5 mol. % FeO,<br />

NiO, CoO Semcvleli minebi, MnO ⇔ B2O3 Canacvleba.<br />

124


erTsa da imave temperaturaze damuSavebuli rkina,<br />

kobalt- da nikelSemcveli manganumkarbonatuli minebi<br />

naTlad avlens <strong>sxvadasxva</strong> bunebis kristaluri fazebis<br />

gamoyofisadmi midrekilebas, Tumca dominantur fazad maTSi<br />

boratebia warmodgenili (cxr). miRebuli Sedegebi saSualebas<br />

iZleva gamoiTqvas mosazreba imis Sesaxeb, rom minis<br />

ZiriTadi warmomqmnelis (B2O3) monawileobiT minis struqturuli<br />

erTeulebis Seqmnisadmi ufro midrekilia manganumi,<br />

rkina da kobalti. aseTi unari ara aqvs nikels. samagierod<br />

nikeli erT-erTi elementia, romelic magniumTan warmoqmnis<br />

manganits (NiMnO3). aseT unars iCens kobalti, magram aq<br />

ukve izomorfuli oqsiduri naerTis warmoqmnas aqvs adgili.<br />

fosforis gavlena sferulgrafitiani Tujis<br />

Txeldenadobasa da Cajdomaze<br />

(mkvlevarTa jgufi: n. enuqiZe, g. mumlaZe)<br />

fosforiani sferulgrafitiani Tujebi xasiaTdeba<br />

maRali antifriqciulobiT da cveTamedegobiT. amasTan, fosfori<br />

mniSvnelovan gavlenas axdens iseTi samsxmelo Tvisebebze,<br />

rogoricaa Txeldenadoba da Cajdoma, romelic didad<br />

ganapirobebs sxmulebis xarisxs.<br />

gamoqveynebuli Sromebis did nawilSi Txeldenadoba<br />

ganmartebulia, rogorc Txevadi liTonis unari Seavsos<br />

yalibi. rac Seexeba mis ganmsazRvrel faqtorebs, am mxriv<br />

ar arsebobs erTiani mosazreba. avtorTa erT nawils miaCnia,<br />

rom Txeldenadoba unda gamoisaxos siblantis Sebrunebuli<br />

sididiT, meore Tvlis, rom es faqtori unda ganixilebodes<br />

zedapirul daWimulobasTan erTad, mesame ki am faqtorebis<br />

gavlenas saerTod uaryofs.<br />

n.girSoviCis mixedviT Txeldenadobis ganmsazRvreli<br />

ZiriTadi faqtorebia: nalRobis temperatura, liTonsa da<br />

125


yalibs Soris Tbogadacemis pirobebi da sxmulis moyvanili<br />

sisqe.<br />

sxmuli detalis koinstruqciisa da teqnologiuri<br />

procesis SemuSavebisas aucilebelia Cajdomis Taviseburebebis<br />

gaTvaliswineba, raTa SesaZlebeli iyos misi mavne<br />

Sedegebis aRkveTa. es gansakuTrebiT sferulgrafitian Tujs<br />

exeba, radgan misi Cajdomis procesi sxva Senadnobebisagan<br />

gansxvavebulia.<br />

gamokvleuli iyo Semdegi qimiuri Sedgenilobis<br />

Tujebi, %: C-3,50-3,60; Si – 2,4-2,5; Mn – 0,50-0,60; S – 0,02-<br />

0,023; Mn – 0,035-0,040; P – 0,10-2,1.<br />

sferulgrafitiani fosforiani Tujebis Txeldenadoba<br />

ganisazRvreboda cnobili meTodikiT spiralur sinjze.<br />

temperatura cicxvSi izomeboda modifikatoris Seyvanamde<br />

da Seyvanis Semdeg. agreTve yalibebis Sevsebis procesSi<br />

platina _ platinarodiumis TermowyviliT, romelic daculi<br />

iyo kvarcis garcmiT. Casxmis identuri pirobebis Sesaqmnelad<br />

da liTonis nakadis <strong>sxvadasxva</strong> dinamikuri zemoqmedebis<br />

aRsakveTad gamoyenebuli iyo grafitis sacobiani<br />

sasxmi Zabri.<br />

TiToeuli fosforiani Tujisagan Caisxmeboda erTdroulad<br />

ori spirali da ganisazRvreboda maTi saSualo ariTmetikuli<br />

sidide. sinjebis Sevseba xdeboda erTi cicxvidan<br />

Casxmis mudmiv temperaturaze _ 130 0 C. xazobrivad Cajdomis<br />

sididis gansasazRvravad bolSakovis konstruqciis xelsawyo<br />

gamoiyeneboda.<br />

25X25X300 mm zomis sworkuTxa nimuSebi horizontalur<br />

Ria yalibebSi isxmeboda. yalibebis Sevsebis win<br />

maTSi ori vertikaluri wkiri idgmeboda, romelTagan erTi<br />

magrdeboda uZravad, meore ki _ xelsawyos moZrav karetaze.<br />

orive kareta dgeboda xelsawyos CarCoze. moZravi kareta<br />

indikators uerTdeboda, romelic afiqsirebda rogorc<br />

Cajdomas, aseve, gafarToebas.<br />

126


qvemoT moyvanilia sferulgrafitiani Tujis Txeldenadobisa<br />

da Cajdomis gazomvebis Sedegebi, romlebic icvleboda<br />

TujebSi fosforis Semcvelobisagan damokidebulebiT.<br />

moyvanili monacemebidan Cans, rom sferulgrafitiani<br />

Tujis Txeldenadoba masSi fosforis zrdis kvalobaze<br />

0,8%-mde izrdeba, rac aixsneba Tujis naxSirbadis ekvivalentis<br />

amaRlebiT.<br />

cnobilia, rom sferulgrafitiani Tujis Txeldenadoba<br />

maqsimums aRwevs naxSirbadis ekvivalentis 4,5%-ze gamokvleul<br />

TujebSi optimaluri naxSirbadis ekvivalenti (4,5%)<br />

modis fosforis 0,8% Semcvelobaze da Sesabamisi Tuji<br />

xasiaTdeba Txeldenadobis maqsimaluri mniSvnelobiT.<br />

0,8-1,2% P zRvrebSi Tujis Txeldenadoba mkveTrad<br />

mcirdeba naxSirbadis ekvivalentis gazrdis gamo. garda amisa<br />

kristalizaciis procesSi warmoqmnili grafitis CanarTebi<br />

Txevadi fazis siblantes amaRleben. ris gamoc Txeldenadoba<br />

mcirdeba.<br />

fosforis Semdgomi zrdisas 1,2%-is zeviT naxSirbadis<br />

ekvivalentis zrdis kvalobaze Tujis Txeldenadoba nela<br />

izrdeba.<br />

rogorc cnobilia kristalizaciis procesSi, gamyarebis<br />

Semdeg, xdeba sferulgrafitiani Tujis gafarToeba, romelic<br />

maqsimumis miRwevis Semdeg icvleba perlitamdeli<br />

CajdomiT, ris Semdegac Cajdoma grZeldeba sxmulis<br />

sruliad gacivebamde.<br />

xazovani Cajdomis saerTo sidide aris perlitamdeli,<br />

perlitiSemdgomi, sawyisi gafarToebisa da perlituri<br />

gardaqmnisas gafarToebaTa jamis.<br />

127


moyvanili monacemebidan Cans, rom sawyisi Tujis<br />

(0,10%) Cajdoma Seadgens 0,5%. fosforis gazrdiT Tujis<br />

Cajdoma mcirdeba, rac Cajdomiswina gafarToebis gazrdiT<br />

aixsneba, romelic fosfiduri evteqtikis kristalizaciis<br />

gamo, gaxangZlivebulia da ris gamoc perlitamdeli Cajdoma<br />

Senelebulia. amasTan, perlituri gardaqmnisas adgili ar<br />

aqvs gafarToebas, radgan fosforis Semcvelobis gazrdiT<br />

sferulgrafitiani Tujis sxmul struqturaSi perlitis<br />

raodenoba izrdeba.<br />

sawyisi gafarToebis gazrdisa da perlitamdeli<br />

Cajdomis Semcirebis gamo fosfori mkveTrad amcirebs<br />

saerTo xazobriv Cajdomas. fosforis 0,5% Semcvelobaze<br />

Cajdoma nulamde mcirdeba, xolo 0,5% P-is zeviT igi<br />

uaryofiT mniSvnelobebs iZens e.i. nimuSebis zomebi modelis<br />

zomebze meti xdeba.<br />

gansakuTrebiT mkveTri gafarToeba SeiniSneba 0,9-1,2P<br />

zRvrebSi, risi mizezicaa perlitis Semcireba da feritis<br />

gazrda perlituri gardaqmnisas, ris Semdegac gafarToeba<br />

TiTqmis aRar icvleba.<br />

unda aRiniSnos, rom Cajdomiswina gafarToeba dakavSirebulia<br />

grafitis gamoyofasTan evteqtikuri temperaturis<br />

qveviT, fosfiduri evteqtika ki, zrdis ra gamyarebis<br />

intervals, xels uwyobs am gafarToebas.<br />

Semdgomi eqsperimentiT gamokvleuli iyo Cajdomis<br />

niJarebis moculobaTa cvlilebebi fosforis SemcvelobasTan<br />

dakavSirebiT.<br />

nimuSebi isxmeboda nedl yalibebSi zemoT moyvanili<br />

qimiuri SedgenilobiT. Casxmis temperatura Seadgenda<br />

1320 0 C.<br />

0,4%P-is SemTxvevaSi Cajdomis niJaris moculoba iyo<br />

228sm 3 , 1,1%P – 157sm 3 , xolo 1,4%P – 288sm 3 , romlis zeviT<br />

fosforis sxmulSi gazrda aRar iwvevda Cajdomis niJaris<br />

moculobis zrdas.<br />

128


1,1%P SemTxvevaSi Tujis nimuSSi Cajdomis niJaris<br />

Semcireba misi gamyarebis procesSi gamowveulia sferuli<br />

grafitis mniSvnelovani nawilis gamoyofiT.<br />

1. 0,8%P Semcvelobis sferulgrafitiani Tujis<br />

Txeldenadoba 4,5% naxSirbadis ekvivalentis SemTxvevaSi<br />

maqsimaluria, xolo 0,8-1,2% P zRvrebSi mkveTrad mcirdeba<br />

nalRobis siblantis gazrdis gamo, rac gamowveulia masSi<br />

didi raodenobiT grafitis CanarTebis warmoqmniT.<br />

2. fosforis Semcvelobis gazrdiT Tujis Cajdoma<br />

mcirdeba Cajdomiswina gafarToebis gazrdis gamo, romelic<br />

fosfiduri evteqtikis kristalizaciis Sedegad gaxangZlivebulia.<br />

3. fosforis 0,4%-dan 1,1%-mde gazrdisas Cajdomis<br />

niJaris moculoba 30%-ze mtad mcirdeba. fosforis<br />

Semcvelobis Semdgomi gazrda Cajdomis niJaris moculobas<br />

zrdis 26%-iT, ris Semdegac igi aRar icvleba.<br />

naxevrad xisti (kompoziciuri) sagzao fenilebi Zveli<br />

asfaltbetonis gamoyenebiT<br />

(mecnier-mkvlevarTa jgufi: a. burdulaZe, p. nadiraSvili,<br />

T. meqanariSvili, m. maRraZe)<br />

naxevrad xisti, kompoziciuri fenilebi warmoadgens<br />

asfaltbetonisa da cementbetonis fenilebis kompoziciur<br />

konstruqcias, romelSic garkveuli struqturebis saxiT<br />

Serwymulia bitummineraluri masala da cement-qviSis konstruqciuli<br />

sasruli elementebi.<br />

bitumis da cementis erToblivi gamoyeneba saSualebas<br />

iZleva Seiqmnas Zvris deformaciebisadmi mdgradi, naxevrad<br />

xisti fenilebis axali saxeobebi, romelic gankuTvnilia<br />

