30.01.2013 Views

Sesavali

Sesavali

Sesavali

SHOW MORE
SHOW LESS

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.

<strong>Sesavali</strong><br />

`mecnieruli siaxle, ragind mniSvnelovanic<br />

ar unda iyos, mxolod maSin aris Rirebuli,<br />

rodesac praqtikulad gvaZlevs Sedegs~.<br />

3<br />

akademikosi iveri frangiSvili<br />

bumberazi qarTveli mecnieris akad. iveri frangiSvilis<br />

genialuri naazrevia Cadebuli bibliografiul krebulTa<br />

ciklis `qimia sxvadasxva dargis mecnierTa kvlevebSi~<br />

Seqmnisa da gamocemis ideaSi. mocemuli samecniero literaturis<br />

III nawilSi gaSuqebulia awgardacvlili TvalsaCino<br />

mecnierTa da sazogado moRvaweTa petre romanis-Ze<br />

bagrationis (inJiner-metalurgi, samxedro maRalCinosnis, a.<br />

suvorovis (general-simusis) TanamebrZolis, petre ivanes-<br />

Ze bagrationis ZmisSvili), akad. ioseb buaCiZis, akad. Teimuraz<br />

lolaZis cxovreba da samecniero pedagogiuri moRvaweoba.<br />

saqarTvelos politeqnikur instituts (SemdgomSi<br />

teqnikur universitets), daarsebis dRidan dRemde xelmZRvanelobdnen<br />

Rirseuli mamuliSvilni, moflio masStabis<br />

mecnierebi: ivane javaxiSvili, petre meliqiSvili, giorgi<br />

nikolaZe, andria razmaZe, aleqsandre didebuliZe, nikoloz<br />

musxeliSvili, grigol wulukiZe, andria benaSvili, arCil<br />

xaraZe, aleqsandre janeliZe, giorgi gedevaniSvili,<br />

aleqsandre TvalWreliZe, giorgi muxaZe, vasil kakabaZe,<br />

daviT kandelaki, ivane vaSaymaZe, giorgi gvarjalaZe, artem<br />

jologua, griogol qomeTiani, giorgi zariZe, rafiel<br />

dvali, ioseb buCiZe, arCil ZiZiguri, Teimuraz lolaZe,<br />

goCa CogovaZe, arCil mowoneliZe (dRes xelmZRvanelobs<br />

axalgazrda niWieri akademikosi arCil frangiSvili),<br />

romelTa damsaxurebaze, pirovnul Tavisebaze da spetakad


gavlil cxovrebaze _ saqarTvelos teqnikuri universitetis<br />

udidesma moamagem prof. Salva naWyebiam Seqmna unikaluri<br />

naSromi: `saqarTvelos teqnikuri universitetis reqtorebi~.<br />

Cveni arCevani ganpirobebulia akad. ioseb buaCiZisa da<br />

akad. Teimuraz lolaZis ara marto samagaliTo pirovnuli<br />

TvisebebiTa da mecnieruli doniT, aramed maTi samecniero<br />

kvlevebis qimiis mecnierebasTan uSualo kavSirebiT. ufalma<br />

ineba maTi dRegrZeloba da teqnikuri kadrebis ubadlo<br />

aRmzrdelebi valmoxdilni gadavidnen maradisobaSi.<br />

amagdari winaprebis did mecnierul tradiciebs<br />

Rirseulad agrZeleben saqarTvelos teqnikur universitetSi<br />

moRvawe mecnierebi. maTi warmomadgenlebis samecniero<br />

kvlevebi SeviswavleT da SevitaneT bibliografiul ciklis<br />

I da II nawilSi da aseve ixilavT nawil III-ic TvalsaCino<br />

mecnierTa da mecnier-mkvlevarTa jgufebis nayofieri<br />

moRvaweobis Sesaxeb, romlebic mecnierebis teqnikuri<br />

sferos kadrebisaTvis (da ara marto maTTvis) misabaZi da<br />

gzis manaToblebi arian.<br />

rogorc wesi, naSromSi Sesulia im mecnierTa da<br />

mecnier-mkvlevarTa jgufebis kvlevebi, romelTa Sedegebi<br />

farTod dainerga praqtikaSi da saerTaSoriso aRiareba<br />

moipova.<br />

4


gamoCenili mamuliSvilis da TvalsaCino mecnieris<br />

petre bagrationis mecnieruli memkvidreoba<br />

cnobili inJiner-metalurgi, didgvarovanTa warmomadgeneli<br />

petre romanis-Ze bagrationi daibada 1818 wels<br />

saqarTveloSi. igi ZmisSvilia umaResi samxedro wodebis<br />

kavaleris, general-simusis _ a. suvorovis TanamebrZolis,<br />

1812 wlis samamulo omis gmiris _ petre ivanes-Ze<br />

bagrationisa.<br />

gamoCenil mecniers p. bagrations ToTxmeti wlis<br />

asakidan ruseTSi mouxda cxovreba da moRavweoba. miuxedavad<br />

amisa misi mecnieruli moRvaweoba ganuyrelad aris<br />

dakavSirebuli saqarTvelosTan da qarTuli mecnierebis<br />

organul nawils Seadgens. p. bagrationis mecnieruli<br />

memkvidreobis srulyofili SeswavliT qarTuli qimiuri<br />

mecnierebis erT-erTi umniSvnelovanesi, magram faqtobrivad<br />

jer Seuswavleli nawilis saTanadod warmoCenis saSualeba<br />

iqmneba. mxedvelobaSi aris misaRebi is faqti, rom<br />

Tanamedrove mecnierebaSi da qimiis istoriaSi am mkvlevaris<br />

mecnieruli miRwevebi jer kidev ar aris saTanadod<br />

Sefasebuli. p. bagrations xSirad moixseniebdnen literaturul<br />

wyaroebSi, magram miuxedavad aseTi xSiri<br />

damowmebebisa, misi mecnieruli memkvidreoba faqtobrivad<br />

Seswavlili ar aris. es ganpirobebuli im garemoebiT, rom<br />

yvela es wyaro ara personalurad p. bagrationis mecnierul<br />

Semoqmedebas an calkeul samuSaoebs eZRvneba, aramed qimiis<br />

ama Tu im istoriul etapsa da mimarTulebas, romlebTan<br />

dakavSirebiTac sxva mecnierebTan erTad p. bagrationis<br />

mecnieruli miRwevebis Sesaxeb dReisaTvis mxolod is aris<br />

cnobili, rom man aRmoaCina oqros xsnadoba kaliumis<br />

cianidsa da ferocianidSi, SeimuSava CayursviT mooqroebis<br />

wesi, Seqmna pirveli mSrali galvanuri elementi da<br />

5


moipova minerali, romelsac mis sapativcemulod<br />

`bagrationiti~ ewoda.<br />

uSualod p. bagrationisadmi miZRvnili naSromebidan<br />

unda davasaxeloT e. nemirovskisa da v. parkaZis<br />

gamokvlevebi, Tumca isinic dazRveulni ar aRmoCndnen<br />

garkveuli calmxrivobebisagan.<br />

e. nemirovskim mxolod p. bagrationis galvanuri<br />

elementi ganixila da sakmaod saintereso cnobebi moiyvana<br />

am elementis praqtikaSi gamoyenebis Sesaxeb, magram samwuxarod,<br />

avtori p. bagrationis mxolod erTi samuSaoTi<br />

Semoifargla. rac Seexeba v. parkaZes, am mecnierma gansakuTrebuli<br />

wvlili Seitana p. bagrationis mecnieruli Rvawlis<br />

warmoCenaSi. man p. bagrationTan dakavSirebiT ramodenime<br />

statiasTan erTad broSurac gamosca, romlis rusul,<br />

inglisur da frangulma gamocemebma udavod xeli Seuwyo<br />

sazRvargareT p. bagrationis mecnierul Semoqmedebaze<br />

garkveuli warmodgenis Seqmnas.<br />

v. parkaZem didi mecnieris xsovnas am naSromebTan<br />

erTad pativi imiTac miago, rom man moskovSi p. bagrationis<br />

manamde dakargulad miCneuli saflavi aRmoaCina da misive<br />

iniciativiT moxda am saflavis saTanadod restavrireba-<br />

SekeTeba. yovelive amis miuxedavad, rogorc zemoT aRvniSneT,<br />

arc v. parkaZis samuSaoebi armoCnda calmxrivobisagan<br />

dazRveuli, rac imiT iyo ganpirobebuli, rom avtors Tavis<br />

naSromSi ZiriTadi aqcenti p. bagrationis biografiul<br />

momentebze hqonda gadatanili, xolo misi mecnieruli<br />

moRavweoba faqtobrivad analizis gareSe, mimoxilvis saxiT<br />

iyo gadmocemuli.<br />

1950-ian wlebSi p. bagrationTan dakavSirebuli metad<br />

saintereso saarqivo masalebis gamovlenas TiTqos xeli<br />

unda Seewyo p. bagrationis mecnieruli da sainJinro<br />

moRvaweobis srulad warmoCenisaTvis, magram samwuxarod ase<br />

6


ar moxda. vinaidan saarqivo dokumentebis arasworma wakiTxvebma<br />

mkvlevarebs p. bagrationTan dakavSirbeuli axali<br />

masalebis gamovlenis saSualeba ar misca. ase, rom dReisa-<br />

Tvis qimiis istoriaSi Tumca cnobilia garkveuli faqtorebi<br />

p. bagrationis samuSaosTan dakavSirebiT, romelTa mecnieruli<br />

faseuloba uaRresad mniSvnelovania, magram jer kidev<br />

sagrZnobi masala rCeba gamosakvlevi da dasadgeni.<br />

p. bagrationis mier gamoqveynebuli statiis Seswavlis<br />

safuZvelze gamovlenilia mTeli rigi umniSvnelovanesi<br />

mecnieruli mignebebi, romlebic aqamde qimiis istorikosebis<br />

yuradRebis miRma rCeboda. p. bagrationTan dakavSirebiT misi<br />

Tanamedrove naSromebisa da saarqivo dokumentebis Seswavlam<br />

Seqmna SesaZlebloba p. bagrationis gamoqveynebuli samuSaoebis<br />

gamovlinebisa, romelbic mecnieruli TvaslazrisiT<br />

aseve Zalze maRal Sefasebas imsaxurebs.<br />

p. bagrationis oqros cianidebSi xsnadobasTan dakavSirebuli<br />

statiis detaluri analiziT gamovlinda da<br />

dadginda aqamde literaturaSi ucnobi avtoris mTeli rigi<br />

Zalze mniSvnelovani mecnieruli wignebi. aseve dadginda, rom<br />

mcire moculobis miuxedavad, statiaSi erTdroulad<br />

ramodenime problemis gadawyvetis sakmaod warmatebuli<br />

mcdeloba aris ganxorcielebuli. naCvenebia, rom p. bagrationma<br />

oqros, vercxlisa da spilenZis kaliumis cianidSi<br />

da ufro sustad kaliumis ferocianidSi xsnadobis efeqtis<br />

aRmoCenasTan erTad, erTmniSvnelovnad daadastura am<br />

procesebSi haeris Jngbadis monawileoba. amasTan erTad p.<br />

bagrationma daadgina: cianidSi oqros maqsimaluri xsnadobisaTvis<br />

saWiro optimaluri temperatura 37-50 0 C-is<br />

farglebSi, galvanostegiuri da Cayursvis meTodiT oqros<br />

danafaris miRebis SesaZlebloba im eleqtrolitebisaTvis,<br />

romlebic kalciumis cianidsa da ferocianidSi oqros<br />

gaxsniT miiReba; oqros TvisebiTi analizisaTvis eleqtro-<br />

7


lizis meTodis gamoyenebis SesaZlebloba. amasTan erTad p.<br />

bagrationma varaudis saxiT wamoayena mTeli rigi<br />

debulebebi, romelTa Tanaxmadac oqro SeiZleba gaixsnas:<br />

qimiurad _ cianidwyalbadmJavaSi, eleqtroqimiurad _ cianidur<br />

xsnarebSi Setivtivebuli misi nawilakebis anodTan<br />

Sexebisas an eleqtrolitis moculobaSi bipolaruli eleqtrodis<br />

reJimSi am nawilakebis aRmoCenisas. aseve yuradRebas<br />

iqcevs is garemoebac, rom oqros raodenobiTi analizisaTvis<br />

p. bagrationi SesaZlod miiCnevs eleqtrolitis meTodis<br />

gamoyenebas.<br />

naCvenebia, rom p. bagrationis eqsperimentuli monacemebi<br />

da varaudad gamoTqmuli debulebebi TiTqmis uklebliv<br />

dadasturda mogvianebiT Catarebuli sxvadasxva mecnieruli<br />

gamokvlevebiT.<br />

oqros xsnadobasTan dakavSirebiT p. bagrationisa da l.<br />

elsneris samuSaoebis urTierTSedarebis safuZvelze dadgenilia,<br />

rom oqros cianidebSi sxnadobis meqanizmis avtorad<br />

miCneuli l. elsneri efuZneboda p. bagrationis samuSaos. l.<br />

elsnerma p. bagrationis sxvadasxva monacemebTan erTad,<br />

pirvel rigSi gamoiyena cnoba oqros xsnadobaze haeris<br />

gavlenis Sesaxeb. Tumca statiis SesavalSi am avtoris<br />

Tanaxmad p. bagrationis damsaxureba mxolod wvrildispersiuli<br />

oqros kaliumis cianidSi gaxsnis faqtis aRniSvniT<br />

amoiwureba.<br />

l. elsneris monacemebis gaTvaliswinebiT TiTqmis erTi<br />

saukunis Semdeg e. boitelma da a. kutzlingma SeimuSaves<br />

oqros kaliumis ferocianidSi xsnadobis meqanizmi. am<br />

SemTxvevaSic avtorebi ar aRniSnaven, rom maT mier SemCneuli<br />

haeris zegavlena oqros xsnadobaze TiTqmis erTi<br />

saukuniT adre aRmoCenili hqonda p. bagrations.<br />

naCvenebia, rom oqros xsnadobisadmi miZRvnil statiaSi<br />

p. bagrationma kidev erTi metad saintereso problema<br />

8


gadawvita. man daadgina, rom oqros kaliumis ferocianidSi<br />

gaxsniT miRebul xsnarSi, spilenZis an vercxlis nakeTobis<br />

Cayursvisas, nakeTobis zedapirze gamoiyofa oqros danafari,<br />

romelic gacilebiT aRemateba Cayursvis wesiT imdroindel<br />

praqtikaSi miRebul danafarebs. aRmoCnda, rom oqros aseTi<br />

danafari warmoiqmneba ara qimiuri Canacvlebis safuZvelze,<br />

romelic im dros Cayursvis meTodis erTaderT process<br />

warmoadgenda, aramed manamde ucnobi procesis safuZvelze,<br />

romelic Zalze didi xnis Semdeg gaxda mooqroebis praqtikaSi<br />

cnobili qimiuri aRdgenis procesis saxelwodebiT. e.i.<br />

p. bagrationma Zalze martivi da efeqturi Cayursvis<br />

meTodiT mooqroebis wesis SemuSavebasTan erTad pirvelma<br />

aRmoaCina qimiuri aRdgenis procesis saSualebiT oqros<br />

sqeli danafaris gamoleqvis faqti. p. bagrationis damsaxureba<br />

mooqroebis dargSi kidev ufro warmoaCina saarqivo<br />

masalebidan gamovlenilma misma manamde ucnobma samuSaom,<br />

romelic oqros danafaris miRebas galvanostegiuri meTodiT<br />

iTvaliswinebda. eleqtrolitis dasamzadebeli komponentebis<br />

(kaliumis ferocianidi, oqros qloridi, amoniumis hidroqsidi)<br />

xelmisawvdomoba da janmrTelobisaTvis usafrTxoeba,<br />

damzadebis simartive p. bagrationis meTods ruseTSi<br />

arsebul sxva meTodebTan SedarebiT mTel rig upiratesobas<br />

aniWebda. am samuSaosTan dakavSirebiT naCvenebia saarqivo<br />

Canawerebis mTeli rigi uzustobebi, romlis gamoc qimiis<br />

istoriis rusma mkvlevarebma p. bagrationis ucnobi samuSaos<br />

gamovlena ver SeZles.<br />

p. bagrationis galvanuri elementebisadmi miZRvnili<br />

statiis Seswavlis safuZvelze naCvenebia, rom es denis<br />

wyaro warmoadgens pirvel mSral galvanur elements<br />

eleqtroteqnikis praqtikaSi, romelSic eleqtrolitis<br />

uZraoba uzrunvelyofili iyo miwis fenaSi misi gaJRenTviT.<br />

naCvenebia, rom praqtikaSi gamoiyeneboda p. bagrationiseuli<br />

9


elementis ori konstruqcia, romelTagan erTi warmoadgenda<br />

Tixis qoTans amoniumis qloridiT gaJRenTil miwaSi<br />

moTavsebuli TuTiisa da spilenZis eleqtrodebiT, xolo<br />

meore, Cvens mier rekonstruirebuli varianti Tixis<br />

nacvlad spilenis Tass iyenebda, romelic erTdroulad<br />

gareTa korpusisa da eleqtrodis funqciebs asruldebda.<br />

p. bagrationis aRmoCenebma Tavis droze sakmaod farTo<br />

gamoyeneba hpova praqtikaSi. misi elementi gamoyenebuli iyo<br />

ruseTis saqalaqTaSoriso satelefono xazze (peterburgicarskoe<br />

selo), samxedro saqmeSi eleqtrobis saSualebiT<br />

afeTqebis Catarebis mizniT, princ m. leixtenbergis<br />

galvanostegiur sawarmoebSi da a.S. aseve farTod gamoiyeneboda<br />

misi galvanostegiuri mooqroebis wesi rogorc<br />

calkeuli pirebis mier, ise sxvadasxva warmoeba-dawesebulebebSi.<br />

samecniero moRavweobasTan erTad p. bagrationi aqtiur<br />

sainJinro samqmianobas eweoda. es saqmianoba moicavda<br />

rogorc misi aRmnoCenebis, ise sxva mecnierul-teqnikuri<br />

siaxleebis praqtikaSi aTvisebisa da Canergvis RonisZiebebs.<br />

mis mier Segrovili mineraluri koleqciidan, romelTa<br />

mopovebas is ruseTis sxvadasxva sabadoebSi axorcielebda,<br />

erT-erTi nimuSis mineralogiurma gamokvlevam gamovlina<br />

sruliad axali minerali, romelsac (rogorc zemoT aRvni-<br />

SneT) pirvelaRmomCenis sapativcemulod `bagrationiti~<br />

ewoda.<br />

Catarebuli kvlevebis safuZvelze p. bagrationTan<br />

dakavSirebiT gamovlinda bevri aqamde ucnobi faqti,<br />

romlebic cnobil faqtebTan erTobliobaSi ganxilvisas p.<br />

bagrationis mecnierul memkvidreobas ukve axali kuTxiT<br />

warmogviCens. amgvari ganxilvisas es memkvidreoba imdenad<br />

STambeWdavi Cans, rom sruli ufleba gvaqvs p. bagrationi<br />

10


XIX s-is 40-iani wlebis erT-erT gamoCenil mecnierad<br />

vaRiaroT.<br />

p. bagrationis mecnieruli memkvidreoba moicavs rogorc<br />

gamoqveynebul ise gamouqveyneben samuSaoebs. gamoqveynebul<br />

samuSaoebs miekuTvneba p. bagrationis ori statia:<br />

`kaliumisa da rkinakaliumis cianidebSi liTonTa xsnadobis<br />

Tvisebebis Sesaxeb~ da `Tavad p. bagrationis mudmivi<br />

moqmedebis wredi~.<br />

pirvelSi ganxilulia oqros, vercxlisa da spilenZis<br />

xsnadobis sakiTxebi kaliumis cianidsa da ferocianidSi.<br />

statiis garkveuli nawili eTmoba Cayursvis wesiT oqros<br />

danafaris miRebas. rac Seexeba meoTxe statias, masSi<br />

ganxilulia mSrali elementis konstruqciebi da misi<br />

muSaobis principebi. am statiebiT amoiwureba uSualod p.<br />

bagrationis avtorobiT gamoqveynebuli masala. p.<br />

bagrationis roli mineral `bagrationitis~ aRmoCenis<br />

saqmeSi aRwerili aqvs cnobil mineralog n. kokSarovs.<br />

gamoqveynebuli statiebis sabunebismetyvelo wyaroTmcodneobis<br />

TvalsazrisiT ganxilvam saSualeba unda mogvces<br />

srulad CavwvdeT p. bagrationis naazrevs.<br />

saqarTvelos mecnierebaTa akademiiis wevr-korespondentis,<br />

TvalsaCino mecnier-hidrogeologis, prof.<br />

ioseb buaCiZis samecniero-pedagogiuri da<br />

sazogadoebrivi moRvaweoba<br />

didi mecnieri, sainJinro kadrebis dauRalavi aRmzrdeli,<br />

umaRlesi ganaTlebis da mecnierebaTa SesaniSnavi organizatori<br />

ioseb (soso) moses Ze buaCiZe daibada 1907 wlis 2<br />

11


seqtembers quTaisis guberniis Sorapnis mazris sofel<br />

farcxnalSi, glexis ojaxSi.<br />

sosos deda – mariami – aleqsi ugrexeliZis erTaderTi<br />

qaliSvili, sof. simoneTidan iyo. igi adre daoblda da<br />

sofel muxurSi izrdeboda biZasTan – BbaCula abesaZesTan.<br />

sosos mama – mose zaqarias Ze buaCiZe babuis, glaxina<br />

buaCiZis 100 sulisagan Semdgar patriarqalur ojaxSi<br />

izrdeboda. glaxina buaCiZe Tavisi revoluciuri da<br />

progresuli azrovnebis wyalobiT Zalze popularuli iyo<br />

mTels zemo imereTSi.<br />

misi didi ojaxidan gamovidnen mecnierebisa da<br />

kulturis TvalsaCino muSakebi, maT Soris, revoluconeri<br />

samuel (partiuli saxeli `noe~) buaCiZe.<br />

samuelisa da moses progresuli Sexedulebebis<br />

siaxlovem ganapiroba maTi gansakuTrebuli megobroba,<br />

romelic mTeli sicocxlis manZilze grZeldeboda.<br />

miuxedavad imisa, rom noe xangrZlivi droiT imyofeboda<br />

katorRaSi, gadasaxlebaSi da emigraciaSi, erTmaneTisadmi<br />

materialuri da moraluri mxardaWera da miwer-mowera ar<br />

SeuwyvetiaT.<br />

soso izrdeboda mose buaCiZis did, Sromismoyvare<br />

ojaxSi, 3 ufros Zmasa da 3 umcros dasTan erTad.<br />

mose buaCiZe gardaicvala 1918 wels da mravalricxovani<br />

ojaxis simZime mxrebze daawvaT sosos dedasa da<br />

ufros Zmas – Teimurazs, romelic Semdeg wiTeli armiis<br />

cnobili muSaki gaxda. pirveldawyebiTi ganaTleba sosom jer<br />

xaragoulis orwliani skolaSi, Semdeg quTaisis realur<br />

saswavlebelSi miiRo, xolo saSualo ganaTleba – zestafonis<br />

humanitarul teqnikumSi, romelic 1925 wels<br />

daamTavra. skolaSi igi yovelTvis gamoirCeoda niWierebiT<br />

da warmatebiT swavlobda, gansakuTrebiT itacebda qarTuli<br />

ena da literatura, maTematika da fizika. amaSi, ra Tqma<br />

12


unda, didi Rvawli miuZRviT cnobil maswavleblebs: trifon<br />

TabukaSvils, giorgi abaSiZes da mixeil tabataZes, romlebic<br />

TavianTi pedaogiuri talantis wyalobiT moswavleebs<br />

uRvivebdnen siyvarulsa da gatacebas humanitaruli da<br />

maTematikuri sagnebis mimarT.<br />

1923 w. i. buaCiZe Sevida komkavSirSi, xolo 1927 w. –<br />

komunisturi partiis rigebSi.<br />

saSualo ganaTlebis damTavrebis Semdeg, 1925-29 ww.<br />

igi muSaobda xaragoulis raionis komkavSiruli organizaciis<br />

sxvadasxva pasuxsageb Tanamdebobaze.<br />

1929 w. i. buaCiZe, sakonkurso gamocdebis warmatebiT<br />

Cabarebis Semdeg, Cairicxeba amierkavkasiis samTo-metalurgiuli<br />

institutis geologiur fakultetze.<br />

im dros, samTo saqmisa da geologiur-geofizikuri<br />

ciklis specialur disciplinebSi leqciebs kiTxulobdnen<br />

saqarTvelos geologiuri skolis fuZemdebeli, akademikosi<br />

a. janeliZe, agreTve, cnobili mecnierebi: akademikosi a.<br />

wulukiZe, prof. e. biusi da sxv. maTematikas, mxazvelobiT<br />

geometrias, qimiasa da sxva zogadsaganmanaTleblo sagnebs<br />

aswavlidnen TvalsaCino mecnier-mkvlevarebi: prof. g.<br />

nikolaZe, akad. n. musxeliSvili, prof. S. miqelaZe, prof. r.<br />

nikolaZe, prof. a. gulisaSvili, prof. l. pisarJevski, m.<br />

rozenbergi da sxv.<br />

1931 wlidan i. buaCiZe sistematurad monawileobda<br />

saqarTvelos sxvadasxva raionebis geologiuri agebulebis<br />

Semswavleli eqspediciebis muSaobaSi.<br />

pirveli savele `naTloba~, rogorc sudentmapraqtikantma,<br />

i. buaCiZem miiRo 1931 wls, amierkavkasiis<br />

erT-erTi saintereso raionis – Zirulis kristaluri<br />

masivis geologiuri agebulebis Semswavlel eqspediaciaSi,<br />

romelsac xelmZRvanelobdnen prof. a. janeliZe da imxanad<br />

jer kuidev axalgazrda mkvlevari p. gamyreliZe.<br />

13


1932 w. III kursis studenti i. buaCiZe iniSneba<br />

marelisi-vaxanis geologiur partiis teqnikur xelmZRvanelad<br />

da ufrosad, romlis mizans Seadgenda aWara-<br />

TrialeTis naoWa sistemis centraluri nawilis (lomismTaqvazvineTi-rkinis<br />

jvari) geologiuri agebulebis Seswavla.<br />

partiam warmatebiT Seasrula es rTuli da sapasuximgeblo<br />

amocana da pirvelad Sedgenil iqna sakvlevi raionis<br />

msxvilmasStabiani geologiuri ruka. savele samuSaoebidan<br />

dabrunebis Semdeg i. buaCiZem dawera pirveli damokidebeli<br />

angariSi Catarebuli kvlevebis Sesaxeb da imave dros, kidev<br />

ufro meti mondomebiT ismenda leqciebs, iZenda codnas da<br />

energias axali eqspediciebisaTvis.<br />

1933 w. IV kursis warmatebiT dasrulebis Semdeg i.<br />

buaCiZe gaigazvna suramis geologiuri eqspediciis ufrosad<br />

da teqnikur xelmZRvanelad.<br />

aRniSnulma eqspediciam, i. buaCiZis xelmZRvanelobiT da<br />

akad. a. TvalWreliZisa da cnobili qrTveli geologis – g.<br />

RoRoberiZis konsultaciiT, erTi savele sezonis ganmavlobaSi<br />

Seiswavla suramis kvarciani qviSebis oqros<br />

Semcvelobis sakiTxi. i. buaCiZe srulyofilad daeufla<br />

oqros gabneuli sabadoebis saZiebo samuSaoebis meTodikas,<br />

ramac saSualeba misca eqspedicias, davaleba maRal<br />

mecnierul-teqnikur doneze Seesrulebina.<br />

Semdgom 1934 w. i. buaCiZem Seadgina md. enguris xeobis<br />

oqros Semcveli qviSebis saZiebo samuSaoebis proeqti.<br />

amasTanave, is did interess iCens Zirulis kristaluri<br />

masivis hidrogeologiuri pirobebis Seswavlisadmi. xaragoulis<br />

raiaRmaskomis samrewvelo ganyofilebis mier<br />

gamoyofili mcire TanxiT i. buaCiZem Caatara md. zvarulas<br />

auzis hidrogeologiuri Seswavla, mis mierve TvalzomiTi<br />

agegmviT Sedgenili geologiuri rukis safuZvelze. Semdgom<br />

wels es muSaoba gagrZelda da, saboloo, aRmoCenil iqna<br />

14


tutenaxSirJangiani mineraluri wyaro, romelsac man `zvare~<br />

uwoda da romlis bazaze Camoyalibda mineraluri wylis<br />

Camosasxmeli qarxana.<br />

1934 w. i. buaCiZem warmatebiT daamTavra amierkavkasiis<br />

samTo-metalurgiuli institutis samTo-geologiuri fakultetis<br />

Teoriuli institutis kursi da prof. a. janeliZis<br />

rekomendaciiT gaigzavna aWariswyalhesis mSeneblobaze.<br />

mTeli rigi sainJinro-geologiuri sakiTxebis araracionalurad<br />

da zogjer arasworad gadawyvetis gamo am<br />

hidroeleqtrosadguris mSenebloba Zalze neli tempebiT<br />

mimdinareobda, rac moiTxovda axali kvlevebis Catarebas.<br />

1934 wels i. buaCiZis mier dawyebuli aWarwyalhesis<br />

sainJinro-geologiuri pirobebis Seswavla mSeneblobis paralelurad<br />

mimdinareobda da damTavrda 1938 wels. amasTan, is<br />

amuSavebs sadiplomo proeqts mis mierve aRmoCenili zvares<br />

mineraluri wylis Ziebis sakiTxebze, romelic warmatebiT<br />

daicva 1935 wels.<br />

aWaraSi muSaobis periodSi ara marto aWarwyalhesis,<br />

aramed mewyersawinaaRmdego RonisZiebaTa SemuSavebis gzebisa<br />

da maRali Zabvis xazebis mSeneblobasTan dakavSirebuli<br />

rTuli sainJinro-geologiuri sakiTxebis gadawyvetis garda,<br />

i. buaCiZem Caatara md. aWariswylis Sua welis geologiurhidrologiuri<br />

da sainJinro-geologiuri Seswavla. am<br />

samuSaoebis Sedegad Sedgenili iqna sakvlevi raionis<br />

geologiuri da sainJinro-geologiuri rukebi, romlebic<br />

mecnierul safuZvlad daedo rogorc aWarwyahesis, ise<br />

saerTod, rTuli geologiuri agebulebisa da Zlier danawevrebuli<br />

reliefis pirobebSi sainJinro-geologiur nagebobaTa<br />

kompleqsis mSeneblobas.<br />

metad rTuli gamokvlevebis CatarebasTan erTad, i.<br />

buaCiZe Zalze intensiurad muSaobda mecnieruli kvalfikaciis<br />

amaRlebisaTvis, detalurad swavlobda socialur<br />

15


samecinero literaturas hidroteqnikuri nagebobebisa da<br />

`induri~ tipis kaSxlebis mSeneblobis sinJinro-geologiuri<br />

pirobebis Sesaxeb.<br />

aWaraSi muSaobis oTxi wlis ganmavlobaSi i. buaCiZem<br />

gaiara praqtikuli Sromisa da mecnieruli kvlevebis<br />

damoukideblad warmarTvis kargi skola. misi proeqtebiTa<br />

da rekomenaciebiT agebuli mTeli rigi hidroteqnikuri da<br />

sainJinro-geologiuri obieqtebis unaklo muSaoba maTi<br />

eqsploataciaSi Sesvlis dRidan ganvlil sami aTeuli wlis<br />

manZilze, axalgazrda inJiner i. buaCiZis fundamenturi da<br />

mravalmxrivi codnis yvelaze kargi dadasturebaa. am rTul<br />

hidroteqnikur mSeneblobaze i. buaCiZesTan erTad izrdeboda<br />

agreTve sainJinro-teqnikur muSakTa didi jgufi: inJinergeologi<br />

b. kereseliZe, teqnikos-geologebi: iaSa da valia<br />

dadianebi, nestor jafariZe, konstantine qanTaria da sxv.<br />

1938 wlis ivnisSi, aWarawyalhesis eqsploataciaSi<br />

SesvlasTan dakavSirebiT i. buaCiZe gadmoyvanili iqna q.<br />

