LIETUVOS LAISV√S LYGA: NUO ĒLAISV√S ... - HOPE and SPIRIT

LIETUVOS LAISVËS LYGA: 

NUO „LAISVËS ÐAUKLIO“ 

IKI NEPRIKLAUSOMYBËS 

DOKUMENTAI. KONFERENCIJOS MEDÞIAGA 

KALBOS. STRAIPSNIAI. BIBLIOGRAFIJA 

1

LIETUVOS LAISVËS LYGA: NUO „LAISVËS ÐAUKLIO“ IKI NEPRIKLAUSOMYBËS 

2


NUO „LAISVËS ÐAUKLIO“ 

IKI NEPRIKLAUSOMYBËS 

DOKUMENTAI. KONFERENCIJOS MEDÞIAGA 


VILNIUS 2004 

3


UDK 329.7(474.5) 

Li279 

Leidëjai 

ANTANAS TERLECKAS (tel. + 370 686 60083), 

GINTARAS ÐIDLAUSKAS (tel. + 370 650 71654; el. p. gintarsid@centras.lt) 

Sudarytojas ir redaktorius 

GINTARAS ÐIDLAUSKAS 

Stilistë 

VILIJA DAILIDIENË 

Virðelio dailininkë 

AUDRONË LASINSKIENË 

Maketavo 

SIGRIDA ÐIMKÛNIENË 

Knygos virðelyje panaudotos nuotraukos ið Lietuvos laisvës lygos 

1987 m. rugpjûèio 23 d. mitingo Vilniuje, prie A.Mickevièiaus paminklo 

Li279 Lietuvos laisvës lyga: nuo „Laisvës ðauklio“ iki Nepriklausomybës. Dokumentai. 

Konferencijos medþiaga. Kalbos. Straipsniai. Bibliografija. [Sudarytojas ir redaktorius 

G.Ðidlauskas]. – Vilnius : leidykla „Naujoji Matrica“, 2004. – 522 p. 

ISBN 9986-645-15-8 

© Antanas Terleckas, Gintaras Ðidlauskas, leidëjai, 2004 

© Audronë Lasinskienë, virðelio dailininkë, 2004 

ISBN 9986-645-15-8 

4 

Knygoje publikuojama Lietuvos laisvës lygos 25-eriø metø (1978–2003) sukakèiai skirtos 

konferencijos medþiaga, Lygos ir jos nariø parengti dokumentai, pasakytos kalbos, pateikiami 

istorikø vertinimai, analizuojamos LLL susikûrimo prieþastys. Dokumentuose galima susipaþinti 

su Lygos programinëmis nuostatomis, keliø á laisvæ paieðkomis. Atskiras knygos skyrius 

skirtas tautiniø santykiø ir geopolitiniø svarstymø problematikai. Publikuojama Laisvës lygos 

periodiniø ir vienkartiniø leidiniø bibliografija. 

Lyga, kovodama dël Lietuvos laisvës ir nepriklausomybës, nuo pat pirmøjø savo egzistavimo 

dienø pasirinko moralià politikà, besiremianèià prigimtinëmis teisëmis, civilizuotos 

tarptautinës bendruomenës visuotinai pripaþástamais principais, tarptautinëje jurisdikcijoje 

ásitvirtinusiomis nuostatomis. Dar antisovietinio pogrindþio ir okupacijos sàlygomis Lygos suformuluoti 

programiniai tikslai, uþdaviniai ir idëjos ilgainiui tapo atsikurianèios Lietuvos valstybës 

oficialiosios politikos neatskiriama dalimi ir buvo sëkmingai ágyvendintos. 

UDK 329.7(474.5) 


NUO „LAISVËS ÐAUKLIO“ IKI NEPRIKLAUSOMYBËS 

DOKUMENTAI. KONFERENCIJOS MEDÞIAGA. 


SL 172. 2004 05 25. 32,6 sp. l. Tiraþas 1000 egz. Uþsakymo Nr. 51. 

Iðleido UAB „Naujoji Matrica“, spausdino IÁ Sauliaus Ratkevièiaus firma, 

Linkmenø g. 28, LT–08217, Vilnius

SUDARYTOJO ÞODIS 

Knygoje publikuojama Lietuvos laisvës lygos 25-eriø metø sukakèiai (1978–2003) skirtos 

konferencijos, ávykusios 2003 m. rugsëjo 26 d., medþiaga, svarbesnës iðlikusios LLL nariø 

ávairiomis progomis pasakytos kalbos, Lygos ir jos atskirø nariø reikðmingesni 1976–1990 

metais (nuo periodinio leidinio „Laisvës ðauklio“ leidybos pradþios iki Lietuvos Nepriklausomybës 

atkûrimo) parengti dokumentai (pareiðkimai, kreipimaisi, vieði laiðkai, rezoliucijos). 

Juose galima susipaþinti su programinëmis pogrindinës ir legalios Lygos nuostatomis, 

keliø á laisvæ paieðkomis, pastangomis ugdyti tautinæ sàmonæ, principingà laikysenà 

sovietinës okupacijos sàlygomis. 

Lietuvos iðsilaisvinimà LLL tiesiogiai susiejo su Sovietø Sàjungos–Vokietijos sàmokslo 

prieð Baltijos valstybes vieðu iðkëlimu ir pasmerkimu. Tai skatino nuosekliai rûpintis 

Lietuvos valstybingumo atkûrimo teisiniais aspektais, atsakingai parengti iðsivadavimo ið 

okupacijos ir valstybingumo tæstinumo koncepcijà ir okupuotoje Lietuvoje ðiai politinei 

krypèiai iðtikimai atstovauti. Lygos dokumentuose regime akivaizdþias pastangas maksimaliai 

internacionalizuoti Lietuvos laisvës bylà, tikintis, kad anksèiau ar vëliau ji neiðvengiamai 

bus svarstoma aukðèiausiuose tarptautiniuose forumuose. 

Lygos dokumentai – kartu ir istorijos liudininkai, jos nariø patirtø persekiojimø, dràsos 

ákvëptø protestø metraðtis. 

Didesnës dalies LLL vardu parengtø dokumentø autorius yra A.Terleckas. Daugelis 

knygoje publikuojamø tekstø ávairiu laiku buvo paskelbti Lygos pogrindþio ir legalioje 

spaudoje, kitoje tautinio ir katalikiðkojo pogrindþio ir laisvos Lietuvos þiniasklaidoje. Ruoðiant 

anksèiau skelbtà medþiagà ðiai knygai, neþymiai taisytos kalbos klaidos. 

Nemaþai su LLL veikla susijusiø autentiðkø dokumentø saugomi Laisvës lygos, jos 

nariø asmeniniuose archyvuose. Taèiau daug pogrindþio sàlygomis parengtø dokumentø 

pateko á KGB rankas ir negráþtamai dingo. 

Konferencijos medþiagoje spausdinami istorikø, buvusiø LLL nariø praneðimai, taip 

pat kai kuriuos nûdienos reiðkinius apibendrinanèios áþvalgos. 

Atskiras knygos skyrius skirtas sudëtingø tautiniø santykiø ir geopolitiniø svarstymø 

problematikai. Jame tolerantiðkai aptariami ávairiø tautybiø Lietuvos gyventojø tarpusavio 

santykiai praeityje, iðreiðkiamas poþiûris, kokie jie turëtø bûti ateityje. Ðiame skyriuje 

nemaþai vietos skiriama Sovietø Sàjungos pavergtø tautø, taip pat Rytø Europos 

gyventojø padëèiai apþvelgti ir pastangoms ið tos bendros priklausomybës iðsivaduoti, 

aptariamas katastrofiðkas Lietuvos þydø bendruomenës likimas, ieðkoma bûdø (neretai – 

nestandartiniø) atsikûrusiai Lietuvos valstybei átvirtinti savo nepriklausomybæ naujoje 

pasaulio politinëje realybëje, susidariusioje po sovietinës imperijos þlugimo. 

Knygoje publikuojama Laisvës lygos periodiniø leidiniø, jos nariø privaèiai iðleistø 

knygø, spaudiniø bibliografija. 

Istorikø ádëmiam þvilgsniui á Laisvës lygos veiklà, jos átakà Lietuvos iðsivadavimo procesui 

atstovauja A.Liekio, J.R.Baguðausko, A.Anuðausko, A.Jakubèionio tekstai. Laisvës 

lygos poþiûrá á Lietuvai lemtingø 1987–1990 metø ávykius savo straipsnyje iðreiðkia Lygos 

iniciatorius A.Terleckas. Knygoje rasite ir LLL susikûrimo prieþasèiø analizæ. 

5


Leidinyje nemaþai vietos skiriama Laisvës lygos veiklai 1987–1990 metais. Tai buvo 

ðios radikaliø metodø nevengusios rezistencinës organizacijos aktyviausios veiklos tarpsnis. 

Tuo metu Lyga atviromis priemonëmis siekë Sovietø Sàjungos–Vokietijos nusikalstamo 

pakto slaptøjø susitarimø padariniø likvidavimo, okupacinës armijos iðvedimo, organizavo 

vieðas ir demokratines pilietinio nepaklusnumo bei pasiprieðinimo akcijas, aktyviai 

atstovavo Lietuvai TSRS tautø demokratiniame judëjime. 

Lyga, kovodama dël Lietuvos laisvës ir nepriklausomybës, nuo pat pirmøjø egzistavimo 

dienø pasirinko moralià politikà, besiremianèià prigimtinëmis teisëmis, civilizuotos 

tarptautinës bendruomenës visuotinai pripaþástamais principais, tarptautinëje jurisdikcijoje 

ásitvirtinusiomis nuostatomis. Dar antisovietinio pogrindþio ir okupacijos sàlygomis 

Lygos suformuluoti programiniai tikslai, uþdaviniai ir idëjos ilgainiui tapo atsikurianèios 

Lietuvos valstybës oficialiosios politikos neatskiriama dalimi ir buvo sëkmingai ágyvendintos. 

Lyga savo pagrindine priederme laikë tiesos, nepaisant jokiø autoritetø ir aplinkybiø, 

sakymà. 

Knygoje tilpo tik nedidelë dalis medþiagos, charakterizuojanèios Lygà ir jos atliktus 

darbus. 

Ateityje, jei bus galimybiø, tikimasi iðleisti dar vienà panaðø leidiná, kuriame bûtø 

apþvelgiamos Lietuvos laisvës lygos svarbiausios akcijos, publikuojami ðioje knygoje netilpæ 

kiti ne maþiau reikðmingi dokumentai, pagerbiamos ðios organizacijos iðkiliausios asmenybës. 

Knygos leidëjai dëkoja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmajam pavaduotojui 

È.Jurðënui, tarpininkavusiam gaunant Vyriausybës paramà ðiai knygai iðleisti. 

6 

Vilnius, 

2004 m. kovo 29 d. 

GINTARAS ÐIDLAUSKAS

LAISVËS DEBESËLIS 

JULIUS SASNAUSKAS 

Ðá penktadiená Vilniuje ðvenèiamas Lietuvos laisvës lygos 25-metis. Kadaise iðgirdus 

tà pavadinimà vienus muðë ðaltas prakaitas, kiti negraþiai iðsiviepdavo, o 

tretiems þiburiai tvieskë ið akiø, anot Maironio. 

Ðiandien – jau beveik nieko. Ne daugiau uþ áraðà paminklinëje lentoje. Dël to ir 

galima dabar ðvæsti. Netgi miesto Rotuðëje. Su visa oficialia pompa. Pats Antanas 

Terleckas, Lygos „tëvas“, – jau tik egzotika. Raðo knygeles ir pardavinëja gatvëje po 

vienà lità. È.Jurðënas spaudþia rankà, abipusiai komplimentai, abu ðypsosi. Toks 

gyvenimas. Be abejo, geriau apsikabinti negu pulti á atlapus. Vardan tos Lietuvos. 

Tokia proga turbût tiktø papasakoti apie kvapà gniauþianèias Laisvës lygos 

atsiradimo aplinkybes, bet atmintis, deja, nieko antgamtiðko ar herojiðko neuþfiksavo. 

Lygai uþgimstant 78-øjø birþelá nepasirodë jokiø þenklø danguje ir þemëje. 

Nebuvo nei þvakiø ðviesos nutviekstø veidø konspiraciniame bute, nei priesaikø 

prieðais kryþiø, nei paraðø krauju. Buvo du ar trys – kaip daþniausiai anais metais, 

kai niekas nenorëjo ne tik mirti. 

Buvo labai nedaug laisvës, nedaug vilties ir nedaug proðvaisèiø kà nors pakeisti. 

Tik dràsos buvo daug, tarsi protui aptemus. Matyt, nuo þodþio „laisvë“. 

Nuspræsta, jog Lygos nariu galës save laikyti kiekvienas, kam brangi Lietuvos 

laisvë ir nepriklausomybë. Lietuva tuo metu statë naujus tiltus, tiesë kelius, savinosi 

taikøjá atomà, veisë nutrijas, vis ðvariau kalbëjo rusiðkai ir, kaip vëliau suþinojau, 

guodësi „tyliàja rezistencija“. 

Dabar galvoju, ar visa tai nebuvo panaðu á þaidimà? Du trys sukuria pogrindþio 

organizacijà, du trys leidþia laikraðtukà, du trys atstovauja lietuviø tautai, 

pakilusiai á kovà su okupantais. Televizoriai rodë akmeniná genseko veidà, sustingusá 

prieð tave visiems laikams. Protingi þmonës ðnibþdëjo, jog galva sienos 

nepramuði, ir siûlë tiesiog graþiai gyventi, mokytis, auginti vaikuèius ar lietuviðkus 

dobilus. 

Kvailiausia, kad atremti tokios iðminties nebuvo kuo. Siena ið tiesø stovëjo 

kaip stovëjusi. Gyventi buvo galima, netgi surasti kaþkoká aukso vidurá. O èia 

rezultatai tie patys – nauja krata ar baudþiamoji byla. Ar ðiaip pagavæ kur nors 

paspardo, dël profilaktikos. KGB, deja, nebuvo linkæs þaisti. Niekas ir nelaukë ko 

kito. Lentynoje nuolat budëdavo visi trys kodeksai su komentarais. Kodël ta kaina 

neatrodë per didelë, kodël du trys tarësi galá áveikti imperijà, tikrai neþinau. 

Þinoma, ðiandien galima paþvanginti medaliais ir padeklamuoti kà nors apie 

laimëtà laisvës kovà ir sudëtø aukø prasmingumà. Lyga pirmoji iðkëlë trispalvæ, 

suðaukë pirmàjá vieðà protesto mitingà, pirmoji be uþuolankø pareikalavo kariuomenës 

iðvedimo ir nepriklausomybës. Ðirdá glosto laisvës pionieriø vardas, taèiau 

negaliu tvirtinti þinàs, kas veda ir atveda tautas laisvën. Pranaðai, karvedþiai, kovotojai, 

Vieðpaties ranka? 

7


Veikiausiai pastaroji, nes tik ji, sako, neámanomus dalykus paverèianti ámanomais. 

78-øjø vasarà net A.Terleckas nesvajojo kada nors matysiàs, kaip supasi 

danguje bekojis Leninas, anuomet stabiliai rodæs tinkamiausià vietà Laisvës lygai 

ir panaðiems á jà. Pogrindþio spauda vis padejuodavo, kad mûsø inteligentija neteko 

stuburo, kad tauta keliaklupsèiauja prieð okupantus, kad ásigali vergo mentalitetas. 

Kaþko, matyt nesuvokta, nenumatyta, nes vos tik tariamø vergø choras 

uþtraukë apie àþuolus, tris spalvas ar aðarà Dievo aky, viskas pasikeitë. Stuburas 

atsirado. Be rûsèiø Lygos atsiðaukimø. 

Dar prieð Kovo 11-àjà gatvëje susidûriau su vienu ið tø, kuris lyg mûras stovëjo 

uþ nugaros N.Sadûnaitei prie Mickevièiaus paminklo. Klausiu: kaip dabar viskas, 

ar nebijai? Nustemba it kûdikis: „O ko? Að irgi uþ Lietuvà!“ Pasirodo, jis tik ir 

laukæs dienos, kada suskardens laisvës trimitai. Gerai, kad tuomet dar nebuvo 

mados paduoti á teismà uþ asmens garbës ir orumo áþeidimà. 

Ne, èia jokia nuoskauda, joks piktas apmaudas, kad neiðeina dëti ant svarstykliø 

partizanø vado ir kompartijos boso, disidento ir saugumieèio. Tegul ponas 

Dievas tai daro, jeigu reikia. Senojo Testamento autoriams tikëjimas slëpiningu 

Apvaizdos planu leido net svetimðalá pagoniø karaliø pavadinti Dievo siøstuoju 

gelbëtoju. 

Kuo prastesni visi kiti „ne mûsiðkiai“, aplinkybiø átraukti á ðventà darbà? Nesyk 

jau susigëdau ar buvau sugëdintas, kad nepasiseka uþmirðti anø laikø, kad 

kyla pagunda brëþti ribà. Vienas vyrukas, gimæs kitais metais po Lygos, tiesiai 

ðviesiai ir pareiðkë, kad jam nusibodo visi buvæ kaliniai ir tremtiniai su savo pretenzijomis 

á iðskirtinius nuopelnus Lietuvos laisvei. Suprantu, negi jis prastesnis, 

kad nebuvo spardytas, trankytas po kalëjimus? Kita vertus, nejaugi uþ tai reikalausi 

kompensacijos kaip uþ ðuns apkandþiojimà? 

Pasimeèiau ir kità kartà, kai reikëjo vienoje laidoje atsakyti, kam priklauso teisë 

atsiversti, o kam ne. Lyg ir buvo aiðku, kur tas skirtumas galëtø bûti, taèiau 

staiga toptelëjo, kad ir pats neðiojau raudonà kaklaraiðtá, svajojau tapti kosmonautu, 

deklamavau tarybiniø poetø eiles apie mëlynas Iljièiaus akis. Kas gali atimti 

teisæ tapti kitokiam? Ir jei apaðtalas Paulius nemelavo, tai ið tiesø, juo nevertesnis 

esi, juo daugiau ðansø pelnyti dangaus simpatijas ir praregëti. Keista logika, 

taèiau nepaneigsi jos, kaip ir daugybës tø, kurie ëmë ir atsivertë. 

Man gelia tik dël Lygos ir dël viso to, kas buvo daroma neplanuojant triumfo 

valandø, neturint po ranka laimingo scenarijaus. Beviltiðkoje situacijoje. Praradus 

bet koká sveikà protà. Kam to þaidimo reikëjo? Kodël negalëjai kitaip? Tiesiog – 

gyventi. Vakar ir ðiandien aukðtai pakelta galva. 

Palaiminti, kurie persekiojami dël teisybës? Anuomet lengviau buvo tuos þodþius 

kartoti. Ðiandien gyvi iðlikæ 78-øjø þmonës, kad ir gavæ po ordinà, ið tiesø 

tinka gal tik dangaus karalystei. Daugumà jø iðduoda, kaip ir anais laikais, atitrûkimas 

nuo ðio pasaulio. Garsios megztosios beretës ir juokingi senamadiðki 

kostiumëliai. Naivi patriotinë retorika. Kompleksai. Kas teberaðo knygeles. Kas 

mëgina politikuoti. Kas meldþiasi. Kas nusivylæs ilgisi anø dienø. Kas uþgërë. 

8

Kas pyksta ir nusiðneka. Ne seimûnai ir ne ministrai. Nevedþioja ekskursijø po 

ðlovingas kovø ir kanèiø vietas. Jiems negresia altoriø garbë ir tautos sàþinës 

vardas. 

Aèiû Dievui turbût. Antraip viskas pakviptø herojiðku epu ir fanfarom. O to 

juk nebuvo prieð 25-erius metus. Du ar trys – kaip Vieðpaties iðpranaðauta. Darsyk 

aèiû jam. Kad Laisvës lyga uþplaukë 78-aisiais kaip lengvas, vos ámatomas 

vasaros debesëlis. Toks ir sklando po ðiai dienai. Kuo kitu jai tapti nepavyko. A.Terleckas 

þadëjo jà paðalinti, vos tik Lietuva iðkovos nepriklausomybæ. Taèiau debesëlis 

liko. Jis turbût nepavaldus aplinkybëms. Vis suvedþiojantis tuos, kas pakelia 

akis aukðtyn. 

LAIKAS: [SAVAITRAÐTIS] 

2003 M. RUGSËJO 26 D. 

JULIUS SASNAUSKAS. LAISVËS DEBESËLIS 

9


10 

LIETUVOS LAISVËS LYGOS SUSIKÛRIMAS 

ANTANAS TERLECKAS 

Sukurti pogrindinæ politinæ organizacijà Lietuvos rezistentus paskatino daug ávairiø 

prieþasèiø. Pirmiausia jiems këlë nerimà tai, kad mûsø inteligentija ið esmës 

susitaikë su okupantø vykdoma politika, nuolankiai priëmë sovietinës valdþios 

suteiktà „malonæ“ lietuviø kalba ðlovinti pavergëjus bei jø vadus ir, uþuot aktyviai 

ásijungusi á pasiprieðinimo judëjimà, pasyviai tenkinasi labai apribotomis savo 

intelektualinës veiklos galimybëmis. Daugelis Lietuvos inteligentø su tokia padëtimi 

susitaikë gal ir nenoriai, gal ir prieð savo valià, taèiau tokia jø laikysena 

demoralizavo ir taip per okupacijos deðimtmeèius susilpnëjusià tautos pasiprieðinimo 

dvasià. 

Paradoksalu, taèiau pogrindiná veikimà skatino Lietuvos rusinimas atviromis 

ir drastiðkomis priemonëmis. Tai sukëlë neiðvengiamà atoveiksmá, prieðinimàsi 

brutaliam spaudimui. 

Galvodami apie Lietuvos ateitá, tautinio pasiprieðinimo pogrindþio lyderiai nuogàstavo, 

kad ateityje Kremliaus vadovais tapæ lankstesni rusø politikai pavirðutiniðkomis 

reformomis ir neesminëmis nuolaidomis gali patenkinti tautos laisvës 

troðkimà, kuris jau nebuvo toks stiprus kaip pirmaisiais okupacijos deðimtmeèiais. 

Pagrindiniu Sovietø Sàjungos valdþios uþdaviniu Lietuvoje buvo galutinai palauþti 

tautos valià prieðintis ir priversti iðsiþadëti siekio gyventi nepriklausomà 

nuo Rusijos gyvenimà. Tada svarstëme: kas ávyks, Lietuvai gavus savivaldà? Kaip 

parodë devintojo deðimtmeèio ávykiai, savivaldos galimybë buvo pats didþiausias 

pavojus, kurio masto daugelis dar ir ðiandien nesuvokia. 

Iðkilo bûtinybë þadinti tautos viltá, kad ámanoma atkurti Lietuvos valstybingumà, 

átikinti jà, kad nepriklausomybæ Lietuva atgaus tik kovodama, kad tik nepriklausoma 

Lietuvos valstybë yra realus tautos materialinës ir dvasinës gerovës 

garantas. 

Pasirodþius „Lietuvos Katalikø Baþnyèios kronikai“, ásiþiebë viltis, kad ðis pogrindinis 

leidinys atliks minëtus uþdavinius. Deja, jau pirmieji numeriai átikino, 

kad leidëjai nëra pasiruoðæ tokiai misijai. Tai aiðkintina tuo, kad rusø okupantai 

sunaikino katalikiðkosios inteligentijos branduolá. O likusiems gyviems neleido 

dëstyti Kauno kunigø seminarijoje, vykdyti akademinæ, ðvieèiamàjà veiklà. 

Katalikiðkame pogrindyje veikë nemaþai dràsiø kunigø ir vienuoliø. Pats gyvenimas, 

istorija sukûrë ðiai pogrindþio krypèiai gana palankias gyvenimo ir veikimo 

sàlygas. Katalikiðkojo pogrindþio veikëjai turëjo keliø ðimtmeèiø veiklos patirtá 

sukaupusià organizacijà – Baþnyèià, kurios visiðkai likviduoti taktiniais sumetimais 

okupantai nedráso. Kunigø ir vienuoliø nekamavo nuolatinë baimë dël 

savo vaikø ateities ir likimo, kova uþ bûvá jø taip pat nevargino. 

Taèiau katalikiðkas pogrindis neturëjo intelektiniø pajëgø leisti solidø, platø 

temø spektrà aprëpiantá leidiná. Tautos ir paèios Baþnyèios nelaimë buvo ta, kad

ANTANAS TERLECKAS. LIETUVOS LAISVËS LYGOS SUSIKÛRIMAS 

didelë mûsø dvasininkijos dalis á antisovietiná pogrindá perkëlë prieðkarinës Lietuvos 

partines rietenas, stereotipinius ideologinius nesutarimus. Save tradiciðkai 

laikydami krikðèionimis demokratais, pasaulieèius pogrindininkus siaurai traktavo 

kaip tautininkus ir elgësi su jais ne visada pagarbiai ir iðmintingai. Ne tik 

nesuteikë tautiniam pogrindþiui pagalbos, taèiau daþnai stabdë jo veiklà. Ne be 

katalikiðkojo pogrindþio vadovaujanèiø asmenø nurodymø tautiðkos pakraipos 

„Laisvës ðauklys“ toliau Maskvos nenukeliavo. Ðis pogrindþio leidinys, publikavæs 

aktualià medþiagà politinëmis, visuomeninëmis, istorinëmis temomis, nepasiekë 

mûsø emigrantø, todël nebuvo skaitomas per Lietuvai transliuojamas uþsienio 

radijo stotis. 

LLL pogrindinio þurnalo „Vytis“ pirmojo numerio vedamajame „Laisvæ reikia 

iðsikovoti“ apgailestaujant konstatuota: „Visur tas pats susiskaldymas, parapinis 

patriotizmas. Opozicinës grupelës, ið esmës gana pajëgios, neturi jokios 

pozityvios programos, daþnai laikà ir jëgas eikvoja tuðèioms diskusijoms. Viskà 

þudo tikëjimas savo neklaidingumu, paprastos tolerancijos stoka. Atskiri pogrindinës 

spaudos leidëjai nenori skaitytis su kitø nuomone, kiekvienà pastabà ar 

kritikà priima kaip áþeidimà. Reiktø pagalvoti, ar ið tikrøjø jie turi neklaidingumo 

dovanà“. 

Bûdamas gerai informuotas apie katalikø ortodoksø ir tautiðkai nusiteikusiø 

pasaulieèiø nesutarimus, KGB juos gudriai skatino ir iðnaudojo lietuviðkam antisovietiniam 

pogrindþiui silpninti. Per savo agentûrà kunigijos tarpe sugebëjo átikinti 

„LKB kronikos“ leidëjus, kad ðis pogrindinis leidinys apsiribotø tik Katalikø 

baþnyèios ir tikinèiøjø teisiø, teisës á sàþinës laisvæ gynimu. Tarp kunigø ir vienuoliø 

dominavo idëja, kad tiktai katalikybë iðgelbësianti Lietuvà. Be to, uþ katalikiðkø 

paþiûrø skleidimà bûsià maþiau baudþiama negu uþ laisvës ir nepriklausomybës 

atvirà reikalavimà. „Kronikos“ leidëjai kaþkodël buvo pasiryþæ surinkti 

po kiekvienu kunigø protesto laiðku kuo daugiau paraðø. Pavirðutiniðkai þvelgiant 

tai gal ir nebuvo blogas sumanymas, taèiau uþverbuoti kunigai KGB buvo 

ápareigojami pasiraðinëti po bet kokiu protesto dokumentu, taèiau prieð pasiraðant 

taip já „pataisyti“, kad jame neliktø „aðtriø vietø“. Po tokiø „redagavimø“ 

Vakarus pasiekdavo dokumentai, ið kuriø kompromisinio turinio demokratiðkasis 

pasaulis padarydavo iðvadà, jog lietuviø tauta neturi sovietiniams okupantams 

dideliø pretenzijø. Galëdavo atrodyti, jog valdþiai leidus atidaryti vienà kità baþnyèià 

lietuviø tauta susitaikys su tuo, kad Lietuvos valstybë iðbraukta ið pasaulio 

þemëlapio. Tai stabdë Lietuvos politinio statuso klausimo këlimà ir galimus svarstymus 

átakinguose tarptautiniuose forumuose. 

Nedaug atsirado þmoniø, kurie iðdráso kritikuoti „LKB kronikà“. Priekaiðtauti 

kunigams, kurie, leisdami pogrindiná leidiná, rizikavo savo laisve ir net gyvybe, 

reikëjo didelës pilietinës dràsos. Taèiau tokiø „priekabiøjø“ vienas kitas buvo. 

Kritikuojama buvo ið gerø paskatø. Kritikai árodinëjo, jog reikia patiems átikëti ir 

kitus átikinti, jog bûtina religines idëjas jungti su tautiðkomis. Juk tautiðkai sàmoningas 

asmuo, net tautai gero linkintis laisvamanis niekada nekovos prieð Baþ- 

11


nyèià, kadangi ji saugo ir puoselëja tautos dvasinio gyvenimo pilnatvæ. O dvasiðkai 

uþsigrûdinusiai tautai negrësmingos jokios okupantø pastangos nudievinti ir 

nutautinti jà. 

Pasaulieèiai pogrindininkai ragino kunigus ir katalikiðkojo pogrindþio vadovus 

kartu leisti bendrà pogrindiná þurnalà, kovojantá uþ Baþnyèios ir tautos teises 

ir laisvæ. Taèiau ðios pastangos buvo bevaisës. Kartà „LKB kronikos“ redaktorius 

atvirai pareiðkë: „Bûsimai Nepriklausomai Lietuvai mes padovanosime didelá politiná 

kapitalà – „LKB kronikà“, o jûs, tautininkai, ateisite tuðèiomis rankomis“. 

„Tautininkams“ teko imtis „istorinio liudijimo“ vaidmens. Ðio teksto autorius, 

dviejø bièiuliø konsultuojamas, paraðë „Kronikos“ leidëjams ilgà laiðkà, kuris pirmà 

kartà iðspausdintas tik 1993 metais „Pozicijos“ laikraðtyje. Tikëtasi, kad „Kronikos“ 

leidëjai bus priversti savo leidinyje toleruoti ir tautines idëjas. 

Laiðkas buvo paraðytas 17-os Lietuvos inteligentø vardu. Kaip tik neseniai 17 

Latvijos komunistø buvo iðdëstæ Kremliui savo pretenzijas dël Latvijos rusinimo 

(ta proga noriu áterpti, kad tokiø dràsuoliø tarp Lietuvos komunistø neatsirado 

në vieno). 

„17-os Lietuvos inteligentø laiðkas“ buvo áteiktas kunigui P.Raèiûnui, 1975 metø 

rugpjûtá vykstanèiam á JAV aplankyti motinos. Naiviai tikëtasi, kad iðeivijos kunigai 

intelektualai supras bûtinybæ kelti mûsø pogrindinëje spaudoje Lietuvos valstybingumo 

atkûrimo idëjà ir jà, iðvertus pogrindþio spaudà á uþsienio kalbas, iðplatins 

Vakarø pasaulyje. Laiðko autoriai tada neþinojo, kad kosmopolitinës kun. 

F.Jucevièiaus idëjos yra uþvaldþiusios ir aukðtosios JAV lietuviø dvasininkijos protus. 

Jie ne peikë, o gyrë „Kronikos“ leidëjus uþ jø atsiribojimà nuo tautiniø idëjø. 

Pasak kun. P.Raèiûno, kaip tik tarp JAV lietuviø kunigø ir kilusi mintis leisti 

pogrindinæ „Auðrà“, kurios turinys turëjo bûti pasaulietiðkas. „Auðros“ leidëjais 

buvo kunigai L.Kunevièius ir P.Raèiûnas. 

Reikia pripaþinti, kad formaliai buvo atsiþvelgta á „17-os inteligentø laiðke“ 

pareikðtas pagrástas pastabas. Deja, tik formaliai. „Auðrà“ Lietuvoje buvo labai 

sunku gauti, nes katalikiðkasis pogrindis pagrindines jëgas skyrë „Kronikai“ leisti 

ir platinti. „Auðra“ buvo leidþiama tik 800 egz., o „Kronika“ – 5000 egz. tiraþu. 

Tai iliustruoja, kiek mûsø emigrantai buvo nutolæ nuo savo Tëvynës politiniø problemø. 

Galima daryti prielaidà, kad ne tik Lietuvos, taèiau ir iðeivijos kunigai 

netikëjo, jog Lietuvai pavyks atkurti nepriklausomà valstybæ. Prieðingu atveju jie 

nebûtø „Auðros“ leidæ vos keliø ðimtø egzemplioriø tiraþu… milijonui lietuviø, 

gyvenanèiø laisvajame pasaulyje. 

„Auðra“ nebuvo verèiama á jokià kità pasaulio kalbà. Viena ið daugelio prieþasèiø, 

kodël Lietuvos nepriklausomybë 1990 m. nebuvo skubiai pasaulio pripaþinta 

de jure, yra ta, kad pasaulis nebuvo deramai supaþindintas su Lietuvos politinës 

ir tautinës problematikos specifika. 

Ir „Auðrà“ Katalikø baþnyèios atstovai leido vien savo jëgomis… Ypaè silpni 

moksliniu ir politiniu poþiûriu buvo pirmieji ðio leidinio numeriai. Po antrojo numerio 

„Auðros“ leidimas buvo kuriam laikui nutrûkæs. „Auðros“ leidëjams para- 

12


ðiau naujà kritiná straipsná „Naujos „Auðros“ belaukiant“. Netrukus ir „Auðra“ 

pradëjo vykdyti savo paskirtá. 

Dël teisybës bûtina pastebëti, kad kun. P.Raèiûnas buvo didelës religinës bei 

tautinës tolerancijos þmogus. 1976 metais 21-ajame „Kronikos“ numeryje jis iðspausdino 

ilgà mano laiðkà SSRS KGB ðefui J.Andropovui, kuriame nebuvo beveik 

në þodþio apie religijà ar tikëjimà. 

Visà vaizdà apie lietuviðkos mokyklos persekiojimà, apie mokytojø kolaboravimà 

galima susidaryti kaip tik ið „Kronikos“. Todël bûtø neteisinga neávertinti 

„Kronikos“ vaidmens kovojant uþ lietuvybæ okupuotoje Lietuvoje. Taèiau vis dëlto 

„Kronika“ literatûriðkai ir dalykiðkai galëjo bûti stipresnë. Ðiandien, aiðku, tai 

pripaþásta ir patys „Kronikos“ leidëjai. 

Daugumà mûsø inteligentø gàsdino mintis, kad KGB pagal straipsniø, iðspausdintø 

pogrindinëje spaudoje, turiná gali nustatyti autoriø. Todël jie iðvis neraðë á 

pogrindinæ Lietuvos spaudà. Tik dël inteligentijos nusiðalinimo pogrindinë mûsø 

spauda savo turiniu buvo silpnoka. 

Iðklausæ pasaulieèiø pastabas dël jø pogrindinës spaudos, kunigai daþniausiai 

atrëþdavo: „Leiskite savàjà!“ Teko paklusti ðiam arogantiðkam patarimui. 1976 m. 

vëlyvà rudená pasirodë „Lietuvos balsas“, kuris, kelintà kartà já perredaguojant, 

tapo „Laisvës ðaukliu“. Vienu ðio leidinio iniciatoriø ir leidëjø buvo Kæstutis Jokubynas, 

Igarkos tremtinys, per du kartus rusø konclageriuose iðkalëjæs 17 metø. 

Vienokiu ar kitokiu bûdu prie ðio leidinio daugiau ar maþiau prisidëjo Birutë Burauskaitë, 

Vytautas Boguðis, Jonas Pratusevièius, Romaldas Ragaiðis, Dalia Sasnauskienë, 

Julius Sasnauskas, Stasys Stungurys, Elena Terleckienë, Antanas Terleckas, 

Andrius Tuèkus, Zita Vanagaitë ir Jonas Volungevièius. Taèiau straipsnius 

jame raðë tik J.Sasnauskas, A.Terleckas, K.Jokubynas. S.Stungurys paraðë 

puikø straipsná apie A.Tarabildà. 

„Laisvës ðauklio“ tikslus ávardijo pirmojo numerio vedamasis „Laisvieji lietuviai 

pavergtoje Tëvynëje“: „…mûsø prieðtaringame ir keistame pasaulyje, kur baramasi, 

vaidijamasi ir net þudomasi dël menkiausiø dalykø, taèiau kur vengiama 

kovoti uþ paèias didþiausias þmogiðkàsias vertybes – laisvæ, taurumà ir gërá, – 

pasirodo, yra laisvø þmoniø. (…) Laisvø þmoniø yra ne tik laisvajame pasaulyje, 

saugomame demokratiðkø konstitucijø, bet ir ten, kur bet koks laisvës troðkimas 

slopinamas ðvinu, kalëjimais, psichiatrinëmis ligoninëmis. Vergas yra tik tas, kuris 

susitaiko su savo vergiðka egzistencija ir nebejauèia já kaustanèiø grandiniø. 

Kas bijo – tas nugalëtas, tas lengvai pasiduoda ekonominei ir politinei pavergëjø 

eksploatacijai. Save gerbiàs þmogus privalo nugalëti ágimtà baimës jausmà, pakilti 

aukðèiau gamtos, árodyti sau ir aplinkiniams, kad yra vertybiø, brangesniø uþ 

gyvenimà. Laisvas yra kiekvienas, kuris visomis iðgalëmis prieðinasi pavergëjo 

pastangoms já nudievinti, nuþmoginti ir nutautinti. Ði taisyklë tinka ne tik atskiriems 

individams, bet ir visoms tautoms. Kiekviena tauta, kovojanti su pavergëju 

– laisva, nors jos teritorija ir yra okupuota. Praradusi iðorinæ laisvæ, ji iðsaugoja 

vidinæ, dvasinæ. (…) Kauno muzikinio teatro sodelyje, kur prieð 32 metus buvo 

13


ðlykðèiausiai pasityèiota ið Lietuvos valstybingumo ir nepriklausomybës, suliepsnojo 

Romo Kalantos kûnas. Þuvo kûnas, bet liko dvasia, kad amþinai gyventø 

tautoje, nuolat belstøsi á mûsø sàþinæ, kurstytø laisvës troðkimà. (…) Prieð 37 metus 

dviejø kruvinø diktatoriø sandërio dëka Lietuva prarado nepriklausomybæ. 

(…) Demokratiniø ðaliø palikta likimo valiai, lietuviø tauta nenulenkë galvos. Rytø 

tironui prireikë keliolikos metø, kol jis pasiekë fizinæ pergalæ. Dvasinës pergalës 

jis niekada nepasieks! Þinodami, kad nëra kovos be aukø, tikime, kad jokia 

auka, ypaè kraujo ir kanèios, nenueis veltui, bet skatins ir ápareigos kovoti, kol 

„skaudûs panèiai nukris ir vaikams uþtekës nusiblaivæs dangus“. (…) Metame 

iððûká vienintelei mûsø planetoje iðlikusiai kolonijinei imperijai, prieð kurios karinæ 

galià dreba beveik visas pasaulis. (…) Tegul ðie puslapiai bylos apie negæstantá 

tautos laisvës ilgesá, apie pastangas tø þmoniø, kurie neámanomiausiomis sàlygomis 

tæsia laisvøjø lietuviø tradicijas“. 

Kitame „Laisvës ðauklio“ pirmojo numerio programiniame straipsnyje „Mûsø 

uþdaviniai“ raðoma: „Yra mananèiø, kad lietuviui pakanka giliø religiniø ásitikinimø, 

kad giliai tikintis krikðèionis savaime taps sàmoningu lietuviu. Kiti tvirtina, 

kad pirmiausia reikia kelti tautiná susipratimà. (…) Mes stengiamës sujungti ðias 

abi nuomones. (…) Pirmiausia bûtina neutralizuoti jaunimo sàmonëje tas piktas 

sëklas, pasëtas mokytojø ateistø, likviduoti tà ið mokyklos iðsineðamà nepasitikëjimà 

dvasininkais. (…) Mûsø laikraðtis (…) stiprins dvasininkø ir pasaulieèiø 

santarvæ“. Taèiau „Laisvës ðauklys“ dvasininkø buvo sutiktas su nepasitikëjimu, 

net prieðiðkumu. Jø ambicijà galëjo uþgauti cituojamo straipsnio pabaiga: „Mes 

vadovausimës II Vatikano Susirinkimo priimtu „Dekretu apie pasaulieèiø apaðtalavimà“, 

kuriame pasaulieèiai traktuojami pilnateisiais Baþnyèios nariais, o dvasininkai 

ápareigoti „… su atidumu Kristuje ir tëviðka meile svarstyti pasaulieèiø 

pateiktus projektus, sugestijas, norus, pagarbiai pripaþinti tà tikràjà laisvæ, priklausanèià 

kiekvienam ðiame pasaulyje“. 

Ðio programinio straipsnio pabaigoje raginama „raðyti á mûsø laikraðtá visø 

paþiûrø lietuvius. Mes spausdinsime tautinius ir religinius straipsnius, iðskyrus 

tik tuos, kuriuos okupantas galëtø panaudoti prieð mûsø tautà ir Baþnyèià. Vadovausimës 

kriterijumi, kad tiesa yra aukðèiau uþ visus autoritetus ir todël kiekvienas 

yra laisvas visa kritiðkai vertinti“. 

„Laisvës ðauklio“ 1, 2 ir 5 numeriai 1977 m. pateko á dorø, greièiausiai ðiaurës 

rytø Lietuvos kunigø rankas. Tie á naujai pradëtà leisti „Auðrelæ“ 1978 m. vasario 

16 d. sudëjo minëtø numeriø straipsnius. „Auðrelë“ pasiekë JAV. Keli „Auðrelëje“ 

publikuoti „Laisvës ðauklio“ straipsniai buvo perskaityti per uþsienio radijà, 

iðspausdinti uþsienio lietuviø spaudoje. 

„Laisvës ðauklys“ suformavo Lietuvos laisvës lygos programà, jo idëjos po 

deðimties metø – 1987 m. rugpjûèio 23 d. pakvietë tautà prie Adomo Mickevièiaus 

paminklo Vilniuje á pirmàjá okupuotoje Lietuvoje vieðà protesto mitingà. 

Deklaratyvias solidarumo su pavergtomis tautomis idëjas vangiai propagavæs 

Vakarø pasaulis pagarbiai baiminosi sovietinës imperijos, uþvis labiausiai rûpi- 

14


nosi savo interesais, vartotojiðka gerove ir greitai pamirðo okupuotus Baltijos kraðtus. 

Toks gëdingas susitaikëliðkumas, geopolitinis egoizmas ir Vakarø vadovø 

bailus elgesys privertë ið esmës susimàstyti: palaikyti pavergtøjø lietuviø viltá ir 

tikëjimà ateities laisve ámanoma tik savo paèiø kukliomis jëgomis. Tad, nepaisant 

nieko, reikëjo sukurti politinæ jëgà, kalbësianèià pavergtos tautos ir okupuotos 

valstybës vardu. Prabilti uþgniauþtosios Lietuvos vardu. 

Lietuvos laisvës lygà 1978 m. vasarà ákûrë dauguma „Laisvës ðauklio“ leidëjø, 

iðskyrus B.Burauskaitæ ir Z.Vanagaitæ. Dar prisijungë Jonas Petkevièius, Leonora 

Sasnauskaitë, Vladas Ðakalys. Konsultantu tapo buvæs politinis kalinys, ið Leningrado 

iðtremtas Valerijus Smolkinas. 

Labai ilgai ieðkota pogrindinei organizacijai pavadinimo, kol „Lietuvos laisvës 

armija“ transformavosi á Lietuvos laisvës lygà. 

LLL deklaracija buvo iðspausdinta pogrindinëje „Auðroje“, neþinomiems asmenims 

gerokai suðvelninus antirusiðkà deklaracijos tonà. 

KGB neiðaiðkino LLL, kol ji pati neiðëjo ið pogrindþio ir nepradëjo veikti vieðai. 

Neiðaiðkino greièiausiai todël, kad LLL savo periodiniame pogrindþio leidinyje 

„Vytis“ praðë visø pogrindiniø leidiniø skelbti LLL dokumentus. Tokiu bûdu KGB 

buvo sudarytas klaidingas áspûdis, kad „Vytis“ spausdina LLL straipsnius, nepalaikydamas 

su ðia organizacija jokiø tiesioginiø ryðiø. 

Gydytojas A.Statkevièius savo iniciatyva pagamino LLL antspaudà, raðë LLL 

vardu straipsnius ir juos platino. Mes „Vytyje“ spausdinome jo straipsnius visiðkai 

neþinodami, kad tai vieno þmogaus darbas. 

KGB 1979 m. ákalinus pagrindinius Laisvës lygos veikëjus, o V.Ðakaliui 1980 m. 

perëjus SSRS–Suomijos sienà, ðios pogrindinës organizacijos veikla beveik nutrûko. 

KGB iðaiðkino A.Statkevièiø, 1980 m. vasario 14 d. já areðtavo ir 7 metus kankino 

Èerniachovskio bei Taðkento psichiatrinëse ligoninëse-kalëjimuose. 

1981–1982 m. buvo dar iðleisti trys Laisvës lygos nelegalaus þurnalo „Vytis“ 

numeriai (4–6). Beruoðiant septintàjá numerá, visi jo straipsniai pateko á KGB rankas. 

Lietuvos laisvës lygos veikla buvo visiðkai suparalyþiuota. 

Likæ laisvëje Lygos nariai pasiraðinëjo atskirus politinius dokumentus (J.Volungevièius, 

Lygos jaunimas). 

Laisvës lygos veikla buvo atnaujinta 1987 m. ankstyvà pavasará. Lygos nariai 

pradëjo platinti politinio turinio straipsnius, dokumentus, o rugpjûèio 23 d. surengë 

pirmàjá vieðà protesto mitingà. 1988 m. buvo atnaujintas „Vyèio“ ir „Laisvës 

ðauklio“ (LLL informacinio biuletenio) leidimas. 

1988 m. geguþës mën. A.Statkevièius emigravo á JAV. Pasigirdus Vakarø radijo 

stoèiø praneðimams apie vis labiau aktyvëjanèià LLL veiklà, sovietinis þurnalas 

„Ðluota“ ironizuodamas paskelbë, kad Lietuvos laisvës lygà „sudaro vienintelaitis 

Algirdas Statkevièius“, kuris buvo jos „vieninteliu vadu, steigëju ir 

nariu“. Paskvilá „Ðluota“ uþbaigë ðitaip: „Geguþës 21 d. „Pan Ameriken“ kompanijos 

lëktuvu „Lietuvos laisvës lyga“ Algirdo Statkevièiaus asmenyje pakilo á 

oro erdves ir pasuko á Vakarus“. Ta paèia tema su rubrika „Atsargiai: dezinfor- 

15


macija“ praneðimà paskelbë SSRS Komunistø partijos oficiozas „Pravda“. Praneðime 

paneigiama Vakarø radijo stoèiø informacija apie tai, kad beveik deðimt 

metø pogrindyje veikusi LLL artimiausiu metu planuoja surengti masines protesto 

demonstracijas ir mitingus. Pakartodama „Ðluotos“ „teiginius“, „Pravda“ 

suskubo paneigti uþsienio radijo stoèiø „dezinformacijà“ apie veikianèià LLL: 

„Ðita „lyga“ susideda ið vieno vienintelio asmens – kaþkokio Algirdo Statkevièiaus“. 

„Pravda“ ramino save ir SSKP Politinio biuro bei CK narius tokiais 

þodþiais: „…tapo þinoma, jog ð.m. geguþës 21 d. kompanijos „Pan Ameriken“ 

lëktuvu visa „lygos“ sudëtis iðskrido á JAV“. Ðis praneðimas Sovietø Sàjungos 

pagrindiniame spaudos „organe“ pasirodë minëto „Lygos skrydþio“ iðvakarëse 

– geguþës 20 d. SSKP, LKP, „Pravda“ ir „Ðluota“, ðvelniai tariant, paskubëjo 

konstatuoti „Lygos emigracijà“ á JAV, nes jau geguþës 22 d. (!) Vilniuje, Gedimino 

aikðtëje, LLL surengë pirmàjá vieðà ir masiná didþiøjø 1948 m. trëmimø 40-øjø 

metiniø paminëjimà, o A.Statkevièius JAV sëkmingai vykdë LLL Tautinës tarybos 

ágaliotinio lietuviø iðeivijai funkcijas. 

LLL iðëjus ið pogrindþio, SSRS KGB labai stengësi jà likviduoti, suskaldyti, 

sukompromituoti. Tenka pripaþinti, kad dalá planø LLL atþvilgiu KGB pavyko 

ágyvendinti. 

1987–1990 metai buvo LLL aktyviausios veiklos laikotarpis. Tuo metu Lyga 

idëjiniu lygmeniu ið esmës vadovavo Lietuvos iðsivaduojamajam judëjimui, kovojanèiam 

uþ nepriklausomos valstybës atkûrimà. LLL pastangomis buvo sustabdytas 

Maskvoje suplanuotas Lietuvos okupacijos ir aneksijos áteisinimo procesas. 

LLL nariai planavo, kad Lietuvai atkûrus savo valstybæ organizacija nutrauks 

savo veiklà, nes jos tikslas bus pasiektas. Taèiau atkurtos valstybës tikrovë pasirodë 

besanti tokia sudëtinga ir prieðtaringa, kad LLL teko ir toliau aktyviai reikðtis 

Lietuvos politiniame gyvenime. Pasiekus laisvæ ne maþiau svarbiu uþdaviniu tapo 

kova uþ tiesà ir teisingumà. 

2003 M. 

16

LIETUVOS LAISVËS LYGA 

(IÐ STUDIJOS „ANTISOVIETINIS POGRINDIS 

IR LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBË“) 

DR. ALGIMANTAS LIEKIS 

„1978 m. birþelio 14–15 dienomis iniciatyvinë grupë, apsvarsèiusi tarptautinæ ir 

vidaus padëtá, nusprendë sukurti nepartinæ, demokratiniais principais veikianèià 

organizacijà – Lietuvos Laisvës Lygà (LLL). 

LLL tikslas – Nepriklausomos Lietuvos atkûrimas. 

LLL uþdaviniai: 

1) Religinës, tautinës ir politinës sàmonës ugdymas; 

2) Lietuvos laisvës klausimo këlimas tarptautiniuose forumuose. 

LLL neturës organizacinës struktûros. Kiekvienas Lietuvos gyventojas gali save 

laikyti LLL nariu, jeigu jis kovoja (pagal galimybes) uþ Lietuvos Laisvës Lygos 

tikslus. 

Aukðèiau nurodytiems uþdaviniams ágyvendinti sukuriama aukðèiausia Lietuvos 

Laisvës Lygos institucija – Tautinë taryba. Uþsienyje Lietuvos Laisvës Lygai 

atstovaus Uþsienio taryba. KGB likvidavus Tautinæ tarybà arba sutrikus jos 

veiklai dël kitø prieþasèiø, – Tautinës tarybos funkcijos pavedamos Uþsienio 

tarybai. 

LLL Uþsienio tautinë taryba kreipiasi á demokratiniø valstybiø vyriausybes 

Europoje ir Amerikoje, taip pat á Kinijos Liaudies Respublikos vyriausybæ dël buvusio 

Tautø Sàjungos nario – Lietuvos laisvës klausimo iðkëlimo SNO Generalinëje 

Asamblëjoje (…). 

Praðome Lietuvos pogrindinæ ir emigracinæ spaudà paskelbti ðià deklaracijà“ 1 . 

Toks tekstas buvo paskelbtas pogrindinio „Auðros“ þurnalo 12(52) numeryje 

1978 m. rugpjûèio mënesá. Deklaracijà pasiraðë „Lietuvos Laisvës Lygos Tautinë 

taryba“. LLL kûrëjas Antanas Terleckas apie tai ðiø eiluèiø autoriui yra pasakojæs: 

– Saugumui areðtavus daugelá mûsø pogrindininkø, ëmëm galvoti apie naujos, 

turinèios aiðkius tikslus organizacijos sukûrimà. Reikëjo, kad bûtø ir skambus 

pavadinimas, bet kad nekartotø jau buvusiø organizacijø. Taip á galvà ir atëjo 

trijø LLL pavadinimas – Lietuvos laisvës lyga. Rengiant jos ákûrimo pamatus, nemaþa 

konsultavausi su buvusiais politiniais kaliniais. Paruoðëme deklaracijà. Romaldas 

Ragaiðis nuveþë deklaracijà á Ðiaulius, Petkevièiams, perdavëme á „Auðrà“. 

Taèiau deklaracijà iðspausdino gerokai apkarpæ, palikæ labai liberalià. Perskaitæs 

net uþ galvos susigriebiau… 

Á LLL greitai gan aktyviai ásitraukë Romaldas Ragaiðis, Angelë Ragaiðienë, Elena 

Terleckienë, Jonas Volungevièius, Algirdas Statkevièius, vëliau Vladas Ðakalys, 

1 Auðra, 1978, Nr. 12(52), p. 47–50. 

ALGIMANTAS LIEKIS. LIETUVOS LAISVËS LYGA 

17


Julius Sasnauskas, Vytautas Boguðis, Jonas Pratusevièius, Andrius Tuèkus ir daugelis 

kitø. Nemaþa dalis nariø jau buvo teisti. Taip J.Pratusevièius uþ dalyvavimà 

partizaniniame judëjime buvo iðkalëjæs 13 metø, R.Ragaiðis – teistas 3 kartus, A.Terleckas 

– irgi 3 kartus, J.Volungevièius – kartà ir pan. Kiti, kaip Valdas Anelauskas, 

Algimantas Baltruðis, Antanas Grigas, Eugenijus Krukovskis, Edmundas Paulionis, 

Vaclovas Ralys, Leonora Sasnauskaitë, Genovaitë Ðakalienë ásitraukë á disidentinæ 

veiklà. 

JAV, Èikagoje, pirmàjà LLL grupæ 1988 m. liepos mënesá ákûrë imigrantai ið 

SSRS, buvæ politiniai kaliniai Algirdas Statkevièius ir Kazys Eringis. Kiek vëliau 

LLL Kalifornijoje ákûrë Vladas Ðakalys, neblogai savo veiklà buvo pradëjusi ir 

Australijos LLL grupë. 

LLL toliau leido pogrindiná laikraðtá „Laisvës ðauklys“ (ëjusá nuo 1976 m.), 

þurnalà „Vytis“ (nuo 1978 m.), kai kuriuos kitus leidinius. 

LLL nuo daugelio kitø pogrindiniø susibûrimø pirmiausia skyrësi savo radikalumu, 

dràsa. Jos aktyvistai – A.Terleckas, A.Statkevièius, R.Ragaiðis – pogrindþio 

spaudoje, susirinkimuose dràsiai këlë Lietuvos laisvës ir nepriklausomybës 

idëjas, smerkë susitaikëliðkumà. „Laisvës ðauklyje“, straipsnyje „Atitieskim nugaras!“, 

skaitome: „Realistai“ yra sukûræ net savotiðkà „savæs iðsaugojimo“ filosofinæ 

sistemà (...). Nesupranta jie, kad dvasiniame pogrindyje bûnant ir belaukiant 

„dienos“ jø stuburà sugrauð rûdys, o ðirdys apaugs kerpëmis ir pelësiais. Iðgirdæ 

kovos trimità, jie nepajëgs uþsësti ant kovos þirgø. Gi jø vaikai iðaugs visiðkai 

kurti tautos siekimams. (…) Pirmiausia patys iðsitieskime, o paskui padëkime visai 

tautai religiðkai, tautiðkai ir politiðkai sàmonëti. Tik sàmoninga, nesigailinti 

aukø tauta verta laisvës“ 2 . 

LLL buvo viena pirmøjø organizacijø, vieðai ëmusiø kelti Vokietijos–SSRS 

1939 m. rugpjûèio slaptà sàmokslà pasidalinti Baltijos valstybes. Artëjant to suokalbio 

40-meèiui, LLL nusiuntë pareiðkimà SNO XXIV Generalinës Asamblëjos 

sesijai: „Vadovaudamasi imperialistine politika ir turëdama pretenzijas pavergti 

kuo daugiau tautø, komunistinë TSRS vyriausybë 1939 m. rugpjûèio 23 d. ir rugsëjo 

28 d. pasiraðë slapto suokalbio dokumentus su hitlerine Vokietija ir 1940 m. 

birþelio viduryje okupavo Lietuvà, Latvijà ir Estijà (…). Mes norime, kad Jûs padëtumëte 

lietuviø, latviø ir estø tautoms iðsilaisvinti ið kolonijinës vergijos…“ 3 

Prie pareiðkimo buvo pridëtas apie 80 maðinraðèio puslapiø „Moralinis ultimatumas 

TSRS vyriausybei“, kurá parengë Algirdas Statkevièius. Keli jo egzemplioriai 

buvo iðversti á rusø kalbà ir pasiøsti á Kremliø. Jame raðoma: „Pabaltijo 

tautø suverenumà bei valstybinæ nepriklausomybæ 1940 m. panaikino Tarybø Sàjunga, 

klastingu prievartiniu bûdu prijungdama ðias valstybes prie bolðevikinës 

Rusijos imperijos (…). Nepriklausoma Lietuva pagal pagrindiniø teisiø uþtikrinimà 

jos pilieèiams buvo viena ið pirmaujanèiø pasaulio valstybiø (…). 

2 Laisvës ðauklys, 1976, Nr. 4, p. 2–3. 

3 LLL pareiðkimas SNO XXIV Generalinës Asamblëjos sesijai, A.Liekio asmeninis archyvas. 

18

Jeigu ne slaptas Stalino–Hitlerio sàmokslas, Lietuva ir ekonominiu bei kultûriniu 

poþiûriu bûtø labai greitai pakilusi á pirmaujanèiø pasaulio ðaliø tarpà…“ 

Ultimatume, remiantis istoriniais faktais, SSSR buvo lyginama su hitlerine Vokietija, 

parodoma, kokius milþiniðkus nuostolius patyrë lietuviø tauta sovietinës okupacijos 

metais; árodoma, kad lietuviø tauta niekuomet nesusitaikys su okupacija, 

kad lietuviø tautos ginklas – moralinë jëga. „Mes manome, kad paèios rusø tautos 

interesai reikalauja, kol dar nevëlu, sugràþinti lietuviø tautai visas pagrindines 

teises, atimtas hitlerinës Vokietijos ir stalininës Rusijos slapto suokalbio iðdavoje. 

Mes manome, kad tai prisidës siekiant laisvës ir visoms kitoms, iki ðiol vergø 

padëtyje tebesanèioms tautoms, neþiûrint kokiame mûsø planetos kontinente jos 

iki ðiol tebevergautø. Todël mes manome, kad tuo atveju, jei Tarybø Sàjungos 

vyriausybë nepatenkintø pavergtø tautø teisëtø reikalavimø, ji pateks á totalinës 

izoliacijos aklavietæ ir tuo pasiskirs sau þlugimo nuosprendá…“ 4 

Taèiau vis dëlto didesná pasaulio visuomenës dëmesá atkreipë vadinamasis 

45-iø pabaltijieèiø Kreipimasis á SNO Generaliná sekretoriø Kurtà Waldheimà, 

ðaliø, pasiraðiusiø Atlanto chartà, vyriausybes, VFR, VDR ir TSRS vyriausybes. 

Jis taip pat buvo nusiøstas Hitlerio–Stalino suokalbio 40-meèio iðvakarëse. Pareiðkime 

raðoma: „… Nacionalinio suverenumo negalima nei suteikti, nei panaikinti; 

já galima paþeisti ar atstatyti (…). 1939 m. rugpjûèio 23 d. Vokietijos Reichas 

ir Tarybø Sàjunga sudarë nepuolimo sutartá. Prie jos buvo pridëtas visiðkai 

slaptas Papildomasis protokolas dël Europos padalijimo á vadinamas „átakos sferas“. 

Konfidencialiø pasitarimø tarp TSRS uþsienio reikalø ministro ir J. von Ribentropo 

objektu tapo Suomija, Estija, Latvija, Lietuva, Lenkija, Besarabija ir Ðiaurës 

Bukovina (…). 1939 m. rugsëjo 28 d. TSRS ir Vokietija sudarë draugystës ir 

tarpusavio sienø nustatymo sutartá. Ðia sutartimi Papildomasis 1939 m. rugpjûèio 

23 d. pakto protokolas buvo pakeistas taip, kad Lietuva tapo „patikëta“ TSRS 

(…). Rugpjûèio 23 d. mes laikome gëdos diena…“ 5 . Toliau pareiðkime reikalaujama 

paskelbti Molotovo–Ribentropo paktà negaliojanèiu nuo jo pasiraðymo datos, 

iðvesti okupacinæ kariuomenæ ið Baltijos ðaliø, uþtikrinti laisvà Baltijos valstybiø 

vystymàsi ir t.t. 

Kreipimàsi pasiraðë 35 lietuviø disidentai, 6 latviø ir 4 estø disidentai, taip pat 

pritarë ir pasiraðë Maskvos disidentai: Jelena Bonner, Andrejus Sacharovas, Malva 

Landa, Viktoras Nekipelovas, Jurijus Belovas, Tatjana Osipova, Ivanas Kovaliovas, 

Tatjana Velikanova, Irina Þalkovskaja-Ginzburg, Leonidas Ternovskis, Aleksandras 

Lavutas. Kreipimosi iniciatorius Antanas Terleckas pasakoja: 

– Kreipimosi pirmàjá variantà paraðiau dar balandþio mënesá, tardamasis su 

Jonu Volungevièiumi. Po kiek laiko pirmàjá egzemplioriø padaviau LLL nariui 

Vytautui Basèiui, ir pasirodë, kad tà paèià dienà jis atsidûrë ant KGB virðininko 

J.Petkevièiaus stalo. Kadangi tai buvo tik pirmutiniai Kreipimosi apmatai, jis, ma- 

4 Auðra, Èikaga, 1981, t. 4, p. 63–91. 

5 Auðra, t. 4, p. 119–123. 


19


tyt, nusprendë palaukti, kas ið to iðeis vëliau. Pasitaræ su vyrais, nutarëme, kad 

dokumentà reikia pasiraðyti. Papraðiau, kad vienà galimø variantø parengtø þinomas 

estø disidentas ið Tartu Mart Niklus. Taèiau jo nesulaukæ, rugpjûèio pradþioje 

sukûrëme naujà. Kartu su Julium Sasnausku nuvaþiavom á Estijà, pas Niklus. 

Jis pritarë mûsø variantui ir pasiraðë. Pasiraðë ir latviai; sutiko pasiraðyti ðiaulieèiai 

Jadvyga ir Jonas Petkevièiai, kunigai Vladas Bobinas, Algimantas Mocius, 

Napoleonas Norkûnas ir kt. Kad mûsø Kreipimasis bûtø svaresnis, reikëjo ir þinomø 

Maskvos disidentø paraðø. Rugpjûèio 21 d. nuëjau á Vilniaus stotá. Galvoju, 

jeigu turësiu dokumentà pas save, saugumieèiai atims. Staiga þmoniø spûstyje 

pamatau su didþiuliais ryðuliais einanèià senà þydæ. Sakau, leiskite, padësiu paneðti. 

Ji apsidþiaugë. O að neðdamas á jos ryðulá ákiðau ir Kreipimàsi. Tik Maskvoje, 

prieð iðlipdamas, pasiëmiau atgal. Maskvoje susiradau Aleksandrà Lavutà, Irinà 

Ginzburg, Tatjanà Velikanovà ir kitus. Visi pasiraðë. Tik A.Sacharovo negalëjau 

surasti. Taèiau maskvieèiai paþadëjo, kad já suras ir perduos mûsø Kreipimàsi 

á Vakarus. Rugpjûèio 23 d. vakare kartu su J.Sasnausku, V.Ðakaliu drebanèiom 

ðirdim ásijungëm „Amerikos balsà“. Ir staiga girdime, skaito mûsø Kreipimàsi ir 

vardina pasiraðiusius, tarp jø ir Jelenà Bonner, Andrejø Sacharovà. Tai buvo viena 

laimingiausiø mano gyvenimo dienø… 

LLL parengë per porà deðimèiø ávairiø kreipimøsi, pareiðkimø uþsienio valstybiø, 

SSSR vyriausybëms dël besitæsianèios Lietuvos ir kitø Baltijos valstybiø 

okupacijos, nacionalinio engimo. Saugumo kantrybë trûko po minëto 45-iø pabaltijieèiø 

Kreipimosi paskelbimo. Tiesa, jau ir prieð tai „retintos“ lygieèiø gretos. 

1979 m. sausio 9 d. areðtuotas Romaldas Ragaiðis, rugsëjo 12–17 d. Vilniuje vyko 

jo teismas… uþ tariamà spekuliavimà akiniais. Beveik savaitæ trukusio teismo metu 

buvo stengiamasi árodyti, kad kaltinamasis per 5 darbo metus ið parduotuviø nupirkæs 

27 akiniø rëmelius ir 55 akiniø linzes, sumontavæs ir pardavæs, turëjæs 

23,50 rub. pelno. R.Ragaiðis buvo nuteistas 1 metus ir 6 mënesius kalëti grieþto 

reþimo pataisos darbø kolonijoje. Ið dalies tokia bausmë buvo savotiðkas saugumieèiø, 

grasinusiø „pasodinti“ maþiausiai 5 metams, pralaimëjimas. Mat R.Ragaiðis 

dar 1961 m. buvo ákalintas 4 metams uþ Trispalvës vëliavos iðkëlimà Vasario 

16-osios proga Vilniuje, ant Trijø Kryþiø kalno; 1978 m. balandþio 12–13 d. ir 

geguþës 6 d. R.Ragaiðis buvo kvieèiamas liudininku Lietuvos Helsinkio grupës 

nario Viktoro Petkaus byloje. Taèiau liudyti atsisakë ir uþ tai 1978 m. rugsëjo mënesá 

buvo nubaustas 6 mënesiams pataisos darbø. 

Nuteisus R.Ragaiðá, tø paèiø metø spalio pabaigoje areðtuotas Antanas Terleckas 

ir Julius Sasnauskas. A.Terleckui tai buvo jau ketvirtasis areðtas. Pirmàkart jis 

nuteisiamas uþ „politinius“ nusikaltimus – dalyvavimà Vëliniø demonstracijoje, 

antisovietiniø dokumentø platinimà, dalyvavimà „Lietuvos laisvës gynëjø sàjungos“ 

veikloje. 1973 m. geguþës 24 d. suimamas neva uþ „valstybës turto grobstymà“ 

Vilniaus valgyklø ir restoranø treste, kur jis dirbo sandëlininku ir …apkaltintas 

dël blogos konditeriniø gaminiø kokybës, nuteisiamas vieneriems metams laisvës 

atëmimo grieþto reþimo lageryje. 

20


1979 m. A.Terleckui ir J.Sasnauskui buvo pateikti tokie kaltinimai: varë antitarybinæ 

propagandà ir agitacijà; gamino, daugino, kaupë ir platino antitarybinio 

turinio leidinius, laiðkus, pareiðkimus, kuriuos reakcinës uþsienio organizacijos 

panaudojo savo ðmeiþikiðkiems tikslams; 1975 m. lapkrièio mën. Terleckas paraðo 

laiðkà TSRS VSK dël tariamo jo persekiojimo, kuriame taip pat teigiama, kad TSRS 

þmonës persekiojami uþ savo politinius ásitikinimus ir uþdaromi á psichiatrines 

ligonines; 1979 m. paruoðë, daugino, platino, rinko paraðus po Kreipimusi á TSRS, 

VFR ir kitø valstybiø vyriausybes, organizacijas, kuriame teigë, kad Lietuvos ástojimas 

á TSRS yra okupacija; Sasnauskas padaugino ir iðplatino ðá dokumentà lietuviø 

kalba, Terleckas iðvertë já á rusø kalbà; Sasnauskas kartu su Terlecku paruoðë 

leidinio „Vytis“ Nr. 2 ir Nr. 3 medþiagà, „Vytyje“ iðspausdinti ðie antitarybiniai 

straipsniai: „Laisvæ reikia iðsikovoti“, „Lazdijuose diskriminuojamas kun. Gustaièio 

atminimas“ ir kt.; 1979 m. vasario mën. Terleckas dalyvavo Ragaiðienës bute 

vykusioje nelegalioje konferencijoje, kurioje pateikë ðmeiþikiðkà medþiagà apie 

tariamà Lietuvos okupavimà, persekiojimus, – tai árodo liudytojø Èerepanovo ir 

Basèio parodymai; kaltinamieji paruoðë ir iðplatino Ragaiðio teismo proceso apraðymà; 

Terleckas pateikë medþiagà, o Sasnauskas paruoðë straipsná apie Vytauto 

paminklo bûklæ Jurbarke; Terleckas laikë, platino ávairius antitarybinius leidinius 

ir straipsnius, savo paruoðto leidinio „Laisvës ðauklys“ atskirus numerius, LKBK, 

„Auðros“ leidinius ir t.t. 

Atsiþvelgdamas á tokius „nusikaltimus“, teismas A.Terleckui paskyrë 3 metus 

grieþto reþimo lagerio ir 5 metus tremties; J.Sasnauskui – 1,5 metø grieþto reþimo 

lagerio ir 5 metus tremties. 

1980 m. rugpjûèio 8–11 dienomis Vilniuje, LTSR Aukðèiausiajame teisme, nagrinëta 

Lietuvos Helsinkio grupës, LLL nario Algirdo Statkevièiaus byla. Taèiau 

paties kaltinamojo teisme nebuvo – teisë uþ akiø. Nieko neáleido (nors teismo nutarime 

ir raðoma „vieðame“), iðskyrus kaltinamojo þmonà, ir á teismo salæ. Rugpjûèio 

11 d. teismas priëmë nutarimà (baudþ. byla Nr. 8–2, 1980): 

„Lietuvos TSR Aukðèiausiojo teismo teisminë baudþiamøjø bylø kolegija, susidedanti 

ið pirmininkaujanèio teismo nario R.Andrikio, liaudies tarëjø E.Treinienës, 

R.Ruþo, sekretoriaujant R.Baranauskaitei, dalyvaujant prokurorui A.Kirijenko, 

gynëjui A.Aperaièiui, ekspertui-psichiatrui N.Naujokaitytei, vertëjui P.Frolovui, 

vieðame teisiamajame posëdyje iðnagrinëjo baudþiamàjà bylà Statkevièiui Algirdui, 

Jono s., gimusiam 1923 m. balandþio 1 d. Lietuvos TSR, Ðakiø raj., Pusdeðriø 

km., TSRS pilieèiui, lietuviui, nepartiniam, turinèiam aukðtàjá iðsilavinimà, vedusiam, 

teistam 1951 m. rugsëjo mën. 15 d. pagal RTFSR BK 58-1 „a“ str. laisvës 

atëmimu 10 metø, nuo bausmës atleistam pagal TSRS ATP 1955 m. rugsëjo mën. 

17 d. Ásakà panaikinant teistumà, dirbusiam Vilniaus m. greitosios pagalbos stotyje 

gydytoju-psichiatru, gyv. Vilniuje, Èarno g. Nr. 18, bt. 21. 

Teisminë kolegija nustatë: 

A.Statkevièius, gyvendamas Vilniuje, nuo 1979 metø, siekdamas susilpninti 

Tarybø valdþià, sistemingai gamino ir platino literatûrà, kurioje skleidþiami tary- 

21


binæ vyriausybæ ir visuomeninæ santvarkà þeminantys ðmeiþikiðki prasimanymai 

esant ðioms aplinkybëms: 

1979 m. jis raðomàja maðinële atspausdino savo sukurtà ðmeiþikiðko antitarybinio 

turinio kûriná „Sofiokratija ir geodoroviniai jos pagrindai“, kuriame niekina 

marksizmo-leninizmo teorijà, neigia socialistinës revoliucijos, tarybinës valstybës 

ir visuomeninës santvarkos vertæ. Ðá kûriná A.Statkevièius platino Vilniaus mieste 

pilname ir sutrumpintuose variantuose. 

Tais paèiais metais A.Statkevièius platinimo tikslu paraðë antitarybinio turinio 

kûriná „Tarptautiniai vaikø metai ir nepriklausoma Lietuva“, kuriame ðmeiþiama 

tarybinë valstybinë ir visuomeninë santvarka, ið antitarybiniø pozicijø nuðvieèiamas 

Tarybø Lietuvos Respublikos sukûrimas, raginama atkurti nepriklausomà 

Lietuvà. Ðá kûriná saugojimui jis buvo palikæs B.Èaikauskienës bute. 

Tais paèiais metais dar jis ásijungë á antivisuomeninës „Helsinkio susitarimø 

vykdymui remti Lietuvos visuomeninës grupës“ veiklà ir jos vardu gamino ir 

platino ðmeiþikiðko antitarybinio turinio dokumentus, kuriuose liaupsino uþ valstybinius 

nusikaltimus suimtø ir kaltinamø A.Terlecko, J.Sasnausko, T.Velikanovos, 

V.Skuodþio, P.Paulaièio, iðkeldinto ið Maskvos A.Sacharovo antitarybinæ ir 

antivisuomeninæ veiklà, ið antitarybiniø pozicijø nuðvietë valstybiniø nusikaltëliø 

nuteisimà ÈSR, ávykius Afganistane, teigë, jog TSRS persekiojami vokieèiø tautybës 

pilieèiai. 

Dalis ðiø dokumentø buvo persiøsti á uþsiená, kur antitarybinës burþuazinës 

organizacijos panaudojo juos antitarybinei kampanijai prieð TSRS vesti. 

A.Statkevièiaus padaryta pavojinga visuomenei veika árodyta (…). A.Statkevièiaus 

psichinë bûsena ir padarytos visuomenei veikos pobûdis rodo, kad jis yra 

itin pavojingas visuomenei. Todël A.Statkevièius, padaræs pavojingà visuomenei 

veikà nepakaltinamumo bûsenoje, nuo baudþiamosios atsakomybës atleistinas (Lietuvos 

TSR BK 12 str. 1 d.) ir jam taikytina priverèiamoji medicininio pobûdþio priemonë 

– atidavimas á specialaus tipo psichiatrinæ ligoninæ (Lietuvos TSR BK 59 str.). 

Daiktiniai árodymai saugotini prie bylos, iðskyrus raðomàjà maðinëlæ „Erika“, 

Nr. 1802071, kuri, kaip nusikaltimo árankis (ja buvo spausdinami antitarybinio 

pobûdþio dokumentai), konfiskuotina. 

Teisminë kolegija, vadovaudamasi Lietuvos TSR BPK 360, 361 str., n u t a r ë: 

pripaþinti, kad Statkevièius Algirdas, Jono s., padarë pavojingà visuomenei veikà, 

numatytà Lietuvos TSR BK 68 str. 1 str. Atleisti já nuo baudþiamosios atsakomybës 

ir paskirti priverèiamàjà medicininio pobûdþio priemonæ – atidavimà á specialaus 

tipo psichiatrinæ ligoninæ. 

Kardomàjà priemonæ – suëmimà – panaikinti nuo A.Statkevièiaus pristatymo 

á ligoninæ momento…“ 6 

Þodþiu, teismas nusprendë uþdaryti „pavojingà“ nusikaltëlá á psichiatrinæ Èerniachovskio 

ligoninæ neribotam laikui. 

6 A.Liekio asmeninis archyvas. 

22

Jau kità dienà po teismo A.Statkevièius, suþinojæs apie sprendimà, paraðo pareiðkimà 

LTSR Aukðèiausiosios Tarybos Prezidiumo pirmininkui A.Barkauskui, 

kuriame reikalauja perþiûrëti neteisingà teismo sprendimà: „… Að neuþsitarnavau, 

kad bûèiau suimtas, o tuo labiau, kad ðiuo metu að, pilnai sveikas þmogus, 

prievartiniu bûdu ilgam laikui bûèiau uþdarytas spec. tipo ligoninëje. Mane stipriai 

muða saugumieèiai, Aukðèiausiasis teismas, humaniðkumà praradæ medikai 

psichiatrai. Be gailesèio muða visi ir në vienas nesako uþ kà (…) Net viduramþiø 

inkvizitoriai, bausdami kitaminèius, jiems pasakydavo, uþ kà yra baudþiami (…). 

Todël kreipiuosi á Jus ir praðau: pateikti visus faktus, uþ kuriuos buvau uþ akiø 

teisiamas; pareikalauti gràþinti ið valstybës saugumo komiteto personaliai Jums 

ð.m. kovo mën. pasiøstà mano pareiðkimà, kuris ten pateko kalëjimo administracijos 

savivaliavimo dëka (…). Kadangi Aukðèiausiasis teismas mano bylos svarstymo 

metu tiesà pateikë uþ ðmeiþtà, o ðmeiþtà uþ tiesà, kadangi jis ypatingai ðiurkðèiu 

bûdu paþeidë tarybiná teisëtumà, tai ðá, buvusá, mano teismà praðau laikyti 

fiktyviu ir jo sprendimus anuliuoti; remiantis gautu iðkvietimu, praðau leisti man 

iðvykti á JAV pas seserá“ 7 . Taèiau tuomet A.Statkevièius jokio atsakymo nesulaukë. 

Þiauriomis sàlygomis spec. psichiatrinëje ligoninëje jis buvo iðlaikytas vos ne 

aðtuonetà metø. „Mane ámetë á beprotnamá, kur esu priverstas gyventi vienoje 

kameroje-palatoje su 4 þmogþudþiais-recidyvistais. Esu apðauktas socialiai pavojingu 

asmeniu (…). Raðau pasislëpæs, nëra galimybës net perskaityti, kà paraðau 

(…)“, – raðë jis slapta ið ligoninës perduotame laiðkelyje 8 . 

Reikalaujant pasaulio visuomenei, A.Statkevièius ið psichiatrinës ligoninës buvo 

iðleistas jau prasidëjus „pertvarkai“ – duotas jam leidimas iðvykti gyventi á JAV. 

Kaip minëta, èia, Èikagoje, 1988 m. jis ákûrë LLL grupæ. 

Saugumui areðtavus ir nuteisus LLL aktyvistus, iki 1987 m. ir pati LLL kiek 

þenklesnës veiklos nebeparodë. Pirmasis atgimusios LLL þengtas þingsnis – tai 

1987 m. rugpjûèio 23 d. surengtas gedulo mitingas Vilniuje, prie A.Mickevièiaus 

paminklo. Mitinge buvo reikalaujama iðvesti okupacinæ SSSR armijà, leisti paèiai 

lietuviø tautai apsispræsti, kurti ar ne nepriklausomà, demokratinæ Lietuvos valstybæ 

ir t.t. Sovietinëje Lietuvos spaudoje renginys, ypaè jo oratoriai, susilaukë 

„visuotino pasmerkimo“. Paþymëtina, kad në vienas ið jø nëra niekada dirbæs 

visuomenei naudingo darbo, nieko nenuveikæs nei materialios gamybos, nei kultûrinio 

ar dvasinio gyvenimo srityse. Duonà jie gauna ið uþsienio nacionalistiniø 

centrø, finansuojamø CÞV. Tai erkës ant sveiko mûsø visuomenës kûno, – raðë 

tuomet sovietinis oficiozas „Tiesa“. Ir kad bûtø svariau, dar pridëjo: – Rugpjûèio 

23 d. sueigoje dalyvavo anksèiau teisti uþ valstybës nusikaltimus ir antivisuomeninæ 

veiklà buvæ nacionalistiniø gaujø dalyviai tauragiðkis Leonas Laurinskas, 

ðiaulietis Jonas Petkevièius, vilnietis Jonas Pratusevièius ir kt. (…) Jauniausias 

ðioje kompanijoje 27 metø Kiaukliø baþnyèios zakristijonas Robertas Grigas, ið- 

7 Ten pat. 

8 Ten pat. 


23


augæs religiniø ekstremistø ðeimoje, dalyvavo nelegaliuose nacionalistø susibûrimuose…“ 

9 

Þodþiu, nors oficialiai jau vyko „pertvarkos“, demokratëjimo ir vieðumo procesai, 

taèiau kaip ir ankstesniais metais kitaip galvojantys buvo beatodairiðkai 

puolami. Organizuotas ir visuotinis demonstracijos dalyviø pasmerkimas. Ámonëse, 

mokslo ir mokymo ástaigose vyko „kolektyvø“ susirinkimai. Vienas tokiø 

charakteringø susirinkimø buvo suorganizuotas 1987 m. rugsëjo 10 d. Vilniaus 

valstybiniame Jaunimo teatre, skirtas pasmerkti demonstracijoje dalyvavusá teatro 

techniná darbuotojà Vytautà Boguðá. Susirinkime kaltinimo kalbas rëþë profsàjungos, 

partinës, komjaunimo organizacijø lyderiai, partijos Vilniaus miesto komiteto 

atstovas, kiti aktyvistai. Teatro reþisierë Dalia Tamulevièiûtë „Literatûros 

ir meno“ savaitraðtyje (rugsëjo 19 d.) asmeniðkai pasmerkë V.Boguðá uþ dalyvavimà 

rugpjûèio 23-osios demonstracijoje, esà jis apskritai „neturëjo jokios teisës 

atstovauti mûsø kolektyvui…“ 10 V.Boguðio atsakymà á ðá laiðkà iðspausdino tik 

„Pasaulio lietuvis“ tø metø treèiajame numeryje: „Gerbiama reþisiere, nors Jûs 

savo paskvilyje „Kieno vardu?“ atstovaujate teatro kolektyvui, bet nereiðkiate 

nuotaikø tø darbuotojø, kurie kalbëjo rugsëjo 10 d. KGB inspiruotame „pasmerkime“ 

(…). Rugpjûèio 23 d. tikrai niekas neatstovavo ir nekalbëjo bailiosios inteligentijos 

vardu, o kûrybinë inteligentija „dràsiai“ reiðkiasi spaudoje… Tikrai 

neatstovavau Jûsø kolektyvui ir niekas ten darbo kolektyvams neatstovavo – 

tai juk ne masiðka demonstracija?! Apmaudu, kad bandos instinktas, baimë taip 

giliai ásiðaknijo net ir kultûros kûrëjø sàmonëje (…). Teisinatës, kad vykdëte 

kaþkieno valià, to reikalavo Jaunimo teatro, Lietuvos interesai? O ar ne Tarybø 

Lietuvos interesø vardan ðimtai tûkstanèiø lietuviø buvo iðtremti á Sibirà (…). 

Pasakojate, kad Jûsø motina prakeikë tironà Stalinà. Nemanau, kad esate tokia 

naivi ir nesuprantate, jog Jûsø simboliðkas paskvilis – gëliø puokðtë ant Stalino 

kapo!“ 11 

Stiprëjant tautiniam judëjimui, LLL 1988 m. liepos 3 d. pasiskelbë, kad pradeda 

veikti atvirai; programinis organizacijos tikslas – Lietuvos nepriklausomybës 

atkûrimas. Tai sukëlë nemaþà Lietuvos persitvarkymo sàjûdþio aktyvistø átarumà, 

tuo metu tekalbëjusiø apie didesná Lietuvos politiná, ekonominá ir kultûriná 

savarankiðkumà SSSR sudëtyje, rëmusiø „TSKP pradëtà socialistinës visuomenës 

pertvarkymà…“ 12 Vienas ið tuometiniø Sàjûdþio lyderiø Algimantas Èekuolis interviu 

JAV lietuviø laikraðèiui „Laisvoji Lietuva“ tada pareiðkæs: „Sàjûdis yra 

Gorbaèiovo perestrojkos reiðkinys Lietuvoje (…). Sàjûdis nëra partija, nëra organizacija, 

nëra opozicija valdþiai, nëra nacionalistinë organizacija. Ji nori tik ekonominio 

savistovumo Lietuvai Tarybø Sàjungos rëmuose, ji siekia ágyvendinti tik 

9 „Ðtai jie, naujojo gyvenimo ir mûsø ateities prieðai“, Tiesa, 1987, rugpjûèio 25. 

10 D.Tamulevièiûtë, „Kieno vardu?“, Literatûra ir menas, 1987, rugsëjo 19. 

11 „Kieno vardu?“, Pasaulio lietuvis, 1987, Nr. 12, p. 20. 

12 Lietuvos persitvarkymo sàjûdþio Bendroji programa: Lietuvos persitvarkymo sàjûdis, Steigiamasis suvaþiavimas, 

Vilnius, 1990, p. 203. 

24


tikràjà lenininæ tarybø valdþià.“ 13 . Tad suprantama, kodël nuosaikieji vis labiau 

ëmë vengti glaudesnio bendradarbiavimo su LLL, stengësi nuo jos atsiriboti. Þinoma, 

ið dalies tokià politikà galima suprasti prisiminus to meto sàlygas: reikëjo 

laviruoti, kad nebûtø duotas pretekstas areðtuoti Sàjûdþio branduolá; o Sàjûdis 

buvo bûtinas – taip pat kaip ir „ekstremistinë“ LLL, dràsiai këlusi á vieðumà Lietuvos 

okupacijos faktus, raginusi nenuilstamai siekti Lietuvos nepriklausomybës. 

1988 m. lapkrièio 10 d. LLL „Informaciniame biuletenyje“ paskelbë programiná 

kreipimàsi, priimtà 1988 m. spalio 20 d., kuriame ji ávertino savo veiklà per 

praëjusá deðimtmetá, numatë gaires ateièiai. „Lyga, – sakoma kreipimesi, – dirbdama 

pogrindyje, rengë ir platino leidinius, demaskuojanèius þmogaus teisiø paþeidimus, 

rinko ir skelbë faktus, atskleidþianèius lietuviø nutautinimo politikos 

antiþmogiðkà esmæ, organizavo protesto akcijas, þadino þmoniø istorinæ atmintá 

(…). Dabar ji siekia, kad Lietuvoje bûtø ágyvendinti SNO ástatai, SNO Generalinës 

Asamblëjos rezoliucijos dekolonizavimo klausimu, Visuotinë þmogaus teisiø deklaracija, 

Helsinkio baigiamojo akto nutarimai (…). Lietuvos suverenitetà LLL suvokia 

tik kaip visiðkà Lietuvos nepriklausymà nei nuo TSRS, nei nuo kitø valstybiø 

(…). Lietuvos pilieèiø teisë savo nuoþiûra nustatyti socialinæ, ekonominæ sistemà 

ir valdymo formà gali bûti realizuota tik paðalinus ið Lietuvos svetimà 

kariuomenæ. 

LLL mano, kad: 

pirma, TSRS kariuomenë buvo ávesta á Lietuvà Stalino ir Hitlerio valia. TSRS 

kariuomenës paðalinimas ið Lietuvos reikðtø Antrojo pasaulinio karo pasekmiø 

likvidavimà; 

antra (…) Mes neþinome pasaulyje në vienos teisinës valstybës, kuri prieð kitos 

tautos valià laikytø jos teritorijoje savàjà kariuomenæ (…). LLL kvieèia Sàjûdá 

ir kitas savaveiksmes organizacijas irgi reikalauti ið TSRS vyriausybës iðtaisyti 

lietuviø tautai padarytà skriaudà – nurodyti okupacinës kariuomenës iðvedimo ið 

Lietuvos datà. 

LLL akcentuoja, kad pagrindinis jos tikslas – Nepriklausomos Lietuvos demokratinës 

respublikos atkûrimas. Politinæ Lietuvos santvarkà nustatys tautos referendumas“ 

14 . 

Po keletos mënesiø (gruodþio 10 d.) LLL lyderis A.Terleckas, kalbëdamas Vilniuje, 

„Gaublio“ klubo susirinkime, paaiðkino, kad „LLL politiniø tikslø siekia 

politinëmis priemonëmis. Ji savo veikloje vadovaujasi tarptautine teise, visø pirma 

Visuotine þmogaus teisiø deklaracija. LLL pagrindinis ginklas – tiesos þodis“. 

LLL Lietuvoje dràsiai skelbë Nepriklausomos valstybës atkûrimo bûtinumà; 

ðiuo atþvilgiu daug nuveikë gyvenantys uþsienyje, pirmiausia JAV, Lygos atstovai 

– organizavo paraðø rinkimà Lietuvai paremti, siuntë raðtus á SNO, JAV Kongresui, 

demaskavo SSSR pastangas pridengti savo okupacinius siekius. LLL at- 

13 „Lietuvos nacionalistas – praeities apþvalga ir kas toliau“, Laisvoji Lietuva, 1988, lapkrièio 10. 

14 Lietuvos laisvës lyga. Informacinis biuletenis, 1988, Nr. 1, p. 2. 

25


stovas iðeivijoje Algirdas Statkevièius 1988 m. rugsëjo 15 d. perskaitë praneðimà 

Vaðingtone, Baltuosiuose rûmuose vykusiame Europos saugumo ir bendradarbiavimo 

komisijos posëdyje. Praneðime buvo árodyta, kad SSSR ir pertvarkos metais 

siekia senøjø tikslø: surusinti tautas, uþgniauþti Baltijos ir kitø respublikø 

laisvës ir nepriklausomybës siekimà; praðyta, kad JAV kartu su kitomis laisvojo 

pasaulio valstybëmis kuo skubiau pareikalautø SSSR iðvesti okupacinæ kariuomenæ 

ið buvusiø Tautø Sàjungos nariø – Lietuvos, Latvijos, Estijos – ir padëtø 

ðioms ðalims greièiau atstatyti nepriklausomas, demokratines valstybes. 

1990 m. vasario pabaigoje iðrinkus naujàjà Aukðèiausiàjà Tarybà, LLL jau pirmosiomis 

dienomis pradeda reikalauti ágyvendinti lietuviø tautos lûkestá – paskelbti 

Nepriklausomybës atkûrimo datà. Kovo 3 d. LLL paskelbë kreipimàsi „Á Lietuvos 

visuomenæ“: „…LLL nori paaiðkinti lietuviø ir kitoms pas mus gyvenanèioms 

tautoms, kad Lietuva, turëdama 700 metø valstybingumo tradicijas, atkûrë 

savo nepriklausomybæ 1918 m. Vasario 16 d. Aktu. Dar kartà apsisprendë 1941 m. 

birþelio 23 d. sukilusi prieð stalininæ vergijà, 1944–1954 m. partizaniniame kare 

paaukojusi bent 50 tûkstanèiø vyrø ir moterø. 

Neþiûrint savøjø „diplomatø“ trukdymo, Lietuva savo ryþtà bûti laisva ir nepriklausoma 

iðreiðkë ðimtatûkstantiniuose mitinguose 1987–1990 m., 1989 m. surinkusi 

1650 tûkst. paraðø, reikalaujant iðvesti okupacinæ kariuomenæ. Tad koks 

dar apsisprendimas reikalingas mûsø Lietuvai?!“ 15 

Tarp labiausiai entuziastingai sutikusiø 1990 m. kovo 11-àjà – Lietuvos Nepriklausomybës 

atstatymo akto paskelbimà buvo LLL. 

NENUGALËTOJI LIETUVA: [ANTISOVIETINIS POGRINDIS. KALBA DOKUMENTAI. 

SUDARYTOJAS – ALGIMANTAS LIEKIS]. VILNIUS. 1993, T. 1, P. 64–75. 

15 Laisvës ðauklys, 1990, Nr. 20(25), p. 5–7. 

26


(IÐ PASIPRIEÐINIMO OKUPACIJOMS APÞVALGOS 

„SUNKUS KELIAS LAISVËN“) 

DR. ALGIMANTAS LIEKIS 

Gilià vagà laikotarpiu iki atgimimo iðvarë Lietuvos laisvës lyga, turëjusi tikslà 

atkurti nepriklausomà Lietuvos valstybæ. LLL steigiamoji deklaracija paskelbta 

1978 m. birþelio 14 d. pogrindinëje spaudoje. LLL ákûrimo iniciatorius A.Terleckas, 

aktyvûs dalyviai buvo R.Ragaiðis, A.Ragaiðienë, E.Terleckienë, J.Volungevièius, 

A.Statkevièius, J.Sasnauskas, V.Boguðis, A.Tuèkus, J.Pratusevièius, A.Grigas, 

L.Sasnauskaitë, G.Ðakalienë, P.Peèeliûnas ir daugelis kitø. Nuo 1976 m. LLL 

leido pogrindiná laikraðtá „Laisvës ðauklys“, o nuo 1979 m. þurnalà „Vytis“. LLL 

pasiþymëjo radikalumu ir dràsa. Platinamuose lapeliuose, leidiniuose ji këlë Lietuvos 

laisvës ir nepriklausomybës idëjas, smerkë susitaikëliðkumà, viena pirmøjø 

vieðai paskelbë slaptuosius TSRS–Vokietijos 1939 m. protokolus. Artëjant Hitlerio–Stalino 

sandërio 40-meèiui, LLL 1979 m. nusiuntë pareiðkimà JTO XXIV Generalinës 

Asamblëjos sesijai. Prie pareiðkimo pridëjo keletà egzemplioriø „Moralinio 

ultimatumo SSSR vyriausybei“ (80 p.), paraðytø gyd. Algirdo Statkevièiaus. 

Iðverstø á rusø kalbà tø dokumentø kopijas pasiuntë ir á Kremliø (rugpjûèio 3 d.). 

Ultimatume, remiantis istorijos faktais, stalininë TSRS lyginama su hitlerine Vokietija, 

parodomi milþiniðki nuostoliai, kuriuos patyrë lietuviø tauta sovietinës 

okupacijos metais. 

Jame raðoma: „Visoms lietuviø tautos patriotinëms jëgoms atstovaujanti 

LIETUVOS LAISVËS LYGA, siekianti atstatyti Lietuvos valstybinæ nepriklausomybæ 

ir lietuviø tautos suverenumà, kurie Stalino–Hitlerio slapto susitarimo pagrindu 

1940 m. birþelio 15 d. buvo likviduoti, ðiuo savo Moraliniu ultimatumu 

kreipiasi á TSRS KP CK Politiná biurà, TSRS Aukðèiausiàjà Tarybà bei TSRS Ministrø 

Tarybà ir pareiðkia: 

Iki Antrojo pasaulinio karo laisvø ir nepriklausomø Europos valstybiø tarpe 

buvo ir trys Pabaltijo valstybës, Tautø Sàjungos narës – Lietuva, Latvija ir Estija. 

Minëtø Pabaltijo tautø suverenumà bei valstybinæ nepriklausomybæ 1940 metais 

panaikino Tarybø Sàjunga, klastingu prievartiniu bûdu prijungdama ðias valstybes 

prie bolðevikinës Rusijos imperijos. Ðis agresyvus aktas buvo bolðevikinës Rusijos 

ir hitlerinës Vokietijos labai slapto suokalbio pasekmë, suokalbio, rodanèio, 

kad abi ðios imperialistinës valstybës stengësi ið anksto pasidalinti bei pavergti 

kaimynines ðalis ir tuo kurti „naujà Europà“. 

TSRS agresija Pabaltijo valstybiø atþvilgiu, jos bendravimas su hitlerine Vokietija, 

rengiant Antràjá pasauliná karà, rodo, kad abi ðios valstybës vadovavosi 

vienoda imperialistine ideologija, kurià galima pavadinti nacistine. Ðitokia ideologija 

buvo bûdinga ne tik vokieèiø nacionalistams, tiksliau – nacionalsocialistams, 

bet ir rusø bolðevikams. Panaðia grobuoniðka ideologija kaimyniniø tautø 

27


atþvilgiu vadovavosi taip pat carinë Rusija ir kaizerinë Vokietija praeityje bei visos 

kitos neeiliniu agresyvumu pasiþyminèios imperialistinës pasaulio valstybës, 

pradedant gilia senove ir baigiant naujaisiais amþiais. 

Nacizmas – tai ypatingai piktybiðka ðovinistinë pasiutligë. Tai labiausiai þmoniðkumui 

prieðtaraujanti beveik visø imperialistø, taip pat ir daugumos totalitaristø 

fundamentalioji ideologija, kuri visados yra dangstoma kita, dekoratyviná 

vaidmená atliekanèia ideologija, kartais net religine (kryþiuoèiai). 

Rusiðkiesiems lenininio-stalininio tipo imperialistams tokia dekoratyvine ideologija 

tarnavo ir tarnauja marksizmas-leninizmas. Vokiðkieji hitlerinio tipo imperialistai 

buvo maþiau klastingi, nesinaudojo jokios dekoratyvinës ideologijos 

paslaugomis ir veikë daugiau atvirai. (…) 

Tarybø Sàjunga dabartiniu metu yra beveik vienintelë stambi kolonialistinë 

imperija pasaulyje, per ðimtà tautø laikanti politinio, ekonominio, kultûrinio bei 

nacionalinio pavergimo sàlygomis. Tas tautas iðnaudodama, ji kuria savo ekonominæ-karinæ 

galià bei aiðkiai neigiamà vertæ turinèià „kultûrà“. (…) 

Mes, lietuviai, puikiai suprantame, kad ðiuo metu, turëdami reikalà su jumis, 

turime reikalà su ypatingai uþkietëjusiais ir negirdëtai áþûliais, begëdiðkais ir negailestingais 

vergvaldþiais, su nusistebëjimà kelianèiais nuþmogintos dvasios þmonëmis, 

kurie paèios juodþiausios vergijos nesidrovi vadinti „laisve“, kurie nuolatiná 

vieðà ir slaptà karà su savo pavergtaisiais bei numatytais pavergti milijardais 

vadina „taika“, kurie vis didesná þmoniø nuþmonëjimà vadina „progresu“. Mums 

aiðku, kodël jûs visados buvote iðtikimi tik fundamentaliajai rusiðkøjø imperialistø 

ideologijai – nacizmui ir kodël niekados nebuvote iðtikimi tarptautiniams susitarimams 

ir ásipareigojimams. Jûsø atkaklus nenoras besàlygiðkai uþtikrinti dabartinës 

Tarybø Sàjungos teritorijoje esanèioms tautoms ir þmonëms jø pagrindines 

teises – átikinamiausiai rodo, kaip toli jums yra net iki minimalaus iðsiauklëjimo, 

iki þmoniðkumo, iki paties elementariausio kultûringumo, kaip toli jûs esate atsilikæ 

netgi nuo þmoniðkumo savybëmis turtingo dþiungliø laukinio. Mes puikiai 

suprantame, kad jûs ðiuo metu esate stiprûs tik tautø ir þmoniø pagrindinëms 

teisëms likviduoti skirta fizine jëga, karine galia. Daugiau niekuo. 

Prievartos bûdu laikydami daug tautø savo vergijoje ir stengdamiesi á jà átraukti 

dar daugiau kol kas esanèiø laisvø tautø, jûs norom nenorom esate priversti klastoti 

istorijà, nesilaikyti Helsinkyje prisiimtø ásipareigojimø ir tæsti raudonojo nacizmo 

praktikà. Tuo keliu einant, jums niekados neiðsiversti be plaèià apimtá turinèio 

Gulago salyno, be spec. beprotnamiø politiniams kaliniams. Jûsø ideologinis 

bei politinis aklumas, þmoniðkumo reikalavimø nepaisymas ir toliau visai 

dësningai gimdys kas metai milijoninius jûsø konclageriø kontingentus. 

Mes suprantame, kad jums bûti antiþmoniðkiems ðiuo metu yra daug lengviau, 

negu bûti þmoniðkiems. Bet kol dar nëra per vëlu, mes kvieèiame jus pasukti 

á þmoniðkumu pagrástà kelià, á labiausiai garbingà kelià. Pasinaudokite ðia proga. 

Pasekite iðmintingumo ðio ðimtmeèio viduryje nebijojusiais ir mokëjusiais pademonstruoti 

anglais, sugebëjusiais be kraujo praliejimo likviduoti savo gigantiðkà 

28


imperijà, visas kolonijines valdas. Atsisakykite klastos ir melo taktikos, viso pasaulio 

tautø pavergimo strategijos, uþdarumo ir brutalios fizinës jëgos, kaip pagrindinio 

metodo visuomeninëms problemoms spræsti. Gràþindami pavergtiesiems 

jø teises, jûs patys turësite galimybæ ið civilizuoto laukiniðkumo perkopti á þmoniðkumà 

ir tapti kultûringais, pagarbos vertais þmonëmis. 

Laikas kiekvienam nuþmogëjusiam rusui (o tokiø didelë daugybë) tapti normaliu 

þmogumi, sugebanèiu pripaþinti visiems þmonëms, visoms tautoms laisvo, 

savarankiðko gyvenimo teisæ. „Didþiosios tautos, – sakë M.Gorkis, – gyvenimo 

meno turi mokytis ið maþøjø tautø“. Mes manome, jog tai labai verti dëmesio 

þodþiai. Ypatingai jums – rusams, paskutiniams vergvaldþiams Europos kontinente. 

Atsiminkite, kad ateitis neskirs po saule vietos tiems, kurie þmogiðkame 

kûne ir toliau neðios antiþmogiðkà dvasià! 

Mes nesergame nacizmo liga ir neturime grobikiðkø tikslø bei siekiø. Todël ir 

jums besàlygiðkai pripaþástame visus þmoniðkumui neprieðtaraujanèius poreikius. 

Ir ið jûsø reikalaujame tiktai to paties. Nieko daugiau ir nieko maþiau. 

Praëjus 60 metø po Lietuvos Nepriklausomybës atstatymo ir 38 metams nuo 

jos praradimo, mes kartojame Lietuvos uþsienio reikalø ministro prof. A.Voldemaro, 

suðaudyto Maskvos kalëjime, þodþius: „Nepriklausomybë privalo bûti pripaþinta 

ið anksto. Ji yra pagrindinë tautos teisë ir neprivalo bûti diskusijø objektas“. 

Paèiu nuoðirdþiausiu bûdu mes kvieèiame jus padaryti tai dabar, kai yra paskelbti 

kovos metai prieð rasizmà, aparteidà bei kolonializmà. 

Mes Lietuvoje norëtume kiekvienà rusà matyti kaip gerà kaimynà, kultûringà, 

nuo nacistiniø siekiø iðsilaisvinusá þmogø, bet ne neapykantos uþsitarnavusá okupantà 

– pavergëjà. 

Todël baikite kaupti þudymo priemones, stenkitës kas dienà tapti þmoniðkesni 

patys ir dëkite pastangas, kad þmoniðkesni taptø kiti. Prisidëkite prie mûsø akcijos 

ir pamatysite, kad piktà, klastingà ir gëdingà vergijos bei karø pasaulá galima 

paversti garbingos laisvës pasauliu, taikos pasauliu. 

Susitaikyti su vergo padëtimi, su rusiðkøjø nacistø nebaudþiamu plëðikavimu 

lietuviø tautos namuose mes nesiruoðiame. 

Realizuodami Stalino–Hitlerio vergø prekybos suokalbá, jûs nepriklausomos 

Lietuvos vyriausybei davëte devynias valandas laiko apsigalvojimui. Nepriklausomos 

Lietuvos atstatymo klausimui apsvarstyti mes duodame jums devyniasdeðimt 

valandø, pradedant 1979 m. rugpjûèio 3 d. 24 val. ir baigiant 1979 m. rugpjûèio 

7 d. 18 val. Mes ðiandien pateikiame vien Moraliná ultimatumà (…). Taèiau su 

kiekviena diena laiko vis maþëja. Apsispræskite! Argi nieko nepamoko jûsø buvusio 

sàjungininko Hitlerio likimas?! 

Jei per tà laikotarpá jûs „Pravdoje“ ir visø respublikø centrinëje spaudoje vieðai 

paskelbsite Stalino–Hitlerio slapto suokalbio visus dokumentus, pasiraðytus 

Molotovo ir Ribentropo, jei vieðai atsipraðysite visas tautas, kurioms padarëte daug 

sunkiai apskaièiuojamø skriaudø, jei iðkilmingai pasiþadësite jas atitaisyti, – mes 

patikësime jûsø nuoðirdþiu noru tapti garbingais þmonëmis. Patenkinimas mûsø 

29


reikalavimø bus þenklas, kad atsisakëte agresyviø këslø, nacizmo praktikos ir pasukote 

á þmoniðkumo gerbimo kelià. Po to mûsø tautos atstovai bus pasiruoðæ 

vesti taikos derybas. Derybø pagrindas: 1920 metø liepos 12 d. Lietuvos ir Tarybø 

Rusijos taikos sutartis. Tuo mes reikalaujame, kad nepriklausoma Lietuva bûtø 

atkurta ðioje sutartyje pripaþintose etnografinëse Lietuvos ribose, áskaitant ir po 

karo kolonizuotà Maþàjà Lietuvà. Prisimindami tos sutarties tekstà, reikalaujame, 

kad Tarybø Rusija atsisakytø á Lietuvà bet kokiø teritoriniø, ekonominiø, politiniø 

pretenzijø. Á ateitá mes norime eiti, siekdami gërio ir paþangos, visø pagrindiniø 

teisiø visiems þmonëms ir tautoms uþtikrinimo. Trumpai tariant, – pagrindinis 

lietuviø tautos interesas ir teisë yra siekimas bûti ðeimininkais savo namuose, 

bûti savo likimo ðeimininkais, susigràþinti likviduotà nepriklausomybæ, bûti SNO 

nare ir tvarkyti savo gyvenimà pagal Visuotinæ Þmogaus Teisiø Deklaracijà, Helsinkio 

susitarimus ir kitas aukðtas humanistines socialinio gyvenimo normas. 

Atsisakymas vykdyti pateiktus Moraliniame ultimatume reikalavimus dar kartà 

parodys ne tik mums, bet ir visam pasauliui, kad pritariate Stalino–Hitlerio slapto 

sandërio vykdymui ir ateityje. Jûs tuo parodysite, kad TSKP – tai visø pirma daugiaamþio 

tradicinio rusiðkojo nacizmo idealø realizavimo siekianti partija. 

Reikalaujame nedelsti në vienos dienos, likviduoti visà grandiozinæ, per 100 

tautø apëmusià kolonijinio engimo sistemà! Reikalaujame paleisti ið kalëjimø ir 

konclageriø visus politinius kalinius. Nustokite trukdyti savo vergijoje laikomoms 

tautoms siekti nepriklausomybës. Nustokite uþdarinëti á kalëjimus, konclagerius 

ir spec. beprotnamius tuos, kurie siekia þmogaus ir tautø teisiø, kurie prisideda 

prie Helsinkyje prisiimtø ásipareigojimø ágyvendinimo. (…) 

Ðá Moraliná ultimatumà mes raðome jums ne vien Lietuvos laisvës lygos vardu, 

ne vien lietuviø tautos vardu, bet ir latviø bei estø tautø vardu, vardu viso 

pasaulio þmoniø, kuriems nieko nëra brangesnio uþ pagrindiniø teisiø turëjimà, 

uþ laisvæ ir teisingà taikà. 

Kaip jûs, marksistai-leninieèiai, su mumis kalbëjotës prieð 39 metus, taip mes 

su jumis dabar kalbame – ið jëgos pozicijø. Skirtumas tik tas, kad jûs rëmëtës 

fizine, brutalia jëga, o mes remiamës moraline jëga, sveikam kultûringumui bûdinga 

jëga. Ðiuo poþiûriu jau dabar mes uþ jus esame nepalyginamai stipresni. 

Mes esame stiprûs ta vienintele tikrai garbinga þmogiðkàja jëga, kuri teisëtai gali 

egzistuoti pasaulyje, kuriai lemta vis didëti, nuolat maþëjant imperializmo dvasinës 

atramos platformai – nacizmo jëgai. Laikas ðià moralinæ jëgà anksèiau ar 

vëliau pavers ir fizine jëga. Be to, mûsø sàjungininkai yra visi tie þmonës, visos 

tos tautos, kurios nëra linkusios iðduoti paèià brangiausià vertybæ pasaulyje – 

þmoniðkumà. 

Mes manome, kad sveikai galvoti sugebanti rusø tautos dalis padës lietuviø 

tautai susigràþinti visas pagrindines teises, atimtas dël hitlerinës Vokietijos ir stalininës 

Rusijos slapto suokalbio. Mes manome, kad jie prisidës siekiant laisvës ir 

visoms kitoms iki ðiol vergø padëtyje tebesanèioms tautoms, kad ir kokiame mûsø 

planetos kontinente jos iki ðiol tebevergautø. 

30


Todël mes manome, kad tuo atveju, jei Tarybø Sàjungos vyriausybë nepatenkins 

mûsø teisëtø reikalavimø, ji pateks á totalinës izoliacijos aklavietæ ir tuo pasiskirs 

sau þlugimo nuosprendá. Visø dorø pasaulio þmoniø ir tautø solidarumas 

su tais, kurie kovoja prieð ðiuolaikinius vergvaldþius dël savo nacionaliniø ir þmogiðkø 

teisiø, galës duoti visa tai, kas teisëtai priklauso. 

Kaunas, LIETUVOS LAISVËS LYGOS TAUTINË TARYBA 

1979 m. rugpjûèio 3 d.“ 

Pasaulio demokratai ta paèia proga susipaþino ir su LLL parengtu Baltijos 3 ðaliø 

45 veikëjø Kreipimusi á JTO generaliná sekretoriø Kurtà Waldheimà, á ðalis, pasiraðiusias 

Atlanto chartijà. Kreipimesi reikalauta TSRS–Vokietijos paktà paskelbti 

negaliojanèiu nuo jo pasiraðymo datos, besàlygiðkai iðvesti ið Lietuvos, Latvijos ir 

Estijos TSRS kariuomenæ, uþtikrinant toms valstybëms laisvæ. Po kreipimusi pasiraðë 

38 lietuviai, t.p. latviø ir estø, Maskvos disidentai. (…) 

Pirmas vieðas LLL organizuotas mitingas ávyko 1987 m. rugpjûèio 23 d. Vilniuje 

prie A.Mickevièiaus paminklo. Tai buvo pirmas dràsus iððûkis susitaikëliams 

ir valdþiai. Gedulo mitinge pasmerkti TSRS–Vokietijos slaptieji protokolai, 

pareikalauta atkurti nepriklausomà Lietuvà, iðvesti TSRS kariuomenæ. Daugelis 

to mitingo dalyviø susilaukë valdþios persekiojimø, darbovietëse partiniø-komjaunimo 

organizacijø organizuotø „darbo kolektyvø“ vieðo pasmerkimo; nemaþa 

dalyviø tardyti KGB, milicijoje. 

Po kiekvieno vieðo kreipimosi, pareiðkimo, memorandumo KGB LLL aktyvistus 

areðtuodavo, teisdavo (daþniausiai uþ tariamus kriminalinius nusikaltimus. 

Uþ juos buvo teisiami A.Terleckas, R.Ragaiðis, J.Sasnauskas ir kiti). Bet papildydavo 

nauji nariai, vietoje suimtøjø, nuteistøjø stodavo nauji. Ir LLL, nieko nepaisydama, 

visà laikà vieðai reikalavo: „Iðvesti TSRS okupacinæ kariuomenæ ir paskelbti 

Lietuvà nepriklausoma valstybe!“ 

LIETUVIØ TAUTA: [TÆSTINIS MOKSLO LEIDINYS LIETUVIØ TAUTOS 

RAIDOS IR DABARTIES PROBLEMOMS GVILDENTI. AUTORIUS IR SUDARYTOJAS – 

DR. ALGIMANTAS LIEKIS]. 3 KNYGA. VILNIUS. 1998, P. 7, 18–23, 26–27, 45. 

NENUGALËTOJI LIETUVA: [ANTISOVIETINIS POGRINDIS. KALBA DOKUMENTAI. 

SUDARYTOJAS – ALGIMANTAS LIEKIS]. VILNIUS. 1993, T. 2, P. 137, 159–162. 

Leidëjø pastaba. Pirmà kartà Lietuvos laisvës lygos „Moralinio ultimatumo TSRS vyriausybei“ 

iðtraukos publikuotos pogrindinës „Auðros“ 1979 m. rugpjûèio mën. Nr. 17(57) ir 

Lietuvos laisvës lygos periodinio leidinio „Vytis“ 1979 m. rugpjûèio–rugsëjo mën. Nr. 3. 

31


32 

LAISVËS LYGOS VAIDMUO 

SUTRUKDANT LIETUVOS OKUPACIJOS 

IR ANEKSIJOS ÁTEISINIMÀ 


1978 m. birþelio mën. buvo paskelbta Lietuvos laisvës lygos Deklaracija, kurioje 

yra tokie þodþiai: „Þmogaus teisiø sàvoka turëtø apimti ne vien teisæ gyventi ðiapus 

grotø, bet ir sukurti tautinæ valstybæ“. Deklaracijos pabaigoje akcentuojamas LLL 

tikslas – Nepriklausomos Lietuvos valstybës atkûrimas. Per visà savo aktyvaus 

pasiprieðinimo sovietinei okupacijai laikà LLL buvo iðtikima ðiam tikslui, o jam tapus 

realybe, atëjo metas ávertinti LLL veiklà naujausioje mûsø valstybës istorijoje. 

Daþnai pastebimos pastangos nutylëti ar bent sumenkinti LLL, kitø pogrindþio 

rezistenciniø organizacijø kovos uþ laisvæ ir tiesà reikðmæ. Tai nëra sàþiningas 

ir garbingas poþiûris, bet jis bûdingas kai kuriems istoriniuose ávykiuose dalyvavusiems 

politikams. 

Minëdami LLL ákûrimo 25-àsias metines ir matydami atskirø istorijos tyrinëtojø 

(o ið tikrøjø – interpretatoriø) neobjektyvø Lietuvos naujausios istorijos ávykiø 

ir faktø vertinimà, netgi klastojimà, LLL kûrëjai surengë konferencijà, skirtà 

kuo objektyviau paþvelgti á antisovietinio pogrindþio ir LLL veiklà. Taèiau ði LLL 

ákûrimo ir veiklos 25-eriø metø sukakèiai skirta konferencija neaprëpë visø reikðmingø 

temø, susijusiø su Laisvës lygos atliktu darbu. 

Noriu iðryðkinti, kokià vietà Lietuvos laisvës lyga uþëmë tarp kitø átakingiausiø 

politiniø organizacijø praëjusio ðimtmeèio 9-ajame deðimtmetyje. 

Daugiausia naudojuosi istoriko doc. Èeslovo Bauþos, kitø jo kolegø iðvadomis, 

pateiktomis kolektyvinëje monografijoje „Lietuvos suvereniteto atkûrimas 

1988–1991 metais“ (Vilnius, 2000) ir kituose leidiniuose. Taip pat cituoju politikos 

analitikø, stebëtojø, visuomenës veikëjø pastabas ir vertinimus. 

Visø pirma bûtina atsakyti á klausimà: kas ið tikrøjø buvo ta „vienintelë visuomenës 

vadovaujanti politinë jëga“ Lietuvos komunistø partija, kuri nuo 1989 m. 

iðradingai kaitaliojo savo pavadinimus, taèiau niekada nebuvo praradusi savo 

realios valdþios? Teneásiþeidþia ðiai partijai priklausæ asmenys, kuriø tarpe buvo 

ir dorø þmoniø, taèiau ðios organizacijos adresu tenka pasakyti daug jiems nemaloniø 

tiesos þodþiø. Nemaþai kritikos tenka skirti ir Lietuvos persitvarkymo sàjûdþio 

vadovams. Su LPS save tapatino didelë tautos dalis. Tuo didesnë atsakomybë 

tenka ðios organizacijos vadovybei uþ tai, kas buvo tikrai ne taip padaryta ir uþ 

tai, kas liko nepadaryta, paþadëta, taèiau neiðtesëta, nors tam ir sàlygos buvo, ir 

galimybiø turëta. Pateiksiu LKP ir LPS santykiø 1988–1990 m. analizæ ir iðreikðiu 

LLL poþiûrá á ðiø dviejø, tuo metu realia valdþia ir átaka besidalinusiø struktûrø 

veiksmus. 

Po 1990 m. kovo 11 d. Nepriklausomybës akto paskelbimo daugelis Lietuvos 

komunistø (pirmiausia jø lyderis Algirdas Mykolas Brazauskas) prabilo apie tai,

ANTANAS TERLECKAS. LAISVËS LYGOS VAIDMUO SUTRUKDANT... 

kad Lietuvos komunistø partija nebuvo kolaborantø organizacija, talkininkavusi 

sovietiniams okupantams, o prieðingai – sergëjo Lietuvos valstybingumà, gelbëjo 

tautà nuo asimiliacijos. 

Buvæs LKP centro komiteto biuro narys Romualdas Ozolas 2001 m. kovo 10 d. 

Lietuvos istorijos institute vykusioje konferencijoje pripaþino, kad didelá nusikaltimà 

atsikurianèiai Lietuvai padarë valdþioje dalyvavusios nekomunistinës jëgos, 

kurios po Maskvos puèo pralaimëjimo 1991 m. rugpjûèio mën. neuþdraudë LKP. 

Taèiau jis pats 1989 m. geguþës mën. „Atgimimo“ redakcijoje Vilniaus ávairiø 

institucijø partorgus sàjûdininkus ragino gelbëti LKP, kuri patiria gilià krizæ ir 

„neatsinaujinusi“ galinti ið viso þlugti. O kam tai trukdyti? R.Ozolo atsakymas – 

jeigu LKP þlugs, nuo jos bus nuimta atsakomybë uþ 50 metø veiklà. O ið tikrøjø 

reikëjo vykdyti „partijos reabilitavimo technologijà“. 

Istorikas È.Bauþa teigia, kad „Lietuvos komunistø partija, kaip regioninë TSKP 

organizacija, buvo valdanèiojo reþimo politinis árankis okupuotame kraðte. Ji niekada 

nebuvo nei nacionalinë organizacija, nei politinë partija tikràja to þodþio 

reikðme. Lietuvos kompartija visada save laikë neatskiriama Rusijos ir tarptautinio 

komunistinio judëjimo dalimi. V.Kapsuko ir Z.Angarieèio Lietuvoje ásteigta 

komunistinë organizacija nuo pat atsiradimo turëjo srities organizacijos statusà ir 

buvo besàlygiðkai pavaldi Rusijos kompartijos vadovybei. (…) 1940 m. inkorporavus 

Lietuvà á TSRS, LKP iðtisus 50 metø veikë kaip antinacionalinë jëga (nepaisant 

jos nariø tautinës priklausomybës), buvo vienintelë reali tarybinës valdþios 

atrama kraðte“ (Lietuvos suvereniteto atkûrimas 1988–1991 metais, p. 14–15). 

È.Bauþa cituoja „pirmojo bei vienintelio TSRS prezidento M.Gorbaèiovo“ þodþius, 

uþfiksuotus ðio atsiminimuose: „Lietuvos poligone“ ið esmës buvo sprendþiamas 

ðalies (TSRS – A. T.) likimas“ (Ten pat, p. 25). 

Minëtos monografijos V skyriaus trys autorës pripaþásta: „1988 m. vasarà ir 

rudená – didþiøjø mitingø laikotarpiu – Sàjûdþio vadovø kalbose ir dokumentuose 

vyravo gana miglotas, pakankamai neutralus ir nepavojingas suvereniteto reikalavimas. 

(…) Jau Sàjûdþio priesakuose XIX partinës konferencijos delegatams 

buvo reikalaujama „atkurti sàjunginiø respublikø ekonominá ir politiná suverenitetà 

lenininës Tarybø Sàjungos sampratos pagrindu“. (…) Stiprus „centras“ reformø, 

naujos sàjunginës sutarties, suvereniteto retorika dangstë savo tikruosius – 

vieningos valstybës sustiprinimo ir atnaujinimo tikslus. (…) Lietuvoje tuo metu 

nepriklausomybës reikalavimà vieðai këlë tik LLL, kuri (…) sutapatino já su tarybinës 

kariuomenës visiðku iðvedimu. (…) Sàjûdþiui tokia bekompromisinë pozicija 

buvo nepriimtina…“ (Ten pat, p. 173–174). 

È.Bauþa taip apibûdina kolaborantinæ LKP: „LKP niekada nevykdë savarankiðkos 

politikos, nebuvo tikra valdanèioji partija… Jos organizacinë – administracinë 

bei ideologinë veikla (…) tebuvo TSKP politikos principø ir nuostatø „retransliavimas“ 

á Lietuvà ir besàlygiðkas ágyvendinimas vietoje. (…) Ji iðugdë okupaciniam 

reþimui partinæ nomenklatûrà ir biurokratijà, gausius tarybinës 

administracijos kadrus. Prisitaikëliðkumas ir oportunizmas buvo bûdingas dau- 

33


gumai komunistø, retai kada perþengianèiø paklusnumo ir lojalumo tarybiniam 

reþimui ribas“ (Ten pat, p. 202). Autorius áþvalgiai pastebi, kuo LKP narius ilgainiui 

pavertë paklusnumas sovietiniams okupantams: „Nacionalkomunistai dël 

savo ilgalaikio konformistinio nusistatymo tarybinio reþimo atþvilgiu nebuvo nuoseklûs 

Lietuvos nepriklausomybës ðalininkai (…), pritarimà Lietuvos nepriklausomybei 

jie iðreiðkë daugiausia þodþiais, menkai suvokdami realius tautos siekius, 

tikràjà iðsivadavimo nuo komunistinës priespaudos perspektyvà. (…) Komunistai 

rëmë tautiná judëjimà dël nepriklausomybës tiek, kiek tai neprieðtaravo 

jø paèiø politiniams siekiams, socialiniams interesams. (…) Jiems visiðkai pakako 

formalios politinës Lietuvos nepriklausomybës, iðreikðtos (…) nuosavais pareigûnais, 

nacionaline valstybine atributika. Komunistai nebuvo suinteresuoti radikaliomis 

politikos, ûkio, socialinëmis reformomis“ (Ten pat, p. 227). 

Neámanoma nesutikti su È.Bauþa, paþyminèiu, kad „…nemaþai savarankiðkos 

LKP nariø Lietuvos ateitá siejo su atsinaujinusia TSRS. Kita dalis komunistø 

apskritai nebuvo apsisprendæ Lietuvos nepriklausomybës klausimu arba linkæ susitaikyti 

su bet kuria Lietuvos valstybingumo ir jos santykiø su buvusia imperija 

forma. (…) Komunistinë reformø samprata apëmë eksperimentus ir pertvarkymus, 

nepaþeidþianèius centralizuoto valdymo, valstybinës nuosavybës ir ðiais principais 

pagrástos ûkio sistemos“ (Ten pat, p. 227). 

Per visà sovietinæ okupacijà tik pavieniai eiliniai Lietuvos komunistai mëgino 

prieðintis svetimøjø pastangoms fiziðkai ir dvasiðkai sunaikinti lietuviø tautà. 

LKP(b) vadovybë ne tik nesiëmë jokiø atsakomøjø priemoniø tautos rusifikavimui 

sustabdyti, taèiau, prieðingai – pabrëþtinai ir perdëtai uoliai tarnavo okupantø 

imperialistiniams tikslams ágyvendinti. Nebuvo jie kitokie ir vadinamajam persitvarkymui 

ásibëgëjus. Ðá faktà patvirtina buvusio komunisto teisininko Narcizo 

Rasimavièiaus paliudijimas, jog LKP CK plenume 1988 m. vasario 21 d. sekretorius 

A.Brazauskas siekius atkurti Lietuvos valstybinæ nepriklausomybæ pavadino 

avantiûra. 

Lietuvos nepriklausomybei prieðiðkos „Jedinstvos“ atstovai 1989 m. rugpjûèio 

27 d. kreipësi á visas aukðèiausias TSRS institucijas laiðku, kuriame raðë: „Tikru 

kvietimu Lietuvai iðstoti ið TSRS sudëties ir Tarybø valdþiai demontuoti virto paraðø 

rinkimas vadinamai „okupacinei kariuomenei“ ið Lietuvos iðvesti (ðià paraðø 

rinkimo akcijà pradëjo LLL – A. T.). (…) Komunistø partijos aktyvistø grupë ið 

ávairiø socializmo pozicijas uþimanèiø visuomeniniø-politiniø jëgø, judëjimø ir 

formuoèiø atstovai ð.m. rugpjûèio 18 d. sudarë Komitetà Tarybø valdþiai Lietuvoje 

ginti“ (A.Liekis, LKP agonijos kronika, t. 1, Vilnius, 1996, p. 242–245). Minimo 

komiteto veiklos kaþkodël neávertino ir nepasmerkë nei LKP, nei Lietuvos persitvarkymo 

sàjûdþio vadovybës. 

Istorikas humanitariniø mokslø daktaras Arvydas Anuðauskas teigia: „Radikaliø 

komunistiniø ar tiesiog antilietuviðkø grupuoèiø („Jedinstvo“ ir kt.) palaikymas 

virto vienu ið kovos su tautiniu sàjûdþiu metodø“ (A.Anuðauskas, „KGB ir 

lietuviø visuomenë“, Darbai ir dienos, Kaunas, 2000, Nr. 21, p. 280). 

34


„LKP lyderiai visiðkai nesiekë tikros nepriklausomybës Lietuvai, o tik laisvesniø 

rankø sau patiems „centro“ atþvilgiu, todël jie ir nori, kad mûsø ðalyje liktø 

TSRS kareivinës ir jø galinga ginkluotë (tarkim, sutarèiø pagrindu), kad ið esmës 

tiek mieste, tiek kaime iðliktø buvusi tvarka, kad bûtø iðsaugoti savo vietose tie 

patys valdininkai, tie patys prokurorai, teisëjai, represinës struktûros, tie patys 

sovietø pareigûnai ir iðdresiruoti mokytojai, profesoriai, rektoriai ir akademikai, 

tie patys ið valdþios delno pamaitinami mûsø poetai, raðytojai, þurnalistai“ (N.Rasimavièius, 

TSKP Lietuvoje perorganizavimas á Lietuvos komunistø partijà ir jo pasekmës, 

Klaipëda, 2000, p. 1–4). 

N.Rasimavièius paþinojo nemaþai ano meto partijos nariø inteligentø, jam yra 

tekæ artimai su jais bendrauti. Ið tos paþinties buvæs komunistas padaræs liûdnà 

iðvadà: „Kai kuriuos jø Lietuvos nepriklausomybë baugino net ne todël, kad ne 

kartà buvo paðlovinæ okupantà, bet todël, kad jai atëjus, skirtingai nei Rusijos raðytojai, 

neturës ko iðtraukti ið stalèiaus: juk nepriklausomybæ buvo seniai palaidojæ 

ne tik savo kûriniuose, bet ir ðirdyse. Prisiminkim kad ir Justino Marcinkevièiaus 

talentingas istorines dramas: juk tai ið esmës rauda – graudi, átaigi rauda dël 

þuvusios Lietuvos. Taèiau be jokios vilties jai prisikelti ið numirusiøjø“ (Ten pat). 

Tuo metu TSKP ir KGB tebevykdë totalinæ visuomenës kontrolæ ir jokie esminiai 

kadrø politikos klausimai nebuvo sprendþiami be ðiø represiniø organizacijø 

pritarimo. Bûtent ðiø jëgø statytinis buvo A.Brazauskas. 

Istorikas, buvæs Mokslø Akademijos istorijos instituto partinës organizacijos 

sekretorius Algimantas Liekis tvirtina: „LKP CK visà laikà dirbo ranka rankon su 

KGB ir kitais represijø vykdytojais“ (A.Liekis, LKP agonijos kronika, p. 121). 

A.Brazauskas në karto nepasisakë uþ Lietuvos nepriklausomybæ. Visa jo politinë 

veikla – aktyvios pastangos iðsaugoti Lietuvà Rusijos imperijos sudëtyje. Tai 

patvirtina jo oficialios kalbos, interviu, pasisakymai: 

„Á savarankiðkos Lietuvos valstybës idëjà að þiûriu neigiamai. Að manau, kad 

tai nerealu“ (Argumenty i fakty, 1989, Nr. 47). 

LPS nariai, „remdami Respublikos iðstojimo ið TSRS idëjà, kurià aktyviai propaguoja 

antisocialistinë „Lietuvos laisvës lyga“ (…), stumia Lietuvà á praþûtá. (…) 

Pagrindinë idëja, kuri gali ir turi suvienyti komunistus, visus geros valios þmones, 

– Lietuvos suverenitetas TSRS sudëtyje. Pirmiausia – ekonominio savarankiðkumo 

koncepcijos ágyvendinimas“ (A.Brazausko kalba LKP CK XVII plenume, 

Tiesa, 1989, vasario 22). 

„Teorinis Tarybø valdþios demontavimas dabartinëmis sàlygomis – didþiausias 

pavojus. Komunistai, visi sàmoningi þmonës turi kaip galima aktyviau tam 

prieðintis“ (Ten pat). 

„Respublikos vystymas turi bûti siejamas tik su TSRS. (…) LKP toliau turi veikti 

TSKP sudëtyje“ (Ten pat). 

„Kuriame socializmà TSRS sudëtyje. Jokio kito kelio nëra ir negali bûti. (…) 

Kraðtutiniai lozungai – iðstoti ið Tarybø Sàjungos, paskelbti nepriklausomà Lietuvà 

– mums nepriimtini“ (Tiesa, 1989, kovo 3). 

35


Pasiklausæs tokiø LTSR vadovo kalbø, LTSR Raðytojø sàjungos partinës organizacijos 

sekretorius Romas Gudaitis konstatavo: „Katastrofiðkai smunka partijos 

autoritetas. (…) Rinkimuose (…) laukia aiðkus pralaimëjimas. Triuðkinantis“ (Gimtasis 

kraðtas, 1989, Nr. 7). 

Dar keli A.Brazausko iðtikimybës sovietinei imperijai árodymai: 

„Kai kurie asmenys atkakliai perða mums Lietuvos Respublikos atkûrimo idëjà. 

Esame ásitikinæ, jog neámanoma nutraukti penkiø deðimtmeèiø Tarybø Lietuvos 

istorinës raidos. Pagaliau nëra ir pakankamai pagrástø argumentø, kad tai 

daryti bûtina“ („Þodis Lietuvos komunistams“, Komunistas, 1989, Nr. 9). 

„Lietuvos vieta – Tarybø Sàjungos sudëtyje, sàjunginiø respublikø naujoje federacijoje. 

(…) Labai aktualus klausimas – Lietuvos komunistø partijos autonomija. 

(…) Joje mes áþvelgiame vienintelá kelià atriboti ðiuolaikinæ LKP nuo kadaise 

padarytø klaidø, lenininiø principø paþeidimø, padidinti partijos autoritetà visuomenëje“ 

(Tiesa, 1989, rugsëjo 1). 

Ðièia A.Brazauskas LKP nusikaltimus lietuviø tautai ir þmoniðkumui sàmoningai 

ðvelniai vadina klaidomis. Ið tikrøjø vienas svarbiausiø LKP atsiskyrimo 

(autonomijos) akstinø – noras paslëpti tuos nusikaltimus, iðvengti istorinës ir teisinës 

atsakomybës uþ lietuviø tautai padarytà neatitaisomà þalà bendrininkaujant 

su VKP(b), TSKP, vykdant Lietuvos gyventojø genocidà. Dël ðios prieþasties 

daþnai kaitaliotas pradinis Lietuvos kompartijos pavadinimas. Nesutikdama su 

tokiu jos nusikalstamos veiklos ávertinimu, Lietuvos demokratinë darbo partija 

(buvusi LKP) gindamasi perëjo á puolimà ir buvo padavusi LLL „uþ ðmeiþtà“ á 

teismà. 

Bûsimasis Lietuvos Respublikos prezidentas A.Brazauskas matë tokià Lietuvos 

ateitá: 

„Nëra ir negali bûti izoliuotø, absoliuèiai nepriklausomø valstybiø ir tautø. 

(…) Kiekviena valstybë ir nacija tiek suvereni (…), kiek ji savarankiðkai atsisako 

savo teisiø visos sàjungos tikslø labui. (…) To siekia ir Lietuvos TSR ið TSRS“ 

(Tiesa, 1989, rugsëjo 17). 

„Apie koká iðstojimà galima kalbëti, jeigu Respublikos pramonë beveik 100 

procentø apsirûpina Sàjungos metalu, nafta, dujomis, medvilne, vilna ir chemikalais“ 

(Ten pat). 

„Mes esame slenkstis ant didelio kelio. Per já þengë ir þengs daugelis. Todël 

reikia labai gerai pagalvoti, ar vyti lauk okupacinæ kariuomenæ, ar gerai su ja sugyventi. 

Juk tarybinë armija gyventi mums netrukdo. (…) Atsakykite man á paprastà 

klausimà – o kas gi gins Lietuvà?“ (Lietuvos rytas, 1990, sausio 25). 

O kaip kitaip? Juk pulkininkas A.Brazauskas buvo Lietuvoje dislokuotos okupacinës 

kariuomenës ir Pabaltijo karinës apygardos kariniø tarybø narys (V.Genys, 

„Paskutinysis Lietuvos kvislingas“, Valstieèiø laikraðtis, 2000, rugsëjo 19, Nr. 75). 

„Ateityje Lietuvos Respublika pirmiausia turës gerai sugyventi su kaimynais. 

Kaþin ar tai pavyks, jei kelsime balsà prieð tarybinæ armijà“ (Lietuvos rytas, 1990, 

sausio 25). 

36


Ðis þmogus Lietuvà gàsdino, kad jos laukia sunkûs padariniai, jeigu ji atsiskirs 

nuo TSRS. Anot jo, Lietuvai teks mokëti TSRS uþsienio skolos dalá, Baltarusija 

pareikð teritoriniø pretenzijø. „Po karo nëra oficialiø dokumentø, kuriais Klaipëda 

ir Klaipëdos kraðtas prijungtas prie Lietuvos teritorijos“ (A.Liekis, LKP agonijos 

kronika, p. 272). 

Viena didþiausiø naujausios Lietuvos istorijos dezinformacijø – tvirtinimas, 

kad A.Brazauskà TSKP vadovybë paskyrë LKP CK pirmuoju sekretoriumi LPS 

vadovybei praðant ar net reikalaujant. 

TSKP vadovybës ásakymu Vilniaus Gedimino aikðtëje 1988 m. rugsëjo 28 d. 

vykusá LLL mitingà jëga iðvaikë vidaus kariuomenës ir specialiosios paskirties 

sukarinti milicijos daliniai. Kaltë uþ ðià Kremliuje suplanuotà politinæ provokacijà 

buvo suversta tuometiniam LKP CK pirmajam sekretoriui R.Songailai, kurio politinis 

nelankstumas, komunistinis tiesmukiðkumas, nesugebëjimas adekvaèiai orientuotis 

pakitusioje visuomeninëje situacijoje akivaizdþiai trukdë TSKP ilgalaikiams 

strateginiams tikslams Lietuvoje. TSKP pavedimams efektyviai ágyvendinti reikëjo 

komunikabilaus, iðvaizdaus naujo tipo lyderio, uþ kurá balsuotø jo gerais 

ketinimais átikintos ir manipuliuojamos pilieèiø minios. Tokio lyderio bruoþus 

turëjo A.Brazauskas. 

Kaunietis Arûnas Nesavas viename straipsnyje analizuoja KGB átakà politinëms 

permainoms Lietuvoje: „Ðiandien jau maþai kas ginèijasi, kad KGB buvo 

sudëtinë valdþios dalis, kuri turëjo visas galimybes pasirinkti sau protingus þmones, 

dalá kuriø, sugebëjusiø árodyti, jog jie gali bûti fanatikai, ásitraukdavo á savo 

iðrinktøjø tarpà. Ir taip pat maþai kas ginèytøsi, kad buvusios CK nomenklatûros 

(trestø valdytojai, prokurorai, teisëjai, rajonø valdþia, ministrai, o kà jau kalbëti 

apie CK sekretorius) personalijos ið anksto buvo derinamos KGB. (…) Ar KGB 

savo dëmesiu galëjo apeiti Lietuvos TSR mokslininkus, Mokslø Akademijà, kultûros 

tarnautojus, sporto organizatorius, diplomatus, nusipelniusius raðytojus ir 

vadovaujanèius þurnalistus, jei net kunigø skirstymas po parapijas buvo jø þinioje? 

Ar galima patikëti, kad turëdamas toká bendradarbiø ir bendraminèiø bûrá 

KGB nebûtø ávykiø prognozavæs? Geriausias bûdas – paaukoti kai kuriuos labiausiai 

nepopuliarius, kaip R.Songaila, N.Mitkinas, R.Rimaitis, P.Staðkûnas, savuosius 

palikti, kad bûtø galima iðsaugoti valdþios perimamumà. (…) Tuo metu, 

kai politiniai kaliniai dar sëdëjo kalëjimuose, kai N.Sadûnaitë (…) sëdëjo namø 

areðte, birþelio pradþioje vieðai susirinko grupë þmoniø (be KGB þinios?) ákurti 

Lietuvos persitvarkymo sàjûdþio. Iniciatoriai – þinomi Lietuvos þmonës – nusipelnæ 

raðytojai, istorikai, þurnalistai, akademikai, profesûra, kultûros formuotojai 

ir prokuratûrø darbuotojai, t.y. tie, kuriuos toms pareigoms jau buvo palaiminæs 

KGB. (…) Að leidþiu sau paklausti likusiø gyvø politiniø kaliniø, sukilëliø, partizanø, 

prievartiniø emigrantø, tremtiniø ir jø þuvusiø ar mirusiø likimo draugø 

vaikø – ar jûs manot, kad Lietuvoje pasikeitë valdþia?“ (A.Nesavas, „Þinau, bûsiu 

puolamas“, Kauno þinios, 1990, rugsëjo 8). Iðkalbingas ir daug kà paaiðkinantis 

faktas: á LPS ániciatyvinæ grupæ net dël priedangos neátrauktas nei vienas rezis- 

37


tentas, kalintas sovietiniuose lageriuose uþ reikalavimà Lietuvai laisvës ir nepriklausomybës. 

Konservatoriø partijos „Tëvynës sàjungos þiniø“ 2000 m. 2-ajame numeryje 

þurnalistas Dalius Stancikas straipsnyje „Pamirðti demonai“ vienu LPS neakivaizdiniø 

kûrëjø laiko… Lietuvos partizanø krauju susitepusá èekistà J.Slavinà. Pasak 

autoriaus, J.Slavinas Sovietø Sàjungos KGB ðefà Jurijø Andropovà dar gerokai iki 

perestrojkos oficialios pradþios tikino, jog norint iðgelbëti Rusijos imperijà „bûtina 

daug kà skubiai pakeisti, kad viskas liktø kaip anksèiau“. KGB parengtame 

imperijos reformavimo – perestrojkos teorijos ir praktikos scenarijuje numatytas 

vienas svarbiausiø uþdaviniø – gerai suplanuotas ir kontroliuojamas politinis bei 

ekonominis chaosas, turás peraugti á laukiná kapitalizmà. Ar ðios KGB idëjos nebuvo 

bent ið dalies sëkmingai ádiegtos Lietuvoje? 

Vakaruose gyvenantis Rusijos disidentas, buvæs politinis kalinys Vladimiras 

Bukovskis „Ogonioko“ þurnalui duotame interviu kalbëjo: „Aðtuntà deðimtmetá 

iðspausdinta á Vakarus pabëgusio èekisto Golicyno knygelë. Joje raðoma, kaip grius 

Berlyno siena, kaip leis susivienyti Vokietijai, kaip Lenkijoje bus leista organizuoti 

„apskritàjá stalà“ – þodþiu, visas uþsienio politikos scenarijus. Knygelë baigiasi 

„lenininiu“ nepu ir bandymu atgaivinti socializmà. Þinoma, jie praðovë. Visi tironai 

reformatoriai daro vienà ir tà paèià klaidà: pervertina savo valdþios jëgà ir 

neávertina liaudies neapykantos. (…) Jie blogai paþásta savo liaudá ir neásigilina á 

istorijà. (…) Niekas nelaukë tokio nacionaliniø jausmø sprogimo“ (Ogoniok, 1991, 

balandis, Nr. 18). 

Monografijoje „Lietuvos suvereniteto atkûrimas 1988–1991 metais“ aptinkame 

tokià mintá: „…Lietuvos persitvarkymo sàjûdis, tarsi perëmæs estafetæ ið LKP, 

stengësi „tobulinti socialistinæ santvarkà“ okupuotame kraðte“ (p. 152). 

Akademikas Antanas Buraèas taip apraðo LPS ákûrimo tikrovæ: „Prieð gerus 

metus TSKP CK nutarë stiprinti idëjiná darbà tarybiniame Pabaltijyje. Ir ðtai vaisinga 

veikla davë brandþiø vaisiø – Estijos liaudies frontà, Lietuvos ir Latvijos 

demokratinio persitvarkymo sàjûdþius“ (A.Buraèas, „Idëjinis atgimimas ir mûsø 

uþdaviniai“, Sàjûdþio þinios, 1988, rugpjûèio 18, Nr. 18). 

Dalis LKP CK nomenklatûrininkø Sàjûdá laikë vos ne savo kûdikiu, pagalbininku, 

tad beveik visai nesivarþydami leido jo lyderiams naudotis televizija, radiju, 

ið dalies ir spauda, nebuvo daroma kliûèiø ámonëms ir organizacijoms pervesti 

pinigø á Sàjûdþio sàskaitas. 

„Vilniaus sàjûdþio“ 1990 m. 7-ajame numeryje publikuotas grupës sàjûdininkø 

laiðkas. Ðtai jo iðtrauka: „Kremlius ir lietuviðkieji jo talkininkai, suvokdami 

tautinio atgimimo neiðvengiamumà, stengësi sukurti jam á gorbaèiovinës perestrojkos 

rëmus telpanèià alternatyvà. Todël Sàjûdis nuo pat savo ásikûrimo pradþios 

buvo ir ðiandien tebëra kontroliuojamas organizacijos viduje esanèiø kompartijos 

nariø ir rëmëjø, siekianèiø lietuviø atgimimà nukreipti Kremliui pageidautina 

linkme. Todël Sàjûdis ne tik netapo rimta opozicija partinei valdininkijai, 

prieðingai – A.Brazausko vadovaujama LKP tam tikro populiarumo tautoje ágijo 

38


bûtent Sàjûdþio padedama. Tuo tarpu þmonës, visà savo sàmoningà gyvenimà 

paðventæ kovai prieð sovietinæ okupacijà, paèiais sunkiausiais Lietuvai metais nëjæ 

á kompromisus su sàþine, daþnai bûdavo politiðkai izoliuojami“. 

È.Bauþa pastebi: „…kalbëdami apie vëliau iðsirutuliojusio Lietuvos persitvarkymo 

sàjûdþio vaidmená, niekaip negalime pamirðti, kad paskutinioji rezistencinë 

ir pirmoji tautinio atgimimo organizacija – Lietuvos laisvës lyga atvërë kelià 

naujajam judëjimui: 1) memorandumais, pareiðkimais, peticijomis formuodama 

iðsivadavimo ið okupacijos ir valstybingumo tæstinumo koncepcijà; 2) vieðais veiksmais 

ir atvira konfrontacija su reþimu plësdama kritiðko màstymo ir legalaus veikimo 

zonas. (…) LLL, pirmoji áveikusi legalios veiklos ribà, atvërë kelià pakankamai 

atsargiam ir nuosaikiam inteligentijos laviravimui. (…) Nepriklausomybës 

siekiø nuolatinis kartojimas LLL buvo kasdienybë. Sàjûdþiui iki ðios sampratos 

dar reikëjo áveikti netrumpà atstumà“ (È.Bauþa, „Valstybingumo atkûrimo vizija 

Sàjûdþio dokumentuose“, Lietuvos Sàjûdis ir valstybës idealø ágyvendinimas, Vilnius, 

1998, p. 270–271). 

Cituotø áþvalgø autorius minëtame tekste tvirtina: „Sàjûdis aiðkiai apibrëþë 

politinës autonomijos TSRS sudëtyje reikalavimà…“ Sàjûdþio steigiamajame „suvaþiavime 

(…) A.Terlecko, J.Okso kalbose buvo keliami (…) teisingi radikalûs 

reikalavimai, neturintys nieko bendro su kompromisine Sàjûdþio programa. (…) 

A.Terleckas patvirtino LLL pozicijà, jog Lietuva nesusitaikë su Hitlerio ir Stalino 

primesta vergija ir reikalauja paskelbti Molotovo–Ribentropo paktà neturintá teisinës 

galios, iðvesti okupacinæ kariuomenæ bei leisti lietuviø tautai paèiai spræsti 

savo likimà. J.Oksas pateikë trumpà, taèiau istoriniais faktais pagrástà sovietinës 

agresijos prieð Lietuvà panoramà… Suvaþiavimo rengëjai ir prezidiumas (…) vël 

viskà pakreipë á pertvarkai lojalaus elgesio rëmus. Taigi didþiajame Sàjûdþio forume 

kompromisinë autonomijos idëja, kaktomuða susidûrusi su Nepriklausomybës 

reikalavimu, ðventë pergalæ. Ko gero, tai buvo Pyro pergalë…“ (Ten pat, 

p. 274–275). 

LPS savo politiná neprincipingumà, net savotiðkà negalià neretai stengësi kompensuoti 

iðkilminga, daþnai patetiðka ar tiesiog neskoningai pompastiðka savo 

veiksmø ir kalbø reþisûra. Minioms tai darë stiprø áspûdá. 

Dar kelios citatos. 

„Atvirus ir dràsius Kauno sàjûdininkø radikalø pasisakymus, taip pat A.Terlecko 

kalbà delegatai sutiko su baime, pasimetæ, taèiau dalis þmoniø jiems nuoðirdþiai 

plojo, skandavo pritarimo ðûkius. Skirtingai nuo jø, Sàjûdþio iniciatyvinës 

grupës nariai sutriko – jiems atrodë, kad perþengta legalumo riba ir mestas nereikalingas 

provokuojantis iððûkis Maskvai. (…) Be abejo, mintys apie tikràjá Lietuvos 

suverenitetà absoliuèiai sàjûdininkø daugumai buvo per ankstyvos ir per dràsios, 

todël atmestos nesvarstant ir neatsispindëjo suvaþiavimo nutarimuose. (…) 

Sàjûdis visuomenës demokratizavimà ásivaizdavo panaðiai kaip komunistø partija, 

pabrëþdama pertvarkos laikø ðûká „Visa valdþia – taryboms!“ (Lietuvos suvereniteto 

atkûrimas 1988–1991 metais, p. 154–155). 

39


Jau minëtame „Vilniaus sàjûdþio“ numeryje R.Sabaliauskaitë raðë: „Mes þinome 

– tik be komunistø Lietuva bus laisva, tik iðgujus bolðevikinio màstymo liekanas 

galima demokratija. Jokie èekuoliai, prunskienës ir brazauskai neatneð mums 

nepriklausomybës ant sidabrinio padëklo. Jeigu komunistai mus ir toliau minkys 

kaip teðlà, ant padëkliuko atsidurs pati Lietuva ir, papuoðta uþsienietiðkais garnyrais, 

pateks á ðventiná Kremliaus ðulø stalà“. 

LPS vadovybës narys Virgilijus Èepaitis konstatavo, kad LPS savo veikla ið 

esmës vykdë TSKP politikà: „…riba tarp Komunistø partijos ir Sàjûdþio buvo neryðki… 

Net ir aðtrûs nesutarimai su LKP, rengiant akcijà prie Ignalinos AE ar 

protestuojant prieð LLL mitingo iðvaikymà rugsëjo 28 dienà Vilniuje, dar nepavertë 

Sàjûdþio atskiru nuo kompartijos politikos veiksniu. Pakeitus LKP vadovybæ 

ir A.Brazauskui tapus pirmuoju sekretoriumi, Sàjûdis (…) buvo beveik susiliejæs 

su Komunistø partija. (…) Dauguma Seimo tarybos nariø ásitikino, kad nëra 

„blogø“ ir „gerø“ LKP sekretoriø, o yra tik TSKP politika, kurià blogiau ar prasèiau 

pritaiko Maskvos vietininkai Vilniuje“ (V.Èepaitis, „Sàjûdis ir LKP“, Lietuvos 

Sàjûdis ir valstybës idealø ágyvendinimas, p. 69). 

Vienas LKP vadovø Vladimiras Beriozovas tvirtino: „Atsinaujinusi savarankiðka 

Lietuvos Komunistø partija – tai ne tik natûrali realaus, iðmintingojo Sàjûdþio 

sparno sàjungininkë, bet ir, galima sakyti, jo dalis“ (Tiesa, 1990, vasario 27). 

LPS ir LKP „susiliejimà“ skatino politinë realybë: abiejø organizacijø vadovybiø 

didelë dalis priklausë „raudonajai burþuazijai“ ir sovietinei nomenklatûrai. 

Ilgà laikà KGB archyvus tyrinëjusios istorikës Nijolës Gaðkaitës-Þemaitienës tvirtinimu, 

„visa sovietinë nomenklatûra iðaugo ið paprastø ðnipø“. Taigi socialinës 

ðaknys gana panaðios. 

Dar kelios istoriko È.Bauþos iðvados: „Sàjûdþio iniciatyvinæ grupæ ir jai prijauèianèius 

þmones subûrë ne Laisvës ir Nepriklausomybës idealai, o atsivërusios 

pozityvios visuomeninës veiklos ir individualios saviraiðkos galimybës. Skirtingai 

nuo disidentø ir kraðtutiniø patriotiniø nuostatø þmoniø, ne kartà patyrusiø 

represiniø organø prievartà – ðantaþà, gàsdinimus, bausmes, opoziciðkai màstanti, 

taèiau atvirai antikomunistiniø paþiûrø nedemonstruojanti inteligentija naudojosi 

tam tikra kûrybiniø organizacijø, draugijø priedanga, ne vienu atveju – 

partiniu bilietu, o apskritai kalbant, lojalaus santvarkai mokslininko, menininko 

imunitetu. (…) Sàjûdis tuo laikotarpiu buvo kur kas arèiau gorbaèiovinës pertvarkos 

nubrëþtø rëmø negu realius tautos lûkesèius iðreiðkianèiø disidentø paþiûrø“. 

Tuo tarpu LLL nariai „…be diplomatiniø vingrybiø ir apskaièiavimø daugiau 

intuityviai negu protu pajuto lemiamø permainø slinktá ir në uþ kà nenorëjo 

taikstytis su racionalia, taèiau apsidraudëliðka Sàjûdþio intelektualø pozicija. (…) 

Sàjûdis (…) modeliavo labai atsargià taktikà, kurios negalëtume pavadinti netgi 

atvira opozicija LKP“ (È.Bauþa, „Valstybingumo atkûrimo vizija Sàjûdþio dokumentuose“, 

Lietuvos Sàjûdis ir valstybës idealø ágyvendinimas, p. 271–273). Tuo metu 

„visuomenë ádëmiai stebëjo LLL radikalius veiksmus ir valdþios reakcijas á juos, o 

Sàjûdþio vadovai ið dalies pagal ryðkëjanèias legalumo-nelegalumo ribas mode- 

40


liavo savo þingsnius á prieká“ (Lietuvos suvereniteto atkûrimas 1988–1991 metais, 

p. 140). 

Abiejø politiniø organizacijø (LPS ir LLL) poþiûrio á Lietuvos ateitá takoskyrà 

nulëmë ne tik politinës paþiûros, bet ir moralinës nuostatos, skirtinga gyvenimo 

patirtis, aplinka, kurioje brendo bûsimieji LLL ir LPS nariai. 

LLL nariai – idealistai, kurie vadovavosi ne „ðalta galva“, niekur nevedanèiais 

sausais akademiniais iðvedþiojimais, o kilniais (racionaliø apsidraudëliø poþiûriu 

– naiviais) jausmais. Jø gyvenimo kelrode þvaigþde niekada nebuvo administracinë 

ar mokslinë karjera. Kas ið tokios karjeros, jeigu vardan jos iðsiþadama svarbiausiø 

principø, þmogaus prigimèiai bûdingo laisvës troðkimo? Á kovà uþ Lietuvos 

laisvæ ir nepriklausomybæ bûsimuosius LLL narius stûmë tëvø ir seneliø, 

Nepriklausomoje Lietuvoje baigusiø mokyklas mokytojø, partizanø, rezistentø 

ákvëptas stiprus ir gilus Tëvynës meilës jausmas. Daugelis LLL nariø patys buvæ 

partizanai, politiniai kaliniai, tremtiniai, ðalia jø dël to paties tikslo darniai veikë 

LLL jaunimas. Su LLL iðdráso eiti tik dràsios asmenybës, ne kartà á dangø þvelgusios 

pro grotas ar spygliuotø vielø tvorà, „ten“ iðsiugdæ nepakantumà vergijai, 

pripratæ rizikuoti ne tik savo laisve ir gyvybe, bet ir jiems brangiø, artimø þmoniø 

likimu, ne kartà þiûrëjæ mirèiai á akis, o tardytojams ir teisëjams á kaltinimà, kodël 

kovojo prieð svetimà politinæ santvarkà, atsakydavæ Martyno Liuterio þodþiais: 

„Kitaip negalëjau!“ 

Jokiu bûdu netvirtinu, kad LLL gretose buvo vien tik dori ir nesavanaudiðki 

idealistai (pasitaikë ir tokiø, kurie iðsiþadëjo jaunystës idealø, atskilo, atsiribojo 

vardan asmeniniø interesø), o LPS – tik karjeristai. Taèiau LPS vadovybës vëliavoje 

bent pusantrø metø buvo áraðytas lozungas – „Visa valdþia – taryboms!“ 

Þodþiu, geresnë sovietinë valdþia. LPS nariai þinojo, kad jie beveik niekuo nerizikuoja. 

Daþnà jø nuo galimø persekiojimø saugojo kompartijos nario bilietas, 

akademiko, profesoriaus titulas, raðytojo vardas, átakinga tëvø padëtis sovietinëje 

visuomenëje. Jie vaizdavo kovotojus su biurokratija, gamtos niokotojais gerai þinodami, 

kad á tokià veiklà palankiai þiûri okupacinë administracija, nes ji atitraukia 

tautà nuo politinës kovos, nuo reikalavimo atkurti nepriklausomà Lietuvos 

valstybæ. 

Ið 35-iø LPS iniciatyvinës grupës nariø net 17 priklausë LKP, bent dauguma jø 

gerai suvokë, kokià uþduotá vykdyti juos paðaukë LKP CK. Vëliau paaiðkëjo, kad 

keli jø (nebûtinai priklausæ LKP) buvo uþverbuoti Rusijos þvalgybos. Nemaþa dalis 

svajojo tik apie asmeninæ gerovæ. O Lietuva? Todël daugelis ðiø „paðauktøjø“ 

sàmoningai pasirinko LKP nurodytà kelià. 

Buvo laikas, kai mûsø politiniai veikëjai (kol siekë karjeros) kalbëjo gana atvirai. 

Dabar, tapæ tituluotais valstybiniais asmenimis, jie pasakytø: „Negaliu nei 

patvirtinti, nei paneigti“. O tada A.Brazauskas taip apibûdino LPS: „Sàjûdis buvo 

ir didelë partijos dalis“ (A.Brazauskas, Lietuviðkos skyrybos, Vilnius, 1992, p. 25). 

LPS iniciatyvinë grupë greit buvo pakviesta susitikti su LKP CK atstovais. CK 

sekretorius L.Ðepetys net nebandë slëpti nuo savo sveèiø, kad ðie privalo padëti 

41


kompartijai „pertvarkyti“ Lietuvà taip, kaip to nori Kremlius. L.Ðepetys jiems kalbëjo: 

„Já (LPS – A. T.) sàlygoja didþiuliai uþdaviniai. (…) Bûsimi darbai yra tvirtose 

rankose… Siekiama padëti Michailui Gorbaèiovui. (…) Sàjûdþio grupëje iðkelti 

sumanymai, pasiûlymai turëtø bûti pateikiami LKP Centro Komitetui, LTSR Ministrø 

Tarybai ir kitoms organizacijoms aktyviam svarstymui“ („Susitikimas su 

L.Ðepeèiu“, Sàjûdþio þinios, 1988, birþelio 28, Nr. 3). Ðiame susitikime sàjûdininkai 

pasiþadëjo padëti „paþangiajai“ partijos daliai áveikti „konservatyviàjà“ (Ten pat). 

Labai áþvalgus A.Brazausko pergalës prieð M.Burokevièiø (dalinantis kompartijos 

turtus, Lietuvos ekonomikà) numatymas… 

Þurnalistas L.Þalys konstatavo, kad „á LPS pralindo ir buvo sàmoningai infiltruota 

þmoniø, turëjusiø uþduotá demoralizuoti, suskaldyti ir galiausiai sukompromituoti 

nacionalinio atgimimo judëjimà“ (Kauno diena, 1993, spalio 22). 

LLL nariai, kunigai ir katalikiðkojo judëjimo atstovai 1988 m. liepos 26 d. kreipësi 

á Lietuvos gyventojus, kviesdami rugpjûèio 23 d. susirinkti Vilniuje, Gedimino 

aikðtëje, ir gedulo mitinge paminëti Molotovo–Ribentropo pakto metines. Kreipimesi 

raðyta: „Rusija, (…) 1940 m. birþelio 15 d. okupuodama visà Lietuvos Respublikos 

teritorijà, sulauþë (…) tarptautines sutartis… Jau greitai 50 metø kaip 

Lietuva neða svetimøjø jungà… Nusikalstamos Stalino uþsienio politikos padariniai 

Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje nelikviduojami. Mes, þemiau pasiraðæ, reikalaujame 

ið TSRS vyriausybës paskelbti 1939 m. Stalino–Hitlerio suokalbá Baltijos, Lenkijos 

ir Rumunijos tautø atþvilgiu tarptautiniu nusikaltimu su ið to iðplaukanèiomis 

juridinëmis pasekmëmis. Reikalaujame, kad TSRS vyriausybë Lietuvoje 

ávykdytø ðias priemones: 

1) iðvestø savo okupacinæ kariuomenæ; 

2) iðmokëtø Lietuvos gyventojams kompensacijà pinigais ar natûra uþ prievarta 

iðreikalautas rinkliavas; 

3) uþmokëtø atimtos ið gyventojø þemës vertæ; 

4) atlygintø uþ sugriautà Lietuvos ekonomikà, iðveþtas á TSRS materialines 

vertybes, nuniokotà gamtà (Vytis: LLL periodinis leidinys, 1988, rugsëjis–spalis, Nr. 8). 

Lietuvos Respublikos Seimas atlyginti nuostolius ið Rusijos pareikalavo tik 

2000 metais… 

Ðis LLL mitingas ir politinë Lietuvos þmoniø demonstracija turëjo pasmerkti 

rusø ir vokieèiø imperializmà bei pareikalauti Molotovo–Ribentropo pakto pasekmiø 

panaikinimo, okupacinës kariuomenës iðvedimo. 

Kai ðis kvietimas buvo paskelbtas per uþsienio radijà, iðkilo klausimas, kokià 

pozicijà ruoðiamo mitingo atþvilgiu turëtø uþimti Lietuvos persitvarkymo sàjûdis. 

Rugpjûèio 9 d. LPS posëdyje, dalyvaujant visuomenës atstovams, buvo svarstoma, 

ar Sàjûdis parems mitingo organizavimà. Kai kurie Sàjûdþio iniciatyvinës 

grupës nariai pareiðkë neigiamà pozicijà dël dalyvavimo „ekstremistø sambûryje“. 

Taèiau jaunieji sàjûdininkai entuziastingai palaikë mintá rugpjûèio 23 d. rinktis 

Gedimino aikðtëje. Jie aiðkino, kad Sàjûdis neteks autoriteto tautos akyse, jeigu 

atsisakys dalyvauti Molotovo–Ribentropo pakto paminëjime. Balsø dauguma Sà- 

42


jûdþio iniciatyvinë grupë nusprendë paminëti pakto metines ir kreiptis á valdþià 

praðant leisti susirinkti Gedimino aikðtëje (Ten pat). 

Netrukus po ðio LLL ir katalikø veikëjø plaèiai nuskambëjusio kreipimosi á 

Vilniø atvyko aukðti TSKP CK pareigûnai. Rugpjûèio 9 d. ávyko TSKP CK kultûros 

skyriaus vedëjo pavaduotojo A.Cvetkovo susitikimas su LPS aktyvu. Pasitarime 

dalyvavo ir „draugai“ ið LKP CK. A.Cvetkovas neslëpë partijos nuogàstavimø, 

kad gali atsitikti taip, jog „ekstremistiðkai nusiteikæ elementai taps lyderiais, 

nustûmæ inteligentus, kurie ðá sàjûdá pradëjo. Taip (…) atsitiko Armënijoje“. Tokio 

pavojaus galimybei neutralizuoti á Vilniø rugpjûèio 11 d. atskrido TSKP CK 

politinio biuro narys, TSKP CK sekretorius Aleksandras Jakovlevas. Jis paaiðkino 

LKP ir LPS vadovams, kad Maskva ruoðia „broliðkoms respublikoms“ naujà statusà 

imperijoje, pagal kurá bendra bûsianti tik kariuomenë ir dar ðis bei tas, o visa 

kita spræsianèios paèios respublikos. Ir negailëjo patarimø… 

A.Jakovlevo susitikime su kûrybine inteligentija Algimantas Èekuolis pabrëþë: 

„Sàjûdá sukûrë komunistai, deputatai, raðytojai, mokslininkai. Sukûrë tam, kad 

átvirtintø partijos linijà á persitvarkymà“. Aukðtas sveèias ið Maskvos uþtikrino, 

jog „artimiausiu metu ávyks pokyèiai, kurie paspartins politinës bei ekonominës 

sistemos reformas“ („Kûrybinës inteligentijos pareiga ir atsakomybë“, Tiesa, 1988, 

rugpjûèio 14, Nr. 188). Ne be LPS veiklà inspektavusio A.Jakovlevo átakos netrukus 

buvo suþlugdytas Laisvës lygos ir kunigø rugpjûèio 23 d. planuotas mitingas 

Gedimino aikðtëje. 

LPS iniciatyvinës grupës narys A.Buraèas pasitarime su LLL atstovu átikinëjo, 

kad LLL ir LPS tikslas yra tas pats – Lietuvos nepriklausomybë. Kadangi kompartija 

leidþia LPS tà paèià dienà surengti savo mitingà Vingio parke, bûtø iðmintinga 

LLL prisidëti prie LPS. Ir pateikë svarø argumentà: Gedimino aikðtëje, kurioje 

LLL numatë rugpjûèio 23 d. surengti savo mitingà, tilptø 50 tûkstanèiø demonstrantø, 

tuo tarpu Vingio parke susirinks 100 tûkstanèiø ar net daugiau. Tad LLL 

mitingas Gedimino aikðtëje nereikalingas, o LLL atstovai galës pasisakyti LPS mitinge 

Vingio parke. Taèiau ðis susitarimas buvo negarbingai sulauþytas – LLL atstovams 

ne tik kalbëti, bet ir pakilti á estradà, kurioje stovëjo LPS organizuoto 

mitingo kalbëtojai, buvo neleista. LKP vadovai baiminosi, kad, girdint 150 tûkst. 

þmoniø, LLL atstovas pareikalaus iðvesti okupacinæ kariuomenæ. Mitinge kalbëjæ 

LKP CK nariai ir LPS vadovai apsiribojo Stalino asmens, taèiau ne imperinës Sovietø 

Sàjungos politikos pasmerkimu. Jie aiðkiai pasisakë uþ Lietuvos „suverenitetà 

TSRS sudëtyje“, jø kalbose dominavo aptakûs, neápareigojantys pasvarstymai 

apie ateitá, Ezopo kalbai bûdingos apsidraudëliðkos dviprasmybës, alegoriniai, 

net mistiniai vaizdiniai. Labiausiai jie kritikavo prieð 35 m. mirusá Sovietø 

Sàjungos diktatoriø J.Stalinà ir Kremliaus toliaregiðkos kadrø politikos „aukas“ 

R.Songailà bei N.Mitkinà. 

Kitaip ir bûti negalëjo: LPS iniciatyvinës grupës nariø 1988 m. rugpjûèio 12 d. 

praðyme LKP CK leisti susirinkti ir pakalbëti Vingio parke apgailestauta, kad „Stalinas 

(…), sunaikinæs lenininius TSKP kadrus, (…) pasuko ðalies uþsienio politikà 

43


voliuntaristiniø avantiûrø kryptimi“. Praðyme pasipiktinta, kad Vokietija uþpuolë 

Lenkijà. Molotovo–Ribentropo nusikalstamas paktas LPS iniciatyvinës grupës 

nariams – tik „stalinistinë socializmo principø iðdavystë…“ Nesibodëta pareikðti: 

„LPS mato Lietuvos buvimà TSRS sudëtyje kaip istorinæ realybæ…“ (Sàjûdþio þinios, 

1988, rugpjûèio 13, Nr. 21). LLL nariams tai këlë pagrástà nerimà: kas laukia 

Lietuvos? 

Vingio parke ávykusiame mitinge politinei karjerai buvo palaiminti cinikai, 

kuriø dauguma okupacijos metais kolaboravo. Vëliau jie aktyviai veikë kompromituodami 

kovotojus uþ Lietuvos laisvæ ir juos iðstûmë ið atsikurianèios Lietuvos 

politinio gyvenimo. Ðiame mitinge ðeimininkavo tie, kurie vëliau buvo paðaukti 

LKP XX suvaþiavime ákurti dvi lygiagreèias kompartijas – LKP ir LKP (TSKP) 

tam, kad pastarajai suvertus visus okupacijos metø nusikaltimus, pirmoji bûtø 

visiðkai reabilituota ir, bûdama svetimos valstybës struktûra, taptø demokratiniu 

bûdu iðrinkta valdanèiàja Lietuvos partija. 

Yra iðlikæ bendrame LLL ir LPS mitinge turëjusiø kalbëti LLL atstovo A.Terlecko 

ir jaunosios katalikø kartos atstovo R.Grigo uþdraustø perskaityti kalbø tekstai: 

„Reikalaujame Maskvà vieðai pripaþinti, kad TSRS 1939 m. rugpjûèio 23 d., 

rugsëjo 28 d. ir 1940 m. birþelio 15 d. ávykdë Lietuvos atþvilgiu agresijos aktà, 

paskelbti konkreèià datà, kada bus likviduotos politinës ir karinës tos agresijos 

pasekmës“ (A.Terlecko nepasakyta kalba, Vytis, 1988, rugsëjis–spalis, Nr. 8); 

„…mes turime ðiuo keliu eiti, iki nuðvis tautos svajonës – visiðkos Nepriklausomybës 

diena. (…) Garantuotai pasieksime Molotovo–Ribentropo pakto pasekmiø 

likvidavimà! Lietuva bus laisva!“ (R.Grigo nepasakyta kalba, Vytis, 1988, rugsëjis–spalis, 

Nr. 8). 

Nors LPS mitingas buvo LKP ir KGB sankcionuotas, represinës struktûros vadovus 

iðgàsdino á Vingio parkà susirinkusiø þmoniø patriotinis entuziazmas. 

KGB generolas E.Eismuntas ir pulkininkas E.Baltinas, praëjus savaitei po rugpjûèio 

23 d. mitingo, pasikvietë LPS vadovus á „pasitarimà“ (ne á KGB rûmus, o á 

Dailininkø sàjungos patalpas). Vienas pagrindiniø „pasitarimo“ klausimø – LPS 

ir LLL santykiai. E.Eismuntas priekaiðtavo LPS vadovams dël bandymø (tegul ir 

nedràsiø) bendradarbiauti su LLL: „Mane domina ideologinë, politinë ir etinë Sàjûdþio 

sàlyèio su Laisvës lygos nariais pusë. Kas gali riðti Jus, komunistà arba 

tarybiná þmogø, su tais þmonëmis, kurie uþëmë antitarybines pozicijas, kurie kovoja 

prieð tarybø valdþià? (…) Að draugui Juozaièiui kaltinimø neteikiu. Tiesiog 

klausiu kaip þmogaus: kas já riða, kas draugà Skuèà riða (jis bendravo su LLL Tarybos 

nariu A.Tuèkumi – A. T.), kas kitus riða?“ Generolas A.Juozaièio reikalavo: 

„…jûs „Sàjûdþio þiniose“ ir paraðykite, kad Sàjûdis neturi jokiø reikalø su Lietuvos 

laisvës lyga ir neprisideda prie jø akcijø, nepriimtina jø programa, kurioje jie 

numatæ atstatyti Lietuvà 1939 m. ribose. Laisvës lygos nariai puikiai supranta, 

kad jø lozungas atstatyti burþuazinæ Lietuvà bus nepriimtinas, nepopuliarus“ (Kauno 

aidas, 1988, Nr. 8). LPS – KGB „apskritame stale“ dalyvavusiam poetui Sigitui 

Gedai paklausus KGB vadovo, kokia Saugumo komiteto pozicija dël Lietuvos ne- 

44


priklausomybës, E.Eismuntas atsakë: „Kuomet siekiama atkurti burþuazinæ santvarkà, 

tai yra antitarybinë, antikonstitucinë veikla“ (A.Kðanavièius, Lietuvos atgimimo 

dienoraðtis, Kaunas, 1998, p. 48). TSRS KGB padalinio Lietuvoje vadovas susilaikë 

nepriminæs, kad tokia veikla uþtraukia baudþiamàjà atsakomybæ pagal LTSR 

baudþiamojo kodekso 68 straipsná, numatantá laisvës atëmimà iki 7 metø ir 5 metus 

tremties, o teistam antrà kartà, jei teistumas neiðnykæs, atitinkamai – 10 ir 5 metus. 

Profilaktinis pokalbis Dailininkø sàjungoje surengtas pagàsdinti ir taip pilietine 

dràsa nepasiþyminèius LPS vadovus, taip pat LPS nepartinius, kad ðie nebendradarbiautø 

su LLL: „Eismuntas grieþtai smerkë LLL, kuri savo atvirais nepriklausomybës 

reikalavimais tuomet lenkë Sàjûdá“ (Lietuvos suvereniteto atkûrimas 

1988–1991 metais, p. 149). 

Svarbi buvo Lietuvos Katalikø Baþnyèios vadovø pozicija. Vyskupai ir valdytojai 

1988 m. rugsëjo 11 d. „atsiliepdami á LTSR Vyriausybës, Mokslø Akademijos 

ir Persitvarkymo sàjûdþio raginimà, kad pilieèiai, organizacijos, visuomeninës 

grupës siûlytø, kaip patobulinti Lietuvos TSR pagrindiná ástatymà – Konstitucijà, 

kartu gerai paþindami Lietuvos katalikø dvasininkijos ir tikinèiøjø patirtá, nusistatymus 

bei lûkesèius, savo ir jø vardu pareiðkiame ir siûlome…“ (Vytis, 1988, 

rugsëjis–spalis, Nr. 8). Po ðios áþangos pateikti ilgi ir gausûs siûlymai LTSR Aukðèiausiosios 

Tarybos prezidiumui apsiribojo nuolankiais praðymais suteikti LTSR 

pilieèiams sàþinës, tikëjimo laisvæ. Aukðtoji dvasininkija, demonstruodama stebëtinà 

nesiorientavimà politinëje Lietuvos tikrovëje, siûlë, pritardama LKP, priimti 

LTSR konstitucijà … referendumu. 

Jeigu pasenusiø bolðevikiniø dogmø veikiami TSKP CK politinio biuro kietakakèiai 

nebûtø paniðkai bijojæ net menkiausio pavergtø valstybiø gyventojø tautiniø 

jausmø pasireiðkimo ir bûtø sutikæ leisti LKP, LPS ir LKB priimti „patobulintà“ 

LTSR konstitucijà referendumu, Lietuvos aneksija bûtø ágavusi teisiná pagrindà. 

Nieko stebëtino: kardinolas Vincentas Sladkevièius labai gerbë ir vertino 

LKP CK pirmàjá sekretoriø A.Brazauskà. 

1988 m. birþelio 14 d. Vilniaus Gedimino aikðtëje, minint pirmøjø trëmimø 

1941 m. á Sibirà metines, pirmà syká okupacijos metais vieðai suplevësavo Trispalvë, 

kurià iðkëlë LLL Tarybos nariai buvæs partizanas Leonas Laurinskas, Bronius 

Poðkus ir Genutë Ðakalienë. Vieno LPS vadovø, „Gimtojo kraðto“ redaktoriaus 

A.Èekuolio, vëliau prisipaþinusio, kad bendradarbiavo su KGB, tvirtinimu, „Gedimino 

aikðtëje beveik valandà kabëjo Tautinë trispalvë. Nepastebëjau, kad tarybinës 

santvarkos pamatai dël to bûtø sudrebëjæ. Ar nevertëtø pagalvoti, kad 

bûtent trispalvë taptø LTSR vëliava? Atimtume paskutiná simbolá ið mûsø separatistø, 

nacionalistø ir ekstremistø“, – ragino jis (A.Kðanavièius, Lietuvos atgimimo 

dienoraðtis, p. 24). 

LKP CK nurodymu ir LTSR AT prezidiumo 1988 m. spalio 6 d. nutarimu tautinë 

Trispalvë buvo „nacionalizuota“ ir iðkabinta ðalia raudonos okupacinës vëliavos. 

Kità dienà paskubomis, kad nespëtø pasipiktinti ir pasiprieðinti ðimtai okupacijos 

metais uþ Trispalvës iðkëlimà kalintø lietuviø, ji buvo iðkelta Gedimino 

45


pilies bokðte. Skubëta dar ir todël, kad brutalia jëga iðvaikytame LLL mitinge 

1988 m. rugsëjo 28 d. pasigirdo raginimai nuplëðti Gedimino pilies bokðte daug 

deðimtmeèiø kabanèià okupacinæ sovietinæ vëliavà. 

„Atgautoji“ Trispalvë skubiai, net lenktyniaujant iðkelta ant sovietiniø valstybiniø 

ir administraciniø pastatø. Visus aplenkë LTSR KGB vadovai – tautinë vëliava 

suplevësavo ant KGB rûmø, kuriuose kalinti, kankinti ir sunaikinti tûkstanèiai 

Lietuvos valstybës patriotø. Trispalvë, Vytis, Gediminaièiø stulpai, kiti legalizuoti 

„tautiniai simboliai virto valstybiniais nepasiekus tautinës nepriklausomybës. 

Todël jie pradëjo tarnauti senajam kolonijiniam reþimui. Taigi iðëjæ ið pogrindþio 

laisvës simboliai pateko á nelaisvæ!“ (J.Tautginas, „Esame ne aklavietëje, o kryþkelëje“, 

Atgimimas, 1989, vasario 3, Nr. 5). 

1988 m. spalio 12 d. spaudoje paskelbtas LPS Bendrosios programos projektas, 

siekæs áteisinti Lietuvos okupacijà ir aneksijà. „Lietuvos persitvarkymo sàjûdis 

(…), – raðoma programoje, – remia ir gilina Tarybø Sàjungos Komunistø partijos 

vadovybës pradëtà socialistinës visuomenës persitvarkymà demokratijos ir humanizmo 

pagrindais“. Vienas ið programoje deklaruojamø siekiø – „Lietuvos TSR 

politinio, ekonominio, kultûrinio suvereniteto atkûrimas“ (Lietuvos persitvarkymo 

sàjûdþio Bendroji programa, Komjaunimo tiesa, 1988, spalio 12, Nr. 195). Sekanèià 

dienà „Gimtojo kraðto“ redaktorius iðspausdino profilaktiðkà pagrûmojimà: 

„Tie, kurie dabar pradeda kelti balsà dël visiðko Lietuvos atsidalijimo nuo 

TSRS (o „tie“ tuomet buvo tik LLL nariai – A. T.), kliudo ðiam procesui (palikti 

Lietuvà Rusijos kolonija – A. T.), vieninteliam realiai ámanomam, – (…) neuþmirðkite 

– valstybiø sienos, susiklosèiusios Europoje po Antrojo pasaulinio karo, yra 

nekeièiamos“ (A.Èekuolis, „Trispalvë Gedimino bokðte“, Gimtasis kraðtas, 1988, 

spalio 13–19, Nr. 41). Tai buvo taip panaðu á KGB generolo E.Eismunto nepriklausomybës 

ðalininkams skirtà ðantaþuojantá perspëjimà, kad baudþiamojo kodekso 

68 straipsnis (antisovietinë agitacija ir propaganda) tebeveikia. 

LPS steigiamasis suvaþiavimas 1988 m. spalio 23 d. TSKP generaliniam sekretoriui 

M.Gorbaèiovui pasiuntë LKP CK kabinetuose parengtà telegramà (jos teksto 

LPS steigiamojo suvaþiavimo stenogramø knygoje, iðleistoje 1990 m., kaþkodël 

nëra). Ðioje telegramoje raðyta: „Sàjûdis susiformavo 1988 m. birþelio 3 d., taèiau 

jo ðaknys giliai siekia istorijà. Á persitvarkymà mes þengiame leniniðkai, per nacionalinio 

orumo susigràþinimà, su visiðko Tarybø respublikos suverenumo ðûkiu. 

Todël Sàjûdis vienija praktiðkai visus gyventojus, tapo praktiðkiausia dalyvavimo 

Lietuvos visuomeniniame gyvenime forma. Sàjûdyje dalyvauja komunistai, inteligentija, 

darbininkai, valstieèiai, lietuviai ir kitø tautybiø þmonës. Mes dirbame 

petys petin su partija. Mes siekiame Tarybø Sàjungos federacinës santvarkos stiprindami 

Tarybø Lietuvà! Praðome spræsti apie mus ið mûsø konkreèiø veiksmø ir 

praðome prisidëti prie Lietuvos apsisprendimo suvereniø TSRS tautø ðeimoje“. 

LLL vadovavosi teisine logika: kadangi Molotovo–Ribentropo paktas nulëmë 

Lietuvos okupacijà ir aneksijà, bûtina pasiekti, kad ðis paktas bûtø pripaþintas 

nusikalstamu, niekiniu ir negaliojanèiu nuo jo pasiraðymo momento, bei likvi- 

46


duoti visas juridines bei faktiðkas to pakto pasekmes. Tai ámanoma tik iðvedus ið 

Lietuvos okupacinæ TSRS kariuomenæ. Vadovautis ðia politine logika LPS vadovams 

trûko sàþinës ir dràsos. Daug metø trukæs nebylusis gyvenimas, kapituliantiðka 

rezignacija, „prasmingas“ tylëjimas, matant okupantø niokojamà Lietuvà, 

neiðmokë kai kuriø LPS vadovø þmogiðkojo ir tautiðkojo orumo. Todël jie tik praðë 

ágaliojimø „kai kà daryti ir Lietuvoje“. Tokia „gudri diplomatija“, siekiant asmeninës 

naudos, karjeros, taèiau nerizikuojant asmeniniu saugumu, ið tikrøjø buvo 

labai pavojingas þaidimas Lietuvos likimu. Susitaikëliðka, kartais tiesiog liokajiðka 

laikysena suteikë TSRS vadovams pagrástà teisæ tikëtis, kad su LPS, 

pretenduojanèiu vadovauti lietuviø tautiniam judëjimui, apskritai galima nesiskaityti 

arba, M.Gorbaèiovo „deðiniosios rankos“ – A. Jakovlevo þodþiais tariant, 

„susitarti“, kad LPS reikalavimai nesikësins pakeisti Lietuvos politiná statusà. 

Perestrojkos strategams pavyko panaudoti LPS vadovus stabdant iðsivaduojamàjà 

kovà ir suskaldant opozicijoje okupaciniam reþimui veikianèias politines jëgas. 

Tuo tarpu nemaþai LPS eiliniø nariø – buvusiø partizanø, politiniø kaliniø, 

tremtiniø ir kitø antisovietiðkai nusiteikusiø þmoniø pritarë LLL reikalavimams 

ir net dalyvaudavo Lygos akcijose. 

Perestrojkos esmæ greitai suvokë didesnë dalis LPS Kauno skyriaus tarybos 

nariø, kuriø nuostatas LPS steigiamajame suvaþiavime atvirai iðreiðkë R.Paulauskas: 

„Kiek áspûdingø pergaliø, kiek ávykiø per kelis mënesius. Taip greitai ir taip 

lengvai nyksta kliûtys, kad net galva svaigsta. Lyg burtø lazdele mostelëjus, realybe 

tampa tai, kas vakar atrodë neámanoma. Kodël Sàjûdþiui rimtai nekliudoma 

tapti realia politine jëga? Labai jau átartinai greitai pasiduoda bastionai. (…) Ir 

verta èia prisiminti posaká – kai nebëra kur dëtis, visada aukojami antriniai dalykai, 

kad bûtø iðsaugoti svarbiausi. (…) Reikia daug kur nusileisti ir persitvarkyti, 

kad tik bûtø iðsaugota esama valdþios struktûra ir pati Tarybø Sàjunga. (…) Atiduodama 

visa, kà nesunkiai galima susigràþinti. Lietuvos pilietybë, ekonominis 

savarankiðkumas ir kiti mûsø siekiai nëra jau tokie gàsdinantys, nes lengvai paverèiami 

fikcija. (…) Sàjûdis, turëdamas didelá autoritetà ir darydamas ðiandien 

lemiamà átakà tautos sprendimams, iki ðiol pasisakë uþ Lietuvos buvimà Sàjungoje. 

Èia ir slypi pergalingo þygiavimo prieþastis. Matyt, tikimasi su Sàjûdþio pagalba 

suvaldyti kylantá politiná þmoniø aktyvumà. (…) Tad gerai supraskime, uþ 

kà balsuojame ir kas Sàjûdþio programoje yra svarbiausia, kad savo rankomis 

neuþsinertume kilpos ant kaklo, kaip tai atsitiko su 1940 metø Liaudies Seimu. O 

panaðumas yra. (…) Vël kaip 1939–1940 metais visose trijose Pabaltijo respublikose 

kartojasi tas pats politinis spektaklis. Pagal vienodà scenarijø ir vienodai reþisuojamas. 

(…) Ir nesunku prognozuoti, kad mûsø, ðiandien susirinkusiøjø, vardu 

irgi gali bûti spekuliuojama kaip liaudies vardu. (…) Ar verta palikti punktà, kuris 

kalba apie Lietuvà, kaip vienà ið federaciniø respublikø? Juk tuo mes pripaþástame 

1940 metø Seimo nutarimo dël ástojimo á Sàjungà teisëtumà ir, kaip Sàjûdþio 

rëmëjø valios reiðkëjai, átvirtiname okupacijà“ (Lietuvos persitvarkymo sàjûdis: Steigiamasis 

suvaþiavimas, Vilnius, 1990, p. 168–169). 

47


LTSR Aukðèiausiosios Tarybos sesijai 1988 m. lapkrièio 17 d. pateikta tvirtinti 

akademiko Eduardo Vilko vadovaujamos darbo grupës „patobulinta“ LTSR konstitucija. 

Jos preambulëje raðyta: „Lietuviø tauta (…) naujame istorinës raidos etape 

TSRS sudëtyje kuria socialistinæ teisinæ valstybæ“. Ðtai kà skelbë ðio pagrindinio 

ástatymo 7 skirsnio straipsniai: „Lietuvos TSR – suvereni valstybë TSR Sàjungoje. 

(…) Miðriai Lietuvos TSR ir TSRS kompetencijai priskiriami bendrieji gynybos, uþsienio 

politikos ir sàjunginio biudþeto klausimai. (…) Lietuvos TSR suverenines 

teises saugo ir gina tiek pati Lietuvos TSR, tiek ir TSRS“. Pagal LPS ástatus Konstitucijos 

projektà pirmiausiai turëjo apsvarstyti LPS Seimas. Taèiau kaþkieno valia 

jos projektas perduotas LTSR Aukðèiausiajai Tarybai be jokio svarstymo. Lietuvà 

tada „iðgelbëjo“ nerangûs Kremliaus dogmatikai, kuriuos iðgàsdino þodis „suvereni“. 

Tikëtina, kad jie ir nurodë A.Brazauskui sulaikyti konstitucijos priëmimà. 

LTSR konstitucijos „tobulinimà“ ir bandymà jà priimti istorikas A.Liekis pavadino 

„milþiniðka klaida“ (A.Liekis, LKP agonijos kronika, p. 318). 

Verta atkreipti dëmesá ir á ðias A.Liekio mintis: „1989–1991 metø Lietuvos patirtis 

sako: laimëti nuolaidþiaujant negalima, neámanoma“. Taèiau LPS vadovai 

daug kur pavojingai nuolaidþiavo. „Sàjûdis ásikûrë kaip LKP pagalbininkas. (…) 

LKP CK, taip pat okupacinë Lietuvos valdþia planavo pajungti Sàjûdá savo átakai 

ir, jo remiamiems, átvirtinti savo „vadovaujamàjá“ vaidmená. Tokiai LKP CK lyderiø 

taktikai pritarë ir „vyresnysis brolis“ ið Maskvos. Jis daug nepurkðtavo, kad 

Lietuva ryþosi (…) vieðai paskelbti slaptuosius Vokietijos ir TSRS 1939–1940 m. 

suokalbiø dokumentus (…), skelbti ðûká: „Lietuva be suvereniteto – Lietuva be 

ateities“ – visa tai neprieðtaravo M.Gorbaèiovo propaguojamiems „suvereniø tarybiniø 

respublikø federacijos“ principams. Negana to, tai galëjo padëti ið tikro 

áteisinti Lietuvos ir kitø valstybiø ájungimà á TSRS ypaè po to, kai numatyta pasiraðyti 

naujà Sàjungos sutartá. Þodþiu, iki Kovo 11-osios akto paskelbimo visi tie 

pertvarkymai Lietuvoje, këlæ didþiausià tautos euforijà, buvo … nepavojingi Maskvai“ 

(Ten pat, p. 320–321). „LKP visà laikà buvo ir turëjo toliau iðlikti „vieningos“ 

TSRS iðsaugojimo garantas“ (Ten pat, p. 322). O be tautos paramà turinèio LPS 

pagalbos tai ágyvendinti buvo neámanoma. 

Taèiau Lietuvoje tuo metu veikë ir kitos savo veikloje tarptautinës teisës normomis 

besivadovaujanèios organizacijos, jos ir sutrukdë priimti „patobulintà“ 

LTSR konstitucijà ir ágyvendinti „suvereniteto TSRS sudëtyje“ sumanymà. Tai – 

Lietuvos laisvës lyga, vëliau – Tautinio jaunimo sàjunga „Jaunoji Lietuva“, kurá 

laikà – Lietuvos demokratø partija. 

1990 m. pradþioje Sàjûdþio lyderis V.Landsbergis (tikriausiai savo paties nuostabai) 

jau iðdráso atvirai prabilti apie Lietuvos nepriklausomybës atstatymà. Tuo 

metu net LKP CK retsykiais nedràsiai pavartodavo „nepriklausomybës“ terminà, 

kad ágytø didesná þmoniø pasitikëjimà. Taèiau V.Landsbergis nepritarë nepriklausomybininkø 

ir radikaliø sàjûdininkø reikalavimui á Lietuvos ástatymus leidþianèiàjà 

ir vykdanèiàjà valdþias neásileisti komunistø – principingo LPS vadovo pareigos 

jam buvo aiðkiai per sunki naðta. Nors komunistø protegavimas buvo di- 

48


dþiulë klaida, vis dëlto nevertëtø dël jos pernelyg kategoriðkai pasmerkti V.Landsbergio. 

Jis pagrástai nuogàstavo, kad TSKP CK ir KGB gali neleisti ávykti rinkimams 

á LTSR AT, jeigu kandidatø á deputatus daugumos nesudarys komunistai. 

Kandidatø komunistø buvo pasiûlyta net 288, nepartiniø – vos 139. Ðie skaièiai 

uþprogramavo tolesnæ atkuriamos valstybës raidà. Tokios prieðrinkiminës statistikos, 

nulëmusios ir rinkimø rezultatus, pasekmes jauèiame ir ðiandien. 

Taèiau sugráþkime kiek atgal. Pagrindiná LPS sieká jo Bendroji programa apibrëþë 

taip: „Lietuvos Persitvarkymo sàjûdis yra savaveiksmis pilietinis judëjimas, 

kuris remia ir plëtoja Tarybø Sàjungos Komunistø partijos vadovybës pradëtà 

socialistinës visuomenës persitvarkymà demokratijos ir humanizmo pagrindais“ 

(Lietuvos persitvarkymo sàjûdþio Bendroji programa, Komjaunimo tiesa, 1988, spalio 

12, Nr. 195). Panaðia dvasia iðreikðti ir kiti pagrindiniai LPS tikslai – vieðumas, 

LTSR valstybinis, ekonominis, kultûrinis suverenitetas, teisinë socialistinë valstybë 

(Ten pat). 

Ðià konformistiðkà pozicijà suvokë ir jai nepritarë dalis mûsø tautieèiø uþsienyje. 

Kanados lietuviø spaudoje raðyta: „Ásigilinus á to sàjûdþio evoliucijà, atrodo, 

kad tai (…) labai gudriai uþmaskuotas planas. (…) Sàjûdis viskà daro su valdþios 

pritarimu, nors vaidina, kad kovoja prieð okupaciná reþimà. Partija nustato leistinumo 

ribas, matyt, susitarusi su Saugumo organais… darosi liûdna ir juokinga 

þiûrint á tas bedvases iðkamðas, vakar liaupsinusias „socializmo pasiekimus, kuris 

panaikino iðnaudojimà ir atneðë visoms sovietø tautoms laisvæ“, o ðiandienà 

giedanèias naujà giesmæ. (…) Todël iðkamðos vël tamposi ant gyvenimo scenos, 

norëdamos átikti ir tiems, ir aniems…“ („Naujieji ávykiai Baltijos valstybëse ir kà 

jie reiðkia?“, Tëviðkës þiburiai, 1988, rugsëjo 13, Nr. 37). 

Kiek vëliau tame paèiame Kanados lietuviø leidinyje konstatuota, kad LLL 

pasisako uþ visiðkà Lietuvos nepriklausomybæ, o LPS – uþ „ekonominá ir politiná 

suverenitetà lenininës Tarybø Sàjungos sampratos pagrindu“ (J.V.Danys, „Politinë 

iðeivijos veikla ir Lietuva“, Tëviðkës þiburiai, 1988, lapkrièio 8, Nr. 45). 

Politikos ir teisës mokslø profesorius Aleksandras Ðtromas, turëdamas omenyje 

LLL inicijuotà ir parengtà 45-iø pabaltijieèiø Memorandumà, teigë: „45 Pabaltijo 

disidentai ið esmës perëmë estafetæ ið savo pirmtakø – partizanø ir apsiëmë 

nenuilstamai tæsti kovà uþ nepriklausomybæ – taèiau, ðá kartà, vien tik taikaus 

pasiprieðinimo bûdu“ (A.Ðtromas, „Pabaltijo valstybiø nepriklausomybës atstatymo 

galimybës“, Atgimimas, 1989, birþelio 2, Nr. 21). 

Kadangi Memorandumas buvo pasiraðytas okupuotose Baltijos valstybëse gyvenanèiø 

lietuviø, latviø ir estø tikromis pavardëmis, jis pralauþë visuotinio abejingumo 

ledus pasaulyje. 1979 m. rugpjûèio 23 d. vakare Memorandumà ir jo iðtraukas 

paskelbë daugelio pasaulio valstybiø radijo stotys. 

Á mûsø iðeiviø arba ið Tëvynës gautus skundus pasaulis beveik nereaguodavo, 

nes, pirma, pastarieji buvo anonimiðki, o antra, átakingi Vakarø politiniai sluoksniai 

iðeivius nepagrástai laikë naciø kolaborantais, neturinèiais teisës kalbëti lietuviø 

tautos vardu. Po Memorandumo tekstu pasiraðë nemaþai jaunosios laisvës 

49


kovotojø kartos atstovø, kuriø niekaip neapkaltinsi kolaboravimu vokieèiø okupacijos 

metais. 

1983 m. sausio 13 d. pirmà kartà po ákûrimo Europos Parlamentas, apsvarstæs 

okupuotø Baltijos valstybiø klausimà (tø svarstymø pagrindà sudarë LLL inicijuotas 

45-iø pabaltijieèiø 1979 m. rugpjûèio 23 d. Memorandumas, reikalaujantis, 

kad SNO pripaþintø Baltijos tautoms apsisprendimo teisæ), priëmë rezoliucijà, raginanèià 

panaikinti Pabaltijo kraðtø kolonijinæ padëtá. 

KGB stengësi per savo agentus uþsienyje ir Lietuvoje ðios rezoliucijos ápareigojanèià 

galià panaikinti. Ið visø ðiø pastangø paminësiu tik vienà. LPS ágaliojimus 

gavæs Algis Klimaitis, KGB infiltruotas á Europos Parlamentà (pastarasis teiginys 

priklauso A.Klimaièio nusikalstamà veiklà tyrusiam prokurorui J.Gauduèiui), 

1989 m. vasario 5 d. atlydëjo á Vilniø Europos Parlamento delegacijà, 

vadovaujamà ultrakairiøjø paþiûrø vokieèio dr. H.J.Seelerio. KGB stengësi, kad 

sveèiai visà laikà praleistø LKP CK ir LPS bûstinëje ir èia klausytøsi gerai iðmoktø 

kalbø apie tai, kad lietuviø tauta tuoj pat apsiramintø gavusi ið Kremliaus ekonominæ 

ir kultûrinæ autonomijà. Taèiau Laisvës lygos sukviesti þmonës gatvëje sveèiams 

tiesiogiai bei vienareikðmiðkai pareiðkë ultimatyvø reikalavimà perduoti 

Europos Parlamentui, kad Lietuva trokðta tik laisvës ir nepriklausomybës. LLL ir 

kitos patriotinës organizacijos vasario 6 d. prie Vilniaus Katedros surengë didþiulá 

mitingà, reikalaujantá Lietuvai laisvës, o vasario 7 d. manifestavo prie „Lietuvos“ 

vieðbuèio, kur buvo apgyvendinta europarlamentarø delegacija. Ðiø Lygos 

organizuotø akcijø átikintas Lietuvos laisvës siekiø tikrumu, delegacijos narys, 

buvæs Prancûzijos uþsienio reikalø ministras Ph.Maland asmenine objektyvia ataskaita 

Europos Parlamentui suþlugdë KGB politinæ diversijà. 

Akivaizdþiausià vertybiná skirtumà tarp LLL ir LPS iðryðkino nuo 1989 m. geguþës 

1 d. LLL vykdyta paraðø rinkimo su reikalavimu iðvesti ið Lietuvos okupacinæ 

kariuomenæ akcija. Ðio teksto autorius buvo iðkviestas á LPS bûstinæ ir verèiamas 

atsisakyti „pragaiðtingos idëjos“. Kiek vëliau LLL pagàsdinus, kad jau surinkta 

per 500 tûkst. paraðø, LPS valdþia, bijodama likti „uodegoje“, liepos mënesá 

perëmë ið LLL ðios akcijos vykdymà. Iki rugsëjo mën. buvo surinkta 1 mln. 650 

tûkst. paraðø. 

LLL ágaliotinio uþsienyje Algirdo Statkevièiaus iniciatyva tarptautinë organizacija 

„Tradition, Family and Property“ 26-iose pasaulio valstybëse surinko daugiau 

kaip 5 mln. paraðø su reikalavimu suteikti Baltijos tautoms nepriklausomybæ. 

Ðveicarø kilmës JAV istorikas A.E.Sennas patebëjo: „Vadovaujama Antano Terlecko, 

kalëjimø veterano, Lyga reikalavo Lietuvos nepriklausomybës. Sàjûdþio 

lyderiai vengë radikaliøjø disidentø (…). Iðeivijos þiniø ðaltiniai buvo linkæ Sàjûdá 

vadinti „Vyriausybës sankcionuotu“, tuo tarpu bûdvardá „patriotiðkas“ taikë Laisvës 

lygai ir jos ðalininkams“ (A.E.Sennas, Gorbaèiovo nesëkmë Lietuvoje, Vilnius, 

1997, p. 19). 

Sàjûdþio ir Laisvës lygos veiklos esminius ir principinius skirtumus yra analizavæs 

È.Bauþa: „Atrodo, kad abiejø judëjimø takoskyra galima laikyti ne vien jø 

50


taktikos nuostatas, bet ir skirtingas veiklos tradicijas. LLL, radikaliø metodø ðalininkë, 

buvo paskutinë rezistencijos organizacija, kuri breþnevinës stagnacijos laikotarpiu 

atgaivino pasiprieðinimo tradicijà ir dvasià. Sovietinio reþimo þlugimo 

iðvakarëse veikdama nelegaliai ir pusiau nelegaliai, ji sulaukë atgimimo epochos 

ir tapo pirmàja nacionalinio iðsivadavimo organizacija. (…) Sàjûdis (…) savo tikslais 

ir idealais skyrësi nuo Lietuvos laisvës lygos, skelbusios bekompromisinius 

reikalavimus. Lietuvos þmonës pirmiausia vertina Lygà uþ indëlá, prisidëjusá prie 

mûsø tautinës sàmonës gaivinimo, pasiaukojamos kovos pogrindþio sàlygomis, 

didelio pilietiðkumo ir dràsos. Aiðku, tuo nenorima paneigti Sàjûdþio nuopelnø, 

nors turime pripaþinti, kad jis rëmësi jau kitokiomis nuostatomis“ (È.Bauþos pasisakymas 

konferencijos diskusijose, Penkeri Lietuvos valstybingumo atkûrimo metai, 

Vilnius, 1997, p. 87). 

Augant nacionaliniam pasiprieðinimui, stiprëjant kovai uþ laisvæ ir nepriklausomybæ, 

ypaè po 1987 m. rugpjûèio 23 d. LLL pirmojo vieðo protesto mitingo Vilniuje, 

prie A.Mickevièiaus paminklo, ir 1988 m. vasario 13–16 d. ávykiø, TSKP CK 

ir KGB parengë kontrpriemoniø planà. Apie tai raðyta Rusijos politinës þvalgybos 

raporte Rusijos Federacijos prezidentui Borisui Jelcinui (Veidas, 1994, Nr. 4). Lietuvai 

buvo numatytas politinis statusas, kuris bûtø artimas tam, kurá vëliau ágijo 

Tatarstanas, Baðkirstanas, Mordovija ir kitos Rusijos pavergtos teritorijos. Kai kurios 

charakteringos minëto plano iðtraukos: „Baltijos valstybëse atvirai laikyti karines 

pajëgas daug kainuoja. (…) Mûsø kareiviai ið esmës neduoda jokios naudos, 

iðskyrus karinæ intervencijà, kuri netarnauja mûsø interesams. (…) Mes siekiame 

sutrukdyti ásikurti stipriai demokratijai. (…) Mums reikalinga apmirusi, korumpuota 

ir ðiek tiek autokratiðka sistema. (…) Pakirsti demokratines institucijas bei 

þmoniø pasitikëjimà. Antras etapas – sukurti autokratinius reþimus, kurie neva 

nepriklausomi, o ið tikrøjø pavaldûs mûsø interesams“ (Ten pat). 

N.Rasimavièius prisimena: „Suþinojome, kad skubiai ieðkoma vadinamøjø nacionaliniø 

kadrø antilietuviðkai, Lietuvos nepriklausomybei atvirai prieðiðkai organizacijai. 

Ir toks sambûris, pasivadinæs „Vienybë–Jedinstvo–Jednoðè“ netrukus – 

1988 m. lapkrièio 4 d. buvo uþregistruotas. Aiðku, kad jis negalëjo atsirasti be kompartijos 

vadovybës pritarimo ir paramos“ (N.Rasimavièius, TSKP Lietuvoje perorganizavimas 

á Lietuvos komunistø partijà ir jo pasekmës, p. 1–4). „Jedinstvo“ buvo 

uþregistruota LTSR Ministrø Tarybos pirmininko V.Sakalausko nurodymu. 

A.Liekis patvirtina, kad „LKP CK, respublikos valdþià turintieji nepasmerkë 

neostalininiø jëgø, susibûrusiø á ekstremistø susivienijimus, kaip „Jedinstvo– 

Vienybë–Jednoðè“, tø, kurie vieðai ragino veikti prieð nepriklausomos Lietuvos 

atkûrimà, prieð lietuviø kalbos valstybiná statusà ir kt.“ (A.Liekis, LKP agonijos 

kronika, p. 34–35). 

„Jedinstvos“ 1988 m. lapkrièio 11 d. paskelbta programinë deklaracija nusako 

ðios organizacijos prigimtá: „Nepaisant grubiø ir nusikalstamø socializmo kûrimo 

principø iðkraipymø praeityje, tik komunistinë ideologija atspindi esminius darbininkø 

klasës ir valstietijos, inteligentijos, jaunimo, ávairiø tautybiø ir religijø þmo- 

51


niø, apskritai visos visuomenës interesus. (…) Judëjimas „Vienybë“ be kompromiso 

kovoja su visomis ðovinizmo ir nacionalizmo apraiðkomis…“ (Ten pat, p. 31). 

Kai A.Liekis, atsiliepdamas á ðià deklaracijà, paraðë straipsná „Deklaratyvi pozicija“, 

LKP CK spaudos organas „Tiesa“ atsisakë já iðspausdinti. 

A.Liekis teigë: „Jedinstvo“ ið pat pradþiø ëmë organizuoti (…) rusakalbiø mitingus 

(…) prieð lietuviø kalbos paskelbimà valstybine kalba ir kt. (…) LKP nomenklatûrininkams, 

matyti, jedinstivininkø veikla irgi buvo paranki, nes savo 

prieðiðkumà lietuviø tautos siekiams galëjo teisinti „masiø pasiprieðinimu“. Jedinstvininkams 

didelë moralinë parama buvo LKP CK pirmojo sekretoriaus A.Brazausko 

kalba 1988 m. gruodþio 16 d. Ðtai kà jis kalbëjo minint „tarybø valdþios 

paskelbimo“ Lietuvoje 70-àsias metines: „Ði ðventë mums labai brangi. Ji primena 

daugelio þmoniø kartø sudëtingà kovà uþ kilnius socializmo idealus, jø ryþtà 

ir pasiaukojimà. (…) Tik Tarybø ðalies sudëtyje lietuviø tauta galëjo iðlikti ir ið 

tiesø iðliko“ (Ten pat, p. 32). LPS vadovai oficialiai nepasmerkë ðios aiðkiai kolaboracionistinës 

Lietuvos komunistø ðefo nuostatos. O juk tokie jo þodþiai buvo 

atviras iðsityèiojimas ið lietuviø tautos kanèiø, patirtø okupacijos metais. A.Brazausko 

nuostatoms netiesiogiai pritardamas vienas Sàjûdþio ideologø Arvydas 

Juozaitis pareiðkë: „Lietuvos komunistai tampa normalia partija“ (A.Juozaitis, 

„Demokratija – jau ne vien Sàjûdis“, Komjaunimo tiesa, 1989, lapkrièio 7, Nr. 213). 

Ðie þodþiai patvirtina A.Liekio iðvadà: „Partinë valdþia tikëjosi panaudoti Sàjûdá 

saviems interesams“ (A.Liekis, LKP agonijos kronika, p. 9). 

Po LPS vadovø parengtos vadinamosios „Nepriklausomybës deklaracijos“ tekstu 

tikriausiai nedvejodami bûtø pasiraðæ ir LKP CK nariai. Jà skaitant salë ðvilpë. 

Kauno muzikiniame teatre LPS Seimo sesijoje, ávykusioje 1989 m. vasario 15–16 d., 

ðiai deklaracijai nepritarë radikaliai nusiteikæ kai kurie sàjûdininkai ir LLL nariai, 

kurie pareikalavo Molotovo–Ribentropo pakto pasekmiø likvidavimo – okupacinës 

kariuomenës iðvedimo. 

Ypaè principinga buvo kaunieèio LPS Seimo nario R.Bartusevièiaus kalba, liudijanti, 

jog tuo metu nemaþai eiliniø sàjûdininkø politiðkai jau buvo subrendæ 

Lietuvos nepriklausomybës, o ne sovietinës autonomijos reikalavimui: „Ðiuo metu 

Lietuva yra panaðioje situacijoje kaip ir 1918 metais ir vël gali atgauti laisvæ. Ne 

dël gerø norø, o dël gresianèios ekonominës katastrofos Tarybø Sàjunga buvo 

priversta daryti didþiules nuolaidas uþsienio politikoje. (...) Kai kuriuos mûsø apëmë 

tankø baimë, todël buvo nuspræsta þingsniuoti smulkiais þingsneliais. (…) Buvo 

atsiþadëta nepriklausomybës siekio, nusprendus, kad tai nerealu. Buvo pasakyta, 

kad norime savarankiðkumo Tarybø Sàjungos sudëtyje. (…) Iliuzijos iðsisklaidë. 

Tapo aiðku, kad Tarybø Sàjunga ir toliau liks valstybë, kurioje niekada 

mes neturësime jokiø teisiø. Todël mums nieko kito nelieka, kaip pabandyti iðeiti 

ið ðio tautø kalëjimo, kuriame mes uþdaryti nuo 1940 metø. (…) Turime nedviprasmiðkai 

deklaruoti pagrindiná lietuviø tautos sieká – atkurti nepriklausomà demokratiniais 

pagrindais sutvarkytà valstybæ su sostine Vilniumi ir atskirti tà valstybæ 

nuo prievarta primestø ryðiø su Tarybø Sàjunga. (…) Atsiskyrimas nuo Ta- 

52


rybø Sàjungos yra mûsø konstitucinë teisë. (…) Tad kodël ja nesinaudojame? Ar 

uþteks mums valios ir ryþto ágyvendinti amþinà lietuviø tautos nepriklausomybës 

sieká? Ar reikës laukti, kol ateis nauja karta, norinti bûti laisva ir nepriklausoma? 

Deja, paruoðtas ðiandieninis Seimo deklaracijos tekstas ðá susirûpinimà patvirtina. 

Nepasitenkinimà sukelia perdëtas atsargumas. Tauta ir pasaulis laukia, kad 

Sàjûdþio Seimas deklaruos nepriklausomybës sieká. (…) Ðiandien turime aiðkiai 

pasakyti, kad mes – uþ Nepriklausomos Lietuvos valstybës atkûrimà“ (R.Bartusevièiaus 

kalba LPS Seimo sesijoje 1989 m. vasario 15 d., Sàjûdþio þinios, 1989, vasario 

21, Nr. 68). 

LPS Seimo nariams Artûrui Skuèui ir Petrui Vaitiekûnui pasiûlius, balsø dauguma 

buvo priimta nuostata, reikalaujanti átraukti á deklaracijà teiginá apie Lietuvos 

politinës nepriklausomybës sieká. Prasidëjo ilgos ir sekinanèios derybos tarp 

Kauno jaunøjø radikalø ir Vilniaus akademiniø konformistø. Galø gale nutarta 

pateikti Seimui kompromisiná deklaracijos variantà, kuriame ið esmës nebeliko 

nieko „kaunietiðko“. Daugumai LPS Seimo nariø laiku nesusiorientavus, kas ið 

tiesø vyksta, vilnieèiai „draugai“ jiems balsavimu patvirtinti pakiðo „Nepriklausomybës“ 

deklaracijos tekstà, kuriame… nëra þodþio „nepriklausomybë“. A.E.Sennas 

akcentuoja, kad toji nepriklausomybës deklaracija „nebereikalavo nepriklausomybës“ 

(A.E.Sennas, Gorbaèiovo nesëkmë Lietuvoje, p. 51). Kadangi daug svarbiø 

Sàjûdþio dokumentø yra neþinia kur dingæ, neámanoma suþinoti, koká ið tikrøjø 

deklaracijos projektà vilnieèiai „draugai“ buvo atsiveþæ á Kaunà. Esama rimto pagrindo 

manyti, kad ir ðis Sàjûdþio dokumentas slapta buvo derinamas su LKP 

CK. Uþsienio þurnalistø, kurie kûrë savo ðeimininkams „sensacijas“, taèiau neuþsiëmë 

objektyvia ávykiø analize, iðplatinta „sensacija“ apie Lietuvos nepriklausomybës 

deklaracijà eiliná kartà iðgàsdino TSKP CK politinio biuro marazmatiðkus 

senelius. A.Brazauskas LKP CK XVII plenume 1989 m. vasario 21 d. grûmojo: 

„Esame visiðkai netoli tos ribos, uþ kurios seka ypatinga valdymo forma ir sugráþimas 

á niûrius praeities laikus“. Jis gàsdino, kad ryþtinga lietuviø tautos kova uþ 

laisvæ nustumtø mus vienu deðimtmeèiu atgal. Girdi, „to mums niekada neatleistø 

vaikai ir anûkai“ (A.Brazausko praneðimas, Tiesa, 1989, vasario 22, Nr. 45). 

Kartu tai buvo ir netiesioginis kreipimasis á mûsø iðeivijà, perspëjant jà „tyliai 

sëdëti“ ir dël Lietuvos nepriklausomybës nesikreipti á tarptautines institucijas. 

A.Brazauskas dar syká pasmerkë LLL uþ atvirà nepriklausomybës reikalavimà. 

1989 m. vasario 21 d. suðauktà LKP CK plenumà, kuriame pagrindiná praneðimà 

perskaitë A.Brazauskas, filosofas sàjûdininkas B.Genzelis prisimena su neslepiamu 

kartëliu: „Ðiame tautos juoduoju pavadintame plenume buvo pasmerktas 

Lietuvos nepriklausomybës siekis, kuris ávertintas kaip avantiûrizmas, esà neatitinkantis 

Lietuvos gyventojø interesø“ (B.Genzelis, Sàjûdis: prieðistorë ir istorija, 

Vilnius, 1999, p. 94). 

Gàsdinti mûsø iðeivijos visai nereikëjo. 1989 m. spalio mën. autorius, nuvykæs 

á JAV, ásitikino, kad ne tik patys „veiksniai“ ir „vaduotojai“ beveik nieko apèiuopiamo 

nedaro Lietuvos nepriklausomybës labui, taèiau ir sveèius ið Lietuvos ragi- 

53


na… netrukdyti A.Brazauskui eiti laisvës link „þingsnis po þingsnio“. Kas tuo 

abejoja, tegul perskaito Vyriausiojo Lietuvos iðlaisvinimo komiteto vadovo telegramà 

á Vilniø tuoj pat po LKP XX suvaþiavimo. 

Ilgà laikà „tampytasi“ stengiantis „patobulinti“ LTSR konstitucijà. Jos projektas 

paskelbtas spaudoje 1989 m. vasario 15 d. þurnalistas A.Aþubalis raðë: „Ar 

turime visas sàlygas ir pakankamai valios deklaruoti Lietuvos suverenitetà, áraðydami 

tai á Konstitucijà? (…) Jame (konstitucijos projekte – A. T.) atsispindi tik 

didesnio ekonominio, politinio ir kultûrinio savarankiðkumo veikimas, ketinimai 

praplësti autonomijos ribas.“ (Atgimimas, 1989, kovo 31). Konstitucijos projektà 

rengësi apsvarstyti LPS Seimo sesija, taèiau kai kuriø LPS Seimo nariø ir sveèiø 

principinës kalbos iðgàsdino konstitucijos rengëjus. Baimæ këlë ir teisininko Kazimiero 

Motiekos analitinis ávertinimas: „Nelieèiant istoriðkai melagingø Lietuvos 

apsisprendimo, lygiateisiðkumo bei savanoriðkumo ástojant á TSRS pagrindø, reikia 

pasakyti, kad ið tarptautinës teisës pagrindiniø principø yra þinoma, jog federalinëse 

valstybëse kiekviena atskira valstybë, prieðingai visiems jos konstitucijos 

tvirtinimams ir prieðingai visiems iðkilmingiems pareiðkimams, savo suvereniteto 

neiðsaugo. (…) Sàjunginë respublika netampa suvereni ir nepriklausoma. Ji neturi 

suvereniø valdþios ir valdymo institucijø. (…) Siûlomo mums LTSR konstitucijos 

projekto 7 skirsnio nuostata („Lietuvos TSR – suvereni valstybë TSR Sàjungoje“ 

– A. T.) yra ne kas kita, kaip priemonë sudaryti regimybæ Lietuvos suvereniteto, 

kurio faktiðkai nëra ir net teoriðkai federalizmo sàlygomis negali bûti“ (Universitas 

Vilnensis, 1989, sausio 27). 

Kuo stipriau „pririðti“ Lietuvai prie „motinëlës Rusijos“ turëjo pasitarnauti 

rinkimai á TSRS liaudies deputatus, ávykæ 1989 m. kovo 26 d. 

A.Brazauskas, 1989 m. vasario 15 d. sugráþæs ið eilinio instruktaþo Maskvoje, 

suþinojo, kad „Sigmos“ gamyklos vadovybë, partinë organizacija ir profsàjunga 

nesugebëjo padaryti politinio spaudimo ir gamyklos kolektyvas pirmojo sekretoriaus 

kandidatûros TSRS liaudies deputatø rinkimams nepatvirtino. Iðgelbëti 

smunkantá LKP ir jos vadovø autoritetà galëjo tik LPS. Tai patvirtina pats LKP CK 

pirmasis sekretorius: „Tuomet, kada kai kas jau pradëjo skeptiðkai þiûrëti á persitvarkymo 

idëjas (á „suverenitetà TSRS sudëtyje“ – A. T.), mums á pagalbà gana 

netikëtai atëjo Lietuvos persitvarkymo sàjûdis“ (A.Terleckas, Didysis sàmokslas prieð 

Lietuvà, Kaunas, 1996, p. 94). LPS Seimo taryba privertë sàjûdininkus Arvydà Juozaitá 

ir Algimantà Nasvytá atsiimti savo kandidatûras LKP CK sekretoriø A.Brazausko 

ir V.Beriozovo naudai (Sàjûdþio þinios, 1989, kovo 7). Kodël LPS iðgelbëjo 

LKP CK sekretorius A.Brazauskà ir V.Beriozovà, o LTSR AT pirmininkà Vytautà 

Astrauskà ir LTSR MT pirmininkà Vytautà Sakalauskà paaukojo? Kadrø politikà 

modeliavo ne LPS ir net ne LKP CK, o Kremlius. 

LPS vadovybë po 1989 m. kovo 26 d. ávykusiø TSRS liaudies deputatø nuo 

Lietuvos TSR rinkimø tikino, taèiau patys vargu ar tuo tikëjo, kad juos triuðkinanèiai 

laimëjo Sàjûdis. Juk A.Brazauskas, V.Beriozovas, LPS kandidatai Kazimiera 

Prunskienë, E.Vilkas, A.Èekuolis, Mindaugas Stakvilevièius ir daugelis kitø buvo 

54


tos paèios vienintelës vadovaujanèios partijos nariai. LKP CK pirmasis ir antrasis 

sekretoriai iðrinkti tik LPS aktyviai parëmus jø kandidatûras. Nëra jokios abejonës, 

kad A.Juozaitis rinkimuose bûtø gavæs daugiau rinkëjø balsø uþ A.Brazauskà, 

o A.Nasvytis – uþ V.Beriozovà. 

Ðtai kaip rinkimø á TSRS liaudies deputatus rezultatus ávertino LLL Tarybos 

narys Jurijus Radovièius: „Tik Sàjûdis galëjo pakviesti tautà per Ðv. Velykas ateiti 

prie urnø. (…) Sàjûdis padëjo partijai padidinti balsavusiøjø skaièiø. Partija ðiandien 

gali girtis, kad tautos dauguma iðrinko deputatais 85% komunistø“ (J.Radovièius, 

„Dar kartà apie rinkimus“, Laisvës ðauklys, 1989, balandþio 21). 

LLL vadovui buvo priekaiðtaujama, kad Laisvës lyga boikotuoja TSRS liaudies 

deputatø rinkimus. Ypaè aktyviai LLL kritikavo du kartus uþ politinæ veiklà 

teistas Liudas Dambrauskas. Jam teko atsakyti tokiais þodþiais: „Kaip mes vertintume 

savo tëvus, jeigu jie vokieèiø okupacijos metais bûtø dalyvavæ Vokietijos 

Bundestago rinkimuose (jeigu Lietuva bûtø buvusi átraukta á Vokietijos Reicho 

sudëtá ir tokie rinkimai bûtø ávykæ)?“ 

Viena ið prieþasèiø (tegul ir ne pagrindinë), kodël Lietuva po 1990 m. kovo 

11 d. nesulaukë skubaus uþsienio valstybiø pripaþinimo de jure, buvo aktyvus lietuviø 

tautos dalyvavimas ðalies okupantës aukðèiausiosios valdþios rinkimuose, 

tuo pripaþástant tokios valdþios teisëtumà Lietuvoje. 

LTSR Aukðèiausioji Taryba 1990 m. vasario 7 d. priëmë rezoliucijà, kurià A.Brazauskas 

iðdráso pavadinti Lietuvos nepriklausomybës aktu. Tai sukëlë daug diskusijø 

ir klausimø, pavyzdþiui, ar Lietuvai bûtina skelbti Nepriklausomybës aktà, 

kai galioja 1918 m. Vasario 16 d. aktas? 

Iðklausykime A.Liekio nuomonæ apie tos diskusijos dalyvius: „… ðie vyrai (kaip 

ir daugelis kitø) buvo ne visai teisûs, nes nesuvokë, kas ið tikro dedasi Lietuvoje ir 

visoje TSRS. (…) Okupantai veikë pagal iðankstiná savotiðkà „scenarijø“, kurio 

vienà variantà dar 1989 m. vasario 4 d. buvo parengæs tuometinis LKP CK, pasiraðytà 

A.Brazausko ir áteiktà M.Gorbaèiovui. „Scenarijuje“ raðyta: „LKP CK politinæ 

situacijà respublikoje laiko labai átempta. (…) „Sàjûdþio“ veikla gerokai suaktyvino 

politinæ liaudies masiø veiklà, padëjo jam paèiam tapti politine jëga. (…) 

Sekdami daugelio centriniø leidiniø pavyzdþiu, respublikos masiniai spaudos organai 

ëmë vienaðaliðkai nuðviesti ir vertinti praeities ir dabarties visuomeninius 

politinius ávykius, dël to pakito dalies gyventojø ideologinës ir valstybinës orientacijos. 

(…) „Sàjûdþio“ vadovai (…) tikisi laimëti TSRS liaudies deputatø rinkimus 

ir 1989 m. rudená ávyksianèius LTSR Aukðèiausiosios Tarybos rinkimus. Esant 

(…) masiniam tautinës savimonës pakilimui, gali sulaukti pritarimo ir raginimai 

iðstoti ið TSRS ir sukurti nepriklausomà valstybæ. Tuo labiau, kad „Sàjûdþio“ ekstremistiniai 

elementai vis glaudþiau bendrauja su antisocialistinës pakraipos susivienijimais, 

kaip „Lietuvos laisvës lyga“. (…) Respublikos partiniai organai yra 

nepasirengæ ideologinei kovai su politiniais oponentais, prognozuoti ávykiø, laiku 

priimti optimalius sprendimus. Nepakankamas visuomeniniø judëjimø, jø idëjø 

poveikio masëms ávertinimas buvo ta prieþastis, dël kurios praradome politinæ 

55


iniciatyvà ir priëmëme neteisingus sprendimus“. Toliau LKP CK daro uþuominà, 

kad reikia duoti Lietuvai „realø suverenitetà“, pripaþinti nuosavybës teisæ á savo 

þemæ, gamtos turtus, Lietuvos pilietybæ, suteikti lietuviø kalbai valstybinës kalbos 

statusà, teisæ palaikyti tiesioginius ryðius su uþsienio valstybëmis. Kà siûlo 

LKP nepalankiai politinei padëèiai Lietuvoje pagerinti? Viena svarbiausiø „priemoniø“ 

turëtø bûti ði: „Pritarti realø valstybiná suverenitetà TSRS sudëtyje átvirtinanèios 

Lietuvos TSR Konstitucijos projektui“. Taèiau pati rimèiausia „priemonë“ 

yra ðita: „Iðplësti Lietuvos partinës organizacijos statusà TSKP, nes jis dabar 

prilygsta kraðtø ir srièiø partiniø organizacijø statusui, nustatyti jos atstovavimà 

TSKP CK“. Vadinasi, nebuvo jokio praðymo atsiskirti nuo TSKP, o tik „iðplësti 

kompartijos statusà“. Cituojamo dokumento pabaigoje yra LKP CK pirmojo sekretoriaus 

A.Brazausko paraðas (A.Liekis, LKP agonijos kronika, p. 276–280). A.Liekis 

reziumuoja: „LKP CK, vykdydama suderintà su Kremliumi politikà, ið tikro 

siekë uþliûliuoti lietuviø tautà neapibrëþtu ðûkiu: „Lietuva be suvereniteto – Lietuva 

be ateities“, ragino siekti to suvereniteto „þingsnelis po þingsnelio“, ir tiek 

eiti, kiek galingoji Maskva malonës leisti. LKP CK „Lietuvos suverenitetas“ buvo… 

TSRS sudëtyje; buvo pritariama TSRS pertvarkymui lenininës federacijos 

principu, tokiu, koká deklaravo M.Gorbaèiovas: „suvereniø“ respublikø sàjunga. 

Ið esmës tai buvo ta pati TSRS“ (Ten pat, p. 291). 

A.Liekis ðitaip ávertina ðá LKP CK manevrà: „Sàjûdis, tautinë euforija á neregëtas 

aukðtumas gali iðkelti partijos autoritetà, padaryti jà „vadovaujanèia“ jëga ir 

moraline prasme! Praeis euforija, o partija liks – kaip ir Lietuva „TSRS sudëtyje“. 

Po kurio laiko, jei imperijos centrui ims trukdyti kokios nors suteiktos respublikai 

teisës, jas vardan internacionalizmo, vienybës bus galima bet kada panaikinti. Ir 

dar – Lietuva niekada nebegalës kelti balso, kad ji buvo okupuota, prievarta ájungta 

á TSRS sudëtá, nes ji bus pasiraðiusi sutartá kaip suvereni respublika… Iki kovo 

11 d. viskas maþdaug ir klostësi pagal minëtà „scenarijø“ (Ten pat, p. 280). 

Reikëjo inscenizuoti LKP atsiskyrimà nuo TSKP. 1972 m. ið LKP nario bilieto 

iðnyko þodþiai „Lietuvos komunistø partija“. Tad norint Lietuvos komunistams 

suteikti formalià teisæ ágyvendinti „Lietuvos suverenitetà TSRS sudëtyje“, pirmiausia 

reikëjo sukurti savarankiðkos LKP regimybæ. 

1989 m. gruodþio 19 d. Vilniuje prasidëjo LKP XX suvaþiavimas. LLL, vienintelë 

ið Lietuvos politiniø jëgø, surengë protesto mitingà, pareikalavusá uþdrausti 

nepriklausomybei prieðiðkà LKP. Kaip ir reikëjo tikëtis, komunistø suvaþiavimo 

sprendimai buvo dviprasmiðki, apgaulingi. Nutarimo dël LKP statuso 3 punktas 

skelbë: „Svarbiausias LKP tikslas – nepriklausoma demokratinë Lietuvos valstybë, 

humanistiniø socializmo idealø – þmogaus laisvës ir socialinio teisingumo ágyvendinimas 

ir istorinio tæstinumo sàlygø lietuviø tautai, visiems Lietuvos gyventojams 

sukûrimas“. LKP „savarankiðkumo“ deklaracijoje jau atsitraukta per þingsná: 

„Suvaþiavimas kvieèia respublikos komunistus vienytis, vienytis vardan bendro 

tikslo – nepriklausomos Lietuvos valstybës ir demokratiðkos visuomenës sukûrimo“. 

O LKP veiklos programoje aptinkame dar vienà þingsná atgal: „LKP tikslas – 

56


demokratinë visuomenë, kurioje bûtø ágyvendinti pagrindiniai humanistiniai socializmo 

idealai – þmogaus laisvë bei socialinis teisingumas“. Suvaþiavime në vienas 

komunistas nekalbëjo apie Lietuvos iðstojimà ið TSRS. A.Brazauskas pareiðkë, 

kad „savarankiðkos LKP ásikûrimas jokiu bûdu nereiðkia ryðiø su TSKP nutraukimo 

ir jos skaldymo“ (Ten pat, p. 68). 

TSKP CK 1989 m. gruodþio 25 d. iðkvietë „atsiskyrusios“ LKP lyderius á plenumà 

„iðbarti“. Maskvoje A.Brazauskas ir V.Beriozovas negavo jokios partinës 

nuobaudos, nes net ir CK ortodoksams jie nesunkiai árodë, jog tiek triukðmo per 

sovietinës þiniasklaidos priemones sukëlæs „atsiskyrimas“ buvo tik formalus, tiksliau 

– politinis taktinis ëjimas. M.Gorbaèiovas apie tai ið anksto þinojo. Á jo daugiau 

„centro“ ortodoksams nuraminti skirtà tiesmukiðkà klausimà, koks pagrindinis 

„atsiskyrimo“ tikslas, A.Brazauskas atsakë trumpai drûtai: „Kad partija iðliktø 

vadovaujanti“ jëga. Á toká abipusá dviejø partieèiø atvirumà niekaip nesureagavo 

në vienas LPS vadovybës narys, nors visiðkai neseniai ið LTSR konstitucijos buvo 

iðbrauktas 6 straipsnis, atëmæs ið komunistø partijos vienaðaliðkà teisæ tituluoti 

save vienintele vadovaujanèia visuomenës politine jëga. Plenume A.Brazauskas 

nuramino: „TSKP sudëtyje, kaip að suprantu, liksime“ (Ten pat, p. 73). 

1989 m. Ðv. Kûèiø vakarà ið LPS centrinio ðtabo po visà Lietuvà pasklido ásakmus 

raginimas moraliai remti ir ginti á Kremliø iðkviestus „sudoroti“ A.Brazauskà 

ir V.Beriozovà, J.Palecká ir K.Glaveckà. Á Kremliø iðsiøsta tûkstanèiai protesto 

telegramø. Komunistai sàjûdininkai A.Èekuolis ir Nijolë Oþelytë per Lietuvos radijà 

ir televizijà egzaltuotai kreipësi á Lietuvos jaunimà, ragindami já stoti á „atsinaujinusià“ 

LKP. 

LKP profesionaliai suvaidino „atsiskyrimo“ dramà ir gerokai pagerino savo 

ávaizdá – 1990 m. sausio mën., palyginti su 1989 m. gruodþio mën. pradþia, LKP 

populiarumas iðaugo nuo + 16 iki + 73, o Sàjûdþio – tik nuo + 60 iki + 65. Apklaustieji 

respondentai populiariausiais Lietuvos þmonëmis nurodë: A.Brazauskà – 73%, 

K.Prunskienæ – 47%, V.Beriozovà – 37%, Justà Vincà Palecká – 26%, E.Vilkà – 21%, 

K.Motiekà – 15%, V.Landsbergá – 12% (Ten pat, p. 261–262). 

TSKP CK politinës manipuliacijos padëjo Lietuvoje sukurti antrà kompartijà – 

fanatiðkojo ir bolðevikinëms idëjoms atvirai iðtikimo profesoriaus M.Burokevièiaus 

vadovaujamà „partijà ant TSKP platformos“. Kam ji iðvis buvo reikalinga? 

J.Januièio tvirtinimu, „tokia buvo Maskvos valia“ (J.Januitis, Uþvakar ir ðiandien, 

Vilnius, 1998, p. 232). 

Taèiau „praëjus (…) savarankiðkos LKP atsiskyrimo sukeltai euforijai ir tai partijai 

nestojant á pirmàsias kovotojø dël Lietuvos nepriklausomybës gretas, daugeliui 

ëmë atrodyti, kad ið esmës niekas nepasikeitë: LKP liko tokia pati, kokia buvusi 

– Lietuvos okupantø partija, melagiø partija…“ (A.Liekis, LKP agonijos kronika, 

p. 270). Dar daugiau: „atsinaujinusià“ LKP „prieðai galëjo panaudoti amþiams 

áteisinti Lietuvos okupacijà“ (Ten pat, p. 265). 

Kremliaus strategai beveik neapsiriko modeliuodami bûsimuosius ávykius. Po 

Maskvos puèo pralaimëjimo 1991 m. „LKP ant TSKP platformos“ buvo suversti 

57


visi Lietuvos komunistø per sovietinæ okupacijà ávykdyti nusikaltimai. „Platforma“ 

buvo uþdrausta, o atsakomybës uþ Lietuvos gyventojø genocidà ir nusikaltimus 

prieð þmoniðkumà iðvengusi J.Stalino ir V.Kapsuko ákurtoji kompartija (buvusi 

„savarankiðka“ LKP, vëliau – Lietuvos demokratinë darbo partija) ir ðiandien 

– jau Socialdemokratø partijos vardu – valdo Lietuvà. A.Brazauskas buvo ne 

tik teisus, bet ir áþvalgus, atsakydamas M.Gorbaèiovui: „Kad partija iðliktø vadovaujanti“. 

Tai kartu atsakymas ir ðiandieniniams Lietuvos politinës arenos ciniðkiems veidmainiams 

ir politiniams egoistams ið vadinamosios deðinës ir centro deðinës, vykdantiems 

ávairius patarnavimus (sàmoningai ar ne, ðiuo atveju net nelabai svarbu) 

vadovaujanèiai partijai ir jos giminingiems dariniams. Beveik neabejotina, kad 

ir po 2004 m. Seimo rinkimø „partija iðliks vadovaujanti“. Poetas S.Geda prieð 

keliolika metø pranaðavo: „Kas liko ið karaliø tautos, tai – tik gaji komunistinë 

veislë, hidra, kuriai vienà galvà nukirtus dar velniaiþin kiek jø ataugs. (…) Dabar 

jau labai aiðku, kad Lietuvà nusipirks tie, kurie þada jai Laisvæ ir Nepriklausomybæ. 

(…) Vadai stiprûs tik todël, kad jø þodis rado ðventà atliepá ðventoje tautos 

sieloje, ir niekam nevalia tuo spekuliuoti“ („Lietuvà vis tiek nusipirks“, Respublika, 

1990, sausio 9, Nr. 5). 

Tuo lemiamu metu, kai buvo sprendþiama Lietuvos kompartijos ateitis, t.y. ar 

ji ir toliau vadovaus Lietuvai ir uþvaldys jos ekonomikà, drums þmoniø protus, ar 

vis dël to privalës atsakyti uþ savo nusikaltimus, Lietuvos persitvarkymo sàjûdis 

labiausiai rûpinosi, kaip átikti LKP. Ðito sunkiai paaiðkinamo reiðkinio, kurá galima 

pavadinti nemeile Lietuvai, pasekmës jauèiamos ðiandien, jos mus persekios 

dar labai ilgai. Lietuvos laisvës lyga buvo pernelyg (organizacine ir intelektine 

prasme) silpna, kad apsaugotø Tëvynæ nuo galingojo LKP-LPS politinio aljanso ir 

jo plano – „kuo skubiau viskà pakeisti, kad viskas liktø kaip anksèiau“. 

1990 m. sausio 24 d. „Tiesoje“ paskelbtas „savarankiðkos“ LKP kreipimasis á 

Lietuvos TSR rinkëjus. Jame aptinkame po graþiais þodþiais negrabiai uþmaskuotus 

tikruosius ketinimus: „Nepriklausomos Lietuvos valstybës atkûrimas turi tam 

tikrus etapus“. Tai – raginimas eiti á nepriklausomybæ „þingsnis po þingsnio“. 

Vadovaujantis tokia LKP taktika, pasak A.Liekio, „iki nepriklausomybës galima 

taip ir niekada „nepriaugti“ (A.Liekis, LKP agonijos kronika, p. 265–266). Kokià 

grësmæ Lietuvos bûsimam valstybingumui këlë LPS vadovø susitaikëliðkas nuolaidþiavimas, 

V.Landsbergis pripaþino tik praëjus keleriems metams: „1990 m. 

vasará LKP vadovybëje svarstyta, ar nepaskelbus kokios nors nepriklausomybës, 

uþbëgant ávykiams uþ akiø…“ (Ten pat, p. 312). Ir: „tarptautiniuose forumuose 

Maskva tokià „nepriklausomybæ“ bûtø lengvai triuðkinusi“ (V.Landsbergis, „Kovo 

11-osios aktø idëjos“, Penkeri Lietuvos valstybingumo atkûrimo metai, p. 20). 

Apie kokià nepriklausomybæ LKP vadovybë kalbëjo, atskleidþia kitas prof. 

V.Landsbergio tekstas, raðytas seniai, taèiau lyg numatantis ðià dienà: „Su beteise 

vietiniø klikø ðokdinama valstietija, girdoma iki visuotinio beviltiðkumo. (…) Su 

jø bankais, be mûsø sienø ir muitø. Su Valstybës saugumo komitetu, pavaldþiu 

58


kitai valstybei. (…) Su transportu bei ryðiais, kuriuos valdo kiti, neva mus „aptarnaujantys“… 

Su ástatymø leidþiamàja valdþia, kuri nepajëgia apginti savo pilieèiø, 

ágyvendinti lyg ir ástatymus. (…) Norite vadintis valstybe? – vadinkitës. Skelbiate, 

kad tai tokia jûsø Nepriklausomybë? – skelbkitës, taip ir uþraðysim. (…) Juk 

jau esat patenkinti, ðvenèiat ir dþiaugiatës, o svarbiausia, kad „stabilumas“ liko 

nepaþeistas“ (V.Landsbergis, Atgavæ viltá: Pertvarkos tekstø knygelë, Vilnius, 1990, 

p. 103–104). 

TSKP CK Generalinis sekretorius 1990 m. rinkimus á LTSR Aukðèiausiàjà Tarybà 

sankcionavo bûdamas tikras, kad juos laimës komunistai, o AT Prezidiumo 

pirmininku bus iðrinktas A.Brazauskas. M.Gorbaèiovo sutikimà leisti surengti rinkimus 

„apiformino“ LTSR AT sesija, ávykusi 1989 m. lapkrièio 23 d. 

A.Brazausko tvirtinimu, 1990 m. vasario mën. sudaryta „grupë specialistø Lietuvos 

Respublikos nepriklausomybës atkûrimo koncepcijai parengti“. „Grupei specialistø“ 

vadovavo vien komunistai – LKP CK pirmasis sekretorius A.Brazauskas, 

akademikas A.Þukauskas, filosofas R.Ozolas, poetas Just.Marcinkevièius“ 

(A.Brazauskas, Lietuviðkos skyrybos, p. 101). 

1990 m. vasario 7 d. ávyko LTSR AT 11-ojo ðaukimo 17-oji sesija, paskelbusi, 

kad Lietuvos ástojimo á TSRS 1940 m. liepos 21 d. deklaracija ir TSRS 1940 m. 

rugpjûèio 3 d. ástatymas dël Lietuvos priëmimo á TSRS yra neteisëti ir juridiðkai 

negaliojantys. „Nutarta paraginti TSRS vyriausybæ pradëti derybas su Lietuva 

dël jos nepriklausomybës atstatymo“ (A.Kðanavièius, Lietuvos atgimimo dienoraðtis, 

p. 153–154). Tame nutarime në þodþiu neuþsiminta apie maþdaug po trijø savaièiø 

turësianèius ávykti naujus LTSR AT rinkimus, o tiesiog raginama be „jokiø 

formalumø pradëti Lietuvos nepriklausomybës atstatymo darbus“, kuriuos vykdyti 

„sutarties ar sutarèiø pagrindu“. Turëdamas omenyje ðá nutarimà A.Brazauskas 

1992 m. iðdráso pareikðti: „1990 metø vasario 7 dienos nutarimu mes ið esmës 

paskelbëme Lietuvos nepriklausomybæ, nutiesëme jai kelià ir kovo 11 d. susirinkus 

naujai iðrinktai Aukðèiausiajai Tarybai beliko iðkilmës – paskelbti iðkilmingà 

aktà ir apsikabinti“ (A.Brazauskas, Lietuviðkos skyrybos, p. 98). 

B.Genzelis argumentuotai árodo, kad senojo ðaukimo LTSR AT neturëjo jokios 

juridinës teisës skelbti Lietuvos nepriklausomybæ (B.Genzelis, Sàjûdis: prieðistorë 

ir istorija, p. 126–127). Ji bûtø buvusi tiesiog nelegitimi, taèiau moralinë tokio sprendimo 

þala bûtø neapsakoma. 

Belieka priminti, kad LTSR Aukðèiausiajai Tarybai vasario 7 d. „skelbiant Lietuvos 

nepriklausomybæ“, A.Brazauskas Maskvoje vykusiame TSKP CK plenume 

pareiðkë: „Mes þiûrime á Tarybinæ Armijà, kuri dislokuota Respublikoje, kaip á 

armijà, kuri yra viena ið jëgø, spræsianèiø ateityje Lietuvos kaip suverenios Respublikos 

Sàjungoje klausimus. Tik toks kelias mums ðiandien atrodo realus“ (Tiesa, 

1990, vasario 10, Nr. 34/35). 

Logiðkà, nors iki galo ir neiðplëtotà, iðvadà pateikia È.Bauþa: „A.Brazauskas 

laikë, kad senojo ðaukimo LTSR Aukðèiausiosios Tarybos vasario 7 d. aktas dël 

1940 m. vadinamojo Liaudies seimo nutarimø neteisëtumo yra teisingas ir pakan- 

59


kamas“. Todël jis „…siûlë ilgalaiká pereinamàjá derybø laikotarpá nepriimant kardinaliø 

politiniø sprendimø“ (Lietuvos valstybingumo atkûrimo akto priëmimo – 

A. T.) (Lietuvos suvereniteto atkûrimas 1988–1991 metais, p. 239). 

A.Brazauskas 1990 m. kovo 7 d. iðvyko á Maskvà áspëti M.Gorbaèiovo, jog naujai 

iðrinkta LTSR AT kovo 11 d. rengiasi paskelbti Lietuvos valstybingumo atkûrimo 

aktà. 

1990 m. kovo 11 d., kai deputatams buvo pasiûlytos A.Brazausko ir V.Landsbergio 

kandidatûros pirmininko pareigoms uþimti, nemaþa dalis net Kaune iðrinktø 

deputatø nebuvo apsisprendæ, kà rinkti AT Pirmininku. Buvo labai sunku 

átikinti net sàjûdininkus kaunieèius nebalsuoti uþ A.Brazauskà. Kai kurie apgailestavo, 

kad ðiuo svarbiu metu jie negali pasikonsultuoti su buvusiu Lietuvos Respublikos 

uþsienio reikalø ministru J.Urbðiu. O kà jiems bûtø pataræs ðis garbingo 

amþiaus sulaukæs þmogus? Þinoma, balsuoti uþ komunistà A.Brazauskà. 

Dël ilgaamþiðkumo ir buvusiø pareigø nepriklausomos Lietuvos vyriausybëje 

J.Urbðys sàjûdininkams buvo didelis autoritetas. Ne ið blogos valios, greièiau veikiamas 

senatviðko nesiorientavimo jis klaidino LPS vadovus, vëliau – naujai iðrinktos 

AT deputatus. Taèiau politinis neáþvalgumas, panikieriðkumas, valstybinës 

dràsos stoka jam buvo bûdingi ir dirbant paskutiniuoju Lietuvos Respublikos 

uþsienio reikalø ministru 1939–1940 m. Susidarë áspûdis, kad jis nebesuvokë, jog 

dabar ne 1939–1940 m… 

J.Urbðys 1990 m. vasario 23 d. interviu „Tiesai“ tikino skaitytojus, kad naujai 

iðrinktieji Aukðèiausiosios Tarybos deputatai „pirmiausia turëtø pasirûpinti ekonominiu 

savarankiðkumu“. „Atgimimo“ savaitraðèio kovo 5 d. numeryje J.Urbðys 

raðë: „… sudarant Vyriausybæ geriausia sudaryti koalicinæ sàjûdþio su komunistø 

partija. Nesistengti iðvaikyti þmones, kurie iðmano savo darbà, ypaè ekonomikos 

srityje“. Po keliø dienø – visai „ásivaþiuoja“: „…naujas nepriklausomybës 

paskelbimas ne tik nereikalingas, bet bûtø þalingas“. Kà vietoje to jis siûlo? Ogi – 

„tartis su Maskva dël 1939 m. spalio 10 d. sutarties pràtesimo ir patikslinimo“. 

Vadinasi, siûloma atnaujinti sutartá, iðbraukusià Lietuvà ið politinio pasaulio þemëlapio. 

Bûtent ðito ir siekë M.Gorbaèiovas ir A.Brazauskas – sutrukdyti Lietuvos 

valstybingumo atkûrimo akto paskelbimà. Toká patá ákyrø siûlymà J.Urbðys 

per prof. M.Lukðienæ pateikë 1990 m. kovo 8 d. ir LPS Seimo 13-ajai sesijai. AT 

deputatu iðrinktas V.Pleèkaitis taip pat nepritarë skubotam nepriklausomybës deklaravimui, 

nes toks þingsnis „dar prieð derybas su Maskva turëtø beatodairiðkumo 

elementø“. LLL vadovas tokios pozicijos skelbëjus „apkaltino bailumu“ (Atgimimas, 

1990, kovo 14–21, Nr. 11). 

„Tiesoje“ tuo metu paskelbtas LKP CK nario, istoriko Liudo Truskos straipsnis 

„Nepriklausomybë: skelbiama ar kuriama?“. Autoriaus nuomone, Lietuvos nepriklausomybës 

paskelbimas gali „net diskredituoti paèià savarankiðkos valstybës 

idëjà“. L.Truska teigë, kad savotiðka „finliandizacija“ ðiuo metu bûtø realiausias 

„Pabaltijo klausimo“ sprendimo bûdas“ (L.Truska, „Nepriklausomybë: skelbiama 

ar kuriama?“, Tiesa, 1990, kovo 7, Nr. 55). 

60


To paties tikslo siekdama ir realizuodama ne kartà minëtà scenarijø, TSRS 

vadovybë nurodë LKP CK propaguoti idëjà rinkti LTSR prezidentà, suprantama, 

turintá … Tatarstano „valstybës galvos“ statusà. Komunistai, platindami specialius 

blankus, LTSR prezidentu siûlë rinkti vienintelá kandidatà – A.Brazauskà. 

1990 m. vasario mën. ðiam siûlymui paremti surinkta daugiau kaip 400 tûkstanèiø 

paraðø (A.Brazauskas, Lietuviðkos skyrybos, p. 100). Tuo metu gyventojø apklausos 

rezultatai rodë, kad po LKP „atsiskyrimo“ uþ „atsinaujinusià“ kompartijà 

balsuos net 38% visø rinkëjø. Tuo tarpu uþ LPS – tik 27%. Tai teikë vilèiø 

Kremliaus vadovams ir LKP CK, taèiau këlë didþiulá susirûpinimà Lietuvos patriotams. 

1990 m. sausio 25 d. Vilniuje ávykæs Lietuvos politiniø partijø, organizacijø ir 

judëjimø konsultacinis susirinkimas kreipësi á tautà, ragindamas á Aukðèiausiàjà 

Tarybà jokiu bûdu nerinkti komunistø. Bûtent ðitie rinkimai turëjo nulemti Lietuvos 

ateitá (A.E.Sennas, Gorbaèiovo nesëkmë Lietuvoje, p. 151). Verta dar kartà priminti, 

kad kandidatais á LTSR AT deputatus pasiûlyti net 288 komunistai, o nepartiniø 

– vos 139 (Ten pat, p. 86). Ði komunistams palanki prieðrinkiminë starto 

pozicija greièiausiai ir paskatino M.Gorbaèiovà atsisakyti kraðtutinës priemonës – 

minëto scenarijaus galutinio ágyvendinimo. 

Taèiau bûta dar vienos svarios prieþasties. Dar gerokai iki 1990 m. kovo 11 d. 

Lietuvos politinës patriotinës jëgos ëmë akcentuoti bûtinybæ suðaukti Lietuvos 

Nepriklausomybës Sàjûdþio suvaþiavimà. Tokio suvaþiavimo idëjà LLL buvo iðkëlusi 

dar 1989 m. liepos mën. Laisvës lyga teigë, kad 1918 m. Vasario 16 d. Nepriklausomybës 

Aktà paskelbë ne visos tautos rinkta, o ið valsèiø atstovø 1917 m. 

rugsëjo mën. suformuota Tautos Taryba. Tokia idëja buvo visiðkai nepriimtina ne 

tik TSKP (kas absoliuèiai suprantama), bet ir LPS. Vienas Sàjûdþio lyderiø Aleksandras 

Abiðala atvirai perspëjo, kad bûtina skubinti LTSR AT rinkimus, prieðingu 

atveju Lietuvos nepriklausomybæ paskelbs „gatvë“, kuri gali pradëti konfrontuoti 

su LKP. O kuo pasibaigtø ði konfrontacija, niekas negalëjo prognozuoti. 

Archyvai anksèiau ar vëliau atsakys á klausimà, kas paskatino M.Gorbaèiovà 

ir A.Brazauskà paskutiniu momentu atsisakyti sankcionuoti ir legalizuoti 1990 m. 

vasario 7 d. „paskelbtà Lietuvos nepriklausomybæ“ ir leisti 1990 m. vasario 24 d. 

surengti rinkimus á LTSR AT? 

Beveik neámanoma paneigti, kad Lietuvos persitvarkymo sàjûdis buvo valdþios 

inicijuota alternatyva Lietuvos laisvës lygai, kuri 1987–1988 m. realiai ir pagrástai 

pretendavo tapti Lietuvos iðsivadavimo procesui vadovaujanèia politine 

organizacija. LLL átakà „dainuojanèiai revoliucijai“ A.Anuðauskas apibûdina ðiais 

þodþiais: „Po 1987 m. rugpjûèio 23 d. mitingo Vilniuje prie A.Mickevièiaus paminklo, 

kuriame pirmà kartà vieðai pasmerktos Molotovo–Ribentropo pakto pasekmës, 

KGB susirûpino savo veiklos efektyvumu ir pozicijø iðsaugojimu paèioje 

Lietuvoje“ (A.Anuðauskas, „KGB ir lietuviø visuomenë“, Darbai ir dienos, p. 252). 

„KGB rûpinosi Laisvës lygos diskreditavimu VLIK’o akivaizdoje ir VLIK’o pinigø 

nukreipimu nuo politinës veiklos finansavimo“ (Ten pat, p. 253). 

61


Pasinaudodama Persitvarkymo sàjûdþiu, kompartija daug nuveikë neutralizuodama 

Laisvës lygà, suskaldydama tautinio pasiprieðinimo judëjimà. Vis dëlto 

bûtina pripaþinti ir tai, kad Sàjûdis prisidëjo griaunant sovietinæ imperijà. Ðitai 

neigti nebûtø teisinga: juk Sàjûdis (plaèiàja prasme) nebuvo vienalytiðkas, já sudarë 

paèiø ávairiausiø nusiteikimø þmonës, tarp jø – ir radikalûs nepriklausomybininkai, 

niekada neturëjæ ryðiø su TSKP ir KGB. Jeigu iðvis nebûtø buvæ Sàjûdþio, 

okupantas greièiausiai bûtø likvidavæs Laisvës lygà, dalá jos nariø fiziðkai sunaikinæs, 

o likusius ákalinæs. 

M.Gorbaèiovas apsiriko, neabejodamas, kad naujai iðrinktos AT Pirmininku 

bûtinai taps Lietuvos galutinio inkorporavimo á TSRS ðalininkas. AT deputatais 

iðrinkti komunistai, KGB ðnipeliai, átakos agentai, sovietinio reþimo patikimi asmenys, 

net ir tie, vengdami galutinio iðsiðifravimo ir tautos rûstybës bei jiems 

nepalankiø aplinkybiø verèiami, turëjo balsuoti uþ Lietuvos valstybingumo atkûrimo 

aktà. 

Lietuvos laisvës lyga, kai kurios kitos patriotinës tautinës jëgos savo idealistiniu 

nusiteikimu, nekompromisine laikysena, dràsa, pasiaukojimu, radikaliu ir kategoriðku 

nepriklausomos valstybës atkûrimo siekiu uþkrëtë daugumà Lietuvos 

þmoniø. Tad pasirinkimo ið esmës neturëjo net tie, kurie atvirai ar slapèia abejojo 

Nepriklausomybës akto priëmimo bûtinybe. Jei lietuviø tautai istoriniai sprendimai 

tada nebûtø buvæ priimti, ar jø priëmimas bûtø kaip nors nepateisinamai 

vilkinamas, nepriklausomybæ ið tikrøjø bûtø deklaravusi „gatvë“, t.y. – patriotiniø 

tautiniø organizacijø savarankiðkai suformuota aukðèiau minëta alternatyva 

LTSR AT. 

