You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
<strong>Sesavali</strong><br />
`mecnieruli siaxle, ragind mniSvnelovanic<br />
ar unda iyos, mxolod maSin aris Rirebuli,<br />
rodesac praqtikulad gvaZlevs Sedegs~.<br />
3<br />
akademikosi iveri frangiSvili<br />
bumberazi qarTveli mecnieris akad. iveri frangiSvilis<br />
genialuri naazrevia Cadebuli bibliografiul krebulTa<br />
ciklis `qimia sxvadasxva dargis mecnierTa kvlevebSi~<br />
Seqmnisa da gamocemis ideaSi. mocemuli samecniero literaturis<br />
III nawilSi gaSuqebulia awgardacvlili TvalsaCino<br />
mecnierTa da sazogado moRvaweTa petre romanis-Ze<br />
bagrationis (inJiner-metalurgi, samxedro maRalCinosnis, a.<br />
suvorovis (general-simusis) TanamebrZolis, petre ivanes-<br />
Ze bagrationis ZmisSvili), akad. ioseb buaCiZis, akad. Teimuraz<br />
lolaZis cxovreba da samecniero pedagogiuri moRvaweoba.<br />
saqarTvelos politeqnikur instituts (SemdgomSi<br />
teqnikur universitets), daarsebis dRidan dRemde xelmZRvanelobdnen<br />
Rirseuli mamuliSvilni, moflio masStabis<br />
mecnierebi: ivane javaxiSvili, petre meliqiSvili, giorgi<br />
nikolaZe, andria razmaZe, aleqsandre didebuliZe, nikoloz<br />
musxeliSvili, grigol wulukiZe, andria benaSvili, arCil<br />
xaraZe, aleqsandre janeliZe, giorgi gedevaniSvili,<br />
aleqsandre TvalWreliZe, giorgi muxaZe, vasil kakabaZe,<br />
daviT kandelaki, ivane vaSaymaZe, giorgi gvarjalaZe, artem<br />
jologua, griogol qomeTiani, giorgi zariZe, rafiel<br />
dvali, ioseb buCiZe, arCil ZiZiguri, Teimuraz lolaZe,<br />
goCa CogovaZe, arCil mowoneliZe (dRes xelmZRvanelobs<br />
axalgazrda niWieri akademikosi arCil frangiSvili),<br />
romelTa damsaxurebaze, pirovnul Tavisebaze da spetakad
gavlil cxovrebaze _ saqarTvelos teqnikuri universitetis<br />
udidesma moamagem prof. Salva naWyebiam Seqmna unikaluri<br />
naSromi: `saqarTvelos teqnikuri universitetis reqtorebi~.<br />
Cveni arCevani ganpirobebulia akad. ioseb buaCiZisa da<br />
akad. Teimuraz lolaZis ara marto samagaliTo pirovnuli<br />
TvisebebiTa da mecnieruli doniT, aramed maTi samecniero<br />
kvlevebis qimiis mecnierebasTan uSualo kavSirebiT. ufalma<br />
ineba maTi dRegrZeloba da teqnikuri kadrebis ubadlo<br />
aRmzrdelebi valmoxdilni gadavidnen maradisobaSi.<br />
amagdari winaprebis did mecnierul tradiciebs<br />
Rirseulad agrZeleben saqarTvelos teqnikur universitetSi<br />
moRvawe mecnierebi. maTi warmomadgenlebis samecniero<br />
kvlevebi SeviswavleT da SevitaneT bibliografiul ciklis<br />
I da II nawilSi da aseve ixilavT nawil III-ic TvalsaCino<br />
mecnierTa da mecnier-mkvlevarTa jgufebis nayofieri<br />
moRvaweobis Sesaxeb, romlebic mecnierebis teqnikuri<br />
sferos kadrebisaTvis (da ara marto maTTvis) misabaZi da<br />
gzis manaToblebi arian.<br />
rogorc wesi, naSromSi Sesulia im mecnierTa da<br />
mecnier-mkvlevarTa jgufebis kvlevebi, romelTa Sedegebi<br />
farTod dainerga praqtikaSi da saerTaSoriso aRiareba<br />
moipova.<br />
4
gamoCenili mamuliSvilis da TvalsaCino mecnieris<br />
petre bagrationis mecnieruli memkvidreoba<br />
cnobili inJiner-metalurgi, didgvarovanTa warmomadgeneli<br />
petre romanis-Ze bagrationi daibada 1818 wels<br />
saqarTveloSi. igi ZmisSvilia umaResi samxedro wodebis<br />
kavaleris, general-simusis _ a. suvorovis TanamebrZolis,<br />
1812 wlis samamulo omis gmiris _ petre ivanes-Ze<br />
bagrationisa.<br />
gamoCenil mecniers p. bagrations ToTxmeti wlis<br />
asakidan ruseTSi mouxda cxovreba da moRavweoba. miuxedavad<br />
amisa misi mecnieruli moRvaweoba ganuyrelad aris<br />
dakavSirebuli saqarTvelosTan da qarTuli mecnierebis<br />
organul nawils Seadgens. p. bagrationis mecnieruli<br />
memkvidreobis srulyofili SeswavliT qarTuli qimiuri<br />
mecnierebis erT-erTi umniSvnelovanesi, magram faqtobrivad<br />
jer Seuswavleli nawilis saTanadod warmoCenis saSualeba<br />
iqmneba. mxedvelobaSi aris misaRebi is faqti, rom<br />
Tanamedrove mecnierebaSi da qimiis istoriaSi am mkvlevaris<br />
mecnieruli miRwevebi jer kidev ar aris saTanadod<br />
Sefasebuli. p. bagrations xSirad moixseniebdnen literaturul<br />
wyaroebSi, magram miuxedavad aseTi xSiri<br />
damowmebebisa, misi mecnieruli memkvidreoba faqtobrivad<br />
Seswavlili ar aris. es ganpirobebuli im garemoebiT, rom<br />
yvela es wyaro ara personalurad p. bagrationis mecnierul<br />
Semoqmedebas an calkeul samuSaoebs eZRvneba, aramed qimiis<br />
ama Tu im istoriul etapsa da mimarTulebas, romlebTan<br />
dakavSirebiTac sxva mecnierebTan erTad p. bagrationis<br />
mecnieruli miRwevebis Sesaxeb dReisaTvis mxolod is aris<br />
cnobili, rom man aRmoaCina oqros xsnadoba kaliumis<br />
cianidsa da ferocianidSi, SeimuSava CayursviT mooqroebis<br />
wesi, Seqmna pirveli mSrali galvanuri elementi da<br />
5
moipova minerali, romelsac mis sapativcemulod<br />
`bagrationiti~ ewoda.<br />
uSualod p. bagrationisadmi miZRvnili naSromebidan<br />
unda davasaxeloT e. nemirovskisa da v. parkaZis<br />
gamokvlevebi, Tumca isinic dazRveulni ar aRmoCndnen<br />
garkveuli calmxrivobebisagan.<br />
e. nemirovskim mxolod p. bagrationis galvanuri<br />
elementi ganixila da sakmaod saintereso cnobebi moiyvana<br />
am elementis praqtikaSi gamoyenebis Sesaxeb, magram samwuxarod,<br />
avtori p. bagrationis mxolod erTi samuSaoTi<br />
Semoifargla. rac Seexeba v. parkaZes, am mecnierma gansakuTrebuli<br />
wvlili Seitana p. bagrationis mecnieruli Rvawlis<br />
warmoCenaSi. man p. bagrationTan dakavSirebiT ramodenime<br />
statiasTan erTad broSurac gamosca, romlis rusul,<br />
inglisur da frangulma gamocemebma udavod xeli Seuwyo<br />
sazRvargareT p. bagrationis mecnierul Semoqmedebaze<br />
garkveuli warmodgenis Seqmnas.<br />
v. parkaZem didi mecnieris xsovnas am naSromebTan<br />
erTad pativi imiTac miago, rom man moskovSi p. bagrationis<br />
manamde dakargulad miCneuli saflavi aRmoaCina da misive<br />
iniciativiT moxda am saflavis saTanadod restavrireba-<br />
SekeTeba. yovelive amis miuxedavad, rogorc zemoT aRvniSneT,<br />
arc v. parkaZis samuSaoebi armoCnda calmxrivobisagan<br />
dazRveuli, rac imiT iyo ganpirobebuli, rom avtors Tavis<br />
naSromSi ZiriTadi aqcenti p. bagrationis biografiul<br />
momentebze hqonda gadatanili, xolo misi mecnieruli<br />
moRavweoba faqtobrivad analizis gareSe, mimoxilvis saxiT<br />
iyo gadmocemuli.<br />
1950-ian wlebSi p. bagrationTan dakavSirebuli metad<br />
saintereso saarqivo masalebis gamovlenas TiTqos xeli<br />
unda Seewyo p. bagrationis mecnieruli da sainJinro<br />
moRvaweobis srulad warmoCenisaTvis, magram samwuxarod ase<br />
6
ar moxda. vinaidan saarqivo dokumentebis arasworma wakiTxvebma<br />
mkvlevarebs p. bagrationTan dakavSirbeuli axali<br />
masalebis gamovlenis saSualeba ar misca. ase, rom dReisa-<br />
Tvis qimiis istoriaSi Tumca cnobilia garkveuli faqtorebi<br />
p. bagrationis samuSaosTan dakavSirebiT, romelTa mecnieruli<br />
faseuloba uaRresad mniSvnelovania, magram jer kidev<br />
sagrZnobi masala rCeba gamosakvlevi da dasadgeni.<br />
p. bagrationis mier gamoqveynebuli statiis Seswavlis<br />
safuZvelze gamovlenilia mTeli rigi umniSvnelovanesi<br />
mecnieruli mignebebi, romlebic aqamde qimiis istorikosebis<br />
yuradRebis miRma rCeboda. p. bagrationTan dakavSirebiT misi<br />
Tanamedrove naSromebisa da saarqivo dokumentebis Seswavlam<br />
Seqmna SesaZlebloba p. bagrationis gamoqveynebuli samuSaoebis<br />
gamovlinebisa, romelbic mecnieruli TvaslazrisiT<br />
aseve Zalze maRal Sefasebas imsaxurebs.<br />
p. bagrationis oqros cianidebSi xsnadobasTan dakavSirebuli<br />
statiis detaluri analiziT gamovlinda da<br />
dadginda aqamde literaturaSi ucnobi avtoris mTeli rigi<br />
Zalze mniSvnelovani mecnieruli wignebi. aseve dadginda, rom<br />
mcire moculobis miuxedavad, statiaSi erTdroulad<br />
ramodenime problemis gadawyvetis sakmaod warmatebuli<br />
mcdeloba aris ganxorcielebuli. naCvenebia, rom p. bagrationma<br />
oqros, vercxlisa da spilenZis kaliumis cianidSi<br />
da ufro sustad kaliumis ferocianidSi xsnadobis efeqtis<br />
aRmoCenasTan erTad, erTmniSvnelovnad daadastura am<br />
procesebSi haeris Jngbadis monawileoba. amasTan erTad p.<br />
bagrationma daadgina: cianidSi oqros maqsimaluri xsnadobisaTvis<br />
saWiro optimaluri temperatura 37-50 0 C-is<br />
farglebSi, galvanostegiuri da Cayursvis meTodiT oqros<br />
danafaris miRebis SesaZlebloba im eleqtrolitebisaTvis,<br />
romlebic kalciumis cianidsa da ferocianidSi oqros<br />
gaxsniT miiReba; oqros TvisebiTi analizisaTvis eleqtro-<br />
7
lizis meTodis gamoyenebis SesaZlebloba. amasTan erTad p.<br />
bagrationma varaudis saxiT wamoayena mTeli rigi<br />
debulebebi, romelTa Tanaxmadac oqro SeiZleba gaixsnas:<br />
qimiurad _ cianidwyalbadmJavaSi, eleqtroqimiurad _ cianidur<br />
xsnarebSi Setivtivebuli misi nawilakebis anodTan<br />
Sexebisas an eleqtrolitis moculobaSi bipolaruli eleqtrodis<br />
reJimSi am nawilakebis aRmoCenisas. aseve yuradRebas<br />
iqcevs is garemoebac, rom oqros raodenobiTi analizisaTvis<br />
p. bagrationi SesaZlod miiCnevs eleqtrolitis meTodis<br />
gamoyenebas.<br />
naCvenebia, rom p. bagrationis eqsperimentuli monacemebi<br />
da varaudad gamoTqmuli debulebebi TiTqmis uklebliv<br />
dadasturda mogvianebiT Catarebuli sxvadasxva mecnieruli<br />
gamokvlevebiT.<br />
oqros xsnadobasTan dakavSirebiT p. bagrationisa da l.<br />
elsneris samuSaoebis urTierTSedarebis safuZvelze dadgenilia,<br />
rom oqros cianidebSi sxnadobis meqanizmis avtorad<br />
miCneuli l. elsneri efuZneboda p. bagrationis samuSaos. l.<br />
elsnerma p. bagrationis sxvadasxva monacemebTan erTad,<br />
pirvel rigSi gamoiyena cnoba oqros xsnadobaze haeris<br />
gavlenis Sesaxeb. Tumca statiis SesavalSi am avtoris<br />
Tanaxmad p. bagrationis damsaxureba mxolod wvrildispersiuli<br />
oqros kaliumis cianidSi gaxsnis faqtis aRniSvniT<br />
amoiwureba.<br />
l. elsneris monacemebis gaTvaliswinebiT TiTqmis erTi<br />
saukunis Semdeg e. boitelma da a. kutzlingma SeimuSaves<br />
oqros kaliumis ferocianidSi xsnadobis meqanizmi. am<br />
SemTxvevaSic avtorebi ar aRniSnaven, rom maT mier SemCneuli<br />
haeris zegavlena oqros xsnadobaze TiTqmis erTi<br />
saukuniT adre aRmoCenili hqonda p. bagrations.<br />
naCvenebia, rom oqros xsnadobisadmi miZRvnil statiaSi<br />
p. bagrationma kidev erTi metad saintereso problema<br />
8
gadawvita. man daadgina, rom oqros kaliumis ferocianidSi<br />
gaxsniT miRebul xsnarSi, spilenZis an vercxlis nakeTobis<br />
Cayursvisas, nakeTobis zedapirze gamoiyofa oqros danafari,<br />
romelic gacilebiT aRemateba Cayursvis wesiT imdroindel<br />
praqtikaSi miRebul danafarebs. aRmoCnda, rom oqros aseTi<br />
danafari warmoiqmneba ara qimiuri Canacvlebis safuZvelze,<br />
romelic im dros Cayursvis meTodis erTaderT process<br />
warmoadgenda, aramed manamde ucnobi procesis safuZvelze,<br />
romelic Zalze didi xnis Semdeg gaxda mooqroebis praqtikaSi<br />
cnobili qimiuri aRdgenis procesis saxelwodebiT. e.i.<br />
p. bagrationma Zalze martivi da efeqturi Cayursvis<br />
meTodiT mooqroebis wesis SemuSavebasTan erTad pirvelma<br />
aRmoaCina qimiuri aRdgenis procesis saSualebiT oqros<br />
sqeli danafaris gamoleqvis faqti. p. bagrationis damsaxureba<br />
mooqroebis dargSi kidev ufro warmoaCina saarqivo<br />
masalebidan gamovlenilma misma manamde ucnobma samuSaom,<br />
romelic oqros danafaris miRebas galvanostegiuri meTodiT<br />
iTvaliswinebda. eleqtrolitis dasamzadebeli komponentebis<br />
(kaliumis ferocianidi, oqros qloridi, amoniumis hidroqsidi)<br />
xelmisawvdomoba da janmrTelobisaTvis usafrTxoeba,<br />
damzadebis simartive p. bagrationis meTods ruseTSi<br />
arsebul sxva meTodebTan SedarebiT mTel rig upiratesobas<br />
aniWebda. am samuSaosTan dakavSirebiT naCvenebia saarqivo<br />
Canawerebis mTeli rigi uzustobebi, romlis gamoc qimiis<br />
istoriis rusma mkvlevarebma p. bagrationis ucnobi samuSaos<br />
gamovlena ver SeZles.<br />
p. bagrationis galvanuri elementebisadmi miZRvnili<br />
statiis Seswavlis safuZvelze naCvenebia, rom es denis<br />
wyaro warmoadgens pirvel mSral galvanur elements<br />
eleqtroteqnikis praqtikaSi, romelSic eleqtrolitis<br />
uZraoba uzrunvelyofili iyo miwis fenaSi misi gaJRenTviT.<br />
naCvenebia, rom praqtikaSi gamoiyeneboda p. bagrationiseuli<br />
9
elementis ori konstruqcia, romelTagan erTi warmoadgenda<br />
Tixis qoTans amoniumis qloridiT gaJRenTil miwaSi<br />
moTavsebuli TuTiisa da spilenZis eleqtrodebiT, xolo<br />
meore, Cvens mier rekonstruirebuli varianti Tixis<br />
nacvlad spilenis Tass iyenebda, romelic erTdroulad<br />
gareTa korpusisa da eleqtrodis funqciebs asruldebda.<br />
p. bagrationis aRmoCenebma Tavis droze sakmaod farTo<br />
gamoyeneba hpova praqtikaSi. misi elementi gamoyenebuli iyo<br />
ruseTis saqalaqTaSoriso satelefono xazze (peterburgicarskoe<br />
selo), samxedro saqmeSi eleqtrobis saSualebiT<br />
afeTqebis Catarebis mizniT, princ m. leixtenbergis<br />
galvanostegiur sawarmoebSi da a.S. aseve farTod gamoiyeneboda<br />
misi galvanostegiuri mooqroebis wesi rogorc<br />
calkeuli pirebis mier, ise sxvadasxva warmoeba-dawesebulebebSi.<br />
samecniero moRavweobasTan erTad p. bagrationi aqtiur<br />
sainJinro samqmianobas eweoda. es saqmianoba moicavda<br />
rogorc misi aRmnoCenebis, ise sxva mecnierul-teqnikuri<br />
siaxleebis praqtikaSi aTvisebisa da Canergvis RonisZiebebs.<br />
mis mier Segrovili mineraluri koleqciidan, romelTa<br />
mopovebas is ruseTis sxvadasxva sabadoebSi axorcielebda,<br />
erT-erTi nimuSis mineralogiurma gamokvlevam gamovlina<br />
sruliad axali minerali, romelsac (rogorc zemoT aRvni-<br />
SneT) pirvelaRmomCenis sapativcemulod `bagrationiti~<br />
ewoda.<br />
Catarebuli kvlevebis safuZvelze p. bagrationTan<br />
dakavSirebiT gamovlinda bevri aqamde ucnobi faqti,<br />
romlebic cnobil faqtebTan erTobliobaSi ganxilvisas p.<br />
bagrationis mecnierul memkvidreobas ukve axali kuTxiT<br />
warmogviCens. amgvari ganxilvisas es memkvidreoba imdenad<br />
STambeWdavi Cans, rom sruli ufleba gvaqvs p. bagrationi<br />
10
XIX s-is 40-iani wlebis erT-erT gamoCenil mecnierad<br />
vaRiaroT.<br />
p. bagrationis mecnieruli memkvidreoba moicavs rogorc<br />
gamoqveynebul ise gamouqveyneben samuSaoebs. gamoqveynebul<br />
samuSaoebs miekuTvneba p. bagrationis ori statia:<br />
`kaliumisa da rkinakaliumis cianidebSi liTonTa xsnadobis<br />
Tvisebebis Sesaxeb~ da `Tavad p. bagrationis mudmivi<br />
moqmedebis wredi~.<br />
pirvelSi ganxilulia oqros, vercxlisa da spilenZis<br />
xsnadobis sakiTxebi kaliumis cianidsa da ferocianidSi.<br />
statiis garkveuli nawili eTmoba Cayursvis wesiT oqros<br />
danafaris miRebas. rac Seexeba meoTxe statias, masSi<br />
ganxilulia mSrali elementis konstruqciebi da misi<br />
muSaobis principebi. am statiebiT amoiwureba uSualod p.<br />
bagrationis avtorobiT gamoqveynebuli masala. p.<br />
bagrationis roli mineral `bagrationitis~ aRmoCenis<br />
saqmeSi aRwerili aqvs cnobil mineralog n. kokSarovs.<br />
gamoqveynebuli statiebis sabunebismetyvelo wyaroTmcodneobis<br />
TvalsazrisiT ganxilvam saSualeba unda mogvces<br />
srulad CavwvdeT p. bagrationis naazrevs.<br />
saqarTvelos mecnierebaTa akademiiis wevr-korespondentis,<br />
TvalsaCino mecnier-hidrogeologis, prof.<br />
ioseb buaCiZis samecniero-pedagogiuri da<br />
sazogadoebrivi moRvaweoba<br />
didi mecnieri, sainJinro kadrebis dauRalavi aRmzrdeli,<br />
umaRlesi ganaTlebis da mecnierebaTa SesaniSnavi organizatori<br />
ioseb (soso) moses Ze buaCiZe daibada 1907 wlis 2<br />
11
seqtembers quTaisis guberniis Sorapnis mazris sofel<br />
farcxnalSi, glexis ojaxSi.<br />
sosos deda – mariami – aleqsi ugrexeliZis erTaderTi<br />
qaliSvili, sof. simoneTidan iyo. igi adre daoblda da<br />
sofel muxurSi izrdeboda biZasTan – BbaCula abesaZesTan.<br />
sosos mama – mose zaqarias Ze buaCiZe babuis, glaxina<br />
buaCiZis 100 sulisagan Semdgar patriarqalur ojaxSi<br />
izrdeboda. glaxina buaCiZe Tavisi revoluciuri da<br />
progresuli azrovnebis wyalobiT Zalze popularuli iyo<br />
mTels zemo imereTSi.<br />
misi didi ojaxidan gamovidnen mecnierebisa da<br />
kulturis TvalsaCino muSakebi, maT Soris, revoluconeri<br />
samuel (partiuli saxeli `noe~) buaCiZe.<br />
samuelisa da moses progresuli Sexedulebebis<br />
siaxlovem ganapiroba maTi gansakuTrebuli megobroba,<br />
romelic mTeli sicocxlis manZilze grZeldeboda.<br />
miuxedavad imisa, rom noe xangrZlivi droiT imyofeboda<br />
katorRaSi, gadasaxlebaSi da emigraciaSi, erTmaneTisadmi<br />
materialuri da moraluri mxardaWera da miwer-mowera ar<br />
SeuwyvetiaT.<br />
soso izrdeboda mose buaCiZis did, Sromismoyvare<br />
ojaxSi, 3 ufros Zmasa da 3 umcros dasTan erTad.<br />
mose buaCiZe gardaicvala 1918 wels da mravalricxovani<br />
ojaxis simZime mxrebze daawvaT sosos dedasa da<br />
ufros Zmas – Teimurazs, romelic Semdeg wiTeli armiis<br />
cnobili muSaki gaxda. pirveldawyebiTi ganaTleba sosom jer<br />
xaragoulis orwliani skolaSi, Semdeg quTaisis realur<br />
saswavlebelSi miiRo, xolo saSualo ganaTleba – zestafonis<br />
humanitarul teqnikumSi, romelic 1925 wels<br />
daamTavra. skolaSi igi yovelTvis gamoirCeoda niWierebiT<br />
da warmatebiT swavlobda, gansakuTrebiT itacebda qarTuli<br />
ena da literatura, maTematika da fizika. amaSi, ra Tqma<br />
12
unda, didi Rvawli miuZRviT cnobil maswavleblebs: trifon<br />
TabukaSvils, giorgi abaSiZes da mixeil tabataZes, romlebic<br />
TavianTi pedaogiuri talantis wyalobiT moswavleebs<br />
uRvivebdnen siyvarulsa da gatacebas humanitaruli da<br />
maTematikuri sagnebis mimarT.<br />
1923 w. i. buaCiZe Sevida komkavSirSi, xolo 1927 w. –<br />
komunisturi partiis rigebSi.<br />
saSualo ganaTlebis damTavrebis Semdeg, 1925-29 ww.<br />
igi muSaobda xaragoulis raionis komkavSiruli organizaciis<br />
sxvadasxva pasuxsageb Tanamdebobaze.<br />
1929 w. i. buaCiZe, sakonkurso gamocdebis warmatebiT<br />
Cabarebis Semdeg, Cairicxeba amierkavkasiis samTo-metalurgiuli<br />
institutis geologiur fakultetze.<br />
im dros, samTo saqmisa da geologiur-geofizikuri<br />
ciklis specialur disciplinebSi leqciebs kiTxulobdnen<br />
saqarTvelos geologiuri skolis fuZemdebeli, akademikosi<br />
a. janeliZe, agreTve, cnobili mecnierebi: akademikosi a.<br />
wulukiZe, prof. e. biusi da sxv. maTematikas, mxazvelobiT<br />
geometrias, qimiasa da sxva zogadsaganmanaTleblo sagnebs<br />
aswavlidnen TvalsaCino mecnier-mkvlevarebi: prof. g.<br />
nikolaZe, akad. n. musxeliSvili, prof. S. miqelaZe, prof. r.<br />
nikolaZe, prof. a. gulisaSvili, prof. l. pisarJevski, m.<br />
rozenbergi da sxv.<br />
1931 wlidan i. buaCiZe sistematurad monawileobda<br />
saqarTvelos sxvadasxva raionebis geologiuri agebulebis<br />
Semswavleli eqspediciebis muSaobaSi.<br />
pirveli savele `naTloba~, rogorc sudentmapraqtikantma,<br />
i. buaCiZem miiRo 1931 wls, amierkavkasiis<br />
erT-erTi saintereso raionis – Zirulis kristaluri<br />
masivis geologiuri agebulebis Semswavlel eqspediaciaSi,<br />
romelsac xelmZRvanelobdnen prof. a. janeliZe da imxanad<br />
jer kuidev axalgazrda mkvlevari p. gamyreliZe.<br />
13
1932 w. III kursis studenti i. buaCiZe iniSneba<br />
marelisi-vaxanis geologiur partiis teqnikur xelmZRvanelad<br />
da ufrosad, romlis mizans Seadgenda aWara-<br />
TrialeTis naoWa sistemis centraluri nawilis (lomismTaqvazvineTi-rkinis<br />
jvari) geologiuri agebulebis Seswavla.<br />
partiam warmatebiT Seasrula es rTuli da sapasuximgeblo<br />
amocana da pirvelad Sedgenil iqna sakvlevi raionis<br />
msxvilmasStabiani geologiuri ruka. savele samuSaoebidan<br />
dabrunebis Semdeg i. buaCiZem dawera pirveli damokidebeli<br />
angariSi Catarebuli kvlevebis Sesaxeb da imave dros, kidev<br />
ufro meti mondomebiT ismenda leqciebs, iZenda codnas da<br />
energias axali eqspediciebisaTvis.<br />
1933 w. IV kursis warmatebiT dasrulebis Semdeg i.<br />
buaCiZe gaigazvna suramis geologiuri eqspediciis ufrosad<br />
da teqnikur xelmZRvanelad.<br />
aRniSnulma eqspediciam, i. buaCiZis xelmZRvanelobiT da<br />
akad. a. TvalWreliZisa da cnobili qrTveli geologis – g.<br />
RoRoberiZis konsultaciiT, erTi savele sezonis ganmavlobaSi<br />
Seiswavla suramis kvarciani qviSebis oqros<br />
Semcvelobis sakiTxi. i. buaCiZe srulyofilad daeufla<br />
oqros gabneuli sabadoebis saZiebo samuSaoebis meTodikas,<br />
ramac saSualeba misca eqspedicias, davaleba maRal<br />
mecnierul-teqnikur doneze Seesrulebina.<br />
Semdgom 1934 w. i. buaCiZem Seadgina md. enguris xeobis<br />
oqros Semcveli qviSebis saZiebo samuSaoebis proeqti.<br />
amasTanave, is did interess iCens Zirulis kristaluri<br />
masivis hidrogeologiuri pirobebis Seswavlisadmi. xaragoulis<br />
raiaRmaskomis samrewvelo ganyofilebis mier<br />
gamoyofili mcire TanxiT i. buaCiZem Caatara md. zvarulas<br />
auzis hidrogeologiuri Seswavla, mis mierve TvalzomiTi<br />
agegmviT Sedgenili geologiuri rukis safuZvelze. Semdgom<br />
wels es muSaoba gagrZelda da, saboloo, aRmoCenil iqna<br />
14
tutenaxSirJangiani mineraluri wyaro, romelsac man `zvare~<br />
uwoda da romlis bazaze Camoyalibda mineraluri wylis<br />
Camosasxmeli qarxana.<br />
1934 w. i. buaCiZem warmatebiT daamTavra amierkavkasiis<br />
samTo-metalurgiuli institutis samTo-geologiuri fakultetis<br />
Teoriuli institutis kursi da prof. a. janeliZis<br />
rekomendaciiT gaigzavna aWariswyalhesis mSeneblobaze.<br />
mTeli rigi sainJinro-geologiuri sakiTxebis araracionalurad<br />
da zogjer arasworad gadawyvetis gamo am<br />
hidroeleqtrosadguris mSenebloba Zalze neli tempebiT<br />
mimdinareobda, rac moiTxovda axali kvlevebis Catarebas.<br />
1934 wels i. buaCiZis mier dawyebuli aWarwyalhesis<br />
sainJinro-geologiuri pirobebis Seswavla mSeneblobis paralelurad<br />
mimdinareobda da damTavrda 1938 wels. amasTan, is<br />
amuSavebs sadiplomo proeqts mis mierve aRmoCenili zvares<br />
mineraluri wylis Ziebis sakiTxebze, romelic warmatebiT<br />
daicva 1935 wels.<br />
aWaraSi muSaobis periodSi ara marto aWarwyalhesis,<br />
aramed mewyersawinaaRmdego RonisZiebaTa SemuSavebis gzebisa<br />
da maRali Zabvis xazebis mSeneblobasTan dakavSirebuli<br />
rTuli sainJinro-geologiuri sakiTxebis gadawyvetis garda,<br />
i. buaCiZem Caatara md. aWariswylis Sua welis geologiurhidrologiuri<br />
da sainJinro-geologiuri Seswavla. am<br />
samuSaoebis Sedegad Sedgenili iqna sakvlevi raionis<br />
geologiuri da sainJinro-geologiuri rukebi, romlebic<br />
mecnierul safuZvlad daedo rogorc aWarwyahesis, ise<br />
saerTod, rTuli geologiuri agebulebisa da Zlier danawevrebuli<br />
reliefis pirobebSi sainJinro-geologiur nagebobaTa<br />
kompleqsis mSeneblobas.<br />
metad rTuli gamokvlevebis CatarebasTan erTad, i.<br />
buaCiZe Zalze intensiurad muSaobda mecnieruli kvalfikaciis<br />
amaRlebisaTvis, detalurad swavlobda socialur<br />
15
samecinero literaturas hidroteqnikuri nagebobebisa da<br />
`induri~ tipis kaSxlebis mSeneblobis sinJinro-geologiuri<br />
pirobebis Sesaxeb.<br />
aWaraSi muSaobis oTxi wlis ganmavlobaSi i. buaCiZem<br />
gaiara praqtikuli Sromisa da mecnieruli kvlevebis<br />
damoukideblad warmarTvis kargi skola. misi proeqtebiTa<br />
da rekomenaciebiT agebuli mTeli rigi hidroteqnikuri da<br />
sainJinro-geologiuri obieqtebis unaklo muSaoba maTi<br />
eqsploataciaSi Sesvlis dRidan ganvlil sami aTeuli wlis<br />
manZilze, axalgazrda inJiner i. buaCiZis fundamenturi da<br />
mravalmxrivi codnis yvelaze kargi dadasturebaa. am rTul<br />
hidroteqnikur mSeneblobaze i. buaCiZesTan erTad izrdeboda<br />
agreTve sainJinro-teqnikur muSakTa didi jgufi: inJinergeologi<br />
b. kereseliZe, teqnikos-geologebi: iaSa da valia<br />
dadianebi, nestor jafariZe, konstantine qanTaria da sxv.<br />
1938 wlis ivnisSi, aWarawyalhesis eqsploataciaSi<br />
SesvlasTan dakavSirebiT i. buaCiZe gadmoyvanili iqna q.<br />
TbilisSi `Tbil-hidroenergoproeqtis~ sainJinro-geologiuri<br />
ganyofilebis gamged. jer kidev axalgazrda, magram<br />
rTul sainJinro geologiur pirobebSi muSaobis sakmao<br />
gamocdilebis mqone inJineri i. buaCiZe, uSualo monawileobas<br />
iRebs amierkavkaiis hidroteqnikuri obieqtebis<br />
kvlevasa da daproeqtebaSi. am organizaciaSi muSaobis oTxi<br />
wlis ganmavlobaSi man geologebis jgufTan erTad uSalo<br />
monawileoba miiRo samurdiviCinhesis, bJuJahesisa da<br />
kelasurhesis, agreTve, xramhesisa da soxum-hesis wneviani<br />
milsadenebis proeqtebis damuSavebaSi, CiTaxevhesis kaSxlis<br />
RerZis gamokvlevasa da dasabuTebaSi, xramhes Tbilisisa da<br />
aWarawyalhes-rionhesis maRali Zabvris xazebis SerCevasa da<br />
daproetebaSi.<br />
16
amave periodSi i. buaCiZe konsultacias uwevda sevanis<br />
kaskadis da amierkavkasiis sxva hidroeleqtrosadgurebis<br />
proeqtebis sainJinro-geologiuri sakiTxebis gadawyvetas.<br />
`TbilihidroenergoproeqtSi~ muSaobis dros i. buaCi-<br />
Zis mier warmatebiT iqna gadawyvetili mTeli rigi sakiTxebi,<br />
romlebic dakavSirebuli iyo mewyrul movlenebTan,<br />
samTo wnevebTan, ferdobis mdgradobasTan da sxva.<br />
zemoT CamoTvlili hidroteqnkuri nagebobebis xangrZlivma<br />
eqsploataciam mTlianad daadastura aRniSnuli<br />
sakiTxebis gadawyvetis siswore.<br />
garda amisa, i. buaCiZe, geolog g. jiRaurTan erTad<br />
nayofier muSaobas eweoda axalgazrda specialistTa didi<br />
pleadis aRsazrdelad. am pleadis warmomadgenelTa Soris<br />
unda aRiniSnos k. demania, g. fircxalaiSvili, b. kereseliZe,<br />
g. gagloevi, S. adamaZe, q. andRulaZe, c. berulaSvili, a.<br />
kloseki da mravali sxva, romlebic Semdgom cnobili<br />
specialistebi gaxdnen.<br />
1942 wlis ivnisSi ioseb buaCiZe gadmoyvanil iqna<br />
