13.01.2015 Views

saqarTvelos samedicino Jurnali Medical Journal of Georgia

saqarTvelos samedicino Jurnali Medical Journal of Georgia

saqarTvelos samedicino Jurnali Medical Journal of Georgia

SHOW MORE
SHOW LESS

Create successful ePaper yourself

Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.

1<br />

Tbilisis saxelmwifo <strong>samedicino</strong> universiteti<br />

ТБИЛИССКИЙ ГОСУДАРСТВЕННЫЙ МЕДИЦИНСКИЙ УНИВЕРСИТЕТ<br />

TBILISI STATE MEDICAL UNIVERSITY<br />

<strong>saqarTvelos</strong> <strong>samedicino</strong> <strong>Jurnali</strong><br />

samecniero-praqtikuli, meTodologiuri <strong>Jurnali</strong>.<br />

daarsda 1922 wels<br />

Медицинский журнал Грузии<br />

Научно-практический, методологический журнал. Основан в 1922 году<br />

<strong>Medical</strong> <strong>Journal</strong> <strong>of</strong> <strong>Georgia</strong><br />

Scientific-practical methodological journal. Was established in 1922<br />

3<br />

ivlisi-seqtemberi<br />

2008


2<br />

Sinaarsi<br />

gamosaTxovari<br />

Tamar dekanosiZe<br />

pr<strong>of</strong>ilaqtikuri medicina<br />

k. gelaSvili, r. kverenCxilaZe, n. vefxvaZe, i. mWedliSvili, i. faRava, r. javaxiZe,<br />

l. ziraqiSvili - pr<strong>of</strong>ilaqtikuri medicinis warsuli, awmyo da momavali<br />

kardiologia<br />

g. tabiZe, m. iakobaSvili, d. baRaTuria, T. cibaZe - marcxena parkuWis<br />

remodelirebis Taviseburebebi diastoluri disfuqnciiT mimdinare gulis<br />

qronikuli ukmarisobisas.<br />

pulmonologia, fizioTerapia<br />

n. saakaSvili, m. tabiZe, n. kakulia, m. afxazi, i. kvinikaZe - vanadiumis eleqtr<strong>of</strong>orezis<br />

gavlena gaxangrZlivebuli pnevmoniis mqone avadmy<strong>of</strong>Ta kardiohemodinamikaze<br />

infeqciuri sneulebani, epidemiologia<br />

i. mWedliSvili, T. mWedliSvili, m. eloSvili - saqarTveloSi meningokokuri<br />

infeqciisa da baqteriuli meningitebis epidemiologiuri zedamxedvelobis<br />

gaumjobesebis gzebi.<br />

alergologia, fizioTerapia<br />

n. saakaSvili, i. Tarxan-mouravi, n. jakobia - santimetruli diapazonis<br />

mikrotalRebis eleqtromagnituri velis gavlena bronquli asTmis dros.<br />

pr<strong>of</strong>paTologia<br />

r. kverenCxilaZe, m. cimakuriZe, l. baqraZe, n. xunaSvili - Tbilisis metropolitenis<br />

muSakTa Sromis pirobebis, janmrTelobis mdgomareoba da misi gaujobesebis<br />

RonisZiebebi.<br />

diabetologia, fsiqoTerapia<br />

a. cibaZe, l. cucqiriZe, r. yuraSvili, m. korkelia, d. cibaZe -sensomotoruli da<br />

fsiqoemociuri produqtiuloba araproliferaciuli retinopaTiiT<br />

garTulebuli Saqriani diabetis dros.<br />

pr<strong>of</strong>esiuli ganaTleba, pr<strong>of</strong>paTologia<br />

m. cimakuriZe, vad. saakaZe, r. kverenCxilaZe-mosazrebani umaRles <strong>samedicino</strong><br />

skolaSi pr<strong>of</strong>esiuli paTologiis swavlebis Sesaxeb.<br />

komunaluri farmacia<br />

a. bakuriZe, v. eriaSvili, T. WumburiZe, n. nemsiwveriZe, i. wurwumia - komunaluri<br />

farmaciis problemebi saqarTveloSi.<br />

jandacvis organizacia, nevrologia<br />

m. Savdia, e. darbaiseli, n. Savdia. a. vaCeiSvili -ojaxis eqimis rolo asTeniis<br />

gamovlenasa da mkurnalobaSi.<br />

iubilari<br />

g. CafiZe, j. mamalaZe - sasiqadulo mamuliSvili (simon kapanaZe)<br />

gaxseneba<br />

T. kaWaxiZe, j. mamalaZe - megobris xsovnas (guram baqraZe)<br />

j. mamalaZe, m. kutubiZe - icxovra sikeTiT sxvaTa mimarT (jemal mgalobliSvili)<br />

nekrologi<br />

gulnara gersamia<br />

levan Carkviani


3<br />

gamosaTxovari<br />

Tamar dekanosiZe<br />

<strong>saqarTvelos</strong> sazogadoeba, medikosTa<br />

didi armia, gulistkiviliT gamoeTxova<br />

TvalsaCino mecniers, pedagogs, sazogado<br />

moRvawes, erovnuli paTolog-anatomiuri<br />

skolis erT-erT fuZemdebels, <strong>saqarTvelos</strong><br />

mecnierebaTa akademiis wevr-korespondents,<br />

mecnierebis damsaxurebul<br />

moRvawes, pr<strong>of</strong>esor Tamar dekanosiZes.<br />

qalbatonma Tamarma samecniero-pedagogiuri<br />

moRvaweobis saxelovani gza ganvlo.<br />

pirovnuli da moqalaqeobrivi pozicia,<br />

rogorc WeSmariti mamuliSvilisa,<br />

mudam gamorCeuli da Seuryvneli iyo<br />

qveynis sakeTildReod.<br />

1943 wlidan moyolebuli, 65 wlis man-<br />

Zilze, igi udidesi patriotuli SemarTebiTa<br />

da erTgulebiT emsaxureboda<br />

erovnuli <strong>samedicino</strong> mecnierebis winsvlas,<br />

qarTuli <strong>samedicino</strong> azrovnebis<br />

saerTaSoriso aRiarebas.<br />

axalgazrdobis wlebidan moyolebuli<br />

igi iRvwoda erovnuli cnobierebisa da<br />

sulierebis gansamtkiceblad, wminda<br />

qarTuli Rirebulebebis dasacavad da<br />

dasamkvidreblad.<br />

qalbatoni Tamaris mTeli cxovreba namdvilad<br />

saxalxo moRvawis damaxasiaTebel<br />

Tvisebad SeiZleba miviCnioT. es misgan<br />

udides pasuxismgeblobasa da Tavdadebas<br />

moiTxovda. 9 aprilis erovnuli tragediis<br />

mZime dReebSi, igi Cveuli gambedaobiT<br />

win aRudga sabWoTa imperiis damsjel<br />

Zalas da miuxedavad mis mimarT fizikuri<br />

angariSsworebis saSiSroebisa, mecnierulad<br />

damajerebeli da dasabuTebuli pasuxi<br />

gasca Tavisuflebis moZaladeebs.<br />

qalbaton Tamars did bednierebas hgvrida<br />

demokratiuli qveynis sasikeTo momavalze<br />

fiqri. damoukidebelma saqarTvelom Tavis<br />

pirvel erovnuli parlamentis SemadgenlobaSi<br />

sapatio adgili miuCina mas, rac WeSmariti<br />

aRiareba iyo misi qveynisa da xalxis samsaxurSi<br />

gaweuli didi wvlilis gamo.<br />

ganuzomlad STambeWdavi iyo qalbaton<br />

Tamaris pirovnuli xibli. misi yoveli sityva,<br />

sajaro gamosvla, Tu kerZo saubari,<br />

Rrmad gaazrebuli, maRalpr<strong>of</strong>esiuli,<br />

saxelmwifoebrivi da erovnuli Segnebis<br />

gamomaxatveli iyo.<br />

man Tavisi pirovnuli cxovrebiT magaliTi<br />

mohfina im WeSmaritebas, Tu rogori<br />

unda iyos pirovneba, mecnieri, pedagogi,<br />

sazogado moRvawe da mamuliSvili<br />

`<strong>saqarTvelos</strong> samdicino <strong>Jurnali</strong>sa~ da<br />

gazeT `medicinis~ saredaqcio kolegia<br />

da sabWo, redaqciis TanamSromlebi


4<br />

redaqciisagan<br />

qarTveli sazogadoebrioba, <strong>samedicino</strong> inteligencia mwuxarebiT<br />

gamoeTxova erovnuli medicinis TvalsaCino warmomadgenels,<br />

mkvlevars, pedagogs, sazogado moRvawes, saqarTveloSi paTologanatomiuri<br />

dargis erT-erT fuZemdebelsa da organizators,<br />

qarTvel medikosTa mravali Taobis aRmzrdels, sayvarel maswavlebels,<br />

megobars, damrigebelsa da Tanamdgoms, qalbaton Tamar<br />

dekanosiZes.<br />

mravali wlis manZilze, sicocxlis bolomde, qalbatoni Tamari<br />

gverdSi edga qarTuli perioduli <strong>samedicino</strong> presis SemoqmedebiT<br />

koleqtivs. misi avtorobiTa da moqalaqeobrivi SemarTebiT<br />

mravali mwvave problemuri sakiTxi gaxda sazogadoebriobis<br />

gansjis sagani, rasac farTo mkiTxvelTa mxardaWera xvda. es iyo<br />

erovnuli Tematika Tu qveynis momavali, axalgazrda specialist-<br />

Ta pr<strong>of</strong>esiuli aRzrda Tu maTi Semdgomi saqmianoba, mecnieruli<br />

siaxleni Tu praqtikuli rekomendaciebi da sxva mravali.<br />

qalbaton Tamaris gardacvalebasTan dakavSirebiT gamovxatavT<br />

Rrma mwuxarebas, gulistkivils da qarTuli perioduli <strong>samedicino</strong><br />

presis meSveobiT samZimars vucxadebT yvelas, vinc piradad<br />

icnobda mas da wilad xvda pativi y<strong>of</strong>iliyo misi mowafe, kolega,<br />

Tanamoazre.<br />

didi ivane javaxiSvili brZanebda:<br />

`...gulcivi adamiani ver gaakeTebs verasodes<br />

did saqmes, unda uyvardes yovel maTgans<br />

Tavisi xalxi, unda uyvardes mecniereba,<br />

unda grZnobdes pasuxismgeblobas, rom<br />

Sealios Tavisi Zala mecnierebasac da<br />

xalxsac~. es sityvebi namdvilad miesadageba<br />

Rirsebuli qalbatonis Tamar dekanosiZis<br />

pirovnebas, romelmac didi wvlili<br />

Seitana saqar-TveloSi paTanatomiuri<br />

mecnierebis ganviTarebaSi, Tbilisis saxelmwifo<br />

<strong>samedicino</strong> universitetis aRmavlobisTvis,<br />

qarTveli xalxisa da qarTuli<br />

saxelmwifoebriobis ganmtkicebisaTvis.<br />

qalbatoni Tamari iyo samarTliani,<br />

didsulovani, daxvewili gemovnebis,<br />

gulisxmieri, mimtevebeli, ganaTlebuli,<br />

mzrunveli, erudirebuli, Sromismoyvare,<br />

uerTgulesi, megobrobis etaloni, romelsac<br />

urTules pirobebSic ki arasodes<br />

daukargavs adamianuri Tanadgoma. miuxedavad<br />

imisa, rom sicocxlis bolo period-<br />

Si misi janmrTelobis mdgomareoba<br />

sagrZnoblad Seirya, is mainc didi rudunebiT<br />

eweoda SemoqmedebiT saqmianobas.<br />

amaze metyvelebs Tundac is bolo werili,<br />

romelic man Cveni <strong>Jurnali</strong>s mTavar redaqtors,<br />

baton jangir mamalaZes da redaqciis<br />

TanamSromlebs gamougzavna, sadac isev<br />

qarTuli enis siwmindisaTvis masalis momzadebasa<br />

da paeqrobas apirebda. misTvis<br />

yovlad miuRebeli iyo, roca qarTuli<br />

enisaTvis gaumarTlebel formebs iyenebda<br />

zogierTi mkvlevari. dauRalavad iRvwoda<br />

qarTuli enis axali normebis ZiebisaTvis.<br />

qalbaton Tamars swamda, rom WeSmariti<br />

sityvakazmuloba moiTxovs enobrivi<br />

naklis daZlevas. misi azriT, roca<br />

raime mxatvrul Rirebulebas qmni, amisaTvis<br />

saWiroa daxvewili, xasxasa qarTuli<br />

eniT wera, romelic aZlierebs, avi-<br />

Tarebs da ufro moqnils xdis enobriv<br />

formebs, mkvidr safuZvels uqmnis enis<br />

Semdgom ganviTarebas. mwiri leqsika,<br />

gaumarTavi winadadebebi, orTografiulsintaqsuri<br />

wuni ukan xevs enasa da safuZvels<br />

uryevs mas.<br />

bolo Cvenamde moweril werilSi is sinanuliT<br />

wers: `darwmunebuli var, Cemi<br />

sikvdilis Semdeg `ir~ nawilaks aravin<br />

mixedavs da darCeba is saqarTveloSi. isedac<br />

qarTuli arc poezia da rc proza Zvirad<br />

aRaravis uRirs. `ir~-nawilakiani sityvebis,<br />

vaJasa da akakis da sxva CvenTvis<br />

ZvirfasTa leqsebis JReradobas erTmane-<br />

Tisagan vinRa gaarCevs!~ 25.07.08.<br />

vai, rom bolo survilis Sesruleba ve-<br />

Rar SeZlo.


5<br />

Cveni sulieri CiraRdani<br />

Tbilisis saxelmwifo <strong>samedicino</strong> universitetis gamsvleli<br />

samecniero-praqtikuli konferencia quTaisSi (marjvnidan marcxniv -<br />

Tamar dekanosiZe, vaxtang yifiani, aleqsandre cibaZe, vadim saakaZe).<br />

elvisebri siswrafiT ileva Tbilisis<br />

saxelmwifo <strong>samedicino</strong> institutis sadReisod<br />

jer kidev SemorCenili rva<br />

aTwleulis zRurbls miaxlovebuli<br />

aRzrdilTa ricxvi - ubednieresi Taoba,<br />

romelTa jgufs mec mivekuTvnebi da<br />

romelTa pr<strong>of</strong>esiul CamoyalibebadaostatebaSi<br />

qarTvel medikosTa brwyinvale<br />

Tanavaskvlavedis iSviaTma niWma da<br />

Tavdadebulma mecadineobam gadamwyveti<br />

roli Seasrula.<br />

am SesaniSnav aRmzrdel-pedagogTa<br />

Soris, romlebmac iSviaTi taqtiTa da<br />

dauralavi ZerwviT dagvakvalianes, did<br />

medicinaSi gza dagviloces da sulieradac<br />

gagvanaTles, dRevandelobas, samwuxarod,<br />

mxolod erTeulebma moaRwies.<br />

da, aha, ukanasknel mohikanTaganmac - Cvenma<br />

usayvarlesma maswavlebelma da sulierma<br />

CiraRdanma - qalbatonma Tamar dekanosiZemac<br />

axlaxan migvatova.<br />

eWvic ar mepareba, rom aranairi amaRlebuli<br />

epistoluri niWi da daxvewili<br />

ritorika ver amowuravs am iSviaTad gamor-<br />

Ceuli pirovnebis siRrmiseul sulierebis<br />

asaxvas, uZluria saxovanad ferweros misi<br />

buneba, ar ZaluZs Tundac uamravi nairferovani<br />

epiTetebiT Seavsos misi ganumeorebeli<br />

sidiade.<br />

uamravi Tayvanismcemeli, yvela, vinc<br />

mis iSviaT xibls eziara, ueWvelad unison-<br />

Si amyveba da aRiarebs, rom qalbatoni Tamaris<br />

saxiT am qveynierebas moevlina<br />

sruliad unikaluri pirovneba, romelmac<br />

Tanabarwilad da saocari harmoniulobiT<br />

SeiTavsa uamravi, erTi SexedviT<br />

TiTqosda SeuTavsebeli umniSvnelovanesi<br />

niSanTviseba: boboqari erisSviloba,<br />

rafinirebuli inteligenturoba, umaRlesi<br />

pr<strong>of</strong>esionalizmi, ganuleveli energia,<br />

mCqefare Sromismoyvareoba, daxvewili<br />

metyveleba, SesaSuri ritorikis<br />

unari, sxarti klinikuri azrovneba, saocari<br />

SarmiT Semkobili pedagogiuri xelovneba,<br />

iSviaTi Tavmdabloba da keTil-<br />

Sobileba, usazRvro keTilmosurneoba,<br />

rkinisebri udreki mecnieruli principuloba,<br />

uSiSari patriotizmi, sulieri


6<br />

simtkice da sicocxliT savseoba - swored<br />

am maxasiaTeblebis egzom harmoniuli<br />

urTierTkavSiriT ganisazRvra qalbatoni<br />

Tamaris fenomeni. qalbatonisa, romelic,<br />

miuxedavad Tavisi vaJkacuri SemarTebisa,<br />

ufaqizesi rudunebiT efereboda Ti-<br />

Toeul erovnul ganZeuls da qarTuli<br />

lingvistikis keTil feriad mogvevlina.<br />

auditoriasTan urTierTobisas pirvelsave<br />

wamebidan mTlianad ipyrobda msmenels:<br />

vusmendiT mTeli monologis ganmavlobaSi<br />

zrdadi yuradRebiTa da aRtacebiT<br />

- misi adamianuri xibli auwereli<br />

auriT iyo gajerebuli da sulier aRtacebulobas<br />

gvgvrida.<br />

qalbatoni Tamaris ganumeorebeli inteleqtis<br />

speqtri samamulo kulturis,<br />

istoriis, xelovnebis, sportis, literaturisa<br />

da sxva iSviaTi nairferovani es-<br />

Tetikuri Rirebulebebis siRrmiseuli<br />

aRqmiT iyo gaCiraRdnebuli, Tumca,<br />

amavdroulad, ms<strong>of</strong>lio kulturisa da<br />

mTeli civilizebuli samyaris miRwevebis<br />

uzustesi damokidebulebebiTa da SefasebiTac<br />

gamoirCeoda.<br />

qalbatoni Tamaris gansakuTrebuli mimzidveloba<br />

ki apogeas maSin aRwevda, rodesac,<br />

TiTqosda moulodnelad, is sakuTar iSviaT<br />

adamianur gulubryvilobasa da alalmarTlobas<br />

avlenda, riTac misdami usazRvro<br />

siyvarulisa da pativiscemis grZnobiT<br />

gvavsebda, gvabednierebda da sicocxlisamdi<br />

simxne-sixalisiT gvajildovebda.<br />

qalbatonma Tamar dekanosiZem gaielva<br />

misTvis usazRvrod sayvareli saqar-<br />

Tvelos ciskideze uZvelesi erovnuli<br />

gen<strong>of</strong>ondis gamorCeuli nimuSis saxiT da<br />

dauviwyari niSansveti samaradisod<br />

daamkvidra Cvens kulturaSi. dagvitova<br />

udidesi siyvarulis da siamayis grZnoba<br />

miseuli sayvareli refrenis saxiT - `gaxsovdeT,<br />

visi gorisani brZandebiT!..~<br />

rarig simboluria, rom qalbatoni Tamaris<br />

es epoqaluri niSansveti damkvidrda<br />

da uleveli ZaliT samaradisod akaSkaSda<br />

Rirseul adgilas - <strong>saqarTvelos</strong> sazogado<br />

moRvaweTa didubis panTeonis Suagul-<br />

Si, saamayo erisSvilTa SaravandedSi. aq<br />

misma usayvarlesma qarTulma miwam Cveni<br />

sulieri CiraRdani ki ar Seanela, aramed<br />

camde aRmarTuli samaradiso Zeglad<br />

mogvevlina.<br />

mis auracxel mowafeebs, aRzrdilebs,<br />

kolegebsa da eris danarCen warmomadgenels,<br />

romelnic misi Tanamedroveni da<br />

Tanamoazreni brZandebodnen, samaradisod<br />

dagvrCa madlieri xsovna gulisa qalbaton<br />

Tamar dekanosiZis ganumeorebeli<br />

fenomenis saxiT.<br />

diax! viyaviT ra misi Tanamedroveni - es<br />

WeSmaritad ganuzomeli bednierebac iyo<br />

da RvTismieri jildoc...<br />

vadim saakaZe


7<br />

versiteti, Tamari da saministro, Tamari<br />

da akademia, sxvadasxva sazogadoebebi,<br />

praqtikuli dawesebulebebi da sxva. yvelafers<br />

swvdeboda misi xeli, isaxeboda<br />

axali mimarTulebebi da wamowyebebi, iqmneboda<br />

komisiebi da sabWoebi, krebavda da<br />

aerTianebda yvelaze unarian da Semoqmed<br />

adamianebs. ar maxsovs <strong>samedicino</strong> universitetis<br />

arc erTi reqtori, saministros<br />

arc erTi ministri, akademiis arc erTi<br />

prezidenti, saavadmy<strong>of</strong>oebis mTavari<br />

eqimi, Tu gany<strong>of</strong>ilebis gamge, rom maT<br />

gverdSi ar daeyenebinaT da ar esargeblaT<br />

qalbaton Tamaris maRali avtoritetiT,<br />

erudiciiTa da inteleqtualuri<br />

potencialiT.<br />

swored, Tamariseuli cxovrebis wesi<br />

da aura, misi namoqmedaris da namoRvawaris<br />

gansakuTrebuloba, uSreti energia<br />

da mudmivi swrafva sruly<strong>of</strong>isa da<br />

siaxleebisadmi qmnida im fenomens,<br />

romelic super-egod da zepirovnebad<br />

iwodeba. saukneSi erTeulebi Tu ibadebian<br />

aseTebad. xanSi Sesulobis Jamis drosac<br />

ar daklebia mas es SemoqmedebiTi muxti<br />

da paTosi.<br />

sikvdilamde ori dRiT adre igi pr<strong>of</strong>esor<br />

dimitri korZaias, akademikos Temur<br />

leJavas da am striqonebis avtors aRfr-<br />

TovanebiT gvelaparakeboda im axali mecnieruli<br />

ideis xorcSesxmaze, romelic<br />

exeboda oTxi sxvadasxva saxis kunTovani<br />

substratis - miokardis, gulis gamtari<br />

sistemis, ganivizoliani da gluvi kunTovani<br />

boWkoebis anatomiur-funqciuri gansaxvavebulobis<br />

genetikur da molekulur<br />

axsnis aspeqtebs. am mimarTebiT igi<br />

misTvis Cveuli gulmodginebiT saxavda<br />

gegmebs amerikel da qarTvel axalgazrda<br />

mkvlevarTa erToblivi gundis Camoyalibebaze,<br />

mgznebared saubrobda gamosacemetri,<br />

super-ego<br />

verc erTi zedsarTavi saxeli ise ver<br />

warmoaCens qalbatoni Tamaris, rogorc<br />

mecnierisa da pedagogis, mamuliSvilisa da<br />

sazogado moRvawis saxesa da udidebulesobas,<br />

rogoradac epiTeti - metri, anu gansakuTrebuli<br />

SaravandediT mosili, adamianis<br />

zeaRmatebulobis gamoxatulebis cneba.<br />

marTlac qalbatoni Tamari iseT simaRleze<br />

idga, romlis miRweva saocnebo da<br />

sanukvaria TviT yvelaze maRali rangis<br />

mecnieris, pedagogisa da sazogado moRvawisaTvis.<br />

qalbaton TamarisaTvis dro da sivrce<br />

uwyvet ganzomilebas da usazRvro<br />

masStabs warmoadgenda. igi dilidan gvian<br />

Ramemde muSaobda, mudmivad cdidan<br />

cdamde, eqsperimentidan eqsperimentamde<br />

cxovrobda. leqciebi, mikroskopi,<br />

laboratoria, preparatebis garCeva namdvili<br />

stiqia iyo misTvis. gasaocari iyo<br />

misi mignebebi, analitikuri azrovnebisa<br />

da mecnieruli Sefasebebis siRrme. mis<br />

garemocvaSi y<strong>of</strong>nisas erTnairad maRldebodi,<br />

zemaRal sxva samyaroSi gadadiodi.<br />

axlac Tvawlin midgas rogor aRtacebas<br />

imsaxurebda misi leqciebi da gamosvlebi,<br />

klinikur-paTologanatomiuri<br />

garCevebi da seminarebi, rogor iyo igi<br />

aRtacebuli, rodesac raime sakvanZo sakiTxebs<br />

axsnida da problemis gadaWris<br />

gzebs monaxavda. masTan ar unda wamogvcdenoda<br />

raime wuxili sakuTari<br />

gasaWiris Sesaxeb - aRar mogeSveboda, zed<br />

gadagyveboda, ar mogasvenebda da arc<br />

TviTon moisvenebda, vidre gamarjvebuls<br />

ar gixilavda.<br />

ukidegano iyo Tamaris moRvaweobis asparezi<br />

da sarbieli. ar rCeboda sfero, mas<br />

rom uSualod monawileoba ar mieRo, an<br />

Tanamonawile ar y<strong>of</strong>iliyo. romeli erTi<br />

CamoiTvalos: Tamari da <strong>samedicino</strong> uni-


8<br />

mad gamzadebul or axal wignze, romel-<br />

Sic mTeli misi pr<strong>of</strong>esiuli, pirovnuli<br />

da moqalaqeobrivi fesvebi da filos<strong>of</strong>iuri<br />

kredo iyo gadmocemuli.<br />

qalbatoni Tamaris SemoqmedebiTi Zalis<br />

meoxebiT <strong>samedicino</strong> dargi da pr<strong>of</strong>esia,<br />

uxvad iyo gamdidrebuli qarTuli<br />

pr<strong>of</strong>esionaluri Rirsebis warmoCenis im<br />

maRali suliskveTebiT, razedac Taobebi<br />

unda aRizardon.<br />

qalbatoni Tamaris saxeli, rogorc<br />

epoqaluri pirovnebisa, im gamorCeul<br />

adgils daikavebs <strong>saqarTvelos</strong> medicinis<br />

istoriaSi, rogoric sulmnaT da zeamaRlebul<br />

medikosebs Seefereba.<br />

saTanadod daufasda qalbaton Tamars<br />

Tavisi namoRvawari. saxelmwifosagan mas<br />

maRali pativi miego: igi ganisvenebs<br />

gamoCenil qarTvel moRvaweTa didubis<br />

panTeonSi, arCeul iyo wevr-korespondentad<br />

<strong>saqarTvelos</strong> mecnierebaTa akademiaSi<br />

da dajildoebuli mravali ordeniT,<br />

medliTa da sigeliT. amJamad Seqmnilia<br />

komisia, romelic gamoscems<br />

monografias misi cxovrebisa da Semoqmedebis<br />

Sesaxeb. aranakleb aRsaniSnavia<br />

isic, rom misma aRzrdilma mowafeebma da<br />

kolegebma ZalRone ar daiSures, raTa<br />

ramdenjerme sikvdils gamoetacaT da sicocxle<br />

SeenarCunebinaT misTvis.<br />

vsargeblob SemTxveviT da minda uRrmesi<br />

madloba gadavuxado akademikosebs:<br />

nodar yifSiZes, nikoloz yifSiZes, dimitri<br />

korZaias, guliko CafiZes, soso kapanaZes,<br />

nineli ninuas, ilia TavzaraSvils, reanimatolog<br />

guliko qilifTars da sxvebs,<br />

aseTebi bevri iyvnen - eqimebi da eqTnebi,<br />

qalbatoni Tamaris mimarT avadmy<strong>of</strong>obis<br />

dros gaweuli guliTadi, uangaro da umwikvlo<br />

zrunvisa da daxmarebisaTvis.<br />

didad meamayeba, rom Cemi da uamravi<br />

Cvenganis aRmzrdeli da mrCeveli, didebuli<br />

mecnieri da pirovneba qalbatoni<br />

Tamari iyo.<br />

naTelSi amy<strong>of</strong>os ufalma misi suli!<br />

nodar baqraZe


9<br />

amocanaTa Soris upirvelesia adamianisaTvis<br />

usafrTxo garemos uzrunvely<strong>of</strong>a<br />

da cxovrebis jansaRi wesis damkvidreba,<br />

rac misi normaluri y<strong>of</strong>a-cxovrebisa da<br />

saqmianobis mtkice garantiaa; es ukanaskneli<br />

ki misi janmrTelobis Senar-<br />

Cunebis winapirobaa. am globaluri amocanis<br />

realizaciisaTvis aris mowodebuli<br />

pr<strong>of</strong>ilaqtikuri medicina, romlis prioritetuloba<br />

aRiarebulia mravali saer-<br />

TaSoriso SeTanxmebiTa da konvenciiT.<br />

jandacvis ms<strong>of</strong>lio organizaciis programis<br />

- `janmrTeloba yvelasaTvis 21-e<br />

saukuneSi~ - Tanaxmad, gajansaReba, daavadebaTa<br />

pr<strong>of</strong>ilaqtika, mkurnaloba, reabilitacia<br />

da invalidebis movla mudmivad<br />

ganviTarebadi strategiis ZiriTadi elementebia.<br />

am strategiis mixedviT, janmrTelobis<br />

gaumjobesebis mizania Ti-<br />

Toeul adamians mieces garantia, rom daculi<br />

iqneba misi janmrTelobis, jansaR<br />

garemoSi cxovrebis, avadmy<strong>of</strong>obisa da<br />

travmebisagan efeqtiani dacvis uflebebi.<br />

aRniSnuli programa, pr<strong>of</strong>ilaqtikuri<br />

medicinis mimarTulebiT, iTvaliswinebs<br />

pirveli rigis amocanebs, romelTa realizacia<br />

xels Seuwyobs adamianisaTvis usafrTxo<br />

garemos uzrunvely<strong>of</strong>as. strategiuli<br />

programis 38 amocanidan umetesi<br />

nawili swored garemosa da janmrTelobis<br />

dacvis sakiTxebis gadawyvetas eTmoba.<br />

sayovelTaodaa aRiarebuli, rom mosaxleobis<br />

janmrTelobis dacvis mdgomareoba<br />

realurad mniSvnelovnad aris<br />

damokidebuli garemos pirobebze.<br />

adamianis janmrTelobisaTvis usapr<strong>of</strong>ilaqtikuri<br />

medicina<br />

pr<strong>of</strong>ilaqtikuri medicinis warsuli, awmyo da<br />

momavali<br />

k. gelaSvili, r. kverenCxilaZe, n. vefxvaZe, i. mWedliSvili,<br />

i. faRava, r. javaxaZe, l. ziraqiSvili<br />

<strong>saqarTvelos</strong> pr<strong>of</strong>ilaqtikuri medicinis mecnierebaTa<br />

akademia; Tbilisis saxelmwifo <strong>samedicino</strong> universiteti;<br />

g. naTaZis saxelobis sanitariisa da higienis samecnierokvleviTi<br />

instituti;<br />

n. maxvilaZis saxelobis Sromis medicinisa da ekologiis<br />

samecniero-kvleviTi instituti;<br />

s. virsalaZis saxelobis <strong>samedicino</strong> parazitologiisa da<br />

tropikuli medicinis samecniero-kvleviTi instituti<br />

adamianis janmrTelobaze udides<br />

zemoqmedebas axdens cxovrebis wesi da<br />

pirobebi (48-50%), garemo (20-22%) da genetikuri<br />

faqtorebi (18-20%), maSin roca<br />

janmrTelobis dacvis wili mxolod 7-<br />

12% Seadgens [3]. aqedan gamomdinare, mosaxleobis<br />

janmrTelobis gaumjobesebis<br />

sferoSi erT-erTi mniSvnelovani roli<br />

janmrTelobis xelSemwyob RonisZiebebs<br />

eniWeba, rac gulisxmobs cxovrebis jansaRi<br />

wesis damkvidrebasa da janmrTelobisaTvis<br />

xelsayreli garemos Seqmnas. es<br />

moicavs usafrTxo kvebis produqtebiTa<br />

da sasmeli wyliT uzrunvely<strong>of</strong>as,<br />

gaazrebuli demografiuli politikis<br />

gatarebas, cxovrebis jansaRi wesis<br />

damkvidrebas, pirveladi <strong>samedicino</strong><br />

codnisa da Cvevebis misaRebad mosaxleobis<br />

aRzrdasa da wrTvnas; socialuri<br />

stresebis moxsnas [4].<br />

es sakiTxi metad aqtualuria <strong>saqarTvelos</strong>aTvis,<br />

vinaidan mravali mwvave Tu<br />

qronikuli daavadebis prevencia SesaZlebelia<br />

cxovrebis jansaRi wesis propagandisa<br />

da mosaxleobaSi farTod danergvis<br />

gziT, rac mTlianobaSi Seamcirebs `avadobis<br />

tvirTs~. aRniSnuli mizezis misaRwevad<br />

aucilebelia sazogadoebis sxvadasxva<br />

fenis farTo Zalisxmeva, rac<br />

gulisxmobs janmrTelobis xelSemwyob<br />

RonisZiebebSi janmrTelobis dacvis seqtoris<br />

garda sxva seqtorebis aqtiur<br />

monawileobasac.<br />

aqedan gamomdinare, <strong>samedicino</strong> mecnierebisa<br />

da praqtikis prioritetul


10<br />

frTxo garemos uzrunvely<strong>of</strong>a <strong>saqarTvelos</strong><br />

janmrTelobis dacvis erovnuli<br />

politikis erT-erT prioritetad aris aRiarebuli,<br />

rac ganpirobebulia imiT, rom<br />

garemos dabinZurebis Tavidan acileba da<br />

mosaxleobis janmrTelobasa da cxovrebis<br />

pirobebze misi uary<strong>of</strong>iTi zegavlenis<br />

Semcirebis problema dRes gansakuTrebiT<br />

mwvaved dgas Cvens qveyanaSi [2].<br />

ekonomikuri krizisis pirobebSi ukana<br />

planze moeqca da moiSala sxvadasxva donis<br />

sanitariul-higienuri da garemos<br />

dacviTi RonisZiebaTa sistema, ramac ganapiroba<br />

qveynis mosaxleobis janmrTelobisaTvis<br />

usafrTxo garemos Seqmnis<br />

problemis gamwvaveba. es pirvel rigSi Seexeba<br />

mosaxleobis uzrunvely<strong>of</strong>as<br />

xarisxiani sasmeli wyliTa da kvebis<br />

produqtebiT. amasTan, mosaxleobis mZime<br />

materialurma mdgomareobam ganapiroba<br />

SimSilTan, dabalkaloriul kvebasTan,<br />

sakvebis sxvadasxva komponentis deficitTan<br />

dakavSirebuli problemebis gamwvaveba.<br />

seriozuli mniSvneloba SeiZina<br />

bunebrivi da teqnogenuri katastr<strong>of</strong>ebis,<br />

iseve rogorc saomari konfliqtebis<br />

Sedegebis likvidaciam.<br />

adamianis janmrTelobisaTvis usafrTxo<br />

garemos Seqmna miznad isaxavs adamianis<br />

janmrTelobaze garemos mavne<br />

faqtorebis zegavlenis Semcirebas da<br />

xels uwyobs mosaxleobis gajansaRebas,<br />

riTic uzrunvely<strong>of</strong>s <strong>saqarTvelos</strong> moqalaqeTa<br />