LLL veikla buvo sovietinës þvalgybos, KGB visomis priemonëmis trukdoma, 

þlugdoma, skaldoma ir „bananais“ talþoma. Dël ðios prieþasties Laisvës lyga neástengë 

sukurti laikinos atstovaujamosios demokratijos poþymius turinèios ir moraliniu 

autoritetu grindþiamos institucijos, kuri bûtø paskelbusi Lietuvà tikrai nepriklausoma, 

demokratine ir teisine valstybe ir pradëjusi tokià jà kurti, t.y. prieðingà 

tai, kokia ji yra ðiandien. 

Nepriklausomos valstybës atkûrimo laikotarpiu Maskvos imperininkai nepanaudojo 

totalinës karinës prievartos, nes tai bûtø galutinai diskreditavæ Vakarø 

finansiniams sluoksniams adresuotà perestrojkos ir glasnost politikà. 

Ðio teksto autorius turi pagrástà teisæ save laikyti vienu grieþèiausiø Sàjûdþio 

ir jo vadovø kritiku. Taèiau po ilgø apmàstymø ir svarstymø pripaþásta, kad be 

LPS (kaip visuomenës kompromiso, savotiðko politinio amortizatoriaus) ir V.Landsbergio 

(kaip áþvalgaus stratego, pasiþymëjusio 1990 m. kovo 11 d. – 1991 m. rugpjûèio 

22 d. laikotarpiu) geros valios pastangø nebûtø atkurta Nepriklausoma 

Lietuvos valstybë. V.Landsbergio vadovaujama Lietuva 1990 m. kovo 11 d. iðtrûko 

ið Maskvos politinës kontrolës. Taip prasidëjo sovietinës imperijos griûtis. 

Neretai „sveiko proto ribas perþengianti LLL politika“ sudarë sàlygas LPS laviruoti, 

daryti kompromisus, kurie saugojo Sàjûdá nuo jo veiklos sustabdymo dar 

neiðrinkus Lietuvos AT. Taèiau jeigu tuo metu nebûtø buvæ Laisvës lygos ir jos 

62


atstovaujamos „nepriklausomybës èia ir dabar“ idëjos, Sàjûdis nedvejodamas bûtø 

pasukæs „þingsnis po þingsnio“ keliu ir sëkmingai ágyvendinæs TSKP ir LKP 

„suvereniteto TSRS sudëtyje“ scenarijø. 

Sovietø Sàjungos ir Vokietijos diktatoriai, suplanavæ ir ávykdæ Europos padalijimà, 

neástengë nuslëpti savo nusikaltimo pëdsakø ir paliko ákalèius – Molotovo– 

Ribentropo pakto slaptuosius protokolus. Maskva, panaudodama LKP ir LPS, siekë 

paversti tà paktà negaliojanèiu, pasiraðyti naujà sàjunginæ sutartá ir ja áteisinti Lietuvos 

aneksijà. Bûtina pastebëti, kad Kremliuje tuo metu dominavo bolðevikiniai 

dogmatikai. Paradoksalu, taèiau Lietuvai tai iðëjo tik á gera. Jeigu ten bûtø netrukdomai 

ðeimininkavæ A.Jakovlevo tipo toliaregiðkø ir politiðkai lanksèiø paþiûrø 

þmonës, jie tuoj pat bûtø paskelbæ Molotovo–Ribentropo paktà niekiniu ir negaliojanèiu 

nuo jo pasiraðymo dienos, leidæ LTSR AT priimti LTSR konstitucijà, pasiraðyti 

sàjunginæ sutartá ir taip áteisinti Lietuvos okupacijà ir aneksijà. 

Ðis Lietuvos pavergimo áteisinimo procesas buvo vykdomas mëginant priimti 

LTSR konstitucijà, LTSR referendumo, pilietybës, vadinamojo ekonominio savarankiðkumo 

ástatymus. 

Kremliaus imperininkai 1989 m. gruodþio mën. pabaigoje pagaliau sutiko pripaþinti, 

kad Molotovo–Ribentropo paktas yra niekinis ir neteisëtas aktas nuo jo 

pasiraðymo momento. TSKP CK politinio biuro vadovai tik apsimetë nenorá pripaþinti 

ðio fakto. Jau buvo pasiruoðta ðá faktà pakeisti dar pavojingesniu Lietuvos 

laisvës bylai aktu – vadinamàja sàjungine sutartimi. 

Kadangi Molotovo–Ribentropo paktà jëga primetë Vokietijos Reicho ir Sovietø 

Sàjungos vadovai, ðio sandërio pasmerkimas ir reikalavimas likviduoti jo pasekmes 

tapo galingu ginklu kovojant uþ Lietuvos laisvæ tarptautiniuose forumuose. 

Tuo tarpu á pasiraðytà sàjunginæ sutartá pasaulis iðvis nebûtø reagavæs, nes 

TSRS vadovai bûtø nesunkiai átikinæ, kad tà sutartá pasiraðë paèios lietuviø tautos 

laisva valia iðrinkta Aukðèiausioji Taryba. Bûtent todël 1989 m. kovo 26 d. – 1990 m. 

vasario 24 d. laikotarpiu TSRS vadovybë, LKP ir á LPS infiltruotieji Lietuvos valstybingumui 

prieðiðki asmenys vykdë gerai koordinuotà agresyvià propagandà, 

átikinëjusià, kad Lietuvoje per visà jos istorijà ávyko patys demokratiðkiausi rinkimai. 

Bûtent todël tuos rinkimus leista stebëti uþsienio valstybiø, tarptautiniø institucijø 

atstovams ir þurnalistams, „padedantiems“ vykdyti TSRS perestrojkà, geriausiu 

atveju – nesuvokiantiems sovietinës propagandos melagingos prigimties. 

Ið tikrøjø svetimos karinës jëgos okupuotoje valstybëje nebuvo ámanomi absoliuèiai 

laisvi ir demokratiniai rinkimai. Nepaisant ðios propagandos, okupantams ir 

kolaborantams nepavyko áteisinti Lietuvos okupacijos ir aneksijos. 

„Respublikos“ dienraðèio korespondentui A.Þukui buvæs M.Gorbaèiovo komandos 

ir TSKP CK politinio biuro narys A.Jakovlevas prisipaþino: „Baltijos valstybiø 

klausimas – ypatingas. (…) Að manau, kad savo veiklos pradþioje Sàjûdis 

siekë ganëtinai kukliø tikslø. (…) Tie tikslai ir reikalavimai buvo visiðkai protingi, 

bet að tuo nesugebëjau átikinti politinio biuro nariø. Betgi tada buvo kalbama tik 

apie tam tikrà statusà, politiná savarankiðkumà ir naudingus ekonominius ryðius. 

63


Tai – viskas, ir nieko blogo. (…) Tai, kà að tuomet pamaèiau Vilniuje, manæs nenustebino. 

(…) Bëda, kad valstybës ir partijos vadovams nepakako socialinës vaizduotës 

paremti tà judëjimà ir susitarti, kur jis turëtø sustoti. (…) Tada net karðèiausiuose 

ginèuose niekas neðaukë apie iðëjimà, apie ryðiø nutraukimà. (…) Visos 

trys respublikos siekë sau ypatingo statuso. Jos siekë, kad Molotovo ir 

Ribentropo sàmokslas bûtø pripaþintas nenormaliu. Kas keista, kad jos norëjo savarankiðkumo? 

Ne Lietuva, Latvija ar Estija iðëjo ið Sàjungos, jas iðstûmë reþimo 

agonija, jo bukumas, imperinis màstymas“ (Respublika, 1994, rugpjûèio 19). 

Galutines iðvadas dël ðiø Lietuvai lemtingø ávykiø vertinimo dar ankstoka daryti. 

Taèiau kai kà bûtina apibendrinti. „Baltijos ðalyse perestrojka turëjo vienà 

ypatingà misijà – buvo tikimasi, kad euforijos metu naujai paskirti tautø vadai 

pasiraðys naujà TSRS sutartá. Ágyvendinus ðá sumanymà, netektø reikðmës slaptieji 

Molotovo–Ribentropo Europos pasidalijimo dokumentai ir Vakarø paskelbta 

Baltijos valstybiø okupacijos nepripaþinimo politika, o vergija juridiðkai taptø savanoriðka“, 

– raðo KGB dokumentø rinkinio „Ið naujausios Lietuvos istorijos“ leidëjai 

(Kaunas, 1995, p. 3). Ðio plano ágyvendinimà pavyko sutrukdyti. Uþtat sëkmingai 

ágyvendintas kitas ne maþiau svarbus perestrojkos projekto siekinys: 

„1985 m. TSKP CK Politinio biuro paskelbta „revoliucinë pertvarka“ nëra naujas 

reiðkinys komunistø partijos gyvenime. Ðios pertvarkos idëjos ir uþuomazgos atsirado 

dar 1918 m., kai bolðevikai, baimindamiesi generolø Denikino ir Judenièiaus 

armijø puolimo, planavo privatizuoti prisiplëðtà svetimà turtà ir taip ásilieti 

á pasaulinæ rinkà. Jas rasime ir Lenino 1921 m. paskelbtame NEP’e bei 1953 m. 

L.Berijos naujoje VKP(b) politikos koncepcijoje. Todël ir vadinamasis Lietuvos 

persitvarkymo sàjûdis M.Gorbaèiovo perestrojkai remti, kaip ir kitose sovietinëse 

respublikose sukurti judëjimai, TSRS lyderiui tebuvo reikalingi tik dar vienai 

„blogio imperijos“ reorganizacijai, kurios pagrindinis tikslas – neokomunistiniais 

principais atliekama turto privatizacija. Bûtent uþ tokià privatizacijà ir uþ deklaruojamà 

vieðumà bei þmogaus teises partijos virðûnë tikëjosi bûti áleista á visas 

tarptautines organizacijas, ið Vakarø gauti milijardines paskolas, modernias technologijas 

ir moralinæ paramà. Dar perestrojkos pradþioje nuvykæs á Lenkijà, Gorbaèiovas 

ne kartà pabrëþë, kad Baltijos kraðtø ir kitø TSRS regionø liaudies frontai 

jam reikalingi kovai su ortodoksine partokratija, nepajëgianèia màstyti naujoviðkai“ 

(Ten pat). 

Kokia pavojingai veiksminga gali bûti neokomunistinë propaganda, grësmingai 

pademonstravo dar 1989 m. gruodþio 26 d. á „savarankiðkos“ LKP surengtà 

„pergalës prieð TSKP“ mitingà Vilniaus Katedros aikðtëje susirinkusios minios 

elgesys. Jà tiesiog pavergë vieno oratoriaus rusiðkai iðtartas „tikros tarybiniø respublikø 

federacijos“ paþadas. Protu nesuvokiamo kvaitulio apimta minia sukëlë 

oratoriui „peraugusiø á ovacijas plojimø audrà“. 

Ði propaganda vëliau sëkmingai pasitarnavo galutinai legalizuojant nusikalstamà 

Lietuvos komunistø partijà, iki ðiol naujais pavidalais iðlikusià valdanèiàja 

jëga, jos turtà, á populiarumo ir vadovavimo virðûnes iðkeliant „suvereniteto TSRS 

64


sudëtyje“, o vëliau – ekonominës priklausomybës nuo „artimojo uþsienio“ garantà 

A.Brazauskà. Energetinë priklausomybë nuo Rusijos – beveik absoliuti. Per keturiolika 

metø nuo jos beveik në kiek neatsiplëðta. 

Ðiandien Lietuvoje dar nëra pilietinës visuomenës, viduriniojo sluoksnio. Valdomos 

demokratijos valstybëje klesti korupciniai klanai, o „prichvatizacijos“ ir 

kitø nemokðiðkai bei nusikalstamai vykdytø „reformø“ suprieðintoje tautoje vis 

labiau ryðkëja grësmingi socialiniai prieðtaringumai. Daugelis Lietuvos gyventojø 

rinkimuose balsuoja uþ populistus ne tiek dël to, kad jie kaþkà jiems rinkiminës 

kampanijos metu, norëdami patikti, paþada, o todël, kad iki jø aukðtuose valstybiniuose 

postuose buvæ pareigûnai ir tautos numylëtiniai savo paþadø ir priesaikø 

netesëjo. Visos be iðimties Lietuvos valdþios atkurtà valstybæ laikë ir tebelaiko 

savo asmeniniø interesø tenkinimo instrumentu. Dël ðios prieþasties Lietuvoje 

ðiandien tiek daug nusivylusiøjø atgautàja laisve, emigravusiøjø. 

Buvæs Sàjûdþio aktyvus dalyvis Vytautas Radþvilas prisimena: „Dar tuo metu, 

kai daugybë Lietuvos þmoniø gynë Parlamentà, po to prie jo iðtisus mënesius 

ðalo, keliuose valdþios kabinetuose buvo rengiami bûsimi Lietuvos ekonomikos 

pasidalijimo planai. Ið pradþiø visi ekonominiai pertvarkymai buvo orientuoti ta 

linkme, kad bûtø iðsaugotos ir net sustiprintos pozicijos tø þmoniø, kuriuos galima 

laikyti buvusios komunistinës Lietuvos elitu. Dël ðiø prieþasèiø nebuvo ámanomos 

jokios gilios ir objektyvios valstybës reformos“ (Veidas, 2001, Nr. 12). 

Todël visi ligðioliniai Lietuvos valstybës pasiekimai (tarp jø ir tarptautiniai – 

integraciniai) yra didesnës ar maþesnës regimybës, taèiau ne tikrai ir apèiuopiamai 

saugios nepriklausomos valstybës poþymiai. 

Todël Lietuvoje neiðvengiamai artinasi antrojo iðsivadavimo, kilsianèio ið visuomenës 

gelmiø, laikas. Neabejoju, kad Laisvës lyga prisidës ir prie ðio iðsilaisvinimo. 

Tegul istorikai apibendrina Laisvës lygos vaidmená kovojant uþ Lietuvos laisvæ 

ir nepriklausomybæ. 

Juozapas Romualdas Baguðauskas ir A.Liekis raðo: „Politiniø reikalavimø radikalumu, 

bekompromisine kova su okupaciniu tarybiniu reþimu nuo anksèiau 

paminëtø organizacijø skyrësi Lietuvos laisvës lyga, ásikûrusi 1978 m. birþelio 14– 

15 d. (…) Lygos steigimo iniciatorius buvo represiniø struktûrø persekiotas ir teistas 

nuoseklus antikomunistas A.Terleckas, veikloje dalyvavo Romaldas ir Angelë Ragaiðiai, 

Elena Terleckienë, Jonas Volungevièius, Algirdas Statkevièius, Vladas Ðakalys, 

Julius Sasnauskas, Vytautas Boguðis, Jonas Pratusevièius, Andrius Tuèkus 

ir kt. Vëliau LLL grupës buvo ákurtos Australijoje, JAV – Èikagoje (Algirdas Statkevièius, 

Kazys Eringis), Kalifornijoje. Lietuvos iðlaisvinimo klausimà LLL tiesiogiai 

susiejo su 1939 m. Vokietijos–TSRS suokalbio prieð Baltijos valstybes vieðu 

iðkëlimu ir demaskavimu. Ðitokia iðeities pozicija buvo teisiðkai pagrásta ir, galima 

teigti, vëliau Lietuvos Sàjûdþio perimta ir sëkmingai ágyvendinta. 1979 m., 

minint 40-àsias Molotovo–Ribentropo pragaiðtingo Baltijos valstybëms pakto pasiraðymo 

metines, LLL kreipësi á Jungtiniø Tautø Generalinæ Asamblëjà, reikalau- 

65


dama dekolonizuoti Lietuvà, Latvijà, Estijà. Ðá reikalavimà papildë LLL nario 

A.Statkevièiaus parengtas „Moralinis ultimatumas TSRS vyriausybei“, kuriame 

pabrëþiama, jog lietuviø tauta niekada nesusitaikys su okupacija, o „tuo atveju, 

jei Tarybø Sàjungos vyriausybë nepatenkintø pavergtø tautø teisëtø reikalavimø, 

ji pateks á totalinës izoliacijos aklavietæ ir tuo pasiskirs sau þlugimo nuosprendá 

(…)“. Lietuvos iðlaisvinimo bylà neiðvengiamai reikëjo ið rezistencinës plotmës 

perkelti á tarptautinës politikos sritá. Didesná rezonansà tarptautinëje opinijoje turëjo 

LLL nariø A.Terlecko, J.Sasnausko ir kitø parengtas 45-iø pabaltijieèiø Kreipimasis 

á JT Generaliná sekretoriø K.Waldheimà, Atlanto chartijos valstybiø signatariø, 

VFR ir VDR vyriausybes, kurá pasiraðë 38 lietuviai kartu su áþymiais TSRS 

disidentais Andrejumi Sacharovu, Jelena Bonner ir kt. (…) Ið esmës ji (LLL – A. T.) 

buvo paskutinë rezistencijos ir pirmoji tautinio iðsivaduojamojo judëjimo politinë 

organizacija. Pirmasis vieðas radikalus þingsnis, ypaè iðgarsinæs LLL – 1987 m. 

rugpjûèio 23 d. mitingas Vilniuje prie A.Mickevièiaus paminklo. Jo metu susirinkusieji 

valdþios slaptøjø agentø akivaizdoje pasmerkë slaptuosius Molotovo– 

Ribentropo pasiraðytos sutarties protokolus, pareikalavo iðvesti okupacinæ kariuomenæ, 

leisti lietuviø tautai atkurti savo valstybæ. Mitingas ir jo dalyviai vëliau 

buvo visaip smerkiami „Tiesos“ ir kitø laikraðèiø puslapiuose, „demaskuojami“ 

daugelio komjaunimo, partiniø organizacijø, „darbo kolektyvø“ susirinkimuose. 

Vis dëlto ðio, tegul ir negausaus, taèiau jau ne spontaniðko, o organizuoto LLL 

renginio vaidmuo nepaprastai svarbus þmoniø laisvëjimo ir totalios baimës áveikimo 

prasme.“ (Lietuvos suvereniteto atkûrimas 1988–1991 metais, p. 103–105). 

„Prie ðios organizacijos (LLL – A.T.) beatodairiðkos nesutaikomos opozicijos 

komunistiniam reþimui nuopelnø tenka priskirti ir tai, kad ji jau seniai (nuo 1979 m. 

Pabaltijieèiø memorandumo paskelbimo) rûpinosi Lietuvos valstybingumo atkûrimo 

teisiniais aspektais. Lietuvos valstybës atkûrimo legitimumo paieðkø iniciatorë 

neabejotinai buvo LLL“ (Ten pat, p. 139). 

„Kiek nelauktai breþneviniu speigmeèiu 1979 m. kaip iððûkis visuotinei abejingumo 

atmosferai buvo paskelbtas Baltijos tautø 45 atstovø memorandumas, 

kurá (…) parengë ir pasaulio visuomenei vieðai paskelbë patriotiðkai nusistaèiusios 

grupës – Lietuvos laisvës lygos branduolys. (…) Ðio dokumento kertinës nuostatos 

daugiau kaip po deðimtmeèio buvo panaudotos jau masinio judëjimo – Lietuvos 

sàjûdþio politinëje argumentacijoje. Memorandume suformuluota teisiniu 

ir praktiniu poþiûriu fundamentali iðvada, jog „nacionalinio suverenumo negalima 

nei suteikti, nei panaikinti; já galima paþeisti arba atkurti“. Ðia nuostata (…) 

teisës ekspertai ir politikai vadovavosi, atitinkamai ruoðdami Nepriklausomybës 

atkûrimo dokumentø paketà. (…) Memorandumo turinys (…) Lietuvos visuomeninio 

gyvenimo atmosferoje buvo bene vienintelis ryðkesnis tautinës savimonës 

blyksnis… Ðis ir vëlesni LLL dokumentai – per porà deðimèiø kreipimøsi á uþsienio 

valstybiø ir TSRS vyriausybes dël sovietinës okupacijos bei aneksijos padariniø 

panaikinimo pranoksta kitus – disidentø bei savilaidos leidinius, niekada nepasiekusius 

tokio politinës minties brandumo. (…) Reikia pripaþinti, jog LLL po- 

66

litiniø akcijø prasmë dar nëra apmàstyta ir objektyviai ávertinta“ (È.Bauþa, „Valstybingumo 

atkûrimo vizija Sàjûdþio dokumentuose“, Lietuvos Sàjûdis ir valstybës 

idealø ágyvendinimas, p. 270). 

Neprisitaikiusiøjø organizacija Lietuvos laisvës lyga, kovodama uþ nepriklausomos 

valstybës atkûrimà, vadovavosi politinio nuoseklumo ir bekompromisio 

principingumo, moralios politikos kriterijais, tarptautinës teisës fundamentaliais 

postulatais, elementaria teisine logika ir sveika nuovoka. 

Laisvës lyga atliko istoriðkai svarbià misijà kovojant uþ Lietuvos valstybinæ 

nepriklausomybæ – dar pogrindþio sàlygomis iðkëlë Lietuvos laisvës bylà á aukðèiausià 

tarptautiná lygmená, deklaravo pavergtai tautai laisvës sieká, iðkentëjo já 

kalëjimuose, iðëjusi ið pogrindþio pateikë bûdus nepriklausomybei atgauti, aktyviai 

veikë juos ágyvendindama ir þenkliai prisidëjo sutrukdant imperininkams 

áteisinti status quo, t.y. ðá kartà jau galutinai ir teisëtai átvirtinti Lietuvos prijungimà. 

2004 M. 


67


68 

LIETUVOS LAISVËS LYGOS 

NARIØ KALBOS 

ANTANO TERLECKO KALBA 

LIETUVOS PERSITVARKYMO SÀJÛDÞIO 

STEIGIAMAJAME SUVAÞIAVIME 

1988 M. SPALIO 22 D. 

Lietuvos laisvës lyga sveikina Steigiamàjá sàjûdþio suvaþiavimà. (Plojimai.) Sveikina 

ir televizijos þiûrovus, kuriems viena ið brangiausiø vertybiø yra Lietuvos 

likimas. 

Pavargus po naðta 

Vergavimo dienø, 

Atsikelia tauta 

Ir ilgisi sparnø. 

Koks dþiaugsmas iðgyventi ðá laikà kaip realybæ, matyti gyvà tiek daug iðkentëjusià 

lietuviø tautà. Kaip kaþkada kryþiuoèiai prûsus, taip 1939-aisiais, o gal gerokai 

anksèiau, mûsø Rytø kaimynas sumanë lietuviø tautà paversti vergais, o jø 

vaikus iðauginti tautos duobkasiais. Kad ðiandien galiu kalbëti ið ðios tribûnos, 

aèiû lietuvei Motinai, uþauginusiai laisvæ mylinèius vaikus. (Plojimai, visi atsistoja.) 

O kaip jie nekentë mûsø laisvës! Kad patá þodá uþmirðtume, pirmiausia reikëjo 

sunaikinti inteligentijà ir dvasininkijà. Veþë ir veþë á Sibiro platybes, kad nebeliktø 

Lietuvoj dorø þmoniø. Kitus suguldë miestelio aikðtëse patyèioms ir seserims 

neleido apraudoti jø kapo. Ðiandien sielojamës dël dvasinio tautos nuopuolio. Kiek 

ðviesiø mokytojø ir tauriø kunigø bûtø iðaugæ ið gimnazistø, suguldytø Rainiø 

miðkelyje! O kaip ilgus pokario deðimtmeèius jie muðë ir muðë kiekvienà, kurio 

ðirdis jautresnë, kurio galva karðtesnë! Ir vis dëlto smaugëjø pykèiui tauta liko 

gyva. Kiek laisvës meile deganèiø akiø matau ðioje salëje! (Plojimai.) Kaip nekenèia 

mûsø laisvës ðiandieniniai tautos smaugëjai, parodë rugsëjo 28-oji. Su kokia 

neapykanta baudëjai dauþë þmones, draskë tautines vëliavas, lupo nuo krûtinës 

Sàjûdþio þenklelius! Ne narkotikai, o baimë juos stimuliavo. Jie manë, kad guminiai 

vëzdai privers mus iðsiþadëti paèios laisvës idëjos. Aèiû Dievui, ðiandien mes 

vis daþniau prisimename Stasio Ðalkauskio mintis: „Iðkëlæs dràsià idëjà ir kovodamas 

uþ jà, laimësi daugiau, negu paskendæs kompromisø liûne“. (Plojimai.) Manau, 

kad èia kaip tik vieta pakalbëti apie kompromisø pavojø Lietuvos ateièiai. 

Lietuvos laisvës lyga pritaria Sàjûdþio programai ekonomikos, ekologijos, kultûros 

bei þmogaus teisiø srityje. Taèiau prancûziðko þodþio „suverenitetas“ reikðmæ 

mes aiðkinamës pagal Tarptautiniø þodþiø þodynà. Suverenitetas reiðkia vienos 

valstybës nepriklausymà nuo kitø valstybiø tvarkant savo vidaus reikalus ir 

uþsienio santykius. (Plojimai.) Suverenitetas, arba tautai priklausanèiø aukðèiau-

ANTANO TERLECKO KALBA LPS STEIGIAMAJAME SUSIRINKIME 

siøjø teisiø visuma, gali bûti realizuotas tik paðalinus ið savo teritorijos svetimà 

kariuomenæ. (Plojimai.) Teko girdëti sàvokà „tarybinis suverenitetas“. Aèiû! Stalinas 

apdovanojo mus tarybine valdþia, tarybine teise, iðugdë tarybinæ burþuazijà. 

Tik neseniai suþinojome, kad TSRS nëra nei demokratijos, nei teisës ir net paèios 

tarybø valdþios. (Plojimai.) Ar sàvoka „tarybinis suverenitetas“ nëra okupacijos 

sinonimas? (Plojimai.) 

Kà tik iðspausdintame naujosios Konstitucijos projekte daug þodþiø apie demokratinës 

santvarkos sukûrimà, taèiau visiðkai neuþsimenama apie partiná pliuralizmà. 

Lietuvos laisvës lygos nuomone, sàvokos „viena .partija“ ir „demokratija“ 

yra antipodai. (Plojimai.) Naivios yra diskusijos, kur daugiau suvereniteto – 

sàjungoje ar tarybiniø respublikø federacijoje? Mûsø nuomone, TSRS ðiandien – 

nei sàjunga, nei federacija. Tai tipiðka unitarinë valstybë. (Plojimai.) Maskva jau 

pasirengusi mums suteikti ekonominæ bei kultûrinæ autonomijà. Autonomijos statusà 

Lietuvos laisvës lyga laiko jëga primesta politine forma. Autonomija – tik 

vienaðalë sutartis. Teisinë sutartis galima tik tarp nepriklausomø valstybiø. Filosofas 

Arvydas Juozaitis savo paskaitoje tvirtino, kad (cituoju) „neturinti savos 

valstybës tauta negali turëti ir savo suvereniteto (…) Racionali savimonë ir sveikas 

protas politiniame gyvenime taptø niekuo, jeigu juos ákûnijantis subjektas – 

tauta – gyventø ne savo valia, nebûtø savoje teritorijoje visiðku ðeimininku“. Kad 

lietuviø tauta ðiandien nëra ðeimininkë savo namuose, rodo tûkstanèiai faktø. Manau, 

kad uþtenka vienos Ignalinos atominës elektrinës. 

Lietuviø tautà giliai skaudina uþsienio masinës informacijos ðaltiniø skleidþiamas 

melas, esà trys Baltijos tautos – estai, latviai ir lietuviai – per beveik 50 nelaisvës 

metø susitaikë su savo dalia ir tereikalauja ið savo ðeimininkø vien autonomijos 

principais tvarkyti kai kuriuos savo ûkinius reikalus. Lietuvos laisvës lygos 

vardu pareiðkiu, kad lietuviø tauta, turinti tokià garbingà istorijà ir senas valstybingumo 

tradicijas, niekada nesusitaikë su Hitlerio ir Stalino primesta jai vergija. 

(Plojimai, salë atsistoja, skanduoja: „Lie-tu-va!“). 

Lietuvos laisvës lyga reikalauja ið Tarybø Sàjungos vyriausybës: 

Pirma. Paskelbti Molotovo–Ribentropo paktà neturinèiu juridinës galios. (Plojimai.) 

Antra. Iðvesti ið Lietuvos okupacinæ kariuomenæ. Palikti lietuviø tautai teisæ 

paèiai spræsti savo likimà. (Plojimai.) 

Tarybinë spauda bando mus átikinti, kad esame nepilnaverèiai, su Stalino ir 

Breþnevo nuniokota Lietuvos ekonomika nepragyvensime. Kolonializmo adeptams 

ádiegta mintis, kad maþos tautos be „draugiðkos“ pagalbos negali þengti në 

þingsnio. Gal metas mums susiprasti ir liautis bûti naðta mûsø geradariams ið 

Maskvos? (Plojimai, ðûksniai.) Suvienytøjø Nacijø Organizacijos narëmis yra 159 

valstybës. Ákvepiantis galëtø bûti 62 valstybiø, turinèiø maþesná gyventojø skaièiø 

negu Lietuva, pavyzdys. Jos atsisakë didþiøjø valstybiø pagalbos ir pasiskelbë 

nepriklausomomis. Vienintelë vargðë Rusija velka iki ðiol sunkià mesianizmo naðtà. 

(Plojimai.) Suteikime jai internacionalinæ pagalbà – savo politinæ ir ekonominæ naðtà 

nuo ðiol bandykime neðti patys. (Plojimai.) 

69


Nenorëjau èia kalbëti apie tà negarbingà KGB organizacijà, taèiau po gerbiamojo 

Èepaièio kalbos esu priverstas kai kà pasakyti. Prieð vienuolika metø majoras 

Rimkus, ðiandien pulkininkas, kalbëjo vienai ið savo aukø: „Galvojate á istorijà 

patekti? Kiek pokario metais þuvo ne tokiø kaip jûs didvyriø! Kas juos ðiandien 

beprisimena, kur kabo jø portretai? Supûsite jûs kalëjime ir niekas në vardo jûsø 

neprisimins“. (Ðûksniai.) Koks esu laimingas, kad ðioje salëje sëdi trys konclageriuose 

Stalino nesuspëti supûdyti Lietuvos partizanai – Jonas Petkevièius, Jonas 

Pratusevièius ir Leonas Laurinskas, kuris persitvarkymo gadynëje, ðiø metø birþelio 

14-àjà, pirmasis Gedimino aikðtëje iðkëlë trispalvæ. (Plojimai.) Jeigu Lietuvoje 

nëra tokios demografinës krizës kaip Latvijoje ir Estijoje, aèiû pokario metø pasiprieðinimo 

judëjimui. (Plojimai.) 

Lietuvos laisvës lyga linki Sàjûdþio suvaþiavimui áþiebti tvirtà viltá, kad mes 

gyvensime nepriklausomoje Lietuvoje. (Ilgi plojimai, salë atsistoja.) 

LIETUVOS PERSITVARKYMO SÀJÛDÞIO STEIGIAMASIS SUVAÞIAVIMAS. 

VILNIUS, 1990 M. 

70 


KAUNO TREMTINIØ KLUBE 1988 M. SPALIO 29 D. 

Esu paskutinis ið Magadano. Gráþau pernai, sausio mënesá. Mano duktë lituanistë 

raðë man á Kolymà: „Tëveli, svarbiausia – neparsiveþk ið ten neapykantos“. Labai 

dþiaugiuosi, kad jos neparsiveþiau. Prisimenu 1978 m. kovo 1 d. Tiriant Viktoro 

Petkaus bylà, buvau iðkviestas pas kapitonà Daugalà. Girdëjau, ðiandien jis – pulkininkas. 

Kapitonas pateikë man toká klausimà: „Kodël jûsø akyse nëra neapykantos 

mums, saugumieèiams?“ Atsakiau: „Nesuprantu, kaip galima jûsø neapkæsti, 

juk darote savo, o að – savo darbà dirbu. Sugausit ir pasodinsit“. Sugavo ir 

po pusantro mënesio pasodino. 

Ðiandien mes kalbame apie stalinizmo þiaurumus, taèiau, manau, turiu moralinæ 

teisæ pareikðti, jog dabar lageriuose, tremtyje yra net sunkiau, negu buvo Stalino 

laikais. Gaila, kad neturiu laiko apie tai papasakoti. Pats geriausias kalëjimas 

ðiandien visgi Magadano, o baisiausi – Smolensko, Irkutsko, Chabarovsko ir daugelis 

kitø. 

Ðioje salëje taip pat matau prokurorà Bakuèioná. Jis mane kas mënesá aplankydavo 

kameroje. Prokuroras prisimena, kad jam irgi neapykantos nejauèiau. Mano 

neapykantos jis nematë ir Vasario 16-àjà, kai milicijos buvau nuveþtas á KGB rûmus. 

Taèiau tikiuosi, kad praëjusi Vasario 16-oji buvo paskutinë, kurià drausta 

ðvæsti. 

Kalbëjusieji iðreiðkë pageidavimà gràþinti Lietuvon mirusiøjø palaikus. Dieve 

mano, tai neámanoma! Að buvau Omsukèano rajone. Mirusieji buvo laidojami be 

karstø, duobëse, po akmenimis. Ten ilsisi ðiandien jø kaulai. Per potvynius jie

ANTANO TERLECKO KALBA KAUNO TREMTINIØ KLUBE 

iðplaunami ir plaukia nuo kalnø þemyn, o þmonës (gaila, kad jaunimas) neðioja 

kaukoles uþsikabinæ ant lazdø. Að jiems sakiau: „Kà gi darot!?“ Jie teisinasi: „Juk 

tai – kaliniai!“ Paklausiau: „Ar negalvojate, kad ir patys galite tapti kaliniais?“ 

Niekaip neátikinau. 

Mes, vilnieèiai, truputá ið aukðto iki ðiol þiûrëjome á kaunieèius. Po tokio jûsø 

elgesio pastaràjá ðeðtadiená ir sekmadiená ðiandien atsipraðau visø. Aèiû, dràsiausiai 

kalbëjote. Aèiû uþ jûsø visø dràsà! 

Prisimenu 1980 m. gruodþio pradþià. Kalëjau KGB kalëjime, prieðais Konservatorijà. 

Buvau ten vienas. Jeigu politinë atmosfera pasikeis á blogàjà pusæ, þinau, 

kad daugelis mûsø sëdësim! Steigiamasis Sàjûdþio suvaþiavimas parodë, kad 

Stalinui visgi pavyko suþaloti dalies mûsø tautos sielà. Kai kurie delegatai ir sveèiai 

audringai plojo paèias dràsiausias kalbas pasakiusiems Jurgiui Oksui, Audriui 

Butkevièiui, Rolandui Paulauskui, kitiems. Lygiai taip pat, kaip ir minëtø kaunieèiø 

oponentams – Algirdui Brazauskui, Vytautui Petkevièiui ir Vaclovui Daunorui. 

Atrodo, mûsø tauta ið tikrøjø prarado realybës jausmà. Jau nebejauèia ribos 

tarp gërio ir blogio. Tai sakyti yra labai skaudu. Tenka konstatuoti, kad mes dël 

savo politinio neiðprusimo nesuvokiame gudraus stalinieèiø manevro paskelbti 

tautinæ Trispalvæ valstybine. Kokia gali bûti kalba apie valstybinæ vëliavà, kai nëra 

paèios valstybës. Mano nuomone, geltonà-þalià-raudonà vëliavà skelbti Tarybø 

Lietuvos vëliava tolygu iðniekinti jà daug labiau negu stalininëj epochoj. Lietuvos 

tautinë vëliava iki ðiol buvo mûsø laisvës ir nepriklausomybës simbolis. Suteikdami 

jai valstybiná statusà stalinieèiai atims ið mûsø tautos vienà pagrindiniø 

jos simboliø. Nenoromis tauta ims þiûrëti á savo vëliavà lygiai taip pat, kaip á 

„paleckinæ“, kurios ðiandien gëdijasi jau ir patys nusikaltëliai. 

Per rusiðkas ðventes mes, lyg gyvuliø banda, bûdavom varomi pro tribûnas 

nusilenkti tiems, kurie dëkodavo Stalinui ir jo mokiniams uþ Hitlerio ir Stalino 

suokalbio realizavimà. Ðiandien ðiø ðvenèiø scenarijus keièiamas. Mes vaikðèiosime 

kartu su funkcionieriais, taèiau karinis paradas liks, siekiant pademonstruoti, 

á koká suverenitetà ðiandien mes turime teisæ. Kitaip ðio fakto nevertinu. Kam reikalingas 

tas karinis paradas? Kreipiuosi á visus, kurie dalyvausite demonstracijose. 

Jokiu bûdu nesineðkite ten Trispalvës vëliavos! Tai bûtø jos iðniekinimas. Aèiû 

uþ dëmesá. 

Leidëjø pastaba. Ðià A.Terlecko kalbà, kaip ir daugelá kitø, slapta uþraðë KGB, o po to 

garso áraðà iððifravo ir perspausdino raðomàja maðinële. Kalbos tekstas surastas Lietuvos 

ypatingajame (buvusiame KGB) archyve. 

71


72 


VILNIUJE, GEDIMINO AIKÐTËJE, 

1989 M. VASARIO 16 D. 

Mieli tautieèiai! 

Lietuvos laisvës lygos vardu sveikinu visus ðioje ðventoje vietoje susirinkusius 

Lietuvos Nepriklausomybës dienos proga. Kadangi Lietuva svetimo kareivio bato 

mindþiojama, nejauèiu savo sieloje ðventiðkos nuotaikos. Labai skaudu matyti 

raudonà vëliavà ðalia trispalvës. Kà simbolizuoja raudona vëliava? Rusiðkàjá imperializmà! 

Raudona vëliava tarsi ðaukia trispalvei: „Niekada tavæs neiðleisiu ið 

savo kaulëto, lëtà mirtá neðanèio glëbio…“ 

Prisimenu, kaip ðventëm Vasario 16-àjà 1944 m. Nuotaika tà dienà buvo labai 

prislëgta. Þinojom, kad, vienam okupantui iðsineðdinus, ásiverð antrasis, dar þiauresnis… 

Per 45-erius metus ásitikinom, kad mûsø bûgðtavimas iðsipildë… 

Vakar Kaune neeilinëje Sàjûdþio seimo sesijoje girdëjome daug dràsiø kalbø, 

reikalaujanèiø Lietuvai politinës nepriklausomybës. Turëjome pagrindo tikëtis, 

kad Seimo deklaracija atspindës tautos laisvës viltis. Deja, deklaracija sukurta dairantis 

á LKP ir Maskvà, joje neliko vietos sàvokai „Lietuvos nepriklausomybë“. 

Argi 1918 m. Vasario 16 d. Aktas neatskleidë tiesos, kad svarbiausia – kalbëti á 

savo tautà? Nei Maskva, nei Vakarai mûsø laisvës idëja nesiþavi. 

Lietuviø tautos troðkimas bûti nepriklausomai nuo Rusijos imperijos yra Vakarø 

kapitalistams kliûtis jø ekonominiams planams realizuoti. Kapitalistai ir ðiandien 

þiûri á Rusijà, kaip á pigios þaliavos ðaltiná ir neribotà rinkà uþsigulëjusioms 

prekëms realizuoti. Aiðku, kad Molotovo–Ribentropo paktas nemalonus ir Vakarams. 

Greit, Vakarø komersantams reikalaujant, jis bus paskelbtas neturinèiu juridinës 

galios nuo pat pasiraðymo dienos. Taèiau pasekmës pasiliks – niekas pasaulyje 

nepareikalaus iðvesti ið Pabaltijo valstybiø Stalino ávestà kariuomenæ. Prieðingai, 

visai realu, kad vël uþ estø, latviø ir lietuviø tautø nugaros bus sudarytas 

naujas slaptas suokalbis, naudingas Vakarø valstybëms ir Rusijos imperijai. 

Nusiminti neverta. 1918 m. politinë lietuviø tautos padëtis buvo dar sunkesnë. 

Gerai pagalvojæ sutiksime, kad ðiandien Lietuvos statusas daug palankesnis negu 

prieð 70 metø. Kas tada pasaulyje þinojo apie Lietuvà? O ðiandien jau þino! Bent 

jau yra girdëjæ apie Hitlerio–Stalino suokalbá. 

Seserys ir broliai! Mes vieniði buvom ir prieð 70 metø, taèiau iðsikovojom Nepriklausomybæ. 

Tad ir ðiandien þiûrëkime á ateitá su viltimi. 

Daugelis mûsø gyvename viltimi, kad Lietuva greit taps nepriklausoma valstybe. 

Taèiau Lietuvos persitvarkymo sàjûdþio seimo priimta deklaracija apipylë 

ðià viltá keliais ðalto vandens kibirais… 

Ðiandien televizija transliavo mokslinæ konferencijà ið Vilniaus dramos teatro. 

Girdëjome dar dràsesniø kalbø negu vakar Kauno muzikiniame teatre. Taèiau 

iðklausiau jas skeptiðkai. Kremlius teleidþia mums tik iðsiðnekëti, bet bijo net nekalèiausiø 

deklaracijø, kurios galëtø turëti juridinæ galià… Kaip tik todël ðiànakt

uvo daromas spaudimas Sàjûdþio seimui, nors jokia Seimo deklaracija nebûtø 

privertusi raudonàjà armijà iðsineðdinti… 

Seserys! Broliai! Supraskite, kad pabudæs mûsø tautinis sàmoningumas gudriai 

migdomas… Palyginæs vakar transliuotà Gorbaèiovo demagogijà ir ðios dienos 

Dramos teatre rodomà oratoriø dràsà, transliuotà per televizijà, negali suvokti, 

koks politinis þaidimas su mumis þaidþiamas. Ar mes nieko nenulemiame tame 

stumdyme? 

Ðiandien mes èia susirinkome ne rateliø eiti. Dþiaugtis ankstoka. Èia susirinkome 

deklaruoti savo pasiryþimà gyventi laisvoje, nepriklausomoje Lietuvoje. 

Ðalin okupantus ið Lietuvos! 

Tegyvuoja nepriklausoma Lietuva! 

LIETUVOS LAISVËS LYGA: [LLL INFORMACINIS BIULETENIS] 

VILNIUS, 1989 M. KOVO 14 D., NR. 8(13). 

ANTANO TERLECKO KALBA VILNIUJE, GEDIMINO AIKÐTËJE 

GINTARO ÐIDLAUSKO KALBA LLL MITINGE 

TELÐIUOSE 1989 M. VASARIO 23 D. 

Gerbiami susirinkusieji! 

Nors ðis Lietuvos laisvës lygos Telðiø skyriaus mitingas vyksta vasario 23-iàjà – 

lig ðiol oficialiai pripaþástamà sovietinës armijos dienà, mes susirinkome ne solidarizuotis 

su ðios dienos sovietine reikðme, o pareikðti savo protestà prieð tebesitæsianèià 

Lietuvos okupacijà. 

Noriu atkreipti jûsø dëmesá, kad ðiandien suvalstybinta trispalvë (neturint valstybës) 

plaikstosi ðalia okupacinës vëliavos. Reikia pripaþinti, kad tai yra nacionalinës 

vëliavos paniekinimas. To nebuvo net tada, kai apkritai jà buvo draudþiama 

nebaudþiamai iðkelti. 

Jau ápratome girdëti, kad jaunuoliai ið Lietuvos sovietinëje armijoje pravardþiuojami 

faðistais ir kitaip terorizuojami. Kyla natûralus klausimas, kurá norëtøsi 

uþduodi sovietinës armijos generalitetui: ar ne laikas tiems „faðistams“ leisti 

kurti savàjà kariuomenæ? 

Nieko stebëtino, kad jaunuoliai ið Lietuvos, nepakeldami fizinës ir psichologinës 

prievartos, savanoriðkai pasitraukia ið tarnybos sovietinëje armijoje. 

Sovietø Sàjungos armija traukiasi ið Afganistano, kaip ir buvo galima tikëtis 

dar 1979 m., taip ir nesukûrusi tenai kazarminio socializmo. Laisvieji afganø kalnieèiai 

narsiai pasiprieðino „kariams internacionalistams“. Labai gaila, kad Lietuvos 

jaunimas, mobilizuotas á Afganistanà, buvo priverstas dalyvauti ðioje invazijoje. 

Sovietinës armijos águlø buvimas Lietuvoje jau tapo mûsø istorijos tragiðkàja 

dalimi. 

Beveik nei vienas vadinamojo stalinizmo epochos stambesnio masto nusikaltimas 

mûsø kraðte neapsiëjo be sovietinës armijos kariniø daliø dalyvavimo. 

73


Sovietinë propaganda skelbë, kad raudonosios armijos karinës águlos buvo ávestos 

Lietuvon, siekiant apsaugoti mus nuo galimos Vokietijos agresijos. Bent jau 

ðiandien net potenciali agresija ið Vokietijos pusës mums negresia, taèiau kà èia 

tebeveikia „iðvaduotojos“ daliniai? Tad nuo ko dar esame „saugomi“? Laikas jiems 

ruoðtis namo. 

Vienà kartà, o tai buvo 1941 m. birþelyje, Lietuvos sukilëliai, prasidëjus karui, 

pakrikusià „nenugalimàjà“ „iðvaduotojà“ iðgrûdo ið Lietuvos. Ðá pasiprieðinimà 

deðimt metø tæsë Lietuvos partizanø sàjûdis. Ðiandien tam tikslui naudotinos iðimtinai 

taikios ir tarptautinës teisës sankcionuotos priemonës. 

Lietuvos laisvës lyga stengiasi atkreipti tarptautinës bendruomenës dëmesá á 

tebesitæsianèià Baltijos valstybiø okupacijà ir aneksijà bei nuolatiniais kreipimaisi 

ragina Baltijos valstybiø atkûrimo klausimà principingai spræsti demokratiniø valstybiø 

vyriausybëse, tarptautinëse organizacijose. 

Ð.m. sausio 10 d. Laisvës lygos mitinge Kalnø parke priimta rezoliucija, kuria 

kreiptasi á SNO Dekolonizacijos komisijà reikalaujant á SNO Generalinës Asamblëjos 

darbotvarkæ átraukti okupuotø Baltijos valstybiø dekolonizavimo klausimà. 

Sovietinës armijos pasitraukimas ið Baltijos valstybiø reikðtø Antrojo pasaulinio 

karo pabaigà, Molotovo–Ribentropo pakto pasekmiø likvidavimà. 

Að raginu èia dalyvaujantá jaunimà atsisakyti minties kada nors atlikti vadinamàjà 

privalomàjà karinæ tarnybà sovietinëje armijoje. Karinës tarnybos boikoto 

teisæ jums suteikia civilizuotos bendruomenës pripaþinti tarptautinës teisës principai, 

vienareikðmiðkai draudþiantys okupuojanèiai ðaliai jos karine jëga uþvaldytoje 

teritorijoje tos ðalies gyventojus imti á privalomàjà karinæ tarnybà. Todël 

nedvejodami pasinaudokite ðia teise. 

LIETUVOS LAISVËS LYGOS ARCHYVAS. 

74 


VILNIUJE, KALNØ PARKE, 1989 M. BALANDÞIO 16 D. 

Mieli Lietuvos gyventojai, gerbiami sveèiai! 

Ðiandien jau ir tarybinë spauda nebijo vadinti reiðkinius tikraisiais jø vardais. 

Net stalinistø ausis pradeda priprasti prie þodþiø „okupacija“ ar „aneksija“. Spaudoje 

mes ne kartà skaitëme, kad Hitleris ir Stalinas buvo broliai dvyniai ir valdë 

tais paèiais metodais. Stalinas kai kuriais atvejais buvo net þiauresnis. Mirtis prie 

Laptevø jûros ne maþiau baisi negu dujø kamerose. Skaitëme, kad tiek Hitleris, 

tiek Stalinas siekë Lietuvoje visiðkai analogiðkø tikslø – fiziðkai ir dvasiðkai sunaikinti 

èia gyvenusias tautas ir sukurti erdvæ naujosios Europos kûrëjams, o antrasis 

– „kariams internacionalistams“. Taèiau kodël daugelis mûsø skirtingai elgëmës 

vokieèiø okupacijos sàlygomis, palyginus su ðiandiena? Ðiandien mes, nors ir 

suprantame esà svetimøjø pavergti, taèiau, deja, iki galo nesuvokiame savo bûklës. 

(Reiðkinius suprantame protu, o suvokiame juos visa savo esybe.) Ðioje mûsø

esybëje kaþkas jau ávyko, kas gresia mûsø likimui. Vokieèiø okupacijos metais 

laikëm save okupuotais ir elgëmës kaip okupuotieji. O ðiandien jau jauèiamës Rusijos 

pilieèiais! Gerai pagalvokite! Antraip ar kiltø mums mintis dalyvauti dar 

vienoje politinëje komedijoje – okupacinës administracijos primestos mums instrukcijos 

svarstyme, instrukcijos, pavadintos skambiu konstitucijos vardu. Perskaitykite 

gerai ðià instrukcijà. Ji tyèiojasi ið mûsø, elgiasi kaip su vergais. O þmonës, 

laikà save inteligentais, politikais ir net lietuviais, ragina jà tobulinti… Kur 

mes, broliai ir sesës, nuëjom? 

Praëjusá pirmadiená man, kaip LLL atstovui, Kaune buvo mandagiai prikiðama 

uþ praëjusiø rinkimø boikotà. Nuo savo oponentø apsigyniau tokiu argumentu: 

karà laimëjo Stalinas. Taèiau labai nedaug betrûko, kad bûtø laimëjæs Hitleris. 

Stalinà iðgelbëjo tik antgamtinë jëga. Paklausiau kaunieèiø: „Ar jums vokieèiø tankø 

priþiûrimiems bûtø kilæs noras rinkti Berlyno valdþià?“ (Maèiau, kad mano oponentai 

buvo priversti susimàstyti…) 

Baisu man buvo balandþio 5 d. mitinge Kalnø parke. Kai TSRS deputatas Algimantas 

Èekuolis pasiûlë palikti Lietuvoje 30.000 èia Stalino atsiøstø kareiviø, minia 

plojo. Dieve! Iki ko mes, lietuviai, nusiritome! Pabuskime! Dar lapkrièio 26 d. 

Gedimino aikðtëje siûliau galvoti, kam ið oratoriø ploti, o kà nuðvilpti. Pripratom 

prie Stalino visiems ploti, plojam ir ðiandien… Giriamës, kad birþelio 3 d. Sàjûdis 

iðbudino tautinæ mûsø sàmonæ. Ne! Daugelio ði sàmonë suluoðinta. Apie tai byloja 

faktai, labai nemalonûs faktai. Mes kalbame apie Lietuvos Nepriklausomybæ. 

Ðios Nepriklausomybës trokðta bent 95 procentai lietuviø tautos. Taèiau tauta gali 

tapti nepriklausoma tik bûdama laisva. O mus, deja, Stalinas pavertë vergais. Tragiðkiausia, 

kad to daugelis net nejauèiame… 

Mielieji! Bet kokia mums ðiandien perðama konstitucija yra stalinistø gerai smala 

átrinta kilpa. Okupacinë administracija nori áteisinti Molotovo–Ribentropo pakto 

slaptuosius protokolus. Jeigu ant Lietuvos Respublikos 1938 metø Konstitucijos bûtø 

uþdëtas antspaudëlis „LTSR ástatymas“, ir ði Konstitucija taptø kilpa Lietuvai pasmaugti. 

Mes galëtumëm dalyvauti konstitucijos svarstyme tik su sàlyga, jeigu Gorbaèiovas 

paþadëtø po trejø–penkeriø metø iðvesti ið Lietuvos savo kariuomenæ. Tada 

mes svarstytume pereinamojo ið okupacijos á nepriklausomybæ laikotarpio konstitucijà. 

Iki ðiol tokio paþado mes nesam gavæ. Þmonës, raginà svarstyti LTSR konstitucijà, 

nors jø norai naivûs, turëtø bûti traktuojami kaip lietuviø tautos prieðai. 

LLL niekada nekvietë jëga nuversti okupacinæ Lietuvos santvarkà. Taèiau ðiandien, 

manau, tinkamiausia proga priimti rezoliucijà, reikalaujanèià ið TSRS valdþios 

nustatyti konkreèià datà, kada ið Lietuvos bus iðvesta okupacinë kariuomenë. 

Manau, kad tokià rezoliucijà turi paruoðusi Lietuvos demokratø partija, nes 

tarp jos nariø yra teisininkø. O mes visi, tikiuosi, iðeinanèià ið Lietuvos Rusijos 

kariuomenæ iðlydësime su gëlëmis. 

TEGYVUOJA NEPRIKLAUSOMA DEMOKRATINË LIETUVA! 


VILNIUS, 1989 M. BALANDÞIO 21 D., NR. 10(15). 

ANTANO TERLECKO KALBA VILNIUJE, KALNØ PARKE 

75


76 

BUVUSIO PARTIZANO LEONO LAURINSKO KALBA 

VARNIUOSE 1989 M. GEGUÞËS 7 D. 

ATIDENGIANT PIRMÀJÁ LIETUVOJE PAMINKLÀ 

ÞUVUSIEMS PARTIZANAMS 

Ðiandien minëdami Motinos dienà mes èia susirinkome ið ávairiø Lietuvos vietø 

pagerbti tø motinø sûnø, kurie paaukojo gyvybes ant Lietuvos Laisvës aukuro. 

Jie nesulaukë ðio Laisvës brëkðtanèio ryto, bet savo gyvybës kaina mus ápareigojo 

tæsti pradëtà kovà iki pergalës. 

Partizanas yra nepalauþiama tautos dalis. Kada tautos egzistencijai iðkilo mirtinas 

pavojus, partizanas nesvyruodamas atstatë krûtinæ daug gausesniam prieðui 

ir nesiskaitydamas su kovos pasekmëmis aukojo savo gyvybæ. (…) Tauta jau 

keliasi. Tai dþiugina kiekvieno susipratusio lietuvio ðirdá. 

Brangûs tëvynainiai, bûkime realistai, nemanykime, kad lengvai atgausime 

laisvæ. Tas kelias á laisvæ dar problematiðkas ir ðiandien sunku numatyti, kokio 

masto aukø pareikalaus. Bet ðitai neturi mûsø atbaidyti nuo siekiamo tikslo. Þemaièiø 

þemë ir visas mûsø kraðtas patyrë daug vargo, daug kanèiø. Per mûsø 

þemæ ëjo ne viena okupacija ir, Dieve duok, kad ði jau bûtø paskutinë. (…) 

Dþiaugëmës kraujo kaina iðkovota laisve. Du deðimtmeèius dirbome savo tëvø 

þemæ, tikëjome ateitimi. O tuo tarpu du didþiausi pasaulyje tironai ruoðë mûsø 

tautai baisøjá kapinynà. Vienas pirko, kitas pardavë mus ir mûsø valstybæ. To 

niekðingo suokalbio iðdava – mûsø ðalá uþplûdo raudonøjø budeliø ordos (…). 

Miestø gatvëse gulëjo iðniekinti partizanø lavonai. Kiek motinø turëjo jëgos susilaikyti 

nuo aðarø ir iðsiginti, kad nepaþásta ant gatvës grindinio gulinèio sûnaus 

lavono. (…) Stribai ir uolûs aktyvistai, talkininkaudami prieðui, darë istorijoje negirdëtus 

nusikaltimus. Jie terorizavo gyventojus, plëðikavo, talkininkavo þmoniø 

trëmimuose. Pakelëse ir sodybose ðaudë á kryþius; iððaudydavo gandrus lizduose. 

Buvo atvejø, kai iððaudydavo þmones, o namus sudegindavo. (…) Suðaudë 

amþinos atminties Telðiø vyskupà Vincentà Borisevièiø. Telðiø vyskupà Pranciðkø 

Ramanauskà ilgus metus kankino konclageriuose. Vyskupas Meèislovas Reinys 

baigë gyvenimo dienas þiauriame Vladimiro kalëjime (…). Ðiandien apie tai 

raðo spauda, bet visus tuos nusikaltimus priskiria vienam Stalinui. Stalino Lietuvoje 

nebuvo. Viskà darë su savo parankiniais Lenino ákurtoji „iðmintingoji“ ir „neklystanti“ 

komunistø partija. Leninas sukûrë tà pragarà, o Stalinas buvo iðtikimas 

tæsëjas. (…) Lenino ásaku buvo suformuoti raudonieji smogikai, kurie vadinosi 

GPU ir ÈK. (…) 

Leninui ir Stalinui vadovaujant buvo iðþudyta ir konclageriuose iðmarinta 40 

milijonø þmoniø. Tai du kartus daugiau negu þuvo Antrojo pasaulinio karo metu. 

Ðitie duomenys ne iðgalvoti, taip raðoma rusø leidinyje „Argumenty i fakty“ (1989, 

Nr. 5, p. 6). Hitleriniam nacizmui toli iki rusiðkojo komunizmo nusikaltimø. Niurnbergo 

karo tribunolo teismas nacistø partijà pripaþino nusikalstama organizacija. 

Kyla teisëtas klausimas: o Rusijos komunistø partija ar nëra ðito paties nusipel-

LEONARDO VILKO KALBA VILNIUJE, KALNØ PARKE 

niusi? Nacistø partija siautëjo tik 12 metø. Þmoniø naikinimo „meno“ mokësi ið 

rusiðkojo komunizmo, kuris jau 70 metø daro nusikaltimus. Tai liudija ðiø metø 

balandþio 9-osios dienos gruzinø tautos tragedija. (…) 

Mes ðiandien susirinkome Varniuose, buvusiame þemaièiø kultûros centre. Èia 

ilgus metus darbavosi mûsø tautos patriarchas Motiejus Valanèius. Jis pradëjo 

nelygià kovà, gelbëjo tautà ið girtuoklystës liûno, ir tà kovà laimëjo. Jis ruoðë tautà 

nepriklausomam gyvenimui. Ðiandien mes turime Telðiø vyskupà Jo Ekscelencijà 

Antanà Vaièiø, kuris su Dievo pagalba teisingai orientuojasi ðio meto sudëtingoje 

situacijoje. 

Brangus Lietuvos jaunime! Daug jaunø veidø matau èia. Jums buvo lemta ateiti 

á ðá pasaulá sunkiu mûsø tautai metu. Jûs nematëte nepriklausomos valstybës 

gyvavimo. Jûs nuo kûdikystës dienø patyrëte brutalø smurtà. Jums prievarta buvo 

riðami raudoni kaklaraiðèiai, jûs prievarta buvote raðomi á komjaunimà. Jums 

buvo brukama svetima ideologija. Buvo ðmeiþiama tautos praeitis, falsifikuojama 

istorija ir teigiama, kad Lietuvos istorija prasidëjo su kolchozø kûrimu. (…) 

Jûs esate tautos ateitis, nuo jûsø priklauso tautos likimas. Bûkite tvirtos dvasios, 

paþinkite mûsø tautos istorijà. Bûkite aktyvûs blaivybës ðalininkai ir savo kraðto 

patriotai. Dþiugu girdëti, kad yra jaunuoliø, atsisakanèiø komjaunimo bilieto. 

Garbingas Lietuvos jaunime, ðiandien kaip niekada reikalinga tavo energija ir 

protas prisikelianèiai Lietuvai. 

Mes perduodame á tavo rankas laisvës kovos estafetæ. Tegyvuoja laisva nepriklausoma 

Lietuva! 

LAISVËS ÐAUKLYS: [LIETUVOS LAISVËS LYGOS INFORMACINIS BIULETENIS] 

VILNIUS, 1989 M. GEGUÞËS 18 D., NR. 11(16). 

LEONARDO VILKO KALBA VILNIUJE, 

KALNØ PARKE, ROMO KALANTOS 

AUKOS MINËJIME 

1989 M. GEGUÞËS 14 D. 

Mieli vilnieèiai, sveèiai ið visos Lietuvos! 

Mes, visi èia susirinkæ, esam giliai ásitikinæ, jog ðiandien Lietuva yra Tarybø 

Rusijos okupuota bei aneksuota valstybë. Visi, iðskyrus tuos, kurie atëjo ið rûmø, 

á kuriuos Leninas rodo ranka… 

Mus èia surinko ne tik didþiulë pagarba Romo Kalantos asmeniui ir jo þygdarbiui, 

bet ir gilus susirûpinimas Tëvynës Lietuvos likimu. Nors mes gimëme svetimøjø 

pavergtoje Tëvynëje, taèiau tëvai ákvëpë mums gilià meilæ Lietuvai. Okupantams 

ir jø tarnams nepavyko iðauklëti mûsø panaðiø á homo sovieticus… 

Mus èia sukvietë ið palaukiø ir pamiðkiø surenkamø ir kapinëse laidojamø 

Lietuvos partizanø dvasia. Maþdaug 40–50 tûkstanèiø þuvusiø ar nuþudytø par- 

77


tizanø dvasia plevena èia, ðiame slënyje. Ir keliø deðimèiø tûkstanèiø nuo bado ir 

ðalèio prie Laptevø jûros, Kolymoj, Sibire þuvusiøjø dvasia. Ne partija ir ne jos 

„perestrojka“ èia sukvietë mus. Ne! Mus èia sukvietë mûsø tëvø, seserø ir broliø 

fizinë bei dvasinë kanèia. 

Þuvæ uþ Lietuvos laisvæ kuþda mums á ausá, ðirdá ir protà, praðydami nepasiduoti 

prieðo paþadams, jo klastingoms vilionëms. Mûsø prieðø klastà liudija neseniai 

pasirodæs klastingas pilietybës projektas, gausûs straipsniai tarybinëje spaudoje 

apie konstitucija pavadintà instrukcijà. Koks ðiø spausdiniø tikslas? Jie tikina 

naiviuosius, kad pati partija suvokia mûsø siekius pasinaudoti natûralia þmogaus 

ir tautos teise bûti laisviems ir nepriklausomiems nuo atëjûnø. 

Kad mes gudriai mulkinami, rodo ir vakar dienos „Tiesoj“ iðspausdintas interviu 

su Algirdu Brazausku. Jo esmë maþdaug tokia: lietuvi! kuo nuolankesnis bûsi, 

tuo daugiau tau partija leis kalbëti, o paskui gausi riebesná trupiná nuo valdþios 

stalo! 

Èia plevenanti Romo Kalantos ir ðimtø tûkstanèiø lietuviø kanèia reikalauja – 

pabrëþiu, reikalauja nepasiduoti mulkinimui! Kovai uþ Lietuvos laisvæ ðiandien 

mums nereikia ðautuvo ar automato. Savo pergaliø apakinti broliai dvyniai Hitleris 

ir Stalinas paliko mums ginklà, labai pavojingà internacionalizmo rûbu apsirengusiam 

rusiðkajam imperializmui. Tai – Molotovo–Ribentropo pakto trys slaptieji 

protokolai. Mûsø pareiga – tinkamai pasinaudoti ðiuo ginklu. 

Visas pasaulis pripaþásta, kad Hitleris ir Stalinas su trimis Pabaltijo valstybëmis 

– Estija, Latvija ir Lietuva – elgësi ypaè ciniðkai. Sàmokslininkø dokumentais 

privalome tinkamai pasinaudoti to sàmokslo 50-øjø metiniø proga. Kito tokio momento 

gali jau nebebûti. 

Sàmoningai ir nesàmoningai Lietuvos laisvës prieðai siûlo mums neskubëti. 

Esà galima iðbudinti rusiðkàjá imperializmà, o ðis nuvers nuo sosto didájá reformatoriø 

– Gorbaèiovà. 

Seserys ir broliai! Rusiðkasis imperializmas visada budi. Jis pats ir pakvietë á 

pagalbà „perestrojkà“ Rusijos imperijai iðgelbëti. Ðis imperializmas bijo tik jëgos. 

Mûsø jëga – lietuviø tautos valia bûti laisvai ir nepriklausomai. 

Mums siûlomi demokratiðki LTSR AT rinkimai. Imperializmas niekada nesiskaitë 

su teise, morale, politine etika. Negi Jûs, seserys ir broliai, iki ðiol tuo dar 

neásitikinote? Negi jums neatvërë akiø praëjusiø metø rugsëjo 28–29-oji Vilniuje 

ir ðiø metø balandþio 9-oji Tbilisyje? O ar pagalvojame, kas bus, jei mûsø iðrinkti 

deputatai balsuos uþ amþinus valstybinius ryðius su Rusija? Kas atrakins tuomet 

mums kalëjimo duris, jei mes patys jas ið vidaus uþtrenkiame? Sakykime, kad á 

LTSR AT pateks dori lietuviai ir jie balsuos uþ okupacinës administracijos Lietuvoje 

likvidavimà. Ar balandþio pradþioje gruzinai referendume (jø demonstracijas 

tikrai galima pavadinti referendumu) neiðreiðkë tautos valios bûti nepriklausomiems 

nuo Rusijos? Maskva ðià valià laikinai sutramdë kastuvëliais. 

Be jokios abejonës, á LTSR AT valià koks nors marðalas Ivanov Ivan Ivanoviè 

atsakytø: „Poðli von, litovskije nacionalisty!“ Vadinasi, ir po tarybiniø rinkimø 

78

lietuviø tauta susidurtø su grësminga jëga, kurios vardas – okupacinë Rusijos kariuomenë! 

Tad gal jau ðiandien iðdráskime vieðai pareikalauti ðios armijos iðsineðdinti 

namo! Ðito reikalauti lietuviø tauta turi moralinæ ir juridinæ teisæ. 1939 m. 

rudená ðios armijos daliniai, pasikvietæ á talkà stalininá ðantaþà, ásikraustë á Lietuvà. 

Stalinas grubiai paþeidë tarptautinæ teisæ Estijos, Latvijos ir Lietuvos atþvilgiu. 

Tad mes turime ne tik teisæ, bet ir pareigà pareikalauti Stalino valdþios paveldëtojø 

iðtaisyti trims Pabaltijo valstybëms padarytà skriaudà. 

Kartoju – po metø pateikti toká reikalavimà gali bûti vëlu. Tad skubëkime. 

Mums siûlomas referendumas. Dar Leninas juokësi ið referendumo okupacijos 

sàlygomis. Namibijos negrai sutinka su referendumu, bet tik su viena sàlyga – 

referendumà vykdyti iðvedus okupacinæ PAR armijà. Negi mes, lietuviai, esame 

maþiau tautiðkai ir politiðkai susipratæ uþ juos? 

Renkame paraðus, reikalaudami TSRS vyriausybës iðvesti ið Lietuvos okupacinæ 

kariuomenæ. Suprantame, kad Maskva ðiandien ignoruos lietuviø tautos valià. 

Taèiau kito kelio nëra. Tegul pasaulis mato, kad mes norime nusikratyti vergijos 

panèiø. Dalyvaudami bûsimuosiuose rinkimuose, mes dar kartà parodysim 

blogai susipaþinusiam su tarybine tikrove pasauliui, kad Lietuvoje nëra jokios 

okupacijos, kad Maskva leidþia mûsø tautai paèiai per rinkimus spræsti savo likimà. 

Prisiminkime, kà su mumis padarë Stalinas vadinamojo Liaudies Seimo pagalba! 

Árodykime, kad lietuviø tautos auka buvo giliai prasminga – iðmokë mus politiðkai 

màstyti. 

Paraðø rinkimas iðgàsdino Kremliø. Dedamos pastangos sutrukdyti mûsø akcijà. 

Esame giliai ásitikinæ, kad Sàjûdis netaps aklu okupanto árankiu. 

Tegyvuoja tautinis lietuviø sàjûdis! 

Tegyvuoja Nepriklausoma Lietuva! 


VILNIUS, 1989 M. BIRÞELIO 8 D., NR. 12(17). 

GINTARO ÐIDLAUSKO KALBA TELÐIUOSE 

GINTARO ÐIDLAUSKO KALBA TELÐIUOSE 

1989 M. LIEPOS 21 D. MITINGE, 

SKIRTAME PAVERGTØ TAUTØ 

SAVAITEI PAMINËTI 

Gerbiami telðieèiai, miesto sveèiai! 

Ðiuo metu pasaulyje paþymima Pavergtø Tautø savaitë. JAV prezidentas Dþordþas 

Buðas, ágaliotas JAV Kongreso, kreipësi á pavergtas tautas, deklaruodamas 

laisvojo pasaulio moralinæ paramà ir pritarimà tø tautø laisvës siekiams. Ðis mûsø 

susirinkimas ir yra atsiliepimas á minëtà demokratinio pasaulio kol kas tik moralinæ 

paramà. 

79


Jûs gerai þinote Lietuvos valstybës iðnykimo ið pasaulio politinio þemëlapio 

aplinkybes. Ðá iðnykimà apiformino vadinamojo liaudies seimo 1940 m. liepos 21 d. 

nutarimas „liaudies vardu“ praðyti SSRS AT priimti Lietuvà á Sovietø Sàjungà. 

Ðitam melui apie tokià „liaudies valià“ jau beveik 50 metø. 

LLL reikalauja „liaudies seimo“ nutarimus, priimtus 1940 m. liepos 21 d., artimiausiu 

metu pripaþinti neteisëtais ir negaliojanèiais (kaip Molotovo–Ribentropo 

pakto iðdavà). 

Jau seniai nuplëðta uþdanga nuo 1940 m. liepos 21 d. politinio spektaklio scenos. 

Trumpam sugráþkime á anas dienas. Pacituosiu kelis to laikotarpio veikëjus. 

J.Paleckis: „Lietuva turës paraudonuoti, nes per daug jau buvo iðblyðkusi“. Ðiandien 

galëtume ir perfrazuoti ðiuos Stalino marionetës þodþius. 

Koks Lietuvos komunistø vaidmuo tragiðkuose 1940 m. ávykiuose? 

Iki 1940 m. birþelio mën. 15 d. Lietuvoje buvo priskaièiuojama iki 700 komunistø. 

Iki minëtos dienos tai buvo pogrindyje (kaip antivalstybinë jëga) veikiantys 

svetimos valstybës simpatikai, kai kurie jø – Sovietø Sàjungos spectarnyboms ásipareigojæ 

asmenys. 

1940 m. komunistinëje spaudoje su pasididþiavimu raðyta: „Mes turime savo 

liaudies vyriausybæ, kuri per 20 dienø sugriovë tai, kas per 20 metø buvo padaryta“. 

Deja, tai buvo tiesa. Po kûrimo ir statymo prasidëjo griovimo ir naikinimo 

epocha. 

Kaip vyko 1940 m. liepos 21 d. politinë afera, prisimena buvæs liaudies seimo 

narys Garmus: „Liaudies seimas tebuvo tik seimo parodija. Kaip jis smurtu ir apgavystëmis 

buvo sudarytas, taip lygiai ir teroro spaudþiamas jis atliko bolðevikø 

norimus darbus Lietuvoje. Liaudies seimas nieku bûdu nëra iðreiðkæs lietuviø tautos 

valios. Jis tegalëjo iðreikðti tik keliolikos ðimtø Lietuvos komunistø ir Maskvos 

vieðpaèiø valià“. 

Kitas buvæs liaudies seimo narys Liudas Dovydënas liudija: „Að, kaip buvusio 

liaudies seimo narys, esu ir buvau tik bolðevizmo metodø auka. Ir tvirtai sakau: 

nebuvome ir nesame mes nei Lietuvos liaudies, nei lietuviø tautos atstovai!“ 

Liaudies seimo nutarimas lietuviø tautos vardu praðyti Lietuvà priimti á SSRS 

niekada neturëjo ir neturës jokios juridinës galios. Ðis sprendimas padarytas okupacijos 

sàlygomis, grieþtos svetimos kariuomenës kontrolës ir prieþiûros sàlygomis. 

Ðiuo metu Lietuvoje renkami paraðai po reikalavimu iðvesti ið Lietuvos Sovietø 

Sàjungos okupaciná kariná kontingentà. Tokiu bûdu pareiðkiama tikroji, o ne 

suklastota tautos valia. Ðá paraðø rinkimà prieð kelis mënesius pradëjo Lietuvos 

laisvës lyga, o pastariosiomis dienomis Lygos akcijà iðdráso paremti ir Sàjûdis. 

Tuo tarpu Lietuvos administracija pasmerkë ðià pilieèiø, kuriems ði administracija 

neva tarnauja, valios iðraiðkà. Jeigu bus surinkti planuojami 2 milijonai paraðø, 

að neásivaizduoju, kà tada beliks smerkti? Negi tuos du milijonus, pareiðkusius 

norà gyventi atkurtoje nepriklausomoje valstybëje? Lietuvos administracija, nors 

jos þodþiai skambûs, tebestovi atsukusi nugarà Lietuvai, o veidà – Maskvai. Laikas 

jau pakoreguoti tà nuo 1940 m. tebesitæsianèià sustingusià stovësenà. Neabe- 

80

jotina – jeigu ðiandien ávyktø referendumas, absoliuti Lietuvos gyventojø dauguma 

pasisakytø uþ nepriklausomos valstybës atkûrimà. Taèiau teisëtas referendumas 

okupacijos sàlygomis yra negalimas, todël já laikinai pakeièia paraðø rinkimo 

akcija. O referendumà surengsime tada, kai legitimi ir Lietuvos pilieèiø tiesioginius 

ágaliojimus turinti institucija deklaruos atkurianti nepriklausomà Lietuvos 

valstybæ. 

Vienas reikðmingiausiø mûsø ginklø ðioje iðsilaisvinimo kovoje yra trys slaptieji 

Molotovo–Ribentropo pakto protokolai. Reikalavimas panaikinti ðio nusikalstamo 

tarptautinio sandërio pasekmes yra neuþginèijama mûsø teisë. 

Scenarijaus „þingsnis po þingsnio“ ideologai ragina mus neskubëti, palaukti, 

dar nereikalauti nepriklausomybës, bûti nuolaidesniems ir neprovokuoti imperinio 

centro. Kadangi jie atsisako prisidëti prie valstybës atstatymo, tai belieka papraðyti 

netrukdyti ir patylëti, jei nieko konstruktyvaus neturi ðiuo klausimu pasakyti. 

Nuo 1940 m. birþelio 15 d. Lietuvos teritorijoje priimti ástatymai tarptautinës 

teisës poþiûriu yra negaliojantys. Juos vykdome tik paklusdami okupacinës valdþios 

administracinei, karinei ir psichologinei prievartai. Ðiandien bûtina lauþyti 

ðiuos ástatymus, ypaè tuos, kurie kësinasi áteisinti Lietuvos okupacijà ir aneksijà. 


JURIJAUS RADOVIÈIAUS KALBA LDP STEIGIAMAJAME SUVAÞIAVIME 

JURIJAUS RADOVIÈIAUS KALBA 

LIETUVOS DEMOKRATØ PARTIJOS 

STEIGIAMAJAME SUVAÞIAVIME 

1989 M. LIEPOS 29 D. 

Gerbiamieji! Ðiuo metu totalitarinis reþimas savo protingiausiø vadovø asmenyje 

atlieka sudëtingà politiná manevravimà, stengdamasis susikurti sau naujà, moderniðkesná 

socialiná–politiná pagrindà. Ávairiø demokratëjimo reiðkiniø imitacijomis 

norima apgauti tiek imperijos gyventojus, tiek (kas politiniam reþimui yra 

svarbiausia) Vakarø demokratijas. Be galo svarbu yra demaskuoti ðià beprecedentiðkai 

pavojingà ir labai efektyvià taktikà, sklaidyti totalinio melo ir provokacijos 

rûkà, garsiai sakyti tiesà. Demokratø partija – tai viena ið garbingø tikrojo 

tautinio iðsivadavimo tradicijø tæsëjø, tikrø lietuviø kultûros ir civilizacijos tæsëjø, 

viena ið autentiðko, liaudiðko lietuviðkumo tæsëjø. O visuotinio blogio imperijoje 

ðiø tradicijø tæsimas turi gyvybiðkai svarbià reikðmæ. Visi Lietuvos laisvës 

lygos nariai dþiaugiasi, kad jûs esate ir veikiate, kad sukûrëte tikro broliðkumo, 

demokratiðkumo, paprastumo atmosferà okupuoto kraðto teritorijoje. Aèiû jums, 

broliai! 

Lietuvos demokratø partija – tai nepamainoma ðiø metø geguþës 25 d. susikûrusios 

Lietuvos Nepriklausomybës Sàjungos atrama. 

81


Ðiuo metu protingiausi TSKP vadovai leido Lietuvos komunistø partijai pamëginti 

atlikti toká politiná manevrà, kurio prasmë yra ði: atimti ið lietuviø tautos 

iniciatyvà, siekiant tikros valstybinës nepriklausomybës ir demokratijos. Tikriausiai 

nuo 1988 metø rudens okupacinë ir kolaboracinë valdþios pamatë, kad nepriklausomybës 

troðkimas Lietuvoje yra toks stiprus, kad sunku já numalðinti be kraujo 

praliejimo, o pastarasis metodas yra kol kas nepageidaujamas, atsiþvelgiant á glaudþius 

Lietuvos ryðius su Vakarais (pavyzdþiui, Gruzija tokiø ryðiø, atrodo, neturi). 

Todël nutarë griebtis vienos ið savo niekðiðkø priemoniø: pasinaudojant turima 

totalitarine valdþia, masinës komunikacijos priemoniø kontrole ir pan., perimti 

visuomenës ir opozicijos keliamus reikalavimus, plaèiai iðreklamuoti tai 

spaudoje, pasiskelbti didþiausiais patriotais ir keliø á nepriklausomybæ þinovais 

bei specialistais. Tuo norima perbraukti visà rezistencijos, opozicijos, disidentinio 

judëjimo nueità kelià ir klastingai iðkreipti jo tikslus, vël sukurti kaþkokià butaforinæ 

pseudotikrovæ. Jie taiko á liaudies masiø vis dar nepakankamà kultûriná ir 

politiná iðprusimà, ir, deja, ne be pagrindo! 

Tam pasiprieðinti galima tik dràsiai ir nepaliaujamai kovojant, pasinaudojant 

visomis galimybëmis demaskuoti bet kurià klastà. Pavyzdþiui, kalbant apie daugiapartinæ 

sistemà, reiktø aiðkinti þmonëms, kad tai nebus beprasmiai tauðkalai 

tik komunistø partijai patenkinus bent du reikalavimus. Pirma, ji turëtø tapti lygia 

tarp lygiøjø, t.y. atsisakyti politinës valdþios ir iðeiti ið visø valstybës valdymo 

organø, ið visø ministerijø ir valstybiniø komitetø (Plojimai). Galbût tai yra ðiuo 

metu nerealistiðka, neámanoma? Tai tuomet nereikalingi ir provokaciniai pokalbiai 

apie daugiapartinæ sistemà. Ir, antra, turëtø bûti atliktas labai grieþtas LKP 

valymas, kurio metu lemiamas þodis priklausytø Lietuvos visuomenei. Kodël bûtent 

taip? Todël, kad Lietuvos komunistø partija turi totalinæ valdþià ir galimybæ 

manipuliuoti savo vadinamàja „kadrø politika“, kurios nemano atsisakyti. Jos dëka 

ji visas svarbesnes valstybines ir visuomenines organizacijas komplektuoja savo 

þmonëmis ir kratosi netinkamais arba neparankiais. Po kruvinos karinës jëgos ði 

„lenininë kadrø politika“ – tai antras svarbiausias totalitarizmo ramstis. Jis netgi 

svarbesnis uþ pirmàjá, nes yra kiek pridengtas pseudodalykiðkumu, skirtas klaidinimui: 

visi paskyrimai dabar motyvuojami ne tiek politiniais (priklausymas 

TSKP), kiek dalykiniais, technokratiniais sumetimais, teigiant, kad tas kadras turás 

darbo patirtá, yra geras specialistas ir t.t. Bet politinis rezultatas yra tas pats – 

partinë mafija valdo visà mûsø gyvenimà ir individø likimus. 

Taigi Lietuvos Nepriklausomybës Sàjunga, mûsø manymu, turëtø nuolat demaskuoti 

LKP manevrus, nors ir labai nepatinka LNS „Jedinstvai“ ir bukagalviams 

Maskvos stalinistams. Pastarieji kaip tik supranta, jog imperijai dabar gyvybiðkai 

bûtinas chameleoniðkas spalvø kaitaliojimas, todël jø programa imperijai 

nëra perspektyvi. 

O kà galëtume pasakyti apie Lietuvos persitvarkymo sàjûdá? Per vienerius savo 

gyvavimo metus jis atliko didþiulá organizaciná darbà, telkdamas tautà kultûros, 

ekonomikos, ekologijos problemoms spræsti. Uþsienyje jis yra suvokiamas kaip 

82

JURIJAUS RADOVIÈIAUS KALBA LDP STEIGIAMAJAME SUVAÞIAVIME 

istorinis didysis opozicinis liberalinis judëjimas ir kaip toká já sveikina. Minëtose 

srityse Sàjûdis atliko milþiniðkà ir gyvybiðkai svarbø darbà. Taèiau jis nëra ir negali 

bûti didþiuoju politiniu opoziciniu judëjimu, kokiu já laiko Vakarai, remdamiesi 

savo paèiø politine patirtimi. Sàjûdis ir Liaudies frontai – tai vis dëlto tipiðkas 

tarybinis reiðkinys, kuriam analogø nëra, atrodo, net Azijos ðalyse. Visame 

pasaulyje opozicija visuomet stengiasi net ir paèiomis sunkiausiomis sàlygomis 

eiti atvirai su savo vëliava, bet apie Sàjûdá tai sunku pasakyti. 

Ir toms abejonëms pagrindà, mûsø manymu, duoda ne vien tik pats Sàjûdþio 

ásisteigimo bûdas – nuoðalëje nuo mûsø tradicinio pasiprieðinimo, disidentinio, 

þmogaus teisiø gynimo, Baþnyèios ir tikinèiøjø teisiø gynimo judëjimø. Ne vien 

tik A.Èekuolio prieð metus pasakyti þodþiai „Sàjûdis turi apsivalyti nuo ekstremistø“. 

Ne vien tik tas faktas, kad paèiu savo atsiradimu Sàjûdis suskaldë daugiau 

ar maþiau vieningà tautinio judëjimo srovæ, o dabar retkarèiais drásta primenanèius 

apie tai kaltinti skaldytojiðkumu. 

Toms abejonëms pagrindà duoda Sàjûdþio taktika. Maskvai Sàjûdis aiðkina, 

kad jis ir mintyse neturi iðstojimo ið TSRS ir ðaiposi ið neva per didelio „Jedinstvos“ 

ir Maskvos „stagnatoriø“ budrumo. O Lietuvos gyventojams jis siûlo netikëti 

tais jo patikinimais, nes jie ið tikrøjø neva reikalingi tik Maskvos budrumui uþmigdyti. 

O po to vël Maskvà tikina, jog jie priversti taip elgtis, antraip Lietuvoje 

virðø paims tikri nacionalistai, separatistai ir nepriklausomybës ðalininkai. Sàjûdis 

gàsdina, neva prieðingu atveju Maskva imsis siaubingø represijø. Taèiau tokiø 

represijø galima imtis esant masinëms riauðëms, kuriø Lietuvoje mes privalome 

neleisti. Esant ramiai padëèiai, gali nukentëti tik opozicijos lyderiai. Tad Sàjûdþiui 

visai niekas negresia. 

Gerbiamieji, kam gi reikalingi visi tie politiniai blefai, kà tuo norima apgauti? 

Maskvos stagnatorius? Betgi jie nenaudingi ir paèiam M.Gorbaèiovui. O galbût 

pavyktø átikinti Maskvos paþangiuosius gràþinti nepriklausomybæ? Bet argi tarybinëje 

spaudoje, paties M.Gorbaèiovo kalboje per Centrinæ TV ðiø metø liepos 

1 dienà nepabrëþiama, kad niekam nebus leista ardyti TSRS vientisumo? Sàjûdis 

nurodo realius savo ir LKP pasiekimus respublikos suverenumo ir ekonominio 

savarankiðkumo srityje. Betgi tai nëra joks þingsnis á politinæ nepriklausomybæ, 

nes ne tiktai totalitarizmo, bet ir bet kuriomis sàlygomis lemia politinis ir diplomatinis 

problemos iðsprendimas. Sàjûdis tikina daràs viskà, kad sukurtø sàlygas 

tokio klausimo iðkëlimui. Taèiau kol egzistuoja totalitarizmas, jokios tos sàlygos 

nieko neduoda., kadangi viskà lemia þmonës, o þmones valdo TSKP, LKP, VSK, 

prokuratûra, Vidaus reikalø ministerija ir pan., o apie visa tai Sàjûdis nutyli. 

Ir todël gaunam vël tà patá grynai tarybiná rezultatà: Sàjûdis savo dvilypumu 

neþinia kà mulkina (atleiskite uþ ðiurkðtumà, bet Maskvos neapgausi, o ðtai naiviai 

liaudþiai áskiepyti iliuziðkà pasaulio suvokimà, ypaè naudojantis ðiuolaikinëmis 

masinës komunikacijos priemonëmis, yra nesunku), visus metus aiðkiai vengë 

per daug suartëti su tradicinio nacionalinio iðsivadavimo judëjimo atstovais, 

po to, nesuartëdamas su jais, pavasará perima ið jø nepriklausomybës bylà ir tik 

83


po to siûlo jo atstovams susitikti prie apskritojo stalo, neminëdamas, kad bûtent 

jie kelis kartus buvo jam ðitai siûlæ. Taigi akivaizdus noras palikti juos uþ borto, 

iðtrinti jø politinæ linijà. 

Gerbiamieji, kam viso to reikia? Kodël toks yra jø veikimo bûdas, kodël jis 

visiðkai sutampa su Komunistø partijos ir Saugumo metodais, – kovoti ne tiek 

prieð tam tikras idëjas, kiek prieð tam tikrus þmones? Reþimui svarbi ne ideologija, 

ne idëjos, jos jam reikalingos tik kaip dvasinio, psichologinio vieðpatavimo instrumentai, 

uþtikrinantys paklusnumà. Taèiau, esant reikalui, reþimas gali juos 

modifikuoti arba panaudoti kitus, svarbu jokiu bûdu neleisti aktyviau pasireikðti 

opozicijai, neleisti nepageidaujamiems þmonëms iðeiti á platesnæ visuomeninæ arenà, 

juos laikyti uþblokuotus ir izoliuotus, vietoje jø pakiðti visuomenei kitus veikëjus, 

juos iðreklamuojant, o neparankius þmones vaizduoti savanaudþiais, egoistais, 

savimylomis. Kodël Sàjûdis dalyvauja ðitame þaidime? 

Negalima èia nepaminëti, kad tam gali nenorom talkininkauti ir dori, bet naivûs 

þmonës. Pavyzdþiui, gerbiamas poetas ir tremtinys Gintautas Ieðmantas 

straipsnyje „Ar veiksime vieningai“ (Sàjûdþio þinios, Nr. 81) raðë, kad reikia „pakilti 

virð asmeniniø interesø ir ambicijø“, kad bûna „graudu ir pikta, kai þmonës 

ginèijasi dël prioriteto“. Jis siûlo jungtis „ne vien tarpusavyje, bet ir su tais, kurie 

ðiuo metu sugeba geriau kovoti uþ kraðto ateitá, kurie turi tam ir tautos mandatà“ 

(t.y. su Sàjûdþiu). Gerbiamas G.Ieðmantas bûtø visiðkai teisus, jei mes bûtume 

Britø imperijos, demokratiðkos imperijos kolonija. Bet mûsø „vieðpats“ – tai blogio, 

neribotos provokacijos, sveiko proto ir logikos iðkraipymo imperija. Norint 

pasiekti teigiamø rezultatø, privalome elgtis visiðkai skaidriai, permatomai aiðkiai. 

Arba ið viso tylëti! Taèiau jokiu bûdu nedidinti blefo kiekio, nes blefas sukuria 

baudëjams papildomà laukà manevrams. Að jau nekalbu apie tai, kad pernelyg 

naivus yra supratimas, jog neva ginèijamasi vien dël prioriteto ir pan. (Beje, o 

kas blogo ginti savo pavogtà prioritetà?) 

Kalbant apie vienybæ norisi paklausti: kodël Sàjûdis paritetiniais pagrindais 

neprisijungia prie Lietuvos Nepriklausomybës Sàjungos? Bûtent ðitai atskirame 

dokumente Sàjûdþiui siûlë Demokratø partijos narys B.Bilotas. Juk tam ði partijø 

koalicija ir yra ákurta, kad vienytø tiek senus, tiek naujus kovotojus. Mums atrodo, 

kad LNS galëtø ðá kartà jau oficialiai kreiptis á Sàjûdá. 

Tiesos þodis reikð vis daugiau. Jis yra vienintelë priemonë, skaidrinanti Lietuvos 

gyventojø sàmonæ ir bauginanti baudëjus. Politinës partijos taktika gali bûti 

ávairi, bet ji neturëtø bûti blefuojanti. Kaip gerai, kad Lietuvos demokratø partija 

– tai tikra, dora, principinga partija. Ið visos ðirdies linkime jai iðtvermës ir ypaè 

principingumo jos nelengvame kelyje. 


VILNIUS, 1989 M. RUGPJÛÈIO 21 D., NR. 17(22). 

84


1989 M. GRUODÞIO 14 D. 

LIETUVOS OPOZICINIØ JUDËJIMØ IR PARTIJØ 

KONSULTACINIAME SUSIRINKIME, 

KURIAME JIS DALIJOSI ÁSPÛDÞIAIS 

APIE SAVO VIEÐNAGÆ JAV 

Amerikà radau tokià, kokià ásivaizdavau. Daugelá ji pritraukia, manæs – ne. Esu ir 

toliau ásitikinæs – geriau dvejus metus pasëdëti sovietiniame konclageryje, negu 

vaþinëti po Amerikà. Ten, aiðku, labai graþu, bet ten, kur labai graþu, ten ir daug 

blogo. Bet mes esame Lietuvoje gimæ, èia turime ir likti. Sutikau þmoniø, kurie 

neseniai emigravæ. Juos tikinau: nebûkite idiotai, nelikite Amerikoje. 

Visi nusivylæ, nëra në vieno þmogaus, kuris nebûtø nusivylæs, nors daugelis 

neprisipaþásta, bet man viskas aiðku. Tie, kurie ten seniai – tie prisipaþásta. 

V.Peèiulaitá paklausiau: 

– Na kà gi, drauguþi, teisus að buvau, kad tu èia atvaþiavai be reikalo? 

– Teisus… – atsakë jis. 

Amerikoje pirmiausia reikia nemaþai doleriø turëti. Ásitvirtinti, maðinai nusipirkti 

reikia keliolikos ar net keliasdeðimt tûkstanèiø doleriø. O be maðinos jûs 

ten – ne þmogus. Á toká ið aukðto þiûrima. 

Be maðinos tu nieko negali. Tu turi priklausyti nuo ko nors: turi praðyti, skambinti, 

kad tave kur nors nuveþtø. Juk tai þemina. Jautiesi þmogus, kaip rusai sako, 

„…na pravach bednogo rodstvennika…“ 

O kodël taip kalbu? Kad jûs ten neatsidurtumëte (salëje lengvas juokas). Kurie 

ten pabëga, nusivilia. 

Na, nuvaþiavau ten. Kà að ilgiau bûèiau veikæs? Na, metus pakalbëjæs ir visiems 

nusibodæs. Yra þmoniø be jokiø principø – jie raðinëja ávairius ðmeiþtus, 

vieni kitus kursto. Paþástu toká – neminësiu jo pavardës. Tas dar laikosi ið savo 

amato, nors jam primena, kad metas jam paèiam pragyvenimui uþsidirbti, o ne 

valgyti kitø sàskaita. Bet ðis þmogus be principø ir toliau visus ðmeiþia. Vienà 

kartà prieð Lygà priðnekëjo, kità kartà prieð VLIK’ à ir t.t. 

Ten svarbiausia turëti 100 doleriø. Tada raðyk ir kalbëk kà nori. Vienà dienà 

laikraðèiai tave gali be jokio pagrindo iðgirti, kità dienà – be jokio pagrindo apspjaudyti. 

Autorius, kuris ásigeidë paraðyti straipsná (gali bûti nors ir èekistas ið 

Lietuvos), atvaþiavæs duos redaktoriui 100 doleriø ir jo pageidavimas bus ávykdytas. 

O uþ 500 doleriø tà straipsná kelis kartus perspausdins. 

Amerikietiðka moralë tai leidþia: imk pinigus ir spausdink ðmeiþtà. Buvo toks 

labai negraþus straipsnis apie Andreikà. Að paklausiau redaktoriø: „Kodël jûs 

nepatikrinæ faktø spausdinote? Lietuvoje bent patikrintø… Juk norëta buvo tik 

suvesti sàskaitas“. 

Man asmeniðkai nepatinka Andreikos ðiurkðèios kalbos, að jam ir telefonu tai 

sakiau, nes uþ akiø taip nesakyèiau. Taèiau jo ðmeiþti negalima. Þmogus daug 

85


klydo, bet uþ tai kanèia sumokëjo... Þemina tai tave ir organizacijà, kuriai tu priklausai. 

Tvirtinti, kad Andreika konclageryje nedorai elgësi – grynas melas. Mes 

LLL vardu iðreiðkëm jam nepasitikëjimà uþ atsisakymà pritarti kovo 26 d. rinkimø 

á SSRS AT boikotui, bet tai nëra pagrindas já ðmeiþti. Bet tai tarp kitko. 

Tarp Amerikos lietuviø padëtis yra tragiðka. Dël sàjûdininkø ðtai kà pasakysiu. 

Bet kur jie? Jø èia nëra. Að, pavyzdþiui, Amerikoje apie sàjûdininkus jiems 

nesant nekalbëdavau. Neþinau, kaip dabar elgtis – juk jø nëra. Kà jie daro? Nuvaþiuoja 

– ir visur: pinigø, pinigø, pinigø… Tik nubalsuosim, Aukðèiausiàjà Tarybà 

iðrinksim ir Lietuva bus laisva… 

Prisiminiau Broniø Genzelá. Paskaitykite praëjusio ðeðtadienio (gruodþio 9 d.) 

jo interviu „Literatûroje ir mene“. Tai nuomonë to lietuvio, kuris visai neseniai 

tvirtino, kad gëda tokioje imperijoje gyventi. Dabar tvirtina, kad bûtø tragedija, 

jei Lietuvos TSR Aukðèiausioji Taryba paskelbtø nepriklausomybæ. 

Kyla klausimas: gerbiamieji, kokiam velniui tada mes jà renkame? Ir man nepatogu, 

kad jûs, vyrai, negalvojate. Visi – bûtinai tik valdþion, keliat savo kandidatûras. 

Bûkit iðmintingi. Ir „Atgimimo banga“ suteikia ekranà, nes visi kalba per 

„Bangà“ – kokia yra gera komunistø partija. Gink Dieve, að nesakau, kad kiekvienas 

komunistas yra nedoras. Tai nesàþininga. Yra dorø komunistø. Taèiau doras 

þmogus niekada nelenda á virðø. Jis apaèioj sëdës, o mëðlas, mëðlas (…) á virðø ir 

aklai vykdys partijos, t.y. Kremliaus valià. 

Sako: LKP atsiskirs. Bet kaip ji atsiskirs? Gerai, atsiskirs. O èekoslovakø KP ar 

nebuvo atsiskyrusi nuo TSKP? O kokias niekðybes darë? O Honekeris su savo gauja 

ar nebuvo atsiskyræs? Tokias pat niekðybes darys ir LKP. Imkim patá doriausià: ðtai 

Genzelá minëjau, dorà komunistà. Arba kitas labai doras komunistas, að uþ já net 

agitavau balsuoti, Raðytojø sàjungos partinis organizatorius Romas Gudaitis uþpraëjusioje 

„Atgimimo bangoje“ vienam ekonomistui pasiûlë susilaikyti nuo tiesos pasakymo 

apie Maskvoje priimtà ekonominio savarankiðkumo ástatymà televizijos þiûrovams. 

Tada ponas Gudaitis pasakë: „Nekalbëkite! Neatimkite ið tautos vilties!“ 

Ðtai viltá perða: broliui lietuviui aukokite, aukokite. Ir dabar po Vaiðvilos kalbos 

ten tûkstanèius doleriø suaukojo. Mes, pavyzdþiui, su Viktoru, va, ir Jonas 

Mugevièius, niekas mûsø organizacijoms neaukojo, kadangi mes „melavom“: „Broliai 

lietuviai, dar greit nematysime Lietuvos laisvës. Dolerius laikykite Nepriklausomai 

Lietuvai. O tie doleriai, kuriuos ðiandien aukojate, patenka á kiaurà Maskvos 

partijos kiðenæ“. Nusikaltimas! O vakar (gruodþio 13 d.) per „Atgimimo bangà“ 

girdþiu, kiek ten tûkstanèiø doleriø aukoja Amerikos lietuviai Sàjûdþio rinkimø 

propagandai. Jeigu Sàjûdis per kelias dienas neatsisakys tø pinigø, mes privalom 

priimti nutarimà, pasmerkti Sàjûdá uþ tai, kad jis ima savo propagandai kyðius. 

Su Buðo palaiminimu. 

Þinokite, kad Prezidentas Buðas ir visi kiti nesuinteresuoti, jog Rusijos imperija 

subyrëtø. Jiems visiems rûpi tik ðá tautø kalëjimà baltai perdaþyti ir iðsaugoti. 

Amerikos monopolijoms reikia pirmiausia rinkos, jiems nusispjauti á mûsø tautines 

aspiracijas. 

86

ANTANO TERLECKO KALBA VILNIUJE, KATEDROS AIKÐTËJE 

Amerikai visiðkai mes nerûpim. Jûs paklausykit „Amerikos balso“, „Laisvosios 

Europos“. Pavyzdþiui, Kæstutis Jokubynas ten dirba, jûs girdit jo balsà. Að 

jam telefonu sakau: „Mesk tu ðità stotá, kuri bolðevikinæ propagandà kemða Lietuvai. 

Mums pakanka savosios“. Á tai jis atsako: „Man reikia gyventi, netoli pensija“. 

Þinau, jis priverstas dirbti uþ pinigus. Kiti þmonës, kurie ten gimæ, neturi jokio 

supratimo apie moralæ. Jie ten „dirba dolerius“. O idealistui Kæstuèiui „Laisvoje 

Europoje“ labai sunku, moraliai sunku… 

LIETUVOS LAISVËS LYGOS ARCHYVAS (IÐÐIFRUOTA IÐ GARSO JUOSTOS). 

ANTANO TERLECKO KALBA VILNIUJE, 

KATEDROS AIKÐTËJE, 

1990 M. SAUSIO 11 D. MITINGE, 

SKIRTAME M.GORBAÈIOVO 

VIZITUI LIETUVOJE 

Gerbiami Lietuvos Respublikos pilieèiai! Mieli sveèiai! Ponios ir ponai! 

Visi ðiandien gerai þinome, kokiomis aplinkybëmis mûsø daug iðkentëjusi Lietuva 

tapo sovietine respublika. Ne lietuviø ir kitø Lietuvoje gyvenusiø tautø valia, 

o didþiausiø pasaulio istorijoje tironø – Stalino ir Hitlerio sandërio dëka. 

Leiskite, gerbiamieji, pasidþiaugti, kad Michailas Gorbaèiovas galø gale Maskvos 

archyvuose po storu dulkiø sluoksniu surado Molotovo–Ribentropo pakto 

slaptøjø protokolø egzistavimo árodymà, taèiau iki ðiol pasaulio istorijoje negirdëtas 

tarptautinës teisës paþeidimas neiðtaisytas. Trims Pabaltijo valstybëms nesugràþinta 

politinë Nepriklausomybë. Vietoj to, naivuoliai ar sàmoningi prieðai 

nuo ryto iki vakaro perða Lietuvai neseniai ið Maskvos parveþtà ekonominio savarankiðkumo 

fikcijà. Jeigu tokiems pavyktø ápirðti panaðø politiná suverenitetà – 

Lietuvà iðtiktø neiðtaisoma tragedija. 

Neseniai per Maskvos televizijà buvo parodytas neva dokumentinis filmas, 

kurá laikau antausiu trims aneksuotoms Pabaltijo valstybëms. Filmo autorë bando 

árodyti, kad tø nepriklausomø valstybiø gyventojai su gëlëmis ir dainomis sutiko 

raudonàjà armijà, grobikø armijà, pavergëjø armijà. Pasaulio istorija neþino faktø, 

bylojanèiø apie tai, kad tautos dþiaugtøsi ir buèiuotø rankas svetimtauèiams, atneðusiems 

grandines ir antrankius. Kad mes ne vergai ir nenorime toliau vergauti 

Rusijai, manau, Gorbaèiovas tai supras, þiûrëdamas á jûsø veidus. Gaila, kad tiktai 

filmà þiûrëdamas. 

1972 metø geguþës 14 dienà Kaune susidegino Romas Kalanta. Paskutiniai jo 

þodþiai buvo – „Laisvæ Lietuvai!“ Laisvës Lietuvai mes visi reikalaujame. Ðiandien 

svarbiausia neleisti apgaudinëti save iliuzija, esà Lietuvos likimas – gero Rusijos 

valdovo rankose. Ðiandien mes privalome ne praðyti teisës iðstoti ið TSRS, o 

reikalauti ið Gorbaèiovo sugràþinti tai, kà ið mûsø pavogë Stalinas. Bijodamas, 

87


kad Gorbaèiovo vertëjai gali neteisingai iðversti mano þodþius, noriu á já kreiptis 

graþiausia kalba pasaulyje, kuria kalbëjo… ir kurios mokësi net Karolis Marksas. 

Ìèõàèë Ñåðãååâè÷, âîçâðàòèòå íàì Ñòàëèíûì íàãðàáëåííîå – ëèòîâñêóþ 

ãîñóäàðñòâåííîñòü. Âàøè ñïóòíèêè, ïóòåøåñòâóÿ ïî Ëèòâå, ðàòóþò çà ñîõðàíåíèå 

ðóññêîé èìïåðèè. Íàì èìïåðèÿ íå íóæíà, íå íóæíà, ïîêðàøåííàÿ ñâåòëûìè 

êðàñêàìè, òþðüìà íàðîäîâ! Ìû õîòèì ðàçãîâàðèâàòü òîëüêî ñ äåìîêðàòè÷åñêîé 

Ðîññèåé, óâàæàþùåé ïðàâî âñåõ íàðîäîâ íà ñàìîîïðåäåëåíèå. Ìû 

õîòåëè áû âåðèòü, Ìèõàèë Ñåðãååâè÷, ÷òî âû ëè÷íî – çà ñàìîîïðåäåëåíèå íå 

òîëüêî íàðîäîâ Àôðèêè, Àçèè, Þæíîé Àìåðèêè, íî è çà ïðàâî íà ñàìîîïðåäåëåíèå 

âàøåãî ñîñåäà – ëèòîâöåâ. Íà ñîâåñòè Ðîññèè – ìíîãèå ïðåñòóïëåíèÿ 

ïðîòèâ Ëèòâû, îäíàêî, ëèòîâöû íå õîòÿò æèòü â âå÷íîé âðàæäå ñ Ðîññèåé. Åñëè 

â÷åðàøíèå âðàãè â Çàïàäíîé Åâðîïå ïîìèðèëèñü, íå ñòîèò è íàì, ëèòîâöàì, 

âå÷íî ññîðèòüñÿ ñ ðóññêèìè. Ìèð ìåæäó Ëèòâîé è Ðîññèåé âî ìíîãîì çàâèñèò 

îò Âàñ, Ìèõàèë Ñåðãååâè÷. Ìû ïðåêðàñíî ïîíèìàåì, ÷òî ïîëèòèêà è ìîðàëü – 

íåñîîòâåñòâóþùèå âåùè, íåñîâìåñòèìûå âåùè. Îäíàêî, Ëèãà Ñâîáîäû Ëèòâû 

ñ÷èòàåò, ÷òî èíòåðåñû Ðîññèè òðåáóþò èçìåíèòü â êîðíå ñòàëèíñêóþ ìåæäóíàðîäíóþ 

ïîëèòèêó è ïî îòíîøåíèþ Ëèòâû, êîòîðàÿ èìååò ñòîëü ñëàâíóþ èñòîðèþ 

è ñòàðûå òðàäèöèè ãîñóäàðñòâåííîñòè. 

Ne taip seniai sugráþau ið Kolymos, ið saulëtojo Magadano. Esu laimingas, galëdamas 

pasakyti tiesà apie tai, kad rusai, ukrainieèiai, baltarusiai ir kiti to atðiauraus 

kraðto gyventojai elgësi su manimi labai graþiai. Todël atsisveikindamas tariau: 

„Aèiû, broliai slavai, uþ gerà jûsø elgesá su manimi“. Labai norëtøsi sulaukti 

tokiø dienø, kada lietuvis galëtø vadinti Rusijà tikrai broliðka ðalimi, vadinti tokia 

neveidmainiaudamas, neverèiamas, kaip iki ðiol. Tai gali ávykti tik tada, kada Michailas 

Gorbaèiovas iðves ið Lietuvos okupacinæ savo kariuomenæ. Ið visos ðirdies 

linkiu Michailui Gorbaèiovui politinës iðminties. Tegyvuoja laisva, Nepriklausoma 

Lietuva! 

Leidëjø pastaba. Kalbos tekstas surastas Lietuvos ypatingajame (buvusiame KGB) archyve. 

88 


LLL MITINGE VILNIUJE, NEPRIKLAUSOMYBËS 

AIKÐTËJE, 1990 M. GEGUÞËS MËN. 24 D. 

BRANGÛS LIETUVOS PILIEÈIAI! MIELI SVEÈIAI! 

Lietuva ðiandien viso pasaulio dëmesio centre. Su viltimi Rusijos pavergtos 

tautos þiûri kaip tik á Lietuvà. Tai nëra atsitiktinumas ar istorijos iðdaiga. 1988 

metø pavasará ne vienas paðnekovas skundësi mûsø inteligentijos konformizmu, 

tautos bailumu. Remdamasis garbinga Lietuvos istorija, ilga jos kova uþ Nepriklausomybæ, 

tikindavau juos, kad greit pasaulis iðgirs apie Lietuvà. Po mënesio 

mûsø Tëvynës vardas nuskambëjo po visà Þemæ. Uþ tai reikia dëkoti Saulës, Þal-

ANTANO TERLECKO KALBA LLL MITINGE VILNIUJE, NEPRIKLAUSOMYBËS AIKÐTËJE 

girio ir kituose istoriniuose mûðiuose pralietam lietuviðkam kraujui, 1794, 1830, 

1863 metø sukilëliø aukai, 1918–1920 metø savanoriams, 1944–1954 metø partizanams. 

Lietuvos istorija byloja apie gilià kovos ir aukos prasmæ. 

Jeigu baili Lietuvos vyriausybë 1940 metø birþelyje nebûtø iðdavusi mûsø tautos, 

jeigu Lietuvos kariuomenë bûtø pasiprieðinusi, daugelis lietuviø bûtø iðgelbëti. 

Jeigu Lietuva tada nebûtø priversta atsiklaupti prieð Rusijà, ðiandien Gorbaèiovas 

neiðdrástø ciniðkai tvirtinti, kad Lietuvos problema yra TSRS vidaus problema, 

jog Lietuva privalo paklusti Rusijos imperijos ástatymams. 

Tikëjimà kraujo aukos prasme buvau praradæs pokario metais stebëdamas, kaip 

bolðevikai planingai skerdþia mûsø tautà. Tà tikëjimà buvau praradæs dar ðiø metø 

kovo 9 d. Sàjûdþio seimo sesijoje. Mûsø profesoriai, turavodami partinës nomenklatûros 

vadams, aiðkino, esà Lietuvos ekonomika tiek sugriauta, kad ðiuo 

metu skelbti Lietuvos valstybingumo atkûrimà tolygu politinei saviþudybei. Kokia 

laimë, kad 1918 metais mes neturëjome profesoriø, raginusiø tautà atiduoti 

karo sugriautà Lietuvos ekonomikà Leninui ir Stalinui atkurti. Antraip ðiandien 

Vilniuje tiek skambëtø lietuviðkas þodis, kiek ir Gardine… Kokia laimë, kad mûsø 

parlamentas nepatikëjo Gorbaèiovui ne tik Lietuvos ekonomikos, bet ir politinio 

jos likimo spræsti! 

Kovo 11 d. Lietuvos Valstybingumo Atkûrimo Aktà pasiraðiusiøjø rankas vedþiojo 

mûsø protëviø, seneliø, tëvø, broliø ir seserø, þuvusiø ávairiuose mûðiuose 

uþ mûsø Laisvæ ir Nepriklausomybæ, vëlës. Prisiminæs kovo 9 d. nuotaikas Sàjûdþio 

Seime, visur áþiûriu iracionaliø jëgø átakà. 

Praëjusiø metø pabaigoje ir ðiø metø pradþioje atrodydavo, kad masinëms informacijos 

priemonëms galø gale pasisekë apmulkinti mûsø tautà. Taèiau vis dëlto 

tauta rado jëgø pasiprieðinti masinio melo srautui, sugebëjo atskirti gërá nuo 

blogio. Gal retas ir ðiandien susimàsto, kas bûtø ávykæ su mûsø Lietuva, jeigu 

vasario 24 d. rinkimus bûtø laimëjusios Stalino tironijos pagimdytos ir iðpuoselëtos 

politinës jëgos. Tik iracionalios pastangos iðgelbëjo Lietuvà. Tik iracionaliø 

jëgø dëka á Lietuvos parlamentà pateko geriausi Lietuvos vyrai ir moterys. Taèiau 

piktosios jëgos nenori susitaikyti su savo pralaimëjimu. Jau kovo 16 d. mitinge 

prie AT rûmø negalëjau nepriminti tautai jos nedëkingumo. Toji pati minia, kuri 

ðaukë Kristui „Osana!“, po keliø dienø reikalavo prikalti já prie kryþiaus. Ar ne tà 

patá matome ðiandien? Be galo buvo skaudu matyti Lietuvos kultûros kongreso 

nariø elgesá mûsø valstybës vadovø atþvilgiu. 

Daugiau negu stebina mûsø aukðtøjø mokyklø profesûros elgesys. Mes nenorime 

didþiuotis, kad nei Stalino, nei Chruðèiovo, nei Breþnevo vieðpatavimo gadynëje 

nesugebëjome prisitaikyti prie bolðevikinës sistemos. Mums priekaiðtaujama 

uþ tai, kad savo elgesiu drumsèiame tarybinæ ramybæ. Esà partija ir vyriausybë 

leidþianti jiems dirbti ramø, Lietuvos kultûrai labai reikalingà darbà su sàlyga, 

jeigu jie bus paklusnûs tarybiniai pilieèiai. Jie suprato, jog kaip lietuvis kalbës, 

taip ir galvos. Lietuviðkieji partijos ir vyriausybës vadai abejingi mûsø tautos likimui 

ir todël, kad kalbëjo rusiðkai lietuviðku þargonu. Caro laikais lietuvis, maiti- 

89


sudauþë nugarà, sprandà, galvà, nuplëðë drabuþius (…). Milicijoje tardytojai elgësi 

labai grubiai (…). 

VENESA ÞILIONYTË: (…) Vienas uniformuotas milicijos pareigûnas èiupo lauþyti 

stendà su tekstu – „Mes tæsiame badavimà uþ politiniø kaliniø iðlaisvinimà“. 

Kadangi prie ðio stendo buvo pritvirtinta trispalvë tautinë vëliava, puoliau jà gelbëti 

ir spëjau iðtraukti ið milicininko rankø. Uþ tai jis mane apkeikë rusiðkais keiksmaþodþiais. 

Kitas, pamatæs, kad turiu vëliavà, norëjo jà atimti, (…) stûmë mane 

link akmeninio borto ir spyrë. (…) Ðalia mûsø pradëjo purkðti aðarines dujas (…). 

(…) Keletas pabëgusiø nuo milicijos þmoniø palydëjo á traumatologijos punktà 

merginà, kuri nematë kelio, nes dujos jai buvo iðpurkðtos tiesiai á akis (…). 

KÆSTUTIS KORSAKAS: (…) Milicininkai mane pagavo ir pradëjo muðti bei spardyti 

kojomis. Að nugriuvau ir praðiau milicininkø, kad manæs nemuðtø, nes sergu 

„Epi“. Bet jie toliau mane dauþë ir spardë. Paskui pakëlë uþ paþastø ir nutempë 

link autobuso, toliau muðdami. Kai nutempë prie autobuso, durys buvo uþdarytos. 

Tada vienas milicininkas pagriebë mane uþ plaukø ir pradëjo dauþyti galvà á 

autobuso duris sakydamas: „Èego ty, svoloè, ne vlezajeð?“ Atsidarë durys ir milicininkai 

ámetë mane á autobusà, kaip nustipusá ðuná. (…) Nuveþë á milicijos skyriø 

Kosciuðkos gatvëje. (…) Ávedus á kabinetà, mane pradëjo dauþyti kapitonas Bernotas. 

Muðdamas kalbëjo: „Vot tebe, golodajuðèaja svoloè, cepelinèiki“. (…) Po to 

áëjo civiliai apsirengæs tardytojas. Jie liepë paraðyti pasiaiðkinimà, bet kadangi mano 

ranka buvo sumuðta, raðyti negalëjau (…). 

ALGIMANTAS ANDREIKA: (…) Kapitonas Bernotas muðë mane per veidà, kumðèiu 

á paðirdþius. Man parkritus ant grindø ir pradëjus ðauktis pagalbos, minëtas 

kapitonas ir vienas jo draugø smaugë mane. Po to spardë kojomis (…). 

LIUDVIKAS PIPIRAS: Rugsëjo 28-osios mitingui baigiantis Algimantas Andreika 

kreipësi á susirinkusius aikðtëje þmones. Jis skelbë, kad su draugais lieka aikðtëje 

ir atnaujina bado streikà. Praðë, kad kas gali pasiliktø ir apsaugotø nuo galimø 

iðpuoliø. Tokiø pirmosios akcijos metu bûta. 

Nusprendþiau pasilikti. Uþsiriðau budëtojo raiðtá su Gedimino stulpais. Rugsëjo 

29-osios naktá apie 4 valandà 30 minuèiø uþgeso arèiausiai esantis elektros 

þibintas, o po kokiø 10 minuèiø atvaþiavo du autobusai ir dar kelios lengvosios 

maðinos. Dar po keliø minuèiø á mus ëmë artëti apsiginklavæ skydais, guminëmis 

lazdomis milicininkai. Sunku pasakyti, kiek ten jø buvo, man regis, daugiau negu 

50. Kai kurie þmonës, pamatæ milicijà, leidosi bëgti. Milicininkai, priëjæ prie mûsø, 

neáspëjo dël nieko, tik vienas pareiðkë: „My vam pokaþem novyj Karabach“. 

90

ANTANO TERLECKO KALBA MITINGE, 

SKIRTAME LIETUVOS RESPUBLIKOS 

VADOVYBEI PAREMTI, 1990 M. BALANDÞIO 19 D. 

PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS 

AUKÐÈIAUSIOSIOS TARYBOS RÛMØ 

Gerbiami Nepriklausomos Lietuvos pilieèiai! 

Ponios ir ponai! 

Kovo 14 dienà atrodë, jog LKP galutinai susitaikë su mintimi, kad kova uþ 

valdþià pralaimëta. Ne kartà reiðkiau dþiaugsmà, kad lietuviø tauta atleido komunistams 

jø partijos nusikaltimus (apie tai byloja rinkimø rezultatai) ir kad jokiems 

mûsø prieðams nepavyks ðiandien ar ryt áþiebti Lietuvoje pilietinio karo. 

Taèiau balandþio 9 d. laikraðtyje „Veèernij Tbilisi“ perspausdintas ið „Express Wieczorny“ 

straipsnis „Dvivaldystës laikas?“ privertë daug kuo suabejoti. Kaþkoks 

Bolieslaw Perowski tikina milijonus skaitytojø, esà Lietuvoje „(…) politiniai stebëtojai 

atkreipia dëmesá, kad vyksta atitinkami politiniø nuotaikø pasikeitimai“. 

Jø nuomone, „krinta Landsbergio ir jo komandos autoritetas (…). Daugelis galvoja, 

kad politinë átampa Lietuvoje didës tol, kol Landsbergis nepasiduos. Galø gale 

jis (Landsbergis – A.T.) perduos savo ágaliojimus nuosaikesniam politikui. Taip 

bûdavo kitø kraðtø istorijoje. Labai daþnai minimas A.Brazauskas, su kuriuo, kaip 

numatoma, M.Gorbaèiovas tarsis“. 

Ið kur tokios prognozës? Kas jø dvasinis ákvëpëjas? Balandþio 17 d. deputatas 

Zigmas Vaiðvila akcentavo, kad egzistuoja kaþkoks gerai apmàstytas Lietuvos 

destabilizavimo planas. Skleidþiama labai daug dezinformacijos. Bent að áþiûriu 

èia KGB rankà. Toji pati ranka, kuri sutrukdë patekti á mûsø parlamentà tokiems 

principingiems þmonëms, kaip profesoriai Stasys Uosis, Alfredas Smailys, buvæs 

tremtinys teisininkas Jonas Gelaþius ir kt., toliau visais bûdais drumsèia politinius 

Lietuvos vandenis. Ðiems þmonëms talkininkauja „Tiesa“. Atidþiai perskaitykite 

ðio laikraðèio balandþio 17–18 d. antruosius puslapius. Panagrinëkite Broniaus 

Genzelio straipsná „Nepriklausomybë ir kas toliau“. Autorius, Lietuvos AT 

deputatas, perða tautai mintá, kad Lietuva privalo pasirûpinti gynybiniais Rusijos 

interesais. Lietuva turi sudaryti su Rusija gynybines sutartis, tai yra nepaþeisti jos 

gynybinës sistemos (…). Autoriaus nuomone, „diskutuojant Lietuvos nepriklausomybës 

reikalu, bûtina (…) tuos klausimus aptarti, parodyti savo geranoriðkumà“. 

Kada gi Rusija buvo geranoriðka savo santykiuose su Lietuva? 1920 m. liepos 

12-àjà? Negi profesorius neskaitë, kad pasiraðydamas Maskvos Taikos sutartá 

Leninas þinojo, kad po dviejø dienø jo pasiøsta kariauna uþgrobs Vilniø, o po 

savaitës kitos – bandys uþkariauti visà Lietuvà? Taèiau deputatas iðdrásta tvirtinti: 

„Lietuvai praeityje grësë ne tik rusai (…). Tarybinë armija galinti bûti kurá laikà 

skydu ir mums“. Lietuvos istorija neþino në vieno fakto, bylojanèio, kad Rusija 

kada nors bûtø gynusi Lietuvà nuo jos prieðø. Rusija buvo ir liko Lietuvos prieðas 

Nr. 1. Tragiðka, kad po to, kai rusiðkasis bolðevizmas sunaikino, iðtrëmë arba ið- 

91


varë ið Lietuvos treèdalá jos gyventojø, aukðtosios mûsø mokyklos profesorius 

perða tautai mintá, kad Rusija ateityje gins Lietuvà nuo anoniminiø prieðø. Apsaugok, 

Vieðpatie, nuo tokiø draugø, kaip Rusija! O su savo prieðais mes patys 

susidorosime! 

Deputato B.Genzelio, taip pat dar labiau gëdingas Helmuto Arnaðiaus straipsnis 

pasirodë kaip tik balandþio 17 d. visiðkai neatsitiktinai. Draugo H.Arnaðiaus 

pastangomis naudojosi kadaise Breþnevas. Tokiu pat ciniku H.Arnaðius liko ir 

ðiandien. Bûtinai perskaitykite jo Lietuvos iðdavyste dvelkiantá straipsná. Kaip tik 

balandþio 17 d. Lietuvos reakcingos politinës jëgos iðleido á tribûnà Vladimirà 

Beriozovà. Jo kalba – himnas Lietuvos vergijai. Tai – iððûkis Lietuvos Nepriklausomybei. 

Atsakau á ðá iððûká. Draugas Beriozovas prisipaþino, kad dar LKP XX 

suvaþiavimo iðvakarëse jie, bolðevikai, paruoðë strateginá planà, kuris dar kartà 

turëjo apvainikuoti Lietuvà erðkëèiø vainiku su etikete „federacija“, „sàjunga“. 

Kodël kompartija XX suvaþiavime mulkino tautà deklaracija apie tai, kad nuo ðiol 

ir partija kovos uþ Lietuvos valstybingumo atkûrimà? 

Bûtina sustoti prie V.Beriozovo plano likviduoti Kovo 11 dienos Aktà aplinkiniu 

keliu. Draugas Beriozovas, vykdydamas savo kolegø Vilniuje ir Maskvoje 

(taip, ir Maskvoje) uþmaèias, iðtiesia gelbëjimo ratà draugams Jazovui ir Visockiui. 

Ðtai jo þodþiai: „(…) reikëtø siûlyti TSRS gynybos ministerijai formuoti atskirus 

dalinius pagrindinai ið Lietuvos jaunuoliø ir juos dislokuoti mûsø Respublikoje 

arba kiek ámanoma arèiau jos“. Draugas Beriozovas puikiai þino, kad 

Maskva, pasimokiusi ið 1941 m. birþelio 23 d. sukilimo, niekada neduos Lietuvos 

jaunimui ginklo á rankas. Þino, kad sàmoningai klaidina já – atvirai ragina eiti á 

rekrûtø punktus. Draugas Beriozovas kaip tik tokiu bûdu siekia likviduoti Kovo 

11 dienos Aktà. 

Balandþio 18 d. politinë reakcija „Tiesoje“ perspausdino ið „Novoje vremia“ 

Leonido Michailovo straipsná, nukreiptà prieð Lietuvos AT pirmininkà. Kaip tik 

tà paèià dienà á AT tribûnà toji reakcija iðleido Morkûnà, kuris pasakë kalbà tiesiai 

á Gorbaèiovo ausá. 

Kà mes galime atsakyti á ðá bolðevikiná sàmokslà? Ðalin rankas nuo Lietuvos 

Laisvës ir Nepriklausomybës! Ðiandien mes visi supratome, kad V.Landsbergis – 

Nepriklausomybës simbolis. 

Ðiandien be Vytauto Landsbergio nëra kito þmogaus, kuris taip sugebëtø ginti 

Lietuvos Laisvæ ir Nepriklausomybæ. Todël þmonës, kurie dabar puola AT pirmininkà, 

yra Lietuvos prieðai. Kovo 11-àjà buvau Lietuvos AT rûmuose, todël padëtá 

gerai þinau. Nors istorija nepripaþásta tariamosios nuosakos, taèiau jeigu AT 

pirmininku bûtø tapæs politinis prof. V.Landsbergio oponentas, Kovo 11-osios Aktas 

niekada nebûtø priimtas. Ir jeigu prof. V.Landsbergis pralaimës politinëje kovoje, 

jo asmeninë tragedija taps visos Lietuvos Respublikos tragedija. 

Suprantu Lietuvos bolðevikus. Suprantu Sergejø Piroþkovà. Jie gina savo klasës 

ir Rusijos imperijos interesus. Rajkomø sekretoriai ir jø kompanija faktiðkai 

buvo vienvaldþiai feodalai, kurie nieko nedirbdami gyveno komunizmo sàlygo- 

92

ANTANO TERLECKO KALBA MITINGE, SKIRTAME AT VADOVYBEI PAREMTI 

mis – beveik viskà gaudavo veltui ið parduotuviø, ûkiø, ámoniø, organizacijø. 

Aiðku, kad ðiuos karaliukus ásiutino rinkëjø spyris á minkðtà vietà. Kur dingti tik 

aukðtàsias partines mokyklas baigusiems? Neiðdegë jø klasta ir su paraðø rinkimu, 

su referendumu. Todël ir griebiasi naujos klastos. Jie daro viskà tautai ábauginti. 

Tikisi, kad ji, tauta, dël benzino ir dujø atsisakys laisvës. 

Seserys ir broliai! Ðiandien Lietuva viso pasaulio dëmesio centre. Jeigu mes 

pasiduotumëm, atimtumëm viltá ið visø Rusijos pavergtø tautø artimiausioje ateityje 

iðsivaduoti. Nenusileisti Kremliaus ðantaþui praðë mus broliai gruzinai. Jeigu 

pakeltume rankas, mus niekintø visas pasaulis, niekintø ir mûsø prieðai. O baisiausia 

– greit imtumëm niekinti ir patys save. 

Lietuvos Laisvës prieðai ragina mus daryti kompromisus, politines nuolaidas. 

Tik nuolaidomis pavaiðintas Gorbaèiovas esà sësiàs prie derybø stalo. Netiesa: 

vilkas suplëðo ëriukà visiðkai ne uþ jo elgesá, o todël, kad kraujo reikalauja vilkiðka 

prigimtis. Argi jau uþmirðome, kur nuvedë mûsø nuolaidos 1939 m. spalio 

10 d. ir 1940 m. birþelio 15 d.? Bailios Lietuvos vyriausybës apgauti, vergiðkai 

nuolaidþiavom. Nepaisydamas to, Stalinas mûsø nepasigailëjo. 

Deputatai, gavæ lietuviø tautos mandatà spræsti jos likimà! Nedarykite esminiø 

nuolaidø Kremliaus vadovams. Nedarykite klaidø, kurias darë Lietuvos valstybë 

1939 ir 1940 metais. Tegul Maskva áveda karo padëtá, prezidentiná valdymà, 

iðvaiko mûsø parlamentà! Nebijokite! Tuo Rusija tik priartins savo imperijos galà. 

Feodalas niekad nesitardavo su baudþiauninkais. Gorbaèiovas gali tartis tik su 

lygiaverèiais partneriais. Rusijos imperijos dispozicijoje didþiulë fizinë jëga. Galime 

prieðpastatyti jai tik tvirtà laisvës troðkimà, ryþtà bûti nepriklausomi, moralinæ 

ir tautinæ teisæ. 

Seserys ir broliai! Ðiandien visø svarbiausia apginti Lietuvos AT pirmininkà 

prof. V.Landsbergá. Gal reikëtø kiekvienà dienà 13.30 val. rengti prie AT rûmø 

piketà ir gëdinti nedorai besielgianèius deputatus. 

Bûtina rengti mitingus Lietuvos parlamentui paremti kiekviename mieste bent 

kartà per savaitæ tà paèià valandà. Tik ið mûsø mitingø pasaulis iðgirdo Lietuvos 

laisvës balsà. Mes ginklø neturime ir negalvojame jais kovoti su okupantu. Mûsø 

ginklas: vieniems – mûsø pritarimo, o kitiems – pasmerkimo þodis. Tik þodþiu 

galime ðiandien apginti Lietuvos Nepriklausomybæ. Tad visi á mitingus ir demonstracijas! 


VILNIUS, 1990 GEGUÞËS 10 D., NR. 21(26). 

93


94 


SÀJÛDÞIO ANTRAJAME SUVAÞIAVIME 

1990 M. BALANDÞIO 21 D. 

Gerbiamasis suvaþiavime! Lietuvos laisvës lyga sveikina Tave! 

Lygiai prieð pusantrø metø kalbëjau ið ðios tribûnos. O visai neseniai LLL konfliktas 

su Sàjûdþiu buvo toks gilus, kad dar kovo 10-àjà niekas ið mûsø nesitikëjo, 

kad vël èia, ðiuose rûmuose, susitiksime. Meilë Lietuvai, pareigos jausmas suvienijo 

mus. Vardan tos Lietuvos vienybë teþydi! 

Dideli pavojai gresia Sàjûdþiui, mûsø parlamentui ir kartu visai Lietuvai. Gaila, 

kad daugelis ðiuose rûmuose sëdinèiø to nesuvokia… Ðiandien ieðkoti to, kas 

skiria LLL nuo Sàjûdþio, bûtø tolygu nusikaltimui tiek moraline, tiek ir politine 

prasme. Mums labai malonu pripaþinti, kad dauguma Sàjûdþio vadovø – puikûs 

vyrai ir moterys. Þinoma, LLL nesutinka su tvirtinimu, esà Sàjûdis 1988 metø 

birþelio 3 d. prikëlë mûsø tautà. Mes buvome nepatenkinti tendencija sumenkinti 

vaidmená tø, kurie per 50 okupacijos metø nebuvo dvasiðkai ir politiðkai miræ. 

Taèiau nepatenkinti ne dël kokiø nors ambicijø, o vardan teisybës. Ðiandien dþiaugiamës, 

kad Sàjûdþiui padedant ne vienas rezistencijos dalyvis yra parlamento 

narys. 

Daþnai stebiu parlamento darbà. Jam trukdo tie, kurie labai daug kalba apie 

rûpinimàsi darbo þmoniø ir visos Lietuvos interesais. Tokie atvirai ruoðiasi paversti 

ir Sàjûdá politine opozicija Lietuvos parlamentui. Jie gali praþudyti ne tik 

Sàjûdá. Tokie vadovaujasi vien tik uþgautomis savo ambicijomis. 

Daug kas tvirtina, esà jø vienokius ar kitokius veiksmus diktuoja politiniai 

ásitikinimai. Kokie tai ásitikinimai, jeigu jie verèia daryti viskà, kad bûtø atðauktas 

Kovo 11 d. Aktas? Teisinamasi, kad politinë situacija reikalauja kompromisø. Atsipeikëkime! 

Gorbaèiovui reikia tik dviejø dalykø: 1) panaikinti Kovo 11 d. Aktà 

ir 2) neboikotuoti ðaukimø á sovietø armijà. Jokiais kitais kompromisais ëriukas 

nepatenkins vilko apetito. Pagalvokime, kas atsitiktø, jeigu nusileistume tik dël 

antrojo – armijos – punkto. Tokiu atveju Kovo 11 d. Aktas virstø popierine sovietine 

dekoracija. Tegul pilieèiai ið LKP neapsimeta, kad jie nesuprato Gorbaèiovo 

klastos. 

Ir net po pamokos, kurià patyriau balandþio 17 dienà, klausydamas iðdavikiðkø 

Beriozovo, Vilko, 18-àjà – Stakvilevièiaus, Morkûno, 20-àjà – Brazausko kalbø, 

tvirtinu, kad LKP visgi yra dorø þmoniø. Nesiruoðiu belstis á aukðèiau iðvardintø 

sàþinæ. Nesibeldþiu á didþiojo Sàjûdþio reformatoriaus Vytauto Radþvilos sàþinæ… 

Kreipiuosi á kitus AT deputatus komunistus. Jûs gerai suvokiate, kad TSKP 

Lietuvos organizacija buvo penktoji Maskvos kolona Lietuvoje. Tikiu, kad ir Jus 

apgavo LKP XX suvaþiavimo deklaracija apie Lietuvos valstybingumo atkûrimà. 

Mano galva, Jûs visi gerai suvokiate, kokiu tikslu LKP dienraðtis „Tiesa“, o ypaè 

balandþio 20 d. numeris sàmoningai griauna Lietuvos Respublikos AT pirmininko 

prof. Vytauto Landsbergio autoritetà, ragina pakeisti já LKP lyderiu. Tai ásisà-

DONATO DAUKÐOS KALBA VILNIUJE, NEPRIKLAUSOMYBËS AIKÐTËJE 

moninæ kiekvienas ið jûsø prieisite prie iðvados, kad LKP ir toliau lieka penktàja 

kolona. Niekada nesmerkiau þmoniø, anksèiau ástojusiø á TSKP. Taèiau Maskvos 

politinio ðantaþo akivaizdoje kiekvienas doras LKP narys privalo palikti ðià organizacijà. 

Toliau likti LKP reikðtø Lietuvos interesø iðdavimà. Daug kas jau seniai 

ragina komunistus atsisakyti partiniø bilietø. Að agituoju pirmà kartà. Agituoju 

visapusiðkai ávertinæs daugelio Lietuvos komunistø elgesá parlamente ir jo uþkulisiuose. 

Talkininkauti Kremliui organizuojant mûsø parlamente intrigas yra politinis 

nusikaltimas. Tas intrigas rezga komunistai, perversmà ið esmës ruoðia irgi 

komunistai. Todël LKP yra antilietuviðka organizacija. LLL nëra nusistaèiusi prieð 

komunistus kaip asmenis, o tik prieð LKP – agresyvià politinæ jëgà. 

Esu gavæs ne vienà klausimà: kas ðiandien pavojingesnis – TSKP organizacija 

Lietuvoje ar LKP? Atsakydavau, kad LKP. LKP pavojingesnë todël, kad ji, disponuodama 

masinës dezinformacijos priemonëmis, sukûrë Brazausko mità, o dabar 

su jo vëliava ruoðia perversmà. Didþiulis pavojus Lietuvos Nepriklausomybei reikalauja 

apie tai kalbëti trumpai ir aiðkiai. 

Vakar enkavëdistai smurtu uþgrobë spaustuvæ. Sumuðtieji kaltina uþ tai Burokevièiø 

ir Kuolelá. Mano ásitikinimu, ne maþiau kalti ir LKP lyderiai. Brazausko, 

Beriozovo, Stakvilevièiaus, Morkûno, Vilko ir kitø pozicija teikia Burokevièiui vilèiø, 

jog jam pavyks paklupdyti lietuviø tautà. Minëtieji pilieèiai aiðkiai skatina 

agresyvius Gorbaèiovo veiksmus Lietuvoje. 

Paskutinës rinkiminës kampanijos metu Sàjûdis padarë daug klaidø. Tik todël 

á parlamentà pateko ne vienas tø, kurie ðiandienà ruoðiasi susprogdinti já ið vidaus. 

Tikiuosi, kad Sàjûdis pasimokë ið savo klaidø. Kas nori padëti Sàjûdþiui ir 

Lietuvai, tas privalo palikti tà negarbingà organizacijà. Organizacijà, kuri ruoðiasi 

baisiam nusikaltimui. Þmonës, norá iðsaugoti savo ðvarias rankas, privalo ðiandien 

iðstoti ið LKP. 

Tegyvuoja Laisva demokratinë Lietuvos Respublika! 



DONATO DAUKÐOS KALBA VILNIUJE, 

NEPRIKLAUSOMYBËS AIKÐTËJE, 


Gerbiami Lietuvos Respublikos pilieèiai! 

Ponios ir ponai! 

Silpnesniø nervø þmones apëmë nusivylimas, kad JAV ir kitø Vakarø valstybiø 

vyriausybës, 50 metø deklaravusios Lietuvos aneksijos nepripaþinimà, paskelbus 

Lietuvos valstybingumo atstatymo Aktà, atgræþë nugarà Lietuvos Laisvei 

ir Nepriklausomybei. Gerbiami pilieèiai, neverta nusiminti! Prieðingai – privalo- 

95


me didþiuotis, kad kaip tik Lietuva metë iððûká Vakarø pasauliui, prisiekinëjusiam 

iðtikimybæ Ðvieèiamajame amþiuje gimusiems Laisvës, Lygybës ir Brolybës 

idealams. Nëra laisva tauta, pavergusi kità tautà. Tenka laikyti vergø tauta ir tà, 

kuri abejingai stebi kitø vergijà. Ið 160 Suvienytøjø Nacijø Organizacijos nariø net 

62 gyventojø skaièiumi yra maþesnës uþ Lietuvà. Greit ateis toji diena, kuomet 

Lietuvos Respublikos atstovas dirbs Jungtiniø Tautø politinëse organizacijose kartu 

su JAV, Didþiosios Britanijos, Vokietijos ir kitø valstybiø atstovais. Esu ásitikinæs, 

kad jiems bus gëda dël ðiø dienø vyriausybiø elgesio. 

Kai Vakarø pasaulis, iðdavæs Stalinui ne tik Pabaltijá, bet ir Lenkijà, Rumunijà, 

Vengrijà, Èekoslovakijà, Bulgarijà, drebëjo ir pataikavo didþiajam pasaulio tironui 

Stalinui, Lietuva deðimt metø su ginklu rankoje kovojo prieð blogio imperijà, 

po tos kovos beveik 40 metø aktyviai prieðinosi okupantui kitomis kovos priemonëmis. 

Lietuvis Kovo 11-àjà metë iððûká ne tik Maskvai, bet ir Vaðingtonui, Londonui, 

Paryþiui, Bonai. 

Labai nepatogioje padëtyje ðiandien atsidûræs Vakarø pasaulis kaltina Lietuvà 

politiniu áþûlumu. Garbë Lietuvai! Garbë Lietuvos parlamentui! Viduramþiais Lietuva 

buvo didþiausia Europos valstybë. Su ja buvo priverstas skaitytis visas to 

laiko pasaulis. Ir ðiandien mes turime moralinæ teisæ didþiuotis savimi. Lietuva 

nuplëðë nuo Sovietø Sàjungos prezidento veido kaukæ su uþraðu: demokratas, 

kovotojas uþ taikà ir laisvæ! Lietuva, þiûrëdama Vakarø pasaulio vadovams á akis, 

pareiðkë: „Karalius nuogas!“ Lietuva sudavë mirtinà smûgá gorbamanijai. Tegul 

Vakarø pasaulis neapsimeta tvirtindamas, kad po 1990 m. kovo 11 d. niekas pasaulyje 

nepasikeitë. Esu ásitikinæs, kad geguþës 30 d. prezidento Buðo administracija 

neiðdrás sutikti Gorbaèiovo su gëlëmis. O jeigu iðdrástø, pasaulis pamatys ant 

tø gëliø Lietuvos partizanø, rekrûtø, kaliniø kraujà, Romo Kalantos, Stanislovo 

Þemaièio ir daugelio kitø prieðmirtinæ kanèià, ðimtø tûkstanèiø tremtiniø aðaras 

ir prakaità. 

Vakarø valdovai ragina Lietuvà dël Rusijos imperijos iðsaugojimo ir ðventos 

Gorbaèiovo ramybës atsisakyti nepriklausomybës. 

Vakarai teisinasi, kad jie dël taikos iðsaugojimo privalà paaukoti Gorbaèiovui 

Lietuvà. 1938 metø rudená dël to paties tikslo Vakarai padovanojo Hitleriui Èekoslovakijà. 

Tuo pat metu JAV pasiuntinys Maskvoje Harimanas vieðai dþiûgavo, 

kad Rusija turi valdovà Stalinà… Tikrai politinis þlibumas neturi ribø. 

Vakarø pasaulio elgesys su Lietuva byloja apie bendrà civilizacijos ir dalinæ 

krikðèionybës tragedijà… Bent ið katalikiðkos Italijos, Ispanijos ir Prancûzijos Lietuva 

turëjo sulaukti moralinës ir politinës paramos. 

Neverta nusiminti, juk krikðèioniðkasis pasaulis bailiai elgësi ir þydø tautos 

tragedijos akivaizdoje. Istorija kartojasi: Kohlis, Mitterand’as nusipelnë, kad Lietuvoje 

jie bûtø vadinami poncijais pilotais. Jie iðdavë Lietuvà ir jos vyriausybæ 

Gorbaèiovui ir jo desantininkams nukryþiuoti. Tenesitiki jie, kad pasaulio istorija 

atleis ðitiems ponams. Prisiminkime 1935 metus. Vakarø pasaulis tada nuolai- 

96

dþiavo Hitleriui ir Musoliniui, pastarajam paaukodamas Abisinijà. Didþioji Britanija 

ir Prancûzija 1938 metais padovanojo Hitleriui Austrijà, Sudetus, o 1939 metais 

– Èekoslovakijà. O 1940 metais ta pati Prancûzija buvo Vokietijos praryta. 

Nedaug betrûko, kad toks pat likimas bûtø iðtikæs ir Didþiàjà Britanijà. Ar Gorbaèiovas, 

gavæs Lietuvà, Latvijà ir Estijà, nebus tiek pat dëkingas JAV ir Vokietijai? 

Lietuva 1935 metais surengë hitlerininkams maþàjá Niurnbergà… Ðiandieninë 

Lietuvos dràsa atrodo politiniu áþûlumu tik Vakarø pasaulio vadovams, spëjusiems 

pamirðti tà naciø teismà. 

Tegul þino bailusis Vakarø pasaulis, kad jam nepavyks iðsaugoti Rusijos imperijos. 

Lietuva yra tas akmuo, ant kurio uþvaþiavæs imperijos veþimas greit apsivers 

ir subyrës… 

Amþina gëda Vakarø pasauliui! 

Niekada neiðsipildys Stalino, Suslovo troðkimas, kad Lietuva bus, tik be lietuviø. 

Bûkime ir toliau kovos uþ laisvæ pavyzdþiu visoms pavergtoms Rusijos tautoms! 



ALGIMANTO BALTRUÐIO NEPASAKYTA KALBA 


GERBIAMI TAUTIEÈIAI! 

Sulaukëme dar vieno, paèio tragiðkiausio savo pasekmëmis jubiliejaus. 1939 m. 

rugsëjo 28 d. Hitleris padovanojo Lietuvà Stalinui. Penktà kartà savo istorijoje 

Lietuva buvo padalinta ir paaukota raudonajam slibinui, kurio kraupios agonijos 

alsavimà jauèiame ir ðiandien. Mes þinome, kokia tai buvo auka. Ir tik karas sutrukdë 

ágyvendinti Stalino–Suslovo programà: „Lietuva – be lietuviø!“ 

Þmoniø sielvartui nëra ribø. To meto atgarsius girdi kiekvienas doras þmogus, 

ir dar ilgai bus girdima ði liûdna, ðirdá verianti aimana. Kiek skausmo savyje sukaupë 

ði sielvarto giesmë! Kiek kankiniø, vertø ðventøjø vardo, gyvena tarp mûsø 

ir kiek jø liko tik mûsø atminty, o kiek jø slepia istorijos dulkiø klodai! Saugokime 

jø ðventà atminimà, nes tai tyriausias tautos ðaltinis, ið kurio, malðindami 

dvasiná troðkulá, semiamës jëgø þûtbûtinei kovai uþ savo ir kitø þmoniø Laisvæ 

bei Nepriklausomybæ, uþ dorà þmogø, kurio tyrose akyse mes matytume tautos 

dvasinius lobius ir amþinus simbolius. Ne uþ laikinas pseudovertybes, kuriomis 

maitino mus ávairaus plauko avantiûristai ir perëjûnai, liejosi ði skausmo jûra. Ne 

uþ tai, kad mes nuolankiai linksëdami priimtume vadinamàjà partijos atgailà. Mûsø 

protëviø ðauksmas bunda mumyse, iðsiliedamas á nenugalimà norà gyventi dorai 

ir teisingai. Mums nereikalinga daugelio partieèiø apsimestinë atgaila. Istorija juos 

pasmerkë, sàþinës ir tautos teismas dar laukia jø. Tegul atleidimo maldavimas 

lydi juos visà gyvenimà! 

97


Su tyru þvilgsniu, su dora ðirdimi tæsiame savo tautos garbingà istorijà, iðbraukæ 

ið savo atminties tuos, kurie pardavë mûsø tëvø þemæ okupantams. Tik tokia 

garbinga pozicija gali iðgelbëti mus nuo spekuliacijos gërio, tiesos, dvasingumo 

sàvokomis. 

Tokia yra Lietuvos laisvës lygos pozicija. Lyga atveria duris visiems gyvenantiems 

Lietuvoje ir uþ jos ribø. Lyga turi aiðkø tikslà. Jos programa atmeta kompromisinius 

Lietuvos ateities sprendimus. Tik be jokiø iðlygø Nepriklausoma Lietuva 

yra mûsø iðsigelbëjimas. Tik laisvas þmogus, kuriam svetimi vergo kompleksai, 

yra pajëgus kurti vertybes tautos ir visos þmonijos labui. LLL sveikina visus, 

atsikraèiusius ðiø kompleksø, ir tuos, kurie turi toká norà, ir kvieèia ásitraukti á jos 

veiklà. 

Lygos ir Sàjûdþio organizuoti mitingai árodë, kad tautos branduolys yra sveikas. 

Intuityvus þmogaus gërio, tiesos, dvasiniø vertybiø troðkimas sudaro sàlygas 

tautos atgimimui. Daugelis jau þinome, kà reiðkia jausti ðalia stovinèio bendraminèio 

ðirdies plakimà. Mumyse atsirado atsakingumo jausmas. Norime bûti 

geresni ir tai natûralus poreikis, kada atsiranda ðirdá bei protà uþvaldantis idealas. 

Ðis idealas – laisvas þmogus laisvoje ðalyje, kuri vadinasi Lietuva. 

Demokratinë visuomenë, kurioje kiekvienas atrastø save, yra mûsø ateitis. Tai 

bus visuomenë, lygiateisë Europos tautø konfederacijoje, kurioje þmogus susigràþins 

prarastà orumà ir savigarbos jausmà, prarastas dvasines vertybes ir normalø 

medþiaginiø vertybiø poreiká bei jø patenkinimà. Gráð tikri þmogaus vertinimo 

kriterijai, kurie taip baisiai deformuoti. 

Lietuvis savo darbðtumu yra þinomas daugelyje pasaulio ðaliø ir kolaboracionalistai 

be reikalo mus gàsdina þaliavø stoka. Dabar jau daugelis þino, kà pasiekë 

Lietuva tik per du Nepriklausomybës deðimtmeèius. Svarbu gràþinti lietuviui tik 

jo prigimèiai bûdingus taurius bruoþus, kuriuos per jungo laikotarpá taip stengtasi 

iðnaikinti. Taèiau, kaip parodë mitingas Vingio parke, mes savo prigimties nepraradome. 

Tik dabar ji þymiai turtingesnë, nes joje ðvieèia dvasinë kanèia. 

Atstatyti Lietuvos valstybingumà – kiekvieno doro Lietuvos gyventojo pareiga. 

Mûsø tautos garbinga istorija didþia dalimi palengvina ði sunkø darbà, bet 

kiekvienas turime jausti atsakomybæ ir, savo galimybiø ribose, paaukoti ðiam ðventam 

reikalui dalá savæs. Tautinë sàmonë bunda. Aplinkoje jauèiamos permainos, 

bet nereikia uþmirðti, kaip jos pasiektos. Tik ne vyriausybës dëka dabar matome 

plevësuojanèià mûsø tautos vëliavà, girdime giedant tautos himnà. Prisiminkime 

1987 metø rugpjûèio 23 dienà prie Adomo Mickevièiaus paminklo, kur, apsupti 

kariuomenës, milicijos ir saugumieèiø, giedojome Lietuvos himnà. Tai buvo pirmas 

mëginimas pralauþti blogio sienà imperijoje. Gedimino aikðtëje visø akivaizdoje 

pirmà kartà mëginta iðkelti tautinæ vëliavà. Visi þinome mûsø monopolistinës 

spaudos reakcijà á ðias akcijas. Ðià ir daugelá kitø akcijø organizavo Lietuvos 

laisvës lyga, kurios veiklos principai buvo ir bus bekompromisiai iki galutinës 

pergalës. Daugiau mums jau nëra ko prarasti. Sutrypta ir paniekinta tauta savo 

didingos istorijos niekada neatsisakys. Aukðtindami savo tautà, mes áneðame sa- 

98

vo kuklø indëlá á pasaulio dvasiná lobynà. Iðmokæ gerbti save, mes gerbsime ir 

kitø tautø tiesos ir gërio troðkimà. Tai natûralus kiekvienos tautos poreikis, kurá 

taip gëdingai stengiasi iðkraipyti „atgailaujanèiøjø frakcija“, vadindama tà poreiká 

nacionalizmu, kurio sàvokos lig ðiol pilnutinai nenori suprasti. Jiems malonesnis 

vietinis rusiðkas ðovinizmas, bet tik ne lietuviðkas nacionalizmas. Tiesa, kuri 

sakoma ne puse lûpø, vadinama ekstremizmu. Ekstremistais vadinami ir tie, kurie 

iðdráso prie Mickevièiaus paminklo giedoti savo tautos himnà, kurie pirmieji 

iðkëlë tautinæ vëliavà. Tai tautos atgimimo pradininkai. Svarbu ne tai, kaip mes 

juos pavadinsime. Tai dràsûs ir ryþtingi þmonës. Dauguma jø priklauso LLL. Paprastas 

ir visiems suprantamas þodis LAISVË yra jø simbolis ir kelrodë þvaigþdë. 

Jø gyvenimo palydovai ilgà laikà buvo kalëjimai ir konclageriai, tremtiniø dalia. 

Dabar juos lydi persekiojimai bei monopolistinës spaudos uþgauliojimai. 

Per visà Lietuvos istorijà daug kartø buvome dalijami. Daug kartø lietuvio 

darbðtumu stengësi pasinaudoti svetimðaliai. Tam buvo tinkamos visos priemonës. 

Viena ið grësmingiausiø priemoniø yra tautos skaldymas. Mûsø visø neatidëliotina 

pareiga ðiandien – giliai ásisàmoninti, kad ðis baisus ginklas nuolat nukreipiamas 

prieð mus. Atëjo laikas, kada vardan Lietuvos Nepriklausomybës mes 

privalome paaukoti savo individualumà. Tai bûtina auka, be kurios mes nieko 

nepasieksime, bet kartu tai ir laikina auka, nes nepriklausomoje demokratinëje 

valstybëje individualumui pasireikðti bus visos sàlygos. Þmogus turi bûti pats 

savimi, o ne partijos dalis. Ir kuo daugiau tauta turi asmenybiø, tuo ji turtingesnë. 

Nuomoniø pliuralizmas, partijø ávairovë ne skurdina tautà, bet puoðia jà. Esmë 

glûdi tiesos ieðkojime, o ne spekuliacijoje tiesa. Garbinga doro þmogaus pozicija 

yra pagrindas visø problemø sprendimui. 

Baigdamas norëèiau palinkëti visiems dalyvaujantiems Sàjûdþio ir Lygos veikloje 

dvasios stiprybës ir aukðtos vidinës kultûros, taip bûtinos ðiandien, kad suprastume, 

kas mes esame ir ko norime. Telaimina mus Dievas mûsø ðventoje kovoje 

uþ tautos Laisvæ ir Nepriklausomybæ! 

Ir Ðviesa, ir Tiesa mûs þingsnius telydi! 

VYTIS: [LIETUVOS LAISVËS LYGOS PERIODINIS LEIDINYS] 

1988 M. RUGSËJIS–SPALIS, NR. 8. 


Leidëjø pastaba. Ði kalba turëjo bûti pasakyta 1988 m. rugsëjo 28 d. Vilniuje, Gedimino 

aikðtëje Lietuvos laisvës lygos organizuotame mitinge, skirtame Ribentropo–Molotovo paktui 

ir jo slaptiesiems protokolams pasmerkti. Mitingà fizine jëga iðvaikë SSRS vidaus reikalø 

ministerijos kariuomenës specialusis dalinys. 

99


100 

DOKUMENTAI 

(PROGRAMOS, PAREIÐKIMAI, KREIPIMAISI, 

REZOLIUCIJOS, LAIÐKAI) 

LIETUVIAI! 

30 metø niekas nebando atimti ið nugalëtojø grobio. Todël savo pergale jie vis 

labiau didþiuojasi, vis maþiau vietos palieka net bendrø kovø sàjungininkams, be 

kuriø pagalbos nebûtø buvæ ðios pergalës. Raudonos vëliavos ir ðûkiai uþmaskuoja 

jos esmæ, iðkraipo prieþastis ir tikslus. 

Taèiau ðiandien niekam ne paslaptis, kad dël geopolitinës padëties Lietuvos 

laisvë ir savarankiðkumas buvo parduoti slaptose diktatoriø derybose dar prieð 

tai, kai „iðvaduotojø“ armijos pradëjo trypti mûsø þemæ. Vokietijos–Lenkijos karui 

pasibaigus, Stalinas mainais á lenkø þemes iðsiderëjo ið Hitlerio Lietuvà, kurià 

Molotovo–Ribentropo paktu buvo atidavæs Vokietijai. 1945 metais geguþës 9-oji 

nieko nepakeitë, o tik átvirtino senà diktatoriø sandërá, sustiprintà Ruzvelto ir kitø 

trumparegiø politikø. 

Raudonieji okupantai niekad nepasiþymëjo kuklumu. Jie ðaukë ir tebeðaukia 

ne apie tûkstantmetá reichà, o apie amþinàjá. Rudøjø këslus iðkeldinti nepatikimus 

lietuvius prie Uralo ðie sëkmingai vykdë, iðblaðkydami dar toliau – po visà 

Sibirà. Kol kas neþinomi slaptøjø nutarimø tekstai, bet ið nugalëtojø lûpø kartais 

iðsprûsta jø turinys. Mûsø tautos likimas bolðevikø imperijoje uþprogramuotas 

ðimtmeèiui, todël ir atskiri þingsniai ne visada lengvai áþiûrimi. Taèiau galima 

neabejoti, kad jis toks, apie koká prasitarë pokario metais Maskvos emisaras Suslovas: 

„Bus Lietuva, bet be lietuviø!“, o retkarèiais pakartodavo ir tebekartoja 

tikrieji ðalies ðeimininkai – èekistai. Tokia dalia jau iðtiko totorius ir kitas maþas 

tautas, pakliuvusias bolðevikø imperijos orbiton. Nuo Lietuvos atplëðta ir perduota 

Baltarusijai ir Lenkijai 20 tûkst. kv. km teritorijos, kurià Tarybø Rusija jau 

yra pripaþinusi 1920 m. liepos 12 d. sutartimi. Karo sûkuryje Lietuva neteko apie 

540 tûkst. þmoniø. Didesnë jø pusë þuvo po 1945 m. geguþës 9-osios. Suslovas 

malðino partizaniná judëjimà ne tik ginklais. Uþ kiekvienà sugautà arba nukautà 

partizanà mokëjo po 600 rubliø. 1959 metais, nors priplûdo kolonizatoriø, Lietuvoje 

gyveno maþiau þmoniø negu 1913 metais. Stalino mirtis sutrukdë programos 

ágyvendinimà. Taèiau strategija nepakito, tik fiziná genocidà pakeitë moralinis… 

Todël klausydamiesi pagyrûniðkø kalbø apie didþiàjà pergalæ kreipkime dëmesá 

ne á tai, kas nuobodþiai kartojama, bet á tai, kas nutylima. O nutylima ðiandien 

labai daug. Neminima (o juk tai pergalës iðdava) deðimtys tûkstanèiø þuvusiøjø, 

iðtremtø, kalintø, tebekalinamø, persekiojamø. Kalbama apie naujus namus 

ir rûmus, bet nekalbama apie sugriautas sodybas, sunaikintus ir nykstanèius architektûros 

paminklus, griûvanèias baþnyèias. Giriamasi kraðto supramoninimu

DOKUMENTAI (PROGRAMOS, PAREIÐKIMAI, KREIPIMAISI, REZOLIUCIJOS, LAIÐKAI) 

(tuo pretekstu gabenama trûkstama darbo jëga ið „broliðkø“ respublikø), bet nutylima 

apie gamtos þalojimà. Dujos parduodamos spekuliatyvinëmis kainomis 

uþsienio ðalims, o Lietuvos ðiluminës elektrinës turi kûrentis mazutu ir didinti 

aplinkos uþterðimà. Kalbama apie tûkstanèius litrø pieno, bet nutylima apie milijonà 

litrø alkoholio, kuris, valdþiai palaiminus gamybà, padeda griauti tautos sveikatà. 

Ðaukiama apie kultûros ir ðvietimo suklestëjimà, o ðvietimo, sveikatos apsaugos, 

socialinio aprûpinimo iðlaidos padengiamos ið pelno, gauto uþ alkoholio 

pardavinëjimà. Knygø rinkoje vyrauja partinë makulatûra ir verstiniai leidiniai. 

Lituanistinë literatûra, pvz., Baranausko, Valanèiaus, Pietario raðtai, iðleidþiami 

nepilni ir vos keliø tûkstanèiø egzemplioriø tiraþu, kurio didþioji dalis propagandos 

tikslais iðveþama á uþsiená. Neleidþiama originaliø knygø apie Lietuvos istorijà. 

Rusiðkos mokyklos steigiamos Lietuvoje nepriklausomai nuo gyventojø rusø 

skaièiaus. 170 tûkst. lietuviø, gyvenanèiø Sibire, Kazachstane, Baltarusijoje, Kaliningrado 

srityje, neturi nei vienos lietuviðkos mokyklos. Drástama tvirtinti apie 

Lietuvos suverenumà, kai 85 nuoð. Lietuvos pramonës gamyklø priklauso Maskvai 

ir tik vietinës pramonës ámonës paliktos respublikos þiniai. Lietuvos uþsienio 

reikalø ministerijos veikla apsiriboja uþsienio lietuviø aprûpinimu propagandine 

literatûra. Kariniai komisariatai atlieka vien rekrûtø rinkimà, kurie iðsklaidomi 

po sàjungos gilumà, nes propagandiniais tikslais karo metais sukurtos 16-osios 

divizijos nebëra. 

„Suvereninë“ valstybë neturi teisës net politiniø kaliniø laikyti savo teritorijoje… 

Á visus turistinius marðrutus ájungiamas Pirèiupis, bet maþai kas suþino, kad 

ði tragedija Maskvos nurodymu buvo iðprovokuota Snieèkaus, Zimano ir Ðumausko. 

Ar daug kas þino, kiek Lietuvoje yra Pirèiupiø? Tik prieð kelis metus Maskva 

prisiminë Ablingà, o ant Alytuje suðaudytø kapø niekas negali padëti gëlës, nes 

ten guli ir kelios deðimtys partizanø, ir du kunigai… Visa tai nutylima, kaip nutylima 

kasdien net smulkmenos, jei jos neatitinka partijos linijos. Net apie nuo bëgiø 

nuvirtusá traukiná ar ágriuvusá tiltà nedrástama tiesos pasakyti… Ðaukiama apie 

derliaus gausumà, bet neminima, kad vaisiø duoda ne tik iðvaduota, bet ir okupuota 

þemë. Jei ðiandien nestokojame duonos ir kitø gërybiø – nuopelnas ne „iðvaduotojø“, 

o tos tautos dalies, kuri iðsaugojo vertybes bei ágûdþius, átvirtintus 

tada, kai Lietuva gyveno be „iðlaisvintojø“. Nutylima, jei ne apðmeiþiama visa, 

kas buvo gero, kilnaus, kuriø likuèiais tebesinaudojame dar ir ðiandien. Deja, tie 

daigai, nustelbiami naujø vëjø, blësta ir vis sparèiau linksta prie vienodos formos, 

be savito turinio… 

Geguþës 9-oji daugumai lietuviø – gedulo diena, nes ji palaidojo mûsø viltis á 

savarankiðkà gyvenimà. Taèiau istorija rodo, kad subyra ir stipriausios imperijos, 

ypaè jei jø pamatuose tiek daug smëlio – melo. 1915 m. bëgdami okupantai iðsiveþë 

Jekaterinà II ir Muravjovà. Lenino statula Lietuvoje taip pat nestovës amþinai… 

Prisimindami visus tautieèius, kurie prarado gyvybæ raudonøjø bei rudøjø „iðvaduotojø“ 

sukeltuose sûkuriuose, sukaupkime jëgas ilgam iðbandymui. Neuþ- 

101


mirðkime tikrøjø nugalëtojø këslø ir visomis iðgalëmis prieðinkimës, kad karklai 

neuþgoþtø, kad bolðevikiðkas smëlis neuþpustytø maþos mûsø ðalies! 

1975 m. geguþës 7 d. LIETUVOS LAISVËS DRAUGIJA 

LAISVËS ÐAUKLYS: [VISUOMENINIS LAISVØJØ LIETUVIØ LAIKRAÐTIS] 

VILNIUS, 1976 M. BIRÞELIS, NR. 2. 

Leidëjø pastaba. Teksto autorius – Kæstutis Jokubynas. 

102 

LAISVIEJI LIETUVIAI PAVERGTOJE TËVYNËJE 

Ar tai tik ne naujas paradoksas, kad mûsø prieðtaringame ir keistame pasaulyje, 

kur baramasi, vaidijamasi ir net þudomasi dël menkiausiø dalykø, taèiau kur vengiama 

kovoti uþ paèias didþiausias þmogiðkàsias vertybes – laisvæ, taurumà ir 

gërá, – pasirodo, yra laisvø þmoniø. 

O vis dëlto tai ne paradoksas. Laisvø þmoniø yra ne tik laisvame pasaulyje, 

saugomame demokratiniø konstitucijø, bet ir ten, kur bet koks laisvës troðkimas 


susitaiko su savo vergiðka egzistencija, nebejauèia já kaustanèiø grandiniø. Kas 

bijo – tas nugalëtas, tas lengvai pasiduoda ekonominei ir politinei pavergëjø eksploatacijai. 

Save gerbiàs þmogus privalo nugalëti ágimtà baimës jausmà, pakilti 

aukðèiau gamtos, árodyti, kad yra siekimø, brangesniø uþ gyvenimà. 

Laisvas yra kiekvienas, kuris visomis iðgalëmis prieðinasi pavergëjø pastangoms 

já nudievinti, nuþmoginti, nutautinti. Ði taisyklë tinka ir iðtisoms tautoms. 

Kiekviena tauta, kovojanti su pavergimu, – laisva, nors jos teritorija ir yra okupuota. 

Praradusi iðorinæ laisvæ, ji iðsaugoja vidinæ, dvasinæ. Lietuviø tautos pastarøjø 

deðimtmeèiø (nekalbant apie visà laikotarpá nuo valstybinio savarankiðkumo 

praradimo) istorija tai átikinamai parodë. 

Po þiauriai numalðinto 1863 metø sukilimo kelis deðimtmeèius nebuvo aktyvesnio 

tautos pasiprieðinimo. Bet ðvito „Auðra“, „Varpas“, skelbdami dvasiná lietuviø 

tautos atgimimà. 1944 metø sukilimas, trukæs 10 metø, buvo numalðintas 

dar þiauriau. Atrodë, kad teks laukti kelis deðimtmeèius, kol subræs naujos pasiprieðinimo 

jëgos. Taèiau dar nenutilus partizanø ðûviams, 1956 metø Vëliniø vakarà 

Kauno miesto kapinëse iðkilo trispalvë. Studentai, inteligentija, ið Rusijos konclageriø 

sugráþæ kaliniai su aðaromis akyse traukë Lietuvos himnà, giedojo „Marija, 

Marija, palengvink vergijà“. Skambëjo ðûkiai: „Laisvæ Lietuvai!“, „Lauk 

rusiðkuosius okupantus!“, lëkë akmenys á èekistus. Vilniuje tà patá vakarà ið Rasø 

kapiniø iðsiliejæs jaunimas, dainuodamas patriotines dainas, uþtvindë gatves, keletui 

valandø sustabdydamas eismà.


Ðimtai jaunuoliø, studentø, buvusiø kaliniø dardëjo grotuotuose pulmanuose 

á tuos paèius lagerius, kuriuose tebesikankino per tûkstantá partizanø, pogrindininkø. 

Daug jaunimo buvo iðvaryti á rekrûtus. 

1970 metø rudená Pranas ir Algirdas Brazinskai iðsiverþë á Vakarus, praneðdami 

pasauliui apie lietuvio ðirdyje teberusenantá laisvës troðkimà. Po mënesio, iðduotas 

ir suþalotas, Simas Kudirka priminë Vakarø pasauliui jo abejingumà paèiø 

skelbiamiems doroviniams idealams. 

1972 metø kovo mënesá Lietuvos Katalikø Baþnyèios Kronika pradëjo informuoti 

pasaulá apie tikinèiøjø ir dvasininkø persekiojimà Lietuvoje. Tø paèiø metø 

geguþës 14 dienà Kauno muzikinio teatro sodelyje, kur prieð 32 metus buvo ðlykðèiausiai 

pasityèiota ið Lietuvos valstybingumo ir nepriklausomybës, suliepsnojo 

Romo Kalantos kûnas. Þuvo kûnas, bet liko dvasia, kad amþinai gyventø tautoje, 

kad nuolat belstøsi á mûsø sàþinæ, kurstytø laisvës troðkimà. 

Romas Kalanta, gimæs nelaisvëje, tapo laisvas. Jo auka iðsklaidë engëjø mità, 

kad jaunoji karta, nuolat apipilama graþiø þodþiø ir paþadø srautu, paklus prievartai 

ir iðtirps kolonizacijos tvane, uþmirðusi lietuviø tautos dvasià. Ðiandien laisvës 

kovos vëliavà jau perima jaunoji karta, nors ir gimusi vergovëje, bet ið savo 

tëvø paveldëjusi laisvës ilgesá. 

Prieð 37 metus dël dviejø kruvinø diktatoriø sandërio Lietuva prarado nepriklausomybæ. 

Uþ nedidelá mokestá ið Vakarø plëðiko jà nupirko raudonasis Rytø 

feodalas. Demokratiniø ðaliø palikta likimo valiai, lietuviø tauta nenulenkë galvos. 

Rytø tironui prireikë keliolikos metø, kol jis pasiekë fizinæ pergalæ. Dvasinës 

pergalës jis niekada nepasieks! 

Þinodami, kad nëra kovos be aukø, tikime, kad jokia auka, ypaè kraujo ir kanèios, 

nenueis veltui, bet skatins ir ápareigos kovoti, kol „skaudûs panèiai nukris ir 

vaikams uþtekës nusiblaivæs dangus“. 

Todël drauge su laisvaisiais lietuviais, leidþianèiais „LKB Kronikà“, „Auðrà“, 

„Dievà ir Tëvynæ“, „Varpà“, „Lietuvos Balsà“ ir kitus pogrindinius laikraðèius, 

metame iððûká vienintelei mûsø planetoje iðlikusiai kolonijinei imperijai, prieð kurios 

karinæ galià dreba beveik visas pasaulis. Dar kartà kreipiamës á nekomunistinio 

pasaulio demokratus, kurie tik deklaruoja laisvës principus, bet lieka kurti 

pavergtøjø tautø dejonëms. 

Tegul ðie puslapiai bylos apie negæstantá tautos laisvës ilgesá, apie pastangas 

tø þmoniø, kurie neámanomiausiomis sàlygomis tæsia laisvøjø lietuviø tradicijas. 


VILNIUS, 1976 M. GEGUÞË, NR. 1. 

LAISVIEJI LIETUVIAI 

103


104 

LAISVIEJI LIETUVIAI: MÛSØ UÞDAVINIAI 

Lietuvos okupacija turi religiná, tautiná, politiná ir ekonominá pobûdá. Apèiuopiamà 

naudà okupantai gauna eksploatuodami Lietuvos ûká. Ekonomistø tvirtinimu, 

ið Lietuvos þemës ûkio ir pramonës gaunamas virðpelnis skaièiuojamas milijardais 

rubliø. Lietuvos sveikatos apsaugai ir ðvietimui Kremlius numeta trupinius. 

Þymiausia Lietuvoje priplëðtø pajamø dalis sunaudojama karo pramonës 

finansavimui ir priespaudos aparato iðlaikymui (VSK, VRM, CK ir kt.). Lietuvoje 

pelnytus milijonus rubliø okupantas ðvaisto antilietuviðkai propagandai. Kasdien 

á Lietuvos atmosferà iðmetamos tonos bolðevikinio melo nuodø, turinèiø tikslà 

rauti ið lietuviø sàmonës tautinës pasaulëjautos ðaknis, atrofuoti savarankiðko 

màstymo sugebëjimà, uþmuðti laisvës alkio jausmà. Tik dël stebëtino mûsø tautos 

gyvybingumo ir Dievo pagalbos mes dar neuþtroðkome, iðsaugojome sveikà 

tautinæ sàmonæ, nors paskutiniu metu Kremlius ypatingai suaktyvino genocido 

politikà. 

Lietuviø prakaitu uþdirbtus milijonus Maskva iðsiunèia á uþsiená mûsø emigrantams 

klaidinti, skaldyti, apkrësti ðpionomanija, nukreipti jø veiklà Maskvai 

pageidaujama kryptimi. Kuo kitu, jei ne saugumo rankos ásikiðimu galima paaiðkinti 

mûsø emigrantø propagandos susilpnëjimà, sustabarëjimà, keliantá kiekvienam 

galvojanèiam lietuviui pavergtoje tëvynëje gilø liûdesá ir susirûpinimà. Todël 

mûsø pagrindinis tikslas – kovoti su bolðevikine dezinformacija visose jos reiðkimosi 

srityse. 

Yra mananèiø, kad lietuviui pakanka giliø religiniø ásitikinimø, jog giliai tikintis 

krikðèionis savaime taps sàmoningu lietuviu. Kiti tvirtina, kad pirmiausia reikia 

kelti tautiná susipratimà. Anot pastarøjø, net ateistas, bûdamas tautiðkai susipratæs, 

niekada nekovos prieð Baþnyèià. Mes stengsimës sujungti ðias abi nuomones. 

Racionalistinëje ir ateistinëje mokykloje iðauklëtas jaunimas maþai domisi religine 

literatûra. Be to, per 36 metus pogrindyje neiðëjo nei vienos religinës knygos, 

skirtos platesniam skaitytojø ratui. Jaunimas daugiau domisi pasaulietine literatûra, 

gvildenanèia tautines problemas. Jaunimui reikalinga ir religinë literatûra. Bet pirmiausia 

bûtina neutralizuoti jaunimo sàmonëje tas piktas sëklas, pasëtas mokytojø 

ateistø, likviduoti tà ið mokyklos iðsineðamà nepasitikëjimà dvasininkais. 

Lietuvai ypaè pavojingas kosmopolitizmas, kurá propaguoja okupantas ir, deja, 

net kai kurie dvasininkai. Jø dëka „religiniai motyvuoto tautinës iðtikimybës 

nuvertinimo balsai skverbiasi á mûsø tarpà“ (Juozas Girnius. Idealas ir laikas, 1966 

m., p. 52). Tautiðkai nusiteikæ inteligentai priekaiðtauja Lietuvos dvasininkams 

dël tautinio abejingumo, dvasininkai inteligentams – dël Katalikø Baþnyèios reikðmës 

ignoravimo. Visa tai kelia pavojø tautinei vienybei. 

Ðio pavojaus akivaizdoje mûsø laikraðtis kovos su kosmopolitizmo apraiðkomis, 

stiprins dvasininkø ir pasaulieèiø santarvæ. 

Mes vadovausimës II Vatikano Susirinkimo priimtu „Dekretu apie pasaulieèiø 

apaðtalavimà“, kuriame pasaulieèiai traktuojami pilnateisiais Baþnyèios na-


riais, o dvasininkai ápareigoti „...su atidumu Kristuje ir tëviðka meile svarstyti 

pasaulieèiø pateiktus projektus, sugestijas, norus, pagarbiai pripaþinti tà tikràjà 

laisvæ, priklausanèià kiekvienam ðiame pasaulyje“. 

Kvieèiame raðyti á mûsø laikraðtá visø paþiûrø lietuvius. Mes spausdinsime 

tautinius ir religinius straipsnius, iðskyrus tik tuos, kurios okupantas galëtø panaudoti 

prieð mûsø tautà ir Baþnyèià. 

Vadovausimës kriterijumi, kad „tiesa yra aukðèiau uþ visus autoritetus ir todël 

kiekvienas yra laisvas visa kritiðkai vertinti.“ 

LEIDËJAI 


VILNIUS, 1976 M. GEGUÞË, NR. 1. 

LKP CENTRO KOMITETUI 

BOGUÐIO VYTAUTO, Vytauto s., gyv. Vilniuje, 

Gorkio g. 95–3, 

P A R E I Ð K I M A S 

Að esu moksleivis ið Vilniaus Antano Vienuolio vidurinës mokyklos 10 d klasës. 

Kurá laikà patarnaudavau miðioms Ðv. Mikalojaus Baþnyèioje. Apie tai suþinojo 

mokykloje. Ne kartà teko kalbëtis su mokyklos direktoriumi drg. Dziska, 

mokymo dalies vedëja Raupiene ir auklëtoja Falkauskiene. Visi grasino paðalinti 

mane ið mokyklos. Iki paskutiniø metø mano motina buvo giliai religinga. Po 

pokalbiø mokykloje tapo aktyvi ateistë. Tëvai sudegino mano maldaknyges ir iðvarë 

ið namø. Teko paklusti grubiai tëvø ir mokytojø prievartai, paþadëti jiems 

atsisakyti Baþnyèios. Taèiau mano persekiojimas nesiliovë. Klasës auklëtoja Falkauskienë 

vieðai klasëje pravardþiuodavo mane davatka, skleidë gandus, kad tariamai 

að priklausau kaþkokiai baptistø sektai, neva platinu antitarybinæ literatûrà. 

Auklëtoja nuolat prikiða man nacionalizmà, kurio bacilomis að tariamai apkrëtæs 

visà klasæ. 

Kur visø ðiø kaltinimø pagrindas? 

1975 metø vasario 15 dienà atëjau á mokyklà apsirengæs baltais baltiniais, pasiriðæs 

kaklaraiðtá. Buvusi mano auklëtoja Baltrûnienë liepë eiti namo ir persirengti. 

Mat ji átarë, kad að demonstratyviai pasipuoðiau lietuviø tautinës ðventës iðvakariø 

proga. Nesijauèiau niekuo kaltas ir ásakymo neávykdþiau. 

Kità dienà mano tëvas ir ketvirtoje klasëje besimokantis broliukas Gintarëlis 

atëjo pasivaikðèioti á „Lokomotyvo“ stadionà. Rasø kapinëse ant Centrinës koplyèios 

jie pastebëjo plevësuojanèià lietuviø tautinæ vëliavà. Broliukas jà nupieðë, o ið 

seno þurnalo nusiraðë eilëraðtá. Pastebëjæs broliukà, vartantá bloknotà, mokytojas 

105


Kareckas atëmë ir atidavë já mokyklos vadovybei. Mokyklos vadovybë be jokio 

pagrindo apkaltino mane, jog að paskatinæs broliukà nupieðti vëliavà. Po keliø 

dienø buvo uþdrausta iðvykti á respublikines „Þalgirio“ bokso pirmenybes. Tëvas 

ne kartà buvo kvieèiamas á Saugumà. 

Nuo ðiø mokslo metø pradþios mokyklos vadovybë nusprendë perauklëti mane 

prievarta. Kai að atsisakiau stoti á komjaunimà, auklëtoja Falkauskienë perskaitë 

direktoriaus ásakymà, kuriuo Spalio ðvenèiø demonstracijoje turëjau neðti 

raudonà vëliavà. Tokia prievarta sukëlë tam tikrà reakcijà. 

Uþ tai, kad nenuëjau á demonstracijà, teko kalbëtis su mokyklos direktoriumi 

drg. Dziska, kuris vadino mane antitarybiniu jaunuoliu, valganèiu pûslëtomis darbininkø 

rankomis uþdirbtà duonà, bet spjaudanèiu á raudonà vëliavà. Jis siûlë 

nutraukti ryðius su Juliumi Sasnausku ir Dainiumi Ðepuèiu, kurie irgi neva esà 

nusiteikæ nacionalistiðkai. Mokymo dalies vedëja ir auklëtoja pasiûlë iðeiti á kità 

mokyklà. 

Ð.m. vasario mënesá lietuviø kalbos mokytoja davë uþduotá paraðyti raðiná tema 

„Sekime komunistø pavyzdþiu“. Moksleiviø tarpe kilo diskusija dël paèios 

temos pavadinimo, kodël privalome sekti visø komunistø pavyzdþiu? Net tarybinëje 

spaudoje matyti, kad tarp jø yra labai idealiø þmoniø, bet uþtenka bailiø, 

menkystø ir valstybinio turto grobstytojø. Ar ir pastaraisiais turime sekti? Ðias 

mintis ir iðdësèiau raðinyje. Mokytoja mano ir kai kuriø draugø raðiniø nesugràþino. 

Po keliø dienø mano elgesys buvo sumaþintas iki „2“. 

Savo iniciatyva mëginau pereiti á kitas mokyklas, bet ten nepriëmë. 

Kovo 19 dienà á mokyklà atvyko civiliðkai apsirengæ valdþios pareigûnai ir be 

jokios prokuroro sankcijos su direktoriaus pavaduotojo drg. Dobino pagalba susodino 

á lengvàsias maðinas mane ir ðiuos draugus: Kæstutá Subaèiø, Vytautà Bidlauskà, 

Dainiø Ðeputá, Juliø Sasnauskà ir nusiveþë á VRM Vilniaus miesto Spalio 

rajono skyriø. Mus tardë pareigûnai, kuriø þymià dalá teko matyti (vëliau) VSK. 

Mane tardë kapitonas Semionovas, perskaitë mano tëvo pareiðkimà, kuriame jis 

skundësi savo 17-meèio sûnaus religinëmis bei tautinëmis paþiûromis, jas, jo manymu, 

suformavo kaþkokie „burþuazinës atgyvenos“. Tëvai praðë valdþios ástaigas 

padëti iðtraukti mane ið nacionalistiniø pinkliø. Semionovas tikino mane ir 

tëvà, kad að bendrauju su buvusiais lagerininkais. 

Kapitonas Semionovas liepë apraðyti mano santykius su kaþkokiu man nepaþástamu 

Viktoru. Jis parodë kaþkokio þmogaus nuotraukà, kurià esà mano tëvas 

iðëmæs ið mano albumo ir jiems atneðæs. Tai ir esàs Viktoras. Teigë, jog jis mus 

mokæs Lietuvos istorijos ir ketvirtadieniais mus ið jos egzaminuojàs. Taip pat mokàs 

religijos ir savaitëje vienà kartà mus ið jos egzaminuojàs. Paëmæs raktus ið 

klebono, mus vedþioja po baþnyèias. Kokias knygas ir kokià literatûrà mums duoda 

skaityti? Kaip jis lygino prieðkarinæ ir dabartinæ Lietuvà? Kaip vertino matytus 

teatrus bei operø pastatymus ir kino filmus? Ðitokie klausimai kaip kruða pasipylë 

ant mano galvos. Du tardytojai reikalavo, kad að prieð kaþkoká þmogø raðtu 

paraðyèiau savo kaltinimus. Atsisakiau, tada man akistaton atitempë tëvà. Uþ at- 

106


sisakymà raðyti parodymus prieð Viktorà kapitono Semionovo bendradarbis mano 

tëvo akivaizdoje mane ëmë keikti visokiais necenzûriniais þodþiais, grasino 

lageriu, kolonija. Semionovas ásakë milicininkams uþdaryti mane á kamerà. Tëvui 

aiðkino, kad mane iðveð kità dienà á Velièioniø nepilnameèiø kolonijà. Kadangi 

ten ðalta, maitina blogai, patarë atneðti ðiltus baltinius ir gerokai maisto. Tëvas 

nusiþeminæs dëkojo pareigûnams, kad jie „nuëmë nuo peèiø sunkià naðtà“. 

Kameroje radau du labai nesimpatiðkus tipus. Taèiau po valandos mane ið 

kameros iðvedë ir vël ëmë tardyti. Mane átikinëjo, kad dauguma lagerininkø dël 

jø ilgo buvimo kalëjimuose ir lageriuose (po 25 metus) esà homoseksualistai. 

Klausinëjo, ar að nepastebëjæs ko átartino Viktoro elgesyje. Ëmë teigti, kad jis man 

duodàs pinigø cigaretëms nusipirkti, vaiðinàs alkoholiniais gërimais, bent jau ðvenèiø 

dienomis. Pareiðkiau, kad ið viso su jais nekalbësiu, jei neleis man papietauti. 

Leido pusvalandþiui iðeiti ir pavalgyti su sàlyga, kad sugráðiu. Papietavæs nesugráþau. 

Kovo 24 dienà á mokyklà atvyko tie patys pareigûnai su kapitonu Semionovu 

prieðakyje. Be anksèiau iðvardintø, tardë dar ðiuos mokinius: Algirdà Masiulioná, 

Andriø Tuèkø, o po keliø dienø Lengvosios pramonës technikumo auklëtiná Rimà 

Ringelá. 

Ið visø reikalavo pasiaiðkinimø, kodël klauso uþsienio radijo ir eina á baþnyèià, 

taip pat parodymø prieð Viktorà, kuris esà save vadino Tarybø Sàjungos negru. 

Balandþio 5 d. kapitonas Semionovas vël ið mokyklos iðvedë Juliø Sasnauskà, 

Algirdà Masiulioná ir mane, tik ðá kartà á Saugumà. Mane tardë kaþkoks Zajanèkovskis. 

Jis pareiðkë, kad neturiu teisës vadintis tarybiniu pilieèiu, nes mano paþiûros 

religinës ir nacionalistinës. Panaðiai kaip ir Semionovas, grasino dëti pastangas 

paðalinti ið mokyklos ir sutrukdyti stoti á aukðtàjà mokyklà. Reikalavo 

parodymø prieð „patyrusius“ nacionalistus, kurie tariamai formuoja antitarybines 

paþiûras. 

Balandþio 7 d. á VSK buvo nuveþti mokiniai Vytautas Bildauskas ir Dainius 

Ðeputis. 

Mokyklos skelbimø lentoje kabo direktoriaus ásakymas, kuriuo man pareikðtas 

grieþtas papeikimas su paskutiniu áspëjimu uþ mokinio taisykliø lauþymà. 

Prie tëvø buto nuolat budi seklys, jis áþûliai sekioja mane iðtisà dienà. Kartais 

lydi mane du sekliai. Ko tuo siekiama? Ábauginti mane? Bergþdþios pastangos. Að 

nesijauèiu kuo nors nusikaltæs tarybinei valstybei, galvoju, geriau visà gyvenimà 

likti turinèiu savo nuomonæ darbininku negu bailiu inteligentu. Iki ðiol Saugumas 

skelbë kovojæs su uþsienio ðnipais, diversantais. Savo kailiu patyriau, kad jie kovoja 

su mûsø paþiûromis. Ið mûsø ten reikalavo neteisingø parodymø prieð Viktorà, 

t.y. meluoti, apkalbëti. Visomis negarbingomis priemonëmis Saugumas kovoja 

su Baþnyèia, nors ji moko tik gera: mylëti artimà (net prieðà), nevogti, nekalbëti 

netiesos ir t.t. Ko stengiasi iðmokyti mus Saugumas? Áskundinëti, iðdavinëti 

draugus. Mes nedavëme jokiø parodymø prieð Viktorà, nes tai bûtø melas. Taèiau 

mûsø draugas apkalbëjo þmogø, kuris, kaip girdëjau, yra jam padaræs daug 

107


gero. Saugumas pastûmëjo já á moralinës iðdavystës kelià ir tik Saugumo dëka jis 

mums dvasiðkai þuvæs þmogus. Ar tarybø valdþiai reikalingi moraliðkai suluoðinti 

invalidai? 

Neseniai motina prisipaþino, kad vien tik paskutiniu metu tëvas buvo iðkviestas 

á Saugumà septynis kartus, o ji pati – kartà. Ið tëvo Saugumo ásakymu buvo 

atimtas papildomas uþdarbis uþ ekskursijø vedþiojimà po Vilniaus Universitetà. 

Uþdraudë platinti jau atspausdintà jo knygà ið lietuviø kultûros istorijos, grasino 

paðalinti ið darbo, jeigu jis neparaðys pareiðkimo prieð jam visiðkai nepaþástamà 

Viktorà. Tëvas pasidavë spaudimui, pasmerkë þmogø, kurio niekuomet net nematë. 

Uþ paslaugà ðiandien jis vël vedþioja ekskursijas po Universitetà. 

Mano tëvas visai negeria degtinës, taèiau baimës verèiamas ëmë bendradarbiauti 

su þmonëmis, kurie dvasiðkai jam svetimi. Kaimynystëje gyvenantis milicininkas 

Vytas Gedminas, pas kurá lankosi jo draugai èekistai, Vladas Gulbinas tëvus 

tampo po teatrus, koncertus, „auklëja“ juos, kad jie auklëtø savo sûnø. Negaliu 

viso to suprasti, pateisinti. 

Saugumas daro daug neprotingø þygiø apsaugoti mus nuo „þalingø“ idëjø ir 

todël deda visas pastangas apjuodinti senus Lietuvos inteligentus, kurie, Saugumo 

nuomone, yra tø idëjø neðëjai. Kadangi mano tëvai ir mokytojai nesugeba bûti 

tikraisiais mano auklëtojais, auklëja pati gyvenimo tikrovë, o ne kaþkoks Viktoras. 

Tëvai, vartodami prievartà, nëra man autoritetas. Norëjau kambaryje pasikabinti 

DLK Kæstuèio paveikslà, tëvai uþdraudë. Turëjau 1937 m. Kauno dramos 

teatro programà su stilizuota Vytimi. Tëvas atëmë ir suplëðë. Tiek pat netaktiðki ir 

dauguma mano mokytojø. Mokytojas Pauliûnas atëmë ið manæs dvi nuotraukas 

su Dariumi ir Girënu. Kuo gali bûti pavojingi tarybø valdþiai ðie du lietuviø tautos 

didvyriai, iðgarsinæ Lietuvos vardà pasaulyje? Mokytojai moko mus pamilti 

rusø didvyrius Aleksandrà Nevská, Petrà Didájá, Suvorovà, Kutuzovà, Uðakovà, 

Pavlikà Morozovà ir kitus. O kodël negalima mylëti savo tautos didvyriø? Siûlo 

semtis dvasiniø jëgø ið Marytës Melnikaitës. Neseniai vienas zarasiðkis mëgino 

átikinti mane, kad ji jokia Marytë ir Melnikaitë, o Maða Melnikova ar Melnik. Neþinau, 

kuo tikëti. Á tëvus ir mokytojus bijau kreiptis. 

Per televizijà maèiau, kad Maskvoje ant Neþinomojo kareivio kapo dedamos 

gëlës. Kaune bûdamas suþinojau, kad ir mes turëjome Neþinomojo kareivio kapà, 

kuris Stalino ásakymu buvo sulygintas su þeme. Aplankiau ten kariø kapines. Didvyriðkiems 

rusø kariams pastatytas graþus paminklas, kûrenasi amþinoji ugnis. 

1919–1920 metais þuvusiøjø Lietuvos kariø kapai paskendæ dilgëlëse, ganosi oþkos. 

Praëjusiø metø Vëlinëse su draugais buvau Vilniaus Rasø kapinëse. Mums 

atëjus prie savanoriø kapø, kaþkokie tipai ëmë mus fotografuoti. 

Ð.m. vasario 7 dienà ðventëm klasës draugo Dainiaus Ðepuèio gimimo dienà. 

Að ten iðgëriau 200 gramø sauso vyno ir nuëjau á Jaunimo dramos teatrà pasiþiûrëti 

spektaklio „Prarastas rojus“. Pirmos pertraukos metu nuëjau á tualetà. Trys 

girti rusiðkai kalbà jaunuoliai pareikalavo cigareèiø. Kadangi nedaviau, apstumdë 

mane. Nesusivaldæs vienam ið jø skëliau antausá. Jie smarkiai sumuðë mane, 

108


sukruvino. Þaibo greitumu ið kaþkur atsirado draugovininkai ir milicija. Nors ir 

praðiau nuveþti mane pas tëvus, nugabeno á blaivyklà. Kaþkas ið atsakingø karininkø 

pareiðkë, kad nepilnameèio neturëjo teisës atveþti èionai. Taèiau uþ nakvynæ 

pareikalavo 15 rubliø. Ðá faktà nuo tëvø nuslëpiau. Kaimynystëje gyvenantis 

milicijos kapitonas Gedmantas paþadëjo taip sutvarkyti, kad nei tëvai, nei mokykla 

nesuþinotø. Taèiau geguþës pradþioje gavau kvietimà á milicijos vaikø kambará 

atvykti kartu su tëvais. Darbuotoja Korotkova paëmë ið manæs raðtiðkà pasiþadëjimà 

niekada nevartoti svaigalø. Ji uþtikrino mane, kad að nebûsiu átrauktas á 

vaikø kambario áskaità. Taèiau geguþës 17 d. paðaukë vël kartu su tëvais á tà patá 

milicijos kambará vaikams. Drg. Korotkova pareiðkë, kad að esu átrauktas á milicijos 

vaikø kambario áskaità. Nuo ðiol man taikomas toks reþimas: neturiu teisës 

iðgerti net alaus, sugráþti á namus vëliau kaip 22 valandà, be milicijos leidimo iðvykti 

ið Vilniaus. Ðio reþimo vykdymas pavestas kontroliuoti draugovininkams. 

Uþ reþimo nesilaikymà man buvo grasinama vaikø kolonija. 

Þinokite, kad að jau suaugæs, daug kà matau ir suprantu. Mokytojai, pasitelkæ 

á pagalbà Saugumà ir milicijà, pademonstravo visiðkà savo bejëgiðkumà, o gal 

stokà argumentø mums perðamai tiesai paremti. 

Saugumas man iðmetinëjo, kad að esu nacionalistø „iðmokintas“, nepasakoju 

nieko apie savo draugus ir paþástamus, nepasiraðinëju jokiø pasiaiðkinimø ir 

protokolø. Tai tëra mano atsakymas tëvams ir mokytojams, jie laiko mane pienburniu, 

kuris geriausiai supranta tik dirþo ir botago kalbà. Tai atsakymas ir mano 

tëvø bendrameèiams, jie irgi laiko mane vaikëzu, su kuriuo negalima atvirai 

kalbëti. 

Nelaikau savæs absoliuèiai teisiu. Taèiau tikiu, kad tëvai, mokytojai ir Saugumas 

negali manæs priversti átikëti brutalia teise. Visi jau „nuraðë“ mane á tarybø 

valdþios prieðø eiles. Ar ne per anksti? Juk man tik septyniolika metø. 

Nuoðirdþiai praðau padëti man. 

Vilnius, VYTAUTAS BOGUÐIS 

1976 m. geguþës 25 d. 


VILNIUS, 1976 M. LAPKRITIS–GRUODIS, NR. 5. 

LKP CK SEKRETORIUI P.GRIÐKEVIÈIUI 

Antri metai bandau pasinaudoti visuotinai pripaþinta ir Helsinkio susitarimo 

I punkte dar kartà patvirtinta pilieèiø teise pakeisti gyvenamàjà vietà ir iðvykti 

pas savo brolá á Kanadà. 

Taèiau Lietuvos TSR VRM Vizø ir registracijos skyrius be jokios prieþasties 

atmetinëja mano praðymus. Ð.m. birþelio 21 d. buvo atmestas mano brolio praðy- 

109


mas ir mano pakartotinas pareiðkimas daugiau negu keistai motyvuojant: „…todël, 

kad iðpildyti praðymà nëra galimybiø“. Argi tai valstybinës ástaigos atsakymas? 

Jeigu kas nors tvirtintø, kad Lietuvos TSR dabar vyrauja vergovinë santvarka, 

bûtø nubaustas uþ „tarybinës tikrovës ðmeiþimà“. Bet kokia gi kita visuomeninë 

formacija neleisdavo savo pilieèiams pakeisti gyvenamà vietà? Norëèiau þinoti, 

pagal kokià teisæ ir koká ástatymà esu prirakintas prie ðios ðalies? 

KÆSTUTIS JOKUBYNAS 

Adresas: 232044 Vilnius, 

1976 m. birþelio 22 d. Þvaigþdþiø 48–33 

AUÐRA (LIETUVA) 

1976 M. SPALIO 20 D., NR. 4(44). 

110 

ATITIESKIME NUGARAS! 

Dabartinæ Lietuvos padëtá galima visapusiðkai ávertinti tik gerai iðstudijavus tas 

istorines sàlygas, kuriomis iðtisus ðimtmeèius formavosi ir brendo mûsø tauta su 

jai bûdinga psichologija ir savita dvasia. Buvæs LSDP, vëliau VLIK’o pirmininkas 

Steponas Kairys prisiminimuose „Lietuva budo“ (Niujorkas, 1957 m.) duoda puikià 

lietuvio charakteristikà nacionalinio judëjimo auðroje. 

Jau Vytauto ir Jogailos laikais kunigaikðèiui ir bajorui pajungtas lietuvis artojas, 

po puspenkto ðimtmeèio baudþiavinës vergijos tapæs politiðkai laisvas, turëjo 

suþalotà bûdà. Baimingas klusnumas, ásëlinæs á lietuvio sielà, sukûprino jà. Sutikæs 

ekonomiðkai ir politiðkai galingesná, jis instinktyviai këlë rankà kepurës nusiimti. 

Tà rankà jau këlë mûsø proseneliai. 

Baudþiava, skurdu penëdama mûsø tautos kamienà, suþalojo já dvasiðkai. Ðimtmeèiais 

paklusnumo mokomas, baudþiauninkas neteko savigarbos ir pasitikëjimo 

savo jëgomis, neteko dràsos laisvai galvoti ir veikti. Jam jau stigo valios kovoti 

uþ þmogø savyje. Vergiðkumo, fatalizmo nuotaikos lietuviui buvo perduodamos 

ið kartos á kartà per motinos pienà. Lietuvis neteko senovëje turëtos iniciatyvos ir 

verþlumo. „Visas jo sielos protestas prieð vergo dalià virto pasyviu, dainon ápintu 

skundu ir dejavimu“. 1863 metø sukilime þuvo energingiausi lietuviai, ryþæsi aukoti 

uþ tauriuosius tautos idealus savo laisvæ ir net gyvybæ. Likæ gyvi ir „laisvi“ 

buvo apimti laidotuviø nuotaikos. Sukilimo pralaimëjimas atëmë pasitikëjimà savo 

tautos jëgomis, viltá kada nors iðsilaisvinti. Á pavirðiø iðplaukë sukilime nedalyvavæ 

bailiai, agentai, dvasios ðliuþai, pasalûnai ir karjeristai. Praslinkus 35 metams, 

nebijodami þuvusiøjø ðmëklos, jie 1898 metø lapkrièio 8 dienà, Vilniuje ðventinant 

paminklà Muravjovui, dalyvavo iðkilmëse lietuviø tautos budeliui pagerbti... 

Tos ðlykðèiø ðliuþø saujelës prieðakyje stovëjo „realistai“, bandæ patenkinti savo 

interesus ne kovodami, bet buèiuodami pavergëjo padà.


Per Nepriklausomybës dvideðimtmetá sugebëjome atsitiesti, atgauti savo þmogiðkàjá 

orumà. Taèiau vokieèiø okupacija, ilgametis stalininis teroras, pakirtæs narsiausius 

ir pajëgiausius tautos vyrus, vël prilenkë lietuvá prie þemës. Ðiandien, 

pasikvietæ á pagalbà „taikius auklëjimo metodus“, pavergæ mus fiziðkai, okupantai 

deda visas pastangas pavergti ir dvasiðkai. Kovojant uþ sveikà tautos dvasià 

pavojingiausias prieðas yra mûsø paèiø baimë ir neryþtingumas. Liûdna, kad pavergëjai 

talkininkø randa paèioje tautoje. Vieni jø talkininkauja sàmoningai, uþ 

trisdeðimt Judo skatikø, kiti – dël savo ribotumo, sëdami tautoje neviltá. Paskutinieji, 

deja, yra pavojingesni uþ pirmuosius. Dar Radiðèevas yra pasakæs: „Vergams 

ágimta matyti visus supanèiotus. Vienoda dalia palengvina jø likimà, kuris 

nors pranaðumas slegia jø protà ir dvasià“. Patys stokodami dràsos ir ryþto ásijungti 

á kovà uþ ðventas tautos teises, visais bûdais stengiasi sulaikyti „iðsiðokëlius“. 

Anot jø, „iðsiðokëliai“ trukdà dirbti þymiai naudingesná – kultûriná darbà. 

XX ðimtmeèio „realistai“ nenori suprasti, kad tik aktyviosios tautos dalies pasiprieðinimo 

dëka okupantas to kultûrinio darbo nesiryþta visiðkai nutraukti. „Realistai“ 

yra sukûræ net savotiðkà „savæs iðsaugojimo“ filosofinæ sistemà. Pagal juos, 

niekas neprivalo rizikuoti nors ir vieno þmogaus laisve ar gyvybe. Svarbiausia 

esà kuo daugiau lietuviø iðsaugoti tinkamam momentui, „dienai x“. Nesupranta 

jie, kad dvasiniame pogrindyje bûnant ir belaukiant „dienos x“, jø stuburà sugrauð 

rûdys, o ðirdys apaugs kerpëmis ir pelësiais. Iðgirdæ kovos trimità, jie nepajëgs 

uþsësti ant kovos þirgø. O jø vaikai uþaugs visiðkai kurti tautos siekiams. 

„Savæs iðsaugojimo“ filosofijos neðëjai yra þymi dalis mûsø humanitarinës inteligentijos. 

Kokia ironija: Lietuvos raðytojai, tautinio atgimimo auðroje savo plunksna 

þadinæ lietuvá, ðiandien uoliai stengiasi uþmigdyti mûsø tautinæ ir religinæ sàmonæ. 

Paskutinio Gruzijos raðytojø sàjungos suvaþiavimo metu buvo girdimas ne 

vienas protesto balsas prieð imperialistinius Rusijos planus asimiliuoti gruzinø 

tautà. Lietuvos raðytojø sàjungos valdybos pirmininkui A.Bieliauskui skaitant praneðimà 

V-ajame Lietuvos raðytojø sàjungos suvaþiavime, Lietuvos raðytojai protestavo... 

bufete, gerdami degtinæ ir pasakodami anekdotus apie tai, kaip A.Bieliauskui 

uþ valdiðkus pinigus pavyko pasistatyti vilà su suomiðka pirtim ne tik 

sau, bet ir savo sugërovui Juozui Poþërai... Skaudþiausia, kad taip „protestuojanèiø“ 

tarpe matëme ir talentingiausià lietuviø novelistà Juozà Aputá. 

„Savæs iðsaugojimo“ filosofijà bruka ir aukðtøjø mokyklø dëstytojai. Pavyzdþiui, 

Konservatorijos docentas Kazlauskas neseniai perskaitë paskaitø ciklà, kuriame 

tikino auditorijà, kad visos lietuviø tautos nelaimës kyla ið mûsø nesugebëjimo 

prisitaikyti prie istoriniø sàlygø. Docentui akyse suþibëdavo fariziejiðkos aðaros 

pasakojant apie lietuviø tautos kanèias stalininëje eroje. Tûkstanèiai þuvæ 

konclageriuose, deðimtys tûkstanèiø – partizanø gretose, ðimtai tûkstanèiø – tremtyje. 

Ir uþ tai kalta... pati tauta, nes nemokëjo buèiuoti pavergëjø kojø. Kazlauskas 

ragino klausytojus pasekti èekø ir slovakø pavyzdþiu. Tie mokëjæ prisitaikyti ir 

prie vokieèiø, ir prie rusø okupacijø, o uþ „socializmo pastatymà“ sumokëjæ tik 25 

tûkst. tremtiniø á Sudetus. 

111


Gaila, kad mûsø pogrindinë spauda ne visada skiria reikiamà dëmesá religiniam, 

tautiniam ir politiniam mûsø tautos sàmoningumui kelti. Dar liûdniau, kad 

emigracinës politinës organizacijos gana silpnai tesuvokia ðiandieninæ Lietuvos 

padëtá ir savo radijo propaganda stumia tautà á abejingumà ir desperacijà. Daþnai 

deklaruojama, kad laisvë ne iðmeldþiama, o iðkovojama, kad 1918 metais laisvæ 

gavome tik dideliø mûsø tautos kanèiø ir aukø kaina. Ðiandien gi siûloma pasikliauti 

Lietuvos „eurokomunistø“ gera valia. Iðeitø, kad visà 20-metá buvæ mûsø 

laisvës duobkasiais, 8-ajame ðio ðimtmeèio deðimtmetyje staiga tapo mûsø tautos 

gelbëtojais. Koks nusikalstamas naivumas! 

Kà daryti? Pradëkime nuo savæs – nuo pogrindiniø ir emigraciniø organizacijø. 

Pirmiausia patys iðsitieskime. O paskui padëkime visai tautai religiðkai, tautiðkai 

ir politiðkai sàmonëti. Tik sàmoninga, nesigailinti aukø tauta verta laisvës. 


VILNIUS, 1976 M. RUGSËJIS–SPALIS, NR. 4. 

Leidëjø pastaba. Teksto autoriai – A.Terleckas ir J.Sasnauskas. 

112 

TSRS AUKÐÈIAUSIOSIOS TARYBOS 

PREZIDIUMO PIRMININKUI N.PODGORNUI 

PAREIÐKIMAS 

GINTAUTAS 

Pil. A.TERLECKO, 

gyv. Nemenèinës plento g. 68, 

232016 Vilniuje, 

Lietuvos TSR, 

1975 metø lapkrièio 23 d. paraðiau TSRS KGB pirmininkui laiðkà apie mano persekiojimà. 

Po ðio laiðko KGB ëmë mane dar labiau persekioti. 

1975 metø gruodþio 7 d. buvau atleistas ið darbo, taèiau tai buvo padaryta taip 

ðiurkðèiai, jog net liaudies teismas, triskart nagrinëjæs mano bylà, turëjo priimti 

labai nemalonø KGB sprendimà. Apie atleidimà ið darbo pirmàkart suþinojau KGB 

kabinete, nors formaliai jie nerenka Vilniaus valstybiniam operos ir baleto teatrui 

darbuotojø. 

1975 m. gruodþio 9 d. buvau sulaikytas Vilniaus geleþinkelio stotyje vien todël, 

kad atëjau sutikti savo paþástamø maskvieèiø. Be jokios sankcijos buvau iðlaikytas 

visà dienà. 1975 metø gruodþio 12 d. KGB pulkininkas Kruglovas pasiûlë 

man gerà darbà su sàlyga, kad apleisiu Lietuvos SSR Aukðèiausiojo Teismo pasta-


tà, kuriame vyko atviras S.Kovaliovo bylos procesas (á teismo salæ að nebuvau 

áleistas). Uþ neklausymà teismo salæ saugojæ „draugovininkai“ atvirai grasino susidoroti 

su manimi, gàsdino nauju „susitikimu“ su KGB. Kai buvo paskelbtas 

nuosprendis, salëje su specialiaisiais leidimais sëdëjæ þmonës pagal pulkininko 

komandà ëmë visaip mane koneveikti, tarðyti á ðuns dienas. Teatro vadovybë teismo 

sprendimo nepaisë ir manæs á ankstesnes ugniagesio pareigas negràþino, o 

privertë budëti prie áëjimo. Antràjá mano ieðkiná teismas atmetë. Netrukus suþinojau, 

kad vyresnysis leitenantas Tiðèenka-Gulbinas, daþnai ir kiti KGB darbuotojai 

po keletà kartø per dienà skambina á teatrà, liepdami sekti kiekvienà mano 

þingsná. Ðalia manæs nuolatos „budëjo“ vienas arba du „savanoriai“ ið kolektyvo. 

Atmosfera tapo nepakeliama, todël 1976 metø geguþës 10 d. buvau priverstas 

iðeiti ið darbo. 

1976 metø lapkrièio 5 d. 7.30 val. vaþiavau á miestà nusipirkti vaistø. Mane 

lydëjo KGB darbuotojas, kurá að paþástu ið matymo. Troleibusø þiede manæs laukë 

trys. Susëdo á savo „Volgà“ ir vaþiavo paskui „mano“ troleibusà. Mieste paskui 

bëgiojo dvi damos. Nespëjau gráþti nusipirkæs vaistø, prie manæs pristojo provokatorius 

vargoninkas M., kiðo man keletà provokaciniø pasiûlymø. Tada atsiminiau, 

kad ðiandien technikos mokslø kandidato M.Tomonio þûties metinës… 

Ðiø metø lapkrièio 6 d. aplankëme M.Tomonio kapà. Paskui mus vaikðtinëjo 

duobkasiais persirengæ vakarykðèiai èekistai. Vakare iki troleibusø stotelës mane 

lydëjo 15 „draugovininkø“. Irkutsko srities Taiðeto ir Èunos miestø lageriuose 

buvau laisvesnis nei èia, Lietuvoje. 

Po keliø dienø Lietuvos SSR raðytojø sàjungos narys G. man papasakojo, apie 

kà jis kalbëjosi su KGB papulkininkiais E.Baltinu ir J.Èesnavièiumi. Èekistai já praðæ 

áspëti mane, kad liauèiausi „varæs antitarybinæ veiklà“. Kitaip jiems teksià mane 

likviduoti (tuoj pat papulkininkis Baltinas, tarsi apsirikæs, pasitaisë, vietoj „likviduoti“ 

pavartojo þodá „pasodinti“). Nesuspëjau atsipeikëti, suvokti, kà ðie grasinimai 

reiðkia, kai vienas jaunuolis man praneðë, kad pas jo motinà á darbà atëjo 

tas pats E.Baltinas ir ëmë jà átikinëti, kad jo sûnus esà pateko á pinkles arðaus 

nacionalisto Antano, kuris mëgina átraukti já á antitarybinæ veiklà ir taip praþudyti. 

Papulkininkis atkakliai ákalbinëjo motinà padëti KGB mane demaskuoti. Ðitaip 

daryti pastaruoju metu ákalbinëjo mano paþástamus ir kiti KGB darbuotojai. Ðiandien 

paðtu gavau anoniminá laiðkà ir suvokiau, kad KGB nusprendë nuo grasinimø 

pereiti prie konkreèiø veiksmø. 

Að nesergu persekiojimo manija. Kitados net trys psichiatrø komisijos (tardytojui 

reikalaujant) tikrino mano sveikatà ir pripaþino esantá psichiðkai sveikà. Taèiau 

po minëto anoniminio laiðko að ëmiau pagrástai bûgðtauti dël savo gyvybës. 

Dar ðiø metø pavasará kaþkas paskleidë gandus, kad KGB manæs neareðtavo 

uþ antitarybiná laiðkà KGB pirmininkui vien dël to, kad að esu valstybës saugumo 

komiteto agentas… Su manim esà susidorosiàs lietuviðkasis pogrindis… Anoniminiame 

laiðke tie „tikintieji“ teigia, kad að KGB dirbu nuo 1948 metø. Keletà 

sykiø buvau pasodintas, bet visada esà iðlipdavau sausas ið vandens… Ðá laiðkà 

113


lengvai gali panaudoti prokuratûra ir dël mano þûties apkaltinti pogrindininkus. 

Gyvenu priemiesèio miðke. Nuþudyti mane labai lengva. Mano nervai be galo 

átempti. Bemiegëmis naktimis, kai prisimenu visas paskutinës „bandeliø bylos“ 

tyrimo smulkmenas, prieinu iðvadà, jog tai buvo pirmas mëginimas mane nuþudyti 

kriminaliniø nusikaltëliø rankomis. Ðiandien kuriami nauji mano sunaikinimo 

planai. 

KGB man siûlo tris galimybes: nuþudymà, dar kartà kalëjimà (esant dabartinei 

mano sveikatai ðitai tolygu mirèiai) ir emigracijà. O að noriu gyventi ir tik Lietuvoje. 

Emigruoti nenoriu dël ðiø motyvø. 

Pirma, man bûtø didþiausia tragedija, jeigu su savo vaikaièiais tektø kalbëti 

svetima kalba. 

Antra, niekinu Vakarus uþ bailumà, abejingumà toms dorovinëms vertybëms, 

dël kuriø kovojo þmonija Reformacijos metais, JAV nepriklausomybës kare, per 

Didþiàjà prancûzø revoliucijà. 

S.Kovaliovo teismo metu pirmà kartà per 48-erius savo metus pasitaikë proga 

pasikalbëti su uþsienio korespondentu. Tai buvo ponas Deividas Levis ið „Toronto 

Star“ – inteligentiðkas, simpatiðkas ir, kaip man pasirodë, suvokiàs mûsø 

padëtá þmogus. Jis daugelá sykiø pagyrë mus uþ laikysenà teisme. Taèiau labai 

greitai ásitikinau, jog tai tipiðkas vakarietis. Viename Anglijos laikraðtyje jis paraðë 

apie ðá procesà. Taèiau jo straipsnyje nebuvo net þodþio „Lietuva“ ir „lietuviai“. 

Á procesà mëgino atvaþiuoti trys maskvietës, taèiau jos buvo sulaikytos 

Maskvos milicijos ir paleistos tik tada, kai traukinys iðvyko á Vilniø. Apie tai 

suþinojo visas pasaulis tà paèià dienà. O kad trys vilnieèiai vien dël to, kad norëjo 

pasitikti maskvieèius, buvo nuvesti á KGB, ponas Levis pabijojo praneðti savo 

skaitytojams… 

Noriu gyventi tik Lietuvoje ir iki savo gyvenimo pabaigos likti iðtikimas savo 

idealui, kurio að nuo KGB neslepiu. Ðtai jis – laisvas þmogus laisvoje ir nepriklausomoje 

Lietuvoje. Taèiau ðio „siaubingo“ idealo að niekada nemëginau kam 

nors primesti. Be to, nesu lozungo „Lietuva tik lietuviams“ ðalininkas, kaip ðitai 

stengiasi árodyti KGB. Lietuvos istorija liudija, kad Lietuvoje kartu su lietuviais 

taikiai sugyveno ir tos tautinës maþumos, kurios gerbë mûsø kultûrà, kalbà ir 

tradicijas. 

Keletas þodþiø apie mano poþiûrá á SSRS demokratiná judëjimà. Ðio judëjimo 

programos að niekada nepasiraðyèiau, kadangi tai dar vienas mëginimas áamþinti 

Rusijos imperijà. Demokratinis judëjimas SSRS pasmerktas þlugti, kadangi SSRS 

liaudis tam nepasiruoðusi. Net politiniuose lageriuose retai buvau sutikæs rusø, 

kurie bent teoriðkai bûtø pasiruoðæ pripaþinti kiekvienai tautai teisæ á jø apsisprendimà. 

Að palaikau asmeninius ryðius su ðio judëjimo atstovais tik todël, kad jie 

narsûs ir sàþiningi þmonës. 

Man nepasisekë átikinti KGB majoro J.Kalakausko, jog að ne tik nesiekiu susilpninti 

sovietø valdþios Lietuvoje, bet remèiau stiprià valdþià, nebijanèià þmogaus, 

kuris tëra apsiginklavæs þodþiu… 

114


Pagrindinis mano gyvenimo siekis – savo pavyzdþiu árodyti KGB, jog visø lietuviø 

ábauginti neámanoma… Daugiau man nereikia. Argi ðis mano siekis toks 

pavojingas jûsø valdþiai Lietuvoje? 

Neseniai jûsø teisingumo ministro pavaduotojas pareiðkë, kad niekas SSRS 

nepersekiojamas uþ savo politines paþiûras. Ðitai árodyti Jûs galite nurodæ KGB, 

kad jis manæs nepersekiotø, nesityèiotø. 

Vilnius, ANTANAS TERLECKAS 

1976 m. lapkrièio 25 d. 

Ðio pareiðkimo nuoraðai iðsiøsti: 

1. Helsinkio Baigiamojo akto laikymosi kontrolës grupës pirmininkui J.Orlovui. 

2. SSRS generaliniam prokurorui Rudenkai. 

3. Vilniaus miesto prokurorui Topoliui. 

A.TERLECKAS. ÞODÞIU BEI PLUNKSNA UÞ TIESÀ IR LAISVÆ. 

VILNIUS, 2000, T. 1. 

Leidëjø pastaba. Laiðkas N.Podgornui – tolesnës desperacinës A.Terlecko pastangos iðsigelbëti 

nuo èekistinio likvidavimo. Ðios pastangos nebuvo bevaisës – jam pavyko, pasak 

vieno Lietuvoje tarnaujanèio èekisto, „trypti ðventà tarybinæ Lietuvos þemæ“ dar net ketverius 

metus – jis buvo suimtas tik 1979 m. spalio 30 d. 

A.Terleckas ðá laiðkà norëjo panaudoti politinei savigynai. Ne visiðkai pavyko. Rusijos 

disidentai jo nepublikavo nei SSRS, nei uþsienyje dël turinio – laiðko autorius pernelyg 

tiesmukai prikiðo jiems „imperskije zamaðki“... 

1977 m. pavasará A.Terleckas laiðkà áteikë lietuviðkajai pogrindinei spaudai. Irgi nespausdino. 

Já pirmà kartà paskelbë „Vakarinës naujienos“ tik 1994 m. 

Lietuvos laisvës lygos nariai A.Terleckas, J.Sasnauskas ir V.Ðakalys laikësi nuomonës, 

kad pogrindinëje spaudoje iðspausdinti ir uþsienio radijo bangomis Lietuvà pasiekæ anonimiðki 

tekstai nedaro visuomenei tokio psichologinio ir politinio poveikio, kaip tikromis 

pavardëmis pasiraðyti. Lietuvoje (pogrindinëje spaudoje ir per uþsienio radijà) 1976–1979 m. 

buvo paskelbta daugiau nei 10 grieþtø politiniø laiðkø, pasiraðytø tikromis pavardëmis. 

Visi tie pasiraðyti tekstai rodë visuomenei pavyzdá, ugdë pilietinæ dràsà ir daugelá átikino, 

kad Lietuvoje veikia gan stiprus pogrindis. 

115


116 

LIETUVOS TSR PROKURORUI 

PAREIÐKIMAS 

VOLUNGEVIÈIAUS JONO, s. Jokûbo, 

gyv. Vilniuje, Varðuvos g. 24–1, 

Ð.m. rugpjûèio 23 d. apie 14 val. Vilniaus autobusø stotyje mane sulaikë Saugumo 

komiteto majoras Trakimas su savo pagalbininku, kurio pavardës neþinau. Trakimas 

man ásakë eiti su jais. Að, kaip neteisëtai sulaikytas, atsisakiau paklusti jo 

reikalavimui. Tada Trakimas ir jo pagalbininkas pagrasino jëga nusivesti. Tokiu 

prievartos bûdu buvau nuvestas á Saugumo komitetà. Saugume, nors protestavau, 

buvau iðrengtas iki nuogumo ir padaryta asmeninë krata. Po to pokalbiui 

mane nusivedë saugumo darbuotojas Baltinas. Pokalbio metu jis primygtinai praðë 

ir áspëjo, kad að nevaþiuoèiau á Maskvà. Að to jam nepaþadëjau ir tik paklausiau, 

ar Maskva – uþdraustas miestas, á kurá man negalima vaþiuoti. Jis atsakë, 

kad ðiuo metu taip. Saugume buvau iðlaikytas penkias su puse valandos. 

Iðleistas ið saugumo buvau apstatytas sekliais, kuriø kiekviename þingsnyje 

buvau áþeidinëjamas nepagrástais kaltinimais, grasinimais ir t.t. Jei að eidamas 

ðaligatviu paspartindavau þingsná arba perbëgdavau gatvæ, tuojau pasigirsdavo 

garsus „ostanovis“ ir pasivijæ apsupæ trise ðaukdavo: „My tebie nogi povykruèivajem, 

esli budeð biegat. Idi domoj ir sidi!“ Be to, pasipildavo necenzûriðkø þodþiø 

virtinë. Kada að Gedimino aikðtëje kreipiausi á milicininkà ir praðiau já pagalbos 

nuo persekiotojø, vienas ið sulaikytø dviejø saugumo darbuotojø parodë milicininkui 

asmens liudijimà ir pasakë rodydamas á mane „On jest opasnyj ugolovnyj 

prestupnik, vedite jego v miliciju“. Milicija atsisakë tà padaryti. Èia pat prie milicininko 

saugumietis pareikalavo: „Rasgovarivai na tom jazykie, na kokom ja choèiu“, 

bûtent rusiðkai, nes að kalbëjau su juo lietuviðkai. 

Praðau Gerb. Respublikos prokurorà paaiðkinti man, ar turi teisæ saugumo darbuotojai 

be prokuroro sankcijos sulaikyti mane gatvëje, prievarta nusiveþti ir padaryti 

kratà? Ar leidþiama saugumo darbuotojams grasinti iðsukinëti kojas, apðaukti 

pavojingu kriminaliniu nusikaltëliu, kuriuo niekuomet nesu buvæs, ir keikti 

necenzûriðkais þodþiais? Ar leidþiama saugumo darbuotojams nurodyti, kur að 

galiu vaþiuoti, kur ne? Ar jie visas ðias priemones gali naudoti nebaudþiami? 

Að protestuoju prieð neteisëtà manæs sulaikymà ir kratà. Að protestuoju prieð 

neþmoniðkà saugumo sekliø elgesá su manimi. Protestuoju prieð bet koká persekiojimà. 

Tarybiniai ástatymai numato bausmes uþ grasinimà, ðmeiþtà ir áþeidimus. 

Visu tuo nusiþengë sulaikæ ir persekiojæ mane saugumo darbuotojai. Jei jiems 

taikytini bendri TSRS ástatymai, tai að reikalauju, kad bûtø patraukti atsakomybën 

ir nubausti tie saugumo darbuotojai, kurie man grasino ir mane áþeidinëjo. 

1977 m. rugpjûèio 28 d. JONAS VOLUNGEVIÈIUS 

A.LIEKIO ASMENINIS ARCHYVAS.


LIETUVOS TSR PROKURORUI 

Nuoraðas: 

LIETUVOS VISUOMENINEI GRUPEI HELSINKIO 

NUTARIMAMS VYKDYTI 

VYTAUTO BOGUÐIO, gyv. Vilniuje, Savièiaus 13–8, 

JULIAUS SASNAUSKO, gyv. Vilniuje, Garelio 15–15, 

KÆSTUÈIO SUBAÈIAUS, gyv. Vilniuje, Pionieriø 6–1, 

ANDRIAUS TUÈKAUS, gyv. Vilniuje, Ðaltkalviø 68–6, 

PAREIÐKIMAS 

Mes, þemiau pasiraðiusieji, 1976 m. mokëmës Vilniaus A.Vienuolio mokyklos X klasëje. 

Uþ baþnyèios lankymà, tautines bei religines paþiûras ir paþintis su buvusiais 

politkaliniais ne kartà prievarta buvome nuveþti á saugumà ir milicijà ir kitais 

bûdais persekiojami. Saugume mus vertë duoti melagingus parodymus prieð 

bendrà paþástamà Viktorà Petkø. Petkø mes paþástame kaip puikø, didelës erudicijos 

ir aukðtos kultûros þmogø. Saugumieèiø jam primetami kaltinimai buvo neteisingi, 

todël jø nepatvirtinome. 

Mûsø persekiojimas tebesitæsë ir mokykloje. Daþnai buvo prikaiðiojama dël 

tariamai blogos átakos kolektyvui. Birþelio 17 d. vyko pedagogø tarybos posëdis, 

kuriame mokyklos direktorius pasiûlë mus paðalinti ið mokyklos. Ðio direktoriaus 

pasiûlymo pedagogai nepalaikë. Neþiûrint to, ið mokyklos mes buvome paðalinti. 

Nebuvo atsiþvelgta á tai, kad 43 mokslo draugai pasiraðë pareiðkimà, kuriuo reikalavo 

mus á mokyklà sugràþinti. Todël mûsø paðalinimà laikome neteisingu. 

Vilnius, V.BOGUÐIS, J.SASNAUSKAS, 

1977 m. spalio 27 d. K.SUBAÈIUS, A.TUÈKUS 

LIETUVOS KATALIKØ BAÞNYÈIOS KRONIKA 

LIETUVA, 1978 M. VASARIO 2 D., NR. 31. 

LIETUVOS TSR AUKÐÈIAUSIOSIOS TARYBOS 

PREZIDIUMO PIRMININKUI DRG. A.BARKAUSKUI 

PAREIÐKIMAS 

1976 m. vasarà mes – þemiau pasiraðiusieji, uþ savo tautines bei religines paþiûras 

buvome paðalinti ið Vilniaus Vienuolio v. vid. mokyklos. Ne kartà prievarta buvome 

nuveþti á saugumà ir milicijà. Mûsø persekiojimas tebesitæsia iki ðios dienos. 

Ávairûs pareigûnai grasino, kad bûsime paimti á kariuomenæ, o bet koks moks- 

117


las aukðtojoje mokykloje bus uþkirstas. Mes ðiais gàsdinimais nepatikëjome, nes 

demokratiðkiausia pasaulyje TSRS Konstitucija juk garantuoja visiems pilieèiams 

teisæ á mokslà. Todël A.Masiulionis ir A.Tuèkus mëgino stoti á aukðtàsias mokyklas. 

A.Masiulionis neperëjo konkurso, o A.Tuèkus, sëkmingai iðlaikæs egzaminus 

ir surinkæs reikiamà balø kieká, á VVU Matematikos-mechanikos fakultetà nebuvo 

priimtas. Prieþastys oficialiai nebuvo nurodytos, taèiau rektorius drg. Kubilius 

prasitarë: „Informacija ið aukðèiau“. V.Boguðiui ir J.Sasnauskui, baigusiems VIII vakarinæ 

mokyklà, buvo duotos tokios charakteristikos, su kuriomis jokia aukðtoji 

mokykla nepriimtø studijuoti. Ðtai iðtrauka ið vienos jø: „Mokiniui trûksta politinio 

sàmoningumo (…), paþiûros á daugelá mûsø visuomenës reiðkiniø yra nesveikos, 

nepagrástos“. O A.Masiulionio charakteristika teigë, kad „mokinys neiðsivadavæs 

nuo religiniø prietarø“. A.Tuèkus vëliau bandë mokytis 31-oje technikos 

mokykloje, taèiau ir èia atkeliavo visa galinti „informacija ið aukðèiau“ – po poros 

dienø jis buvo paðalintas. Prieþastis, anot direktoriaus pavaduotojo, – pamestas 

A.Tuèkaus pareiðkimas. Komentarai, kaip sakoma, nereikalingi… 

Mes tapome tarybiniais pilieèiais ne savo valia ir noru, o tik todël, kad gimëme 

Lietuvoje. Tarybinë spauda tvirtina, kad tarnavimas tarybinëje armijoje yra garbës 

dalykas, teikiàs kiekvienam jaunuoliui pasididþiavimo jausmà. Mes, deja, panaðaus 

pasididþiavimo nejauèiame, nes tiek saugumas, tiek milicija átikinëjo mus, 

kad kariuomenë bus bausmë uþ mûsø ásitikinimus. Neþiûrint to, mes neatsisakome 

tarnauti tarybinëje armijoje. Mes tik praðome, kad paliktumëte mus tarnauti 

Lietuvoje. Tam yra prieþasèiø: 

1. Esame praktikuojantys katalikai. Tarnaudami Lietuvoje, tikimës galësià ðventadieniais 

dalyvauti Ðv. Miðiose ir naudotis Ðv. Sakramentais. Turime pilnà teisæ 

reikalauti, kad ðios sàlygos bûtø mums sudarytos. 

2. Buvome tikinami, kad karinæ tarnybà atliksime Ðpicbergene ar prie Kinijos 

sienos. Yra pavyzdþiø, kai jaunuoliai gráþta ið kariuomenës dvasiðkai ir fiziðkai suþaloti. 

Lietuvoje mus galës aplankyti tëvai ir sekti, kokiose sàlygose mes gyvename. 

Liaudies raðytojas J.Baltuðis su pasididþiavimu teigia, kad Lietuva ðiandien 

„laisva, nepriklausoma“. Kiekvienam aiðku, kad laisvos valstybës pilieèiai karinæ 

tarnybà atlieka savo tëvynëje. Net faðistinë Lietuva, visapusiðkai priklausiusi nuo 

uþsienio imperialistø, savo kariø nesiøsdavo atlikti tarnybos á Vokietijà ar Anglijà. 

Patenkinæ mûsø praðymà, Jûs patvirtintumëte J.Baltuðio ir kitø propagandistø 

þodþius. 

Tad dar kartà praðome Tamstà, kaip suverenios Lietuvos vadovà, nesiøsti mûsø 

tarnauti á svetimà Rusijà, bet palikti tarnauti Lietuvoje. 

Vilnius, VYTAUTAS BOGUÐIS, gyv. Vilniuje, Savièiaus 13–8, 

1977 m. lapkrièio 8 d. ALGIRDAS MASIULIONIS, gyv. Vilniuje, Ramuniø 29a, 

JULIUS SASNAUSKAS, gyv. Vilniuje, Garelio 15–15, 

ANDRIUS TUÈKUS, gyv. Vilniuje, Ðaltkalviø 68–6 


1978 M. SAUSIS, NR. 9(49). 

118


LIETUVOS LAISVËS LYGOS DEKLARACIJA 

1975 m. rugpjûèio 1 d. 35 valstybiø atstovai Helsinkyje pasiraðë saugumo ir bendradarbiavimo 

Europoje Baigiamàjá aktà. L.Breþnevas iðvakarëse pareiðkë, kad 

„su pasitarimo rezultatais yra susijæ lûkesèiai ir viltys, kuriø nebuvo sukëlusi në 

viena kita kolektyvinë akcija nuo þinomø bendrø pokario metø sàjungininkø nutarimø“. 

Po Belgrado pasitarimo tapo aiðku, kad Rytø Europos tautø viltys ir lûkesèiai 

neiðsipildë. Pasitarimo principai, nors ir dalinai, buvo ágyvendinti tik eilëje Azijos, 

Afrikos ir P.Amerikos ðaliø. 

Ar JAV prezidentas Dþ.Fordas ir rangu þemesni politiniai veikëjai tikëjo, kad 

jo kolega Breþnevas laikysis savo paraðu patvirtinto naujo tarptautinio ásipareigojimo? 

Baigiamajame akte akcentuojama, kad „þmogaus teisiø ir pagrindiniø laisviø 

srityje dalyvaujanèios valstybës veiks pagal SNO Ástatø tikslus bei principus ir 

pagal Visuotinæ þmogaus teisiø deklaracijà“. Vakarø valstybiø vadovams buvo 

þinoma, kad Breþnevas iki ðiol neiðdráso supaþindinti pilieèiø su Deklaracijos tekstu 

(Deklaracija buvo paskelbta tik pogrindinëje spaudoje). 

Helsinkio pasitarimo Baigiamasis aktas skelbë pasauliui, kad ðá tarptautiná dokumentà 

pasiraðiusios ðalys vykdys savo pareigas, kaip jos nustatytos tarptautinëse 

deklaracijose ir susitarimuose, ðioje srityje áskaitant ir tarptautinius paktus 

dël þmogaus teisiø. Vakarø valstybëms taèiau buvo þinoma, kad TSRS nesilaiko 

në vieno tarptautinio pakto, reikalaujanèio gerbti pagrindines þmogaus teises. 

Vakarai neturëjo valios atsispirti naujam TSRS spaudimui pripaþinti visus jos 

uþkariavimus Antrojo pasaulinio karo metu. 

Dþ.Karteris – pirmas tokios aukðtos moralës JAV prezidentas. Taèiau jam iki 

ðiol nepavyko savo moralës suderinti su JAV uþsienio politika. Moralë ir teisë 

reikalauja iðkelti SNO pavergtø TSRS tautø apsisprendimo klausimà. Net Helsinkio 

pasitarimø Baigiamasis aktas neatmeta valstybiø sienø pakeitimo taikiu bûdu: 

„sienos gali keistis sutinkamai su tarptautine teise, taikiu bûdu ir pagal susitarimà“. 

VIII skyrius pripaþásta, kad „visos tautos visada turi teisæ visiðkos laisvës 

sàlygomis… uþsieniui nesikiðant savo nuoþiûra ágyvendinti savo politiná, ekonominá, 

socialiná ir kultûriná vystymàsi“. 

Kalbëdami apie þmogaus teisiø paþeidimus TSRS, Vakarø veikëjai pagrindiniu 

kriterijumi laiko suëmimø skaièiø. Reikia padëkoti Vakarø humanistams, kovojantiems 

uþ pavieniø asmenø laisvæ. Jø ryþtingi veiksmai iðgelbëjo ne vienà 

komunizmo aukà. Taèiau ar galima kalbëti apie pilietines teises ðalyje, pavergusioje 

milijonus þmoniø ir iðtisas tautas? Þmogaus teisiø sàvoka turëtø apimti ne 

vien teisæ gyventi ðiapus grotø, bet ir sukurti tautinæ valstybæ. Vakaruose daug 

kalbama apie liberalizacijos ir demokratizacijos procesà TSRS. Demokratinë imperija 

yra tiek pat galimas reiðkinys kaip karðtas sniegas. Politikø-romantikø veiksmai 

þmogaus teisiø srityje rodo, kad jie blogai iðmano politinæ Rusijos istorijà, 

119


XIX a. rusø filosofinæ mintá ir neturi aiðkios nuovokos apie dabartines socialines ir 

tautines raudonosios imperijos problemas. Minties, sàþinës, religijos ir ásitikinimø 

laisve rusas naudojosi tik kelis mënesius po Vasario revoliucijos. Spalio kontrrevoliucija 

nustûmë ruso politinæ sàmonæ á praëjusius ðimtmeèius. Uþ savo pilieèiø 

politiná ir ekonominá nereiklumà Rusijos carai dosniai mokëjo ir moka teise 

mindþioti „maþø“ tautø laisvæ ir nepriklausomybæ, didþiuotis rusø ginklo pergale, 

laikyti save didþiosios (didelës savo despotizmu) rusø tautos sûnumis. Ðio tûkstantmeèio 

pradþioje rusai, apgyvendinæ nedidelæ Rytø Europos teritorijà, per kelis 

ðimtmeèius kolonizavo ðeðtadalá pasaulio. Tai kelia ruso sàmonëje pasididþiavimo 

jausmà. Gal tik vienas ið 10 ar 100 tûkstanèiø rusø pripaþásta imperijos 

nacionalinëms maþumoms savarankiðko gyvenimo teisæ. Lietuvoje – 250 tûkst. 

rusø… Neteko girdëti, kad nors vienas ið jø pasmerktø rusifikacinæ valdþios politikà 

Lietuvoje. Liberalizacija, demokratizacija reikðtø tarybinës sistemos ir kartu 

Rusijos imperijos galà, nuo ko, sumaniai manipuliuodamas demagoginiais lozungais, 

1917 m. iðgelbëjo Leninas; vëliau, gerai paþindamas didþiavalstybines rusø 

ambicijas, suteikë imperijai istorijoje negirdëtà galybæ Stalinas. 

Taèiau ðiandien rusiðkasis imperializmas pateko á naujà krizæ. Kremlius pralaimëjo 

eilæ diplomatiniø mûðiø. Komunistiniu rûbu aprengtas imperializmas prarado 

savo buvusá patrauklumà. Nuo jo nusigræþë net Vakarø liberalai, dar taip 

neseniai sveikinæ kruvinas Kremliaus pergales. Imperijoje iðsivystë opozicinis judëjimas, 

iðsikristalizavæs á tris pagrindines sroves: socialistinæ, nacionalistinæ ir 

demokratinæ. 

Demokratinio judëjimo siela – A.Sacharovas. Ðis judëjimas vienija ðimtus idealistø 

internacionalistø. Savæs iðsiþadëjimo kaina jiems pavyko priversti reþimà 

padaryti nemaþa nuolaidø. Taèiau toliau Kremlius nesitraukia. Kadangi demokratinis 

judëjimas turi tautiná atspalvá, kompartija laiko já pavojingiausiu ir kovoja 

su juo drakoniðkais metodais. 

Vakarø imperializmas jau tapo istorija. Rusijos komunistinë imperija taipogi 

neamþina. Taèiau ji savaime nesuþlugs. JAV kongresmenai, atsakydami á Solþenicyno 

priekaiðtus dël Indokinijos tautø iðvadavimo, teisinosi, kad ðios tautos neparodë 

valios bûti laisvos. 

Lietuviø tautos kovos uþ savo laisvæ praëjusiame ir dabartiniame ðimtmetyje, 

sudëtos milþiniðkos aukos ir kanèios parodë pasauliui lietuvio dvasios ryþtà iðlikti 

savimi bet kokiomis sàlygomis, bet kokia kaina. Lietuviø tautos sukilimas 

1941 m. birþelyje, deðimt metø trukusi partizaninë kova, 25 metus besitæsiàs neginkluotas 

tautos pasiprieðinimas rusiðkai-komunistinei okupacijai demonstruoja 

dabartiniam pasauliui tautos ryþtà bûti laisvai. Tragiðka, kad lietuviø tauta iki 

ðiol negavo net moralinës pasaulio valstybiø paramos. 

1978 m. birþelio 14–15 dienomis iniciatyvinë grupë, apsvarsèiusi tarptautinæ ir 

vidaus padëtá, nusprendë sukurti nepartinæ, demokratiniais principais veikianèià 

organizacijà – Lietuvos Laisvës Lygà. 

Lietuvos Laisvës Lygos tikslas – Nepriklausomos Lietuvos atkûrimas. 

120


Lietuvos Laisvës Lygos uþdaviniai: 

1) Religinës, tautinës ir politinës sàmonës ugdymas. 

2) Lietuvos laisvës klausimo këlimas tarptautiniuose forumuose. 

Lietuvos Laisvës Lyga neturës organizacinës struktûros. Kiekvienas Lietuvos 

gyventojas gali laikyti save LL Lygos nariu, jeigu jis kovoja (pagal galimybes) uþ 

LL Lygos tikslus. 

Aukðèiau nurodytiems uþdaviniams ágyvendinti sukuriama aukðèiausia Lietuvos 

Laisvës Lygos institucija – Tautinë taryba. Uþsienyje LL Lygai atstovaus 

Uþsienio taryba. KGB likvidavus Tautinæ tarybà arba sutrikus jos veiklai dël kitø 

prieþasèiø, – Tautinës tarybos funkcijos pavedamos Uþsienio tarybai. 

LLL Uþsienio taryba kreipiasi á demokratiniø valstybiø vyriausybes Europoje 

ir Amerikoje, taip pat á Kinijos Liaudies respublikos vyriausybæ dël buvusios Tautø 

Sàjungos nario – Lietuvos laisvës klausimo iðkëlimo SNO Generalinëje Asamblëjoje. 

Kvieèiame uþsienio lietuvius sudaryti LL Lygos Uþsienio tarybà ir atstovauti 

LL Lygai uþsienyje. 

Praðome Lietuvos pogrindinæ ir emigracinæ spaudà paskelbti ðià deklaracijà. 

Vilnius, LIETUVOS LAISVËS LYGOS TAUTINË TARYBA 

1978 m. birþelio 15 d. 


1978 M., NR. 12(52). 

Leidëjø pastaba. Lietuvos laisvës lygos Deklaracija iðspausdinta pogrindinëje „Auðroje“, 

jos leidëjams gerokai suðvelninus Deklaracijos antirusiðkà tonà. Lietuvai kalbëjusios uþsienio 

radijo stotys kaþkodël nepavieðino Lietuvos laisvës lygos sukûrimo fakto. Deklaracijà 

perskaitë tik Vatikano radijas. Kodël Lietuvos emigrantai nesuformavo Lietuvos laisvës 

lygos Uþsienio tarybos, nors buvo praðomi tai padaryti, galima paaiðkinti nebent nesveikomis 

ambicijomis arba politinës iðminties ir atsakomybës stygiumi. 

ROMALDO RAGAIÐIO TEISMAS 

1978 m. rugsëjo 14 d. Vilniuje buvo teisiamas Romas Ragaiðis, gyvenantis Vilniuje, 

Margytës 19–6. 

R.Ragaiðis apkaltintas tuo, kad jis, bûdamas liudytoju Viktoro Petkaus byloje, 

atsisakë duoti parodymus tiek saugumo tardytojui, tiek paèiame teisme. V.Petkaus 

teisme daugelis liudytojø atsisakë duoti parodymus, taèiau byla kol kas iðkelta 

tik vienam R.Ragaiðiui. 

Uþ kà gi iðkelta R.Ragaiðiui byla? 

Nulëmë, matyti, tas, kad jis, bûdamas liudytoju V.Petkaus teisme, tvirtai pareiðkë, 

kad paþásta V.Petkø, laiko já geru þmogumi, þino apie jo visuomeninæ veik- 

121


là Helsinkio grupëje, kad jis buvo labai naudingas mûsø visuomenei, nes gynë 

pilietines þmogaus teises ir iðkëlë kai kuriuos valstybiniø organø nusiþengimus 

ástatymams. Toliau V.Petkaus teismo metu R.Ragaiðis pareiðkë, kad V.Petkus jokiems 

ástatymams nenusiþengë, o bylà jam sufabrikavo saugumas. „Dël tos prieþasties, 

– pasakë R.Ragaiðis, – teisminiame V.Petkaus bylos nagrinëjime dalyvauti 

atsisakau ir á jokius klausimus neatsakinësiu“. Teisëjas dar bandë pateikti jam 

klausimø, bet R.Ragaiðis vël kategoriðkai pakartojo savo nusistatymà. Ðtai dël ko 

R.Ragaiðiui buvo iðkelta byla. 

R.Ragaiðio procesas vyko Aukðèiausiajame teisme. Bylà nagrinëjo Baudþiamøjø 

bylø kolegija: Aukðèiausiojo teismo teisëjas J.Jasiulevièius, liaudies tarëjai: V.Kudabienë 

ir Þ.Èerniauskas, sekretorë N.Vaigauskaitë, prokuroras J.Murauskas. 

Sekretorei pakvietus R.Ragaiðá á salæ, kartu su juo á salæ bandë áeiti ir jo draugai 

bei paþástami. Taèiau sekretorë N.Vaigauskaitë pareiðkë, kad teismas uþdaras ir 

niekam á salæ negalima áeiti. Prie salës durø stovëjo du saugumieèiai su raudonais 

raiðèiais, kurie praleido tik R.Ragaiðá. Paskui vis dëlto áleido jo þmonà Angelæ Ragaiðienæ, 

lietuviðkos Helsinkio grupës nará kun. K.Garuckà, A.Terleckà ir kun. 

K.Vasiliauskà. Áleistieji pamatë, kad salëje jau sëdi nemaþai þmoniø. Tada A.Terleckas, 

protestuodamas, kad á salæ leidþiami ne visi, ið salës iðëjo. Prasidëjus bylos 

nagrinëjimui, R.Ragaiðis atsisakë teismo paskirto advokato. Advokatas iðëjo. Toliau 

R.Ragaiðis protestavo, kad teismas paskelbtas uþdaru, kad á salæ neáleisti jo 

draugai. „Jeigu á salæ nebus áleisti stovintys uþ durø, – pasakë jis, – að nedalyvausiu 

bylos nagrinëjime“. Teisëjas ëmë aiðkinti, kad teismas atviras, bet salëje nëra 

laisvø vietø. Sekretorë N.Vaigauskaitë iðsigynë, kad ji paskelbusi, jog teismas uþdaras. 

Salëje buvusi R.Ragaiðienë suskaièiavo, kiek dar yra laisvø vietø, ir teisëjui 

beliko duoti nurodymà atidaryti duris… Saugumieèiai á salæ áleido apie deðimtá 

laukusiøjø. Vis dëlto dalis dar liko uþ durø „dël vietos stokos“. Teismui buvo 

parinkta labai maþa salë, kurioje nebuvo në 30 vietø. 

Prasidëjus bylos nagrinëjimui, R.Ragaiðis kaltu neprisipaþino. Atsisakymà duoti 

parodymus V.Petkaus byloje jis motyvavo tuo, kad tardytojas Daugalas klausinëjæs 

já apie Helsinkio grupës dokumentà, lieèiantá sveiko politinio kalinio A.Þiprës 

neteisëtà uþdarymà á lagerio psichiná skyriø. Ðá dokumentà pasiraðiusiøjø tarpe 

yra ir R.Ragaiðis. Saugumas ðá dokumentà vadina ðmeiþikiðku, dël to ir já pasiraðiusieji 

laikomi kaltinamaisiais, o ástatymai kaltinamojo neápareigoja duoti parodymus. 

Be to, tardytojas nepaaiðkinæs, kuo V.Petkus kaltinamas, o ðito neþinodamas, 

liudytojas ir norëdamas negali papasakoti apie bylà. Ástatymas reikalauja, kad liudytojui 

prieð apklausà bûtø praneðta, dël ko jis iððauktas ir bûtø pasiûlyta papasakoti 

viskà, kà jis þino apie bylos aplinkybes. Tardytojas Daugalas ið karto pradëjæs 

klausimais ir tuo nusiþengë ástatymui. Tardytojas Daugalas protokolo apie atsisakymà 

duoti parodymus neraðë ir R.Ragaiðio liaudies teismui neperdavë. 

Toliau R.Ragaiðis pasakë, kad V.Petkaus teisme jis atsisakë duoti parodymus 

ir todël, kad V.Petkus ástatymams nenusiþengë ir byla jam sufabrikuota. V.Petkaus 

teisme jis taip pat nepasiraðë áspëjimo pagal BK 189 ir 190 straipsnius, moty- 

122


vuodamas, kad ðie straipsniai áteisina prievartà, o jis esàs prieð bet kokià prievartà. 

„Atsisakymà dalyvauti V.Petkaus teismo procese, – kalbëjo Ragaiðis, – paskatino 

dar ir tai, kad mûsø ðeima jau senokai persekiojama. Ðiø metø „Vakarinëse 

naujienose“ pasirodë ðmeiþikiðki straipsniai. Abu straipsniai iðtisai prasimanyti, 

o laikraðèio redaktorius pasiteiravus atsakë, kad esà „toks nurodymas ið aukðèiau“. 

Be to, ir Tarybø rajono liaudies teismas ne tik neatstatë mûsø teisiø dël 

buto, bet, prieðingai, net atëmë ið mûsø butà. Milicija be mûsø þinios mus net 

iðregistravo ið Vilniaus. Mudu gi su þmona gyvename Vilniuje nuo pat vaikystës, 

o dabar tapome tremtiniais. Suprantama, kad tokie valdþios organø veiksmai nekelia 

jais pasitikëjimo. Norëtøsi tikëtis, – pasakë R.Ragaiðis, – kad ðis teismas bus 

kitoks“. 

Deja, R.Ragaiðio linkëjimas neiðsipildë. Ir ðis teismas nesiskyrë nuo ankstesniø, 

kuriuose iðtisai buvo paþeidinëjamos ir ignoruojamos teisës. 

Á R.Ragaiðio teismà buvo iðkviesta liudininkë, jo bendradarbë. Ji parodë, kad 

R.Ragaiðis – geras darbuotojas ir geras þmogus. Ir darbovietës charakteristikoje 

nurodyta, kad jis gerai dirba. Ðito negalëjo nutylëti në prokuroras J.Murauskas. 

Savo kalboje jis praðë teismà bausti teisiamàjá uþ atsisakymà duoti parodymus 

atsiþvelgiant á lengvinanèià aplinkybæ – gerà R.Ragaiðio darbà. Teismas taèiau á 

prokuroro pastabà neatsiþvelgë ir paskyrë maksimalià bausmæ – 6 mën. pataisos 

darbø, atskaitant ið atlyginimo valstybës naudai 20 proc. 

Teismo nuosprendyje sufalsifikuoti ir R.Ragaiðio parodymai. Visai iðleisti jo 

nurodyti motyvai, dël ko jis atsisakë duoti parodymus V.Petkaus teisme. Nepaminëta, 

kad jo atsisakymà paskatino taip pat ir jo ðeimos persekiojimai. Neáraðyta, 

kad R.Ragaiðis gerai dirba. Nuosprendyje áraðyta, kad atsisakymà duoti parodymus 

R.Ragaiðis motyvavæs tuo, kad BK ástatymai áteisina prievartà, o jis savo asmenybës 

prievartauti negali, nors ið tiesø panaðø motyvà R.Ragaiðis tepanaudojo 

tik atsisakydamas pasiraðyti áspëjimà dël liudytojo atsakomybës. Uþ atsisakymà 

pasiraðyti ðá áspëjimà ástatymai jokios sankcijos nenumato, todël ir ðio aiðkinimo 

R.Ragaiðio nuosprendyje neturëjo bûti. Teisëjas J.Jasiulevièius neiðdráso áraðyti tikras 

R.Ragaiðio nurodytas prieþastis. 

Paskelbus teismo nuosprendá, didþiausiam saugumieèiø nepasitenkinimui, èia 

pat teismo salëje R.Ragaiðiui þmona áteikë gëliø puokðtæ, ir jis, draugø lydimas, 

paliko teismo rûmus. 

L.RASTEIKA 

AUÐRA (JAV) 

1979 M., T. 3. 

123


124 

DËL DRAUDIMO PAGERBTI TAUTOS DIDVYRIUS 

VIEÐAS LAIÐKAS LKP CK ANTRAJAM SEKRETORIUI 

Graþi tradicija Vëliniø dienà pagerbti mirusius. Ji taip suaugusi su lietuviðkosios 

kultûros samprata, jog paèios sàvokos ir prasmës lietuviui aiðkinti nereikia. Jums, 

Lietuvos kompartijos vairuotojui, ðios dienos prasmæ iðsiaiðkinti irgi nëra sunku. 

Jûsø aparate dirba ir nemaþas skaièius lietuviðkos kilmës asmenø, kurie nors dël 

darbo pobûdþio ir nutolæ nuo tautos tradicijø, reikalui esant, galëtø nurodyti Jums 

informacijos ðaltinius. 

Kiek gyvybinga Vëliniø tradicija, rodo tas faktas, jog partija nutarë jà áteisinti. 

Taèiau keletas faktø verèia galvoti, jog tai padaryta ne tam, kad puoselëtø ðià 

tradicijà, bet tam, kad paðalintø ið jos gilià prasmæ ir paverstø valdiðkø piligrimø 

eityne prie administracijos mëgstamø ypatø palaidojimo vietø, idant takeliai á minëtas 

vietas neuþþeltø dël entuziastø stokos. Paliekant Vëlines uþ valdiðkumo ribø, 

susidarytø per daug ryðkus kontrastas tarp tø, kuriuos nuoðirdþiai gerbia lietuvis, 

ir tø, kuriuos privalëtø gerbti, sekdamas administracijos ávesta simpatijø 

skirstymo sistema. Todël ir stengiamasi ábauginti Vëliniø dalyvius, atëjusius pareikðti 

pagarbos ir dëkingumo tiems, kuriø dëka dar gyva lietuviø kalba, kultûra 

ir pati Lietuva. 

Ðias mintis patvirtintø paskutiniøjø trejø metø Vëliniø Rasø kapinëse Vilniuje 

palyginimas. 

Prieð dvejus metus, 1976 m. Vëliniø vakarà, mes, keletas moksleiviø, patraukëme 

á Rasø kapines. Uþdegëme þvakutes ant Basanavièiaus kapo, prie þuvusiø 

uþ Lietuvos laisvæ kariø kapø. Kaþkas mus fotografavo, vëliau pastebëjome ið 

paskos sekiojanèius tipus. Buvo matyt, kad ne pagarba mirusiems juos èia atvedë. 

Tø paèiø metø lapkrièio 4 dienà mane iðbudino milicija. Ásakë vaþiuoti kartu. 

Vidaus reikalø skyriuje liepë raðyti pasiaiðkinimà, kur praleidau praëjusias dienas. 

Atsisakiau. Ásiutæ pareigûnai – majoras Þilmaras ir kriminalinio skyriaus inspektorius 

Machmudov – paleido á darbà kumðèius ir ámetë kameron su kriminalistais. 

Po kiek laiko vedë pas ákauðusá tardytojà Maciuleviè, kuris vapaliojo, kad 

að nekenèiàs tarybø valdþios ir norás gràþinti burþuazinæ Lietuvà. Kai atsisakiau 

rusiðkai su juo kalbëti, parodë á savo kolegà bandito iðvaizda ir suriko: „Ðtai tavo 

rusø kalbos mokytojas! Jis taip tave iðmokys, kad po dviejø dienø niekas neatskirs, 

rusas tu ar lietuvis“. Paskui sekë grasinimai, keiksmai ir vël kamera. Tàsyk 

pirmà kartà að iðgirdau, jog kariuomenë geriausiai „sutvarko“ tokius, kaip að. Ið 

kameros paleido vakare, iðlaikæ 12 val. Iðëjæs supratau, o pasikartojus istorijai, ir 

visiðkai ásitikinau, jog tai saugumas pasitelkë milicijà mus truputá „pamokyti“. 

Ðiemet á kapines þmoniø susirinko gausiai kaip niekad. Padëjome vainikus. 

Net vaikai degë þvakutes prie Basanavièiaus kapo. Dþiaugëmës, kad dar daug 

lietuviø gerbia mûsø tautos praeitá. Taèiau ne visi buvo tuo patenkinti. Aplink 

nuolat zujo skrybëlëti tipai. Grasinanèios iðvaizdos rodyte rodë, kas jie tokie. Nors


ir patys jie nesislëpë, atvirkðèiai – visur demonstravo savo buvimà. Ponai ið KGB 

ðákart nebandë fotografuoti, o tik gàsdino. Á kapines juos atvedë baimë, kad per 

daug lietuviø pasiduoda „nesveikiems“ religiniams ar tautiniams jausmams. 

Ne kartà matydavau tose paèiose Rasose prie Pilsudskio kapo gausiai susirinkusius 

lenkus. Net patriotinës giesmës skambëdavo. Niekas tø lenkø nefotografavo, 

nevaikë ir netampë po saugumà. Iðkyla klausimas, kodël tarybø valdþia nemëgsta 

Basanavièiaus ir trukdo vieðai já pagerbti? Kai 1977 m. vasario 16 dienà su 

draugais nuneðëme gëliø ant jo kapo, pasirodæ saugumieèiai norëjo prievarta mus 

suimti. Vëliau ta proga jie apgailestavo, kad Basanavièiaus mirtis „nelaimingo 

atsitiktinumo dëka“ sutapo su Lietuvos Nepriklausomybës diena. 