saqarTvelos geologiuri sammarTvelos sistemaSi, sadac<br />
iniSneba jer hidrogeologiuri reJimuli sadguris ufrosad,<br />
xolo 1942 wlis bolos – amave sammarTvelos<br />
hidrogeologiuri eqspediciis xelmZRvanelad.<br />
am eqspediciis mizans Seadgenda saqarTvelos 1:500000<br />
maStabis hidrogeologiuri rukis Sedgena. aseTi sapatio<br />
amocanis Sesruleba dakavSirebuli iyo mTel rig siZneleebTan.<br />
im dros, rogorc saqarTveloSi, ise sabWoTa kavSiris<br />
arc erT sxva respublikaSi, didi regionebisaTvis ar<br />
asebobda hidrogeologiuri ruka, agreTve ar iyo damuSavebuli<br />
maTi Sedgenis meToduri safuZvlebi. garda amisa, im<br />
droisaTvis saqarTvelos ar gaaCnda 1:500000 masStabis<br />
geologiuri ruka, romlis gareSe SeuZlebeli iyo hidro-<br />
17
geologiuri rukis Sedgena. am rTul pirobebSi eqspediciis<br />
wevrebma (i. buaCiZe, a. kandelaki, k. muxraneli, T. fxakaZe n.<br />
zaldastaniSvili, n. Cernoivanova, n. petukoviCi, i. zviadaZe,<br />
n. gogolaZe da sxv.) udidesi samuSao Caatares da maT<br />
winaSe mdgomi amocana warmatebiT gadaWres.<br />
eqspediciis koleqtivi didi SemoqmedebiTi aRmavlobiTa<br />
da enTuziazmiT Seudga saqarTvelos teritoriis geologiuri<br />
agebulebis Sesaxeb arsebuli masalis Rrma da<br />
sistemur Seswavlasa da ganzogadebas. saqarTvelos<br />
sxvadasxva raionebSi. i. buaCiZis uSualo xelmZRvanelobiT<br />
Catarda damatebiTi savele samuSaoebi, kerZod, borjomis<br />
xeobaSi, axalcixis qvabulebSi, axalqalaqis mTianeTze,<br />
alaznis velze, gomboris qedze, samxreT da gare kaxeTSi,<br />
kolxeTis dablobSi da mis mosazRvre raionebSi mdinareebis<br />
Zirulisa da Cxermelas xeobebSi.<br />
eqspediciam didi Sroma gaswia. saqarTvelos 1:500000<br />
masStabis geologiuri rukis samuSao safuZvelis Sesadgenad.<br />
am amocanis ganxorcilebaSi did daxmarebas uwevdnen<br />
cnobili qarTveli geologebi: a. janeliZe. p. gamyreliZe, g.<br />
ZoweniZe, i. kaxaZe, n. kandelaki, i. kaWarava, a. cagareli, n.<br />
sxilaZe da sxv. gafarToebuli iqna hidrogeologiuri<br />
reJimuli sadgurebis qseli, ramac xeli Seuwyo miwisqveSa<br />
wylebis axali resursebis gamovlenisa da maTi Seswavlis<br />
reJimis Seswavlas.<br />
savele hidrogeologiurma kvlevebma da arsebuli<br />
geologiuri masalis Rrmad mecnierulma ganzogadebam i.<br />
buaCiZes saSualeba misca, misuliyo daskvnamde saqarTvelos<br />
teritoriaze mTeli rigi arteziuli auzebis arsebobis<br />
Sesaxeb. respublikis bevri hidrogeologi am mosazrebas<br />
skeptikurad Sexvda.<br />
saqarTvelos geologiuri sammarTvelos mier Catarebuli<br />
burRviTi samuSaoebis Sedegad es daskvna savsebiT<br />
18
dadasturda, rasac udidesi mecnieruli da praqtikuli<br />
mniSvneloba hqonda.<br />
didi movlena iyo 1944 wels saqarTvelos teritoriaze<br />
alaznis arteziuli auzis gaxsna (pirveli aRmomCenebi<br />
– i. buaCiZe, i. zviadaZe, p. lobJaniZe). axlad aRmoCenili<br />
arteziuli auzis kompleqsuri Seswavlis mizniT i. buaCiZis<br />
mier dasaxuli iqna hidrogeologiuri kvlevis farTo<br />
programa.<br />
alaznis velze miRebulma pirvelma dadebiTma Sedegma<br />
xeli Seuwyo i. buaCiZis mier gamoyofili sxva arteziuli<br />
auzebis farglebSi hidrogeologiuri samuSaoebis farTod<br />
gaSlas, ioris, Siraqis, marneulis, qarTlis, Tbilisis,<br />
Cxari-ajameTis, wyaltubos, samegrelos, kolxeTis, kodoris,<br />
bzifis, axalcixisa da sxv.<br />
saqarTvelos Rrmad ganlagebuli arteziuli horizontebis<br />
Seswavlis saqmeSi mniSvnelovani wvlili, Seitanes<br />
trest `saqnavTisa~ da `saqnaxSirdazvervis~ mier dasavleT<br />
da aRmosavleT saqarTvelos sxvadasxva raionebSi (caiSi,<br />
qvaloni, Waladidi, yulevi, oCamCire da sxv). gayvanilma<br />
Rrma burRilebma, specialuri hidrogeologiuri burRilebis<br />
agreTve, Rrma burRvis dadebiTma Sedegebma cxadyo, rom<br />
Cvens respublikas aqvs sasmeli, samkurnalo da Termuli<br />
wylebis amouwuravi maragi, romelTa gamosavlineblad jer<br />
kidev saWiroa didi mizandasaxuli muSaoba.<br />
1956 wlis aprilSi i. buaCiZem aqarTvelos politeqnikur<br />
institutSi daicva disertacia geologia-minerologiis<br />
mecnierebaTa kandidatis samecniero xarisxis mosapoveblad.<br />
1947 wels. i. buaCiZis xelmZRvanelobiT Sedgenili<br />
1:500000 masStabis saqarTvelos hidrogeologiuri ruka<br />
warmoadgenda Cveni respublikis hidrogeologiuri proble-<br />
19
mebis Semdgomi gaRrmavebisa da kompleqsuri Seswavlis<br />
saimedo safuZvels.<br />
1949 wels i. buaCiZem daamTavra monografia `saqarTvelos<br />
miwisqveSa wylebi~ da 1950 wlis TebervalSi m. lomonosovis<br />
sax. moskovis saxelmwifo universitetis samecniero<br />
sabWoze warmatebiT icavs diertacias geologia-mineralogiis<br />
mecnierebaTa doqtoris xarisxis mosapoveblad.<br />
kapitalur monografiaSi damuSavebuli calkeuli sakiTxebi<br />
avtoris mier 1947 wlidan gamoqveynebul iqna `saqarTvelos<br />
mecnierebaTa akademiis moambeSi~ da centralur specialur<br />
periodul literaturaSi. am periodis publikaciidan gansakuTrebul<br />
yuradRebas ipyrobda saqarTvelos arteziuli<br />
auzebis kanonzomirebisa da formirebis pirobebisadmi da<br />
alaznisa da Siraqis artziuli auzebisadmi miZRvnili<br />
Sromebi. maTSi sruliad axleburad aris gadawyvetili<br />
hidrogeologiis umniSvnelovanesi sakiTxebi.<br />
i. buaCiZis moRvaweobaSi yvelaze nayofieria saqarTvelos<br />
politeqnikur institutSi muSaobis periodSi, sadac<br />
is Camoyalibda, rogorc didi mecnieri, axalgazrda kadrebis<br />
dauRalavi aRmzrdeli da umaRlesi ganaTlebisa da<br />
mecnierebis SesaniSnavi organizatori.<br />
1948 wlis aprilSi mas irCeven spi-s gamoyenebiTi<br />
geologiis kaTedris docentad, xolo 1951 wlis agvistodan,<br />
sadoqtoro disertaciis dacvis Semdeg, profesorad.<br />
1954 wlis agvistoSi gamoyenebiTi geologiis kaTedras<br />
gamoeyo geologiisa da sainJinro-geologiis kaTedra, romlis<br />
gamged arCeuli iqna i. buaCiZe. igi misTvis damaxasiaTebeli<br />
energiiT Seudga axali kaTedris organizebas,<br />
romelic male institutis erT-erT wamyvan kaTedrad<br />
gadaiqca, gansakuTrebiT swrafi tempebiT mimdinareobda<br />
kaTedris pedagogiuri da damxmare personalis momzadeba,<br />
maTi xarisxobrivi da raodenobrivi zrda da, agreTve,<br />
20
kargad mowyobili saswavlo da samecniero kvleviTi<br />
laboratoriebis Camoalibeba. 1953 wlidan prof. i. buaCiZis<br />
mecnieruli xelmZRvanelobiT hidrologiisa da sainJinro<br />
geologiis dargSi sakandidato disertacia daicva 25-ma<br />
specialistma.<br />
aspiranturasTan erTad i. buaCiZe did drosa da yuradRebas<br />
uTmobda hidrogeologiisa da sainJinro geologiis<br />
seminaris xelmZRvanelobas. am seminarze regularulad xdeba<br />
sainJinro-geolgiisa da hidrogeolgiis Teoriuli problemebisa<br />
da samecinero –kvleviTi muSaobis Sedegebis ganxilva,<br />
romelSic monawileobas iRebdnen rogorc gamocdili, ise<br />
axalgazrda specialistebi.<br />
yovelive amas Sedegad hidrogeologiisa da sainJinro<br />
geologiis kaTedra gadaiqca maRalkvalificiuri specialistebis<br />
samWedlod da saqaTveloSi hidrogeologiuri da<br />
sainJinro-geologiuri kvlevebis makoordinebel samecniero<br />
centrad.<br />
1958 w. noemberSi, respublikis xelmZRvaneli organoebis<br />
gadawyvetlebiT hidrologiisa da sainJinro geologiis<br />
kaTedrisa da saqarTvelos ssr mecnierebaTa akademiis<br />
geologiis institutis hidrogeologiisa da sainJinrogeologiis<br />
ganyofilebis bazaze, mecnierebaTa akademiis<br />
sistemaSi Camoyalibda samecniero-kvleviTi laboratoria.<br />
axladSeqmnili saproblemo laboratoriis direqtorad da<br />
samecniero xelmZRvanelad dainiSna prof. i. buaCiZe.<br />
1960 wels aRniSnuli laboratoria gadavida saqarTvelos<br />
politeqnikuri institutis SemadenlobaSi.<br />
xanmokle droSi es laboratoria gadaiqca msxvil<br />
samecniero organizaciad, sadac gaerTiandnen respublikis<br />
wamyvani specialistebi. igi aRWurvilia uaxlesi unikaluri<br />
xelsawyoebiT da danadgarebiT, romlebic Rrma, kompleqsuri<br />
21
kvlevis maRal mecnierul doneze Catarebis saSualebas<br />
iZlevian.<br />
saproblemo laboratoriis samecniero-meTodur xelm-<br />
ZRvanelobas axorcielebda samecniero sabWo, romelsac<br />
prof. i. buaCiZe Tavmjdomareobda.<br />
1958 wlis aprilidan samecniero-pedagogiuri moRvaweobasTan<br />
erTad prof. i. buaCiZe asrulebda leninis sax.<br />
saqarTvelos politeqnikuri institutis reqtoris movaleobas.<br />
am periodSi institutis mravalaTasianma samecnieropedagogiurma<br />
da inJiner-teqnikurma personalma prof. i.<br />
buaCiZis xelmZRvanelobiT udidesi muSaoba Caatara saswavlo,<br />
samecniero-meToduri da samecniero-kvleviTi muSaobis<br />
organizaciisa da srulyofisaTvis, mecnierebaTa doqtorebisa<br />
da kandidatebis momzadebisaTvis, TbilisSi, quTaisSi,<br />
baTumSi, WiaTuraSi, tyibulSi, gorSi, zugdidSi, foTSi, da<br />
sxva qalaqebSi arsebuli korpusebis rekonstruaciisa da<br />
axalmSeneblobaTa xarjze, saswavlo laboratoriulkvleviTi<br />
bazebis gafarToebisa da aRWurvisaTvis.<br />
saxalxo meurneobisa da samecniero-kvleviTi muSaobisa-<br />
Tvis saWiro kadrebis momzadebis saqmeSi miRweuli warmatebebisaTvis<br />
institutis profesor-maswavlebelTa didi jgufi<br />
dajildovebuli iqna ordenebiTa da medlebiT, sigelebiT, da<br />
mieniWaT mecnierebisa da teqnikis damsaxurebuli moRvawisa<br />
da damsaxurebuli inJinris wodebani. dajildoebulTa Soris<br />
iyo reqtori prof. i. buaCiZe, romelsac saqarTvelos ssr<br />
mecnierebaTa da teqnikis damsaxurebuli moRvawis wodeba<br />
mieniWa.<br />
1961 wlis ianvarSi prof. buaCiZe arCeul iqna saqarTvelos<br />
mecnierebaTa akademiis wevr-korespondentad, xolo<br />
1962 wels – sabWoTa kvSiris mecnierebaTa akademiis dedami-<br />
22
wis Semswavlel mecnierebaTa ganyofilebis sainJinro-geologiis<br />
samecniero sabWos wevrad.<br />
nayofier administraciul, samecniero-pedagogur moRvaweobasTan<br />
erTad, prof. i. buaCiZe yovelTvis aqtiurad<br />
monawileobda saxelmwifoebriv, partiul da sazogadoebriv<br />
cxovrebaSi, is brZandeboda saqarTvelos ssr umaRlesi<br />
sabWos V, VI da VII mowvevis deputati da xelmZRvanelobda<br />
saqarTvelos ssr umaRlesi sabWos ganaTlebisa da mecnierebis<br />
mudmiv komisias. 1958 wlidan, i. buaCiZes yovelwliurad<br />
irCevdnen saqarTvelos komunisturi partiis Tbilisis<br />
komitetisa da orjonikiZis sax. raionuli komitetis wevrd,<br />
saqarTvelos komunisturi partiis centraluri komitetis<br />
wevrobis kandidatad.<br />
prof. i. buaCiZis nayofieri da mravalmxrivi moRvaweoba<br />
ar Semoifargleboda respublikis sazRvrebiT, igi<br />
aqtiurad monawileobda saerTaSoriso da sakavSiro hidrgeologiuri<br />
da sainJinro-geologiuri kongresebis, yrilobebisa<br />
da TaTbirebis muSaobaSi.<br />
1957 wlis agvistoSi i. buaiCiZe monawileobda gruntebis<br />
meqanikisadmi miZRvnil londonis IV msoflio<br />
konresis muSobaSi, 1961 wels, rogorc hidrogeologebis<br />
sabWoTa seqciis xelmZRvaneli, kopenhagenis XXI saerTa-<br />
Soriso geologiuri kongresis, xolo 1961 wlis<br />
seqtemberSi _ gruntebis meqanikisdmi miZRvnili parizis V<br />
msoflio kongresis muSaobaSi.<br />
1963 wlis martSi prof. i. buaCiZe mivlinebul iqna<br />
inglisSi kardifisa da suansanis universitetSi hidrogeolgiisa<br />
da sainJinro-geologiis sakiTxebze inglisur enaze<br />
leqciebis wasakiTxad.<br />
1965 wlis aprilSi is norvegiaSi, oslos da tronheimis<br />
universitetebSi kiTxulobda leqciebs zemoaRniSnul<br />
disciplinebSi.<br />
23
1968 wlis ivlisSi i. buaCiZe institutis gamoCenil<br />
mecnierebTan erTad mivlinebul iqna CexoslovakiaSi brnos<br />
politeqnikur institutSi, romelic saqarTvelos politeqnikur<br />
institutTan xelekrulebiT iyo dakavSirebuli.<br />
1960 wels, hidrogeologiisa da sainJinro-geologiis<br />
problemaTa samecniero-kvleviTma laboratoriam sabWoTa<br />
kvSiris wamyvani specialistebis monawileobiT moawyo sakav-<br />
Siro TaTbiri naoWa sistemebSi kaSxlebisa da wyalsacavebis<br />
mSeneblobasa da eqspltaciis sainJinro-geologiur TaviseburebaTa<br />
sakiTxebze saqarTvelos magaliTze. TaTbiris<br />
masalebi gamoqveynebul iqna or tomad.<br />
1964 wels amave laboratoriis TaosnobiT Catarda<br />
gruntebis gamagrebisadmi miZRvnili IV skavSiro TaTbiri,<br />
romlis muSaobaSi monawileobdnen rogorc sabWoTa kavSiris,<br />
ise saxalxo demokratiis qveynebis wamyvani specialistebi.<br />
TaTbiris masalebi gamoSvebul iqna SromaTa krebuls saxiT.<br />
prof. i. buaCiZe TiTqmis sakavSiro hidrogeologiuri<br />
da sainJinro-geologiuri TaTbirisa da konferenciis monawilea.<br />
mis kalams ekuTvnis 43 nabeWdi Sroma, 82 samecniero<br />
angariSi, 39 daskvna da recenzia, aqvs 3 saavtoro mowmoba.<br />
i. buaCiZis Sromebma, romlebic miZRvnilia miwisqveSa<br />
wylebis kanonzomiereasa da naoWa sistemebSi maTi gavrcelebis<br />
zonalurobis, arteziuli auzebis gavrcelebis,<br />
saqarTvelos teritoriis sainJinro-geologiuri daxasiaTebis,<br />
gruntis teqnikuri melioraciis zogierTi problemis<br />
sakiTxebisadmi da sxva., mniSvnelovani wvlili Seitana<br />
hidrogeologiisa da sainJinro-geolgoiis Teoriuli safuZvlebis<br />
SeswavlaSi.<br />
prof. i. buaCiZem pirvelad daamuSava saqarTvelos<br />
teritoriis hidrogeologiuri da sainJinro-geologiuri<br />
daraionebis sqemebi.<br />
24
ganzogadebul geologiur safuZvelze saqarTvelos<br />
teritoriis hidrogeologiuri zonalurobis sqemaSi<br />
avtoris mier gamoyofilia 5 zona.<br />
I – kristaluri substraqtis napralovani wylebis<br />
zona;<br />
II _ didi kavkasionis samxreTi ferdis lokaluri<br />
wyalwneviani sistemebis zona, romelic, Tavis mxriv, iyofa<br />
Crdilo-aRmosavleT, centralur da samxreT-aRmosavleT<br />
qvezonebad;<br />
III _ mTaTaSua arteziuli auzebis zona, dasavleTi,<br />
centraluri da aRmosavleTi qvezonebiT;<br />
IV – aWara-TrialeTis wyalwneviani sistemebis zona,<br />
dasavleTi, centraluri, axalcixis da aRmosavleTi qvezonebi.<br />
V-arTvin-somxeTis deltis Crdilo periferiis zona.<br />
saqarTvelos teritoriis sainJinro-geologiuri daraionebis<br />
rukaze, naleqebis geologiur-struqturuli da<br />
facialuri Taviseburebebis safuZvelze gamoyofilia 15<br />
sainJinro-geologiuri raioni da 36 qveraioni.<br />
prof. i. buaCiZis zemoaRniSnul da agreTve sxva<br />
SromebSi, romlebic exeba sqarTvelos artezuli auzebisa<br />
(alaznis, Siraqis, kolxeTis, argveTis da sxv). da borjomis<br />
raionis mineraluri wylebis Seswavlas, mocemulia sxvadasxvagari<br />
qanebis geologiuri kompleqsebis wyalgamtarobis<br />
regionuli Sefaseba, maTi Semadgenlobis, struqturisa da<br />
teqsturis genezisTan kavSirSi, Rrmad cirkulirebuli<br />
miwisqveSa wylebis dinamikis xasiaTisa da siRrmis dadgena,<br />
teqtonikuri struqturebis Taviseburebebis geologiuri da<br />
hidrogeologiuri ganviTarebis istoriis mixedviT, miwisqveSa<br />
wylebis qimiuri tipebis, temperaturis da airuli<br />
Sedgenilobis gavrcelebis prognozireba.<br />
25
am kanonzomierebaTa safuZvelze monografiebsa da mTel<br />
rig gamoqveynebul SromebSi prof. i. buaCiZis mier pirveladaa<br />
mocemuli saqarTvelos teritoriaze artezuli<br />
auzebisa da wyalwneviani sistemebis gavrcelebis prognozi,<br />
rac geologiur-saZiebo da samecniero-kvleviTi organizaciebis<br />
muSaobis mravalwlian programas warmoagens. es<br />
prognozi dadasturebulia saZiebo samuSaoebiT, ramac xeli<br />
Seuwyo saqarTvelos mTeli rigi raionebis wyliT<br />
momaragebis problemebis gadaWras. Seiqmna agreTve sasargeblo<br />
namarxTa sabadoebis Zebna-Ziebis mecnieruli hidrogeoqimiuri<br />
safuZveli naoWa sistemebSi miwisqveSa wylebis<br />
formirebisa da gavrcelebis kanonzomierebaTa da, agreTve,<br />
mineraluri da Termuli wylebis hidrodinamikisa da geoqimiis<br />
analizis safuZvelze. i. buaCiZis mier. s. CixeliZesa da<br />
saq. ssr ministrTa sabWosTan arsebuli geologiuri<br />
sammarTvelos hidrogeologebis jgufTan erTad gafarToebuli<br />
iqna msoflioSi cnobili `borjomis~ mineraluri<br />
wylis sabados perspeqtivebi. gamovlinda mniSvnelovani<br />
resursebis Semcveli axali, vaSlovanis hidrogeologiuri<br />
struqtura, - aseve `esentukis~ tipis naxSiroJangiani,<br />
tute-mariliani wylebis mZlavri horizontebi kolxeTisa da<br />
afxazeTis teritoriaze.<br />
sainJinro-geologiuri daraionebis zonalurobis ruka<br />
warmoadgens samoqalaqo da hidroteqnikur mSeneblobasTan,<br />
ferdobebisa da negobobaTa fuZis aramdgradi gruntebis<br />
stabilizaciasTan dakavSirebuli geodinamikuri procesebis<br />
prognozirebis mecnieruli safuZvels da farTod gamoiyeneba<br />
saqarTvelos teritoriaze yovelgvari regionuli da<br />
detaluri sainJinro-geologiuri kvlevebis CatarebisTvis.<br />
did movlenas warmoadgens prof. i. buaCiZisa da misi<br />
mowafeebis mier kapitaluri monografiis `saqarTvelos<br />
hidrogeologia~ (mravaltomeuli `ssrk hidrogeologia~ X<br />
26
tomi) damTavreba, romelSic ganzogadebulia saqarTveloSi<br />
hidrogeologiuri samuSaoebis mravawliani masala.<br />
prof. i. buaiZis Canafiqri da ideebi ganxorcilebulia<br />
spi-s hidrogeolgiisa da sinJinro-geologiis problemaTa<br />
samecniero-kveviTi laboratoriisa da hidrogeologiisa da<br />
sainJinro-geologiis kaTedris didi koleqtivis mecnierul<br />
kvlevebSi.<br />
i. buaCiZem Tavis mowafeebsa da kolegebTan erTad<br />
daamuSava Semdegi ori mniSvnelovani problema:<br />
1. saqarTvelos miwisqveSa wylebis qimiuri da airuli<br />
Sedgenilobis warmoSobis, formirebisa da gavrcelebis<br />
kanonzomierebani, rogorc hidrogeologiuri prognozirebis<br />
safuZveli;<br />
2. saqarTvelos teritoriaze sainJinro-geologiuri<br />
movlenebisa da procesebis gamovlineba da kanonzomierebaTa<br />
Seswavla, rogorc sinJinro-geologiuri prognozirebis<br />
safuZveli.<br />
am ori problemis gadawvetasTan dakavSirebiT damuSavebulia<br />
mTeli rigi sakiTxebi, romlebsac Teoriuli Rirebuleba<br />
da didi praqtikuli mniSvneloba aqvT saqarTvelos<br />
ssr miwisqveSa wylebis resursebis gegmazomieri gamoyeebisa<br />
da sainJinro-geologiuri pirobebis Seswavlis saqmeSi.<br />
respublikis saxalxo meurneobis ganviTarebaSi did<br />
rols asulebs msxvili dasaxlebuli punqtebisa da samrewvelo<br />
obieqtebis wyalmomaragebisaTvis miwisqvesa wylebis<br />
resursebis gamovlenis mizniT prof. i. buaCiZis xelmZRvanelobiT<br />
Catarebuli gamokvlevebi.<br />
i. buaCiZis Sromebis safuZvelze gamovlenili da<br />
damtkicebuli iqna arteziuli horizontebis mniSvnelovani<br />
maragebi, ramac SesaZlebeli gaxada aRmosaveT saqarTvelos<br />
msxvili sasoflo-sameurneo raonebis sasmeli da sameurneo<br />
wyliT momaragebis sakiTxis gadawyveta. 1964-1966 ww. prof.<br />
27
i. buaCiZis xelmZRvanelobiT md. aragvis auzSi Catarebuli<br />
hidrogeologiuri kvlevebis Sedegad dazustda bulaCauris<br />
Woportis, nataxtarisa da suguramos wyaroebis formirebis<br />
pirobebi da sazRvrebi da dadginda q. Tbilisis wyalmomaragebisaTvis<br />
resursebis gazrdis SesaZlebloba.<br />
ukanasknel wlebSi i. buaCiZis mier damuSavebul da<br />
mecnierulad dasabuTebul iqna naoWa sistemebSi mineraluri<br />
da Termuli wylebis Ziebis meTodebi. am kvlevebis praqtikuli<br />
gamoyenebis safuZvelze saqarTvelos teritoriaze<br />
gaixsna mineraluri wylebis axali sabado.<br />
didi samuSaoebi Caatara i. buaCiZem qanebis Tbofizikuri<br />
Tvisebebisa da miwis qerqis siTburi nakadebis<br />
Sesaswavlad, rac maRalTermuli wylebis axali mZlavri<br />
horizontebis gaxsnis saimedo safuZvels warmoadgens.<br />
saqarTvelos teritoriaze bunebrivi airuli asociaciebis<br />
Seswavlam ganapiroba bunebrivi airebis akumulaciis<br />
procesebze da agreTve, mineraluri wylebis sabadoebis<br />
warmoSobis garemos formirebaze msjelobis SesaZlebloba.<br />
saqarTvelos regionuli hidrogeologiisaTvis niSvnelovania<br />
1961-64 ww. i. buaCiZis xelmZRvanelobiT afxazeTSi<br />
Catarebuli kvlevis Sedegebi. miRebul iqna monacemTa sanapiro<br />
zolSi Rrma wyalSemcavi horizontebis Sesaxeb da dadginda<br />
Savi zRvis akvatoriaSi maTi gantvirTvis konturebi.<br />
didi Teoriuli mniSvneloba hqonda genetikuri<br />
maCveneblebis adgenisaTvis miwisqveSa wylebisa da maTi<br />
Semcveli qanebis izotopuri Sedgenilobis Seswavlas,<br />
romelsac i. buaCiZe awarmoebda.<br />
man Tavis kolegebTan erTad didi regionuli kvlevebi<br />
Caatara Zirulis masivze, afxazeTSi, raWaSi da zemo<br />
imereTSi mewyerebisa da sxva geodinamikuri procesebis<br />
Seswavlis mizniT. miRebuli Sedegebi mis mier ganzogadebulia<br />
saqarTvelos mewyrebis rukaSi, romelic asaxavs maTi<br />
28
gavrcelebis kanonzomierebebs da saSualebas iZleva SeirCes<br />
maTTan brZolis efeqturi RonisZiebani.<br />
prof. i. buaCiZis mecnieruli xelmZRvanelbiTa da misi<br />
uSualo monawileobiT, `TbilhidroenergoproetTan~ mWidro<br />
TanamSromlobiT, farTo samuSoebi Catarda engurhesis<br />
sainJinro-geologiuri pirobebis Sesaswavlad. Sedgenili<br />
sainJinro-geologiuri rukebi da Wrilebi safuZvlad daedo<br />
am unikaluri TaRuri kaSxlisa da hidroteqnikuri gvirabebis<br />
proeqtebs.<br />
Znelia Seafaso is wvlili, rac i. buaCiZem Seitana<br />
Tbilsis metropolitenis mSebneblobis sainJinro-geologiur<br />
dasabuTebis saqmeSi. metroplitenis proeqtis ganxorcilebam<br />
dadastura mis mier gamoTqmuli prognozebis<br />
siswore.<br />
ukanasknel wlebSi i. buaCiZe Tavis mowafeebTan erTad<br />
gansakuTrebuli gatacebiT muSaobda Savi zRvis aRmosavleT<br />
nawilis wyalqveSa ferdis sainJinro-geologiuri Seswavlis<br />
dargSi.<br />
1965-1968 ww. Catarebul iqna kompleqsuri kvleva<br />
wyalqveSa kartirebis burRvis gamoyenebiT. es masalebi<br />
gamoiyeneba saqarTvelos Savi zRvis sanapiro zolis napirsamagri<br />
nagebobebis generaluri sqemis damuSavebis saqmeSi. i.<br />
buaCiZis mier Savi zRvis aRmosavleTi nawilis magaliTze<br />
pirvelad iqna Catarebuli Selfuri zonis sainJinro<br />
geologiuri daraioneba, ramac dasaxa am dargSi Semdgomi<br />
mecnieruli kvlevis gzebi.<br />
i. buaCiZisa da misi TanamSromlebis mier laboratoriis<br />
saeqspedicio gem `geologze~ Catarebuli<br />
sainJinro geologiuri kvlevis Sedegebma farTo geologiuri<br />
sazoga-doebriobis mowoneba daimsaxura. es iyo pirveli<br />
nabijebi mecnierebis axal dargSi – sazRvao sainJinrogeologiaSi.<br />
sabWoTa kavSiris zRvebis Selfuri zonebis<br />
29
Seswavlis koordinirebas axdenda srk mecnierebaTa akademiis<br />
dedamiwis Sesaxeb mecnierebaTa ganyofilebis sinJinrogeologiis<br />
sab-Wos zRvis sainJinro-geologiis seqcia,<br />
romelsac i. buaCiZe xelmZRvanelobda.<br />
batoni iosebi ucvleli konsultanti iyo umniSvnelovanesi<br />
hidrogeologiuri da sainJinro-geologiuri sakiTxebis<br />
gadawyvetis dros, iqneboda es engurhesis mSenebloba,<br />
qalaqebis wyalmomrageba, sayrdeni hidrogeologiuri bur-<br />
Rilebis daniSna Tu bunebis stiqiuri movlenebis Sedegebis<br />
likvidacia.<br />
didia i. buaCiZis damsaxureba amierkavkasiis sainJinro<br />
umaRles saswavleblebTan saswavlo-meToduri da samecniero<br />
TanamSromlobis saqmeSi.<br />
i. buaCiZis reqtorad moRvaweobisas 1962 wels far-<br />
Tod aRiniSna saqarTvelos politeqnikuri institutis daarsebis<br />
40, xolo 1972 wels ki – 50 wlisTavi. saiubileo<br />
TariRebs studentoba Sexvda axali warmatebebiT swavlaSi,<br />
samecniero-kvleviTi saqmianobaSi, mxatvrul Semoqmedebasa da<br />
sportSi. axalgazrdoba sul ufro metad israfvoda<br />
polietqnikuri institutisaken.<br />
farTo mecnieruli erudicia, mdidari praqtikuli<br />
gamocdileba, gansakuTrebuli intuicia da unari, yuradRebis<br />
gamaxvileba sakvlevi sakiTxis arsze, baton iosebs<br />
saSualebas aZlevda rTuli mecnierul-praqtikuli<br />
amocanebis gadawyvetis dros moenaxa swori gzebi.<br />
hidrogeologiisa da sainJinro geologiis qarTuli<br />
samecniero skolis erT-erTi fuZemdeblis, gamoCenili<br />
mecnierisa da sazogado moRvawis, sainJinro kadrebis<br />
mravali Taobis Rirseuli aRmzrdelisa da umaRlesi<br />
ganaTlebis didi organizatoris – ioseb buCiZis damsaxureba<br />
mravali ordeniTa da medliTaa aRniSnuli. saqarTvelos<br />
teqnikuri uniersitetis darsebis 75 wlisTavze igi<br />
30
Rirsebis ordeniT dajildovda. universitetis didi sabWos<br />
gadawyvetilebiT i. buaCiZe pirveli dajildovda giorgi<br />
nikolaZis medliT, rac mis did avtoritetsa da sayovelTao<br />
pativiscemaze metyvelebs.<br />
saqarTvelos mecnierebaTa akademiis akademikosis<br />
Teimuraz nikolizis Ze lolaZis cxovreba da<br />
samecniero-pedagogiuri moRvaweoba<br />
cnobili qarTveli mecnieri, saqarTvelos mecnierebaTa<br />
akademiis akademikosi Teimuraz nikolozis Ze lolaZe iyo<br />
saxelganTqmuli da aRiarebuli mecnieri, rogorc CvenSi, ise<br />
sazRvargareT, manqanaTmSeneblobis dargis TvalsaCino moRvawe.<br />
misi mecnieruli moRvaweoba manqnaTmSeneblobis problemebis<br />
farTo speqtrs moicavs: liTonebis Wris procesSi<br />
burbuSelis warmoqmnis meqanizmis axsnis da mWreli iaraRis<br />
cveTis bunebis dadgenis mizniT daxvewili eqsperimentebis<br />
Catareba, teqnologiuri procesebis optimizaciis koncefciis<br />
SemuSaveba, manqanaTmSeneblobaSi miznobrivi muSa procesebis<br />
klasifikaciis Seqmna, axali teqnologiuri manqanebis<br />
konstruqciebis SemuSaveba da damzadeba sxv. Teimuraz<br />
lolaZem 1942 wels daamTavra saqarTvelos politeqnikuri<br />
institutis meqanikuri fakulteti. 1946 wlamde Tbilisis<br />
saaviacio qarxanaSi muSaobda teqnologad, ostatad,<br />
saamqros ufrosad, qarxnis mTavari teqnologis moadgiled.<br />
1946 wels igi saqarTvelos politeqnikuri institutis<br />
manqanaTmSneblobis teqnologiis kaTedris aspiranti gaxda.<br />
1960 wels Teimuraz lolaZem daicva sakandidato<br />
disertacia, romelic 1952 wels moskovSi, xolo 1954<br />
wels berlinSi monografiis `liTonebis Wris procesSi<br />
burbuSelis warmoqmna~ _ saxiT daistamba. 1959 wels man<br />
31
Tavisi meore monografiiT `mWreli iaraRis cveTa~ _<br />
sadoqtoro disertacia daicva.<br />
liTonebis Wris dros burbuSelis warmoqmnis, xaxunis<br />