konstituciuri uflebis – janmrTelobisaTvis<br />

uvnebel garemoSi cxovrebis<br />

– dacvas. aRniSnuli miznis misaRwevad,<br />

aucilebelia Semdegi amocanebis<br />

gadawyveta: janmrTelobisaTvis mavne<br />

fizikuri, biologiuri, qimiuri da radioaqtiuri<br />

damabinZureblebis mniSvnelovani<br />

Semcireba – haerSi, wyalSi, niadag-<br />

Si, kvebis produqtebSi, say<strong>of</strong>acxovrebo<br />

da sawarmoo garemoSi da garemoSi arsebuli<br />

dadebiTi faqtorebis adamianis organizmze<br />

keTilsaimedo moqmedebis xelSewyoba.<br />

janmo-s gansazRvrebiT, janmrTelobis<br />

xelSemwyobi garemo – es aris pirobebi,<br />

romelTa Seqmnasac cdiloben qveynebi an<br />

sazogadoebebi janmrTelobis miznis misaRwevad.<br />

mTeli mosaxleobisaTvis janmrTelobis<br />

xelSemwyobi garemos koncefciaSi<br />

mocemulia janmrTelobis determinantebi<br />

da moicavs Semdegs:<br />

adgilobrivi garemo faqtorebis<br />

roli sazogadoebis jansaR ganviTarebaSi;<br />

meTodi, romelic xels uwyobs janmrTelobas<br />

da icavs garemos mavne faqtorebisagan;<br />

janmrTelobis kapitalis Seqmna sazogadoebis<br />

SigniT;<br />

stabiluri ganviTarebis mniSvneloba<br />

janmrTelobis SenarCunebaSi (xelSewyobaSi);<br />

adamianebis mier garemos cnebis far-<br />

To gageba;<br />

adamianebis mier garemos SegrZneba<br />

da jansaRi garemos aRdgenis an Seqmnis<br />

personaluri interesi [4].<br />

ZiriTadi yuradReba eqceva imas, Tu ramdenad<br />

aumjobesebs janmrTelobas kargi<br />

garemo da ara imas, Tu rogor zegavlenas<br />

axdens arasasurveli garemo. es moicavs<br />

iseT sakiTxebs, rogoricaa racionaluri<br />

mSenebloba, cxovrebis jansaRi wesis xelSewyoba,<br />

samrewvelo dabinZurebis aRkve-<br />

Ta an Semcireba, transportis moZraobisas<br />

warmoqmnili saSiSroebebis Semcireba, mwevelobis<br />

Semcireba da kvebis Cvevebis cvlileba.<br />

naklebad ganviTarebul sazogadoebebSi<br />

erT-erTi yvelaze mniSvnelovani<br />

sakiTxi SeiZleba iyos higienuri pirobebi<br />

da wyliT uzrunvely<strong>of</strong>a, dedaTa da bavSv-<br />

Ta janmrTelobis dacvis gaumjobeseba da<br />

gadamdebi daavadebebis kontroli.<br />

sazogadoebis uflebamosilebis koncefcia<br />

– ganaxorcielos kontroli sakuTari<br />

janmrTelobis determinantebze<br />

(ganmsazRvrel faqtorebze), marTlac<br />

warmoadgens janmrTelobis xelSewyobis<br />

kvanZovan sakiTxs. jandacvis ms<strong>of</strong>lio<br />

organizacia, otavis qartiaze dayrdnobiT,<br />

janmrTelobis xelSewyobas gansazRvravs,<br />

rogorc `process, romelic<br />

saSualebas aZlevs adamianebs gaaZlieron<br />

kontroli da gaiumjobeson janmrTeloba~.<br />

rogorc zemoT iyo aRniSnuli, saqar-<br />

Tvelos jandacvis erovnuli politikis<br />

erT-erT prioritetul mimarTulebas<br />

cxovrebis jansaRi wesis damkvidreba warmoadgens,<br />

romelic gansazRvravs am kuTxiT<br />

gamiznuli politikis prioritetul<br />

mimarTulebebs da adgens maTi realizaciis<br />

ZiriTad gzebs qveyanaSi arsebuli<br />

socialuri moTxovnilebebisa da<br />

ekonomikuri mdgomareobis gaTvaliswinebiT.<br />

is miznad isaxavs cxovrebis wesis<br />

cvlilebas, ris Sedegadac Semcirdeba<br />

janmrTelobisaTvis mavne produqtebis<br />

gamoyeneba (Tambaqo, alkoholi, narkotikuli<br />

nivTierebebi da a.S.) da janmrTelobis<br />

saerTo gaumjobesebis mizniT ga-<br />

Zlierdeba mosaxleobis fizikuri aRzr-


11<br />

da. cxovrebis jansaRi wesis damkvidreba<br />

iTvaliswinebs rogorc mZlavr propagandul<br />

zemoqmedebas mosaxleobaze, aseve<br />

saTanado samkurnalo-sareabilitacio da<br />

gamajansaRebeli qselis Seqmnas.<br />

mosaxleobis janmrTelobis dacvis<br />

pr<strong>of</strong>ilaqtikuri mimarTulebis prioritetuloba<br />

xazgasmiTaa aRniSnuli<br />

<strong>saqarTvelos</strong> mraval fundamentur dokumentSi.<br />

am mimarTulebiT, qveynis saxelmwifoebrivi<br />

damoukideblobis aRdgenis<br />

Semdeg, mniSvnelovani sakanonmdeblo<br />

muSaobaa Catarebuli. kerZod, SemuSavebuli<br />

da damtkicebulia mniSvnelovani sakanonmdeblo<br />

dokumenti:<br />

<strong>saqarTvelos</strong> kanoni `janmrTelobis<br />

dacvis Sesaxeb~;<br />

<strong>saqarTvelos</strong> kanoni `<strong>saqarTvelos</strong><br />

sanitariuli kodeqsi~ (amJamad misi moqmedeba<br />

SeCerebulia);<br />

<strong>saqarTvelos</strong> kanoni `sazogadoebrivi<br />

janmrTelobis Sesaxeb~;<br />

<strong>saqarTvelos</strong> kanoni `sursaTis<br />

uvneblobisa da xarisxis Sesaxeb~;<br />

socialur-higienuri monitoringis<br />

debuleba.<br />

aRniSnul dokumentebSi prioritetuladaa<br />

aRiarebuli adamianis janmrTelobisaTvis<br />

usafrTxo garemos uzrunvely<strong>of</strong>is<br />

sakanonmdeblo safuZvlebi.<br />

janmrTelobis dacvis sistemis sakanonmdeblo<br />

bazis safuZvelze SemuSavebulia<br />

saprogramo dokumentebi:<br />

`<strong>saqarTvelos</strong> janmrTelobis dacvis<br />

erovnuli politika~;<br />

`<strong>saqarTvelos</strong> janmrTelobis dacvis<br />

ganviTarebis strategiuli gegma~;<br />

`<strong>saqarTvelos</strong> garemos higienis samoqmedo<br />

erovnuli gegma - `garemo da janmrTeloba~.<br />

maTSi mniSvnelovani adgili eTmoba<br />

pr<strong>of</strong>ilaqtikuri medicinis sakiTxebs, adamianis<br />

janmrTelobisaTvis usafrTxo garemos<br />

uzrunvely<strong>of</strong>is RonisZiebebis damuSavebis<br />

prioritetulobis aRniSvniT [1, 2].<br />

qveynis saxelmwifoebrivi damoukideblobis<br />

aRdgenidan ganvlil TiTqmis 2<br />

aTwleulSi pr<strong>of</strong>iluri samecniero-kvleviTi<br />

da saswavlo dawesebulebebis mier<br />

sakanonmdeblo bazis safuZvelze Catarebulia<br />

mniSvnelovani samuSao pr<strong>of</strong>ilaqtikuri<br />

medicinis mimarTulebiT qveynis<br />

normatiul-meToduri bazis Sesaqmnelad:<br />

SemuSavebulia da damtkicebulia sanitariul-higienuri<br />

da epidemiologiuri normatiuli<br />

aqtebi adamianis janmrTelobisaTvis<br />

usafrTxo garemos uzrunvely<strong>of</strong>is<br />

sferoSi (sanitariuli wesebi da<br />

normebi, higienuri normativebi, meToduri<br />

miTiTebebi da sxv.).<br />

dReisaTvis qveynis pr<strong>of</strong>ilaqtikuri<br />

medicinis sferoSi, dadebiT momentebTan<br />

erTad, aRiniSneba mTeli rigi problemebis<br />

arseboba, rac mniSvnelovani Semaferxebeli<br />

garemoebaa adamianis janmrTelobisaTvis<br />

usafrTxo garemos uzrunvely<strong>of</strong>is<br />

saxelmwifoebrivi mniSvnelobis<br />

problemis realizaciis saqmeSi.<br />

ukanasknel aTwleulSi qveyanaSi Catarda<br />

adamianis janmrTelobisaTvis usafrTxo<br />

garemos uzrunvely<strong>of</strong>is sferoSi<br />

momuSave jandacvis praqtikuli qselis -<br />

sanitariul-epidemiologiuri samsaxuris<br />

instituciuri da funqciuri reforma.<br />

<strong>saqarTvelos</strong> janmrTelobis dacvis<br />

sistemis reorganizaciis periodSi, y<strong>of</strong>ili<br />

sabWoTa sanepidsamsaxuris funqciebi<br />

gadanawilda sazogadoebrivi jandacvisa<br />

da sanitariuli zedamxedvelobisa<br />

da higienuri normirebis departamentebze.<br />

Semdeg moxda sanitariuli zedamxedvelobisa<br />

da higienuri normirebis<br />

departamentis likvidacia da misi funqciebi<br />

gadanawilda sxvadasxva saministroze,<br />

xolo raionuli da saqalaqo<br />

struqturebi gadaeca adgilobrivi TviTmmarTvelobis<br />

organoebs.<br />

2005 wlis 27 dekembris <strong>saqarTvelos</strong><br />

kanonis `sursaTis uvneblobisa da xarisxis<br />

Sesaxeb~ Tanaxmad, s<strong>of</strong>lis meurneobis<br />

saministroSi Seiqmna sursaTis uvneblobis,<br />

veterinariisa da mcenareTa dacvis<br />

erovnuli samsaxuri, romelic uflebamosilia<br />

evropuli standartebis doneze<br />

ganaxorcielos sursaTis sferoSi<br />

zedamxedveloba, monitoringi da saxelmwifo<br />

kontroli sakvebis warmoebisa da<br />

miwodebis yvela rgolze - `fermeridan<br />

Canglamde~.<br />

aRniSnuli reformis realizaciidan<br />

ganvlilma drom da praqtikulma gamocdilebam<br />

gviCvena, rom am mimarTulebiT<br />

qveyanaSi jer kidev bevria gadasaWreli<br />

problema. kerZod, <strong>saqarTvelos</strong> kanonSi<br />

`sazogadoebrivi janmrTelobis Sesaxeb~<br />

(#50.69), romelic moqmedebs 2007 wlis 27<br />

ivnisidan, mocemuli RonisZiebebi ar<br />

sruldeba. magaliTad, 26-e muxli –<br />

produqciis usafrTxoebis Sesaxeb. saqar-<br />

Tvelos parlamentis gadawyvetilebiT,<br />

2010 wlamde SeCerebulia <strong>saqarTvelos</strong><br />

s<strong>of</strong>lis meurneobis saministros struqturaSi<br />

arsebuli sursaTis uvneblobis<br />

samsaxuris funqcionireba saxelmwifo<br />

sanitariuli zedamxedvelobis sferoSi,


12<br />

e.i. kompetentur samsaxurebs akrZaluli<br />

aqvT 2010 wlamde inspeqtireba. amJamad<br />

samsaxuri awarmoebs mxolod monitorings<br />

- Sesabamis obieqtebTan SeTanxmebiT<br />

da mosamzadebel samuSaoebs sanitariuli<br />

zedamxedvelobis ganxorcielebisaTvis.<br />

es garemoeba mniSvnelovani xelSemSleli<br />

faqtoria mosaxleobis xarisxiani da janmrTelobisaTvis<br />

uvnebeli kvebis produqtebiT<br />

uzrunvely<strong>of</strong>is ganxorcielebisaTvis.<br />

analogiuri mdgomareobaa garemos<br />

sxva faqtorebisa da adamianis cxovrebisa<br />

da saqmianobis sxva sferoebSic (garemos<br />

faqtorebi - wyali, atmosferuli<br />

haeri, niadagi da sxv., dasaqmebuli mosaxleobis<br />

Sromis pirobebi da janmrTeloba,<br />

mozardi Taobis janmrTeloba da sxv.).<br />

rac Seexeba 27-e muxls – jansaRi kvebis<br />

politikas aRniSnuli sakiTxis mosagvareblad,<br />

jandacvis saministros ar gaaCnia<br />

Sesabamisi RonisZiebebis gegma.<br />

36-e muxlis Sesabamisad, jandacvis<br />

saministro da <strong>saqarTvelos</strong> ganaTlebisa<br />

da mecnierebis saministro saganmanaTleblo,<br />

saaRmzrdelo da saganmanaTleblosaaRmzrdelo<br />

dawesebulebebisaTvis er-<br />

Toblivad unda adgendnen sanitariul da<br />

higienur normebs. vinaidan umravles<br />

raionsa da qalaqSi faqtobrivad ar arsebobs<br />

adgilobrivi sazogadoebrivi jandacvisa<br />

da sanitariuli zedamxedvelobis<br />

dawesebulebebi, romelTac, 36-e muxlis<br />

Tanaxmad, evalebaT municipalitetis<br />

teritoriaze ganTavsebuli sazogadoebrivi<br />

mniSvnelobis dawesebulebebSi sanitariuli<br />

normebis dacvis zedamxedveloba.<br />

es punqti faqtobrivad ar sruldeba.<br />

aseve ar sruldeba kanonis `sazogadoebrivi<br />

janmrTelobis Sesaxeb~ muxli<br />

45-is me-2 punqti, romlis Sesabamisad<br />

<strong>saqarTvelos</strong> mTavrobas 2008 wlis 1 ianvramde<br />

unda moemzadebina da <strong>saqarTvelos</strong><br />

parlamentisaTvis waredgina kanonproeqti<br />

wylis saauzo marTvis Sesaxeb.<br />

garkveuli xarvezebi aqvs sanitariuli<br />

zedamxedvelobisa da epidemiologiuri<br />

kontrolis samsaxurebis erTmaneTisagan<br />

izolirebulad funqcionirebasac. ufro<br />

metic, reformis Semdgom etapze moxda<br />

erTiani saxelmwifo sanitariuli zedamxedvelobis<br />

samsaxuris decentralizacia<br />

sauwyebo principiT. marTalia, am mimarTulebiT<br />

gadaidga zogierTi nabiji<br />

(moxda sanitariuli zedamxedvelobis<br />

sauwyebo samsaxurebis formireba s<strong>of</strong>lis<br />

meurneobisa da garemos dacvisa da bunebrivi<br />

resuresebis saministroebSi), magram<br />

reforma bolomde jer kidev ar ganxorcielebula<br />

- ar aris Seqmnili analogiuri<br />

samsaxurebi sxva uwyebebSi da ar<br />

aris am samsaxurebis funqcionirebis<br />

koordinirebis struqtura.<br />

Cvenma jandacvam, dafuZnebulma<br />

pr<strong>of</strong>ilaqtikuri da socialuri medicinis<br />

principebze, warsulSi miaRwia did warmatebas<br />

parazitul daavadebebTan brZolis<br />

saqmeSi. saqarTveloSi praqtikulad<br />

likvidirebuli iyo malaria, ankilostomidozebi,<br />

mkveTrad Semcirda sxva parazitozebi,<br />

maT Soris visceruli leiSmaniozi.<br />

dagrovda parazituli daavadebebis<br />

mimarT masobrivi pr<strong>of</strong>ilaqtikuri da<br />

samkurnalo RonisZiebebis dagegmvis,<br />

organizaciisa da ganxorcielebis unikaluri<br />

gamocdileba.<br />

parazituli daavadebebis gavrceleba<br />

upiratesad sanitariuli da ekologiuri<br />

problemaa. amitom maT winaaRmdeg brZolaSi<br />

ZiriTadi mniSvneloba daavadebaTa<br />

pr<strong>of</strong>ilaqtikas eniWeba. es ki warmoudgenelia<br />

garemos dacvis efeqturi<br />

RonisZiebebis warmoebis gareSe. 90-ian<br />

wlebSi ganviTarebulma ekonomikurma da<br />

finansurma depresiam faqtiurad CaSala<br />

qalaqebsa da raionebSi epidemiologiurad<br />

dasabuTebuli pr<strong>of</strong>ilaqtikuri RonisZiebebis<br />

gatareba, rasac Sedegad mohyva<br />

malariis kerebis aRdgena, TbilisSi mniSvnelovnad<br />

imata visceruli leiSmaniozis<br />

SemTxvevebma, rac garkveul epidemiologiur<br />

siaxles warmoadgens. qveynis<br />

mosaxleobaSi aRiniSneba parazitozebis<br />

sarwmuno mateba. saWiroa strategiul<br />

programaSi parazituli daavadebebis mimarT<br />

Camoyalibdes arsebuli situaciis<br />

Secvlis prognozi, romelic gaiTvaliswinebs<br />

bunebis anTropogenur transformacias,<br />

mosaxleobis migraciasa da<br />

pr<strong>of</strong>ilaqtikuri RonisZiebebis mTeli<br />

kompleqsis warmoebas.<br />

sruliad uyuradRebodaa datovebuli<br />

dasaqmebuli mosaxleobis Sromisa da janmrTelobis<br />

dacvis uzrunvely<strong>of</strong>is sfero<br />

- am mimarTulebiT saqmianoba praqtikulad<br />

ar xorcieldeba; ar funqcionirebs<br />

muSaTa winaswari da perioduli<br />

<strong>samedicino</strong> gasinjvebis sistema, rac<br />

dasaqmebuli mosaxleobis Sromisa da janmrTelobis<br />

dacvis mniSvnelovani winapirobaa;<br />

ar warmoebs erovnuli meurneobis<br />

obieqtebis sanitariuli mdgomareobis<br />

zedamxedveloba.<br />

saqarTveloSi dasaqmebulTa Sromisa<br />

da janmrTelobis dacvis, Sromis medicinis<br />

erovnuli konceptualuri safuZvlebisa<br />

da struqturis Camoyalibebis


13<br />

mizniT, sruldeba mxolod erTi saxelmwifo<br />

programa `pr<strong>of</strong>esiul daavadebaTa<br />

prevencia da monitoringi~ (Semsrulebeli<br />

- n. maxvilaZis saxelobis Sromis medicinisa<br />

da ekologiis samecniero-kvleviTi<br />

instituti), problemis aqtualobidan<br />

gamomdinare, rac sruliad arasakmarisia.<br />

ar warmoebs <strong>saqarTvelos</strong> prezidentis<br />

2005 wlis 22 Tebervlis #93 brZanebulebiT<br />

damtkicebuli `socialur-higienuri<br />

monitoringis debulebiT~ gaTvaliswinebuli<br />

samuSaoebis realizacia. aRniSnuli<br />

debulebis Tanaxmad, monitoringis<br />

gaxorcielebis mTavari tvirTi awevs<br />

<strong>saqarTvelos</strong> Sromisa da janmrTelobis<br />

dacvis saministros. am dros ki saministros<br />

struqturaSi ar aris Sesabamisi funqciis<br />

matarebeli erTeuli (rogorc kompetenciis,<br />

ise uflebamosilebis TvalsazrisiT).<br />

monitoringis ganxorcielebis<br />

ZiriTad mizans, sxva momentebTan er-<br />

Tad, warmoadgens adamianis janmrTelobisaTvis<br />

usafrTxo garemos uzrunvely<strong>of</strong>a.<br />

aqedan gamomdinare, aRniSnuli debulebiT<br />

gaTvaliswinebuli samuSaoebis Catareba<br />

uaRresad saSuri saqmea, rac mniSvnelovan<br />

wvlils Seitans garemos da, Sesabamisad,<br />

mosaxleobis gajansaRebis saqmeSi.<br />

ukanasknel periodSi saTanado yuradReba<br />

ar eqceva kanonqvemdebare aqtebis<br />

SemuSavebas adamianis janmrTelobisaTvis<br />

usafrTxo garemos uzrunvely<strong>of</strong>is<br />

sferoSi _ SeCerebulia Sesabamisi<br />

saxelmwifo programis dafinanseba, ris<br />

gamoc ar xdeba axali sanitariul-higienuri<br />

da normatiul-meToduri aqtebis<br />

SemuSaveba. es garemoeba samarTleblivi<br />

TvalsazrisiT mniSvnelovani Semaferxebeli<br />

faqtori iqneba garemos obieqtebisadmi<br />

sanitariuli zedamxedvelobis ganxorcielebis<br />

aRdgenis SemTxvevaSi.<br />

pr<strong>of</strong>ilaqtikuri medicinis mimarTulebiT<br />

qveyanaSi arsebobs mravali<br />

gadauWreli sakiTxi, romelTagan upirvelesad<br />

migvaCnia:<br />

qveyanaSi erTiani saxelmwifo sanitariuli<br />

samsaxuris instituciuri, struqturuli<br />

da funqciuri optimizacia<br />

<strong>saqarTvelos</strong> Sromis, janmrTelobisa da<br />

socialuri dacvis saministros meToduri<br />

xelmZRvanelobiT; am mizniT Sesabamisi<br />

sakanonmdeblo iniciativis ganxorcieleba<br />

saTanado kanonebSi cvlilebebis<br />

SetaniT;<br />

evrokavSiris rekomendaciebis Sesabamisad<br />

Seqmnili dargobrivi sanitariuli<br />

zedamxedvelobis samsaxurebis (saqar-<br />

Tvelos s<strong>of</strong>lis meurneobisa da garemos<br />

dacvisa da bunebrivi resursebis saministroebis<br />

struqturaSi) saqmianobis sruli<br />

ganxorcieleba; analogiuri samsaxurebis<br />

Seqmna Sesabamis uwyebebSi (Sromis<br />

higienis, bavSvTa da mozardTa higienis<br />

sakiTxebze, sacxovrebeli da sazogadoebrivi<br />

Senobebis, kulturul-say<strong>of</strong>acxovrebo,<br />

sportul-gamajansaRebeli,<br />

<strong>samedicino</strong> dawesebulebebis sanitariulhigienuri<br />

mdgomareobis monitoringis<br />

gansaxorcieleblad) da maTi instituciuri<br />

da funqciuri mowyobis optimizacia;<br />

garemos higienis koncefciisa da moqmedebis<br />

gegmebis ganxorcieleba erovnul,<br />

regionul da adgilobriv doneze,<br />

vinaidan, miuxedavad <strong>saqarTvelos</strong> garemos<br />

higienis samoqmedo erovnuli gegmis<br />

arsebobisa, misi praqtikuli realizacia<br />

ar xdeba;<br />

<strong>saqarTvelos</strong> Sromis, janmrTelobisa<br />

da socialuri dacvis saministros<br />

struqturaSi saTanado samsaxuris (struqturuli<br />

erTeulis) Seqmna, romelic<br />

qveynis masStabiT koordinacias gauwevs<br />

saxelmwifo politikis SemuSavebas pr<strong>of</strong>ilaqtikuri<br />

medicinisa da sazogadoebrivi<br />

jandacvis sferoSi;<br />

dawyebuli saxelmwifo sanitariuli<br />

zedamxedvelobis samsaxuris instituciuri<br />

da struqturuli reorganizaciis<br />

procesis dasruleba, rac Zireul koreqcias<br />

saWiroebs qveynis specifikisa da samsaxurisadmi<br />

pirvelxarisxovani moTxovnebis<br />

gaTvaliswinebiT;<br />

sanitariuli zedamxedvelobisa da<br />

epidemiologiuri kontrolis samsaxurebis<br />

instituciuri mowyobisa da urTierT-<br />

TanamSromlobis modelis SemuSaveba da<br />

misi safuZvliani dasabuTeba;<br />

garemosa da mosaxleobis janmrTelobis<br />

dacvis mizniT sauwyebaTaSoriso<br />

sabWoebis Seqmna erovnul da regionul<br />

doneze;<br />

<strong>saqarTvelos</strong> Sromis, janmrTelobisa<br />

da socialuri dacvis ministrTan komisiis<br />

Seqmna pr<strong>of</strong>ilaqtikuri medicinis<br />

TvalsaCino mecnierebisa da praqtikuli<br />

qselis wamyvani specialistebis monawileobiT<br />

jandacvis samsaxuris pr<strong>of</strong>ilaqtikuri<br />

medicinis mimarTulebis instituciuri<br />

da struqturuli organizaciis<br />

winadadebebis SesamuSaveblad;<br />

sakanonmdeblo da kanonqvemdebare<br />

aqtebis SemuSaveba da damtkiceba saqar-<br />

Tvelos prezidentis brZanebulebiT


14<br />

damtkicebuli `socialur-higienuri monitoringis<br />

debulebis~ realizaciisaTvis;<br />

mosaxleobis janmrTelobisaTvis<br />

usafrTxo garemos uzrunvely<strong>of</strong>is<br />

mizniT `socialur-higienuri monitoringis<br />

debulebiT~ gaTvaliswinebuli samuSaoebis<br />

realizaciis dawyeba;<br />

mosaxleobis janmrTelobaze garemos<br />

faqtorebis zemoqmedebis monitoringis<br />

uzrunvely<strong>of</strong>a;<br />

Sromis medicinis samsaxuris instituciuri<br />

mowyoba da saTanado RonisZiebebis<br />

gatareba dasaqmebuli mosaxleobis<br />

Sromisa da janmrTelobis dacvis uzrunvelsay<strong>of</strong>ad;<br />

kvebis produqtebis uvneblobisa da<br />

usafrTxoebis uzrunvely<strong>of</strong>is mizniT<br />

saTanado samuSaoebis drouli dawyeba;<br />

adamianis janmrTelobisaTvis usafrTxo<br />

garemos uzrunvely<strong>of</strong>is (sanitariuli<br />

zedamxedvelobis) samsaxurebis<br />

dawesebulebebSi samuSaod Sesabamisi<br />

pr<strong>of</strong>esiuli ganaTlebisa da kvalifikaciis<br />

specialistebis dasaqmeba (sazogadoebrivi<br />

jandacvis fakultetis kursdamTavrebulebi,<br />

higienuri mimarTulebis<br />

specialistebi);<br />

pr<strong>of</strong>ilaqtikuri medicinis mimarTulebiT<br />

uwyveti pr<strong>of</strong>esiuli ganviTarebis<br />

sistemaSi specialistTa momzadebisa da<br />

gadamzadebis Semdgomi sruly<strong>of</strong>a Tanamedrove<br />

moTxovnaTa gaTvaliswinebiT.<br />

pr<strong>of</strong>ilaqtikuri medicinisa da sazogadoebrivi<br />

jandacvis sferoSi qveynis<br />

winaSe mdgomi amocanebis gadasawyvetad<br />

mniSvnelovani wvlili Seaqvs 1995 wels<br />

dafuZnebul <strong>saqarTvelos</strong> pr<strong>of</strong>ilaqtikuri<br />

medicinis mecnierebaTa akademias.<br />

qveynis jandacvis strategiuli mimarTulebis<br />

- pr<strong>of</strong>ilaqtikis - realizacia-<br />

Si mniSvnelovania sxvadasxva uwyebriv<br />

daqvemdebarebaSi moRvawe pr<strong>of</strong>ilaqtikuri<br />

medicinisa da sazogadoebrivi<br />

jandacvis TvalsaCino specialistTa<br />

Zalisxmevis gaerTianeba. swored aseT<br />

struqturad Camoyalibda <strong>saqarTvelos</strong><br />

pr<strong>of</strong>ilaqtikuri medicinis mecnierebaTa<br />

akademia. Tavisi arsebobis arc Tu xangr-<br />

Zlivi periodis manZilze, qveyanaSi arsebuli<br />

rTuli socialur-ekonomikuri da<br />

politikuri situaciis fonze, akademiaSi<br />

gaerTianebuli specialistebisa da pr<strong>of</strong>iluri<br />

dawesebulebebis ZalisxmeviT<br />

Catarebulia mniSvnelovani samuSaoebi<br />

adamianis janmrTelobisaTvis usafrTxo<br />

garemos uzrunvely<strong>of</strong>is sferoSi. aRiareben<br />

ra pirvelad pr<strong>of</strong>ilaqtikas prioritetul<br />

mimarTulebad, akademiis specialistebi<br />

aqtiurad monawileoben qveynis<br />

sakanonmdeblo-normatiuli bazis Seqmnasa<br />

da sruly<strong>of</strong>aSi, samecniero da<br />

praqtikul saqmianobaSi pr<strong>of</strong>ilaqtikuri<br />

medicinisa da sazogadoebrivi jandacvis<br />

sferoSi. akademiis ZalisxmeviT tardeba<br />

samecniero konferenciebi <strong>saqarTvelos</strong><br />

sxvadasxva qalaqSi (Tbilisi, baTumi, borjomi<br />

da sxv.), gamocemulia akademiis<br />

samecniero SromaTa krebulebi, winamdebare<br />

gamocema am krebulTa V toms warmoadgens.<br />

akademiis egidiT gamocemulia<br />

sxvadasxva monografia, samecniero konferenciebis<br />

masalebi da sxv.<br />

migvaCnia, rom pr<strong>of</strong>ilaqtikuri medicinis<br />

winaSe mdgomi saxelmwifoebrivi<br />

mniSvnelobis problemebis qveynis xelmZRvanelobis<br />

(saTanado struqturebis)<br />

mier prioritetulad aRiareba da Zalisxmevis<br />

gaZliereba maTi realizaciisaTvis<br />

mniSvnelovani momenti iqneba<br />

garemosa da, Sesabamisad, mosaxleobis gajansaRebis<br />

saqmeSi.<br />

literatura<br />

1. <strong>saqarTvelos</strong> garemos higienis samoqmedo erovnuli gegma - `garemo da janmrTeloba~.<br />

Tbilisi: 2003. - 90 gv.<br />

2. <strong>saqarTvelos</strong> janmrTelobis dacvis erovnuli politika. Tbilisi, 1999.<br />

3. Измеров Н.Ф., Каспаров А.А., Медицина труда. Введение в специальность. М.: Медицина. -<br />

2002. - 392 с.<br />

4. Yassi A., Kjellstrom T., de Kok T., Guidotti T.L, Basic Environmental Health, NY: Oxford: University<br />

press, 2001. 441 p.