Negalite dovanoti Basanavièiui uþ Vasario 16-osios Aktà, kuriuo Lietuva tapo 

nepriklausoma? Bet jei ne ðis dokumentas, Lietuva ðiandien bûtø Lenkijos provincija. 

Kaþin, ar tai neprieðtarautø Rusijos interesams ir Jûs asmeniðkai ar bûtumëte 

patenkintas? 

Ið kur ta neapykanta tautos atgimimo skelbëjams? Kodël Pilsudskis artimesnis 

Jûsø administracijai? Ar ne todël, kad jis prievarta lenkino lietuvius, o Basanavièius 

þadino tautos sàmonæ? 

Kiekvienà kartà, prieð siunèiant á kapines èekistø brigadà, reiktø pagalvoti, ar 

tai atneð norimø rezultatø. Þmoniø vis tiek nepavyks nei ábauginti, nei atðaldyti. 

Prieðingai – daug kas juokësi, matydami apgailëtinas skrybëlëtøjø ponø pastangas. 

Laikai keièiasi. Prieð 20 metø juk visai neleisdavote Vëlines Rasø kapinëse 

paminëti. Ðiandien jau tûkstanèiai susirenka. O kas bus rytoj? 

Ar ne laikas atsisakyti senos praktikos? Èekistams vertëtø surasti naudingà 

darbà, pavyzdþiui, saugoti kapines nuo vagiø ir niokotojø. Iki ðiol valdþia tuo 

nesirûpina. Graþu bûtø ir naudinga Vëlinëse organizuoti á Rasø kapines moksleiviø, 

studentø bûrius. Patys skundþiatës, kad jaunimas abejingas kilniems idealams. 

Gal ne vienas susimàstytø prie Basanavièiaus, Èibiro, Tarabildos kapø. Girdëjau, 

kad Vilniaus kraðtotyrininkai seniai yra paruoðæ monografijà apie Rasas, 

bet iki ðiol negauna leidimo jà iðleisti. Kuo tokia monografija galëtø pakenkti komunizmo 

statybai Lietuvoje? 

Pagarba mirusiems yra lietuviðkosios kultûros dalis. Ji ákvepia mûsø tautai 

nenutrûkstamumo jausmà. Jausdami save ainiais tos tautos, kuri, ið visø pusiø 

puolama, iðlaikë amþiø negandas, mes Vëliniø tradicijoje matome lietuviø tautos 

gyvybingumà. Be dëkingumo ir pagarbos praeities didvyriams negalime kurti ateities. 

Pagarba praeièiai daro mus Pilënø, Þalgirio kariø ainiais, Valanèiaus, Kudirkos, 

Basanavièiaus palikimo saugotojais. O ne tik mums ðiandien aiðku, kad 

lietuviø tautos praeitis neprasideda kapsukininkø darbais ir nesibaigia Antakalnio 

kapiniø þvaigþdëtomis urnomis. 

Aiðku, naivu bûtø ið administracijos tikëtis pritarimo Vëliniø dvasiai. Bet atkirtis 

jos siekiams duodamas paèiø dalyviø srauto didëjimu. Dar Adomas Mickevièius, 

poemoje „Vëlinës“ vaizduodamas tëvynës persekiojimø ir kanèiø istorijà, 

giliai áþvelgë ðiø apeigø prasmæ – didþiosios teisybës viltá. 

125


Pavasario potvynis ne uþ kalnø. „Nebeuþtvenksi upës bëgimo“, – tai mûsø 

visø atsakymas. 

Ðá didá tikëjimà ir viltá lyg þvakuèiø ðviesas parsineðëme ðirdyje Vëliniø vakarà. 

Vilnius, JULIUS SASNAUSKAS 



VILNIUS, 1999 M., T. 2. 

Leidëjø pastaba. Laiðkas priklauso J.Sasnausko, V.Ðakalio ir A.Terlecko raðytø vieðø laiðkø 

serijai. Vienam raðant, kiti du pastabomis, patarimais áterpdavo ir savo minèiø. 

126 

DËL GYVENTOJØ SURAÐYMO 

VIEÐAS LAIÐKAS LKP CK 

ANTRAJAM SEKRETORIUI N.DYBENKO 

Ð.m. sausio 17 d. ávyks naujas Lietuvos gyventojø suraðymas. Jo laukiame su 

dideliu nepasitikëjimu, kadangi ankstesnis, 1970 m. gyventojø suraðymas, buvo 

ávykdytas, siekiant grynai politiniø tikslø, ir atneðë þalà lietuviø kultûrai. 

1970 m. sausio mën. 6 d. „Komjaunimo tiesa“ iðspausdino platø redakciná 

straipsná „1970 m. gyventojø suraðymas“. Jame aiðkinama, kad bûsimasis (1970 m.) 

gyventojø suraðymas skirsis nuo praëjusio (1959 m.) tuo, kad bus iðplësta suraðymo 

programa. Raðoma: „Kiekvienas nurodys ne tik savo gimtàjà kalbà, bet ir tai, 

kurià kità mûsø ðalies kalbà jis moka“. Redakcija aiðkina, kad suraðymo duomenys 

bus „labai svarbûs, toliau vystant kultûrà“. 

Praëjusiame gyventojø suraðyme svarbiausias klausimas ir buvo tas, kiek lietuviø 

moka rusiðkai. Suraðymo programoje sutinkame sàvokà „laisvai moka antrà 

TSRS tautø kalbà“ (áskaitant ir rusø). Kas gali tai nuspræsti? Aiðku, tik specialistai. 

Paliekant ðá klausimà gyventojø valiai, duomenys dël daugelio prieþasèiø 

nebus objektyvûs. Taèiau suraðymo iniciatoriams objektyvumas ir nerûpëjo. Jie, 

pasirodo, buvo suinteresuoti Lietuvoje „rasti“ kuo daugiau mokanèiø rusiðkai. Be 

to, ir patys suraðinëtojai ne vienà tiesiog ragino uþsiraðyti „laisvai kalbanèiu rusiðkai“. 

Tokio suraðymo rezultatai buvo stulbinantys. Lietuvos mokslininkø lingvistø 

ásitikinimu, rusiðkai laisvai moka maþiau kaip 10 nuoðimèiø lietuviø. O suraðinëtojai 

tokiø „surado“ net 35,9 nuoðimèiø! Sustokime. Vadinasi, lietuviai rusiðkai 

moka ne blogiau uþ ukrainieèius (36,3 nuoðimèiø) ir lenkus (37 nuoðimèiai). 

Juk tai nesàmonë vien dël to, kad lenkø ir ukrainieèiø kalbos yra slaviðkos, taigi 

giminingos rusø kalbai. O dar reikia neuþmirðti tiek istoriniø, tiek politiniø aplinkybiø.


Jei 35,9 nuoðimèiø lietuviø laisvai kalba rusiðkai, reiðkia, jie gali puikiai apsieiti 

be gimtosios kalbos. Taip iðpûsti suraðymo duomenys tapo formaliu pretekstu 

rusø kalbos brukimui sustiprinti. Ypaè ji uþvaldë masines komunikacijos priemones. 

Ið trijø televizijos kanalø tik vienas lietuviðkas. Bet ir jo þymià dalá uþima 

þemo meninio lygio propagandiniai rusiðki filmai. Ðlovinama imperialistinë carø 

politika, uþ viskà raginama dëkoti „didþiajai rusø tautai“. Jaunimas, laisvalaiká 

praleidþiantis prie televizoriaus, jau kalba lietuviðku-rusiðku þargonu. Tarybinëj 

spaudoj kartais tvirtinama, kad tikru internacionalistu gali bûti tik savo tautà mylás 

þmogus. Deja, meilë lietuviø tautai ðiandien ugdoma tik ðeimose. 

Daug kà pasako ir toks faktas. Ilgus metus Lietuvos radijas vidurnaktá skelbdavo 

Katedros varpø dûþiais. Neseniai juos pakeitë Kremliaus kurantai ir TSRS 

himnas. 

Anksèiau buvo akcentuojama, kad kiekvienas Lietuvoje gyvenantis kitatautis 

privalo pramokti lietuviðkai. Ðiandien apie tai jau tylima. Tûlas rusas, iðgyvenæs 

Lietuvoje 30 metø, visiðkai nemato reikalo mokytis kalbà tos tautos, kurios duonà 

valgo, dargi pasipiktina, kai rusiðkai su juo nekalbi. Ávairûs perëjûnai ëmë tiesiog 

reikalauti, kad visi kalbëtø „na vsesojuznom jazyke“. 

Taigi 1970 m. Lietuvos gyventojø suraðymas buvo ávykdytas tendencingai. 

„Komjaunimo tiesos“ redakcija nesuklydo – gyventojø suraðymo duomenys buvo 

panaudoti vystant nacionalinæ kultûrà – rusiðkàjà kultûrà Lietuvoje. 

Mes nesiruoðiame detaliai nagrinëti visø neigiamø 1970 m. Lietuvos gyventojø 

suraðymo pasekmiø lietuviø kultûrai. Mûsø tikslas – priminti praëjusio Lietuvos 

gyventojø suraðymo eigà ir padarinius, taip pat pasistengti uþkirsti kelià suraðymo 

duomenø klastojimui ir panaudojimui politiniams tikslams. Þinome, kad 

yra planuojama artimiausiu metu vidurinëse mokyklose atskiras disciplinas dëstyti 

rusø kalba. Bijome, kad iðkreipti gyventojø suraðymo duomenys vël nebûtø 

tam formalus pretekstas. 

Todël praðome Jus, naujàjá Lietuvos administratoriø, atsisakyti savo pirmtako 

Charazovo politikos. Ateinantis gyventojø suraðymas neturi tapti politine akcija. 

Ið programos bûtina iðbraukti klausimà dël rusø kalbos mokëjimo, nes tai mokslininkø, 

o ne suraðinëtojø kompetencija. Praðome uþkirsti kelià naujiems bandymams 

siaurinti lietuviø kalbos teises. 

PETRAS CIDZIKAS, Vilnius, Nemenèinës plento 11 km, 

JULIUS SASNAUSKAS, Vilnius, Garelio 15–15, 

1979 m. sausio 1 d. VLADAS ÐAKALYS, Vilnius, Uþupio 19–33 


VILNIUS, 1999, T. 2. 

127


128 

LAISVÆ REIKIA IÐSIKOVOTI 

1939 metø rugpjûèio 23 d. buvo sudarytas gëdingas Molotovo–Ribentropo paktas, 

kuriuo abu diktatoriai pasidalino Europà „átakos sferomis“, ir dël ko vëliau 

ásiþiebë Antrasis pasaulinis karas. Taigi jau 40 metø, kai ðiame grobuoniø sandëryje 

palaidota ir Lietuvos Nepriklausomybë. Istorijai tai nedidelis laikotarpis, taèiau 

jame sutilpo ðimtmetinis mûsø tautos likimas – priespaudoje gimstantis pasiprieðinimas. 

Kaþkuriame savo pasisakyme Tomas Venclova iðreiðkë nuomonæ, kad „LKB 

Kronika“ per daug dramatizuoja padëtá Lietuvoje. Jo manymu, Lietuva, palyginus 

su Latvija ir Estija, maþiau kolonizuota, dalis rusø sulietuvëjæ, o miðriose ðeimose 

gimæ vaikai kalba lietuviðkai. 

Nenagrinësime T.Venclovos argumentø. Visø pirma, „Kronika“ negvildena 

politiniø problemø, todël spræsti ið jos straipsniø apie padëtá Lietuvoje bûtø netikslu. 

Antra vertus, padëtis tikrai dramatiðka. Nutilus partizaninei kovai, mes 

dvideðimt metø traukëmës, lyg akmenys ritomës nuo principø kalno, ir ðtai atëjo 

metas, kai trauktis jau nëra kur. Todël ir jokio perdëjimo nëra, kai sakoma, kad 

mûsø tautai liko du keliai: þûti arba prisikelti. Ne vienas galbût suabejos. Girdi, 

sistema pasikeitë á geràjà pusæ, niekas masiðkai nekiða á kalëjimus, netremia á Sibirà, 

lietuviø kultûra klesti ir t.t. Taèiau vienà dalykà uþmirðta toks optimistas: pasikeitë 

tik sistemos taktika, metodai, o tikslai liko tie patys. Maþa to, okupantai 

pasirinko daug rafinuotesnius, klastingesnius ir labiau uþmaskuotus kovos bûdus, 

kas jau ne vienà praeityje galbût nuoðirdø patriotà apgavo ir padarë sistemos 

ramsèiu. Tuo tarpu lietuvio dvasioje nuo pokario metø ávyko þymiø pakitimø. 

Svarbiausia, kad dalis apsiprato, susitaikë su viskuo. Tokie visai nejausdami puèia 

á okupanto dûdelæ, smerkia „iðsiðokëlius“, prieðpastatydami ramø gyvenimà, 

tariamai lietuviðkà darbà, savæs bei savo vaikø „saugojimà“. „Ant jø sistema ir 

laikosi“, – sako tas pats T. Venclova. 

Padëtis per daug rimta, kad galëtume perdëti. Atskirø kovotojø, kaliniø, pogrindinës 

spaudos dëka pasaulis priverstas vis daþniau minëti Lietuvos vardà. 

Taèiau tai tik iðorinis vaizdas, o ir pats „paminëjimas“ ne toks principialus ir kategoriðkas, 

kaip mes norëtume ir kaip privalëtø patys Vakarai, vykdydami savo 

moralinæ pareigà. 

Dar 1941 metø rugpjûèio 14 d. JAV prezidentas Ruzveltas ir Didþiosios Britanijos 

premjeras Èerèilis paskelbë Atlanto chartà, prie kurios 1942 metø sausio 1 d. 

prisijungë dar 25 valstybës, tarp jø ir Sovietø Sàjunga. Chartà pasiraðiusiø valstybiø 

vadovai pareiðkë, kad po karo turi bûti gràþintos visø pavergtø tautø suverenios 

teisës. Taèiau karo svarstyklëms pakrypus sàjungininkø pusën, Teherano ir 

Jaltos konferencijoje Chartos idëjos buvo palaidotos. Tiesa, Vokietijos uþgrobtos 

tautos po karo pasinaudojo Chartos paþadais. Taèiau niekas nepasikeitë rusø okupuotuose 

kraðtuose.


Praëjusià þiemà Maskvoje akredituotas JAV þurnalistas D.Ðifleris savo straipsniuose 

Pabaltijo okupacijà vadina paèiø tautø valios iðreiðkimu. Panaðiø nuomoniø 

pasitaiko ir daugiau. Tai rodytø, kad Vakarai nekreipia ypatingo dëmesio á 

Sovietø Sàjungoje vykstantá pasiprieðinimo judëjimà, nesupranta jo ir neávertina. 

Tuo tarpu JAV administratoriai, esant reikalui, iðkilmingai pareiðkia, kad JAV 

niekada nepripaþino Pabaltijo inkorporacijos á SSRS. Bet kà mums duoda ðie tuðti 

þodþiai?! 

Reikia pripaþinti, kad Vakarø antikomunistinë propaganda yra labai silpna ir 

neturi jokios átakos Rusijos engiamø tautø sàmonei. Kokios prieþastys? JAV uþsienio 

politikà formuoja monopolijø tikslai. O monopolijos nëra suinteresuotos 

silpninti Rusijà, kaip galimà rinkà JAV pramonës produkcijai realizuoti. Apskritai 

didþiosios Vakarø valstybës bevelija turëti politiniu ir prekybiniu partneriu 

imperialistinæ Rusijà su stabiliu, nors þiauriu totalitariniu reþimu, negu turëti 

reikalø su valstybe, draskoma vidiniø aistrø. Vakarø pragmatizmas èia akivaizdus. 

Pavyzdþiui, nei BBC, nei „Deutsche Welle“ netransliuoja laidø në viena Rusijos 

pavergtø tautø kalba. Arba dar vienas tipiðkas pavyzdys. 1978 metø lapkrièio 

21 d. Pabaltijo valstybiø emigracinës organizacijos memorandumu kreipësi á 

SNO Generalinæ Asamblëjà, praðydamos iðkelti Estijos, Latvijos ir Lietuvos klausimà. 

Taèiau neatsirado në vienos valstybës, sutikusios globoti ðià deklaracijà ir 

perduoti jà á Generalinæ Asamblëjà. Prezidentas Karteris, pamatæs, kad jo pastangos 

ginti þmogaus teises Rytø Europoje sukelia „separatistines“ nuotaikas, pasitraukë 

ið savo ankstesniø pozicijø. Karteris prieð savo valià árodë, kad moralë nesuderinama 

su politika ir XX a. pabaigoje. Laisvës gynëjø rolëje Vakarai atsiduria 

tik siekdami politinës ar ekonominës naudos. O kadangi net maþiausias Sovietø 

Sàjungos kolonijø tautiniø aspiracijø palaikymas Vakarams yra nuostolingas, tai 

jie visai ramiai uþsimerkia prieð ðià problemà. 

Pasitaiko nuomoniø, kad mums belieka pasikliauti rusø demokratais, kurie, 

subyrëjus imperijai, pritardami tautø apsisprendimo teisei, nesistengs sutrukdyti 

atgauti laisvæ. 

Tikrovëje Rusijoje nëra jokios opozicijos – nei demokratinës, nei nacionalinës. 

Ta pati saujelë disidentø susiskaldþiusi á atskiras sroves: demokratus, „socialistus 

leninieèius“, krikðèionis demokratus, nacionalistus. Visi jie mëgsta pafilosofuoti 

apie laisvæ. Bet kada iðkyla rusø tautos atsakomybës klausimas, jie visi pasidaro 

panaðûs: dël Sovietø Sàjungos piktadarybiø kalti þydai, latviai, dar kas nors, tik 

jokiu bûdu ne rusai. Jø neátikinsi, kad ðiandien rusai, kaip ir prieð ðimtà metø, 

tebëra, Lenino þodþiais, „engianèioji nacija“. Disidentø nuomone, sudemokratintoje 

Rusijoje iðsispræs ir okupuotø kraðtø klausimas. Nuo Rusijos atsiskyrusiose 

respublikose esà susikurs nacionalistiniai diktatoriniai reþimai, kurie savo tautas 

engs dar daugiau, nei ðiandien Rusija. Analogijø ieðkoma Afrikoje ir Azijoje. Tokia 

nuomonë neiðlaiko jokios kritikos. Tik tautinë valstybë yra nuosekliai suinteresuota 

ginti tautos interesus, nes tik tautinëje valstybëje ámanomas tautos ir vals- 

129


tybës interesø sutapimas. Kad valstybë galëtø pilnutinai atlikti savo paskirtá, ji 

turi bûti nepriklausoma. 

Disidentai supranta, kad sovietinë imperija pergyvena aðtrià krizæ. Romos imperijà 

sugriovë barbarai. Maskva savo ekspansijos apyauðryje buvo pasiskelbusi 

treèiàja Roma. Ieðkant aptinkamos ir þlugimo prieþasèiø analogijos. Negráþtamai 

praëjo laikai, kada Rusijos kylanti galybë atrodë nenugalima, kada jos tarptautinis 

ðantaþas hipnotizavo pasaulá. Tarptautinë padëtis klostosi Rusijos ekspansionizmo 

nenaudai. Kinija ið paklusnaus satelito tapo prieðu. Rusijai konfliktuoti prisieis 

su þymia pasaulio dalimi – potencialiai su visu pasauliu. Totalitarinë Rusija 

atsiduria totalitarinës Hitlerio Vokietijos padëtyje. Analogija labai grësminga. Karinis 

pranaðumas truks tik þaibiðko karo etape. O kas toliau?.. 

Vidaus padëties analizë taip pat nëra dþiuginanti. Ideologinë krizë, tikëjimo 

„ðviesiu komunizmo rytojumi“ praradimas, nepasitenkinimas materialine bûkle; 

padëtá komplikuoja mokslo, technikos, pramonës atsilikimas. Visa tai rodo, kad 

karas Rusijai bûtø dar tikresnë katastrofa, negu buvo Vokietijai. 

Ypatingà problemà sudaro pavergtos tautos. Nepasitenkinimas jauèiamas ne 

tik Pabaltijyje ar Ukrainoje, o netgi Jakutijoje ir ypaè Vidurinëje Azijoje, kur nuolat 

didëja islamo átaka. Tautiniai judëjimai yra didelë jëga, sugriovusi ne vienà imperijà. 

Viskas rodo, kad Rusijos imperijos irimo procesas buvo tik laikinai sustabdytas, 

ávedus totalitariná reþimà. Jos neiðvengiamai laukia tas pats likimas, kuris iðtinka 

visas imperijas – arba gráþti á savo ribas, arba kovoti iki paskutiniøjø ir subyrëti, 

netenkant dalies savo tikrøjø þemiø ar net visai nustojant egzistuoti kaip valstybei. 

Hitlerinë Vokietija pasirinko antràjá kelià; labai panaðu, kad ðis kelias bus 

pasirinktas ir rusø imperializmo. Ðovinizmas per daug ásigëræs á rusø tautos dvasià, 

kad ji visiðkai ásisàmonintø savo padëties katastrofiðkumà. 

Kaip ðiandien stengiamasi stiprinti besilpstanèià sovietinæ imperijà? Rusø nacionalistai 

ieðko efektyvesnës ideologijos, kuri imperializmui suteiktø naujø moraliniø 

jëgø. Jø nuomone, komunizmas jau susikompromitavo ir tik kenkia Rusijos 

prestiþui. 

Iðvada aiðki: negalime dëti vilèiø nei á Vakarus, nei á rusø disidentiná judëjimà. 

Taèiau savo kovoje mes nesame vieniði. Nuosekliausi mûsø sàjungininkai yra pavergtosios 

Rusijos imperijos tautos. Kiekvienas jø pasiprieðinimas yra parama 

mums, nes silpnina prieðà. Rusijos imperija iðeities ið krizës ieðkos kare prieð visà 

pasaulá. Jos prieðai tam tikru mastu irgi taps mûsø sàjungininkai. Kuo labiau Vakaruose 

didës ryþtas prieðintis kylanèiam pavojui, tuo labiau ten gausës jëgø, suinteresuotø 

remti tautinio iðsivadavimo judëjimus totalitarinëje imperijoje. Taigi 

mes nesame ir nebûsime vieniði kovodami. Taèiau ði pagalba atneð vaisius tik 

kovojant. 

Kiek mes esame pribrendæ pasiprieðinimui? 

Pripaþindami tautai primatà, negalime neávertinti lietuviðkosios emigracijos 

vaidmens. Vien jos egzistavimas teikia vilties, kad mûsø kultûra neþus. Jos pa- 

130


stangø dëka okupacinë valdþia priversta galutinai neuþgniauþti kultûrinio darbo 

Lietuvoje. Taèiau ilgainiui kiekviena emigracija atitrûksta nuo tautos kamieno, 

pradeda nejausti tautos pulso. O jau praëjo 35 metai! Tenka pastebëti ir tai, kad 

emigrantai neturi vieningos krypties, susiskaldæ á teoriniø prieðtaravimø draskomas 

partijas. Veltui A.Ðtromas ragina vienytis, paruoðti vieningà politinæ programà. 

Taèiau taip ir nëra nei programos, nei vadovaujanèios VLIK’o rankos. Vienintelë 

lietuviðka tribûna – „Laisvës“ radijo stotis – patenka paprastai á partiðkai nusistaèiusiø, 

nuo savo tautos gyvybiniø klausimø atitrûkusiø þmoniø rankas. 

Redakcija neturi jokio plano, neiðdirbusi ilgametës perspektyvos. Daug Lietuvai 

opiø problemø, iðkeltø pogrindinëje spaudoje, negauna atgarsio lietuviðkose radijo 

laidose dël emigracijos skepticizmo, abejingumo arba tø problemø neteisingo 

supratimo. Emigrantai nesupranta, kad pogrindinë spauda Lietuvoje pasiekia toli 

graþu ne kiekvienà þmogø, ir vienintelë galimybë suþinoti, kas vyksta lietuviø 

pasiprieðinimo judëjime, yra uþsienio radijo laidos. Taèiau ðiø laidø klausytojai 

yra geriau informuojami apie tai, kas vyksta èekø ar lenkø disidentø gyvenime (ir 

tai dar pusë bëdos), bet daþnai brangios minutës skiriamos tam, kad klausytojai 

Lietuvoje suþinotø, koká baletà ruoðiasi statyti ðokëjas Baryðnikovas ir pan. Todël 

suprantamas ir þmoniø nepasitenkinimas emigrantø propaganda, kurioje labai 

maþai informacijos apie Lietuvos reikalus. 

Lietuvoje padëtis ne kà geresnë. Visur tas pats susiskaldymas, parapinis patriotizmas. 

Opozicinës grupelës, ið esmës gana pajëgios, neturi jokios pozityvios 

programos, daþnai laikà ir jëgas eikvoja tuðèioms diskusijoms. Viskà þudo tikëjimas 

savo neklaidingumu, paprastos tolerancijos stoka. Atskiri pogrindinës spaudos 

leidëjai nenori skaitytis su kitø nuomone, kiekvienà pastabà ar kritikà priima 

kaip áþeidimà. Reiktø pagalvoti, ar ið tikrøjø jie turi neklaidingumo dovanà. 

Neseniai viena Londono universiteto profesorë kalbëjo, kad lietuviams terûpi 

tik minimali religijos laisvë ir jokiø tautiniø aspiracijø jie neturi. Emigracinës partijos 

á uþsienio kalbas verèia tik savo pakraipos pogrindinæ spaudà, tuo dar labiau 

didindamos susiskaldymà ir klaidindamos Vakarø visuomenæ. Tai, aiðku, nepasitarnauja 

mûsø kovai. 

Prieð ðimtà metø Lietuvos padëtis buvo geresnë ta prasme, kad mûsø atgimimo 

veikëjai gerai þinojo, kas yra pagrindinis Lietuvos prieðas. Tà nusistatymà 

iðreiðkë V.Kudirka: pavojingiausias ir svarbiausias prieðas yra okupacinë rusø administracija. 

Deja, ðiandien lietuviðkoji opozicija daþnai neþino prieð kà kovoti. 

Vieniems prieðas – „ekstremistai-nacionalistai“, kitiems – lietuviai ateistai, tretiems 

– komunistai. 

Kaip ir prieð ðimtà metø, pagrindinis mûsø visø prieðas yra okupacinë valdþia. 

Tikslas – nepriklausomos Lietuvos atkûrimas. Tik savo valstybëje mes iðspræsime 

visas kitas problemas – religines, tautines, socialines. 1943 metais susikûræs 

VLIK’as prieð vokieèiø okupantus kovon suvienijo visas Lietuvos partijas, 

iðskyrus tik komunistus. Ðiandien mûsø padëtis yra tragiðka tuo, kad neturime 

vieningo fronto. 

131


Taèiau kiekvienas aktyvus pasiprieðinimas stabdo okupantø këslus, nes prievarta 

labiausiai klesti pasyvumo ir atsargumo atmosferoje. Asmenybæ ðiandien 

galima iðlaikyti tik prieðinantis, nepaisant bausmiø. 

Popieþius Jonas Paulius II neseniai vykusiame vyskupø simpoziume buvo paklaustas, 

ar Lenkijos Baþnyèia yra laisva. Jis atsakë: „Laisvæ kiekvienà dienà reikia 

laimëti, reikia iðsikovoti“. 

Lietuviðkasis pogrindis neturi pakankamai galimybiø tautos politinei sàmonei 

formuoti. Tuo tarpu emigracija, kaip matëme, daþnai nutolsta nuo mûsø gyvybiniø 

klausimø. Iðkilo bûtinybë pogrindines ir emigracines jëgas suvienyti bendrai 

kovai. Kokiu bûdu? Bent iki ðiol pogrindinë spauda keisdavosi su emigracinëmis 

organizacijomis vien abipusiais komplimentais. Lietuviø tautai ið to 

maþiausiai naudos. 

Todël mes dësime visas pastangas, kad bûtø pasiektas vaisingas bendradarbiavimas. 

Kadangi emigracijos politinëms organizacijoms sunku objektyviai ávertinti 

Lietuvos padëtá, mûsø laikraðtis spausdins aktualius straipsnius, á kuriuos, 

leidëjø nuomone, turëtø atkreipti dëmesá emigrantø propaganda. Kritiðkai vertinsime 

emigracijos politinæ veiklà uþ tai praðydami irgi patarimø, bet ne komplimentø. 

Ypatingai kreipsimës á tuos, kurie Èikagoje nuo 1915 metø leidþia mënesiná 

katalikiðko jaunimo þurnalà, mûsø bendravardá, – „Vytá“. 

Galbût mûsø jëgos per silpnos, taèiau laikome bûtinybe iðsakyti savo pozicijà. 

Mûsø laikraðtis neatstovauja visai lietuviø tautai, o tik maþai leidëjø grupelei. 

Kvieèiame paremti mûsø pastangas, nes nuo to priklausys, kiek ilgai galës ðis 

laikraðtis tæsti savo darbà. Ir jeigu, iðleidus kelis numerius, já iðtiks toks pat likimas, 

koks jau iðtiko „Lietuviø kultûros archyvà“ ir „Laisvës ðauklá“, mes vis tiek 

laikysime savo darbà ávykdytà. 

Vienas ið „Europos lietuvio“ leidëjø dr. Stasys Kuzmickas raðë, kad, susikûrus 

galingai Lietuvos valstybei, lietuvio gyvenimo esmë ir turinys buvo kova su já 

puolusiais prieðais. Tada buvo sukurtas savasis lietuviðkas simbolis – Vytis. Tuo 

tarpu, kai visos Europos tautos rinkosi savo simboliu erelá arba liûtà, lietuviai 

pasirinko arklá ir þmogø – jëgà ir þmogiðkumà. M.Birþiðkos tvirtinimu, po XVII a. 

lietuvio gyvenimas susmulkëjo iki parapijos ribø. Tauta „sugniuþdyta ir bejëgë“, 

uþsidarë savyje, savame skausme, nusivylime ir apmaude. „Mes vergavome iðtisus 

amþius – klusnûs, nuolankûs, graudþias dainas dainuodami“ (A.Maceina). 

Pasimetusi, neberandanti vietos ant þemës, lietuviø tauta sukûrë savo naujàjá simbolá 

– smûtkelá. 

Dr. St.Kuzmickas ásitikinæs, kad smûtkelis nëra nei religinis, nei tautinis mûsø 

simbolis. Lietuviø tautos ateities simbolis yra vienas – VYTIS. Tai dràsa be baimës 

þvelgti á akis bet kuriam pavojui, ryþtas pavojø nugalëti. 

Tik aktyviame pasiprieðinime okupantams matydami lietuviø tautos dabartá 

ir ateitá – mes ir pasirenkame savo laikraðèiui pavadinimà – VYTIS. Ðiuo kovos 

simboliu tebus paþenklintas visø mûsø darbas. Baltasis þirgas su raiteliu nesunai- 

132


kinami ir nenugalimi. Praëjo ðimtmeèiai, keitësi pats Lietuvos vardas, keitësi jos 

pavergëjai, nesyk liepsnojo tëvynës miestai ir kaimai, taèiau kiekvienà kartà ið 

pelenø saujos, ið pralieto kraujo pakildavo vël gyvas Baltasis Raitelis. Per audras, 

per sutemas jis skrieja ir ðiandien – akinanèiai baltas, su pakeltu kardu. Ateis tikrai 

diena, kai lietuviø tauta matys savo amþinàjá simbolá – VYTÁ – ne vizijoj, bet 

tikrovëje. 

LEIDËJAI 


OKUPUOTOJI LIETUVA, 1979 M. BIRÞELIS, NR. 1. 

ABEJOJANTIEMS 

Ðtai jau devintosios metinës, kai Lietuva pavergta, kai ji pakaitom ávairiaspalviø 

barbarø niokojama. Todël nenuostabu, kad atsiranda lietuviø, kuriuos ilgai trunkanti 

okupacija iðvargino, nuslopino jø dvasios budrumà ir atëmë jiems iðsivadavimo 

viltá. Þmogui nëra didesnës nelaimës, kaip netekti vilties. Mes niekuo negalime 

taip gerai pasitarnauti savo mirðtanèiam prieðui, kaip netekdami iðsilaisvinimo 

vilties, kaip tapdami abejingi. Juk ar ne pilni jo laikraðèiai átikinëjimø, jog jis 

èia pasiliksiàs amþius? Ar ne tà patá jis kasdien kartoja per radijà? Kai prarasime 

viltá, kai pavirsime abejingais avinais, tada jis mus galës sunaikinti, paversti jungà 

traukianèiais jauèiais. 

Fizine jëga mes pasiprieðinti tuo tarpu negalime. Bet kiekvienas galime bûti 

nepalauþiamas dvasia. Mûsø valstybës fizinë jëga buvo silpna. Ji niekuomet negalëjo 

prilygti didþiøjø pasaulio valstybiø jëgai. Mûsø niekas negynë. Per vienà 

dienà þlugo mûsø valstybë. Bet mûsø dvasios dar, aèiû Dievui, prieðas ir iki ðiol 

nepalauþë. 

Prieðas gali mus ðaudyti, gali tremti, bet nuslopinti mûsø laisvës troðkimo neástengs. 

Jis gali mus iðblaðkyti po visas savo stepes ir taigas, bet vos tiktai sugrius 

jo tëvoniðka santvarka, vos tiktai jo geleþinis kumðtis nusvirs bejëgis, tuoj ið visø 

kraðtø iðlikæ lietuviai susirinks á tëvynæ, kaip skruzdëlës á iðdraskytà skruzdëlynà. 

Atrodo, kam tiktø labiau nusivilti, jei ne iðtremtajam? O að paþástu senukà, kurá 

iðveþë vaikðtantá su ramentais, ir jis atsiunèia dabar ilgiausius laiðkus, pilnus neapykantos 

prieðui ir kupinus netolimo iðsivadavimo vilties. Ðtai kur gyvena nepalauþiama 

protëviø dvasia, ðtai á kà pasiþiûrëjæs turëtø susigësti abejojantis. 

Nûdienos mûsø gyvenimas ið kiekvieno, kieno krûtinëje plaka neparsidavusio 

lietuvio ðirdis, reikalauja kovos: kovoja, kas verèiamas neiðduoda savo tautieèio, 

kovoja, kas neina á susirinkimà ir tuo nutolina kolektyvinio ûkio ásteigimà, kovoja, 

kas nëra uolus tarnautojas, kas kiek galëdamas nestiprina prieðo medþiaginës 

ir moralinës galios. Iðsivaduosime tikrai. Tuo ðiandien abejoti gali vien tas, kas 

nebetrokðta laisvës. Nusivilti per vëlu, nes jau girdëti artëjanèios laisvës þings- 

133


niai. Saugokimës, kad neákliûtume, bet nepamirðkime tyliai kovoti. O abejoti ir 

nëra prasmës, ir neleistina. 

A.UOSIS 


OKUPUOTOJI LIETUVA, 1979 M. BIRÞELIS, NR. 1. 

PERSPAUSDINTA IÐ LEIDINIO: 

PARTIZANAS: [PIETØ LIETUVOS SRITIES ORGANAS] 

1949 M. LIEPOS 1 D., NR. 1. 

134 

KREIPIMASIS 

Á LIETUVOJE GYVENANÈIUS RUSUS 

Nuo seno lietuviø tauta pasiþymëjo tolerancija. Bûdami pagonys, lietuviai savo 

sostinëje Vilniuje leido tarpti ávairioms religijoms. Èia ðalia krikðèioniø savo maldos 

namus turëjo þydai, mahometonai, karaimai. Didysis Lietuvos kunigaikðtis 

Algirdas buvo vedæs dvi þmonas staèiatikes ir abiem Vilniuje pastatë po cerkvæ. 

Visai prieðingà vaizdà matome tuometinëje Rusijoje. Èia vienà despotiná reþimà 

keisdavo kitas, o „kitaminèiai“ buvo þiauriausiai persekiojami. Gelbëdamiesi 

jie bëgdavo á kaimynines ðalis – Lenkijà ir Lietuvà. Lietuvoje þymià rusø imigrantø 

dalá sudarë religiniø persekiojimø aukos, vadinamieji sentikiai. 

1794 m. Suvorovui pasmaugus Lietuvos–Lenkijos sukilimà, ðios ðalys prievarta 

buvo ájungtos á Rusijos imperijos sudëtá. Nuo ðiol ir prasidëjo planingas Lietuvos 

kolonizavimas rusais. „Rusijos istorija – tai istorija ðalies, kuri kolonizuoja“, – 

raðë istorikas V.Kliuèevskis (Kurs russkoj istorii, 1937, t. 1, p. 19–23). Iki 1938 m. 

tarybinëje literatûroje, spaudoje Rusija buvo traktuojama kaip imperialistinë ir 

kolonijinë valstybë. Ðiandien apie tai ne tik tylima, bet prieðingai – ið grobikiðkø 

Rusijos karø siûloma semtis dvasinës stiprybës komunizmo statybai. O juk ir pats 

Leninas sakë, kad Rusija – tautø kalëjimas. 

Prijungus Lietuvà prie Rusijos, vyko ne tik þmogiðkøjø vertybiø bei tautiniø, 

religiniø aspiracijø paþeminimas ir iðniekinimas, bet ir plati Lietuvos kolonizacija. 

Skirtingai nuo Vakarø, Rusija savo kolonijose pagrindiná dëmesá skyrë nerusiðkø 

tautø asimiliacijai. 

Lietuvos kolonizacija ypaè sustiprëjo po þiauriai numalðinto 1863 m. sukilimo. 

Iðtisi lietuviðki kaimai (ypaè Rytø Lietuvoje) bûdavo tremiami á Rusijos gilumà, jø 

vieton atkëlus kolonistus rusus. Nuo tol okupacinæ administracijà Lietuvoje ið esmës 

sudarë tik rusai, o jø buvo maþdaug 8,5 proc. visø gyventojø. 

1915 m. carinei kariuomenei bëgant ið Lietuvos, su ja kartu pasitraukë ir negráþo 

271500 rusø. Todël nepriklausomoje Lietuvoje, 1923 m. gyventojø suraðymo 

duomenimis, rusø tebuvo apie 50000, t.y. 2,3 proc. visø gyventojø. 

Taèiau ir ði saujelë Lietuvoje naudojosi plaèia autonomija. Kaune rusai turëjo 

gimnazijà, plaèià rusiðkà spaudà, o Vytauto Didþiojo universitete rusai studentai


buvo susispietæ á tautines korporacijas. Ið valstybës biudþeto staèiatikiø ir sentikiø 

dvasiðkiai gaudavo algas. 

Taèiau uþ ðià tolerancijà ir draugiðkumà lietuviø tautai buvo „atlyginta“ tûkstanèiais 

nekaltai nuþudytø, ákalintø, iðtremtø þmoniø. 

1940 m. birþelio 15 d. Raudonajai armijai okupavus Lietuvà, vietiniai rusai 

sudarë naujos okupacinës administracijos branduolá, ypaè saugumo ástaigø ir partinio 

aparato. Jau tais paèiais metais Lietuvà uþplûdo nauja kolonistø banga. 

1944 m. vël sugráþæ rusai degë dar didesne neapykanta. Vadinamosiose „liaudies 

gynëjø“ gaujose susispietë apie 7000 kriminalinio elemento. Þymià „liaudies 

gynëjø“ dalá sudarë vietiniai rusai, mokantys lietuviðkai, paþástantys vietovæ. Oficialiais 

duomenimis, stribai nukovë tik apie 20 proc. Lietuvos partizanø (maþdaug 

10000 ið bendro 50000 skaièiaus). Likusius 80 proc. sunaikino reguliarioji 

tarybinë kariuomenë. Taèiau ir vël buvo neapsieita be vietiniø stribø pagalbos, 

kurie nurodydavo partizanø bazavimosi vietas. 

Be stribø, kariuomenei talkininkavo maþdaug 15000 „ginkluoto partinio ir tarybinio 

aktyvo“, kurio daugumà sudarë taip pat rusai, uþplûdæ Lietuvà po 1944 m. 

okupacijos. Daug dar kas prisimena, kokia bûtent kalba ðnekëjo ávairûs finansø 

inspektoriai ir pyliavø surinkimo agentai, per savaitæ po kelis kartus krëtæ mûsø 

kaimà, ieðkodami paslëptø gyvuliø, tuðtindami aruodus, gaudydami nuo sovietiniø 

rekrûtø pasislëpusius vyrus. 

Tik dël didesnio lietuviø tautos pasiprieðinimo Lietuva ðiandien maþiau kolonizuota, 

palyginus su kaimynine Latvija ir Estija. Taèiau reikia pastebëti, kad Lietuva 

kolonizuota kur kas labiau negu caro laikais. Rusø kolonistø (drauge su aprusëjusiais 

ukrainieèiais ir baltarusiais) skaièius Lietuvoje siekia 300000, t.y. 10 proc. 

visø gyventojø. Ðis procentas turi tendencijà dar augti, kadangi kasmet á Lietuvà 

atvyksta nuo 5 iki 10 tûkstanèiø naujø kolonistø. 

Savaime suprantama, kad ne visi á Lietuvà atvaþiavæ rusai suvokia, koká vaidmená 

jie vaidina Kremliaus planuose. Daugelis rusø atvyksta ieðkodami materialinës 

gerovës. Taèiau kad ir kokie yra subjektyvûs rusø kolonistø tikslai, objektyviai 

jie yra rusiðkojo imperializmo árankis, padedantis vykdyti Lietuvos denacionalizavimà. 

Pasistengsime konkreèiai nusakyti, kokiais atvejais rusø kolonistø buvimas yra 

þalingas Lietuvai. 

1. Kremliaus valdovai gerai supranta, kad ir Rusijos imperijai anksèiau ar vëliau 

ateis galas. Paisant vien Rusijos interesø, jau ðiandien atitinkami valdantys 

sluoksniai ruoðiasi ant komunistinës imperijos griuvësiø pastatyti naujà, patikimesne 

ideologija pagrástà valstybæ. Todël pamaþu siekiama, kad ir Lietuvoje (kaip 

Latvijoje) rusai sudarytø pusæ visø gyventojø. Tuomet ði gyventojø dalis formaliai 

turëtø teisæ reikalauti balso, sprendþiant Lietuvos likimà, tai yra vël jà „priðliejant“ 

prie Rusijos, tariamai pasirinkusios demokratiná kelià. 

2. Tikimasi, kad psichologiðkai apdorotas, átikintas prisijungimo „naudingumu“ 

lietuvis ir savanoriðkai gali uþsikrauti naujà Rusijos jungà. Ðiame „apdoroji- 

135


mo“ procese ir vël neapsieinama be rusø kolonistø pagalbos. Pastebëta, kad rusiðkas 

galvojimo bûdas, rusiðkos tradicijos primetamos tuose kolektyvuose, kuriuose 

lietuviai jau ðiandien sudaro maþumà. Rusø kolonistø pagalba Lietuvoje 

kuriama lojalumo okupacinei sistemai atmosfera. 

3. Rusai kolonistai, nepakæsdami bet kokio lietuviðkumo, nesimoko mûsø 

kalbos, be to, verèia ir kitus kalbëtis ávairiose ástaigose tik rusiðkai. Po Taðkento 

konferencijos planuojama visai susiaurinti lietuviø kalbos teises, tarpusavio bendravimui 

pirðti tik rusø kalbà. 

Ðio plano vykdytojai yra rusai kolonistai. Pradedant vaikø darþeliais ir baigiant 

aukðtøjø mokyklø auditorijomis, jie dëstys rusø kalbà, platins rusiðkà literatûrà. 

4. TSRS konstitucijos teisë mokyti savo vaikus gimtàja kalba gali pasinaudoti 

vien rusai. Apie 200000 lietuviø Rytprûsiuose (vad. Kaliningrado srityje), Latvijoje 

ir Sibire neturi në vienos lietuviðkos mokyklos. Tuo tarpu á Lietuvos provincijà 

nuvykæ rusai pirmiausiai reikalauja mokyklø savo vaikams. Daug kur prie lietuviðkø 

mokyklø steigiamos rusiðkos klasës. Tuo skatinamas bendravimas su rusais, 

vëliau miðrios vedybos. Tokiø ðeimø vaikai daþniausiai nors ir kalba lietuviðkai, 

taèiau perima rusiðkà galvojimo bûdà ir bûna visiðkai indiferentiðki lietuviø 

tautos atþvilgiu. 

5. Rusø kolonistai silpnina fiziná mûsø tautos potencialà. Butais pirmiausia 

aprûpinami demobilizuoti rusø karininkai ir kareiviai. Tokia pat teise naudojasi 

ir ið Rusijos atvykæ „aukðtai kvalifikuoti specialistai“. Ðiø vaikai priimami á aukðtàsias 

mokyklas lengvatinëmis sàlygomis. Lietuviai jaunavedþiai, stokodami butø 

ir vaikø darþeliø, yra priversti riboti vaikø skaièiø. Tai jau atvedë prie natûralaus 

gyventojø lietuviø prieauglio maþëjimo, apie kà aliarmuoja net tarybiniai 

lietuviø demografai. 

6. Nors nelaikome savo tautos geresne uþ rusø tautà, taèiau susidariusiomis 

sàlygomis tam tikras rusø kolonistø sluoksnis demoralizuoja mûsø tautà. Imigruoja 

paprastai daugiausia þemos moralës þmonës, ieðkodami tik materialinës gerovës. 

Ne iðimtis ir kriminalinis elementas. 

7. Atvykæ ið neaprëpiamø Sibiro plotø, rusai kolonistai atsiveþa nepagarbà gamtai. 

Nuniokoti mûsø priemiesèiø miðkai – tai kolonistø rankø darbas. Patekæ á 

vadovaujanèius postus, kolonistai be atodairos kerta Lietuvos miðkus, terðia vandenis 

ir t.t. 

8. Á Lietuvà atvykæ rusai uþima vadinamàsias „komandines aukðtumas“. Jie 

beveik visiðkai uþvaldë geleþinkelá, karo pramonës ámones, ryðiø sistemà. Tariamai 

dël vietø stokos lietuviai specialistai siunèiami darbuotis (ir nutautëti) á „broliðkas“ 

respublikas. 

9. Ið Rusijos á Lietuvà gabenama þaliava ir èia perdirbama rusø kolonistø rankomis 

(Vilniaus kraðto pramonës darbininkø daugumà sudaro rusai). Perdirbta 

þaliava vël atgal keliauja á metropolijà. Ekonominë þala akivaizdi. Taèiau jà kompensuoja 

politinë nauda – lietuvio sàmonëje brandinama mintis, kad nepriklau- 

136


somoje Lietuvoje be rusiðkos þaliavos sustos visos Lietuvos pramonës ámonës, 

Maþeikiø naftos perdirbimo kombinatas, Ignalinos atominë elektrinë ir kt. 

Rusø kolonistø Lietuvai neðamà þalà mato ir supranta mûsø tauta. Tai ugdo, 

ypaè jaunimo, antirusiðkas nuotaikas, neapykantà. Todël tarptautiniø ar vidiniø 

sukrëtimø atveju gali kilti ekscesai, kuriø aukomis taptø Lietuvoje gyvenantys 

rusai. Nors lietuviø tauta, bûdama taiki, yra prieðinga bet kokioms þudynëms, 

taèiau sulaikyti per ilgus metus susikaupusià neapykantà kolonistams bûtø neámanoma. 

Vadovaudamiesi humanistiniais principais, mes kvieèiame visus Lietuvoje gyvenanèius 

rusus apleisti mûsø kraðtà. Tai bûtø efektyviausia priemonë apsisaugoti 

jiems nuo bereikalingo kraujo praliejimo. O kartu tai dalinai sustabdytø tà 

þalà, kurià, kaip minëjome, atneða Lietuvai rusai kolonistai. Be to, patariame jiems 

geriau ásisàmoninti savo vaidmená Lietuvoje. 

Rusiðkai kalbanèias uþsienio radijo stotis praðome ðá mûsø kreipimàsi paskelbti 

Tarybø Sàjungai skirtø laidø transliacijos metu. 

1979 m. birþelio 15 d. LIETUVOS LAISVËS LYGOS TAUTINË TARYBA 


1979 M. RUGPJÛTIS, NR. 17(57). 

UÞMIRÐTIEJI… 

Prisimenu, vienas paþástamas pasakojo apie savo pokalbá su saugumo majoru Rimkum. 

Kagëbistas, kupinas piktdþiugos, dëstæs: „Be reikalo tikitës, kad istorija ávertins 

jus. Pokario metais þuvo daugybë ne tokiø didvyriø. O kas ðiandien juos prisimena, 

kieno butuose kabo jø portretai? Panaðus likimas laukia ir jûsø: supûsite 

kalëjime, ir greit niekas në vardo neprisimins“. 

Ði tirada, be abejo, buvo paruoðta, apsvarstyta ir surepetuota kokio nors virðininko 

kabinete, o Rimkui beliko tik suvaidinti. Visiðkai aiðkus ir ðios kolektyvinës 

èekistø kûrybos tikslas. Taèiau ji palietë skaudþià vietà, ir jau reikia kalbëti, nors ir 

kaip bûtø nemalonu. Nenorime nieko smerkti – tik priminti. 

Pasiskubinome uþmirðti didþiàjà tautos þaizdà, kai tûkstanèiai geriausiø sûnø 

miðkuose grûmësi beviltiðkai kovodami uþ laisvæ. Okupantai ðiandien apsiputodami 

ðaukia, kad nebuvo jokio partizaninio karo, tik banditø, plëðikø gaujos. Á ðià 

dûdà noriai puèia kolaborantai, visokie baltuðiai ir poþëros, o mes… tylime. Ar 

tas tylëjimas irgi nëra nusikaltimas, okupantø paskatinimas dar daugiau dergti ir 

klastoti mûsø praeitá? 

Uþsienio radijo lietuviðkose laidose (ypaè „Amerikos balso“) jau pripratome 

girdëti visai mums nereikðmingas vakarietiðkas naujienas. Tokiose „lietuviðkose“ 

radijo laidose kartais në sykio net nepaminimas Lietuvos vardas… Tvirtinama, 

137


kad stoèiø ðeimininkai nenori erzinti visagalinèio Kremliaus. Be to, kokia ið to yra 

ekonominë nauda? Aèiû Dievui, Vakarø pasaulá pamaþu perpratome (tiesa, brangoka 

kaina). Taèiau tenykðèius lietuvius suprasti ir pateisinti labai sunku. JAV 

valstybës departamentas uþdraudë „Laisvës“ radijui skaityti J.Lukðos „Partizanus 

uþ geleþinës uþdangos“. Bet mûsø emigracinës spaudos JAV administracija 

necenzûruoja, taip pat nedraudþia mûsø emigrantams ruoðti protesto mitingus, 

demonstracijas. O kiek jø tesulaukiame? Su pavydu klausomës apie ukrainieèius 

ir þydus. Tik ðiø metø birþelio 10 dienà pagaliau iðgirdome, kad Otavoje prie TSRS 

ambasados keli ðimtai demonstrantø reikalavo paleisti B.Gajauskà ir V.Petkø. Deja, 

tai tik menkas epizodas… 

Tiesa, randame emigrantams ir pateisinanèiø aplinkybiø. Nuo 1944 metø daug 

vandens nutekëjo. Per tà laikà galëjo ir idealizmas iðblësti: vis lauki, lauki, o rodos, 

okupacijos galo ir nematyti. Ið svetur gimusiø lietuviø reikalauti susipratimo 

bûtø naivu. Daugumai jø Lietuva vien egzotiðkas pasakø kraðtas. Jie jau màsto 

kitomis kategorijomis, kitomis akimis þiûri á tikrovæ. Todël ir nieko nuostabaus, 

kad nematoma, kas slypi uþ tarybinio agitpunkto fasado… 

Persikelkime á Lietuvà, prie savø problemø. 1977 m. balandþio mënesá areðtavo 

Balá Gajauskà. Jo senutë motina iðtisus metus veltui sukiodavo radijo imtuvà, 

ieðkodama nors menkos þinutës apie savo sûnø. Daþnai ji girdëdavo abejingà diktoriaus 

balsà, pasakojantá apie Vyto Gerulaièio sportinius laimëjimus ir jo uþdirbtas 

doleriø sumas. Tas pats balsas informuodavo pavergtà Lietuvà apie dviejø 

garsiø tenisininkø vedybas, apie jaunosios temperamentà, vestuvinës suknelës 

kainà, sveèiø skaièiø ir t.t., ir t.t. O motinai norëjosi iðgirsti nors vienà paguodos 

þodá tokio skaudaus netekimo metu. Pagaliau gerokai pavëlavæs pasirodë atsakymas 

B.Gajausko ðmeiþëjams „Tiesoje“. O jo likimu Vakaruose susirûpinta visai 

neseniai, praëjus vos ne dvejiems metams po areðto. 

Viktorui Petkui ðiemet sukanka 50 metø, liepos mënesá bus lygiai metai nuo jo 

teismo. V.Petkus turbût vienintelis lietuvis, nuteistas jau ketvirtà kartà. Ir vargu 

ar kas nors kitas elgësi teisme taip dràsiai ir bekompromisiðkai, kaip jis. Juk tai 

buvo pirmasis politinis procesas, kuriame auka neatsakinëjo á budeliø klausimus. 

Iðsigando, pasimetë saugumieèiai: kas gi bus, jei visi Lietuvos disidentai paseks 

V.Petkaus pavyzdþiu? Kiek „nusikaltimø“ liks neiðaiðkinta! Kokio pasitenkinimo 

neteks èekistai, matydami, kad jø aukos nedreba, iðklausydamos paskutiná þiaurios 

teismo parodijos aktà! 

Atrodo, nereikia dëkingesnës medþiagos mûsø Lietuvai ir paèiam V.Petkui 

iðgarsinti. Taèiau veltui laukta. Pasirodë vienas blankokas reportaþas, liudininkø 

parodymø apraðymas, kuriame akcentuojamas ne V.Petkaus elgesys, o savo paèiø 

iðmintis bei dràsa. Kai kuriems liudininkams netgi etiketes prilipdë – „giliai 

tikintis þmogus“. Ádomu, kas iðmoko nustatyti, kiek kuris savyje turi religingumo, 

Dievo? Juokinga, jei nebûtø skaudu, kad tai ir visas dëmesys V.Petkui… Net ir ta 

spontaniðkai iðsiliejusi malda ant teismo laiptø – tokia nuoðirdi ir jaudinanti – liko 

nuoðaly, liudininkø ðlovës ðeðëly. Pasirodo, ne taip sunku á teismo salæ uþanty 

ásineðti roþæ ir áteikti jà kankiniui, kad paskui galima bûtø pasigirti pogrindinëje 

138


spaudoje. Netruko paplisti ir V.Petkaus nuotrauka, tai dabar visi stengiasi pasikabinti 

jà matomoj vietoj, demonstruoti savo solidarumà su nuteistuoju. Tik tokia 

pagarba ir solidarumas në skatiko neverti! Gëda darosi, skaitant esto M.Niklaus 

apybraiþà. Po teismo visas bûrys V.Petkaus draugø iðskubëjo namo. Tik vienas 

svetimtautis M.Niklus vedþiojo po visas juridines ástaigas Viktoro brolá Èeslovà, 

vëliau lydëjo já á pasimatymà saugumo rûmuose. Tas pats Èeslovas ðiø metø sausio 

9 d. keliavo á tolimàjá Èistopolá ir trumpai pasimatë su nuteistu broliu. Taèiau 

në vienas ið tø, kuriø butuose puikuojasi V.Petkaus portretai, nerado keliø valandø 

laiko aplankyti Èeslovà, paskelbti jo áspûdþius ið pasimatymo. 

Viena moterëlë prieð kelerius metus teisme muðësi á krûtinæ, taèiau bièiuliai 

netruko jà paskelbti vos ne kankine. Uoliai registruojamas kiekvienas jos vietoj ir 

ne vietoj pasakytas þodis, nuolat cituojamas spaudoj, garsinamas per radijà. Ji jau 

seniai Lietuvoje, taèiau kelintà kartà radijo bangomis atkeliauja tas pats jos laiðkas 

ið lagerio. 

Susidaro áspûdis, kad visas solidarumas su V.Petkum taip ir iðgaravo paskutinæ 

jo teismo dienà. Ðiandien laukiame naujø teismø, kad ir vël galëtume pademonstruoti 

savo didvyriðkumà, nuneðdami jau po dvi roþes. 

1978 metø rudená buvo paruoðtas protestas tarybinei administracijai, reikalaujantis 

paleisti V.Petkø. Taèiau kaþkokia neþinoma ranka, galbût dar neseniai dosniai 

dalijusi gvazdikus V.Petkaus teisme, dabar „nugnybo“ pareiðkimà su pradëtais 

rinkti paraðais. Kodël? Sako, nepatiko ar tai pats V.Petkus, ar tai protesto organizatoriai… 

O kalèiausias turbût tas fanatiðkas bukumas, kurá puikiai apibûdina 

vienos moters þodþiai: „Matai, Viktorui pirmiau buvo Lietuva, o ne Dievas“. Kaip 

viskas aiðku ir teisinga! Netrukus kiti þmonës paraðë naujà protestà, surinko daugiau 

kaip ðimtà paraðø. Jau bebaigiant ðá sumanymà, saugumas padarë kratà vieno 

vilnieèio bute ir konfiskavo protestà su visais paraðais. Antrasis egzempliorius 

laimingai iðliko, buvo perraðytas, pridedant naujas pavardes, ir nusiøstas adresatui. 

Rodos, gavo já ir pogrindinës spaudos redaktoriai. Taèiau ðtai jau praëjo kuris 

laikas, o ðis tikrai reikðmingas dokumentas kaip á vandená ákrito. 

Viename laiðke Tomas Venclova raðë: „Savo laiku jie (emigrantai – mûsø past.) 

suruoðë geras kampanijas dël Kudirkos ir Sadûnaitës, o ðtai su Viktoru pasielgë 

þiopliðkai“. Ðiuos þodþius T.Venclova taiko emigrantams, taèiau lygia dalimi jie 

tinka ir mums. Kam norët, kad Vakarai rûpintøsi lietuviø kaliniais, jeigu mes patys 

jais nesirûpinam?.. 

Uþmirðtieji… Prieð porà metø kaþkur Jonavoj saugumas þiauriai dorojo iðkankintà 

ir apleistà Henrikà Jaðkûnà, vienà ið legendinio Vorkutos sukilimo vadovø. 

Teismo salëje sëdëjo tik kviestinë publika. Niekas ir roþiø nedovanojo… Ðiandien 

jo likimas visiðkai neþinomas. Nuoðaly liko ir lietuviðkasis Ðiljono kalinys Petras 

Paulaitis. Turbût niekas jam nesiunèia ið uþsienio nei laiðkø, nei banderoliø. 

Kas kaltas – abejingumas ar partiðkumas? 

DRAUGAI 


OKUPUOTOJI LIETUVA, 1979 M. LIEPA, NR. 2. 

139


140 

VILNIAUS MIESTO PROKURORUI 

PAREIÐKIMAS 

JULIAUS SASNAUSKO, 

gyv. Vilniuje, Garelio 15–15, 

Ð.m. liepos 12 dienà, 16 val., að buvau sulaikytas P.Cvirkos gatvëje, fotografuojant 

Valstybës saugumo komitetà. Trys mane sulaikæ asmenys (kaip vëliau paaiðkëjo – 

KGB agentai) bandë jëga atimti ið manæs fotoaparatà, o nepavykus nusivedë á 

saugumà. 

Ten visø pirma stengiausi iðsiaiðkinti, kuo gi nusikaltau, taèiau prie manæs 

pristatytas tûlas pareigûnas nesiteikë ne tik paaiðkinti, bet ir slëpë savo pavardæ. 

Todël ir að atsisakiau leistis á bet kokias kalbas su nepaþástamais tipais. Perpykæs 

pareigûnas mëgino iðplëðti ið rankø fotoaparatà. Nepasidaviau ir papraðiau jo 

nusiraminti. Matydamas, kad smurtu nieko nepavyks laimëti, pareigûnas pagaliau 

teikësi pristatyti: „Majoras Pietaris“. Pasisakiau ir að savo pavardæ. Netrukus 

majoras Pietaris iðslinko ið kabineto ir gráþæs uþvedë èekistui visai nepritinkanèias 

kalbas apie darbà, mokslà, alkoholinius gërimus ir t.t. Kartu ragino geruoju iðimti 

ir atiduoti foto juostelæ. Atsakiau, kad gerbiu tarybinius ástatymus ir norëèiau suþinoti, 

kuris ið jø draudþia fotografuoti KGB. Taèiau majoras Pietaris tik numykë, 

kad esàs toks áslaptintas draudþiamø fotografuoti objektø sàraðas, tik jis neturás 

teisës jo parodyti. Man dar kelis kartus kategoriðkai atsisakius perduoti foto juostelæ, 

majoras Pietaris, pagrasinæs, jog teksià dël to dar verkti, kaþkur iðëjo. 

Praëjus gerokam pusvalandþiui, prisistatë jau ne Pietaris, o dvi moterys ir dar 

trys vyrai. Nusivedë á atskirà kabinetà, kur uþpildë sulaikymo ir mano daiktø 

apþiûros protokolà. Èia noriu atkreipti Prokuroro dëmesá á tai, kad tuo paèiu metu 

neþinomas pareigûnas mane stumdë, purtë uþ ðvarko, kirto per rankas. Visa tai 

matë ir protokolà suraðæs kapitonas Mieþelis, ir abi kviestinës – Macerþinskienë ir 

Kuznecova. Fotoaparatas buvo jëga iðplëðtas, juostelë iðimta ir negràþinta. Tik 

tada, apie 18 val., mane paleido namo. 

Visø pirma protestuoju prieð neteisëtà sulaikymà. Iki ðiol neteko girdëti, kad 

Valstybës saugumo rûmai bûtø draudþiami fotografuoti. Kaþkada netgi teko matyti 

atvirutæ, kur jie puikavosi Lenino paminklo antrajame plane. Kaip pastebëjau, 

patys èekistai savo bûstine labai didþiuojasi. Pavyzdþiui, minëtas majoras Pietaris 

pripaþino, kad KGB rûmai esàs „architektûros perlas“. Norëèiau pridurti, kad jie 

„perlas“ ne tik architektûriniu poþiûriu. Juk savo laiku èia buvo ásikûrusi caro 

„ochranka“, paskui lenkø defenzyva, karo metais – gestapas. Tad nûdien èia besidarbuojanti 

saugumininkø armija paveldëjo ið savo pirmtakø ne tik patogius rûmus, 

bet ir jø tradicijas. Galima dràsiai tvirtinti, kad Vilniuje tarp kitø tarybinës 

administracijos ástaigø Valstybës saugumo komitetas liaudies masëse yra plaèiau-


siai þinomas. Todël man visai nesuprantamas sulaikymas ir net stumdymas, mëginant 

áamþinti tokià miesto áþymybæ. O jeigu ið tiesø yra kaþkokia áslaptinta instrukcija, 

draudþianti fotografuoti KGB, tai labai praðau Prokurorà vieðai su ja 

supaþindinti, kad paskui, kaip rodo mano pavyzdys, netektø gaiðti laiko tiek nekaltiems 

þmonëms, tiek revoliucinio budrumo pripumpuotiems saugumo pareigûnams. 

Taip pat primygtinai reikalauju iðaiðkinti ir nubausti tà neþinomà saugumo 

darbuotojà, kuris, kaip jau minëjau, elgësi tiesiog chuliganiðkai. Uþ tokius veiksmus 

eilinis pilietis nesunkiai galëtø patekti uþ grotø. Manau, kad ástatymas neturëtø 

aplenkti në saugumo pareigûnø. 

Be to, praðau atlyginti man padarytà materialinæ þalà – 35 kap. uþ foto juostà ir 

20 kap. uþ kasetæ. 

Vilnius, JULIUS SASNAUSKAS 

1979 m. liepos 15 d. 


LIETUVOS POGRINDINËS SPAUDOS 

LEIDËJAMS 

Grynai konspiraciniais sumetimais Lietuvos Laisvës Lyga neturi savo pastovaus 

organo. Tribûnos mûsø leidþiamiems dokumentams tenka ieðkoti kitø pogrindiniø 

laikraðèiø puslapiuose. Praëjusiø metø birþelio mënesá, steigiant LLL, kreipëmës 

á pogrindinës spaudos leidëjus, praðydami paskelbti mûsø deklaracijà. Bekeliaudama 

po Lietuvà, deklaracija buvo maþdaug treèdaliu sutrumpinta, neteko 

savo aðtresniø vietø, o visuma – loginio vientisumo. Toká „iðcenzûruotà“ tekstà 

paskelbë vienintelë „Auðra“ (dëkojame jos leidëjams). Vëliau já perskaitë ir Vatikano 

radijas, taèiau LLL ásisteigimas daugumai taip ir liko neþinomas. 

Mûsø þiniomis, Lietuvoje ðiandien kursuoja 13 pogrindiniø laikraðèiø: „LKB 

Kronika“, „Auðra“, „Varpas“, „Dievas ir Tëvynë“, „Rûpintojëlis“, „Lietuviø kultûros 

archyvas“, „Tiesos kelias“, „Auðrelë“, „Perspektyvos“, „Alma Mater“, Vytis“, 

„Ateitis“ ir „Ðalin vergijà“. Dauguma jø dël suprantamø prieþasèiø iðleidþiami 

maþais tiraþais ir pasiekia vien labai siaurà ir ribotà þmoniø grupæ. 

Todël iðkyla reikalas svarbesnius pasiprieðinimo sàjûdþio dokumentus bei 

straipsnius skelbti visiems pogrindiniams laikraðèiams. Dar nepriklausomoje Lietuvoje 

reikðmingesnæ medþiagà privalëjo spausdinti visi didieji laikraðèiai ir þurnalai. 

O ðiandien, pogrindþio sàlygomis, tam iðkyla dar didesnis bûtinumas. 

Tad kreipiamës á kiekvienà pogrindiná laikraðtá ir kvieèiame prisidëti prie pasiprieðinimo 

sàjûdþio medþiagos efektyvesnio platinimo. Èia vertëtø atsisakyti 

141


uþdarumo ir ambicijø. Ypaè raginame tuos leidinius, kurie plaèiausiai þinomi uþ 

Lietuvos ribø ir verèiami á uþsienio kalbas. 

Kaunas, LIETUVOS LAISVËS LYGOS 

1979 m. rugpjûèio 3 d. TAUTINË TARYBA 


OKUPUOTOJI LIETUVA, 1979 M. RUGPJÛTIS–RUGSËJIS, NR. 3. 

142 

SUVIENYTØJØ NACIJØ ORGANIZACIJOS 

XXXIV GENERALINËS ASAMBLËJOS SESIJAI 

SPECIALIAJAM KOMITETUI, SVARSTANÈIAM KLAUSIMUS, 

KAIP VYKSTA „DEKLARACIJOS DËL NEPRIKLAUSOMYBËS SUTEIKIMO 

KOLONIJINËMS ÐALIMS IR TAUTOMS“ ÁGYVENDINIMAS 

Þodis „okupacija“ tarptautiniø þodþiø þodyne – „uþëmimas svetimos teritorijos 

karine jëga, siekiant patenkinti kurias nors pretenzijas“. 

Vadovaudamasi imperialistine politika ir turëdama pretenzijø pavergti kuo 

daugiau tautø, komunistinë TSRS vyriausybë 1939 m. rugpjûèio 23 ir rugsëjo 28 

dienomis pasiraðë slapto suokalbio dokumentus su hitlerine Vokietija ir 1940 m. 

birþelio viduryje okupavo Lietuvà, Latvijà ir Estijà. Ir nuo to laiko ðiø ðaliø tautos 

velka svetimðaliø primestà neátikëtinai sunkø kolonializmo jungà. 

Nuo to laiko komunistinë TSRS vyriausybë su rezistencinëmis – lietuviø tautos 

suvereniteto ir valstybinës nepriklausomybës siekianèiomis – jëgomis kalba 

tik á svetimus namus ásibrovusio, ypatingai þiauraus ir labai gerai ginkluoto plëðiko 

dialogu. 

Kolonijinio statuso panaikinimo siekianti ir Lietuvos nepriklausomybës atstatymu 

besirûpinanti pogrindinë organizacija Lietuvos Laisvës Lyga (LLL) yra pasiruoðusi 

taikiomis – humaniðkomis priemonëmis likviduoti susidariusià nenormalià 

padëtá. Todël ji pasiuntë TSRS vyriausybei Moraliná ultimatumà, kuriuo 

reikalavo per 90 valandø – nuo 1979 m. rugpjûèio 3 d. 6 val. iki rugpjûèio 6 d. 24 

val. – oficialioje spaudoje paskelbti iki ðiol slepiamus Stalino–Hitlerio sàmokslo 

dokumentus, atsipraðyti lietuviø tautà dël padarytø skriaudø ir pasiþadëti atitaisyti 

Lietuvai padarytus nuostolius. 

Ðio reikalavimo ávykdymas turëjo reikðti, kad dabartinë TSRS vyriausybë pasmerkia 

nusikalstamus slaptus sandërius, padarytus asmens kulto laikotarpio veikëjø 

su hitlerine Vokietija, kad ji jau yra atsisakiusi nuo laukiniðkumui bûdingos 

politikos, sutinka vesti derybas su lietuviø tautos atstovais dël taikos sutarties 

pasiraðymo, kad ji yra pasiryþusi gerbti tokius svarbius dokumentus, kaip: „Deklaracija 

dël nepriklausomybës suteikimo kolonijinëms ðalims ir tautoms“, „Tarp-


tautinis paktas dël ekonominiø, socialiniø ir kultûriniø teisiø“, „Tarptautinis paktas 

dël pilietiniø ir politiniø teisiø“, „Helsinkio susitarimo Baigiamasis Aktas“, 

1978 m. lapkrièio 23 d. Maskvoje pasiraðyta „Varðuvos Sutarties valstybiø Deklaracija“, 

raginanti visas Europos ir viso pasaulio valstybes ir tautas „kuo greièiausiai 

likviduoti paskutines kolonializmo liekanas, padaryti galà neokolonializmo 

iðnaudojimo politikai, kuris yra svarbiausias menko iðsivystymo ðaltinis, iðrauti 

nacionalinio ir rasinio engimo ðaknis“. 

Pagal minëtà Deklaracijà, „visø þemynø tautos turi neatimamà teisæ gyventi 

taikoje, nepriklausomybës ir laisvës sàlygomis“. 

Taèiau TSRS vyriausybë per minëtas 90 valandø oficialioje spaudoje nepaskelbë 

aukðèiau minëtø dokumentø, nepaskelbë Stalino–Hitlerio suokalbio ir tuo parodë, 

kad atsisako patenkinti Moraliniame ultimatume iðkeltus reikalavimus. 

Tuo parodë, kad ji yra visiðkai iðtikima kolonialistinei-genocidinei asmens kulto 

laikotarpio politikai ir yra, kalbant K.Markso þodþiais, galvijiðkai nugarà atsukusi 

visai tai politikai, kurià yra numatæ Tarptautiniai paktai dël þmogaus teisiø, Helsinkio 

susitarimo Baigiamasis Aktas ir kurià oficialiai propaguoja minëta Varðuvos 

Sutarties valstybiø Deklaracija. 

Tuo taip pat árodë, kad, garsiausiai deklaruodama þodþius „taika“ ir „þmoniðkumas“, 

ji yra tvirtai nusistaèiusi ir toliau eiti piktybiðkiausiø agresijø ir þmoniðkumo 

ðimtaprocentinës iðdavystës keliu. 

Mes norime, kad Jûs padëtumëte lietuviø, latviø ir estø tautoms iðsilaisvinti ið 

kolonijinës vergijos. 

Todël praðome priimti visas reikiamas priemones, kad Deklaracija dël nepriklausomybës 

suteikimo kolonijinëms ðalims ir tautoms bûtø ágyvendinta pilnai ir 

artimiausiu laiku. 

Priedas: Moralinis ultimatumas TSRS vyriausybei (lietuviø kalba). 

Vilnius, LIETUVOS LAISVËS LYGA 

1979 m. rugpjûèio 23 d. 


1979 M. SPALIS, NR. 18(58). 

Leidëjø pastaba. Prie ðio pareiðkimo buvo pridëtas apie 80 maðinraðèio puslapiø apimties 

„Moralinis ultimatumas TSRS vyriausybei“ (1979 m. rugpjûèio 3 d.), kurá parengë Lietuvos 

laisvës lygos narys Algirdas Statkevièius. Keli jo egzemplioriai buvo iðversti á rusø 

kalbà ir pasiøsti á Kremliø. Prie „Moralinio ultimatumo“ buvo pridëtas priedas – Hitlerio 

ir Stalino sàmokslo dokumentai. 

143


144 

KETURIASDEÐIMT PENKIØ 

PABALTIJIEÈIØ MEMORANDUMAS 

(BALTIJOS CHARTIJA) 

TSRS VYRIAUSYBEI, 

VOKIETIJOS FEDERATYVINËS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBEI, 

VOKIETIJOS DEMOKRATINËS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBEI, 

ÐALIØ, PASIRAÐIUSIØ ATLANTO CHARTIJÀ, VYRIAUSYBËMS, 

SNO GENERALINIAM SEKRETORIUI P. KURTUI WALDHEIMUI 

Tarybinis teisës mokslas nacionaliná suverenumà supranta kaip visiðkà nacijos 

valdþià, jos politinæ laisvæ, realià galimybæ pilnutinai ir iðtisai tvarkyti savo likimà, 

pirmiausia turint galimybæ apsispræsti, neiðskiriant atsiskyrimo ir savarankiðkos 

valstybës sukûrimo. Nacionalinis suverenumas lemia politiná, teritoriná, 

kultûriná, kalbiná tautos nepriklausomumà, kuris reiðkiasi visiðkomis suvereniomis 

teisëmis iðvardintose tautos socialinio gyvenimo srityse, uþtikrindamas kuo 

pilnesná jø ágyvendinimà. 

Nacionalinio suverenumo negalima nei suteikti, nei panaikinti; já galima paþeisti 

arba atkurti. 

1919 metais Leninas pripaþino de facto atsiskyrusiø nuo Rusijos imperijos Estijos, 

Latvijos ir Lietuvos egzistavimà. 1920 m. Tarybø Rusija su ðiomis valstybëmis 

sudarë taikos sutartis, kurios reiðkë Pabaltijo valstybiø pripaþinimà ir de jure. Tarybinës 

vyriausybës vardu Leninas visiems laikams atsisakë suvereno teisiø Estijoje, 

Latvijoje ir Lietuvoje. Taèiau po 19 metø Stalinas ir Hitleris pasikësino á ðiø 

valstybiø nepriklausomybæ. 

Ðiø metø rugpjûèio 23 d. sukanka 40 metø nuo vadinamojo Molotovo– 

Ribentropo pakto pasiraðymo, kurio ágyvendinimas Estijai, Latvijai ir Lietuvai reiðkë 

nepriklausomybës netekimà. 

1939 m. rugpjûèio 23 d. Vokietijos Reichas ir Tarybø Sàjunga sudarë Nepuolimo 

sutartá. Prie jos buvo pridëtas visiðkai slaptas Papildomasis protokolas dël 

Rytø Europos padalijimo á vadinamàsias átakos sferas. Konfidencialiø susitarimø 

tarp TSRS uþsienio reikalø komisaro V.M.Molotovo ir Vokietijos uþsienio reikalø 

ministro J.von Ribentropo objektu tapo Suomija, Estija, Latvija, Lietuva, Lenkija, 

Besarabija ir Ðiaurës Bukovina. Papildomuoju protokolu Suomijos, Estijos ir Latvijos 

likimas buvo pavestas Tarybø Sàjungai, o Lietuvos – Vokietijos Reichui. 

1939 m. rugsëjo 28 d. TSRS ir Vokietija sudarë Draugystës ir tarpusavio sienø nustatymo 

sutartá. Ðia sutartimi Papildomasis 1939 m. rugpjûèio 23 d. pakto protokolas 

buvo pakeistas taip, kad Lietuva tapo „patikëta“ TSRS, iðskyrus Ðeðupës 

kairiojo kranto teritorijà, kurià „specialiøjø priemoniø“ atveju turëjo okupuoti vokieèiø 

kariuomenë. 

1940 m. birþelio 15–17 d. TSRS vyriausybës ásakymu Raudonoji armija ágyvendino 

„specialiàsias priemones“ Latvijos, Lietuvos ir Estijos teritorijose. Buvo pri-


jungta ir ta Lietuvos dalis, kurià pagal Stalino ir Hitlerio susitarimà vokieèiø armija 

turëjo prijungti prie Vokietijos. 

1941 m. sausio 10 d. Vokietijos pasiuntinys TSRS von Ðulenbergas, ið vienos 

pusës, ir Liaudies komisarø tarybos pirmininkas V.M.Molotovas, ið kitos pusës, 

pasiraðë naujà slaptàjá protokolà, kuriame minëtoji Lietuvos teritorija tapo prekybos 

objektu. Vokietijos vyriausybë uþ piniginæ kompensacijà 7,5 milijono aukso 

doleriø arba 31,5 milijono reichsmarkiø atsisakë TSRS naudai teritorijos á vakarus 

nuo Ðeðupës. 

Molotovo–Ribentropo paktas – tai dviejø didþiausiø istorijoje tironø – Stalino 

ir Hitlerio suokalbis prieð taikà ir þmogiðkumà, pradëjæs Antràjá pasauliná karà. 

Rugpjûèio 23 dienà mes laikome gëdos diena. 

1941 m. rugpjûèio 14 d. JAV prezidentas F.D.Ruzveltas ir Didþiosios Britanijos 

ministras pirmininkas V.Èerèilis pasiraðë vadinamàjà Atlanto Chartijà. Ðios Chartijos 

antrasis punktas skelbia, kad JAV ir Anglija „nesutiks su jokiais teritoriniais 

pakeitimais, neatitinkanèiais laisvos suinteresuotø ðaliø valios“. Treèiasis punktas: 

„Jos gerbia visø tautø teisæ pasirinkti valdymo formà, kuriai esant jos norëtø 

gyventi; jos siekia atstatyti suverenumà ir savivaldà tø tautø, ið kuriø jie buvo 

smurtu atimti“. 

1941 m. rugsëjo 24 d. prie Chartijos prisijungë ir TSRS. TSRS deklaracijoje sakoma: 

„Tarybø Sàjunga savo uþsienio politikoje (...) vadovausis tautø apsisprendimo 

principu. (...) Tarybø Sàjunga palaiko kiekvienos tautos teisæ á valstybinæ 

nepriklausomybæ ir teritoriná ðalies nelieèiamumà, teisæ sukurti tokià visuomeninæ 

santvarkà ir pasirinkti tokià valdymo formà, kokià ji laiko tikslinga ir bûtina 

savo ðalies ekonominiam ir kultûriniam suklestëjimui“. 

Primename, kad pagal tarptautinæ teisæ neámanoma ágyvendinti tautø apsisprendimo 

teisës, kai tø tautø gyvenamose teritorijose iðdëstyta okupacinë kariuomenë. 

Tai pabrëþiama ir Lenino Taikos dekrete, kuriame sakoma, kad jeigu 

tautai „nesuteikiama teisë laisvu balsavimu, visiðkai iðvedus prijungianèios ar apskritai 

galingesnës valstybës kariuomenæ, be maþiausios prievartos iðspræsti ðios 

tautos valstybinio egzistavimo formos klausimà, tai yra jos prijungimas ir aneksija, 

t.y.grobimas ir smurtas“. 

1938 m. rugsëjo 29 d. Miuncheno susitarimø pasekmes likvidavo pats karinis 

Vokietijos pralaimëjimas Antrajame pasauliniame kare. Vokietijos Federatyvinës 

Respublikos vyriausybë, Èekoslovakijos visuomenës nuomonës veikiama, pripaþino 

Miuncheno susitarimà negaliojanèiu nuo jo pasiraðymo dienos. 

Taèiau Molotovo–Ribentropo paktas, matyt, iki ðiol tebeturi juridinæ galià. Mes 

ásitikinæ, kad pasaulio visuomenës tylëjimas skatina buvusius, esamus ir bûsimus 

agresorius. 

Mes kreipiamës: 

– á TSRS vyriausybæ, praðydami paskelbti visà Molotovo–Ribentropo pakto 

tekstà ir visus papildomus slaptuosius jo protokolus. Primename, kad Taikos dekretas 

deklaravo tarybinës vyriausybës visiðkà atsisakymà nuo slaptos diplomati- 

145


jos. Taip pat praðome paskelbti Molotovo–Ribentropo paktà negaliojanèiu nuo jo 

pasiraðymo dienos; 

– á VFR ir VDR vyriausybes, praðydami vieðai paskelbti Molotovo–Ribentropo 

paktà negaliojanèiu nuo jo pasiraðymo dienos ir padëti TSRS vyriausybei likviduoti 

minëto pakto pasekmes – iðvesti svetimà kariuomenæ ið Pabaltijo. Ðio uþdavinio 

ágyvendinimui reikëtø sudaryti TSRS, VFR ir VDR atstovø komisijà Molotovo–Ribentropo 

pakto pasekmëms likviduoti; 

– á valstybiø, pasiraðiusiø Atlanto Chartijà, vyriausybes, praðydami , kad jos ið 

moraliniø pozicijø ryþtingai pasmerktø Molotovo–Ribentropo paktà ir jo pasekmes. 

Primename, kad pagal tarptautinæ teisæ reikalai, savo esme ir kryptimi keliantys 

pavojø taikai ir saugumui, nelaikomi vidaus reikalais ir ðiurkðèiai paþeidþia 

visuotinai pripaþintas tarptautines normas. Tautø ir nacijø apsisprendimo 

principas áteisina visas kovos prieð kolonializmà, kuris yra tarptautinis nusikaltimas, 

formas ir metodus. Todël iðsilaisvinamoji kova susilaukia tarptautinio pritarimo. 

Dar daugiau – pagal tarptautinës teisës principø Deklaracijà kiekviena valstybë 

privalo bendrais ir savarankiðkais veiksmais remti tautø lygybës ir apsisprendimo 

principø ágyvendinimà; 

– á SNO Generaliná Sekretoriø, primindami, kad ði tarptautinë organizacija perëmë 

Tautø Lygos teises, kurios narëmis iki „specialiøjø priemoniø“ ávykdymo 

buvo Estija, Latvija ir Lietuva. Todël jûs esate juridiðkai atsakingi uþ ðiø valstybiø 

likimà. 

Mes praðome artimiausioje SNO Asamblëjos sesijoje iðkelti klausimà dël Molotovo–Ribentropo 

pakto pasekmiø likvidavimo. 

Primename, kad nacijø apsisprendimo principà patvirtino ðiuolaikinë tarptautinë 

teisë. Tai skelbiama tokiuose svarbiausiuose dokumentuose, kaip SNO Ástatuose 

(1, 13, 55, 76 str.); Deklaracijoje dël nepriklausomybës suteikimo kolonijinëms 

valstybëms ir tautoms, priimtoje Generalinës Asamblëjos XV sesijoje 1960 m. 

gruodþio 14 d.; Generalinës Asamblëjos 1965 m. gruodþio 20 d. rezoliucijoje, pripaþinusioje 

kolonijiniø valstybiø kovos teisëtumà; Tarptautinëje konvencijoje dël 

visø formø rasinës diskriminacijos likvidavimo, patvirtintoje Generalinës Asamblëjos 

XX sesijoje 1965 m. gruodþio 21 d.; Tarptautiniuose þmogaus teisiø paktuose, 

priimtuose Generalinës Asamblëjos XXI sesijoje 1966 m. gruodþio 16 d.; Deklaracijoje 

apie tarptautinës teisës principus, priimtoje Generalinës Asamblëjos jubiliejinëje 

XXV sesijoje 1974 m. spalio 24 d. Ðiuose ir kituose SNO tarptautinës teisës 

aktuose iðryðkëja ðiuolaikinis lygiateisiðkumo ir tautø apsisprendimo principø turinys. 

Jis reiðkia: 

– visø tautø teisæ laisvai tvarkyti savo likimà, t.y. pilnos laisvës sàlygomis nustatyti 

savo vidaus ir uþsienio politikos statusà be iðorinio ásikiðimo ir savo nuoþiûra 

plëtoti savo politikà, ekonomikà, socialiná ir kultûriná gyvenimà; 

– visø tautø teisæ laisvai tvarkyti savo gamtinius turtus ir iðteklius; 

– visø valstybiø pareigà savarankiðkai ir bendrais veiksmais remti tautø lygiateisiðkumo 

ir apsisprendimo principø ágyvendinimà, atitinkantá SNO Ástatus. 

146


Saugumo ir bendradarbiavimo Europoje pasitarimo Baigiamajame akte lygiateisiðkumas 

ir teisë tvarkyti savo likimà paskelbti svarbiausiu tarptautinës teisës 

principu. 

Ir Jums, pone Generalini Sekretoriau, þinoma, kad ðiuos iðvardintus tarptautinius 

dokumentus, kuriø laikytis privaloma, ignoruoja kai kurios valstybës – SNO 

narës. Norëtøsi, kad kitoje SNO sesijoje bûtø nagrinëjama Latvijos, Estijos ir Lietuvos 

padëtis, kadangi ðiø valstybiø gyventojai neturi teisës ir galimybës tvarkyti 

savo likimà. 

ROMAS ANDRIJAUSKAS, STASË ANDRIJAUSKIENË, ALFONSAS ANDRIUKAITIS, 

EDMUNDAS BARTUÐKA, VYTAUTAS BASTYS, VYTAUTAS BOGUÐIS, KUN. VLADAS 

BOBINAS, ROMAS VITKEVIÈIUS, JONAS VOLUNGEVIÈIUS, JONAS DAMBRAUSKAS, 

ROMAS EIÐVYDAS, RIMAS ÞUKAUSKAS, IVARS ÞUKOVSKIS, ALFREDAS ZAIDEKS, JÛRIS 

ZIEMELIS, LIUTAURAS KAZAKEVIÈIUS, LEONAS LAURINSKAS, RIMAS MAÞUKNA, 

KUN. ALGIMANTAS MOCIUS, MART NIKLUS, KUN. NAPOLEONAS NORKÛNAS, 

SIGITAS PAULAVIÈIUS, ANGELË PAÐKAUSKIENË, KÆSTUTIS POVILAITIS, JONAS 

PRATUSEVIÈIUS, JADVYGA PETKEVIÈIENË, JONAS PETKEVIÈIUS, SIGITAS RANDIS, 

ENDEL RATAS, HENRIKAS SAMBORA, JULIUS SASNAUSKAS, LEONORA 

SASNAUSKAITË, ALGIS STATKEVIÈIUS, KÆSTUTIS SUBAÈIUS, ENN TARTO, 

ANTANAS TERLECKAS, ERIK UDAM, INTS CALITIS, PETRAS CIDZIKAS, 

ARVYDAS ÈEKANAVIÈIUS, VLADAS ÐAKALYS, JONAS ÐERKÐNAS, 

ZIGMAS ÐIRVINSKAS, MEÈISLOVAS JUREVIÈIUS, KUN. VIRGILIJUS JAUGELIS 


Pabaltijo respublikos – Lietuva, Estija, Latvija – ájungtos á TSRS sudëtá, nepaisant 

ðiø ðaliø tautø valios, ið esmës – TSRS kariuomenë jas okupavo. 

Bûdami tautø lygiateisiðkumo ir apsisprendimo principø ðalininkai, gerbdami 

kiekvienos tautos apsisprendimo teisæ, mes manome, kad esant dabartinei istorinei 

aplinkybei Lietuvos, Latvijos ir Estijos apsisprendimo klausimas turi bûti sprendþiamas 

referendumu kiekvienoje ðiø ðaliø, suteikiant tautoms galimybæ laisvai 

pareikðti valià. 

Mes pritariame Lietuvos, Estijos, Latvijos atstovø kreipimuisi dël ðiø ðaliø tautø 

apsisprendimo ir teisiø nepriklausomai tvarkyti savo likimà paþeidimo. 

JELENA BONNER, ANDREJ SACHAROV, MALVA LANDA, VIKTOR NEKIPELOV, JURIJ 

BELOV, TATJANA OSIPOVA, IVAN KOVALIOV, TATJANA VELIKANOVA, IRINA 

ÞALKOVSKAJA-GINZBURG, LEONID TERNOVSKIJ, ALEKSANDR LAVUT 




1979 M. SPALIS, NR. 18(58). 

147


148 

AR LAISVË TIK „DIDÞIØJØ“ PRIVILEGIJA 

IR „SPALVOTØJØ“ TEISË? 

Vakarø politiniai sluoksniai, norëdami iðsaugoti pasaulyje status quo, eina miunchenininkø 

O.Èemberleno ir E.Daladjë pramintu keliu. Pataikaudami rusiðkajam 

imperializmui, jie ypaè kratosi Pabaltijo problemos iðkëlimo tarptautiniuose forumuose. 

Pernai SNO Dekolonizacijos komitete buvo svarstomas Puerto Riko klausimas. 

Uþhipnotizuoti sovietinio imperializmo, laisvæ neseniai atgavusiø ðaliø atstovai 

smerkë JAV vyriausybæ uþ Puerto Riko pavergimà. Sunku patikëti, kad tø 

ðaliø atstovams bûtø neþinoma, jog puertorikieèiø politinis statusas lietuviams, 

latviams ir estams telieka svajonë. O JAV rusiðkajam tarptautinës moralës mokytojui 

taip ir neiðdráso priminti pavergto Pabaltijo. O reikëjo! Prezidentas Karteris 

puertorikieèiø tautai vieðai pripaþino apsisprendimo teisæ, kai tuo tarpu mes ar 

galime laukti to ið Breþnevo? 

Kad Antrojo pasaulinio karo 40-øjø metiniø iðvakarëse Vakarø spaudoje pasirodë 

straipsniø, pasakiusiø dalá tiesos apie tikràsias karo kilimo prieþastis, uþ tai 

didþia dalimi reikia dëkoti negudriems Kremliaus propagandistams. Mat paskelbë 

nemaþai straipsniø, mëginusiø bûtent Vakarus apkaltinti karo kurstymu. Kà 

gi, savo ruoþtu anie buvo priversti „atsikirsti“, kartu uþkliudyti Kremliaus „Achilo 

kulnà“– Molotovo–Ribentropo paktà. Taèiau ir tai buvo padaryta labai nenoromis, 

atsargiai, tarsi atsipraðinëjant savo prekybiniø ir finansiniø partneriø. Laidose 

apie Molotovo–Ribentropo paktà pasistengta nutylëti, kad dël ðio suokalbio 

daugiausia nukentëjo kaip tik Pabaltijys. Lenkija ðiuose ávykiuose neteko 20 % 

gyventojø. Tuo tarpu Lietuva – beveik treèdalio. O svarbiausia, Estija, Latvija ir 

Lietuva, vienintelës ið átrauktø á karà ðaliø, prarado politinæ nepriklausomybæ. 

1979 metø rugpjûèio 23 d. keturiasdeðimt penki pabaltijieèiai kreipësi á kai kuriø 

ðaliø vyriausybes bei SNO, praðydami likviduoti Molotovo–Ribentropo pakto 

padarinius ir suteikti jø tautoms apsisprendimo teisæ. Ðá kreipimàsi palaikë ir 12 þymiø 

Maskvos þmogaus teisiø gynëjø. Vakarai buvo priversti prabilti Pabaltijo klausimu. 

(Jeigu ne akademiko A.Sacharovo paraðas tame kreipimesi, vargu ar bûtume 

apie já iðgirdæ…) Taèiau ðis svarbus ir precedento neturintis ávykis buvo paverstas 

daugiau politine sensacija. Kreipimasis adresuotas, tarp kitko, ir Atlanto 

Chartijos signatarams, taigi visø pirma Didþiosios Britanijos ir JAV vyriausybëms. 

Taèiau pastaroji net neiðdráso prisipaþinti, kad kreiptasi ir á jà, o vien kartojo seniai 

ákyrëjusius tuðèius þodþius: „JAV niekada nepripaþino ir nepripaþásta Pabaltijo 

inkorporavimo“. Gal tuo tikimasi nusiplauti rankas ar sumaþinti savo kaltæ? 

1942 metø sausio 1 d. Atlanto Chartijà buvo pasiraðiusios 25 ðaliø vyriausybës. 

Kur ðiandien jø balsai? Kodël tyli Kinija – vienintelë valstybë, galinti bekompromisiðkai 

pasmerkti sovietiná imperializmà? Teisus buvo Vytautas Alantas: „Alanto 

Chartija seniai iðmesta á ðiukðliø dëþæ ir uþmirðta“. 

Lietuvos, Latvijos ir Estijos okupavimà pirmoji pripaþino Musolinio Italija. Tø 

ðaliø diplomatines misijas tuoj uþdarë Prancûzijos Viði vyriausybë. Didelá nedrau-


giðkumà parodë Ðvedijos vyriausybë, po karo iðdavusi rusams politinio prieglobsèio 

pasipraðiusius lietuvius, latvius ir estus. Nejaugi tø ðaliø valdantieji sluoksniai 

ðiandien nebejauèia moralinës atsakomybës uþ savo pirmtakø nusikaltimus? 

Pasipiktinimà kelia ir VFR vyriausybës elgesys. Nesinori priminti, kad vienokiu 

ar kitokiu laipsniu vokieèiø tauta atsakinga uþ Hitlerio nusikaltimus. Milijardus 

markiø VFR sumokëjo þydams, lenkams, èekams, vengrams, nekalbant jau 

apie reparacijas rusams, anglams, prancûzams. Mes nereikalaujame padengti tuos 

nuostolius, kuriuos atneðë Lietuvai Stalino ir Hitlerio susitarimas. Taèiau turime 

teisæ reikalauti ið vokieèiø tautos, kad bûtø visapusiðkai palaikomi mûsø teisëti 

reikalavimai. 

Prieð 40 metø Vakarø galingieji ramiai þiûrëjo, kaip Hitleris praryja Austrijà, 

Èekoslovakijà ir su kitu plëðiku dalijasi Rytø Europà. Lygiai taip ðiandien diplomatiðkai 

nutylimi ávykiai Pabaltijyje ir kituose Rusijos okupuotuose kraðtuose. 

Pasitenkinama vien nuvalkiotais trafaretais apie savo „ásipareigojimus“, kuriø, 

beje, daþnai nepaisoma. 

Suprantama, Pabaltijo tautø laisvë yra vien laiko klausimas. Istorijos rato nesulaikys 

nei Kremliaus imperialistai, nei jø pagalbininkai ið Vakarø liberalø tarpo. 



LIETUVOS KOMUNISTØ PARTIJOS 

CENTRO KOMITETO 

ANTRAJAM SEKRETORIUI DYBENKO N.K. 

PROTESTO PAREIÐKIMAS 

1979 m. spalio 3 d. grupë saugumieèiø, vadovaujama vyr. tardytojo kap. Daugalo, 

patykojusi, kada iðeisiu á darbà, ásiverþë á mano namus daryti kratos. Be dalyvavusiø 

maj. Stakevièiaus ir maj. Adomaièio bei vyr. leit. Matiuko, buvo atsivesti ir 

„kviestiniai“: Gluðakovas L.N. ir Linerskis V.S. Gluðakovà keletas asmenø matë 

neseniai vykusiame teisminiame susidorojime su Romu Ragaiðiu. Ten Gluðakovas, 

kaip „operatyvinës grupës“ narys, kartu su savo sëbrais suraðë ðmeiþikiðkà 

raportà prieð Liutaurà Kazakevièiø, sulaikytà saugumo papulk. Þilakausko nurodymu. 

Kadangi raporte suraðyti ðmeiþtai vëliau buvo teisëjo iðnagrinëti ir atmesti, 

tas duoda pagrindà minëtà pil. Gluðakovà laikyti ne tik „operatyvinës grupës“ 

nariu, bet ir provokatoriumi, vykdanèiu „socialinius uþsakymus“. TSRS BPK 153 

str. nurodo, kad kviestiniai yra bet kurie paðaliniai, byla nesuinteresuoti asmenys. 

Taigi, to straipsnio poþiûriu, Gluðakovas, vykdàs saugumo nurodymus, negali 

bûti laikomas kviestiniu, o tik saugumo bendradarbiu (kolaborantu). Tokie LTSR 

BPK paþeidimai daromi dar ir tuo tikslu, kad nuslëptø nuo tikrai paðaliniø kvies- 

149


tiniø savo veiksmus. Dþiugu, kad saugumieèiai supranta, jog jø darbeliai yra slëptini, 

taèiau tokie ástatymø paþeidinëjimai rodo, kad nusikalstamos priemonës tegali 

tarnauti tik nusikalstamiems tikslams. 

Kaip áraðyta kratos protokole, kratos tikslas – „surasti ir paimti antitarybinio 

turinio leidinius ir dokumentus bei technines jø gaminimo priemones, taip pat 

kitokius daiktus ir dokumentus, galinèius turëti árodomàjà reikðmæ byloje“. 

Tokius tikslus turinti krata, kaip ir pati byla, yra neteisëta, neástatymiðka, nemorali, 

o todël tegali bûti laikoma tik susidorojimo rûðimi. 

Þodþio laisvë yra labai nedviprasmiðka ir aiðkiai suprantama sàvoka. Ji glûdi 

visø laisviø pamate, ir visos laisvës be þodþio laisvës nustoja bûti laisvëmis aplamai. 

Pasinaudojimas þodþio laisve tik árodyto ðmeiþto atveju tampa nusikaltimu. 

LTSR BK 68 str., numatantis baudþiamàjà atsakomybæ uþ „antitarybinæ agitacijà 

ir propagandà“, yra ne tik neteisëtas, bet dël eilës prieþasèiø sudaro juridinæ ir 

loginæ nesàmonæ. 

Pagal su TSRS pasiraðytos Vienos konferencijos apie tarptautiniø sutarèiø teisæ 

27 straipsná, valstybë – Konferencijos dalyvë (taigi ir TSRS) negali nuorodomis 

á savo vidaus ástatymus teisinti tarptautiniø sutarèiø nevykdymà. Taigi kiekviena 

valstybë, ryðium su tarptautinës teisës reikalavimais, privalo savo juridines normas 

derinti prie tø tarptautiniø ásipareigojimø, kuriuos pati yra pasiraðiusi. 

TSRS yra pasiraðiusi Visuotinæ þmogaus teisiø deklaracijà, Europos valstybiø 

pasitarimo Baigiamàjá aktà. 1967 m. kovo 23 d. ásigaliojo ir TSRS pasiraðytas Tarptautinis 

paktas dël pilietiniø ir politiniø teisiø, priimtas 1966 m. gruodþio 16 d. 

Visi ðie tarptautiniai susitarimai yra privalomi ir TSRS; þodþio ir kitø laisviø 

jie neriboja antitarybinëm ar protarybinëm kvalifikacijom, todël LTSR BK 68 str. 

yra neteisëtas, kaip paþeidþiantis TSRS tarptautinius ásipareigojimus. 

LTSR konstitucijos 48 str. sako: „Sutinkamai su liaudies interesais ir siekiant 

stiprinti socialistinæ santvarkà, Lietuvos TSR pilieèiams garantuojamos þodþio, 

spaudos, susirinkimø, mitingø, gatvës eityniø ir demonstracijø laisvës“. 

Vienintelis logiðkas taip suformuluoto straipsnio aiðkinimas tegali turëti tà prasmæ, 

kad LTSR pilieèiams suteikiama visiðka þodþio, spaudos, susirinkimø laisvë, 

nes tik tokia laisvë sutinka su liaudies interesais ir todël stiprina socialistinæ santvarkà 

Lietuvoje. 

Dël Stalino–Berijos laikø represinio poþiûrio átakos LTSR konstitucijos 48 str. 

aiðkinamas kaip laisvë pasisakyti uþ konkreèià valdþios formà ir valdþios veiksmus. 

Tai loginis absurdas! „Laisvë“ ðaukti „tegyvuoja“ nebuvo ribojama ir þiauriausios 

tironijos. Tokia „malonë“ negali vadintis laisve. Hitleris irgi nebuvo ástatymiðkai 

uþdraudæs naikinamiems þydams þavëtis nacistiniu teisingumu. Norint 

aiðkinti þodþio laisvæ BK 68 str. dvasia, LTSR konstitucijos 48 str. tektø perredaguoti 

maþdaug taip: „LTSR pilieèiams garantuojamos þodþio, spaudos ir kitos 

laisvës tik tiek, kiek tai padeda vykdyti esamos valdþios potvarkius“. 

Todël BK 68 str. yra neteisëtas, kaip prieðtaraujantis LTSR konstitucijos 48 str. 

reikalavimams. 

150


LTSR BK 68 str. sakoma, kad antitarybinë agitacija ir propaganda yra: „Agitacija 

ir propaganda, kuria siekiama pakirsti ar susilpninti Tarybø valdþià arba padaryti 

atskirus pavojingus valstybinius nusikaltimus, skleidimas tarybinæ valstybinæ 

ir visuomeninæ santvarkà þeminanèiø ðmeiþikiðkø prasimanymø tais paèiais 

tikslais“ (…). 

Kadangi jokie TSRS ástatymai nepabrëþia, kas bûtent silpnina tarybø valdþià, 

tai vienintelis poþymis, leidþiantis ðá straipsná naudoti represijoms, yra paties asmens 

supratimas ir numatymas, kad jo naudojimasis þodþio ar spaudos laisve yra 

antitarybinio pobûdþio. Ðitokio „supratimo ir numatymo“ objektyviai negalima 

árodyti, kadangi net paties asmens prisipaþinimas neárodo, kad jis kalba tiesà, t.y. 

supranta. O liudininkø parodymai tegali bûti tik vieno asmens parodymø perpasakojimas. 

Taigi ðiuo atveju matyti, kad árodymo ðaltinis tegali bûti vienintelis 

kaltinamasis, o ne jo veikla. O remiantis vieninteliu ðaltiniu, juridiðkai negalima 

laikyti kaltæ árodyta. Vadinasi, LTSR BK 68 str. yra loginë ir juridinë nesàmonë. 

Kodël ðis neteisinis LTSR BK 68 str. tebeturi galià? Dalinai atsakymà á tai duotø 

Lietuvos istorijos nagrinëjimas. 

Rusø valdþiai stengiantis iðlaikyti uþgrobtà Lietuvà, kiekvienà kartà sustiprëdavo 

represijos, kai tik sustiprëdavo lietuviø tautos pasiprieðinimas okupacijai. 

Po 1863 m. sukilimo rusø valdþia Lietuvoje uþdraudë spaudà. Tos barbariðkos 

akcijos tikslas buvo padëti pagrindà lietuviø tautos surusinimui. Ðiais laikais net 

ir uoliausi lojalistai nedrásta tvirtinti, kad lietuviø tautos „nusikaltimai“ prieð rusø 

valdþios ástatymus buvo neteisëti. Kovos prieð tuos ástatymus dëka mûsø tauta 

iðlaikë savo raðtijà, sukûrë literatûrà ir tuo atsispyrë nutautinimui. Tuo metu rusø 

valdþios politika Lietuvoje buvo neginèijamai ðovinistinë. Kiekvienam ðovinizmui 

didþiausias prieðas yra pavergtøjø tautø nacionalizmas. Anglijos, Prancûzijos 

ir kitø ðaliø imperializmo laikø ðovinistai uoliai kovojo prieð nacionalizmus. 

Todël Dþ.Neru knygoje „Indijos atradimas“ su pasididþiavimu vadina save nacionalistu, 

nes nacionalizmas esàs gynybinë pavergtø tautø kova prieð pavergëjø 

ðovinizmà. Bûtent taip visame pasaulyje suprantamos nacionalizmo ir ðovinizmo 

sàvokos. 

Rusiðkojo ðovinizmo ir ðiandien su þiburiu ieðkoti netenka. Kad karalius nuogas, 

mato ne tik Anderseno pasakos berniukas – tai mato visi. 

Kiekviena tauta turi savo istorijà, kuri jai brangi ir artima. Lietuvos istorija ne 

maþiau garbinga uþ Rusijos ir atsilieka gal tik grobikiðkø karø skaièiumi. Taèiau 

ðiandien mokyklose vaikai mokomi TSRS istorijos, kuri, nepaisant pavadinimo, 

yra Rusijos imperializmo istorija. Rusijos nukariavimai traktuojami teigiamai. Jei 

tik uþgrobimai ávykdyti Rusijos, tai jie bûtinai pakeièiami þodþiais „prisijungimas“ 

ar „prijungimas“. Tai ðovinistinis istorijos dëstymas. Jokia kolonijinë imperija 

nebuvo sukurta be kolonijø uþgrobimo ir tautø pavergimo. Ir Rusija nesudaro 

iðimties. Visi grobikai bandë klastoti istorijà. Klastojama ji ir ðiandien. Ir ne tik 

ávykiø vertinimu. Klastojami, nutylimi ar net naujai iðrandami patys faktai. Ir bûtent 

rusiðkojo ðovinizmo dvasia. Taip Rusijos 1795 m. ávykdytas Lietuvos uþgro- 

151


bimas ir aneksavimas visuose vadovëliuose vertinamas kaip teigiamas reiðkinys. 

Ðis uþgrobimas atneðë Lietuvai keliø sukilimø represijas, spaudos draudimà, ilgam 

sustabdþiusá tautos kultûriná vystymàsi, baudþiavos uþsitæsimà, todël vertinti 

visa tai teigiamai tegali tik rusø ðovinizmas. 

Nepriklausomybë yra brangi visoms tautoms. 1918 m. susikûrë nepriklausomos 

Suomijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Lenkijos valstybës. Kodël Suomijos ir 

Lenkijos nepriklausomybës paskelbimas tarybiniø istorikø laikomas teigiamu reiðkiniu, 

o pvz., Lietuvos – neigiamu? Kadangi TSRS ir Lenkijos siena ëjo á rytus nuo 

Lietuvos, tai aiðku, kad nepriklausomos valstybës sukûrimas iðgelbëjo Lietuvà 

nuo Lenkijos aneksijos. Ne Raudonoji armija ir ne Kapsukas neleido lenkø ðovinistams 

uþimti Lietuvos, o susikûrusios Lietuvos Respublikos kariuomenë mûðiø 

laukuose. Todël Lietuvos Nepriklausomybës paskelbimas yra teigiamas mûsø tautai 

ávykis ir tautinio pasididþiavimo objektas. Tik rusø ðovinizmas, kaip ir lenkø, 

gali á tai þiûrëti prieðingai, nes kas gera aukai – bloga plëðikui (…). Net valstybiniame 

TSRS himne sakoma, kad Sàjungà „sutelkë amþiams Didþioji Rusija“. Suvorovo 

ordino ásteigimas áþeidþia tautinius lietuviø jausmus, nes bûtent Suvorovas 

malðino 1794 m. T.Kosciuðkos sukilimà ir þvëriðkai þudë lietuvius sukilëlius 

bei taikius gyventojus. Bet Suvorovo pavyzdys brangus rusø ðovinistams, nes jis 

sëkmingai vedë Rusijos grobikiðkus karus. Net ir marksistiniu poþiûriu Suvorovas 

– reakcionierius ir grobikas. 

Dabar gi bet kokia agitacija ir propaganda, nukreipta prieð rusiðkàjá ðovinizmà, 

laikoma antitarybine ir, remiantis LTSR BK 68 str., persekiojama ir baudþiama. 

Pasisakymai uþ Nepriklausomos Lietuvos sukûrimà, þmogaus teisiø paþeidimø 

iðkëlimas, represijø pasmerkimas yra traktuojami kaip antitarybiniai. O að 

manau, kad pats toks traktavimas yra antitarybinis, silpninantis Tarybø valdþià, 

nes juo siekiama parodyti, kad Tarybø valdþia yra Lietuvos Nepriklausomybës 

prieðas, þmogaus teisiø paþeidimø vykdytoja ir teisintoja, represijø apologetë. Todël 

bet kokiø, taip pat ir savilaidiniø leidiniø persekiojimas uþ jø antiðovinistiná 

charakterá ið esmës yra antitarybinis. Jeigu rusiðkasis ðovinizmas tapatinamas su 

tarybiðkumu, tai Tarybø valdþios interesai patys turi reikalauti atsiribojimo nuo 

rusiðkojo ðovinizmo. 

Dël ðiø prieþasèiø protestuodamas prieð man padarytà kratà, kartu reikalauju 

nutraukti gëdingà bylà Nr. 58, pagal kurià ir buvo pravestas kratø vajus. Jûs ið 

esmës kartojate Muravjovo „nuopelnus“ kovodami prieð þodþio ir spaudos laisvæ. 

Vilnius, VLADAS ÐAKALYS 

1979 m. spalio 26 d. 


1980 M. SAUSIS, NR. 20(60). 

152


PAREIÐKIMAS 

DËL ANTANO TERLECKO SUËMIMO 

1979 metø spalio 30 d. 12 val. 30 min. Vilniuje buvo suimtas Antanas Terleckas – 

plaèiai þinomas Lietuvos kovotojas uþ þmogaus ir tautø teises. Du saugumieèiai 

iðsiveþë A.Terleckà ið Kino studijos sandëlio, kur jis dirbo kroviku. Kità dienà KGB 

papulkininkis Kalakauskas praneðë A.Terlecko þmonai, kad jos vyras esàs suimtas, 

taèiau jam iðkelto kaltinimo nenurodë, patardamas visais klausimais kreiptis á 

papulkininká Markevièiø. Pastarasis irgi atsisakë paaiðkinti suëmimo prieþastis. 

Mûsø ásitikinimu, Antano Terlecko areðtas glaudþiai susijæs su neseniai minëtu 

Molotovo–Ribentropo pakto sudarymo keturiasdeðimtmeèiu. Ðá tarptautiná sàmokslà, 

nukreiptà prieð þmoniðkumà, prieð tautø laisvæ ir nepriklausomybæ, vieðai 

pasmerkë geros valios þmonës tiek Tarybø Sàjungoje, tiek ir visame pasaulyje. 

Antanas Terleckas buvo tarp tø 45 pabaltijieèiø, kurie iðdráso kreiptis á keliø ðaliø 

vyriausybes su praðymu panaikinti Molotovo–Ribentropo pakto pasekmes – suteikti 

Pabaltijo respublikoms apsisprendimo teisæ. Antano Terlecko suëmimas ir 

neseniai Lietuvoje praûþusios kratos bei tardymai yra kol kas vienintelis atsakymas 

á minëtà pabaltijieèiø memorandumà. 

Nors mûsø grupë yra atskirai iðdësèiusi savo pozicijà Molotovo–Ribentropo 

pakto klausimu, taèiau ðia proga norime dar kartà atkreipti dëmesá á tai, kaip grubiai 

dviejø diktatoriø suokalbiu buvo paþeista Lietuvos nepriklausomybë. 

TSRS Liaudies komisarø tarybos pirmininkas ir Uþsienio reikalø komisaras 

V.Molotovas 1939 metø spalio 8 d. slaptame laiðke Vokietijos pasiuntiniui Ðulenburgui 

raðë: „Lietuvos teritorija, paminëta protokole (1939 m. rugsëjo 28 d.) ir 

nuspalvinta pridëtame prie protokolo þemëlapyje, nebus okupuota tuo atveju, jei 

Raudonoji Armija bus iðdëstyta Lietuvoje“. 

Po dviejø dienø, spalio 10 d., TSRS gavo galimybæ iðdëstyti savo kariuomenæ 

Lietuvoje, o 1940 metø birþelio 15 d. okupavo ne tik þemëlapyje nurodytà teritorijà, 

bet ir likusià Lietuvos dalá, kuri pagal susitarimà turëjo atitekti Vokietijai. 

Taigi aiðku, kad Lietuva buvo svetimos valstybës okupuota. Kà tokiu atveju 

turëjo daryti Lietuvos nepriklausomybei iðtikimi asmenys, lietuviai patriotai? Tik 

prieðintis ir kovoti! 

Èia pravartu prisiminti Amerikos revoliucinio demokrato Tomo Peino (1737– 

1809) þodþius: „Jeigu kurià nors ðalá uþpuolë, jeigu á jà ásiverþë prieðas ir ant kortos 

pastatytas pats jos egzistavimas, tai liaudis privalo pakilti gintis ir gelbëtis“. 

Kaip minëjome, Antanas Terleckas paèiu grieþèiausiu bûdu pasmerkë Stalino 

ir Hitlerio slaptà suokalbá bei visas iki ðiol nelikviduotas jo pasekmes. 

Amerikos Nepriklausomybës deklaracijoje, o vëliau Þmogaus ir pilieèio teisiø 

deklaracijoje, paskelbtoje Didþiosios prancûzø revoliucijos, jau buvo teigiama, kad 

„pasiprieðinimas priespaudai yra visø kitø þmogaus ir pilieèio teisiø pasekmë“. 

Dar daugiau – sukilimas prieð priespaudà vykdanèià vyriausybæ buvo paskelbta 

ðvenèiausia liaudies pareiga. 

153


Antanas Terleckas yra doras ir garbingas þmogus. Jis nesivarþë dràsiai ir vieðai 

pareikðti savo nuomonæ, neslëpë savo ásitikinimø. Vienintelis jo ginklas buvo 

þodis, o kovoti ðia priemone jam leido Helsinkio susitarimø Baigiamasis Aktas. 

Be to, TSRS vyriausybës ratifikuotame Tarptautiniame pilietiniø ir politiniø 

þmogaus teisiø pakte, priimtame SNO 1966 m. gruodþio 16 d. ir ásigaliojusiame 

1976 m. kovo 23 d., treèios dalies 19 straipsnyje yra pasakyta: 

„1. Kiekvienas þmogus turi teisæ netrukdomai laikytis savo nuomonës. 

2. Kiekvienas þmogus turi teisæ laisvai pareikðti savo nuomonæ; á ðià teisæ áeina 

teisë ieðkoti, gauti ir platinti bet kokià informacijà ir idëjas, nepriklausomai nuo 

valstybiø sienø, – þodþiu, raðtiðkai, spausdintos bei meninës iðraiðkos forma arba 

kokiais kitais bûdais pagal savo pasirinkimà“. 

Mes gyvename paprastø Lietuvos þmoniø tarpe, jos gelmëse, ir þinome visus 

jø troðkimus. Þinome, kad lietuviø tautos sûnûs ir dukros, visa Lietuvos liaudis 

nieko taip netrokðta, kaip Stalino–Hitlerio suokalbio pasekmiø likvidavimo. 

Þodþio, spaudos, susirinkimø, mitingø, gatvës eityniø ir demonstracijø laisves 

pilieèiams garantuoja TSRS konstitucijos 50 straipsnis, teisæ jungtis á visuomenines 

organizacijas – 51 str., teisæ á teisminá gynimà nuo pasikësinimø á asmens 

garbæ ir orumà, gyvybæ ir sveikatà, á jo laisvæ ir turtà – 57 str., teisæ kiekvienai 

sàjunginei respublikai laisvai iðstoti ið TSRS – 72 str. 

Antano Terlecko suëmimà mes laikome bûtent pasikësinimu á asmens garbæ ir 

orumà, á jo sveikatà ir laisvæ. Todël smerkiame ðá suëmimà ir reikalaujame tuoj pat 

iðleisti ið kalëjimo Antanà Terleckà, kad jis toliau galëtø ramiai dirbti savo profesiná 

darbà, tæsti savo humanitarinæ-kultûrinæ veiklà, skirtà visuotinës taikos ir Lietuvos 

Nepriklausomybës atstatymo labui. 

Ðiuo dokumentu mes kreipiamës á visas kompetentingas instancijas tiek Tarybø 

Sàjungoje, tiek ir uþsienyje. 

LIETUVIÐKOSIOS HELSINKIO GRUPËS NARIAI: 

ONA LUKAUSKAITË-POÐKIENË 

KUN. BRONIUS LAURINAVIÈIUS 

MEÈISLOVAS JUREVIÈIUS 

1979 m. lapkrièio 2 d. ALGIRDAS STATKEVIÈIUS 

A.STATKEVIÈIAUS ASMENINIS ARCHYVAS. 

154


SNO GENERALINIAM SEKRETORIUI 

P. KURTUI WALDHEIMUI 

HELSINKIO SUSITARIMØ BAIGIAMÀJÁ AKTÀ 

PASIRAÐIUSIØ ÐALIØ VYRIAUSYBËMS 

„TARPTAUTINËS AMNESTIJOS“ ORGANIZACIJAI 

EUROPOS IR AMERIKOS HELSINKIO GRUPËMS 

1979 metø rugpjûèio 23 d. sukako 40 metø, kai Molotovo ir Ribentropo paraðais 

buvo sutvirtintas dviejø diktatoriø – Stalino ir Hitlerio – pasiryþimas okupuoti 

eilæ Rytø Europos ðaliø, tarp jø ir Lietuvà. Ðio slapto sandërio protokolø ágyvendinimas 

atneðë þmonijai Antràjá pasauliná karà, o Lietuvai, Latvijai ir Estijai – nepriklausomybës 

netekimà su visais to padariniais, kurie iki ðiol lemia tø respublikø 

politiná, ekonominá bei kultûriná gyvenimà. 

Ðiuo reikalu 45 pabaltijieèiø grupë paskelbë protesto memorandumà, adresuotà 

keliø ðaliø vyriausybëms ir SNO. Jame buvo praðoma ne tik vieðai pasmerkti Molotovo–Ribentropo 

paktà, bet taip pat likviduoti jo padarinius, t.y. iðvesti svetimà 

kariuomenæ ið Pabaltijo respublikø ir suteikti joms apsisprendimo teisæ. 

Pabaltijieèiø memorandumas susilaukë plataus atgarsio visame pasaulyje. Dar 

kartà buvo pabrëþta, kad bet kokiø aneksijø nepasmerkimas ir abejingumas pavergtø 

tautø likimui jau pats savaime yra nusikaltimas. VFR valstybinis radijas 

„Vokieèiø banga“ savo rugsëjo 5 ir 6 d.d. rusiðkose laidose perdavë Molotovo ir 

Ribentropo pasiraðytø slaptø protokolø tekstus, tuo tiesiogiai patvirtindama pabaltijieèiø 

memorandumo pagrástumà. Nei TSRS vyriausybë, nei jos masinës komunikacijos 

priemonës nepaneigë ðio VFR valstybinio radijo praneðimo. 

Kaip Kremlius reagavo á praðymà panaikinti Molotovo–Ribentropo pakto 

padarinius? Kol kas vienintelis atsakymas á tai buvo KGB represijos Lietuvoje ir 

Estijoje. Spalio 3 d. Vilniuje ávykdytos kratos A.Terlecko, A.Statkevièiaus, 

J.Sasnausko, Vl.Ðakalio butuose, spalio 11 d.– Jurbarke pas A.Paðkauskienæ, spalio 

12 d. – Kaune pas A.Èekanavièiø. Visi ðie asmenys yra pasiraðæ pabaltijieèiø 

memorandumà, o tai rodytø, kad KGB smûgis nebuvo atsitiktinis, o bûtent glaudþiai 

susijæs su Molotovo–Ribentropo pakto pasmerkimu. A.Paðkauskienë ir A.Statkevièius 

buvo tardomi daugiausia irgi ðiuo klausimu. Juos, be to, tikino, jog memorandumo 

iniciatorius esàs Antanas Terleckas. Suprantama, prieð já visø pirma 

ir buvo nukreiptas saugumo organø kerðtas – kerðtas uþ tarptautiniø nusikaltimø 

pasmerkimà. 

Antanà Terleckà suëmë spalio 30 d. Maþdaug 12 val. 30 min. du saugumieèiai 

ásiverþë á Lietuvos kino studijos sandëlá, kur A.Terleckas dirbo kroviku, ir, pateikæ 

sulaikymo orderá, iðsiveþë já á Vilniaus KGB. Kità dienà papulk. Kalakauskas praneðë 

A.Terlecko þmonai, kad jos vyras esàs sulaikytas, taèiau nurodyti jam iðkeltus 

kaltinimus atsisakë. Kaip vëliau paaiðkëjo, susidorojimo su A.Terlecku paruoðimas 

pavestas KGB papulk. Markevièiui, vedanèiam bylà Nr. 58. Atrodytø, jog 

ðios bylos priedanga yra rengiamas stambus susidorojimas su tautiniu pasiprieði- 

155


nimu Lietuvoje. A.Terleckas buvo vienas ið jo entuziastø, ir, be abejo, ne paskutinë 

ðios represijø bangos auka. 

Lietuvoje tebesitæsia fizinis naikinimas tø þmoniø, kurie drásta naudotis þodþio 

ir spaudos laisve, kaip garantuojama Visuotinëje þmogaus teisiø deklaracijoje 

ir Helsinkio nutarimø Baigiamajame akte. Politiniai susidorojimai su kitaminèiais 

tampa vis daþnesni ir áþûlesni. Per paskutinius dvejus metus Tarybø Lietuvoje 

buvo suimta ir nuteista daug þinomø kovotojø uþ savo tautos teises: 

V.Lapienis, K.Matulionis, O.Pranskûnaitë, H.Jaðkûnas, H.Klimaðauskas, B.Gajauskas, 

V.Petkus, R.Ragaiðis. Ir ðtai dabar naujas areðtas, kuris kelia teisëtà visø dorø 

þmoniø pasipiktinimà. 

Savo veikla Antanas Terleckas yra plaèiai þinomas ir uþ Lietuvos ribø. Pradëjæs 

protestu prieð tarybiniø tankø trypiamà vengrø sukilimà, jis pusæ savo gyvenimo 

paskyrë kovai uþ tas teises ir laisves, kurios buvo uþgniauþtos Molotovo– 

Ribentropo pakto realizatoriø. Jis þinojo, kad rizikuoja asmenine laisve ir vël gali 

palikti vienus savo vaikus ir þmonà. Taèiau jis nesustojo, nes tikëjo tuo, uþ kà 

kovoja. Antanas Terleckas niekada neslëpë savo ásitikinimø; prieðingai – kovojo 

dràsiai ir atvirai, nors jo ginklas tebuvo vien – þodis. 

Antanas Terleckas nepadarë jokio nusikaltimo, bet vykdë ðventà pareigà, privalomà 

kiekvienam þmogui. Nusikalstamos yra bûtent saugumo organø vykdomos 

represijos, nes prievarta – bet kokiø teisiø ir laisviø nesutaikomas prieðas; 

prievarta – taikos alternatyva, nes taika – tai kito teisiø gerbimas. 

Antanas Terleckas turi bûti iðlaisvintas. Niurnbergo tautø teismas pasmerkë ir 

nubaudë hitlerinius nusikaltëlius. Tarp kitø, teisingo atpildo susilaukë ir buvæs 

Vokietijos reicho uþsienio reikalø ministras Ribentropas. Taèiau tas, kuris sëdo su 

juo uþ derybø stalo dalintis Rytø Europos, tas tebëra laisvas ir nenubaustas. Tuo 

tarpu Antanas Terleckas, iðdrásæs pasmerkti gëdingà diktatoriø sandërá, yra suimamas 

ir kankinamas. Ar galima ðiuo atvejui tylëti? Abejingumui neturi bûti 

vietos. Bet kuriame pasaulio kampelyje vykdomas þmogaus teisiø paþeidimas yra 

iððûkis visos þmonijos viltims ir idealams. 

Mes kreipiamës á visus geros valios þmones: vardan Antrojo pasaulinio karo 

aukø atminimo, vardan visø tautø laisvës, vardan þmogaus teisiø ágyvendinimo – 

pakelkite savo protesto balsus apginti tam, kurio tikëjimas davë dràsos pasmerkti 

baisiausio istorijoje karo sukëlëjus. 

KUN. ALGIRDAS MOCIUS, MEÈISLOVAS JUREVIÈIUS, VLADAS ÐAKALYS, 

ALGIRDAS STATKEVIÈIUS, JULIUS SASNAUSKAS, JONAS PRATUSEVIÈIUS, KÆSTUTIS 

SUBAÈIUS, PETRAS CIDZIKAS, ZIGMAS ÐIRVINSKAS, ANGELË PAÐKAUSKIENË, 

JONAS PETKEVIÈIUS, JADVYGA PETKEVIÈIENË, JONAS VOLUNGEVIÈIUS 



1979 M. LAPKRITIS, NR. 19(59). 

156


NETYLËKIME DËL „NEW YORK TIMES“ 

NUTYLËJIMØ 

„Reuter“ þiniø agentûra praneðë, kad yra suimti keli disidentai – Helsinkio susitarimø 

prieþiûros komiteto nariai. Dienraðtis pamini abiejø rusø pavardes, bet 

sàmoningai praleido lietuvio Antano Terlecko pavardæ. Uþklausta redakcija sakosi 

neturëjusi vietos… 

Lietuviø informacijos tarnyba, vadovaujama kun. K.Pugevièiaus, praðo raðyti 

laiðkus „New York Times“ dienraðèio redakcijai, klausiant, kodël jam lietuvio suëmimas 

nëra svarbus ir kodël okupuota Lietuva, kurios okupacijos nepripaþásta 

Amerikos valdþia, yra daþnai ignoruojama. 

Raðyti: New York Times Editor, 229 West 43rd. St., New York, N. Y. 10036. 

NEPRIKLAUSOMA LIETUVA, 

1979 M. LAPKRIÈIO 21 D. 

KRATA PAS J.SASNAUSKÀ 

1979 m. gruodþio 11 d. rytà Vilniaus saugumo komiteto tardymo skyriaus tardytojai: 

papulkininkis Adomaitis, vyr. leitenantas Matulevièius, saugumieèiai A.Bimbyris, 

A.Virbickas, dar du asmenys, kuriø pavardës neþinomos, „kviestinës“ Norkutë 

ir Krivickaitë, atëjæ á Juliaus Sasnausko butà, ásakë jam rengtis ir vaþiuoti su 

jais. J.Sasnauskas pasakë niekur nevaþiuosiàs, kol nebus parodytas orderis jo kratai 

ir areðtui. Matulevièius piktai atsakë, jog orderis bus, kai reikës, liepë greitai 

rengtis. Juliui prieðinantis, pasikvietë ið koridoriaus dar daugiau padëjëjø. Du ið 

jø (brutalios iðvaizdos) puolë prie Juliaus, pagriebë uþ rankø. 

J.Sasnausko ðeimos namuose buvo tik sesuo Leonora Sasnauskaitë ir 74 metø 

senelë Sofija Nikðienë. Senelë ëmë praðyti Juliø paklusti jiems: „Eik, vaikeli, – jie 

tau rankas sulauþys“. 

Juliø iðsivedë. Iðeidamas jis pareiðkë nesutinkàs su saugumieèiø atsivestais 

„kviestiniais“, nes po anksèiau buvusios kratos neradæs keliø knygø, o protokole 

jos neáraðytos. Julius pasiûlë pakviesti beðaliðkus þmones dalyvauti kratoje. Saugumieèiai 

nesutiko. 

Pradëdami kratà kaip paprastai pasakë: „Atiduokite Juliaus bute esanèius antitarybinius 

leidinius, dokumentus, rankraðèius bei dauginimo priemones – nedarysim 

kratos“. Juliaus senelë pasakë nieko neþinanti apie tokius daiktus. Krata 

prasidëjo 11 val. 10 min. 

Pirmiausiai buvo paimta sena raðomoji „Mercedes“ markës maðinëlë lietuviðku 

ðriftu, kurià visai legaliems darbams naudojo Juliaus mama Dalia Sasnauskienë. 

Maðinëlë nebuvo slepiama, stovëjo ant raðomojo stalo. 

Buvo iðkratytas visas dviejø kambariø butas, prieðkambaris, virtuvë, kuria naudojosi 

treji gyventojai, sandëliukas kurui laikyti ir rûsys. Perverstos visos knygos, 

157


þurnalai, laikraðèiai, produktams laikyti spintelës, net vaiko lovelë ir drabuþëliai. 

Prieðkambaryje stovinèioje skalbimo maðinoje laikomi neðvarûs skalbiniai taip pat 

smulkmeniðkai iðkratyti, net ðiukðliø kibiras virtuvëje… Buvo pradëjæ raustis bendroje 

virtuvëje esanèioje kaimynø spintoje. Juliaus senelë pasakë: „Vyrai, jûs aiðkinat 

kitiems ástatymus, o patys jø nesilaikot. Kà pasakys kaimynai, gráþæ á namus 

ir radæ savo daiktus iðraustus? Juk reikia turëti jø daiktø kratymui orderá“. Po to 

liovësi kratæ. Verkdama senelë pasakë: „Baigiu gyvenimà, visko praleidau: du 

pasaulinius karus, ávairias okupacijas, gestapininkø kratas, kurios në kiek nebuvo 

þiauresnës. Nesitikëjau, kad pamatysiu gyvenimo pabaigoje, kokià kratà daro broliai 

lietuviai“. 

Per kratà papulkininkis Adomaitis nuolat klausinëjo senelæ, kodël taip blogai 

iðauklëjo Juliø. Senelë atsakë: „Jeigu visi Lietuvos jaunuoliai tokie bûtø, koks yra 

Julius, tai mûsø tëvynëje bûtø graþus gyvenimas“. 

Buvo prikaiðiojama, kad Julius draugavo su blogais þmonëmis, kodël buvo 

leidþiama jam su tokiais susidëti? Senelë atsakë: „Visi þmonës, kurie ateidavo pas 

Juliø, buvo labai geri“. 

Juliaus Sasnausko ðeimoje gyvena jo mama Dalia Sasnauskienë, seserys Jolanta 

ir Leonora, Jolantos 8 mënesiø dukrelë. Senelei reikëjo eiti á Subaèiaus gatvæ ir 

ið pieno miðiniø virtuvëlës parneðti jai maisto. Buvo pasiøsta „kviestinë“ mergina 

lydëti senelæ ten ir atgal. Taip buvo elgiamasi ir per ankstesnæ spalio 3 d. buvusià 

kratà. Kratos metu besidarbuojà saugumieèiai primygtinai ragino: „Atiduokite 

maðinëlæ, kuria Julius spausdino – mes iðeisime. Jei ne – ateisime dar ir rytoj“. 

Vëliau atëjo dar viena jø padëjëja, kuri nebuvo áraðyta á protokolà, kaip nebuvo 

áraðyti dar du darbuotojai, turëjæ savo paskirtis kratos metu. 

Baigiantis kratai, vadovas Matulevièius ásakë vienai ið saviðkiø moterø iðkratyti 

asmeniðkai namiðkes moteris. Pirmiausiai liepë vesti Juliaus seserá Leonorà á 

kità kambará. Ði kategoriðkai atsisakë leistis kratoma, nes jie neturi orderio asmeninei 

kratai. Kelis kartus ásakinëjo Leonorai eiti á kità kambará, taèiau ji nepakluso: 

„Suriðkit ir kratykit, geruoju nesileisiu“. Daugiau nesikësino nei á jà, nei á senelæ. 

Kratos metu buvo uþëjæ Juliaus draugai ir dvi sesers Leonoros draugës. Visi jie 

buvo sulaikyti. Kai kurie buvo iðkratyti ir iðleisti tik po keleto valandø. Krata buvo 

baigta 18 val. 

Senelë dar pasakë saugumieèiams, kad tikra laisvë buvo tik nepriklausomoje 

Lietuvoje. Jai mokantis Jurbarko gimnazijoje apie 1922–23 m. per Geguþës 1-àjà 

gimnazijos mokiniai, eidami iðvykon, matë Lietuvos komunistø bûrelá (apie 

10 þmoniø). Priekyje vienas neðë raudonà vëliavà, kiti ëjo iðsirikiavæ gatve. Pro 

ðalá einantieji policininkai nieko jiems nesakë. 

Kratos protokole áraðyti 72 paimtø daiktø punktai. Paimta: raðomoji maðinëlë, 

pogrindiniai leidiniai: „Tiesos kelias“, Nr. 8, 9; „Lietuvos KB kronika“, Nr. 39; 

A.Vienuolio-Þukausko kalbos, kurià jis turëjo pasakyti Aukðèiausiosios Tarybos 

sesijoje, tekstas (lietuviø tremtiniø klausimu), Niujorke iðleista Z.Ivinskio knyga 

„Ðv. Kazimieras“ (110 maðinraðèio lapø), A.Maceinos raðtø ranka perraðyti lape- 

158


liai, grupës pabaltijieèiø pasiraðyto memorandumo dël Molotovo–Ribentropo pakto 

teksto lapai, pastabos „Teismo procesas Vilniuje esto akimis“ (apie V.Petkaus teismà), 

atvirø laiðkø LKP sekretoriams, LTSR sveikatos ministrui ir kt. tekstai, penkios 

nuotraukos, kuriose nusifotografavæ kunigai – Tikinèiøjø teisiø gynimo komiteto 

nariai, tuðti vokai, ant kuriø uþraðyta VFR gyvenanèiø K.Jokubyno ir È.Vainoro 

adresai, lapeliai su perraðytais eilëraðèiais. 

Labai daug punktø protokole uþima (iðvardinti atskirai kiekvienas) grynai religinio 

turinio tekstai, mintys pagal Evangelijos temas. Suminëta ir ðûsnis naudoto 

kalkinio popieriaus lapø (taip pat kiekvienas atskirai). Paskutiniu (72) punktu 

protokole áraðyta Juliaus pasas ir karinis bilietas, paimti ið jo raðomojo stalo. 

S.Nikðienë ir L.Sasnauskaitë atsisakë pasiraðyti kratos protokolà. 


1980 M. SAUSIS, NR. 20(60). 

K.ASTIKAS 

TARYBØ SÀJUNGOS KOMUNISTØ PARTIJOS 

CENTRO KOMITETO GENERALINIAM SEKRETORIUI, 

AUKÐÈIAUSIOSIOS TARYBOS 

PREZIDIUMO PIRMININKUI 

DRAUGUI LEONIDUI BREÞNEVUI 

Nuoraðas: 

LIETUVOS TSR AUKÐÈIAUSIOSIOS TARYBOS PREZIDIUMUI 

IR LIETUVOS TSR VYRIAUSIAJAM PROKURORUI 

PAREIÐKIMAS 

TSRS Konstitucijos 54 straipsnis skelbia: „TSRS pilieèiams garantuojama asmens 

nelieèiamybë. Niekas negali bûti suimtas kitaip, kaip tik teismo sprendimu arba 

prokuroro sankcija“. Taèiau 1979 m. gruodþio mën. 11 d. Lietuvos TSR Valstybës 

saugumo darbuotojai suëmë Juliø Sasnauskà, gim. 1959 m., gyv. Vilniuje, Garelio 

g. Nr. 15–15, ir be teismo sprendimo, ir be prokuroro sankcijos. Saugumieèiai net 

dëmesio neatkreipë á J.Sasnausko praðymà pateikti suëmimui reikalingus dokumentus. 

Jie reikalavo vieno – greit apsirengti ir eiti su jais. Jei reikalausiàs Konstitucijoje 

minimø suëmimui dokumentø, þadëjo panaudoti fizinæ jëgà. Esant tokioms 

suëmimo aplinkybëms, taip ir liko neaiðku nei J.Sasnauskui, nei jo artimiesiems, 

draugams, visuomenei, dël kokios prieþasties jis buvo areðtuotas. 

Normaliai funkcionuojanèioje visuomenëje pilieèiai paprastai suimami tik uþ 

padarytus nusikaltimus. „LTSR Baudþiamojo kodekso komentaras“ (Vilnius, 

1974 m., p. 11) nusikaltimu laiko baudþiamojo ástatymo numatytà visuomenei pavojingà 

veiklà. 

159


J.Sasnauskà paþástame seniai. Niekada neteko girdëti, kad jis bûtø padaræs kokià 

þalà ar bûtø pavojingas visuomenei. Já galime laikyti gerai iðauklëto jaunuolio 

pavyzdþiu. Kiek mums yra þinoma, jis visur ir visada vadovavosi giliu humaniðkumu, 

iðreikðtu TSRS ir tarptautiniuose ástatymuose, kuriuos ratifikavo TSRS Vyriausybë. 

Pvz., „Tarptautiniame pilietiniø ir politiniø teisiø pakte“ pasakyta: 

„1. Kiekvienas þmogus turi teisæ nekliudomai laikytis savo nuomoniø. 2. Kiekvienas 

þmogus turi teisæ laisvai reikðti savo nuomonæ; ði teisë apima laisvæ ieðkoti, 

gauti ir skleisti visokià informacijà bei idëjas, nepriklausomai nuo valstybiø sienø, 

þodþiu, raðtu arba per spaudà, ar meninës iðraiðkos formomis, arba kitokiais 

bûdais savo pasirinkimu.“ 

Tai þinodamas, J.Sasnauskas mielai prisijungë ir prie kreipimosi á TSRS Vyriausybæ, 

Suvienytøjø Nacijø organizacijà ir daugelá kitø kraðtø vyriausybiø. Kreipimesi 

reikalaujama, kad kuo greièiau bûtø nuplauta gëdos dëmë nuo TSRS, kurià 

jai prieð 40 metø uþdëjo du didþiausi XX a. tarptautiniai nusikaltëliai – Stalinas 

ir Hitleris, ir kad bûtø kuo greièiau paskelbtas negaliojanèiu Hitlerio ir Stalino 

susitarimas (1939 m. rugpjûèio 23 d. ir rugsëjo 28 d.) nuo pat jo pasiraðymo dienos, 

kad bûtø likviduotos visos to suokalbio pasekmës, kad ið Lietuvos, Latvijos ir 

Estijos bûtø iðvesta ðias ðalis okupavusi kariuomenë, kad bûtø suteikta galimybë 

toms tautoms paèioms apsispræsti. Juk visai neseniai to paties reikalavo panaðaus 

suokalbio pavergta Èekoslovakijos liaudis. Ir Tarybø Sàjungos Vyriausybë tai sveikino. 

Knygoje „Meþdunarodnoje pravo“ (1974 m., p. 205) raðoma: „Tarptautinë 

sutartis yra absoliuèiai neteisëta, jeigu ji prieðtarauja tarptautinës teisës imperatyvinei 

normai… Aiðkiu to pavyzdþiu gali bûti 1938 m. pasiraðyta vadinamoji Miuncheno 

sutartis, kuri buvo faðistinës Vokietijos ir kitø imperialistiniø valstybiø nusikalstamo 

suokalbio dalimi prieð taikà ir þingsniu á naujo pasaulinio karo pradþià, 

nusikaltimu prieð Èekoslovakijà. Todël Èekoslovakijos vyriausybës 

reikalavimas paskelbti Miuncheno susitarimà neteisëtu nuo jo pasiraðymo momento 

kartu su visomis ið to sekusiomis pasekmëmis yra visai teisëtas ir pagrástas 

tarptautinës teisës poþiûriu“. 

Maskvoje pasiraðytas Stalino–Hitlerio suokalbis, skirtingai nuo Miuncheno 

suokalbio, buvo padarytas uþ tautø nugaros – t.y. visai slaptai, ir tuo jis yra kur 

kas piktesnis, kur kas labiau nusikalstamas, kur kas labiau priminë stambià vergø 

prekybos sutartá, kur kas labiau pasitarnavo Antrojo pasaulinio karo pradëjimui, 

kur kas buvo labiau nusikalstamu aktu prieð Lietuvà, Latvijà, Estijà, taip pat prieð 

Lenkijà ir Suomijà. 

J.Sasnauskas teisingai galvojo, kad gerbti þmoniø ir tautø teises privalo kiekvienas 

pasaulio þmogus ir kiekviena tauta be jokios iðimties. Todël jis prisidëjo 

prie minëto memorandumo. 

Ar jis tuo nusikalto? Juk TSRS Konstitucijos 72 str. sako: „Kiekvienai sàjunginei 

respublikai paliekama teisë laisvai iðstoti ið TSRS“. O 49 str. suteikia kiekvienam 

TSRS pilieèiui teisæ pateikti valstybiniams organams pasiûlymus dël jø veiklos 

gerinimo, kritikuoti darbo trûkumus. Be to, sakoma, kad persekioti uþ kritikà 

160


draudþiama. Jeigu tai leidþia pagrindinis TSRS ástatymas, tai uþ kà J.Sasnauskas 

yra suimtas? 

Jeigu Jûs galite pateikti bent vienà konkretø árodymà, kad J.Sasnausko veikla 

kuo nors buvo pavojinga visuomenei, kad jis kur nors prieðtaravo Tarptautiniams 

paktams ir jà yra pagrindo pavadinti nusikaltimu – vieðai paskelbkite visuomenei 

kuo artimiausiu laiku. O kol vieðai nebus paskelbta, uþ kà jis suimtas, mes laikysime 

já suimtà uþ savo ásitikinimus, piktos valios auka, dar vienu XX amþiaus aðtunto 

deðimtmeèio kankiniu, dar viena nenuplaunamos gëdos dëme ant TSRS valstybës 

moralinio veido. 

Protestuodami prieð neteisëtà J.Sasnausko areðtavimà, mes praðome Jus kuo 

greièiau neteisëtai areðtuotà jaunuolá paleisti. 

LIETUVIÐKOSIOS VISUOMENINËS GRUPËS 

HELSINKIO PASITARIMO BAIGIAMOJO AKTO 

ÁGYVENDINIMUI REMTI NARIAI: 

LUKAUSKAITË-POÐKIENË ONA, RAÐYTOJA POETË 

KUNIGAS LAURINAVIÈIUS BRONIUS 

JUREVIÈIUS MEÈISLOVAS, EILINIS DARBININKAS 

1979 m. gruodþio 13 d. STATKEVIÈIUS ALGIRDAS, GYDYTOJAS PSICHIATRAS 


MES REIKALAUJAME PALEISTI 

JULIØ SASNAUSKÀ 

TSKP GENERALINIAM SEKRETORIUI BREÞNEVUI 

TSRS GENERALINIAM PROKURORUI RUDENKAI 

TARPTAUTINEI ORGANIZACIJAI „AMNESTY INTERNATIONAL“ 

1979 m. gruodþio 11 d. Vilniuje grupë saugumieèiø, vadovaujamø Adomaièio, 

ásiverþë á namus, kuriuose gyveno Julius Sasnauskas, ir, atsisakæ pateikti sulaikymo 

orderá, iðsiveþë J.Sasnauskà á Vilniaus KGB rûmus. Kaip paaiðkëjo per vëliau 

ávykusià kratà, ðie gëdingi saugumieèiø veiksmai buvo atliekami jau spëjusios 

pagarsëti bylos Nr. 58 pretekstu. Ðios bylos dingstimi Lietuvoje, Estijoje, Maskvoje 

atlikta daugiau kaip 14 kratø, daug asmenø tardyta, o þinomas þmogaus teisiø 

gynëjas Antanas Terleckas areðtuotas. 

Byla Nr. 58 iðkelta uþ „antitarybinio pobûdþio literatûros gaminimà, laikymà 

ir platinimà“. Tokia formuluotë primena „raganø medþiokliø“ þvëriðkumus Stalino 

tironijos laikais. Ðios bylos iðkëlimas prieðtarauja tarptautiniams TSRS ásipareigojimams 

suteikti savo pilieèiams pagrindines þmogaus teises, á kurias áeina 

sàþinës, ásitikinimø, þodþio, spaudos laisvës ir teisë gauti bei platinti informacijà 

161


visais galimais bûdais. Europos valstybiø pasitarimo Helsinkyje Baigiamasis aktas 

– ðtai tie dokumentai, kuriuos TSRS iðkilmingai ásipareigojo vykdyti ir kurie 

nedalo laisviø á „tarybines“ ir „antitarybines“. Todël pats tokio pobûdþio bylos 

iðkëlimas yra neteisëtas ir nusikalstamas. Tai, kad nusikaltimas daromas KGB, 

prokuratûros ar kitokios valstybës ástaigos, tik dar labiau paryðkina ðios nusikalstamos 

veiklos pavojingumà visuomenei ir sukelia teisëtà dorø þmoniø pasipiktinimà. 

Tokiø neteisëtø areðtø negalima kvalifikuoti kitaip, kaip þmoniø grobimu. Hitlerinëje 

Vokietijoje irgi buvo vykdomi panaðaus pobûdþio areðtai pagal Hitlerio 

ásakà „Nacht und Nabel“ (naktis ir migla) ir baigësi Niurnbergo tautø teismo nuosprendþiu 

tokios „teisëtos“ praktikos autoriams ir vykdytojams. Ði istorijos pamoka 

primena, kad negalima remtis ástatymais, kurie prieðtarauja þmoniðkumui ir tarptautinei 

teisei. 

Kadangi Julius Sasnauskas pagrobtas ryðium su byla Nr. 58, tikrosios susidorojimo 

prieþastys yra aiðkios. Julius Sasnauskas pasiraðë 45 pabaltijieèiø kreipimàsi 

á pasaulio visuomenæ dël nusikalstamo Molotovo–Ribentropo pakto pasmerkimo. 

Remiantis ðiuo paktu, buvo sudaryti slapti susitarimai dël Lietuvos, Latvijos, 

Estijos, Lenkijos, Suomijos ir Rumunijos teritorijø pasidalijimo tarp hitlerinës Vokietijos 

ir stalininës TSRS. Kadangi tokie susitarimai yra nusikaltimai þmonijai, tai 

J.Sasnauskas turëjo ne tik teisæ, bet ir doro þmogaus pareigà reikalauti Molotovo– 

Ribentropo pakto ir po jo sekusiø slaptø susitarimø pasekmiø likvidavimo. 

Tas faktas, kad vieno didþiausiø nusikaltimo þmonijos istorijoje dalyvis V.M. 

Molotovas iðvengë Ribentropo likimo ir yra globojamas valstybës, paaiðkina tà 

nesiskaitymà su priemonëmis Juliaus Sasnausko atþvilgiu. Mes reikalaujame, kad 

ne J.Sasnauskas, pasipiktinæs Molotovo nusikaltimais, o bûtent Ribentropo kolega 

Molotovas bûtø patrauktas atsakomybën kaip tarptautinis nusikaltëlis, kuriam 

negali bûti taikoma senatis. 

Nusikaltimas, vykdomas Juliaus Sasnausko atþvilgiu, yra ið tiesø kraupus, kadangi 

ðis dvideðimtmetis jaunuolis yra sunkus ligonis, dël stuburo ligos net komisuotas 

ið armijos. Visi, kurie paþásta Juliø Sasnauskà, þino já kaip retos doros ir 

moralinio tyrumo jaunuolá. KGB represijos prieð já rodo, kad iðkilo pavojus paèiam 

teisingumo supratimui. Tai iððûkis þmoniø tikëjimui visomis moralinëmis 

vertybëmis. 

Kupini pasipiktinimo, mes reikalaujame nedelsiant paleisti saugumieèiø pagrobtàjá 

Juliø Sasnauskà, nutraukti gëdingai pagarsëjusià bylà Nr. 58, patraukti 

baudþiamojon atsakomybën neteisëtø veiksmø autorius ir vykdytojus, pradedant 

respublikos prokuroru Kaireliu, su kurio pritarimu vyksta nusikalstamos represijos, 

demaskuoti ir patraukti baudþiamojon atsakomybën V.M.Molotovà, padariusá 

didþiausius nusikaltimus þmonijai, pasiraðiusá grobikiðkus sandërius su Ribentropu. 

Mes kartu kreipiamës á pasaulio visuomenæ, á visus geros valios þmones, praðydami 

paramos, ginant ðlykðtaus nusikaltimo aukà – Juliø Sasnauskà. Neleiski- 

162


me tyèiotis ið þmogaus teisiø nusikalstamo Molotovo–Ribentropo pakto rëmëjams 

ir gynëjams. 

VYTAUTAS BOGUÐIS, ALGIRDAS MASIULIONIS, LEONORA 

SASNAUSKAITË, ANDRIUS TUÈKUS, PETRAS CIDZIKAS, 

JONAS PRATUSEVIÈIUS, MART NIKLUS, ENN TARTO, 

JURI KUKK, RIMANTAS MATULIS, ALGIRDAS 

STATKEVIÈIUS, ONA LUKAUSKAITË-POÐKIENË, JONAS 

PETKEVIÈIUS, JADVYGA PETKEVIÈIENË, MEÈISLOVAS 

JUREVIÈIUS, KÆSTUTIS SUBAÈIUS, GENUTË ÐAKALIENË, 

Lietuva, VLADAS ÐAKALYS, ALBERTAS ÞILINSKAS 

1979 m. gruodþio 16 d. 

DARBININKAS (JAV) 


LIETUVOS SSR VIDAUS REIKALØ MINISTRUI 

Jûsø Prakilnybe! 

Bûdami Tarptautinës Amnestijos – nepolitinës organizacijos, ginanèios þmogaus 

teises visuose pasaulio kraðtuose, – Prancûzijos skyriaus nariais, drástame 

kreiptis á Jus dël pono Antano Terlecko. 

Mûsø grupë buvo informuota, kad 1979 m. lapkrièio 1 d. Vilniuje areðtuotas 

ekonomistas ir istorikas ponas Antanas Terleckas. Ið mûsø turimos informacijos 

padarëme iðvadà, kad A.Terleckas buvo areðtuotas vien uþ tai, kad reiðkë savo 

politines paþiûras ir gynë savo nacionalines teises. Jo politinës paþiûros ir meilë 

Tëvynei Lietuvai jam nei kiek ir niekada nekliudë bûti lojaliu pilieèiu SSRS atþvilgiu. 

Mums nesuprantami Lietuvos valdþios veiksmai, nes jie prieðtarauja Tarptautinio 

pilietiniø ir politiniø teisiø pakto, ratifikuoto Tarybø Sàjungos 1973 m., 

19 straipsniui ir tarybinës Konstitucijos 72 straipsniui. 

Mes labai susirûpinæ dël pono A.Terlecko likimo ir su didþiausiu dëmesingumu 

stebësime jo tolesnæ padëtá. Praðome mums praneðti jo tikslià ákalinimo vietà, 

informuoti mus apie jo sveikatos bûklæ ir gyvenimo sàlygas kalëjime. 

Mes neabejojame, kad Jûs sutiksite perþiûrëti pono A.Terlecko bylà. 

Laukdami Jûsø atsakymo, reiðkiame Jums savo gilià pagarbà. 

E.CHAPUIS 

LE TRIEVE DOISSIN 

38730 VIRIEU/BOURBRE 

FRANCE 

1980 m. kovo 13 d. AMNESTY INTERNATIONAL 


163


164 

GYDYTOJO ALGIRDO STATKEVIÈIAUS 

PAREIÐKIMAS 

Daug metø nepriekaiðtingai ëjau gydytojo psichiatro pareigas Vilniaus miesto greitosios 

medicininës pagalbos stotyje. Buvau Helsinkio susitarimams remti Lietuvos 

visuomeninës grupës nariu. 1980 m. vasario 14 d. buvau suimtas. Neseniai 

suþinojau, kad jau buvo mano teismas ir man paskyrë priverstiná gydymà spec. 

tipo psichiatrinëje ligoninëje. Dël to noriu ðtai kà pareikðti: 

Helsinkio susitarimams remti Lietuvos visuomeninë grupë savo veikloje remiasi 

TSRS Aukðèiausiosios Tarybos Prezidiumo ratifikuotais ir jau seniai ásiteisëjusiais 

tarptautiniais paktais, lieèianèiais þmogaus teises. Juos Helsinkio susitarimo 

Baigiamuoju aktu 1975 m. ásipareigojo gerbti 35 valstybës, tarp jø ir 

TSRS. 

Tarptautiniame pakte, lieèianèiame pilietines ir politines þmogaus teises, teigiama, 

jog kiekvienas þmogus turi teisæ bet kokiu klausimu iðreikðti savo nuomonæ 

þodþiu, raðtu, menine ar kitokia forma. Taip pat paþymëta, kad kiekvienas 

þmogus turi teisæ ðià savo nuomonæ skleisti, netgi nesiskaitydamas su valstybiø 

sienomis. Kaip tik ðiuo teiginiu savo veikloje rëmësi minëtoji visuomeninë grupë. 

Noriu priminti, kad visai neseniai (1980 m. geguþës 15 d.) valstybës – Varðuvos 

sutarties dalyvës – savo deklaracijoje pakartotinai ásipareigojo „nenukrypstamai 

laikytis visø Baigiamojo akto nuostatø…“ 

Apkaltino mane pagal 68 str. – mat, raðydamas Helsinkio susitarimams remti 

Lietuvos visuomeninës grupës dokumentus, esà gaminau ir platinau TSRS visuomeninæ 

ir valstybinæ santvarkà ðmeiþianèià literatûrà. 

Ðmeiþimas – melagingø faktø skleidimas. Vesti mano bylà buvo pavesta tardytojui 

Matulevièiui. Kai pareikalavau pateikti tuos „þinomai melagingus faktus“, 

jis labai susierzino, pradëjo ið manæs tyèiotis ir në vieno nepateikë. 

Teisiamas buvau uþ akiø ir todël neþinau, kiek ir kokiø „þinomai melagingø 

faktø“ teisme pateikë Aukðèiausiojo teismo teisëjas. Man pavyko suþinoti tik du: 

1. Kad auganèios kartos sveikata yra nepatenkinamos bûklës. 2. Kad vokieèiø tautybës 

asmenims sunku gauti leidimà iðvykti ið Lietuvos. 

Á ðiuos du priekaiðtus atsakau: 

LTSR Centrinës statistikos valdybos virðininkas Lengvenis savo 1979 m. iðleistoje 

broðiûroje su grifu „Tik tarnybiniam naudojimui“ raðë, kad nuo 1950 iki 1979 m. 

gimimas protiniu poþiûriu nepilnaverèiø vaikø Lietuvoje padidëjo dvylika kartø. 

Be to, LTSR Ðvietimo ministerija pateikia duomenis, kad per tà patá laikà debilams 

– maþaproèiams skirtø pagalbiniø mokyklø skaièius iðaugo nuo 5 iki 50-ties. 

Manau, jog ðis siaubà keliantis rezultatas buvo pasiektas dël gyventojø nukultûrëjimo 

ir negirdëtai iðplitusio alkoholizmo. Vadinasi, Lietuvos auganèios kartos 

sveikatos bûklë yra ne tiktai nepatenkinama, bet ir tragiðka. Dar daugiau, padëties 

gerëjimo perspektyvos neaiðkios.


Didelë vokieèiø tautybës asmenø grupë, 1979 m. gyvenusi Radviliðkio rajone, 

vadovaujama Guko Kryger, kreipësi pagalbos á mûsø Helsinkio grupæ. Pagalba 

buvo suteikta. Dabar, kaip teko girdëti, tie vokieèiai jau gyvena tëvynëje. 

Á daugiau kaltinimø atsakyti neturiu galimybës, nes neþinau, kokius pateikë 

teismui. 

Turint mintyje vien tuos du „ðmeiþtus“, visai natûraliai kyla klausimas: kas kà 

apðmeiþë? Atsakymas aiðkus: LTSR Aukðèiausiojo teismo teisëjas (jo pavardës 

neþinau) paèiu piktybiðkiausiu bûdu apðmeiþë mane ir visà Helsinkio susitarimams 

remti Lietuvos visuomeninæ grupæ – þinomai melagingus faktus skleidë 

prieð visà gausià teismo dalyviø auditorijà. Visa, kas buvo mano paraðyta kartu 

su kitais Helsinkio grupës nariais þmogaus teisiø gynimo ir kultûros kûrimo klausimais, 

paraðyta nepaþeidþiant tarybiniø ástatymø. Manau, ir tarybiniai teisëjai 

neturi teisës primesti nepadarytus nusikaltimus þmogui, ið kurio atimta teisë gintis, 

teisë árodyti tiesà, þmogui, ið kurio atimta teisë susisiekti su gynëju-advokatu, 

ið kurio atimtos beveik visos kitos teisës. 

Kaip juristas gali nesiskaityti su tiesa ir teisingumu? Ið kur toks stulbinantis 

Aukðèiausiojo teismo teisëjo nekultûringumas? Kodël toks amoralus þmogus laikomas 

Aukðèiausiojo teismo teisëjo poste? Nejaugi, tiesà pateikdamas uþ ðmeiþtà, 

o ðmeiþtà uþ tiesà, jis tarptautiniam komunizmui teikia garbæ? 

Tuojau po 1980 m. geguþës 8 d. ávykusios gydytojø komisijos, nulëmusios mano 

likimà, skyriaus vedëja gyd. Ðalapienë ir vyr. sesuo vizitacijos metu, girdint 

eilinëms seserims, sanitarëms ir ligoniams, paèiu nuoðirdþiausiu bûdu pareiðkë, 

kad að nepakaltinamas ir reikës po teismo vykti á laisvà bendrojo tipo ligoninæ. 

Todël visai nesuprantama, kodël gyd. Naujokaitytë, pavadavusi atostogaujanèià 

skyriaus vedëjà ir atstovavusi teisme, pareiðkë, jog bûtinai pagal gydytojø komisijos 

sprendimà man priklauso spec. tipo ligoninë, kurios Lietuvoje nëra. Kieno 

ásakymu labiausiai autoritetinga respublikinio lygio gydytojø komisija visai be 

pakartotinio ligonio bûklës patikrinimo buvo priversta daryti kriminalà? Juk að 

kaip ir prieð tris mënesius gydytojø komisijos metu, taip ir dabar nesu pasiryþæs 

paþeisti në vieno ið tarybiniø ástatymø. Tad kuo rëmësi gyd. Naujokaitytë teisme 

pareikðdama, jog að esàs agresyvus? Ar tai ne medicinos darbuotojø ðmeiþtas? 

Dar kovo 27-àjà raðiau gydytojø komisijai, kad nesu agresyvus ir praðiau grieþtai 

laikytis medicininio humaniðkumo tradicijø, nepasiduoti saugumieèiø spaudimui, 

jei toks bûtø. Mano praðymas nebuvo iðklausytas. Ar buvo tam pagrindo? Uþ 

kokiø „þinomai“ melagingø faktø skleidimà esu kaltinamas, gydytojø komisija 

neþinojo. Tad ar ji galëjo turëti racionalø pagrindà skirti aukðèiausià bausmæ nepakaltinamajam 

– spec. tipo ligoninæ? Jokiu bûdu. Tai kraðtutiniðkai amoralu. 

Að neuþsitarnavau to, kad bûèiau suimtas, o tuo labiau, kad ðiuo metu að, visiðkai 

sveikas þmogus, prievartiniu bûdu ilgam laikui bûèiau uþdarytas spec. tipo 

ligoninëje. 

Mane stipriai muða saugumieèiai, Aukðèiausiasis teismas, humaniðkumà praradæ 

medikai psichiatrai. Be gailesèio muða visi, ir në vienas nesako uþ kà? Ir að 

165


neþinau, uþ kà esu muðamas. Net viduramþiø inkvizitoriai, bausdami kitaminèius, 

jiems pasakydavo, uþ kà yra baudþiami. Iðmintingi þmonës, prieð nubausdami 

ðuná ar katæ, visuomet stengiasi net jiems, kiek ámanoma, nurodyti, kuo jie 

kalti. Manau, jog elgtis su kultûros reikalui iðtikimai tarnavusiu þmogumi blogiau, 

negu paprastai elgiamasi su gyvuliu, maþø maþiausiai nëra garbinga. 

Kadangi respublikos prokuroras neatsakë në á vienà ið pasiøstø pareiðkimø 

(kad jie buvo iðsiøsti, man praneðë ið saugumo kalëjimo Nr. 1 administracijos, o 

prieþiûros prokuroras þadëjo iðsiaiðkinti, kodël atsakymø negauta), todël kreipiuosi 

á Jus ir praðau: 

1. Pateikti man visus „þinomai melagingus“ faktus, uþ kuriuos buvau uþ akiø 

teisiamas. 

2. Pareikalauti gràþinti ið valstybës saugumo komiteto personaliai Jums ð.m. 

kovo mën. pasiøstà pareiðkimà, kuris ten pateko kalëjimo administracijos savivaliavimo 

dëka. 

3. Uþ manæs ir Helsinkio susitarimams remti Lietuvos visuomeninës grupës 

veiklos ðmeiþimà patraukti teisminën atsakomybën mane uþ akiø teisusá teisëjà, 

kai kuriuos saugumo darbuotojus ir mane apðmeiþusius psichiatrus. 

4. Kadangi Aukðèiausiasis teismas mano bylos svarstymo metu tiesà pateikë 

uþ ðmeiþtà, o ðmeiþtà uþ tiesà, kadangi jis ypatingai ðiurkðèiu bûdu paþeidë tarybiná 

teisëtumà, tai ðá buvusá mano teismà praðau laikyti fiktyviu ir jo sprendimus 

anuliuoti. 

5. Remdamasis gautu iðkvietimu, praðau leisti man iðvykti á JAV pas seserá. 

1980 m. rugpjûèio 12 d. ALGIRDAS STATKEVIÈIUS 


1980 M. RUGSËJIS, NR. 24(64). 

166 

ANTANO TERLECKO IR JULIAUS SASNAUSKO 

TEISMO NUOSPRENDIS 

Kaltinamieji varë antitarybinæ propagandà ir agitacijà, siekiant susilpninti Tarybø 

valdþià Lietuvoje. Gamino, daugino, kaupë ir platino antitarybinio turinio leidinius, 

laiðkus, pareiðkimus, kuriuos reakcinës uþsienio organizacijos panaudojo 

savo ðmeiþikiðkiems tikslams. Nors jie savo kaltæ pripaþino tik ið dalies, taèiau 

pilnai árodyta: 

1. 1975 m. lapkrièio mën. Terleckas paraðo laiðkà TSRS VSK dël tariamo jo 

persekiojimo. Laiðke teigiama, kad TSRS þmonës persekiojami uþ savo politinius 

ásitikinimus ir uþdaromi á psich. ligonines. Laiðkà iðplatino. 

2. 1979 m. áteikë Paðkauskienës laiðkà Sveikatos apsaugos ministrui, kuriame 

teigiama, kad þmonës uþ savo ásitikinimus uþdaromi á psich. ligonines ir persekiojami. 

Tai árodyta ligoninës gydytojo ir Basèio parodymais.


3. 1979 m. paruoðë, daugino, platino, rinko paraðus po kreipimusi á TSRS, VFR 

ir kitas organizacijas, kuriame teigë, kad Lietuvos ástojimas á TSRS yra okupacija. 

Sasnauskas padaugino ir iðplatino ðá dokumentà lietuviø kalba, o Terleckas ruoðë 

ðá dokumentà rusø k. Tai árodo raðomoji maðinëlë ir kalbos lapai, rasti pas Terleckà, 

o taip pat liud. Ðerkðno, Norkûno parodymai. 

4. Sasnauskas kartu su Terlecku paruoðë medþiagà leidiniui „Vytis“ Nr. 1. Sasnauskas 

daugino ir iðplatino „Vyties“ Nr. 2 ir Nr. 3. Nëra árodyta, kad Terleckas 

dalyvavo 2 ir 3 numeriø leidime. „Vytyje“ iðspausdinti ðie antitarybiniai straipsniai: 

„Laisvæ reikia iðsikovoti“, „Lazdijuose diskriminuojamas kun. Gustaièio atminimas“ 

ir kt. Straipsniuose ðmeiþiama Tarybø valdþia. Árodo Sasnausko prisipaþinimas, 

daiktiniai árodymai, Ðerkðno, Petruðkevièienës liudijimas. 

5. 1979 m. vasario mën. Terleckas dalyvavo Ragaiðienës bute nelegalioje konferencijoje, 

kurioje pateikë ðmeiþikiðkà medþiagà apie tariamà Lietuvos okupavimà, 

persekiojimus. Sasnauskas paruoðë ir iðplatino medþiagà apie ðià konferencijà. 

Árodo liud. Èerepanovo ir Basèio parodymai, kratos metu pas Sasnauskà rastas 

apraðymas. 

6. Kaltinamieji paruoðë ir iðplatino Ragaiðio teismo proceso apraðymà. Árodo 

rankraðèiai ir spausdinti tekstai, rasti per kratà pas abu kaltinamuosius. 

7. Terleckas pateikë medþiagà, o Sasnauskas paruoðë str. apie Vytauto paminklo 

bûklæ Jurbarke. Árodo rankraðèiai ir spausdinti tekstai, rasti pas Sasnauskà. 

8. Sasnauskas paruoðë ir padaugino protestus dël Petkaus ir Terlecko areðtø. 

Árodo ekspertø iðvados, rasti kratos metu dokumentai. 

9. Sasnauskas paraðë LKP CK laiðkà dël tarnavimo armijoje ir dël mirusiøjø 

pagerbimo, kuriuose ðmeiþikiðkai teigiama apie Tarybø valdþià Lietuvoje, sakoma, 

kad reikia gerbti tik tuos, kurie su ginklu rankose kovojo prieð Tarybø valdþià. 

10. Terleckas iki 1977 m. rugpjûèio 23 d. laikë, platino ávairius antitarybinius 

leidinius ir straipsnius, savo paruoðto leidinio „Laisvës ðauklys“ atskirus numerius, 

LKBK, „Auðros“ leidinius (str. „Nuðluostykit aðaras“ ir kt.). Teiginys, kad ði 

medþiaga priklauso ne jam, o Jokubynui, yra nepagrástas, nes ávairiose straipsniø 

vietose rasti rankraðtiniai Terlecko tekstai. 

Antano Terlecko ir Juliaus Sasnausko kaltë pilnai árodyta. Jie dalinai prisipaþino 

kaltais. Ateityje þada nedaryti antitarybiniø veiksmø. Sasnauskas jaunas, þada 

mokytis, uþsiimti visuomenei naudinga veikla. Jo sveikata silpna. 

Skirti bausmæ: 

Terleckui 3 m. grieþto reþimo lagerio ir 5 m. tremties. 

Sasnauskui 1,5 m. grieþto reþimo lagerio ir 5 m. tremties. 

Atskira nutartis. Praneðti Vilniaus universiteto rektoriui apie I kurso studento 

A.Tuèkaus netinkamà elgesá teisme. 

Vilnius, 

1980 m. rugsëjo 19 d. 


1980 M. RUGSËJIS, NR. 24(64). 

167


168 

VLIK’O AKCIJA TERLECKUI PADËTI 

VLIK’o pradëta akcija padëti sàþinës kaliniui Antanui Terleckui jau neða vaisiø. 

Terleckui skirtas 1983 m. gruodþio mën. pasirodæs ypatingas ELTOS biuletenio 

numeris buvo daþnai cituojamas Congressional Record leidinyje, kuriame buvo 

perspausdintas ir to numerio vedamasis. 

Kongreso atstovë Nancy L.Johnson (R/Conn.) kovo 11 d. pasiuntë laiðkà Konstantinui 

Èernenkai, kuriame ji reiðkia savo susirûpinimà Terlecko „sparèiai blogëjanèia 

sveikata… izoliuotoje ir atðiaurioje aplinkoje“. Ji primena Èernenkai, kad 

SSRS pareiðkë norinti pagerinti santykius su JAV: „Terlecko paleidimas bûtø teigiamas 

þingsnis“ ta linkme. Atstovë Johnson priduria, kad Terlecko „vienintelis 

nusikaltimas buvæs tautiniø jausmø iðreiðkimas“. 

Vasario 28 d. Nancy L.Johnson pasiuntë laiðkà ir Terleckui ðiuo adresu: 686410 

Magadanskaya obl., Omsukchansky rajon, pos. Industrialny, ul. Sportivnaya 5, 

kv. 17, USSR. Ji raðo suprantanti Terlecko padëties rimtumà ir painformuoja já, jog 

drauge su keliais kitais Kongreso nariais ji kreipësi laiðku á sovietinæ ambasadà ir 

daro kà tik gali atkreipti dëmesá á jo padëtá. 

Senatorius Charles H.Percy kovo 2 d. praneðë ELTAI, jog jis kreipësi á ambasadoriø 

Dobryninà, kad Terleckas bûtø paleistas. Panaðiai á VLIK’o iniciatyvà reagavo 

senatoriai Bill Bradley (D/N.J.), Christopher J.Dodd (D/Conn.) ir kt. Congressional 

Record leidinyje kovo 2 d. iðspausdintame pareiðkime senatorius Proxmire 

pagyrë Europos Parlamentà uþ jo rezoliucijà apie „lietuviø persekiojimà“ ir 

paragino JAV ratifikuoti Genocido konvencijà; tuo bûdu bûsiàs iðreikðtas solidarumas 

su Lietuvos laisvo apsisprendimo reikalu ir Terlecko bei á já panaðiø asmenø 

didvyriðkumas nenueisiàs veltui. Kongresmenas Dante B.Fascell iðsamiai apraðë 

Terleckà vasario 21 d. Congressional Record skiltyse. 

Senatorius Ernest F.Hollings (D/S.Carolina) kovo 6 d. painformavo ELTÀ apie 

JAV Valstybës Departamento atsakymà á jo kreipimàsi Terlecko reikalu. Asst. Secretary 

W.Tapley Bennet Jr. raðo, jog Valstybës Departamentas yra „susirûpinæs“ 

Terlecko padëtimi ir jà atidþiai seka. JAV nuomonë tuo klausimu buvusi pareikðta 

sovietams ávairiomis progomis. Taèiau, anot jo, „sovietai atmeta mûsø teisæ 

pareikðti savo nuomonæ apie politiniø kaliniø kalinimà, nes jie juos laiko kriminaliniais 

nusikaltëliais“. Tai labai apriboja JAV galimybes paveikti sovietø elgesá su 

kaliniais ir „mes negalime bûti optimistais ir tikëtis, kad galësime tiesiogiai pagerinti 

Terlecko padëtá“ (ELTA). 

EUROPOS LIETUVIS, 

1984 M. GEGUÞËS 18 D.


VIEÐAS LAIÐKAS ROMOS POPIEÞIUI 

JONUI PAULIUI II 

Ðventasis Tëve! 

Ðvenèiant Lietuvos Krikðto 600-àsias metines, norime kreiptis á Jûsø Ðventenybæ 

mums, Lietuvos katalikams, labai svarbiais klausimais. 

Rusijos Staèiatikiø Baþnyèia prieð keletà metø paskelbë ilgà savo kankiniø sàraðà. 

Negali nesukelti nusivylimo tai, kad taip nepelnytai uþmirðti Lietuvos Katalikø 

Baþnyèios kankiniai. Negi mûsø kankiniai nusipelnë maþesnës pagarbos tik 

dël to, kad jie þuvo ne vokieèiø hitlerininkø konclageriuose, kaip vyskupas Michailas 

Kozal, o buvo pakarti, uþkapoti kardais, suðaudyti, subadyti rusø caro 

kareiviø durtuvais, buvo nukankinti kalëjimuose, þuvo tremtyje, mirë iðvaryti ið 

savo gimtinës? 

Sovietiniais laikais ðimtai tûkstanèiø lietuviø buvo suðaudyti NKVD kareiviø, 

nukankinti stalininiuose kalëjimuose, þuvo konclageriuose, Sibiro tremtyje. 

Priminsime tik keliø Lietuvos Katalikø Baþnyèios ganytojø vardus. Kunigà Antanà 

Mackevièiø caro budeliai pakorë 1863–1864 metø Lietuvos–Lenkijos sukilimo 

metu. Tais metais buvo represuota 118 kunigø. 

Vyskupus Vincentà Borisevièiø ir Meèislovà Reiná nukankino enkavëdistai. O 

kiek jie ákalino Lietuvos kunigø. Ákalino daugiau nei treèdalá visø Lietuvos kunigø, 

dalis jø mirë konclageriuose… 

Jau po Stalino mirties Vladimiro kalëjime mirë buvæs Lietuvos Respublikos 

ministras pirmininkas kunigas Vladas Mironas. 

Amþinos lietuviø tautos atminties nusipelnë vyskupai Motiejus Valanèius ir 

Teofilis Matulionis. Pirmasis caro Aleksandro II valdþios metais apgynë lietuviø 

tautà nuo prievartinio jos atplëðimo nuo Katalikø Baþnyèios, t.y. apkrikðtijimo 

staèiatikiais, tuo paèiu iðgelbëjo lietuviø tautà nuo rusifikacijos. Antrasis tris kartus 

buvo kalinamas stalininiuose konclageriuose. 1956 metais gráþæs á Lietuvà, 

parodë mûsø dvasininkijai meilës Dievui ir tautinës stiprybës pavyzdá. 

Argi Hitleriui pavyko parklupdyti mûsø tautà? Ar daug vokieèiø pavergtø 

tautø sugebëjo atsisakyti nuo Hitlerio pasiûlymo suformuoti tautinius SS karinius 

dalinius? Lietuvoje ðis hitlerininkø sumanymas sutiko grieþtà pasiprieðinimà ir 

nebuvo ágyvendintas – todël tik Dachau konclageryje buvo nukankinta maþdaug 

4 tûkstanèiai lietuviø, t.y. tris kartus daugiau negu danø per visà vokieèiø hitlerininkø 

okupacijà. Tarp þuvusiøjø vokieèiø konclageriuose ypatingai reikia pagerbti 

kunigà Alfonsà Lipniûnà. 

Dar ðiandien trys Lietuvos kunigai – Alfonsas Svarinskas, Sigitas Tamkevièius 

ir Kastytis Jonas Matulionis – kankinami sovietiniuose konclageriuose. 

Nors patyrë daug kanèiø, lietuviø tauta liko iðtikima Katalikø Baþnyèiai. Taèiau 

mums kartais atrodo, kad pasaulio tikintieji ne visada suvokia mûsø, lietuviø 

problemas. Todël dël melagingos informacijos neverti pagarbos kunigai ap- 

169


dovanojami garbingais titulais, pavyzdþiui, Krivaitis, Gutauskas, Barauskas, Bakðys 

ir kt. O kovotojai uþ tikëjimà ir tautos laisvæ paliekami ðeðëlyje, kaip Alfonsas 

Svarinskas. Ne taip seniai vienas sovietinës valdþios pataikûnas vos nebuvo áðventintas 

Lietuvos vyskupu. 

Didelës ðventës Lietuvai dienomis mes pageidaujame ið Jûsø, Ðventasis Tëve, 

kaip pagarbos ir dëmesio lietuviø tautai árodymà, paskirti kardinolà lietuvá. Mûsø 

nuomone, ðioms garbingoms pareigoms uþimti Lietuvoje yra nusipelnusiø Baþnyèiai 

kandidatø. 

Neseniai bûdamas Èilëje Jûs pasmerkëte þmogaus teisiø paþeidimus ðioje ðalyje, 

akcentuodamas, kad Katalikø Baþnyèia negali abejingai þiûrëti á tai, kad Jos 

vaikai Èilëje tiek kenèia. 

Patikëkite, Ðventasis Tëve, kad mes, lietuviai, pavydime èilieèiams… Niekas, 

netgi sovietinë propaganda, negali tvirtinti, kad Èilëje dislokuota okupacinë kariuomenë. 

Tuo tarpu Lietuva, Hitlerio ir Stalino valia, jau beveik 50 metø yra netekusi 

savo valstybinio suvereniteto. Lietuvos jaunimas, apvilktas rusø kareiviø 

uniforma, neturi netgi teisës (su nedidelëmis iðimtimis) tarnauti gimtoje ðalyje. 

Visi politiniai kaliniai savo bausmei atlikti iðveþami ið Lietuvos á Rusijà. Sovietinë 

televizija daþnai parodo èilieèiø demonstracijas prieð diktatoriø Pinoèetà. Taèiau 

Lietuvoje bet kokios demonstracijos þiauriai numalðinamos. 

Jeigu Korvalanas bûtø suspëjæs gauti politinæ valdþià èilieèiø tautai valdyti ið 

minkðtakûnio Aljendës, Èilëje irgi nebûtø jokiø demonstracijø, kaip jø nebûna 

SSRS bei kitose totalitarinëse valstybëse. Ðiandien Èilëje leidþiami 5–6 opozicijos 

laikraðèiai, dalis jø yra katalikiðkos pakraipos. Tuo tarpu Lietuvos opoziciniai laikraðèiai 

ir þurnalai leidþiami tik pogrindyje. Uþ ðiuos leidinius pagal rusø ástatymus 

grieþtai baudþiama. Èilëje yra 10 televizijos programø, ið kuriø valstybinë tik 

viena. Ten ir Katalikø Baþnyèiai leidþiama naudotis televizijos paslaugomis. Taèiau 

Lietuvos Katalikø Baþnyèios atstovams niekada iki ðiol nebuvo leista pasirodyti 

Lietuvos televizijoje, iðskyrus tokius kolaborantus, kaip kunigas Stanislovas 

Lidys. Èilës televizija iðimtinai tautinë. Mes Lietuvoje matome tik tris televizijos 

programas, ið kuriø dvi retransliuoja Maskvos laidas. Vienintelë lietuviðka programa 

40–60 procentø laiko skiria transliacijoms rusø kalba. 

Mûsø tautieèius jaudina Vilniaus arkivyskupijos juridinis statusas. 1920 m. 

Juzefo Pilsudskio valia ir grubios karinës jëgos pagalba senoji Lietuvos sostinë 

Vilnius buvo uþgrobta lenkø kariuomenës. 1925 m. ið Vilniaus kraðto teritorijos, 

taip pat ið baltarusiðkø, o dalinai lenkiðkø þemiø buvo sudaryta Vilniaus baþnytinë 

provincija ið vienos (Vilniaus) arkivyskupijos ir dviejø (Punsko ir Lomþos) 

vyskupijø. Rusø – lenkø karo metu 1939 m. rugsëjo mën. lenkø administracija 

buvo priversta palikti Vilniø. Nuo 1939 metø spalio mën. iki 1940 metø birþelio 

mën. Vilnius buvo ne tik administraciniu, bet ir politiniu Lietuvos Respublikos 

centru. 

Nuo 1940 m. iki ðiø dienø Vilnius yra administracinis Lietuvos centras. Taèiau 

Vilniaus baþnytinës provincijos jurisdikcijoje iki ðiol neávyko jokiø pasikeitimø. 

170


Ði problema tapo ne tik anachronizmu. Dar iki Krikðèionybës laikø didysis 

raðytojas ir filosofas Sokratas reikalavo ið mûsø etiðkos politikos. Tikime, kad Vilniaus 

arkivyskupijos problema bus iðspræsta pagal II Vatikano susirinkimo raidæ 

ir dvasià. 

Jûs, Ðventasis Tëve, aplankëte su ganytojiðkai vizitais viso pasaulio katalikiðkas 

valstybes, tarp jø buvo ir tokios, kuriose katalikai sudaro maþumà. Skaudu, 

kad Maskva atsisakë pakviesti Jus á Lietuvos krikðto 600-øjø metiniø iðkilmes. 

Tikime, kad M.Gorbaèiovas, vadovaudamasis savais politiniais sumetimais, leis 

Jûsø Ðventenybei atvykti ir á mûsø daug iðkentëjusià Lietuvà. Èia Jûs bûsite labai 

laukiamas lietuviø tautos sveèias. 

IRENA VAÐKEVIÈIÛTË, DOMINYKAS ÈEPAS, 

DAIVA TUMASONYTË, KUN. DONATAS VALIUKONIS, 

ANTANAS PIPIRAS, ADA BRAZDÞIUKAITË, 

ALGIS PIVORAS, JURGIS BALTUÐNIKAS, JONAS LINKEVIÈIUS, 

Lietuva, ALBINAS BRUKÐTA, VLADAS ÐILEIKA 


A.TERLECKAS. LIETUVOS LAISVËS LYGOS KOVA UÞ LAISVÆ IR NEPRIKLAUSOMYBÆ. 


Leidëjø pastaba. A.Terleckas prisimena, kad panaðø laiðkà yra raðæs kartu su J.Sasnausku. 

Tikëtina, kad paraðus surinko P.Cidzikas. 

VIEÐAS LAIÐKAS TSKP CK 

GENERALINIAM SEKRETORIUI 

MICHAILUI GORBAÈIOVUI 

NEIÐSIPILDÞIUSI VILTIS 

Masinës TSRS informacijos priemonës taikios demonstracijos Stalino–Hitlerio 

1939-øjø rugpjûèio 23-sios dienos suokalbio aukoms pagerbti iðvakarëse ir po jos 

elgësi ir elgiasi labai negarbingai. 

Demonstracijos organizatoriams, potencialiems dalyviams, net jø ðeimø nariams 

taikomos ávairios psichologinio poveikio priemonës. Organizatoriø dauguma 

buvo grieþtai áspëti LTSR prokuratûroje. 

Taèiau demonstracijos metu tiek KGB, tiek milicija elgësi korektiðkai. Pirmà 

kartà po 1940-øjø metø Lietuvoje ávyko nevaldiðka demonstracija. Oratoriams nebuvo 

trukdoma reikðti savo politines paþiûras, giedoti tautiná Lietuvos himnà. 

Bent iki ðiol niekas ið demonstrantø nesuimtas. Uþsienio korespondentams buvo 

leista stebëti ðià taikià lietuviø demonstracijà. 

171


Visa tai ákvëpë mums viltá, kad Lietuvoje ið tikrøjø jau prasidëjo Jûsø, gerb. 

Generalinis Sekretoriau, skelbiamas demokratizacijos procesas. Norime tikëti, jog 

ðis demokratizacijos bei vieðumo procesas leis Jums paskelbti visus tris gëdingus 

Molotovo–Ribentropo pakto slaptuosius protokolus. 

Vilnius, NIJOLË SADÛNAITË, ANTANAS TERLECKAS, 

1987 m. rugpjûèio 25 d. VYTAUTAS BOGUÐIS, PETRAS CIDZIKAS 



Leidëjø pastaba. Raðydami ðá laiðkà jo autoriai dar neþinojo, kokiø priemoniø prieð demonstracijos 

organizatorius ir dalyvius imsis LKP CK ir KGB. Mitinge kalbëjæ ir dalyvavæ 

þmonës buvo jëga pagrobiami ir þiauriai sumuðami, svarstomi ir pasmerkiami darbo kolektyvuose, 

valdiðkose ástaigose, niekinami ir ðmeiþiami sovietinëje spaudoje. 

172 

TSKP CK GENERALINIAM SEKRETORIUI 

M.GORBAÈIOVUI 

Visame pasaulyje yra gerai þinoma, kad 1939 m. rugpjûèio 23 d. hitlerinës Vokietijos 

uþsienio reikalø ministras Ribentropas ir TSRS uþsienio reikalø ministras Molotovas 

Maskvoje pasiraðë vieðai paskelbtà nepuolimo paktà ir slaptus papildomus 

protokolus prie jo. Viso to rezultatas – uþ savaitës Hitleris turëjo galimybæ 

pradëti Antràjá pasauliná karà, o Tarybø Sàjunga – pradëti karà su Suomija, okupuoti 

Lietuvà, Latvijà ir Estijà, dalá Lenkijos ir dalá Rumunijos. 

Kad paminëtume ðios kraupios datos 48-àsias metines ir siaubingus jos rezultatus, 

kad pagerbtume daugiamilijones to suokalbio aukas, kad pareikalautume 

atitaisyti Pabaltijo tautoms padarytas skriaudas, mes – lietuviø, latviø ir estø tautø 

atstovai – 1987 m. rugpjûèio 23 d. susirinkome Vilniuje prie Adomo Mickevièiaus 

paminklo. Uþ tai jau iðtisi du mënesiai mes – ðios demonstracijos-mitingo 

dalyviai – nuolat esame ðmeiþiami ir niekinami per visus TSRS masinës informacijos 

kanalus. Ástaigose, ámonëse, organizacijose, mokymo ástaigose ir kt. komunistø 

partijos aktyvistai nuolatos rengia prieð mus nukreiptus, mus visaip smerkianèius 

susirinkimus. Mus nuolatos apðaukia nacionalistais provokatoriais, veltëdþiais, 

atskalûnais, ekstremistais, pavojingu elementu, gëdà daranèiais þmonëmis 

ir t.t. 

Mes puikiai suprantame, kad tai nieko naujo, kad tai – tiktai tæsinys prieð 70 m. 

pradëto nusikalstamo bolðevikø þygio prieð þmogø, tautas, taikà bei þmoniðkumà. 

Jis tæsiamas jau kitomis, kiek þmoniðkesnëmis priemonëmis, negu tai buvo 

daroma Lenino vieðpatavimo dienomis. Prieðu ir tada buvo laikomas kiekvienas 

kitaip negu bolðevikai galvojantis. Pvz., laikraðtis „Krasnaja zvezda“ 1918 m. spa-


lio 1 d. raðë: „Mes suþiaurinsim ir sukietinsim savo ðirdis, kad jos nedrebëtø prieð 

pralietà prieðo kraujo jûrà. Tegu liejasi prieðø kraujas. Be pasigailëjimo, be baimës 

mes iðnaikinsim prieðà. Prieðas turi savo kraujyje prigerti. Tegu liejasi upeliais 

kraujas. Daugiau kraujo, kaip galima daugiau kraujo!“ Ir ðie daugiau negu nusikalstami 

þodþiai buvo ákûnyti visos Rusijos imperijos mastu ir labai aukðtu lygiu. 

Nederëtø jums ir kitiems esamo politinio reþimo funkcionieriams uþmirðti, kad 

27-ajame komunistø partijos suvaþiavime buvo priimtas nutarimas viskà vadinti 

savo vardais. 

Pvz., 1987 m. rugsëjo 18 d. respublikos propagandistø sàskrydyje LTSR KP CK 

pirmasis sekretorius P.Griðkevièius teigë, jog „bûtina principingai, ið klasiniø pozicijø 

pasisakyti prieð bet kurias nacionalistines nuotaikas, duoti ryþtingà atkirtá 

jø skleidëjams. 

Antitarybinë provokacija, kurià ðiø metø rugpjûèio 23 d. Vilniuje mëgino surengti 

Vakarø ardomøjø centrø inspiruojami nacionalistiðkai nusiteikæ ekstremistai, 

akivaizdþiai rodo, kaip svarbu didinti politiná budrumà ir þymiai sustiprinti 

kontrpropagandiná darbà (…). Gynybinë pozicija visai netinka. Reikia ne gintis, o 

aktyviai ir dràsiai teigti savo komunistinius ásitikinimus, ryþingai nuvainikuoti 

svetimas mums paþiûras. Ir tai daryti visada, nieko nelaukiant“. 

Tame pat propagandistø sàskrydyje LTSR KP CK sekretorius L.Ðepetys kalbëjo 

taip: 

„Ðtai rugpjûèio 23-oji diena Vilniuje. Provokaciniai grupës nacionalistø ir religiniø 

ekstremistø iðpuoliai parodo, kad tokie elementai yra pasirengæ atvirai propaguoti 

prieðiðkas socializmui idëjas, tiesiogiai bendradarbiauti su imperialistiniø 

valstybiø specialiomis tarnybomis, iðduoti tëvynæ“. 

Mes manome, jos neturime teisës toliau tylëti, matydami okupantø ir jø marioneèiø 

siautëjimà. Mes nepripaþástame rusiðkosios okupacijos mums primestos pilietybës 

ir laikome save 1918 metø vasario 16 d. sukurtos demokratinës Nepriklausomos 

Lietuvos pilieèiais. Mes tai parodëme sugiedodami laisvos Lietuvos 

himnà ir daugelis save papuoðdami trispalvëmis – geltonos-þalios-raudonos spalvos 

juostelëmis. Mûsø pilietinë pozicija – aktyviai daryti visa, kà mes galim, kà 

leidþia mûsø jëgos ir galimybës, kad Lietuvos, Latvijos ir Estijos þmonës bûtø 

laisvi nuo atëjûnø ir jø vietiniø tarnø prievartavimo, kad þmonës gyventø dvasinio 

ir materialinio gerbûvio sàlygomis, kad aktyviai ir negailestingai bûtø likviduotas 

bet kokios spalvos blogio pasireiðkimas. 

Pagal Jus – „reikia gerbti politiná ir socialiná kiekvienos tautos pasirinkimà“ 

(Tiesa, 1987, spalio 1). Mes manome kiek kitaip. Pagal mus, reikia gerbti politiná ir 

socialiná kiekvienos tautos pasirinkimà lygiai, tiktai tokiu laipsniu, kiek jis neprieðtarauja 

þmoniðkumo principui – t.y. kiek jis siekia uþtikrinti þmonëms ir tautoms 

jø neatimamas teises. Ið to iðeina, kad lietuviams, latviams ir estams nepriimtina 

nei viena ideologija, nei viena visuomeninë santvarka, kuri prieðtarauja 

þmoniðkumo principui, kuri, K.Markso þodþiais tariant, elgiasi galvijiðkai, t.y. dël 

173


savo savanaudiðkø iðskaièiavimø atsuka nugarà þmoniø ir tautø kanèioms. Mums 

visai nesvarbu, kokiu vardu vadinasi toji santvarka. 

Mes paèiu nuoðirdþiausiu bûdu sveikiname ir pritariame daugumai Jûsø pasisakymø, 

taèiau kai kurie kelia didelá susirûpinimà. Pvz., 1987 m. vasario 19 d. 

lankydamasis Rygoje Jûs pareiðkëte: „Pati mûsø tikrovë paneigia piktus, ðmeiþikiðkus 

reakciniø emigrantø sluoksniø, jø globëjø Vakaruose prasimanymus. Visus 

jø pranaðavimus istorija iðmetë uþ borto. Tiesa, jie ir dabar nerte neriasi ði kailio, 

kad apjuodintø Pabaltijo tautø laimëjimus broliðkoje tarybiniø tautø ðeimoje. Bet, 

kaip sakoma, ðuo loja, vëjas puèia, o karavanas eina“. 

Reikia pastebëti, kad Hitleris nebuvo toks áþûlus ir begëdiðkas, kad bent vienoje 

karo metu okupuotoje teritorijoje, pvz., Olandijoje, Belgijoje, Norvegijoje ar 

bent Liuksemburge, okupantams diriguojant pravestø fiktyvius rinkimus, kad „paðventintø“ 

ðventvagystæ – „savanoriðkà prisijungimà prie Didþiosios Vokietijos 

reicho“. 

Ar ðie aukðèiau pacituoti Jûsø þodþiai nereiðkia to, kad net pats persitvarkymo 

vadovas visai nesirengia nuimti vergijos panèiø nuo trijø Hitlerio–Stalino suokalbio 

aukø? 

Ar tai nereiðkia tamsuoliðko ir uþsispyrëliðko Hitlerio–Stalino nusikalstamø 

tradicijø tæsimo? 

Ar tai nereiðkia, kad Jûs sukta apgaule iðkraipydami dalykø esmæ stengiatës 

iðsaugoti tai, kas turi bûti likviduota kuo artimesniu laiku? 

Ar tai nereiðkia, kad Jûs ignoruojate keliamilijoniø Pabaltijo tautø þmoniø graþias 

viltis, siekimus, teisëtus poreikius? 

Jûs pripaþástate, kad „tø, kurie ignoruoja masiø nuomonæ arba uþsiiminës politikieriavimu, 

o politikieriavimas visada susijæs su apgaule, – laukia neilgas likimas 

politikos baruose. Esu tuo didþiai ásitikinæs“ (Tiesa, 1987, rugsëjo 1). 

Nenuginèijami faktai kalba, kad Jûs pats, smerkdamas politikieravimà, labai 

plaèiai uþsiiminëjate kaip tiktai juo. 

„Tai, kas dabar vyksta mûsø ðalyje, – átikinamiausias ir objektyviausias argumentas, 

kad jai reikia taikios, konstruktyvios politikos ir kad ji nuoðirdþiai, nuosekliai 

tokià politikà vykdys“, – árodinëjote Jûs 1987 m. vasario 7 d. Amerikos 

Tarptautiniø santykiø Tarybos delegacijai. 

Negi pastangos savo vergijoje ir toliau laikyti daugybæ tautø bei milijonus þmoniø 

reiðkia taikià ir konstruktyvià politikà? 

„Naujas màstymas – tai taip pat þodþiø ir darbø atotrûkio likvidavimas“, – 

teigiate Jûs (Pravda, 1987, rugsëjo 17). Taèiau kas ið to, jei tarp blogø apgaulingø 

þodþiø ir blogø vergijà realizuojanèiø darbø nëra atotrûkio? Pavergtiems þmonëms 

ir tautoms nuo to në kiek ne lengviau. 

Taip atrodo tarybinis internacionalas praktikoje, kuris ruso fasadinëje teorijoje 

yra vadinamas „mûsø brangiu lobiu“. Aiðku, rusui nacistui jisai toksai ir yra. 

Gal persitvarkymo periode poþiûris á „mûsø brangø lobá“ pasikeitë? Ne? „Didysis 

Anonimas“ (tuo vardu vadinami rusiðkieji nacistai) toliau varo savo pra- 

174


gaiðtingà darbà. Tai liudija ir Jûsø aukðèiau pacituotas pasisakymas Pabaltijo tautø 

atþvilgiu lankantis Rygoje. Lietuvis, latvis, estas uþ patriotinës pareigos atlikimà 

apðaukiamas nacionalistu, o rusui, aparteidiðkai engianèiam visas pavergtàsias 

tautas, – tokia paþeminanti etiketë niekados neklijuojama, nors jis jos uþsitarnauja 

kiekvienà dienà, kiekviename þingsnyje. 

Bet kurioje „sàjunginëje respublikoje“, kur tiktai vienoje vietoje apsigyvena 

kelios rusø kolonistø ðeimos – tuojau pat atidaroma rusiðka mokykla. Taèiau visos 

kitos tautybës mokyklø nacionaline kalba tegali turëti tiktai savoje respublikoje. 

Ir tai ne visos. Prisiminkime tik aukðèiau paminëtus faktus apie padëtá Baltarusijos 

ir Ukrainos mokyklose. O juk Baltarusija ir Ukraina – privilegijuotos. 

Tiktai jos abi kartu su Rusija yra SNO narës, o kitos 12 – ne. Mat jos visos slavø 

kilmës. 

Þodþiai labai graþûs. Bet faktai kalba kà kita. Atrodo, kad dabarties pasaulyje 

tiktai viena rusø tauta yra visiðkai apsupusi save kaimynëmis tautomis-vergëmis, 

kurias visas ji, Gerceno þodþiais tariant, laiko prie savæs kilpà uþnërusi ant kaklo. 

Pagal grieþtà planà ir kiek leidþia tarptautinës aplinkybës ði kilpa vis stipriau ir 

stipriau uþverþiama. Ðiø suplanuotø pakarti Europos ir Azijos tautø skaièiuje nuo 

1940 m. vidurio esame ir mes – trys Pabaltijo tautos. 

Ar Jums neatrodo, kad kovodamas su vienos rûðies blogiu, bet toleruodamas 

kitos rûðies – netgi kur kas aukðtesnio rango blogá – Jûs kovojate vien su dûmais, 

bet ne su paèia ugnimi, tuos dûmus gimdanèia, kad tai tiktai donkichotiðkas grûmimasis 

su vëjo sukamais malûno sparnais, bet ne su paèiu vëju? 

Kaip praeityje, taip ir dabartyje visomis ámanomomis priemonëmis vykdomas 

áþûlus puolimas prieð ypatingà reikðmæ kultûringumui bei kultûros këlimui turinèià 

veiklà – religijà. Kulto tarnautojai be perstojo ðantaþuojami. Uþ dorovës, 

kultûros këlimà daug jø buvo iðsiøsta á ákalinimo vietas, daug kulto pastatø uþdaryta, 

paversta sandëliais, aktyviais þmoniø nukultûrinimo þidiniais. (…) 

Ar Jums neatrodo, kad labai negudru dviaukðèiu – klasiniu ir nacionaliniu – 

aparteidu tvarkomà visuomenæ vadinti demokratijos vardu? Ar tai ne áteisintas 

piktas pasityèiojimas vienø ðalies pilieèiø ið kitø prisidengus demokratijos lozungu? 

Ar nematote, kad laikas baigti su bet kokios formos aparteidu? Juk vengrø 

sociologai, kaip raðë filosofijos mokslø daktaras profesorius R.Grigas, „pirmieji 

buvo tvirtai ásitikinæ, kad nûdienës socialistinës visuomenës struktûros analizë, 

besiremianti nelieèiama dogma tapusia klasiø teorija, aiðkiai nepakankama“ (Literatûra 

ir menas, 1987, liepos 11). 

Mes, 1987 m. rugpjûèio 23 d. demonstracijos Vilniuje dalyviai, reikalavome 

(…) tiktai LAISVËS. Jûs, lankydamasis Rygoje, mûsø iðeiviø broliø – „reakciniø 

emigrantø“ kalbas apie laisvës gràþinimà pavergtoms Pabaltijo tautoms prilyginote 

ðuns lojimui (kaip tai panaðiai darë visi iki Jûsø buvæ TSKP generaliniai sekretoriai) 

ir tuo lietuviams, latviams ir estams davëte suprasti, kad nereikia vergams 

siekti atimtø pagrindiniø teisiø – t.y. nesiekti þmoniðkumo visiðko ir besàlygiðko 

realizavimo. 

175


Ar Jums neatrodo, kad socialkomunistinë „iðsivysèiusio socializmo ðalis“ per 

visus 70 m. buvo ir tebëra panaði á H.Velso apysakoje „Neregiø ðalis“ pavaizduotà 

akløjø bendruomenæ, kuri tiki, kad nëra puikesnio gyvenimo uþ tamsà ir kad 

kiekvienas regintysis yra likimo nuskriaustas? Ar visi praeities TSKP CK generaliniai 

sekretoriai nebuvo panaðûs ir ar Jûs asmeniðkai nesate panaðus á tuos neregiø 

visuomenës chirurgus, kurie þûtbût stengiasi iðlupti kiekvienam dar reginèiajam 

akis, kad padarytø já pilnaverèiu þmogumi? 

Þmoniðkumo niekinimas, o gerbimas vien neoficialiosios – neþmoniðkumu pagrástos 

ideologijos – visais atvejais buvo toji fatalinë kliûtis, ant kurios negalëjo 

nesuklupti visi anksèiau buvæ persitvarkymai. 

Todël tokiø, beveik beprasmiø persitvarkymø serijai nesimato ir negali matytis 

galo, kaip ir apèiuopiamos ilgalaikës naudos. Po kiekvieno tokio „uodeginio“ 

persitvarkymo labai greitai sekë chroniðkos neþmoniðkumo ligos recidyvas su ypatingai 

sunkiais rusiðkojo nacizmo siautëjimo priepuoliais. 

Kad nuþmoginimo lygis jau labai aukðtas ir kad bolðevikine tapusioje Rusijos 

imperijoje neþmoniðkumo liga tapo jau nepagydomu dalyku – pastebëta seniai. 

Ar neatrodo, kad suteikiàs ðiokià tokià laisvæ vystyti ekonominæ materialinæ 

gerovæ ir beveik neduodàs veikimo laisvës dvasinës-socialinës gerovës këlëjams, 

Jûsø vadovaujamas persitvarkymas yra panaðus á paukðtá, kuriam, vos vos atleidus 

suriðtus sparnus, be perstojo su pasityèiojimo gaidele sakoma: „Skrisk, parodyk, 

kà gali!“, „Pasistenk!“, „Naujai galvok!“ 

Dar laisvëje gyvenà disidentai ir jau politiniais kaliniais tapæ þmonës seniai 

nori nacizmo pasiutlige sunkiai sergantá, labai nuþmogëjusá „vyresnájá brolá“ iðvaduoti 

ið blogio panèiø – ið nuosavos vergijos. Taèiau jis tam prieðinasi. Tai argi jis 

jau tapo nepanaðus á piktà ðuná, kuris kanda á rankà kiekvienam nuoðirdþiai norinèiam 

nuo jo kaklo nusegti grandinæ? 

Bûti doram – tai reiðkia visur ir visados bûti þmoniðkam, reiðkia niekados, 

niekur ir niekam, nei þmonëms, netgi tautoms neuþgniauþti pagrindiniø – neatimamø 

teisiø. Juk argi dora þmones ir tautas laikyti vergijoje, o balsà tø, kurie 

pasisako uþ savo ar kitø laisvæ, – prilyginti ðuns lojimui? 

„Juk istorijà, po teisybei, tam ir reikia studijuoti, kad ið jos bûtø galima pasimokyti“, 

– tvirtinote Jûs (Tiesa, 1987, spalio 1). 

Taèiau kad ið jos Jûs kaip reikiant bûtumëte pasimokæ – kol kas nesimato. Visai 

nesimato dorovinio subrendimo poþymiø bei valdymo mokslo þinojimo. Per daug 

aðtriai iðsikiða avantiûrizmas: kaip ir prieð Jus buvæ TSKP generaliniai sekretoriai 

daug kur pateikiate nesama uþ esama ir esama uþ nesama, balta uþ juoda ir juoda 

uþ balta, ir pan. Jûs dar didþiuojatës tuo, kuo reikëtø gëdintis. Daugybës Europos 

ir Azijos tautø laisvës uþsmaugëjai – Rusijos carai – sulipdë savo teritorija didþiausià 

pasaulyje kolonialistinæ imperijà, o kartu ir galingà valstybæ. Ir Jûs ne be 

pasididþiavimo pareiðkiate: 

„Galingos valstybës sukûrimas – tai reikðmingas visø tarybiniø þmoniø kartø 

darbo ir kovos rezultatas. Mes didþiuojamës savo revoliucijos, kuri ne veltui vadinama 

Didþiàja, þygiais“ (Tiesa, 1987, spalio 3). 

176


Argi tai neliudija, kad begëdiðkumui, nepagrástam tuðèiam gyrimuisi, melui, 

atstumianèios padëties lakavimui, þodþiø neatitikimui tikrovës, visko vadinimui 

ne savo vardais – nëra ribø? Kurgi èia dorumas, sàþiningumas, reiklumas sau? Ir 

dar: 

„Niekas neturi teisës pamirðti rimto Lenino áspëjimo: „Melaginga frazë, melagingos 

pagyros yra moralinë praþûtis, tikras politinës praþûties laidas“. 

„Marksas sugebëjo, kada buvo bûtinas reikalas, atsiþvelgdamas á naujas aplinkybes 

bei epochos reikalavimus, perþiûrëti savo paties paþiûras“, – teigia tarybinis 

filosofas G.L.Smirnovas straipsnyje „Gumanistièeskaja misija kultury“ (Filosofija 

i kultura, Moskva, 1987, p. 10). 

O kodël gi Jums ir kitiems, laikantiems save marksistais, nebûti tokiems lankstiems, 

koks buvo Marksas? 

Þmoniðkumas – tai tvirta dorovinë bazë, savo ðaknimis áaugusi á gamtos dësnius, 

evoliucinius procesus. (…) 

Mes manome, jog „naujà màstymà“ galësime sveikinti tiktai tada, kai jo esmæ, 

jo dvasià sudarys siekimas visais sudëtingo gyvenimo atvejais, kiekvienoje situacijoje 

átvirtinti þmoniðkumà kaip pagrindiná antropologinio pasaulio ástatymà. Ðiam 

ástatymui prieðtarauti neturi moralinës teisës jokios pasaulio valstybës konstitucija, 

jokie kodeksai, tarptautinës sutartys, tarptautiniø organizacijø statutai, ekonominiai, 

politiniai, nacionaliniai ar kitokie interesai. 

Ar neatrodo, kad Jûsø „naujo màstymo“, teikianèio prioritetà neþmoniðkumui 

prieð þmoniðkumà, prieð gërá ir kultûrà, vieta þemiau izolinijos, kad Jûs ir toliau 

planuojate gyventi neturëdami „þemës po kojomis?“ 

Ðiame atvirame laiðke mes (…) nuoðirdþiausiai norime, kad mûsø kaimynë – 

rusø tauta – kuo greièiau pabustø ið letargiðkai ilgo, neþmoniðkumo iliuzijomis 

persunkto melo, kad ji pradëtø, kaip sakoma Nepriklausomos Lietuvos valstybiniame 

himne, eiti Ðviesos ir Tiesos keliu, kad po neátikëtinai nuoþmios, 70 m. nusitæsusios 

bolðevikinës þiemos prasidëtø garbingo gyvenimo pavasaris. 

Kaunas, Pasiraðë 1987 m. rugpjûèio 23 d. demonstracijos dalyviai: 

1987 m. lapkrièio 2 d. 145 lietuviai, 6 latviai ir 4 estai 

A.LIEKIO ASMENINIS ARCHYVAS. 

Leidëjø pastaba. Teksto autorius – A.Statkevièius. 

ATVIRAS LAIÐKAS POPIEÞIUI JONUI PAULIUI II 

Ðventasis Tëve, 

Ðá laiðkà Jûsø Ðventenybei raðo Lietuvos tikintieji. Visus mus jungia didþiulë 

pagarba ir meilë Kristaus Vietininkui Þemëje. Tà lietuviø meilæ ir pagarbà, Ðven- 

177


tasis Tëve, nusipelnëte nepaprasta tolerancija mûsø tautai. Rusø ðovinistai lietuviø 

kalbà paniekinanèiai vadina èigonø, kinieèiø arba paukðèiø kalba. Aukðtieji 

Maskvos administratoriai Lietuvoje uþsibûna maþdaug 10 metø. Kai kas bijo, kad 

jie nepramoktø lietuviðkai. Tada nereikëtø mums susirinkimuose, iðkilminguose 

posëdþiuose kalbëti svetima kalba. Pavyzdþiui, lapkrièio 17 d., laidojant LKP 

CK I sekretoriø P.Griðkevièiø, Lietuvos ministrø tarybos pirmininkas V.Sakalauskas 

atsisveikino su velioniu rusiðkai, nes lietuviðkai nemoka II sekretorius 

N.Mitkinas… 

Jûsø Ðventenybë parodëte mûsø niekinamai kalbai didþiulæ meilæ – kiek per 

paskutiniuosius metus pasakëte ðiltø þodþiø Lietuvai, mûsø gimtajai kalbai. Lapkrièio 

16 d. aukojote Ðv. Miðias lietuviðkai. Lietuviø kalba labai sena ir sunki. Suprantame, 

Ðventasis Tëve, kiek reikia ruoðtis. Jûsø Ðventenybës meilë mûsø tautai 

áveikë visas kliûtis. Ðventojo Tëvo þodþiai apie tai, kad Jo pusë ðirdies Lietuvoje, 

nëra tik retorika. 

Politiniais sumetimais ðiandien Lietuvoje skatinamos antisemitinës ir antilenkiðkos 

nuotaikos. Pastarosioms tarpti geros sàlygos susidarë ypaè ðiemet – Lietuvos 

Krikðto 600 metø jubiliejaus proga. Baþnyèios ir tautos prieðai siekia nuteikti 

tautà: 

1) prieð Lietuvos Katalikø Baþnyèià, 

2) prieð maiðtingàjà Lenkijà. 

Radæ progà, anie prieðai perða mums mintá, kad katalikybë atneðë Lietuvai 

vien didelæ nelaimæ – þymios tautos dalies sulenkinimà. Jie nutyli, kad drauge su 

pravoslavija atëjusi rusifikacija bûtø buvusi Lietuvai daug praþûtingesnë… Prieðai 

slepia daug istoriniø faktø. Pavyzdþiui, tai, kad lenkø kalba Lietuvoje ëmë 

plisti drauge su reformacija. Kovai su reformacija pakviesti jëzuitai mokëjo lenkiðkai 

tiek pat, kiek ir lietuviðkai. 

Akademijoje dëstomàja kalba buvo lotynø, o ne lenkø. Lenkø kalba, lygiai kaip 

ir lietuviø, buvo laikoma minios kalba, netinkama kultûrai. Todël 1773 m. Akademijos 

bibliotekoje ið 11 tûkst. knygø lenkø kalba buvo vos 250. 

Sàmoningai nutylima, kad Lietuva ypaè ëmë lenkëti 1832 m. uþdarius Vilniaus 

universitetà, o ypaè 1865 m. uþdraudus lietuviðkàjà spaudà ir net paèià mûsø 

kalbà. 

XIX a. pradþioje Vilniaus universitetas buvo lietuviø tautinio sàmoningumo 

centru. Jame iðaugo didelis tautiðkai susipratusiø inteligentø bûrys. Uþdaræs universitetà, 

caras sudavë skaudø smûgá Lietuvos kultûriniam ir visuomeniniam gyvenimui, 

sukûrë sàlygas asimiliacijai. XIX a. viduryje sustiprëjæs tautinis lietuviø 

judëjimas skelbë separatistines, antilenkiðkas idëjas. Taèiau greit caro administracija 

suvokë, kad ðis judëjimas yra lygiai taip pat nukreiptas ir prieð asimiliacinæ 

Rusijos politikà. Todël su lietuviø tautiniu judëjimu buvo pradëta kovoti daug 

grieþtesnëmis priemonëmis negu su tautinëmis lenkø aspiracijomis. Vilniaus generalgubernatorius 

K.Kaufmanas neslëpë, kad lietuviðkos spaudos draudimas tarnauja 

lietuviø asimiliacijai, lietuviðkos tautybës likvidavimui. Lietuvoj neliko nei 

178


vienos lietuviðkos mokyklos, draugijos, per 40 metø nebuvo iðleista nei viena lietuviðka 

knyga. Lenkiðkumas Lietuvoje buvo uþkariautojø toleruojamas. Tiesa, rusø 

administracija uþdraudë lenkiðkas mokyklas Lietuvoje, taèiau nedraudë privaèiai 

mokytis ið lenkiðkø elementoriø. Buvo leidþiama prenumeruoti ið Lenkijos lenkiðkà 

spaudà. Nebuvo uþdarytos Lenkijoje aukðtosios mokyklos. 

Caro administracijos ásakymu Lietuvoje buvo sudeginta apie 100 tûkst. lietuviðkø 

knygø, iðleistø dar prieð spaudos draudimà. Buvo gaudomos ið Prûsijos 

neðamos lietuviðkos knygos, elementoriai ir laikraðèiai. Knygneðiai tremiami á Rusijà, 

o knygos – deginamos. Apskaièiuota, kad spaudos draudimo gadynëj buvo 

sudeginta per 500 tûkst. Prûsijoj iðleistø lietuviðkø spausdiniø. Primename, Ðventasis 

Tëve, kad slaptosios lietuviðkos mokyklos buvo draudþiamos, draudþiamas 

mokslas ið lietuviðkø elementoriø. 

Rytø Lietuvà retai pasiekdavo spausdintas lietuviðkas þodis. Lietuvis buvo 

priverstas melstis ið lenkiðkos maldaknygës, mokytis skaityti ið lenkiðko elementoriaus 

ir lenkëti bei baltarusëti. Lenkëjo Varðuvos aukðtøjø mokyklø absolventas 

lietuvis, nes jis negalëjo gauti tarnybos Lietuvoje (iðskyrus dvasininkà, gydytojà ir 

teisininkà). Dël tos paèios prieþasties rusëjo Rusijos universitetus baigæs lietuvis. 

Propagandistai nutyli, kad prieð polonizacijà Lietuvoje daugiausia kovojo tautiðkai 

susipratusi Lietuvos dvasininkija. Objektyvûs dabartinës Lietuvos istorikai 

pripaþásta, kad vyskupas M.Valanèius, siekdamas uþkirsti kelià lenkiðkø maldaknygiø 

skaitymui ir polonizacijai per baþnyèià, pirmasis ëmë uþsienyje leisti cenzûros 

nekontroliuojamà spaudà. Jis pirmasis organizavo ðiø knygø gabenimà ið 

Rytprûsiø, átraukdamas á ðá darbà patikimus kunigus ir valstieèius. Istoriniai faktai 

kalba apie tai, kad lietuviðkø knygø platinimo organizacijoms vadovavo daþniausiai 

kunigai. Lietuviai boikotavo rusiðkas mokyklas. Ðiø mokyklø tinklas Lietuvoje 

buvo reèiausias visoje imperijoje. Taèiau 1897 m. gyventojø suraðymas parodë, 

kad Lietuvoje aukðèiausias mokanèiø skaityti ir raðyti procentas. Uþ tai 

privalome dëkoti slaptosioms lietuviðkosioms mokykloms, kurioms vadovavo Lietuvos 

dvasininkija. 

Ðventasis Tëve, esame priversti nusiskøsti dalimi mûsø dvasininkø. Daugelis 

jø kratosi pasaulietiniø knygø, nesidomi tautos istorija ir neþino aukðèiau iðdëstytø 

elementariausiø faktø, kalbanèiø Lietuvos Katalikø Baþnyèios naudai. Todël 

jie priversti tylëti, prieðams pamazgomis apipilant mûsø Baþnyèià ir tautà. 

Lenkø pogrindþio spauda kvieèia mus, lietuvius, susitaikyti. Esame pasiruoðæ 

uþmirðti visas skriaudas, kurias patyrëme dël aklos sulenkëjusio lietuvio Juzefo 

Pilsudskio politikos. Manoma, kad lenkai ir lietuviai tapo tolerantiðkesni vieni 

kitø atþvilgiu. Ð.m. rugpjûèio pabaigoje Vilniuje buvo laidojamas kun. Stanislovas 

Valiukënas. Nors velionis iki 1939 m. buvo aktyvus kovotojas prieð Vilniaus 

kraðto lenkinimà, á jo laidotuves atvyko bene visi Vilniaus arkivyskupijos kunigai 

lenkai. Susirinkusieji pagarbiai iðklausë lenkiðkà vieno kunigo atsisveikinimo kalbà, 

kartu lenkiðkai pasimeldë. Taèiau mes pageidautume Lenkijos opozicijos pripaþinimo, 

kad 1920 m. spalio 9 d. J.Pilsudskis, ásakæs generolui Þeligovskiui oku- 

179


puoti Vilniø ir jo kraðtà, padarë Lietuvai didþiulæ skriaudà, kurios gal niekada 

nepajëgsime iðtaisyti abiejø tautø pastangomis… Kvieèiame lenkus susimàstyti, 

kokià prasmæ turi pralietas lenkø kraujas, kovojant uþ lietuviðkà Vilniø? Didelæ 

Vilniaus kraðto dalá Stalinas paskyrë administruoti sovietinei Baltarusijai. Èia buvo 

uþdarytos visos lenkiðkos mokyklos, todël lenkiðka dvasia ten uþgeso. Politiniais 

sumetimais Vilniaus kraðte 1950 m. buvo atidaryta nemaþai lenkiðkø mokyklø, 

mokytojø institutas. Taèiau, Ðventasis Tëve, pasiklausykite, kokia ðiandien 

kalba ðneka tarp savæs ðventadieniais ið baþnyèios gráþtà Vilniaus lenkø mokyklø 

moksleiviai. Ogi rusø! 

Raðytojas V.Sirijos Gira tvirtina, kad maþdaug dviejø milijonø Lenkijos gyventojø 

gyslomis teka lietuviðkas kraujas… Maþdaug pusantro milijono Baltarusijos 

gyventojø gyslomis teka irgi lietuviðkas kraujas. Dël Rusijos imperialistinës politikos 

apie vienà milijonà lietuviø gyvena kituose pasaulio kraðtuose. Vadinasi, 

paèioje Lietuvoje mûsø liko daug maþiau negu uþ jos ribø. Dël to þymia dalimi 

kalta tarpukario Lenkijos politika Vilniaus kraðte. 

Liekame ásitikinæ, Jûsø Ðventenybe, kad suprasite mûsø tautos patirtas 

skriaudas. 

Dar kartà ið visos ðirdies dëkojame, Ðventasis Tëve, uþ meilæ ir tolerancijà. Siunèiame 

lietuviðkà aèiû uþ tai, kad daugiau jau nekonsekruojate ateistinës administracijos 

Lietuvai primestø kandidatø á vyskupus. 

Lietuva, LIETUVIAI 




Leidëjø pastaba. Laiðko autorius – A.Terleckas. 

180 

ATVIRAS LAIÐKAS 



1794-aisiais metais Jekaterinos II generalisimas Suvorovas, þiauriai numalðinæs 

T.Kosciuðkos vadovaujamà Lietuvos ir Lenkijos sukilimà, ájungë á Rusijos imperijos 

sudëtá beveik visà etnografinæ Lietuvà (likusià dalá aneksavo Prûsija). Tokiu 

bûdu rusø ir vokieèiø kareiviø batais buvo sutryptas valstybinis Lietuvos suverenitas. 

Du kartus lenkai ir lietuviai buvo sukilæ, taèiau nepavyko atstatyti Respublikos. 

Lietuva ir Lenkija neðë sunkø Rusijos jungà beveik 124 metus. 

Leninas straipsniø rinkinyje „Apie tautø teisæ á apsisprendimà“ tokiais bruoþais 

charakterizavo politinæ Rusijos bûklæ:


Nerusai imperijoje sudarë 57 procentus visø gyventojø. 

Nerusai gyveno imperijos pakraðèiuose. 

Nerusø priespauda daug sunkesnë negu jø broliø, patekusiø á Rusijos kaimyniniø 

valstybiø jungà – Austro-Vengrijos ir Prûsijos. 

Leninas vadino didþiarusiø tautà prispaudëja. Kiekvienos tautos nacionalizme 

jis áþiûrëjo demokratiná turiná, nukreiptà prieð tà didþiarusiðkà priespaudà. 

Lenino þodþiais, visam civilizuotam pasauliui tipiðkas, normalus reiðkinys yra 

suverenios tautinës valstybës sukûrimas. Ðiandien konstatuojame faktà – SNO 

narës yra 159 valstybës. 

Tautinio savarankiðkumo, valstybinio suvereniteto idëja lietuviø tautos sàmonëje 

ypaè sustiprëjo 1863–1864-øjø metø sukilimo metu. Iðreikðdama lietuviø tautos 

valià, Lietuvos Valstybës Taryba 1918-øjø vasario 16 d. paskelbë Lietuvos nepriklausomybæ 

nuo kaimyniniø valstybiø. Tarybinë Rusija buvo pirmoji valstybë, 

1920 m. liepos 12 d. Maskvos sutartimi pripaþinusi Lietuvà de jure. Ðia sutartimi 

Leninas amþiams atsisakë bet kokiø Rusijos teisiø á Lietuvà. 

Kiekvienø metø vasario 16-àjà tarybinë vyriausybë sveikindavo mûsø tautà 

Lietuvos prezidento asmenyje nepriklausomybës nuo Rusijos proga. 

Esame ásitikinæ, kad politinio Lietuvos statuso pakeitimas 1940-aisiais metais 

negali iðtrinti ið pasaulio istorijos vasario 16-tosios fakto. 

Suomija nepriklausoma nuo Rusijos pasiskelbë 1917-øjø gruodþio 6-àjà, o Lenkija 

– 1918-øjø lapkrièio 11-àjà. Ðios datos Suomijoje ir Lenkijoje laikomos tautinëmis 

ðventëmis. Ðiomis dienomis buvo organizuota daug iðkilmingø renginiø Suomijos 

nepriklausomybës 70-øjø metiniø proga. Ðiandien TSRS vyriausybë vël pasveikino 

Suomijà nacionalinës ðventës proga. 

Stalinui nepavyko aneksuoti visos Suomijos – jai pasisekë iðsaugoti savo valstybiná 

suverenitetà. Lenkija tuo tarpu yra socialistinës sandraugos ðalis. Taèiau 

Lenkijos valstybës vadovams net nekyla mintis uþdrausti ðvæsti lapkrièio 11-àjà. 

Ði ðventë turi valstybinës ðventës statusà. 

Ð.m. lapkrièio 11-osios d. „Þycie Warszawy“ vedamasis dëstë tokias mintis. 

Lenkiðkumas buvo visada gyva vertybë, nors ir neegzistavo Lenkijos valstybë. 

Visø pirma jis gyveno lenko namuose. Ðios tvirtovës niekada neáveikë ir neuþvaldë 

nei vienas ið trijø Lenkijos okupantø. Lenkiðkumas deðimtis metø saugomas ir 

slaugomas prasiverþë atmintinà lapkrièio 11-àjà didþiuliu nepriklausomybës troðkuliu. 

To meto lenkø kartos iðmintingumu reikia laikyti tai, kad ji iðnaudojo lenkø 

tautos naudai visas iðorines aplinkybes, visø pirma Rusijos revoliucijà. 1918-øjø 

lapkritis buvo Lenkijos nepriklausomybës triumfu. 

Tarybiniai Lietuvos politiniai ir valstybiniai veikëjai ieðko progos átikinti tautà, 

kad ðiandien ji kaip niekad suvereni, nes jos nepriklausomybæ saugo ginklu 

galingoji Rusija. Deja, mes nesuprantame, kodël á vasario 16-àjà þiûri Rusija kaip á 

baubà, gimdantá burþuaziná nacionalizmà. Iðeina, kad nacionalizmas Lenino laikais 

buvo paþangus reiðkinys, o ðiandien ákûnija regresà, pavojø socializmui TSRS. 

Kodël socialistinë Lenkija ðvenèia savo atsiskyrimo nuo Rusijos jubiliejø, o socia- 

181


listinës Lietuvos ðios ðventës minëjimas prilyginamas kriminaliniam nusikaltimui? 

Kuo visa tai paaiðkinti? Kuo vasario 16-oji gali bûti pavojinga vienai ið dviejø 

pasaulio supervalstybiø? 

Lietuviðkasis KGB keletà mûsø jau áspëjo neðvæsti vasario 16-osios, pagrasino 

represijomis. 

Ið anksto praneðame, kad Vasario 16-àjà – Lietuvos nepriklausomybës 70-øjø 

metiniø proga – mes padësime gëles tose vietose, kur buvo kalinami, ðaudomi ir 

kariami 1830–1831 ir 1861–1863 metø sukilëliai, ant 1918–1920-øjø metø Nepriklausomybës 

kareiviø kapø. 

Vilniuje padësime gëles ant vasario 16-tosios akto signataro Jono Basanavièiaus 

kapo, prie Adomo Mickevièiaus paminklo, prie Lietuvos ðventovës – Vilniaus 

Katedros, kur ilsisi religiniø ir politiniø Lietuvos veikëjø palaikai, jø tarpe 

Vytautas Didysis. Padësime gëliø prie „Naruèio“ vieðbuèio (Pilies g-vë, Nr. 26), 

kur buvo paskelbtas Nepriklausomybës aktas. 19.30 val. Ðv. Onos ir Ðv. Mikalojaus 

baþnyèiose pasimelsime uþ kritusius uþ Lietuvos laisvæ. 

1919–1939 m. Lietuvos sostinë buvo Kaunas. Net vokiðkieji okupantai nelietë 

visø bevardþiø Lietuvos didvyriø simbolio – Neþinomojo kareivio kapo. Stalinas 

po karo nugriovë ðá kapà, Laisvës statulà. Jau po XX TSKP suvaþiavimo stalinieèiai 

sunaikino Kauno miesto kapines. Ten buvo iðniekinti daugelio mûsø tautos 

didvyriø palaikai. Anie sunaikino net lakûnø Dariaus ir Girëno mauzoliejø. 

Kaunieèiai padës gëles buvusiø miesto kapiniø vietoje, Lietuvos savanoriø kapinëse, 

buv. Karo muziejaus sodelyje, prie Maironio paminklo. Vakare melsis Vytauto 

Didþiojo baþnyèioje. 

Atitinkamai bus paminëta Vasario 16-oji ir kitose Lietuvos vietovëse. 

182 

JUOZAS KAZALUPSKAS, LIUDAS SIMUTIS, MARYTË PAKRESNEVIÈIENË, 

ALFONSAS BUMBULIS, ANTANAS ÐEÐKEVIÈIUS, GIEDRIUS BARTULIS, 

SALOMËJA MINKEVIÈIÛTË, LAIMA TRUSKAUSKAITË, PETRAS GRAÞULIS, 

PETRAS CIDZIKAS, VYTAUTAS BOGUÐIS, ANTANAS TERLECKAS 

Lietuva, 




Leidëjø pastaba. Laiðko autorius – A.Terleckas.


VIEÐAS LAIÐKAS „REUTER“ 

KORESPONDENTUI 

PONUI EVANSUI IR JO KOLEGOMS, 

1988 METØ VASARIO 15–16 D. 

APLANKIUSIEMS LIETUVÀ 

Suþinojæ, kad uþsienio korespondentai aplankys Vilniø ir Kaunà, mes labai apsidþiaugëme. 

Reikia pripaþinti, jog mus gerokai baugino bûriai milicininkø, kuriø 

didelë dalis buvo atgabenta ið Ukrainos ir Baltarusijos, draugovininkø bei civiliais 

rûbais apsirengusiø þaliûkø, kuriø veidai bylojo, kad jie slaptai meldþiasi 

buvusio TSRS tirono Stalino portretui. Uþsienio korespondentø buvimas teikë 

mums viltá, jog vëzdais ginkluotieji neiðdrás mûsø suimti ir muðti uþ bandymà 

árodyti sau bei pasauliui, kad lietuviø meilë laisvei dar neiðblëso. Mes, aiðku, 

nesitikëjom, kad korespondentai objektyviai nuðviestø TSRS tautø nacionalinius 

lûkesèius. Juk beveik visi uþsienio korespondentai raðo apie Pabaltijá tai, kas nëmaþ 

neuþgauna didþiavalstybiniø Maskvos jausmø. Ið tø praneðimø pasaulis suþino 

tik viena – pabaltijieèiai rengiasi geriau ir madingiau uþ daugelio rusø miestø 

gyventojus, jø medþiaginë ir dvasinë kultûra artimesnë Vakarams negu Rytams. 

Taèiau Pabaltijo tautø istorija, kultûros tradicijos, troðkimai Vakarø pasauliui 

lieka terra incognita. Pabaltijieèiai turi daug skausmø ir rûpesèiø, susikaupusiø 

per beveik penkis deðimtmeèius. Taèiau mûsø skausmus stengësi suprasti ir 

apie juos papasakoti pasauliui, rodos, vienintelis Vakarø þurnalistas – laikraðèio 

„Financial Times“ korespondentas Maskvoje – mûsø labai gerbiamas Deividas 

Satteris. 

Garsus rusø raðytojas Valentinas Rasputinas teigia, kad po revoliucijos Rusijoje 

pasidarë nepadoru prisiminti tokias sàvokas kaip „dorovë“, „dvasingumas“, 

„sàþinë“. Ilgiausiai iðsilaikë sàþinë, „bet vëliau ir jà pavertë paklusnumo árankiu… 

Dabar iðties sunku susigaudyti, kas dorovinga, kas ne“. Taèiau raðytojas su 

dþiaugsmu paþymi, kad Tarybø Sàjungoje vis dëlto liko þmoniø, kurie „blogiausiu 

atveju atkakliai tyli, kai ið jø reikalauja iðkreipti sàþinæ. Arba sako tiesà. Kenèia 

uþ jà, bet sako“. 

Ar Vakarø þmogus pasirengæs kovoti uþ tiesà? Mes ásitikinæ, kad tokiø Vakaruose 

maþa. Tarybinë televizija daþnai mums rodo demonstracijas, vykstanèias 

Vakarø miestø gatvëse. Mums ðios scenos kelia tik ðypsenà. Malonu pasivaikðèioti 

minioje su ðûkiais, kai gerai þinai, jog tavæs niekas nesumuð, nesuims ir neámes 

á kalëjimà. 

Praðom patarti, kaip vertinti Jûsø elgesá Lietuvoje vasario 15 ir16 dienomis? 

Garsus italø scenaristas Toninas Guera sakë raðytojui Èingizui Aitmatovui: 

„Eiliniams italams turistams, atvykstantiems á Tarybø Sàjungà, rodo „iðoræ“, visa, 

kas geriausia, paþangiausia, ðauniausia… Veþioja pagal seniai sudarytus marðrutus… 

Parodykite draugams visa, kaip yra“. O kaip elgtis tarybinei valdþiai, jeigu 

183


sveèiai, pripratæ prie iðorinio blizgesio, mëgsta apþiûrinëti Potiomkino kaimus? 

Argi jûs, susirinkæ ekskursijai á Lietuvà, nesupratote, kad tarybiniai pareigûnai 

iðnaudoja jus savo propagandos tikslams? Kodël pasidavëte moraliniam spaudimui? 

Jûs puikiai supratote, kodël vasario 16-àjà jus iðgabena atgal taip anksti po 

pietø. Juk savo jûs jau atlikote – paskelbëte pasauliui, kad Lietuvoje nematyti jokiø 

demonstracijø, kad lietuviai susitaikë su savo vergiðka padëtimi… Jûs, pone 

Robertai Evansai, praneðëte, kad, ilgai vaikðèiodamas Kauno gatvëmis, matëte tik 

vienà milicininkà. 

Þinoma, buvo gëda prisipaþinti, kad jûsø vienø niekur neleido, kad saugumieèiai 

parodë jums Potiomkino kaimus. Jau vasario 17 d. per pasitarimà LKP 

Centro Komitete buvo pareikðtas pasitenkinimas, kad jûsø palydovams pavyko 

ávykdyti vyresnybës uþduotá. Uþ tai jie gavo ne tik padëkà. 

Jûs net neiðdrásote sësti á taksi ir aplankyti tuos disidentus, kuriø adresus gavote 

dar Maskvoje. Þinoma, vasario 16-osios rytà ðiuos disidentus milicija nugabeno 

á saugumà. Taèiau jø þmonos, vaikai ir tëvai bûtø papasakojæ jums daugiau, 

negu parodë kagëbistai. 

Gaila, kad Jûs, pone Evansai, neskaitëte garsaus A.Solþenicyno romano 

„Pirmasis ratas“. Romano skyriuje „Besiðypsantis Buda“ autorius talentingai 

vaizduoja Vakarø þmogaus aklumà, konkreèiai – ponios Eleonoros Ruzvelt. Kas 

kas, o korespondentas privalo turëti ðiokià tokià nuovokà apie ðalá, kurioje jis 

akredituotas. 

O su savo pasaka apie vienà milicininkà Jûs, pone Evansai, sunepatoginote 

vasario 28 d. net laikraðtá „Sovietskaja Litva“. Jo redakcija pripaþino, kad „milicijos 

buvo truputá daugiau negu áprastai“… 

Kam Jums reikëjo vykti á Kaunà? Jeigu vasario 16 d. apie 12 valandà Jums bûtø 

leidæ vienam pasivaikðèioti Vilniaus gatvëmis, bûtumëte savo akimis pamatæs, 

kaip prie „Pergalës“ kino teatro daugiau kaip ðimtas milicininkø muðë profesinës 

technikos mokyklos mokinius. 

Ponai, jûs vieni Lietuvoje nieko nematëte, nes nenorëjote matyti. Tikriausiai 

jums labai patinka Maskva ir tiesiog nesinori gráþti á ðalá, kurioje Stalinas dar nespëjo 

sukurti socializmo. Juk ten reikia dirbti – rinkti informacijà. O Tarybø Sàjungoje 

jà gaunate TSRS Uþsienio reikalø ministerijoje arba tarybinëse respublikose 

ið vietiniø biurokratø. Þinoma, ne veltui, nes visur galioja principas „ranka rankà 

plauna“. 

Sakoma, jog stalinai ir hitleriai gimsta kasdien ir Rytuose, ir Vakaruose. Tik 

ne visur yra dvasinës ir medþiaginës sàlygos jiems virsti tironais. Uþsienio korespondentø 

elgesys Lietuvoje mus labai iðgàsdino. Mes pamatëm, kad ir Vakaruose 

reali naujo Stalino ar Hitlerio prisikëlimo grësmë. Stalinas sukûrë savo 

kruvinàjà sistemà tik todël, kad Tarybø Sàjungoje susidarë kolektyvinë tylëjimo 

bûklë, baudþiavinë sàmonë. Vladimiras Kantoras teigia: „Asmenybës kultas – 

tai bûklë, tam tikras elgesio modelis, sàmonës ir kultûros mechanizmas, kuris 

184


tebeveikia ir ðiandien. Jeigu nejausime kaltës, jeigu nusiraminsime, tai viskas 

pasikartos ið naujo“. 

Ponai, pamàstykite apie ðiuos þodþius! Viskas pasikartos. Ir nebûtinai Rusijoje. 

ROMAS RAGAIÐIS, ALGIMANTAS VAIÐNORAS, 

LEONAS LAURINSKAS, ALGIRDAS STATKEVIÈIUS, 

Vilnius, BRONIUS POÐKUS, ANTANAS TERLECKAS, 

1988 m. kovo 10 d. JULIUS SASNAUSKAS IR KITI. IÐ VISO 13 PARAÐØ 



IÐVYSTYTO AMORALIZMO EKSTREMISTØ 

AKCIJA TEBESITÆSIA 

1988 m. vasario 21-oji diena Lietuvoje buvo paskutinë ðovinistiniø-antipatriotiniøantinacionaliniø 

ekstremistø siautëjimo diena akcijoje, siekianèioje bet kokiomis 

priemonëmis uþgniauþti Lietuvos nepriklausomybës atkûrimo 70 m. jubiliejaus 

minëjimà. 

Tà dienà Ðv. Mikalojaus baþnyèios apgulimas tæsësi jau nuo ankstyvo ryto. 

Milicininkai ir raudonus raiðèius ant rankoviø neðiojà draugovininkai apie baþnyèià 

ir esanèià prie jos aikðtæ, taip pat gretimose gatvëse stovëjo iðsidëstæ vidutiniðkai 

per 1–2 metrus vienas nuo kito, kaip ir vasario 16 dienà. 

11-tà valandà, pasibaigus pamaldoms ir vos pro ðventoriaus vartus iðëjus, – 

ant ðaligatvio milicininkai uþpuolë gydytojà psichiatrà Algirdà Statkevièiø, ekonomistà 

Jonà Pratusevièiø ir vaistø fabriko darbuotojà Andriø Tuèkø. Þvëriðkai 

elgdamiesi ágrûdo juos á milicijos automaðinà ir nuveþë á Tarybø rajono milicijos 

skyriø, vertë pasiraðyti fiktyvø raðtà, kur tvirtinama, kad jie gatvëje stumdësi ir 

keikësi. Tuo tarpu jie ramiai stovëjo prisiglaudæ prie ðventoriaus tvoros. 

Nakèiai juos nuveþë á laikinojo ákalinimo bûstinæ, o kità – vasario 22 dienos 

rytà – á Tarybø rajono Liaudies teismà ekstriniam teismo posëdþiui. Ten, dalyvaujant 

vienam milicininkui ir teisiant suimtuosius po vienà atskirai, Tarybø rajono 

Liaudies teismo pirmininkas Gudynas (…) Statkevièiø A. nubaudë 30 rubliø bauda, 

Pratusevièiø J. – 12 parø, o Tuèkø A. – 10 parø daboklës. Be to, minëtas teisëjas 

paskelbë, jog teismo nuosprendis galutinis ir neapskundþiamas. 

Taip buvo susidorota su taikiais ir dorais tikinèiaisiais, iðdrásusiais eiliná sekmadiená 

nueiti á baþnyèià jau labai iðvystyto amoralizmo ekstremistø siautëjimui 

tebevykstant. 

A.Statkevièius atsisakë mokëti neteisëtai uþdëtà pabaudà ir tuojau po minëto 

teismo pasiuntë telegramà TSRS Generaliniam prokurorui Rekunkovui. Pareikalavo 

nedelsiant atstatyti teisëtumà. 

185


1988 m. kovo 11 dienos raðtu Vilniaus m. prokuratûra Statkevièiui A. praneðë, 

kad ið TSRS prokuratûros gauta telegrama, reikalaujanti ið esmës perþiûrëti milicijos 

veiksmus. 

1988 m. kovo 23 dienos raðtu Vilniaus m. Tarybø rajono prokuroro pavaduotojas 

Koziol S. Statkevièiui A. praneðë, kad jam piniginës baudos uþdëjimas uþprotestuotas. 

Nepaisant to, 1988 m. balandþio 13 d. Statkevièius A. ið Vilniaus m. Lenino 

rajono Liaudies teismo gavo kvietimà balandþio 14 dienà atvykti á teismo posëdá, 

kur bus nagrinëjama jo byla 30 rubliø baudos iðieðkojimo reikalu. 

Kaip matome, nors Tarybø Sàjungoje Stalinas visais poþiûriais kas dienà vis 

labiau smerkiamas, taèiau stalininis poþiûris á nacionalinio klausimo sprendimà 

tebesitæsia. Per 70 m. jau labai iðvystyta kraðtutinio amoralizmo praktika, skelbusi, 

kad komunizmas ir dorovë yra nesuderinami dalykai, yra nelikviduota ir persitvarkymo 

periodu. 

1988 m. balandþio 13 d. 


186 




1988 m. geguþës 8 d. laikraðtis „Sovetskaja Litva“ iðspausdino 1988 m. geguþës 

5 d. LKP CK plenumo nutarimà „Apie Vilniaus miesto partinës organizacijos darbà, 

stiprinant idëjiðkai-klasiná, internacionaliná ir patriotiná gyventojø auklëjimà 

TSKP CK vasario plenumo (1988 m.) nutarimo dvasia“. Ðiame nutarime akcentuojama, 

kad „ieðkome naujø tautø draugystës formø persitvarkymo sàlygomis“. 

Toliau ðios formos konkretizuojamos: „Daugiau kaip 250 miesto ámoniø palaiko 

glaudþius ryðius su giminingomis Rusijos Federacijos, Baltarusijos, Latvijos ir kitø 

tarybiniø respublikø ámonëmis, vystomas socialistinis lenktyniavimas tarp Vilniaus, 

Minsko, Rygos, Talino miestø (…)“. Ðie þodþiai labai jau dvelkia Stalino ir 

Breþnevo laikø laikraðèiø vedamøjø dvasia… Vël miestø ir ámoniø draugystë?! 

Kaip tik tokio pobûdþio daugystë ir atvedë á pavojingà tautinio klausimo TSRS 

padëtá. Iðgelbëti ðià padëtá galima tik pakeitus formalià miestø ir ámoniø draugystæ 

tikra TSRS tautø draugyste. 

Kokia gali bûti draugystë tarp lietuvio ir ruso, jeigu pastarasis, remiantis 1987 m. 

rugsëjo 1 d. „Pravdos“ replika, iðgyvenæs Lietuvoje 30 metø, nesiteikë iðmokti 

nors pasisveikinti lietuviðkai. Mûsø nuomone, tikrai draugauti ar bendrauti galima 

tik su tuo þmogumi, kuris gerbia tavo gimtàjà kalbà, tavo tautos istorijà (tikrà, 

objektyvià), tavo tautines tradicijas, tavo tautiná iðskirtinumà.


Nutarime priekaiðtaujama TSKP nariams lietuviams uþ tai, kad Lietuvoje „nepakankamai 

skatinami ryðiai tarp mokyklø, kuriose dëstoma lietuviø, rusø ir lenkø 

kalbomis, taip pat ávairiakalbiø aukðtøjø mokyklø studentø grupiø. Mûsø nuomone, 

jokiø draugiðkø santykiø nebus iki tol, kol rusiðkø ir lenkiðkø mokyklø 

abiturientai galës susikalbëti su savo bendraamþiais lietuviais gimtàja jø kalba. 

Lituanistams Vilniuje ne taip lengva gauti darbà, tuo tarpu rusiðkose ir lenkiðkose 

mokyklose lietuviø kalbà dësto mokytojai, beveik visiðkai nemokà ðios kalbos. 

Lietuviai moksleiviai ið savo tëvø ir seneliø yra girdëjæ, kodël Maskvos valdininkai 

nesuinteresuoti, kad lenkais save laikà Lietuvos gyventojai, iðmokæ gerai lietuviðkai, 

galëtø tæsti studijas grupëse, kuriose visi dalykai dëstomi lietuviðkai. 

Galima suprasti lietuvius moksleivius, nenorinèius bendrauti su lenkais rusø kalba. 

Ir èia jokia propaganda nepajëgi pakeisti susidariusià padëtá. 

Esant gyvam Leninui, didþiausiu tautø draugystës prieðu buvo laikomas didþiavalstybinis 

ðovinizmas. 

Tuo tarpu plenumas pagrindiná pavojø áþiûrëjo nacionalizme. Ir Nutarime þodá 

„ðovinizmas“ aptinkame ið viso tik vienà kartà, o terminà „nacionalizmas“ ir jo 

sinonimus – daugiau kaip deðimtyje sakiniø… 

Visai pagrástai lietuviai piktinasi tuo, kad á Lietuvà atvykæ gyventi ir dirbti 

rusø valdininkai ir darbininkai su panieka þiûri á lietuviø kalbà. Nutarimas gina 

tokius valdininkus: „Suteikti partinio ir tarybinio aparato vadovaujantiems kadrams 

pagalbà mokantis lietuviø kalbà „na dobrovolnych naèalach“. Ðià citatà ið 

Nutarimo mes laikome iðdidþiu raginimu ir ateityje palikti viskà po senovei. Ir 

toliau lietuviðkose ástaigose, ámonëse ðimtas lietuviø bus verèiami kalbëti rusiðkai, 

jeigu to pareikalaus nors vienas rusas… 

Rusø kalbos vieðpatavimà Lietuvos sostinëje emigrantai mëgina teisinti tuo, 

kad Vilnius – daugiatautis miestas. Londonas ir Paryþius irgi daugiatauèiai miestai, 

taèiau ðiø miestø gyventojai laiko savo pareiga mokëti tos ðalies kalbà, kurioje 

jie gyvena. Kita vertus, Vilnius tapo daugiatauèiu miestu tik Stalino ir Breþnevo 

valia. Stalino ásakymu ðimtai tûkstanèiø lietuviø buvo uþdaryti á konclagerius arba 

iðsiøsti á Sibirà. Á jø vietà atvyko maþdaug 200 tûkst. slavø. 

Plenume kalbëjæs pirmasis Vilniaus miesto partijos sekretorius K.Zaleckas teisinosi 

prieð vietinius rusø komunistus ir sveèius ið Maskvos dël to, kad „Sigmos“ 

susivienijime vadovaujanèiuose postuose maþa rusø… Tai jau panaðu á gan paplitusá 

anekdotà: „Graþi mûsø Lietuva, taèiau Stalinas vienoj vietoj nesuspëjo iðtaisyti 

klaidos – ðiandien èia gyvena per daug lietuviø“. Jeigu jau rusai jauèiasi 

nuskriausti, kà tada lietuviams daryti? 

Raðytojas Jonas Mikelinskas neseniai raðë „Komjaunimo tiesoje“, kad TSKP 

CK, TSRS Ministrø Taryboje, tarybiniø diplomatø tarpe, aviacijoje lietuviø vienetai 

arba ið viso nëra (kosmonautø tarpe, generalitete). 

Plenume kalbëjæs laikraðèio „Sovetskaja Litva“ redaktorius V.Jemeljanovas pareiðkë, 

kad jis Lietuvoje gyvena nuo 1955 metø, taèiau èia jis nepastebëjo lietuviø 

prieðiðkumo jo, kaip ruso, atþvilgiu. Neatsiþvelgdamas á tai, Nutarimas kvieèia 

187


visus komunistus á kryþiaus þygá prieð lietuviðkàjá nacionalizmà. Vël raganø medþioklë. 

Mûsø inteligentai ne kartà atkreipë visuomenës dëmesá á liûdnà faktà, kad lietuviø 

kalbos vartojimo sfera faktiðkai apsiriboja namø þidiniu. Kiek propaganda 

këlë triukðmo dël lietuviðkos tautinës mokyklos laimëjimø. Neseniai paaiðkëjo, 

kad tokios ið viso nëra. Vietoj jos tik mokykla, kurioje lietuviø kalba dëstoma kaip 

eilinis dalykas. Tokiø mokyklø abiturientai kalba savo gimtàja kalba gan blogai. 

Kadangi lietuviðkoje mokykloje nuo Stalino laikø Lietuvos istorija nedëstoma, 

Lietuvoje susiformavo visagalë mankurtø kasta… 

Lietuviðkoje spaudoje ðiandien jau atvirai kalbama apie katastrofiðkà ekologinæ 

Lietuvos padëtá (pagal eþerø ir upiø uþterðtumà Lietuva uþima pirmàjà vietà 

TSRS). Kai kas net iðdrásta nurodyti pagrindiná kaltininkà – sàjungines ministerijas, 

Baltijos ðalyse atvirai vadinamas monopolijomis. 

Nutarime ði problema ið viso nutylëta. Vietoje to reikalaujama „Giliai ir plaèiai 

atskleisti lietuviø ir rusø tautø istorinio likimo bendrumà, Tarybø valdþios atstatymo 

Lietuvoje istorijà ir vëlesná savanoriðkà ástojimà á TSRS, respublikos industrializacijos 

ir þemës ûkio kolektyvizacijos svarbà (…)“. Kokie cinikai yra ðio Nutarimo 

autoriai!? Vël reikalaujama ið Lietuvoje gyvenanèiø TSKP nariø giedoti odes 

Jekaterinai II uþ prijungimà prie Rusijos 1795 m. ir kruvinajam budeliui Stalinui. 

Maskvos spauda neslepia, kad Stalinas buvo paprastas þudikas, rusø, gruzinø ir 

ðimtø kitø tautø budelis, kuris sunaikino milijonus þmoniø. Nutarimo autoriai 

elgiasi taip, lyg jie neskaitytø tarybiniø rusiðkø laikraðèiø. Remiantis ðiø autoriø 

logika, Stalinas, ákëlæs kruvinà savo kojà á Lietuvos þemæ, tapo angeliuku, kuris 

gyveno vienintele svajone – ákurti Lietuvoje þemës rojø. Pripaþásta, kad kolûkiai 

Rusijoje buvo nauja baudþiavos forma, Vidurinëje Azijoje – vergove. O Lietuvoje 

kolûkieèiai gyveno kaip kino filmuose „Kubanës kazokai“ arba „Ðviesa Koordëje“. 

Susidaro áspûdis, kad vieðumas, demokratija dalijama Maskvoje, Leningrade 

ir kituose Rusijos miestuose kibirais, Armënijoje, Estijoje ir Latvijoje – kilograminiu 

samèiumi, o Ukrainoje ir Lietuvoje – arbatiniu ðaukðteliu… 

Nutarimo, kuris buvo priimtas vienbalsiai, autoriai grasina Stalino–Breþnevo 

teroro aukoms, kad reikia „sukurti diferencijuoto individualaus darbo su þmonëmis, 

esanèiais nacionalistiniø ir religiðkai-ekstremistiniø prietarø átakoje, sistemà. 

Politiniame auklëjamajame darbe atsiþvelgti á tai, kad darbo kolektyvuose, mieste 

yra þmoniø, kurie anksèiau buvo teisti uþ antitarybinæ veiklà, banditiniø grupuoèiø 

dalyviø tarpe nemaþa svetimø ir net atvirai prieðingø socializmui idëjø ir paþiûrø 

neðëjø (…). Aktyviai kovoti demaskuojant ir izoliuojant nuo jaunimo nacionalistiðkai 

nusistaèiusius elementus“. Ðiuose þodþiuose jauèiama Stalino epochos 

nostalgija, apgailestavimas, kad tironas maþokai sunaikino mylinèiø savo tautà ir 

laisvæ lietuviø. Taip trokðta Nutarimo autoriai þengti be Stalino jo nurodytu keliu. 

Mus gàsdina toji aplinkybë, kad Nutarimo dvasia labai panaði á TSKP CK propagandos 

skyriaus vedëjo Sklerovo kalbà, kuris plenume dalyvavo visgi ne sveèio 

teise… Tad gal ne atsitiktinai 1988 m. balandþio 30 d. „Tiesoje“ buvo iðspaus- 

188


dintas istorijos mokslø daktaro Jermalavièiaus straipsnis, kurio idëjø galëtø pavydëti 

ir áþymybe tapusi Andrejeva… Ar toks straipsnis galëjo bûti iðspausdintas be 

LKP CK nariø þinios? 

Po paskutinio LKP CK plenumo mus uþvaldë baimë dël Lietuvos ateities. Pirmà 

kartà mes ëmëme abejoti, kad Jûs, Generalini Sekretoriau, rimtai nusprendëte 

paversti policinæ TSRS valstybæ teisine, apie kokià iki ðiol mes svajojome. 

Vilnius, GENUTË ÐAKALIENË, 

1988 m. geguþës 11 d. LEONAS LAURINSKAS, BRONIUS POÐKUS 


LIETUVOS LAISVËS LYGOS TELEGRAMA 

TSRS GENERALINIAM PROKURORUI REKUNKOVUI 

Maskva, 

TSRS Generaliniam prokurorui 

Rekunkovui 

Geguþës 22 d. ruoðiamasi pagerbti prieð 40 metø 200 tûkstanèiø deportuotø Lietuvos 

gyventojø atminimà. Vilniaus miesto prokuroras Sodeika, vykdomojo komiteto 

pirmininko pavaduotojas Kaèionas pareiðkë, kad imsis grieþtø represijø. 