da cveTis agreTve manqanaTmSeneblobis teqnologiis problemebze<br />
muSaobisas Teimuraz lolaZem aRzarda mkvlevarTa<br />
mTeli pleada, romlebic dRes xelmZRvaneloben calkeul<br />
samecniero mimarTulebebs, kaTedrebs da dargobriv laboratoriebs.<br />
man mecnierebis 30 kandidati da 7 doqtori<br />
moamzada. misi 180 samecniero naSromi, maT ricxvSi 9<br />
monografia da 76 saavtoro mowmoba (maT Soris 11 patenti)<br />
mecnierebis Zvirfasi SenaZenia.<br />
saqarTvelos politeqnikur institutSi Teimuraz<br />
lolaZis xelmZRvanelobiT ganviTarda samecniero mimarTulebebi:<br />
liTonebis Wris procesis meqanika, kontaqturi<br />
movlenebi liTonebis Wris dros, axali efeqturi saiaraRo<br />
masalebis Seqmna, gaxurebuli liTonis Wra, liTonebis<br />
abraziuli damuSavebis axali meTodebi, manqnaTmSeneblobaSi<br />
teqnologiuri procesebis optimizacia.<br />
Teimuraz lolaZe fuZemdebelia liToebis WriT<br />
damuSavebis da manqanaTmSneblobis teqnologiis qarTuli<br />
samecniero skolisa, romelic aRiarebulia sabWoTa kavSirSi<br />
da sazRvargareT.<br />
Teimuraz lolaZe Tavidanve gansakuTrebul yuradRebas<br />
uTmobda Wris procesis Tanmxleb movlenaTa fizikuri arsis<br />
axsnas. burbuSelis, warmoqmnis meqanizmis axsna SesaZlebeli<br />
gaxada mis mier Seqmnilma Wris procesis myisieri fiqsaciis<br />
meTodma. am meTods farTod iyeneben mTeli msoflios<br />
laboratoriebSi. 1967 wels manqanaTmSneblobis teqnologiis<br />
saerTasoriso samecniero-kvleviTma sazogadoebam `Wris<br />
procesis myisieri fiqsaciis mowyobilobaTa~ specialuri<br />
seqcia Camoayaliba.<br />
32
mWreli iaraRis da dasamuSavebeli masalis kontaqtis<br />
zonaSi xaxunis da cveTis kvlevas, agreTve mWreli iaraRis<br />
simtkicis da cveTis Teoriis damuSavebas mieZRvna Teimuraz<br />
lolaZis moRvaweobis mniSvnelovani periodi. am periodis<br />
TvalsaCino miRwevad mWreli iaraRis difuzuri da qimiurabraziuli<br />
cveTis aRmoCena unda CaiTvalos. lolaZiseulma<br />
Teoriam mWreli iaraRis simtkicisa da cveTis Sesaxeb<br />
sayovelTao aRiareba hpova. am sakiTxebze kvlevis Sedegebi<br />
aisaxa mis mognografiebSi `mWreli iaraRis cveTa~ (moskovi,<br />
1958 w.); `almasebis da almasuri qargilebis cveTa~ (g.<br />
bokuCavas TanaavtorobiT) moskovi, 1967 w., romelic 1970<br />
w. iTargmna da inglisSi daistamba, agreTve saiubileo<br />
krebulSi `liTonebis Wris mecnierebis ganviTareba~ _ V da<br />
VI Tavebi (V Tavi a, beTanelTan erTad), romelic 1967<br />
wels moskovSi gamoica.<br />
mWreli iaraRis simtkicis da cveTis meqanizmis Semdgomma<br />
Seswalam T. lolaZes saSualeba misca Camoeyalibebina<br />
axali saiaraRo masalebis SeqmnisaTvis aucilebeli moTxovnebi.<br />
am samuSaoebis Sedegebi aisaxa manqanaTmSeneblobis<br />
teqnologiis saerTaSoriso sazogadoebis SromebSi da<br />
monografiaSi `mWreli iaraRis simtkice da cveTagamZleoba~<br />
(moskovi, 1982 w.).<br />
bolo periodSi T. lolaZe did yuradRebas uTmobs<br />
manqanaTmSeneblobaSi teqnologiuri procesis optimizaciis<br />
sakiTxebs. man pirvelma Seqmna detalebis damuSavebis miznobrivi<br />
procesebis klasifikacia, romelic saSualebas iZleva<br />
Catardes saWiro mowyobilobebis, samarjvebis da mWreli<br />
iaraRebis SerCevis sistemuri analizi da dadgindes<br />
damuSavebis optimaluri procesi. am samuSaos mieZRvna<br />
monografia `manqanaTmSeneblobis teqnologiis optimizaciis<br />
ZiriTadi sakiTxebi~, romelic 1987 wels daistamba q.<br />
33
TbilisSi (iTargmna slovakur enaze da gamoica q.<br />
bratislavSi 1987 w.).<br />
T. lolaZis xelmZRvanelobiT kaTedris TanamSromlebTan<br />
erTad Seiqmna mTeli gama axali Carxebisa: sali<br />
liTonuri da araliTonuri masalebis nakeTobebis xexviT<br />
preciziuli damuSavebisaTvis ГПТ-Т 10; ucentro-saxarato<br />
ТТ-140 da КЖ-9306; mosaWreli fenis plazmiT gaxurebuli<br />
lilvebis namzadebis Savad dasamuSavebeli saxarato КЖ-<br />
16111 Ф-4 da РТ-506; Carxebi gaxurebuli cilindruli da<br />
konusuri namzadebis meqanikuri damuSavebis xazisaTvis<br />
rotosarandi TPCC-1 da 2К422. SemuSavda mTeli gama<br />
mcirevolframiani sali Senadnobebisa mWreli iaraRebis da<br />
teqnologiuri aRWurvilobisaTvis da sxva.<br />
Teimuraz lolaZe warmatebiT aTavsebs samecniero-pedagogiur<br />
da samecniero-saorganziacio muSaobas. 1958 wlidan<br />
1988 wlamde igi saqarTvelos politeqnikuri institutis<br />
`manqanaTmSneblobis teqnologiis~ kaTedris gamgea.<br />
1967-1971 w.w. T. lolaZe ssrk CarxTmSeneblobis da<br />
saiaraRo warmoebis saministros manqanaTmSeneblobisa da<br />
eleqtroteqnikis saproeqto-teqnologiuri samecnierokvleviTi<br />
da eleqtroteqnikis saproeqto-teqnologiuri<br />
samecniero-kvleviTi institutis direqtorad muSaobs. 1971-<br />
80 w.w. saqarTvelos politeqnikuri institutis proreqtoria<br />
samenciero dargSi, 1981-88 wlebSi ki reqtori. am<br />
periodSi institutis maCveneblebi qveynis mowinave institutebis<br />
maCveneblebs gauTanabrda. akad. T. lolaZe<br />
sicocxlis bolomde iyo saqarTvelos teqnikuri<br />
universitetis reqtoratis mrCeveli.<br />
wlebis manZilze T. lolaZe pedagogiur da samecnierosaorganizacio<br />
moRavweobas eweoda gaero-s xaziT indoeTSi<br />
(1961-1963 ww.) da egvipteSi (1967-1967 ww.). igi iyo<br />
iuneskos-s mTavari teqnikuri mrCeveli da proeqtirebis<br />
34
xelmZRvaneli bombeis da mansuriis teqnologiur<br />
institutebSi.<br />
T. lolaZis moRvaweoba saqarTvelos sazogadoebam<br />
Rirseulad Seafasa. 1967 w. mas mecnierebisa da teqnikis<br />
damsaxurebuli moRvawis wodeba mieniWa; 1974 w. igi saqarTvelos<br />
mecnierebaTa akademiis wevr-korespondentad, xolo<br />
1979 w. akademiis namdvil wevrad airCies.<br />
saerTaSoriso aRiarebaa manqanaTmSnebelobis samecnierokvleviT<br />
saerTaSoriso sazogadoebis wevrad T. lolaZis<br />
arCeva 1966 wels. 1985 wlidan igi am sazogadoebis<br />
prezidiumis wevria. 1977 w. igi airCies Cexoslavakiis q.<br />
koSices umaRlesi teqnikuri skolis, xolo 1982 wels<br />
drezdenis teqnikuri universitetis sapatio doqtorad.<br />
1983 wlidan Teimuraz lolaZe amerikis inJiner-meqanikosTa<br />
sazogadoebis sapatio wevria.<br />
wlebis ganmavlobaSi Teimuraz lolaZe ssrk mecnierebis<br />
da teqnikis saxelmwifo komitetebTan arsebuli<br />
`manqanaTmSeneblobaSi meqanikuri da saamwyobo warmoebis<br />
teqnologiis~ samecniero sabWos Tavmjdomare da ssrk mecnierebabaTa<br />
akademiis manqanaTmSneblobis da teqnologiuri<br />
procesebis problemebis samecniero sabWos biuros wevria.<br />
1989 w. igi manqanaTmSenebel teqnologTa sakavSiro asociaciis<br />
prezidiumis wevrad da vice-prezidentad airCies.<br />
akad. Teimuraz lolaZis samecniero moRvaweobas<br />
Rirseuli adgili uWiravs msoflios teqnikuri mecnierebis<br />
saganZurSi. qarTveli eris saamayo Svili, valmoxdili<br />
mecnieri, 2000 wels gadavida maradisobaSi.<br />
35
aJden rusiSvili _ qarTveli<br />
qimikosi inglisSi<br />
rusiSvilTa sagvareulo adreuli Sua saukuneebidan<br />
iRebs saTaves. am gvaris fuZemdeblad miiCneven Tamar mefis<br />
pirveli qmris _ suzdalis mTavris vaJis iuri bogoliubskis<br />
_ amalis erT-erT rus wevrs, romelic sabolood<br />
saqarTveloSi darCenila sacxovreblad. mis STamomavlebs<br />
Tavadoba eboZaT rusiSvilis gvariT. 1783 wels georgievskSi<br />
dadebul traqtatSi rusiSvilebi moixseniebian kaxeTis<br />
TavadTa Soris. Tavadi rusiSvilebi zogjer yorCibaSrusiSvilebad<br />
iwodebodnen. maT samefo karze ekavaT molare-<br />
Tuxucesis (mTavari xazindaris), mdivanbegis, boqaulTuxucesis<br />
da sxva maRali rangis Tanamdebobebi. rusiSvilTa<br />
sagvareulos warmomadgenlebi iyvnen nekresis episkoposebi,<br />
mouravebi, nazirebi.<br />
TelavSi mcxovreb Tavad grigol (gogla) giorgis Ze<br />
rusiSvils da mis meuRles _ Tavad ilia jandieris asuls<br />
_ natalias hyavdaT eqvsi Svili: ilia (1889-1969), giorgi<br />
(1892-1998), nino (1890-1955), raJdeni (1900-1984), vasili<br />
(1901-1902), daria (1904-1992). samwuxarod, arcerT maTgans<br />
ar darCa STamomavali.<br />
momavalma qimikosma, raJden rusiSvilma dawyebiTi<br />
ganaTleba miiRo mSobliur TelavSi. Semdgom, 17 wlis<br />
axalgazrda Sedis axladdaarsebul Tbilisis universitetis<br />
sabunebismetyvelo fakultetze. universitetSi swavlis 3<br />
wlis ganmavlobaSi man mravali SesaniSnavi qarTveli moRvawe<br />
gaicno. Tavis mogonebebSi igi gansakuTrebuli mowiwebiT<br />
ixsenebda did ivane javaxiSvils, romlis rCeviT raJdenma<br />
gadawyvita qimikosad gaxdoma. raJdenisaTvis gadamwyveti<br />
gaxda qarTuli mecnierebis korifes, univeristetis<br />
damaarseblis sityvebi: `XX saukune teqnikis saukune iqneba<br />
36
da saqarTvelos am sferoSi kvalificiuri specialistebi<br />
dasWirdeba~.<br />
ivane javaxiSvilis rekomendaciiT (1921 w.) raJden<br />
rusiSvili swavlis gasagrZeleblad miavlines germaniaSi.<br />
miunhenis umaRlesi teqnikuri skolis damTavrebis Semdeg<br />
(1927 w.) raJden rusiSvilma warmatebiT daicva disertacia<br />
qimiis ganyofilebaSi da moipova teqnikur mecnierebaTa<br />
doqtoris xarisxi (1928 w.). misi disertaciis Tema iyo<br />
`anilinis da misi zogierTi nawarmos reaqciebi benzaldehidTan<br />
da piroyurZnis mJavasTan~. r. ruseiSvilis samecniero<br />
statiebi qveyndeboda germanul specialur JurnalebSi:<br />
`fizika~, `fizikuri qimia~, `eleqtroteqnika~ da a.S.<br />
sxva qarTvel emigrantTagan gansxvavebiT, raJden<br />
xuciSvili ar yofila germaniis nacaionalur-socialisturi<br />
partiis wevri. igi mxolod samecniero moRavweobas eweoda<br />
mis mier miunhenSi mowyobil laboratoriaSi. meore msoflio<br />
omis dawyebamde ramdenime TviT adre r. rusiSvilma<br />
datova germania da sacxovreblad inglisSi, qalaq ilSi<br />
gadasaxlda, sadac ganagrZo samecniero muSaoba qimiasa da<br />
fizikaSi.<br />
1973 wels ucxoeTSi gadaxvewil qarTvel emigrants<br />
auxda sanukvari ocneba _ samSobloSi Camovida. moinaxula<br />
Tbilisi, mSobliuri Telavi, Sexvda yrmobis megobrebs.<br />
raJden rusiaSvili gardaicvala 1984 wlis ianvarSi.<br />
misi gardacvalebis Sesaxeb inglisuri presa werda: `misi<br />
gvari qarTuli aristokratiuli warmoSobisa iyo. igi<br />
cxovrobda da swavlobda germaniaSi, sadac gaxda mecnierebaTa<br />
doqtori. meore msoflio omis win dasaxlda<br />
inglisSi. martoxela cxovrobda ilSi. 1966 wlidan igi<br />
muSaobda mraval qveyanaSi, maT Soris, indoeTsa da<br />
TurqeTSi. iyo sursaTis firmebis sagangebo teqnikuri<br />
37
konsultanti. misi saxlic ki laboratoriad iyo qceuli. iq<br />
mravali eqsperimenti tardeboda~.<br />
qalbatonma darejan rusiSvilma Zmis neSti TbilisSi<br />
gadmoasvena da dakrZala vakis sasaflaoze ufrosi Zmis _<br />
cnobili Terapevtis, profesor giorgi rusiSvilis gverdiT.<br />
ase dasrulda cxovreba da moRvaweoba rusiSvilTa sagrvareulos<br />
erTerTi gamorCeuli warmomadgenlisa, romelmac<br />
cxovrebis udidesi nawili ucxoeTis cis qveS gaatara.<br />
`awmyo Sobili warsulisagan aris mSobeli<br />
momavlisa~<br />
leibnici<br />
bibliografiuli krebulis _ “qimia sxvadasxva<br />
dargis mecnierTa kvlevebSi” III tomSi gaSuqebulia Cvens<br />
mier moZiebuli da damuSavebuli masalebi _ cnobili<br />
qarTveli mecnierebis: inJiner-metalurgis _ petre romanis-<br />
Ze bagrationis (1818-1876), akad. ioseb buaCiZis (1907-2003),<br />
akad. Timuraz lolaZis (1920-2000), inglisSi mcxovrebi<br />
qarTveli qimikosis _ raJden rusiSvilis (1900-1984)<br />
sazogadoebrivi da samecniero-pedagogiuri moRvaweobis<br />
Sesaxeb. saxelovani mecnierebis tradiciebs Rirseulad<br />
agrZeleben Tanamedrove mecnierebi, romelTa sazogadoebrivi<br />
da samecniero-pedagogiuri cxovreba misabaZi da gzis<br />
manaTobelia mecnierTa momavali TaobebisaTvis. darwmunebuli<br />
varT, rom teqnikuri mecnierebis momavali kadrebi<br />
gulisyuriT gaecnobian TvalsaCino mecnierTa nayofier<br />
samecniero kvlevebs da araTu Seneldeba, aramed JamTacvlis<br />
kvaldakval ufro metad aRzevdeba Cvens qveyanaSi eris<br />
samecniero potenciali.<br />
38
saerTaSoriso sainJinro akademiis namdvili wevris,<br />
saqraTvelos erovnuli akademiis wevr-korespondentis,<br />
stu-s informatikisa da marTvis sistemebis fakultetis<br />
sadisertacio sabWos Tavmjdomaris, saqarTvelos<br />
sainJinro akademiis prezidentis, saqarTvelos<br />
teqnikuri universitetis reqtoris arCil iveris-Ze<br />
frangiSvilis sazogadoebrivi da samecniero-<br />
pedagogiuri moRvaweoba<br />
TvalsaCino mecnieri da samagaliTo mamuliSvili arCil<br />
frangiSvili daibada 1961 wels, q. TbilisSi, udides<br />
mecnierTa, qarTul, tradiciul ojaxSi. 1978 wels warCinebiT<br />
daamTavra Tbilisis 37-e saSualo skola, xolo 1983<br />
wels aseve warCinebiT saqarTvelos politeqnikuri institutis<br />
(spi), avtomatikisa da gamoTvliTi teqnikis fakulteti.<br />
iyo leninuri stpedianti, 1983-1987 ww. a. frangiSvili<br />
spi-s gamoTvliTi teqnikis kaTedris aspirantia.<br />
1987 wels, moskovis sainJinro-fizikis institutSi, a.<br />
frangiSvilma daicva sakandidato disertacia da amave<br />
wlidan saqarTvelos teqnikuri universitetis (stu)<br />
saproblemo laboratoriis umcrosi mecnier TanamSromelia;<br />
1988-1992 w.w. stu-s gamoTvliTi teqnikis kaTedris<br />
docenti da saproblemo laboratoriis seqtoris gamgea;<br />
1992 w. daicva sadoqtoro disertacia, 1993 wlidan stu-s<br />
profesoria, xolo 2006 wlidan stu-s sruli profesoria;<br />
1992-2003 w.w. stu-s informatikis, marTvis sistemebis da<br />
telekomunikaciebis institutis direqtoris moadgilea;<br />
1992-2005 w.w. kompiuteruli da informaciuli teqnologiebis<br />
samecniero-kvleviTi laboratoriis samecniero<br />
xelmZRvanelia; a. frangiSvili 2002-2005 w.w. saqarTvelos<br />
prezidentis sagangebo rwmunebulia energetikis sferoSi;<br />
2005-2008 w.w. stu-s reqtoris moadgilea. 2008 wlidan _<br />
39
saqarTvelos teqnikuri universitetis reqtoris movaleobis<br />
Semsrulebeli. xolo 2009 wlis 14 Tebervlidan arCeulia<br />
saqarTvelos teqnikuri universitetis reqtorad. b-ni<br />
arCili 2007 wlidan saqarTvelos sainJinro akademiis<br />
prezidentia.<br />
akad. a. frangiSvili 1994 wlidan gaerosTan arsebuli<br />
informatizaciis saerTaSoriso akademiis namdvili wevria,<br />
1995-saerTaSoriso sainJinro akademiis, xolo 1996-saqarTvelos<br />
sainJinro akademiis namdvili wevria; 1997 wlidan<br />
saqarTvelos mecnierebaTa erovnuli akademiis wevr-korespondentia;<br />
2004 wlidan saqarTvelos energetikis akademiis<br />
namdvili wevria.<br />
akad. a. frangiSvili 1998 wlidan saqarTvelos<br />
mecnierebaTa erovnuli akademiis energetikis problemaTa<br />
samecniero sabWos wevria; 2005 wlidan saqarTvelos<br />
erovnuli samecniero fondis samecniero sabWos wevria;<br />
2006 wlidan aSS-s biografiuli institutis mrCevelTa<br />
sabWos wevria; 2007 wlidan aris stu-s informatikisa da<br />
marTvis sistemebis fakultetis sadisertacio sabWos Tavmjdomare;<br />
2008 wlidan aris saqarTvelos mecnierebaTa erovnuli<br />
akademiis nanoteqnologiebis qvekomisiis Tavmjdomare.<br />
akad. frangiSvili aris 120 samecniero naSromis, 7<br />
monografiis da 5 saxelmZRvanelos avtori. mis mier damuSavebuli<br />
da realizebulia sxvadasxva sistemebi Tanamgzavrul<br />
da safren obieqtebSi, energetikaSi, transpoirtSi, municipalur<br />
infrastruqturebsa da informaciul teqnologiebSi.<br />
akad a. frangiSvilis samecniero xelmZRvanelobiT<br />
momzadebulia da daculia 16 sakandidato da sadoqtoro<br />
disertacia.<br />
akad. a. frangiSvils 1990 w. mieniWa saqarTvelos<br />
saxelmwifo premia mecnierebisa da teqnikis dargSi,<br />
mikroprocesoruli qseluri struqturebis damuSavebisa da<br />
40
seriul warmoebaSi danergvisaTvis; 1996 w. dajildovda<br />
Rirsebis medliT, xolo 2003 w. _ Rirsebis ordeniT; 2000<br />
w. saerTaSoriso sainJinro akademiis dadgenilebiT mieniWa<br />
sapatio wodeba `XX saukunis gamoCenili inJineri~, mecnierebis,<br />
teqnikis da teqnologiebis ganviTarebaSi aRiarebuli<br />
wvlilisaTvis, agreTve saerTaSoriso sainJinro Tanamegobrobis<br />
ganmtkicebisaTvis; 2005 w. dajildovda mecnierebis<br />
saqarTvelos sazogadoebis medliT mecnierebaSi miRweuli<br />
warmatebisaTvis.<br />
Rirseulma Svilma Rirseulad SeZlo mamis _ bumberazi<br />
mecnieris, marTvis sistemebis patriarqis, mecnierebis<br />
revolucioneris akad. iveri frangiSvilis mecnieruli gzis<br />
gagrZeleba.<br />
akad. a. frangiSvilis samecniero Sromebi (romelTa<br />
ricxvi STambeWdavia) gaTvlilia adamianebisa da qveynis<br />
keTildReobaze, rameTu maTma danergvam moutana Cvens<br />
samSoblos (da ara marto mas) soliduri ekonomikuri<br />
efeqti.<br />
sruliad saqarTveloze mzrunvelma mecnierma,<br />
mSobliuri teqnikuri universitetis gadarCenisaTvis<br />
SeimuSava misi ganviTarebis strategiuli gegma (2009-2013<br />
wlisaTvis) romlis gacnobac ara marto teqnikur<br />
universitetSi moRvawe adamianebs, aramed progresulad<br />
moazrovne nebismier pirovnebas aRavsebs imediT.<br />
ganaTlebis farTo diapazonis mqone mamuliSvilma<br />
`teqnikuri universitetis gadarCenis gegma~ perspeqtiul<br />
momavalze gaTvlili da codnatevadi Seqmna, sadac<br />
SemoTavazebulia sauniversiteto swavlebis axali modeli,<br />
romelmac xeli unda Seuwyos pirovnebas, raTa man Seqmnas<br />
axali, Rirebuli da ar dakmayofildes aw ukve miRweuliT.<br />
swavlebis es axali modeli, saSualebas unda aZlevdes<br />
41
adamians Tavad Seqmnas sakuTari bedi _ niWis, gonis,<br />
cnobierebisa da xasiaTis Sesabamisad.<br />
dRes cxovreba sauniversiteto ganaTlebisagan iTxovs<br />
swavlebis `niWisa da unaris modelze~ gadasvlas, sadac<br />
maqsimaluradaa gaTvaliswinebuli pirovnulidan gamomdinare<br />
codnis aTvisebisa da profesiuli unar-Cvevebis gamomuSavebis<br />
winapirobebi.<br />
teqnikur universitetSi mkafio prioritetad unda<br />
Camoyalibdes, stu-Si arsebuli yvela specialobisaTvis<br />
sainovacio saganmanaTleblo mimarTuleba.<br />
saqarTvelos teqnikur universitetSi unda Seiqmnas<br />
axali saganmanaTleblo formebi., e.w. `korporaciuli<br />
universitetebi~, magaliTad:<br />
• marTvisa da inovaciebis umaRlesi skola;<br />
• saxelmwifo administrirebis umaRlesi skola;<br />
• inovaciuri biznesis umaRlesi skola.<br />
ganaTlebis done, nebismier saxelmwifoSi ganapirobebs<br />
ekonomikis mdgomareobas, ris gamoc oTxkomponentiani<br />
`codnis ekonomika~ warmatebulad gamoiyeneba Tanamedrove<br />
saxelmwifo mSeneblobaSi.<br />
`codnis ekonomikis~ komponentebia:<br />
ganaTleba (mxolod wignieri da ganswavluli mosaxleoba<br />
SeZlebs Seqmnas an gamoiyenos nebismieri siaxle);<br />
informaciuli infrastruqtura (telekomunikaciis,<br />
monacemTa gacvlis saSualebani da a.S.);<br />
TamaSis wesebi ekonomikaSi (rac investiciebis mozidvis<br />
saSualebas iZleva axali teqnologiebisa da ideebis<br />
adaptirebisaTvis mecnierebaSi);<br />
da yvelaze mniSvnelovani _ `inovaciuri sistema~<br />
(laboratoriebis, samecniero centrebisa da universitetebis<br />
ganviTarebuli qselebi).<br />
42
stu-s gadarCenis gegmis avtori Tvlis, rom unda<br />
moxdes mecnieruli kvlevis komercializacia.<br />
dRes yvelaze didi Semosavlebi (ganviTarebul<br />
qveynebSi) moaqvs `uxilav~ kapitals inteleqtuluri<br />
aqtivebis amuSavebis xarjvaze, amitomacaa, rom mravali<br />
kompania (isev ganviTarebul qveynebSi) debs investiciebs<br />
ganaTlebis sferoSi da ar iTxovs aseT investiciebze<br />
myisier ukugebas.<br />
Tanamedrove warmatebuli kompaniebi aRiareben ra<br />
codnas _ kapitalad, `xvdebian~ rom codniT marTvaze uaris<br />
Tqma _ Zalian Zviri daujdebaT.<br />
dRevandeli produqtis Rirebulebis mzardi nawili<br />
warmoadgens misive (produqtSi) Cadebuli codnis wils da<br />
sul ufro mzardi xdeba amave codnis moculoba produqtis<br />
TviTRirebulebaSi.<br />
avtori swavlebis perspeqtivebze miuTiTebs, rom axali<br />
saganmanaTleblo sistemis formireba stu-Si mniSvnelovnadaa<br />
damokidebuli ganaTlebis sferos marTvis tipze, romlis<br />
(marTvis) Taviseburebani gamoxatulia ganaTlebis problemaTa<br />
gadawyvetaSi ara marto saganmanaTleblo sistemis<br />
farglebSi, aramed saxelmwifo politikaSic, aseve saerTa-<br />
Soriso, globaluri politikis TvalsazrisiTac, rac<br />
gulisxmobs ganaTlebis yvela safexuris marTvis<br />
sistemurobis princips.<br />
stu-s saganmanaTleblo sferos efeqturobis amaRleba,<br />
axali informaciuli teqnologiebis gamoyenebiT, mxolod<br />
maSin iqneba SesaZlebeli, roca ganaTlebis teqnologiuri<br />
sistemis ganviTareba ganxorcieldeba sxva sistemebis<br />
(pedagogiuri, organizaciuli da ekonomikuri) radikaluri<br />
gardaqmnis fonze.<br />
Tanamedrove saganmanaTleblo sistemis marTvis erTerTi<br />
damaxasiaTebeli niuansia: maswavlebelTa Sromis<br />
43
dayofa; informaciuli teqnologiebis da dargobrivi specialobebis<br />
mqone maswavlebelTa gaerTianeba _ jgufebad,<br />
gundebad, romelnic qmnian Tanamedrove saswavlo kursebs.<br />
stu-s uZvelesi saganmanaTleblo traqdiciebi gaaCnia.<br />
SeuZlebelia amgvari kulturuli memkvidreoba ar iZleodes<br />
moralur stimuls Sesabamisi saganmanaTleblo resursis<br />
Sesaqmnelad.<br />
saqarTvelos ekonomikuri ganviTarebis erTaderTi<br />
swori, progresuli gza e.w. codnis ekonomikaa.<br />
teqnikur universitetSi Cven vapirebT SevqmnaT sistema<br />
umaRlesi skolisa da biznesis monawileobiT, sainovaciosawarmoo<br />
universitetis Camoyalibebis mizniT.<br />
cneba _ `inovaciuri umaRlesi ganaTleba~ warmoadgens<br />
axali codnisa da sainovacio dinamikis sinTezs. axali<br />
codna _ esaa imgvari mecnieruli codna, romelic<br />
generirdeba gamomgoneblobiT; xolo sainovacio dinamika ki<br />
warmoadgens teqnologiis, produqtis, meTodis da axali<br />
codnis teqnikur an socialur realobaSi gardaqmnis gzas.<br />
stu-s samecniero-kvleviTi moRvaweoba inovaciaze<br />
orientirebul ganaTlebas unda emsaxurebodes, risTvisac<br />
unda ganviTardes inovaciaTa samecniero-sawarmoo-teqnologiuri<br />
struqturebis mxardamWeri reJimi.<br />
unda Seiqmnas RonisZiebaTa mTeli kompleqsi sakadro<br />
stabilizaciisaTvis stu-Si, rac gulisxmobs: stu-s<br />
TanamSromelTa sakontaqto sistemis da Sromis organizaciis<br />
gaumjobesebas, mecnierebatevadi biznesis sferosaTvis profesionalTa<br />
momzadebas;<br />
unda davamuSavdes stu-s erTiani biujetis formirebis<br />
ideologia, rac ekonomikuri winsvlis dagegmvis saSualebas<br />
mogvcems. erTiani biujetireba saSualebas mogvcems<br />
`mogebisa~ da `wagebis~ kategoriebidan gadavideT biujetis<br />
`deficitisa~ da proficitis~ kategoriebze da amiT<br />
44
davusvaT wertili univeristetis `aramomgebianobaze~<br />
diskusias _ ganmartavs avtori.<br />
akad. a. frangiSvilis mravalricxovani nayofieri samecniero<br />
Sromebidan umravlesoba maTganze (gamogonebebze)<br />
gacemulia patentebi da saavtoro mowmobebi.<br />
1. patenti gamogonebaze: mcuravi napirdamcavi mowyobiloba.<br />
saident. #10996/01, gancx. #2008010996. patentmflobelebi:<br />
zaur cixelaSvili, Temur gvelesiani, arCil<br />
frangiSvili, Tamaz bacikiZe, darejan garuCava, ioseb<br />
cixelaSvili, giorgi miqaZe, SoTa cixelaSvili, paata<br />
giorgaZe, (patenti gaformebis stadiazea).<br />
2. patenti gamogonebaze: B 63 (10) 02 AP 2009 10696 A, (51) int.<br />
Cl (2006), B 63 B 39/06. mcuravi konstruqcia talRebis<br />
mademfirebeli mowyobilobiT. patentmflobelebi: zaur<br />
cixelaSvili, darejan garuCava, arCil frangiSvili, Tamaz<br />
bacikaZe, ioseb bacikaZe, paata giorgaZe, nodar CxeiZe,<br />
giorgi kacitaZe, merab daviTaia, giorgi miqaZe, ioseb<br />
cixelaSvili, SoTa cixelaSvili, daviT kaxaZe, leri<br />
ruxaZe. saqpatenti, samrewvelo sakuTrebis oficialuri<br />
biuleteni 5(273), 10 03 2009, gv. 12, 13, (patenti<br />
gaformebis stadiazea).<br />
3. patenti sasargeblo modelze. biodanadgari. saidentifikacio<br />
#10697/02, reg. #1481, 11 02 2009. patentmflobelebi:<br />
zaur cixelaSvili, darejan garuCava, arCil<br />
frangiSvili, Tamaz bacikaZe, ioseb bacikaZe, paata<br />
giorgaZe, giorgi kacitaZe, giorgi miqaZe, ioseb<br />
cixelaSvili, SoTa cixelaSvili, daviT kaxaZe, nodar<br />
CxeiZe (patenti gaformebis stadiazea).<br />
4. patenti sasargeblo modelze. napirdamcavi nageboba.<br />
saidentifikacio #10431/02, reg. #1450, 27 10 2008.<br />
patentmflobelebi: zaur cixelaSvili, arCil frangi-<br />
Svili, zaur gedeniZe, Tamaz bacikaZe, tariel kviciani,<br />
paata giorgaZe, zurab gasitaSvili, nodar CxeiZe, giorgi<br />
xerxeuliZe, darejan garuCava, merab daviTaia, merab<br />
45
maqaraSvili, ioseb cixelaSvili, SoTa cixelaSvili, naTia<br />
maxarobliZe (patenti gaformebis stadiazea).<br />
5. mowmoba: saqarTvelos inteleqtualuri sakuTrebis erovnuli<br />
centri `saqpatenti~, samecniero-meToduri naSromi: sawarmoo<br />
Camdinari wylebis sruli biologiuri gamwmendi nagebobebisa da<br />
organuli narCenebis gadamamuSavebeli bioenergetikuli<br />
danadgaris ganTavsebis principuli sqema. ganmcxadeblebi: arCil<br />
frangiSvili, zaur cixelaSvili, Tamaz bacikiZe, zurab<br />
gasitaSvili, malxaz sanikiZe (ganacxadi gaformebis stadiazea da<br />
masze mowmoba gaicema 06/2009).<br />
akad. a. frangiSvilis mravalricxovani samecniero Sromebidan<br />
gvinda gamovyoT ori maTgani: 1. `qalaqis meurneobis<br />
momsaxurebis sfero~ da 2. `municipalitetis-qalaqis erTiani<br />
sainformacio koncefcia~ (Tanaavtorebi prof. z. gasita-<br />
Svili da prof. m. xarTiSvili), romlebic dRevandeli<br />
saqarTvelos _ mSeneblobis da aRorZinebisaTvis uaRresad<br />
faseulia.<br />
uflisagan gansakuTrebuli niWierebiT, keTilSobilebiT,<br />
samarTlianobiT da mecnieruli alRoTi dajildoebul<br />
pirovnebaze udides imeds amyarebs teqnikuri mecnierebis<br />
samWedlos _ teqnikuri universitetis mravalricxovani<br />
koleqtivi da studentoba.<br />
sainJinro akademiis wevr-korespondentis, gamoyenebiTi<br />
geologiis departamentis ufrosis, profesor nodar<br />
foforaZis cxovreba da samecniero-pedagogiuri moRvaweoba<br />