TbilisSi `Tbil-hidroenergoproeqtis~ sainJinro-geologiuri<br />

ganyofilebis gamged. jer kidev axalgazrda, magram<br />

rTul sainJinro geologiur pirobebSi muSaobis sakmao<br />

gamocdilebis mqone inJineri i. buaCiZe, uSualo monawileobas<br />

iRebs amierkavkaiis hidroteqnikuri obieqtebis<br />

kvlevasa da daproeqtebaSi. am organizaciaSi muSaobis oTxi<br />

wlis ganmavlobaSi man geologebis jgufTan erTad uSalo<br />

monawileoba miiRo samurdiviCinhesis, bJuJahesisa da<br />

kelasurhesis, agreTve, xramhesisa da soxum-hesis wneviani<br />

milsadenebis proeqtebis damuSavebaSi, CiTaxevhesis kaSxlis<br />

RerZis gamokvlevasa da dasabuTebaSi, xramhes Tbilisisa da<br />

aWarawyalhes-rionhesis maRali Zabvris xazebis SerCevasa da<br />

daproetebaSi.<br />

16


amave periodSi i. buaCiZe konsultacias uwevda sevanis<br />

kaskadis da amierkavkasiis sxva hidroeleqtrosadgurebis<br />

proeqtebis sainJinro-geologiuri sakiTxebis gadawyvetas.<br />

`TbilihidroenergoproeqtSi~ muSaobis dros i. buaCi-<br />

Zis mier warmatebiT iqna gadawyvetili mTeli rigi sakiTxebi,<br />

romlebic dakavSirebuli iyo mewyrul movlenebTan,<br />

samTo wnevebTan, ferdobis mdgradobasTan da sxva.<br />

zemoT CamoTvlili hidroteqnkuri nagebobebis xangrZlivma<br />

eqsploataciam mTlianad daadastura aRniSnuli<br />

sakiTxebis gadawyvetis siswore.<br />

garda amisa, i. buaCiZe, geolog g. jiRaurTan erTad<br />

nayofier muSaobas eweoda axalgazrda specialistTa didi<br />

pleadis aRsazrdelad. am pleadis warmomadgenelTa Soris<br />

unda aRiniSnos k. demania, g. fircxalaiSvili, b. kereseliZe,<br />

g. gagloevi, S. adamaZe, q. andRulaZe, c. berulaSvili, a.<br />

kloseki da mravali sxva, romlebic Semdgom cnobili<br />

specialistebi gaxdnen.<br />

1942 wlis ivnisSi ioseb buaCiZe gadmoyvanil iqna<br />

saqarTvelos geologiuri sammarTvelos sistemaSi, sadac<br />

iniSneba jer hidrogeologiuri reJimuli sadguris ufrosad,<br />

xolo 1942 wlis bolos – amave sammarTvelos<br />

hidrogeologiuri eqspediciis xelmZRvanelad.<br />

am eqspediciis mizans Seadgenda saqarTvelos 1:500000<br />

maStabis hidrogeologiuri rukis Sedgena. aseTi sapatio<br />

amocanis Sesruleba dakavSirebuli iyo mTel rig siZneleebTan.<br />

im dros, rogorc saqarTveloSi, ise sabWoTa kavSiris<br />

arc erT sxva respublikaSi, didi regionebisaTvis ar<br />

asebobda hidrogeologiuri ruka, agreTve ar iyo damuSavebuli<br />

maTi Sedgenis meToduri safuZvlebi. garda amisa, im<br />

droisaTvis saqarTvelos ar gaaCnda 1:500000 masStabis<br />

geologiuri ruka, romlis gareSe SeuZlebeli iyo hidro-<br />

17


geologiuri rukis Sedgena. am rTul pirobebSi eqspediciis<br />

wevrebma (i. buaCiZe, a. kandelaki, k. muxraneli, T. fxakaZe n.<br />

zaldastaniSvili, n. Cernoivanova, n. petukoviCi, i. zviadaZe,<br />

n. gogolaZe da sxv.) udidesi samuSao Caatares da maT<br />

winaSe mdgomi amocana warmatebiT gadaWres.<br />

eqspediciis koleqtivi didi SemoqmedebiTi aRmavlobiTa<br />

da enTuziazmiT Seudga saqarTvelos teritoriis geologiuri<br />

agebulebis Sesaxeb arsebuli masalis Rrma da<br />

sistemur Seswavlasa da ganzogadebas. saqarTvelos<br />

sxvadasxva raionebSi. i. buaCiZis uSualo xelmZRvanelobiT<br />

Catarda damatebiTi savele samuSaoebi, kerZod, borjomis<br />

xeobaSi, axalcixis qvabulebSi, axalqalaqis mTianeTze,<br />

alaznis velze, gomboris qedze, samxreT da gare kaxeTSi,<br />

kolxeTis dablobSi da mis mosazRvre raionebSi mdinareebis<br />

Zirulisa da Cxermelas xeobebSi.<br />

eqspediciam didi Sroma gaswia. saqarTvelos 1:500000<br />

masStabis geologiuri rukis samuSao safuZvelis Sesadgenad.<br />

am amocanis ganxorcilebaSi did daxmarebas uwevdnen<br />

cnobili qarTveli geologebi: a. janeliZe. p. gamyreliZe, g.<br />

ZoweniZe, i. kaxaZe, n. kandelaki, i. kaWarava, a. cagareli, n.<br />

sxilaZe da sxv. gafarToebuli iqna hidrogeologiuri<br />

reJimuli sadgurebis qseli, ramac xeli Seuwyo miwisqveSa<br />

wylebis axali resursebis gamovlenisa da maTi Seswavlis<br />

reJimis Seswavlas.<br />

savele hidrogeologiurma kvlevebma da arsebuli<br />

geologiuri masalis Rrmad mecnierulma ganzogadebam i.<br />

buaCiZes saSualeba misca, misuliyo daskvnamde saqarTvelos<br />

teritoriaze mTeli rigi arteziuli auzebis arsebobis<br />

Sesaxeb. respublikis bevri hidrogeologi am mosazrebas<br />

skeptikurad Sexvda.<br />

saqarTvelos geologiuri sammarTvelos mier Catarebuli<br />

burRviTi samuSaoebis Sedegad es daskvna savsebiT<br />

18


dadasturda, rasac udidesi mecnieruli da praqtikuli<br />

mniSvneloba hqonda.<br />

didi movlena iyo 1944 wels saqarTvelos teritoriaze<br />

alaznis arteziuli auzis gaxsna (pirveli aRmomCenebi<br />

– i. buaCiZe, i. zviadaZe, p. lobJaniZe). axlad aRmoCenili<br />

arteziuli auzis kompleqsuri Seswavlis mizniT i. buaCiZis<br />

mier dasaxuli iqna hidrogeologiuri kvlevis farTo<br />

programa.<br />

alaznis velze miRebulma pirvelma dadebiTma Sedegma<br />

xeli Seuwyo i. buaCiZis mier gamoyofili sxva arteziuli<br />

auzebis farglebSi hidrogeologiuri samuSaoebis farTod<br />

gaSlas, ioris, Siraqis, marneulis, qarTlis, Tbilisis,<br />

Cxari-ajameTis, wyaltubos, samegrelos, kolxeTis, kodoris,<br />

bzifis, axalcixisa da sxv.<br />

saqarTvelos Rrmad ganlagebuli arteziuli horizontebis<br />

Seswavlis saqmeSi mniSvnelovani wvlili, Seitanes<br />

trest `saqnavTisa~ da `saqnaxSirdazvervis~ mier dasavleT<br />

da aRmosavleT saqarTvelos sxvadasxva raionebSi (caiSi,<br />

qvaloni, Waladidi, yulevi, oCamCire da sxv). gayvanilma<br />

Rrma burRilebma, specialuri hidrogeologiuri burRilebis<br />

agreTve, Rrma burRvis dadebiTma Sedegebma cxadyo, rom<br />

Cvens respublikas aqvs sasmeli, samkurnalo da Termuli<br />

wylebis amouwuravi maragi, romelTa gamosavlineblad jer<br />

kidev saWiroa didi mizandasaxuli muSaoba.<br />

1956 wlis aprilSi i. buaCiZem aqarTvelos politeqnikur<br />

institutSi daicva disertacia geologia-minerologiis<br />

mecnierebaTa kandidatis samecniero xarisxis mosapoveblad.<br />

1947 wels. i. buaCiZis xelmZRvanelobiT Sedgenili<br />

1:500000 masStabis saqarTvelos hidrogeologiuri ruka<br />

warmoadgenda Cveni respublikis hidrogeologiuri proble-<br />

19


mebis Semdgomi gaRrmavebisa da kompleqsuri Seswavlis<br />

saimedo safuZvels.<br />

1949 wels i. buaCiZem daamTavra monografia `saqarTvelos<br />

miwisqveSa wylebi~ da 1950 wlis TebervalSi m. lomonosovis<br />

sax. moskovis saxelmwifo universitetis samecniero<br />

sabWoze warmatebiT icavs diertacias geologia-mineralogiis<br />

mecnierebaTa doqtoris xarisxis mosapoveblad.<br />

kapitalur monografiaSi damuSavebuli calkeuli sakiTxebi<br />

avtoris mier 1947 wlidan gamoqveynebul iqna `saqarTvelos<br />

mecnierebaTa akademiis moambeSi~ da centralur specialur<br />

periodul literaturaSi. am periodis publikaciidan gansakuTrebul<br />

yuradRebas ipyrobda saqarTvelos arteziuli<br />

auzebis kanonzomirebisa da formirebis pirobebisadmi da<br />

alaznisa da Siraqis artziuli auzebisadmi miZRvnili<br />

Sromebi. maTSi sruliad axleburad aris gadawyvetili<br />

hidrogeologiis umniSvnelovanesi sakiTxebi.<br />

i. buaCiZis moRvaweobaSi yvelaze nayofieria saqarTvelos<br />

politeqnikur institutSi muSaobis periodSi, sadac<br />

is Camoyalibda, rogorc didi mecnieri, axalgazrda kadrebis<br />

dauRalavi aRmzrdeli da umaRlesi ganaTlebisa da<br />

mecnierebis SesaniSnavi organizatori.<br />

1948 wlis aprilSi mas irCeven spi-s gamoyenebiTi<br />

geologiis kaTedris docentad, xolo 1951 wlis agvistodan,<br />

sadoqtoro disertaciis dacvis Semdeg, profesorad.<br />

1954 wlis agvistoSi gamoyenebiTi geologiis kaTedras<br />

gamoeyo geologiisa da sainJinro-geologiis kaTedra, romlis<br />

gamged arCeuli iqna i. buaCiZe. igi misTvis damaxasiaTebeli<br />

energiiT Seudga axali kaTedris organizebas,<br />

romelic male institutis erT-erT wamyvan kaTedrad<br />

gadaiqca, gansakuTrebiT swrafi tempebiT mimdinareobda<br />

kaTedris pedagogiuri da damxmare personalis momzadeba,<br />

maTi xarisxobrivi da raodenobrivi zrda da, agreTve,<br />

20


kargad mowyobili saswavlo da samecniero kvleviTi<br />

laboratoriebis Camoalibeba. 1953 wlidan prof. i. buaCiZis<br />

mecnieruli xelmZRvanelobiT hidrologiisa da sainJinro<br />

geologiis dargSi sakandidato disertacia daicva 25-ma<br />

specialistma.<br />

aspiranturasTan erTad i. buaCiZe did drosa da yuradRebas<br />

uTmobda hidrogeologiisa da sainJinro geologiis<br />

seminaris xelmZRvanelobas. am seminarze regularulad xdeba<br />

sainJinro-geolgiisa da hidrogeolgiis Teoriuli problemebisa<br />

da samecinero –kvleviTi muSaobis Sedegebis ganxilva,<br />

romelSic monawileobas iRebdnen rogorc gamocdili, ise<br />

axalgazrda specialistebi.<br />

yovelive amas Sedegad hidrogeologiisa da sainJinro<br />

geologiis kaTedra gadaiqca maRalkvalificiuri specialistebis<br />

samWedlod da saqaTveloSi hidrogeologiuri da<br />

sainJinro-geologiuri kvlevebis makoordinebel samecniero<br />

centrad.<br />

1958 w. noemberSi, respublikis xelmZRvaneli organoebis<br />

gadawyvetlebiT hidrologiisa da sainJinro geologiis<br />

kaTedrisa da saqarTvelos ssr mecnierebaTa akademiis<br />

geologiis institutis hidrogeologiisa da sainJinrogeologiis<br />

ganyofilebis bazaze, mecnierebaTa akademiis<br />

sistemaSi Camoyalibda samecniero-kvleviTi laboratoria.<br />

axladSeqmnili saproblemo laboratoriis direqtorad da<br />

samecniero xelmZRvanelad dainiSna prof. i. buaCiZe.<br />

1960 wels aRniSnuli laboratoria gadavida saqarTvelos<br />

politeqnikuri institutis SemadenlobaSi.<br />

xanmokle droSi es laboratoria gadaiqca msxvil<br />

samecniero organizaciad, sadac gaerTiandnen respublikis<br />

wamyvani specialistebi. igi aRWurvilia uaxlesi unikaluri<br />

xelsawyoebiT da danadgarebiT, romlebic Rrma, kompleqsuri<br />

21


kvlevis maRal mecnierul doneze Catarebis saSualebas<br />

iZlevian.<br />

saproblemo laboratoriis samecniero-meTodur xelm-<br />

ZRvanelobas axorcielebda samecniero sabWo, romelsac<br />

prof. i. buaCiZe Tavmjdomareobda.<br />

1958 wlis aprilidan samecniero-pedagogiuri moRvaweobasTan<br />

erTad prof. i. buaCiZe asrulebda leninis sax.<br />

saqarTvelos politeqnikuri institutis reqtoris movaleobas.<br />

am periodSi institutis mravalaTasianma samecnieropedagogiurma<br />

da inJiner-teqnikurma personalma prof. i.<br />

buaCiZis xelmZRvanelobiT udidesi muSaoba Caatara saswavlo,<br />

samecniero-meToduri da samecniero-kvleviTi muSaobis<br />

organizaciisa da srulyofisaTvis, mecnierebaTa doqtorebisa<br />

da kandidatebis momzadebisaTvis, TbilisSi, quTaisSi,<br />

baTumSi, WiaTuraSi, tyibulSi, gorSi, zugdidSi, foTSi, da<br />

sxva qalaqebSi arsebuli korpusebis rekonstruaciisa da<br />

axalmSeneblobaTa xarjze, saswavlo laboratoriulkvleviTi<br />

bazebis gafarToebisa da aRWurvisaTvis.<br />

saxalxo meurneobisa da samecniero-kvleviTi muSaobisa-<br />

Tvis saWiro kadrebis momzadebis saqmeSi miRweuli warmatebebisaTvis<br />

institutis profesor-maswavlebelTa didi jgufi<br />

dajildovebuli iqna ordenebiTa da medlebiT, sigelebiT, da<br />

mieniWaT mecnierebisa da teqnikis damsaxurebuli moRvawisa<br />

da damsaxurebuli inJinris wodebani. dajildoebulTa Soris<br />

iyo reqtori prof. i. buaCiZe, romelsac saqarTvelos ssr<br />

mecnierebaTa da teqnikis damsaxurebuli moRvawis wodeba<br />

mieniWa.<br />

1961 wlis ianvarSi prof. buaCiZe arCeul iqna saqarTvelos<br />

mecnierebaTa akademiis wevr-korespondentad, xolo<br />

1962 wels – sabWoTa kvSiris mecnierebaTa akademiis dedami-<br />

22


wis Semswavlel mecnierebaTa ganyofilebis sainJinro-geologiis<br />

samecniero sabWos wevrad.<br />

nayofier administraciul, samecniero-pedagogur moRvaweobasTan<br />

erTad, prof. i. buaCiZe yovelTvis aqtiurad<br />

monawileobda saxelmwifoebriv, partiul da sazogadoebriv<br />

cxovrebaSi, is brZandeboda saqarTvelos ssr umaRlesi<br />

sabWos V, VI da VII mowvevis deputati da xelmZRvanelobda<br />

saqarTvelos ssr umaRlesi sabWos ganaTlebisa da mecnierebis<br />

mudmiv komisias. 1958 wlidan, i. buaCiZes yovelwliurad<br />

irCevdnen saqarTvelos komunisturi partiis Tbilisis<br />

komitetisa da orjonikiZis sax. raionuli komitetis wevrd,<br />

saqarTvelos komunisturi partiis centraluri komitetis<br />

wevrobis kandidatad.<br />

prof. i. buaCiZis nayofieri da mravalmxrivi moRvaweoba<br />

ar Semoifargleboda respublikis sazRvrebiT, igi<br />

aqtiurad monawileobda saerTaSoriso da sakavSiro hidrgeologiuri<br />

da sainJinro-geologiuri kongresebis, yrilobebisa<br />

da TaTbirebis muSaobaSi.<br />

1957 wlis agvistoSi i. buaiCiZe monawileobda gruntebis<br />

meqanikisadmi miZRvnil londonis IV msoflio<br />

konresis muSobaSi, 1961 wels, rogorc hidrogeologebis<br />

sabWoTa seqciis xelmZRvaneli, kopenhagenis XXI saerTa-<br />

Soriso geologiuri kongresis, xolo 1961 wlis<br />

seqtemberSi _ gruntebis meqanikisdmi miZRvnili parizis V<br />

msoflio kongresis muSaobaSi.<br />

1963 wlis martSi prof. i. buaCiZe mivlinebul iqna<br />

inglisSi kardifisa da suansanis universitetSi hidrogeolgiisa<br />

da sainJinro-geologiis sakiTxebze inglisur enaze<br />

leqciebis wasakiTxad.<br />

1965 wlis aprilSi is norvegiaSi, oslos da tronheimis<br />

universitetebSi kiTxulobda leqciebs zemoaRniSnul<br />

disciplinebSi.<br />

23


1968 wlis ivlisSi i. buaCiZe institutis gamoCenil<br />

mecnierebTan erTad mivlinebul iqna CexoslovakiaSi brnos<br />

politeqnikur institutSi, romelic saqarTvelos politeqnikur<br />

institutTan xelekrulebiT iyo dakavSirebuli.<br />

1960 wels, hidrogeologiisa da sainJinro-geologiis<br />

problemaTa samecniero-kvleviTma laboratoriam sabWoTa<br />

kvSiris wamyvani specialistebis monawileobiT moawyo sakav-<br />

Siro TaTbiri naoWa sistemebSi kaSxlebisa da wyalsacavebis<br />

mSeneblobasa da eqspltaciis sainJinro-geologiur TaviseburebaTa<br />

sakiTxebze saqarTvelos magaliTze. TaTbiris<br />

masalebi gamoqveynebul iqna or tomad.<br />

1964 wels amave laboratoriis TaosnobiT Catarda<br />

gruntebis gamagrebisadmi miZRvnili IV skavSiro TaTbiri,<br />

romlis muSaobaSi monawileobdnen rogorc sabWoTa kavSiris,<br />

ise saxalxo demokratiis qveynebis wamyvani specialistebi.<br />

TaTbiris masalebi gamoSvebul iqna SromaTa krebuls saxiT.<br />

prof. i. buaCiZe TiTqmis sakavSiro hidrogeologiuri<br />

da sainJinro-geologiuri TaTbirisa da konferenciis monawilea.<br />

mis kalams ekuTvnis 43 nabeWdi Sroma, 82 samecniero<br />

angariSi, 39 daskvna da recenzia, aqvs 3 saavtoro mowmoba.<br />

i. buaCiZis Sromebma, romlebic miZRvnilia miwisqveSa<br />

wylebis kanonzomiereasa da naoWa sistemebSi maTi gavrcelebis<br />

zonalurobis, arteziuli auzebis gavrcelebis,<br />

saqarTvelos teritoriis sainJinro-geologiuri daxasiaTebis,<br />

gruntis teqnikuri melioraciis zogierTi problemis<br />

sakiTxebisadmi da sxva., mniSvnelovani wvlili Seitana<br />

hidrogeologiisa da sainJinro-geolgoiis Teoriuli safuZvlebis<br />

SeswavlaSi.<br />

prof. i. buaCiZem pirvelad daamuSava saqarTvelos<br />

teritoriis hidrogeologiuri da sainJinro-geologiuri<br />

daraionebis sqemebi.<br />

24


ganzogadebul geologiur safuZvelze saqarTvelos<br />

teritoriis hidrogeologiuri zonalurobis sqemaSi<br />

avtoris mier gamoyofilia 5 zona.<br />

I – kristaluri substraqtis napralovani wylebis<br />

zona;<br />

II _ didi kavkasionis samxreTi ferdis lokaluri<br />

wyalwneviani sistemebis zona, romelic, Tavis mxriv, iyofa<br />

Crdilo-aRmosavleT, centralur da samxreT-aRmosavleT<br />

qvezonebad;<br />

III _ mTaTaSua arteziuli auzebis zona, dasavleTi,<br />

centraluri da aRmosavleTi qvezonebiT;<br />

IV – aWara-TrialeTis wyalwneviani sistemebis zona,<br />

dasavleTi, centraluri, axalcixis da aRmosavleTi qvezonebi.<br />

V-arTvin-somxeTis deltis Crdilo periferiis zona.<br />

saqarTvelos teritoriis sainJinro-geologiuri daraionebis<br />

rukaze, naleqebis geologiur-struqturuli da<br />

facialuri Taviseburebebis safuZvelze gamoyofilia 15<br />

sainJinro-geologiuri raioni da 36 qveraioni.<br />

prof. i. buaCiZis zemoaRniSnul da agreTve sxva<br />

SromebSi, romlebic exeba sqarTvelos artezuli auzebisa<br />

(alaznis, Siraqis, kolxeTis, argveTis da sxv). da borjomis<br />

raionis mineraluri wylebis Seswavlas, mocemulia sxvadasxvagari<br />

qanebis geologiuri kompleqsebis wyalgamtarobis<br />

regionuli Sefaseba, maTi Semadgenlobis, struqturisa da<br />

teqsturis genezisTan kavSirSi, Rrmad cirkulirebuli<br />

miwisqveSa wylebis dinamikis xasiaTisa da siRrmis dadgena,<br />

teqtonikuri struqturebis Taviseburebebis geologiuri da<br />

hidrogeologiuri ganviTarebis istoriis mixedviT, miwisqveSa<br />

wylebis qimiuri tipebis, temperaturis da airuli<br />

Sedgenilobis gavrcelebis prognozireba.<br />

25


am kanonzomierebaTa safuZvelze monografiebsa da mTel<br />

rig gamoqveynebul SromebSi prof. i. buaCiZis mier pirveladaa<br />

mocemuli saqarTvelos teritoriaze artezuli<br />

auzebisa da wyalwneviani sistemebis gavrcelebis prognozi,<br />

rac geologiur-saZiebo da samecniero-kvleviTi organizaciebis<br />

muSaobis mravalwlian programas warmoagens. es<br />

prognozi dadasturebulia saZiebo samuSaoebiT, ramac xeli<br />

Seuwyo saqarTvelos mTeli rigi raionebis wyliT<br />

momaragebis problemebis gadaWras. Seiqmna agreTve sasargeblo<br />

namarxTa sabadoebis Zebna-Ziebis mecnieruli hidrogeoqimiuri<br />

safuZveli naoWa sistemebSi miwisqveSa wylebis<br />

formirebisa da gavrcelebis kanonzomierebaTa da, agreTve,<br />

mineraluri da Termuli wylebis hidrodinamikisa da geoqimiis<br />

analizis safuZvelze. i. buaCiZis mier. s. CixeliZesa da<br />

saq. ssr ministrTa sabWosTan arsebuli geologiuri<br />

sammarTvelos hidrogeologebis jgufTan erTad gafarToebuli<br />

iqna msoflioSi cnobili `borjomis~ mineraluri<br />

wylis sabados perspeqtivebi. gamovlinda mniSvnelovani<br />

resursebis Semcveli axali, vaSlovanis hidrogeologiuri<br />

struqtura, - aseve `esentukis~ tipis naxSiroJangiani,<br />

tute-mariliani wylebis mZlavri horizontebi kolxeTisa da<br />

afxazeTis teritoriaze.<br />

sainJinro-geologiuri daraionebis zonalurobis ruka<br />

warmoadgens samoqalaqo da hidroteqnikur mSeneblobasTan,<br />

ferdobebisa da negobobaTa fuZis aramdgradi gruntebis<br />

stabilizaciasTan dakavSirebuli geodinamikuri procesebis<br />

prognozirebis mecnieruli safuZvels da farTod gamoiyeneba<br />

saqarTvelos teritoriaze yovelgvari regionuli da<br />

detaluri sainJinro-geologiuri kvlevebis CatarebisTvis.<br />

did movlenas warmoadgens prof. i. buaCiZisa da misi<br />

mowafeebis mier kapitaluri monografiis `saqarTvelos<br />

hidrogeologia~ (mravaltomeuli `ssrk hidrogeologia~ X<br />

26


tomi) damTavreba, romelSic ganzogadebulia saqarTveloSi<br />

hidrogeologiuri samuSaoebis mravawliani masala.<br />

prof. i. buaiZis Canafiqri da ideebi ganxorcilebulia<br />

spi-s hidrogeolgiisa da sinJinro-geologiis problemaTa<br />

samecniero-kveviTi laboratoriisa da hidrogeologiisa da<br />

sainJinro-geologiis kaTedris didi koleqtivis mecnierul<br />

kvlevebSi.<br />

i. buaCiZem Tavis mowafeebsa da kolegebTan erTad<br />

daamuSava Semdegi ori mniSvnelovani problema:<br />

1. saqarTvelos miwisqveSa wylebis qimiuri da airuli<br />

Sedgenilobis warmoSobis, formirebisa da gavrcelebis<br />

kanonzomierebani, rogorc hidrogeologiuri prognozirebis<br />

safuZveli;<br />

2. saqarTvelos teritoriaze sainJinro-geologiuri<br />

movlenebisa da procesebis gamovlineba da kanonzomierebaTa<br />

Seswavla, rogorc sinJinro-geologiuri prognozirebis<br />

safuZveli.<br />

am ori problemis gadawvetasTan dakavSirebiT damuSavebulia<br />

mTeli rigi sakiTxebi, romlebsac Teoriuli Rirebuleba<br />

da didi praqtikuli mniSvneloba aqvT saqarTvelos<br />

ssr miwisqveSa wylebis resursebis gegmazomieri gamoyeebisa<br />

da sainJinro-geologiuri pirobebis Seswavlis saqmeSi.<br />

respublikis saxalxo meurneobis ganviTarebaSi did<br />

rols asulebs msxvili dasaxlebuli punqtebisa da samrewvelo<br />

obieqtebis wyalmomaragebisaTvis miwisqvesa wylebis<br />

resursebis gamovlenis mizniT prof. i. buaCiZis xelmZRvanelobiT<br />

Catarebuli gamokvlevebi.<br />

i. buaCiZis Sromebis safuZvelze gamovlenili da<br />

damtkicebuli iqna arteziuli horizontebis mniSvnelovani<br />

maragebi, ramac SesaZlebeli gaxada aRmosaveT saqarTvelos<br />

msxvili sasoflo-sameurneo raonebis sasmeli da sameurneo<br />

wyliT momaragebis sakiTxis gadawyveta. 1964-1966 ww. prof.<br />

27


i. buaCiZis xelmZRvanelobiT md. aragvis auzSi Catarebuli<br />

hidrogeologiuri kvlevebis Sedegad dazustda bulaCauris<br />

Woportis, nataxtarisa da suguramos wyaroebis formirebis<br />

pirobebi da sazRvrebi da dadginda q. Tbilisis wyalmomaragebisaTvis<br />

resursebis gazrdis SesaZlebloba.<br />

ukanasknel wlebSi i. buaCiZis mier damuSavebul da<br />

mecnierulad dasabuTebul iqna naoWa sistemebSi mineraluri<br />

da Termuli wylebis Ziebis meTodebi. am kvlevebis praqtikuli<br />

gamoyenebis safuZvelze saqarTvelos teritoriaze<br />

gaixsna mineraluri wylebis axali sabado.<br />

didi samuSaoebi Caatara i. buaCiZem qanebis Tbofizikuri<br />

Tvisebebisa da miwis qerqis siTburi nakadebis<br />

Sesaswavlad, rac maRalTermuli wylebis axali mZlavri<br />

horizontebis gaxsnis saimedo safuZvels warmoadgens.<br />

saqarTvelos teritoriaze bunebrivi airuli asociaciebis<br />

Seswavlam ganapiroba bunebrivi airebis akumulaciis<br />

procesebze da agreTve, mineraluri wylebis sabadoebis<br />

warmoSobis garemos formirebaze msjelobis SesaZlebloba.<br />

saqarTvelos regionuli hidrogeologiisaTvis niSvnelovania<br />

1961-64 ww. i. buaCiZis xelmZRvanelobiT afxazeTSi<br />

Catarebuli kvlevis Sedegebi. miRebul iqna monacemTa sanapiro<br />

zolSi Rrma wyalSemcavi horizontebis Sesaxeb da dadginda<br />

Savi zRvis akvatoriaSi maTi gantvirTvis konturebi.<br />

didi Teoriuli mniSvneloba hqonda genetikuri<br />

maCveneblebis adgenisaTvis miwisqveSa wylebisa da maTi<br />

Semcveli qanebis izotopuri Sedgenilobis Seswavlas,<br />

romelsac i. buaCiZe awarmoebda.<br />

man Tavis kolegebTan erTad didi regionuli kvlevebi<br />

Caatara Zirulis masivze, afxazeTSi, raWaSi da zemo<br />

imereTSi mewyerebisa da sxva geodinamikuri procesebis<br />

Seswavlis mizniT. miRebuli Sedegebi mis mier ganzogadebulia<br />

saqarTvelos mewyrebis rukaSi, romelic asaxavs maTi<br />

28


gavrcelebis kanonzomierebebs da saSualebas iZleva SeirCes<br />

maTTan brZolis efeqturi RonisZiebani.<br />

prof. i. buaCiZis mecnieruli xelmZRvanelbiTa da misi<br />

uSualo monawileobiT, `TbilhidroenergoproetTan~ mWidro<br />

TanamSromlobiT, farTo samuSoebi Catarda engurhesis<br />

sainJinro-geologiuri pirobebis Sesaswavlad. Sedgenili<br />

sainJinro-geologiuri rukebi da Wrilebi safuZvlad daedo<br />

am unikaluri TaRuri kaSxlisa da hidroteqnikuri gvirabebis<br />

proeqtebs.<br />

Znelia Seafaso is wvlili, rac i. buaCiZem Seitana<br />

Tbilsis metropolitenis mSebneblobis sainJinro-geologiur<br />

dasabuTebis saqmeSi. metroplitenis proeqtis ganxorcilebam<br />

dadastura mis mier gamoTqmuli prognozebis<br />

siswore.<br />

ukanasknel wlebSi i. buaCiZe Tavis mowafeebTan erTad<br />

gansakuTrebuli gatacebiT muSaobda Savi zRvis aRmosavleT<br />

nawilis wyalqveSa ferdis sainJinro-geologiuri Seswavlis<br />

dargSi.<br />

1965-1968 ww. Catarebul iqna kompleqsuri kvleva<br />

wyalqveSa kartirebis burRvis gamoyenebiT. es masalebi<br />

gamoiyeneba saqarTvelos Savi zRvis sanapiro zolis napirsamagri<br />

nagebobebis generaluri sqemis damuSavebis saqmeSi. i.<br />

buaCiZis mier Savi zRvis aRmosavleTi nawilis magaliTze<br />

pirvelad iqna Catarebuli Selfuri zonis sainJinro<br />

geologiuri daraioneba, ramac dasaxa am dargSi Semdgomi<br />

mecnieruli kvlevis gzebi.<br />

i. buaCiZisa da misi TanamSromlebis mier laboratoriis<br />

saeqspedicio gem `geologze~ Catarebuli<br />

sainJinro geologiuri kvlevis Sedegebma farTo geologiuri<br />

sazoga-doebriobis mowoneba daimsaxura. es iyo pirveli<br />

nabijebi mecnierebis axal dargSi – sazRvao sainJinrogeologiaSi.<br />

sabWoTa kavSiris zRvebis Selfuri zonebis<br />

29


Seswavlis koordinirebas axdenda srk mecnierebaTa akademiis<br />