15<br />

kardiologia<br />

marcxena parkuWis remodelirebis Taviseburebebi<br />

diastoluri disfunqciiT mimdinare gulis<br />

qronikuli ukmarisobisas<br />

g. tabiZe, m. iakobaSvili, d. baRaTuria, T. cibaZe<br />

<strong>saqarTvelos</strong> pr<strong>of</strong>ilaqtikuri medicinis mecnierebaTa<br />

akademia,<br />

iv. javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo<br />

universiteti,<br />

akad. m. winamZRvriSvilis saxelobis kardiologiis<br />

instituti<br />

ukanaskneli wlebis informaciuli monacemebi<br />

gulis qronikuli ukmarisobis<br />

(gqu) dros, marcxena parkuWis remodelirebis<br />

procesSi, diastoluri disfunqciis<br />

mniSvnelovan rolze miuTiTebs (1).<br />

kvlevis mizani: diastoluri disfunqciis<br />

Taviseburebebis Seswavla marcxena<br />

parkuWis remodelirebis procesSi gulis<br />

qronikuli ukmarisobis dros (gqu).<br />

masala da meTodebi: gamokvleulia gulis<br />

iSemiuri daavadebis fonze ganviTarebuli<br />

gqu-is II da III funqciuri klasis (NYHAklasifikaciiT)<br />

mqone 45 avadmy<strong>of</strong>i. gulis<br />

ultrabgeriTi gamokvleva warmoebda<br />

aparat “Ausonics-Sonoranger”-ze amerikis<br />

eqokardiografiuli sazogadoebis rekomendaciiT<br />

mowodebuli meTodikiT (2).<br />

Seiswavleboda: marcxena parkuWis saboloo<br />

sistoluri da diastoluri zomebi<br />

da moculobebi, marcxena winagulis zoma,<br />

parkuWTaSua Zgidis sisqe, marcxena parku-<br />

Wis ukana kedlis sisqe, marjvena parkuWis<br />

zoma. marcxena parkuWis miokardiumis masa<br />

gamoiTvleboda R.Devereux-is formuliT.<br />

ganisazRvreboda dartymiTi moculoba,<br />

gandevnis fraqcia da marcxena parkuWis<br />

damoklebis fraqcia sistolaSi.<br />

doplereqokardiografia xorcieldeboda<br />

impulsur reJimSi aparat „Shimad-SDU-<br />

500A”-ze. diastoluri avsebis dopleuri<br />

speqtris analizis dros gamoiTvleboda:<br />

adreuli diastoluri avsebis maqsimaluri<br />

siCqare E, winagulovani diastoluri avsebis<br />

maqsimaluri siCqare - A, Sefardeba E/A.<br />

Seiswavleboda aseve: adreuli avsebis aCqarebisa<br />

da Senelebis dro. restriqciuli<br />

tipis diastolur disfunqciad iTvleboda<br />

dopleruli kriteriumi im SemTxvevaSi<br />

Tu: 1) Sefardeba E/A meti iyo 2-ze<br />

an 2) adreuli avsebis Senelebis dro naklebi<br />

iyo 130 mwm da Sefardeba E/A>1,0 (3).<br />

fizikuri datvirTvisadmi tolerantobis<br />

Sefaseba warmoebda saavadmy<strong>of</strong>os<br />

derefanSi 6-wuTiani siarulis testiT,<br />

rac gamoisaxeboda ganvlili manZiliT<br />

metrebSi (4). avadmy<strong>of</strong>Ta cxovrebis<br />

xarisxis Sefaseba xdeboda minesotas specialuri<br />

kiTxvariT `cxovreba gulis ukmarisobiT”<br />

LWHF (University <strong>of</strong> Minnesota) (5).<br />

statistikuri analizi warmoebda statistikis<br />

standartuli meTodebis gamoyenebiT,<br />

stiudensis t kriteriumis gamoTvliT.<br />

statistikurad sarwmuno gansxvavebis<br />

Sefaseba xdeboda, Tu P


16<br />

rogorc funqciuri klasi (NYHA), aseve<br />

fizikuri datviTvisadmi tolerantoba<br />

mniSvnelovnad uaresdeba restriqciuli<br />

tipis diastoluri disfunqciis mqone<br />

avadmy<strong>of</strong>ebSi, rac miuTiTebs restriqciuli<br />

tipis prediqtorul mniSvnelobaze,<br />

prognozis gauaresebasa da gulis ukmarisobis<br />

mZime mimdinareobaze.<br />

sayuradReboa is faqti, rom diastoluri<br />

disfunqcia restriqciuli tipiT pirdapir<br />

korelaciur kavSirSia marcxena parkuWis<br />

miokardiumis masis momatebasTan da aqedan<br />

gamomdinare, miokardiul stresTanac.<br />

aRsaniSnavia, rom Cvens gamokvlevebSi<br />

marcxena parkuWis diastoluri disfunqcia<br />

Seiswavleboda avadmy<strong>of</strong>ebSi ukve do-<br />

gulis diastoluri disfunqciis sxvadasxva tipis mqone<br />

avadmy<strong>of</strong>ebis klinikuri da eqokardiografiuli maCveneblebi<br />

saboloo diastoluri da sistoluri zoma.<br />

amavdroulad, jgufebis mixedviT, marcxena<br />

winagulisa da marjvena parkuWis zomebi<br />

arsebiTad ar gansxvavdeba.<br />

gulis kumSvadi funqciis maCveneblebi<br />

- gandevnis fraqcia da damoklebis fraqcia,<br />

diastoluri disfunqciis restriqciuli<br />

tipis mqone pacientebSi mniSvnelovnad<br />

dabalia, vidre meore jgufSi.<br />

cxovrebis xarisxis Sefasebisas (LWHF)<br />

sayuradReboa misi dabali done restriqciuli<br />

tipis diastoluri disfunqciis<br />

dros. am jgufSi aseve dabalia fizikuri<br />

datvirTvisadmi tolerantoba.<br />

korelaciuri analizis Catarebisas<br />

klinikur statuss, gulis remodelirebmaCveneblebi<br />

I jgufi<br />

restriqciuli<br />

tipi<br />

II jgufi<br />

restriqciuli<br />

tipi<br />

fk (NYHA) 2,79±0,7 2,0±0,4 P0,05<br />

simaRle (sm) 169±4 171±5 P>0,05<br />

sxeulis masa (kg) 71±7 76±7 P>0,05<br />

sistoluri arteriuli wneva 129±18 136±7 P>0,05<br />

diastoluri arteriuli wneva mm.vwy.sv. 85±1 84±13 P>0,05<br />

gulis SekumSvaTa sixSire (wT) 87±13 79±13 P0,05<br />

mp saboloo diastoluri zoma 6,5±0,7 6,0±0,8 P


17<br />

ОСОБЕННОСТИ ДИАСТОЛИЧЕСКОЙ ДИСФУНКЦИИ В ПРОЦЕССЕ<br />

РЕМОДЕЛИРОВАНИЯ ЛЕВОГО ЖЕЛУДОЧКА СЕРДЦА ПРИ<br />

ХРОНИЧЕСКОЙ СЕРДЕЧНОЙ НЕДОСТАТОЧНОСТИ<br />

Г. Табидзе, М. Якобашвили, Д. Багатурия, Т. Цибадзе.<br />

АКАДЕМИЯ НАУК ПРОФИЛАТКИЧЕСКОЙ МЕДИЦИНЫ ГРУЗИИ, ТБИЛИССКИЙ,<br />

ГОСУДАРСТВЕННЫЙ УНИВЕРСИТЕТ ИВ. ДЖАВАХИШВИЛИ, НИИ<br />

КАРДИОЛОГИИ ИМ. М. ЦИНАМДЗГВРИШВИЛИ<br />

У 45 больных с сердечной недостаточностью, имевших по данным ЭХОКГ признаки систолической и<br />

диастолической дисфункции сердца, исследованы функциональный статус, толерантность к физической<br />

нагрузке и качество жизни. Группа больных с “рестриктивным” типом диастолической дисфункции<br />

характеризовалась более тяжелым течением хронической сердечной недостаточности по всем<br />

рассмотренным критериям. В этой группе выявлены более выраженные корреляционные связи<br />

функционального класса хронической сердечной недостаточности, дистанции, пройденной во время 6-минутной<br />

ходьбы, и суммарного индекса качества жизни с параметрами диастолического наполнения в сравнении с<br />

показателями систолической функции левого желудочка. Таким образом, при развитии рестриктивного типа<br />

диастолического наполнения ремоделирование левого желудочка достигает такой стадии, когда систолическая<br />

дисфункция уже не играет основной роли, а тяжесть состояния больных с хронической сердечной<br />

недостаточностью во многом определяется состоянием диастолической функции сердца.<br />

THE ROLE OF DIASTOLIC DYSFUNCTION IN THE PROCESS OF LEFT<br />

VENTRICULAR REMODELING IN CHRONIC HEART FAILURE<br />

G. Tabidze, M. Iakobashvili, D. Bagaturia, T. Tsibadze<br />

Functional status tolerance <strong>of</strong> exercise and life quality was evaluated in patients with chronic heart failure<br />

and Echocardiographic signs <strong>of</strong> systolic and diastolic heart dysfunction. According to all parameters used in the<br />

study patients with “restrictive” type <strong>of</strong> diastolic dysfunction had more severe course <strong>of</strong> heart failure. In this<br />

group functional class, 6-minute walking distance and total index <strong>of</strong> life quality correlated more closely with<br />

parameters <strong>of</strong> left ventricular diastolic filling, than the parameters <strong>of</strong> systolic function. So, in restrictive type left<br />

ventricular remodeling stage when severity <strong>of</strong> the patients clinical condition is determined mostly by the state <strong>of</strong><br />

diastolic function <strong>of</strong> the heart.<br />

literatura:<br />

1. Xie Y. Y., Berk M. R., Smith M. D. et al. Prognostic valne f Doppler transmitral flow patterns in<br />

patients with congestive heart failure. Amer. Coll. Cardiology 1994, 24: 132-139.<br />

2. John D., De Maria a, Kassio at all. The Commitee on M-mode standartization <strong>of</strong> the American<br />

Society <strong>of</strong> Echocardiography: Recomendations regarding quantitation in M-mode Echocardiography: result <strong>of</strong> a<br />

survey <strong>of</strong> Echocardiographic measurmement Circulation 1978, 58; 1072-1083.<br />

3. Pinamoti B. D., Di Lenarda A. Sinagra I. et al. Restrictive left ventricular filling pattern in dilated<br />

cardiomyopathy assessed by Doppler Echocardiography: clinical, Echocardiographic and hemodinamic correlation<br />

and prognostic implications. Am. Coll. Cardiol. 1993., 22. 808-815.<br />

4. Guyatt G. H., Sullivan M. J., Thompson P. L. et al. The 6-minute walk a new measure <strong>of</strong> exercise<br />

capacity in patients with chronic heart failure can. med. ctss. 1985., 132, 919-923.<br />

5. Rector T. S. Kuba S. H. Cohn J. N. Patients self -assessment <strong>of</strong> their comgestive heart failure part 2:<br />

content, reliability and validity <strong>of</strong> a new measure, the Minnesota Liring with heart failure questionaire. Heart<br />

failure 1987:10:198-209.<br />

6. Thomas J. D. Doppler Echocardiography and Left ventricular diastolic function. In.: Left ventricular<br />

diastolic dysfunction and heart failure. Eds. W. H. Beasch., M.M. LeWinter. Philadelphia, Lea, Febiger, 192-218.<br />

2. <strong>saqarTvelos</strong> <strong>samedicino</strong> <strong>Jurnali</strong>, 3, 2008 w.


18<br />

pulmonologia, fizioTerapia<br />

vanadiumis eleqtr<strong>of</strong>orezis gavlena<br />

gaxangrZlivebuli pnevmoniis mqone avadmy<strong>of</strong>Ta<br />

kardiohemodinamikaze<br />

n.saakaSvili, m.tabiZe, n.kakulia, m.afxazi, i.kvinikaZe<br />

<strong>saqarTvelos</strong> pr<strong>of</strong>ilaqtikuri medicinis mecnierebaTa<br />

akademia, Tbilisis balneologiuri kurorti - <strong>saqarTvelos</strong><br />

kurortologiis, fizioTerapiis, reabilitaciisa da<br />

samkurnalo turizmis samecniero-praqtikuli centri<br />

garegani sunTqvis funqciis darRveva,<br />

gaxangrZlivebuli pnevmoniis dros,<br />

iwvevs hipertenzias sisxlis mimoqcevis<br />

mcire wreSi. es mdgomareoba uary<strong>of</strong>iTad<br />

moqmedebs gul-sisxlZarRvTa sistemis<br />

funqciaze, rac Tavis mxriv sagrZnoblad<br />

auaresebs aRniSnuli paTologiis mqone<br />

avadmy<strong>of</strong>Ta mdgomareobas [6, 4, 2, 1, 3, 7, 5].<br />

Sromis mizani: vanadiumis eleqtr<strong>of</strong>orezis<br />

gavlenis Seswavla gaxangrZlivebuli<br />

pnevmoniis mqone avadmy<strong>of</strong>ebze.<br />

masala da meTodebi: gamokvleul iqna<br />

gaxangrZlivebuli pnevmoniis mqone 25-<br />

dan 63 wlamde asakis 65 avadmy<strong>of</strong>i,<br />

romelTaganac 31-s aReniSneboda pa-<br />

Tologiis kerovani forma, 34-s _ intersticiuli.<br />

avadmy<strong>of</strong>Ta mkurnalobis kursi<br />

moicavda vanadiumis eleqtr<strong>of</strong>orezis<br />

14-15 proceduras. TiToeuli proceduris<br />

xangrZlivoba Seadgenda 12-14<br />

wuTs. eleqtr<strong>of</strong>orezis procedurisaTvis<br />

gamoiyeneboda vanadiumis sulfatis<br />

2%-iani wyliani xsnari.<br />

eleqtr<strong>of</strong>orezis proceduris CatarebisaTvis<br />

gamoiyeneboda sworkuTxa formis<br />

orkapa eleqtrodi, zomiT 4smX8sm.<br />

orkapa eleqtrod-anodis firfita moTavsebuli<br />

vanadium-sulfatis 2%-ian xsnar-<br />

Si dasvelebul hidr<strong>of</strong>ilur safenSi, fiqsirdeboda<br />

paravertebrulad, filtvebis<br />

fesvebis saproeqcio areSi. orkapa<br />

eleqtrod-kaTodis firfita, moTavsebuli<br />

wyalsadenis Tbil wyalSi dasvelebul<br />

hidr<strong>of</strong>ilur safenSi, fiqsirdeboda gulmkerdis<br />

areSi, eleqtrod-anodis simetriulad.<br />

eleqtr<strong>of</strong>orezis proceduris Catarebisas,<br />

denis simkvrive Seadgenda 0,05 ma/<br />

sm 2 -s. procedurebi tardeboda yoveldRe,<br />

kvira dRis garda.<br />

miRebuli Sedegebi. Catarebuli<br />

gamokvlevebiT dadgenil iqna, rom vanadiumis<br />

eleqtr<strong>of</strong>oreziT mkurnaloba<br />

gaxangrZlivebuli pnevmoniis mqone avadmy<strong>of</strong>ebSi<br />

iwvevs gulis indeqsisa da dartymiTi<br />

indeqsis momatebuli sidideebis<br />

Semcirebas, sisxlZarRvTa kuTri periferiuli<br />

winaaRmdegobis zomier zrdas,<br />

`filtv-yuris~ monakveTze sisxlis nakadis<br />

siCqaris matebas, paTologiurad<br />

Secvlili pulsis sixSirisa da arteriuli<br />

wnevis sidideebis normalizacias,<br />

eleqtrokardiografiuli monacemebis<br />

gaumjobesebas.<br />

kardiohemodinamikis maCvenebelTa<br />

aRniSnuli dadebiTi Zvrebi metad iyo<br />

gamoxatuli kerovani pnevmoniis dros<br />

(cxrili 1 da 2).<br />

miRebuli Sedegebis safuZvelze SeiZleba<br />

davaskvnaT, rom vanadiumis eleqtr<strong>of</strong>oreziT<br />

mkurnaloba gaxangrZlivebuli<br />

pnevmoniis mqone avadmy<strong>of</strong>ebSi iwvevs centralur<br />

da periferiul hemodinamikebs<br />

Soris urTierTobis normalizaciasa da miokardiumis<br />

funqciis gaumjobesebas.


19<br />

cxrili 1<br />

vanadiumis eleqtr<strong>of</strong>oreziT mkurnalobis gavlena pnevmoniis<br />

mqone avadmy<strong>of</strong>Ta kardiohemodinamikis maCveneblebze<br />

maCveneblebi<br />

pulsis sixSire wuTSi<br />

(N - 60-80 wT-Si; 72wT-Si<br />

± 1,88 wT-Si)<br />

sisxlis sistoluri<br />

arteriuli wneva, vwys.<br />

mm (N-110-150 vwys.mm;<br />

121,20 vwys.mm ± 1,88vwys.mm)<br />

M±m<br />

M±m<br />

paTologiis formebi<br />

kerovani intersticiuli<br />

n 31 34<br />

mk-mde<br />

mk.Semdeg<br />

72,26 ± 1,769<br />

69,42 ± 0,777<br />

80,71 ± 1,366<br />

77,29 ± 1,117<br />

t 2,384 1,933<br />

p < 0,02 > 0,05<br />

n 31 34<br />

mk-mde 118,10 ± 2,280 125,30 ± 2,488<br />

mk.Semdeg 113,40 ± 1,399 122,20 ± 2,353<br />

t 2,543 0,902<br />

p < 0,02 > 0,2<br />

n 31 34<br />

sisxlis diastoluri<br />

arteriuli wneva, vwys.<br />

mk-mde 77,42 ± 1,369 81,76 ± 1,229<br />

mm (N-70-90vwys.mm; 79,20 M±m<br />

mk.Semdeg 72,10 ± 0,686 78,82 ± 1,157<br />

vwys.mm ± 1,15 vwys.mm)<br />

t 3,503 1,742<br />

p < 0,01 > 0,05<br />

sisxlis saSualo<br />

n 31 34<br />

dinamikuri arteriuli<br />

mk-mde 94,74 ± 1,749 100,40 ± 1,765<br />

wneva, vwys. mm (N-87-112<br />

M±m<br />

mk.Semdeg 89,68 ± 0,969 97,35 ± 1,666<br />

vwys.mm; 97,16 vwys.mm ±<br />

t 3,088 1,236<br />

1,43 vwys.mm) p < 0,01 > 0,2<br />

gulis indeqsi, l/wT/m 2<br />

n 31 34<br />

(N-2,42-3,36 l/wT/m 2 ;<br />

mk-mde 3,958 ± 0,043 4,772 ± 0,034<br />

M±m<br />

2,82 l/wT/m 2 ± 0,09<br />

mk.Semdeg 2,625 ± 0,155 3,806 ± 0,088<br />

l/wT/m 2 )<br />

t 28,596 10,205<br />

p < 0,001 < 0,001<br />

dartymiTi indeqsi,<br />

n 31 34<br />

ml/m 2 (N-30,25-56,00 ml/m 2 ;<br />

mk-mde 55,97 ± 1,775 59,72 ± 1,142<br />

M±m<br />

39,16 ml/m 2 ± 0,42 ml/m 2 )<br />

mk.Semdeg 37,97 ± 0,502 48,98 ± 1,716<br />

t 9,760 6,540<br />

p < 0,001 < 0,001<br />

n 31 34<br />

kuTri periferiuli<br />

sisxlZarRvovani<br />

winaaRmdegoba, p.e (N-<br />

25,88-46,29 p.e; 34,46 p.e ±<br />

0,39 p.e)<br />

sisxlis nakadis<br />

moZraobis dro `filtvyuris"<br />

monakveTze, wm<br />

(N-3,2-4,2 wm; 4,09 wm ± 0,10<br />

wm)<br />

M±m<br />

M±m<br />

mk-mde<br />

mk.Semdeg<br />

22,74 ± 0,369<br />

32,86 ± 0,508<br />

21,05 ± 0,351<br />

26,09 ± 0,518<br />

t 22,533 8,045<br />

p < 0,001 < 0,001<br />

n 31 34<br />

mk-mde 7,377 ± 0,068 9,468 ± 0,073<br />

mk.Semdeg 3,60 ± 0,034 7,65 ± 0,157<br />

t 52,944 10,436<br />

p < 0,001 < 0,001


20<br />

cxrili 2<br />

vanadiumis eleqtr<strong>of</strong>oreziT mkurnalobis gavlena gaxangr-<br />

Zlivebuli pnevmoniis mqone avadmy<strong>of</strong>Ta paTologiureleqtrokardiografiul<br />

maCveneblebze<br />

gulis<br />

eleqtruli<br />

RerZis gadaxra<br />

marjvniv<br />

marjvena<br />

parkuWis<br />

gadaZabvis<br />

niSnebi<br />

hisis konis<br />

marjvena totis<br />

arasruli<br />

niSnebi<br />

atrioventrikuluri<br />

gamtarobis<br />

Seneleba<br />

sinusuri<br />

taqikardia<br />

sinusuri<br />

bradikardia<br />

parkuWovani<br />

eqstrasistolia<br />

paTologiis formebi<br />

intersticiuli<br />

kerovani (n=31)<br />

maCveneblebi<br />

(n=34)<br />

avadmy<strong>of</strong>Ta raodenoba<br />

abs. %% abs. %%<br />

mk-mde 9 29,03 15 44,11<br />

mk. gaqra<br />

_ _ _<br />

Semdeg Semcirda<br />

6 19,35 4<br />

mk.<br />

Semdeg<br />

mk.<br />

Semdeg<br />

mk.<br />

Semdeg<br />

mk.<br />

Semdeg<br />

mk.<br />

Semdeg<br />

mk.<br />

Semdeg<br />

_<br />

11,76<br />

ucvleli darCa 3 9,67 11 32,35<br />

mk-mde 6 19,35 13 38,23<br />

gaqra<br />

Semcirda<br />

ucvleli darCa<br />

4<br />

2<br />

_<br />

12,90<br />

6,45<br />

_<br />

2<br />

8<br />

2<br />

5,88<br />

23,52<br />

5,88<br />

moimata<br />

1 2,94<br />

mk-mde 1 3,22 3 8,82<br />

gaqra<br />

1 3,22 1 2,94<br />

Semcirda<br />

_ _ 2 5,88<br />

ucvleli darCa _ _ _ _<br />

mk-mde 4 12,90 7 20,58<br />

gaqra<br />

Semcirda<br />

ucvleli darCa<br />

4<br />

_<br />

_<br />

12,90<br />

_<br />

_<br />

2<br />

2<br />

2<br />

5,88<br />

5,88<br />

5,88<br />

moimata<br />

_ _<br />

1 2,94<br />

mk-mde 4 12,90 7 20,58<br />

gaqra<br />

4 12,90 2 5,88<br />

Semcirda<br />

_ _ 2 5,88<br />

ucvleli darCa _ _ 2 5,88<br />

moimata<br />

_ _<br />

1 2,94<br />

mk-mde 5 16,12 3 8,82<br />

gaqra<br />

Semcirda<br />

ucvleli darCa<br />

4<br />

1<br />

_<br />

12,90<br />

3,22<br />

_<br />

1<br />

2<br />

_<br />

2,94<br />

5,88<br />

_<br />

mk-mde _ _ 2 5,88<br />

gaqra<br />

Semcirda<br />

ucvleli darCa<br />

_<br />

_<br />

_<br />

_<br />

_<br />

_<br />

2<br />

_<br />

_<br />

5,88<br />

_<br />

_


21<br />

ВЛИЯНИЕ ЭЛЕКТРОФОРЕЗА ВАНАДИЯ НА ПОКАЗАТЕЛИ<br />

КАРДИОГЕМОДИНАМИКИ У БОЛЬНЫХ ЗАТЯЖНОЙ ПНЕВМОНИЕЙ<br />

Н.Саакашвили, М. Табидзе, Н.Какулия, М.Абхази, И.Квиникадзе<br />

АКАДЕМИЯ НАУК ПРОФИЛАКТИЧЕСКОЙ МЕДИЦИНЫ ГРУЗИИ, ТБИЛИССКИЙ<br />

БАЛЬНЕОЛОГИЧЕСКИЙ КУРОРТ - НАУЧНО-ПРАКТИЧЕСКИЙ ЦЕНТР<br />

КУРОРТОЛОГИИ, ФИЗИОТЕРАПИИ, РЕАБИЛИТАЦИИ И ЛЕЧЕБНОГО ТУРИЗМА<br />

ГРУЗИИ<br />

Обследовано 65 больных затяжной пневмонией в возрасте от 25 до 63 лет, из которых у 31 отмечалась<br />

очаговая форма патологии, а у 34 - интерстициальная.<br />

Установлено, что лечение электрофорезом ванадия вызывает у больных указанной патологией<br />

нормализацию взаимоотношений между центральной и периферической гемодинамикой.<br />

Улучшение взаимоотношений между центральной и периферической гемодинамикой у больных затяжной<br />

пневмонией влечет за собой снижение повышенных величин сердечного и ударного индекса, некоторое<br />

увеличение удельного периферического сосудистого сопротивления, ускорение кровотока на участке “легкиеухо”,<br />

нормализацию патологически измененных величин пульса и показателей артериального давления,<br />

ослабление, вплоть до исчезновения, патологических электрокардиографических данных.<br />

Указанные положительные явления, вызванные лечением электрофорезом ванадия, оказались более<br />

выраженными при очаговой форме хронической пневмонии.<br />

THE INFLUENCE OF VANADIUM ELECTROPHORESIS<br />

ON CARDIOHEMODYNAMIC VALUES OF PATIENTS WITH<br />

PROLONGED PNEUMONIA<br />

N.Saakashvili, M.Tabidze, N.Kakulia, M.Abkhazi, I.Kvinikadze<br />

65 patients at the age <strong>of</strong> 25-63 have been examined. 31 <strong>of</strong> them had focal and 34 had interstitial pneumonia.<br />

It was stated that the treatment <strong>of</strong> diseased with pneumonia by Vanadium electrophoresis has improved<br />

relationship between central and peripheral hemodynamic parameters, normalized peripheral vessel specific<br />

resistance and stroke index, acceleration <strong>of</strong> blood flow on the region ,,lung-ear”, normalized pathologic changed<br />

pulse rate and dynamic blood arterial pressure, improved electrocardiographic data.<br />

These positive changes <strong>of</strong> cardiohemodynamic, caused by Vanadium electrophoresis, were more pronounced<br />

at local form <strong>of</strong> chronic pneumonia.<br />

literatura:<br />

1. Алексеев В.Г. Толерантность к физической нагрузке у больных различными формами пневмонии<br />

//12-ый Национальный конгресс по болезням дыхания. - Тезисы докладов. - М., 2002. - С. 28-29.<br />

2. Бартлетт Дж. Дж. Пневмония // Инфекции дыхательных путей. - М.: Бинам, 2000. - С. 10-103.<br />

3. Белов А.А., Лакшина Н.А. Изменения вентиляционной функции у больных острой и затяжной<br />

пневмонией // 12-ый Национальный конгресс по болезням дыхания. - Тезисы докладов. - М., 2002. - С. 12.<br />

4. Дворецкий Л.И. Пневмонии // Актуальные вопросы пульмонологии. - Сборник научных трудов.<br />

- М.: Ньюзиамед. - АО, 1999. - С. 3-44.<br />

5. Кудряшев В.А. Количественная оценка нарушений кровообращения с помощью велоэргометрии<br />

при пневмониях // Российский национальный конгресс пульмонологов. - Тезисы докладов. - Иваново,<br />

2006. - С. 34-35.<br />

6. Caretzky M., Cuuha B.A., Brandsletter R.D. The Pneumonias. - New York: Springer, 1993. - 356 p.<br />

7. Dunnil M.S. Pathophysiology <strong>of</strong> pulmonary circulation. - Edinburgh: Churchill Livingstone, 2004. - 392 p.


22<br />

dReba eqceva rogorc meningokokuri infeqciis<br />

mTlianad, ise gansakuTrebiT<br />

meningitis problemis Seswavlas. saqar-<br />

TveloSi am sakiTxze mxolod erTeuli<br />

Sromebi arsebobs (1).<br />

warmodgenili kvlevis mizania gaanalizebul<br />

iqnes qveyanaSi meningokokuri ininfeqciuri<br />

sneulebani, epidemiologia<br />

saqarTveloSi meningokokuri infeqciisa da<br />

baqteriuli meningitebis epidemiologiuri<br />

zedamxedvelobis gaumjobesebis gzebi<br />

i. mWedliSvili, T. mWedliSvili, m. eloSvili<br />

<strong>saqarTvelos</strong> pr<strong>of</strong>ilaqtikuri medicinis mecnierebaTa<br />

akademia, Tssu-is epidemiologiisa da biostatistikis<br />

departamenti,<br />

daavadebaTa kontrolisa da sazogadoebrivi janmrTelobis<br />

erovnuli centri<br />

feqciisa da baqteriuli meningitebis<br />

gavrcelebis done da dasaxul iqnes gzebi,<br />

romlebic xels Seuwyobs maTze efeqturi<br />

epidzedamxedvelobis ganxorcielebas.<br />

meningokokuri infeqciis avadobis<br />

<strong>of</strong>icialuri statistika gviCvenebs, rom<br />

mas klebis tendencia axasiaTebs (grafiki)<br />

da 2007 wels, 1997 welTan SedarebiT,<br />

avadoba 2,9-jer Semcirda. es, erTi mxriv,<br />

SeiZleba aixsnas avadobisaTvis damaxasiaTebeli<br />

periodulobiT.<br />

meningokokuri infeqciiT avadoba saqarTveloSi 1997-2007 wlebSi<br />

avadobis maCvenebel i 100 000 adamianze<br />

2<br />

1.8<br />

1.6<br />

1.4<br />

1.2<br />

1<br />

0.8<br />

0.6<br />

0.4<br />

0.2<br />

0<br />

1997w<br />

1998w<br />

1999w<br />

2000w<br />

2001w<br />

2002w<br />

2003w<br />

2004w<br />

2005w<br />

2006w<br />

2007w<br />

meningokokuri infeqcia erT-erTi mniSvnelovani<br />

infeqciuri daavadebaa, romelic<br />

seriozul zians ayenebs mosaxleobis janmrTelobas.<br />

misTvis damaxasiaTebelia<br />

rogorc lokaluri (naz<strong>of</strong>aringiti), ise<br />

generalizebuli formebi meningitisa da<br />

meningokokcemiis saxiT. naz<strong>of</strong>aringitisagan<br />

gasxvavebiT, generalizebuli formebi<br />

mZime mimdinareobiT da maRali letalobiT<br />

xasiaTdeba. amdenad, mTel ms<strong>of</strong>liosa<br />

da Cvens mezobel qveynebSic didi yura-<br />

cnobilia, rom am daavadebas axasiaTebs<br />

avadobis donis perioduli mateba da kleba<br />

10-15 wlis intervaliT. 1997 wels qveyanaSi<br />

aRiniSna avadobis perioduli mateba,<br />

ris Semdegac avadoba TandaTan mcirdeba.<br />

miuxedavad amisa, Cveni azriT, <strong>of</strong>ocialuri<br />

statistikuri monacemebi re-


23<br />

alurad ver asaxavs infeqciis gavrcelebis<br />

WeSmarit dones. amas adasturebs Semdegi<br />

faqtebi:<br />

1. 2006 wlidan saqarTveloSi <strong>of</strong>icialurad<br />

aRar aRiricxeba meningokokuri naz<strong>of</strong>aringiti,<br />

rac, bunebrivia, amcirebs<br />

meningokokuri infeqciiT avadobis<br />

maCveneblebs.<br />

2. <strong>of</strong>icialuri monacemebiT, 2006 wels<br />

meningokokuri infeqciis daregistrirebuli<br />

22 SemTxvevidan 21 iyo meningokokcemia<br />

da mxolod erTi meningokokuri<br />

meningiti. 2007 wels es cifrebi Sesabamisad<br />

30, 29 da 1-is tolia, anu ori wlis man-<br />

Zilze mxolod or SemTxvevaSi daisva meningokokuri<br />

meningitis diagnozi. maSin,<br />

rodesac igive <strong>of</strong>icialuri monacemebiT,<br />

2006 wels saqarTveloSi dafiqsirda baqteriuli<br />

meningitis 126 SemTxveva<br />

(maCvenebeli 100 aTas mcxovrebze 2.74-is<br />

tolia), xolo 2007 wels – 99 (maCvenebli<br />

2.15-s udris). samwuxarod, maTi etiologiuri<br />

gaSifrva ar xdeba.<br />

cnobilia, rom baqteriuli meningitebi<br />

polietiologiuri daavadebaa da<br />

SemTxvevebis 90-95% ganpirobebulia meningokokebiT,<br />

pnevmokokebiT da Heamophilus<br />

influenzae-s b serotipiT (Hib). maT Soris<br />

wamyvani adgili, gansakuTrebiT bavSveb-<br />

Si, meningokokebsa da Hib–s ukavia (2,3,4).<br />

saqarTveloSi ki 2 wlis manZilze maTgan<br />

gamowveuli meningitis sul 4 SemTxvevaa<br />

aRricxuli. Cveni azriT, gauSifravi etiologiis<br />

baqteriul meningitebSi, iseve<br />

rogorc sxva qveynebSi, wamyvani adgili<br />

meningokokur da b tipis Heamophilus influenzae-Ti<br />

gamowveul meningitebs unda ekavos.<br />

3. rogorc epidemiur kerebSi, ise janmrTel<br />

populaciaSi, aRiniSneba meningokokebis<br />

sakmaod intensiuri cirkulacia.<br />

magaliTad, 2006 wels gamokvleuli<br />

janmrTeli mosaxleobis 0.75%-s amoeTesa,<br />

xolo 2007 wels es ricxvi 5.12%-mde<br />

gaizarda. meningokokebis mtareblobis<br />

done ki avadobis realuri donis erTerTi<br />

mniSvnelovani indikatoria.<br />

aRniSnuli momentebidan gamomdinare,<br />

vfiqrobT, rom meningokokuri infeqciiT,<br />

gansakuTrebiT meningokokuri meningitiT<br />

avadobis done bevrad ufro maRalia, vidre<br />

es <strong>of</strong>ocialuri statistikuri monacemebiT<br />

aris dafiqsirebuli, amitom dRis<br />

wesrigSi dgas am daavadebis realuri donis<br />

dadgena qveyanaSi da baqteriuli meningitis<br />

etiologiuri sruqturis gaSifrva,<br />

radgan epidemiologiuri zedamxedvelobis<br />

safuZveli swored daavadebis<br />

SemTxvevebis sruli gamovlena da aRricxvaa.<br />

amisaTvis, Cveni azriT, saWiroa:<br />

a. kvlavac savaldebulo wesiT unda aRiricxos<br />

meningokokuri naz<strong>of</strong>aringitiT<br />

daavadebis SemTxvevebi.<br />

b. mkveTrad unda gaumjobesdes meningokokuri<br />

infeqciis, gansakuTrebiT ki<br />

baqteriuli meningitis laboratoriuli<br />

diagnostika, raSic wamyvani roli daavadebaTa<br />

kontrolis da sazogadoebrivi<br />

janmrTelobis erovnulma centrma unda<br />

iTavos, sadac Tav-zurgtvinis siTxisa da<br />

sisxlis gamokvleva moxdeba rogorc baqteriologiuri<br />

meTodiT, ise aglutinaciiT<br />

da polimerazis jaWvuri reaqciis<br />

gamoyenebiT.<br />

g. meningokokebis kulturis gamoy<strong>of</strong>is<br />

SemTxvevaSi saWiroa misi tipireba, raTa<br />

dadgindes, Tu romeli serojgufebi<br />

ufroa gavrcelebuli dRes saqarTvelo-<br />

Si. rogorc cnobilia, daavadebas Ziri-<br />

Tadad iwvevs A, B da C serojgufebi,<br />

romelTa mniSvneloba daavadebis gavrcelebaSi<br />

sxvadasxva teritoriaze da<br />

drois sxvadasxva monakveTSi sagrZnoblad<br />

meryeobs (2,3). Tanamedrove etapze<br />

dominirebuli serojgufebis dadgena miT<br />

ufro mniSvnelovania, rom amJamad meningokokebis<br />

infeqciis winaaRmdeg brZolis<br />

saqmeSi yvelaze efeqtur saSualebad iTvleba<br />

aqtiuri imunizacia. misi danergva ki<br />

manamde ver moxdeba, sanam ar gairkveva<br />

daavadebis gavrcelebis WeSmariti done da<br />

dominirebuli serojgufebi.<br />

d. baqteriuli meningitebis epidzedamxedvelobis<br />

mizniT, aseve aucileblad<br />

migvaCnia, meningokokebis rolis dadgenis<br />

garda, ganisazRvros am paTologiaSi Hibinfeqciis<br />

rolic, radgan uaxloes periodSi<br />

janmos da sxvadasxva saerTaSoriso<br />

<strong>samedicino</strong> organizaciis mxriv SeiZleba<br />

daisvas sakiTxi saqarTveloSi Hib infeqciis<br />

mimarT aqtiuri imunizaciis dawyebis<br />

Sesaxeb.<br />

amrigad, meningokokuri infeqciisa da<br />

baqteriuli meningitebis mimarT epidemiologiuri<br />

zedamxedvelobis efeqturobis<br />

gazrdis mizniT, upirveles yovlisa<br />

saWiroa maTi laboratoriuli diagnostikis<br />

xarisxis gaumjobeseba, rac Sesa-<br />

Zleblobas mogvcems davadginoT maTi<br />

gavrcelebis done da rac aseve metad<br />

mniSvnelovania, maTi etiologiuri struqtura.<br />

mxolod amis Semdeg aris SesaZlebeli<br />

meningokokuri infeqciis da Hib-iT<br />

gamowveuli daavadebis sawinaaRmdego vaqcinebis<br />

gamoyenebis sakiTxis dayeneba.