nodar grigolis Ze foforaZe daibada 1956 wlis 21<br />
ivliss, onis raionis sof. barSi, pedagogis tradiciul _<br />
qarTul ojaxSi, hyavs meuRle da ori vaJi _ giorgi da niko.<br />
1971 wels n. foforaZem daamTavra sof. baris rvawliani<br />
skola, xolo 1973 wels ambrolauris II saSualo skola<br />
warCinebiT da imave wels Cairicxa saqarTvelos politeqnikuri<br />
institutis (amJamindeli saqarTvelos teqnikuri<br />
universiteti) samTo-geologiur fakultetze, sasargeblo<br />
wiaRiseuli sabadoebis Zebna-Ziebis specialobiT, romelic<br />
46
warCinebiT daamTavra 1978 wels da datovebul iqna<br />
mineralogiis, petrologiisa da geoqimiis kaTedraze ufrosi<br />
preparatoris Tanamdebobaze n. foforaZem 1978 wlidan<br />
dRemde gaiara gza preparatoridan kaTedris gamgis<br />
Tanamdebobamde. 1992 wlidan aris geologiisa da mineralur<br />
nivTierebaTa kvlevis, diagnostikisa da gadamuSavebis<br />
respublikuri centris xelmZRvaneli, xolo 1998 wlidan _<br />
mineralogiis, petrologiisa da geoqimiis kaTedris gamge.<br />
b-nma n. foforaZem 1985 wels, aspiranturis<br />
damTavrebis Semdeg warmatebiT daicva sakandidato<br />
disertacia, xolo 1993 wels _ sadoqtoro disertacia.<br />
1994 wels avtorebTan erTad mieniWa akademikos al.<br />
janeliZis saxelobis premia naSromze _ `kavkasiis metamorfuli<br />
kompleqsis petrologia~.<br />
2004 wels arCeul iqna sainJinro akademiis wevrkorespondentad.<br />
profesori nodar foforaZe minerlogiis Teoriul<br />
sakiTxebTan erTad warmatebiT wyvets gamoyenebiTi mineralogiis<br />
praqtikul problemebs. igi 70-mde samecniero<br />
Sromis avtoria. maT Soris aris erTi monografia, erTi<br />
saxelmZRvanelo da erTi damxmare saxelmZRvanelo.<br />
samecniero Sromebi ZiriTadad exeba mineralogiis,<br />
kristalografiis, petrologiisa da gemologiis sakiTxebs:<br />
silikatebis myarfazur gardaqmnebs, maT erTgvarovnebaaraerTgvarovnebas,<br />
myari xsnaris daSlas; aseve _ mineralTa<br />
fizikur-qimiur Taviseburebebs, TviTnabadi oqrosa da<br />
vercxlis nakeTobebis qimiur-teqnologiur kvlevas,<br />
saiuveliro da sanaxelavo qvebis mineralogiur-gemologiur<br />
Seswavlas. gansakuTrebiT aRsaniSnavia mis mier dawyebuli<br />
samuSaoebi, romlebic exeba areqologiuri gaTxrebis Sedegad<br />
mopovebuli keTilSobili liTonebis da sxva liTonuri da<br />
araliTonuri arqeologiuri nakeTobebis qimiurteqnologiur<br />
da mineralogiur-petrografiul kvlevas. am<br />
47
mimarTulebas mecnierul RirebulebasTan erTad didi<br />
mniSvneloba aqvs, radganac kvlevasTan erTad keTdeba<br />
nakeTobebis srulyofili pasporti. pasportSi asaxulia<br />
nakeTobis daculobis mdgomareoba, rac safuZvlad edeba<br />
restavracia-konservaciis gadaudebeli samuSaoebis<br />
ganxorcielebas.<br />
1994 wlidan saqarTvelos teqnikur universitetSi<br />
prof. n. foforaZis xelmZRvanelobiT Seiqmna axali<br />
mimarTuleba _ gemologia. dReisaTvis Camoyalibebulia keTilSobili<br />
liTonebis, saiuveliro, sanaxelavo da<br />
mosapirkeTebeli qvebis kvlevis, diagnostikisa da gadamu-<br />
Savebis saswavlo-sawarmoo baza.<br />
bolo aTi wlis ganmavlobaSi n. foforaZe iyo ramdenime<br />
sabiujeto da saxelSekrulebo Temis Semsrulebeli,<br />
pasuxismgebel-Semsrulebeli da Temis xelmZRvaneli. maT<br />
Soris aRsaniSnavia: `sinTezuri da bunebrivi kristalebis<br />
luminescenciuri Tvisebebis kvleva~, `respublikaSi arsebuli<br />
mZlavri sawarmoebis mimdebare teritoriis niadagis da<br />
wylis gabinZurebis arealis dadgena~, `metamorfizmis<br />
sxvadasxva geodinamikur reJimebSi Tbomasis gadatanis<br />
modelireba~, `saqarTvelos saiuveliro da sanaxelavo qvebis<br />
daZieba, gakeTilSobileba da teqnologia~, `didi mcxeTis<br />
teritoriaze aRmoCenili liTonuri da araliTonuri arqeologiuri<br />
nakeTobebis qimiur-teqnologiuri da mineralogiuri<br />
kvleva~.<br />
prof. n. foforaZe sistematurad iRebs monawileobas<br />
samecniero-teqnikur konferenciebSi, misi mravalwliani<br />
kvlevis Sedegebi sxvadasxva dros moxsenebuli iqna moskovis,<br />
leningradis, kievis, Cernogolovkis, Tbilisis da sxva<br />
samecniero konferenciebSi. amave dros, n. foforaZe mravali<br />
welia nayofier pedagogiur moRvaweobas eweva. kiTxulobs<br />
leqciebs Semdeg disciplinebSi: mineralogia, kristalo-<br />
48
grafiuli mineralogia, saiuveliro da sanaxelavo qvebi,<br />
gamoyenebiTi mineralogia da mineralebis kvlevis Tanamedrove<br />
meTodebi. mis mier aRzrdilia studentTa, magistrantTa<br />
da aspirantTa mTeli Taobebi.<br />
2001 wels misi uSualo TaosnobiT da xelmZRvanelobiT<br />
stu-s samTo-geologiur fakultetze gaixsna<br />
`gamoyenebiTi mineralogia, petrologia da geoqimiis~<br />
specialoba `Zvirfasi qvebisa da keTilSobili liTonebis<br />
eqspertizis~ specializacia, romlisTvisac Seqmnilia specialuri<br />
laboratoriuli baza, sadac warCinebul studentebs<br />
saSualeba aqvT, Teoriul codnasTan erTad miiRon<br />
praqtikuli Cvevebi.<br />
Rrmad moazrovne da niWierebiT gamorCeuli mecnieri<br />
dajildoebulia uflisgan sikeTiT gajerebuli siyvaruliT.<br />
es erTeulTa xvedria. swored Tavdadebuli zrunvis gamo<br />
uyvarT gamorCeulad batoni nodari mis studentebs,<br />
TanamSromlebs da yvela adamians, vinc ki mas icnobs.<br />
profesor nodar foforaZis nayofieri samecniero<br />
Sromebidan (romelTa ricxvi da done sakmaod STambeWdavia)<br />
gTavazobT ramodenime maTgans.<br />
qarTuli TviTnabadi spilenZis da misgan damzadebuli<br />
monetebis qimiuri Sedgeniloba<br />
(mkvlevarTa jgufi: n. foforaZe, g.m.m.d., x. gaCeCilaZe,<br />
g.m.m.d., g. frangulaSvili, g.m.m.d.)<br />
qarTveli tomebi uZveles meliToneebad arian cnobilni.<br />
pirveli liToni, romelTanac maT hqondaT Sexeba da<br />
Semdeg sameurneo cxovrebaSi gamoiyenes, spilenZi iyo. Zvel<br />
droSi da zogjer axlac, spilenZi moipoveba sxvadasxva<br />
49
zomisa da formis TTviTnabadi formebiT, romelbic warmoiqmneba<br />
spilenZis Semcveli pirveladi madneuli mineralebiT<br />
Jangva-aRdgeniTi procesis Sedegad. TviTnabadi spilenZi,<br />
umTavresad mcire siRrmeze, zedapirTan axlos warmoiqmneba.<br />
misi mopoveba dResac da adrec did siZneleebTan ar aris<br />
dakavSirebuli.<br />
saqarTvelos madneuli sabadoebis eqspluatacias didi<br />
xnis istoria aqvs. madanis adgilobrivi mosaxleoba<br />
uZvelesi droidan awarmoebda. samTamadno warmoebis<br />
istoriidan Zalze didi mniSvnelobisaa kavkasionis samxreT<br />
kalTebze (raWaSi, svaneTsa da afxazeTSi) da agreTve mcire<br />
kavkasionze (qvemo qarTlSi, aWarasa da guriaSi) aRmoCenili<br />
samTo-metalurgiuli kerebi).<br />
aRmosavleT saqarTveloSi spilenZis, brinjaos, oqrosa<br />
da vercxlis metalurgiis ganviTarebisaTvis nedleulad<br />
iyenebdnen qvemo qarTlSi arsebul spilenZis kolCedanur<br />
madnebs, meoreuli warmoSobis spilenZs, TviTnabadi oqros<br />
Semcvel qviSrobebs (md. xrami). qvemo qarTlis teritoriaze<br />
geologebis mier ramdenime aTeuli wlis win aRmoCenil iqna<br />
Zveli samTo gamonamuSevrebi, qvis uroebi da gadamuSavebuli<br />
madnis wida. dadasturebulia, rom madnis mopovebas Zireul<br />
sabadoebze axorcielebdnen Semcveli qanebis cecxliT gaxurebisas<br />
gavarvarebamde da Semdeg wyliT gacivebis Sedegad<br />
gaCenil bzarebSi qvis uroebiT angrevdnen Zireul madnebs.<br />
TviTnabadi spilenZis mxolod meqanikuri gamdidrebis<br />
Sedegad miRebuli spilenZisagan amzadebdnen mcire da erTob<br />
SezRuduli daniSnulebis naerTebs. maT Soris, monetebsac.<br />
xolo pirveladi sulfiduri Zireuli sabadoebidan mopovebul<br />
madnebs, meqanikur gamdidrebasTan erTad, gamowvavdnen,<br />
acilebdnen gogirds da sxva fuW masas.<br />
arqeologiuri liTonuri masalis (spilenZi, binjao,<br />
oqro, vercxli) detalurma mikrorengenospeqtrulma ana-<br />
50
lizma da misma Sedarebam TviTnabadi spilenZis, oqros da,<br />
nawilobriv, vercxlis qimiur SedgenilobasTan mravali<br />
sagulisxmo faqti mogvca imis Taobaze, rom brinjaos da<br />
antikuri xanis qarTveli meliToneebi sxvadasxva daniSnulebis<br />
spilenZis, oqros da vercxlis nakeTobebs xSir<br />
SemTxvevaSi uSualod amzadebdnen mxolod meqanikurad<br />
gamdidrebuli adgilobrivi TviTnabadi liTonebisagan. aseTi<br />
saxiT damzadebul nakeTobebSi identuri mineraluri<br />
CanarTebi da qimiuri elementebis mikrokomponentebisa<br />
dafiqsirebuli Cven mier, iseTive raodenobiT, formiT da<br />
ganawilebis kanonzomierebiT, rogorc TviTnabad spilenZSi,<br />
oqrosa da vercxlSi.<br />
qvemoT mocemulia saqarTvelos teritoriaze mopovebuli<br />
TviTnabadi spilenZisa da misagan damzadebuli<br />
savaraudo nivTebis, kerZod, kolxuri TeTris mikrorentgenospetqruli<br />
kvlevis Sedegad miRebuli Sedegebi.<br />
nax. 1. TviTnabadi spilenZi<br />
madneulis sabadoebze mopovebuli TviTnabadi spilenZi<br />
gvxvdeba, dawyebuli mikromarcvlebidan da waxnagebebidan,<br />
damTavrebuli ramdenime aTeulkilogramiani dendritebis an<br />
mTliani masebis saxiT (nax.1), magram, ZiriTadad, SedarebiT<br />
mcire zomis danagrovebis saxiTaa warmodgenili, romelTac<br />
51
amdenime aseuli gramis wona aqvs. TviTnabadi spilenZi<br />
warmoSobilia spilenZis pirveladi sulfiduri mineralebis<br />
Jangvis zonebSi. spilenZis sxvadasxva formis masebis garedan<br />
dafarulia kvarciT, plagioklaziT, kupritiT, qalkoziniT<br />
da sxva meoreuli mineralebiT. sxvadasxva formis TviTnabadi<br />
spilenZis gaprialebul zedapirze naTlad Cans masSi<br />
qalkozinis, kvarcis da plagioklazis gamonayofebi,<br />
mikroskopiT masSi aRmoCenilia vercxlis damoukidebeli<br />
fazis mcire zomis gamonayofebic. gaprialebuli zedapiri<br />
detalurad iqna Seswavlili mikrorentgenospeqtruli<br />
meTodiT, misi saSualebiT ganisazRvra rogorc TviTnabad<br />
spilenZSi calkeuli minarevi elementebis raodenoba, aseve,<br />
TviTnabad spilenZSi arsebuli calkeuli mineralebis<br />
qimiuri Sedgeniloba da masSi arsebuli mikrokomponentebis<br />
raodenobac (nax. 2).<br />
TviTnabad spilenZSi calkeuli mineraluri gamonayofebi<br />
warmodgenilia kvarciT, qalkoziniT, kupritiT, argentitiT,<br />
xolo mikrokomponentebidan fiqsirdeba dariSxani,<br />
seleni, tyvia, mcire SemcvelobiT oqro, vercxli, teluri<br />
da siliciumi. ar isazRvreba kala, stibiumi da kadmiumi.<br />
TviTnabad spilenZSi spilenZis Semcveloba cvalebadobs 86-<br />
98%-is intervalSi, dariSxani umetes wertilSi fiqsir-deba<br />
da misi Semcveloba maqsimum 2,75%-s aRwevs. uaRresad<br />
sainteresoa selenis Semcveloba, romelic marTalia, yvela<br />
wertilSi ar isazRvreba, magram maRali SemcvelobiTaa da<br />
aRwevs 5%-s. xolo Tvrameti wertilidan rva wertilSi<br />
fiqsirdeba da 0,72%-s aRwevs, vercxli mxolod or<br />
wertilSi aRiniSneba da 0,25-mdea, teluri erT wertilSia<br />
(0,12%). siliciumi sul ramdenime wertilSi gvxvdeba.<br />
tyviis Semcveloba ramdenime wertilSi sakmaod maRalia da<br />
1,14%-s aRwevs.<br />
52
vercxli, oqro, seleni da teluri, savaraudod,<br />
izomorfuladaa Canacvlebuli spilenZTan da araTanabradaa<br />
gadanawilebuli, xolo tyvia, siliciumi da dariSxani, Cveni<br />
azriT, calkeuli damoukidebeli mineralebis mikrokristalebis<br />
saxiTaa warmodgenili, ris safuZvelsac gvaZlevs zogierT<br />
SemTxvevaSi kvarcis damoukidebeli fazebis arseboba.<br />
vercxlis mcire zomis damoukidebeli fazebi gvxvdeba<br />
rogorc TviTnabad spilenZsa da kvarcSi, aseve qalkozinSi<br />
(nax.3). vercxlis qimiuri Sedgenilobaa: Ag-80-91,93%, Cu-2-<br />
12%, magram erTeul SemTxvevaSi spilenZis Semcveloba<br />
bevrad Warbobs vercxlis Semcvelobas, tyvia (maqsimum<br />
1,12%), dariSxani (maqsimum 3,07%), seleni da teluri<br />
araTanabari SemcvelobiT xasiaTdeba (selenis maqsimaluri<br />
Semcveloba 0,65%, teluris 2,85%), teluri TiTqmis yvela<br />
wertilSi isazRvreba, oqro ramdenime wertilSi fiqsirdeba,<br />
maqsimaluri Semcveloba 0,43%-ia.<br />
qalkozinSi spilenZisa da gogirdis garda gvxvdeba<br />
vercxli mxolod sam wertilSi (maqsimum 0,27%, tyvia<br />
(maqsimum 1,12%), dariSxani (maqsimum 1,62%), seleni ocdaaTi<br />
wertilidan TormetSi da 5,9%-s aRwevs, teluri erT<br />
wertilSi _ 0,2%, oqro cxra wertilSi fiqsirdeba da<br />
maqsimum 0,58%-ia.<br />
mecnier-mkvlevarTa jgufis erT-erTi mTavari mizania<br />
kolxuri TeTri, kerZod, naxevardraqmis II tipis monetebis<br />
detaluri qimiuri kvleva da miRebuli Sedegebis safuZvelze<br />
nedleulis wyaros da maTi damzadebis SesaZlebeli<br />
teqnologiis modelis warmoCena.<br />
kvlevis Tanmimdevroba ki aseTia: Tavidan mkvlevarTa<br />
jgufis mier qimiuri Sedgeniloba dadgenil iqna kolxuri<br />
TeTris (naxevardraqma) mxolod Sublis da zurgis<br />
zedapirze ramdenime wertilSi, romelTa dauzianebel<br />
adgilebSi ZiriTadad Sedis vercxli 88,95-96,76 da<br />
53
spilenZi 1,97-8,74%, gvxvdeba agreTve tyviis, siliciumis da<br />
dariSxanis mcire Semcvelobebi, xolo stibiumis, kalis,<br />
rkinis da TuTiis Semcveloba praqtikulad ar fiqsirdeba.<br />
dazianebul ubnebSi mikrorentgenospeqtruli analiziT<br />
dafiqsirda spilenZis amaRlebuli da Zlier araerTgvarovani<br />
Semcveloba, ramac aucilebeli gaxada qimiuri Sedgenilobis<br />
gansazRvra monetebis siRrmeSi, risi SesaZleblobac Seqmnes<br />
kerZo koleqcionerebma. sxvadasxva dros gaiWra sami aTeuli<br />
naxevardraqmis II tipis moneta da detalurad iqna<br />
Seswavlili maTi qimiuri Sedgeniloba rogorc Sublis da<br />
zurgis zedapirze, aseve kveTis Wrilis gaswvriv, gaWrili<br />
monetebis vizualuri daTvalierebiTac ki SeimCneva, rom<br />
monetebs garedan aqvs vercxlisferi Txeli fena, SigniT ki<br />
_ monac-risfro-moyavisfro an baci spilenZisferi gulguli,<br />
romelsac gansxvavebul qimiur SedgenilobasTan erTad<br />
sxvadasxva araerTgvarovani tonalobis, zomis da formis<br />
ubnebi aqvs.<br />
sanam monetebis detaluri qimiuri kvleva Catardeboda,<br />
iTvleboda, rom zogierTi moneta Tavidan bolomde<br />
(zedapiridan siRrmeSi) erTnairi Sedgenilobis vercxlis<br />
SenadnobiT iqneboda damzadebuli, xolo danarCen maTgans<br />
SigTavsi spilenZis an sxva liTonis eqneboda, romelic<br />
garedan dafaruli iqneboda vercxliT anu saqme gveqneboda<br />
e.w. yalb monetebTanac.<br />
gamokvleuli monetis garsis da gulgulis qimiuri<br />
Sedgenilobis Taviseburebis garkvevisaTvis cal-calke detaluradaa<br />
ganxiluli ramodenime maTgani.<br />
pirveli monetis Sublis da zurgis zedapiri, sadac<br />
mkafiod Cans kacis da xaris Tavi, monacrisfro TeTri<br />
ferisaa. monetis gaWris zedapirze Cans zonaluri agebuleba.<br />
kerZod, baci spilenZisebr mowiTalo gulgulisagan mkveTrad<br />
ganirCeva garsis vercxlisfero Sre. gulgulic, Tavis<br />
54
mxriv, gansxvavebulia rogorc SedgenilobiT, aseve feriT.<br />
didi gadidebisas SeimCneva sxvadasxva formis da zomis<br />
gansxvavebuli tonalobis ubnebi (nax. 4). monetis kideebSi,<br />
sicarielesTan erTad aRsaniSnavia muqi yavisferi _ moSavomde,<br />
momrgvalebuli _ zogjer dakuTxuli CanarTebi<br />
(0,05-0,2 mm). gulguli Semofarglulia sxvadasxva sisqis<br />
vercxlis Txeli feniT, romlis qimiuri Sedgeniloba<br />
ganisazRvra rva wertilSi, misi qimiuri Sedgeniloba aseTia:<br />
Ag-90,78-96,50%, Cu-1,52-5,21%, tyvia SedarebiT dabali<br />
Semcvelobisaa da araTanabradaa ganawilebuli, zogierT<br />
wertilSi saerTod ar gvxvdeba, dariSxanic dabali SemcvelobiT<br />
xasiaTdeba da isic araTanabradaa gadanawilebuli<br />
(0,42%-mde).<br />
gulguli, romlis feri baci moyavisfro-moyviTaloa,<br />
gansxvavebuli tonalobisaa da Zlier araerTgvarovani qimiuri<br />
SedgenilobiT xasiaTdeba. monetis kveTis Wrilis<br />
profilis gaswvriv Tanabari intervaliT Catarebulia 32<br />
gansazRvra, sadac vercxlis Semcveloba cvalebadobs farTo<br />
diapazonSi 7,51-87,32%, spilenZi 8,63-84,03%. dariSxanis<br />
Semcveloba sakmaod dabalia da sayuradRebo Semcveloba<br />
sul ramdenime wertilSia. tyviis Semcveloba, marTalia,<br />
ramdenime wertilSi ar isazRvreba, magram sakmaod<br />
amaRlebulia da 6,56%-s aRwevs. oqros Semcveloba<br />
fiqsirdeba vercxliT gamdidrebul ubnebSi (maqsimum 1,01%),<br />
sadac agreTve teluris (maqsimum 0,78%) da selenis (maqsimum<br />
1,15%) amaRlebuli Semcvelobac aRiniSneba. dariSxanis<br />
Semcveloba ramdenime wertilSi isazRvreba maqsimaluri<br />
SemcvelobiT 1,17%. gulgulSi vercxl-spilenZis da spilenZ-verclis<br />
Senadnobis ubnebi sxvadasxva zomisaa da<br />
arakanonzomieradaa gadanawilebuli, romelTa Soris qimiuri<br />
Sedgeniloba, umetes SemTxvevaSi, TandaTanobiT gadadis.<br />
55
nax. 2. TviTnabad spilenZSi kvarcis, qalkozinis damoukidebeli<br />
fazebi da kupritis waxnagebi<br />
muqi CanarTebi warmodgenilia spilenZis sulfidiT<br />
(qalkozini Cu2S), sadac spilenZis Semcveloba 81%-s aRwevs,<br />
xolo danarCeni ZiriTadad gogirdze modis. muqi CanarTebis<br />
da sicarieleebis arseboba gamowveuli monetis damzadebis<br />
procesSi teqnologiuri ciklis darRveviT da pirveladi<br />
sulfiduri mineralebis reliqtebiT.<br />
Semdegi monetis zedapiri vercxlisebr monacrisferoa,<br />
xolo gulguli sxvadasxva tonalobis Ria spilenZisferia<br />
(nax. 5), romlis kideebSi SeimCneva sxvadasxva formis, mcire<br />
zomis spilenZis sulfidis muqi CanarTebi (Cu2S), sadac Cu-<br />
75-80%-is farglebSi cvalebadobs. vercxlis garsis Txeli<br />
fenis qimiuri Sedgenilobaa: Ag-91,21-94,45%, Cu-3,20-4,25%.<br />
gulgulis sxvadasxva fazebis qimiuri Sedgeniloba cvalebadia,<br />
gvaqvs spilenZiT gamdidrebuli ubnebi _ Cu-82,37-<br />
83,66%, Ag-8,89-9,05%, vercxliT gamdidrebuli ubnebi _ Ag-<br />
78,12-87,92%, Cu-8,53-18,78%. tyvia 2,46%-s aRwevs.<br />
56
nax. 3. TviTdinebad spilenZSi vercxlis gamonayofebi<br />
mesame monetis gare Srec TiTqmis sufTa vercxliTaa<br />
warmodgenili, romlis sisqe sakmaod Txelia. misi qimiuri<br />
Sedgenilobaa Ag-92,05-95,58%, Cu-2,09-6,70%, tyvia praqtikulad<br />
ar gvxvdeba, magram erT wertilSi 5,28% fiqsirdeba,<br />
dariSxani sam wertilSi (rvidan) SeimCneva da 1,05%-s<br />
aRwevs. sainteresoa, rom vercxliswylis Semcveloba rva<br />
wertilidan oTxSi gvxvdeba maqsimum 1,24%-is odenobiT.<br />
gars mohyveba araTanabari vercxl-spilenZis Senadnobi,<br />
zogierT adgilas, gansakuTrebiT kideebSi, sakmaod sqeli<br />
fenis (nax. 6). ganivkveTis WrilSi Cans, rom gulgulis feri<br />
gansxvavebuli tonalobis Ria spilenZisferia, romelsac<br />
gars akravs nacrisferi araTanabari sisqis vercxliT gamdidrebuli<br />
Sre. gulgulis qimiuri Sedgeniloba Zlier araerTgvarovania.<br />
igi vercxl-spilenZis Senadnobia, sadac vercxlis<br />
Semcveloba 23,0-87,3%-is intervalSi cvalebadobs,<br />
spilenZis _ 11,6-77,0%-is intervalSi, dariSxani 0,65%-mdea,<br />
tyvia ki 1,7%-s aRwevs.<br />
vercxl-spilenZis Senadnobi qimiuri SedgenilobiT<br />
uaRresad araerTgvarovania, misi zedapiris detalurma mikrorentgenospeqtrulma<br />
analizma (75 mm 2 farTobze Catarda<br />
60-ze meti cda) saSualeba misca mkvlevarebs Senadnobis<br />
gansxvavebuli Sedgenilobis pirobiTi ubnebi gamoeyoT,<br />
romlebsac ganlagebis mxriv garkveuli kanonzomiereba ar<br />
axasiaTebs. araerTgvarovani ubnebi vercxlis Sedgenilobis<br />
mixedviT SeiZleba sam jgufad davyoT: 23-40%, 41-74% da<br />
75-87%. aRniSnuli ubnebis forma, zoma da ganawileba<br />
araerTgvarovani da arakanonzomieria. tyviis Semcveloba<br />
SedarebiT dabalia da mxolod ramdenime wertilSi<br />
fiqsirdeba.<br />
57
meoTxe monetis zedapiri garkveuli ubnebi Zlier<br />
daJangulia da praqtikulad mTlianad mocilebuli aqvs<br />
vercxlis fena, sadac spilenZisferi liToni SeimCneva.<br />
gaWris sibrtyeze mkveTrad Cans spilenZisferi gulgulis da<br />
vercxlisferi gare Sris sazRvari (nax. 7). monetis Sublis<br />
da zurgis zedapiris dauzianebeli vercxlisferi ubnebis<br />
qimiuri Sedgeniloba aseTia: Ag-92,89-97,07%, Cu-2,04-4,18%,<br />
SeimCneva dariSxanis da tyviis dabali Semcveloba. tyviis<br />
Semcveloba mxolod ramdenime wertilSi isazRvreba.<br />
nax. 4. kolxuri TeTris Subli (aversi), zurgi (reversi)<br />
da ganivkveTis Wrili<br />
mikrorentgenospeqtruli analizis Sedegad gurgulis<br />
Sedgeniloba erTiandeba TiTqmis sufTa spilenZs Cu-94,7-<br />
98,54%-s, Ag-0,18%-mdea, dariSxani SeimCneva TiTqmis yovel<br />
meore wertilSi da 1,92%-s aRwevs. oqro yovel mesame<br />
wertilSi fiqsirdeba da 0,68%-mde. teluri TiTqmis yvela<br />
wertilSi SeimCneva. magram SedarebiT mcire SemcvelobiT<br />
(maqsimum 0,53%), xolo seleni yovel mesame wertilSi,<br />
magram maRal Semcvelobas aRwevs (maqsimum 3,24%).<br />
spilenZis qimiuri Sedgeniloba da masSi mikrokomponentebis<br />
ganawileba srulebiT eTanadeba madneulis TviTnabadi<br />
spilenZis qimiur Sedgenilobas da masSi arsebuli<br />
mikrokomponentebis raobas.<br />
mexuTe monetis zurgis mxares mkafiod daikvirveba<br />
xaris Tavi, xolo Sublis mxares adamianis Tavi bundovania.<br />
zedapiri Ria nacrisfer-vercxlisferia. ganivkveTSi moyavis-<br />
58
fro bac gulgulSi mkafiod Cans wagrZelebuli samkuTxedis<br />
(soli) formis spilenZisebr mowiTalo ubani (nax. 8).<br />
nax. 5. kolxuri TeTris Subli (aversi), zurgi (reversi) da<br />
ganivkveTis Wrili<br />
zedapiris qimiuri Sedgeniloba aseTia: Ag-91,78-<br />
93,78%, Cu-3,26-4,61%, As-0,15-0,65%. tyviis Semcveloba did<br />
diapazonSi cvalebadobs da 2,45%-s aRwevs. uaRresad<br />
sayuradReboa vercxliswylis Semcveloba (maqs. 0,70%).<br />
gulgulis centralur nawilSi arsebuli spilenZisebr<br />
mowiTalo Seferilobis ubnis qimiuri Sedgenilobaa: Cu-<br />
77,87-89,80%, Ag-8,30-20,40% dariSxani SeimCneva zogierT<br />
wertilSi da 0,45%-s aRwevs. tyviac yvela wertilSi ar<br />
fiqsirdeba, magram 2,38%-s aRwevs. gulgulis umetesi<br />
nawili TiTqmis msgavsi vercxlisfer nacrisferia, magram<br />
qimiuri SedgenilobiT mainc gansxvavebulia. gvaqvs ubnebi,<br />
sadac vercxlis Semcveloba maRalia da cvalebadobs 79,42-<br />
92,05%, spilenZisa ki _ 6,67-19,61%-is farglebSi. zogierT<br />
ubanSi ki vercxlis Semcveloba sakmaod dabalia da 21%-mde<br />
ecema, xolo spilenZi 80%-s aRwevs. aqac gvaqvs dariSxanis<br />
sakmaod maRali Semcveloba, magram mxolod zogierT<br />
wertilSi, xolo tyviis Semcveloba sakmaod maRalia da<br />
maqsimum 3,56%-s aRwevs.<br />
59
nax. 6. kolxuri TeTri Subli (aversi), zurgi (reversi) da<br />
ganivkveTis Wrili<br />
nax. 7. kolxuri TeTris Subli (aversi), zurgi (reversi) da<br />
ganivkveTis Wrili<br />
meeqvse monetis Sublis da zurgis zedapirze kargadaa<br />
SemorCenili adamianis da xaris Tavis gamosaxuleba (nax. 9),<br />
magram zurgis mxares zogierT ubanSi vercxlis Txeli<br />
garsi mocilebulia da SeimCneva spilenZis gamoJanguli<br />
ubnebi. monetis kveTis WrilSi Cans zonaluri agebuleba,<br />
centraluri nawili, e.w. gulguli mkafiod gansxvavebuli<br />
ferisaa da warmodgenilia vercxlisfer-monacrisfero<br />
(kideebSi), vercxl-spilenZis SenadnobiT da baci spilenZisferi<br />
spilenZ-verclis SenadnobiT. am ukanasknels, Tavis<br />
mxriv, uban-uban gansxvavebuli tonalobis sxvadasxva zomis<br />
da formis ubnebi aqvs. gulguli mTlianad dafarulia<br />
60
vercxlis Txeli garsis feniT, romelic uban-uban gansxvavebulia<br />
sisqiT (0,1-0,8 mm). zedapiris qimiuri Sedgeniloba<br />
aseTia: vercxli cvalebadobs 90,27-94,08%, xolo spilenZi<br />
_ 3,5-5,08-is farglebSi. aRiniSneba tyviis sakmaod maRali<br />
Semcveloba (1,91%). erT wertilSi dariSxanis maRali<br />
SemcvelobiTac aris dafiqsirebuli _ 2,47%.<br />
monetis gulgulis vercxl-spilenZis da spilenZverclis<br />
Senadnobis qimiuri Sedgeniloba uban-uban gansxvavebulia.<br />
gvaqvs ubani, sadac sWarbobs vercxli Ag-61,78-<br />
82,20%, Cu-11,32-33,05%. sWarbobs spilenZi Cu-65,96-78,47%,<br />
Ag-19,87-24,40% da aris ubnebi, sadac maTi Semcveloba<br />
daaxloebiT Tanabaria (Ag-50%, Cu-46,56%), gulgulSi<br />
gansazRvruli iyo oqro, romlis Semcvelobac sayuradReboa.<br />
oqros maqsimaluri Semcvelobaa 0,68%. ubnebis umetesoba<br />
momrgvalebuli an kanonzomieri formisaa da iseTi STabeWdileba<br />
rCeba, TiTqos Senadnobi miRebulia mcire zomis<br />
vercxlisa da spilenZis sxvadasxva formis TviTnabadi<br />
nedleulis SednobiT, SedarebiT dabal temperaturaze<br />
gaxurebiT, ise, rom procesi galRobis TvalsazrisiT<br />
bolomde ar aris misuli.<br />
monetis gare Sris vercxlis SedgenilobaSi aRmoCenili<br />
vercliswylis Semcveloba gvafiqrebinebs, rom dabal temperaturaze<br />
gaxurebis Sedegad TviTnabadi spilenZisa da<br />
vercxlis masebisagan monetebi garedan vercxliT dafarulia<br />
amalgamis meTodiT, ris Sedegadac monetis garsSi darCa<br />
vercxliswyali vercxlis SedarebiT Siga fenebSi gulguli<br />
ki damzadebulia TviTnabadi spilenZisa da TviTnabadi<br />
vercxlis mxolod meqanikurad gamdidrebuli sxvadasxva<br />
zomisa da formis masebis dabal temperaturas meqanikuri<br />
moWedviT, gansxvavebuli zomis da Sedgenilobis ubnebi<br />
miuTiTebs maTi da sxva zomis bunebrivi marcvlebia sawyisad<br />
aRebaze.<br />
61
nax. 8. kolxuri TeTris Subli (aversi), zurgi (reversi) da<br />
ganivkveTis Wrili<br />
nax. 9. kolxuri TeTris Subli (aversi), zurgi (reversi) da<br />
ganivkveTis Wrili<br />
bolnisis raionis xalasi spilenZis da vercxlis<br />
qimiuri Sedgeniloba da maTSi minarevi elementebis da<br />
calkeuli mineralebis arsebobis formis, raodenobis da<br />
ganawilebis raobis Sedarebam kolxuri TeTris qimiur Sedarebam<br />
kolxuri TeTris qimiur SedgenilobasTan saSualeba<br />
mogvca vivaraudoT, rom kolxuri TeTri damzadebulia<br />
bolnisis madnian velSi mopovebuli TviTnabadi spilenZisa<br />
da vercxlis sxvadasxva zomisa da araerTgvarovani formis<br />
marcvlebis gamoWedviT gacxelebul mdgomareobaSi nawilobriv<br />
galRobiT da Semdeg gamoWedili monetebis zedapiri<br />
dafarulia vercxliT amalgamirebiT.<br />
62
didi mcxeTis teritoriaze aRmoCenili arqeologiuri<br />
oqros qimiuri Sedgeniloba<br />
mecnier-mkvlevarTa jgufi: nodar foforaZe, Temur<br />
bibiluri, xaTuna gaCeCilaZe, givi inaniSvili, nukri JRenti<br />
istoriuli `didi mcxeTisa da misi qveynis~<br />