dedamiwis Sesaxeb mecnierebaTa ganyofilebis sinJinrogeologiis<br />

sab-Wos zRvis sainJinro-geologiis seqcia,<br />

romelsac i. buaCiZe xelmZRvanelobda.<br />

batoni iosebi ucvleli konsultanti iyo umniSvnelovanesi<br />

hidrogeologiuri da sainJinro-geologiuri sakiTxebis<br />

gadawyvetis dros, iqneboda es engurhesis mSenebloba,<br />

qalaqebis wyalmomrageba, sayrdeni hidrogeologiuri bur-<br />

Rilebis daniSna Tu bunebis stiqiuri movlenebis Sedegebis<br />

likvidacia.<br />

didia i. buaCiZis damsaxureba amierkavkasiis sainJinro<br />

umaRles saswavleblebTan saswavlo-meToduri da samecniero<br />

TanamSromlobis saqmeSi.<br />

i. buaCiZis reqtorad moRvaweobisas 1962 wels far-<br />

Tod aRiniSna saqarTvelos politeqnikuri institutis daarsebis<br />

40, xolo 1972 wels ki – 50 wlisTavi. saiubileo<br />

TariRebs studentoba Sexvda axali warmatebebiT swavlaSi,<br />

samecniero-kvleviTi saqmianobaSi, mxatvrul Semoqmedebasa da<br />

sportSi. axalgazrdoba sul ufro metad israfvoda<br />

polietqnikuri institutisaken.<br />

farTo mecnieruli erudicia, mdidari praqtikuli<br />

gamocdileba, gansakuTrebuli intuicia da unari, yuradRebis<br />

gamaxvileba sakvlevi sakiTxis arsze, baton iosebs<br />

saSualebas aZlevda rTuli mecnierul-praqtikuli<br />

amocanebis gadawyvetis dros moenaxa swori gzebi.<br />

hidrogeologiisa da sainJinro geologiis qarTuli<br />

samecniero skolis erT-erTi fuZemdeblis, gamoCenili<br />

mecnierisa da sazogado moRvawis, sainJinro kadrebis<br />

mravali Taobis Rirseuli aRmzrdelisa da umaRlesi<br />

ganaTlebis didi organizatoris – ioseb buCiZis damsaxureba<br />

mravali ordeniTa da medliTaa aRniSnuli. saqarTvelos<br />

teqnikuri uniersitetis darsebis 75 wlisTavze igi<br />

30


Rirsebis ordeniT dajildovda. universitetis didi sabWos<br />

gadawyvetilebiT i. buaCiZe pirveli dajildovda giorgi<br />

nikolaZis medliT, rac mis did avtoritetsa da sayovelTao<br />

pativiscemaze metyvelebs.<br />

saqarTvelos mecnierebaTa akademiis akademikosis<br />

Teimuraz nikolizis Ze lolaZis cxovreba da<br />

samecniero-pedagogiuri moRvaweoba<br />

cnobili qarTveli mecnieri, saqarTvelos mecnierebaTa<br />

akademiis akademikosi Teimuraz nikolozis Ze lolaZe iyo<br />

saxelganTqmuli da aRiarebuli mecnieri, rogorc CvenSi, ise<br />

sazRvargareT, manqanaTmSeneblobis dargis TvalsaCino moRvawe.<br />

misi mecnieruli moRvaweoba manqnaTmSeneblobis problemebis<br />

farTo speqtrs moicavs: liTonebis Wris procesSi<br />

burbuSelis warmoqmnis meqanizmis axsnis da mWreli iaraRis<br />

cveTis bunebis dadgenis mizniT daxvewili eqsperimentebis<br />

Catareba, teqnologiuri procesebis optimizaciis koncefciis<br />

SemuSaveba, manqanaTmSeneblobaSi miznobrivi muSa procesebis<br />

klasifikaciis Seqmna, axali teqnologiuri manqanebis<br />

konstruqciebis SemuSaveba da damzadeba sxv. Teimuraz<br />

lolaZem 1942 wels daamTavra saqarTvelos politeqnikuri<br />

institutis meqanikuri fakulteti. 1946 wlamde Tbilisis<br />

saaviacio qarxanaSi muSaobda teqnologad, ostatad,<br />

saamqros ufrosad, qarxnis mTavari teqnologis moadgiled.<br />

1946 wels igi saqarTvelos politeqnikuri institutis<br />

manqanaTmSneblobis teqnologiis kaTedris aspiranti gaxda.<br />

1960 wels Teimuraz lolaZem daicva sakandidato<br />

disertacia, romelic 1952 wels moskovSi, xolo 1954<br />

wels berlinSi monografiis `liTonebis Wris procesSi<br />

burbuSelis warmoqmna~ _ saxiT daistamba. 1959 wels man<br />

31


Tavisi meore monografiiT `mWreli iaraRis cveTa~ _<br />

sadoqtoro disertacia daicva.<br />

liTonebis Wris dros burbuSelis warmoqmnis, xaxunis<br />

da cveTis agreTve manqanaTmSeneblobis teqnologiis problemebze<br />

muSaobisas Teimuraz lolaZem aRzarda mkvlevarTa<br />

mTeli pleada, romlebic dRes xelmZRvaneloben calkeul<br />

samecniero mimarTulebebs, kaTedrebs da dargobriv laboratoriebs.<br />

man mecnierebis 30 kandidati da 7 doqtori<br />

moamzada. misi 180 samecniero naSromi, maT ricxvSi 9<br />

monografia da 76 saavtoro mowmoba (maT Soris 11 patenti)<br />

mecnierebis Zvirfasi SenaZenia.<br />

saqarTvelos politeqnikur institutSi Teimuraz<br />

lolaZis xelmZRvanelobiT ganviTarda samecniero mimarTulebebi:<br />

liTonebis Wris procesis meqanika, kontaqturi<br />

movlenebi liTonebis Wris dros, axali efeqturi saiaraRo<br />

masalebis Seqmna, gaxurebuli liTonis Wra, liTonebis<br />

abraziuli damuSavebis axali meTodebi, manqnaTmSeneblobaSi<br />

teqnologiuri procesebis optimizacia.<br />

Teimuraz lolaZe fuZemdebelia liToebis WriT<br />

damuSavebis da manqanaTmSneblobis teqnologiis qarTuli<br />

samecniero skolisa, romelic aRiarebulia sabWoTa kavSirSi<br />

da sazRvargareT.<br />

Teimuraz lolaZe Tavidanve gansakuTrebul yuradRebas<br />

uTmobda Wris procesis Tanmxleb movlenaTa fizikuri arsis<br />

axsnas. burbuSelis, warmoqmnis meqanizmis axsna SesaZlebeli<br />

gaxada mis mier Seqmnilma Wris procesis myisieri fiqsaciis<br />

meTodma. am meTods farTod iyeneben mTeli msoflios<br />

laboratoriebSi. 1967 wels manqanaTmSneblobis teqnologiis<br />

saerTasoriso samecniero-kvleviTma sazogadoebam `Wris<br />

procesis myisieri fiqsaciis mowyobilobaTa~ specialuri<br />

seqcia Camoayaliba.<br />

32


mWreli iaraRis da dasamuSavebeli masalis kontaqtis<br />

zonaSi xaxunis da cveTis kvlevas, agreTve mWreli iaraRis<br />

simtkicis da cveTis Teoriis damuSavebas mieZRvna Teimuraz<br />

lolaZis moRvaweobis mniSvnelovani periodi. am periodis<br />

TvalsaCino miRwevad mWreli iaraRis difuzuri da qimiurabraziuli<br />

cveTis aRmoCena unda CaiTvalos. lolaZiseulma<br />

Teoriam mWreli iaraRis simtkicisa da cveTis Sesaxeb<br />

sayovelTao aRiareba hpova. am sakiTxebze kvlevis Sedegebi<br />

aisaxa mis mognografiebSi `mWreli iaraRis cveTa~ (moskovi,<br />

1958 w.); `almasebis da almasuri qargilebis cveTa~ (g.<br />

bokuCavas TanaavtorobiT) moskovi, 1967 w., romelic 1970<br />

w. iTargmna da inglisSi daistamba, agreTve saiubileo<br />

krebulSi `liTonebis Wris mecnierebis ganviTareba~ _ V da<br />

VI Tavebi (V Tavi a, beTanelTan erTad), romelic 1967<br />

wels moskovSi gamoica.<br />

mWreli iaraRis simtkicis da cveTis meqanizmis Semdgomma<br />

Seswalam T. lolaZes saSualeba misca Camoeyalibebina<br />

axali saiaraRo masalebis SeqmnisaTvis aucilebeli moTxovnebi.<br />

am samuSaoebis Sedegebi aisaxa manqanaTmSeneblobis<br />

teqnologiis saerTaSoriso sazogadoebis SromebSi da<br />

monografiaSi `mWreli iaraRis simtkice da cveTagamZleoba~<br />

(moskovi, 1982 w.).<br />

bolo periodSi T. lolaZe did yuradRebas uTmobs<br />

manqanaTmSeneblobaSi teqnologiuri procesis optimizaciis<br />

sakiTxebs. man pirvelma Seqmna detalebis damuSavebis miznobrivi<br />

procesebis klasifikacia, romelic saSualebas iZleva<br />

Catardes saWiro mowyobilobebis, samarjvebis da mWreli<br />

iaraRebis SerCevis sistemuri analizi da dadgindes<br />

damuSavebis optimaluri procesi. am samuSaos mieZRvna<br />

monografia `manqanaTmSeneblobis teqnologiis optimizaciis<br />

ZiriTadi sakiTxebi~, romelic 1987 wels daistamba q.<br />

33


TbilisSi (iTargmna slovakur enaze da gamoica q.<br />

bratislavSi 1987 w.).<br />

T. lolaZis xelmZRvanelobiT kaTedris TanamSromlebTan<br />

erTad Seiqmna mTeli gama axali Carxebisa: sali<br />

liTonuri da araliTonuri masalebis nakeTobebis xexviT<br />

preciziuli damuSavebisaTvis ГПТ-Т 10; ucentro-saxarato<br />

ТТ-140 da КЖ-9306; mosaWreli fenis plazmiT gaxurebuli<br />

lilvebis namzadebis Savad dasamuSavebeli saxarato КЖ-<br />

16111 Ф-4 da РТ-506; Carxebi gaxurebuli cilindruli da<br />

konusuri namzadebis meqanikuri damuSavebis xazisaTvis<br />

rotosarandi TPCC-1 da 2К422. SemuSavda mTeli gama<br />

mcirevolframiani sali Senadnobebisa mWreli iaraRebis da<br />

teqnologiuri aRWurvilobisaTvis da sxva.<br />

Teimuraz lolaZe warmatebiT aTavsebs samecniero-pedagogiur<br />

da samecniero-saorganziacio muSaobas. 1958 wlidan<br />

1988 wlamde igi saqarTvelos politeqnikuri institutis<br />

`manqanaTmSneblobis teqnologiis~ kaTedris gamgea.<br />

1967-1971 w.w. T. lolaZe ssrk CarxTmSeneblobis da<br />

saiaraRo warmoebis saministros manqanaTmSeneblobisa da<br />

eleqtroteqnikis saproeqto-teqnologiuri samecnierokvleviTi<br />

da eleqtroteqnikis saproeqto-teqnologiuri<br />

samecniero-kvleviTi institutis direqtorad muSaobs. 1971-<br />

80 w.w. saqarTvelos politeqnikuri institutis proreqtoria<br />

samenciero dargSi, 1981-88 wlebSi ki reqtori. am<br />

periodSi institutis maCveneblebi qveynis mowinave institutebis<br />

maCveneblebs gauTanabrda. akad. T. lolaZe<br />

sicocxlis bolomde iyo saqarTvelos teqnikuri<br />

universitetis reqtoratis mrCeveli.<br />

wlebis manZilze T. lolaZe pedagogiur da samecnierosaorganizacio<br />

moRavweobas eweoda gaero-s xaziT indoeTSi<br />

(1961-1963 ww.) da egvipteSi (1967-1967 ww.). igi iyo<br />

iuneskos-s mTavari teqnikuri mrCeveli da proeqtirebis<br />

34


xelmZRvaneli bombeis da mansuriis teqnologiur<br />

institutebSi.<br />

T. lolaZis moRvaweoba saqarTvelos sazogadoebam<br />

Rirseulad Seafasa. 1967 w. mas mecnierebisa da teqnikis<br />

damsaxurebuli moRvawis wodeba mieniWa; 1974 w. igi saqarTvelos<br />

mecnierebaTa akademiis wevr-korespondentad, xolo<br />

1979 w. akademiis namdvil wevrad airCies.<br />

saerTaSoriso aRiarebaa manqanaTmSnebelobis samecnierokvleviT<br />

saerTaSoriso sazogadoebis wevrad T. lolaZis<br />

arCeva 1966 wels. 1985 wlidan igi am sazogadoebis<br />

prezidiumis wevria. 1977 w. igi airCies Cexoslavakiis q.<br />

koSices umaRlesi teqnikuri skolis, xolo 1982 wels<br />

drezdenis teqnikuri universitetis sapatio doqtorad.<br />

1983 wlidan Teimuraz lolaZe amerikis inJiner-meqanikosTa<br />

sazogadoebis sapatio wevria.<br />

wlebis ganmavlobaSi Teimuraz lolaZe ssrk mecnierebis<br />

da teqnikis saxelmwifo komitetebTan arsebuli<br />

`manqanaTmSeneblobaSi meqanikuri da saamwyobo warmoebis<br />

teqnologiis~ samecniero sabWos Tavmjdomare da ssrk mecnierebabaTa<br />

akademiis manqanaTmSneblobis da teqnologiuri<br />

procesebis problemebis samecniero sabWos biuros wevria.<br />

1989 w. igi manqanaTmSenebel teqnologTa sakavSiro asociaciis<br />

prezidiumis wevrad da vice-prezidentad airCies.<br />

akad. Teimuraz lolaZis samecniero moRvaweobas<br />

Rirseuli adgili uWiravs msoflios teqnikuri mecnierebis<br />

saganZurSi. qarTveli eris saamayo Svili, valmoxdili<br />

mecnieri, 2000 wels gadavida maradisobaSi.<br />

35


aJden rusiSvili _ qarTveli<br />

qimikosi inglisSi<br />

rusiSvilTa sagvareulo adreuli Sua saukuneebidan<br />

iRebs saTaves. am gvaris fuZemdeblad miiCneven Tamar mefis<br />

pirveli qmris _ suzdalis mTavris vaJis iuri bogoliubskis<br />

_ amalis erT-erT rus wevrs, romelic sabolood<br />

saqarTveloSi darCenila sacxovreblad. mis STamomavlebs<br />

Tavadoba eboZaT rusiSvilis gvariT. 1783 wels georgievskSi<br />

dadebul traqtatSi rusiSvilebi moixseniebian kaxeTis<br />

TavadTa Soris. Tavadi rusiSvilebi zogjer yorCibaSrusiSvilebad<br />

iwodebodnen. maT samefo karze ekavaT molare-<br />

Tuxucesis (mTavari xazindaris), mdivanbegis, boqaulTuxucesis<br />

da sxva maRali rangis Tanamdebobebi. rusiSvilTa<br />

sagvareulos warmomadgenlebi iyvnen nekresis episkoposebi,<br />

mouravebi, nazirebi.<br />

TelavSi mcxovreb Tavad grigol (gogla) giorgis Ze<br />

rusiSvils da mis meuRles _ Tavad ilia jandieris asuls<br />

_ natalias hyavdaT eqvsi Svili: ilia (1889-1969), giorgi<br />

(1892-1998), nino (1890-1955), raJdeni (1900-1984), vasili<br />

(1901-1902), daria (1904-1992). samwuxarod, arcerT maTgans<br />

ar darCa STamomavali.<br />

momavalma qimikosma, raJden rusiSvilma dawyebiTi<br />

ganaTleba miiRo mSobliur TelavSi. Semdgom, 17 wlis<br />

axalgazrda Sedis axladdaarsebul Tbilisis universitetis<br />

sabunebismetyvelo fakultetze. universitetSi swavlis 3<br />

wlis ganmavlobaSi man mravali SesaniSnavi qarTveli moRvawe<br />

gaicno. Tavis mogonebebSi igi gansakuTrebuli mowiwebiT<br />

ixsenebda did ivane javaxiSvils, romlis rCeviT raJdenma<br />

gadawyvita qimikosad gaxdoma. raJdenisaTvis gadamwyveti<br />

gaxda qarTuli mecnierebis korifes, univeristetis<br />

damaarseblis sityvebi: `XX saukune teqnikis saukune iqneba<br />

36


da saqarTvelos am sferoSi kvalificiuri specialistebi<br />

dasWirdeba~.<br />

ivane javaxiSvilis rekomendaciiT (1921 w.) raJden<br />

rusiSvili swavlis gasagrZeleblad miavlines germaniaSi.<br />

miunhenis umaRlesi teqnikuri skolis damTavrebis Semdeg<br />

(1927 w.) raJden rusiSvilma warmatebiT daicva disertacia<br />

qimiis ganyofilebaSi da moipova teqnikur mecnierebaTa<br />

doqtoris xarisxi (1928 w.). misi disertaciis Tema iyo<br />

`anilinis da misi zogierTi nawarmos reaqciebi benzaldehidTan<br />

da piroyurZnis mJavasTan~. r. ruseiSvilis samecniero<br />

statiebi qveyndeboda germanul specialur JurnalebSi:<br />

`fizika~, `fizikuri qimia~, `eleqtroteqnika~ da a.S.<br />

sxva qarTvel emigrantTagan gansxvavebiT, raJden<br />

xuciSvili ar yofila germaniis nacaionalur-socialisturi<br />

partiis wevri. igi mxolod samecniero moRavweobas eweoda<br />

mis mier miunhenSi mowyobil laboratoriaSi. meore msoflio<br />

omis dawyebamde ramdenime TviT adre r. rusiSvilma<br />

datova germania da sacxovreblad inglisSi, qalaq ilSi<br />

gadasaxlda, sadac ganagrZo samecniero muSaoba qimiasa da<br />

fizikaSi.<br />

1973 wels ucxoeTSi gadaxvewil qarTvel emigrants<br />

auxda sanukvari ocneba _ samSobloSi Camovida. moinaxula<br />

Tbilisi, mSobliuri Telavi, Sexvda yrmobis megobrebs.<br />

raJden rusiaSvili gardaicvala 1984 wlis ianvarSi.<br />

misi gardacvalebis Sesaxeb inglisuri presa werda: `misi<br />

gvari qarTuli aristokratiuli warmoSobisa iyo. igi<br />

cxovrobda da swavlobda germaniaSi, sadac gaxda mecnierebaTa<br />

doqtori. meore msoflio omis win dasaxlda<br />

inglisSi. martoxela cxovrobda ilSi. 1966 wlidan igi<br />

muSaobda mraval qveyanaSi, maT Soris, indoeTsa da<br />

TurqeTSi. iyo sursaTis firmebis sagangebo teqnikuri<br />

37


konsultanti. misi saxlic ki laboratoriad iyo qceuli. iq<br />

mravali eqsperimenti tardeboda~.<br />

qalbatonma darejan rusiSvilma Zmis neSti TbilisSi<br />

gadmoasvena da dakrZala vakis sasaflaoze ufrosi Zmis _<br />

cnobili Terapevtis, profesor giorgi rusiSvilis gverdiT.<br />

ase dasrulda cxovreba da moRvaweoba rusiSvilTa sagrvareulos<br />

erTerTi gamorCeuli warmomadgenlisa, romelmac<br />

cxovrebis udidesi nawili ucxoeTis cis qveS gaatara.<br />

`awmyo Sobili warsulisagan aris mSobeli<br />

momavlisa~<br />

leibnici<br />

bibliografiuli krebulis _ “qimia sxvadasxva<br />

dargis mecnierTa kvlevebSi” III tomSi gaSuqebulia Cvens<br />

mier moZiebuli da damuSavebuli masalebi _ cnobili<br />

qarTveli mecnierebis: inJiner-metalurgis _ petre romanis-<br />

Ze bagrationis (1818-1876), akad. ioseb buaCiZis (1907-2003),<br />

akad. Timuraz lolaZis (1920-2000), inglisSi mcxovrebi<br />

qarTveli qimikosis _ raJden rusiSvilis (1900-1984)<br />

sazogadoebrivi da samecniero-pedagogiuri moRvaweobis<br />

Sesaxeb. saxelovani mecnierebis tradiciebs Rirseulad<br />

agrZeleben Tanamedrove mecnierebi, romelTa sazogadoebrivi<br />

da samecniero-pedagogiuri cxovreba misabaZi da gzis<br />

manaTobelia mecnierTa momavali TaobebisaTvis. darwmunebuli<br />

varT, rom teqnikuri mecnierebis momavali kadrebi<br />

gulisyuriT gaecnobian TvalsaCino mecnierTa nayofier<br />

samecniero kvlevebs da araTu Seneldeba, aramed JamTacvlis<br />

kvaldakval ufro metad aRzevdeba Cvens qveyanaSi eris<br />

samecniero potenciali.<br />

38


saerTaSoriso sainJinro akademiis namdvili wevris,<br />

saqraTvelos erovnuli akademiis wevr-korespondentis,<br />

stu-s informatikisa da marTvis sistemebis fakultetis<br />

sadisertacio sabWos Tavmjdomaris, saqarTvelos<br />

sainJinro akademiis prezidentis, saqarTvelos<br />

teqnikuri universitetis reqtoris arCil iveris-Ze<br />

frangiSvilis sazogadoebrivi da samecniero-<br />

pedagogiuri moRvaweoba<br />

TvalsaCino mecnieri da samagaliTo mamuliSvili arCil<br />

frangiSvili daibada 1961 wels, q. TbilisSi, udides<br />

mecnierTa, qarTul, tradiciul ojaxSi. 1978 wels warCinebiT<br />

daamTavra Tbilisis 37-e saSualo skola, xolo 1983<br />

wels aseve warCinebiT saqarTvelos politeqnikuri institutis<br />

(spi), avtomatikisa da gamoTvliTi teqnikis fakulteti.<br />

iyo leninuri stpedianti, 1983-1987 ww. a. frangiSvili<br />

spi-s gamoTvliTi teqnikis kaTedris aspirantia.<br />

1987 wels, moskovis sainJinro-fizikis institutSi, a.<br />

frangiSvilma daicva sakandidato disertacia da amave<br />

wlidan saqarTvelos teqnikuri universitetis (stu)<br />

saproblemo laboratoriis umcrosi mecnier TanamSromelia;<br />

1988-1992 w.w. stu-s gamoTvliTi teqnikis kaTedris<br />

docenti da saproblemo laboratoriis seqtoris gamgea;<br />

1992 w. daicva sadoqtoro disertacia, 1993 wlidan stu-s<br />

profesoria, xolo 2006 wlidan stu-s sruli profesoria;<br />

1992-2003 w.w. stu-s informatikis, marTvis sistemebis da<br />

telekomunikaciebis institutis direqtoris moadgilea;<br />

1992-2005 w.w. kompiuteruli da informaciuli teqnologiebis<br />

samecniero-kvleviTi laboratoriis samecniero<br />

xelmZRvanelia; a. frangiSvili 2002-2005 w.w. saqarTvelos<br />

prezidentis sagangebo rwmunebulia energetikis sferoSi;<br />

2005-2008 w.w. stu-s reqtoris moadgilea. 2008 wlidan _<br />

39


saqarTvelos teqnikuri universitetis reqtoris movaleobis<br />

Semsrulebeli. xolo 2009 wlis 14 Tebervlidan arCeulia<br />

saqarTvelos teqnikuri universitetis reqtorad. b-ni<br />

arCili 2007 wlidan saqarTvelos sainJinro akademiis<br />

prezidentia.<br />

akad. a. frangiSvili 1994 wlidan gaerosTan arsebuli<br />

informatizaciis saerTaSoriso akademiis namdvili wevria,<br />

1995-saerTaSoriso sainJinro akademiis, xolo 1996-saqarTvelos<br />

sainJinro akademiis namdvili wevria; 1997 wlidan<br />

saqarTvelos mecnierebaTa erovnuli akademiis wevr-korespondentia;<br />

2004 wlidan saqarTvelos energetikis akademiis<br />

namdvili wevria.<br />

akad. a. frangiSvili 1998 wlidan saqarTvelos<br />

mecnierebaTa erovnuli akademiis energetikis problemaTa<br />

samecniero sabWos wevria; 2005 wlidan saqarTvelos<br />

erovnuli samecniero fondis samecniero sabWos wevria;<br />

2006 wlidan aSS-s biografiuli institutis mrCevelTa<br />

sabWos wevria; 2007 wlidan aris stu-s informatikisa da<br />

marTvis sistemebis fakultetis sadisertacio sabWos Tavmjdomare;<br />

2008 wlidan aris saqarTvelos mecnierebaTa erovnuli<br />

akademiis nanoteqnologiebis qvekomisiis Tavmjdomare.<br />

akad. frangiSvili aris 120 samecniero naSromis, 7<br />

monografiis da 5 saxelmZRvanelos avtori. mis mier damuSavebuli<br />

da realizebulia sxvadasxva sistemebi Tanamgzavrul<br />

da safren obieqtebSi, energetikaSi, transpoirtSi, municipalur<br />

infrastruqturebsa da informaciul teqnologiebSi.<br />

akad a. frangiSvilis samecniero xelmZRvanelobiT<br />

momzadebulia da daculia 16 sakandidato da sadoqtoro<br />

disertacia.<br />

akad. a. frangiSvils 1990 w. mieniWa saqarTvelos<br />

saxelmwifo premia mecnierebisa da teqnikis dargSi,<br />

mikroprocesoruli qseluri struqturebis damuSavebisa da<br />

40


seriul warmoebaSi danergvisaTvis; 1996 w. dajildovda<br />

Rirsebis medliT, xolo 2003 w. _ Rirsebis ordeniT; 2000<br />

w. saerTaSoriso sainJinro akademiis dadgenilebiT mieniWa<br />

sapatio wodeba `XX saukunis gamoCenili inJineri~, mecnierebis,<br />

teqnikis da teqnologiebis ganviTarebaSi aRiarebuli<br />

wvlilisaTvis, agreTve saerTaSoriso sainJinro Tanamegobrobis<br />

ganmtkicebisaTvis; 2005 w. dajildovda mecnierebis<br />

saqarTvelos sazogadoebis medliT mecnierebaSi miRweuli<br />

warmatebisaTvis.<br />

Rirseulma Svilma Rirseulad SeZlo mamis _ bumberazi<br />

mecnieris, marTvis sistemebis patriarqis, mecnierebis<br />

revolucioneris akad. iveri frangiSvilis mecnieruli gzis<br />

gagrZeleba.<br />

akad. a. frangiSvilis samecniero Sromebi (romelTa<br />

ricxvi STambeWdavia) gaTvlilia adamianebisa da qveynis<br />

keTildReobaze, rameTu maTma danergvam moutana Cvens<br />

samSoblos (da ara marto mas) soliduri ekonomikuri<br />

efeqti.<br />

sruliad saqarTveloze mzrunvelma mecnierma,<br />

mSobliuri teqnikuri universitetis gadarCenisaTvis<br />

SeimuSava misi ganviTarebis strategiuli gegma (2009-2013<br />

wlisaTvis) romlis gacnobac ara marto teqnikur<br />

universitetSi moRvawe adamianebs, aramed progresulad<br />

moazrovne nebismier pirovnebas aRavsebs imediT.<br />

ganaTlebis farTo diapazonis mqone mamuliSvilma<br />

`teqnikuri universitetis gadarCenis gegma~ perspeqtiul<br />

momavalze gaTvlili da codnatevadi Seqmna, sadac<br />

SemoTavazebulia sauniversiteto swavlebis axali modeli,<br />

romelmac xeli unda Seuwyos pirovnebas, raTa man Seqmnas<br />

axali, Rirebuli da ar dakmayofildes aw ukve miRweuliT.<br />

swavlebis es axali modeli, saSualebas unda aZlevdes<br />

41


adamians Tavad Seqmnas sakuTari bedi _ niWis, gonis,<br />

cnobierebisa da xasiaTis Sesabamisad.<br />

dRes cxovreba sauniversiteto ganaTlebisagan iTxovs<br />

swavlebis `niWisa da unaris modelze~ gadasvlas, sadac<br />

maqsimaluradaa gaTvaliswinebuli pirovnulidan gamomdinare<br />

codnis aTvisebisa da profesiuli unar-Cvevebis gamomuSavebis<br />

winapirobebi.<br />

teqnikur universitetSi mkafio prioritetad unda<br />

Camoyalibdes, stu-Si arsebuli yvela specialobisaTvis<br />

sainovacio saganmanaTleblo mimarTuleba.<br />

saqarTvelos teqnikur universitetSi unda Seiqmnas<br />

axali saganmanaTleblo formebi., e.w. `korporaciuli<br />

universitetebi~, magaliTad:<br />

• marTvisa da inovaciebis umaRlesi skola;<br />

• saxelmwifo administrirebis umaRlesi skola;<br />

• inovaciuri biznesis umaRlesi skola.<br />

ganaTlebis done, nebismier saxelmwifoSi ganapirobebs<br />

ekonomikis mdgomareobas, ris gamoc oTxkomponentiani<br />

`codnis ekonomika~ warmatebulad gamoiyeneba Tanamedrove<br />

saxelmwifo mSeneblobaSi.<br />

`codnis ekonomikis~ komponentebia:<br />

ganaTleba (mxolod wignieri da ganswavluli mosaxleoba<br />

SeZlebs Seqmnas an gamoiyenos nebismieri siaxle);<br />

informaciuli infrastruqtura (telekomunikaciis,<br />

monacemTa gacvlis saSualebani da a.S.);<br />

TamaSis wesebi ekonomikaSi (rac investiciebis mozidvis<br />

saSualebas iZleva axali teqnologiebisa da ideebis<br />

adaptirebisaTvis mecnierebaSi);<br />

da yvelaze mniSvnelovani _ `inovaciuri sistema~<br />

(laboratoriebis, samecniero centrebisa da universitetebis<br />

ganviTarebuli qselebi).<br />

42


stu-s gadarCenis gegmis avtori Tvlis, rom unda<br />

moxdes mecnieruli kvlevis komercializacia.<br />

dRes yvelaze didi Semosavlebi (ganviTarebul<br />

qveynebSi) moaqvs `uxilav~ kapitals inteleqtuluri<br />

aqtivebis amuSavebis xarjvaze, amitomacaa, rom mravali<br />

kompania (isev ganviTarebul qveynebSi) debs investiciebs<br />

ganaTlebis sferoSi da ar iTxovs aseT investiciebze<br />

myisier ukugebas.<br />

Tanamedrove warmatebuli kompaniebi aRiareben ra<br />

codnas _ kapitalad, `xvdebian~ rom codniT marTvaze uaris<br />

Tqma _ Zalian Zviri daujdebaT.<br />

dRevandeli produqtis Rirebulebis mzardi nawili<br />

warmoadgens misive (produqtSi) Cadebuli codnis wils da<br />

sul ufro mzardi xdeba amave codnis moculoba produqtis<br />

TviTRirebulebaSi.<br />

avtori swavlebis perspeqtivebze miuTiTebs, rom axali<br />

saganmanaTleblo sistemis formireba stu-Si mniSvnelovnadaa<br />

damokidebuli ganaTlebis sferos marTvis tipze, romlis<br />

(marTvis) Taviseburebani gamoxatulia ganaTlebis problemaTa<br />

gadawyvetaSi ara marto saganmanaTleblo sistemis<br />

farglebSi, aramed saxelmwifo politikaSic, aseve saerTa-<br />

Soriso, globaluri politikis TvalsazrisiTac, rac<br />

gulisxmobs ganaTlebis yvela safexuris marTvis<br />

sistemurobis princips.<br />

stu-s saganmanaTleblo sferos efeqturobis amaRleba,<br />

axali informaciuli teqnologiebis gamoyenebiT, mxolod<br />

maSin iqneba SesaZlebeli, roca ganaTlebis teqnologiuri<br />

sistemis ganviTareba ganxorcieldeba sxva sistemebis<br />

(pedagogiuri, organizaciuli da ekonomikuri) radikaluri<br />

