Novatoriški sprendimai

Novatoriški sprendimai
Geras vadovas sugeba puikiai organizuoti įmonės veiklą, kryptingai diegia verslo naujoves, yra įžvalgus ir mokantis
pasirinkti patikimus verslo partnerius.Vienas tokių žmonių Lietuvoje - tarptautiniais gabenimais ir logistika
užsiimančios individualios įmonės savininkas ir vadovas Gintaras Budreika.
MARIUS KLANGAITIS
"VOLVO LIETUVA" 2006/4
INTERVIU
G. Budreikos IĮ dirba pelningai ir laikosi kryptingos verslo politikos, nes jos savininkas nuo ryto iki vakaro visas jėgas ir
laiką skiria darbui. Tiksliau sakant, ne vien darbui, bet ir naujų, ekonomiškai naudingų inovacijų kūrimui bei
įgyvendinimui. Kai kurie p. Gintaro bei kitų specialistų sukurti ir įgyvendinti eksperimentiniai projektai verčia
pasitempti net ir patyrusius transporto srities ekspertus. Bet apie viską - nuo pradžių.
G. Budreika pirmuosius savo, kaip verslininko, žingsnius žengė pasukęs į Vakarų Europą. Daugiau nei prieš 10 metų jis
pradėjo gabenti naudotus lengvuosius automobilius iš Vokietijos. Juos gabeno vienais pirmųjų Lietuvoje autovežių,
kurių antstatai buvo pagaminti Lietuvoje, nusižiūrėjus modernius vakarietiškus analogus. „Automobilių pardavimų
versle tada buvau naujokas, tačiau man buvo įdomu viską patirti savo kailiu, dalyvauti derybose, sudaryti sandorius
bei komplektuoti pirmuosius autovežius. Galiu pasakyti tik tiek, jog tuo laikotarpiu įgyta patirtis bei praktika vėliau
puikiai padėjo kopti į verslo aukštumas", - dalijosi prisiminimais G.Budreika.
1998 metais šio verslininko, kaip ir daugelio kitų, planus smarkiai pakoregavo prasidėjusi Rusijos ekonominė krizė. Iki
tol po 100-120 automobilių per mėnesį parduodavusi įmonė gana staigiai ir netikėtai pajuto visus neigiamus
„rytietiškos" krizės padarinius. Ambicingas ir naujų idėjų nestokojantis Gintaras nutarė visą dėmesį skirti tarptautinių
krovinių gabenimui. Kaip pasirodė, tai buvo teisingas sprendimas. O kai gabenimų verslas įgavo pagreitį, verslininkas
suprato, kad neatnaujinęs transporto parko, kuriame buvo vien nenauji vilkikai, įsigyti Vakarų Europoje, negalės toliau
plėtoti verslo ir sėkmingai konkuruoti su kitais vežėjais.
Ištaikęs tinkamą momentą 2002 m. įsigijo tris naujus vilkikus. Deja, džiaugtis moderniu transportu ilgai neteko. Nors
ir nauji, vilkikai ėmė „sirguliuoti". Vienas jų pradėjo „ryti" daug degalų, o kitas - tepalų. „Pamačiau, kad ligos vilkikus
užpuolė per anksti. Atsiradusius gedimus buvo galima pašalinti, tačiau naujus vilkikus pardavusios bendrovės atstovai
nesugebėjo ar tiesiog nenorėjo atlikti kokybiško remonto", - sakė G.Budreika. Verslininkas visiems laikams su šiais
atstovais nutraukė bendradarbiavimą. 2002-2004 m. G. Budreikos IĮ parke daugėjo naujų vilkikų, tačiau verslui
vystantis dideliu greičiu buvo prieitas taškas, kai neužteko vien plėsti transporto parką – reikėjo iš esmės naujų verslo
sprendimų.
„Taupyti ir efektyviai planuoti darbą - tai viena svarbiausių mano, kaip įmonės savininko, užduočių. Supratau, kad
sėkmė priklauso ne tik nuo pelningų sandorių, bet ir nuo kruopščiai suplanuotos bei įgyvendintos verslo strategijos. Tai
išties tapo labai svarbu, ypač tuo laikotarpiu, kada modernaus verslo pasaulis gabenimų srityje tapo neatsiejamas nuo
modernių technologijų bei novatoriškų, o kartais galbūt ir rizikingų iš pirmo žvilgsnio sprendimų", - įsitikinęs
G.Budreika.
Esminis lūžis įmonėje įvyko 2004 metais, kai Gintaras įsigijo 9 naujus „Volvo FH12" vilkikus. Verslininkas
prisipažino, kad iki tol neteko artimiau susipažinti su šio gamintojo iš Švedijos transportu. „Šiokia tokia rizika, žinoma,
buvo, tačiau labai greitai tapo aišku, jog investicija pasiteisino su kaupu. Bent kol kas neįsivaizduoju, kas gali geriau
tarnauti vežėjui, jei ne „Volvo". Ir tai nėra vien tik susižavėjimas - tai asmeninė
patirtis", - pabrėžė verslininkas.

G. Budreika kartu su „Volvo Lietuva” atstovais itin daug laiko skyrė projektui, kurio tikslas - maksimaliai efektyvus
transporto priemonės panaudojimas tarptautiniuose gabenimuose. Iš esmės įvairiomis kompleksinėmis priemonėmis
buvo siekiama sumažinti išlaidas degalams, kurios šioje veiklos srityje sudaro
didžiąją sąnaudų dalį, ir taip pasiekti didžiausio ekonominio efekto bendrovės veiklai.