Praðom apginti TSRS Konstitucijos 50 str. 

Vilnius, VYTAUTAS BOGUÐIS, ROMALDAS RAGAIÐIS, 

1988 m. geguþës 19 d. ANTANAS TERLECKAS, ANDRIUS TUÈKUS 


LIETUVA, 1988 M. LIEPA, NR. 7. 

LIETUVOS LAISVËS LYGOS MITINGO, 

ÁVYKUSIO 1988 M. GEGUÞËS 22 D. VILNIUJE 

DIDÞIØJØ TRËMIMØ 40-MEÈIUI PAMINËTI, 

R E Z O L I U C I J A 

Bûdami ásitikinæ, kad TSRS diktatorius Stalinas Lietuvoje siekë vienintelio tikslo – 

fiziðkai sunaikinti didþiàjà lietuviø, lenkø, þydø ir vokieèiø dalá, mes, susirinkæ 

Vilniuje 1988 m. geguþës 22 dienà deportacijø 40-meèiui paþymëti, nutarëme: 

1. Laikyti, kad 1941–1952 m. Stalino ásakymu buvo iðtremta á Sibirà ir kitus 

tolimus TSRS rajonus apie 300 tûkst. Lietuvos gyventojø. 

189


2. Pareikalauti ið TSRS valdþios pripaþinti ðá aktà antihumaniðku ir prieðtaraujanèiu 

paèios TSRS ástatymams. 

3. Reikalauti kompensuoti deportacijø aukoms jø patirtus moralinius ir materialinius 

nuostolius. 

4. Reikalauti paskelbti trëmimus vykdþiusiø nusikaltëliø sàraðà ir patraukti 

juos baudþiamojon atsakomybën. 

5. Reikalauti paskelbti birþelio 14-àjà tremtiniø diena, pripaþástant jà valstybine 

gedulo diena. 

6. Reikalauti leisti visuomenei jos lëðomis pastatyti Lietuvos tremtiniui paminklà 

Vilniuje, Gedimino aikðtëje. 

7. Reikalauti paskelbti kiekvieno trëmimo tikslø iðtremtøjø skaièiø. 

8. Pareikðti dabartinei Lietuvos administracijai pasipiktinimà dël sàmoningo 

1941 m. birþelio 14–17 d. iðtremtøjø skaièiaus, paskelbto ð.m. geguþës 21 d. „Tiesoje“, 

suklastojimo (tvirtinama, kad buvo iðtremtos 7.439 ðeimos, kuriose buvo 

12.562 þmonës. Iðeitø, kad Lietuvos gyventojø ðeimà tuo metu sudarë maþiau kaip 

du asmenys… O ð.m. geguþës 19 d. „Gimtasis kraðtas“ pripaþino, kad iðtremtøjø 

buvo apie 30 tûkstanèiø). 



Leidëjø pastaba. Tai buvo pirmasis vieðas didþiøjø trëmimø á Sibirà paminëjimas. Dar 

1988 m. balandþio mën. LLL kreipësi á visuomenæ, kviesdama paminëti trëmimø aukas. 

Mitingo dienà jo rengëjai A.Terleckas ir V.Boguðis buvo priversti praleisti namø areðte. 

Gedimino aikðtæ ið visø pusiø apsupo milicininkai ir rusiðkai kalbantys draugovininkai. Á 

Gedimino aikðtæ prasiverþë apie tris tûkstanèius þmoniø, taèiau kelis kartus daugiau þmoniø, 

negalëdami patekti á aikðtæ, susibûrë aplinkinëse gatvëse. Á susirinkusiuosius kreipësi 

pro milicijos kordonà prasiverþæs A.Tuèkus. Jis perskaitë rezoliucijà. Kalbant A.Andreikai 

milicija puolë þmones. „Tvarkos saugotojai“ jëga pradëjo vaikyti mitingo dalyvius: stumdë 

moteris, griebë uþ rankø vyrus, èiupo A.Andreikà, uþlauþë jam rankas ir ðeðiese nutempë 

já á VRM pastatà. E.Krukovskis mëgino dar kartà perskaityti negirdëjusiems rezoliucijà. 

Já uþpuolë uniformuoti asmenys, iðplëðë ið rankø tekstà, uþlauþë rankas ir nutempë 

á milicijos maðinà. Okupacinio reþimo aukø pagerbimas truko 15–20 minuèiø. Milicija jëga 

iðvaikë dalyvius. Oratoriams visà tà laikà trukdë tranki ðokiø muzika, sklindanti ið specialiai 

mitingo vietoje valdþios pastatyto radiofikuoto autobuso garsiakalbiø. 

190 

SUSITIKIMAS LVOVE 

1988 metø birþelio 11–12 d. Lvove ávyko TSRS nacionaliniø-demokratiniø sàjûdþiø 

atstovø pasitarimas. Á Lvovà suvaþiavo 4 respublikø – Gruzijos, Latvijos, 

Lietuvos ir Estijos – tautiniø sàjûdþiø atstovai. Lietuvai atstovavo Lietuvos lais-


vës lyga. Ðeimininkai ir organizatoriai buvo Ukrainos Helsinkio Federacijos atstovai. 

Armënijos delegacija dël svarbiø prieþasèiø atvykti negalëjo. 

Pasitarimas vyko privaèiuose lvovieèiø butuose. Valdþia susirinkimui netrukdë, 

taèiau jo dalyvius sekë (dienà prieð prasidedant pasitarimui vienas ið ukrainieèiø 

renginio organizatoriø buvo sumuðtas KGB agentø). Pasitarimo metu iðrinktas 

TSRS tautø patriotiniø sàjûdþiø koordinacinis komitetas. Jo nariais tapo 

8 þmonës ið 5 respublikø (buvo praneðta, kad Armënijos atstovai bus paskelbti 

vëliau). Nuo Lietuvos á koordinaciná komitetà iðrinkti Lietuvos laisvës lygos nariai 

Antanas Terleckas ir Eugenijus Krukovskis. 

Protestuodami prieð politiniø kaliniø tebelaikymà lageriuose, pasitarimo dalyviai 

paskelbë bado streikà. Badavimo pradþia buvo numatyta birþelio 13 d. Kiekvienas 

ið streikuojanèiø ið eilës badavo po vienà dienà. 

Antràjà pasitarimo dienà buvo paraðyta keletas svarbiø dokumentø, tarp jø – 

laiðkas JAV prezidentui R.Reiganui. 

Lvovieèiai labai draugiðkai sutiko sveèius ir padarë viskà, kad ne tik darbas, 

bet ir poilsis bûtø ádomus ir turiningas. 

Þemiau pateikiame porà pasitarimo Lvove dokumentø. 



P R A N E Ð I M A S 

APIE TSRS TAUTØ PATRIOTINIØ SÀJÛDÞIØ 

KOORDINACINIO KOMITETO ÁSTEIGIMÀ 

Mes, susirinkusieji Lvove á TSRS tautø nacionaliniø-patriotiniø sàjûdþiø atstovø 

pasitarimà, pareiðkiame: 

Vedama TSRS demokratizacijos ir vieðumo politika visiðkai nepalietë pagrindinës 

neiðspræstos Tarybø Sàjungos problemos – nacionalinës. Valdþios reakcija á 

ávykius Kazachstane, Armënijoje ir Azerbaidþane, Lietuvoje, Estijoje, Latvijoje, 

Gruzijoje, Ukrainoje, á þydø ir Krymo totoriø sàjûdþio aktyvizavimàsi, á bandymà 

pravesti nepriklausomà nacionaliniø klausimø aptarimà Maskvoje parodë, kad 

valdanèioji partija ir TSRS valdþia nenori ar negali nukirsti sudëtingà nacionaliniø 

prieðtaravimø mazgà, paveldëtà kolonialinës ekspansijos keliu sukurtos Rusijos 

imperijos ir sustiprintà didþiavalstybinæ aneksinæ Stalino ir jo ápëdiniø politikà. 

Sprendþiant ið TSKP CK teziø bûsimai partkonferencijai ir pagal reakcingà 

iðrinktø á jà respublikose deputatø sàraðà, mes negalime laukti teigiamo nacionalinio 

klausimo sprendimo nei ið partinës konferencijos, nei ið neþinia kada ávyksianèio 

planuojamo specialaus valdanèiosios partijos CK plenumo. 

Nerusø tautø nacionaliniø judëjimø tarpusavio santykiai su taip ir nesubrendusia 

rusø demokratija praeityje, kaip ir mûsø asmeninis daugiametinis kontaktø 

191


su bendrademokratine disidentija patyrimas átikino mus, kad daugelis rusø demokratinës 

opozicijos veikëjø dar giliai neásisavino svarbiausios demokratijos aksiomos: 

negali bûti visiðkai laisva tauta, engianti kitas tautas (arba esanti nuolankiu 

tokio engimo árankiu). Ið èia – nepilnutinis nacionaliniø problemø ávertinimas 

ir tautiniø judëjimø suradikalëjimo, jø iðëjimo uþ kultûriniø-kalbiniø reikalavimø 

rëmø baimë. 

Priimdami (besàlygiðkai) bet kokià paramà ið ðalies, kaip atgimstanèios rusiðkos 

demokratijos, taip ir ið viso pasaulio demokratiniø jëgø, mes vis dëlto suprantame, 

kad mûsø tautos savo laisvës ir lygiateisiðkumo siekdamos gali pasikliauti 

tik savo paèiø jëgomis. 

Mes atmetam siekianèiø iðsaugoti savo status quo reakciniø jëgø pastangas sukirðinti 

mus, – azerbaidþanieèius prieð armënus, rusus ir ukrainieèius prieð Krymo 

totorius, sukirðinti krikðèionis su musulmonais, staèiatikius su katalikais, visus 

kartu nuteikti prieð þydø tautà ir t.t. Pavergtø tautø jëga ir tikslo pasiekimo 

laidas – mûsø vienybë. 

Manome, kad paskutiniu periodu nacionaliniø sàjûdþiø su plaèiø reikalavimø 

spektrø augimas – nuo kalbiniø, ekonominiø, teritoriniø – iki visiðko savarankiðko 

apsispendimo, iðkëlë klausimà dël sukauptos ávairiose respublikose patirties bendro 

panaudojimo ir dël TSRS tautø nacionaliniø-patriotiniø sàjûdþiø koordinacijos. 

Todël mes, Iljos Èavèavadzës draugijos (Gruzija), grupës „Helsinkis 86“ (Latvija), 

Lietuvos laisvës lygos, Ukrainos Helsinkio federacijos, Estijos nacionalinës 

nepriklausomybës partijos, Nacionalinio apsisprendimo bendrovës (Armënija) atstovai, 

nusprendëm ákurti TSRS tautø patriotiniø sàjûdþiø koordinaciná komitetà. 

Tautiniø judëjimø atstovais laikotarpiu ligi kito tarpnacionalinio pasitarimo 

(numatyto 1988 m. rugsëjo mën.) koordinaciniame komitete yra: 

MERABAS KOSTAVA (GRUZIJA), 

IVARS ÞUKOVSKIS (LATVIJA), 

ANTANAS TERLECKAS IR EUGENIJUS KRUKOVSKIS (LIETUVA), 

STEPANAS CHMARA IR VIAÈESLAVAS ÈORNOVILAS (UKRAINA), 

LAGLE PAREK IR MATI VILU (ESTIJA). 

Armënijos atstovai bus paskelbti vëliau. 

Koordinacinis komitetas nerenka primininko. Koordinacinis komitetas bus perrenkamas 

kitame TSRS tautø nacionaliniø-patriotiniø sàjûdþiø atstovø pasitarime. 

Prie koordinacinio komiteto gali prisijungti kitø atvirai demokratiniø tautiniø 

judëjimø atstovai. 

Koordinacinis komitetas iðleidþia kartà per tris mënesius biuletená, kurá pavedama 

paruoðti respublikos, kurioje vyksta eilinis pasitarimas, atstovams. 

Lvovas, TSRS TAUTØ NACIONALINIØ-PATRIOTINIØ SÀJÛDÞIØ 

1988 m. birþelio 12 d. ATSTOVØ PASITARIMO DALYVIAI 



192


TSRS TAUTØ NACIONALINIØ-DEMOKRATINIØ 

SÀJÛDÞIØ ATSTOVØ 

LVOVO PASITARIMO BAIGIAMASIS 


Mes, TSRS tautø nacionalinio-demokratinio sàjûdþio atstovø pasitarimo, ávykusio 

Lvove 1988 m. birþelio 11–12 dienomis Tarpnacionalinio politiniø kaliniø gynimo 

komiteto iniciatyva, dalyviai, iðklausæ praneðimus apie padëtá Gruzijoje, Lietuvoje, 

Latvijoje, Ukrainoje ir Estijoje, susipaþinæ su dokumentais apie Armënijos 

nacionaliná sàjûdá, kurio atstovai negalëjo atvykti á pasitarimà, bet palaiko jo tikslus, 

konstatuojam TSKP ir tarybinës vyriausybës nesugebëjimà iðspræsti paèià 

opiausià daugianacionalinës valstybës sàlygomis nacionalinæ problemà. 

Kaip niûrø áspëjimà visoms priverstinai ájungtoms á Tarybø Sàjungà tautoms, 

susiejusioms savo viltis su nauju tarybinës vyriausybës kursu, mes suvokiame 

armënø tautybës Kalnø Karabacho gyventojø valios paniekinimà ir ið esmës valdþios 

iðprovokuotas viduramþiðkas skerdynes Sumgaite, taip pat vadinamosios 

„Gromykos komisijos“ represuotos Krymo totoriø tautos, siekianèios organizuoto 

sugráþimo á Tëvynæ, savo valstybingumo atkûrimo reikalavimø atmetimà. Didþiai 

nuvylë mus ir ávykdyti mûsø respublikose pagal antidemokratiná stalininábreþneviná 

ðablonà vadinamieji „rinkimai“ á partinæ konferencijà, dël kuriø tolimesnë 

mûsø ateitis priklausys nuo vakarykðtës dienos þmoniø, tiesiogiai atsakingø 

uþ ðiandieninæ apgailëtinà tarybinës valstybës ir atskirai imant mûsø respublikø 

padëtá. 

Pasitarimo dalyviai ið Latvijos, Lietuvos ir Estijos palaiko reikalavimus, pateiktus 

tarybinei vyriausybei 1988 metø sausio 12 d. Armënijos, Gruzijos ir Ukrainos 

þmogaus teisiø gynëjø: 

1) apie valstybiniø kalbø statuso suteikimà respublikø tautinëms kalboms, apie 

visø respublikos gyventojø mokymàsi jø ir apie nacionaliniø kalbø funkcionavimà 

visose valstybinëse ir visuomeninëse respublikø gyvenimo sferose; 

2) apie kultûrinæ-tautinæ nacionaliniø maþumø autonomijà (áskaitant rusø); 

3) apie iðveþtø tautø sugràþinimà á tëvynæ ir nacionaliniø respublikø bei srièiø 

sienø patikslinimà; 

4) apie nacijø, turinèiø valstybingumà uþ TSRS ribø, atstovø susijungimà su 

savo tautomis teisæ; 

5) apie mûsø tautø ekologinio genocido (ekocido) pavojaus nukreipimà; 

6) apie gyventojø sumaiðymo centralizuotai planuojant ekonomikà politikos 

nutraukimà. 

Kartu su tuo, apsikeitæ nuomonëmis apie padëtá mûsø ðeðiose respublikose ir 

dalyvavimo nacionaliniame-demokratiniame sàjûdyje patirtimi, mes priëjome iðvadà, 

kad, be iðvardintø, aktualiais ðiandien mûsø tautos klausimais taip pat tapo 

ðie: 

1) kiekvienos respublikos pilietybës ávedimo ir tikslaus apibrëþimo; 

193


2) kitatauèiø ávaþiavimo nuolatiniam gyvenimui apribojimo, o kai kuriose kritinëse 

situacijose (Estija, Latvija ir kt.) visiðko tokio ávaþiavimo nutraukimo ir netgi 

dalies gyventojø reemigracijos; 

3) visiðko respublikø suvereniteto religiniais klausimais laidavimo, tarp jø sunaikintø 

kai kuriose respublikose nacionaliniø baþnyèiø atstatymo; 

4) pilnutinës respublikinës ûkiskaitos vietoj dekretuotos centralizuotos ekonomikos; 

5) pataisos darbø ir visos penitenciarinës sistemos ástatymø perþiûrëjimo, uþkertant 

galimybes panaudoti priverstiná kaliniø darbà uþ savo respublikos ribø; 

6) nacionaliniø formuoèiø sukûrimo tarybinës armijos gretose, atliekant taikos 

metu karo prievolæ savo respublikos ribose. 

Visi ðie reikalavimai neiðvengiamai susijæ su visiðka politine ir ekonomine decentralizacija 

Tarybø Sàjungoje, kurià ateityje mes matome kaip atskirø suvereniø 

valstybiø konfederacijà. 

Nacionalinio-demokratinio sàjûdþio patirties pasidalijimo ir bendrø veiksmø 

suderinimo tarp eiliniø pasitarimø tikslu mes nusprendëme ákurti TSRS tautø patriotiniø 

sàjûdþiø koordinaciná komitetà. Vienas ið koordinacinio komiteto uþdaviniø 

yra konkretus kiekvieno ið aukðèiau iðvardintø reikalavimø paruoðimas, 

remiantis visø mûsø respublikø medþiaga. 

Ypatingà dëmesá pasitarimas skyrë galutinai neiðspræstam tarybiniø politkaliniø 

klausimui ir represyvios praeities politikos restauravimo bandymams, pasireiðkusiems 

armënø þmogaus teisiø gynëjo Parujo Airikiano ir jauno estø patrioto Siverto 

Zoldino areðtu politiniais motyvais. Ðiais klausimais paruoðti specialûs praneðimai. 

Kitas nacionaliniø-demokratiniø TSRS tautø sàjûdþiø atstovø pasitarimas ávyks 

1988 m. rugsëjo mënesá Latvijoje. 

194 

„Iljos Èavèavadzës“ 4-ojo Daso atstovas (Gruzija) 

MERABAS KOSTAVA 

„Helsinkis-86“ atstovas (Latvija) 

IVARS ÞUKOVSKIS 

Lietuvos laisvës lyga 

ANTANAS TERLECKAS, EUGENIJUS KRUKOVSKIS 

Ukrainos Helsinkio federacijos ir politiniø kaliniø gynimo pakomiteèio atstovai: 

BOGDANAS GORYN, MICHAILO SERGIJENKO, PAVLO SKOÈOK, 

STEPANAS CHMARA, VIAÈESLAVAS ÈORNOVILAS 

Estijos nacionalinës nepriklausomybës partijos atstovai: 

LAGLE PAREK, MATI VILU 

Bus suderinta su „Nacionalinio apsisprendimo bendrove“ (Armënija). 

Lvovas, 



LIETUVA, 1988 M. LIEPA, NR. 7.


LAIÐKAS JAV PREZIDENTUI RONALDUI REIGANUI 

Pone Prezidente! 

Mes, visuomeniniø organizacijø ir nacionaliniø TSRS tautø judëjimø atstovai, 

dëmesingai stebëjome Jûsø pasisakymus ginant mûsø tautines teises, ypaè prieðrinkiminiø 

kampanijø metu. Jûsø principinë pozicija, vertinant Zonenfeldo doktrinà, 

átikino mus, kad Jûs gerai suvokiate mûsø padëtá ir suprantate, kad neiðsprendus 

TSRS nacionalinio klausimo neámanoma nei visuomenës demokratizacija, 

nei tvirta taika. 

Todël Jûsø vizità á TSRS ir norà susitikti su mumis ávertiname kaip dar vienà 

apraiðkà rimto dëmesio aðtrioms nacionalinëms problemoms, kurios iðkilo Pabaltijyje, 

Kazachstane, Armënijoje, Gruzijoje, Ukrainoje. 

Mes tikëjomës, kad, þinodamas apie jas, Jûs, pone Prezidente, susitikæs su mumis 

sutelksite dëmesá ties paèiomis aðtriausiomis, t.y. nacionalinëmis, problemomis. 

Mes prisimename, kad ið visø Helsinkio sutartá pasiraðiusiø Vakarø pasaulio 

ðaliø JAV visuomet buvo aktyviausia TSRS tautø laisvës gynëja, ir kaip ið iðtikimiausio 

ðiø tradicijø tæsëjo laukëme, kad Jûsø vizitas á Maskvà padës þymiai pakeisti 

mûsø tautø likimus. Deja, to neávyko. Jûsø kalboje laisvës klausimas paèia 

plaèiàja ðio þodþio prasme (tautø laisvë) uþleido vietà þmogaus teisëms apskritai. 

Ið Jûsø atsakymo korespondentams ásitikinome, kad tokia pozicija – ne atsitiktinumas, 

bet Jûsø naujas poþiûris á TSRS vykstanèià nacionalinæ politikà. Pasirodo, 

Jums TSRS nustojo buvusi „blogio imperija“, o nacionalinë problematika tapo tokia 

neesminë, kad apie jà neverta ir prisiminti. 

Taèiau mes, gerbiamas pone Prezidente, suvokdami savo atsakomybæ, pareiðkiame, 

kad tokiam persiorientavimui kol kas nëra pagrindo. TSRS sudaranèiø tautø 

likimas nepakito. „Tautø naikinimas“, kaip taikliai iðsireiðkë Avtorchanovas, tæsiasi. 

Jis pasireiðkia nuolatine rusifikacija, nacionaliniø kalbø ðalinimu ið ástaigø, 

mokslo, ðvietimo, dirbtinai skatinama migracija, ekonomikos centralizacijos stiprinimu 

ir daugeliu kitø formø, kurias per amþius sukûrë imperijos sàmonë. Pagal 

Leninà, Rusijos imperija buvo „tautø kalëjimas“, o tokios sàvokos kaip „tarybinë 

liaudis“ skamba kaip „amþinàjá atilsá“ Tarybø Sàjungos tautoms. Skelbiant socialiná 

antagonizmà ir tarpklasinæ neapykantà, visur vyksta vidinës tautos, kaip sudëtingos 

socialinës sistemos, struktûros nykimas. 

Tarpklasinës neapykantos doktrina yra nepaprastai antikrikðèioniðka, kadangi 

artimo meilë, kurià skelbia krikðèionybë, pasiekiama áveikiant socialinius prieðtaravimus. 

Dabar, kai neapykantos filosofija patyrë visiðkà pralaimëjimà ir privedë 

þmonijà prie iðnykimo ribos, krikðèioniðkoji meilë – vienintelë galinti jà iðgelbëti 

konstruktyvi jëga. Ji apsaugo tautas nuo dviejø kraðtutinumø – melagingo internacionalizmo 

ir nacionalinio gyvuliðkumo – pagrindø imperializmo, kuris antràjá pateikia 

po pirmojo kauke. Tai bûdinga daugiaamþei Rusijos imperijos praktikai. 

Gerbiamas pone Prezidente! Mums sunku ásivaizduoti kovà uþ þmogaus teises 

be kovos uþ nacionalines tautø teises. Þmonijos istorija átikina mus, kad tik 

195


ten, kur iðkovojama tautinë laisvë, greitai ásitvirtina asmens teisës, bet ne atvirkðèiai. 

Kaip dabar, taip ir ateityje tautos laisvë – viena ið pagrindiniø þmogaus teisiø 

garantijø. 

Gerbiamas pone Prezidente! Mes ásitikinæ, kad tikroji þmonijos istorija raðoma 

ne ant popieriaus, bet þmoniø ðirdyse, kurias áþvelgia Dievas, kadangi Dievas 

teisia ne pagal rezultatus, bet pagal siekiø ir motyvø tyrumà. 

Mes prisimename Jûsø viltá kelianèius þodþius apie tai, kad JAV negali þiûrëti 

sudëjusios rankas á likimus tautø, apvilktø tarybiniais tramdomaisiais marðkiniais. 

Ir Jûsø ðalinimasis nuo TSRS nacijø problemos nulemtas stipraus tarybinës valdþios 

pasiprieðinimo bûtent ðioje srityje, kadangi vieðumas ir demokratizacija nacionaliniuose 

klausimuose, be abejo, iðryðkintø tà prievartà, kurios pagalba kûrësi 

ir dabar laikosi Tarybø Sàjunga, jokiu bûdu nesanti lygiateisiø tautø sàjunga. 

Taèiau principai tik tuomet neða gërá, kai yra visiðkai realizuojami. 

Linkime Jums sëkmingai ir garbingai uþbaigti savo prezidentavimà ir áeiti á 

istorijà kilnaus visø tautø laisvës gynëjo vardu. 

Lvovas, 


JUDËJIMØ LVOVO PASITARIMO DALYVIAI IÐ GRUZIJOS, 

1988 m. birþelio 12 d. LATVIJOS, LIETUVOS, UKRAINOS IR ESTIJOS 


LIETUVA, 1988 M. RUGSËJIS–SPALIS, NR. 8. 

196 

LIETUVOS LAISVËS LYGOS PROGRAMA 

1939 m. rugpjûèio 23 d. Sovietø Sàjungos ir Vokietijos diktatoriai Stalinas ir Hitleris 

pasidalijo Rytø Europà: Lietuva tuomet atiteko Vokietijos Reichui. Taèiau tø 

paèiø metø rugsëjo 28 d. derybø metu Hitleris perleido Lietuvà Sovietø Sàjungai. 

Taip buvo palaidota Lietuvos laisvë ir nepriklausomybë. Uþ dviejø savaièiø Stalinas 

pasiuntë á Lietuvà 20.000 raudonosios armijos kariø. 1940 m. birþelio mën. 

15 d. Lietuva buvo okupuota, o vëliau inkorporuota á TSRS sudëtá. Diplomatiná 

ðios agresijos ritualà atliko Stalino emisaras Dekanozovas (1953 m. suðaudytas 

kartu su Berija). Ir po Stalino mirties politinis Lietuvos statusas nepasikeitë. Nëra 

jokio pagrindo tikëti, kad artimiausiu metu TSRS vadai pasmerktø Stalino agresijà 

Pabaltijo respublikose. Tokià politikà diktuoja nuo amþiø susiklostæs imperialistinës 

Rusijos poþiûris á „maþàsias“ tautas. 

Lietuvos ateitis priklauso nuo ðiø faktoriø: 

1. Lietuviø tautos politinio sàmoningumo, ryþto bûti laisvai. 

2. Demokratiniø pasaulio valstybiø spaudimo Tarybø Sàjungai. 

3. Rusø poþiûrio á Stalino sukurtos imperijos tautas. 

Ið visø TSRS pavergtø kraðtø Lietuvoje vyko bene didþiausias pasiprieðinimas, 

pareikalavæs ir daugiausiai þmoniø aukø (procentiniu atþvilgiu). Vis dëlto 

lietuviø tauta iðliko gyva ir neprarado ryþto siekti savo nepriklausomybës.


Dauguma pasaulio valstybiø yra abejingos Pabaltijo tautø likimui. Kol kas nedaug 

teigiamø poslinkiø rusø tautos poþiûryje á nacionaliná klausimà TSRS, nors 

dalis rusø inteligentijos jau pripaþásta Lietuvai, Latvijai ir Estijai savarankiðko egzistavimo 

teisæ. 

1978 m. birþelio 15 d. Lietuvoje buvo sukurta Lietuvos laisvës lyga. Jos uþdavinys 

– kelti lietuviø tautos sàmoningumà, brandinti Nepriklausomos Lietuvos idëjà. 

Per savo veiklos deðimtmetá Lyga dalyvavo leidþiant pogrindinæ spaudà, organizavo 

protesto akcijas, rinko ir skelbë archyvinæ medþiagà. Visà tà laikà Lyga 

buvo priversta veikti pogrindyje. Ðiandien, vykstant demokratizacijos procesui 

Tarybø Sàjungoje, keièiantis politiniam ir visuomeniniam klimatui Lietuvoje, legaliai 

veikianti Lietuvos laisvës lyga skelbia savo programà. 

Lietuvos laisvës lygos nuomone, artimiausiu metu bûtina atlikti ðiuos veiksmus. 

1. Ðiuo metu Lietuvoje veikianèioje konstitucijoje: 

a) Áteisinti Lietuvos pilietybæ, akcentuoti, kad aukðèiausios valdþios nariais gali 

bûti tik Lietuvos pilieèiai. 

b) Paskelbti lietuviø kalbà valstybine kalba, jà laikyti visø Lietuvos pilieèiø 

bendravimo kalba. 

c) Garantuoti sàþinës laisvæ ir realø Baþnyèios atskyrimà nuo valstybës, galimybæ 

Baþnyèiai aktyviai dalyvauti Lietuvos visuomeniniame gyvenime. 

d) Pripaþinti Lietuvai teisæ turëti savo laisvai samdomà kariuomenæ. 

2. Kultûros ir ðvietimo srityje: 

a) Kurti tautinæ demokratinio pobûdþio Lietuvos mokyklà, ypatingà dëmesá 

skiriant Lietuvos valstybës ir kultûros istorijai visose mokymo ástaigose. 

b) Leisti fakultatyviai dëstyti religijos pagrindus vidurinëse mokyklose. 

c) Iðsaugoti Lietuvos kultûriná palikimà, reikalauti ið TSRS valstybinio biudþeto 

lëðø tarybiniais metais sunaikintiems paminklams atstatyti. 

d) Atkurti Lietuvos ryðius su uþsieniu, propaguoti Lietuvos kultûrà TSRS ir 

uþsienyje. 

3. Lietuvos istorijos srityje: 

a) Paskelbti slaptuosius archyvinius dokumentus. 

b) Atkurti istorinæ tiesà apie 1918–1919 ir 1939–1940 metø ávykius Lietuvoje. 

c) Pasmerkti nusikalstamà stalinizmo vidaus ir uþsienio politikà. 

d) Masines Lietuvos pilieèiø represijas 1940–1953 metais paskelbti nusikaltimu 

þmonijai, reabilituoti visus dël jø nukentëjusius, atlyginti jiems padarytus nuostolius. 

e) Vieðai paskelbti stalinistinio genocido vykdytojø sàraðà ir spræsti klausimà 

dël jø juridinës atsakomybës. 

f) Pastatyti Vilniuje ir kitose vietovëse paminklus Lietuvos partizanams. 

4. Ekonomikoje ir ekologijoje: 

a) Perduoti Lietuvos vykdomosios valdþios kompetencijai pramonës ámones. 

b) Ávesti tautinæ valiutà ir jos emisijà. 

c) Apriboti darbo jëgos migravimà ið kitø sàjunginiø respublikø. 

197


d) Organizuoti Lietuvos ekologijos ministerijà, skirti daugiau dëmesio ir lëðø 

gamtos apsaugai Lietuvoje, sustabdyti Ignalinos AE ir chemijos gigantø statybà. 

5. Þmogaus teisiø srityje: 

a) Panaikinti LTSR BK straipsnius, leidþianèius persekioti asmenis uþ jø ásitikinimus. 

b) Garantuoti þodþio, susirinkimø, demonstracijø laisvæ ir panaikinti neteisëtus 

nutarimus, ribojanèius naudojimàsi tomis laisvëmis. 

c) Panaikinti policiná vidaus pasø reþimà, garantuoti laisvà Lietuvos pilieèiø 

migracijà á uþsiená. 

d) Paleisti visus politinius kalinius. 

Ágyvendinus ðias priemones bus sudarytos prielaidos Lietuvos Nepriklausomybei 

atstatyti. 

Lietuvos laisvës lyga reikalauja ið Lietuvos, Latvijos ir Estijos iðvesti Sovietø 

Sàjungos okupacinæ kariuomenæ. 

Lietuvos laisvës lyga akcentuoja, kad galutinis jos tikslas – laisva demokratinë 

Lietuva Europos tautø konfederacijoje. 

Pagrindinis Lygos ginklas – vieðas atviras þodis. 

Savo veikloje Lyga vadovaujasi SNO Ástatais, SNO Generalinës Asamblëjos 

rezoliucijomis dekolonizacijos klausimu, Visuotine þmogaus teisiø deklaracija, 

Helsinkio Baigiamojo akto nutarimais. 

Lietuvos laisvës lyga nuolat apeliuos á pasaulio tautø sàþinæ Lietuvos laisvës 

reikalu. 

Lietuvos laisvës lyga turi savo leidiná „Vytis“. 

Lyga nori bendradarbiauti su Lietuvos persitvarkymo sàjûdþiu, Blaivystës sàjûdþiu, 

Baþnyèios teisiø gynimo grupëmis ir visais þmonëmis, kuriems rûpi Lietuvos 

likimas. 

Lietuvos laisvës lyga sveikina Rusijos ir kitø TSRS tautø demokratinius judëjimus. 

Lietuvos laisvës lyga skelbia savo laikinàjà tarybà: 

1. VALDAS ANELAUSKAS (KAUNAS) 

2. ALGIMANTAS BALTRUÐIS (VILNIUS) 

3. VYTAUTAS BOGUÐIS (VILNIUS) 

4. ANTANAS GRIGAS (LEIPALINGIS) 

5. EUGENIJUS KRUKOVSKIS (VILNIUS) 

6. LEONAS LAURINSKAS (TAURAGË) 

7. EDMUNDAS PAULIONIS (DAUGËLIÐKIS) 

8. JONAS PETKEVIÈIUS (ÐIAULIAI) 

9. BRONISLOVAS POÐKUS (KRETINGA) 

10. JONAS PRATUSEVIÈIUS (VILNIUS) 

11. ROMALDAS RAGAIÐIS (VILNIUS) 

12. VACLOVAS RALYS (VILNIUS) 

13. LEONORA SASNAUSKAITË (VILNIUS) 

14. GENOVAITË ÐAKALIENË (VILNIUS) 

198


15. MINDAUGAS ÐIBONIS (KAUNAS) 

16. ANTANAS TERLECKAS (VILNIUS) 

17. ANDRIUS TUÈKUS (VILNIUS) 

18. JONAS VOLUNGEVIÈIUS (VILNIUS). 

Lietuvos laisvës lyga kreipësi á JAV gyvenantá vienà ið Lygos steigëjø DR. AL- 

GIRDÀ STATKEVIÈIØ, praðydama já sudaryti Lietuvos laisvës lygos Uþsienio tarybà 

ir atstovauti Lygai uþsienyje. 


1988 m. liepos 3 d. 




LIETUVIØ TAUTOS MAÞOJO SEIMO 

1988 M. LIEPOS 12 D. LIETUVOS SOSTINËS 

VILNIAUS GEDIMINO AIKÐTËJE, 


Laisvë nëra kurios nors tautos dovanojama kitai. Laisvë visada yra iðkovojama 

dideliø aukø kaina. 

Mûsø tauta 1917 m. garsiai visam pasauliui pareiðkë savo ryþtà bûti laisva ir 

nepriklausoma. Ðià idëjà tauta realizavo po ilgø kruvinø kovø su didþiaisiais savo 

kaimynais. 1919 m. rugsëjo 11 d. Tarybø Rusija pripaþino Lietuvà de facto. 

1920 m. liepos 12 d. Maskvos Taikos sutartimi Lietuva buvo pripaþinta ir de jure. 

Ðios sutarties pirmàjá straipsná suformulavo asmeniðkai pats Leninas: „Remdamasi 

Rusijos Federacinës Socialistinës Tarybø Respublikos paskelbtàja visø tautø 

teise laisvai apsispræsti ligi joms visiðkai atsiskiriant nuo valstybës, kurios sudëtyje 

jos yra, Rusija be atodairø pripaþásta Lietuvos valstybës savarankiðkumà ir nepriklausomybæ 

su visomis ið tokio pripaþinimo einanèiomis juridinëmis sëkmëmis 

ir gera valia visiems amþiams atsisako nuo visø Rusijos suvereniteto teisiø, 

kuriø ji yra turëjusi lietuviø tautos ir jos teritorijos atþvilgiu. Kad Lietuva buvo 

kuomet priklausiusi Rusijai, tas faktas neuþdeda lietuviø tautai ir jos teritorijai 

jokiø pareigø Rusijos atþvilgiu.“ (Lietuvos TSR istorijos ðaltiniai, Vilnius, 1961, t. 4). 

Praëjus vos dviem dienoms po ðios sutarties pasiraðymo, Rusijos TFSR Komisaro 

tautybiø reikalams Stalino pasiøsta kariuomenë (keletui divizijø pats asmeniðkai 

vadovavo) uþëmë Lietuvos sostinæ Vilniø ir èia paskelbë mobilizacijà, aiðkiai 

paþeidþianèià Hagos Konvencijà ir paèios Maskvos Taikos sutarties raidæ bei 

dvasià. Tik Stalino ir Tuchaèevskio kariuomenës pralaimëjimas prie Varðuvos iðgelbëjo 

Lietuvos nepriklausomybæ. 

199


Stalinas niekada neatsisakë savo grobuoniðkø tikslø Lietuvos teritorinio vientisumo 

ir valstybinio suvereniteto atþvilgiu. 

1939 d. rugsëjo 28 d. Stalinas gavo savo sëbro Hitlerio diplomatinæ sankcijà 

pasiglemþti Lietuvà. Kitø metø birþelio 15 d. 300 tûkst. Stalino kariuomenë uþgrobë 

neutralia pasiskelbusià Lietuvà. Po metø mûsø tautà „iðvadavo“ Hitleris. 

1944 m. Lietuva vël tapo Stalino nuosavybe. Dalá (26.454 kv. km) Lietuvai Maskvos 

sutartimi pripaþintos etnografinës þemës Stalinas 1944 m. priskyrë Baltarusijos 

administracijai ir Lenkijos valstybei. 

Teritorijoje tarp Nemuno ir Priegliaus upiø nuo amþiø gyveno lietuviai. Ðià 

teritorijà (vadinamà Maþàja Lietuva) 13 a. aneksavo vokiðkasis Teutonø ordinas. 

1945 m. Potsdamo konferencijos nutarimu Maþoji Lietuva (15.100 kv. km) buvo 

atiduota TSRS administruoti. Uþuot prijungæs jà prie Lietuvos, Stalinas kolonizavo 

jà slavais. 

Naujo politinio màstymo dëka atsirado Europos, kaip bendrø namø, kûrimo 

idëja. Ir lietuviø tautai, vël siekianèiai suvereniteto, ji teikia vilèiø bûti lygiateise 

tarp laisvø Europos tautø. Bendri Europos namai gali suklestëti tik gyvenant juose 

laisvoms, lygiateisëms tautoms, besivadovaujanèioms aukðèiausiais moralës ir 

dorovës principais. 

Mes, ðio susirinkimo dalyviai, kreipiamës á TSRS Aukðèiausiàjà Tarybà, praðydami 

oficialiai pripaþinti 1939 m. rugsëjo 28 d. sandërá tarp Stalino ir Hitlerio 

agresijos aktu taikios tautos atþvilgiu su visomis ið tokio pripaþinimo iðeinanèiomis 

teisinëmis pasekmëmis. 

Priimta susirinkime Vilniuje 1988 m. liepos 12 d. 



Leidëjø pastaba. Ðis dokumentas priimtas Blaivystës sàjûdþio ir Lietuvos laisvës lygos 

organizuotame mitinge, skirtame Maskvos Taikos sutarties 68-osioms metinëms paminëti. 

Mitingo iðvakarëse jo rengëjams prokuratûroje grasinta baudþiamàja atsakomybe, o 

liepos 12 d. Blaivystës sàjûdþio nariai J.Kanèys, G.Jakubèionis, V.Ðiuparis, LLL narys A.Terleckas, 

vienas Rusijos Demokratinës sàjungos lyderiø V.Bogaèiovas buvo sulaikyti. Gedimino 

aikðtæ VRM kariuomenë apsupo keliais þiedais. Prie Katedros pavyko prasiverþti 

maþdaug tûkstanèiui þmoniø, o deðimtys tûkstanèiø liko stovëti uþ nepralauþiamo emvëdistø 

þiedo. Kadangi mitingo organizatoriai buvo sulaikyti prokuratûroje, mitingà pravedë 

V.Boguðis. Jis perskaitë rezoliucijà, praneðë apie sulaikytuosius. Kalbëjo P.Cidzikas, 

Rusijos Demokratinës sàjungos atstovas J.Skubko. 

200


KREIPIMASIS Á LIETUVOS GYVENTOJUS 

Antrojo pasaulinio karo aidas, tartum siaubà kelianti ðmëkla, keliauja per pasaulá. 

Vykdydami Hitlerio ir Stalino pavedimà, Vokietijos Reicho uþsienio reikalø ministras 

Ribentropas ir TSRS uþsienio reikalø komisaras Molotovas 1939 metø rugpjûèio 

23 dienà pasiraðë Nepuolimo sutartá. Jos slaptuoju protokolu diktatoriai 

pasidalino Rytø Europà. Lietuva tuomet atiteko Vokietijai. Remdamasis moraline 

ir materialine Stalino pagalba, Hitleris po savaitës uþpuolë Lenkijà. Taip prasidëjo 

Antrasis pasaulinis karas. 

1939 metø rugsëjo 28 dienà Molotovas ir Ribentropas pasiraðë Draugystës ir 

sienø sutartá. Slaptajame protokole du agresoriai – Stalinas ir Hitleris – ávykdë Rytø 

Europos perdalijimà – Vokietija perleido Rusijai Tautø Sàjungos naræ Lietuvà. 

1940 metø birþelio 15 dienà Hitlerio laiminama maþdaug 250 tûkstanèiø Stalino 

kariuomenë aneksavo Lietuvà. Okupacijai pateisinti buvo atliktas gan nesudëtingas 

ceremonialas pagal Dekanozovo ir Pozdniakovo scenarijø. 

Rusija, 1939 m. derëdamasi su Vokietija dël Lietuvos teritorijos, o 1940 m. birþelio 

15 d. okupuodama visà respublikos teritorijà, sulauþë ðias tarptautines sutartis: 

1. 1920 m. liepos 12 d. Lietuvos ir Tarybø Rusijos taikos sutartá, kuria Rusija 

dar kartà viso pasaulio akivaizdoje visiems amþiams atsiþadëjo savo pretenzijø á 

Lietuvà, kaip buvusià carinës Rusijos kolonijà; 

2. 1926 m. rugsëjo 28 d. Lietuvos ir TSRS Nepuolimo sutartá, kurios 2-uoju 

straipsniu Tarybø Sàjunga pasiþadëjo „visomis aplinkybëmis“ gerbti Lietuvos suverenumà 

bei teritoriná integralumà ir nelieèiamybæ; 

3. 1933 m. liepos 5 d. Lietuvos sutartá su Tarybø Sàjunga dël uþpuolimo sàvokos 

apibrëþimo; 

4. 1939 metø spalio 10 dienos Lietuvos ir Tarybø Sàjungos Savitarpio pagalbos 

sutartá, kuria ásipareigojo saugoti Lietuvos suverenumà, nesiimti jokiø priemoniø 

keièiant Lietuvos valstybinæ santvarkà, ekonominæ ir socialinæ sistemà, laikytis 

nesikiðimo á vidaus reikalus principø. 

Jau greitai 50 metø, kaip Lietuva neða svetimøjø jungà, nors visos Vakarø valstybiø 

kolonijos seniai tapo laisvomis ir nepriklausomomis valstybëmis. Hitleris 

Niurnbergo teisme buvo pripaþintas tarptautiniu nusikaltëliu. Ðiandien jau ir TSRS 

masinës informacijos priemonës atsiribojo nuo Stalino vidaus politikos. Taèiau iki 

ðiol buvusio diktatoriaus ir svetimø teritorijø grobiko uþsienio politika beveik nekvestionuojama, 

jis pats netraktuojamas tarptautinës teisës normø lauþytoju. Nusikalstamos 

Stalino uþsienio politikos padariniai Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje nelikviduojami. 

Mes, þemiau pasiraðiusieji, reikalaujame ið TSRS vyriausybës paskelbti 1939 m. 

Stalino–Hitlerio suokalbá Baltijos, Lenkijos ir Rumunijos tautø atþvilgiu tarptautiniu 

nusikaltimu su ið to iðplaukianèiomis juridinëmis pasekmëmis. Reikalaujame, 

kad TSRS vyriausybë Lietuvoje ávykdytø ðias priemones: 

201


1) iðvestø savo okupacinæ kariuomenæ; 

2) iðmokëtø Lietuvos gyventojams kompensacijà pinigais ar natûra uþ prievarta 

iðreikalautas rinkliavas; 

3) uþmokëtø atimtos ið gyventojø þemës vertæ; 

4) atlygintø uþ sugriautà Lietuvos ekonomikà, iðveþtas á TSRS materialines 

vertybes, nuniokotà gamtà; 

5) demontuotø ir iðsiveþtø á Rusijà visus chemijos gigantus, nuodijanèius mûsø 

gamtà, uþdarytø Ignalinos AE; 

6) atstatytø sugriautà Vilniaus senamiestá; 

7) atlygintø moralinius ir materialinius nuostolius stalininio reþimo aukoms. 

Ð.m. rugpjûèio 23 d. 19 val. kvieèiame visus Lietuvos gyventojus á Vilniaus 

miesto Gedimino aikðtæ paminëti juodosios Lietuvos istorijos datos. Kvieèiame ir 

kituose Lietuvos miestuose bei gyvenvietëse prisiminti ðià tragiðkà sukaktá, pagerbti 

Stalino ir Hitlerio teroro aukas. 

202 

KUN. EDMUNDAS ATKOÈIÛNAS, VYTAUTAS BOGUÐIS, ADELË BRAZDÞIÛTË, 

ALFONSAS BUMBULIS, MONIKA GAVËNAITË, KUN. ROBERTAS GRIGAS, 

MEÈISLOVAS JUREVIÈIUS, SAULIUS KELPÐAS, JUOZAS KANÈYS, 

KUN. KASTYTIS KRIKÐÈIUKAITIS, LEONAS LAURINSKAS, KUN. KASTYTIS 

MATULIONIS, KUN. EDMUNDAS PAULIONIS, JONAS PETKEVIÈIUS, 

ANTANAS PIPIRAS, BRONIUS POÐKUS, KUN. ROKAS PUZONAS, 

ROMALDAS RAGAIÐIS, KUN. VYTAUTAS SADAUSKAS, 

GENUTË ÐAKALIENË, KUN. ANTANAS ÐEÐKEVIÈIUS, REGINA TERESIÛTË, 

ANDRIUS TUÈKUS, VYTAUTAS VAIÈIÛNAS, JONAS VOLUNGEVIÈIUS 

Vilnius, 

1988 m. liepos 26 d. 



Leidëjø pastaba. Ðá kreipimàsi inicijavo LLL. 

JO EMINENCIJAI KARDINOLUI 

VINCENTUI SLADKEVIÈIUI 

Lietuvos laisvës lyga, vieðai veikiantis patriotø susivienijimas, reiðkia Jums pagarbà 

ir pasitikëjimà ir kvieèia Jus kartu su lietuviø tauta ðá mënesá prisiminti lemtingà 

ir tragiðkà mûsø istorijos datà – Molotovo–Ribentropo pakto pasiraðymo metines. 

1939 m. rugpjûèio 23 d. Maskvoje buvo sudaryta TSRS ir Vokietijos Nepuolimo 

sutartis, kurios slaptasis protokolas nulëmë trijø Pabaltijo respublikø ir Lenkijos 

likimà. Ágyvendinant Molotovo–Ribentropo paktà, 1940 m. birþelio mënesá Lietuva 

buvo uþimta raudonosios armijos ir neteko savarankiðkos valstybës statuso.


Jums gerai þinoma, kokias nesuskaièiuojamas nelaimes mûsø Tëvynei ir jos 

Baþnyèiai atneðë valstybingumo praradimas. Kartu su politine nepriklausomybe 

Lietuvoje buvo sutrypta ir sàþinës laisvë bei kitos demokratinës laisvës, o Baþnyèia 

neteko galimybës laisvai ir netrukdomai vykdyti savo misijà. Tokiu bûdu Molotovo–Ribentropo 

paktas slegia ne tik mûsø praeitá, bet ir dabartá. Tai suprasdamas, 

kiekvienas doras ir sàþiningas lietuvis turi pasmerkti tà nusikalstamà dviejø 

diktatoriø suokalbá ir reikalauti, kad bûtø likviduoti jo padariniai. 

Tik iðsivadavæs nuo baimës ir netikrumo, nuo deðimtmeèiais já supusio melo ir 

demagogijos, tik savo istorijà suvokæs ðiø dienø Lietuvos þmogus gali bûti ðviesios 

ateities – Dievo karalystës þemëje kûrëjas. Ugdyti toká þmogø yra paðaukta ir 

Baþnyèia, kuriai pats þmogaus Atpirkëjas yra liepæs bûti þemës druska ir pasaulio 

ðviesa. 

Prisimindami, kad XIX a. lietuviai vyskupai ir kunigai buvo mûsø tautinio 

atgimimo ðaukliai ir vadovai, kad ir ðis amþius davë Lietuvai didþiø dvasininkø 

patriotø, susiejusiø Baþnyèios likimà su tautos likimu, mes ðiandien su viltimi 

þiûrime á Lietuvos Baþnyèià ir á Jus, jos vyriausiàjá Ganytojà. Mes laukiame ið Baþnyèios 

gyvybiniø mûsø tautos problemø supratimo ir aktyvios paramos jas sprendþiant. 

Dëkojame, kad Baþnyèia laimina visø jos vaikø kilnias idëjas ir pastangas, 

bet ji turëtø ir savo konkreèioje veikloje atsiþvelgti á ðiø dienø realybæ, skatinti 

pozityvias permainas gyvenime ir þmoniø sàmonëje. 

Ðiø metø rugpjûèio 23 dienà tûkstanèiai Lietuvos gyventojø susirinks Vilniuje 

Katedros aikðtëje ir paminës tragiðkà mûsø istorijos puslapá – nepriklausomybës 

praradimà. Þinodami Jûsø Eminencijos meilæ ir iðtikimybæ Lietuvai, mes kvieèiame 

Jus, pasirëmus garbingu kardinolo titulu ir autoritetu, prabilti tiesos þodþiu á 

Lietuvos kunigus ir tikinèiàjà tautà, pasmerkti Molotovo–Ribentropo paktà ir jo 

pragaiðtingas pasekmës mûsø Tëvynei. Toks Jûsø þingsnis pratæstø kilnias vyskupø 

V.Borisevièiaus, M.Reinio, T.Matulionio ganytojiðkas tradicijas, pakeltø tautos 

dvasià ir susipratimà. 

Pagarba istorinei tiesai nëra politinis, bet moralinis aktas. Kaimyninës Lenkijos 

episkopatas jau kuris laikas rûpinasi lenkø tautos istorijos „baltø dëmiø“ uþpildymu, 

tokiø kaip Molotovo–Ribentropo paktas, Varðuvos sukilimas, lenkø karininkø 

skerdynës Katynëje. Pats Lenkijos primas kardinolas J.Glempas ðá rudená 

savo kelionës á Tarybø Sàjungà metu aplankys Katynës þudyniø vietà ir ten pagerbs 

stalinizmo aukø atminimà. 

„Tiesa padarys jus laisvus“, – kalbëjo Kristus. Istorinë tiesa ðiandien mums 

visiems reikalinga vardan mûsø Tëvynës ir Baþnyèios atgimimo. 





203


204 

GORBAÈIOVO PERSITVARKYMO AIDAS 

KRETINGOS STALINISTØ SÀMONËJE 

Ð.m. rugpjûèio 11-àjà Kretingos gyventojai kreipësi á miesto Vykdomàjá komitetà, 

praðydami nebûti abejingiems lietuviø tautos skausmui, to mënesio 23-àjà Molotovo–Ribentropo 

pakto 49-øjø metiniø proga leisti þemaièiams susirinkti centrinëje 

miesto aikðtëje 19 val. Kretingieèiai praðë radiofikuoti aikðtæ ir apie mitingà 

praneðti rajoninëje spaudoje. 

Rugpjûèio 17-àjà vienas ið pasiraðiusiøjø minëtàjá pareiðkimà – Bronius Poðkus 

– gavo l. e. miesto Vykdomojo komiteto pirmininko pareigas A.Kubilinskienës 

tarnybiná raðtà Nr. 85, kuriame tokiais þodþiais motyvuojamas neigiamas valdþios 

atstovo atsakymas: „Miesto Vykdomasis komitetas praðymà laiko negaliojanèiu, 

o numatomà organizuoti mitingà (…) neleisti kaip neatitinkantá TSRS AT 

Prezidiumo 1988 m. liepos 27 d. Ásako „Dël susirinkimø, mitingø, gatviø eityniø ir 

demonstracijø organizavimo TSR Sàjungoje tvarkos“. Á ðá raðtà mitingo organizatoriai 

reagavo tokiu laiðku: „Mums þinoma, kad Lietuvos persitvarkymo sàjûdis 

rugpjûèio 23 d. Vilniuje organizuoja mitingà Molotovo–Ribentropo paktui pasmerkti 

ir kad tam gautas valdþios organø leidimas. Drausdama analogiðko pobûdþio 

akcijà Kretingoje, miesto valdþia faktiðkai iðreiðkia savo pritarimà nusikalstamai 

stalinizmo vidaus ir uþsienio politikai. Kretingos m. Vykdomojo komiteto 

atsakymà mes laikome antikonstituciniu, prieðtaraujanèiu persitvarkymo ir 

demokratizacijos procesui Tarybø Sàjungoje ir todël neteisëtu. Praneðame, kad 

mitingas, skirtas Molotovo–Ribentropo paktui paminëti, Kretingoje ðiø metø rugpjûèio 

23 dienà ávyks. Kretinga, 1988 m. rugpjûèio 18 d., Bronius Poðkus, Felicija 

Martiðienë, Sigitas Martiðius, Anicetas Puðkorius, Birutë Puðkorienë, Jadvyga Þiliutë, 

Janina Jogminaitë, Onutë Petreikytë“. 

Rugpjûèio 19-àjà A.Kubilinskienë atsiuntë B.Poðkui kvietimà rugpjûèio 22 d., 

9.30 val., atvykti pas pirmininko pavaduotojà A.Kubilinskienæ. B.Poðkus nenuvyko. 

Rugpjûèio 23 d. B.Poðkus buvo kvieèiamas pas Kretingos prokuratûros tardytojà 

Gegá. Atsisakë nuvykti, motyvuodamas, kad negavo oficialaus kvietimo. Toká 

jam netrukus atneðë. Esàs kvieèiamas á L.Giros g. Nr. 10, kab. 3, tel. 51373. B.Poðkus 

kitoje raginimo pusëje uþraðë: „Rugpjûèio 23-àjà atvykti negalësiu, nes mums, 

lietuviams, toji diena yra gedulo diena. B.Poðkus“. 

Mitingas ávyko. Susirinko 4–5 tûkst. þmoniø ið Kretingos ir kitø Þemaitijos 

vietø, kalbëtojø buvo per 10. Þmonës laikë rankose ðûkius, tautines vëliavas. Milicija 

mitingà stebëjo, bet netrukdë. 

21 val. baþnyèioje Ðv. Miðias aukojo 3 kunigai: Liudvikas Ðarkauskas, Antanas 

Bunkus ir Vytautas Sadauskas. Pamokslà ta proga Miðiø metu pasakë kun. L.Ðarkauskas, 

o po Miðiø – kun. V.Sadauskas. Buvo sugiedotas tautos himnas. Jaunimas 

áteikë kunigams gëliø. 

Po keliø dienø pas pil. Benetienæ, gyvenanèià Kretingoje, Proletarø g. 32, bt. 4, 

atvyko milicijos pareigûnas. Priekaiðtavo, kad buvusi tremtinë aikðtëje sukiojusi á


visas puses ðûká „Laisvæ Lietuvai!“ Grasino moteriai kalëjimu arba didele pinigine 

bauda. Milicininkas patarë Benetienei nusisamdyti advokatà. Á milicijà, prokuratûrà 

buvo iðkviesta daug mitingo dalyviø. Kvietimà gavo net vilnietë G.Ðakalienë. 

Niekas Kretingoje netikrino jos paso, taèiau milicijai kaþkokiu bûdu tapo þinomas 

G.Ðakalienës adresas… 

Rugpjûèio 30 d. rajoninis laikraðtëlis „Ðvyturys“ iðspausdino pirmajame puslapyje 

ilgà A.Kubilinskienës straipsná antraðte „Dël sambûrio miesto centre“, kuris 

pradedamas tokiais þodþiais: „Ðis faktas nëra vertas, kad á já reikëtø kreipti 

didesná dëmesá“. Taèiau nepaaiðkinama, kodël vis dëlto taip staliniðkai buvo reaguota 

á mitingà. 

Straipsnio autoriai, kaip priimta TSRS, kelis kartus sumaþino mitinguojanèiø 

skaièiø, dauguma kuriø, aiðku, atëjo vien smalsumo vedami. Skaitytojas privalo 

suprasti, kad Kretingoje beveik nëra pasipiktinusiøjø Stalino–Hitlerio sandëriu. 

Aiðkinama, kad mitingà pradëjusi ir kalbà jame pasakiusi niekur nedirbanti 

vilnietë G.Ðakalienë. Tai, kad Ðakalienës pavardë paraðyta lygiai taip pat, kaip 

sverdlovskieèiø iðkreipta buvusio jos vyro, rodo, ið kur pil. Kubilinskienë pasisëmë 

gan smulkià informacijà. 

Keista, kad KGB tapo Kubilinskienës informatoriumi. Anksèiau bûdavo atvirkðèiai. 

Derëtø prisiminti, kad Kubilinskienë gavo ne visà informacijà – nesuþinojo, 

kad G.Ðakalienë vyko á Kretingà garsiojo Vilniaus bado streiko metu. 

Straipsnis grasina: „Tokie renginiai ir iðpuoliai nepuoðia nei mûsø visuomenës, 

nei mûsø gyvenimo. Ir ateityje neleisime tokiø renginiø, kurie áþeidþia ðventus 

þmoniø jausmus, þemina kitø orumà“. 

Aiðku, kad mitinge sekliø funkcijas vykdydami dalyvavo ir stalinieèiai. Tik 

bent mes jø jausmø tironui nelaikome ðventais. Kaip tik ðnipinëjimas yra veiksmas, 

nesuderinamas su þmogiðkuoju orumu. Tegu stalinieèiø jausmus ðvelniai 

glosto valdþios demonstracijos, Stalino palikti ðûkiai ir transparantai. Norëdami 

jie galëtø laisvai ðvæsti gruodþio 5-àjà ar kovo 5-àjà. Bent Kretingoje jiems valdþia 

tikrai netrukdytø. 

Atkreipë dëmesá viena patetiðka straipsnio gaida – „Kretingiðkiai (…) myli Tëvynæ 

tokià, kokia yra – su stalinizmo ir hitlerizmo laikø neuþgijusiomis þaizdomis 

(…)“. Norëtøsi paklausti be galo mylinèiø liaudá (ne lietuviø tautà, o beveidæ liaudá) 

kretingiðkiø valdininkø, kodël jie nenori bendromis jëgomis uþgydyti tas þaizdas? 

Straipsnis uþbaigiamas dar vienu grasinimu: „Ðis sambûris buvo surengtas 

paþeidþiant ástatymus. Ástatymui nusiþengæ sambûrio organizatoriai patraukti atsakomybën. 

Kretingos tarprajoninë prokuratûra atlieka tyrimà, kalti asmenys bus 

nubausti“. 

Tai áspëjimas tiems, kurie ruoðiasi paþymëti ir rugsëjo 28-àjà – dienà, kai prieð 

49 metus Hitleris perleido „savàjà“ Lietuvà Stalinui. 



205


206 

KRETINGOS MIESTO 

DÞDT VYKDOMAJAM KOMITETUI 

Mes, þemiau pasiraðiusieji, laikome, kad ð.m. rugpjûèio 30 d. „Ðvyturyje“ paskelbtas 

straipsnis „Dël sambûrio miesto centre“ siekë dviejø tikslø: 

1) moraliai paremti stalinieèius, kurie dël TSKP generalinio sekretoriaus reformø 

yra pasimetæ; 

2) ábauginti buvusio ir bûsimø mitingø stalinizmui ir hitlerizmui pasmerkti 

organizatorius. 

Minëtas stagnacijos laikus primenantis straipsnis parodë mums, kad vykdomojo 

komiteto darbuotojai: 1) neskaito tarybinës spaudos; 2) bijo kartu su Gorbaèiovu, 

Jakovlevu ir kt. politbiuro nariais þengti jø nurodytu persitvarkymo, 

naujo politinio màstymo keliu; 3) serga tautinio nihilizmo bei kosmopolitizmo 

liga. 

Jeigu jûs bûtumët perskaitæ lietuviø tarybinëje spaudoje paskelbtas Sàjûdþio 

surengtø mitingø oratoriø kalbas, nevadintumët kretingiðkiø susirinkimo dalyviø 

minèiø ðûkaliojimais, rëkavimais, uþ kuriuos reikia sodinti ákalëjimà arba bausti 

piniginëmis baudomis. 

Iðmetinëjate, kad mes savo skelbimus klijavome ant stulpø, tvorø, platinome 

baþnyèiose. Lygiai taip pat elgësi ir Sàjûdis, kol jam neleido apie savo renginá 

prabilti per televizijà, informuoti tautà per spaudà. Taèiau net „Tiesa“ nedráso jø 

dergti, apsiribojo vien nutylëjimu. 

Ar neatrodo jums, kad gerokai persistengta? Drástame apkaltinti jus abejingumu 

savo tautai, jos istorinei tragedijai, be galo sunkiai dabarèiai. Ar negalvojate, 

kad ir jums gali tekti atgailauti, kaip Juozui Baltuðiui ir á já panaðiems? Ar bent 

girdëjote apie jo „iðpaþintá“ „Vakarinëse naujienose“ Nr. 125? Mokytojas Antanas 

Vaitkevièius prikiðo Baltuðiui, kad në vienas ið jo kolegø raðytojø nesugebëjo pademonstruoti 

prieð visà pasaulá, jog nesutinka su Stalino teroru ir nuþmogëjimu. 

Mokytojas klausia Baltuðá: „Kodël baugu dabar stoti akistaton su sàþine?“ Vaitkevièius 

samprotauja: „Stalinizmo ideologija – pagrindinis kaltininkas, bet be lietuviø 

tarpininkø net ir tokio proceso vykdymas (trëmimø – mûsø pastaba) bûtø 

neámanomas“. 

Þinoma, dël jûsø primetamø kaltinimø ðiandien niekas mûsø neiðtrems á Sibirà, 

neuþdarys á kalëjimà 25-eriems metams. Taèiau pats tas straipsnis yra kriminalinis 

nusikaltimas lietuviø tautai. Tai akcentuojame todël, kad kada nors nesiteisintumëte, 

jog nesuvokëte savo veiksmø prasmës. 

Esate bailûs ir abejingi tautinëms lietuviø aspiracijoms, nes, poeto S.Gedos þodþiais, 

uþaugote ðëtono paunksmëje. Todël negalvojam nusigræþti nuo jûsø. 

Mes rugsëjo 28-àjà 18 val. susirinksime á tà paèià miesto aikðtæ prisiminti, kad 

lygiai prieð 49-erius metus Hitleris pasidavë Stalino spaudimui perleisti jam neklusnià 

Lietuvà, kuri 1918-aisiais iðsiverþë ið Rusijos jungo.


Kvieèiame ir jus tà dienà atvykti á Tarybø aikðtæ kartu su mumis protestuoti 

prieð anà dviejø grobikø sandërá, kurio pasekmes jauèiame ir ðiandien. 

Kretinga, BRONIUS POÐKUS, SIGITAS MARTIÐIUS, 

1988 m. rugsëjo 5 d. FELICIJA MARTIÐIENË 



PASIUNTINIUI VAÐINGTONE 

IR PRIE ÐVENTOJO SOSTO 

PONUI STASIUI LOZORAIÈIUI 

Vilniaus spaudoje ne kartà buvo raðyta, kad Ignalinos AE buvo pastatyta grynai 

politiniais sumetimais – tiekti plutoná vienai ið supervalstybiø, dalyvaujanèiai ginklavimosi 

varþybose. Visagalio Mitkino reakcija rodo, kad toks átarimas turi rimtà 

pagrindà. 

Rugsëjo 5 d. elektrinëje ávyko dar vienas gaisras, patvirtinæs mintá, kad ðis atominis 

monstras gresia fizinei lietuviø tautos egzistencijai. 

Kreipiamës á ponà Pasiuntiná, praðydami dëti visas Tamstos galioje esanèias 

pastangas sudaryti tarptautinæ komisijà padëèiai Ignalinos AE nustatyti. 

Atkreipkite Europos valstybiø visuomenës dëmesá á tai, kad Ignalinoje paslëpta 

sulëtinto veikimo atominë bomba ne maþiau pavojinga uþ Èernobilyje sprogusià. 

Reiðkiame Tamstai gilià pagarbà, linkime sëkmës ðventoje Jûsø misijoje. 





KREIPIMASIS 

1979 m. rugpjûèio 23 d., minint 40-àsias Molotovo–Ribentropo pakto metines, 45 pabaltijieèiai 

savo memorandumu atkreipë pasaulio visuomenës dëmesá á tas istorines 

aplinkybes, kurios nulëmë Lietuvos, Latvijos ir Estijos likimà. Memorandume pirmà 

kartà buvo vieðai pasmerktas nusikalstamas dviejø diktatoriø sandëris ir pareikalauta 

likviduoti jo padarinius: iðvesti svetimà kariuomenæ ið Pabaltijo respublikø. 

Netrukus apie deðimt memorandumo signatarø buvo suimta ir nuteista kalëti. 

1987 m. rugpjûèio 23 d. grupë vilnieèiø suorganizavo vieðà mitingà prie Adomo 

Mickevièiaus paminklo, kur susirinkæ keli tûkstanèiai þmoniø smerkë stali- 

207


nizmo vidaus ir uþsienio politikà, reikalavo laisvës Pabaltijo respublikoms. Aktyviausi 

to mitingo dalyviai vëliau buvo ðmeiþiami spaudoje ir atvirai terorizuojami. 

1988 m. rugpjûèio 23 d. á Persitvarkymo sàjûdþio suðauktà ir valdþios sankcionuotà 

mitingà Vingio parke Vilniuje susirinko apie 200 tûkst. þmoniø. Mitingo 

metu oratoriai vieningai ávertino Molotovo–Ribentropo paktà kaip dviejø totalitariniø 

valstybiø sàmokslà prieð taikà ir tautø laisvæ. Buvo pabrëþta, kad 

1940 m. Lietuvoje nebuvo „revoliucinës situacijos“, kad Lietuvos „ástojimas“ á 

TSRS sudëtá – Stalino suruoðtas farsas. Molotovo–Ribentropo pakto padarinys – 

valstybingumo netekimas – atneðë Lietuvai dideliø moraliniø ir materialiniø 

nuostoliø (apie 300 tûkst. Lietuvos gyventojø buvo iðtremta á þmogui gyventi 

netinkamus TSRS rajonus, kur þymi jø dalis þuvo nuo bado, ðalèio, nepakeliamo 

darbo). 

Visiðkai pritardama tokiam Molotovo–Ribentropo pakto ávertinimui, LLL laikosi 

nuomonës, kad apie 1939 m. rugpjûèio 23-iàjà negalima kalbëti tik kaip 

apie istoriná faktà. Lietuvos statusas, patekus jai á TSRS átakos sferà ir 1940 m. 

ávykdþius jos inkorporavimà, iki ðiol tebëra nepasikeitæs. Konstatavus, kad Lietuva 

tapo TSRS dalimi agresyvios stalininës politikos dëka, bûtina þengti dar 

vienà þingsná – pareikðti savo reikalavimus dabartinei Tarybø Sàjungos vyriausybei. 

Ðiuo tikslu LLL kvieèia visuomenæ ðiø metø rugsëjo 28 d., minint Molotovo– 

Ribentropo sutarties antrojo slaptojo protokolo pasiraðymà, susirinkti 18 val. Vilniaus 

Gedimino aikðtëje ir iðkelti TSRS vyriausybei ðiuos reikalavimus: 1) paskelbti 

centrinëje spaudoje visus slaptuosius Stalino–Hitlerio sandërio dokumentus; 2) paskelbti 

ðá sandërá nusikaltimu prieð taikà ir tautø laisvæ; 3) patvirtinti, kad Lietuva 

buvo inkorporuota á TSRS prievartos bûdu; 4) paskelbti Stalinà tarptautiniu nusikaltëliu; 

5) nustatyti apytikræ datà, kada ið Lietuvos bus iðvesta Stalino atsiøsta 

kariuomenë. 





208


VILNIAUS MIESTO 

DÞDT VYKDOMAJAM KOMITETUI 

PRANEÐIMAS 

Ð.m. rugsëjo mën. 28 d. 18 val. Lietuvos Laisvës Lyga kvieèia visuomenæ á Gedimino 

aikðtæ dalyvauti minint vadinamosios TSRS – Vokietijos draugystës ir sienø 

sutarties pasiraðymo 49-àsias metines. 

Ágalioti nariai: 

ALGIMANTAS ANDREIKA (Pilies 4–3) 

TEODORA KAÞDAILIENË (Tilto 35/4–23) 

EUGENIJUS KRUKOVSKIS (Viesulo 1–59) 

1988 m. rugsëjo 17 d. ROMALDAS RAGAIÐIS (Margytës 19–6) 



VILNIEÈIAI! 

Ð.M. RUGSËJO 28 D. 18 VAL. KVIEÈIAME Á GEDIMINO AIKÐTÆ PENKTOJO 

LIETUVOS IR LENKIJOS PADALINIMO 49-OSIOMS METINËMS PRISIMINTI. 






SÀJÛDÞIØ ATSTOVØ 

PASITARIMO RYGOJE BAIGIAMASIS 


Mes, TSRS tautiniø-demokratiniø sàjûdþiø atstovø Rygos pasitarimo dalyviai, 

1988 m. rugsëjo 24–25 d. d. iðklausæ praneðimus apie padëtá Latvijoje, Lietuvoje, 

Ukrainoje, Moldavijoje, Estijoje, Krymo totoriø sàjûdyje ir Gruzijoje, darome iðvadà 

apie nestabilià politinæ padëtá TSRS nuo praëjusio mûsø pasitarimo birþelio 

mënesá iki dabar. 

Pasinaudodami ðiokiu tokiu vidaus politinio gyvenimo liberalizavimu, nacionaliniai-demokratiniai 

mûsø tautø sàjûdþiai þengë þymius þingsnius á prieká: ávy- 

209


ko steigiamasis Estijos nacionalinës nepriklausomybës partijos steigiamasis suvaþiavimas, 

ið pogrindþio iðëjo Lietuvos laisvës lyga, ásikûrë Latvijos tautinës nepriklausomybës 

sàjûdis, Pabaltijo respublikose ásisteigë masinës liaudies fronto (bendro 

arba neformalaus) tipo organizacijos. Ukrainoje persirito masiniø mitingø banga, 

Lvove ákurta Ukrainos Helsinkio „Spilka“. Vis didëjant tautiniam judëjimui, 

Gruzijoje prieð mûsø pasitarimà ákurta Gruzijos nacionalinë-demokratinë partija. 

Antra vertus, aiðkiai matomi partinio-biurokratinio aparato bandymai atsikovoti 

savo pozicijas ir TSKP „naujojo kurso“ nenuoseklumas. Tai atsispindëjo 

XIX valdanèios partijos konferencijos antidemokratiðkuose, pusëtinuose ir atvirai 

reakcinguose sprendimuose (pvz., sprendimas formaliai pajungti tarybø valdþià 

partinei). Mes laikome gëdingu TSRS Aukðèiausiosios Tarybos Prezidiumo sprendimà 

dël Kalnø Karabacho, paneigusá visos armënø tautos liaudies valià, o TSKP 

Generalinio sekretoriaus M.Gorbaèiovo elgesá Prezidiumo posëdyje – diskredituojanèiu 

já, kaip „naujojo kurso“ vadovà. Visà atsakomybæ uþ tebesitæsianèius 

tragiðkus ávykius Armënijoje ir Azerbaidþane mes priskiriame tik centriniam valdþios 

aparatui. Taip pat mes laikome, kad tik Maskva kliudo sàþiningam Krymo 

totoriø klausimo sprendimui, kà patvirtina ir „Gromykos komisijos“ darbo, vykusio 

visiðkoje vieðumo stokos atmosferoje, rezultatas. 

Apie partinës biurokratijos „naujos klasës“ ir ðovinizmo jëgø perëjimà á kontrapuolimà 

liudija ir 1988 m. rugpjûèio 3 d. TSRS AT Prezidiumo priimtas antidemokratinis 

ásakas dël mitingø ir demonstracijø, analogiðkø ásakø priëmimas sàjunginëse 

respublikose ir po to sekæs þiaurus susidorojimas su taikiø mitingø 

dalyviais – 1988 m. rugpjûèio–rugsëjo mën. Ukrainoje, birþelio 25 d. „kruvinasis 

sekmadienis“ Krymo totoriø mitingo Taðkente metu ir rugsëjo 11 d. susidorojimas 

su jais Lenino rajone, Kryme, gausûs administraciniai areðtai ir teismai. Dalinis 

politiniø kaliniø paleidimas, suformuluotas kaip „malonë“ vietoj reabilitacijos, 

sutapo su pirmais politkaliniø areðtais vadinamuoju demokratizacijos laikotarpiu 

– latviø patrioto Lujano Modrio ir ukrainieèio Ivano Maliaro teisminis 

persekiojimas uþ dalyvavimà taikiuose mitinguose. Mes konstatuojame, kad ið 

atstovaujamø Pasitarime respublikø sunkiausia padëtis susiklostë Moldavijoje 

ir Ukrainoje, kur breþnevinio aparato pozicijos tebelieka absoliuèiai nepajudinamos. 

Ðioje nevienalytëje savotiðkos daugvaldystës TSRS padëtyje mes, Rygos pasitarimo 

dalyviai, patvirtiname reikalavimus tarybinei vyriausybei, iðkeltus Jerevano 

(1988 m. sausis), Tbilisio (1988 m. kovas), Lvovo (1988 m. birþelis) pasitarimø 

kreipimuose: 

– kiekvienos respublikos pilietybës ávedimas ir tikslus jos apibrëþimas; 

– kitatauèiø ávaþiavimo nuolatiniam gyvenimui apribojimas, o kai kuriose krizinëse 

tautai situacijose (Estija, Latvija ir kt.) visiðkas tokio ávaþiavimo nutraukimas 

ar netgi dalies gyventojø reemigracija; 

– visiðkos respublikinës ûkiskaitos ávedimas vietoj dekretuotos centralizuotos 

ekonomikos; 

210


– suteikti respublikø tautinëms kalbos valstybiniø kalbø statusà, uþtikrinti bûtinà 

jø mokymàsi visiems respublikos gyventojams ir tautiniø kalbø funkcionavimà 

visose respublikos gyvenimo sferose; 

– kultûrinë-tautinë autonomija tautinëms maþumoms (áskaitant ir rusø); 

– iðtremtø tautø sugràþinimas á tëvynæ ir respublikø bei srièiø nacionaliniø 

sienø patikslinimas etniniu principu; 

– teisë susijungti su savo tautomis atstovams tø nacijø, kurios turi savo valstybingumà 

uþ TSRS ribø; 

– mûsø tautø ekologinio genocido (ekocido) nutraukimas; 

– sàmoningo gyventojø maiðymo centralizuotai planuojant ekonomikà politikos 

nutraukimas; 

– visiðko respublikø suvereniteto religiniuose klausimuose uþtikrinimas ir sunaikintø 

kai kuriose respublikose tautiniø baþnyèiø atkûrimas; 

– pataisos darbø ir visos penitenciarinës sistemos ástatymø perþiûrëjimas, uþkertant 

galimybæ naudoti priverstiná kaliniø darbà uþ savo respublikos ribø; 

– paleisti visus sàþinës kalinius ir visiðkai juos reabilituoti (pradedant nuo Stalino 

laikø); baudþiamojo kodekso straipsniø, sudaranèiø galimybæ persekioti politiniais 

motyvais, panaikinimas; 

– tautiniø formuoèiø ásteigimas tarybinëje armijoje, taikos metu karo prievolæ 

atliekant savo respublikoje. 

Manome, kad ðiø reikalavimø realizavimas neámanomas be visiðko politinio ir 

ekonominio TSRS decentralizavimo ir realios teisës kiekvienai tautai (o ne regiono 

gyventojams) uþtikrinimo savarankiðkai politiðkai apsispræsti. Pasisakome prieð 

imperialistinio termino „tarybinë liaudis“ vartojimà vietoj „TSRS tautos“. Pabaltijo 

tautos reikalauja pripaþinti 1920 m. Lietuvos, Latvijos ir Estijos taikos sutarèiø 

su Tarybø Rusija galiojimà. 

Ir ateityje, siekdami savo tikslø, mes numatome laikytis tik taikiø ir legaliø 

demokratiniø kovos bûdø. 

Vienu ið svarbiausiø mûsø sàjûdþiø uþdaviniø mes laikome sukûrimà demokratiniø 

struktûrø, kurios galëtø konsoliduoti ir vienyti tarpnacionaliniu pagrindu 

visas sveikas mûsø tautø jëgas. 

Svarbiausiu uþdaviniu laikydami totalitarinës politinës TSRS sistemos pakeitimà, 

mes sieksime to visais ámanomais bûdais, tarp kuriø svarbià vietà, mûsø nuomone, 

gali uþimti kova uþ demokratinæ rinkimø sistemà ir mûsø sàjûdþiø dalyvavimà 

rinkimuose á aukðèiausius ir vietinius valdþios organus, siûlant savo kandidatus. 

Taip pat áspëjame, kad iki teisingo ástatymo dël mûsø respublikø pilietybës 

priëmimo netgi demokratinius rinkimus mes vertiname tik kaip masiø politinio 

auklëjimo mokyklà, o ne kaip tikrà mûsø tautø valios iðreiðkimo instrumentà. 

Mes sieksime tikros þodþio laisvës ágyvendinimo TSRS vietoj dekretuoto vieðumo. 

Visame civilizuotame pasaulyje pripaþintos kiekvieno pilieèio teisës garsiai 

reikðti savo nuomonæ ir platinti idëjas nepriklausomai nuo valstybiø sienø 

realizavimui mes ir ateityje plësime necenzûruojamø leidiniø tinklà, reikalausi- 

211


me nepriklausomus leidinius aprûpinti dauginimo ir platinimo priemonëmis bei 

proporcingo priëjimo prie valstybiniø masinës informacijos priemoniø. Tuo atveju, 

jei bus atsisakyta patenkinti ðiuos reikalavimus, mes ir toliau mûsø idëjø propagandos 

tikslais naudosimës demokratiniø pasaulio ðaliø masinës informacijos 

priemonëmis, áþvelgdami tame vien demokratinës visuomenës normà, o ne koká 

nors nusikaltimà. Mes reikalaujame nutraukti uþsienio radijo stoèiø trukdymà – 

barbariðkà ideologinës kovos metodà. 

Pripaþindami, kad Aukðèiausiosios Tarybos Prezidiumo 1988 m. rugpjûèio 3 

d. ásakas dël mitingø ir demonstracijø yra antidemokratiðkas ir prieðtarauja ne tik 

tarptautinës teisës normoms, bet netgi TSRS Konstitucijai, mes reikalaujame já kuo 

greièiau anuliuoti; nelaikome, kad bûtina jo laikytis. Vertiname já kaip prievartiná 

demokratinës mûsø tautos teisës reikðti kolektyvinæ nuomonæ uþgniauþimà bei 

nusikaltimà þmonijai. 

Mes kovojame prieð ideologiniø dogmatikø pastangas skaldyti mûsø tautas 

pagal klasinius, ideologinius ir teritorinius principus. Kiekvienas latvis, ukrainietis, 

armënas ar kt. yra tik atstovas savo tautos, kurià jungia bendri tautos siekiai 

bet kurioje pasaulio vietoje. 

Mes vienysimës prieð galimus mûsø judëjimø skaldymus ir prieð susidorojimà 

su kiekvienu atskirai. Tik visø pavergtø tautø vieningu frontu galësime pasiekti 

savo tikslus. Raginame visø TSRS tautø nacionaliniø demokratiniø judëjimø dalyvius 

jungtis su mumis, burtis su ðûkiu, visuomet vienijanèiu pasaulio tautas, 

kurios patyrë vidinæ ir uþsienio prievartà: 

Uþ mûsø ir jûsø laisvæ! 

GRUZIJOS TAUTINË-DEMOKRATINË PARTIJA – MERABAS KOSTAVA 

LATVIJOS NEFORMALUS LIAUDIES FRONTAS – INTS CALITIS 

„HELSINKIS-86“ GRUPËS RYGOS SKYRIUS – JÛRIS ZIEMELIS 

LATVIJOS APLINKOS APSAUGOS KLUBAS – GIRTS OZOLINÐ 

LATVIJOS NEPRIKLAUSOMAS ÞURNALAS „AUSEKLIS“ – LIDIJA DORONINA 

LATVIJOS TAUTINËS NEPRIKLAUSOMYBËS JUDËJIMAS – EINARS REPÐE, 

DANS TITOVS, MERTA LIRIJA ASTRA 

LIETUVOS KATALIKØ BAÞNYÈIA – NIJOLË SADÛNAITË 

LIETUVOS LAISVËS LYGA – ANDRIUS TUÈKUS, 

ANTANAS TERLECKAS, VYTAUTAS BOGUÐIS 

UKRAINOS HELSINKIO GRUPË – STEPANAS CHMARA, 

VIAÈESLAVAS ÈORNOVILAS, OLESIS ÐEVÈENKO 

ESTIJOS TAUTINËS NEPRIKLAUSOMYBËS PARTIJA – LAGLE PAREK 

KRYMO TOTORIØ NACIONALINIO SÀJÛDÞIO ATSTOVAI – NIJAZI SELIMOVAS, 

SERVER TYNARÈI, ABDUREÐIDAS DÞEPAROVAS, SADYKAS BERBEROVAS 

RUMUNØ NACIONALINIO JUDËJIMO ATSTOVAS MOLDAVIJOJE – GEORGAS GIMPU 

Ryga, 


212


Pastaba prie TSRS tautø nacionaliniø-demokratiniø sàjûdþiø atstovø pasitarimo Rygoje 

Baigiamojo pareiðkimo. 

Lietuvos, Latvijos ir Estijos delegacijos nurodo, kad Molotovo–Ribentropo sutartis, nusikalsdama 

savo slaptuosiuose protokoluose, sudarë palankias sàlygas Lietuvos, Latvijos 

ir Estijos okupavimui bei jø prievartiniam inkorporavimui á TSRS sudëtá. Ið to seka, kad 

iðvardintas respublikas reikia laikyti okupuota teritorija, kur okupacinë valdþia yra prisidengusi 

tariamai rinkiminëmis valstybës valdymo formomis. 

Lietuvos, Latvijos ir Estijos delegacijos nurodo, kad pagrindinis ir pirmaeilis nurodytø 

respublikø demokratiniø jëgø uþdavinys – likviduoti Molotovo–Ribentropo pakto padarinius. 

Ryga, 


INTS CALITIS, JÛRIS ZIEMELIS, GIRTS OZOLINÐ, LIDIJA DORONINA, 

DANS TITOVS, MERTA LIRIJA ASTRA, NIJOLË SADÛNAITË, ANDRIUS TUÈKUS, 

ANTANAS TERLECKAS, VYTAUTAS BOGUÐIS, LAGLE PAREK 



TERORO AKCIJA GEDIMINO AIKÐTËJE 

Pasinaudodama LIETUVOS LAISVËS LYGOS rugsëjo 28 d. Gedimino aikðtëje organizuotu 

mitingu, valdþia surengë drastiðkà provokacijà, siekdama ábauginti þmones, 

uþgniauþti vis labiau augantá lietuviø tautiná atgimimà bei iðprovokuoti þmones 

atsakomiesiems veiksmams. 

Apsiðarvavæ metaliniais ðalmais, neperðaunamomis liemenëmis bei plastikiniais 

skydais, ginkluoti guminëmis lazdomis bei cheminiu ginklu, baudëjai pradëjo 

þiauriai muðti taikiai mitinguojanèius þmones. Plûsdamiesi jie uoliai darbavosi 

lazdomis, neþiûrëdami, kam tenka smûgiai – moteriai ar vaikui, per nugarà 

ar á galvà. Kai neuþtekdavo lazdos, dauþë kumðèiais, spardë kojomis, uþ plaukø 

tampë suimtuosius. Muðë ir suiminëjo net atsitiktinius praeivius. 

Tarybinës masinës informacijos priemonës netruko ávertinti ðá tragiðkà ávyká 

pagal standartiná metodà – grupelë ekstremistø surengë provokaciná antitarybiná 

mitingà, sutrikdë vieðàjà tvarkà, iðprovokavo riauðes ir, þinoma, baisiai papiktino 

tarybinæ liaudá. Tuo tarpu vidaus reikalø organai tik teisëtomis priemonëmis atstatë 

vieðàjà tvarkà. Vidaus reikalø ministro pirmasis pavaduotojas Marijonas Misiukonis 

net leido sau pabrëþti, kad ðaunamieji ginklai nebuvo panaudoti (yra ir 

tokia galimybë!). 

Taèiau kruopðèiai sudarytas scenarijus ðá kartà nepateisino provokacijos organizatoriø 

vilèiø. Jie neávertino vieno – ðiandieninis Lietuvos gyventojas – tai ne ta 

213


beþadë ir nemàstanti bûtybë, bet sàmoningai laisvës, tiesos ir teisingumo siekiantis 

þmogus. Kaip ðià teroro akcijà ávertino visuomenë, geriausiai atspindi Lietuvos 

persitvarkymo sàjûdþio iniciatyvinës grupës pareiðkimo citata: „Sàjûdis pareiðkia, 

kad toks antihumaniðkas, antiástatymiðkas ir antisocialistinis valdþios ir 

valdymo organø elgesys turi bûti kvalifikuojamas kaip grubi stalinistø provokacija“ 

(Atgimimas, 1988, spalio 15, Nr. 3). 

ÐTAI KÀ LIUDIJA APIE LAISVËS LYGOS MITINGO NUSLOPINIMÀ JO DALYVIAI: 

J.P.KANIÐAUSKAS: Ð.m. rugsëjo 28 d., po 18 val., buvau Puðkino skverelyje. 

Maèiau, kad milicija buvo apsupusi Gedimino aikðtæ, o specdalinys – iðsirikiavæs 

prieð Pilies gatvæ, ðalia kioskø. Tuo metu kaþkas kalbëjo per ruporà. Að atsisëdau 

ant þolës po medþiu. Maþdaug po 10–15 min. pamaèiau, kaip þmonës leidosi bëgti 

Gedimino pilies kalno link. Juos vijosi specdaliniai. Viskas vyko greitai. Uniformuotas 

þmogus trenkë rankomis man per galvà (að tebesëdëjau), sudavë gumine 

lazda per nugarà ir nusivijo kitus. Pats nebëgau, nes nesuskubau. Ðalia manæs 

sukniubo jaunas vyras, rankomis susiëmæs galvà. Maèiau nugriuvusià moterá, po 

savimi pasispaudusià maþà vaikiukà. Specdalinys, vydamasis bëganèius, dauþë 

lazdomis visus, kas pasitaikë. Nusivijæ þmones 20–25 m nuo gatvës, gráþo atgal á 

ankstesnæ vietà. (…) Þmoniø minia vël susirinko. Jie skandavo: „Gëda! Gëda specdaliniams, 

saugumui!“ Ir vël specdalinys pradëjo vaikyti þmones, dauþyti lazdomis 

kiekvienà, kas pasitaikë. Þiauriai dauþë lazdomis, muðë rankomis, stumdë 

þmones (…). 

STANISLOVAS STANILEVIÈIUS: (…) Neprasidëjus mitingui, milicija mus ëmë 

vaikyti po aikðtæ. Po kurio laiko pasirodë maðinos su baudëjais, kurie iðlipæ ið 

maðinø uþpuolë mus su guminëmis lazdomis. Greta manæs stovëjo moteris, ðalia 

kurios buvo veþimëlis su maþameèiu vaiku. Vienas ið baudëjø norëjo suduoti ðiai 

moteriai. Að uþtvëriau kelià, uþ tai jis sudavë man kelis kartus ir su greta atsiradusiu 

milicininku ëmë tempti mane á maðinà. (…) Po ðio incidento ilgà laikà blogai 

jauèiausi, negalëjau giliai ákvëpti, o kai kosëdavau, – tai krauju. Nepasitikëdamas 

medicina, á jà nesikreipiau. 

ANTANAS TIRYLIS: Ð.m. rugsëjo 28 d., 18.00 val., Gedimino aikðtës rajone, Puðkino 

skverelio prieigose, klausiausi oratoriø kalbø. Kad netrukdytume uþ nugaros 

stovintiesiems, jø praðymu visi arèiau oratoriø esantys atsisëdom ant þemës. 

Ðalia sëdëjo mano bendradarbiai Rimas Miðkinis, Gintaras Rukðënas, Rièardas 

Laurikënas ir kt. Uþ keliø metrø buvo Gintas Jakimavièius, Juozas Andriukonis ir 

kt. Po 10 min. minioje kilo sàmyðis. Ant mano iðtiestø kojø bëgdama uþgriuvo 

kaþkokia moteris. Nespëjau atsigræþti, kai kareivis sugriebë mane uþ plaukø ir 

kirto lazda per deðiná petá. Að dar spëjau kaire ranka uþsidengti galvà ir iðtarti: 

„Uþ kà? Nemuðkit tik per galvà!“ (ð.m. balandþio 29 d. buvau patyræs galvos smegenø 

sutrenkimà). Tuètuojau pajutau antrà toká pat labai stiprø smûgá per deðiná 

petá. Turiu pastebëti, kad viskas vyko þaibo greitumu. Manæs ir ðalia esanèiøjø 

niekas ið baudëjø neáspëjo, o mes niekam negrasinom nei þodþiais, nei veiksmais 

(sëdëjom). Man uþlauþë rankas uþ nugaros, iðvilko ið minios ir perdavë atskubë- 

214


jusiems milicijos puskarininkiams. Budeliø veidai buvo iðkreipti nuo pykèio ir 

paniekos. Jie dar pro dantis suðvokðtë: „Zaberaite, b…, etogo!“ Jei neklystu, virðila 

ir serþantas uþlauþë man rankas ir nuvedë á milicijos „viliukà“, kuris stovëjo 

netoli spaudos kiosko ir paminklinio akmens. (…) Kadangi milicininkai, atvedæ 

mane á poskyrá, budinèiam nepasakë mano sulaikymo prieþasties ir dingo, todël 

man buvo ásakyta jø laukti. Po 15–20 min. mane pasikvietë vyr. leitenantas, pasiûlë 

paraðyti pasiaiðkinimà Lenino rajono vidaus reikalø skyriaus I poskyrio virðininkui, 

kà ir padariau. Man èia esant buvo atgabenta iki 20 sulaikytø asmenø. Ið jø 

vienà, susiëmusá rankom uþ galvos ir ðaukiantá nenusakomu balsu, du milicininkai 

uþ paþastø nuvilko á koridoriaus galà, á kaþkurá kabinetà. Kitas jaunuolis (apie 

20 metø amþiaus) buvo atvestas á priimamàjá taip pat labai nukankintas. Milicininkai 

vedë já uþ paþastø, o jis vos sugebëjo statyti kojas. Já kaltino, neva jis prie 

Mokslø Akademijos bibliotekos metæs á pareigûnus akmenis. Tuo tarpu jaunuolis 

teigë ëjæs ið treniruotës namo. Spûstyje nutrûkus rankenai, pametë savo krepðá, o 

kai pasilenkë jo paimti, já patá sugriebæ milicininkai smarkiai sumuðë. Po valandos 

(19.30) iðëjau á laisvæ. (…) Dël kûno suþalojimø ir grubiø pareigûnø veiksmø 

kreipiausi rugsëjo 30 d. á Lenino rajono prokuratûrà. Gavau siuntimà á teismo 

medicinos ekspertizës biurà. Penktadiená ekspertas buvo iðvykæs á ávykio vietà, 

todël ekspertizæ atliko spalio 1 d., 9.20 val. Ekspertizës rezultatus þadëjo iðsiøsti 

prokurorui. 

ANTANAS VYTAUTAS URBONAS: (…) Pirmininkaujantis mitingui trumpai, bet 

emocingai pareiðkë dël Lietuvos valstybingumo praradimo ryðium su Molotovo– 

Ribentropo 1939 m. paktu ir jo atitinkamø protokolø sudarymu. Vëliau þodis buvo 

suteiktas pil. Terleckui, kuris daugiausia kalbëjo apie Lietuvos valstybës istorinæ 

misijà Europos valstybiø vystymosi raidoje. Sugedus megafonui, kalbos toliau 

nesigirdëjo. Susirinkusieji, kad vienas kitam neuþstotø ir kad geriau girdëtøsi oratoriai, 

pirmosiose eilëse susëdo ant pievelës. Liko stovëti tik paskutinës eilës, nugara 

á Gedimino aikðtæ ir kitus vyriausybinius pastatus. Ðiuo momentu, kadangi 

stovëjau ant paaukðtinimo-terasos, pastebëjau ið Vidaus reikalø ministerijos pusës 

atskubant didelá skaièiø milicijos pareigûnø su ðalmais, neperðaunamomis liemenëmis 

ir guminëmis lazdomis. Visa minia nutilo. Jokiø mëtymø akmenimis ir 

buteliais á milicijos kordono pusæ nebuvo. Vyko taiki, pusiau sëdima manifestacija. 

Prisiartinæ prie minios, pareigûnai pradëjo muðti lazdomis taikius mitingo dalyvius, 

stovinèius ir sëdinèius ir tuos, kurie ant rankø laikë maþameèius vaikus, 

moteris, senius ir paauglius. Kilo didþiulis sàmyðis, riksmas, dejavimai. (…) Pastebëjau, 

kad milicijos pareigûnai ið minios neðte neðë sumuðtus þmones prie automaðinø, 

kurios stovëjo prie Vidaus reikalø ministerijos pastato. Tai buvo klaikus 

vaizdas, prilygstantis nekaltø þmoniø iðveþimo laikotarpiui. (…) Po milicijos 

darbuotojø grubaus teroro akto minia tik pasitraukë giliau á sodelá, parko link, bet 

neiðsiskirstë (…). Pirmininkaujantis mitingui pareiðkë visiems susirinkusiems padëkà 

uþ dalyvavimà, tautinës sàmonës atgimimà ir papraðë visus graþiai ir tvarkingai 

iðsiskirstyti. Taèiau ásiaudrinusi ir áþeista minia su vëliavomis pasuko Le- 

215


nino prospekto link, kur ávyko milicijos darbuotojø neteisëtø veiksmø iðprovokuota 

demonstracija (...). 

ONA LATVIENË: (…) Sustojo maðinos ir ëmë lipti skydais ir „bananais“ ginkluoti 

kareiviai. Pradëjo grupuotis. Staiga privaþiavo maðina ir iðlipo iki 15 metø 

vaikai, kuriems vadovavo praplikæs vyriðkis. Vaikø buvo 32. Vyriðkis aiðkino – 

pulti minià, griebti kas papuolë – suaugusá, maþà, senà, o mes jus ginsim ir juos 

muðim. Netrukus vaikai praspruko pro skyduotus kareivius ir staiga pasigirdo 

baisus ðauksmas. Kareiviai su skydais ir „bananais“ puolë muðti minià. Pradëjo 

tampyti jaunuolius, uþlauþæ rankas ir kumðèiais uþspaudæ gerkles. Að bandþiau 

sakyti – kà darot, uþsmaugsit vaikinà. Milicininkas spyrë man, net neþiûrëdamas, 

kad ant rankø laikiau trejø metø anûkëlæ. Paskui brido per mus, uþkabindami 

kojom. Anûkë labai iðsigando. Dar dabar naktimis ðokinëja ið patalo (…). 

OLEGAS URBONAS: (…) Prieð ðià „akcijà“, dar bûdamas aikðtëje, girdëjau, kaip 

vienam ið vyresniøjø karininkø, atrodo, papulkininkiui, buvo duotas nurodymas 

per racijà: „Imkitës grieþtø priemoniø“. (…) Specdalinio milicininkai puolë minià 

muðdami lazdomis. Minioje buvo moterys, vaikai, daug jaunimo ir pagyvenusiø 

þmoniø. Milicininkai dauþë visus nesirinkdami, dauþë kam papuola ir kur papuola. 

Bëgdamas nuo milicininkø, að uþkliuvau uþ þmogaus, gulinèio ant grindinio. 

Þmonës bëgo ir mindë já. Að já pakëliau ir nusitempiau paskui save. Mus pavijo 

milicininkas ir sudavë tam vyriðkiui per nugarà. Antru smûgiu jis pataikë 

man á deðinës rankos dilbá. Kai minia buvo taip þiauriai iðsklaidyta, aikðtëje liko 

tik milicininkai, ir demonstrantai apmëtë juos akmenimis, skandavo „faðistai!“. 

Tai tæsësi neilgai, 3–5 min., nes milicininkai susëdo á savo maðinas ir pasiðalino. 

Noriu pabrëþti, kad riauðes ir susirëmimà iðprovokavo bei pradëjo specdalinys ir 

tik po to jie buvo demonstrantø apmëtyti akmenimis. Viskas vyko bûtent taip, o 

ne atvirkðèiai, kaip bando árodyti VRM vadovybë. 

ALGIRDAS MARKÛNAS: Rugsëjo 28 d. aplink Gedimino aikðtæ susirinko deðimtys 

tûkstanèiø þmoniø. Á aikðtæ áeiti neleido milicijos funkcionieriø kordonas. 

Að ir keli mano bièiuliai – Henrikas Matusevièius, Vytautas Levokas – patraukëme 

link Didþiosios gatvës, kuri remiasi á Gedimino aikðtæ. Prie telefono bûdeliø ir 

gazuoto vandens automatø bei paminklinio akmens Vilniaus miesto ákûrimo datai 

paþymëti bûriavosi gausybë þmoniø. Èia matësi ir Lietuvos laisvës lygos iniciatyvinë 

grupë. Apie 18 val. èia susirinkæ þmonës patraukë á parko pusæ (…), nes 

milicijos funkcionieriai á Gedimino aikðtæ nepraleido. A.Terleckas pradëjo sakyti 

savo kalbà, nepasakytà rugpjûèio 23 dienà Vingio parke. Jam ðios kalbos neleido 

net ápusëti. Minià be jokio perspëjimo uþpuolë smogikø-baudëjø bûriai, apsiðarvavæ 

neperðaunamomis striukëmis, kareiviðkais ðalmais ir apsiginklavæ skydais 

bei guminëmis lazdomis. Muðë visus, kas pakliuvo po ranka, neþiûrëdami nei 

lyties, nei amþiaus. Smogikø akys buvo paklaikusios, susidarë áspûdis, kad jie 

buvo narkotizuoti, nors degtinës kvapo nesijautë. Maèiau, kaip griebë kun. Edmundà 

Paulioná, Daugëliðkio klebonà. Talþë niekuo dëtus þmones, moteris ir vaikus, 

sëdinèius parke ant suoliukø, kurie, matyt, net nebuvo mitingo dalyviai (…). 

216


Mane patá smarkiai stumtelëjo á èia pat esantá medá, vos spëjau iðtiesti rankas, kad 

nesusiþaloèiau galvos. Smogikø tikslas, matyt, buvo ábauginti ir iðvaikyti þmones, 

bet maþai kas iðsigando. Skandavo jiems á veidus: „Faðistai!“, „Okupantai, lauk!“, 

„Gëda!“ Þmonës kaip ámanydami gynësi nuo suþvërëjusiø smogikø, prieðinosi 

velkami á milicijos furgonus. Muðimas ir vaikymas tæsësi maþdaug 20–30 min. Po 

to þmonës vël susirinko á didesná bûrá aplink LLL iniciatyvinæ grupæ. Giedojo religines 

ir tautines giesmes. Maþdaug 18.50 val. V.Boguðis padëkojo visiems susirinkusiems 

ir pasakë, kad mitingas baigtas, visi susirinkusieji privalo tvarkingai iðsiskirstyti. 

Minia patraukë link Auðros Vartø. Èia suklaupæ þmonës sugiedojo „Marija, 

Marija“, buvo pasakytos trumpos kalbos apie 1939 m. rugsëjo 28 d. hitlerinës 

Vokietijos ir stalininës TSRS átakos zonø pasidalinimà ir Lietuvos ájungimà á TSRS 

átakos zonà. Mitingo iniciatoriai padëkojo visiems ir papraðë tvarkingai skirstytis. 

Dalis þmoniø, tarp jø ir að, patraukëme atgal á Gedimino aikðtæ. (…) Milicijos funkcionieriø 

kordonas tebebuvo ir áeiti á aikðtæ neleido, nors aikðtëje matësi didelë 

þmoniø minia. Pavyko prasprukti pro kordonà ir man. (…) Gedimino kalno pusëje 

girdëjosi þmoniø riksmai, atrodë, kad vyksta þmoniø vaikymas, girdëjosi skandavimai, 

plojimai, lakstymas, ðurmulys. Po kiek laiko viskas nurimo. Maþdaug 

20.10 val. prie Ðv. Kazimiero koplyèios prasidëjo dar vienas mitingas. (…) LLL 

atstovavo tik A.Andreika. Jis perskaitë LLL programà, po to pareiðkë, kad tæs 

bado protesto akcijà prieð neteisëtà sàþinës belaisviø ákalinimà bei ðios dienos muðimus 

ir suëmimus. Kalbëjo kun. R.Grigas, kun. K.Krikðèiukaitis, pasisakë dar keli 

tautieèiai. Mitingas baigësi 21.15 val. Kun. R.Grigas papraðë susirinkusiøjø, kad 

sudarytø apsaugà badaujantiems. Að ir Henrikas Matusevièius, kurá èia vël sutikau, 

nutarëm vienà naktá pabudëti. Maþdaug 23 val. ið viso bado protesto dalyviø 

buvo 9 asmenys. (…) Paryèiui, rugsëjo 29 d., 4.45 min. (…) pamatëme, kad prie 

aikðtës privaþiavo 3 ar 4 „zilo“ tipo autobusai ir keli „voronokai“, ið kuriø pasipylë 

ginkluoti guminëmis lazdomis ir skydais smogikai-baudëjai. Girdëjosi komanda 

„Begom marð!“ (…). 

ANGELË LUKÐËNIENË: Vos nekliuvo ir mano deðimtmetei dukrai. Mes iðsigelbëjome 

ðaukdamos pripuolæ prie milicininkø. Vaizdas buvo kraupus: sumuðtus 

þmones neðë á maðinas, stovëjusias prie Vidaus reikalø ministerijos. Vienas 

pilietis rusiðkai ðaukë: „Bitj ich, bitj! Etich litovcev ubitj malo…“ (…). Mano deðimtmetë 

dukra labai persigando, rytais bijo eiti á mokyklà, liguistai ásitikinusi, 

kad ir jà gali muðti kareiviai… Naktimis puola ið miego, bëga ðaukdama: „Mamyte, 

muða, muða, mus uþmuð…“ Vienà naktá, tokio priepuolio iðtikta, vos neiððoko 

pro langà (…). 

ALGIS ENDZIUKAITIS: (…) Toliau esantieji pasitraukë, o tie, kurie atsidûrë akistaton 

su lazdotais ir ðarvuotais „pinoèetais“, krito kaip paðauti. Prieðintis niekas 

ir nemëgino, nes nebuvo tam nusiteikæ ir pasiruoðæ (…). 

RAIMONDAS RIMKEVIÈIUS: (…) Rugsëjo 29 dienos rytà, apie 4–5 val. atvaþiavo 

ginkluota milicija. (…) Að sëdëjau ant suoliuko, kai maþdaug devyni milicininkai 

griebë mane ir pradëjo muðti „bananais“, spardë kojomis, tampë uþ plaukø, 

217


sudauþë nugarà, sprandà, galvà, nuplëðë drabuþius (…). Milicijoje tardytojai elgësi 

labai grubiai (…). 

VENESA ÞILIONYTË: (…) Vienas uniformuotas milicijos pareigûnas èiupo lauþyti 

stendà su tekstu – „Mes tæsiame badavimà uþ politiniø kaliniø iðlaisvinimà“. 

Kadangi prie ðio stendo buvo pritvirtinta trispalvë tautinë vëliava, puoliau jà gelbëti 

ir spëjau iðtraukti ið milicininko rankø. Uþ tai jis mane apkeikë rusiðkais keiksmaþodþiais. 

Kitas, pamatæs, kad turiu vëliavà, norëjo jà atimti, (…) stûmë mane 

link akmeninio borto ir spyrë. (…) Ðalia mûsø pradëjo purkðti aðarines dujas (…). 

(…) Keletas pabëgusiø nuo milicijos þmoniø palydëjo á traumatologijos punktà 

merginà, kuri nematë kelio, nes dujos jai buvo iðpurkðtos tiesiai á akis (…). 

KÆSTUTIS KORSAKAS: (…) Milicininkai mane pagavo ir pradëjo muðti bei spardyti 

kojomis. Að nugriuvau ir praðiau milicininkø, kad manæs nemuðtø, nes sergu 

„Epi“. Bet jie toliau mane dauþë ir spardë. Paskui pakëlë uþ paþastø ir nutempë 

link autobuso, toliau muðdami. Kai nutempë prie autobuso, durys buvo uþdarytos. 

Tada vienas milicininkas pagriebë mane uþ plaukø ir pradëjo dauþyti galvà á 

autobuso duris sakydamas: „Èego ty, svoloè, ne vlezajeð?“ Atsidarë durys ir milicininkai 

ámetë mane á autobusà, kaip nustipusá ðuná. (…) Nuveþë á milicijos skyriø 

Kosciuðkos gatvëje. (…) Ávedus á kabinetà, mane pradëjo dauþyti kapitonas Bernotas. 

Muðdamas kalbëjo: „Vot tebe, golodajuðèaja svoloè, cepelinèiki“. (…) Po to 

áëjo civiliai apsirengæs tardytojas. Jie liepë paraðyti pasiaiðkinimà, bet kadangi mano 

ranka buvo sumuðta, raðyti negalëjau (…). 

ALGIMANTAS ANDREIKA: (…) Kapitonas Bernotas muðë mane per veidà, kumðèiu 

á paðirdþius. Man parkritus ant grindø ir pradëjus ðauktis pagalbos, minëtas 

kapitonas ir vienas jo draugø smaugë mane. Po to spardë kojomis (…). 

LIUDVIKAS PIPIRAS: Rugsëjo 28-osios mitingui baigiantis Algimantas Andreika 

kreipësi á susirinkusius aikðtëje þmones. Jis skelbë, kad su draugais lieka aikðtëje 

ir atnaujina bado streikà. Praðë, kad kas gali pasiliktø ir apsaugotø nuo galimø 

iðpuoliø. Tokiø pirmosios akcijos metu bûta. 

Nusprendþiau pasilikti. Uþsiriðau budëtojo raiðtá su Gedimino stulpais. Rugsëjo 

29-osios naktá apie 4 valandà 30 minuèiø uþgeso arèiausiai esantis elektros 

þibintas, o po kokiø 10 minuèiø atvaþiavo du autobusai ir dar kelios lengvosios 

maðinos. Dar po keliø minuèiø á mus ëmë artëti apsiginklavæ skydais, guminëmis 

lazdomis milicininkai. Sunku pasakyti, kiek ten jø buvo, man regis, daugiau negu 

50. Kai kurie þmonës, pamatæ milicijà, leidosi bëgti. Milicininkai, priëjæ prie mûsø, 

neáspëjo dël nieko, tik vienas pareiðkë: „My vam pokaþem novyj Karabach“. 

Tuo metu autobusas privaþiavo visai arti. Milicininkai puolë ant suolø sëdëjusius 

þmones, plëðë tuos, kurie bandë laikytis. Uþlauþæ rankas, paèiupæ uþ plaukø, tempë 

á autobusà. Priðokau prie besidarbuojanèio milicininko, paëmiau uþ peties, paklausiau: 

„Kà darai?“ Kitas milicininkas, stovëjæs uþ manæs, uþlauþë rankas ir 

nutempë á autobusà. Tada keli mane laikë, o kitas muðë per pilvà, kepenis, inkstus 

ir tik po to ágrûdo á maðinà. Maðinoje jau buvo keli þmonës. Dar ðá tà spëjau pamatyti 

per maðinos langà. Nuo pilies pusës tempë jaunà vaikinukà. Privedæ prie ma- 

218


ðinos uþlauþë rankas. Vaikinukas pasilenkë. Jo galvà trenkë á maðinos ðonà, ámetë 

á maðinà. Pasodinome já, labai iðblyðkusá. 

Penktà valandà jau buvome milicijos skyriuje Kosciuðkos gatvëje. Ten mûsø 

atveþë apie 15 þmoniø. Kai kuriuos pradëjo kviesti á kabinetus, að vis laukiau. Ið 

kabineto iðëjo vaikinas. Puolëme klausti, kaip ten. Jis sako: – nieko, duoda pusryèiø: 

cepelinø ir deðros. Nesupratome. Tada jis parodë á inkstus, á pilvà. Atsisëdo ir 

daugiau nieko nekalbëjo. 

Atëjo ir mano eilë. Pakvietë aukðtas stambus leitenantas. Apklausà pradëjo 

rusiðkai. Paklausiau pavardës. Prisistatë: „Jasiûnas“. Apklausai baigiantis uþëjo 

juodbruvis ûsuotas kapitonas. Kapitonas ir sako: „My tiebia obrabotajem i skaþem, 

èto takovo naðly“. Sakau: dirbkite. Bet manæs nemuðë, iðleido, liepë laukti. 

Belaukdamas ið vieno kabineto iðgirdau baisø riksmà. „Mane muða, mane 

muða…“ Arèiausiai kabineto stovëjusi mergina, vardu Rasa, èiupo uþ durø rankenos 

ir atidarë duris. Ðtai kà pamaèiau: ðalia stalo ant grindø gulëjo Algimantas 

Andreika, prie jo pasilenkæs civilis, apvyniojæs aplink kaklà ilgà ðalikà, muðë kumðèiu. 

Pykèio iðkreiptu veidu man jau matytas kapitonas buvo ðalia. Kabinete buvo 

ir daugiau civiliø. Kapitonas, mus pamatæs, greitai uþdarë duris. Budintis, liepæs 

pasiraðyti knygoje, mane paleido. Tada nuëjau á 10 kabinetà, pareikalavau, kad 

atiduotø tautines vëliavas. Vëliavø neatgavau… 

JONAS KARENIAUSKAS, RASA LINKEVIÈIÛTË, REDA JAKIMAVIÈIÛTË, K.A.KY- 

BARTAS: (…) Rugsëjo 29 d. naktá buvome Gedimino aikðtëje kartu su badaujanèiais 

asmenimis. Aikðtëje, prie Katedros buvo apie 50 þmoniø, kurie sëdëjo ant 

suolo, kalbëjosi, vaikðèiojo. Visi þmonës elgësi kultûringai ir vieðosios tvarkos nepaþeidinëjo. 

Apie 4 val. 50 min. atvaþiavo kolona tarnybiniø maðinø: trys autobusai 

ir keletas UAZ tipo „viliukø“. Ið jø iððoko kareiviai su apsauginëmis liemenëmis, 

ðalmais, skydais ir guminëmis lazdomis. Su kareiviais buvo per 20 milicijos 

karininkø ir keletas civiliø asmenø. Pirmas prie badaujanèiø pripuolë civilis asmuo, 

o kareiviai su milicijos karininkais apsupo nesiprieðinanèius þmones. (…) 

Kareivis rusiðkai suðuko: „My vam napomnim Karabach!“ Civilis asmuo pastûmë 

ramiai stovinèius ir nesiprieðinanèius þmones. Kitas civilis asmuo priëjo prie 

pareigûnø ir, parodæs á vaikinà su akiniais, sëdintá ant akmeninës sienelës, pasakë: 

„Etovo v oèkach nuþno vziat“. Ðá vaikinà suèiupo milicininkai ir nutempë á 

maðinà. Kitas karininkas puolë prie tautinës vëliavos, esanèios ðalia badaujanèiø, 

ir jà griebë. Tuo pat metu kitas karininkas pareikalavo skirstytis. Skirstytis nebuvo 

galimybës, nes apsuptus þmones kareiviai su skydais stûmë á vienà bûrá. Aukðto 

laipsnio, per 50 metø, stambaus sudëjimo, praþilæs karininkas priëjo prie ramiai 

stovinèios Redos Jakimavièiûtës ir, nieko nesakæs, ið tamsaus aerozolinio balionëlio 

iðpurðkë skystá á akis ir burnà. Nukentëjusioji liudija, kad ðis karininkas buvo 

iðgëræs. Jai perðtëjo akis, burnà, kvëpavimo takus. Ji klausë: „Kà man daryti?“, nes 

negalëjo atsimerkti. (…) Ant grindinio matëme parblokðtus ir kareiviø apsuptus 

þmones. Po to kareiviai mus ir dar keliolika þmoniø iðstûmë ið apsupimo link 

Katedros varpinës. (…) Su mumis buvusi juodai apsirengusi pensinio amþiaus 

219


moteris ðaukiantiems ir jà stumdantiems kareiviams pasakë: „Mes nesuprantame“. 

Kareiviai dar brutaliau ëmë jà stumdyti, o V.Ðiuparis moterá stumdantiems 

kareiviams suðuko: „Kà jûs darote!“ Kariðkiai suriko: „Kas nesuprato?!“ ir puolë 

prie Vlado Ðiupario, kuris pradëjo bëgti á Tilto gatvæ. Vienas kareivis nusivijo bëgantá, 

o kiti kareiviai juokësi. Karininkas suðuko besivejanèiam: „Stoj!“, bet ðis 

neklausë. Jam ið paskos leidosi vytis, mojuodami lazdomis, dar du kareiviai. Mes 

matëme suþvërëjusius jø veidus. (…) Vëliau vienas kareivis uþlauþë merginai, 

kurios vardas Aldutë, rankà ir uþ plaukø nutempë uþ Katedros kampo, milicijos 

maðinø link. Kiti kareiviai nusivedë moterá. (…) Vëliau kitas kareivis priðoko prie 

J.Kareniausko ir uþsimojo lazda. J.Kareniauskas nesiprieðino. Tada kareivis bandë 

nuo jo striukës nuplëðti þenkliukà – tautinæ vëliavà. J.Kareniauskas uþdengë 

viena ranka þenkliukà, o kita – galvà. Kareivis gumine lazda trenkë jam per nugarà, 

peèius ir keletà kartø – per strënas (…). 

ÈIÞAS: Vëliau milicininkai sudraskë plakatà ir kelias vëliavas, o juos laikiusius 

suëmë. Mus, nemaþà grupæ þmoniø, apsupo liemenëmis, ðalmais ir skydais ðarvuotø 

milicininkø vora. Bûrys milicininkø blaðkësi mosikuodamas guminëm lazdom 

ir dauþë þmones, neaiðku, ko ið jø norëdami, nes mitingas jau buvo nutrauktas 

(...). Ið Puðkino skverelio mûsø neiðleido, buvome apsupti. Beje, nemaèiau, 

kad þmonës bûtø prieðinæsi smurtui. Tik paaugliai buvo pradëjæ mëtyti á milicininkus 

kriauðes ir kaðtonus, bet suaugusieji juos sudraudë. 

G.GUSTAS: Vienas milicijos pareigûnas starðina, rusø tautybës, pavardës neprisimenu, 

èiupo mane uþ plaukø ir pradëjo tempti á milicijos maðinà, trenkë galvà 

á duris, nudrëskë nepriklausomos Lietuvos þenklelá. Maðinoje jis man uþlauþë 

rankas. Po keliø sekundþiø álipo á maðinà du serþantai, rusø tautybës (milicijos 

darbuotojai) ir pradëjo mane þiauriai muðti, jie buvo dràsûs, nes maðinoje manæs 

nematë þmonës. Man dauþë galvà apie 5 kartus, po to trenkë á þandikaulá ir rëkë 

„Vot tebe Litva“, „Vot tebe svoboda“. 

V.PRONSKUS: Kai mitingas baigësi ir liepë iðsiskirstyti, dalis þmoniø nuëjo Pilies, 

Didþiàja gatve, o kita dalis pasuko Lenino prospektu. Gal prie Þvëryno tilto 

bûtø iðsivaþinëjæ kas á Karoliniðkes, kas kur. Taèiau prie Lenino aikðtës milicijos 

kolonos privertë minià pasukti á Poþëlos gatvæ. Minia, apsukusi ratà. vël atsidûrë 

kolonose Vrublevskio gatvëje. Bandant prasibrauti, smogikai puolë ir ëmë 

muðti, muðë visus, net moteris ir vaikus. Þmonës ëmë gintis. Ten buvo akmenø, 

þmonës ëmë akmenis ir ið tiesø jie buvo panaudoti, taèiau dël to, kad milicija 

puolë. Negali gi þmogus neginti, kai muða net moteris su vaikais. Be to, maèiau, 

kaip nuo Puðkino paminklo pusës smurto vietos link atvaþiavo jaunuolis su dviraèiu. 

Ið jo ramaus elgesio buvo matyti, kad jis visai nesusigaudo èia vykstanèioje 

situacijoje. Taèiau jis tuoj pat buvo nublokðtas nuo dviraèio ir primuðtas milicijos 

pareigûnø. 

G.USAVIÈIUS: Prie manæs pribëgo bent 10 milicininkø, komanduojamø kaþin 

kokio virðininko. Að ramiai sëdëjau. Po to sekë komanda „Vstat“, á kurià dar bandþiau 

kultûringai ir paklusniai atsakyti, taèiau ávykdyti jau nespëjau. Paèiupo ir 

220


pradëjo muðti. Prisidengiau rankomis galvà, pasilenkiau prie þemës. Keli þmonës 

èiupo uþ paþastø ir ëmë vilkti autobuso link. Pakeliui visà laikà muðë (jutau daug 

ir ávairaus pobûdþio smûgiø). Vëliau ástûmë á autobusà, kuriame buvau jau antras 

– tokiu paèiu bûdu jame atsirado ir visi kiti þmonës. Viskas ávyko labai greitai, 

kaþkas sumetë pro duris mûsø paliktus daiktus, griaudëjo keiksmai. Autobusas 

pajudëjo, vëliau vël sustojo. Ið tamsos atvilko dar vienà þmogø, ávertë á autobusà, 

prieð tai trenkæ jo galvà á duris. Á milicijos skyriø nuveþë ið viso apie 20 þmoniø. 

Palydëdami keiksmais visus suvarë á 2-àjá aukðtà. Prasidëjo tardymas – protokolø 

raðymas. Bûdamas koridoriuje girdëjau, kaip kabinete kaþkà muðë. Vienas 

milicijos karininkas, áspëtas, kad apklausiamasis „parodymø“ nepasiraðys, á tai 

atsakë, jog jam visiðkai ir nereikia jokio paraðo, ir apskritai nesvarbu, kà jis èia 

paraðys. Aiðkiai buvo matyti, kad viskas ið anksto sureþisuota ir nuspræsta be mûsø 

kalbø. 

G.JURGELEVIÈIUS: Þemutinës pilies archeologiniø kasinëjimø sargas: Naktá, 

rugsëjo 29 d. 5.00 val., iðgirdau, kaip á archeologiniø kasinëjimø teritorijà ábëgo 

nemaþa þmoniø minia. Pro langà pamaèiau, kad tai ðalmais, skydais ir guminëm 

lazdom apsiðarvavæ milicininkai bei keli karininkai. Ið pradþiø jie pradëjo dauþyti 

guminëm lazdom archeologiniø kasinëjimø tyrimams naudojamus árenginius (konvejerius, 

bakus, transporterius). Vienas karininkas suðuko: „Vot on!“ Visi milicininkai 

ðoko ant kasinëjimuose pasislëpusio jaunuolio ir pradëjo já muðti lazdom. 

Vaikinas pradëjo rëkti: „Nenado! Ðto vy dielajete. Ja ved nesoprotivlajus!“ Jie muðt 

nenustojo, muðë su suþvërëjusiu ákarðèiu. Vaikinas ëmë garsiai rëkti. Jie já stvërë ir 

ëmë vestis. Vedë du milicininkai uþ parankiø, kiti eidami uþ vaikino nugaros muðë 

jam per galvà, nugarà, sprandà. Jis garsiai rëkë. Praðë, kad nustotø muðti. Jie já 

muðë toliau. Tada vaikinas ëmë jiems dëkot sakydamas „spasibo“. Vël muðë. Jis 

vël pasakë: „spasibo“. Karininkai ëjo ðalia ir ramiai rûkë. Po þodþiø „spasibo“ 

vienas milicininkas surëkë: „Ty krièal vèera na nas faðisty“. Po ðitø þodþiø vaikinui 

buvo tvota guminëm lazdom ir jis parkrito. Milicija, já pastumdþiusi su batais, 

ásakmiai rëkë „Vstavaj!“, muðë net gulintá. Paskui pakëlë, nutempë á kà tik atvaþiavusá 

didelá dengtà geleþiná furgonà ir ámetë kaip bulviø maiðà turguje. 

ROBERTAS VALIULIS: (…) Bandþiau palikti aikðtæ, bet skydais buvau partrenktas 

atgal. Kareiviai (iðsprogusiom akim, iðsiplëtusiais vyzdþiais) mojavo „bananais“ 

ir ðaukë „Ty kuda?!“ Po keliø sekundþiø pajutau aðtrø karèiø migdolø kvapà 

ir purslø laðelius ant veido. Pagalvojau, tikriausiai kokios nervus paralyþiuojanèios 

dujos (…). Dar po akimirkos pajutau baisø skausmà akyse. Jos pradëjo lásti 

á galvà, niekaip negalëjau jø atmerkti net rankomis. Ið pradþiø akys buvo sausos, 

tik jauèiau spazmus (…). 

ALDONA LAPËNAITË: (…) Staiga pamaèiau, kaip du smogikai èiumpa ið moteriðkës 

rankø tautinæ vëliavà, lauþo kotà ir stengiasi jà suplëðyti. Pribëgau prie jø 

ðaukdama: „Kà jûs darote, kam plëðote vëliavà?“ Vienas smogikas uþsimojo „bananu“ 

ir smogë á galvà, taèiau spëjau prisidengti ranka. Tuomet ið uþ nugaros 

mane èiupo milicijos kapitonas (Bernotas), ðaukdamas: „Ty èto protiv oborony 

221


idioð?!“, uþlauþë rankas ir tempë uþ plaukø per visà aikðtæ maðinø link. Tempdami 

smogikai paeiliui vienas po kito vanojo mane lazdomis per nugarà ir kojas. 

Prie maðinos kapitonas dar labiau pradëjo draskyti man plaukus ir ðaukti: „My 

tebe pokaþem tvoju golodovku, my tebia tam ne tak nakormim“ (…). 

Nesvarbu, kad po ðios nakties galvoje atsirado þilø plaukø, nesvarbu, kad ant 

kûno mëlynës. Að nesigailiu to, kà patyriau, ir nenorëèiau ðitø valandø iðbraukti 

ið savo gyvenimo. Galbût tam, kad þmogus nugyventø tikrà gyvenimà, reikalinga 

ir tokia naktis. 



ATGIMIMAS: [LIETUVOS PERSITVARKYMO SÀJÛDÞIO SAVAITRAÐTIS] 

1988 M. SPALIO 15 D. NR. 3(3). 

VASARIO 16: [LIETUVOS DEMOKRATØ PARTIJOS LAIKRAÐTIS] 

1989 M. RUGSËJIS, NR. 11. 


222 

VILNIAUS MIESTO LENINO RAJONO 

PROKURORUI 

PAREIÐKIMAS 

ALGIMANTO ANDREIKOS, Antano, 

gyv. Vilniuje, Pilies 4, bt. 3, 

Ð.m. rugsëjo 29 d. prie Katedros penktà valandà ryte mane ir kitus þmones muðdami 

suëmë milicijos darbuotojai ir nuveþë á Lenino raj. I milicijos poskyrá Kosèiuðkos 

gatvëje. 

Ðio milicijos poskyrio darbuotojas milicijos leitenantas R.Lekavièius suraðë protokolà, 

o po to nuvedë á kità kabinetà. Ten kapitonas Bernotas muðë mane per 

veidà, kumðèiu per paðirdþius. Man parkritus ant grindø ir pradëjus ðauktis pagalbos, 

minëtas kapitonas ir vienas jo draugø smaugë mane. Po to spardë kojomis. 

Tai gali paliudyti A.Ðirvinskas, Rasa Pakarnaitë, Jonas Gelaþius ir kiti kartu 

su manimi suimti ir tuo metu buvæ milicijos poskyryje þmonës. 

Praðau milicijos darbuotojams, pavartojusiems prieð mane smurtà, iðkelti baudþiamàjà 

bylà. 

Vilnius, ALGIMANTAS ANDREIKA 

1988 m. spalio 3 d. 

G.ÐIDLAUSKO ASMENINIS ARCHYVAS.


PROGRAMINIS KREIPIMASIS 

1940 metø vasarà, okupavus Tarybø Sàjungai Lietuvà, buvo paminta Lietuvos 

nepriklausomybë. Stalinizmo siautëjimo metu ðimtai tûkstanèiø nekaltø þmoniø 

buvo represuoti ir ávairiais bûdais persekiojami. Breþnevo ir kitø valdymo laikotarpiu 

valdþios þmoniø egoizmas ir neatsakingumas privedë Lietuvà prie ekologinio, 

o þmones prie moralinio þlugimo ribos. Breþnevinëje konstitucijoje Lietuva 

net ir teoriðkai prarado teritorijà, o jos pilieèiai – pilietybæ. Lietuvoje realios demokratijos 

ir vieðumo vystymasis iki ðiol buvo dirbtinai stabdomas, teberengiamos 

provokacijos prieð visuomenines organizacijas ir atskirus asmenis. 

1978 metø vasarà suformuoti Lietuvos laisvës lygos pagrindiniai uþdaviniai – 

kelti lietuviø savimonæ, brandinti nepriklausomos Lietuvos idëjà – tebëra svarbûs 

ir ðiandienà. Per savo veiklos deðimtmetá Lyga, dirbdama pogrindyje, rengë ir 

platino leidinius, demaskuojanèius þmogaus teisiø paþeidimus, rinko ir skelbë 

faktus, atskleidþianèius lietuviø nutautinimo politikos antiþmoniðkà esmæ, organizavo 

protesto akcijas, skatino þmoniø istorinæ atmintá. Pasikeitus politiniam ir 

visuomeniniam klimatui Lietuvoje, Lyga, prisijungus prie jos Lietuviø Tautinei 

Konsolidacijai, ëmësi naujø veiklos formø. Nuo ðiol ji, kaip visuomeninë, nepriklausoma 

nuo valdþios, organizacija, veikia legaliai. Savo veikloje Lietuvos laisvës 

lyga vadovaujasi humanistiniais vieðumo ir demokratiðkumo principais. Ji 

siekia, kad Lietuvoje bûtø ágyvendinti SNO ástatai, SNO Generalinës Asamblëjos 

rezoliucijos dekolonizavimo klausimu, Visuotinë þmogaus teisiø deklaracija, Helsinkio 

baigiamojo akto nutarimai. 

Lietuvos laisvës lyga savarankiðkai apeliuoja á tautø sàþinæ Lietuvos laisvës 

klausimu. LLL mano, kad Lietuvos laisvës duobkasiu buvo 1939 metø Stalino ir 

Hitlerio suokalbis dël Rytø Europos tautø. Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, 

valstybiná savo suverenitetà praradusios tautos vël já atgavo visiðkai arba, 

pagal Breþnevo doktrinà, dalinai (vadinamosios liaudies demokratijos ðalys). Suomija, 

nors ir netekusi þymios savo teritorijos dalies, iðsaugojo nepriklausomybæ. 

Tik Besarabijoje ir trijose Baltijos ðalyse (Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje) nuo 1940 

metø tebëra kolonijinë priklausomybë. 

Daugelis LLL programos punktø panaðûs á Lietuvos persitvarkymo sàjûdþio 

reikalavimus ekonomikos, ekologijos, mokslo, ðvietimo ir kultûros bei þmogaus 

teisiø srityje. Taèiau Sàjûdþio ir LLL suvereniteto samprata skiriasi. Tarptautiniø 

þodþiø þodyne apie suverenitetà raðoma: „Tai valstybës nepriklausomybë – teisë 

savarankiðkai tvarkyti savo vidaus ir uþsienio reikalus“. Þodþiø „Lietuvos suverenitetas“ 

turiná LLL suvokia kaip visiðkà Lietuvos valstybës nepriklausymà nei 

nuo TSRS, nei nuo kitø valstybiø, sprendþiant savo vidaus ir uþsienio politikos 

klausimus. Bûdama integralia TSRS dalimi, Lietuva ne tik ðiandien, bet ir ateityje 

neturës galimybës pati savarankðkai spræsti savo tautos likimo. Praktiðkai ne vien 

gynybos ir uþsienio politikos klausimai liks TSRS kompetencijai. Jeigu tik gynybos 

ir uþsienio politikos klausimus uþ Lietuvà spræstø TSRS, vis vien jos negalima 

223


bûtø traktuoti kaip suverenios valstybës. Suverenitetas arba tautai priklausanèiø 

aukðèiausiø teisiø visuma, Lietuvos pilieèiø teisë savo nuoþiûra nustatyti socialinæ 

ekonominæ sistemà ir valdymo formà gali bûti realizuota tik paðalinus ið Lietuvos 

svetimà kariuomenæ. 

LLL mano, kad: 

pirma, TSRS kariuomenë buvo ávesta á Lietuvà Stalino ir Hitlerio valia. TSRS 

kariuomenës paðalinimas ið Lietuvos reikðtø Antrojo pasaulinio karo pasekmiø 

likvidavimà; 

antra, Stalino sukurta policinë Tarybø Sàjunga dabartiniø jos vadovø lûpomis 

pareiðkë norà tapti demokratine socialistine teisine valstybe. Mes neþinome pasaulyje 

në vienos teisinës valstybës, kuri prieð kitos tautos valià laikytø jos teritorijoje 

savàjà kariuomenæ. LLL bent ðiuo metu neranda pagrindo abejoti, kad teisine 

valstybe tapusi TSRS tikrai iðves savo kariuomenæ ne vien ið Lietuvos. 

LLL kvieèia Sàjûdá ir kitas visuomenines organizacijas irgi reikalauti ið TSRS 

vyriausybës iðtaisyti lietuviø tautai padarytà skriaudà – nurodyti apytikræ savo 

kariuomenës iðvedimo ið Lietuvos datà. 

LLL akcentuoja, kad pagrindinis jos tikslas – suverenios demokratinës Lietuvos 

Respublikos ákûrimas. Politinæ Lietuvos santvarkà nustatys tautos referendumas. 


1988 m. spalio 20 d. 


VILNIUS, 1988 M. LAPKRIÈIO 10 D., NR. 1. 

224 

LIETUVOS LAISVËS LYGOS KREIPIMASIS Á TAUTÀ 

Jau beveik penkiasdeðimt metø okupacinis reþimas Lietuvoje nuosekliai vykdo 

tautos fizinio ir dvasinio naikinimo politikà – genocidà. Keièiasi laiko dvasia, politika 

ágauna vis rafinuotesnes formas, taèiau jos tikslas lieka tas pats – totalitarinë 

imperija. 

Vadinamasis „naujasis politinis màstymas“ pasiekë savo apogëjø Lietuvoje ðiomis 

dienomis, kai tarybinë administracija nutarë pasisavinti lietuviø tautos Laisvës 

ir Nepriklausomybës simbolius. Tautinë vëliava, Kudirkos „Tautiðka giesmë“ 

bei Vytis skelbia Lietuvos valstybingumà – tautos ryþtà bûti laisvai! Valstybingumo 

neturinèios tautos simbolius paversti valstybiniais – tai pasityèiojimas… 

Mieli tautieèiai, bûkite sàmoningi ir neniekinkite tautiniø vëliavø, iðkeldami 

jas mums primestø ðvenèiø metu. 

Ðiø metø lapkrièio 7 d. ðventinio spektaklio reþisieriai ið esmës liko iðtikimi 

patys sau. Tà dienà kartu su partijos funkcionieriais vaikðèiosime stalinine atributika 

papuoðtomis Vilniaus gatvëmis. Taèiau karinis paradas paliekamas pade-


monstruoti lietuviø tautai rusiðkojo ginklo galià ir dar kartà priminti, kokio valstybinio 

suvereniteto ji gali tikëtis artimiausioje ateityje. 


1988 m. spalio 28 d. 



LIETUVOS LAISVËS LYGOS KREIPIMASIS 

Á LIETUVOS JAUNUOMENÆ 

1940 m. birþelio 15 d. Sovietø Sàjunga okupavo Nepriklausomà Lietuvà. Sovietø 

poveiká lietuviø tautai galima trumpai iðreikðti ðiais þodþiais: okupacija, genocidas, 

deportacijos, kolonizacija, rusinimas. Lietuviø visuomeninis bei dvasinis gyvenimas 

luoðinamas iki ðiol. Maskvos vyriausybë siekia Lietuvà iðlaikyti kaip kolonijà 

per sàjungø tinklà: kompartijà, profsàjungà, komjaunimà, pionieriø ir spaliukø 

organizacijas. Per ðias organizacijas, kurios yra okupacinio reþimo atrama, 

Lietuvos jaunimas yra rusinamas, psichologiðkai bei organizacijø pagalba pajungiamas 

okupanto kontrolei. Ðiø prievarta mums primestø organizacijø nariai yra 

priversti neðioti sovietiniø okupantø atributikà, jø þenklus. Spaliukai, pionieriai, 

komjaunuoliai privalo duoti iðtikimybës priesaikà mûsø Tëvynæ Lietuvà pavergusios 

Sovietø Sàjungos kompartijai, kurios vadovaujami mankurtai þudë ir naikino 

Lietuvà. Tokios priesaikos davimas ir jos tolesnis laikymasis yra pasityèiojimas ið 

mûsø tëvø – partizanø kovos uþ Lietuvos laisvæ 1944–1954 metais, pasityèiojimas 

ið ðimtø tûkstanèiø Sibire nuþudytø lietuviø. 

Jaunime! Jau atëjo ryþtingo apsisprendimo metas. Ar jûsø ðirdys ir protai tarnaus 

okupantui ar Tëvynei Lietuvai?! 

Jaunuoliai ir jaunuolës! Iðmeskite raudonosios vergijos þenklus: spaliukø þenkliukus, 

pionieriø raudonus skudurus, komjaunimo bilietus, jûs nesate sovietiniai 

pilieèiai. Jûs esate Lietuvos valstybës pilieèiai, tik laikinai Maskvos kariuomenës 

okupuoti. 

Lietuvos visuomenë gimë ir uþaugo sovietiniame konclageryje, kurá okupantas 

pompastiðkai pavadino – LTSR. Lietuvos vaikams nuo maþumos buvo kalama 

apie jø „laimingà“ likimà sovietinëje ðalyje. Jaunimas susovietintuose darþeliuose 

ir mokyklose buvo pratinamas prie „amþinos“ nelaisvës, uþdedant jiems vergø 

þenklus: raudonus spaliukø, pionieriø, komjaunuoliø penkiakampës þvaigþdës 

þenkliukus. Jaunime, bûk sàmoningas ir þinok, kad raudonoji penkiakampë þvaigþdë 

– tai ðëtono simbolis. Tai sovietinis kruvinojo teroro ir despotinës savivalës 

þenklas. Tai „pasaulinës blogio imperijos“ – Sovietø Sàjungos simbolis. Raudonomis 

þvaigþdëmis apsisagstæ NKVD ir KGB budeliai þudë lietuvius Rainiø miðke- 

225


lyje, Pravieniðkëse, Sibiro gulaguose. Raudonþvaigþdþiai kareiviai yra mûsø Tëvynës 

Lietuvos okupantai. 

Jaunime! Iðstokite ið okupantø mums primestø organizacijø. Nukirskite savo 

vergovës ir paþeminimo panèius. Nesiduokite okupantø ir jø pakalikø ábauginami. 

Atkurkite Nepriklausomoje Lietuvoje gyvavusias jaunuomenës katalikiðkas ir 

tautines organizacijas: skautus, pavasarininkus, ateitininkus, varpininkus ir kt. 

Pasidarykime ir neðiokime ðiø lietuviðkø organizacijø simbolius ir þenklus, kurie 

iðreiðkia iðtikimybæ ir meilæ mûsø Tëvynei Lietuvai bei jos idealams. 

Gedulo varpai jau skambina Sovietø Sàjungos imperijai paskutinius akordus. 

Todël Nepriklausomà Lietuvà privalome atstatyti jau dabar. Kurkime Nepriklausomos 

Lietuvos jaunuomenës organizacijas, jos bus tomis sëklomis, ið kuriø iðaugs 

Nepriklausomos Lietuvos organizacinë sandara, per jas bus kuriama Laisva 

Lietuva Laisvø Europos Tautø ðeimoje. 


1988 m. spalis 


226 

LLL TARYBOS PRANEÐIMAS 

Ðiø metø spalio 30 dienà á LLL Tarybà kreipësi JAV gyvenantys buvæ Tarybø Sàjungos 

politiniai kaliniai Romas Giedra ir Vladas Ðakalys, norëdami atstovauti 

Lietuvos laisvës lygai Kalifornijoje. 

Lygos Taryba sveikina ir teigiamai vertina iniciatyvas ðiø ir kitø tautieèiø, kurie 

konkreèia veikla prisideda prie Nepriklausomybës atkûrimo Lietuvoje. 



LIETUVOS LAISVËS LYGOS TARYBA 

LIETUVOS LAISVËS LYGOS SVEIKINIMAS 

A.SOLÞENICYNUI 

Brangus Aleksandrai Isajevièiau! 

Ðirdingai sveikiname Jus 70-meèio proga. Mes dëkingi Jums uþ paminklà, kurá 

Jûs savo kûryba pastatëte visoms raudonojo teroro aukoms. Tai paminklas ir mûsø 

lietuviams kankiniams, perëjusiems Gulago kryþiaus kelius, kai 1940 metais 

Stalinas uþgrobë Lietuvà, aneksavo jà ir prijungë prie tarybinës imperijos. Ðá kryþiø 

mûsø tauta neða ligi ðiol.


Bet lietuviø tauta gyva. Gyva ir didi jos meilë Tëvynei. Mes niekada nenusilenksime 

okupantams. Mes tikime, kad Lietuva bus laisva. Jûsø knygos tarytum 

þiburys nuðvieèia mums kelià nûdienos sutemose. Tikimës priimti Jus kaip brangø 

sveèià laisvoje, atgimusioje Lietuvoje. 

Jûs – Rusijos simbolis. Tos Rusijos, su kuria mums bûtø dþiugu palaikyti paèius 

draugiðkiausius santykius. Deja, iki ðiol mes daþnai bûname priversti Rusijà 

sutapatinti su reþimu, atneðusiu mums tiek skausmo ir nelaimiø. 

Mes tikime, tvirtai tikime, kad ir daug iðkentëjusi rusø tauta nusimes paties 

ðëtono sukurto reþimo panèius. Ir suþibës Laisvës þvaigþdë virð rusø ðventoviø 

auksiniø kupolø. 

Praðome priimti ið mûsø atminimo medalá, kurá sukûrë dailininkas Kazimieras 

Barisauskas ir kurá Jums perduoti sutiko mûsø bièiuliai ið Maskvos „Ekspreskronikos“. 

Laimës ir sveikatos Jums, Aleksandrai Isajevièiau, vardan mûsø ðaliø ir tautø 

gerovës. 


1988 metø lapkrièio 15 d. 


VILNIUS, 1988 M. GRUODÞIO 31 D., NR. 4. 

ESTIJOS, LATVIJOS, LIETUVOS 

TAUTINIØ NEPRIKLAUSOMYBËS JUDËJIMØ 

PIRMOSIOS KONFERENCIJOS RYGOJE 

1988 M. LAPKRIÈIO 19 ir 20 D. 

REZOLIUCIJA 

Kadangi iki ðiol neatstatyta 1940 m. birþelio mën. okupuotø ir jëga prijungtø prie 

TSRS Pabaltijo valstybiø – Estijos, Latvijos ir Lietuvos – nepriklausomybë, konferencija 

laiko bûtinu pareikalauti ið TSRS vyriausybës: 

1. Tuoj pat iðvesti savo okupacinæ kariuomenæ ið Estijos, Latvijos ir Lietuvos. 

2. Sudaryti Estijos, Latvijos ir Lietuvos tautoms sàlygas savo valiai iðreikðti, 

dalyvaujant neutraliø ðaliø arba SNO atstovams. 

3. Grieþtai laikytis tarptautiniø konvencijø ir susitarimø, reguliuojanèiø santykius 

tarp okupacinës valdþios ir okupuotø teritorijø gyventojø. 

ESTIJOS NACIONALINËS NEPRIKLAUSOMYBËS PARTIJOS VARDU: 

VIKTOR NIITSOO, EVE PERNASTE, SANDER SISS 

LATVIJOS NACIONALINËS NEPRIKLAUSOMYBËS JUDËJIMO VARDU: 

EDUARDS BERKLAVS, EINARS REPÐE, JÛRIS DOBELIS 

227


LIETUVOS LAISVËS LYGOS VARDU: 

ALGIMANTAS BALTRUÐIS, ROMALDAS RAGAIÐIS, 


Rezoliucijà palaiko: GRUPËS „HELSINKIS-86“ RYGOS SKYRIUS, 

NEFORMALUS LIAUDIES FRONTAS 

Ryga, 




228 

TSRS AUKÐÈIAUSIOSIOS TARYBOS 

PREZIDIUMUI 

Estijos, Latvijos ir Lietuvos tautiniø judëjimø Pirmosios konferencijos atstovai reikalauja, 

kad TSRS vyriausybë nustatytø tikslià TSRS okupacinës kariuomenës viso 

kontingento iðvedimo ið Estijos, Latvijos ir Lietuvos datà. 

Estijos, Latvijos ir Lietuvos okupacijos, kurià 1940 m. birþelio mën. ávykdë TSRS 

kariuomenë, faktà pripaþásta netgi tarybiniai istorikai. Visi Molotovo–Ribentropo 

pakto slaptieji protokolai ðiais metais buvo paskelbti Estijos, Latvijos ir Lietuvos 

spaudoje. 

Ryga, 


ESTIJOS NACIONALINËS NEPRIKLAUSOMYBËS PARTIJOS VARDU: 

VIKTOR NIITSOO, EVE PERNASTE, SANDER SISS 

LATVIJOS NACIONALINËS NEPRIKLAUSOMYBËS JUDËJIMO VARDU: 

EDUARDS BERKLAVS, EINARS REPÐE, JÛRIS DOBELIS 

LIETUVOS LAISVËS LYGOS VARDU: 

ALGIMANTAS BALTRUÐIS, ROMALDAS RAGAIÐIS, 


Rezoliucijà palaiko: GRUPËS „HELSINKIS-86“ RYGOS SKYRIUS, 

NEFORMALUS LIAUDIES FRONTAS 


VILNIUS, 1988 M. GRUODÞIO 4 D., NR. 2.


IÐTIKIMYBËS 1918-ØJØ METØ 

VASARIO 16-OSIOS DIENOS AKTUI PASKELBIMAS 

Esame reikðmingø politiniø permainø pasaulyje, tarp jø ir Pabaltijo valstybëse, 

iðvakarëse. Mes, Lietuvos pilieèiai, susirinkæ Vilniuje, Gedimino aikðtëje, 1988 m. 

lapkrièio 26 d., remdamiesi 1960 m. gruodþio 14 d. Jungtiniø Tautø Generalinës 

Asamblëjos Rezoliucija Nr. 1514, taip pat Estijos, Latvijos tautinio nepriklausomybës 

judëjimo I Konferencijos, ávykusios Rygoje 1988 m. lapkrièio 19 ir 20 d., 

Rezoliucija, kuriose smerkiami pagrindiniø þmogaus teisiø, tautø lygiateisiðkumo, 

taikingo tautø bendradarbiavimo ir jø apsisprendimo principø paþeidimai, 

iðkilmingai pareiðkiame, kad: 

1. Hitlerio ir Stalino 1939–1940 metø sandërá ir Tautø Sàjungos narës Lietuvos 

valstybës okupacijà 1940 m. birþelio 15 d. laikome nusikaltimu. 

2. Esame ásitikinæ, kad pati lietuviø tauta turi teisæ spræsti savo likimà. 

3. Suvokiame, kad dabartinë Lietuvos administracija, Lietuvos Aukðèiausiosios 

Tarybos deputatø didþioji dalis yra okupacinio reþimo statytiniai ir neiðreiðkia 

lietuviø tautos valios. 

4. Vieningà lietuviø tautos valià atkurti Lietuvos valstybinæ nepriklausomybæ 

taikiomis priemonëmis iðreiðkë Sàjûdþio surinkti beveik 2 milijonai Lietuvos gyventojø 

paraðø. 

5. Okupacijos sàlygomis referendumas bûtø grubi politinë klaida. 

Todël iðkilmingai skelbiame i ð t i k i m y b æ Lietuvos Nepriklausomybës Aktui. 

Reikalaujame ið TSRS vyriausybës: 

1) iðvesti ið Lietuvos okupacinæ kariuomenæ, tuo sudaryti sàlygas atkurti Lietuvos 

suverenitetà ir valstybingumà, paðalinti visus kitus okupacijos padarinius 

ir suteikti lietuviø tautai realià galimybæ tiesioginiuose demokratiniuose rinkimuose 

patvirtinti politiná Lietuvos Nepriklausomybës statusà; 

2) atlyginti Lietuvai okupacijos metu padarytus moralinius ir materialinius 

nuostolius. 

Kvieèiame Lietuvos Katalikø Baþnyèià, Lietuvos persitvarkymo sàjûdá, Lietuvos 

laisvës lygà, uþsienio lietuviø organizacijas, visà tautà ir visus Lietuvos gyventojus 

susivienyti ir taikiomis priemonëmis siekti Lietuvos valstybinës nepriklausomybës 

atkûrimo. 

Kreipiamës kartu su Pabaltijo tautomis á viso pasaulio valstybes, SNO, TSRS 

tautas visomis jëgomis ir pastangomis remti taikø Lietuvos valstybës nepriklausomybës 

atkûrimo darbà tarptautinio teisingumo ir laisvës vardan. 

ÐIAM DOKUMENTUI PRITARË DAUGIATÛKSTANTINË MINIA, SUSIRINKUSI Á 

LIETUVOS LAISVËS LYGOS MITINGÀ 1988 M. LAPKRIÈIO 26 D. VILNIUJE, GEDIMI- 

NO AIKÐTËJE. 

Vilnius, 




229


230 

KREIPIMASIS Á VLIK’O PIRMININKÀ 

P. KAZIMIERÀ BOBELÁ 

Vakarø pramonininkai laiko TSRS pigios þaliavos resursu ir neribota pramoninës 

produkcijos realizavimo rinka. JAV ir kitø didþiøjø pasaulio valstybiø pramoninio 

ir finansinio kapitalo interesus iðreiðkianti spauda deda daug pastangø átikinti 

savo ðalies gyventojus bûtinybe remti Michailà Gorbaèiovà, kaip vienintelá TSRS 

politikà, galintá iðgelbëti nedalomà Rusijos imperijà. Ðtai kodël iki ðiol Stalino okupuoto 

Pabaltijo klausimas në karto nebuvo átrauktas á SNO Generalinës Asamblëjos 

dienotvarkæ. 

Vadovaudamosi kapitalistiniø monopolijø interesais, Vakarø masinës informacijos 

priemonës nesiliauja tikinusios pavergtàsias estø, latviø ir lietuviø tautas, 

kad joms paties likimo lemta vienintelë galimybë – dar bent 50 metø neðti okupaciná 

jungà. To reikalauja ir paèiø pavergtøjø interesai. Esà, subyrëjus imperijai, 

iðsivadavusios ið Rusijos globos tautos iðpjaus viena kità… 

Mums atrodo, kad prezidentai Ronaldas Reiganas ir Dþordþas Buðas þino, kad 

iki ðiol belgai neiðpjovë olandø bei liuksemburgieèiø ir atvirkðèiai. Nors danai, 

norvegai ir suomiai kadaise buvo priklausomi nuo ðvedø, taèiau ðios tautos gyvena 

didþiulëje santarvëje. 

Prezidento R.Reigano simpatijos yra lietuviø tautos pusëje. Tai rodo Jo proklamacija 

ð.m. Vasario 16-osios proga. Norime tikëti, kad ir prezidentas Dþ.Buðas eis 

savo pirmtako pramintu Laisvës keliu. 

Greit JAV politikai susitiks su TSRS Aukðèiausiosios Tarybos Prezidiumo Pirmininku 

M.Gorbaèiovu. Praðome Gerbiamà VLIK’O pirmininkà dëti visas pastangas, 

kad Estijos, Latvijos ir Lietuvos klausimas visada bûtø aukðèiausio lygio pasitarimø 

tarp JAV ir TSRS dienotvarkëje. 

Liekame giliai ásitikinæ, kad pasaulio tautos nepaliks mûsø vienø kovojant uþ 

mûsø tautø laisvæ ir nepriklausomybæ. Vadovaujamës aksioma, kad negali bûti 

laisva tauta, abejingai þiûrinti á pavergtøjø likimà. 





STALINISTØ SÀLËKÁ PASITINKANT 

Antroje ðiø metø pusëje oficialioje lietuviðkoje spaudoje pasirodë gan objektyviø 

straipsniø apie vadinamàjà socialistinæ revoliucijà Lietuvoje 1918–1919 m. ir 

1940-øjø vasarà. Ið jø iðsiskiria K.Strumskio pastabos rugpjûèio 3 d. „Vakarinëse


naujienose“, È.Laurinavièiaus ilgas straipsnis spalio 29 ir lapkrièio 5 d. „Literatûroje 

ir mene“, taip pat diskusija „Þinijoje“, kurios pagrindinës mintys iðdëstytos 

lapkrièio 15 d. „Vakarinëse naujienose“. Minëtuose laikraðèiuose aiðkiai ir nedviprasmiðkai 

neigiamai atsakoma á klausimà, ar buvo Lietuvoje socialistinë revoliucija 

ir suvereni Lietuvos socialistinë respublika. Taèiau LKP CK ir Partijos institute 

skubiai valomos dulkës nuo dar Stalino ið Maskvos atsiøstø ðventiniø bûgnø, 

partinis orkestras repetuoja „Slavsia, oteèestvo“. Stalinistai ruoðia savo sàlëká gruodþio 

16-àjà Vilniuje. Jø tvirtinimu, tà dienà prieð 70 metø Lietuvoje ávykusi socialistinë 

revoliucija ir paskelbta tarybø valdþia. Lietuviø tautos valios reiðkëja buvusi 

Kapsuko vadovaujama vyriausybë. Toks formalus sambûrio pretekstas. Taèiau 

stalinistai siekia èia ávykdyti svarbesnæ uþduotá – dar kartà iðtiesti kolektyvinæ 

pagalbos rankà savo broliams Maskvoje, kurie niekaip negali surasti slaptøjø Molotovo–Ribentropo 

pakto protokolø. Jø logika gan paprasta: jeigu 1918–1919 m. 

Lietuvoje ið tikrøjø ávyko socialistinë revoliucija, egzistavo lietuviðkoji tarybø valdþia, 

vadinasi, 1939–1940 m. Stalinas turëjo moralinæ teisæ kartu su draugu Hitleriu 

spræsti, kam turi priklausyti Lietuva –Vokietijos Reichui ar Tarybø Sàjungai. 

Dar ðiandien stalinistai mëgina átikinëti tautà, kad Lietuvos Taryba kovojusi 

uþ Lietuvà Vokietijos globoje, o Kapsuko valdþia – Rusijos valdþioje. Kad tarp jø 

negalima dëti lygybës þenklo, kalba mûsø minëtieji istorikai. È.Laurinavièius: 

„Kaip lietuviai komunistai galëjo vadovauti Lietuvos tarybinës nacionalinës valstybës 

ákûrimui, jeigu jie atmetë tautø apsisprendimo principà?“ Laurinavièiaus 

nuomone, ið RK(b) Lietuviø sekcijos Centro Biuro protokolø matome, kad lietuviø 

komunistinio judëjimo vadovai visiðkai nesiruoðë kovoti uþ Lietuvos nacionaliná 

tarybiná valstybingumà, o pasisakë uþ Lietuvos prijungimà prie RTFSR. Lietuviai 

komunistai nacionalines lietuviø tautos aspiracijas laikë vien burþuaziniø 

veikëjø kurstomo separatizmo apraiðka, nacionalumas jø traktuojamas kaip kapitalizmo 

produktas, nepriklausomà Lietuvà ásivaizdavo kaip neiðvengiamai prieðiðkà 

Tarybø Rusijai. Aiðku, kad toká jø poþiûrá formavo vidiniai politiniai ásitikinimai 

ir „vyresniojo brolio“ nurodymai. 1917 m. lapkrièio 15 d. buvo paskelbta 

Rusijos Tautø teisiø deklaracija. Antrasis jos punktas skelbë pasauliui, kad kiekviena 

tauta turi teisæ laisvai apsispræsti. Taèiau greit Rusijos bolðevikai ëmë aiðkinti, 

kad ne tauta, o proletariato partija sprendþia atsiskyrimo nuo Rusijos klausimà. 

Kadangi buv. Rusijos imperijos tautø proletariato valios reiðkëja yra tik Rusijos 

komunistø partija (tautinës kompartijos neegzistavo, kaip ir ðiandien), todël 

tik Rusija turi teisæ spræsti Lietuvos likimà. V.Knorinas 1918 m. spalio 6 d. „Zvezda“ 

laikraðtyje raðë: „Mûsø uþdavinys – ne kurti naujas nacijas, o ardyti senas 

nacionalines pertvaras“. 

Lietuvos vaidmuo Rusijos geopolitikoje po Spalio revoliucijos dar labiau sustiprëjo, 

bolðevikams uþsimojus ávykdyti pasaulinæ revoliucijà. Ðiems tikslams skersai 

kelio stovëjo Lietuva. Jø spauda (Izvestijos, 1918, gruodþio 25), visiðkai neslëpdama 

savo tikslø, raðë: „Estija, Latvija, Lietuva yra kaip tik ant kelio Rusijai á Vakarø 

Europà ir dël to kliûtimi mûsø revoliucijai, nes Tarybø Rusija atskirta nuo 

231


revoliucingos Vokietijos. Ðis skiriamasis pylimas turi bûti sugriautas. Rytø raudonasis 

proletariatas turi susirasti progà veikti Vokietijos revoliucijà (…). Baltijos 

jûra turi tapti Tarybine jûra… Tarybø Rusija, siekdama ðio tikslo, pasirinko maþiausià 

pasiprieðinimà sukeliantá kelià, sukurdama savarankiðkas Lietuvos, Latvijos 

ir Estijos socialistines respublikas“. 

Savo tikslams Lietuvoje realizuoti Maskva pagalbininkais pasirinko du surusëjusius 

lietuvius dvarininkus – Kapsukà ir Angarietá. Abiem Lietuva buvo grynai 

geografinë sàvoka. Dar 1905 m. Kapsukas Lietuvos atsiskyrimà nuo Rusijos 

laikë utopija ir net dviguba utopija. Lietuviø kalbà jis laikë þûvanèia, ðaipësi ið 

lietuviø patriotø, svajojanèiø atkurti Lietuvos nepriklausomybæ. Kalëdamas Rusijos 

kalëjimuose, Kapsukas dar labiau surusëjo, tapo dar didesniu Lietuvos laisvës 

prieðu. 

Kapsukas gerai þinojo – jokios socialistinës revoliucijos Lietuvoje negali bûti, 

kad ir dël tos pagrindinës prieþasties, jog Pirmojo pasaulinio karo iðvakarëse Lietuvoje 

buvo ið viso apie 6 tûkst. lietuviø darbininkø, kuriø dalis þuvo karo metu, 

o dauguma buvo „nacionalistinëmis nuotaikomis“ apsikrëtæ. Todël jis su Angarieèiu 

ne tik nekëlë jokios revoliucijos, o prieðingai – kovojo su valstieèiø maiðtais, 

drausdami jiems dalinti dvarus. Po keliolikos metø Kapsukas vadino revoliucijà 

Lietuvoje popierine. Angarietis prisipaþino, kad I partijos suvaþiavimas „neorientavo 

partijos nariø á ruoðimàsi prie proletarinës revoliucijos (…) ir faktiðkai pasisakë 

prieð vykstanèià Lietuvoje kovà su okupantais ir lietuviðkàja burþuazija“. 

Petrapilyje leidþiama „Tiesa“ kvietë darbininkus ir valstieèius „vengti susirëmimø 

su Vokietijos kareiviais“. Vokieèiø kareiviø tarybos atiduodavo bolðevikams 

miestà po miesto be vieno ðûvio… 

Stalinistai tvirtina, esà tarybø valdþià Lietuvoje 1918 m. gruodþio 16 d. paskelbë 

Kapsuko ir Angarieèio paraðytas, o Stalino suredaguotas manifestas, kurá sankcionavo 

Vilniaus darbininkø Taryba. Tai neatitinka tikrovës. 

Pirma, ði Taryba, nors ir buvo iðrinkta ið ávairiø politiniø sroviø atstovø (komunistai 

sudarë joje maþumà), savo tautine sudëtimi buvo nelietuviðka ir, aiðku, 

neturëjo tautos ágaliojimø. 

Antra, Taryba gruodþio 16-àjà ið viso nebuvo susirinkusi á savo posëdá. 

Treèia, gruodþio 16-àjà kapsukinis „manifestas“, skelbiàs Lietuvà tarybine (t.y., 

rusiðka), nebuvo dar Vilniaus pasiekæ. Taryba neþinojo, kad vilnieèiai ir visi lietuviai 

jau paskelbti tarybiniais pilieèiais, todël jokiais savo veiksmais nereagavo á 

viename Stalino stalèiø paslëptà „manifestà“. „Manifestas“ pirmà kartà buvo iðspausdintas 

„Izvestijose“ tik gruodþio 19 d. Tarybos nariai susipaþino su „manifesto“ 

tekstu tik gruodþio 24-àjà, nes tà dienà jis buvo iðspausdintas „Komuniste“. 

Stalininë propaganda laiko gruodþio 16-àjà tarybø valdþios Lietuvos gimtadieniu 

tik todël, kad, pagal Trockio planà, tà dienà Raudonoji armija turëjo uþimti 

vokieèiø paliktà Vilniø (pagal iðankstiná susitarimà) ir èia paskelbti savo valdþià. 

Kadangi rusø armija pavëlavo, gruodþio 16-àjà ji nepaskelbë jokios valdþios. Kapsukas 

visiðkai logiðkas – tarybø valdþios Lietuvoje paskelbimo datomis jis laiko 

232


sausio 5-àjà ir liepos 14-àjà, t.y. Raudonosios armijos áþengimo á Vilniø dienas. Iki 

1958 m. ir Vilniuje nebuvo nieko kalbama apie tarybø valdþios Lietuvoje paskelbimà. 

Visur buvo akcentuojamas Raudonosios armijos vaidmuo. 1940 m. A.Snieèkus 

dëkojo tai paèiai armijai uþ tarybø valdþios atstatymà. 

Kadangi Vilniaus darbininkø Taryba protestavo prieð Raudonosios armijos ásiverþimà 

á Lietuvà, 1919 m. sausio 1 d. lenkams jà uþpuolus, Kapsuko ið Daugpilio 

atsiøsti 100 rusø raudonarmieèiø jos negynë. O sausio 6-àjà uþëmæ Vilniø, raudonarmieèiai 

Tarybà iðvaikë. Vietoj jos buvo sudarytas revkomas, kuriam buvo pavesta 

Vilniuje vykdyti politines funkcijas. Angarieèio tvirtinimu, tarybø valdþios 

funkcijas ið esmës vykdë vidaus reikalø komisariatas, tiesa, kurá laikà Lietuvos 

Respublikoje organizuoti parapiniai komitetai buvo perpavadinti tarybomis. Taèiau 

ne visur. Dauguma parapiniø komitetø gavo revkomø vardà. Ir paèios tarybos 

buvo greit perorganizuotos á revkomus, kuriø visi nariai turëjo bûti komunistai 

(dauguma jø rusø kariðkiai). Vadinasi, jeigu Raudonoji armija ákûrë Lietuvoje 

valdþià, tai tik ne tarybø, o revkomø. B.Vaitkevièiaus tvirtinimu, „revoliucinë vyriausybë 

1918 m. gruodþio 26 d. instrukcija perdavë revkomams visà valdþià vietose“. 

Taèiau revkomø valdþia Lietuvoje buvo ákurta vis dëlto ne gruodþio 16-àjà, 

o 1919-øjø sausyje. 

Kokia buvo toji kapsukinë Lietuva 1919-aisiais? Rusijos Raudonajai armijai 

trumpam pavyko okupuoti ðiaurës ir rytø Lietuvà. Ðios Lietuvos þemës ir buvo 

paskelbtos socialistine tarybø Lietuvos Respublika. Tai buvo valstybë be savo teritorijos 

ir net kariuomenës, nes Tarybø Rusijos ástatymai draudë kurti tautinius 

karinius dalinius. Apie 4 tûkst. Rusijos lietuviø buvo mobilizuoti á Raudonàjà armijà, 

taèiau jie sàmoningai buvo iðblaðkyti po rusiðkus Raudonosios armijos dalinius. 

Labai propaguojamas Vilniaus pulkas nebuvo tautinis dalinys. Jame buvo 

daug vokieèiø. 1918 m. gruodþio 25 d.“Izvestijos“ raðë: „Raudonoji armija, vokieèiams 

padedant, padarys galà Lietuvos kontrrevoliucijai“. Ðio pulko vadais buvo 

slavai A.Zenkeviè, A.Lebedev ir A.Ruèancov. Pulkas áëjo á lenkiðkàjà Vakarø divizijà, 

o nuo 1919 m. sausio 21 d. – á rusiðkà Pskovo divizijà. 1919 m. pradþioje jame 

buvo likæ apie 150 kareiviø. 

Vieðajai opinijai apgauti, Kapsukui praðant, 1919 m. sausio 21 d. rusiðkoji Pskovo 

divizija pavadinta lietuviðkàja… Miðrios tautinës sudëties Þemaièiø pulkas buvo 

ájungtas ne á lietuviðkàja perkrikðtytà Pskovo divizijà, o á latviðkà internacionalinæ. 

Greit ir ðis liovësi egzistavæs, nes lietuviai pulko kariai perëjo á Lietuvos Respublikos 

kariuomenæ. 

Kapsukinëj Lietuvoj nebuvo net tautinës komunistø partijos. Lietuvos ir Baltarusijos 

kompartija neturëjo savo programos, vadovavosi RKP(b) programa, jos 

CK turëjo tik partijos srities komiteto teises ir buvo visiðkai pavaldus RKP(b) CK. 

Kapsukinë Lietuva neturëjo savo Konstitucijos ir ástatymø. Tiek „lietuviðkajai“ 

kariuomenei, tiek ir geleþinkeliams bei ryðiø sistemai buvo vadovaujama tiesiog 

ið Maskvos. Revkominë Lietuva neturëjo në vieno tautinio ar valstybinio simbolio. 

Faktine ðios Lietuvos kalba buvo rusø kalba. Teisës mokslø kandidato Z.Pet- 

233


rausko nuomone, 1918 m. gruodþio 22 d. Lenino dekretas nereiðkë tarybø respublikos 

pripaþinimo, o tik Kapsuko vyriausybës pripaþinimà. Maskva tà vyriausybæ 

sudarë, jà ir patvirtino jokios tarptautinës reikðmës neturinèiu aktu. Kapsukas në 

nesiekë tarptautinio pripaþinimo. 

Praëjus vos 6 dienoms po to, kai Kapsuko komisarai (2 lenkai, 2 þydai ir 4 surusëjæ 

lietuviai) susirinko á pirmàjá savo posëdá, RKP(b) CK, visiðkai neatsiklausæs 

Kapsuko nuomonës, nusprendë Tarybø Lietuvà sujungti su Baltarusija á vienà 

tautinæ unitarinæ valstybæ. 1919 m. sausio 30 d. Sverdlovas telegrafavo Kapsukui, 

kad Litbelas „labiausiai atitinka mûsø politinius uþdavinius ir tarptautinæ konjunktûrà“. 

Stalino pavaduotojas Pestkovskis neslëpë, kad RTFSR ruoðiasi pripaþinti 

Lenkijà de jure, nustatant su ja sienas J.Pilsudskio dekreto pagrindu. Pilsudskis 

siekë atkurti Lenkijà su 1772 m. sienomis. Á jos sudëtá, be Ukrainos, turëjo áeiti 

Lietuva su Baltarusija. È.Laurinavièius aiðkina: „1919 m. kovo mën. tarp RTFSR ir 

Lenkijos vyriausybiø uþsimezgë betarpiðki kontaktai, kurie, nutrûkdami ir vël 

atsinaujindami, tæsësi iki 1919 metø rudens. Slaptø derybø metu Tarybinë vyriausybë 

darë kaskart vis didesnes nuolaidas, kol galiausiai sutiko perleisti Lietuvà ir 

Baltarusijà Lenkijai su sàlyga, kad ði pasiraðytø taikà. Þinoma, Baltarusijà ne visà 

– nuo jos buvo atplëðtos ir priskirtos prie Rusijos Federacijos Smolensko, Mogiliovo 

ir Vitebsko gubernijos. 1919 m. liepos 13 d. á Minskà atvykæs Stalinas iðvaikë be 

darbo sëdinèius Litbelo komisarus. 

1919 m. rugsëjo 11 d. Rusija pripaþino Lietuvà de facto, 1920 m . liepos 12 d. 

pasiraðë su ja Taikos sutartá. Po dviejø dienø Raudonoji armija vël okupavo Vilniø. 

Kapsukas vël dëjo daug pastangø pasitarnauti Maskvai, inkorporuojant visà 

Lietuvà á Rusijos sudëtá. Jis siuntë á Lietuvos Respublikos kariuomenës uþnugará 

savo ginkluotus agentus, ruoðë sukilimà, kad gautø pretekstà praðyti Tarybø Rusijos 

karinës pagalbos „atstatyti teisëtà socialistinæ Lietuvà“. Ðá kartà Lietuvà iðgelbëjo 

karinis Stalino ir Tuchaèevskio pralaimëjimas prie Varðuvos. 

Remiantis tuo, kas aukðèiau iðdëstyta, gruodþio 16-osios fanfaros simbolizuoja 

fikcijà, stalininá melà ir apgaulæ. Ðià dienà 1918 m. ne tik Vilniuje, bet ir Maskvoje 

nebuvo paskelbta jokio valstybinës reikðmës akto, nulëmusio politiná Lietuvos 

likimà. Revkominës Lietuvos prieteliai, tiksliau, stalinistai, turëtø susirinkti á savo 

sàlëká ne gruodþio 16-àjà, o sausio 10-àjà Vilniaus revkomo ásteigimo metiniø ðvæsti. 

Mûsø nuomone, gruodþio 16 d. sakys nuobodþias, visiems ágrisusias, politiniais 

pelësiais dvokianèias kalbas tie, kurie ir toliau þengia melo ir vergovës keliu, 

tie, kuriems nëra nieko ðvento. LLL laiko tà stalinistø sàlëká iððûkiu lietuviø tautos 

laisvës ir nepriklausomybës siekiui ir kvieèia boikotuoti já! 





234


NEPRIKLAUSOMOS LIETUVOS PASIUNTINIUI 

VAÐINGTONE IR VATIKANE 

PONUI LOZORAIÈIUI 

TSRS AUKÐÈIAUSIOSIOS TARYBOS PREZIDIUMUI 

LTSR AUKÐÈIAUSIOSIOS TARYBOS PREZIDIUMUI 

ALGIMANTO ANDREIKOS, gyv. Lietuvos TSR, 

Vilniaus m., Pilies gt. 4 bt. 3, 

Tarybinës armijos II gr. invalido 

PAREIÐKIMAS 

Spaudoje ðiuo metu paskelbti veikianèios TSRS konstitucijos pakeitimai galutinai 

áteisina faktinæ okupacinæ-unitarinæ valdþià Lietuvoje. Mano ásitikinimai ir sàþinë 

daugiau neleidþia tylëti. Kreipiuosi á Jus TSRS pilietybës atsisakymo klausimu. 

Taèiau ðis sumanymas subrendo ne ðiandien ir ne vakar, galutinai já suformavo 

paskutiniø savaièiø politiniai ávykiai – LTSR ir TSRS AT sesijø rezultatai – Vilniuje 

ir Maskvoje. 

Pirmà kartà TSRS pilietybës atsisakiau 1980 metais liepos 21 dienos proga. Apie 

tai praneðiau TSRS Aukðèiausiajai Tarybai, Lietuvos TSR Aukðèiausiajai Tarybai, 

Lietuvos KP CK. Breþnevo vardu iðsiunèiau pasà, kariná bilietà. 1981 m. vasario 

mën. ðiuo klausimu kreipiausi ir á TSKP XXVI-ojo suvaþiavimo sekretoriatà. Atsakymo 

á pareiðkimà að taip ir negavau. Nuo 1981 m. balandþio mën. mane ëmë 

labiau terorizuoti, kelis kartus baudë administracinëmis baudomis uþ gyvenimà 

be paso. Balandþio 24 d. ábruko naujà pasà, net mokesèio uþ já nepareikalavo. 

Kadangi visà savo sàmoningà gyvenimà atidaviau kovai prieð okupantus bei visa 

tai, kas ðiandien vadinama stalinizmais, stagnacijomis, 1981 metø geguþës 25 dienà 

buvau suimtas, o 1982 m. balandþio 8 dienà buvau nuteistas pagal Lietuvos 

TSR BK 68 str. 1 d. ketveriems metams grieþto reþimo lagerio ir penkeriems metams 

tremties Sibire. Kaltu savæs nelaikau, nes keistis informacija – kas yra kiekvieno 

laisvo þmogaus ágimta teisë – TSRS pilieèiams tada buvo uþdrausta. Apie 

saugumieèiø chamizmà, tardymo metodus (majoras Vilimas, papulkininkis Kaþys), 

apie jø lagerio kolegø þiaurumà (majoras Cebakovas, vyr. leitenantas Novikovas 

ir kiti) èia neraðysiu. Vien apraðymai apie etapavimà á tremtá, kuris tæsësi 

nuo 1985 geguþës 30 d. iki 1985 gruodþio 11 d., uþimtø atskirà tomà atsiminimø 

apie tarybiná socrealizmà – puikiai sureguliuotà mechanizmà þmogui nuasmeninti. 

Mano pareiðkimas TSRS AT ir kitoms organizacijoms dël tarybinës pilietybës 

atsisakymo 1980 m. liepos 21 d. yra mano 1982 m. byloje Nr. 8–1, t. 1, l. 33–37, 

t. 21 t., l. 10–56. Byla – LTSR Saugumo komitete. Pareiðkime iðdëstytos visos prieþastys, 

tuo metu vertusios mane atsisakyti nuo þeminanèios þmogaus orumà TSRS 

pilietybës. 

235


Apie tai, kad savæs nelaikau TSRS pilieèiu, vël paraðiau jau bûdamas Saugumo 

komiteto izoliatoriuje 1981 m. gruodþio 10 dienos proga. Á tà pareiðkimà atsakymu 

buvo saugumieèio papulkininkio Kaþio plûdimasis, grasinimai uþdaryti 

mane á psichiatrinæ… 

TSRS pilietybës atsisakymo klausimu raðiau ir 1981–1985 metais, jau bûdamas 

Mordovijos lageryje, uþ tai buvau persekiojamas, baudþiamas, kankinamas, ðantaþuojamas 

ir pagal saugumieèiø sufabrikuotà bylà – 1983 m. kovo 10 d. pagal 

RTFSR BK 112 str. 2 d. nuteistas dar pusei metø lagerio. 

Antrà kartà TSRS pilietybës atsisakiau 1988 metø vasario 13 dienà – Lietuvos 

Nepriklausomybës 70-meèio proga. Apie tai informavau aukðèiau nurodytas organizacijas. 

Suprantama, kodël ten niekas nekreipia dëmesio á mano apsisprendimànuomonæ: 

esu TSRS pilietis, o TSRS pilieèiai privalo turëti tik vienà nuomonæ – 

nuolankaus vergo nuomonæ. Þodþiu, atsakymo ir á ðá savo pareiðkimà negavau. 

Paskutiniø savaièiø politiniai ávykiai Lietuvoje bei Maskvos diktatas árodë, kad 

mano apsisprendimas atsisakyti TSRS pilietybës dar 1980 m. liepos 21 d. nëra 

klaida. 

„Lietuvos“ komunistai, o tiksliau – Maskvos komunistai Lietuvoje – dar kartà 

parodë, su kuo jie – su lietuviø tauta ar su savo Maskvos ðeimininkais. Jø ilgametë 

iðdavikiðka veikla prieð lietuviø tautà, prieð Lietuvos valstybës nepriklausomybæ, 

aklas tarnavimas jiems, ypatingai pasireiðkæs paklusnumu paskutinëmis savaitëmis, 

galutinai subrandino ðá mano pareiðkimà. 

Man gëda, kad nuo gimimo esu priverstas vadintis pilieèiu valstybës, kuri padarë 

tiek ðiurpiø nusikaltimø civilizacijai. Skaudu ir gëda gyventi savo Tëvynëje 

Lietuvoje, kol joje vieðpatauja svetima, okupantø atveþta ideologija. Apie tai, kad 

Maskvos nuolankûs tarnai – „Lietuvos“ komunistai, su malonumu prisidëjo prie 

nekaltø þmoniø þudymo, trëmimo, kultûros ir Lietuvos valstybës ûkio naikinimo… 

raðo laikraðèiai, deja, nemini konkreèiø pavardþiø, o juk pusë tiesos – tas 

pats melas. Pastarosiomis savaitëmis komunistai dar kartà parodë, kad jie – prieð 

lietuviø tautà ir Lietuvos valstybës nepriklausomybæ, kad kaip tarnavo, taip ir 

tarnaus savo ðeimininkams ið Maskvos. Suprantamà siaubà jiems kelia vien mintis 

– Nepriklausoma Lietuvos valstybë Europos tautø ðeimoje. Nëra pasaulyje valstybës, 

kurios valdanèioji partija taip bûtø nusikaltusi savo liaudþiai, taip laisèiusi 

tautos kraujà, kaip „Lietuvos“ komunistø partija. 

Tai, kad komunistai yra okupacinio reþimo atrama Lietuvoje, árodo Nepriklausomos 

Lietuvos uþsienio reikalø ministro Juozo Urbðio ir Stalino dialogas, vykæs 

1939 m. spalio mën. Á ministro klausimà, ar respublikos, panorëjusios tikrai gali 

iðeiti ið Tarybø Sàjungos, Stalinas atsakë: „Taip, panorëjusios gali, bet kiekvienoje 

ið jø tam ir yra Komunistø partija, kad jos niekad to nepanorëtø“ (J.Urbðys, Lietuva 

lemtingais 1939–1940 metais, Vilnius, 1988, p. 39). Kad „Lietuvos“ komunistai 

nëra ir nebus savo valios ir veiksmø ðeimininkais, priminë ir Sliunkovas ðiemet, 

tai árodo ir toje paèioje knygoje pateiktas J.Urbðio pokalbis su komunistu Pijumi 

Glovackiu. Á Urbðio praðymà kà nors daryti, kad Lietuva liktø nepriklausoma, 

236


komunistas Glovackis tegalëjo atsakyti: „Tà reikalà sprendþiame ne mes (suprask: 

ne Lietuvos komunistai – J. U.), nuo mûsø tas nepareina“ (Ten pat, p. 57). 

Visa eilë siaubingø nusikaltimø vardan utopinio komunizmo – „rojaus þemëje“ 

– pasauliui parodë, kad komunistø ideologija su savo totaliniu reþimu yra 

atitrûkusi nuo realybës. Vadinamasis persitvarkymas – gudriai sugalvota, graþi 

pasaka apie demokratijà, teisinæ valstybæ, þmogaus teises… Laikas parodë, kad 

kol komunistai valdþioje – nëra ámanoma nei demokratija, nei teisinë valstybë ar 

þmogaus teisës… Manau, kad greitai komunistai vël sugráð prie patikrinto valdymo 

bûdo, sprendþiant krizines situacijas – kruvinø represijø, tam, kad iðsaugotø 

turimà valdþià savo rankose. 

Rusijos istorijoje nuo Jono Þiauriojo laikø buvo ne vienas „persitvarkymas“, 

taèiau jie visi baigdavosi þiauriomis ir kruvinomis orgijomis, – tokia jau Rusijos 

tradicija… 

Pasruvæ krauju stalinieèiai laukia savo valandos, yra jai gerai pasirengæ; visa 

Lietuva tai pajuto ð.m. rugsëjo 27–29 dienomis. Milicijos kapitonas Bernotas, puikus 

stalinieèiø mokinys, muðdamas mane 29 d. rytà, pasakë: 

– Visi, kurie tiki persitvarkymu – kvailiai. Persitvarkymo spektaklis skirtas 

Vakarø naivuoliams tam, kad gautume ið jø, ko mums reikia – valiutos, technologijos… 

Po to visi, kaip jûs, taip ir sàjûdieèiai, bûsite sunaikinti, geriausiu atveju 

iðveþti pas baltas meðkas, barakai jau paruoðti… 

Todël, neturëdamas jokios garantijos, kad nebûsiu fiziðkai sunaikintas, ðá savo 

pareiðkimà taip pat siunèiu ne tik Sàjûdþiui, bet ir Vakarø masinës informacijos 

spaudos organams, SNO. 

Baigdamas dar kartà pareiðkiu, kad save laikau pilieèiu Nepriklausomos Lietuvos 

valstybës, kurià 1940 metø vasarà okupavo komunistinë Rusija. Po visø 

kruvinø nusikaltimø, kuriuos padarë tarybiniai okupantai Lietuvai, laikyti save 

TSRS pilieèiu – tai pripaþinti Lietuvos valstybës okupacijà. Lietuviui save laikyti 

TSRS pilieèiu ne tik gëdinga nuolankaus vergo dëmë, bet ir nusikaltimas, iðdavimas 

bei negerbimas tø ðimtø tûkstanèiø tautieèiø, kuriuos nukankino Maskvos 

budeliai su savo vietos kolaborantais kalëjimuose, Sibiro lageriuose, prie Laptevø 

jûros ar Rainiø miðkelyje… 

Bûti tarybiniu pilieèiu, kuriais yra ir stalinieèiai budeliai, nusikaltëliai komunistai 

– man tai gëdos dëmë, o tai prieðtarauja mano ásitikinimams, þemina þmogaus 

orumà. 

Todël dar kartà kategoriðkai pareiðkiu, kad nuo 1980 m. liepos 21 d. save laikau 

ne TSRS pilieèiu, o NEPRIKLAUSOMOS LIETUVOS VALSTYBËS pilieèiu. 

Praðau Nepriklausomos Lietuvos pasiuntiná Vaðingtone ir Vatikane ponà Lozoraitá 

man iðduoti lietuviðkà pasà. 

TSRS AT Prezidiumà reikalauju man sudaryti galimybes gyventi savo Tëvynëje 

su Nepriklausomos Lietuvos pasu. 

ALGIMANTAS ANDREIKA 

1988 m. gruodþio 10–16 d. 

G.ÐIDLAUSKO ASMENINIS ARCHYVAS. 

237


238 

LIETUVOS LAISVËS LYGOS ATSTOVO 

IÐEIVIJAI LAIÐKAS 

MIELAS ALGIMANTAI! 

Baigiu pasiruoðti kelionei. Atvykæs á Australijà, Treèiøjø Pasaulio Lietuviø Sporto 

Þaidyniø proga að – Tëvynëje veikianèios Lietuvos Laisvës Lygos Tautinës Tarybos 

ágaliotas atstovas lietuviðkajai iðeivijai – paskelbsiu 1989-uosius metus Pabaltijo 

valstybiø – Lietuvos, Latvijos ir Estijos – laisvës metais. 

Nuo pat paskelbimo dienos turës bûti renkami paraðai ne vien tarp lietuviø, 

latviø ir estø, bet ir tarp kitø pasaulio tautø þmoniø visuose penkiuose kontinentuose. 

Kiekvienam pasiraðiusiam turës bûti áteiktas pirmasis Ribentropo–Molotovo 

pasiraðytas slaptasis protokolas, áforminæs Hitlerio–Stalino suokalbá prieð Lietuvà, 

Latvijà, Estijà, Suomijà, Lenkijà, Rumunijà ir kitas Vidurio Europos nepriklausomas 

valstybes, buvusias Tautø Sàjungos nares. 

Bûtina kuo skubiausiai sudaryti veikimo komitetà ið lietuviø, latviø, estø ir 

kitø tautybiø þmoniø. Á paraðø rinkimo darbà reikëtø kuo plaèiau ájungti jaunimà. 

Manau, jog patologiniais pagrindais tvarkomas pasaulis visiðkai iðgyveno save. 

Nepaisydama to, Gorbaèiovo vadovaujama komunistinë Rusijos imperija netgi 

ir persitvarkydama piktai ir neatsakingai þaidþia ðimtø tautø bei ðimtø milijonø 

þmoniø likimu. 

„Pasaulinis 1914–1918 metø karas, – raðoma laikraðtyje „Literatûra ir menas“ 

1988 m. lapkrièio 12 d., – þudë kasmet po pusæ milijono kareiviø, o permanentinë 

1918–1940 m. revoliucija naikino kasmet po milijonà su ketvirèiu… Ginesas pateikia 

stalininiø lageriø integraliná kaliniø skaièiø: iki 1953 m. juose pabuvojo 66 milijonai. 

(…) Kampuèijos Liaudies Respublikoje „ginkluotoji partijos diktatûra“ per 

trejetà metø nuðlavë 4,3 mln. þmoniø – daugiau nei pusæ tûkstantmetës tautos. 

(…) TSRS vyriausybë kaltino suverenià KLR vyriausybæ iðþudþius 26,3 milijono“. 

„Neapgaudinëkime savæs. Visuose dabar egzistuojanèios betvarkës pagrinduose 

yra TSRS veikla“, – sakë R.Reiganas. Jam pritaria Dþ.Buðas. 

Jau uþtenka pasaulá nuolatos prausti ðimtø milijonø krauju ir aðaromis. Atëjo 

laikas baigti tylëti. Laikas pasakyti „Gana!“ tyèiojimuisi ið milijonø ir milijardø. 

Laikas nustoti bûti pasyviu rusiðkøjø imperialistø orgijø stebëtoju. Laikas nuvalyti 

Þemës veidà nuo viso to, kas já bjauroja. Þingsnis Gërio pusën daugiau neturi 

bûti laikomas þingsniu blogio pusën, kaip tai jau 71 metai praktikuoja daugelis 

komunistiniø tironijø. 

Atëjo laikas neþmoniðkumà savo veiklos pagrindiniu principu laikantiems ir 

virðlaukiniðkumà praktikuojantiems komunistiniams dvasios liliputams nustoti 

savo juodos dvasios gelmëse skandinti milijonø bei milijardø laimæ. Laikas likviduoti 

dvasines barikadas tarp þmoniø ir tautø. 

Niekas neturi moralinës teisës likti pasyviu ðios ðiurpios, be perstojo vykstanèios 

dramos stebëtoju. Turi bûti iðvystytas totalinis nepakantumas kolonijinei ver-


gijai Rusijos imperijoje, maskuojamoje þodþiais „Sovietø Sàjunga“, kuri ið tikrøjø 

yra vien gigantiðkas daugiau kaip ðimto pavergtø tautø haremas. 

Kiekvienas bet kurios pasaulio tautos þmogus yra dar labai toli nuo Þmogaus, 

raðomo ið didþiosios raidës, jei abejingai gali þvelgti á prieð 50 m. (1939 m.) áformintà 

slaptà vergø prekybos sandërá, palietusá Lietuvà, Latvijà ir Estijà – ið viso 

apie 7 mln. þmoniø. 

Laikas veikti. Kitaip nepateisinsime savo egzistavimo. Dirbkime tautos ir þmonijos 

labui, kol dar ne per vëlu. O pailsësim tada, kai audrø eþere nuskandinsim 

Tëvynës vargus! 

Pridedama: 

1. Ribentropo–Molotovo pasiraðytas pirmasis slaptasis protokolas. 

2. Lietuvos laisvës lygos tautinës tarybos man duotas ágaliojimas veikti iðeivijoje. 

Èikaga, ALGIRDAS STATKEVIÈIUS 

1988 m. gruodþio 12 d. Lietuvos laisvës lygos atstovas iðeivijai 

PSICHIATRINËS INKVIZICIJOS SIAUTËJIMAS LIETUVOJE: 

[DOROS–KULTÛROS SÀJUNGOS LEIDINYS] 


Leidëjø pastaba. Tai LLL atstovo iðeivijai A.Statkevièiaus laiðkas Australijos lietuviui 

A.Þilinskui. 

LIETUVOS PERSITVARKYMO SÀJÛDÞIUI 

Pastaraisiais mënesiais kai kuriuos reiðkinius iðdrásome pavadinti tikraisiais vardais. 

Po pusës ðimtmeèio jau ne pogrindinëje spaudoje, o vieðai tiesiogiai ávardiname 

1940 metø ávykius: tà vasarà Lietuvoje nebuvo jokios liaudies revoliucijos, 

tik rusø kariuomenës ávykdyta okupacija ir politinis farsas, rugpjûèio 3 d. áforminæs 

Lietuvos inkorporacijà á Tarybø Sàjunga vadinamos Rusijos imperijos sudëtá. 

Labai keista, kad okupacinës administracijos reakcija á visiems gerai þinomà, taèiau 

propagandos iki ðiol áþûliai neigiamà tiesà tapo þymiai lankstesnë. Ne tik 

atëjûnø talkininkai, bet ir patys „iðlaisvintojai“, pavadinti okupantais, reaguoja 

visiðkai kitaip negu prieð pusmetá. Kodël? Greièiausiai todël, kad lietuvis, gavæs 

teisæ vieðai pasakyti dalá tiesos apie okupacinës valdþios vykdytà dvasiná ir fiziná 

jo tautos genocidà, pajuto viltá, kad grandinës, pririðusios Lietuvà prie Rusijos, 

surûdys ir nutrûks. O gal hitlerinë ir stalininë prievarta palauþë lietuvá, privertë já 

susitaikyti su vergo dalia? Ne paslaptis, kad Stalino uþaugintoji naujoji Lietuvos 

burþuazija bei okupacinio teroro sulauþytu stuburu proletariatas dar vakar nepajëgë 

suvokti, á kokià politinæ ir dorovinæ bûklæ jà ástûmë „staigus gamybiniø jëgø 

ir gamybiniø santykiø vystymasis tarybinëmis sàlygomis“. Ðiandien, jau suvokæ 

239


savo padëtá, jie vis dëlto nedrásta be vyresniojo brolio leidimo nusiplëðti mankurto 

kepurës. 

Toks tautos neryþtingumas suteikë stalinistams jëgø pereiti á kontrpuolimà. 

Tautos laimei, rugsëjo 28-àjà jie gerokai persistengë ir pralaimëjo stambø mûðá, 

parodæ visiems, kas yra kas. Keletas naujøjø Lietuvos feodalø uþ þymias taktines 

klaidas (partijos strategija niekada nesikeièia) turëjo savo vietà prie administracijos 

vairo uþleisti lankstesniesiems. Ðie laikinai paslëpæ „bananus“ uþantyje, ðypsodamiesi 

uþpylë naivumo nestokojanèià tautos dalá nauja demagogijos banga. 

Naujoji stalinistø taktika vienus suglumino, kitus ábaugino. Kaip visiðkà nesusigaudymà 

politinëje situacijoje reikia vertinti tautos simboliø atidavimà stalinistams. 

Mûsø trispalvë, sugërusi tiek aðarø ir kraujo, simbolizuojanti mûsø Laisvæ 

ir Nepriklausomybæ, gruodþio 16-àjà suplevësavo virð KGB rûmø… 

Girdëti, kad tautiniø simboliø praradimas dalá mûsø inteligentø prablaivino. 

Roþines vasaros iliuzijas iðblaðkë vëlyvojo rudens realybë. Dþiaugiamës, kad dauguma 

LPS nariø jau supranta, jog naujosios LTSR Konstitucijos „visaliaudinis 

svarstymas“ perðamas mûsø tautai kaip nauja politinë komedija, siekianti vienintelio 

tikslo – uþliûliuoti tautà iliuzijomis, kad nusiþeminusi eidama modifikuotos 

totalitarinës sistemos keliu ji gaus ið Kremliaus dovanai laisvæ ir nepriklausomybæ 

jau 2000-aisiais metais, kaip, neostalinistø papraðyti, neseniai per televizijà 

porino Petkevièius su Daunoru. 

LLL kvieèia Sàjûdá netalkininkauti Kremliui, skleidþiant rafinuotà melà, bet 

padëti tautai susivokti dramatiðkoje politinëje Lietuvos situacijoje. 

Atrodo, kad kai kurie sàjûdininkai dar tebetiki, jog dalyvaudami bûsimajame 

balsavimo (rinkimø tarybine vadinamojoje Lietuvos niekada nebuvo) farse, jie 

pasitarnaus savo tautai. Bûkime realistai! Stalinistai turi pakankamai daug prityrusiø 

balsavimo rezultatø klastojimo specialistø. Ar galima suorganizuoti demokratinius 

rinkimus aneksuotoje teritorijoje, kur galioja metropolijos ástatymai ir 

visam pasauliui gerai þinoma tarybinë balsavimo praktika? Mûsø ásitikinimu, dalyvaudamas 

balsavime, Sàjûdis klaidins vieðàjà pasaulio opinijà ir rizikuos bûti 

sukompromituotas lietuviø tautos akyse. 



LIETUVOS LAISVËS LYGA: [INFORMACINIS BIULETENIS] 


240


VYRIAUSIAJAM LIETUVOS IÐLAISVINIMO 

KOMITETUI 

(Praðome kiek galima plaèiau panaudoti) 

LIETUVOS INICIATYVINËS HELSINKIO 

SUSITARIMAMS REMTI GRUPËS 

DOKUMENTAS NR. 59 

PAREIÐKIMAS EUROPOS PARLAMENTUI 

STRASBÛRE 

1988 metø gruodþio pabaigoje ir 1989 metø pirmosiomis sausio dienomis rusø 

pavergtose Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje gastroliavo buvæs Baltø grupës prie Europos 

Parlamento Strasbûre generalinis sekretorius p. Algis Klimaitis. Jis gerai 

þinojo, kad jo ágaliojimai Europos Parlamente 1988 metø gruodþio 19 d. buvo 

atðaukti, bet vaþinëdamas po Pabaltijá ir toliau dëjosi tebesàs kuo buvo ligi minëto 

atðaukimo. 

Buvodamas Lietuvoje, p.A.Klimaitis pabandë susitikti su vienu kitu þmogumi 

ið ávairiø nevaldiðkø arba, kaip èia oficialiai vadinama, „neformaliø“ judëjimø, 

komitetø bei grupuoèiø. A.Klimaitis bandë juos átikinëti, kad dabartiniu metu kova 

uþ lietuviø tautos laisvæ ir noras atkurti Lietuvos valstybingumà esàs beviltiðkas 

dalykas. Vienintelë realybë tesanti Maskvos smurto, ávykdyto prieð Pabaltijo 

respublikas 1940 metø vasarà, áteisinimas, nereikalaujant iðvesti ið Pabaltijo nuo 

anø metø tebesanèios rusø kariuomenës, paklûstant Maskvos diktatui. Pokalbiø 

metu sutikæs grieþtà paðnekovø pasiprieðinimà tokioms savo koncepcijoms ir aðtrià 

jø kritikà, p.A.Klimaitis nutraukë susitikimus su nevaldiðkais þmonëmis ir persimetë 

pas Lietuvos okupacinæ administracijà ir jos talkininkus. 

Dël ðitokios p.A.Klimaièio intervencijos turime garbës pareikðti Europos Parlamentui 

Strasbûre: 

Visi p.A.Klimaièio marðrutai po Lietuvà, Latvijà ir Estijà tesiremia vien tik okupacinio 

reþimo administracija ir Maskvos kolaborantais. 

Palaikydami artimus bei glaudþius ryðius su nevaldiðkais ir antiokupaciniais 

judëjimais Latvijoje ir Estijoje, labai gerai esame informuoti ir puikiai þinome, kad 

tarp laisvæ mylinèiø lietuviø, latviø ir estø ðitokie p.A.Klimaièio svaièiojimai sukelia 

grieþtà protestà; kartu mes nustebæ klausiame: kam tarnauja ir kam atstovauja 

p.A.Klimaitis? Viena aiðku – tik ne Pabaltijo tautoms. 

Praðome didþiai gerbiamà Europos Parlamentà neimti domën jokiø savavaliðkø, 

faktiðkai Maskvos nuomonæ iðreiðkianèiø p.A.Klimaièio pareiðkimø. 

Europos Parlamentà ir toliau praðome visomis priemonëmis padëti mûsø kovoje 

uþ laisvø ir nepriklausomø Lietuvos, Latvijos ir Estijos valstybiø atkûrimà, 

tuo likviduojant gëdingo Molotovo–Ribentropo 1939 metø rugpjûèio 23 d. pakto 

pasekmes. 

241


Maskvos pastangomis jau dukart buvo likviduota Lietuvos valstybë (1772– 

1795 metais ir 1940 metais), todël nenorime në jokiø ryðiø su Maskva, laikydami 

save Europos tautø bendrijos laisva nare. 


LIETUVOS INICIATYVINË HELSINKIO SUSITARIMAMS REMTI GRUPË 

LIETUVOS ÞMOGAUS TEISIØ GYNIMO KOMITETO SKYRIUS 

POLITINIØ KALINIØ IR TREMTINIØ GLOBOS KOMITETAS 

Vilnius, 

1989 metø sausio 8 d. 


VILNIUS, 1989 M. SAUSIO 14 D., NR. 5. 

242 

KODËL NELEIDÞIAMA ÐEIMAI SUSIJUNGTI? 

KREIPIMASIS Á GEROS VALIOS ÞMONES 

Kreipiasi á Jus buvusi mokytoja Kristina Nazarienë, kurià 1940 metais devynmetæ 

mergaitæ stalininë prievarta pavertë tarybine piliete – piliete valstybës, apie kurià 

pasaulis tiek graþiø pasakø yra girdëjæs. Gal todël jums bus sunku suvokti, kodël 

að taip trokðtu iðsiverþti ið tarybinio „rojaus“ á kapitalistiniu vadinamà pasaulá, 

kur, kaip tebetikina TSRS propaganda, vieðpatauja socialinë nelygybë, panieka 

darbo þmogui, visuotinis nedarbas, skurdas, alkis. 

Noriu legaliu bûdu emigruoti á Kanadà, kur gyvena mano artimiausi þmonës – 

duktë Edita ir anûkë Kristina. Esu pensininkë ir niekaip nesugalvoju, kaip tokio 

amþiaus moteriai galima bûtø pabëgti á uþsiená, kas pavyko mano dukrai. Trumpai 

papasakosiu apie jà ir savo odisëjas po tarybines ástaigas emigracijos reikalais. 

Mano duktë Edita gimë 1955 metais. Po keleriø metø mano vyras paliko mus 

vienas. Nelengva verstis ið kuklios tarybinës algos. Ðiandien jau ir raðoma, kad 

ðvedø darbininkas per dienà uþdirba tiek, kiek tarybinis proletaras per visà mënesá. 

O mokytojo alga dar menkesnë. Labai prisiriðau prie dukros ne tik todël, kad 

ji man buvo vienintelis artimas þmogus, bet ir todël, kad drauge patyrëme nemaþa 

vargo ir grûmëmës su negandomis. 1980 metais duktë vargais negalais baigë 

Vilniaus dailës institutà ir ágijo grafikës specialybæ. Taèiau darbo pagal paskyrimà 

Vilniaus taros bazëje ji negavo. Teko jai þuvies parduotuvëje uþraðinëti etiketes, 

kà sugebëtø atlikti ir keletà klasiø baigusi mokinukë. Editos grafikos darbø 

nepriimdavo á parodas, nes ji nebuvo Dailininkø sàjungos narë. O nedalyvavusiø 

parodose dailininkø á Sàjungà nepriima. 

Suvokusi, kad savo talentui realizuoti TSRS jai nëra sàlygø, Edita nusprendë 

emigruoti á uþsiená. Taèiau vien mintis palikti tarybiná „rojø“ dar ir ðiandien èia 

laikoma nusikaltimu. Tiesa, dabar politinio reþimo prieðams net siûloma emig-


ruoti. Taèiau mano duktë tokiai kategorijai nebuvo priskiriama. Kita vertus, prieð 

penkerius metus politiniai prieðai TSRS pirma bûdavo uþdaromi á konclagerius, o 

tik po to iðleidþiami á uþsiená. Todël Editai liko vienintelis nelegalus bûdas pakeisti 

gyvenamàjà ðalá. 1984 metø sausio mënesá ji viename Graikijos uostø pasitraukë 

ið tarybinio laivo ir papraðë politinio prieglobsèio. Po pusës metø jai buvo 

suteiktas prieglobstis Kanadoje. Èia ji iðtekëjo uþ Kanados pilieèio Jono Migailos. 

1986 metø vasarà jiems gimë duktë Kristina. Nuo 1985 metø duktë ir þentas siuntë 

man iðkvietimus apsigyventi pas juos Kanadoje, taèiau Vilniaus vizø skyrius 

vis atsisakydavo iðduoti man dokumentus emigruoti. Net Kanados vyriausybë 

mëgino man padëti, taèiau viskas veltui. Kreipiausi á TSRS Uþsienio reikalø ministrà 

E.Ðevarnadzæ, net á patá M.Gorbaèiovà. Galø gale 1987 metø lapkrièio mënesá 

buvau iðkviesta á LTSR Vidaus reikalø ministerijos vizø skyriø. Nepristatæs 

skyriaus darbuotojas prikaiðiojo man, kad iðauklëjau dukrà bloga tarybine piliete. 

O kodël að privalëjau auklëti jà svetimos valstybës patriote? Mokiau jà bûti lietuve 

ir doru þmogumi. Minëtas valdininkas piktinosi, kad duktë atsirado uþsienyje 

paþeidusi TSRS ástatymus, padariusi politiná nusikaltimà, uþ kurá baudþiamasis 

kodeksas numato maþiausiai 10 metø laisvës atëmimo bausmæ. Todël, pasak jo, 

tarybø valdþia negali iðleisti manæs, „nusikaltëlës“ motinos, á uþsiená. Nieko negelbëjo 

mano aiðkinimas, kad ðiuo atveju TSRS paþeidþia visuotinæ þmogaus teisiø 

deklaracijà, Helsinkio susitarimø Baigiamàjá aktà. 

Apie savo apsilankymà VRM papasakojau dukrai telefonu. Netrukus mano 

bute vël suskambo telefonas ir grubus vyriðkas balsas áspëjo: „Neaðtrinkite padëties. 

Bus blogiau!“ Iðgirdusi per TV forumà CK sekretoriø L.Ðepetá tvirtinant, kad 

kiekvienas tarybinis pilietis gali emigruoti á uþsiená, paraðiau jam raðtelá, kad man 

ðtai jau keleri metai neleidþia susijungti su savo dukra. Po keliø dienø ið CK paskambino 

kaþkoks Makarenko. Jis aiðkino, kad man bus leidþiama emigruoti, jei 

pateiksiu paþymà, kad dukros byla nutraukta. Valdininkai dar kartà nutarë pasityèioti 

ið manæs. Jie juk gerai þino, kad Kanadoje politiniai pabëgëliai nëra traktuojami 

kaip nusikaltëliai ir jokios bylos jiems uþ tai nesudarinëjamos. Antra vertus, 

mano duktë yra Kanados pilietë, todël jai tarybiniai ástatymai negalioja. 

1988 metø gruodþio 15 d. paraðiau pareiðkimà TSRS Aukðèiausiosios Tarybos 

prezidiumui, kuriuo atsisakiau tarybinës pilietybës, 1940 metais primestos visai 

lietuviø tautai ir man asmeniðkai. 

Gerieji pasaulio þmonës! Teisingai supraskite mane: að myliu savo Tëvynæ Lietuvà, 

ðventà þemæ, sugërusià tiek daug nekalto kraujo. Taèiau Lietuvoje að neturiu 

në vieno artimo þmogaus. Patys brangiausi man þmonës – duktë ir anûkë – 

gyvena tolimoje Kanadoje. Að nenoriu visam laikui palikti Tëvynës, að tvirtai tikiu, 

kad vienà dienà su dukra, anûke ir þentu sugráðiu á laisvà Lietuvà. 

1988 metø rugsëjo 29 d. rytà Gedimino aikðtëje muðdami bado streiko dalyvius, 

milicijos karininkai aiðkino jiems, kad „perestrojka“ yra tik eksportui á Vakarus. 

M.Gorbaèiovas, leidæs man iðvykti gyventi pas savo ðeimà, árodys, kad tarybiniai 

milicininkai begëdiðkai meluoja. 

243


Gerieji þmonës! Raðykite TSRS prezidentui laiðkus, reikalaukite, kad man bûtø 

leista iðvykti ið TSRS. Padëkite man, vieniðai, tarybiniø ástatymø neginamai 

moteriai, motinai, geleþinës uþdangos atskirai nuo savo dukros ir anûkës. 

Vilnius, Su pagarba, 

1989 m. sausio 8 d. KRISTINA NAZARIENË 


VILNIUS, 1989 M. VASARIO 13 D., NR. 7. 

Leidëjø pastaba. Lietuvos laisvës lygos informacinio biuletenio numeris, kuriame publikuotas 

ðis kreipimasis, dideliu tiraþu buvo iðplatintas Lietuvoje ir uþsienyje – tai privertë 

okupacinæ Lietuvos valdþià leisti poniai K.Nazarienei iðvykti á Kanadà pas dukrà. 

244 

MITINGO, ÁVYKUSIO 1989 M. SAUSIO 10 D. 

VILNIUJE, KALNØ PARKE, 


1941 m. sausio 10 d. Tarybø Sàjungos ágaliotas Molotovas ir Vokietijos Reicho 

pasiuntinys Maskvoje grafas fon Ðulenburgas pasiraðë slaptàjá protokolà, kuriuo 

Tarybø Sàjunga paþadëjo Vokietijos Reichui 7,5 mln. aukso doleriø uþ 1939 m. 

rugsëjo 28 d. slaptojo protokolo nuostatø sulauþymà – Vokietijos Reichui priskirtos 

lietuviðkos teritorijos uþgrobimà. Tuo buvo baigtos Lietuvos Respublikos, Tautø 

Sàjungos narës, teritorijos dalybos ir galutinai ávykdytas Nepriklausomos Lietuvos 

inkorporavimas á TSRS. 

Praëjo beveik pusë amþiaus. Nepaisydama Lietuvos tautos kovos uþ laisvæ ir 

nepriklausomybæ, TSRS administracija lieka iðtikima savo pirmtakø idëjoms. Mes 

ir toliau esame pavergti. Lietuvos Respublikos teritorijoje ir toliau laikomos gausios 

TSRS ginkluotosios pajëgos. 

Protestuodami prieð besitæsianèià trijø Pabaltijo valstybiø kolonizacijà, mes, 

ðio mitingo dalyviai, kreipiamës á SNO Dekolonizacijos komisijà ir pasaulio visuomenæ, 

atkreipdami jø dëmesá á ðá grubø tautø gyvybiniø teisiø paþeidimà. 

Praðome átraukti á bûsimosios SNO Generalinës Asamblëjos dienotvarkæ Lietuvos, 

Latvijos ir Estijos okupacijos likvidavimo klausimà. 

(Rezoliucijai pritarë daugiau kaip 40 tûkst. mitingo dalyviø.) 

Vilnius, 

1989 m. sausio 10 d. 


VILNIUS, 1989 M. SAUSIO 21 D., NR. 6. 

MITINGO PIRMININKAS A.TERLECKAS 

MITINGO SEKRETORIUS A.TUÈKUS


Leidëjø pastaba. Ðiame Lietuvos laisvës lygos ir Lietuvos demokratø partijos sukûrimo 

darbo grupës surengtame mitinge, skirtame Molotovo–Ribentropo pakto baigiamajam 

etapui paminëti, dar dalyvavo Lietuvos tautinio jaunimo sàjungos bei Helsinkio susitarimams 

remti Lietuvos iniciatyvinës grupës atstovai. Visi kalbëjusieji (jø buvo apie 20) 

atkreipë visuomenës dëmesá á tai, kad nepaisant Molotovo–Ribentropo pakto nusikalstamos 

esmës ir aneksijos fakto pripaþinimo, okupacijos pasekmës iki ðios dienos nelikviduojamos. 

LIETUVOS PERSITVARKYMO SÀJÛDÞIO 

SEIMO TARYBAI 

Ð.m. sausio 12 d. Laisvosios Europos radijo stotis, transliuojanti savo laidas á Lietuvà, 

supaþindino klausytojus su katalikiðkame „Darbininke“ iðspausdintu straipsniu, 

ið kurio suþinojome, kad jau praëjusiø metø geguþyje VLIK’as áspëjo savo 

atstovà Europos Parlamente Algá Klimaitá pakeisti savo poþiûrá á Estijos, Latvijos, 

Lietuvos bylos sprendimà. Analogiðkà áspëjimà ponui Klimaièiui áteikë ir Pabaltijo 

Santaika. Kadangi Klimaitis ir toliau pirðo Europos Parlamentui idëjas, kenkianèias 

Pabaltijo tautø Laisvës reikalui, gruodþio 19 d. VLIK’as ir Pabaltijo Santaika 

atëmë ið pono Klimaièio visus ágaliojimus Europos Parlamente, jis buvo paðalintas 

ið VLIK’o. Kodël apie tai lietuviø tauta suþinojo praëjus vos ne mënesiui? 

Dalis visuomenës jau seniai reiðkia savo nepasitenkinimà á Lietuvà transliuojanèiø 

radijo stoèiø laidø turiniu. Paskutinë þinia apie Klimaitá sustiprino tautos 

pasipiktinimà. 

Ð.m. sausio 3 d. ponas Klimaitis gavo plaèius ágaliojimus ið Estijos nacionalinio 

fronto ir Lietuvos persitvarkymo sàjûdþio. Kas toks ponas Klimaitis ir kam jis 

atstovauja? Kokie jo siekiai? 1987-aisiais tarybinë lietuviø spauda ne kartà uþsipuolë 

ponà A.Klimaitá. Praëjusiais, 1988-aisiais, pakeitë á já poþiûrá. Spalio–lapkrièio 

ir gruodþio–sausio mën. p.A.Klimaitis buvo pakviestas á Lietuvà. Buvo taip pat 

Taline ir Rygoje. (Nepasisekë jam tik Rygoje – latviai nedavë A.Klimaièiui jokiø 

ágaliojimø.) Klimaitis vaþinëdamas aiðkino, kad Maskva atsisakiusi já priimti. Taèiau 

ið patikimø ðaltiniø patirta, kad Klimaitá buvo priëmæ Maskvoje aukðti rusø 

valdininkai. 

Kieno valià vykdo ponas Klimaitis, rodo jo interviu, atspausdintas ð.m. „Atgimimo“ 

Nr. 2(15). Jau kuris laikas plaèiai kalbama apie tai, kad Maskva bus priversta 

galø gale surasti slaptuosius Molotovo–Ribentropo pakto protokolus. Kadangi 

Molotovo–Ribentropo pakto 50-øjø metiniø proga Lenkijoje demokratiniai 

sluoksniai ruoðia plaèià politinæ akcijà, Maskva nori uþbëgti lenkams uþ akiø – 

paskelbti paktà nusikalstamu dokumentu, neturinèiu jokios juridinës galios nuo 

pat jo pasiraðymo. Vadinasi, Molotovo–Ribentropo paktas bus paskelbtas nusikalstamu 

dokumentu. Taèiau… Hitlerio–Stalino sàmokslo pasekmës paliktos galioje, 

t.y. trys Pabaltijo valstybës liks integralia Rusijos imperijos dalimi. Ðiam 

245


uþdaviniui ágyvendinti Maskva pasikvietë ponà Klimaitá, kuris, tikimasi, turi nemaþà 

patyrimà mulkinti vakarieèius, iðrinktus á Europos Parlamentà. 

Klimaièio aiðkinimu, Molotovo–Ribentropo paktas „nekorektiðkas“. Ne nusikalstamas 

tarptautinis dokumentas, o tik nekorektiðkas! Tai turbût naujadaras tarptautinës 

teisës þodyne. Keliø suvereniø valstybiø okupacija, jø inkorporacija, gyventojø 

fizinis ir dvasinis genocidas yra nekorektiðkas aktas! Kà daryti su ðiuo 

„nekorektiðku“ tarptautiniu dokumentu? Klimaitis turi savàjá receptà, tik nelabai 

originalø. Partijos paruoðtas Estijos, Latvijos ir Lietuvos TSR Konstitucijas tereikia 

priimti ðiø respublikø AT sesijose, ir nesimpatiðkas Molotovo–Ribentropo paktas 

iðnyks, o aneksija – pasiliks. Bent jau Maskva tuo bus patenkinta. O estø, latviø 

ir lietuviø tautos? Ponas Klimaitis ruoðiasi átikinti jas, kad naujomis konstitucijomis 

aprûpintø respublikø politinis statusas visiðkai suderinamas su tarptautine 

teise… Pripaþástame, kad trys Pabaltijo valstybës bus aneksuotos, taèiau AT deputatams 

pakëlus rankas uþ ðiek tiek reformuotas Stalino ir Breþnevo Pabaltijo 

tautoms padovanotas konstitucijas, ðios valstybës taps savarankiðkomis ir suvereniomis… 

Ðtai kokius sapaliojimus girdime 1989-øjø sausio mën.! Ðià pozicijà 

sausio 3-ià palaimino Sàjûdis, davæs ponui Klimaièiui ágaliojimus. Kaip visa tai 

suderinti su nesenomis Sàjûdþio deklaracijomis? 

Vasarà Sàjûdis tikino, kad reikia vienytis su mûsø emigrantais, nes mes ir jie 

sudaro lietuviø tautà. Kadangi mûsø emigrantai atëmë ið Klimaièio visus ágaliojimus, 

Sàjûdis, laikydamas save sudëtine tautos dalimi, privalo anuliuoti savo sausio 

3 d. tam ponui duotus ágaliojimus. Ðie ágaliojimai, be abejo, bus panaudoti 

prieð lietuviø tautà, prieð jos siekimà Laisvës ir Nepriklausomybës. 

Áspëjame, kad ponui Klimaièiui pradëjus realizuoti uþmaèias Maskvos aneksuotoje 

Lietuvoje, mûsø organizacijos atsakys plaèiomis politinëmis akcijomis Vilniuje 

ir kituose Lietuvos miestuose. 

Vilnius, 

1989 m. sausio 17 d. 

246 


LIETUVOS INICIATYVINË HELSINKIO NUTARIMAMS REMTI GRUPË 

LIETUVOS TAUTINIO JAUNIMO SÀJUNGA „JAUNOJI LIETUVA“ 


VILNIUS, 1989 M. SAUSIO 21 D., NR. 6.



TAUTINËS TARYBOS ATSTOVO 

LIETUVIÐKAJAI IÐEIVIJAI PAREIÐKIMAS 

Kiekvienais metais skelbiama Pavergtøjø tautø savaitë siekia priminti pasaulio 

þmonëms, kad ir Pabaltijo tautos neða labai sunkià vergijos naðtà. Dabartiniu metu 

ðiø trijø tautø þmonës visomis jiems prieinamomis priemonëmis deda didþiausias 

pastangas siekdami valstybinës nepriklausomybës atstatymo. Neleistina në 

vienam lietuviui uþmirðti, kad Lietuvos laisvës kovø savanoriai po Pirmojo pasaulinio 

karo ir Lietuvos laisvës kovø savanoriai-partizanai po Antrojo pasaulinio 

karo savo gyvybæ paaukojo uþ tai, kad egzistuotø ne kokia nors vasalinë ar 

satelitinë, autonominë ar kokia kitokia pusiau pavergta, o tikrai visiðkai nepriklausoma 

Lietuva, kokia ji buvo iki 1940 m. birþelio 15 d. ir kokios tapo visos po 

Antrojo pasaulinio karo ið kolonijinës vergijos iðsivadavusios Afrikos, Azijos ir 

kitø kontinentø tautos. 

Neleistina taip pat uþmirðti, kad tiktai visiðkai nepriklausoma valstybë turi 

galimybæ teisingai iðspræsti visas visuomenines problemas: socialines, nacionalines, 

religines, kultûrines, ekonomines, demokratines, teritorines, politines ir t.t. 

Todël að, tiesioginis Tëvynëje veikianèios Lietuvos laisvës lygos tautinës tarybos 

narys ir ágaliotinis lietuviðkajai iðeivijai, tos Tarybos vardu 1989-uosius metus 

skelbiu Pabaltijo valstybiø – Lietuvos, Latvijos ir Estijos – LAISVËS metais. 

Todël kvieèiu 1989 metais visus lietuvius, latvius, estus ir visus Pabaltijo aneksijos 

nepripaþástanèiø tautø bei valstybiø þmones ypatingai suaktyvinti savo veiklà, 

skirtà Lietuvos, Latvijos ir Estijos nepriklausomybei atstatyti. Ðiam tikslui 

pasiekti – kaip minimum programa – turi bûti plaèiai iðvystyta ðitokio pobûdþio 

veikla: 

1. Nuo pat ðio pareiðkimo paskelbimo dienos tarp lietuviø, latviø, estø bei visø 

kitø pasaulio tautybiø þmoniø turi bûti pradëti rinkti paraðai po reikalavimu, kad 

artimiausiu laiku bûtø atkurta Lietuvos, Latvijos ir Estijos nepriklausomybë, kad 

tø ðaliø tautos galø gale bûtø iðvaduotos ið Hitlerio–Stalino primestos kolonijinës 

vergijos ir jos taptø ðeimininkëmis savo namuose. Kiekvienam po ðiuo reikalavimu 

pasiraðiusiam turi bûti áteikta Molotovo–Ribentropo 1939 m. rugpjûèio 23 d. 

pasiraðyto slaptojo protokolo fotokopija vokieèiø ir rusø kalbomis, taip pat minëto 

protokolo vertimas á anglø kalbà. 

2. Bûtina kviesti visus viso pasaulio valstybiø vadovus, visø pirma aneksijos 

nepripaþástanèiø valstybiø vadovus bei tarptautines organizacijas ryþtingais veiksmais 

padëti pavergtoms Pabaltijo tautoms atkurti laisvæ ir nepriklausomybæ. 

3. Jungtiniø tautø organizacijai priklausanèiø valstybiø vadovai turëtø reikalauti, 

kad Lietuvos, Latvijos ir Estijos valstybiø iðlaisvinimo byla bûtø perduota 

svarstyti specialiai suðauktai neeilinei Jungtiniø tautø Generalinës asamblëjos sesijai 

Niujorke. Ðiø buvusiø Tautø sàjungos nariø byla turi taip pat bûti nagrinëjama 

Tarptautiniame teisme Hagoje. 

247


4. Turi bûti kvieèiami viso pasaulio tautø þmonës visais prieinamais bûdais 

solidarizuotis su lietuviais, latviais ir estais jø kovoje uþ laisvæ bei nepriklausomybës 

atkûrimà. 

5. Bûtina sudaryti ið aktyviausiø ir labiausiai pasiðventusiø lietuviø Koordinaciná 

komitetà, vienijantá iðeivijos jëgas siekiant Lietuvos nepriklausomybës atgavimo. 

6. Visø kraðtø lietuviø bendruomenës turi dëti pastangas, kad jø valstybiø parlamentuose 

bûtø priimtos rusiðkàjá imperializmà smerkianèios ir Pabaltijo kolonizavimà 

likviduoti siekianèios rezoliucijos. Taip pat turi stengtis gauti tø valstybiø 

vadovø atitinkamus oficialius raðtiðkus pareiðkimus. 

7. Visose ðalyse, kuriose gyvena Pabaltijo valstybiø iðeiviai, turi bûti ir toliau, 

taèiau intensyviau negu iki ðiol, organizuojamos spaudos konferencijos ir kiti renginiai, 

skirti Hitlerio–Stalino sàmokslo prieð Vidurio Europos tautø laisvæ pasekmëms 

nagrinëti. 

8. Reikia pripaþinti savaime suprantamu dalyku, jog kiekvienas, kuris toleruoja 

bent vienos pasaulio tautos vergijà, nemyli þmogaus ir nusikalsta þmoniðkumui. 

Krikðèionybë reikalauja mylëti artimà kaip save patá ir skelbia, kad nemylint 

þmogaus neámanoma mylëti Dievo, o kartu bûti krikðèionio vardo vertu þmogumi. 

Todël visa tai bûtina vël priminti visam plaèiam krikðèioniðkajam pasauliui 

bei Baþnyèios vadovybei. 

9. Bûtina dëti pastangas paèiu artimiausiu laiku gauti Molotovo–Ribentropo 

pakto antrojo ir treèiojo slaptøjø protokolø fotokopijas. 

10. Kiekvienas lietuvis privalo ásisàmoninti, jog pats pagrindinis ir ðvenèiausias 

jo siekis – Lietuvos, Latvijos ir Estijos nepriklausomybës atkûrimas. 

TËVIÐKËS AIDAI (AUSTRALIJA) 

1989 M. SAUSIO 24 D., NR. 2. 

248 

DR. ALGIRDAS STATKEVIÈIUS 

Lietuvos laisvës lygos tautinës tarybos 

lietuviðkajai iðeivijai atstovas 

Leidëjø pastaba. Tame paèiame „Tëviðkës aidø“ numeryje raðoma, kad Melburno dienraðtis 

„The Age“ 1988 m. gruodþio 20 d. pateikë þiniø santraukà ið vakarykðèios Tullamarine 

oro uoste ávykusios spaudos konferencijos. Korespondentas plaèiau apibûdino lietuvá 

disidentà A.Statkevièiø, kuris po 14 metø, praleistø Sibiro koncentracijos stovyklose bei 

psichiatrinëse ligoninëse, pagaliau buvo iðlaisvintas ir atvyko aplankyti Australijos lietuviø 

bendruomenës. Buvæs sàþinës kalinys pareiðkë: „Lietuva turi bûti nepriklausoma!“


TSRS NACIONALINIØ-DEMOKRATINIØ JUDËJIMØ 

DALYVIØ PASITARIMO VILNIUJE 

1989 METØ SAUSIO 28–29 DIENOMIS 

P R A N E Ð I M A S 

1989 metø sausio 28–29 dienomis Vilniuje ávyko eilinis TSRS Nacionaliniø-demokratiniø 

judëjimø atstovø pasitarimas. 

L i e t u v a i a t s t o v a v o: 

LIETUVOS LAISVËS LYGA: ANTANAS TERLECKAS, LEONORA SASNAUSKAITË, 

ANDRIUS TUÈKUS, ALGIMANTAS ANDREIKA, GENOVAITË ÐAKALIENË, JONAS 

PRATUSEVIÈIUS, ALGIMANTAS BALTRUÐIS. 

LIETUVOS INICIATYVINË HELSINKIO SUSITARIMAMS REMTI GRUPË: VIKTO- 

RAS PETKUS, PETRAS GRAÞULIS, NIJOLË SADÛNAITË. 

POLITINIØ KALINIØ GELBËJIMO KOMITETAS: PETRAS CIDZIKAS. 

LIETUVOS TAUTINIO JAUNIMO SÀJUNGA: STASYS BUÐKEVIÈIUS, PAULIUS VAI- 

TIEKÛNAS, VALDAS SUTKUS. 

A r m ë n i j a i a t s t o v a v o: 

ARMËNIJOS NACIONALINIO APSISPRENDIMO SÀJUNGA: MECHAKAS GABRIE- 

LIANAS. 

„KOVA UÞ ARMËNIJOS IÐLIKIMÀ“: VAANAS ISCHANIANAS, MURADAS ISKA- 

DÞIANAS. 

B a l t a r u s i j a i a t s t o v a v o: 

KLUBAS „POLONIA“ IR LAIKRAÐTIS „BELORUSKAJA TRIBUNA“: SERÞUKAS 

NECHAMESAS, VADIMAS ALEKSANDROVIÈIUS. 

G r u z i j a i a t s t o v a v o: 

ÐVENTOJO ILJOS TEISIOJO DRAUGIJA: MERABAS KOSTAVA. 

ILJOS ÈAVÈAVADZËS DRAUGIJA: TARIELAS GVINIAÐVILIS. 

GRUZIJOS NACIONALDEMOKRATINË PARTIJA: GEORGIJUS ACHALAJA. 

L a t v i j a i a t s t o v a v o: 

LATVIJOS TAUTINËS NEPRIKLAUSOMYBËS JUDËJIMAS: ANTA RUDZITE, SILVIJA 

ÐTEINE. 

NEFORMALUS LATVIJOS LIAUDIES FRONTAS IR APLINKOS APSAUGOS KLUBAS: 

INTS CALITIS. 

K r y m o t o t o r i a m s a t s t o v a v o: 

KRYMO TOTORIØ TAUTINIS JUDËJIMAS (KRYMAS): ABDUREÐIDAS DÞE- 

PAROVAS. 

249


U k r a i n a i a t s t o v a v o: 

250 

UKRAINOS HELSINKIO SPILKA (GRUPË): MIKOLO GORBALIS, IVANAS MAKA- 

RAS, BOGDANAS GRICAJUS, OLESIS ÐEVÈENKO. 

E s t i j a i a t s t o v a v o: 

ESTIJOS TAUTINËS NEPRIKLAUSOMYBËS PARTIJA: LAGLE PAREK, ANTS 

PINDIS. 

S u s i r i n k i m e d a l y v a v o 

ÞURNALO „GLASNOST“ REDAKTORIUS S.GRIGORJANCAS. 

Pirmàjà dienà pasisakë Armënijos, Baltarusijos, Gruzijos, Lietuvos, Latvijos, 

Ukrainos, Estijos atstovai ir þurnalo „Glasnost“ redaktorius. Buvo aptartas 

kreipimosi á pasaulio tautas ir vyriausybes tekstas, priimta „Pavergtø TSRS tautø 

Laisvës Chartija“. Priimtas pareiðkimas dël „Karabacho“ komiteto lyderiø areðtø. 

Kità dienà kalbëjo Krymo totoriø atstovas. Susirinkime buvo paruoðtas 

Kreipimasis á Rusijos inteligentijà. Susirinkusieji iðsiuntë á Maskvos Butyrkø kalëjimà 

sveikinimo telegramà RAFAELIUI KAZARIANUI gimimo dienos proga. Baltarusijos 

atstovai perskaitë Kreipimàsi á pasaulio tautas ir vyriausybes. Buvo priimtas 

Kreipimasis á Europos Parlamentà, Estijos ir Latvijos nacionalinius frontus ir 

Lietuvos sàjûdá, po kuriuo pasiraðë Pabaltijo Nacionaliniø-demokratiniø judëjimø 

atstovai. 

Kità Nacionaliniø-demokratiniø judëjimø atstovø pasitarimà 

nutarta surengti 1989 metø balandþio 30 – geguþës 1 d. Taline. Laikotarpiui 

tarp susirinkimø iðrinktas Koordinacinis komitetas, kurá sudaro LAGLE PA- 

REK, STASYS BUÐKEVIÈIUS, TARIELAS GVINIAÐVILIS, MIKOLO GORBALIS, MECHA- 

KAS GABRIELIANAS, VADIMAS ALEKSANDROVIÈIUS, INTS CALITIS, ABDUREÐIDAS 

DÞEPAROVAS. Tuo susirinkimas baigë savo darbà. 

Vilnius, 

1989 m. sausio 29 d. 



Leidëjø pastaba. Abi dienas Vilniaus Pasitarime vyko ilgos diskusijos SSRS pavergtø tautø 

nepriklausomybës klausimu. Lietuvos persitvarkymo sàjûdþio atstovams jø vadovybës 

buvo „patarta“ nedalyvauti „ávairiø SSRS tautø nacionalistø pasitarime“.


TSRS NACIONALINIØ-DEMOKRATINIØ 

JUDËJIMØ DALYVIØ KREIPIMASIS 

Á RUSIJOS INTELIGENTIJÀ 

PONAI! 

Prievarta sujungusios mûsø tautas valstybës istorijoje atëjo dramatiðkas momentas: 

nelygiomis teisëmis gyvenanèioms tautoms gresia pavojus visiðkai iðnykti. 

Sunku bûtø rasti kità pavyzdá, kai per toká istoriðkai trumpà laikà valdantysis 

reþimas tokios daugumos tautø kultûras paverèia griuvësiais. Ðiandien Tarybø 

Sàjunga – vienintelë imperija pasaulyje, kur planingai primetami didþiavalstybiniai 

asimiliacijos metodai, kur tautoms atimta bet kokia galimybë savarankiðkai 

spræsti savo politines ir tautines problemas. Ið carinës Rusijos, netgi Lenino charakterizuotos 

kaip tautø kalëjimas, sovietinë valstybë paveldëjo pavergtø tautø 

engimo principus ir iðtisus deðimtmeèius realizavo nusikalstamà vadinamàjà nacijø 

susiliejimo idëjà, kuri ið tikrøjø maskavo grubià prievartinæ rusifikacijà. Pastaraisiais 

deðimtmeèiais kaip veiksminga imperijos struktûros stiprinimo priemonë 

buvo vykdoma dirbtinë gyventojø migracija ið tikrai rusiðkø þemiø á sovietiniø 

respublikø teritorijas ir atvirkðèiai, kaip organizuotas darbo jëgos telkimas á vadinamàsias 

komunistines statybas (liûdnai iðgarsëjæs BAM‘as ir kt.). Nepriklausomas 

Lietuvos laikraðtis „Atgimimas“ /Nr. 1(14), 1989 01 06/ paskelbë demaskuojantá 

slaptà valstybiná potvarká, pagal kurá senbuviø tautybës skaièius respublikø 

sostinëse neturi virðyti 40 procentø bendro miesto gyventojø skaièiaus, o paèiose 

respublikose – 60 procentø. 

Paèioje RTFSR dël tautiniø maþumø asimiliacijos evenkai, nanajai, èiukèiai, 

mordviai, udmurtai, komiai ir kitos tautos atsidûrë prie etninio iðnykimo ribos. 

Ðovinistinës politikos laikotarpiu – taikos metu – valdantysis reþimas sunaikino 

deðimtis milijonø niekuo nekaltø þmoniø. Baimë ir jëga tapo vienintele priemone 

imperijai iðlaikyti. Nepaprastai nukentëjo ne tik pavergtos tautos, bet ir pati 

rusø tauta, kurià reþimas pavertë iðnaudojimo ir asimiliacijos árankiu. Tolimesnës 

SSSR vadovybës didþiavalstybininkø pastangos iðsaugoti tautinës priklausomybës 

vieðpataujanèiai rusø nacijai sistemà tik paaðtrins tarptautinius santykius, sukels 

prieðiðkumà ir neapykantà. 

Mes, tautø, gyvenanèiø SSSR teritorijoje, tautiniø demokratiniø judëjimø atstovai, 

esame ásitikinæ, kad atëjo laikas atiduoti tai, kas paþadëta. Tautø apsisprendimo 

teisë, valdanèiosios Komunistø partijos deklaruojama nuo pat jos gyvavimo 

pradþios, turi tapti realybe. Mus stebina, kad demokratinio Rusijos judëjimo atstovai 

su retomis iðimtimis ir visa rusø inteligentija iki ðiol neiðdráso aiðkiai pasisakyti 

nacionaliniu klausimu, pasmerkti rusø sovietinës vyriausybës vykdomà 

genocidà ir dvasinæ priespaudà, kaip nusikaltimà þmonijai. Sistema griuvo – tai 

akivaizdu. Naujà namà reikia statyti ant naujo pamato. Mes siûlome já statyti ant 

nacionalinio suvereniteto ir nepriklausomybës, demokratiniø neprievartiniø principø 

pamato. Mes kvieèiame visus tikrus rusø patriotus, taip pat ir esanèius uþ 

251


Rusijos ribø, ir jauèianèius poreiká gráþti á jà, aktyviai, ryþtingai ir pasiaukojanèiai 

imtis kurti savo demokratinæ tautinæ valstybæ. Ðiems siekiams jûs visada sulauksite 

mûsø geranoriðko pritarimo. Baigiamajame Vienos susitikimo dokumente, 

pasiraðytame 35-iø Europos valstybiø, JAV ir Kanados, pareikðta, kad „remiantis 

lygiateisiðkumo ir teisës paèioms tautoms spræsti savo likimà principais ir pagal 

atitinkamus Baigiamojo akto teiginius, visos tautos visada turi teisæ visiðkai laisvai 

spræsti savo vidiná ir iðoriná statusà, nesikiðant iðorinëms jëgoms, ir savo nuoþiûra 

vystytis politiðkai, ekonomiðkai, socialiai ir kultûriðkai“. 

Padëtá, kai sovietinë vyriausybë, pasiraðiusi tarptautinius dokumentus, tikrovëje 

juos ignoruoja, mes laikome toliau nepakenèiama. SBEP mes vertiname kaip 

teisingo tautiniø problemø iðsprendimo garantà. Mes tikimës, kad rusø inteligentija, 

demokratiniai Rusijos judëjimai, visi rusø patriotai palaikys visos tarptautinës 

bendrijos pripaþintà tautinës nepriklausomybës idëjà. 

Pasiraðë visi TSRS Nacionaliniø-demokratiniø judëjimø pasitarimo, 

ávykusio Vilniuje 1989 metø sausio 28–29 dienomis, dalyviai 

Vilnius, 

1989 m. sausio 29 d. 



252 

Á PASAULIO TAUTAS 

Ðiandien, kuomet Michailas Gorbaèiovas visam pasauliui iðkilmingai skelbia, 

– jog TSRS vidaus ir uþsienio politikoje vyksta esminis persitvarkymas vieðumo 

ir demokratijos principais; 

– jog likviduojant praeities deformacijas visa TSRS vyriausybës ir partijos veikla 

dabar yra skiriama teisinës valstybës sukûrimui; 

– jog visuose TSRS valdþios, partijos ir visuomenës gyvenimo lygiuose ryþtingai 

atsisakoma stalinistiniø vidaus ir uþsienio politikos ágyvendinimo metodø; 

– kuomet ið aukðtos Suvienytøjø Nacijø Organizacijos tribûnos 1988 metø gruodþio 

7 dienà jis pasauliui pareiðkë, kad „… Platûs, neretai audringi liaudies judëjimai 

– nors jie turi daug aspektø ir yra labai prieðtaringi – rodo, kad tautos trokðta 

nepriklausomybës, demokratijos ir socialinio teisingumo. Idëja demokratizuoti 

visà pasaulinæ tvarkà tapo galinga socialine politine jëga“ (Tiesa, 1988, gruodþio 

9), – tokiose sàlygose visa lietuviø tauta su iki ðiol neregëtu nauju pakilimu vieningai 

reikalauja TSRS ir viso pasaulio valstybiø vyriausybiø, SNO ir visø aukðèiausiøjø 

pasaulio tarptautiniø organizacijø pripaþinti nusikalstamais þmonijai, 

paskelbti neturinèiais jokios teisinës galios ir panaikinti 1939–1940 metø TSRS– 

Vokietijos sutartis ir protokolus, pagal kuriuos Lietuvos valstybë buvo priskirta


TSRS „átakos sferai“, ið karto okupuota, neteko nepriklausomybës ir masiniø suëmimø, 

þudymø ir trëmimo bei visuotinio teroro sàlygomis buvo prijungta prie 

TSRS. 

Lietuviø tauta paminëtø sutarèiø ir protokolø, taip pat Lietuvos prijungimo 

prie TSRS niekada nepripaþino. Ji gynësi ginklu ir visomis kitomis priemonëmis. 

Per 49-erius metus toje kovoje ji neteko apie 30 procentø savo gyventojø. Ir ðiandien, 

surinkusi daugiau kaip 1.800.000 paraðø, lietuviø tauta pareiðkë vieningà 

protestà TSRS Konstitucijai, siekdama, kad TSRS ástatymai Lietuvoje negaliotø. 

Taèiau TSRS vyriausybë ir Komunistø partija Lietuvos uþgrobimo ir jos inkorporavimo 

á TSRS sudëtá 1940 metais iki ðiol nepasmerkë. TSRS Konstitucijoje ir visuose 

TSRS planuose Lietuva ir toliau laikoma TSRS sudëtyje. 

Todël kreipiamës á pasaulá, praðome ir reikalaujame, kad Lietuvos nepriklausomybës 

atkûrimo klausimas nedelsiant bûtø apsvarstytas pasaulio valstybiø vyriausybëse 

ir aukðèiausiosiose tarptautinëse organizacijose, dalyvaujant lietuviø 

tautos atstovams. 


LIETUVOS DEMOKRATØ PARTIJA 

LIETUVOS TAUTINIO JAUNIMO SÀJUNGA 

Vilnius, 

1989 m. vasario 1 d. 



LIETUVOS LAISVËS LYGAI 

Palikdami aneksuotà Lietuvà, norime tarti Jums keletà þodþiø. Atvirai prisipaþástame, 

kad labai sunku palikti savo artimuosius ir pavergtà Tëvynæ. Þinome, kad 

svetur bus nelengva ásikurti. Taèiau visà mûsø neilgà gyvenimà slëgë nelaisvë. 

Iðvykti skatina netikëjimas gorbaèiovine perestrojka. Kas pasikeitë per paskutinius 

metus? Lankydamiesi LLL nariø namuose, matome tuos paèius KGB seklius, 

kurie sekiodavo mus prieð keletà metø. Okupacinë administracija persekioja visus, 

kas iðdrásta jai á akis pasakyti tiesos þodá. Mes solidarizuojamës su LLL programa, 

jos siekiu iðkovoti Lietuvai nepriklausomybæ. Praðome priimti mûsø kuklià 

dovanëlæ – 200 rubliø. 

Telaimina Dievas Jûsø aukà Tëvynës Lietuvos labui! 

Vilnius, Pagarbiai, 

1989 m. vasario 2 d. LORETA IR DARIUS VAÐKEVIÈIAI 



253


254 

SOVIETØ SÀJUNGOS GYNYBOS MINISTRUI 

D.JAZOVUI 

PAREIÐKIMAS 

GRICIAUS EGIDIJAUS, s. Petro, 

gyv. Telðiuose, Komjaunimo 18, 

Að, Egidijus Gricius, s. Petro, ðiuo pareiðkimu atsisakau 1983 m. gruodþio 22 d. 

kariniame dalinyje Nr. 40135 priimtos karinës priesaikos ir bet kokio priklausymo 

sovietinei armijai. 

Tiek sovietinës armijos priesaikos, tiek vadinamos karinës áskaitos nesuderinu 

su savo religiniais ir tautiniais ásitikinimais. 

Karinæ priesaikà sovietinëje armijoje priëmiau visiðkai nesàmoningai; tai atlikau 

kaip koká áprastà formalumà, kuris reikalingas, jog dvejus–trejus metus tave 

maitintø valdiðka duona (man teko prievartinæ karinæ prievolæ atlikti trejus metus). 

Sovietinëje armijoje buvo sudarytos tokios sàlygos, kad religiniai ásitikinimai 

iðvis nebûtø reiðkiami ir praktikuojami. Ar tai ne viena ið prieþasèiø, kodël Sovietø 

Sàjungos armijoje tiek daug betvarkës? Juk ten vyrauja kalëjimo reþimas. 

Akivaizdus tautieèio A.Sakalausko pavyzdys, pasikorusiø, nusiðovusiø kareiviø 

pavyzdþiai. 

Prieð tokius faktus sukyla tautinë savigarba. Raudonoji armija 1940 m. birþelio 

15 d. okupavo mano Tëvynæ. Todël mano, lietuvio, priklausymas sovietinei armijai 

yra nepateisinamas. 

„Priesaika iðreiðkia komunistø partijos, tarybinës vyriausybës, mûsø liaudies 

reikalavimus savo ginkluotiems gynëjams“ (ið vadovëlio Karinis parengimas). Að 

netikiu komunistø partija, netikiu tarybine vyriausybe. Að tikiu tik Kristumi! Negaliu 

Jam prieðtarauti prisiekdamas tiems, kurie prieð Já kovoja. 

Gràþinu man iðduotà kariná bilietà HP Nr. 2951348 á kariná komisariatà pagal 

karinës áskaitos vietà. 

Telðiai, EGIDIJUS GRICIUS 



Leidëjø pastaba. Ðis pareiðkimas buvo perskaitytas Telðiuose 1989 m. vasario 23 d. ávykusiame 

Lietuvos laisvës lygos Telðiø skyriaus protesto mitinge, skirtame karinei tarnybai 

sovietinëje armijoje boikotuoti.


POKALBIS 

Ð.m. vasario 9 d. „Atgimimo“ redakcijoje ávyko pokalbis su Lietuvos demokratø 

partijos politinio organizacinio komiteto nariu JONU GELAÞIUMI ir Lietuvos laisvës 

lygos atstovais ANTANU TERLECKU ir ALGIMANTU ANDREIKA apie kà tik 

pasibaigusá Europos Parlamento deputatø vizità. 

Ar tarp Jûsø atstovaujamø organizacijø ir Europos Parlamento deputatø buvo konfidencialiø 

pokalbiø? 

ANTANAS TERLECKAS. Tokiø pokalbiø buvo. Taèiau jie buvo neilgi ir skuboti. 

Pirmasis truko 15 minuèiø, antrasis – 45 minutes. 

Apibûdinkite juos. 

A.T. Ið jø man susidarë áspûdis, kad ponas H.J. Zëleris – tipiðkas vokietis, ginantis 

savo kraðto interesus, t.y. jis þiûri á TSRS kaip á pigios þaliavos ðaltiná ir 

vieningà nedalomà rinkà jø uþsigulëjusioms prekëms realizuoti. 

Beje, pokalbio metu jis pasakë, kad Karaliauèiø ir Klaipëdos kraðtà vokieèiai 

laiko savais ir niekada to neuþmirðta. Jis pirðo mums nuomonæ, kad á laisvæ turime 

eiti maþais þingsneliais ir parlamentiniu keliu. 

O koká kità kelià Jûs siûlote? 

A.T. Koks gali bûti parlamentinis kelias aneksuotoje ðalyje? Pirmasis mûsø susitikimas 

ávyko tikintiesiems, o ne LLL, kaip tikinama, organizavus piketà prie 

Ðv. Mikalojaus baþnyèios. Jame ponas H.J.Zëleris kategoriðkai siûlë federacijà. Minia 

ásiaudrino, taèiau jokiø, kaip skelbia „Gimtasis kraðtas“, spyriø deputatams 

nebuvo. Að visà laikà su jais buvau. 

ALGIMANTAS ANDREIKA. Tà patá pasakë ir A.Klimaitis. Tos dienos pavakará. 

JONAS GELAÞIUS. LDP nuomone, vizitas buvo naudingas visoms suinteresuotoms 

ðalims. Piketai, mitingai padëjo sveèiams susidaryti objektyvesná poþiûrá. 

Vakar mes parengëme atvirà laiðkà Vakarø Europos valstybiø parlamentams. Jame 

iðdëstëme savo pozicijà – laisvi demokratiðki rinkimai, iðvedus okupacinæ kariuomenæ. 

Deputatai kaltino mus XIX amþiui bûdingu suvereniteto supratimu, 

esà dabar visos Vakarø ðalys integruojasi, atsisako dalies suvereniteto. Mes to 

neginèijame, taèiau prieð tai turime tapti laisvi... 

A.T. … ir tik po to spræsime, su kuo ir kaip mums integruotis. 

J.G. Vëliau jø pozicija tapo lankstesnë ir jie pareiðkë, kad ásitikino, jog Lietuvoje 

egzistuoja ávairios politinës jëgos, taèiau visos jos siekia Lietuvos savarankiðkumo, 

tiesa, á ðià sàvokà ádëdamos skirtingà turiná. Tai buvo pasakyta antro mûsø 

pokalbio metu. 

A.T. Manau, kad geriausiai tai ásisàmonino ponas F.Malo. Jis suprato tikràjà 

padëtá Lietuvoje. 

255


Kuo pasireiðkë tas supratimas? 

A.T. Ponas H.J.Zëleris mus tik mokë ir leido suprasti, kad já patenkina, su kai 

kuriomis iðlygomis, status quo, o ponas F.Malo akcentavo kraðto okupacijà ir teigë, 

kad Europos Parlamentas laiko ir laikys mus aneksuota ðalimi, kurioje pertvarkymai 

ámanomi tik iðvedus kariuomenæ. 

Ar tokios skirtingos jø pozicijos leis deputatams gráþus objektyviai informuoti Europos 

Parlamentà apie situacijà Respublikoje? 

A.T. Jei turës nors kiek sàþinës. Juk matë minias, matë plakatus ávairiomis kalbomis. 

A.Andreika. Ðtai todël ðiuo metu taip visur ir puolama LLL, nes ji sumaiðë 

kraðto vadovybei kortas, kuriomis buvo norima iðloðti Vakarø pripaþinimà, kad 

Lietuva vieningai nori likti federacijoje. 

Baigdami pokalbá, norëtume iðgirsti ðio vizito rezultatø reziumë. 

A.T. Rezultatai teigiami, nes ir prieð pono A.Klimaièio, ir Respublikos administracijos 

valià Europos Parlamento deputatai galëjo ásitikinti, kad Lietuvos visiðkos 

nepriklausomybës klausimas – aktualus lietuviams. 

„Atgimimas“ dëkoja uþ pokalbá. 

ATGIMIMAS: [LIETUVOS PERSITVARKYMO SÀJÛDÞIO SAVAITRAÐTIS] 

1989 M. VASARIO 17 D. NR. 7(20). 

256 

Kalbëjosi AUDRIUS AÞUBALIS 

LIETUVOS RADIJO IR TELEVIZIJOS 

KOMITETUI 

Visø Lietuvos visuomenës grupiø atstovai (tarp jø ir „Jedinstvo“) gavo teisæ kalbëti 

per televizijà, iðdëstyti savo politinæ platformà. Praðome leisti ir mums pakalbëti 

apie dabartinæ politinæ padëtá Lietuvoje. 

Vilnius, 


Lietuvos Laisvës Lygos vardu: A.ANDREIKA, A.BALTRUÐIS, 

L.LAURINSKAS, R.RAGAIÐIS, J.VOLUNGEVIÈIUS, A.TUÈKUS. 



Leidëjø pastaba. Á ðá Lietuvos laisvës lygos praðymà nebuvo atsakyta.


SVEIKINAME TAUTIEÈIUS 

IR VISUS LIETUVOS GYVENTOJUS 

LIETUVOS RESPUBLIKOS NEPRIKLAUSOMYBËS 

71-ØJØ METINIØ PROGA 

Á LIETUVIØ TAUTÀ 

Lietuviø tautinio sàmoningumo augimas verèia neostalinistus laviruoti. Jie daþnai 

atsitraukia du þingsnius, kad, radæ progà, partijos vadovaujami, galëtø þengti 

tris pirmyn dar „tautø vado“ pramintu keliu. 

Rodos, tik vakar Gedimino aikðtëj drauge su Ðepeèiu, Vileikiu, Baltuðiu ir Marèiulioniu 

jie spjaudë Lietuvos nepriklausomybës idëjà, medþiojo lietuviø patriotø 

pasiraðytà proklamacijà, raginanèià á Vasario 16-osios demonstracijà. Jie pritarë 

Baltuðiui, vanojanèiam tuos, kuriuos kagëbistai planavo kità dienà keliolika valandø 

iðlaikyti savo buveinëje, persisunkusioje NKVD, gestapo, MGB ir KGB ten 

kankintøjø kanèia. Neminëdamas pavardës, liaudies raðytoju paskelbtas Baltuðis, 

vanojo gatvëje nutvertà, kaþkur nuveþtà, prievarta nukirptà, sumuðtà ir apie tris 

paras be duonos iðlaikytà Vilniaus Dramos teatro darbuotojà Vytautà Janèauskà. 

Spjaudë ðimtus tø, kurie Vasario 16-àjà bus sumuðti, nuveþti uþ Vilniaus ir numesti 

ant plento ar miðke, areðtuoti „paroms“, nubausti „rubliu“. 

Ðiandien neostalinistai vaizduoja persiorientavusius, taèiau sieloje jie likæ patys 

savimi. Dar 1988 m. vasario 9 d. „Tiesa“ piktinosi, kad „…antikomunistai stengiasi 

iðaukðtinti burþuazinës Lietuvos tarybos (ið maþosios raidës – LLL) narius, 

1918 metø vasario 16 d. pasiraðytà dokumentà, vëliau pavadintà Nepriklausomybës 

aktu (…)“. Tikino, kad „niekam nepavyks paneigti, kad tarybinës santvarkos 

metais Lietuvos tautos valstybingumas, ágavæs socialistiná pobûdá, dar labiau sutvirtëjo“. 

Deja, maþiau kaip po metø Vasario 16-oji buvo paskelbta nedarbo diena. 

Taèiau sausio 26 d. „Tiesoje“ apie tai paskelbtas ásakas rodo, kad neostalinistai 

iðsaugojo savo veidà – Vasario 16-àjà jie paskelbë „Lietuvos valstybës atkûrimo 

diena“. 

Kodël neostalinistai, taip neapkæsdami Nepriklausomybës idëjos, kovai prieð 

kurià paskyrë visà savo gyvenimà, paskelbë Vasario 16-àjà nedarbo diena? Praëjusiø 

ir ðiø metø demonstracijos, mitingai átikino juos, kad ir ið visos TSRS suveþti 

milicininkai nesutramdys lietuviø demonstracijø. Nusprendë: tegu vasario 16 d. 

skamba estradinë muzika, miestø aikðtëse meno kolektyvai ðoka ir dainuoja. Gal 

lietuvis uþmirð, kad Tëvynë didþiojo kaimyno aneksuota, negalvos apie tai, kà jam 

ruoðia naujos LTSR Konstitucijos pavidalu ábrukti tikrieji Lietuvos ðeimininkai. 

Lietuvi! Tau dþiûgauti Vasario 16-àjà tikrai nëra ko. Atëmæ ið mûsø tautinius 

simbolius, neostalinistai nori iðplëðti ið didþiausios lietuviø tautos ðventës jo turiná 

– Nepriklausomybës idëjà. Be to, vasario 11 d., ðeðtadiená, reikës dirbti. 

Þilagalvi lietuvi! Tu dar neuþmirðai, kad vokiðkieji okupantai niekada nebuvo 

uþdraudæ ðvæsti Lietuvos Nepriklausomybës dienos. Jie net nevertë kabinti ðalia 

257


savo raudonos su svastika vëliavos mûsø trispalvës. Taèiau tu gerai þinojai, kad, 

jiems laimëjus karà, Lietuvos Nepriklausomybës idëjos neðëjai arba bus iðsiøsti á 

krematoriumus, arba iðtremti prie Uralo. Stalinas, bûdamas ideologinis Hitlerio 

brolis, Lietuvoje beveik ávykdë tai, apie kà fiureris tik svajojo. Savo valstybingumo 

neturëjusiø tautø „globëjo“ mirtis iðgelbëjo lietuviø tautà nuo visiðko fizinio 

sunaikinimo. Neostalinistai savo mokytojo tikslus Lietuvoje siekia realizuoti labiau 

uþmaskuotomis priemonëmis – apkvailintø mûsø emigrantø ir Vakarø diplomatø 

padedami. 

Tikime, kad Vasario 16-àjà Tavo namuose nebus iðgertas në vienas svaigalø 

stiklelis. 

Lietuvos jaunime! Tu tik girdëjai apie Stalino ir Hitlerio genocidà Lietuvoje. 

Niekada nekvëpavæs Laisvës oru, ne taip jauti dabartinës vergijos panèiø naðtà. 