24<br />

ПУТИ УЛУЧШЕНИЯ ЭПИДЕМИОЛОГИЧЕСКОГО НАДЗОРА ЗА<br />

МЕНИНГОКОККОВОЙ ИНФЕКЦИЕЙ И БАКТЕРИАЛЬНЫМИ<br />

МЕНИНГИТАМИ В ГРУЗИИ<br />

И. Мчедлишвили, Т. Мчедлишвили, М. Элошвили<br />

АКАДЕМИЯ НАУК ПРОФИЛАКТИЧЕСКОЙ МЕДИЦИНЫ ГРУЗИИ,<br />

ДЕПАРТАМЕНТ ЭПИДЕМИОЛОГИИ И БИОСТАТИСТИКИ ТГМУ,<br />

НАЦИОНАЛЬНЫЙ ЦЕНТР КОНТРОЛЯ БОЛЕЗНЕЙ И ОБЩЕСТВЕННОГО<br />

ЗДОРОВЬЯ<br />

Анализ данных официальной статистики за 1997-2007 гг. показал, что заболеваемость менингококковой<br />

инфекцией в Грузии имеет тенденцию к снижению, что, по нашему мнению, не отражает реальную<br />

картину и во многом объясняется теми недостатками, которые имеют место в деле выявления и<br />

регистрации инфекционных болезней.<br />

Для улучшения качества эпидемиологического надзора за менингококковой инфекцией и<br />

бактериальными менингитами в Грузии необходимо изучение серогрупповой характеристики<br />

менингококков, определение этиологической структуры бактериальных менингитов и установление<br />

удельного веса менингококков, пневмококков и гемофильных палочек типа Hib этой патологии. С этой<br />

целью необходимо значительное улучшение качества лабораторной диагностики как менингококковой<br />

инфекции, так и бактериальных менингитов.<br />

WAYS OF IMPROVING SURVEILLANCE SYSTEM<br />

FOR MENINGOCOCCAL INFECTION AND BACTERIAL<br />

MENINGITIS IN GEORGIA<br />

I.Mchedlishvili, T.Mchedlishvili, M.Eloshvili<br />

Analysis <strong>of</strong> datas coming from <strong>of</strong>ficial statistics <strong>of</strong> the year 1997-2007 explored that the trend <strong>of</strong> morbidity <strong>of</strong><br />

Meningococal infections in <strong>Georgia</strong> decreases permanently.<br />

Our understanding is a bit different. We think that existing datas do not reflect the reality that is a result <strong>of</strong><br />

multiple gaps existing in the field <strong>of</strong> detection and registration <strong>of</strong> infectious diseases.<br />

In order to improve the quality <strong>of</strong> surveillance for Meningococcal Infection and Bacterial Meningitis in<br />

<strong>Georgia</strong>, it is absolutely crucial to learn appropriately Serogroup characteristics, to determine structural aetiology<br />

<strong>of</strong> bacterial meningitis as well as the role <strong>of</strong> pneumococcus, Haemophilus influenza type Hib and meningococcus<br />

in developing this pathology.<br />

Main objective and goal is to improve significantly the quality <strong>of</strong> Laboratory diagnostics for Meningococcal<br />

Infections as well as for Bacterial Meningitis.<br />

literatura<br />

1. bocvaZe e. meningokokuri infeqcia. Tbilisi 1995 w.<br />

2. Королева И.С, Белошицкий Г.В, Закроева И.М. Совершенствование эпиднадзора за<br />

менингококковой инфекцией и гнойными бактериальными менингитами в Российской Федерации.//<br />

Эпидемиология и инфекционные болезни.-2006-№4-C. 31-35.<br />

3. Платонов А.Е. Николаев М.К. Заболеваемость гнойнимы менингитами у детей в возрасте до<br />

5 лет в регионах России.//Эпидемиология и инфекционные болезни.-2007-№3-C. 10-18.<br />

4. Hart C.A, Thomson A.P. J. Meningococcal disease and its managment in children. BMJ, 2006,333<br />

(7570), 685-690.


25<br />

alergologia, fizioTerapia<br />

santimetruli diapazonis mikrotalRebis<br />

eleqtromagnituri velis gavlena bronquli<br />

asTmis dros<br />

n. saakaSvili, i. Tarxan-mouravi, n. jakobia<br />

<strong>saqarTvelos</strong> pr<strong>of</strong>ilaqtikuri medicinis mecnirebaTa<br />

akademia, Tbilisis balneologiuri kurorti – <strong>saqarTvelos</strong><br />

kurortologiis, fizioTerapiis, reabilitaciisa da<br />

samkurnalo turizmis samecniero-praqtikuli centri<br />

bolo aTwleulSi aRiniSneba bronquli<br />

asTmiT daavadebisa da paTologiis damZimebis<br />

uwyveti zrdis tendencia (2, 4, 5).<br />

es mdgomareoba aqtualurs xdis problemas,<br />

gamoiZebnos aRniSnuli paTologiis<br />

mkurnalobis axali saSualebebi da am<br />

miznisTvis ufro farTod iqnas gamoyenebuli<br />

fizioTerapiuli faqtorebi,<br />

romelsac ar gaaCnia farmakologiuri sa-<br />

SualebebisaTvis damaxasiaTebeli zogierTi<br />

gverdiTi movlena.<br />

amasTan dakavSirebiT did interess<br />

iwvevs santimetruli diapazonis mikrotalRebis<br />

eleqtromagnituri veli (sdm<br />

emv). dadgenilia, rom aRniSnuli veli<br />

axdens anTebissawinaaRmdego da hiposensibilizaciur<br />

moqmedebas (1, 3). amitom,<br />

Cven mier gadawyda Segveswavla sdm emv<br />

gamoyenebis mizanSewoniloba bronquli<br />

asTmis samkurnalod.<br />

gamokvlevisa da mkurnalobis meTodebi.<br />

gamokvleul iqna bronquli asTmis<br />

mqone 102 vadmy<strong>of</strong>i, romelTaganac 49-s<br />

aReniSneboda daavadebis msubuqi, xolo<br />

53-s – saSualo simZimis mimdinareoba.<br />

avadmy<strong>of</strong>ebSi, klinikuri mdgomareobis<br />

gamokvlevis fonze, mkurnalobamde da<br />

mkurnalobis Semdeg, Seswavlil iqna: organizmis<br />

alergiuli da imunologiuri<br />

reaqtiuloba, organizmis araspecifikuri<br />

rezistentoba, garegani sunTqvisa da kardiohemodinamikis<br />

maCveneblebi, Tirkmelzeda<br />

jirkvlis glukokortikoiduli<br />

funqcia, cilis fraqciebis Semcveloba<br />

sisxlis Sratsa da C reaqtiul cilaze precipitaciis<br />

reaqciis intensivoba.<br />

mkurnalobis meTodika moicavda sdm<br />

emv dasxivebas paravertebrulad, calcalke,<br />

TiToeuli filtvis hilusis midamoSi<br />

12-14 wuTiT. proceduris saerTo<br />

xangrZlivoba Seadgenda 24-28 wuTs. mkurnalobis<br />

kursisaTvis iniSneboda 14-15<br />

procedura.<br />

miRebuli Sedegebis ganxilva. dadgenil<br />

iqna, rom santimetruli diapazonis<br />

mikrotalRebis eleqtromagnituri<br />

veliT mkurnaloba iwvevs bronquli asTmis<br />

mqone avadmy<strong>of</strong>ebSi Tirkmelzeda<br />

jirkvlis qerqis glukokortikoiduli<br />

funqciis stimulirebas, rasac sisxlSi<br />

axlavs biologiurad aqtiuri glukokortikosteroid<br />

kortizolis zrda. es<br />

axdens madesinsibilizebel da anTebissawinaaRmdego<br />

moqmedebas, rac vlindeboda<br />

alergenis Seyvanaze kanis momatebuli<br />

mgrZnobelobisa da C reaqtiul cilaze<br />

precipitaciis reaqciis intensivobis SesustebiT,<br />

gaqrobamde; saerTo araspecifikuri<br />

imunoglobulin E-s, α 1<br />

da α 2<br />

–<br />

globulinebis SemcirebiT da albuminebis<br />

momatebiT sisxlis SratSi.<br />

organizmis sensibilizaciisa da bronqebSi<br />

anTebiTi procesis Sesusteba,<br />

gaqrobamdec ki, iwvevda bronquli gamavlobis<br />

gaumjobesebasa da hipoqsiis Semcirebas.<br />

bronquli gamavlobis gaumjobeseba<br />

iwvevda filtvebis sarezervo SesaZleblobebis<br />

zrdas. bronquli asTmis mqone<br />

avadmy<strong>of</strong>ebSi, romlebmac Caitares mkurnaloba<br />

sdm emv-iT, aRniSnuli Zvrebi vlindeboda<br />

filtvebis sasicocxlo tevadobisa<br />

da maqsimaluri ventilaciis, forsirebuli<br />

sasicocxlo tevadobisa da<br />

erTwamiani forsirebuli sasicocxlo<br />

tevadobis, sunTqvis Sekavebis cdebis sidideebis,<br />

amosunTqvisa da CasunTqvis<br />

simZlavreebis zrdiT.


26<br />

bronquli gamavlobis zrda xels uwyobda<br />

sunTqvis gaiSviaTebas da arteriuli<br />

sisxlis JangbadiT gajerebis zrdas.<br />

hipoqsiis Semcireba (gaqrobamde) aumjobesebda<br />

qsovilebis mier Jangbadis<br />

moxmarebas, rac bronquli asTmis mqone<br />

avadmy<strong>of</strong>ebSi, romlebsac CautardaT sdm<br />

emv-iT mkurnalobis kursi, iwvevda venuri<br />

sisxlis JangbadiT gajerebis matebas.<br />

bronquli gamavlobis gaumjobeseba,<br />

filtvebis sarezervo saSualebebis mateba,<br />

hipoqsiis Semcireba, gaqrobamdec ki,<br />

manormalizeblad moqmedebda kardiohemodinamikis<br />

maCvenebelze, rac vlindeboda<br />

gulisa da dartymiTi indeqsebis momatebuli<br />

sidideebis daqveiTebiT; kuTri<br />

periferiuli sisxlZarRvovani winaaRmdegobis<br />

zrdiT; `filtv-yuris~ monakveTze<br />

sisxlis nakadis siCqaris zrdiT.<br />

organizmis sensibilizaciis, bronqeb-<br />

Si anTebiTi procesisa da hipoqsiis Sesusteba<br />

gaqrobamdec ki, iwvevda imunitetis<br />

ujreduli rgolis da imunobiologiuri<br />

reaqtiulobis gaZlierebas, rac periferiul<br />

sisxlSi vlindeboda T-limfocitebisa<br />

da T-helperebis raodenobis zrdiT<br />

da T-supresorebis Semcvelobis SemcirebiT.<br />

imunitetis ujreduli rgolis ga-<br />

Zliereba manormalizeblad moqmedebda<br />

humoruli imunitetis maCvenebelze.<br />

bronquli asTmis mqone avadmy<strong>of</strong>ebSi,<br />

romlebmac Caitares mkurnaloba sdm emviT,<br />

es procesi vlindeboda periferiul<br />

sisxlSi b–limfocitebis raodenobis<br />

zrdiT da sisxlis SratSi A da G klasebis<br />

imunoglobulinebis daqveiTebuli raodenobis<br />

matebiT. M klasis imunoglobulinebis<br />

Semcveloba sisxlis SratSi,<br />

rogorc mkurnalobamde, aseve mkurnalobis<br />

Semdeg, meryeobda normis farglebSi.<br />

organizmis sensibilizaciis da bronqebSi<br />

anTebiTi procesis Sesusteba da imunitetis<br />

ujreduli rgolis gaZliereba<br />

iwvevda organizmis araspecifikuri rezistentobis<br />

zrdas, rac bronquli asTmis<br />

mqone avadmy<strong>of</strong>ebSi, romlebmac Caitares<br />

mkurnaloba sdm emv-iT, vlindeboda<br />

fagocituri ricxvisa da fagocituri indesis<br />

zrdiT.<br />

organizmis sensibilizciis, bronqebSi<br />

anTebiTi procesisa da hipoqsiis Sesusteba,<br />

gaqrobamdec ki, aumjobesebda RviZlis<br />

metabolur funqcias, rasac Tan axlda<br />

sisxlis SratSi β da γ–globulinebis<br />

raodenobis mateba.<br />

organizmis sensibilizaciis, bronqeb-<br />

Si anTebiTi procesisa da hipoqsiis Sesusteba,<br />

gaqrobamdec ki, garegani sunTqvis<br />

funqciis, kardiohemodinamikisa da RviZlis<br />

metaboluri funqciis gaumjobeseba<br />

- manormalizeblad moqmedebda klinikur<br />

mdgomareobaze, rac vlindeboda avadmy<strong>of</strong>ebSi<br />

Civilebis SesustebiT an gaqrobiT,<br />

filtvebis mxriv _ auskultaciuri<br />

maCveneblebis gaumjobesebiT.<br />

bronquli asTmis mqone avadmy<strong>of</strong>ebSi,<br />

romlebmac Caitares mkurnaloba sdm emviT,<br />

subieqturi da obieqturi monacemebis<br />

gaumjobeseba metad iyo gamoxatuli<br />

bronquli asTmis msubuqi mimdinareobis<br />

dros.<br />

sdm emv-iT mkurnalobam dadebiTi gavlena<br />

moaxdina paTologiis msubuqi mimdinareobis<br />

mqone yvela avadmy<strong>of</strong>sa da<br />

daavadebis saSualo simZimiT mimdinareobis<br />

mqone 49 gamokvleulze.<br />

ВЛИЯНИЕ ЭЛЕКТРОМАГНИТНОГО ПОЛЯ САНТИМЕТРОВОГО<br />

ДИАПАЗОНА НА БОЛЬНЫХ БРОНХИАЛЬНОЙ АСТМОЙ<br />

Н. Саакашвили, И. Тархан-Моурави, Н. Джакобия<br />

АКАДЕМИЯ НАУК ПРОФИЛАКТИЧЕСКОЙ МЕДИЦИНЫ ГРУЗИИ, ТБИЛИССКИЙ<br />

БАЛЬНЕОЛОГИЧЕСКИЙ КУРОРТ – НАУЧНО-ПРАКТИЧЕСКИЙ ЦЕНТР<br />

КУРОРТОЛОГИИ, ФИЗИОТЕРАПИИ, РЕАБИЛИТАЦИИ И ЛЕЧЕБНОГО ТУРИЗМА<br />

ГРУЗИИ<br />

Обследовано 102 больных бронхиальной астмой, из которых у 49 отмечалось легкое течение патологии,<br />

а у 53 - среднетяжелое.<br />

Лечение больных заключалось в облучении электромагнитным полем микроволн сантиметрового<br />

диапазона (ЭМП МСД), паравертебрально - в области проекции гилюсов каждого легкого, по 12-14<br />

мин. Общая продолжительность процедуры составляла 24-28 мин. На курс лечения назначалось 14-15<br />

процедур. Процедуры проводились ежедневно, кроме воскресных дней.<br />

Установлено, что лечение ЭМП МСД вызывает у больных бронхиальной астмой повышение в крови<br />

биологически активного глюкокортикостероида – кортизола, что оказывало противовоспалительное и<br />

гипосенсибилизирующее действие.


27<br />

Снижение, вплоть клинического до исчезновения, признаков сенсибилизации организма и<br />

воспалительного процесса в бронхах вызывало усиление иммунобиологической реактивности, клеточного<br />

звена иммунитета и неспецифической реактивности организма; нормализующе действовало на показатели<br />

гуморального иммунитета; улучшалo функцию внешнего дыхания, кардиогемодинамику, метаболическую<br />

функцию печени и общее клиническое состояние.<br />

Положительные изменения, вызванные лечением электромагнитным полем волн сантиметрового<br />

диапазона, уменьшались по мере степени тяжести патологии.<br />

Лечение ЭМП МСД оказало положительное действие на всех больных с легким течением<br />

бронхиальной астмы и на 49 - со среднетяжелым течением заболевания.<br />

EFFECT OF CENTIMETRIC RANGE ELECTROMAGNETIC FIELD<br />

ON PATIENTS WITH BRONCHIAL ASTHMA<br />

N. Saakashvili, I. Tarkhan-Mouravi, N. Jakobia<br />

Total <strong>of</strong> 102 patients with bronchial asthma were examined, among them 49 patients were with light form <strong>of</strong><br />

the pathology and 53 - with moderate-serious form.<br />

The treatment <strong>of</strong> these patients involved a paravertebral irradiation <strong>of</strong> hilus projection region <strong>of</strong> each lung<br />

with centimetric range microwave electromagnetic field during 12-14 minutes. The general duration <strong>of</strong> this<br />

process was 24-28 minutes. The course <strong>of</strong> treatment lasted 14-15 procedures. The procedure was carried on<br />

daily except Sundays.<br />

It has been established that the treatment with centimetric range microwave electromagnetic field induced<br />

an increase <strong>of</strong> biologically active glucocorticoid-cortisol in the blood <strong>of</strong> patients with bronchial asthma which had<br />

a desensitizing influence and anti-inflammatory action.<br />

The decrease <strong>of</strong> sensibilization <strong>of</strong> the organism and inflammatory process in the bronchus right up to disappearance<br />

evoked an intensification <strong>of</strong> immunobiological reactivity <strong>of</strong> cellular link <strong>of</strong> the immunity and nonspecific<br />

resistance <strong>of</strong> the organism. At the same time it affected the indices <strong>of</strong> humoral immunity, improved a<br />

function <strong>of</strong> external respiration and cardiohemodynamics, a metabolic function <strong>of</strong> the liver and clinical state <strong>of</strong><br />

the patient.<br />

Positive changes as a result <strong>of</strong> the treatment with centimetric range microwave electromagnetic field were<br />

reduced in accordance with a worsening <strong>of</strong> the pathology.<br />

The treatment with centimetric range microwave electromagnetic field had a positive action on all the patients<br />

with a light duration <strong>of</strong> bronchial asthma and 49 patients with moderate-serious form <strong>of</strong> the disease.<br />

literatura<br />

1. Боголюбов В.М., Пономаренко Г.Н. Общая физиотерапия. – М.: Медпрессинформ, 1999. – 258 с.<br />

2. Новые индустрияльные технологии и астма. Эпидемии астмы в России /Л.В. Лусс, А.В. Богова,<br />

В.Д. Прокопенко, Н.И. Ильина //International J. on Immunorehabilitation/ - 1999.- N11. - P. 117-121.<br />

3. Соколова Н.Г., Соколова Т.В. Физиотерапия. – Ростов-на-Дону.: Феникс, 2004. – 320 с.<br />

4. Хаитов Р.М., Игнатьева Г.А., Сидоревич И.Г. Иммунология. – М.: Медицина, 2000. – 430 с.<br />

5. Sim K.M., Kcogh B.F. Ventilation in severe acute asthma: is there safety in numbers //Thorax. – 2001. –<br />

Vol. 49. –P. 297-299.


28<br />

pr<strong>of</strong>paTologia<br />

Tbilisis metropolitenis muSakTa Sromis<br />

pirobebi, janmrTelobis mdgomareoba da misi<br />

gaumjobesebis RonisZiebebi<br />

r. kverenCxilaZe, m. cimakuriZe, l. baqraZe, n. xunaSvili<br />

<strong>saqarTvelos</strong> pr<strong>of</strong>ilaqtikuri medicinis mecnierebaTa<br />

akademia, Tbilisis saxelmwifo <strong>samedicino</strong> universitetis<br />

garemosa da pr<strong>of</strong>esiuli medicinis departamenti<br />

dasaqmebuli mosaxleobis Sromis usafrTxo<br />

pirobebis Seqmna da janmrTelobis<br />

dacva pr<strong>of</strong>ilaqtikuri medicinis,<br />

kerZod, Sromis medicinis erT-erTi prioritetuli<br />

mimarTulebaa [3,7,21]. muSak-<br />

Ta janmrTelobis mdgomareobis ganmtkicebisa<br />

da Sromisunarianobis amaRlebis<br />

ZiriTadi safuZveli Sromis racionaluri<br />

pirobebis uzrunvely<strong>of</strong>aa.<br />

sazogadoebis ganviTarebis Tanamedrove<br />

etapze erovnuli meurneobis sxvadasxva<br />

dargis sawarmoebSi formirebuli<br />

Sromis pirobebis damaxasiaTebeli<br />

Taviseburebaa sxvadasxva saxis pr<strong>of</strong>esiul<br />

faqtorTa kompleqsuri moqmedeba<br />

[8,10], rac kanonzomierad aisaxeba<br />

dasaqmebulTa janmrTelobis mdgomareobis<br />

darRvevebis specifikuri suraTis<br />

formirebaSi [13,18]. am faqtorTa kombinirebuli<br />

moqmedebis gamo, dasaqmebuli<br />

mosaxleobis Sromisa da janmrTelobis<br />

dacvis RonisZiebaTa sistemaSi sul ufro<br />

mniSvnelovania janmrTelobis riskis<br />

faqtorTa kompleqsuri Sefaseba [19,20],<br />

rac momuSaveTa Sromisunarianobis gazrdis,<br />

aqtiuri SromiTi saqmianobis periodisa<br />

da jansaRi sicocxlis gaxangrZlivebis,<br />

janmrTelobis maCveneblebis gaumjobesebisaken<br />

mimarTuli RonisZiebebis<br />

SemuSavebis safuZvelia [2,4,17]. es ki<br />

TavisTavad umniSvnelovanesi <strong>samedicino</strong>,<br />

socialuri da ekonomikuri problemaa<br />

[11,16].<br />

pr<strong>of</strong>esiuli faqtorebis moqmedebaze<br />

organizmis sapasuxo reaqciis speqtri<br />

mravalferovania da 6 Tanmimdevruli<br />

etapisagan Sedgeba: 1. ucnobi xasiaTis<br />

Zvrebi organizmSi; 2. janmrTelobis dar-<br />

Rvevis morfologiuri, funqciuri, bioqimiuri,<br />

imunologiuri niSnebi; 3. avadoba;<br />

4. invalidoba; 5. genotipis dazianebis<br />

niSnebi; 6. sikvdiloba [5]. aRniSnuli faqtorebis<br />

drouli gamovlena, pr<strong>of</strong>ilaqtikuri<br />

RonisZiebebis SemuSaveba da realizacia<br />

dasaqmebulTa janmrTelobis SenarCunebis<br />

mtkice garantiaa [6,14].<br />

Sromis medicinis pr<strong>of</strong>esionalebis<br />

mier <strong>saqarTvelos</strong> pirobebSi mniSvnelovani<br />

kvlevebia Catarebuli erovnuli<br />

meurneobis sxvadasxva dargSi dasaqmebulTa<br />

Sromis pirobebisa da janmrTelobis<br />

mdgomareobis Seswavlis mimarTulebiT,<br />

saTanado gamajansaRebeli<br />

RonisZiebebis SemuSavebiT, romelTa danergva<br />

<strong>samedicino</strong>, socialuri da<br />

ekonomikuri efeqtis mqonea.<br />

Tanamedrove etapze naklebadaa Seswavlili<br />

mosaxleobis dasaqmebis iseTi mniSvnelovani<br />

sfero, rogoricaa Sidasaqalaqo<br />

transportis eqspluatacia.<br />

es garemoeba gansakuTrebiT TvalsaCino<br />

xdeba sadReisod, rodesac Cveni qveynis<br />

mosaxleobis didi nawili dedaqalaqSia<br />

Tavmoyrili, rac ganapirobebs Sidasaqalaqo<br />

transportis rolis gazrdas,<br />

erTi mxriv, misi masobrivi gamoyenebiT,<br />

xolo meore mxriv satransporto saSualebebis<br />

eqspluataciaze dasaqmebuli<br />

pirebis raodenobis matebiT.<br />

Sidasaqalaqo transportis eqspluataciaze<br />

dasaqmebul pirTa Sromis pirobebisa<br />

da janmrTelobis mdgomareobis Seswavlis<br />

safuZvelze Sesabamisi RonisZiebebis<br />

SemuSavebas dRemde naklebi yuradReba<br />

eqceva.<br />

Tanamedrove msxvil qalaqebSi, maT<br />

Soris TbilisSi, Sidasaqalaqo transportis<br />

wamyvani saxea metropoliteni. ms<strong>of</strong>lios<br />

sxvadasxva qalaqSi 150-wliani eqspluataciis<br />

gamocdilebis miuxedavad,


29<br />

specialur literaturaSi metad mwiri<br />

monacemebia metropolitenis muSakTa<br />

Sromis medicinis problemebze. Seswavlili<br />

araa regionis klimatur-geografiuli<br />

Taviseburebebi, romelic gavlenas<br />

axdens Sromis pirobebis formirebaze,<br />

rac momuSaveTa janmrTelobis mdgomareobazec<br />

aisaxeba [12].<br />

Tbilisis metropolitenSi, misi arsebobis<br />

40 welze meti istoriis manZilze, Sromis<br />

medicinis TvalsazrisiT, calkeuli<br />

kvlevebi Catarda gasuli saukunis 70-ian<br />

wlebSi, ris safuZvelzec gaanalizebuli<br />

iyo ZiriTadad Ramis cvlaSi momuSaveTa<br />

Sromis pirobebisa da janmrTelobis mdgomareobis<br />

zogierTi aspeqti, agreTve, memanqaneTa<br />

organizmis fsiq<strong>of</strong>iziologiuri<br />

funqciis zogierTi maCvenebeli. kvlevis<br />

Sedegad dadginda gamokvleuli kontingentis<br />

Sromis araxelsayreli reJimis arseboba,<br />

rac gavlenas axdens momuSaveTa<br />

organizmis funqciasa da janmrTelobis<br />

mdgomareobaze [9].<br />

calkeuli gamokvleviT dadgenilia<br />

Tbilisis metropolitenis garemos zogierTi<br />

riskis faqtoris gavlena metropolitenis<br />

eqspluataciaze dasaqmebulTa<br />

janmrTelobis mdgomareobaze; dasabuTebulia<br />

kompleqsuri higienuri da<br />

klinikuri gamokvlevebis Catarebis aucilebloba<br />

samuSao garemosa da janmrTelobis<br />

mdgomareobis gaumjobesebis,<br />

<strong>samedicino</strong> momsaxurebis sistemis Semdgomi<br />

sruly<strong>of</strong>is TvalsazrisiT [1,15].<br />

<strong>saqarTvelos</strong> janmrTelobis dacvis<br />

samsaxurSi mimdinare kardinaluri reformebi,<br />

garkveulwilad, aisaxa Tbilisis<br />

metropolitenis muSakTa Sromis pirobebisa<br />

da janmrTelobis mdgomareobis<br />

uzrunvely<strong>of</strong>is organizaciazec.<br />

Tbilisis metropolitenis garemos<br />

mdgomareobis (meteorologiuri pirobebi,<br />

haerSi mtvrisa da toqsikuri airebis<br />

Semcveloba, xmaurisa da vibraciis doneebi)<br />

monitorings awarmoebs sauwyebo laboratoria<br />

- Tbilisis metropolitenis<br />

eleqtromeqanikuri samsaxuris laboratoriuli<br />

centri. igi, saTanado gamokvlevebis<br />

Catarebis safuZvelze, adgens<br />

garemos maCveneblebis Sesabamisobas<br />

higienur normativebTan da, saWiroebis<br />

SemTxvevaSi, rekomendaciebiT mimarTavs<br />

obieqtis administracias. ukanasknel periodSi<br />

misi uflebamosilebis areali<br />

mniSvnelovnad Seikveca - mis mier warmoebs<br />

mxolod haeris temperaturisa da<br />

tenianobis kontroli. es garemoeba metad<br />

arasaxarbieloa, vinaidan qveyanaSi ar arsebobs<br />

erTiani saxelmwifo sanitariuli<br />

samsaxuri da ar warmoebs garemo faqtorebis<br />

mdgomareobis sanitariuli kontroli.<br />

amdenad, kontrolis sferos miRmaa<br />

darCenili sawarmoo garemos iseTi<br />

mniSvnelovani faqtorebi, rogoricaa<br />

haerSi mtvrisa da toqsikuri airebis Semcveloba,<br />

xmauri da vibracia, rac arasasurvelad<br />

aisaxeba momuSaveTa janmrTelobaze.<br />

jandacvis samsaxuris reformamdel<br />

periodSi Tbilisis metropolitenSi<br />

dasaqmebulTa <strong>samedicino</strong> momsaxurebas<br />

awarmoebda sauwyebo <strong>samedicino</strong> dawesebuleba<br />

- <strong>saqarTvelos</strong> rkinigzis poliklinika.<br />

poliklinikis klinicistTa da<br />

laboratoriuli centris higienistTa<br />

mWidro TanamSromlobis safuZvelze<br />

tardeboda muSakTa janmrTelobis mdgomareobis<br />

<strong>samedicino</strong> monitoringi - perioduli<br />

<strong>samedicino</strong> gasinjvebi, saTanado<br />

rekomendaciebis SemuSavebiT. amJamad<br />

metropolitenis muSakTa janmrTelobaze<br />

dakvirveba - pirveladi <strong>samedicino</strong><br />

Semowmeba, xorcieldeba saxazo <strong>samedicino</strong><br />

punqtebis mier, romelic dakompleqtebulia<br />

saSualo <strong>samedicino</strong> personaliT<br />

(metros sadgurebSi `didube~ da<br />

`varkeTili~). metropolitenis muSakTa<br />

<strong>samedicino</strong> momsaxurebis organizacia<br />

aRniSnuli sqemiT aSkarad arasakmarisia<br />

da ver uzrunvely<strong>of</strong>s saTanado efeqts.<br />

arsebuli situaciis analizma aCvena,<br />

rom Tbilisis metropolitenis muSakTa<br />

Sromis pirobebisa da janmrTelobis<br />

mdgomareobis kontrolisa da dacvis realuri<br />

mdgomareoba ar Seesabameba sasurvels,<br />

rac aqtualurs xdis Sromis medicinis<br />

specialistTa Zalisxmevis gaZlierebas<br />

aRniSnuli mimarTulebiT.<br />

Tanamedrove etapze, qveynis socialur-ekonomikuri<br />

ganviTarebis mdgomareobis<br />

gaTvaliswinebiT, Tbilisis metropolitenis<br />

muSakTa Sromis pirobebisa da<br />

janmrTelobis mdgomareobis Semdgomi<br />

gaumjobesebis gadaudebel amocanaTa<br />

rigs miekuTvneba:<br />

Tbilisis metropolitenis muSakTa<br />

Sromis pirobebisa da janmrTelobis<br />

mdgomareobis sistematuri, gegmazomieri<br />

Seswavla sazogadoebrivi jandacvis samsaxuris<br />

Sesabamisi struqturebis mWidro<br />

TanamSromlobis safuZvelze, saTanado<br />

gamajansaRebeli RonisZiebebis SemuSavebiT;<br />

sawarmoo garemosa da SromiTi procesis<br />

mdgomareobis sistematuri kontroli;


30<br />

sauwyebo laboratoriis - Tbilisis<br />

metropolitenis eleqtromeqnikuri samsaxuris<br />

laboratoriuli centris aRWurva<br />

kvlevis Tanamedrove aparaturiTa da<br />

sxva saSualebebiT sawarmoo garemos faqtorebis<br />

(meteorologiuri pirobebi,<br />

haerSi mtvrisa da toqsikuri airebis Semcveloba,<br />

xmaurisa da vibraciis done)<br />

mdgomareobis sruly<strong>of</strong>ili kvlevis<br />

mizniT;<br />

sauwyebo laboratoriis saTanado<br />

uflebamosilebiT aRWurva sawarmoo<br />

garemos riskis faqtorebis gamokvlevisa<br />

da Sefasebis mizniT;<br />

Tbilisis metropolitenis muSakTa<br />

winaswari da perioduli <strong>samedicino</strong> gasinjvebis<br />

organizacia saTanado kanonqvemdebare<br />

aqtebis moTxovnaTa sruli<br />

dacviT; miRebuli Sedegebis analizi;<br />

Tbilisis metropolitenis muSakTa<br />

riskis faqtorebis Sefasebisa da janmrTelobis<br />

mdgomareobis Seswavlis<br />

safuZvelze kompleqsuri gamajansaRebeli<br />

RonisZiebebis SemuSaveba;<br />

SemuSavebuli da mowodebuli<br />

RonisZiebebis realizaciisa da efeqturobis<br />

monitoringi;<br />

Sromis medicinis samsaxuris (centris)<br />

Seqmna (<strong>saqarTvelos</strong> rkinigzis<br />

struqturaSi an damoukideblad), romelic<br />

mocemul sferoSi koordinacias gauwevs<br />

erovnuli meurneobis dasaqmebulTa<br />

Sromisa da janmrTelobis dacvasTan<br />

dakavSirebuli sakiTxebis realizacias.<br />

amdenad, metropolitenis eqspluataciaze<br />

dasaqmebulTa Sromisa da janmrTelobis<br />

dacvis sakiTxebis gadawyveta<br />

Tanamedrove socialur-ekonomikuri<br />

pirobebis gaTvaliswinebiT aqtualurs<br />

xdis kompleqsuri higienuri da klinikurfunqciuri<br />

kvlevebis Catarebas, ris<br />

safuZvelzec dadgindeba sawarmoo garemos<br />

riskis faqtorebis speqtri, higienurklinikuri<br />

Sepirispirebis gziT gamovlindeba<br />

momuSaveTa janmrTelobaze maTi<br />

gavlenis xasiaTi da xarisxi. es ki mizanmimarTuli<br />

kompleqsuri gamajansaRebeli<br />

RonisZiebebis SemuSavebis safuZvels Seqmnis,<br />

rac erovnuli meurneobis mocemul<br />

sferoSi dasaqmebulTa janmrTelobis<br />

ganmtkicebis winapirobaa.<br />

СОВРЕМЕННОЕ СОСТОЯНИЕ ИЗУЧЕНИЯ УСЛОВИЙ ТРУДА И<br />

ЗДОРОВЬЯ РАБОТНИКОВ ТБИЛИССКОГО МЕТРОПОЛИТЕНА И<br />

ОСНОВНЫЕ НАПРАВЛЕНИЯ ПО ИХ УЛУЧШЕНИЮ<br />

Р. Кверенчхиладзе, М. Цимакуридзе, Л. Бакрадзе, Н. Хунашвили<br />

АКАДЕМИЯ НАУК ПРОФИЛАКТИЧЕСКОЙ МЕДИЦИНЫ, ДЕПАРТАМЕНТ<br />

МЕДИЦИНЫ ОКРУЖАЮЩЕЙ СРЕДЫ И ПРОФЕССИОНАЛЬНОЙ МЕДИЦИНЫ<br />

ТБИЛИССКОГО ГОСУДАРСТВЕННОГО МЕДИЦИНСКОГО УНИВЕРСИТЕТА<br />

Труд и здоровье работников современного вида общественного транспорта - метрополитена требует<br />

пристального внимания специалистов медицины труда. Несмотря на150-летний опыт функционирования<br />

метрополитена, вопросы комплексного изучения условий труда и состояния здоровья работников<br />

метрополитена с разработкой оздоровительных мероприятий все еще требуют дальнейших исследований<br />

и разработок. Сведения литературы не учитывают климато-географические особенности региона,<br />

влияющие на формирование факторов риска и, следовательно, на состояние здоровья этих работников.<br />

На основании проведенных в 70-ые годы отдельных исследований на базе Тбилисского метрополитена<br />

установлены изменения психо-физиологического состояния здоровья работников в результате влияния<br />

факторов производственной среды и трудового процесса. Современное состояние охраны труда и здоровья<br />

работников Тбилисского метрополитена требует комплексного подхода к решению проблемы, что<br />

позволит значительно улучшить положение. В современных социально-экономических условиях среди<br />

задач, требующих пристального внимания, первостепенными являются мероприятия, направленные на<br />

улучшение контроля факторов риска производственной среды и трудового процесса; оптимизация<br />

медицинского обеспечения работающего контингента, в частности, проведение предварительных и<br />

периодических медицинских осмотров в соответствии с требованиями национальных нормативнометодических<br />

документов Грузии.