teritoriaze, sxvadasxva drosa da viTarebaSi, aRmoCenilia<br />
natifi xelovnebis araerTi Zegli.<br />
maTi didi nawili daunjebulia iseT mniSvnelovan<br />
siZveleTsacavebSi, rogoricaa akad. simon janaSias sax.<br />
saqarTvelos saxelmwifo muzeumi, moskovis saxelmwifo<br />
istoriuli muzeumi, s.-peterburgis saxelmwifo ermitaJi,<br />
britaneTis saxelmwifo muzeumi londonis da sxva.<br />
aRniSnuli Zeglebis mniSvnelovan jgufs qmnian Zvirfasi<br />
liTonisagan damzadebuli sxvadasxva epoqisa da funqcionaluri<br />
daniSnulebis nivTebi. maT istoriul-arqeologiuri<br />
Tu xelovnebaTmcodneobiTi kuTxiT kvlevis saqmes didi xnis<br />
istoria gaaCnia: Seqmnilia aTeulobiT monografia,<br />
romlebSic detalurad ganxilulia nivTebis jgufisa Tu<br />
calkeuli nimuSebis warmomavlobis, isev da isev funqcionaluri<br />
daniSnulebisa Tu sxva rigis sakiTxebi.<br />
samwuxarod igives ver vityviT am Zeglebis qimiurteqnologiuri<br />
analizis Sesaxeb. am rigis xarvezi ki, xSir<br />
SemTxvevaSi, safuZveli xdeba Sors mimavali, magram aramar-<br />
Tebuli daskvnebisaTvis.<br />
aRniSnuli xarvezis nawilobriv aRmofxvras isaxavs<br />
miznad, saqarTvelos teqnikuri universitetis gemologiisa<br />
da mineralur nivTierebaTa kvlevis, diagnostikisa da<br />
gadamuSavebis respublikuri centris, saqarTvelos arqeologiuri<br />
kvlevis centris interdisciplinaluri kvlevis<br />
ganyofilebisa da didi mcxeTis muzeum-nakrZalis erToblivi<br />
proeqti.<br />
63
swored mcxeTis muzeum-nakrZalis fondebSi daculi<br />
sxvadasxva epoqis calkeuli nimuSebis qimiur-teqnologiuri<br />
Seswavlis Sedegebs exeba winamdebare naSromi.<br />
saanalizo nimuSebi SeirCa istoriuli “didi mcxeTis”,<br />
sxvadasxva periodis samarovnebidan (samTavro, sveticxoveli,).<br />
oqros nivTebi Seswavlilia saqarTvelos teqnikuri<br />
universitetis gemologiisa da mineralur nivTierebaTa<br />
kvlevis, diagnostikisa da gadamuSavebis respublikur<br />
centrSi. kvleva Catarda, rogorc liTonze, ise mineralur<br />
nivTierebaze kompleqsuri meTodiT. mikrorentgenospeqtraluri<br />
analiziT Tvisobrivad ganisazRvra liTonis da<br />
mineralur nivTierebaTa Semadgeneli elementebi, im SemTxvevaSi<br />
Tu oqros samkaulSi elementis Semcveloba iyo sayuradRebo,<br />
sazRvravdnen mis zust Semcvelobas. keTilSobil<br />
liTonebTan erTad Tvisobrivad dadgenili iqna damatebiTi<br />
elementebi Zn , Cu,<br />
Fe,<br />
Si,<br />
Sb,<br />
Pb,<br />
Cd,<br />
Sn,<br />
As,<br />
S,<br />
W , Mo . zogierTi<br />
elementi kvalis donezec ar isazRvreboda (gamomdinare<br />
xelsawyos aRmoCenis qveda zRvruli SesaZleblobidan 0,1%is<br />
qveviT Semcvelobis sizuste dabalia), amitom maTi zusti<br />
raodenoba dadginda, mxolod Au , Pb,<br />
Zn,<br />
Cu,<br />
Fe,<br />
Si,<br />
As, Sb<br />
mdgenelebisaTvis 1 mikrometris farTze obieqtis sxvadasxva<br />
wertilSi. kvlevis warmodgenili meTodi ar azianebs<br />
saanalizo samkauls, SezRudulia mxolod nimuSis zomebi,<br />
zogjer gansasazRvravi wertilis zedapiris defeqtebi (uswormasworo<br />
zedapiri, daJanguli ubnebi, mikro bzarebi da<br />
sxva) iwvevs mcire cdomilebas, ris gamoc zogierTi<br />
wertilis saerTo qimiuri Sedgeniloba 100%-ze naklebia.<br />
Seswavlili sayureebi mravalferovania. mweris formas<br />
mimsgavsebuli yunwiani sayure (sur.1) sakmaod rTul<br />
nakeTobas warmoadgens. igi Sedgeba oqros mavTulis erTi<br />
64
gaxsnili rgolisagan (uSualod yursakidi, mavTulis<br />
diametri 1,1-1,25mm) da mweris formis ori nawilisagan,<br />
samkuTxedis formis Tvalbude, romelSic ijda granatis<br />
Txeli firfita (sisqe 1,1mm), zeda Tvalbude anu mweris Tavi<br />
Sesdgeba sagebi firfitisagan (sisqe 0,1mm), romelsac<br />
mirCiluli aqvs samkuTxedis formis Tvalbude (simaRle 1,9-<br />
2,1mm, sisqe 0,25-0,31mm), sadac moTavsebuli iyo granatis<br />
brtyelzedapiriani samkuTxedis formis firfita, romelic<br />
amJamad amovardnilia budidan (sur.1.g). mas zeda da qveda<br />
mxares mirCiluli aqvs or-ori Txel firfitovani (0,3mm<br />
sisqis) yunwi. samkuTxedis or zeda wveroze mirCilulia<br />
TiTo mokle Rero, romelzedac wamocmulia margalitis<br />
TiTo mZivi. mweris e.w. tani Sedgeba Ziris Txeli oqros<br />
firfitisagan, mas mirCiluli aqvs oqros Tvalbudeebi<br />
granatis da pastis Casasmelad; aq gverdebSi ovalis formis<br />
ori budea, romelSic moTavsebulia granatis brtyelzedapiriani<br />
Txeli firfitebi, xolo maT Soris aris rombis<br />
formis bude, sadac Casmulia pasta; rombis qveda sam wverze<br />
oqros mokle ReroTi mirCilulia margalitis TiTo mZivi<br />
(sur.1.e). granatebi warmodgenilia gamWvirvale, SedarebiT<br />
udefeqto muqi yavisfer-mowiTalo feris almadan-piropis<br />
rigiT. misi gardatexis maCvenebelia 1,787.<br />
mocemuli sayuris qimiuri Sedgeniloba, orgvaria: Ziris<br />
firfitebis Sedgeniloba meryeobs Au -89-96,7%; vercxli _<br />
1,69-6,82%; spilenZi _ 0,4-2,68%; Tvalbudis Au _89,16-<br />
94,34%; yunwis Au _90-92,21%. rkinas, siliciums, stibiums<br />
praqtikulad ar Seicavs. yursakidis rgoli Au _85,47-<br />
87,04%; Ag _5,92-7,08%; Cu _3,82-5,07%. tyvia araTanabradaa<br />
ganawilebuli da aRwevs 1,49%.<br />
65
_e<br />
_a<br />
_v<br />
-b<br />
>z<br />
_d<br />
_g<br />
sur.1. granatisTvliani sayure (samTavro).<br />
a. yursakidis rgoli; b. samkuTxedis formis Tvalbude;<br />
g. granatis Tvali; d. rombis formis Tvalbude;<br />
e. margaliti; v. liTonis Reraki; z. yunwi.<br />
sayuris ZiriTadi, Tvalsaxieri detalebis (Tvalbude,<br />
yunwi) yursakid rgolTan SedarebiT, maRali sinjis<br />
oqrosagan damzadeba, vfiqrobT, gamowveulia imiT, rom<br />
swored sakid rgolze modis ZiriTadi datvirTva.<br />
Sesabamisad, saWiro iyo misi damzadeba SedarebiT<br />
naklebcveTadi da myari liTonisagan. amdenad am SemTxvevaSi<br />
saqme gvaqvs, ostatis mier sruliad gaazrebul, praqtikuli<br />
miznebidan gamomdinare qmedebasTan da ara, vTqvaT,<br />
daudevrobasa Tu “rac xelT hqonda” im masalisgan nivTis<br />
damzadebasTan.<br />
sayuris Semadgeneli masala idialur myar xsnars ar<br />
warmoadgens. sxvadasxva wertilSi qimiuri Sedgeniloba<br />
araTanabaria, rac miuTiTebs, imas, rom gamoyenebuli oqros<br />
masala ar aris gasufTavebuli da SesaZlebelia praqtikulad<br />
im SemadgenlobiT iyos gamoyenebuli, ra mdgomareobaSic<br />
is moipoveba TviTnabadi saxiT, xolo tyviis araTanabari<br />
ganawileba Cveni varaudiT gamowveulia oqros TviTnabad<br />
66
marcvlebSi tyviis mineralebis (SesaZlebelia sulfidebis)<br />
mcire zomis CanarTebis arsebobiT, rac TviTnabadi oqros<br />
mciredi gadamuSavebis Sedegad ar cildeba da gvxvdeba<br />
oqros nakeTobebSic. aseTive TaviseburebiT xasiaTdeba<br />
siliciumic. oqros nakeTobebis zogierT wertilSi misi<br />
amaRlebuli Semcveloba da araTanabari ganawileba Cveni<br />
varaudiT gamowveulia kvarcis jgufis mineralebis arsebobiT,<br />
rac fiqsirdeba TviTnabad oqros marcvlebSi sxvadasxva<br />
zomis CanarTebiT [3].<br />
nakeTobis detalebi (garda yursakidis rgolisa) Cveni<br />
azriT damzadebulia erTi da igive Sedgenilobis sxvadasxva<br />
sisqis oqros firfitisgan (Ziris firfita 0,1mm; Tvalbudis<br />
sisqe 0,25-0,35mm), yursakidis rgoli dagrexili, ovaluri<br />
formisaa, Zlier pirgaxsnili (mavTulis diametri 1,1-1,25mm),<br />
romelSic SedarebiT metia vercxli da spilenZi.<br />
sayuris mavTulis gaxsnili rgoli, samkuTxedis formis<br />
Tvalbude da “rombis’’ formis detali erTmaneTTan savaraudoT<br />
dakavSirebuli iyo yunwebs Soris gayrili RerakebiT.<br />
sayuris mavTulis gaxsnil sakids rgolis sibrtyeSive mir-<br />
Ciluli aqvs erTi yunwi, romelic jdeba samkuTxedis<br />
formis detalis Tavze mirCilul or yunws Soris da<br />
magrdeba gasayreli RerakiT. samkuTxedis formis detalis<br />
or mirCilul yunws Soris magrdeba rombis formis<br />
detalis erTi mirCiluli yunwiT da magrdeba gasayreli<br />
RerakiT. Rerakebi dakargulia an araZvirfasi liTonisagan<br />
iyo damzadebuli, romelic bunebrivi “siberis” procesis<br />
Sedegad daiSala. sayuris detalebTan erTad aris liTonis<br />
daJanguli Reraki, romlis qimiuri Sedgeniloba SedarebiT<br />
saR adgilze aris vercxlis da spilenZis Senadnobi.<br />
oqros sayure (sur.2) warmoadgens pirgaxsnil ovalur<br />
formas, yovelgvari ornamentis gareSe, romlis gaxsnili<br />
mxare SedarebiT wvrilia (0,9mm) da centraluri mxrisken<br />
67
msxvildeba (2,3mm). msxvil mxares mirCiluli aqvs<br />
mokauWebuli oqros Reraki, romelzedac asxmulia brtyeli<br />
formis (3,6mm) daRaruli “borbali”. sayuris fragmentebis<br />
qimiuri Sedgeniloba daaxlovebiT erTnairia:<br />
_a<br />
b_ _g<br />
sur.2. sayure. (samTavro)<br />
a. sakidi; b. mokauWebuli oqros<br />
Reraki; g. daRaruli borbali.<br />
Au _95-97,82%; Ag _0,87-2,84%; Cu _0,16-0,69%;<br />
Pb -0,28-1,35%. rkinas, siliciums, praqtikulad ar Seicavs.<br />
kauWic maRali sinjisaa, oqro saSualo SemcvelobiT 95,7%<br />
(cxrili 1), fiqsirdeba spilenZis da vercxlis SedarebiT<br />
amaRlebuli Semcveloba.<br />
oqros sayure (sur.3) daaxloebiT igive formisaa,<br />
rogoric wina sayure. isini erTmaneTisgan SedgenilobiT<br />
gansxvavdebian, amasTan erTad mas aklia mokauWebuli oqros<br />
Reraki. sayuris sakidis qimiuri Sedgenilobaa: Au _63,98-<br />
64,41%; Ag _31,78-33,05%; Cu _0,78-1,12%. tyvias, siliciums<br />
da sxva liTonebs praqtikulad ar Seicavs. gamsxvilebuli<br />
qveda mxaris Semcveloba gansxvavebulia Au _85%;<br />
Ag _9,25-10,17%; Cu _3,26-4,17%. am nawilSi spilenZis<br />
Semcveloba maRalia (cxrili-1).<br />
68<br />
sur. 3. dazianebuli sayure.<br />
(samTavro)
oqros sayure (sur.4) araTanabari sisqis rgolis<br />
formisaa praqtikulad pirgaxsnili. gamsxvilebul mxares,<br />
romelic dakuTxuli rombis formisaa, sapirispiro mxareebze<br />
Semoxveuli aqvs mavTulis xvia. sayuris fragmentebis<br />
qimiuri Sedgeniloba mcired gansxvavebulia. mavTulis da<br />
gamsxvilebuli nawilis qimiuri Sedgeniloba erTnairia<br />
(cxrili-1). oqros Semcveloba meryeobs 89,67-93,68% intervalSi,<br />
vercxli 3,73-7,84%. sainteresoa siliciumis<br />
amaRlebuli Semcveloba sayuris msxvil adgilas 1,7%-mde.<br />
sayuris wvril adgilas oqros Semcveloba SedarebiT<br />
maRalia 94-96%.<br />
sayure (sur.5) odnav ovaluri, pirgaxsnili, boloebSi<br />
gaxvretili, daaxloebiT mrgvali mavTuli (1,3mm), qveviT<br />
odnav gafarTovebuli da gamsxvilebuli (1,9mm).<br />
gamsxvilebuli adgili xuTriga cvaraTi bolovdeba. sayuris<br />
Sedgeniloba oqros dabali sinjiTaa warmodgenili: sakidi<br />
Au _48-54,85%; Ag _21-25,7%; Cu _7-8,17%; cvara Au _45-<br />
48,67%; Ag _30-39,27%; Cu _10-15,47%. sayuris zedapiri<br />
sakmaod daJangulia, ris gamoc misi Sedgeniloba 100%-mde<br />
ar ivseba.<br />
granatis Tvliani beWedi (sur.6). sakidi daRaruli<br />
(dakeWnili) oqros erTnairi (diametri 1,8mm) sqeli oqros<br />
mavTuliTaa warmodgenili, Tvalbude TiTqmis mrgvalia,<br />
romlis qveda mxare dafarulia oqros firfitiT. Tvalbudes<br />
simaRle 2,0mm-ia. granati kaboSonis formisaa 3,5mm simaRlis.<br />
Tvalbudis orive mxares TiTo burTulaa mirCiluli,<br />
romlis diametri 1,9mm-ia. maTi qimiuri Sedgeniloba sakmaod<br />
maRalia 96,0-97,16%. beWdis saltis qimiuri Sedgenilobac<br />
sakmaod maRalia 95,4-96,24%. granati pirop-almadanis<br />
rigisaa.<br />
69
_a<br />
_d<br />
_g<br />
_b<br />
sur. 4. sayure. (samTavro)<br />
a. yursakidis rgoli;<br />
b. dagrexili mavTuli.<br />
_a<br />
sur.6. granatisTvliani beWedi (sveticxoveli).<br />
a. dakeWnili rgoli; b. Tvalbude;<br />
g. burTula; d. granati.<br />
mZivebi, sakidebi, milakebi, Rilebi mravalferovani da<br />
mravalricxovania. mZivebi kasrisebri (sur.7), dawaxnagebuli<br />
(sur.8) da aJuruli formisaa (sur.9). kasrisebri mZivi<br />
damzadebulia oqros Txeli firfitisagan (sisqe 0,2mm) gadmokecviT<br />
da mirCilviT. kideebi daRarulia. Sida mxare<br />
mTlianad fuyea. mZivis sigrZe 9,9mm-ia, diametri TavSi<br />
2,9mm, farTe ubanSi 4,5mm. Sedgeniloba centralur<br />
gamsxvilebul nawilSi: Au _70,71-73,71%; Ag _17,31-19,71%;<br />
Cu _5,43-6,92%. periferiul nawilSi Au _83,16-86,93%;<br />
Ag _7,22-8,84%; Cu _1,77-4,82%; Si _1,72%-mde. periferiul<br />
nawilSi oqros amaRlebuli Semcveloba Cveni azriT<br />
miuTiTebs mZivis amalgamirebaze, radganac centraluri ubani<br />
metad gaxexilia da mas amalgamirebis procesSi dasmuli<br />
70<br />
_a<br />
_b<br />
sur. 5. sayure. (narekvavi)<br />
a. yursakidis rgoli;<br />
b. cvara.
oqro mTlianad mocilebuli aqvs, xolo periferiul nawilSi<br />
nawilobriv SemorCenilia. firfitis Sedgeniloba<br />
siRrmeSi iseTivea, rogoric centralur ubnebSi.<br />
a<br />
b<br />
sur.7. kasrisebri mZivi.(narekvavi)<br />
a. gverdxedi; b. zedxedi.<br />
dawaxnagebuli mZivi heqsaedris da oqtaedris formebis<br />
kombinacias warmoadgens, romelic heqsaedris waxnagebzea<br />
gaxvretili (diametri 0,8mm). mZivis qimiuri Sedgeniloba<br />
sxvadasxva wertilSi erTnairia: Au 93,25-94,34%; Ag _3,16-<br />
4,14%; Cu _0,4-0,68%.<br />
aJuruli mZivi warmodgenilia Txelfirfitovani milis<br />
saxiT (diametri 2,0mm) da mis garSemo mirCiluli aqvs<br />
mavTulebi (0,55-0,65mm), romlebic daaxloebiT sferos<br />
formas qmnian. oqros Semcvelobis mxriv mZivi sakmaod<br />
dabali sinjiTaa warmodgenili Au _53,91-60,62%;<br />
Ag _21,13-27,24%; Cu _7,32-8,17%. aRsaniSnavia is rom gansazRvruli<br />
elementebi 100%-mde ver avseben, rac Cveni<br />
azriT gamowveulia zedapiris Jangvis procesiT.<br />
milakebi warmodgenilia eqvsRariani (sur.10)<br />
cilindruli formis Txelfirfitovani wriuli miliT,<br />
romelic dakecvis Sedegad aris miRebuli, kideebi umetes<br />
SemTxvevaSi kargadaa CamoWrili (sigrZe 7,65-8,4mm; diametri<br />
2,0-2,3mm; firfitis sisqe 0,23-0,3mm), rCilvis xazi naTlad<br />
ikiTxeba. milakebis qimiuri Sedgeniloba sxvadasxva ubnebSi<br />
daaxloebiT erTnairia: Au _89,85-96,56%; Ag _1,67-3,54%;<br />
Cu _0,54-1,32%. erT wertilSi tyviis Semcveloba 1,11%-ia.<br />
71<br />
sur. 8. dawaxnagebuli<br />
mZivi (samTavro)<br />
sur.9. aJuruli mZivi<br />
(narekvavi)
sur.10. milaki. (samTavro) sur.11. sakidebi. (samTavro)<br />
sakidebi (sur.11) ori nawilisagan Sedgeba, zeda<br />
cilindrisebri Txelfirfitovani (sisiqe 0,25mm) milaki,<br />
romelic miRebulia firfitis wriuli dakecviT da Sexebis<br />
zedapiris mirCilviT (sigrZe 5,5-5,7mm) da sakuTriv sakidi.<br />
milaks mirCiluli aqvs yunwi, romelzedac dakidebulia<br />
girCisebri formis fuye sakidi. sakidi Sedgeba SuaSi<br />
mirCiluli ori nawilisgan. sakidis bolo Semkulia cvara-<br />
Ti. cvara orrigiania, pirvel rigSi sami burTula, meore<br />
rigSi ki erTi. sakidis detalebis qimiuri Sedgeniloba<br />
TiTqmis erTnairia. oqros maRali SemcvelobiT gamoirCeva<br />
girCisebri sakidi, cilindriseburi milaki da cvara (92-<br />
97%). im adgilebSi sadac SedarebiT dabalia oqro (92-<br />
93%), dasaSvebia rom es faqti gansazRvris wertilis<br />
zedapiris daculobis Sedegia. vercxlis Semcveloba mxolod<br />
yunwis nawilSi fiqsirdeba.<br />
_g<br />
g_<br />
sur. 12. Rilebi. (sveticxoveli)<br />
a. granatisTvliani; b. pastisTvliani; g. yunwi.<br />
72<br />
-a<br />
-b<br />
-b
Rilebi (sur.12) warmodgenilia erTyunwiani mrgvali<br />
formiT (diametri 5,2-5,5mm), Semkuli granatiT da pastiT.<br />
Tvlebi yru CasmiTaa Camagrebuli. mrgvali mavTuli<br />
(diametri) yunwis saxiT mirCilulia Tvalbudis oqros<br />
firfitaze. granatebi almadan-piropis rigisaa (gardatexis<br />
maCvenebelia 1,778). granatisTvliani da pastisTvliani<br />
Rilebis qimiuri Sedgeniloba erTnairia. cxrilSi mocemulia<br />
Tvalbudis, Tvalbudis Ziris da yunwis qimiuri Sedgeniloba.<br />
oqros Semcveloba meryeobs 95,63-96,79%; vercxlis 1,21-<br />
1,61%; spilenZis 0,67-2,23%-s zRvrebSi. Rilebi damzadebulia<br />
TviTnabadi oqros msgavsi masalisagan.<br />
qimiuri SedgenilobiT Seswavlili mcxeTis samarovnebis<br />
oqros samkauli pirobiTad sam jgufad iyofa: nakeTobebi,<br />
romlebic damzadebulia SedarebiT maRali sinjis oqrosagan,<br />
oqros Semcveloba sxvadasxva wertilebSi icvleba 89-<br />
98,79%-s intervalSi, nakeTo-bebi (granatisTvliani, kauWiani<br />
da mavTulis xviani sayureebi; granatisTvliani beWedi;<br />
dawaxnagebuli mZivebi; sakidebi da Rilebi), nakeTobebi,<br />
romlebic damzadebulia dabali sinjis oqrosagan, oqros<br />
Semcve-loba sxvadasxva wertilebSi meryeobs 48-60,62%<br />
ovaluri formis dazianebuli sayure (sayure cvaraTi;<br />
aJuruli mZivi da saSualo Semcvelobis oqrosagan, oqros<br />
Semcveloba 70-86% cvalebadobs intervalSi. (kasriseburi<br />
mZivi; granatisTvliani sayuris yursakidi rgoli) maRali<br />
sinjis oqro warmodgenilia TiTqmis identuri sinjiT,<br />
romelic damaxasiaTebelia TviTnabadi oqros marcvlebisaTvis<br />
saqarTvelos oqros Semcveli qviSrobebidan; tipiuria<br />
mikrokomponentebis Semcvelo-bac. sainteresoa maRali sinjis<br />
nakeTobebSi tyviis araerTgvarovani Semcveloba da misi<br />
araTanabari ganawileba. tyviis arsebobis faqti, Cveni azriT<br />
ukavSirdeba tyviis mineralebis meqanikur minarevebs,<br />
romlebic ligaturaSi SerCenilia TviTnabadi oqros<br />
73
marcvlebidan. tyviasTan erTad sainteresoa siliciumis<br />
amaRlebuli Semcveloba, rac mineralSi arsebuli kvarcis<br />
jgufis mineralebis meqanikuri CanarTebiTaa ganpirobebuli.<br />
vinaidan oqros mciredi gadamuSavebisas meqanikuri CanarTebis<br />
mcire zomis nawilakebi (TiToeuli ramdenime aTeuli<br />
angstremi) praqtikulad gvxvdeba oqros SedgenilobaSi da<br />
Sesabamisad rCeba oqros nakeTobaSic.<br />
meqanikuri CanarTebi sxvadasxva zomisaa, dawyebuli<br />
ramdenime mikronidan ramdenime aTeul angstremamde.<br />
mineralTa SedarebiT didi zomis meqanikuri CanarTebi<br />
TviTnabadi oqros pirvandeli damuSavebisTanave scildeba,<br />
xolo rac ufro mcire zomisaa CanarTi, miT ufro<br />
mravalmxriv gadamuSavebas uZlebs da rCeba oqroSi da<br />
Sesabamisad saiuveliro nakeTobaSic.<br />
oqros nakeToba, rac ufro adreuli periodisaa is, miT<br />
naklebadaa damuSavebuli misi damzadebisTvis gamoyenebuli<br />
TviTnabadi oqros masala is TiTqmis pirvandeli saxiT aris<br />
warmodgenili nivTSi.<br />
saSualo da dabali sinjis oqros nakeTobebis<br />
dasamzadeblad ZiriTadad gamoyenebulia, oqros sxvadasxva<br />
meTodiT gasufTavebiT, gadamuSavebiT da vercxlis da<br />
spilenZis damatebiT miRebuli Senadnobebi, romlebic<br />
praqtikulad Tavisufalia meqanikuri CanarTebisa da sxva<br />
minarevi elementebisagan.<br />
istoriuli “didi mcxeTis da misi qveynis” teritoriidan<br />
momdinare oqros nakeTobani (Semkuli sxvadasxva<br />
saxis bunebrivi an xelovnuri mineralebiT, Tu maT gareSe)<br />
ganirCevian liTonis gasufTaveba-damuSavebis sxvadasxva<br />
xarisxiT; maTi damzadebis teqnologiuri sqema Seesabameba<br />
nivTis daniSnulebas da gansazRvravs rogorc mis mxatvrul,<br />
aseve sasaqonlo Rirebulebas.<br />
74
Seswavlili nimuSebis qimiur-teqnologiuri analizis<br />
Sedegebi dokumentalurad adastureben saoqromWedlo saqmis<br />
maRal dones mcxeTaSi; amasTan myar sabuTs iZlevian imisa,<br />
rom mcxeTeli (da ara marto) ostatebi natifi xelovnebis<br />
nimuSebis dasamzadeblad iyenebdnen saqarTveloSi mopovebul<br />
nedleuls (TviTnabadi oqros masalas).<br />
saqarTvelos teqnikuri universitetis garemos dacvisa<br />
da sainJinro ekologiis mimarTulebis sruli<br />
profesoris Salva andRulaZis samecniero-pedagogiuri<br />
moRavweoba<br />
niWierebiTa da SromismoyvareobiT gamorCeuli mecnieri<br />
Salva andRulaZe daibada 1949 wlis 16 Tebervals baTumSi.<br />
1966 wels daamTavra baTumis #2 saSualo skola<br />
warCinebiT (oqros medalze); amave wels Cairicxa<br />
saqarTvelos politeqnikur institutSi qimiuri da kvebis<br />
teqnologiis fakultetze, romelic warCinebiT daamTavra<br />
1971 wels (diplomi Э№1999687) da swavla ganagrZo<br />
saqarTvelos mecnierebaTa akademiias araorganuli qimiisa da<br />
eleqtroqimiis inst. aspiranturaSi moskovSi, romelic<br />
warCinebiT daamTavra 1977 wels da amave wels daicva<br />
sakandidato disertacia.<br />
2004 wels warmatebiT daicva sadoqtoro disertacia<br />
aqtualur Temaze.<br />
1971-74 wlebSi b-ni Salva Tbilisis organoTerapevtul<br />
qarxnis inJiner-teqnologia. 1977-82 wlebSi saq.<br />
mecnierebaTa akademiis araorganuli qimiis da eleqtroqimiis<br />
institutis aspiranti, umcrosi mecnier TanamSromeli da<br />
Semdgom ufrosi mecnier TanamSromelia. 1982 wlidan dRemde<br />
75
saqarTvelos teqnikuri universitetis garemos dacvisa da<br />
sainJinro ekologiis kaTedris (SemdgomSi mimarTulebis) _<br />
laboratoriis xelmZRvaneli, docenti da sruli<br />
profesoria.<br />
prof. S. andRulaZis samecniero interesebis sfero<br />
moicavs uaRresad aqtualur sakiTxebs: samrewvelo Camdinare<br />
wylebis gauvnebelyofa da Caketili wyalmomaragebis<br />
sistemis Seqmna; samrewvelo gamonabolqvi airebis gawmenda;<br />
sawarmoo myari narCenebis gadamuSaveba da utilizacia;<br />
unarCeno teqnologiuri procesebis damuSaveba.<br />
b-ni Salvas nayofieri pedagogiuri moRvaweoba _<br />
studentebTan, aspirantebTan, magistrantebTan da doqtorantebTan<br />
28 wels iTvlis. aRsaniSnavia, rom niWieri mecnieri<br />
udidesi harmoniulobiT aTavsebs pedagogiur da samecniero<br />
kvleviT samuSaoebs. 1981-88 wlebSi xelmZRvanelobda<br />
adgilobrivi da sakavSiro mniSvnelobis saxelSekrulebo<br />
Temebs. 2005-2007wlebSi muSaobda erTobriv samecniero<br />
Temebze. san-franciskos saxelmwifo universitetTan (aSS) da<br />
karlsrues teqnikur universitetTan (gfr); 2003-2008<br />
wlebSi muSaobda erTobliv samecniero-eqsperimentze<br />
fizikuri qimiisa da eleqtroqimiis institutTan (rf); 2007<br />
wels muSaobda ilonoisis (Cikago, aSS) universitetTan<br />
erTobliv samecniero Temaze. b-n Salvas aqvs xuTwliani<br />
administraciuli saqmianobis staJi, saerTaSoriso proeqtebis<br />
momzadebisa da xelmZRvanelobis (gansakuTrebiT ISTC)<br />
gamocdileba. prof. S. andRulaZis _ Sedegebze gaTvlili 68<br />
samecniero naSromebidan ori monografia, saswavlo da<br />
meToduri literatura da 4 saavtoro mowmobaa. TanamSromlobs<br />
aSS-s, ruseTis, germaniis, ukrainis, azerbaijanis<br />
samecniero centrebTan erTobliv proeqtebSi da publikaciebSi.<br />
xelmZRvanelobs saerTaSoriso samecniero teqnikuri<br />
centris (ISTS) _ proeqts #G-698.2. STambeWdavia mecnieris<br />
76
monawileba saerTaSoriso konferenciebSi: saerTaSoriso<br />
konferencia `Очистка сточных вод~ q. Curepoveci 1978;<br />
saerTaSoriSo konferencia `Безодходных технология переработка<br />
железны ископаемых~ moskovi, 1979; saerTaSoriso<br />
konferencia `Обращение с радиактивными отходами~ moskovi<br />
2005; saerTaSoriso konferencia CikagoSi. aSS 2007.<br />
prof. S. andRulaZis mravalricxovani samecniero<br />
Sromebidan gvinda gamovyoT:<br />
1. Андгуладзе Ш.Н., Васильев В.Т., и др. `Полупромышленные<br />
испытания гидроудаления пиритного огарка~, 1978, №10,<br />
ВИНИТИ, Москва. (aRniSnuli samuSao Cainerga q.<br />
CerepovecSi, ruseTi 1981 w.).<br />
2. Андгуладзе Ш.Н. `Новая технология очистки кислых<br />
кариерных вод маднецльекого горно-обгатительного<br />
комбината~. `Химическая технология~, Момква, 2003, №1.<br />
saqarTvelos teqnikuri universitetis akademiuri<br />
sabWos wevris, stu-s garemos dacvisa da sainJinro<br />
ekologiis profesoris giorgi mWedliSvilis<br />
samecniero-pedagogiuri moRavweoba<br />
RvTiuri pirovnuli TvisebebiT dajildeobuli mecnieri<br />
_ giorgi mWedliSvili daibada 1950 wlis 21 ianvars.<br />
1966 wels warCinebiT daamTavra saSualo skola da swavla<br />
gaagrZela saqarTvelos politeqnikur institutSi qimiuri<br />
da kvebis teqnologiis fakultetze, romelic aseve warCinebiT<br />
daamTavra 1971 wels. 1972-1977 wlebSi moRvaweobda<br />
kavkasiis mineraluri nedleulis institutSi, umcrosi<br />
mecnier TanamSromlis Tanamdebobaze. 1977-78 wlebSi stg<br />
`saqsaSenmasalebis~ wamyvani inJineria. 1978-1990 wlebSi<br />
77
kavkasiis mineraluri nedleulis institutSi _ ufrosi<br />
mecnier TanamSromeli da laboratoriis gamgea.<br />
b-n giorgis 1991-1993 wlebSi ekologiis da bunebaTsargeblobis<br />
saministroSi, respublikuri kompleqsuri<br />
laboratoriis direqtoris moadgilis Tanamdeboba eWira,<br />
xolo 1993-2006 wlebSi saqarTvelos teqnikur universitetSi<br />
menejmentis da komerciuli saqmianobis sammarTvelos<br />
ganyofilebis ufrosia. 1993 wlidan dRemde _ saqarTvelos<br />
teqnikuri universitetSi garemos dacvis da sainJinro<br />
ekologiis kaTedraze akademiuri Tanamdebobis yvela<br />
safexuri keTilsindisierad ganvlo: asistenti, docenti da<br />
asocirebuli profesoria. 1986 wels daicva sakandidato<br />
disertacia uaRresad aqtualur Temaze da 2001 wlis 23<br />
martidan mieniWa docentis wodeba.<br />
b-ni giorgis samecniero interesebSia: bunebrivi<br />
sorbentebi; kompoziciuri masalebi; sawarmoo myari<br />
narCenebis gadamuSaveba, gamoyeneba: ukve 24 welia usazRvro<br />
siTboTi da gansakuTrebuli rudunebiT moRvaweobs bunebiT<br />
pedagogi saqarTvelos teqnikur universitetSi Tavis<br />
studentebTan, doqtorantebTan, magistrantebTan.<br />
prof. giorgi mWedliSvili monawileobda da xelmZRvanelobda<br />
samecniero-kvleviT _ adgilobrivi da sakavSiro<br />
mniSvnelobis sabiujeto da saxelSekrulebo Temebs.<br />
b-ni giorgi avtoria 38 samecniero naSromis, maT<br />
Sorisaa ori saavtoro mowmoba, erTi meToduri miTiTebebi<br />
da erTi damxmare saxelmZRvanelo. `ekologia da garemos<br />
dacva~ sadac maRal mecnierul donezea ganxiluli<br />
ekologiisa da garemos dacvis sakiTxebi _ ekosistemebi,<br />
ekologiuri faqtorebi, garemos gaWuWyianebis gamomwvevi<br />
mizezebi da masTan brZolis strategia.<br />
prof. giorgi mWedliSvilis nayofieri samecniero<br />
Sromebidan gvinda gamovyoT: `qimiuri mrewvelobaSi axali<br />
78
teqnikis danergvis da garemosdacviTi RinisZiebebis gatarebis<br />
Sedegad miRebuli ekologiur-ekonomikuri efeqtianobis<br />