Stalinui pavyko sulauþyti gal ir tavo tëvø stuburà, gal daþnai girdi jø draudimà 

pûsti prieð vëjà, raginimà dëkoti partijai uþ tai, kad virð Tavo galvos nekabo grësmë 

bûti iðtremtam á Sibirà be kaltës ir teismo. Kvieèiame Tave Vasario 16-àjà pagalvoti 

apie tai, kodël partija nedraudþia tà dienà iðkelti trispalvës, su ja eiti á 

demonstracijà. Atsineðk á miesto aikðtæ valstybine paverstà trispalvæ. Tik neuþmirðk 

perriðti jos juodu kaspinu. Suprask, kad tuo Tu parodysi savo protestà prieð 

Lietuvos aneksijà. Dainuok tik tas dainas, kurias konclageriuose ir tremtyje dainavo 

Tavo tëvai. 

Lietuvi! KGB á „Jedinstvo“ suburtus mûsø „iðvaduotojus“ siutina net tai, kad 

partija nedraudþia mums paminëti Vasario 16-osios. Jedinstvininkai grasina paskelbti 

gamyklose (bent Vilniuje ten jie sudaro daugumà) streikus, iðeiti á gatves 

protestuoti prieð mûsø norà bûti Lietuvos ðeimininkais, kalbëti èia lietuviðkai. Bûk 

iðmintingas ir kuo ramiausiai reaguok á naujus didþiavalstybiniø „internacionalistø“ 

iðpuolius. Iðdidþia, bet ramia laikysena demonstruok savo tautiná pasididþiavimà 

tuo, kad lietuvis niekada nebuvo okupantu. 





258 

MITINGAS VARNIUOSE NKVD NUÞUDYTIEMS 

LIETUVOS PARTIZANAMS PAMINËTI 

Ð.m. vasario 12 d. LLL Telðiø skyrius organizavo Varniuose mitingà þuvusiems ir 

NKVD nukankintiems Lietuvos partizanams pagerbti. Vietos organizacija mitingo 

nei leido, nei uþdraudë. Taèiau darë viskà, kad jis neávyktø. Buvo nukopijuoti 

LLL skelbimai, juose pakeista mitingo pradþia ið 14 val. á 17 val. Tiek Telðiø, tiek ir


Varniø vidurinëse mokyklose buvo surengtos sporto þaidynës. Telðiuose gastroliuojantis 

Leningrado cirkas 15 val. surengë papildomà koncertà. 

Nepaisant valdþios pastangø, á mitingà susirinko maþdaug 3000 þemaièiø, tarp 

jø daug buvusiø Lietuvos partizanø, tarybiniø konclageriø kaliniø. Kalbëjo apie 

10 oratoriø. Jie pasakojo apie okupacinio reþimo Lietuvoje þiaurumus, apie kanèias, 

kurias teko jiems patirti konclageriuose. 

Pirmininkaujantis Gintaras Ðidlauskas ne kartà kreipësi á þmones, kviesdamas 

buvusius stribus apginti tariamà savo idëjà, kuria vadovaudamiesi talkininkavo 

svetimiesiems kankinant ir þudant lietuviø tautà. Në vienas ið jø nedráso pasirodyti 

tautos akivaizdoje. Buvo pakviesti ir kagëbistai. Pastarieji nusprendë taip pat 

vieðai nesirodyti. 

Mitingas vienbalsiai priëmë tokià rezoliucijà: 

„Mes, susirinkusieji Varniuose, prie buvusios NKVD bûstinës, èia ávairiose vietose 

palaidotiems maþdaug 200 Lietuvos partizanø, þuvusiø kovoje su stalinine 

okupacine administracija bei vietiniais kolaborantais stribais, pagerbti, kreipiamës 

á lietuviø tautà, ragindami: 

1. Pareikalauti ið vietinës administracijos surinkti prie buvusiø NKVD bûstiniø 

Lietuvos miestuose, miesteliuose ir didesniuose kaimuose uþkastø partizanø 

palaikus ir perduoti juos visuomenei palaidoti su tinkama kovotojams uþ Lietuvos 

laisvæ pagarba, pastatyti jiems paminklus. 

2. Pareikalauti, kad vietinë administracija netrukdytø pagerbti Lietuvos partizanø 

atminimà, kaip tai ávyko Varniuose. 

3. Pareikalauti ið dabartinës Lietuvos administracijos, kad bûtø iðaiðkinti visi 

nusikaltæ Lietuvai okupantø tarnai, patraukti juos baudþiamojon atsakomybën. 

Tegul tauta sprendþia, atleisti jiems ar ne. 

4. Rinkti prisiminimus apie okupantø ir jø lietuviðkøjø talkininkø nusikaltimus. 

Ðiai rezoliucijai pritarë apie 3000 mitingo dalyviø. 

Varniai, MITINGO PIRMININKAS 

1989 m. vasario 12 d. GINTARAS ÐIDLAUSKAS 

Ðis þuvusiø Lietuvos partizanø pagerbimas yra pirmasis mûsø pavergtoje Tëvynëje, 

taèiau, aiðku, ne paskutinis. Tai þinodama okupacinë administracija ëmësi 

stalinistiðkø kontrpriemoniø. Respublikinë spauda ðá faktà stengësi nutylëti, bijomasi, 

kad „bacila“ nepersimestø á kitas Lietuvos vietas. Taèiau vietinë spauda 

ëmësi purvais drabstyti Lietuvos partizanus, vadinti juos banditais ir t.t. Á Telðiø 

prokuratûrà kelis kartus buvo iðkviestas Lietuvos laisvës lygos Tarybos narys Gintaras 

Ðidlauskas. 

A.GABRYS 


VILNIUS, 1989 M. KOVO 14 D., NR. 8. 

Leidëjø pastaba. A.Gabrys – A.Terlecko pseudonimas. 

259


260 

TIK SUVERENITETO REGIMYBË 

KAZIMIERAS MOTIEKA 

Tapo þinoma, kad ð.m. vasario pradþioje bus paskelbtas visaliaudiniam svarstymui 

LTSR Konstitucijos (Pagrindinio ástatymo) projektas. Parengusi projektà, LTSR 

Aukðèiausiosios Tarybos komisija siûlo mums toká Lietuvos statusà: 

„7 skirsnis. Lietuvos TSR – suvereni valstybë TSR Sàjungoje“. 

Ði deklaracija savo turiniu yra ið esmës prieðtaringa ir objektyviai negali bûti 

ágyvendinta. Suverenitetas – tai visiðkas valstybës nepriklausomumas nuo kitø 

valstybiø tvarkant jos vidaus reikalus ir uþsienio santykius. Tuo tarpu TSRS Konstitucijos 

70 straipsnis skelbia, jog TSR Sàjunga – vieninga sàjunginë daugianacionalinë 

valstybë, sudaryta remiantis socialistinio federalizmo principu. 

Nelieèiant istoriðkai melagingø Lietuvos apsisprendimo, lygiateisiðkumo bei 

savanoriðkumo ástojant á TSRS pagrindø, reikia pasakyti, kad ið tarptautinës teisës 

pagrindiniø principø yra þinoma, jog federalinëse valstybëse kiekviena atskira 

valstybë, prieðingai visiems jos konstitucijos tvirtinimams ir prieðingai visiems 

iðkilmingiems pareiðkimams, savo suvereniteto neiðsaugo. Federalizmo principu 

organizuotoje valstybëje valdþios suvereniteto reiðkëjas yra tiktai visa sàjunga, 

bet ne valstybë, esanti tos sàjungos sudëtyje. Sàjunginë respublika Lietuva TSRS 

sudëtyje yra suriðta sàjungine konstitucija ir turi klausyti visø jos ástatyminiø normø. 

Esanti tokioje sàjungoje respublika iðlaiko ne savo suverenitetà, o tiktai kai 

kuriuos grynai formalius (bet ne faktinius) valstybinio savarankiðkumo poþymius 

(vëliavà, himnà, kalbà ir pan.). Taèiau ðie poþymiai neturi nieko bendro su deklaruojamu 

valstybës suverenitetu. Federacijoje sudaryta vieninga sàjunginë pilietybë, 

vieningi sàjunginiai valstybës organai ir t.t. Todël visasàjunginës respublikos 

teisëtvarka nustoja bûti suvereni ir nepriklausoma. Ji neturi suvereniø valdþios ir 

valdymo organø. Bendra ir vienintelë valdþia èia taip organizuota, kad visi valstybinës-ûkinës-socialinës 

veiklos sprendimai yra gaunami kaip bendrø sàjunginiø 

ir atskirø valstybiniø organø bendradarbiavimo rezultatas. 

Gerai þinant Lietuvos valstybingumo ir suvereniteto tragiðkà likimà 1940 metais, 

neblogiau suprantama, kad siûlomo mums LTSR Konstitucijos projekto 7 skirsnio 

nuostata yra ne kas kita, kaip priemonë sudaryti regimybæ Lietuvos suvereniteto, 

kurio faktinai nëra ir net teoriðkai federalizmo sàlygomis negali bûti. Todël, 

iki veiks TSRS Konstitucijos 70 straipsnis, á mums siûlomà LTSR Konstitucijos 

projekto 7 skirsnio nuostatà reikia þiûrëti ne kaip á Pagrindiniu ástatymu realiai 

ágyvendinamà deklaracijà, bet kaip á aplinkybæ, kurios nëra. Pastaràjá teiginá patvirtina 

kiti TSRS Konstitucijos straipsniai (73 str., 1988 m. pakeistas 113 straipsnis 

ir kt.). 

Eidami persitvarkymo, „baltøjø dëmiø“ likvidavimo ir tautos atgimimo keliu, 

ðiandien mes turime pasakyti TSRS Konstitucijai ryþtingà „NE!“ Kovoje uþ tikrà, 

realø Lietuvos suverenitetà mes turime nepripaþinti TSRS ir Vokietijos 1939–


1940 metø sutarèiø, vadinamøjø Molotovo–Ribentropo, Stalino–Hitlerio paktø, 

pagal kuriuos Lietuva pateko á TSRS „interesø sferà“. Mes taip pat turime nepripaþinti 

1940 metø Liaudies Seimo nutarimø dël Lietuvos priëmimo á TSRS sudëtá. 

Reikia sutelkti visas mûsø tautos jëgas ir siekti, kad LTSR Aukðèiausioji Taryba 

pripaþintø neteisëtais ir panaikintø tuos prievarta mums primestus nutarimus. 

Tiktai toká sprendimà priëmæ mes bûsime laisvi nuo primestø mums TSRS Konstitucijos 

panèiø ir turësime realias galimybes priimti savo parlamente tokià Konstitucijà, 

kuri atitiktø mûsø tautos tikruosius norus ir lûkesèius. 

Þudyta, kankinta, daug iðkentëjusi, bet gyva mûsø tauta telkia jëgas ir vienijasi, 

o atgimimas suteikia dràsos, iðtvermës ir ryþto atkovoti mûsø Tautai tikràjá 

suverenitetà ir valstybingumà. 



Leidëjø pastaba. Ðá tarptautinës teisës ir moralës principais, nacionaliniais interesais pagrástà 

bei teisiðkai atsakingai argumentuotà straipsná atsisakë spausdinti Lietuvos persitvarkymo 

sàjûdþio spauda. Jis publikuotas tik Vilniaus universiteto þinybiniame laikraðtyje 

„Universitas Vilnensis“ ir Lietuvos laisvës lygos informaciniame biuletenyje. Ið ðio 

straipsnio matyti, kad LPS vadovybëje tuo metu bûta ir sàþiningo poþiûrio á Lietuvos istorijà 

ir jos ateitá. Jeigu teisiniai moralûs principai bûtø ágyvendinti ne vien deklaruojant 

nepriklausomos valstybës atkûrimà, bet ir klojant jos naujos ekonominës bei socialinës 

sistemos pamatus, ðiandien Lietuva bûtø visiðkai kitokia valstybë. 

KÀ GALVOJA „EKSTREMISTAS“ 

APIE SVETIMØJØ IR SAVØJØ 

PASTANGAS PALAIDOTI 

LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBËS IDËJÀ 

BRONIUS POÐKUS 

Lietuvos laisvës lygos Tarybos narys 

1988 metø spalio 25 d. Europos Parlamento Baltic Intergroup paskelbë „pareiðkimà“ 

Estijos, Latvijos ir Lietuvos laisvës klausimu. Tø pat metø lapkrièio 15-àjà 

LLL Taryba, suvokusi, kad minëto pareiðkimo autorius yra Algis Klimaitis, kreipësi 

á Baltic Intergroup pirmininkà ponà H.J.Zeelerá. LLL laiðke tarp kitko buvo 

raðoma: „Net stalinistai jau nebedrásta tvirtinti, kad TSRS sudëtyje galima suvereniø 

valstybiø konfederacija (…). „Pareiðkime“ siekiama áamþinti dabartiná politiná 

Lietuvos statusà – palikti jà integralia TSRS dalimi, t.y. Rusijos kolonija. (…) 

Lietuviø tauta, turinti senas valstybingumo tradicijas, sudëjusi ant Laisvës aukuro 

milijonines aukas, niekada nesutiks su bet kokios formos autonomija okupantø 

prieglobstyje“. 

261


Ð.m. sausio pradþioje iðgirdome, kad Klimaitis, TSRS skatinamas, þada atveþti 

á Lietuvà penkis Europos Parlamento deputatus susipaþinti su padëtimi 

aneksuotose Pabaltijo valstybëse. Klimaitis visur ir visiems perða savo poþiûrá, 

kad Lietuvai geriausia ir toliau likti Rusijos sudëtyje. Toks politinis Lietuvos 

statusas esà patenkintø ir Vakarus (nekalbant, aiðku, apie paèià Rusijà). Jam pavyko 

primesti grupei Europos parlamentarø savo poþiûrá á Pabaltijo valstybiø 

laisvës bylà. 

Parlamento atstovus pakvietë Lietuvos TSR Aukðèiausioji Taryba. Buvo aiðku, 

kad ði taryba, sveikindama Vakarø diplomatø ryþtà padëti á politinæ ir ekonominæ 

katastrofà patekusiai Rusijai, visaip mulkina juos. Nekelia abejoniø daugumos 

Sàjûdþio Seimo Tarybos nariø sàþiningumas. Taèiau Tarybà varþo Sàjûdþio 

programa, kurios vienas ið punktø pasisako uþ Lietuvà TSRS sudëtyje. Padëtá 

komplikavo faktas, kad Vakarø masinës informacijos priemonës daug kà 

pasaulyje átikino, kad Sàjûdis (siauràja prasme) turi kelis ðimtus tûkstanèiø savo 

ðalininkø, ir iðreiðkia visos lietuviø tautos valià. Buvo þinoma, kad Sàjûdþio bûstinë 

prijungta prie KGB árengto telefonø klausymo centro ir kad sàjûdininkai, kalbëdami 

su sveèiais ið Strasbûro, bus priversti nenukrypti nuo LPS programos. Dël 

to parlamentarai gali iðsiveþti á Vakarus neteisingà nuomonæ apie tautines lietuviø 

aspiracijas, o tai pakenktø Lietuvos laisvës reikalui. Remdamasi tokiomis iðvadomis, 

LLL kreipësi á Sàjûdþio Tarybà, siûlydama atðaukti Klimaièiui duotus 

ágaliojimus. LPS Taryba á mûsø vieðà laiðkà neatsakë. LLL neliko nieko kito, kaip 

tik áspëti Europos Parlamento deputatus, kad protestuosime prieð jø vizità á aneksuotas 

Pabaltijo valstybes, vizità, kuris ðiø tautø gali bûti suprastas kaip aneksijos 

pripaþinimas teisëtu aktu. Pats Klimaitis interviu „Amerikos balsui“ paþadëjo, 

kad jis su deputatais ateis á mûsø piketà. Paruoðëme plakatus anglø, vokieèiø ir 

prancûzø kalbomis. Stengëmës árodyti sveèiams, kad egzistuoja ne tik LTSR Aukðèiausiosios 

Tarybos Lietuva, bet ir Lietuva, trokðtanti nepriklausomybës. Kada 

ponas Zeeleris vasario 6 d. prie Ðv. Mikalojaus baþnyèios „neplanuotame“ susitikime 

iðdëstë savo prorusiðkà pozicijà Pabaltijo valstybiø tolimesnio likimo klausimu, 

kità dienà piketuojanèiø skaièius þymiai iðaugo… 

Kodël stalinistai taip uþsipuolë LLL uþ piketus, savaime suprantama, bet kodël 

á jø chorà vasario 15 d. ásitraukë „Komjaunimo tiesos“ korespondentas Vidas 

Rachlevièius? Cituojame já: „Europos Parlamento deputatas Filipas Malo aiðkiai ir 

nedviprasmiðkai priminë, kad në viena Vakarø Europos valstybë, taip pat JAV ir 

Kanada, nepripaþásta Lietuvos ájungimo á TSRS sudëtá. Tai, beje, taip pat realybë. 

Taèiau F.Malo tà patá galëjo pasakyti ir smarkuoliams, susirinkusiems, pavyzdþiui, 

prie „Lietuvos“ vieðbuèio. Teatraliðkai pasakyta ði frazë, dar keletas smarkesniø 

þodeliø, ir minia deputatus á autobusà bûtø ant rankø nuneðusi. Taèiau to 

neávyko – atvirkðèiai. Deputatai buvo palydëti piktais þodþiais, uþgauliais ðûksniais. 

Stebëjau sveèiø veidus, kaip jie ëjo per gyvà rëksniø koridoriø prie „Lietuvos“ 

vieðbuèio. Deputatai buvo, ðvelniai tariant, nustebæ. Piketuojantieji tiesiog 

rëkë ant „Baltic Intergroup“ atstovø, tarsi pastarieji bûtø okupavæ Lietuvà!“ 

262


Ðiuos þodþius galëjo paraðyti tik þmogus, nebuvæs ten. Piketuojantieji negalëjo 

rëkti ant sveèiø ið Vakarø Europos dël labai paprastos prieþasties – parlamentarai 

atsisakë susitikti su laukianèiais prie „Lietuvos“ vieðbuèio, iðskyrus tik ponà Filipà 

Malo. Buvæs Prancûzijos uþsienio reikalø ministras kaip tik ir akcentavo, kad 

në viena Vakarø Europos valstybë nepripaþásta Lietuvos ájungimo á TSRS sudëtá 

ir niekada nepripaþins ðio aneksijos akto. Uþ savo simpatijas lietuviø tautai prancûzas 

deputatas buvo apdovanotas ilgais plojimais, pritarimo ðûksniais. Kiti sveèiai 

ið Strasbûro, þinodami, kaip piketuojantieji reaguos á jø perðamà „suverenitetà 

TSRS sudëtyje“, negarbingai pabëgo per atsarginá vieðbuèio iðëjimà. Kaþkas ið 

piketuojanèiø sulaikë jau iðvaþiuojantá á Latvijà autobusà su deputatais. Televizija 

rodë kelias netaktiðkai pasielgusias moterëles. Nors jø nepaþástame, atsipraðome 

uþ jø elgesá. 

LLL gali didþiuotis tuo, kad sutrukdë stalinistams apmulkinti Europos Parlamento 

deputatus. O ponas Zeeleris, atrodo, pats labai troðko þiûrëti á dabartinæ 

Lietuvos padëtá pro maskvieèiø jam padovanotus akinius. 

Europos Parlamento deputatø vizitas privertë mus prisiminti rusiðkojo ir vokiðkojo 

imperializmo istorijà. Þalgirio mûðyje Lietuva ir Lenkija iðgelbëjo Maskvà 

nuo vokiðkojo Drang nach Osten. XVIII a. pabaigoje Austro-Vengrija, Prûsija ir 

Rusija palaidojo Lietuvos ir Lenkijos nepriklausomybæ. Lietuviðkosios spaudos 

draudimo gadynëj vokieèiø þandaras talkininkavo rusø þandarui gaudant mûsø 

knygneðius. Po Spalio perversmo vokiðkasis imperializmas iðtiesë rankà rusiðkajam 

savo broliui. 1939 m. rudená ne Stalinas su Hitleriu pasidalino Rytø Europà, o 

rusiðkasis ir vokiðkasis imperializmas. Ðiandien vokieèiai svajoja susitarti su rusais 

Pabaltijo valstybiø sàskaita. Vokietija pasiruoðusi gelbëti Rusijà nuo visiðko 

politinio ir ekonominio kracho. Þinoma, ne veltui… 

Ne tik Klimaitis, bet ir Zeeleris atvyko pagàsdinti mûsø: „Nemanykit, kad Vakarai 

su simpatija þiûrës á putojanèià Lietuvà, kuri, apgirtusi nuo lozungø, prarado 

politinæ sàmonæ, nebeþino politinio þemëlapio. Tie, kurie pirðtu rodo á nepriklausomybæ 

gavusias Afrikos valstybes, valstybëles, uþmirðta, kad Lietuva ne Afrikoje 

(…)“. Þodþiu, tavo, lietuvi, didþiausia kaltë, kad negimei negru. Atvyko ponai ið 

Strasbûro, paties Klimaièio prisipaþinimu (þr. Atgimimas, Nr. 7), atimti ið mûsø viltá 

susigràþinti Hitlerio ir Stalino pavogtà Lietuvos nepriklausomybæ. Todël Zeeleris 

ir Klimaitis bandë pasëti mûsø sielose tautinio nepilnavertiðkumo kompleksà. 

Lietuviø tautos nuotaikos po paskutinio TSKP plenumo Vilniuje rodo, kad pono 

Klimaièio misija bent Lietuvoje tikrai nepasisekë – nepavyko ábauginti nepriklausomybës 

iðtroðkusios mûsø tautos. Tikime, kad Lietuvos likimas ðá kartà nebus 

sprendþiamas nei Berlyne, nei Maskvoje… 

Vilnius, 




263


264 

DAILËS INSTITUTO STUDENTØ SUSIRINKIMO, 

ÁVYKUSIO 1989 M. VASARIO 27 D., 

DEKLARACIJA 

Mes, Dailës instituto studentai, negalime likti abejingi savo Tëvynës likimui: ar 

bûti Lietuvai nepriklausoma valstybe, ar turëti ribotà autonomijà TSRS sudëtyje? 

Esant dramatiðkai situacijai Lietuvoje, mes skelbiame: 

1940 metø birþelio 15 d. nepriklausoma Lietuvos valstybë buvo okupuota TSRS 

kariuomenës, paþeidþiant 1920 metø liepos 12 d. Rusijos–Lietuvos sutartá. 

1940 metø vasarà buvo suvaidintas Lietuvos „laisvanoriðko“ ástojimo á TSRS 

sudëtá farsas. Buvo sudaryta marionetinë LTSR vyriausybë, kurios pagalba TSRS 

pavertë Lietuvà savo kolonija. Okupacinis reþimas brutaliai suardë natûralø, lietuviø 

sielà atitinkantá religiná, kultûriná, politiná, ekonominá gyvenimà. Stalinistai, 

siekdami palauþti tautos dvasià, iðþudë ðimtus tûkstanèiø geriausiø Lietuvos patriotø, 

kiti buvo suluoðinti Sibiro konclageriuose, dabartinë Lietuvos tragiðka dvasinë, 

ekonominë padëtis yra aneksionistinio reþimo vykdymo padarinys, uþ tai 

atsakomybë tenka okupaciniam reþimui bei lietuviðkiesiems kolaborantams. 

Lietuviø tauta niekada nesusitaikë su TSRS ávykdyta okupacija bei aneksija. 

Tai árodë 1941 metø birþelio mënesio pabaigoje ávykdytas ginkluotas tautos sukilimas 

prieð besitraukianèià raudonàjà armijà bei 1944–1954 metø ginkluota rezistencija 

prieð okupantus. Iðsivadavimo judëjimas ávairiomis formomis vyko ir tebevyksta 

iki ðiol. 

Mes reikalaujame, kad bûtø pasmerkti 1939–1941 metø Ribentropo–Molotovo 

paktai ir bûtø likviduoti jø padariniai: 

1. TSRS vyriausybë privalo besàlygiðkai iðvesti savo kariuomenæ ið Lietuvos. 

2. Nepriklausomos Lietuvos valstybës atstatymà, jos visuomeninæ santvarkà, 

uþsienio politikà turi nuspræsti demokratiðkai iðrinktas Lietuvos Seimas. 

Mes kartu kreipiamës á Lietuvos aukðtøjø mokyklø studentus, praðydami pritarti 

ðiai deklaracijai, nes dabar sprendþiasi mûsø Tëvynës likimas – bûti ar nebûti 

mums nepriklausoma valstybe. 

Susirinkime dalyvavo 200 studentø. Uþ deklaracijà balsavo 188, susilaikë – 11, 

prieð – 1. 



PIRMININKAVO R.OLÐAUSKAS 

SEKRETORIAVO V.NARBUTAS


LIETUVOS KATALIKØ BAÞNYÈIOS VADOVYBEI – 

JO EMINENCIJAI KARDINOLUI, 

JO EKSCELENCIJOMS VYSKUPAMS 

IR VYSKUPIJØ VALDYTOJAMS, 

VISIEMS BAÞNYÈIOS DIGNITORIAMS 

IR KUNIGAMS, TAIP PAT VISIEMS TIKINTIESIEMS 

IR LIETUVOS GYVENTOJAMS 


Kada þlugdavo Lietuvos valstybë, lietuviø tauta nelikdavo viena pagairëje ðiaurinio 

ðalto vëjo. Ji turëdavo neáveikiamà uþuovëjà – Lietuvos Katalikø Baþnyèià. Ið 

ten ir gûdþiausià beviltiðkumo naktá sklisdavo ðviesa, padëjusi lietuviø tautai neprarasti 

vilties, nepasiklysti. 

Su didþiule pagarba ir dëkingumu mes tariame didþiøjø vyskupø Juozapo Arnulfo 

Giedraièio, Motiejaus Valanèiaus, Antano Baranausko, Vincento Borisevièiaus, 

Meèislovo Reinio, Teofilio Matulionio, Pranciðkaus Ramanausko vardus. 

Kol prie Baltijos jûros skambës lietuviðkas þodis, niekados nebus pamirðtos ir didþiosios 

ðviesios asmenybës tokiø Lietuvos Katalikø Baþnyèios kunigø, kaip Jono 

Maèiulio-Maironio, Aleksandro Dambrausko-Adomo Jakðto, Juozo Tumo- 

Vaiþganto. 

Lietuvos Katalikø Baþnyèia visados su tais, kurie kovojo uþ lietuviø tautos 

laisvæ ir uþ tai juos korë, ðaudë, þudë, kankino, trëmë ir persekiojo. Baþnyèia tuos 

kovotojus ir persekiojamuosius laimino, guodë ir uþ juos meldësi. 

Taip buvo ligi paskutiniøjø dienø. Tebûnie mums leista dabar vël kreiptis á 

Lietuvos Katalikø Baþnyèios vadovus. 

Ðiandien Lietuvoje jau beveik visi, nuo istorikø iki eiliniø pilieèiø, suprantame, 

kad ir vël gyvename okupuotame kraðte. Taigi kyla klausimas, ar ámanomas 

normalus religinis, valstybinis, tautinis bei visuomeninis gyvenimas pavergtoje 

mûsø Tëvynëje. Savo valstybës neturime. Ji buvo prarasta 1940 m. vasarà. Taigi ar 

galimi normalûs rinkimai okupacinëmis sàlygomis? Atsakymas gali bûti tik vienareikðmis 

– Ne! Bent truputá pasvarsèius, ið karto aiðku, kad susidaro absurdiðka 

situacija, nes iðkyla baisus klausimas: „Kà mes darome?“ Ogi sau renkame okupacinæ, 

ástatymus leidþianèià valdþià, tuo jà pripaþindami ir áteisindami. Todël 

kiekvienam lietuviui ðiandien turi bûti visiðkai aiðku: kas balsuos, tas Lietuvà parduos. 

Parduos tà nepriklausomà Lietuvà, kurià su didþiausiu pasiðventimu ir atkaklumu 

gynë ne vien tik mûsø proseneliai, bet ir mûsø tëvai, ir mûsø broliai. 

Eidami balsuoti uþ okupacinæ administracijà, mes iðduotume ir paniekintume kovotojø 

uþ Lietuvos laisvæ ir nepriklausomybæ idealà, ryþtà, pasiðventimà ir aukà. 

Be to, vadinamøjø rinkimø diena yra mûsø tautos nuo senovës labai gerbiamø 

ir mylimø Ðventø Velykø ðvenèiø diena. Tà dienà mûsø Vieðpats prisikëlë, tad 

argi tà paèià dienà mes savo tautà guldysime á karstà jos praþûèiai ir sunaikini- 

265


mui? Kadangi balsuodami uþ svetimøjø mums primestà administracijà mes negalime 

bûti tikri dël savo rytojaus, nes neþinome, ar ir vël tos administracijos pareigûnai 

neiðleis ásakø, liepianèiø ðimtus tûkstanèiø Lietuvos gyventojø iðveþti á 

Sibirà ar sukiðti á kalëjimus ir konclagerius. 

Tad kartu su Prisikëlusiu Kristumi kelkimës ir mes, Jo tauta, ið to karsto, á kurá 

mus ástûmë svetimieji. Tebûnie Ðventos Velykos ir visos lietuviø tautos, ir visø 

Lietuvos gyventojø sàmoningo Prisikëlimo ðventë. Iðdráskime mûsø pavergëjams 

dràsiai ir aiðkiai pasakyti: „Mes prisikëlëme kartu su mûsø Vieðpaèiu, mes jau 

nebe vergai“. 

Vilnius, 1989 m. 

Lietuvos Globëjo Ðv. Kazimiero ðventëje 

266 

LIETUVOS KRIKÐÈIONIØ DEMOKRATØ PARTIJA 

LIETUVOS INICIATYVINË HELSINKIO SUSITARIMAMS REMTI GRUPË 


LIETUVOS INICIATYVINËS HELSINKIO SUSITARIMAMS 

REMTI GRUPËS LEIDINYS NR. 4, 

VILNIUS, 1990 M. VASARIO 16 D. 

Á LIETUVOS PILIEÈIUS 

Ð.m. kovo 26 d. numatytø rinkimø á Aukðèiausiàjà Tarybà kandidatø siûlymo bei 

rinkimø tvarka yra labai paini ir sàmoningai klaidina rinkëjus… Liaudies deputatø 

rinkimai yra dvipakopiai, TSRS Aukðèiausiosios Tarybos – trijø pakopø, o AT 

pirmininko – keturiø pakopø. Deputatø suvaþiavime 1/3 vietø ið anksto skiriama 

politiniø bei visuomeniniø organizacijø nariams (ið esmës Maskvos funkcionieriams). 

Tai primena viduramþiø luominius parlamentus. Paþeistas paritetinis principas. 

Deputatø suvaþiavime tarp 2250 atstovø ið Lietuvos tebus vos 42. 

Deputatø suvaþiavimas – tarsi dirbtinis rëtis, kurio tikslas – nepraleisti nepageidautinø 

þmoniø, renkant dvipalatinæ AT ir jos pirmininkà (prezidentà). Reali 

galimybë, kad ið 42 Lietuvos deputatø á AT nepateks në vienas. LPS tikisi, kad 

þymi Sàjûdþio kandidatø á deputatus dalis pateks suvaþiaviman. Nereikia uþmirðti, 

kad Rusijoje LPS traktuojamas kaip nacionalinis judëjimas uþ Lietuvos nepriklausomybæ. 

Suvaþiavime dominuojantys rusai ir surusëjæ kitatauèiai, aiðku, 

balsuos prieð Sàjûdþio deputatus. Jeigu keletas sàjûdininkø kokiu nors bûdu pateks 

á AT, kà reikð jø nuomonë prieðiðkø Pabaltijo tautø laisvës ir nepriklausomybës 

idëjai balsø jûroje? 

LIETUVOS PILIETI! Tu esi prieð didelá savo sàmoningumo, tautinio susipratimo 

iðbandymà! Nuo tavo politinio þingsnio kovo 26-àjà priklausys Lietuvos var-


das pasaulio tautø akyse. Tu balsuoji ne tik uþ save, balsuoji uþ bûsimø kartø 

ateitá. Tad bûk ryþtingas, gerai susimàstyk, uþ kà balsuosi. Kodël mes ið viso privalome 

rinkti svetimos valstybës parlamentà? 

1. Dalyvaudamas rinkimuose pagal ástatymà, prieð kurá Lietuvoje protestavo 

1,8 mln. gyventojø, ðá ástatymà pripaþinsi demokratiðku. 

2. Balsuodamas ir uþ paèius doriausius kandidatus á deputatus vis vien balsuosi 

uþ kolonijinës imperijos valdymo aparatà. 

3. Dalyvaudamas rinkimuose Tu pritarsi TSRS ir LTSR konstitucijoms, áteisinanèioms 

Lietuvos aneksijà. 

4. Propagandiniais sumetimais balsavusiø Lietuvos gyventojø skaièius vis vien 

bus padidintas. Taèiau atsisakæs dalyvauti ðiame politiniame spektaklyje, Tu bent 

iðvengsi savo sàþinës priekaiðtø… 

Deðimtmeèius mes rodëme vergiðkà lojalumà neteisingai, savo paèios principø 

nesilaikanèiai tarybinei sistemai. Pats laikas iðsitiesti, parodyti sau, Lietuvai ir 

visam pasauliui, kad mes jau nebe vergai! Sekime Lenkijos Solidarumo ir Palestinos 

arabø pavyzdþiu: jie atsisako dalyvauti antidemokratiðkuose rinkimuose. Kiekvienos 

laisvæ ir demokratijà mylinèios tautos politinë bei tautinë garbë reikalauja 

boikotuoti panaðius rinkimus. 

LIETUVOS LAISVËS LYGA RAGINA VISØ TAUTYBIØ 

LIETUVOS GYVENTOJUS PASINAUDOTI SAVO TEISE – 

1989 METØ KOVO 26 DIENÀ N E D A L Y V A U T I 

TSRS LIAUDIES DEPUTATØ RINKIMUOSE 

Visus katalikus kvieèiame Ðv. Velykø rytà 

susirinkti maldai Lietuvos baþnyèiose, 

o ne prie urnø. 

Sveiki sulaukæ Ðventø Velykø! 


1989 m. kovo 8 d. 



ATVIRAS LAIÐKAS TSKP CK GENERALINIAM 

SEKRETORIUI M.GORBAÈIOVUI 

Að, Linas Valèeckas, Juozo s., gimiau 1967 metø rugpjûèio 23 dienà Marijampolëje 

darbininkø ðeimoje. 1985 metais baigiau proftechninæ mokyklà, dirbau vairuotoju, 

vëliau sargu. Tais paèiais metais vedþiau. 1986 metø liepos 23 dienà mums 

gimë sûnus Þeimantas. Po metø gimë antrasis sûnus, kuris netrukus mirë. 

267


1988 metø gruodþio 6 dienà buvau paimtas á tarybinæ kariuomenæ. Nors spaudoje 

skaitydavau, jog lietuviai karinæ tarnybà turëtø atlikti savo tëvynëje, mane 

nugabeno á Kislovodskà, 2 tûkstanèius kilometrø nuo Lietuvos. Buvau paskirtas á 

kariná daliná Nr. 1282. Jau pirmosiomis dienomis pajutau didelá tëvynës ir artimøjø 

ilgesá. Pasimatyti su jais neturëjau jokios galimybës: tëvas buvo þuvæs, motina 

sirgo, þmona Jûratë priþiûrëjo vaikà. Pritrenkë þinia, kad þmona su maþu sûneliu 

buvo milicijos iðmesta á gatvæ, kadangi nespëjau prisiregistruoti 10 kv. m valdiðkame 

bute. 

Kariniame dalinyje greitai teko susidurti su neteisybe ir prievarta. Kai pamëginau 

kritikuoti karinæ priesaikà, lietuvis serþantas Zigmas Gerlikas ið Ðilutës „pavaiðino“ 

mane automato buoþe. Svetimtauèiai kareiviai stengësi paversti mane 

bevaliu vergu. Uþ pasiprieðinimà jø nedoroms uþmaèioms ðiø metø vasario 6 d. 

jie mane þiauriai sumuðë: spardë kojomis, iðmuðë dantá. Su smegenø sutrenkimu 

buvau nuveþtas á ligoninæ. Atvykusiam karininkui papasakojau apie neþmoniðkà 

elgesá su manimi kariniame dalinyje. Tai suþinojæ kareiviai Alijev ir Agajev ëmë 

grasinti, kad sugráþusá á daliná uþmuð mane. Nematydamas kitos iðeities, nutariau 

bëgti á tëvynæ. Vasario 19 dienà slapta palikau Kislovodsko ligoninæ. Po keliø dienø 

buvau Lietuvoje ir iki ðiol tebesislapstau. 

Suþinojau, kad yra paskelbta mano paieðka, kad milicija ieðko manæs Marijampolëje 

pas motinà ir pas kaime gyvenanèià þmonà. Jei bûsiu sugautas, man gresia 

kalëjimas. Bet að nesijauèiu padaræs nusikaltimà. Að negaliu ir nenoriu tarnauti 

tokioje kariuomenëje, kur vieðpatauja smurtas, prievarta, panieka þmogui. Niekam 

nëra paslaptis, kad mano tëvynë 1940 metais buvo okupuota ir nuo tol neteisëtai 

laikoma TSRS dalimi. Tik dabar suþinojau, kad tarptautinës sutartys, kurias 

pasiraðë ir Tarybø Sàjunga, draudþia imti á karinæ tarnybà okupuotos ðalies jaunimà. 

Kodël lietuviai tebeverèiami tarnauti jø tëvynæ pavergusioje kariuomenëje? 

JAV ir kitose valstybëse karinës prievolës visai nëra – ten kariuomenë samdoma. 

Kai kuriose socialistinëse ðalyse jaunuoliams, sàþinës sumetimais atsisakantiems 

karinës tarnybos, leidþiama jà pakeisti visuomenei naudingu darbu. Kodël Tarybø 

Sàjungoje iki ðiol tebegalioja nehumanistiðkas karinës prievolës ástatymas? 

Plaèiai kalbama, kad ðiø metø rudená bus panaikintas Molotovo–Ribentropo 

paktas; galbût lietuviams daugiau nebeteks tarnauti svetimoje kariuomenëje? Iki 

rudens að sutinku tarnauti tarybinëje armijoje, bet praðau nesiøsti manæs ið Lietuvos. 

Visa mûsø ðeima jau uþtektinai prisikentëjo. Tarnaudamas Lietuvoje, galësiu 

susitikti su savo artimaisiais. Èia nereikës man kæsti patyèiø, uþgauliojimø, kad 

esu lietuvis „nacionalistas“ ir „faðistas“. 

Padëkite mums, Gerb. Sekretoriau, mes nenorime bûti sistemos aukomis. 

Marijampolë, Su pagarba, 

1989 m. kovo 24 d. LINAS VALÈECKAS 



268


KO NORI „ORGANAI“? 

„Ðiandien á LLL kaþkodël pro pirðtus þiûri ir partiniai, ir tarybiniai organai, ir 

Sàjûdis. Visuomenæ tai jau pradeda ðokiruoti…“ Ðitaip Rytis Taraila raðo straipsnyje 

„Diskusija?“ ðiø metø 32-me „Vakariniø naujienø“ numeryje. Þodis „kaþkodël“ 

ne ðiaip sau á ðá sakiná ádëtas, o reiðkia norà, kad minëtieji organai (galbût ir 

dar kai kurie kiti) á LLL þiûrëtø ne pro pirðtus, o pro grotas. Ádomu, kodël R.Taraila 

á tø organø gretas ápainiojo ir Sàjûdá: ar Sàjûdyje yra þmoniø, einanèiø iðvien su 

organais, ar tai bandymas kirðinti pagal senà principà „Skaldyk ir valdyk“. Kaip 

tik ðito, matyt, ir norëtø toji „visuomenë“, kurià ðokiruoja LLL. Beje, vienas atvejis 

jau buvo, kada minëtieji organai á LLL paþiûrëjo ne pro pirðtus – pernai rugsëjo 

28 dienà. Bet, kaip þinome, po to ávykio jiems nieko kito ir neliko, kaip þiûrëti á 

LLL pro pirðtus (bent jau iki ðiol). 

Toliau R.Taraila piktinasi, kad „LLL akcija vyksta ne kokiame nors lietuviðkajame 

Haid parke, o Vilniaus miesto centre, kuriame stovi neseniai atðventinta Katedra“. 

Katedros iðniekinimo laikais neatsirado në vieno tarailos, kuris spaudoje 

bûtø pasmerkæs tà nedorà darbà. O dabar atsirado: ir „Sostinës Tarybos vykdomasis 

komitetas ne kartà buvo raginamas rasti mieste geresnæ vietà“ (pvz., kur nors 

pelkëje, kad niekas nematytø), ir R.Taraila, ðventesnis uþ Romos popieþiø, didþiai 

susirûpino ðventos vietos ramybës saugojimu. Tik pagalvokite: LLL drásta rengti 

savo akcijas Katedros aikðtëje, tiesiog ðventoriuje! Bet kuo èia piktintis? Carizmo 

laikais þmonës nuo kazokø kardø slëpdavosi baþnyèiose; Baþnyèia gynë Lietuvà 

nuo supravoslavinimo, o kartu ir nuo surusinimo. Pagaliau þodis „laisvë“ yra 

ðventas, ir kova uþ laisvæ yra ðventa. O ðventam darbui dirbti labiausiai ir tinka 

ðventa vieta. Keista, kad komunistiniai (ateistiniai) laikraðèiai staiga susirûpino 

atðventintos Katedros ramybe. Ar tai tik nebus rinkiminës kampanijos triukas? 

R.Tarailos straipsnio pavadinimas „Diskusija?“ nuteikia optimistiðkai: gal partiniai 

organai (taip jie vadina savo laikraðèius) nuo Laisvës lygos puolimo pereis 

prie diskusijos. Pavyzdþiui, imtø ir atspausdintø savo laikraðèiuose LLL programà 

arba bendrà Laisvës lygos, Demokratø partijos, Helsinkio grupës ir Tautinio 

jaunimo sàjungos kreipimàsi á tautieèius, kur iðdëstytas vasario 6 dienos mitingo 

tikslas. Visiems taptø aiðku, ko siekia tos organizacijos. Arba leistø Laisvës lygai 

dalyvauti tiesioginëje televizijos laidoje. Bet kam èia vargintis! R.Taraila toliau 

postringauja: „Vadinasi, diskusijos neiðvengiamos. Keista, kad vis dar bandoma 

„diskutuoti“ tik bendraminèiø minioje, kurioje nebelieka vietos blaiviai diskusijai, 

ir nugali neapeliacinis deklaravimas, be analizës, be sveikos nuomonës, be 

realijø“. Bet kaip visa tai tinka paèiam R.Tarailai, jo laikraðèiui (organui) ir jo ðeimininkams! 

Kaip jie visi mëgsta þaidimà „á vienus vartus!“ Prisiminkime pernai 

metø vasario ir rugsëjo mënesio spaudà: visuomenë ðokiruota, liaudis piktinasi, á 

redakcijas skambina pasipiktinæ ir sunerimæ vilnieèiai bei sostinës sveèiai ir t.t. 

R.Taraila, matyt, mëgsta istorijà, taèiau ið jo straipsnio aiðkëja, kad vidurinëje 

mokykloje jis istorijos nesimokë, nes antraip neraðytø tokiø þodþiø: „Kartais mak- 

269


simalizmas pasiteisina, tik ðtai bëda: istorija teigia, jog maksimalizmas politikoje – 

eilinë avantiûra, kurios pasekmës daþnai bûna liûdnos“. Vertëtø priminti, kad 

laisvës kovotojai (maksimalistai, anot R.Tarailos) ne tik þodþiu, bet ir ginklu kovësi 

uþ laisvæ Alþyre, Angoloje, Mozambike, Zimbabvëje ir daugelyje kitø kraðtø. 

Ir jie laimëjo, kolonijinës imperijos griuvo, buvo sukurtos tautinës valstybës, jokiø 

liûdnø pasekmiø jie neturi. Taigi maksimalistais reikëtø vadinti daug pasaulio 

ðaliø ir þmoniø. „Maksimalistai“ yra ir Afganistano sukilëliai – juk jie siekia maksimalaus 

tikslo – nepriklausomybës, „internacionalinës“ kariuomenës iðsineðdinimo. 

R.Tarailai jie, þinoma, bûtø banditai. Visi okupantai bei jø parankiniai banditais 

mëgsta vadinti tuos, kurie jiems prieðinasi. Ir tai dësninga. Visi okupantai 

apie save yra labai geros nuomonës ir skelbiasi, kad vieðpataus amþiais („sojuz 

neruðymych respublik svobodnych na vieki splotila velikaja Rusj“). Tik ðtai ateina 

laikas, ir „nepobedimaja i legendarnaja“ gëdingai bëga ið Afganistano. Ðios 

avantiûros pasekmës tikrai liûdnos imperijai, ar nebus èia analogijos tarp rusø– 

japonø karo ir paskesniø ávykiø? 

Komunistinë spauda ið tiesø pilna siurprizø. Ðtai atsiverti „Gimtojo kraðto“ 

ðeðtàjá numerá ir sunku savo akimis patikëti – komunistas Katedroje, prie altoriaus, 

vyskupà „ekstremistà“ sveikina! Miraþas? Bet ne – Algimantas Èekuolis, 

kuriam 1987 metø birþelio mënesá vyskupas J.Steponavièius dar neegzistavo (þr. 

Gimtojo kraðto 1987 m. Nr. 27 iðspausdintà reportaþà apie Lietuvos Krikðto jubiliejaus 

minëjimà Vilniuje; ten veltui ieðkotume vysk. J.Steponavièiaus pavardës tarp 

kitø Lietuvos vyskupø, dalyvavusiø iðkilmëse). 

Panaðûs „pasaþai“ drg. Èekuoliui ne naujiena. Anksèiau jam vaidendavosi „nacionalistai, 

ekstremistai, separatistai“, dabar ðiø veislei iðnykus, ima vaidentis 

„smurtininkai ir provokatoriai“. Ðtai kà jis porina ðiø metø „Gimtojo kraðto“ 6 numeryje: 

„Tà patá pirmadiená Europos parlamentarø, vykstanèiø aplankyti vyskupo 

Steponavièiaus, kelià pastojo Lygos smarkuoliø bûrys. Apstumdë deputatus, 

ðaukë, áþeidinëjo juos, o vienas sveèiui áspyrë. Lygos þmonës ðnibþda, kad jie to 

nenorëjæ, kad tarp jø atsirado trys kaþkokie nepaþástami vyrai, kurie ypaè smarkavæ. 

Gal ir tiesà ðnibþda. O gal ir ne. Bet tai ávykiø logika, nuosekli jø tëkmë. 

Ðauksimës smurto – smurtininkø atsiras, ir atsiras, kas jiems padeda. Dar ir granatà 

pakið ádomiausiu momentu… O jei ne lygieèiai taip elgiasi, tai kodël nepasmerkia 

provokatoriø?“ Ar turi A.Èekuolis árodymø, kad parlamentarui buvo áspirta? Gal 

minioje kas nors ir stumtelëjo parlamentarà ar kojà uþmynë. Svarbu nepraleisti 

dar vienos progos áspirti Laisvës lygai. Kaip ði iðdráso sugadinti europinio lygio 

spektaklá?! Imti ir pareikðti parlamentarø akivaizdoje, kad Lietuvos komunistams 

nei Kapsuko, nei Snieèkaus, nei Brazausko laikais nepriklausomybës nereikëjo ir 

nereikia! Labai gerai, kad LLL pjudyme dalyvauja ir Sàjûdþio atstovas, tai paryðkina 

senà kompartijos stiliø – smaugti prieðininkus svetimomis rankomis. 

Ir R.Tarailos, ir A.Èekuolio straipsniø tikslas vienas – paruoðti LLL likvidacijà, 

maþiausiai – bûsimas represijas. Po to smûgis bûtø nukreiptas á Demokratø partijà, 

kol ði tebëra kûrimosi stadijoje. Nereikia tikëti L.Ðepeèio graþbylyste, kai jis 

270


vasario 9 dienà susitikime su Kauno politechnikos instituto kolektyvu tvirtino esàs 

daugpartinës sistemos ðalininkas. Komunistai puikiai supranta, kad, ásileidæ á valdþià 

kità partijà ar judëjimà, jie patys tos valdþios daugiau nematys. 

Po Laisvës lygos ir Demokratø partijos ateis jau Sàjûdþio eilë. Pirmiausia ið jo 

iðnyktø visokie „nacionalistai, ekstremistai, maksimalistai“ ir pan. Liktø grynas 

socialistinis judëjimas socialistinei pertvarkai remti. Savaime suprantama, vadovaujamas 

kompartijos. Juk ji pas mus yra „vairuojanti jëga“, taip konstitucijoje 

paraðyta. O kas gi gali be vairininko judëti? Ir kur be jo nujudës? 



Leidëjø pastaba. Tikrasis straipsnio autorius neþinomas. 

INFORMACIJA 

ERELIS MARKULIS 

1989 metø kovo 31 d. Vilniuje ávyko LLL Tarybos posëdis, kuriame svarstyti organizaciniai 

ir taktiniai klausimai. Buvo praneðta, kad Jonas PETKEVIÈIUS (Ðiauliai), 

nesutikdamas su LLL paskelbtu rinkimø á TSRS liaudies deputatus boikotu, 

savo noru pasitraukë ið Lygos. Kadangi Tarybos narys Valdas ANELAUSKAS 

artimiausiu metu emigruoja á uþsiená, Taryba nusprendë neátraukti jo á pertvarkytos 

Tarybos sudëtá. Á LLL Tarybà priimti penki nauji nariai. Dar kartà aptarta LLL 

pozicija rinkimø klausimu ir dël to kilusios kontroversijos. Posëdþio metu priimtos 

dvi rezoliucijos. 

LLL TARYBOS 1989 M. KOVO 31 D. POSËDÞIO NUTARIMAS Nr. 1 

Dël Vytauto MILVYDO, Jurijaus RADOVIÈIAUS, kun. Juozo RAZMANTO, 

Gintaro ÐIDLAUSKO ir Arno TAUJANSKO ástojimo á LLL Tarybà. 

Minëtiems asmenims pageidaujant ir LLL Tarybos nariø daugumai sutinkant, 

jie nuo ðiol laikomi pilnateisiais Lietuvos Laisvës Lygos Tarybos nariais. 

Ðiuo metu LLL Taryboje yra 18 nariø: 

1. Algimantas BALTRUÐIS (Vilnius) 

2. Antanas GRIGAS (Leipalingis) 

3. Leonas LAURINSKAS (Tauragë) 

4. Vytautas MILVYDAS (Vilnius) 

5. Kun. Edmundas PAULIONIS (Daugëliðkis) 

6. Bronislovas POÐKUS (Kretinga) 

7. Jonas PRATUSEVIÈIUS (Vilnius) 

8. Jurijus RADOVIÈIUS (Vilnius) 

271


272 

9. Romaldas RAGAIÐIS (Vilnius) 

10. Vaclovas RALYS (Vilnius) 

11. Kun. Juozas RAZMANTAS (Þalpiai, Kelmës raj.) 

12. Leonora SASNAUSKAITË (Vilnius) 

13. Genovaitë ÐAKALIENË (Vilnius) 

14. Gintaras ÐIDLAUSKAS (Telðiai) 

15. Arnas TAUJANSKAS (Kaunas) 

16. Antanas TERLECKAS (Vilnius) 

17. Andrius TUÈKUS (Vilnius) 

18. Jonas VOLUNGEVIÈIUS (Vilnius) 

Vilnius, 

1989 m. kovo 31 d. 


VILNIUS, 1989 M. BALANDÞIO 21 D., NR. 10. 

ATÐAUKTA PUBLIKACIJA 

GYTIS ÐILEIKA 

1989 m. kovo mën. pradþioje Lietuvos laisvës lygos Telðiø skyrius „Telðiø laikraðèio“ 

redakcijai áteikë reikalavimà atðaukti 1988 m. balandþio 2 d. „Telðiø laikraðtyje“, 

kuris tada vadinosi „Komunizmo ðvyturiu“, iðspausdintà straipsná „Kariai“ 

tuðèiame lauke“, kadangi jame negatyviai apraðyti Egidijus Gricius ir Gediminas 

Numgaudis LTSR Aukðèiausiojo teismo sprendimu yra iðteisinti. 

1988 m. vasario 13 d. telðiðkiai Katedros tarnautojas E.Gricius ir G.Numgaudis 

(dabar Kretingos baþnyèios klebonas) neðë vainikus su tautine trispalve juosta, 

iðreiðkianèia nepriklausomos Lietuvos valstybës vëliavos spalvas, á Telðiø senàsias 

kapines padëti juos ant Rainiø miðkelyje 1941 m. birþelio 24 d. naktá besitraukianèios 

sovietinës okupacinës armijos kareiviø þiauriai nukankintø Þemaitijos 

politiniø kaliniø kapo. Jiems nepavyko pagerbti Rainiø miðkelio kankiniø, nes 

prie kapiniø juos sulaikë vadinamieji liaudies draugovininkai. 

Telðiø rajono liaudies teismas 1988 m. vasario 16 d. E.Griciø ir G.Numgaudá 

apkaltino „vieðosios tvarkos paþeidimu“ ir nuteisë po 15 parø areðto. 

1988 m. balandþio 2 d. Telðiø rajono laikraðtyje „Komunizmo ðvyturys“ iðspausdinta 

tuometinio laikraðèio redaktoriaus Èeslovo Gedvilo (Liudo Pelëdiðkio 

slapyvardþiu) paraðytas straipsnis „Kariai“ tuðèiame lauke“. Straipsnis paraðytas 

pagal ano meto ideologinius reikalavimus, jame neiðvengta sovietinei spaudai 

bûdingø netiesos elementø. 

1989 m. vasario 10 d. LTSR Aukðèiausiojo teismo pirmininkas J.Misiûnas panaikino 

Telðiø rajono liaudies teismo 1988 m. vasario 16 d. nutarimà apie E.Gri-


ciaus ir G.Numgaudþio nuteisimà areðtu 15 parø, nes tokie veiksmai, kaip padëti 

vainikà su Lietuvos tautinës simbolikos elementais, ástatymo uþdrausti nebuvo, 

todël juos sulaikiusiø liaudies draugovininkø veiksmai buvo neteisëti. 

Atsiþvelgdama á LLL Telðiø skyriaus reikalavimà ir remdamasi minëtu LTSR 

Aukðèiausiojo teismo sprendimu, „Telðiø laikraðèio“ redakcija 1989 m. kovo 16 d. 

Nr. 32 iðspausdino informacijà „Dël publikacijos „Kariai“ tuðèiame lauke“: 

„1988 metø balandþio 2 dienos „Telðiø laikraðtyje“ (tada jis dar vadinosi „Komunizmo 

ðvyturiu“) buvo iðspausdintas straipsnis „Kariai“ tuðèiame lauke“, kuriame 

raðoma, jog tø metø vasario 13 dienà, artëjant Lietuvos nepriklausomybës 

dienai, telðiðkiai E.Gricius ir G.Numgaudis neðë vainikus su tautine juosta, „imituojanèia 

burþuazinës Lietuvos vëliavos spalvas“ á senàsias miesto kapines (matyti, 

ant Rainiuose nuþudytø þmoniø kapo), nepakluso liaudies draugovininkams, pastojusiems 

jiems kelià, ir uþ tai – tariamai vieðosios tvarkos paþeidimà – buvo nuteisti 

po 15 parø areðto. 

Ðiø metø vasario 10 dienà Lietuvos TSR Aukðèiausiojo teismo pirmininkas J.Misiûnas 

panaikino Rajono liaudies teisëjo 1988 metø vasario 16 dienos nutarimà 

apie E.Griciaus ir G.Numgaudþio nubaudimà administraciniu areðtu 15 parø, nes 

tokie veiksmai, kaip padëti kapinëse vainikà su Lietuvos tautinës simbolikos elementais, 

ástatymo uþdrausti nebuvo, todël liaudies draugovininkø veiksmai, kuriais 

buvo trukdoma E.Griciui ir G.Numgaudþiui patekti á kapines, nëra teisëti. 

Remdamasi Lietuvos TSR Aukðèiausiojo teismo pirmininko èia atpasakotu nutarimu, 

redakcija pripaþásta, kad E.Griciaus ir G.Numgaudþio veiksmai praëjusiø 

metø vasario 13 dienà straipsnyje „Kariai“ tuðèiame lauke“ traktuojami neteisingai 

ir ðià straipsnio dalá atðaukia“. „Telðiø laikraðèio“ redakcija. 

Taèiau redakcija atsisakë paneigti tà savo straipsnio dalá, kurioje neteisingai 

raðoma apie tai, kad E.Gricius ir G.Numgaudis nepakluso vadinamiems liaudies 

draugovininkams ir prieð juos panaudojo fiziná smurtà. 

Liaudies draugovininkai, virðijæ savo ágaliojimus, aiðku, liko nenubausti. Jokiø 

sankcijø nesulaukë ir Telðiø rajono liaudies teismo teisëjas, priëmæs nutarimà, prieðtaraujantá 

sovietiniams ástatymams. Suprantama, kad liaudies teismui nurodinëjo 

LKP Telðiø rajono komitetas ir vietinis KGB poskyris, kuris dabar prie savo pastato 

iðkelia LTSR nuosavybe tapusià trispalvæ vëliavà. 

Ádomumo dëlei belieka paaiðkinti, kad areðtuotiems jaunuoliams prie Telðiø 

KGB ir milicijos pastato, kuriame jie atliko bausmæ, buvo ruoðiamos iðkilmingos 

sutiktuvës paleidimo ið ákalinimo vietos proga, taèiau KGB, suþinojusi apie ruoðiamà 

akcijà, „nusikaltëlius“ specialiai paleido viena diena anksèiau. 

Telðiai, 

1989 m. kovas 


273


274 

DAR KARTÀ APIE RINKIMUS 

JURIJUS RADOVIÈIUS 


1989 metø kovo 26 d. ávykæ rinkimai á TSRS liaudies deputatø suvaþiavimà oficialiai 

iðryðkino LKP nepopuliarumà. Kartu juridiðkai áformintas didelis respublikos 

gyventojø pasitikëjimas LPS kandidatais, su kuo juos sveikiname. LKP funkcionieriai 

dabar dar kartà priversti raginti vieni kitus mokytis ið Sàjûdþio iniciatyvos 

ir apsukrumo. 

Partija, kritikuodama Sàjûdþio taktikà, leido jam dalyvauti rinkiminëje komedijoje, 

nes tik Sàjûdis galëjo pakviesti tautà Ðv. Velykose ateiti prie urnø. Partija 

savo rinkiminëje kampanijoje neatsisakë kai kuriø kunigø ir net politiniø kaliniø 

pagalbos. Ar neverèia mûsø susimàstyti faktas, kodël okupacinë administracija 

kvietë prie urnø opoziciðkai nusiteikusius pilieèius? Ar nesiekë ji rinkiminiame 

spektaklyje priversti mus uþmirðti svarbiausià problemà – Molotovo–Ribentropo 

paktà ir jo pasekmes? 

Subjektyviai sàjûdininkai galbût siekë dorø tikslø – parodyti partijos funkcionieriø 

nepopuliarumà tautos akyse, iðrinktø deputatø pagalba padëti pavergtai 

tautai. Taèiau objektyviai Sàjûdis padëjo partijai padidinti balsavusiøjø skaièiø. 

Partija ðiandien turi pagrindà girtis, kad tautos dauguma iðrinko deputatais 85 procentus 

komunistø… Palyginti aktyvus gyventojø dalyvavimas TSRS vadovybës 

suruoðtame renginyje rodo partijos taktikos sëkmingumà, kuo kai kas abejoja. 

Lietuvos laisvës lyga, Lietuvos krikðèioniø demokratø partija, Lietuvos Helsinkio 

grupë ragino ðiuos rinkimus boikotuoti. Rinkëjai boikoto nepalaikë. Ar buvo 

Lyga neteisi? 

LLL politinë linija iðreiðkia lietuviø, kitø respublikos tautø istorinius siekius. 

Mûsø tikslas yra visiðka Lietuvos valstybës politinë nepriklausomybë, o mûsø 

pareiga – ðio tikslo siekimas. Visi sutiksim, kad apie 95 procentø lietuviø tautos 

siekia visiðkos nepriklausomybës. Þymi Lietuvoje gyvenanèiø kitatauèiø dalis irgi 

balsuotø uþ Nepriklausomà Lietuvà. Mûsø priemonë – socialinës, ekonominës, 

politinës ir apskritai bet kokios tiesos sakymas. Todël LLL neturi tradiciðkai suprantamø 

politikos bei taktikos, kaip laviravimo, manevravimo, Ezopo kalbos, 

bailios dviveidystës, mëginimø rodyti vienokio blogio pranaðumà prieð kitoká. 

LLL pagal savo iðgales praktikuoja atvirumo, dorumo ir tiesos politikà. Ji nemeluoja 

ir nemeilikauja niekam, o ypaè savo tautai. Todël Lyga rinkimø dienà nesitikëjo 

didelio populiarumo. Tauta yra gerokai atpratinta nuo tiesos ir savikritikos. 

Kai kam LLL veiksmai sukelia neðvarios sàþinës priekaiðtus, ir todël sukelia susierzinimà, 

norà prieðtarauti. 

Visà savo gyvenimà tie, kurie spieèiasi Lygoje, stengësi Ðv. Raðto þodþiais 

„vaikðèioti Tiesos keliais“, tarnauti tiesai ir Tëvynei, nesiekdami jokios asmeninës 

naudos. Uþ tai totalitarizmas juos ir apdovanojo ne aukðtu socialiniu statusu ir


maloniu gyvenimu, bet nesibaigianèiais persekiojimais, sulauþytais likimais. Jie 

tuo didþiuojasi ir nelaiko to savo politine nesëkme. 

Didelës atsakomybës imasi tie, kurie skatina masiná pasitikëjimà totalitarizmo 

kaukiø baliumi. O juk vyksta bûtent toks balius, kadangi, pasiremdamas turima 

absoliutine valdþia, totalitarizmas gali sau leisti pasirinkti bet koká, net labiausiai 

netikëtà ideologiná rûbà. Ðiomis aplinkybëmis mokyti intelektualai drauge su liberalais 

funkcionieriais ragina þmones nesekti „neparlamentiðku maksimalizmu“, 

„ekstremizmu“, „romantizmu“, „kraðtutinëm nuomonëm“, vengti „netolerancijos“, 

„nepakantumo“, „minties kategoriðkumo“, nes visa tai, pasirodo, esàs… „stalinizmas 

iðvirkðèiai“! Sëjamos iliuzijos, kad nepriklausomybæ ámanoma pasiekti 

uþmigdþius Maskvos budrumà, maþutëliais þingsneliais, be „nacistiniø didþiøjø 

ðuoliø“ ir aukø, vien tik vadinamàja „didþiàja politika“; sëlinimas prie valdþios 

jau ne vienà syká istorijoje baigdavosi tuo, kuo prasidëdavo, – iðdavyste. 

Reikia paklausti LPS, kaip jis galëtø siekti Lietuvos nepriklausomybës, jeigu 

nei TSRS, nei LKP niekada tam nepritars ir jeigu to neleidþia pati LPS programa? 

Atvirai ir taikiai siekti nepriklausomybës – ar tai ekstremizmas? Demaskuoti 

melà, aukotis uþ tiesà – ar tai „nepakantumas“, „stalinizmas iðvirkðèiai“? 

LLL nesiûlo nei „maþø þingsniø“, nei „didþiøjø ðuoliø“, ji neragina nei „aðtrinti 

padëties“, nei jos „raminti“. Ji tik ragina kiekviename þingsnyje mokëti bûti 

tiesiems ir principingiems iki galo. Kartu su jonavieèiais, ekologinio þygio metu 

1988 m. rugpjûèio 1 d. iðkëlusiais plakatà, Lyga sako: „BÛKIME REALISTAI, REI- 

KALAUKIME NEÁMANOMO“. 

Mes pritariame þymaus rusø raðytojo A.Solþenicyno 1974 metø raginimui GY- 

VENTI NEMELUOJANT. 

Lietuviø tauta – valstieèiø tauta, taèiau tai nereiðkia, kad ji nesugeba elgtis riteriðkai 

narsiai, áveikdama savisaugos instinktà, gyvuliðkà baimæ, egoizmà. Todël LLL, 

Lietuvos demokratø partija, kitos organizacijos jauèia dar ir kitokià savo istorinæ 

misijà – totalitarinio smurto ir neregëtai klastingo melo vieðpatijoje neleisti degraduoti 

per amþius susiklosèiusiai Lietuvoje gyvenanèiø tautø natûraliai þmogiðkai 

prigimèiai, neleisti galutinai sunaikinti jos ryðiø su natûralia þmonijos istorija. 

Ðtai kodël LLL ragino boikotuoti TSRS liaudies deputatø rinkimus. Rinkimuose 

Lietuvoje dalyvavo 79 procentai visø gyventojø (apie 3 procentus atëjusiø á 

balsavimo punktus biuletenius parsineðë namo…). Tai rodo, kad lietuviø politinis 

sàmoningumas, palyginus, yra aukðèiausias ið visø „broliðkø respublikø“, iðskyrus 

tik armënus (ten rinkimai faktiðkai neávyko, armënø tautos „valià“ reiðkë 

kareiviai…). LLL raginimas neliko balsu tyruose. Tikimës, kad kituose rinkimuose 

Lietuvos gyventojai giliau svarstys: dalyvauti ar nedalyvauti okupacinës administracijos 

surengtame spektaklyje. 




275


Leidëjø pastaba. Iki ðiol neteisingai tvirtinama, kad Lietuvos laisvës lyga boikotavo ir 

rinkimus á LTSR Aukðèiausiàjà Tarybà. Tai – netiesa. LLL tik nesiûlë savo kandidatø á 

LTSR AT deputatus. 

276 

PAVOJUS VALSTYBËS SAUGUMUI 

ROMAS GIEDRA 

…Jau ápratome matyti ne tik ðiaip gimines ir paþástamus, bet ir Sàjûdþio atstovus. 

Plojame jø dràsioms kalboms ir raðome èekius jø kelionëms po lietuviðkas kolonijas 

padengti. 

Matydami tokias atsivërusias „neribotas“ galimybes, mes, buvæ politiniai kaliniai, 

nusprendëme, kad bûtø gerai iðklausyti ávairiø nuomoniø. Sàjûdþio atstovai 

kalba dràsiai, bet ne visada iki galo iðsisako. Kaip þinoma, daugelis Sàjûdþio aktyvistø 

yra komunistø partijos nariai ir vis dar savo partijos neatsiþada, nors visiems 

gerai þinoma, kad partija yra tiesiogiai atsakinga uþ tautai padarytas skriaudas. 

Partiniø bilietø neatsisako, nors pats þodis „komunistas“ tikro lietuvio lûpose 

jau seniai virto keiksmaþodþiu. Kadangi Lietuvos Laisvës Lyga nuo Sàjûdþio 

skiriasi savo bekompromise pozicija ir niekas ið jos nariø savo sàþinës uþ partiná 

bilietà nebuvo pardavæs, mums kilo mintis pasikviesti Lygos Tarybos atstovus ir 

duoti lietuviø bendruomenei galimybæ iðgirsti kitokià, gal ir ne taip skirtingà nuomonæ. 

Todël su ta mintimi galvoje neseniai að pasiunèiau savo draugui Algimantui 

Baltruðiui iðkvietimà aplankyti Los Angeles. Jau beveik deðimt metø, kai mes 

nesimatëme. Jo apsilankymas bûtø buvæs ne tik malonus, bet ir visuomeninis ásipareigojimas, 

nes Algis yra Lygos Tarybos narys nuo jos susikûrimo dienos. Mes 

abu buvome beveik tikri, kad kliûèiø nebus daroma. 

Praëjus porai mënesiø nuo dokumentø padavimo dienos, Algis Baltruðis buvo 

iðkviestas á Valstybës saugumà (KGB), kur jam buvo praneðta (cituoju jo laiðkà): 

„gavau atsakymà, kuris vël sugràþino mane á tikrà tarybiná gyvenimà. Oficialiai 

buvau iðkviestas á vizø skyriø, kur buvo praneðta, kad mano kelionë pakenks 

Sovietø Sàjungos saugumui. Visa tai buvo perskaityta ið pusiau atverstos 

papkës…“ 

Kaip paaiðkinti toká neigiamà atsakymà? Atsakyti á já lengva, uþdavus dar kelis 

klausimus. Kas kontroliuoja vizø iðdavimà? Kam tai naudinga? Kas sëja tarp 

þmoniø neapykantà ir nepasitikëjimà? Atsakymas vienas – KGB. Saugumas labai 

norëtø, kad Lyga ir Sàjûdis nepasitikëtø vieni kitais ir kad tie nepasitikëjimo nuodai 

pasklistø po visà tautà. Toks yra jø pagrindinis tikslas, nes vieninga tauta yra 

jø didþiausias prieðas. 

Skaitydamas savo draugo laiðkà, að jauèiau didelá pasipiktinimà, bet kartu ir 

pasitenkinimà. Pasitenkinimà, kad Lygos veikla buvo taip aukðtai ávertinta. Jau 

taip mes ápratome bûti vertinami. Jei padaro kratà, tai kartu pripaþásta, kad tu


darai kaþkà svarbaus, jei areðtuoja, tai duoda tavo didþiausià ávertinimà. Visada 

mes su jais kovojame: ta kova nesibaigë ir ðiandienà… 

DRAUGAS (JAV) // TIKRASIS LIETUVOS ÐEIMININKAS 


* * * 

Ð.m. balandþio 21 d. A.Baltruðis kreipësi á LTSR Vizø skyriaus virðininkà atviru 

laiðku, kuriame praðo teisiðkai pagrásti neigiamà atsakymà dël jo iðvykos á JAV. 

Atsakymo kol kas negavo. LLL ðá faktà vertina kaip grubø þmogaus teisiø paþeidimà 

bei diskriminacijà. 


VILNIUS, 1989 M. BIRÞELIO 8 D., NR.12(17). 

Á LIETUVOS GYVENTOJUS 

DËL LTSR KONSTITUCIJOS PROJEKTO 

Dabartiná politiná Lietuvos statusà nulëmë 1939 m. TSRS ir Vokietijos Reicho slaptos 

sutartys. Kadangi Lietuvos teisëta vyriausybë ðiuose susitarimuose nedalyvavo, 

tarptautinës teisës poþiûriu Lietuvos inkorporavimas á TSRS sudëtá yra okupacija 

ir aneksija. Todël nuo 1940 metø Lietuvos teritorijoje veikiantieji ástatymai tos 

teisës poþiûriu neturi juridinës galios. Lietuvos gyventojai juos vykdo tik paklusdami 

okupacinës valdþios aparato administracinei, karinei, psichologinei prievartai. 

Norëdama atstatyti teisingumà, TSRS privalëtø iðvesti ið Lietuvos savo kariuomenæ. 

Tik ðiuo atveju bus sudarytos sàlygos atkurti Lietuvos valstybingumà. Lietuvos–TSRS 

santykiai gali bûti normalizuoti, sugràþinus Lietuvai jos etnografines 

þemes, kurias Stalinas pervedë Rusijos Federacijai, Baltarusijai administruoti, perleido 

Lenkijai. TSRS privalëtø paðaukti sugráþti á Tëvynæ imigrantus, kurie uþplûdo 

mûsø kraðtà. Lietuvos pilietybæ galëtø gauti tik tie kolonistai, kurie gerbia mûsø 

kalbà, tradicijas, kultûrà. 

Þodþiais paskelbusi persitvarkymà, demokratizavimà bei vadinamøjø „baltøjø 

dëmiø“ likvidavimà, okupacinë administracija daþnai „tobulina“ savo instrukcijas 

aneksuotai teritorijai valdyti. Tuo norima sudaryti pasaulio opinijà, kad pavergtos 

tautos turi teisæ paèios kurti ástatymus, net ruoðti savo konstitucijà. Tokiu 

bûdu sudaroma regimybë, kad okupuotieji pripaþásta okupacinæ administracijà 

teisëta. 

Paèiø lietuviø sukurtas pagrindinis ástatymas yra 1938 metø Lietuvos Respublikos 

Konstitucija. LLL, LKPD, LDP, LTJS apgailestauja, kad IV LPS Seimo sesijos 

kreipimasis siûlo tautai svarstyti 1989 m. vasario 28 d. paskelbtà LTSR konstitucijos 

projektà. Ðis svarstymas klaidina ir atitraukia Lietuvos gyventojø dëmesá nuo 

277


pirmaeiliø politiniø problemø, kuriø svarbiausia – Molotovo–Ribentropo pakto 

pasekmiø likvidavimas. 

Ðiuo metu bûtø priimtinas tik dabar veikianèios konstitucijos pataisø svarstymas. 

Joks TSRS ástatymas niekada neapsaugojo Rusijos imperijoje gyvenanèiø tautø 

ir þmoniø teisiø. 

Svarstykime ne LTSR konstitucijos projektà. Svarstykim, kokiu bûdu, kokiom 

organizacinëm formom mes galëtumëm suvienyti visos Lietuvos þmoniø pastangas 

nepriklausomai Lietuvos valstybei atstatyti. 

Vilnius, 




278 





OPOZICINËMS LIETUVOS POLITINËMS 

PARTIJOMS BEI JUDËJIMAMS 

Ðiø metø rugpjûèio 23-iàjà sukanka 50 metø nuo Stalino–Hitlerio suokalbio Rytø 

Europos tautø atþvilgiu – vadinamojo Molotovo–Ribentropo pakto. TSRS vyriausybë 

iki ðiol stengësi nuslëpti ðio tarptautinio nusikaltimo esmæ nuo imperijos tautø. 

Taèiau ðiais metais ji bus priversta paskelbti slaptuosius minëto pakto protokolus 

ir pateikti savàjá jø ávertinimà. Nepaisydamas to, Kremlius visomis priemonëmis 

stengiasi iðsaugoti ðio suokalbio pasekmes – Estijos, Latvijos ir Lietuvos aneksijà. 

Dar daugiau – suteikti aneksijai teisiná pagrindà. Ðiam tikslui turi pasitarnauti ir 

ðiø metø vasario 28 d. paskelbtas LTSR konstitucijos projektas. 

Opozicinës Lietuvos partijos ir politiniai judëjimai turëtø laiku uþbëgti uþ akiø 

naujoms politinëms imperialistiniø TSRS sluoksniø ir okupacinës administracijos 

Lietuvoje machinacijoms. Lietuvos laisvës lyga siûlo Persitvarkymo sàjûdþiui, Lietuvos 

demokratø partijai, Lietuvos tautinio jaunimo sàjungai, Lietuvos krikðèioniø 

demokratø partijai ir kitoms politinëms grupuotëms paskelbti bendrà dabartinës 

politinës Lietuvos bûklës ávertinimà ir maþdaug tokio turinio kreipimàsi: 

„1939 m. rugpjûèio 23 d., rugsëjo 28 d. ir 1941 m. sausio 10 d. slaptaisiais protokolais 

prie Molotovo–Ribentropo pakto TSRS ir Vokietijos Reichas sukëlë Antràjá 

pasauliná karà ir pasidalino Lenkijà, o TSRS atplëðë nuo Rumunijos ir Suomijos 

didelius jø teritorijos plotus, okupavo ir vëliau aneksavo Estijà, Latvijà ir Lietuvà. 

Daugelá metø aneksuotose teritorijose TSRS vykdë fiziná tautø genocidà. Dvasinis 

genocidas tæsiasi iki ðiol.


Mes, opozicinës Lietuvos partijos ir politiniai judëjimai, kreipiamës á Lenkijos, 

Rumunijos ir Suomijos vyriausybes, ragindami jas pareikalauti ið TSRS vyriausybës 

likviduoti visus Molotovo–Ribentropo pakto padarinius. 

Kreipiamës á VFR ir VDR vyriausybes, kad jos paveiktø Tarybø Sàjungà paskelbti 

slaptuosius Molotovo–Ribentropo pakto protokolus ir likviduotø jo pasekmes. 

Kreipiamës á Latvijos, Estijos ir Lietuvos gyventojus, praðydami rinkti paraðus 

po atsiðaukimu á TSRS, VFR, VDR vyriausybes, SNO Generaliná sekretoriø, kuriame: 

1) reikalaujame TSRS vyriausybæ likviduoti Molotovo–Ribentropo pakto pasekmes 

– iðvesti ið Estijos, Latvijos ir Lietuvos savo okupacinæ kariuomenæ; 

2) praðoma SNO Generaliniø sekretoriø: 

a) átraukti á bûsimosios SNO Generalinës Asamblëjos dienotvarkæ Pabaltijo valstybiø 

dekolonizacijos klausimà, 

b) atsiøsti atstovus stebëti, kaip bus vykdomi laisvi rinkimai Estijoje, Latvijoje 

ir Lietuvoje. 

Paraðø rinkimà siûlome pradëti ð.m. geguþës 1-àjà. Iki birþelio 15 d. áteikti po 

vienà Kreipimosi egzemplioriø SNO Generaliniam sekretoriui, TSRS, VFR ir VDR 

vyriausybëms.“ 




Leidëjø pastaba. Á ðià Lietuvos laisvës lygos iniciatyvà nei vienas adresatas nereagavo. 

Lygai paskelbus, kad ði organizacija surinko per 500 tûkst. paraðø, á paraðø rinkimo dël 

okupacinës kariuomenës iðvedimo akcijà ásijungë ir Lietuvos persitvarkymo sàjûdis. Ið 

viso buvo surinkta 1.560 tûkst. paraðø, kurie áteikti Kremliaus raðtinei. 

LIETUVOS LAISVËS LYGOS TELÐIØ SKYRIAUS 

KREIPIMASIS 

Ilgus metus Lietuvos partizanai buvo niekinami ir ðmeiþiami sovietinëje spaudoje 

ir sovietiniø istorikø darbuose. Partizanams lig ðiol tebëra priskiriami nusikaltimai, 

kuriø jie niekada nepadarë. Daugelyje Lietuvos vietø partizanø vardu nusikaltimus 

vykdë provokaciniai NKVD kariuomenës kareiviø bûriai, stribai arba 

plëðikai. Ið sovietinëje spaudoje paskelbtø partizanø nuþudytø asmenø sàraðø matyti, 

kad beveik visi jie turëjo ið NKVD gautus ginklus, buvo partiniai ir komjaunimo 

aktyvistai, slapti NKVD agentai, sudarinëjæ numatytø iðtremti á Sibirà gyventojø 

sàraðus, uoliai talkininkavæ tremiant lietuvius. Ið sovietinës spaudos þinome, 

kad kolaborantai bûdavo ne kartà áspëjami, tik po to ávykdomas jiems mirties 

nuosprendis. O rusø, lenkø, prancûzø, norvegø partizanai ar nebausdavo mirtimi 

savo tautø iðgamø? 

279


Atstatyti istorinæ tiesà bandyta ðiø metø vasario 12 dienà Varniuose. Prie buvusios 

NKVD Varniø valsèiaus bûstinës, ðalia kurios uþkasti þuvusiø partizanø 

palaikai, ávyko pirmasis vieðas partizanø pagerbimo mitingas. Ið viso Lietuvoje 

partizanø eilëse kovojo apie 100 tûkst. vyrø ir moterø. Oficialiais duomenimis, iki 

1946 metø balandþio 1 d. iðëjo ið miðkø 40 tûkst. Pusiau oficialiais – þuvo tiek pat. 

O kiek jø kaulø ilsisi Rusijos konclageriø vietose? 

Broliai ir seserys! Kreipiamës á visus, kurie 1941 m., 1944–1954 m. priklausë 

Laisvës kovotojø bûriams, pasiprieðinimo organizacijoms, á visus Lietuvos laisvæ 

mylinèius þmones ðiø metø geguþës 7 d., sekmadiená, lygiai 14 val. atvykti á Varnius, 

prie buvusios NKVD bûstinës, þuvusiø partizanø pagerbti ir dalyvauti pirmojo 

okupuotoje Lietuvoje paminklo þuvusiems partizanams atidengimo ir paðventinimo 

iðkilmëse. 

Lietuvos partizanø pradëta rezistencija prieð sovietiná okupaciná reþimà tebevyksta 

ir ðiandien kitomis, taikiomis priemonëmis. Ji, lyginant su Estija ir Latvija, 

stipresnë todël, kad partizanai sutrukdë Maskvai atskiesti mûsø tautà kolonistais 

taip, kaip jai pasisekë tai padaryti mûsø ðiaurës kaimynuose. To niekada neprivalome 

uþmirðti! 

Amþina garbë kovotojams uþ Lietuvos laisvæ! 

Telðiai, LIETUVOS LAISVËS LYGOS TELÐIØ SKYRIUS 



280 

NEGÆSTANTI VILTIS 

GYVENTI LAISVAI IR NEPRIKLAUSOMAI 

LIETUVOS LAISVËS LYGOS SIEKIAI 

A.VYTIS 

Ðimtmeèiø bëgyje Lietuva daug kartø árodë pasauliui, kad jos troðkimas gyventi 

laisvai bei nepriklausomai yra tvirtas ir nepalauþiamas. Praëjusiais metais ji dar 

kartà tai patvirtino. Nors padëtis Tëvynëje yra sudëtinga, nors apie jos ateitá galima 

iðgirsti ávairiausiø nuomoniø, taèiau absoliuèios tautieèiø daugumos ðirdyse 

dega negæstanti viltis – gyventi laisvai ir nepriklausomai. Bene ryðkiausiai jà iðreiðkia 

ir jos ágyvendinimo siekia Lietuvos laisvës lyga. 

Ásikûrusi 1978 metais, LLL po deðimties rezistencijos metø pogrindyje 1988 m. 

vasarà atnaujino savo veiklà. Okupaciniam reþimui susilpnëjus ir ásisteigus eilei 

naujø visuomeniniø organizacijø bei judëjimø, jai susidarë galimybë vieðai tæsti 

darbà. Tæsti, kadangi LLL aktyviai pasireiðkë jau tada, kai kiti judëjimai dar buvo 

tik planuojami. Pirma þymi akcija buvo 1987 m. rugpjûèio 23 d. Vilniuje, prie


A.Mickevièiaus paminklo, organizuotas gedulo mitingas, skirtas Stalino ávykdyto 

lietuviø tautos genocido aukoms paminëti. Valdþios reakcija á já buvo grieþtai 

neigiama. Per visà Lietuvà buvo pravesta mitingo ir „ekstremistø grupelës“ vieðo 

pasmerkimo kampanija, aiðkiai iðryðkinusi valdþios nuomonæ apie LLL. 

Sekanèiø metø pavasará persitvarkymui remti ásisteigë Sàjûdis. Valdþia ið dviejø 

jai pavojingø organizacijø – LLL ir LPS – pasirinko maþiau pavojingà Sàjûdá ir 

leido jam netrukdomai plësti savo veiklà. Dar daugiau – á pastaràjá ji inkorporavo 

nemaþai kompartijos nariø ir stengësi panaudoti saviems tikslams. Pavyzdþiui, 

kai LLL 1988 m. rugpjûèio 23 d. pradëjo organizuoti mitingà Vingio parke, valdþia 

operatyviai ðià iniciatyvà perdavë Sàjûdþiui, neleido jame kalbëti LLL atstovams, 

o ið tribûnos á ðimtatûkstantinæ minià ðalia sàjûdieèiø prabilo valdþios pareigûnai. 

Beje, tie patys, kurie prieð metus grieþtai pasmerkë panaðø mitingà. 

Vëliau LLL suorganizavo eilæ mitingø, nukreiptø prieð Molotovo–Ribentropo 

paktà bei jo pasekmæ – Lietuvos okupacijà 1940 m. Ðiomis akcijomis ji padarë 

vieðosios nuomonës esminá lûþá ir davë impulsà kitiems judëjimams dràsiai prabilti 

apie ðá skaudø bei aktualø faktà, apie kurá iki ðiol buvo vengiama garsiai 

kalbëti arba jis bûdavo grubiai iðkraipomas. 

Ið ðios gan trumpos apþvalgos galima suprasti, kodël valdþios laikysena LLL 

atþvilgiu yra prieðiðka. LLL savo veikla siekia ne suðvelninti esamà reþimà, bet 

visiðkai já pakeisti, kaip prieðingà lietuviø tautos siekiams. 

Tiek Lietuvoje, tiek iðeivijoje LLL veikla bei jos tikslai yra gan ávairiai vertinami. 

Vieni besàlygiðkai jiems pritaria, kiti ne, treti abejoja, ar ámanoma ið viso pasiekti 

tai, kà deklaruoja Lyga. Tad kokie yra Lietuvos Laisvës Lygos artimesni ir 

galutiniai tikslai? 

Visø pirma Lyga aiðkiai skelbia, kad jos galutinis tikslas – laisva ir nepriklausoma 

Lietuva. 

1939 m. TSRS ir Vokietija Rytø Europà pasidalino átakos zonomis. Lietuva pateko 

TSRS átakon, ir pastaroji 1940 m. jà okupavo. Nuo to laiko Lietuva nustojo 

egzistavusi kaip suvereni valstybë. Ji prievarta buvo inkorporuota á TSRS sudëtá 

ir tokioje padëtyje yra iki ðiol. Per keturiasdeðimt su virðum metø komunistinis 

reþimas pasireiðkë Lietuvoje kaip griaunanti ir naikinanti jëga. Per trumpà laikà 

buvo sugriauta ne tik kraðto ekonomika, bet ir ávykdytas þiaurus tautos fizinis bei 

dvasinis naikinimas. Todël, vadovaudamasi tûkstantmete nepriklausomo gyvenimo 

tradicija, LLL skelbia bûtinybæ atstatyti nepriklausomà, demokratiniais pagrindais 

tvarkomà Lietuvos valstybæ. 

Sàjûdis taip pat nedràsiai uþsimena apie savo troðkimà matyti laisvà Lietuvà, 

ir ðiuo atþvilgiu jo ir LLL tikslas atrodytø tas pats. Juo labiau kad panaðios yra ir 

abiejø judëjimø programos. Taèiau tarp jø yra esminis skirtumas. Sàjûdis, to siekdamas, 

pasirinko kompromisiná kelià – jis kol kas reikalauja Lietuvai tik didesnio 

ekonominio, kultûrinio ir politinio suvereniteto TSRS sudëtyje. O Lyga deklaruoja 

ir siekia visiðko Lietuvos atsiskyrimo nuo TSRS. Uþimdama radikalià pozicijà, ji 

labai padeda Sàjûdþiui iðkovoti kuo daugiau nuolaidø. Sàjûdþio taktika yra pri- 

281


imtina dabartinei Lietuvos valdþiai, kadangi leidþia jai laimëti laiko, per kurá ji 

gali sustiprinti savo sparèiai silpnëjanèias pozicijas. Ir antra, siekdama tik suvereniteto, 

tauta jai yra maþiau pavojinga: nesiekiant esminiø pakeitimø, iðsaugojami 

nepaliesti paèios tarybinës santvarkos pagrindai. Tuo jau teko ásitikinti, kai buvo 

áteisinti tautiniai simboliai bei Nepriklausomos Lietuvos himnas. Ðià nuolaidà valdþia 

lengvai padarë, bet kai buvo iðkelta daugpartinës sistemos Lietuvoje idëja, ji 

pasisakë neigiamai. Valdþia neprieðtarauja suvereniteto reikalavimams, kadangi 

ir nespecialistui aiðku, kad valstybë negali pakelti savo ekonominio iðsivystymo 

bei pilieèiø pragyvenimo lygio, pagaliau negali savarankiðkai egzistuoti, jei ji yra 

kitos valstybës sudëtyje. 

Lyga, turëdama keliø deðimtmeèiø rezistencinës kovos patirtá, gerai paþindama 

esamà santvarkà ir blaiviai ávertindama susidariusià TSRS padëtá, siekia visiðko 

Lietuvos atsiskyrimo nuo TSRS, nes tik turëdama demokratiniu bûdu iðrinktà 

valdþià, savas sienas bei savà valiutà, Lietuva galës laisvai ir sëkmingai vystytis 

visose gyvenimo srityse. 

Daþnai keliamas klausimas – ar realus Lygos kelias? Ar tai, ko ji nori, ámanoma 

pasiekti? Jei TSRS valdþia tikrai nuoðirdþiai stengiasi ágyvendinti ekonominio 

persitvarkymo ir visuomenës demokratizavimo politikà, tuomet ámanoma. Taèiau 

jei tai tik gudrus politinis ëjimas uþsienio valstybëms apgauti, tuomet nerealus 

nei Lygos, nei Sàjûdþio kelias, kadangi bet kada gali bûti panaikintas bet koks 

dalinis suverenumas, o aktyvesni tautos þmonës iðtremti uþ Lietuvos ribø. 

Nei Lygos, nei Sàjûdþio vadovai neþino, kas Lietuvos laukia rytoj. Niekas negali 

duoti garantijos, kad tarybinis reþimas ateityje nesiims grieþtø tramdomøjø 

priemoniø. Istorija liudija, kad iki ðiol jam buvo bûdinga tik prievarta ir apgaulë, 

todël Lietuvai (ir kitoms pavergtoms TSRS tautoms) ðiandien svarbu kuo geriau 

pasinaudoti susidariusia padëtimi ir iðsivaduoti ið alinanèios tautà okupacijos. 

Nerealus bus ðis kelias, jei apie Nepriklausomybæ bus tik kalbama tarpusavyje, 

o nebus jos reikalaujama bei dël jos kovojama. 

Savo veikloje Lyga eina trimis kryptimis: 

1. Atstovaudama tam tikrai tautos daliai, protesto mitingais bei pareiðkimais ji 

reikalauja TSRS valdþios leisti lietuviø tautai laisvai apsispræsti – likti TSRS sudëtyje 

ar ne; taip pat reikalauja didesnio suverenumo visose gyvenimo srityse. Praëjusiø 

metø bei ðiø metø sausio 10 d. mitinguose Lyga kartu su kitais nepriklausomais 

demokratiniais tautiniais judëjimais protestavo prieð 1940 m. Lietuvos okupacijà, 

iðkeldama á vieðumà ðá faktà kaip grubø tarptautinës teisës bei laisvo tautø 

apsisprendimo principø paþeidimà; reikalavo pripaþinti já nusikaltimu prieð tautà 

ir panaikinti jo pasekmes – visø pirma iðvesti tarybinæ kariuomenæ. Tokiu bûdu 

bûtø sudarytos sàlygos iðrinkti liaudþiai priimtinà vyriausybæ. 

2. Lyga atkreipia pasaulio visuomenës dëmesá á Lietuvos okupacijos faktà ir 

praðo palaikyti tautos laisvës siekius. Be demokratiniø valstybiø politinës pagalbos 

vienai Lietuvai beveik neámanoma greitesniu laiku iðsivaduoti. Laisvojo pasaulio 

protesto balsas bei spaudimas TSRS vyriausybei per visus okupacijos me- 

282


tus daug pasitarnavo tautai, palengvindamas jos sunkià dalià. Todël svarbu ateityje 

uþsitikrinti ðià paramà. Ðioje srityje daug gali pagelbëti iðeivija, supaþindindama 

pasaulá su Lietuvos siekiais, deklaruodama jos troðkimà gyventi laisvai ir 

nepriklausomai, darydama átakà savo ðaliø vyriausybëms imtis konkreèiø darbø, 

uþtikrinant pavergtoms tautoms laisvo apsisprendimo teisæ. 

3. Lyga stengiasi formuoti tautieèiø poþiûrá á Lietuvos iðsivadavimà bei á ðá 

darbà átraukti kuo daugiau þmoniø. Per keturiasdeðimt priespaudos metø tarybø 

valdþia laikë tautà baimës ir melo gniauþtuose, drausdama ne tik kalbëti tai, kà 

galvoja, bet ir versdama galvoti taip, kaip to nori valdþia. Ðios pastangos davë 

savo vaisiø. Todël ðiandien Lietuvoje dar tik pradedama vaduotis ið baimës ir 

tarybinës propagandos ádiegtø màstymo stereotipø (pvz., kad Lietuva savo noru 

ástojo á TSRS; kad kompartija yra vienintelë liaudies globëja ir atstovë; kad Lietuva, 

atsiskyrusi nuo TSRS, nesugebës viena gyventi, etc.) ir mokomasi kalbëti tiesà. 

Diena ið dienos LLL idëjomis uþsidega vis daugiau tautieèiø. Po entuziastingo 

jausmø proverþio Sàjûdþio renginiuose þmonës dabar pradeda susivokti ir blaiviau 

vertina situacijà. Jie pradeda suprasti, kad tiek daug kentëjusi Tëvynë yra 

verta laisvës ir jos bûtina siekti. Pradþioje Sàjûdis subûrë daug gausesná savo rëmëjø 

skaièiø, todël gali susidaryti áspûdis, kad Lyga nëra populiari tautoje, kad 

jos idëjos per daug radikalios. Dalinai taip yra, taèiau dël vienos labai paprastos 

prieþasties: Sàjûdá remia valdþia. Jam greitai buvo suteiktos plaèios galimybës 

naudotis ávairiomis informacijos priemonëmis – spauda, televizija, radiju. Tuo tarpu 

Lygai, esanèiai opozicijoje, tuo pasinaudoti neleidþiama ir plaèioji visuomenë 

apie jà gali suþinoti tik ið tendencingø praneðimø oficialioje spaudoje. Padëtis pradëjo 

keistis, kai LLL pogrindþio sàlygomis pradëjo leisti savo periodiná leidiná 

„LLL informacinis biuletenis“ (tiraþas 5.000 egz.). Lygos rëmëjø skaièius pradëjo 

sparèiai didëti. Ásisteigë jos rëmimo grupës Kaune, Kretingoje, Telðiuose, Ðiauliuose 

bei kituose Lietuvos miestuose. Biuletenyje skelbiami ávairûs LLL bei kitø 

demokratiniø Lietuvos judëjimø dokumentai, straipsniai aktualiais Lietuvos gyvenimo 

klausimais, informacijos. 

Nors veiklos taktika skiriasi, neteisinga bûtø galvoti, kad tarp LLL ir LPS vyksta 

kova. Taip nëra. Abi organizacijos, nors skirtingais bûdais, dirba tautai naudingà 

darbà. Abi nuoðirdþiai rûpinasi Lietuvos ateitimi ir viena kità papildo. 

Á LAISVÆ (JAV) 

1989 M. BALANDIS, NR. 105. 

283


284 

LAIÐKAS IÐEIVIJOS VYSKUPUI 

PAULIUI BALTAKIUI 

IR LIETUVOS ATSTOVUI PRIE ÐV. SOSTO 

STASIUI LOZORAIÈIUI 

Èikagos senøjø lietuviø pastangomis pasistatytoje tikrai milþiniðkoje ligoninëje, 

vadinamoje „Holy Cross“, kur lietuvybës jau yra likæ tik sunkiai pastebimi pëdsakai, 

pas aiðkiai antilietuviðkai nusiteikusias vienuoles kazimirietes gyveno vyskupas 

Vincas Brizgys. Kai á já telefonu kreipiausi, jog noriu pas já uþeiti ir pasikalbëti 

paraðø rinkimo klausimu, jis grieþèiausiai atsisakë mane priimti. Todël teko 

kreiptis á kitus lietuviø vyskupus bei á tuos þmones, kurie turi artimø kontaktø su 

popieþiumi. 

1989 m. geguþës 2 d. að ir dr. Kazys Eringis paraðëme laiðkà vyskupui Pauliui 

Baltakiui ir Lietuvos atstovui prieð Ðv. Sosto p.S.Lozoraièiui, praðydami prisidëti 

prie paraðø rinkimo. Èia pateikiu visà to laiðko tekstà: 

„JO EKSCELENCIJAI IÐEIVIJOS VYSKUPUI PAULIUI BALTAKIUI, 

LIETUVOS ATSTOVUI PRIE ÐV. SOSTO P. S. LOZORAIÈIUI 

Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui visos Hitlerio pavergtos tautos atgavo 

laisvæ bei nepriklausomybæ ir tapo Jungtiniø Tautø Organizacijos nariais. O visos 

Stalino pavergtos tautos laisvës bei nepriklausomybës neatgavo ir minëtos organizacijos 

nariais tapti negalëjo. 

Daug daugiau: krikðèioniðkajam Vakarø pasauliui nuolaidþiaujant, komunistinës 

vergijos bangai buvo suteikta galimybë uþlieti beveik visà Vidurio Europà 

su ten gyvenanèiomis tautomis. 

Pavergta lietuviø tauta per beveik pusæ amþiaus neturëjo galimybës netgi kur 

kreiptis dël Hitlerio–Stalino primesto vergijos jungo paðalinimo. Todël ji, mokëdama 

paèià aukðèiausià kainà, ilgai kovojo ir toliau tebekovoja pati viena. 

Kas metai JAV skelbiama Pavergtøjø tautø savaitë visados liko Jungtinëse Tautose 

neiðgirstu balsu. 

Beveik totalinio bankroto konvulsijø tampoma kolonijinë Rusijos imperija militariniu 

poþiûriu tebëra stipri kaip anksèiau ir pavergtoms tautoms gràþinti laisvës 

nesirengia. Jungtiniø Tautø Organizacija bei jos vadovaujamas Dekolonizacijos 

komitetas Rusijos imperijà, kaip ir anksèiau, laiko privilegijuoto vergvaldþio 

padëtyje. 

Kremliaus diktatorius Gorbaèiovas siekia ne iðlaisvinti imperijoje laikomas pavergtas 

tautas, o vien modernesnëmis priemonëmis átvirtinti jø vergijà. Niekas jo 

taip neerzina, kaip þodis „Nepriklausomybë“. Ðá þodá jis laiko geru, kai kalbama 

apie palestinieèius, Afrikos tautas ir kt. Taèiau kai kas nors mëgina já taikyti Pabaltijo, 

Kaukazo, Vidurinës Azijos ar kitoms rusø pavergtoms tautoms, ið jo lûpø 

visados pasipila keiksmaþodþiais jau paverstø þodþiø tirada: „burþuaziniai nacionalistai“, 

„ekstremistai“, „ðovinistai“, „reakcionieriai“, „separatistai“ ir pan.


Turint tikslà iðvystyti moraliná – politiná spaudimà kaip Rytø ateistinio, taip ir 

Vakarø krikðèioniðkojo pasaulio vadovaujantiems sluoksniams, jau beveik pusë 

amþiaus abejingai þvelgiantiems á pavergtø tautø kanèias, buvo nutarta su paraðø 

rinkimo akcija kreiptis á kol kas dar tebesanèio laisvo pasaulio eilinius þmones bei 

ávairias visuomenines organizacijas. 

Kolumbijoje gyvenantis þymus ir energingas lietuviø veikëjas Jonas Kaseliûnas 

dël paraðø rinkimo jau yra susitaræs su tarptautine TFP organizacija, veikianèia 

126 ðalyse. Bet jis pageidauja, kad prie paraðø rinkimo akcijos taip pat prisidëtø 

Katalikø Baþnyèia ir Tarptautinë skautija. 

Krikðèionybë, kaip ir pati veiksmingiausia jos dalis – katalikybë, daugelá amþiø 

buvo pagrindinis þmoniø ir tautø elgesio reguliatorius ir þengë labai sunkiame 

dorovës þygio avangarde. Jai ir ateityje skirta bûti viena ið ypatingos svarbos 

kultûros kûrimo priemoniø. 

Ateities krikðèionybë tokia, kokia ji turi bûti – tai nekruvinos, moralinës kovos 

kelias uþ visø pavergtøjø tautø ir þmoniø laisvæ, uþ aukðèiausio þmonijos idealo – 

Kultûros idealo – praktiná realizavimà. Juk krikðèionybë savo formavimosi pradþioje 

ir buvo ne kuo kitu, kaip tikrai visø nuskriaustøjø, visø paþemintøjø religija 

ir vergø religija. Taigi uþ krikðèionybæ, kokia ji privalo bûti, ðiame pasaulyje 

vargu ar rasime kà nors geresnio. 

Mato evangelijoje, kurios þodþiais privalo tikëti kiekvienas krikðèionis, yra labai 

aiðkiai nurodyta, kaip Kristus elgsis ir kà jis pasakys Paskutiniojo Teismo dienà. 

Jis nurodë, kad pateks á dangø tiktai tie, kurie buvo dori, kuriems gyvenimo 

kelyje artimo meilë buvo svarbiausias dalykas, kurie elgësi pagal þmoniðkumo 

reikalavimus: alkanà pavalgydino, iðtroðkusá pagirdë, keleivá priglaudë, nuogà 

aprengë, ligoná ir kaliná aplankë ir t.t. O kurie to nepadarë – visi iki vieno eis á 

„amþinà kentëjimà“. 

Taigi Kristus reikalauja artimo meilæ rodyti ne þodþiais, ne graþiais palinkëjimais, 

o konkreèiais gerais darbais ir neatidëliojant. 

Á klausimà „Kaip atrodo meilë?“ Ðv. Augustinas taip atsakë: „Ji turi rankas, 

kad padëtø; ji turi kojas, kad skubëtø pas vargðus ir kenèianèius; ji turi akis, kad 

matytø Þemës skurdà ir vargà; ji turi ausis, kad girdëtø þmoniø aimanas ir skundus; 

ji turi dël visø vienà ðirdá, kad galëtø mylëti ir laiminti. Taip atrodo meilë“. 

Pavergtosios tautos ir jø þmonës – tai alkani ir iðtroðkæ, tai amþini keleiviai ir 

nuogi, tai ligonys ir kaliniai, tai vargðai kenèiantys. Be to, bet kurios komunistinës 

Rusijos pavergtos tautos bûklæ visai pagrástai galime prilyginti miestui po sunkaus 

þemës drebëjimo, kur dar gyvi iðlikæ þmonës nuolatos ðaukiasi pagalbos ið 

po gyvenimo liekanø bei ið po kultûros griuvësiø. 

Nors ir labai rizikingai bei slaptai keliasi, taèiau ið po tokiø griuvësiø á laisvàjá 

pasaulá ne vienà kartà pateko ir pavergtos lietuviø tautos atstovø laiðkas, 

praðantis pagalbos. Pavyzdþiui, Lietuvos Respublikos Rymo katalikai 1947 m. 

rugsëjo 20 d. laiðke, partizanø atneðtame á Vakarus ir vëliau áteiktame popieþiui, 

raðë: 

285


„Ðventasis Tëve, mes praðome: 

1. Paskelbti pasaulio tikintiesiems Lietuviø Dienà, kaip padarë garbingos atminties 

Benediktas XV 1917 m. Tegul pasaulis pamato lietuviø katalikø kanèias, 

persekiojimus ir vargus, surengtus XX a. bedievystës. 

2. Tëve, tark suraminimo þodá, kaip kitados Romos Koliziejuje pirmasis popieþius 

Ðv. Petras. Tëve, mes ne maþiau kenèiame dël Motinos Romos Katalikø Baþnyèios. 

3. Mes praðome kokiu nors bûdu perduoti Suvienytoms Tautoms mûsø skundà, 

gal tautø vadai padarys galà mûsø kanèioms. 

4. Juk mûsø 100000 þmoniø nukankinti arba Sibiro katorgoje laukia mirties 

daugiausia tik todël, kad neiðniekino savo tëvø tikëjimo ir neiðdavinëjo savo tautieèiø. 

Ðventasis Tëve, mes tikimës bûti iðklausyti. Mes labai daug iðkentëjome dël 

ðvento tikëjimo, dël iðtikimybës Apaðtalø Sostui. Todël turime vilties tikëtis Jûsø 

pagalbos. Mes mirðtame, bet mirdami norime girdëti Jûsø paguodos þodá ir pasaulio 

katalikø suraminimà, kad Jûsø galingas þodis pajudins laisvæ mylinèiø tautø 

vadus ið susnûdimo. (…) Raðome pogrindyje, prie mirganèios lemputës, kas minutæ 

laukdami èekistø. (…) Kai ðis raðtas Jus pasieks, gal mûsø nebebus. Kol já 

nuneð, daug raðanèiøjø pervers èekistø kulka. Okupuota Lietuva. Vilnius, 1947 m. 

rugsëjo 20 d.“ (V.Daugirdaitë-Sruogienë, Lietuvos istorija, 1987, p. 480). 

Jeigu tada – daugiau kaip prieð 40 metø – ðiam pavergtos lietuviø tautos atstovø 

pagalbos ðauksmui nesvetimas bûtø likæs tuometinis popieþius ir jo vadovaujama 

daugiamilijoninë tarptautinë organizacija – Katalikø Baþnyèia, pavergtø Pabaltijo 

tautø laisvës klausimas tikriausiai seniai jau bûtø teigiamai iðspæstas Jungtiniø 

Tautø vadovaujamame Tarptautiniame Teisme Hagoje ir dabar nereikëtø 

vykdyti paraðø rinkimo akcijos. 

1979 m. rugpjûèio 23 d. pasiraðytame 45-iø pabaltijieèiø Kreipimesi, kuris vëliau 

buvo pavadintas „Baltijos Chartos“ vardu, á TSRS, VFR, VDR vyriausybes, á 

Atlanto Chartà pasiraðiusiø ðaliø vyriausybes, taip pat á Jungtiniø Tautø Organizacijos 

Generaliná Sekretoriø K.Waldheimà buvo pasakyta: „Mes praðome artimiausioje 

SNO Generalinës Asamblëjos sesijoje iðkelti klausimà dël Molotovo– 

Ribentropo pakto pasekmiø likvidavimo“. 

Nuo to laiko praëjo jau 10 metø. Kreipimàsi iðgirdo beveik visas Vakarø pasaulis. 

Taèiau visi tie (o jie – beveik visi yra krikðèionys), á kuriuos buvo kreiptasi, 

liko kurti ðiam pagalbos ðauksmui. Netgi katalikiðkieji lietuviðkosios iðeivijos 

veiksniai didele dalimi liko abejingi vergijoje kankinamø broliø ir seserø ðauksmui: 

jie minëto Kreipimosi neiðsiuntinëjo visø Atlanto Chartà pasiraðiusiø valstybiø 

vadovams ir tuo ávykdë sunkià eilinæ ne vien artimo meilës, bet ir Tëvynës 

iðdavystæ. 

Krikðèioniø baþnyèios vadovø seniai yra pripaþinta, kad „nemylint þmogaus, 

neámanoma mylëti Dievo“. Todël mes pageidautume, kad Ðventasis Sostas dabar 

– labiausiai kritiðku þmonijai momentu – suprastø artimo meilæ taip, kaip jà 

286


suprato Ðv. Augustinas, kad nedelsiant atliktø visus tuos darbus, kurie bûtini kenèianèiøjø 

gelbëjimui „èia“ ir savæs gelbëjimui „ten“. 

Mes praðome Jus abu, kaip turinèius labai glaudø kontaktà su Ðventuoju Sostu, 

papraðyti jo Vadovà padëti lietuviø, latviø ir estø tautoms iðsivaduoti ið vergijos. 

Mûsø praðymà ávykdyti yra labai nesunku: reikia tiktai ápareigoti kardinolus, 

vyskupus bei kunigus, kad jie, suprasdami artimo meilæ augustiniðkai, per pamokslus 

paragintø tikinèiuosius padëti savo paraðà tam, kad tris pavergtas Pabaltijo 

tautas iðgelbëtø „… nuo prieðo baisaus“. 

Manome, kad tiktai bendromis jëgomis, padëdami vieni kitiems, mes, ðios „aðarø 

pakalnës“ gyventojai, galime sutramdyti ásisiautëjusá, globaliai ir planingai veikiantá 

Blogá. Visø laikø ðviesieji protai tai labai gerai suprato. Pavyzdþiui, pagonis 

senosios Romos filosofas stoikas Seneka beveik prieð 2000 metø 95-ajame laiðke 

Lucilijui taip raðë: 

„Gamta sukûrë mus broliais, pagimdydama ið to paties ir tam paèiam tikslui. 

Ji áskiepijo mums abipusæ meilæ ir polinká bendrauti. Ji nustatë, kas yra teisinga ir 

leistina. Pagal jos ástatymus blogiau yra kam nors kenkti, negu paèiam patirti skriaudà. 

Tegu, jai ásakius, bus iðtiesta ranka þmogui, kuriam reikia pagalbos. (…) Laikykimës 

kartu, nes tam esame gimæ. Mûsø bendruomenë yra labai panaði á akmenø 

skliautà, kuris subyrëtø, jei akmenys vienas kito nelaikytø ir neremtø“. 

Dël Lietuvos laisvës mes privalome padaryti viskà, kas reikia ir kà galime. O 

galime labai daug. Tiktai savo þodþius paremkime darbais. O mylëkime ne vien 

lûpomis, bet ir ðirdimi. 

Èikaga, 



TAUTINËS TARYBOS NARIAI: 

KAZYS ERINGIS 

ALGIRDAS STATKEVIÈIUS 

Ir ðis laiðkas, kaip ir daug kitø veiksniams raðytø laiðkø, liko balsu tyruose ðaukianèiojo. 

Ar tai neliudija, kad veidmainystë Kristaus pasekëjø tarpe yra vertinama labiau negu iðtikimybë 

ðvenèiausiam krikðèionybës dalykui – Artimo meilei? 

A.STATKEVIÈIUS. AMBICIJØ KARAS IÐEIVIJOJE IR LIETUVOS LAISVË. 


287


288 

IRONIÐKAS LAIÐKAS-ATSAKYMAS 

KOMUNISTINEI „TIESAI“ 

DIDÞIAI GERBIAMA „TIESA“, 

Tavo ðlovingos kovos ir nemarios tiesos puslapiuose ð.m. geguþës 3 dienos 103 numeryje 

284 tûkstanèiø egzemplioriø tiraþu paskleista skaitytojø ilgai laukta publikacija 

nieko gero mums, nacionalistams, ekstremistams ir separatistams, neþadanèiu 

pavadinimu „Praeities negalima nubraukti. Kokie kovotojai telkiasi á Lietuvos 

laisvës lygà“. 

Ðià publikacijà inicijavo 29 pasipiktinusiø anoniminiø pilieèiø ið Telðiø laiðkas 

redakcijai. 29 pasiraðo bendru karo ir darbo veteranø, pokario metø aktyvistø 

vardu. Jeigu jø aktyvus bendrininkavimas padedant okupacinei kariuomenei, vykdþiusiai 

karo nusikaltimus, buvo teisingas, kodël reikëtø gëdytis savo pavardþiø? 

Jø pasipiktinimas, patikëk, yra kone ðventas. Todël ir liûdina jø kuklus noras likti 

neþinomiems. 

Juk pokario metø sovietiniø partiniø aktyvistø ir kitokiø stribø pareikðtas rûstaus 

ir neatðaukiamo pasmerkimo þodis (ið paèiø pasipiktinusios tarybinës ðirdies 

gelmiø) apie praeitá ir dabartá ir yra tas kriterijus, kuriuo turëtø vadovautis 

Tavo spindulingo tiesos þodþio apakintos susitelkusios liaudies masës. 

Mums, Laisvës lygos nariams, turëtø bûti baisu ir gëda dël savo kraupiø iðpuoliø 

prieð partijà, vyriausybæ, komjaunimà, stribus vasario 12 d. Varniuose ávykusiame 

mitinge, skirtame laisvës kariams – partizanams pagerbti. Negana to: mes 

ne tik neatsipraðëme garbingosios partijos ir jos ðlovingøjø stribø, bet nusprendëme 

þuvusiems partizanams, praretinusiems tos partijos ir jos paðlemëkø tankias 

gretas, pastatyti paminklà. Be negailestingo liaudies teismo ásikiðimo mes turbût 

jau patys nepajëgûs sugráþti á doros ir tiesos kelià…, kurá tik Tu viena þinai… 

Publikacija pasiraðyta Vilmanto Þiliaus. Ið visko sprendþiant, tai yra autoriaus 

kûrybinis debiutas. Jeigu taip, tai sveikinu! Labai norëjau pasveikinti asmeniðkai, 

taèiau niekas ið paþástamø þurnalistø negalëjo man pagelbëti – visi kaip vienas 

purtësi nepaþástà tokio savo kolegos. Toks nedirba ir Tavo redakcijoje. 

Man labai neramu, kad Tavo populiariuose ir labiausiai LTSR skaitomuose 

puslapiuose lig ðiol propaguojamos smurto scenos. Galima pacituoti? „Lyga savo 

programoje, o ir vieðai pasisakydama, apdairiai nutyli, kokia gi ta jos iðvaduota 

Lietuva bus – socialistinë, kapitalistinë ar su knygø lauþais ir komunistais, pakartais 

ant gatvës stulpø“. Kam vesti liaudá á pagundà? Koks kartais bûna masiø 

kerðtas, turëtum neblogai þinoti. Uþtenka prisiminti pirmàsias Antrojo pasaulinio 

karo dienas. Na, bet nereikëtø nuogàstauti, kad kaþkas panaðaus gali ir vël pasikartoti. 

Galiu uþtikrinti: Laisvës lyga bus pirmoji, kuri pasiprieðins brutaliam sàskaitø 

suvedimui. Nebent valdanèioji partija ir jos konspiracinës tarnybos paèios 

inscenizuotø savavaliðkas vadinamojo kerðto akcijas. Lygos iðvaduotoje Lietuvoje 

buvæ stribai, kolaborantai bus teisiami teismø, kurie vadovaujasi teisinëje vals-


tybëje galiojanèiomis normomis. Ðiuo metu greièiau jau gali ávykti atvirkðèiai: anoniminiø 

liaudies masiø vardu gali bûti susidorota su LLL nariais. Mes linkæ su 

Tavo leidëjais ið ávairiø partiniø ir valstybiniø organø verèiau grumtis ideologinëje 

kovoje. O dël Lietuvos ekonominës santvarkos, tai socialistinë ji tikrai nebus. 

Tai árodo pradëtoji perestrojka, kuri ir reiðkia, jog socializmas jau bankrutavo. 

Publikacijoje „Kokie kovotojai telkiasi á Lietuvos laisvës lygà“ negatyviai apraðomi 

buvæ partizanai Leonas Laurinskas ir Steponas Bubulas. Joje cituojami L.Laurinsko 

ir S.Bubulo bylø dokumentai, tardymø metu iðmuðti parodymai, pateikiama 

partizanø raporto faksimilë. Ði medþiaga yra KGB dispozicijoje, todël prieinama 

nedaugeliui. Manau, kad ir retas þurnalistas yra prie jos prileidþiamas. Esu ásitikinæs, 

kad ðià medþiagà galima nesunkiai interpretuoti, kaip naudinga valdanèios 

partijos ideologiniams interesams. Jeigu Tau tikrai rûpi iðsiaiðkinti tiesà, reikalauju 

tarpininkauti leidþiant ir mums, LLL nariams, susipaþinti su uþ kovà prieð okupacijà 

nuteistø L.Laurinsko, S.Bubulo, kitø partizanø bylø medþiaga. Savo tarpe turime 

þmoniø, kurie studijavo istorijà ar domisi ja. Todël mes tos medþiagos pagrindu irgi 

parengsime publikacijà ir jà pasiraðysime savo, o ne iðgalvotomis pavardëmis. 

Geguþës 7 d. Varniuose ávykusiø pirmojo okupuotoje Lietuvoje paminklo partizanams 

atidengimo iðkilmiø metu L.Laurinskas ir S.Bubulas paneigë minëtoje 

publikacijoje paskelbtà ðmeiþtà savo adresu. Paneigti ðmeiþtà Tavo puslapiuose 

jiems nepavyks, nes net ir penktaisiais perestrojkos metais kitai tiesai, prieðingai 

tai, kurià deklaruoja Tavo aptarnaujama partija, kol kas nëra vietos jos kontroliuojamuose 

leidiniuose. 

Beje, á iðkilmes susirinkæ þmonës plojimais ir net ovacijomis sutiko L.Laurinskà 

ir S.Bubulà. Keista, tiesa? Kaþkas papuvæ Tarybø ðaly… 

Baigdamas noriu informuoti, jog geguþës 7 d. Varniuose LLL Telðiø skyrius 

pastatë pirmàjá paminklà partizanams. Ant paminklo uþraðyta „Þuvusiems uþ 

Lietuvos laisvæ ir nepriklausomybæ 1944–1954 m.“ Buvæ sovietø valdþios kûrëjai 

grasina já nuversti ar net susprogdinti. Todël pamokyk tolerancijos ir tuos, kurie, 

apsikarstæ ávairaus kalibro ginklais, varë pasmerktuosius á gyvulinius vagonus, 

niekino nukautøjø prieðø palaikus, marodieriavo. Prieðingu atveju jiems bus labai 

nelengva stebëti, kaip toliau visiems laikams griûna tai, kà jie „kûrë“, kaip 

þlunga ðalis Tarybø. 

Jeigu ðis atsakymas bus iðspausdintas, tai bus árodymas, jog perestrojka, kurià 

su tokiu uþsidegimu propaguoji savo puslapiuose, yra negráþtamas procesas. Prieðingu 

atveju praðau ðá laiðkà perduoti, kam reikia… 

Telðiai, 



Su ta paèia neblëstanèia pagarba – 



289


290 


NENORINTIEMS ATGAILAUTI KOMUNISTAMS 

Praeities ið tiesø negalima nubraukti, kaip teigia Vilmanto Þiliaus straipsnio pavadinimas 

ðiø metø geguþës 3 d. „Tiesos“ numeryje. Matyt, todël tie, kuriø sàþinæ 

slegia praeityje padaryti nusikaltimai, ávairiais bûdais stengiasi pateisinti savo 

vaidmená juose, o kartais, netekæ savitvardos, nepasiðlykðti griebtis akiplëðiðkiausio 

melo ir klastoèiø, kaip minëtame straipsnyje (nieko neþinau apie straipsnio 

autoriø. Gal jis neþudë ir netrëmë þmoniø, taèiau tarnauja bûtent ðiems þudikams). 

Ðiø metø Vasario 16-àjà drauge su savo bendraminèiais laikiau plakatus, kuriuose 

buvo reiðkiama pagarba Lietuvos rezistencijai ir reikalaujama besàlygiðko 

okupacinës sovietø armijos iðvedimo ið Lietuvos teritorijos. Man neteko kovoti 

vienose gretose nei su Leonu Laurinsku, nei su Steponu Bubulu, kai vyko þiauri ir 

nelygi kova prieð Lietuvà pavergusá raudonàjá þvërá, manæs ðiame pasaulyje dar 

nebuvo, todël negaliu faktais atremti V.Þiliaus klastotës. Taèiau sovietinei sistemai 

nepavyks manæs iðauklëti tarybiniu þmogumi. Skaièiau ne vien raudonas broðiûrëles, 

bet ir Daumantà, Sûduvá, Girniø ir sveiku protu sugebëjau atskirti, kas 

yra kas. 

Kodël jums prireikë pajudinti tokià nemalonià komunistams pokario metø praeitá? 

Ar ne todël, kad, neturëdami átikinanèiø argumentø prieð atvirà ir taikià LLL 

veiklà, bent ðitokiu bûdu apdrabstytumëte jà purvais, paveiktumëte naiviø, neinformuotø 

þmoniø jausmus. 

Noriu priminti, kad buvæs Lietuvos partizanas Leonas Laurinskas praëjusiø 

metø birþelio 14-àjà pirmasis Lietuvoje, Gedimino aikðtëje, vieðai iðkëlë trispalvæ, 

dràsiai þiûrëdamas á akis susirinkusiems þmonëms. Ar þmogus su neðvaria sàþine 

galëtø taip pasielgti? Sunku ásivaizduoti komunistà – masiniø þudyniø ar trëmimø 

dalyvá ðitaip laikantá savo raudonà vëliavà… 

LLL savo programoje ne „apdairiai nutyli“, kokia bus nepriklausoma Lietuva, 

o palieka tai spræsti visai tautai, kuriai atstovaus demokratiðkai iðrinktas Steigiamasis 

Seimas. Tai paraðyta ir jos programoje. O jûs laukiate ið Lygos to paties, kà 

patys darëte – knygø lauþø ir lavonø. Knygø lauþai? Ádomu, kokiø knygø? TSKP 

istorija ir Lenino raðtai degdami baisiai bjauriai dvokia, todël oro neterðime. O 

visa kita juk jûs patys sudeginote – prisiminkite! Duok Dieve, kad mums pavyktø 

atkurti visas jûsø sunaikintas vertybes. 

Komunistø ant gatvës stulpø karstyti taip pat nesiruoðiame. Taèiau mes tikime, 

kad ateis diena, kai komunistø „nuopelnus“ statant „ðviesø rytojø“ ávertins 

tarptautinis tribunolas, kaip naciø darbelius ávertino Niurnbergo procesas. Rûstaus 

atpildo jums padëtø iðvengti tik nuoðirdi atgaila. O jûs grieþiate dantá ant 

Lygos, dar ðiø metø sausio 10 d. mitinge pakvietusios jus iðpaþinti savo nuodëmes, 

ir atgailauti nesiruoðiate. Labai liûdna tai konstatuoti. 

Ta paèia proga norëtøsi paraginti visus Lietuvos rezistencijos dalyvius raðyti 

atsiminimus. Negalima leisti, kad gyvi laisvës kovø áspûdþiai dingtø uþmarðtyje.


Juk tai neákainojama medþiaga XX a. Lietuvos istorijai! O mes, jaunimas, galëtume 

pasirûpinti ðiø atsiminimø tekstø dauginimu ir platinimu. 



LEONARDAS VILKAS 

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto 

Lietuvos laisvës lygos rëmimo grupës narys 

LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBËS SÀJUNGOS 

KREIPIMASIS 

LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBËS SÀJÛDIS – LIETUVOS DEMOKRATØ PARTIJA, LIE- 

TUVOS HELSINKIO GRUPË, LIETUVOS KRIKÐÈIONIØ DEMOKRATØ PARTIJA, LIE- 

TUVOS LAISVËS LYGA, LIETUVOS TAUTINIO JAUNIMO SÀJUNGA „JAUNOJI LIE- 

TUVA“, POLITINIØ KALINIØ GELBËJIMO KOMITETAS – SKELBIA, KAD ÁKURIAMA 

VIENINGA LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBËS SÀJUNGA, vienijanti ir organizuojanti 

visas Lietuvos ir viso pasaulio lietuviø jëgas, siekianèias nepriklausomos Lietuvos 

valstybës atkûrimo bei dël Ribentropo–Molotovo pakto ávykdytos okupacijos, 

aneksijos ir tautinio genocido padariniø likvidavimo. 

Artëja dvi opiausios ir ðiuo metu paèios svarbiausios lietuviø tautai datos: birþelio 

15-oji ir rugpjûèio 23-ioji. Ðiemet, rugpjûèio 23-iàjà, sukaks penkiasdeðimt 

metø nuo slapto sandërio, pagarsëjusio Ribentropo–Molotovo pakto vardu, o birþelio 

15-àjà bus 49-eri metai, kai mes gyvename okupacijos, ávykdytos dël ðio sandërio, 

sàlygomis. Ðiø dviejø datø pakanka, kad pagal tai, kaip jos traktuojamos, 

galima bûtø apibûdinti, kas yra kas, ávertinti bet kokios organizacijos ar judëjimo, 

jø akcijø aktualumo laipsná, bet kurio þmogaus sàmoningumà, pilietinæ ir moralinæ 

pozicijà. Okupacinei administracijai tai taip pat skaudþiausia vieta, todël ji visomis 

galimomis priemonëmis stengiasi atitraukti visuomenës dëmesá, apeidama 

ir ignoruodama ðiuos du esminius momentus (arba bent vienà ið jø: lyg ir pripaþástamas 

pakto neteisëtumas, bet ignoruojama okupacija ir aneksija), vietoj jø pasiûlydama 

aibæ visokiausiø ðalutiniø, pragmatiðkø, tik socialiai aktualiø priemoniø, 

viskà uþgoþianèiø savo ávairumu, gausybe ar populiarumu. 

Todël LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBËS SÀJUNGA kvieèia visus tautieèius pasekti 

jos pavyzdþiu: vienytis, aktualizuotis, susitelkti vienam bendram tikslui, nepasiduoti 

jokiems mëginimams nukreipti nuo jo dëmesá, iðblaðkyti savo jëgas. Gana 

tikëtis, kad okupacinë administracija kada nors teiksis savo noru iðvesti okupacinæ 

kariuomenæ, kad galø gale sovietiniai „parlamentarai“ paþadins imperijos 

sàþinæ. Laikas suprasti, kad totalitarinio reþimo sàlygomis esminiø permainø nepadarys 

jokios asmenybës. Jokios asmenybës, kokios áþymios jos bebûtø ir á koká 

291


vadinamàjá „demokratiðkà parlamentà“ jos bûtø iðrinktos, mums nepadës (jau 

nekalbant apie situacijà, kai tas reþimas yra dar ir okupacinis). Padëtá ið esmës 

pakeisti gali tik susivienijusi ir supratusi tikslà tauta, ir tik remdamasi tarptautine 

teise ir kovodama dël okupacijos ir aneksijos panaikinimo, uþuot savo energijà ir 

jëgas eikvojusi beviltiðkai bandydama pertvarkyti milþiniðkos sovietinës imperijos, 

– anot Stalino, Naujosios Rusijos – totalitarinio reþimo mechanizmà. Mes 

imperijos totalitarinio reþimo pertvarkai galime pasitarnauti tik vieninteliu bûdu 

– tik pasiprieðindami imperiniams këslams bet kokiomis priemonëmis ir bet 

kokiais, net kompromisiniais bûdais iðsaugoti jos vientisumà ir siekdami nepriklausomybës 

atkûrimo, besàlygiðko okupacinës kariuomenës iðvedimo, aneksijos 

panaikinimo, jos padariniø likvidavimo. Nesiekime ið karto dviejø tikslø, vienas 

kuriø vadinamas nekaltu perestrojkos vardu. Nëra prasmës ieðkoti alternatyvø, 

prognozuoti jø veiksmingumà. Reikia pereiti nuo kompromisø, nutylëjimø, alegorijø 

– visa tai tik padës imperijai iðsaugoti savo reþimà – prie atviros ir principinës 

kovos. 

Mûsø iðeities taðkas – minëtos dvi svarbiausios datos, mûsø jëga – vienybëje, 

mûsø pozicija ir veiksmai – atvira, organizuota ir maksimali, tikslinga kova, mûsø 

priemonës – tarptautinë teisë (1918 m. Vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybës 

aktas; Lietuvos nepriklausomybës pripaþinimas de jure; 1920 m. liepos 12 d. 

Rusijos–Lietuvos Taikos sutartis; 1949 m. Þenevos konvencija, patvirtinta 1954 m. 

Maskvoje; Helsinkio susitarimø Baigiamojo akto dokumentai; SNO Deklaracija; 

dabartinio Lietuvos statuso nepripaþinimas daugelyje uþsienio valstybiø ir pan.). 

Mûsø tikslas – nepriklausomybë. 

Vilnius, 



VILNIUS, 1989 M. LIEPOS 2 D., NR. 14(19). 

292 


PAREIÐKIMAS 

LNS BENDRIEJI PRINCIPAI 

LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBËS SÀJUNGA (LNS) – tai Lietuvos politiniø partijø, 

organizacijø ir judëjimø, siekianèiø nepriklausomos Lietuvos Respublikos su 1938 

metø Konstitucija atkûrimo, opozicinë koalicija. Mûsø pagrindinis principas – tautos 

bei þmogaus garbë ir orumas. Pirmumas teikiamas ne naudai ir diplomatijai, o 

garbei ir dorumui. Moralë yra svarbesnë uþ politikà. Kas pajungia moralæ politikai, 

tas nusikalsta tautai ir þmogui. Tikslas nepateisina priemoniø.


LNS STRATEGIJA 

Lietuvos Respublikai atkurti LNS siekia iðkovoti politinæ valdþià Lietuvoje. Politinë 

valdþia remsis Lietuvos gyventojø pritarimu ir jø aktyviu dalyvavimu. Turi 

bûti atkurtos Lietuvos Respublikos valstybinës valdþios ir valdymo institucijos 

bei pareigos – Prezidentas, Seimas, Vyriausybë ir kitos. Siekdama to, LNS sukûrë 

Laikinàjà Tautos Tarybà, prie kurios prisidëti kvieèia visas Lietuvos opozicines ir 

nepolitines organizacijas, taip pat tautiniø maþumø organizacijas, pritarianèias 

nepriklausomos Lietuvos Respublikos su 1938 metø Konstitucija atkûrimui. 

LNS niekada nepripaþins tokios Lietuvos valstybës nepriklausomybës, kai tautà 

valdytø jai nusikaltusios arba svetimøjø valstybiø interesams pajungtos organizacijos, 

taip pat asmenys, iðkilæ á bet kokius vadovaujanèius postus paþeidþiant 

kitø pilieèiø teises. Nenorime nepriklausomybës ir laisvës ið neðvariø rankø. Ori 

tauta nesusideda su savo engëjais ir þemintojais. 

LNS traktuoja TSRS perestrojkà kaip imperinës valdþios áteisinimo bei tobulinimo 

bûdà. LNS neremia naujos tarybinës federacijos nei konfederacijos, jokiø 

tariamai pereinamøjø á nepriklausomybæ valstybingumo formø – Lietuvos TSR 

su jos patobulinta Konstitucija bei ástatymais. Raginame, kiek tai ámanoma, jø nevykdyti 

ir jiems nepaklusti. 

LNS TAKTIKA 

LNS siekia politinës valdþios Lietuvoje parlamentinëmis ir taikiomis neparlamentinëmis 

priemonëmis. 

Parlamentinës priemonës – tai dalyvavimas kolaboracinëje administracijoje turint 

tikslà jà demaskuoti, diskredituoti ir brandinti sàlygas, kad ji bûtø pakeista 

Lietuvos Respublikos valstybinës valdþios ir valdymo institucijomis. Taikios neparlamentinës 

priemonës – tai mitingai, demonstracijos, pilietinio nepaklusnumo 

kampanijos, politiniai streikai ir kita, kuriø tikslas – praktiðkai remti Lietuvos Respublikos 

valstybinës valdþios ir valdymo institucijø sukûrimà. 

Vidaus politinëje kovoje LNS smerkia bet koká smurto ir teroro panaudojimà. 

LNS IR LKP 

Lietuvos komunistø partija nepriklausomai nuo jos statuso, pavadinimo ir dabar 

vykdomos politikos yra nusikalstama antitautinë ir antivisuomeninë organizacija, 

istorinë lietuviø tautos kaltininkë. Savo kolaboracinæ valdþià ji neteisëtai gavo 

1940 metais ið valstybës agresorës – TSRS. LKP neturi ir vargu ar galës turëti teisiniø 

ir politiniø galimybiø savo valdþiai áteisinti, nepriklausomai nuo to, koks bûtø 

jos statusas, kokios bus vidaus reformos ir pan. 

Vadinamøjø „paþangiøjø“ partijos nariø indëlis á iðvaduojamàjà kovà yra per 

daug menkas, kad jie dabar turëtø moralinæ teisæ pretenduoti á tautos valios reið- 

293


këjø vaidmená. Jie niekada nerëmë pasiprieðinimo dalyviø, geriausiu atveju tebûdami 

pasyvûs jø aukojimosi stebëtojai. 

Ir ðiuo metu LKP, naudodama netgi provokacinius KGB metodus, ðmeiþia, 

skaldo ir goþia tautinæ opozicijà. Ji siekia iðlaikyti savo neteisëtà valdþià, prisidengdama 

nepriklausomybës ðûkiu, „vieningo fronto“ idëja, þadëdama pusiau 

nepriklausomà „Lietuvos TSR“, imituodama daugiapartinæ sistemà ir teisësaugos 

bei teisëtvarkos organø „depolitizavimà“. Naudodamasi savo valdþia, partinë 

mafija pastoviai luoðina ir iðkraipo deðimèiø tûkstanèiø þmoniø likimus, tebevykdo 

demografiná, kultûriná, architektûriná, ekologiná genocidà. Tuo ji tebetrypia 

tiek tautos, tiek þmogaus teises. 

LKP neturi moralinës teisës atstovauti tautai, juo labiau jai vadovauti. Tokios 

teisës neturi ir jos pavieniai nariai. Tauta nereikalauja ið LKP atgailauti, nes profesionalaus 

tarybinio vadovo, partijos nario, ateisto atgaila negali bûti nuoðirdi. Tauta 

nereikalauja ið LKP atitaisyti jos padarytà istorinæ skriaudà, kadangi tai tik padëtø 

LKP iðsaugoti valdþià ir tuo dar labiau þemintø tautà. 

LKP kaipo organizacija ir jos pavieniai nariai privalo nusiðalinti nuo valdþios, 

tai yra iðeiti ið visø ástatymø leidþiamøjø ir ypaè valdymo bei vykdomosios valdþios 

organø. 

294 

LNS IR LPS VADOVYBË 

Lietuvos persitvarkymo sàjûdá (LPS) sukûrë kai kurie kolaboraciniø organø ir ástaigø 

atstovai, niekada iki to nedalyvavæ tautiniame opoziciniame judëjime. LPS sukûrë 

ir nepartiniai nariai, remià paþangiosios TSKP dalies su M.Gorbaèiovu prieðakyje 

valdþià. Panaðiø sàjûdþiø kûrimàsi visoje imperijoje skatino pati imperijos 

vadovybë, siekdama iðplësti savo socialinæ bazæ. 

LPS vadovybës dalis (buvæ kai kurie iniciatyvinës grupës nariai) ðá masiná judëjimà 

panaudojo ir tautiniam opoziciniam bei disidentiniam judëjimui skaldyti, 

diskredituoti bei uþgoþti. Tuo jie padëjo ilgametei TSKP bei LKP kovai prieð já. 

Liaupsindama savo neva politinæ iðmintá, dalis LPS vadovybës þaidþia mums visiems 

ðventais dalykais ir toliau kyla tarybinës karjeros laiptais, tik jau kitu, patriotiðku 

pretekstu. Pastaruoju laiku ði LPS vadovybës dalis vis daþniau skelbiasi 

esanti rezistencijos bei disidentinio judëjimo tæsëja, skelbiasi esanti opozicija LKP. 

Tai yra akivaizdi politinë provokacija kovojant prieð tautinæ opozicijà. Deklaruodami 

tautos vienybæ, jie ið esmës ardo jà, kursto vienà tautos dalá prieð kità, kà 

anksèiau darë vien tik LKP ir KGB. 

Ði skaldytojiðka ir karjeristinë veikla ágauna tautai pavojingà mastà, kadangi ji 

padëjo LKP, skirtingai nuo kitø Rytø Europos ðaliø kompartijø, stabilizuoti savo 

neteisëtà politinæ valdþià, atitraukë jëgas ið opozicinio judëjimo, tuo tarpu paèios 

LPS vadovybës veiksmai nerodo, kad ji bûtø opozicija LKP. 

Raginame visus LPS dalyvius neremti nedorus metodus naudojanèiø LPS vadovybës 

nariø ir drauge su LNS atkurti tautos vienybæ.


LNS POZICIJA NACIONALINIU KLAUSIMU 

LNS kvieèia ávairias tautines organizacijas ir bendrijas prisidëti prie LNS ir jos 

sukurtos Laikinosios Tautos Tarybos, turint tikslà dalyvauti Lietuvos Respublikos 

valstybinëse institucijose. Visø tautø Lietuvos þmones raginame kiekvienà 

prisidëti prie Tëvynës Lietuvos gerovës bei kultûros këlimo. Nepriklausomoje Lietuvos 

Respublikoje nacionaliniai santykiai bus reguliuojami dalyvaujant visø tautybiø 

þmonëms, uþtikrinant visiems þmogaus teises ir laisves. 

Nepritariame bandymams istorines etnografines lietuviø teritorijas skaldyti á 

nacionalines teritorines autonomijas, nes tai reikðtø ávairiø laikotarpiø neteisëtø 

kolonizacijø padariniø áteisinimà. Vykdydami Lietuvos dekolonizacijà sieksime, 

kad ðis procesas vyktø SNO priþiûrint ir remiantis visuotinai pripaþintomis tarptautinës 

teisës normomis ir moralës principais. 

LIETUVOS RESPUBLIKOS ATKÛRIMO ETAPAI 

Lietuvos valstybës atkûrimas – tai ne vien politinis, bet ir garbingas moralinis 

veiksmas. Jo negali atlikti nei kolaboracinio valstybingumo institucija – LTSR Aukðèiausioji 

Taryba, nei skaldytojiðkai bei karjeristiðkai veikià asmenys. Ðiø institucijø 

arba asmenø grupiø panaðûs nutarimai bûtø neteisëti tarptautinës teisës poþiûriu 

ir smerktini moraliðkai. 

Lietuvos TSR valstybingumas turi bûti nutrauktas, likviduojant 1939 metø Molotovo–Ribentropo 

pakto pasekmes ir gràþinant 1938 metø Lietuvos Respublikos 

Konstitucijos galiojimà. Lietuvos Respublikos valstybines institucijas turi atkurti 

pati lietuviø tauta kaip suverenas. Tautos suvereninæ valià turëtø iðreikðti tokie 

þmonës, kurie dalyvavo pasiprieðinime, buvo persekiojami, kalinami, tremiami, 

ir visi tie, kurie apskritai aktyviai nedalyvavo kolaboracinëje veikloje. 

Lietuvos Respublikos atkûrimo etapai: 

– besiprieðinusios ir aktyviai nedalyvavusios kolaboracinëje veikloje tautos dalies 

susibûrimas á Lietuvos Nepriklausomybës Sàjungà ir á Laikinàjà Tautos Tarybà; 

– Lietuvos TSR Aukðèiausioji Taryba, Laikinosios Tautos Tarybos ir savo patriotiðkai 

nusiteikusiø deputatø veikiama, skelbia LTSR panaikinta ir nutraukia 

savo veiklà; 

– Laikinoji Tautos Taryba ir patriotiniai buvusios LTSR AT deputatai drauge 

su tautiniø maþumø organizacijø atstovais sudaro Laikinàjà koalicinæ tautinës vienybës 

vyriausybæ; 

– Laikinoji koalicinë tautinës vienybës vyriausybë skelbia okupacijos ir aneksijos 

panaikinimà, kreipiasi á TSRS vyriausybæ, reikalaudama iðvesti ið Lietuvos teritorijos 

TSRS okupacinæ kariuomenæ ir laikytis 1920 metø Lietuvos ir Rusijos sutarties; 

Vyriausybë kvieèia SNO atstovus stebëti okupacinës kariuomenës iðvedimà; 

– iðvedus okupacinæ kariuomenæ ið Lietuvos, Vyriausybë SNO priþiûrima rengia 

ir vykdo laisvus ir demokratiðkus rinkimus á Lietuvos Respublikos Seimà; 

295


– naujai iðrinktas Lietuvos Respublikos Seimas, remdamasis 1918 metø Vasario 

16 dienos aktu, skelbia Lietuvos Respublikos atkûrimà. 

Vilnius, 



296 


JAV Prezidentas R.Reiganas paskelbë birþelio 14-àjà Pabaltijo Laisvës diena. Norëdama 

nukreipti dëmesá nuo ðio fakto, okupacinë administracija birþelio 14-àjà 

pavadino „Gedulo ir vilties diena“, siûlydama paminëti jà daugeliu renginiø. 

Mums leidþiama liûdëti dël stalinizmo aukø, taèiau siekiama, kad, bëginëdami ið 

vieno renginio á kità, þmonës uþmirðtø lietuviø tautos fizinio ir dvasinio genocido 

prieþastá – Lietuvos okupacijà ir aneksijà. 

Lietuvos Nepriklausomybës Sàjunga, suvienijusi opozicines partijas bei organizacijas, 

siekianèias Lietuvos Nepriklausomybës atkûrimo, kvieèia visus ðiø metø 

birþelio 11 dienà, sekmadiená, 16 val. Vilniaus Kalnø parke prisiminti 49-àsias 

Lietuvos okupacijos metines. 

Vilnius, 


LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBËS SÀJUNGA: 


LIETUVOS HELSINKIO GRUPË 




POLITINIØ KALINIØ GELBËJIMO KOMITETAS 



ATVIRAS LAIÐKAS A.BRAZAUSKUI 

Lietuvos Nepriklausomybës Sàjungà sudaranèios partijos bei organizacijos ne kartà 

praðë LTSR Televizijos ir radijo komitetà suteikti joms teisæ pasinaudoti masinës 

informacijos priemonëmis, kaip tai leidþiama Sàjûdþiui ar net „Jedinstvai“. Deja, 

iki ðiol tie praðymai nebuvo patenkinti.


Kvieèiame Jus, taip pat Sàjûdþio ir kitø organizacijø lyderius suruoðti diskusijà 

su Lietuvos Nepriklausomybës Sàjungos atstovais, kuri bûtø transliuojama per 

televizijà ir radijà. 

Tikime, kad tokia diskusija pasitarnautø tarpusavio supratimui, padëtø vystyti 

nuomoniø pliuralizmà. 

Vilnius, LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBËS SÀJUNGA 




SÀJÛDÞIO SEIMO TARYBAI 

Artëjant Molotovo–Ribentropo pakto sudarymo 50-osioms metinëms, dar kartà 

kvieèiame Sàjûdþio seimo tarybà palaikyti mûsø iniciatyvà ir dalyvauti paraðø 

rinkime po Memorandumu, reikalaujanèiu pasmerkti minëtà paktà ir panaikinti 

jo padarinius Lietuvoje. 

Sàjûdis daþnai kelia klausimà dël referendumo. Manome, kad ði paraðø rinkimo 

akcija nedviprasmiðkai iðreikðtø Lietuvos þmoniø valià gyventi nepriklausomoje 

valstybëje ir galëtø tapti pirmuoju referendumu Lietuvoje. 

Vilnius, LIETUVOS LAISVËS LYGOS TARYBA 




BIRÞELIO 14-OJI KAUNE IR VILNIUJE 

Birþelio 14 d. 11 val. Kaune prie Laisvës paminklo pasirodë trys dryþuotais kaliniø 

drabuþiais apsirengæ vyrai, simbolizuojantys okupuotas Baltijos valstybes – 

Lietuvà, Latvijà ir Estijà. Juos lydëjo bûrys þmoniø, skanduojanèiø „Laisvæ Lietuvai!“ 

ir „Okupantus lauk!“ Prie Laisvës paminklo buvo numatytas sovietinio reþimo 

aukø minëjimas, dalyvaujant Komunistø partijos, Sàjûdþio, Lietuvos laisvës 

lygos ir kitø visuomeniniø organizacijø atstovams. Ásiaudrinusi minia reikalavo 

neleisti kalbëti LKP CK pirmajam sekretoriui A.Brazauskui. Taèiau incidento pavyko 

iðvengti, ir A.Brazauskas pasakë kalbà, kuri paskelbta „Tiesoje“. LLL vardu 

kalbëjo A.Terleckas. 

Tà paèià dienà Vilniuje 18 val. nuo Katedros aikðtës prasidëjo teatralizuota 

eisena, atkreipusi visuomenës dëmesá á tai, kad 1941 metø trëmimø negalima ver- 

297


tinti atsietai nuo Lietuvos okupacijos fakto. Eisenos priekyje ëjo giltinë, apsisiautusi 

raudona vëliava, kurioje puikavosi kûjis su pjautuvu ir svastika. Viena ranka 

ji neðë kruvinà dalgá, kita stûmë veþimëlá, kuriame sëdëjo Siamo dvyniai – Stalinas 

ir Hitleris. Giltinei ið paskos ginkluoti enkavëdistai vedë tris grandinëmis sukaustytus 

vyrus kaliniø rûbais – pavergto Pabaltijo simbolá. Þmoniø minia, lydëjusi 

ðià ðiurpià procesijà, neðë Lietuvos ir JAV vëliavas, transparantus ir skandavo 

„Ðalin KGB! Laisvæ Lietuvai!“ Eisena pajudëjo Lenino prospektu. Prie KGB rûmø 

ávyko pirmasis Lietuvoje piketas, nukreiptas prieð ðios ástaigos veiklà. Vienas demonstrantø 

mëgino ásiverþti á KGB patalpas, taèiau ten kaþkas suskubo uþsirakinti 

duris. Pro rûmø langus eisenos dalyviai buvo fotografuojami ir filmuojami. 



298 

ARNAS TAUJANSKAS 


LIETUVOS PERSITVARKYMO SÀJÛDÞIO SEIMUI 

Pastaruoju metu kai kuriø Sàjûdþio seimo tarybos nariø þodþiai ir veiksmai kelia 

mums rimtà susirûpinimà. 

Ðiø metø geguþës 13–14 d. Taline vykusioje Baltijos Asamblëjoje tarp kitø dokumentø 

buvo priimtas Susitarimas „Dël bendrø tikslø ir bendradarbiavimo ketinimø“, 

kurá Sàjûdþio vardu pasiraðë prof. V.Landsbergis. Kaip reikëtø suprasti 

ðio Susitarimo tvirtinimà, kad „Latvijos, Lietuvos ir Estijos prijungimas prie TSRS 

buvo jø aneksijos padarinys ir, kaip anksèiau, neturi pakankamo juridinio pagrindo!?“ 

Nejaugi aneksija gali kada nors turëti „pakankamà juridiná pagrindà“? Panaðià 

mintá neseniai vieðëdamas Ðvedijoje iðsakë R.Ozolas, teigdamas, jog su Maskva 

esà bûtina kalbëti „juridine kalba“. Mûsø nuomone, TSRS në vienà savo istorijos 

dienà nebuvo teisinë valstybë ir nuolat ignoravo tiek vidaus, tiek tarptautinës 

teisës normas. Tvirtinti, kad Maskva supranta „juridinæ kalbà“, maþø maþiausiai 

yra naivu. 

Liaudies deputatø suvaþiavimo metu Maskvoje lietuviams delegatams buvo 

leista daug kalbëti apie vadinamàjá „ekonominá suverenitetà“, taèiau niekas neiðdráso 

pareikalauti slaptøjø Molotovo–Ribentropo pakto protokolø pasekmiø likvidavimo, 

be kurio ekonominis savarankiðkumas tëra fikcija. 

Mums nesuprantama, kodël Sàjûdis paskubomis surengë susitikimà su deputatais 

Vingio parke tà paèià dienà (birþelio 11), kai Lietuvos Nepriklausomybës 

Sàjunga minëjo okupacijos 49-àsias metines. Deputatai ið Sàjûdþio demonstratyviai 

ignoravo pastaràjá mitingà, o Seimo tarybos sekretorius V.Èepaitis, kalbëdamas 

per televizijà, pavadino já „kitu renginiu“, nors Lietuvos Nepriklausomybës


Sàjunga kvietë Sàjûdá drauge prisiminti okupacijos metines ir buvo gavusi vieno 

deputato sàjûdininko sutikimà. Kalnø parke susirinkæ þmonës taip ir neiðgirdo 

Sàjûdþio atstovo kalbos. Negana to, buvo dedamos pastangos, kad Lietuvos Nepriklausomybës 

Sàjungos mitingas sutrauktø kuo maþiau dalyviø. 

Sàjûdis, turëdamas populiarumà ir átakingà politinæ galià, abejingai þiûrëjo, 

kaip birþelio 14-àjà, Gedulo ir Vilties dienà, pasityèiojimui ið mûsø tautos kanèiø 

Vilniuje ðalia juodu kaspinu perriðtø trispalviø buvo kabinamos raudonos okupantø 

vëliavos. Ar þiûrint á tas dvi vëliavas reikëjo geresnio árodymo, kà reiðkia 

Maskvai mûsø nepriklausomybës siekis, mûsø „juridinë kalba“? 

Latvijos ir Estijos liaudies frontai ruoðiasi plaèiai minëti savo valstybiø okupacijos 

metines. Tuo tarpu Sàjûdþio seimas ignoravo ðià datà. Nejaugi Sàjûdþio, kaip 

ir komunistø partijos, kalendoriuje neegzistuoja birþelio 15-oji, Lietuvos okupacijos 

diena, visø jos nelaimiø pradþia? 

Sàjûdis smerkia visus, kurie trukdo jam þaisti „gudrø politiná þaidimà“ su Maskva. 

Kaip kitaip vertinti faktà, jog bûrys Lietuvos jaunuoliø, deputatø suvaþiavimo 

metu prie Kremliaus sienø protestavæs dël Lietuvos aneksijos, buvo iðsklaidytas 

vieno ið Sàjûdþio nariø deputatø? Prieð badaujanèius Katedros aikðtëje buvo griebtasi 

pigios demagogijos, net ðantaþo, o po to „Laisvosios Europos“ radijui apie 

bado streikà buvo pateikta dezinformacija. O kas sukliudë Sàjûdþiui paremti vykstantá 

Lietuvoje paraðø rinkimà dël Molotovo–Ribentropo pakto padariniø likvidavimo? 

Kodël jau ne kartà Sàjûdþio seimo bûstinëje Vilniuje buvo atsisakyta platinti 

Lietuvos laisvës lygos periodinæ spaudà, nors ten mielai priimami net baltarusiø 

leidiniai? Neseniai duodamas interviu Austrijos þurnalistams V.Èepaitis prasitarë, 

kad Lyga galëtø veikti Sàjûdþio „rëmuose“, jeigu atsisakytø reikalavimo iðvesti 

ið Lietuvos okupacinæ kariuomenæ. 

Ir visa tai vyksta garsiai kalbant apie tautos vienybæ, susitelkimà, bendras pastangas 

Lietuvos labui. 

Nors Sàjûdis skelbiasi prikëlæs lietuviø tautà, mes nemanome, kad jis turi tiesos 

monopolá ir gali nesiskaityti su tuo, kas Lietuvoje netelpa á jo diplomatijos, 

„parlamentinës kovos“ rëmus. 

Buvæ politiniai kaliniai: 

LEONAS LAURINSKAS, VIKTORAS PETKUS, VYTAUTAS MILVYDAS, 

ROMALDAS RAGAIÐIS, JONAS PRATUSEVIÈIUS, ALGIMANTAS BALTRUÐIS, 

PETRAS CIDZIKAS, JULIUS SASNAUSKAS, ANTANAS TERLECKAS 

Vilnius, 

1989 metø birþelio 15 d. 



299


300 

KELIØ Á LAISVÆ BEIEÐKANT 

Lietuvos laisvës lyga daþnai kaltinama tuo, kad, deklaruodama Nepriklausomybës 

atkûrimà, nenurodo, kokiu bûdu tai pasiekti dabartinëmis sàlygomis. Todël 

Lygos politika esanti iracionali, ekstremistiðka. 

Paþvelkime, kokius kelius á laisvæ mums siûlo kitos politinës jëgos Lietuvoje. 

Komunistø partijos nuomone, Lietuva turinti siekti suvereniteto TSRS sudëtyje. 

Tik bûkime iðmintingi ir kantrûs, nekelkime nerealiø reikalavimø, ir Kremlius 

maloniai suteiks mums savarankiðkumà, galimybæ tvarkytis patiems savo Respublikoje. 

Kitas kelias vadinamas parlamentiniu. Jis turi apologetø tarp mûsø emigrantø 

ir ypaè populiarus tarp Sàjûdþio ðalininkø. Sunku ásivaizduoti parlamentinæ kovà 

Rusijos imperijoje. Iki ðiol pasaulis yra linkæs matuoti ðià valstybæ savais masteliais, 

taèiau visoje Rusijos istorijoje nerasime pavyzdþio, kad á paþangà bûtø eita 

parlamentiniu keliu. Neseniai pasibaigusi TSRS parlamento sesija daugeliui turëjo 

atverti akis. Tiesa, ten bûta dràsiø kalbø, deputatai ið Pabaltijo ryþtingai reikalavo 

pasmerkti nusikalstamà Molotovo–Ribentropo paktà. Taèiau naivu bûtø 

tikëtis, jog deputatø kalbos sugraudins rusø imperialistus ir paskatins atkurti istorinæ 

tiesà bei teisingumà Pabaltijo respublikose. Laikas iðmokti vertinti ðià valstybæ 

ne pagal þodþius ir lozungus, bet pagal darbus. Rusijos politikoje kalbos visuomet 

ëjo sau, o darbai sau. Mes, lietuviai, ðimtmeèiais kentæ savo Rytø kaimyno 

agresyvumà bei klastà, turëtume suprasti, kad Maskvos imperinë politika ir teisingumas 

– nesuderinami dalykai. Savo elgesiu deputatø suvaþiavime Gorbaèiovas 

aiðkiai pademonstravo, kad jis nesiruoðia radikaliai spræsti nacionaliniø problemø. 

Jis bijo rusiðkojo imperializmo, kuris pastatë já prie imperijos vairo. 

Ðioje situacijoje naujieji Lietuvos politiniai lyderiai árodinëja, kad LLL trukdo 

jiems þaisti gudrø diplomatiná þaidimà. Esà jei ne Lygos „ekstremistai“, Rusijà 

sektøsi lengviau pergudrauti. Bet istorija kartojasi. Prisiminkite, kaip 1940 metais 

Stalinà bandë pergudrauti Merkio ir Krëvës vyriausybës. Jø politinis aklumas praþudë 

mûsø valstybæ, nors buvo siekta paèiø kilniausiø tikslø – nepralieti kraujo, 

iðsaugoti nepriklausomybës iliuzijà. Nekartokime senø klaidø. 1940 metai davë 

tautai vertingà istorinæ pamokà: nuolaidos agresoriui, koketavimas su juo yra be 

galo pavojingi. 

Toliau parlamentinis kelias þada eiti per rinkimus á Lietuvos TSR Aukðèiausiàjà 

Tarybà. Árodinëjama, kad, pakeitus keturis LTSR Konstitucijos straipsnius, Lietuvos 

TSR AT atsirado galimybë spræsti Respublikos likimà. Tai tëra savæs apgaudinëjimas. 

Lietuvos nepriklausomybës klausimas bet kuriuo atveju yra TSRS liaudies 

deputatø suvaþiavimo prerogatyva. Kaip þinoma, Kalnø Karabacho ir net 

Armënijos AT paskelbë Karabacho prijungimà prie Armënijos. Atsakydama á tai, 

Rusija ávedë ten papildomus kariuomenës dalinius. Ir ið demokratiðkai iðrinkto 

Lietuvos parlamento Maskva laukia ne Lietuvos nepriklausomybës sukûrimo, bet 

neteisëtø „liaudies seimo“ 1940 metø liepos 21 d. nutarimø patvirtinimo.


Þinoma, kiekvienas visuomeninis judëjimas turi teisæ pasirinkti savo veikimo 

bûdus, jeigu jie nëra aiðkiai kenksmingi savo tautai. Sàjûdis pasirinko parlamentinës 

kovos kelià. Ið pirmo þvilgsnio tai patikimas ir daug þadantis kelias. Taèiau 

ilgainiui jis kelia pavojø prarasti pagarbà sau ir tradiciná Vakarø pasaulio Pabaltijo 

aneksijos nepripaþinimà, nutolinti nepriklausomybës atkûrimà. 

Lietuvos laisvës lyga atmeta ginkluotà kovà, ji neragina nuversti okupaciná 

Lietuvos reþimà jëga, taèiau ji yra ásitikinusi, jog ðiuo lemtingu mûsø tautai momentu 

politinë konfrontacija su Maskva neiðvengiama. Savo rankose turime labai 

galingà ginklà – slaptuosius Molotovo–Ribentropo pakto protokolus. Tik kiekvienà 

dienà ryþtingai kovodami ðiuo ginklu, remdamiesi tautos valia bûti laisvai ir 

nepriklausomai, viso pasaulio politine parama, galime priversti Rusijos imperijà 

iðvesti ið Lietuvos okupacinæ kariuomenæ. Tai – TARPTAUTINIS TEISINIS KE- 

LIAS. Kito kelio nepriklausomybei pasiekti LLL nemato. 




NEGÆSTANTIS KANKINIØ ATMINIMAS 

KAROLIS KAMANDULIS 

Pirmà kartà vieðai pagerbti Rainiø miðkelio kankiniø birþelio 24 d. á Telðius susirinko 

kelios deðimtys tûkstanèiø þmoniø ið visos Lietuvos. 

Minëjimas prasidëjo gedulinëmis miðiomis Telðiø Katedroje, kurias aukojo vyskupas 

Antanas Vaièius. Pamokslà pasakë Katedros vikaras kun. Astijus Kungys. 

Jis kalbëjo: „Kiekviena tauta yra sukurta laisvei. Mes, krikðèionys, ne tik uþ laisvà 

Lietuvà, bet ir uþ laisvà þmogø, kuris niekada neþudytø. Nuo deklaracijø þmogus 

nebus laisvas. Reikia mylëti Dievà, mylëti Tëvynæ, ir tapsime laisvi. Jaunime, nepasiduok 

atëjûnams! Kaip iðtikimybës ir pasiaukojimo pavyzdys tebûna tau visada 

mûsø tautos kankiniai“. 

Pasibaigus pamaldoms, eisena su kryþiumi pajudëjo prie buvusio Telðiø NKVD 

kalëjimo, kur paskutines gyvenimo valandas praleido 74 Rainiø miðkelio aukos. 

Prie kalëjimo sienos Telðiø kultûros namø liaudies teatro aktoriai parodë dokumentiná 

montaþà pagal liudytojø parodymus. Atidengta atminimo lenta su áraðu: 

„Èia iki 1941 metø birþelio 24 d. buvo kalinami Rainiø kankiniai“. 

Gaila, jog minëjimo vieta nebuvo radiofikuota, jog net þuvusiøjø artimieji negalëjo 

tarti keliø þodþiø. Vienas minëjimo organizatoriø Þemaièiø kultûros draugijos 

atstovas Vacys Vaivada teisinosi, kad bet kokie pasisakymai yra uþdrausti. 

Visgi, nepaisant organizatoriø draudimo, LLL Telðiø skyriaus atstovas Gintaras 

Ðidlauskas pasakë trumpà kalbà ir perskaitë protestà dël vyriausybinës komisijos 

301


tyèia vilkinamo Rainiø tragedijos tyrimo. „Mes reikalaujame, – sakë jis, – kad visuomenei 

nedelsiant bûtø pateikti þudyniø tyrimo rezultatai ir kad okupacinio 

reþimo nusikaltimai bûtø paskelbti lietuviø tautos genocidu“. 

Apie pustreèio kilometro nusidriekë gedulo procesija á kanèios vietà – Rainiø 

miðkelá. Þmonës neðë juodais kaspinais perriðtas tautines ir baþnytines vëliavas, 

giedojo. Matësi plakatø su budeliø ir jø aukø nuotraukomis. Mirgëjo nesuskaitoma 

daugybë þvakiø. Pakeliui buvo aplankytas bendras kankiniø kapas Telðiø kapinëse, 

jø atminimas pagerbtas tylos minute, sugiedota „Vieðpaties Angelas“. 

Ir ðtai Rainiø eglynëlis, prieð 48-erius metus sugëræs nekaltø þmoniø kraujà. 

Tûkstanèiai plevenanèiø ugneliø, tûkstanèiai sugraudintø, akistatos su kanèia pakylëtø 

ðirdþiø. Rodos, patys nukankintieji á mus prabyla Bernardo Brazdþionio 

posmais. Skamba poeto Prano Genio poema, skirta Rainiø aukoms. Bûsimosios 

koplyèios kertiná akmená paðventina vyskupas A.Vaièius. Ant akmens – þalvarinë 

juosta, kurioje áraðytos 74 èia nuþudytø lietuviø pavardës. Jo Ekscelencija ðiltai 

dëkojo minëjimo organizatoriams ir dalyviams, visus palaimino. Á birþelio nakties 

dangø kyla „Tautiðkos giesmës“ þodþiai ir „Marija, Marija, palengvink vergijà, 

iðgelbëk nuo prieðo baisaus“. 

Gaila, kad neapsieita be ðaukðto deguto. Telðiuose ir jø apylinkëse buvo paskleisti 

gandai, kad Rainiø miðkelyje tà vakarà ávyks muðtynës. Dalá vyresnio amþiaus 

þmoniø tai sulaikë nuo dalyvavimo minëjime. Þinoma, kol neiðaiðkinti ir 

nepasmerkti Rainiø þudyniø organizatoriai bei vykdytojai, kol valdþia stropiai 

gina budelio P.Raslano ramybæ bei gerà vardà, tol tauta neiðsivaduos ið baimës, 

tol po Lietuvà sklandys stalinizmo ðmëkla. Todël drauge su mûsø gedulu ir viltimi 

turi eiti ir teisingumas. 



Leidëjø pastaba. Lietuvos laisvës lygos Telðiø skyriaus pirmininkas G.Ðidlauskas buvo 

surinkæs liudininkø parodymus apie þudynes Rainiø miðkelyje. Juos perdavë Lietuvos 

Respublikos Generalinei prokuratûrai, vykdþiusiai ðio nusikaltimo tyrimà. Ðie parodymai 

publikuoti leidinyje „Rainiø tragedija“ (LGGRTC, Vilnius, 2000). 

302 

DËMESIO! 

1920 metø liepos 12 d. Maskvoje buvo pasiraðyta Taikos sutartis tarp Lietuvos 

Respublikos ir Tarybø Rusijos. Ðia sutartimi Rusija amþiams atsisakë savo pretenzijø 

á Lietuvà. 

Ðiø metø geguþës 18 d. LTSR Aukðèiausiosios Tarybos sesija pripaþino, kad ði 

sutartis nëra denonsuota, t.y. kad Lietuva ir ðiandien, nepaisant okupacijos ir aneksijos, 

yra tarptautinës teisës subjektas.


Prisimindami Maskvos sutartá ir smerkdami jos sulauþymà, ðiø metø liepos 

12 d. 19 val. kvieèiame visus á Vilniaus Kalnø parkà. Mitingui pasibaigus, planuojama 

eisena prie Lenino paminklo. 

Vilnius, LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBËS SÀJUNGA 




APIE LIETUVOS LAISVËS LYGOS 

TAUTINËS TARYBOS VEIKLÀ 

LITHUANIAN Lietuvos P. O. BOX 429 HEIDELBERG 3084 

FREEDOM Laisvës MELBOURNE VICTORIA AUSTRALIA 

LEAGUE Lyga TELEPHONE 61 03 842 2113 

Lietuvos Laisvës Lyga buvo ásteigta Lietuvoje 1978 metais buvusiøjø Lietuvos 

laisvës kovotojø, disidentø ir sàþinës kaliniø. Jos tikslas – siekti pilnos Lietuvos 

laisvës ir nepriklausomybës. 

Lietuvos Laisvës Lyga ágalioja Lygos nará – dr. Algirdà Statkevièiø, buvusá 

sàþinës kaliná, ásteigti Lietuvos Lygos Tautinæ tarybà iðeivijoje. Jis tai padarë per 

savo apsilankymà Australijoje 1989 metø vasario mënesá. 

Laisvajame pasaulyje Lygos Tautinæ tarybà sudaro: dr. Algirdas Statkevièius 

ir dr. Kazys Eringis ið Èikagos, JAV, Giedrë Kaladienë, Vytas P.Ðalkûnas, Nijolë 

Þvirzdinaitë-Ðalkûnienë ið Melburno, Australijos, dr. Genovaitë Kazokienë ið Tasmanijos, 

Australijos ir Jonas Kaseliûnas ið Medelino, Kolumbijos. 

Lygos tikslas – dirbti dël pilnos Lietuvos ir kitø Pabaltijo valstybiø nepriklausomybës. 

Informuoti visà pasaulá apie neteisëtà ðiø tautø okupacijà. Siekti átakos 

visose laisvojo pasaulio tautose, spausti Jungtines Amerikos Valstijas, Europos 

Parlamentà, Tarptautiná Olimpiná Komitetà dël pilnai nepriklausomø ir neutraliø 

Pabaltijo valstybiø Europos tautø ðeimoje. 

Lyga siekia dirbti kartu su pasaulinëmis organizacijomis kovoje dël Pabaltijo 

tautø þmoniø teisiø, informuoti apie Europos tautoms gresiantá pavojø ið Ignalinos 

atominës jëgainës Lietuvoje. Dëti pastangas, kad bûtø sustabdytas ir uþdarytas 

nuodingas gamtos terðimas, kenkimas þmogaus sveikatai Pabaltijo tautose. 

Su laisvojo pasaulio parama Lyga siekia reikalauti neteisëto 1939 metø Stalino–Hitlerio 

pakto paneigimo. Reikalauti, kad Vakarø Vokietija atðauktø ðá paktà. 

Ðiais metais Lyga raðtu kreipësi á M.Gorbaèiovà, á Australijos ministrà pirmininkà 

R.J.L.Hawke, á Europos Parlamentà, á Jungtiniø Tautø Organizacijà, á Vakarø 

Vokietijos parlamentà, praðydama paneigti Stalino–Hitlerio paktà ir atstatyti 

Pabaltijo tautø nepriklausomybæ. 

303


Perduotas praðymas Tarptautiniam Olimpiniam Komitetui, kad Pabaltijo tautoms 

bûtø suteiktos teisës jau sekanèiose olimpinëse þaidynëse, ávyksianèiose 1992 

metais, atstovauti sau su savo tautos vëliava. 

Lyga suteikë pilnà informacijà Australijos Freedom Coalition dël jø ruoðiamos 

Australijos parlamentarø peticijos, reikalaudama, kad sovietai nugriautø Ignalinos 

atominæ jëgainæ ir neterðtø Pabaltijo gamtos. 

Ðiuo metu visame pasaulyje renkami paraðai, kuriuos numatoma áteikti Tarptautiniam 

teismui Hagoje. Lyga tiki, kad jeigu ðis teisminis Jungtiniø Tautø Organizacijos 

organas galëjo padaryti tokius sprendimus, kaip: 

1. 1971 m. teismas nusprendë, kad Pietø Afrikos okupacija Namibijoje nebuvo 

teisëta. 

2. 1980 m. Amerikos pilieèiø pagrobimas ákaitais Irane nebuvo teisëtas. 

3. 1984 m. teismas iðklausë Nikaragvos bylà prieð Jungtines Amerikos 

Valstijas, – vadinasi, taip pat gali ir – 

4. 1989 m. nuspræsti esant neteisëtà sovietø okupacijà Pabaltijo valstybëse! 

Ypatingai to galima tikëtis, kai yra galiojantys dokumentai tam árodyti. 

Lietuvos Laisvës Lyga iðeivijoje dirba platesniu pasauliniu mastu ir nëra ribojama 

kraðtø, bendruomeniø ar vietiniø paþiûrø átakos. Lyga informuoja Pasaulio 

Lietuviø Bendruomenæ, Lietuviø Informacijos centrà, Kraðto valdybà ir, reikalui 

esant, vietiniø Bendruomeniø valdybas. 

Lygos Tautinë taryba iðeivijoje remia visas organizacijas, dirbanèias dël Lietuvos 

laisvës. 

Atliekamas darbas atima ne tiktai daug laiko, bet ir nemaþai kainuoja. Lëðos 

reikalingos informaciniø knygø parlamentarams bei tarptautinëms organizacijoms 

pirkimui, dokumentams, paðto (laiðkai, paketai) iðlaidoms, vaizdajuosèiø gaminimui, 

telefoniniø pasikalbëjimø su kitais kraðtais, fotokopijø ir raðomøjø priemoniø 

iðlaidoms. Visa tai kainuoja. 

Lig ðiol visas iðlaidas padengë patys Lygos nariai. Dabar ir Jûsø visø praðome 

paramos. 

Jeigu galite remti finansiðkai (ar moraliai), darbu ar pasitarnavimu, praðau 

raðyti: Lithuanian Freedom League, P. O. Box 429, Heidelberg, Victoria 3084, 

Australia. 

MÛSØ PASTOGË (AUSTRALIJA) 

1989 M. LIEPOS 3 D., NR. 20. 

304 


TAUTINË TARYBA IÐEIVIJOJE


JUNGTINIØ AMERIKOS VALSTIJØ PREZIDENTUI 

Didþiai Gerbiamas Pone Prezidente, 

Praðome atkreipti dëmesá á labai apgailëtinà Lietuvos, taip pat ir viso Pabaltijo 

tautø padëtá. 

Stalino ir Hitlerio sandërio dëka Lietuvà ir visà Pabaltijá 1940 m. Sovietø Rusija 

okupavo ir klastingai prijungë prie TSRS. Baisiausiomis kanèiomis nukankino penktadalá 

Lietuvos gyventojø. Fiziniu ir moraliniu genocidu bando palauþti lietuviø 

tautos laisvës troðkimà. Taèiau Lietuva ryþtingai tebesiekia laisvës ir nepriklausomybës. 

1989 birþelio 1 d., protestuodamas prieð Lietuvos okupacijà, Vytautas Milvydas 

paskelbë bado streikà, prie kurio birþelio 15-àjà – okupacijos dienà solidarizuodamiesi 

prisijungë apie 2000 þmoniø. 

Kaip pasiaukojanèiai lietuviai, latviai ir estai bekovotø prieð sovietinæ Maskvos 

okupacijà, be uþsienio uþtarimo mes laisvës negausime. 

Todël mes kreipiamës á Jus praðydami mûsø nepamirðti. 

Badaujantis VYTAUTAS MILVYDAS 

Lietuvos Helsinkio grupës nariai: 

NIJOLË SADÛNAITË 

VIKTORAS PETKUS 

Lietuvos Laisvës Lygos vardu: 


1989 m. liepos 4 d. ANDRIUS TUÈKUS 




VYRIAUSIAJAM LIETUVOS IÐLAISVINIMO KOMITETUI 


KAUNO VYTAUTO DIDÞIOJO UNIVERSITETO 

ATKÛRIMO TARYBOS PIRMININKUI AKADEMIKUI 

JURGIUI VILEMUI 

Mûsø dþiaugsmà, kad atkuriamas Vytauto Didþiojo universitetas, temdo ðeðëlis, 

slegiantis Lietuvà nuo jos okupacijos pradþios – 1940 m. birþelio 15 d. Okupacinëmis 

sàlygomis jau 1940 m. liepos 16 d. buvo uþdarytas Teologijos-filosofijos fakultetas. 

Lietuvos vyskupø konferencija rugpjûèio ir spalio mënesiais protestavo prieð 

ðá uþdarymà. 

Juk minëtame fakultete dirbo garbingi Lietuvos þmonës: pirmuoju dekanu buvo 

mûsø didysis poetas prelatas Jonas Maèiulis-Maironis, dëstë mûsø filosofai 

305


Stasys Ðalkauskis, Pranas Kuraitis, Pranas Dovydaitis, Antanas Maceina, tokios 

asmenybës, kaip Juozas Eretas, Zenonas Ivinskis, Meèislovas Reinys, Petras Bûèys, 

Jonas Grinius, Juozas Ambrazevièius-Brazaitis, Antanas Maliauskis, Vincas 

Mykolaitis-Putinas ir kt. 

Todël negalima ásivaizduoti Vytauto Didþiojo universiteto be Teologijos-filosofijos 

fakulteto. Bûtent ir be filosofijos, kadangi Lietuvos katalikai turi teisæ savo 

inteligentijà ruoðti krikðèioniðkais pagrindais. Fakultetas turëtø vadovautis savo 

ankstesniu statutu. 

Norëtume priminti, kad teisinga ir gera pradþia (atgaivinus Teologijos-filosofijos 

fakultetà) jau bûtø pusë darbo, ir tikimës, jog svetimøjø uþgaidø nebus paisoma, 

o jø padarytos didþiulës skriaudos visiems Lietuvos gyventojams, neiðskiriant 

katalikø, bus atitaisytos. 

Vilnius, 


Lietuvos Helsinkio grupë: 

JONAS ÈEKUOLIS, VIKTORAS PETKUS, NIJOLË SADÛNAITË 

Lietuvos krikðèioniø demokratø sàjunga: 

EGIDIJUS BULOTA, VYDAS DOLINSKAS, ALFREDAS MACIJAUSKAS 

Lietuvos demokratø partija: 

PETRAS PEÈELIÛNAS, SAULIUS PEÈELIÛNAS, JONAS GELAÞIUS 

Lietuvos laisvës lyga: ALGIMANTAS BALTRUÐIS, 

ANTANAS TERLECKAS, ANDRIUS TUÈKUS 

Lietuvos politiniø kaliniø gelbëjimo komitetas: 

POVILAS PEÈELIÛNAS, TOMAS EIDUKEVIÈIUS, PETRAS CIDZIKAS 

Lietuvos tautinio jaunimo sàjunga „Jaunoji Lietuva“: 

STASYS BUÐKEVIÈIUS, ALVIDAS ÈIÛRAS, RIÈARDAS JOKIMÈIUS 




306 

IÐ LIETUVOS LAISVËS LYGOS TARYBOS TEZIØ 

APIE POLITINÆ PADËTÁ 

Dël TSKP CK Generalinio Sekretoriaus M.Gorbaèiovo kalbos per centrinæ televizijà 

1989 m. liepos 1 d. (Tiesa, 1989, liepos 2). 

Savo kalbos pradþioje M.Gorbaèiovas pareiðkë norás pasikalbëti tarpnacionaliniø 

santykiø klausimu. Taigi aiðkëja nekonstruktyvus kalbos tikslas: juk pats 

esmingiausias TSRS klausimas – tai ne santykiai tarp nacijø, bet tarp metropolijos 

ir kolonijø.


M.Gorbaèiovas teigë, kad nuo minëto klausimo teisingo sprendimo priklauso 

„netgi mûsø valstybës likimas bei vientisumas“. Su tuo galima bûtø sutikti, jeigu 

TSRS nebûtø susidariusi brutalios karinës jëgos, agresijos, okupacijos dëka. Taèiau 

valstybës agresoriaus teritorinis vientisumas, tarptautinës teisës poþiûriu, nëra 

jokia vertybë, o teisingas metropolijos ir kolonijø santykiø iðsprendimas neámanomas 

imperijos teritorinio vientisumo rëmuose. Bûtinas taikus imperijos kolonijø 

dekolonizavimas. 

Kaip átampos ðaltinius M.Gorbaèiovas nurodë ne pavergtø tautø slopinimà, 

bet neatsakingus ðûkius, politiná kurstymà, orientavimàsi á dirbtinæ interesø prieðstatà 

ir susidûrimà, vienø tautø pastangas iðstumti kitas ir pan. Ði interpretacija 

nebûtø demagogiðka, jei liestø ðalá, kurioje savanoriðkai susijungë viena kità nuo 

seno paþástanèios ir save broliðkomis laikanèios tautos. Taèiau pasaulio istorijoje 

tokiø valstybiø nebûta. Bûta uþkariavimø, kolonizavimø, dirbtinio tautø maiðymo. 

Gorbaèiovas kurstytojais vadina nacionalinio iðsivadavimo judëjimø dalyvius, 

kas prilygsta kolonijinës politikos pateisinimui. 

Demagogiðkas yra þodþiø derinys „dirbtinë interesø prieðstata“. Mat dauguma 

Rusijos imperijos tautø bei tauteliø buvo uþkariautos joms dar nepasiekus 

patvarios tautinës savimonës, todël jos palyginti lengvai asimiliuojamos. Tokios 

asimiliacijos fone pavieniø inteligentø pastangas iðsaugoti tautinës savimonës fragmentus 

lengva vaizduoti kaip tautinio antagonizmo kurstymà. 

Reikðmingi kalbos þodþiai yra ðie: „Kiekvienas turi paklusti ðalies, kurioje jis 

gyvena, ástatymams. Tik tai gali garantuoti pilieèio teises nepriklausomai nuo jo 

tautybës. Ir ðias teises valstybë gins visomis jos turimomis priemonëmis“. Ði formulë 

yra klastinga. Tariamai þadëdamas ginti nacionalines maþumas visomis (neatsitiktinai 

praleistas áprastinis þodis „teisëtomis“) priemonëmis, M.Gorbaèiovas sàmoningai 

ignoruoja faktà, kad pati imperija kolonizavimo tikslais nuolat ir dirbtinai 

kûrë ávairiø tautø kolonistø maþumas. Taigi imperijos vadas atvirai deklaruoja 

ne ryþtà atkurti teisingumà, bet siekimà bet kuria kaina átvirtinti esamus procesus. 

Kalboje pakartotinai grieþtai áspëjami „savanaudiðki kurstytojai bei ekstremistai“. 

Tø áspëjimø svarbiausias yra ðis: „Að jau kalbëjau apie tai ir noriu áspëti, kad 

tai þaidimas su ugnimi“. Já reikia pakomentuoti plaèiau. M.Gorbaèiovas èia neprimena, 

kur ir kada jis kalbëjo apie þaidimà su ugnimi, bûdamas tikras, kad tas, 

kam ðis grasinimas skirtas, t.y. politinë opozicija, supras já ir be paaiðkinimø, o 

liaudþiai tai þinoti nebûtina. Apie þaidimà su ugnimi M.Gorbaèiovas kalbëjo vasario 

25 d. Kijeve. Tà miestà jis buvo pasirinkæs dël to, kad, kaip aiðkina Ukrainos 

nacionalinio iðsivadavimo judëjimo dalyviai, imperija ið bëdos galëtø ásivaizduoti 

save be Pabaltijo ir Uþkaukazës, taèiau be Ukrainos – jokiu bûdu. To M.Gorbaèiovo 

grasinimo negalima buvo nepastebëti, taèiau jo reali prasmë atsiskleidë tik 

balandþio 7 d. Tbilisyje ir vëliau TSRS liaudies deputatø suvaþiavime, svarstant 

Tbilisio þudyniø klausimà. Ir dabar jis kartoja tà grasinimà. Aiðkëja ir priminimai 

„kurstytojams“ dël jø „sunkios atsakomybës savo tautai ir visai visuomenei“. Tik 

nuo vyriausybës geros valios priklauso stabiliai ir palengva pradëti vykdyti tautø 

307


apsisprendimo principà, taèiau vietoj to ji pranaðauja kaþkokius baisius kataklizmus. 

Kas yra ðiais þodþiais uþðifruota, jei ne þiaurios valdþios represijos? Ðie grasinimai 

gali reikðti tik tai: jei mes vël, kaip Tbilisyje, praliesim liaudies kraujà, 

kalti bûsite jûs, ekstremistai. Dauge èia demonstruojamas ryþtas apskritai likviduoti 

bet kokià tautinæ politinæ opozicijà. 

Kalboje siûlomos keturios problemø iðsprendimo priemonës: 

1. „Nacijø ir tautø lygybë neatskiriamai susijusi su þmoniø lygybe nepriklausomai 

nuo jø tautybës“. Ði tezë bûtø teisinga, pavyzdþiui, JAV, bet ne prievarta 

kolonizuotose teritorijose, kur kolonistams ginkluotos jëgos dëka suteikiamos tokios 

paèios teisës, kaip ir jø paliktoje metropolijoje. 

2. „Kiekviena nacija, kiekviena tauta turi dràsiai jaustis savo namuose, savo þemëje“. 

Tai yra bereikðmë deklaracija, jà ið anksto paneigë pirmoji. Juo labiau kad ir 

èia áspëjama, kad neleistina mëginti iðstumti kolonistus, nes „tokia mûsø daugiatautës 

sàjungos specifika. Ir su tuo reikia skaitytis“. M.Gorbaèiovas sàmoningai nacionaliná 

iðsivadavimo judëjimà sutapatina su tautiniø kolonistø maþumø gujimu. 

Bet dekolonizuojant treèiojo pasaulio ðalis svarbiausia buvo valstybinë nepriklausomybë, 

o kolonistams visuomet buvo suteikiama laisvo pasirinkimo teisë. 

3. „Reikia ið pagrindø pertvarkyti tarybinæ federacijà. Galvodami pertvarkyti 

federacijà, harmonizuoti tarpnacionalinius santykius, mes negalime nesiskaityti su 

realijomis, susiklosèiusiomis per iðtisus ðimtmeèius, ypaè Tarybø valdþios metais.“ 

Tai reiðkia demokratizacijos bei pertvarkos vardu pagaliau atvirai ir ciniðkai 

patvirtinti Rusijos imperijos uþkariavimus ir TSRS grobuoniðkà politikà. 

Sakydamas, kad „Sàjungos ribose tvirtai susipynë visø respublikø socialiniai 

interesai, susidarë vieningas liaudies ûkio kompleksas“ ir kad „traukyti ðiuos ryðius 

– vadinasi, pjauti gyvà kûnà“, M.Gorbaèiovas dedasi nesuprantàs, kad interesai 

ne susipynë, bet buvo dirbtinai supinti, o „kompleksas“ ne susidarë, bet buvo 

dirbtinai sudarytas. Jis norëtø, kad naujos generacijos partijos vadovai, prisidengæ 

humaniðkumu bei sveiku protu, atsisakytø pjauti „gyvà kûnà“. 

Po ðios labai paprastos ir aiðkios kalbos netenka prasmës pastangos tø neformaliø 

judëjimø lyderiø, kurie liaupsina TSRS demokratëjimà bei propaguoja parlamentiná 

kelià á nepriklausomybæ. M.Gorbaèiovas aiðkiai áspëjo, jog nepriklausomybë nebus 

suteikta jokiu bûdu, nesvarbu, ar jos reikalavimas bus suformuluotas parlamentiðkai, 

ar ne. Specialiai prieð parlamentiná nepriklausomybës klausimo këlimà yra nukreiptas 

A.Èernenko ir V.Sirokovo straipsnis „Pravdoje“ (1989, liepos 8, Nr. 189). 

Jeigu Lietuvos þmonëms nereikalinga nepriklausomybë, tai mes tikriausiai iðliksime 

saugûs, gal net sveiki ir sotûs. Bet jeigu mums rûpi mûsø tebetrypiama 

garbë, kurià A.Brazauskas paniekinanèiai vadina „tautiniu romantizmu“, reikia 

ruoðtis naujam kanèiø keliui. 

Vilnius, LIETUVOS LAISVËS LYGOS TARYBA 

1989 m. liepos 10 d. 



308


MITINGAS KALNØ PARKE 



Liepos 12 d. Vilniuje, Katedros aikðtëje, susirinkusi minia dainuodama patraukë 

Kalnø parko link, kur 19 val. ávyko Lietuvos nepriklausomybës sàjungos organizuotas 

mitingas, skirtas Taikos sutarties tarp Lietuvos Respublikos ir Tarybø Rusijos 

69-osioms metinëms paminëti. Ðiam mitingui rengti leidimà davë Vilniaus 

miesto Lenino rajono vykdomasis komitetas. Apie tai liepos 11 d. praneðë „Vakarinës 

naujienos“. Be to, visame mieste buvo iðklijuoti skelbimai, kvieèiantys á mitingà. 

Okupacinë administracija ðá kartà LNS netrukdë. 

Nepaisant apsiniaukusio dangaus, grasinanèio kiekvienu momentu prapliupti 

smarkiu lietumi, Kalnø parke susirinko 10.000 þmoniø. 

Mitingas, kuriam pirmininkavo Lietuvos krikðèioniø demokratø sàjungos narys 

Viktoras Petkus, buvo pradëtas Tautos himnu. Pirmajam þodis buvo suteiktas 

Lietuvos tautinio jaunimo sàjungos „Jaunoji Lietuva“ atstovui Gyèiui Karaliui, 

kuris pabrëþë, jog Rusija taikos sutartis su Pabaltijo valstybëmis pasiraðë ne ið 

geros valios, o kariniø pralaimëjimø priversta. Vëliau Rusija nuolatos ieðkodavo 

progos ðias sutartis sulauþyti. Ta proga atsirado, kai Stalinui á pagalbà atëjo jo 

idëjos brolis Hitleris. 

Lietuvos laisvës lygos atstovas Leonardas Vilkas perskaitë svarbiausius sutarties 

straipsnius ir trumpai juos pakomentavo, demaskuodamas Rusijos klastà. LLL 

Tarybos narys Jurijus Radovièius áspëjo tautà ir Sàjûdá, kad bet kokie daliniai arba 

pusiniai þingsniai politikoje neiðvengiamai áteisins bolðevikø agresijos padarinius 

ir turës tragiðkø pasekmiø tautos likimui. 

Lietuvos demokratø partijos politinës organizacinës tarybos narys, teisës mokslø 

kandidatas Jonas Gelaþius pabrëþë, jog 1920 m. Maskvos Taikos sutartis ir ðiandien 

tebëra nedenonsuota, todël Molotovo–Ribentropo paktas negali turëti juridinës 

galios. J.Gelaþius nurodë tris valstybingumo poþymius: tai – valstybinë valdþia, 

teritorija ir pilietybë. Ðiandien Lietuva turi tik teritorijà… Nesant valstybinës 

valdþios, pilietybës ástatymas tëra fikcija. Tokio ástatymo priëmimas ðiandien galëtø 

padaryti tai, ko per pusæ amþiaus nepajëgë padaryti þiauriausia bolðevikinë 

priespauda: áteisinti tai, ko nëra ir negali bûti – LTSR valstybæ. 

Lietuvos persitvarkymo sàjûdþio Kauno tarybos narys deputatas Egidijus Klumbys 

pasidþiaugë, jog Sàjûdis ir nepriklausomybininkai susëdo prie bendro stalo. 

Visi pagaliau suprato, kad bûtina vienybë, kad visus mus jungia bendras tikslas – 

Lietuvos nepriklausomybë. Kalbëtojas iðreiðkë viltá, kad pati Maskva pripaþins 

1920 m. sutartá tebegaliojanèia. 

Lietuvos Helsinkio grupës atstovë Nijolë Sadûnaitë priminë, jog liepos 12-oji 

yra ir Palaimintojo Jurgio Matulaièio ðventë. Kaip niekas kitas ið ðventøjø, jis þino 

mûsø skausmus ir rûpesèius. N.Sadûnaitë pakvietë tautà savo skausmà patikëti 

Jam, pasikliauti Dievu. 

309


Politiniø kaliniø gelbëjimo komiteto pirmininkas Povilas Peèeliûnas kalbëjo, 

kad be aukos, be kanèiø, be kovos nepasieksime nepriklausomybës, priminë, jog 

ði vasara ypaè atsakinga ir reikalauja ið tautos ypatingo sàmoningumo. Kalbëtojas 

áspëjo, jog besàlygiðkai nelikvidavus Molotovo–Ribentropo pakto pasekmiø neámanoma 

jokia juridinë kalba su Maskva. 

Karðtais plojimais minia sutiko neseniai gráþusá Lietuvon paskutiná lietuvá politiná 

kaliná, buvusá partizanà Boleslovà Lizûnà. Jis pastebëjo, kad Breþnevo laikmeèio 

ástatymai buvo dar þiauresni nei Stalino, kurio valdymo laiku rezistencijos 

dalyviai, neðaudæ okupantø bei jø parankiniø, nebuvo baudþiami aukðèiausia bausme. 

B.Lizûnas nesuðaudë në vieno stribo, tik dalyvavo kautynëse, kur þuvo 16 Berijos 

pakalikø. Taèiau TSRS Aukðèiausiasis teismas 1979 m. nuteisë já ilgiems metams 

kalëti: 10 m. nelaisvës uþdarame kalëjime ir 5 m. grieþtojo reþimo koncentracijos 

lageryje. B.Lizûnas padëkojo Dievui, uþ jo iðlaisvinimà badavusiam Petrui 

Cidzikui ir já palaikiusiems. 

Lietuvius pasveikino sveèiai ið Baltarusijos, Latvijos ir Armënijos. Mitingo rezoliucijas 

perskaitë LLL Tarybos narys Antanas Terleckas. Buvo nutarta ágalioti 

Vyriausiàjá Lietuvos iðlaisvinimo komitetà reikðti tautos valià bûti nepriklausomai 

nuo atëjûnø, priminti pasauliui pareigà padëti kenèianèioms pavergtoms tautoms, 

apeliuojant á vieðàjà nuomonæ ir þmonijos sàþinæ. Taip pat kreiptasi á Lietuvos 

deputatus, ápareigojant juos padaryti viskà, kad administracija neðvæstø liepos 

21-osios – Lietuvos inkorporavimo á TSRS dienos. 

J.Gelaþius perskaitë dar vienà rezoliucijà, skirtà M.Gorbaèiovui, kurioje primenama 

1920 m. sutartis bei reikalaujama iðtaisyti visus jos sulauþymo padarinius 

ir laikytis jos. 

Ðias rezoliucijas mitingo dalyviai priëmë vienbalsiai. Ypatingà nuotaikà mitingui 

suteikë Irenos Braþënaitës-Borisevièienës dainuojamos tremtiniø dainos. Mitingo 

pabaigoje V.Petkus paragino prisiminti þuvusius, iðtremtus, á sveèias ðalis 

likimo nublokðtus tautieèius. 

Sugiedojus „Marija, Marija“, pirmininkaujantis pakvietë visus þygiuoti á Lukiðkiø 

aikðtæ. Dainuodami liaudies dainas, skanduodami „Okupantai, lauk!“, „Laisvæ 

Lietuvai!“, „Lietuva bus laisva!“, neðini transparantais su nepriklausomybës 

reikalaujanèiais ðûkiais, demonstrantai patraukë per miestà. Pakeliui prie demonstracijos 

prisijungë dar daugiau þmoniø. Minia sustojo prie Lenino paminklo. „Mes 

èia atëjome ne vertinti ðá þmogø. Ði aikðtë – lietuviø tautai ðventa vieta. Carinës 

Rusijos okupacijos metais èia buvo nuþudytas 21 kovotojas uþ tautos laisvæ. Pabûkime 

mintimis su jais“, – kalbëjo V.Petkus. Buvo dar kartà perskaityta mitingo 

rezoliucija. Po to demonstrantai iðsiskirstë. Milicija demonstracijai netrukdë, provokacijø 

nebuvo. Visas renginys vyko graþiai ir kultûringai. 



310


Leidëjø pastaba. Kamerose, árengtose KGB rûmø ðiaurinëje pusëje, ant specialiø stendø 

buvo pastatyti kulkosvaidþiai. Kamerose buvo automatais ginkluoti kareiviai. Kadangi 

þygiuojant prie Lenino paminklo pakeliui nemaþai bailokø þmoniø paliko demonstrantø 

eiles, jø vietas uþëmë daug buvusiø kriminaliniø kaliniø, ieðkanèiø „nuotykiø“. Iðkilo provokacijos 

grësmë. Nuogàstauta, kad kareiviai gali gauti ásakymà ðaudyti á minià. Padëtá 

iðgelbëjo iðmintinga V.Petkaus kalba, pabrëþtinai taiki demonstrantø laikysena. 

MITINGO, SKIRTO 69-OSIOMS 

MASKVOS TAIKOS SUTARTIES 

METINËMS PAMINËTI, 

KREIPIMASIS Á TSRS LIAUDIES DEPUTATUS 

IÐ LIETUVOS 

Istorikai seniai árodë, kad 1918 m. gruodþio 16-àjà Lietuvoje neávyko jokia socialistinë 

revoliucija ir nebuvo paskelbta tarybine vadinama valdþia. Taèiau, ignoruodama 

istorinius faktus ir politines tautos nuotaikas, Lietuvos administracija 

jau persitvarkymo ir atvirumo eroje, 1988 m. gruodþio 16-àjà, surengë politiná 

spektaklá, skirtà 70-osioms socialistinës revoliucijos ir tarybø valdþios paskelbimo 

metinëms. 

Ð.m. geguþës 4–5 dienomis LTSR AT atsisakë átraukti á savo sesijos dienotvarkæ 

klausimà dël 1940-øjø liepos 14–15 d. rinkimø á vadinamàjá Liaudies seimà, nepripaþino 

ðiø rinkimø neteisëtais, o paties seimo nutarimà dël vadinamosios tarybø 

valdþios atkûrimo Lietuvoje ir Lietuvos ástojimo á TSRS sudëtá neturinèiais juridinës 

galios. Ðie faktai kelia mums átarimà, kad ir ðiemet Lietuvos administracija 

liepos 21-àjà laikys lietuviø tautos ðvente. 

Mes, mitingo dalyviai, praðome TSRS liaudies deputatø ið Lietuvos dëti visas 

pastangas, kad liepos 21-oji Lietuvoje nebûtø ðvenèiama, t.y. nekeliamos valstybinës 

vëliavos ir apsieita be jokiø ðventiniø renginiø. 

Praðome pareikalauti ið LTSR AT prezidiumo oficialiai pripaþinti, kad liepos 

21-oji Lietuvoje nëra tautos ðventë. 

Ðá kreipimàsi priëmë 10000 mitingo dalyviø. 

Vilnius, MITINGO PIRMININKAS VIKTORAS PETKUS 

1989 m. liepos 12 d. MITINGO SEKRETORIUS LEONARDAS VILKAS 



311


312 

VYTAUTAS MILVYDAS: AUKOS PRASMINGUMAS 

Po to, kai pernai vasarà Petras Cidzikas ir Algimantas Andreika pirmà kartà atsisëdo 

prie uþdarytos Katedros sienos ir paskelbë bado streikà dël politiniø kaliniø 

iðlaisvinimo, vieðos badavimo akcijos ëmë plisti po visà Lietuvà. Dar du kartus 

streikavo pats P.Cidzikas, iðkovojæs, kad paskutiniai politiniai kaliniai gráþtø á Lietuvà, 

badavo Kauno „þalieji“, pagaliau – masinës bado akcijos Vilniuje ir Kaune 

ðiø metø geguþës mënesá, protestuojant prieð Molotovo–Ribentropo pakto svarstymo 

vilkinimà. Rodos, apsipratome su ðia kovos priemone. Todël ir nauja palapinë 

Katedros aikðtëje, atsiradusi birþelio 1 d., nesukëlë ypatingø emocijø nei valdþios 

vyrams, nei eiliniams pilieèiams. Jos gyventojas, buvæs partizanas ir LLL 

Tarybos narys Vytautas Milvydas, droviai ðypsodamasis sveikindavo negausius 

lankytojus ir ið lëto aiðkino motyvus: „Noriu atkreipti dëmesá á Molotovo– 

Ribentropo paktà, kuris nulëmë mûsø Tëvynës likimà ir slegia jà iki ðiol. Konkreèiø 

reikalavimø neturiu, juk niekas nepanaikins to pakto pasekmiø per savaitæ ar 

mënesá. Taip pat nesitikiu, kad Kremlius ir jo vietininkai Lietuvoje, iðsigandæ mano 

badavimo, imtø greièiau spræsti Lietuvos aneksijos klausimà. Mano tikslas – 

paskatinti lietuvius ryþtingiau kovoti uþ nepriklausomybæ. Mums taip trûksta vienybës 

ir sàmoningumo! Ðtai pavasará Laisvës lyga paskelbë paraðø rinkimo akcijà 

dël Molotovo–Ribentropo pakto padariniø likvidavimo. Rodës, ko daugiau reikia 

– pulkim visi ir surinksime tris milijonus paraðø, parodykim sau ir visam pasauliui, 

kad lietuviai nori bûti laisvi ir nepriklausomi. Deja, tuoj atsirado ðios idëjos 

prieðininkø netgi tarp tø, kurie sakosi esà uþ nepriklausomybæ. Girdi, dar neatëjo 

laikas tokiems reikalavimams, nereikia aðtrinti padëties ir pan. Vieðpatie, jeigu 

1945-aisiais bûtume taip galvojæ, jeigu nebûtø buvæ pogrindinës kovos deðimtmeèiø, 

kas ðiandien èia kalbëtø apie laisvæ!“ 

Kaþin ar daug kas pritarë tuomet Vytauto Milvydo mintims. Vos kelioms dienoms 

praslinkus nuo bado streiko pradþios, ið Kalnø parko tribûnos (Persitvarkymo 

sàjûdþio mitingo metu – sudarytojo pastaba) nuskambëjo þodþiai, smerkiantys 

bado streiko organizatorius. Prie V.Milvydo palapinës pasigirsdavo raginimø 

eiti namo ir nedrumsti ramybës, netrukdyti Brazauskui „konstruktyviomis priemonëmis 

siekti suvereniteto“. Taèiau V.Milvydas tikëjo savo aukos prasmingumu 

ir badavo toliau. Aplink já bûriavosi jau ne tik bendraminèiai ar smalsûs turistai, 

bet nemaþai ir tokiø, kurie èia pirmà kartà iðgirsdavo apie dviejø tironø sandërá 

karo iðvakarëse ir jo atneðtas nelaimes. V.Milvydas prisimena, kaip vienà naktá jo 

bûstà apsupo bûrys ákauðusiø jaunuoliø. Pasipylë rusiðki keiksmai, grasinimai, 

keli þaliûkai puolë plëðyti ant sienø sukabintus plakatus ir stumdyti budëjusias 

moteris. „Pakilau nuo savo suolo ir iðëjau laukan, – pasakoja V.Milvydas. – Jaunuoliai 

iðvadino mane faðistu ir uþsienio ðnipu. Ëmiau ramiai dëstyti jiems, dël ko 

badauju ir kà mano tautai atneðë tarybø valdþia. Paklausiau, ar jie, rusai, bûtø 

laimingi, jeigu jø tëvynë bûtø pavergta ir engiama. Rodos, suprato mane, nes nuleido 

kumðèius ir po kurio laiko pasitraukë.“


O kartais èia, prie palaikës palapinës, suplaukdavo ir tûkstantinës minios. Matëme, 

kaip ðvystelëjo garbingo partizano veidas, kada birþelio 11 d., Lietuvos nepriklausomybës 

sàjungos pakviesti, Katedros aikðtæ uþtvindë vyrai, moterys, vaikai 

su vëliavom ir plakatais pirmà kartà vieðai paminëti okupacijos metiniø. Tà 

dienà V.Milvydas negirdëjo dràsiø þodþiø Kalnø parke, taèiau gyvai pajuto, kad 

jo auka reikalinga Lietuvai. Ir jis su nauju ryþtu tæsë bado streikà. Birþelio 14-àjà, 

Gedulo ir Vilties dienà, jo palapinë, „neásiraðiusi“ á valdþios tai progai kuriamà 

nuotaikà, bylojo visiems, kad Lietuvos okupacija – neatskiriama birþelio 14-osios 

minëjimø dalis. Jau po vidurnakèio, kai iðtuðtëjusi Katedros aikðtë degë nesuskaitomom 

þvakutëm, maèiau já parpuolusá ant grindinio maldai ir atgailai. Ir klausiau 

savæs, ið kur tas ðirdies ðviesumas, ta dvasios jëga kalëjimø ir lageriø iðkankintame, 

jau visiðkai praþilusiame þmoguje? 

Tas ðviesumas ir jëga turbût ið ten, ið gimtojo sodþiaus Þemaitijoje, kur 1945 

metø vasarà penkiolikmetis Vytautas iðëjo vaduoti Tëvynës, palikæs mokyklos 

suolà ir neiðsipildþiusias jaunatviðkas svajones. Trejus metus su draugais kovësi 

Ylakiø kuopoje. 1948 metais – areðtas ir Maþeikiø kalëjimo celë. Trûkstant árodymø, 

paleido. Taèiau neilgam – 1949 metø balandþio mën. jis vël èekistø naguose. 

Sudaroma byla, ir prieð akis – 20 metø gulago kanèiø. Po diktatoriaus mirties 

bausmë sumaþinama, Vytautas siunèiamas á tremtá Karagandos stepëse. Gimtàjà 

þemæ iðvysta tik 1966 metais. Pripaþintas II grupës invalidu. 

Ne kartà mëginome átikinti V.Milvydà uþbaigti bado streikà, ypaè kai jo badavimo 

laikas ëmë grësmingai artëti prie 30 dienø. Praðëme pataupyti sveikatà, prisiminëm 

valdþios ir Sàjûdþio abejingumà, árodinëjome, kad jo auka jau atneðë 

vaisiø. Jis tik ðypsodavosi, lyg teisindamasis, lyg nesuprasdamas mûsø perdëm 

„realistiðkø“ motyvø. „Dar noriu, kad bûtø pasiekta vienybë“, – sakë. 

Mes nematëme keliø vienybën, bet V.Milvydas juos rado. Tik jo asmeninëm 

pastangom liepos 7 d. á „Atgimimo“ redakcijà prie apskrito stalo susirinko visø 

Lietuvos visuomeniniø judëjimø atstovai. Buvo susitarta siekti glaudesniø ryðiø 

ir glaudesnio bendradarbiavimo tarp visø jëgø, kovojanèiø uþ Lietuvos nepriklausomybæ. 

Taip pat nuspræsta ruoðti panaðius susitikimus kiekvienà mënesá. 

Liepos 10 d. LLL ir Helsinkio grupë oficialiai kreipësi á V.Milvydà, praðydamos 

ir ragindamos uþbaigti bado streikà ir paþadëdamos, kad jo akcijà iki rugpjûèio 

23 tæs kiti þmonës ið LNS. 

Keturiasdeðimt parø trukæs Vytauto Milvydo badavimas pasibaigë. Nesinori 

raðyti: pergalingai, nes tuoj bûtø pareikalauta materialiø árodymø. Bet visgi esama 

ir kitokiø pergaliø, kuriø nepasversi ir nepamatuosi, neparodysi kitiems. Tokia, 

manau, buvo Lietuvos partizanø pergalë, penkiolikmeèio Þemaitijos bernioko 

pergalë. Þiûrëdamas á bado iðsekintà taurø Vytauto Milvydo veidà, galvoju, 

kad yra nenutrûkstanti gyva tàsa tarp to, kuris vaikiðkom rankom paëmë ginklà ir 

kuris dabar, po 45-eriø metø, palinkæs sëdi savo bado palapinëje. Prisiminkime: 

Dovydas spaudþia kumðtyje maþà akmenëlá. Nors Galijotas dar gyvas ir grësmingas, 

mes þinome, jog kiekviena kova, kiekviena tikra auka nebûna veltui. 

L.DEGIMAS 

313


LAISVËS ÐAUKLYS: [LIETUVOS LAISVËS LYGA INFORMACINIS BIULETENIS] 


Leidëjø pastaba. Ið tikrøjø P.Cidzikas savo bado streikà vadino maldos ir pasninko akcija. 

314 

KREIPIMASIS Á JAV PREZIDENTÀ 

DÞORDÞÀ BUÐÀ 

Mes, susirinkæ á mitingà, skirtà uþbaigti renginius, paðvæstus JAV Prezidento paskelbtai 

Pavergtøjø tautø savaitei, dar kartà reiðkiame Ponui Prezidentui gilià savo 

pagarbà ir padëkà. JAV pirmosios 1940 m. liepos 22 d. paskelbë nepripaþástanèios 

TSRS ávykdytos Lietuvos okupacijos. Savo nepripaþinimà JAV deklaruoja kiekvienais 

metais ne tik Vasario 16-osios – Lietuvos Nepriklausomybës atkûrimo dienos 

– proga, bet ir daugeliu kitø progø. 

Atkreipiame Jûsø dëmesá á tai, kad ðiandien pasaulis serga neiðgydoma uþmarðumo 

liga. Jis baigia uþmirðti Hitlerio ir Stalino nusikaltimus. Niekas laisvajame 

pasaulyje jau nebeprisimena Atlanto Chartijos. 

Tokia padëtimi naudojasi rusiðkasis imperializmas, á kurio grësmæ taikai pasaulis 

labai nori uþmerkti akis ir pagyventi saldþiø iliuzijø pasaulyje. Rusiðkajam 

imperializmui objektyviai talkininkauja Europos politikai, svajojantys M.Gorbaèiovo 

pagalba sujungti abi Vokietijas. Todël VFR iki ðiol vengia pripaþinti Molotovo–Ribentropo 

paktà negaliojanèiu nuo pat jo pasiraðymo dienos. Vokieèiams 

në motais mûsø priminimai apie tai, kad dabartiná vergiðkà politiná Lietuvos statusà 

apsprendë ne tik stalininë Rusija, bet ir hitlerinë Vokietija. 

Mes þinome, kiek JAV dëjo ir tebededa pastangø taikai pasaulyje iðsaugoti. 

JAV uþgesino daug rusiðkojo imperializmo uþkurtø karo þidiniø. Norime tikëti, 

kad taika ásivieðpataus Afganistane, Angoloje ir kituose pasaulio regionuose. Taèiau 

manome, kad greit gali susidaryti naujas þidinys, pavojingas viso pasaulio 

taikai. Tai – Pabaltijys. 

Mums aiðkûs Maskvos norai uþtæsti Molotovo–Ribentropo pakto pasekmiø likvidavimà. 

Taèiau liûdna, kad ir Vakarø politikai niekuo konkreèiai neprisideda, 

kad paskutinëms Antrojo pasaulinio karo aukoms – Lietuvai, Latvijai ir Estijai – 

bûtø sugràþintas ið jø pagrobtas politinis suverenitetas. Tai ávykdyti ðámet – minint 

50-àsias Molotovo–Ribentropo pakto metines – tinkamiausia proga. Norime tikëti, 

kad didþiøjø pasaulio valstybiø vairas – iðmintingø vyrø rankose. Todël gyvename 

viltimi, kad pasaulio þvilgsnis bus atkreiptas á Estijà, Latvijà ir Lietuvà. 

Esame ásitikinæ, kad Jûs, Pone Prezidente, suprantate, jog lietuviø tautos (lygiai 

kaip latviø ir estø) laisvës ir nepriklausomybës siekimà galima uþgniauþti tik 

fiziðkai jà sunaikinus. 

MITINGO, ÁVYKUSIO 1989 M. LIEPOS 23 D. 

VILNIAUS KATEDROS AIKÐTËJE, DALYVIAI




KO VERTA LKP „PERTVARKA“ 

ATVIRAS LAIÐKAS NAUJAJAM VVPI REKTORIUI S.RAZMAI 

Ðiø metø liepos 25 dienà Lietuvos TV parodë pokalbá su Jumis – „LKP pertvarka – 

Jûsø nuomonë?“ Negaliu nepareikðti keliø savo pastabø. 

Dþiugu, kad ið televizoriaus ekrano galëjome iðgirsti Jûsø rimtus þodþius apie 

tai, jog tauta dabar esanti istorinëje kryþkelëje, kuri lems: ar galës ji tapti laisva ir 

nepriklausoma. Graþûs Jûsø linkëjimai visoms mûsø politinëms bei visuomeninëms 

jëgoms susivienyti vardan to tikslo. Taèiau ðie linkëjimai, kaip man atrodo, 

byloja apie Jûsø asmenines savybes, apie Jus kaip asmenybæ, jie nëra adekvaèios 

tikrovës analizës iðvada. Jûs paminëjote profesionalizmo bûtinumà, bet Jûsø pateiktas 

LKP veiklos ðiuolaikiniame etape ávertinimas atrodo kiek naivokas. Raðau 

taip todël, kad Jus iðgirdo, ir, matyt, iðgirs dar tûkstanèiai þmoniø. Norëtøsi praðyti 

Jus susimàstyti ðtai apie kà. Komunistø partijos nariai buvo, yra ir bus nuo 

liaudies atskirtos organizacijos nariai. Kodël „ir bus“? Todël, kad partija vykdo 

suinteresuotà „lenininæ kadrø politikà“ ir nemano jos atsisakyti. Tai reiðkia, kad á 

visus tiek administraciðkai, visuomeniðkai ir psichologiðkai reikðmingus postus 

partija skiria tik sau parankius þmones ir stengiasi nusikratyti atsitiktinai ten pakliuvusiø 

nonkonformistø. Tai Jûs þinote ið savo patirties. 

Kas ágalina partijà bûti tokia uþdara organizacija? Tai, kad kadaise ginkluotos 

jëgos dëka ji organizavo ir sukoncentravo savo rankose patá galingiausià pasaulyje 

baudþiamàjá aparatà, – KGB, Vidaus reikalø, Teisingumo, Gynybos ministerijas. 

Kalbos apie daugiapartinæ sistemà nebûtø visai tuðèias garsas, jeigu partijai 

bûtø pasiûlyta tuos ir kitus valstybës valdymo organus parlamentiniu keliu depolitizuoti 

bei deideologizuoti, t.y. kada nors, vykdant parlamentiðkai arba ir ðiaip 

vieðai iðreikðtà liaudies valià, palikti juos. Nei Jûs, nei LPS vadovybë to anaiptol 

nesiûlote! O kalbëdamas ið televizoriaus ekrano, Jûs asmeniðkai kuriate partijai 

apgaulingø politiniø manevrø laukà. Juk sakydama, kad „ne viskas ið karto“, „dar 

ne laikas“ ir pan., partija ir toliau tæs labai sëkmingà Vakarø dezinformacijos politikà, 

dangstydamasi politinio pliuralizmo ir galbût net valstybinës „nepriklausomybës“ 

fikcijomis. 

Ir tai yra tikrai bûtent fikcijos. 

Visoje TSRS nesiliauja radikalios, tautinës opozicijos atstovø persekiojimai, sulaikymai, 

ákalinimai, kartais sumuðimai. Ar balandþio 9 dienos ávykiai Tbilisyje 

Jums nieko nesako? Ar Jûs tikite, kad tai buvo „pertvarkos prieðininkø klasta“? 

Partijos vadovai, pradedant pirminiø partiniø organizacijø sekretoriais ir aktyvu, 

laiko save visø pirma profesionaliais vadovais. Tokia dvasia jie yra auklëjami 

ávairiø apmokymø, instruktaþø, pasitarimø ir t.t. metu. Ir kaip profesionalûs 

politiniai vadovai jie laiko normaliu dalyku, kad politikoje, kaip ir gyvenime ap- 

315


skritai, yra ir atvirkðtinë, tamsioji, neðvarioji pusë. Tai yra bûtent tas atvejis, kai 

vidaus reikalø ministrai vaidinantiems naivumà þurnalistams pasakoja apie teisëtumo 

stiprinimà, o tuo paèiu laiku milicijos skyriuose, ákalinimo vietose muða ir 

kankina daþnai niekuo nekaltus þmones. Tai tas atvejis, kai ðalies vadovas skelbia 

demokratizacijà, o pats slapèia sankcionuoja taikiø demonstrantø þudynes. Tai 

tas atvejis, kai valdþia pati pradeda kalbëti apie respublikos valstybinæ nepriklausomybæ, 

bet tuo paèiu metu per KGB agentûrà uoliai seka tuos, kuriuos ákalindavo 

bûtent uþ tà patá ðûká, arba guja juos ið darbo. Tai iðtinka dabar LLL nará, filosofijos 

mokslø kandidatà, buvusá VVDI katedros vedëjà Edvardà Kriðèiûnà. O 

pjudymo kampanijà organizuoja naujas, matyt, „demokratizacijos epochos“ iðkeltas 

VVDI rektorius, garsus architektas, profesorius V.Brëdikis. Beje, o kaip Jûs 

pasielgtumëte panaðioje situacijoje? Kodël Jûsø neverèia susimàstyti tas faktas, 

kad ið lëto reabilituodama anksèiau represuotuosius ir plaèiai reklamuodama tai 

savo spaudoje, partija tuo paèiu laiku persekioja dabar jau kitus þmones, lauþo jø 

likimus, o visuomenë ir vël apie tai tyli? 

Jûs tikriausiai þinote, kad 1988 metø rugsëjo 28–29 dienomis Vilniuje buvo 

iðvaikyta taiki demonstracija, kad demonstrantai buvo muðami ir suiminëjami. 

Ðios operacijos organizatorius LTSR vidaus reikalø ministro pavaduotojas M.Misiukonis 

kità dienà oficialiai pareiðkë, kad jie turëjo teisæ pavartoti net ðaunamuosius 

ginklus. O dabar þmogus yra tapæs LTSR vidaus reikalø ministru, ir Sàjûdþio 

atstovë gerbiama profesorë K.Prunskienë, kaip LTSR Ministrø Tarybos pirmininko 

pavaduotoja, tikriausiai sëdës drauge su juo prie bendro posëdþiø stalo. Ar 

nekyla kokiø nesmagiø minèiø ðioje situacijoje? 

Gerbiamas S.Razma, nejaugi Jûs viso to neþinote, nematote, nenujauèiate? O 

gal tiesiog nenorite pagalvoti apie tà neðvariàjà politikos pusæ – juk, be jos, viskas 

taip graþu, racionalu, logiðka… Ir nepavojinga. Bet kaip galëjote Jûs rimtai tikinti ið 

ekrano, esà LKP jau kaþkokia kitokia? Kaip galëjote pasiûlyti Lietuvos komunistams 

stoti á… Europos humanistiná frontà? Be pasipiktinimo sunku klausytis tokiø 

pasiûlymø. Negi Jums neþinoma, kad bûtent stalininiø represijø ákarðtyje TSRS 

buvo priimta nauja konstitucija, kurioje uþfiksuotos visos ámanomos þmogaus teisës, 

o be to, priimtas ir naujas, tariamai pats demokratiðkiausias pasaulyje rinkimø 

ástatymas, ir tuo sëkmingai buvo apgauta Vakarø Europos demokratinë visuomenë, 

paèios TSRS inteligentija ir liaudis. Susidarë istorijoje, ko gero, neregëta situacija: 

tarybinë inteligentija kûrë entuziastingus meno kûrinius, liaudis tikrai entuziastingai 

ir pasiaukojanèiai dirbo, o tuo paèiu metu po visà ðalá iðbarstytose uþdarose 

zonose vyko masiniai tos paèios liaudies ir inteligentijos suðaudymai. 

Komunistø partija ið principo niekad negalës nusiplauti savo nusikaltimø dëmiø, 

kaip niekuomet nebûtø galëjusi to padaryti nacionalsocialistø partija. Negi 

Jums neaiðku, kad reikalaudamas ið partijos „apsivalyti“ ar net sveikindamas ðá 

„apsivalymà“, Jûs sudarote gudriems baudëjams galimybæ nieko nereiðkianèiø 

atgailos þodþiø pagalba (o daþniausiai ir be jø) likti valdþioje, iðlaikyti savo rankose 

represijø aparatà. Jeigu ðiuo metu Lietuvoje ðis aparatas kol kas pristabdë 

savo baudþiamàjà veiklà, tai tik laikinai! Paprasèiausiai tautinio iðsivaduojamojo 

316


judëjimo Pabaltijyje dëka èia susiklostë tokia situacija, kad Maskva nutarë pamëginti 

panaudoti jà savo tikslams, nukreipti ávykius jai pageidaujama vaga, atlikti 

politiná eksperimentà. 

Taigi su kuo mes turëtume konsoliduotis? Su profesionaliais baudëjais, demagogais, 

provokatoriais, ir vien tik dël to, kad jie pagaliau suskato perimti ið savo 

aukø ðventà Lietuvos nepriklausomybës ðûká? Ne, mano didþiu ásitikinimu, to negalima 

leisti. To neleidþia ir paprasèiausia garbë, jeigu, þinoma, ji kam nors rûpi. 

Ir itin keistas Jûsø pasiûlymas, kad visø politiniø jëgø vienijimosi centru taptø 

naujos sudëties okupacinë LTSR Aukðèiausioji Taryba. Paprastai tokiais atvejais 

siûloma sudaryti daugiapartinæ koalicijà. Tokia nepriklausomybës siekianèiø partijø 

bei organizacijø koalicija jau yra sukurta ðiø metø geguþës 25 dienà. Tai – 

Lietuvos nepriklausomybës sàjunga. Tikiuosi, kad LKP nenorës prie jos prisidëti. 

Tiesa, LKP tikriausiai irgi galëtø uþimti garbingà vietà tarp kitø Lietuvos politiniø 

partijø bei organizacijø, bet tam ji turëtø patenkinti bent du labai nerealistiðkai 

skambanèius reikalavimus. Pirma, ji turëtø tapti lygia tarp lygiøjø, tai yra atsisakyti 

politinës valdþios ir palikti visus vykdomosios valdþios organus. Ir antra, 

turëtø bûti atliktas labai grieþtas LKP valymas, kurio metu lemiamas þodis priklausytø 

Lietuvos visuomenei. Praktiðkai kiekvienas partijos vadovas yra padaræs 

ir tebedaro aibæ skriaudø bei neteisybiø ir neturi teisës likti ne tiktai valdþioje, 

bet ir bet kokioje doroje visuomeninëje organizacijoje. 

Daugelis demagogø vienbalsiai tartø, kad ðiuose pasiûlymuose esama neleistino 

stalinizmo, ekstremizmo, svetimos nuomonës negerbimo ir nepakantumo. 

To visai nëra. Baudëjai ir demagogai turi visai ne savo nuomonæ, bet mulkinimo 

taktikà, ir diskusijos taisykliø jie netaiko. Kodël mes turime jiems jas taikyti, atlikti 

pseudodemokratinio spektaklio vaidmenis? 

Sunku polemizuoti su Jumis. Dabar kartu su Komunistø partijos vadovais Jûsø 

pasaulëjautos tipo þmonës pasisako uþ profesionalizmà politikoje, t.y. praktiðkai 

prieð visuomenæ ir juo labiau prieð diletantus ir „ekstremistus“. Jûs, ko gero, 

nepastebite, kaip Jûsø pagalba norima atitraukti visuomenës dëmesá nuo senø 

kovotojø ir ðiaip neparankiø asmenø, uþgoþti ir politiðkai izoliuoti juos, prieðpastatyti 

juos visai tautai, o po to, jiems neaprimus, gal ir vël represuoti. Ið jø pasiglemþiama 

visa nepriklausomybës byla, kas leidþia labai efektyviai nuvertinti praktiðkai 

visà per pastaruosius deðimtmeèius atliktà darbà ir ateityje klastingai paversti 

nepriklausomybæ sau patogia fikcija. 

Ir vis dëlto praðome: nesiimkite atlikti baudëjams tà jø darbo dalá, kurià jie po 

tiek deðimtmeèiø taktiniais sumetimais nutarë perleisti Jums. 

Vilnius, 

Pagarbiai, 

JURIJUS RADOVIÈIUS 

1989 m. liepos 25 d. LLL Tarybos narys 



317


318 



Blaiviai màstantys Lietuvos þmonës jau turëjo pakankamai progø ásitikinti, kokia 

grubi politinë klaida buvo lietuviø tautinës vëliavos ir himno suvalstybinimas. 

Juk Lietuvos valstybë aneksuota, ir mûsø tautai ðventus simbolius pasisavino okupacinë 

administracija. Okupantai ir jø tarnai valkioja mûsø trispalvæ, bolðevikø 

satrapai savo nepraustomis burnomis gieda mûsø Tautiðkà giesmæ… Kaip turi 

jaustis lietuvis patriotas, dar vakar kalëjæs uþ trispalvës iðkëlimà, ðiandien matydamas 

jà plevësuojanèià virð KGB rûmø?! Praëjusiø metø gruodþio 16-àjà ir ðiø 

metø liepos 21-àjà trispalvë buvo iðkabinta ðalia raudonos okupantø vëliavos. Ar 

begali bûti þiauresnis pasityèiojimas ið lietuviø tautos, baisesnis jos vëliavos iðniekinimas?! 

Ð.m. liepos 21 d. protesto mitinge mes drauge su visa LNS pakvietëme Lietuvos 

inteligentijà prisipaþinti bent sau, kad tautinës vëliavos ir himno suvalstybinimas 

buvo didþiulis mûsø prieðo – rusiðkojo imperializmo laimëjimas. Taèiau, 

pasirodo, bolðevikams to dar negana. Pastaruoju metu gausûs straipsniai komunistinëje 

spaudoje bei okupacinës administracijos funkcionieriø pasisakymai per 

televizijà ir radijà pranaðauja, jog Lietuvos herbas – Vytis – greitai taps LTSR valstybiniu 

herbu! Praëjusiø metø birþelio mënesá Algimantas Èekuolis kalbëjo: „Ar 

nevertëtø pagalvoti, kad bûtent ði vëliava (t.y. trispalvë – mûsø pastaba) taptø 

LTSR valstybine vëliava? Atimtume paskutiná simbolá ið nacionalistø, ekstremistø 

ir separatistø“. Kaip matome, ilgai laukti neteko… Ðiandien okupacinë administracija 

„naujà – socialistiná – turiná“ ruoðiasi suteikti ir mûsø herbui – Vyèiui! 

Tautieèiai, bûkime budrûs ir sàmoningi! Vytis – nepriklausomos Lietuvos herbas. 

Jis turi vainikuoti Lietuvos nepriklausomybës atkûrimà, o ne atvirkðèiai! 

Rusija vienà kartà jau buvo pagrobusi mûsø Vytá. Tàsyk jis buvo pakliuvæs á 

plëðraus dvigalvio erelio nagus. Neatiduokime jo dabar á raudonojo ðëtono nasrus! 

Mes kreipiamës á Jus, Lietuvos deputatai, á Jus, Lietuvos inteligentai. Jûsø pareiga 

– apginti Vytá nuo kruvinø bolðevikø rankø! 

Kvieèiame lietuviø tautà vieningai protestuoti prieð mëginimà subolðevikinti 

Vytá. 




VILNIUS, 1989 M. RUGSËJO 9 D., NR. 18(23).


GOTLANDO DEKLARACIJA 

(1989 M. RUGPJÛÈIO 6 D.) 

1989 METØ RUGPJÛÈIO 19 D. ÁVYKO LIETUVOS DARBININKØ SÀJUNGOS SUSIRIN- 

KIMAS, Á KURÁ BUVO PAKVIESTAS LIETUVOS LAISVËS LYGOS TARYBOS NARYS 

ANTANAS TERLECKAS PASIDALINTI MINTIMIS IR ÁSPÛDÞIAIS IÐ 36-OSIOS EURO- 

POS STUDIJØ SAVAITËS GOTLANDO SALOJE. 

Spausdiname jo pasisakymà: 

„Á Gotlandà buvau pakviestas Europos studijø savaitës organizatoriø. Taèiau 

sovietinë administracija darë ávairiø trukdymø man ten patekti. Nuvykau á Ðvedijà, 

kai Studijø savaitë faktiðkai jau buvo pasibaigusi – rugpjûèio 3 d. vëlai vakare. 

Buvo paskleisti gandai, kad apsistojau Stokholme pas savo draugà ir ið viso 

neatvyksiu. Aèiû Irniui Ðeiniui, þymaus mûsø raðytojo sûnui, jo þmonai ir akademiko 

A.Buraèo þmonai, kad jie atvyko á Visbá manæs pasitikti. 

Atvykau ketvirtadiená. Buvo paskelbta, kad penktadiená prasidës ekskursijos, 

nes diskusijos jau buvo baigtos. Kodël man sutrukdë? Bijojo, kad iðreikðiu kità 

nuomonæ negu J.Paleckis ir Sàjûdþio atstovai. VLIK’o pirmininkas Kazys Bobelis 

pareiðkë, kad kas nori, tegul vaþiuoja á ekskursijà, o jis liks diskutuoti su manimi. 

Diskutavome visà naktá su juo ir profesoriumi Vytautu Landsbergiui, po to dalis 

Sàjûdþio atstovø, Ðvedijos lietuvis gydytojas Varnauskas ir K.Bobelis nuvykome á 

Visbá ir ten tæsëme diskusijas. 

Mano tema buvo „A.Terlecko persekiojimai okupacijos metais“. Ta tema kalbëti 

atsisakiau, kadangi ji nëra taip svarbi. Pasakiau, kad nesu joks didvyris, tik 

nesugebëjau okupacijos metais tylëti, kai kiti sugebëjo, uþ kà ir buvau areðtuotas. 

Iðdësèiau savo poþiûrá á dabartinæ Lietuvos padëtá. Ðiuo metu nepriklausomybei 

pasiekti yra du keliai – parlamentinis ir tarptautinës teisës. Kritikavau parlamentiná 

kelià, remdamasis tuo, kad geguþës 18 d. priimti konstitucijos pakeitimai vis 

tiek neturi jokios galios. Geguþës 18 d. sesijoje buvo priimta Lietuvos suvereniteto 

deklaracija, kuri skelbia, kad 1920 metø liepos 12 d. Taikos sutartis tarp Lietuvos 

Respublikos ir Tarybø Rusijos nëra denonsuota. Vadinasi, ðis dokumentas pripaþásta, 

kad ne tik Tarybø Sàjunga, bet ir Lietuvos Respublika yra tarptautinës teisës 

subjektas. Deputatai ið Lietuvos TSRS deputatø suvaþiavime privalëjo elgtis kaip 

okupuotos ðalies atstovai ir reikðti savo pretenzijas. Jie neperskaitë ðios Deklaracijos, 

nors tai buvo jø pareiga. Kodël? Kaip paaiðkino deputatas Egidijus Klumbys, 

LKP I sekretorius A.Brazauskas negalëjo to padaryti. Paklausiau, kodël jos neperskaitë 

Sàjûdþio seimo tarybos pirmininkas V.Landsbergis. E.Klumbys ðito neþinojo, 

tik pasakë, kad Deklaracijà perskaityti apsiëmë Kazimieras Motieka. Taèiau 

tuoj apie tai suþinojo M.Gorbaèiovas, ir jis ar A.Lukjanovas paþadëjo iðjungti mikrofonà, 

jeigu bus bandyta perskaityti Deklaracijà. 

Iðrinksim naujà Aukðèiausiàjà Tarybà, – kokius nutarimus ji priims? Ji taip pat 

priims tà Deklaracijà. O koks bus jos likimas? Sutikim, kad atsiras dràsiø þmoniø 

319


ir perskaitys. Taèiau Lietuvos, Latvijos ir Estijos nepriklausomybës prerogatyva 

priklauso TSRS deputatø suvaþiavimui. „Agresivnoje bolðinstvo“ atmes tà Deklaracijà. 

Að paklausiau K.Motiekos, ar surinks jie 600 atstovø, kurie balsuos uþ 

ðià Deklaracijà? Jis atsakë, kad geriausiu atveju 400. Tai ðtai kur veda parlamentinis 

kelias. 

Dar pateikiau motyvø, kad tas kelias veda á aklavietæ, kad ekonominis savarankiðkumas 

yra fikcija. Po to aiðkinau mûsø kelià – tarptautinës teisës. Buvo klausimø 

dël Komunistø partijos. Komunistø partijà traktavau kaip nusikalstamà organizacijà. 

Në viena partija nepadarë tiek blogo Lietuvai, kiek Komunistø partija. 

Taèiau ðiandien KP yra ir dorø þmoniø. Jeigu ávyks partijos suvaþiavimas, kuriame 

LKP jau veiks ne srities organizacijos teisëmis, tada ji pati iðsirinks savo politiná 

biurà ir sekretoriø. Tada jau bus galima su ja kalbëtis. Ðiandien A.Brazauskas 

nëra iðrinktas nei lietuviø tautos, nei Lietuvos komunistø. Já paskyrë M.Gorbaèiovas, 

ir jis aklai vykdo Maskvos politikà ir nurodymus. Jeigu jo vietoje bûtø kitas, 

pvz., J.Paleckis, ir jis vykdytø Maskvos linijà. Diskusijos baigësi ir buvo nuspræsta 

pasiraðyti dokumentà. Dokumentà redagavo sàjûdininkai, að pats nedalyvavau. 

Kadangi jo turiná ne visi þino, perskaitysiu: 

„Iðklausæ praneðimus apie Lietuvos aktualià padëtá politinëje, ekonominëje ir 

ekologinëje plotmëje, auklëjimo ir ðvietimo, baþnyèios srities darbe, taip pat ir 

socialinëse problemose, pasidalinæ mintimis su ðimtu Studijø savaitës dalyviø, 

gyvenanèiø 8 Vakarø valstybëse ir Tëvynëje Lietuvoje, nutarëme: 

visø atgimstanèios Lietuvos ir svetur gyvenanèiø lietuviø gyvybingøjø jëgø 

tikslas yra LIETUVOS NEPRIKLAUSOMOS VALSTYBËS ATSTATYMAS. 

Pasiraðë: 

K.BOBELIS – Vyriausiojo Lietuvos iðlaisvinimo komiteto pirmininkas, 

A.BURAÈAS – Sàjûdþio seimo tarybos narys, 

V.LANDSBERGIS – Sàjûdþio seimo tarybos pirmininkas, 

I.LUKOÐEVIÈIENË – Pasaulio lietuviø bendruomenës valdybos vicepirmininkë, 

K.MOTIEKA – Sàjûdþio seimo tarybos narys, 

È.KUDABA – Lietuvos kultûros fondo pirmininkas, 

J.V.PALECKIS – Lietuvos komunistø partijos centro komiteto ideologijos skyriaus 

vedëjas, 

A.TERLECKAS – Lietuvos laisvës lygos pirmininkas. 

Ten að paaiðkinau, kad að joks pirmininkas, tik LLL Tarybos narys. Mano nuomone, 

ðis dokumentas – tai avansas Lietuvos kompartijai. Jeigu bûèiau þinojæs, 

kad LKP imsis visø priemoniø sutrukdyti mûsø rugpjûèio 23 dienos protesto akcijà, 

að nebûèiau jo pasiraðæs. Turbût ne visi informuoti, kad uþvakar, ketvirtadiená, 

buvo Apskritojo stalo konferencija, kurioje buvo nutarta rengti mitingà rugpjûèio 

23 d., 15 val., Kalnø parke. Visos organizacijos, áeinanèios á Apskritojo stalo 

konferencijà, sutiko su tuo, iðskyrus Sàjûdþio atstovus. Sàjûdininkai ið pradþiø 

kalbëjo, kad jie nori rengti mitingà 22 d., kad nesutrukdytø „Baltijos kelio“ akcijai. 

Galø gale, kadangi dauguma buvo uþ 23 dienos mitingà, kuris vyks 15 val. ir 

320


akcijai nesutrukdys, Sàjûdþio atstovai sutiko nerengti mitingo 22 d. Prisidës ar ne 

prie 23 d. mitingo, jie negalëjo atsakyti, kadangi neturëjo ágaliojimø. Þadëjo atsakyti 

ðeðtadiená. R.Ozolas akcentavo, kad 22 d. mitingo neruoð. Taèiau, kaip suþinojom 

vakar, jie jau turi leidimà 22 d. mitingui. Tai daroma specialiai, kad atitrauktø 

þmones nuo Lietuvos nepriklausomybës sàjungos mitingo. Tai rodo geleþinæ partijos 

rankà. Kartoju – ðio dokumento Gotlando saloje að bûèiau nepasiraðæs, jei 

bûèiau þinojæs mûsø kompartijos klastà.“ 



DAR VIENAS ÞINGSNIS 

Á LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBÆ 

Visi trokðtame nepriklausomybës. Tik ar visi susimàstome, kodël jà praradome? 

Prakeikëme komunizmà, rusiðkàjá imperializmà. Taèiau Rusija tam ir yra Rusija, 

kad grobtø svetimas þemes. O grobikø sëkmë labai priklauso nuo tos þemës ðeimininkø 

elgesio. Pasitikdami dviejø grobikø sandërio 50-metá, atsakykime bent 

sau, kas gi kaltas, kad jau beveik pusë amþiaus velkame vergijos jungà. 

Ðiame amþiuje savo þemës ðeimininkais mums buvo lemta bûti du deðimtmeèius. 

Ðio trumpo Lietuvos Respublikos laikotarpio pakilimas ir ðiandien mums 

yra tarsi gaivi versmë Stalino saulës nualintoje dykynëje, todël sunku já kritiðkai 

vertinti. Taèiau juk mûsø – ne atëjûnø, ne kolaborantø, o mûsø lietuviðka vyriausybë 

ásileido agresoriø be vieno ðûvio. Lietuvos politiniai veikëjai, pabûgæ kraujo 

praliejimo, atidavë praþûèiai visà tautà. 

1941 metø sukilëliai, pokario partizanai savo krauju ir kanèiomis iðpirko ðià 

mûsø visø bendrà gëdà. Vakarykðèiai pogrindininkai disidentai savo bekompromisiðkumu 

ir iðtikimybe nepriklausomybës idëjai atsvërë dalies tautos konformizmà. 

Tik ðiø tikrøjø protëviø dvasios neðëjø dëka ðiandien mums suteikta galimybë 

apsispræsti, ar ir toliau laikysimës okupacinës valdþios reikalavimø ir tik 

derësimës, praðysime, kad palengvintø vergo dalià, ar pasiprieðinsime jai ir iðkovosime 

laisvæ. 

Ðiandien apie nepriklausomybæ suðneko visi, netgi tie, kurie ne tik þodþiais, 

bet ir darbais neginèijamai árodë esà Lietuvos nepriklausomybës prieðai. Dar vakar 

jie klausë mûsø, kaip mes manome tai pasiekti. Ðiandien to paties mes norëtume 

jø paklausti. 

Ne kartà kritikavome vadinamàjá „parlamentiná“, o ið tiesø – okupacinës administracijos 

reformø kelià. O jeigu ið tikrøjø norime eiti parlamentiniu keliu, reikalingas 

parlamentas, ne okupacinë Aukðèiausioji Taryba, nors ir ið mûsø iðrinktø 

þmoniø sukomplektuota. Dar pirmajame Lietuvos politiniø judëjimø, partijø ir 

organizacijø koordinaciniame pasitarime pasiûlëme suðaukti bendrà visø nefor- 

321


maliø organizacijø nariø kongresà ir sudaryti Lietuvos nepriklausomybës sàjûdá. 

Toks Sàjûdis turëtø teisæ atstovauti visai tautai. Persitvarkymo sàjûdis ðá pasiûlymà 

atmetë. Ið visø dabartiniø Lietuvos politiniø jëgø galima bûtø sudaryti nuo 

okupantø nepriklausomà koalicinæ Vyriausybæ. Taèiau LPS klauso Komunistø partijos, 

o pastaroji neleis Sàjûdþiui þengti tokio þingsnio. Nemaþai tautos daliai LPS 

siûlomas kelias atrodo racionalesnis, maþiau rizikingas ir t.t. Taèiau neteko girdëti, 

kad kas nors bûtø iðkovojæs laisvæ politiniu blefu. 

LPS, paveldëjæs paskutiniosios Lietuvos vyriausybës ðiaudadûðiðkumà, vël veda 

tautà á aklavietæ. Vergas, jeigu jis dvasioje iðliks laisvas, privalo elgtis taip, kad 

pavergëjas negalëtø su juo susitvarkyti ir bûtø priverstas arba uþmuðti nepaklusnø 

vergà, arba gràþinti atimtà laisvæ. Lietuviø tautos sunaikinti nepavyko netgi 

Stalinui. Nepavyks ir Gorbaèiovui. 

Kovai prieð okupantà ðiandien mums nereikia jokio ginklo. Nepriklausomybæ 

atgausime remdamiesi tarptautine teise, savo valià gyventi laisviems patvirtindami 

taikaus pilietinio nepaklusnumo akcijomis. Grieþtai laikydamiesi tarptautinës 

teisës normø, mes turime vienà po kito demonstratyviai lauþyti joms prieðtaraujanèius 

tarybinius ástatymus. Ðitaip mes ilgainiui sulauþysime ir Lietuvos okupacijà 

bei aneksijà. 

Kariniø bilietø gràþinimo akcija, apie kurià raðome ðiame numeryje, vykdoma, 

remiantis 1949 metø rugpjûèio 12 d. Þenevos Taikos Konvencijos 51-ojo straipsnio 

3-iàja dalimi. Tai vienas konkretus, realus þingsnis Nepriklausomybës link. 

Tokiø þingsniø reikës þengti dar daug… 



322 


AKADEMINIO JAUNIMO SKYRIUS 


PROTESTAS 

Lietuvos nepriklausomybës sàjunga vertina TSKP CK pareiðkimà kaip atvirà iððûká 

lietuviø, latviø ir estø tautø taikiems siekiams, kaip grasinimà ðiø tautø valstybinës 

nepriklausomybës siekimà neteisëtai numalðinti karine jëga, kaip grësmæ 

paèiai ðiø tautø egzistencijai. 

Pareiðkime iðkraipoma tikroji Pabaltijyje vykstanèio tautinio atgimimo prasmë. 

Tarybiniams þmonëms primetama, esà Pabaltijo tautos – tai abejingos savo 

istorijai, tamsios ir patiklios masës, kurias egoistiniais, savanaudiðkais tikslais kursto 

neatsakingos ekstremistø ir nacionalistø grupës. Esà jie masëms primeta antirusiðkas, 

antitarybines ir antisocialistines nuotaikas, lozungus, provokuoja neat-


sakingus jø veiksmus, stumia á kaþkokià katastrofà. Nacionalistai esà neteisëtai 

skelbiasi tikrø tautiniø interesø reiðkëjais. 

Toks padëties Pabaltijyje vaizdavimas neatitinka tikrovës. Faktai iðkraipomi, 

prieðtaraujama sveikam protui, klaidinami tiek TSKP nariai, tiek visa TSRS visuomenë. 

Tautinis atgimimas Pabaltijyje ágavo toká masiná, visa apimantá pobûdá, jog jis 

jau praktiðkai negali bûti kokiø nors kurstytojø veiklos rezultatas. Siekis atstatyti 

valstybinæ nepriklausomybæ, kurià TSRS 1940 metais neteisëtai likvidavo – pagrindinis 

lietuviø, latviø ir estø tautø siekis. Todël ðios tautos remia tuos politinius 

judëjimus, kurie kovoja uþ ðio siekio realizavimà. Ir prieðingai, niekada nebus 

populiarios tos partijos, kurios nepaiso tautos lûkesèiø. 

Ne kieno nors kurstomi, o savo iniciatyva þmonës masiðkai buriasi á ávairias 

organizacijas, dalyvauja taikiose protesto akcijose, raðo á neformalià spaudà. Jie 

visiðkai pritaria LTSR AT komisijos iðvadoms apie Lietuvos priëmimo á TSRS 

1940 m. neteisëtumà. Tai liudija ir vien Lietuvoje jau surinktø 1,5 mln. paraðø po 

reikalavimu likviduoti Molotovo–Ribentropo pakto pasekmes. 

Niekam nepavyks uþgniauþti Pabaltijo tautø verþimosi á tautinæ nepriklausomybæ, 

kurià turi visos pasaulio tautos. 

TSKP CK dokumente iðkraipoma reali padëtis, esà kyla masiniø susirëmimø 

gatvëse grësmë, o jø pasekmës bûtø mums baisios. Në vienoje Pabaltijo respublikoje 

nebuvo nei stichiniø demonstracijø, nei suiruèiø gatvëse, nei tarpnacionaliniø 

susirëmimø, nei teisëtø ðio kraðto gyventojø streikø reikalaujant nepriklausomybës 

– nieko, kas galëtø destabilizuoti politinæ padëtá. Prieðingai – politinës jëgos 

gyventojus kvieèia saugotis provokacijø, bûti drausmingu ir santûriu. „Baltijos 

kelio“ akcijos, kurioje rugpjûèio 23-iàjà visose trijose respublikose dalyvavo ne 

maþiau kaip vienas milijonas ávairiø ðio kraðto tautybiø þmoniø, metu buvo palaikoma 

tvarka ir organizuotumas. Taip vyksta visos masinës akcijos. Taèiau TSKP 

CK savo pareiðkime melagingai tvirtina, esà rugpjûèio 23-iàjà organizatoriai stengësi 

sukelti isterijà. Tokius pareiðkimus mes laikome sàmoningu TSRS gyventojø 

klaidinimu. Aiðku, kad pareiðkimas ruoðia dirvà rimtesnëms provokacijoms. Jame 

tvirtinama, kad jeigu dabartinë ávykiø eiga nebus sustabdyta, gali ávykti katastrofa, 

gresianti netgi Pabaltijo tautø gyvybingumui. Motinos kvieèiamos pagalvoti 

apie savo vaikø likimà ir t.t. Kodël turëtø ávykti katastrofa? Mes teisëtai 

siekiame valstybinës nepriklausomybës esant stabiliai politinei padëèiai ir ramiai 

situacijai parlamentinëmis ir taikiomis neparlamentinëmis priemonëmis. Tvirtinimas, 

esà mes vienu mostu siekiame nutraukti visus ekonominius ryðius su TSRS, 

deportuoti rusø tautybës gyventojus, yra melagingas. Prieðingai – viena mûsø 

nepriklausomybës sàlygø yra geri kaimyniðki santykiai su TSRS ir rusø teisë pasirinkti 

gyvenamàjà vietà. 

Vadinasi, grësmë mûsø tautos egzistencijai gali kilti tik ið vieno ðaltinio – ið 

paèio TSKP CK, kuris faktiðkai apie tai mus ir áspëjo. TSKP CK, kviesdamas respublikos 

valdþià tapti padëties ðeimininkais ir imtis ryþtingø ir neatidëliotinø prie- 

323


moniø apvalyti pertvarkos Pabaltijyje procesà nuo ekstremizmo, destruktyviø 

kenksmingø tendencijø, faktiðkai duoda jai nurodymà uþdrausti politinæ opozicijà, 

neformalià opozicinæ spaudà, uþdrausti opozicijai rengti mitingus ir demonstracijas, 

o masinio nepaklusnumo atveju nesvyruojant atidengti ugná, pralieti savo 

respublikos gyventojø kraujà. Ðtai kà reiðkia kvietimas motinoms pagalvoti apie 

savo vaikus. 

Taèiau mûsø jau neábauginsite. Mes turime visiðkà moralinæ ir juridinæ teisæ á 

valstybiná savarankiðkumà. Mûsø pusëje tarptautinë teisë ir bendraþmogiðkos moralës 

normos. Pabaltijo tautos niekuomet neuþmirð negirdëtos neteisybës ir piktadarybiø, 

padarytø ðalies, vadinanèios save TSRS, ir santvarkos, vadinanèios save 

socializmu. Bûtent ðitaip reikia suprasti tai, kas pareiðkime demagogiðkai vadinama 

antitarybinëmis uþmaèiomis. Kaip tik todël në viena Pabaltijo tauta niekuomet 

nesutiks su þeminanèia TSKP „platforma“ nacionaliniu klausimu. Bûtø beprotybë 

imtis bet kokiø kraðtutiniø priemoniø Pabaltijyje. Tai nutrauktø gamybos procesà, 

sàlygotø tarptautinæ TSRS izoliacijà. LNS kvieèia TSKP CK neiti ðiuo keliu, 

netæsti Stalino nusikaltimø þmogiðkumui. Mes praðome nutraukti melagingø, ðmeiþikiðkø 

prasimanymø srautà TSKP CK spaudos organuose ir suteikti visiems politiniams 

judëjimams uþ Lietuvos nepriklausomybæ ir analogiðkiems kitø respublikø 

judëjimams galimybæ reikðti savo nuomonæ sàjunginëje spaudoje. Praðome 

neiti valstybinës beprotybës keliu. PABALTIJO RESPUBLIKØ NEPRIKLAUSO- 

MYBËS KLAUSIMÀ TURI SPRÆSTI PAÈIOS ÐIØ RESPUBLIKØ TAUTOS BE JO- 

KIO KIÐIMOSI IÐ IÐORËS. 




LIETUVOS KRIKÐÈIONIØ DEMOKRATØ SÀJUNGA 

Vilnius, POLITINIØ KALINIØ GELBËJIMO KOMITETAS 

1989 m. rugpjûèio 27 d. LIETUVOS HELSINKIO GRUPË 


VILNIUS, 1989 M. RUGSËJO 9 D., NR. 18(23). 

324 

LIETUVOS POLITINIØ JËGØ KONSULTACINIO 

PASITARIMO 1989 M. RUGSËJO 7 D. 

VILNIUJE, „ATGIMIMO“ REDAKCIJOJE, 

DALYVIØ REZOLIUCIJA 

Ð.m. rugsëjo 5 d. Lietuvos persitvarkymo sàjûdþio Seimo sesijoje Seimo Tarybos 

narys Algimantas Èekuolis, kalbëdamas apie TSKP CK pareiðkimà dël padëties 

Pabaltijo respublikose, dël ðio Maskvos iðpuolio apkaltino Lietuvos laisvës lygà, 

ðmeiþë Katedros aikðtëje vykstanèià bado akcijà dël Molotovo–Ribentropo pakto


pasekmiø panaikinimo. Jo þodþiais tariant, „Sàjûdþiui kabinamos ant kaklo kitø 

organizacijø, bûtent LLL, nuodëmës. Reikia papraðyti Sàjûdþio atstovø, dalyvaujanèiø 

politiniø jëgø apvaliajame stale, ir papraðyti Lygà padaryti taip, kad uodega 

nemëgintø vizginti ðunimi“. 

Prieð kurá laikà A.Èekuolio redaguojamas „Gimtasis kraðtas“ perspausdino ið 

„Akiraèiø“ made in KGB straipsná, ðmeiþiantá LLL. 

Konsultacinio pasitarimo dalyviai toká A.Èekuolio pareiðkimà laiko tyèiniu Lietuvos 

politiniø jëgø skaldymu. Jeigu atsakingi LPS veikëjai ir toliau neteisëtai kaltins 

kitas politines jëgas ekstremizmu, nacionalizmu, þemu intelektu ir pan., toká 

jø elgesá LLL traktuos kaip viso LPS politinæ linijà. 

Konsultacinio pasitarimo dalyviai: 


LTJS „JAUNOJI LIETUVA“ 

KORPORACIJA „NEO-LITUANIA“ 

LIETUVOS SAVITARPIO PAGALBOS SÀJUNGA 

Vilnius, LIETUVOS HUMANIZMO IR PAÞANGOS PARTIJA 

1989 m. rugsëjo 7 d. TÞTA LIETUVOS SKYRIUS 



KUR DINGSTA DALIS PARAÐØ? 

Tæsiama paraðø rinkimo dël Molotovo–Ribentropo pakto pasekmiø likvidavimo 

akcija. LPS duomenimis, ðiuo metu surinkta daugiau kaip pusantro milijono paraðø. 

Deja, ne visi paraðai patenka á Sàjûdþio bûstinæ. Ðtai rugpjûèio 10 d. Lietuvos 

politiniø partijø bei organizacijø konsultaciniame susirinkime LSPS atstovas Antanas 

Damaðevièius pareiðkë nepasitikëjimà kauniete Graþina Germaniene. Ðiø 

metø geguþës mën. Kauno sekmadieninëje mokykloje paraðus rinko LDP narë 

Rita Melinskaitë. G.Germanienë atëmë ið R.Melinskaitës lapus su paraðais ir vieðai 

juos suplëðë. Uþ paraðø rinkimà G.Germanienë grasino kalëjimu. 

Prie paraðø rinkimo akcijos galø gale prisidëjus Sàjûdþiui, G.Germanienë pati 

ëmësi rinkti paraðus. Taèiau á Sàjûdþio bûstinæ paraðø ji pristato átartinai maþai. 

Sàjûdþio Seimo tarybos narys Zigmas Vaiðvila praneðë, kad Klaipëdos kraðte 

neþinomi asmenys renka paraðus su pasidirbtais Sàjûdþio Klaipëdos miesto tarybos 

paþymëjimais, neva ágaliojanèiais juos vesti ðià akcijà. Tuo tarpu Klaipëdos 

Sàjûdþio taryba niekam tokiø ágaliojimø nëra davusi. 

TÞTA Lietuvos skyriaus atstovë A.Aukðtikalnienë informavo, kad kai kur paraðø 

rinkëjai neþinia kuriuo tikslu renka ir pinigus. Be to, A.Aukðtikalnienë atkreipë 

dëmesá, kad á paraðø rinkimo akcijà iki ðiol dar nëra ásitraukusi Baþnyèia. 

325


Kà gi – KGB, kaip visuomet, darbuojasi stropiai: stengiasi, kad paraðø nebûtø 

surinkta „per daug“. 

LLL AKADEMINIO JAUNIMO SKYRIUS 



326 


Ðiø metø geguþës 18 d. Lietuvos savivaldybë priëmë suvereniteto deklaracijà, o 

rugsëjo pabaigoje pritarë nacionalinës komisijos Molotovo–Ribentropo paktui tirti 

darbui. Taèiau reali Lietuvos padëtis nuo to në kiek nepasikeitë. Okupantai ir jø 

tarnai neþada mums gràþinti Nepriklausomybës. Vietoje laisvës jie nori mums 

padovanoti „suverenià“ pseudovalstybæ – LTSR TSRS sudëtyje. 

Esame ásitikinæ, kad tokiomis sàlygomis nepaprastai svarbu nuolatos priminti 

Laisvojo pasaulio visuomenei apie tai, jog Lietuva tebëra okupuota, ir kelti okupuoto 

kraðto gyventojø politinæ savimonæ. Todël kreipiamës á lietuviø tautà, kviesdami 

ðiam pilietinio nepaklusnumo aktui: nuo ðiol visuose dokumentuose, raðomojoje 

ir ðnekamojoje kalboje vietoje sàvokø „Lietuvos Tarybø Socialistinë Respublika“ 

„Lietuvos TSR“, „LTSR“ vartoti „okupuota Lietuva“. Pvz., sakyti ir raðyti 

ne „LTSR Aukðèiausioji Taryba“, o „okupuotos Lietuvos Aukðèiausioji Taryba“. 