gardaqmnis fonze.<br />

Tanamedrove saganmanaTleblo sistemis marTvis erTerTi<br />

damaxasiaTebeli niuansia: maswavlebelTa Sromis<br />

43


dayofa; informaciuli teqnologiebis da dargobrivi specialobebis<br />

mqone maswavlebelTa gaerTianeba _ jgufebad,<br />

gundebad, romelnic qmnian Tanamedrove saswavlo kursebs.<br />

stu-s uZvelesi saganmanaTleblo traqdiciebi gaaCnia.<br />

SeuZlebelia amgvari kulturuli memkvidreoba ar iZleodes<br />

moralur stimuls Sesabamisi saganmanaTleblo resursis<br />

Sesaqmnelad.<br />

saqarTvelos ekonomikuri ganviTarebis erTaderTi<br />

swori, progresuli gza e.w. codnis ekonomikaa.<br />

teqnikur universitetSi Cven vapirebT SevqmnaT sistema<br />

umaRlesi skolisa da biznesis monawileobiT, sainovaciosawarmoo<br />

universitetis Camoyalibebis mizniT.<br />

cneba _ `inovaciuri umaRlesi ganaTleba~ warmoadgens<br />

axali codnisa da sainovacio dinamikis sinTezs. axali<br />

codna _ esaa imgvari mecnieruli codna, romelic<br />

generirdeba gamomgoneblobiT; xolo sainovacio dinamika ki<br />

warmoadgens teqnologiis, produqtis, meTodis da axali<br />

codnis teqnikur an socialur realobaSi gardaqmnis gzas.<br />

stu-s samecniero-kvleviTi moRvaweoba inovaciaze<br />

orientirebul ganaTlebas unda emsaxurebodes, risTvisac<br />

unda ganviTardes inovaciaTa samecniero-sawarmoo-teqnologiuri<br />

struqturebis mxardamWeri reJimi.<br />

unda Seiqmnas RonisZiebaTa mTeli kompleqsi sakadro<br />

stabilizaciisaTvis stu-Si, rac gulisxmobs: stu-s<br />

TanamSromelTa sakontaqto sistemis da Sromis organizaciis<br />

gaumjobesebas, mecnierebatevadi biznesis sferosaTvis profesionalTa<br />

momzadebas;<br />

unda davamuSavdes stu-s erTiani biujetis formirebis<br />

ideologia, rac ekonomikuri winsvlis dagegmvis saSualebas<br />

mogvcems. erTiani biujetireba saSualebas mogvcems<br />

`mogebisa~ da `wagebis~ kategoriebidan gadavideT biujetis<br />

`deficitisa~ da proficitis~ kategoriebze da amiT<br />

44


davusvaT wertili univeristetis `aramomgebianobaze~<br />

diskusias _ ganmartavs avtori.<br />

akad. a. frangiSvilis mravalricxovani nayofieri samecniero<br />

Sromebidan umravlesoba maTganze (gamogonebebze)<br />

gacemulia patentebi da saavtoro mowmobebi.<br />

1. patenti gamogonebaze: mcuravi napirdamcavi mowyobiloba.<br />

saident. #10996/01, gancx. #2008010996. patentmflobelebi:<br />

zaur cixelaSvili, Temur gvelesiani, arCil<br />

frangiSvili, Tamaz bacikiZe, darejan garuCava, ioseb<br />

cixelaSvili, giorgi miqaZe, SoTa cixelaSvili, paata<br />

giorgaZe, (patenti gaformebis stadiazea).<br />

2. patenti gamogonebaze: B 63 (10) 02 AP 2009 10696 A, (51) int.<br />

Cl (2006), B 63 B 39/06. mcuravi konstruqcia talRebis<br />

mademfirebeli mowyobilobiT. patentmflobelebi: zaur<br />

cixelaSvili, darejan garuCava, arCil frangiSvili, Tamaz<br />

bacikaZe, ioseb bacikaZe, paata giorgaZe, nodar CxeiZe,<br />

giorgi kacitaZe, merab daviTaia, giorgi miqaZe, ioseb<br />

cixelaSvili, SoTa cixelaSvili, daviT kaxaZe, leri<br />

ruxaZe. saqpatenti, samrewvelo sakuTrebis oficialuri<br />

biuleteni 5(273), 10 03 2009, gv. 12, 13, (patenti<br />

gaformebis stadiazea).<br />

3. patenti sasargeblo modelze. biodanadgari. saidentifikacio<br />

#10697/02, reg. #1481, 11 02 2009. patentmflobelebi:<br />

zaur cixelaSvili, darejan garuCava, arCil<br />

frangiSvili, Tamaz bacikaZe, ioseb bacikaZe, paata<br />

giorgaZe, giorgi kacitaZe, giorgi miqaZe, ioseb<br />

cixelaSvili, SoTa cixelaSvili, daviT kaxaZe, nodar<br />

CxeiZe (patenti gaformebis stadiazea).<br />

4. patenti sasargeblo modelze. napirdamcavi nageboba.<br />

saidentifikacio #10431/02, reg. #1450, 27 10 2008.<br />

patentmflobelebi: zaur cixelaSvili, arCil frangi-<br />

Svili, zaur gedeniZe, Tamaz bacikaZe, tariel kviciani,<br />

paata giorgaZe, zurab gasitaSvili, nodar CxeiZe, giorgi<br />

xerxeuliZe, darejan garuCava, merab daviTaia, merab<br />

45


maqaraSvili, ioseb cixelaSvili, SoTa cixelaSvili, naTia<br />

maxarobliZe (patenti gaformebis stadiazea).<br />

5. mowmoba: saqarTvelos inteleqtualuri sakuTrebis erovnuli<br />

centri `saqpatenti~, samecniero-meToduri naSromi: sawarmoo<br />

Camdinari wylebis sruli biologiuri gamwmendi nagebobebisa da<br />

organuli narCenebis gadamamuSavebeli bioenergetikuli<br />

danadgaris ganTavsebis principuli sqema. ganmcxadeblebi: arCil<br />

frangiSvili, zaur cixelaSvili, Tamaz bacikiZe, zurab<br />

gasitaSvili, malxaz sanikiZe (ganacxadi gaformebis stadiazea da<br />

masze mowmoba gaicema 06/2009).<br />

akad. a. frangiSvilis mravalricxovani samecniero Sromebidan<br />

gvinda gamovyoT ori maTgani: 1. `qalaqis meurneobis<br />

momsaxurebis sfero~ da 2. `municipalitetis-qalaqis erTiani<br />

sainformacio koncefcia~ (Tanaavtorebi prof. z. gasita-<br />

Svili da prof. m. xarTiSvili), romlebic dRevandeli<br />

saqarTvelos _ mSeneblobis da aRorZinebisaTvis uaRresad<br />

faseulia.<br />

uflisagan gansakuTrebuli niWierebiT, keTilSobilebiT,<br />

samarTlianobiT da mecnieruli alRoTi dajildoebul<br />

pirovnebaze udides imeds amyarebs teqnikuri mecnierebis<br />

samWedlos _ teqnikuri universitetis mravalricxovani<br />

koleqtivi da studentoba.<br />

sainJinro akademiis wevr-korespondentis, gamoyenebiTi<br />

geologiis departamentis ufrosis, profesor nodar<br />

foforaZis cxovreba da samecniero-pedagogiuri moRvaweoba<br />

nodar grigolis Ze foforaZe daibada 1956 wlis 21<br />

ivliss, onis raionis sof. barSi, pedagogis tradiciul _<br />

qarTul ojaxSi, hyavs meuRle da ori vaJi _ giorgi da niko.<br />

1971 wels n. foforaZem daamTavra sof. baris rvawliani<br />

skola, xolo 1973 wels ambrolauris II saSualo skola<br />

warCinebiT da imave wels Cairicxa saqarTvelos politeqnikuri<br />

institutis (amJamindeli saqarTvelos teqnikuri<br />

universiteti) samTo-geologiur fakultetze, sasargeblo<br />

wiaRiseuli sabadoebis Zebna-Ziebis specialobiT, romelic<br />

46


warCinebiT daamTavra 1978 wels da datovebul iqna<br />

mineralogiis, petrologiisa da geoqimiis kaTedraze ufrosi<br />

preparatoris Tanamdebobaze n. foforaZem 1978 wlidan<br />

dRemde gaiara gza preparatoridan kaTedris gamgis<br />

Tanamdebobamde. 1992 wlidan aris geologiisa da mineralur<br />

nivTierebaTa kvlevis, diagnostikisa da gadamuSavebis<br />

respublikuri centris xelmZRvaneli, xolo 1998 wlidan _<br />

mineralogiis, petrologiisa da geoqimiis kaTedris gamge.<br />

b-nma n. foforaZem 1985 wels, aspiranturis<br />

damTavrebis Semdeg warmatebiT daicva sakandidato<br />

disertacia, xolo 1993 wels _ sadoqtoro disertacia.<br />

1994 wels avtorebTan erTad mieniWa akademikos al.<br />

janeliZis saxelobis premia naSromze _ `kavkasiis metamorfuli<br />

kompleqsis petrologia~.<br />

2004 wels arCeul iqna sainJinro akademiis wevrkorespondentad.<br />

profesori nodar foforaZe minerlogiis Teoriul<br />

sakiTxebTan erTad warmatebiT wyvets gamoyenebiTi mineralogiis<br />

praqtikul problemebs. igi 70-mde samecniero<br />

Sromis avtoria. maT Soris aris erTi monografia, erTi<br />

saxelmZRvanelo da erTi damxmare saxelmZRvanelo.<br />

samecniero Sromebi ZiriTadad exeba mineralogiis,<br />

kristalografiis, petrologiisa da gemologiis sakiTxebs:<br />

silikatebis myarfazur gardaqmnebs, maT erTgvarovnebaaraerTgvarovnebas,<br />

myari xsnaris daSlas; aseve _ mineralTa<br />

fizikur-qimiur Taviseburebebs, TviTnabadi oqrosa da<br />

vercxlis nakeTobebis qimiur-teqnologiur kvlevas,<br />

saiuveliro da sanaxelavo qvebis mineralogiur-gemologiur<br />

Seswavlas. gansakuTrebiT aRsaniSnavia mis mier dawyebuli<br />

samuSaoebi, romlebic exeba areqologiuri gaTxrebis Sedegad<br />

mopovebuli keTilSobili liTonebis da sxva liTonuri da<br />

araliTonuri arqeologiuri nakeTobebis qimiurteqnologiur<br />

da mineralogiur-petrografiul kvlevas. am<br />

47


mimarTulebas mecnierul RirebulebasTan erTad didi<br />

mniSvneloba aqvs, radganac kvlevasTan erTad keTdeba<br />

nakeTobebis srulyofili pasporti. pasportSi asaxulia<br />

nakeTobis daculobis mdgomareoba, rac safuZvlad edeba<br />

restavracia-konservaciis gadaudebeli samuSaoebis<br />

ganxorcielebas.<br />

1994 wlidan saqarTvelos teqnikur universitetSi<br />

prof. n. foforaZis xelmZRvanelobiT Seiqmna axali<br />

mimarTuleba _ gemologia. dReisaTvis Camoyalibebulia keTilSobili<br />

liTonebis, saiuveliro, sanaxelavo da<br />

mosapirkeTebeli qvebis kvlevis, diagnostikisa da gadamu-<br />

Savebis saswavlo-sawarmoo baza.<br />

bolo aTi wlis ganmavlobaSi n. foforaZe iyo ramdenime<br />

sabiujeto da saxelSekrulebo Temis Semsrulebeli,<br />

pasuxismgebel-Semsrulebeli da Temis xelmZRvaneli. maT<br />

Soris aRsaniSnavia: `sinTezuri da bunebrivi kristalebis<br />

luminescenciuri Tvisebebis kvleva~, `respublikaSi arsebuli<br />

mZlavri sawarmoebis mimdebare teritoriis niadagis da<br />

wylis gabinZurebis arealis dadgena~, `metamorfizmis<br />

sxvadasxva geodinamikur reJimebSi Tbomasis gadatanis<br />

modelireba~, `saqarTvelos saiuveliro da sanaxelavo qvebis<br />

daZieba, gakeTilSobileba da teqnologia~, `didi mcxeTis<br />

teritoriaze aRmoCenili liTonuri da araliTonuri arqeologiuri<br />

nakeTobebis qimiur-teqnologiuri da mineralogiuri<br />

kvleva~.<br />

prof. n. foforaZe sistematurad iRebs monawileobas<br />

samecniero-teqnikur konferenciebSi, misi mravalwliani<br />

kvlevis Sedegebi sxvadasxva dros moxsenebuli iqna moskovis,<br />

leningradis, kievis, Cernogolovkis, Tbilisis da sxva<br />

samecniero konferenciebSi. amave dros, n. foforaZe mravali<br />

welia nayofier pedagogiur moRvaweobas eweva. kiTxulobs<br />

leqciebs Semdeg disciplinebSi: mineralogia, kristalo-<br />

48


grafiuli mineralogia, saiuveliro da sanaxelavo qvebi,<br />

gamoyenebiTi mineralogia da mineralebis kvlevis Tanamedrove<br />

meTodebi. mis mier aRzrdilia studentTa, magistrantTa<br />

da aspirantTa mTeli Taobebi.<br />

2001 wels misi uSualo TaosnobiT da xelmZRvanelobiT<br />

stu-s samTo-geologiur fakultetze gaixsna<br />

`gamoyenebiTi mineralogia, petrologia da geoqimiis~<br />

specialoba `Zvirfasi qvebisa da keTilSobili liTonebis<br />

eqspertizis~ specializacia, romlisTvisac Seqmnilia specialuri<br />

laboratoriuli baza, sadac warCinebul studentebs<br />

saSualeba aqvT, Teoriul codnasTan erTad miiRon<br />

praqtikuli Cvevebi.<br />

Rrmad moazrovne da niWierebiT gamorCeuli mecnieri<br />

dajildoebulia uflisgan sikeTiT gajerebuli siyvaruliT.<br />

es erTeulTa xvedria. swored Tavdadebuli zrunvis gamo<br />

uyvarT gamorCeulad batoni nodari mis studentebs,<br />

TanamSromlebs da yvela adamians, vinc ki mas icnobs.<br />

profesor nodar foforaZis nayofieri samecniero<br />

Sromebidan (romelTa ricxvi da done sakmaod STambeWdavia)<br />

gTavazobT ramodenime maTgans.<br />

qarTuli TviTnabadi spilenZis da misgan damzadebuli<br />

monetebis qimiuri Sedgeniloba<br />

(mkvlevarTa jgufi: n. foforaZe, g.m.m.d., x. gaCeCilaZe,<br />

g.m.m.d., g. frangulaSvili, g.m.m.d.)<br />

qarTveli tomebi uZveles meliToneebad arian cnobilni.<br />

pirveli liToni, romelTanac maT hqondaT Sexeba da<br />

Semdeg sameurneo cxovrebaSi gamoiyenes, spilenZi iyo. Zvel<br />

droSi da zogjer axlac, spilenZi moipoveba sxvadasxva<br />

49


zomisa da formis TTviTnabadi formebiT, romelbic warmoiqmneba<br />

spilenZis Semcveli pirveladi madneuli mineralebiT<br />

Jangva-aRdgeniTi procesis Sedegad. TviTnabadi spilenZi,<br />

umTavresad mcire siRrmeze, zedapirTan axlos warmoiqmneba.<br />

misi mopoveba dResac da adrec did siZneleebTan ar aris<br />

dakavSirebuli.<br />

saqarTvelos madneuli sabadoebis eqspluatacias didi<br />

xnis istoria aqvs. madanis adgilobrivi mosaxleoba<br />

uZvelesi droidan awarmoebda. samTamadno warmoebis<br />

istoriidan Zalze didi mniSvnelobisaa kavkasionis samxreT<br />

kalTebze (raWaSi, svaneTsa da afxazeTSi) da agreTve mcire<br />

kavkasionze (qvemo qarTlSi, aWarasa da guriaSi) aRmoCenili<br />

samTo-metalurgiuli kerebi).<br />

aRmosavleT saqarTveloSi spilenZis, brinjaos, oqrosa<br />

da vercxlis metalurgiis ganviTarebisaTvis nedleulad<br />

iyenebdnen qvemo qarTlSi arsebul spilenZis kolCedanur<br />

madnebs, meoreuli warmoSobis spilenZs, TviTnabadi oqros<br />

Semcvel qviSrobebs (md. xrami). qvemo qarTlis teritoriaze<br />

geologebis mier ramdenime aTeuli wlis win aRmoCenil iqna<br />

Zveli samTo gamonamuSevrebi, qvis uroebi da gadamuSavebuli<br />

madnis wida. dadasturebulia, rom madnis mopovebas Zireul<br />

sabadoebze axorcielebdnen Semcveli qanebis cecxliT gaxurebisas<br />

gavarvarebamde da Semdeg wyliT gacivebis Sedegad<br />

gaCenil bzarebSi qvis uroebiT angrevdnen Zireul madnebs.<br />

TviTnabadi spilenZis mxolod meqanikuri gamdidrebis<br />

Sedegad miRebuli spilenZisagan amzadebdnen mcire da erTob<br />

SezRuduli daniSnulebis naerTebs. maT Soris, monetebsac.<br />

xolo pirveladi sulfiduri Zireuli sabadoebidan mopovebul<br />

madnebs, meqanikur gamdidrebasTan erTad, gamowvavdnen,<br />

acilebdnen gogirds da sxva fuW masas.<br />

arqeologiuri liTonuri masalis (spilenZi, binjao,<br />

oqro, vercxli) detalurma mikrorengenospeqtrulma ana-<br />

50


lizma da misma Sedarebam TviTnabadi spilenZis, oqros da,<br />

nawilobriv, vercxlis qimiur SedgenilobasTan mravali<br />

sagulisxmo faqti mogvca imis Taobaze, rom brinjaos da<br />

antikuri xanis qarTveli meliToneebi sxvadasxva daniSnulebis<br />

spilenZis, oqros da vercxlis nakeTobebs xSir<br />

SemTxvevaSi uSualod amzadebdnen mxolod meqanikurad<br />

gamdidrebuli adgilobrivi TviTnabadi liTonebisagan. aseTi<br />

saxiT damzadebul nakeTobebSi identuri mineraluri<br />

CanarTebi da qimiuri elementebis mikrokomponentebisa<br />

dafiqsirebuli Cven mier, iseTive raodenobiT, formiT da<br />

ganawilebis kanonzomierebiT, rogorc TviTnabad spilenZSi,<br />

oqrosa da vercxlSi.<br />

qvemoT mocemulia saqarTvelos teritoriaze mopovebuli<br />

TviTnabadi spilenZisa da misagan damzadebuli<br />

savaraudo nivTebis, kerZod, kolxuri TeTris mikrorentgenospetqruli<br />

kvlevis Sedegad miRebuli Sedegebi.<br />

nax. 1. TviTnabadi spilenZi<br />

madneulis sabadoebze mopovebuli TviTnabadi spilenZi<br />

gvxvdeba, dawyebuli mikromarcvlebidan da waxnagebebidan,<br />

damTavrebuli ramdenime aTeulkilogramiani dendritebis an<br />

mTliani masebis saxiT (nax.1), magram, ZiriTadad, SedarebiT<br />

mcire zomis danagrovebis saxiTaa warmodgenili, romelTac<br />

51


amdenime aseuli gramis wona aqvs. TviTnabadi spilenZi<br />

warmoSobilia spilenZis pirveladi sulfiduri mineralebis<br />

Jangvis zonebSi. spilenZis sxvadasxva formis masebis garedan<br />

dafarulia kvarciT, plagioklaziT, kupritiT, qalkoziniT<br />

da sxva meoreuli mineralebiT. sxvadasxva formis TviTnabadi<br />

spilenZis gaprialebul zedapirze naTlad Cans masSi<br />

qalkozinis, kvarcis da plagioklazis gamonayofebi,<br />

mikroskopiT masSi aRmoCenilia vercxlis damoukidebeli<br />

fazis mcire zomis gamonayofebic. gaprialebuli zedapiri<br />

detalurad iqna Seswavlili mikrorentgenospeqtruli<br />

meTodiT, misi saSualebiT ganisazRvra rogorc TviTnabad<br />

spilenZSi calkeuli minarevi elementebis raodenoba, aseve,<br />

TviTnabad spilenZSi arsebuli calkeuli mineralebis<br />

qimiuri Sedgeniloba da masSi arsebuli mikrokomponentebis<br />

raodenobac (nax. 2).<br />

TviTnabad spilenZSi calkeuli mineraluri gamonayofebi<br />

warmodgenilia kvarciT, qalkoziniT, kupritiT, argentitiT,<br />

xolo mikrokomponentebidan fiqsirdeba dariSxani,<br />

seleni, tyvia, mcire SemcvelobiT oqro, vercxli, teluri<br />

da siliciumi. ar isazRvreba kala, stibiumi da kadmiumi.<br />

TviTnabad spilenZSi spilenZis Semcveloba cvalebadobs 86-<br />

98%-is intervalSi, dariSxani umetes wertilSi fiqsir-deba<br />

da misi Semcveloba maqsimum 2,75%-s aRwevs. uaRresad<br />

sainteresoa selenis Semcveloba, romelic marTalia, yvela<br />

wertilSi ar isazRvreba, magram maRali SemcvelobiTaa da<br />

aRwevs 5%-s. xolo Tvrameti wertilidan rva wertilSi<br />

fiqsirdeba da 0,72%-s aRwevs, vercxli mxolod or<br />

wertilSi aRiniSneba da 0,25-mdea, teluri erT wertilSia<br />

(0,12%). siliciumi sul ramdenime wertilSi gvxvdeba.<br />

tyviis Semcveloba ramdenime wertilSi sakmaod maRalia da<br />

1,14%-s aRwevs.<br />

52


vercxli, oqro, seleni da teluri, savaraudod,<br />

izomorfuladaa Canacvlebuli spilenZTan da araTanabradaa<br />

gadanawilebuli, xolo tyvia, siliciumi da dariSxani, Cveni<br />

azriT, calkeuli damoukidebeli mineralebis mikrokristalebis<br />

saxiTaa warmodgenili, ris safuZvelsac gvaZlevs zogierT<br />

SemTxvevaSi kvarcis damoukidebeli fazebis arseboba.<br />

vercxlis mcire zomis damoukidebeli fazebi gvxvdeba<br />

rogorc TviTnabad spilenZsa da kvarcSi, aseve qalkozinSi<br />

(nax.3). vercxlis qimiuri Sedgenilobaa: Ag-80-91,93%, Cu-2-<br />

12%, magram erTeul SemTxvevaSi spilenZis Semcveloba<br />

bevrad Warbobs vercxlis Semcvelobas, tyvia (maqsimum<br />

1,12%), dariSxani (maqsimum 3,07%), seleni da teluri<br />

araTanabari SemcvelobiT xasiaTdeba (selenis maqsimaluri<br />

Semcveloba 0,65%, teluris 2,85%), teluri TiTqmis yvela<br />

wertilSi isazRvreba, oqro ramdenime wertilSi fiqsirdeba,<br />

maqsimaluri Semcveloba 0,43%-ia.<br />

qalkozinSi spilenZisa da gogirdis garda gvxvdeba<br />

vercxli mxolod sam wertilSi (maqsimum 0,27%, tyvia<br />

(maqsimum 1,12%), dariSxani (maqsimum 1,62%), seleni ocdaaTi<br />

wertilidan TormetSi da 5,9%-s aRwevs, teluri erT<br />

wertilSi _ 0,2%, oqro cxra wertilSi fiqsirdeba da<br />

maqsimum 0,58%-ia.<br />

mecnier-mkvlevarTa jgufis erT-erTi mTavari mizania<br />

kolxuri TeTri, kerZod, naxevardraqmis II tipis monetebis<br />

detaluri qimiuri kvleva da miRebuli Sedegebis safuZvelze<br />

nedleulis wyaros da maTi damzadebis SesaZlebeli<br />

teqnologiis modelis warmoCena.<br />

kvlevis Tanmimdevroba ki aseTia: Tavidan mkvlevarTa<br />

jgufis mier qimiuri Sedgeniloba dadgenil iqna kolxuri<br />

TeTris (naxevardraqma) mxolod Sublis da zurgis<br />

zedapirze ramdenime wertilSi, romelTa dauzianebel<br />

adgilebSi ZiriTadad Sedis vercxli 88,95-96,76 da<br />

53


spilenZi 1,97-8,74%, gvxvdeba agreTve tyviis, siliciumis da<br />

dariSxanis mcire Semcvelobebi, xolo stibiumis, kalis,<br />

rkinis da TuTiis Semcveloba praqtikulad ar fiqsirdeba.<br />

dazianebul ubnebSi mikrorentgenospeqtruli analiziT<br />

dafiqsirda spilenZis amaRlebuli da Zlier araerTgvarovani<br />

Semcveloba, ramac aucilebeli gaxada qimiuri Sedgenilobis<br />

gansazRvra monetebis siRrmeSi, risi SesaZleblobac Seqmnes<br />

kerZo koleqcionerebma. sxvadasxva dros gaiWra sami aTeuli<br />

naxevardraqmis II tipis moneta da detalurad iqna<br />

Seswavlili maTi qimiuri Sedgeniloba rogorc Sublis da<br />

zurgis zedapirze, aseve kveTis Wrilis gaswvriv, gaWrili<br />

monetebis vizualuri daTvalierebiTac ki SeimCneva, rom<br />

monetebs garedan aqvs vercxlisferi Txeli fena, SigniT ki<br />

_ monac-risfro-moyavisfro an baci spilenZisferi gulguli,<br />

romelsac gansxvavebul qimiur SedgenilobasTan erTad<br />

sxvadasxva araerTgvarovani tonalobis, zomis da formis<br />

ubnebi aqvs.<br />

sanam monetebis detaluri qimiuri kvleva Catardeboda,<br />

iTvleboda, rom zogierTi moneta Tavidan bolomde<br />

(zedapiridan siRrmeSi) erTnairi Sedgenilobis vercxlis<br />

SenadnobiT iqneboda damzadebuli, xolo danarCen maTgans<br />

SigTavsi spilenZis an sxva liTonis eqneboda, romelic<br />

garedan dafaruli iqneboda vercxliT anu saqme gveqneboda<br />

e.w. yalb monetebTanac.<br />

gamokvleuli monetis garsis da gulgulis qimiuri<br />

Sedgenilobis Taviseburebis garkvevisaTvis cal-calke detaluradaa<br />

ganxiluli ramodenime maTgani.<br />

pirveli monetis Sublis da zurgis zedapiri, sadac<br />

mkafiod Cans kacis da xaris Tavi, monacrisfro TeTri<br />

ferisaa. monetis gaWris zedapirze Cans zonaluri agebuleba.<br />

kerZod, baci spilenZisebr mowiTalo gulgulisagan mkveTrad<br />

ganirCeva garsis vercxlisfero Sre. gulgulic, Tavis<br />

54


mxriv, gansxvavebulia rogorc SedgenilobiT, aseve feriT.<br />

didi gadidebisas SeimCneva sxvadasxva formis da zomis<br />

gansxvavebuli tonalobis ubnebi (nax. 4). monetis kideebSi,<br />

sicarielesTan erTad aRsaniSnavia muqi yavisferi _ moSavomde,<br />

momrgvalebuli _ zogjer dakuTxuli CanarTebi<br />

(0,05-0,2 mm). gulguli Semofarglulia sxvadasxva sisqis<br />

vercxlis Txeli feniT, romlis qimiuri Sedgeniloba<br />

ganisazRvra rva wertilSi, misi qimiuri Sedgeniloba aseTia:<br />

Ag-90,78-96,50%, Cu-1,52-5,21%, tyvia SedarebiT dabali<br />

Semcvelobisaa da araTanabradaa ganawilebuli, zogierT<br />

wertilSi saerTod ar gvxvdeba, dariSxanic dabali SemcvelobiT<br />

xasiaTdeba da isic araTanabradaa gadanawilebuli<br />

(0,42%-mde).<br />

gulguli, romlis feri baci moyavisfro-moyviTaloa,<br />

gansxvavebuli tonalobisaa da Zlier araerTgvarovani qimiuri<br />

SedgenilobiT xasiaTdeba. monetis kveTis Wrilis<br />

profilis gaswvriv Tanabari intervaliT Catarebulia 32<br />

gansazRvra, sadac vercxlis Semcveloba cvalebadobs farTo<br />

diapazonSi 7,51-87,32%, spilenZi 8,63-84,03%. dariSxanis<br />

Semcveloba sakmaod dabalia da sayuradRebo Semcveloba<br />

sul ramdenime wertilSia. tyviis Semcveloba, marTalia,<br />

ramdenime wertilSi ar isazRvreba, magram sakmaod<br />

amaRlebulia da 6,56%-s aRwevs. oqros Semcveloba<br />

fiqsirdeba vercxliT gamdidrebul ubnebSi (maqsimum 1,01%),<br />

sadac agreTve teluris (maqsimum 0,78%) da selenis (maqsimum<br />

1,15%) amaRlebuli Semcvelobac aRiniSneba. dariSxanis<br />

Semcveloba ramdenime wertilSi isazRvreba maqsimaluri<br />

SemcvelobiT 1,17%. gulgulSi vercxl-spilenZis da spilenZ-verclis<br />

Senadnobis ubnebi sxvadasxva zomisaa da<br />

arakanonzomieradaa gadanawilebuli, romelTa Soris qimiuri<br />

Sedgeniloba, umetes SemTxvevaSi, TandaTanobiT gadadis.<br />

55


nax. 2. TviTnabad spilenZSi kvarcis, qalkozinis damoukidebeli<br />

fazebi da kupritis waxnagebi<br />

muqi CanarTebi warmodgenilia spilenZis sulfidiT<br />

(qalkozini Cu2S), sadac spilenZis Semcveloba 81%-s aRwevs,<br />

xolo danarCeni ZiriTadad gogirdze modis. muqi CanarTebis<br />

da sicarieleebis arseboba gamowveuli monetis damzadebis<br />

procesSi teqnologiuri ciklis darRveviT da pirveladi<br />

sulfiduri mineralebis reliqtebiT.<br />

Semdegi monetis zedapiri vercxlisebr monacrisferoa,<br />

xolo gulguli sxvadasxva tonalobis Ria spilenZisferia<br />

(nax. 5), romlis kideebSi SeimCneva sxvadasxva formis, mcire<br />

zomis spilenZis sulfidis muqi CanarTebi (Cu2S), sadac Cu-<br />

75-80%-is farglebSi cvalebadobs. vercxlis garsis Txeli<br />

fenis qimiuri Sedgenilobaa: Ag-91,21-94,45%, Cu-3,20-4,25%.<br />

gulgulis sxvadasxva fazebis qimiuri Sedgeniloba cvalebadia,<br />

gvaqvs spilenZiT gamdidrebuli ubnebi _ Cu-82,37-<br />

83,66%, Ag-8,89-9,05%, vercxliT gamdidrebuli ubnebi _ Ag-<br />

78,12-87,92%, Cu-8,53-18,78%. tyvia 2,46%-s aRwevs.<br />

56


nax. 3. TviTdinebad spilenZSi vercxlis gamonayofebi<br />

mesame monetis gare Srec TiTqmis sufTa vercxliTaa<br />

warmodgenili, romlis sisqe sakmaod Txelia. misi qimiuri<br />

Sedgenilobaa Ag-92,05-95,58%, Cu-2,09-6,70%, tyvia praqtikulad<br />

ar gvxvdeba, magram erT wertilSi 5,28% fiqsirdeba,<br />

dariSxani sam wertilSi (rvidan) SeimCneva da 1,05%-s<br />

aRwevs. sainteresoa, rom vercxliswylis Semcveloba rva<br />

wertilidan oTxSi gvxvdeba maqsimum 1,24%-is odenobiT.<br />

gars mohyveba araTanabari vercxl-spilenZis Senadnobi,<br />

zogierT adgilas, gansakuTrebiT kideebSi, sakmaod sqeli<br />

fenis (nax. 6). ganivkveTis WrilSi Cans, rom gulgulis feri<br />

gansxvavebuli tonalobis Ria spilenZisferia, romelsac<br />

gars akravs nacrisferi araTanabari sisqis vercxliT gamdidrebuli<br />

Sre. gulgulis qimiuri Sedgeniloba Zlier araerTgvarovania.<br />

igi vercxl-spilenZis Senadnobia, sadac vercxlis<br />

Semcveloba 23,0-87,3%-is intervalSi cvalebadobs,<br />

spilenZis _ 11,6-77,0%-is intervalSi, dariSxani 0,65%-mdea,<br />

tyvia ki 1,7%-s aRwevs.<br />

vercxl-spilenZis Senadnobi qimiuri SedgenilobiT<br />

uaRresad araerTgvarovania, misi zedapiris detalurma mikrorentgenospeqtrulma<br />