gansazRvra~, romelSic ganxilulia ekonomikuri efeqtianobis<br />
gansazRvrisaTvis aucilebeli teqnikur-ekonomikuri<br />
maCveneblebi; garemos gaWuWyianebiT gamowveuli ekonomikuri<br />
zaralis Sefaseba; axali teqnikis Seqmnis da gamoyenebis,<br />
aseve garemosdacviTi da resursdamzogveli RonisZiebis<br />
gatarebis Sedegad miRebuli ekologiur-ekonomikuri<br />
efeqtianobis gansazRvris meTodebi. moyvanilia gaangariSebis<br />
praqtikuli magaliTebi.<br />
mecniers gakeTebuli aqvs moxsenebebi sasicocxlod<br />
mniSvnelovan Temebze adgilobriv da saerTaSoriso samecniero<br />
konferenciebze. 2008 wlis oqtombridan arCeulia<br />
saqarTvelos teqnikuri universitetis akademiuri sabWos<br />
wevrad sispetakisa da samarTlianobis kriteriumebiT.<br />
cnobili qarTveli metalurgis, saqarTvelos teqnikuri<br />
universitetis qimiuri teqnologiisa da metalurgiuli<br />
fakultetis profesoris jemal lomsaZis<br />
sazogadoebrivi da samecniero-pedagogiuri moRvaweoba<br />
TvalsaCino mecnieri, sanimuSo pedagogi da gamor-<br />
Ceuli pirovneba jemal lomsaZe daibada tradiciul<br />
qarTul ojaxSi. 1949 wels warCinebiT (oqros medalze)<br />
damaTavra saSualo skola da amave wels Ciaricxa<br />
saqrTvelos politeqnikuri institutis axladgaxsnil<br />
metalurgiul fakultetze metalebis weviTi damuSavebis<br />
speclialobaze, romelic aseve warCinebiT daamTavra<br />
1954 wels da swored am dRidanve daukavSira<br />
Tavisi mecnieruli saqmianoba mSobliur fakultets.<br />
1960 wels ukrainis qalaq depropetrovkis mecniere-<br />
79
aTa akademiis Savi metelurgiis institutSi warmatebiT<br />
daicva disertacia, xolo 1975 wels saqaTvelos<br />
politeqnikuri institutis meqanika-manqnaTmSeneblobis<br />
fakultetze aseve warmatebiT dacva sadoqtoro disertacia<br />
da 1977 wels mieniWa profesoris wodeba.<br />
1961 wels daniSnul iqna saqarTvelos politeqnikuri<br />
institutis rusTavis saRamos swavlebis fakultetis<br />
dekanad, xolo 1963 wels arCeul iqna spi-s<br />
metalurgiuli fakultetis dekanad, romelsac 22<br />
wlis manZilze xelmZRvanelobda keTilsindisierad da<br />
spetakad. man aRzarda saxelmoxveWili metalurgebis<br />
Taobebi, romlebic udidesi madlierebiT ixseneben b-n<br />
jemalis ara marto rogorc mzrunvel dekans, aramed<br />
rogorc mosiyvarule, mcodne da yuradRebian pedagogs<br />
_ gansakuTrebuli mSobliuri siTboTi da damsaxurebuli<br />
siyvaruliT.<br />
wlebis manZilze Tavmjdomareobda prof. jemal<br />
lomsaZe metalurgiuli fakultetis sadisertacio<br />
sabWos.<br />
prof. j. lomsaZe 100-ze meti samecniero naSromis<br />
avtoria, maT Soris erTi monografiis, Svidi saxelmZRvanelosi<br />
da 20-ze meti gamogonebis. man pirvelma<br />
gamosca qarTulenovani saxelmZRvaneloebi metalurgiis<br />
wamyvan specialobebSi, romlebmac metalurgiis yvela<br />
specialobaSi da gansakuTrebiT `liTonebis wneviTi<br />
damuSavebis~ sferoSi bakalavrebis da magistrebis<br />
momzadebaSi udidesi wvlili Seitanes.<br />
prof. j. lomsaZe aris cnobili mecnieri ganivi<br />
Wedvis, ganivi da xraxnuli glinvis Teoriisa da<br />
teqnologiis dargSi. man Teoriuli da eqsperimentuli<br />
kvlevebis Sedegad daadgina aRniSnul procesebSi<br />
namzadis RerZuli zonis daZabul-deformirebuli<br />
80
mdgomareobis cvlilebebis kanonzomierebani, romelmac<br />
ara marto axsna kritikuli moWimvebis mrudis arsi,<br />
aramed erTgvarad gaaerTiana zemodaRniSnul procesebSi<br />
daZabul-deformirebul mdgomareobisa da liTonis<br />
rRvevis meqanizmis Sesaxeb arsebuli urTierTsawinaaRmdego<br />
Teoriebi.<br />
cnobili profesorebi: v. ostrenko, i. finkelSteini<br />
da sxvebi TavianT publikaciebSi b-ni jemalis<br />
mecnierul moRwevebs absoluturad aigiveben msoflio<br />
masStabis iseT udides mecnierebTan, rogorebicaa:<br />
v. svimonovi, i. formaCevi, a. lisoCkini, k. SevCenko,<br />
a. tomlenovi, v. Sveikini da maT Tanazomad mecnierad<br />
ganixilavs. aseve yofili sabWoTa kavSiris didi qalaqebis:<br />
kievis, leningradis, dnepropetrovskis, Celiabinskis<br />
da sxvaTa samecniero da samrewvelo institutebSi<br />
moRvawe mecnierebi jerovan adgils uTmobdnen TavianT<br />
publikaciebSi qarTveli metalurgis samecniero kvlevebs<br />
da miRwevebs. prof. j. lomsaZis mravalricxovani<br />
gamogonebebidan gansakuTrebiT aRsaniSnavia:<br />
1. ganusazRvreli sigrZis xraxnis mosagori mowyobiloba,<br />
romelic danergilia erT-erT rusul<br />
samxedro warmoebaSi;<br />
2. vertikaluri gaglinvis meTodi da rotorokonveieruli<br />
xazi misi SesrulebisaTvis romelSic<br />
glinebSi namzadis miwodebisaTvis gamoiyeneba TviT<br />
namzadis wonis Zala. gadabrunebisa da Raridan-<br />
RarSi gadawodebisaTvis biji gadasvlis danadgari.<br />
3. perioduli profilebis grZivi gaglinvis dgari<br />
zusti bijiT;<br />
4. naglinis unarCeno damWreli makratlis ramodenime<br />
konstruqcia.<br />
81
-ni jemalis dekanad muSaobis periodSi aSenda<br />
metalurgiis fakultetis saswavlo korpusi, romlis<br />
saproqto samuSaoebSi mniSvnelovani monawileoba miiRo.<br />
nayofieri samecniero-pedagogiuri moRvaweobisa-<br />
Tvis profesor j. lomsaZe dajildoebulia medlebiTa<br />
da Rirsebis ordenebiT.<br />
gansakuTrebuli mecnieruli alRoTi da amaRlebuli<br />
megobruli damokidebulebiT gamorCeuli pirovneba<br />
_ udidesi siyvaruliT sargeblobs ara marto qarTveli<br />
metalurgebis did ojaxSi, aramed, sruliad<br />
qarTveli eris saamayo Svilia _ sanimuSo mama, ubadlo<br />
meuRle, amagdari babua, saimedo, naTeli da spetaki<br />
pirovneba _ batoni jemali. didxans icocxleT b-no<br />
jemal, saqarTvelos esoden sWirdeba Tqvenebr<br />
samagaliTo qarTvelebi.<br />
saqarTvelos teqnikuri universiteti qiumiuri<br />
teqnologiisa da metalurgiuli fakultetis<br />
sadisertacio sabWos Tavmjdomaris, amave fakultetis<br />
#37 mimarTulebis xelmZRvanelis prof. leri<br />
gvasalias samecniero-pedagogiuri moRvaweoba<br />
cnobili qimikosi leri gvasalia daibada 1935 wlis<br />
15.09 q. quTaisSi. 1953 wels warCinebiT daamTavra quTaisis<br />
I saSualo skola da swavla ganagrZo saqrTvelos politeqnikur<br />
institutSi qimiuri teqnologiis fakultetze,<br />
romelic aseve warCinebiT daamTavra 1958 wels. 1968 wels<br />
daamTavra saqarTvelos mecnierebaTa akademiis aspirantura.<br />
SromismoyvareobiT da niWierebiT gamorCeulma<br />
inJinerma 1958 wlidan 1968 wlamde _ rusTavis azotovani<br />
sasuqebis qarxanaSi ufrosi meaparatis, cvlis ufrosisa da<br />
samqros ufrosis moadgilis Tanamdebobebze daagrova<br />
mdidari pratqikuli gamocdileba. 1963 wlidan 1968 wlamde<br />
b-n leris saqarTvelos mecnierebaTa akademiis araorganuli<br />
82
qimiisa da eleqtroqimiis institutSi wamyvani inJinris<br />
Tanamdeboba eWira. 1968 wlidan 2006 wlamde saqarTvelos<br />
politeqnikuri institutis (SemdgomSi teqnikuri universitetis)<br />
araorganul nivTierebaTa teqnologiis kaTedraze<br />
rudunebiTa da keTilsindisierebiT ganvlo akademiuri<br />
Tanamdebobis yvela safexuri. asistenti, docenti,<br />
profesori, kaTedris gamge. 1998 wlidan 2002 wlamde b-ni<br />
leri iTavsebda s/s `azoti~-is sameTvalyireo sabWos<br />
Tavmjdomaris moadgilis Tanamdebobas.<br />
2006 wlidan dRemde b-ni leri _ stu-s qimiuri<br />
teqnologiisa da metalurgiis fakultetis sruli<br />
profesoria, warmatebiT xelmZRvanelobs am fakultetis<br />
araorganul nivTierebaTa teqnologiis mimarTulebas da<br />
Tavmjdomareobs fakultetis sadisertacio sabWos.<br />
prof. leri gvasalia kiTxulobs wamyvan saleqcio<br />
kursebs:<br />
1. teqnologiuri procesebis Teoria;<br />
2. araorganul nivTierebaTa teqnologia;<br />
3. zogadi qimiuri teqnologia (Tsu-Si);<br />
4. maTematikuri meTodebis gamoyeneba qimiasa da qimiur<br />
teqnologiaSi (stu-s da Tsu-s magistrantebisaTvis).<br />
prof. l. gvasalia aris iniciatori qimiuri teqnologiisa<br />
da metalurgiul fakultetze axali specialobis:<br />
`qimiuri da kvebis mrewvelobis espertiza~ gaxsnisa.<br />
am specialobisaTvis saganmanaTleblo saswavlo<br />
literatura b-ni leris xelmZRvanelobiT gamoica.<br />
mravawaxnagovania prof. l. gvasalias samecniero<br />
kvlevis sferoebi: 1. axali katalizatorebis SerCeva da<br />
kvleva; 2. wylisa da gamavali airebis gawmenda myari<br />
sorbentebiT; 3. adgilobrivi nedleulis gamoyeneba qimiur<br />
teqnologiaSi; 4. qimiur-teqnologiuri procesebis maTematikuri<br />
damuSaveba.<br />
Sedegebze gaTvlili 126 samecniero Sromidan 12<br />
saxelmzRvanelo da saswavlo meToduri literaturaa.<br />
83
mecniers 12 gamogonebaze aqvs miRebuli saavtoro mowmobebi<br />
da patentebi.<br />
damsaxurebuli profesoris, b-ni leri gvasalias xelm-<br />
ZRvanelobiT momzadebuli da daculia 3 sadoqtoro, 12<br />
sakandidato da 10 samagistro disertaciebi.<br />
teqnikuri kadrebis ubadlo aRmzrdeli, SesaniSnavi<br />
kolega da xelmZRvaneli Cveuli energiiT agrZelebs<br />
nayofier samecniero da pedagogiur moRavweobas.<br />
saqarTvelos erovnuli samecniero akademiisa da<br />
sainJinro akademiebis akademikosis, saqarTvelos<br />
teqnikuri universitetis samecniero departamentis<br />
ufrosis prof. daviT TavxeliZis samecniero da<br />
pedagogiuri moRvaweoba<br />
saxelovani winaprebis Rirseuli memkvidre _ daviT<br />
TavxeliZe daibada 1946 wlis 12 agvistos q. TbilisSi.<br />
1963 wels warCinebiT daamTavra saSualo skola da<br />
swavla ganagrZo saqarTvelos politeqnikuri institutis<br />
meqanika-manqanaTmSeneblobis fakultetze, romelic aseve<br />
warCinebiT daamTavra 1968 wels. amave wels Cairicxa<br />
moskovis manqanaTmcodneobis samecniero-kvleviTi institutis<br />
aspiranturaSi, romelic daamTavra 1971 wels. amave<br />
wels warmatebiT daicva sakandidato disertacia. 1971-87<br />
wlebSi b-ni daviTi saq. piliteqnikuri institutis. manqanaTa<br />
nawilebis kaTedris docentia. 1975-76 wlebSi iyo aSS-Si<br />
stenfordis universitetis mecnier-staJiori. 1986 wels<br />
warmatebiT daicva sadoqtoro disertacia manqanaTmSeneblobis<br />
aqtualur Temaze da 1987 wlidan dRemde stu-s<br />
meqanizmebisa da manqanebis Teoriis kaTedris wamyvani<br />
profesoria. prof. daviT TavxeliZe 1985-2003 wlebSi<br />
teqnikuri universitetis teqnologiuri procesebis avtoma-<br />
84
tizaciis laboratoriis gamgea. 1987-2005 wlebSi meqanizmebisa<br />
da manqanebis Teoriis kaTedris gamge. 2005-2008<br />
wlebSi satransporto da manqanaTmSeneblobis fakultetis<br />
dekanis movaleobis Semsrulebeli. 2008 wlidan arCeulia<br />
saqarTvelos teqnikuri universitetis samecniero departamentis<br />
ufrosad.<br />
akad. daviT TavxeliZe 1989-2006 wlebSi Tavmjdomareobda<br />
meqanika-manqanaTmSeneblobis fakultetze arsebuli<br />
T.05.18 #3 sadisertacio sabWos. 1997 wlidan dRemde aris<br />
meqanizmebisa da manqanebis Teoriis saerTaSoriso federaciis<br />
(IFT0MM) wevri. amave wlidan saqarTvelos sainJinro<br />
akademiis akademikosia. 2009 wlidan arCeulia saqarTvelos<br />
erovnuli samecniero akademiis akademikosad. 2001 wlidan<br />
dRemde saerTaSoriso samecniero Jurnalis `Applied<br />
Mexanics~ redkolegiis Tavmjdomaris moadgilea, 2005<br />
wlidan dRemde samecniero Jurnalis `transporti da<br />
manqanaTmSeneblobis~ redkolegiis Tavmjdomarea. 1999<br />
wlidan dRemde nayofierad muSaobs evrokomisiis mier<br />
dafinansebuli proeqtebis Sesrulebaze. es proeqtebia:<br />
BENE-BUS, ENERGIA, AFORO, LIRIC, FERBEV da<br />
EQUASER. aqvs Microsoft Office, Adobe da sxva gamoyenebiT<br />
programebTan muSaobis xangrZlivi gamocdileba.<br />
b-ni daviTi dajildoebulia Rirsebis medliT 2000<br />
wels, xolo 1986 wels mieniWa saqarTvelos saxelmwifo<br />
premiis laureatis wodeba mecnierebisa da teqnikis dargSi.<br />
akad. daviT TavxeliZis 100-mde samecniero naSromidan<br />
17 savtoro mowmoba da patentia, 8 monografia da<br />
saxelmZRvaneloa.<br />
TvalsaCino mecnieris nayofieri samecniero-kvleviTi<br />
naSromebidan umravlesobam moipova saerTaSoriso aRiareba,<br />
TavianTi produqtiulobis xarisxiT. aseTebia:<br />
85
• mravalrgoliani berketiuli meqanizmebis kinematikuri da<br />
dinamikuri analizi da sinTezi.<br />
• samrewvelo robotebis Semsrulebeli meqanizmebis<br />
dinamikuri analizi da sinTezi.<br />
• mcire eleqtrosadgurebisaTvis ormagi qmedebis (bankis<br />
tipis) hidroturbinebis daproeqteba, Seqmna da danergva.<br />
• sxvadasxva saxisa da daniSnulebis teqnilogiuri procesebis<br />
avtomaturi danadgarebis Seqmna da danergva.<br />
• mcire simZlavris qaris eleqtrosadgurebis daproeqteba,<br />
Seqmna da danergva.<br />
• optikur-boWkovani sensorebis gamoyenebis bazaze metalokonstruqciebis,<br />
mudmivi monitoringisaTvis gankuTvnili<br />
danadgarebis Seqmnis safuZvlebis damuSaveba.<br />
• mcire da saSualo sawarmoebSi eleqtronuli biznesis<br />
meTodebisa da muSaobis plaTformis danergvisaTvis<br />
gamiznuli moRvaweoba.<br />
saqarTvelos ekologiur mecnierebaTa akademiis<br />
namdvili wevris, saqraTvelos teqnikuri universitetis<br />
garemos dacvisa da sainJinro ekologiis mimarTulebis<br />
xelmZRvanelis, profesor nodar CxubianiSvilis<br />
cxovreba da samecniero-pedagogiuri moRvaweoba<br />
TvalsaCino pirovneba da samagaliTo mamuliSvili<br />
nodar CxubuaniSvili daibada 1934 wels q. TelavSi. 1952<br />
wels warCinebiT daamTavra Telavis me-5 saSualo skola da<br />
swavla ganagrZo d.i. mendeleevis saxelobis moskovis<br />
qimiur-teqnologiuri institutis organul nivTierebaTa<br />
teqnologiis fakultetze, romelic aseve warCinebiT<br />
daamTavra 1957 wels. 1965 wels warmatebiT daicva<br />
sakandidato disertacia. 1967-75 wlebSi spi-s organul<br />
86
nivTierebaTa teqnologiis jer asistenti, xolo 1970<br />
wlidan docentia. 1975-91 wlebSi muSaobda sakavSiro<br />
samecniero-sawarmoo gaerTianeba `speqtri~-s specialur<br />
sakonstruqtoro teqnologiuri biuro `laqsaRebavebiT<br />
dafarva~-Si direqtoris moadgiled samecniero dargSi. 1991<br />
wlidan muSaobs stu-s garemos dacvisa da sainJinro<br />
ekologiis kaTedraze. 1994 wlidan asrulebda stu-s<br />
garemos dacvisa da sainJinro ekologiis kaTedris gamgis<br />
movaleobas da xelmZRvanelobda kaTedrasTan arsebuli<br />
monitoringis da samrewvelo ekologiis samecniero-kvleviT<br />
laboratorias. 2001 wels teqnikur mecnierebaTa doqtoris<br />
samecniero xarisxis mosapoveblad b-n nodar CxubianiSvilma<br />
daicva disertacia natifi organuli sinTezis produqtebis<br />
teqnologiaSi aqtualur Temaze: `eTilenisa da fTorolefinebis<br />
polihalogennaerTebTan Tavisufal-radikaluri<br />
telomerizaciis reaqciebis Seswavla~.<br />
b-ni nodaris sadoqtoro naSromis mecnieruli siaxle<br />
mdgomareobs SemdegSi: ganxilulia axali mecnieruli<br />
mimarTuleba _ eTilenis fTorolefinebis polihalogennaerTebTan<br />
Tavisufal-radikaluri telomerizaciis reaqciebis<br />
gamokvleva.<br />
pirveladaa ganxorcielebuli eTilenis meTilenqloridTan<br />
da 1,2-diqloreTanTan telomerizaciis reaqciaSi yvela<br />
ZiriTadi produqtebis gamoyofa da identifikacia.<br />
aRmoCenilia eTilenis meTilqloridTan telomerizaciis<br />
reaqciaSi telomeruli radikalis 1,3 gadajgufeba.<br />
pirveladaa ganxorcielebuli telomerizaciis reaqcia<br />
eTilenis triqlorZmarmJavas eTerebTan Tavisufal-radikaluri<br />
iniciatorebis gamoyenebiT.<br />
pirveladaa ganxorcielebuli Tanatelomerizaciis<br />
reaqciebi: eTilenisa da naxSirbadis oqsidis, oTxqlorian<br />
naxSirbadTan da qloroformTan.<br />
87
pirveladaa ganxorcielebuli telomerizaciis reaqcia<br />
tetrafToreTilenisa da bromtriqlormeTans Soris<br />
TermoinicirebiT da γ -dasxivebiT.<br />
pirveladaa naCvenebi tetrafToreTilenis bromtriqlomeTanTan<br />
telomerizaciis reaqciaSi, telomeruli radikalis<br />
damokidebuloba mzardi radikalis sigrZeze.<br />
pirveladaa naCvenebi trifTorqloreTilenis bromtriqlormeTanTan<br />
telomerizaciis reaqciaSi izoagebulebis<br />
telomerebis miRebis SesaZlebloba.<br />
gamoyvanilia telomerizaciis reaqciis formaluri<br />
kinetikuri gantolebebi da eqsperimentulad dadgenilia<br />
gantolebaSi Semavali sidideebi.<br />
mocemul reaqciebisaTvis pirveladaa Seswavlili<br />
iniciatoris koncentraciis Tanafardobis, temperaturisa da<br />
drois gavlena telomerebis Sedgenilobasa da gamosavalze.<br />
pirveladaa Seswavlili eTilen-triqlorZmarmJavas eTilis<br />
eTerisa da tetrafToreTilen-bromtriqlormeTanis fazuri<br />
mdgomareobebi wnevasa da temperaturaze damokidebulebiT.<br />
damuSavebuli telomerizaciisa da Tanatelomerizaciis<br />
reaqciebis ganxorcielebis uwyveti moqmedebis teqnologiuri<br />
sqemebi.<br />
gansakuTrebul yuradRebas ipyrobs naSromSi miRebuli<br />
Sedegebis gamoyenebis farTo diapazoni.<br />
1. eTilenis meTilenqloridTan da 1,2-diqloreTanTan<br />
radikaluri telomerizaciis reaqciebi gamoiyeneba alifatur<br />
jaWvSi naxSirbadis atomebis kenti ricxviT, α, α -<br />
diqloralkanebis sinTezisaTvis da naxSirbadis atomebis<br />
luwi ricxviT, α, β _ diqloralkanebis sinTezisaTvis. am<br />
88
orive rigis naerTebis samrewvelo gamoyeneba SesaZlebelia<br />
mcenareebis qimiuri saSualebebiT dacvis mizniT. garda amisa,<br />
aldehidebis, diolebis da sxva produqtebis sinTezisaTvis.<br />
2. eTilenis ZmarmJavas eTilis eTerTan reaqciis<br />
telomerebi gamoiyeneba fiziologiurad aqtiuri nivTierebebis:<br />
meTioninis, lizinis sinTezisaTvis, agreTve<br />
sisxlis denis SesaCerebeli saSualebis ε _ kapronisa da<br />
fsiqotropuli preparatis gamalonis (4-aminobutanmJava)<br />
misaRebad.<br />
3. eTilenis, naxSirbadis oqsidis oTxqlorian naxSirbadTan<br />
da qlorofomTan reaqciis produqtebi gamoiyeneba<br />
α, ω -dikarbonmJavebis sinTezisaTvis.<br />
4. tetrafToreTilenisa da trifToqloreTilenis<br />
bromtriqlormeTanTan reaqciis telomerebi gamoyeneba α, ω<br />
-perfTordikarbonmJavebis sinTezisaTvis.<br />
5. damuSavebuli uwyveti teqnologiuri sqemebi safuZvlad<br />
daedo telomerebis miRebis sacdel da sacdelsamrewvelo<br />
warmoebis teqnikur-ekonomikur dasabuTebas.<br />
b-ni nodari avtoria 70-mde samecniero Sromis, maT<br />
Soris 3 saxelmZRvanelos, ori meToduri miTiTebis da ori<br />
gamogonebis. energiuli mecnieris xelmZRvanelobiT daculia<br />
ramodenime sakandidato disertacia, xelmZRvanelobs magistrantebis<br />
samecniero kvleviT samuSaoebs da bakalavrebis<br />
sadiplomo da sakurso gegmarebs. oponirebuli aqvs 17<br />
sakandidato da 1 sadoqtoro disertacia.<br />
damuSavebuli aqvs garemos dacvis da bunebrivi resursebis<br />
gamoyenebis _ specialobis inJiner-qimikos teqnologiebis<br />
momzadebis koncefcia. gamocemuli aqvs meToduri<br />
miTiTebebi sadiplomo gegmarebis Sesasruleblad da garemos-<br />
89
dacviTi ekologiur-ekonomikuri efeqtianobis gansazRvrisaTvis<br />
uaRresad mniSvnelovani da aucilebeli saxelmZRvanelo<br />
`bunebrivi resursebis racionaluri gamoyeneba da<br />
marTva~. b-ni nodari kiTxulobs leqciebs wamyvan disciplinebSi:<br />
1. garemos dacva, 2. garemoze zemoqmedebis Sefaseba da<br />
ekologiuri eqspertiza.<br />
prof. n. CxubianiSvilis mier damuSavebulia fTorirebuli<br />
dikarbonmJavebis miRebis, α,α , da α, ω -halogenSemcveli<br />
naerTebis miRebis fiziologiurad aqtiuri nivTierebis<br />
lizinisa da metioninis miRebis, sxvadasxva karbonmJavebis<br />
miRebis teqnologiebi telomerizaciis reaqciis bazaze,<br />
sxvadasxva sawarmos Camdinare wylebis gawmendis teqnologiebi<br />
membranebis gamoyenebiT da meoradi masalebis rekuperaciis<br />
teqnologiebi. b-ni n. CxubianiSvilis mravalricxovani<br />
nayofieri samecniero Sromebidan gansakuTrebiT gvinda<br />
gamovyoT 2007 wels gamoqveynebuli naSromi: `mecniermkvlevarTa<br />
jgufTan erTad `atmosferuli haeris<br />
dabinZurebis regulireba da ZiriTadi dambinZurebeli<br />
seqtorebi saqarTveloSi~, romelSic ganxiluli sakiTxebi<br />
sasicocxlod mniSvnelovania, rameTu Cven vcxovrobT haeris<br />
okeanis fskerze da am okeaneSi mudmiv moZraobaSi myofi<br />
haeris masebis sisufTaveze aris damokidebuli adamianis<br />
janmrTeloba da sicocxle zogadad.<br />
90
saqarTvelos sainJinro akademiis akademikosis, saq.<br />
teqnikuri universitetis samSeneblo fakultetis<br />
`sainJinro logistikis ganyofilebis~ xelmZRvanelis,<br />
stu-s wyalmomaragebisa da wyalarinebis mimarTulebis<br />
sruli profesoris zaur cixelaSvilis sazogadoebrivi<br />
da samecniero-pedagogiuri moRvaweoba<br />
mecnierebis TvalsaCino warmomadgeneli zaur cixela-<br />
Svili diabada 1945 wlis 23 oqtombers. saSualo skolis<br />
warCinebiT damTavrebis welsve _ 1963 wels Cairicxa saqar-<br />
Tvelos politeqnikur institutSi, romelic agreTve warmatebiT<br />
daamTavra 1970 wels da aqtiurad CaerTo samecniero<br />
kvlevebSi. 1971 wlidan 1981 wlamde saqarTvelos politeqnikuri<br />
institutis ufrosi mencier-TanamSromelia. 1981<br />
wlidan 1995 wlamde docentis Tanamdeboba eWira, xolo<br />
1995 wlidan dRemde profesoria. ukiTxavs leqciebs stu-s<br />
wyalmomaragebisa da wyalarinebis (#44 mimarTulebis)<br />
bakalavrebs, magistrantebs, doqtorantebs Semdeg disciplinebSi:<br />
wyalmomaragebisa da wyalarinebis sistemis<br />
funqcionirebis modelireba da sistemuri analizi, sainJinro<br />
konsultaciebi, xelovnuri inteleqti da eqsperimentuli<br />
sistemebi, ekologiuri monitoringi da usafrTxoeba, ekologistika,<br />
qalaqis wyliT uzrunvelyofis modelireba da<br />
analizi. prof. z. cixelaSvilis codnis sferoSi Sedis:<br />
wylis integrirebuli marTva da racionaluri gamoyeneba,<br />
wyalmomaragebisa da wyalarinebis specialobis disciplinebi,<br />
sainJinro diagnostika, xarisxis statistikuri marTva,<br />
inovaciuri menejmenti, wyalmomaragebis sistemebis operatiul-sadispetCero<br />
marTvis gadawyvetilebis miReba.<br />
b-ni zauri 1997 wlidan dRemde aris sagangebo situaciebis<br />
da samoqalaqo Tavdacvis departamentis samecniero<br />
sabWos eqspert-konsultanti: stu-s samSeneblo `sainJinro<br />
diagnostikis~ ganyofilebis xelmZRvaneli. avtoria 150<br />
samecniero Sromis: maTgan ori monografia, erTi meToduri<br />
91
miTiTeba, erTi qarTulenovani saxelmZRvanelo `logistikaSi~<br />
studenti bakalavrebisaTvis da damxmare saxelmZRvanelo<br />
`novaciuri procesebis marTva~ doqtorantebisaTvis.<br />
mecniers miRebuli aqvs oTxi saerTaSoriso serTifikati:<br />
saswavlo disciplina logistikaSi, inovaciur menejmentsa<br />
da xarisxis marTvaSi; `saerTaSoriso serTifikati~, `nato<br />
mSvidobisaTvis~, `saqpatentis~ serTifikati proeqtebSi:<br />
`wyali erovnuli simdidre~ da `miTi qceuli realobad~.<br />
2008 wels mieniWa saerTaSoriso nominacia mecnierebaSi:<br />
`oqros medali saqarTvelosTvis~. 1981-82 wels gaiara<br />
samecniero staJireba budapeStis teqnikur universitetSi<br />
`wyalmomaragebisa da wyalarinebis kaTedraze~.<br />
saqarTvelos sainJinro akademiis akademikosi Cveuli<br />
energiulobiT asrulebs akademikos-mdivnis sapasuxismgeblo<br />
movaleobas aRniSnul akademiaSi.<br />
akad. z. cixelaSvilis nayofieri Sromebis ricxvi<br />
sakmaod STambeWdavia. mecnieris samecniero kvlevebi gaTvlilia<br />
produqtiulobaze da amitomacaa, rom umravlesoba<br />
maTganma saerTaSoriso aRiareba moipova (patentebiT,<br />
saavtoro mowmobebiT da premiebiT).<br />
prof. zaur cixelaSvilma saqarTvelos sainJinro<br />
akademiaSi _ wyalmomaragebis, wyalarinebis da hidroteqnikis<br />
sainJinro problemebis ganyofilebis akademikos-mdivanma<br />
samecniero-SemoqmedebiT jgufTan erTad mimarTa saqarTvelos<br />
sainJinro akademiis prezidents, akademikos arCil frangi-<br />
Svils inovaciuri saproeqto winadadebebiT: 1. saqrTvelos<br />
sasmeli wylis resursebis racionaluri gamoTvlebiT qveynis<br />
social-ekonomikuri ganviTarebis xelSemwyobi konceptualuri<br />
programa; 2. qalaqebisa da dasaxlebuli adgilebis<br />
wyalmomarageba-wyalarinebis (kanalizaciis) sistemebis<br />
sainJinro qselebis reabilitacia perspeqtiuli ganaSenianebis<br />
gaTvaliswinebiT; 3. dasaxlebuli adgilebisa da<br />
calkeuli obieqtebis Camdinari wylebis lokaluri<br />
gamwmendi nagebobebis mowyoba biogazisa da biosasuqebis<br />
miRebiT; 4. avtosamrecxaoebidan, restornebidan da sxva<br />
92
calkeuli obieqtebidan miRebuli navTob da cximproduqtebiT<br />
dabiZnurebuli Camdinari wylebis lokaluri gamwmendi<br />
safiltro mowyobilobebi; 5. baTumisa da q. foTSi portebis<br />
reabilitacia Stormuli talRebisagan damcavi axali tipis<br />
mcuravi motivtive SemomzRudavi hidroteqnikuri nagebobebis<br />
bazaze; 6. mdinareebisa da zRvis sanapiro zolebis napirdamcavi<br />
hidroteqnikuri nagebobebis daproeqteba-mSenebloba<br />
wyaldidobebisa da Stormebisagan dacvis mizniT; 7. hesebisa<br />
da sxva hidroteqnikuri nagebobebis profilaqtikur-samSeneblo-saproeqto<br />
da sareabilitacio samuSaoebis Catareba; 8.<br />
hesebis energo-ekonomikuri gaangariSeba, efeqtianobis dasabuTeba<br />
da biznes gegmebis Sedgena sabazro ekonomikis<br />
pirobebSi; 9. evraziis satransporto derefnis saqarTvelos<br />
monakveTis sivrcul-teritoriuli mowyobis problemebi da<br />
sxva. aseve warudgina CamoTvlili dargebis ganviTarebisaTvis<br />
maTeuli xedva da aRniSnuli organizaciebis mier SemuSavebuli<br />
rigi novaciebis nusxa (nawili) mokle anotaciebiT<br />
komerciul-inovaciuri realizebisaTvis.<br />
Tanamedrove sabazro ekonomikis pirobebSi, qveynis<br />
meurneobaSi aRniSnul samuSaoTa kompleqsis inovaciuri<br />
realizacia ara marto mizanSewonili, aramed aqtualuri da<br />
droulia.<br />
samecniero jgufi gamoTqvams mzadyofnas Tavisi<br />
komerciul-sabizneso samqianoba warmarTos ara marto qveynis<br />
masStabis, aramed sazRavargareTac konstruqciul safuZvelze,<br />
miRebuli patentebis satransferto realizaciebiTa<br />
da sxva saxiT.<br />
Rrmad moazrovne mecnierebma Tavisi moRvaweobis yvela<br />
etapze da miTumetes (dRes mTeli msoflios ekonomikuri<br />
krizisis pirobebSi uWirs saqarTvelosac) SesaniSnavi<br />
alRoTi auwyo riTmi samSoblos majiscemas.<br />
93
oqros medali saqarTvelosTvis<br />
amerikis SeerTebuli Statebis biografiuli<br />