31<br />

CURRENT STATE OF THE STUDY OF TBILISI METRO WORKERS’<br />

HEALTH AND WORKPLACE CONDITIONS AND KEY ASPECTS OF ITS<br />

IMPROVEMENT<br />

R. Kverenchkhiladze, M.Tsimakuridze, L.Bakradze, N.Khunashvili<br />

The workplace conditions and the health <strong>of</strong> the workers’ engaged in the most common type <strong>of</strong> the modern<br />

transport industry – metro, require close attention from the occupational health pr<strong>of</strong>essionals. Despite the 150<br />

year working experience with metro, the issues <strong>of</strong> studying the workers’ state <strong>of</strong> health and working conditions<br />

and developing sanitation measures are not at the satisfactory level. Existing datas and literature do not take into<br />

account climate and geographical peculiarities <strong>of</strong> the region, that have an effect on risk factors and accordingly,<br />

on the workers’ health. On the basis <strong>of</strong> the research <strong>of</strong> Tbilisi metro, that were conducted in the 70s <strong>of</strong> the last<br />

century, some psycho –physiological changes in the workers state <strong>of</strong> health as a result <strong>of</strong> the working conditions<br />

and environment influence were determined. The current state <strong>of</strong> securing workers’ health requires complex<br />

approach <strong>of</strong> finding the solution, that will provide help for further improvements. At the time <strong>of</strong> current social and<br />

economical conditions, the issues <strong>of</strong> improving assessment <strong>of</strong> the risk in the industrial environment and working<br />

processes, optimizing the services provided by the working contingent and conducting preliminary and periodical<br />

medical examinations in accordance to the governmental normative and methodical document measures, in<br />

particular, are <strong>of</strong> primary importance.<br />

literatura<br />

1. baqraZe l., cimakuriZe m., zuraSvili d., xaWapuriZe d., maisuraZe e. dasaqmebuli<br />

mosaxleobis <strong>samedicino</strong> daxmarebis organizaciis Tanamedrove mdgomareoba (Tbilisis<br />

metropolitenis magaliTze). //samecniero SromaTa krebuli./Tssu. – t. XL. Tbilisi:<br />

2004. – gv. 57-59.<br />

2. kverenCxilaZe r., saakaZe v., javaxaZe r. da sxv. dasaqmebuli mosaxleobis janmrTelobis<br />

dacvis problemebi saqarTveloSi. //”<strong>saqarTvelos</strong> garemos higienis<br />

erovnuli programa”. /I erovnuli konferencia. /masalebi. Tbilisi: 2001. - gv. 203-205.<br />

3. saakaZe v. pr<strong>of</strong>esiuli daavadebebi. Tbilisi: zekari. - 2000. - 806 gv.<br />

4. cimakuriZe m. sawarmoo garemoTi gamowveuli paTologiis <strong>samedicino</strong> prevenciis<br />

Tanamedrove problemebi saqarTveloSi. //samecniero SromaTa krebuli. /Tssu. t.<br />

XXXIX. – 2003. - gv. 376-379.<br />

5. Измеров Н.Ф., Каспаров А.А. Медицина труда. Введение в специальность. М.: Медицина. -<br />

2002. - 392 с.<br />

6. Измеров Н.Ф. Концептуальные подходы к сохранению и укреплению здоровья работающего<br />

населения России.// Бюллетень научного совета “Медико-экологические проблемы работающих”. - 2003.<br />

- №1. - С. 4-10.<br />

7. Измеров Н.Ф., Сквирская Г.П. Социальная ответственность работодателя за здоровье<br />

работающих и роль медицины труда в современных условиях. //Медицина труда и промышленная<br />

экология. 2003. - №12. – С. 4-8.<br />

8. Каримова Л.К. Научные основы системы оценки и управления рисками в нефтехимической<br />

промышленности: Автореф. дисс. ... док. мед. наук.- Киев: 1999. - 48 с.<br />

9. Курашвили М.Е., Саакадзе В.П., Ломтатидзе Н.Г., Кверенчхиладзе Р.Г. Труд,<br />

заболеваемость и состояние здоровья рабочих Тбилисского метрополитена, занятых исключительно на<br />

ночных работах. //Сб. трудов ТГМИ. – Т. XXIV. Тбилиси: 1975. – С. 92-95.<br />

10. Липенецкая Т.Д., Дунаева С.А., Полякова С.П. Межцентральные отношения в коре больших<br />

полушарий головного мозга человека при хроническом действии неблагоприятных производственных<br />

факторов. //Медицина труда и промышленная экология. 2004. - №8. – С. 23-28.


32<br />

11. Молодкина Н.Н. Проблема профессионального риска. Оценка и социальная защита. //Медицина<br />

труда и промышленная экология. 1998. - №6. – С. 41-48.<br />

12. Ретнев В.М. К вопросу об оценке тяжести и напряженности трудового процесса в медицине<br />

труда. //Медицина труда и промышленная экология. 1999. - №10. – С.11-14.<br />

13. Ретнев В.М., Шляхецкий Н.С. Об определении понятий, необходимых при оценке вредного<br />

воздействия экологического фактора среды обитания. //Научные чтения “Белые ночи-2003” /Материалы<br />

VII Международных научных чтений Международной Академии наук экологии и безопасности<br />

жизнедеятельности. - МАНЭБ. - 2003.- С. 97-98.<br />

14. Тюрина И.А. Гигиеническое обоснование оптимизации условий труда при физико-химическом<br />

упрочении мощных угольных пластов и последующей их разработке: Автореф. дисс. ... канд. мед. наук.<br />

М.: 1992. - 22 с.<br />

15. Цимакуридзе М.П., Бакрадзе Л.Ш., Кверенчхиладзе Р.Г., Кварцхава М.Л., Майсурадзе<br />

Э.А. Принципы охраны труда и здоровья работников Тбилисского метрополитена в условиях новых<br />

социально-экономических отношений.//<strong>Georgia</strong>n <strong>Medical</strong> News. 2006. - #4 (133). - C.105-107.<br />

16. Якимова Л.Д. Состояние и социально-экономические проблемы охраны труда. //Бюллетень<br />

Научного Совета “Медико-экологические проблемы работающих”. - 2003. №1. - С. 29-33.<br />

17. Яковлева Т.П., Тихонова Г.И., Головкова Н.П. Влияние условий труда на предстоящую<br />

продолжтиельность жизни работников отдельных профессий. //Медицина труда и промышленная экология.<br />

2004. Т.№4.-С.14-19.<br />

18. Abueye C. Kelbessa U. Wolde-Gebriels Health effect <strong>of</strong> Cassava consum ption in south Elhiopici. //<br />

EastAfrican <strong>Medical</strong> Sournal. 75(3):16670. 1998 Mar.<br />

19. Bardana E.J., Montaro A.O., Hollaren M.T.//Occupational asthma. – USA, UK, Canada, 1995. –<br />

P. 267-282.<br />

20. Chiba S.E., Chiba H.P., Ong C.N. // Occup. Med. – 1996. – Vol. 46, № 1. – P. 59-64.<br />

21. Thomas P.T. // Toxicol. Subst. J. – 1990. – Vol. 10, N 3. – P. 241-273.


33<br />

aRniSnuli kontingentidan fsiq<strong>of</strong>iziologiuri<br />

kvlevis Catarebaze daTanxmda<br />

ZiriTadi jgufis 42 da sakontrolo<br />

jgufis 28 pacienti.<br />

sensorul-motoruli reaqcia Seiswavleboda<br />

landoltis tipis rgolebis<br />

gamoyenebiT kompiuterul reJimSi. ekranis<br />

muq fonze Cndeboda naTeli rgolebi<br />

3 an 5 WriliT, kadris eqspozicia – 36 mwm,<br />

intervalis xangrZlivoba kadrebs Soris<br />

– 1800 mwm. davaleba ki imaSi gamoixateboda,<br />

rom sakvlev pirs unda epasuxa sinaTlis<br />

yvela stimulze erTmniSvnelovnad<br />

– `mausis” marcxena Rilakze<br />

daWeriT. fsiqoemociuri (fsiqikuri)<br />

datvirTvisas ki (garCevisa da amorCevis<br />

amocana) – ekranis muq fonze Cndeboda<br />

rgolebi 3 an 5 (kenti) da 4 (luwi) WriliT.<br />

gamokvlevis obieqts kentWrilian rgolebze<br />

unda epasuxa `mausis” marcxena<br />

Rilakze daWeriT, xolo luwWrilian<br />

rgolebze – marjvena Rilakze daWeriT.<br />

kompiuteruli programa TiToeul signalze<br />

aregistrirebda reaqciis dros<br />

(Rt), swori, araswori, gamotovebuli pasuxebisa<br />

da Secdomebis raodenobas (e.i.<br />

muSaobis xarisxs).<br />

miRebuli Sedegebi da maTi ganxilva.<br />

rogorc aRvniSneT, sensomotoruli reqcia<br />

da fsiqoemociuri produqtiuloba<br />

Seswavlil iqna ZiriTadi jgufis 42 da sakontrolo<br />

jgufis 28 avadmy<strong>of</strong>ze. martivi<br />

sensomotoruli muSaobis Sesrulebisas,<br />

rogorc ZiriTadi, aseve sakontrolo<br />

jgufis pacientebi sinaTlis stimulze<br />

araswor pasuxs, praqtikulad, ar iZlediabetologia,<br />

fsiqologia<br />

sensomotoruli da fsiqoemociuri<br />

produqtiuloba araproliferaciuli<br />

retinopaTiiT garTulebuli Saqriani<br />

diabetis dros<br />

a. cibaZe, l. cucqiriZe, r. yuraSvili, m. korkelia, d. cibaZe<br />

<strong>saqarTvelos</strong> pr<strong>of</strong>ilaqtikuri medicinis mecnierebaTa<br />

akademia,<br />

<strong>saqarTvelos</strong> diabetis centri, Tbilisis saxelmwifo<br />

<strong>samedicino</strong> universiteti<br />

Saqriani diabetiT daavadebul pacientebSi<br />

xSirad vlindeba fsiqologiuri<br />

problemebi da fsiqikuri darRvevebi, rac<br />

uary<strong>of</strong>iTad moqmedebs daavadebis mimdinareobasa<br />

da mkurnalobis Sedegze (1,<br />

2, 3, 4). Cveni kvlevebis Tanaxmad, Saqriani<br />

diabetis tipi 1 da tipi 2 dros xSiria<br />

depresiuli gamovlinebebi, rac 53%-s<br />

Seadgens. garTulebis arsebobisas ki es<br />

gamovlinebebi gacilebiT metia, mag. araproliferaciuli<br />

retinopaTiis SemTxvevaSi<br />

84,8%-s aRwevs (5).<br />

zemoaRniSnulidan gamomdinare, miznad<br />

davisaxeT, Segveswavla Saqriani diabetiT<br />

daavadebul pirTa sensomotoruli da<br />

fsiqoemociuri produqtiuloba Semdgomi<br />

adekvaturi simptomaturi mkurnalobis<br />

Casatareblad.<br />

masala da meTodika. meTvalyureobis<br />

qveS imy<strong>of</strong>eboda Saqriani diabetiT daavadebuli<br />

250 avadmy<strong>of</strong>i, romlebic day<strong>of</strong>ili<br />

iyvnen ZiriTad (135 pacienti) da<br />

sakontrolo (115 pacienti) jgufebad.<br />

ZiriTad jgufSi araproliferaciuli retinopaTiiT<br />

garTulebuli tipi 1 diabetiT<br />

warmodgenili iyo 40 avadmy<strong>of</strong>i,<br />

xolo tipi 2-iT – 85. sakontrolo jguf-<br />

Si, garTulebis gareSe, tipi 1 diabeti<br />

aRiniSna 56 SemTxvevaSi, xolo tipi 2 – 59-<br />

Si. ZiriTadi jgufis pacientebidan 29<br />

pirs ar gamouvlinda depresia, xolo sa-<br />

Sualo simZimis depresiis simptomebi<br />

gamouvlinda 106 pirs. sakontrolo jguf-<br />

Si msubuqi xarisxis depresiis simptomebi<br />

gamouvlinda 61-s, xolo simptomebis<br />

gareSe iyo 54 avadmy<strong>of</strong>i.<br />

3. <strong>saqarTvelos</strong> <strong>samedicino</strong> <strong>Jurnali</strong>, 3, 2008 w.


34<br />

grama. Tu depresiis aramqone pacienteb-<br />

Si reaqciis drois histograma, rogorc<br />

martivi sensomotoruli amocanis gadawyvetisas,<br />

ise fsiqoemociuri datvirTvis<br />

dros, TiTqmis, normaluri ganawilebis<br />

formas atarebda. depresiis simptomebis<br />

mqone pacientebSi martivi sensomotoruli<br />

amocanis gadawyvetisas histograma<br />

iRebda uwesrigo xasiaTs, fsiqoemociuri<br />

datvirTvis SemTxvevaSi ki ufro organizebuli<br />

xdeboda (Tumca, mainc Sors iyo<br />

normaluri ganawilebisagan).<br />

amgvarad, Saqriani diabetiT daavadebul<br />

pacientebSi, rogorc sakontrolo,<br />

bi uSvebdnen SecdomaTa umniSvnelo<br />

raodenobas (2±1,5%), rac uaxlovdeboda<br />

janmrTeli pirebis monacemebs, maSin<br />

rodesac depresiis simptomebis mqone sakontrolo<br />

jgufis pacientebSi daSvebul<br />

SecdomaTa raodenoba 17±2,4%-s aRwevda.<br />

am ukanasknel qvejgufSi gamotovebulma<br />

pasuxebma 9±3,5% Seadgina. rac Seexeba<br />

ZiriTad jgufs, sagrZnoblad maRali iyo,<br />

rogorc daSvebul SecdomaTa, ise gamotovebuli<br />

pasuxebis raodenobac.<br />

gansakuTrebiT informaciuli aRmoCnda<br />

sinaTliT gamRizianebelze reaqciis<br />

drois xangrZlivobis ganawilebis histotipi<br />

1 da tipi 2 Saqriani diabetiT daavadebul<br />

pacientTa muSaobis xarisxi sensomotoruli da<br />

fsiqoemociuri datvirTvis dros<br />

sensomotoruli<br />

reaqcia<br />

fsiqomotoruli<br />

datvirTva<br />

tipi 1 da tipi 2 Saqriani diabetiT<br />

daavadebuli pacientebi n=64<br />

araswori<br />

pasuxi<br />

gamotovebuli<br />

pasuxi<br />

reaqciis dro<br />

araswori<br />

pasuxi<br />

gamotovebuli<br />

pasuxi<br />

reaqciis dro<br />

ZiriTadi<br />

jgufi n=42<br />

sakontrolo<br />

jgufi n=28<br />

depresiis niSnebis<br />

gareSe n= 18<br />

gamoxatuli depresiis<br />

simptomebi n=24<br />

depresiis niSnebis<br />

gareSe n= 19<br />

gamoxatuli depresiis<br />

simptomebi n=9<br />

0 3±1 452,3±2,5 11,3±3,7 8,2±2,1 726,7±11,5<br />

0 11±5,2 448±4,8 19,3±5,1 11,7±1,7 747,11±9,7<br />

0 2±1 430,6±3,6 2±1,5 5±1 620±7,4<br />

0 12±4,3 451,2±3,8 18±2,4 9±3 712,5±6,9<br />

odnen, aseve, minimaluri iyo gamotovebul<br />

pasuxTa ricxvic (cxrili). rac Seexeba,<br />

depresiis simptomebis mqone avadmy<strong>of</strong>ebs,<br />

orive jgufSi sinaTlis stimulze<br />

gamotovebuli pasuxebis raodenoba iyo<br />

11±5,2 da 12±4,3%. reaqciis drois saSualo<br />

sidide, praqtikulad, ar gansxvavdeboda<br />

arcerT jgufSi.<br />

kvlevis Semdeg etaps warmoadgenda<br />

fsiqoemociuri datvirTva, rac martiv<br />

sensomotorul reaqciasTan SedarebiT<br />

sakvlev pirTaTvis ufro rTuli procesia.<br />

aRniSnulis miuxedavad, depresiis<br />

aramqone sakontrolo jgufis paciente-<br />

ise ZiriTad jgufSi martivi sensomotoruli<br />

amocanis gadawyvetis dros gamovlinda<br />

gonebrivi produqtiulobis<br />

daqveiTeba sinaTlis stimulze gamotovebuli<br />

pasuxebis ricxvis zrdiT da reaqciis<br />

drois histogramis uwesrigo ganawilebiT.<br />

es, savaraudod, imaze<br />

metyvelebs, rom aRniSnul kontingentSi<br />

SeimCneva yuradRebis koncentraciis<br />

daqveiTeba erTferovani amocanis gadawyvetisas.<br />

sainteresoa, rom pacientTa aRniSnuli<br />

kontingenti ufro advilad sZlevs<br />

mravalferovani amocanis gadawyvetas


35<br />

fsiqoemociuri datvirTvis dros, vidre<br />

erTferovani, monotonuri samuSaos Sesrulebas<br />

martivi sensomotoruli amocanis<br />

gadawyvetisas.<br />

gamokvlevebma daadastura, rom<br />

reaqciis drois histograma ufro naTlad<br />

asaxavs pirovnebis SesaZleblobasa da<br />

damokidebulebas amocanis gadawyvetis<br />

mimarT, anu individur, specifikur reaqcias<br />

garCevisa da amorCevis amocanis Sesrulebisas,<br />

vidre homogenur jgufebSi<br />

monacemTa saSualo maxasiaTeblebi.<br />

СЕНСОМОТОРНАЯ И ПСИХОМОТОРНАЯ ПРОДУКТИВНОСТЬ НА<br />

ФОНЕ САХАРНОГО ДИАБЕТА, ОСЛОЖНЕННОГО<br />

НЕПРОЛИФЕРАТИВНОЙ РЕТИНОПАТИЕЙ<br />

А. Цибадзе, Л. Цуцкиридзе, Р. Курашвили, М. Коркелия, Д. Цибадзе<br />

АКАДЕМИЯ НАУК ПРОФИЛАКТИЧЕСКОЙ МЕДИЦИНЫ ГРУЗИИ, ЦЕНТР<br />

ДИАБЕТА ГРУЗИИ, ТБИЛИССКИЙ ГОСУДАРСТВЕННЫЙ МЕДИЦИНСКИЙ<br />

УНИВЕРСИТЕТ<br />

Цель: исследования изучить сенсомоторную и психомоторную продуктивность пациентов с сахарным<br />

диабетом (СД) и установить частоту депрессии на фоне непролиферативной диабетической ретинопатии<br />

(НДР). Материалы и методы: обследовано 250 пациентов с СД, которых подразделили на 2 группы:<br />

I группа, основная – 135 пациентов с ретинопатией (40 – СДТ1 и 85 – СДТ2) и II группа, контрольная –<br />

115 пациентов без ретинопатии (56 – СДТ1 и 59 – СДТ2). В I группе депрессия не выявлена у 29 человек,<br />

хотя симптомы депрессии средней тяжести имели 106 лиц. Во II группе симптомы легкой формы<br />

депрессии обнаружены у 61 пациента, отсутствие симптомов наблюдалось у 54 больных. Из общего<br />

числа обследованных на проведение психо-физиологического обследования дали согласие 42 пациента<br />

из I группы и 28 – из II. Соматомоторная реакция оценивалась в компьютерном режиме с помощью<br />

кругов Ландольта. Результаты: При выполнении простой соматомоторной работы пациенты обеих<br />

групп не проявляли неверной реакции в ответ на световые стимулы. Количество пропущенных ответов<br />

также было минимальным. В обеих группах среди пациентов с симптомами депрессии, количество<br />

пропущенных ответов в момент стимулирования светом составило 11±5,2% и 12±4,3%, соответственно.<br />

Особый интерес представляет гистограмма распределения длительности реакции на световые<br />

раздражители. Если при отсутствии депрессии распределение носило нормальный характер, то на фоне<br />

депрессии во время принятия решения при простых сенсомоторных задачах, гистограмма носила<br />

хаотический характер; при этом, она принимала относительно организованный характер на фоне психоэмоциональной<br />

нагрузки. Заключение: На фоне ДР и депрессии у пациентов I и II групп выявлено<br />

понижение умственной продуктивности при решении сенсомоторных задач.<br />

SENSOMOTOR AND PSYCHOMOTOR PRODUCTIVITY IN PATIENTS<br />

WITH DIABETES MELLITUS AND NON-PROLIFERATIVE<br />

RETINOPATHY<br />

A. Tsibadze, L. Tsutskiridze, R. Kurashvili, M. Korkelia, D. Tsibadze<br />

The aim: to study sensomotor and psychomotor productivity <strong>of</strong> patients (pts) with diabetes mellitus (DM)<br />

and to determine the prevalence <strong>of</strong> depression in those with diabetic retinopathy (DR). Materials and Methods:<br />

Totally 250 pts with DM were allocated to 2 groups (Gr.) Gr1, study group (n=135) – pts with DR (40DMT1<br />

/ 85DMT2), and Gr.2, control group (n=115) – pts without DR (56DMT1 / 59DMT2). In Gr.1 29 pts had no


36<br />

symptoms <strong>of</strong> depression, while remaining 106 had signs <strong>of</strong> mild depression. In Gr.2 – 54 pts had no signs <strong>of</strong><br />

depression, and 61 – had mild depression. Out <strong>of</strong> these pts 42 Gr.1 and 28 Gr.2 pts agreed to undergo psychophisiological<br />

testing. Somatomotor reaction was assessed in computer regimen with the use <strong>of</strong> Landolt type circles.<br />

Results: while fulfilling simple somatomotor work both group pts had no wrong reaction to light stimuli. Total<br />

number <strong>of</strong> missed questions was also very low. At the same time, pts with the signs <strong>of</strong> depression from the both<br />

groups had missing answers in reply to light stimuli (11=5.2% and 12=4.3%, respectively). Reaction <strong>of</strong> distribution<br />

histograms to light stimuli distribution was normal, its presence resulted in chaotic character when simple<br />

somatomotor decisions had to be made, though it looked relatively in order when psychomotor load was added.<br />

Conclusion: In DM pts with DR and depression, both from study and control groups, decrease in cognitive<br />

productivity while solving somatomotor tasks, was observed.<br />

literatura:<br />

1. Андрюшенко А.В. Депрессии\\Современная психиатрия – 1998 –No2. – C.21-24.<br />

2. Дубинцева Э. Б., Андрюшенко А. В. Депрессии\\ Современная психиатрия. – 1998. – No2. –<br />

С.10-14.<br />

3. Мосолов С. Н. Депрессии в общей соматической практике\\ Медицинв для всех. 1997. No2(4). –<br />

С.19-21.<br />

4. Сиронов С. Д., Корнилова Т. В., Суркова Е. В., Двойнишникова О.И., Анциферов М. Б.<br />

Психологические особенности больных сахарным диабетом типа 2; проблемы терапевтического<br />

обучения\\ Проблемы эндокринологии. – 2001. – т. 47. – No6. – С. 27-33.<br />

5. Коркелия М.Т., Цибадзе А.Д., Нанейшвили Г.Б. Сенсомоторная и психоэмоциональная<br />

продуктивность на фоне сахарного диабета тип 1\\ <strong>Georgia</strong>n <strong>Medical</strong> News. – 2005. No10. – C.85-88.


37<br />

anis janmrTelobas. swored amitom aris,<br />

rom mTel ms<strong>of</strong>lioSi prevenciuli medicinis<br />

calkeuli mimarTulebis ganvi-<br />

Tareba prioritetuladaa miCneuli, radgan,<br />

adamianis janmrTelobis dacvis<br />

TvalsazrisiT, daavadebaTa pr<strong>of</strong>ilaqtika<br />

gacilebiT ufro advilia da SedarebiT<br />

nakleb materialur xarjebTanaa dakav-<br />

Sirebuli, vidre ganviTarebuli daavadebiT<br />

dasneulebul pirTa mkurnaloba<br />

da reabilitacia.<br />

prevenciuli medicinis erT-erT kerZo<br />

mimarTulebas Sromis medicina warmoadgens,<br />

romlis Semadgeneli nawilebia Sromis<br />

higiena da pr<strong>of</strong>esiuli paTologia.<br />

pr<strong>of</strong>esiuli paTologia (pr<strong>of</strong>paTologia)<br />

_ klinikuri medicinis damoukidebeli<br />

disciplinaa, romelic medicinis<br />

danarCeni disciplinebisagan gansxvavebiT,<br />

etiologiuri principis mixedviT,<br />

gamoiyo zogadi paTologiidan Tanmimdevruli<br />

diferencirebis gziT, mecnierebisa<br />

da teqnologiebis miRwevebiT<br />

ganpirobebuli mrewvelobisa da s<strong>of</strong>lis<br />

meurneobis swraf zrda-ganviTarebasTan<br />

dakavSirebiT.<br />

pr<strong>of</strong>esiuli paTologia maintegrirebeli<br />

disciplinaa, radgan moicavs iseT<br />

nozologiur formebs, romelic mimdinareobs<br />

sasunTqi, nervuli, gul-sisxlZarRvTa,<br />

kuW-nawlavis, saSarde, Zvalsaxsrovani,<br />

endokrinuli sistemebis,<br />

mxedvelobisa da smenis analizatorebis,<br />

fsiqoemociuri sferos, kanis, sisxlis,<br />

sxva organoebisa da sistemebis upiratesi,<br />

iSviaTad ki _ izolirebuli dazianebiT.<br />

pr<strong>of</strong>esiuli paTologiis Teoriuli da<br />

praqtikuli sakiTxebi jerovan codnas<br />

moiTxovs medicinis dargis praqtikulad<br />

yvela specialistisagan, vinaidan pr<strong>of</strong>esipr<strong>of</strong>esiuli<br />

ganaTleba, pr<strong>of</strong>paTologia<br />

mosazrebani umaRles <strong>samedicino</strong> skolaSi<br />

pr<strong>of</strong>esiuli paTologiis swavlebis Sesaxeb<br />

m. cimakuriZe, vad. saakaZe, r. kverenCxilaZe<br />

<strong>saqarTvelos</strong> pr<strong>of</strong>ilaqtikuri medicinis mecnierebaTa<br />