analizma (75 mm 2 farTobze Catarda<br />

60-ze meti cda) saSualeba misca mkvlevarebs Senadnobis<br />

gansxvavebuli Sedgenilobis pirobiTi ubnebi gamoeyoT,<br />

romlebsac ganlagebis mxriv garkveuli kanonzomiereba ar<br />

axasiaTebs. araerTgvarovani ubnebi vercxlis Sedgenilobis<br />

mixedviT SeiZleba sam jgufad davyoT: 23-40%, 41-74% da<br />

75-87%. aRniSnuli ubnebis forma, zoma da ganawileba<br />

araerTgvarovani da arakanonzomieria. tyviis Semcveloba<br />

SedarebiT dabalia da mxolod ramdenime wertilSi<br />

fiqsirdeba.<br />

57


meoTxe monetis zedapiri garkveuli ubnebi Zlier<br />

daJangulia da praqtikulad mTlianad mocilebuli aqvs<br />

vercxlis fena, sadac spilenZisferi liToni SeimCneva.<br />

gaWris sibrtyeze mkveTrad Cans spilenZisferi gulgulis da<br />

vercxlisferi gare Sris sazRvari (nax. 7). monetis Sublis<br />

da zurgis zedapiris dauzianebeli vercxlisferi ubnebis<br />

qimiuri Sedgeniloba aseTia: Ag-92,89-97,07%, Cu-2,04-4,18%,<br />

SeimCneva dariSxanis da tyviis dabali Semcveloba. tyviis<br />

Semcveloba mxolod ramdenime wertilSi isazRvreba.<br />

nax. 4. kolxuri TeTris Subli (aversi), zurgi (reversi)<br />

da ganivkveTis Wrili<br />

mikrorentgenospeqtruli analizis Sedegad gurgulis<br />

Sedgeniloba erTiandeba TiTqmis sufTa spilenZs Cu-94,7-<br />

98,54%-s, Ag-0,18%-mdea, dariSxani SeimCneva TiTqmis yovel<br />

meore wertilSi da 1,92%-s aRwevs. oqro yovel mesame<br />

wertilSi fiqsirdeba da 0,68%-mde. teluri TiTqmis yvela<br />

wertilSi SeimCneva. magram SedarebiT mcire SemcvelobiT<br />

(maqsimum 0,53%), xolo seleni yovel mesame wertilSi,<br />

magram maRal Semcvelobas aRwevs (maqsimum 3,24%).<br />

spilenZis qimiuri Sedgeniloba da masSi mikrokomponentebis<br />

ganawileba srulebiT eTanadeba madneulis TviTnabadi<br />

spilenZis qimiur Sedgenilobas da masSi arsebuli<br />

mikrokomponentebis raobas.<br />

mexuTe monetis zurgis mxares mkafiod daikvirveba<br />

xaris Tavi, xolo Sublis mxares adamianis Tavi bundovania.<br />

zedapiri Ria nacrisfer-vercxlisferia. ganivkveTSi moyavis-<br />

58


fro bac gulgulSi mkafiod Cans wagrZelebuli samkuTxedis<br />

(soli) formis spilenZisebr mowiTalo ubani (nax. 8).<br />

nax. 5. kolxuri TeTris Subli (aversi), zurgi (reversi) da<br />

ganivkveTis Wrili<br />

zedapiris qimiuri Sedgeniloba aseTia: Ag-91,78-<br />

93,78%, Cu-3,26-4,61%, As-0,15-0,65%. tyviis Semcveloba did<br />

diapazonSi cvalebadobs da 2,45%-s aRwevs. uaRresad<br />

sayuradReboa vercxliswylis Semcveloba (maqs. 0,70%).<br />

gulgulis centralur nawilSi arsebuli spilenZisebr<br />

mowiTalo Seferilobis ubnis qimiuri Sedgenilobaa: Cu-<br />

77,87-89,80%, Ag-8,30-20,40% dariSxani SeimCneva zogierT<br />

wertilSi da 0,45%-s aRwevs. tyviac yvela wertilSi ar<br />

fiqsirdeba, magram 2,38%-s aRwevs. gulgulis umetesi<br />

nawili TiTqmis msgavsi vercxlisfer nacrisferia, magram<br />

qimiuri SedgenilobiT mainc gansxvavebulia. gvaqvs ubnebi,<br />

sadac vercxlis Semcveloba maRalia da cvalebadobs 79,42-<br />

92,05%, spilenZisa ki _ 6,67-19,61%-is farglebSi. zogierT<br />

ubanSi ki vercxlis Semcveloba sakmaod dabalia da 21%-mde<br />

ecema, xolo spilenZi 80%-s aRwevs. aqac gvaqvs dariSxanis<br />

sakmaod maRali Semcveloba, magram mxolod zogierT<br />

wertilSi, xolo tyviis Semcveloba sakmaod maRalia da<br />

maqsimum 3,56%-s aRwevs.<br />

59


nax. 6. kolxuri TeTri Subli (aversi), zurgi (reversi) da<br />

ganivkveTis Wrili<br />

nax. 7. kolxuri TeTris Subli (aversi), zurgi (reversi) da<br />

ganivkveTis Wrili<br />

meeqvse monetis Sublis da zurgis zedapirze kargadaa<br />

SemorCenili adamianis da xaris Tavis gamosaxuleba (nax. 9),<br />

magram zurgis mxares zogierT ubanSi vercxlis Txeli<br />

garsi mocilebulia da SeimCneva spilenZis gamoJanguli<br />

ubnebi. monetis kveTis WrilSi Cans zonaluri agebuleba,<br />

centraluri nawili, e.w. gulguli mkafiod gansxvavebuli<br />

ferisaa da warmodgenilia vercxlisfer-monacrisfero<br />

(kideebSi), vercxl-spilenZis SenadnobiT da baci spilenZisferi<br />

spilenZ-verclis SenadnobiT. am ukanasknels, Tavis<br />

mxriv, uban-uban gansxvavebuli tonalobis sxvadasxva zomis<br />

da formis ubnebi aqvs. gulguli mTlianad dafarulia<br />

60


vercxlis Txeli garsis feniT, romelic uban-uban gansxvavebulia<br />

sisqiT (0,1-0,8 mm). zedapiris qimiuri Sedgeniloba<br />

aseTia: vercxli cvalebadobs 90,27-94,08%, xolo spilenZi<br />

_ 3,5-5,08-is farglebSi. aRiniSneba tyviis sakmaod maRali<br />

Semcveloba (1,91%). erT wertilSi dariSxanis maRali<br />

SemcvelobiTac aris dafiqsirebuli _ 2,47%.<br />

monetis gulgulis vercxl-spilenZis da spilenZverclis<br />

Senadnobis qimiuri Sedgeniloba uban-uban gansxvavebulia.<br />

gvaqvs ubani, sadac sWarbobs vercxli Ag-61,78-<br />

82,20%, Cu-11,32-33,05%. sWarbobs spilenZi Cu-65,96-78,47%,<br />

Ag-19,87-24,40% da aris ubnebi, sadac maTi Semcveloba<br />

daaxloebiT Tanabaria (Ag-50%, Cu-46,56%), gulgulSi<br />

gansazRvruli iyo oqro, romlis Semcvelobac sayuradReboa.<br />

oqros maqsimaluri Semcvelobaa 0,68%. ubnebis umetesoba<br />

momrgvalebuli an kanonzomieri formisaa da iseTi STabeWdileba<br />

rCeba, TiTqos Senadnobi miRebulia mcire zomis<br />

vercxlisa da spilenZis sxvadasxva formis TviTnabadi<br />

nedleulis SednobiT, SedarebiT dabal temperaturaze<br />

gaxurebiT, ise, rom procesi galRobis TvalsazrisiT<br />

bolomde ar aris misuli.<br />

monetis gare Sris vercxlis SedgenilobaSi aRmoCenili<br />

vercliswylis Semcveloba gvafiqrebinebs, rom dabal temperaturaze<br />

gaxurebis Sedegad TviTnabadi spilenZisa da<br />

vercxlis masebisagan monetebi garedan vercxliT dafarulia<br />

amalgamis meTodiT, ris Sedegadac monetis garsSi darCa<br />

vercxliswyali vercxlis SedarebiT Siga fenebSi gulguli<br />

ki damzadebulia TviTnabadi spilenZisa da TviTnabadi<br />

vercxlis mxolod meqanikurad gamdidrebuli sxvadasxva<br />

zomisa da formis masebis dabal temperaturas meqanikuri<br />

moWedviT, gansxvavebuli zomis da Sedgenilobis ubnebi<br />

miuTiTebs maTi da sxva zomis bunebrivi marcvlebia sawyisad<br />

aRebaze.<br />

61


nax. 8. kolxuri TeTris Subli (aversi), zurgi (reversi) da<br />

ganivkveTis Wrili<br />

nax. 9. kolxuri TeTris Subli (aversi), zurgi (reversi) da<br />

ganivkveTis Wrili<br />

bolnisis raionis xalasi spilenZis da vercxlis<br />

qimiuri Sedgeniloba da maTSi minarevi elementebis da<br />

calkeuli mineralebis arsebobis formis, raodenobis da<br />

ganawilebis raobis Sedarebam kolxuri TeTris qimiur Sedarebam<br />

kolxuri TeTris qimiur SedgenilobasTan saSualeba<br />

mogvca vivaraudoT, rom kolxuri TeTri damzadebulia<br />

bolnisis madnian velSi mopovebuli TviTnabadi spilenZisa<br />

da vercxlis sxvadasxva zomisa da araerTgvarovani formis<br />

marcvlebis gamoWedviT gacxelebul mdgomareobaSi nawilobriv<br />

galRobiT da Semdeg gamoWedili monetebis zedapiri<br />

dafarulia vercxliT amalgamirebiT.<br />

62


didi mcxeTis teritoriaze aRmoCenili arqeologiuri<br />

oqros qimiuri Sedgeniloba<br />

mecnier-mkvlevarTa jgufi: nodar foforaZe, Temur<br />

bibiluri, xaTuna gaCeCilaZe, givi inaniSvili, nukri JRenti<br />

istoriuli `didi mcxeTisa da misi qveynis~<br />

teritoriaze, sxvadasxva drosa da viTarebaSi, aRmoCenilia<br />

natifi xelovnebis araerTi Zegli.<br />

maTi didi nawili daunjebulia iseT mniSvnelovan<br />

siZveleTsacavebSi, rogoricaa akad. simon janaSias sax.<br />

saqarTvelos saxelmwifo muzeumi, moskovis saxelmwifo<br />

istoriuli muzeumi, s.-peterburgis saxelmwifo ermitaJi,<br />

britaneTis saxelmwifo muzeumi londonis da sxva.<br />

aRniSnuli Zeglebis mniSvnelovan jgufs qmnian Zvirfasi<br />

liTonisagan damzadebuli sxvadasxva epoqisa da funqcionaluri<br />

daniSnulebis nivTebi. maT istoriul-arqeologiuri<br />

Tu xelovnebaTmcodneobiTi kuTxiT kvlevis saqmes didi xnis<br />

istoria gaaCnia: Seqmnilia aTeulobiT monografia,<br />

romlebSic detalurad ganxilulia nivTebis jgufisa Tu<br />

calkeuli nimuSebis warmomavlobis, isev da isev funqcionaluri<br />

daniSnulebisa Tu sxva rigis sakiTxebi.<br />

samwuxarod igives ver vityviT am Zeglebis qimiurteqnologiuri<br />

analizis Sesaxeb. am rigis xarvezi ki, xSir<br />

SemTxvevaSi, safuZveli xdeba Sors mimavali, magram aramar-<br />

Tebuli daskvnebisaTvis.<br />

aRniSnuli xarvezis nawilobriv aRmofxvras isaxavs<br />

miznad, saqarTvelos teqnikuri universitetis gemologiisa<br />

da mineralur nivTierebaTa kvlevis, diagnostikisa da<br />

gadamuSavebis respublikuri centris, saqarTvelos arqeologiuri<br />

kvlevis centris interdisciplinaluri kvlevis<br />

ganyofilebisa da didi mcxeTis muzeum-nakrZalis erToblivi<br />

proeqti.<br />

63


swored mcxeTis muzeum-nakrZalis fondebSi daculi<br />

sxvadasxva epoqis calkeuli nimuSebis qimiur-teqnologiuri<br />

Seswavlis Sedegebs exeba winamdebare naSromi.<br />

saanalizo nimuSebi SeirCa istoriuli “didi mcxeTis”,<br />

sxvadasxva periodis samarovnebidan (samTavro, sveticxoveli,).<br />

oqros nivTebi Seswavlilia saqarTvelos teqnikuri<br />

universitetis gemologiisa da mineralur nivTierebaTa<br />

kvlevis, diagnostikisa da gadamuSavebis respublikur<br />

centrSi. kvleva Catarda, rogorc liTonze, ise mineralur<br />

nivTierebaze kompleqsuri meTodiT. mikrorentgenospeqtraluri<br />

analiziT Tvisobrivad ganisazRvra liTonis da<br />

mineralur nivTierebaTa Semadgeneli elementebi, im SemTxvevaSi<br />

Tu oqros samkaulSi elementis Semcveloba iyo sayuradRebo,<br />

sazRvravdnen mis zust Semcvelobas. keTilSobil<br />

liTonebTan erTad Tvisobrivad dadgenili iqna damatebiTi<br />

elementebi Zn , Cu,<br />

Fe,<br />

Si,<br />

Sb,<br />

Pb,<br />

Cd,<br />

Sn,<br />

As,<br />

S,<br />

W , Mo . zogierTi<br />

elementi kvalis donezec ar isazRvreboda (gamomdinare<br />

xelsawyos aRmoCenis qveda zRvruli SesaZleblobidan 0,1%is<br />

qveviT Semcvelobis sizuste dabalia), amitom maTi zusti<br />

raodenoba dadginda, mxolod Au , Pb,<br />

Zn,<br />

Cu,<br />

Fe,<br />

Si,<br />

As, Sb<br />

mdgenelebisaTvis 1 mikrometris farTze obieqtis sxvadasxva<br />

wertilSi. kvlevis warmodgenili meTodi ar azianebs<br />

saanalizo samkauls, SezRudulia mxolod nimuSis zomebi,<br />

zogjer gansasazRvravi wertilis zedapiris defeqtebi (uswormasworo<br />

zedapiri, daJanguli ubnebi, mikro bzarebi da<br />

sxva) iwvevs mcire cdomilebas, ris gamoc zogierTi<br />

wertilis saerTo qimiuri Sedgeniloba 100%-ze naklebia.<br />

Seswavlili sayureebi mravalferovania. mweris formas<br />

mimsgavsebuli yunwiani sayure (sur.1) sakmaod rTul<br />

nakeTobas warmoadgens. igi Sedgeba oqros mavTulis erTi<br />

64


gaxsnili rgolisagan (uSualod yursakidi, mavTulis<br />

diametri 1,1-1,25mm) da mweris formis ori nawilisagan,<br />

samkuTxedis formis Tvalbude, romelSic ijda granatis<br />

Txeli firfita (sisqe 1,1mm), zeda Tvalbude anu mweris Tavi<br />

Sesdgeba sagebi firfitisagan (sisqe 0,1mm), romelsac<br />

mirCiluli aqvs samkuTxedis formis Tvalbude (simaRle 1,9-<br />

2,1mm, sisqe 0,25-0,31mm), sadac moTavsebuli iyo granatis<br />

brtyelzedapiriani samkuTxedis formis firfita, romelic<br />

amJamad amovardnilia budidan (sur.1.g). mas zeda da qveda<br />

mxares mirCiluli aqvs or-ori Txel firfitovani (0,3mm<br />

sisqis) yunwi. samkuTxedis or zeda wveroze mirCilulia<br />

TiTo mokle Rero, romelzedac wamocmulia margalitis<br />

TiTo mZivi. mweris e.w. tani Sedgeba Ziris Txeli oqros<br />

firfitisagan, mas mirCiluli aqvs oqros Tvalbudeebi<br />

granatis da pastis Casasmelad; aq gverdebSi ovalis formis<br />

ori budea, romelSic moTavsebulia granatis brtyelzedapiriani<br />

Txeli firfitebi, xolo maT Soris aris rombis<br />

formis bude, sadac Casmulia pasta; rombis qveda sam wverze<br />

oqros mokle ReroTi mirCilulia margalitis TiTo mZivi<br />

(sur.1.e). granatebi warmodgenilia gamWvirvale, SedarebiT<br />

udefeqto muqi yavisfer-mowiTalo feris almadan-piropis<br />

rigiT. misi gardatexis maCvenebelia 1,787.<br />

mocemuli sayuris qimiuri Sedgeniloba, orgvaria: Ziris<br />

firfitebis Sedgeniloba meryeobs Au -89-96,7%; vercxli _<br />

1,69-6,82%; spilenZi _ 0,4-2,68%; Tvalbudis Au _89,16-<br />

94,34%; yunwis Au _90-92,21%. rkinas, siliciums, stibiums<br />

praqtikulad ar Seicavs. yursakidis rgoli Au _85,47-<br />

87,04%; Ag _5,92-7,08%; Cu _3,82-5,07%. tyvia araTanabradaa<br />

ganawilebuli da aRwevs 1,49%.<br />

65


_e<br />

_a<br />

_v<br />

-b<br />

>z<br />

_d<br />

_g<br />

sur.1. granatisTvliani sayure (samTavro).<br />

a. yursakidis rgoli; b. samkuTxedis formis Tvalbude;<br />

g. granatis Tvali; d. rombis formis Tvalbude;<br />

e. margaliti; v. liTonis Reraki; z. yunwi.<br />

sayuris ZiriTadi, Tvalsaxieri detalebis (Tvalbude,<br />

yunwi) yursakid rgolTan SedarebiT, maRali sinjis<br />

oqrosagan damzadeba, vfiqrobT, gamowveulia imiT, rom<br />

swored sakid rgolze modis ZiriTadi datvirTva.<br />

Sesabamisad, saWiro iyo misi damzadeba SedarebiT<br />

naklebcveTadi da myari liTonisagan. amdenad am SemTxvevaSi<br />

saqme gvaqvs, ostatis mier sruliad gaazrebul, praqtikuli<br />

miznebidan gamomdinare qmedebasTan da ara, vTqvaT,<br />

daudevrobasa Tu “rac xelT hqonda” im masalisgan nivTis<br />

damzadebasTan.<br />

sayuris Semadgeneli masala idialur myar xsnars ar<br />

warmoadgens. sxvadasxva wertilSi qimiuri Sedgeniloba<br />

araTanabaria, rac miuTiTebs, imas, rom gamoyenebuli oqros<br />

masala ar aris gasufTavebuli da SesaZlebelia praqtikulad<br />

im SemadgenlobiT iyos gamoyenebuli, ra mdgomareobaSic<br />

is moipoveba TviTnabadi saxiT, xolo tyviis araTanabari<br />

ganawileba Cveni varaudiT gamowveulia oqros TviTnabad<br />

66


marcvlebSi tyviis mineralebis (SesaZlebelia sulfidebis)<br />

mcire zomis CanarTebis arsebobiT, rac TviTnabadi oqros<br />

mciredi gadamuSavebis Sedegad ar cildeba da gvxvdeba<br />

oqros nakeTobebSic. aseTive TaviseburebiT xasiaTdeba<br />

siliciumic. oqros nakeTobebis zogierT wertilSi misi<br />

amaRlebuli Semcveloba da araTanabari ganawileba Cveni<br />

varaudiT gamowveulia kvarcis jgufis mineralebis arsebobiT,<br />

rac fiqsirdeba TviTnabad oqros marcvlebSi sxvadasxva<br />

zomis CanarTebiT [3].<br />

nakeTobis detalebi (garda yursakidis rgolisa) Cveni<br />

azriT damzadebulia erTi da igive Sedgenilobis sxvadasxva<br />

sisqis oqros firfitisgan (Ziris firfita 0,1mm; Tvalbudis<br />

sisqe 0,25-0,35mm), yursakidis rgoli dagrexili, ovaluri<br />

formisaa, Zlier pirgaxsnili (mavTulis diametri 1,1-1,25mm),<br />

romelSic SedarebiT metia vercxli da spilenZi.<br />

sayuris mavTulis gaxsnili rgoli, samkuTxedis formis<br />

Tvalbude da “rombis’’ formis detali erTmaneTTan savaraudoT<br />

dakavSirebuli iyo yunwebs Soris gayrili RerakebiT.<br />

sayuris mavTulis gaxsnil sakids rgolis sibrtyeSive mir-<br />

Ciluli aqvs erTi yunwi, romelic jdeba samkuTxedis<br />

formis detalis Tavze mirCilul or yunws Soris da<br />

magrdeba gasayreli RerakiT. samkuTxedis formis detalis<br />

or mirCilul yunws Soris magrdeba rombis formis<br />

detalis erTi mirCiluli yunwiT da magrdeba gasayreli<br />

RerakiT. Rerakebi dakargulia an araZvirfasi liTonisagan<br />

iyo damzadebuli, romelic bunebrivi “siberis” procesis<br />

Sedegad daiSala. sayuris detalebTan erTad aris liTonis<br />

daJanguli Reraki, romlis qimiuri Sedgeniloba SedarebiT<br />

saR adgilze aris vercxlis da spilenZis Senadnobi.<br />

oqros sayure (sur.2) warmoadgens pirgaxsnil ovalur<br />

formas, yovelgvari ornamentis gareSe, romlis gaxsnili<br />

mxare SedarebiT wvrilia (0,9mm) da centraluri mxrisken<br />

67


msxvildeba (2,3mm). msxvil mxares mirCiluli aqvs<br />

mokauWebuli oqros Reraki, romelzedac asxmulia brtyeli<br />

formis (3,6mm) daRaruli “borbali”. sayuris fragmentebis<br />

qimiuri Sedgeniloba daaxlovebiT erTnairia:<br />

_a<br />

b_ _g<br />

sur.2. sayure. (samTavro)<br />

a. sakidi; b. mokauWebuli oqros<br />

Reraki; g. daRaruli borbali.<br />

Au _95-97,82%; Ag _0,87-2,84%; Cu _0,16-0,69%;<br />

Pb -0,28-1,35%. rkinas, siliciums, praqtikulad ar Seicavs.<br />

kauWic maRali sinjisaa, oqro saSualo SemcvelobiT 95,7%<br />

(cxrili 1), fiqsirdeba spilenZis da vercxlis SedarebiT<br />

amaRlebuli Semcveloba.<br />

oqros sayure (sur.3) daaxloebiT igive formisaa,<br />

rogoric wina sayure. isini erTmaneTisgan SedgenilobiT<br />

gansxvavdebian, amasTan erTad mas aklia mokauWebuli oqros<br />

Reraki. sayuris sakidis qimiuri Sedgenilobaa: Au _63,98-<br />

64,41%; Ag _31,78-33,05%; Cu _0,78-1,12%. tyvias, siliciums<br />

da sxva liTonebs praqtikulad ar Seicavs. gamsxvilebuli<br />

qveda mxaris Semcveloba gansxvavebulia Au _85%;<br />

Ag _9,25-10,17%; Cu _3,26-4,17%. am nawilSi spilenZis<br />

Semcveloba maRalia (cxrili-1).<br />

68<br />

sur. 3. dazianebuli sayure.<br />

(samTavro)


oqros sayure (sur.4) araTanabari sisqis rgolis<br />

formisaa praqtikulad pirgaxsnili. gamsxvilebul mxares,<br />

romelic dakuTxuli rombis formisaa, sapirispiro mxareebze<br />

Semoxveuli aqvs mavTulis xvia. sayuris fragmentebis<br />

qimiuri Sedgeniloba mcired gansxvavebulia. mavTulis da<br />

gamsxvilebuli nawilis qimiuri Sedgeniloba erTnairia<br />

(cxrili-1). oqros Semcveloba meryeobs 89,67-93,68% intervalSi,<br />

vercxli 3,73-7,84%. sainteresoa siliciumis<br />

amaRlebuli Semcveloba sayuris msxvil adgilas 1,7%-mde.<br />

sayuris wvril adgilas oqros Semcveloba SedarebiT<br />

maRalia 94-96%.<br />

sayure (sur.5) odnav ovaluri, pirgaxsnili, boloebSi<br />

gaxvretili, daaxloebiT mrgvali mavTuli (1,3mm), qveviT<br />

odnav gafarTovebuli da gamsxvilebuli (1,9mm).<br />

gamsxvilebuli adgili xuTriga cvaraTi bolovdeba. sayuris<br />

Sedgeniloba oqros dabali sinjiTaa warmodgenili: sakidi<br />

Au _48-54,85%; Ag _21-25,7%; Cu _7-8,17%; cvara Au _45-<br />

48,67%; Ag _30-39,27%; Cu _10-15,47%. sayuris zedapiri<br />

sakmaod daJangulia, ris gamoc misi Sedgeniloba 100%-mde<br />

ar ivseba.<br />

granatis Tvliani beWedi (sur.6). sakidi daRaruli<br />

(dakeWnili) oqros erTnairi (diametri 1,8mm) sqeli oqros<br />

mavTuliTaa warmodgenili, Tvalbude TiTqmis mrgvalia,<br />

romlis qveda mxare dafarulia oqros firfitiT. Tvalbudes<br />

simaRle 2,0mm-ia. granati kaboSonis formisaa 3,5mm simaRlis.<br />

Tvalbudis orive mxares TiTo burTulaa mirCiluli,<br />

romlis diametri 1,9mm-ia. maTi qimiuri Sedgeniloba sakmaod<br />

maRalia 96,0-97,16%. beWdis saltis qimiuri Sedgenilobac<br />

sakmaod maRalia 95,4-96,24%. granati pirop-almadanis<br />

rigisaa.<br />

69


_a<br />

_d<br />

_g<br />

_b<br />

sur. 4. sayure. (samTavro)<br />

a. yursakidis rgoli;<br />

b. dagrexili mavTuli.<br />

_a<br />

sur.6. granatisTvliani beWedi (sveticxoveli).<br />

a. dakeWnili rgoli; b. Tvalbude;<br />

g. burTula; d. granati.<br />

mZivebi, sakidebi, milakebi, Rilebi mravalferovani da<br />

mravalricxovania. mZivebi kasrisebri (sur.7), dawaxnagebuli<br />

(sur.8) da aJuruli formisaa (sur.9). kasrisebri mZivi<br />

damzadebulia oqros Txeli firfitisagan (sisqe 0,2mm) gadmokecviT<br />

da mirCilviT. kideebi daRarulia. Sida mxare<br />

mTlianad fuyea. mZivis sigrZe 9,9mm-ia, diametri TavSi<br />

2,9mm, farTe ubanSi 4,5mm. Sedgeniloba centralur<br />

gamsxvilebul nawilSi: Au _70,71-73,71%; Ag _17,31-19,71%;<br />

Cu _5,43-6,92%. periferiul nawilSi Au _83,16-86,93%;<br />

Ag _7,22-8,84%; Cu _1,77-4,82%; Si _1,72%-mde. periferiul<br />

nawilSi oqros amaRlebuli Semcveloba Cveni azriT<br />

miuTiTebs mZivis amalgamirebaze, radganac centraluri ubani<br />

metad gaxexilia da mas amalgamirebis procesSi dasmuli<br />

70<br />

_a<br />

_b<br />

sur. 5. sayure. (narekvavi)<br />

a. yursakidis rgoli;<br />

b. cvara.


oqro mTlianad mocilebuli aqvs, xolo periferiul nawilSi<br />

nawilobriv SemorCenilia. firfitis Sedgeniloba<br />

siRrmeSi iseTivea, rogoric centralur ubnebSi.<br />

a<br />

b<br />

sur.7. kasrisebri mZivi.(narekvavi)<br />

a. gverdxedi; b. zedxedi.<br />

dawaxnagebuli mZivi heqsaedris da oqtaedris formebis<br />

kombinacias warmoadgens, romelic heqsaedris waxnagebzea<br />

gaxvretili (diametri 0,8mm). mZivis qimiuri Sedgeniloba<br />

sxvadasxva wertilSi erTnairia: Au 93,25-94,34%; Ag _3,16-<br />

4,14%; Cu _0,4-0,68%.<br />

aJuruli mZivi warmodgenilia Txelfirfitovani milis<br />

saxiT (diametri 2,0mm) da mis garSemo mirCiluli aqvs<br />

mavTulebi (0,55-0,65mm), romlebic daaxloebiT sferos<br />

formas qmnian. oqros Semcvelobis mxriv mZivi sakmaod<br />

dabali sinjiTaa warmodgenili Au _53,91-60,62%;<br />

Ag _21,13-27,24%; Cu _7,32-8,17%. aRsaniSnavia is rom gansazRvruli<br />

elementebi 100%-mde ver avseben, rac Cveni<br />

azriT gamowveulia zedapiris Jangvis procesiT.<br />

milakebi warmodgenilia eqvsRariani (sur.10)<br />

cilindruli formis Txelfirfitovani wriuli miliT,<br />

romelic dakecvis Sedegad aris miRebuli, kideebi umetes<br />

SemTxvevaSi kargadaa CamoWrili (sigrZe 7,65-8,4mm; diametri<br />

2,0-2,3mm; firfitis sisqe 0,23-0,3mm), rCilvis xazi naTlad<br />

ikiTxeba. milakebis qimiuri Sedgeniloba sxvadasxva ubnebSi<br />

daaxloebiT erTnairia: Au _89,85-96,56%; Ag _1,67-3,54%;<br />

Cu _0,54-1,32%. erT wertilSi tyviis Semcveloba 1,11%-ia.<br />

71<br />

sur. 8. dawaxnagebuli<br />

mZivi (samTavro)<br />

sur.9. aJuruli mZivi<br />

(narekvavi)