eqspluataciis specifikuri pirobebisaTvis.<br />

129


cement-qviSis narevis Setana safaris araxist konstruqciaSi<br />

saWiroebs aRniSnuli safaris modifikacias, sadac<br />

uzrunvelyofil iqneba xisti da araxisti elementebis<br />

drekad-elastikuri urTierTqmedeba. amave dros, amgvar<br />

kompoziciur konstruqciebSi mosazRvre elementebis drekadobis<br />

modulebi mkveTrad ar unda gansxvavdebodes erTmane-<br />

Tisagan da maT Soris arsebuli sasazRvro fenebi unda<br />

uzrunvelyofdes aramkveTr Zalovan gadasvlas araxistidan<br />

xistze da piriqiT. aRniSnuli urTierTqmedeba SeiZleba<br />

miRweul iqnes Semkvrelad bitumis mastikis gamoyenebiT.<br />

misi gamoyeneba sagrZnoblad zrdis fenilis drekad maxasiaTeblebs<br />

da aumjobesebs satransporto-saeqspluatacio<br />

Tvisebebs.<br />

asfaltbetonisa da sxva bitummineraluri masalebisagan<br />

gakeTebuli safari, romelic Seicavs bitumisa da cementis<br />

narevs didi xania aprobirebulia da praqtikaSi gamoiyeneba.<br />

aseve cnobilia cementis gamoyeneba kogeziuri Tvisebebis<br />

gasazrdelad. magram samomavlod gacilebiT mniSvnelovania<br />

gazrdili sixistis mqone safaris damuSaveba kompoziciuri<br />

masalebisa da konstruqciebis gamoyenebiT, romlebic Seicavs<br />

bitummineralur masalebsa da cement-qviSis xsnars. am<br />

SemTxvevaSi kompoziciur masalebSi igulisxmeba Semkvrivebuli<br />

asfaltbetoni an Savi RorRi (maT Soris Zveli<br />

asfaltbetonis fenilebis regeneraciis Sedegad miRebuli)<br />

romlebic Seicaven cement-qviSis xsnarebs.<br />

kompoziciur konstruqciaSi igulisxmeba asfaltbetonis<br />

an Savi RorRisSemkvrivebuli fena, romelic Seicavs<br />

kompoziciuri masalis Sualedur fenebs.<br />

gazrdili sixiste safuZvels gvaZlevs, rom am tipis<br />

safars ewodos naxevrad xisti, vinaidan horizontaluri<br />

mimarTulebiT axasiaTebs xisti fenilis analogiuri mdgradoba,<br />

xolo vertikaluri mimarTulebiT _ araxisti fenilis<br />

Tvisebebi.<br />

naxevrad xist fenilebSi cement-qviSis xsnaris elementebi<br />

gankuTvnilia sagzao fenilis drekad-xisti ConCxis<br />

130


Sesaqmnelad. aseTi ConCxi kargad ewinaaRmdegeba avtomobilis<br />

Tvlisgan gadmocemul damuxruWebis Zalebs da cxeli<br />

klimatis pirobebSi praqtikulad gamoricxavs fenilebis<br />

Zvris deformaciebs. yovelive amis gamo, naxevrad xisti<br />

fenilebis gamoyeneba gansakuTrebiT gamarTlebulia cxeli<br />

klimatisa da samTo reliefis pirobebSi. aseTi fenilebis<br />

drekadobis moduli 1,5-jer metia tradiciul asfaltbetonis<br />

fenilebis drekadobis modulze.<br />

naxevrad xisti kompoziciuri fenilebis Seqmnisa da<br />

masSi sruliad gansxvavebuli bunebis mqone masalebis<br />

erTblivi muSaobis aucilebeli pirobaa axali gaumyarebeli<br />

cement-qviSis xsnaris kontaqtireba bitummineralur narevTan<br />

da maTi erToblivi datkepna fenilis mowyobis procesSi.<br />

specialurma gamokvlevebma daadastura, rom jer kidev<br />

sveli gaumyarebeli cement-qviSis xsnari hidrataciis dros<br />

kargad ekvris bitummineralur masalas. maTi urTierTkavSiris<br />

Zalebi ganpirobebulia cementis hidrataciis Sedegad<br />

warmoqmnili kavSirebiT, bitumovani masalebis da<br />

cement-qviSis xsnaris difuziiT, adsorbciuli ZalebiT da<br />

sxva.<br />

naxevrad xisti fenilebis mowyobis mizniT Zveli<br />

asfaltbetonis gaSla xdeba asfaltbetonis damgebi agregatebis<br />

an greideris saSualebiT. odnav datkepnil mdgomareobaSi<br />

masze xdeba cement-qviSis xsnaris datana iseTi<br />

raodenobiT, rom datkepnis Semdeg safaris gaJRenTa moxdes<br />

2,5-3,5 sm-mde siRrmeze (an ufro Rrmad). xsnaris Catkepna<br />

xdeba pnevmatikuri satkepniT, saerTo fenis datkepna jer<br />

mCate da mere saSualo wonis xistdolebiani satkepnebiT.<br />

naxevrad xisti safaris Seqmna dakavSirebulia Semdegi<br />

ori ZiriTadi sakiTxis gadawyvetasTan:<br />

1. Semadgenel komponentebs Soris Siga SeWidulobis<br />

uzrunvelyofa;<br />

2. Zaluri velis racionaluri gadanawileba xist da<br />

araxist elementebs Soris, raTa Zvris Zabvebisagan ganitvi-<br />

131


Tos aRniSnuli konstruqciebis drekad-plastikuri substanciebi.<br />

cement-qviSis xsnaris asfaltbetonTan SeWidulobis<br />

Zala ganpirobebulia meqanikuri urTierTSeRwevadobiT cementis<br />

hidrataciisas, romelsac adgili aqvs kontraqciisa da<br />

adgeziuri Zalis efeqtebiT, bitumis adsorbciis dros,<br />

cementis masalebze im momentidan, roca bitumi exeba axal<br />

cementis xsnars mis srul gamyarebamde.<br />

teqnologiuri mosazrebebidan gamomdinare, gansaz-<br />

Rvrul iqna bitumis adsorbcia mSrali da teniani cementis,<br />

cement-qviSis xsnarisa da cementis qvis zedapirze. adsorbciis<br />

aqtivobis mixedviT isini ganlagdnen Semdegi TanmimdevrobiT:<br />

−3<br />

1. cementis qva ( A ∞ = 21.<br />

9×<br />

10 )<br />

−3<br />

2. cement-qviSis narevi ( A ∞ = 18.<br />

6×<br />

10 )<br />

3. winaswar datenianebuli cementi 2 saaTis Semdeg<br />

−3<br />

( A ∞ = 9.<br />

2×<br />

10 ) .<br />

−3<br />

4. mSrali cementi ( A ∞ = 10×<br />

10 )<br />

SedarebisaTvis SesaZlebelia adsorbciis maCveneblerbis<br />

−3<br />

moyvana, mag., mineraluri fxvnili ( A ∞ = 12.<br />

8×<br />

10 ) da kvar-<br />

−3<br />

culi fxvnili < 0,071 mm ( A ∞ = 4.<br />

4×<br />

10 ).<br />

rogorc eqsperimentma gviCvena, adsorbcia iwyeba cementis<br />

hidrataciis dawyebidan da grZeldeba didi drois<br />

ganmavlobaSi mis srul gamyarebamde. amasTan, cementis<br />

hidrataciis procesi xels uwyobs bitumis adsorbcias<br />

cementis zedapirze. adsorbciis gazrdisas asfaltbetonisa<br />

da cementis qvis simtkice maTi erTmaneTisagan gancalkevebaze<br />

izrdeba 3-jer. bitumis da cementis masalas Soris<br />

mosazRvre fena, romelic izomeba milimetris sizustiT,<br />

iZens sakmaod mtkice kristalizaciur struqturas. realuri<br />

faqtorebis zemoqmedebis Sedegad, rom asfaltbetonsa da<br />

cementbetonis xsnars Soris myardeba mtkice kavSiri yvela<br />

132


SemTxvevaSi gaxleCis sibrtye gaWimvisas gadis ara<br />

sasazRvro fenas, aramed asfaltbetonze.<br />

xist da araxist fazebs Soris Zalovani velis<br />

gadanawilebis sakiTxebis gadaWra da Sesabamisad, kompoziciuri<br />

masalebisa da konstruqciebis optimaluri struqturis<br />

Seqmna sakmaod rTul amocanas warmoadgens, sadac<br />

gaTvaliswinebuli unda iqnes masalis struqturis, fenilis<br />

konstruqciisa da mSeneblobis teqnlogiis urTierTkavSiri.<br />

praqtikaSi cnobilia Zvrisadmi mdgradi, naxevrad xisti<br />

fenilebi cxeli bitumis damuSavebuli RorRis e.w. ~Savi<br />

RorRi~) da cement-qviSis xsnaris gamoyenebiT. aseTi fenilebis<br />

SedarebiT naklovan mxares warmoadgens is, rom `Savi<br />

RorRis~ dasamzadeblad saWiroa cxeli bitumi, damtvreuli<br />

qvis masala, asfaltbetonis qarxana (cxeli procesebis gamoyenebiT<br />

momuSave amrevi danadgarebi) da Sesabamisi teqnologiuri<br />

procesebis warmarTva. misi Rirebuleba ar Camouvardeba<br />

asfaltbetonis narevis Rirebulebas, xolo satransporto-saeqspluatacio<br />

maCveneblebi SedarebiT dabali aqvs.<br />

Seswavlilia bitumisa da cementis erToblivi gamoyenebis<br />

sakiTxebi, rac saSualebas iZleva Seiqmnas Zvrisadmi<br />

mdgradi naxevrad xisti fenilebis axali saxeobebi.<br />

cementisa da bitumis kombinirebuli gamoyenebisas<br />

gaTvaliswinebul unda iqnes Semdegi pirobebi: cementis<br />

danamatebis Seyvanisas konstruqciaSi, safaris sixistis<br />

zrdis miuxedavad, igi unda miekuTvnebodes araxist tips.<br />

safaris mSeneblobis tqnologia unda ganxorcieldes arsebuli<br />

manqana-meqanizmebis gamoyenebis pirobebSi; safari unda<br />

iyos temperaturuli nakerebis gareSe da SeinarCunos araxisti<br />

fenilis yvela dadebiTi saeqspluatacio maCvenebeli.<br />

safari unda iyos ekonomiuri, SesakeTeblad martivi da<br />

gazrdili momsaxurebis vadebiT.<br />

es pirobebi uzrunvelyofilia bitumisa da cementis<br />

kompoziciis sami saxeobis gamoyenebisas Semdeg konstruqciebSi:<br />

133


1. bitummineraluri narevi, romelic Seicavs bitumisa<br />

da cementis kombinirebul Semkvrels;<br />

2. kompoziciuri masalebisagan Seqmnili sagzao samosi,<br />

romelic Seicasvs bitummineralur masalasa da cementis<br />

xsnars;<br />

3. kmpoziciuri masalebisagan Seqmnili sagzao samosi,<br />

romelic Seicavs cementis xsnarisagan Seqmnil xist elementebs.<br />

avtorTa mier SemoTavazebulia naxevrad xisti sagzao<br />

fenili, romelic Seicavs Zveli asfaltbetonis civi meTodiT<br />

regeneraciis Sedegad miRebul RorRis araxist namtvrevebs,<br />