instituti samecniero dargebis<br />
mixedviT, yovelwliurad aanalizebs da<br />
ajildoebs msoflios sxvadasxva qveynebSi<br />
warmatebiT moRvawe mecnierebs. aseve,<br />
Tavis wevrobis kandidatad im pirebs miiCnevs,<br />
romelnic aqtiurad arian CarTulni<br />
TavianT qveyanaSi mecnierebis ganviTarebis<br />
saqmeSi.<br />
axlaxans, saqarTvelos teqnikuri universitetis<br />
profesorma, teqnikuri mecnierebaTa doqtorma, sainJinro<br />
akademiis akademikos mdivanma zaur cixelaSvilma aRniSnuli<br />
institutidan werili miiRo, romelsac Tan oqros medalic<br />
axlavs.<br />
gTavazobT amonarids werilidan:<br />
`Tqven saqarTvelosa da qarTveli xalxis saxeliT<br />
warmodgenili xarT nominaciaze saxelwodebiT _ `oqros<br />
medali saqarTvelosTvis~ Tqvenma profesiulma kvlevebma<br />
didi STabeWdileba moaxdina amerikis biografiuli institutis<br />
wevrebze. msgavsi damsaxurebis miReba da aRiareba ar<br />
aris mxolod Tqveni qveynis warmateba _ es msoflios<br />
warmatebaa. biografiuli institutis TanamSromlebma ganixiles<br />
Tqveni samecniero kvlevebi da miviReT gadawyvetileba<br />
Tqveni oqros medliT dajildoebis Sesaxeb. Tqveni namuSevrebi<br />
daculi iqneba institutis arqivSi. qarTveli mecnierisaTvis<br />
es Cvengan gacemuli pirveli jildoa.<br />
gilocavT aRiarebas da gisurvebT Semdgom warmatebebs<br />
profesiul saqmianobaSi.<br />
pativiscemiT<br />
amerikis biografiuli institutis prezidenti<br />
j.m. evensi<br />
94
teqn. mecn. doqtori, sr. profesori: zaur cixelaSvili da<br />
sxva avtorebi<br />
sertifikatebi, mowmobebi, patentebi gamogonebebze, patentebi<br />
sasargeblo modelebze<br />
1. sertifikati: `nato mSvidobisaTvis~ _ NATO CIMIC, gacemuli<br />
06/1997. zaur cixelaSvili, (miRebulia).<br />
2. sertifikati: moskovis ekonomikis, statistikisa da<br />
informatikis instituti, profesor-konsultanti disciplinaSi<br />
_ `logistikis safuZvlebi~, #27017, gacemuli<br />
09/2002. zaur cixelaSvili, (miRebulia).<br />
3. sertifikati: moskovis ekonomikis, statistikisa da<br />
informatikis instituti, profesor-konsultanti disciplinaSi<br />
_ `inovaciuri menejmenti~, #28367, gacemuli<br />
09/2002. zaur cixelaSvili, (miRebulia).<br />
4. sertifikati: moskovis ekonomikis, statistikisa da<br />
informatikis instituti, profesor-konsultanti disciplinaSi<br />
_ `xarisxis marTva~, #28366, gacemuli<br />
09/2002. zaur cixelaSvili, (miRebulia).<br />
5. sertifikati: saqarTvelos inteleqtualuri sakuTrebis<br />
erovnuli centri `saqpatenti~, saproeqto nawarmoebebi:<br />
`miTi qceuli realobad~, `wyali _ erovnuli simdidre~,<br />
#1377, gacemuli 06/2005. avtorebi: zaur cixelaSvili,<br />
paata giorgaZe, nodar CxeiZe, (miRebulia).<br />
6. mowmoba: saqarTvelos inteleqtualuri sakuTrebis erovnuli<br />
centri `saqpatenti~, samecniero-meToduri naSromi:<br />
sawvavi biogazis, ekologiurad sufTa biosasuqebisa da<br />
cxovelur sakvebze biodanamatebis miRebisa da gamoyenebis<br />
nacionaluri programa, ganmcxadeblebi: zaur cixelaSvili,<br />
SoTa cixelaSvili, Tamaz bacikiZe, daviT<br />
TeneiSvili, malxaz sanikiZe. mowmoba 2975, 2008 08 18.<br />
(miRebulia).<br />
95
7. mowmoba: saqarTvelos inteleqtualuri sakuTrebis erovnuli<br />
centri `saqpatenti~, samecniero-meToduri naSromi:<br />
`cxovelTa sasaklaos sawarmos Camdinari wylebis gamwmendi<br />
nagebobebisa da organuli narCenebis damamuSavebeli<br />
bio-energetikuli danadgaris dagegmareba da mSenebloba.<br />
mowmoba 3311, ganmcxadeblebi: zaur cixelaSvili, malxaz<br />
sanikiZe, 2008 10 21. (miRebulia).<br />
8. mowmoba: saqarTvelos inteleqtualuri sakuTrebis erovnuli<br />
centri `saqpatenti~, samecniero-meToduri naSromi:<br />
sawarmoo Camdinari wylebis sruli biologiuri gamwmendi<br />
nagebobebisa da organuli narCenebis gadamamuSavebeli<br />
bio-energetikuli danadgaris ganTavsebis principuli<br />
sqema. ganmcxadeblebi: arCil frangiSvili, zaur cixela-<br />
Svili, Tamaz bacikiZe, zurab gasitaSvili, malxaz<br />
sanikiZe (ganacxadi gaformebis stadiazea da masze<br />
mowmoba gaicema 06/2009).<br />
9. patenti gamogonebaze: E.02 (10) AP 2007 9864 A, (51) int. Cl<br />
(2006), E 02 B 3/06. mcuravi napirdamcavi mowyobiloba.<br />
patentmflobelebi: zaur cixelaSvili, darejan garuCava,<br />
ioseb cixelaSvili, giorgi miqaZe, SoTa cixelaSvili,<br />
paata giorgaZe. saqpatenti, samrewvelo sakuTrebis<br />
oficialuri biuleteni 23(243), patenti 4354, 10 12<br />
2007, gv. 15, 16, (patenti miRebulia).<br />
10. patenti gamogonebaze: mcuravi napirdamcavi mowyobiloba.<br />
saindent. #10996/01, gancx. #2008010996. patentmflobelebi:<br />
zaur cixelaSvili, Temur gvelesiani, arCil<br />
frangiSvili, Tamaz bacikiZe, darejan garuCava, ioseb<br />
cixelaSvili, giorgi miqaZe, SoTa cixelaSvili, paata<br />
giorgaZe, (patenti gaformebis stadiazea).<br />
11. patenti gamogonebaze: B 63 (10) 02 AP 2009 10696 A, (51)<br />
int. Cl (2006), B 63 B 39/06. mcuravi konstruqcia<br />
talRebis mademfirebeli mowyobilobiT. patentmflo-<br />
96
elebi: zaur cixelaSvili, darejan garuCava, arCil<br />
frangiSvili, Tamaz bacikaZe, ioseb bacikaZe, paata<br />
giorgaZe, nodar CxeiZe, giorgi kacitaZe, merab daviTaia,<br />
giorgi miqaZe, ioseb cixelaSvili, SoTa cixelaSvili,<br />
daviT kaxaZe, leri ruxaZe. saqpatenti, samrewvelo<br />
sakuTrebis oficialuri biuleteni 5(273), 10 03 2009,<br />
gv. 12, 13, (patenti gaformebis stadiazea).<br />
12. patenti gamogonebaze: E 02 (10) AP 2009 10001 A, (51) int.<br />
Cl (2006), E02 B 3/04. napirdamcavi nageboba. patentmflobelebi:<br />
zaur cixelaSvili, darejan garuCava, ioseb<br />
cixelaSvili, giorgi miqaZe, SoTa cixelaSvili, paata<br />
giogaZe. saqpatenti, samrewvelo sakuTrebis oficialuri<br />
biuleteni 9(277), 10 05 2009, gv. 15, (patenti<br />
gaformebis stadiazea).<br />
13. patenti sasargeblo modelze. patenti U 1299, ZalaSia<br />
2006 02 15; sameurneo-sayofacxovrebo camdinari wylebis<br />
gasawmendi mowyobiloba. patentmflobelebi: SoTa<br />
cixelaSvili, ioseb cixelaSvili, bakur Cxenkeli, nodar<br />
CxeiZe, zaur cixelaSvili (patenti miRebulia).<br />
14. patenti sasargeblo modelze. biodanadgari. saidentifikacio<br />
#10697/02, reg. #1481, 11 02 2009. patentmflobelebi:<br />
zaur cixelaSvili, darejan garuCava, arCil<br />
frangiSvili, Tamaz bacikaZe, ioseb bacikaZe, paata<br />
giorgaZe, giorgi kacitaZe, giorgi miqaZe, ioseb<br />
cixelaSvili, SoTa cixelaSvili, daviT kaxaZe, nodar<br />
CxeiZe (patenti gaformebis stadiazea).<br />
15. patenti sasargeblo modelze. napirdamcavi nageboba.<br />
saidentifikacio #10431/02, reg. #1450, 27 10 2008.<br />
patentmflobelebi: zaur cixelaSvili, arCil frangi-<br />
Svili, zaur gedeniZe, Tamaz bacikaZe, tariel kviciani,<br />
paata giorgaZe, zurab gasitaSvili, nodar CxeiZe, giorgi<br />
xerxeuliZe, darejan garuCava, merab daviTaia, merab<br />
maqaraSvili, ioseb cixelaSvili, SoTa cixelaSvili,<br />
naTia maxarobliZe (patenti gaformebis stadiazea).<br />
97
saqarTvelos sainJinro akademiis wevr-korespondentis,<br />
saq. teqnikuri universitetis `wylis resursebis<br />
gamoyenebis, wyalmomaragebis da wyalarinebis~<br />
mimarTulebis asocirebuli profesoris zurab<br />
zalikaSvilis samecniero pedagogiuri moRvaweoba<br />
teqnikuri mecnierebis TvalsaCino warmomadgeneli<br />
zurab zalikaSvili daibada 1960 wlis 1 ianvars q.<br />
TbilisSi. 1977 wels daamTavra saSualo skola oqros<br />
medalze da Cairicxa saqarTvelos politeqnikur<br />
institutis samSeneblo fakultetze, romelic warCinebiT<br />
daamTavra 1982 wels. 1983 wels Cairicxa moskovis<br />
samSeneblo-sainJinro institutis aspiranturaSi, romelic<br />
aseve warCinebiT daamTavra 1986 wels da amave institutSi<br />
1997 wels warmatebiT daicva sakandidato disertacia.<br />
samecniero saqmianoba mSobliur politeqnikur institutSi<br />
gaagrZela. 1987-92 wlebSi spi-s `wylis resursebis<br />
gamoyenebis, wyalmomaragebisa da kanalizaciis~ kaTedris<br />
ufrosi mecnier muSakia, 1992-2006 wlebSi amave kaTedris<br />
docenti, xolo 2006 wlidan dRemde asocirebuli<br />
profesori. wyalmomaragebis da wyalarinebis sferoSi<br />
gamoqveynebuli 18 samecniero Sromidan umetesoba maTganma<br />
moipova saerTaSoriso aRiareba, miRebuli aqvs saavtoro<br />
mowmoba (#13577364 q. moskovi, 1987 weli).<br />
b-ni zurabi avtoria 1 saxelmZRvanelosi. kiTxulobs<br />
leqciebs sam saswavlo disciplinaSi: `wyalmomarageba da<br />
wyalarineba~, `Camdinare wylebis gawmenda~, `wyalarinebis<br />
qselebi da nagebobebi~.<br />
gTavazobT b-ni zurabis produqtiuli samecniero<br />
Sromebidan ramodenime maTgans.<br />
98
Camdinare wylebis gawmendis bioqimiuri meTodi<br />
mecnier-mkvlevarTa jgufi: asoc. prof. z. zalikaSvili,<br />
asoc. prof. g. zalikaSvili, asistent. prof. m. CaCaniZe<br />
eqsperimentulad miRebuli Camdinare wylebis bioqimiuri<br />
gawmendis meTodi moicavs Camdinare wylebis aqtiuri<br />
lamis aeracias, gamkvrivebasa da regeneracias. bioqimiurad<br />
gawmendili wylis Semdgomi gakamkameba xdeba aqtiuri lamis<br />
Sewonil SreSi filtraciis gziT. saleqris Semdeg<br />
bioqimiurad gawmendili wylis gamkamkamebelSi gasakamkameblad<br />
miwodebamde, wyals amdidreben JangbadiT. amis Semdeg,<br />
wylidan ganidevneba Jangbadis buStulebi da emateba<br />
regenirebuli aqtiuri lami 20-400 mg/l raodenobiT.<br />
damJamgvelad agreTve gamoiyeneba ozoni, romelic winaswar<br />
SehyavT bioqimiurad gawmendil wyalSi. bioqimiurad gawmendil<br />
wyals Jangaven anu amdidreben JangbadiT maRali wnevis<br />
qveS. SemdegSi wyals acileben warmoqmnil buStulebs,<br />
normaluri atmosferuli wnevisas. lamis Sewonili Sridan<br />
axdenen zedmeti aqtiuri lamis regeneracias. JangbadiT<br />
gamdidrebul wyalSi gasakamka-meblad miwodebis win, xdeba<br />
aqtiuri lamis recirkulacia, regenirebuli aqtiuri lamis<br />
calkeuli an erToblivi damateba.<br />
Camdinare wylebis bioqimiuri gawmendis es meTodi<br />
SeiZleba farTod iqnes gamoyenebuli rogorc qalaqebis, ise<br />
samrewvelo sawarmoTa Camdinare wylebis gasawmendad. es<br />
meTodi xels uwyobs gawmendis xarisxis gazrdas da<br />
mTlianad am procesis daCqarebas. am dros mimdinareobs<br />
amoniumis azotis nitrifikacia, rac uzrunvelyofs Camdinare<br />
wylebis gawmendis maRal efeqts da xarisxs, Sewonili<br />
nivTierebebis raodenobis Semcirebis mixedviT.<br />
bioqimiurad gawmendil wyalSi regenirebuli aqtiuri<br />
lamis 400 mg/l-ze meti raodenobiT damateba SeuZlebelia,<br />
99
adganac gakamkamebuli wylis aqtiuri lamis Sewonil SreSi<br />
filtraciisas, mkveTrad izrdeba Sewonili nivTierebebis<br />
gamodevnis siCqare.<br />
aseve dauSvebelia regenirebuli aqtiuri lamis 20<br />
mg/l-ze naklebi raodenobiT damateba, radganac am SemTxvevaSi<br />
ganusazRvrelad izrdeba aqtiuri lamis anaerobul<br />
pirobebSi yofnis xangrZlivoba, romelsac mivyavarT<br />
gakamkamebuli wylidan Sewonili nivTierebebis gamodevnis<br />
zrdamde. es procesi mimdinareobs wylis gafiltvrisas<br />
aqtiuri lamis Sewonil SreSi.<br />
cdebis Sedegad davadgineT Camdinare wylebis bioqimiuri<br />
gawmendis meTodis ganxorcielebis pirobebi.<br />
Camdinare wyals ureven regenirebul aqtiur lams da<br />
uSveben aerotenkSi, sadac awvdian haers lamis narevis<br />
aeraciisaTvis. aqtiuri lamis dozas aerotenkSi inarCuneben<br />
1-6 g/l-is farglebSi. aerotenkidan lamis narevi miewodeba<br />
gravitaciul lamgamamkvrivebels, romelsac warmoadgens<br />
saleqari. saleqari specialuri mowyobilobiTaa aRWurvili<br />
lamis Tanabari arevisaTvis. saleqarSi xdeba aqtiuri lamis<br />
gamoyofa bioqimiurad gawmendili wylidan.<br />
lamis narevis gamoyofis xangrZlivoba damokdiebulia<br />
aerotenkSi aqtiuri lamis dozasa da indeqsze. igi Seadgens<br />
0,25-0,75-s. aqtiuri lamis lamgamamkvriveblis Semdeg<br />
miewodeba regenerators, xolo bioqimiurad gawmendil<br />
wyals aqtiuri lamis koncentraciiT 30 mg/l-s, awvdian<br />
oqsigenerators, sadac dispersiuli haeriT an teqnikuri<br />
JangbadiT wyalSi gaxsnili JangbadiT koncentracia 8-10<br />
mg/l-mde dahyavT. Semdeg ki, JangbadiT gamdidrebul wyals<br />
acileben gazis buStulebs da umateben regenirebul aqtiur<br />
lams optimaluri koncentraciiT 50-430 mg/l-s awvdian<br />
gamkamkamebels, sadac mas filtraven aqtiuri lamisagan.<br />
lamis SewonilSriani gamkamkameblidan gahyavT gakamkamebuli<br />
100
gawmendili wyali, xolo zedmeti aqtiuri lami Semdgomi<br />
damuSavebisaTvis _ lamgamamkvrivebelSi.<br />
gamkamkameblis Sewonil SreSi bioqimiurad gamwendili<br />
wylis miwodebis SemTxvevaSi, filtraciis Tanabari siCqaris<br />
dros, Sewonil nivTierebaTa gamotana mniSvnelovnad dabalia.<br />
gamkamkamebuli gawmnedili wylidan Sewonili nivTierebebis<br />
Tanabari uzrunvelyofa SesaZlebelia regenirebuli aqtiuri<br />
lamis koncentraciis 1,4-1,6-jer gazrdis SemTxvevaSi,<br />
araregenirebul lamis koncentraciasTan SedarebiT. amitom<br />
bioqimiurad gawmendil wyals, romelic Seicavs 30 mg/l<br />
araregenirebul aqtiur lams, SesaZlebelia daematos<br />
araregenirebuli aqtiuri lami, romelsac aRdgenili aqvs<br />
biosorbciuli unari da manitrificirebeli mikroorganizmebi.<br />
gaxsnili Jangbadis didi maragis dros, wylis<br />
damatebiT aerotenkebSi gawmendis pirobebSi, mcirdeba<br />
organuli naxSirbadSemcveli nivTierebebis koncentracia<br />
gawmendil wyalSi, rac aCqarebs masSi amoniumis azotis<br />
nitrifikaciis process. amasTan, Sewonil nivTierebaTa<br />
gamodevnis siCqare ar izrdeba.<br />
Sewonili nivTierebebis wylidan gamotanis uzrunvelyofidan<br />
gamomdinare, swraf qviSis filtrebSi, sadac<br />
aqtiuri lamis koncentracia gawmendil wyalSi aranaklebia<br />
3,0-5,0 mg/l-ze, lamgamamkvriveblidan 50 mg/l lamis narevis<br />
gatanis gaTvaliswinebiT, saSualebas gvaZlevs regenirebuli<br />
aqtiuri lamis 400 mg/l maqsimalurad dasaSveb zrdas.<br />
gaxsnili Jangbadis maragis Semqna gawmendil wyalSi da<br />
regenirebuli aqtiuri lami iwvevs haeris buStulebis<br />
aqtiuri lamis marcvlebTan mikvras, rac axdens aqtiuri<br />
lamis Sewonili Sris marcvlebis flotacias da zrdis<br />
Sewonili nivTierebis gamodevnas gakamkamebuli wylidan.<br />
amitom, bioqimiurad gawmendil wyals amdidreben JangbadiT,<br />
SemdgomSi wyldian gauxsneli gazis buStulebis gamoyofiT.<br />
101
Sewonil SreSi aqtiuri lamis yofnis saSualo<br />
xangrZlivoba damokidebulia gasawmend wyalSi lamis<br />
koncentraciasa da sxvadasxva bunebriv pirobebze. igi 2-4<br />
saaTamde izrdeba lamis 460 mg/l koncentraciis dros da<br />
20-30 saaTamde _ 40 mg/l koncentraciisas.<br />
imis gaTvaliswinebiT, rom gaxnili Jangbadis zRvruli<br />
koncentracia ganisazRvreba wylis temperaturiT da 8-10<br />
mg/l-s Seadgens Camdinare wylis 15-25 0 C temperaturuli<br />
intervalisaTvis, saWiroa SeizRudos aqtiuri lamis<br />
Sewonil SreSi yofnis saSualo xangrZlivoba, romelic ar<br />
unda aRematebodes 12 saaTs. Sewonili nivTierebebis gamodevnis<br />
Tavidan asacileblad. wyalSi lamis minimaluri<br />
dasaSvebi koncentracia ar unda iyos naklebi 50 mg/l-ze,<br />
rac saleqaridan 30 mg/l aqtiuri lamis gamodevnis<br />
gaTvalsiwinebiT, gvaZlevs regenirebuli aqtiuri lamis 20<br />
mg/l minimalur dasaSveb danamats.<br />
aqtiuri lamis Sewonil SreSi 2-12 sT-iT yofnis<br />
xangrZlivoba uzrunvelyofs regenirebuli aqtiuri lamiT<br />
sorbirebuli im organuli naxSirbadSemcveli nivTierebebis<br />
ganviTarebas, romelic axorcielebs amoniumis azotis<br />
nitrifikaciis procesebs. Camdinare wyalSi bioqimiurad<br />
Znelad Jangvadi nivTierebebis arsebobis SemTxvevaSi,<br />
inhibirebuli bioqimiuri procesebi gawmendil wyalSi<br />
xorcieldeba wylis JangbadiT gamdidrebisas. gawmendili<br />
wylis teqnikuri JangbadiT gamdidreba saSualebas gvaZlevs<br />
wyalSi gavzardoT gaxsnili Jangbadis koncentracia,<br />
movaxdinoT Jangbadis reJimis gaumjobeseba Sewonil SreSi<br />
da amiT davaCqaroT masSi JangviTi procesebis mimdinareoba.<br />
amrigad, bioqimiuri gawmendis zemoT ganxiluli<br />
meTodebi saSualebas iZleva bioqimiuri gawmendis nagebobebis<br />
saerTo moculoba 20-30%-iT SevamciroT.<br />
102
Camdinare wylebis bioqimiuri gawmendis es meTodi<br />
saSualebas iZleva Camdinare wylebis gawmendis xarisxi<br />
avamaRloT, amoniumis azotis nitrofikaciis procesis daCqarebiT.<br />
amisaTvis, bioqimiurad gawmendil wyals, gamkamkameblebSi<br />
miwodebamde, amdidreben JangbadiT, Semdeg wylidan<br />
devnian gazis buStulebs da regenirebul aqtiur lams 20-<br />
400 mg/l raodenobiT umateben.<br />
saqarTvelos teqnikuri universitetis satransporto<br />
da manqanaTmSeneblobis fakultetis sruli profesoris<br />
melor elizbaraSvilis cxovreba da samecnieropedagogiuri<br />
moRvaweoba<br />
melor irodionis-Ze elizbaraSvili daibada 1939 wlis<br />
13 noembers q. TbilisSi.<br />
1958 wels warCinebiT daamTavra Tbilisis me-4<br />
saSualo skola da Cairicxa Tbilisis saxelmwifo universitetSi<br />
fizikis fakultetze, romelic aseve warCinebiT<br />
daamTavra 1963 wels. gaiara 9 Tviani praqtika leningradSi<br />
pulkovos astronomiul observatoriaSi, sadac daamu-<br />
Sava signalebis polarizaciia mowyobiloba specializebuli<br />
antenisaTvis, romelic danergil iqna kosmosidan miRebuli<br />
signalebis energiis srulyofilad miRebisaTvis.<br />
1964 wlis 8 ianvridan ganawilebiT daiwyo muSaoba<br />
saqarTvelos politeqnikuri institutis radioteqnikis<br />
kaTedraze asistentis Tanamdebobaze. 1964-65 wlebSi gaiara<br />
samxedro samsaxuri, rogorc moxalisem. 1965 wlidan 1980<br />
wlamde muSaobda leningradis meteorologiis sakavSiro<br />
samecniero kvleviT institutSi Tbilisis filialSi. b-n<br />
melorma daamuSava:<br />
103
1) zRvis wylis qimiur-eleqtruli da meqanikuri<br />
Tvisebebis eqspres analizis kompleqsuri cifruli sistema,<br />
romelsac unari hqonda emuSava stacionalur statikur da<br />
dinamikur reJimebSi (asaxavda: qimiur Sedgenilobas,<br />
marilianobas, eleqtrogamtareblobas, talRis da moZraobis<br />
damaxasiaTebel parametrebs da sxva), rac danergil iqna<br />
1975-76 wlebSi daxuruli Temis statusiT.<br />
2) qimiuri teqnologiuri uwyveti procesis uwyveti<br />
monitoringis cifruli sistema, romelic xasiaTdeboda<br />
ramodenime procesis usafrTxoebis ganmsazRvreli ZiriTadi<br />
parametrebis (wneva, temperatura da sxv.) kontroliT da<br />
maTi cvlilebebis maxasiaTeblebis (siCqare, aCqareba zRvruli<br />
saavario sididis mimarT) analiziT, rac gamoisaxeboda<br />
avtomatur reJimSi vizualurad cifruli da grafikuli<br />
monacemebis saxiT. dainerga rogorc daxuruli Tema<br />
`НИХТИ~-Si, samecniero qimiur teqnologiur institutSi .<br />
1977-79 wlebSi demonstrirebul iqna ekonomikuri<br />
urTierTdaxmarebis qveynebis, saxalxo meurneobis miRwevaTa<br />
gamofenaze moskovSi da laifcigSi (germania), orive<br />
SemTxvevaSi dajildovda didi vercxlis medliT.<br />
b-ni melori 1969-72 wlebSi swavlobda leningradSi _<br />
meteorologiis sakavSiro samecniero-kvleviT institutis<br />
aspiran-turaSi.<br />
1974 wels warmatebiT daicva sakandidato disertacia<br />
Temaze: `uwyveti signalebis orTogonaluri gaSlis<br />
operatorebis mndgradobis sakiTxebis gamokvleva~.<br />
1999 wels aseve warmatebiT daicva sadoqtoro<br />
disertacia Temaze: `uwyveti signalebis ganzogadoebuli<br />
diskretizaciis mdgradoba~.<br />
1980 wlidan dRemde muSaobs saqarTvelos teqnikuri<br />
universitetis rkinigzis transportis avtomatikis da<br />
kavSirgabmulobis kaTedraze _ asistentis, docentis, sruli<br />
104
profesoris akademiur Tanamdebobaze, agreTve _ satransporto<br />
fakultetis ganyofilebis gamgis da dekanis moadgilis<br />
Tanamdebobaze.<br />
prof. m. elizbaraSvili avtoria 100-mde samecniero<br />
Sromisa. maT Soris zemoT aRniSnul I saidumlo Temis<br />
komponentebia (Semadgeneli qveTemebia): `furies trigonometriuli<br />
mravalganzomilebiani mwkrivis mdgradobis Sesaxeb~<br />
(mecnier-mkvlevarTa jgufi: prof. m. elizbaraSvili, prof. a.<br />
leJava, asoc. prof. p. elizbaraSvili, doqtoranti g.<br />
elizbaraSvili), samecniero teqnikuri Jurnali `transporti~<br />
#4, 2005.<br />
2. `gafarToebis diskretizaciis anaTvalTa funqciebis<br />
diskretul warmodgenaTa operatorebis gamoTvliTi mdgomareobis<br />
Sesaxeb~ (mecnier-mkvlevarTa jgufi: m. elizbara-<br />
Svili, a. leJava, n. Wedia, p. elizbaraSvili, g. elizbara-<br />
Svili), samecniero teqnikuri Jurnali `transporti~, #3-4,<br />
2006, II daxuruli (grifiT saidumlo Temis Sinaarsis<br />
arasaidumlo komponentebia Semdegi qveTavebi: I. `interpoluri<br />
swrafkrebadi jeradi mwkrivis mdgradobis Sesaxeb~<br />
(mecnier-mkvlevarTa jgufi: n. xaratiSvili, m. elizbara-<br />
Svili, p. daviTaSvili). stu-s Sromebi #3 (gv. 136-143)<br />
1994.<br />
2. `kotelnikov-Senonis jeradi mwkrivis mdgomareobis<br />
Sesaxeb~ (mecnier-mkvlevarTa jgufi: n. xaratiSvili, m.<br />
alizabaraSvili), stu-s Sromebi #3 (gv. 144-155), 1994.<br />
105
saqarTvelos teqnikuri universitetis qimiuri<br />
teqnologiisa da metalurgiuli fakultetis, zogadi<br />
qimiuri teqnologiis procesebisa da aparaturis<br />
mimarTulebis prof. revaz iaSvilis samecnieropedagogiuri<br />
moRavweoba<br />
damsaxurebuli qarTveli qimikosi revaz iakobis-Ze<br />
iaSvili daibada 1927 wlis 12 marts q. TbilisSi.<br />
1945 wels warCinebiT daamTavra q. Tbilisis #1<br />
saSualo skola. imave wels swavla ganagrZo kirovis<br />
saxelobis saqarTvelos politeqnikuri institutis qimiuri<br />
teqnologiis fakultetze, specialobiT _ `araorganul<br />
nivTierebaTa teqnologia~, romelic warCinebiT daamTavra<br />
1950 wels.<br />
1951 wlidan 1954 wlamde muSaobda `saqemalWurWlis~<br />
qarxnis saamqros ufrosad q. TbilisSi. 1954 wlidan 1962<br />
wlamde muSaobda q. Tbilisis saqalaqo sabWos aRmaskomis<br />
sawarmoo kombinatSi mTavari inJinris Tanamdebobaze. 1962<br />
wlidan 1966 wlamde saqarTvelos politeqnikuri institutis<br />
zogad qimiuri da kvebis teqnologiis kaTedris<br />
asistentia. 1966 wels q. leningradis teqnologiur<br />
instiutSi warmatebiT daicva sakandidato disertacia,<br />
xolo 1967 wels moskovis umaRlesma saatestacio komisiam<br />
b-n revazs mianiWa docentis wodeba, 1980 wlidan TxuTmeti<br />
wlis manZilze xelmZRvanelobda saqarTvelos politeqnikuri<br />
institutis (SemdgomSi teqnikuri universitetis)<br />
zogad qimiuri teqnologiis procesebisa da aparatebis<br />
kaTedris (SemdgomSi mimarTuleba) prf. r. iaSvili 70-mde<br />
samecniero Sromis avtoria. maTgan umravlesobas miRebuli<br />
aqvs saavtoro mowmobebi da patentebi. b-nma rezom kvebis<br />
mrewvelobis sferos SesTavaza umniSvnelovanesi _ Sedegebze<br />
orientirebuli novaciebi. teqnikuri dargis specialistebis<br />
106
aRzrdis saqmeSi. Rvawlmosili mecnieri Cveuli energiiT<br />
agrZelebs samecniero-pedagogiur moRavweobas.<br />
stu-s qim. teqnologiisa da metalurgiis fakultetis<br />
sruli profesoris g. gafrindaSvilis mecnierul<br />
miRwevebze gamoqveynebuli gvaqvs bibliografiuli<br />
krebulis I nawilSi. amjerad gTavazobT mis mier<br />
niWier TanaavtorTan izabela gaguasTan erTobliv<br />
mniSvnelovan samecniero naSroms<br />
Zvlis nacrisa da kaolinis Semcvel keramikul masalaSi<br />
kristaluri fazis warmoqmnis Termodinamikuri analizi<br />
(mkvlevarTa jgufi: prof. g. gafrindaSvili,<br />
asoc. prof. i. gagua)<br />
silikatur masalaTa teqnologiuri damuSavebisas<br />
mimdinare reaqciebis Sesaswavlad didi mniSvneloba eniWeba<br />
Termodinamikur meTods. Termodinamikuri meTodiT Txevadi<br />
fazis monawileobiT myarfaza reaqciebis Seswavlas safuZvlad<br />
udevs taminis Sromebi. manve gviCvena, rom Teoriulad<br />
ori kristaluri nivTierebis qimiuri urTierTqmedebisas<br />
siTbo gamoiyofa da wonasworoba SeiZleba damyardes mxolod<br />
garkveul pirobebSi. silikatur sistemebSi reaqciebis<br />
Sesaswavlad sakmarisi sizustiT SeiZleba gamoyenebul iqnes<br />
Termodinamikis aRniSnuli kanoni. Termuli damuSavebisas<br />
keramikul masaSi mimdinareobs reaqciebi, romelTa Sedegad<br />
xdeba masalebis Secxoba Txevadi fazis monawileobiT. maT<br />
struqturaSi warmoiqmneba garkveuli mineralogiuri Sedgenilobis<br />
axali kristaluri fazebi, romelbic gansazRvraven<br />
miRebuli masalis fizikur-meqanikuri da sxva Tvisebebs.<br />
Zvlis nacris Semcveli keramikuli masis struqturis<br />
Camoyalibebisas mimdinare fizikur-qimiur procesTa meqani-<br />
107
zmze erTiani azri jerjerobiT ar arsebobs. bevri sakiTxi<br />
jer kidev sakamaToa.<br />
Teoriulad, Zvlis nacrisa da kaolinis Semcveli<br />
keramikuli masis komponentebis urTierTqmedeba SeiZleba<br />
daxasiaTdes fizikuri diagramebiT, oTxkomponentiani<br />
CaO − Al O − P O − SiO da samkomponentiani<br />
2<br />
2<br />
2<br />
5<br />
2<br />
Ca3( PO4)<br />
2 − CaO⋅<br />
Al2O3<br />
⋅2SiO2<br />
− SiO da Ca 2<br />
3 ( PO)<br />
2 − Al2O3<br />
− SiO2<br />
(3) sistemebiT. fazaTa wesis Tanaxmad, oTxkomponentianma<br />
sistemam saboloo jamSi, gacivebisas unda mogvces oTxi<br />
kristaluri faza, faifuris tipis Zvlis masalebma sruli<br />
kristalizaciisas unda mogvces<br />
Ca3( PO4)<br />
2 − CaO ⋅ Al2O3<br />
⋅2SiO2<br />
− 3SiO2<br />
⋅ Al2O3<br />
⋅2SiO2<br />
− SiO2<br />
sistema.<br />
mocemuli samuSao aris sxvadasxva temperaturaze<br />
gamomwvari Ca3 ( PO4<br />
) 2 − Al2O3<br />
− SiO sistemis keramikuli masa-<br />
2<br />
laTa kvlevis nawili da eZRvneba aRniSnul keramikul masalaSi<br />
kristaluri fazebis da vitlokitisa da anorTitis<br />
warmoqmnis proncipuli SesaZleblobis dadgenas.<br />
aRniSnuli sistemis Seswavla aqtualuri rogorc<br />
Teoriuli, ise praqtikuli TvalsazrisiT, vinaidan igi fosfatur<br />
da aluminosilikatur keramikul masalaTa teqnoogiuri<br />
procesis safuZvelia. sxvadasxva temperaturaze<br />
gamomwvar Zvlis nacrisa da kaolinis Semcvel kompoziciebSi<br />
mimdinare myarfaza reaqciaTa ZiriTadi kanonzomierebebis<br />
dadgenisaTvis mkvlevarTa jgufi iyenebda kvlevis<br />