sur.10. milaki. (samTavro) sur.11. sakidebi. (samTavro)<br />

sakidebi (sur.11) ori nawilisagan Sedgeba, zeda<br />

cilindrisebri Txelfirfitovani (sisiqe 0,25mm) milaki,<br />

romelic miRebulia firfitis wriuli dakecviT da Sexebis<br />

zedapiris mirCilviT (sigrZe 5,5-5,7mm) da sakuTriv sakidi.<br />

milaks mirCiluli aqvs yunwi, romelzedac dakidebulia<br />

girCisebri formis fuye sakidi. sakidi Sedgeba SuaSi<br />

mirCiluli ori nawilisgan. sakidis bolo Semkulia cvara-<br />

Ti. cvara orrigiania, pirvel rigSi sami burTula, meore<br />

rigSi ki erTi. sakidis detalebis qimiuri Sedgeniloba<br />

TiTqmis erTnairia. oqros maRali SemcvelobiT gamoirCeva<br />

girCisebri sakidi, cilindriseburi milaki da cvara (92-<br />

97%). im adgilebSi sadac SedarebiT dabalia oqro (92-<br />

93%), dasaSvebia rom es faqti gansazRvris wertilis<br />

zedapiris daculobis Sedegia. vercxlis Semcveloba mxolod<br />

yunwis nawilSi fiqsirdeba.<br />

_g<br />

g_<br />

sur. 12. Rilebi. (sveticxoveli)<br />

a. granatisTvliani; b. pastisTvliani; g. yunwi.<br />

72<br />

-a<br />

-b<br />

-b


Rilebi (sur.12) warmodgenilia erTyunwiani mrgvali<br />

formiT (diametri 5,2-5,5mm), Semkuli granatiT da pastiT.<br />

Tvlebi yru CasmiTaa Camagrebuli. mrgvali mavTuli<br />

(diametri) yunwis saxiT mirCilulia Tvalbudis oqros<br />

firfitaze. granatebi almadan-piropis rigisaa (gardatexis<br />

maCvenebelia 1,778). granatisTvliani da pastisTvliani<br />

Rilebis qimiuri Sedgeniloba erTnairia. cxrilSi mocemulia<br />

Tvalbudis, Tvalbudis Ziris da yunwis qimiuri Sedgeniloba.<br />

oqros Semcveloba meryeobs 95,63-96,79%; vercxlis 1,21-<br />

1,61%; spilenZis 0,67-2,23%-s zRvrebSi. Rilebi damzadebulia<br />

TviTnabadi oqros msgavsi masalisagan.<br />

qimiuri SedgenilobiT Seswavlili mcxeTis samarovnebis<br />

oqros samkauli pirobiTad sam jgufad iyofa: nakeTobebi,<br />

romlebic damzadebulia SedarebiT maRali sinjis oqrosagan,<br />

oqros Semcveloba sxvadasxva wertilebSi icvleba 89-<br />

98,79%-s intervalSi, nakeTo-bebi (granatisTvliani, kauWiani<br />

da mavTulis xviani sayureebi; granatisTvliani beWedi;<br />

dawaxnagebuli mZivebi; sakidebi da Rilebi), nakeTobebi,<br />

romlebic damzadebulia dabali sinjis oqrosagan, oqros<br />

Semcve-loba sxvadasxva wertilebSi meryeobs 48-60,62%<br />

ovaluri formis dazianebuli sayure (sayure cvaraTi;<br />

aJuruli mZivi da saSualo Semcvelobis oqrosagan, oqros<br />

Semcveloba 70-86% cvalebadobs intervalSi. (kasriseburi<br />

mZivi; granatisTvliani sayuris yursakidi rgoli) maRali<br />

sinjis oqro warmodgenilia TiTqmis identuri sinjiT,<br />

romelic damaxasiaTebelia TviTnabadi oqros marcvlebisaTvis<br />

saqarTvelos oqros Semcveli qviSrobebidan; tipiuria<br />

mikrokomponentebis Semcvelo-bac. sainteresoa maRali sinjis<br />

nakeTobebSi tyviis araerTgvarovani Semcveloba da misi<br />

araTanabari ganawileba. tyviis arsebobis faqti, Cveni azriT<br />

ukavSirdeba tyviis mineralebis meqanikur minarevebs,<br />

romlebic ligaturaSi SerCenilia TviTnabadi oqros<br />

73


marcvlebidan. tyviasTan erTad sainteresoa siliciumis<br />

amaRlebuli Semcveloba, rac mineralSi arsebuli kvarcis<br />

jgufis mineralebis meqanikuri CanarTebiTaa ganpirobebuli.<br />

vinaidan oqros mciredi gadamuSavebisas meqanikuri CanarTebis<br />

mcire zomis nawilakebi (TiToeuli ramdenime aTeuli<br />

angstremi) praqtikulad gvxvdeba oqros SedgenilobaSi da<br />

Sesabamisad rCeba oqros nakeTobaSic.<br />

meqanikuri CanarTebi sxvadasxva zomisaa, dawyebuli<br />

ramdenime mikronidan ramdenime aTeul angstremamde.<br />

mineralTa SedarebiT didi zomis meqanikuri CanarTebi<br />

TviTnabadi oqros pirvandeli damuSavebisTanave scildeba,<br />

xolo rac ufro mcire zomisaa CanarTi, miT ufro<br />

mravalmxriv gadamuSavebas uZlebs da rCeba oqroSi da<br />

Sesabamisad saiuveliro nakeTobaSic.<br />

oqros nakeToba, rac ufro adreuli periodisaa is, miT<br />

naklebadaa damuSavebuli misi damzadebisTvis gamoyenebuli<br />

TviTnabadi oqros masala is TiTqmis pirvandeli saxiT aris<br />

warmodgenili nivTSi.<br />

saSualo da dabali sinjis oqros nakeTobebis<br />

dasamzadeblad ZiriTadad gamoyenebulia, oqros sxvadasxva<br />

meTodiT gasufTavebiT, gadamuSavebiT da vercxlis da<br />

spilenZis damatebiT miRebuli Senadnobebi, romlebic<br />

praqtikulad Tavisufalia meqanikuri CanarTebisa da sxva<br />

minarevi elementebisagan.<br />

istoriuli “didi mcxeTis da misi qveynis” teritoriidan<br />

momdinare oqros nakeTobani (Semkuli sxvadasxva<br />

saxis bunebrivi an xelovnuri mineralebiT, Tu maT gareSe)<br />

ganirCevian liTonis gasufTaveba-damuSavebis sxvadasxva<br />

xarisxiT; maTi damzadebis teqnologiuri sqema Seesabameba<br />

nivTis daniSnulebas da gansazRvravs rogorc mis mxatvrul,<br />

aseve sasaqonlo Rirebulebas.<br />

74


Seswavlili nimuSebis qimiur-teqnologiuri analizis<br />

Sedegebi dokumentalurad adastureben saoqromWedlo saqmis<br />

maRal dones mcxeTaSi; amasTan myar sabuTs iZlevian imisa,<br />

rom mcxeTeli (da ara marto) ostatebi natifi xelovnebis<br />

nimuSebis dasamzadeblad iyenebdnen saqarTveloSi mopovebul<br />

nedleuls (TviTnabadi oqros masalas).<br />

saqarTvelos teqnikuri universitetis garemos dacvisa<br />

da sainJinro ekologiis mimarTulebis sruli<br />

profesoris Salva andRulaZis samecniero-pedagogiuri<br />

moRavweoba<br />

niWierebiTa da SromismoyvareobiT gamorCeuli mecnieri<br />

Salva andRulaZe daibada 1949 wlis 16 Tebervals baTumSi.<br />

1966 wels daamTavra baTumis #2 saSualo skola<br />

warCinebiT (oqros medalze); amave wels Cairicxa<br />

saqarTvelos politeqnikur institutSi qimiuri da kvebis<br />

teqnologiis fakultetze, romelic warCinebiT daamTavra<br />

1971 wels (diplomi Э№1999687) da swavla ganagrZo<br />

saqarTvelos mecnierebaTa akademiias araorganuli qimiisa da<br />

eleqtroqimiis inst. aspiranturaSi moskovSi, romelic<br />

warCinebiT daamTavra 1977 wels da amave wels daicva<br />

sakandidato disertacia.<br />

2004 wels warmatebiT daicva sadoqtoro disertacia<br />

aqtualur Temaze.<br />

1971-74 wlebSi b-ni Salva Tbilisis organoTerapevtul<br />

qarxnis inJiner-teqnologia. 1977-82 wlebSi saq.<br />

mecnierebaTa akademiis araorganuli qimiis da eleqtroqimiis<br />

institutis aspiranti, umcrosi mecnier TanamSromeli da<br />

Semdgom ufrosi mecnier TanamSromelia. 1982 wlidan dRemde<br />

75


saqarTvelos teqnikuri universitetis garemos dacvisa da<br />

sainJinro ekologiis kaTedris (SemdgomSi mimarTulebis) _<br />

laboratoriis xelmZRvaneli, docenti da sruli<br />

profesoria.<br />

prof. S. andRulaZis samecniero interesebis sfero<br />

moicavs uaRresad aqtualur sakiTxebs: samrewvelo Camdinare<br />

wylebis gauvnebelyofa da Caketili wyalmomaragebis<br />

sistemis Seqmna; samrewvelo gamonabolqvi airebis gawmenda;<br />

sawarmoo myari narCenebis gadamuSaveba da utilizacia;<br />

unarCeno teqnologiuri procesebis damuSaveba.<br />

b-ni Salvas nayofieri pedagogiuri moRvaweoba _<br />

studentebTan, aspirantebTan, magistrantebTan da doqtorantebTan<br />

28 wels iTvlis. aRsaniSnavia, rom niWieri mecnieri<br />

udidesi harmoniulobiT aTavsebs pedagogiur da samecniero<br />

kvleviT samuSaoebs. 1981-88 wlebSi xelmZRvanelobda<br />

adgilobrivi da sakavSiro mniSvnelobis saxelSekrulebo<br />

Temebs. 2005-2007wlebSi muSaobda erTobriv samecniero<br />

Temebze. san-franciskos saxelmwifo universitetTan (aSS) da<br />

karlsrues teqnikur universitetTan (gfr); 2003-2008<br />

wlebSi muSaobda erTobliv samecniero-eqsperimentze<br />

fizikuri qimiisa da eleqtroqimiis institutTan (rf); 2007<br />

wels muSaobda ilonoisis (Cikago, aSS) universitetTan<br />

erTobliv samecniero Temaze. b-n Salvas aqvs xuTwliani<br />

administraciuli saqmianobis staJi, saerTaSoriso proeqtebis<br />

momzadebisa da xelmZRvanelobis (gansakuTrebiT ISTC)<br />

gamocdileba. prof. S. andRulaZis _ Sedegebze gaTvlili 68<br />

samecniero naSromebidan ori monografia, saswavlo da<br />

meToduri literatura da 4 saavtoro mowmobaa. TanamSromlobs<br />

aSS-s, ruseTis, germaniis, ukrainis, azerbaijanis<br />

samecniero centrebTan erTobliv proeqtebSi da publikaciebSi.<br />

xelmZRvanelobs saerTaSoriso samecniero teqnikuri<br />

centris (ISTS) _ proeqts #G-698.2. STambeWdavia mecnieris<br />

76


monawileba saerTaSoriso konferenciebSi: saerTaSoriso<br />

konferencia `Очистка сточных вод~ q. Curepoveci 1978;<br />

saerTaSoriSo konferencia `Безодходных технология переработка<br />

железны ископаемых~ moskovi, 1979; saerTaSoriso<br />

konferencia `Обращение с радиактивными отходами~ moskovi<br />

2005; saerTaSoriso konferencia CikagoSi. aSS 2007.<br />

prof. S. andRulaZis mravalricxovani samecniero<br />

Sromebidan gvinda gamovyoT:<br />

1. Андгуладзе Ш.Н., Васильев В.Т., и др. `Полупромышленные<br />

испытания гидроудаления пиритного огарка~, 1978, №10,<br />

ВИНИТИ, Москва. (aRniSnuli samuSao Cainerga q.<br />

CerepovecSi, ruseTi 1981 w.).<br />

2. Андгуладзе Ш.Н. `Новая технология очистки кислых<br />

кариерных вод маднецльекого горно-обгатительного<br />

комбината~. `Химическая технология~, Момква, 2003, №1.<br />

saqarTvelos teqnikuri universitetis akademiuri<br />

sabWos wevris, stu-s garemos dacvisa da sainJinro<br />

ekologiis profesoris giorgi mWedliSvilis<br />

samecniero-pedagogiuri moRavweoba<br />

RvTiuri pirovnuli TvisebebiT dajildeobuli mecnieri<br />

_ giorgi mWedliSvili daibada 1950 wlis 21 ianvars.<br />

1966 wels warCinebiT daamTavra saSualo skola da swavla<br />

gaagrZela saqarTvelos politeqnikur institutSi qimiuri<br />

da kvebis teqnologiis fakultetze, romelic aseve warCinebiT<br />

daamTavra 1971 wels. 1972-1977 wlebSi moRvaweobda<br />

kavkasiis mineraluri nedleulis institutSi, umcrosi<br />

mecnier TanamSromlis Tanamdebobaze. 1977-78 wlebSi stg<br />

`saqsaSenmasalebis~ wamyvani inJineria. 1978-1990 wlebSi<br />

77


kavkasiis mineraluri nedleulis institutSi _ ufrosi<br />

mecnier TanamSromeli da laboratoriis gamgea.<br />

b-n giorgis 1991-1993 wlebSi ekologiis da bunebaTsargeblobis<br />

saministroSi, respublikuri kompleqsuri<br />

laboratoriis direqtoris moadgilis Tanamdeboba eWira,<br />

xolo 1993-2006 wlebSi saqarTvelos teqnikur universitetSi<br />

menejmentis da komerciuli saqmianobis sammarTvelos<br />

ganyofilebis ufrosia. 1993 wlidan dRemde _ saqarTvelos<br />

teqnikuri universitetSi garemos dacvis da sainJinro<br />

ekologiis kaTedraze akademiuri Tanamdebobis yvela<br />

safexuri keTilsindisierad ganvlo: asistenti, docenti da<br />

asocirebuli profesoria. 1986 wels daicva sakandidato<br />

disertacia uaRresad aqtualur Temaze da 2001 wlis 23<br />

martidan mieniWa docentis wodeba.<br />

b-ni giorgis samecniero interesebSia: bunebrivi<br />

sorbentebi; kompoziciuri masalebi; sawarmoo myari<br />

narCenebis gadamuSaveba, gamoyeneba: ukve 24 welia usazRvro<br />

siTboTi da gansakuTrebuli rudunebiT moRvaweobs bunebiT<br />

pedagogi saqarTvelos teqnikur universitetSi Tavis<br />

studentebTan, doqtorantebTan, magistrantebTan.<br />

prof. giorgi mWedliSvili monawileobda da xelmZRvanelobda<br />

samecniero-kvleviT _ adgilobrivi da sakavSiro<br />

mniSvnelobis sabiujeto da saxelSekrulebo Temebs.<br />

b-ni giorgi avtoria 38 samecniero naSromis, maT<br />

Sorisaa ori saavtoro mowmoba, erTi meToduri miTiTebebi<br />

da erTi damxmare saxelmZRvanelo. `ekologia da garemos<br />

dacva~ sadac maRal mecnierul donezea ganxiluli<br />

ekologiisa da garemos dacvis sakiTxebi _ ekosistemebi,<br />

ekologiuri faqtorebi, garemos gaWuWyianebis gamomwvevi<br />

mizezebi da masTan brZolis strategia.<br />

prof. giorgi mWedliSvilis nayofieri samecniero<br />

Sromebidan gvinda gamovyoT: `qimiuri mrewvelobaSi axali<br />

78


teqnikis danergvis da garemosdacviTi RinisZiebebis gatarebis<br />

Sedegad miRebuli ekologiur-ekonomikuri efeqtianobis<br />

gansazRvra~, romelSic ganxilulia ekonomikuri efeqtianobis<br />

gansazRvrisaTvis aucilebeli teqnikur-ekonomikuri<br />

maCveneblebi; garemos gaWuWyianebiT gamowveuli ekonomikuri<br />

zaralis Sefaseba; axali teqnikis Seqmnis da gamoyenebis,<br />

aseve garemosdacviTi da resursdamzogveli RonisZiebis<br />

gatarebis Sedegad miRebuli ekologiur-ekonomikuri<br />

efeqtianobis gansazRvris meTodebi. moyvanilia gaangariSebis<br />

praqtikuli magaliTebi.<br />

mecniers gakeTebuli aqvs moxsenebebi sasicocxlod<br />

mniSvnelovan Temebze adgilobriv da saerTaSoriso samecniero<br />

konferenciebze. 2008 wlis oqtombridan arCeulia<br />

saqarTvelos teqnikuri universitetis akademiuri sabWos<br />

wevrad sispetakisa da samarTlianobis kriteriumebiT.<br />

cnobili qarTveli metalurgis, saqarTvelos teqnikuri<br />

universitetis qimiuri teqnologiisa da metalurgiuli<br />

fakultetis profesoris jemal lomsaZis<br />

sazogadoebrivi da samecniero-pedagogiuri moRvaweoba<br />

TvalsaCino mecnieri, sanimuSo pedagogi da gamor-<br />

Ceuli pirovneba jemal lomsaZe daibada tradiciul<br />

qarTul ojaxSi. 1949 wels warCinebiT (oqros medalze)<br />

damaTavra saSualo skola da amave wels Ciaricxa<br />

saqrTvelos politeqnikuri institutis axladgaxsnil<br />

metalurgiul fakultetze metalebis weviTi damuSavebis<br />

speclialobaze, romelic aseve warCinebiT daamTavra<br />

1954 wels da swored am dRidanve daukavSira<br />

Tavisi mecnieruli saqmianoba mSobliur fakultets.<br />

1960 wels ukrainis qalaq depropetrovkis mecniere-<br />

79


aTa akademiis Savi metelurgiis institutSi warmatebiT<br />

daicva disertacia, xolo 1975 wels saqaTvelos<br />

politeqnikuri institutis meqanika-manqnaTmSeneblobis<br />

fakultetze aseve warmatebiT dacva sadoqtoro disertacia<br />

da 1977 wels mieniWa profesoris wodeba.<br />

1961 wels daniSnul iqna saqarTvelos politeqnikuri<br />

institutis rusTavis saRamos swavlebis fakultetis<br />

dekanad, xolo 1963 wels arCeul iqna spi-s<br />

metalurgiuli fakultetis dekanad, romelsac 22<br />

wlis manZilze xelmZRvanelobda keTilsindisierad da<br />

spetakad. man aRzarda saxelmoxveWili metalurgebis<br />

Taobebi, romlebic udidesi madlierebiT ixseneben b-n<br />

jemalis ara marto rogorc mzrunvel dekans, aramed<br />

rogorc mosiyvarule, mcodne da yuradRebian pedagogs<br />

_ gansakuTrebuli mSobliuri siTboTi da damsaxurebuli<br />

siyvaruliT.<br />

wlebis manZilze Tavmjdomareobda prof. jemal<br />

lomsaZe metalurgiuli fakultetis sadisertacio<br />

sabWos.<br />

prof. j. lomsaZe 100-ze meti samecniero naSromis<br />

avtoria, maT Soris erTi monografiis, Svidi saxelmZRvanelosi<br />

da 20-ze meti gamogonebis. man pirvelma<br />

gamosca qarTulenovani saxelmZRvaneloebi metalurgiis<br />

wamyvan specialobebSi, romlebmac metalurgiis yvela<br />

specialobaSi da gansakuTrebiT `liTonebis wneviTi<br />

damuSavebis~ sferoSi bakalavrebis da magistrebis<br />

momzadebaSi udidesi wvlili Seitanes.<br />

prof. j. lomsaZe aris cnobili mecnieri ganivi<br />

Wedvis, ganivi da xraxnuli glinvis Teoriisa da<br />

teqnologiis dargSi. man Teoriuli da eqsperimentuli<br />

kvlevebis Sedegad daadgina aRniSnul procesebSi<br />

namzadis RerZuli zonis daZabul-deformirebuli<br />

80


mdgomareobis cvlilebebis kanonzomierebani, romelmac<br />

ara marto axsna kritikuli moWimvebis mrudis arsi,<br />

aramed erTgvarad gaaerTiana zemodaRniSnul procesebSi<br />

daZabul-deformirebul mdgomareobisa da liTonis<br />

rRvevis meqanizmis Sesaxeb arsebuli urTierTsawinaaRmdego<br />

Teoriebi.<br />

cnobili profesorebi: v. ostrenko, i. finkelSteini<br />

da sxvebi TavianT publikaciebSi b-ni jemalis<br />

mecnierul moRwevebs absoluturad aigiveben msoflio<br />

masStabis iseT udides mecnierebTan, rogorebicaa:<br />

v. svimonovi, i. formaCevi, a. lisoCkini, k. SevCenko,<br />

a. tomlenovi, v. Sveikini da maT Tanazomad mecnierad<br />

ganixilavs. aseve yofili sabWoTa kavSiris didi qalaqebis:<br />

kievis, leningradis, dnepropetrovskis, Celiabinskis<br />

da sxvaTa samecniero da samrewvelo institutebSi<br />

moRvawe mecnierebi jerovan adgils uTmobdnen TavianT<br />

publikaciebSi qarTveli metalurgis samecniero kvlevebs<br />

da miRwevebs. prof. j. lomsaZis mravalricxovani<br />

gamogonebebidan gansakuTrebiT aRsaniSnavia:<br />

1. ganusazRvreli sigrZis xraxnis mosagori mowyobiloba,<br />

romelic danergilia erT-erT rusul<br />

samxedro warmoebaSi;<br />

2. vertikaluri gaglinvis meTodi da rotorokonveieruli<br />

xazi misi SesrulebisaTvis romelSic<br />

glinebSi namzadis miwodebisaTvis gamoiyeneba TviT<br />

namzadis wonis Zala. gadabrunebisa da Raridan-<br />

RarSi gadawodebisaTvis biji gadasvlis danadgari.<br />

3. perioduli profilebis grZivi gaglinvis dgari<br />

zusti bijiT;<br />

4. naglinis unarCeno damWreli makratlis ramodenime<br />

konstruqcia.<br />

81


-ni jemalis dekanad muSaobis periodSi aSenda<br />

metalurgiis fakultetis saswavlo korpusi, romlis<br />

saproqto samuSaoebSi mniSvnelovani monawileoba miiRo.<br />

nayofieri samecniero-pedagogiuri moRvaweobisa-<br />

Tvis profesor j. lomsaZe dajildoebulia medlebiTa<br />

da Rirsebis ordenebiT.<br />

gansakuTrebuli mecnieruli alRoTi da amaRlebuli<br />

megobruli damokidebulebiT gamorCeuli pirovneba<br />

_ udidesi siyvaruliT sargeblobs ara marto qarTveli<br />

metalurgebis did ojaxSi, aramed, sruliad<br />

qarTveli eris saamayo Svilia _ sanimuSo mama, ubadlo<br />

meuRle, amagdari babua, saimedo, naTeli da spetaki<br />

pirovneba _ batoni jemali. didxans icocxleT b-no<br />

jemal, saqarTvelos esoden sWirdeba Tqvenebr<br />

samagaliTo qarTvelebi.<br />

saqarTvelos teqnikuri universiteti qiumiuri<br />

teqnologiisa da metalurgiuli fakultetis<br />

sadisertacio sabWos Tavmjdomaris, amave fakultetis<br />

#37 mimarTulebis xelmZRvanelis prof. leri<br />

gvasalias samecniero-pedagogiuri moRvaweoba<br />

cnobili qimikosi leri gvasalia daibada 1935 wlis<br />

15.09 q. quTaisSi. 1953 wels warCinebiT daamTavra quTaisis<br />

I saSualo skola da swavla ganagrZo saqrTvelos politeqnikur<br />

institutSi qimiuri teqnologiis fakultetze,<br />

romelic aseve warCinebiT daamTavra 1958 wels. 1968 wels<br />

daamTavra saqarTvelos mecnierebaTa akademiis aspirantura.<br />

SromismoyvareobiT da niWierebiT gamorCeulma<br />

inJinerma 1958 wlidan 1968 wlamde _ rusTavis azotovani<br />

sasuqebis qarxanaSi ufrosi meaparatis, cvlis ufrosisa da<br />

samqros ufrosis moadgilis Tanamdebobebze daagrova<br />

mdidari pratqikuli gamocdileba. 1963 wlidan 1968 wlamde<br />

b-n leris saqarTvelos mecnierebaTa akademiis araorganuli<br />

82


qimiisa da eleqtroqimiis institutSi wamyvani inJinris<br />

Tanamdeboba eWira. 1968 wlidan 2006 wlamde saqarTvelos<br />

politeqnikuri institutis (SemdgomSi teqnikuri universitetis)<br />

araorganul nivTierebaTa teqnologiis kaTedraze<br />

rudunebiTa da keTilsindisierebiT ganvlo akademiuri<br />

Tanamdebobis yvela safexuri. asistenti, docenti,<br />

profesori, kaTedris gamge. 1998 wlidan 2002 wlamde b-ni<br />

leri iTavsebda s/s `azoti~-is sameTvalyireo sabWos<br />

Tavmjdomaris moadgilis Tanamdebobas.<br />

2006 wlidan dRemde b-ni leri _ stu-s qimiuri<br />

teqnologiisa da metalurgiis fakultetis sruli<br />

profesoria, warmatebiT xelmZRvanelobs am fakultetis<br />

araorganul nivTierebaTa teqnologiis mimarTulebas da<br />

Tavmjdomareobs fakultetis sadisertacio sabWos.<br />

prof. leri gvasalia kiTxulobs wamyvan saleqcio<br />

kursebs:<br />

1. teqnologiuri procesebis Teoria;<br />

2. araorganul nivTierebaTa teqnologia;<br />

3. zogadi qimiuri teqnologia (Tsu-Si);<br />

4. maTematikuri meTodebis gamoyeneba qimiasa da qimiur<br />

teqnologiaSi (stu-s da Tsu-s magistrantebisaTvis).<br />

prof. l. gvasalia aris iniciatori qimiuri teqnologiisa<br />

da metalurgiul fakultetze axali specialobis:<br />

`qimiuri da kvebis mrewvelobis espertiza~ gaxsnisa.<br />

am specialobisaTvis saganmanaTleblo saswavlo<br />

literatura b-ni leris xelmZRvanelobiT gamoica.<br />

mravawaxnagovania prof. l. gvasalias samecniero<br />

kvlevis sferoebi: 1. axali katalizatorebis SerCeva da<br />

kvleva; 2. wylisa da gamavali airebis gawmenda myari<br />

sorbentebiT; 3. adgilobrivi nedleulis gamoyeneba qimiur<br />

teqnologiaSi; 4. qimiur-teqnologiuri procesebis maTematikuri<br />

damuSaveba.<br />

Sedegebze gaTvlili 126 samecniero Sromidan 12<br />

saxelmzRvanelo da saswavlo meToduri literaturaa.<br />

83


mecniers 12 gamogonebaze aqvs miRebuli saavtoro mowmobebi<br />

da patentebi.<br />

damsaxurebuli profesoris, b-ni leri gvasalias xelm-<br />

ZRvanelobiT momzadebuli da daculia 3 sadoqtoro, 12<br />

sakandidato da 10 samagistro disertaciebi.<br />

teqnikuri kadrebis ubadlo aRmzrdeli, SesaniSnavi<br />

kolega da xelmZRvaneli Cveuli energiiT agrZelebs<br />

nayofier samecniero da pedagogiur moRavweobas.<br />

saqarTvelos erovnuli samecniero akademiisa da<br />

sainJinro akademiebis akademikosis, saqarTvelos<br />

teqnikuri universitetis samecniero departamentis<br />

ufrosis prof. daviT TavxeliZis samecniero da<br />

pedagogiuri moRvaweoba<br />

saxelovani winaprebis Rirseuli memkvidre _ daviT<br />

TavxeliZe daibada 1946 wlis 12 agvistos q. TbilisSi.<br />

1963 wels warCinebiT daamTavra saSualo skola da<br />

swavla ganagrZo saqarTvelos politeqnikuri institutis<br />

meqanika-manqanaTmSeneblobis fakultetze, romelic aseve<br />

warCinebiT daamTavra 1968 wels. amave wels Cairicxa<br />

moskovis manqanaTmcodneobis samecniero-kvleviTi institutis<br />

aspiranturaSi, romelic daamTavra 1971 wels. amave<br />

wels warmatebiT daicva sakandidato disertacia. 1971-87<br />

wlebSi b-ni daviTi saq. piliteqnikuri institutis. manqanaTa<br />

nawilebis kaTedris docentia. 1975-76 wlebSi iyo aSS-Si<br />

stenfordis universitetis mecnier-staJiori. 1986 wels<br />

warmatebiT daicva sadoqtoro disertacia manqanaTmSeneblobis<br />

aqtualur Temaze da 1987 wlidan dRemde stu-s<br />

meqanizmebisa da manqanebis Teoriis kaTedris wamyvani<br />

profesoria. prof. daviT TavxeliZe 1985-2003 wlebSi<br />

teqnikuri universitetis teqnologiuri procesebis avtoma-<br />

84


tizaciis laboratoriis gamgea. 1987-2005 wlebSi meqanizmebisa<br />

da manqanebis Teoriis kaTedris gamge. 2005-2008<br />

wlebSi satransporto da manqanaTmSeneblobis fakultetis<br />

dekanis movaleobis Semsrulebeli. 2008 wlidan arCeulia<br />

saqarTvelos teqnikuri universitetis samecniero departamentis<br />

ufrosad.<br />

akad. daviT TavxeliZe 1989-2006 wlebSi Tavmjdomareobda<br />

meqanika-manqanaTmSeneblobis fakultetze arsebuli<br />

T.05.18 #3 sadisertacio sabWos. 1997 wlidan dRemde aris<br />

meqanizmebisa da manqanebis Teoriis saerTaSoriso federaciis<br />

(IFT0MM) wevri. amave wlidan saqarTvelos sainJinro<br />

akademiis akademikosia. 2009 wlidan arCeulia saqarTvelos<br />

erovnuli samecniero akademiis akademikosad. 2001 wlidan<br />

dRemde saerTaSoriso samecniero Jurnalis `Applied<br />

Mexanics~ redkolegiis Tavmjdomaris moadgilea, 2005<br />

wlidan dRemde samecniero Jurnalis `transporti da<br />

manqanaTmSeneblobis~ redkolegiis Tavmjdomarea. 1999<br />

wlidan dRemde nayofierad muSaobs evrokomisiis mier<br />

dafinansebuli proeqtebis Sesrulebaze. es proeqtebia:<br />

BENE-BUS, ENERGIA, AFORO, LIRIC, FERBEV da<br />

EQUASER. aqvs Microsoft Office, Adobe da sxva gamoyenebiT<br />

programebTan muSaobis xangrZlivi gamocdileba.<br />

b-ni daviTi dajildoebulia Rirsebis medliT 2000<br />

wels, xolo 1986 wels mieniWa saqarTvelos saxelmwifo<br />

premiis laureatis wodeba mecnierebisa da teqnikis dargSi.<br />

akad. daviT TavxeliZis 100-mde samecniero naSromidan<br />

17 savtoro mowmoba da patentia, 8 monografia da<br />

saxelmZRvaneloa.<br />

TvalsaCino mecnieris nayofieri samecniero-kvleviTi<br />

naSromebidan umravlesobam moipova saerTaSoriso aRiareba,<br />

TavianTi produqtiulobis xarisxiT. aseTebia:<br />

85


• mravalrgoliani berketiuli meqanizmebis kinematikuri da<br />

dinamikuri analizi da sinTezi.<br />

• samrewvelo robotebis Semsrulebeli meqanizmebis<br />

dinamikuri analizi da sinTezi.<br />

• mcire eleqtrosadgurebisaTvis ormagi qmedebis (bankis<br />

tipis) hidroturbinebis daproeqteba, Seqmna da danergva.<br />

• sxvadasxva saxisa da daniSnulebis teqnilogiuri procesebis<br />

avtomaturi danadgarebis Seqmna da danergva.<br />

• mcire simZlavris qaris eleqtrosadgurebis daproeqteba,<br />

Seqmna da danergva.<br />

• optikur-boWkovani sensorebis gamoyenebis bazaze metalokonstruqciebis,<br />

mudmivi monitoringisaTvis gankuTvnili<br />

danadgarebis Seqmnis safuZvlebis damuSaveba.<br />

• mcire da saSualo sawarmoebSi eleqtronuli biznesis<br />

meTodebisa da muSaobis plaTformis danergvisaTvis<br />

gamiznuli moRvaweoba.<br />

saqarTvelos ekologiur mecnierebaTa akademiis<br />

namdvili wevris, saqraTvelos teqnikuri universitetis<br />

garemos dacvisa da sainJinro ekologiis mimarTulebis<br />

xelmZRvanelis, profesor nodar CxubianiSvilis<br />

cxovreba da samecniero-pedagogiuri moRvaweoba<br />

TvalsaCino pirovneba da samagaliTo mamuliSvili<br />

nodar CxubuaniSvili daibada 1934 wels q. TelavSi. 1952<br />

wels warCinebiT daamTavra Telavis me-5 saSualo skola da<br />

swavla ganagrZo d.i. mendeleevis saxelobis moskovis<br />

qimiur-teqnologiuri institutis organul nivTierebaTa<br />

teqnologiis fakultetze, romelic aseve warCinebiT<br />

daamTavra 1957 wels. 1965 wels warmatebiT daicva<br />

sakandidato disertacia. 1967-75 wlebSi spi-s organul<br />

86


nivTierebaTa teqnologiis jer asistenti, xolo 1970<br />

wlidan docentia. 1975-91 wlebSi muSaobda sakavSiro<br />

samecniero-sawarmoo gaerTianeba `speqtri~-s specialur<br />

sakonstruqtoro teqnologiuri biuro `laqsaRebavebiT<br />

dafarva~-Si direqtoris moadgiled samecniero dargSi. 1991<br />

wlidan muSaobs stu-s garemos dacvisa da sainJinro<br />

ekologiis kaTedraze. 1994 wlidan asrulebda stu-s<br />

garemos dacvisa da sainJinro ekologiis kaTedris gamgis<br />

movaleobas da xelmZRvanelobda kaTedrasTan arsebuli<br />

monitoringis da samrewvelo ekologiis samecniero-kvleviT<br />

laboratorias. 2001 wels teqnikur mecnierebaTa doqtoris<br />

samecniero xarisxis mosapoveblad b-n nodar CxubianiSvilma<br />

daicva disertacia natifi organuli sinTezis produqtebis<br />

teqnologiaSi aqtualur Temaze: `eTilenisa da fTorolefinebis<br />

polihalogennaerTebTan Tavisufal-radikaluri<br />

telomerizaciis reaqciebis Seswavla~.<br />

b-ni nodaris sadoqtoro naSromis mecnieruli siaxle<br />

mdgomareobs SemdegSi: ganxilulia axali mecnieruli<br />

mimarTuleba _ eTilenis fTorolefinebis polihalogennaerTebTan<br />

Tavisufal-radikaluri telomerizaciis reaqciebis<br />

gamokvleva.<br />

pirveladaa ganxorcielebuli eTilenis meTilenqloridTan<br />

da 1,2-diqloreTanTan telomerizaciis reaqciaSi yvela<br />

ZiriTadi produqtebis gamoyofa da identifikacia.<br />

aRmoCenilia eTilenis meTilqloridTan telomerizaciis<br />

reaqciaSi telomeruli radikalis 1,3 gadajgufeba.<br />

pirveladaa ganxorcielebuli telomerizaciis reaqcia<br />

eTilenis triqlorZmarmJavas eTerebTan Tavisufal-radikaluri<br />

iniciatorebis gamoyenebiT.<br />

pirveladaa ganxorcielebuli Tanatelomerizaciis<br />

reaqciebi: eTilenisa da naxSirbadis oqsidis, oTxqlorian<br />

naxSirbadTan da qloroformTan.<br />

87


pirveladaa ganxorcielebuli telomerizaciis reaqcia<br />

tetrafToreTilenisa da bromtriqlormeTans Soris<br />

TermoinicirebiT da γ -dasxivebiT.<br />

pirveladaa naCvenebi tetrafToreTilenis bromtriqlomeTanTan<br />

telomerizaciis reaqciaSi, telomeruli radikalis<br />

damokidebuloba mzardi radikalis sigrZeze.<br />

pirveladaa naCvenebi trifTorqloreTilenis bromtriqlormeTanTan<br />

telomerizaciis reaqciaSi izoagebulebis<br />

telomerebis miRebis SesaZlebloba.<br />

gamoyvanilia telomerizaciis reaqciis formaluri<br />

kinetikuri gantolebebi da eqsperimentulad dadgenilia<br />

gantolebaSi Semavali sidideebi.<br />

mocemul reaqciebisaTvis pirveladaa Seswavlili<br />

iniciatoris koncentraciis Tanafardobis, temperaturisa da<br />

drois gavlena telomerebis Sedgenilobasa da gamosavalze.<br />

pirveladaa Seswavlili eTilen-triqlorZmarmJavas eTilis<br />

eTerisa da tetrafToreTilen-bromtriqlormeTanis fazuri<br />

mdgomareobebi wnevasa da temperaturaze damokidebulebiT.<br />

damuSavebuli telomerizaciisa da Tanatelomerizaciis<br />

reaqciebis ganxorcielebis uwyveti moqmedebis teqnologiuri<br />

sqemebi.<br />

gansakuTrebul yuradRebas ipyrobs naSromSi miRebuli<br />

Sedegebis gamoyenebis farTo diapazoni.<br />

1. eTilenis meTilenqloridTan da 1,2-diqloreTanTan<br />

radikaluri telomerizaciis reaqciebi gamoiyeneba alifatur<br />

jaWvSi naxSirbadis atomebis kenti ricxviT, α, α -<br />

diqloralkanebis sinTezisaTvis da naxSirbadis atomebis<br />

luwi ricxviT, α, β _ diqloralkanebis sinTezisaTvis. am<br />

88


orive rigis naerTebis samrewvelo gamoyeneba SesaZlebelia<br />

mcenareebis qimiuri saSualebebiT dacvis mizniT. garda amisa,<br />

aldehidebis, diolebis da sxva produqtebis sinTezisaTvis.<br />

2. eTilenis ZmarmJavas eTilis eTerTan reaqciis<br />

telomerebi gamoiyeneba fiziologiurad aqtiuri nivTierebebis:<br />

meTioninis, lizinis sinTezisaTvis, agreTve<br />

sisxlis denis SesaCerebeli saSualebis ε _ kapronisa da<br />

fsiqotropuli preparatis gamalonis (4-aminobutanmJava)<br />

misaRebad.<br />

3. eTilenis, naxSirbadis oqsidis oTxqlorian naxSirbadTan<br />

da qlorofomTan reaqciis produqtebi gamoiyeneba<br />

α, ω -dikarbonmJavebis sinTezisaTvis.<br />

4. tetrafToreTilenisa da trifToqloreTilenis<br />

bromtriqlormeTanTan reaqciis telomerebi gamoyeneba α, ω<br />

-perfTordikarbonmJavebis sinTezisaTvis.<br />

5. damuSavebuli uwyveti teqnologiuri sqemebi safuZvlad<br />

daedo telomerebis miRebis sacdel da sacdelsamrewvelo<br />

warmoebis teqnikur-ekonomikur dasabuTebas.<br />

b-ni nodari avtoria 70-mde samecniero Sromis, maT<br />

Soris 3 saxelmZRvanelos, ori meToduri miTiTebis da ori<br />

gamogonebis. energiuli mecnieris xelmZRvanelobiT daculia<br />

ramodenime sakandidato disertacia, xelmZRvanelobs magistrantebis<br />