romelTa Soris darCenili mikroforebi Sevsebulia<br />

cement-qviSis gamyarebuli xsnariT. aseTi kompoziciuri<br />

fenili, vertikalurad moqmedi Zalis gavleniT, muSaobs _<br />

rogorc araxisti, xolo horizontalurad mqmedi Zalis<br />

mimarT _ rogorc xisti cementbetonis fenili.<br />

1-l nax-ze warmodgenilia naxevrad xisti sagzao<br />

samosis SesaZlo konstruqcia. am SemTxvevaSi fuZis fenaze<br />

(5) mowyobilia RorRis safuZveli (3), romelzec gaSlilia<br />

Zveli asfaltbetonis danawevrebiT miRebuli RorRis<br />

marcvlebi (1) da masSi Catkepnilia cement-qviSis xsnaris<br />

fena (2) aseTnairad miRebulia safaris qveda fena, zeda fena<br />

mowyobilia wvrilmarcvlovani asfaltbetoniT (4).<br />

naxevrad xisti sagzao fenilis mosawyobad:<br />

winaswar momzadebul safuZvelze igeba Zveli asfaltis<br />

namtvrevebisagan miRebuli RorRis fena (saSualod 6-10 sm<br />

sisqiT); RorRis fenaze iSleba cement-qviSis xsnari da<br />

itkepneba fxvier fenaSi forebis Sevsebis mizniT;<br />

sabolood mTeli fenili erToblivad itkepneba<br />

cnobili manqana-mowyobilobebisa da agregatebis gamoyenebiT.<br />

ase SeiZleba moewyos fenilis rogorc qveda, is zeda<br />

fena. zeda fenis mowyobis SemTxvevaSi cement-qviSis xsnars<br />

mizanSewonilia daematos wonis 2-4% bitumis emulsia.<br />

134


nax. 1. regenirebuli asfaltbetonisa da cement-qviSis xsnarisagan<br />

damzadebuli naxevrad xisti fenilis struqturis sqematuri saxe.<br />

1-Zveli asfaltbetonis RorRis marcvlebi; 2-cement-qviSis xsnari;<br />

3-RorRis fuZis fena; 4-asfaltbetonis fena; 5-fuZis fena<br />

SemoTavazebul sagzao fenilSi gamoyenebulia iaffasiani<br />

Zveli asfaltbetonis namtvrevebi, riTac gamoricxulia<br />

cxeli teqnologiuri procesebi, bitumisa da axali<br />

RorRis saWiroeba. samSeneblo-saremonto samuSaoebis civad<br />

warmarTva SesaZlebelia nebismier dros da nebismier<br />

adgilze, rac farTo SesaZleblobas qmnis yvela kategoriis<br />

gzis (qalaqis, gzatkecilis) fenilebis rogorc saremonto,<br />

ise samSeneblo samuSaoebis Casatareblad, asfaltbetonis<br />

qarxnebTan dakavSirebis gareSe. yovelive es minimum 1,5-jer<br />

amcirebs saremonto (samSeneblo) samuSaoebis Rirebulebas<br />

da iZleva mniSvnelovan ekologiur efeqts.<br />

kompoziciuri fenilis Zvrisadmi mdgradoba ganpirobebulia<br />

Savi RorRis an regenirebuli asfaltbetonis agregatebis<br />

urTierTmobrunebisa da urTierTgacurebis SesaZleblobis<br />

SezRudviT, romlebic moqceulia cement-qviSis xsnaris<br />

xist matricebSi. es matricebi uzrunvelyofs blantplastikuri<br />

fazis yovelmxriv Semofargvlas, ris Sedegadac<br />

135


mcirdeba marcvlebsa da agregatebs Soris sakontaqto<br />

Zabvebis koncentracia. amave dros uzrunvelyofilia fenis<br />

(fenilis) CaRunvis drekad-blanti Tvisebebi, romelic ganpirobebulia<br />

erTmaneTTan mWidrod mdebare or xist fazas<br />

Soris bitumis Txeli fenis arsebobiT. swored bitumis<br />

Txeli fenebi axdens Siga Zabvebis relaqsacias.<br />

kompoziciuri masalis struqturis Taviseburebad<br />

iTvleba is, rom misi reologiuri modeli drekad elementTan<br />

erTad Seicavs blant-plastikur elements, romelic<br />

Tavidan mxolod SezRudul sazRvrebSi muSaobs, Semdg<br />

drekad stadiaSi. kompoziciur masalas aqvs xangZlivi<br />

simtkice, naklebad reagirebs temperaturis cvalebadobaze,<br />

deformirebis siCqaresa da sxva reologiur faqtorebze.<br />

kompoziciuri masalis Zvris moduli<br />

τ p<br />

G = t<br />

γ<br />

sadac τ Zvris Zabvaa. pa; γ -Zvris fardobiTi deformacia;<br />

t -datvirTvis moqmedi dro, wm; p - plastikurobis<br />

maCvenebeli. romelic icvleba 0 ≤ p ≤ 1 sazRvrebSi; damokidebulia<br />

kompoziciur masalaSi cement-qviSis xsnaris Semcvelobaze.<br />

zogadad kompoziciuri masalis simtkice SeiZleba<br />

ganisazRvros Semdegi tolobiT:<br />

RK = K1<br />

⋅ K2<br />

⋅ K3<br />

⋅ RC<br />

,<br />

sadac K R da R C Sesabamisad, kompoziciuri masalisa<br />

da cement-qviSis narevis simtkiceebia, pa; K1-masalis mikrostruqturis<br />

koeficienti; K2 -koeficienti, romelic iTvaliswinebs<br />

bitumis Semkvrel Tvisebebs; K3 - koeficienti,<br />

romelic iTvaliswinebs datvirTvis saxeobas.<br />

kompoziciuri masalis drekadobis moduli 2-3-jer<br />

metia, vidre asfaltbetonis, xolo gaWimvisa da kumSvisadmi<br />

winaRoba TiTqmis erTnairia. kompoziciuri masalis dadebiTi<br />

136


Tavisebirebaa misi Tviseba aRidginos Siga bmis Zalebi, mzis<br />

radiaciis moqmedebis Sedegad.<br />

kompoziciuri masalis simtkicis Sesafaseblad empiriuli<br />

an miaxloebiTi meTodebi gamoiyeneba. amave dros<br />

naxevrad xisti fenilebis gamoyenebis sferos gafarToebisa<br />

da kvlevebis gaRrmavebisaTvis saWiroa Tanamedrve meTodebis<br />

gamoyeneba, romlebic emyareba drekadobis Teoriis Sesabamis<br />

amocanebs. aseve saWiroa kompoziciuri masalebis Teoriis<br />

damuSavebisas gamoyenebul iqnes struqturul-meqanikuri<br />

Tvisebebis dadgenis statistikuri meTodebi.<br />

kompoziciuri masalis adgilze mowyobis teqnologiis<br />

mTavari principuli aspeqti mdgomareobs SemdegSi:<br />

1. regenirebuli asfaltbetonis an Savi RorRis fenis<br />

dageba da datkepna tradiciuli meTodiT;<br />

2. cement-qviSis xsnaris saWiro raodenobis gaSla<br />

greideriT an sxva meqanizmebiT, raTa Seivsos sicariele<br />

saWiro siTrmeze (mag. 3-6 sm);<br />

3. plastikurobis gazrdisaTvius cement-qviSis xsnars<br />

SeiZleba SevurioT <strong>sxvadasxva</strong> polimeri, mag. kauCuki da<br />

klimaturi faqtorebisadmi mdgradi masalebi;<br />

4. cement-qviSis xsnaris Catkepna generirebuli asfaltbetonis<br />

an Savi RorRis fenaSi vibrosatkepniT an sxva<br />

meqanizmebiT, RorRis marcvlebis gamoCenamde;<br />

5. zeda fenis an zedapiruli damuSavebis mowyoba.<br />

unda aRiniSnos, rom sixistis zrda cement-qviSis<br />

xsnariT gaJRenTis meTodiT SesaZlebelia ganxrcieldes<br />

sagzao samosis nebismieri konstruqciuli fenisaTvis.<br />

garkveul sirTules warmoadgens xsnaris Tanabari<br />

ganawileba fenilis zedapirze. mecnier-mkvlevarTa mier<br />

Seqmnilia regenirebuli asfaltbetonis an Savi RorRis<br />

fenaSi cement-qviSis xsnaris manawilebel-Camtkepni agregati<br />

(gamogoneba, patenti 3097). misi gamoyenebiT SesaZlebelia<br />

cement-qviSis xsnaris fenilze Tanabari sisqis fenad<br />

ganawileba da Catkepna fxvier fuZeSi. manawilebel-Camtkepni<br />

agregati saSualebas iZleva gamartivdes da gaiafdes<br />

137


teqnologiuri procesebi, romlebic gamoiyeneba naxevrad<br />

xisti fenilebis Sesaqmnelad.<br />

aRniSnuli agregatis saerTo xedi Sesabamisi konstruqciuli<br />

elementebiT mocemulia me-2 nax-ze.<br />

nax. 2. agregatis saerTo xedi da konstruqciuli elementebi<br />

1-xvimiri cement-qviSis xsnarisaTvis; 2-cilindruli dolisatkepni;<br />

3-samkuTxa formis Tamasebi; 4-xsnaris fenis<br />

mimmarTveli fari.<br />

agregatis moqmdebis principi Semdegia:<br />

mbrunavi cilundruli doli da mis zedapirze xistad<br />

damagrebuli ganivi erTmaneTisgan Tanabrad daSorebuli da<br />

paralelurad ganlagebuli da samkuTxa ganikveTis mqone<br />

formis wiboebi (Tamasebi) ganapirobebs xsnaris watacebas<br />

Tanabari sisqis fenis calkeul zolebad da specialuri<br />

mimmarTveli faris daxmarebiT maT ganlagebas fuZis<br />

zedapirze;<br />

mbrunavi cilindruli doli, imave wiboebis damxarebiT,<br />

axdens xsnaris efeqturad Catkepnas, fxvieri fenis forebSi<br />

yovelmxrivi dawmevis da ganivad gadinebis SezRudvis<br />

pirobebSi.<br />

138


fxvieri fuZis saxiT SeiZleba warmodgenil iqnes<br />

Zveli asfaltbetonis namtvrevebisagan, xreSisa da sxva<br />

fxvieri masalebisagan Seqmnili fenilis konstruqciuli<br />

fenebi.<br />

bitumis polimeraciis Sedegad gamowveuli asfaltbetonis<br />

jdenebi (daaxloebiT 2,5% moculobidan) da<br />

cement-qviSis xsnarsa da bitummineraluri masalis temperaturuli<br />

gafarToebis koeficientebs Soris sxvaoba feniul-<br />

Si ar warmoqmnis dauSvebel Zabvebs.<br />

Cveulebrivi kompoziciuri masalisagan gansxvavebiT<br />

naxevrad xist fenilSi sixistis regulireba xorcieldeba<br />

masSi araxisti fazisa da cement-qviSis xsnaris Semcvelobis<br />

cvalebadobiT. sixistis gazrdisaTvis, garda cement-qviSis<br />

xsnaris Semcvelobis gazrdisa, mniSvnelovan rols asrulebs<br />

blant-plastikuri komponentis zomebi.<br />

naxevrad xisti fenilebis Zvrisadmi mdgradoba SeiZleba<br />

Sefasebul iqnes kritikuli Zalis erTeuliT. xisti<br />

fenis simtkicis uzrunvelsayofad aucilebelia Sesrulebul<br />

iqnes Semdegi piroba:<br />