Termodinamikur meTods.<br />
sinTezirebuli Zvlis nacrisa da kaolinis Semcvel<br />
keramikul masalaTa kvlevis rentgenuli da eleqtronulmikroskopuli<br />
analizebis mixedviT savaraudod SeirCa<br />
reaqciaTa variantebi, romlebic mimdinareobs aRniSnuli<br />
keramikuli masalis struqturis Camoyalibebisas.<br />
108
109<br />
;<br />
)<br />
2<br />
(<br />
3<br />
)<br />
(<br />
2<br />
)<br />
2<br />
(<br />
3<br />
)<br />
(<br />
)<br />
(<br />
5<br />
2<br />
2<br />
2<br />
2<br />
3<br />
2<br />
2<br />
4<br />
3<br />
2<br />
2<br />
3<br />
2<br />
2<br />
6<br />
4<br />
10<br />
O<br />
P<br />
O<br />
H<br />
SiO<br />
CaO<br />
SiO<br />
O<br />
Al<br />
CaO<br />
PO<br />
Ca<br />
SiO<br />
SiO<br />
O<br />
Al<br />
OH<br />
PO<br />
Ca<br />
+<br />
+<br />
⋅<br />
+<br />
⋅<br />
⋅<br />
+<br />
+<br />
→<br />
+<br />
⋅<br />
+<br />
(1)<br />
;<br />
)<br />
2<br />
(<br />
4<br />
)<br />
(<br />
2<br />
)<br />
2<br />
(<br />
4<br />
)<br />
(<br />
)<br />
(<br />
5<br />
2<br />
2<br />
2<br />
3<br />
2<br />
2<br />
4<br />
3<br />
2<br />
3<br />
2<br />
2<br />
6<br />
4<br />
10<br />
O<br />
P<br />
O<br />
H<br />
SiO<br />
O<br />
Al<br />
CaO<br />
PO<br />
Ca<br />
SiO<br />
O<br />
Al<br />
OH<br />
PO<br />
Ca<br />
+<br />
+<br />
⋅<br />
⋅<br />
+<br />
+<br />
→<br />
⋅<br />
+<br />
(2)<br />
;<br />
)<br />
2<br />
(<br />
3<br />
)<br />
2<br />
(<br />
3<br />
)<br />
( 5<br />
2<br />
2<br />
3<br />
2<br />
2<br />
3<br />
2<br />
2<br />
4<br />
3<br />
O<br />
P<br />
SiO<br />
O<br />
Al<br />
CaO<br />
SiO<br />
O<br />
Al<br />
PO<br />
Ca +<br />
⋅<br />
⋅<br />
→<br />
⋅<br />
+ (3)<br />
;<br />
3<br />
)<br />
2<br />
(<br />
10<br />
)<br />
2<br />
(<br />
10<br />
)<br />
(<br />
)<br />
(<br />
2<br />
5<br />
2<br />
2<br />
3<br />
2<br />
2<br />
3<br />
2<br />
2<br />
6<br />
4<br />
10<br />
O<br />
H<br />
O<br />
P<br />
SiO<br />
O<br />
Al<br />
CaO<br />
SiO<br />
O<br />
Al<br />
OH<br />
PO<br />
Ca<br />
+<br />
+<br />
⋅<br />
⋅<br />
→<br />
⋅<br />
+<br />
(4)<br />
;<br />
2<br />
)<br />
(<br />
3<br />
2<br />
)<br />
(<br />
)<br />
(<br />
2<br />
2<br />
3<br />
2<br />
2<br />
4<br />
3<br />
2<br />
3<br />
2<br />
2<br />
6<br />
4<br />
10<br />
O<br />
H<br />
SiO<br />
O<br />
Al<br />
CaO<br />
PO<br />
Ca<br />
SiO<br />
O<br />
Al<br />
OH<br />
PO<br />
Ca<br />
+<br />
⋅<br />
⋅<br />
+<br />
→<br />
⋅<br />
+<br />
(5)<br />
mxedvelobaSi miRebuli iqna polimorfuli gardamqmne-<br />
lebi: −<br />
α kvarci −<br />
→ −<br />
α tridimiti (1140);<br />
);<br />
1400<br />
(<br />
2<br />
2<br />
K<br />
SiO<br />
CaO<br />
SiO<br />
CaO ⋅<br />
−<br />
→<br />
⋅<br />
− α<br />
β<br />
).<br />
1430<br />
(<br />
)<br />
(<br />
)<br />
( 2<br />
4<br />
3<br />
2<br />
4<br />
3<br />
K<br />
PO<br />
Ca<br />
PO<br />
Ca −<br />
→<br />
− α<br />
β<br />
cxrili 1<br />
naerTis Termodinamikuri monacemebi
aRniSnuli reaqciaTa savaraudo mimdinareobis dadgenis<br />
mizniT cnobili meTodikis mixedviT gamoTvlil iqna Δ G<br />
jibsis energiis cvlileba. gamoTvla xdeboda reaqciaSi monawile<br />
nivTierebaTa Termodinamikuri mudmivobis gamoyenebiT<br />
(cxrili 1).<br />
jibsis energiis cvlilebis xasiaTis mixedviT SeiZleba<br />
msjeloba procesis mimdinareobis principuli SesaZleblobis,<br />
agreTve ama Tu im naerTis warmoqmnis Sesaxeb mocemul<br />
pirobebSi.<br />
procesis mimdinareobis principulad SesaZlo aucilebeli<br />
piroba aris ΔG < 0 . sxvagvarad, Tu reaqciis proces-<br />
Si ΔG -s mniSvneloba mcirdeba, maSin procesi SesaZlebelia<br />
da mimdinareobs TviTneburad, ΔG > 0 pirobis Sesruleba ki<br />
miuTiTebs mimdinare procesis SeuZleblobas mocemul<br />
pirobebSi.<br />
Zvlis faifuris kristalur fazaTa sinTezis Termodinamikuri<br />
gantolebebis gamoTvla Catarda `IBM PC/AT~ gegmiT.<br />
0<br />
0<br />
Δ H 298 , ΔG298,<br />
Δa,<br />
Δb,<br />
Δc,<br />
ΔH<br />
0,<br />
y,<br />
ΔGT<br />
Termodinamikuri mudmivebis gamoTvlis Sedegad miRebul iqna<br />
jibsis energiis cvlilebis temperaturaze damokidebulebis<br />
gantolebani (1)-(5) reaqciebisaTvis:<br />
1. α − kvarci → a − tridimiti,<br />
β − CaO ⋅ SiO → α − CaO ⋅ SiO , β − Ca ( PO)<br />
→ α − Ca ( PO )<br />
2<br />
polimorful gardaqmnebamde.<br />
2<br />
0<br />
−3<br />
2<br />
5 −1<br />
ΔG<br />
1 = −95879<br />
− 266,<br />
49T<br />
lnT<br />
−145,<br />
67⋅10<br />
T + 5,<br />
52⋅10<br />
T + 1877,<br />
49T<br />
,<br />
0<br />
−3<br />
2<br />
5 −1<br />
ΔG<br />
2 = −161390−<br />
455,<br />
95T<br />
lnT<br />
−160,<br />
21⋅10<br />
T + 17,<br />
04⋅10<br />
T + 3165T<br />
,<br />
0<br />
−3<br />
2<br />
5 −1<br />
ΔG3<br />
= −201023−<br />
536,<br />
76T<br />
lnT<br />
+ 28,<br />
96⋅10<br />
T + 65,<br />
09⋅10<br />
T − 3650,<br />
67T<br />
,<br />
0<br />
−3<br />
2<br />
5 −1<br />
ΔG4<br />
= −563436−1529,<br />
1T<br />
lnT<br />
−102,<br />
3⋅10<br />
T + 147,<br />
22⋅10<br />
T −10466,<br />
84T<br />
,<br />
0<br />
−3<br />
2<br />
5 −1<br />
ΔG<br />
= 39860,<br />
84 + 81,<br />
17T<br />
lnT<br />
−189,<br />
17 ⋅10<br />
T − 48,<br />
39⋅10<br />
T − 485,<br />
78T.<br />
5<br />
110<br />
3<br />
2<br />
3<br />
4<br />
2
2. α − kvarci → a − tridimiti (1400K) polimorfuli<br />
gardaqmnis gaTvaliswinebiT<br />
0<br />
−3<br />
2<br />
5 −1<br />
ΔG<br />
1 = 96714 − 26972T<br />
lnT<br />
−144,<br />
21⋅10<br />
T + 5,<br />
52⋅10<br />
T + 1892,<br />
5T.<br />
3. β − CaO ⋅ SiO2<br />
→ α − CaO ⋅ SiO2<br />
(1140K) polimorfuli<br />
gardaqmnis gaTvaliswinebiT<br />
0<br />
−3<br />
2<br />
5 −1<br />
ΔG1<br />
= −94294,<br />
6 − 266,<br />
41T<br />
lnT<br />
−141,<br />
92⋅10<br />
T + 3,<br />
7⋅10<br />
T −1866,<br />
91T<br />
.<br />
4. β − Ca3 ( PO4)<br />
2 → α − Ca3(<br />
PO4<br />
) 2 (1140K) gardaqmnis<br />
gaTvaliswinebiT<br />
0<br />
−3<br />
2<br />
5 −1<br />
ΔG1<br />
= −94286<br />
− 266,<br />
41T<br />
lnT<br />
−141,<br />
92⋅10<br />
T + 3,<br />
7⋅10<br />
T −1866,<br />
91T<br />
,<br />
0<br />
−3<br />
2<br />
5 −1<br />
ΔG<br />
2 = −161382<br />
− 455,<br />
59T<br />
lnT<br />
−160,<br />
21⋅10<br />
T + 17,<br />
04⋅10<br />
T + 3165,<br />
5T<br />
,<br />
0<br />
−3<br />
2<br />
5 −1<br />
ΔG<br />
3 = −201027<br />
− 536,<br />
76T<br />
lnT<br />
+ 28,<br />
96⋅10<br />
T + 65,<br />
09⋅10<br />
T + 3650,<br />
67T<br />
,<br />
0<br />
−3<br />
2<br />
5 −1<br />
ΔG5<br />
= 39873,<br />
41−<br />
81,<br />
17T<br />
lnT<br />
−189,<br />
17 ⋅10<br />
T − 48,<br />
39⋅10<br />
T − 485,<br />
79T.<br />
jibsis energiis cvlilebis temperaturaze damoki-<br />
0<br />
dbulebiT Δ GT = f ( T)<br />
gamoTvlis Sedegebi mocemulia me-2<br />
cxrilSi, romlis analizi gviCvenebs, rom jibsis energiis<br />
cvlilebis sidide yvelaze ufro misaRebia me-2 da me-4<br />
reaqciebis SemtxvevaSi, radgan maT ganxilul temperaturul<br />
intervalSi SedarebiT maRali uaryofiTi mniSvnelobebi aqvT.<br />
0<br />
aRniSnul reaqciaTa Δ GT<br />
maRali mniSvnelobebi adasturebs<br />
kristalur fazaTa anorTitisa da vitlokitis saboloo<br />
Camoyalibebis process Zvlis faifuris struqturaSi.<br />
111<br />
cxrili 2.
amrigad reaqciis jibsis energiis cvlilebis Termodinamikuri<br />
gamoTvlis safuZvelze SeiZleba ganisazrvros<br />
sinTezirebuli keramikuli masalis struqturaSi kristalur<br />
fazaTa warmoqmnis SesaZlebloba da tipi.<br />
Termodinamikuri gaangariSebis safuZvelze dadgenilia<br />
axal kriustalur fazaTa _ vitlokitisa da anorTitis<br />
warmoqmnis SesaZlebloba. Sedegebi dasturdeba rentgenuli,<br />
petrografiuli, Termuli da eleqtronul-mikroskopuli<br />
analizebiT.<br />
keramikis gamoyenebis perspeqtivebi<br />
purfunTuSeuli produqtebis warmoebaSi<br />
(mecnier-mkvlevarTa jgufi: m. doliZe, Tbilisis #4 puris<br />
qarxnis direqtori, profesori g. gafrindaSvili,<br />
profesori r. iaSvili, inJineri r. xuciSvili)<br />
gamosacxobi xorblis fqvilis comis namzadis adheziis<br />
Tviseba iwvevs puris cxobis teqnologiuri procesebis<br />
garTulebas, amitom aucilebelia am Tvisebis minimumamde<br />
dayvana. es gansakuTrebiT iCens Tavs iseT mowyobilobebze<br />
(comsazeli, comdamyofi, comdamformirebeli, damyovnebeli<br />
karadis akvnebis CaliTebi, muSa zedapirebi), romlebic<br />
uSualod kontaqtSia comis namzadTan. gansakuTrebiT<br />
mJRavndeba comis es uaryofiTi Tviseba sacxob RumelSi<br />
puris formebze, romelTa temperatura 200-2400C-s aRwevs.<br />
amitom aucilebeli xdeba zemoT CamonaTvali manqanebis muSa<br />
zedapirebis dafarva puris fqviliT (an dazeTva puris<br />
sacxobi formebis), rac dakavSirebulia arasawarmoo<br />
damatebiT xarjebis mniSvnelovnad gazrdasTan.<br />
112
magaliTad, erTi tona TaRis puris gamosacxobad<br />
ixarjeba 1-1,5 litri mcenareuli zeTi liTonis formebis<br />
dasazeTad, zeTi garkveul droSi iwyebs dawvas da<br />
janmrTelobisaTvis mavne namwvi airebis gamoyofas jer<br />
Rumelis sacxob sakanSi, Semdeg ki _ atmosferoSi.<br />
comis naWrebis, adheziuri Tvisebis Sesamcireblad<br />
1958 wlidan, manqanidan manqanamde manZilebs Soris uSvebdnen<br />
Tbili haeris (28-30 0 C) nakads, ris Sedegad comis namzadis<br />
mTliani zedapiri ifareboda Txeli afskiT, romelmac<br />
mniSvnelovnad Seamcira comis namzadis adheziis unari da<br />
mTlianad gamoricxa manqanebis muSa zedapiris fqviliT<br />
dafrqvevis operaciebi.<br />
sapoxi mcenareuli zeTis Sesamcireblad 1989 wlidan<br />
`purfunTuSeuli nawarmis teqnologiuri instruqciiT~<br />
rekomendebuli iyo puris formebis dasazeTad gamoeyenebinaT<br />
zeTiani wylis emulsia, romelSic mcenreuli zeTis<br />
raodenoba 15-20%-s Seadgenda.<br />
magram aseTi emulsiis dasamzadeblad saWiro iyo<br />
damatebiTi sawarmo farTobi, Zvirad Rirebuli danadgari<br />
(emulgatori, sacavebi, tumboebi, uJangavi foladisagan<br />
damzadebuli milgayvaniloba), damontaJebis xerjebi, amitom<br />
zemoT aRniSnuli rekomendacia praqtikaSi ver ganxorcielda.<br />
igive bedi ewia liTonis formebis antiadheziuri<br />
afskiT dafarvis meTods, romelic Sedgeboda Semdegi<br />
operaciebisagan: 1) gamosacxobi liTonis formebis gamowva<br />
eleqtroRumelSi 2400C-ze 30 wuTi; 2) namwvis mocileba<br />
qviSaWavliani haeriT (1,5-2 at.); 3) namwvisa da qviSis<br />
nawilakebis mocileba 2-atmosferoiani wneviani haeris<br />
113
ganbneviT; 4) puris sacxobi formebis gruntiT dafarva<br />
30%-iani meTiltriacetliqsilaniT da 70%-iani acetonis<br />
nareviT; 5) formebis gamoSroba oTaxis temperaturaze 15-20<br />
wuTi; 6) Tanabari sisqis antiadheziuri afskiT formebis<br />
dafarva Sedmegi komponentebis nareviT: kauCuki 100 woniTi<br />
nawili; inhibitori 9 woniTi nawili; meTiltriacetokrilini<br />
7 woniTi nawili da benzini; 7) Sroba oTaxis<br />
temperaturaze 30-120 wuTi; 8) Termostatireba 2400C-ze 2<br />
saaTi.<br />
aseTi danafariani formebis muSaobis xangrZlivoba 3-4<br />
welia; Semdeg ki SeiZleba formebis axlad dafarva.<br />
comis namzadis gamosacxobi forma unda akmayofilebdes<br />
Semdeg moTxovnebs: unda iyos advilad dasamzadebeli iafi<br />
xelmisawvdomi masalidan, martivi geometriuli formis,<br />
Tbomedegi, unda axasiaTebdes meqanikuri simtkice, adheziuri<br />
vertikaluri zedapiri, antiadheziuri (horizontaluri)<br />
zedapiri da maqsimaluri siTbotebadoba.<br />
warmdogenil maxasiaTeblebs gvikarnaxebs puris<br />
warmoebis teqnologiuri procesi, romelic Sedgeba sami<br />
ZiriTadi etapisagan: comis momzadeba, daduRabeba (afueba),<br />
romelic momzadebis drois 90%-s ikavebs, sadac<br />
mimdinarebobs koloiduri da bioqimiuri procesebi da<br />
mTliani ciklis mesame damamTavrebeli etapi _ procesi,<br />
romlis drosac xdeba comis namzadis gacxeleba da comis<br />
mdgomareobidan puris mdgomareobaSi gadasvla.<br />
bolo damamTavrebeli etapi xorcieldeba sxvadasxva<br />
konstruqciis RumelebSi, romlebSic siTburi energia<br />
gamosacxob comis namzads gadaecema Termuli gamosxivebiT,<br />
konveqciiT Tbogadamcemi zedapirebiT (300-400 0 C) RumelSi<br />
114
orTqlhaeris garemoTi; dabolos, pirdapir siTbogamtarobiT<br />
(konduqciiT) gacxelebuli zedapiriT.<br />
Tanamedrove ganuwyveteli moqmedebis gvirabis tipis<br />
RumelebSi (TaRis purisa da sxva asortimentis saxeobebisaTvis)<br />
TaRSi igulisxmeba konveierze dakidebul akvnebze an<br />
badeze damagrebuli puris gamosacxobi liTonis formebi,<br />
tafebi. puris qerqis zedapiris temperaturaa Rumlidan<br />
gamosvlisas 180 0 C, rbilobSi _ 100 0 C-mde, calkeuli<br />
SemTxvevebia, rodesac sqeli qerqis temperatura 2000C-s aRwevs. es migvaniSnebs, rom puris sacxobi forma<br />
damzadebuli unda iyos Termomdgradi masalisagan.<br />
qarTveli xalxi Tavisi arsebobis mravalsaukunovani<br />
istoriis manZilze farTod iyenebda da dResac iyenebs<br />
sayofacovrebo daniSnulebis gamomwvari Tixis nawarms.<br />
puris an mWadis gamosacxobad xmaroben Toneebs da kecebs.<br />
aseTi gamosacxobi keramikis zedapirze cxobis ZiriTadi<br />
procesi mimdinareobs siTburi gamosxivebiT (infrawiTeli<br />
sxivebiT), nawilobrivad ki _ konveqciiTa da siTbogamtarobiT.<br />
aRsaniSnavia, rom keramikul zedapirze gamomcxvari<br />
puris, mWadis da sxva erovnuli sakvebi produqtebis<br />
organoleptikuri maxasiaTeblebi ufro maRalia, vidre<br />
liTonis zedapirze damzadebuli igive produqtebisa.<br />
keramikuli nakeTobis es Tviseba gaTvalsiwinebuli iyo<br />
inJiner raJden gamsaxurdias Saxtis tipis RumelSi (1965<br />
w.), sadac sacxob zedapirad gamoyenebuli iyo keramikuli<br />
filebi.<br />
aRniSnulis gaTvalsiwinebiT, puris cxobis teqnologiur<br />
procesSi moqmed puris sacxob RumlebSi farTod unda<br />
115
iqnes gamoyenebuli Termomedegi keramikuli zedapiri, rac<br />
gaaumjobesebs puris organoleptikur maxasiaTeblebs.<br />
zogadi klasikuri ganmartebiT, Termomedeg masalebs<br />
aqvs unari SeinarCunos meqanikuri Tvisebebi da struqtura<br />
mkveTri (cvalebadi) Termuli zemoqmedebis pirobebSic ki.<br />
Termomdgradobis gansazRvrisas masalas axureben garkveul<br />
temperaturaze da aciveben swrafi reJimiT, rac arsebiTad<br />
amcirebs masalis simtkices (e.w. Termomikrobzarebis warmoqmnis<br />
gamo). masalis Termomdgradobas afaseben kriteriumiT<br />
A = RC ,<br />
sadac R masalis maxasiaTeblis parametria, romelic<br />
ewinaaRmdegeba Termuli daZabulobis zemoqmedebas; C _<br />
kedlis siTburi datvirTvis reJimis maxasiaTebeli<br />
parametri.<br />
xSirad, Termomdgradi keramikuli masalebis miRebisas<br />
kmayofildebian masalis gamocdiT mxolod garkveul<br />
temperaturul farglebSi (temperaturis mkveTri cvalebadobiT),<br />
rac SeiZleba akmayofilebdes zogad moTxovnebs, da<br />
ar ikvleven masSi mimdinare struqturul cvlilebebs<br />
mkveTri gaciveba-gacxelebis pirobebSi. nebismieri keramikuli<br />
masala, gansakuTrebiT mxurvalmedegi keramika, xangrZlivi<br />
eqspluataciis pirobebSi ganicdis rekristalizacias,<br />
romelic iwvevs struqturis gafxvierebas anu meqanikuri<br />
maxasiaTeblebis gauaresebas, rac SeuZlebels xdis aseTi<br />
masalebis praqtikaSi gamoyenebas.<br />
mkvlevarTa mier damuSavebuli iqna axali Sedgenilobis<br />
mxurvalmedegi keramikuli masa mTlianad iafi adgilobrivi<br />
nedleulisagan: perevis (saCxeris raioni) Tixebis, faravnis<br />
perlitis, walkis pemzis, agaris talkisa da darkveTis<br />
116
qviSis gamoyenebiT. miRebuli masala dainerga erT-erT<br />
firmaSi gazis gamomsxivebeli panelebis dasamzadeblad,<br />
sadac filebi muSaobs mkveTr eqstremalur pirobebSi, da<br />
Tanac warmatebiT, wlebis ganmavlobaSi (panelis fragmenti<br />
10000C-ze gaxurebis da civ wyalSi swrafi gacivebiT ar<br />
ganicdis meqanikur cvlilebas).<br />
aRsaniSnavia, rom puris qarxnebSi gamoyenebuli formebi<br />
gacilebiT rbili siTburi reJimis pirobebSi muSaobs, rac<br />
ganapirobebs maTi xangrZlivi periodis xmarebis SesaZleblobas.<br />
puris cxobis normaluri procesebis pirobebSi<br />
aranaklebi mniSvneloba eniWeba agreTve puris formebis<br />
siTbotevadobis sakiTxs.<br />
mkvlevarTa mier damuSavebuli keramikuli masis<br />
siTbotevadoba 8-10-jer aRemateba amJamad warmoebaSi<br />
gamoyenebuli liTonis formebis siTbotevadobas.<br />
garkveuli obieqturi mizezebis gamo, jerjerobiT,<br />
Tavs vikavebT masalebis Sedgenilobebis konkretizaciisagan.<br />
aRvniSnavT mxolod, rom masala iwveba zomier temperaturul<br />
intervalSi 1050-11000C-ze, wrfivi gafarToebis<br />
Termuli koeficienti 20-9000C farglebSia. 3,8X10-6 grad- 10C simkvrive _ 2,4 g, sm3 , wyalSTanTqma _ 6-8%, qimiuri<br />
mdgradoba ГОСТ 473.1-720-is mixedviT _ 98,7%. meqanikuri<br />
simtkice ГИК-is mixedviT _ 2700 grZ. Zala-sm.<br />
sinTezirebuli masebis fazuri Sedgenilobis dasadgenad<br />
Catarda rentgenografiuli da eleqtromikros-kopuli<br />
gamokvlevebi, amorfuli fazis garda, masala Seicavs kvarcs,<br />
enstatists, mulits da mcire raodenobiT kordierits.<br />
zemoaRniSnuli meTodebis gamoyenebiT dasturdeba mulitis<br />
117
kristalebis arseboba (nax. 1 a, b), romelic armaturis<br />
rols asrulebs mTlian masaSi, rac xels uwyobs meqanikuri<br />
Tvisebebis gaumjobesebas.<br />
nax.1. keramikuli kecis eleqtronuli mikroskopia 8100X<br />
enstatits da kordierits axasiaTebT dabali wrfivi<br />
gafarToebis Termuli koeficienti (w.g.T.k), rac zrdis<br />
masalis Termomdgradobas.<br />
amrigad, damuSavebulia maRali saeqspluatacio<br />
Tvsiebebis keramikuli formebi puris sacxobi qarxnebisaTvis,<br />
rac uzrunvelyofs ekologiurad sufTa da maRali<br />
xarisxis organoleptikuri produqciis gamoSvebas.<br />
118
gamoyenebuli literatura<br />
1. ioane batoniSvili, kalmasoba. k. kekeliZis da al.<br />
baramiZis red. t. 1-2, Tb.<br />
2. Tavad petre bagrationi. `kaliumis cianidis da fero<br />
cianidis liTonis ganxsneli Tvisebebis Sesaxeb~,<br />
`Practishe Chemie~ 1844, (1) 31, 367 XLVIII saerTaSoriso<br />
simpoziumis Sromebis. stu 15-18.06.2000 w.<br />
3. qarTuli da rusuli sabWoTa enciklopediebi. sakandidato<br />
disertacia _ `petre bagrationis samecniero<br />
memkvidreoba~.<br />
4. ioseb buaCiZis dabadebidan 95 wlis da sazogadoebrivi<br />
moRvaweobis 70 wlis iubilisadmi miZRvnili wigni.<br />
5. Teimuraz lolaZis sazogadoebrivi da samecniero pedagogiuri<br />
moRvaweobis saiubileo TariRisadmi miZRvnili<br />
publikacia.<br />
6. saqarTvelos qimiuri Jurnali #2. 2003.<br />
7. g. teqnikuri univeristeti #9, 2009 w.<br />
8. o. lorTqifaniZe. Zveli qarTuli civilizaciis saTaveebTan.<br />
Tbilisi, Tsu, 2000 w.<br />
9. `mecniereba da teqnologiebi~ saq. mecnierebaTa akademiebis<br />
yovelTviuri samecniero referatuli Jurnali<br />
#10-12, 2002 w.<br />
10. saqarTvelos keremikosTa asociaciis Jurnali `keramika~<br />
2(14), 2005 w.<br />
11. prof. S. andRulaZis kalendaruli avtobiografia,<br />
Sromis wignakidan amonaweri, saerTaSoriso konferenciis<br />
masalebi da samecniero Sromebis saerTaSoriso<br />
proeqtebi.<br />
12. prof. m. mWedliSvilis kalendaruli avtobiografia,<br />
Sromis wignakidan amonaweri, saxelmZRvanelo `ekologia<br />
da garemos dacva~ da sxva Sromebi.<br />
119
13. prof. jemal lomsaZis kalendaruli avtobiografia,<br />
Sromis wignakidan amonaweri da samecniero Sromebi, maT<br />
Soris saxelmZRvaneloebi.<br />
14. prof. leri gvasalias kalendaruli avtobiografia,<br />
samecniero Sromebi. saerTaSoriso konferenciis masalebi.<br />
15. prof. d. TavxeliZis kalendaruli avtobiografia.<br />
saxelmZRvaneloebi, samecniero Sromebi da saerTaSorsio<br />
proeqtebi.<br />
16. prof. n. CxubianiSvilis kalendaruli avtobiografia,<br />
saxelmZRvaneloebi, sxva samecniero Sromebi. biuleteni<br />
#106, 2007 w.<br />
17. prof. z. cixelaSvilis kalendaruli avtobiografia.<br />
18. saq. sainJinro akademiis `wyalmomaragebis, wyalarinebis<br />
da hidroteqnikis sainJinro problemebis ganyofileba.<br />
sabizneso-komerciuli inovaciuri saproeqto winadadebebi.<br />
19. asoc. prof. z. zalikaSvilis avtobiografia, samecniero<br />
Sromebi.<br />
20. hidroinJineria #15, 2008.<br />
21. Калицин В.И. Водоотводящие системы и сооружения. М.,<br />
1997.<br />
22. prof. m. elizbaraSvilis kalendaruli avtobiografia.<br />
23. samecniero teqnikuri Jurnali `transporti~ #4, 2005,<br />
#3-4, 2006. stu-s Sromebi #3. Tb. 1994 w.<br />
24. prof. r. iaSvilis kalendaruli avtobiografia.<br />
25. Ауерман Л.Я. Технология хлебопекурного производства.<br />
Москва, 1984-414 с.<br />
26. samecniero teqnikuri Jurnali keramika, 1(9), 2003.<br />
120
Sinaarsi<br />
1. <strong>Sesavali</strong> ------------------------------------------------------------- 3<br />
2. gamoCenili mamuliSvilis da TvalsaCino mecnieris<br />
petre bagrationis mecnieruli memkvidreoba ------------ 5<br />
3. saqarTvelos mecnierebaTa akademiiis akademikosis<br />
TvalsaCino mecnier-hidrogeologis, prof. ioseb buaCiZis<br />
samecniero-pedagogiuri da sazogadoebrivi moRvaweoba 11<br />
4. saqarTvelos mecnierebaTa akademiis akademikosi Teimuraz<br />
nikolizis Ze lolaZis cxovreba da samecniero-pedagogiuri<br />
moRvaweoba --------------------------------------------- 31<br />
5. raJden rusiSvili _ qarTveli qimikosi inglisSi ----- 36<br />
6. `awmyo Sobili warsulisagan aris mSobeli momavlisa~ 38<br />
7. saerTaSoriso sainJinro akademiis wevris, saqarTvelos<br />
erovnuli akademiis wevr-korespondentis, stu-s informatikisa<br />
da marTvis sistemebis fakultetis sadisertacio<br />
sabWos Tavmjdomaris, saqarTvelos sainJinro akademiis<br />
prezidentis saqarTvelos teqnikuri universitetis<br />
reqtoris, arCil frangiSvilis sazogadoebrivi da<br />
samecniero-pedagogiuri moRvaweoba ------------------------ 39<br />
8. sainJinro akademiis wevr-korespondentis, geologiisa da<br />
mineralur nivTierebaTa kvlevis diagnostikisa da gadamuSavebiT<br />
respublikuri centris xelmZRvanelis, gamoyenebiTi<br />
geologiis departamentis ufrosis profesor<br />
nodar foforaZis cxovreba da samecniero-pedagogiuri<br />
moRvaweoba --------------------------------------------------------- 46<br />
9. qarTuli TviTnabadi spilenZis da misgan damzadebuli<br />
monetebis qimiuri Sedgeniloba ----------------------------- 49<br />
10. didi mcxeTis teritoriaze aRmoCenili arqeologiuri<br />
oqros qimiuri Sedgeniloba ---------------------------------- 63<br />
11. saqarTvelos teqnikuri universitetis garemos dacvisa<br />
da sainJinro ekologiis mimarTulebis sruli profesoris<br />
Salva andRulaZis samecniero-pedagogiuri<br />
moRavweoba --------------------------------------------------------- 75<br />
121
12. saqarTvelos teqnikuri universitetis akademiuri sabWos<br />
wevris, stu-s garemos dacvisa da sainJinro ekologiis<br />
asoc. profesoris giorgi mWedliSvilis samecnieropedagogiuri<br />
moRavweoba --------------------------------------- 77<br />
13. cnobili qarTveli metalurgis, saqarTvelos teqnikuri<br />
universitetis qimiuri teqnologiisa da metalurgiuli<br />
fakultetis prof. jemal lomsaZis sazogadoebrivi da<br />
samecniero-pedagigiuri moRvaweoba ------------------------- 79<br />
14. saqarTvelos teqnikuri universitetis qimiuri teqnologiisa<br />
da metalurgiuli fakultetis sadisertacio<br />
sabWos Tavmjdomaris, amave fakultetis araorganul<br />
nivTierebaTa teqnologiis mimarTulebis xelmZRvanelis,<br />
q.m.d. prof. leri gvasalias sazogadoebrivi da<br />
samecniero-pedagogiuri moRvaweoba ------------------------ 82<br />
15. saqarTvelos erovnuli samecniero akademiisa da sainJinro<br />
akademiebis akademikosis, saqarTvelos teqnikuri<br />
universitetis samecniero departamentis ufrosis<br />
prof. daviT TavxeliZis samecniero da pedagogiuri<br />
moRvaweoba -------------------------------------------------------- 84<br />
16. saqarTvelos ekologiur mecnierebaTa akademiis namdvili<br />
wevris, saqraTvelos teqnikuri universitetis garemos<br />
dacvisa da sainJinro ekologiis mimarTulebis xelmZRvanelis,<br />
profesor nodar CxubianiSvilis cxovreba da<br />
samecniero-pedagogiuri moRvaweoba ------------------------ 86<br />
17. saqarTvelos sainJinro akademiis akademikosis saq.<br />
teqnikuri universitetis samSeneblo fakultetis<br />
`sainJinro logistikis ganyofilebis~ xelmZRvanelis,<br />
stu-s wyalmomaragebisa da wyalarinebis mimarTulebis<br />
sruli profesori zaur cixelaSvilis sazogadoebrivi<br />
da samecniero-pedagogiuri moRavweoba -------------------- 91<br />
18. saqarTvelos sainJinro akademiis wevr-korespondentis,<br />
saq. teqnikuri universitetis `wylis resursebis gamoyenebis,<br />
wyalmomaragebis da wyalarinebis~ mimarTulebis<br />
asocirebuli profesoris zurab zalikaSvilis samecniero<br />
pedagogiuri moRvaweoba -------------------------------- 98<br />
122
19. Camdinare wylebis gawmendis bioqimiuri meTodi ------- 99<br />
20. saqarTvelos teqnikuri universitetis satransporto<br />
fakultetis sruli profesoris melor elizbaraSvilis<br />
cxovreba da samecniero moRvaweoba ---------------------- 103<br />
21. saqarTvelos teqnikuri universitetis qimiuri teqnoloogiisa<br />
da metalurgiuli fakultetis, zogadi qimiuri<br />
teqnologiis procesebisa da aparaturis mimarTulebis<br />
prof. revaz iaSvilis samecniero-pedagogiuri<br />
moRavweoba ------------------------------------------------------ 106<br />
22. prof. g. gafrindaSvili, asoc. prof. i. gagua _ Zvlis<br />
nacrisa da kaolinis Semcvel keramikul masalaSi kristaluri<br />
fazis warmoqmnis Termodinamikuri analizi -107<br />
23. keramikis gamoyenebis perspeqtivebi purfunTuSeuli<br />
produqtebis warmoebaSi (mecnier-mkvlevarTa jgufi: m.<br />
doliZe, Tbilisis #4 puris qarxnis direqtori,<br />
profesori g. gafrindaSvili, profesori r. iaSvili,<br />
inJineri r. xuciSvili) -------------------------------------- 112<br />
24. gamoyenebuli literatura --------------------------------- 119<br />
123
124