samecniero kvleviT samuSaoebs da bakalavrebis<br />

sadiplomo da sakurso gegmarebs. oponirebuli aqvs 17<br />

sakandidato da 1 sadoqtoro disertacia.<br />

damuSavebuli aqvs garemos dacvis da bunebrivi resursebis<br />

gamoyenebis _ specialobis inJiner-qimikos teqnologiebis<br />

momzadebis koncefcia. gamocemuli aqvs meToduri<br />

miTiTebebi sadiplomo gegmarebis Sesasruleblad da garemos-<br />

89


dacviTi ekologiur-ekonomikuri efeqtianobis gansazRvrisaTvis<br />

uaRresad mniSvnelovani da aucilebeli saxelmZRvanelo<br />

`bunebrivi resursebis racionaluri gamoyeneba da<br />

marTva~. b-ni nodari kiTxulobs leqciebs wamyvan disciplinebSi:<br />

1. garemos dacva, 2. garemoze zemoqmedebis Sefaseba da<br />

ekologiuri eqspertiza.<br />

prof. n. CxubianiSvilis mier damuSavebulia fTorirebuli<br />

dikarbonmJavebis miRebis, α,α , da α, ω -halogenSemcveli<br />

naerTebis miRebis fiziologiurad aqtiuri nivTierebis<br />

lizinisa da metioninis miRebis, sxvadasxva karbonmJavebis<br />

miRebis teqnologiebi telomerizaciis reaqciis bazaze,<br />

sxvadasxva sawarmos Camdinare wylebis gawmendis teqnologiebi<br />

membranebis gamoyenebiT da meoradi masalebis rekuperaciis<br />

teqnologiebi. b-ni n. CxubianiSvilis mravalricxovani<br />

nayofieri samecniero Sromebidan gansakuTrebiT gvinda<br />

gamovyoT 2007 wels gamoqveynebuli naSromi: `mecniermkvlevarTa<br />

jgufTan erTad `atmosferuli haeris<br />

dabinZurebis regulireba da ZiriTadi dambinZurebeli<br />

seqtorebi saqarTveloSi~, romelSic ganxiluli sakiTxebi<br />

sasicocxlod mniSvnelovania, rameTu Cven vcxovrobT haeris<br />

okeanis fskerze da am okeaneSi mudmiv moZraobaSi myofi<br />

haeris masebis sisufTaveze aris damokidebuli adamianis<br />

janmrTeloba da sicocxle zogadad.<br />

90


saqarTvelos sainJinro akademiis akademikosis, saq.<br />

teqnikuri universitetis samSeneblo fakultetis<br />

`sainJinro logistikis ganyofilebis~ xelmZRvanelis,<br />

stu-s wyalmomaragebisa da wyalarinebis mimarTulebis<br />

sruli profesoris zaur cixelaSvilis sazogadoebrivi<br />

da samecniero-pedagogiuri moRvaweoba<br />

mecnierebis TvalsaCino warmomadgeneli zaur cixela-<br />

Svili diabada 1945 wlis 23 oqtombers. saSualo skolis<br />

warCinebiT damTavrebis welsve _ 1963 wels Cairicxa saqar-<br />

Tvelos politeqnikur institutSi, romelic agreTve warmatebiT<br />

daamTavra 1970 wels da aqtiurad CaerTo samecniero<br />

kvlevebSi. 1971 wlidan 1981 wlamde saqarTvelos politeqnikuri<br />

institutis ufrosi mencier-TanamSromelia. 1981<br />

wlidan 1995 wlamde docentis Tanamdeboba eWira, xolo<br />

1995 wlidan dRemde profesoria. ukiTxavs leqciebs stu-s<br />

wyalmomaragebisa da wyalarinebis (#44 mimarTulebis)<br />

bakalavrebs, magistrantebs, doqtorantebs Semdeg disciplinebSi:<br />

wyalmomaragebisa da wyalarinebis sistemis<br />

funqcionirebis modelireba da sistemuri analizi, sainJinro<br />

konsultaciebi, xelovnuri inteleqti da eqsperimentuli<br />

sistemebi, ekologiuri monitoringi da usafrTxoeba, ekologistika,<br />

qalaqis wyliT uzrunvelyofis modelireba da<br />

analizi. prof. z. cixelaSvilis codnis sferoSi Sedis:<br />

wylis integrirebuli marTva da racionaluri gamoyeneba,<br />

wyalmomaragebisa da wyalarinebis specialobis disciplinebi,<br />

sainJinro diagnostika, xarisxis statistikuri marTva,<br />

inovaciuri menejmenti, wyalmomaragebis sistemebis operatiul-sadispetCero<br />

marTvis gadawyvetilebis miReba.<br />

b-ni zauri 1997 wlidan dRemde aris sagangebo situaciebis<br />

da samoqalaqo Tavdacvis departamentis samecniero<br />

sabWos eqspert-konsultanti: stu-s samSeneblo `sainJinro<br />

diagnostikis~ ganyofilebis xelmZRvaneli. avtoria 150<br />

samecniero Sromis: maTgan ori monografia, erTi meToduri<br />

91


miTiTeba, erTi qarTulenovani saxelmZRvanelo `logistikaSi~<br />

studenti bakalavrebisaTvis da damxmare saxelmZRvanelo<br />

`novaciuri procesebis marTva~ doqtorantebisaTvis.<br />

mecniers miRebuli aqvs oTxi saerTaSoriso serTifikati:<br />

saswavlo disciplina logistikaSi, inovaciur menejmentsa<br />

da xarisxis marTvaSi; `saerTaSoriso serTifikati~, `nato<br />

mSvidobisaTvis~, `saqpatentis~ serTifikati proeqtebSi:<br />

`wyali erovnuli simdidre~ da `miTi qceuli realobad~.<br />

2008 wels mieniWa saerTaSoriso nominacia mecnierebaSi:<br />

`oqros medali saqarTvelosTvis~. 1981-82 wels gaiara<br />

samecniero staJireba budapeStis teqnikur universitetSi<br />

`wyalmomaragebisa da wyalarinebis kaTedraze~.<br />

saqarTvelos sainJinro akademiis akademikosi Cveuli<br />

energiulobiT asrulebs akademikos-mdivnis sapasuxismgeblo<br />

movaleobas aRniSnul akademiaSi.<br />

akad. z. cixelaSvilis nayofieri Sromebis ricxvi<br />

sakmaod STambeWdavia. mecnieris samecniero kvlevebi gaTvlilia<br />

produqtiulobaze da amitomacaa, rom umravlesoba<br />

maTganma saerTaSoriso aRiareba moipova (patentebiT,<br />

saavtoro mowmobebiT da premiebiT).<br />

prof. zaur cixelaSvilma saqarTvelos sainJinro<br />

akademiaSi _ wyalmomaragebis, wyalarinebis da hidroteqnikis<br />

sainJinro problemebis ganyofilebis akademikos-mdivanma<br />

samecniero-SemoqmedebiT jgufTan erTad mimarTa saqarTvelos<br />

sainJinro akademiis prezidents, akademikos arCil frangi-<br />

Svils inovaciuri saproeqto winadadebebiT: 1. saqrTvelos<br />

sasmeli wylis resursebis racionaluri gamoTvlebiT qveynis<br />

social-ekonomikuri ganviTarebis xelSemwyobi konceptualuri<br />

programa; 2. qalaqebisa da dasaxlebuli adgilebis<br />

wyalmomarageba-wyalarinebis (kanalizaciis) sistemebis<br />

sainJinro qselebis reabilitacia perspeqtiuli ganaSenianebis<br />

gaTvaliswinebiT; 3. dasaxlebuli adgilebisa da<br />

calkeuli obieqtebis Camdinari wylebis lokaluri<br />

gamwmendi nagebobebis mowyoba biogazisa da biosasuqebis<br />

miRebiT; 4. avtosamrecxaoebidan, restornebidan da sxva<br />

92


calkeuli obieqtebidan miRebuli navTob da cximproduqtebiT<br />

dabiZnurebuli Camdinari wylebis lokaluri gamwmendi<br />

safiltro mowyobilobebi; 5. baTumisa da q. foTSi portebis<br />

reabilitacia Stormuli talRebisagan damcavi axali tipis<br />

mcuravi motivtive SemomzRudavi hidroteqnikuri nagebobebis<br />

bazaze; 6. mdinareebisa da zRvis sanapiro zolebis napirdamcavi<br />

hidroteqnikuri nagebobebis daproeqteba-mSenebloba<br />

wyaldidobebisa da Stormebisagan dacvis mizniT; 7. hesebisa<br />

da sxva hidroteqnikuri nagebobebis profilaqtikur-samSeneblo-saproeqto<br />

da sareabilitacio samuSaoebis Catareba; 8.<br />

hesebis energo-ekonomikuri gaangariSeba, efeqtianobis dasabuTeba<br />

da biznes gegmebis Sedgena sabazro ekonomikis<br />

pirobebSi; 9. evraziis satransporto derefnis saqarTvelos<br />

monakveTis sivrcul-teritoriuli mowyobis problemebi da<br />

sxva. aseve warudgina CamoTvlili dargebis ganviTarebisaTvis<br />

maTeuli xedva da aRniSnuli organizaciebis mier SemuSavebuli<br />

rigi novaciebis nusxa (nawili) mokle anotaciebiT<br />

komerciul-inovaciuri realizebisaTvis.<br />

Tanamedrove sabazro ekonomikis pirobebSi, qveynis<br />

meurneobaSi aRniSnul samuSaoTa kompleqsis inovaciuri<br />

realizacia ara marto mizanSewonili, aramed aqtualuri da<br />

droulia.<br />

samecniero jgufi gamoTqvams mzadyofnas Tavisi<br />

komerciul-sabizneso samqianoba warmarTos ara marto qveynis<br />

masStabis, aramed sazRavargareTac konstruqciul safuZvelze,<br />

miRebuli patentebis satransferto realizaciebiTa<br />

da sxva saxiT.<br />

Rrmad moazrovne mecnierebma Tavisi moRvaweobis yvela<br />

etapze da miTumetes (dRes mTeli msoflios ekonomikuri<br />

krizisis pirobebSi uWirs saqarTvelosac) SesaniSnavi<br />

alRoTi auwyo riTmi samSoblos majiscemas.<br />

93


oqros medali saqarTvelosTvis<br />

amerikis SeerTebuli Statebis biografiuli<br />

instituti samecniero dargebis<br />

mixedviT, yovelwliurad aanalizebs da<br />

ajildoebs msoflios sxvadasxva qveynebSi<br />

warmatebiT moRvawe mecnierebs. aseve,<br />

Tavis wevrobis kandidatad im pirebs miiCnevs,<br />

romelnic aqtiurad arian CarTulni<br />

TavianT qveyanaSi mecnierebis ganviTarebis<br />

saqmeSi.<br />

axlaxans, saqarTvelos teqnikuri universitetis<br />

profesorma, teqnikuri mecnierebaTa doqtorma, sainJinro<br />

akademiis akademikos mdivanma zaur cixelaSvilma aRniSnuli<br />

institutidan werili miiRo, romelsac Tan oqros medalic<br />

axlavs.<br />

gTavazobT amonarids werilidan:<br />

`Tqven saqarTvelosa da qarTveli xalxis saxeliT<br />

warmodgenili xarT nominaciaze saxelwodebiT _ `oqros<br />

medali saqarTvelosTvis~ Tqvenma profesiulma kvlevebma<br />

didi STabeWdileba moaxdina amerikis biografiuli institutis<br />

wevrebze. msgavsi damsaxurebis miReba da aRiareba ar<br />

aris mxolod Tqveni qveynis warmateba _ es msoflios<br />

warmatebaa. biografiuli institutis TanamSromlebma ganixiles<br />

Tqveni samecniero kvlevebi da miviReT gadawyvetileba<br />

Tqveni oqros medliT dajildoebis Sesaxeb. Tqveni namuSevrebi<br />

daculi iqneba institutis arqivSi. qarTveli mecnierisaTvis<br />

es Cvengan gacemuli pirveli jildoa.<br />

gilocavT aRiarebas da gisurvebT Semdgom warmatebebs<br />

profesiul saqmianobaSi.<br />

pativiscemiT<br />

amerikis biografiuli institutis prezidenti<br />

j.m. evensi<br />

94


teqn. mecn. doqtori, sr. profesori: zaur cixelaSvili da<br />

sxva avtorebi<br />

sertifikatebi, mowmobebi, patentebi gamogonebebze, patentebi<br />

sasargeblo modelebze<br />

1. sertifikati: `nato mSvidobisaTvis~ _ NATO CIMIC, gacemuli<br />

06/1997. zaur cixelaSvili, (miRebulia).<br />

2. sertifikati: moskovis ekonomikis, statistikisa da<br />

informatikis instituti, profesor-konsultanti disciplinaSi<br />

_ `logistikis safuZvlebi~, #27017, gacemuli<br />

09/2002. zaur cixelaSvili, (miRebulia).<br />

3. sertifikati: moskovis ekonomikis, statistikisa da<br />

informatikis instituti, profesor-konsultanti disciplinaSi<br />

_ `inovaciuri menejmenti~, #28367, gacemuli<br />

09/2002. zaur cixelaSvili, (miRebulia).<br />

4. sertifikati: moskovis ekonomikis, statistikisa da<br />

informatikis instituti, profesor-konsultanti disciplinaSi<br />

_ `xarisxis marTva~, #28366, gacemuli<br />

09/2002. zaur cixelaSvili, (miRebulia).<br />

5. sertifikati: saqarTvelos inteleqtualuri sakuTrebis<br />

erovnuli centri `saqpatenti~, saproeqto nawarmoebebi:<br />

`miTi qceuli realobad~, `wyali _ erovnuli simdidre~,<br />

#1377, gacemuli 06/2005. avtorebi: zaur cixelaSvili,<br />

paata giorgaZe, nodar CxeiZe, (miRebulia).<br />

6. mowmoba: saqarTvelos inteleqtualuri sakuTrebis erovnuli<br />

centri `saqpatenti~, samecniero-meToduri naSromi:<br />

sawvavi biogazis, ekologiurad sufTa biosasuqebisa da<br />

cxovelur sakvebze biodanamatebis miRebisa da gamoyenebis<br />

nacionaluri programa, ganmcxadeblebi: zaur cixelaSvili,<br />

SoTa cixelaSvili, Tamaz bacikiZe, daviT<br />

TeneiSvili, malxaz sanikiZe. mowmoba 2975, 2008 08 18.<br />

(miRebulia).<br />

95


7. mowmoba: saqarTvelos inteleqtualuri sakuTrebis erovnuli<br />

centri `saqpatenti~, samecniero-meToduri naSromi:<br />

`cxovelTa sasaklaos sawarmos Camdinari wylebis gamwmendi<br />

nagebobebisa da organuli narCenebis damamuSavebeli<br />

bio-energetikuli danadgaris dagegmareba da mSenebloba.<br />

mowmoba 3311, ganmcxadeblebi: zaur cixelaSvili, malxaz<br />

sanikiZe, 2008 10 21. (miRebulia).<br />

8. mowmoba: saqarTvelos inteleqtualuri sakuTrebis erovnuli<br />

centri `saqpatenti~, samecniero-meToduri naSromi:<br />

sawarmoo Camdinari wylebis sruli biologiuri gamwmendi<br />

nagebobebisa da organuli narCenebis gadamamuSavebeli<br />

bio-energetikuli danadgaris ganTavsebis principuli<br />

sqema. ganmcxadeblebi: arCil frangiSvili, zaur cixela-<br />

Svili, Tamaz bacikiZe, zurab gasitaSvili, malxaz<br />

sanikiZe (ganacxadi gaformebis stadiazea da masze<br />

mowmoba gaicema 06/2009).<br />

9. patenti gamogonebaze: E.02 (10) AP 2007 9864 A, (51) int. Cl<br />

(2006), E 02 B 3/06. mcuravi napirdamcavi mowyobiloba.<br />

patentmflobelebi: zaur cixelaSvili, darejan garuCava,<br />

ioseb cixelaSvili, giorgi miqaZe, SoTa cixelaSvili,<br />

paata giorgaZe. saqpatenti, samrewvelo sakuTrebis<br />

oficialuri biuleteni 23(243), patenti 4354, 10 12<br />

2007, gv. 15, 16, (patenti miRebulia).<br />

10. patenti gamogonebaze: mcuravi napirdamcavi mowyobiloba.<br />

saindent. #10996/01, gancx. #2008010996. patentmflobelebi:<br />

zaur cixelaSvili, Temur gvelesiani, arCil<br />

frangiSvili, Tamaz bacikiZe, darejan garuCava, ioseb<br />

cixelaSvili, giorgi miqaZe, SoTa cixelaSvili, paata<br />

giorgaZe, (patenti gaformebis stadiazea).<br />

11. patenti gamogonebaze: B 63 (10) 02 AP 2009 10696 A, (51)<br />

int. Cl (2006), B 63 B 39/06. mcuravi konstruqcia<br />

talRebis mademfirebeli mowyobilobiT. patentmflo-<br />

96


elebi: zaur cixelaSvili, darejan garuCava, arCil<br />

frangiSvili, Tamaz bacikaZe, ioseb bacikaZe, paata<br />

giorgaZe, nodar CxeiZe, giorgi kacitaZe, merab daviTaia,<br />

giorgi miqaZe, ioseb cixelaSvili, SoTa cixelaSvili,<br />

daviT kaxaZe, leri ruxaZe. saqpatenti, samrewvelo<br />

sakuTrebis oficialuri biuleteni 5(273), 10 03 2009,<br />

gv. 12, 13, (patenti gaformebis stadiazea).<br />

12. patenti gamogonebaze: E 02 (10) AP 2009 10001 A, (51) int.<br />

Cl (2006), E02 B 3/04. napirdamcavi nageboba. patentmflobelebi:<br />

zaur cixelaSvili, darejan garuCava, ioseb<br />

cixelaSvili, giorgi miqaZe, SoTa cixelaSvili, paata<br />

giogaZe. saqpatenti, samrewvelo sakuTrebis oficialuri<br />

biuleteni 9(277), 10 05 2009, gv. 15, (patenti<br />

gaformebis stadiazea).<br />

13. patenti sasargeblo modelze. patenti U 1299, ZalaSia<br />

2006 02 15; sameurneo-sayofacxovrebo camdinari wylebis<br />

gasawmendi mowyobiloba. patentmflobelebi: SoTa<br />

cixelaSvili, ioseb cixelaSvili, bakur Cxenkeli, nodar<br />

CxeiZe, zaur cixelaSvili (patenti miRebulia).<br />

14. patenti sasargeblo modelze. biodanadgari. saidentifikacio<br />

#10697/02, reg. #1481, 11 02 2009. patentmflobelebi:<br />

zaur cixelaSvili, darejan garuCava, arCil<br />

frangiSvili, Tamaz bacikaZe, ioseb bacikaZe, paata<br />

giorgaZe, giorgi kacitaZe, giorgi miqaZe, ioseb<br />

cixelaSvili, SoTa cixelaSvili, daviT kaxaZe, nodar<br />

CxeiZe (patenti gaformebis stadiazea).<br />

15. patenti sasargeblo modelze. napirdamcavi nageboba.<br />

saidentifikacio #10431/02, reg. #1450, 27 10 2008.<br />

patentmflobelebi: zaur cixelaSvili, arCil frangi-<br />

Svili, zaur gedeniZe, Tamaz bacikaZe, tariel kviciani,<br />

paata giorgaZe, zurab gasitaSvili, nodar CxeiZe, giorgi<br />

xerxeuliZe, darejan garuCava, merab daviTaia, merab<br />

maqaraSvili, ioseb cixelaSvili, SoTa cixelaSvili,<br />

naTia maxarobliZe (patenti gaformebis stadiazea).<br />

97


saqarTvelos sainJinro akademiis wevr-korespondentis,<br />

saq. teqnikuri universitetis `wylis resursebis<br />

gamoyenebis, wyalmomaragebis da wyalarinebis~<br />

mimarTulebis asocirebuli profesoris zurab<br />

zalikaSvilis samecniero pedagogiuri moRvaweoba<br />

teqnikuri mecnierebis TvalsaCino warmomadgeneli<br />

zurab zalikaSvili daibada 1960 wlis 1 ianvars q.<br />

TbilisSi. 1977 wels daamTavra saSualo skola oqros<br />

medalze da Cairicxa saqarTvelos politeqnikur<br />

institutis samSeneblo fakultetze, romelic warCinebiT<br />

daamTavra 1982 wels. 1983 wels Cairicxa moskovis<br />

samSeneblo-sainJinro institutis aspiranturaSi, romelic<br />

aseve warCinebiT daamTavra 1986 wels da amave institutSi<br />

1997 wels warmatebiT daicva sakandidato disertacia.<br />

samecniero saqmianoba mSobliur politeqnikur institutSi<br />

gaagrZela. 1987-92 wlebSi spi-s `wylis resursebis<br />

gamoyenebis, wyalmomaragebisa da kanalizaciis~ kaTedris<br />

ufrosi mecnier muSakia, 1992-2006 wlebSi amave kaTedris<br />

docenti, xolo 2006 wlidan dRemde asocirebuli<br />

profesori. wyalmomaragebis da wyalarinebis sferoSi<br />

gamoqveynebuli 18 samecniero Sromidan umetesoba maTganma<br />

moipova saerTaSoriso aRiareba, miRebuli aqvs saavtoro<br />

mowmoba (#13577364 q. moskovi, 1987 weli).<br />

b-ni zurabi avtoria 1 saxelmZRvanelosi. kiTxulobs<br />

leqciebs sam saswavlo disciplinaSi: `wyalmomarageba da<br />

wyalarineba~, `Camdinare wylebis gawmenda~, `wyalarinebis<br />

qselebi da nagebobebi~.<br />

gTavazobT b-ni zurabis produqtiuli samecniero<br />

Sromebidan ramodenime maTgans.<br />

98


Camdinare wylebis gawmendis bioqimiuri meTodi<br />

mecnier-mkvlevarTa jgufi: asoc. prof. z. zalikaSvili,<br />

asoc. prof. g. zalikaSvili, asistent. prof. m. CaCaniZe<br />

eqsperimentulad miRebuli Camdinare wylebis bioqimiuri<br />

gawmendis meTodi moicavs Camdinare wylebis aqtiuri<br />

lamis aeracias, gamkvrivebasa da regeneracias. bioqimiurad<br />

gawmendili wylis Semdgomi gakamkameba xdeba aqtiuri lamis<br />

Sewonil SreSi filtraciis gziT. saleqris Semdeg<br />

bioqimiurad gawmendili wylis gamkamkamebelSi gasakamkameblad<br />

miwodebamde, wyals amdidreben JangbadiT. amis Semdeg,<br />

wylidan ganidevneba Jangbadis buStulebi da emateba<br />

regenirebuli aqtiuri lami 20-400 mg/l raodenobiT.<br />

damJamgvelad agreTve gamoiyeneba ozoni, romelic winaswar<br />

SehyavT bioqimiurad gawmendil wyalSi. bioqimiurad gawmendil<br />

wyals Jangaven anu amdidreben JangbadiT maRali wnevis<br />

qveS. SemdegSi wyals acileben warmoqmnil buStulebs,<br />

normaluri atmosferuli wnevisas. lamis Sewonili Sridan<br />

axdenen zedmeti aqtiuri lamis regeneracias. JangbadiT<br />

gamdidrebul wyalSi gasakamka-meblad miwodebis win, xdeba<br />

aqtiuri lamis recirkulacia, regenirebuli aqtiuri lamis<br />

calkeuli an erToblivi damateba.<br />

Camdinare wylebis bioqimiuri gawmendis es meTodi<br />

SeiZleba farTod iqnes gamoyenebuli rogorc qalaqebis, ise<br />

samrewvelo sawarmoTa Camdinare wylebis gasawmendad. es<br />

meTodi xels uwyobs gawmendis xarisxis gazrdas da<br />

mTlianad am procesis daCqarebas. am dros mimdinareobs<br />

amoniumis azotis nitrifikacia, rac uzrunvelyofs Camdinare<br />

wylebis gawmendis maRal efeqts da xarisxs, Sewonili<br />

nivTierebebis raodenobis Semcirebis mixedviT.<br />

bioqimiurad gawmendil wyalSi regenirebuli aqtiuri<br />

lamis 400 mg/l-ze meti raodenobiT damateba SeuZlebelia,<br />

99


adganac gakamkamebuli wylis aqtiuri lamis Sewonil SreSi<br />

filtraciisas, mkveTrad izrdeba Sewonili nivTierebebis<br />

gamodevnis siCqare.<br />

aseve dauSvebelia regenirebuli aqtiuri lamis 20<br />

mg/l-ze naklebi raodenobiT damateba, radganac am SemTxvevaSi<br />

ganusazRvrelad izrdeba aqtiuri lamis anaerobul<br />

pirobebSi yofnis xangrZlivoba, romelsac mivyavarT<br />

gakamkamebuli wylidan Sewonili nivTierebebis gamodevnis<br />

zrdamde. es procesi mimdinareobs wylis gafiltvrisas<br />

aqtiuri lamis Sewonil SreSi.<br />

cdebis Sedegad davadgineT Camdinare wylebis bioqimiuri<br />

gawmendis meTodis ganxorcielebis pirobebi.<br />

Camdinare wyals ureven regenirebul aqtiur lams da<br />

uSveben aerotenkSi, sadac awvdian haers lamis narevis<br />

aeraciisaTvis. aqtiuri lamis dozas aerotenkSi inarCuneben<br />

1-6 g/l-is farglebSi. aerotenkidan lamis narevi miewodeba<br />

gravitaciul lamgamamkvrivebels, romelsac warmoadgens<br />

saleqari. saleqari specialuri mowyobilobiTaa aRWurvili<br />

lamis Tanabari arevisaTvis. saleqarSi xdeba aqtiuri lamis<br />

gamoyofa bioqimiurad gawmendili wylidan.<br />

lamis narevis gamoyofis xangrZlivoba damokdiebulia<br />

aerotenkSi aqtiuri lamis dozasa da indeqsze. igi Seadgens<br />

0,25-0,75-s. aqtiuri lamis lamgamamkvriveblis Semdeg<br />

miewodeba regenerators, xolo bioqimiurad gawmendil<br />

wyals aqtiuri lamis koncentraciiT 30 mg/l-s, awvdian<br />

oqsigenerators, sadac dispersiuli haeriT an teqnikuri<br />

JangbadiT wyalSi gaxsnili JangbadiT koncentracia 8-10<br />

mg/l-mde dahyavT. Semdeg ki, JangbadiT gamdidrebul wyals<br />

acileben gazis buStulebs da umateben regenirebul aqtiur<br />

lams optimaluri koncentraciiT 50-430 mg/l-s awvdian<br />

gamkamkamebels, sadac mas filtraven aqtiuri lamisagan.<br />

lamis SewonilSriani gamkamkameblidan gahyavT gakamkamebuli<br />

100


gawmendili wyali, xolo zedmeti aqtiuri lami Semdgomi<br />

damuSavebisaTvis _ lamgamamkvrivebelSi.<br />

gamkamkameblis Sewonil SreSi bioqimiurad gamwendili<br />

wylis miwodebis SemTxvevaSi, filtraciis Tanabari siCqaris<br />

dros, Sewonil nivTierebaTa gamotana mniSvnelovnad dabalia.<br />

gamkamkamebuli gawmnedili wylidan Sewonili nivTierebebis<br />

Tanabari uzrunvelyofa SesaZlebelia regenirebuli aqtiuri<br />

lamis koncentraciis 1,4-1,6-jer gazrdis SemTxvevaSi,<br />

araregenirebul lamis koncentraciasTan SedarebiT. amitom<br />

bioqimiurad gawmendil wyals, romelic Seicavs 30 mg/l<br />

araregenirebul aqtiur lams, SesaZlebelia daematos<br />

araregenirebuli aqtiuri lami, romelsac aRdgenili aqvs<br />

biosorbciuli unari da manitrificirebeli mikroorganizmebi.<br />

gaxsnili Jangbadis didi maragis dros, wylis<br />

damatebiT aerotenkebSi gawmendis pirobebSi, mcirdeba<br />

organuli naxSirbadSemcveli nivTierebebis koncentracia<br />

gawmendil wyalSi, rac aCqarebs masSi amoniumis azotis<br />

nitrifikaciis process. amasTan, Sewonil nivTierebaTa<br />

gamodevnis siCqare ar izrdeba.<br />

Sewonili nivTierebebis wylidan gamotanis uzrunvelyofidan<br />

gamomdinare, swraf qviSis filtrebSi, sadac<br />

aqtiuri lamis koncentracia gawmendil wyalSi aranaklebia<br />

3,0-5,0 mg/l-ze, lamgamamkvriveblidan 50 mg/l lamis narevis<br />

gatanis gaTvaliswinebiT, saSualebas gvaZlevs regenirebuli<br />

aqtiuri lamis 400 mg/l maqsimalurad dasaSveb zrdas.<br />

gaxsnili Jangbadis maragis Semqna gawmendil wyalSi da<br />

regenirebuli aqtiuri lami iwvevs haeris buStulebis<br />

aqtiuri lamis marcvlebTan mikvras, rac axdens aqtiuri<br />

lamis Sewonili Sris marcvlebis flotacias da zrdis<br />

Sewonili nivTierebis gamodevnas gakamkamebuli wylidan.<br />

amitom, bioqimiurad gawmendil wyals amdidreben JangbadiT,<br />

SemdgomSi wyldian gauxsneli gazis buStulebis gamoyofiT.<br />

101


Sewonil SreSi aqtiuri lamis yofnis saSualo<br />

xangrZlivoba damokidebulia gasawmend wyalSi lamis<br />

koncentraciasa da sxvadasxva bunebriv pirobebze. igi 2-4<br />

saaTamde izrdeba lamis 460 mg/l koncentraciis dros da<br />

20-30 saaTamde _ 40 mg/l koncentraciisas.<br />

imis gaTvaliswinebiT, rom gaxnili Jangbadis zRvruli<br />

koncentracia ganisazRvreba wylis temperaturiT da 8-10<br />

mg/l-s Seadgens Camdinare wylis 15-25 0 C temperaturuli<br />

intervalisaTvis, saWiroa SeizRudos aqtiuri lamis<br />

Sewonil SreSi yofnis saSualo xangrZlivoba, romelic ar<br />

unda aRematebodes 12 saaTs. Sewonili nivTierebebis gamodevnis<br />

Tavidan asacileblad. wyalSi lamis minimaluri<br />

dasaSvebi koncentracia ar unda iyos naklebi 50 mg/l-ze,<br />

rac saleqaridan 30 mg/l aqtiuri lamis gamodevnis<br />

gaTvalsiwinebiT, gvaZlevs regenirebuli aqtiuri lamis 20<br />

mg/l minimalur dasaSveb danamats.<br />

aqtiuri lamis Sewonil SreSi 2-12 sT-iT yofnis<br />

xangrZlivoba uzrunvelyofs regenirebuli aqtiuri lamiT<br />

sorbirebuli im organuli naxSirbadSemcveli nivTierebebis<br />

ganviTarebas, romelic axorcielebs amoniumis azotis<br />

nitrifikaciis procesebs. Camdinare wyalSi bioqimiurad<br />

Znelad Jangvadi nivTierebebis arsebobis SemTxvevaSi,<br />

inhibirebuli bioqimiuri procesebi gawmendil wyalSi<br />

xorcieldeba wylis JangbadiT gamdidrebisas. gawmendili<br />

wylis teqnikuri JangbadiT gamdidreba saSualebas gvaZlevs<br />

wyalSi gavzardoT gaxsnili Jangbadis koncentracia,<br />

movaxdinoT Jangbadis reJimis gaumjobeseba Sewonil SreSi<br />

da amiT davaCqaroT masSi JangviTi procesebis mimdinareoba.<br />

amrigad, bioqimiuri gawmendis zemoT ganxiluli<br />

meTodebi saSualebas iZleva bioqimiuri gawmendis nagebobebis<br />

saerTo moculoba 20-30%-iT SevamciroT.<br />

102


Camdinare wylebis bioqimiuri gawmendis es meTodi<br />

saSualebas iZleva Camdinare wylebis gawmendis xarisxi<br />

avamaRloT, amoniumis azotis nitrofikaciis procesis daCqarebiT.<br />

amisaTvis, bioqimiurad gawmendil wyals, gamkamkameblebSi<br />

miwodebamde, amdidreben JangbadiT, Semdeg wylidan<br />

devnian gazis buStulebs da regenirebul aqtiur lams 20-<br />

400 mg/l raodenobiT umateben.<br />

saqarTvelos teqnikuri universitetis satransporto<br />

da manqanaTmSeneblobis fakultetis sruli profesoris<br />

melor elizbaraSvilis cxovreba da samecnieropedagogiuri<br />

moRvaweoba<br />

melor irodionis-Ze elizbaraSvili daibada 1939 wlis<br />

13 noembers q. TbilisSi.<br />

1958 wels warCinebiT daamTavra Tbilisis me-4<br />

saSualo skola da Cairicxa Tbilisis saxelmwifo universitetSi<br />

fizikis fakultetze, romelic aseve warCinebiT<br />

daamTavra 1963 wels. gaiara 9 Tviani praqtika leningradSi<br />

pulkovos astronomiul observatoriaSi, sadac daamu-<br />

Sava signalebis polarizaciia mowyobiloba specializebuli<br />

antenisaTvis, romelic danergil iqna kosmosidan miRebuli<br />

signalebis energiis srulyofilad miRebisaTvis.<br />

1964 wlis 8 ianvridan ganawilebiT daiwyo muSaoba<br />

saqarTvelos politeqnikuri institutis radioteqnikis<br />

kaTedraze asistentis Tanamdebobaze. 1964-65 wlebSi gaiara<br />

samxedro samsaxuri, rogorc moxalisem. 1965 wlidan 1980<br />

wlamde muSaobda leningradis meteorologiis sakavSiro<br />

samecniero kvleviT institutSi Tbilisis filialSi. b-n<br />

melorma daamuSava:<br />

103


1) zRvis wylis qimiur-eleqtruli da meqanikuri<br />

Tvisebebis eqspres analizis kompleqsuri cifruli sistema,<br />

romelsac unari hqonda emuSava stacionalur statikur da<br />

dinamikur reJimebSi (asaxavda: qimiur Sedgenilobas,<br />

marilianobas, eleqtrogamtareblobas, talRis da moZraobis<br />

damaxasiaTebel parametrebs da sxva), rac danergil iqna<br />

1975-76 wlebSi daxuruli Temis statusiT.<br />

2) qimiuri teqnologiuri uwyveti procesis uwyveti<br />

monitoringis cifruli sistema, romelic xasiaTdeboda<br />

ramodenime procesis usafrTxoebis ganmsazRvreli ZiriTadi<br />

parametrebis (wneva, temperatura da sxv.) kontroliT da<br />

maTi cvlilebebis maxasiaTeblebis (siCqare, aCqareba zRvruli<br />

saavario sididis mimarT) analiziT, rac gamoisaxeboda<br />

avtomatur reJimSi vizualurad cifruli da grafikuli<br />

monacemebis saxiT. dainerga rogorc daxuruli Tema<br />

`НИХТИ~-Si, samecniero qimiur teqnologiur institutSi .<br />

1977-79 wlebSi demonstrirebul iqna ekonomikuri<br />

urTierTdaxmarebis qveynebis, saxalxo meurneobis miRwevaTa<br />

gamofenaze moskovSi da laifcigSi (germania), orive<br />

SemTxvevaSi dajildovda didi vercxlis medliT.<br />

b-ni melori 1969-72 wlebSi swavlobda leningradSi _<br />

meteorologiis sakavSiro samecniero-kvleviT institutis<br />

aspiran-turaSi.<br />

1974 wels warmatebiT daicva sakandidato disertacia<br />

Temaze: `uwyveti signalebis orTogonaluri gaSlis<br />

operatorebis mndgradobis sakiTxebis gamokvleva~.<br />

1999 wels aseve warmatebiT daicva sadoqtoro<br />

disertacia Temaze: `uwyveti signalebis ganzogadoebuli<br />

diskretizaciis mdgradoba~.<br />

1980 wlidan dRemde muSaobs saqarTvelos teqnikuri<br />

universitetis rkinigzis transportis avtomatikis da<br />

kavSirgabmulobis kaTedraze _ asistentis, docentis, sruli<br />

104


profesoris akademiur Tanamdebobaze, agreTve _ satransporto<br />

fakultetis ganyofilebis gamgis da dekanis moadgilis<br />

Tanamdebobaze.<br />

prof. m. elizbaraSvili avtoria 100-mde samecniero<br />

Sromisa. maT Soris zemoT aRniSnul I saidumlo Temis<br />

komponentebia (Semadgeneli qveTemebia): `furies trigonometriuli<br />

mravalganzomilebiani mwkrivis mdgradobis Sesaxeb~<br />

(mecnier-mkvlevarTa jgufi: prof. m. elizbaraSvili, prof. a.<br />

leJava, asoc. prof. p. elizbaraSvili, doqtoranti g.<br />

elizbaraSvili), samecniero teqnikuri Jurnali `transporti~<br />

#4, 2005.<br />

2. `gafarToebis diskretizaciis anaTvalTa funqciebis<br />

diskretul warmodgenaTa operatorebis gamoTvliTi mdgomareobis<br />

Sesaxeb~ (mecnier-mkvlevarTa jgufi: m. elizbara-<br />

Svili, a. leJava, n. Wedia, p. elizbaraSvili, g. elizbara-<br />

Svili), samecniero teqnikuri Jurnali `transporti~, #3-4,<br />

2006, II daxuruli (grifiT saidumlo Temis Sinaarsis<br />

arasaidumlo komponentebia Semdegi qveTavebi: I. `interpoluri<br />

swrafkrebadi jeradi mwkrivis mdgradobis Sesaxeb~<br />

(mecnier-mkvlevarTa jgufi: n. xaratiSvili, m. elizbara-<br />

Svili, p. daviTaSvili). stu-s Sromebi #3 (gv. 136-143)<br />

1994.<br />

2. `kotelnikov-Senonis jeradi mwkrivis mdgomareobis<br />

Sesaxeb~ (mecnier-mkvlevarTa jgufi: n. xaratiSvili, m.<br />

alizabaraSvili), stu-s Sromebi #3 (gv. 144-155), 1994.<br />

105


saqarTvelos teqnikuri universitetis qimiuri<br />

teqnologiisa da metalurgiuli fakultetis, zogadi<br />

qimiuri teqnologiis procesebisa da aparaturis<br />

mimarTulebis prof. revaz iaSvilis samecnieropedagogiuri<br />

moRavweoba<br />

damsaxurebuli qarTveli qimikosi revaz iakobis-Ze<br />

iaSvili daibada 1927 wlis 12 marts q. TbilisSi.<br />

1945 wels warCinebiT daamTavra q. Tbilisis #1<br />

saSualo skola. imave wels swavla ganagrZo kirovis<br />

saxelobis saqarTvelos politeqnikuri institutis qimiuri<br />

teqnologiis fakultetze, specialobiT _ `araorganul<br />

nivTierebaTa teqnologia~, romelic warCinebiT daamTavra<br />

1950 wels.<br />

1951 wlidan 1954 wlamde muSaobda `saqemalWurWlis~<br />

qarxnis saamqros ufrosad q. TbilisSi. 1954 wlidan 1962<br />

wlamde muSaobda q. Tbilisis saqalaqo sabWos aRmaskomis<br />

sawarmoo kombinatSi mTavari inJinris Tanamdebobaze. 1962<br />

wlidan 1966 wlamde saqarTvelos politeqnikuri institutis<br />

zogad qimiuri da kvebis teqnologiis kaTedris<br />

asistentia. 1966 wels q. leningradis teqnologiur<br />

instiutSi warmatebiT daicva sakandidato disertacia,<br />

xolo 1967 wels moskovis umaRlesma saatestacio komisiam<br />

b-n revazs mianiWa docentis wodeba, 1980 wlidan TxuTmeti<br />

wlis manZilze xelmZRvanelobda saqarTvelos politeqnikuri<br />

institutis (SemdgomSi teqnikuri universitetis)<br />