Nτ<br />

T ≤<br />

K<br />

sadac N τ horizontaluri (grZivi) Zalaa, pa; K _ maragis<br />

jamuri koeficienti.<br />

cxeli da teniani klimatis pirobebSi, gansakuTrebiT,<br />

mTagoriani reliefisaTvis simtkicis ZiriTad kriteriumad<br />

miiReba Zvris deformaciebi. amgvarad, fenilebis simtkicis<br />

kriteriumis SerCevisas gaiTvaliswineba eqspluataciis<br />

pirobebi _ vertikaluri da horizontaluri Zalebis zemoqmedebis<br />

reJimi, klimaturi da hidrologiuri pirobebi.<br />

Tanamedrove moZraobis pirobebSi fenilis simtkicis kriteriumad<br />

miRebulia rogorc drekadi CaRunva, ise fenilis<br />

Zvris deformaciebi. aRniSnuli kriteriumebis uzrunvelyofis<br />

mizniT naxevrad xisti fenilebSi gazrdilia Zvris<br />

deformaciebisadmi mdgradoba. msgavsi safaris eqspluataciis<br />

vadebi 2-3-jer metia Cveulebrivi asfaltbetonis narevisagan<br />

139


mowyobili safarebis eqspluataciis vadebTan SedarebiT da<br />

sul mcire 2-jer iafia.<br />

mniSvnelovan efeqts iZleva regenirebuli asfaltbetonis<br />

an Savi RorRis fenaSi cement-qviSis xsnaris<br />

manawilebel-Camtkepni agregati, romlis meSveobiT martivdeba<br />

da iasfdeba teqnologiuri procesebi, romlebic<br />

gamoiyeneba naxevrad xisti fenilebis Sesaqmnelad.<br />

dasasruls unda aRiniSnos, rom arsebuli teqnikurekonomikuri<br />

SesaZleblobebi safuZvels gvaZlevs naxevrad<br />

xisti safari CavTvaloT perspeqtiulad samTo reliefis,<br />

cxeli klimatis, maRali intensivobis pirobebSi da<br />

aerodromebis fenilebisaTvis.<br />

q.m.k. daviT gamezardaSvilis samecniero naSromi:<br />

`taribanis sasaqonlo navTobis, misi distilatebis<br />

narCenis da gamoyofili parafinebis gardaqmniT produqtebis<br />

fizikur-qimiur TvisebaTa gamokvleva~<br />

navTobis mopoveba da kvalificiuri moxmareba saxelmwifos<br />

ekonomikuri ganviTarebis mniSvnelovani maxasiaTebelia.<br />

aRniSnuli samuSao sakmaod aqtualuria, ramdenadac mis<br />

mizans warmoadgenda erovnuli kompaniis `saqnavTobis~ rekomendaciiT<br />

saqarTvelos perspeqtiuli da naklebad Seswavlili<br />

taribanis sasaqonlo navTobis, misi distilatebis,<br />

narCenis, da maTgan gamoyofili parafinebis gardaqmnis produqtTa<br />

fizikur-qimiur TvisebaTa gamokvleva da am nivTierebaTa<br />

kvalificiuri gamoyeneba sawvavi da navTobqimiuri<br />

mimarTulebiT.<br />

naSromis Zalian didi eqsperimentaluri masala da misi<br />

daxvewili Teoriuli damuSaveba da gaazreba aZlevs<br />

mkvlevars saSualebas mravali mniSvnelovani daskvnisa da<br />

ganzogadoebuli kanonzomierebis gakeTebisaTvis.<br />

140


samuSao eyrdnoba Tanamedrove Taobis zust instrumentalur<br />

meTodebs, ris safuZvelzec dadginda taribanis<br />

navTobis fizikur-qimiuri da fraqciuli Sedgeniloba.<br />

aRniSnuli pirdapirnaxadi benzinis gamoyenebis perspeqtiva,<br />

rogorc sabazo komponentisa sasaqonlo benzinebis misaRebad.<br />

dadgenilia agreTve misi praqtikuli gamoyenebis farTo<br />

arealic. navTis fraqciidan sanaTi navTis, xolo dizelis<br />

fraqciidan `zamTris~ markis dizelis sawvavis miRebis<br />

SesaZlebloba, zeTis fraqciis gamoyenebis perspeqtiva myari<br />

gazis warmoebisaTvis. myari parafinebis miReba da misi<br />

gamoyenebis SesaZlebloba, kvebis, qimiuri da mrewvelobis<br />

sxva dargebisaTvis.<br />

avtori flobs eqsperimentis gansjis da misi Sedegebis<br />

realurad warmosaxvis SesaniSnav unars.<br />

samuSao amarTlebs Tanamedrove moTxovnebs, saqarTvelos<br />

mciredebitiani navTobis gadamuSaveba mxolod sawvavi<br />

mimarTulebiT gaumarTlebelia. gacilebiT xelsayrelia igi<br />

moxmarebuli iqnas mciretonaJiani, ZvidarRirebuli navTobqimiuri<br />

produqtebis warmoebisaTvis.<br />

saferavis jiSis yurZnisagan maRalxarisxovani Rvinis<br />

damzadebis racionaluri teqnologia<br />

mkvlevarTa: jgufi: g. daTukiSvili, m. xomasuriZe,<br />

e. kalatoziSvili, l. mujiri<br />

saqarTveloSi vazis kulturis isotria dakavSirebulia<br />

qarTuli eris istoriasTan.<br />

Soreul warsulSi Rvino sagareo vaWrobaSi<br />

Rebulobda monawileobas da udides rols asrulebda<br />

saqarTvelos ekonomikaSi.<br />

qarTuli Rvinis msoflio bazarze damkvidrebisaTvis<br />

aucilebelia teqnologiuri procesebis srulyofa da aprobirebuli<br />

Tanamedrove meTodebis danergva. gansakuTrebiT<br />

141


sayuradRebo da perspeqtiuli wiTeli Rvino, vinaidan msoflioSi<br />

igi didi popularobiT sargeblobs. wiTeli Rvino<br />

Seicavs fenolur da polifenolur naerTebs, romelTac<br />

axasiaTebT radioproteqtoruli, antioqsidanturi Tvisebebi<br />

da adamianis janmrTelobaze dadebiTad moqmedeben. wiTelyurZniani<br />

jiSebidan maRalxarisxovani Rvinis damzadebis<br />

racionaluri teqnologiis SemuSavebisaTvis arsebuli teqnologiuri<br />

xerxebis diferencireba xdeba individualurad,<br />

jiSis Taviseburebebis, simwifis xarisxisa da dasamzadebeli<br />

Rvinis tipis gaTvaliswinebiT.<br />

axal bazarze Sesvla moiTxovs axlebur midgomebs<br />

warmoebisa da realizaciis sferoSi. saWiroa menejmentis<br />

gaumjobeseba da teqnologiuri gadaiaraRebis ganxorcieleba.<br />

naSromis mizania qarTuli samecniero miRwevebis, ker-<br />

Zod egzogenuri fermentuli preparatebisa da mSrali wminda<br />

kulturuli safuarebis gamoyenebis rekomendeba qarTul<br />

meRvineobaSi Rvinis warmoebis procesebis intensifikaciis,<br />

xarisxis amaRlebisa da danaxarjebis Semcirebis uzrunvelsayofad.<br />

qarTul RvinoproduqciaSi stabiluri fenoluri<br />

da polifenoluri naerTebis Semcvelobis gazrda, agreTve<br />

warmoebisaTvis rekomendaciebis SemuSaveba qarTul bazaze<br />

importirebuli egzogenuri fermentuli preparatebisa da<br />

mSrali wminda kulturuli safuarebis gamoyenebis Sesaxeb,<br />

imisaTvis, rom miRebuli monacemebi ganzogaddes da gamoyenebul<br />

iqnes asortimentis gazrdisa da xarisxis gasaumjobeseblad.<br />

egzogenuri fermentuli preparatebis Setana durdosa<br />

da dauwmendel tkbilSi iwvevs rTul gardaqmnebs, romlebic<br />

arsebiTad cvlian Rvinomasalis Sedgenilobas. ZiriTadi<br />

praqtikuli mniSvneloba hidrolizur fermentebs aqvs,<br />

vinaidan isini hidrolizuri reaqciebis katalizatorebi<br />

arian da rTul nivTierebebs SedarebiT martiv nivTierebebad<br />

Slian.<br />

kvlevis obieqtad aRebulia mukuznis adgilwarmoSobis<br />

zonaSi moweuli saferavis jiSis yurZnisagan damzadebuli<br />

142


Rvinomasala. Rvinomasalebis misaRebad gamoyenebulia<br />

franguli (Sampanis enologiis instituti) italiuri<br />

(laforte), germanuli (dioleri) warmoebis peqtolitur,<br />

celulazuri aqtivobebisa da β -glikozidazuri gverdiTi<br />

aqtivobis mqone egzogenur fermentul preparatebi da<br />

Sesabamisad imave mwarmoeblis mSral wminda kurlturul<br />

safuarebi. kontrolad aRebulia veluri mikroorganizmebiT<br />

fermentirebuli Rvinomasala.<br />

klertgaclil da daWyletil yurZnis tkbils Sesabamis<br />

WaWasTan erTad aTavseben minis WurWelSi, sadac maceraciisaTvis<br />

sawyis etapze Seitanen fermentul preparatebs, 12<br />

saaTis Semdeg ki, zemoT aRniSnul safuarebs sakontrolo<br />

WurWlis garda yvela WurWelSi. egzogenuri fermentul<br />

preparatebs da safuarebs durdoSi Seitanen mwarmoeblis<br />

mier mowodebuli rekomendaciisa da laboratoriul pirobebSi<br />

miRebuli analizebis Sejerebis safuZvelze, rom daadginon<br />

preparatebis efeqturoba adgilobriv Rvinomasalebze.<br />

RvinoSi alkoholuri duRili mimdinareobda 25-28 0 Cze,<br />

WurWeli ixureba minis sacobiT. 4-jer dareva xdeboda<br />

yoveldRiurad dReSi, rac aucilebelia duRilis optimizaciisaTvis,<br />

alkoholuri duRili ZiriTadad mTavrdeba 6<br />

dReSi, germanuli egzogenuri fermentuli preparatis gamoyenebisas<br />

ki aqtiuri duRili mTavrdeba 4-5 dRis ganmavlobaSi.<br />

amis Semdeg Rvinos haerTan Seuxeblad toveben<br />

WaWaze damatebiTi maceraciisaTvis 4 dRe (fenoluri<br />

naerTebis maqsimalurad eqstraqciis mizniT, Sesabamisad,<br />

tkbilis WaWasTan kontaqtis vada 10 dRea).<br />

WaWasTan kontaqtis xangrZlivobis gazrdasTan erTad<br />

(10 dRe) gaizarda kanidan da wipwidan rogorc fenoluri<br />

naerTebis, ise sxva komponentebis eqstraqcia (cxrili 1).<br />

mza produqciis analizi meRvineobaSi miRebuli meTodikis<br />

mixedviT da a. laSxis warmodgenili meTodebis<br />

Tanaxmad.<br />

143


144<br />

cxrili 1<br />

sakontrolo da sakvlevi nimuSebis fizikur-qimiuri<br />

parametrebi<br />

sakvlevi Rvinoebi<br />

eTilis spirtis<br />

moc. %<br />

mqrolavi mJavebi<br />

g/l<br />

titruli mJavebi<br />

g/l<br />

dayvanili eqstraqti<br />

g/l<br />