Ðiuos pataisymus atlikime visuose iki ðiol iðëjusiuose dokumentuose ir raðtuose. 

Ðiandien kaip niekad svarbu vadinti daiktus jø tikraisiais vardais. 




VILNIUS, 1989 M. LAPKRIÈIO 10 D., NR. 19(24). 

LIETUVOS DIPLOMATINËS TARNYBOS 

VAÐINGTONE IR PRIE ÐVENTOJO SOSTO 

VATIKANE ÁGALIOTINIUI 

PONUI STASIUI LOZORAIÈIUI 

PONE CHARGE D’AFFAIRES, 

1989 m. geguþës 18 d. Vilniuje okupacinës administracijos Aukðèiausiosios Tarybos 

sesijos metu 1940 m. birþelio 15 d. TSRS kariniø pajëgø ávykdyta Lietuvos 

Respublikos okupacija buvo vieðai pripaþinta ir deklaruota. Okupacinei administracijai 

oficialiai konstatavus Lietuvos okupacijos faktà, iðnyko politinis formalumas, 

iki tol trukdæs nustatyti aiðkias santykiavimo ribas tarp okupuotos Lietuvos 

pilieèiø ir okupacinës administracijos Maskvoje bei Vilniuje.


Prievartinës tarnybos okupacinëje kariuomenëje problema yra viena ið aktualiausiø 

okupuotos Lietuvos pilieèiams vyrams. Negalutiniais duomenimis apie 

800 okupuotos Lietuvos pilieèiø atsisakë priverstinës tarnybos TSRS ginkluotose 

pajëgose. Minëtas skaièius asmenø savo atsisakymà grindþia 1949 m. Þenevos 

Konvencijos III dalies 51 straipsniu, draudþianèiu prievarta imti á karinæ tarnybà 

okupuoto kraðto gyventojus. Þenevos Konvencijos priimtus dokumentus ásipareigojo 

gerbti ir Tarybø Sàjunga, 1954 m. juos ratifikavusi. Nepaisydama duotø tarptautiniø 

ásipareigojimø, Tarybø Sàjunga 35 metus po sutarties ratifikavimo priverstinai 

vykdo Lietuvos pilieèiø ëmimà tarnybai á savo ginkluotàsias pajëgas. 

Pastaruoju metu okupacinës administracijos savivalë ypaè suaktyvëjo. Karinës 

tarnybos atsisakiusiems asmenims grasinama baudþiamàja atsakomybe, kitø 

sankcijø taikymu, sudaromi dirbtiniai sunkumai darbe, moksle, buityje. 

Susidarius kritinei situacijai, galimas okupacinës administracijos represinio aparato 

susidorojimas su karinës tarnybos atsisakiusiais Lietuvos pilieèiais. 

Pone CHARGE D’AFFAIRES, kreipiamës á Tamstà, teisëtà Lietuvos Respublikos 

diplomatinës tarnybos laisvajame pasaulyje vadovà, ágaliodami Tamstà ginti 

Lietuvos pilieèius tarptautinëje plotmëje. Apie akivaizdþius tarptautinës ir þmogaus 

teisiø paþeidimus okupuotoje Lietuvoje praðome informuoti 1949 metais Þenevos 

Konvencijà ir 1975 metais Helsinkio Baigiamàjá aktà pasiraðiusiø valstybiø 

kompetentingus sluoksnius, tuo sudarant galimybæ minëtø paþeidimø svarstymà 

perduoti tarptautinei jurisdikcijai. 


„JAUNOJI LIETUVA“ 

Lietuva, LIETUVOS LAISVËS LYGA 

1989 m. rugsëjo 28 d. LIETUVOS HELSINKIO GRUPË 

KOMITETO „ÞENEVA-49“ VEIKLA 1989–1991 M. 

LIETUVOS NACIONALINIO PASIPRIEÐINIMO JUDËJIME 

Á LIETUVOS JAUNUOMENÆ, 

Á VISUS, KOVOJANÈIUS PRIEÐ OKUPACIJÀ 

Jaunuoliai! Kam ðiemet sukako ar dar sukaks 16 metø, okupacinë karinë administracija 

kësinsis á Jûsø laisvæ. Sausio–kovo mënesiais, kaip ir iki ðiol, kariniai 

komisariatai kviesis Jus medicininiam patikrinimui ir priraðymo dokumentø áteikimui. 

Nuo tos dienos Jûs tapsite ásipareigojæ tarnauti okupacinëje kariuomenëje 

„laisvanoriðkai“, paþeidþiant Þenevos Konvencijos 51 straipsná, kuris neleidþia 

okupuotos teritorijos pilieèiø kviesti tarnauti á okupacinæ armijà. Remdamiesi ðiuo 

dokumentu, Lietuvoje apsisprendë apie 1000 jaunuoliø, gràþindami priraðymo 

liudijimus ir karinius bilietus. 

327


Prie ðios pilietinio nepaklusnumo akcijos galite prisijungti ir Jûs, boikotuodami 

ðaukimus á karinius komisariatus priraðymo liudijimams gauti. Neásipareigokite 

ðiam dokumentui ir Jûs bûsite teisûs ðventoje kovoje uþ Lietuvos nepriklausomybæ. 

Bus kur kas blogiau, jei Jûs gausite karinius bilietus bei priraðymo liudijimus ir 

juos vël gràþinsite, geriau jø ið viso neimti. 

Tëvai, seneliai, broliai, seserys ir mokytojai – patriotai, neleiskite savo 16-meèiui 

eiti á komisariatà, neleiskite, kad jis taptø okupacinës maðinos árankiu ir bûtø kankinamas 

sovietiniuose kariniuose daliniuose. Nebijokite, visos patriotinës Lietuvos 

partijos ir organizacijos gins jo teises, nes Lietuva yra okupuota ir kiekvieno lietuvio 

pareiga – kovoti prieð okupacijà. 

LIETUVOS KOMITETAS „ÞENEVA-49“ 


1989 m. rugsëjis LTJS „JAUNOJI LIETUVA“ 


328 

Á LIETUVOS VISUOMENÆ 

Ð.m. spalio 10 d. TV meninëje publicistinëje laidoje „Veidrodis“ buvo parodytas 

Laimos Pangonytës reportaþas apie N vietovëje dislokuotame Rusijos kariuomenës 

N dalinyje þuvusio kareivio, okupuotos Lietuvos N pilieèio, laidotuves N vietovëje. 

Televizijos þiûrovø atmintyje liko baisi netekusios sûnaus motinos kanèia. Prie 

kapo duobës nemokðiðkai sugrojæs „Marija, Marija“ pradþià, okupacinës armijos 

orkestras pasityèiojimui ið þuvusiojo atminimo ir motinos skausmo uþgriaudëjo 

didþiarusiðkàjá „…splotila navieki vielikaja Rusj (…), nas vyrastil Stalin…“ 

Ið reportaþo aiðkiai matyti, kad neatsitiktinai þuvusiojo kûnas tëviðkën buvo 

parveþtas naktá: okupantai ir lietuviðkieji kolaborantai stengësi, kad sutikti þuvusájá 

ir palydëti já á paskutinæ kelionæ susirinktø kuo maþiau þmoniø. 

Ðis kraupus faktas – tik vienas ið daugelio. Daugybë Lietuvos jaunuoliø þûsta 

rusiðkoje kariuomenëje, tûkstanèiai gráþta namo fiziðkai ar dvasiðkai suluoðinti. 

Okupacinë administracija visaip stengiasi nuslëpti nuo visuomenës ðá sàmoningà 

pavergtø tautø genocidà. Kaimuose gyvenantiems þuvusiøjø tëvams ir artimiesiems 

kolûkiø pirmininkai ir tarybiniø ûkiø direktoriai grasina neaprûpinti transportu, 

nepadengti laidotuviø iðlaidø ir net taikyti ekonomines sankcijas, jeigu á 

laidotuves susirinks daug þmoniø, ypaè ið opoziciniø kompartijai organizacijø, 

judëjimø. 

Lietuvos sûnø nekaltos aukos primena þiaurià tikrovæ: kol Lietuvos jaunuoliai 

nepasinaudos savo moraline ir juridine teise atsisakyti tarnauti okupantø armijoje, tol 

nenutrûks á Lietuvà veþamø cinkuotø karstø vilkstinë, tol nenutils motinø raudos.


Praðome gyventojus apie kiekvienà mirties Rusijos kariuomenëje faktà praneðti 

Lietuvos laisvës lygos, Lietuvos tautinës jaunimo sàjungos „Jaunoji Lietuva“ 

arba Lietuvos komiteto „Þeneva-49“ atstovams. 

Mes ásipareigojame suteikti nuþudytøjø ar þuvusiøjø artimiesiems moralinæ 

pagalbà, apmokëti laidotuviø iðlaidas. Á kiekvieno þuvusio kareivio laidotuves 

sukviesime tûkstanèius þmoniø, apie lietuviø tautos genocidà informuosime mûsø 

brolius uþsienyje ir viso laisvojo pasaulio visuomenæ. Tik taip mes galësime 

sutrukdyti okupantui tyliai daryti savo nusikaltimus. 


LIETUVOS TAUTINË JAUNIMO SÀJUNGA 

Vilnius, „JAUNOJI LIETUVA“ 

1989 m. spalio 12 d. LIETUVOS KOMITETAS „ÞENEVA-49“ 



SUKURKIME ALTERNATYVÀ OKUPACINEI ADMINISTRACIJAI 

Kokias pasekmes atneðë Lietuvai Raudonosios armijos 1940 metø birþelio 15 dienà 

ávykdyta Lietuvos okupacija, o vëliau ir aneksija, iki ðiol daug raðyta ir kalbëta. 

Nematome reikalo kartotis. Mes tik konstatuojame, kad ðiandien Lietuva iðgyvena 

sunkius laikus. Tautinës vienybës stoka, asmeninës ambicijos, kai kuriø politiniame 

gyvenime besireiðkianèiø inteligentø konformizmas, bailumas, okupuotos 

Lietuvos Aukðèiausiosios Tarybos sesijoje áþûliai demonstruojama bolðevikø vienybë 

siekiant áamþinti lietuviø tautos vergovæ tai akivaizdþiai patvirtina. 

Oficialiais duomenimis, kas ðeðtas Lietuvos gyventojas buvo ásuktas á Stalino, 

Chruðèiovo, Breþnevo ir Andropovo mësmalæ. Vienokiu ar kitokiu bûdu kruvinoji 

sistema palietë kiekvienà lietuvá (lenkà, þydà, totoriø, karaimà, baltarusá, ukrainietá, 

rusà ar kitos tautos atstovà), iðskyrus saujelæ kolaborantø, uoliai tarnavusiø 

atëjûnams fiziðkai ir dvasiðkai naikinant nepaklusniuosius. Todël nereikia stebëtis, 

kad Lietuvos visuomenë pavargo, stokoja tvirto ryþto aukotis dël Lietuvos 

laisvës ir nepriklausomybës. Ji nesunkiai pasiduoda Kremliaus advokatø propagandai, 

tvirtinanèiai, kad „perdëta dràsa“ gali pakenkti M.Gorbaèiovui, kuris tariamai 

gali padëti mums prikelti Stalino ir Hitlerio pasmaugtà Lietuvos nepriklausomybæ. 

Þymi Lietuvos gyventojø dalis nesunkiai átikëjo, kad iðmintingiausia yra 

„maþø þingsneliø“ politika, kurià perða politinës jëgos, paðauktos stabdyti tautiná 

pasiprieðinimà, pradëjusá reikðtis naujomis formomis 1987 m. rugpjûèio 23 d. prie 

A.Mickevièiaus paminklo ir 1988 m. vasario 16 d. Gedimino aikðtëje. Ðios jëgos ir 

pagimdë vadinamàjá parlamentiná kelià. Pasaulio istorija neþino pavyzdþio, liudijanèio, 

kad kolonija parlamentiniu keliu bûtø iðsikovojusi savo nepriklausomy- 

329


bæ. Kai kas bando nurodyti Indijos pavyzdá. Tokie naudojasi politiniu mûsø visuomenës 

neiðprusimu. Kas Lietuvoje þino, kad didysis M.Gandis atmetë parlamentiná 

reformø kelià? Indija iðsikovojo nepriklausomybæ ne britø imperializmo 

malone, o aktyvaus nepaklusnumo pavergëjams politika, tegu ne ginklo, bet visgi 

aktyvia kova. Be to, ar galima lyginti tarybinës Rusijos visuomeninæ santvarkà su 

ano meto Didþiosios Britanijos? 

TSRS vadovybës reakcija á jos pavergtø tautø nepriklausomybës reikalavimà 

ypaè iðryðkëjo per balandþio 9 d. susidorojimà Tbilisyje. Savo kalboje per Centrinæ 

TV liepos 1d. M.Gorbaèiovas grubiais þodþiais áspëjo, kad jëgos, mëginanèios 

ardyti imperijos teritoriná vientisumà, þaidþia su ugnimi ir bus sutramdytos „visomis 

turimomis priemonëmis“. Tai aiðki uþuomina á susidorojimà Gruzijos sostinëje. 

M.Gorbaèiovas aiðkiai áspëjo, jog Rusijos pavergtoms tautoms nepriklausomybë 

nebus sugràþinta, nesvarbu, ar to bus reikalaujama parlamentiniu keliu, ar 

ne. Ðiø metø geguþës 18 d. okupuotos Lietuvos AT priëmë „parlamentinæ“ suvereniteto 

deklaracijà. TSRS liaudies deputatø suvaþiavime þodá gavo tik trys deputatai 

ið Lietuvos – A.Brazauskas, V.Landsbergis ir K.Prunskienë. Ðie, jausdami 

suvaþiavime vieðpataujanèià imperialistinæ atmosferà, neiðdráso perskaityti minëtos 

„suvereniteto“ deklaracijos. Savo imperiná poþiûrá M.Gorbaèiovas pademonstravo 

privaèiuose pokalbiuose su A.Brazausku. Senus grasinimus M.Gorbaèiovas 

pakartojo per CTV rugsëjo 7 d. Ðiuo metu visoje imperijoje vieðai rengiami 

baudëjø bûriai vadinamoms masinëms riauðëms likviduoti. 

Nepaisydama to, politiná þaidimà tebeþaidþia Lietuvos persitvarkymo sàjûdþio 

vadovybë ir toliau liaupsina parlamentiná kelià, tikina tautà, esà M.Gorbaèiovas 

„atsisveikino su Pabaltiju“. 

Savo egzistencijai pateisinti imperija neturi nei juridiniø, nei politiniø, nei ekonominiø, 

nei loginiø argumentø. Jos vienintelis argumentas – grubi karinë jëga, 

apgaubta klastingu melu, demagogija. Tragiðka, kad politiná þaidimà tebeþaidþià 

mûsø inteligentai visiðkai nesuvokia ðios Kremliaus klastos ir demagogijos, 

prieðingai – nors norai kilnûs, jie objektyviai tarnauja Kremliaus interesams Lietuvoje. 

Faktai kalba apie tai, kad stalininë TSRS, talkinant hitlerinei Vokietijai, 1939– 

1941 m. grubiai paþeidë tarptautinæ teisæ – aneksavo tris Pabaltijo valstybes. Vadovaujantis 

sveiku protu, visø politiniø Lietuvos jëgø dëmesys turëtø bûti sukauptas 

á Molotovo–Ribentropo pakto pasekmiø likvidavimà. Taèiau atviri Lietuvos 

nepriklausomybës prieðai ir nesàmoningai jiems talkininkaujantys deda daug pastangø 

ðiam dëmesiui nukreipti praþûtinga Lietuvai kryptimi. Apgaulingiausias 

yra vadinamasis ekonominis Lietuvos savarankiðkumas. Profesorius Stasys Uosis 

tvirtina, kad „stiprus centras kaip anksèiau, taip ir dabar negalvoja daryti esminiø 

permainø, o nori ir toliau mus hipnotizuoti (…). SSSR AT sesijos nutarimas leisti 

Lietuvai ir Estijai nuo 1990 metø pradþios pereiti á ûkiskaità priimtas tik tam, kad 

suviliotø neiðmananèius dalyko, pavaizduotø respublikos teisiø ir savarankiðkumo 

plëtojimà (…). Siekiai, iðplaukiantys ið reikalavimø anuliuoti Molotovo– 

330


Ribentropo paktà ir ið ekonominio savarankiðkumo, nesuderinti, neatitinka vienas 

kito“. Kritiðkai vertina ekonominio Lietuvos savarankiðkumo scenarijø ekonomistas 

Ðimënas (Atgimimas, Nr. 32) ir daugelis kitø. 

Ekonominis savarankiðkumas, imperijos vadovø akimis þiûrint, nëra pavojingas 

imperijos vientisumui. TSKP vadovybë nëra tiek neapdairi, kad pati siûlytø 

priemones, galinèias vesti prie imperijos þlugimo. Ekonominë bei socialinë sritis 

tarybiniam reþimui yra ne ekonominës, bet politinës, administracinës, prievartinës 

veiklos sritis, kurioje jis atlieka ávairius prievartinius eksperimentus, siekdamas 

ið naujo átvirtinti savo absoliutinæ valdþià. TSKP tikslas niekada nebuvo ekonomiðkai 

racionali santvarka, tautø gerovë, bet tiktai savo absoliutinës valdþios 

iðlaikymas. Totalitarizme visi þmogaus, tautos, klasës egzistencijos klausimai yra 

ne ekonominiai arba socialiniai, bet politiniai, todël ir Lietuvos ekonominë nepriklausomybë 

gali bûti pasiekta vien tik politinës kovos keliu. 

Norint atitraukti Lietuvos visuomenës dëmesá nuo Molotovo–Ribentropo pakto 

slaptøjø protokolø pasekmiø, dëta daug pastangø kapitaliniam breþnevinës LTSR 

konstitucijos remontui. Geguþës 18 d. AT sesijoje buvo pademonstruota dviveidiðka 

ðios konstitucijos kai kuriø straipsniø „tobulinimo“ technologija. Vien tai, 

kad jai pritarë pats Gorbaèiovas, daug kam sukëlë átarimà. Greit paaiðkëjo, kad 

nepasitikëjimas „lengva parlamentinio kelio pergale“ turi pagrindo. 

Lietuvos visuomenë buvo klaidinama ir pilietybës, referendumo, rinkimø ir 

kitø pseudoástatymø „visaliaudiniu svarstymu“. Kokia ðiø „ástatymø“ vertë, parodë 

okupuotos Lietuvos AT sesija. Tragiðkiausia ne tai, kad susivienijæ stalinistai 

dar kartà spjovë á veidà Lietuvos laisvei ir nepriklausomybei, o tai, kad visuomenë 

taip ir nesuvokë, kas tas Didysis Dirigentas, vadovavæs Aukðèiausiosios Tarybos 

sesijos darbui. Tauta nesuvokia, kad tiek Lietuvos, tiek Estijos „parlamentø“ 

sesijos vyko pagal vienà ir tà patá Maskvos scenarijø ir priëmë tokius paèius nutarimus. 

M.Gorbaèiovui palaiminus, 1989 m. geguþës 18 d. okupuotos Lietuvos AT sesija 

priëmë suvereniteto deklaracijà ir okupuotos Lietuvos konstitucijos pakeitimus. 

Nereikia net abejoti, kad ðá kartà M.Gorbaèiovas, bijodamas, kad á bûsimàjà okupuotos 

Lietuvos AT nepatektø patriotiðkai nusiteikæ þmonës, davë nurodymà 

A.Brazauskui „pasitarti“ su deputatais, kad ðie balsuotø taip, kad Lietuvos likimà 

spræstø tie patys rusø kareiviai, kuriø batai trypia ðventà Lietuvos þemæ jau 46-eri 

metai. Tariamai objektyvûs sociologø tyrimai parodë, kad pats populiariausias 

Lietuvos þmogus yra A.Brazauskas. Jeigu tai tiesa, bolðevikai bûsimuose rinkimuose 

apgaus mûsø tautà ir ji balsuos uþ tokius, kurie taip áþûliai elgësi AT sesijoje. 

Nereikia abejoti, kad M.Gorbaèiovas vaidina daràs spaudimà A.Brazauskui 

neðaukti neeilinio LKP suvaþiavimo. Logika kalba uþ tai, kad A.Brazauskas sàmoningai 

LKP plenume „prasiplepëjo“. M.Gorbaèiovas suinteresuotas sukurti 

A.Brazauskui politiná kapitalà, kurio pagalba jis taps nauju LKP (tegul ir pakeitusios 

savo pavadinimà) lyderiu. A.Brazauskas net neslepia pretenduojàs á Lietuvos 

TSR (LTSR, o ne Lietuvos) prezidentus. Bûdamas ðiame poste, A.Brazauskas ga- 

331


lës dar aktyviau vykdyti Maskvos valià. Reali galimybë, kad bûsimojoje okupuotos 

Lietuvos Aukðèiausiojoje Taryboje daugumà sudarys Lietuvos nepriklausomybës 

prieðininkai. Tuo tikslu jau ðiandien LKP ið vienos pusës suteikia LPS masinës 

informacijos priemones, ið antros – visaip griauna jo autoritetà. Apie tai kalba 

ir V.Radþvilo straipsniai „Sàjûdþio erozija“ ir „Kur esame?“. 

Daugiau negu paradoksas, kad LPS vadovai, apsimesdami nematà, kaip LKP 

griauna jø autoritetà, talkininkauja LKP, iðstumiant ið politinio Lietuvos gyvenimo 

buvusius partizanus, konclagerininkus, tremtinius. Mes bent suvokiame, kur 

glûdi LPS vadovø politinës saviþudybës prieþastys. 

Kà daryti? Sekti Latvijos Tautos Fronto pavyzdþiu. Latviø Fronto sudëtyje ðiandien 

yra Judëjimas uþ Latvijos Nepriklausomybæ ir kitos radikalios politinës jëgos. 

Bûtina, kad LPS, LLL ir kiti Lietuvos politiniai judëjimai, partijos bei organizacijos 

kuo greièiau suðauktø bendrà steigiamàjá Lietuvos nepriklausomybës sàjûdþio 

suvaþiavimà ir iðrinktø ðio Sàjûdþio Seimà, kaip alternatyvinæ institucijà 

bûsimajai okupuotos Lietuvos AT, kurios rinkimuose lemiamà vaidmená gali suvaidinti 

okupacinë kariuomenë. 

Lietuvos istorijoje mes jau turime toká pavyzdá: 1917 m. rugsëjo 23 d. ið atstovø 

iðrinkta Lietuvos Taryba neturëjo tautos ágaliojimø. Taèiau bûtent ji 1918 m. vasario 

16 d. paskelbë Nepriklausomybës Aktà ir iki 1920 m. geguþës 15 d. vykdë 

Lietuvos Seimo funkcijas. 

Ðiø metø rugsëjo 25 d. LPS Ðiauliø miesto Tarybos konferencijoje buvo priimtas 

pono Kaèinsko projektas, pagal kurá Taryboje dalyvaus visø patriotiniø politiniø 

partijø, organizacijø ir judëjimø Ðiauliø miesto skyriai. Taigi ðiandien Ðiauliuose 

jau yra koalicinë Tautinio sàjûdþio taryba. Tai bûtina padaryti visoje Lietuvoje. 

1989 m. spalio 15 d. LIETUVOS LAISVËS LYGA 



332 

PIRMASIS „ÞENEVOS-49“ MITINGAS 

Karinës prievolës okupacinei armijai atsisakæ jaunuoliai, neseniai susivienijæ á Lietuvos 

Komitetà „Þeneva-49“, drauge su LTJS „Jaunoji Lietuva“ ir LLL spalio 22 d. 

surengë pirmàjá savo mitingà. Nors vykdomasis komitetas organizatoriams davë 

leidimà rengti mitingà, spalio 21 d. Vilniaus miesto gatvëse klijavæ skelbimus 

Edvardas Kriðèiûnas, Joana Svetlauskaitë ir Gintaras Nasolis buvo sulaikyti 3 milicininkø 

ir 2 kagëbistø ir prievarta nugabenti á Mindaugo gatvëje esantá milicijos 

poskyrá. Sulaikytiesiems gieþtai atsisakius pasisakyti savo pavardes, kol neprisistatys 

patys pareigûnai, jie buvo iðpraðyti á laukiamàjá. Èia sëdëdami jie girdëjo, jog


kabinete tarp milicininkø ir kagëbistø ásiliepsnojo ginèas. Netrukus saugumieèiai 

iðëjo ið kabineto ir nudelbæ akis, neatsisveikinæ nukûrë savais keliais. Sulaikytuosius 

pasikvietæs á kabinetà milicijos majoras Antanas Miknevièius pasakë ðiø vyrukø 

pavardes: tai KGB majoras Saulius Jurkevièius ir virðila Dagil Sergej Anatoljeviè. 

Á priekaiðtus dël neteisëto sulaikymo majoras Miknevièius paaiðkino, jog milicijai 

ásakymà davë KGB operatyvinë grupë. Sulaikytieji netrukus buvo paleisti. 

Spalio 22 d. popietæ á Kalnø parkà susirinko apie 10000 þmoniø. Mitingui pirmininkavæs 

LTJS „Jaunoji Lietuva“ atstovas Stasys Buðkevièius akcentavo, jog tiek 

juridiniu, tiek politiniu, tiek moraliniu atþvilgiu lietuviai privalo boikotuoti ðaukimus 

á TSRS kariuomenæ. Visø pirma jau seniai laikas pareikðti savo valià gyventi 

nepriklausomoje Lietuvoje ne þodþiais, o konkreèiais darbais. Antra vertus, LTJS 

„Jaunoji Lietuva“ ir LLL ðios akcijos privertë imtis sàmoningas lietuviø genocidas 

tarybinëje armijoje, baisesnis uþ bet kurias galimas represijas atsisakiusiems á jà 

eiti. Tai patvirtino ir buvæs politinis kalinys Algimantas Andreika, palyginæs savo 

praleistus metus lageryje ir okupacinëje armijoje. Bûtent armijoje jis tapo II grupës 

invalidu. 

LLL Tarybos narys Arnas Taujanskas priminë, kad 1954 metais TSRS ne tik 

ratifikavo 1949 metø Þenevos konvencijà, bet ir oficialiai pareiðkë, jog laikysis 

1909 metais carinës Rusijos ratifikuotos Hagos konvencijos, kuri taip pat draudþia 

imti okupuotø ðaliø gyventojus á okupacinæ armijà. Tarybinë armija savo kruvinais 

èebatais trypia elementariausias þmogaus teises. Todël ádomu, kà Gorbaèiovas 

pasakys 1991 metais planuojamoje Maskvos þmogaus teisiø konferencijoje. 

„Skaitydami „Maþàjà Lietuvà“ ar „Darbininkø balsà“ galite pamanyti, jog Klaipëda 

tapo normaliu miestu. Deja, taip nëra“, – kalbëjo LLL Klaipëdos skyriaus 

atstovas Arûnas Trukanas. – „Ðiø laikraðèiø redakcijose dirbusiems radikaliems 

vyrukams teko pasirinkti arba raudonasis filtras, arba pagaliai á ratus. Skelbdami 

kariniø bilietø gràþinimo akcijà, gelbëdami vandalø iðniekintà Lietuvos Vilties 

kryþiø, klaipëdieèiai negalëjo pasinaudoti nei „Maþosios Lietuvos“, nei „Darbininkø 

balso“ tribûna. Dabar ðiø laikraðèiø puslapiuose Klaipëdos prokuroras Laucius 

gàsdina jaunimà tebeveikianèiais stalininiais ástatymais. Taèiau prokuroras 

dràsus tik spaudoje. Kai pas já apsilankë „Þeneva-49“ atstovai ir paklausë, kodël 

atsisakiusiems tarnauti keliamos baudþiamosios bylos ir skiriamos psichiatrinës 

ekspertizës, prokuroras tegalëjo atsakyti, jog bylas iðkelti prokuratûrai ásakæs pulkininkas 

Lukoðius ið karinio komisariato, o psichinës bûklës ekspertizë esanti atskirø 

tardytojø kompetencija – prokuroras èia esàs niekuo dëtas. O Klaipëdoje 

spaudimas boikotuojantiems armijà jau prasidëjo. Ðtai Mindaugui Petkui buvo 

taikomos ðios priemonës: spaudimas tëvams per darbovietæ, grasinant, kad bus 

uþdaryta viza á uþsiená (tëvas jûreivis), laikraðèio „Tarybinë Klaipëda“ skyrelyje 

„Milicija praneða“ ádëtas skelbimas, jog M.Petkus vengia tarnybos armijoje, bet 

nepaaiðkintos prieþastys, vaikinas nuolat kvieèiamas á kariná komisariatà, raginant 

atsiimti kariná bilietà, siûloma duoti tendencingà interviu „Tarybinei Klaipëdai“, 

esà vaikinà kaþkas sukurstæs ðiam poelgiui, viliojama pasiraðyti bent po vie- 

333


nu protokolu. Taèiau grubus spaudimas M.Petkaus dvasios nepalauþë. Dël grubaus 

spaudimo klaipëdietis Vytautas Brondulas buvo priverstas palikti darbà. 

Ðiems jaunuoliams, taip pat Rimui Antanavièiui, Vytautui Neveliui, Gintarui Gedminui, 

Dariui Urbonavièiui ir Vytautui Krivickui iðkeltos baudþiamosios bylos“. 

Á prokuratûrà buvo iðkviestas ir pats A.Trukanas. Tardytojas Kunèys jam atvirai 

pasakë, kad iðsikvietæs, nes esà taip reikia, o kalbëtis nelabai yra apie kà. „Taip 

ir iðsiskyrëme pavartæ „Kauno aidà“ su iðspausdinta Þenevos Konvencija“, – pasakojo 

A.Trukanas. 

LLL Ðiauliø skyriaus atstovas Þilvinas Razminas informavo, kad Ðiauliuose 

atsisakiusius tarnauti okupantams bandoma á kariná komisariatà nugabenti prievarta. 

Arûnà Matulioná prie áëjimo á darbà buvo sustabdæ du civiliai apsirengæ 

asmenys. Jie pareikalavo eiti su jais, prieðingu atveju grasino surakinti kaip kaliná 

ir nuveþti, kur jiems reikia. Taèiau A.Matulioniui pavyko pabëgti nuo persekiotojø. 

Ðiauliø miesto karinis komisaras ir milicijos virðininkas pareiðkë, jog tai buvæ 

ne jø þmonës. Vadinasi, armijai talkininkauja ir KGB. Siekiant iðvengti represijø, 

„Þeneva-49“ Ðiauliø skyrius siunèia atsisakiusius karinës prievolës á konspiracinius 

butus kituose miestuose. Tarp atsisakiusiøjø palaikomi glaudûs ryðiai. Kai 

praëjus kiek laiko visuomenë ásitikins, kad boikotavæ ðaukimus jaunuoliai gali 

bûti apginti nuo represijø, akcija taps masiðkesnë. Jaunuoliams þada padëti ir Tremtiniø 

klubas. Bet didþiausia pagalba jiems bus, jei visi lietuviai gràþins karinius 

bilietus. Tuomet represijos apskritai nebus ámanomos. 

Pas Þ.Razminà buvo atvykæs Pabaltijo apygardos prokuroras Aleksandr Dolovskij, 

kuris jam uþ jaunimo akcijà þadëjo nuo 6 mën. iki septyneriø metø kalëjimo. 

Mitinge dar kalbëjo TÞTA Lietuvos skyriaus atsakingoji sekretorë A.Aukðtikalnienë, 

visuomeninio moterø judëjimo atstovë Irena Braþënienë, Leonardas Vilkas, 

sveèiai ið Latvijos ir Ukrainos. Buvo priminta, kaip turi elgtis atsisakiusieji 

tarnauti okupantams: gavus ðaukimà, jokiu bûdu neiti á komisariatà, neásileisti á 

butà milicijos, komisariato ir KGB pareigûnø, nes be prokuroro sankcijos áeiti á 

butà jie neturi teisës, nevaikðèioti gatvëje vieniems, jeigu pareigûnams vis dëlto 

pavyktø prievarta nugabenti á komisariatà, jokiu bûdu nepasiduoti spaudimui, 

netikëti paþadais, jog paliksià tarnauti Lietuvoje, ir reikalauti teismo. 

Þuvusiøjø Rusijos kariuomenëje lietuviø atminimas buvo pagerbtas tylos minute. 

Po to minia, skanduodama „OKUPANTAI, LAUK!“, „LAISVÆ LIETUVAI!“, „OKU- 

PANTAMS NETARNAUSIM!“, patraukë á Didþiojoje gatvëje esantá kariná komisariatà. 

Tik atëjus dviem milicininkams, komisariato budintis ásidràsino ir pravëræs 

langelá priëmë atsisakiusiøjø tarnauti pareiðkimø kopijas. Toliau demonstrantai 

patraukë prie Kapsø gatvëje esanèio rekrûtø paskirstymo punkto. Èia pulkininkui 

Steponui Ulevièiui buvo áteiktas karsto maketas su 30 tà dienà gràþintø kariniø 

bilietø, ant kurio buvo uþraðas „Pochorony prizyva-89. Ot okkupirovannoj Litvy“. 

Keletà dienø prieð mitingà S.Buðkevièiui paskambino LTSR prokuratûros ypatingai 

svarbiø bylø tardytojas jaunesnysis justicijos patarëjas K.Oþiûnas ir pakvietë 

já atvykti á Vilniaus prokuratûrà draugiðkam pokalbiui. S.Buðkevièius atsakë, 

334


kad jø organizacijos nedraugauja ir draugiðkai kalbëtis jiems nëra apie kà. Jei prokuratûra 

já kvieèianti kaip liudininkà ar kaltinamàjá, tegul atsiunèia oficialø kvietimà. 

Spalio 23 d., iðkart po mitingo, S.Buðkevièius gavo to paties Oþiûno pasiraðytà 

raðtà, kvieèiantá atvykti á Kauno miesto prokuratûrà „ryðium su atliekamu 

respublikos prokuratûros patikrinimu“. S.Buðkevièiui nenuvykus, kità dienà, spalio 

24-à, vël gavo to paties Oþiûno pasiraðytà raðtà, kvieèiantá atvykti á Lietuvos TSR 

prokuratûrà „ryðium su atliekamu respublikos prokuratûroje patikrinimu“. Kadangi 

nebuvo nurodyta kvietimo prieþastis, S.Buðkevièius á prokuratûrà nenuvyko. 

Taèiau valdininkø atakos nesibaigë. Tardytoja J.Pakalniðkienë atsiuntë S.Buðkevièiui 

raginimà lapkrièio 3 d. atvykti á Kauno m. Lenino rajono Vidaus reikalø 

skyriø „apklausai“, K.Oþiûnas – raginimà lapkrièio 9 d. atvykti á Lietuvos TSR 

prokuratûrà „ryðium su patikrinimu“. Visuose ðiuose „kvietimuose“ ir „raginimuose“ 

kaþkodël nebuvo nurodoma tikroji kvietimo prieþastis. Ji iðaiðkëjo tik tada, 

kai K.Oþiûnas lapkrièio 3 d. á S.Buðkevièiaus darbovietæ (Kauno medicinos 

akademijà) atsiuntë raðtà Nr. 18–11, kuriuo praðoma sudaryti vyr. dëstytojui S.Buðkevièiui 

sàlygas atvykti á LTSR prokuratûrà „duoti paaiðkinimus dël kurstymø 

vengti eilinio ðaukimo á tikràjà karinæ tarnybà, kurie buvo iðsakyti eilëje vieðø 

mitingø“. Taigi ir ðiomis teisinæ visuomenæ kurianèiomis dienomis þmogus, ginantis 

asmens teises, á kurias kësinasi „humaniðkiausia konstitucija“, gali bûti dar 

viena klastingai uþmaskuotos „demokratijos“ auka. 



NETURTINGI GIMINAIÈIAI PAS 

TURTINGUS DËDES 



Spalio 27 d. LKP CK ávyko opoziciniø Lietuvos politiniø partijø, organizacijø ir 

judëjimø atstovø susitikimas su CK atstovais A.Brazausku, V.Beriozovu, J.Paleckiu, 

G.Kirkilu ir kitais. LPS atstovai susitikime nedalyvavo. Labai liûdna, kad opozicijai 

trûko politinës kultûros, kai tuo tarpu komunistai elgësi politiðkai profesionaliai 

ir solidþiai. Dauguma opozicijos atstovø pertraukinëjo vienas kità, uþdavinëjo 

daugiausia antraeilius klausimus. Vienybës stoka suteikë kompartijos atstovams 

galimybæ iðsisukti nuo konkreèiø atsakymø. Nebuvo konkreèiai atsakyta á Povilo 

Peèeliûno klausimà, kada kompartija atsisakys vadovaujanèio vaidmens ir Lietuvoje 

realiai ásigalios daugiapartinë sistema. A.Aukðtikalnienë subtiliai uþsiminë, 

kad okupuotos Lietuvos AT sesijø metu Brazauskas sëdi labai geroje vietoje ir 

duoda tonà visiems… 

335


Nustebino kompartijos atstovø antilenkiðkos nuotaikos. Brazauskas gàsdino, 

jog rusø okupacinei armijai pasitraukus ið Lietuvos, Vilniø uþimsià lenkai. Á ðio 

reportaþo autoriaus pastabà, jog ávairiø lenkø organizacijø atstovai ne kartà yra 

oficialiai pareiðkæ, jog atsisako bet kokiø pretenzijø á Vilniaus kraðtà, Brazauskas 

tik ranka numojo. 

Kaip ir reikëjo tikëtis, CK atstovai nepritarë kariniø bilietø gràþinimo akcijai ir 

apskritai reikalavimui iðvesti ið Lietuvos okupacinæ kariuomenæ. Nebuvo gauta 

konkretaus atsakymo ir á klausimà, kada visos Lietuvos politinës partijos, organizacijos 

ir judëjimai galës pasinaudoti televizija, Brazauskas tik paþadëjo, kad visø 

partijø ir organizacijø pasiûlyti kandidatai galës pasinaudoti TV rinkiminës kampanijos 

metu. O ðiaip buvo aiðkinama, esà visoms organizacijoms suteikti TV tribûnà 

trûksta vietos programoje. Beje, Brazauskas pasakë, jog „Atgimimo bangos“ 

laikà CK paskyrë ne vien LPS, bet ir kitoms patriotinëms politinëms organizacijoms. 

Vis dëlto buvo neaiðkiai paþadëta laikui bëgant ásileisti á TV visas, Brazausko 

þodþiais tariant, progresyviàsias jëgas. Taèiau Brazauskas èia dar pasakë: „…televizija 

yra pats baisiausias ginklas eee… propagandos, pats efektyviausias, nes 

efektyvesnio ginklo kaip televizija nëra…“ 

Pateikiame dar keletà Brazausko minèiø, pasakytø ðiame pokalbyje ir, mûsø 

nuomone, vertø dëmesio (ðifruota ið diktofono kasetës, kalba netaisyta). Kam jos 

priimtinos, linkime sëkmës, remiant stalininá kitelá á europietiðkà eilutæ keièianèià 

Lietuvos komunistø partijà… 

„Lietuva eina á suverenitetà, ir kelio atgal turbût nëra…“ 

„…gal tiktai ta pati sàvoka suvereniteto gali bût ávairiai suprantama ir, þinoma, 

reikëtø pakalbët, kà mes ásivaizduojame suverenitetu, arba nepriklausomybe…“ 

„…þinoma, Lietuva kaip valstybë, atsiskyrusi nuo Tarybø Sàjungos, negali 

bût…“ 

„…yra valstybës savistovios, kurios ëjo vienokiu ar kitokiu keliu – dabar jau 

mes neiðsiaiðkinsim – á ðitokià sudëtá Tarybø Sàjungos. Ávairûs keliai buvo: okupacijos 

– tai buvo viena, supranti – jëgos pozicijos; kitos ten respublikos paèios 

pasipraðë dar praeitam amþiuj áeiti á Rusijos imperijos sudëtá – buvo gi tokiø faktø, 

– ir dabar susidarë ðita Tarybø Sàjunga. Tai að ásivaizduoju, kad tai turi bût ið 

tikrøjø suvereniø respublikø sàjunga. Að ir Gorbaèiovui sakiau, að kalbëjau ir plenume 

tà patá ir að dabar tà patá sakau. Að realiai þiûriu á gyvenimà. Nu, gerai: 

dabar treèdalá viso ko mes ásiveþam ið Tarybø Sàjungos. Vot… Nugi realiai pagyvenkim: 

taigi duonà mes valgom…eee… ið Rusijos grûdø! Visus kvieèius uþveþam, 

maistinius, supranti, jau að nekalbu apie metalus, energetikà visà, kultûrà 

visà!“ 

„Mes gi esame…að…þinoma, kaip mes esame… Bet að ásivaizduoju, kada mes 

galësime, kada mus pripaþins pasaulis – Tarybø Sàjungos sudëtá visà, áraðant, kad 

sudëtyje, tik sutrumpinant ðità… ðità terminà visà, tai mes iðeinam kaip savistovi 

valstybë. Mes iðeinam kaip savistovi valstybë á pasaulá su savo ekonomika, su 

savo netgi diplomatija, ir tokios yra prielaidos, suprantat?“ 

336


„… O mes – daugumas mûsø organizacijø Lietuvoj – kaip tik griebia uþ tø 

paèiø jautriausiø dalybø, ir ðitas…eee… ðitai stabdo, nu, tokiam, sakyèiau,…eee… 

logiðkam, tokiam tai evoliuciniam, vot, ðitam judëjimui á tà suverenitetà. Trukdo! 

Ðitos akcijos politinës, vot kaip að suprantu, – að taigi þinau, kokia reakcija yra… 

Reiðkia, ðitos akcijos – jos trukdo. Vot, erzinimas ðitos kariuomenës… Nu, kiek 

Lietuvoje tos kariuomenës yra? Visi dabar varo ir varo kas tik gali ant tos kariuomenës, 

degina tas, þinai, iðkamðas tenai, iðdirbinëja…“ 

„Nu, gerai, yra tokiø, kurie dabar pasiûlë, kad pakeist ðità… atðaukt visus 

straipsnius ir neit á kariuomenæ… Nu, tai kà tai reiðkia? Tai reiðkia – èia velniai 

þino, atsipraðau, kas èia gali bût – að negarantuoju uþ niekà: mes tai atsistatydinsim. 

Èia tuo pasibaigs, bet kas liks Lietuvoj tada ir kà mes pasieksime su jumis, èia 

sëdinèiais?..“ 



ATEINA PRAEITIS SKAUSMINGA 

Jau nieko per daug nebestebina ir neðokiruoja, kai atkasami bei perlaidojami rezistencinës 

kovos dalyviø palaikai. Anuo metu jiems kapinëse vietos nebuvo. Savaitëmis, 

net mënesiais þuvusiø „miðko broliø“ kûnai tysodavo patëkðti baþnytkaimiø 

aikðtëse likusiems gyviems lietuviams ábauginti, o paskui paslapèiomis, 

kaip kokie gyvuliai, bûdavo suverèiami á atsitiktines duobes, pelkes, apleistus ðulinius. 

Tokie neþmoniðki kovos uþ tarybø valdþià metodai dar labiau aðtrino ir 

taip jau sudëtingà situacijà pokario Lietuvoje. 

Nesiruoðiu nieko nei teisti, nei teisinti, ieðkoti ant sutrûnijusiø kaulø kaltës 

antspaudo. Galima neatleisti, smerkti, bet niekam nevalia tyèiotis ið bet kokio þmogaus 

palaikø. Net ir didþiausio prieðo. Todël nemanau, kad reikëtø smerkti prasidëjusios 

rezistencinës kovos dalyviø palaikø ieðkojimo bei perlaidojimo akcijos. 

Prieðingai, ji verta palaikymo, kaip ir visos kitos, kurios kyla ant humanizacijos 

pamato. Nedera bûti vienpusiðkiems. Savo vietà kapuose turi surasti ne tik pokariniø, 

bet ir tarybiniø partizanø, liaudies gynëjø, naujos valdþios aktyvistø, vokieèiø 

bei rusø kareiviø palaikai. Negalima ið þuvusiø þmoniø kaulø lipdyti politikos. 

Tai ne stipriøjø bruoþas. 

Tyliai, be didelës reklamos rezistencinës kovos dalyviø palaikø pradëjo ieðkoti 

Lietuvos laisvës lygos Telðiø skyriaus aktyvistai. Oficialioji valdþia jokios pagalbos 

neteikë. Teko pasikliauti tik vietiniø gyventojø prisiminimais. Darbas nenuëjo 

veltui. Spalio 27 d. Plonio miðke, netoli Petraièiø kaimo, pavyko rasti 9 þmoniø 

palaikus. Nustatyta, kad jie þuvo kaþkieno áskøsti 1951 metø pavasará. NKVD ir 

liaudies gynëjø pajëgos apsupo bunkerá, kuriame tuo metu buvo bûrys „miðko 

broliø“. Manoma, kad kai kuriems ið jø pavyko prasiverþti ið apsupimo, o devy- 

337


netui tai buvo paskutinë kova. Pavyko nustatyti tik 4 asmenybes. Tai Valerija, 

Marijona ir Tadas Norkai bei Stasys Lukðas. Dar du asmenis vadino „Jaunuèio“ ir 

„Rakietos“ slapyvardþiais. Þuvusiø þmoniø uþkasimo vietà pavyko rasti pagal 

du kryþius, árëþtus beveik prieð keturis deðimtmeèius puðø kamienuose. 

Tuomet, 1951 metais, jø lavonai buvo pamesti prie Nevarënø NKVD bûstinës, 

vëliau uþkasti prie ðulinio. Vietiniai gyventojai ëmë protestuoti, sakydami, kad 

negali gerti vandens, maiðyto su krauju. Palaikai buvo iðkasti, ðakëmis sumesti á 

veþimà ir iðveþti á Plonio miðkà. Èia jie suversti á duobæ, kurioje kaimo kalviai 

degindavo anglis. 

Praëjo 38 metai. Vël atkasimas. Lapkrièio 5 dienà palaikai perlaidoti á Nevarënø 

baþnyèios ðventoriø, visi devyni – bendrame karste. Ta intencija baþnyèios 

klebonas Antanas Beniuðis aukojo Ðventas Miðias, per naktá buvo giedamos giesmës. 

Á laidotuves atvyko kai kuriø þuvusiøjø giminës bei artimieji, taip pat miestelio 

ir aplinkiniø kaimø gyventojai. Prie kapo duobës kalbëjo Lietuvos laisvës 

lygos Telðiø skyriaus narys G.Ðidlauskas, Sàjûdþio Telðiø tarybos pirmininkas 

V.Petraitis, Demokratø partijos atstovas K.Ðalkauskas, buvæ partizanai L.Laurinskas, 

P.Bagdonas, buvæs politinis kalinys P.Maksimavièius. 

Lietuvos laisvës lygos Telðiø skyrius prie kapo pastatë kryþiø (autorius S.Puplauskas). 

Tai buvo pirmas rezistencinës kovos dalyviø palaikø perlaidojimas. Lietuvos 

laisvës lygos Telðiø skyrius numato tæsti pradëtà þygá. Tikimasi aktyvesnës visuomenës 

paramos, buvusiø liaudies gynëjø geranoriðkumo þingsniø. 

TELÐIØ LAIKRAÐTIS, 

1989 M. LAPKRIÈIO 30 D., NR. 143. 

338 

PAGAL LIETUVOS LAISVËS LYGOS 

TELÐIØ SKYRIAUS INFORMACIJÀ 

PUBLIKACIJÀ PARENGË VYTENIS TYLÛNAS 

Leidëjø pastaba. Vëliau, remiantis iðlikusiais MGB archyviniais dokumentais, buvo tiksliai 

nustatytos visø þuvusiøjø partizanø tapatybës, iðtirtos þûties aplinkybës ir iðaiðkintas 

partizanus iðdavæs asmuo. Partizanø palaikø uþkasimo vietà Lietuvos laisvës lygos Telðiø 

skyriaus nariams parodë Telðiø m. gyventojas Kazimieras Banys. 

KOMPETETINGØ EKONOMISTØ IÐÐÛKIS 

GORBAÈIOVO „DOVANAI“ 

Gruodþio 13 dienà Vilniaus universiteto Ekonominës kibernetikos ir finansø fakultete 

ávyko Ekonomistø draugijos ekstra posëdis. Suðaukti ðá posëdá ekonomistus 

paskatino nerimas dël naujos Kremliaus klastos – neseniai Maskvoje priimto 

„Pabaltijo ekonominio savarankiðkumo ástatymo“. Pagrindiná praneðimà skaitë


prof. Stasys Uosis. Iðsamiai iðnagrinëjæs ðá ástatymà, jis konstatavo, kad jame pilna 

iðsisukinëjimø ir prieðtaravimø. Ið pirmøjø penkiø punktø aiðkiai matyti, jog ðis 

ástatymas ið tikrøjø numato ne ekonominá savarankiðkumà, o tik regioninæ ûkiskaità 

– niekuo nesiskirianèià nuo tos, kurià gavo baltarusiai. Nepaisant ástatymo 

pavadinimo, jau pirmoje jo pastraipoje paraðyta, kad „ástatymas átvirtina suvereniø 

sàjunginiø respublikø (ne Lietuvos, Latvijos ir Estijos, o sàjunginiø respublikø!) 

teisæ savarankiðkai tvarkyti ûká ir numato lygiateisiðkà jø dalyvavimà tarprespublikinëje 

sàjunginëje veikloje. Ðio ástatymo nuostatai galioja respublikoms, 

esanèioms TSRS federacinëje sistemoje“. Taigi ðis ástatymas faktiðkai átvirtina Pabaltijo 

respublikas unitarinës valstybës (TSRS) sudëtyje. „Savarankiðkumo“ ástatymas 

niekais paverèia LTSR AT priimtà LTSR konstitucijos 70 str. pataisà, numatanèià 

Lietuvos ástatymø virðenybæ prieð sàjunginius. 

Prof. S.Uosis pareiðkë: „Pabaltijo ekonominio savarankiðkumo ástatymas áteisina 

esamà Pabaltijo respublikø politiná ir ekonominá nesavarankiðkumà, nes jame 

neatsisakoma nei politinës, nei ekonominës imperinës valstybës struktûros. 

Svarstant ir priimant ðá ástatymà, Lietuvai atstovaujantys TSRS liaudies deputatai 

neparodë nei principingumo, nei kompetentingumo“. Prof. S.Uosio nuomone, susidaro 

áspûdis, jog deputatai vienaip elgiasi Lietuvoje – èia jie priima tikrai gerus, 

Lietuvai palankius ástatymus, o kitaip Maskvoje – èia jie ryþtingai kovoja tik dël 

antraeiliø dalykø, o kai reikia panaudoti visas ámanomas pasiprieðinimo priemones, 

leidþiasi á gëdingus kompromisus. O juk netgi kai kurie deputatai ið TSRS 

gilumos teigia, jog Pabaltijo atstovai apskritai nieko neturëtø ið Maskvos praðyti – 

jiems pakaktø tik informuoti apie savo planus. Taigi, protestuodami prieð ðià Gorbaèiovo 

„dovanà“, Lietuvos deputatai galëjo susilaukti paramos. Taèiau deputatai 

ið Lietuvos ne tik neprotestavo prieð ðá ástatymà, bet dargi pateikë já tautai kaip 

didþiulá laimëjimà, sukeldami nemàstanèios minios euforijà. 

Kai Lietuvos Ministrø Taryboje prieðpaskutiná kartà buvo susirinkusi komisija 

ekonominei reformai tirti, prof. S.Uosis grieþtai pasisakë prieð ðá ástatymà. K.Prunskienë 

ir K.Antanavièius, pasak S.Uosio, tiesiog piestu stojo – esà tai yra rimtas, 

geras þingsnis á prieká. K.Prunskienë teigia, jog mes esà vis tiek darysime savo, 

nepaisydami nepalankiø Lietuvai straipsniø. Taèiau kodël tai nebuvo pasakyta 

Maskvoje? Ten visi tik dþiaugësi ir plojo… 

Baigdamas praneðimà, prof. S.Uosis pakvietë Lietuvos ekonomistus pareikðti 

grieþtà protestà prieð ðá „savarankiðkumo“ ástatymà. Jo pasiûlymui pritarë visi 

posëdþio dalyviai ir sveèiai. Diskusijose kalbëjo: proc. Þilënas, docentai V.Baldiðis, 

V.Terleckas, A.Micevièius, S.Kropas ir kiti. Kalbëjusieji konstatavo, jog ekonomikos 

srityje ðis ástatymas neveiks, nes TSR Sàjungoje ekonomika sparèiai smunka 

ir tikriausiai jau kitø metø pabaigoje taps nevaldoma (nuo ðios katastrofos Lietuvà 

galëtø iðgelbëti tik visiðka ekonominë autarkija, kurios Maskva neleido ir 

neleis). Sovietø Sàjungoje ekonomika buvo ir liko politikos tarnaitë. Todël svarbiausia 

yra ne ekonominë, o bûtent politinë ðio ástatymo prasmë: priëmæ já, deputatai 

faktiðkai pasiraðë naujà federacinæ sutartá su Maskva. Ðis ástatymas skirtas 

339


unitarinei Sovietø imperijai iðlaikyti ir naujoviðkai supanèioti siekianèias nepriklausomybës 

Baltijos respublikas. 

Ekonomistai nutarë pareikalauti LTSR AT, kad ðis ástatymas nebûtø tvirtinamas 

Lietuvoje (remiantis LTSR konstitucijos 70 str.). Á komisijà atitinkamam pareiðkimui 

ruoðti buvo iðrinkti: docentai Stonickas, V.Kindurys, V.Terleckas, S.Kropas, 

V.Misevièius ir V.Baldiðis. Ekonomistø pareiðkimas artimiausiu metu pasirodys 

spaudoje (þinoma, jeigu kas nors nesutrukdys). 

1989 m. gruodþio 18 d. LIETUVOS LAISVËS LYGA 


340 

VIEÐAS LAIÐKAS PROFESORIUI 

VYTAUTUI LANDSBERGIUI 

Jûsø straipsnis „Atgimimo“ 42-me numeryje, taip pat Vytauto Radþvilo interviu 

„Respublikoje“ (Nr. 26, 1989, gruodþio 13) verèia mane vieðai pareikðti savo nuomonæ 

dël Lietuvos persitvarkymo sàjûdþio ir Laisvës lygos santykiø. Pabrëþiu, 

kad þodá „Sàjûdis“ vartoju siauràja prasme, t.y. turëdamas galvoje tik LPS Seimo 

tarybà ar net tà agresyviàjà Tarybos dalá, kuriai daþnai pavyksta primesti savo 

valià visam Seimui. 

Netiesa, kad vienas ið Sàjûdþio ðaltiniø, kaip tvirtina Jûsø kolega V.Radþvilas, 

tai „ilgas ir sudëtingas disidentinis judëjimas, iðreiðkiàs politinæ Lietuvos orientacijà 

siekti Nepriklausomybës“. Paþástu nemaþai aktyviø sàjûdininkø. Dauguma 

jø dori þmonës, taèiau gal tik vienas kitas ið jø dalyvavo judëjime, kuris vadinamas 

disidentiniu. Prisiminkime 1979 metus, kai minint Molotovo–Ribentropo pakto 

40-àsias metines pirmà kartà visam pasauliui buvo atvirai pareikðta, jog Lietuva 

yra okupuota. Ðio memorandumo pagrindu Europos Parlamentas priëmë kelias 

Lietuvai, Latvijai ir Estijai palankias rezoliucijas. Tà dokumentà aukðtai ávertino 

mûsø iðeivija. Po memorandumu – 32 lietuviø pavardës. Deja, ten në su þiburiu 

nerasi në vieno dabartinës Seimo tarybos nario paraðo. Ir tai visai logiðka: bûti 

disidentu tada reikëjo dràsos, pasiryþimo, atsisakyti asmeninës gerovës, karjeros, 

net laisvës. Nuo pat pirmosios savo susikûrimo dienos Sàjûdis ne tik ignoravo 

buvusius disidentus, bet ávairiais bûdais stengësi iðstumti juos ið politinës arenos. 

1988 m. birþelio 3 d. á Lietuvos tautinio atgimimo sàjûdþio (po keliø dienø 

perkrikðtyto á Lietuvos persitvarkymo sàjûdá) Iniciatyvinæ grupæ buvo pasiûlyta 

bebaimë kovotoja Nijolë Sadûnaitë. Ið kandidatø sàraðo jos pavardë buvo iðbraukta. 

Balys Gajauskas buvo tada iðkalëjæs daugiau kaip 35 metus, Viktoras Petkus – 25, 

kunigas Alfonsas Svarinskas – apie 20 metø. Kodël nepasiûlëte jø kandidatûrø? 

1988 m. spalio 7 d. vos ne slapta iðkëlëte tautinæ vëliavà Gedimino pilies bokðte. 

Kodël nesuteikëte teisës iðkelti mûsø Trispalvæ nors vienam buvusiam partiza-


nui, konclagerio kankiniui ar tik per stebuklà gyvam iðlikusiam tremtiniui? Ðimtai 

lietuviø iðkalëjo uþ Trispalvæ po 7–10 metø. Ar nors vienà ið jø pakvietëte? 

Kodël, pavyzdþiui, nesuteikëte teisës iðkelti Trispalvæ Petrui Plumpai, iðkalëjusiam 

ið viso 15 metø, tarp jø 7-erius metus uþ Trispalvës iðkëlimà ant Petraðiûnø 

elektrinës 1958 m. vasario 16 d.? Taigi spalio 7-oji tapo mûsø Trispalvës iðdavystës 

pradþia. Tai buvo pirmas þingsnis. 

1987 m. rugpjûèio 23 d. LLL drauge su katalikø veikëjais prie Adomo Mickevièiaus 

paminklo Vilniuje surengë pirmà vieðà protesto mitingà okupuotoje Lietuvoje. 

Ar nors vienas jûsø Seimo tarybos narys iðdráso pasirodyti? Jûs visi nuolankiai 

tylëjote, kai spauda puolë mitingo organizatorius ir dalyvius, kai juos terorizavo 

KGB. Arba – 1988 m. vasario 16-oji Vilniuje. Sumuðti, suimti, ið darbo atleisti 

þmonës, taèiau ne tie, kurie ðiandien skelbiasi Lietuvos tautinio atgimimo pradininkais. 

Pastariesiems kur kas maloniau buvo dalyvauti Mitkino ir Songailos organizuotuose 

kontrmitinguose. 

Verskime toliau nesenus istorijos puslapius. 1988 m. birþelio 14 d. tûkstantinë 

minia Katedros aikðtëje. Buvæs partizanas ir politinis kalinys Leonas Laurinskas 

(ne Sàjûdþio narys) iðkelia Trispalvæ. Kur tuo metu buvo sàjûdininkai? Lietuvos 

þemës ûkio instituto salëje rengë kontrmitingà… Partija tuo metu buvo jau nebepajëgi 

prieðtarauti. 

Tø paèiø metø vasarà 25 disidentai pakvietë Lietuvos þmones rugpjûèio 23 d. 

Vilniaus Katedros aikðtëje paminëti Molotovo–Ribentropo pakto metines. Netrukus 

akad. A.Buraèas, G.Songaila ir kiti papraðë mane susitikti. Jø nuomone, visi 

mes esame lietuviai, visø vienas tikslas – Lietuvos Nepriklausomybë, todël reikia 

rengti bendrà mitingà. Partija leidþianti Sàjûdþiui organizuoti minëjimà Vingio 

parke; ten galëtø susirinkti apie 200 tûkst. þmoniø, o Katedros aikðtëje – tik apie 

50 tûkst. Patikëjæs graþiais Sàjûdþio lyderiø þodþiais, átikinau LLL Tarybà pritarti 

bendram LPS ir LLL mitingui Vingio parke. Tik po to, kai prasidëjo mitingas ir në 

vienam Lygos nariui neatsirado vietos tribûnoje, supratome esà apgauti. LLL Tarybos 

narys A.Tuèkus ir kun. R.Grigas dar mëgino praðyti þodþio, bet Jûs, pirmininkavæs 

mitingui, neprileidote jø prie mikrofono. 

1988 m. rudená buvom kartu su Jumis susitaræ surengti lapkrièio 26 dienà bendrà 

mitingà Katedros aikðtëje. Iðvakarëse áspëjote, kad negalite kartu su LLL rengti 

bendro mitingo; mums reikia praðyti atskiro leidimo. Tà dienà Katedros aikðtëje 

ávyko du mitingai: 12 val. – LPS, o 16 val. – LLL. Þmonës sningant buvo priversti 

dvi valandas laukti mûsø mitingo. A.Medalinskas paþadëjo per garsiakalbá praneðti 

apie LLL ruoðiamà mitingà. Pamirðo… Á jûsø mitingà (skelbtà kaip bendrà 

LPS ir LLL) susirinko 40 tûkst. þmoniø, á mûsø – apie 30 tûkst… 

O tamsi istorija su Algiu Klimaièiu? 1989 m. sausio 3 d. N.Sadûnaitë, V.Petkus 

ir að informavome LPS Seimo tarybà apie A.Klimaièio reputacijà tarp lietuviø iðeiviø. 

Tà paèià dienà Jûsø asmenine iniciatyva (tai praneðë LPS spauda) A.Klimaitis 

gavo plaèius Sàjûdþio ágaliojimus atstovauti lietuviø tautai Europos parlamente. 

Gotlando konferencijos metu VLIK’o pirmininkui dr. K.Bobeliui þadëjote 

341


atðaukti A.Klimaièiui suteiktus ágaliojimus. Ðiandien girdëti, kad jie pratæsti dar 

penkeriems metams. 

Nuo 1989 m. geguþës 1 d. LLL pradëjo rinkti paraðus po reikalavimu iðvesti ið 

Lietuvos okupacinæ kariuomenæ. Manau, dar neuþmirðote mûsø susitikimo LPS 

bûstinëje geguþës 4 d. Kaip tik Jûs ir V.Radþvilas aktyviausiai spaudëte mane 

atsisakyti tos „neapgalvotos akcijos“. Lyga ir toliau ragino Sàjûdá bei kitas politines 

Lietuvos jëgas bendradarbiauti renkant paraðus ir net pakoreguoti pareiðkimo 

tekstà, kuris Jums atrodë pernelyg „grubus“. O kiek lapø su paraðais sàjûdininkai 

sunaikino?! Turime pakankamai árodymø. Liepos 5 d., pirmojo „apskrito 

stalo“ susirinkime, Sàjûdis staiga pakeitë savo ankstesná nusistatymà ir paskelbë 

palaikàs paraðø rinkimà. Iki rugsëjo 28 d. pareiðkimà pasiraðë 1 mln. 650 tûkst. 

Lietuvos gyventojø. Kreipiausi á Sàjûdá praðydamas, kad pareiðkimo tekstas bûtø 

pasiøstas adresatams, bet Jums, atrodo, palankiau laikyti já paslëptà ir nerûstinti 

Kremliaus ðeimininkø. 

1989 m. birþelio 1 d. buvæs partizanas, politinis kalinys, LLL Tarybos narys 

Vytautas Milvydas, protestuodamas prieð Molotovo–Ribentropo pakto pasekmes, 

paskelbë bado streikà. Jis iðbadavo 40, paskui dar 10 parø. V.Milvydà parëmë 

tûkstanèiai lietuviø. Tik ne LPS Seimo taryba! Jau birþelio 3 d. Kalnø parke vykusiame 

mitinge Jûs tyèiojotës ið badautojø, net grasinote jiems. 

Birþelio 11 d. LPS Seimo tarybos vadovaujanti maþuma Vingio parke surengë 

kontrmitingà. Ið mûsø mitingo þmonës bëgo á jûsiðká. Taip buvo trukdoma paminëti 

49-àsias Lietuvos okupacijos metines. 

Rugpjûèio 22–23 dienomis Molotovo–Ribentropo pakto 50-øjø metiniø proga 

vël vyko du mitingai Vilniuje. 

Rugsëjo 28 d. surengtame mitinge Jûs pats pasistengëte, kad Katedros aikðtëje 

nebûtø mikrofonø. Mûsø þodþius galëjo girdëti tik keli ðimtai þmoniø. Keli ðimtai 

ið maþdaug 50 tûkstanèiø susirinkusiø. 

Pagalvokite, kam tai buvo naudinga. Maskva bijojo, kad ðimtatûkstantinës demonstracijos 

Lietuvoje nesudrebintø Kremliaus rûmø. Tik Sàjûdþio pastangø dëka 

tokios demonstracijos neávyko. Maskva gali triumfuoti. Vokieèiø demonstracijos 

sugriovë Berlyno sienà. Laimingi vokieèiai, kad Honekeris nesuspëjo sukurti 

kaþko panaðaus á „a la Sàjûdis“. 

Jau prieð metus nuskambëjo pirmas vieðas raginimas boikotuoti rekrûtø ëmimà 

á tarybinæ kariuomenæ. Kaip á ðià akcijà atsiliepë Sàjûdis? 1989 m. rugsëjo 27 d. 

„Atgimimo bangoje“ Jûs rûsèiai pasmerkëte toká kovos bûdà. Vëliau, tiesa, LPS 

Seimo taryba kiek suðvelnino savo poþiûrá á „ekstremistus“, ir ðtai „Draugo“ puslapiuose 

sumirgëjo: „Sàjûdis ir Laisvës lyga boikotuoja ðaukimus á okupacinæ kariuomenæ“. 

Þinok, patiklus iðeivi, jog lietuviø tautinio judëjimo avangarde stovi 

Sàjûdis! Netrukus iðeivija surinko 160 tûkst. doleriø LPS rinkiminei kampanijai… 

Þinoma, nemanau, kad Sàjûdá sukûrë KGB. Taèiau akivaizdu, kad „liaudies 

frontai“ ir Sàjûdis realizavo surusëjusio gruzino Kuraðvili idëjas, kurias jis ne kartà 

dëstë 1978 m. „Literaturnaja gazeta“ ir þurnalo „Ogoniok“ puslapiuose. Ne- 

342


daugelis suvokia, kad Sàjûdis buvo paðauktas tapti alternatyvine jëga Lietuvos 

tautiniam pasiprieðinimui, prasidëjusiam 1940 m. birþelio 15 d. ir neuþgesusiam 

per visà okupacijos laikotarpá. Prisiminkime, Profesoriau, istoriko L.Truskos kalbà 

XX LKP suvaþiavime: „Ðiandien kai kas to jau nenorëtø pripaþinti, bet faktas 

lieka faktu: Sàjûdá kartu su nepartiniais inteligentais ákûrë Lietuvos komunistai“. 

Daþnai tvirtinate, kad Sàjûdis prikëlë lietuviø tautà. Komunistai visais laikais 

þudë lietuviø tautà, bet niekada nekëlë jos á kovà prieð okupantà. Tauta nebuvo 

mirusi, ji visà okupacijos laikotarpá kovojo su pavergëjais. Miegojo tik prisitaikyti 

sugebantys inteligentëliai. Ðiuos Sàjûdis tikrai prikëlë. Gaila tik, kad dalis prikeltøjø 

ir toliau talkininkauja Lietuvos prieðams. Kremliui buvo þûtbût reikalinga nukreipti 

Lietuvos visuomenës dëmesá nuo Molotovo–Ribentropo pakto ir jo pasekmës – 

Pabaltijo okupacijos. Èia Sàjûdþio paslaugas sunku pervertinti. LPS daro viskà, 

kad lietuviai su dþiaugsmu þaistø Maskvoje pagamintais þaisliukais – LTSR Konstitucijos 

projektu, LTSR pilietybës, LTSR referendumo ir kitais „ástatymais“. 

Pasiklausykite, kà kalba vienas þinomas teatro kritikas, kurio Jûs neturëtumëte 

átarti priklausymu LLL. Jo nuomone, kompartijos ir valdþios lyderiø inteligentai 

átraukiami á „begalines diskusijas, kovas, disputus. (…) Kuriamos ávairiausios 

socializmo, komunizmo koncepcijos, ieðkomos naujos valdþios, santvarkos, valstybingumo, 

ekonominës ir kultûrinës, tarptautinës politikos idëjos, formos, realizavimo 

keliai ir bûdai. (…) Viskas svarstoma, ginèø ir kaltinimø putos lekia á 

visas puses, nors reziumë ið anksto þinoma, rezoliucija jau paraðyta. A Vaska sluðajet 

da jest. (…) Teoretikai, iðeikvojæ proto ir ir fizines jëgas begaliniuose ir beprasmiðkuose 

ginèuose, iðnaudojæ energijà kovai su vata, á kurià be atsako ásminga 

jø idëjø ietys ir strëlës – nurimsta, nusistekenæ intelektualiai, moraliðkai ir fiziðkai 

(ko ir buvo siekiama). Ir tada – ramiai, þinodami, kad pasiprieðinimo jau 

nebebus, energija iðeikvota, garas nuëjo á ðvilpukà, (…) tada „Vaska“ pasako: „O 

dabar darysime ðitaip. Kas prieð? Niekas…“ O toliau straipsnio autorius kreipiasi 

á naujai iðkeptus politinius veikëjus: „Ar jauèia jie preso pavojø? Ar pastebi, kad 

realûs dalykai skæsta pliurpalizmo pelkëje, kad atsigauna kuriam laikui amà praradæ 

„buvusieji“, kad Lietuvos reikalai buksuojami? Ar supranta jie, kad (…) visà 

laikà ðaudant ið tos paèios padëties á tà patá taikiná – Sistemà, galima anksèiau 

laiko iðeikvoti ðaudmenø atsargas, iðeikvoti jëgas?“ (Maþoji Lietuva, 1989, Nr. 24). 

Nors kompartija paskutiniame savo suvaþiavime labai talentingai manipuliavo 

patriotinëmis lietuviø nuotaikomis, mulkino visuomenæ, nedaugelis tiki, jog 

trispalve pasidabinæ komunistai laimës bûsimus rinkimus. LPS, atrodo, pasiruoðæs 

dar kartà gelbëti komunistø partijà. Jûs ir toliau tvirtinate, kad Sàjûdis lieka 

opozicine kompartijai jëga. Deja, Jûsø þodþiams trûksta elementariausios logikos. 

Aktyvieji Sàjûdþio komunistai – B.Genzelis, R.Ozolas, M.Stakvilevièius, R.Gudaitis, 

K.Prunskienë, A.Èekuolis ir kiti jau iðrinkti á vadovaujanèius LKP organus. 

Tad ar gali komunistas ið Sàjûdþio bûti opozicijoje komunistui ið LKP? 

Bijau, kad bûsimojoje okupacinëje LTSR AT komunistai (nesvarbu, ið Sàjûdþio 

ar ne) sudarys daugumà ir laikui bëgant áteisins Molotovo–Ribentropo pakto pa- 

343


sekmes. Ne todël, kad visi komunistai blogi, bet todël, kad jie neturi politinio stuburo. 

Esu neblogai susipaþinæs su LKP istorija ir þinau, kad jos kelias – tai nuolatinë 

Lietuvos iðdavystë. Netikiu, kad ðiandien komunistams tautos likimas yra 

aukðtesnë vertybë uþ jø asmeninæ gerovæ. 

Savo straipsnyje „Atgimimo“ 42-me numeryje Jûs pykstate, kad vieðëdami 

Amerikoje mes su V.Petkum tvirtinome, jog politinis Lietuvos statusas per puspenktø 

perestrojkos metø në kiek nepasikeitë. Okupacinës valdþios dispozicijoje 

ir toliau pasilieka KGB, MVD, milicija, kariuomenë, masinës komunikacijos priemonës. 

Matyt, ir Sàjûdis nelabai tiki demokratiniø permainø Lietuvoje realumu, 

jeigu vienas Jûsø kolega neseniai praðë JAV lietuviø paaukoti Sàjûdþiui 80 tûkstanèiø 

doleriø… pogrindinei veiklai. 

Ðalia Konservatorijos esanèiø rûmø pusrûsyje teko pabuvoti ne vienà kartà. 

Daþnai girdëdavau ið Konservatorijos sklindanèià muzikà, kuri versdavo susimàstyti. 

Kas laukia mûsø tautos? Arba imperija subyrës ir Lietuva susigràþins 

valstybingumà, arba Gorbaèiovas bus priverstas griebtis teroro. Alternatyvos nematau. 

Jeigu bus realizuotas antrasis variantas, Jums, Profesoriau, tikrai neteks ið 

Konservatorijos persikraustyti á kaimyniná namà. Jûs ir toliau skambinsite pianinu, 

o dalis LLL nariø ir vël klausysis… 

Kokiu bûdu Jûs tapote LPS Seimo tarybos pirmininku (dviejø mënesiø laikotarpiui), 

Jûs geriau uþ mane þinote. Bet ar nejauèiate, kad ðios pareigos yra Jums 

per sunki naðta? Ðiandien kompartija jau gana sustiprëjo ir gali apseiti be nepartiniø 

sàjûdininkø pagalbos. 

Tikiu, jog bûsimoji LPS konferencija iðsirinks naujà Seimà ir Tarybà, priims 

rimtà rinkiminæ programà, kuri leis Sàjûdþiui laimëti rinkimus. Jeigu naujojoje 

LTSR AT komunistai neturës absoliuèios daugumos, nerimauti dël Lietuvos ateities 

nederëtø. 

Be kovos ir konfrontacijos laisvë nepasiekiama. Kas tuo netikëjo ligi ðiol, tà 

turëtø átikinti 1989 metø ávykiai Lietuvoje ir ypaè Rytø Europoje. Skirtumas akivaizdus 

– Rytø Europoje neatsirado tokiø kompartijos pagalbininkø kaip Sàjûdis 

arba Liaudies frontai. 

Mûsø neturi klaidinti „jedinstveninkø“ atakos prieð LPS ir TSKP spaudimas 

LKP. Jø nesutarimai – tai jø reikalas. Mes matome jø vienodà poþiûrá á lietuviø 

tautiná pasiprieðinimà – vienintelæ ðiomis sàlygomis kovos formà, kuri lig ðiol yra 

davusi apèiuopiamø politiniø rezultatø. Esu tikras, kad kiekvienas Jûsø paprasèiausiai 

bijote sau paèiam tai pripaþinti. 


1990 m. sausio 1 d. 


Leidëjø pastaba. Pirmà kartà laiðkas (sutrumpintas) publikuotas Lietuvos þmogaus teisiø 

gynimo asociacijos savaitraðtyje „Pozicija“ 1990 m. vasario 14 d., Nr. 2(54). 

344



Lietuviai ir kitos Lietuvoje gyvenanèios tautos dëjo daug vilèiø á Persitvarkymo 

sàjûdá. Taèiau per pusantrø Sàjûdþio gyvavimo metø jo vadovai padarë ne vienà 

klaidà. Viena jø – TSRS liaudies deputato mandato padovanojimas A.Brazauskui. 

Lietuvos laisvës lygai kelia didelá susirûpinimà faktas, kad A.Brazauskas labai 

verþësi á Vakarø Vokietijà ir Amerikà susitikti su uþsienio lietuviais. Kodël jis taip 

siekë tapti mûsø iðeiviø akyse populiariu þmogumi, Lietuvos patriotu? Turime 

pagrindo átarti, kad A.Brazauskas troðko iðeivijos mandato, norëdamas tapti LTSR 

prezidentu „su plaèiai peèiais“. 

Kremlius labai norëtø likviduoti Lietuvos Respublikos diplomatinæ tarnybà 

uþsienyje. Ðià Maskvai labai svarbià problemà iðspræstø LTSR prezidentas, pasiuntæs 

á uþsiená „kvalifikuotus diplomatus“. Likvidavæs mûsø diplomatines atstovybes 

Vakaruose, Kremlius pasiektø, kad demokratinës Vakarø valstybës atsisakytø 

tradicinës Pabaltijo valstybiø aneksijos nepripaþinimo politikos. Nereikia 

uþmirðti politiniø ir ekonominiø Vakarø valstybiø tendencijø. Vakarø monopolijos 

nesuinteresuotos suskaldyti Rusijos imperijà, kadangi ji yra pigios þaliavos 

ðaltinis ir plati rinka Vakarø uþsigulëjusioms prekëms realizuoti. 

Ðá kartà Maskvos sumanymas buvo suþlugdytas. Uþ tai reikia dëkoti Lietuvos 

Pasiuntiniui Vaðingtone ir prie Ðventojo Sosto Stasiui Lozoraièiui. Pasiuntiniui 

uþprotestavus, A.Brazausko sumanymas aplankyti Vasario 16-osios gimnazijà VFR 

nebuvo ágyvendintas. Taèiau Kremlius neatsisakë savo uþmaèiø. Gudriai iðpûsdama 

tariamà konfliktà tarp M.Gorbaèiovo ir A.Brazausko, Maskva tikisi tiek pakelti 

LKP prestiþà, kad ji laimëtø bûsimus rinkimus á LTSR AT. O tada tikimasi, 

kad apgaulës bûdu bus galima priversti Tarybà balsuoti uþ rezoliucijà, kurioje 

þodis „federacija“ nulemtø tolesná Lietuvos likimà. 

Dþiugina tai, kad dauguma TSRS liaudies deputatø ið Lietuvos ðiandien jau 

suvokia, jog TSRS liaudies deputatø suvaþiavime, kaip aukðèiausioje teisinëje institucijoje, 

bet kokia Lietuvos AT Nepriklausomybës ar Suvereniteto deklaracija 

bûtø „paklusnios daugumos“ paversta beverèiu popierëliu. Taèiau pagrástà baimæ 

kelia LKP parodytas bailumas M.Gorbaèiovo vizito metu. Susitikime su kûrybine 

inteligentija kai kurie komunistai pasakë labai dràsias kalbas. Bet ið esmës 

pokalbis vyko dël „naudingumo“ likti TSRS sudëtyje ar „iðstojimo“. Niekas ið 

komunistø nedráso trumpai drûtai pasakyti M.Gorbaèiovui, kad Lietuva niekada 

savo valia neástojo á imperijos sudëtá, jog Lietuva buvo „ástatyta“, grubiai paþeidþiant 

tarptautinæ teisæ. Komunistai nereikalavo ið M.Gorbaèiovo panaikinti Molotovo–Ribentropo 

pakto pasekmes. Mokslø Akademijos viceprezidentas A.Þukauskas 

nesugebëjo atsakyti á nedviprasmiðkà aukðtojo sveèio klausimà, ar nori 

komunistai, kad Lietuva iðstotø ið TSRS. Pats A.Brazauskas gelbëjo sveèià, iðkeldamas 

„pigios“ TSRS naftos (þudanèios Þemaitijos gamtà) klausimà. Susitikimo 

CK su respublikos partiniu aktyvu metu A.Brazauskas në þodþiu neuþsiminë apie 

Lietuvos Nepriklausomybës atstatymà. 

345


Ar Lietuvos komunistai, gavæ balsø daugumà LTSR AT, nesielgs taip pat bailiai? 

Padëtá komplikuoja tai, kad lietuviø tauta nesunkiai pasiduoda demagogø 

átakai. Politinio neiðprusimo stokà patvirtina mitingas Katedros aikðtëje antràjà 

Kalëdø dienà. 

Didþiulio pavojaus akivaizdoje LLL kvieèia gerbiamà Lietuvos persitvarkymo 

sàjûdþio Seimà padëti Lietuvos nepriklausomybës sàjungai suvienyti aneksuotos 

Lietuvos politines jëgas valstybingumui susigràþinti. Kvieèiame Seimà ð.m. 

vasario 3 d. suðaukti ne LPS Konferencijà, o Lietuvos nepriklausomybës sàjûdþio 

suvaþiavimà, kurio idëjà LLL pasiûlë dar liepos mënesá. Ðiandien Sàjûdis pavadintas 

persitvarkymo vardu, kuris yra paþodinis „perestrojkos“ vertimas á lietuviø 

kalbà. Tegu sau persitvarko Rusija. Lietuvos siekiai visai kiti – neginkluota, 

etikos ir moralës principams nenusiþengianti kova uþ Lietuvos valstybingumo 

atkûrimà. 


1990 m. sausio 13 d. 



346 

KREIPIMASIS 

Á TELÐIØ MIESTO IR RAJONO GYVENTOJUS 

Nors tarptautinës teisës poþiûriu ð.m. vasario 24 d. rinkimai á Lietuvos TSR Aukðèiausiàjà 

Tarybà nëra teisëti, kadangi vykdomi okupacijos sàlygomis, labai svarbu, 

kad ðioje institucijoje komunistai sudarytø maþumà. 

Telðiø miesto ir kaimiðkojoje rinkiminëse apygardose Nr. 80 ir Nr. 81 kandidatais 

á LTSR AT deputatus iðkelti net 4 Lietuvos komunistø partijos nariai: 2 – nuo 

Lietuvos persitvarkymo sàjûdþio ir 2 – nuo LKP. Tai – J.Butkevièius, A.Tarvainis, 

A.Poviliûnas ir A.Kumþa. Ðis faktas paaiðkintinas tuo, kad Persitvarkymo sàjûdis 

Telðiuose nuo pat jo suformavimo dienos nebuvo ir nëra opozicija valdanèiajai 

partijai. 

Apie 50 metø Lietuvos gyventojai buvo verèiami balsuoti uþ komunistus. Negi 

dabar tai bus daroma savo noru? 

Visa LKP istorija – tai nuolatinë Lietuvos iðdavystë. Sunku bûtø patikëti, kad 

Lietuvos komunistams, ástojusiems á TSKP ir pripaþinusiems jos programà, Lietuvos 

laisvë bûtø svarbiau uþ partijos interesus ir asmeninæ gerovæ. 

LKP niekada nekvietë ir nekvieèia atkurti nepriklausomà Lietuvà. Ar esate 

girdëjæ, kad LKP vadovas A.Brazauskas bûtø pareiðkæs apie Lietuvos valstybingumà 

ne Sovietø Sàjungos sudëtyje? Todël neámanoma tikëtis, kad LKP nariai 

Lietuvos ateitá ásivaizduotø kitaip, nei jà mato Kremlius.


Prisiminkime M.Gorbaèiovo vizito Lietuvoje metu ávykusá jo susitikimà su vadinamàja 

komunistine kûrybine inteligentija. Neatsirado nei vieno, kuris, girdint 

aukðtajam sveèiui, bûtø iðdrásæs iðtarti þodþius „okupacija“, „aneksija“, „nepriklausomybë“. 

Neatsirado nei vieno, kuris paklaustø Lietuvà okupavusios valstybës 

vadovo, kada ið Lietuvos bus pradedama iðvesti okupacinë kariuomenë. Ðio 

susitikimo metu akivaizdþiai iðryðkëjo Lietuvos komunistø konformizmas ir vergiðkas 

nuolankumas aukðtesniam uþ save uþimamomis pareigomis. 

Sovietologai jau seniai árodë, kad komunistus vienija ne idëjos, o siekimas bet 

kuria kaina pasiekti valdþià ir bet kuriomis priemonëmis iðsilaikyti joje. „Idëjos“ 

kinta priklausomai nuo aplinkybiø. Ðitai puikiai iliustruoja LKP tariamas atsiskyrimas 

nuo TSKP. Siekdama iðsaugoti raudonosios armijos 1940 m. jai áduotà administravimo 

mandatà, LKP iðradingai ir gana sëkmingai manipuliuoja lietuviø 

visuomenës patriotinëmis nuotaikomis. 

Lietuva balansuoja tarp nepriklausomos valstybës atkûrimo ir okupacijos bei 

aneksijos áteisinimo. Lietuvos ateitis didele dalimi priklausys nuo AT sudëties. Jei 

komunistai naujai iðrinktoje LTSR AT sudarytø daugumà ir suformuotø vienpartinæ 

vyriausybæ, kaustomà partinës drausmës, ilgainiui jie áteisintø Lietuvos prijungimà 

prie SSRS. 

„Atsinaujinusi“ LKP savo darbais neárodë iðtikimybës 1918 m. Vasario 16 d. 

Nepriklausomybës aktui, todël balsuoti uþ „savarankiðkos“ LKP narius bûtø labai 

pavojinga. 

Balsavimas uþ Komunistø partijos narius pademonstruotø labai þemà lietuviø 

tautos politiná sàmoningumà. 

Vasario 24 d. ávyksiantys rinkimai – istorinë galimybë taikiu bûdu atsikratyti 

komunistinio reþimo. 

Nebalsuokime uþ komunistus! 

Lietuva su komunistais – Lietuva be ateities! 

Telðiai, 

1990 m. sausio 17 d. 

LIETUVOS LAISVËS LYGOS TELÐIØ SKYRIUS 

LIETUVOS DEMOKRATØ PARTIJOS TELÐIØ TARYBA 

LIETUVOS KRIKÐÈIONIØ DEMOKRATØ PARTIJOS TELÐIØ SKYRIUS 


347


348 


Totalitarinëje valstybëje Teisingumo ministerija negali atlikti tokiai institucijai bûdingø 

funkcijø, todël jos aparatas daþnai skæsta jo paèio sukurtose teorijose. Tokià 

iðvadà patvirtina ð.m. kovo 1 d. per Lietuvos televizijà kalbëjæs ministras Pranas 

Kûris. Jis tikino visuomenæ, esà ji gali spræsti savo likimà tik LSSR AT priimto 

referendumo ástatymo pagalba (já paruoðë LPS ir Mokslø Akademija). Taèiau tokius 

pat sovietinës jurisprudencijos mokslus baigæs klaipëdietis advokatas Narcizas 

Rasimavièius pavadino referendumà Maskvos kilpa Lietuvos laisvei ir nepriklausomybei 

pasmaugti. „Uþsukusi kranelius“ ir kitomis psichologinio poveikio 

priemonëmis imperija gali pasiekti, kad daugiau kaip treèdalis Lietuvos gyventojø 

pasisakytø prieð „iðstojimà“ ið SSSR. Tai bûtø dar vienas „teisëtas“ Lietuvos 

praðymas priimti jà Rusijos imperijos sudëtin. 

LLL nori paaiðkinti lietuviø ir kitoms Lietuvoje gyvenanèioms tautoms, kad 

Lietuva, turëdama 700 metø valstybingumo tradicijas, atkûrë savo nepriklausomybæ 

1918 m. Vasario 16 d. Aktu. Dar kartà apsisprendë 1941 m. birþelio 23 d. 

sukilusi prieð stalininæ vergijà, 1944–1954 m. partizaniniame kare paaukojusi apie 

50 tûkstanèiø vyrø ir moterø. 

Nors savieji „diplomatai“ trukdë, Lietuva savo ryþtà bûti laisva ir nepriklausoma 

iðreiðkë ðimtatûkstantiniuose mitinguose 1987–1990 m., 1989 m. surinkusi 

1 milijonà 650 tûkst. paraðø, reikalaujant iðvesti okupacinæ kariuomenæ. Tad koks 

dar apsisprendimas reikalingas mûsø Lietuvai?! 

Net Breþnevo laikais paskirta LTSR AT 1990 m. vasario 7 d. paskelbë neteisëta 

vadinamojo Liaudies Seimo deklaracijà apie Lietuvos ástojimà á TSRS. Tad kokiu 

tikslu ministras siûlo Lietuvai kiðti galvà á kilpà? Negi ministrui neprivaloma sveika 

logika? Kodël Vokietijos reicho pavergtoms tautoms niekada niekas nepirðo referendinio 

apsisprendimo? 

Kodël 1940 m. okupacijos iðvakarëse arba dar kartà 1944 m. pasiuntæs savo 

kariuomenæ á Lietuvà Stalinas nepasiûlë pasinaudoti apsisprendimo teise? Per 50 

metø rusiðkieji ir vokiðkieji agresoriai fiziðkai sunaikino geriausius ir dràsiausius 

mûsø tautos vaikus. Prisiploti prie lietuviðkos þemës ir taip iðlikti sugebantys, 

pasinaudokite okupanto siûlomu referendumo ástatymu! Argi tai ne naujas pasityèiojimas 

ið tiek iðkentëjusios Lietuvos? Tai nereiðkia, kad Lietuva bijo referendumo. 

Bent 95 proc. lietuviø ir kiek maþiau kitatauèiø nori gyventi tik Nepriklausomoje 

Lietuvoje. Taèiau pats siûlymas referendumo bûdu apsispræsti likti Rusijos 

imperijos globoje ar ne áþeidþia lietuviø tautà! 

LLL tikisi, kad artimiausiu metu susirinkusios AT patriotiðkai nusistaèiusi dauguma 

ryþtingai atmes maþumos siûlomà „referenduminá“ kelià á nepriklausomybæ. 


1990 m. kovo 3 d. 


VILNIUS, 1990 M. KOVO 7 D., NR. 20(25).


APIE RINKIMUS Á LSSR AUKÐÈIAUSIÀJÀ TARYBÀ 

Vasario 24 d. rinkimai á LSSR AT parodë, kad auga mûsø visuomenës nusivylimas 

tiek Maskvos, tiek ir Vilniaus politikø paþadais. Rinkimuose dalyvavo tik 

maþdaug 70 proc. visø rinkimø teisæ turinèiø Lietuvos pilieèiø. Daugelyje rinkiminiø 

apygardø á rinkimus atvyko 50–60 proc. rinkëjø, o ðeðiose – maþiau kaip 

pusë, ið 141 deputato pirmajame ture buvo iðrinkta 90; antrajame rinkëjø aktyvumas 

dar sumaþës. 

Nepaisydamos to, uþsienio masinës informacijos priemonës paskelbë, kad 

rinkimai pasibaigë dar viena didþiule Lietuvos persitvarkymo sàjûdþio pergale. 

Gal ið tikrøjø tai Persitvarkymo sàjûdþio pergalë, taèiau, LLL nuomone, lietuviø 

tauta laukë ðiek tiek kitokios pergalës. 

Pernai á Lenkijos Seimà buvo iðrinktas vienintelis komunistas. Á Rumunijos 

aukðèiausiàjà valdþià ðiandien nepatektø në vienas komunistas. Dabar vieðai kalbame, 

kad VKP(b) lietuviðkoji organizacija buvo penktoji Lenino ir Stalino, o vëliau 

Chruðèiovo, Breþnevo ir Andropovo kolona Lietuvoje. LKP ne maþiau nusikalto 

lietuviø tautai, negu Rumunijos KP savajai. Tad LSSR AT gavæ treèdalá vietø, 

komunistai jauèiasi laimëjæ didelæ pergalæ. Ir mes laikome ðiuos rinkimus 

komunistø pergale. 

Ðtai koks LLL poþiûris á politinius Lietuvos sàjûdþius: Lietuvos tautinio pasiprieðinimo 

sàjûdis (LTPS) prasidëjo pirmàjà Lietuvos okupacijos dienà – 1940 m. 

birþelio 15-àjà. Keisdamas savo formas bei metodus, LTPS tebesitæsia iki ðiol. 

1988 m. birþelio 3 d. ásikûrë Persitvarkymo sàjûdis. Istoriko Liudo Truskos 

nuomone, Lietuvos Persitvarkymo sàjûdá sukûrë komunistai „kartu su paþangiàja 

Lietuvos inteligentija“. LPS buvo sukurtas kaip alternatyvinis politinis judëjimas 

LTP Sàjûdþiui. Ðito dauguma LPS iniciatyvinës grupës nariø nesuvokë. LLL 

irgi ne ið karto perprato tikruosius LPS kûrëjø tikslus ir moraliai rëmë ðá Sàjûdá. 

Tuometinei LKP vadovybei pavyko patraukti á savo pusæ á kompromisus linkusius 

kai kuriuos ir nepartinius LPS Seimo Tarybos narius. Jiems padedant LKP 

vadovai A.Brazauskas ir V.Beriozovas tapo SSSR liaudies deputatais. Dar prieð 

metus LKP buvo politinis lavonas. Taèiau LPS Seimo Tarybos maþumos dëka ji 

tapo gan grësminga jëga. Jeigu SSKP nebûtø padariusi daug taktiniø klaidø ir 

organizavusi rinkimus á LSSR AT Persitvarkymo sàjûdþio pageidaujamu laiku 

(1989 m. gruodþio pabaigoje), juos didele persvara bûtø laimëjusi LKP. Kur ji bûtø 

nuvedusi Lietuvà, galima spræsti pagal A.Brazausko elgesá paskutiniuose SSKP 

plenumuose. 

Tik tautos politinio sàmoningumo dëka LKP rinkimuose negavo trokðtamos 

daugumos, nors LPS Seimo tarybos maþuma daug nuveikë gelbëdama komunistus 

nuo visiðko sutriuðkinimo. 

LPS, apsiskelbæs opozicija komunistiniam Lietuvos reþimui, á savo remiamø 

kandidatø tarpà átraukë 35 komunistus ir sudarë jiems visas sàlygas áveikti savo 

oponentus. Todël beveik visi jie buvo iðrinkti. LPS dëka rinkëjai ëmë vienodai 

349


vertinti komunistus sàjûdininkus ir komunistus ið „savarankiðkosios“ LKP. Todël 

kai kur jie balsavo uþ komunistus nesàjûdininkus, jei sàjûdininkø jø apygardoje 

nebuvo. 

Pagrástà átarimà kelia kandidatø á deputatus „iðkëlimo“ technologija. Ne be 

LPS Seimo tarybos nariø pagalbos kai kuriems komunistams nesunkiai pavyko 

nurungti savo konkurentus. Ypaè tai akivaizdu buvo Ðirvintose. 12 metø sovietiniuose 

lageriuose iðkalëjæs Tremtiniø klubo pirmininkas mokytojas Viktoras Alekna 

kaþkieno valia nebuvo pasiûlytas kandidatu á deputatus. Jo vietà uþëmë maþai 

kam þinomas gydytojas Antanas Urbonas. Todël deputato mandatà beveik be jokiø 

pastangø gavo komunistas ið „savarankiðkos“ LKP Benediktas Rupeika. Panaði 

padëtis susiklostë Ðvenèionëliuose ir kitur. Kai kuriose apygardose varþësi 

7–8 kandidatai, o septyniose „neatsirado“ alternatyviø kandidatø. Konkurentø 

neturëjo komunistai Romualdas Ozolas, Eduardas Vilkas. Kai kuriose apygardose 

sàjûdininkai konkuravo su opoziciniø komunistams partijø kandidatais. Dar 

daugiau: pasitaikë, kad dël deputato mandato tarpusavyje rungësi du sàjûdininkai, 

taèiau, deja, ne komunistai… 

LKP Ðiauliø miesto II sekretoriaus Donato Morkûno antilietuviðkos nuotaikos 

gerai þinomos ne tik ðiaulieèiams. D.Morkûnas spaudoje vieðai smerkë þmones, 

renkanèius paraðus dël okupacinës kariuomenës iðvedimo, kovojo prieð Lietuvos 

patriotus, raginanèius jaunimà boikotuoti ðaukimus á rekrûtus. Nepaisant to, 

D.Morkûnas pateko á LPS remiamø kandidatø sàraðà. 

LDP narys Jonas Gelaþius, 10 metø praleidæs Sibiro tremtyje, dideliø pastangø 

dëka tapæs teisës mokslø kandidatu, aiðku, yra pavojingas dabartinei Lietuvos 

administracijai. Todël buvo iðspausdinti keli ðmeiþikiðki straipsniai prieð ðá kandidatà. 

Nors Kretingos rajono laikraðtis „Ðvyturys“ paneigë ðmeiþtus, LPS Seimo 

tarybos nariai „Atgimimo bangoje“ ne tik negynë savo remiamo kandidato, bet 

objektyviai talkininkavo ðmeiþikams. 

Dar negraþiau kai kurie LPS Seimo Tarybos nariai pasielgë su ekskomunistu 

prof. S.Uosiu. Kompartija, negalëdama atleisti profesoriui uþ jo pastangas iðsklaidyti 

mità apie A.Brazausko ir K.Prunskienës parveþtà ið Maskvos tariamà Lietuvos 

ekonominá savarankiðkumà, pasiuntë prieð já prof. Broniø Genzelá. Nors B.Genzelio 

nerëmë nei LPS Vilniaus taryba, nei miesto koordinatoriø susirinkimas, Seimo 

taryba, virðijusi savo ágaliojimus, áraðë á remiamø kandidatø sàraðà prof. 

B.Genzelá ir suteikë jam moralinæ paramà laimëti rinkimus. 

Po 1989 m. kovo 26 d. rinkimø LPS pasiskelbë nugalëtoju. Ið tikrøjø rinkimus á 

SSSR AT laimëjo komunistai, nes tarp liaudies deputatø jø ðiandien daugiau kaip 

80 proc. Ir dabartiniuose rinkimuose komunistai be LPS pagalbos nebûtø gavæ 

tiek daug mandatø. Ðtai kaip rinkimus ir LPS vertina J.Paleckis: „…jie (rinkimai – 

LLL) mûsø partijai þymiai geresni negu TSRS liaudies deputatø rinkimai. (…) 

Atsinaujinanti savarankiðka Lietuvos komunistø partija – tai ne tik natûrali, realaus, 

iðmintingojo Sàjûdþio sparno sàjungininkë, bet ir, galima sakyti, jo dalis.“ 

(„Svarbiausia – iðmintis, atsakomybë Lietuvai“, Tiesa, 1990, vasario 27). 

350


Panaðios politinës klaidos Lietuvos visuomenei gali brangiai kainuoti. Karti 

patirtis verèia daryti pesimistines iðvadas. Europos Parlamentas buvo bene vienintelë 

tarptautinë institucija, labai palankiai þiûrëjusi á Lietuvos Laisvës bylà. 

Atsiliepæs á 1979 m. rugpjûèio 23 d. 45-iø pabaltijieèiø Memorandumà dël Molotovo–Ribentropo 

pakto pasekmiø likvidavimo, Europos Parlamentas priëmë kelias 

Estijai, Latvijai ir Lietuvai palankias rezoliucijas. Gavæs LPS ágaliojimus kalbëti 

lietuviø tautos vardu, politinis avantiûristas Algirdas Klimaitis, vykdydamas Lietuvos 

Laisvës prieðø valià, padëjo daug pastangø, kad aneksuotoms Pabaltijo valstybëms 

palankios rezoliucijos daugiau nepasirodytø… 

Lietuvos visuomenës laukia dideli iðbandymai. Turime pagrindo átarti, kad 

oportunistai ið LPS Seimo tarybos, gavæ dalies Lietuvos gyventojø mandatà, mëgina 

prastumti á delegacijà deryboms dël okupacinës kariuomenës iðvedimo A.Brazauskà 

ir Co. LLL tikisi, kad kaunieèiams ir kitiems patriotiðkai nusiteikusiems 

deputatams pavyks neutralizuoti panaðias konformistø pastangas ir pasiøsti á 

Maskvà delegacijà, vadovaujamà Seimo tarybos nario Kazimiero Motiekos. 


1990 m. kovo 3 d. 



KAS PAVOJINGESNIS LIETUVAI – 

GORBAÈIOVAS AR BRAZAUSKAS? 


Toks klausimas skamba paradoksaliai tik pavirðutiniðkai þvelgiant. Ásigilinkime á 

reikalo esmæ. 

Dar taip neseniai ne tik komunistai, bet ir nepartiniai liaudies deputatai ið Lietuvos 

kvietë mus agituoti tautà, kad toji nepakenktø M.Gorbaèiovui, kuris esà 

vienintelis gali leisti mums „iðstoti“ ið imperijos. 

Dar sausio 11 d. ið Vilniaus Katedros aikðtëje átaisytos tribûnos girdëjome Vinco 

Paleckio raginimà besàlygiðkai remti M.Gorbaèiovà. Ir staiga po vasario 24 d. rinkimø 

tie patys politikai, gan nesunkiai gavæ teisæ prabilti ið iki ðiol nesukomunistintø 

televizijos ekranø, kreipësi á tautà, ragindami jà kovo 4, 7 ir 8 d. skubëti á rinkimø 

punktus „atiduoti balsø“. Nedviprasmiðkai buvo paaiðkinta nuo politinio ðoko neatsitokëjusiems 

„suverenios Lietuvos kûrëjams“, kad reikia skubëti iðrinkti parlamentu 

mëgstamà vadinti AT, kuri aplenktø M.Gorbaèiovo sumanymà „blokuoti“ 

Lietuvos nepriklausomybæ. Taèiau daugelis iki ðiol neperprato ðio politinio þaidimo 

esmës. Jeigu M.Gorbaèiovas taip bijotø mûsø „parlamento“ ir ið AT rûmø sklindanèiø 

ðûkiø, jis ir nebûdamas SSRS prezidentu sugebëtø daug kà uþdrausti… 

351


Greit po vieno politinio spektaklio buvo suorganizuotas kitas: kovo 3 d. „Tiesoje“, 

„Valstieèiø laikraðtyje“ ir kituose „politiðkai brandþiuose“ laikraðèiuose buvo 

iðspausdintas tas pats 832 kaiðiadorieèiø laiðkas, kurá, „Respublikos“ nuomone, 

pagamino „savarankiðkos“ LKP Kaiðiadoriø rajkomo soclenktyniø specialistai. Cituojame 

laiðko áþangà: „Kiekvienas mûsø karðtai trokðtame, kad Lietuva atgimtø, 

kad ji bûtø nepriklausoma ir laisva valstybë, kurioje amþiams bûtø ðventi laisvës, 

teisingumo ir gerovës siekiai“. Netiesà raðote, ponai Kaiðiadoriø komunistai. Kiekvienas 

aneksijos sàlygomis perðàs Lietuvai prezidento institutà, rûpinasi neaiðku 

kuo, tik ne Lietuvos ateitimi. Juo labiau perðàs á ðá postà A.Brazauskà. Jeigu norite 

padëti tautai, pasistenkite kuo greièiau iðleisti A.Brazausko kalbø, ypaè pasakytø 

Maskvoje, rinkiná. Tegul Lietuvos gyventojai patys suvokia, kad politiniai A.Brazausko 

ásitikinimai nesiekia toliau „suvereniteto TSRS sudëtyje“. 

Kas davë Kaiðiadoriø komunistams teisæ dar prieð rinkimus vadinti A.Brazauskà 

tautos lyderiu? Ar tauta já rinko? Rinko tik kompartija. Tad ir vadinkite já 

sau ir jam á sveikatà kompartijos lyderiu. Po rinkimø galite vadinti já ir Kaiðiadoriø 

liaudies lyderiu. Kaip A.Brazauskas gavo keliolika tûkstanèiø balsø, galime 

paaiðkinti. 

Visø pirma ir Kaiðiadoriø rajone rinkimai, prieðingai Kaiðiadoriø rajkomo tvirtinimui, 

nebuvo nei laisvi, nei demokratiðki. Jie vyko aneksijos sàlygomis, okupacinei 

kariuomenei darant rinkëjams psichologiná spaudimà. Rinkimai vyko Kaiðiadoriø 

komunistams disponuojant ne tik rajono, bet ir visos Lietuvos masinës 

informacijos priemonëmis. Kiek kartø, pavyzdþiui, A.Brazausko oponentai pasirodë 

televizijos ekranuose? Kiek kartø necenzûruojama spauda skelbë oponentø 

rinkiminæ programà? Ypaè daug paslaugø A.Brazauskui padarë galingasis KGB. 

Kiek jis ðiukðliø uþpylë ant LKP pirmojo sekretoriaus oponentø galvø! Tos ðiukðlës 

mëtësi ne tik po kaiðiadorieèiø, bet ir po vilnieèiø kojomis. 

Suþinojæs, kad prof. Alfredas Smailys „iðstatytas“ rungtis su A.Brazausku, pasiûliau 

per tarpininkà savo paslaugas. Taèiau mane aplenkë Stasys Jakas. 

A.Brazauskui rajono atstovu padëjo tapti tëvø autoritetas, kaimynai, kolektyviniø 

ir tarybiniø ûkiø, ámoniø vadovai ir kiti, priklausà nuo LKP rajkomo malonës. 

Nesuvokdamas savo vaidmens, jam padëjo ir kardinolas. A.Brazauskà labai 

rëmë ir vyskupas… 

Ðiandien tarptautinës teisës poþiûriu Lietuva yra valstybë, negalinti vykdyti 

savo suvereniø funkcijø. Ðias funkcijas ji atgautø tik iðvedus ið Lietuvos okupacinæ 

kariuomenæ. 

Kaiðiadoriø komunistø nuomone, prezidentu tapæs A.Brazauskas geriausiai 

sugebëtø vesti derybas su Maskva. Deja, svarbiausiu derybø objektu turës bûti 

kaip tik okupacinë kariuomenë. Jeigu sprendþiant kariuomenës klausimà Lietuvai 

atstovautø A.Brazauskas, ði kariuomenë niekada nepasitrauktø ið tiek nuteriotos 

mûsø Tëvynës. Tapæs LKP „be platformos“ lyderiu, A.Brazauskas ne kartà 

paskelbë okupacinæ kariuomenæ Lietuvos interesø gynëja nuo lenkø ir vokieèiø. 

Ar kada nors girdëjome A.Brazauskà vadinant Maskvà Lietuvos prieðu Nr. 1? 

352


A.Brazauskas ir toliau siûlo pradëti LSSR „tarpvalstybines“ derybas su SSRS. Tai 

aiðkus bandymas legalizuoti LSSR ir suþlugdyti Vakarø pasaulio vykdomà Pabaltijo 

valstybiø nepripaþinimo politikà. A.Brazauskas sieks bûsimos LSSR AT 

rankomis „organizuoti“ nepriklausomybës atkûrimà ir Lietuvos Respublikos teisiø 

perëmimo aktà. Taip Lietuva gautø pseudonepriklausomybæ, ko ir norëtø 

Kremliaus vadovas M.Gorbaèiovas. Ðià klastà M.Gorbaèiovas gali ávykdyti tik su 

A.Brazausko ir Co pagalba. Ðiuo atveju A.Brazauskas Lietuvai yra daug pavojingesnis 

uþ M.Gorbaèiovà. 

Vilnius, 

1990 m. kovo 6 d. 


VILNIUS, 1990 M. KOVO 7 D. NR. 20(25). 

LIETUVOS SSR AUKÐÈIAUSIAJAI TARYBAI 

DËL PIRMOSIOS SESIJOS DIENOTVARKËS 

Tarptautinës teisës poþiûriu ðiandien Lietuva yra valstybë, negalinti vykdyti savo 

suvereniø funkcijø. Todël svarbiausia Lietuvai nusikratyti Rusijos okupacinës 

kariuomenës. Buvæs uþsienio reikalø ministras (nepartinis) Juozas Urbðys 

siûlo tartis su Maskva dël 1939 m. spalio 10 d. „savitarpio pagalbos“ sutarties 

pratæsimo. Lietuvos „finliandizacijos“ idëja uþvaldþiusi ir komunistà Liudà Truskà, 

Algirdà Brazauskà ir daugumà ið LKP biuro. Þinoma, kai kam nemalonu, kad 

1939 m. rudená Lietuvos vyriausybë nuslëpë nuo tautos faktà, jog hitlerinë Vokietija 

ir stalininë Rusija pasidalino Lietuvà. Nuslëpë ir nuginklavo jà tiek moraliðkai, 

tiek ir militariðkai. Komunistai ið LKP aparato turi savo tikslø – kuo ilgiau 

likti valdþioje. 

Kodël siekiama atgaivinti terminuotà 1939 m. spalio 10 d. sutartá, o nesiremti 

1920 m. liepos 12 d. Maskvos Taikos sutartimi, kuria Rusija be jokiø sàlygø 

amþiams atsisakë nuo savo pretenzijø á Lietuvà? Kokiu tikslu siekiama iðsaugoti 

sovietinës armijos águlas Lietuvoje? Kuo pasikeistø politinis Lietuvos statusas, 

jeigu ið okupacinës kariuomenës Rusijos armija Lietuvoje taptø „draugiðka kariuomene“? 

LLL nuomone, istoriko Liudo Truskos straipsnis ð.m. vasario 7 d. „Tiesoje“ yra 

vyraujanèiø LKP nuotaikø, labai pavojingø Lietuvos Nepriklausomybei, iðraiðka. 

Lyga supranta, kad Maskva visokiomis priemonëmis stengsis kuo ilgiau iðlaikyti 

savo kariuomenæ Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Taèiau LSSR AT deputatai neturi 

moralinës teisës ignoruoti 1989 m. vasarà ir rudená surinktø Lietuvoje 1 milijono 

650 tûkst. suaugusiø Lietuvos gyventojø paraðø, reikalaujant iðvesti okupacinæ 

Rusijos kariuomenæ. 

353


Visø svarbiausia pareikðti Rusijai ir visam pasauliui, ko ið tikrøjø Lietuva nori. 

Vos ne vieno þmogaus suorganizuota protesto akcija ð.m. sausio 11 d. Vilniaus 

Katedros aikðtëje, aiðku, neiðvarë okupacinës kariuomenës, taèiau ji átikino M.Gorbaèiovà, 

kad Lietuva siekia nepriklausomybës nuo Rusijos. Liudas Truska ir visi 

uþ jo nugaros stovintieji privalëtø þinoti Lietuvos gyventojø pasyvumo paskutiniuose 

rinkimuose prieþastá: tiek LKP, tiek ir LPS per daug akcentavo parlamentinio 

kelio á Lietuvos nepriklausomybæ svarbà ir galutinæ pergalæ. 

Parlamentu save vadinanti LSSR AT privalo jau pirmà sesijos dienà priimti 

Nutarimà reikalauti ið SSSR nustatyti tikslià savo kariniø daliniø iðvedimo ið Lietuvos 

datà. AT turi kreiptis á SNO Deklaracija, kalbanèia apie tai, kad Lietuvoje, 

Latvijoje ir Estijoje iki ðiol nesibaigë Antrasis pasaulinis karas, nes ið jø teritorijø 

neiðvesta svetima kariuomenë. AT turi praðyti viso pasaulio tautø politinës ir moralinës 

paramos. 

Treèias þingsnis bûtø Kreipimasis á lietuviø ir visas Lietuvoje gyvenanèias tautas, 

praðant paremti AT Nutarimà pilietinio nepaklusnumo ir kitomis taikiomis 

priemonëmis. 

Lietuvos Laisvës Lyga siûlo tokià LSSR AT dienotvarkæ: 

1. LSSR AT statuso klausimas. Tarybos pirmininko rinkimai. 

2. Lietuvos valstybingumo atkûrimo Deklaracijos priëmimas. 

3. SSSR kariuomenës iðvedimo ið Lietuvos klausimas. 

4. Delegacijos deryboms su SSSR sudarymas. 

5. SSSR tarnaujanèiø Lietuvos pilieèiø sugràþinimo á Tëvynæ klausimas. 

6. SSSR AT deputatø ið Lietuvos atðaukimas. 

7. LTSR konstitucijos, LTSR pilietybës ir kitø ástatymø panaikinimas. 

8. Lietuvos Respublikos 1938 metø Konstitucijos, Lietuvos Respublikos pilietybës 

ástatymø tobulinimas. 

9. Priemonës imigrantø antplûdþiui á Lietuvà sustabdyti. 

10. Bendrojo lavinimo, specialiø viduriniø ir aukðtøjø mokyklø depolitizacija. 

11. Radijo ir televizijos, kino studijos ir kitø valstybiniø ástaigø depolitizacija. 

12. Lietuvos ekonomikos kritiðkas ávertinimas. 

13. Lietuvos gamtos katastrofiðkos ekologinës bûklës ávertinimas ir konkreèios 

priemonës jai pagerinti. 

14. Lietuvos ministrø kabineto sudarymas. 

15. Kiti klausimai. 


1990 m. kovo 6 d. 



354


NAUJAI IÐRINKTAI IR RENKAMAI 

LTSR AUKÐÈIAUSIAJAI TARYBAI 

Ðiø metø vasario 7 d. A.Brazausko vadovaujama Lietuvos SSR AT patvirtino savo 

komisijos Molotovo–Ribentropo paktui tirti iðvadas, pasmerkë Kremliaus agresijà 

prieð Lietuvà, jos okupacijà ir aneksijà, paskelbë vadinamojo Liaudies seimo 1940 m. 

liepos 21 d. deklaracijà dël ástojimo á SSSR neiðreiðkianèia lietuviø tautos valios, 

neteisëta ir negaliojanèia, pareiðkë, kad SSSR 1940 m. rugpjûèio 3 d. ástatymas dël 

Lietuvos priëmimo á SSSR neteisëtas ir Lietuvos juridiðkai niekuo neápareigoja. 

Vadovaujantis LSSR AT 1989 m. geguþës 18 d. suvereniteto deklaracija bei 

ð.m. vasario 7 d. nutarimu, Lietuva tampa tarptautinës teisës subjektu, de jure nepriklausoma 

valstybe, tik svetimos kariuomenës okupuota. 

Taèiau praëjus vos savaitei, vasario 14 d. LSSR AT priima naujà nutarimà „Dël 

TSRS Ginkluotøjø Pajëgø statuso Respublikoje ir Lietuvos TSR pilieèiø karinës 

tarnybos“. Ðio dokumento preambulëje kalbama tik apie 1940 m. liepos 21 d. deklaracijos 

ir 1940 m. rugpjûèio 3 d. ástatymo neteisëtumà, taèiau në vienu þodþiu 

neuþsimenama apie 1940 m. birþelio 15 d. Rusijos ávykdytà okupacijà. Pirmame 

ðio nutarimo punkte raðoma, jog „...TSRS Ginkluotøjø Pajëgø buvimas Lietuvos 

TSR teritorijoje yra juridiðkai neapibrëþtas“. Taèiau kiekvienas teisininkas tarptautininkas 

ðios armijos statusà Lietuvoje kuo tiksliausiai apibûdina vienu þodþiu: 

okupacinë. 

Principingà K.Motiekos siûlymà, remiantis Lietuvos SSR AT vasario 7 d. nutarimu 

ir 1949 m. Þenevos Konvencijos III dalies 51 str., paskelbti okupuotos Lietuvos 

pilieèiø ëmimà á Rusijos kariuomenæ neteisëtu ir panaikinti atitinkamà Baudþiamojo 

kodekso straipsná, numatantá atsakomybæ uþ vengimà tarnauti ðioje armijoje, 

AT blokuoja. Ji sudaro valstybinæ komisijà, kuriai paveda parengti 

pasiûlymus dël SSSR Ginkluotøjø Pajëgø statuso Lietuvoje, dël Lietuvos gyventojø 

karinës ir alternatyvios tarnybos. Beje, á ðià komisijà átraukti ir sovietø pulkininkas 

A.Visockis, ir V.Jasukaitytë, trukdþiusi LLL ir jaunalietuviams organizuoti 

kariniø dokumentø gràþinimo akcijà ir armijos boikotà, ir V.Ðadreika, kuris, vadovaudamas 

jaunuoliø karinës tarnybos reikalø komisijai, siûlë atëjusiems pas já 

pasikonsultuoti vaikinams atsiimti gràþintus priraðymo liudijimus ir eiti á sovietinæ 

armijà, gàsdino kalëjimu... 

Sovietinëje armijoje daug baisiau negu konclageryje. Ðiuo metu kariuomenës 

vadovybë visaip stengiasi supjudyti Pabaltijo ir Vidurinës Azijos gyventojus. Matyt, 

tikimasi, jog azijieèiø kankinami lietuviai, latviai ir estai vëliau noriai dauþys 

demonstrantus kur nors Azerbaidþane arba Tadþikijoje, ir atvirkðèiai. 

Dabartinë administracija ir toliau visaip stengiasi trukdyti kariniø bilietø gràþinimo 

akcijà. Ðtai vasario 23 d. Lietuvos TV, kurià lenininës kadrø politikos dëka 

ir toliau tebevaldo naujoji LKP, informacinëje laidoje buvo parodytas reportaþas 

ið Katedros aikðtës, kurioje tà dienà buvo gràþinami kariniai bilietai. Uþuot pasikalbëjusi 

su akcijos organizatoriais, þurnalistë paruoðë interviu su dviem átarti- 

355


nais nepaþástamaisiais, kurie gàsdino gràþinusius karinius bilietus vaikinus ávairiais 

nemalonumais ir dezinformavo Lietuvos visuomenæ. 

Ðiø metø vasario 28 d. Utenoje gyvenantys Sunklaudai, kuriø vienturtis sûnus 

Antanas neseniai þuvo sovietinëje armijoje, pasiuntë Jazovui ir jo vietininkui Lietuvoje 

Visockiui tokià telegramà: 

„Dubne buvo nuþudytas mûsø sûnus Antanas Sunklaudas. Ir Jûsø rankos suteptos 

mûsø sûnaus krauju. Tëvai“. 

Jau 1989 m. sausio 10 d. Kalnø parke Lietuvos laisvës lyga ir Lietuvos tautinio 

jaunimo sàjunga „Jaunoji Lietuva“ pirmà kartà pakvietë tautà imtis pilietinio nepaklusnumo 

akcijos – „ðventos pilietinës pareigos“ – boikoto. Okupacinë administracija, 

tuomet dar „neatsinaujinusi“ LKP, kai kurie LPS vadovai ëmësi konkreèiø 

priemoniø ðiai akcijai suþlugdyti. 

LLL apgailestauja, kad net po vasario 7 d. AT nutarimo ir po 6-ojo okupuotos 

Lietuvos konstitucijos straipsnio pakeitimo LKP, disponuodama masinës informacijos 

priemonëmis, toliau remia okupacinæ kariuomenæ. 

Lietuvos AT ruoðiasi dar kartà skelbti Lietuvos nepriklausomybæ. 

LLL nuomone, bûtina priimti 1918 m. Vasario 16 d. Nepriklausomybës akto 

iðtikimybës priesaikà, kreiptis á demokratines viso pasaulio vyriausybes praðant 

pripaþinti teisiðkai vël nepriklausoma tapusià Lietuvà ir sudaryti komisijà tartis 

su SSSR vyriausybe dël konkreèios okupacinës kariuomenës iðvedimo datos. Kol 

Lietuvos þemæ mindo svetimo kareivio batas, bet kokios deklaracijos apie Lietuvos 

nepriklausomybæ liks bereikðmiu popieriumi. 

Bûsimoji Lietuvos AT privalo panaikinti LSSR Baudþiamojo kodekso straipsnius, 

numatanèius baudþiamàjà atsakomybæ uþ atsisakymà tarnauti okupacinëje 

kariuomenëje. 

LLL tikisi, kad LKP nariai bûsimojoje AT nesielgs taip bailiai, kaip Gorbaèiovo 

vizito Lietuvoje metu ir SSKP vasario plenume. 

ATGIMIMAS: [LIETUVOS SÀJÛDÞIO SAVAITRAÐTIS] 

1990 M. KOVO 7–14 D. NR. 10(71). 

356 


KREIPIMASIS 

Á LIETUVOS AUKÐÈIAUSIÀJÀ TARYBÀ 

Lietuvos laivës lyga, þiaurios breþnevinës okupacijos metu susikûrusi politinë 

organizacija, be jokiø iðlygø remia Lietuvos Respublikos Aukðèiausiosios Tarybos 

pastangas atkurti realià Lietuvos Respublikos Nepriklausomybæ. 

LLL reiðkia visiðkà pasitikëjimà Lietuvos Respublikos Aukðèiausiosios Tarybos 

Pirmininku Vytautu Landsbergiu.


LLL apgailestauja, kad stalinizmui pavyko sulauþyti kai kurios Lietuvos gyventojø 

dalies politiná stuburà. Tik todël á Lietuvos aukðèiausiàjà institucijà pateko 

politiðkai reakcingø atstovø. 

LLL apgailestauja, kad deputatas Algirdas Brazauskas, atsisakæs garbingo Lietuvos 

Respublikos Aukðèiausiosios Tarybos Pirmininko pasiûlymo, prieð savo valià 

tapo reakcingø Lietuvos politiniø jëgø vëliava. 

LLL giliai ásitikinusi, kad Lietuvos Respublikos Aukðèiausioji Taryba, paðaukta 

vykdyti lietuviø ir kitø Lietuvoje gyvenanèiø tautø valià, nesudarys su jëgomis, 

penkiasdeðimt metø talkininkavusiomis okupantui fiziðkai ir dvasiðkai þudant 

lietuviø tautà, jokiø kompromisiniø politiniø susitarimø. 

Vilnius, 

1990 m. kovo 14 d. 


Leidëjø pastaba. Ðá kreipimàsi LLL vardu Aukðèiausiosios Tarybos posëdþiø salëje perskaitë 

A.Terleckas. 



Pastarøjø dienø Kremliaus ir jo penktosios kolonos Lietuvoje veiksmai rodo, jog 

okupantas stengiasi sukurti alternatyvà teisëtai Lietuvos Respublikos vyriausybei 

– marionetinæ neegzistuojanèios LSSR klikà, kuri, remiama Sovietø Sàjungos 

Ginkluotøjø pajëgø, blokuotø Lietuvos Respublikos Aukðèiausiàjà Tarybà. 

Todël ðiuo metu itin svarbu iðlaikyti rimtá ir nepasiduoti provokacijoms, galinèioms 

sukelti neramumø Lietuvoje. Kartu bûtina paremti Lietuvos Respublikos 

Vyriausybæ ryþtingu pilietiniu nepaklusnumu okupanto reikalavimams. 

Okupacinë administracija artimiausiu metu þada pradëti Lietuvos Respublikos 

pilieèiø ðaukimà á SSRS kariuomenæ. Uþteks keliø bailiø ir iðdavikø, kurie 

iðeis tarnauti okupantui, kad jø poelgá Maskva pateiktø kaip Lietuvos Respublikos 

pilieèiø apsisprendimà pasilikti imperijos sudëtyje. 

Mes suprantame, jog ðiuo metu niekas negali garantuoti visiðko Lietuvos jaunuoliø 

saugumo. Taèiau ðiuo metu slapstytis maþiau rizikinga, negu eiti á raudonàjà 

armijà, kur laukia Lietuvos laisvës prieðø kerðtas. Nepaklusus okupantui galima 

pasikliauti bent savo sumanumu. 

Lietuvos Respublikos Aukðèiausioji Taryba pakvietë gyventojus apsispræsti, 

kuriø ástatymø jie laikysis: sovietiniø ar Lietuvos. Ðaukiamø á okupacinæ armijà 

jaunuoliø apsisprendimas Lietuvai gali bûti lemiamas. 

Kiekvieno pilieèio ðventa pareiga – ginti savo Tëvynæ. Ðiuo metu Lietuvos 

jaunimas privalo apginti bent pats save nuo gëdos tarnauti prieðui. Todël LLL 

357


pareiðkia, jog iðeiti tarnauti á SSRS kariuomenæ ðiandien reikðtø Tëvynës iðdavimà. 

LLL kvieèia Lietuvos Respublikos gyventojus nepaklusti visiems kitiems okupantø 

arba jø tarnø reikalavimams. 

Vilnius, 



358 

LIETUVOS RESPUBLIKOS 

AUKÐÈIAUSIAJAI TARYBAI 

Ðiandien Lietuva stovi ant politinës bedugnës kraðto. Á tà bedugnæ jà ástumti Gorbaèiovas 

maþiau pajëgus, negu paèioje Lietuvoje veikianèios jëgos. Ðios jëgos iki 

ðiol valdo beveik visas masinës informacijos priemones. Lietuvos laisvës lyga norëjo 

per televizijà kreiptis á tautà dël Lietuvos komunistø partijos áþûliai vykdomos 

kampanijos prieð Aukðèiausiàjà Tarybà ir jos pirmininkà prof. Vytautà Landsbergá. 

Deja, televizijos vadovai neleido. Tuo tarpu balandþio 27 d. vakare kalbëjo 

A.Brazauskas, V.Beriozovas, J.Paleckis ir E.Vilkas. Ðis televizijos „ðou“ buvo ið 

anksto gudriai sureþisuotas. Jo tikslas – diskredituoti AT pirmininkà, ávykdyti 

politiná perversmà. 

Lietuvos gyventojai vasario 24 d. nuvarë nuo valdþios sovietiniø feodalø klasæ. 

Dabar ji, remiama Maskvos, visais bûdais stengiasi susigràþinti prarastas privilegijas. 

Nuverstoji klasë, kaip ir valdþioje bûdama, naudoja senas priemones – 

melà, politiná ðantaþà. 

LLL tai nestebina. Liûdina mûsø parlamento daugumos pasyvumas. Parlamento 

nariai diskusijose nusileidþia bolðevikø demagogijai. AT leidþia komunistams 

ir toliau valdyti masinës informacijos priemones. Parlamentas nereaguoja á 

„Amerikos balso“ ir „Laisvosios Europos“ radijo stoèiø tariamà objektyvumà. 

Uþuot paþadëjæs tautai sugràþinti bolðevikø atimtà þemæ ir visiðkai panaikinti 

bolðevikinius nacionalizacijos ástatymus, parlamentas demonstruoja visiðkà savo 

bejëgiðkumà, þiûrëdamas, kaip komunistiniai feodalai nuvaro nuo þemës naujuosius 

mûsø ûkininkus. Tokiø parlamento bejëgiðkumo pavyzdþiø gan daug. Bent 

iki ðiol mûsø parlamentas „vedë ariergardinius mûðius“. 

Liûdniausia, kad kai kurie AT deputatai jau pasiduoda vidaus ir iðorës jëgø 

spaudimui. Dar daugiau – gavæ progorbaèioviná Mitterand’o ir Kohlio laiðkà, kai 

kurie parlamentarai pasimetë. 

Ðios dienos „Tiesoje“ ELTOS spec. korespondentas B.Buèelis raðo: „TSRS prezidentas, 

ðalies vyriausybë (kaip suprasti? – mûsø pabraukta) grieþtai pasakë, jog 

kalba su Lietuva gali bûti pradëta tiktai po to, kai pastaroji atsisakys kovo 11 die-


nà padarytø sprendimø, t.y. sugráð viena diena á ankstesnes pozicijas. Ðitai, deja, 

patvirtino ir vakar Sverdlovske (…) M.Gorbaèiovas“. Nepaisydami tokio Kremliaus 

elgesio, deputatai ragina vienas kità „tartis su Maskva bet kokiomis sàlygomis“. 

Tai skamba kaip siûlymas derëtis su kilpa ant kaklo… 

Aiðkinama, kad Kremlius nereikalauja Kovo 11 dienos Akto panaikinimo, o 

tik „protingø kompromisø“. Ar bolðevikø siûlymas tartis dël mûsø jaunimo tarnavimo 

Rusijos kariuomenëje nëra dinamitas, skirtas susprogdinti Kovo 11 d. Aktà? 

Kokia save gerbianti tauta, nepriklausoma save laikanti valstybë gali leisti svetimos 

valstybës karo ministrui spræsti savo sûnø likimà? Be to, visiems turi bûti 

aiðku, kad Maskva niekada neduos Lietuvoje tarnaujantiems mûsø vyrams ginklo 

á rankas. Rusija dar neuþmirðo 1941 metø birþelio 23 d. sukilimo. Siûlyti Maskvai 

derëtis dël mûsø jaunuoliø gali tik tokie Lietuvos prieðai kaip J.Paleckis, V.Beriozovas, 

A.Brazauskas ir kiti. Arba – politiniai debilai. LLL tikisi, kad Lietuvos 

Respublikos Aukðèiausiojoje Taryboje tokiø tarp nekomunistø nëra në vieno. 

Á Lietuvà sudëtos visø Rusijos pavergtø tautø viltys. Jeigu mûsø parlamentarai, 

pasidavæ Bush’o, Mitterand’o, Kohlio, Gorbaèiovo, Brazausko ir kitø politiniam 

ðantaþui, pakels rankas, sulauksime viso pasaulio paniekos, baisiausia – liausimës 

patys save gerbæ. Nusivylusi parlamentu, suvokusi Brazausko klastà, tauta 

suskils á atskirus „lagerius“. Pilietinis karas ðiuo atveju bûtø neiðvengiamas. 

LLL nuomone, laikas – geriausias mûsø sàjungininkas. Tvirtas Lietuvos laikymasis 

iðbudins ir daugiau jëgø paèioje imperijoje, kurios sutrukdys Gorbaèiovui 

pasmaugti Lietuvos Nepriklausomybæ. 

Lietuvos istorija (ypaè 1939 ir 1940 m.) rodo, kad politiniai kompromisai gali 

nuvesti mus tik á praþûtá. Jeigu 1940 m. birþelio 15 d. Lietuva bûtø pasiprieðinusi 

sovietø agresijai, ðiandien politinis Lietuvos statusas bûtø visai kitas, ir pasaulio 

valdovai nedrástø daryti mums tokio spaudimo, kaip dabar. 

Vilnius, 




Lietuvos laisvës lygos vardu: 

ANTANAS TERLECKAS, ANDRIUS TUÈKUS, 


359


360 

LIETUVOS RESPUBLIKOS MINISTRØ TARYBAI 

PIKETO 1990 M. GEGUÞËS 21 D. 

VILNIUJE, PRIE MINISTRØ TARYBOS RÛMØ, 

REZOLIUCIJA 

Mes, 1990 m. geguþës 21 d. susirinkæ á piketà prie Lietuvos Respublikos Ministrø 

Tarybos rûmø, esame giliai susirûpinæ Lietuvos visuomenës skaldymu, kurá vykdo 

vadinamoji savarankiðka LKP. Komunistinë frakcija Lietuvos Parlamente áþûliai 

stengiasi primesti savo nuomonæ kitiems deputatams. Siekdama susigràþinti 

prarastà valdþià, LKP vadovybë, naudodamasi masinës informacijos priemonëmis, 

ðmeiþia Aukðèiausiosios Tarybos pirmininkà prof. Vytautà Landsbergá. 

Nors Lietuva jau daugiau kaip mënesá kenèia ekonominæ blokadà, senoji komunistinë 

gvardija nestabdo ámoniø, kurias SSRS tebelaiko sau tiesiogiai pavaldþiomis. 

Lietuvos prieðai netgi drásta ðias ámones aprûpinti paskutiniais avariniais 

Lietuvos energetikos ir kuro resursais. Nëra jokios abejonës, kad tokiais veiksmais 

siekiama sukelti nepasitenkinimà Lietuvos Parlamentu. 

Reikalaujame: 

1. Nedelsiant sustabdyti visas ámones, kurios ðiuo metu nebûtinos Lietuvos gyvybiniams 

poreikiams patenkinti, o jø darbininkus iðleisti apmokamø atostogø. 

2. Kasdien vieðai informuoti visuomenæ apie blokados pasekmes. 

3. Paskelbti Lietuvà nelaimës iðtikta valstybe. 

4. Reiðkiame nepasitikëjimà Ministrø Tarybos pirmininko pavaduoju Algirdu 

Brazausku ir reikalaujame, kad jis atsistatydintø. 

Vilnius PIKETO PIRMININKAS ANTANAS TERLECKAS 

1990 m. geguþës 21 d. PIKETO SEKRETORIUS LEONARDAS VILKAS 





Ðiandien Lietuvos Nepriklausomybei gresia mirtinas pavojus – daug didesnis nei 

1939–1940 metais. Kremlius puikiai supranta, jog atviras jëgos panaudojimas prieð 

Baltijos valstybes visiðkai sugriaus tarptautiná imperijos prestiþà, sukels neramumø 

imperijos viduje ir pagreitins jos subyrëjimà. Todël visiðkai suprantamos jos 

pastangos uþgniauþti Lietuvos Nepriklausomybæ paèios Lietuvos vidaus jëgomis. 

Tikimasi, jog pabûgæ blokados sunkumø ir pristigæ politinio sàmoningumo Lietuvos 

gyventojai sukils prieð Lietuvos parlamentà ir, jais remiantis, bus ávykdytas


valstybinis perversmas. Ðiems blogio imperijos vieðpaèiø planams noriai talkininkauja 

tie, kurie pastaruosius 50 metø vedë Lietuvà á „ðviesø komunizmo rytojø“. 

Tuo stebëtis taip pat nevertëtø: juk Lietuvos Nepriklausomybë jiems reiðkia atsisveikinimà 

su tarybø valdþios suteiktomis privilegijomis. Tragiðka, kad tik nedaugelis 

suvokia, kokià grësmingai didþiulæ átakà ðie socialistiniai feodalai turi 

taip neseniai atsikûrusios Lietuvos valstybës gyvenimui. O daugelis suvokianèiø 

nedrásta garsiai kalbëti. 

Ypaè pavojinga padëtis provincijoje. Lietuvos kaimo þmogaus likimas priklauso 

nuo kiekvieno kolûkio pirmininko pirðto krustelëjimo. Neþmoniðka priespauda 

per 50 metø daugeliui iðugdë vergo psichologijà ir ðiandien, kai visagalis draugas 

pirmininkas paploninæs lieþuvá þada duoti daugiau parðiukø ir verðiukø, skirti 

didesná þemës sklypà tiems, kurie balsuos uþ já rinkimuose á vietos savivaldybæ, o 

ketinantiems balsuoti prieð primena savo galià, – vieta savivaldybëje jam garantuota. 

Norintys tapti laisvais ûkininkais gàsdinami, esà produktai bus superkami 

tik ið kolûkiø. O dël visø kaimo þmogø iðtikusiø negandø tarybiniai draugai, aiðku, 

kaltina Lietuvos parlamentà. 

Jiems talkininkauja po rajonus vaþinëjantys LKP agitatoriai, kurie susitikimuose 

tikina uþguitus þmogelius, esà tik pakeitus Aukðèiausiosios Tarybos pirmininkà 

jie gyvensià geriau. 

Nors Kremlius jau daugiau kaip prieð mënesá „uþsuko mums kranelius“, Lietuvos 

gërybës á kiaurà imperijos maiðà plaukia kaip plaukusios. Tebeterðia orà 

visiðkai nereikalingos Lietuvai ámonës, ryte rydamos paskutinius Lietuvos kuro 

ir energetikos iðteklius. O juk dabar bûtina nedelsiant laikinai sustabdyti ðias ámones 

ir pertvarkyti jas taip, kad jos galëtø gaminti reikalingà Lietuvai produkcijà. 

Jei dabar nebus pasirûpinta vidaus rinkos patenkinimu, mûsø gerovë ir toliau 

priklausys nuo didþiojo kaimyno ágeidþiø. Kiekvienas gamybos pertvarkymas susijæs 

su tam tikrais sunkumais – padidëja nedarbas, sumaþëja produkcija. Dabar, 

blokados sàlygomis, pats laikas bûtø tà pertvarkymà atlikti. Tuo tarpu, uþuot tai 

daræ, laukiame, kol ðios ámonës sustos paèios ir, staiga netekæ darbo, þmonës savo 

rûstybæ iðlies ant Lietuvos parlamento. 

Maskva netiekia mums ne tik þaliavø. Lietuva negauna pinigø uþ jau iðsiøstà 

produkcijà. Taigi mes ðeriame Rytø kaimynà… uþ dykà!!! Ir toká plëðikavimà vidury 

baltos dienos pakenèiame!!! O juk galëtume dabar, kai Maskva pati sulaiko 

rubliø áplaukimà á Lietuvà, iðleisti savo valiutà. Dvideðimtais metais, ávedant lità, 

buvo iðkilusi problema, kaip á já keisti markes, kurias leido ne Lietuvos vyriausybë. 

Dabar ið átûþio pametæs protà, Kremlius pats nutraukia rubliø tiekimà. Kodël gi 

dabar mums tuo nepasinaudojus ir neatkûrus lito leidimo? Kodël finansininkams 

nepaskaièiavus, kiek litø reikës, uþsienio bankuose nesukaupus Lietuvai priklausanèio 

aukso, nepaëmus ið uþsienio paskolø ir tuo pagrindu neiðleidus litø, kurie 

taptø konvertuojami tuoj pat, kai tik Lietuva atgaus faktinæ nepriklausomybæ? 

Ar pernelyg sotûs esame, kad savo maisto produktus toliau siunèiame draugams 

á Rytus? (Beje, ten jie skiriami ne alkstantiems pamaitinti, o „treèiosios Ro- 

361


mos“ valdovø stalui.) Ar okupacinei kariuomenei maþa Lietuvos sûnø kraujo, 

kad jà dar ðeriame savo produktais, aprûpiname elektra ir kuru?! 

Bet ar galime tikëtis ko nors kito, kai þmogus, kuris, prieð tapdamas LKP CK 

pirmuoju sekretoriumi, 10 metø vadovavo LTSR ekonomikai, o po to stengësi (ir 

tebesistengia) nuvesti Lietuvà á „atnaujintà tarybinæ federacijà“, ðiandien yra Ministrø 

Tarybos pirmininko pavaduotojas?! Kai ministerijose tebesëdi tie patys 

„kompetentingi specialistai“ – buvusio LTSR MT aparato darbuotojai?! Leninas ir 

Stalinas puikiai suvokë kadrø politikos svarbà… Jie ir tikina „ne tokius kompetentingus“ 

deputatus, esà Lietuvos padëtis beviltiðka ir reikia priimti „politiná 

sprendimà“ (tiesa, pastaruoju metu jie jau nebedrásta garsiai pasakyti, koká). 

Ðiems „prityrusiems kadrams“ antrina kompartijos funkcionieriø frakcija parlamente, 

kuri atkakliai, áþûliai, daþnai paþeisdama elementarias politinës kultûros 

normas, stengiasi primesti parlamentui „lankstesnæ“ (nuo þodþio „lenktis“) 

politikà, sukelti panikà. Deja, politiniø intrigantø iðpuoliams reikiamà atkirtá duoda 

tik keletas dorø deputatø. Dauguma tyli… O tylà priimta laikyti sutikimo þenklu… 

Tik ið slogios parlamento salës atmosferos á grynà orà iðëjæ pasikalbëti su 

remianèiais juos piketuotojais, deputatai atvirai papasakoja, kiek purvo mûsø Lietuvoje… 

Taèiau visa tai dar bûtø pusë bëdos, jeigu to purvo neðlovintø Lietuvos spauda, 

televizija ir radijas. „Dràsuoliø“ þurnalistø „þygdarbius“ „kritikuojant“ parlamentà 

jau deramai ávertino vienas ið nedaugelio Lietuvos laikraðèiø su tikrai lietuviðku 

veidu – „Lietuvos aidas“, iðspausdinæs ðiø metø geguþës 19 d. Lietuvos 

darbininkø sàjungos mitingo kreipimàsi á Lietuvos þurnalistus. Vienas doras televizijos 

þurnalistas atvirai pasakë LLL atstovui: „Ten (t.y. – TV) jûsø nemëgsta“. 

Þinoma, mëgti ar nemëgti LLL – þurnalistø asmeninis reikalas, taèiau dël jø itin 

kryptingos „laisvos“ veiklos mitingai ir piketai daþnai tampa vieninteliu objektyvios 

informacijos ðaltiniu. 

Deja, objektyvi informacija ðiandien, matyt, daug kam neparanki… Ðtai Sàjûdþio 

Seimo tarybos narys Alvydas Medalinskas ðiø metø geguþës 23 d. „Atgimimo 

bangoje“ ne tik nepraneðë apie kità dienà ávyksiantá piketà Lietuvos parlamentui 

paremti (nors buvo þadëjæs tai padaryti), bet, parodæs krûvà þmoniø atsiliepimø, 

kuriuose esà smerkiamas LLL Tarybos narys Antanas Terleckas (sunku 

patikëti, jog niekas teigiamai neávertino pastarøjø LLL akcijø), pareiðkë, jog tokie 

piketai esà nereikalingi. Mes neþinome, ar A.Medalinskas tyèia norëjo pakenkti 

LLL ir tokiu savo poelgiu diskredituoti Sàjûdá, ar padarë tai ið neiðmanymo, taèiau 

kvieèiantys mus vienytis su tais, kurie viena kalba Lietuvoje, antra – Maskvoje, 

treèia – Vakaruose, galëjo dþiaugtis: daug kas taip ir nesuþinojo apie rengiamà 

politinæ akcijà, skirtà patriotiðkai nusiteikusiems deputatams paremti. 

O galbût A.Medalinskas èia iðreiðkë Sàjûdþio komunistø siekius palikti likimo 

valiai Sàjûdþio deputatus ir paversti Sàjûdá opozicija jau ir taip slaptø ir atvirø 

Nepriklausomybës prieðø ið visø pusiø spaudþiamam parlamentui? Juk girdëjome, 

kaip uoliai Sàjûdþio antrojo suvaþiavimo metu jie stengësi ápirðti ðià idëjà… 

362


Geguþës 24 d. prie Aukðèiausiosios Tarybos rûmø susirinkæ þmonës ágaliojo 

A.Terleckà susitikti televizijos laidoje su deputatais ir pasikalbëti ðiomis dienomis 

itin svarbiais Lietuvai klausimais. Tikimës, kad Lietuvos Respublikos Aukðèiausioji 

Taryba suteiks A.Terleckui tokià galimybæ. Didþiulio pavojaus Lietuvai akivaizdoje 

tylëti negalima. 

Vilnius, LIETUVOS LAISVËS LYGOS VARDU – 

1990 m. geguþës 25 d. LEONARDAS VILKAS 



LIETUVOS PRIPAÞINIMO BELAUKIANT 



Geleþinës uþdangos griûtis Berlyne, þaibiðka revoliucija Rumunijoje, visuotinis 

Namibijos pripaþinimas, kruvinasis sekmadienis Tbilisyje, skerdynës Baku, ekonominis 

Lietuvos smaugimas. Laiko þenklai arba ne visada áþvelgiama ánoringo 

reþisieriaus ranka. Visa tai tenka sutalpinti sparèiai kintanèio pasaulio nerimastingoje 

sàmonëje. 

Ðiandien Lietuva patiria ne tik ekonominæ, bet ir politinæ blokadà. Vakarø didþiøjø 

valstybiø lyderiai ðiandien laiko Lietuvos egzaminà. 

Atstumti atsikurianèià Lietuvos valstybæ reikðtø iðsiþadëti ávairiø tarptautiniø 

forumø deklaruoto tautø apsisprendimo principo, atsitraukti prievartos ir netiesos 

naudai. Lietuviø tauta jau apsisprendë, dabar privalo apsispræsti didþiøjø demokratijø 

ir galingøjø valstybiø vyriausybës. Taèiau jos kaþkodël delsia. 

Lietuvos pripaþinimas reikðtø, kad ðios pompastiðkos deklaracijos galioja ne 

tik kilnioje tarptautinës teisës teorijoje, bet ir ðiuolaikinio pasaulio praktikoje. Prieðingu 

atveju bûtina ávardinti tautas, kurioms apsisprendimo principas netaikomas 

ir paaiðkinti kodël. 

Tariamas sovietinës imperijos stabilumas yra tas stabas, kuriam gali bûti paaukotos 

Rytø ir Vidurio Europoje atsikurianèios nepriklausomos bendruomenës. 

Ten, kur atstatomas teisingumas, ásitvirtina ir stabilumas, veriasi nauja demokratijos 

erdvë. Pernelyg daþnai vardan ásivaizduojamo stabilumo, kuris ið tikrøjø tëra 

kaþkieno didelio nepasotinami interesai (maþesniøjø sàskaita) aukojamas teisingumas, 

kuris, deja, nëra nekvestionuojama vertybë. 

Kas þino, galbût dviejø supervalstybiø vadovai jau projektuoja pasaulio metmenis 

XXI amþiui, taèiau Lietuvai gyventi reikia jau ðiandien. Gyventi pasaulyje, 

kuriame teisingumas daþniausiai priklauso tam, kas turi daugiau fizinës galios ir 

materialiniø iðtekliø. Pasaulyje, kuriame nedidelëms ir neátakingoms tautoms ret- 

363


sykiais vis dëlto leidþiama garsiai pareikðti savo valià. Taèiau ne visada á aukðèiausio 

tautos bûvio iðraiðkà – apsisprendimà gyventi laisvës ir nepriklausomybës 

sàlygomis, atsiþvelgiama. Labiausiai nesinorëtø, kad Lietuvos nepriklausomybë 

bûtø palaidota po Berlyno sienos griuvësiais. 

Atstaèius Visuotinës þmogaus teisiø deklaracijos ir kitø bendraþmogiðkø tarptautiniø 

paktø veikimà sovietø okupuotuose kraðtuose, bûtø atstatytos ir tø kraðtø 

tautø teisës. Taèiau Vakarai bûdingai klysta, kada protestuodami dël vieno ar 

keliø asmenø paþeidþiamø teisiø Sovietijoje (pvz,. persekiojimo, ákalinimo dël ásitikinimø), 

uþsimerkia prieð iðtisø tautø prigimtiniø teisiø suvarþymà. Þmogaus ir 

tautos teisës nedalomos. Tai labai nelengvai ðiuolaikiniame pasaulyje, padalintame 

á átakos sferas, ágyvendinamas principas. Dar yra ir tokia viltis: naujuose 

slaptuose protokoluose Lietuvai numatyta normalesnë nei iki ðiol bûtis. Galgi 

pasaulio vyriausybës XXI amþiaus planuose Lietuva nëra projektuojama kaip teritorija, 

kurioje grumiasi skirtingi ir niekaip nesutariantys interesai, o jos gyventojai 

pasmerkti blaðkytis pasaulio kryþkelëse. 

Maþø tautø laisvë daþnai ateina per kovà ir didelá spaudimà pavergëjui. Regis, 

jau esame nebe vienui vieni. Esama pozityviø þenklø ir atviro prielankumo 

poþymiø. Taèiau to per maþa. 

Lietuva 50 metø kentë nuoþmiausià prievartà, iðkilmingai snûduriuojant save 

laisvu ir demokratiniu vadinanèio pasaulio sàþinei. Iðtisà deðimtmetá po Antrojo 

didþiojo karo okupuota Lietuvos valstybë vienui viena prieðinosi civilizacijos ir 

þmonijos prieðui. Lietuvoje karas po karo tæsësi keliolika metø. Lietuvos ginkluotas 

pasiprieðinimas buvo akivaizdus árodymas laisvojo pasaulio visuomenëms, 

jog Antrasis karas nesibaigë kruvinos vëliavos iðkëlimu virð Reichstago ir pergalës 

grobio dalybomis suokalbiðkose sàjungininkø konferencijose. Tai bûta kovos 

ne tik uþ savo kraðto laisvæ. Ði kova buvo ir uþ laisvojo pasaulio idealus, prieð 

tradiciná gyvenimo bûdà niokojanèios sovietizacijos nestabdomà plitimà. Ðioje kovoje 

dalyvavo aukðèiausiø moraliniø kvalifikacijø bendruomenë, paaukojusi save 

neabejotinai aukðtesniam buvimui. Ar bus á tai ásiþiûrëta ir ásiklausyta? Ar bus 

atsiþvelgta á tai, kad Lietuva buvo ir iðliko iðtikima laisvojo pasaulio sàjungininke 

netgi blogio imperijos praryta? 

Lietuvos valstybës likimas padëtas ant geopolitiniø svarstykliø lëkðtës. Mes 

galime tik spëlioti, kas padëta ant kitos ðiø jautriø svarstykliø lëkðtës. Ðiaip ar 

taip, Lietuvos laisvës byla artëja prie pabaigos. 

Telðiai, 



364



Ðiø metø birþelio 15 d. sukanka 50 metø, kai Sovietø Sàjunga, ágyvendindama 

Molotovo–Ribentropo pakto slaptuosius protokolus, okupavo ir vëliau aneksavo 

Lietuvos Respublikà. Ði sukaktis nëra tik 50 metø senumo istorinio ávykio prisiminimas: 

okupacinë rusø kariuomenë, nepaisant 1990 m. Kovo 11 d. Akto, tebekontroliuoja 

Lietuvos Respublikos teritorijà ir kelia nuolatiná pavojø jos Nepriklausomybei 

ir saugumui, daro atitinkamà poveiká jos politikai. 

Stebina tai, kad Lietuvos Respublikos vadovybë, kaip ir ankstesnë socialistinë 

Lietuvos administracija, stengiasi ignoruoti birþelio 15 d. sukaktá, kviesdama tautà 

minëti tik birþelio 14-àjà – pirmøjø masiniø deportacijø dienà. 

Jau pernai Lietuvos laisvës lyga ragino Sàjûdá neapsiriboti tremtiniø atminimo 

pagerbimu ir drauge su visomis patriotinëmis Lietuvos jëgomis organizuoti protesto 

mitingà okupacijos metiniø proga. Deja, pasidavæ partinës nomenklatûros 

spaudimui, Sàjûdþio lyderiai atsisakë palaikyti LLL iniciatyvà ir vëliau stengësi 

sumenkinti Vilniuje birþelio 11 d. vykusius okupacijos metiniø paminëjimui skirtus 

renginius. 

Buvo tikëtasi, jog ðiais metais Lietuvos vyriausybë su deramu dëmesiu paminës 

50-àsias okupacijos metines. Deja, kaip ir pernai, akcentuojama birþelio 14-oji – 

Gedulo ir Vilties diena, tarytum prieð tai ávykdyta Lietuvos okupacija nebûtø buvusi 

vienintelë ir pagrindinë mûsø tautos genocido prieþastis. 

Galbût nuogàstaujama, kad okupacijos fakto prisiminimas gali uþrûstinti Kremliaus 

vadovus ir komplikuoti padëtá Lietuvoje. Vis dëlto naivu bûtø tikëtis, jog 

nuolaidomis bei laviravimu galëtume laimëti Gorbaèiovo palankumà ir pagreitinti 

sovietø armijos pasitraukimà ið Lietuvos. Nuolaidþiaudami okupantams lengvai 

galime prarasti savo moraliná pranaðumà ir pasaulio tautø pagarbà. 

Praðome Lietuvos Respublikos Aukðèiausiàjà Tarybà neiðbraukti birþelio 

15-osios ið Nepriklausomos Lietuvos kalendoriaus. 




Leidëjø pastaba. Ðis kreipimasis buvo áteiktas visiems Aukðèiausiosios Tarybos deputatams, 

visiems „nepriklausomiems“ Lietuvos laikraðèiams. Në vienas jø ðio kreipimosi neiðspausdino. 

Nesulaukta ir jokios deputatø reakcijos. 

365


366 

KONFERENCIJOS, 

SKIRTOS LIETUVOS LAISVËS LYGOS 

ÁKÛRIMO IR VEIKLOS 

25-ERIØ METØ SUKAKÈIAI PAMINËTI, 

MEDÞIAGA 

LIETUVOS LAISVËS LYGOS ÁKÛRIMO IR VEIKLOS 25-ERIØ METØ SUKAKÈIAI PA- 

MINËTI SKIRTI IÐKILMINGI RENGINIAI PRASIDËJO 2003 METØ RUGSËJO 26 DIENÀ 

ÐVENTOMIS MIÐIOMIS VILNIAUS ÐVENTOJO MIKALOJAUS BAÞNYÈIOJE. PAMALDO- 

SE DALYVAVO LAISVËS LYGOS NARIAI, ARTIMIEJI, RËMËJAI, SVEÈIAI. ÐV. MIÐIAS 

KONCELEBRAVO KUNIGAI AUÐVYDAS BELICKAS MIC IR MEDARDAS ÈEPONIS. 

TÀ PAÈIÀ DIENÀ VILNIAUS MIESTO ROTUÐËS DIDÞIOJOJE SALËJE ÁVYKO LAIS- 

VËS LYGOS JUBILIEJUI SKIRTA KONFERENCIJA, KURIOJE BUVO PERSKAITYTI IR 

KELI MOKSLINIAI PRANEÐIMAI. KONFERENCIJAI PIRMININKAVO BUVÆ LIETUVOS 

LAISVËS LYGOS TARYBOS NARIAI ANDRIUS TUÈKUS IR GINTARAS ÐIDLAUSKAS. 

KONFERENCIJÀ PRADËJO BUVÆS LIETUVOS LAISVËS LYGOS NARYS KUNIGAS JU- 

LIUS SASNAUSKAS OFM. JIS PERSKAITË INVOKACIJÀ: „Vieðpatie, bûk paðlovintas. 

Per savo visagalybæ sukûrei þmogø laisva bûtybe ir ákvëpei jam troðkimà ginti ir 

puoselëti laisvæ. Per visà þmonijos istorijà Tu stovëjai laisvæ mylinèiøjø pusëje ir 

nusigræþdavai nuo tø, kurie pavergia þmones ir bendruomenes. 

Tu apsireiðkei kaip Didysis Iðlaisvintojas, girdintis pavergtøjø dejones ir kartu 

su jais ieðkantis keliø á laisvæ. Pagrindiniu senosios sandoros tikëjimo ávykiu Tu 

padarei tautos iðvadavimà ið svetimøjø priespaudos ir jos laisvës þygá á Paþado 

þemæ. Tu sutriuðkinai didþiuosius, kad maþieji ir silpnieji ágytø teisæ gyventi Dievo 

vaikø gyvenimà. 

Prieð ketvirtá amþiaus mes buvome pavergta tauta, tapusi ðio pasaulio galingøjø 

grobiu, iðtremti ið nepriklausomø valstybiø þemëlapio, iðprievartauti ir paniekinti, 

apraizgyti melu, veidmainyste, baime. Jëga ir klasta buvome lenkiami 

susitaikyti ir prisitaikyti, taèiau Tu, Vieðpatie, neámanomus dalykus darai ámanomus. 

Tu padarei tà stebuklà, kad laisvës viltá praradusioje tautoje vis ásiþiebdavo 

ryþtas mesti iððûká prievartai ir neteisybei. Jis nepaisë dësnio „prieð vëjà nepapûsi“, 

nepabûgo persekiojimø, já kurstë ir palaikë Tavo ádiegtas laisvës troðkimas. 

Èia, klupdama nuo smûgiø, springdama krauju ir aðaromis, nesulaikomai augo 

ir brendo bûsimos laisvos valstybës vizija. 

Bûk paðlovintas, Vieðpatie, per tuos dràsius vyrus ir moteris, kurie slogiais 

priespaudos metais pasidavë tyliam laisvës ðauksmui, kurie neplanuodami triumfo 

dienø, neturëdami rankose ávykiø scenarijaus su laiminga pabaiga ryþosi dëti ant 

laisvës kortos savo gerovæ ir sëkmæ, sveikatà ir gyvybæ. Bûk paðlovintas per jø 

darbus, per jø tikëjimà, per jø kanèias. Leisk jiems dabar dþiaugtis tuo, kà dovano-

jo laisvë, ir iðlikti kukliais Tavo tarnais, dëkojanèiais uþ malonæ bûti garbingu mûsø 

istorijos puslapiu. Uþkrësk jø dràsa ir pasiðventimu tuos, kas toliau kuria laisvos 

tautos gyvenimà. 

Kiekvienà mûsø palaimink savàja iðlaisvinanèia dvasia, savuoju solidarumu 

palaimink bendruomenæ, kuri ryþtasi priimti laisvës þygio sunkumus ir rizikà. 

Amen.“ 

SVEIKINIMAI 

KONFERENCIJOS MEDÞIAGA. SVEIKINIMAI 

LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO ROLANDO PAKSO SVEIKINIMÀ PERSKAITË 

IR ANTANUI TERLECKUI ÁTEIKË PREZIDENTO PATARËJAS EDMUNDAS GANU- 

SAUSKAS: 

„GERBIAMIEJI LIETUVOS LAISVËS KARIAI, 

NUOÐIRDÞIAI SVEIKINU JUS SIDABRINIO LIETUVOS LAISVËS LYGOS JUBILIE- 

JAUS DIENÀ! 

25-ERI METAI AMÞINYBËS TËKMËJE – TIK MIRKSNIS, TAÈIAU TOKS PAT LAIKO 

TARPSNIS TAUTOS GYVENIME GALI BÛTI NEPAPRASTAI REIKÐMINGAS. PRIEÐ 

KETVIRTÁ AMÞIAUS, PARODÆ YPATINGÀ DRÀSÀ IR RYÞTÀ, JÛS GARSIAI PRABI- 

LOTE APIE ÐËTONIÐKÀJÁ STALINO–HITLERIO SANDËRÁ IR JO PADARINIUS LIETU- 

VIØ TAUTAI. 

1979 METØ RUGPJÛÈIO 23 DIENOS KREIPIMASIS Á SOVIETØ SÀJUNGOS, VAKA- 

RØ IR RYTØ VOKIETIJØ, ATLANTO CHARTIJÀ PASIRAÐIUSIØ ÐALIØ VYRIAUSYBES 

BEI SUVIENYTØJØ NACIJØ ORGANIZACIJÀ GRIEÞTAI PRIMINË PASAULIUI LIETU- 

VOS IR JOS LIKIMO SESIØ – LATVIJOS BEI ESTIJOS – LAISVËS BYLÀ. 

TAI BUVO ÞYGDARBIS, LIUDIJÆS, JOG ESATE BEBAIMIAI PATRIOTAI, O JÛSØ 

SÀÞINË SERGSTI POKARIO LAISVËS KOVOTOJØ DVASIÀ. NEIÐSIGANDÆ KALËJI- 

MØ IR LAGERIØ, KLOJOTE LIETUVOS LAISVËS PAMATUS. 

DRÀSI JÛSØ SUEIGA PRIE ADOMO MICKEVIÈIAUS PAMINKLO 1987 METØ RUG- 

PJÛÈIO 23-ÀJÀ BUVO PIRMASIS ÞENKLAS TAUTAI, JOG ARTËJA LIETUVOS LAIS- 

VËS VALANDA. 

NUOÐIRDÞIAI TARIU JUMS AÈIÛ IR LINKIU KUO GERIAUSIOS SVEIKATOS BEI 

ÐVIESIØ DIENØ“. 

LIETUVOS LAISVËS LYGÀ PASVEIKINO LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO PIRMININ- 

KO PIRMASIS PAVADUOTOJAS, LIETUVOS NEPRIKLAUSOMOS VALSTYBËS ATSTA- 

TYMO AKTO SIGNATARAS ÈESLOVAS JURÐËNAS: „Gerbiamieji Laisvës lygos vadovai, 

gerbiamas Antanai ir aktyvistai, mieli visi susirinkusieji! 

Iðties proga yra ypatinga ir að oficialiai Lietuvos Respublikos Seimo, Seimo 

Pirmininko ir savo vardu nuoðirdþiai sveikinu jus su ðiuo graþiu jubiliejumi. 

Að seniai ir ne kartà ið ávairiø oficialiø tribûnø ir neoficialiuose susitikimuose, 

ir dalyvaujant mano amþinam oponentui Antanui, sakiau, kad jûs buvote tie, ku- 

367


rie prieð ketvirtá amþiaus drásote, ryþotës padaryti tai, kà reikëjo padaryti. Jûs ne 

tik kalbëjote, bet ir veikëte nepriklausomos Lietuvos labui. 

Kai po daugelio metø iðsipildë, ko siekëte, jums atrodë, kad ne viskas padaryta 

taip, kaip reikia. Jûs kritikavote tuos, kas buvo valdþioje, taip pat ir mane, 

mano kolegas. Að visada tildþiau tuos, kurie nenorëjo tos kritikos priimti. Sakiau: 

visus galima nutildyti arba pasakyti: „Patylëk“, taèiau Antanas Terleckas ir 

jo kolegos turi absoliuèià teisæ mus kritikuoti, kadangi jie netylëjo tada, kai ðimtai 

tûkstanèiø tylëjo, nors gal galvojo ir panaðiai kaip Antanas ir jo draugai. Tai pagrindinë 

prieþastis, dël kurios reikia prieð jus nulenkti galvas. Að tai sakau nuoðirdþiai. 

Jûs þinote, kad buvau kitoje barikadø pusëje. Jeigu prisiminsime 1987øjø 

metø mitingà prie A.Mickevièiaus paminklo, að buvau kitoje gatvës pusëje, 

bet buvau. 

Linkiu jums sëkmës. Tikrai noriu, kad jums sektøsi, nes jeigu seksis jums – 

tikriems, iðtikimiems, ilgameèiams kovotojams uþ laisvà Lietuvà – seksis mums. 

Linkiu aktyvumo kritikuojant esanèius valdþioje. Jeigu jûs matote kà nors ne 

taip darant, jûs turite moralinæ teisæ, didesnæ negu bet kas kitas, ðitai pasakyti. Jûs 

turite sakyti, o protinga valdþia turi ne uþsimerkti, o pasitaisyti. 

Dar kartà sveikinu, linkiu sëkmës dirbant nepriklausomos Lietuvos labui jau 

nauju istoriniu metu, kai Lietuvos valstybë ásijungia á euroatlantines struktûras“. 

BUVÆS LIETUVOS RESPUBLIKOS AUKÐÈIAUSIOSIOS TARYBOS (ATKURIAMOJO 

SEIMO) PIRMININKAS, LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NARYS, LIETUVOS NEPRI- 

KLAUSOMOS VALSTYBËS ATSTATYMO AKTO SIGNATARAS PROFESORIUS VYTAU- 

TAS LANDSBERGIS KALBËJO: „Mieli garbingi konferencijos dalyviai! 

Man labai malonu ir garbë tarti keletà þodþiø jums, prisimenant Lietuvos laisvës 

lygos 25-erius metus. Dþiaugiuosi sakydamas tai kaip Tëvynës sàjungos prezidiumo 

narys, kaip Sàjûdþio narys, buvæs ávairiø valstybës struktûrø vadovas. 

Lietuvos laisvës lyga turi neiðtrinamà þenklà, neiðbraukiamà puslapá Lietuvos 

istorijoje. Ypaè to laikotarpio, kuris yra liûdnas, tragiðkas, daþnai – negraþus, o 

jame vis dëlto buvo ir labai graþiø puslapiø. Vienas ið tokiø – Lietuvos laisvës 

lygos atsiradimas ir veikimas sovietinës okupacijos, dvasinës ir moralinës priespaudos 

sàlygomis. 

Kai ginkluotas politinis pasiprieðinimas ir laisvës kova buvo brutaliai nuslopinti, 

atsirado Lietuvos laisvës lyga, tæsianti toliau laisvës kovà politinëmis priemonëmis, 

atviro politinio pasireiðkimo bûdais. Tiesos þodþio sakymas visais laikais 

yra nepaprastai svarbus dalykas. 

Kaip að suprantu tuos þmones, jø ðirdyse buvo suvoktas ar nesuvoktas evangelinis 

priesakas: nebijok, maþasis bûry. Jø buvo nedaug, bet jie nebijojo. Jie nebuvo 

varþomi, jie atstovavo laisvës idëjai bûdami tiesiog laisvi, daug laisvesni þmonës 

nelaisvoje ðalyje negu du ar trys milijonai kitø. Ir tokie jie padëjo Lietuvai 

nepamirðti ir brandinti svarbiausiàjá sieká – atgauti laisvæ, atkurti savo valstybæ, 

turëti demokratinæ valstybæ demokratinëje Europoje. 

368


Tai ávyko ypatingomis aplinkybëmis, kada þlunganti Sovietø Sàjunga griebësi 

tam tikrø vidiniø reformø ir atsirado Lietuvos sàjûdis, nutaræs pasinaudoti bûtent 

tø reformø teikiamomis galimybëmis, ðiek tiek kitaip, negu Lietuvos laisvës lyga, 

kuri ið pradþiø kritikavo Sàjûdá, kad jisai eina ðiek tiek kitokiu keliu. 

Tai buvo ádomus laikotarpis, kada valdanèioji nomenklatûrinë administracija 

ir vadinamoji komunistø partija, kuri nebuvo jokia partija, o tiesiog valdantis 

klanas, ið vienos pusës buvo prieð Sàjûdá ir stengësi já pajungti sau arba suskaldyti 

ir paversti marginalia politine jëga, o ið kitos pusës mes turëjome Lietuvos laisvës 

lygos nuolatiná prieþiûros þvilgsná ir kritikà, su kuria ne visada galëjome sutikti, 

nes ji bûdavo ir perdëta, su tam tikru nepasitikëjimu: ar tas Sàjûdis nepadarys ko 

nors labai blogo, bet galø gale tai buvo naudinga. Að tai ir tada jauèiau, ir ðiandien 

matau dar aiðkiau. Lietuvos laisvës lyga, kuri visà laikà buvo ðalia, tai remdama, 

tai kritikuodama, buvo labai reikalingas fermentas Lietuvos politinëje tikrovëje ir 

pagelbstinti jëga, taip pat ir Sàjûdþiui, iðlaikyti aiðkià nepriklausomybës tikslo 

linijà. 

Mes padarëme darbà. Sakydamas „mes“, turiu galvoje ne vien Sàjûdá, bet ir 

tuos, kurie jam padëjo ávairiais bûdais. Tai – Lietuvos laisvës lyga. 

Ðiandien að dþiaugiuosi, kad Lietuvos laisvës lyga ir toliau reiðkiasi kaip tam 

tikros asmenybës ávairiuose gyvenimo baruose ir tapo Deðiniøjø sàjungos dalimi, 

dabar kartu su Deðiniøjø sàjunga ateina susijungti su Tëvynës sàjunga á vienà 

patriotinæ nepriklausomybininkø demokratinæ organizacijà. 

Mes susitikdavome Sàjûdyje. Buvo laikas, kai Lyga, kritikavusi Sàjûdá, atëjo á 

Sàjûdá, visokiø buvo ádomiø momentø. Dabar bûsime kartu vienoje Tëvynës sàjungoje 

ir tai mane labai dþiugina, nes að þinau, kad tas potencialas, tas fermentas, 

nepriklausomai nuo to, ar tø þmoniø yra daug, ar jie ir ðiandien yra maþasis bûrys, 

turi savo kokybæ. Ta kokybë mums reikalinga ir mes kartu pasieksime daug 

daugiau. 

Dar kartà sveikindamas konferencijos dalyvius, prisimindamas ir vertindamas 

Lietuvos laisvës lygos indëlá á Lietuvos nepriklausomybës atkûrimà, noriu paspausti 

rankà Antanui Terleckui, turëdamas mintyje visai realià perspektyvà, kad 

esame vienoje gretoje, vienoje politinëje linijoje. Frontas galbût yra ðiek tiek kariðkas 

þodis, bet politikoje frontai yra. Mes esame tame paèiame fronte, Antanai. 

Sveikinu ir aèiû visiems“. 

KONFERENCIJOS PIRMININKAS GINTARAS ÐIDLAUSKAS PERSKAITË VILNIAUS 

MIESTO SAVIVALDYBËS MERO ARTÛRO ZUOKO ATSIØSTÀ SVEIKINIMÀ: 

„LIETUVOS LAISVËS LYGOS VEIKLOS 25-MEÈIO PROGA 

GERBIAMIEJI, 

PRIEÐ KETVIRTÁ AMÞIAUS SUBURTA LIETUVOS LAISVËS LYGA SUVIENIJO AK- 

TYVIAUSIUS, DRÀSIAUSIUS MÛSØ KRAÐTIEÈIUS, SLOGAUS SOVIETMEÈIO METAIS 

KRITIKAVUSIUS TUOMETINÆ VALDÞIÀ IR KOVOJUSIUS UÞ LIETUVOS LAISVÆ. ÐIØ 

ÞMONIØ VEIKLA, DVASINË REZISTENCIJA TAPO SVARIU POSTÛMIU ATKURIANT 

369


LIETUVOS VALSTYBINGUMÀ, IÐLAIKANT, KURIANT IR UGDANT MÛSØ TAUTOS 

GYVYBÆ, JOS KALBÀ, KULTÛRÀ, PAPROÈIUS BEI TRADICIJAS. 

IÐSKIRTINA, SVARBI YRA JÛSØ AKTYVI POZICIJA BEI RÛPESTIS IR ÐIANDIEN SAU- 

GANT MÛSØ VISUOMENÆ NUO POLITINIØ, EKONOMINIØ, SOCIALINIØ PAVOJØ. 

NUOÐIRDÞIAUSIAI SVEIKINU JUS GRAÞAUS JUBILIEJAUS PROGA. LINKIU VI- 

SOKERIOPOS SËKMËS TOLIAU ÞENGIANT PRASMINGUS, TVIRTUS IR ATEITIES KAR- 

TOMS NAUDINGUS ÞINGSNIUS“. 

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO PIRMININKO PAVADUOTOJAS, LIETUVOS NEPRI- 

KLAUSOMOS VALSTYBËS ATSTATYMO AKTO SIGNATARAS VYTENIS POVILAS AN- 

DRIUKAITIS SAVO SVEIKINIMO KALBOJE PRISIMINË: „Man su Antanu Terlecku 

teko susipaþinti 1976 metais. Nuo to laiko mûsø paþintis buvo labai ávairi, bet 

visada gera. 

Dþiaugiuosi, kad 1988 metais inþinierius Jonas Kanèys atneðë man Laisvës lygos 

ástatø projektà ir að, mielas Antanai, já perraðiau ir redagavau. Ir paèiam pasakiau, 

kad toks ástatø variantas bûtø vienas ið geriausiø. Dþiaugiuosi, kad jis jûsø 

susirinkime buvo patvirtintas. Tokiu bûdu teko prisidëti prie Lygos ástatø perraðymo. 

Ðiø metø sausio 13 d. Lietuvos Respublikos Seime buvo paminëtas Europos 

Parlamento rezoliucijos, remianèios okupuotø Baltijos kraðtø laisvës sieká, dvideðimtmetis. 

Ðios rezoliucijos priëmimà Europos Parlamente inicijavo Laisvës lygos 

parengtas ir trijø Baltijos kraðtø atstovø pasiraðytas 45-iø pabaltijieèiø Memorandumas, 

reikalaujantis likviduoti Molotovo–Ribentropo pakto pasekmes. 

Ta nuotrauka, kurioje Rezoliucijos priëmimo dvideðimtmeèio minëjime Lietuvos 

Respublikos Seime nufotografuoti kartu Antanas Terleckas ir Europos Parlamentui 

minëtos rezoliucijos projektà pristatæs Otto von Habsburgas, ateityje bus 

mûsø istorijos vadovëliuose. Stiprybës Jums visiems“. 

ÞURNALISTAS TARPTAUTININKAS VYÈIO KRYÞIAUS ORDINO KAVALIERIUS VI- 

LIUS BRAÞËNAS LAISVËS LYGAI IR KONFERENCIJOS DALYVIAMS BEI SVEÈIAMS 

SKYRË ÐIUOS ÞODÞIUS: „Gerbiamieji Laisvës kovotojai! Lietuvos laisvës lygos narsuoliai! 

Taip pat sveikinu tuos dràsuolius, kurie nepabijojo ðiandien pasirodyti 

ðioje ekstremistais vadintø þmoniø 25-eriø metø narsumo parodymo sukaktyje! 

Man tai nieko naujo. Að, kaip kai kurie þinote, praleidau gerokà metø skaièiø 

uþ Atlanto. Ir tenai kai kurie nuo komunizmo pabëgæ lenkai, ukrainieèiai, vengrai, 

èekai ir tarp jø, deja, lietuviai, patys bûdami antikomunistai, bijodavo pasirodyti 

antikomunistø renginiuose. Keista, kad yra narsuoliø, nebijojusiø atstatyti krûtinæ 

prieð kulkosvaidþiø kulkas, bet prarandanèiø pilietinæ dràsà laisvajame pasaulyje. 

Jie moka krizës metu vaikðèioti virð vandens, bet laisvëje skæsta seklumoje. 

Dar tebëra, deja, barikados. Jos nebëra tokios aiðkios, kaip buvo, bet bûtinas 

supratimas, kas kuriai barikadø pusei priklauso. Lietuvos laisvës lygos kovotojai 

daþnai nubrëþia tos barikados linijà, ir mes turëtume á jø nubrëþtas linijas atsiþvelgti. 

370


Noriu paþymëti, kad tie, kurie Laisvës lygoje ar kitose rezistencinëse organizacijose 

kà nors darë Lietuvai, kartu darë visam pasauliui, veikë viso pasaulio politinæ 

eigà. 

Pateiksiu gerà pavyzdá, kaip Jûsø ano meto veikla darë átakà amerikieèiø patriotams 

– kovotojams uþ laisvæ. Apie 1980 m. paskaitø kelioniø metu teko atsidurti 

Amerikos pakraðtyje prie Ramiojo vandenyno, Pacifiko miestelyje. Ten teko ðvæsti 

Vasario 16-àjà tarp svetimøjø, skaitant jiems paskaità apie Sovietø Sàjungà, grësmæ 

Amerikai ir Lietuvos laisvës bylà. Vaþiuojant ið aerodromo á miestelá buvo, 

þinoma, iðsikalbëta apie tai, kokioje bëdoje yra Lietuva ir kad ðiandien yra Vasario 

16-oji – Lietuvos Nepriklausomybës paskelbimo ðventë. Man atsistojus kalbëti 

Amerikos legiono salëje, kai mane pristatë, ir tarp kitko – kaip lietuvá, vienas ið 

rengëjø atsistojæs paklausë: Pone Braþënai, kà Jums reiðkia ði data? Atsakiau, kad 

tai yra Vasario 16-oji – Lietuvos Nepriklausomybës ðventë ir kad að didþiuojuosi, 

mes visi turime didþiuotis lietuviø narsumu, tuo, kaip jie kovoja uþ laisvæ. Ir publika, 

dar net neiðgirdusi mano kalbos, atsistojo ir plojo – ne mane pagerbti, Jus 

pagerbti, Lietuvà pagerbti. Tad nemanykite, kad buvote visiðkai vienui vieni. Buvo 

daug þmoniø, nebûtinai atstovaujanèiø vyriausybiø politikai, kurie uþjautë, 

moraliai rëmë pavergtuosius ir kliudë Amerikai, kurià að gerai paþinojau, vesti 

prosovietinæ politikà, stiprinti Lietuvos okupavimà. 

Tad lenkiu galvà prieð rezistentus ir dþiaugiuosi, kad Dievulis man iðnuomojo 

dar keletà metø, kad galëjau dalyvauti tokioje ðventëje. Aèiû Jam ir aèiû Jums“. 

VËLIAU VILIUS BRAÞËNAS RAÐTU PAPILDË SVEIKINIMO MINTIS: „Èia, nepriklausomoje 

Lietuvoje, ávairiomis progomis atsistojæs prieð lietuviø tautos kankiniø 

ir iðlikusiø didvyriø bei didmoterø susibûrimà, daþnai prisimenu savo bendraþygius 

iðeivijoje, kurie nesulaukë malonumo ir garbës pasidalinti mintimis su 

tokiais klausytojais. 

Giedant Lietuvos himno þodþius „Ið praeities Tavo sûnûs te stiprybæ semia“ 

pagalvoji, jog ið tikrøjø turime laimæ gyventi didvyriø ir didþiø moterø eroje. Prieð 

mus prabëgæ dar nesudilæ metai yra ta „praeitis“, ið kurios jau ðiandien Lietuvos 

sûnûs ir dukros, tarp jø ir mes patys, gali semtis „stiprybës“. Deja, pilietinës dràsos 

ir tautinës pareigos stoka, pasireiðkianti keistos pilietinës baimës pavidalu, 

daþnai sukliudo þengti reikalingà þingsná á pergalæ prieð tautos prieðus ir kenkëjus, 

prieð tautinës bei religinës dvasios kirminus. 

Ir iðeivijoje kai kurie neabejotinai Lietuvà mylá ir jos pasiilgæ tautieèiai, kurie 

daug aukojosi ir aukojo „Lietuvos reikalams“, pristigdavo dràsos, kai reikëdavo 

vieðai ir garsiai pasisakyti prieð ðëtoniðkà kruvinàjá komunizmà. Sunku suvokti 

nuostabø reiðkiná, kada þmonës, kurie kadaise nebijojo atstatyti krûtinæ prieð kulkosvaidþiø 

ugná sunkios krizës metu, pristinga kartais paprasèiausios pilietinës 

dràsos vieðai pasakyti tiesos þodá. Ir èia, Lietuvoje, okupacinës priespaudos metais, 

kai kas „vandens pavirðiumi vaikðèiojo“, o dabar, laisvëje, skæsta „seklumoje“. 

Matyt, bent jau iðeivijoje, veikë gabiai sukurta anti-antikomunistinë vieðoji galvosena. 

Tam pradþià davë karo meto Vakarø „sàjunga“ su raudonuoju faðizmu 

371


kovojant prieð rudàjá faðizmà. Komunistai buvo Vakarø „sàjungininkai“. Tad buvo 

„blogas tonas“ prieð „sàjungininkus“ kalbëti. 

Be to, 1950–1960 m. JAV staiga pakilæs prieðkomunistinis sàjûdis privertë Kremliø 

imtis priemoniø jam pristabdyti. 1960 m. tarptautiniame komunistø partijos 

suvaþiavime buvo paskelbtas vadinamasis „Raudonasis manifestas prieð antikomunizmà“. 

Padedant JAV liberalø þiniasklaidai ir akademijai buvo organizuotai 

puolami du antikomunistiniai sàjûdþiai: Australijos þydo perkrikðto Fredo Ðvorco 

„Krikðèioniø kryþiaus karas prieð komunizmà“ (CACC) ir grynai amerikinë 

John’o Birch’o draugija (JBS). (Yra JAV Senato Teisës komiteto pakomisës 1961 m. 

rugpjûèio 11 d. posëdþio vidaus saugumo klausimu stenograma: JAV vyriausybës 

spaustuvës dokumentas Nr. 609588). Puolimø ir ðmeiþtø vajø atlaikë tik JBS, 

kuri ðiemet ðventë 45 metø veiklos sukaktá. 

Deja, Maskvai ir jos tarnams JAV pavyko daugelá antikomunistø atbaidyti nuo 

dràsesnës veiklos. Todël iðkilo anti-antikomunizmas – vienu ar kitu bûdu vykdomas 

antikomunistø kritikavimas. 

Atrodo, jog ir Lietuvoje ðiandien, buvusiai nomenklatûrai ásitvirtinus valdþios 

sistemoje, daugelis vengia bûti antikomunistu. Ypaè, gal net pagrástai, kai kur 

baiminamasi dël to prarasti darbà. 

Todël ir vël Lietuvoje reikia Lietuvos laisvës lygos, kurioje galëtø susiburti, 

kalbëti ir veikti pasiryþæ patriotai. LLL paskatintø kitus patriotus kovoti uþ tiesà, 

visiðkà tautos laisvæ ir Lietuvos Respublikos nepriklausomybæ. Lietuva ðiandien 

trokðta tautinës dvasios atgimimo“. 

LAISVËS LYGÀ PASVEIKINO LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NARYS, TËVYNËS SÀ- 

JUNGOS (LIETUVOS KONSERVATORIØ) PIRMININKAS ANDRIUS KUBILIUS: „Noriu 

nuoðirdþiai pasveikinti þmones, kurie visiems mums buvo pavyzdys ir iððûkis. 

Tiems, kurie dar gana ilgai miegojome patogiame breþneviniame-gorbaèioviniame 

gyvenime, jûs buvote tikrai iððûkis. 

Jûs buvote ne tik iððûkis, jûs buvote ir stuburas. Ði jûsø vertybë lieka ne maþiau 

svarbi ir tolesniame mûsø gyvenime. 

Mes turime patys labai aiðkiai suvokti svarbiausius tolesnius nacionalinius interesus, 

kuriuos að ávardinèiau labai paprastai – ir su Maskva, ir su Briuseliu kalbantis 

reikia stuburo. Stuburo savybë yra ta, kurià jûs mums labai gerai parodote, 

kuriai atstovaujate ir kurià vertinate. Sveikinu jus ir aèiû“. 

VYÈIO KRYÞIAUS ORDINO KAVALIERIUS, KUNIGAS MONSINJORAS ALFONSAS 

SVARINSKAS, KREIPDAMASIS Á BUVUSIUS BENDRAÞYGIUS, KALBËJO: „Kovos draugai! 

Visus karingus nuoðirdþiai sveikinu, maþiau karingus – ðiaip sveikinu. 

Su ponu Antanu Terlecku, taigi ir su Laisvës lyga, susipaþinau 1965 m. Parveþiau 

ið lagerio mirðtantá kunigà jëzuità Markaitá. Jie kartu yra sëdëjæ vienoje kameroje 

ir A.Terleckas su þmona atëjo jo aplankyti. Nuo tada esam paþástami. Ir 

nesigailiu. Tiesa, mûsø taktika ne visada buvo vienoda. Jiems buvo lengviau. Jis 

turëjo ant peèiø savo galvà. O mums dar rûpëjo ir baþnyèios reikalai. Taigi mes 

372


gal nebuvome tokie karingi, taèiau vis tiek sutarëme ir kovojome. Manau, kad ir 

toliau reikës kovoti. 

Sunku pasakyti, kas kiek laimëjo kokiø nuopelnø. Diplomatai kalba, kad jie 

sugriovë blogio imperijà. Kiekviena organizacija kalba, kad ji daugiausia prisidëjo 

prie blogio imperijos sugriovimo. Dievas þino ir kiekvienam atlygins pagal jo 

kovà. 

Ið Laisvës lygos veiklos man ypaè ástrigo du momentai. Pirmas – pabaltijieèiø 

Memorandumas. Að tada gyvenau ir dirbau Viduklëje, bet man niekas nepasiûlë 

pasiraðyti po Memorandumu. Kaip dabar matau – tikrai bûèiau pasiraðæs. O kaip 

tada bûtø buvæ – Dievas þino. Manau, kad ðis ávykis buvo labai svarbus. Antras 

dalykas, kurá labai vertinu – Lyga paragino numesti rusiðkus karinius bilietus. 

Kai kam tai atrodë labai nepatogu – kaip galima taip grieþtai elgtis su vyresniuoju 

broliu. O jie ëmë ir padarë, o kiti jais pasekë. Pamatë, kad jeigu nepalaikys, praras 

populiarumà tautoje. Buvo ir daugiau gerø dalykø. 

Matau, kad bus dar ateityje kovø. Laisvës kovotojø pradeda neapkæsti. Pateiksiu 

maþà fragmentà ið savo veiklos. Vidiðkëse prie mokyklos buvo iðniekinti 29 partizanai. 

Dabartinë Lietuvos valdþia, kiek buvo vyriausybiø, nematë reikalo áamþinti 

ðità vietà. 

Buvo toks ávykis. Kada atveþë ir numetë partizanø lavonus, ryte vienas atsigavo 

ir pradëjo krutëti. Atvaþiavo MGB, paëmë já, iðgydë ir nuteisë. Jis atsëdëjo 25 metus. 

O dabar eina per tà vietà ir spjaudo. Kai pasiûliau ðità vietà áamþinti, pastatyti 

kuklø paminklà, gal kryþiø, gëliø pasodinti, Ukmergës valdþia, ne lietuviðka, o 

tarybinë valdþia, dvejus metus neleidþia to padaryti. 

Kai buvo perlaidojami rusø belaisviai Vepriuose, nereikëjo jokio plano, nebuvo 

daroma jokiø kliûèiø. O dabar niekas negali padëti, visi tik linguoja galvomis, 

kad tai – negerai. Dar vienà kartà kreipsiuosi á Prezidentà, o paskui kreipsiuosi á 

Maskvà, kad padëtø tenai surasti tokià ástaigà, kuri leistø laisvoje Lietuvoje pastatyti 

kryþiø partizanams. Manau, kad surasiu kà nors ir pavasará kryþiø pastatysiu. 

Taigi, broliai, kova dar aðtrëja ir dabar reikës kiekvieno iðtvermës. Að paþadu 

kartu su jumis kovoti. Reikia atkurti laisvës atmintá. Mes mirsime – nieko nebeliks. 

Mes padarëme klaidà, kad atgavæ laisvæ pasakëm, jog reikia dovanoti. Visi 

rëkëm kuo garsiau, norëjom bûti populiarûs. Nusikaltimas turëjo bûti ávertintas, 

o nusikaltëlis – nubaustas. Nesakau, kad kalëjimu. Turëjo pasiraðyti aktà, pasiþadëti, 

kad Lietuvos daugiau nebegriaus. 

Kiekvienas senas mëgsta duoti patarimà. Siûlau ugdyti daugiau idealizmo dvasios. 

Mes dabar baloje mirkstame jau keturiolika metø todël, kad gyvename materialistine 

filosofija, skelbianèia, kad yra du dësniai – amþina materija ir … amþini 

remontai. Su ðiais dësniais mes ir vargstame. 

Antras mano patarimas. Jeigu norite, kad bûtø laimëta – reikia eiti su Dievu, 

visà gyvenimà statyti ant deðimties Dievo ástatymø pamato. Tada galime laimëti. 

Dieve, jums padëk gyventi ir laimëti su Dievo pagalba. Aèiû“. 

373


LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NARIO, LIETUVIØ NACIONALINËS PARTIJOS „JAU- 

NOJI LIETUVA“ PIRMININKO STANISLOVO BUÐKEVIÈIAUS SVEIKINIMO KALBA: 

„Kodël Lietuvos tautinio jaunimo sàjunga „Jaunoji Lietuva“ veikë kartu su Lietuvos 

laisvës lyga? Todël, kad pagal paþiûras mums ji buvo pati artimiausia politinë 

organizacija. Kada að skaitydavau, girdëdavau Laisvës lygos vadovo Antano Terlecko 

pasisakymus, atrodydavo, kad jo þodþiai liejasi tarsi balzamas ant þaizdos. 

Jis kalbëjo tiesiai ir ðviesiai – laisvës ir nepriklausomybës! 

Kodël mes nemanevravome, nepasisakëme uþ persitvarkymà, suverenitetà? 

Todël, kad visà laikà buvo baisu – o jeigu to ir uþteks, o jeigu pasakys – imkite, bet 

nepraðykite to, kà 1940 metais atëmë. Ir visà laikà buvo neramu, kad mums vietoje 

nepriklausomybës nepakiðtø ekonominio, kultûrinio ar dar kaþkokio kitokio 

suvereniteto Sovietø Sàjungos sudëtyje. 

Su Antanu Telecku susipaþinome 1989 m. Kaune vieno renginio metu. Ten 

„Jaunosios Lietuvos“ vardu pasakiau kalbà „savo stiliumi“. Po mano kalbos Antanas 

pribëgo prie manæs ir sako: „Klausyk, jaunuoli, atvaþiuok pas mane á Vilniø 

tada ir tada, bus mitingas, skirtas Ribentropo–Molotovo pakto treèiam slaptajam 

protokolui pasmerkti. Gerai kalbi, turësi mitinge kalbëti“. Taip susipaþinome. 

Atsiveþiau su savimi draugø, klausiu, ar galësime trys kalbëti? „Dar geriau, 

kalbëkite trys, – atsakë Antanas. – Nurodyk bûdus, kaip panaikinti okupacijà, ne 

tik iðkeik okupacijà“. Mitinge pasisakiau uþ aktyvø pilietiná pasiprieðinimà. Tas 

mitingas ávyko 1989 m. sausio 10 d. Vilniuje, Kalnø parke. „Kietas“ mitingas buvo. 

Uþ ðià kalbà Vilniuje buvau iðkviestas á Kauno prokuratûrà. Prokuratûroje klausë, 

kas mane pakvietë á ðá mitingà. Atsakiau, kad niekas nepakvietë, tiesiog ëjau 

pro ðalá, pamaèiau mitingà, priëjau prie laisvo mikrofono ir pakalbëjau. Ar ne 

Antanas Terleckas tave pakvietë? – kamantinëjo prokuroras. Atsakiau, kad ne, á 

mitingà patekau atsitiktinai. Papasakojau apie tai Antanui. Jis apsidþiaugë ir pasakë: 

„Þinok, prokuratûroje ar KGB niekada klausiamas nieko neminëk, jokiø vardø 

ir pavardþiø“. 

Esu ásitikinæs, kad jeigu nebûtø buvæ Lietuvos laisvës lygos, nebûtø ir nepriklausomybës. 

Tai buvo kelrodë þvaigþdë. Jø idealas buvo Lietuvos partizanai. 

Mes vieni ið kitø mokëmës ir ðiandien turime nepriklausomybæ. Aèiû Dievui, kad 

sulaukëme garbingo Laisvës lygos jubiliejaus“. 

LIETUVOS DEÐINIØJØ SÀJUNGOS PIRMININKAS, LIETUVOS NEPRIKLAUSOMOS 

VALSTYBËS ATSTATYMO AKTO SIGNATARAS VIDMANTAS ÞIEMELIS, KREIPDA- 

MASIS Á SUSIRINKUSIUOSIUS, PAÞYMËJO: „Gerbiamieji konferencijos dalyviai! Að 

esu labai dëkingas, kad turiu galimybæ pasveikinti Lietuvos laisvës lygà su jau 

praëjusiu 25-meèiu. Kuo pasiþymëjo Laisvës lyga iki nepriklausomybës atkûrimo 

ir po? 

Iki nepriklausomybës atkûrimo daugelio lietuviø ðirdyse þybsëjo laisvës ugnelë, 

taèiau jinai buvo giliai uþslëpta. Tiktai labai nedidelis bûrelis þmoniø iðdráso 

pasakyti, kà ið tikrøjø jie galvoja ir ko nori Lietuvos þmonës. Tai padarë Lietuvos 

374


laisvës lyga, vadovaujama Antano Terlecko. Tai yra dràsûs þmonës, kurie tarë 

tiesos þodá. Jie ëjo, drástu teigti, kartu su Kristumi. 

Po nepriklausomybës atkûrimo jie buvo mûsø, geràja, plaèiàja prasme, sanitarai. 

Jie neleido nei vienam politikui sakyti netiesos ir kritikuodavo, nepaisydami, 

kas yra valdþioje: kairieji ar deðinieji, Vytautas Landsbergis ar Algirdas Brazauskas. 

Jie sakë tai, kà galvoja. 

Ðiandien Lietuva þengia á naujà vystymosi etapà. Ðiandien Antanas Terleckas 

ir jo vadovaujama Lietuvos laisvës lyga, esanti Deðiniøjø sàjungos sudëtyje, eina 

kartu su laikmeèiu. Pats Antanas Terleckas tapo iðmintingu, priimanèiu kompromisus 

politiku. 

Linkiu jums sëkmës, jûs visi dar labai reikalingi Lietuvai. 

Áteikiu Deðiniøjø sàjungos padëkos raðtà uþ didelá indëlá Lietuvos laisvës lygai 

ir Antanui Terleckui“. 

LIETUVOS NEPRIKLAUSOMOS VALSTYBËS ATSTATYMO AKTO SIGNATARAS EMA- 

NUELIS ZINGERIS Á LAISVËS LYGOS JUBILIEJINËS KONFERENCIJOS DALYVIUS KREI- 

PËSI ÐIAIS ÞODÞIAIS: „Mieli bièiuliai! Atleiskite, kad ðiandien ryte taip ir nesuradau 

kaklaraiðèio. 

Að ne ið paèiø dràsiausiø. Að tikrai nesëdëjau jokiame kalëjime, buvau paprastas 

lietuviø literatûros dëstytojas Vilniaus universitete. Að visada buvau toks, koks buvau. 

Ne per daug dràsus, bet visada atsiminiau, kad mano ðeima uþaugo Nepriklausomoje 

Lietuvoje, Kaune. Uþ lango esanti sovietinë tikrovë man atrodë laikina. Tuo 

labiau, kad mano tauta skaièiavo keletà tûkstanèiø metø nuo Saliamono laikø, tad tie 

penkiasdeðimt metø sovietinës okupacijos atrodë kaip dulkë toje visoje istorijoje. 

Man atrodo, kad vienas ið svarbiausiø jûsø bruoþø, ypaè pono Antano Terlecko, 

– jûsø judëjimas niekada nebuvo uþdarai nacionalinis ir kupinas neapykantos. 

Jis nebuvo toksai kitiems, kitoms tautoms. Að atsimenu A.Terlecko labai senus 

pareiðkimus apie tai, kad visi dori þmonës turime bûti kartu. Tie, kurie yra uþ 

tikrà, autentiðkà gyvenimà, prieð sovietinæ diktatûrà. Að nesyk maèiau savo kolegas, 

savo tautieèius Ðaranská ir kitus, kurie sëdëjo tuose paèiuose lageriuose. Ið jø 

girdëjau labai aukðtus þodþius apie lietuvius kalinius, kurie buvo lageriuose kartu 

su mano kraðtieèiais þydais, kovojusiais uþ savo laisvës idealus. 

Nepavyko suskaldyti to bendro fronto, nors buvo labai stengiamasi. Pavarèius 

KGB archyvus, matyti, kad ðios institucijos skyriai dirbo stengdamiesi supjudyti 

ir suskaldyti tà didelá judëjimà prieð tautø kalëjimà. 

Að labai dþiaugiuosi galëdamas pasakyti: aèiû jums, kurie prisidëjote, kad ðita 

draugystë ávyktø. Jinai ávyko ir að manau, kad ðios bendros kovos uþ Nepriklausomybæ 

ir tikrà gyvenimà leidþia dabar mums pergyventi visus laikinus stresus ir 

paspausti vienas kitam rankà. Aèiû jums“. 

LIETUVOS SÀJÛDÞIO VILNIAUS MIESTO SUSIRINKIMO DALYVIØ SVEIKINIMÀ LIE- 

TUVOS LAISVËS LYGAI, ÐVENÈIANÈIAI 25-METÁ, PERSKAITË IR ÁTEIKË LIETUVOS 

SÀJÛDÞIO VILNIAUS MIESTO TARYBOS PIRMININKAS PETRAS ÐAKALINIS: 

375


„GIMË POGRINDYJE. KRIKÐTATËVIAI – ÐVIESIAUSIOS NEPRIKLAUSOMYBËS KO- 

VØ ASMENYBËS. DARBØ PATIRTIES SËMËSI POGRINDÞIO KOVØ KELYJE, KARCE- 

RIUOSE, KALËJIMUOSE, LAGERIUOSE. „AUKLËTOJAIS“ BUVO KOMPARTIJA, KGB, 

NKVD, GRU, KOMJAUNIMAS, LIETUVOS KOMPARTIJOS CK I SEKRETORIUS 

A.M.BRAZAUSKAS… 

LIETUVOS LAISVËS LYGA BUDINO TAUTÀ, KVIETË PASAULÁ SPRÆSTI LIETU- 

VOS IÐSIVADAVIMO BYLÀ, TELKË ÞMONES ATSTATYTI NEPRIKLAUSOMYBÆ. 

LIETUVOS LAISVËS LYGA ÁSIÞIEBË RYÐKIAUSIA ÞVEIGÞDE LIETUVOS POLITI- 

NËJE PADANGËJE PAÈIU LAIKU. LIETUVA IR DEMOKRATINIS PASAULIS YRA DË- 

KINGI LIETUVOS LAISVËS LYGAI UÞ JOS ÁNAÐÀ, KAD ÐIANDIEN LIETUVA YRA 

LAISVA IR NEPRIKLAUSOMA. 

ÐVIESK RYÐKIAUSIOMIS SPALVOMIS, KELK ÞMONES KOVAI PRIEÐ TAUTÀ 

ÞLUGDANÈIUS DARBUS, PRIEÐ MAFIJÀ VALDÞIOJE, SIAUBINGIAUSIÀ TEISËSAU- 

GÀ IR … JÛS ÞINOTE, KÀ DAR REIKIA NUVEIKTI. 

NUOÐIRDÞIAUSIAI AÈIÛ! GEROS KLOTIES! ÐAUNIØ DARBØ! ÐVIESKI IR KVIESKI!“ 

PASIRAÐË: LIETUVOS SÀJÛDÞIO VILNIAUS MIESTO TARYBOS PIRMININKAS 

PETRAS ÐAKALINIS, LIETUVOS POLITINIØ KALINIØ IR TREMTINIØ SÀJUNGOS VIL- 

NIAUS MIESTO SKYRIAUS PIRMININKAS PETRAS GVAZDAUSKAS, LIETUVOS PO- 

LITINIØ KALINIØ IR TREMTINIØ BENDRIJOS VILNIAUS MIESTO TARYBOS PIRMI- 

NINKAS GEDIMINAS DAUBARAS, LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBËS GYNIMO SAU- 

SIO 13-OSIOS BROLIJOS PIRMININKË JADVYGA BIELIAUSKIENË, LIETUVOS MOTERØ 

LYGOS PIRMININKË ONA VOVERIENË, LIETUVOS SÀJÛDÞIO VILNIAUS MIESTO MO- 

KYTOJØ TARYBOS PIRMININKAS KAZYS VIDÞIÛNAS, LIETUVOS PENSININKØ SÀ- 

JUNGOS „BOÈIAI“ TARYBOS PIRMININKAS PETRAS RUZGAS, LIETUVOS SÀJÛDÞIO 

VILNIAUS MIESTO LAZDYNØ KLUBO PIRMININKAS ALGIMANTAS ZOLUBAS, LIE- 

TUVOS LAISVËS KOVØ SÀJUNGOS VALDYBOS PIRMININKAS JONAS BUROKAS, LIE- 

TUVOS SKAUTØ SÀJUNGOS TARYBOS PIRMININKAS ALGIRDAS BERKEVIÈIUS, 

„MIÐKO BROLIØ“ DRAUGIJOS PIRMININKAS ALBINAS KENTRA, LIETUVOS VIETI- 

NËS RINKTINËS SÀJUNGOS KARIØ SAVANORIØ VILNIAUS KLUBO TARYBOS PIR- 

MININKAS VYTAUTAS JOCIUS, LIETUVOS SÀJÛDÞIO VILNIAUS MIESTO SUSIVIE- 

NIJIMO „LABORA“ TARYBOS PIRMININKAS LEONAS KEROSIERIUS. 

ANGELË GELUMBAUSKAITË PERSKAITË IR ÁTEIKË ÈEÈËNIJOS RESPUBLIKOS IÈKE- 

RIJOS ATSTOVËS LIETUVAI AMINAT SAIJEVOS SVEIKINIMÀ: 

„NARSIESIEMS LIETUVOS LAISVËS LYGOS NARIAMS 

LIETUVOS LAISVËS LYGOS ÁKÛRIMO 25-OSIOMS METINËMS PAMINËTI 

SVEIKINIMAS 

DVIDEÐIMT PENKERI METAI YRA VISAPUSIÐKAI ISTORINIS IR REIKÐMINGAS LIE- 

TUVOS LAISVËS KOVØ MAGIÐKAS SKAIÈIUS. TIEK METØ KALËJIMO, TAUTOS TE- 

RORIZAVIMO IR NAIKINIMO EPOCHOJE OKUPANTØ INSTITUCIJOS SKIRDAVO LIE- 

TUVOS LAISVËS KOVOTOJAMS. 

JÛSØ KOVA REIKALAVO YPATINGOS DRÀSOS IR PASIAUKOJIMO. JÛSØ VEIK- 

LA KËLË ÞMONIØ DVASIÀ IR ÞADINO PRISNÛDUSIUS BEI PAVARGUSIUS. OKU- 

376


PANTØ IR KOLABORANTØ BAILI REAKCIJA Á JÛSØ VEIKLÀ PATVIRTINA JÛSØ REI- 

KALINGUMÀ IR REIKÐMINGUMÀ. 

SUOMIJOS MARÐALAS KARLAS GUSTAVAS MANERHEIMAS ÁSAKYME PO TAI- 

KOS SU RUSIJA SUDARYMO 1940 M. KOVO 13 D. SAVO KARIAMS RAÐË: „AÐ DËKO- 

JU JUMS UÞ ATKAKLUMÀ, SU KURIUO JÛS KABINOTËS UÞ KIEKVIENOS GIMTOS 

ÞEMËS PËDOS“. JUMS IRGI TAI GALIMA PASAKYTI, JÛS VERTI MARÐALO PA- 

DËKOS. 

LIETUVA IÐLIKO, LIETUVA ATSIKÛRË. LIKOTE JÛS, LIKO IR NEBAIGTI DARBAI“. 

NACIONALINËS CENTRO PARTIJOS PIRMININKO PAVADUOTOJAS GERARDAS JUR- 

KONIS PERSKAITË NACIONALINËS CENTRO PARTIJOS PIRMININKO, LIETUVOS NE- 

PRIKLAUSOMOS VALSTYBËS ATSTATYMO AKTO SIGNATARO ROMUALDO OZO- 

LO SVEIKINIMÀ: „Gerbiami konferencijos pirmininkai, gerbiami vadovai, gerbiami 

Laisvës lygos nariai, gerbiami sveèiai! 

Nacionalinës centro partijos vardu sveikinu jus visus ðia þenklia jums proga. 

Linkiu jums kuo geriausios kloties, sëkmës tolimesnëje jûsø veikloje. 

Leiskite perskaityti mûsø partijos pirmininko Romualdo Ozolo jums skirtà sveikinimà. 

„Lietuvos laisvës lyga Lietuvos iðsivadavimo istorijoje po partizaninio karo 

buvo pirmoji veikimo organizacija, pasirëmusi tautos vidinëmis galiomis ir savo 

paèios atsakomybe. 

Kaip Lietuvos persitvarkymo sàjûdþio þmogus, esu patenkintas, kad abi organizacijos 

rado sàveikavimo bûdà, iðlikdamos paèios savimi. Lyga buvo ryþtinga, 

Sàjûdis – nuosaikus. Taèiau jos neveikë viena prieð kità, kaip tai daro ðiandieninës 

partijos. 

Vienas ryðkiausiø mûsø bendradarbiavimo puslapiø buvo Lygos pradëto paraðø 

rinkimo dël okupacinës kariuomenës iðvedimo ið Lietuvos parëmimas. Dþiaugiuosi 

savo atsakomybe ir Sàjûdþio vardu tai padaræs. 

Lietuvos laisvës lygos dvideðimtpenkmeèio proga linkiu, kad parakas organizacijos 

parakinëse liktø sausas“. 

BUVÆS LIETUVOS LAISVËS LYGOS NARYS, LIBERALØ CENTRO SÀJUNGOS PIR- 

MININKO PAVADUOTOJAS VYTAUTAS BOGUÐIS: „Mieli bendraþygiai. Visus jus 

sveikinu. Visiems linkiu geros mokslinës konferencijos. Mums patiems apie save 

kalbëti ir save vertinti yra sunku. Tegul kiti vertina mûsø nuopelnus, mûsø darbus. 

Aèiû Dievui, visi prisidëjome prie Lietuvos valstybës atkûrimo“. 

LIETUVOS SÀJÛDÞIO PIRMININKAS RYTAS KUPÈINSKAS palinkëjo Sàjûdþiui ir 

Laisvës lygai bûti ir toliau bendraþygiais saugant laisvæ, nepriklausomybæ, ginant 

tautos interesus. 

LIETUVOS NEPRIKLAUSOMOS VALSTYBËS ATSTATYMO AKTO SIGNATARO, BU- 

VUSIO DEMOKRATØ PARTIJOS PIRMININKO SAULIAUS PEÈELIÛNO SVEIKINIMO 

ÞODIS: „Noriu pasveikinti mûsø bendraþygius ir prisiminti dar vienà jungtinæ 

organizacijà, kurioje buvome kartu su Antanu Terlecku, Andriumi Tuèkumi ir 

kitais paèioje mûsø nepriklausomybës pradþioje, dar prieð jà atkuriant. 

377


Buvo tokia Lietuvos Nepriklausomybës sàjunga. Taigi deðiniøjø jëgø bûrimasis 

mums buvo aktualus dar net neatkûrus valstybës. Mus vedë supratimas, kad 

tik tvirta ir vieninga jëga gali atlikti tuos didelius darbus. 

Dþiugu, kad ir vël esame susibûræ á vienà didelæ politinæ organizacijà, kurioje 

galbût iðliks toks nuomoniø skirtingumas, kuris netrukdo mums þengti kartu, o 

padeda iðsiaiðkinti tikrà tiesà, rasti tikrà kelià, atmesti visus klystkelius. Að linkiu 

mums ir toliau eiti tuo keliu“. 

LAISVËS LYGÀ PASIEKË BUVUSIØ NORILSKO LAGERIO SUKILIMO DALYVIØ SVEI- 

KINIMAS: „Ðiemet minimos 50-osios Norilsko lagerio politiniø kaliniø sukilimo 

metinës. Likæ gyvi buvæ norilskieèiai kaip tik ðiomis dienomis akademiko Andrejaus 

Sacharovo fondo pastangomis ir iniciatyva susirinko ið visos buvusios imperijos 

á savo suvaþiavimà Maskvoje. Norilsko lagerio sukilimo dalyviø suvaþiavimas 

sveikina Lietuvos laisvës lygos jubiliejui skirtà konferencijà“. 

SVEIKINIMÀ „DRÀSA, GARBË IR SKAUDUS LIETUVOS VIRSMAS“ PERDAVË LIE- 

TUVOS NEPRIKLAUSOMOS VALSTYBËS ATSTATYMO AKTO SIGNATARAS ALGIRDAS 

ENDRIUKAITIS: „Tamsioje sovietinës okupacijos naktyje Lietuvos laisvës lygos vyrai 

tæsë Lietuvos nepriklausomybës idëjos gyvastingumà. Istorijoje tai lieka kaip 

idealistiniø svajoniø ir darbø ðviesa. Ji këlë viltá. Reikia reikðmingai ávertinti, kad ðie 

þmonës amortizavo KGB ir kompartijos spaudimà Atgimimo bangos metu ir leido 

Lietuvos sàjûdþiui lengviau veikti. Lietuvos laisvës lygos kraujas buvo idealizmas. 

Bendromis jëgomis atgauta nepriklausomybë. Tai buvo dþiaugsmas. Ar ðiandien 

galime dþiaugtis nepriklausomybe? Vargu. Kodël? Tampa akivaizdu, kad 

mûsø krauju tampa materializmas. Tai nuopuolis ir valstybingumo vëþys. Viskas 

perkama ir parduodama. Nepriklausomybë – taip pat. 

Mûsø paèiø saviniekà ir nepriklausomybës intensyvø atsisakymà, tarp begalës 

kitø faktø, charakterizuoja prieð referendumà dël narystës Europos Sàjungoje 

surengtas 5–12 klasiø moksleiviø referendumas paremti stojimui á ES. Tuo atliktas 

nepataisomas Lietuvos jaunuomenës dvasios virsmas á skubià savinaudà. 

Pirma, áteigtas nevisavertiðkumo kompleksas – mes esame þemës blusos, bejëgiai, 

menki, nieko patys nesugebantys, be kitø globos ir vadovavimo neiðsiverèiantys. 

Privalu klauptis ir praðyti malonës, antraip praþûsime. Tampame knechtais. 

Antra, jaunoji karta suprieðinama su vyresniàja, kuri neva nieko neiðmano ir 

nieko nesupranta. Tuo atmetama pagarba praeièiai, asmenybëms, istorijai, tradicijoms 

ir vertybëms. Tai Pavliko Morozovo, kuris þinojo, kad reikia stoti á „kolchozà“ 

ir mylëti tarybø valdþià, o savo tëvus – ne, sindromas. 

Treèia, ákalamas iðimtinai materialistinis poþiûris á pasaulá ir istorijà. Tik pinigai, 

pinigai, turtas, tik iðvyksim á Britanijà, Airijà, tik ten dirbsime, tik dël to bûsime 

laimingi. 

Lietuvos valdþia pakeitë terminologijà – vietoj „nepriklausomybë“ vartojama 

„integracija“. Teisiðkai praradus suverenitetà, Konstitucijà pavertus lengvai keièiama 

instrukcija, narsiø Lietuvos laisvës lygos þmoniø istoriðkai reikðminga veikla 

tampa skaudþiai sunki“. 

378

LIETUVOS LAISVËS LYGOS KÛRËJO 

ANTANO TERLECKO 

ÁÞANGOS ÞODIS 

Laba diena, Lietuvos laisvës lygos kûrëjai, signatarai, nariai ir garbûs sveèiai! 

Ðiandien minime 25-àsias Lietuvos laisvës lygos ákûrimo metines. Dëkoju likimui, 

kuris suvedë mane su tokiais dràsiais ir ádomiais þmonëmis, Lietuvos patriotais. 

O ypaè dëkoju gimusiems þiauriø okupacijø – sovietinës ir nacistinës – metais, 

kurie sovietinëje mokykloje verèiami melstis svetimiems dievams, meluoti, 

pataikauti, iðaugo lietuviais patriotais. Ið savo tëvø, prieðkarinës literatûros jie 

daug girdëjo apie garbingà Lietuvos praeitá, senas Lietuvos valstybingumo tradicijas, 

kovas uþ Tëvynës laisvæ ir nepriklausomybæ. Kai kurie jø gimë arba brendo 

dar aidint partizanø ðûviams. Juos Tëvynës patriotais ugdë artimøjø pasakojimai 

apie patirtas kanèias konclageriuose ar tremtyje. Kiti patys bûdami vaikai valgë 

karèià tremtinio duonà. 

Aèiû keliems gyviems iðlikusiems partizanams, kurie, perëjæ sovietiniø konclageriø 

pragarà, nepalûþo ir buvo daugeliui pavyzdþiu, kaip reikia mylëti savo Tëvynæ. 

Aèiû tiems, kurie suvokë, kad ne nuolaidþiavimu, o tik bekompromise politine 

kova galima iðkovoti nepriklausomybæ nuo nuoþmaus imperializmo. 

Garbë ir keliems Lietuvos kunigams, kurie iðdráso eiti nelengvu Lietuvos laisvës 

lygos keliu. 

Ðiandien tarp mûsø jau nebëra Lietuvos laisvës lygos nariø: buvusio politinio 

kalinio Zigmo Ðirvinsko, kuris mirë ant operacinio stalo, politinës kalinës Angelës 

Paðkauskienës, mirusios po antro ðirdies voþtuvo persodinimo, Uralo tremtyje 

gimusio Mordovijos ir Vladimiro kalëjimø politinio kalinio, bene vienintelio, áveikusio 

Sovietø Sàjungos–Suomijos spygliuotomis vielomis apraizgytà sienà, Vlado 

Ðakalio. Bijodamas gëdingos suomiø ekstradicijos, naktimis pësèiomis perëjæs 

keliø ðimtø kilometrø Suomijos teritorijà, jis pasiekë Vakarus, kur nuo mirties ar 

nelaisvës bëgantieji nebuvo iðduodami. Vladas mirë á Nepriklausomà Lietuvà atvykæs 

savo motinos aplankyti. 

Nebëra mitingo prie Adomo Mickevièiaus paminklo dràsiojo oratoriaus dailininko 

Vytauto Janèiausko, kuris KGB kelis kartus þiauriai sumuðtas mirë palyginti 

jaunas. Nebëra buvusio politinio kalinio Algimanto Andreikos, kuris mirë ne 

taip jau seniai, mûsø jurisprudencijos iki galo neiðaiðkintomis aplinkybëmis. 

Vytautas Milvydas kartu su dviem broliais kelerius metus partizanavo, o po to 

keliolika metø kalëjo daugelyje imperijos konclageriø. Visi trys broliai iðliko gyvi. 

Nepaisydamas silpnos savo sveikatos, Vytautas ástojo á Lietuvos laisvës lygà ir 

buvo visø protesto akcijø dalyvis. Keturiasdeðimt parø uþtrukusi bado akcija nutraukë 

silpnà jo gyvybës siûlà. 

Nebëra ðiame pasaulyje Lietuvos laisvës lygos nariø kunigø Juozapo Razmanto 

ir Algimanto Mociaus, gydytojo Vaclovo Ralio, muziejininko Kazimiero Budgino. 

379


Amþino poilsio atgulë invalidas Feliksas Bakðys, vokieèiø okupacijos metais 

kalintas uþ pagalbà mirèiai pasmerktiems Lietuvos þydams. 

Dievo karalystëje Lietuvos laisvës lygos rëmëjai kunigai Alfredas Kaniðauskas, 

Bronius Laurinavièius, Kazimieras Vasiliauskas, buvæs komunistas Stasys Jakas, 

marksistas Vaclovas Sevrukas, uoli katalikë Zita Vanagaitë ir daugelis kitø, 

kuriø neþinome, nes iki 1990-øjø metø Laisvës lyga konspiracijos sumetimais nesudarinëjo 

savo nariø sàraðø. 

Praðau tylos minute pagerbti visø jø ðviesø atminimà. 

Vadinamosios dainuojanèiosios revoliucijos metu buvo sugëdinti Lietuvos istorijos 

klastotojai ir „baltø dëmiø“ kûrëjai. Deja, ðiandien kuriamos naujos „dëmës“. 

Akcentuoju, kad Laisvës lyga, bene vienintelë ið aktyviai veikusiø politiniø 

organizacijø, susikûrusiø po partizaninio karo, nebuvo KGB iðaiðkinta. Ákalinti 

buvo trys jos nariai tik uþ tai, kad pasiraðë „45-iø pabaltijieèiø memorandumà“. 

Uþ Laisvës lygos neiðaiðkinimà KGB Maskvos valdþia siuntë savo filialui Vilniuje 

daug papeikimø. Pagaliau Vilniaus Lenino prospekto 40-uoju numeriu paþymëti 

rûmai atsakë Maskvai, kad Lietuvos laisvës lygà sukûrë tik vienas þmogus – Algirdas 

Statkevièius, ir tas pats 1988 m. geguþës pabaigoje emigravo á Jungtines 

Amerikos Valstijas… 

Noriu dar kartà priminti, kad Laisvës lyga buvo pirmoji po partizaninio pasiprieðinimo 

sukurta politinë organizacija, kuri vieðai reikalavo mûsø tautai laisvës, 

o Lietuvos valstybei – nepriklausomybës. Jos politinæ pozicijà aktyviai palaikë 

Tautinio jaunimo sàjunga „Jaunoji Lietuva“ ir kurá laikà – Lietuvos demokratø 

partija. 

Labai sunku mums patiems, Lietuvos laisvës lygos nariams, vertinti Lygos atliktus 

darbus. Manau, kad praëjæ 25-eri metai nuo ásikûrimo yra pakankamas laikas 

objektyviai ávertinti jos veiklà, indëlá kovojant uþ mûsø laisvæ. Tegul apie Lietuvos 

laisvës lygà daugiau kalba ne jos nariai, o objektyvûs Lietuvos istorikai. 

Norëèiau tik keliais glaustais þodþiais paminëti svarbiausius nuveiktus darbus. 

Mano manymu, vienas svarbiausiø Lygos nuopelnø yra 1979 m. rugpjûèio 23 d. 

paskelbtas vadinamasis „45-iø pabaltijieèiø memorandumas“, privertæs Europos 

Parlamentà 1983 m. sausio 13 d. priimti Deklaracijà, raginanèià Jungtiniø Tautø 

Organizacijà svarstyti Dekolonizacijos komisijoje klausimà dël vieninteliø okupuotø 

buvusiø Tautø Sàjungos nariø – Lietuvos, Latvijos ir Estijos – valstybinio 

statuso pakeitimo – priëmimo á laisvø tautø ðeimà. 

Ne maþiau svarbus buvo 1987 m. rugpjûèio 23 d. pirmojo vieðo protesto mitingo 

Lietuvoje suorganizavimas. Ði akcija dar kartà priminë Sovietø Sàjungos vadovams 

ir visam pasauliui, kad trys Baltijos valstybës tapo Sovietø Sàjungos kolonijomis 

dviejø didþiausiø pasaulio tironø – Hitlerio ir Stalino – nusikalstamo sandërio 

dëka. 

Laisvës lyga sutrukdë imperinëms jëgoms primesti lietuviø tautai savàjà „patobulintà“ 

LTSR konstitucijà, pasiraðyti su SSRS vadinamàjà sàjunginæ sutartá ir 

taip áteisinti Lietuvos okupacijà bei aneksijà. 

380

KONFERENCIJOS MEDÞIAGA. ANTANO TERLECKO ÁÞANGOS ÞODIS 

Didelæ svarbà turëjo Lietuvos laisvës lygos 1989 m. geguþës 1 d. pradëta paraðø 

dël okupacinës kariuomenës iðvedimo ið Lietuvos akcija, prie kurios nuo tø 

paèiø metø liepos mënesio vidurio prisidëjo ir Lietuvos persitvarkymo sàjûdis. 

Bendromis jëgomis surinkta 1 milijonas 650 tûkstanèiø paraðø, kurie buvo áteikti 

Sovietø Sàjungos vadovams Kremliuje. 

Á JAV emigravusio aktyviausio Laisvës lygos nario, jos ágaliotinio uþsienyje 

Algirdo Statkevièiaus ir jo draugo Kazio Eringio iniciatyva tarptautinë, antikomunistinë 

ir tautø tradicines vertybes ginanti Amerikos organizacija pavergtø Baltijos 

valstybiø laisvës reikalu visame pasaulyje surinko 5,2 mln. paraðø. Ðis skaièius 

buvo áraðytas á pasaulinæ Guinnesso rekordø knygà ir suvaidino labai svarbø 

vaidmená Lietuvos laisvës byloje. 

Tenka apgailestauti, kad Laisvës lygai nepavyko 1989 m. gruodþio 19–23 dienomis 

sutrukdyti vadinamojo Lietuvos komunistø partijos atsiskyrimo nuo TSKP 

apgaulës. R.Ozolui, bene vieninteliam ið Lietuvos komunistø, uþteko dràsos vieðai 

pripaþinti, kad didþiausia deðiniøjø politiniø jëgø klaida (tvirtinèiau – nusikaltimas) 

buvo ryþto stoka uþdrausti Lietuvos komunistø partijà. Kaip vienas Laisvës 

lygos kûrëjø ir vadovø, kaltæ dël to prisiimu ir sau. Jeigu Laisvës lygai bûtø pavykæ 

priversti Lietuvos persitvarkymo sàjûdá uþdrausti LKP, ðiandien Lietuvoje 

nebûtø tokio socialinio suprieðinimo, nelygybës. Nesijaudintume ir dël to, kad ir 

2004-øjø metø Lietuvos Respublikos Seimo rinkimus greièiausiai laimës kosmopolitinës 

jëgos, kurioms visiðkai nerûpi mûsø Tëvynës interesai, tautos gerovë… 

Linkiu ðiai konferencijai didelës sëkmës! 

Dëkoju Lietuvos Respublikos Seimui, asmeniðkai – Seimo Pirmininko pirmajam 

pavaduotojui Èeslovui Jurðënui, Seimo kancleriui Arvydui Kregþdei, savo 

kolegai Andriui Tuèkui bei Lietuvos istorikams, padëjusiems surengti ðià konferencijà. 

381


382 

PRANEÐIMAI 

LIETUVOS LAISVËS IDËJA PASIPRIEÐINIMO 

ORGANIZACIJØ KOVOJE 

JUOZAPAS ROMUALDAS BAGUÐAUSKAS 

Humanitariniø mokslø daktaras 

Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, þmonës gráþo prie taikaus kûrybinio darbo, 

buvo naikinami nacizmo likuèiai, vyko Europos ðaliø ekonominio ir politinio 

gyvenimo pertvarkymas naujais pagrindais. Lietuvoje naciø iðvijimas nesukëlë 

didelio entuziazmo. Lietuva, tapusi didþiøjø valstybiø sàmokslo ir sovietinës okupacijos 

auka, pergyveno vienà ið kraupiausiø ir didvyriðkiausiø savo istorijos momentø. 

Tauta, laisvës siekiø vedama pakilo á kovà dël laisvës ir nepriklausomybës, 

uþ valstybingumo atstatymà. Kilæs tautos pasiprieðinimas sutapo su antràja 

stalinizmo banga. Sovietø Sàjungoje atsinaujino karo prislopinta kova dël valdþios, 

prieð karà vykæ ir jau tradicija tapæ politiniai teismø procesai, represijos. Lietuvà 

pasiekusi jø banga buvo nukreipta kilusiai partizaninei kovai ir tautos pasiprieðinimui 

slopinti. Jo, kaip kovos prieð „burþuaziná nacionalizmà“, interpretavimas, 

plaèiai skelbiama tariamai vis stiprëjanti klasiø kova kuriant socializmà tapo pateisinimu 

susidoroti su kilusiu tautos pasiprieðinimu, naikinti reþimui nepalankius 

socialinius sluoksnius, kitaip galvojanèius ar nepritarianèius sovietiniam reþimui. 

Kalëjimai ir tremtis, agresyvi cenzûra ir milþiniðkos represinës pajëgos tapo 

tautos pasiprieðinimo slopinimo ir tautiðkumo naikinimo árankiais, kuriais manipuliavo 

reþimà ginanti komunistø partija ir valdþios struktûros. Sovietiniø represiniø 

struktûrø rusø tyrinëtojø duomenimis, per 1945 metus lietuviø skaièius 

Gulage nuo 1805 metø pradþioje iðaugo iki 11361 metø pabaigoje 1 . Lietuvoje paskelbtais 

duomenimis 1945 m. buvo nukauti 9777 ir suimti 7747 partizanai, suimti 

19383 þmonës 2 . 

Vienas ið tautinës ideologijos puoselëtojø V.Alantas 1990 m. iðëjusioje knygoje 

raðë, kad, okupavus Sovietø Sàjungai Lietuvà ir prasidëjus represijoms, iðkilo klausimas, 

„ar ir toliau sëdësime sudëjæ rankas, kol mus galutinai sumals kaimynø 

imperializmo girnos“ 3 . Istorikas ir filosofas Juozas Girnius raðë: „Verþimasis á savo 

tautos laisvæ yra vienas ið giliausiø þmogiðkumo þenklø. Laisvai gyventi mes 

troðkome visà laikà, jau nuo tos kraupios dienos, kai laisvæ praradome. Nes tiek 

þmonës, tiek tautos – pilnai kurti tegali laisvëje“ 4 . 

1 Çåìñêîâ Â.Í., ÃÓËÀÃ (èñòîðèêî-ñîöèîëîãè÷åñêèé àñïåêò), Ñîöèîëîãè÷åñêèå èññëåäîâàíèÿ, 1991, 

Í. 6, c. 10–27. 

2 A.Anuðauskas, Lietuviø tautos sovietinis naikinimas 1940–1958 metais, Vilnius, 1996, p. 448. 

3 V.Alantas, Tauta istorijos vingiais, Chicago, 1990, p. 10. 

4 J.Girnius, Tauta ir tautinë iðtikimybë, Chicago, 1961, p. 174–176.

KONFERENCIJOS MEDÞIAGA. JUOZAPO ROMUALDO BAGUÐAUSKO PRANEÐIMAS 

Lietuviø aktyvistø fronto dar 1941 m. geguþës mën. parengtoje programoje 

sakoma: „...Kaip kiekviena civilizuota pasaulio tauta, taip lygiai ir lietuviø tauta 

geriausià savo tautiniø galiø reiðkimosi laidà ir tobuliausià organizacinæ formà 

mato nepriklausomos valstybës turëjime. Þmonija ligi ðiol dar nesurado jokios 

geresnës tautos tvarkymosi ir vaisingo gyvenimo priemonës, kuria yra nepriklausoma 

valstybë“ 5 . Ðios idëjos toliau buvo vystomos partizanø ideologinëje veikloje. 

Lietuvos partizanø sàjungos 1945 m. kreipimesi sakoma: „Aukos, kurias lietuviø 

tauta patiria kovoje su prieðu, kaip tik rodo, kaip nepaprastai plaèiai ir giliai 

nepriklausomo ir laisvo gyvenimo troðkimas yra áaugæs á jos sàmonæ“ 6 . Nuolat 

buvo pabrëþiama, kad tautos laisvë bei nepriklausomybë yra brangiausias turtas, 

vertas didþiausiø aukø ir pastangø. Lietuvos nepriklausomybës atkûrimas ir Nepriklausomos 

Lietuvos valstybës tæstinumo iðlaikymas sudarë juridiná rezistencijos 

pagrindà. 

LIETUVA IR VAKARAI 

Karo metais pasaulio visuomenë, susipaþinusi su Lietuvos ir kitø Baltijos ðaliø 

okupacijos dokumentais, rodë dideles simpatijas Sovietø okupuotiems kraðtams. 

Uþsienio valstybiø spaudoje buvo skelbiami straipsniai ir leidiniai, kuriuose, pasiremiant 

Atlanto chartija, buvo pabrëþiama, kad pasibaigus karui turës bûti gerbiamos 

tautø teisës laisvai pasirinkti valdymo formà. Rusijai, prisidëjusiai prie 

ðios deklaracijos, reikës pritarti Baltijos tautø valstybinio savarankiðkumo reikalavimams. 

„Kaip didþiosios Baltijos upës teka á Vakarus, taip ir tos tautos visada 

orientavosi á Vakarø Europà“, – pabrëþiama vienoje 1943 m. Ðvedijos laikraðèiø 

publikacijoje 7 . Atsiþvelgiant á reiðkiamà uþsienio visuomenës paramà, Lietuvos, 

Latvijos ir Estijos pasiprieðinimo organizacijos karo metais taip pat vykdë aktyvià 

propagandinæ kampanijà ðalyse ir uþsienyje prieð iðdëstytus Sovietø Sàjungos ketinimus 

iðlaikyti okupuotas Baltijos ðalis. Laisvës viltis sustiprino 1943 m. spalio 

19–30 d. Maskvoje vykusi didþiøjø valstybiø uþsienio reikalø ministrø konferencija, 

svarsèiusi pokario pasaulio sutvarkymo klausimus. Prieð iðvykstant á konferencijà, 

trijø Baltijos valstybiø atstovus priëmë Anglijos uþsienio reikalø ministras, 

JAV valstybës sekretorius. Jiems buvo áteiktos plaèios pro memorijos, kuriose 

Anglijos ir JAV vyriausybës buvo praðomos deklaruoti Lietuvos, Latvijos ir Estijos 

nepriklausomybæ 8 . Pasibaigus Maskvos konferencijai, spaudoje pasirodë optimistiniø 

pareiðkimø dël galimybiø atkurti valstybingumà Baltijos ðalyse, taèiau 

realybë ðá optimizmà greitai iðsklaidë. Stokholmo spauda 1943 m. lapkrièio 8 d. 

paskelbë Igno Ðeiniaus straipsná „Kompromisai dël Pabaltijo?“ Jame sakoma, kad 

5 Ðkirpa K., Pastangos gelbëti Lietuvà. Priedai prie atsiminimø, 1941, geguþis, Lietuvos ypatingasis archyvas 

(toliau - LYA), f. 3377, ap. 48, b. 712, l. 112–114. 

6 „Á bendrà tautos pasiprieðinimà“, Laisvës varpas, 1950, rugpjûèio 15, Nr. 5(157), p. 5. 

7 Cit. pagal Ðvedijos mokslininko balsas Pabaltijo klausimu, LYA, f. 3377, ap. 58, b. 267, l. 53–54. 

8 Eltos biuletenis, 1943, Nr. 6, LYA, f. 3377, ap. 58, b. 267, l. 85. 

383


Maskvos uþsienio reikalø ministrø konferencija nëra pasiekusi vieningo nusistatymo 

dël bûsimosios Baltijos kraðtø padëties 9 . „Pravda“ dar konferencijos iðvakarëse 

vedamajame aiðkiai pasakë, kad SSRS nesiruoðia svarstyti savo sienø klausimo 

10 . „Pravda“ pabrëþë: „Kà pasakytø anglai arba amerikieèiai, jeigu kas imtø 

svarstyti Anglijos arba Amerikos sienø klausimus“. Stalinas kalbëdamas 1943 m. 

Spalio perversmo proga davë aiðkiai suprasti, kad Baltijos ðalys ir toliau liks priklausomos 

nuo SSRS. Apibendrinæ pasaulio spaudos ir politiniø veikëjø atsiliepimus 

apie pokario pasaulio sutvarkymà, pasiprieðinimo organizacijø vadovai padarë 

iðvadà, kad Baltijos „kraðtai uþraðyti Maskvai“. Istorija parodë, kad pasaulio 

politiniø ávykiø raida buvo kur kas sudëtingesnë, negu buvo tikëtasi. Vakarø ðalys 

nepripaþino Baltijos valstybiø aneksijos, bet Teherano, Jaltos, Potsdamo konferencijø 

ir kiti tarptautiniai dokumentai neigë tà nepripaþinimà. Taèiau viltis atkurti 

valstybingumà buvo gyva, skatino tæsti pradëtà kovà. Lietuvoje ir pasaulyje 

buvo dedamos pastangos atkreipti valstybiø vadovø dëmesá á Baltijos ðaliø okupacijos 

paðalinimo problemas. Tai këlë nerimà Maskvai ir jos rëmëjams. LKP(b) 

CK Berlyno radijo laidø santraukoje sakoma, kad „ryðium su Raudonosios armijos 

artinimusi prie Pabaltijo respublikø, hitlerinë spauda sustiprino antitarybinæ 

agitacijà Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje“. Ðioje santraukoje atkreipiamas dëmesys á 

tai, kad Pabaltijo valstybës raginamos „imti pavyzdá ið Suomijos, herojiðkai ginanèios 

savo nepriklausomybæ“. Toliau santraukoje nurodoma, kad JAV Pabaltijo 

iðeiviø tarpe spauda agituoja uþ Pabaltijo kraðtø nepriklausomybæ. Panaðius 

straipsnius spausdina „Chicago Tribune“. Tariamieji Pabaltijo diplomatai – Bilmanis 

ir Þadeikis – nuolat pasirodo Amerikos spaudoje su profaðistine agitacija. 

Pakðtas ragina lietuvius prisijungti prie Skandinavijos valstybiø“ 11 . 

Matydama vis didëjantá pasaulio visuomenës pritarimà Baltijos kraðtø laisvës 

ir valstybingumo atkûrimo siekiams, SSRS sustiprino propagandinæ kampanijà 

uþ jø iðlaikymà SSRS sudëtyje. SSRS Sovinformbiuro virðininko pavaduotojas S.Lozovskis 

1943 m. lapkrièio 25 d. slaptu raðtu kreipësi á VKP(b) CK sekretoriø ir 

Sovinformbiuro virðininkà A.Ðèerbakovà su pasiûlymais sustiprinti sovietinæ propagandà 

Baltijos ðalyse, siekiant jas iðlaikyti SSRS okupuotas. Ðiame raðte sakoma, 

kad „Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje vokieèiai iðvystë demagoginæ kampanijà 

prieð drg. Stalino praneðimà. Talino, Rygos ir Kauno radijo stotys diena ið dienos 

perduota estø, latviø ir lietuviø hitlerininkø atsiðaukimus, organizuoja mitingus, 

kuriuose darbininkø priedanga pasisako gestapo agentai, ir t.t. Visas vokieèiø 

triukðmas turi tikslà ne tik paveikti Estijos, Latvijos ir Lietuvos liaudies mases, 

Ðvedijà ir ypaè iðeivius ið Baltijos respublikø, gyvenanèius JAV. Að manau, kad 

mes per silpnai atsakome á pasiutusià demagogiðkà vokieèiø propogandà. Todël 



11 Paklausymo medþiagos santrauka nuo 1944 01 01 iki 01 27. Pabaltijo valstybiø klausimo svarstymas, 

LYA, f. 1771, ap. 7, b. 278, l. 12. 

384


að surengiau pasitarimà, kuriame dalyvavo Latvijos, Lietuvos ir Estijos Centro 

Komitetø Sekretoriai drg. Kalnberzinis, Snieèkus ir Karotamis, o taip pat ðiø Centro 

Komitetø propagandos vedëjai. Pasitarime buvo nuspræsta, kad visi trys CK 

kartu parengs pasiûlymus dël mûsø propagandos iðplëtimo á Baltijos respublikas, 

Ðvedijà ir JAV“ 12 . 

Ðiame priemoniø plane buvo siûloma naciø okupuotoms Baltijos respublikoms 

skirtoje sovietinëje spaudoje ir radijo laidose organizuoti þinomø Baltijos ðaliø 

visuomenës veikëjø, inteligentijos, darbininkø ir valstieèiø atstovø pasisakymus 

savo tautoms, „demaskuojanèius vokiðkøjø faðistø niekðingà triukðmà dël draugo 

Stalino praneðimo“. Pleèiant propagandà dël Baltijos kraðtø iðlaikymo SSRS 

sudëtyje, buvo siûloma „skubiai parengti ir iðplatinti tarp laikinai okupuotø sovietiniø 

Baltijos respublikø atskirø socialiniø gyventojø sluoksniø lapelius“. Sovietinei 

propagandai turëjo pasitarnauti specialûs laikraðèiø numeriai, skirti „faðistø 

paskutiniø demagoginiø þingsniø Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje demaskavimui“. 

Á ðià kampanijà turëjo bûti átraukti ne tik evakuacijoje gyvenantys Baltijos 

ðaliø þinomi visuomenës veikëjai, netgi represuotieji Lietuvos, Latvijos ir Estijos 

veikëjai. Buvo numatyta parengti kreipimàsi „á Pabaltijo liaudá (atskirai trims respublikoms), 

pasiraðytà þinomø Lietuvos, Latvijos ir Estijos kultûros veikëjø, demaskuojanèius 

vokiðkøjø faðistø apgaulæ“. Laikraðèiø ir lapeliø platinimui á kiekvienà 

respublikà kas mënesá turëjo bûti surengti ne maþiau kaip 3 lëktuvø skrydþiai, 

sustiprintas kasdienis radijo laidø transliavimas Estijai, Lietuvai ir Latvijai, 

operatyviam greitam regavimui á paskutinius ávykius Pabaltijyje ir JAV, Anglijoje 

ir Ðvedijoje anglø ir ðvedø kalbomis. Straipsniuose, siunèiamuose „á lietuviø, latviø 

ir estø laikraðèius JAV, taip pat á didþiàjà JAV, Anglijos ir Ðvedijos spaudà“ 

turëjo bûti iðplëstas publikavimas apie Pabaltijo respublikas, bûtent apie Raudonosios 

armijos pabaltietiðkø daliniø kovinius veiksmus ir kt. 13 Ið istorijos þinome, 

kad Lietuvos komunistø partija siekë ðiuos sovietinës propagandos planus aktyviai 

ágyvendinti. 

Nepaisant susiklosèiusios tarptautinës padëties ir arðios sovietinës propagandos, 

puoselëjamos viltys atkurti Lietuvos nepriklausomybæ neuþgeso. Artëjant Raudonajai 

armijai prie Lietuvos sienø, pasiprieðinimo organizacijos, vertindamos susidariusià 

padëtá, ragino nepasikliauti kitø jëga ir patiems „tapti karine stovykla 

ir visokiais bûdais organizuotis, kad sutelktomis jëgomis sutiktume prieðà“. Lietuviø 

frontas supratæs, kad artimiausiu metu nepavyks „legaliai atstatyti suverenius 

valstybës organus ir karines pajëgas“ ragino ruoðtis efektyviai gynybai nuo 

12 Sovinformbiuro pirmininko pavaduotojo S.Lozovskio raðtas VKP(b) CK sekretoriui, Sovinformbiuro 

pirmininkui A.Ðèerbakovui dël propagandos Pabaltijo klausimu ryðium su J.Stalino kalba 

Maskvoje 1943 m. lapkrièio 25 d., Rusijos valstybinis socialinës politinës istorijos archyvas (toliau – 

RGASPI), f. 17, ap. 125, b. 136, l. 144–145. 

13 Lietuvos KP(b) CK, Latvijos KP(b) CK ir Estijos KP(b) CK bendros priemonës propagandos plëtimui 

prieð vokieèiø propagandà Pabaltijo klausimu, RGASPI, f. 17, ap. 125, b. 136, l. 147–149. 

385


bolðevikø 14 . LLA buvo ásitikinusi, kad vienintele iðeitimi buvo „bolðevikø neásileisti 

ir visomis jëgomis gintis. Jeigu bolðevikai Lietuvon ásikraustys, tai jau tik 

stebuklas galës juos ið èia iðvaryti. Dël to dviejø nuomoniø negali bûti. Mûsø pirmasis 

prieðas yra bolðevikai. Kas kitaip tvirtina, iðduoda Lietuvos reikalus“ 15 . Lietuvos 

Laisvës Kovotojø Sàjûdþio 1944 m. geguþës 12 d. Pro Memorijoje sakoma, 

kad „nesiprieðinus lietuviai konfirmuotø plaèiai ir nuolatos pasaulyje skleidþiamà 

bolðevikiná teigimà, kad lietuviø tauta vienbalsiai nutarusi dëtis prie Tarybø 

Sàjungos“ 16 . 

LLA vadovybë 1944 m. kovo–balandþio mënesiais þengë praktinius þingsnius 

bandydama pasiprieðinti sovietinës armijos sugráþimui – pradëjo organizuoti jaunimà 

á Lietuvos Laisvës Armijos partizanø bûrius. Buvo manoma, kad jie sudarys 

atsikûrusios Lietuvos kariuomenës pagrindà. LLA vadovybë Vanagø rëmimo komiteto 

vardu 1944 m. kreipësi á Lietuvos þmones atsiðaukimu „Prikelkim Lietuvà 

mûsø!“ Jame pabrëþiamas lietuviø tautos nusistatymas kovoti dël laisvës ir kad 

„nuo visø tautieèiø pastangø ir geros valios priklauso, ar mes bûsime kovojanti 

tauta ar ne. O bûti kovojanèia tauta yra bûti norinèia gyventi tauta“, – buvo sakoma 

atsiðaukime 17 . LLA vadovybë, apibûdindama partizaninës kovos taktikà, skelbë, 

kad „kiekvieno lietuvio, galinèio ginklà vartoti, vieta ne Raudonojoj Armijoj, 

bet slaptoj lietuviðkoj – Lietuvos Laisvës Armijoj“ 18 . Partizaninës kovos pagrindai 

toliau buvo grindþiami Lietuvos partizanø sàjungos 1945 m. kreipimesi. Jame buvo 

kvieèiama „visus partizanus, aktyvius kovotojus prisijungti prie vieningo fronto 

uþ laisvæ, sudaryti vienà Lietuvos partizanø sàjungà bendro statuto pagrindu“ 19 . 

„Laisvës varpas“ 1950 m. paskelbtame straipsnyje „Á bendrà tautos pasiprieðinimà“ 

raðë: „Jeigu baudþiauninkø dvasiai leisime savyje ásigyventi, mes tikrai galime 

þûti, jeigu ne dabar, tai vëliau, nors skaièiumi bûtume didesni... Prieðindamiesi 

okupantui mes kovojame uþ visos tautos gyvenimà ir tuo paèiu uþ savo ir savo 

vaikø gyvenimà. Ðiam sunkiam, pavojingam ir be galo atsakingam darbui iðrinktøjø 

nëra. Ðá darbà dirbti yra paðauktas kiekvienas lietuvis, kuriam rûpi tautos 

ateitis“ 20 . 

Pasiprieðinimo organizacijos, suprasdamos Lietuvos politinës ir tarptautinës 

padëties sudëtingumà, greito Lietuvos valstybingumo atkûrimo idëjos neatsisakë. 

Bet koks viltis keliantis pareiðkimas buvo priimamas su dideliu tikëjimu. LLA 1945 

m. birþelio mënesá iðleistame atsiðaukime komentuodama V.Èerèilio 1945 m. geguþës 

13 d. pareiðkimà dël pokario Europos sutvarkymo, pabrëþë þodþius dël Eu- 

14 Lietuviø fronto 1944 m. birþelio 30 d. biuletenis Nr. 25(39), LYA, f. 3377, ap. 55, b. 32, l. 110. 

15 Uþsienio politikos apþvalga, LYA, f. 3377, ap. 58, b. 267, l. 106. 

16 Ten pat; Laisvës kovos 1944-1953 metais: Dokumentø rinkinys, Kaunas, 1996, p. 50. 

17 Lietuvos Laisvës Armijos atsiðaukimas „Prikelkim Lietuvà mûsø!“, LYA, f. 3377, ap. 55, b. 48, l. 134. 

18 „Susimàstykime“, „Neþinomas kareivis“, LLA vienkartinis leidinys, 1945, vasario 16, p. 3. 

19 Lietuvos partizanø sàjungos 1945 m. rugpjûèio 21 d. kreipimasis á aktyvà, LYA, f. K-1, ap. 18, b. 49, 

l. 130. 

20 „Á bendrà tautos pasiprieðinimà“, Laisvës varpas, 1950, rugpjûèio 15, Nr. 5(157), p. 6. 

386


ropos demokratinës tvarkos atkûrimo ir kad „visi Europos kraðtai, iðvaduoti ið 

vokieèiø okupacijos, galës kurti savistovø, nepriklausomà gyvenimà demokratiniais 

pagrindais...“ Atsiðaukime sakoma, kad konferencijoje pasakyti Èerèilio ir Trumeno 

þodþiai rodo, kad „politinis reþimas nebus paliktas jokioje valstybëje. Tai reiðkia, 

kad ir mûsø ðventoje þemëje enkavedistinis batas daugiau nebevaikðèios“ 21 . Lietuvos 

partizanø 1945 m. birþelio 29 d. praneðime buvo tikimasi, kad Lietuvos klausimas 

turi bûti iðspræstas Taikos konferencijoje. Buvo iðvedamos istorinës analogijos, 

kai po Pirmojo pasaulinio karo 1918 m. Taikos konferencijoje Lietuvai pripaþinta 

nepriklausomybë, nors Lietuvà pavergti ir tada siekë tie patys bolðevikai, lenkai ir 

vokieèiai, ir, be to, Lietuva kaip valstybë nebuvo þinoma iðtisus ðimtmeèius. Dabar 

gi Lietuvos valstybë gyvavo ir buvo þinoma visam pasauliui kaipo suvereni valstybë 

iðtisus 25 metus. Taip pat ir ðiuo metu Lietuva tebeturi savo diplomatinius atstovus 

anglosaksø kraðtuose, Ðvedijoje ir kitur. Tad netenka kelti abejonës, kad mûsø 

Tautos suverenumas bûsimoje taikos konferencijoje bus atstatytas 22 . 

Pasirodydavo atsiðaukimø ir kreipimøsi, kuriuose buvo skelbiama apie greità 

tarptautinës padëties pasikeitimà. Visi uþsienio valstybiø pareiðkimai dël tautø 

apsisprendimo teisës ágyvendinimo buvo priimami kaip artimiausios veiklos programa. 

Nuolat pasirodantys, ypaè pirmaisiais partizaninës kovos metais, atsiðaukimai 

siekë palaikyti partizanø ir visos tautos ginkluotos kovos idëjà. 5kmd Rajono 

vado vardu pasiraðytame 1946 m. kovo 16 d. lapelyje „Broliai ir sesës Lietuviai!“ 

sakoma: „Raudonajam slibinui jau iðauðo paskutinë jo vieðpatavimo valanda, 

1946 metø kovo mën. 13 d. Anglija, Amerika, Vokietija paskelbë notà, kurioje ásakoma 

per 3 dienas iðkelti savo kariuomenæ ið uþimtø valstybiø. Tad visi prie ginklo 

á Laisvës kovà“ 23 . Kitame lapelyje „Broliai lietuviai!“ sakoma: „Turime ryþtingai 

tæsti kovà iki galo. Pasibaigus San Francisko konferencijai Lietuva, Latvija ir 

Estija liko nepriklausomos. Iki liepos 15 d. rusø kariuomenë turi pasitraukti ið 

Vokietijos ir Pabaltijo“ 24 . Taèiau tuose paèiuose partizanø leidiniuose skelbta tarptautinë 

informacija rodë, kad pasaulis artimiausiu metu nesiruoðia pradëti karo, 

nors daroma viskas, kad komunizmas bûtø paþabotas ir jëga, ir slopinant komunistiniø 

organizacijø veiklà. Realiai galvojantys pogrindþio vadovai suprato, jog 

„ið tikrøjø yra tiesa, kad bolðevikø valdymo galas priklausys nuo ávykiø uþsienyje. 

Numanydami tai, daugeliu atvejø mes nebetenkame saiko, uþsienio ávykius 

per daug iðpuèiame ir pradedame apie juos kalbëti kaip apie faktus, galinèius 

greitai padaryti laukiamà posûká pasaulinëje politikoje. 

Antras dalykas, kuris èia turi reikðmës, tai tas, kad mes daþnai imame skleisti 

kalbas nepakankamai suprastu reikalu. Iðgirstame koká þodá, kità ir pradedame, 

21 LLA 1944 m. atsiðaukimas „Prikelkim Lietuvà mûsø!“, LYA, f. 3377. ap. 55, b. 48, l. 129–130. 

22 Lietuviø partizanø apygardos ðtabo 1945 m. birþelio 29 d. praneðimas, LYA, f. K-1, ap. 18, b. 61, 

l. 259. 

23 5kdm Rajono vado 1946 m. kovo 16 d. lapelis „Broliai ir sesës Lietuviai!“, LYA, f. 18, ap. 1, b. 39, 

l. 236. 

24 Atsiðaukimas „Broliai lietuviai!“, LYA, f. 18, ap. 2, b. 47, l. 18. 

387


kaip sakoma, ið adatos skaldyti veþimà. Per penkerius antrosios okupacijos metus 

mes jau ne kartà girdëjome nemaþai terminø, kad ðtai jau – ðito pragaro pabaiga. 

Terminai atëjo ir praëjo, kai kurie ëmë nusivilti ateitimi. Tais gandais kaip tik ir 

norima, kad mes netektume atsparumo, kad nuleistume rankas, kad palenktume 

sprandus jø jungui. Todël pasidarykime apdairesni, kritiðkesni ir venkime ávairiø 

gandø. Teisinga informacija ateina per partizanø spaudà. Kvieèiame visus tautieèius 

labiau domëtis pogrindine spauda“ 25 . 

Vëliau ðá tikëjimà stiprino ir pradëtos transliuoti uþsienio radijo stoèiø laidos 

lietuviø kalba. Ðiose laidose buvo siekiama pateikti þiniø, kuriø, kaip raðë „Dirva“, 

trokðta „lietuvis anapus geleþinës uþdangos“, buvo siûloma daugiau skelbti medþiagos 

„tautieèiø dvasiai pakelti“ 26 . „Dirva“ aiðkino, jog „reikia parodyti, kad iðvadavimas 

artëja, kad jø broliai pabëgëliai dirba visomis iðgalëmis vadavimo darbà 

ir kad visas laisvasis pasaulis susijungia politiðkai ir kariðkai prieð komunizmà“ 27 . 

Tuos lûkesèius skatino ir vis labiau pradëjæ ryðkëti prieðtaravimai tarp buvusiø 

sàjungininkø. Vinstono Èerèilio kalba Fultone 1946 m. atskleidë pasaulio susiskaldymà 

á du, vienas kitam prieðingus polius, kuriø viename buvo Jungtinës 

Amerikos Valstijos, kitame – Sovietø Sàjunga. V.Èerèilis atvirai ávardijo SSRS 

„tarptautiniø sunkumø prieþastimi“ ir paragino ðià ðalá visapusiðkai plësti bendradarbiavimà, 

taèiau, kaip parodë istorija, SSRS ðio kvietimo nenorëjo girdëti. Atvira 

visuomenë bûtø buvæs smûgis totalitarinio reþimo egzistavimui. „Nuo Ðtetino 

prie Baltijos iki Triesto prie Adrijos iðilgai viso kontinento buvo nuleista geleþinë 

uþdanga“ 28 . Taigi baigiantis Antrajam pasauliniam karui, kraðte brendo prielaidos 

prieðintis sovietinei valdþiai netgi su ginklu rankose. Taèiau niekas negalvojo, kad 

ði prieðiðkø jëgø konfrontacija pamaþu peraugs á ilgà ir þiaurø karà, á sunkø, kruvinà 

ir beviltiðkà ginkluotà pasiprieðinimà, kuris truks beveik deðimtmetá. 

388 

BOLÐEVIZMAS – TAUTOS NELAIMIØ PRIEÞASTIS 

Susikûrusios pasiprieðinimo organizacijos tautos nelaimiø prieþastimi laikë komunistø 

partijà, jos skelbiamas ir ágyvendinamas bolðevizmo idëjas, todël paèia 

svarbiausia sàlyga lietuviø tautos laisvës ir valstybingumo atkûrimo siekiams ágyvendinti 

buvo bolðevikø okupacijos paðalinimas, o kalbant apie ðiø sàlygø ágyvendinimo 

kelius, buvo pabrëþiama, kad „visos priemonës, kokios tik gali bûti ir 

kuo tik gali bûti, jeigu jos prisideda prie bolðevikinës okupacijos paðalinimo ir 

viso ko nuðalinimo, – mûsø gyvenamomis aplinkybëmis yra pateisinamos, tinkamos 

ir naudotinos“. Dar 1940 m. Lietuviø aktyvistø frontas pagrindiniu savo veiklos 

principu paskelbë grieþtà kovà su komunizmu kaip visa ardanèia socialine 

25 „Netikëkime gandais“, Partizaninë kova, 1949, Nr. 7, p. 1. 