„Mano idėja buvo ta, kad įmonėje turėčiau tinkamai išnaudoti rinkoje esančių informacinių technologijų privalumus ir
specializuotą įrangą, kuri gali pateikti daugelį man, kaip vežėjui, itin vertingų duomenų – visą darbo laiką, greitį,
variklio apsukas, ridą, degalų sąnaudas ir kita. Beliko surasti sunkvežimių gamintoją, kuris galėtų pasiūlyti
tinkamiausią sprendimą – ir tai buvo „Volvo“, – konstatavo G. Budreika. FH modelyje esantis FMS (Fleet Management
System) išvadas, prie kurio prijungus transporto kontrolės sistemą, būtų galima pamatyti standartizuotą įvairiapusę
informaciją apie sunkvežimio ir vairuotojo darbą realiu laiku, buvo kaip tik tai, ko reikėjo įmonės vadovui.
Apsiginklavus transporto kontrolės sistema, jau buvo galima žengti antrąjį žingsnį efektyvesnio viso bendrovės vilkikų
parko panaudojimo linkme - sužinoti, kokį poveikį bendram pelningumui daro vilkiko ar puspriekabės specifikacijos
pakeitimas, maršrutų pokyčiai ar vairuotojų įgūdžiai. „Pirmieji teigiami rezultatai pasirodė vilkikus sukomplektavus su
„I-Shift“ pavarų dėžėmis, - sakė G. Budreika. Šis agregatas praktiškai eliminavo vairuotojų kvalifikacijos trūkumus,
susijusius su ekonomišku važiavimu“. Įmonės vadovas teigia, kad ir pradedantis vairuotojas, kurio vilkike įmontuota
„I-Shift“, gali pasiekti tokių pačių degalų ekonomijos rezultatų, kaip ir geriausi įmonės vairuotojai, važinėjantys su
mechaninėmis pavarų dėžėmis.
G. Budreika pirmasis Lietuvoje pasiryžo išbandyti greičiausią rinkoje pasirodžiusį reduktorių, kurio perdavimo skaičius
2,64:1. Šis reduktorius buvo įmontuotas į naują „Volvo FH12“, kurio 460 AG variklio galia ir 2200 Nm sukimo
momentas varantiesiems ratams perduodamas per „I-Shift“ transmisiją. „Rezultatas manęs tikrai nenuvylė –
važiuojant Vakarų Europos greitkeliais, mums pavyko sutaupyti apie 2 litrus dyzelino 100 kilometrų.“ Tačiau paaiškėjo,
kad važiuojant per Alpes ar Pirėnų kalnus Ispanijoje, greičiausias reduktorius yra ne toks ekonomiškas kaip lygumose.
Taip kilo mintis pamėginti šiuos „Volvo FH12“ vilkikus sukabinti su austriškomis „Berger Light“ puspriekabėmis (beje,
G. Budreikos įmonė atstovauja šį gamintoją Lietuvoje ). „Berger Light“ puspriekabės pasižymi tuo, kad yra vidutiniškai
2 tonomis lengvesnės už kitų gamintojų. Lauktas ir gautas rezultatas – „Volvo FH12“ vilkikas su greičiausiu
reduktoriumi ir lengva „Berger“ puspriekabe kalnuose yra toks pat ekonomiškas kaip ir Europos lygumų greitkeliuose.
Nuolat analizuojant vilkikų ekonomiškumo rezultatus, buvo atkreiptas dėmesys į dar vieną aplinkybę, kuriai vežėjas
anksčiau neskyrė dėmesio. „Labai daug degalų vilkikai sunaudodavo vasarą Italijoje, Prancūzijoje ar Ispanijoje, kai oro
temperatūra būdavo itin aukšta. Priežastis aiški - tam, kad veiktų oro kondicionavimo sistema, vairuotojai ilsisi palikę
įjungtus variklius, o juk tuščiąja eiga dirbantis variklis sunaudoja apie 2 litrus dyzelino per valandą,“ - aiškino G.
Budreika. Atsižvelgus į šią aplinkybę, buvo priimtas sprendimas į visus įmonės vilkikus papildomai sumontuoti
autonominius oro kondicionierius, kurie leis taupyti dyzeliną ir kartu užtikrins gerą poilsį vairuotojams.
„Kai pažiūriu atgal, pamatau, kad jokių stebuklų nepadariau. Tiesiog panaudodami šiuolaikiškas technologijas,
tinkamai komplektuodami sąstatus ir labai svarbu - glaudžiai bendradarbiaudami su „Volvo“ atstovais Lietuvoje,
suradome ir įgyvendinome tokius novatoriškus sprendimus, kurie leidžia taupyti lėšas, palengvina vairuotojų darbą,
didina saugumą keliuose bei garantuoja efektyvesnę pačios įmonės veiklą. Patikėkite, mums teko praeiti kryžiaus
kelius, kol pasiekėme keleto užsibrėžtų tikslų, o tiksliau - minimaliomis sąnaudomis gauti maksimalų rezultatą", - sakė
į verslo aukštumas sėkmingai kopiantis ir nuolat novatoriškų sprendimų ieškantis ir juos įgyvendinantis Gintaras
Budreika.