1. sakontrolo 13,6 0,35 3,9 27,03 3,7 3,9 391<br />

2. franguli preparatebiT<br />

damuSavebuli Rvino<br />

13,9 0,4<br />

8<br />

5,5 30,1 3,5 4,5 435<br />

3. italiuri preparatebiT<br />

damuSavebuli Rvino<br />

14,1<br />

0,4<br />

5<br />

5,1 31,6 3,5 4,7 440<br />

4. germanuli preparatebiT<br />

damuSavebuli Rvino<br />

14,2 0,5 4,5 31 3,6 4,95 455<br />

rogorc cnobilia, qarTuli wiTeli jiSisagan maRali<br />

Rirebulebis produqciis misaRebad, aucilebelia igi<br />

gamoirCeodes mdgradi fenoluri naerTebis, maT Soris monomeruli<br />

anTocianebis SemcvelobiT. amitom saerTo fenolebis,<br />

anTocianebis Semcveloba gamokvleul iqna dinamikaSi.<br />

miRebuli monacemebiT avtorTa mier SemuSavebuli<br />

teqnologiuri sqemebis mixedviT saferavisagan damzadebuli<br />

sufris mSrali Rvinis nimuSebis ZiriTadi enoqimiuri<br />

maxasiaTeblebi am tipis RvinisaTvis damaxasiaTebeli kondiciebis<br />

farglebSia (cxrili 1).<br />

wiTelyurZniani jiSisagan miRebuli RvinomasalisaTvis<br />

metad mniSvnelovani maxasiaTebelia Sefervis intensivobis<br />

maCvenebeli. sacdel nimuSebSi aRniSnuli maCvenebeli axali<br />

da maRalxarixsovani RvinisaTvis saukeTeso maCvenebelia.<br />

miRebul eqsperimentul masalebze dayrdnobiT rekomendebulia<br />

adgilobrivi wiTelyurZniani jiSisagan maralxarisxovani<br />

sufris mSrali Rvinis miRebis racionaluri teqno-<br />

pH<br />

saerTo fenolebi g/l<br />

anTocianebi g/l


logiuri sqemebi, romlebic iTvaliswinebs italiuri warmoebis<br />

egzogenuri fermentuli preparatebis gamoyenebas. maTi<br />

gamoyenebiT miRebuli Rvinis fizikur-qimiuri maCveneblebi<br />

pasuxobs maRalxarisxovani Rvinomasalisadmi wayenebul<br />

moTxovnebs, rac gansakuTrebiT naTlad gamoixateba rogorc<br />

stabiluri polimeruli pigmentebis formaciiT da mkveTri<br />

SeferilobiT, ise organoleptikuri maCveneblebiTa da<br />

sadegustacio maxasiaTeblebiT.<br />

aqve unda aRiniSnos, rom germanuli (dioleris)<br />

warmoebis preparatebiT miiReba ufro meti simwklartisa da<br />

simwaris Rvino, rac auxeSebs miRebuli produqciis gemos.<br />

sakontrolo nimuSi marTalia Tavdapirvelad gamoir-<br />

Ceoda Tavisi jiSis TvisebebiT, magram man ufro male dakarga<br />

monomeruli anTocianebi.<br />

adgilobrivi warmoSobis wiTelyurZniani jiSis saferavisagan<br />

SemuSavebulia maRalxarisxovani sufris mSrali<br />

Rvinis miRebis teqnologiuri sqema. klertgaclili durdos<br />

daWyleta, sulfitacia, egzogenuri fermentuli preparatebisa<br />

da mSrali kulturuli safuarebis damateba, alkoholuri<br />

duRilis Catareba 25-28 0 C-ze, durdos dayovneba 10<br />

dRe, miRebuli Rvino-masalis gawebva, gafiltvra da Camosxma.<br />

Rvinomasala xasiaTdeba fenoluri da antocianebis<br />

maRali SemcvelobiT, dasaSvebi simwariTa da simwklartiT,<br />

rac maRalxarisxovani RvinisaTvis aris damaxasiaTebeli.<br />

feroSenadnobTa warmoebis airgamwmendi sistemis<br />

srulyofa<br />

(mkvlevaTa jgufi: l. CxeiZe, a. mebonia, v. kldiaSvili,<br />

s. mebonia)<br />

gansakuTrebuli mniSvneloba maRalxarisxovan foladebs<br />

Soris eniWeba manganumiT legirebul folads. manganumi<br />

zrdis ceveTamedegobas, koroziamedegobasa da simtkices. le-<br />

145


girebisas foladSi manganumi SehyavT ara sufTa, aramed<br />

feroSenadnobis saxiT.<br />

toqsikologiuri maxasiaTeblis mixedviT manganumi<br />

miekuTvneba saSiSroebis me-2 klass (saxstandarts 12.1.007-<br />

76 Sesabamisad). organizmze manganumis xangrZliv zemoqmedebas<br />

SeuZlia gamoiwvios mniSvnelovani cvlilebebi centralur<br />

nervul sistemaSi, xolo manganumis mtvris CasunTqva<br />

aris pnevmokoniozis gansakuTrebuli formis _ manganokoniozis<br />

gamomwvevi mizezi. unda aRiniSnos, rom manganumSemcveli<br />

mtvriT mowamvlis SemTxvevebi xdeboda maSin, rodesac<br />

misi koncentracia 3-10-jer aRemateboda zRvrul dasa-<br />

Sveb koncentracias (zdk).<br />

amJamad moqmedi normebis mixedviT haerSi manganumis<br />

zdk samuSao zonaSi aris 0,3 mg/m 3 , (saxstandart 12.1.005-<br />

76); manganumis koncentracia sasmel wyalSi aris 0,1 mg/dm 3<br />

(saxstandart 2874-73). liTonuri manganumis mtveri afeTqebasafrTxiania,<br />

saSiSi koncentraciis qveda zRvari aris 90<br />

g/m 3 . manganums SeuZlia gamoiwvios RviZlis daavadeba, rogorc<br />

izolirbulad zemoqmedebis SemTxvevaSi, ise qromTan da<br />

sxva elementebTan erToblivi moqmedebis dros.<br />

atmosferuli haeris dabinZurebis Sefasebis Sedegad<br />

dadgenilia, rom feroSenadnobTa warmoebaSi mtvrisa da<br />

airebis gamoyofis, agreTve widebis warmoqmnis maqsimaluri<br />

raodenoba modis manganumis miRebis naxSirTermul da<br />

silikoTermul procesebze.<br />

qvemoT, cxrilebSi mocemulia gazomvebis Sedegebi,<br />

romlebic axasiaTeben ZiriTad feroSenadnobTa warmoebis<br />

dros airebisa da mtvris gamoyofas.<br />

teqnologiuri airis mtvrisagan gawmendis amocanis<br />

sirTule dakavSirebulia wvrildispersiuli mtvris<br />

SemcvelobasTan.<br />

146


147<br />

cxrili 1<br />

daxurul RumelSi feroSenadnobTa qimiuri Sedgeniloba<br />

masala<br />

CO CO2 H2 airi, %<br />

CH2 N2 O2 maralnaxSirbadiani<br />

feromanganumi<br />

71,0 19,7 1,9 5 2 0,4<br />

silikomanganumi 70-85 7-14 2-5 0,6-2,3 0,7-4,0 0,4-1,7<br />

gadasamuSavebeli<br />

wida<br />

75,5 7,3 3,4 12,1<br />

danarCeni<br />

2,1<br />

cxrili 2<br />

manganumTan feroSenadnobTa warmoebisas gamoyofili mtvris<br />

qimiuri Sedgeniloba<br />

masala<br />

SiO2 CaO<br />

Sedgeniloba, %<br />

MgO Al2O3 MnO<br />

maralnaxSirbadiani<br />

feromanganumi<br />

5-33 1,5-6,0 0,5-1,5 1,5-3,0 5-10<br />

silikomanganumi 30-50 0,1-3,0 1,2-3,0 2,3-3,5 10-25<br />

gadasamuSavebeli<br />

wida<br />

27<br />

4,0-<br />

10,0<br />

1,0-2,0 1,0-5,0<br />

gansazRvruli<br />

ar aris<br />

cxrili 3<br />

manganumTan feroSenadnobTa warmoebisas gamoyofili mtvris<br />

qimiuri Sedgeniloba<br />

masala<br />

mtvris nawilakebis zoma, mkm<br />

dispersiuli mtvris Semcveloba, %<br />

1 10-40 40<br />

maralnaxSirbadiani<br />

feromanganumi<br />

49 39 12<br />

silikomanganumi 23-54 28-30 16-49


feroSenadnobTa Rumelebisa da samsxmelo manqanebis<br />

mtvers aqvs gansakuTrebiT wvrili granulometruli Sedgeniloba<br />

(0,056 mm-ze naklebi zomis fraqcia Seadgens 88,4%s)<br />

misi kuTri zedapiri 1750-2150 m 2 /kg. 300-400 0 C-ze<br />

gaxurebis SemTxvevaSi imis gamo, rom mtveri Seicavs naxSirbadian<br />

komponentebs ( ≤ 10%), SesaZlebelia misi aaleba.<br />

garda manganumis, siliciumis, rkinis, manganumisa da<br />

kalciumis oqsidebisa, mtverSi Sedis agreTve TuTiis (1,2-<br />

3%), tyviisa (1-2,5%) da gogirdis (1,8-2,4%) SenaerTebi.<br />

maRalnaxSirbadiani feromanganumis gamodnobisas gamoyofili<br />

airebis faqtobrivi raodenoba Seadgens 600-65-<br />

m 3 /t, xolo silikomanganumis gamodnobisas _ 800-900 m 3 /t.<br />

am dros airebTan erTad gamosuli mtvris raodenoba aris 3-<br />

4 kg.<br />

aRniSnuli airebis gawmendisaTvis gamoiyeneba sveli da<br />

mSrali gawmendis meTodebi. airis sveli gawmendis meTodis<br />

upiratesoba isaa, rom Rumelidan gamoyofili airi wyalTan<br />

Sedis kontaqtSi da maSinve civdeba. magram Semdgom stadiebze<br />

aucilebelia wylis gawmenda myari nawilakebisagan,<br />

imisaTvis, rom uzrunvelyofili iyos sabruni ciklis<br />

muSaoba.<br />

es nakli ara aqvs airis mSrali gawmendis meTods,<br />

romelic iTvaliswinebs qsovilis filtris gamoyenebas da<br />

miuxedavad filtris siZvirisa, amJamad sakmaod gavrcelebulia<br />

warmoebaSi. mSrali gawmendis meTodi Zalian<br />

efeqturia da airis gawmendis xarisxi Seadgens 98-99,5%-s.<br />

avtorTa mier daproeqtebuli mSrali airgamwmendi<br />

mowyobilobis teqnikuri parametrebia:<br />

_ danadgaris mwarmoebloba _ 36000 m 3 /sT;<br />

_ airgamwmendi _ mSrali tipis;<br />

_ kvamlsasrutis tipi _ dn _ 125;<br />

_ eleqtroZrava _ 4A-2505-4-93; simZlavre _ 75 kvt,<br />

brunTa ricxvi _ 1500 br/wT.<br />

_ sakvamle mili _ liTonis, fuZisa da zeda diemetrebi<br />

Sesabamisad aris 820 da 630 mm, simaRle _ 20 m.<br />

148


_ gamomavali airis damtverianeba 1438 mg/m 3 .<br />

_ atmosferoSi gamosrolili airebis temperatura _<br />

70 0 C. airebis narCeni damtverianeba _ 30 mg/m 3 . aRniSnuli<br />

airgamwmendi mowyobiloba gankuTvnilia firma `meteqsis~ (q.<br />

rusTavi) feroSenadnobTa warmoebis eleqtrorkaluri<br />

RumlisaTvis. es Rumeli sameleqtrodiania, daxuruli tipisaa<br />

da misi wliuri mwarmoebloba aris 5000 t silikomanganumi<br />

weliwadSi.<br />