akademia; Tbilisis saxelmwifo <strong>samedicino</strong> universitetis<br />

garemosa da pr<strong>of</strong>esiuli medicinis departamenti<br />

qveynis ganviTarebis TiToeul axal<br />

socialur-politikur, Sesabamisad, istoriul<br />

etaps cxovrebis nebismier sfero-<br />

Si Tan sdevs garkveuli cvlilebebi, rac<br />

gansakuTrebiT mkafiod aisaxeba xolme<br />

kulturisa da ganaTlebis dargSi. am<br />

mxriv ukanaskneli aTwleulebis manZilze<br />

saqarTveloSi ganviTarebuli movlenebi<br />

gamonakliss ar warmoadgens.<br />

am TvalsazrisiT, umaRlesi ganaTlebis<br />

sistemaSi, mravali mimarTuleba aRmocenda<br />

da damkvidrda. aSkarad SeiniSneba<br />

amgvari mcdeloba umaRlesi <strong>samedicino</strong><br />

ganaTlebis sistemaSic. TiToeuli<br />

<strong>samedicino</strong> disciplina _ fundamenturi<br />

Tu klinikuri mimarTulebis _ gansxvavebul<br />

iersaxesa da Sinaarss iZens: Cndeba<br />

axali aspeqtebi, swavlebis silabusebis<br />

Sevseba warmoebs ms<strong>of</strong>lioSi ukanasknel<br />

periodSi <strong>samedicino</strong> mecnierebis miRwevebis<br />

gaTvaliswinebiT, etapobrivad<br />

xdeba calkeuli dargis gaRrmaveba<br />

rogorc vertikaluri, ise horizontaluri<br />

mimarTulebiT.<br />

am TvalsazrisiT friad sayuradReboa<br />

samecniero-teqnikur progresTan<br />

mWidrod dakavSirebuli medicinis dargi<br />

_ prevenciuli medicina.<br />

cnobilia, rom nebismier movlenas gaaCnia<br />

rogorc dadebiTi, ise uary<strong>of</strong>iTi maxasiaTeblebi.<br />

am TvalsazrisiT arc samecniero-teqnikuri<br />

progresi warmoadgens<br />

gamonakliss. mrewvelobisa da s<strong>of</strong>lis<br />

meurneobis, teqnikuri dargebis, fizikisa<br />

da didi qimiis swrafma da Seuqcevadma ganviTarebam,<br />

mravali progresuli xasiaTis<br />

miRwevebTan erTad, warmoSva sruliad<br />

axali fizikuri da qimiuri faqtori,<br />

romelic iwvevs garemos dabinZurebas,<br />

rac seriozul saSiSroebas uqmnis adami-


38<br />

uli daavadebebis klinikur suraTSi umravles<br />

SemTxvevaSi aRiniSneba organizmis<br />

sxavadasxva sistemisa da organos<br />

erTdrouli dazianeba, rac xSir SemTxvevaSi<br />

SeiZleba diagnostikuri Secdomis,<br />

araadekvaturi mkurnalobis, daavadebis<br />

Seuqcevadi progresirebis mizezi gaxdes<br />

_ pr<strong>of</strong>esiuli, zogjer ki sruli mZime invalidobis<br />

ganviTarebiT.<br />

gasuli saukunis 50-iani wlebidan pr<strong>of</strong>esiuli<br />

paTologia, rogorc damoukidebeli<br />

disciplina, iswavleboda mxolod<br />

sanitariul-higienur fakultetze,<br />

romelic ms<strong>of</strong>lios sxvadasxva qveyanaSi<br />

pr<strong>of</strong>ilaqtikuri medicinis, prevenciuli<br />

medicinis, <strong>samedicino</strong>-pr<strong>of</strong>ilaqtikuri<br />

medicinis, sazogadoebrivi jandacvis<br />

fakultetebis saxelwodebiTaa cnobili.<br />

am fakultetze pr<strong>of</strong>paTologiis swavleba<br />

mimdinareobda farTo programiT oTxi<br />

semestris ganmavlobaSi _ IV-V kursze,<br />

mogvianebiT ki _ IV-VI kursze - etapobrivad<br />

da saxelmwifo gamocdebis gziT atestaciis<br />

wesiT; Tumca kursdamTavrebulebs<br />

praqtikulad ufleba eZleodaT<br />

emuSavaT mxolod eqim - higienistad nebismieri<br />

mimarTulebiT (komunaluri, radiaciuli,<br />

bavSvTa da mozardTa kvebis, Sromis<br />

higiena), magram eqim-pr<strong>of</strong>paTologad<br />

muSaoba ekrZalebodaT, miuxedavad imisa,<br />

rom im periodSi pr<strong>of</strong>paTologiis swavlebas<br />

win uZRoda sxva klinikuri disciplinebis<br />

(Terapia, qirurgia, nevrologia,<br />

mean-ginekologia da sxv.) swavleba sakmaod<br />

farTo programiT. amgvari paradoqsi<br />

gagrZelda momdevno periodSic, saxeldobr,<br />

70-iani wlebidan pr<strong>of</strong>paTologia,<br />

rogorc savaldebulo disciplina,<br />

saqarTveloSi Setanil iqna yvela ZiriTadi<br />

fakultetis saswavlo gegmaSi (garda<br />

farmacevtulisa) _ samkurnalo, pediatriuli,<br />

mogvianebiT samxedro-<strong>samedicino</strong>,<br />

fsiqosomaturi medicinis, xolo<br />

stomatologiur fakultetze _ arCeviTi<br />

disciplinebis nusxaSi. miuxedavad imisa,<br />

rom samkurnalo fakultetze pr<strong>of</strong>paTologia<br />

iswavleboda gacilebiT Sem<strong>of</strong>argluli<br />

formatiT (36 saaTi, nacvlad 92-isa<br />

sazogadoebrivi jandacvis fakultetze),<br />

samkurnalo fakultetis kursdamTavrebulebs<br />

ufleba eZleodaT emuSavaT eqimpr<strong>of</strong>paTologad,<br />

xolo pr<strong>of</strong>ilaqtikuri<br />

medicinis fakultetis kursdamTavrebulebs<br />

am specialobiT muSaoba mainc<br />

ekrZalebodaT. saqme mxolod 90-iani<br />

wlebidan gamosworda, rodesac pr<strong>of</strong>ilaqtikuri<br />

medicinis fakultetis VI kursze<br />

SemoRebul iqna subordinaciis calkeuli<br />

cikli - higienaSi, epidemiologiasa da<br />

pr<strong>of</strong>paTologiaSi. pr<strong>of</strong>paTologiaSi IV-<br />

V kursze miRebul codnas studentebi aRrmavebdnen<br />

am disciplinis subordinaturaSi<br />

swavliT (320 akademiuri saaTi)<br />

da saxelmwifo gamocdis Cabarebis Semdeg,<br />

kursdamTavrebuls ufleba eZleoda<br />

emuSava eqim-higienistad, eqim-epidemiologad<br />

da eqim-pr<strong>of</strong>paTologad.<br />

2003 wlidan kvlav gagrZelda saswavlo<br />

gegmebisa da, Sesabamisad, programebis<br />

Sesworeba-transformireba, romlis Sedegad,<br />

sadReisod, gaTvaliswinebulia sazogadoebrivi<br />

jandacvis fakultetze<br />

bakalavriatisa da magistraturis institutis<br />

Camoyalibeba: swavleba gaTvaliswinebulia<br />

oTxi wlis ganmavlobaSi.<br />

bakalavrs ufleba aqvs imuSaos specialistad<br />

higienasa da epidemiologiaSi. pr<strong>of</strong>esiuli<br />

paTologia ki iswavleba damamTavrebel<br />

kursze 100 saaTis moculobiT,<br />

rac Cveni azriT, sruliad sakmarisia<br />

da gamarTlebuli imisaTvis, rom Sromis<br />

medicinis dargSi momuSave specialists<br />

hqondes sruli warmodgena misi movaleobebis<br />

arealsa da calkeul aspeqtze<br />

SromiTi resursebis janmrTelobis sruly<strong>of</strong>ili<br />

dacvis Sesaxeb, saerTo xasiaTis<br />

daavadebebis prognozirebis, xolo pr<strong>of</strong>esiuli<br />

xasiaTis daavadebebis Tavidan<br />

acilebis swori warmarTviT - codnis<br />

Semdgomi gaRrmavebiT magistraturis<br />

calkeul mimarTulebaSi.<br />

amasTanave, xazgasmiT aRsaniSnavia, rom<br />

sworadaa dagegmili rezidenturis institutis<br />

SemoReba pr<strong>of</strong>esiul paTologia-<br />

Si medicinis fakultetis kursdamTavrebulTaTvis,<br />

rac ganmtkicebulia eqimTa<br />

specialobis nusxaSi eqim-pr<strong>of</strong>paTologebis<br />

nomenklaturis savsebiT logikuri<br />

SenarCunebiT.<br />

sadReisod, am fakultetze miRebuli<br />

programiT pr<strong>of</strong>esiuli paTologiis swavleba<br />

mkveTradaa Semcirebuli da dayvanilia<br />

30 saaTamde, rac gaumarTleblad<br />

zRudavs minimaluri dagegmili programis<br />

swavlebisa da miT ufro aTvisebis<br />

SesaZleblobas.<br />

pr<strong>of</strong>esiuli paTologia moicavs nozologiur<br />

formaTa did nusxas, romelTa<br />

Soris <strong>saqarTvelos</strong> pirobebSi gvxvdeba<br />

minimum 50 dasaxelebamde. bunebrivia, rom<br />

diplomamdeli momzadebis periodSi amgvari<br />

Sekvecili programiT sruly<strong>of</strong>ili<br />

swavleba SeuZlebelicaa da gaumarTlebelic,<br />

magram zogadi warmodgenis misaRe-


39<br />

bad aucilebelia saerTo formatis gazrda<br />

minimum oTx kreditamde mainc (8 akademiuri<br />

saaTi saleqcio, danarCeni 52 saaTi<br />

- praqtikuli mecadineoba). amasTan,<br />

calkeul klinikur disciplinaSi rezidenturis<br />

gavlisas savsebiT gamarTlebulia<br />

garkveuli modulebis daTmoba im<br />

pr<strong>of</strong>esiuli daavadebisaTvis, romelic<br />

e.w. pirobiT pr<strong>of</strong>esiul daavadebaTa<br />

jgufs miekuTvneba. mag., nevrologiaSi,<br />

otorinolaringologiaSi, <strong>of</strong>TalmologiaSi,<br />

dermatologiaSi, fsiqiatriaSi,<br />

ojaxis eqimis momzadebaSi.<br />

rezidenturis momzadebis procesSi<br />

amgvari midgomiT pr<strong>of</strong>esiuli paTologia,<br />

rogorc maintegrirebeli <strong>samedicino</strong><br />

mecniereba, sruly<strong>of</strong>ilad iqneba warmodgenili<br />

eqim - specialistebis momzadebis<br />

procesSi.<br />

aRsaniSnavia, agreTve, rom pr<strong>of</strong>esiuli<br />

paTologia mWidro urTierTkavSirSia<br />

Sromis higienasTan da gamarTlebuli<br />

iqneba, rom medicinis fakultetze higienis<br />

kursis swavlebisas jerovani yuradReba<br />

daeTmos Sromis higienis swavlebas;<br />

ufro metic, SeZlebisdagvarad, mizanSewonili<br />

iqneba am fakultetze Sromis<br />

higienas daeTmos minimum 2 krediti mainc,<br />

swavlebis procesSi dargis wamyvani specialistebis<br />

CarTviT.<br />

Cveni qveynis aRmSeneblobis rTul,<br />

gardamaval periodSi Tanmimdevrulad<br />

formirdeba axali Sigasaxelmwifoebrivi<br />

urTierTobebi, ixveweba arsebuli cxovrebis<br />

wesi, icvleba sakuTrebis formebi,<br />

yalibdeba SezRuduli pasuxismgeblobis<br />

sawarmoebi da organizaciebi, vi-<br />

Tardeba sabazro ekonomikis mimarTulebebi,<br />

adgili aqvs sazogadoebis demokratizacias<br />

da erovnuli meurneobis mar-<br />

Tvis decentralizacias, farTovdeba mosaxleobis<br />

savaldebulo <strong>samedicino</strong><br />

dazRvevis areali. yovelive es ki da-<br />

JinebiT moiTxovs momuSaveTa socialuri<br />

dacvis axali formebis SemuSavebas, danergvasa<br />

da SromiTi resursebis <strong>samedicino</strong><br />

daxmarebis sruly<strong>of</strong>as.<br />

samecniero-teqnikuri progresisa da<br />

qveyanaSi mimdinare socialur-ekonomikuri<br />

transformaciebis fonze warmoiSva<br />

mravali axali saxis pr<strong>of</strong>esiuli mavneoba.<br />

pr<strong>of</strong>esiuli daavadebebis nusxa Seivso<br />

axali formis pr<strong>of</strong>esiuli paTologiiT,<br />

ris gamoc es dargi saWiroebs jerovan<br />

yuradRebas ukve specialuri <strong>samedicino</strong><br />

ganaTlebis pirvelive etapidan.<br />

am mimarTulebebis ganxorcielebiT<br />

mravali dadebiTi perspeqtiva isaxeba:<br />

medicinis fakultetis kursdamTavrebuli<br />

jerovan codnas miiRebs SromiTi<br />

resursebis jandacvis mimarTulebiT; ma-<br />

Rali kvalifikaciis Sromis medicinis specialistebi<br />

efeqturad ganaxorcieleben<br />

mSromelTa janmrTelobis dacvas; Sedegad<br />

ki _ saxelmwifo dazogavs gaumarTlebel<br />

materialur danaxarjebs pr<strong>of</strong>esiuli pa-<br />

TologiiT dasneulebul pirTa reabilitaciasa<br />

da sapensio anazRaurebaze; warmoeba<br />

SeinarCunebs kvalificiur mSromel-<br />

Ta kontingents, romelic awarmoebs maRali<br />

xarisxis produqcias, materialurad<br />

aZlierebs warmoebis baziss da saxelmwifos;<br />

ojaxi SeinarCunebs janmrTel marCenals,<br />

xolo Tavad momuSave piri ganaxorcielebs<br />

sakuTari janmrTelobis dacvis<br />

konstituciur uflebas.<br />

demokratiuli qveynis mSeneblobisas<br />

prevenciuli medicinis dargis aRniSnuli<br />

mimarTulebiT warmarTva, udavod, perspeqtiuli<br />

da mniSvnelovania.


40<br />

СООБРАЖЕНИЯ ПО ПОВОДУ ОБУЧЕНИЯ<br />

ПРОФЕССИОНАЛЬНОЙ ПАТОЛОГИИ В СИСТЕМЕ<br />

ВЫCШЕГО МЕДИЦИНСКОГО ОБРАЗОВАНИЯ<br />

М. Цимакуридзе, Вад. Саакадзе, Р. Кверенчхиладзе<br />

АКАДЕМИЯ НАУК ПРОФИЛАКТИЧЕСКОЙ МЕДИЦИНЫ ГРУЗИИ,<br />

ДЕПАРТАМЕНТ МЕДИЦИНЫ ОКРУЖАЮЩЕЙ СРЕДЫ И ПРОФЕССИОНАЛЬНОЙ<br />

МЕДИЦИНЫ ТБИЛИССКОГО ГОСУДАРСТВЕННОГО МЕДИЦИНСКОГО<br />

УНИВЕРСИТЕТА<br />

Профессиональная патология - самостоятельная дисциплина клинической медицины, предметом<br />

изучения которой являются заболевания, развивающиеся под воздействием вредных факторов<br />

производственной среды (физических, химических, биологических, производственной пыли) или<br />

обусловленных особенностями трудового процесса. Эти заболеваения протекают, как правило,<br />

сочетанным поражением различных систем и органов, вследствие чего подобные больные практически<br />

могут оказаться в ареале медицинского обеспечения врача-клинициста любой специальности, у которого<br />

должны быть определённые знания в области профпатологии для своевременной правильной ориентации<br />

и направления подобных больных в специализированную профпатологическую клинику. Именно поэтому,<br />

подготовка медицинских кадров в системе высшего медицинского образования должна проводиться<br />

продуманно и в достаточном объёме (не менее четырёх кредит-часов) уже на этапе преддипломной<br />

подготовки студентов медицинского факультета, а для специального освоения специальности врачапрофпатолога<br />

в институте резидентуры-не менее двухлетней последипломной учёбы. Целесообразно в<br />

систему постдипломного обучения врачей вводить специальные профпатологические модули в программы<br />

соответствующих резидентур (неврология, ото-рино-ларингология, офтальмология, дерматология,<br />

психиатрия и др.). Важно, чтобы в системе преддипломной подготовки студентов медицинского<br />

факультета в должном объёме-не менее двух кредит-часов-проводилось также обучение основным<br />

принципам превенции профессиональных заболеваний путём включения специальности -гигиена труда.<br />

ASSUMPTIONS ABOUT TEACHING PROFESSIONAL PATHOLOGIES<br />

IN THE SYSTEM OF HIGHEST MEDICAL EDUCATION<br />

M. Tsimakuridze, V. Saakadze, R. Khverenchkhiladze<br />

Pr<strong>of</strong>essional pathology is an independent discipline <strong>of</strong> the clinical medicine. It’s mainly focused on studying<br />

diseases that develop under the influence <strong>of</strong> harmful industrial factors (physical, chemical, biological, industrial<br />

dust) under the peculiarities <strong>of</strong> the work process. During the development process these diseases damage<br />

different systems and organs, that’s why the patient may apply to a physician <strong>of</strong> any speciality, who should have<br />

necessary knowledge in pr<strong>of</strong>essional pathology in order to understand the state <strong>of</strong> the patient and send him to a<br />

specialized occupational clinic. For this reason the training <strong>of</strong> future physicians should be organized with care<br />

and it should last for a reasonable time (not less the 4 credit hours) at the level <strong>of</strong> pre-diploma education, for<br />

preparing a physician specialized in occupational pathologies the process should last no less than 2 years <strong>of</strong> post<br />

diploma practice. In post diploma education it is necessary to include occupational pathology modules. It is<br />

important that the physician in post diploma education had training in general principles <strong>of</strong> preventing occupational<br />

pathologies with introduction <strong>of</strong> industrial hygiene.


41<br />

komunaluri farmacia<br />

komunaluri farmaciis problemebi saqarTveloSi<br />

a.bakuriZe, v. eriaSvili, T.WumburiZe, n. nemsiwveriZe, i.wurwumia<br />

<strong>saqarTvelos</strong> pr<strong>of</strong>ilaqtikuri medicinis mecnierebaTa<br />

akademia, Tbilisis saxelmwifo <strong>samedicino</strong> universitetis<br />

socialuri da klinikuri farmaciisa da farmacevtuli<br />

teqnologiis departamentebi<br />

literaturis monacemebiT cnobilia,<br />

rom pacientTa didi nawili, romelic mimarTavs<br />

afTiaqs farmacevts sTxovs<br />

<strong>samedicino</strong> daxmarebas. bunebrivia, afTiaqi<br />

ar aris rTuli <strong>samedicino</strong> procedurebis<br />

Catarebis adgili, magram im qveynebSi,<br />

sadac afTiaqebSi klinicist- farmacevtebi<br />

muSaoben SesaZlebelia pirveladi<br />

<strong>samedicino</strong> daxmarebis miReba, SedarebiT<br />

martivi problemebis gadawyveta.<br />

magaliTad, inglisSi, Catarebuli<br />

gamokiTxvis safuZvelze, yoveldRiurad<br />

10 pacienti mainc Rebulobs konsultacias<br />

farmacevtisgan, rac qveynis masStabiT<br />

Seadgens 100 000 SemTxvevas dReSi<br />

(smiti da Tanaavtorebi 1990w).<br />

termini `komunaluri farmacia~, SedarebiT<br />

axalia, igi Semovida klinikuri farmaciis<br />

ganviTarebis Semdgom da gulisxmobs<br />

ara sanitariul normebs, aramed af-<br />

TiaqSi klinicisti farmacevtis konsultacias,<br />

rCevis micemas, komunaluri momsaxurebis<br />

gawevas. es ukanaskneli<br />

sagrZnoblad amaRlebs mosaxleobis<br />

wamliT uzrunvely<strong>of</strong>is xarisxis gaumjobesebas.<br />

farmacevtTa saerTaSoriso federaciis<br />

(FIP) masalebiT, komunaluri farmaciis<br />

praqtika gulisxmobs im SesaZleblobebs,<br />

romliTac farmacevti pacientisaTvis<br />

xdeba jandacvis sferos momsaxurebis yvelaze<br />

xelmisawvdomi specialisti. is uzunvely<strong>of</strong>s<br />

pacientis mkurnalobis menejments<br />

da <strong>samedicino</strong> momsaxurebis swori<br />

mimarTulebiT warmarTvas. pacientis informirebas<br />

urecepto wamlebiT TviTmkurnalobis<br />

SemTxvevebSi, konsultacias<br />

da monitorings. amgvari midgoma saSualebas<br />

aZlevs farmacevts iTanamSromlos pacientTan<br />

da jandacvis sferos pr<strong>of</strong>esionalebTan<br />

mkurnalobis swori gzis<br />

SerCevasa da realizaciaSi.<br />

farmaciis dargSi erT-erTi wamyvani<br />

obiurnis universitetis (aSS) komunaluri<br />

farmaciis samagistro programis Sefasebebis<br />

kriteriumebia:<br />

pacientis mdgomareobis Sefaseba _<br />

10%;<br />

medikamenturi mkurnalobis Sefaseba<br />

_ 10%;<br />

medikamenturi mkurnalobis monitoringi<br />

_ 15%;<br />

komunikaciebi _ 5%;<br />

gadawyvetilebis miReba farmakoTerapiis<br />

procesSi _ 5%;<br />

pr<strong>of</strong>esiuli eTika da qceva _ 10%;<br />

damoukidebeli swavleba _ 5%;<br />

soSg warmoeba _ 15%<br />

farmacevtuli informireba _ 10%;<br />

zogadi farmacevtuli unar-Cvevebi _<br />

15%;<br />

saqarTveloSi arsebuli socialurpolitikuri<br />

faqtorebis gaTvaliswinebiT,<br />

mosaxleobis sakmaod did nawils ara aqvs<br />

saSualeba droulad mimarTos eqims, Caitaros<br />

gamokvlevebi, miiRos eqimis daniSnuleba.<br />

gasaTvaliswinebelia, agreTve,<br />

zogierTi pacientis SiSis faqtori eqimisa<br />

da <strong>samedicino</strong> dawesebulebis winaSe.<br />

yovelive es zrdis farmacevtis pasuxismgeblobis<br />

donis amaRlebas.<br />

Cven mier Catarebuli kvlevis mizans<br />

Seadgenda imis garkveva, Tu ra saxis problemebia<br />

afTiaqSi komunaluri farmaciis<br />

TvalTaxedviT; komunaluri momsaxurebis<br />

xarisxi Tbilisis afTiaqebis magaliTze.<br />

saWiro informacia movipoveT 10 afTiaqis<br />

anketirebis safuZvelze.Cvens mizans


42<br />

yoveldRiurad pacientebi mimarTaven<br />

afTiaqs wnevis gazomvis TxovniT,<br />

zogjer Semodian inieqciis gakeTebis TxovniT<br />

(ixileT naxati).<br />

gamokiTxvis masalebis mixedviT arc<br />

erT afTiaqSi ar xdeba Saqris donis gansazRvra.<br />

Saqris donis ganmsazRvreli<br />

aparatebi da Cxirebi yvela afTiaqSi ar<br />

iyideba; pacientebs agzavnian specializebul<br />

afTiaqSi. Tumca arc iq ar aris am saxis<br />

momsaxureba.<br />

zemoaRniSnulidan SeiZleba davaskvnaT,<br />

rom, samwuxarod, komunaluri momsaxurebis<br />

done Tbilisis afTiaqebSi sakmaod dabalia.<br />

misi xarisxis gaumjobesebisaTvis<br />

pirvel rigSi saWiroa, ufro safuZvlianad<br />

iqnes Seswavlili momxmarebelTa<br />

moTxovnilebebi. maSin rodesac farmacevtuli<br />

firmebis marketologebi da<br />

Sesabamisi samsaxurebi pacientebis<br />

4<br />

3<br />

1<br />

2<br />

nax. anketis monacemebis mixedviT farmacevtisa<br />

da pacientis urTierTobis xasiaTi:<br />

1 - wamlis SerCeva pacientis Civilis Sesabamisad<br />

- 40%;<br />

2 - wamlis miRebis wesebis ganmarteba,<br />

gverdiTi efeqtebis Sesaxeb informireba<br />

- 35%<br />

3- martivi <strong>samedicino</strong> manipulaciebi -<br />

5%;<br />

4 - wamlis Secvla ufro iafi analogiT -<br />

20%.<br />

Seadgenda gamogvevlina is susti adgilebi<br />

da xarvezebi, romelTa aRm<strong>of</strong>xvriT ama-<br />

Rldeba momsaxurebis xarisxi.<br />

Catarebuli kvleva cxady<strong>of</strong>s, rom af-<br />

TiaqSi Semosuli pacientebis daaxloebiT<br />

40% ar gaaCnia eqimis daniSnuleba da amitom<br />

medikamentis arCevisaTvis isini konsultaciisaTvis<br />

farmacevts mimarTaven.<br />

`udiagnozo~ pacientebi xSir SemTxveva-<br />

Si farmacevtisgan rekomendacias iTxoven<br />

da ukmay<strong>of</strong>ilebas gamoxataven imis gamo,<br />

rom farmacevti aseT SemTxvevaSi ar ver<br />

aiRebs Tavis Tavze wamlis daniSnvis pasuxismgeblobas<br />

(yvelaze martivi SemTxvevebis<br />

garda).<br />

eqimis daniSnulebiT Semosul pacientTa<br />

20%-mde farmacevts Txovs Secvalos<br />

gamowerili medikamenti misTvis ekonomiurad<br />

ufro xelmisawvdomi preparatiT.<br />

xolo rac Seexeba wamlebis urTierTqmedebasTan<br />

dakavSirebul sakiTxebs, pacientebis<br />

umravlesoba TviTon ecnoba wamlis<br />

instruqcias. ZiriTadad interesdebian<br />

ukuCvenebebiT.<br />

wamlis moqmedebasTan dakavSirebuli pretenziebis<br />

umravlesoba dakavSirebulia eqimis<br />

daniSnulebis araswor gagebasTan da<br />

dozirebis reJimis daucvelobasTan.<br />

rac Seexeba pirveladi <strong>samedicino</strong> daxmarebis<br />

gawevas saafTiaqo pirobebSi es<br />

SedarebiT iSviaTi movlenaa. TiTqmis<br />

mozidvis mizniT qmnian fasdaklebis<br />

baraTebs. sasurveli iqneboda pacientebis<br />

moTxovnilebaTa gaTvaliswinebiT<br />

swored komunaluri momsaxurebis donis<br />

amaRleba. pacienti, romelic miiRebs<br />

kvalificiur daxmarebas, konsultacias<br />

da kmay<strong>of</strong>ili darCeba momsaxurebiT,<br />

kidev mova am afTiaqSi, rac, Tanamedrove<br />

farmacevtuli bazris konkurenciis<br />

pirobebSi, metad aqtualur da perspeqtiul<br />

mimarTulebad gvevlineba.


43<br />

ПРОБЛЕМЫ КОММУНАЛЬНОЙ ФАРМАЦИИ В ГРУЗИИ<br />

Бакуридзе А., Эриашвили В., Чумбуридзе Т., Немсицверидзе Н., Цурцумия И.<br />

АКАДЕМИЯ НАУК ПРОФИЛАКТИЧЕСКОЙ МЕДИЦИНЫ ТБИЛИССКИЙ ГОС.<br />

МЕДИЦИНСКИЙ УНИВЕРСИТЕТ, ДЕПАРТАМЕНТЫ СОЦИАЛЬНОЙ И<br />

КЛИНИЧЕСКОЙ ФАРМАЦИИ И ФАРМАЦЕВТИЧЕСКОЙ ТЕХНОЛОГИИ<br />

Под термином коммунальная фармация подразумевается оказание пациентам квалифицированной<br />

помощи в выборе лекарственных средств, также оказание коммунальных услуг (измерение давления<br />

инъекции и т.д.). Учитывая социально-политическую обстановку страны, часть населения не имеет<br />

материальных средств для своевременного обращения к врачу. Избегая обращения в больницу или<br />

поликлинику, якобы по пустякам, пациентами руководит чувство страха перед врачами и финансовыми<br />

затратами. Не всем пациентам доступно в домашних условиях измерять артериальное давление, уровень<br />

глюкозы в крови, выполнение инъекций. Целью исследования являлось изучение состояния коммунального<br />

обслуживания населения на примере аптек города Тбилиси. На основании проведенного анкетированного<br />

опроса сотрудников аптек, выявлен низкий уровень коммунального обслуживания населения. Такие услуги,<br />

как измерение уровня глюкозы в крови, вообще не практикуются; в основном измеряется давление,<br />

реже выполняются инъекции; проблемы связаны с тем, что в аптеках не предусмотрены подобные<br />

виды услуг, нет соответственных нормативных актов.<br />

PROBLEMS OF COMMUNITY PHARMACY IN GEORGIA<br />

Bakuridze A., Eriashvili V., Chumburidze T., Nemsitsveridze N.,Tsurtsumia I.<br />

The community pharmacy practice setting provides the opportunity for pharmacists to be “the most accessible<br />

health care providers”. To achieve this, pharmacist, must be able to provide cognitive services, such as<br />

disease management, triage <strong>of</strong> pacients to pharmacist-directed care or referral to medical services, individualized<br />

patient education including non- prescription self-care, counseling, and patient follow up and monitoring.<br />

Today community pharmacists face number <strong>of</strong> problems in <strong>Georgia</strong> and this article can be unical point for<br />

exploration <strong>of</strong> some <strong>of</strong> them FIP congress focuses on increasing the role <strong>of</strong> pharmacist as medical pr<strong>of</strong>essional<br />

in the managment and prevention <strong>of</strong> diseases, and provide patient- focused care.<br />

litetatura<br />

1. r.maxaraZe, n.menabde, l.xolodovi. farmakokinetikis safuZvlebi. Tbilisi. 2000.<br />

2. T.kezeli, r.maxaraZe. klinikuri farmacia farmakoTerapiiT. Tbilisi. 2001<br />

3. v. eriaSvili. socialuri farmacia. Tbilisi 2001.<br />

4. Camferlag Report. London. 1986.<br />

5. Bertran G.Kazung.Basic and clinical Pharmacology. Baltimore.VIIed 1998.<br />

6. Linda L. Hart, Dick R.Gourley, Eric T.Herfindal. Workbook for Clinical Pharmacy and Therapeutics.Fifth<br />

edition.Baltimore.1992.