zogad qimiuri teqnologiis procesebisa da aparatebis<br />

kaTedris (SemdgomSi mimarTuleba) prf. r. iaSvili 70-mde<br />

samecniero Sromis avtoria. maTgan umravlesobas miRebuli<br />

aqvs saavtoro mowmobebi da patentebi. b-nma rezom kvebis<br />

mrewvelobis sferos SesTavaza umniSvnelovanesi _ Sedegebze<br />

orientirebuli novaciebi. teqnikuri dargis specialistebis<br />

106


aRzrdis saqmeSi. Rvawlmosili mecnieri Cveuli energiiT<br />

agrZelebs samecniero-pedagogiur moRavweobas.<br />

stu-s qim. teqnologiisa da metalurgiis fakultetis<br />

sruli profesoris g. gafrindaSvilis mecnierul<br />

miRwevebze gamoqveynebuli gvaqvs bibliografiuli<br />

krebulis I nawilSi. amjerad gTavazobT mis mier<br />

niWier TanaavtorTan izabela gaguasTan erTobliv<br />

mniSvnelovan samecniero naSroms<br />

Zvlis nacrisa da kaolinis Semcvel keramikul masalaSi<br />

kristaluri fazis warmoqmnis Termodinamikuri analizi<br />

(mkvlevarTa jgufi: prof. g. gafrindaSvili,<br />

asoc. prof. i. gagua)<br />

silikatur masalaTa teqnologiuri damuSavebisas<br />

mimdinare reaqciebis Sesaswavlad didi mniSvneloba eniWeba<br />

Termodinamikur meTods. Termodinamikuri meTodiT Txevadi<br />

fazis monawileobiT myarfaza reaqciebis Seswavlas safuZvlad<br />

udevs taminis Sromebi. manve gviCvena, rom Teoriulad<br />

ori kristaluri nivTierebis qimiuri urTierTqmedebisas<br />

siTbo gamoiyofa da wonasworoba SeiZleba damyardes mxolod<br />

garkveul pirobebSi. silikatur sistemebSi reaqciebis<br />

Sesaswavlad sakmarisi sizustiT SeiZleba gamoyenebul iqnes<br />

Termodinamikis aRniSnuli kanoni. Termuli damuSavebisas<br />

keramikul masaSi mimdinareobs reaqciebi, romelTa Sedegad<br />

xdeba masalebis Secxoba Txevadi fazis monawileobiT. maT<br />

struqturaSi warmoiqmneba garkveuli mineralogiuri Sedgenilobis<br />

axali kristaluri fazebi, romelbic gansazRvraven<br />

miRebuli masalis fizikur-meqanikuri da sxva Tvisebebs.<br />

Zvlis nacris Semcveli keramikuli masis struqturis<br />

Camoyalibebisas mimdinare fizikur-qimiur procesTa meqani-<br />

107


zmze erTiani azri jerjerobiT ar arsebobs. bevri sakiTxi<br />

jer kidev sakamaToa.<br />

Teoriulad, Zvlis nacrisa da kaolinis Semcveli<br />

keramikuli masis komponentebis urTierTqmedeba SeiZleba<br />

daxasiaTdes fizikuri diagramebiT, oTxkomponentiani<br />

CaO − Al O − P O − SiO da samkomponentiani<br />

2<br />

2<br />

2<br />

5<br />

2<br />

Ca3( PO4)<br />

2 − CaO⋅<br />

Al2O3<br />

⋅2SiO2<br />

− SiO da Ca 2<br />

3 ( PO)<br />

2 − Al2O3<br />

− SiO2<br />

(3) sistemebiT. fazaTa wesis Tanaxmad, oTxkomponentianma<br />

sistemam saboloo jamSi, gacivebisas unda mogvces oTxi<br />

kristaluri faza, faifuris tipis Zvlis masalebma sruli<br />

kristalizaciisas unda mogvces<br />

Ca3( PO4)<br />

2 − CaO ⋅ Al2O3<br />

⋅2SiO2<br />

− 3SiO2<br />

⋅ Al2O3<br />

⋅2SiO2<br />

− SiO2<br />

sistema.<br />

mocemuli samuSao aris sxvadasxva temperaturaze<br />

gamomwvari Ca3 ( PO4<br />

) 2 − Al2O3<br />

− SiO sistemis keramikuli masa-<br />

2<br />

laTa kvlevis nawili da eZRvneba aRniSnul keramikul masalaSi<br />

kristaluri fazebis da vitlokitisa da anorTitis<br />

warmoqmnis proncipuli SesaZleblobis dadgenas.<br />

aRniSnuli sistemis Seswavla aqtualuri rogorc<br />

Teoriuli, ise praqtikuli TvalsazrisiT, vinaidan igi fosfatur<br />

da aluminosilikatur keramikul masalaTa teqnoogiuri<br />

procesis safuZvelia. sxvadasxva temperaturaze<br />

gamomwvar Zvlis nacrisa da kaolinis Semcvel kompoziciebSi<br />

mimdinare myarfaza reaqciaTa ZiriTadi kanonzomierebebis<br />

dadgenisaTvis mkvlevarTa jgufi iyenebda kvlevis<br />

Termodinamikur meTods.<br />

sinTezirebuli Zvlis nacrisa da kaolinis Semcvel<br />

keramikul masalaTa kvlevis rentgenuli da eleqtronulmikroskopuli<br />

analizebis mixedviT savaraudod SeirCa<br />

reaqciaTa variantebi, romlebic mimdinareobs aRniSnuli<br />

keramikuli masalis struqturis Camoyalibebisas.<br />

108


109<br />

;<br />

)<br />

2<br />

(<br />

3<br />

)<br />

(<br />

2<br />

)<br />

2<br />

(<br />

3<br />

)<br />

(<br />

)<br />

(<br />

5<br />

2<br />

2<br />

2<br />

2<br />

3<br />

2<br />

2<br />

4<br />

3<br />

2<br />

2<br />

3<br />

2<br />

2<br />

6<br />

4<br />

10<br />

O<br />

P<br />

O<br />

H<br />

SiO<br />

CaO<br />

SiO<br />

O<br />

Al<br />

CaO<br />

PO<br />

Ca<br />

SiO<br />

SiO<br />

O<br />

Al<br />

OH<br />

PO<br />

Ca<br />

+<br />

+<br />

⋅<br />

+<br />

⋅<br />

⋅<br />

+<br />

+<br />

→<br />

+<br />

⋅<br />

+<br />

(1)<br />

;<br />

)<br />

2<br />

(<br />

4<br />

)<br />

(<br />

2<br />

)<br />

2<br />

(<br />

4<br />

)<br />

(<br />

)<br />

(<br />

5<br />

2<br />

2<br />

2<br />

3<br />

2<br />

2<br />

4<br />

3<br />

2<br />

3<br />

2<br />

2<br />

6<br />

4<br />

10<br />

O<br />

P<br />

O<br />

H<br />

SiO<br />

O<br />

Al<br />

CaO<br />

PO<br />

Ca<br />

SiO<br />

O<br />

Al<br />

OH<br />

PO<br />

Ca<br />

+<br />

+<br />

⋅<br />

⋅<br />

+<br />

+<br />

→<br />

⋅<br />

+<br />

(2)<br />

;<br />

)<br />

2<br />

(<br />

3<br />

)<br />

2<br />

(<br />

3<br />

)<br />

( 5<br />

2<br />

2<br />

3<br />

2<br />

2<br />

3<br />

2<br />

2<br />

4<br />

3<br />

O<br />

P<br />

SiO<br />

O<br />

Al<br />

CaO<br />

SiO<br />

O<br />

Al<br />

PO<br />

Ca +<br />

⋅<br />

⋅<br />

→<br />

⋅<br />

+ (3)<br />

;<br />

3<br />

)<br />

2<br />

(<br />

10<br />

)<br />

2<br />

(<br />

10<br />

)<br />

(<br />

)<br />

(<br />

2<br />

5<br />

2<br />

2<br />

3<br />

2<br />

2<br />

3<br />

2<br />

2<br />

6<br />

4<br />

10<br />

O<br />

H<br />

O<br />

P<br />

SiO<br />

O<br />

Al<br />

CaO<br />

SiO<br />

O<br />

Al<br />

OH<br />

PO<br />

Ca<br />

+<br />

+<br />

⋅<br />

⋅<br />

→<br />

⋅<br />

+<br />

(4)<br />

;<br />

2<br />

)<br />

(<br />

3<br />

2<br />

)<br />

(<br />

)<br />

(<br />

2<br />

2<br />

3<br />

2<br />

2<br />

4<br />

3<br />

2<br />

3<br />

2<br />

2<br />

6<br />

4<br />

10<br />

O<br />

H<br />

SiO<br />

O<br />

Al<br />

CaO<br />

PO<br />

Ca<br />

SiO<br />

O<br />

Al<br />

OH<br />

PO<br />

Ca<br />

+<br />

⋅<br />

⋅<br />

+<br />

→<br />

⋅<br />

+<br />

(5)<br />

mxedvelobaSi miRebuli iqna polimorfuli gardamqmne-<br />

lebi: −<br />

α kvarci −<br />

→ −<br />

α tridimiti (1140);<br />

);<br />

1400<br />

(<br />

2<br />

2<br />

K<br />

SiO<br />

CaO<br />

SiO<br />

CaO ⋅<br />

−<br />

→<br />

⋅<br />

− α<br />

β<br />

).<br />

1430<br />

(<br />

)<br />

(<br />

)<br />

( 2<br />

4<br />

3<br />

2<br />

4<br />

3<br />

K<br />

PO<br />

Ca<br />

PO<br />

Ca −<br />

→<br />

− α<br />

β<br />

cxrili 1<br />

naerTis Termodinamikuri monacemebi


aRniSnuli reaqciaTa savaraudo mimdinareobis dadgenis<br />

mizniT cnobili meTodikis mixedviT gamoTvlil iqna Δ G<br />

jibsis energiis cvlileba. gamoTvla xdeboda reaqciaSi monawile<br />

nivTierebaTa Termodinamikuri mudmivobis gamoyenebiT<br />

(cxrili 1).<br />

jibsis energiis cvlilebis xasiaTis mixedviT SeiZleba<br />

msjeloba procesis mimdinareobis principuli SesaZleblobis,<br />

agreTve ama Tu im naerTis warmoqmnis Sesaxeb mocemul<br />

pirobebSi.<br />

procesis mimdinareobis principulad SesaZlo aucilebeli<br />

piroba aris ΔG < 0 . sxvagvarad, Tu reaqciis proces-<br />

Si ΔG -s mniSvneloba mcirdeba, maSin procesi SesaZlebelia<br />

da mimdinareobs TviTneburad, ΔG > 0 pirobis Sesruleba ki<br />

miuTiTebs mimdinare procesis SeuZleblobas mocemul<br />

pirobebSi.<br />

Zvlis faifuris kristalur fazaTa sinTezis Termodinamikuri<br />

gantolebebis gamoTvla Catarda `IBM PC/AT~ gegmiT.<br />

0<br />

0<br />

Δ H 298 , ΔG298,<br />

Δa,<br />

Δb,<br />

Δc,<br />

ΔH<br />

0,<br />

y,<br />

ΔGT<br />

Termodinamikuri mudmivebis gamoTvlis Sedegad miRebul iqna<br />

jibsis energiis cvlilebis temperaturaze damokidebulebis<br />

gantolebani (1)-(5) reaqciebisaTvis:<br />

1. α − kvarci → a − tridimiti,<br />

β − CaO ⋅ SiO → α − CaO ⋅ SiO , β − Ca ( PO)<br />

→ α − Ca ( PO )<br />

2<br />

polimorful gardaqmnebamde.<br />

2<br />

0<br />

−3<br />

2<br />

5 −1<br />

ΔG<br />

1 = −95879<br />

− 266,<br />

49T<br />

lnT<br />

−145,<br />

67⋅10<br />

T + 5,<br />

52⋅10<br />

T + 1877,<br />

49T<br />

,<br />

0<br />

−3<br />

2<br />

5 −1<br />

ΔG<br />

2 = −161390−<br />

455,<br />

95T<br />

lnT<br />

−160,<br />

21⋅10<br />

T + 17,<br />

04⋅10<br />

T + 3165T<br />

,<br />

0<br />

−3<br />

2<br />

5 −1<br />

ΔG3<br />

= −201023−<br />

536,<br />

76T<br />

lnT<br />

+ 28,<br />

96⋅10<br />

T + 65,<br />

09⋅10<br />

T − 3650,<br />

67T<br />

,<br />

0<br />

−3<br />

2<br />

5 −1<br />

ΔG4<br />

= −563436−1529,<br />

1T<br />

lnT<br />

−102,<br />

3⋅10<br />

T + 147,<br />

22⋅10<br />

T −10466,<br />

84T<br />

,<br />

0<br />

−3<br />

2<br />

5 −1<br />

ΔG<br />

= 39860,<br />

84 + 81,<br />

17T<br />

lnT<br />

−189,<br />

17 ⋅10<br />

T − 48,<br />

39⋅10<br />

T − 485,<br />

78T.<br />

5<br />

110<br />

3<br />

2<br />

3<br />

4<br />

2


2. α − kvarci → a − tridimiti (1400K) polimorfuli<br />

gardaqmnis gaTvaliswinebiT<br />

0<br />

−3<br />

2<br />

5 −1<br />

ΔG<br />

1 = 96714 − 26972T<br />

lnT<br />

−144,<br />

21⋅10<br />

T + 5,<br />

52⋅10<br />

T + 1892,<br />

5T.<br />

3. β − CaO ⋅ SiO2<br />

→ α − CaO ⋅ SiO2<br />

(1140K) polimorfuli<br />

gardaqmnis gaTvaliswinebiT<br />

0<br />

−3<br />

2<br />

5 −1<br />

ΔG1<br />

= −94294,<br />

6 − 266,<br />

41T<br />

lnT<br />

−141,<br />

92⋅10<br />

T + 3,<br />

7⋅10<br />

T −1866,<br />

91T<br />

.<br />

4. β − Ca3 ( PO4)<br />

2 → α − Ca3(<br />

PO4<br />

) 2 (1140K) gardaqmnis<br />

gaTvaliswinebiT<br />

0<br />

−3<br />

2<br />

5 −1<br />

ΔG1<br />

= −94286<br />

− 266,<br />

41T<br />

lnT<br />

−141,<br />

92⋅10<br />

T + 3,<br />

7⋅10<br />

T −1866,<br />

91T<br />

,<br />

0<br />

−3<br />

2<br />

5 −1<br />

ΔG<br />

2 = −161382<br />

− 455,<br />

59T<br />

lnT<br />

−160,<br />

21⋅10<br />

T + 17,<br />

04⋅10<br />

T + 3165,<br />

5T<br />

,<br />

0<br />

−3<br />

2<br />

5 −1<br />

ΔG<br />

3 = −201027<br />

− 536,<br />

76T<br />

lnT<br />

+ 28,<br />

96⋅10<br />

T + 65,<br />

09⋅10<br />

T + 3650,<br />

67T<br />

,<br />

0<br />

−3<br />

2<br />

5 −1<br />

ΔG5<br />

= 39873,<br />

41−<br />

81,<br />

17T<br />

lnT<br />

−189,<br />

17 ⋅10<br />

T − 48,<br />

39⋅10<br />

T − 485,<br />

79T.<br />

jibsis energiis cvlilebis temperaturaze damoki-<br />

0<br />

dbulebiT Δ GT = f ( T)<br />

gamoTvlis Sedegebi mocemulia me-2<br />

cxrilSi, romlis analizi gviCvenebs, rom jibsis energiis<br />

cvlilebis sidide yvelaze ufro misaRebia me-2 da me-4<br />

reaqciebis SemtxvevaSi, radgan maT ganxilul temperaturul<br />

intervalSi SedarebiT maRali uaryofiTi mniSvnelobebi aqvT.<br />

0<br />

aRniSnul reaqciaTa Δ GT<br />

maRali mniSvnelobebi adasturebs<br />

kristalur fazaTa anorTitisa da vitlokitis saboloo<br />

Camoyalibebis process Zvlis faifuris struqturaSi.<br />

111<br />

cxrili 2.


amrigad reaqciis jibsis energiis cvlilebis Termodinamikuri<br />

gamoTvlis safuZvelze SeiZleba ganisazrvros<br />

sinTezirebuli keramikuli masalis struqturaSi kristalur<br />

fazaTa warmoqmnis SesaZlebloba da tipi.<br />

Termodinamikuri gaangariSebis safuZvelze dadgenilia<br />

axal kriustalur fazaTa _ vitlokitisa da anorTitis<br />

warmoqmnis SesaZlebloba. Sedegebi dasturdeba rentgenuli,<br />

petrografiuli, Termuli da eleqtronul-mikroskopuli<br />

analizebiT.<br />

keramikis gamoyenebis perspeqtivebi<br />

purfunTuSeuli produqtebis warmoebaSi<br />

(mecnier-mkvlevarTa jgufi: m. doliZe, Tbilisis #4 puris<br />

qarxnis direqtori, profesori g. gafrindaSvili,<br />

profesori r. iaSvili, inJineri r. xuciSvili)<br />

gamosacxobi xorblis fqvilis comis namzadis adheziis<br />

Tviseba iwvevs puris cxobis teqnologiuri procesebis<br />

garTulebas, amitom aucilebelia am Tvisebis minimumamde<br />

dayvana. es gansakuTrebiT iCens Tavs iseT mowyobilobebze<br />

(comsazeli, comdamyofi, comdamformirebeli, damyovnebeli<br />

karadis akvnebis CaliTebi, muSa zedapirebi), romlebic<br />

uSualod kontaqtSia comis namzadTan. gansakuTrebiT<br />

mJRavndeba comis es uaryofiTi Tviseba sacxob RumelSi<br />

puris formebze, romelTa temperatura 200-2400C-s aRwevs.<br />

amitom aucilebeli xdeba zemoT CamonaTvali manqanebis muSa<br />

zedapirebis dafarva puris fqviliT (an dazeTva puris<br />

sacxobi formebis), rac dakavSirebulia arasawarmoo<br />

damatebiT xarjebis mniSvnelovnad gazrdasTan.<br />

112


magaliTad, erTi tona TaRis puris gamosacxobad<br />

ixarjeba 1-1,5 litri mcenareuli zeTi liTonis formebis<br />

dasazeTad, zeTi garkveul droSi iwyebs dawvas da<br />

janmrTelobisaTvis mavne namwvi airebis gamoyofas jer<br />

Rumelis sacxob sakanSi, Semdeg ki _ atmosferoSi.<br />

comis naWrebis, adheziuri Tvisebis Sesamcireblad<br />

1958 wlidan, manqanidan manqanamde manZilebs Soris uSvebdnen<br />

Tbili haeris (28-30 0 C) nakads, ris Sedegad comis namzadis<br />

mTliani zedapiri ifareboda Txeli afskiT, romelmac<br />

mniSvnelovnad Seamcira comis namzadis adheziis unari da<br />

mTlianad gamoricxa manqanebis muSa zedapiris fqviliT<br />

dafrqvevis operaciebi.<br />

sapoxi mcenareuli zeTis Sesamcireblad 1989 wlidan<br />

`purfunTuSeuli nawarmis teqnologiuri instruqciiT~<br />

rekomendebuli iyo puris formebis dasazeTad gamoeyenebinaT<br />

zeTiani wylis emulsia, romelSic mcenreuli zeTis<br />

raodenoba 15-20%-s Seadgenda.<br />

magram aseTi emulsiis dasamzadeblad saWiro iyo<br />

damatebiTi sawarmo farTobi, Zvirad Rirebuli danadgari<br />

(emulgatori, sacavebi, tumboebi, uJangavi foladisagan<br />

damzadebuli milgayvaniloba), damontaJebis xerjebi, amitom<br />

zemoT aRniSnuli rekomendacia praqtikaSi ver ganxorcielda.<br />

igive bedi ewia liTonis formebis antiadheziuri<br />

afskiT dafarvis meTods, romelic Sedgeboda Semdegi<br />

operaciebisagan: 1) gamosacxobi liTonis formebis gamowva<br />

eleqtroRumelSi 2400C-ze 30 wuTi; 2) namwvis mocileba<br />

qviSaWavliani haeriT (1,5-2 at.); 3) namwvisa da qviSis<br />

nawilakebis mocileba 2-atmosferoiani wneviani haeris<br />

113


ganbneviT; 4) puris sacxobi formebis gruntiT dafarva<br />

30%-iani meTiltriacetliqsilaniT da 70%-iani acetonis<br />

nareviT; 5) formebis gamoSroba oTaxis temperaturaze 15-20<br />

wuTi; 6) Tanabari sisqis antiadheziuri afskiT formebis<br />

dafarva Sedmegi komponentebis nareviT: kauCuki 100 woniTi<br />

nawili; inhibitori 9 woniTi nawili; meTiltriacetokrilini<br />

7 woniTi nawili da benzini; 7) Sroba oTaxis<br />

temperaturaze 30-120 wuTi; 8) Termostatireba 2400C-ze 2<br />

saaTi.<br />

aseTi danafariani formebis muSaobis xangrZlivoba 3-4<br />

welia; Semdeg ki SeiZleba formebis axlad dafarva.<br />

comis namzadis gamosacxobi forma unda akmayofilebdes<br />

Semdeg moTxovnebs: unda iyos advilad dasamzadebeli iafi<br />

xelmisawvdomi masalidan, martivi geometriuli formis,<br />

Tbomedegi, unda axasiaTebdes meqanikuri simtkice, adheziuri<br />

vertikaluri zedapiri, antiadheziuri (horizontaluri)<br />

zedapiri da maqsimaluri siTbotebadoba.<br />

warmdogenil maxasiaTeblebs gvikarnaxebs puris<br />

warmoebis teqnologiuri procesi, romelic Sedgeba sami<br />

ZiriTadi etapisagan: comis momzadeba, daduRabeba (afueba),<br />

romelic momzadebis drois 90%-s ikavebs, sadac<br />

mimdinarebobs koloiduri da bioqimiuri procesebi da<br />

mTliani ciklis mesame damamTavrebeli etapi _ procesi,<br />

romlis drosac xdeba comis namzadis gacxeleba da comis<br />

mdgomareobidan puris mdgomareobaSi gadasvla.<br />

bolo damamTavrebeli etapi xorcieldeba sxvadasxva<br />

konstruqciis RumelebSi, romlebSic siTburi energia<br />

gamosacxob comis namzads gadaecema Termuli gamosxivebiT,<br />

konveqciiT Tbogadamcemi zedapirebiT (300-400 0 C) RumelSi<br />

114


orTqlhaeris garemoTi; dabolos, pirdapir siTbogamtarobiT<br />

(konduqciiT) gacxelebuli zedapiriT.<br />

Tanamedrove ganuwyveteli moqmedebis gvirabis tipis<br />

RumelebSi (TaRis purisa da sxva asortimentis saxeobebisaTvis)<br />

TaRSi igulisxmeba konveierze dakidebul akvnebze an<br />

badeze damagrebuli puris gamosacxobi liTonis formebi,<br />

tafebi. puris qerqis zedapiris temperaturaa Rumlidan<br />

gamosvlisas 180 0 C, rbilobSi _ 100 0 C-mde, calkeuli<br />

SemTxvevebia, rodesac sqeli qerqis temperatura 2000C-s aRwevs. es migvaniSnebs, rom puris sacxobi forma<br />

damzadebuli unda iyos Termomdgradi masalisagan.<br />

qarTveli xalxi Tavisi arsebobis mravalsaukunovani<br />

istoriis manZilze farTod iyenebda da dResac iyenebs<br />

sayofacovrebo daniSnulebis gamomwvari Tixis nawarms.<br />

puris an mWadis gamosacxobad xmaroben Toneebs da kecebs.<br />

aseTi gamosacxobi keramikis zedapirze cxobis ZiriTadi<br />

procesi mimdinareobs siTburi gamosxivebiT (infrawiTeli<br />

sxivebiT), nawilobrivad ki _ konveqciiTa da siTbogamtarobiT.<br />

aRsaniSnavia, rom keramikul zedapirze gamomcxvari<br />

puris, mWadis da sxva erovnuli sakvebi produqtebis<br />

organoleptikuri maxasiaTeblebi ufro maRalia, vidre<br />

liTonis zedapirze damzadebuli igive produqtebisa.<br />

keramikuli nakeTobis es Tviseba gaTvalsiwinebuli iyo<br />

inJiner raJden gamsaxurdias Saxtis tipis RumelSi (1965<br />

w.), sadac sacxob zedapirad gamoyenebuli iyo keramikuli<br />

filebi.<br />

aRniSnulis gaTvalsiwinebiT, puris cxobis teqnologiur<br />

procesSi moqmed puris sacxob RumlebSi farTod unda<br />

115


iqnes gamoyenebuli Termomedegi keramikuli zedapiri, rac<br />

gaaumjobesebs puris organoleptikur maxasiaTeblebs.<br />

zogadi klasikuri ganmartebiT, Termomedeg masalebs<br />

aqvs unari SeinarCunos meqanikuri Tvisebebi da struqtura<br />

mkveTri (cvalebadi) Termuli zemoqmedebis pirobebSic ki.<br />

Termomdgradobis gansazRvrisas masalas axureben garkveul<br />

temperaturaze da aciveben swrafi reJimiT, rac arsebiTad<br />

amcirebs masalis simtkices (e.w. Termomikrobzarebis warmoqmnis<br />

gamo). masalis Termomdgradobas afaseben kriteriumiT<br />

A = RC ,<br />

sadac R masalis maxasiaTeblis parametria, romelic<br />

ewinaaRmdegeba Termuli daZabulobis zemoqmedebas; C _<br />

kedlis siTburi datvirTvis reJimis maxasiaTebeli<br />

parametri.<br />

xSirad, Termomdgradi keramikuli masalebis miRebisas<br />

kmayofildebian masalis gamocdiT mxolod garkveul<br />

temperaturul farglebSi (temperaturis mkveTri cvalebadobiT),<br />

rac SeiZleba akmayofilebdes zogad moTxovnebs, da<br />

ar ikvleven masSi mimdinare struqturul cvlilebebs<br />

mkveTri gaciveba-gacxelebis pirobebSi. nebismieri keramikuli<br />

masala, gansakuTrebiT mxurvalmedegi keramika, xangrZlivi<br />

eqspluataciis pirobebSi ganicdis rekristalizacias,<br />

romelic iwvevs struqturis gafxvierebas anu meqanikuri<br />

maxasiaTeblebis gauaresebas, rac SeuZlebels xdis aseTi<br />

masalebis praqtikaSi gamoyenebas.<br />

mkvlevarTa mier damuSavebuli iqna axali Sedgenilobis<br />

mxurvalmedegi keramikuli masa mTlianad iafi adgilobrivi<br />

nedleulisagan: perevis (saCxeris raioni) Tixebis, faravnis<br />

perlitis, walkis pemzis, agaris talkisa da darkveTis<br />

116


qviSis gamoyenebiT. miRebuli masala dainerga erT-erT<br />

firmaSi gazis gamomsxivebeli panelebis dasamzadeblad,<br />

sadac filebi muSaobs mkveTr eqstremalur pirobebSi, da<br />

Tanac warmatebiT, wlebis ganmavlobaSi (panelis fragmenti<br />

10000C-ze gaxurebis da civ wyalSi swrafi gacivebiT ar<br />

ganicdis meqanikur cvlilebas).<br />

aRsaniSnavia, rom puris qarxnebSi gamoyenebuli formebi<br />

gacilebiT rbili siTburi reJimis pirobebSi muSaobs, rac<br />

ganapirobebs maTi xangrZlivi periodis xmarebis SesaZleblobas.<br />

puris cxobis normaluri procesebis pirobebSi<br />

aranaklebi mniSvneloba eniWeba agreTve puris formebis<br />

siTbotevadobis sakiTxs.<br />

mkvlevarTa mier damuSavebuli keramikuli masis<br />

siTbotevadoba 8-10-jer aRemateba amJamad warmoebaSi<br />

gamoyenebuli liTonis formebis siTbotevadobas.<br />

garkveuli obieqturi mizezebis gamo, jerjerobiT,<br />

Tavs vikavebT masalebis Sedgenilobebis konkretizaciisagan.<br />

aRvniSnavT mxolod, rom masala iwveba zomier temperaturul<br />

intervalSi 1050-11000C-ze, wrfivi gafarToebis<br />

Termuli koeficienti 20-9000C farglebSia. 3,8X10-6 grad- 10C simkvrive _ 2,4 g, sm3 , wyalSTanTqma _ 6-8%, qimiuri<br />

mdgradoba ГОСТ 473.1-720-is mixedviT _ 98,7%. meqanikuri<br />

simtkice ГИК-is mixedviT _ 2700 grZ. Zala-sm.<br />

sinTezirebuli masebis fazuri Sedgenilobis dasadgenad<br />

Catarda rentgenografiuli da eleqtromikros-kopuli<br />

gamokvlevebi, amorfuli fazis garda, masala Seicavs kvarcs,<br />

enstatists, mulits da mcire raodenobiT kordierits.<br />

zemoaRniSnuli meTodebis gamoyenebiT dasturdeba mulitis<br />

117


kristalebis arseboba (nax. 1 a, b), romelic armaturis<br />

rols asrulebs mTlian masaSi, rac xels uwyobs meqanikuri<br />

Tvisebebis gaumjobesebas.<br />

nax.1. keramikuli kecis eleqtronuli mikroskopia 8100X<br />

enstatits da kordierits axasiaTebT dabali wrfivi<br />

gafarToebis Termuli koeficienti (w.g.T.k), rac zrdis<br />

masalis Termomdgradobas.<br />

amrigad, damuSavebulia maRali saeqspluatacio<br />

Tvsiebebis keramikuli formebi puris sacxobi qarxnebisaTvis,<br />

rac uzrunvelyofs ekologiurad sufTa da maRali<br />

xarisxis organoleptikuri produqciis gamoSvebas.<br />

118


gamoyenebuli literatura<br />

1. ioane batoniSvili, kalmasoba. k. kekeliZis da al.<br />

baramiZis red. t. 1-2, Tb.<br />

2. Tavad petre bagrationi. `kaliumis cianidis da fero<br />

cianidis liTonis ganxsneli Tvisebebis Sesaxeb~,<br />

`Practishe Chemie~ 1844, (1) 31, 367 XLVIII saerTaSoriso<br />

simpoziumis Sromebis. stu 15-18.06.2000 w.<br />

3. qarTuli da rusuli sabWoTa enciklopediebi. sakandidato<br />

disertacia _ `petre bagrationis samecniero<br />

memkvidreoba~.<br />

4. ioseb buaCiZis dabadebidan 95 wlis da sazogadoebrivi<br />

moRvaweobis 70 wlis iubilisadmi miZRvnili wigni.<br />

5. Teimuraz lolaZis sazogadoebrivi da samecniero pedagogiuri<br />

moRvaweobis saiubileo TariRisadmi miZRvnili<br />

publikacia.<br />

6. saqarTvelos qimiuri Jurnali #2. 2003.<br />

7. g. teqnikuri univeristeti #9, 2009 w.<br />

8. o. lorTqifaniZe. Zveli qarTuli civilizaciis saTaveebTan.<br />

Tbilisi, Tsu, 2000 w.<br />

9. `mecniereba da teqnologiebi~ saq. mecnierebaTa akademiebis<br />

yovelTviuri samecniero referatuli Jurnali<br />

#10-12, 2002 w.<br />

10. saqarTvelos keremikosTa asociaciis Jurnali `keramika~<br />

2(14), 2005 w.<br />

11. prof. S. andRulaZis kalendaruli avtobiografia,<br />

Sromis wignakidan amonaweri, saerTaSoriso konferenciis<br />

masalebi da samecniero Sromebis saerTaSoriso<br />

proeqtebi.<br />

12. prof. m. mWedliSvilis kalendaruli avtobiografia,<br />

Sromis wignakidan amonaweri, saxelmZRvanelo `ekologia<br />

da garemos dacva~ da sxva Sromebi.<br />

119


13. prof. jemal lomsaZis kalendaruli avtobiografia,<br />

Sromis wignakidan amonaweri da samecniero Sromebi, maT<br />

Soris saxelmZRvaneloebi.<br />

14. prof. leri gvasalias kalendaruli avtobiografia,<br />

samecniero Sromebi. saerTaSoriso konferenciis masalebi.<br />

15. prof. d. TavxeliZis kalendaruli avtobiografia.<br />

saxelmZRvaneloebi, samecniero Sromebi da saerTaSorsio<br />

proeqtebi.<br />

16. prof. n. CxubianiSvilis kalendaruli avtobiografia,<br />

saxelmZRvaneloebi, sxva samecniero Sromebi. biuleteni<br />

#106, 2007 w.<br />

17. prof. z. cixelaSvilis kalendaruli avtobiografia.<br />

18. saq. sainJinro akademiis `wyalmomaragebis, wyalarinebis<br />

da hidroteqnikis sainJinro problemebis ganyofileba.<br />

sabizneso-komerciuli inovaciuri saproeqto winadadebebi.<br />

19. asoc. prof. z. zalikaSvilis avtobiografia, samecniero<br />

Sromebi.<br />

20. hidroinJineria #15, 2008.<br />

21. Калицин В.И. Водоотводящие системы и сооружения. М.,<br />

1997.<br />

22. prof. m. elizbaraSvilis kalendaruli avtobiografia.<br />

23. samecniero teqnikuri Jurnali `transporti~ #4, 2005,<br />

#3-4, 2006. stu-s Sromebi #3. Tb. 1994 w.<br />

24. prof. r. iaSvilis kalendaruli avtobiografia.<br />

25. Ауерман Л.Я. Технология хлебопекурного производства.<br />

Москва, 1984-414 с.<br />

26. samecniero teqnikuri Jurnali keramika, 1(9), 2003.<br />

120


Sinaarsi<br />

1. <strong>Sesavali</strong> ------------------------------------------------------------- 3<br />

2. gamoCenili mamuliSvilis da TvalsaCino mecnieris<br />

petre bagrationis mecnieruli memkvidreoba ------------ 5<br />

3. saqarTvelos mecnierebaTa akademiiis akademikosis<br />

TvalsaCino mecnier-hidrogeologis, prof. ioseb buaCiZis<br />

samecniero-pedagogiuri da sazogadoebrivi moRvaweoba 11<br />

4. saqarTvelos mecnierebaTa akademiis akademikosi Teimuraz<br />

nikolizis Ze lolaZis cxovreba da samecniero-pedagogiuri<br />

moRvaweoba --------------------------------------------- 31<br />

5. raJden rusiSvili _ qarTveli qimikosi inglisSi ----- 36<br />

6. `awmyo Sobili warsulisagan aris mSobeli momavlisa~ 38<br />

7. saerTaSoriso sainJinro akademiis wevris, saqarTvelos<br />

erovnuli akademiis wevr-korespondentis, stu-s informatikisa<br />

da marTvis sistemebis fakultetis sadisertacio<br />

sabWos Tavmjdomaris, saqarTvelos sainJinro akademiis<br />

prezidentis saqarTvelos teqnikuri universitetis<br />

reqtoris, arCil frangiSvilis sazogadoebrivi da<br />

samecniero-pedagogiuri moRvaweoba ------------------------ 39<br />

8. sainJinro akademiis wevr-korespondentis, geologiisa da<br />

mineralur nivTierebaTa kvlevis diagnostikisa da gadamuSavebiT<br />

respublikuri centris xelmZRvanelis, gamoyenebiTi<br />

geologiis departamentis ufrosis profesor<br />

nodar foforaZis cxovreba da samecniero-pedagogiuri<br />

moRvaweoba --------------------------------------------------------- 46<br />

9. qarTuli TviTnabadi spilenZis da misgan damzadebuli<br />

monetebis qimiuri Sedgeniloba ----------------------------- 49<br />

10. didi mcxeTis teritoriaze aRmoCenili arqeologiuri<br />

oqros qimiuri Sedgeniloba ---------------------------------- 63<br />

11. saqarTvelos teqnikuri universitetis garemos dacvisa<br />

da sainJinro ekologiis mimarTulebis sruli profesoris<br />

Salva andRulaZis samecniero-pedagogiuri<br />

moRavweoba --------------------------------------------------------- 75<br />

121


12. saqarTvelos teqnikuri universitetis akademiuri sabWos<br />

wevris, stu-s garemos dacvisa da sainJinro ekologiis<br />

asoc. profesoris giorgi mWedliSvilis samecnieropedagogiuri<br />

moRavweoba --------------------------------------- 77<br />

13. cnobili qarTveli metalurgis, saqarTvelos teqnikuri<br />

universitetis qimiuri teqnologiisa da metalurgiuli<br />

fakultetis prof. jemal lomsaZis sazogadoebrivi da<br />

samecniero-pedagigiuri moRvaweoba ------------------------- 79<br />

14. saqarTvelos teqnikuri universitetis qimiuri teqnologiisa<br />

da metalurgiuli fakultetis sadisertacio<br />

sabWos Tavmjdomaris, amave fakultetis araorganul<br />

nivTierebaTa teqnologiis mimarTulebis xelmZRvanelis,<br />

q.m.d. prof. leri gvasalias sazogadoebrivi da<br />

samecniero-pedagogiuri moRvaweoba ------------------------ 82<br />

15. saqarTvelos erovnuli samecniero akademiisa da sainJinro<br />

akademiebis akademikosis, saqarTvelos teqnikuri<br />

universitetis samecniero departamentis ufrosis<br />

prof. daviT TavxeliZis samecniero da pedagogiuri<br />

moRvaweoba -------------------------------------------------------- 84<br />

16. saqarTvelos ekologiur mecnierebaTa akademiis namdvili<br />

wevris, saqraTvelos teqnikuri universitetis garemos<br />

dacvisa da sainJinro ekologiis mimarTulebis xelmZRvanelis,<br />

profesor nodar CxubianiSvilis cxovreba da<br />

samecniero-pedagogiuri moRvaweoba ------------------------ 86<br />

17. saqarTvelos sainJinro akademiis akademikosis saq.<br />

teqnikuri universitetis samSeneblo fakultetis<br />

`sainJinro logistikis ganyofilebis~ xelmZRvanelis,<br />

stu-s wyalmomaragebisa da wyalarinebis mimarTulebis<br />

sruli profesori zaur cixelaSvilis sazogadoebrivi<br />

da samecniero-pedagogiuri moRavweoba -------------------- 91<br />

18. saqarTvelos sainJinro akademiis wevr-korespondentis,<br />

saq. teqnikuri universitetis `wylis resursebis gamoyenebis,<br />

wyalmomaragebis da wyalarinebis~ mimarTulebis<br />

asocirebuli profesoris zurab zalikaSvilis samecniero<br />

pedagogiuri moRvaweoba -------------------------------- 98<br />

122


19. Camdinare wylebis gawmendis bioqimiuri meTodi ------- 99<br />

20. saqarTvelos teqnikuri universitetis satransporto<br />

fakultetis sruli profesoris melor elizbaraSvilis<br />

cxovreba da samecniero moRvaweoba ---------------------- 103<br />

21. saqarTvelos teqnikuri universitetis qimiuri teqnoloogiisa<br />

da metalurgiuli fakultetis, zogadi qimiuri<br />

teqnologiis procesebisa da aparaturis mimarTulebis<br />

prof. revaz iaSvilis samecniero-pedagogiuri<br />

moRavweoba ------------------------------------------------------ 106<br />

22. prof. g. gafrindaSvili, asoc. prof. i. gagua _ Zvlis<br />

nacrisa da kaolinis Semcvel keramikul masalaSi kristaluri<br />

fazis warmoqmnis Termodinamikuri analizi -107<br />

23. keramikis gamoyenebis perspeqtivebi purfunTuSeuli<br />

produqtebis warmoebaSi (mecnier-mkvlevarTa jgufi: m.<br />

doliZe, Tbilisis #4 puris qarxnis direqtori,<br />

profesori g. gafrindaSvili, profesori r. iaSvili,<br />

inJineri r. xuciSvili) -------------------------------------- 112<br />

24. gamoyenebuli literatura --------------------------------- 119<br />

123


124

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!