Rumelidan gamoyofili teqnologiuri airebis<br />

gamwmendi sistemis filtri dayenebulia Semwov haersatarze<br />

da is dakompleqtebulia Teqvsmeti seqciisagan, romlebic<br />

Seadgenen or bloks. yovel blokSi Sedis rva paralelurad<br />

SeerTe-buli seqcia. filtris blokebi muSaoben<br />

periodulad, monacvleobiT _ rodesac pirveli bloki aris<br />

gawmendaze, me-2 bloki regeneraciis reJimSia da piriqiT.<br />

filtris seqcia Sedgeba qsovilis TxuTmeti saxelisagan,<br />

romelTa saerTo safiltravi farTobi aris 15 m 2 .<br />

filtris sigane da simaRle seqciebis raodenobis miuxedavad<br />

ucvlelia. seqciebis raodenobis mixedviT icvleba mxolod<br />

filtris sigane.<br />

filtris saxelos qsovilad iyeneben matylis baikas:<br />

SesaZlebelia agreTve flanelis an misi Semcvleli bambeulis<br />

gamoyeneba. ukanasknel xans filtris saxelos amzadeben<br />

minis boWkovani qsovilisagan, romelic uZlebs maRal<br />

temperaturas.<br />

filtris regeneraciis meqanizmi sakmaod rTuli<br />

meqanikuri sistemaa, radgan igi Seicavs mraval urTierTqmed<br />

detals da xaxunis kvanZs.<br />

avtorTa mier SemoTavazebulia filtris regeneraciis<br />

eleqtromagnituri sistema, romelSic filtris saxeloebi<br />

damagrebulia sakidarze, romelTanac SeerTebulia eleqtromagnitis<br />

gulari. eleqtromagnitis koWa damagrebulia filtris<br />

korpusze. am meqanikuri sarqvelebis nacvlad gamwov<br />

da regeneraciis qselebis milgamtarebSi CamontaJebulia<br />

eleqtromagnituri Siberebi.<br />

149


egeneraciis eleqtromagnituri sistema uzrunvelyofs<br />

filtris avtomatur gadayvanas muSa reJimidan regeneraciis<br />

reJimSi, xolo filtris saxeloebis gasufTavebis Semdeg mas<br />

kvlav abrunebs muSa reJimSi. filtris blokebis muSa da<br />

regeneraciis reJimebis rigiToba da xangrZlivoba damokidebulia<br />

eleqtrmagnitis koWaze marTvis blokidan Semosuli<br />

impulsebis Tanmimdevrobasa da xangrZlivobaze.<br />

zemoT aRwerili sistema ar Seicavs rTul meqanizmebs<br />

da arc energia ikargeba xaxunze da detalebi naklebad<br />

cvdeba. is gamoirCeva didi swrafqmedebiT, rac damaxasia-<br />

Tebelia eleqtromagnituri sistemebisaTvis, saimedo da<br />

ekonomikuria. agreTve aRsaniSnavia airebis mtvrisagan gasuf-<br />

Tavebis maRali xarixsi _ airis damtverianeba am konkretul<br />

SemTxvevaSi (mxedvelobaSi gvaqvs firma `meteqsisaTvis~<br />

daproeqtebuli filtri) mcirdeba 1438 mg/m 3 -dan _ 30 mg/m 3 -<br />

mde, rac TiTqmis 98%-s Seadgens.<br />

q.m.d. profesor levan nadareiSvili da t.m.d. profesor<br />

zviad kovziriZis xelmZRvanelobiT Catarebuli<br />

kvlevebi<br />

minis boWkos da boWkovan-optikuri elementebis miRebis<br />

teqnologia da fizikur-qimiuri kvleva<br />

(mkvlevari T. nakaiZe)<br />

kacobrobis ganviTarebis Tanamedrove etapze progresi<br />

masalaTmcodneobaSi ganapirobebs ekonomikis mowinave seqtoris<br />

zrdis tempebs, xolo revoluciuri gardaqmnebis stadiaSi<br />

myofi specifiuri masalebis miRebis teqnologiis<br />

ganviTareba mniSvnelovani parametria Tanamedrove msoflio<br />

ekonomikis formirebis saqmeSi. mina da minisagan warmoebuli<br />

masalebi SeiZleba mivakuTnoT im masalaTa ricxvs, romlebsac<br />

warmatebuli adgili uWiravs adamianis cxovrebaSi.<br />

150


warmateba ZiriTadad ganpirobebulia minis im unikaluri<br />

optikuri, qimiuri da fizikur-teqnologiuri TvisebebiT,<br />

romlebic mkveTrad ganasxvaveben minas yvela sxva cnobili<br />

masalisagan. am TvisebaTagan, upirveles yovlisa, sayurad-<br />

Reboa optikuri Tvisebebi.<br />

perspeqtiulia saqarTveloSi araoptikuri bazaltis<br />

minis boWkosa da bazaltboWkovani masalebis warmoebac,<br />

vinaidan saqarTveloSi uxvad moipoveba am warmoebisaTvis<br />

saWiro unikaluri qimiuri Sedgenilobis iafi bunebrivi nedleuli<br />

_ vulkanuri warmoSobis mTis qani bazalti.<br />

minis boWkos dRevandel etapze boWkos dayalibeba<br />

mimdinareobs yalibi-mowyobilobebis saSualebiT, romlebic<br />

Seicaven deficitur, ZviradRirebul platina-rodiumis Senadnobs,<br />

razedac aTeulobiT kilogrami Zvirfasi liTonebi<br />

ixarjeba. amitom mravali qveynis teqnologiur laboratoriebSi<br />

da minis boWkos sawarmoebSi mimdinareobs<br />

kvleviT-saZiebo samuSaoebi, raTa Seiqmnas erTi mxriv, minis<br />

boWkos miRebis axali teqnologia, romlis warmoebaSi<br />

gamoyenebisas miiRweva maRali teqnikur-ekonomikuri efeqti,<br />

xolo meore mxriv, Seiqmnas minis boWkos dasayalibebeli<br />

axali konstruqciis mowyobilobebi, sadac mTliand an<br />

nawilobriv mainc, gamoiricxeba deficituri, Zvirfasi<br />

masalebi dargSi arsebuli es problemebi jerjerobiT<br />

gadawyvetili ar aris.<br />

minis boWkosa da mikrooptikuri elementebis warmoebisadmi<br />

wayenebulma xistma moTxovnebma dRis wesrigSi daayenes<br />

amocanaTa mTeli kompleqsis gadawyvetis aucilebloba,<br />

dawyebuli minaboWkovani masalebis da mikrooptikuri elementebis<br />

miRebis teqnologiis SemuSavebidan da amisaTvis<br />

saWiro myari masalis miRebidan, romelic minis gamdnari<br />

masiT ar sveldeba da damTavrebuli minaboWkovani gradanebis<br />

miRebis teqnologiis SemuSaveba-kvleviT, agreTve minakristaluri<br />

kompoziciuri masalebis SemuSaveba-SeqmniT da<br />

teqnikur keramikaSi maTi gamoyenebis warmatebuli gzebis<br />

Zieba-kvleviT. amitom koroziamdegi, qimiurad mdgradi,<br />

151


temperaturagamZle, Tbo-eleqtrogamtari, meqanikurad mtkice<br />

masalis miReba, romelic minis gamdnari masiT ar sveldeba<br />

da am masalis bazaze teqnikur-ekonomikuri TvalsazrisiT<br />

maRali parametrebis mqone minaboWkovani gradanebis misaRebi<br />

yalibi-mowyobilobis SemuSaveba-Seqmna, agreTve axali tipis<br />

minakristaluri kompoziciuri nivTierebebis miReba da maTi<br />

teqnikur keramikaSi gamoyenebis warmatebuli gzebis Zieba,<br />

warmogvidgeba, rogorc minis da minis bazaze miRebuli<br />

masalebis warmoebis aqtualuri da erT-erTi perspeqtiuli<br />

mimarTuleba, romelTa praqtikuli moxmareba realurad<br />

gazrdis miRebuli masalebis konkurentunarianobas da<br />

arsebiTad gaafarToebs maTi teqnikaSi gamoyenebis sferos.<br />

1. pirveladaa mikvleuli da gamocdili myari, meqanikurad<br />

mtkice masala, romelic minis gamdnari masiT ar sveldeba<br />

da SesaZlebelia misi gamoyeneba minis da minaboWkovani<br />

nakeTobebis teqnologiaSi.<br />

2. pirveladaa Seqmnili da laboratoriul pirobebSi gamocdili<br />

minis (bazaltis) boWkos dasayalibebeli mowyobilobis<br />

laboratoriuli muSa maketi, romelic ar Seicavs<br />

Zvirfas liTonebs da minis gamdnari masiT ar sveldeba;<br />

3. Seqmnilia axali konkurenciis, viwro aperturis minaboWkovani<br />

elementebi, SemuSavebulia miRebis teqnologia da<br />

naCvenebia maTi praqtikuli gamoyenebis SesaZleblobebi;<br />

4. mokvleulia, rom saqarTvelos adgilmdebareobis ZarRvis<br />

kvarci da mTis broli warmatebiT SeiZleba gamoviyenoT<br />

optikuri kavSiris boWkovan-optikuri sistemebisaTvis<br />

saWiro makro da mikrooptikuri elementebis miRebis<br />

teqnologiaSi. am azrs amyarebs isic, rom aRniSnuli<br />

bunebrivi nedleuli saqarTveloSi mopovebuli oqros<br />

Tamdevi wiaRiseulia, rac sagrZnoblad amartivebs mopovebis<br />

process da amcirebs mopovebisaTvis saWiro<br />

finansur xarjebs;<br />

5. SemuSavebulia optikuri minebis Sedgenilobaze damokidebuli<br />

optikuri da fizikur-qimiuri Tvisebebis winaswargamiznuli<br />

wesiT marTvis teqnologia, rac iZleva iseTi<br />

152


uwyveti minis optikuri boWkoebis dayalibebis SesaZleblobas,<br />

romelTa gardatexis maCvenebeli uwyvetad icvleba<br />

(izrdeba) boWkos radiusis gaswvriv periferiebidan<br />

centrisken.<br />

6. SemuSavebulia teqnikuri keramikis nakeTobebis meqanikuri<br />

simtkicis gazrdisaTvis saWiro minakristaluri kompoziciuri<br />

masalebisa da minaboWkovani sogmanebis miRebis<br />

teqnologia, romelic praqtikaSi pirvelad gamoiyeneba,<br />

rac mkveTrad gazrids teqnikuri keramikis nakeTobebis<br />

gamoyenebis sferos.<br />

naSromSi warmodgenili samuSaoebis aqtualuroba da<br />

miRebuli Sedegebis perspeqtiuloba miuTiTeben maTi praqtikuli<br />

gamoyenebis farTo speqtrze.<br />

myari, meqanikurad mtkice, temperaturagamZle, qimiurad<br />

da Termulad mdgradi masalis, _ romeloic minis gamdnari<br />

masiT ar sveldeba, _ minis da minis nakeTobaTa miRebis<br />

teqnologiaSi gamoyenebiT SesaZlebelia damzaddes yalibimowyobilobebi,<br />

romelTa kedlebis `muSa~ zedapirebi minis<br />

nakeTobebs da miRebuli nakeTobebis (maT Soris, makro da<br />

mikrooptikuri linzebis da prizmebis) Ziri, gverdebi da<br />