44<br />

moSobili moTenTilobis normaluri SegrZnebaa,<br />

rac fiziologiuria da dasvenebis<br />

Semdeg TavisTavad qreba;<br />

asTenia aris anomaluri, spontanuri<br />

moTenTiloba, romelic viTardeba fizikuri<br />

datvirTvis Sedegad da, dasvenebis<br />

miuxedavad, grZeldeba xangrZlivad. igi<br />

paTologiuria;<br />

kunTovani (fizikuri) asTenia xSirad<br />

dakavSirebulia fizikuri da seqsualuri<br />

energiis dakargvasTan;<br />

Seuwyveteli da yoveldRiuri asTenia<br />

damaxasiaTebelia somaturi pa-<br />

TologiisaTvis;<br />

diliT gaRviZebisas arsebuli asTenia,<br />

romelic icvleba gadaRlilobis periodebiT,<br />

damaxasiaTebelia funqciuri<br />

paTologiisaTvis.<br />

asTeniis mizezebi da cru gamovlena<br />

aucilebelia naTlad SesamCnevi<br />

`izolorebuli~ asTeniis dadgena, romelic<br />

SesaZloa gamoixatos: cxelebiT, sxeulis<br />

masis daqveiTebiT, <strong>of</strong>lianobiT, arTlargiiT,<br />

qaviliT, xvelebiT. am dros<br />

saWiroa sruli klinikuri gamokvleva,<br />

radgan aRwerili darRvevebi garkveulwilad<br />

miuTiTebs organuli paTologiis<br />

arsebobis Sesaxeb;<br />

Tu pacienti dakavebuli iyo TviTmkurnalobiT,<br />

asTenia SesaZloa ganvi-<br />

Tarebuliyo beta-blokatorebis, diuretikebis,<br />

hipotenziuri an safaRaraToebis<br />

miRebis Sedegad;<br />

pacientis cxovrebis wesisa da pirovnuli<br />

Taviseburebebis codna mniSvnelovania<br />

funqciuri asTeniis diagnostikisaTvis.<br />

mas iwvevs nervuli daZabuloba, samuSao<br />

dRis Zalian didi xangrZlivoba, hiperaqtivoba<br />

(sportis CaTvliT), uZiloba da a.S.;<br />

kunTovani da nervuli sistemis sxvadasxva<br />

daavadeba iwvevs organuli xasijandacvis<br />

organizacia, nevrologia<br />

ojaxis eqimis roli asTeniis gamovlenasa da<br />

mkurnalobaSi<br />

m. Savdia, e. darbaiseli, n. Savdia, a. vaCeiSvili<br />

onkoprevenciis centris paliatiuri mzrunvelobis klinika<br />

(recenzenti - pr<strong>of</strong>esori i. baqraZe,<br />

mec. mecn. doqtori i. abesaZe)<br />

asTenia erT-erTi yvelaze xSiri simptomia,<br />

romlis gamoc pacientebi ojaxis<br />

eqimebs mimarTaven. igi vlindeba aranormaluri,<br />

spontanuri sisustiT, rac dakav-<br />

Sirebuli araa fizikur datvirTvasTan<br />

(1,3,7). pacientebi mas xSirad Cveul movlenad<br />

miiCneven da iwyeben TviTmkurnalobas,<br />

xolo eqimebi zogjer rogorc<br />

raRac banalurs ise aRiqvamen.<br />

asTeniuri mdgomareobisas aucilebelia<br />

gamomwvevi mizezis dadgena, radgan<br />

SesaZloa igi ganpirobebuli iyos organuli<br />

paTologiiT. magaliTad, avTvisebiani<br />

simsivniT, Sids-iT, tuberkuloziT. terminalur<br />

stadiaSi my<strong>of</strong>i pacientebisaTvis<br />

progresuli sisuste warmoadgens kvdomis<br />

procesis nawils. viTardeba intoqsikaciis,<br />

infeqciuri da sxva mZime daavadebebisas,<br />

agreTve, emociuri, fizikuri da gonebrivi<br />

gadaRlisa da gadatvirTvisagan, xangrZlivi<br />

SimSilis Sedegad.<br />

asTeniis dadgenaSi ojaxis eqimebs eni-<br />

WebaTa gadamwyveti roli. kerZod, maT<br />

kargad ician pacientebi, maTi avadmy<strong>of</strong>obis<br />

istoria da aqvT warmodgena ganvi-<br />

Tarebuli procesis Sesaxeb, rac asTeniis<br />

mizezi gaxda. amitom, ojaxis eqimebs<br />

yvelaze metad SeuZliaT daexmaron pacients<br />

sxvadasxva simptomis an TviTneburad<br />

miRebuli wamlebis gaxsenebaSi, gamoikvlion<br />

da yovelmxriv Seafason maTi<br />

klinikuri mdgomareoba, raTa zustad<br />

daadginon organuli paTologiis an klinikuri<br />

anomaliis faqti. amdenad, ojaxis<br />

eqimebisaTvis aucilebelia asTeniis gamovlenis,<br />

mizezebisa da mkurnalobis codna,<br />

risTvisac Cven specialurad SeviswavleT<br />

Sesabamisi literatura (1,10).<br />

imisaTvis, rom gamovavlinoT asTenia<br />

unda vicodeT:<br />

asTenia araa daRliloba. daRliloba<br />

- fizikuri datvirTvis Sedegad war-


45<br />

aTis kunTovan sisustes anu cru asTenias.<br />

amitom, SecdomiT asTeniad SeiZleba miCneuli<br />

iyos: miasTenia, kortikosteroidebis<br />

xangrZliv miRebasTan dakavSirebuli<br />

miopaTia, genetikuri miopaTia, lambert-itonis<br />

sindromi, SedarebiT iSviaTad<br />

ki - polimioziti; cru asTeniad aseve<br />

SeiZleba miCneuli iyos nervuli sistemis<br />

paTologiebi - mravlobiTi sklerozi,<br />

amiotr<strong>of</strong>uli lateraluri sklerozi,<br />

polinevriti, paraparezi, Sarko-mari-tutas<br />

daavadeba (5).<br />

asTeniis Seswavla - gamokvlevis moculoba<br />

da mimarTuleba damokidebulia<br />

pacientis asaksa da cxovrebis wesze. axalgazrdebSi,<br />

romelTa cxovrebis wesi<br />

aradamakmay<strong>of</strong>ilebelia, eWvi unda iqnes<br />

mitanili funqciuri genezis asTeniaze da<br />

saTanado gamokvleva Catardes. asakovani<br />

pacientis SemTxvevaSi, romlis janmrTelobis<br />

mdgomareoba uaresdeba, saWiroa<br />

swrafi da detaluri gamokvleva.<br />

asTeniis drouli gamovlenis mizniT,<br />

qvemoT mogvyavs misi nairsaxeobebi.<br />

organuli bunebis izolirebuli asTenia<br />

anu metaboluri warmoSobis sisuste.<br />

standartulma bioqimiurma kvlevam (glikemia,<br />

kreatinemia, eleqtrolitebis done)<br />

SeiZleba gamoavlinos: 1. hiperglikemia -<br />

Saqriani diabetis pirveli dekompensaciisas;<br />

2. hiperkreatinemia - Tirkmlis ukmarisobisas;<br />

3. hiperkalciemia - ZvlebSi<br />

onkologiuri daavadebebis metastazebiT,<br />

agreTve, hiperTireoidizmiT; 4. hiponatremia<br />

- gamowveuli diuretikebiT da adh-s<br />

araadekvaturi sekreciiT, rac simsivnis<br />

arsebobaze miuTiTebs.<br />

endokrinuli warmoSobis asTenia. nebismier<br />

endokrinul darRvevas SeuZlia gamoiwvios<br />

asTenia. misi arseboba yovelTvis<br />

ar miuTiTebs, rom saqme gvaqvs endokrinuli<br />

paTologiis Sors wasul formasTan.<br />

zogjer asTenia aris hormonuli da metaboluri<br />

darRvevis gamovlena. amitom,<br />

saWiroa Tireotropuli hormonisa da kortizonis<br />

donis gansazRvra, rac dagvexmareba,<br />

rom gamovavlinoT endokrinuli<br />

genezis asTeniis 2 ZiriTadi mizezi: Tireoiduli<br />

disfunqcia da adisonis daavadeba.<br />

qvemoT ganvixilavT endokrinuli asTeniis<br />

sam formas, romelic yvelaze xSirad gvxvdeba<br />

klinikur praqtikaSi.<br />

asTenia da melanodermia safuZvels<br />

iZleva, rom vifiqroT adisonis daavadebaze.<br />

endokrinuli bunebis asTeniis tipuri<br />

forma Cveulebriv yalibdeba, rogorc<br />

Tirkmelzeda jirkvlis nela ganviTarebadi<br />

ukmarisobis (adisonis daavadeba) Sedegi.<br />

rogorc aRvniSneT, asTenia SesaZloa<br />

ganpirobebuli iyos fizikuri, fsiqologiuri,<br />

inteleqtualuri da seqsualuri<br />

mizezebiT, magram arasdros ar aris izolirebuli.<br />

igi xSirad asocirebulia melanodermiasTan,<br />

upiratesad sxeulis Ria nawilebze,<br />

Serwymulia sakvebis monelebis dar-<br />

RvevasTan (anoreqsia, yabzoba) da sxeulis<br />

masis daklebasTan. Cveulebriv, diagnozi<br />

efuZneba sisxlis plazmaSi kortizonis donis<br />

daqveiTebas. imis gamo, rom kortizolemiis<br />

done diliT Zalian variabeluria,<br />

Tavisufali kortizolis Seswavla rekomendebulia<br />

sadReRamiso SardSi (norma 20-60<br />

mkg/dReRameSi). kortizolis normaluri<br />

done imis safuZvelia, rom gamovricxoT as-<br />

Tenia, maSin rodesac dabali maCveneblebisas<br />

aucilebelia kortizolemiis Semowmeba,<br />

romelic sinaqtinis inieqciis stimulaciaze<br />

sisxlis plazmaSi akth-s maRal Semcvelobisas<br />

ar pasuxobs. diagnozis dasmis<br />

Semdeg aucilebelia mizezis gamovlena.<br />

Cveulebriv es tuberkulozia, magram ufro<br />

xSirad mizezad gvevlineba avtoimunuri adenokortikuli<br />

destruqcia.<br />

asTenia da kortikosteroiduli Terapia.<br />

praqtikaSi xSiria SemTxvevebi, rodesac<br />

kortikosteroidebiT mkurnalobis<br />

Semdeg viTardeba asTenia. igi SesaZloa<br />

ganviTardes kortikosteroidebis maRali<br />

Terapiuli an SemanarCunebeli dozebis<br />

Sedegad gamowveuli Tirkmelzeda jirkvlis<br />

meoradi ukmarisobiT, an kortikosteroidebis<br />

(romlebic kunTebSi aZlierebs<br />

metabolizms da kaliumis gamoy<strong>of</strong>as<br />

astimulirebs, uSualo moqmedebiTac,<br />

agreTve, ZiriTadi daavadebis ganviTarebiT,<br />

magaliTad hortonis daavadebis.<br />

disTireoidizmi. endokrinuli pa-<br />

Tologiis yvelaze xSiri mizezi, romelic<br />

iwvevs daRlilobas, farisebri jirkvlis<br />

disfunqciaa (hipo- an hiperfunqcia).<br />

hipoTireozze eWvi SeiZleba mivitanoT wonis<br />

zomieri matebisas, kanis simSralisas, sicivis<br />

gadautanlobisas, yabzobisadmi da<br />

bradikardiisadmi midrekilebisas. hipo-<br />

Tireozisas asTenia kavSirSia sxeulis masis<br />

klebasTan, gaZlierebul <strong>of</strong>lianobasTan,<br />

diareasTan, taqikardiasTan, siTbos gadautanlobasTan,<br />

sxva klinikuri formebi naklebad<br />

TvalsaCinoa: perikarditi, saWmlis<br />

monelebis darRveva gauvalobis tipis,<br />

fsevdomiotonia, gonebis dabindva an koma,<br />

zogjer SesaZloa ginekologiuri dar-<br />

Rvevebi hiperTireozis erTaderTi gamovlineba<br />

iyos. ritmis darRvevam da gulis ukmarisoba,<br />

fsevdodamblam an fsiqikurma<br />

gadaxram hiperTireozis diagnozis das-


46<br />

ma SeiZleba gaarTulos. yvela am SemTxvevaSi<br />

aucilebelia ganvsazRvroT T3 da<br />

T4 Semcveloba, romelTa Sefardeba yvelaze<br />

kargad asaxavs farisebri jirkvlis<br />

funqcias (hiperTireozis dros maRali,<br />

xolo hipoTireozisas - dabali).<br />

asTeniis cxelebiTi forma - vlindeba<br />

organizmSi sxvadasxva infeqciis arsebobis<br />

SemTxvevaSi. kerZod, e.w. `veragi~ infeqciuri<br />

endokarditi xSirad viTardeba gulis<br />

sarqvlebis proTezze. organizmSi infeqcia<br />

SesaZloa Setanili iyos urologiuri an<br />

gastroenterologiuri manipulaciebisas,<br />

instrumentuli gziT, Sinagan organoebze<br />

operaciuli Carevisas. endokarditi upiratesad<br />

viTardeba streptokokebis mizeziT,<br />

magram aris inficirebis SemTxvevebi<br />

iSviaTi mikroorganizmebiT - koksielebiT<br />

an qlamidiebiT. tuberkulozi aseve iwvevs<br />

miasTeniasa da gaxangrZlivebul cxelebas;<br />

tuberkulozs xSirad aqvs filtvs gareTa<br />

lokalizaciac (Rrma ganglioruli, Sardis<br />

gamomy<strong>of</strong>i gzebi, saxsrebi, genitaliis organoebi),<br />

rac zogjer diagnostikur<br />

sirTuleebs iwvevs. asTeniis cxelebiTi<br />

formisas aseve unda gvaxsovdes mwvave<br />

brucelozic, Tumca igi amJamad iSviaTad<br />

gvxvdeba.<br />

infeqciuri warmoSobis asTenia. Sei-<br />

Zleba aRiniSnos siyviTlis gareSe mimdinare<br />

mwvave virusuli hepatitis (A, B, C)<br />

an qronikuli virusuli hepatitis gamwvavebis<br />

dros.<br />

imunuri mgrZnobelobis virusisadmi<br />

seropozitiuri pasuxisas Sids-is simptomebis<br />

ganviTarebamde aRiniSneba izolirebuli<br />

asTenia, rac zogjer daavadebis<br />

pirveli niSania.<br />

literaturaSi qronikuli sisustis<br />

sindromis cnebisadmi mravali kiTxvaa:<br />

masSi igulisxmeba 6 Tveze met xans mimdinare<br />

gamoxatuli asTenia, dakavSirebuli<br />

cxelebasTan, mialgiasTan, gulisrevasTan,<br />

guneba-ganwyobisa da Zilis dar-<br />

RvevasTan, <strong>of</strong>lianobasTan, kisris limfadenopaTiasTan;<br />

zogjer es simptomebi<br />

Sedegia iseTi cnobili infeqciebisa,<br />

rogoricaa: mononukleozi, entero- an<br />

polivirusuli infeqciebi da a.S.<br />

hematologiuri warmoSobis asTenia.<br />

sisxlis saerTo analizi da eleqtr<strong>of</strong>orezi<br />

saSualebas gvaZlevs asTenia davukavSiroT<br />

Semdeg mdgomareobebs: 1.<br />

qronikul anemias (hemoglobinis done 8 g/<br />

dl-ze naklebi), romelic xSirad gamowveulia<br />

rkinis deficitiT; 2. qronikul<br />

mieloleikemias, romlis drosac asTenia<br />

mudmivi xasiaTisaa da sawyis simptomad<br />

iTvleba; 3. mwvave leikemias asTeniiT,<br />

agreTve, mielodisplaziur sindroms<br />

leikemiis transformaciis stadiaSi; 4. kaleris<br />

(mielomur) daavadebas, rodesac as-<br />

Tenia hiperkalciemiis gareSe erTader-<br />

Ti simptomia. 5. simsivnes.<br />

asTenia, rogorc avTvisebiani simsivnis<br />

erTaderTi simptomi. sisustis meqnaizmi<br />

aixsneba simsivnuri ujredebis mier anomaliuri<br />

nivTierebebis gamomuSavebiT, rac<br />

Cveuli metabolizmis darRvevasa da kun-<br />

Tovani qsovilis funqciis moSlas iwvevs.<br />

misi magaliTia simsivnuri intoqsikacia,<br />

rac onkopacientTa 85-90%-Si gvxvdeba.<br />

zogjer is SesaZloa gamovlindes pirvel<br />

simptomad: TirkmlebSi, sakvercxeebSi,<br />

RviZlSi, filtvebSi an limfoidur sistemaSi<br />

Rrmad ganTavsebuli pirveladi kibos<br />

dros; filtvis an RviZlis metastazebisas;<br />

agreTve, pacientTa mkurnalobis<br />

gverdiTi movlenebis (qirurgiuli, qimia-,<br />

imuno- da sxivuri Terapia) Sedegad, Tumca<br />

mkurnalobis dasrulebidan or kvira-<br />

Si xSirad TavisTavad qreba.<br />

funqciuri bunebis izolirebuli as-<br />

Tenia. zemoT aRwerili mdgomareobebis<br />

sawinaaRmdegod aseTi tipis asTenia<br />

pirveladia; is SeiZleba dakavSirebuli<br />

iyos fsiqikur darRvevebTan (reaqtiuli<br />

nevrozi, depresis, ipoqondria), insomniasTan<br />

(qronikuli uZiloba, nevrozi,<br />

mousvenroba, cvalebadi muSaoba) an fizikur<br />

gadatvirTvasTan (sportSi gadaWarbebuli<br />

varjiSi).<br />

filtv-gulis daavadebebi da asTenia.<br />

rodesac dakavSirebulia dispnoesTan,<br />

miuTiTebs am organoebis dazianebis<br />

Sesaxeb, gansakuTrebiT Tu TvalnaTeli<br />

anemia ar aris gamoxatuli.<br />

fsiqogenuri mizezebi da depresiuli<br />

mdgomareobebi. gansakuTrebiT xSiria<br />

asakovan adamianebSi, romelTaTvisac<br />

damaxasiaTebelia daRliloba, apaTia, iniciativis<br />

dakargva. axalgazrdebSi klinika<br />

ufro mravalferovani da atipuria.<br />

moxucebis gamokvlevisas sayuradReboa:<br />

dilis moduneba xom ar mcirdeba saRamo-<br />

Ti, aqvs Tu ara insomnia gamTeniisas, somatizacia,<br />

gonebrivi sisuste. Tu depresia<br />

axali dawyebulia an reaqtiulia, pasuxi<br />

mkurnalobaze ukeTesia. xanSiSesulebSi<br />

farTod gamoiyeneba antidepresantebi,<br />

xolo depresiis simptomebi mkurnalobas<br />

kargad ar emorCileba.<br />

inteleqtaluri darRvevebi da asTenia.<br />

50 wlis zemoT mravali adamiani uCivis<br />

mexsirebis gauaresebas, koncentraciis<br />

unaris daqveiTebas. sabednierod, maTi


47<br />

umravlesoba Sepyrobili araa alcheimeris<br />

daavadebiT. pacientebisaTvis tvinis<br />

fiziologiis kargi axsna, gamxneveba,<br />

rCevebi gonebrivi higienisaTvis, sruly<strong>of</strong>ili<br />

sazogadoebrivi cxovreba ufro<br />

nay<strong>of</strong>ieria, vidre anqsiolitebisa da sa-<br />

Zile saSualebebis gamoyeneba.<br />

cxovrebis wesi da asTenia. cxovrebis<br />

wesi SeiZleba dakavSirebuli iyos gada-<br />

Warbebul da zogjer gadautanel gadatvirTvasTan<br />

samsaxurSi, sazogadoebaSi,<br />

saxlSi. pacientis harmoniul mdgomareobaSi<br />

dasabruneblad aucilebelia multidisciplinuri<br />

midgoma. am dros<br />

saWiroa, rom eqimma mWidro kavSirSi iTanamSromlos<br />

fsiqologTan da socialur<br />

muSakTan. medikamentebis Cveneba am situaciaSi<br />

SezRudulia.<br />

iatrogenuri asTenia. samwuxarod,<br />

eqimis daniSnulebebi xSirad aris asTeniisa<br />

da sxvadasxva darRvevis mizezi. magali-<br />

Tad, orTostaturi hipotenzia, romelzec<br />

qvemoTaa saubari. mravali wamali moqmedebs<br />

kunTebis tonusze. iatrogenul<br />

asTenias iwvevs iseTi preparatebis ukontrolo<br />

daniSvna, rogoricaa beta-blokatorebi,<br />

antihipertenziuli, hipnotikuri,<br />

anqsiolituri da diuretikuli.<br />

erTdroulad ramdenime preparatis miRebis<br />

SemTxvevaSi, zogjer Znelia imis dadgena,<br />

Tu romeli maTgani iwvevs asTenias.<br />

fibromialgiuri asTenia. rodesac pacienti<br />

mTel sxeulSi aRniSnavs tanjvas.<br />

organuli warmoSobis paTologiis gamoricxvis<br />

Semdeg, unda vifiqroT fibromialgiaze.<br />

mas aseve uwodeben fibrozits, poliesTezopaTias<br />

an idiopaTiur difuzur<br />

polialgiur sindroms (Herisson). misi ZiriTadi<br />

simptomebia difuzuri polialgia,<br />

dilis SeboWiloba, Zilis darRveva da gansakuTrebiT<br />

asTenia. daRlilobis grZnoba<br />

praqtikulad aRiniSneba mudmivad, koncentrirebis<br />

an fizikuri mcdelobisas<br />

sisuste Zlierdeba. am mdgomareobebis<br />

etiologia da paTogenezi dRemde urTierTsawinaaRmdego<br />

rCeba. Zilis darRveva<br />

Zalian xSirad aRiniSneba, ris gamoc<br />

wamoyenebuli iyo hipoTeza Zilis aRdgenis<br />

Sesaxeb. bevri mkvlevari aRniSnavs<br />

garemos rols, gansakuTrebiT did mniSvnelobas<br />

aniWeben xmaurisa da stresis<br />

gavlenas. am monacemebis fonze da<br />

tkivildayuCebiTi da anTebis sawinaaRmdego<br />

Terpaiis SezRuduli Sedegebis<br />

gamo, zogierTi avtori gvTavazobs er-<br />

Tian midgomas mkurnalobisadmi (siTburi<br />

da relaqsaciuri procedurebis CaTvliT).<br />

aucilebelia aRiniSnos, rom qronikul<br />

sisustesa da gaurkveveli warmoSobis<br />

fibromialgias saerTo gamovlinebebi<br />

aqvT: zogadi asTenia, arTromialgia,<br />

Zilis darRveva. Goldberg-ma Tavisi<br />

kvleviT aCvena, rom qronikuli sisustiT<br />

Sepyrobil pacientTa 70% Seesabameba fibromialgiis<br />

kriteriums.<br />

orsulTa asTenia. Zalzed xSiri Civilia,<br />

romliTac orsulebi mimarTaven eqims. upirveles<br />

yovlisa aucilebelia organuli<br />

mizezis gamoricxva, radgan mas SeuZlia<br />

gaauaresos qalisa da nay<strong>of</strong>is prognozi. funqciuri<br />

asTeniis dros, umravles SemTxveva-<br />

Si, mdgomareoba mniSvnelovnad umjobesdeba<br />

dasvenebis Semdeg, dietis dacvis, cxovrebis<br />

pirobebis gaumjobesebisa da maT fonze<br />

Catarebuli fsiqoTerapiiT.<br />

moxucebulTa asTenia. am asakSi adamianebsa<br />

da maT axloblebs asTenia siberis<br />

ganuy<strong>of</strong>el atributad miaCniaT (6-10). eqimebi<br />

mas aRiqvamen rogorc banalurs, rasac<br />

ukavSireben organoTa fiziologiur<br />

daberebas, maTi funqciebis Caqrobas, mwarmoeblobis<br />

daqveiTabasa da sisustis subieqtur<br />

SegrZnebas. es midgoma arasworia, radgan<br />

mwarmoeblobis daqveiTeba (eqstremaluri<br />

situaciebisadmi adaptaciis unaris<br />

daqveiTeba) fiziologiuri movlenaa, xolo<br />

daRlilobis SegrZneba aseTi ar aris. moxucebSi<br />

asTeniis ganviTareba adasturebs, rom<br />

adgili aqvs somaturi an fsiqikuri bunebis<br />

darRvevas an cxovrebis wesis TaviseburebebiTaa<br />

ganpirobebuli, antiasTeniuri<br />

preparatebis miRebiT.<br />

orTostatiuli hipotenzia. xanSiSesulTa<br />

asTenia xSirad mimdinareobs lipoTiemiiT<br />

da mkveTrad gamoxatuli<br />

sisustiT (sawolSi Tavs ukeTesad<br />

grZnoben). am mdgomareobis diagnostirebisaTvis<br />

saWiroa arteriuli wnevis gasinjva<br />

jer mwoliare, Semdeg ki fexze dgomisas<br />

da erTdroulad pulsis daTvla<br />

disavtonomiis gamovlenisaTvis (vegetatiuri<br />

disfunqcia, parkinsonis daavadeba,<br />

stil-riCardsonis daavadeba, Saiadreijeris<br />

daavadeba). ortostatiuli<br />

hipotenziis ganviTarebis ZiriTadi<br />

mizezi SeiZleba iyos wamlebi.<br />

arasakmarisi kveba. es mniSvnelovani<br />

da naklebad cnobili mizezi dakavSirebulia<br />

rogorc arasakmaris kvebasTan, ise<br />

paTologiuri procesiT gamowveul Sinagani<br />

katabolizmis gaZlierebasTan. sxeulis<br />

masis kleba, dietis darRveva da sisxlSi<br />

albuminis 35 g/l-ze qvemoT dakleba<br />

miuTiTebs arasakmaris kvebasa da Sesabamisi<br />

koreqciis saWiroebaze.<br />

endokrinuli daavadeba. hiper- da


48<br />

hipoTireoidizmi pirvelia, romelzec<br />

SeiZleba vifiqroT. diagnozi am dros<br />

efuZneba Tireotropuli hormonis donis<br />

gansazRvras. Tirkmelzeda jirkvlis an<br />

hip<strong>of</strong>izis wina wilis ukmarisoba gvxvdeba<br />

gacilebiT iSviaTad, Tu pacienti ar<br />

aris namkurnalevi diuretikebiT<br />

(hiponatriemia, hiperkalemia). ar unda<br />

dagvaviwydes darRvevebi paraTireoiduli<br />

jirkvlis mxriv, gansakuTrebiT hiperkalciemiis<br />

fonze arsebuli hiperparaTireoidizmis<br />

dros.<br />

zogadi midgoma asTeniisadmi. sisustis<br />

mizezis dadgenis Semdeg, eqimma dauyovnebliv<br />

unda gaiTvaliswinos 3 ZiriTadi<br />

principi: mizezis mkurnaloba - mwvave<br />

da qronikuli organuli daavadebis,<br />

swori kveba, zogierTi daniSnulebis moxsna<br />

(diuretiki, beta-blokatori da a.S.).<br />

pacients mdgomareobidan gamosvlaSi<br />

unda davexmaroT bunebrivi kinezTerapiis,<br />

hidroTerapiisa da fsiqoTerapiis me-<br />

TodebiT, aseve zogierTi arahormonuli<br />

medikamenturi saSualebebiT, magaliTad<br />

citrulinis malatiT (stimoli).<br />

Catarebuli mimoxilvis safuZvelze<br />

SeiZleba davaskvnaT, rom:<br />

1. asTenia mravalfaqtoruli bunebisaa<br />

da igi aRmocendeba sxvadasxva mizeziT;<br />

2. asTeniaze xSir Civils unda mieqces<br />

gansakuTrebuli yuradReba, radgan igi<br />

SeiZleba faravdes ufro seriozul simptomebs<br />

(rogorc organulis, ise funqciuri<br />

xasiaTisas);<br />

3. saTanado Sefaseba unda mieces kvebis<br />

reJims, wonis cvlilebas, laboratoriul<br />

testebs da iatrogenul SemTxvevebs;<br />

4. adekvaturi mkurnaloba efiZneba<br />

paT<strong>of</strong>iziologiur monacemebs, risTvisac<br />

aucilebelia pacientis mravalmxrivi da<br />

srulfasovani gamokvleva Sesabamisi<br />

klinikuri analiziT.<br />

РОЛЬ СЕМЕЙННОГО ВРАЧА В ЛЕЧЕНИИ УТОМЛЯЕМОСТИ<br />

М.Шавдия, Э.Дарбаисели, Н. Шавдия, А.Вачеишвили<br />

КЛИНИКА ПАЛЛЯТИВНОГО УХОДА ЦЕНТРА ОНКОПРЕВЕНЦИИ<br />

Астения - жалоба, часто предъявляемая пациентами семейным врачам. При наличии астении<br />

необходимо исключить органические причины, способные ухудшить прогноз. При функциональной астении<br />

в большинстве случаев состояние значительно улучшается после отдыха, при соблюдении диеты,<br />

улучшении условий жизни, на фоне психотерапии и применения антиастенических препаратов. Часто<br />

астения пациентами и окружающими воспринимается как обычное явление и поэтому нередки случаи<br />

самолечения. Однако астения - это ненормальная, спонтанная слабость, возникающая без<br />

предшествующей нагрузки. Поэтому обязательно выяснение причины, так как астения может быть<br />

проявлением и органической патологии. Семейный врач, способный оценить эту жалобу, играет основную<br />

роль в обследовании и лечении подобных больных. Хорошо зная своих пациентов, их историю болезни и<br />

имея представление о процессе, послужившем основой для возникновения астении, семейный врач, как<br />

никто другой, способен точно выявить органическое или функциональное заболевание, наличием которой<br />

пациент пренебрегает, помочь больному вспомнить те или иные симптомы или факт самопроизвольного<br />

приема медикаментов. В подобных случаях семейный врач должен всесторонне обследовать и оценить<br />

клиническое состояние пациента. Описаны проявления астении у пожилых и беременных, ятрогенная<br />

астения, а также особенности астении, возникающей при эндокринологической патологии, на фоне<br />

инфекций, онкологических заболеваний и т.д. Для метаболического лечения астении авторы рекомендуют<br />

прем препарата малат цитруллина (стимол).


49<br />

THE ROLE OF A FAMILY DOCTOR IN THE TREATMNT OF<br />

FATIGUBILITY<br />

M.Shavdia, E.Darbaiseli, N. Shavdia, A.Vacheishvili<br />

Asthenia - is a very common complaint made by patients during their visits to a family doctors. The organic<br />

causes which can make prognosis poor should be first <strong>of</strong>f all excluded. In most patients with functional asthenia<br />

their condition considerably improves after rest or a diet, under better living conditions, with psychotherapy and<br />

use <strong>of</strong> antiasthenic drugs. Often fatigue with patients and the people surrounding them is perceived as normal, so<br />

patients <strong>of</strong>ten resort to self-treatment. However, the cause <strong>of</strong> fatigue or, more precisely, asthenia, i.e. abnormal,<br />

spontaneous weakness arising without previous load, have to be clarified, as the symptom may be a manifestation<br />

<strong>of</strong> organic pathology. The family doctor <strong>of</strong> general practice that can evaluate the complaint, plays a major<br />

role in the examination and treatment <strong>of</strong> patients with asthenia. Being well aware <strong>of</strong> their patients, their history<br />

and consequently understanding <strong>of</strong> the process, which served as a basis for the arising asthenia family doctor as<br />

no one else can accurately identify organic disease or clinical anomaly, neglected by the patient, help the patient<br />

recall any symptoms or the fact <strong>of</strong> reciving medicine without prescription, a doctor can conduct a survey and<br />

eventually fully asses the patient’s clinical condition. On the basis <strong>of</strong> the literature review recommended on<br />

diagnostic steps, to be taken in case <strong>of</strong> asthenia, we describe manifestation <strong>of</strong> asthenia in elderly patients and<br />

pregnants, iatrogenic asthenia, as well as, the specifics <strong>of</strong> asthenia occurring in endocrinological pathology or on<br />

the background <strong>of</strong> infections, cancer etc. For the metabolic treatment <strong>of</strong> asthenia citrulline malate (Stimol) is<br />

recommended.<br />

literatura<br />

1. paliatiuri mzrunveoba - <strong>samedicino</strong> da organizaciuli aspetebi (r.RvamiCavas<br />

redaqciiT). Tbilisi.-2003.-138 gv.<br />

2. m.Savdia. onkologiis enciklopediuri leqsikoni. Tbilisi: favoriti, 2004- 408 gv.<br />

3. paliatiuri mzrunveloba (saxelmZRvanelo eqimebisTvis, d.korZaias redaqciiT),<br />

Tbilisi: poligrafi 2005.-235 gv.<br />

4. M.Shavdia et all. Symptom prevalence in patients with advanced cancer, Annals <strong>of</strong> Oncology, Abstracts<br />

<strong>of</strong> the 31st ESMO Congress, Istanbul, Turkey, 29.IX-3.X. 2006, vol.17, sup l.9; 931P.<br />

5. L.Emnuel, F.Ferris, CF. Von Cunten, J.Von Roenn. EPEC-O. Participant’s Handbook, Module 3k:<br />

Symptoms - Fatigue; Chicago.-2005. p. 1-10.<br />

6. A.Ciurana. Diagnosis <strong>of</strong> fatigability, www.rmj.ru/articles_2789. p. 1-3.<br />

7. M.Berthel. Asthenia in elderly patients, http://www.rmj.ru/articles_2789. p. 3-5.<br />

8. Jean-Lois Wemeau. Asthenia in Endocrinology. www.rmj.ru/articles-2789. p. 6-7.<br />

4. <strong>saqarTvelos</strong> <strong>samedicino</strong> <strong>Jurnali</strong>, 3, 2008 w.


50<br />

saSualo skola da swavla gaagrZela<br />

Tbilisis saxelmwifo <strong>samedicino</strong> institutis<br />

samkurnalo fakultetze, romelic<br />

warmatebiT daamTavra 1962 wels.<br />

institutis damTavrebisTanave, saeqimo<br />

saqmianobas iwyebs imereTis erT-erT<br />

ulamazesi s<strong>of</strong>lis - RoreSas saubno saavadmy<strong>of</strong>os<br />

gamged.<br />

axalgazrda eqimisaTvis metad warmatebuli<br />

iyo s<strong>of</strong>lad muSaobis periodi. s<strong>of</strong>luri<br />

cxovrebis specifika, mosaxleobasTan<br />

xalasi damokidebuleba. yovelive<br />

es iq Casuli damwyebi mkurnalisTvis<br />

cxovrebiseuli da pr<strong>of</strong>esiuli gamocdilebis<br />

skolad iqca.<br />

ori wlis Semdeg, s<strong>of</strong>eli siyvaruliTa<br />

da sinanuliT gamoeTxova soso kapanaZes.<br />

iwyeboda axali etapi saeqimo saqmianobisa.<br />

is Tbilisis me-7 klinikuri saavadmy<strong>of</strong>os<br />

Terapiul gany<strong>of</strong>ilebaSi ordinatorad<br />

iwyebs muSaobas.<br />

me-7 klinikuri saavadmy<strong>of</strong>o imxanad<br />

eqsperimentuli da klinikuri Terapiis<br />

samecniero-kvleviT institutis klinikuri<br />

baza iyo, sadac moRvaweobdnen<br />

erovnuli Terapiuli skolis saxelovani<br />

warmomadgenlebi. maTma maRalma pedagogiurma<br />

unarma, piradulma eTikurzneobrivma<br />

Tvisebebma, mdidarma gamocdileiubilari<br />

sasiqadulo mamuliSvili<br />

70<br />

didi ilia WavWavaZe brZanebda: “gonieri<br />

da windaxeduli dasawyisi wamlobisa<br />

saWiroa yovelTvis da yovel Jams, raki<br />

satkivari SeniSnulia da cnobili”.<br />

am brZnul iliaseul sentenciaSi eqimis<br />

gonivruloba da windaxeduloba im warmarTvel<br />

Zalad igulisxmeba, romelmac<br />

sasikeTo Sedegi unda moutanos mas pr<strong>of</strong>esiul<br />

saqmianobaSi.<br />

pr<strong>of</strong>esori simon (soso) kapanaZe am<br />

Tvisebebis sruly<strong>of</strong>ili mflobelia. is<br />

srulfasovnad grZnobs sakuTar Tavs im<br />

garemoSi, rodesac misi yoveli qmedeba<br />

Tanmimdevrulad mimarTulia sxvaTa<br />

sasikeTod.<br />

70 wlis iubilaris yoveldRiuri y<strong>of</strong>a<br />

gaJRenTilia gancdebiTa da mzady<strong>of</strong>niT<br />

TanaugrZnos sneuls. pacientis mkurnalobisas<br />

miRweuli warmateba mas did<br />

sixaruls gvris. amitom aris soso kapanaZe<br />

aRiarebuli rogorc saxalxo mkurnali da<br />

sazogado moRvawe.<br />

zogierTi monacemi misi biografiidan:<br />

daibada 1938 wlis 27 maiss, qalaq foTSi<br />

(ramdenime aTeuli wlis Semdeg foTelebi<br />

mas sapatio moqalaqed airCeven). cnobili<br />

mSeneblis, <strong>saqarTvelos</strong> damsaxurebuli<br />

inJinris, baton daviT kapanaZis ojaxSi.<br />

oqros medalze daamTavra Tbilisis me-3


51<br />

cnobili <strong>Jurnali</strong>sti da sazogado moRvawe ruslan rusia da<br />

pr<strong>of</strong>esori soso kapanaZe<br />

bam da daxvewilma pr<strong>of</strong>esiulma azrovnebam<br />

yovlismomcveli gavlena iqonia axalgazrda<br />

eqimis samomavlo karieraze.<br />

Terapiis samecniero-kvleviTi instituti,<br />

romelic Seiqmna 1961 wels akademikos<br />

nodar y<strong>of</strong>SiZis TaosnobiT, im droisaTvis<br />

<strong>samedicino</strong> azrovnebis erT-erTi<br />

cnobili centri iyo saerTaSoriso mas-<br />

StabiT. 1966 wels Terapiis institutSi,<br />

pirvelad saqarTveloSi, Seiqmna miokardiumis<br />

infarqtis gany<strong>of</strong>ileba miokardiumis<br />

mwvave infarqtiT Sepyrobil pacientTa<br />

specializebuli <strong>samedicino</strong> daxmarebis<br />

mizniT. aqedan iwyeba axalgazrda<br />

eqimis s.kapanaZis pr<strong>of</strong>esiuli aRmavlobis<br />

gza _ miokardiumis infarqtis gany<strong>of</strong>ilebis<br />

umcrosi mecnier muSakidan _<br />

wamyvan specialistamde.<br />

1994 wels, qarTvel kardiologTa didi<br />

ZalisxmeviTa da dargSi miRweuli warmatebaTa<br />

saerTaSoriso aRiarebis Sedegad,<br />

TbilisSi daarsda Tanamedrove donis<br />

gadaudebeli kardiologiis centri. batoni<br />

soso dRidan daarsebisa centris direqtoris<br />

moadgiled iniSneba. am postze<br />

saqmianobas is 32 wlis saeqimo da samecniero<br />

moRvaweobis gamocdilebiT Seudga.<br />

manamde iyo saeqimo saqmianobaSi miRweuli<br />

zogierTi sagulisxmo warmatebebi:<br />

1974 wels medicinis mecnierebaTa kandidatis<br />

samecniero xarisxis mosapoveblad<br />

disertaciis — `miokardiumis ganmeorebi-<br />

Ti infarqtebi” — warmatebiT dacva. 1975<br />

wels iniSneba dedaqalaqis mTavar Terapevtad<br />

da oci weliwadi Seucvlelad<br />

uZRveboda qalaqis Terapiul samsaxurs.<br />

1981 wels, <strong>saqarTvelos</strong> wamyvan kardiologebTan<br />

erTad, mieniWa saxelmwifo premia<br />

miokardiumis mwvave infarqtis diagnostikisa<br />

da mkurnalobis Tanamedrove<br />

efeqturi meTodebisa da mowinave gamocdilebis<br />

Tbilisis pirobebSi danergvisaTvis,<br />

xolo 1988 wels <strong>saqarTvelos</strong> damsaxurebuli<br />

eqimis sapatio wodeba eniWeba.<br />

1994 wels batoni soso icavs sadoqtoro<br />

disertacias Temaze — `iSemiuri dazianebis<br />

Sem<strong>of</strong>argvla miokardiumis infarqtis<br />

dros”. am Sromas xarisxebis mimniWebeli<br />

sabWos wevrTa erTsulovani mxardaWera<br />

xvda wilad.<br />

1997 wels gadaudebeli kardiologiis<br />

centrSi gaixsna gul-sisxlZarRvTa<br />

kaTeterizaciis laboratoria da pirvelad<br />

saqarTveloSi farTod dainerga gulis<br />

iSemiuri daavadebis diagnostikisa da<br />

mkurnalobis maRalteqnologiuri invaziuri<br />

da intervenciuli (seleqciuri koronarografia,<br />

transluminaluri balonuri<br />

angioplastika da stentireba) me-<br />

Todebi. am siaxlis kardiologiur praqtikaSi<br />

danergvam safuZveli Suqmna gulis<br />

iSemiuri daavadebis mkurnalobis qiru-


52<br />

rgiuli meTodebis ganviTarebas. 2001 wels<br />

gadaudebeli kardiologiis centrSi<br />

Seiqmna kardioqirurgiuli gany<strong>of</strong>ileba,<br />

farTod dainerga koronaruli Suntirebis<br />

operaciebi. gulis iSemiuri daavadebis<br />

diagnostikisa da mkurnalobis Tanamedrove<br />

meTodebis farTo danergvam, meoradi<br />

koronaruli prevenciis aqtiurad warmarTvam,<br />

sagrZnoblad gaaumjobesa<br />

saqarTveloSi gulis iSemiuri daavadebiT<br />

pacientebis prognozi da Seamcira letaloba<br />

miokardiumis infarqtis dros. 2004<br />

wels saqarTveloSi gulis iSemiuri daavadebis<br />

diagnostikisa da mkurnalobis ma-<br />

Ralteqnologiuri (invaziuri da intervenciuli)<br />

meTodebis danergvisaTvis,<br />

centris TanamSromlebTan erTad, pr<strong>of</strong>.<br />

s.kapanaZes mieniWa (meored) <strong>saqarTvelos</strong><br />

saxelmwifo premia. 2003 wels mis mier gamoqveynda<br />

mniSvnelovani monografia —<br />

`aTerosklerozis daumkvidrebeli riskis<br />

faqtorebi da paTogenezuri Terapiis<br />

axali perspeqtivebi”, romelSic am mimarTulebiT<br />

ganazogada Tavisi prioritetuli<br />

gamocdileba.<br />

droTa ganmavlobaSi batoni sosos<br />

samecniero-praqtikuli moRvaweobis potenciali<br />

mniSvnelovnad gaizarda. misi<br />

biografiuli monacemebi Setanilia kembrijis<br />

universitetis `internacionaluri<br />

biografTa centris” 1997 wels XXV saiubileo<br />

krebulSi da mieniWa oqros medali.<br />

1998 wels mosaxleobis janmrTelobis<br />

dacvis saqmeSi Setanili piradi didi wvlilis,<br />

nay<strong>of</strong>ieri samecniero-praqtikuli da<br />

sazogadoebrivi moRvaweobisaTvis batoni<br />

soso “Rirsebis ordeniT” dajildovda.<br />

2002 wels gansakuTerebuli damsaxurebisaTvis<br />

qarTuli medicinis winaSe gadaeca<br />

jandacvis saministros `sapatio medali”.<br />

metad masStaburia batoni sosos sazogadoebriobasTan<br />

saqmiani urTierToba.<br />

misi pirovnuli Tvisebebidan gamomdinare,<br />

yvelgan keTili guli Seaqvs da<br />

keTili guliTve pasuxoben. uyvarT misi<br />

mosmena. sikeTes aravis ar daukargavs da<br />

Tavisi gulis siTbosac zed daayolebs.<br />

yovelive amis Sedegia Cveni qveynis saxelovani<br />

adamianebis didi pativiscema da<br />

siyvaruli mis mimarT. sasiqadulo mweralma<br />

nodar dumbaZem “maradisobis<br />

kanonis” pirveli egzempliari Semdegi<br />

warweriT uZRvna mis mkurnals — `soso kapanaZes!<br />

am qveynad Cemi meored mosvlis<br />

uSualo monawiles, uzomo madlierebiT<br />

da siyvaruliT” — nodar dumbaZe, 27 dekemberi,<br />

1979 weli.<br />

aseTive siTboTi aris gaJRenTili cnobili<br />

<strong>Jurnali</strong>stisa da sazogado moRvawis<br />

ruslan rusias leqsis striqonebi:<br />

“wamliT ki ara, guliT mkurnalobT<br />

guls — tanjviT, dardiT, garjiT gadaRlils.<br />

sxvaTaTvis mudam rom gulmzianobT<br />

iqneb imadac garja ara gRliT”<br />

kidev erTi sasiqadulo poetis gamonaTqvami<br />

batoni sosos misamarTiT: “batono<br />

soso ar damaviwydeba, palataSi rom mobr-<br />

ZandiT da gamamxneveT _ nirwamxdari da<br />

“sikvdilisa meWveli”. miguleT Tqvens<br />

Zmad! tariel Wanturia.<br />

aseTia, gulwrfeli survilebi im adamianis<br />

mimarT, romelic avadmy<strong>of</strong>is sicocxlis<br />

SenarCunebisaTvis erTgulebasa da<br />

Tavdadebas iCens.<br />

batoni soso <strong>saqarTvelos</strong> <strong>samedicino</strong>socialuri<br />