26 Spaudos biuletenis, 1951 07, Nr. 4(40), LYA, f. 1771, ap. 108, b. 15, l. 148. 

27 Spaudos biuletenis, 1952 03, Nr.1–2(47–48), LYA, f. 1771, ap. 133, b. 15, l. 73–74. 

28 The Sinews of Peace by Winston S.Churchil. A Speech at Westminster College, Fulton (Missouri), 5 March 

1946, Fulton, 1995, p. 10–11.


epidemija. Komunistinis reþimas yra ne tik savo esme prieðingas lietuviø tautos 

gyvenimo supratimui, religiniam nusiteikimui, vieðiesiems paproèiams ir ilgaamþëms 

istorinëms tradicijoms, nepakenèiamas savo svetima dvasia, brutaliðkiausiais 

metodais ir laukinëmis priemonëmis, bet jis yra svetimas ir þûtbûtinai pavojingas 

savo pagrindinëmis uþmaèiomis, nes, be visa kita, laipsniðkai vykdo Lietuvos 

rusifikavimà ir ardo esminius tautos pamatus. Socialiniu ir ûkiniu atþvilgiu 

bolðevizmas, kaip savo namuose, taip ir visà mûsø kraðtà tegali paversti iðtisu 

elgetynu. Tautoms ir pavieniams þmonëms jis neða tik skurdà, atþangà, neviltá, 

ûkinæ suirutæ ir atima bet kokios kûrybos dþiaugsmà... 29 Kovos prieð bolðevizmà 

nuostatomis savo veiklà grindë daugelis pogrindþio organizacijø. Antibolðevikinës 

nuostatos buvo reiðkiamos pasiprieðinimo organizacijø platinamuose atsiðaukimuose, 

leidþiamuose leidiniuose. 

Prieðingai pasiprieðinimo organizacijoms, komunistø partija didþiulëmis propagandinëmis 

ir ideologinëmis pastangomis siekë áteisinti ir pateisinti Lietuvos 

okupacijà ir aneksijà, sudaryti tautos apsisprendimo regimybæ. Reþimas skelbdamas 

tendencingai parinktà ir apdorotà medþiagà apie „katastrofiðkà darbininkø 

ir valstieèiø padëtá, dirbanèiøjø politiná beteisiðkumà, burþuazinës „nepriklausomybës 

„iliuzoriðkumà“, visomis galimomis priemonëmis menkindamas nepriklausomos 

Lietuvos ekonominá ir politiná gyvenimà, siekë sunaikinti Lietuvos laisvës 

ir valstybingumo idëjà ir jos skelbëjus. LKP(b) CK IV plenume 1944 m. A.Snieèkus 

demagogiðkai pareiðkë, kad „iki sovietinës valdþios ávedimo Lietuvoje lietuviø 

liaudis niekada neturëjo savo tikrosios nepriklausomybës“ 30 . Sovietinë propaganda 

skelbë, kad tik „Sovietø Sàjungos sudëtyje, broliðkai remiant rusø liaudþiai ir 

kitoms SSRS tautoms, Lietuvos liaudies masëms uþtikrinama tikroji laisvë, materialinë 

gerovë ir spartus kultûros kilimas“ 31 . Partizanø veikla demaskuojant sovietinio 

reþimà propagandà buvo vadinama ðmeiþikiðka, nes partizanai akcentuoja 

„dabar pergyvenamus sunkumus, susiedami juos su sovietinës valdþios ávedimu 

Lietuvoje“ 32 . 

Ypaè komunistai piktai reaguodavo á Lietuvos okupacijos pasmerkimà. Komunistø 

partijos vadovybë siûlë miestø ir apskrièiø komitetams skelbti kompromituojanèius 

duomenis apie partizanø vadus ir aktyvius kovotojus, „demaskuoti 

juos kaip tëvynës, lietuviø liaudies iðdavikus, o taip pat kaip aktyvius faðizmo 

pagalbininkus“ 33 . Ágyvendindama savo ideologinius siekius uþgniauþti tautos lais- 

29 K.Ðkirpa, Pastangos gelbëti Lietuvà, l. 111–112. 

30 LKP(b) CK sekretoriaus A.Snieèkaus praneðimas LKP(b) CK IV plenume 1944 m. gruodþio 27 d., 

LYA, f. 1771, ap. 7, b. 14, l. 8. 

31 LKP(b) CK sekretoriaus A.Snieèkaus praneðimas LKP(b) CK IV plenume 1944 m. gruodþio 27 d., 

LYA, f. 1771, ap. 7, b. 14, l. 47. 

32 LKP(b) CK 1946 m. ataskaita VKP(b) CK Lietuvos biuro pirmininkui V.Ðèerbakovui „Dël propagandinio 

ir ideologinio darbo padëties“, RGASPI, f. 597, ap. 1, b. 23, l. 51. 

33 LKP(b) CK, LSSR MGB ir MVD 1946 m. gruodþio 7 d. bendra direktyva LKP(b) apskrièiø komitetø 

sekretoriams, MVD ir MGB apskrièiø skyriø virðininkams, LYA, f. 1771, ap. 9, b. 241, l. 80. 

389


vës ir valstybingumo atkûrimo idëjas, komunistø partija pirmiausia siekë visiðkai 

sunaikinti Lietuvos Respublikos politiniø visuomenës struktûrø likuèius. Tai buvo 

vykdoma susidorojant su likusiais nepriklausomoje Lietuvoje veikusiø partijø 

ir politiniø organizacijø nariais ir prijauèianèiaisiais. Ypaè didelæ neapykantà komunistai 

rodë tautininkø ir ðauliø sàjungos, jaunalietuviø ir kai kuriø kitø organizacijø 

nariams. Ðiø organizacijø nariai buvo ávardijami kaip galimi kontrrevoliuciniø 

organizacijø kûrëjai ir dalyviai. M.Suslovas 1944 m. gruodþio mën. kalbëjo: 

„Lietuvos SSR partiniai ir sovietiniai organai nepakankamai ryþtingai demaskuoja 

tautininkus, ðaulius ir kitus lietuviðkuosius-vokiðkuosius nacionalistus, kaip 

vokiðkojo faðizmo samdinius, lietuviø liaudies nacionaliniø interesø iðdavikus“, 

kaip trukdanèius sovietizuoti kraðtà, ir pareikalavo „visokeriopai stiprinti kovà 

su lietuviðkaisiais-vokiðkaisiais nacionalistais ir susitaikëliais“ 34 . Bûtinumà persekioti 

buvusiø partijø ir politiniø organizacijø narius represinës ir komunistø partijos 

struktûros primindavo kiekvienos politinës kampanijos metu. NKGB apskrièiø 

skyriai buvo kritikuojami, kad neveda agentûrinio operatyvinio darbo siekiant 

atskleisti ðiø organizacijø antitarybinæ veiklà, kad tarp jø nëra specialiø agentø. 

„Bûtina: iðaiðkinti ir paimti áskaiton visus buvusiø partijø narius ir lyderius. Pravesti 

agentø verbavimà. NKGB skyriuose iðskirti specialius operatyvinius darbuotojus“, 

– reikalavo 1945 m. NKGB-NKVD ágaliotinis Lietuvoje generolas Tkaèenka 

35 . Partinës organizacijos privalëjo stebëti, kad á vienas ar kitas pareigas nepatektø 

buvusiø Lietuvos Respublikos partijø ar politiniø organizacijø nariai. 

Neigdama Lietuvos valstybingumo idëjà komunistø partija siekë átikinti, kad 

sutriuðkinus Vokietijà sovietinë valdþia visose tarybinëse respublikose, taip pat ir 

Lietuvos SSR, ásitvirtino amþiams. „Burþuazijos valdþia Lietuvoje nuversta galutinai 

ir negráþtamai. Lietuvos darbo þmonës – darbininkai, darbo valstieèiai ir inteligentai 

– tvirtai stovi uþ Tarybø valdþià. Eksploatatoriø klasës nebeturi politinës 

valdþios, eksploatatoriai iðstumti ið anksèiau jiems priklausiusiø ekonominiø 

pozicijø. Klasinis prieðas sumuðtas ir sutriuðkintas, bet tai nereiðkia, kad jis nebesiprieðina“, 

– skelbë Lietuvos komunistø partija dar 1941 metais 36 . 

NKGB struktûros vieðai niekino ir neigë partizaninës kovos átakà, taèiau oficialiuose, 

slaptuose dokumentuose buvo priverstos pripaþinti partizanø vadovø kompetencijà 

ir kovotojø pasiaukojimà. Vienas ið NKGB veikëjø S.Kruglovas 1944 m. 

gruodþio 13 d. tarnybiniame praneðime L.Berijai „Apie lietuviðkàjá nacionalistiná 

pogrindá ir priemones likviduojant ginkluotas gaujas Lietuvos teritorijoje“ konstatuoja, 

kad nepakankamai ávertinama ginkluoto pogrindþio bûriø vadovybë. 

Norint iðdildyti ið tautos sàmonës laisvës ir valstybingumo siekius, buvo falsifikuojama 

tautos istorinë praeitis, kuriamos pseudomokslinës socialistinës revo- 

34 LKP(b) CK IV plenumo (1944 m. gruodþio 27-30 d.) stenograma, LYA, f. 1771, ap. 7, b. 11, l. 165. 

35 TSRS NKGB-NKVD ágaliotinio Lietuvai generolo leitenanto Tkaèenkos 1945 m. gruodþio 26 d. 

raðtas, LYA, f. 18, ap. 1, b. 4, l. 160. 

36 A.Snieèkaus ataskaitinis praneðimas V LKP(b) suvaþiavime apie LKP(b) darbà 1941 vasario 5 d., 

LYA, f. 16895, ap. 2, b. 55, l. 135. 

390


liucijos ir socializmo pergalës teorijos, diegiamas tautos nevisavertiðkumo kompleksas, 

dar aktyviau naikinami nepriklausomybës metais sukurti istoriniai ir kultûros 

paminklai, niokojamos istorinës vietos, paþyminèios iðsilaisvinimo kovas, 

paminklai, skirti kritusiems uþ Lietuvos laisvæ pagerbti ir atminti. 

TAUTOS VIENYBËS IDËJA 

Kovos prieð okupacijà akivaizdoje pasiprieðinimo organizacijoms iðkilo reikðmingas 

uþdavinys suvienyti tautà. Tautos vienybës problemos kovojant dël laisvës 

pradëtos svarstyti dar 1940 metais. Lietuviø aktyvistø fronto programiniuose dokumentuose 

teigiama, kad „Bolðevikø okupacijos laikotarpis suspëjo sugriauti veik 

visas kitas lietuviø tautos vidinës organizacijos formas, iðblaðkë tautines pajëgas 

ir moraliðkai suþalojo daugelá paskirø tautieèiø. Ðios padëties ir ateities reikalavimø 

akivaizdoje kyla kitas taip pat nelygstamos reikðmës uþdavinys – lietuviø 

tautos suvienijimas“ 37 . Plaèiai tautos vienybës problemos buvo svarstomos LLKS 

dokumentuose. LLKS Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijoje sakoma: „Tik 

vieningai dirbdami sugebësime ne tik sparèiau ir geriau kurti, bet lengviau iðspræsime 

ir kitas tautos atstatymui bei jos materialiniam – moraliniam gyvenimui 

pakelti reikalingas sàlygas“. Visi geros valios lietuviai, gyvenantys tëvynëje ir uþ 

jos ribø, buvo kvieèiami pamirðti ásitikinimø skirtumus ir glaudþioje vienybëje su 

kovojanèia tauta ásijungti á aktyvø tautos laisvinimo darbà 38 . Pogrindþio leidiniuose 

buvo primenami V.Kudirkos pasakyti þodþiai, kad audrai iðvertus stulpà vienà 

tuojau á jo vietà kità statyti ir neleisti Lietuvos rûmui griûti. Lietuvai buvo patariama 

hidra pavirsti, kad vietoj nukirstos galvos devynios galëtø iðaugti 39 . „Vyèiø 

sàjunga“, neigiamai vertinusi Nepriklausomybës laikø partinius nesutarimus, savo 

1952 m. rugsëjo 8 d. kreipimesi „Mieli tautieèiai!“ skelbë, kad lietuviø tautai 

reikalinga ne partinë vienybë, bet visatautinë. Kreipimesi pabrëþiama, kad negalima 

reikalauti, jog visi tautieèiai bûtø vienodø paþiûrø. Juos turëtø vienyti vieningas 

tikslas. „Vyèiø sàjunga“ buvo pasiryþusi pradëti naujà ideologinës kovos 

etapà uþ Lietuvos laisvæ ir nepriklausomybæ – tautos vienybës stiprinimo etapà 40 . 

Reþimas tautos vienybëje matë jëgà, kuri ardë jo pagrindus. Todël buvo dedamos 

pastangos sukompromituoti tautos vienybës idëjas, tautos vienybës kovojant dël 

laisvës skaldymas tapo visos komunistinës ideologijos Lietuvoje pagrindu. 

TAUTINIO SUSIPRATIMO PUOSELËJIMAS 

Okupacinë valdþia suprato, kad nutautinimà sulaiko tik tautinis sàmoningumas, 

kurá ugdo istorinë praeitis, kalba, todël buvo stengiamasi ne tik sugriauti visas 

37 K.Ðkirpa, Pastangos gelbëti Lietuvà, l. 114. 

38 LLKS Tarybos 1949 m. vasario 16 d. Deklaracija, LYA, f. 3377, ap. 55, b. 218, l. 191. 

39 „Per skausmus á garbæ“, Lietuvos þodis, 1945, kovo 23, p. 1. 

40 „Mieli Tautieèiai!“, Vyèiø sàjungos centro valdybos 1952 m. rugsëjo 8 d. kreipimasis, Vyèiø keliu, 

1952, Nr. 1, p. 3–5. 

391


Lietuvos ekonomines ir politines struktûras, bet ir iðdildyti ið tautos sàmonës jos 

istorijà. Nuosekliai vyko tautos kultûros, viso to, kas priminë tautos istorinæ praeitá, 

naikinimas. LKP(b) CK biuras 1941 m. geguþës 21 d. nutarimu „Dël biustøpaminklø 

nugriovimo muziejaus skvere“ Ðvietimo liaudies komisariatà ápareigojo 

nugriauti generolo Þuko-Þukausko, pavadinto „arðiu reakcioneriumi, kovojusiu 

prieð Raudonàjà armijà“, biustà; Putvio-Putvinsko – „Ðauliø sàjungos vado, 

reakcionieriaus“; karininko Juozapavièius – „þuvusio kovose prieð Raudonàjà armijà“; 

kareivio Lukðio – „þuvusio kovose prieð Raudonàjà armijà“ 41 . Vos tik atsikûrus 

reþimui 1944 m. buvo pareikalauta „kovoje prieð burþuazinæ nacionalistinæ 

ideologijà“ rodyti daugiau budrumo, iðimti ið bibliotekø „aiðkiai nacionalistinio 

turinio literatûrà“ 42 . A.Snieèkus piktinosi, kad „daugelyje Lietuvos miestø tebestovi 

burþuazinës Lietuvos laikais pastatyti paminklai, kurie neturi nieko bendro 

su lietuviø tautos istorija ir kultûra, kurie atvaizduoja kovà prieð tarybinæ santvarkà, 

prieð liaudá“. Lietuvos KP(b) CK agitacijos ir propagandos skyrius buvo 

ápareigojamas „paruoðti konkretø burþuazinës Lietuvos paminklø paðalinimo planà“ 

43 . Tokio budrumo nestokota ir vëlesniais metais. LKP CK smerkë tuos, kurie 

„vietoje to, kad gilintøsi á liaudies revoliucinës kovos istorijà, rinktø medþiagà 

apie kovas tëvynës karo metais, apie pasikeitimus lietuviø liaudies gyvenime tarybø 

valdþios metais, bando sudominti moksleivius feodalø veikla, reklamuoja 

pilis, baþnyèias ir pan. Neþiûrint á tai, sàmoningai ar nesàmoningai jie tai daro, tai 

tarnauja praeities idealizavimui“. Sovietinës valdþios struktûrø veiksmai veikë 

þmoniø psichologijà. 1950 m. partizanø laikraðèio publikacijoje buvo sakoma, kad 

dabartiniu metu ne okupantø represijos yra pavojingos, bet kai kuriø lietuviø abejingumas 

tam, kas ðiuo metu Tëvynëje vyksta, pavojingas tas juodas bekraðtis nevilties 

liûnas, ið kurio kai kurie lietuviai iðbristi negali, pavojingas mûsø pakrikimas, 

savanaudiðkumas, privilegijø ið okupanto ieðkojimas, karjeros siekimas, pernelyg 

greitas uþmirðimas prieðo padarytø nuoskaudø, tarpusavio nesantaikos bei 

intrigos ir t.t. 44 Tautinës sàmonës ugdymas, patriotiðkumo stiprinimas tapo svarbia 

pasiprieðinimo organizacijø veiklos gaire siekiant Lietuvos valstybingumo atkûrimo. 

Jaunimas buvo skatinamas paþymëti reikðmingus tautos gyvenimo ávykius, 

pagerbti jos veikëjus, gilintis á tautos istorijos problemas. 

Nuo pat pirmøjø okupacijos dienø viena ið patikimiausiø priemoniø palaikyti 

tautos dvasiai ir ugdyti tautiniam sàmoningumui buvo spauda. Vienas po kito 

buvo leidþiami pogrindiniai laikraðèiai ir atsiðaukimai, biuleteniai ir kitokio pobûdþio 

leidiniai. „Ðiandien mes turime savo pogrindinæ spaudà, kurios tikslas 

41 LKP(b) CK biuro 1941 m. geguþës 21 d. nutarimas „Dël biustø-paminklø nuëmimo ið muziejaus 

skvero“, LYA, f. 1771, ap. 2, b. 118, l. 12. 

42 LKP(b) CK sekretoriaus A.Snieèkaus praneðimas LKP(b) CK IV plenume 1944 12 27, LYA, f. 1771, 

ap. 7, b. 14, l. 51. 

43 LKP(b) CK sekretoriaus A.Snieèkaus kalba LKP(b) CK VII plenume 1945 m., LYA, f. 1771, ap. 8, 

b. 14, l. 178. 

44 „Á bendrà tautos pasiprieðinimà“, Malda girioje, 1950, liepa–rugpjûtis, Nr. 7-8, p. 134. 

392


kelti tautinæ sàmonæ“, – raðë partizanø leidinys „Malda girioje“ 1950 m. geguþës 

mënesá. Spauda padëjo partizanams palaikyti ir stiprinti tautos dvasià, parengti 

tautà iðkentëti okupacijos atneðtus sunkumus ir nelaimes. 1951 m. birþelio mënesá 

iðëjæs LLKS Rytø Lietuvos srities organas „Pogrindþio tiesa“ savo vedamajame 

„Á skaitytojus“ pabrëþë, kad bolðevikinë puolamoji propaganda prieð Sàjûdá nulëmë 

pogrindþio spaudos atsiradimà 45 . Spauda tapo vienu ið galingiausiø dvasiniø ginklø 

kovojant dël Lietuvos nepriklausomybës atkûrimo. Tai þodþio karas, reikalaujantis 

ið kovotojø ypaè aukðtos dvasios. Pogrindþio leidiniuose buvo raginama 

ðá dvasiná ginklà ne tik iðlaikyti savo rankose ir ðirdyse, bet ir já tobulinti. Juose 

buvo nuðvieèiami svarbiausi lietuviø tautos istorinës kovos momentai, tautos laisvës 

kovos kelias, propaguojamos Lietuvos nepriklausomybës atkûrimo galimybës 

ir keliai. Spaudoje nuolat buvo pabrëþiama, kad galutinai pergalæ nulemia 

dvasiniø jëgø persvara. Tie, kuriø dvasia patvaresnë, visada nugali silpnesnës 

dvasios prieðà, raðoma Pietø Lietuvos srities 1949 m. rugpjûèio 20 d. instrukcijoje 

dël spaudos leidimo ir platinimo organizavimo. Partizanø spauda skelbë kovos 

dël Lietuvos laisvës ideologijà, kovojo prieð tautos vergiðkos dvasios liekanas, gvildeno 

tautai aktualius politinius klausimus. Pogrindinë spauda ir jos platintojai 

ruoðë tautà naujam atgimimui, atvedusiam tautà prie deðimtmeèius siekto tikslo. 

Partizanai pogrindþio leidiniuose skelbë daug straipsniø, kuriuose buvo smerkiamas 

beatodairiðkas istorinës praeities naikinimas ir komunistinës ideologijos 

prievartinis brukimas, kai jau pradþios mokykloje vaikai verèiami mokytis raðyti 

þodþius „Stalinas, Maskva, Tarybø Sàjunga“ ir t.t. LLKS 1951 m. biuletenyje, skirtame 

Vasario 16-ajai, perspëjama, kad okupantai, tikëdamiesi numarinti laisvës 

troðkimà, be atodairos naikina nepriklausomo gyvenimo periode sukurtus paminklus, 

skirtus iðlaisvinimo kovai atminti ar kritusiems uþ laisvæ broliams pagerbti. 

„Ten, kur saulëlydþiais rinkdavomës melstis, kur pagarbiai giedodavome tautos 

himnus, kur praeivis nulenkdavo galvà ir sustodavo mintimis pagerbi Neþinomàjá 

kareivá, knygneðá, ten ðiandien nepaliko nei pamatø buvusiø monumentø. 

Laisvës varpo vakarinæ maldà pakeitë ið miðkø ir alinamø Lietuvos laukø kovos 

uþ laisvæ garsai ir skausmingas þudomos tautos skundas. Bet neþiûrint negailestingos 

nacistinës ir bolðevikinës okupacijø naikinamosios galios lietuviø atþvilgiu, 

mes iðtikimai vykdome Nepriklausomybës akto ágyvendinimà, kuriame naujos 

epochos istorijà, á jos puslapius áraðydami naujus laisvës kovos epizodus“, – 

sakoma biuletenyje 46 . 

Pasiprieðinimo organizacijø dokumentuose buvo keliami reikalavimai visokeriopai 

ugdyti tautos dvasines pajëgas ir telkti jas kultûriniø vertybiø kûrybai, kuri 

yra aukðèiausias þmogaus gyvenimo áprasminimas ir esminis tautinës individualybës 

pasireiðkimas 47 . „Juk prisikimðti pilvà ir prakusti galime bet kokios valsty- 

45 „Á skaitytojus“, Vedamasis, Pogrindþio tiesa, 1951, Nr. 1, p. 3. 

46 „Vasario ðeðioliktosios niuansai“, LLKS LB biuletenis, 1951, Nr. 2, p. 2. 

47 K.Ðkirpa, Pastangos gelbëti Lietuvà, l. 122. 

393


bës pilieèiai bûdami. Ið principo taip pat galime ágyti asmens laisvæ ir pasiekti 

socialiná teisingumà. Bet mes dar jauèiame pareigà iðgelbëti savo kalbà ir kultûrà 

nuo sunykimo grësmës“ 48 , nes tautos dvasia, jos istorija, jos paproèiai ir jos gyvybiniai 

interesai yra nuolatinis idëjinis ðaltinis ir vertybiø kriterijus“ 49 . 

Pogrindþio organizacijos perspëdavo gyventojus apie reþimo nuolat rezgamas 

pinkles Lietuvos okupacijai áteisinti. Vos tik pasibaigus karui, 1945 m. liepos 17 d. 

buvo suðaukta Potsdamo konferencija, kuri turëjo apsvarstyti pokarinës Europos 

politinio gyvenimo klausimus. 

SSRS politinës struktûros ir jø rëmëjai Lietuvoje sumanë surengti Lietuvos 

okapacijos átvirtinimo kampanijà. LKP(b) CK 1945 m. birþelio 22 d. paskelbë laiðko 

Stalinui pasiraðymo akcijà. Iðsiuntinëtoje direktyvoje komunistø partijos komitetams 

buvo nurodoma rengti mitingus okupacijos penkeriø metø jubiliejui 

paþymëti, ðlovinti Stalinà ir Raudonàjà armijà, Lietuvos okupacijà 50 . Pasiprieðinimo 

organizacijoms atsirado proga dar kartà priminti tautai jos laisvës ir 

valstybingumo atkûrimo siekius, iðdëstyti juridinius pasiprieðinimo kovos aspektus. 

Nors komunistø partija ir neskelbë, bet buvo aiðku, kad ðia laiðko pasiraðymo 

kampanija buvo siekiama tolesnio Lietuvos okupacijos áteisinimo. Ðios 

politinës kampanijos metu Lietuvoje pasklido gandai, kad Sovietø Sàjunga vykdo 

slaptà plebiscità ryðium su Anglijos ir Amerikos spaudimu dël Lietuvos okupacijos, 

kad norima iðsiaiðkinti, kokia turi bûti Lietuva – sovietinë ar nepriklausoma. 

Partizanø „Girios balso“ ekstra laidoje gyventojai buvo perspëti, kad 

1945 m. birþelio mënesá prasidedanèio paraðø rinkimo po „Lietuviø tautos padëkos 

laiðku Stalinui“ priedanga bolðevikai nori surengti plebiscità, patvirtinantá 

Lietuvos okupacijà 51 . Kai kur netgi buvo platinami laiðkai, kuriuose buvo siûloma 

pasiraðyti uþ tai, kad Lietuva bûtø nepriklausoma 52 . LLA platintame atsiðaukime 

sakoma: „Brangûs lietuviai! Perspëjame nuo bet kokio paraðø davimo, 

nes tai gali baigtis Lietuvos iðdavimu“ 53 . LLA iðplatintame „Kreipimesi á 

lietuviø tautà“ sakoma: „Paskutiniu metu Maskva, negalëdama árodyti San Francisko 

konferencijai teisës uþgrobti Pabaltijo ðaliø, dar kartà nutarë patikrinti mûsø 

tautos valià. Todël mûsø budrumas ðiomis dienomis duoda mums galimybæ 

pastebëti naujus spàstus, kuriuos prieðas ruoðia mûsø tautai. Nesugebëdamas 

uþmaskuoti pasaulio akyse 1941 metø ir dabartinio teroro, jis griebësi naujos 

diplomatijos“. Partizanai siuntë á kaimus savo þmones, kurie prisistadydavo paraðø 

po laiðku Stalinui rinkëjais. Jie supaþindindavo gyventojus su partizanø atsiðaukimais, 

ragino nepasiraðyti po laiðku Stalinui. Partizanai ið sutiktø paraðø 

48 A.Langemestas, „Apie nacionalizmà, kultûrà ir tautos kultûrà“, Metai, 1991, Nr. 9, p. 120. 

49 Lietuvos Laisvës Armijos programa, LYA, f. 3377, ap. 55, b. 42, l. 125–126. 

50 LKP(b) CK 1945 m. birþelio 22 d. nutarimas dël laiðko Stalinui, LYA, f. 1771, ap. 8, b. 247, l. 166. 

51 Girios balsas, 1945 m. birþelio 30 d. ekstra laida, LYA, f. 3377, ap. 58, b. 177, l. 23. 

52 LSSR MGB Kauno operatyvinio sektoriaus 1945 m. liepos 7 d. specialus praneðimas apie neigiamus 

pasireiðkimus pasiraðant laiðkà Stalinui, LYA, f. K-1, ap. 10, b. 23, l. 285–288. 

53 LLA 10 grupës 1945 m. liepos 2 d. lapelis, LYA, f. 18, ap. 1, b. 10, l. 316. 

394


rinkëjø atiminëjo lapus su paraðais, reikalavo nutraukti iðdavikiðkà darbà. Pavyzdþiui, 

vien Kauno apskrityje partizanai atëmë 21 laiðkà su 1146 paraðais, iðplatino 

56 atsiðaukimus 54 . 

Kitas sovietinës valdþios bandymas átvirtinti Lietuvos okupacijà buvo rinkimai. 

Partizanai þmonëms aiðkino juridinius ir politinius nepriklausomybës gynimo 

aspektus ir ragino boikotuoti rinkimus. Boikotuojant rinkimus, pirmiausia buvo 

siekiama parodyti tautos dvasiná atsparumà ir laisvës idëjos nemarumà. Buvo pabrëþiama, 

kad sovietiniai rinkimai Lietuvoje skirti Vakarø pasaulio visuomenës 

akims apdumti. „Laisvës varpe“ 1946 m. paskelbtame straipsnyje „Kodël mes turime 

suboikotuoti bolðevikinius rinkimus?“ gyventojams buvo aiðkinama, kad rinkdami 

atstovus á Sovietø Sàjungos aukðèiausiàjá ástatymø leidþiamàjá organà ir dalyvaudami 

rinkimuose „mes atliktume laisva valia plebiscità ir bolðevikinio smurto 

bei apgaulës faktà patvirtintume teisiniu aktu. ...Tokiu bûdu nepriklausomybës 

atgavimas nusitæstø neþinia kuriam laikui ir bolðevikai galëtø sunaikinti didelæ 

tautos dalá“ 55 . Rinkimø boikotu buvo stengiamasi parodyti, kad lietuviø tauta buvo 

prievarta ájungta á TSRS sudëtá ir kad nesutinka bûti nei Sovietø Sàjungos dalimi, 

nei priimti bolðevikinës vergijos santvarkà. Straipsnyje paþymima, kad pasaulio 

valstybës juridiðkai nëra pripaþinusios Lietuvos ájungimo á Sovietø Sàjungà 

ir kad bolðevikinë valdþia yra okupacinë. O kaip tokia, ji neturi teisës Lietuvoje 

daryti rinkimø á savo tarybas. Be panaðaus pobûdþio aiðkinimø neapseidavo nei 

viena rinkiminë kampanija. 

* * * 

Nuslopinus ginkluotà tautos pasiprieðinimà, kûrësi naujos organizacijos, kurios 

tæsë pokario metais pradëtà kovà dël laisvës, bet jau pasikeitusiomis sàlygomis. 

Kad ir kokià veiklos formà ir kryptá pasirinktø organizacija ar grupë, laisvës ir 

valstybës atkûrimo idëjos buvo svarbiausias veiklos akstinas. Kaip skelbiama Lietuvos 

laisvës lygos 1978 m. Steigiamojoje deklaracijoje: „Lietuviø tautos kovos uþ 

savo laisvæ praëjusiame ir dabartiniame ðimtmetyje, sudëtos milþiniðkos aukos ir 

kanèios parodë pasauliui lietuvio dvasios ryþtà iðlikti savimi bet kokiomis sàlygomis, 

bet kokia kaina. Lietuviø tautos sukilimas 1941 m. birþelá, deðimt metø trukusi 

partizaninë kova, 25 metus besitæsiàs neginkluotas tautos pasiprieðinimas 

rusiðkajai komunistinei okupacijai demonstruoja dabartiniam pasauliui tautos ryþtà 

bûti laisva“ 56 . 

54 LKP(b) CK 1945 m. liepos 31 informacija apie politiná darbà pasiraðant laiðkà Stalinui, LYA, f. 1771, 

ap. 8, b. 247, l. 17. 

55 „Kodël mes turime suboikotuoti bolðevikinius rinkimus“, Laisvës varpas, 1946, vasario 1, Nr. 2(4). 

56 A.Terleckas, Didysis sàmokslas prieð Lietuvà, 1996, p. 47. 

395


396 

NUO „LAISVËS ÐAUKLIO“ IKI LAISVËS LYGOS 

ALGIRDAS JAKUBÈIONIS 


Daugiau nei prieð ketvirtá amþiaus, 1976 metais, skambiu ir prasmingu pavadinimu 

buvo iðspausdintas pirmasis pogrindþio leidinio „Laisvës ðauklys“ numeris. 

„Laisvës ðaukliui“ teko dvi svarbiausios misijos. Pirma – pradëti pilietinës, tautinës 

pakraipos nelegalià spaudà ir antra – paruoðti dirvà Lietuvos laisvës lygos 

susidarymui. Jau vien tokiø tikslø pakako, kad „Laisvës ðauklys“ taptø vienu reikðmingiausiø 

pogrindþio leidiniø ir jo vieta antisovietiniame pasiprieðinime deramai 

vertinama. Aðtuntajame–devintajame deðimtmeèiuose buvo spausdinama apie 

30 pogrindþio leidiniø. Dauguma jø eidavo neilgai. Toks likimas iðtiko ir „Laisvës 

ðauklá“, bet jo reikðmë pralenkia daugelá kitø. „Laisvës ðauklys“ ne tik kritikavo, 

apraðë blogybes, bet svarbiausia – jis ðaukë á laisvæ ir subûrë bendraminèiø bûrelá, 

tapusá Laisvës lygos branduoliu. 

Ne maþiau svarbus ðis leidinys buvo tuometiniam skaitytojui. „Laisvës ðauklio“ 

straipsniai ágalino paþinti tautos praeities istorinæ tiesà. Jo raginimas „Atitieskim 

nugaras“ þadino laisvës troðkimus. Svarios þinutës akivaizdþiai teigë, kad 

Lietuvoje yra þmoniø, kovojanèiø prieð atveþtà sovietinæ sistemà. 

„Laisvës ðauklys“ buvo ne tik pasiprieðinimas sovietiniam reþimui, bet ir neginkluoto 

pasiprieðinimo, brendusio Lietuvoje, dalis. Lietuvos gyventojø pilietinis 

nepaklusnumas sovietinei tvarkai iðliko per visà sovietmetá. Þymiausi jo atspindþiai 

– 1956 m. Vëliniø metu Vilniuje ir Kaune kilusios demonstracijos, masinis 

vengimas dalyvauti rinkimø farsuose, sovietinio gyvenimo þenklø pajuokimas, 

simboliø atmetimas, Vakarø demokratijø vertybiø priëmimas. Ðias pilietinio nepaklusnumo 

formas septintojo–aðtuntojo deðimtmeèiø sandûroje radikaliai papildë 

Katalikø Baþnyèios kunigø kova uþ teisæ katechizuoti vaikus, reikalavimas 

uþtikrinti tikinèiøjø teises, gerbti Baþnyèià. Nuo aðtuntojo deðimtmeèio ðis pasiprieðinimas 

dar labiau sustiprëjo, ásikûrë pogrindinë kunigø seminarija, plito vienuoliø 

misionieriavimas, nuo 1972 m. pradëta leisti „Lietuvos Katalikø Baþnyèios 

Kronika“. Tuo metu subrendo ir pilietinis, tautinis pasiprieðinimas, kurio desperatiðkiausia 

iðraiðkos forma – R.Kalantos susideginimas 1972 m. pavasará. 1976 m. 

pradëjo veikti Lietuvos Helsinkio grupë, kurios pagrindinis tikslas buvo siekti 

þmogaus teisiø uþtikrinimo. Ir þmogaus, ir Baþnyèios teisës buvo svarbu, taèiau 

trûko jëgos, kovojanèios uþ tautos teises. Tai, kad tautinë savimonë Lietuvoje ne 

tik neiðnyko, bet cirkuliavo ir vis labiau plito tautieèiø màstysenoje, rodo net sovietiniø 

pareigûnø kalbos. Jose itin daþnai buvo raginama kovoti su „burþuaziniu 

nacionalizmu“, keliamas tikslas formuoti „homo sovieticus“. Tad tautinë atmosfera, 

pasiprieðinimas, antisovietinës nuostatos buvo ta aplinka, kurioje brendo 

„Laisvë ðauklio“ ir LLL grupës paþiûros. 

Nuo aðtuntojo deðimtmeèio pradþios Lietuva pajuto didesná sovietiná spaudimà. 

Tokia padëtis neigiamai atsiliepë kraðtui. Vis garsiau pradëta kalbëti apie

KONFERENCIJOS MEDÞIAGA. ALGIRDO JAKUBÈIONIO PRANEÐIMAS 

visuotiná rusø kalbos vartojimà. Nuo 1977 m. daugëjo nurodymø ir reikalavimø 

ádiegti ir átvirtinti rusø kalbà valstybiniame ir visuomeniniame gyvenime, ðvietimo 

ástaigose, mokyti jos pradedant nuo vaikø darþelio. Ëmë grësti spartesnis rusifikavimas. 

Sovietø Sàjungoje sukurpti ekonominës raidos planai numatë spartesná 

ir Lietuvos ekonomikos integravimà á Sàjungos ekonomikà. Aðtuntajame 

deðimtmetyje buvo sudaryti pramonës gamybiniai susivienijimai, kurie dirbo tik 

sàjunginëms ámonëms ar karinei þinybai, bet ne Lietuvos interesams. Stambiø ámoniø 

formavimas paskatino ir ágalino pareigûnus pritraukti darbo jëgà ið kitø Sovietø 

Sàjungos vietø. Daugëjo rusakalbiø gyventojø ir nors Lietuvos tautinei sudëèiai 

tai nedaug grësë (kraðte apie 80% gyventojø buvo lietuviai), bet su jais plito buitinis 

rusø kalbos vartojimas, jø interesø iðkëlimas virð lietuviø interesø, skverbësi 

kitos tradicijos, vertybës, buvo skatinamas „tautø suartëjimas“. Netgi sovietinë 

masinë kultûra diegë mintá, kad sovietþmogio adresas, tai „ne namas ar gatvë“, o 

visa Sovietø Sàjunga. To meto laikraðèiai mirgëjo tokiais pseudoterminais, kaip 

„vieningas socialinio ûkio kompleksas“, „vieninga sovietinë liaudis yra nauja istorinë 

þmoniø bendrija“. Ið esmës po tokiu sovietiniu kosmopolitizmu slypëjo rusiðkasis 

nacionalizmas, nes kitos tautos turëjo ásilieti á rusø tautà. Jau tuo metu 

Lietuvoje buvo pradëtas lietuviðkø tëvavardþiø rusinimas, vietoj Jono ir Petro á 

pasus raðë Jonoviè ar Petroviè. 

Aðtuntajame deðimtmetyje susiformavo sovietinio gyvenimo fenomenas, vëliau 

ávardintas „stagnacija“ arba „sàstingiu“. Jis apëmë ekonomikà, visuomeniná 

gyvenimà, oficialiàjà kultûrà. Sovietinë nomenklatûra ágavo absoliuèias teises, daugëjo 

ávairiø piktnaudþiavimø tarnybine padëtimi. Biurokratijos administracinis 

neveiklumas buvo dangstomas nieko nereiðkianèia socialistine naujakalbyste. Ne 

darbas, bet dirbimo vaizdavimas tapo realybe ir vadinamàja „stagnacija“. Be to, 

daugëjo neigiamø reiðkiniø ekonomikoje: krito darbo naðumas, lëtëjo pramonës 

raida, ëmë trûkti kuro, elektros, sumaþëjo pragyvenimo lygis. Tai buvo socialistinio 

ûkio krizës þenklai. Sovietinë sistema jau negalëjo jai uþkirsti kelio. Dël to 

buvo sustiprinta cenzûra laikraðèiams ir þurnalams, informavimo priemonës turëjo 

rodyti tik teigiamas gyvenimo puses, negalëjo bûti kritikos, mokslu paremtos 

gilesnës analizës. Taigi rusifikavimas, kosmopolitizmas, visapusiðkas sàstingis ëmë 

kaustyti visuomenæ. Tokia ávykiø raida gimdë sieká parodyti tautos interesus, atskleisti 

tikrà padëtá ðalyje, ávardinti tuos asmenis ir tuos reiðkinius, kurie þlugdë 

Lietuvos ir jos gyventojø likimà. Apraðyti tai buvo galima tik nelegaliame leidinyje, 

kuriam laisvës ir tautos siekiai buvo svarbesni uþ tikinèiøjø interesus ar þmogaus 

teises. 

Tuo laikotarpiu á Lietuvos vidaus raidà pamaþu skverbësi ir kiti neigiami reiðkiniai. 

Lietuvoje subrendo nauja karta, kuri neprisiminë Lietuvos okupacijos, neturëjo 

þiniø apie kraðto gyventojø represijas ir tremtá, menkai nutuokë apie ginkluotas 

laisvës kovas. Sovietinë ideologija iðkreipë istorijà, pateikë neteisingà Lietuvos 

raidos vaizdà. Tai skatino bûsimuosius „Laisvës ðauklio“ leidëjus skirti dëmesá 

istorinës tematikos straipsniams. 

397


Brendo dalies visuomenës konformizmas, vartotojiðkumas. Atrodë, kad sistema 

nekintama, todël kildavo siekis paimti ið sistemos tai, kas ámanoma: automobilá, 

vasarnamá, geresnius daiktus, t.y. susitelkti ties materialinëmis gërybëmis, 

bet ne ties laisvës, tautos pasiprieðinimo tikslais. Vartotojø akyse pasiprieðinimas 

reþimui buvo nesuvokiamas, kartais netgi vertintas kaip kvailystë, sunkinanti jø 

gyvenimà. Sovietinë ideologija taip pat nevaidino jokio vaidmens, neturëjo átakos, 

bet nyko ir tradicinës vertybës, smuko moralë. Gyventojai vis daugiau vartojo 

alkoholio, ypaè pigaus vyno pakaitalo. Gerdavo ámonëse, gerdavo laisvalaikio 

metu. To pasekmë – daugëjo eismo nelaimiø, susiþalojimø gamyklose, skyrybø. 

Kovotojai prieð sovietinæ sistemà negalëjo likti nuoðalyje nuo problemos, kuri galëjo 

pakenkti tautos reputacijai, susilpninti pasiprieðinimà. 

Tam tikrà postûmá tautinës pakraipos leidiniams atsirasti suteikë tarptautinë 

padëtis. Tiksliau, nusivylimas Vakarø demokratijos ðaliø politika, nukreipta á susitaikymà 

su SSRS. Kovotojai prieð sovietiná reþimà nusivylë per silpna Vakarø 

reakcija á „Prahos pavasario“ nuslopinimà 1968 metais. Lietuviø netenkino ir taip 

vadinta d‘etanto politika, á kurià átikëjæ Vakarø politiniai lyderiai palaikë santykiø 

atðilimo idëjà. 1975 m. Europos ðaliø, JAV ir Kanados vadovai pasiraðë Helsinkio 

baigiamàjá aktà, kuriuo pripaþino Europos sienø, susidariusiø po Antrojo pasaulinio 

karo, nelieèiamumà. Politinë nelegali spauda privalëjo kelti tautø teisës á valstybingumà 

problemà, parodyti, kad yra kovojanti Lietuva, nesusitaiksèiusi su pasaulio 

galingøjø norais bei sprendimais. 

Vadinasi, aðtuntojo deðimtmeèio pradþioje nepalankios Lietuvai tarptautinës 

sàlygos, Sovietø Sàjungos vidaus politika, nukreipta prieð tautines aspiracijas, buvo 

tos aplinkybës, kurios ne suþlugdë, bet paskatino kovotojus spausdinti „Laisvës 

ðauklá“, o vëliau suvokti bei átikinti kitus, kad geriausias bûdas uþkirsti kelià Lietuvos 

surusinimui yra valstybingumas ir jam pasiekti bûtina sukurti kovos organizacijà. 

Leisti pilietinës pakraipos leidiná skatino ir tai, kad apie Lietuvos reikalus raðë 

rusø disidentinë spauda, o tai þeisdavo tautines ambicijas. Apie pilietiná pasiprieðinimà 

maþai raðë katalikiðkojo pogrindþio leidiniai. Taip kilo sumanymas spausdinti 

tautinës pakraipos leidiná, kurio pagrindiniai akcentai: laisvë ir nepriklausomybë 

bei tautos interesai. Ðis sumanymas kilo 1975–1976 metais. 1976 m. buvo 

iðleistas „Lietuvos balsas“, taèiau tik keliais egzemplioriais ir pasitarnavo tik kaip 

ávadas á naujà leidiná. Mintá leisti „Laisvës ðauklá“ suformavo Kæstutis Jokubynas. 

Jis tapo „þurnalëlio“ iniciatoriumi, leidëju ir pavadinimo autoriumi. K.Jokubynas 

átikino, kad toks pavadinimas graþiai skamba ir gimtàja, ir anglø kalba. Kiti sutiko 

su juo ir palaikë mintá, kad naujasis vardas yra prasmingas. Leidiná leido bei didþiausià 

indëlá áneðë Antanas Terleckas, Julius Sasnauskas, leisti padëjo bei vienokià 

ar kitokià paramà teikë Birutë Burauskaitë, Vytautas Boguðis, Jonas Pratusevièius, 

Romaldas Ragaiðis, Dalia Sasnauskienë, Stasys Stungurys, Elena Terleckienë, 

Andrius Tuèkus, Zita Vanagaitë, Jonas Volungevièius, Bronius Kiðkis. Tam 

tikrà paramà suteikë Vilniaus universiteto bibliotekos specfondo darbuotoja Ba- 

398


joraitë, kuri leisdavo A.Terleckui susipaþinti su naujausia Vakaruose iðleista istorine 

literatûra, rizikuodama susilaukti nemalonumø. 

Pirmasis naujojo leidinio straipsnelis pasiraðytas gana paprastai: „Laisvieji 

lietuviai“. Tai galima vertinti ne vien tik kaip tautinës savimonës iðraiðkà, bet ir 

parodymà buvus aukðèiau sovietiniø realijø, sieká savo pavyzdþiu laisvinti tautieèius 

bei pasijusti nepriklausomiems. Leidinio leidëjus, kaip ir visus neginkluotos 

antisovietinës kovos dalyvius, reikia ávardinti pasiprieðinimo dalyviais. Ne 

disidentais. Pastarøjø vardas taikomas þmogaus teisiø gynëjams Sovietø Rusijoje. 

Jie nesutiko ir kovojo prieð sistemà, bet ji buvo kilusi jø ðalyje. Lietuva buvo okupuota 

ir aneksuota, sistema kraðte buvo ádiegta represijomis ir per prievartà. Lietuvoje 

vyko kova ne tik prieð sovietiná reþimà, bet ir uþ nepriklausomybës atkûrimà. 

Tai pasiprieðinimas. Aðtuntajame deðimtmetyje ið esmës jau negalëjo bûti kitokiø, 

kaip tik neginkluotø pasiprieðinimo formø. Nelegalios spaudos leidimas, 

tiesos þodþio skleidimas buvo vienu tokios kovos aspektø, o jos leidëjai – pasiprieðinimo 

dalyviai. 

Prieð pradëdami leisti „Laisvës ðauklá“ jo autoriai rutuliojo tematikà, aptarë 

motyvus bei tikslus. Visus juos galima sutelkti á keletà grupiø: 1) „þadinti tautoje 

viltá atkurti Lietuvos valstybingumà. Átikinti jà, kad nepriklausomybæ Lietuva gaus 

tik kovodama. Ir tik nepriklausoma Lietuva yra jos materialinës ir dvasinës kultûros 

garantas“ (A.Terleckas, Didysis sàmokslas prieð Lietuvà, Kaunas, 1996, p. 42); 

2) iðsaugoti istorinæ atmintá, atskleisti praeities ávykius, kurie labiausiai primintø 

senà Lietuvos valstybingumà; 3) stengtis paþadinti, formuoti ar ugdyti tautinæ 

lietuviø savimonæ, ypaè jaunimo; 4) kovoti prieð rusifikacijà, Vilniaus kraðto lenkinimà, 

prieð nutautinimà, nes tai grësë Lietuvos ateièiai; 5) teigti tautai formulës 

„Prieð vëjà nepapûsi“ þalà, nes ji leido sistemai funkcionuoti, skatino prisitaikymà, 

bei smerkti tuos lietuvius, kurie tapo reþimo adeptais; 6) atskleisti ir kelti tas 

blogybes, kurios pakerta tautos dvasià, jà þaloja fiziðkai. Tokie tikslai nulëmë ir 

„þurnalëlio“ tematikà, struktûrà, siekius, kurie buvo suformuluoti pirmojo numerio 

dviejuose pirmuosiuose vedamuosiuose. Tokius tikslus këlë ir Laisvës lyga. 

Pirmasis vedamasis buvo pavadintas „Laisvieji lietuviai pavergtoje tëvynëje“ 

ir buvo „Laisvës ðauklio“ credo. Bûtent jame iðvardintos esminës vertybës – laisvë, 

taurumas ir gëris, dël kuriø verta kovoti. Iðaukðtintas kiekvienas, kuris prieðinosi 

pavergëjams, nes tik taip jis tampa laisvas. Svarbiausiu tokio pasiprieðinimo 

aktu ávardinta R.Kalantos auka, skatinusi laisvës kovà. Su laisvës idëja susijusi ir 

laikraðèio „Laisvës ðauklys“ paantraðtë: „Visuomeninis laisvøjø lietuviø laikraðtis“. 

Tai galëjo reikðti viena – tik laisvas galëjo paimti ir skaityti leidiná be baimës. 

Laisvës lygos tikslu taps laisvos visuomenës brandinimas. Visuomeninis – skirtas 

platiesiems gyventojø sluoksniams, pilietinës, tautinës, ne tik religinës pakraipos, 

politinis laikraðtis. 

Antrasis vedamasis formulavo tikslus ir vadinosi „Mûsø uþdaviniai“. Pradþioje 

nusakoma, kad Lietuvos okupacija ir aneksija turi „religiná, tautiná, politiná ir ekonominá 

pobûdá“. Toliau teigiami uþdaviniai: „mûsø pagrindinis tikslas – kovoti 

399


su bolðevikine dezinformacija“, stengtis jungti religinius ásitikinimus su tautiniu 

susipratimu, „laikraðtis kovos su kosmopolitizmo apraiðkomis“. Leidëjai skelbdami, 

kad „tiesa yra aukðèiau uþ visus autoritetus“ („Mûsø uþdaviniai“, Laisvës 

ðauklys, 1975, Nr. 1), nurodë ne tik straipsniø atrankos kriterijø, bet ir iðsakë leidinio 

moralinius principus. 

Jau pirmajame „Laisvës ðauklio“ numeryje iðryðkëja vyraujanti tematika – istoriniai 

straipsniai, istorijos ðaltiniai – dokumentai, prisiminimai. 

Didþiausias dëmesys buvo skirtas 1940–1941 m. Sovietø Sàjungos ávykdytos 

Lietuvos Respublikos okupacijos istorijai. Straipsnyje „Bolðevikinë revoliucija 

Maskvos ir Berlyno komisariatuose bei TSRS pasiuntinybëje Kaune“ autorius pateikia 

gana visapusiðkà ávykiø raidà. Aptariamas tuo metu sovietinës propagandos 

grieþtai neigtas Molotovo–Ribentropo paktas ir nusakoma jo esmë. Tai ir nulëmë, 

kad LLL vieðai pasmerkë ðá paktà 1987 m. rugpjûèio 23 dienà. 

Dëmesio „Laisvës ðauklio“ puslapiuose susilaukë ir 1941 m. Birþelio sukilimas. 

Straipsnyje, pasiraðytame „Skirmanto“ (A.Terleckas) vardu, parodyti pagrindiniai 

sukilimo momentai: jo paruoðimas, eiga, vadovai, sukilëliø likimas. Autorius 

akcentuoja, kad sukilimas demonstravo laisvës troðkimà, o tokia charakteristika 

neigë sovietmeèio iðvedþiojimus apie sukilimo „profaðistinæ“ esmæ. Itin svarbu 

ir tai, kad sukilimas suvokiamas istorinëje tëkmëje ir sakoma: „Lietuva 1918 m. 

vasario 16 d. prisikëlë tik todël, kad 1794 m., 1831 m. ir 1863 m. lietuviø tauta 

neatsiklaupë prieð rusiðkàjá pavergëjà, o parodë savo tvirtà valià ir ryþtà, nenumaldomà 

troðkimà bûti laisva“. (Skirmantas, „1941 m. sukilimas Lietuvoje“, Laisvës 

ðauklys, 1976, Nr. 2) . Taip iðsakoma istorinë perspektyva – kraðtas vël bus nepriklausomas. 

Didþiausià dëmesá autoriai skyrë kraðto okupacijai, represijoms, sovietinio reþimo 

kritikai. Á akis krenta tai, kad nëra nei vienos publikacijos, skirtos Lietuvos 

laisvës kovoms (1944–1953) paminëti, analizuoti ar apraðyti. Galima numanyti, 

kad leidëjai laikësi neginkluoto pasiprieðinimo nuostatø ir akcentavo tautos dvasinio 

pasiprieðinimo reikðmæ, skatino tokia forma paneigti okupanto siekius. Ði 

mintis bus suformuluota LLL Deklaracijoje ir akcentuota, kad „25 metus besitæsiàs 

neginkluotas tautos pasiprieðinimas ... demonstruoja dabartiniam pasauliui 

ryþtà bûti laisva“ (Lietuvos Laisvës Lygos Deklaracija). Leidinys brandino ir Deklaracija 

skelbë bûdà ateiti á nepriklausomybæ. 

Su „Laisvës ðauklio“ leidimo metø realijomis susijæ dar keli dokumentai. Tai 

„Lietuvos laisvës draugijos“, ið kurios po keleriø metø iðsirutuliojo Lietuvos laisvës 

lyga, atsiðaukimas. Jis buvo pasiraðytas A.Terlecko ir J.Sasnausko. Jame paminimos 

aukos, kurias tauta jau sudëjo. Pagrindinë Lietuvos laisvës draugijos atsiðaukimo 

mintis: „Subyra ir stipriausios imperijos ... Lenino statulos Lietuvoje taip 

pat nestovës amþinai...“ 

„Laisvës ðauklio“ leidëjai buvo vieni pirmøjø, ëmæsi aptarti religinius sunkumus, 

kultûros paminklus, tautosakà lietuviðkuose Baltarusijos kaimuose. Ir ne tik 

aptarti. Jie sakë: „ne dejuoti reikia, o veikti, teikiant visokià galimà pagalbà“, nes 

400


tik taip bus ginamasi „nuo mûsø vyresniojo brolio agresyvaus nacionalizmo“. Tautiðkumo 

problema, tik jau Vilniaus kraðte, taip pat buvo nagrinëjama. 

Susirûpinimu kraðto ateitimi, þmoniø likimu dvelkia apybraiþos ir publicistiniai 

vaizdeliai. Ið jø galima atsekti Laisvës lygos ideologijos bruoþus: lietuvybës 

padëtá ir sieká iðsaugoti tautiðkumà, rûpestá dël tautos moralës. Straipsniuose iðsakytos 

mintys vëliau koncentruotai perteiks LLL uþdaviná: „Religinës, tautinës 

ir politinës sàmonës ugdymas.“ (Lietuvos Laisvës Lygos Deklaracija) 

Trumpai apþvelgus „Laisvës ðauklio“ turiná galima padaryti iðvadà, kad pagrindinë 

tematika buvo Lietuvos istorijos klausimai, tautos likimas, kraðto ateitis. 

Kita tema – sovietinio gyvenimo bûdo, komunistø moralës kritika, antisovietinio 

nusistatymo demonstravimas. Treèioji mintis – tikëjimas Nepriklausomybe, tautieèiø 

jai ugdymas. 

Daugumà straipsniø paraðë leidëjai – A.Terleckas, K.Jokubynas, J.Sasnauskas, 

S.Stungurys. Ið visø jø daugiausia raðë Antanas Terleckas. Visas antrasis „Laisvës 

ðauklio“ numeris uþpildytas tik jo paraðyta medþiaga. Pirmame – vienas K.Jokubyno, 

kiti – A.Terlecko straipsniai. Tiesa, ðiø numeriø kalbà, stiliø taisë J.Sasnauskas, 

St.Stungurys. Visi istorinæ praeitá tyrinëjantys darbai (iðskyrus K.Jokubyno 

„Ir toliau klastojama Lietuvos istorija“) paraðyti A.Terlecko. Treèiame–penktame 

numeriuose daugiausia taip pat jo straipsniø, nors juose yra K.Skebëros, K.Jokubyno, 

St.Stungurio paraðytø darbø. Surinktà medþiagà perveþdavo, atspausdintà 

po Lietuvà platindavo, saugojo namuose, vienaip ar kitaip talkindavo J.Pratusevièius, 

R.Ragaiðis, J.Volungevièius, Z.Vanagaitë, B.Burauskaitë. Ið esmës tai reiðkë, 

kad apie „Laisvës ðauklá“ susibûrusieji beveik visi tapo LLL nariais. 

Tuo metu buvo einama dar ir kitu keliu, turëjusiu tapti perspektyvesniu ateityje. 

V.Boguðis prisimena: „Antanas Terleckas mus skatino mokytis, davë konspektuoti 

knygas. Jis sakë: „ið Tavæs, Boguði, padarysiu istorikà“. Vadinasi, A.Terleckas 

skatino siekti þiniø ir ruoðë bûsimuosius autorius ir ne tik. Jie tapo ne tik antisovietinio 

pasiprieðinimo dalyviais, bet ir kovotojais uþ laisvæ – Laisvës lygos 

nariais. 

„Laisvës ðauklys“ paruoðë dirvà kitam tautinës pakraipos pogrindþio leidiniui 

„Vytis“. Pastarasis perëmë „Laisvës ðauklio“ tradicijas, já leido A.Terleckas, 

J.Sasnauskas ir Vladas Ðakalys. Jo leidimà paskatino tie patys tikslai – nepasiduoti 

ir prieðintis dvasiniam visuomenës luoðinimui. „Vytis“ tapo „Laisvës ðauklio“ 

ápëdiniu. Apie „Laisvës ðauklá“ susibûræ leidëjai tapo Lietuvos laisvës lygos organizatoriais. 

Prie jø prisijungë J.Petkevièius, L.Sasnauskaitë, V.Ðakalys, Lygos 

veiklà konsultavo St.Stungurys, A.Þilinskas, V.Smolkinas. Lietuvos laisvës lygos 

programa iðsivystë ið „Laisvës ðauklio“ straipsniø, juose iðsakytø minèiø, uþsibrëþtø 

tikslø ir siekiø. Taigi „Laisvës ðauklys“ kvietë nesusitaikyti su sistema, reikalavo 

kovoti su ja visomis ámanomomis priemonëmis bei bûdais, ugdë kovotojus, 

greitino pogrindþio organizacijos kûrimà ir atvedë prie Lietuvos laisvës lygos 

ákûrimo. 

401


402 

LIETUVOS LAISVËS LYGOS VEIKLOS ÁTAKA 

EUROPOS PARLAMENTO NUTARIMAMS 

DËL BALTIJOS VALSTYBIØ PADËTIES IR ATEITIES 

ARVYDAS ANUÐAUSKAS 


1975 m. ávyko baigiamasis Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos 

susitikimas. Konferencijos, trukusios dvejus metus, rezultatas – 33 Europos valstybës, 

JAV ir Kanada Helsinkyje pasiraðë Baigiamàjá aktà. Nors ðis dokumentas ir 

neturëjo ástatyminës galios, o buvo daugiau valstybiø moraliniø ásipareigojimø 

fiksavimas, taèiau jo veikiami pradëjo klostytis nauji politiniai procesai besivienijanèioje 

Europoje. 

Helsinkio susitarimais buvo átvirtinta tuo metu egzistavusiø Europos valstybiø 

sienø status quo. Atrodë, kad nuo Antrojo pasaulinio karo iðlikusios sienos, 

þyminèios iðtisø kraðtø sovietinæ okupacijà, buvo pripaþintos „nelieèiamomis“. 

Taèiau ðis formalus pripaþinimas nepakeitë kai kuriø valstybiø laikysenos Lietuvos, 

Latvijos ir Estijos okupacijos klausimu. Dar Helsinkio konferencijos iðvakarëse, 

1975 m. liepos 25 d., JAV prezidentas supaþindino JAV gyvenanèiø Rytø Europos 

etniniø grupiø atstovus su numatomu pasiraðyti ESBK Baigiamuoju aktu. Susitikimo 

metu G.R.Fordas uþtikrino, kad „Jungtinës Valstijos niekada nepripaþino 

Lietuvos, Latvijos ir Estijos sovietinio inkorporavimo ir to neketinama atlikti Helsinkyje“. 

Kur kas didesná vaidmená Baltijos ðaliø laisvës byloje atliko kiti Helsinkio Baigiamojo 

akto nutarimai. Visø pirma ðá dokumentà pasiraðiusios ðalys, tarp kuriø 

buvo ir Sovietø Sàjunga, ásipareigojo gerbti þmogaus teises ir pagrindines laisves. 

O kitas, VIII, Baigiamojo akto skyrius átvirtino tautø lygiateisiðkumo ir apsisprendimo 

laisvës principà: „Dalyvaujanèios ðalys gerbs lygias tautø teises ir jø apsisprendimo 

teisæ, veikiant pagal Jungtiniø Tautø Chartijos tikslus ir principus bei 

atitinkamas tarptautinës teisës normas.“ Tokie Helsinkio nutarimai ir nepakitusi 

JAV bei kitø ðaliø pozicija okupuotø Baltijos ðaliø atþvilgiu netrukus sulaukë politinio 

atgarsio besivienijanèioje Europoje. 1976 m. gruodþio 22 d. „Elta – bulletin 

Lithuanien“ vadovë Birutë Venskus gavo Europos Parlamento Krikðèioniø demokratø 

grupës laiðkà. Grupës kancleris Alainas De Brouweris jame raðë: 

„1976 m. spalio mën. biuletenio ELTA numeryje buvo paþymëtas svarbus faktas, 

atkreipiantis dëmesá á trijø Pabaltijo valstybiø statusà: JAV ir Kanada, kurios 

1975 m. pasiraðë Helsinkio konferencijos Baigiamàjá aktà, nepripaþásta Sovietø 

Sàjungos vykdomos Estijos, Latvijos ir Lietuvos aneksijos. Mes turëtume ðá faktà 

taip pat paþymëti ir ið Europos pusës: bûtø ádomu paruoðti dokumentø paketà, 

leidþiantá Europos Parlamento Krikðèioniø demokratø grupei imtis iniciatyvos“ 1 . 

1 Europos Parlamento Krikðèioniø demokratø grupës kanclerio Alaino de Brouwerio laiðkas B.Venskui, 

1976 m. gruodþio 22 d., Adolfo Venskaus asmeninis archyvas.

KONFERENCIJOS MEDÞIAGA. ARVYDO ANUÐAUSKO PRANEÐIMAS 

Europos Parlamento nariø susidomëjimas trijø Baltijos ðaliø okupacijos klausimu 

1976 m. pradþioje virto politiniais sprendimais. Tuomet, 1976 m. sausio mënesá, 

Krikðèioniø demokratø grupës kancleris A.de Brouweris nusiuntë senatoriui 

Pierre Deschampsui raðtà, kuriame buvo klausiama: 

„Ar nebûtø laikas perspektyvoje po Helsinkio iðvystyti kampanijà, remianèià 

þmogaus teises, ypaè kreipiant dëmesá á situacijà, kuri yra skausminga Lietuvos 

katalikams? Ar nereikëtø papraðyti iðeiviø ið Lietuvos krikðèioniø demokratø kartu 

su lietuviais, gyvenanèiais TSRS, parengti paketà faktø apie þmogaus teisiø paþeidimus 

ðioje ðalyje?“ 2 

Rezoliucijos dël trijø Pabaltijo valstybiø idëjà iðkëlë Krikðèioniø demokratø 

grupë, kuri nuo 1976 m. pradëta dar vadinti ir Europos þmoniø partija (European 

People’s Party). Ði grupë Europos Parlamente buvo ir viena pagrindiniø politiniø 

jëgø, kuri rûpinosi tokios rezoliucijos suformulavimu bei jos ágyvendinimu. Bûtent 

Vokietijos krikðèioniø demokratø atstovui Otto von Habsburgui Europos Parlamento 

politinë komisija 1981 m. pavedë parengti praneðimà dël padëties Lietuvoje, 

Latvijoje ir Estijoje. Trijø okupuotø Baltijos ðaliø klausimo iðkëlimas Europos 

Parlamente nebuvo atsitiktinis. Krikðèionys demokratai savo idëjø ágyvendinimo 

arena neatsitiktinai pasirinko besivienijanèios Europos institucijà. Tuo metu vis 

didesná pagreitá ágavo vieningos Europos judëjimas, kurio tikslas buvo suvienyti 

visas senojo kontinento valstybes. Judëjimas visø pirma siekë po Europos Sàjungos 

vëliava sujungti Vakarø Europos ðalis. O jau kitas þingsnis turëjo bûti Vakarø 

ir Rytø Europos suvienijimas – tai bûtø panaikinæ Jaltos konferencijos nutarimais 

átvirtintà Europos padalijimà á dvi stovyklas 3 . Lietuvos iðlaisvinimo klausimas tapo 

sudedamàja Antrojo pasaulinio karo padariniø Europoje likvidavimo siekiø 

dalimi. 

Europoje 1979 m. buvo prisimintas Molotovo–Ribentropo 1939 m. sandëris, 

kurio padariniai vis dar nebuvo likviduoti. Tokiame Hitlerio–Stalino slaptøjø susitarimø 

minëjimo kontekste pasirodæs paèiø okupuotø Baltijos kraðtø gyventojø 

pasiraðytas protestas buvo nepaprastai aktualus. 

Lietuvos laisvës lygos nariø parengtas Baltijos memorandumas, vadintas „45-iø 

pabaltijieèiø protestu“, „45-iø pabaltijieèiø memorandumu“, labai greitai pateko á 

Vakarus. Padedant rusø disidentams, jau 1979 m. spalio mën. Memorandumas 

buvo skaitomas uþsienio radijo laidose. Duomenys apie Memorandumo pasiraðymo 

aplinkybes bei pasiraðiusius asmenis buvo labai prieðtaringi. 

Vakaruose lietuviø organizacijas informacija apie Memorandumà pirmiausia 

pasiekë per rusø radijo laidas, kuriose buvo kalbama apie tai, kad 1979 m. rugpjûèio 

23 dienà, Molotovo–Ribentropo sutarties 40-ties metø sukakties proga 37 lietuviai, 

4 latviai ir 4 estai demonstravo Maskvoje reikalaudami, kad Sovietø Sàjun- 

2 Europos Parlamento Krikðèioniø demokratø grupës kanclerio Alaino de Brouwerio laiðkas Pierre 

Deschampsui, 1976 m. sausio 29 d., Adolfo Venskaus asmeninis archyvas. 

3 Interviu su Otto von Habsburgu, 2002 m. spalio 23 d. 

403


ga atðauktø savo sandërá su Hitleriu ir pasitrauktø ið Pabaltijo valstybiø 4 . ELTA 

praneðë, jog „ið patikimo ðaltinio gauta þinia ið Lietuvos, kad 35 000 þmoniø ið 

ávairiø Lietuvos vietoviø pasiraðë peticijà dël Lietuvos valstybiniø teisiø. Kelios 

amerikieèiø þiniø agentûros stengiasi tà dalykà iðsiaiðkinti“ 5 . Þinoma, totalitarinio 

reþimo tikrovë buvo kur kas proziðkesnë. Neabejotina viena, jog tai buvo tik 

pirmas protestas, ágavæs platø tarptautiná atgarsá. Vyriausiasis Lietuvos iðlaisvinimo 

komitetas kreipësi á Helsinkio susitarimà pasiraðiusiø valstybiø vyriausybes, 

kad ðis protestas bûtø iðgirstas. „Ðis pabaltijieèiø protestas yra reikalingas stiprios 

paramos kiekviename kraðte“, – teigiama VLIK’o kreipimesi. VLIK’as paragino 

„spaudoje ir kitomis progomis daryti viskà, kas jûsø sàlygomis yra ámanoma, kad: 

Jûsø vyriausybë atkreiptø dëmesá á neteisëtà Lietuvos, Latvijos ir Estijos okupacijà 

ir kad dëtø pastangas iðvystyti spaudimà Sovietø Sàjungai proteste nurodoma 

kryptimi; Asmenys, demonstravæ ir drásæ pasiraðyti protesto reikalavimà, bûtø 

þinomi pasaulyje kaip kovotojai uþ þmogaus ir savo tautos teises ir kad jø saugumas 

bûtø vieðosios nuomonës ginamas; Ðis dràsus pabaltijieèiø þygis ir jo vykdytojai 

nebûtø uþmirðti, bet bûtø visø lietuviø, latviø, estø ir kitø tautø þmoniø laisvajame 

pasaulyje keliama ir primenama, kol Pabaltijo valstybës nebus vël laisvos“. 

Buvo paskelbtas pirmasis ið rusø kalbos verstas Memorandumo variantas, 

kuris ne visai atitiko originalà. Ne visø pasiraðiusiøjø pavardës buvo ðiame Memorandumo 

tekste, bet bûtent dël to po Vakarø valstybes pradëjæs keliauti Memorandumas 

ágavo „45-iø pabaltijieèiø pareiðkimo“ pavadinimà. 

404 

„45-IØ PABALTIJIEÈIØ PAREIÐKIMO“ 

VERTIMAS IÐ RUSØ KALBOS 

SSSR VYRIAUSYBEI, 

VOKIETIJOS FEDERACINËS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBEI, 

VOKIETIJOS DEMOKRATINËS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBEI, 

VYRIAUSYBËMS KRAÐTØ, PASIRAÐIUSIØ ATLANTO CHARTÀ, 

JUNGTINIØ TAUTØ ORGANIZACIJOS GEN. SEKR. KURTUI WALDHEIMUI 

Sovietø teisës moksle tautinio suverenumo terminas reiðkia, kad tauta turi visas 

teises, turi politinæ laisvæ, turi pilnà galimybæ spræsti savo likimà ir pirmoj eilëj 

turi galimybæ apsispræsti, áskaitant atsiskyrimà ir sukûrimà savo nepriklausomos 

valstybës. Tautinis suverenumas reiðkia savà politinæ, teritorinæ, kultûrinæ ir kalbinæ 

tautos nepriklausomybæ, kuri pasireiðkia visomis suverenumo teisëmis leidþiant 

ástatymus visuose socialinio gyvenimo reikaluose ir juos vykdant, kai visos 

teisës gali bûti pilnai realizuotos. 

Tautinis suverenumas negali bûti duotas ar panaikintas, jis gali bûti tik paþeistas 

arba atstatytas. Jau 1919 m. Leninas pripaþino de facto egzistavimà Estijos, Lat- 

4 „45-iø pabaltijieèiø protestas Maskvoje“, Europos lietuvis, 1979, spalio 30. 

5 ELTOS informacija, Ten pat.


vijos ir Lietuvos, kurios atsiskyrë nuo Rusijos imperijos. Sovietø Rusija 1920 m. 

sudarë taikos sutartis su tomis valstybëmis, suteikdama Baltijos valstybëms ir de 

jure pripaþinimà. Sovietø valdþios vardu Leninas visiems laikams atsiþadëjo suverenumo 

teisiø á Estijà, Latvijà ir Lietuvà. Taèiau po 19 metø Stalinas ir Hitleris 

padarë sàmokslà prieð tø valstybiø suverenumà. Ðiø metø rugpjûèio 23 d. sukako 

40 metø, kai buvo pasiraðytas vadinamasis Molotovo–Ribentropo paktas, kurio 

vykdymas reiðkë Estijos, Latvijos ir Lietuvos nepriklausomybës galà. 

Vokietija ir Sovietø Sàjunga 1939 m. rugpjûèio 23 d. sudarë nepuolimo sutartá. 

Prie jos buvo pridëtas grieþtai slaptas Papildomasis protokolas, pagal kurá Rytø 

Europa buvo padalyta á vadinamàsias átakos sferas. To slapto susitarimo objektas 

tarp SSSR uþsienio reikalø komisaro V.M.Molotovo ir Vokietijos uþsienio reikalø 

ministro J.Ribentropo buvo Suomija, Estija, Latvija, Lietuva, Lenkija, Besarabija ir 

Ðiaurës Bukovina. To slapto protokolo turinys buvo toks, kad Suomija, Estija ir 

Latvija atiteks SSSR, o Lietuva – Vokietijos Reichui. 

Naujas draugystës ir sienos nustatymo susitarimas tarp SSSR ir Vokietijos ávyko 

1939 m. rugsëjo 28 d. Tas susitarimas pakeitë rugpjûèio 23 d. Papildomàjá protokolà 

ta prasme, kad Lietuva „patikëta“ Sovietø Sàjungai, iðskyrus teritorijà kairëje 

Ðeðupës pusëje, kuri bus, vykdant „specialias priemones“, vokieèiø armijos 

okupuota. 

1940 m. birþelio 15–17 d., SSSR valdþios ásakymu, raudonoji armija pavartojo 

„specialias priemones“ Lietuvos, Latvijos ir Estijos teritorijose. Prijungta buvo ir 

ta Lietuvos teritorija, kuri pagal Stalino ir Hitlerio susitarimà turëjo bûti prijungta 

prie Vokietijos. 

1941 m. sausio 10 d. buvo pasiraðytas Vokietijos ambasadoriaus von Schulenburgo 

ir SSSR Komisarø Tarybos pirmininko Molotovo naujas slaptas protokolas, 

kurio objektu buvo paminëta Lietuvos teritorija. Vokietijos vyriausybë atsisakë 

SSSR naudai tos teritorijos á vakarus nuo Ðeðupës uþ piniginæ 7,5 milijono aukso 

doleriø, arba 31,5 milijono reichsmarkiø, kompensacijà. Molotovo–Ribentropo paktas 

buvo dviejø didþiausiø istorijai þinomø tironø, Stalino ir Hitlerio, sàmokslas, 

nukreiptas prieð taikà ir þmoniðkumà, jis davë pradþià Antrajam pasauliniam karui. 

Todël mes laikome, kad rugpjûèio 23 d. yra gëdos diena. 

1941 m. rugpjûèio 14 d. JAV prezidentas F.D.Rooseveltas ir Didþiosios Britanijos 

premjeras W.Churchillis pasiraðë vadinamàjà Atlanto Chartà, sudarytà ið 6 punktø. 

Tos Chartos antrasis punktas sako, kad JAV ir Anglija „nesutiks su jokiais teritoriniais 

pakeitimais, kurie nesutaps su tomis teritorijomis suinteresuotø gyventojø 

laisvai pareikðtais norais“. Treèiasis punktas sako: „Jie pripaþásta teisæ visoms tautoms 

paèioms pasirinkti valdymo formà, prie kurios jie nori gyventi; jie (signatarai) 

nori matyti atkurtas suverenumo ir apsisprendimo teises tø tautø, kurioms jos buvo 

jëga atimtos“. SSSR vyriausybë prisidëjo prie tos Chartos 1941 m. rugsëjo 24 d. 

Savo deklaracijoje SSSR pareiðkë: „Sovietø Sàjunga savo uþsienio politikoje… 

vadovausis tautø apsisprendimo principu… Sovietø Sàjunga palieka kiekvienai 

tautai teisæ á valstybiná nepriklausomumà ir savo kraðto teritoriná nepaþeidþia- 

405


mumà, teisæ susidaryti tokià socialinæ santvarkà ir pasirinkti tokià valdymo formà, 

kokià ji laikys tikslinga ir reikalinga ekonominei ir kultûrinei savo kraðto gerovei 

uþtikrinti“. 

Reikia prisiminti, kad pagal tarptautinæ teisæ tautos negali pasinaudoti apsisprendimo 

teise, jeigu jø teritorija yra okupuota svetimos kariuomenës. Tatai yra 

pabrëþta Lenino Taikos deklaracijoje, kurioje sakoma, kad jeigu tautai „neduota 

teisës turëti laisvus balsavimus, pilnai neatitraukus ið kraðto prijungëjo kariuomenës, 

arba jeigu yra daromas svetimos jëgos stiprus spaudimas, tai toks susijungimas 

su kitu kraðtu yra aneksija arba uþëmimas per jëgà“. 

1938 m. rugsëjo 29 d. negarbingo Miuncheno susitarimo rezultatai buvo panaikinti 

Vokietijai pralaimëjus karà. Fed. Vokietijos vyriausybë, spaudþiama èekoslovakø 

vieðosios nuomonës, pareiðkë, kad Miuncheno paktas yra negaliojàs 

nuo jo pasiraðymo momento. 

Taèiau atrodo, kad Molotovo–Ribentropo paktas teisiðkai dar tebegalioja iki 

ðios dienos. Mes manome, kad pasaulio vieðosios nuomonës tylëjimas tik padràsina 

praeities, dabarties ir ateities agresorius. 

Mes kreipiamës: 

Á SSSR vyriausybæ su praðymu, kad paskelbtø vieðai pilnà Molotovo–Ribentropo 

pakto tekstà ir visus prie jo pridëtus slaptus protokolus. Primename, kad (Lenino) 

Taikos dekrete Sovietø vyriausybë atsisakë slaptos diplomatijos. Tuo paèiu mes 

praðome pareikðti, kad Molotovo–Ribentropo susitarimas yra negaliojàs nuo jo 

pasiraðymo; 

– Mes praðome, kad Vokietijos Federacinës Respublikos ir Vokietijos Demokratinës 

Respublikos vyriausybës vieðai paskelbtø Molotovo–Ribentropo paktà 

negaliojantá nuo jo pasiraðymo momento, ir mes praðome padëti SSSR vyriausybei 

panaikinti to pakto pasekmes: iðvesti svetimà kariuomenæ ið Baltijos valstybiø 

teritorijos; kad tà uþdaviná galima bûtø atlikti, reikëtø sudaryti atitinkamà komisijà 

ið atstovø, paskirtø SSSR, Federacinës Vokietijos ir Demokratinës Vokietijos 

vyriausybiø; ji turi likviduoti Molotovo–Ribentropo pakto pasekmes; 

– Mes kreipiamës su praðymu á Atlanto Chartos signatarus, kad, vykdydami 

priimtà moralinæ atsakomybæ, aiðkiai pasmerktø Molotovo–Ribentropo paktà ir 

jo padarinius. Mes norim priminti, kad pagal tarptautinæ teisæ tokia akcija nëra 

ásikiðimas á kieno vidaus reikalus, nes minëtas elgesys savo esme ir tikslu sudarë 

pavojø taikai ir saugumui, kai buvo padarytas grubus prasiþengimas visoms priimtoms 

tarptautinëms normoms. Tautø apsisprendimo principas pripaþásta legalumà 

visos eilës formø ir metodø kovoje prieð kolonializmà, kuris laikomas tarptautiniu 

prasiþengimu. Su tuo susijæs yra tarptautinës paramos legalumas, teikiamas 

iðsilaisvinimo kovose. Toliau, pagal Tarptautinës teisës principø deklaracijà, 

kiekviena valstybë yra ápareigota palaikyti ir padëti vartojant visas kolektyvines 

ir paskiras priemones, realizuojant tautø lygybës ir apsisprendimo principus; 

– Mes primename JTO Generaliniam sekretoriui, kad ði tarptautinë organizacija 

yra tiesioginë ápëdinë Tautø Sàjungos, kurios pilnateisiais nariais buvo Estija, 

406


Latvija ir Lietuva, kol nebuvo joms pritaikytos „specialios priemonës“. Todël Jums 

atitenka teisinë atsakomybë dël ðiø kraðtø likimo. Mes praðome artimiausioje JTO 

Bendrojoje sesijoje imti svarstyti klausimà, kaip likviduoti Molotovo–Ribentropo 

pakto pasekmes; 

– Mes norime priminti, kad tautø apsisprendimo principas yra pripaþintas dabartinës 

tarptautinës teisës. Jis yra átrauktas visoje eilëje svarbiø tarptautiniø susitarimø, 

kaip Jungtiniø Tautø statute (str. 1, 13, 55, 76); toliau – Deklaracijoje apie 

nepriklausomybës davimà kolonijinëms teritorijoms ir tautoms, kuri buvo priimta 

JTO Bendrojoje sesijoje 1960 m. gruodþio 14 d.; JTO Bendrosios sesijos 1965 m. 

gruodþio 20 d. rezoliucijoje, kuri pripaþásta kolonijinëms tautoms teisæ kovoti uþ 

savo laisvæ; Tarptautinëje konvencijoje, panaikinanèioje visas rasinës diskriminacijos 

formas, kuri buvo patvirtinta JTO Bendrojoje sesijoje 1965 m. gruodþio 21 d.; 

Tarptautiniame pakte apie þmoniø teises, priimtame JTO Bendrojoje sesijoje 

1966 m. gruodþio 16 d.; Deklaracijoje apie tarptautinës teisës principus, priimtoje 

JTO XXV jubiliejinëje Bendrojoje sesijoje 1970 m. spalio 24 d. Ðiuose ir kituose 

tarptautinës teisës aktuose, priimtuose JTO, atskleidþiamas turinys tø dabartiniø 

tautø lygiateisiðkumo ir apsisprendimo principø. 

Tatai reiðkia: 

– Teisæ visoms tautoms laisvai tvarkyti savo likimà, t.y. visai laisvai nustatyti 

savo vidaus ir uþsienio politinæ padëtá be uþsienio ásikiðimo ir savarankiðkai tvarkyti 

savo politiná, ekonominá, socialiná ir kultûriná iðsivystymà; 

– Teisæ kiekvienai tautai paèiai spræsti, kaip panaudoti savo gamtos turtus ir 

iðteklius; 

– Pareigà visoms valstybëms veikti kolektyviai ir savarankiðkai, kad bûtø ávykdyti 

tautø lygybës ir apsisprendimo principai, kaip yra nustatyta JTO statute; 

– Lygybës ir savivaldos principai yra paskelbti kaip svarbûs tarptautinës teisës 

dësniai Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos Baigiamajame 

akte (Helsinkyje). 

Kaip Jums þinoma, Pone Generalini Sekretoriau, aukðèiau paminëti tarptautiniai 

dokumentai, kurie yra privalomi visiems, yra lauþomi kai kuriø valstybiø 

JTO nariø. Mes norëtumëme, kad artimiausia JTO Bendroji sesija apsvarstytø padëtá, 

kokia dabar yra Latvijoje, Estijoje ir Lietuvoje, nes tø kraðtø gyventojams yra 

atimta teisë ir galimybë tvarkyti savo paèiø likimà. 


(Paraðai, perraðyti ið rusiðko teksto) 

Romas Andrijauskas, Stasë Andrijauskienë, Alfonsas Andriukaitis, 

Edmundas Bartuðka, Vytautas Bastys, Vytautas Boguðis, kunigas Vladas Bobinas, 

Romas Vitkevièius, Jonas Volungevièius, Jonas Dambrauskas, Romas Eiðvydas, 

Rimas Þukauskas, Ivars Þukovskis (Lat.) Alfredas Zaideks (Lat.), Jûris Ziemelis (Lat.), 

Liutauras Kazakevièius, Leonas Laurinskas, Rimas Maþukna, kunigas Mocius, 

Mart Niklus (Est.), kunigas Napoleonas Norkûnas, Sigitas Paulavièius, 

Angelë Paðkauskienë, Kæstutis Povilaitis, Jadvyga Petkevièienë, Jonas Petkevièius, 

407


408 

Jonas Pratusevièius, Sigitas Randis, Endel Ratas (Est.), Henrikas Sambora, 

Julius Sasnauskas, Leonora Sasnauskaitë, Algis Statkevièius, Kæstutis Subaèius, 

Enn Tarto (Est.), Antanas Terleckas, Erik Udam (Est.), Intas Calitis (Lat.), 

Petras Cidzikas, Arvydas Èekanavièius, Vladas Ðakalys, Jonas Ðerkðnas, 

Zigmas Ðirvinskas, Meèislovas Jurevièius, kunigas Virgilijus Jaugelis. 

45-iø pabaltijieèiø pareiðkimà remianèiø rusø prieraðas: 

Baltijos respublikos – Lietuva, Estija ir Latvija – buvo ájungtos á SSSR, nekreipiant dëmesio 

á tø kraðtø gyventojø norà – ið esmës kaip SSSR armijos okupacijos rezultatas. 

Palaikydami lygias teises ir tautø apsisprendimà, gerbdami kiekvienos tautos teisæ 

laisvai spræsti savo likimà, mes laikome, kad dabartinëje istorinëje padëtyje Lietuvos, Latvijos 

ir Estijos apsisprendimo klausimas turi bûti iðspræstas referendumo bûdu, atliekamu 

kiekviename tø kraðtø ir tokiomis sàlygomis, kad bûtø uþtikrintas laisvas tautos valios 

pareiðkimas. 

Mes palaikome Lietuvos, Estijos ir Latvijos atstovø kreipimàsi iðtirti tø kraðtø gyventojø 

teisës paþeidimà dël apsisprendimo ir laisvës nepriklausomai tvarkyti savo likimà. 

1979 m. rugpjûèio 23 d. Malva Landa, Viktor Nekipelov, Tatjana Velikanova, 

Sakharov, Arina Gzb (Ginzburg)“ 6 . 

Vokietijos lietuviø bendruomenës valdyba pasiuntë 1979 m. lapkrièio mën. Vakarø 

Vokietijos vyriausybei, politinëms partijoms ir þymesniems visuomenës veikëjams 

„45-iø pabaltijieèiø memorandumà“, praðydama paremti 45-iø pabaltijieèiø 

reikalavimà paskelbiant naciø ir sovietø slaptus susitarimus negaliojanèiais 7 . Vyriausiojo 

Lietuvos iðlaisvinimo komiteto seimas 1979 m. gruodþio 8–9 d. prieð artëjanèià 

Madrido konferencijà nutarë iðnaudoti kiekvienà progà iðkelti þmogaus 

ir tautø teises bei „45-iø pabaltijieèiø memorandumà“ paskleisti po visà pasaulá 8 . 

Lietuvos diplomatinis atstovas Vaðingtone Stasys Baèkis drauge su Estijos ir Latvijos 

diplomatiniais atstovais JAV 1979 m. gruodþio mën. Jungtiniø Tautø Organizacijai 

Niujorke áteikë ðá Memorandumà ir pakvietë Jungtiniø Tautø Organizacijà 

paremti reikalavimà sugràþinti Baltijos valstybëms nepriklausomybæ. 

Pabaltijieèiø Memorandumas susilaukë plataus atgarsio visame pasaulyje. Dar 

kartà buvo pabrëþta, kad bet kokios aneksijos nepasmerkimas ar abejingumas pavergtø 

tautø likimui jau savaime yra nusikaltimas. 

JAV Atstovø Rûmai 1979 m. lapkrièio 13 d. priëmë rezoliucijà Baltijos valstybiø 

reikalu. Uþ rezoliucijà balsavo 390 atstovø, niekas nebuvo prieð: „Baltijos valstybiø 

tautos turi teisæ á lygybæ ir apsisprendimà, kaip nustatyta Helsinkio Baigia- 

6 Ten pat. 

7 Lietuvos TSR Ministrø Tarybos Valstybinio televizijos ir radijo komiteto skyriaus vedëjo K.Puzono 

iðraðas ið Vatikano radijo stoties 1979 m. lapkrièio 25 d. laidos, Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, 

ap. 58, b. 47753/3, t. 6, l. 145. 

8 Europos lietuvis, 1980, sausio 28, Nr. 4.


mojo akto VIII skyriuje, tai turëtø bûti joms leista surengti laisvus rinkimus, globojant 

Jungtinëms Tautoms ir tik po to, kai bus atitrauktos ið Baltijos valstybiø 

Sovietø militarinës pajëgos ir politinis, administracinis ir policinis personalas. (…) 

Atstovø rûmai (Senatui pritariant) nutarë, (a) Kad Kongresas yra nuomonës, jog 

Prezidentas, siekdamas uþtikrinti tikrà ir nuoðirdþià taikà Baltijos srityje ir Europoje 

ið viso, turëtø duoti nurodymus Jungtiniø Valstybiø delegacijai Madrido 1980 

metø susirinkime, ðaukiamame Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos 

reikalu, kad bûtø pilnai ávykdyti Helsinkio Baigiamojo akto VIII skyriaus 

principai, lieèià tautø lygias teises ir apsisprendimà. (b) Toliau Kongresas yra nuomonës, 

kad Prezidentas, panaudodamas tokias priemones, kaip Tarptautinæ Susisiekimo 

Agentûrà ir kitas informacijos agentûras, esanèias Jungtiniø Valstybiø 

vyriausybës þinioje, padarytø viskà, kas tik yra ámanoma, siekiant atkreipti visø 

tautø dëmesá á Baltijos valstybiø reikalà, tam panaudojant specialias radijo programas 

ir leidinius. (c) Toliau Kongresas yra nuomonës, kad Prezidentas tarpininkautø 

ir panaudotø visas pastangas laimëti kitø tautø paramà ir bendradarbiavimà, 

tikslu ágyvendinti Baltijos valstybiø nepriklausomybæ 9 . Rezoliucijos iniciatoriumi 

buvo kongresmenas Edwardas J.Derwinskis. 

1980 m. rudená Madride vykstant Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijai, 

suaktyvëjo visø krypèiø lietuviðkø politiniø organizacijø veikla priimant 

tarptautinëms organizacijoms adresuotus pareiðkimus ir memorandumus dël Lietuvos 

nepriklausomybës atstatymo. 

Madrido konferencijoje Baltijos valstybiø klausimas iðkildavo nuolat. JAV ambasadorius 

delegacijos pirmininkas Maxas M.Kampelmanas 1982 m. kovo 3 d., 

polemizuodamas su Sovietø delegacijos vadovu, vël sugráþo prie ðios temos. „Jungtinës 

Valstijos pasmerkë ðià aneksijà tada, o mes pakartotinai patvirtiname savo 

opozicijà prieð jà ir dabar. Mes nepripaþástame Pabaltijo valstybiø prievartinës 

inkorporacijos á Sovietø Sàjungà, – teigë M.Kampelmanas. (…) Agresijos veiksmai 

prieð tris Pabaltijo valstybes buvo imperializmo veiksmai“ 10 . 

Europos ðalyse taip pat prasidëjo intensyvesnis okupuotø Baltijos ðaliø reikalø 

svarstymas. Dar 1960 m. birþelio 15 d. Europos Tarybos patariamoji asamblëja 

priëmë rezoliucijà, kurioje iðreiðkë viltá, kad „Estija, Latvija ir Lietuva vël sugebës 

dalyvauti mûsø demokratinëse tarptautinëse institucijose kaip laisvos valstybës“ 11 . 

Bet Europoje toliau nebuvo pasistûmëta du deðimtmeèius. 

Krikðèioniø demokratø (Europos þmoniø partijos) ir konservatoriø grupës Europos 

Parlamente inicijavo praðymà atsakyti á „45-iø pabaltijieèiø memorandumà“ 

12 . 1980 m. buvo pradëtas ruoðti pirminis pasiûlymas Europos Parlamentui 

priimti rezoliucijà dël situacijos Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje. 

9 „Rezoliucija Pabaltijo reikalais“, Europos lietuvis, 1979, gruodþio 11, Nr. 48. Plg. Congressional 

Record-Hause, 13 11 1979, P. H10583-86. 

10 „Pabaltijo valstybiø klausimas Madrido konferencijoje“, Europos lietuvis, 1982, kovo 26, Nr. 12. 

11 „Europos Parlamentui“, Europos lietuvis, 1982, spalio 29, Nr. 41. 

12 Interviu su Adolfu Venskumi, 2002 m. spalio 21 d.; Interviu su Otto von Habsburgu, 2002 m. spalio 23 d. 

409


Rezoliucijai parengti ir priimti reikalinga medþiaga buvo renkama padedant 

lietuviø iðeiviams, jø organizacijoms. Tai buvo ávairûs dokumentai, laiðkai bei 

leidiniai, kuriuose skelbti straipsniai apie Lietuvos okupacijos aplinkybes, su jomis 

susijæ dokumentai 13 . 

1981 m. sausio 8 d. Europos Parlamento keturi britø konservatoriø partijos 

nariai (daugiausia priklausæ Europos demokratø frakcijai) – britai James Scottas- 

Hopkinsas, Diana Louie Elles, Alanas R.Tyrellis, Bethellis bei danai Paulis Molleris 

ir Kentas S.Kirkas áteikë Parlamentui pasiûlymà dël padëties Lietuvoje, Estijoje 

ir Latvijoje. Pasiûlymas rëmësi „45-iø pabaltijieèiø memorandumu“. Britø parlamentarai, 

remdamiesi Helsinkio Baigiamuoju aktu (pagal kurá garantuotas laisvas 

tautø apsisprendimas bei laisvë paèioms tautoms nevarþomai pasisakyti dël 

savo politinës ateities bei reþimo), reikalavo, kad Jungtiniø Tautø Organizacija 

pripaþintø Baltijos valstybiø teisæ á laisvà apsisprendimà bei nepriklausomybæ ir 

pareikalautø tautos atsiklausimo. Britø pasiûlyme buvo nurodoma, kad buvusios 

laisvos, neutralios Baltijos valstybës 1940 m. okupuotos Sovietø Sàjungos pasirëmus 

Molotovo–Ribentropo susitarimu ir jø okupacija tebesitæsia. 

Scottas-Hopkinsas ir kiti britø parlamentarai pareikalavo Europos Bendrijos uþsieniø 

reikalø ministrø susitarti, kad Madrido konferencija nuodugniai uþsiimtø 

sunkiu minëtø tautø likimu ir tautø norai dël valdþios formos bûtø ágyvendinti. 

Europos Parlamentas 1981 m. sausio 12 d. perdavë britø parlamentarø pasiûlymà 

Politinei komisijai. Tø pat metø rugsëjo 27–28 d. posëdþiuose komisija nutarë 

paruoðti praneðimà (raportà) ir spalio 27–28 d. posëdþiuose paskyrë dr. Otto 

von Habsburgà praneðëju. 1982 m. vasario 24–26 d. komisija apsvarstë praneðëjo 

parengtà dokumentacijà. 

410 

EUROPOS PARLAMENTAS 

POLITINIS SKYRIUS 

Praneðimo projektas apie padëtá Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje 

Praneðëjas p. Otto von Habsburgas 

1982 m. kovo 31 d. 

Europos Parlamentas savo 1981 m. sausio 12 d. posëdyje perdavë Politiniam skyriui 

atstovø Scott-Hopkins ir kitø pateiktà nutarimo projektà (Dok. 1-777/80). 

Politinis komitetas savo 1981 m. rugsëjo 27–28 d. posëdyje nutarë ðiuo klausimu 

paruoðti praneðimà. 

Politinis komitetas savo 1981 m. spalio 27–28 d. posëdyje paskyrë p. Otto von 

Habsburgà praneðëju. 

Politinis komitetas savo 1982 m. vasario 24–26 d. posëdyje paskyrë praneðëjo 

parengtà darbo dokumentà ðiuo klausimu. 

13 Interviu su Otto von Habsburgu, 2002 m. spalio 23 d.


Politinis komitetas savo 1982 m. balandþio 28–30 d. posëdyje tikrino pateiktà 

praneðimà ir priëmë jame iðdëstytà nutarimo projektà. 

Politinis skyrius perduoda Europos Parlamentui ðá motyvuotà pasiûlymà priimti 

nutarimà. 

Siûlymas priimti nutarimà apie padëtá Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje. 

Europos Parlamentas 

– priëmæs dëmesin 1979 m. balandþio 13 d. (ið tikrøjø rugpjûèio 23 d. – Leidëjai) 

bendrà pareiðkimà, kuriame 45 Estijos, Latvijos ir Lietuvos pilieèiai ragina 

Jungtines Tautas pripaþinti Pabaltijo tautø teisæ apsispræsti, bûti nepriklausomoms 

ir taip pat reikalauti plebiscito ðiuo klausimu, 

– susipaþinæs su Helsinkio Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos 

Baigiamojo akto aðtuntuoju straipsniu, kuris sudaro pagrindà tautø apsisprendimo 

teisei ir taip pat jø teisei visiðkai laisvai (kada ir kaip jos ras tinkama) nustatyti 

savo vidaus ir uþsienio politinæ padëtá, 

– kreipdamas dëmesá á faktà, kad Sovietø Sàjunga 1940 metais okupavo ðias iki 

tol nepriklausomas valstybes, kad ji tai padarë pasiremdama Molotovo–Ribentropo 

paktu ir kad ta okupacija tebesitæsia ir dabar, 

– susipaþinæs su pasiûlymu priimti nutarimà apie padëtá Estijoje, Latvijoje ir 

Lietuvoje, 

– susipaþinæs su politinio skyriaus praneðimu (Dok.1-656/82), 

1. Ragina Europos Bendruomenës valstybiø uþsienio reikalø ministrus, kurie 

dalyvauja Europos politinio bendradarbiavimo veikloje, susitarti dël bendro pozityvaus 

poþiûrio á 1979 m. Jungtinëms Tautoms padarytà praneðimà. 

2. Siûlo Pabaltijo valstybiø klausimà perduoti Jungtiniø Tautø Dekolonizacijos 

komisijai. 

3. Iðreiðkia nuomonæ, kad konferencijos, tikrinanèios Helsinkio konferencijos 

Baigiamojo akto vykdymà, atkreiptø dëmesá á tø tautø sunkià padëtá. 

4. Iðreiðkia viltá, kad uþsienio reikalø ministrai nesivarþys pasisakyti dël ðiø 

tautø aspiracijø, susijusiø su jø valdymo formomis. 

5. Ápareigoja savo pirmininkà perduoti ðià rezoliucijà Europos Bendruomenës 

valstybiø uþsienio reikalø ministrams, kurie sueina Europos politinio bendradarbiavimo 

rëmuose, ir taip pat Europos Bendruomenës valstybiø vyriausybëms. 

Motyvai 

Ðiuo laiku, kai visame pasaulyje vyksta dekolonizacija, Sovietø Sàjunga yra likusi 

paskutinë didþioji kolonijinë imperija pasaulyje. Tai galioja ne tik rusø okupuotoms 

teritorijoms Azijoje – Sibirui ir centrinei Azijai, – bet ir Europos tautoms, ypaè 

toms, kurios po Antrojo pasaulinio karo buvo pavergtos Maskvos hegemonijai. 

Ðá faktà iðkelia ne tik kinø „dvylika nelygiø sutarèiø“, bet ir neeuropieèiø asmenybiø, 

kaip prezidentø Senghor ir Houphouet-Boigny, pareiðkimai. 

Reþimas, kurá Sovietø Sàjunga, vadovaudamasi Hitlerio–Stalino paktu, irgi þinomu 

kaip Molotovo–Ribentropo paktas, ávedë trijose Pabaltijo valstybëse, bûtent 

Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje, visiðkai atitinka kolonializmo sàvokà. 

411


Pasinaudodama tuo, kad Hitleris uþkariavo Prancûzijà, 1940 m. birþelio mënesá 

Raudonoji armija okupavo visas tris Pabaltijo valstybes. Ðios agresijos vaisiai 

daugumos Europos valstybiø kol kas dar formaliai nepripaþinti: Jungtinës Amerikos 

Valstijos, Australija, Kanada ir D.Britanija dar ir ðiandien pripaþásta Pabaltijo 

valstybiø sàvokà, tegu ir neiðreikðtà organizuotos valdþios forma. 

Istoriðkai visos trys Pabaltijo tautos priklauso Vakarø kultûrai. Jos naudoja 

lotynø abëcëlæ, ne kirilicà. Jø religijos yra vakarø: Estijoje ir Latvijoje evangelikø 

liuteronø, Lietuvoje Romos katalikø. Jø kalbos ne slavø kilmës. 

Nuo pat tø trijø valstybiø okupacijos pradþios Maskva dëjo nuolatines pastangas 

visas tris tautas nutautinti ir jø gamtos turtus iðnaudoti rusø naudai. Stalino 

reþimo metu maþdaug 200 000 pabaltijieèiø deportavo tam, kad – kaip Stalinas 

sakë JAV uþsienio reikalø ministrui Byrnes – sunaikintø intelektualiná elità ir tuo 

uþgesintø tautinæ sàmonæ. Diktatoriaus pasekëjai siekia tø paèiø tikslø, tik skirtingais 

metodais. Tam tikslui pirmiausia buvo vykdomas masinis sistemingas rusø 

apgyvendinimas Pabaltijyje ir taip pat diskriminacija prieð bet kokius pabaltijieèiø 

jausmø pareiðkimus, kurie buvo pavadinti „burþuaziniu nacionalizmu“ ir 

persekiojami baudþiamuosiuose teismuose. 

Ðià sistemingà politikà pavaizduoja skaièiai. 

Pabaltijo valstybëse iki Antrojo pasaulinio karo gyveno 300 000 rusø; 1970 m. 

jø buvo 1 300 000. Nuo karo iki 1970 m. svetimtauèiø nepabaltijieèiø skaièius pakilo 

Estijoje nuo 8% iki 40%, Latvijoje nuo 25% iki 43%, o Lietuvoje nuo 16% iki 

20%. Padëtis Lietuvoje atrodo reliatyviai geresnë gal dël to, kad joje dominuoja 

þemës ûkis ir taip pat kadangi jos gyventojai katalikai turi aukðtesná gimimø skaièiø 

negu kitos tautos. Nutautinimo politika charakteringa tuo, kad miestuose rusams 

teikiama pirmenybë gauti butus. Tai paaiðkina faktà, kad Rygos mieste pabaltijieèiø 

gyventojø skaièius jau nukrito þemiau kaip 40%. 

Rusø kalbai sistemingai duodama pirmenybë. Ðalia to komunistø partijoje, kuri 

dominuoja visose gyvenimo srityse, baltijieèiø átaka slopinama. Tai aiðkiai rodo 

17 latviø komunistø laiðkas, kurá socialistø partija paskelbë 1972 m. To laiðko autoriai 

skundþiasi sistemingu partijos nutautinimu ir taip pat persekiojimu tø komunistø, 

kurie prisipaþásta esà latviais. Senasis stalinistas Arvidas Pelðë, vienintelis 

baltø kilmës þmogus aukðèiausioje vadovybëje Maskvoje, tiesa, yra latvis, taèiau 

jauèia ir kalba kaip rusas. Visø trijø Pabaltijo valstybiø komunistø partijos vadovybës 

kalba rusø kalba. Antrieji partijos sekretoriai, kurie, kaip yra þinoma, vykdo 

svarbiausias kontrolës funkcijas, yra rusai: Estijoje Konstantin Lebedev, Latvijoje 

Nikolaj Beluha, o Lietuvoje Nikolaj Dybenko. 

Ekonomikoje, ypaè supramonintose Estijos ir Latvijos valstybëse, pramonës 

ámonës daþnai vadovaujamos ir kontroliuojamos ið Maskvos ir tai daroma Sovietø 

Sàjungos rusiðkosios dalies naudai. Tai ypaè galioja esminëms þaliavoms, kaip 

degamasis skalûnas ir fosforitas Estijoje. Abi þaliavos yra stipriai eksploatuojamos. 

Itin naudingas degamasis skalûnas naudojamas neekonomiðkam ðiluminiø 

jëgainiø kûrenimui; tø jëgainiø gaminama elektrinë energija beveik iðtisai eina á 

412


rusiðkus kraðtus. Prie to dar prisideda aplinkos tarða, tai árodo 18 estø aplinkos 

tyrinëtojø laiðkas. Baltijos jûra didele dalimi uþterðta. Maardu, Kohtla-Jarve ir Toolse 

apylinkës atrodo kaip mënulio pavirðius. Tai yra pasekmë ið kitur diktuojamos 

politikos, kuri perdëtai aukðtas gamybos kvotas kelia aukðèiau negu aplinkos 

apsauga. 

Sovietø Sàjungos politika labai blogai veikia Pabaltijo þmones. Plaèiai iðplitusi 

neviltis veda á nenormaliai ryðkø gimimø maþëjimà ir pagaliau ir á alkoholizmà, 

kuris Pabaltijo valstybëse tiesiog katastrofiðkai padidëjæs ir net pagreitina gyventojø 

sunykimà. 

Ðitaip paþvelgus á padëtá, visai pagrástai galima kalbëti apie planuotà ðaltà genocidà, 

kuris grieþtai prieðtarauja Helsinkio konferencijos Baigiamajame akte iðreikðtiems 

principams ir taip pat Jungtiniø Tautø chartai. Tuo taip pat paþeidþiama 

Pabaltijo tautø teisë paèioms spræsti savo likimà. 

Pabaltijo tautas ypaè sunkiai veikia religinis persekiojimas. Sovietinës okupacijos 

pradþioje 78% estø buvo evangelikai liuteronai, latviø buvo 55% evangelikø 

ir 24% katalikø, o Lietuvoje 81% katalikø ir 10% evangelikø. Dvi didþiosios deportacijø 

bangos labai sumaþino dvasininkijà visose trijose valstybëse. Daug vyskupø 

ir arkivyskupø buvo nuþudyti. Tikybos dëstymas mokyklose draudþiamas. 

Jau nuo 1975 m. galioja 1929 m. ástatymas, kuris nustato, kad (komunistinë) religiniø 

reikalø taryba gali nustatyti net neduodama motyvø, kiek tikintieji privalo 

mokëti uþ naudojimàsi baþnyèiomis etc. Kunigas negali lankyti mirðtanèiojo be 

vietinio sovieto leidimo. Pabaltijo valstybëse ateistinë propaganda yra stipresnë 

negu kitose Sovietø Sàjungos dalyse. 

Situacijà gerai charakterizuoja protesto laiðkas, kurá 17 054 Lietuvos katalikai, 

pasiraðydami pilnu vardu ir pavarde, 1971 m. gale pasiuntë Breþnevui. Tame laiðke 

jie raðo: 

„… Lietuvos katalikai neturi katekizmø, maldaknygiø, spaudos, literatûros. 

Tikinèiø tëvø vaikai privalo lankyti ateistines mokyklas. Kunigø seminarijà kasmet 

baigia 4–6 kunigai, bet tuo paèiu laiku 20–30 kunigø mirðta. Kunigai kalinami 

tik uþ tai, kad jie, tëvams pageidaujant, moko vaikus tikëjimo tiesø. Kunigai 

baudþiami tik uþ tai, kad vaikai patarnauja miðioms arba nori dalyvauti procesijose. 

Du vyskupai buvo iðtremti deðimèiai metø be teismo sprendimo. Aktyvûs kunigai 

keliami á maþas parapijas, kai á dideles parapijas skiriami seni kunigai. Katalikai 

intelektualai netenka tarnybø tik dël to, kad lanko baþnyèià. Ateistinës valstybës 

atstovai dalyvauja vyskupø konferencijose ir diktuoja ganytojiðkus laiðkus. 

Grynai religiniais motyvais nuteistø kunigø ir pasaulieèiø skaièius yra didelis. 

Ypaè charakteringa yra jaunos moters Nijolës Sadûnaitës byla, kuri buvo sprendþiama 

1975 m. birþelio 15–16 d. ir kuri baigësi jos nuteisimu trejiems metams 

sunkiøjø darbø kalëjimo ir trejiems metams iðtrëmimo. Savo baigiamojoje kalboje 

teisiamoji pasakë: „Ði diena laimingiausia mano gyvenime. Mano gerasis likimas 

man lëmë ne tiktai kovoti uþ savo tautos teises ir uþ teisybæ, bet ir bûti nuteistai uþ 

413


tai (…). Dþiaugsmingai einu á vergijà tam, kad kiti galëtø dþiaugtis laisve; esu 

pasiruoðusi mirti, kad kiti galëtø gyventi.“ 

Ðitokie faktai stiprina pabaltijieèiø rezistencijà. Pabaltijo valstybëse, ypaè Lietuvoje, 

yra aktyvi savilaidos spauda, tarp kurios paþymëtina jau nuo 1972 m. einanti 

„Lietuvos Katalikø Baþnyèios Kronika“. Vietinë komunistinë spauda daþnai 

raðo apie subversyviø pabaltijieèiø nuteisimà. Jeigu net sovietinë spauda negali 

nuslëpti ðiø faktø, tai ið to galima spræsti, koks stiprus yra tautinis ir religinis 

pasiprieðinimas net po 40 metø svetimos okupacijos. 

Pabaltijo valstybës priklauso Europai. Praeityje, ypaè tarp abiejø pasauliniø 

karø, jos buvo demokratiniø tautø bendruomenës dalis ir taip pat buvo Tautø 

Sàjungos narës. Dël to Europa negali kalbëti apie þmogaus teises, jeigu ji nesirûpina 

ðiø europieèiø likimu. Jeigu Europa nesirûpintø ðiais europieèiais, tai jà pagrástai 

bûtø galima kaltinti veidmainyste ir hipokrizija, nes ji garsiai kalbëtø tik tais 

atvejais, kai maþos silpnos valstybës vykdo priespaudà, bet tylëtø, jeigu tà patá 

daro didelë, stipri valstybë. 

Ðitaip paþiûrëjus reikia sveikinti pasiûlymà (Dok. 1-777/80), kuriuo pagrástas 

ðitas praneðimas. Praneðëjas taèiau norëtø pasiûlyti esminá pakeitimà. Pageidavimui 

reikia duoti pozityvià kryptá. Ið to seka siûlymas, kad ministrai apsvarstytø 

galimybæ Pabaltijo valstybiø problemà perduoti Jungtiniø Tautø Dekolonizacijos 

komitetui. Sovietø Sàjunga neturëtø pagrindo tuo skøstis, kadangi ji pati yra dariusi 

tà patá, tiesiogiai ar netiesiogiai, kitais atvejais. 

Dekolonizacija yra nedaloma. Jeigu ji yra pageidautina Azijoje ir Afrikoje, tai ji 

lygiai taip pat pageidautina ir Europoje. 

Europos Parlamentas 

– priëmæs dëmesin 1979 m. balandþio 13 d. 14 bendrà pareiðkimà, kuriame 45 Estijos, 

Latvijos ir Lietuvos pilieèiai ragina Jungtines Tautas pripaþinti Pabaltijo tautø 

teisæ apsispræsti, bûti nepriklausomoms ir taip pat reikalauti plebiscito ðiuo klausimu, 

– susipaþinæs su Helsinkio Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos 

Baigiamojo akto aðtuntuoju straipsniu, kuris sudaro pagrindà tautø apsisprendimo 

teisei ir taip pat jø teisei visiðkai laisvai, kad ir kaip jos ras tinkama, nustatyti 

savo vidaus ir uþsienio politiná statusà, kreipdamas dëmesá á faktà, kad Sovietø 

Sàjunga 1940 m. okupavo ðias iki tol nepriklausomas ir neutralias valstybes, kad ji 

tai padarë pasiremdama Molotovo–Ribentropo paktu ir kad ta okupacija tebesitæsia 

ir ðiandien, 

1. Ragina uþsienio reikalø ministrus, kurie sueina politinio bendradarbiavimo 

rëmuose, susitarti dël bendro pozityvaus poþiûrio á 1979 m. Jungtinëms Tautoms 

padarytà pareiðkimà. 

2. Iðreiðkia nuomonæ, kad Madrido konferencijos metu reikëtø nuodugniai iðtirti 

ir aptarti tø valstybiø tautø sunkià padëtá. 

14 Ði klaida apie „45-iø pabaltijieèiø memorandumo“ datà nukeliavo per visus Europos Parlamento 

dokumentus. 

414


3. Iðreiðkia viltá, kad uþsienio reikalø ministrø konferencija darys viskà, kà tik 

gali, kad ðiø valstybiø tautø pageidavimai, susijæ jø valdymo formomis, galëtø 

bûti ávykdyti. 

Artimesniems santykiams palaikyti su Europos Parlamentu VLIK’o atstovas 

A.Venskus kelis kartus susitiko su Politinës komisijos referentu Otto von Habsburgu. 

K.Bobelis per 1982 m. kovo 10 d. priëmimà Baltuosiuose Rûmuose, paskelbus 

Afganistano dienà, susitiko su Europos Parlamento vicepirmininku E.A.Klepschu 

ir atnaujino su juo ankstesnes diskusijas Pabaltijo valstybiø klausimu. 

1982 m. balandþio 28–30 d. Europos Parlamento Politinë komisija savo posëdþiuose 

priëmë Otto von Habsburgo siûlomà Europos Parlamento rezoliucijos 

projektà apie padëtá Pabaltijyje. Jame buvo siûloma Baltijos valstybiø klausimà 

perduoti Jungtiniø Tautø Dekolonizacijos komisijai ir praneðti apie rezoliucijà Europos 

Bendruomeniø vyriausybëms bei uþsieniø reikalø ministrams 15 . Visais klausimais, 

susijusiais su Baltijos valstybiø reikalais, Lietuvos, Latvijos ir Estijos diplomatiniai 

atstovai A.Gerutis, A.Ðilde ir E.Reisenbergas Bonoje kalbëjosi su Baltijos 

kraðtams simpatizuojanèiu Europos Parlamento ir Politinës komisijos nariu, atsargos 

brigados generolu Wolfgangu Schalliu. Lietuvos diplomatinës tarnybos narys 

A.Gerutis 1982 m. geguþës 11 d. aplankë Strasbûre Europos Parlamento nará 

Otto von Habsburgà. Pakartotinø pasikalbëjimø metu paaiðkëjo, kad Austrijos– 

Vengrijos karaliðkosios ðeimos atstovas von Habsburgas, anksèiau gyvendamas 

Jungtinëse Valstijose, paþinojo Lietuvos ir Latvijos pasiuntinius P.Þadeiká ir A.Bilmaná. 

Nors Baltijos ðalyse nëra buvæs, Otto von Habsburgas susipaþino su baltø 

tautomis, jø praeitimi, kultûra bei dabartine padëtimi bei sutiko bûti praneðëju 

Baltijos valstybiø reikalø rezoliucijos svarstymo metu 16 . 

O. von Habsburgo pristatomas rezoliucijos tekstas buvo svarstomas 1982 m. 

geguþës 26–28 d., birþelio 26–28 d., rugsëjo 22–24 d. Tuo metu daugiausia VLIK’as 

ir Didþiosios Britanijos lietuviø sàjungos (toliau – DBLS) atstovai susitikinëjo su 

Europos Parlamento nariais. Daug DBLS skyriø valdybø ir atskirø nariø kreipësi 

laiðkais á Europos Parlamento deputatus, iðrinktus Didþiosios Britanijos rinkiminëse 

apylinkëse, ir praðë juos paremti 45-iø Baltijos pilieèiø Memorandumà 17 . 

VLIK’o atstovas prie Europos Parlamento Adolfas Venskus 1982 m. rugsëjo 

16–17 d. lankësi Briuselyje ir Strasbûre, kur Europos Parlamento vicepirmininkui 

Egonui A.Klepschui, Politinio komiteto pirmininkui M.Rumorui, krikðèioniø 

demokratø frakcijos pirmininkui Paolo Barbi, britø atstovams M.Adamui 

Fergussonui ir Otto von Habsburgui pristatë VLIK’o pozicijà Baltijos valstybiø 

reikalu 18 . 

15 „Baltijos byla Europos Parlamente“, Europos lietuvis, 1982, geguþës 28, Nr. 2. 

16 Ten pat. 

17 „DBLS reikalai“, Europos lietuvis, 1983, kovo 18. 

18 „Europos Parlamente“, Europos lietuvis, 1982, spalio 29, Nr. 41. 

415


Briuselyje Europos Parlamento Politinis komitetas 1982 m. balandþio, geguþës, 

birþelio ir rugsëjo mën. posëdþiuose apsvarstæs Habsburgo projektà, rugsëjo 22 d. 

vienbalsiai priëmë galutiná rezoliucijos tekstà. Uþ tokià rezoliucijà vienbalsiai balsavo 

visi dalyvavæ Politinio komiteto nariai: pirmininkas M.Rumoras, vicepirmininkai 

Adamas Fergussonas, O.Habsburgas, Antoniozzis, Barbi Bournias, Criglia, 

Crouxas, lordas Duro, Gaiottis de Biasemas, Israelis Klepschas, Laloras, Momersteegas, 

lordas O’Haganas D’Omessonas, Pendes, Romualdis, Schallis ir James Scottas-Hopkinsas 

19 . Pagaliau Politinës komisijos rezoliucijos projekto svarstymas 

buvo átrauktas á Europos Parlamento sesijos 1983 m. sausio 13 d. darbotvarkæ. 

Politinis komitetas savo siûlomà rezoliucijà motyvavo tuo, jog 1979 metais 45 

Estijos, Latvijos, Lietuvos gyventojai iðsiuntë Memorandumà Jungtinëms Tautoms, 

kad Pabaltijo valstybiø inkorporavimo nepripaþásta JAV, Kanada, Didþioji Britanija, 

Australija, Vatikanas. Praneðimas apie padëtá Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje 

buvo papildytas naujais, svarbiais motyvais – prisimintos Sovietø Sàjungos su 

Baltijos ðalimis sudarytos dviðalës taikos sutartys, kuriomis garantuotas teritorijø 

nelieèiamumas ir amþina taika, aðtuonerius metus uþtrukusi kova ir ginkluotas 

pasiprieðinimas, 665 tûkst. estø, latviø ir lietuviø tremtys á Sibiro priverèiamojo 

darbo stovyklas 20 . Ðios rezoliucijos galutinis svarstymas buvo perduotas Europos 

Parlamento plenarinei sesijai. 

Artëjant Europos Parlamento plenarinei sesijai, kurioje buvo numatyta priimti 

rezoliucijà dël Baltijos ðaliø padëties ir ateities, vël prasidëjo ávairiø politiniø organizacijø 

aktyvus apeliavimas á Europos parlamentarus. 

Europos Parlamentas tuo metu vienijo deðimties demokratiniø valstybiø atstovus 

(Danijos, Vokietijos, Graikijos, Prancûzijos, Airijos, Italijos, Liuksemburgo, 

Olandijos, Didþiosios Britanijos, Belgijos): 125 socialistus, 117 krikðèioniø demokratø, 

63 konservatorius, 48 komunistus ir jø sàjungininkus, 38 liberalus, 43 priklausiusius 

smulkesnëms grupëms 21 . 

VLIK’o valdyba paragino krikðèioniø demokratø ir socialdemokratø atstovus 

daryti þygius rezoliucijai paremti per jiems giminingas tarptautines organizacijas. 

Svarstant numatomos rezoliucijos projektà Politinëje komisijoje prieð projektà 

pasisakë kai kurie socialistai. Europos Parlamento socialistø buvo þiûrima á ðá klausimà 

gana abejingai ir ðaltai. Buvo abejojama, ar tinkamas laikas kelti toká klausimà. 

Bet daugumos socialistø atstovø nuomonë pasikeitë po to, kai 1982 m. lapkrièio 

1–2 d. Bonoje Rytø ir Vidurio Europos socialistø unijos konferencija (dalyvavo 

8-ios egzilio partijos, tarp kuriø ir LSDP, atstovaujama J. Vilèinsko) vienbalsiai 

priëmë rezoliucijà, kurioje pasisakyta uþ Europos Parlamento iniciatyvà, Vakarø 

Europos socialistai papraðyti paremti Baltijos valstybiø klausimà: „Rytø ir Vidurio 

Europos socialistø unija yra dëkinga Europos Parlamento Politinei komisijai, 

19 Darbininkas, 1983, sausio 21. 

20 Europos Parlamento Politinës komisijos 1982 m. rugsëjo 22 d. nutarimas apie padëtá Estijoje, Latvijoje 

ir Lietuvoje, K.Bobelio asmeninis archyvas. 

21 „Didelis Lietuvos laimëjimas Europos Parlamente“, Naujienos, 1983, sausio 21. 

416


kuri atkreipë dëmesá á Estijos, Latvijos ir Lietuvos 45-iø pilieèiø jungtiná pareiðkimà 

ir priëmë rezoliucijos projektà, kuris lieèia minëtus kraðtus. Turëdama omenyje, 

kad ta rezoliucija remiasi Helsinkio Baigiamojo Akto principais (…), konferencija 

nutarë kreiptis á Europos Parlamento visus narius socialistus, praðydama 

juos pilnai paremti siûlomà rezoliucijà, kai ji bus svarstoma Europos Parlamento 

visumos posëdyje“ 22 . 

1982 m. lapkrièio 25–27 d. Ekvadore vykusiame Pasaulio krikðèioniø demokratø 

unijos (vëliau – internacionalo) suvaþiavime dalyvavo ir Lietuvos krikðèioniø 

demokratø CK pirmininkas Vladas Ðoliûnas, kuris Lietuvos reikalus aptarë 

su suvaþiavimo delegatais. Lietuvos reikalus parëmë prancûzø atstovas, Europos 

krikðèioniø demokratø unijos vicepirmininkas Jeanas Marie Dailletas 23 . 

1982 m. lapkrièio 17 d. VLIK’o atstovas prie Europos Parlamento ir Europos 

lietuviø krikðèioniø demokratø tarybos pirmininkas Adolfas Venskus susitiko 

Strasbûre su Europos Parlamento nariais J.Scottu-Hopkinsu, Egonu Klepschu, Otto 

von Habsburgu ir kitais parlamentarais. 

A.Venskus suþinojo parlamentarø nuomonæ, jog Parlamentui svarstant rezoliucijos 

projektà bûtø svarbu, kad dalyvautø gausesnë pabaltijieèiø delegacija. Todël 

VLIK’o valdyba dar 1982 m. rugsëjo 18 d. nutarë sudaryti K.Bobelio vadovaujamà 

delegacijà, á kurià pakviesti A.Venskus ir J.Vilèinskas bei kiti asmenys. Europos 

Parlamento sesija prasidëjo sausio 10 d. Á darbotvarkæ átraukus Baltijos valstybiø 

klausimà á Strasbûrà atvyko gausi lietuviø, latviø ir estø delegacija: VLIKO’o pirmininkas 

K.Bobelis, Didþiosios Britanijos lietuviø sàjungos pirmininkas Zigmantas 

Juras, Prancûzijos lietuviø veikëjai Birutë Venskuvienë (Eltos prancûzø kalba 

redaktorë) ir Adolfas Venskus, ALT informacijos direktorius kun. J.Prunskis, latviø 

informacijos biuro Miunchene vedëjas Julijus Kadelis, estø veikëjas Europoje 

Antsas Luikas, Ðvedijos latviø sàjungos pirmininkas Imantas Freimanis. Nemaþai 

organizacinio darbo teko VLIK’o delegacijos nariui socialdemokratø atstovui ið 

Anglijos J.Vilèinskui, Jonui Norkaièiui ið Vokietijos. Ðios delegacijos uþdavinys 

buvo bendradarbiauti su Europos Parlamento nariais teikiant informacijà ir siekti, 

kad Politinës komisijos priimtoji rezoliucija bûtø priimta Parlamento plenume. 

Ir tai pavyko. 

Sesijos iðvakarëse delegacijos nariai susitiko su Parlamento prezidiumo nariais 

(Europos Parlamento vicepirmininku, Vokietijos krikðèioniø demokratø partijos 

atstovu Klepschu ir kt.) ir Parlamento atstovais, kuriems suteikë informacijos 

apie padëtá Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje. Dauguma Parlamento atstovø þadëjo 

paremti rezoliucijà ir uþ jà balsuoti. Taip pat susitiko su Parlamento pirmininku, 

Olandijos socialistu Pieteriu Dankertu ir rezoliucijos referentu Vokietijos krikðèioniø 

demokratø partijos atstovu Otto von Habsburgu. Jie patvirtino, kad bus 

daroma viskas, kad Baltijos valstybiø klausimas nebûtø uþmirðtas. 

22 „Konferencija Bonoje“, Europos lietuvis, 1982, lapkrièio 5, Nr. 42. 

23 „Europos Parlamentas ir Lietuva“, Laisvoji Lietuva, 1982, gruodþio 10. 

417


Debatai dël padëties Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje prasidëjo 1983 m. sausio 

13 d. 17.30 val. Pirmasis praneðëjas buvo rezoliucijos referentas Otto Habsburgas. 

Po to kalbëjo J.Verrokenas (Belgija), R.Simmondsas (D.Britanija), H.Seeleris (Vokietija), 

J.Gawronskis (Italija), P.Romualdis (Italija) ir kt. 

Rezoliucija buvo priimta didele balsø dauguma: 98 atstovai balsavo uþ rezoliucijos 

priëmimà, 6 – prieð (daugiausia komunistai) ir 8 (socialistai) susilaikë (kiti 

nedalyvavo posëdyje). 

Europos Parlamentas rekomendavo uþsienio reikalø ministrø konferencijai kelti 

Pabaltijo kraðtø klausimà Jungtinëse Tautose, perduoti ðá klausimà Dekolonizacijos 

komisijai. Pabaltijo kraðtø reikalai turëjo bûti taip pat iðkelti Europos saugumo 

ir bendradarbiavimo konferencijoje. Buvo iðreikðta viltis, kad uþsienio reikalø ministrø 

konferencija dës pastangas, kad bûtø ágyvendintas Pabaltijo tautø troðkimas, 

jø norima valdymo forma. Parlamento pirmininkas buvo ápareigotas ðià rezoliucijà 

perduoti Europos uþsienio reikalø ministrø konferencijai ir Europos Parlamentà 

sudaranèiø ðaliø vyriausybëms. 

Baltijos valstybiø okupacijos ir nepriklausomybës atkûrimo klausimo iðkëlimas 

Europos Parlamente sukëlë didelá susidomëjimà visoje Europoje. Eltos biuletenio 

informacijos tarnyba, palaikydama nuolatiná ryðá su K.Bobeliu, gautas þinias 

apie rezoliucijos svarstymà ir priëmimà tuojau perdavë lietuviðkiems laikraðèiams 

ir radijo tarnyboms, o priimtos rezoliucijos tekstà persiuntë á JAV Madrido 

konferencijos delegacijos pirmininkui ambasadoriui Maxui Kampelmanui bei JAV 

Kongreso ESBO ir Helsinkio komisijos pirmininkui kongresmenui Dantei B.Fascelliui 

24 . 

Europos Parlamento posëdá, kuriame buvo priimta Pabaltijo tautø laisvo apsisprendimo 

rezoliucija, sausio 15 d. plaèiai apraðë átakingas „Frankfurter Allgemeine“ 

dienraðtis. Straipsnio antraðtë: „Prieð naikinimo politikà ir rusinimà Pabaltijyje“. 

Minëta „triukðminga scena“ prieð patá balsavimà, kai Graikijos komunistø 

atstovas Adamou paneigë Parlamento teisæ diskutuoti Pabaltijo klausimu. 

JAV vyriausybës paþiûros atsispindi „Amerikos Balso“ vedamajame, kuris sausio 

26 d. radijo bangomis perduotas visoms pasaulio ðalims, taip pat ir á Lietuvà. Pasak 

vedamojo, Europos Parlamento delegatø rezoliucija Pabaltijo klausimu yra 

„puikus sumanymas“. Jungtinës Tautos niekad nesvarstë Lietuvos, Latvijos ir Estijos 

statuso savo Dekolonizacijos komisijoje, kuri yra „tinkamas forumas ðiam 

klausimui“. JAV nesitiki „staigaus Sovietø politikos pasikeitimo“, bet iðkeliant 

Pabaltijo „kolonijinæ padëtá“ Jungtinëse Tautose bûtina pabrëþti, kad „laikas neáteisino 

Sovietø pretenzijø á Estijà, Latvijà ir Lietuvà“. 

Prancûzø spaudoje pasirodë nemaþai komentarø apie Europos Parlamento priimtà 

rezoliucijà Pabaltijo klausimu. Laikraðtyje „La Croix“ (1983 I 15) Brigitte 

d’Aranda raðë, kad „tarptautinës institucijos retai diskutuoja apie Pabaltijo valstybiø 

problemas“. Europos parlamentarus tokiam þingsniui paskatino 1979 m. 

24 „VLIK’o þygiai Europos Parlamente“, Darbininkas, 1983, vasario 18. 

418


paskelbtas „45-iø pabaltijieèiø pareiðkimas“. Dabar Europos Parlamentas siûlo, 

kad Pabaltijo valstybiø problema bûtø pristatyta Jungtiniø Tautø Dekolonizacijos 

komisijai. „Jei Europos ministrai ávykdys Parlamento pageidavimà, – raðo d’Aranda, 

– Sovietø Sàjunga, be abejo, mëgins spausti kitus kraðtus, kad jie atmestø tà 

idëjà“. Pasak autorës, Pabaltijo valstybiø teisinë padëtis yra unikali, nes dauguma 

Europos ðaliø ir JAV nepripaþásta jø aneksavimo. Straipsnis baigiamas ðiuo klausimu: 

„Ar po Europos Parlamento akcijos Jungtinës Tautos turës pakankamai politinës 

dràsos áraðyti Pabaltijo ðaliø problemà á savo darbotvarkæ?“ 25 

Europos Parlamento rezoliucija buvo didelis politinis ir moralinis laimëjimas 

tø Europos politiniø jëgø, kurios nebuvo abejingos tautø laisvës atkûrimo idëjai, 

jautë atsakomybæ uþ ðiø tautø likimà. 

Po 1983 m. sausio 13 d. Europos Parlamento rezoliucijos priëmimo þengta ir 

daugiau þingsniø, rëmusiø Baltijos iðsivadavimà: 1983 m. vasario 23 d. buvo priimta 

JAV Kongreso rezoliucija, ágaliojusi prezidentà 1983 m. birþelio 14 dienà paskelbti 

Baltijos laisvës diena 26 . Senatorius Robertas Dole átraukë Europos Parlamento 

rezoliucijà Pabaltijo klausimu á JAV Kongreso uþraðus („Congressional Record“, 

1983, kovo 1). Jis pritarë Europos Parlamento rezoliucijai ir pareiðkë, kad 

rezoliucijos priëmimas tokia didele balsø dauguma rodo, jog Europos ðaliø atstovai 

yra tvirtai ásipareigojæ atkurti Pabaltijo tautø nepriklausomybæ. Senatorius 

Charles H.Percy laiðku padëkojo VLIK’ui uþ jam atsiøstas Europos Parlamento ir 

Australijos Senato rezoliucijas. Jis iðreiðkë savo didelá pasitenkinimà, kad „tokios 

institucijos balsuoja uþ ðias rezoliucijas“. 

Toliau buvo plaèiai panaudojamas „45-iø pabaltijieèiø memorandumas“. Já 

VLIK’o pirmininkas K.Bobelis iðsiuntinëjo Europos uþsienio reikalø ministrø sesijos 

dalyviams (1983 m. balandþio 12 d.) kartu su raðtu apie Baltijos kraðtø padëtá. 

Ðá raðtà gavo Belgijos, Danijos, Airijos, Italijos, Prancûzijos, Vakarø Vokietijos, 

Liuksemburgo, Olandijos ir Anglijos ministrai, kuriø praðyta remti Lietuvos, Latvijos 

ir Estijos nepriklausomybës atstatymà. 

Otto von Habsburgas 1983 m. kovo 22 d. laiðke VLIK’o pirmininkui K.Bobeliui 

praneðë, jog jis formaliai papraðë Europos uþsienio reikalø ministrus, kad jie balandþio 

mënesá ávyksianèios sesijos metu praneðtø, ko ëmësi Pabaltijo rezoliucijos 

reikalu ir kà numato daryti netolimoje ateityje. Savo laiðkà jis uþbaigë ðiais þodþiais: 

„Jûs galite pasitikëti, kad mes neleisim, kad ðio reikalo eiga sustotø“. 

Europos Parlamento krikðèioniø demokratø grupës atstovai dëjo visas pastangas, 

kad ði rezoliucija ágautø kuo platesná politiná atgarsá. Santykiams palaikyti su 

Europos Parlamentu VLIK’o atstovas Adolfas Venskus 1983 m. rugsëjo 14 d., lankydamasis 

Europos Parlamente, susitiko ir su jo nariu Otto von Habsburgu. Susitikimo 

metu Otto von Habsburgas informavo A.Venskø, kad jis pakartotinai dar 

25 „Europos Parlamento rezoliucijos atgarsiai“, Draugas, 1983, balandþio 28. 

26 Joint Resolution „To declare Baltic Freedom Day“, K.Bobelio asmeninis archyvas; „Baltijos laisvës 

diena“, Europos lietuvis, 1983, birþelio 24. 

419


kartà uþklaus Europos Bendruomenës uþsienio reikalø ministrus dël okupuotø 

Baltijos ðaliø klausimo iðkëlimo Jungtiniø Tautø Dekolonizacijos komisijoje. Ðiam 

naujam uþklausimui paskutinës Europos Parlamento sesijos metu jis jau buvo surinkæs 

reikiamà paraðø skaièiø 27 . 

Kiekvienais metais vienaip ar kitaip buvo patvirtinamas noras atkurti Baltijos 

ðaliø laisvæ, primenamas „45-iø pabaltijieèiø memorandumas“ ir Europos Parlamento 

rezoliucija: Jungtiniø Valstijø prezidentas Ronaldas Reaganas 1985 m. vasario 

16 d. paskelbë Lietuvos Nepriklausomybës diena: („Amerikos pilieèius vienija 

tvirtas ásitikinimas þmoniø teise gyventi laisvëje. Jungtinës Valstijos atsisakë 

pripaþinti prievartiná Lietuvos prijungimà prie Tarybø Sàjungos. Mes privalome 

akylai saugoti ðá savo idealà, kadangi visi suvokiame, kad tol, kol kitiems neigiama 

teisë á laisvæ, tol negali bûti visiðkai saugu ir èia“), 1985 m. liepos 25–26 d. 

priimtas Baltijos Tribunolo manifestas, 1985 m. spalio 6 d. – JAV lietuviø bendruomenës 

tautinio vykdomojo komiteto kreipimasis á JAV prezidentà ir kt. 

9-ojo deðimtmeèio pradþioje Europos Parlamente buvo keliamas ne tik trijø Baltijos 

valstybiø okupacijos klausimas. Ðis klausimas buvo neatsiejamai susijæs su 

þmogaus teisiø problema sovietø okupuotose kraðtuose. Þmogaus teisës ir pagrindinës 

laisvës (sàþinës, religijos ir ásitikinimø laisvës) buvo pripaþintos ir tapusios 

tarptautinës teisës norma jau iki 9-ojo deðimtmeèio. Ðias teises ásipareigojo gerbti 

Helsinkio Baigiamàjá aktà pasiraðiusios valstybës. 9-ojo deðimtmeèio pradþioje Europos 

Parlamentas taip pat iðkëlë religinio persekiojimo Lietuvoje klausimà 28 . 

Europos Tarybos Parlamentinë Asamblëja 1987 m. sausio 28 d. priëmë rezoliucijà 

(Doc. 5667), prisimindama, kad „trijø Pabaltijo valstybiø inkorporacija á Sovietø 

Sàjungà þiauriai paþeidë ir tebeþeidþia tautø apsisprendimo teisæ“ ir „Europos 

Parlamento 1983 m. sausio 13 d. rezoliucijà apie padëtá Estijoje, Latvijoje ir 

Lietuvoje“, pakvietë atkreipti dëmesá á „rimtus þmogaus teisiø bei apsisprendimo 

teisës paþeidimus trijose Pabaltijo valstybëse“ 29 . Universaliø þmogaus teisiø gynimas 

tapo veiksmingu árankiu tarptautiniuose forumuose nuolat keliant Baltijos 

ðaliø aneksijos ir tautø apsisprendimo klausimà. 

Baltijos kraðtuose kilæs tautinis atgimimas arba „dainuojanti revoliucija“ galutinai 

ir neiðvengiamai artino nepriklausomybës atkûrimo metà. Po pirmøjø masiniø 

lietuviø, latviø ir estø demonstracijø 1988 m. liepos 7 d. Europos Parlamentas 

98 proc. balsø dauguma priëmë naujà, vienà paskutiniø rezoliucijø dël aneksuotos 

Lietuvos – joje pakartotos 1983 m. sausio 13 d. rezoliucijos nuostatos. Tai dar 

kartà patvirtino, jog Parlamentui priklausianèios valstybës ir toliau nepripaþásta 

Pabaltijo valstybiø aneksavimo, kuris buvo ámanomas dël Hitlerio–Stalino 1939 m. 

pakto. Rezoliucija priminë Helsinkio Baigiamojo akto 8-àjá punktà, kuriuo uþtikrinamas 

visø tautø laisvas apsisprendimas 30 . 

27 Pro memoria, Paryþius, 1983 m. rugsëjo 30 d., Adolfo Venskaus asmeninis archyvas. 

28 A.Venskaus laiðkas D.Krivickui, 1984 m. sausio 31 d., Adolfo Venskaus asmeninis archyvas. 

29 „Europos Tarybos Parlamentinës Asamblëjos rezoliucija“, Laisvoji Lietuva, 1987, kovo 19. 

30 „Pabaltijo reikalai Europos Parlamente“, Draugas, 1988, liepos 14. 

420


Baltijos ðaliø iðsivadavimo keliø paieðkos – nuo siûlymo dekolonizuoti, suteikti 

apsisprendimo teisæ iki absoliutaus tautø suverenumo ir nepriklausomø valstybiø 

atkûrimo – vyko ir aneksuotoje Lietuvoje (kaip pilietinio pasiprieðinimo ar 

disidentø grupiø iniciatyvos), ir demokratinëje Europoje. Baltijos laisvës klausimas 

tapo tikru Europos iðbandymu þmogaus ir tautø teisiø srityje. Srityje, nuo 

kurios sprendimo priklauso Europos ateitis. Baltijos ðalys vadavosi nepaisydamos 

Sovietø imperijos pasiprieðinimo, bet tai buvo pasiekta taikaus pilietinio protesto 

ir parlamentinës demokratijos dëka. 

421


422 


ÁKÛRIMO PRIEÞASTYS IR VEIKLA 

IKI LIETUVOS PERSITVARKYMO SÀJÛDÞIO 

ANDRIUS TUÈKUS 

Buvæs Lietuvos laisvës lygos Tarybos narys 

Kalbant apie Lietuvos laisvës lygos iðtakas, bûtina prisiminti, kokia buvo Lietuva 

1978-aisiais, LLL ákûrimo metais. 

Mûsø Tëvynë tuo metu dël didþiøjø tironø Hitlerio ir Stalino sàmokslo buvo 

iðbraukta ið Europos politinio þemëlapio. Pavergëjai siekë kolonizuoti Lietuvà, o 

lietuvius – surusinti, t.y. ávykdyti senà Rusijos imperininkø svajonæ – paversti 

Lietuvà savo rusakalbe provincija. 

Stalino laikais beveik visas represinis ir valdymo aparatas buvo atsiøstas ið 

Rusijos. Ilgainiui sistema uþsiaugino vietiniø kadrø. Davæ á rankas diplomus, pasiuntë 

juos á valdymo institucijas, redakcijas, mokyklas, visuomenines organizacijas. 

Didesnë dalis sovietiniø diplomuotø specialistø noriai vykdë Lietuvos rusifikacijà. 

Lietuvos kolonizavimo procesà beveik iðtisà deðimtmetá stabdë mûsø partizanai. 

Taèiau tuo metu partizaninis karas jau buvo seniai pasibaigæs ir reikëjo ieðkoti 

naujø pasiprieðinimo formø. O tai nelengvai sekësi. 

Po dirbtinës industrializacijos Lietuvoje padaugëjo rusakalbiø gyventojø. Lietuvà 

intensyviai imta kolonizuoti prisidengus „didþiosiomis komunizmo statybomis“ 

– Ignalinos atominës elektrinës, Maþeikiø naftos perdirbimo ámonës ir kt. 

Buvusios Vakarø imperijos á savo kolonijas áveþdavo tik technologijà vietinei þaliavai 

ir vietiniams darbininkams eksploatuoti, o rusø imperializmas Lietuvà pavertë savo 

þaliavø atliekø sàvartynu. Á Lietuvà rusai gabeno ne tik þaliavà, bet ir darbininkus. 

Á Ignalinos, Maþeikiø, Këdainiø, Jonavos „komunistines statybas“ buvo veþami 

darbininkai ne tik ið Rusijos vidurio, bet ir ið Uralo bei Sibiro. Kremliaus politikà 

iðtikimai vykdanti Lietuvos komunistø partija statë kolonistams gerus butus, mokyklas, 

sudarë jiems daug geresnes sàlygas, negu jie turëjo savo tëvynëje. O lietuvis, 

nepriimtas á plataus masto statybas Lietuvoje, buvo priverstas ieðkoti darbo Sibire. 

Taip buvo skatinama lietuviø emigracija ir spartinamas nutautinimo procesas. 

Lietuviø kalba ið pradþiø buvo iðguita ið pramonës ámoniø, vëliau – beveik 

visø valdiðkø oficialiøjø ástaigø. Lietuvos rusifikacija katastrofiðkus tempus ágavo 

po 1975 m. Taðkento partinës konferencijos. Tuo metu Lietuvoje paprasèiausiai 

nebuvo kam rimèiau pasiprieðinti rusifikacijos kampanijai. Rusø kalba prievarta 

buvo diegiama net vaikø darþeliuose. Vidurinëse mokyklose rusø kalbai 

buvo skiriama daug daugiau valandø negu lietuviø. Rusø kalbà dëstantis mokytojas 

gaudavo didesná atlyginimà uþ lituanistà. Rusø kalba buvo dëstoma 15–18 

moksleiviø grupei, o lituanistas turëjo per 30 moksleiviø. 

Nutautinti Lietuvà okupantai siekë per savo ideologines bei politines organizacijas 

– spaliukø, pionieriø, komjaunimo ir kompartijos. Po karo daugelis lietu-

KONFERENCIJOS MEDÞIAGA. ANDRIAUS TUÈKAUS PRANEÐIMAS 

viø laikë didele negarbe, net savo tautos interesø iðdavyste priklausymà okupantø 

á Lietuvà eksportuotoms sovietinëms (rusiðkoms) organizacijoms. Taèiau sovietizuotø 

mokytojø, dëstytojø, profesoriø veikiami, lietuviai palaipsniui pakluso 

átaigiai prievartai. 

Jaunimo sàmonë buvo jaukiama per spaliukø, pionieriø, komjaunimo organizacijas. 

Moksleiviai buvo ugdomi garbinti okupantø simbolius, ðvæsti sovietines 

ðventes, tikëti masiðkai skleidþiama sovietine propaganda ir jos melu, pagaliau 

bûti nuolankiais sistemos vergais. Taip nuo jaunø dienø buvo slopinamos bet kokios 

pastangos prieðintis. 

Okupantai siekë nutautinti lietuvius ir degtinës pagalba. 1978 m. maisto prekiø 

apyvartoje degtinës gaminiai sudarë 20 procentø. Ið degtinës gaunamos metinës 

pajamos siekë pusæ milijardo rubliø. Alkoholis ëmë lydëti kiekvienà lietuvio 

þingsná, pradëta gerti net laidotuvëse. Alkoholis tapo palankiausia dirva kriminaliniams 

nusikaltimams tarpti ir venerinëms ligoms plisti. Prasigërusá lietuvá buvo 

daug lengviau pastûmëti á ávairiausius nusikaltimus, o paskui ðantaþu priversti já 

iðduoti savo artimà ir tëvynæ… 

1978 m. pogrindinës „Auðros“ 13-ajame numeryje skausmingai raðyta: „Carinë 

Rusija buvo priëmusi mirties nuosprendá Lietuvai (...). Lietuva privalëjo bûti 

nutautinta per girtavimà ir supravoslavinta. (...) Dabar sovietinë Rusija anà caro 

mirties nuosprendá vykdo toliau ir kur kas klastingiau. Per keturis deðimtmeèius 

teroru ir grasinimais iðplëðæ tikëjimà, nugirdæ, nuþmoginæ didelæ tautos dalá, jie 

pasiekë daugiau negu anuomet carai per porà ðimtmeèiø“. 

Sovietmeèio deðimtmeèiais ypaè sustiprëjo baimës jausmas – buvo bijoma prarasti 

laisvæ, Tëvynæ, artimuosius, darbà, mokslà, visuomeninæ padëtá, bûti iðkviestam 

á saugumà. Baimë pakenkti savo karjerai, patekti nors ir menkiausion valdþios 

nemalonën bet koká prieðinimàsi Maskvai pavertë beveik neámanomu. Buvo 

bijoma ne tik valdþios, bet ir savo artimøjø, bendradarbiø, kaimynø… Tai turëjo 

labai didelës átakos þmoniø tarpusavio santykiams. 

Lietuviø tautinio atgimimo auðroje bûrelis Lietuvos inteligentø þodþiu ir raðtu 

þadino gerokai apsnûdusià tautieèiø savimonæ. O sovietmeèiu Lietuvos „ðviesuoliai“ 

tautinæ sàmonæ ávairiausiais bûdais migdë ir slopino. Ðtai kaip kûrybinës 

inteligentijos laikysenà sovietmeèiu LLL pogrindinio þurnalo „Vytis“ pirmajame 

numeryje (1979 m. birþelis; ið viso buvo iðleisti ðeði numeriai) apibûdino á Vakarus 

emigravæs teatro reþisierius Jonas Juraðas: „Tarybinë“ lietuviø inteligentija 

iðmainë savo tautos meilæ ir pagarbà á leidimà kurti „socialistinæ kultûrà“, kurios 

tauta nepriima, nekenèia ir niekina. Net tarp ðviesesniø lietuviø inteligentø gali 

iðgirsti naujà mintá, kad „vardan tautos meno, kultûros reikia eiti pasiobuoliauti 

su paèiu velniu“. Girdi, mes lietuviai, mûsø kultûra, kalba – dar lietuviðka, mûsø 

Saugumas, partija – jau beveik sulietuvinta. Tad bûkim diplomatiðkesni, atmeskim 

bergþdþius skrupulus“. 

Nesutikdami su kapituliacinëmis nuostatomis ir norëdami parodyti, kad ne visi 

pasiaukojæ laisvës idëjai lietuviai þuvo ginkluotoje rezistencijos kovoje, o likæ gyvi 

tautieèiai pakluso okupantams, disidentai pasiraðinëjo vieðus laiðkus, smerkian- 

423


èius sovietinæ okupacijà ir kolaboravimà. Tie laiðkai uþsienio radijo bangomis pasiekdavo 

Lietuvà. Jø turinys daþnai këlë konformistinës inteligentijos susierzinimà 

ir pasipiktinimà. Disidentams buvo prikaiðiojama, kad vieði laiðkai, straipsniai pogrindþio 

spaudoje skatina okupantus griebtis naujø represijø, trukdo inteligentijai 

dirbti pozityvø darbà ir t.t. Disidentai suvokë, kad mûsø inteligentai savo klusniu 

prisitaikymu slopina tautiná pasiprieðinimà, daugelis pakluso gal ir prieð savo valià, 

taèiau tokia jø laikysena buvo labai patogi sovietiniams kolonizatoriams. 

Tame paèiame „Auðros“ numeryje su didele ðirdgëla buvo raðoma apie „laisvojo 

pasaulio“ abejingumà Rusijos pavergtø tautø likimui: „Izraelis raginamas 

pasitraukti ið jam gyvybiðkai svarbiø þemiø, nes jos okupuotos. Tuo tarpu Tarybø 

Sàjungai, okupavusiai Baltijos valstybes, nedrástama net priminti, kad jau seniai 

laikas sugràþinti pavergtoms tautoms laisvæ“. 

Ginkluoto pasiprieðinimo metais mûsø tautai buvo skiepijama viltis, kad laisvës, 

lygybës ir brolybës idealus deklaruojantis laisvasis pasaulis niekada nepamirð 

pavergtos Lietuvos ir suteiks jai ne tik moralinæ ir politinæ, bet net karinæ 

pagalbà, taèiau demokratiniø Vakarø lyderiai elgësi negarbingai, dël to ilgainiui 

blëso pasitikëjimas jais. Tad nieko kito neliko, kaip puoselëti pavergtos tautos tikëjimà 

bûsima laisva ateitimi tik savo paèiø jëgomis. Toká tikëjimà galëjo sustiprinti 

suvokimas, kad, nepaisant okupantø teroro, Lietuvoje iki ðiol veikia organizuotas 

pogrindis, suvienytas á vieningà organizacijà. Tad iðkilo bûtinybë tokià 

organizacijà ákurti. 

Ideologinius bûsimos politinës organizacijos – Lietuvos laisvës lygos – pagrindus 

suformavo pogrindinio leidinio „Laisvës ðauklio“, ëjusio 1976–1977 metais 

(ið viso iðleisti penki numeriai), idëjos. Já leido grupelë vilnieèiø: Antanas Terleckas, 

Kæstutis Jokubynas, Julius Sasnauskas, Elena Terleckienë, Dalia Sasnauskienë, 

Birutë Burauskaitë, Zita Vanagaitë, Jonas Volungevièius, Jonas Pratusevièius, 

Romaldas Ragaiðis. Jiems kurá laikà talkino Vytautas Boguðis ir Andrius Tuèkus. 

Ðtai kelios mintys ið ðio nelegalaus leidinio vedamojo, pavadinto „Laisvieji lietuviai 

pavergtoje tëvynëje“: „Ar tai tik ne naujas paradoksas, kad mûsø prieðtaringame 

ir keistame pasaulyje, kur baramasi, vaidijamasi ir net þudomasi dël menkiausiø 

dalykø, taèiau kur vengiama kovoti uþ paèias didþiausias þmogiðkàsias 

vertybes – laisvæ, taurumà ir gërá, – pasirodo, yra laisvø þmoniø. 

O vis dëlto tai ne paradoksas. Laisvø þmoniø yra ne tik laisvame pasaulyje, 

saugomame demokratiniø konstitucijø, bet ir ten, kur bet koks laisvës troðkimas 


susitaiko su savo vergiðka egzistencija, nebejauèia já kaustanèiø grandiniø. Kas 

bijo – tas nugalëtas, tas lengvai pasiduoda ekonominei ir politinei pavergëjø eksploatacijai. 

Save gerbiàs þmogus privalo nugalëti ágimtà baimës jausmà, pakilti 

aukðèiau gamtos, árodyti, kad yra siekimø, brangesniø uþ gyvenimà. 

Laisvas yra kiekvienas, kuris visomis iðgalëmis prieðinasi pavergëjo pastangoms 

já nudievinti, nuþmoginti, nutautinti. Ði taisyklë tinka ir iðtisoms tautoms. 

Kiekviena tauta, kovojanti su pavergimu – laisva, nors jos teritorija ir yra okupuota. 

Praradusi iðorinæ laisvæ, ji iðsaugoja vidinæ, dvasinæ“. 

424


Didvyriðkas Romo Kalantos poelgis „Laisvës ðauklio“ vedamajame ávertintas 

tokiais þodþiais: „…Kauno muzikinio teatro sodelyje, kur prieð 32 metus buvo 

ðlykðèiausiai pasityèiota ið Lietuvos valstybingumo ir nepriklausomybës, suliepsnojo 

Romo Kalantos kûnas. Þuvo kûnas, bet liko dvasia, kad amþinai gyventø 

tautoje, kad nuolat belstøsi á mûsø sàþinæ, kurstytø laisvës troðkimà“. 

Toliau „Laisvës ðauklio“ vedamajame akcentuojama, kad nelaisvëje gimæs Romas 

Kalanta savo poelgiu parodë, jog jis laisvas. Lietuvoje okupantai pasiekë tik 

fizinæ pergalæ, dvasinës pergalës jie niekada nepasieks! 

„Þinodami, kad nëra kovos be aukø, tikime, jog tokia auka, ypaè kraujo ir kanèios, 

nenueis veltui. Ji skatins ir ápareigos kovoti, kol „skaudûs panèiai nukris, ir 

vaikams Lietuvos uþtekës nusiblaivæs dangus“, – raðë bûsimieji LLL kûrëjai, „Laisvës 

ðauklio“ leidëjai. 

Didelë okupuotos Lietuvos nelaimë buvo vienybës tarp patriotiðkai nusiteikusiø 

veikliø tautieèiø stoka. Vieni jø atstovavo katalikiðkajai krypèiai, kiti labiau 

linko á nacionaliniø idëjø iðpaþinimà. Ilgainiui ði sveika konkurencija ir kûrybinë 

átampa peraugo á rietenas tarp „krikðèioniø demokratø“ ir „tautininkø“. Pogrindinei 

kovai su pavergëjais tai akivaizdþiai kenkë. 

Katalikiðkasis pogrindis buvo gerokai stipresnis uþ tautiná dël objektyviø prieþasèiø. 

Mûsø dvasininkijai nekilo tokiø materialiniø sunkumø, kurie daþnai slëgë 

pasaulieèius. Materialinæ tëvynainiø paramà daþniausiai gaudavo katalikiðkosios 

pakraipos pogrindinës spaudos leidëjai. Galëjo susidaryti klaidingas áspûdis, kad 

pasaulieèiai Lietuvos iðlaisvinimo labui beveik nieko nedaro. 

Katalikiðkasis pasiprieðinimas turëjo stiprià atramà – Baþnyèià. Taèiau rusø 

okupantai fiziðkai sunaikino katalikiðkosios inteligentijos elità ir pasiekë, kad didelë 

Kauno kunigø seminarijos auklëtiniø dalis buvo paruoðta tik siaurokiems 

religiniams patarnavimams teikti, jiems stigo universalesnio pasaulietinio iðsilavinimo. 

Dominavo ne visai pagrásta nuostata, kad tik besàlygiðkai Dievà tikintis 

lietuvis gali bûti savo tëvynës patriotas. O tautinis patriotizmas savaime uþgims 

giliai tikinèio lietuvio ðirdyje… 

Katalikiðkasis pogrindis stengësi kovoti su okupantø skleidþiama ateistine propaganda, 

akcentuodamas religinës laisvës svarbà. Pasaulieèiams pogrindininkams 

nepavyko átikinti tuometinës mûsø dvasininkijos, kad bûtina lygia greta stiprinti 

tiek religiná, tiek ir tautiná pradà tautieèiø ðirdyse ir sàmonëje. Suderinus vertybinius 

nesutarimus, abiejø antisovietinio pogrindþio sroviø vienybë ir darnus veikimas 

bûtø davæs kur kas gausesniø vaisiø… 

Nepasitenkinimas esama padëtimi akivaizdþiai buvo parodytas „Septyniolikos 

inteligentø laiðke LKB Kronikos leidëjams“, kuris buvo parengtas bûsimøjø 

LLL kûrëjø 1975-øjø vasarà. Ðis laiðkas sukëlë didþiulá KGB nepasitenkinimà. KGB 

ypaè bijojo tautinio pasiprieðinimo idëjø. 

Lietuvos laisvës lygos ákûrimà paskatino ir pagreitino trys areðtai bei teismai – 

Henriko Jaðkûno, Balio Gajausko ir Viktoro Petkaus. Visi jie LTSR Aukðèiausiojo 

teismo buvo nuteisti po penkiolika metø kalëti. Kremlius buvo pasiryþæs visiðkai 

uþgniauþti lietuviø tautiná pasiprieðinimà. 

425


Lietuvos laisvës lygos kûrëjø tikslas buvo átraukti á nelegalià organizacijà kuo 

daugiau þmoniø, kurie savo veikla þadintø tautos viltá nepalûþti neðant sunkià 

vergijos naðtà, o ateityje atkurti Lietuvos valstybingumà. 

Lietuvos laisvës lygos kûrëjai buvo Antanas Terleckas, Algirdas Statkevièius, 

Vladas Ðakalys, Julius Sasnauskas, Romaldas Ragaiðis, Jonas Volungevièius, Jonas 

Pratusevièius, Leonora Sasnauskaitë, Andrius Tuèkus, Vytautas Boguðis, Jonas 

Petkevièius, Elena Terleckienë. LLL konsultantu buvo Valerijus Smolkinas. 

LLL buvo ákurta 1978 m. birþelio viduryje. Organizacijos deklaracijà, kuri buvo 

iðspausdinta 1978 m. antrajame pogrindinës „Auðros“ numeryje, paraðë A.Terleckas. 

LLL buvo nepartinë, demokratiniais pagrindais veikianti organizacija. Lietuvos 

laisvës lygos tikslas – Nepriklausomos Lietuvos atkûrimas. LLL uþdaviniai: 

religinës, tautinës ir politinës sàmonës ugdymas; Lietuvos laisvës klausimo këlimas 

tarptautiniuose forumuose. LLL deklaracijoje akcentuojama: „Lietuvos laisvës 

lyga neturës organizacinës struktûros. Kiekvienas Lietuvos gyventojas gali 

laikyti save LLL nariu, jeigu jis kovoja (pagal galimybes) uþ LLL tikslus“. 

Tautinë taryba, kaip aukðèiausia LLL institucija, kvietë uþsienio lietuvius sudaryti 

Uþsienio tarybà ir atstovauti LLL Vakaruose. KGB likvidavus LLL Tautinæ 

tarybà arba dël kitø prieþasèiø sutrikus jos veiklai, Tautinës tarybos funkcijas perima 

Uþsienio taryba. 

1979 m. vasario 7 d. LLL Vilniuje surengë vieðà spaudos konferencijà Vakarø 

ðaliø korespondentams. Patys spaudos konferencijos rengëjai vëliau ðá savo veiksmà 

ávertino kaip dràsà, balansuojanèià ant beprotybës ribos… 

1979–1980 m. KGB areðtavus aktyviausius LLL narius J.Sasnauskà, A.Statkevièiø 

ir A.Terleckà, o 1982 m. èekistams nutraukus LLL pogrindinio þurnalo „Vytis“ 

leidybà ir Tautinei tarybai sustabdþius savo veiklà, uþsienio lietuviai LLL ápareigojimo 

– sudaryti Uþsienio tarybà ir perimti Tautinës tarybos funkcijas – dël 

neþinomø prieþasèiø neávykdë. 

KGB iðaiðkino tik vienà LLL nará – gydytojà psichiatrà Algirdà Statkevièiø. 

Kratos jo namuose metu, slaptavietëje èekistai surado LLL antspaudà. 1980 metø 

vasarà LTSR Aukðèiausiasis Teismas nuteisë A.Statkevièiø septyneriems metams 

uþdaryti á specialaus tipo psichiatrinæ ligoninæ… 

A.Statkevièius 1988 m. geguþës mën. emigravo á JAV, taèiau ten buvo sutiktas 

nedraugiðkai. A.Statkevièiui pradëjus rinkti paraðus dël Lietuvos nepriklausomybës 

klausimo iðkëlimo aukðèiausiuose tarptautiniuose forumuose, ðios akcijos 

neparëmë në viena átakingesnë uþsienio lietuviø politinë organizacija. Todël 

jam teko kreiptis ir praðyti pagalbos á tarptautines organizacijas, kurios ir 

surinko per 5 milijonus paraðø. Ðis skaièius pateko á pasaulinæ Gineso rekordø 

knygà. 

Bûtina aptarti porà reikðmingiausiø LLL dokumentø. Vienas pirmøjø Lietuvos 

laisvës lygos politiniø dokumentø, atkreipusiø visuomenës dëmesá, buvo Lygos 

Tautinës tarybos vardu 1979 m. rugpjûèio 3 d. paraðytas „Moralinis ultimatumas 

TSRS vyriausybei“. Jo autorius – Algirdas Statkevièius. Konspiraciniais sumetimais 

straipsnio pabaigoje paþymëta jo paraðymo vieta – Kaunas. Daktaras 

426


iðspausdino tà straipsná daugeliu egzemplioriø ir, patvirtinæs já LLL antspaudu, 

iðsiuntinëjo po visà Lietuvà. 

Ðtai kelios „Moralinio ultimatumo“ mintys: „Jau praëjo 34 metai, kai baigësi 

Antrasis pasaulinis karas, kai buvo nugalëta hitlerinë Vokietija ir jos sàjungininkai. 

Tarptautinis teismas iðaiðkino hitlerizmo nusikaltimus þmonijai, nubaudë svarbiausius 

nusikaltëlius. Vakarø Europos tautos uþsigydë karo padarytas þaizdas, 

susigràþino hitlerininkø uþgrobtas þemes, gavo finansinæ kompensacijà uþ ekonomikos 

sugriovimà. (…) Taèiau kolonialistinë santvarka iki ðiol tebegyvuoja Rytø 

Europoje ir Azijos ðalyse. Tarybø Sàjunga dabartiniu metu yra beveik vienintelë 

stambi kolonialistinë imperija pasaulyje… Mes, lietuviai, puikiai suprantame, kad, 

bûdami jûsø pavergti, turime reikalà su jumis, ypaè uþkietëjusiais ir negirdëtai 

áþûliais, begëdiðkais ir negailestingais vergvaldþiais, su nusistebëjimà kelianèiais 

nuþmogintos dvasios þmonëmis, kurie paèià juodþiausià vergijà nesidrovi vadinti 

„laisve“, kurie nuolatiná vieðà ir slaptà karà su savo pavergtaisiais bei numatytais 

pavergti milijardais vadina „taika“, kurie vis didesná þmoniø nuþmonëjimà vadina 

„progresu“. (…) Tuo keliu einant, jums niekados neiðsiversti be plaèios apimties 

Gulago salyno, be specialiøjø beprotnamiø politiniams kaliniams… 

Praëjus 60 m. po Lietuvos nepriklausomybës atstatymo ir 38 m. nuo jos praradimo, 

mes kartojame Lietuvos uþsienio reikalø ministro prof. A.Voldemaro, suðaudyto 

Maskvos kalëjime, þodþius: „Nepriklausomybë privalo bûti pripaþinta ið 

anksto. Ji yra pagrindinë tautos teisë ir neprivalo bûti diskusijos objektas“. 

Mûsø santykiø pagrindu turi bûti 1920 m. liepos 12 d. Lietuvos ir Tarybø Rusijos 

Taikos sutartis. Mes reikalaujame, kad nepriklausoma Lietuva bûtø atkurta 

ðioje sutartyje pripaþintose etnografinëse Lietuvos ribose, áskaitant ir po karo kolonizuotà 

Maþàjà Lietuvà“. 

Kitas didelio tarptautinio rezonanso sulaukæs LLL inicijuotas ir parengtas dokumentas 

– „45-iø pabaltijieèiø memorandumas“, kurá pasiraðë keturi estai, ðeði 

latviai ir 35 lietuviai. Jam pritarë vienuolika Rusijos þymiø disidentø (akademikas 

A.Sacharovas, J.Bonner ir kt.). Memorandumas buvo adresuotas SSRS, VFR, VDR, 

ðaliø, pasiraðiusiø Atlanto chartijà, vyriausybëms ir JTO Generaliniam Sekretoriui 

ponui Kurtui Waldheimui. Jame, tarp kitko, buvo raðoma: „1919 metais Leninas 

pripaþino de facto atsiskyrusiø nuo Rusijos imperijos Estijos, Latvijos ir 

Lietuvos egzistavimà. 1920 m. Tarybø Rusija su ðiomis valstybëmis sudarë taikos 

sutartis, kurios reiðkë Pabaltijo valstybiø pripaþinimà ir de jure. Tarybinës vyriausybës 

vardu Leninas visiems laikams atsisakë suvereno teisiø Estijoje, Latvijoje ir 

Lietuvoje. Taèiau po devyniolikos metø Stalinas ir Hitleris pasikësino á ðiø valstybiø 

nepriklausomybæ. Ðiø metø rugpjûèio 23 d. sukanka 40 metø nuo vadinamojo 

Molotovo–Ribentropo pakto pasiraðymo, kurio ágyvendinimas Estijai, Latvijai ir 

Lietuvai reiðkë nepriklausomybës netekimà“. 

Toliau Memorandume buvo komentuojami visi trys slaptieji to pakto protokolai 

ir pateiktas toks kaltinimas: „Molotovo–Ribentropo paktas – tai dviejø didþiausiø 

istorijos tironø – Stalino ir Hitlerio – suokalbis prieð taikà ir þmogiðkumà, pradëjæs 

Antràjá pasauliná karà. Rugpjûèio 23 dienà mes laikome gëdos diena“. O po 

427


to pasauliui buvo priminta 1941 m. rugpjûèio 14 d. JAV prezidento F.Ruzvelto ir 

Didþiosios Britanijos ministro pirmininko V.Èerèilio pasiraðyta vadinamoji Atlanto 

chartija, skelbusi pasauliui, kad visos valstybës, Antrajame pasauliniame 

kare praradusios savo nepriklausomybæ, vël jà atgaus. 

Ypaè nemaloni SSRS vyriausybei buvo citata ið SSRS deklaracijos, kurià toji 

paskelbë 1941 m. rugsëjo 24 d. prisijungdama prie Atlanto chartijos: „Tarybø Sàjunga 

palaiko kiekvienos tautos teisæ á valstybinæ nepriklausomybæ ir teritoriná 

ðalies nelieèiamumà, teisæ sukurti tokià visuomeninæ santvarkà ir pasirinkti tokià 

valdymo formà, kokià jos laiko tikslinga ir bûtina savo ðalies ekonominiam ir kultûriniam 

suklestëjimui“. 

Memorandumo pabaigoje buvo reikalaujama likviduoti Molotovo–Ribentropo 

pakto pasekmes – iðvesti ið Baltijos valstybiø Sovietø Sàjungos okupacinæ kariuomenæ. 

Memorandumo autoriai – J.Sasnauskas ir A.Terleckas. Ðá dokumentà raðyti jie 

pradëjo 1979 m. liepos pabaigoje, o baigë rugpjûèio viduryje Tartu mieste. Memorandumo 

tekstas aktyviai svarstytas disidentø bûreliuose. 

Memorandumà pasiraðë LLL nariai buvæ partizanai Leonas Laurinskas ir Jonas 

Pratusevièius, buvæ politiniai kaliniai kunigas Algimantas Mocius, Jonas Volungevièius, 

Angelë Paðkauskienë, Jonas Petkevièius, Algis Statkevièius, Antanas 

Terleckas, Zigmas Ðirvinskas, Vladas Ðakalys, disidentai Kæstutis Subaèius, Jadvyga 

Petkevièienë, Julius Sasnauskas, jo sesuo Leonora Sasnauskaitë, tuo metu 

rusø kariuomenëje tarnavæs Vytautas Boguðis. 

Po kurio laiko buvo suimti visi Memorandumà pasiraðæ estai ir latviai. Ið lietuviø 

buvo ákalinti J.Sasnauskas, A.Statkevièius ir A.Terleckas. 1980 m. operacijos 

metu mirë Z.Ðirvinskas, o 1985 m. po ðirdies voþtuvo persodinimo – A.Paðkauskienë. 

Uþ pritarimà Memorandumui labai smarkiai nukentëjo ir Rusijos disidentai. 

Memorandumas buvo dràsus iððûkis Rusijos imperijos valdovams ir pagrástas 

priekaiðtas Vakarø demokratams, kurie, be þodiniø deklaracijø, praktiðkai nieko 

nedarë Lietuvos, Latvijos ir Estijos nepriklausomybei atkurti. 

Memorandumà iðgarsino uþsienio þiniasklaida, nes jam savo paraðu pritarë 

visame pasaulyje þinomas þmogaus ir valstybës teisiø gynëjas akademikas A.Sacharovas 

bei jo þmona J.Bonner. 

Po Memorandumo paskelbimo pirmà kartà per visà sovietinæ okupacijà Baltijos 

valstybiø problemà buvo priversta svarstyti tokia átakinga tarptautinë institucija 

kaip Europos Parlamentas, kuris, remdamasis Memorandumo nuostatomis, 

priëmë kelias rezoliucijas, palankias aneksuotoms Lietuvai, Latvijai ir Estijai. Pirmoji 

tokia rezoliucija, reikalaujanti panaikinti okupuotø Baltijos valstybiø kolonijinæ 

padëtá, buvo priimta 1983 m. sausio 13 d. 

Be ðio Memorandumo vargu ar bûtø ávykæs 1987 m. rugpjûèio 23 d. pirmasis 

vieðas protesto mitingas Vilniuje, prie Adomo Mickevièiaus paminklo. 

„45-iø pabaltijieèiø memorandumo“ ir „Moralinio ultimatumo“ frazeologija 

bei idëjomis buvo persunktos visos LLL oratoriø kalbos 1987–1990 metais. Kai 

Lietuvos persitvarkymo sàjûdþio vadovai skelbë „suverenitetà SSRS sudëtyje“, 

428


LLL atstovai visur ir visada reikalavo Lietuvai nepriklausomybës ir sovietinës 

okupacinës kariuomenës iðvedimo. 

Lietuvos laisvës lyga iki sovietinës valdþios sankcionuoto Lietuvos persitvarkymo 

sàjûdþio ákûrimo dar atliko ðiuos paminëtinus darbus: 

1987 m. rugpjûèio 23 d. surengë Vilniuje, prie A.Mickevièiaus paminklo, pirmàjá 

vieðà protesto mitingà, pasmerkusá Molotovo–Ribentropo pakto slaptuosius 

protokolus ir pareikalavusá panaikinti jo padarinius, t.y. iðvesti sovietinæ okupacinæ 

kariuomenæ ir atkurti nepriklausomà Lietuvos valstybæ. 

Vieðais pareiðkimais ir raginimais paskatino tautà 1988 m. vieðai paminëti Lietuvos 

Nepriklausomybës 70-àsias metines. 

1988 m. geguþës 22 d. Vilniuje, Gedimino aikðtëje, surengë pirmàjá vieðà didþiøjø 

1948 m. trëmimø 40-øjø metiniø paminëjimà. 

Lietuvos laisvës lyga buvo viena SSRS Tautinio-demokratinio sàjûdþio ákûrimo 

iniciatoriø ir aktyviai dalyvavo ðio sàjûdþio kongresuose Lvove, Vilniuje, Rygoje, 

Tartu. 

1988 m. birþelio 14 d. vieðai paminëjo pirmøjø trëmimø (1941 m. birþelio mën.) 

á Sibirà metines – èia pirmà kartà sovietinës okupacijos metais LLL narys buvæs 

partizanas Leonas Laurinskas kartu su kitais lygieèiais Genute Ðakaliene ir Broniumi 

Poðkumi Gedimino aikðtëje vieðai iðkëlë Lietuvos trispalvæ. 

Sàraðà galima tæsti… 

Ðiandien jau ir istorikai pripaþásta, kad Lietuvos persitvarkymo sàjûdis buvo 

ákurtas kaip alternatyva Lietuvos laisvës lygai, kuri niekada nenuolaidþiavo okupantams 

ir visada aiðkiai pasisakydavo uþ visiðkà Lietuvos nepriklausomybæ. 

Ið pogrindþio iðëjusi LLL 1988 m. liepos 3 d. iðplatino savo programà. Joje skaitome: 

„Lietuvos Laisvës Lyga reikalauja iðvesti ið Lietuvos, Latvijos, Estijos Sovietø 

Sàjungos okupacinæ kariuomenæ. (…) Lietuvos Laisvës Lyga akcentuoja, kad 

galutinis jos tikslas – laisva demokratinë Lietuva Europos tautø konfederacijoje“. 

Ið visø ðiandien Lietuvoje veikianèiø politiniø ir visuomeniniø organizacijø 

vienintelë Lietuvos laisvës lyga buvo ákurta pogrindyje – 1978 metais. 

Lietuvos laisvës lyga 1987–1990 metais aktyviai kovojo prieð sovietiniø okupantø 

ir kolaborantø primestà „suvereniteto SSRS sudëtyje“ idëjà, kurios ágyvendinimui 

dëta daug pastangø. Savaime suprantama, kodël 1988 metais ið pogrindþio 

iðëjusi LLL buvo okupacinës valdþios ir jos sukurtø dariniø sutikta su neslepiama 

baime ir neapykanta. Valdþia siekë apriboti Lygos átakà visuomenës 

politiniam sàmonëjimui ir iðstumti jà á atsikurianèios Lietuvos politiná uþribá. 

Laisvës lyga atmetë bet kokius konformistinius kompromisus su komunistine 

valdþia ir labai pavojingas bei miglotas „suvereniteto“ idëjas, galinèias áteisinti 

Lietuvos okupacijà ir aneksijà, bei daug prisidëjo, kad tos idëjos nerado pritarimo 

tautoje, kurios lûkesèiai iðsipildë 1990 m. kovo 11-àjà. 

Lyga lieka iðtikima savo fundamentalioms idëjoms, jos lieka tos paèios – visiðka 

ir tikra valstybinë nepriklausomybë, visø Lietuvoje gyvenanèiø tautybiø solidarumas 

bei teisingumas visiems tëvynainiams. 

429


430 

LIETUVOS LAISVËS LYGOS PASTANGOS 

PAGERBTI GINKLUOTOS REZISTENCIJOS 

DALYVIØ KOVÀ 

(PIRMOJO OKUPUOTOJE LIETUVOJE PAMINKLO PARTIZANAMS 

PASTATYMAS VARNIUOSE: POLITINIS KONTEKSTAS 

IR ÞINIASKLAIDOS REAKCIJA) 


Buvæs Lietuvos laisvës lygos Tarybos narys 

Lietuvos laisvës lygos kûrëjams artimiausiu iðsivadavimo kovos pavyzdþiu buvo 

kompromisø nepripaþinæs ginkluotas pasiprieðinimas sovietinei okupacijai. 

Pogrindþio sàlygomis iðplatintuose Lygos tekstuose aptinkame ginkluotos rezistencijos 

reikðmës Lietuvos valstybingumo perspektyvai akcentà. 

Laisvës lygos leidinio „Vytis“ pirmajame numeryje 1979 m. birþelio mën. raðyta: 

„Ðiemet sukanka 25-eri metai nuo lietuviø tautos ginkluoto pasiprieðinimo 

okupantams (1944–1954 m.) nuslopinimo. Nutilæ partizanø ðûviai uþbaigë vienà 

herojiðkiausiø etapø ne tik mûsø, bet ir pasaulio istorijoje. Ið tiesø savo mastu, 

trukme ði kova nedaug teturi pavyzdþiø. (…) Moralinës pergalës okupantas niekada 

nepasieks! Tai nulemia ir partizaninës kovos istorinë reikðmë: ji sulëtino kolonizacijà, 

privertë okupantus skaitytis, ji ir ðiandien ákvepia mus pasiprieðinimui. 

(…) Ginklu kovojanti Lietuva ávykdë savo testamentà. Ðiandien jo vykdyti 

paðaukta mûsø karta. Niekas nereikalauja gyvybës aukos. Mûsø ginklas (…) – 

þodis, dràsus ir ryþtingas“. 

Lygos legalios veiklos vienu uþdaviniø buvo atspariausios tautos dalies – partizanø 

– kovos veiksmingas áprasminimas. Dël ðios prieþasties Lyga surengë pirmàjá 

vieðà partizanø pagerbimo mitingà, o kiek vëliau pastatë pirmàjá ginkluotoje 

rezistencijoje þuvusiesiems skirtà paminklà. Tai atlikta 1989 m. Varniuose. 

1988 m. pabaigoje buvo ásteigtas Laisvës lygos Telðiø skyrius, kuriam vadovavo 

ðio teksto autorius. Tai buvo pirmasis Lygos skyrius provincijoje ir treèiasis 

Lietuvoje (po Vilniaus ir Kauno). Tuo metu lankydavome buvusius Þemaièiø apygardos 

Ðatrijos rinktinës partizanus, jø ryðininkus, rëmëjus, fiksavome jø prisiminimus. 

Ið Varniø miestelio vyresnës kartos gyventojø patyrëme, kad ðalia buvusios 

sovietinio saugumo Varniø valsèiaus bûstinës buvo niekinami þuvusiø partizanø 

palaikai, kurie galëjo bûti uþkasami ðalia netoliese tyvuliuojanèio tvenkinio ir gretimose 

vietose. Prieð keliolika metø tvarkant komunikacijas, netoli aptariamos vietos 

aptiktos nenustatytø asmenø palaikø liekanos. Be to, apie Varnius bûrësi Lietuvos 

laisvës armijos daliniai, Varniø partizanø kuopa buvo viena pajëgiausiø 

Þemaièiø apygardoje. Visa tai skatino galvoti apie ðios vietos paþenklinimà. 

Minëtoje vietoje surengti partizanø ir jø kovos pagerbimo mitingà pasiûlë vyriausias 

amþiumi Laisvës lygos Telðiø skyriaus narys Bronius Perlavièius.

KONFERENCIJOS MEDÞIAGA. GINTARO ÐIDLAUSKO PRANEÐIMAS 

Tuo metu Lygos Telðiø skyriui priklausë Gintaras Ðidlauskas, Kazys Ðalkauskas, 

Bronius Perlavièius, Bronius Navickas, kiek vëliau ásijungë Vytautas Kneita. 

Vos pradëjus organizacinæ veiklà, ásijungë ávairiø instancijø trukdþiai: atsisakyta 

suteikti leidimà mitingui, neatsispirta áproèiui ásakmiai pagrasinti, buvo nudraskomi 

á renginá kvieèiantys skelbimai, tuo paèiu metu organizuoti ávairûs alternatyvûs 

pramoginiai renginiai. Leista suprasti: jei paminëjimas bûtø skirtas visiems 

nuo vadinamojo stalinizmo nukentëjusiems, kliûèiø gal nebûtø daroma. 

Minëtu laiku gausiai raðyta ir kalbëta apie abstrakèias stalinizmo aukas, ne visada 

jas ávardijant ir konkretizuojant. Vienon nukentëjusiøjø greton demagogiðkai buvo 

iðrikiuojami ne tik tremtiniai, politiniai kaliniai, nuþudyti civiliai gyventojai, 

dirbtinai sukelto bado aukos, bet ir stribai bei paèios valdþios iðnaikinta pirmoji 

èekistø ir idëjinio bolðevizmo karta. 

Gintaras Ðidlauskas, Bronius Perlavièius ir Bronius Navickas kreipësi á Varniø 

miesto vykdomàjá komitetà praðydami leisti surengti pusantros valandos trukmës 

mitingà. Jokio atsakymo – nei teigiamo, nei neigiamo – nesulaukëme. Telðiuose 

ir Varniuose iðklijavome skelbimus, kvieèianèius á renginá. Jie buvo bematant 

nuplëðyti. Organizatoriai vël juos iðkabino, o valdþios pasiøsti asmenys juos 

vël nudraskë. Dalá skelbimø oponentai nukopijavo ir juose paminëjimo pradþios 

valandà ið 14-os pakeitë á 17-à. Apie vasario 12 d. Varniuose organizuojamà partizanø 

pagerbimo mitingà informavo „Laisvosios Europos“ radijas. 

Mitingo dienà suþinojome, kad tuo paèiu metu organizuojamos anksèiau lyg ir 

neplanuotos jaunimo sportinës þaidynës Telðiuose ir Varniuose, o Telðiuose gastroliuojantis 

Leningrado cirkas rengia papildomà pasirodymà. Ðias smulkmenas 

paryðkinu, siekdamas atkreipti dëmesá, kad valdþia naudojo gana iðradingas kontrpriemones, 

iðvengdama pernelyg akivaizdaus ásikiðimo. 

Prieð mitingà jo organizatoriai susirinko pas Varniø gyventojus Pranciðkø ir 

Bronislavà Monkus, kur parengë mitingo rezoliucijos projektà. 

Á paminëjimà susirinko maþdaug pusantro tûkstanèio þmoniø. Lietuvos ypatingajame 

(buvusiame KGB) archyve iðliko byla su ðá mitingà stebëjusiø ir fiksavusiø 

KGB agentø slaptais praneðimais. 

Po áþanginës kalbos pirmininkaudamas ðiam mitingui ir kviesdamas dialogui 

kreipiausi á buvusius stribus: gal jie norëtø pakalbëti ir apginti savo tariamà idëjà, 

kuria vadovaudamiesi talkininkavo svetimiesiems terorizuojant ir tremiant Lietuvos 

gyventojus. Tokiø neatsirado. Pakviesti pakalbëti ir KGB darbuotojai. Pastarieji 

irgi vieðai nepasirodë, nors renginyje neoficialiai dalyvavo. 

Vasario 12 d. Varniuose ávykusiame partizaninës kovos paminëjime pirmà 

syká vieðai prabilo likæ gyvi laisvës kariai. Jø vardu kalbëjo Kæstuèio apygardos 

Lydþio rinktinës partizanas Leonas Laurinskas, Kæstuèio apygardos Þebenkðties 

rinktinës partizanas Steponas Bubulas, Lietuvos laisvës armijos Varniø „Vanagø“ 

kuopos partizanas Bronius Navickas. Þodá tarë Laisvës lygos tautinës tarybos pirmininkas 

Antanas Terleckas, Lygos Telðiø skyriaus narys, partizanø ryðininkas, 

Norilsko lagerio sukilimo dalyvis Kazys Ðalkauskas, mitingà padëjusi surengti 

431


Varniø gyventoja partizanø ryðininkë Jadvyga Aleksandravièiûtë, Bronius Perlavièius 

ir kiti. Kalbëtojai ávertino ginkluoto pasiprieðinimo reikðmæ, pasmerkë 

okupaciniø struktûrø nusikaltimus, ypaè partizanø vardu þiaurias akcijas vykdþiusias 

provokacines smogikø specialiàsias grupes, ávardino kolaborantus ir sovietinius 

aktyvistus, naikinusius kryþius ir nepriklausomybës metø paminklus 

bei dalyvavusius gyventojø genocido veiksmuose, smarkiai kritikavo vienvaldæ 

partijà. 

Kadangi jau buvo apsispræsta artimiausioje ateityje ðioje vietoje pastatyti paminklà, 

mitingo metu ðiam tikslui buvo renkamos piniginës aukos. 

Baigiantis paminëjimui priimta tokio turinio rezoliucija: „Mes, susirinkusieji 

Varniuose, prie buvusios NKVD bûstinës, èia ávairiose vietose uþkastiems Lietuvos 

partizanams, þuvusiems kovoje su okupacine kariuomene bei vietiniais kolaborantais 

stribais, pagerbti, kreipiamës á lietuviø tautà, ragindami: 

1. Pareikalauti ið vietinës administracijos surinkti prie buvusiø NKVD bûstiniø 

Lietuvos miestuose, miesteliuose ir didesniuose kaimuose uþkastø partizanø 

palaikus ir perduoti juos visuomenei palaidoti su tinkama kovotojams uþ laisvæ 

pagarba, pastatyti jiems paminklus. 

2. Pareikalauti, kad vietinë administracija netrukdytø pagerbti partizanø atminimo, 

kaip tai ávyko Varniuose. 

3. Pareikalauti ið dabartinës administracijos, kad bûtø iðaiðkinti nusikaltæ Lietuvai 

okupantø tarnai, patraukti juos baudþiamojon atsakomybën. Tegul tauta 

sprendþia, atleisti jiems ar ne. 

4. Rinkti prisiminimus apie okupantø ir jø talkininkø nusikaltimus. 

Valdþia atsakë administracinio atoveiksmio priemonëmis. Organizatoriai buvo 

kvieèiami á prokuratûrà ir áspëjami nepaþeidinëti Sovietø Sàjungos konstitucijos 

ir ástatymø, prieðingu atveju ateityje tai gali uþtraukti nustatytas teisines pasekmes 

ir baudþiamàjà atsakomybæ“. 

Nors tuo metu valdþios virðûniø sureþisuotà perestrojkà jau akivaizdþiai stelbë 

spontaniðkas nacionalinis judëjimas, valdiðkai ideologijai, ypaè jos spaudai, kaip ir 

kitados, tebebuvo nesvetimos laisvës kovas demonizuojanèios nuostatos. Þiniasklaidos 

reakcija iðraiðkingai atvërë aptariamo laikotarpio visuomeniná kontekstà. 

Respublikinë spauda pirmàjá partizanø pagerbimo mitingà nutylëjo. Lygos informacinis 

biuletenis „Laisvës ðauklys“ 1989 m. kovo 14 d. pateikë iðvadà: „bijomasi, 

kad „bacila“ nepersimestø á kitas Lietuvos vietas“. Tuo tarpu komunistø 

partijos Telðiø rajono komiteto leidinio „Telðiø laikraðtis“ (buvæs „Komunizmo 

ðvyturys“) puslapiuose savo nuomonæ iðreiðkë tie, kurie pasipiktino ir nepritarë. 

„Telðiø laikraðèio“ 1989 m. vasario 18 d. numeryje, su rubrika „Rajono gyventojai 

piktinasi“, iðspausdintos dvi operatyvios publikacijos: „Laisvë – ne banditams 

garbinti“ ir „Tai – kirðinimas“. Pirmàjá pasiraðë keturiolika „Þemës maitintojos“ 

kolûkio kolûkieèiø, antràjá – Varniø vidurinës mokyklos mokytojas A.Kaþdailis. 

Kolûkieèiai raðë: „Kai á susirinkusiuosius kreipësi buvæ banditø bûriø 

vadeivos, patys susitepæ nekaltø þmoniø krauju, reikalaudami pripaþinti jø „nuo- 

432


pelnus“, net áamþinti jø atminimà, daug kas pasidarë aiðku. Daugiau kaip valandà 

ið garsiakalbiø sklido þodþiai, áþeidþiantys vyriausybæ, partijà, komjaunimà, 

visus jaunus ir senus, troðkusius ðviesesnio gyvenimo. Kartu buvo visaip aukðtinami 

„miðko broliø“ „þygdarbiai“. Mokytojas, oponuodamas mitingo kalbëtojams, 

tvirtino: „Ir visai nesuprantami Laisvës lygos vadovø ir jos nariø iðsiðokimai mitinge 

Varniuose. Telðiðkiai pensininkai Perlavièius, Navickas, Laurinskas ið Tauragës 

savo iðpuoliais kirðino lietuviø tautà, agitavo jaunimà netarnauti Tarybinëje 

Armijoje. (…) Reikëtø iðsiaiðkinti, kas yra kas. Kas buvo tie banditai, kas tie liaudies 

vadinamieji stribai ir kà jie gero ar blogo davë tautai. (…) Saujelë atvykusiø 

þmoniø mitinge Varniuose kalbëjo visos tautos vardu. Tai piktina daugelá“. 

Vasario 21 d. iðspausdintame dvideðimt aðtuoniø Telðiø miesto karo ir darbo 

veteranø, pokario aktyvistø laiðke „Tokiø „kovotojø“ nepripaþástame“ raðyta: „Mes 

pasipiktinæ sutikome þinià apie vasario 12 dienà Varniuose ávykusá Lietuvos laisvës 

lygos susirinkimà, kuriame buvo ðmeiþiama ir plûstama Lietuvos komunistø 

partija, pokario meto aktyvistai, liaudies gynëjai. Tokie veikëjai kaip Terleckas, 

Bubulas ið Kaliningrado srities, telðiðkiai Navickas ir Perlavièius, tauragiðkis Laurinskas, 

klaipëdiðkis Vaðkys ir keletas kitø buvusiø „miðko broliø“ pasivadino 

pokario metø kovotojais uþ laisvæ“. Iðreiðkæ nuspëjamà nuomonæ apie partizanus: 

„Mes tokiø kovotojø nematëme, mes matëme tik tautos kirðintojus, teroristus, 

kurie organizuodavo þudynes“ bei tarstelëjæ apie save: „Mes teisybës nebijome 

ir tautai galime dràsiai þiûrëti á akis“, aktyvistai pateikë siûlymus: „Mes, 

kaip ir daugelis varniðkiø, smerkiame tokius veiksmus ir siûlome valdþios organams 

priimti atitinkamas priemones uþkirsti kelià tokiems Laisvës lygos iðpuoliams 

prieð pokario metø aktyvistus, partijà ir vyriausybæ, atskirø jos asmenø ðmeiþimà 

ir plûdimà. (…) Laisvës lygos veikëjai Varniuose, pasinaudodami, kad ðiame 

susibûrime nedalyvavo pokario metø aktyvistai, liaudies gynëjai, kvietë mus 

atgailauti. Ðis laiðkas tai ir atsakymas jiems“. 

Telðiø rajono prokuroras P.Mikuèionis „Telðiø laikraðtyje“ kovo 4 d. vieðai 

perspëjo mitingo organizatorius ir iðreiðkë savo pozicijà: „Pastaruoju metu, kada 

pertvarka reikalauja visø susitelkimo, vis smarkiau ëmë reikðtis nepageidautinos, 

nesveikos ir neretai ekstremistinës nuotaikos. Daugëja nesankcionuotø procesø, 

mitingø ir iðpuoliø. 1989 metø vasario 12 dienà Lietuvos laisvës lygos Telðiø grupës 

organizuotame, valdþios nesankcionuotame mitinge, skirtame pokario aukoms 

atminti, be ðmeiþto, neapykantos, kirðinimo ir þavëjimosi „miðko broliø“ kraupiais 

„þygdarbiais“ daugiau nieko ir nebuvo. Mitinge Sûriø gamyklos darbininkas 

Gintaras Ðidlauskas vieðai áþeidinëjo Komunistø partijà, tarybinæ vyriausybæ 

ir komjaunimà. (…) Savaime suprantama, jog visa tai ne tik kad nesuderinama su 

teisinës valstybës kûrimo, tikro vieðumo ir socialistinës demokratijos plëtote, bet 

ir sukëlë daugumos þmoniø teisëtà pasipiktinimà. Ryðium su tuo Gintaras Ðidlauskas 

buvo iðkviestas ir prokuroro oficialiai áspëtas“. 

„Gimtajame kraðte“ raðytojas R.Kaðauskas kovo 16 d. straipsnyje „Tas audringas, 

nepaprastas laikas“ diagnozavo: „Negerai, kai kokiame Þemaitijos miestely- 

433


je buvæs miðkinis ima á rankas mikrofonà (…). Esu ásitikinæs, kad dalis buvusiø 

miðkiniø suprato, kuo nusikalto tautai, kur juos nuvedë tas apgaulingas kelias. O 

tie, kurie siekia mikrofono, turëtø tylëti, susilaukti þmoniø nepritarimo. Ir þmonës 

jiems nepritaria“. 

Partizanø kovos pagerbimas pasmerktas ir kovo 23 d. ávykusiame komunistø 

partijos Telðiø rajono komiteto plenume. Jame nuskambëjo tokie komunistø partijos 

Telðiø rajono komiteto pirmojo sekretoriaus È.Sabanskio þodþiai: „Neretai 

dar nesugebame duoti deramà atkirtá ðmeiþikams, siekiantiems diskredituoti partijos 

nario vardà. Didelá rajono gyventojø pasipiktinimà sukëlë Lietuvos laisvës 

lygos iðpuoliai mitinguose Varniuose ir Telðiuose. Taèiau atkirèio ið karto nesugebëjome 

duoti, pirminës partinës organizacijos liko pasyviomis stebëtojomis“. 

Varniø miesto vykdomojo komiteto partinio biuro vardu B.Þilevièienës, N.Skupovo 

ir Varniø vykdomojo komiteto pirmininko J.Ðalaðevièiaus pasiraðytame 

straipsnyje „Su kuo mes einame“ „Telðiø laikraðèio“ kovo 28 d. numeryje akcentuota: 

„Pasipiktinome Varniø mieste 1989 metø vasario 12 dienà ávykusiu Laisvës 

lygos susirinkimu, kuriame buvo ðmeiþiama Komunistø partija, pokario meto aktyvistai, 

liaudies gynëjai. (…) Esame pasipiktinæ tokiø, kurie save vadina Lietuvos 

partizanais, o ið tikrøjø buvo miðkiniais, kalbomis.“ 

Tauragës rajono laikraðtyje „Leninieèiø balsas“ kovo 25 d. ir „Telðiø laikraðtyje“ 

balandþio 18 d. pasirodë publikacija „Paradokso esmë“. Jos autorius V.Mariûnas 

buvusá partizanà Leonà Laurinskà uþ tariamai kruvinà jo praeitá kone prakeikia. 

Nusprendæs, kad „daugelio þmoniø ðirdyse amnestijos Leonui Laurinskui niekada 

nebus“, tekstà uþbaigë septintojo deðimtmeèio sovietinës spaudos tikrovei 

bûdingu stiliumi: „Ðitokie buvusio bandito, nûnai Laisvës lygos aktyvaus dalyvio 

Leono Laurinsko gyvenimo ðunkeliai“. 

Ar kas nors kada nors atðauks tuos prakeiksmus ir melus? – beviltiðkai retorinis 

klausimas. 

Tuoj po mitingo suformavome paminklo partizanams pastatymo komitetà, kurio 

nariais buvo praneðimo autorius, Kazys Ðalkauskas, Bronius Perlavièius, 

Bronius Navickas, Vytautas Kneita, Pranciðkus Monkus ir Alfonsas Priðmantas. 

Paminklo projektà parengë, paminklà pagamino ir tekstà jame iðkalë Telðiø buitinio 

gyventojø aptarnavimo kombinato paminklø dirbtuviø meistras Alfonsas 

Priðmantas. 

Paminklas þuvusiems partizanams uþsakytas oficialiai, ið karto padengiant jo 

pagaminimo kaðtus. Paminklø dirbtuvëse apsilankius KGB Telðiø rajono poskyrio 

operatyviniam darbuotojui, dirbtuviø administracija meistrui tæsti darbà, o 

uþsakovams atsiimti teisëtai ásigytà paminklà uþdraudë, motyvuodama tuo, kad 

nëra gautas leidimas já statyti. Leidimà delsta suteikti, kadangi valdþiai nebuvo 

þinomas paminkle numatomas iðkalti tekstas. Nuogàstauta, kad jame gali bûti 

þodis „laisvë“. 

Lygos Telðiø skyriaus narius pradëjo pasiekti anoniminiai laiðkai, kuriuos pasiraðydavo 

„raudonieji kerðytojai“. 

434


Kai kreipëmës á Varniø miesto vykdomàjá komitetà, teiraudamiesi, ar iðnagrinëtas 

praðymas leisti pastatyti paminklà, atsakyta, kad bus suðauktas varniðkiø 

susirinkimas, kuris ir nuspræsiàs: reikia Varniams tokio paminklo ar ne. Toks susirinkimas 

ávyko geguþës 4 d. Jame dalyvavo Telðiø rajono vykdomojo komiteto 

pirmininko pavaduotoja B.Urbelytë, komunistø partijos Telðiø rajono komiteto 

politinio ðvietimo kabineto vedëjas R.Virþintas, rajono architektas A.Þebrauskas, 

KGB Telðiø rajono poskyrio pareigûnai. Susirinkime dalyvavo apie keturiasdeðimt 

varniðkiø, kuriø dauguma pasisakë uþ. Paminklo pastatymo iniciatoriams 

susirinkime atstovavo Bronius Perlavièius. Kai valdþios atstovai jo paklausë, koks 

uþraðas bus iðkaltas paminkle, ðis, vadovaudamasis taktiniais sumetimais, pateikë 

valdþios pageidaujamà atsakymà: „Pokario metø aukoms atminti. Lenkiame 

galvas“. Supraskite, statomas paminklas ir mûsø partizanams, ir jûsø stribams, 

kurie tam tikra metafizine prasme gal ir laikytini okupacijos aukomis. 

Vëliau kreipëmës á Telðiø rajono architektà A.Þebrauskà, praðydami iðduoti 

raðtiðkà leidimà paminklui statyti. Ðis negalëjo iðduoti tokio leidimo, kol savo akimis 

neásitikino, koks ið tikrøjø tekstas iðkaltas paminkliniame akmenyje. 

Paminklas, kuriame jokio teksto dar nebuvo, slapta iðgabentas ið dirbtuviø ir 

paslëptas pas Telðiø gyventojus Petrà ir Jadvygà Petkevièius. Petras Petkevièius 

talkino ir rengiant vasario 12 d. mitingà. Kadangi ði vieta KGB tapo þinoma, likus 

parai iki paminklo pastatymo ir paðventinimo iðkilmiø, jis buvo perveþtas ir paslëptas 

pas vienà netoli Varniø esanèio kaimo gyventojà. Dar reiktø paminëti talkininkus 

Vacá Motuzà, Aloyzà Ðarkauskà. 

Paminkliniame akmenyje iðkaltas kryþius, Gedimino stulpai ir uþraðas „Þuvusiems 

uþ Lietuvos laisvæ ir nepriklausomybæ 1944–1954 m. Laisvës siekianti 

tauta“. 

Norint gauti leidimà statyti, teko leisti rajono architektui susipaþinti su ðiuo 

tekstu. Architektas, já iðvydæs, paaiðkino, kad leidimo suteikti negalës. Papraðius 

iðduoti uþdraudþiantá statyti dokumentà, tai ir buvo padaryta. Paþymoje, kiek 

pamenu, uþfiksuota, jog paminkle iðkaltas tekstas neatitinka tikrovës. Tai nebuvo 

architekto asmeninis sprendimas. 

Paminklo saugojimu, jo transportavimu á Varnius, fundamento iðpylimu ir kitais 

praktiniais reikalais daugiausia rûpinosi Kazys Ðalkauskas. Jis, kaip ir kiti 

Lygos Telðiø skyriaus nariai, tomis dienomis beveik be perstojo buvo stebimas 

KGB sekliø. 

Paminklo pastatymui pasirinktas pirmasis geguþës sekmadienis – Motinos 

diena. 

Paminklà paðventinti sutiko Telðiø Katedros vikaras (dabar – Kraþiø klebonas) 

kun. Alionidas Budrius. Já KGB spaudë nedalyvauti, iðkviestas á Telðiø rajono 

prokuratûrà, jis áspëtas dël prieð tris mënesius viename pamoksle iðsakytø minèiø. 

Ið Vilniaus atvykæs èekistas spaudë vikarà atsisakyti ðventinti paminklà. 

Laisvës lygos tautinës tarybos pirmininkas Antanas Terleckas ir Lygos Telðiø 

skyriaus pirmininkas G.Ðidlauskas balandþio 15 d. parengë ir pradëjo platinti krei- 

435


pimàsi á buvusius partizanus, antisovietinës rezistencijos dalyvius, ragindami juos 

susirinkti á Varnius ir dalyvauti paminklo atidengimo iðkilmëse. Kreipimesi raðyta: 

„Broliai! Ilgus tautinio genocido metus Jûsø vardas buvo niekinamas spaudoje, 

sovietiniø istorikø darbuose, bolðevikiniø aktyvistø lûpose. Ir dabar Jums tebëra 

priskiriami nusikaltimai, kuriø Jûs niekada nepadarëte. Pirmasis mëginimas 

atstatyti istoriná teisingumà ávyko ð.m. vasario 12 d. Varniuose, kur Laisvës lygos 

Telðiø skyrius surengë mitingà, skirtà NKVD-MGB nuþudytiems partizanams pagerbti. 

Valdþios trukdymai surengti ðá mitingà ir spaudos atsiliepimai apie já liudija, 

jog dabartinë sovietinë administracija tebëra prieðiðkai nusiteikusi buvusiø 

partizanø atþvilgiu. (…) Paskutiniø metø ávykiai Lietuvoje liudija, jog Jûsø pradëta 

rezistencija prieð okupaciná reþimà tæsiama, tiesa, ðá syká taikingomis priemonëmis“. 

Kreipimosi pabaigoje buvæ laisvës kariai paraginti susirinkti á Varnius 

ir dalyvauti paminklo atidengimo iðkilmëse. Ðá kreipimàsi ne syká perskaitë „Amerikos 

balso“, „Laisvosios Europos“ radijø stotys. 

Sovietinës spaudos oficioze „Tiesoje“ geguþës 3 d., reaguojant á jau minëtà dvideðimt 

aðtuoniø Telðiø miesto karo ir darbo veteranø, pokario metø aktyvistø 

laiðkà, iðspausdinta publikacija „Praeities negalima nubraukti. Kokie kovotojai 

telkiasi á Lietuvos laisvës lygà“. Straipsnio autorius V.Þilius klausë: „Ko mitinguose 

siekia ðie vyrai, savo tiesà gynæ automatais pokario miðkuose? (…) Vis daþniau 

girdime jø balsà. Vis garsiau jie kalba. O kaip ir dera buvusiems „laisvës 

kariams“, ir jø organizacija savo pavadiniman áraðë þodá „laisvë“ – pasivadino 

Lietuvos laisvës lyga. Vienas programiniø jos reikalavimø – pastatyti Vilniuje ir 

kitose vietovëse paminklus vadinamiesiems Lietuvos partizanams. Në vienas Lygos 

renginys neapsieina be jø dalyvavimo“. Po netikëtai objektyvios áþangos sekë 

kelios ðmeiþto pastraipos, kuriose inertiðku stiliumi suniekinti du mitinge Varniuose 

kalbëjæ partizanai. Publikacijos pabaigoje pateiktos iðvados: „Matyt, ne visi, 

iðëjæ ið miðko, galutinai sudëjo ginklus. Kai kam pilietinis karas tæsiasi, atgailauti 

tautai jie nesiruoðia. Lankydami didesnius ir maþesnius Lietuvos miestelius, 

rengdami mitingus, jie mëgina klaidinti þmones, visomis iðgalëmis skatina pasukti 

á klystkelius“. 

Straipsnyje uþsipultà Karaliauèiaus kraðte gyvenantá partizanà Steponà Bubulà 

grieþtai pasmerkë Timiriazevo gyventojø sueiga. Já iðkoneveikë ir srities laikraðtis 

„Leninskij put“: Steponas Bubulas kaltintas þmogþudiðka praeitimi. Tuo 

tarpu reabilitacinëje Lietuvos Aukðèiausiojo teismo iðvadoje konstatuota, jog „jo 

veiksmuose nenustatyta nusikaltimo sudëties“. 

Paminklo fundamentas iðpiltas geguþës 4 d. Tai atliko Kazys Ðalkauskas, Bronius 

Perlavièius, Vytautas Kneita, Bronius Navickas. Prisistatæs Varniø miesto vykdomojo 

komiteto pirmininkas J.Ðalaðevièius ir milicininkas pasiteiravo, kas ðièia 

daroma. Paaiðkinta, kad darbai vykdomi privaèiame sklype, taigi valdþiai nesà 

reikalo nerimauti. Buvusiame NKVD-MGB Varniø valsèiaus bûstinës pastate tuo 

metu buvo árengtas gyvenamasis namas ir þemë, kurioje numatyta statyti paminklà, 

priklausë to namo gyventojams Liudvikui ir Salomëjai Ramanauskams, jø 

436


þodinis sutikimas buvo gautas. Vëliau ne syká naudojome ðá privaèios nuosavybës 

argumentà. Teko net áspëti: jeigu privaèioje teritorijoje pastatytas paminklas bus 

nugriautas, apgynimo beliks ieðkoti tarptautinëse institucijose. 

Apie artëjanèias iðkilmes informavo „Amerikos balso“, „Laisvosios Europos“ 

radijø stotys, informacija platinta kitais prieinamais bûdais. 

Turëjome þiniø, kad Kaziui Ðalkauskui KGB gali organizuoti avarijà. Dël Varniuose 

artëjanèiø iðkilmiø Vilniuje lankësi KGB Penktosios valdybos operatyviniai 

darbuotojai ið Maskvos. Ávyko pasitarimas siaurame rate Lietuvos komunistø 

partijos centro komitete. 

Kazá Ðalkauskà kelyje sustabdæs KGB Telðiø rajono poskyrio virðininkas V.Masalskas 

pasiteiravo, ar paminklas bus statomas neturint valdþios leidimo. Ðis, siekdamas 

pristabdyti KGB trukdymus, diplomatiðkai atsakë: „Kaip susirinkæ þmonës 

nubalsuos, taip ir bus“. Tad tikëtasi ir prieðiðkai nusiteikusiø asmenø dalyvavimo. 

Ne visi bûgðtavimai pasitvirtino, taèiau átampos bûta nemaþos. 

Iðkilmëms pirmininkauti buvau apsisprendæs að, taèiau atsitiktinumas lëmë, 

kad, staiga po trumpos ir ûmios ligos mirus þmonos seseriai, dalyvauti negalëjau, 

juolab kad laidotuviø diena sutapo su paminklo pastatymo ir paðventinimo diena. 

Kaip ir anksèiau, nudraskyti visi skelbimai, kvieèiantys á paminklo atidengimo 

iðkilmes. Tà paèià dienà ir tà paèià valandà surengtas ne tik Motinos dienos 

paminëjimas Telðiuose, bet ir sovietmeèiu nugriauto bei daugiausia valdþios finansais 

ir pastangomis atstatyto paminklo atidengimas ir paðventinimas kaimyninëje 

Pavandenëje. Mes dþiaugëmës kiekviena pastanga atkuriant istorinius-kultûrinius 

objektus, kad ir kas tai darytø, taèiau stebino mûsø ir valdþios organizuotø 

renginiø simptomiðkas sinchronizavimas bûtent pastarosios iniciatyva. 

Geguþës 7 d. apie 13 val. pradëjus rinktis pirmiesiems iðkilmiø dalyviams, paminklas, 

skirtas þuvusiems partizanams, buvo atveþtas ir pradëtas statyti. Pastatymo 

darbai uþbaigti likus vos kelioms minutëms iki iðkilmiø pradþios. Ið Varniø 

Ðv. apaðt. Petro ir Pauliaus Katedros po Ðv. Miðiø artëjo giedanti procesija su Telðiø 

Katedros vikaru kun. A.Budriumi prieðakyje. Vietinë valdþia lyg ir bandë organizuoti 

protesto akcijà, taèiau ið to, regis, nieko neiðëjo. Kun. A.Budriui paðventinus 

paminklà, kalbëjo Lygos tautinës tarybos pirmininkas Antanas Terleckas, Lygos 

Kauno skyriaus atstovas Arnoldas Taujanskas, partizanai Leonas Laurinskas 

ir Steponas Bubulas, buvæs politinis kalinys Juozas Remeikis, Lygos akademinio 

jaunimo grupës pirmininkas Leonardas Vilkas, Demokratø partijos atstovas Boleslovas 

Bilotas, þuvusiø trijø partizanø Urbonavièiø sesuo Irena Einikienë, Tautinio 

jaunimo sàjungos „Jaunoji Lietuva“ vadovas Stanislovas Buðkevièius, partizanø 

ryðininkë varniðkë Jadvyga Aleksandravièiûtë, poetas ir aktorius Kæstutis Genys. 

Renginiui pirmininkavo Tremtiniø sàjungos atstovas Jaroslavas Banevièius. Prieð 

paminklo pastatymà ir partizanø pagerbimà pasisakë varniðkë Graþina Nikolajeva, 

kurios kalbà þmonës nuðvilpë. 

Iðkilmëse dalyvavo maþdaug trys tûkstanèiai þmoniø. Jas filmavo kino operatoriai 

Laima Pangonytë ir Albinas Kentra. Po iðkilmiø organizatoriai pakvietë sve- 

437


èius uþeiti uþkàsti á Varniø restoranà, taèiau prie durø tuoj buvo pakabinta lentelë 

su uþraðu „Sanitarinë valanda“. 

Apie paminklo pastatymà dar tà patá vakarà informavo pagrindinës Vakarø 

radijo stotys. Tuo tarpu televizijos þiniø laida „Panorama“ þiûrovus dezinformavo 

pareikðdama, kad Varniuose pastatytas paminklas savanoriams. Apie pirmojo 

paminklo partizanams pastatymà gausiai raðyta Amerikos lietuviø spaudoje. 

Pirmomis po pastatymo dienomis ir naktimis paminklas buvo saugomas, nes 

bûta grasinimø já nugriauti ar net susprogdinti. 

Pradþioje jis buvo gausiai lankomas ekskursijø ið Þemaitijos ir atokesniø Lietuvos 

vietø. Jo pastatymo aplinkybëmis domëjosi Lietuvos atstovas prie Ðventojo 

Sosto Stasys Lozoraitis. 

„Laisvoji Europa“ geguþës 12 d. klausytojus supaþindino su Laisvës lygos, Demokratø 

partijos, Tautinio jaunimo sàjungos „Jaunoji Lietuva“ pareiðkimu dël persekiojimø, 

kuriuos patiria iðkilmiø Varniuose organizatoriai. Lygos Telðiø skyrius 

iðplatino pareiðkimà, kuriame pareikalavo „nutraukti Laisvës lygos Telðiø skyriaus 

nariø sekimà ir persekiojimà, nes jø veikla yra atvira ir nekenkia atkuriamos 

valstybës saugumui“. 

„Telðiø laikraðèio“ þurnalisto A.Pintverio geguþës 18 d. straipsnyje „Smûgiai á 

vienus vartus arba kaip Varniuose buvo atidengtas paminklas“ apgailestauta, kad 

vasario 12 d. mitinge niekas neiðdráso garsiai paprieðtarauti, nors „tame gausokame 

þmoniø bûryje buvo ir komunistø, ir Tarybø darbuotojø, pokario laiko aktyvistø, 

liaudies gynëjø“. Publikacijoje apgailëta, kad paminkle iðkaltas ne neutralus 

uþraðas „pokario aukoms atminti“, kad renginys ávyko be oficialaus valdþios 

leidimo, kad jame nuskambëjo raginimas surengti referendumà dël Lietuvos iðstojimo 

ið Sovietø Sàjungos. Ir apskritai tai buvæs besivienijanèios tautos skaldymas. 

Reikia pastebëti, kad pakankamai informatyvioje tam laikui publikacijoje 

vietos rasta ir vienai kitai objektyvesnei iðvadai. 

Po poros metø tas pats autorius (V.Tylûno slapyvardþiu) straipsnyje „Susirinko 

buvæ partizanai“ raðë: „Taèiau ar ta kova buvo beprasmë? Ne. Jeigu ne 

partizaninis judëjimas, kaþin apie koká lietuviø procentà Lietuvoje ðiandien galëtume 

kalbëti ir ið viso ar galëtume. (…) Ir jeigu ne partizanø sàjûdis, ne pogrindþio 

kova, neþinia ar bûtume sulaukæ 1990 metø kovo 11-osios dienos“. Beje, ðis 

þurnalistas 1990 m. buvo pakviestas ir kalbëjo pirmojo paminklo partizanams 

pastatymo metinëms skirtame renginyje. Neabejoju, kad tiek abu jo tekstai, tiek 

pasisakymas prie paminklo buvo nuoðirdûs, tad belieka pasidþiaugti, kad 1989– 

1991 m. ávyko esminis lûþis ne tik daugelio þmoniø, bet ir atskirø þurnalistø galvosenoje. 

„Telðiø laikraðtyje“ geguþës 30 d. susipaþinome su V.Barausko sentimentaliai 

brutalia apybraiþa „Randas“. Anot apybraiþos autoriaus, á miðkà iðëjo „suþvërëjusi 

kaimo turèiø gauja“. Bûsimieji partizanai Luokës apylinkëse, girdi, artëjant 

frontui, doriems komunistams ir jø rëmëjams lupo nagus ir kalë vinis á smilkinius. 

Apybraiþos herojë Stanislava Kazlauskaitë, prisimindama tuos laikus, reziumuo- 

438


ja: „O dabar… Dabar…(…) panaðiems budeliams kai kas stato paminklà. Skaudu. 

Baisiai skaudu. Ir nesuprantama“. Beje, ðis straipsnis pirmà kartà publikuotas þurnale 

„Jaunimo gretos“ 1964 m. Perspausdinant pakoreguota straipsnio pabaiga, 

pritaikant jà 1989 m. aktualijoms. 

Dël paminklo partizanams pastatymo protestuojanèiø laiðkø ir peticijø sulaukë 

Lietuvos komunistø partijos centro komitetas, Telðiø rajono komunistø partijos 

ir vykdomieji komitetai. 

Visà laikà nuo paminklo pastatymo iki pat ðios dienos já globojo, priþiûrëjo ir jo 

aplinkà tvarkë Varniø gyventojai Pranciðkus ir Bronislava Monkai. 

Laisvës lygos Telðiø skyriaus iniciatyva ir pastangomis 1989 m. spalio mën. 

27 d. Telðiø rajono Nevarënø apylinkës Plonio miðke, netoli Petraièiø kaimo, kalvës 

angliø deginimo duobëje buvo surasti, ekshumuoti ir Nevarënø miestelio 

baþnyèios ðventoriuje, parapijos klebonui kun. Antanui Beniuðiui pasiûlius, lapkrièio 

5 d. iðkilmingai palaidoti devyniø 1951 m. geguþës mën. 9 d. Telðiø apskrities 

Nevarënø valsèiuje þuvusiø Þemaièiø apygardos Ðatrijos rinktinës Nevarënø 

ir Alkos rinktinës Sedos kuopø partizanø palaikai. Tai buvo pirmasis þuvusiø 

partizanø palaikø suradimas, ekshumavimas ir iðkilmingas palaidojimas 

Telðiø rajone. Ant partizanø kapo Laisvës lygos Telðiø skyrius pastatë meniðkà 

kryþiø, kurio autorius – kryþdirbys Stanislovas Puplauskas. Ir ðá kartà rajono 

administracija ëmësi alternatyviø kontrpriemoniø. LKP Telðiø rajono komitetas, 

kaip ir kiekvienais metais, planavo organizuoti „Spalio revoliucijai“ paminëti 

skirtus renginius lapkrièio 7 d. Taèiau numatytas partizanø palaikø palaidojimas 

lapkrièio 5 d. paskatino rajono valdþià „ðventinius“ renginius ið lapkrièio 

7 d. perkelti á tà paèià lapkrièio 5-àjà. Tà paèià dienà Telðiø mieste skubiai organizuota 

mugë. 

Luokës apylinkës Rûdupiø kaimo gyventojas buvæs partizanø ryðininkas Pranas 

Stasiulis Kinèiuliø miðke 1990 m. rugpjûèio mën. parodë trijø þuvusiø broliø, 

„Ðatrijos“ rinktinës Luokës kuopos partizanø Vasiliauskø palaikø uþkasimo vietà. 

Palaikai buvo ekshumuoti ir palaidoti Luokës miestelio kapinëse. Þuvusiø broliø 

artimiesiems aktyviai talkino Laisvës lygos Telðiø skyriaus nariai. Luokës miestelio 

gale, Varniø gatvëje, ðalia buvusiø rûsiø, á kuriuos sovietinës okupacijos metais 

buvo sumetami þuvusiø partizanø palaikai, Laisvës lygos Telðiø skyrius pastatë 

kryþiø þuvusiems Þemaièiø apygardos partizanams. Kryþiø padirbdino Stanislovas 

Puplauskas. Netrukus kryþius buvo iðniekintas, nuplëðta prie jo pritvirtinta 

lentelë su uþraðu. 

1990 m. birþelio 15-àjà, Lietuvos okupavimo 50-øjø metiniø dienà, Telðiø Þemaièiø 

„Alkos“ muziejuje atidaryta Lietuvos laisvës lygos Telðiø skyriaus parengta 

paroda „Amþina garbë rezistencijai“. Joje buvo eksponuojama archyvinë medþiaga 

(nuotraukos, dokumentai), þuvusiø partizanø daiktai, pogrindþio spaudos leidiniai, 

liudijantys apie ginkluotà pasiprieðinimà sovietinei okupacijai Þemaitijoje. 

1991 m. paminklas þuvusiems partizanams Varniuose pripaþintas valstybës 

saugomu objektu ir átrauktas á Lietuvos istorijos paminklø atlasà. 

439


Ið ðiame tekste paminëtø asmenø jau miræ Bronius Perlavièius, Vytautas Kneita, 

Steponas Bubulas, Petras Petkevièius, Kæstutis Genys, Stanislovas Puplauskas, 

Jadvyga Aleksandravièiûtë. 

Lietuvos laisvës lyga, pagerbdama ginkluotos rezistencijos dalyviø kovà, siekë 

iðryðkinti laisvës kovos esmæ bei jos vertæ þmogaus orumui ir tautos gyvybei. 

Baigdamas norëèiau pastebëti, kad bûsena „vienui vieni“ – ne vien mûsø rezistencijos 

likimas. Tokià paèià bûsenà ávairiu laiku iðgyveno ir kitos Rytø blokui 

jëga priskirtos visuomenës. Partizanai laisvës bylai atkakliai ieðkojo tarptautinës 

bendrijos tiesioginës paramos. Norinèiø ir iðdrástanèiø dalintis tos nelygios kovos 

atsakomybe ir pavojais beveik nerasta. Laisvojo pasaulio abejingumas buvo stulbinantis. 

Todël ðiandien uþ laisvës iðsipildymà neprivalu jausti dëkingumà iðoriniams 

veiksniams. 

Laisvës lyga taikingomis priemonëmis sëkmingai pratæsë bekompromisës ir 

nekomformistinës pasiprieðinimo politikos tradicijà. 

440


LIETUVOS LAISVËS LYGOS UÞSIENIO 

SKYRIØ VEIKLA 

ROMAS GIEDRA 

Buvæs Lietuvos laisvës lygos narys 

Prieð pradedant kalbëti apie Lietuvos laisvës lygos veiklà uþ Lietuvos ribø, reikëtø 

pamëginti iðsiaiðkinti prieþastis, kurios tà veiklà nulëmë. Kodël buvo padaryta 

tai, kas padaryta, ir kodël nebuvo padaryta daugiau? Kas, kokios kliûtys sutrukdë 

Laisvës lygai ið daug þadanèios vienminèiø grupës tapti masine gerai organizuota 

jëga, vienijanèia visas patriotines jëgas? Kas nutiko, kad Vakaruose apie 

Lygos veiklà buvo taip maþai þinoma? 

Savo praneðimà sàlygiðkai padalinau á dvi dalis. Pirmoje dalyje trumpai paanalizuosiu 

prieþastis, dël kuriø Lygos veikla buvo stabdoma ir trukdë jai iðnaudoti 

atsivërusias galimybes. Antroje dalyje papasakosiu apie Lygos nariø ir rëmëjø 

veiklà uþsienyje. 

Laisvës lyga atsirado ne tuðèioje vietoje. Pradþioje buvo idealistiniai pavieniø 

asmenø ir grupeliø bandymai pakeisti esamà padëtá raðant atsiðaukimus, keliant 

tautines vëliavas ir kitokiais bûdais metant iððûká sovietinei sistemai. Vëliau, jau 

lageriuose, tarp atskirø politiniø kaliniø vyko diskusijos, kà daryti toliau, iðëjus á 

laisvæ. Rusijos disidentø judëjimas, jo ryðiai su Maskvoje akredituotais Vakarø 

þurnalistais paskatino raðyti atvirus ir vieðus pareiðkimus, laiðkus, memorandumus, 

leisti ávairaus pobûdþio ir apimties pogrindþio spaudos leidinius. 

Represinë KGB taip pat nesnaudë: nuolat grasino, kratë, ðantaþavo, tardë ir 

teisë laisvës kovotojus uþdaruose teismuose, sodino juos á lagerius, trëmë á tolimiausius 

Sibiro pakraðèius, prievarta laikë uþdarytus psichiatrinëse ligoninëse. 

Tokiomis sàlygomis, rodos, amþinai grumiantis su KGB, atsirado Laisvës lyga. 

Pagrindinis Lygos steigëjas ir jos ideologas buvo Antanas Terleckas. Tuo metu 

Lygos programa ir manifestacijos geriausiai iðreiðkë Lietuvos patriotø viltis ir lûkesèius. 

Gorbaèiovinëje naujos Sovietijos vizijoje nebuvo vietos permainoms, kylanèioms 

ið apaèios, aktyviai spaudþiant tiems, kurie dar turëjo nesuvestø sàskaitø su okupaciniu 

reþimu. 1988 m. birþelio 3 d., komunistø partijai „palaiminus“ ir su KGB 

þinia susikûrë Lietuvos persitvarkymo sàjûdis, kuris turëjo atlikti politinës melioracijos 

uþduotá, surinkti visus, iðtroðkusius tikrø permainø, laisvës ir nepriklausomybës, 

á lengvai kontroliuojamà ir Gorbaèiovui pavaldø griová. Tikëtasi, kad tai 

pagelbës prikelti dvesiantá sovietiná dinozaurà naujam gyvenimui. Tada, vos tik 

dar gimæs Sàjûdis paskelbë: „Mes dirbsime petys petin su partija. Mes siekiame 

Tarybø Sàjungos federacinës santvarkos stiprindami Tarybø Lietuvà“. 

Bëgant laikui ir Sàjûdþiui radikalëjant, jos lyderiu ir ideologu tapo Vytautas 

Landsbergis, kurio kalbos ir pareiðkimai leidþia geriausiai suprasti Sàjûdþio taktikà 

ir strategijà. Nuo pat pirmos ásikûrimo dienos Sàjûdis pasiskelbë vieninteliu 

441


Lietuvos gyventojø valios reiðkëju ir tos valios vykdytoju, todël nuo pat pirmos 

dienos stengësi politiðkai ir moraliðkai izoliuoti ir neutralizuoti Lygà. Knygelës 

„Atgavæ viltá“ 77-ame puslapyje Sàjûdþio pirmininkas V.Landsbergis raðë: „Ðiame 

protus jaukianèios veiklos bare anksèiau susitikdavo „Jedinstvo“ ir LLL, paskui 

prisidëjo visai nuo nieko nepriklausomas „Kranklys“, dar „Ðluotos“ unitazas, 

dabar skalë pleèiasi“. Patriotinë buvusiø politiniø kaliniø organizacija lyginama 

su komunistine ir Lietuvai atvirai prieðiðka „Jedinstva“. Reikia pastebëti, 

kad ta knygelë buvo skaitoma ir uþsienyje. Kitos V.Landsbergio knygos – „Laisvës 

byla“ – 117-ame puslapyje skaitome: „Nutilus ðûviams miðke, nuslopinus 

ginkluotà kovà ir iðnaikinus daugybæ þmoniø, pasiprieðinimas nesiliovë, jis tik 

pakito, tapo taikus. Lietuvoje nebuvo labai iðplëtoto disidentø pogrindþio, itin 

gausios pogrindinës spaudos; nuoseklesná, didesná pasiprieðinimo darbà dirbo 

„Lietuvos Katalikø Baþnyèios kronikos“ leidëjai.“ Nei þodþiu neuþsimenama apie 

Laisvës lygos inicijuotà „45-iø pabaltijieèiø memorandumà“, Lygos leidinius „Laisvës 

ðauklá“ ir „Vytá“, Lietuvos visuomeninæ grupæ Helsinkio susitarimø ágyvendinimui 

remti, uþdarus teisminius procesus. Anot autoriaus, viso to arba nebuvo, 

arba, jeigu ir buvo, neturëjo didesnës vertës. Lietuvos Respublikos Aukðèiausiosios 

tarybos posëdyje 1990 m. rugsëjo 4 d. pasakytoje kalboje parlamento pirmininkas 

apie Lygos vadovà ir narius prabilo tokiais þodþiais: „Þmonës lengvai pasiduoda 

kvietimams griauti, dauþyti arba terðti koká nors paminklà, kas turi parodyti 

Lietuvos kovà vis dëlto bent kiek neigiamoj ðviesoj. Tarp tø jëgø, kurios siekia 

suprieðinti Aukðèiausiàjà tarybà ir Vyriausybæ, labai aktyviai veikia LLL su savo 

lyderiu.“ Ðioje cituotoje vietoje Lygos nariai netiesiogiai iðvadinami vandalais ir provokatoriais. 

Kyla klausimas: kas ið tikrøjø ðioje situacijoje buvo provokatorius? A.Terleckas, 

kuris stengësi iðvilkti á dienos ðviesà K.Prunskienæ, ar pati premjerë K.Prunskienë, 

kuri kritiðku atkuriamai valstybei ir jos nepriklausomybei metu drastiðkai 

pakëlë kainas ir iðprovokavo kruvinus 1991 m. sausio 13-osios ávykius? Tada, beje, 

ne dël A.Terlecko kaltës, mûsø Nepriklausomybë kabojo ant plauko. Tik Lietuvos 

þmoniø pasiaukojimas, Aukðèiausiosios tarybos gynëjø ir parlamento vadovo 

V.Landsbergio dràsa iðgelbëjo valstybæ nuo praþûties. Galima pateikti ir daugiau 

istoriniø faktø, kada A.Terleckas, perspëdavæs apie tautai ir valstybei artëjanèius 

pavojus bei kylanèias grësmes, vëliau pasirodydavo esàs visiðkai teisus. Mano 

tikslas yra daug kuklesnis nei parodyti ir ávertinti Laisvës lygos nuopelnus. Að tik 

noriu parodyti, kad Sàjûdis prieð Lygà veikë nedraugiðkai, vykdë prieðiðkà propagandà, 

kuri labai pakenkë Lygos ávaizdþiui Lietuvoje ir uþsienyje. Laisvës lygai 

teko atlaikyti dvigubà spaudimà: vienas ateidavo ið KGB rûmø ir kabinetø, o kitas – 

ið Sàjûdþio tribûnø. Prisimenu, kai pasiunèiau iðkvietimà Lygos Tautinës tarybos 

nariui A.Baltruðiui atvykti á Jungtines Amerikos Valstijas ir supaþindinti Amerikos 

lietuviø bendruomenæ su Lygos veikla, jam nesuteikë vizos. Lygos Tautinës tarybos 

nariui nedavë vizos, taèiau Sàjûdþio funkcionieriai á JAV vyko be jokiø apribojimø. 

442

KONFERENCIJOS MEDÞIAGA. ROMO GIEDROS PRANEÐIMAS 

Ið pogrindþio iðëjusios Laisvës lygos Tautinë taryba kreipësi á JAV gyvenusá 

Algirdà Statkevièiø, praðydama já sudaryti Lietuvos laisvës lygos Uþsienio tarybà 

ir atstovauti Lygai uþsienyje. A.Statkevièius su jam bûdingu entuziazmu ëmësi 

vykdyti Lygos pavedimà. 1988 m. vasaros pabaigoje Australijos lietuvis Algimantas 

Þilinskas pakvietë A.Statkevièiø dalyvauti Treèiosiose pasaulio lietuviø sporto 

þaidynëse Adelaidëje. Vieðëdamas Australijoje, A.Statkevièius Lygos veiklai uþsienyje 

plësti sutelkë bûrelá þmoniø, kuriems iðdëstë savo tolimesnius planus, tarp 

kuriø buvo raginimas pradëti rinkti paraðus dël Lietuvos, Latvijos ir Estijos nepriklausomybës. 

Ið aktyviausiø iðeivijos atstovø A.Statkevièius planavo suformuoti 

Koordinaciná komitetà, vienijantá iðeivijos jëgas nepriklausomybës atkûrimui. Jis 

pateikë ir daugiau svarbiø pasiûlymø. A.Statkevièius ir prie jo pritapæs Kazys 

Eringis laiðkais kreipësi á átakingus iðeivijos veikëjus. Buvo paraðyti laiðkai Pasaulio 

Lietuviø bendruomenës pirmininkui Vytautui Bieliauskui, iðeivijos vyskupui 

Pauliui Baltakiui, taip pat kreiptasi á Tarptautinæ Skautø organizacijà. Tie laiðkai, 

anot A.Statkevièiaus, buvo tik tyruose ðaukianèiojo balsas. 

1989 m. birþelio 10 d. Kolumbijoje gyvenantis lietuvis Jonas Kaseliûnas pasiûlë 

A.Statkevièiui á minëtà paraðø rinkimo akcijà átraukti tarptautinæ antikomunistinæ 

ir krikðèioniðkos orientacijos organizacijà „The American Society for the Defense 

of Tradition, Family and Property“ (sutrumpintai – TFP). TFP organizacija sutiko 

imtis ðio darbo ir iki 1990 m. gruodþio mën. surinko net 5218520 paraðø. Buvo 

atliktas milþiniðkas darbas, tai didþiulis ir Laisvës lygos ágaliotinio uþsienyje A.Statkevièiaus 

nuopelnas. Kyla klausimas: kodël tokia sëkminga politinë akcija ir áspûdingas 

surinktø paraðø skaièius nepadarë didesnio áspûdþio, susilaukë tik silpno 

atgarsio iðeivijoje ir Lietuvoje? Manau, atsakymas tas, kad paraðø rinkimas baigtas 

jau paskelbus Lietuvos Nepriklausomybæ, po 1990 m. kovo 11 d. Antra, ne maþiau 

svarbi prieþastis buvo ta, kad paraðø rinkimo iniciatyva priklausë ne kokiam nors 

iðeivijos ar Sàjûdþio veikëjui, bet Laisvës lygos nariui. Uþsienyje gyvenantys veikëjai 

A.Statkevièiaus idëjose, raginimuose áþvelgdavo rimtà konkurencijà. Prie tos 

Laisvës lygos baimës nemaþai prisidëjo Sàjûdþio vedama Lygos menkinimo ir niekinimo 

propaganda, todël „veiksniai“ pasijuto „bajorais“ ir á Lygà þvelgë su neslepiama 

ironiðka paðaipële. Þymus JAV lietuvis, publicistas ir visuomenininkas Juozas 

Kojelis apie tai raðë: „Veiksniai bet kokià privaèià iniciatyvà linkæ nuslopinti, 

kad „privatininkai“ nepakenktø jø autoritetui“. Nenoriu tik sutikti su gerbiamu 

J.Kojeliu dël þodþio „privatininkai“, nes A.Statkevièius veikë ne kaip privatus asmuo, 

o kaip Lietuvoje veikianèios Laisvës lygos oficialus ágaliotinis uþsienyje. 

1988 metais Lietuvoje ásisiûbavæ ávykiai átraukë ir mane. Ðeðtadieninëje Los 

Angeles lietuviø mokykloje mokiau vaikus Lietuvos istorijos ir geografijos. Kartu 

su Edmundu Kulikausku ir kitais lietuviais ákûrëme Komitetà Lietuvai remti. Buvau 

iðrinktas á Los Angeles Lietuviø bendruomenës valdybà. 

Tuo metu prasidëjo Lietuvos persitvarkymo sàjûdþio veikëjø susitikimai su 

lietuviø bendruomenëmis JAV. Jie atvaþiuodavo lietuviðkø organizacijø kvieti- 

443


mu. Iðlaidos buvo apmokomos kvieèianèiøjø sàskaita. Lietuviø bendruomenës 

buvo gerai informuojamos apie tikrà ir tariamà Sàjûdþio veiklà. Pradþioje uþsienio 

lietuviai atvykëlius priimdavo atsargiai, taèiau þingsnis po þingsnio jø atsargumà 

keitë entuziazmas. Sveèiai ið Lietuvos kalbëjo apie Sàjûdþio uþdavinius ir 

nuveiktus darbus, demonstravo mitingø vaizdajuostes, kuriose plevësavo lietuviðkos 

trispalvës. Visa tai buvo ádomu ir mes dël to labai jaudinomës, nes visi 

norëjome matyti Lietuvà laisvà ir nepriklausomà, taèiau niekur, net puse lûpø, 

nebuvo uþsimenama apie Laisvës lygà. 

Man ir kitiems bendraminèiams ðitoks Lygos ignoravimas buvo nepriimtinas. 

Nors Laisvës lyga neturëjo nei dideliø resursø, nei pakankamai kadrø, jos vaidmuo 

kovojant dël Lietuvos nepriklausomybës buvo reikðmingas. Lygos reikalavimai 

buvo formuluojami aiðkiai ir suprantamai. Lygos politinës nuostatos vëliau 

buvo pakartotos Sàjûdþio programose. Laisvës lyga buvo tarytum Lietuvos sàþinë 

ir katalizatorius. Tai pagreitino Nepriklausomybës paskelbimà. 

1989 m. sausio 20 d. að ir Vladas Ðakalys ásteigëme Laisvës lygos rëmëjø grupæ 

Kalifornijos valstijoje. Mûsø tikslas buvo rinkti lëðas Lygos politinei veiklai, pasikviesti 

á sveèius Lygos Tautinës tarybos narius, kad supaþindintø Kalifornijos lietuviø 

bendruomenes su Lygos nuveiktais darbais. Paraðëme ir iðplatinome tokio 

turinio dokumentà: 

444 


Lietuvos Laisvës Lygos Rëmëjø grupë ásikûrë Pietinëje Kalifornijoje, Los Andþelo 

mieste sutinkamai su LLL atstovo Vakaruose A.Statkevièiaus þinia ir pritarimu. 

LLL Rëmëjø veikla ribojasi Kalifornijos valstija. LLL Rëmëjø tikslas yra 

telkti LLL organizacinei veiklai lëðas, sprendþiant LLL operatyvinius ir techninius 

uþdavinius. 

Ðiandienà nei vienas susipratæs lietuvis, kur jis bebûtø, tëvynëje ar uþ jos ribø, 

negali likti abejingas tiems ávykiams, kurie dabar vyksta Lietuvoje. Per keletà mënesiø 

nelyg miðko gaisras ásiliepsnojo tautos valia ir ryþtas iðlikti. Komunistø partijos 

ilgai vedama rusifikacijos ir nuþmoginimo politika sprogo kaip muilo burbulas. 

Ta diena, kurios mes visi taip laukëme, ðaldami Sibiro tremtyje, mirdami 

koncentracijos stovyklose, varomi ið proto daktarø-èekistø, pagaliau atëjo. Niekas 

neþino, kur pasuks likimas. Nepraleiskime progos spûstelti stipriau tas duris, 

kurios jau truputá prasivërë á laisvæ. 

Tie þmonës, kurie dar vakar klusniai ir uoliai tarnavo agresoriui ir okupantui, 

ðiandienà reikalauja ekonominio ir kultûrinio suvereniteto. Gal jie jau þino apie 

tai, apie kà mes dar tik spëliojame? Gal jiems jau aiðku, kad tik „decentralizuota“ 

ir „demokratizuota“ imperija, kuri jau yra pasmerkta þlugti, gali iðlikti. Nei Lietuvos 

Laisvës Lygos, nei jos rëmëjø tokios perspektyvos negali patenkinti. Mes esame 

uþ laisvà ir nepriklausomà Lietuvà, uþ okupacinës kariuomenës iðvedimà ið

KONFERENCIJOS MEDÞIAGA. ROMO GIEDROS PRANEÐIMAS 

Lietuvos, uþ Maskvos vieðà Molotovo–Ribentropo pakto pasmerkimà ir uþ to pakto 

pasekmiø likvidavimà. 

Lietuvos likimas yra visø mûsø lietuviø bendras reikalas, todël LLL Rëmëjai 

siekia darnaus bendradarbiavimo su visomis lietuviðkomis organizacijomis. 

LLL Rëmëjai 

10421 Gerald Ave., 

Los Andþelas, Granada Hills, CA 91344 

1989 m. sausio 20 d. Tel. 818-363-1276 arba 213-478-9403 

Vëliau prie Lietuvos laisvës lygos rëmëjø prisidëjo Simas Kudirka, Algirdas 

Kupèinskas ir Romualdas Ðvainauskas. Dideles pinigø sumas paaukojo Stasys Sula 

ir Laima Tumaitë, buvo nemaþai þmoniø, kurie aukodavo po penkiasdeðimt ir 

ðimtà doleriø. Mûsø iþdininkas R.Ðvainauskas rûpestingai vesdavo apskaità. Pinigai 

buvo perduodami Lygos atstovams. Su Laisvës lygai palankios Lietuviø Bendruomenës 

vadovaujanèios atstovës Angelës Nelsienës pagalba ið kraðto valdybos 

pinigø buvo nupirktas ir Lygai perduotas neðiojamas kompiuteris. Lygos tautinës 

tarybos nariui Andriui Tuèkui pasiøstas iðkvietimas á sveèius. Atvykæs á JAV, 

A.Tuèkus turëjo galimybæ supaþindinti Los Angeles lietuvius su Lygos veikla ir 

atliktais darbais. Padedant Edmundui Kulikauskui, ið Lietuvai Remti komiteto 

lëðø Laisvës lygai buvo nupirktas dauginimo aparatas. Lygos Tautinei tarybai 

buvo perduotas raðtiðkas pasiûlymas paskirti ið savo tarpo du þmones, kurie galëtø 

skirti visà savo laikà Lygos politinei veiklai, o mes savo ruoþtu ásipareigojome 

jiems suteikti materialià paramà. Mûsø tikslas buvo pakelti Lygos profesionalumà; 

tada jos veikla susilauktø didesnio atgarsio iðeivijoje ir padëtø surinkti Lygos 

politinei veiklai daugiau lëðø. Gaila, kad á mûsø pasiûlymà nebuvo atsiþvelgta 

rimtai. 

Baigdamas noriu paþymëti – Laisvës lygos didþiausia klaida buvo ta, kad ji 

sàmoningai iðbraukë save ið politinio proceso, atsisakydama dalyvauti rinkimuose 

á Lietuvos Respublikos Aukðèiausiàjà tarybà. Sàjûdþio vadovai, atstumdami 

Laisvës lygà, jà ignoruodami ir visokiais bûdais menkindami, tuo paèiu suþlugdë 

konstruktyvià opozicijà. Gal tada, abiem pusëms labiau linkstant á kompromisus, 

ðiandienà bûtø lengviau paþaboti ásisiautëjusius valdininkus, pakirsti iðsikerojusios 

korupcijos ðaknis. Gal gyvenimas ðiandienà bûtø teisingesnis, ir gal dël duonos 

kàsnio tûkstanèiams lietuviø nereikëtø ieðkoti laimës uþsieniuose. 

445


446 

TAUTOS RENGIMAS DVASINEI KAPITULIACIJAI 

VLADAS TERLECKAS 

Socialiniø mokslø daktaras 

Kai norime kalbëti apie tëvynæ, 

Pirmiausia þodá þuvusiems suteikim, 

Kad mûsø þuvusieji mus suprastø. 

Justinas Marcinkevièius 

Eiliná kartà po pasibaigusiø prezidento rinkimø pasipylë kaltinimai rinkëjams dël 

jø lengvatikystës paþadais, nepilietiðkumo, nesusigaudymo, uþ kà turëjo balsuoti 

ir kt. Rûstavo politikai, nirðo dalis inteligentø, politologø. Jiems pirmiausia derëtø 

atsigræþti á save. Gal tuomet suvoktø, kad kà per dvylika metø sëjo, tà dabar ir 

pjauna. Kodël jie tautieèius prisimena tik per rinkimus? Ar ne jie juos pravardþiuoja 

pilvaþmogiais, þmogënais, tamsuoliais, ðunauja, mankurtais, mase ir pan.? 

Lietuvoje ir uþsienyje formuojamas nevisaverèio lietuvio ávaizdis, sëjamos pasibjaurëjimo 

mûsø istorija sëklos. Dergiama, tyèiojamasi vartojant grubiausius epitetus, 

kuriant lëkðèiausius anekdotus, kaltinant iki „pajuodavimo“. Per paskutiniàjà 

prezidento rinkimø kampanijà beveik visi pretendentai, kaip susikukavæ, pylë 

paplavas ant valstybës ir jos vadovo (V.Adamkaus). Tiesiog lenktyniavo, kuris 

gausiau iðlies srutø ant gal labiausiai valstybës interesams atstovavusiø galvos. 

Nei viena valdþios ðaka per visus dvylika atkurtos valstybës metø beveik nieko 

nenuveikë tautiðkumui, patriotizmui, pilietiðkumui ugdyti ir ginti. Minint Valstybës 

dienà, Nepriklausomybës aikðtëje prie Seimo, Prezidentûroje daþniausiai 

skamba ðiuolaikiðka vakarietiðka muzika. Kuri átakingesnë partija savo programose 

kelia sau tikslà – puoselëti tautines vertybes, plëtoti nacionalinæ ekonomikà?! 

Prieðingai – skubama parduoti uþsieniui net strateginius objektus. To rezultatas 

– nebeturime nacionaliniø bankø, draudimo sistemø, tik nuolauþos beliko ið 

nacionalinio pramonës sektoriaus. Tad nieko stebëtina, kad svetimieji stumia ið 

vieðojo gyvenimo lietuviø kalbà, nacionalinius spektaklius, koncertus ir t.t. Nusirista 

iki tiek, kad toks Parma leido sau tyèiotis ið mûsø valstybës institucijø, reikalaudamas, 

kad jam kvietimas á teismà bûtø paraðytas suomiðkai! Tuo tarpu bent 

jau XX amþiaus 10-ajame deðimtmetyje Vengrijos ástatymai reikalavo, kad uþsienio 

kapitalo ámoniø vadovai mokëtø vengriðkai. 

Anot A.Vyþinto, Vakarø Europos valstybiø politinëje praktikoje akivaizdþiai 

visø pirma rûpinamasi savos tautos interesais. Savosios tapatybës, savigarbos iðsaugojimas 

yra prioritetinis valstybinës politikos uþdavinys (Kultûros barai, 1997, 

Nr. 12, p. 5). Ne kitaip yra ir Rusijoje. Antai I.Sandomirska raðo: „Visiðkai pagrástai 

galëtume priskirti Tëvynæ, jeigu ne rusø kultûros konstantoms, tai bent grupei 

paèiø stabiliausiø ðiandieninës rusø kultûros konstrukcijø.“ Belieka tik pavydëti 

tokio poþiûrio. Ðvedø mokslininkas H.Olsonas, remdamasis kruopðèiø tyrinëjimø 

rezultatais, priëjo prie iðvados, kad tautinë savimonë ir tautos bendrumo su-

KONFERENCIJOS MEDÞIAGA. VLADO TERLECKO PRANEÐIMAS 

vokimas yra tikras visuomenës moralinis vadovas, be kurio ji pavirstø dezintegruota, 

destruktyvia mase, kuria lengva manipuliuoti ir kuri yra viena bûdingiausiø 

autoritariniø ir totalitariniø reþimø atsiradimo prielaidø. Pastebëtina, kad taip 

susidaro kuo palankiausios sàlygos manipuliuoti iðorës jëgoms. Tai aiðkiai matome 

savo Tëvynëje. Niekinama, klastojama mûsø istorija ir dabartis, tyèiojamasi ið 

kalbos, patriotizmo, ðvenèiø, paproèiø, nacionalinio charakterio. 

Jau daug metø tauta rengiama dvasinei kapituliacijai. Tai yra tapæ kryptingu, 

organizuotu, intensyviai reklamuojamu reiðkiniu. Siekiant ðio tikslo juodinama 

Lietuvos istorija, paniekinamai tyèiojamasi ið pamatiniø mûsø tautiniø vertybiø. 

Kaip pastebëjo Algirdas Julius Greimas, pasiðlykðtëjimas Lietuva tampa neuroze. 

Tuo siekiama ádiegti mums saviniekos, pasidygëjimo lietuviðkumu jausmus, pakirsti 

tautos savimonæ. 

Ðiame niekintojø chore gausiai dalyvauja istorikai, raðytojai, þurnalistai, apskritai 

asmenys, save laikantys inteligentais. Ne vienam jø tautos niekinimas yra 

tapæs profesija. Dalis istorikø tautos ir valstybës praeityje ieðko tik kraujo, lavonø, 

atsilikimo. Jie tuo nesibodi ir vieðai prisipaþásta, kad ið istoriniø ðaltiniø, beje, daþniausiai 

paraðytø Lietuvos prieðø, parenka tik sau parankius faktus, t.y. nusiþengia 

elementariam mokslo principui, mokslà paverèia kryptinga antilietuviðka propaganda. 

Jø „naujojo màstymo“ ákvëpti kai kurie raðeivos ið Lietuvos istorijos 

kuria tiesiog ðarþus ir paskvilius. Prieðingai ankstesniems laikams, mûsø praeitá 

klastoja ne kaimynø ðovinistai, bet lietuviai, daþnai dirbantys valstybinëse ástaigose, 

taigi iðlaikomi visø Lietuvos þmoniø. 

Ið to, kiek esu susipaþinæs su naujausia mûsø literatûra, susidariau áspûdá, jog 

kol kas nepralenkiamas paskviliø apie Lietuvà kûrëjas yra Marius Ivaðkevièius. 

Jis ypaè „iðgarsëjo“ romanu „Þali“ ir straipsniais, pavyzdþiui, „Ketvirtas kartas, 

arba lietuviðkos metamorfozës“. Regis, net okupacijos laikais joks padoresnis raðytojas 

neiðsityèiojo ið partizanø ir neiðaukðtino jø budeliø, kaip dabar tai padarë 

M.Ivaðkevièius. Ðiam autoriui Lietuva – tai dinozauras, kurá þnaibo Ordino kariauna, 

trukdantis Vakarø civilizacijai plisti á Rytus; XX amþiaus pabaigos nacionalinis 

judëjimas – tai grupelës entuziastø þaidimas lietuvius; 1941-øjø metø masiniai 

trëmimai – tik iðkeliavimas á Sibirà áprastu ir gerai paþástamu marðrutu; 

lietuviø kalba – niekam tikusi ir t. t. Jis atvirai deklaruoja, kad jam nereikia 1926– 

1939 m. Lietuvos, t.y. Lietuvos didþiausios paþangos laikotarpio, kadangi jà valdë 

ne intelektualai. Tokias mintis dëstë ne bet kur, o Minske tarptautinëje filosofø 

konferencijoje. Anot jo, 1920 m. Lietuvà nuo L.Þeligovskio uþmaèiø apgynë ne 

Lietuvos kariuomenë prie Ðirvintø ir Giedraièiø, bet V.Putna, pagrasindamas J.Pilsudskiui 

su L.Þeligovskiu neliesti likusios Lietuvos teritorijos. 

Þodþiu, nepriklausomos Lietuvos Raðytojø sàjungos narys á vieðumà iðtraukë 

naftalininius kaimynø ðovinistø istorikø prasimanymus. Deja, randasi kritikø, ðûkèiojanèiø 

apie netradiciná, modernø M.Ivaðkevièiaus màstymà, naujà þodá literatûroje. 

Gëda! Bent paskaitykite K.Batiuðkovo, N.Karamzino darbus apie mûsø praeitá, 

juose surasite tas „naujoves“. 

447


M.Ivaðkevièiui mûsø kalba – lubos, pritaikytos þemaûgiams protëviams. Kas 

gi kalboje kliûna „aukðtaûgiui“? Ogi: „Neturime nacionaliniø keiksmaþodþiø“, „tautinio 

þargono neturime“. Þinoma, kaip be jø tapsi garsenybe. Jis – ne vieniðas. Bendramintis 

poetas Darius Ðimonis miknoja: „Kalbos ribos izoliuoja màstymà“. Tuo 

tarpu þymus mûsø dailininkas Stasys Eidrigevièius, daug matæs pasaulio, dalinasi 

tokia savo patirtimi: „Keliaudamas daþnai á publikà prakalbu lietuviðkai. Visi 

paprastai nutyla ir klausosi, o paskui stebisi: kas per dainingumas tos kalbos!“ 

Gimtoji kalba netrukdo kurti poetui Vladui Braziûnui. Jis ásitikinæs, kad mûsø 

kalba – didþiuliø, svaigiø galimybiø instrumentas. Tai „daugybë puikiai suderintø 

registrø, iðtisas orkestras“, – tvirtina jis. Nuo betalentystës neiðgelbës jokia kalba. 

Neatsitiktinai Paulina Þemgulytë pastebi, kad „daugelis raðytojø tiesiog neturi 

kalbos pajautos“ (Literatûra ir menas, 2003, vasario 14). Apie kalbos reikðmæ prof. 

Vanda Zaborskaitë prabyla Mikalojaus Daukðos þodþiais: „Kalba yra bendras 

meilës ryðys, vienybës motina, pilietiðkumo tëvas, valstybës sargas“ (Tarp istorijos ir 

dabarties, Vilnius, 2002, p. 694). Ne M.Ivaðkevièiui tai suprasti. Paklausius keiksmaþodþiø 

adepto, iðeitø, jog mano Motina ir jos bendraamþës, laikiusios ið lûpø 

iðsprûdusá þodá „gyvatë“ keiksmaþodþiu, taigi ir nuodëme, buvo dvasinës neûþaugos. 

Iðsiversdavo be „gyvatës“. Joms ji – tik ilgoji, margoji, kirmëlë ir pan. Kitas 

dvasines vertybes puoselëjo mano Tëvø karta. Prieðingai mûsiesiems kalbos nuskriaustiesiems, 

þymus Rusijos demokratø lyderis hab. dr. J.Afanasjevas sielojasi 

dël savo gimtosios kalbos uþterðtumo kriminaliniu þargonu. Ðio reiðkinio prieþastimi 

jis laiko bolðevikiná terorà, per lagerius pervariusá apie 70 milijonø þmoniø. 

Daugeliui abejingai tylint, susidaro kuo palankiausia terpë veikti agresyviems 

cinikams, naujiesiems treèiafrontininkams. Jau bandoma nuneigti, nuvertinti Maironio, 

Bernardo Brazdþionio, Justino Marcinkevièiaus poezijà, jø talentà. Toks Sigitas 

Parulskis, kurio eiliavimà Èeslovas Kavaliauskas pavadino seilëjimaisi, kloaka, 

vos Lietuvos þemei priglaudus Tautos ðauklio, vieno iðkiliausio XX amþiaus 

mûsø poeto B.Brazdþionio palaikus, pasiðovë palaidoti ir jo kûrybà. Jis drëbë: „Grynoji 

patriotinë poezija kartu su B.Brazdþioniu (…) visam laikui pasitraukia á praeitá“. 

Matyt, S.Parulskis susapnavo, kad dabar atëjo metas jo „poezijai“. O gal 

vyras sumanë pasekti Eduardo Mieþelaièio pavyzdþiu, kuris gûdþiais stalinizmo 

metais iðsëdëjo propagandiná eilëraðtpalaiká „Per pasaulá keliauja ðuva…“, jame 

parodijavo þinomà B.Brazdþionio kûriná. Po metø gavo LSSR respublikinæ premijà. 

Suprantama, kad okupantai negalëjo nekerðyti B.Bradþioniui, ðaukusiam tautà, 

„GPU uþguità“. Taèiau ko dabar siekia S.Parulskis? B.Brazdþionio kûryba ne 

tik pilietiðka, bet ir, pasak Sigito Gedos, „iðlaisvintos kalbos, naujø poetiniø struktûrø 

meistro“ kalba. Nemaloniai netikëta, kad á Tautos dainiø laidotojø brigadà 

ásiraðë ir S.Geda, nirðtantis dël Maironio neblëstanèios aureolës. Þinoma, S.Gedai 

turëjo bûti skausminga ið susikurtø „kandidato á Nobelio literatûrinës premijos 

laureatus“ padebesiø ðleptelti ant gimtosios þemës. Gal apmaudui iðlieti nusigriebë 

uþ jau 27-iø laidø susilaukusiø Maironio „Pavasario balsø“, tariamai nebeaktualiø, 

nemodernios poetinës kalbos. Ne vienas bandë Maironio kûrybà palai- 

448


doti, taèiau ði pergyveno visus savo laidotojus. Tikriausiai pergyvens ir S.Gedà. 