zedapiri iqneba moprialebuli da maT aRar dasWirdeba<br />

Semdgomi meqanikuri damuSaveba (moxexva, moprialeba).<br />

SemoTavazebuli konstruqciis minis (bazaltis) boWkos<br />

dasayalibebeli mowyobilobis praqtikuli gamoyenebiT, arsebulTan<br />

SedarebiT, mkveTrad Semcirdeba mowyobilobis<br />

damzadebis da misi teqnologiuri momsaxurebis finansuri<br />

xarjebi, gaizrdeba mowyobilobis koroziamedegobis xarisxi,<br />

rac mkveTrad gazrdis mowyobilobis Seuferxebeli, uwyveti<br />

muSaobis normatiul vadebs da margi qmedebis koeficients.<br />

153


foladis zedapiris danafarebis Sedgenilobis gavlena<br />

lazeris sxivis STanTqmaze<br />

(mecnier mkvlevarTa jgufi: a. gordeziani, n. kenWiaSvili,<br />

s. yuraSvili, g. gordeziani)<br />

liTonuri masalebis 10,6 mkm sigrZis talRis uwyveti<br />

moqmedebis lazeriT dasxivebisas, misi areklvis koeficienti<br />

sakmaod maRalia. Tu gamosxivebis intensiuroba Zalian didia,<br />

maSin liTonis polirebul zedapirze sxivis zemoqmedebisas,<br />

sul raRac erTeuli an aTeuli wamis rigis mokle droSi<br />

xdeba arekvlis koeficientis cvlileba, ganpirobebuli<br />

rogorc temperaturuli faqtoriT, ise oqsidis fenis<br />

zrdiT.<br />

uwyveti moqmedebis ЛГН-702 tipis lazeris danadgari<br />

gamoasxivebs 10,6 mkm sigrZis talRis sxivs, romelic<br />

speqtris (Sori infrawiTeli) infrawiTel areSi mdebareobs.<br />

gamosxivebis am areSi liTonuri masalis areklvisunarianoba<br />

80-90%-is tolia, amitom lazeris sxiviT Termuli<br />

damuSavebis procesis efeqturad warmoebisTvis aucilebelia<br />

dasamuSavebeli zedapiris dafarva maRali STanTqmis unaris<br />

mqone masaliT.<br />

zogi detali, Tavisi rTuli konfiguraciis gamo,<br />

moiTxovs lazeris sxivis gansazRvruli kuTxiT moxvedras,<br />

amitom danafarebi STanTqmisunarianobis gazrdisaTvis unda<br />

uzrunvelyofdes lazeriT wrTobas perpendikularuli<br />

dasxivebisagan gadaxrebiT. danafarebs, garda kargi<br />

STanTqmisunarianobisa, unda axasiaTebdes maRali temperaturis<br />

mimarT gamZleoba da maRali Tbogamtaroba. danafarebisTvis<br />

gamoyenebuli masalebi unda iyos: iafi, ekonomikuri,<br />

dafarvis procesi teqnologiuri da naklebad Sromatevadi.<br />

amJamad, liTonebis mier lazeris sxivis STanTqmis<br />

unaris asamaRlebeli <strong>sxvadasxva</strong> dafarva gamoiyeneba:<br />

dafarva Fe2S3 da Al2O3-iT xdeba Sesabamisad sulfidirebisa<br />

da anodirebis procesSi, romelTa drosac<br />

154


liTonebisSTanTqmis unari 75%-mde izrdeba; Tumca lazeruli<br />

dasxivebis simZlavresa da droze damokidebulebiT aseTi<br />

dafarva STanTqmis unaris arastabilurobiT xasiaTdeba.<br />

magniumisa Mn3(PO4)2 da TuTiis Zn3(PO4)2 monofosfatebiT<br />

dafarva gansxvavdeba dafarvis mcire danakargebiT,<br />

miiReba dafaruli fenis erTgvarovani sisqe, STanTqmis unari<br />

95%-mde izrdeba.<br />

dafarva grafitis koloiduri xsnariT metad xSirad<br />

gamoiyeneba misi dasamuSavebeli masalis zedapirze dasxmis<br />

meTodis siadvilis gamo.<br />

mkvlevarTa mier ganmtkicebis unaris gansazRvrisa da<br />

zedapiruli ganmtkicebis optimaluri reJimebis dasadgenad<br />

У7, У10, ШХ15, markis foladebisgan da СЧ20 markis ruxi<br />

Tujisagan, romlebic gamoiyeneba CarxmSeneblobaSi, damzadda<br />

10X50X100 mm zomis brtyeli nimuSebi. nimuSebi gaxexili<br />

iyo 2 , 1 klasis sisufTaviT. mzaddeboda TiToeuli markis<br />

foladis eqvs-eqvsi cali nimuSi. nimuSebis zomebi<br />

saSualebas iZleoda ramdenjerme (8-10-jer) gaetarebinaT<br />

<strong>sxvadasxva</strong> parametriani fokusirebuli lazeris sxivi.<br />

garda zemoT miTiTebuli dafarvisa, aseve mosinjuli<br />

iyo Semdegi narevebi: 30% sulfiduri Txle (SO3) da 70%<br />

grafitis fxvnili; 30% sulfidis Txle (SO3) da 70%<br />

aluminis orJangi, aseve narevi grafitis fxvnilze Txevadi<br />

minis damatebiT.<br />

nimuSebi ganmtkicebuli iyo lazeris sxiviT,<br />

damuSavebis <strong>sxvadasxva</strong> siCqariT da fokusirebuli sxivis<br />

erTi da imave mudmivi simZlavris simkvriviT, romlis Semdeg<br />

ganisazRvra ganmtkicebuli Sris siRrme da ganmtkicebuli<br />

zedapiris xarisxi.<br />

nimuSis sisale izomeboda ПМТ-3 tipis mikrosisalis<br />

sazomiT.<br />

grafitisa da Txevadi minis nareviT dafarva<br />

araTanabari fenis miRebis gamo aRmoCnda araefeqturi. garda<br />

amisa, lazeris sxiviT dasxivebis Sedegad, gaxurebis<br />

155


procesSi gamoiyofoda buStulebi da narevi gaeSxefeboda,<br />

ris gamoc zedapiruli Sre uxarisxo iyo. amitom, es meTodi<br />

Semdgom aRar gamoiyenes.<br />

sulfiduri Txlis nareviT dafaruli nimuSebis<br />

lazeris sxiviT erTnair pirobebSi damuSavebisas, zolebis<br />

calkeul adgilebSi miiReboda arastabiluri ganmtkicebuli<br />

Sris sisqe da igi meryeobda 0.29-0.39 mm sazRvrebSi, rac<br />

aixsneboda danafaris araTanabari sisqis miRebiT.<br />

ШХ15 foladisagan damzadebul nimuSebze danafaris<br />

kvlevam aCvena, rom lazeris dasxivebis erTnairi reJimebis<br />

dros (V=200 fokusirebuli sxivis diametri d=1.8 mm)<br />

nimuSebis ganmtkicebuli Sris sisqe Seadgenda:<br />

_ TuTiis monofosfatiT dafarviT _ 0,40mm;<br />

_ magniumis monofosfatiT dafarviT _ 0,42mm;<br />

_ oqsidirebuli dafarviT _ 0,44mm;<br />

aseTive damokidebuleba SeiniSneboda У7 da У10<br />

foladebisagan damzadebul nimuSebze, romlebsac hqondaT<br />

ganmtkicebuli Sris sisqe:<br />

_ TuTiis monofosfatis dafarvis Semdeg _ 0.41mm;<br />

_ magniumis monofosfatiT dafarvis Semdeg _ 0.40mm;<br />

aRniSnuli damuSavebis da optimaluri reJimebis<br />

lazeris sxiviT wrTobis Semdeg miiReboda Semdegi<br />

sisaleebi: У7 foladisaTvis _ 920-950 Hμ ,<br />

foladebisaTvis _ 950-1030 Hμ , xolo СЧ20 ruxi<br />

TujisaTvis 960-1000 Hμ .<br />

_ <strong>sxvadasxva</strong> Sedgenilobis danafarebis mier lazeris<br />

sxivis STanTqmisunarianobis gansazRvris Sedegebi mocemulia<br />

1-el cxrilSi.<br />

156


У7 da У10 masalis foladebze danafarebis mier lazeris sxivis<br />

STanTqmisunarianobis gansazRvris Sedegebi ganmtkicebuli Sris<br />

parametrebze<br />

cxrili 1.<br />

#<br />

danafarebisaTvis<br />

gamoyenebuli masalebi<br />

wrTobis<br />

siRrme, mm<br />

157<br />

danafaris<br />

sisqe, mkm<br />

1 Al 2O 3 0,25-0,30 3-5 80<br />

2 Fe 2S 3 0,25-0,30 3-5 70<br />

3 Mn 3(PO 4) 2 0,38-0,42 1-2 90<br />

4 Zn 3(PO 4) 2 0,35-0,40 1-2 90<br />

5 C-grafitis koloiduri<br />

xsnari<br />

0,35-0,40 25-35 80<br />

6 sulfiduri Txle – 30%<br />

frafitis fxvnili – 70%<br />

0,29-0,40 0,40-0,60 60<br />

7 sulfiduri Txle – 30%<br />

aluminis orJangi – 70%<br />

0,30-0,38 0,40-0,60 65<br />

8 grafiti - 60%, Txevadi<br />

mina - 40%<br />

0,15-0,30 40-60 50<br />

9 oqsidireba 0,39-0,43 0,35-0,45 95<br />

STanTqmis-<br />

unarianoba<br />

%<br />

kvlevebiT dadginda, rom <strong>sxvadasxva</strong> reJimiT, magram<br />

TiToeuli markis foladisTvis optimaluri reJimebiT<br />

ganmtkicebisas, erTnair pirobebSi dasxivebisas <strong>sxvadasxva</strong><br />

dafarvis gamoyenebisas ganmtkicebuli Sris siRrmis zomebis<br />

mniSvnelobebi erTi da igive doneze rCeba, rogorc es<br />

mocemulia 1-el cxrilSi. aqedan gamomdinare SeiZleba<br />

davaskvnaT, mkvlevarTa mier SerCeuli foladebis Sedgeniloba<br />

10,6 mkm talRis sigrZis lazeris sxiviT zemoqmedebisas<br />

danafarebis STanTqmisunarianobis cvlilebaze<br />

zegavlenas ar axdens. aRsaniSnavia, rom lazeruli wrTobis<br />

yvela SemTxvevaSi sakvlevi foladisagan damzadebul nimuSze<br />

oqsidirebiT da fosfatirebiT miRebuli dafarva yvela<br />

SerCeuli masalisaTvis amJRavnebda yvelaze efeqtur


STanTqmisunarianobas (90%), rac gamoixateboda ganmtkicebuli<br />

Sris maqsimaluri siRrmis miRebaSi.<br />

amrigad, avtorTa mier Catarebulma kvlevebma aCvena,<br />

rom CO2-ze momuSave uwyveti gamosxivebis lazeris sxivis<br />

STanTqmisunarianobis 90%-mde gazrdisaTvis metad efeqturi<br />

gamodga oqsidebiT da fosfatebiT dafaruli foladis<br />

nimuSebis wrToba, romlis drosac miiReboda sakmaod maRali<br />

wrTobis siRrme da sisale, sxva nivTierebebiT da naerTebiT<br />

dafarul nimuSebTan SedarebiT.<br />

158


gamoyenebuli literatura:<br />

1. akad rafiel aglaZe (1991-1991) biobibliografia<br />

`mecniereba~, 1991.<br />

2. akad. rafiel aglaZe adamiani, mecnieri pedagogi, saq.<br />

mecn. akad. 2001.<br />

3. akad. iveri varlamis-Ze frangiSvilis cxovreba da<br />

samecniero moRvaweoba. qarTuli sabWoTa enciklopedia<br />

t.10. Tbilisi 1986.<br />

4. akad. kalistrate quTaTelaZe. samecniero moRvaweoba.<br />