mecnierebaTa akademiisa da<br />

kavkasiis xalxTa mecnierebaTa akademiis<br />

namdvlili wevria. <strong>saqarTvelos</strong> internistTa<br />

sazogadoebis gamgeobis, <strong>saqarTvelos</strong><br />

kardiologTa asociaciis prezidiumis,<br />

Tbilisis saxelmwifo <strong>samedicino</strong><br />

universitetis `kardiologiis” dargSi<br />

samecniero xarisxebis mimniWebeli specializebuli<br />

sabWos, evropis kardiologTa<br />

asociaciisa da saerTaSoriso sazogadoeba<br />

“aTerosklerozis” wevria.<br />

rogorc aRvniSneT arCeulia foTis sapatio<br />

moqalaqed. 159 samecniero-praqtikuli<br />

naSromis avtoria.<br />

batoni soso drois Sesaferisi moRvawea,<br />

ganswavluli pirovneba da WeSmariti moqalaqea,<br />

romelic Tavisi TavdadebiTa da<br />

niWierebiT xels uwyobs saqarTveloSi klinikuri<br />

da Teoriuli kardiologiis winsvlasa<br />

da ganviTarebas.<br />

vusurvebT warmatebul klinicists, mecniers,<br />

sazogado moRvawes mxneobas da did<br />

miRwevebs erovnuli medicinis samsaxurSi.<br />

g.CafiZe,<br />

gadaudebeli kardiologiis<br />

centris direqtori, pr<strong>of</strong>esori<br />

j.mamalaZe,<br />

`<strong>saqarTvelos</strong> <strong>samedicino</strong> <strong>Jurnali</strong>s~<br />

mTavari redaqtori, pr<strong>of</strong>esori


53<br />

gaxseneba<br />

megobris xsovnas<br />

rCeulTa xvedria maTi saxelis moxseneba da<br />

pativis migeba amqveyniuri cxovrebis winaSe<br />

valmoxdis Semdeg.<br />

guram baqraZem, Tavisi rainduli bunebis<br />

wyalobiT, moqalaqeobrivi vali moixada qveynis,<br />

xalxis winaSe, pr<strong>of</strong>esiuli movaleoba - pacientebis,<br />

avadmy<strong>of</strong>ebis mimarT. siyvaruli da<br />

Tanadgoma ar dauklia megobrebis, kolegebis,<br />

TanamoazreebisaTvis. yvela gaWirvebuls<br />

gverdSi edga da Rirseulad amayobda amiT.<br />

misi pirovnebis pirvelsaywiss sikeTe, kacTmoyvareoba<br />

warmoadgenda. es misi bunebis Sinagan<br />

aucileblobasa da yoveldRiur cxovrebiseul<br />

movaleobas Seadgenda.<br />

guram baqraZe, TbilisSi, tradiciul ojax-<br />

Si daibada. 1953 wels warCinebiT daamTavra<br />

dedaqalaqis pirveli saSualo skola da imave<br />

wels Tbilisis saxelmwifo <strong>samedicino</strong> institutis<br />

samkurnalo fakultetis studenti gaxda.<br />

swored aqedan iwyeba Cveni nacnoboba masTan<br />

da SemdgomSi megobrobamac bunebrivad iCina<br />

Tavi. studentobis periodSi Cvens Tvalwin yalibdeboda<br />

axali samyaro. es is xanaa, rodesac<br />

saeqimo ganaTlebas dawafebuli axalgazrdoba<br />

garemoculia saxelovan pedagogTa mzrunvelobiT,<br />

pirovnuli magaliTebiT, avadmy<strong>of</strong>isadmi<br />

sibraluliTa da TanadgomiT, saeqimo<br />

pr<strong>of</strong>esiisadmi siamayis grZnobiT. axalgazrda<br />

kacis TvaliT aRqmuli es movlenebi sasikeTo<br />

gavlenas axdens mis momaval karieraze.<br />

guramma Cinebulad auRo alRo saeqimo pr<strong>of</strong>esiis<br />

sikeTes, mis sakacobrio humanizms, radgan<br />

masSi arsebuli pirovnuli Tvisebebis masazrdoebel<br />

Zalas swored es idealebi warmoadgenda.<br />

guram baqraZis saeqimo azrovnebis zogierTi<br />

individuri Tviseba SesaniSnavad gamovlinda mis<br />

pr<strong>of</strong>esiul da pedagogiur ostatobaSi. kerZod,<br />

niWiereba, zogadi ganaTleba, novatoruli Ziebis<br />

unari, sakoleqcio da praqtikuli masalis gadacemis<br />

Cinebuli floba, misTvis Cveuli xaverdovani<br />

iumori, xmatkbili galoba da sxva.<br />

guram baqraZis samecniero da pedagogiuri<br />

moRvaweoba uSualod iyo dakavSirebuli eqim-<br />

Ta daxelovnebis Tbilisis saxelmwifo institutTan,<br />

orTopediisa da travmatologiis<br />

samecniero-kvleviT centrTan. aq is Camoyalibda<br />

rogorc dastaqari, mkvlevari, pedagogi.<br />

yovelive es misi pr<strong>of</strong>esiuli ostatobis Semadgenel<br />

niSan-Tvisebad iqca.<br />

arcTu xangrZlivi amqveyniuri cxovrebiT<br />

icxovra guramma. Svid aTeul welze odnav meti<br />

wlis asakSi eziara maradisobas. mogonebad dar-<br />

Ca misi pirovnuli samyaro, emociuri ganwyoba.<br />

icxovra yvela im TvisebiT, romelic qarTveli<br />

adamianis Sinagan bunebaSi devs.<br />

samwuxarod, dRes gulistkiviliT vigonebT im<br />

adamians, romelmac sicocxleSive farTod gauRo<br />

gulis kari yvelas, TavdadebiT emsaxura qveyanas,<br />

pr<strong>of</strong>esias da valmoxdili wavida Cvengan.<br />

Tengiz kaWaxiZe<br />

jangir mamalaZe


54<br />

icxovra sikeTiT sxvaTa mimarT<br />

gardasul droTa mexsierebas SemorCa<br />

mogoneba im adamianis Sesaxeb, romelmac<br />

icxovra sikeTiT, siyvaruliTa da miseuli<br />

xibli da kacTmoyvareobis uxvi magaliTebi<br />

dagvitova.<br />

dRevandeli y<strong>of</strong>idan saubari amgvari<br />

adamianis Sesaxeb sasikeTo gavlenas<br />

axdens yvela Cvenganze.<br />

jemal mgalobliSvili, gasuli saukunis<br />

60-iani wlebis dasawyisSi, <strong>saqarTvelos</strong><br />

politeqnikur institutSi avtomobilebisa<br />

da saavtomobilo meurneobis<br />

specialistis wodebis miniWebis Semdeg,<br />

Seunelebeli interesiT eziara pr<strong>of</strong>esiul<br />

saqmianobas.<br />

dedaqalaqSi dabadebul da gazrdil<br />

Wabuks kargad esmoda Sromisadmi erTguleba,<br />

TanatolebTan Tanadgoma, ufrosi<br />

Taobis mimarT pativiscemiTa da subordinaciiT<br />

mopovebuli pirovnuli avtoritetis<br />

fasi.<br />

mokrZaleba da pativiscema sxvaTa mimarT,<br />

Cveuli sisadave da Tavmdabloba ara<br />

marto genetikuri, aramed misi Tvisebis<br />

Semadgeneli nawili iyo. `megobroba mxolod<br />

imas SeuZlia, visac ZaluZs vinme an<br />

raime uangarod uyvardes~ konstantine<br />

gamsaxurdias es cnobili sentencia upirobod<br />

esadageba mis pirovnebas, amitom aRiares<br />

batoni jemali sasurvel da saimedo<br />

partniorad saqmeSic da megobrobaSic.<br />

gansakuTrebulad gamorCeuli iyo jemal<br />

mgalobliSvilis pirovnuli Tvisebebi<br />

rogorc xelmZRvanelisa. yvelgan, sadac<br />

ki umuSavia mas, miuxedavad mosagvarebel<br />

sakiTxTa sirTulisa da masStaburobisa,<br />

misTvis Cveuli zomierebiTa da<br />

pr<strong>of</strong>esionalizmiT erTveboda problemaTa<br />

efeqturad daZlevisaTvis, rac sasurveli<br />

SedegiT iyo garantirebuli.<br />

xangrZlivi periodi iRvawa batonma jemalma<br />

<strong>saqarTvelos</strong> janmrTelobis dacvis<br />

sistemaSi. 1979 wlidan moyolebuli,<br />

TiTqmis or aTeul welze meti xnis ganmavlobaSi,<br />

xelmZRvanelobda saministros<br />

avtosatransporto gaerTianebas. 1991


55<br />

wlidan iniSneba <strong>saqarTvelos</strong> jandacvisa<br />

da socialuri uzrunvely<strong>of</strong>is saministros<br />

momaragebisa da transportis respublikuri<br />

gaerTianebis generalur<br />

direqtorad, xolo aRniSnuli gaer-<br />

Tianebis reorganizaciis Semdeg saxazino<br />

saawarmoo `medavtoservizcentris~ generalur<br />

direqtorad.<br />

misi cxovrebisa da moRvaweobis bolo<br />

periodi emTxveva qveyanaSi, Cvens sazogadoebaSi<br />

mimdinare urTules procesebs.<br />

misi moqalaqeobrivi pozicia Tavisufali,<br />

demokratiuli qveynis aRmSeneblobis,<br />

sasikeTo momavlisaTvis brZolisaTvis<br />

mzady<strong>of</strong>naSi gamoixata.<br />

erovnuli cnobierebisadmi erTgulebiT<br />

icxovra da iRvawa batonma jemalma.<br />

misi amqveyniuri arsebobis yvela<br />

monakveTi qveynisa da xalxis mimarT<br />

Tavdadebis, megobrebis, kolegebisadmi<br />

Tanadgomis Cinebuli gamoxatuleba iyo.<br />

ai rogor Sefasebas aZlevda baton jemals<br />

<strong>saqarTvelos</strong> jandacvis saministros<br />

xelmZRvaneloba mis mimarT gacemul<br />

<strong>of</strong>icialur dokumentSi: `jemal mgalobliSvili<br />

niWieri da kargi organizatoria,<br />

gamoirCeva saqmis codniT, energiulobiT,<br />

saTanado principulobiTa<br />

da momTxovnelobiT, yuradRebiTa da<br />

TavmdablobiT~.<br />

arc Tu xangrZlivi cxovrebiT icxovra<br />

batonma jemalma. samwuxarod, is<br />

ver moeswro misi mravali Canafiqris<br />

ganxorcielebas, magram darCa saxeli da<br />

saqmeni adamianisa, romlis gaxseneba da<br />

pativis migeba yvelas valia, radgan man<br />

datova piraduli magaliTi momavlisaTvis.<br />

jangir mamalaZe,<br />

pr<strong>of</strong>esori


56<br />

nekrologi<br />

praqtikuli moRvaweoba daiwyo 1946<br />

wlidan. is eqvsi wlis ganmavlobaSi (1952<br />

wlamde) muSaobda, rogorc qirurgi<br />

onkologi, Semdeg ki saTaveSi Caudga<br />

<strong>saqarTvelos</strong> janmrTelobis dacvis saministros<br />

onkologiuri dispanseris paTomorfologiur<br />

laboratorias. akademikos<br />

vladimer JRentis rekomendaciiT,<br />

1959 wels, man saqarTveloSi axlad<br />

daarsebul onkologiis institutSi Camoayaliba<br />

paTomorfologiuri laboratoria<br />

da arCeul iqna am laboratoriis xelmZRvanelad.<br />

1959 wels daicva sakandidato, xolo<br />

1968 wels sadoqtoro disertacia, 1970<br />

wels mieniWa pr<strong>of</strong>esoris wodeba.<br />

1976 wels onkologiis samecniero centris<br />

Seqmnisas moxda laboratoriis reor<strong>saqarTvelos</strong><br />

sazogadoebrioba, qarTveli medikosebi gulistkiviliT<br />

gamoeTxovnen erovnuli onkologiuri skolis TvalsaCino moRvaweebs -<br />

qalbaton gulnara gersamiasa da baton levan Carkvians.<br />

`<strong>saqarTvelos</strong> <strong>samedicino</strong> <strong>Jurnali</strong>s~ saredaqcio kolegia da sabWo,<br />

redaqciis TanamSromlebi uerTdebian maTi gardacvalebiT<br />

gamowveul mwuxarebas da TanaugrZnoben gansvenebulTa ojaxebs<br />

vaqveynebT maTi saxelovani cxovrebisa da moRvaweobis amsaxvel zogierT<br />

epizods.<br />

gulnara gerasmia<br />

qalbatoni gulnara iyo medicinis mecnierebaTa<br />

doqtori, pr<strong>of</strong>esori, mecnierebis<br />

damsaxurebuli moRvawe, medikur-biologiuri<br />

akademiis akademikosi, niuiorkis<br />

mecnierebaTa akademiis namdvili<br />

wevri, ms<strong>of</strong>lio saerTaSoriso akademiis<br />

akademikosi, saxelmwifo premiis laureati,<br />

pr<strong>of</strong>. a. RvamiCavas saxelobis nacionaluri<br />

centris paTanatomiis gany<strong>of</strong>ilebis gamge.<br />

daibada 1924 wels TbilisSi. 1941 w. warmatebiT<br />

daamTavra Tbilisis me-8 saS. skola,<br />

1946 wels ki Tbilisis saxelmwifo<br />

<strong>samedicino</strong> institutis pediatriuli<br />

fakulteti. institutis damTavrebisTanave<br />

muSaoba daiwyo <strong>saqarTvelos</strong> janrmTelobis<br />

dacvis saministros respublikur<br />

onkologiur dispanserSi qirurgordinatorad.


57<br />

ganizacia. qalbatoni gulnara arCeul iqna<br />

aRniSnuli laboratoriis xelmZRvanelad.<br />

misi Sromebi gamoqveynebulia kibos<br />

sawinaaRmdego araerTi saerTaSoriso<br />

kongresis masalebSi.<br />

pr<strong>of</strong>. g. gersamias samecniero-kvlevi-<br />

Ti muSaobis produqts warmoadgens 250-<br />

ze meti samecniero naSromi. Sromebis<br />

ZiriTad mimarTulebas warmoadgens simsivneebis<br />

Terapiuli paTomorfozi praqtikul<br />

da Teoriul aspeqtSi.<br />

pr<strong>of</strong>. g. gersamia dauRalavad eweoda,<br />

agreTve, pedagogiur muSaobasac. misi xelmZRvanelobiT<br />

laboratoriaSi Sesrulebul<br />

iqna 35 sadoqtoro da sakandidato<br />

disertacia. mis mier aRzrdil da<br />

daxelovnebul iqna mravali sxvadasxva<br />

pr<strong>of</strong>ilis eqimi, romlebic amJamad<br />

muSaoben sxvadasxva pr<strong>of</strong>ilis laboratoriasa<br />

da klinikaSi, maT Soris sazRvargareTac.<br />

pr<strong>of</strong>. g. gersamia iyo paTolog-anatom-<br />

Ta, onkologTa da radiologTa sazogadoebebis<br />

wevri. mravali weli iyo <strong>saqarTvelos</strong><br />

onkologTa respublikuri da Tbilisis<br />

samecniero sazogadoebis generaluri<br />

mdivani. wlebis manZilze iyo onkologiis<br />

samecniero centris, samecniero-saatestacio<br />

sabWos swavluli mdivani. xelmZRvanelobda<br />

onkocentris sakoordinacio sabWos.<br />

zemoT aRniSnuli xangrZlivi mecnieruli<br />

moRvaweobis safuZvelze pr<strong>of</strong>. g.<br />

gersamias miRebuli aqvs uamravi jildo. is<br />

aqtiuri wevri iyo sazogadoeba `Tbiliselis~<br />

qalTa sakrebuloSi.<br />

yvelaferi zemoganxiluli gaxda<br />

safuZveli imisa, rom pr<strong>of</strong>. gersamia:<br />

1983 wels <strong>saqarTvelos</strong> umaRlesi sab-<br />

Wos prezidiumis brZanebiT iRebs mecnierebis<br />

damsaxurebuli moRvawis wodebas.<br />

1987 wels samamulo qirurgiis ganviTarebis<br />

saqmeSi Setanili wvlilisaTvis jildovdeba<br />

grigol muxaZis sapatio medliT.<br />

1993 wels adgilobrivad gavrcelebuli<br />

filtvis kibos qirurgiuli mkurnalobis<br />

samecniero naSromisaTvis iRebs andro<br />

RvamiCavas saxelobis premias.<br />

1994 wels xdeba <strong>saqarTvelos</strong> medikurbiologiuri<br />

akademiis akademikosi.<br />

1996 wels <strong>saqarTvelos</strong> janmrTelobis<br />

dacvis mier saqarTveloSi onkologiuri<br />

samsaxuris daarsebidan 50 wlisTavTan<br />

dakavSirebiT xangrZlivi da nay<strong>of</strong>ieri<br />

muSaobisaTvis jildovdeba sapatio<br />

sigeliT.<br />

1997 wels qarTuli onkologiis mecnierebis<br />

ganviTarebisaTvis, <strong>saqarTvelos</strong><br />

prezidentis mier jildovdeba Risebis<br />

ordeniT.<br />

1997 wels Setanilia qarTul enciklopediaSi.<br />

1999 wels saukeTeso samecniero naSromisaTvis<br />

radiologiis dargSi eniWeba<br />

amiran CaCavas saxelobis premia.<br />

2000 wels Tbilisis meriis gankargulebiT<br />

jildovdeba `Tbilisis erTgulebis<br />

medliT~.<br />

2002 wels qarTuli medicinis winaSe<br />

gansakuTrebuli damsaxurebisaTvis jandacvis<br />

ministris mier jildovdeba sapatio<br />

medliT.<br />

qalbatoni gulnaras saxels ukavSirdeba<br />

onkomorfologiis Camoyalibeba da ganviTareba<br />

saqarTveloSi da is samarTlianad<br />

iTvleba mis erT-erT fuZemdeblad.<br />

misi dakargva, udavod, didi danaklisia,<br />

rogorc onkologiis nacionaluri centris<br />

koleqtivisa da paTanatomiuri sazogadoebisaTvis,<br />

aseve TiToeuli im adamianisaTvis,<br />

visTanac qalbaton gulnaras<br />

hqonda Sexeba.


58<br />

levan Carkviani<br />

qarTulma <strong>samedicino</strong> sazogadoebam,<br />

<strong>saqarTvelos</strong> mecnierebaTa akademiam,<br />

onkologiis erovnulma centrma dakarga<br />

saxelovani mecnieri, akademikosi, mravali<br />

samecniero akademiis wevri, saxelmwifo<br />

premiis laureati, <strong>saqarTvelos</strong> da<br />

Tbilisis onkologTa da <strong>saqarTvelos</strong><br />

ginekolog-onkologTa sazogadoebebis<br />

_ Tavkaci; ginekologiurma klinikam xelmZRvaneli<br />

da maswavlebeli, didi<br />

dastaqari da gulisxmieri eqimi; qarTvelma<br />

mosaxleobam didi mkurnali, xolo<br />

mTlianad saqarTvelom didi eriskaci da<br />

sazogado moRvawe - levan iosebis Ze<br />

Carkviani.<br />

levan Carkviani saxelovani Carkvianebis<br />

dinastiis warmomadgenelia. misi mama,<br />

batoni iosebi erT-erTi pirveli pr<strong>of</strong>esori,<br />

mean-ginekologi iyo da misi saxeli<br />

mikuTvnebuli aqvs baTumis samSobiaro<br />

saxls. am ojaxSi cxovrobs da moRvaweobs<br />

mravali eqimi, pr<strong>of</strong>esori da axalgazrda,<br />

momavali eqimi...<br />

levan Carkviani daibada 1923 wels. 1940<br />

wels daamTavra baTumis #8 saSualo skola<br />

da Cairicxa <strong>samedicino</strong> institutis<br />

samkurnalo fakultetze, romelic war-<br />

CinebiT daamTavra 1944 wels. ganawilebiT<br />

muSaoba daiwyo aWaris maRalmTian s<strong>of</strong>el<br />

riyeTis saeqimo ubnis gamged. 1945-47<br />

wlebSi is xelmZRvanel samuSaoze iniSneba<br />

- baTumis raionis janmrTelobis gany<strong>of</strong>ilebis<br />

gamged. am dros Caeyara safuZveli<br />

qalTa mosaxleobis kibos sawinaaRmdego<br />

pr<strong>of</strong>ilaqtikur gasinjvebs. 1948-49<br />

wlebSi is gadadis klinikaSi samuSaod da<br />

amzadebs sakandidato disertacias akad.<br />

_.serebrovisa da l. Sabadis xelmZRvanelobiT<br />

da icavs 1951 wels. 1954 wlidan<br />

is baTumis samSobiaro saxlis mTavari<br />

eqimia da SeTavsebiT eweva pedagogiur<br />

muSaobas. 1963 wels ki daicva sadoqtoro<br />

disertacia.<br />

misi sadoqtoro disertacia iyo sabWo-<br />

Ta kavSiris masStabiT pirveli soliduri<br />

naSromi kibos epidemiologiaSi, ramac<br />

gansakuTrebuli popularoba moutana<br />

samecniero sarbielze. igi gamodis moxsenebebiT<br />

ukrainaSi (1961), moskovSi<br />

(1962) da sxva.


59<br />

1964 wels medicinis mecnierebaTa doqtors<br />

l. Carkvians konkursiT irCeven<br />

<strong>saqarTvelos</strong> jandacvis saministros<br />

onkologiis samecniero-kvleviTi institutis<br />

ginekologiuri gany<strong>of</strong>ilebis xelmZRvanlad,<br />

sadac is sicocxlis bolomde<br />

muSaobda. misi xelmZRvanelobiT klinika<br />

erT-erTi mowinave da saCvenebeli dawesebuleba<br />

gaxda mTel sabWoTa kavSirSi.<br />

1965 wels Tbilisis onkologiis samecniero-kvleviT<br />

institutSi l. Carkvianis<br />

xelmZRvanelobiT Camoyalibda ssrk<br />

<strong>samedicino</strong> akademiis ginekologiuri kibos<br />

epidemiologiuri kvlevis saerTa-<br />

Soriso centri, romelic SemdegSi ekonomiur<br />

urTierTdaxmarebis qveynebis (euq)<br />

da ssrk amerikis TanamSromlobis centrad<br />

iqca ginekologiuri kibos epidemiologiis<br />

dargSi.<br />

l. Cakviani saqarTveloSi pirvelad<br />

akeTebs saSvilosnos gafarToebul operaciebs<br />

(e.w. verThemis operacia). mas ukve<br />

aRiareben pirvel qirurg-ginekologad<br />

ara marto Cvens qveyanaSi, aramed mis farglebs<br />

gareTac. gamoCenilma qarTvelma<br />

qirurgma irakli mgalobliSvilma mas<br />

oqros lanceti uZRvna warweriT.<br />

ginekologiur klinikaSi, ormoci wlis<br />

manZilze, Catarebulia 2500-ze meti ase-<br />

Ti operacia. Seswavlil da damuSavebulia<br />

TiToeuli etapi, daxvewili da modificirebulia<br />

calkeuli detalebi, Seqmnilia<br />

specialuri instrumenti. es sakiTxebi<br />

formdeboda batoni levanis xelmZRvanelobiT<br />

misi monawileobiT sakandidato<br />

da sadoqtoro disertaciebad.<br />

mowafeebi ki mravlad hyavda saqarTvelo-<br />

Si da sabWoTa kavSiris gareT - avRaneTSi,<br />

ungreTSi da a.S.<br />

l. Carkvianisa da mis mier Camoyalibebul<br />

onko-ginekologiuri samsaxuris<br />

(SemdgomSi ki skolis) avtoritetma ganapiroba<br />

mravali sakavSiro da saerTa-<br />

Soriso simpoziumis samuSao TaTbiris<br />

(1969, 1971, 1985, 1986, 1990, 1996) da sabWo-<br />

Ta kavSir-amerikis epidemiologiuri Sexvedris<br />

(1975, 1979) mowyoba. monawileoba<br />

rumineTisa da bulgareTis onkologTa<br />

kongresebze (1969), hiustoni (1970) X saer-<br />

TaSoriso kongresze, baqoSi (1975),<br />

talinSi (1972), sadac is airCies Jurnal<br />

`Вопросы онкологии~ saredaqcio sabWos<br />

wevrad, italiaSi (1974) onkologTa XI<br />

saerTaSoriso kongresze, amerikis qalaq<br />

betesdaSi (1977) amerika-ssrk pirvel samuSao<br />

TaTbirze, sadac misi moxseneba ZiriTadi<br />

da meTodologia pr<strong>of</strong>ilaqtikis<br />

sakiTxebze specialurad iTargmna inglisurad;<br />

kibos XII saerTaSoriso kongresze<br />

buenos-airesSi (1978) da a.S. da a.S.<br />

baton levans gamoqveynebuli aqvs 13<br />

koleqtiuri da damoukidebeli monografia,<br />

misi xelmZRvanelobiT momzadebulia<br />

da daculia 30 sakandidato da sadoqtoro<br />

disertacia, gamoqveynebulia 340-ze meti<br />

samecniero naSromi.<br />

ginekologiuri klinika da misi mecnierebi<br />

aqtiurad TanamSromloben berlinis,<br />

budapeStis, praRis, paduas (italia)<br />

samecniero centrebTan da xdeba TanamSromelTa<br />

gacvla-gamocvla.<br />

80-iani wlebidan gany<strong>of</strong>ileba aqtiurad<br />

ebmeba tr<strong>of</strong>oblasturi daavadebebisadmi<br />

miZRvnil kongresSi. sidnei (avstralia-1992),<br />

seuli (samx.korea - 1996),<br />

ierusalimi (israeli - 1998), amerika (2001).<br />

pr<strong>of</strong>. l. Carkviani arCeulia italiis<br />

mecn-ginekologTa sazogadoebis sapatio<br />

wevrad, yazaxeTis, belorusis onkolog-<br />

Ta samecniero sazogadoebis sapatio<br />

wevrad. evropis ginekolog-onkologTa<br />

sazogadoebis sapatio wevrad, <strong>saqarTvelos</strong><br />

ginekolog-onkologTa sazogadoebis<br />

prezedentad, <strong>saqarTvelos</strong> da Tbilisis<br />

onkologTa sazogadoebis Tavmjdomared.<br />

batoni levani iTvleba <strong>saqarTvelos</strong><br />

medicinis mecnierebaTa akademiis erTerT<br />

damfuZneblad da pirvel akademikosad,<br />

misi biografia Setanilia saerTa-<br />

Soriso cnobarSi `ms<strong>of</strong>lios gamoCenili<br />

adamianebi~.<br />

baton levans miRebuli aqvs mTavrobis<br />

mravali jildo.<br />

baton levans dideba da aRiareba sicocxleSive<br />

eRirsa. dRes ginekologiuri<br />

klinika akademikos l. Carkvianis saxels<br />

atarebs.


60<br />

saredaqcio kolegiisa da<br />

sabWos Tavmjdomare -<br />

giorgi menabde<br />

mTavari redaqtori -<br />

jangir mamalaZe<br />

saredaqcio kolegia:<br />

zaza beriSvili,<br />

nodar baqraZe,<br />

klara gelaSvili,<br />

oTar gerzmava,<br />

SoTa gogoxia,<br />

Tamar dekanosiZe (mTavari<br />

redaqtoris moadgile),<br />

fridon Todua,<br />

paliko kintraia,<br />

dimitri korZaia,<br />

gia lobJaniZe,<br />

vadim saakaZe (mTavari<br />

redaqtoris moadgile),<br />

irakli favleniSvili,<br />

merab qavTaraZe,<br />

eTer qemerteliZe,<br />

levan qurcikaSvili,<br />

zezva RuRuniSvili,<br />

nodar yifSiZe,<br />

roman SaqariSvili,<br />

ramaz Sengelia,<br />

gulnara CafiZe (mTavari<br />

redaqtoris moadgile),<br />

daviT WavWaniZe,<br />

simon xeCinaSvili,<br />

ramaz xecuriani<br />

ПРЕДСЕДАТЕЛЬ РЕДАКЦИОННОЙ<br />

КОЛЛЕГИИ И СОВЕТА -<br />

Г.Т. МЕНАБДЕ<br />

ГЛАВНЫЙ РЕДАКТОР -<br />

ДЖ.А. МАМАЛАДЗЕ<br />

РЕДАКЦИОННАЯ КОЛЛЕГИЯ:<br />

З.Л. Беришвили,<br />

Н.Д. Бакрадзе,<br />

К.Д. Гелашвили,<br />

О.Х.Герзмава,<br />

Ш.Д. Гогохия,<br />

З.Г. Гугунишвили,<br />

Т.И. Деканосидзе (зам.<br />

гл.редактора),<br />

М.Н. Кавтарадзе,<br />

Э.П. Кемертелидзе,<br />

П.Я. Кинтраиа,<br />

Н.Н. Кипшидзе,<br />

Д.Дж. Кордзаиа,<br />

Л.С. Курцикашвили,<br />

Г.В. Лобжанидзе,<br />

И.В. Павленишвили,<br />

В.П. Саакадзе (зам. главного<br />

редактора),<br />

Ф.И. Тодуа,<br />

Р.Г. Хецуриани,<br />

С.Н. Хечинашвили,<br />

Д.Г. Чавчанидзе,<br />

Г.Э. Чапидзе,<br />

Р.Р. Шакаришвили,<br />

Р.М. Шенгелиа (зам. главного<br />

редактора)<br />

THE CHAIRMAN OF EDITORIAL<br />

BOARD AND COUNCIL -<br />

G. MENABDE<br />

CHIEF EDITOR -<br />

J. MAMALADZE<br />

EDITORIAL BOARD:<br />

Z. Berishvili,<br />

N. Bakradze<br />

D. Chavchanidze,<br />

G. Chapidze,<br />

T. Dekanosidze,<br />

K. Gelashvili,<br />

O. Gerzmava,<br />

Sh. Gogokhia,<br />

Z.Gugunishvili,<br />

M. Kavtaradze,<br />

E. Kemertelidze,<br />

S. Khechinashvili,<br />

R. Khetsuriani,<br />

P. Kintraia,<br />

N. Kipshidze,<br />

D. Kordzaia,<br />

L. Kurtsikashvili,<br />

G. Lobjanidze,<br />

I. Pavlenishvili,<br />

V. Saakadze,<br />

R. Shakarishvili,<br />

R. Shengelia,<br />

P. Todua<br />

saredaqcio sabWo:<br />

a. aladaSvili (Tbilisi)<br />

m. apostolovi (bulgareTi)<br />

i. beraZe (Tbilisi)<br />

m. boxua (Tbilisi)<br />

r. gagua (Tbilisi)<br />

g. gegeSiZe (samtredia)<br />

l. gujabiZe (Tbilisi)<br />

j. gujabiZe (Tbilisi)<br />

a. diamandopulosi (saberZneTi)<br />

i. eliaSvili (tyibuli)<br />

n. emuxvari (Tbilisi)<br />

g. vasaZe (Tbilisi)<br />

g. vekua (Tbilisi)<br />

n. vefxvaZe (Tbilisi)<br />

o. zurabiSvili (parizi)<br />

o. ToiZe (Tbilisi)<br />

z. T<strong>of</strong>uria (Tbilisi)<br />

s. kapanaZe (Tbilisi)<br />

i. kvaWaZe (Tbilisi)<br />

a. kvezereli-kopaZe (Tbilisi)<br />

r. kverenCxilaZe (Tbilisi)<br />

v. kiknaZe (Tbilisi)<br />

n. kintraia (Tbilisi)<br />

z. kirtava (Tbilisi)<br />

a. koWlamazaSvili (Tbilisi)<br />

l. managaZe (Tbilisi)<br />

v. margvelaSvili (Tbilisi)<br />

i. megrelaZe (Tbilisi)<br />

m. mixaili (israeli)<br />

g. muxaSavria (Tbilisi)<br />

i. mWedliSvili (Tbilisi)<br />

q. nemsaZe (Tbilisi)<br />

T. sanebliZe (marneuli)<br />

r. sefiaSvili (moskovi)<br />

r. surmaniZe (baTumi)<br />

m. tatiSvili (Tbilisi)<br />

a. tuveidi (vaSingtoni)<br />

i. faRava (Tbilisi)<br />

e. qarTveliSvili (Tbilisi)<br />

b. qobulia (Tbilisi)<br />

v. yifiani (Tbilisi)<br />

r. yuraSvili (Tbilisi)<br />

a. CarTolani (mestia)<br />

T. CxikvaZe (Tbilisi)<br />

l. WeliZe (Tbilisi)<br />

n. xatiaSvili (Tbilisi)<br />

a. xomasuriZe (Tbilisi)<br />

n. javaxiSvili (Tbilisi)


61<br />

axali wignebi<br />

1. zurab xelaZe - kritikuli medicina, gamomcemloba `universali~. 2007 w.<br />

2. n. lebaniZe, s. qajaia - anesTeziologia da reanimatologia, kiTxvebsa da<br />

pasuxebSi.<br />

3. lin s. bikli - beitsis klinikuri gamokvlevis safuZvlebi, Tssu, 2007 w.<br />

4. jon p. kloherti - neonatologia, 2008 w.<br />

5. T. Ciqovani - imunologia, 2007 w.<br />

6. tompsoni da tompsoni - genetika medicinaSi, 2008 w.<br />

7. o. gerzmava - sazogadoebrivi jandacva da menejmenti, 2008 w.<br />

8. avtorTa jgufi - fsiqologiis safuZvlebi, 2007 w.<br />

9. l. metreveli - funqciuri neiroanatomiis safuZvlebi, 2007 w.<br />

10. k. mardaleiSvili, T. baramiZe - yba-saxis avTvisebiani simsivneebi, Tssu,<br />

2008 w.<br />

11. r. Sengelia - dawunebuli qvis monasteri, gamomcemloba `<strong>saqarTvelos</strong> macne~,<br />

2008w.<br />

wignebis SeZena SegiZliaT<br />

Tbilisis saxelmwifo <strong>samedicino</strong> universitetis<br />

administraciuli korpusis jixurSi, vaJa-fSavelas 33.<br />

2008 wlis #2-Si latviuri kompania `Grindeks~-is mier gamoqveynebul masalaSi<br />

`uZiloba da misi mkurnaloba~ daSvebulia uzustoba. sityva ‘farmaciis~ nacvlad<br />

unda eweros `farmacevtuli~; Tea sxirtlaZe aris kompaniis xelmZRvaneli da ara<br />

praqtikosi eqimi.<br />

redaqciis misamarTi: Tbilisi, vaJa-fSavelas gamz. 33<br />

АДРЕС РЕДАКЦИИ: ТБИЛИСИ, ПРОСПЕКТ ВАЖА-ПШАВЕЛА 33<br />

xelmowerilia dasabeWdad: 30.09.08 w., formati 70 X 108 1/16<br />

fizikuri nabeWdi Tabaxi 5.0<br />

saaRricxvo-sagamomcemlo Tabaxi 3,5, tiraJi 300,<br />

fasi saxelSekrulebo

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!