sakinformkino 1999.<br />

5. akad. dimitri erisTavi (1903-1971) biobibliografia<br />

`menciereba~, 2003.<br />

6. akad. nikoloz landias cxovreba da moRavweoba.<br />

saiubileo gamocema, `mecniereba~ 2003.<br />

7. prf. biZina kandelaki. biobibliografia `mecniereba~<br />

2002.<br />

8. prof. `daviT sarajiSvilis dReebi~ noemberi, 2003 weli.<br />

9. saxelovani winaprebis samecniero moRvaweobis Rirseuli<br />

gamgrZeleblebi.<br />

10. stu-s samecniero-teqnikuri Jurnali hidroinJineria:<br />

2007 #3(3), 2007 #4(4), 2008 #1(5).<br />

11. prof. boris boqoliSvili (biografiuli cnobebi) 2005.<br />

12. spis Sromebi #60, Tbilisi 1965.<br />

13. t.m.d. prof. elguja quTelias samecniero cxovreba da<br />

samecniero moRvaweoba.<br />

14. q.m.k. asoc. prof. daviT gvencaZis cxovreba da samecniero<br />

moRvaweoba.<br />

15. `nanoforovani kompoziciis bazaze damzadebuli samuxruWe<br />

xundis zesadebis xaxunisa da cveTis TaviseburebaTa<br />

gamokvleva~ (mkvlevarTa jgufi: e. quTelia, d.<br />

gvencaZe, o. wurwumia, r. daTiaSvili, l. gvencaZe.<br />

16. stu-s Sromebi 2005 w.<br />

17. prof. Tamaz megrelaZis samecniero moRavweoba.<br />

159


18. T.i. megrelaZe, sakonditro namcxvris cxobis xangrZlivobis<br />

damokidebuleba procesze moqmed ZiriTad faqtorebze.<br />

saq. mecn. akad. Sromebi XI, 2004.<br />

19. stu-s Sromebi, 2005 w.<br />

20. Саруханашвили А.В. Многомарганцевые борямные и<br />

силикатние стекла. Тбилиси. ТГУ. 1989.<br />

21. Чеишвили Т.Ш. Кочиашвили Е.Т. Кемхадзе Е.Т. Вляние<br />

марганцосодержащего материала на своиства стекол и<br />

системах R2O( RO)<br />

− MnO − B2O3<br />

( SiO2<br />

) Керамика 2002,<br />

№21(5), с. 24-27.<br />

22. stu-s Sromebi. 2008, #2.<br />

23. v. gogolaZe, saavtomobilo gzebis mSenebloba. Tb. stu<br />

1989.<br />

24. a.n. nadiraZe, saSeni masalebi da nakeTobani. Tb. ganaTleba<br />

1989.<br />

25. a. laSxi yurZnis produqciaTa analizi. Tbilisi, gana-<br />

Tleba 1989.<br />

26. Зинковский М.М. Обеспиливание в черной металургии. М.<br />

Металургия, 1969.<br />

27. nakaiZe Tamari, avtoreferati, Tbilisi, stu, 2006.<br />

28. stu-s Sromebi #3, 2008.<br />

160


Sinaarisi<br />

1. Sesavali ----------------------------------------------------------------<br />

2. gamoCenili qarTveli mecnieris, saqarTvelos mecnierebaTa<br />

akademiis akademikosis, saxelmwifo da p. meliqiSvilis<br />

sax. premiebis laureatis, teqnikis mecnierebaTa<br />

doqtoris, profesor rafiel ilias-Ze aglaZis samecniero<br />

moRvaweoba -----------------------------------------------------<br />

3. akad. iveri varlamis Ze frangiSvilis cxovreba da<br />

samecniero moRvaweoba ----------------------------------------------<br />

4. sasiqadulo mamuliSvilis gamorCeuli mecnierisa da<br />

pirovnebis _ dimitri erisTavis samecniero-pedagogiuri<br />

da sazogadoebrivi moRvaweoba -----------------------------------<br />

5. saqarTvelos mecnierebaTa akademiis wevr-korespondenciis,<br />

teqnikis mecnierebaTa doqtoris, profesor<br />

kalistrate severianis-Ze quTaTelaZis samecniero<br />

moRvaweoba -------------------------------------------------------------<br />

6. q.m.d. akad. nikoloz landias cxovreba da moRvaweoba ----<br />

7. Rvawlmosili qarTveli mecnieris, saqarTveloSi<br />

koloiduri qimiis fuZemdeblis, saqarTvelos teqnikur<br />

universitetSi fizikuri qimiis swavlebis organizatoris,<br />

q.m.d. prof. biZina kandelakis samecniero<br />

moRvaweoba -------------------------------------------------------------<br />

8. daviT sarajiSvili _ sasiqadulo mamuliSvili, cnobili<br />

mrewveli da sazogado moRvawe, didi mecenati, Tbilisis<br />

sapatio moqalaqe, ruseTis imperiis umaRlesi wodebis _<br />

`komerciis mrCevelis~_mflobeli, qimiisa da filosofiis<br />

mecnierebaTa doqtori -------------------------------------<br />

9. saxelovani winaprebis samecniero moRvaweobis Rirseuli<br />

gamgrZeleblebi -------------------------------------------------------<br />

10. teqnikur mecnierebaTa doqtori, profesori, sainJinro<br />

akademiis namdvili wevris levan klimiaSvilis cxovreba<br />

da samecniero-pedagogiuri moRvaweoba -------------------------<br />

11. teqnikur mecnierebaTa doqtori, profesori, 2003-2008<br />

ww., ruseTis sabunebismetyvelo mecnierebaTa akademiis<br />

161


namdvili wevris b.i. boqoliSvilis cxovreba da<br />

moRvaweoba -------------------------------------------------------------<br />

12. `ПОВЙШЕНИЕ ТЕКУЧЕСТИ СТРУЖЕСТВО-КЛЕВЫХ СМЕСЕЙ<br />

ЗА СЧЕТ ДОБАВКИ СУЛЬФИТНО-СПИРТОВОЙ БАРРЫ~<br />

(Б.И. БОКОЛИШВИЛИ) ---------------------------------------------------<br />

13. t.m.d. prof. elguja quTelias samecniero moRvaweoba ----<br />

14. q.m.k. asoc. prof. daviT gvencaZis cxovreba da samecniero<br />

moRvaweba ---------------------------------------------------------------<br />

15. `nanoforovani kompoziciis bazaze damzadebuli samuxruWe<br />

xundis zesadebis xaxunisa da cveTis TaviseburebaTa<br />

gamokvleva~ (mkvlevarTa jgufi: e. quTelia, d.<br />

gvencaZe, o. wurwumia, r. daTiaSvili, l. gvencaZe ---------<br />

16. t.m.d. prof. nugzar wereTlis cxovreba da samecnieropedagogiuri<br />

moRvaweoba --------------------------------------------<br />

17. t.m. doqtori, prof. Tamaz megreliZis samecniero moRvaweoba<br />

---------------------------------------------------------------------<br />

18. soiis fqvilis gamoyeneba puris cxobisas (mecnier<br />

mkvlevarebi: akad. g. cincaZe, prof. T. megreliZe ----------<br />

19. prof. T. xoStarias cxovreba da samecniero<br />

moRvaweoba ------------------------------------------------------------<br />

20. q.m.d. prof. T. xoStarias xelmZRvanelobiT Catarebuli<br />

samecniero kvlevebi. izoTermuli pirolokumarinebis<br />

sinTezi da farmakologiuri kvleva. mkvlevarTa jgufi:<br />

T. xoStaria, l. boWoiZe, v. ananiaSvili, n. mirziaSvili,<br />

n. bolqvaZe -------------------------------------------------------------<br />

21. q.m.d. T. WeiSvilis samecniero moRvaweoba --------------------<br />

22. manganumis (II) oqsidis Semcvel minis kazmSi mimdinare<br />

dabaltemperaturuli procesebis Tavisebureba. (mecniermkvlevarTa<br />

jgufi e. qoCiaSvili. T. WeiSvili) -------------<br />

23. rkinis, kobltisa da nikelis oqsidebis Semcveli<br />

manganumboratuli minebis aRnagobis Sefaseba (mecniermkvlevarTa:<br />

jgufi e. qemxaZe. T, WiSvili) --------------------<br />

24. fosforis gavlena sferulgrafitiani Tujis Txeldenadobasa<br />

da Cajdomaze (mkvlevarTa jgufi: n. enuqiZe, g.<br />

mumlaZe) ----------------------------------------------------------------<br />

162


25. naxevrad xisti (kompoziciuri) sagzao fenilebi Zveli<br />

asfaltbetonis gamoyenebiT (mkvlevarTa jgufi: a. burdulaZe,<br />

p. nadiraSvili, T. meqaniSvili, m. maRraZe) -----------<br />

26. q.m.k. daviT gamezardaSvilis samecniero naSromi:<br />

`taribanis sasaqonlo navTobis, misi distilatebis<br />

narCenis da gamoyofili parafinebis gardaqmniT<br />

produqtebis fizikur-qimiur TvisebaTa gamokvleva~ -------<br />

27. saferavis jiSis yurZnisagan maRalxarisxovani Rvinis<br />

damzadebis racionaluri teqnologia (mkvlevarTa: jgufi:<br />

g. daTukiSvili, m. xomasuriZe, e. kalatoziSvili, l.<br />

mujiri) -----------------------------------------------------------------<br />

28. feroSenadnobTa warmoebis airgamwmendi sistemis srulyofa<br />

(mkvlevaTa jgufi: l. CxeiZe, a. mebonia, v. kldia-<br />

Svili, s. mebonia) ----------------------------------------------------<br />

29. q.m.d. profesor levan nadareiSvili da t.m.d. zviad kovziriZis<br />

xelmZRvanelobiT Catarebuli kvleva. minis boWkos<br />

da boWkovan-optikuri elementebis miRebis teqnologia<br />

da fizikur-qimiuri kvleva (mkvlevari T. nakaiZe) ----<br />

30. foladis zedapiris danafarebis Sedgenilobis gavlena<br />

lazeris sxivis STanTqmaze (mkvlevarTa jgufi: a. gordeziani,<br />

n. kenWiaSvili, s. yuraSvili, g. gordeziani) -------<br />

gamoyenebuli literatura ---------------------------------------------<br />

163


ibeWdeba avtorTa mier warmodgenili saxiT<br />

gadaeca warmoebas 26.03.2009. xelmowerilia dasabeWdad<br />

08.04.2009. qaRaldis zoma 60X84 1/16. pirobiTi nabeWdi Tabaxi 8.<br />

tiraJi 100 egz.<br />

sagamomcemlo saxli `teqnikuri universiteti~, Tbilisi,<br />

kostavas 77<br />

i.m. `uCa lomTaTiZe - momavlidan~.<br />

q. Tbilisi, 26 maisis moedani 1

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!