Taip manyti verèia águdusiø literatûros vertintojø iðtarmës. Graþiai ir teisingai 

Viktorija Daujotytë pastebëjo: „Negalima ásibûti lietuviø poezijoje, nesusitikus su 

Maironiu: nenusilenkus ar neatsitrenkus. Santykis su Maironiu ið principo yra 

santykis su tautinës kultûros aðimi“. Ðiems jos vertinimams atliepia Juozo Brazaièio 

pastebëjimas, kad Maironio aktualumas pagrástas tuo, kad jo kûryba atitinka 

mûsø tautos etiná jausmà. Maironis mums paliko poetiná istorijos jausmà. Neseniai 

V.Zaborskaitë taip apibendrino: „Maironio statusas mûsø literatûroje yra toks, 

kad jis nebegali bûti nei ignoruojamas, nei pamirðtamas – jis staèiai yra, kaip pamatas 

ir atskaitos taðkas viskam, kas vyksta poezijoje“ (Dienovidis, 2003, sausio 3). 

Aiðkiai pasakyta. Naujausiø sociologiniø apklausø respondentai á XX amþiaus 

þymiausiø Lietuvos raðytojø deðimtukà iðrinko ir Maironá, ir B.Brazdþioná, bet ne 

jø vertëjus ið sosto. 

Kà tik vos vienà poezijos knygelæ teiðleidæs Þilvinas Andriuðis(?), pasislëpæs 

uþ Makso Kempinskio pseudonimo, pagieþingai suniekino Justinà Marcinkevièiø, 

já iðvadino dvasiniu protezu, tipiðku opiumu, kurá sumaniai panaudojusi sovietinë 

valdþia. M.Kempinskis giriasi, jog „jam nuskriausti poetà yra ðventas dalykas, 

o jei jis talentingas – tai daryti þiauriai malonu“ (Ðiaurës Atënai, 2003, rugsëjo 

13). Vienoje televizijos laidoje J.Marcinkevièiaus „Maþvydas“ labiausiai supeiktas 

dël to, kad … dramos herojumi pasirinktas gimtàja kalba raðæs Maþvydas, o ne 

Sarbievijus, kûræs poezija lotynø kalba. 

Apie vadinamosios þiniasklaidos neuroziðkai keliamà pasiðlykðtëjimo Lietuva, 

lietuviais kakofonijà beveik nesinori raðyti. Ona Voverienë yra ðitaip diagnozavusi: 

„Respublika“ savo nuodingu sarkazmu neturi sau lygiø, kuriai visko kaltininkas 

– Lietuvos nepriklausomybë“. Jos nuomone, „Kauno diena“ pati agresyviausia, 

nuolat keikianti visa, kas lietuviðka, eskaluojanti aklà marksistinæ 

neapykantà Lietuvai (Lietuvos aidas, 2003, balandþio 1). Panaðias nuostatas propaguojanèiø 

leidiniø, televizijos kanalø ir radijo stoèiø – per akis. Ir kokiø tik „herojø“ 

pasityèiojimo vardan nesukuriama! Þurnalistai staèiai lenktyniauja, kuris uþgauliau, 

bjauriau atsilieps apie lietuvá. Ðtai T.Kavaliauskas postringauja: esame 

iðtiþëliai, maþi, ðalis be idëjø, vis dar garbinanti þemæ, jos purenimà, sëklos dygimà 

ir derliø, santyká su gamta. „Ðioje dimensijoje nëra intelektualizacijos…“ (Kultûros 

barai, 2002, Nr. 12). Istorikas Alfredas Bumblauskas bubena: esame skysti; 

reþisierius Rimas Tuminas atitaria: kas antras lietuvis – nepilnavertis (kvieèiasi 

Hitlerá?). Graþina Trimakaitë padarë stulbinantá „atradimà“: „…lietuviø tingumas 

buvo jø nykimo prieþastis. Susitaikykime su mintimi, kad dauguma esame 

buki“ (XXI amþius, 2002, Nr. 23). Nepatarinësiu jai paskaityti vokieèiø kronikos 

apie savo prieðus lietuvius ðia tema. Pusiau juokais sakoma, kad iðgëræs lietuvis 

uþtraukia dainà „Ariau, ariau…“, o kitos tautos atstovas kvieèia: „Ech raz, jeðèio 

raz…“ Èia esama dalies tiesos. 

Þurnalistei Linai Peèeliûnienei ne taip balsuojantys – nesusipratëliai ir nevykëliai. 

Na, pakaks „iðminties perliukø“. Apskritai dvylika atkurtos valstybës me- 

449


tø klausydamas „þiniasklaidininkø“ reportaþø ir laidø, skaitydamas jø tekstus 

gali pagalvoti, kad lietuvis – vagis, þudikas, tinginys, kad mafija, kileriai yra lietuviðkos 

kilmës. Juk ne ðiaip sau raðytoja Vytautë Þilinskaitë ðirdgëlavo, kad jau 

mûsø vaikaièiai gali nesuprasti, kodël dainuojama „Joja, joja lietuvaièiai…“, o ne 

„Vagia, vagia…“ Nemanau, kad mûsø valstybës, tautos dergliotojai nesuprastø, 

jog áþeidinëjami mirusieji ir gyvieji þmonës su savo garbe, jos supratimu. Argi 

nesupranta, kad nusideda ketvirtajam Dievo Ásakymui „Gerbk savo tëvà ir motinà“, 

kuris, pagal Popieþiaus Leono XIII iðaiðkinimà, reiðkia Aukðèiausiojo paliepimà 

mylëti Tëvus ir Tëvynæ. Matyt, dalis besityèiojanèiøjø galvoja, kad niekinimu 

atsiribojama nuo kitø, manant ir pabrëþiant, jog mulkiai yra kiti tautieèiai, 

tiktai ne að. 

Niekintojai peikia mûsø ðventes, valstybines ir baþnytines, nes esà jos persmelktos 

liûdesio. S.Parulskis iðsiðaipë net ið Vëliniø. Nieko nepadarysi, kai þmogus 

gimsta desantininku. Pirma, tai – melas. Kas, bûdamas neðaliðkas, galëtø neigti 

Ðv. Velykø, Sekminiø, Uþgavëniø dþiaugsmingà prasmæ ir nuotaikà? Aiðku, nuo 

seno lietuviams nebûdingas siautulys, palaidumas. Antra, pati gamta, rami, susimàsèiusi, 

lëmë atitinkamà mûsø charakterá. Treèia, okupantai „apdovanojo“ mus 

kanèiø ir kankiniø dienomis. 

Pagal verslo pasaulio ir globalistiniø jëgø uþsakymà propaguojamos girtuokliavimo 

ir seksualinio siautulio „ðventës“ – Helovynas, Valentinas. Ko norëti ið raðeivø, 

jeigu Lietuvos istorijos instituto direktorius A.Nikþentaitis Vasario 16-osios 

dienos minëjime Vilniaus pedagoginiame universitete atvirauja, kad „jam ið visø 

vasario ðvenèiø pati mieliausia Valentino diena, dar Uþgavënës, o Vasario 16-osios 

ilgainiui niekas neminës“ (Ðiaurës Atënai, 2002, geguþës 5). Nenormalu, kad atvira 

valstybës tarnautojo nepagarba valstybinei ðventei nesulaukë jokios reakcijos. Beje, 

ðis istorikas pasiûlë ðvæsti 1791 m. geguþës 3 d. Konstitucijos dienà (Naujasis 

þidinys–Aidai, 2003, Nr. 5, p. 269). Taigi jam brangi Konstitucija, laidojusi Lietuvos 

savarankiðkumà, net jos vardà, Lietuvà galutinai suliejant su Lenkija á vienà valstybæ, 

áteisinusi beteisá valstieèiø – baudþiauninkø statusà (Lietuvos istorija, Kaunas, 

1936, p. 433–434). 

Piktø iðpuoliø objektu tapo Pasaulio lietuviø dainø ðventë, mûsø dainos. S.Parulskis 

dainininkus iðvadino sadistais sektantais, savo dainavimu kankinanèiais 

niekuo nekaltus pilieèius, ir kvietë bûti budriems, per daug arti neprisileisti dainininkø 

bei ðokëjø, nes jie bûtinai paþeisià kitø asmeninæ laisvæ (Ðiaurës Atënai, 2003, 

geguþës 21). Ko kito tikëtis ið þmogaus, prisipaþástanèio, kad „turëti kokius nors 

principus ir dël jø kovoti jau savaime yra blogas skonis“ (Ðiaurës Atënai, 2003, 

rugpjûèio 23). Tik pamirðo pridurti, kad jam profesija tapæs tyèiojimasis absoliuèiai 

ið visko irgi yra principas. Tai apie juos pasakyta: „Juk burna kalba tai, ko 

pertekusi ðirdis“ (Mt 12, 34). Siekdami save sureikðminti, pretenduoja kalbëti visos 

savo kartos vardu. Skaitytojai turëtø þinoti, jog minëti ir nepaminëti asmenys 

yra apsiskelbæ intelektualais, t.y. laisvais nuo tautos, krikðèionybës. Matote, jie – 

pasaulio pilieèiai, atsitiktinai gimæ lietuviais. Vienas profesorius intelektualus ávar- 

450


dino kaip þmonijos nelaimæ. Arvydas Juozaitis tvirtina, jog „intelektualai – visø 

revoliucijø, perversmø, idiotiðkiausiø idëjø pradininkai“ (Kauno diena, 2003, balandþio 

5). Tai jie, anot Romualdo Ozolo, skleidþia keikimosi „kultûrà“, internautø 

„kultûrà“, kuria „labai patogu remtis ðiandieniniams marksistams árodinëjant 

kultûrø ir tautø susiliejimo neiðvengiamumà ir gërá“ (Ðiaurës Atënai, 2003, rugsëjo 

20). Jie savàjá marksizmà, posovietinëje erdvëje nemadingà, dangsto kosmopolitizmu, 

globalizmu. 

Gintarui Beresnevièiui mûsø dainos – barbariðkos, kietos, nieko gero neþadanèios 

anei dainininkams, anei klausytojams, pasibaisëtinai neinformatyvios, be jokio 

turinio ar vyksmo (Lietuvos aidas, 2003, liepos 5). 

Kaþkas pasistengia, kad mûsø intelektualø antilietuviðkos nuostatos bûtø populiarinamos 

svetur. Pavyzdþiui, M.Ivaðkevièiaus raðiniai atstovavo Lietuvos literatûrai 

Frankfurto knygø mugëje. 

Autoritetingas istorikas akad. V.Merkys diagnozavo Lietuvos istorijos mokslo 

sunkø pasiligojimà. Pasak jo, ðios ligos simptomai yra ðie: 1) ciniðkas poþiûris á 

savo istorijà, arogancija ir cinizmas vertinant savo pirmtakø darbus; 2) siekiama 

iðkilti „demaskuojant“ tariamus mitus; tuo norima patraukti visuomenës, o ypaè 

uþsienio istorikø dëmesá; 3) vis labiau ryðkëjanèios tendencijos lietuviø tautà eliminuoti 

kaip savo istorijos kûrëjà (subjektà); 4) pastangos iðteisinti kryþiuoèius ir 

jø ekspansijà, jà paverèiant aukðtesnës europinës kultûros platinimu. Tik jis nepastebëjo, 

ar neávardino siekimo dvasiðkai tautà nuginkluoti. Akademikas átaria, jog 

kai kuriems mûsø istorikams daro átakà ir saisto ásipareigojimai kaimyniniø ðaliø 

fondams ir institucijoms. Tiesiau sakant, akademikas sviedë sunkø kaltinimà – 

tarnystæ uþsieniui uþ pinigus. Manau, kad dalies istorikø darbø antilietuviðkà tendencingumà 

veikia jø paþiûros. Ðtai N.Neporþnia raðo: „E.Gudavièiaus istoriosofija 

ir politinis tendencingumas – nostalgiðkai prosovietinis, monarchiðkai-rusiðkaiimperialistiðkas… 

(Voruta, 2001, birþelio 2). Beliktø pridëti þodá „marksistiðkas“. 

Pats E.Gudavièius ne syká vieðai prisipaþino esàs marksistas. Neatsitiktinai R.Ozolas 

nerimauja: „tarybinis marksizmas ciniðkai tebetriumfuoja Lietuvoje“ (Ðiaurës 

Atënai, 2003, rugsëjo 20). Pagal iðpaþástamas paþiûras apsiðaukusieji Lietuvos istorijos 

mitø griovëjais tendencingai parenka faktus. A.Bumblauskas atvirai kvieèia 

nebijoti istorijos subjektyvumo, „aiðkiai deklaruoti, ið kokiø pozicijø raðoma 

istorija“. Tai, anot jo, „ið karto leidþia atpaþinti autoriø, kaip jis atrenka istorijos 

faktus“ (Respublika, 2003, kovo 13). Vadinasi, ið ðios krypties istorikø net neverta 

tikëtis maksimalaus objektyvios istorinës tikrovës atkûrimo, nes atsisakoma elementaraus 

mokslo principo – faktø visumos analizës. Jø darbø studijavimas nenuneigiamai 

patvirtino, kad E.Gudavièius, A.Nikþentaitis, L.Truska ir kai kurie 

kiti istorikai nutyli archeologø, kitø mokslininkø tyrimø iðvadas, ið istoriniø ðaltiniø 

parenka savo iðankstinëmis nuostatomis parankias þinias. 

Labai iðkalbingi ðiø istorikø skelbiami ðûkiai arba reikalavimai: nesendinti, negraþinti 

mûsø praeities. Kvieèiama jauninti, juodinti. „Novatoriø“ agresyviai puolami 

istorikai, kuriø màstymas remiasi Simono Daukanto, Adolfo Ðapokos linija – 

451


nacionalinës valstybës linija. Skaitome, girdime tokias E.Gudavièiaus iðtarmes: 

Lietuva – nuolatinio skurdo, atsilikimo ðalis; lietuviai – imperialistai; visi didieji 

kunigaikðèiai neverti vieno 1918–1919 m. savanorio; Lietuva sutrukdë Vakarø civilizacijos 

plëtrà Rytø slavø þemëse; atplëðë baltarusius ir ukrainieèius nuo rusø. 

Pagal A.Bumblauskà, baltarusiai yra tauta, gimusi Lietuvai nuskriaudus rusus 

(Veidas, 1998, liepos 9). 

A.Nikþentaitis bando árodinëti, jog XIII amþiaus lietuviø kariuomenë buvo prastos 

kokybës, joje vyravo pëstininkai, buvo blogai ginkluota, naudojo primityvià 

taktikà ir t. t. Jam në motais V.Kazakevièiaus, J.Stankaus, S.C.Rowello kruopðèiø 

tyrimø pagrindu padarytos prieðingos iðvados: baltø kalavijai atitiko Europos standartus; 

Lietuvos kariuomenë buvo gerai vadovaujama ir aprûpinta; ji iðmanë kavalerijos 

taktikà, naudojosi puikia karine þvalgyba ir t. t. Þymus anglø istorikas 

R.Bartlettas yra pasakæs apie pagoniø lietuviø ginkluotæ taip: „Jø dievai buvo pasenæ, 

taèiau ginklai nauji“. A.Nikþentaièio, Vareikio raðiniuose randi tarsi ið Vokietijos 

revanðo ideologø ir bolðevikø propagandistø raðtø iðtrauktà teiginá, kad 

1923 m. Klaipëdos sukilime vietos gyventojai nedalyvavo. Tai juos suartina su 

„Priekalo“ prasimanymu: Lietuva – Klaipëdos kraðto okupantë. Groteskiðka, kad 

Lietuvos istorijos tendencingi perraðinëtojai pagerbiami aukðèiausiais valstybës 

apdovanojimais. Prof. E.Gudavièius buvo pagerbtas Vytauto Didþiojo ordino Komandoro 

didþiuoju kryþiumi, o A.Bumblauskas – to paties ordino Riterio kryþiumi. 

Pastarojo krûtinæ puoðia ir du ordinai „Uþ nuopelnus Lenkijai“. Tai ne kas 

kita, kaip pritarimas ir paskatinimas tæsti „novatoriðkà“ mûsø istorijos „permàstymà“. 

Manau, jog ðiuo atveju nebuvo apsieita be buvusio Prezidento vieno patarëjo, 

kuris Ðiauliø mokytojams nurodinëjo, jog norinèiø anglø kalba mokytis moksleiviø 

negalima versti klausyti pamokø lietuviðkai. 

Prof. E.Aleksandravièius dësto: „Valdovø rûmø atstatymas – tai græþimasis á 

praeities miraþus, kuris esàs senas ir patikrintas, bet á ateitá atatupstom vedantis 

nacionalizmo veteranø metodas“ (Kultûros barai, 2001, Nr. 12). Pasak jo, Vilniaus 

universitetas labiau priklauso lenkiðkajai kultûros tradicijai. 

R.Èepaitienë ir R.Ðermukðnytë (istorikës?) neigia paminklo Vilniuje Þalgirio 

mûðiui paminëti reikalingumà, mat Vilnius tiesiogiai su tuo nesusijæs (Naujasis 

þidinys–Aidai, 2003, Nr. 5, p. 271). Apskritai joms paminklai – „vienas tipiðkø nacionalizmo 

ideologijos vizualiniø atributø“ (Ten pat, p. 272). 

Skleidþiamas lygiai taip pat pavojingas melas – dël kanèiø, bëdø, atsilikimo 

esame kalti mes patys. Tai akivaizdi pastanga reabilituoti mûsø engëjus, okupantus 

ir paþeminti mus. 

Niekintojams noriu priminti þinomus þodþius: kas niekina, bus paniekintas… 

vaikø, vaikaièiø. O pasiduodanèius niekintojø átaigai kviesèiau suvokti, kad jie 

nusitaikë á mûsø istorinæ atmintá, tautinæ savigarbà, patriotizmà, kurá Juozas Girnius 

teisingai vadina tautos ðirdimi ir dinamiðkiausia jëga. Ásiklausykime á Vinèenco 

Dþoberèio teiginá: „Patys didþiausi laisvës prieðai ne tie, kurie jà slopina, o 

tie, kurie jà iðniekina“ ir G.Trimakaitës perspëjimà: „Valstybæ laikyti okupuota 

452


galima vien tada, kai didþiosios þmoniø dalies sàmonë pavergta“. Tokia okupacija 

ir madingesnë, ir naudingesnë! Negi nepastebite pakankamø jos þenklø?! Rolandas 

Pavilionis drásta vieðai skelbti, kad Vilniaus universiteto uþdavinys yra 

ruoðti europieèius. Taigi ne lietuvius! Kitas Seimo narys E.Skarbalius su pasekëjais 

lyg niekur nieko siekia áteisinti þemaièiø tautybæ, net þada dël to ieðkoti uþtarimo 

Strasbûre. Tai jau nebe juokeliai, o pastangos skaldyti Lietuvos vientisumà. 

Deja, niekas jam neprimena, kad tuo lauþo priesaikà laikytis Lietuvos Respublikos 

Konstitucijos. 

Man savi tikrojo lito tëvo prof. Vlado Jurguèio tvirti principai – niekam nesilenkti, 

tautinës garbës neiðduoti, trokðti daugiau Lietuvos. Dvasiðkai nepasijuskime 

esà atëjûnai Lietuvoje. Neklausykime melo, skelbianèio – buvome barbarai, 

atsilikëliai. Mûsø protëviai pikèiausiø prieðø vokieèiø vadinti barbarais ne dël 

atsilikimo, charakterio, bet dël kitokio, nekrikðèioniðko, tikëjimo. Jiems visi, ne 

vien lietuviai, kitatikiai buvo barbarai. Mûsø protëviai „barbarystës“ laikais gamino 

europinio lygio ginklus, kryþiuoèiø vertintus kaip puikø karo grobá, papuoðalus – 

meno kûrinius, su diplomatinëmis misijomis pasiekdavo Italijà, turëjo navigaciniø 

sugebëjimø plaukioti jûromis, geopolitiná màstymà ir matymà, modernià karo 

strategijà, proobservatorijà Palangoje, kalendoriø ir t. t. 

Net vokieèiø kronikose randame pripaþinimà, kad lietuviai svetingi, vaiðingi, 

darbðtûs. Vokieèiø mokslininkams C.F.Heilsbergiui ir Imanueliui Kantui patrauklûs 

lietuviø charakterio bruoþai buvo ðie: iðdidumas, savigarba, santûrumas, patikimumas. 

Èeslovo Miloðo brolis Andþejus, þinomas lenkø dokumentininkas, yra sakæs: 

„Dràsiai galiu teigti, jog lietuviai geri þmonës…“ (Lietuvos rytas, 2002, spalio 29). 

Kitas lenkas – Leonas Brodovskis raðo: „Nuostabi yra nedidelë gyventojø skaièiumi, 

taèiau didelës dvasios tauta“. Dvasines mûsø vertybes pastebëjo ir ávertino 

Jungtiniø Amerikos Valtijø prezidentas Dþordþas Buðas: „Jûs sumokëjote laisvës 

kainà, todël þinote jos vertæ. Jûsø indëlis – ne tik ginkluotosios pajëgos, bet ne 

maþiau svarbu, kad jûsø dalyvavimas sustiprins NATO dvasià“. 

Gëriuosi savo buvusiais studentais, kurie gerai moka po kelias uþsienio kalbas, 

laimi didþiulius konkursus studijoms uþsienio universitetuose arba darbui 

prestiþinëse organizacijose. Studijuodami svetur nesijautë atsilikëliais nuo kitatauèiø. 

Anot jø, kitø Vakarø ðaliø studentai paprastai paruoðiami gerais, taèiau 

siaurais specialistais („fachmanais“), o mûsiðkiai iðsiskiria platesniu iðsilavinimu, 

akiraèiu. Apie tai spauda neraðo, jos bosams tai neádomu. Turëtume pasigërëti ir 

mûsø verslininkais, kurie, neturëdami patirties, sugebëjo ásiskverbti á Vakarø rinkas, 

reguliuojamas kitokiø ástatymø ir tradicijø. Taip pat ne ið kelmo spirti pasirodë 

mûsø derybininkai. Buki, skysti, atsilikæ tokiø rezultatø nepasiekia. 

Didþiuojuosi esàs lietuvis, didþiuojuosi savo protëviais, kurie apgynë mûsø 

kalbà ir laisvës idëjà. Ypaè didþiuojuosi, kad jø sielose labai suderëjo patriotizmas 

ir pagarba kitoms tautoms, jø atjauta nelaimiø atvejais. Toli pavyzdþiø neieðkosiu, 

apsiribosiu tarpukario ir karo laikais. Tada mano tëvø karta kaip savo nelai- 

453


mæ iðgyveno dël Hitlerio ir Stalino kariaunø naikinamos Lenkijos, þydø þudyniø. 

Ne tik sielojosi, verkë, bet kuo galëjo, tuo padëjo: draugiðkai priglaudë, maitino 

lenkø pabëgëlius, internuotus karius; gelbëjo þydus ir tiesiog dvasiðkai izoliavo jø 

þudikus. Su atjauta tiesë duonos riekæ atbëgëliams vokietukams ir Leningrado 

blokadà iðgyvenusiems. 

Kai kils mintis savo Tëvynæ pavadinti bananø ðalimi, nepamirðkite, kad ji yra 

vienintelë, nesutapatinkite jos su valdþia. Ir netikëkite piktybiðka, be paliovos kai 

kuriø istorikø kartojama maldele „Lietuva – nuolatinio atsilikimo ðalis“, nes jie 

stengiasi nuslëpti, kad ið pradþiø apie 400 metø mus þudë, plëðë, degino rusinai, 

vokieèiai, nuo XVI amþiaus siaubë Rusija, Ðvedija, 125-erius metus vilkome Rusijos 

kolonijiná jungà, vëliau patyrëme nuolat besikartojanèias okupacijas. Tad kada 

ir kiek ilgai mûsø Tëvynë turëjo galimybæ rûpintis savo ekonomika, kultûra?! 

Kodël neskambiname pavojaus varpais, kai tik 55% lietuviø didþiuojasi jais 

esà?! Juk 94% vengrø ir slovënø, 91 % lenkø jauèia pasididþiavimà savo tautomis 

(Ðiaurës Atënai, 2003, rugsëjo 20). 

Ðitaip pasitinkame globalizacijos ir stojimo á Europos Sàjungà keliamas grësmes. 

Nerimauti turëtø versti jau vien Vokietijos kultûros ministro iðsakytas poþiûris, 

jog platesnæ integracijà silpnina seniai atgyvenæs idealas – tautinë valstybë 

(Lietuvos rytas, 2002, sausio 26). 

Ar lietuvybæ iðsaugosime vien mûsø krepðininkø pergalëmis, kurios nebus nuolatinës? 

Nepramiegokime Lietuvos! 

454

AR MOKYKLA PAJËGI UGDYTI LIETUVOS PILIETÁ? 

VILIJA DAILIDIENË 

Vilniaus tiksliøjø, gamtos ir technikos mokslø 

licëjaus mokytoja 

Priminsiu banalià tiesà: mokykla tëra viena ið valstybës institucijø ir funkcionuoja 

ne teorinëje, o konkreèioje visuomenëje. Ir todël ji negali bûti nei teisingesnë, nei 

paþangesnë uþ savo aplinkà. Vartotojø ir vartojimo kapitalizmo sàlygomis, kurias 

esame priversti pripaþinti kaip savo gyvenimo realybæ, ðvietimas taip pat ágauna 

prekiná pobûdá. Kitaip sakant, ðvietimas realizuoja tai, kà jam uþsako. Neiðvengiamai 

susiduriame su problema, koká jaunimà norëtø iðsiugdyti visuomenë, ko 

bûtent ji tikisi ið mokyklos. 

Taip jau susiklostë, kad ðiuolaikinæ mokyklà administruoja, joje dirba mokytojais 

ir leidþia á jà savo vaikus ta karta, kuri uþaugo tarybinëje sistemoje. Taigi ir 

uþsakovai, ir vykdytojai yra tos paèios tarybinës kartos þmonës. Apie sovietinius 

laikus ðiuo metu vengiama kalbëti, elgiamasi taip, lyg jø në nebuvo. Bet bûtent 

tada susiformavo visø ðiuolaikiniø problemø prielaidos. Tai, kà vertiname kaip 

grynai lietuviðkà fenomenà, dël ko jauèiame kartø nusivylimà savo tautieèiais, ið 

tiesø turi ne nacionalines, o socialines ðaknis. Norëèiau pacituoti Vãclavà Havelà, 

èekø raðytojà, politikà, prezidentà. 1975 metais jis raðë: „Visuomeninë sistema pastaraisiais 

metais (…) leido visiðkai atvirai reikðtis þmonëms, pasirengusiems bet 

kam, kad tik turëtø naudos, þmonëms be principø ir be stuburo, geidþiantiems 

valdþios ir karjeros, liokajø sàrangos þmonëms, nevengiantiems jokiø paþeminimø, 

galintiems paaukoti artimuosius ir savo garbæ, kad tik ásiteiktø galingesniems. 

(…) Ávairiausiø vadovø vietose sëdi tiek daug þinomø karjeristø, oportunistø, avantiûristø 

ir visaip susitepusiø þmoniø. Arba tiesiog tipiðkø kolaborantø, tai yra tokiø, 

kurie sugeba bet kuriomis aplinkybëmis átikinti save, kad susitepdami patys 

jie gelbsti kitus arba bent uþima vietas, kuriose galëtø atsidurti dar blogesni. Tad 

nenuostabu, jog kaip tik dabar suklestëjo tokia valdininkø korupcija, kokios neregëjome 

keletà deðimtmeèiø, jie visiðkai vieðai ima kyðius, o spræsdami darbo klausimus 

nesigëdydami vadovaujasi pirmiausia asmeninës naudos principu“ 1 . 

Skaitant sunku patikëti, kad kalbama apie èekus, o ne apie mus. 

Daugelá negeroviø suvokëme kaip socialistinës visuomenës dvasinës ir moralinës 

krizës pasekmes. Naiviai tikëjomës, kad su tos santvarkos griûtimi vertybiø 

hierarchija nusistovës savaime. Deja. Vãclavas Havelas dar aðtuntajame deðimtmetyje 

áspëjo: „…Kaip greitai apleidþiame pozicijas, ið kuriø dar vakar në negalvojome 

trauktis. Tai, kà vakar vieðoji nuomonë laikë esant nepadoriu, ðiandien 

jau lengvai dovanotina, rytoj tikriausiai bus visai áprasta, o poryt galbût taps paèiu 

padorumo pavyzdþiu“ 2 . Tas rytojus jau atëjo. Sovietinë nomenklatûra nebuvo 

1 Vãclav Havel, Kas þmogaus galioje, Vilnius, 1994, p. 17. 

2 Ten pat, p. 22. 

455


labai gausi, bet savo moraliniu puviniu apkrëtë didelæ dalá visuomenës ir iðugdë 

kartà, kurià raðytojas Sigitas Parulskis apibûdino kaip neturinèià „jokio supratimo 

apie tëvynæ, istorijà, meilæ, pinigus, ðeimà, atsakomybæ. (…) Ji tiesiog nesubrendusi, 

bailiø ir prisitaikëliø tëvø iðauginta karta…“ 3 Raðytojo þodis lakus, 

negalime jo tiesiogiai perkelti á gyvenimà, gyvenimas visada ir ávairesnis, ir sudëtingesnis, 

negu menas pajëgia iðreikðti, bet sutikime, kad bent jau dalá savo kartos 

raðytojas gerai paþásta. 

Istorinë situacija susiklostë taip, kad bûtent ta karta susiduria su technologinës 

visuomenës iððûkiais, tiksliau, visas vartojimo kapitalizmo vertybes nuolankiai 

priima kaip vienintelá paþangos kelià. Nuogas vartotojiðkas materializmas visiðkai 

atvirai laikomas norma ir siektina vertybe. Globalizmo ideologija religinæ ir 

tautinæ tradicijà laiko kliûtimi, civilizacijos stabdþiu. O Europa be stabdþiø labai 

patraukli mûsø humanitarams. Taèiau tie, kuriø darbo priemonë yra kalba, jauèiasi 

esà nuskriausti – muzikantas bent jau teoriðkai gali tikëtis darbo pagal specialybæ, 

o þurnalistui ar raðytojui trukdo … gimtoji kalba. 

Ið tiesø mes esame lietuviai tiek, kiek kalbame lietuviø kalba. Bûtent kalba ir 

atkuria, ir sukuria mûsø pasaulëjautos ir mûsø paèiø savitumà. Kalba já iðsaugo ir 

perduoda kitoms kartoms. Literatûra leidþia savo tautinæ tapatybæ suvokti. Visos 

kitos kultûros sritys yra universalios: galime kalbëti apie europinës ar visuotinës 

kultûros klodà, kurá paverèiant savo kultûros dalimi irgi dalyvauja gimtoji kalba 

ir literatûra. Kai gimtoji kalba veikiama erozijos, gresia kultûros nuosmukis. Taèiau 

globaliame pasaulyje kultûros nuosmukio sàvokos lyg ir nelieka. Europos 

valstybës deklaruoja bûtinybæ praturtinti savo visuomenæ asimiliuojant visø imigrantø 

kultûras në kiek nesijaudindamos dël savo paèiø kalbø ir kultûrø – pernelyg 

gerai suvokiama, kad imigrantams nëra kito kelio – jø vaikai jau priklausys 

savo naujosios tëvynës kultûrai. Mûsø situacija yra kitokia. 

Per paskutiniuosius dvideðimt tarybø valdþios egzistavimo metø lietuviø kalba 

buvo iðstumta ið vieðojo gyvenimo: ið ástaigø administravimo ir susirinkimø, 

faktiðkai nebeegzistavo kaip mokslo kalba. Tas socialinis sluoksnis, kurá tuo metu 

vadinome inteligentija, 9-ajame deðimtmetyje jau buvo pasiekæs pusiaukalbës lygá: 

rusø kalbos taip ir neiðmoko, lietuviø kalbà, gerokai uþterðtà, vartojo tik buityje. 

Vis dëlto dar uþteko gyvybiniø jëgø apginti lietuviø kalbà kaip dëstomàjà ne 

tik vidurinëse, bet ir aukðtosiose mokyklose. Iðëjus ið mokyklos á gyvenimà, kalbos 

pratybos baigdavosi ir ágûdþiai reikðti mintis lietuviðkai tolydþio menkëjo. 

Jeigu retkarèiais prireikdavo lietuviø kalbos moksliniam tekstui, dalykiniam 

raðtui ar vieðai kalbai, daþnas lietuvis inteligentas staiga pasijusdavo esàs bejëgis, 

nebylys, bet nepasitenkinimà adresuodavo ne sau paèiam, kaipgi að, aukðtàjà mokyklà 

baigæs, prisipaþinsiu nemokàs gimtosios kalbos, ne, kaltæ suversdavo kalbai 

– neva lietuviø kalba per skurdi tokioms sudëtingoms mintims reikðti. Kad 

jaustumeisi tikru tarybiniu pilieèiu, negalvotum apie tai, kad meluoji, reikëjo atsi- 

3 Sigitas Parulskis, Trys sekundës dangaus, Vilnius, 2003, p. 6. 

456

kratyti gimtosios kalbos. Moraliðkai tam jau buvo pasiruoðta. Negatyvus poþiûris 

á lietuviø kalbà niekur nedingo, tik atgimimo metais laikinai virðø paëmë kitos 

tendencijos ir buvo nepatogu toká poþiûrá vieðai reikðti. Tuo metu priimtas Valstybinës 

kalbos ástatymas buvo labai pragmatiðkas – jis turëjo padëti apsiginti nuo 

rusø kalbos átakos visose gyvenimo srityse. Visuomenei palaikant ástatymas buvo 

ágyvendintas. Ðiuo metu ástatymà, ginantá lietuviø kalbà, turime, taèiau jis neveikia, 

kai reikia gintis ne nuo rusø, bet nuo anglø kalbos. Nesugeba ástatymas apginti 

ir nuo to, kas net nëra kalba, o tik þargonas, keliø kalbø fraziø ir keiksmaþodþiø 

hibridas. Ne ástatymas ir ne Kalbos komisija kalti, o visuomenës poþiûris. Já 

dar kartà leisiu iðreikðti Sigitui Parulskiui. Atsipraðau, nes tai yra citata, o ið dainos 

þodþiø neiðmesi: „Mums nusiðikti – rusiðkai, angliðkai, þydiðkai ar arabiðkai 

kalbës mûsø anûkai“ 4 . Toks poþiûris dominuoja. Lietuviø kalba vël sparèiai traukiasi. 

Traukiasi ir ið ministerijø, net Ðvietimo ir mokslo ministerijos valdininkai 

vis smarkiau demonstruoja pramokæ angliðkai ir daþnai vaþinëjantys á uþsiená – 

raðtus raðo angliðkai, kalba, net vieðai, dviejø kalbø kratiniu. Lietuviø kalba traukiasi 

ið mokslo, nes mokslas irgi yra prekë, kurià visø pirma svarbu parduoti uþsieniui. 

Uþleidþia ji savo pozicijas ir valstybinëse aukðtosiose mokyklose. Privaèios 

aukðtosios mokyklos apskritai nëra lietuviðkos. Vis daugiau þmoniø siunèia 

savo vaikus mokytis á Europà ar JAV ir vis jaunesnius. Savo vaikø ateities jie, 

matyt, nesieja su Lietuva, nes lietuviø kalbos apskritai nemoko. Yra tekæ matyti 

mergaitæ, kurià tëvai, aukðti valstybës tarnautojai, dël kaþkokiø aplinkybiø parsiveþë 

ið uþsieniø namo: ji raudojo balsu, kad mokykloje reikës mokytis lietuviø 

kalbos, o iðsigandusi mama klausë, ar negalima bûtø to iðvengti – apsieiti be gimtosios 

kalbos. 

Lietuviø kalbos dëstymas viduriniø mokyklø aukðtesniosiose klasëse ir gimnazijose 

dar laikosi tik dël konkurso á valstybës finansuojamas vietas aukðtosiose 

mokyklose: konkursinis yra valstybinio lietuviø kalbos egzamino paþymys. Jei 

bûtø leista, daugelis mokyklø ásivestø kai kuriø ar net visø dalykø dëstymà anglø 

kalba. Vertindama brandos egzaminø reformà kaip teigiamà ir sveikintinà dalykà, 

drástu teigti, kad lietuviø kalbos egzamino modeliui nerandama sveiku protu 

pagrásto santykio tarp kalbos ir literatûros. Paaiðkëjo, kad gimtosios kalbos egzaminas 

yra brangus, kur kas brangesnis uþ kitus. Tam gailima pinigø. Svarstoma, 

ne kaip èia sukurti geresná egzamino modelá, bet kaip suregzti pigesná. Toks egzaminas, 

koks yra dabar, o dar labiau toks, apie kurá prakalbo kaip apie ateities 

galimybæ, gresia katastrofa literatûros dëstymui. 

Padaryta dar viena klaida, kurios nesirengiama iðtaisyti. Sovietø Sàjungoje buvome 

vieni ið nedaugelio, iðsaugojæ trejø metø paskutinæ vidurinës mokyklos pakopà. 

Tokià struktûrà turi mûsø kaimynai ðvedai. Neþinia kodël, visai nesiklausant 

pagrástø áspëjimø, kad dvimetë sistema mums neparanki, paliktos tik dvi 

vadinamosios profilinës klasës. Literatûros kursas, kuris bûdavo dëstomas trejus 

4 Ten pat, p. 6. 

KONFERENCIJOS MEDÞIAGA. VILIJOS DAILIDIENËS PRANEÐIMAS 

457


metus, dabar sugrûdamas á nepilnus dvejus metus. Tai kaþkoks maratonas, ne 

kursas. 

Plaèioji visuomenë apie ðvietimo problemas nelabai kà tesupranta – beveik 

negauna jokios informacijos. Ðvietimas virsta tam tikros kastos privaèiu reikalu, o 

mokytojas – tik vykdytoju. Visiðkà apatijà visuomeniniams dalykams tarybø valdþia 

buvo pasiekusi gàsdinimais ir grasinimais. Vãclavas Havelas tai vadina egzistencine 

baime. „Kiekvienas turi kà prarasti, tad kiekvienas turi dël ko bijoti. 

Praradimø skalë gali bûti pati ávairiausia: nuo visokiø valdanèiojo sluoksnio privilegijø 

ir ið valdþios plaukianèiø galimybiø iki susikaupimo ramiam darbui, 

sëkmës ir kilimo tarnyboje; nuo galimybës studijuoti, tobulintis ir apskritai dirbti 

pagal specialybæ...“ 5 Ðiuo metu gàsdinama nesirenkant rafinuotø priemoniø, uþtenka 

netekti darbo ir liksi su iðtiesta ranka iðmaldos praðyti. Kitaip sakant, egzistencinë 

baimë turi labai realø pagrindà. Nedarbo sàlygomis ne tik socialinis teisingumas, 

bet ir demokratija virsta fikcija. Në nepastebëjome, kaip vis labiau atsiduriame 

ten, ið kur jautëmës visiems laikams iðtrûkæ – sugráþtame á nuolankiai 

tylinèiøjø gretas. Mokytojas visiðkai priklausomas nuo savo mokyklos administracijos. 

Mokyklos direktoriø postus ima skirstyti politinës jëgos, o nomenklatûriná 

uþnugará turintis direktorius neretai jauèiasi esàs caras ir dievas. Diskusijø metas 

baigësi. Bet kokia kritinë pastaba nutraukiama vidury sakinio – tamsta nenori 

dirbti? Atsiras norinèiø. Tai lemia visiðkà mokytojø apatijà. Mosuojant reformos 

vëliava mokyklos uþdaromos, stambinamos, sukeièiamos vietomis. Ministrai 

keièiasi, bet visø jø funkcija lieka ta pati – pasirodyti televizoriaus ekrane ir deklaruoti, 

kad viskas yra daroma tinkamai, ádomiausia, kad viskas daroma dël mokytojø. 

Pastaruoju metu vos ne ið kailio neriamasi aiðkinant, kaip stengiamasi padidinti 

mokytojø atlyginimus – tam reikia padidinti mokiniø skaièiø klasëje ir mokykloje, 

uþdaryti dalá mokyklø ir pakeisti uþmokesèio skaièiavimo tvarkà… Visi 

puikiai suprantame, kad ir ligoniniø, ir mokyklø tinklo reformomis siekiama vieno 

pagrindinio tikslo – sutaupyti lëðø, gal tai tiesiai ir reikëtø pripaþinti, nes vieðas 

melas yra baisus dalykas. Beteisiðkumo ir patirtos neteisybës jausmas gula 

pasàmonën, iðsilieja neapykanta savo darbui ir valstybei. Ne tiek atlyginimo dydis, 

kiek bejëgiðkumas stumia mokytojà á visuomenës gyvenimo pakraðtá. Kà gali 

iðugdyti beteisis ir ujamas mokytojas? 

Be abejo, ðvietime nëra viskas juoda. Èia, kaip ir visur, esama iðmintingø ir 

pasiaukojusiø þmoniø, nemaþai gerø darbø atlikta. Didþioji dalis dabar naudojamø 

vadovëliø paraðyta dar tautinio pakilimo metais. Net jeigu kiek vëliau – dar 

remiamasi patriotine tautinës mokyklos nuostata. Apie profesoræ Meilæ Lukðienæ 

susibûræ ðvietëjai buvo sukûræ koncepcijà, kuri neilgai trukus buvo iðjuokta bûtent 

dël þodþio „tautinë“ ir pamirðta. Jokios kitos koncepcijos ir nesukurta. Ið Europos 

mûsø ðvietimà (per ministerijà ir ávairius projektus) pasiekia pilietinës visuomenës 

ugdymo, demokratijos vystymo, lygiø galimybiø sukûrimo, mokymosi 

5 Vãclav Havel, Kas þmogaus galioje, p. 16. 

458

KONFERENCIJOS MEDÞIAGA. VILIJOS DAILIDIENËS PRANEÐIMAS 

visà gyvenimà idëjos, bet mûsø sàlygomis jos daþnai virsta visokiais vajais, vienkartinëmis 

akcijomis. Europos Sàjungai reikalaujant mokyklose ávestas pilietinio 

ugdymo kursas. Tai geriau negu nieko, bet visos tos gal ir labai graþios iniciatyvos 

bus neprasmingos, jeigu neturësime ugdymo koncepcijos, jeigu tai nebus mûsø 

koncepcija, jeigu neþinosime, dël ko visa tai daroma. 

Istorinio laiko jutimo atsikratyta dar tarybiniais laikais – praeitis, kaip ir vyresnioji 

karta, iðbraukta kaip atsilikusi, o ateitis miglota ir utopiðka. Gyventa cikliniame 

laike – nuo partijos suvaþiavimo iki suvaþiavimo, nuo direktyvø iki direktyvø. 

Tuo paèiu cikliniu laiku gyvename ir dabar, tik orientyrai kiti – nuo kalëdiniø 

nuolaidø iki Valentino dienos fiestø, nuo vienokiø rinkimø iki kitokiø. Ir vis 

stiprëjantis nevilties jausmas. 

Iðeitis yra visai paprasta ir ji ne naujai atrasta. Ne klajonës po pasaulá, o galimybë 

prisidëti, kad tëvynëje visiems, tarp jø ir tavo vaikams, bûtø gyventi geriau, 

suteikia prasmæ þmogaus bûèiai. Turime savo þemæ, kalbà, istorijà, tautà ir valstybæ 

– viskà, kad galëtume tikëti ateitimi. Jausdami praeities kartø ir savo panaðumà 

ið tiesø nesame nei maþi, nei Dievo nuskriausti. Tai ið kur tada toks visuotinis 

verkðlenimas ir prieðiðkumas sau patiems? Kodël taip staèia galva puolame á nebûtá? 

Kad ir koká bjaurø turime palikimà, vien dël savaiminiø augimo dësniø turëtø 

kilti ir prieðingos tendencijos. Tai kodël ðeði ið deðimties jaunø þmoniø paklausti 

pareikð, kad patriotizmas yra praeities atgyvena, dabar jo nereikia, o svarbiausia, 

kodël jie kalbës visiðkai tais paèiais þodþiais ir dëstys tuos paèius 

argumentus? Gal verta ásiklausyti á ðiuos þodþius: „Jaunimo stiliaus bei gyvenimo 

bûdo vaizdiniai yra gerai savo darbà iðmananèiø reklamos ir rinkodaros specialistø 

dirbiniai…“? 6 Gal susiduriame su sudëtingu smegenø plovimo mechanizmu? 

Cituoju Vytautà Rubavièiø: „Vartojimo kapitalizme problematiðkas pats manipuliavimo 

publika ir vartotojais supratimas. Manipuliavimà galima suprasti kaip 

þmoniø poreikiø, vadinasi, ir jø dvasiniø paskatø subtilø visuotiná diegimà bei 

valdymà. Taèiau tas valdymas yra paèios sistemos ypatumas, todël þmonës lyg ir 

nejauèia, kad jais manipuliuojama – juk jie patys to nori, geidþia, trokðta… Þiniasklaidos 

teikiami vaizdiniai bei idëjos ne átikinëja, o nelyg nejuèia koduoja ir 

perkoduoja visuomenës sàmonæ naujiems vartojimo reþimams – geisti naujo automobilio 

modelio, naujo miuziklo, naujo erotinio potyrio, naujo praregëjimo…“ 7 

Gal ið tiesø kaþkam reikia, kad mûsø nebûtø? Ir koks skirtumas, kam – rytø 

kaimynams ar globalaus pasaulio vieðpaèiams. Jeigu mes patys nesubursime tos 

visuomenës dalies, kuri patriotizmà suvokia kaip vienintelæ galimybæ bûti, kol ta 

visuomenës dalis bus nebyli, griovimo ir savigriovos procesas gali virsti nebesustabdomu. 

6 Vytautas Rubavièius, „Prekinis ir manipuliacinis þiniasklaidos pobûdis“, Kultûros barai, 2003, Nr. 7, 

p. 14. 

7 Ten pat, p. 13. 

459


460 

DISKUSIJA, PASISAKYMAI 

PIRMININKAS GINTARAS ÐIDLAUSKAS: Iðklausëme apie deðimt praneðimø. Gali 

bûti, kad kilo minèiø, kai kuriø pastebëjimø. Kvieèiame jais pasidalinti. 

Pasinaudodamas pirmininko teise, noriu kai kà pasakyti diskusine forma. Bandant 

apþvelgti Lygos istorijà, pasigirsta nevienareikðmiðki kai kuriø reiðkiniø vertinimai. 

Pavyzdþiui, analizuojant ir vertinant Laisvës lygos ir Sàjûdþio santykius, 

kurie daþnai buvo komplikuoti, neretai balansavo ant principinio nuomoniø iðsiskyrimo, 

konflikto ribos. Taèiau randa vietos ir toks poþiûris, jog tarp Lygos ir 

Sàjûdþio vadovø galbût egzistavo tam tikro pobûdþio susitarimai, kurie galø gale 

atvedë atsikurianèià Lietuvà á tà padëtá, tà tikslà, kurá Laisvës lyga vieðai deklaravo 

dar 1978 m. 

Laisvës lygai iðëjus ið pogrindþio pasitaikydavo, kad á jà ástoti pareikðdavo 

norà ar parodydavo palankiø galimo bendradarbiavimo þenklø visuomenëje þinomi 

inteligentai. Jiems paprastai bûdavo patariama nuo tokio sàlyèio geriau susilaikyti 

ir verèiau ásijungti á Sàjûdþio gretas, kuriose veikimo galimybës buvo 

kiek didesnës, o rizika – gerokai maþesnë. Tokiu bûdu Lyga, atsisakydama intelektualiosios 

visuomenës dalies paslaugø, tuo paèiu pamaþu atsisakë ir galimybës 

konkurencingai dalyvauti rinkimuose á Aukðèiausiàjà Tarybà, vëliau – Seimà 

ir kada nors tapti parlamentine jëga. Yra mananèiø, kad tai buvo ið esmës teisingas 

pasirinkimas, nes Lygos tikslas niekada nebuvo valdþia, taèiau yra ásitikinusiø, 

jog tai buvo klaida. 

Tuo tenoriu pastebëti, kad Lygos istorija ir toliau turëtø iðlikti bûtent ðito audringo 

permainø laikotarpio tyrinëjimo objektu. Manau, kad ateityje turësime galimybæ 

skaityti ar girdëti dar ne vienà tekstà ðia ar panaðia tema. 

ALGIRDAS ENDRIUKAITIS, LIETUVOS NEPRIKLAUSOMOS VALSTYBËS ATSTA- 

TYMO AKTO SIGNATARAS: Laisvës lygos konferencijoje iðklausëme daug ádomiø 

ir vertingø istoriniø, faktiniø, politiniø praneðimø. 

Buvo pasakyta, kad pasiektas Lygos tikslas. Ðiandien galiu teigti, kad vël ritamës 

atgal. Ðiandien kalbëti apie laisvæ ir nepriklausomybæ tampa nekorektiðka. 

Ðiandien kalbama tiktai apie integracijà. 

Man vienas istorikas pasakojo, kad pirmasis, antrasis ir treèiasis Lietuvos padalijimai 

buvo formalizuoti ir patvirtinti to laiko seimø, savo rankomis. Ir ðiandien 

mes darome vël tà patá savo rankomis. 

Að kalbu apie virsmà, ávykusá ðiø metø geguþës mënesá, kada Lietuvos jaunimas 

buvo átrauktas á jam skirtà referendumà. Tada pirmos–treèios klasës vaikai 

raðë valdþiai laiðkus pavadinimu „Padovanokite mums Europà“. Ir penktokai, 

kaip ir Pavlikas Morozovas, uþ tëvus daugiau þinojo ir suprato. Kà mes pasiekëme? 

Vaikams buvo áteigtas lietuviø moralinio, kultûrinio, ekonominio, politinio ir 

teisinio nevisavertiðkumo ir bejëgiðkumo kompleksas. Mes – niekas! Tiktai Vakarai 

– viskas! Ádiegta absoliuti egoistinë ir materialistinë gyvensena. Pinigai, turtas 

– ir daugiau nieko.

KONFERENCIJOS MEDÞIAGA. DISKUSIJA, PASISAKYMAI 

Jaunoji karta buvo nustatyta prieð vyresniàjà. Kà jûs, seniai, iðmanote! Mes! 

Nuo mûsø prasideda pasaulis! Labanakt, Maironi! Labanakt, Brazdþioni! 

Pacituosiu Atënuose balandþio 16 d. pasiraðytà Lietuvos stojimo á Europos Sàjungà 

sutartá, nes tø penkiø tûkstanèiø puslapiø sutarties Seimo nariai net kaip 

reikiant nevartë: „Mes, esamos ir stojanèios valstybës narës, pareiðkiame savo visiðkà 

pritarimà tolygiam, visaapimanèiam ir negráþtamam plëtros procesui. Mûsø 

tikslas – viena Europa“. 

Ir ðtai Seimo narys Juozas Palionis Prienø kraðto moksleiviams organizuoja 

kûrybiná konkursà, iðleidþia knygelæ. Kà raðo mûsø vaikai? Prienø „Revuonos“ 

vidurinës mokyklos pirmos klasës mokinë: „Aèiû, mama, aèiû, tëti, Ðtai kokia linksma 

diena: Jûs dienelæ pabalsavot – Ir man ðypsos Europa. Gyvenu linksma Europoj, 

Mokaus Londono mieste, O atostogaut iðvykstu Á Paryþiø – oi, lia lia!“ Kita 

moksleivë raðo: „Kaip Europoje gerai – vien saldainiai ir ledai!“ 

Galbût ir gerai Europoje. Bet að á jà pasiþiûriu – kas ji tokia yra? Koks mentalitetas 

Silvio Berluskonio? Joðkos Fiðerio? Jø geras draugas – Vladimiras Putinas. 

Koks Buðo mentalitetas ir intelektualumas? 

VACLOVAS STONÈIUS, LIETUVOS LAISVËS LYGOS KLAIPËDOS SKYRIAUS NA- 

RYS: Noriu atsiliepti á Romo Giedros praneðimà. Apie Sàjûdþio ir Laisvës lygos 

susitaikymà. Tai bûtø pavyzdys Lietuvai. Susitaikymas reikalingas ávairiose valdþios 

struktûrose. 

Jeigu Laisvës lyga buvo tarsi iðmestas desantas, tai istorikai ðitai turëtø aiðkiai 

parodyti. Tada galbût Tëvynës sàjunga galëtø turëti tikrà deðiniàjà kryptá. Prieð tà 

susitaikymà bûtina þiniasklaidoje pareikðti, kokia Laisvës lygai numatyta vieta 

toje partijoje. Geriausia, kad tai bûtø ávardinta V.Landsbergio pareiðkime. 

Ir að norëèiau Tëvynës sàjungoje dalyvauti. Taèiau tikros politinës partijos susikûrimas 

turi prasidëti nuo teisingo susitaikymo. Nuo konkretaus pareiðkimo – 

kas ávyko, kaip buvo paþeminta Laisvës lyga. Mes esame nejaukioje situacijoje, 

nes labai stipriai jauèiamas falðas. 

PETRAS CIDZIKAS, VYÈIO KRYÞIAUS ORDINO KAVALIERIUS: Gerbiami kovotojai. 

Ilgai svarsèiau, nuo ko pradëti. Obuolys nuo obels toli nenukrenta. Arba – 

kiekvienas kûrinys yra kûrëjo matas. 

Þiûrëkim, kas atsitiko Lietuvai? Kas jà veda tuo ðviesiu nepriklausomybës keliu? 

Ar vienà syká þmonëms nepraðviesës akys? Ar nepamatys, nors þinau, jau 

daugelis mato ir supranta. Tuos keturiolika metø þmonës jau kiek kitaip vadina, 

daugelis – net prakeiksmu. Að tai pavadinèiau ðventvagyste. 

Per daug kraujo, per daug aðarø, per daug paþeminimo. Jeigu vienas þmogus 

gyvenimo sàlygø ástumiamas á kartuves, visai tautai blogai. O jeigu dvideðimt 

tûkstanèiø, kaip skelbia þiniasklaida, nors gerokai sumaþinti ðitie skaièiai? Apie 

trisdeðimt tûkstanèiø pakaruokliø Lietuvoje. Kaip mes pavadinsime ðità epochà, 

ðità laikà? 

Gerbiamas R.Giedra minëjo Amerikoje susitikimus su sàjûdieèiais, su V.Landsbergiu, 

kitokiais þmonëmis. Að taip pat tai patyriau. 1989 metø rudená BALFO’o 

461


(Bendrojo Amerikos lietuviø ðalpos fondo) vadovës Marijos Rudienës kvietimu 

lankiausi Amerikoje. Teko dalyvauti Pasaulio lietuviø mokslo simpoziume. Ir ðtai 

áëjæs á salæ susitinku Laisvës lygos ágaliotiná iðeivijai Algirdà Statkevièiø, su kuriuo 

kartu veikëme antisovietiniame pogrindyje ir kuris tuo metu sëkmingai organizavo 

paraðø rinkimà visame pasaulyje garsiajai peticijai, skirtai Lietuvos laisvei paremti. 

Salëje susirinkusi þmoniø daugybë. Kalbos graþios, patriotiðkos. Staiga þmonës 

prasiskiria, þiûriu – stovi R.Ozolas ir M.Laurinkus. Pamatæ mane, jie kaþkà tarpusavyje 

pasitaria. M.Laurinkus prieina prie V.Landsbergio ir kaþkà pasako. Ðis 

suklûsta. Po keliolikos minuèiø savo kalboje V.Landsbergis tarp kitko pasako: privaþiuoja 

èia visokiø melagiø, ðerifø. Kas melagiai, kas ðerifai? Ar tie, kurie rûpinasi 

peticija Lietuvos nepriklausomybei paremti, ar tie, kurie tada skatino skelbti paslaptingàjá 

suverenitetà ir likti Sovietø Sàjungos sudëtyje? Jie kalbëjo ir ragino uþ suverenitetà, 

að ir A.Statkevièius – uþ nepriklausomybæ. Tai kas ties melagiai ir ðerifai? 

Gerai prisimenu savo maldos ir pasninko akcijas Katedros aikðtëje. Prisimenu, 

kaip elgësi sajûdieèiai, kaip jie draskë plakatus, kaip man prie laipteliø ir prie 

badavimo namelio primëtydavo laðiniø, kaip jie siuntë visokio plauko davatkas, 

keikianèias visà pasaulá. Kas jie yra tokie? Pasidairykime tarp tø „ðventøjø“, kokios 

„skambios“ pavardës, kokie jø „titulai“. Genocido vykdytojai, prokurorai, 

komsorgai, partorgai, seksorgai. Argi èia Lietuvos elitas? Argi ðitas elitas, gero 

norëdamas, nuðlavë Lietuvos þemës ûká, nusiaubë kaimà ir þmones paliko nuogus? 

Ar èia elitas? Ar prezervatyvø orgijas, pavadindamas jas ðvente, galëjo organizuoti 

Lietuvos elitas? Tai kas gi tie obuoliai? Vladas Terleckas kalbëjo apie tai, 

kas vyksta. Kalbëjo ir kiti. 

1990 ar 1991 metais nuëjome á Aukðèiausiàjà Tarybà praðyti paramos, nes norëjome 

pastatyti kryþiø Maþosios Lietuvos genocido aukoms atminti. Iðgirdusi 

mûsø praðymà, E.Kunevièienë baisiausiai pasiðiauðë. O Maþosios Lietuvos pardavimà 

kokiu matu reikia matuoti? 

Ir kai ðiandien èia ateina ðitie þmonës ir kalba ið tribûnos tokiø kovotojø akivaizdoje, 

jie man yra ðventvagiai. 

Ar jau ðiandien mes turime uþversti knygà? Lygos nebëra ir þmoniø nebëra? 

Ar jau nëra kà veikti? Ar nëra ko ginti? Ar jau laidokim viskà? 

Taèiau artinasi jø galas. Artëja atpildo valanda ðitiems iðdavikams ir kraugeriams. 

Jø nusikaltimai bus ávertinti ir atpildas tikrai ateis. 

ARÛNAS TRUKANAS, LIETUVOS LAISVËS LYGOS KLAIPËDOS SKYRIAUS NARYS: 

Pasigedau pono A.Terlecko nuomonës, ar Laisvës lyga tikrai bus konservatoriø 

partijos dalis? Norëèiau tai suþinoti ið paties vado. Galbût tas susijungimas ir duotø 

kaþkà naudingo Lietuvai, taèiau, prisimindamas netolimà praeitá ir jà vertindamas 

ið klaipëdietiðkø pozicijø, noriu paminëti keletà þmoniø. Tai – Donatas Girþadas, 

Adomas Putrius, Algimantas Andreika, kurá taip pat laikome klaipëdieèiu, 

Rimas Antanaitis, Rimantas Kulevièius, Sigitas Martiðius ir Kazimieras Budginas. 

Að galvoju, ar ðitie miræ mûsø skyriaus þmonës sutiktø vienytis su þmonëmis, 

kuriuos mes paþástame kaip konservatorius? Labai tuo abejoju. 

462

KONFERENCIJOS MEDÞIAGA. DISKUSIJA, PASISAKYMAI 

Naudodamasis proga praðau ir kvieèiu pakalbëti gerbiamà Stanislovà Burbà. 

Ðis þmogus yra atsidavæs „Kardo“ rinktinës partizanø ðviesaus atminimo áamþinimo 

darbams. Jis jau deðimt metø siekia Darbënuose pastatyti þuvusiems „Kardo“ 

rinktinës partizanams paminklà. Jis savo iniciatyva ir pastangomis ásteigë Darbënø 

vidurinëje mokykloje muziejinæ ekspozicijà, skirtà partizanø laisvës kovoms. 

Tai buvo labai sunku padaryti, bet jis tai padarë. 

STANISLOVAS BURBA: Vaþiuodamas ðiandien á savo garbingos valstybës sostinæ, 

tikëjausi pagrindinëje jos aikðtëje padëti gëliø ðalia partizaninio pasiprieðinimo 

vadø Adolfo Ramanausko, Juozo Lukðos, paskutinio Lietuvos ir „Kardo“ rinktinës 

partizano Prano Konèiaus-Adomo, þuvusio 1965 metø vasarà, paminklø. 

Deja, tokiø paminklø valstybës sostinës Lukiðkiø aikðtëje nëra. 

Jeigu Lukiðkiø aikðtëje ðiandien stovëtø paminklas generolui Povilui Plechavièiui, 

kuris vokieèiø okupacijos metais atsisakë naikinti þydø tautà ir faðistai uþ tai 

já uþdarë á koncentracijos lagerá, atvaþiavæs á Lietuvà ponas Zurofas ir padëjæs prie 

jo paminklo gëliø susimàstytø. 

Gyvename valstybëje, kurioje po viena pergalës ir laisvës vëliava stovi stribas 

ir partizanas. Kiekvienà dienà intensyviai stengiamasi iðtrinti ribà tarp gërio ir 

blogio. Tai daroma visais aspektais ir visose srityse. 

Darbënø mokykloje árengtas rezistencijos muziejus ir yra skirtas tam, kad vaikams, 

moksleiviams bûtø vaizdþiai paaiðkinta ir parodyta, kas buvo partizanas, o 

kas buvo stribas, kad gëris bûtø atskirtas nuo blogio, pasiaukojimas nuo iðdavystës, 

kad patriotizmas nebûtø vadinamas idiotizmu. 

Pokario metais vyko þiauri, skaudi kova. Ðiandien vyksta ne maþiau þiauri 

kova, tik ji yra neapèiuopiama, eiliniam þmogui sunkiau suvokiama. Tai ideologinë 

kova. Todël jëgas reikia mesti bûtent á ðità kovà. Noriu pasakyti, kad Lietuvoje 

deðiniosios valdþios mes dar neturëjome. 

ANTANAS TERLECKAS: Nenoriu uþgauti Sàjûdþio, taèiau naujausioji Lietuvos 

istorija daþnai neobjektyviai pradedama skaièiuoti nuo 1988 metø. Kaip sovietiniais 

laikais – nuo Spalio revoliucijos. Ypaè nepagrástai ðlovinamas Sàjûdþio surengtas 

mitingas, ávykæs 1988 m. rugpjûèio 23 d. Vingio parke. O tenai partinë 

burþuazija abstrakèiai kalbëjo apie Molotovo–Ribentropo paktà, bet në þodþio nebuvo 

pasakyta apie tai, kad reikia likviduoti to nusikalstamo pakto pasekmes. 

Ðiandien istorikai konferencijoje ávertino Lietuvos laisvës lygos vietà naujausioje 

Lietuvos istorijoje. Aèiû jiems, dëkoju visiems dalyvavusiems ir kalbëjusiems 

ðioje konferencijoje. 

LIETUVOS LAISVËS LYGOS ÁKÛRIMO IR VEIKLOS JUBILIEJUI SKIRTI RENGINIAI TÆ- 

SËSI 2003 M. RUGSËJO 28 D. 

VILNIAUS ARKIKATEDROS AIKÐTËJE SURENGTOJE POPIETËJE PRISIMINTAS 

PRIEÐ 15 METØ – 1988 M. RUGSËJO 28 D. VILNIUJE, GEDIMINO AIKÐTËJE, SSRS VI- 

DAUS REIKALØ MINISTERIJOS VIDAUS KARIUOMENËS SPECIALAUS MOTORIZUO- 

TO MILICIJOS DALINIO GRUBIA FIZINE JËGA IÐVAIKYTAS LIETUVOS LAISVËS LY- 

463


GOS MITINGAS, SKIRTAS RIBENTROPO–MOLOTOVO PAKTUI IR JO SLAPTIESIEMS 

PROTOKOLAMS PASMERKTI. 

POPIETËS DALYVIAMS KONCERTAVO LIETUVOS VALSTYBINIS PUÈIAMØJØ IN- 

STRUMENTØ ORKESTRAS „TRIMITAS“ (VYR. DIRIGENTAS RAMUTIS BALÈIÛNAS), 

ATLIKÆS POPULIARIUS KLASIKOS KÛRINIUS. 

SUSIRINKUSIESIEMS ATMINIMUI BUVO ÁTEIKTI LIETUVOS LAISVËS LYGOS JU- 

BILIEJAUS PROGA IÐLEISTI SPECIALÛS PLAKATAI IR ATVIRUTËS. 

464

TAUTINIAI SANTYKIAI IR GEOPOLITIKA 

Painiuose, skausminguose mûsø kraðto istorijos vingiuose vis daþniau ieðkome 

tiesos apie sudëtingus, daþnai prieðtaringai vertinamus tautø, gyvenanèiø Lietuvoje, 

santykius. Ne iðimtis ir Lietuvos þydai. Daugeliui jø Lietuva tapo Tëvyne, 

kurioje jie iðtisus deðimtmeèius kûrë savo tradicijas, puoselëjo kultûrà, tautiðkumà. 

Kuo greièiau istorinë tiesa pasieks mûsø visø ðirdis ir protus, tuo greièiau 

visø tautø Lietuvos þmonës paduos vienas kitam rankà, be baimës ir neapykantos 

eis vienu – atgimimo keliu. 

Beveik prieð dvylika metø „Akiraèiuose“ (tai – JAV lietuviø mënesinis laikraðtis, 

einantis Èikagoje) paskelbtas Lietuvos laisvës lygos Tarybos nario Antano Terlecko 

straipsnis „Dar kartà apie þydus ir lietuvius“. „Kauno tiesa“, perspausdindama 

ðá straipsná, tikisi, kad jis padës teisingiau ir objektyviau paþvelgti á nuo 

amþiø draugiðkai gyvenanèiø dviejø tautø praeitá ir ateitá. 

Antanas Terleckas, perduodamas „Kauno tiesai“ minëto straipsnio rankraðtá, 

pareiðkë: „Manau, kad geri santykiai tarp visø Lietuvos tautø yra bûtina prielaida 

mûsø valstybingumui atkurti. Nematau jokio pagrindo nesantaikai tarp þydø ir 

lietuviø“. 

„KAUNO TIESOS“ REDAKCIJA 

Á Tomo Venclovos straipsná „Þydai ir lietuviai“ (Akiraèiai, 1977, Nr. 1/85) anuomet pogrindþio 

„Auðroje“ (Nr. 9/49) reagavo Þuvinto slapyvardþiu pasiraðæs tautietis (Akiraèiai, 

1978, Nr. 4/98). Prasidëjusá ðiuo klausimu dialogà tarp iðeivijos ir Lietuvos dabar tæsia èia 

spausdinamo straipsnio autorius, Vilniuje gyvenantis Antanas Terleckas. Apie straipsnio 

autoriø plaèiau raðoma „Lietuvos Katalikø Baþnyèios Kronikos“ Nr. 30. 

„AKIRAÈIØ“ REDAKCIJA 

DAR KARTÀ APIE ÞYDUS IR LIETUVIUS 


Vokieèiø okupacijos metais ávyko didelë tragedija – apie 200 tûkstanèiø þydø buvo 

nuþudyta. Iki ðios dienos neduoda ramybës klausimas – kas kaltas? Kodël lietuviai, 

amþiais pasiþymëjæ religine ir tautine tolerancija, XX amþiaus viduryje pakëlë 

rankà prieð beginklius þmones? 

Ir að taip pat seniai stengiausi rasti atsakymà. Niekas mano gimtajame Krivasalyje 

þydø neðaudë, niekas ið artimøjø nesuteptas nekaltu krauju, ir vis tiek daugelá 

metø neðiojuos neiðdildomà kaltës jausmà. 

Kadaise kalbëjausi su Tomu Venclova apie lietuviø atsakomybæ uþ þydø naikinimà. 

Prisimenu, mûsø mintys sutapo. Tomo straipsnis apie tà neþmoniðkà dra- 

465


mà iðspausdintas savilaidos þurnale „Þydai Tarybø Sàjungoje“. Tai talentingas, 

protingas, gilaus ir sàþiningo jausmo ákvëptas dokumentas. Sunku buvo ásivaizduoti, 

kad jis galëtø uþgauti bent vienà lietuvá (iðskyrus, þinoma, tuos, kurie ðaudë). 

Apgailëtina, kad mûsø pogrindinë “Auðra“ iðspausdino Þuvinto slapyvardþiu 

„atkirtá“ T.Venclovai. Paties kritikuojamo straipsnio „Auðra“ nerado reikalo pristatyti 

skaitytojø teismui. Þuvinto antisemitinis straipsnis buvo perspausdintas 

emigrantø „Akiraèiuose“. Bijau, kad pradëtoji polemika nevirstø þmogþudþiø pateisinimu. 

„Kaip suprasti tai, kas buvo? Kada kalbama apie mirtá ir neiðtaisomà kaltæ, 

visada galima pateikti daugybæ racionaliø ir deterministiðkø paaiðkinimø, bet galø 

gale jie nieko neverti. Tatai jau þinojo Edipas, dar geriau þino krikðèionybë… 

Blogis visuomet lieka blogiu, þmogþudystë – þmogþudyste ir kaltë – kalte. Niekas 

pasaulyje nepakeis fakto, kad 1941 m. birþelio pabaigoje lietuviai kitø lietuviø 

akivaizdoje naikino beginklius þmones, – netgi tas faktas, kad dvideðimtame amþiuje 

daug tautø, beveik visos tautos darë kaþkà panaðaus. Ir að, bûdamas lietuvis, 

privalau kalbëti apie lietuviø kaltæ. Sadizmas ir plëðikavimas, panieka ir gëdingas 

abejingumas þmonëms negali bûtø pateisintas: dar blogiau, jie negali bûti 

iðaiðkinti, jie glûdi tokiuose tamsiuose asmeninës ir tautinës sàmonës uþkampiuose, 

jog ieðkoti jø racionaliø prieþasèiø – bevaisis uþsiëmimas. (…) Atgaila – sudëtingas 

dalykas. Tai jokiu bûdu nëra sàskaitø suvedinëjimas su þmogþudþiais, kam 

jie betarnautø. Vidinë atgaila nëra ir apsinuoginimas. Bet mes turime kalbëti apie 

tai, kas ávyko, be tuðèiø pasiteisinimø, be vidinës cenzûros, be propagandiniø iðkraipymø, 

be tautiniø kompleksø, be baimës. Mes turime vienà kartà suprasti, jog 

þydø naikinimas – tai ir savæs naikinimas…“ 

Taip raðë T.Venclova. O kas kaltas dël þydø naikinimo Lietuvoje pagal Þuvintà? 

Labai paprastai – patys þydai kalti! Lengva parodyti, kokia jo argumentø 

vertë. 

1. 1940 m. birþelio mën. þydai su gëlëmis sutiko Raudonàjà armijà. Tuo jie 

parodë lietuviø tautai akiplëðiðkà nedëkingumà ir uþ tai po metø buvo nubausti. 

Aiðku, þydø naikinti nederëjo, bet reikëtø suprasti ir þudikus, kurie tik truputá 

pasikarðèiavo… 

Carinë Rusija buvo tautø kalëjimas, kuriame þydai buvo ypaè persekiojami. Ir 

þydai sveikino nepriklausomos Lietuvos Respublikos ákûrimà, nes tikëjosi, kad ji 

bus palankesnë þydø tautinei ir religinei plëtotei. Jau 1918 m. gruodþio 5 d. vienas 

ið buvusios rusø imperijos sionistø vadø S.Rozenbaumas aplankë ministerá pirmininkà 

A.Voldemarà ir pasiûlë pagalbà bei bendradarbiavimà (P.Aksamitas, 

P.Freidheimas, Judaizmas ir sionizmas, Vilnius, 1974, p. 120). Ministeris pirmininkas 

savo ruoþtu priþadëjo þydams kultûrinæ autonomijà. 

Kaþin ar kur nors pasaulyje tuo metu þydai turëjo tokias sàlygas tautinës kultûros 

plëtotei. Ðtai keletas pavyzdþiø. 1923 m. pagal gyventojø suraðymo duomenis 

Lietuvoje buvo 7,7 proc. þydø (lietuviø – 83,9 proc.). 1933 m. Lietuvoje veikë 

60 pilnø gimnazijø, ið jø lietuviø – 41, þydø – 14, lenkø – 3, rusø – 1 ir vokieèiø – 1. 

466

A.TERLECKAS. DAR KARTÀ APIE ÞYDUS IR LIETUVIUS 

93 proc. þydø vaikø mokësi tautinëse mokyklose, kur buvo dëstoma daugiausia 

hebrajiðkai. 1932 m. pavasario semestre Kauno universitete þydø studentø buvo 

26,2 proc., lietuviø – 67,4 proc. Ðitokia padëtis iðsilaikë per visà nepriklausomybës 

laikotarpá. Universitete veikë hebrajø ir jidið kalbø katedros. Þydai turëjo dvi rabinø 

akademijas – vienà Telðiuose, kità – Vilijampolëje. 

Ðità plaèià kultûrinæ autonomijà þydai apmokëjo savo krauju, pralietu dël Lietuvos 

nepriklausomybës (þr. „Uþmuðtøjø savanoriø sàraðus“ knygoje „Savanoriø 

þygiai“, red. P.Ruseckas, t. 1, Kaunas, 1937, p. 327–349). 

Teisingumo dëlei reikëtø vis dëlto priminti, kad þydai nebuvo visiðkai lygiateisiai 

su lietuviais. Pavyzdþiui, jie negalëjo turëti þemës, nebûdavo karininkais. 

Ligi 1926 m. þydai dalyvavo valstybës valdyme. Vilniaus sionistø konferencija 

delegavo á pirmàjà Lietuvos vyriausybæ I.Vygodská, kuris tapo ministeriu þydø 

reikalams. Á Lietuvos valstybës tarybà áëjo Rozenbaumas, Rachmilovièius ir kiti. 

Pirmasis tuojau buvo paskirtas pramonës ir prekybos ministerio pavaduotoju. Po 

perversmo (perëmus valdþià A.Smetonai) þydai buvo nuðalinti nuo valstybës reikalø. 

Ðiuo incidentu pasinaudojo stalininë propaganda, þadëdama þydams panaikinti 

visus ástatyminius apribojimus. O kadangi þydai Stalinà paþinojo tik ið 

Lietuvoje platinamo tarybinio laikraðèio „Izvestijos“, jie juo patikëjo. 

Mano manymu, buvo ir kita, svarbesnë þydø lojalumo tarybø valdþiai prieþastis. 

1939 m. Hitleris ásakë Latvijos ir Estijos vokieèiams gráþti á Vokietijà. Lietuvos 

ðita repatriacija nepalietë. Tik naivûs vadovai nesuprato Stalino ir Hitlerio 

susitarimø slaptosios prasmës. Visame pasaulyje buvo kalbama, kad Lietuva netrukus 

bus vokieèiø kariuomenës okupuota. Lietuvos þydams tai reiðkë getus, 

konclagerius, mirtá. Vietoje vokieèiø jie susilaukë rusø. Savaime aiðku, þydai dþiaugësi, 

nes jiems tai reiðkë gyvenimà. 

Kodël jie negalvojo apie mûsø tautà? O kai 1941 m. dþiaugsmingai sutikome 

vokieèiø kariuomenæ, ar daug galvojome apie þydus? Apgailestaujame, kad pasaulis 

negali suprasti, kodël okupantus tada sutikome su gëlëmis. Kodël gi nesuprantame 

þydø – juk jie turëjo analogiðkø ar net svaresniø prieþasèiø dþiaugtis 

Raudonosios armijos atëjimu. 

2. Tarp enkavedistø buvo daug þydø, o jø tarpe águdæ sadistai. Þuvintas primena 

iðsigimëlá Rozovská. 

Þydø, bendradarbiavusiø su NKVD, sàraðà galima papildyti. Bet ar skyrësi 

þydai nuo tokiø lietuviø, kaip, pavyzdþiui, Martavièius, Petrikas, Trinkûnas, Guzevièius, 

Baranauskas, Baronas? Þydo sadisto tipà juodais daþais nupieðë vokieèiø 

okupantø spauda, kurstydama antisemitines nuotaikas. Bet dar ir ðiandienà 

panaðiai gàsdinami þmonës. 

Daþnai galima iðgirsti priekaiðtà, kad prieð Liaudies seimo rinkimus 1940 m. 

liepos mën. vyko areðtai, kuriuos vykdë þydai (ir tik vienas lietuvis). Tai sena 

patentuota taktika: gestapas areðtuoja lenkà – bûtinai dalyvaus bent vienas lietuvis, 

areðtuojant lietuvá bûtinai dalyvaus lenkas… Berijos ir Stalino judofobai irgi 

naudojosi ta paèia taktika. 

467


3. LKP eilëse þydai sudarë daugumà. Þuvintui paranku, kad ligi ðiol nëra paskelbta 

komunistø partijos tautinë sudëtis tarpukario laikotarpiu. Tai greièiausiai 

aiðkintina tuo, kad pogrindþio organizacijos sàmoningai iðpuèia savo nariø kieká. 

Bandykime panaudoti netiesioginius duomenis. 

1933 m. spalio 19 d. Snieèkus ir kiti, ið viso 24 Lietuvos komunistai, buvo iðkeisti 

á Rusijoje areðtuotus lietuvius kunigus (tarp jø buvo vyskupas T.Matulionis). Ið 

iðkeistø komunistø 14 lietuviø, t.y. daugiau negu pusë. Pagal Lietuvos saugumo 

duomenis, prieð pat Antràjá pasauliná karà LKP ið viso buvo 600–650 þmoniø. Tarkime, 

kad tarp jø þydø buvo 300, net sutikime su tais, kurie galvoja, kad visi jie nusikalto 

Lietuvai. Bet kuo kalti tie 200 tûkstanèiø nuþudytøjø? Nerimta net aiðkinti, 

kad 1940 m. tarybø valdþià palaikë ne vieni þydai. Vadinamojoje liaudies vyriausybëje 

buvo tik vienas kitas þydas – sveikatos apsaugos ministras L.Koganas. 

Hitlerinë propaganda gana daug pasidarbavo átikindama dalá lietuviø, jog kiekvienas 

þydas – komunistas, o komunistas – þydas. Ið tikrøjø dauguma þydø buvo 

arba labai religingi þmonës, sionistai, arba neutralûs religijai ir politikai. Apie sionistiná 

judëjimà raðo P.Aksamitas ir P.Freidheimas: „Lietuvos sionistinis sàjûdis 

buvo vienas ið didþiausiø (palyginus su þydø skaièiumi) pasaulio sàjûdþio bûriø 

(…). Jaunimui nuo maþumës buvo skiepijamos sionistinës paþiûros“ (Judaizmas ir 

sionizmas, Vilnius, 1974, p. 127–128). 

Ðtai kokie Þuvinto „argumentai“. Bet jis neiðnaudoja viso antisemitiniø kaltinimø 

arsenalo. Paminësime kai kuriuos daþnai kartojamus klausimus. 

1. Þydai visuomet padëjo Lietuvos prieðams. Ar ið tikrøjø? 

Per 1794 m. T.Kosciuðkos sukilimà kretingiðkiui Berekui Juzelevièiui buvo pavesta 

sudaryti þydø pulkà. Gindamas Varðuvà nuo okupanto Suvorovo visas pulkas 

þuvo (M.Birþiðka, Lietuvos sukilimas, Vilnius, 1919, p. 11). Apie þydø dalyvavimà 

1831 m. sukilime þiniø neturime. Per 1863 m. sukilimà nemaþai þydø buvo 

sukilëliø gretose. 1864 m. balandþio 14 d. Suvalkuose Leiba Lipmanas buvo rusø 

pakartas (A.Janulaitis, Þydai Lietuvoje, Kaunas, 1923, p. 168). Kitas þydas, sendaikèiø 

pirklys A.Bencas padëjo iðsivaduoti sukilëliø vadui Artûrui Grosui (V.Lauraitis, 

„Gyvi liaudies prisiminimuose“, Auðra, 1978, Nr. 1, p. 25). Vertas pagarbos ir 

gero prisiminimo þydø elgesys per 1905 m. revoliucijà (P.Likmantas, „Punsko gyventojo 

prisiminimai“, Vingis, 1973, balandis, p. 10). Taip pat þydai nebuvo bejausmiai 

lietuviø tautos kanèioms per Pirmàjá pasauliná karà (Lietuva Didþiajame 

kare, red. P.Ruseckas, Vilnius, 1939, p. 125). Kaip mes jau matëme, þydai kovojo uþ 

Lietuvos nepriklausomybæ. Todël 1933 m. buvo ásteigta „Lietuvos þydø kariø, 

dalyvavusiø Lietuvos nepriklausomybës atvadavime, Sàjunga“ Dauguma jos nariø 

buvo suðaudyti 1941–1944 m. 

2. Þydai, palaikydami savo tautinius interesus, sudaro uþdarà kastà. Bet kokioje 

situacijoje þydas parems þydà. Bet juk tai ne yda, o dorybë, kurios mums, 

lietuviams, labai trûksta. Ne veltui sakoma: du lietuviai – trys partijos. 

Þydus visur ir visais laikais persekiojo. Ástatymai daþnai jø ne tik neuþstodavo, 

bet ir bûdavo nukreipti prieð juos. Ar verta stebëtis, jei ir geriausiais laikais 

468


þydai nepasitikëdavo ástatymais ir jø nelaikydavo savais. Jie pripaþindavo tik dvasiná 

ástatymà – judaizmà. Prisiriðimas prie savo dvasiniø nuostatø – viena ið svarbiausiø 

þydø atskirumo prieþasèiø. Jie galëjo iðsaugoti savo egzistencijà tik sutvirtindami 

tautiná solidarumà. 

3. Þydai vyravo prekyboje ir pelnësi lietuviø sàskaita. 

Ið prekybos turtëjo tik saujelë þydø. Dauguma skurdo. Kaimieèiai lietuviai ir 

þydai visuomet gyveno santaikoje. Jei lietuviai tikrai bûtø jautæ þydø pirkliø priespaudà, 

tokia padëtis ilgai bûtø buvusi neámanoma. 

Sunkiomis valandomis mano tëvas visuomet kreipdavosi á Labanoro þydà, Juoduoju 

vadinamà. Að negirdëjau, kad tasai bûtø plëðæs procentus. Tauragnø þydai 

Metinis ir Korka, kai tik uþsukdavo á Krivasalá, paleisdavo savo kumelaitæ, ir ji 

pati traukdavo veþimà nuo namo prie namo. Kol jie lankydavo namus, supirkinëdami 

ðerius ir skudurus, krivasalieèiai patys imdavosi ið veþimo patikusias prekes 

ir neðdavosi namo. Atsiskaitydavo vakare. Niekada nebûdavo konfliktø dël 

sàskaitø arba nesumokëtos skolos. 

Panaðûs santykiai buvo visur lietuviø kaimuose. Jau syká minëtas Punsko gyventojas 

pasakojo, kad lietuviai ir þydai „vienas kità gerai paþinojo ir vieni be kitø 

negalëdavo apsieiti. Lietuviai ir þydai gyveno taikiai, padëdami vieni kitiems sunkesnæ 

valandà“. 

Sunku ásivaizduoti þydø skausmà getuose, kai jie kasdien laukë vis naujø „akcijø“. 

Net vaizduotei nepakenèiamas, baisus reginys, kaip veda juos á suðaudymo 

vietà, kaip vyresnieji vaikuèiai ásikabina á motinø sijonus, motinos spaudþia prie 

krûtiniø maþuliukus, o dvikojai þvërys stveria juos – maþyèius – uþsimoja ir dauþo 

galvutes kastuvais. 

Ar galima visa tai uþmirðti, dovanoti, pateisinti? Ieðkoti „objektyviø“ argumentø 

þudikø naudai gali tiktai þmogus, kurèias bejëgiø nelaimei ir kanèioms, 

þmogus, kuriam nëra nieko ðvento! 

Antisemitas – apgailëtinas niekðas, bjauri ir baili menkysta, drástanti pakelti 

rankà tik prieð silpnesnájá. Bet jis dar ir marionetë, kurià pasaulio galiûnai, norëdami 

likti „ðvarutëliai“, panaudoja patiems neðvariausiems savo darbams. Tie, 

kuriems pakilo ranka prieð þydus, taip pat lengvai þudë ir savo tautieèius. Lunius 

ið Linkmenø, ðaudæs þydus, ástojo á vokieèiø armijà. Kai tie pralaimëjo, jis perbëgo 

pas rusø partizanus. 1944 m. ëmë dirbti Berijos ástaigai ir, sakoma, ten gavo majoro 

laipsná. Tik 1958 m. Lunius buvo suimtas ir suðaudytas. Panaði ne vieno þydø 

þudiko biografija. 

Kiekviena tauta turi savo kainø ir paklydusiø aviø. Bet nëra ir negali bûti tokio 

teismo pasaulyje, kuris iðdrástø teisti visà tautà. Þydams nereikia mano ginamosios 

kalbos. Ne þydai ðaudë lietuvius, o prieðingai – teisiama XX a. penktojo deðimtmeèio 

lietuviø generacija. Lietuvos þydø iðnaikinimas – tai ir lietuviø tautos 

tragedija. 

Þydai – didi tauta. Vakarø civilizacija jiems dëkinga uþ reikðmingiausius dvasinës 

ir moralinës kultûros atradimus. Tauta be istorijos – ne tauta. Dvasia be isto- 

469


rijos – ne dvasia. O dvasios istorija glûdi Biblijoje. Senovës þydai sukûrë aukðtà 

kultûrà, ákvëptà socialiniø etiniø idealø, derinanèiø monoteizmà su iðtisa moralës 

sistema. Ne kultas, o moralë yra religijos centre – ði idëja, paskelbta aðtuntajame 

amþiuje prieð Kristaus gimimà, atvërë þmonijai kelius á naujà pasaulëjautà. 

„…ir kai jûs susikaupiate maldai, að negirdþiu: jûsø rankos pilnos kraujo. Nusiplaukite, 

nusivalykite, paðalinkite piktuosius savo darbus nuo mano akiø. Nustokit 

daræ pikta, iðmokite daryti gera; ieðkokite tiesos; gelbëkite prislëgtàjá; uþstokite 

naðlaitá, apginkite naðlæ“ (Izaijas, 1, 15–17). Jau prieð 26 amþius su virðum ðá 

tiesos ir teisingumo þodá iðtarë vienas ið didþiausiø þydø pranaðø, jis dar ir ðiandienà 

gyvenimiðkai svarbus, kaip ir anais tolimais laikais. Þydø tauta didi ir savo 

iðtverme. Kur ðiandienà visos senosios tautos, gyvenusios su þydais santaikoje ir 

nesantaikoje? Jos seniai iðnyko, tik kultûros paminklai liko ant jø kapø. Tûkstantmetë 

þydø istorija tarytum sako, jog tautos, pavergianèios ginklu savo artimuosius 

ir tolimuosius kaimynus, laikui bëgant þûva paèios – jas praryja nauji, dar 

galingesni plëðrûnai. Mirðta valstybës, mirðta ir tautos, tapatinanèios savo jëgà su 

valstybës jëga ir tvirtumu. Þydai laikë svarbiausiu dalyku tautinës ir religinës 

dvasios jëgà, todël jie iðliko per amþius ir pagaliau atgavo savo Jeruzalæ. Þydus 

verta ne vien gerbti – verta jiems nusilenkti uþ jø laisvës meilæ. Jø kova uþ protëviø 

þemæ, uþ Izraelio nepriklausomybæ – pavyzdys visoms pasaulio tautoms. Lietuviai 

neblogesni ir negeresni uþ kitas tautas. Tik saujelë lietuviø – judofobai. Apie 

tai liudija paèiø þydø prisiminimai: „1941 metø rudená visi þydai ið apylinkës 

miesteliø buvo suvaryti á didelá getà Pasvalyje. Getà buvo rengiamasi likviduoti, 

bet nustatytu laiku neatsirado norinèiø ðaudyti“ (Ir be ginklo kariai, sud. S.Binkienë, 

Vilnius, p. 271). E.Jakobsonaitë prisimena: „Apëjome deðimtá ðeimø ir visi mus 

slëpë, maitino. Jie iðgelbëjo mus nuo mirties, patys mirtinai rizikuodami. Gelbëdamasi 

nuo faðistinio þvëries, apëjau daug vietø – Ðiaulius, Ðilutæ, Kaunà, Alytø, 

Troðkûnus. Ir visur, kur ëjau, kur buvau, manimi ðirdingai rûpinosi paprasti lietuviai 

– darbininkai ir sodieèiai. Jie darë viskà, kad iðlikèiau gyva“ (Ten pat, p. 107). 

Iðeitø, kad lietuviai visai nekalti? Vël pacituosiu T.Venclovà: „Kai kas pasakys: 

kà gi, þydus ðaudë ne lietuviai, o padugnës, neturinèios nieko bendro su lietuviø 

tauta. Að ir pats tai sakydavau. Bet tai netikslu. Jei laikysime tautà didþiule asmenybe, 

– o netarpiðkas jausmas sako, jog tas personalistinis poþiûris vienintelis yra 

vertingas ir teisingas moralinëje sferoje, – tai tos asmenybës dalis yra kiekvienas 

tautos narys, tiek teisuolis, tiek ir nusikaltëlis. Kiekviena nuodëmë apsunkina visos 

tautos sàþinæ ir kiekvieno jos nario sàþinæ“. 

1941 m. vasarà Deguèiø miðke buvo suðaudyti aplinkiniø valsèiø þydai. Tada 

Salako kunigas Petras Rauduvë pasakë pamokslà. Baisiu kaltinimu þudikams nuskambëjo 

jo þodþiai: „Kas atsakys uþ nekaltai pralietà þmoniø kraujà? Siaubingiausia, 

kad tarp þmogþudþiø buvo ir lietuviø, katalikø. Jie uþtraukia Dievo rûstybæ 

visai mûsø tautai“. Visi baþnyèioje verkë… Tarp lietuviø kunigijos buvo asmenø, 

didvyriðkai gynusiø þydus. Vien tik Povilas Jakas vadovavo ðimtø þydø 

gelbëjimo misijai. Bet nemaþai kunigø nepasekë tikrai krikðèioniðku savo brolio 

Kristuje – P.Rauduvës – pavyzdþiu. Jø þvilgsniai krypo á Vatikanà, á Popieþiø. O 

470

Popieþius tylëjo… Tylime ir mes. Nesu skaitæs R.Hochkuto pjesës „Vietininkas“, 

bet þinau jos mintá. Pijaus XII tylëjimas praþudë labai daug gyvybiø ir uþtraukë 

Vatikanui nenuplaunamà gëdà. 1975 m. po Lietuvà sklido septyniolikos inteligentø 

memorandumas. Jame buvo priminta, kaip 1948 m. vienas kunigas paraðë 

Popieþiui laiðkà Lietuvos tikinèiøjø vardu, o lietuviø partizanai bandë su tuo laiðku 

prasibrauti á Vakarus. Þuvo devyni partizanai, bet du vis dëlto pasiekë Romà. 

Romà, bet ne Popieþiø… Popieþius atsisakë priimti lietuviø tikinèiøjø laiðkà, nes 

bijojo Stalino. Ið ðio fakto padariau iðvadà, jog abejingumas þydams gimdo toká 

pat abejingumà ir milijonø krikðèioniø likimui… 

Mes paðaukti atkurti sàjungà ir pasitikëjimà tarp þydø ir lietuviø. Kaip pripaþásta 

patys þydai, jø padëtis Lietuvoje daug geresnë negu kitose respublikose. Bet 

dar daug kà reikia padaryti. Ir pirmiausia suprasti tragedijos mastà ir penktojo 

deðimtmeèio kartos kaltumo laipsná. Paskui, atmetus prietarus – arèiau paþinti 

þydø tautà, jos kultûrà, tradicijas. Tik taip pasiekiama koegzistencija, savitarpio 

supratimas, bendradarbiavimas. 

Prancûzø vyskupai 1973 m. savo laiðke raðë: „Antisemitizmas – pagoniðkojo 

pasaulio palikimas, bet krikðèionybës klimate jis ásitvirtino pseudoteologiniø argumentø 

dëka. Þydai yra nusipelnæ mûsø dëmesio ir mûsø pagarbos, kartais mûsø 

didþiosios pagarbos, kai kada mûsø draugiðkos ir broliðkos kritikos ir visada – 

mûsø meilës. Galimas daiktas, to jiems labiausiai ir stigo, ir tai apsunkina krikðèioniø 

sàþinæ“. 

Lietuviø tautai teko nemaþai kentëti – tokia jau Apvaizdos valia. Rûpindamasis 

tik savo tautos ateitimi, svajoju apie tai, kad jau niekad lietuviai nebeðaudytø á 

nekaltus ir beginklius. Pasaulá gali iðtikti dar baisesnës katastrofos. Apsaugoti lietuvius 

nuo dalyvavimo pogromuose (ðá kartà jau nebe þydø) galima tiktai kategoriðkai 

pasmerkus taikingø gyventojø þudymà. 

Ir èia svarbiausias turi bûti Baþnyèios vaidmuo. Mes daþnai girdëjome panaðius 

pamokslus ið visø Europos ir Amerikos ðaliø. Tik ne Lietuvoje. Lietuviø– 

þydø tragedija apneðta kasdienybës dulkëmis. Bûtina visu balsu pasmerkti þmoniø 

persekiojimus, ypaè persekiojimus rasiniais, religiniais, politiniais motyvais. 

Pagerbkime þuvusiø þydø atminimà. Jø broliðki kapai uþþëlë samanomis. Baþnyèia 

gali imtis iniciatyvos, kad þydø ðaudymo vietose bûtø pastatyti paminklai. 

Per Vëlines ir að atneðiu vainikà á Ðvenèionëliø kapus prie broliðko kapo, kur ilsisi 

Linkmenø þydai. Tikiuosi, tà dienà bûsiu ne vienas… 

Kreipiuosi á vyskupus Julijonà Steponavièiø ir Vincentà Sladkevièiø, á visus 

dorus lietuvius kunigus, ragindamas aukoti miðias lietuviø ir þydø bendradarbiavimo 

ir savitarpio supratimo intencija. Jais paseks visi, kam Kristaus Evangelija 

– ne þodþiai, o gyvenimas ir darbai. 

Vilnius, 

1978 m. spalio 8 d. 


Leidëjø pastaba. Skelbta: „Akiraèiai“, 1979 m. rugsëjis, Nr. 8. Ðis straipsnis 1979 m. publikuotas 

ir Miunchene rusø kalba leidþiamame þurnale „Kontinentas“. 

471


472 

TELEGRAMA ÈEKØ IR SLOVAKØ TAUTOMS 

1939 m. kovo 15 d. hitlerinë Vokietija okupavo Èekoslovakijà. Tø pat metø rugpjûèio 

23 d. Hitleris ir Stalinas apsprendë likusiø Rytø Europos tautø likimà. 1940-øjø 

birþelyje Stalino tankai sutrypë Lietuvos, Latvijos ir Estijos laisvæ. 

1945 m. pavasará èekai ir slovakai dþiaugësi laiminga pasaulinio karo pabaiga, 

neþinodami, kas jø laukia ateityje. Lietuvoje kaip tik tuo metu hitlerinæ okupacijà 

pakeitë dar kruvinesnë stalininë – prasidëjo naujas lietuviø tautos þudymo ir naikinimo 

etapas. Mums þinoma, kad slovakø sukilime prieð hitlerinæ priespaudà 

dalyvavo apie 40 tûkst. sukilëliø. Lietuvoje prieð stalininæ tironijà kovojo apie 

100 tûkst. partizanø. Nelygios grumtynës tæsësi deðimt metø. 

Prahos pavasaris atneðë pavergtoms Rytø Europos tautoms naujas viltis. Taèiau 

tie patys Stalino tankai (bet Breþnevo komanduojami) 1968 m. rugpjûèio 21 d. 

palaidojo visus lûkesèius. Deja, slovakø, èekø, lietuviø ir kitø tautø kraujas ir kanèios 

iðaugino vaisius, kuriø skoná ðiandien jauèia visas pasaulis. Tautos, pagimdþiusios 

Janà Palachà ir Romà Kalantà, turi teisæ bûti laisvomis! 

Uþ jûsø ir mûsø laisvæ! 




1988 M. RUGSËJIS–SPALIS, NR. 8. 


Oficialiai pripaþinta, kad TSRS nacionalinis klausimas yra neiðspræstas. Viena 

opiausiø yra Krymo totoriø problema. 

XIII a. atsikëlæ á Krymà totoriai rado èia skitø, gotø, sarmatø, alanø, chazarø, 

peèenegø, o ne slavø palikuonis. Todël ðiandien nëra jokio pagrindo vadinti Krymà 

„iskonno russkoj zemlioj“. 

1443 m. Kryme susikûrë Krymo Chanatas, nepriklausomas nuo garsiosios Aukso 

Ordos. Rusija iðsivadavo ið totoriø priklausomybës tik 1480 m. Dar XVII a. 

Krymo totoriai ne kartà buvo apgulæ Maskvà. Taèiau XVIII a. padëtis pasikeitë. 

1783 m., t.y. truputá anksèiau uþ Lietuvà, jau pati Rusija uþgrobë Krymà. Prasidëjo 

sistemingas Krymo totoriø tautos ir jos kultûros naikinimas. 

1921 m. spalio 18 d. Tarybø Sàjungos valstybës dekretu buvo ákurta Krymo 

ATSR. Taèiau 1944 m. geguþës 11 d. uþ tariamà Krymo totoriø kolaboravimà su 

vokieèiais visa Krymo totoriø tauta, tarp jø seneliai, vaikai, kuriø anûkai ar tëvai 

tuo metu liejo kraujà uþ Rusijos interesus Europoje, net ið fronto sugráþæ suþeisti 

kareiviai, buvo deportuota á Vidurinæ Azijà, Uralà ar Sibirà. Pakeliui á tremtá þuvo

TAUTINIAI SANTYKIAI IR GEOPOLITIKA. LIETUVOS PERSITVARKYMO SÀJÛDÞIO SEIMUI 

apie treèdalis Krymo totoriø. 1945 m. birþelio 30 d. 27 tûkst. kv. km Krymo totoriø 

ATSR buvo panaikinta, paversta Krymo sritimi. 1954 m. ði sritis buvo perduota 

administruoti Ukrainai. 

1967 m. rugsëjo 5 d. ásakas, kurá pasiraðë Podgornas ir Georgadzë, akcentavo, 

kad visos Krymo totoriø tautos apðaukimas kolaboravimu su vokieèiais panaikinamas, 

jai gràþinamos visos konstitucinës teisës. Taèiau ðiame ásake terminas „Krymo 

totoriai“ buvo pakeistas á „totoriai, anksèiau gyvenæ Kryme“. Ásake nebuvo 

pripaþástama Krymo totoriø teisë gráþti á savo tëvynæ – Krymà. Savo iniciatyva 

sugráþæ Krymo totoriai buvo ávairiais bûdais diskriminuojami – jie nepriregistruojami 

pirktuose namuose, o be registracijos nepriimami á darbà. Þinoma daug 

atvejø, kada totoriø pirkti namai buvo buldozeriais sulyginami su þeme. Uþ tariamà 

„pasø ástatymo paþeidimà“ daug totoriø uþdaryta á kalëjimus ir konclagerius. 

Þinomas ne vienas faktas, kada Krymo totoriai, neiðlaikæ tokios diskriminacijos, 

baigë savo gyvenimà saviþudybe. 

Ir ðiandien didþiausiu Krymo totoriø nusikaltimu laikoma tai, kad jie iðdrásta 

kalbëti apie savo tautos suvereninæ teisæ gyventi gimtinëje ir turëti lygias su kitomis 

TSRS tautomis konstitucijos garantuotas teises. 

Krymo totoriø protesto mitingai privertë TSRS vyriausybæ sudaryti vadinamàjà 

Gromykos komisijà. Taèiau 1988 m. liepos 23 d. TASS’o praneðimas vël apkaltino 

Krymo totoriø tautà kolaboracija su vokieèiais. Esà totoriø tautybës baudëjai 

vokieèiø okupacijos metais árengæ krosnis, kuriose buvo deginami gyvi þmonës 

– rusai, ukrainieèiai, þydai, graikai, èigonai ir, aiðku, në vieno totoriaus. Minëtas 

„praneðimas“ skelbë, kad ðiandien Kryme jau yra 2,5 mln. gyventojø, t.y. dvigubai 

daugiau negu prieð karà. Todël totoriams ten nëra vietos. Ið tikrøjø 1977 m. 

Kryme gyveno 1,7 mln. þmoniø, o po 10 metø – jau 2,4 mln., t.y. prieauglis sudarë 

619 tûkst. arba 34,8 proc., nors visos Ukrainos gyventojø padaugëjo vos 3,8 proc. 

Kodël taip ávyko? Krymo totoriams buvo draudþiama apsigyventi Kryme, o slavams 

imigrantams teikiamos ávairiausios lengvatos. Taèiau gyventojø tankumas 

Kryme vis tiek 3–4 kartus maþesnis, negu Taðkento, Ferganos ir kitose Uzbekistano 

srityse, kuriose tebegyvena tremtiniai Krymo totoriai. 

Iki ðiol Rusijos konclageriuose tebekalinami Krymo totoriø tautinio judëjimo 

aktyvistai Refetas Ablajevas ir Ðinaveras Kadyrovas. Nepaisydami to, Krymo totoriai 

nuolat ruoðia protesto demonstracijas. Jos iðvaikomos dar þiauresnëmis priemonëmis 

negu Vilniuje ðiø metø rugsëjo 28–29 d. Su mumis okupacinë administracija 

yra priversta ðiek tiek skaitytis. Ðiandien Lietuvos politinis statusas, politinë 

padëtis yra geresnë, lyginant su Krymo totoriais. Ðiandien Lietuvoje jau nebevykdomas 

tautinis genocidas, kaip Stalino laikais. O Krymo totoriø atþvilgiu? Mes 

teisëtai reikalavome paleisti politinius kalinius ir pasiekëme dideliø laimëjimø. 

Tuo tarpu visa Krymo totoriø tauta ðtai jau 44 metus be jokio teismo priversta 

egzistuoti tremtyje. Krymo totoriai faktiðkai pasmerkti iðnykimui. 

Ar galime likti nuoðaly? Lietuvà su Krymo totoriais sieja istorinë praeitis. Mûsø 

tautos likimas glaudþiai susijæs su Krymo totoriais. Kas gali ðiandien garantuo- 

473


ti, kad rusø ðovinistai, fiziðkai sunaikinæ Krymo totoriø tautà, nauja auka nepasirinks 

lietuviø? Ðiø metø rugsëjo 28–29 d. ávykiai parodë, kad tautø budelio Stalino 

dvasia tebegyva. Ar mes pagalvojome, kas bûtø ávykæ, jeigu paskutiniame TSRS 

CK plenume bûtø laimëjæ Gorbaèiovo prieðininkai? Nereikia abejoti, kad tûkstanèiai 

lietuviø bûtø atsidûræ Sibire ir kitur. 

LLL nuomone, kiekvienas lietuvis turi jausti moralinæ pareigà visomis priemonëmis 

padëti kalinamai Krymo totoriø tautai. 

Pastarøjø mënesiø ávykiai rodo, kad plaèioji visuomenë remia LPS. Tad konkreti 

Sàjûdþio pozicija dël Krymo totoriø gràþinimo á Tëvynæ bûtø didelë pagalba 

ðiai tiek daug iðkentëjusiai tautai. 


1988 m. spalio 18 d. 



474 

GEBELSAS GYVAS? 

Tarp rusiðkøjø ðovinistø didelá sàmyðá sukëlë lietuviø tautinio sàmoningumo sustiprëjimas. 

Supratæ, kad net Stalinas nesugebëjo uþmuðti lietuvio lietuvyje, ðovinistai 

pasikvietë á pagalbà gebelsinæ propagandà. Greièiausiai todël, kad jau nebepasitiki 

stalinine-suslovine ar ligaèiovine, pasiðovusia maitinti lietuvá nauju surogatu 

– ribotu suverenitetu. 

Visos centrinës masinës informacijos priemonës paskutiniø mënesiø ávykius 

Pabaltijyje vaizduoja kreivame veidrodyje. Ápratæs logiðkai màstyti lietuvis negali 

suvokti, kokio tikslo Maskva tuo siekia. Kirðinti Tarybø Sàjungos tautas? Negi 

Kremliaus galingiesiems dar neaiðku, kokià atmosferà tautiniø santykiø srityje 

sukûrë stalininë nacionalinë politika? Ar átempti santykiai tarp TSRS tautø negresia 

paèios imperijos egzistencijai? 

Palieskime tik praktinæ ðios problemos pusæ. Visam pasauliui „perestrojkos“ 

pergalæ skelbianèios „Maskvos naujienos“ (1988, spalio 30, Nr. 44) juodu ant balto 

paraðë, kad steigiamajame Sàjûdþio suvaþiavime LLL atstovas Antanas Terleckas 

neva siûlæs „iðvalyti Lietuvà nuo rusø“. Ið tikrøjø A.Terleckas ne tik nereikalavo 

iðvaryti rusø ið Lietuvos, bet savo kalboje në karto nevartojo þodþio „rusas“ ir tik 

kartà „Rusija“. Tai gerai þino akredituoti Vilniuje „Maskvos naujienø“ korespondentai 

pilieèiai Grantas Gukasovas ir Leonidas Miloslovskis. „Sàjûdþio suvaþiavimo 

biuletenis“, kuriame atspausdinta minëtoji kalba, buvo iðleistas, be lietuviø, 

dar anglø, vokieèiø ir rusø kalbomis. 

Tendencinga „Maskvos naujienø“ informacija sukëlë stiprias daugelio rusø 

antilietuviðkas nuotaikas. Ðiandien lietuviai bijo vaþiuoti á Kaliningrado sritá, nes

ðovinistai apmëto akmenimis lengvàsias automaðinas su lietuviðkais numeriais. 

Vietiniai Maþosios Lietuvos gyventojai ðiandien jau bijo tarp savæs vieðai ðnekëti 

lietuviðkai. „Spartako“ sirgaliai Vilniuje taip sumuðë keliolika lietuviø, kad teko 

juos á ligoninæ paguldyti. Vieno ið jø gyvybei gresia rimtas pavojus. 

Ðtai kokià kryptá centrinë spauda stengiasi suteikti nacionaliniø problemø sprendimui 

TSRS. 

LIETUVOS LAISVËS LYGOS INFORMACIJA 



TAUTINIAI SANTYKIAI IR GEOPOLITIKA. Á LIETUVIØ TAUTÀ 


Visi imperialistai vadovaujasi ðûkiu „Skaldyk ir valdyk!“. Rusiðkieji nesudaro jokios 

iðimties. Ypaè uoliai ðiuo ðûkiu ginkluojasi ðovinistai dabar – sustiprëjus tautiniam 

lietuviø atgimimui. Kadangi Lietuvoje þydø liko nedaug, lietuviai pjudomi 

su lenkais, kaip viena ið gausesniø tautiniø maþumø. Lietuvis tikinamas, kad 

Lietuvai „iðstojus“ ið TSRS, lenkai tuojau pat uþgrobsià Vilniø. 

Þinoma, lietuviui nelengva uþmirðti faktà, bylojantá apie Lenkijos 1920 m. spalio 

mën. ávykdytà istorinës Lietuvos sostinës Vilniaus atplëðimà nuo Lietuvos, ðio 

kraðto polonizacijà ir jos pasekmes. Taèiau mums nereikëtø pamirðti, kad, objektyviai 

vertinant 1920 metø liepos mënesio ávykius, Lenkijos kariuomenë nemaþai 

nuveikë apsaugojant Lietuvà nuo stalininës industrializacijos, kolektyvizacijos ir 

1937-øjø teroro. Jeigu ji nebûtø apgynusi nuo Stalino ir Tuchaèevskio Varðuvos, 

visas Pabaltijys bûtø tapæs sovietiniu jau 1920 m. Uþkibusiems ant ðovinistinës 

meðkerës, ðá faktà bûtina gerai apgalvoti. Þinotina, kad dauguma etnografinës 

Lenkijos lenkø dar 1920 m. nereiðkë jokiø pretenzijø á Vilniø. Dël Vilniaus kraðto 

tragedijos visø daugiausia kaltas lietuviðkos kilmës Juzefas Pilsudskis. Labai gausi 

lenkø emigracija, kurios valios reiðkëjas yra Paryþiuje leidþiamas lenkø þurnalas 

„Kultûra“, jau seniai tikina mus, kad pasaulio lenkai remia tautines lietuviø 

aspiracijas, nepretenduoja á Vilniaus kraðtà. 

Naudà ið átemptø lietuviø–lenkø santykiø semia tik rusiðkieji ðovinistai. 1940 m. 

Stalinas uþdarë visas Lietuvoje gyvenanèiø tautiniø maþumø mokyklas, iðskyrus 

rusiðkas. Pamatæs, kad lenkiðkø mokyklø pagalba galima lengviau surusinti Vilniaus 

kraðtà negu per sumarksistintas lietuviðkas, Stalinas pakeitë savo politikà 

lenkiðkø mokyklø atþvilgiu. 1950 m., jam ásakius, vienintelëje ið TSRS respublikø 

– Lietuvoje – masiðkai buvo pradëtos steigti lenkiðkos tos paèios pakraipos 

mokyklos, prieð tai uþdarius Vilniaus kraðte kelis ðimtus lietuviðkø mokyklø. 

Pagal ið anksto paruoðtà planà, palaipsniui ið lenkiðkø mokyklø pradëta iðstumti 

lenkø kalba. Ðiandien daugelis lenkø abiturientø tarp savæs bendrauja jau 

rusø kalba. Miðrios vedybos daþniausios tarp Vilnijos lenkø. 

475


Jeigu mes, lietuviai, laikome, kad Vilnijos lenkø gyslomis teka labai daug lietuviðko 

kraujo, bûkime iki galo logiðki – padëkime sàmoningai rusinamiems savo 

broliams, netoleruokim antilenkiðkø nuotaikø. 

Dël tautinës tolerancijos stokos ir politinio neiðprusimo Lietuvos Katalikø Baþnyèios 

hierarchijai siûloma neásileisti á sugràþintà Vilniaus Katedrà lenkiðkai kalbanèiøjø 

(Atgimimas, Nr. 6). Toks elgesys ne tik nepolitiðkas, bet ir nekrikðèioniðkas, 

tai ta pati Romualdo Jalbþykovskio taktika, tik vietoj dviejø tautiniø spalvø – 

trispalvë. 

Prieð Antràjá pasauliná karà Lietuvos vyriausybë gàsdino mûsø tautà Hitleriu 

ir Pilsudskiu. Tik 1940-øjø vasarà suvokëm Stalinà praþiûrëjæ… Argi ið tikrøjø 

istorija nieko mûsø neiðmokë? Laikas jausti ribà tarp gërio ir blogio, þinoti pagrindiná 

lietuviø tautos prieðà. 

LLL ásitikinusi, kad Vilniaus Katedroje uþteks vietos ir lenkais save laikantiems. 

Mes, lietuviai, privalome bûti ne tik geri krikðèionys, bet ir blaiviai politiðkai 

màstanti tauta. 





476 

KOSTÀ KALINAUSKÀ PRISIMENANT 

1989 metø kovo 23 d. Vilniuje, Lukiðkiø aikðtëje, Lietuvos persitvarkymo sàjûdþio 

iniciatyva buvo surengtas Kosto Kalinausko, vieno ið 1863 metø sukilimo vadø, 

125-øjø þuvimo metiniø minëjimas. Dalyvauti jame buvo pakviesti ir LLL atstovai. 

Taèiau dël laiko stokos ar kitø prieþasèiø minëjimo organizatoriai Lygai nesuteikë 

þodþio. Skelbiame tai progai skirtà kalbà, kurià buvo paruoðæs ANTANAS 

TERLECKAS. 

Gerbiamieji! 

Nulenkiame savo galvas prieð buvusios Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës 

pilietá, baltarusiø tautos didvyrá, lygiai prieð 125-erius metus cariniø budeliø pakartà 

toje vietoje, kur dabar puikuojasi paminklas Leninui. Kalinauskas ëjo á kartuves 

tvirtai tikëdamas ðviesia Rusijos pavergtø tautø ateitimi. 

Ið visø sukilime kovojusiø tautø geriausias yra lenkø likimas. Dauguma jø ðiandien 

gyvena beveik nepriklausomoje valstybëje, kur jiems negresia rusiðkosios 

asimiliacijos pavojus. Tragiðkiausias yra baltarusiø likimas. Nuo Lietuvos atplëðtose 

ir Baltarusijai priskirtose mûsø etnografinëse þemëse Stalinas steigë ne baltarusiðkas 

ir ne lietuviðkas, bet rusiðkas mokyklas. Baltarusiø ir lietuviø vaikø var-

dai ir pavardës buvo iðkraipomi kaip ir jø proseneliø caro laikais. Dþiugina èia 

nuskambëjusi graþi, melodinga baltarusiø kalba. Mes, lietuviai, galime didþiuotis, 

kad mûsø kaimynø baltarusiø kalbai daug dràsiau ir jaukiau yra Vilniuje negu 

Minske. Bet liûdna, jog tarp lietuviø, baltarusiø ir lenkø ðiandien nëra to vieningumo 

ir meilës, kuria pasiþymëjo mûsø tautos prieð 125-erius metus. Kodël 

taip yra? Manau, kad santykiai tarp mûsø tautø nepagerës tol, kol anie baimæ 

skleidþiantys rûmai prieðais Lenino paminklà nebus paversti muziejumi. 

Jeigu ðiandien prisikeltø Kalinauskas, Sierakauskas, kun. Mackevièius, jie negalëtø 

suprasti, kodël Vilniaus kraðto lenkai telkiasi á „Jedinstvo“ organizacijà, 

rusiðkojo ðovinizmo bastionà, kurio tikslai analogiðki aniems Muravjovo Koriko 

administracijos tikslams. Ar kas nors galëtø paaiðkinti sukilimo vadams, kodël 

þymi dalis lenkais save laikanèiø jaunø þmoniø net baþnyèioje kuþdasi tarp savæs 

rusiðkai? Baltarusijoje ir Ukrainoje, kur gyvena dauguma TSRS lenkø, su þiburiu 

nerasi lenkiðkos mokyklos, o Vilniaus kraðte esanèiose lenkiðkose mokyklose lenkø 

jaunimas sparèiai rusëja. Tai bûtø galima paaiðkinti þemu Vilnijos lenkø politiniu 

sàmoningumu. Taèiau, man regis, èia yra ir mûsø, lietuviø, kaltës. Prisiminkime, 

kaip lengvai uþkibome ant stalinistinës propagandos meðkerës tvirtindami, 

kad tik Tarybø Sàjungos dëka ðiandien Vilniaus kraðte ne 2 procentai lietuviø 

kaip 1897 metais, o beveik 50, kad Lenkija vël okupuotø Vilniaus kraðtà, jeigu 

mûsø nesaugotø raudonoji armija. Á ðià negudrià propagandà neretai atsakoma 

neapykanta lenkams. Kad tai naudinga tik mûsø bendriems pavergëjams, nereikia 

árodinëti. 

Todël ðiandien ðioje vietoje, kur prieð 125-erius metus nutilo narsi, laisvæ mylinti 

sukilëlio ðirdis, turime suvokti, kad baltarusiø, lenkø ir lietuviø prieðas yra 

vienas ir tas pats – Rusijos imperija. 

Tegyvuoja tikra tautø draugystë, tikra jø vienybë kovoje uþ laisvæ ir nepriklausomybæ! 

Ir amþina garbë Kostui Kalinauskui, palikusiam mums tokios draugystës 

ir tokios vienybës pavyzdá. 



TOLERANCIJA PRIEÐ SMURTÀ 

ROMALDAS RAGAIÐIS 

R.RAGAIÐIS. TOLERANCIJA PRIEÐ SMURTÀ 

Pastaraisiais metais Tarybø Sàjungoje vyksta nacionaliniø jausmø iðsiverþimai, 

lydimi riauðiø, pavieniø bei masiniø smurto aktø. Pirmasis jø ávyko 1986 metø 

gruodþio 17–18 d. Alma Atoje, kada kazachai, daugiausia jaunimas, protestavo 

prieð nusenusio ir korupcijoje paskendusio kompartijos CK pirmojo sekretoriaus 

D.Kunajevo pakeitimà ið Maskvos atsiøstu rusu G.Kolbinu. Visas pasaulis suþinojo, 

kad slavø baigiamame kolonizuoti kraðte yra dar gyva kazachø tauta. 

477


Kitas smurto prasiverþimas ávyko 1988 metais Sumgaite netoli Baku. Ten azerbaidþanieèiø 

jaunimas su neregëtu sadizmu nukankino keliasdeðimt iðtrauktø ið 

butø vyrø ir moterø armënø. Smurtas Uþkaukazëje tebesitæsia. 

Bet koks smurtas geriausiu atveju yra bevaisis, o blogiausiu – nusikalstamas. 

Krikðèionybë ir Rytø religijos, iðskyrus islamà, moko, kad bet koks jëgos panaudojimas 

didina smurto kieká pasaulyje ir jokiu bûdu jo netobulina. Smurtas, ypaè 

kraujo praliejimas, sukelia grandininæ kerðto reakcijà ir tragiðkai atitolina problemos 

sprendimà. Ðitie argumentai, pirmiausia moraliniai, yra labai svarbûs. Taèiau 

prievarta kyla ne ðiaip sau dël tamsiøjø þmogaus prigimties pusiø, bet dël 

stichiðkai besiklostanèiø tautiniø bei socialiniø santykiø, kurie atgaivina tas tamsiàsias 

puses. Kita vertus, individualus ir masinis smurtas gali bûti visiðkai teisëtas, 

jei tai yra atsakas á neteisybæ. 

Tiek baltø, tiek slavø bei germanø gentys senovëje tvarkësi demokratiðkai, o 

tai reiðkia, kad net prievarta (karo paskelbimas, paproèiø, vëliau ástatymø vykdymas) 

ten kildavo ið daugiau ar maþiau nuoðirdþios liaudies valios. Demokratinis 

susitelkimas duodavo ir jëgà. Todël istoriðkai teisingas yra posakis „Kieno 

valdþia, to ir teisybë“. Kitaip ir bûti negali. Tik svarbu, kad jëga ir teisë priklausytø 

demokratijai, tautai, kultûrai, paisanèioms individo ir maþumø interesø. O 

jeigu, kaip skelbia pavirðutiniðki þmonës, jëga ir teisë nesuderinami, tuomet teisus 

buvo F.Nyèë sakydamas, jog silpnøjø dalia – amþinai vergauti arba bûti sunaikintiems. 

Suvereni tautos valia – teisëtas tautos taikomos prievartos ðaltinis. Bûtent tokia 

teisëta buvo prievarta, vykdyta didþiøjø revoliucijø metu Olandijoje, Anglijoje, 

Ðveicarijoje, JAV, 1848 metø „tautø pavasario“ metu. Ðios revoliucijos buvo 

prievartinës, bet jas atliko jau praktiðkai laisvi þmonës. Ten taikyta prievarta buvo 

racionali, tikslinga, teisëta. Ji rëmësi ir aiðkiai suformuluotu principu, kad tauta 

turi teisæ á sukilimà prieð demokratiniø ástatymø nesilaikantá karaliø, tuo labiau 

prieð uþkariautojà. Karalius, tapæs tironu, juridiðkai pats prilygsta uþkariautojui. 

Sukilimas prieð já ir jo sukurtus ástatymus yra juridiðkai teisëtas. Todël visiðkai 

juridiðkai teisëtas yra ir tirono nuþudymas. 

Taèiau didþiai nelaimingos yra tautos, degradavusios arba neturëjusios reikiamo 

civilizacijos lygio, susigundþiusios arba sàmoningai iðprovokuotos naudoti 

smurtà kaip universalø istorinës kûrybos áranká. Gal Didþiosios prancûzø 

revoliucijos paranojiðkà terorà galima bûtø paaiðkinti þemu liaudies kultûros lygiu, 

bet Rusijos revoliucijoje áþvelgiamas visai sàmoningas siekis demokratiðkà ir 

organizuotà prievartà (tarybos, Raudonoji gvardija, CK) panaudoti siauriems partiniams 

tikslams. Taip veikë 1917 metais bolðevikai, anarchistai, kairieji eserai. 

Èia visi jie tik atkartojo caro vyriausybës politinæ taktikà tarpnacionaliniuose santykiuose. 

O po kairiøjø eserø pasikësinimo prieð Leninà 1918 metais raudonasis 

teroras ið padrikø improvizacijø virto sistema. Teroras ið apaèiø uþleido vietà 

ástatymiðkai ávairiai apipavidalintam terorui ið virðaus. Tragedija yra ta, kad liaudis 

ne visada suvokia, jog teroras yra nukreiptas ne tiek prieð jos prieðus, kiek 

478

R.RAGAIÐIS. TOLERANCIJA PRIEÐ SMURTÀ 

prieð jà paèià. Plataus masto provokacinës ir propagandinës kampanijos, manipuliavimas 

socialiniu bei nacionaliniu pavydu, neapykanta – visa tai yra komunistinio 

totalitarizmo reprodukavimo priemonës. Taip veikë ir italø faðistai bei 

vokieèiø naciai. 

Ðiuo metu dël M.Gorbaèiovo politikos konservatyvumo TSKP prestiþas netgi 

slavø respublikose, RTFSR, Sibire, Tolimuosiuose Rytuose yra gerokai paðlijæs. 

Turime pagrindà átarti, kad „demokratizavimas“ – tik eilinë didþiulio masto mistifikacija. 

TSRS tautoms galutinai nusivylus pertvarka, M.Gorbaèiovas gali bûti 

pakeistas arba pats ryþtingai pakeis politiná kursà á „varþtø uþsukimà“. Todël 

galima neabejoti, kad valstybës saugumà uþtikrinantys organai, ypaè KGB, imsis 

bet kokiø priemoniø tramdyti ir slopinti tautø valià, o ypaè kirðinti þmones, kurstyti 

þemas aistras, atitraukiant dëmesá nuo svarbiausiø problemø. Vilniuje pasirodæs 

leidinys „Perspektyvos“, kurá neva ëmësi leisti kaþkokia „realistø draugija“, 

be tarybinio patriotizmo propagandos bei Sàjûdþio lyderiø juodinimo, kursto antirusiðkas 

nuotaikas. Provokacinës yra ir daugelio profaðistinës „Jedinstvos“ nariø 

kalbos bei elgesys. Okupacinë administracija siekia chuliganø, avantiûristø 

pagalba pamaþu iðprovokuoti platesnio masto susirëmimus, muðtynes, riauðes ir 

ðitaip duoti Maskvai pretekstà ávesti karo padëtá, represuoti neformaliø judëjimø 

aktyvistus. Karo padëties ávedimas pats savaime nedaug tepakeistø respublikos 

teisminæ padëtá. Jis atsilieptø tik kai kuriø inteligentø bei virðininkø karjeroms 

(tikri kovotojai represuojami ir neskelbiant karo padëties). Bet dalyvavimas iðprovokuotose 

riauðëse rodytø tautos psichologiná ir pilietiná nebrandumà. To neprivalome 

daryti. Reikia þinoti, kad dauguma kitatauèiø kolonistø – paprasti, tarybinës 

izoliacijos sàlygomis susiformavæ drausmingi imperinës politikos vykdytojai. 

Jie elgiasi taip, kaip liepa jø ðeimininkai. Dël susidariusios demografinës bûklës 

Lietuvoje kalti kaip tik pastarieji. 

Lietuviai neprivalo kurti savo ateities jëga. Pabaltijo valstybiø nepriklausomybë 

gali bûti pasiekta ir tarptautiniø susitarimø pagalba – SNO rezoliucijomis, dalyvaujant 

TSRS. Tai ne vieneriø metø pastangos. Neseniai paskelbti bendrieji sàjunginiø 

respublikø ekonomikos valdymo pertvarkymo principai rodo, kad TSRS 

respublikø savivalda beveik neprapleèiama. Padëtá sunkina tai, kad pasaulinë bendrija 

dar neturi pakankamos informacijos apie Pabaltijo tautø siekius. Mes patys 

privalome susirasti galimas ir átikinamas, bet taikias savo vieningos valios iðreiðkimo 

formas. Tiek TSRS, tiek visas pasaulis jau þino armënø tautos teisëtà sieká 

atgauti Karabachà ir politinæ nepriklausomybæ. Bûtinos viso Pabaltijo tautø nuolatinës 

taikios akcijos, kuriose akcentuojami valstybinës nepriklausomybës reikalavimai. 

Lietuvos laisvës lyga turëtø raginti tëvus, visus suaugusius lietuvius aiðkinti 

jaunimui, moksleiviams, kad smulkmenos neturi uþgoþti pagrindinio mûsø reikalavimo 

– nepriklausomybës. Reikia praðyti lietuviø tautà bûti pakanèià Lietuvoje 

gyvenanèioms tautinëms maþumoms. Mûsø poelgius visada telydi protëviø 

religinë ir tautinë tolerancija. Savo lietuviðkà principingumà rodykime reikalau- 

479


dami gerbti mûsø gimtàjà kalbà, jos kultûrà, tautines tradicijas. Svetimtauèiams ir 

tautinëms maþumoms demonstruokime savo ryþtà bûti laisvi ir nepriklausomi 

nuo be galo daug mums skriaudos padariusios Rusijos. Taèiau tai darykime su 

dideliu politiniu taktu ir pagarba kitoms tautoms. 



Leidëjø pastaba. Ið tikrøjø pasikësinimas prieð Leninà buvo ÈK iðprovokuotas. Pats Leninas 

beveik nenukentëjo. Ði ÈK provokacija davë Leninui pretekstà susidoroti su buvusiais 

kovos bièiuliais – kairiaisiais eserais. 

480 

LIETUVOS LAISVËS LYGOS PAREIÐKIMAS 

DËL KRUVINØ ÁVYKIØ GRUZIJOJE 

Visà Lietuvà sukrëtë baisi þinia ið Gruzijos, priminusi mums karo ir pokario 

metais NKVD ávykdytus Lietuvoje baisiausius nusikaltimus. Tai, kas ávyko balandþio 

9-osios rytà Tbilisyje, mes laikome visø vilèiø, sudëtø á pertvarkà, paskutinës 

pasaulyje imperijos pavertimà demokratine valstybe, suduþimà. Ðios viltys 

pradëjo duþti jau areðtavus armënø aktyvistus, „Karabacho“ narius. O VRM kariuomenës 

þiaurumai, susidorojimas su taikia demonstracija Tbilisyje, drakoniðkas 

ásakas „Dël baudþiamosios atsakomybës uþ valstybinius nusikaltimus“ tapo 

paminkliniu akmeniu ant tø vilèiø kapo. Imperijos tautas apëmë siaubas, suvokus, 

kad stalinistams vis dëlto pavyko sugràþinti buvusià stalininæ-berijinæ tvarkà. 

Taèiau në viena tironija nëra amþina. Ne amþina ir Stalino sukurta pikto imperija, 

pavergusi daugybæ tautø. Tbilisio gatvëse pralietas nekaltø aukø kraujas 

kartu su kitais baisiausiais totalitarizmo nusikaltimais tapo grieþtu kaltinimo aktu 

imperijai bûsimajame istorijos teisme. O ðiandienà, tikimës, tai atvers akis naiviems 

Vakarø politikams, kurie tikrove laiko tai, ko patys trokðta, kurie kuria 

naujus mitus ir stabus. 

Tankai ir ginkluoti kareiviai, pasiøsti prieð þmones, reikalaujanèius savo konstituciniø 

teisiø apsispræsti ir atstatyti Gruzijos nepriklausomybæ, rodo visiðkà supuvusio 

totalitarinio reþimo moraliná bejëgiðkumà. Tai vienintelis jo „argumentas“. 

Pertvarkà ir taip Rusijai reikalingas demokratines reformas totalitarinis reþimas 

pasiruoðæs paaukoti vardan savo imperialistiniø ambicijø. 

Lietuvos laisvës lyga solidarizuojasi su broliðka Gruzija jos ðventoje kovoje uþ 

laisvæ ir nepriklausomybæ. Mûsø prieðas vienas ir tas pats – Stalino sukurta imperija. 

Reþimo ðalininkais yra tankai ir karinë jëga, o mûsø – Tiesa. 

Reiðkiame gilià uþuojautà visoms kruvinojo sekmadienio aukø ðeimoms. Reikalaujame 

tuoj pat paleisti areðtuotus Merabà Kostavà, Georgijø Chaturijà, Zviadà 

Gamsachurdijà ir kitus garbingus didvyriðkos Gruzijos sûnus ir dukras. Reika-

TAUTINIAI SANTYKIAI IR GEOPOLITIKA. LLL KREIPIMASIS Á GRUZINØ TAUTÀ... 

laujame taip pat patraukti atsakomybën tikrus tragedijos kaltininkus – aukðtosios 

nomenklatûros funkcionierius, kurie pasiuntë prieð taikius gyventojus baudþiamuosius 

bûrius. 






Á GRUZINØ TAUTÀ IR PASAULIO VISUOMENÆ 

DËL KRUVINØ ÁVYKIØ GRUZIJOJE 

Lietuvos Laisvës Lyga nuoðirdþiai remia broliðkos gruzinø tautos siekimà atstatyti 

savo valstybinæ nepriklausomybæ nuo Rusijos imperijos. Kruvinas susidorojimas 

su taikiais demonstrantais Tbilisyje naktá ið balandþio 8-osios á 9-àjà dar kartà 

parodë tikrà tarybinës vyriausybës pozicijà, sprendþiant visuomeninio-politinio 

gyvenimo demokratizavimo ir nacionalinio klausimo problemà. 

Aiðkiausiai tarybinës vyriausybës politinë-ideologinë pozicija iðryðkëjo 1989 

metø balandþio 13 d. „draugo Gorbaèiovo kreipimesi“. Kaltæ dël nekaltø þmoniø 

nuþudymo ir suluoðinimo M.Gorbaèiovas suverèia vadinamiesiems neatsakingiems 

asmenims, atseit iðvedusiems ið pusiausvyros gruzinus. Tik todël ávykusios 

riauðës, buvæ þmoniø aukø. 

Jeigu tûkstanèiai þmoniø palaiko „ekstremistinius“ lozungus, vadinasi, jie atspindi 

giliai tautos sieloje ir sàmonëje slypinèius troðkimus ir nëra piktos valios 

þmoniø iðmislas. Tûkstanèiai, jei ne deðimtys tûkstanèiø þmoniø liudija, kad 

1989 metø balandþio 9-àjà Tbilisyje vyko ne kaþkokios riauðës, o ið anksto apgalvotas 

permestø ið Rusijos á Tbilisá kariniø daliniø ávykdytas taikiø demonstrantø 

þudymas ir jø luoðinimas. 

Tas faktas, kad kareiviai buvo girti ir ginkluoti plastikiniais ðoviniais, karinës 

inþinerijos pionieriø kastuvëliais ir dujomis, liudija, kad jie turëjo ásakymà þudyti. 

Tokià sankcijà galëjo duoti TSRS vidaus reikalø ministras, TSKP CK komisijos 

narys V.Bakatinas. Ásakymas þudyti negalëjo bûti slaptai nesuderintas su TSKP 

CK komisijos pirmininku teisinës politikos klausimams V.Èebrikovu, KGB pirmininko 

pirmuoju pavaduotoju F.Bobkovu ir, galimas dalykas, su TSKP CK Generaliniu 

sekretoriumi, TSRS AT Prezidiumo Pirmininku M.Gorbaèiovu. 

Deklaruodamas savo pagarbà gruzinø tautos istorijai ir tradicijoms, iðreikðdamas 

savo apgailestavimà dël kruvinø ávykiø, M.Gorbaèiovas në vienu þodþiu nepasmerkë 

þiauriø budeliø veiksmø. 

M.Gorbaèiovo kreipimesi tvirtinama, kad mitinguose skambëjæ antitarybiniai 

lozungai, raginimai iðplëðti socialistinæ Gruzijà ið broliðkos tarybiniø tautø ðei- 

481


mos, likviduoti socializmà respublikoje. Tuo aiðkiai teisinamos þudynës. Remiantis 

SNO principais, kiekviena tauta turi teisæ á valstybinæ nepriklausomybæ ir savarankiðko 

vystymosi kelio pasirinkimà, ir jeigu antitarybiðkumu vadinsime 

didþiavalstybinës TSRS politikos demaskavimà, toks antitarybiðkumas – humaniðkas 

ir progresyvus reiðkinys. M.Gorbaèiovas, þodþiais skelbdamas baltø istoriniø 

dëmiø likvidavimà, kartu neigia akivaizdø faktà, kad daugelio TSRS respublikø 

sienos Stalino buvo savavaliðkai nustatytos, paþeidþiant etnografiná principà, 

TSRS nacionalinë-valstybinë santvarka susikûrë praliejus upelius kraujo 

(Gruzijoje 1922 metais, Pabaltijyje 1940 metais) dël grubios agresijos ir didþiavalstybinës 

savivalës. 

Kokia galima nacionaliniø santykiø „harmonizacija“ tokiais pagrindais? Ir kokios 

„harmonizacijos“ reikia laukti ið plaèiai iðreklamuoto TSKP CK plenumo nacionaliniu 

klausimu, kai jo iðvakarëse rusø ir kitø tautybiø kareiviai luoðina ir 

þudo gruzinø moteris aðtriais kareiviðkais kastuvëliais ir dujomis? 

Lietuvos laisvës lyga atkreipia pasaulio visuomenës dëmesá á tai, kad nauji 

TSRS antidemokratiniai ástatymai, persekiojimai ir areðtai politiniais sumetimais, 

grubi fizinë prievarta tapo sistema ir iðreiðkia tikràjà ðalies vadovybës pozicijà. 

Visa tai paneigia politines pasakas apie kaþkokià principinæ idëjinæ demokratø ir 

konservatoriø kovà aukðtosios TSRS vadovybës viduje ir apie tai, kad vadinamieji 

tarpnacionaliniai konfliktai gali sutrukdyti TSRS demokratizacijos procesà. 

Lietuvos laisvës lyga ásitikinusi, kad TSRS niekada nebuvo ir nebus jokios realios 

demokratijos. Demokratija reikðtø, kad TSRS vadovybë galø gale nusprendë 

leisti visoms imperijos pavergtoms tautoms atstatyti ar sukurti savas nepriklausomas 

valstybes. Ðiandien tik imperinis didþiavalstybinis TSRS statusas sudaro 

prielaidas partinës-valstybinës biurokratijos egzistavimui. Dël tokio politinio statuso 

TSRS nesiskaitys su jokiomis priemonëmis. 

Lietuvos laisvës lyga atkreipia rusø inteligentijos dëmesá, kad buvusiø Vakarø 

Europos metropolijø atstovai iki ðiol jauèia kaltës kompleksà ðiø kolonijø atþvilgiu 

uþ padarytus joms nusikaltimus. Rusø inteligentija kadaise smerkë imperijos 

valdovø prievartà ir þiaurumà. Taèiau tarybinë rusø inteligentija, iðskyrus dràsiausius 

ir kilniausius „kitaminèius“, nenori matyti, kà daro baudþiamieji bûriai, 

pasiøsti nacionaliniam pasiprieðinimui slopinti. Rusø inteligentija teisina savo abejingumà 

Rusijos pavergtø tautø kanèioms tuo, kad esà pati rusø tauta yra pirmoji 

stalinizmo auka. Ji laiko turinti teisæ mokyti visas tautas gyventi, laikantis þmoniðkumo 

ir brolybës principø, smerkti imperijà skaldantá nacionalizmà. Taip rusø 

inteligentija sukuria tariamai humanistines deklaracijas, uþ kuriø pasislëpæ tam 

tikri TSRS sluoksniai áþûliai vykdo savo nusikaltimus. Toká elgesá laikome niekðiðku! 

Laisvæ mylinti gruzinø tauta pirmà kartà TSRS istorijoje tokiomis taikiomis, 

bet masiðkomis demonstracijomis nedviprasmiðkai iðreiðkë didþiulá savo ryþtà 

tapti laisva ir nepriklausoma valstybe. Uþ ðià prigimtà ir juridinæ teisæ ji buvo 

þiauriai nubausta. Taèiau gruzinø tautos auka nëra beprasmiðka. Nebijantiems 

482

TAUTINIAI SANTYKIAI IR GEOPOLITIKA. ÞLUGIMO IÐVAKARËSE 

galvoti uþsienieèiams ir naiviai TSRS inteligentijai rusiðkasis imperializmas parodë, 

kà reiðkia tarybiðkai suprasta laisvë, demokratija, vieðumas. Totalitarizmas 

pademonstravo tikràjá savo veidà! 

Tikime, kad laisvæ mylinti gruzinø tauta ras savyje pakankamai jëgø apginti 

iðniekintà savo garbæ ir toliau kovos uþ galutinæ pergalæ siekdama Nepriklausomybës. 

Gruzija! Tu þygiuoji TSRS pavergtø tautø prieðakyje! Linkime Tau tvirtybës! 

Mes su Tavimi! 





AR LEMTA LIETUVOS ÞYDAMS 

IÐMOKTI GIMTÀJÀ KALBÀ? 

Ið visø Lietuvos tautiniø maþumø þydai bene aktyviausiai bando spræsti savo tautinio 

atgimimo problemas. Gal todël, kad dar neuþmirðta Lietuvos þmoniø tolerancija 

þydø dvasiniam gyvenimui. 

Tarpukario laikotarpiu, 1918–1940 metais 93 procentai þydø mokësi nacionalinëse 

mokyklose. Todël suprantamas jø siekimas atkurti mokyklà, pagrástà savo 

etnosu. 

Kiekviena gimtoji kultûra, kalba yra þmogui jo tæstinumo laidas. Lietuvos þydø 

troðkimas palaikytinas. Nuoðirdþiai noriu, kad savo kraðte jie kalbëtø ne tik 

lietuviðkai, bet mokëtø ir savo gimtàjà kalbà. Ðiandien Lietuvos þydams tai gyvybiðkai 

svarbu. Padëkime jiems. 

ANTANAS JUODIS 



ÞLUGIMO IÐVAKARËSE 

1801 m. Rusijos imperija aneksavo Gruzijos karalystæ. Nesutrukdë 1783 m. draugystës 

sutartis tarp ðiø valstybiø. 117 metø gruzinø tauta, turinti 20-ies amþiø 

valstybingumo tradicijas, kovojo dël nepriklausomybës atkûrimo. 1918 m. geguþës 

26 d. buvo paskelbta Nepriklausoma Gruzijos demokratinë respublika. De 

jure jà pripaþino daugelis pasaulio valstybiø. Tarybø Rusija 1920 m. geguþës 7 d. 

pasiraðë su Gruzija nepuolimo sutartá, taèiau ji neiðgelbëjo Gruzijos. Tarybø Rusija, 

tæsdama savo pirmtakø „vadavimo“ tradicijas, 1921 m. vasario mënesá drauge 

483


su Turkija pasidalino kà tik atsikûrusià valstybæ. Rusijai pavyko uþgrobti du treèdalius 

teritorijos. Per trejus metus (iki 1924 m.) buvo sunaikinta 6% gyventojø. 

Plûstelëjo daugiatûkstantinis kolonistø srautas. Beveik 70 tarybinio „rojaus“ metø 

nesunaikino laisvës troðkimo. 

Balandþio 9-osios aukø kraujas ir þudikø, vilkinèiø tarybinio kareivio uniforma, 

þiaurumas sukrëtë ir suvienijo tautà. Þlugo iki ðiol kai kuriuose rusenæs tikëjimas, 

kad kompartijai vadovaujant bus ámanoma atstatyti tai, kà ji pati sugriovë. 

Tokioje aplinkoje administracija neiðdráso uþdrausti Nepriklausomybës atkûrimo 

minëjimo. Nenorëdama likti nuoðaly, net pati dalyvavo organizuojant kai 

kuriuos geguþës 26 d. renginius. Taèiau mëginimas daryti átakà visuomenei, suteikti 

manifestantø veiksmams partijai palankià kryptá buvo nesëkmingas. Galingas 

þmoniø srautas, iðsiliejæs á Tbilisio gatves, kitus miestus, visà Gruzijà, buvo 

nesulaikomas. Visuose mitinguose bei eisenose dominavo vienas lozungas – „Gruzija 

turi bûti tik nepriklausoma!“ Þmonëms atsivërë akys. Ir ne tik Gruzijoje. Gedulo 

eisenos dalyviai Vilniuje balandþio 23 d. suprato – laisvës nei gruzinams, nei 

lietuviams, nei bet kuriai kitai pavergtai tautai Kremlius dovanoti nesiruoðia. Ar 

ne tai liudija TSRS AT deputatø suvaþiavimas, kuriame visiðkai nesiskaitoma su 

pavergtø tautø interesais? Ar netolimos praeities ir Tbilisio ávykiai nebyloja, kad 

komunistinës valdþios rafinuota klasta gali ágauti þiauriausios prievartos formas? 

Tikslo siekiama vieno – þûtbût iðsaugoti ilgus deðimtmeèius kurtà antihumaniðkà 

sistemà. 

Vieðint Tbilisyje didþiausià áspûdá padarë gruzinø ásitikinimas – laisvæ iðkovosim 

tik bendromis visø pavergtø tautø pastangomis. Paskutinë ir þiauriausia pasaulyje 

imperija nesulaikomai þlunga. 

Tbilisis, ANDRIUS TUÈKUS 




484 

LIETUVOS OKUPACIJA PRISIMINTA TBILISYJE 

Birþelio 11 d. Iljos Èavèavadzës draugija, reikðdama solidarumà lietuviø tautai, 

Tbilisyje organizavo mitingà, skirtà Lietuvos okupacijos 49-osioms metinëms prisiminti. 

Mitingas vyko Tbilisio centre, Rustavelio prospekte, ir truko tris valandas. 

Dalyvavo apie 5 tûkstanèiai þmoniø. Kalbëjo per 20 oratoriø, tarp jø – buvæ 

politiniai kaliniai, dvasinës akademijos prorektorius, istorikai, juristai, tarp mitingo 

dalyviø buvo sveèiø ið Armënijos ir Lenkijos. Plaikstësi lietuviø tautinës vëliavos, 

buvo iðkeltas didþiulis plakatas su uþraðu „Tegyvuoja laisva Lietuva!“ Mitingui 

pirmininkavo Zurabas Èavèavadzë.

A.TERLECKAS. DËL PROVOKACINIØ ATSIÐAUKIMØ 

Iljos Èavèavadzës draugijos valdyba mitingo dalyviø vardu pasiuntë tokio turinio 

telegramà: „Vilnius, Lietuvos Laisvës Lygai. Broliai lietuviai! Iljos Èavèavadzës 

draugijos organizuoto mitingo dalyviai solidarizuojasi su lietuviø tautinio 

iðsivadavimo judëjimu. Tegyvuoja laisva Lietuva! Tegyvuoja laisva Gruzija!“ 



TELEGRAMA IÐ BACHÈISARAJAUS 

GENOVAITË ÐAKALIENË 

MES, KRYMO TOTORIAI, REMIAME TEISËTÀ LIETUVIØ TAUTOS REIKALAVIMÀ 

PRIPAÞINTI GENOCIDU 1941 METØ BIRÞELIO 14 D. MASINES DEPORTACIJAS, 

ANULIUOTI GËDINGÀ MOLOTOVO–RIBENTROPO SANDËRÁ IR SUTEIKTI LIETUVAI 

SUVERENITETÀ IR NEPRIKLAUSOMYBÆ. 

IÐREIÐKIANT SOLIDARUMÀ LIETUVIØ TAUTAI, ÐIØ METØ BIRÞELIO 14-ÀJÀ BACH- 

ÈISARAJAUS MIESTE ÁVYKS MITINGAS, SKIRTAS 1941 METØ TRAGEDIJAI. 

KRYMO TOTORIØ NACIONALINIO JUDËJIMO 

1989 m. birþelio 13 d. BACHÈISARAJAUS RAJONINË TARYBA 


VILNIUS, 1989 M. LIEPOS 2 D. NR. 14(19). 

DËL PROVOKACINIØ ATSIÐAUKIMØ 


LLL Tarybos narys 

Pastaruoju metu Lietuvoje vis daþniau pasirodo Lietuvos laisvës lygos vardu pasiraðyti 

lapeliai rusø kalba, kurie grubiai áþeidinëja kitatauèius, grasina juos iðvaryti 

ið Lietuvos ar net iðþudyti. Vienas tokiø lapeliø birþelio 21 d. buvo parodytas 

per TV „Atgimimo bangà“. Sàjûdþio atstovams patarus vieðai paneigti tø lapeliø 

ryðá su LLL, birþelio 27 d. paskambinau á LKP CK ten dirbanèiam buvusiam „Vakariniø 

naujienø“ redaktoriui A.Semaðkai. Pasiûliau per televizijà ar spaudà pasmerkti 

ðià provokacijà ir tautinës nesantaikos kurstymà, prisidengus LLL vardu. 

Po pusvalandþio man telefonu buvo atsakyta, kad LKP CK nerandàs reikalo reaguoti 

á kiekvienà ðmeiþikiðkà raðiná. 

Tà paèià dienà buvau pakviestas á Respublikos prokuratûrà pasiaiðkinti dël 

minëtø faktø. Taèiau ir ten mane tik apklausinëjo, bet neleido pareikðti oficialø 

protestà LLL vardu. 

485


Susidariau nuomonæ, kad tam tikros jëgos Lietuvos administracijoje yra suinteresuotos 

minëtø lapeliø pagalba palaikyti konfrontacijà tarp LLL ir kitatauèiø 

Lietuvos gyventojø, diskredituoti mûsø organizacijà visuomenës akyse. 

Ðià tendencijà patvirtina LKP Vilniaus miesto komiteto biuro birþelio 23 d. 

pareiðkimas „Vakarinëse naujienose“ dël birþelio 11 d. Kalnø parke sudeginto 

raudono audeklo (ne TSRS valstybinës vëliavos) ir tarybinio kario uniformos. Gerai 

þinodama, kad mitingà Kalnø parke organizavo ne LLL, o Lietuvos nepriklausomybës 

sàjunga ir kad sudeginimo aktà ávykdë ne LLL nariai, LKP dezinformuoja 

visuomenæ ir sàmoningai sëja nepasitikëjimà Lietuvos laisvës lyga. 

Vilnius, 




486 

K R E I P I M A S I S 

Á LENKØ TAUTÀ, VISUS GEROS VALIOS 

LENKIJOS PILIEÈIUS 

Broliai ir seserys lenkai, 

1939 metø rugpjûèio 23 dienà hitlerinë Vokietija ir stalinistinë Rusija pasidalino 

Rytø Europà á átakos zonas. Lenkø tauta, kaip ir lietuviø, latviø, estø, suomiø, 

ukrainieèiø, moldavø tautos, vienodai nukentëjo naciø-bolðevikø suokalbio pasekmëje. 

Patekusi á Vokietijos átakos zonà, tais paèiais 1939 metais Lenkija patyrë skaudþià 

nelaimæ – nacistinës Vokietijos kariuomenë áþengë á jos teritorijà ir prasidëjo 

II-asis pasaulinis karas. Neliko nuoðalyje ir kitas tautø budelis – bolðevikinë-stalinistinë 

Rusija. Prabëgus 17 dienø, t.y. rugsëjo 17 dienà, jos tankai neteisëtai ásibrovë 

á nepriklausomos Lenkijos teritorijà. Bolðevikø okupuotoje Lenkijos dalyje, kaip 

ir naciø okupuotoje, prasidëjo masinis lenkø tautos genocidas, nusineðæs á kapus 

tûkstanèius gyvybiø. Katynëje á mirties duobæ krito ne tik lenkai, bet ir lietuviai. 

Suprasdami jûsø skausmà ir liûdesá, jausdamiesi vieno likimo tauta, kuri dviejø 

budeliø dëka prarado savo valstybingumà, mes, lietuviai, reiðkiame savo solidarumà 

su jumis, lenkais, ðios skaudþios netekties ir gedulo dienà. Mûsø tautas 

riða ne tik istorija, bet ir bendri siekiai. Todël ir ateityje vienykime savo paþangiàsias 

jëgas kovoje uþ mûsø ir jûsø laisvæ. Telaimina jus Visagalis ðventoje kovoje uþ 

laisvæ ir demokratijà. 


1989 m. rugsëjo 14 d. LIETUVOS HELSINKIO GRUPË

LIETUVOS KRIKÐÈIONIØ DEMOKRATØ SÀJUNGA 


LIETUVOS POLITINIØ KALINIØ GELBËJIMO KOMITETAS 

LIETUVOS HUMANIZMO IR PAÞANGOS PARTIJA 

LIETUVOS KORPORACIJA „NEO-LITHUANIA“ 

LIETUVOS ÞALIØJØ PARTIJA 

LIETUVOS SAVITARPIO PAGALBOS SÀJUNGA 

LIETUVOS SOCIALDEMOKRATØ PARTIJA (POLITINË TARYBA) 

LABORA 




A. POÐKA. LLL IR ÞYDØ BENDRUOMENËS PROJEKTAS TELÐIUOSE 


IR ÞYDØ BENDRUOMENËS PROJEKTAS TELÐIUOSE 

ARÛNAS POÐKA 

Lietuvos laisvës lygos Telðiø skyriaus pirmininko Gintaro Ðidlausko ir Telðiø þydø 

bendruomenës vadovo Zuzmano Ðapiro iniciatyva 1989 m. buvo ágyvendintas 

bendras Laisvës lygos ir Þydø bendruomenës projektas – spalio mën. 15 d. prie 

buvusios pasaulinës reikðmës Telðiø þydø Talmudo aukðtosios dvasinës mokyklos 

(akademijos) Jeðivos pastato atidengta memorialinë lenta, kurioje iðkaltas uþraðas 

lietuviø ir þydø kalbomis: „Ðiame pastate nuo 1873 m. iki 1941 m. veikë 

pasaulinio masto aukðtesnioji þydø dvasinë mokykla“. Paminklinës lentos autorius 

– Alfonsas Priðmantas. 

Telðiai buvo vienas reikðmingiausiø pasaulyje þydø religinio mokymo centrø. 

Ðioje aukðtojoje þydø rabinø mokykloje buvo iðrasta Toros Telðiø studijavimo metodika, 

kuri buvo þinoma ir pripaþástama visoje Europoje. Ir dabar, ruoðiant þydø 

dvasininkus, ji tebenaudojama. 

Telðiø Jeðivà – didþiàjà mokslo akademijà – ásteigë didysis rabinas gaonas Elizeras 

Gordonas, kurio pëdomis pasekë jo þentas, Roðo Heijeðivos rabinas Dþozefas 

Leiba Blochas. Jie Telðiuose sukûrë pasaulinio garso þydø dvasiná centrà ir 

pakylëjo Telðiø Jeðivà iki vyriausiojo Toros ðviesulio Europoje. Jie ávedë þymiàjà 

mokymosi, gilaus supratimo ir sielos bei ðirdies tyrumo sistemà. Ði didþioji Jeðiva 

iðleido didþiausius Izraelio rabinus ir mokytojus. Jos principai garbinami ir intensyviai 

taikomi visame pasaulyje. 

1936 metais Jungtinëse Amerikos Valstijose, Niujorke iðleista knyga „Rabbinal 

College Telshe, Lithuania“. Joje Telðiø Jeðivos rektorius Aaronas D. Burackas 

raðë: „Jeðiva – dvasinës iðminties ir þinojimo ðaltinis, kuris visoje mûsø istorijoje 

iðsaugojo mûsø nacijà ir iðlaikë jai gyvybæ. Tai mûsø gyvenimo, mûsø die- 

487


nø ðaltinis. Tai þiburys, nuðvieèiantis Izraelio kelià per kanèiø ir persekiojimø 

ðimtmeèius“. 

Telðiø Jeðiva buvo pripaþinta viena didþiausiø tikybiniø mokyklø mokslo ástaigø 

visame pasaulyje. Telðiuose veikusi þydø dvasinë akademija per visà savo egzistencijos 

laikà iðleido keletà tûkstanèiø mokiniø. Á Telðiø rabinø dvasinæ akademijà 

atvaþiuodavo studijuoti ið viso pasaulio ir tai teikë garbæ ne vien ðiai mokslo 

ástaigai, bet ir paèiam Telðiø miestui. 

Ði þydø mokslo ástaiga buvo suskirstyta á 4 kursus. Kiekviename kurse tekdavo 

mokytis ne maþiau kaip 2 metus. Prie jos veikë 4 klasiø parengiamoji mokykla 

Mechina su 4–5 mokslo metø programa. Jeðivoje buvo dëstoma Biblija ir Talmudas 

su þymiausiais komentarais. Èia buvo teikiamos plaèiausios þinios ið þydø 

jurisprudencijos ir tikybos filosofijos. Mechinoje buvo dëstoma ir lietuviø kalba 

bei elementariausi pasaulietinio mokslo dalykai. Aukðèiausiame Jeðivos skyriuje 

– Kaulel Rabosim – rabinø studentø skaièius siekdavo keliolika þmoniø, o visoje 

Jeðivoje, kartu su parengiamuoju skyriumi – apie 400–500 jaunuoliø. Telðiuose 

1920 metais buvo ákurta pirmoji Lietuvoje þydø mergaièiø gimnazija Javnë. Prieð 

karà vyriausiasis Lietuvos þydø rabinas gyveno Telðiuose. Mieste veikë kelios 

sinagogos ir maldos namai, þydø mokytojø seminarija. 

Vokieèiø okupacijos metais beveik visiðkai sunaikinta Telðiø þydø bendruomenë. 

Telðiø Jeðivos vadovai sunaikinti ne ið karto – jie turëjo matyti, kaip þûsta jø 

tautieèiai. D.L.Blochui nukirsta galva. 

Sovietinës okupacijos metais ilgà laikà ðiame buvusios Jeðivos mûriniame raudonø 

plytø pastate veikë „Minijos“ liaudies kûrybos gaminiø susivienijimo Plungës 

ámonës Telðiø cechas. Vëliau gaisras já nuniokojo. Ðiuo metu pastatas nenaudojamas. 

Esama planø já restauruoti ir árengti Telðiø, o galbût Þemaitijos þydø muziejø. 

Ðá istoriná ir þydø religijai bei kultûrai reikðmingà objektà daþnai lanko Izraelyje, 

JAV, kitose valstybëse gyvenantys rabinai, þydø ekskursijos ið viso pasaulio. 

Paminklinæ lentà atidengë Lietuvos laisvës lygos tautinës tarybos pirmininkas 

Antanas Terleckas. Kalbëjo minëjimui pirmininkavæs Lietuvos laisvës lygos Telðiø 

skyriaus vadovas Gintaras Ðidlauskas, supaþindinæs susirinkusiuosius su rabinø 

seminarijos istorija, apþvelgæs lietuviø ir þydø kartu nueità kelià, A.Terleckas, 

kuris, kreipdamasis á iðkilmëse dalyvaujanèius þydø tautybës Lietuvos gyventojus, 

ragino juos nepasiduoti Lietuvai prieðiðkø jëgø sàmoningai kurstomai 

antisemitinei propagandai ir neemigruoti ið Lietuvos, Telðiø þydø bendruomenës 

pirmininkas Zuzmanas Ðapiro, Þydø kultûros draugijos atstovai ið Ðiauliø, mokytoja 

ið Varniø Dora Tallat-Kelpðienë. Á memorialinës lentos atidengimo iðkilmes 

susirinko apie 300 þmoniø. Minëjimo pabaigoje sugiedota Tautiðka giesmë. Á 

iðkilmes kviesti Telðiø rajono valdþios atstovai neatvyko. 

Lietuvos laisvës lygos Telðiø skyriaus nariai ir Telðiø þydø bendruomenës atstovai 

parengë, pasiraðë ir Lietuvoje bei uþsienyje iðplatino bendrà pareiðkimà 

„Keliamës ið kultûros griuvësiø“. 1989 m. spalio 14 d., paminklinës lentos atidengimo 

iðvakarëse, ðis tekstas buvo iðspausdintas „Telðiø laikraðtyje“: 

488

A. POÐKA. LLL IR ÞYDØ BENDRUOMENËS PROJEKTAS TELÐIUOSE 

„Lietuvius ir þydus sieja keliø ðimtø metø bendro gyvenimo po Lietuvos dangumi 

patirtis. 

Telðiø istorijoje þydai suvaidino ypatingà vaidmená. Dar 1937 m. mieste gyveno 

60 procentø lietuviø ir 40 procentø þydø. Ðiuo metu mieste jø likæ tik keli, todël 

tuo didesnæ reikðmæ ágyja jø gyvenimo èia, jø kanèios ir tragedijos áamþinimas. 

Natûralu, kad pirmieji tuo susirûpino keli mûsø mieste gyvenantys þydai. Rengiamasi 

áamþinti hitlerinës okupacijos metais sunaikintø þydø atminimà keliose 

rajono vietose: Geruliuose, Vieðvënuose, Varniuose, Rainiuose, Telðiø þydø kapinëse 

ir buvusiame gete. Remiami savo broliø, gyvenanèiø JAV, mûsø miesto þydai 

uþsakë 6 paminklinius akmenis masinio naikinimo vietose pastatyti. Darbai 

pradëti tik Rainiuose, taèiau jiems trûksta operatyvumo, o Geruliuose dirbama ne 

pagal numatytà projektà. Reiktø suprasti, jog tai ne eilinë gamybinë uþduotis ir ne 

internacionalinë parama. Juk yra bendraþmogiðkosios vertybës, jungianèios skirtingiausias 

tautas. 

Ðiuo konkreèiu atveju trûksta elementaraus dëmesingumo, geros valios ir ið 

ðios þemës ðeimininkø – lietuviø. 

Visiðka prieðingybë – þydø tautos dëmesys bendro gyvenimo su lietuviais laikotarpio 

kultûrai ir istorijai. Ðtai keletas faktø. 

Izraelyje, netoli Jeruzalës, yra Telðiø miestelis, kuriame gyvena tik iðeiviai ir jø 

palikuonys ið Telðiø. Taigi yra dveji Telðiai: þemaièiø ir þydø. Iðeiviø ið Telðiø 

palikuonys, gimæ jau Izraelyje, puikiai kalba ir raðo lietuviðkai. Ðitaip, matyt, iðreiðkiama 

pagarba þemei, kuri jø seneliams tapo gyvenimo ir mirties vieta. Ðita 

þemë – Lietuva. 

Klyvlende veikia rabinø seminarija, kuri Telðiuose veikusios seminarijos garbei 

taip ir vadinasi: Telðiø rabinø seminarija. Ádomu, kad Klyvlende veikianti rabinø 

seminarija pastatyta pagal buvusios Telðiø rabinø seminarijos projektà (dabar – 

Plungës „Minijos“ liaudies kûrybos gaminiø ámonës Telðiø cechas). 

Tel Avivo miesto kapinëse stovi paminklas sunaikintiems Telðiø þydams atminti. 

Paskaièiuota, kad hitlerinës okupacijos metais vien mûsø rajone sunaikinta 

apie 14 tûkstanèiø þydø. 

Izraelyje iðleista knyga apie Telðius. Knyga aprëpia pastarojo ðimtmeèio miesto 

istorijà. 

Izraelyje auga parkas, kuriame kiekvienam lietuviui, padëjusiam ir gelbëjusiam 

þydus, pasodinta po medá. Prie kiekvieno medþio pritvirtinta lentelë su gelbëtojo 

pavarde. Daug lietuviðkø pavardþiø. Ir ðiandien aktyviai ieðkoma dar neþinomø 

lietuviø, padëjusiø þydø tautai sunkià jai valandà. 

Objektyvumo dëlei, kad ir kaip bûtø skaudu, bûtina pasakyti: lietuviai irgi yra 

prisidëjæ prie þydø pogromø. Tai bene juodþiausias bendro lietuviø–þydø gyvenimo 

puslapis. 

Anksèiau paminëtø faktø ðviesoje apgailëtinai atrodo þydø kultûros ir tragedijos 

áamþinimo mieste darbai, kurie praktiðkai nejuda ið vietos. O ðià vasarà buvo 

asfaltu uþpiltas takas, iðmintas per þydø kapines. Nepagarba – akivaizdi. 

489


Telðiuose lankæsi keli rabinai ið JAV iðvyko nusiminæ ir nustebinti vienos tautos 

abejingumo kitai. Liûdniausia, kad ið keliø atsakingø asmenø neatsakingumo 

susidaroma nuomonë apie visà tautà. Juk viskà sutvarkyti ir áprasminti ne keliø 

èia gyvenanèiø þydø jëgoms. Tuo labiau, kad jø sumanymai nëra jau tokie grandioziðki: 

sutvarkyti kapines ir áamþinti masinio genocido vietas. Ir dar: bûtina 

nedelsiant sugràþinti Sinagogos gatvës vardà dabartinei Germanto gatvei. 

Spalio mënuo Respublikoje skelbiamas þydø paminkø apsaugos mënesiu. Tikimës 

rimtos ir dalykiðkos paramos ið rajono vadovø. 

Lietuvoje, kaip niekur kitur, þydai jautësi lygiateisiais gyventojais, turëjusiais 

visapusiðkas sàlygas puoselëti savo kultûrà. 

Lietuviams nebus gera gyventi savo valstybëje, jei nebus gera gyventi ðalia jø 

kitø tautybiø þmonëms. 

Paskutinieji deðimtmeèiai abiem tautoms, gyvenanèioms Lietuvoje, lëmë panaðø 

likimà: lietuviams – visko, kas tautiðka ir nacionalu, griovimà ir naikinimà, o 

þydai buvo vadinami nieko nesakanèiu tarybiniø pilieèiø vardu. Tad ir keltis ið 

kultûros griuvësiø reikia bendromis jëgomis.“ 

Pareiðkimà pasiraðë Lietuvos laisvës lygos Telðiø skyriaus nariai GINTARAS 

ÐIDLAUSKAS, KAZYS ÐALKAUSKAS ir VYTAUTAS KNEITA bei Telðiø þydø bendruomenës 

atstovai ZUZMANAS ÐAPIRO ir BERELIS ÐMUILOVIÈIUS. 

Ðis bendras lietuviø ir þydø pareiðkimas neliko nepastebëtas. Nors jis nebuvo 

kaip nors vieðai komentuojamas nei respublikinëje, nei vietinëje spaudoje, taèiau 

po jo publikavimo þenkliai paspartëjo jame iðvardinti bûtini atlikti darbai, áprasminantys 

þydø gyvenimà ir katastrofà Telðiø rajone. 

Lietuvos laisvës lyga nuo pat ásikûrimo iki ðios dienos tiek gyvu pavyzdþiu, 

tiek savo tekstais (prisiminkime vien Laisvës lygos vadovo Antano Terlecko publikacijas 

lietuviø–þydø santykiø tema pogrindþio spaudoje) siekë kuo artimesniø 

ir bendraþmogiðkesniø santykiø tarp lietuviø ir kitø mûsø valstybëje gyvenusiø 

ar tebegyvenanèiø tautø atstovø. Tai vaizdþiai liudija, jog patriotizmas neatsiejamas 

nuo pagarbos kitoms tautoms. 

Lietuvos laisvës lyga niekuomet nebuvo apkaltinta separatizmu, antisemitizmu, 

nacionalinës nesantaikos kurstymu ir kitomis kai kuriems nacionaliniams (ið 

tikrøjø – pseudonacionaliniams) judëjimams neretai bûdingomis ydomis. Nebent 

provokaciniais sumetimais tai bandydavo inspiruoti KGB, taèiau ðios pastangos 

bûdavo bevaisës. 

Lygos siekiams pritarë Lietuvoje gyvenanèiø skirtingø tautybiø þmonës. Laisvës 

lygai ávairiu laiku priklausë lietuviai, rusai, lenkai, þydai, þemaièiai… 


490

RENGINYS NE DËL RENGINIO 

VYTENIS TYLÛNAS 

Renginiø Telðiuose dabar lyg ir netrûksta. Taèiau toks, koks ávyko praëjusá sekmadiená, 

turbût pirmas. Ne þmoniø gausumu jis pasiþymëjo, o savo prasme. Lietuvos 

laisvës lygos Telðiø grupë kartu su Þydø kultûros draugija surengë memorialinës 

lentos prikabinimà prie buvusios aukðtesniosios þydø dvasinës mokyklos. 

Ji veikë iki 1941 metø. Stalino ir Hitlerio kruvinos politikos dëka mokykla 

buvo uþdaryta, ðimtai ir tûkstanèiai jos mokiniø, pasekëjø nuþudyta. Negalima 

sakyti, kad budeliðkai elgësi tauta prieð tautà. Faðistai buvo gudrûs – tiesiogiai 

rankø nenorëjo teptis. Lietuvoje jie surado lietuviø iðgamø, Latvijoje – latviø, Rusijoje 

– rusø… Ðiandien visa tai reikia pripaþinti, taèiau jokiu bûdu neteigti, kad 

dël baisiø skerdyniø kaltos tautos. 

Sekmadieninis renginukas Telðiuose tarsi árodë, kad mums reikia vienytis, taikytis, 

o ne ieðkoti kokiø nors „kabliø“. Pertvarka, dvasinis atgimimas, pagaliau 

lietuviø, kaip valstybinës kalbos, ástatyminis átvirtinimas, pilietybës ástatymo siekimas 

nereiðkia jokios diskriminacijos. Lietuva – uþ Lietuvà su visais jai gero norinèiais 

gyventojais. 

Nemanau, kad ðitai ásisàmonino tik Laisvës lyga, organizavusi memorialinës 

lentos pritvirtinimà prie buvusios rabinø mokyklos, kurioje dabar ásikûræs „Minijos“ 

liaudies kûrybos gaminiø ámonës Telðiø cechas. Kiekvienas doras Lietuvos 

gyventojas supranta, kad laikas iðtraukti ið uþanèio akmenis. Tik kartu eidami 

pasieksime laisvæ ir nepriklausomybæ. Aiðku, renginio organizatoriai galëjo þinoti, 

kad Telðiø valdþia jau rûpinasi þydø tautos atminties áamþinimu. Taèiau minioje 

nesimatë Rajono vykdomojo komiteto atstovø. Vël bus kalbos, kad Tarybø 

valdþia… 

Neþinau, kiek buvo neramumø dël ðio renginio. Tik viena jau dabar aiðku, kad 

tai buvo geranoriðkos kalbos ir siekiai. Be reikalo bûgðtauta dël Lietuvos laisvës 

lygos respublikinës tarybos nario A.Terlecko. Jis pakalbëjo taip, kad ne vienas 

telðiðkis net aðarà nubraukë. Gyventi reikia ðiandiena ir vertinti viskà realiai. Vien 

kalbomis sotûs nebûsime. Palankiai þmoniø buvo sutiktos Lietuvos persitvarkymo 

sàjûdþio Telðiø tarybos pirmininko V.Petraièio, pensininko Z.Ðapiros, mokytojos 

D.Tallat-Kelpðienës kalbos. 

Taèiau ar viskà pavyko pasakyti, visus prisiminti, kurie aukojosi dël þydø tautybës 

þmoniø? Tyliu. Tuo laiku, kada ðûviai skambëjo ir lietuvis kruvinosi rankas, 

kiti lietuviai gelbëjo þydus. Jie irgi liko þmonëmis. Ðiandien ir jø vardus reikëtø 

pagarsinti. Tik kas atras? Maèiau, kaip prie buvusios rabinø mokyklos verkë senyva 

moteris. Ji gelbëjo þydus nuo faðistø, taèiau niekas dabar apie tai neprisimena. 

Nereikia stabø, didvyriø, taèiau þmoniðkumo pamirðti nevalia. Toks jis buvo 

ir liks tarp þmoniø. Tikras. Mes didþiuojamës, kad Lietuva, Pabaltijys iðliko vienu 

ið tokiø kraðtø, kur nepripaþástamas þydø, kitø tautø þmoniø niekinimas. Galime 

491


pasijuokti ið þemaièiø, suvalkieèiø, kartais ir þydø, bet tai turi likti tik nekaltas 

jumoras, kurá visi suprantame. Mes esame Respublika, valstybe dabar reikëtø jà 

vadinti, kurioje visiems po saule vietos pakanka. Skriaudos, kurios buvo, ir man, 

ir tau skaudþios. Mes galime tik jas bendrai prakeikti ir pareikalauti atsakomybës. 

Renginys, kuris ávyko praëjusio sekmadienio popietæ, stimulas visiems susiburti 

ir neleisti, kad bûtø pamirðta praeitis, ignoruojama dabartis. 

TELÐIØ LAIKRAÐTIS, 

1989 M. SPALIO 19 D., NR. 126. 

492 

Á LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBÆ 

Nuoðirdþiai sveikiname formalø Lietuvos valstybingumà – bûtinà þingsná kelyje á 

visiðkà nepriklausomybæ. Ðis þingsnis priartina Jûsø, taip pat ir mûsø laisvæ. Priartina 

tà laikà, kada galutinai bus atmestas komunizmas, pasitrauks okupacinë 

tarybinë kariuomenë ir þlugs plëðikiðka imperija. Jis priartina savo valdþios savame 

demokratiðkame kraðte laikà. To jums ir sau ðirdingai linkime. 

Kreipiamës á dabartinæ Lenkijos valdþià, praðydami kuo greièiau pripaþinti 

atgimusià Lietuvos valstybæ bei jos sienas. Uþmegzti su ja diplomatinius ir lygiateisius 

tarpvalstybinio bendradarbiavimo santykius. Ðiam þingsniui mus ápareigojo 

keliø amþiø bendri lenkø–lietuviø dþiaugsmai ir vargai. 

Lenkija, KOVOJANÈIO SOLIDARUMO PIRMININKAS 

1990 m. kovo 18 d. KORNELIJUS MAROVIECKIS 



NUO BALTIJOS IKI JUODOSIOS, 

BET NE 

NUO VYTAUTO DIDÞIOJO IKI 

ALGIRDO BRAZAUSKO. 

BALTOSLAVIJA? 

LIETUVA, LATVIJA, LENKIJA, GUDIJA, UKRAINA… 

Þurnalistas TADAS VYTARAS kalbasi su Lietuvos laisvës lygos lyderiu ANTA- 

NU TERLECKU. 

Su Antanu Terlecku mes – Vilniaus universiteto akademinës grupës kolegos. Jis 

buvo gruporgas, o að, bene vienintelis grupëje, iðvengiau komjaunimo. Vëliau já

TAUTINIAI SANTYKIAI IR GEOPOLITIKA. NUO BALTIJOS IKI JUODOSIOS... 

iðgurino ið komjaunimo, o mane uþ politiná nepaklusnumà geidë iðtrenkti ið Universiteto, 

norëjo atiduoti á sovietinæ armijà. Kaip ten buvæ bebuvæ, abu baigëme 

universitetà, gavome tos paèios specialybës diplomus. 

Antanas uþ disidentinæ veiklà vienuolika metø praleido kalëjimuose, lageriuose, 

o man, kaip daugeliui mûsø kartos vyrukø, „profilaktiðkai“ teuþteko keliø savaièiø. 

Mûsø bendravimas ir anais laikais, ir dabar nenutrûko. Tad ðis pokalbis nebus 

oficialus, kai kur prasiþengsime formalioms interviu tradicijoms. 

– Antanai, vieni Tave laiko didþiu Lietuvos patriotu, në per nago juodymà nekeièianèiu 

savo paþiûrø. Antri – amþinu opozicionieriumi, populiarumo ieðkanèiu gatvës rëksniu, 

dovanok, net politiniu paranojiku. Treti, apsaugok Vieðpatie, ásitikinæ: Tu – KGB 

agentas. 

– Kà Tu apie mane galvoji? Pasakyk vieðai. 

– Kad Tu nebuvai kokios nors þvalgybos agentas, esu ásitikinæs. O Tavo veikla… Kartais 

kelia susiþavëjimà, deja, retstykiais ir ironiðkà ðypsenëlæ. Nesupykai? 

– Uþ atvirumà að nepykstu. Pats toks esu. 

– Antanai, Tu turi retà savybæ. Tartum koks burtininkas ar pranaðas daþnai nuspëji 

ateities ávykius. Net tokius, kuriø jokie politikai nenumato. Pasakyk, kokià Tu vaizduojiesi 

Lietuvà ðio ðimtmeèio pabaigoje, kitame amþiuje, na ir, tarkime, po ðimto ar daugiau 

metø? 

– Nei að burtininkas, nei pranaðas. Tiesa, mano draugai sako, esà turiu intuityvià 

uoslæ. Bûna ir eiliniø gydytojø praktikø, sugebanèiø tiksliau nustatyti diagnozæ 

uþ profesorius, bet nemokanèiø gydyti ligoniø negaliø. Atvirai ðnekant ir að 

pats paslapèiomis ðitaip apie save pamintiju. Bet visa tai tikriausiai, Tadai, neádomu. 

O dël Lietuvos ateities noriu pabrëþti ðtai kà: jokia Baltijos valstybiø – Lietuvos, 

Latvijos, Estijos – karinë sàjunga niekada nebus pajëgi atsispirti jëga nei prieð 

Rusijà, nei prieð Vokietijà, netgi prieð Lenkijà. 

Savotiðkos Baltijos valstybiø antantës buvo bandomos kurti ir prieð karà. Ðios 

idëjos neatsisakoma ir dabar. Deja, visos derybos apèiuopiamø, konkreèiø rezultatø 

nedavë anksèiau, nematyti jø ir ðiandien. Ta proga verta prisiminti: pokario 

rezistencijos kovose þuvo daugiau geriausiø tautos sûnø ir dukrø, negu Lietuva 

prieð karà, taikos metais, ið viso turëjo kariuomenës. Vieni suomiai, nors jø siena 

su SSRS buvo ilgesnë nei visø trijø Baltijos valstybiø ir kariuomenë kur kas maþesnë, 

sugebëjo ginklu apginti savo nepriklausomybæ prieð tà milþinà molinëmis 

kojomis. 

– Kalevalos sûnûs pelnë narsiausiø dvideðimto amþiaus kariø vardà. 

O dabar turbût vienas Vieðpats þino, ar pasaulá kada nors sudrebins naujas pasaulinis 

karas, gal branduolinis, jau paskutinysis. 

– Tàsyk ateitø ir Paskutiniojo teismo diena. Ne Vieðpats Dievas, o pragaro liuciferis 

ðito tegali linkëti. 

– Juokai juokais, taèiau Rusijoje atvirai á valdþià verþiasi bolðevikuojantys komunistai. 

Vokietijoje galvas kelia faðistuojantys revanðistai. Kas gali iðpranaðauti, kokios jëgos paims 

493


valdþià Rusijoje po Boriso Jelcino ar Vokietijoje po Helmuto Kolio? B.Jelcinas konstitucijà 

– prezidento frakà pasisiûdino sau, o gal po keleriø metø já uþsivilks kaþkoks V.Þirinovskis. 

– Po keleriø, keliasdeðimties metø, pavyzdþiui, kaip Tu sakei, po ðimtmeèio? 

Að turiu vienà idëjà. Tikriausiai vieniems ji atrodys idëja fiks, antriems – fantasmagoriniu 

regëjimu, tretiems – net kliedesiu. 

– Ádomu. 

– Baltoslavija. 

– Koks tai bûtø dar negirdëtas darinys? 

– Penkios visiðkai nepriklausomos valstybës – Lietuva, Latvija, Gudija (Baltarusija), 

Lenkija ir Ukraina sukuria bendrà gynybinæ organizacijà. 

– O kitos valstybës, pavyzdþiui, Estija, ar negalëtø ásijungti á tokios gynybinës sàjungos 

kontekstà? Kaip suprantu, tokia sàjunga bûtø panaði á NATO. 

– Asociatyviomis ar tikrosiomis narëmis vëliau galëtø tapti ir Estija, Rumunija, 

Moldova, Bulgarija, Slovakija, Èekija, Vengrija. Tokià gynybinæ sutartá, þinoma, 

turëtø lydëti itin grieþtas tarpusavio nepuolimo, teritorinio nelieèiamumo susitarimas. 

– Trauk jà velniai, tà Tavo Baltoslavijà. Pavadinimas manæs neþavi. Be to, kai kurios 

Tavo minëtos ðalys rengiasi tapti NATO narëmis. Pavyzdþiui, Lenkija realiai siekia bûti 

pilnateise NATO partnere. Kitos minëtos valstybës, kas þino, vienokiomis ar kitokiomis 

sàlygomis gali ásijungti á vadinamàjà Nepriklausomø Valstybiø Sandraugà. Kas tada liks 

ið Tavo Baltoslavijos? 

– Nieko tragiðko. Tos valstybës, kurios sudarytø bendrus karinius blokus su 

kitomis sàjungomis, suprantama, turëtø pasitraukti ið Baltoslavijos gynybinës organizacijos. 

O jeigu ir ne… Imkime, pavyzdþiui, Prancûzijà. Ji sukûrë savo branduoliná 

ginklà, iðëjo ið NATO karinës organizacijos. Taèiau ðios ðalies politiniai, 

ekonominiai ryðiai su kitomis NATO ðalimis nepasakyèiau, kad bûtø susilpnëjæ. 

Þinoma, apie savo ketinimà iðeiti ið Baltoslavijos kiekviena valstybë turëtø praneðti 

nustatytu laiku, pavyzdþiui, prieð metus. Tai bûtina, nes likusios Baltoslavijos 

ðalys privalëtø reorganizuoti savo gynybinæ struktûrà, sistemà. 

– Vis Baltoslavija, Baltoslavija. 

– Nors sako, esu kietakaktis, atkarus, bet ne oþys. Ir dël Tau nepatinkanèio pavadinimo 

nesiginèysiu. Galima tà gynybinæ santarvæ ar sandorà arba sàjungà ir kitaip 

pakrikðtyti. Svarbu esmë. O ta esmë tebûtø viena: bet kokia ginkluota agresija bent 

prieð vienà ið penkiø minëtø valstybiø turëtø bûti laikoma visos sàjungos uþpuolimu. 

Ir visos jai priklausanèios ðalys pagal savo iðgales privalëtø atsakyti ginklu. 

– Lietuvoje, Latvijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje ir Ukrainoje kartu paëmus yra gerokai 

daugiau nei ðimtas milijonø gyventojø. Kas iðdrástø paliesti tokià karinæ santarvæ? 

Tik mano galva, ji negalëtø susikurti anksèiau negu ðio ðimtmeèio paèioje pabaigoje 

arba ateinanèiame amþiuje. Kas dar jungtø Tavo ásivaizduojamà Baltoslavijà? Tarp ðiø 

valstybiø yra didþiuliai skirtumai. Socialiniai, politiniai, ekonominiai. O kà èia slëpti, ir 

buvæ bei tebesantys prieðiðkumai. Kartais blogi draugai ir gerà iðveda ið kelio. 

494


– Taip, þinoma. Paikas draugas pavojingesnis uþ neprieteliø. Visos á tokià karinæ 

santarvæ áeinanèios valstybës turëtø iðlaikyti absoliutø suverenitetà, visiðkà nepriklausomybæ 

visose srityse, iðskyrus gynybà. Mums nenaudinga, netgi þalinga 

bûtø sekti Vakarø ðaliø integracijos, Mastrichto susitarimo pavyzdþiu. Bent jau 

pirmaisiais metais po bendrosios gynybinës sutarties sudarymo. Turëtø iðlikti ir 

nacionalinë valiuta, kiti visiðkai savarankiðkø valstybiø faktoriai, poþymiai. Galima 

bûtø ir ðiek tiek, labai neþymiai pakoreguoti kuriø ne kuriø Baltoslavijos valstybiø 

sienas. Pavyzdþiui, ir ðiandien senose etnografinëse þemëse, visiðkai kaimynystëje, 

kai kur absoliuti gyventojø dauguma iðliko lietuviai, kalbantys tëvø kalba, 

iðlaikæ senoliø paproèius, kultûrà. 

– Antanai, að manau, tokie sienø koregavimai galimi tiktai ðaliø gera valia, remiantis 

visiðku savanoriðkumo principu, abipusiu susitarimu, be jokio spaudimo, kiðimosi ið bet 

kokios treèios ðalies. Be to, tokiam sienø koregavimui ne maþiau kaip dviejø treèdaliø 

balsø dauguma referendume turëtø pritarti konkreèiø gyvenvieèiø þmonës. Visi þinome, 

prievarta baþnyèion nuvarytas, poteriø nekalbësi. 

Dabar bendra gynyba prieð bet koká agresoriø jas tejungtø. O tolimesnëje ateityje… 

– Baltoslavijos valstybës galëtø kurti kaþkà panaðaus á Europos ekonominæ 

bendrijà. Galëtø sudaryti visiems vienodai naudingus prekybinius bei kitus susitarimus: 

dviðalius, daugiaðalius, bendrus. 

– Idant në viena savarankiðka valstybë èia nebûtø nuskriausta kitos ðalies sàskaita, 

tokioje santarvëje kiekviena turëtø disponuoti garantuota veto teise. Panaðiai kaip Jungtiniø 

Tautø Organizacijos nuolatinës Saugumo Tarybos narës. 

Reikia galvà turëti sudarant tokià sutartá. Deja, daugelio mûsiðkiø veikëjø makaulës 

per menkos. 

– Èia að visiðkai su Tavimi sutinku. 

– Mielas Antanai, mûsø ásivaizduojamos karinës santarvës valstybës, jau minëjau, 

viena kitai yra padariusios skriaudø. Be kita ko, ginklo jëga. Jos dar gyvos þmoniø atminty. 

Net ásiðaknijo mûsø sàmonëje. Imkime, pavyzdþiui, generolo L.Þeligovskio kampanijà, 

Lietuvos sostinës, Vilniaus kraðto uþgrobimà, prijungimà prie Lenkijos. 

– Sudarant bûsimà dviðalæ Lietuvos–Lenkijos sutartá vienokia ar kitokia forma, 

vienokiu ar kitokiu dokumentu þeligovskiada turëtø bûti pasmerkta arba bent 

kaþkaip atsipraðyta ir akcentuota: Lenkija pripaþásta Vilniø ir Vilniaus kraðtà neatskiriama 

Lietuvos dalimi ir niekada ateityje nesikësins, nereikð jokiø pretenzijø 

á mûsø þemes. 

– Tu pats esi man pasakojæs: spalio mënesá Lenkø kultûros centro Maskvoje konferencijoje 

girdëjosi: „Drang nach Osten, drang nach Westen“. Taigi atsiranda tokiø nuotaikø. 

Yra ne tik atskirø þmogeliø, bet ir organizacijø, siekianèiø, pavyzdþiui, Ðalèininkø 

rajone sukurti lenkiðkà autonomijà. Tiesa, apie 85 proc. ðio rajono gyventojø laiko save 

lenkais, nors ir daugelio jø pavardës iðlikusios lietuviðkos. Taèiau þmogaus valia rinktis 

tautybæ. Ðiuo atveju, man regis, buvo padaræ klaidø á Ðalèininkø bei Vilniaus rajonus 

paskirti mûsø valdþios vadinamieji ágaliotiniai, visokios komisijos, komisijëlës. Antra 

vertus, situacijà aðtrina ir vadinamøjø tautiniø maþumø veikëjai, ypaè ten, kur tos tau- 

495


tinës maþumos sudaro vietiniø gyventojø daugumà. Visa tai abipusiðkos þemos kultûros 

padariniai. 

– Þinoma, apie jokias tautiniø maþumø autonomijas ir burnos nëra ko auðinti. 

Lietuvoje dabar gyvena apie 80,7 proc. lietuviø. Nepamenu, kad kokiais nors metais 

statistika fiksuotø didesná mûsø tautieèiø procentà Tëvynëje. Rusø tëra 

8,7 proc., lenkø – 7,0 proc., baltarusiø – 1,6 proc., ukrainieèiø – 1,1 proc., þydø 

teliko vos 0,2 proc., kitø tautybiø – 0,7 proc. Pastaraisiais metais jauèiama kitatauèiø 

maþëjimo tendencija. Gal tiktai lenkø procentas anksèiau, ypaè pokario metais, 

smarkiai maþëjæs, pastaruoju laikotarpiu stabilizavosi. Latvija ir Estija ðia prasme 

atsidûrë daug blogesnëje situacijoje. Ten kitakalbiø vos ne pusë. 

– Antanai, kiek lietuviø gyvena kiekvienoje galimos Baltoslavijos valstybëje? 

– Daugiausia jø Latvijoje – beveik 35 tûkstanèiai. Lenkijoje – apie 30, Ukrainoje 

– ðiek tiek daugiau nei 11, Baltarusijoje – beveik 8 tûkstanèiai. Taigi viso labo, be 

Lietuvos, potenciniuose Baltoslavijos kraðtuose gyvena 83–84 tûkst. mûsø tautieèiø. 

O Lietuvoje bûsimø keturiø galimø kandidatø á Baltoslavijà ðaliø tautybiø 

atstovø kur kas daugiau – apie 370 tûkstanèiø. Èia dar galiu pridurti: buvusioje 

SSRS dabar per 145 tûkstanèiø lietuviø. 

Kaip ten bebûtø, Baltoslavijos sukûrimas pats savaime sudarytø palankesnes 

sàlygas spræsti ir kartais kylanèias konfliktines tautiniø maþumø situacijas. 

– Taèiau Baltoslavijai priklausanèios valstybës ir savo teritorija, ir savo gyventojø 

skaièiumi bûtø labai skirtingos. Pavyzdþiui, Latvijoje tik ðiek tiek daugiau kaip pustreèio 

milijono, o Ukrainoje – per penkiasdeðimt du milijonus gyventojø. Atskirø mûsø projektuojamos 

Baltoslavijos valstybiø gyventojø skaièiaus skirtumas nuo 1,5 iki 20 kartø. Be 

to, Ukraina kol kas turi branduoliná ginklà, raketas. Ar tokia gyventojø kiekybinë ir ðaliø 

strateginë nelygybë nesudarytø nelygybës ir tarp paèiø Baltoslavijos valstybiø? 

– Gal Ukraina iki Baltoslavijos sukûrimo atsisakys branduolinio ginklo. Neatsisakys… 

Irgi nieko baisaus. Baltoslavija bûtø dar galingesnë. Taèiau toká ginklà 

tegalima bûtø naudoti atsakomuoju smûgiu, kai kurià nors Baltoslavijos valstybæ 

iðtiktø atvira, neginèijama karinë agresija. 

– Taèiau, Antanai, oponentai dar kartà mums primins, kad tarp kai kuriø Baltoslavijos 

ðaliø senesniais ir vëlesniais laikais yra buvæ net karø. Visa tai nenugrimzdo neprikeliamon 

uþmarðtin. Ar visa tai nesukels rimtø nesutarimø, kenkianèiø paèios Baltoslavijos 

egzistencijai? 

– Vokietija ir Prancûzija tarpusavyje kovësi ir per Pirmàjá, ir per Antràjá pasaulinius 

karus, irgi turëjo teritoriniø ginèø. Jas skyrë daug konfliktø, begalës nesutarimø. 

O dabar? Ðiandien jos sàjungininkës ne tik Europos politinëse organizacijose, 

bet ir uþmezgë paèius glaudþiausius abipusiðkai naudingus santykius, tapo 

neiðskiriamomis bièiulëmis. Prancûzijos prezidentas buvo generolas Ðarlis de Golis, 

narsiai vadovavæs savo tautos kovai antifaðistinëje koalicijoje. Vokietijos Federacinës 

Respublikos kancleris Konradas Adenaueris, Hitleriui atëjus á valdþià, nesikiðo 

á politikà, pensininkavo ir ramiai augino roþes. Ðie du dideli vyrai suprato: 

kaimyninëms Prancûzijai ir Vokietijai reikia ne peðtis, o broliautis. Jiedu buvo ne 

496


tik talentingi diplomatai, toli áþvelgiantys politikai, bet kartu ir savo ðaliø patriotai, 

dideli humanistai. Ðiø vyrø veiklos rezultatais dabar dþiaugiasi ne tik jø paèiø 

tautos, bet þavisi ir visas pasaulis. 

– Jie nemetë tikrojo kelio dël klaidinanèio takelio. Labai gaila, taèiau tokiø vyrø ne tik 

Lietuvoje, bet ir kituose ásivaizduojamos Baltoslavijos kraðtuose nematau. 

Antanai, norëèiau paliesti dar vienà opià problemà. Gal ji tiesiogiai ir nelieèia Tavo 

regimos Baltoslavijos, bet artimai su ja susijusi. Noriu kalbëti apie vadinamàjà Kaliningrado 

(Karaliauèiaus) sritá. Ji liktø tartum vëþys naujos nepriklausomø, gynybine sàjunga 

susijusiø valstybiø kûne. Tarp Lietuvos, Lenkijos, prie mûsø visø Baltijos jûros. 

Kiek dabar toje srityje gyvena þmoniø? 

– Apie 900 tûkstanèiø. 

– Dabar Kaliningrado srityje yra didþiulë karinë Rusijos bazë. Gal laikomas net branduolinis 

ginklas, raketos. Bent að to neþinau. Taèiau visiðkai aiðku, kad Kaliningrade dislokuotos 

karinës pajëgos galëtø akimirksniu okupuoti visà Lietuvà, o gal ir ne tik jà. Deja, 

apie rusø kariniø pajëgø iðvedimà ið Kaliningrado srities niekur neteko girdëti. 

– Vargu ar ið dabartiniø Lietuvos vadovø kada nors iðgirsime tokià uþuominà. 

Visiðkai sutinku su Tavimi. Kaliningrado srityje esanti kariuomenë kelia didelæ 

grësmæ. Ir ne tik mums. Taip pat Lenkijai, net Skandinavijos ðalims. Tai savotiðkas 

Rusijos karinis forpostas Vakaruose. Galima sakyti, paèioje NATO paðonëje. Manau, 

tokia situacija pavojinga kitoms Europos ðalims. Man kyla mintis pasiûlyti 

Rusijai palikti vadinamàjà Kaliningrado sritá ir prijungti jà prie Lietuvos. Juo labiau, 

jei neklystu, tai antihitlerinës koalicijos sàjungininkai karo nuostoliø kompensacijos 

sàskaita pavedë SSRS tik laikinai valdyti ðià sritá. 

– Taèiau man á galvà netelpa, kad rusai geruoju atiduos jø valdomus Rytprûsius. 

– O kam galëjo, kad ir prieð kokius deðimt metø, ðauti á galvà, kad taip greit 

atgausime nepriklausomybæ? 

Kaliningrado srityje daugiausia ateiviø ið karo metu sunaikintø SSRS miestø ir 

kaimø. Jie net pavadinimus ið ten savo atsiveþæ. Tie, kurie ið Ivanovo, savo gyvenvietæ 

pavadino Ivanovskoje, ir t.t. Yra net Èerniachovskas. Nes Rytprûsiuose þuvo 

generolas Ivanas Èerniachovskis. Þinoma, tø þmoniø, kurie atsirado ðioje srityje, 

kaltinti negalima. Jiems tapus benamiais, davë trobas apsigyventi, skyrë paðalpas. 

Ten uþsilikæ vokieèiai buvo jëga iðguiti. 

Taèiau dauguma ateiviø èia kûrësi taip, lyg niekada negalvotø palikti ðiø þemiø. 

Galima bûtø jiems pasiûlyti savanoriðkai gráþti á savo kraðtus – Rusijà, Gudijà, 

Ukrainà. Ten jiems pastatyti gyvenamuosius namus, árengti sodybas. Manau, tuo 

bûtø suinteresuotos ne tik Lietuva, Lenkija, bet ir kitos ðalys. Tokiø pavyzdþiø jau 

turime. Vokieèiai savo sàskaita stato ið savo kraðto evakuojamiems rusø kariðkiams 

gyvenamuosius bûstus. 

– O jeigu daug gyventojø panorëtø likti Rytprûsiuose, sutiktø priimti Lietuvos pilietybæ? 

– Jiems turëtø bûti skiriamas tam tikras laikas aklimatizuotis Lietuvoje. Gal 

panaðiai kaip tai daroma Latvijoje, Estijoje. Jëga, kaip ið èia buvo genami vokie- 

497


èiai, varyti, þinoma, nieko nevalia. Ðiurkðèiausiai paþeistume elementariausias þmogaus 

teises. Kuo tie þmonës kalti, kad juos èia apgyvendino, kad kiti, jaunesni, èia 

jau gimæ, uþaugo. 

Be kita ko, á ðá kraðtà plûstelëjo ir nemaþa lietuviø banga. Daugiausia þmonës, 

bijojæ okupantø represijø savo gimtuosiuose kraðtuose. Dabar èia gyvena 18–19 

tûkstanèiø lietuviø. Sritis nebeturi jokios tiesioginës sienos su Rusija. Prijungus 

Rytprûsius prie mûsø Respublikos, Lietuvos teritorija padidëtø kone ketvirtadaliu. 

Gautume didelius jûrø uostus, graþø, nors ir apleistà pajûrá, mums priklausytø 

visa Kurðiø nerija. Ir kas mums, lietuviams, labai brangu, turëtume didþiausias 

pasaulyje gintaro kasyklas Sambijos pusiasalyje, gausiausius lietuviðko aukso telkinius. 

Ir dabar èia iðkasama 90 proc. visame pasaulyje gaunamo gintaro. Beje, 

tenykðèio gintaro kombinato direktoriumi prieð keletà metø vietiniai darbininkai 

iðrinko lietuvá ið Druskininkø meno dirbiniø ámonës. 

– Antanai, sakykime, susikuria mûsø aptartoji, Tavo vadinamoji Baltoslavija. Tai bûtø 

didþiulë, niekieno nepajudinama galybë. Toliau Rusija atsiþada Rytprûsiø… Þinai kà, 

manau, mes galëtume ramiai mirti, Lietuvos þemës netryptø jokie okupantai. 

– Tegu tavo þodþiai eina á Dievo ausá. 

– Aèiû Tau uþ pokalbá. 

POZICIJA: [LIETUVOS ÞMOGAUS TEISIØ GYNIMO ASOCIACIJOS SAVAITRAÐTIS] 

1992 M. 

498 

KAS SIEJA TAUTAS TARP BERLYNO IR MASKVOS? 

1993 m. spalio 7–8 dienomis Lenkø kultûros centras Maskvoje surengë tarptautinæ 

konferencijà, skirtà Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos ir Lenkijos kultûriniams ryðiams 

aptarti. Áspûdþiais ið ðios konferencijos papraðëme pasidalinti joje dalyvavusá 

Lietuvos laisvës lygos Tarybos pirmininkà ANTANÀ TERLECKÀ. 

ANTANAS TERLECKAS. – Konferencija buvo daugiau teorinio pobûdþio, taèiau 

að pasiûliau padiskutuoti aktualiomis politinëmis temomis. Áspëjau, jog nors Maskvoje 

rudai raudoni maiðtininkai pralaimëjo – to metu kruvini ávykiai jau buvo 

besibaigià – rusiðkojo imperializmo pavojus ne tik iðlieka, bet gali dargi padidëti. 

Vakarai gali uþmerkti akis prieð daugelá demokratø aureole apgaubtos Rusijos 

valdþios veiksmø. Konferencijoje dalyvavæs Jeþis Kloèovskis – buvæs AK karys, 

suþeistas Varðuvos sukilimo metu, nusiskundë, kad Vakarai Lenkijos problemø 

nesupranta, gal iðskyrus… Pietø Amerikos ðalis ir Izraelá. Todël pasiûliau, kad 

visos Vidurio ir Rytø Europos ðalys, esanèios tarp Rusijos ir Vokietijos, turëtø 

politiðkai suartëti. Juk ðiame regione gyvena apie 100 milijonø gyventojø. Jei jos 

susivienytø, imperialistø dantys á toká didelá kàsná atðiptø. 

Kitas konferencijos dalyvis, dominikonas tëvas Aleksandras Hauke-Ligovskis 

pastebëjo, jog ðis mano pasiûlymas labai primena J.Pilsudskio federacijos nuo jû-

TAUTINIAI SANTYKIAI IR GEOPOLITIKA. KAS SIEJA TAUTAS TARP BERLYNO IR MASKVOS? 

ros iki jûros idëjà. Neprieðtaravau ðiam teiginiui. Pats J.Pilsudskio sumanymas 

buvo ið tiesø geras, taèiau ágyvendinimo bûdai klaidingi, todël jis ir pralaimëjo. Jis 

nepakankamai atsiþvelgë á kaimyniniø ðaliø interesus. O didþiausia klaida – bandë 

vienyti ginklu (pvz., gen. Þeligovskio akcija). Antra vertus, toks elgesys tik 

sustiprino antilenkiðkà elementà kaimyninëse ðalyse, o santarvës su Lenkija ðalininkai, 

galima sakyti, buvo politiðkai nuþudyti. Taip þlugo graþi idëja. O juk jeigu 

bûtø pavykæ jà ágyvendinti, nebûtø buvæ Antrojo pasaulinio karo ir 50 metø raudonosios 

vergijos. Todël dabar bûtina grieþtai atsiriboti nuo tokiø ginèytinø problemø 

sprendimo bûdø. 

Kà davë Lenkijai Vilniaus kraðto atplëðimas? Tik lietuviø neapykantà. Jei ne 

Þeligovskio akcija, Stalinas nebûtø iðdrásæs Lietuvos etnografiniø þemiø atiduoti 

Gudijai ir Lenkijai, ir tarp lenkø ir lietuviø tautø dabar nebûtø tokio antagonizmo. 

Vienas oratorius, kalbëjæs konferencijoje, pripaþino Lenkijos padarytà skriaudà 

Ukrainai. Lygiai taip pripaþinusi savo klaidà dël Þeligovskio akcijos, Lenkija uþgesintø 

tarpusavio þodinius vaidus. Be to, Lenkijos politikai turëtø apraminti ir 

kai kuriø Lietuvos lenkø sàjungos nariø antilietuviðkas nuotaikas. Kuo paaiðkinti, 

kad lietuviai Vilniaus kraðte ðalinami ið darbo? 

LEONARDAS VILKAS. – Taèiau lenkai baiminasi, ir gal ne be pagrindo, kad Vilniaus 

priklausymà Lenkijai tarpukario metais paskelbus neteisëtu, bûtø paskelbtas neteisëtu 

ir to kraðto gyventojø tuo laikotarpiu ásigytas turtas, ir jis nebûtø gràþinamas. 

A.T. – Jei Lietuvos valdþia ið tiesø ðito siekia, tai pernelyg akivaizdþiai iðsiduoda, 

kam tarnauja. Rusø kolonistai ápilietinti, gavo viskà, ko norëjo, o nuo seno èia 

gyvenusius Vilnijos lenkus norima skriausti. Nuosavybës institutas yra ðventas ir 

nelieèiamas. O lietuviai, kurie tokiam dalykui pritaria, tegul neverkia, kai patys 

neatgaus savo nuosavybës. Juk ta pati valdþia sprendþia. 

L.V. – Atvirai kalbant, dabartinëse Lietuvos–Lenkijos derybose dël sutarties pasiraðymo 

man artimesnë Lenkijos pozicija: istorijà palikti istorikams, o politikai tegul sprendþia 

dabarties problemas. O Jums? 

A.T. – Nenorëèiau su tuo sutikti. Mano jau minëtas Jerzy Kloczowski klausë, 

kodël lietuviai taip nemëgsta lenkø. Patys lenkai, lietuviø atþvilgiu neturëdami 

jokiø piktø jausmø, nesupranta, kodël daugelis lietuviø, ðiaip jau gana draugiðki 

kitatauèiams, lenkams jauèia kaþkokià pagieþà. O taip yra todël, kad prieðkariniø 

Lietuvos politikø sukurtas lenko – didþiausio Lietuvos prieðo – ávaizdis tebëra 

gyvas. O tà ávaizdá sukurti padëjo gen. Þeligovskio „improvizacija“. Ðiandien visiðkai 

kita padëtis, ið Lenkijos pusës Lietuvai pavojaus nëra, bet þmonës màsto 

senais stereotipais, ir juos lengva sukirðinti. LKP CK I sekretorius, dabartinis Prezidentas, 

gerai þinojo kà darë, kuomet dar 1989 metais gàsdino, jog jei sovietø 

armija pasitrauks ið Lietuvos, iðkilsianti grësmë Vilniaus kraðtui. Tà patá ne syká 

kartojo Gorbaèiovas, kiti Maskvos pareigûnai. Jau po 1990 m. kovo 11 d. buvæs 

komunistinës Lenkijos propagandos ministras, Lenkijos Gebelsas, Jeþis Urbanas 

savo laikraðtpalaikyje „Nie!“ raðë: „Lietuviai, jei norite likviduoti Molotovo– 

Ribentropo pakto pasekmes, atiduokite Vilniø!“. Þinoma, tai absurdas, taèiau bû- 

499


tina uþkirsti kelià tokioms provokacijoms. Lenkija ir Lietuva turi atvirai ir savikritiðkai 

ávertinti visus skaudþius momentus tarpusavio santykiuose. Prieðingu atveju 

tai padarys treèiosios jëgos, suinteresuotos lietuviø ir lenkø nesantaika. Lenkija 

– didþiausia ir stipriausia regiono, esanèio tarp Rusijos ir Vokietijos, valstybë, 

todël ir atsakomybë jai tenka didþiausia. 

L.V. – Taèiau Lenkija irgi turëtø gauti vienokiø ar kitokiø garantijø, kad tai niekaip 

nepablogintø lenkø tautinës maþumos Lietuvoje padëties. 

A.T. – Be abejo. Kai kuriø mûsø politikø ekstremistiðkas antilenkiðkas elgesys 

naudingas tik Maskvai. Gráþæs ið konferencijos suþinojau, kad Vilniuje buvo surengtas 

Armijos krajowos „visuomeninis teismas“. Kam jis buvo reikalingas? Kodël 

tuomet tylime apie Snieèkaus, Ðumausko ir Zimano raudonuosius partizanus, 

kurie savo piktadarybëmis pralenkë visus? Kodël nerengiame tokiø teismø Maþosios 

Lietuvos genocido organizatoriams ir vykdytojams? 

L.V. – Prezidentas Algirdas Brazauskas ð.m. geguþæ sveikino karo veteranus, kovojusius 

sovietø pusëje, su jø pergale, kaip antihitlerinës koalicijos dalyvius… Jie turi savo 

organizacijà, gauna paramà ið nepriklausomos Lietuvos valdþios, turi ávairiø privilegijø. 

Tuo tarpu kitø antihitlerinës koalicijos dalyviø – AK kariø klubà atsisakoma registruoti, 

nors tokie klubai yra Vokietijoje, Anglijoje, Prancûzijoje, JAV ir kitur. Kurgi logika? 

A.T. – Maskvos logika… Taèiau lenkai visgi galëtø bûti kuklesni. AK Vilniaus 

kraðto lietuviams vis dëlto kelia skaudþiø prisiminimø. Suprantama, kad lenkai 

nori pagerbti savo patriotus, kovojusius AK gretose, bet jø statomi paminklai – 

tarsi druska ant senø þaizdø. 

L.V. – Taèiau lenkai hitlerinës okupacijos metais irgi kentëjo nuo lietuviø policijos. 

A.T. – Á Vilniaus kraðtà hitlerininkai specialiai siuntë lietuviø tautos padugnes. 

Juos smerkë lietuviø pogrindþio spauda. Taèiau ne visi policininkai terorizavo 

lenkus. Að pats tuo metu gyvenau Ðvenèionëliuose ir nemaèiau, kad kà blogo darytø. 

Èia jokiu bûdu negalima taikyti kolektyvinës atsakomybës. 

L.V. – Tragiðkiausia tai, kad mes maþesniu blogiu laikëme Vokietijà, o lenkai – SSSR. 

Todël ðiø dviejø blogio imperijø konflikto akivaizdoje lietuviai ir lenkai, uþuot bandæ kaip 

nors drauge iðsilaikyti, þudë vieni kitus… O dabar vieni kitus kaltiname. Taèiau AK Vilniaus 

apygardos komendanto A.Krzyþanowskio – „Wilko“ ásakyme teigiama, jog civiliai 

gyventojai, nepaisant tautybës ar tikybos, turi bûti traktuojami vienodai ir teisingai. Uþ 

civiliø gyventojø terorizavimà AK kariai bûdavo baudþiami mirtimi. Todël á piktadarius reikëtø 

þiûrëti kaip á atskirus nusikaltëlius ir AK kolektyvinës atsakomybës taip pat netaikyti. 

A.T. – Deja, praktika daþnai skiriasi nuo teorijos… Að pats prisimenu 1944 m. 

birþelio pradþios AK akcijas Joniðkio ir Molëtø kraðte… 

Lietuviai ir lenkai turëtø drauge pagerbti abiejø pusiø þuvusius pastatydami 

jiems bendrà paminklà ir ðitaip baigti tà skaudþià problemà. Taip privalome elgtis 

rusiðkojo ir vokiðkojo pavojaus akivaizdoje. 

L.V. – Kas trukdo gerinti lietuviø ir lenkø santykius? 

A.T. – Jerzi Kloczowski sakë, jog viena pagrindiniø prieþasèiø – informacijos 

trûkumas. Maþai kà teþinome vieni apie kitus, nors – paradoksas – mûsø proble- 

500

mos panaðios; todël daþnai vadovaujamës ne realia padëtimi, o savo sukurtais 

ávaizdþiais, kurie ne visuomet atitinka tikrovæ. 

L.V. – Taèiau praeities nesutarimus pamirðti geriausiai padëtø bendras pozityvus darbas, 

sprendþiant dabartines politines problemas. 

A.T. – Kaip tik konferencijoje kalbëjau apie Karaliauèiaus kraðto problemà. Jis 

paverstas iðtisiniu Rusijos poligonu. Rusija galëtø vël per kelias valandas okupuoti 

Lietuvà vien ið Vakarø pusës. Lenkijai tokia padëtis irgi nieko gera neþada. 

Ne itin pageidautinas ir Vokietijos gráþimas á tas þemes, ypaè Lenkijai. Todël Lenkija 

turëtø bûti suinteresuota, kad Karaliauèiaus kraðtas bûtø atiduotas Lietuvai. 

Tai ið tiesø padëtø lietuviams pamirðti senas skriaudas. 

L.V. – Belieka tikëtis, kad Lietuvos ir Lenkijos valdþios vyrai ásiklausys á ðias mintis… 

SSI (SOCIALINIØ STUDIJØ INSTITUTAS): [INFORMACINIS BIULETENIS] 

1993 M. SPALIO 15 D., NR. 8. 

A.TERLECKAS. TAUTØ KIRÐINIMAS. KAM TAI NAUDINGA? 

Kalbëjosi LEONARDAS VILKAS 

TAUTØ KIRÐINIMAS. KAM TAI NAUDINGA? 


Geguþës 17 d. Seimo rûmuose teko iðklausyti net tris spaudos konferencijas: LDDP, 

Tautininkø ir „miðriosios“ frakcijos – centristo R.Ozolo ir konservatoriaus J.Dringelio. 

Valdanèiosios atstovai skundësi, kad kolegos konservatoriai skriaudþia juos – 

kai kuriose savivaldybëse ðalinami ið darbo kailio nepakeitæ komunistai. Koks 

nedëkingumas! O mes iki ðiol galvojome, kad Pirminio valstybinio turto privatizavimo 

ástatymas amþiams suvienijo tas abi partijas. Pasirodo, varþytinëse dël 

valdþios negalioja principas „ranka rankà prausia“. Já keièia ðûkis „Griebk savo 

konkurentà uþ gerklës!“ 

Apie antràjà konferencijà pakalbësime tik probëgomis. Ðio straipsnio tikslas – 

aptarti treèiàjà konferencijà. Rengëjai jà pavadino sensacinga – apie Armijos krajovos 

nusikaltimus. 

Man kilo átarimas, kodël apie vasario mënesá surastus AK dokumentus suþinojome 

geguþës pabaigoje ir tik ðioje konferencijoje? Ar tai nëra atsakymas á Kremliaus 

praðymà propagandinës pagalbos? Ar tai ne tyèia sureþisuota akcija prieð 

pagerëjusius Lietuvos santykius su Lenkija po didþiojo lenkø sûnaus diplomato 

Zbignevo Bþezinskio apsilankymo Vilniuje? Ar tai nëra benzino pylimas á antilenkiðkos 

propagandos ugná, áþiebtà paskelbus þinià, kad Krokuvoje árengiama radijo 

stotis, kalbësianti Èeèënijai? 

Savo abejones iðdësèiau viename klausime konferencijos rengëjams. Á tai R.Ozolas 

reagavo labai netaktiðkai – apkaltino, kad skleidþiu LDDP propagandà. Tad 

tenka apie tai raðyti. 

501


Konferencijai tvirtinau, kad neturiu jokio pagrindo suabejoti surastø dokumentø 

autentiðkumu. Labai gerai, kad jie iðgelbëti nuo sunykimo. Taèiau labai „netinkamu“ 

laiku jie pateko á politikø rankas. Nenoriu abejoti R.Ozolo ir J.Dringelio padorumu. 

Taèiau jø sukeltas triukðmas dël AK byloja apie tegul tik politiná abiejø 

ponø neiðprusimà… 

Buvo laikai, kai lietuviai ir lenkai vieni kitus laikë broliais. Broliais mus pavertë 

mûðiø mûðiai su kryþiuoèiais, totoriais ir maskoliais, tuose mûðiuose pralietas 

lenkø ir lietuviø kraujas. Taèiau 1919–1939 m. Lenkijos politikø elgesá Lietuvos 

atþvilgiu vadinu imperialistiniu. Lenkijos agresija labai nuskriaudë Lietuvà ir objektyviai 

padëjo Stalinui atplëðti nuo Lietuvos sulenkintas mûsø etnines þemes, 

perduoti jas Baltarusijai administruoti ir ðá kraðtà surusinti. Lenkija dël to uþsitraukë 

lietuviø tautos neapykantà, kuri tarpukariu sutrukdë sukurti antibolðevikinæ 

politinæ ir karinæ sàjungà. 

Að buvau vienas ið tø, kurie reikalavo ájungti á Lietuvos ir Lenkijos valstybinæ 

sutartá Þeligovskio agresijos pasmerkimà. O kaip elgësi Lietuvoj Armija krajova, 

mes, lietuviai, neuþmirðome… Taèiau kodël tik ðiandien vël prisiminëme tà armijà 

ir ëmëme spjaudyti á lenkø politikø, ypaè á Z.Bþezinskio iðtiestà mums draugiðkà 

rankà? 

P.Rusecko surinktuose mûsø savanoriø kûrëjø prisiminimuose lenkai ir vokieèiai 

buvo vaizduojami labai þiauriais, o bolðevikai – vos ne angeliukais. Autorius 

nesugebëjo numatyti, kad ðie „angeliukai“ pasiøs já ant eðafoto… P.Ruseckas 

man simbolizuoja lietuviðkàjá naivumà. 

Tarpukario Lietuvos mokykla mûsø jaunimui pirðo mintá, kad pagrindiniai 

Lietuvos prieðai yra Lenkija ir Vokietija. O Rusija buvo vaizduojama draugiðka 

ðalimi. Negi mûsø istorikai, diplomatai ir politikai neþinojo, kad Litbelas buvo 

specialiai Lenino ir Sverdlovo ákurtas siekiant numalðinti J.Pilsudskio apetità, atidavus 

jam visà Lietuvà ir rytinæ Gudijà su Minsku? Negi jie neþinojo, jog 1921 m. 

Rygos taikos sutartimi sovietiniai diplomatai Vilniø pripaþino Lenkijai? Lietuvos 

komunistø teismai prieð karà Kaune aiðkiai rodë, kad Kremliaus politikai darë 

viskà lietuviðkumui Vilniaus ir Klaipëdos kraðtuose silpninti. Antilietuviðkai vokieèiø 

propagandai Klaipëdos kraðte talkino Kremliaus apmokami mûsø komunistai. 

Negi iki ðiol apie tai neþinoma? 

Tikràjá savo „daugiðkumà“ Lietuvai Rusija parodë 1940 metais… 

Mûsø tautos politiná neiðprusimà rodo faktai, liudijantys, kad Kremliaus propagandai 

lengva áþiebti tautieèiø ðirdyse neapykantà lenkams ir þydams. Ið tikrøjø 

dauguma lietuviø krito ne nuo lenkø, þydø ir netgi ne nuo vokieèiø, o nuo rusø 

kulkos. Apie tai nekalbëèiau, jeigu Rusijos þvalgyba nekirðintø lietuviø prieð lenkus 

ir þydus. Mano poþiûrá á rusø tautà apibûdina toks faktas. 1989 m. vëlyvà 

rudená abu su V.Petkumi Èikagoje gyvenome lietuvio milijonieriaus ðeimoje. Kartà 

jo þmona manæs paklausë, kaip rusai elgësi su mumis konclageriuose ir tremtyje. 

Atsakiau, kad rusø tautai neturiu dideliø priekaiðtø. Papasakojau poniai, kaip 

dori rusai elgësi su manimi, „stolypinais“ ir „voronokais“ nuveþtu toli uþ Magadano. 

Jauèiau, kad mûsø ðeimininkës ðirdá taip maloniai paglostë ðie mano atviri 

502

þodþiai. Po poros dienø suþinojau, kad ji – sentikë ið Kauno, gimtàjá miestà palikusi 

1944 metais… 

Taèiau turiu pripaþinti, kad daugelis Lietuvos rusø elgësi juos priglaudusioje 

ðalyje labai nedorai 1831 ir 1863 metø sukilimuose, o ypaè po 1940-øjø. Apie tai 

kalbëti ir raðyti mes bijome. Todël daþnai savo patriotines nuotaikas iðliejame ant 

lenkø ar þydø… 

Jeigu mes pasvertume Lietuvai padarytas istorines skriaudas, turëtume pripaþinti, 

kad Rusija mums daugiau nusikalto negu Lenkija ir net Vokietija. Jeigu ne 40 

metø uþtrukæs spaudos draudimas, lenkø dvarininkai ir kunigai nebûtø sugebëjæ 

taip sulenkinti Vilnijà. 1951–1952 m. dirbdamas Ðvietimo ministerijoje stebëjau, 

kaip surusëjusios lenkës Vandos Viðnevskajos rankomis Stalinas lenkiðkomis mokyklomis 

siekë surusinti Vilnijà. Savo ausimis ne kartà girdëjau, kad ið Vilniaus 

baþnyèiø iðëjæ lenkiðkø mokyklø abiturientai tarpusavyje kalbëjosi jau rusiðkai… 

Ðtai kelios mintys ið „Vilnijos“ draugijos ir Tautininkø sàjungos frakcijos kreipimosi 

á Seimà ir Vyriausybæ dël ðvietimo bei valstybinës kalbos mokymo Rytø 

Lietuvoje. 

Beveik pusë lenkais save laikanèiø asmenø Vilniaus ir Ðalèininkø rajonuose 

norëtø savo vaikus leisti á lietuviðkas, 40 proc. – lenkiðkas ir 4 proc. – á rusiðkas 

mokyklas. Tad padëkime lenkams, norintiems mokyti savo vaikus lietuviðkose 

mokyklose! Kad lietuviðkø mokyklø iki ðiol beveik nëra, kalta ne Lenkija, o visos 

Lietuvos valdþios, ypaè po 1990 m. kovo 11 d. Apie tai raðykime ir ne kalbëkime, 

o ðaukte ðaukime. O kodël tylime? 

K.Garðva konferencijoje kalbëjo apie tai, kad jis ð.m. pradþioje paraðæs á „Lietuvos 

aidà“ tris straipsnius apie Vilnijos lenkinimà ir rusinimà, taèiau iki ðiol ið dienraðèio 

redakcijos negavæs jokio atsakymo. Vyr. redaktoriaus pavaduotojas V.Ardþiûnas 

(A.Stasiðkio vadovaujamos vienos ið keliø politiniø kaliniø sàjungø aktyvistas) 

paaiðkinæs jam, kad Vilnijos problemos nejaudina likusios Lietuvos… 

Uþuot kurstæ antilenkiðkas nuotaikas, geriau pasistenkime atsakyti á klausimà, 

kam ið tikrøjø tarnauja mûsø paèiø valdþia ir mûsø spauda. Surenkime mitingà 

prie Vyriausybës ar Ðvietimo ministerijos rûmø ne su antilenkiðkais ðûkiais, o su 

reikalavimais, kad Lietuvos ministrø postus uþimtø ne tik lietuviðkai kalbantys, 

bet ir lietuviðkai màstantys vyrai. 

Ðiandien antilenkiðkas nuotaikas Lietuvoje gali kurstyti tik arba politiðkai neiðprusæ 

þmonës, arba slapti Lietuvos valstybës prieðai, tarnaujantys Rusijos þvalgybai 

ir siekiantys, kad Lietuva niekada neástotø á NATO. Patriotais save laikà 

politikai turëtø suvokti, jog be Lenkijos politinës pagalbos mes niekada neástosime 

á ðià politinæ ir karinæ sàjungà. „Draugiðka ðalis“ nedrás dar kartà okupuoti ir 

aneksuoti Lenkijos. Taèiau toks pavojus Lietuvai tikrai gresia. Visiðkai realu, kad 

mums gali tekti Lenkijoje ieðkoti politinio prieglobsèio… Tokios prielaidos neturime 

atmesti, tad mokykimës politiðkai màstyti ir diplomatiðkai elgtis. 

VAKARINËS NAUJIENOS: [VILNIAUS MIESTO LAIKRAÐTIS] 


A.TERLECKAS. TAUTØ KIRÐINIMAS. KAM TAI NAUDINGA? 

503


504 

KAM REIKALINGAS ANTISEMITIZMAS 

LIETUVOJE? 


Perskaièiau buvusio Kauno geto Judenrato vyresniojo Elchanano Elkero ranka 

1943 m. spalio 19 d. suraðytà testamentà: „Vaikai mano, niekados nelinkëkite jiems 

(lietuviams – A.T.) gero! Tebus prakeikti jie, jie ir jø vaikai jûsø ir bûsimøjø kartø 

akivaizdoje!“ Perskaièiau taipogi krûvà antisemitiniø straipsniø, iðspausdintø Lietuvos 

spaudoje. 

Profesoriaus Jurijaus Bruvðteino nuomone (Lietuvos aidas, 1994, spalio 13), ðiandien 

Lietuvoje gyvena 6000 þydø arba vos 0,17 proc. valstybës gyventojø. Þydai 

praktiðkai iðnyko ið politinio Lietuvos gyvenimo. Nematyti þydø valdþios struktûrose, 

nyksta jø dalyvavimas kultûrinëje ir mokslinëje veikloje. Labai neþymus 

þydø vaidmuo versle. Keliasdeðimt þydø verslininkø verèiasi daugiausia prekyba 

ir negali bei nepretenduoja konkuruoti su lietuviais bankininkystëje, pramonëje 

ir statyboje. Vadinasi, nëra tiek politiniø, tiek ir socialiniø ekonominiø prieþasèiø 

antisemitizmui Lietuvoje tarpti. Taèiau apie þydus Lietuvos spaudoje raðoma 

gerokai daþniau negu, pavyzdþiui, apie baltarusius, nors jø Lietuvoje deðimt kartø 

daugiau. Þydø tema daþnesnë netgi uþ Armijos krajovos temà, nors lenkø Lietuvoje 

50 kartø daugiau negu þydø. Rusø Lietuvoje dar daugiau. Kodël Lietuvos 

rusø problemai mûsø spaudoje neskiriama jokio dëmesio? 

Esu raðæs apie tai, kaip á vieno JAV lietuviø milijonieriaus þmonos klausimà 

apie rusø tautos elgesá mûsø politiniø tremtiniø atþvilgiu atsakiau (visiðkai tada 

neþinodamas, kad ji sentikë ið Kauno), jog paèiai rusø tautai neturiu jokiø pretenzijø. 

Kai 1982 metø antràjà Kalëdø dienà atsidûriau uþ 600 km á rytus nuo Magadano, 

keli rusai mane ðnipinëjo, taèiau dauguma jø atiduodavo man paskutiná 

duonos kàsná. Deja, faktai kalba ir apie tai, kad rusai Lietuvoje vykdë þvëriðkiausius 

nusikaltimus. 

Kiek þuvo mûsø partizanø? Nemalonu klausytis per kelis kartus dvideðimt 

metø iðkalëjusio rezistento tvirtinimo, kad jø þuvo 20 tûkstanèiø. Taip tvirtinantys 

remiasi MGB vadovø ataskaitomis centrui. Mano ásitikinimu, þuvusiø ir nuþudytø 

partizanø skaièius buvo sàmoningai maþinamas. Nepamirðkime, kad, norint 

nuslëpti rusiðkojo teroro Lietuvoje mastà, Kremliaus ásakymu dar ðeðtajame 

deðimtmetyje buvo sudeginti visi MGB ir MVD valsèiø archyvai. Sudeginta dalis 

net Ðvenèioniø apskrities archyvo. Á emgebistinæ krosná pateko ir mano pirmoji 

byla. 

Vëlyvà 1957 m. Kûèiø vakarà pulkininkas Michailovas KGB rûmuose kelis kartus 

pabrëþë, kad „banditø“ jie sunaikinæ per 35 tûkstanèius. Negi jo interesai reikalavo 

nuþudytø partizanø skaièiø didinti suimtojo disidento akivaizdoje? 

Istorikë Jakienë 1964 metø þurnale „Vestnik Leningradskogo universiteta“ tvirtino, 

kad NKVD daliniai sunaikino 80 proc. visø buvusiø Lietuvos partizanø. Ati-

A.TERLECKAS. KAM REIKALINGAS ANTISEMITIZMAS LIETUVOJE? 

tinkamai nuo stribø kulkø þuvo 20 procentø. Kaip þinome, ir stribø gaujose daug 

buvo rusø – maþdaug pusë visø „liaudies gynëjø“. Tad rusiðkøjø NKGB ir NKVD 

daliniø daliai tektø maþdaug 30 tûkstanèiø nuþudytø Lietuvos partizanø. Taèiau 

kodël mes vis raðome apie lietuvðaudþius þydus ir lenkus, o tylima apie lietuvðaudþius 

rusus? 

Pusiau inteligentëliai vos ne kasdien spausdina antisemitinius straipsnius. O 

inteligentai tyli! Gal iðvis mes neturime inteligentø? Pasirodo, kad vienas kitas 

toks Lietuvoje gyvena. Tai – poetas Sigitas Geda. Cituoju: „Tai kas, kad mes patys, 

mûsø tëvai ar seneliai neþudë þydø. Mes esame ið tos tautos, kuri iðaugino tiek 

budeliø! Neþinojimas neatleidþia nuo kaltës, ir Gruzijos þydas, vienoje geleþinkelio 

stotyje suþinojæs, kad mano brolis lietuvis ir puolæs já su kumðèiais – buvo teisus. 

Bent jau að já suprantu. (…) Dabar suprantu, kodël doras vokietis, uþëjus kalbai 

apie þydø naikinimà, nudelbia akis, sutrinka. Jis supranta, kad kaltas (nors 

juridiðkai þiûrint, niekuo dëtas). Taip nesijauèiame mes. Dabar, atgavæ nepriklausomybæ 

ir neiðpirkæ kaltës, mes ásitaisëme getà patys sau. (…) Kaltæ iðpirko gal 

vienas velionis Justinas Mikutis, ðokæs á mirti varomø þydø bûrá Kretingoje: „Nuðaukite 

ir mane! Að irgi þydas!“ (Ðiaurës Atënai, 1995, geguþës 13). 

Aèiû, Sigitai, tavo motinai, kad ji pagimdë sûnø, kuris nebijo pusiau inteligentø 

ir pseudokrikðèioniø neapykantos, patyèiø bei „þydø berno“ pravardës… 

Baisus melas, kad mes, lietuviai, nekalti dël tragiðko þydø likimo Lietuvoje, 

jog vokieèiai privertë mus juos ðaudyti. Taèiau ne maþesnis melas tvirtinti, kad 

Lietuvoje prieð karà buvo didþiausias antisemitizmas visoje Europoje. Apkaltinti 

visà lietuviø tautà uþ þydø þudymà yra nedora. 

Ausyse tebegirdþiu ðûvius, kai buvo nuþudyta 119 Linkmenø þydø, atsimenu 

savo motinos, jos seserø, deðimèiø gimtojo Krivasalio moterø aðaras, tëvo aimanas 

dël to, kad jis neiðgelbëjo savo gero bièiulio Labanoro þydo, pravarde Juodasis 

(„Ui, kam man slëptis, að niekam nepadariau bloga, uþ kà mane lietuviai ðaudys?“). 

Taèiau iðdráskime tiesai á akis paþiûrëti ir neverskime visos kaltës dël Lietuvos 

þydø sunaikinimo vokieèiams. Ðiems savø nuodëmiø pakanka. 

Á Ðvenèionëlius suvarytus buvusios Ðvenèioniø apskrities þydus suðaudë ið Vilniaus 

atvykæ zonderkomandos vyrai. Deja, dauguma jø buvo lietuviai… 

Keletà Saldutiðkio þydø 1941 m. birþelio 24 d. suðaudë irgi lietuviai. 1941 metø 

liepos pradþioje Linkmenø þydus ðaudë tik lietuviai. 

Visiðkai pateisinu Lietuvos Respublikos Prezidentà A.Brazauskà dël to, kad 

jis, nuvykæs á Izraelá, atsipraðë þydø tautà uþ tuos lietuvius, kurie ðaudë. 

Garbë Justinui Mikuèiui uþ jo didvyriðkà poelgá. Taèiau Lietuvai labiau buvo 

reikalingi ne saviþudþiai, o þmonës, ryþæsi gelbëti þydus. Jø gelbëtojai buvo tikrieji 

Lietuvos inteligentai ir krikðèionys (tegul net pradþios mokslø nebaigæ), o 

ypaè dvasininkai. Ne tik apmaudu, kad daugelis Lietuvos kunigø visgi nebuvo 

krikðèionys… Neþinau, kas 1941 metø birþelá ir liepà klebonavo Linkmenyse, taèiau 

jis tiesiogiai atsakingas uþ Linkmenø þydø suðaudymà. Jeigu tas kunigas bûtø 

buvæs toks krikðèionis kaip Justinas Mikutis ir iðdrásæs pagrasinti, kad prakeiks 

505


þydðaudþius, arba atsistojæs varomø þudyti prieðakyje, þudikai nebûtø iðdrásæ padaryti 

tà baisø nusikaltimà. 

Imu á rankas pirmà pasitaikiusià Lietuvos spaudos publikacijà – A.Èalnario 

„Treèiasis Niutono dësnis gyvenime“ (Valstieèiø laikraðtis, 1995, rugpjûèio 12). 

Straipsnis, kaip ir anais sovietiniais laikais, pradedamas „darbo þmoniø“ laiðkais. 

Ðtai kaþkokios J.Galiûnaitës ið Ukmergës mintys: „Kas tie „revoliucijos riteriai“, 

griovæ Lietuvos nepriklausomybæ, kovojæ uþ kruvinà komunistø diktatûrà? Ðalia 

lietuviø rasime gausybæ kitatauèiø, ypaè þydø“. 

Okupacijos metais sàmoningai buvo didinamas komunistø partijos nariø skaièius. 

Kaþkodël ði tradicija tæsiama ir ðiandien. Net daugelis istorikø tvirtina, kad 

komunistø 1940 metø birþelá buvæ per 1500 (ponas Èalnaris jø Lietuvoje suranda 

2500). Ið tikrøjø komunistø Lietuvoje negalëjo bûti daugiau kaip 500–600. Kodël 

istorikai, remdamiesi Lietuvos valstybës saugumo departamento dokumentais, 

nesuskaièiuoja jø? 

Sutikim, kad komunistø Lietuvoje tais metais buvo per 600. O þydø tarp jø – 

maþdaug pusë. Vadinasi, Lietuvoje griovëjø þydø buvo apie 300. Aiðku, kad ne 

maþiau buvo þydø, 1919–1920 metais kovojusiø uþ Lietuvos laisvæ (þr. Savanoriø 

þygiai, red. P.Ruseckas). 

Visà laikà tebelinksniuojamos tos paèios þydø enkavedistø pavardës: Finkelðteinas, 

Dembo, Todesas, Duðanskis, Rozauskas, Slavinas ir dar vienas kitas. Uþmirðtama, 

kad tie þudikai 1941 metais iðneðë savo sukruvintà kailá á Rusijà. Uþ jø 

nusikaltimus, deja, buvo suðaudyta apie 200 tûkstanèiø visiðkai nekaltø þydø. 

Anot Èalnario, þydø Lietuvos kompartijoje buvo per 75 procentus. Ið kur tokie 

skaièiai? Greièiausiai ið lubø. Todël þydais tampa Fridis Krastinis ir net Kazys 

Macevièius. 

To paties „Valstieèiø laikraðèio“ 1995 m. vasario 11 d. numeryje þydø temai 

skirti net du puslapiai. J.K. kriptonimu pasiraðæs þmogus ið Alytaus raðo: „Þydai 

pikti þmonës. Jie jojo mums ant galvos, vadino gojais (…). Vëliau treèdalis jø sëdëjo 

valdþioje ir vël mus smaugë“. 

Kaþkokia A.Giedraitienë raðo: „Pasiaiðkinkime, kiek milijonø Lietuvos vaikø 

iðþudyta þiauriausia kapiliarine metodika: ðirdis ir centrinë nervø sistema sveika, 

bet þmogus yra badomas, kol iðsiurbiamas kraujas. Tam gaudomi þmonës nuo 

trejø iki dvideðimties metø“. Skaitytojas turëjo suprasti, kad milijonai lietuviukø 

nuþudyta norint gauti kraujo macams… Valstybëje, turinèioje 3 milijonus gyventojø? 

Ypaè savo antisemitizmu nemaloniai nuteikia kaþkokio Viktoro Maldþiûno 

straipsnis „Kas kà turëtø atsipraðyti?“, iðspausdintas „Lietuvos aido“ 1995 m. geguþës 

25 d. numeryje. Maldþiûnas bando átikinti naivø skaitytojà, kad Lietuvos 

þydus sunaikino patys þydai. Tokia pat logika vadovaujantis, galima árodyti, kad 

Lietuvos partizanus sunaikino patys partizanai. „Árodymø“ pakanka. Á Sokolovo 

gaujas perverbuoti partizanai ðaudë ne tik atsisakiusius ðnipinëti NKVD naudai, 

bet ir paèius partizanus. 

506

A.TERLECKAS. KAM REIKALINGAS ANTISEMITIZMAS LIETUVOJE? 

„Tëviðkës þiburiai“ 1995 m. sausio 3 d. iðspausdino Antano Musteikio straipsná 

„Baltieèiai ir þydai tragiðku laikotarpiu“. Ðiame straipsnyje puolamas garbingas 

Jeruzalës universiteto profesorius Dovas Levinas ir jo knyga. A.Musteikis netgi 

kaltina þydus, jog jie „drauge su naciais dalijosi svetimomis teritorijomis (…) ir 

kasë duobæ Lietuvos laisvei“. Negi autorius neþino, kad 1939 m. Kremliaus politbiure 

buvo likæs tik vienas þydas – Kaganovièius. Stalinas, pradëjæs derybas su 

Hitleriu dël Rytø Europos padalijimo, uþsienio reikalø liaudies komisarà þydà 

M.Litvinovà pakeitë rusu V.Molotovu… 

Vokieèiø konclageriuose dauguma kapø buvo lenkai, pasiþymëjæ ypatingu þiaurumu. 

Taèiau niekas uþ tai nedrásta apkaltinti visà lenkø tautà. Balys Sruoga tvirtino, 

kad uþ iðgelbëtà savo gyvybæ daugiausia yra dëkingas lenkams. 

Viename laikraðtyje buvo straipsnis, tvirtinantis, esà þydai nepadëjæ në vienam 

lietuviui iðsigelbëti. Mano asmeninis pavyzdys rodo, kad tai didþiulë netiesa. 

1973 m. vasarà KGB kartu su MVD sufabrikavo man kriminalinæ bylà. Þmona 

Alë advokatu nusamdë þydà J.Kovarská. Skaitant bylà, advokatas girdint tardytojui 

J.Vasiliauskui (ðiandien VRM tardymo valdybos virðininkas), pasakojo maþdaug 

ðtai kà: „Man priekaiðtaujama, kad apsiëmiau ginti nacionalistà Antanà Terleckà. 

Esà kaip tik tokie nacionalistai suðaudæ mano tëvus, brolius ir seseris. Atsakiau 

jiems, kad ginu ne lietuvá, ne nacionalistà, o þmogø“. 

Uþ savo gyvybæ amþinai bûsiu dëkingas þydui J.Kovarskiui, ðiandien gyvenanèiam 

Izraelyje. 

1978 m. kovo mënesá þydas G.Gavronskis gynë B.Gajauskà. Visø Lietuvos disidentø 

vardu pareiðkiau jam vieðà padëkà. Advokatas aiðkino man, kad dedàs 

daug pastangø reabilituoti lietuvius, apkaltintus þydø ðaudymu. Nepamenu pavardës 

Ðvenèioniø kraðto lietuvio, kuris 15 metø iðkalëjo uþ þydø ðaudymà. G.Gavronskis 

árodë, kad tas lietuvis þydø ne tik neðaudë, bet gelbëjo juos. Net okupacinë 

valdþia buvo priversta reabilituoti tariamà þydðaudá. 

Praëjusià þiemà keli þmonës palydëjom 95 metø sulaukusá G.Gavronská á Vilniaus 

þydø kapines. Aiðku, mûsø spaudoje nebuvo nekrologo, niekas geru þodþiu 

neprisiminë ðio doro þydo, didelio mûsø tautos bièiulio. 

Tik Maskvos þydø dëka garsusis 1979 m. rugpjûèio 23 d. keturiasdeðimt penkiø 

pabaltijieèiø Memorandumas privertë abejingàjá pasaulá atkreipti savo dëmesá 

á padëtá aneksuotoje Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Ið 11-os savo paraðais 

pritarusiø Memorandumui Rusijos disidentø dauguma buvo þydai arba ið miðriø 

ðeimø. 

O kiek Maskvos þydai disidentai padëjo „LKB kronikos“ leidëjams siunèiant ðá 

pogrindiná leidiná á uþsiená? 

Kas ðiandien suinteresuotas antisemitinëmis nuotaikomis Lietuvoje? Tik svetimos 

valstybës specialiosios tarnybos! 

Antisemitiniai straipsniai mûsø spaudoje nukreipia dëmesá nuo daugelio problemø: 

rusø okupacinës valdþios nusikaltimø Lietuvoje, kai kuriø lietuviø komunistø 

kolaboravimo, visà Lietuvà apraizgiusios korupcijos ir t.t. 

507


Svetimos valstybës vadovai nesuinteresuoti stiprinti Lietuvos valstybingumà, 

kuriam daug galëtø padëti dabartinis Izraelis. Tie vadovai stengiasi silpninti Lietuvos 

valstybës tarptautiná autoritetà. Tai daroma ir antisemitiniais iðsiðokimais 

mûsø spaudoje. 

Turiu priekaiðtø ir þydams. 

Nemanau, kad 1940–1941 metais dauguma enkavedistø buvo þydai. Taèiau jø 

NKGB ir NKVD ástaigose buvo. Ðioms þiaurioms ástaigoms vadovavo, aiðku, tik 

rusai. Taèiau skyriø virðininkai kai kur buvo þydai. Ir tardytojø buvo. Todël þydø 

pastangos nutylëti kai kuriø konkreèiø þydø nusikaltimus prieð lietuviø tautà irgi 

skatina antisemitinæ propagandà Lietuvoje. 

Negalima ignoruoti V.Mundrio straipsnio, iðspausdinto ð.m. rugsëjo 15 d. „Laimoje“. 

Jevsejus Rozauskas, 1941 m. birþelio 22 d. siûlæs NKGB skyriaus Lietuvoje 

vadovui Gladkovui susidoroti su Kauno kalëjimo politiniais kaliniais: „Að pasiûliau, 

neturint galimybës evakuoti kaliniø, atrinkti ið jø pavojingiausius ir prieð 

pasitraukiant juos suðaudyti. Jø, mano apkaièiavimu, buvo apie 400“. 1941 m. 

birþelio 26 d. to paties Rozausko ásakymu prie Latvijos ir Baltarusijos pasienio 

buvo suðaudyta 14 Lietuvos patriotø. 

Ðiandien tûkstanèiai Lietuvoje gyvenanèiø èekistø lietuviø, rusø ir, aiðku, þydø 

gauna ið Maskvos didþiules pensijas. Uþ jas reikia tam tikrà darbà atlikti… Jø 

pastangomis Lietuvoje sàmoningai skleidþiamos antisemitinës nuotaikos, eskaluojama 

politinë átampa tarp lietuviø ir þydø… 

Antisemitinæ propagandà Lietuvoje galëtø stabdyti èia gyvenantys þydai, kurie 

iðdrástø pasakyti tiesà apie atskirø þydø elgesá okupacijos metais. 

Visiðkai teisëtai lietuviai piktinasi dël to, kad jie laikomi þydðaudþiø tauta. Uþ 

tai, kad atskiri lietuviai ðaudë þydus, negalima kaltinti visos lietuviø tautos. Kaip 

negalime kaltinti þydø tautos, neva ji visa buvo antilietuviðkai nusiteikusi ir sàmoningai 

kovojo prieð Lietuvos valstybæ. Kovojo tik pavieniai þydai, dirbæ to meto 

rusø okupacinëse institucijose. 

Susitaikymo linkme turëtø eiti abi tautos, o teisinës Lietuvos institucijos privalëtø 

daryti viskà, kad bûtø sustabdyta uþsienio þvalgybø inspiruojama antisemitinë 

propaganda mûsø valstybëje. 

Praðau lietuviðkø laikraðèiø redaktoriø nespausdinti straipsniø, kirðinanèiø lietuviø 

ir þydø tautas. Kiekvienas Lietuvos patriotas turëtø suvokti, kad antisemitizmas 

silpnina Lietuvos valstybingumà ir tarnauja lietuviø tautos laisvës ir nepriklausomybës 

prieðams. 

POZICIJA: [LIETUVOS ÞMOGAUS TEISIØ GYNIMO ASOCIACIJOS SAVAITRAÐTIS] 

1995 M. RUGSËJO 30 D. – SPALIO 6 D., NR. 39. 

508

BIBLIOGRAFIJA 

LAISVËS ÐAUKLYS: [VISUOMENINIS LAISVØJØ LIETUVIØ LAIKRAÐTIS]. NR. 1. – VILNIUS, 1976, 

GEGUÞË. 

LAISVËS ÐAUKLYS: [VISUOMENINIS LAISVØJØ LIETUVIØ LAIKRAÐTIS]. NR. 2. – VILNIUS, 1976, 

BIRÞELIS. 

RESPECT MY RIGHTS (THE APPEAL OF ANTANAS TERLECKAS TO THE CHAIRMAN OF THE COM- 

MITTEE FOR STATE SECURITY OF THE USSR J.V.ANDROPOV). – PREPARED BY THE LITHUANIAN 

CANADIAN COMMUNITY, 1976, JUNE 14. – 35 P. 

LAISVËS ÐAUKLYS: [VISUOMENINIS LAISVØJØ LIETUVIØ LAIKRAÐTIS]. NR. 3. – VILNIUS, 1976, LIEPA– 

RUGPJÛTIS. 

LAISVËS ÐAUKLYS: [VISUOMENINIS LAISVØJØ LIETUVIØ LAIKRAÐTIS]. NR. 4. – VILNIUS, 1976, RUG- 

SËJIS–SPALIS. 

LAISVËS ÐAUKLYS: [VISUOMENINIS LAISVØJØ LIETUVIØ LAIKRAÐTIS]. NR. 5. – VILNIUS, 1976, LAP- 

KRITIS–GRUODIS. 

VYTIS: [LIETUVOS LAISVËS LYGOS PERIODINIS LEIDINYS]. NR. 1. – OKUPUOTOJI LIETUVA. 1979, 

BIRÞELIS. 


LIEPA. 


RUGPJÛTIS–RUGSËJIS. 

VYTIS: [LIETUVOS LAISVËS LYGOS PERIODINIS LEIDINYS]. NR. 4. 1980. 



VYTIS: [LIETUVOS LAISVËS LYGOS PERIODINIS LEIDINYS]. NR. 5. – OKUPUOTOJI LIETUVA. 1980. – 

PASAULIO LIETUVIØ BENDRUOMENËS LEIDINYS ⁄⁄ LIETUVOS POGRINDÞIO SPAUDA. NR. 1. – 

ÈIKAGA. GAUTAS VAKARUOSE 1981. IÐLEISTA 1981. – 95 P. – TIRAÞAS [1200] EGZ. 

VYTIS: [LIETUVOS LAISVËS LYGOS PERIODINIS LEIDINYS]. NR. 6. – OKUPUOTOJI LIETUVA. 1980. – 

PASAULIO LIETUVIØ BENDRUOMENËS LEIDINYS ⁄⁄ LIETUVOS POGRINDÞIO SPAUDA, NR. 3. – 

ÈIKAGA. GAUTAS VAKARUOSE 1981. IÐLEISTA 1981. – 41 P. – TIRAÞAS [1200] EGZ. 

VYTIS: [LIETUVOS LAISVËS LYGOS PERIODINIS LEIDINYS]. NR. 6 (TÆSINYS). – OKUPUOTOJI LIETU- 

VA. 1980. – PASAULIO LIETUVIØ BENDRUOMENËS LEIDINYS ⁄⁄ LIETUVOS POGRINDÞIO SPAUDA, 

NR. 6. – ÈIKAGA. GAUTAS VAKARUOSE 1981. IÐLEISTA 1981. – 70 P. – TIRAÞAS [1200] EGZ. 

VYTIS: [LIETUVOS LAISVËS LYGOS PERIODINIS LEIDINYS]. NR. 7. – LIETUVA, 1988, LIEPA. 

VYTIS: [LIETUVOS LAISVËS LYGOS PERIODINIS LEIDINYS]. NR. 8. – LIETUVA, 1988, RUGSËJIS– 

SPALIS. – 91 P. 

LIETUVOS LAISVËS LYGA: [LLL INFORMACINIS BIULETENIS]. NR. 1. – VILNIUS, 1988, LAPKRI- 

ÈIO 10. – 8 P. 

LIETUVOS LAISVËS LYGA: [LLL INFORMACINIS BIULETENIS]. NR. 2. – VILNIUS, 1988, GRUO- 

DÞIO 4. – 8 P. 

LIETUVOS LAISVËS LYGA: [LLL INFORMACINIS BIULETENIS]. NR. 3. – VILNIUS, 1988, GRUO- 

DÞIO 13. – 8 P. 

LIETUVOS LAISVËS LYGA: [LLL INFORMACINIS BIULETENIS]. NR. 4. – VILNIUS, 1988, 

GRUODÞIO 31. – 8 P. 

509


LIETUVOS LAISVËS LYGA: [LLL INFORMACINIS BIULETENIS]. NR. 5. – VILNIUS, 1989, SAUSIO 14. – 8 P. 

LIETUVOS LAISVËS LYGA: [LLL INFORMACINIS BIULETENIS]. NR. 6. – VILNIUS, 1989, SAUSIO 21. – 8 P. 

LIETUVOS LAISVËS LYGA: [LLL INFORMACINIS BIULETENIS]. NR. 7. – VILNIUS, 1989, VASARIO 13. – 8 P. 

LIETUVOS LAISVËS LYGA: [LLL INFORMACINIS BIULETENIS]. NR. 8. – VILNIUS, 1989, KOVO 14. – 8 P. 

LIETUVOS LAISVËS LYGA: [LLL INFORMACINIS BIULETENIS]. NR. 9. – VILNIUS, 1989, KOVO 25. – 8 P. 

LIETUVOS LAISVËS LYGA: [LLL INFORMACINIS BIULETENIS]. NR. 10. – VILNIUS, 1989, BALAN- 

DÞIO 21. – 8 P. 

LAISVËS ÐAUKLYS: [LIETUVOS LAISVËS LYGOS INFORMACINIS BIULETENIS]. NR. 11(16). – VILNIUS, 

1989, GEGUÞËS 18. – 4 P. 


1989, BIRÞELIO 8. – 4 P. 


1989, BIRÞELIO 16. – 4 P. 


1989, LIEPOS 2. – 4 P. 


1989, LIEPA. – 4 P. 


1989, RUGPJÛÈIO 1. – 4 P. 


1989, RUGPJÛÈIO 21. – 4 P. 


1989, RUGSËJO 9. – 4 P. 


1989, LAPKRIÈIO 10. – 4 P. 

VYTIS: [LIETUVOS LAISVËS LYGOS PERIODINIS LEIDINYS]. NR. 7. – VILNIUS, 1989. ANTRASIS PA- 

KARTOTINIS LEIDIMAS. – 90 P. 

RADOVIÈIUS JURIJUS. DËL A.JUOZAIÈIO STRAIPSNIO „DEMOKRATIJA – JAU NE VIEN SÀJÛDIS. – 

VILNIUS, 1989. – 12 P. 

MORAL ULTIMATUM TO THE GOVERNMENT OF THE USSR. – MELBURNAS, 1989. – 30 P. 


1990, KOVO 7. – 4 P. 


1990, GEGUÞËS 10. – 4 P. 


1990, BIRÞELIO 15. – 4 P. 

LAISVËS ÐAUKLYS: [LIETUVOS LAISVËS LYGOS INFORMACINIS BIULETENIS]. NR. 23–24(28–29). – 

VILNIUS, 1990, LIEPOS 23. – 8 P. 

LAISVËS ÐAUKLYS: [LIETUVOS LAISVËS LYGOS INFORMACINIS BIULETENIS]. NR. 23–24(28–29). 

ANTRASIS PAPILDYTAS LEIDIMAS. – VILNIUS, 1990, LIEPOS 23. – 8 P. 


1990, RUGSËJO 25. – 6 P. 


1990, SPALIO 17. – 4 P. 

PRAEITÁ PRISIMINUS: [LIETUVOS LAISVËS LYGOS LEIDINYS]. NR. 1. – VILNIUS, 1990. – 36 P. 

510

BIBLIOGRAFIJA 

LAISVËS ÐAUKLYS: [VISUOMENINIS LAISVØJØ LIETUVIØ LAIKRAÐTIS]. NR. 1. – VILNIUS. 1976, 

GEGUÞË. ANTRASIS PAKARTOTINIS LEIDIMAS. 1990. – 24 P. 

LAISVËS ÐAUKLYS: [VISUOMENINIS LAISVØJØ LIETUVIØ LAIKRAÐTIS]. NR. 4. – VILNIUS. 1976, 

RUGSËJIS–SPALIS. ANTRASIS PAKARTOTINIS LEIDIMAS. 1990. – 49 P. 


1991, GRUODÞIO 19. – 6 P. 

LAISVËS ÐAUKLYS: [LIETUVOS LAISVËS LYGOS INFORMACINIS BIULETENIS] ⁄⁄ LIETUVOS DARBININ- 

KAS. NR. 1(32). – KLAIPËDA, 1991, GRUODÞIO 19. – 2 P. 

AUÐRELË: [SKIRIAME SAUGUMO UÞSMAUGTAM „LAISVËS ÐAUKLIUI“]. 1978, VASARIO 16. ANTRA- 

SIS PAKARTOTINIS LEIDIMAS. 1991. – 80 P. 


1992, SAUSIO 9. – 6 P. 

LAISVËS ÐAUKLYS: [LIETUVOS LAISVËS LYGOS INFORMACINIS BIULETENIS] ⁄⁄ LIETUVOS DAR- 

BININKAS. NR. 2(33). – KLAIPËDA, 1992, SAUSIO 9. – 2 P. 


1992, BALANDÞIO 23. – 4 P. 


1992, GEGUÞËS 7. – 4 P. 

LAISVËS ÐAUKLYS: [LIETUVOS LAISVËS LYGOS INFORMACINIS BIULETENIS] ⁄⁄ LIETUVOS DARBI- 

NINKAS. NR. 3(35). – KLAIPËDA, 1992, GEGUÞËS 7. – 2 P. 

TERLECKAS ANTANAS. TRYS POLITINIAI LAIÐKAI (1975, 1988, 1990). – VILNIUS, 1992, SPALIS. – 32 P. 

IÐLEISTOS DVI LAIDOS. 

TERLECKAS ANTANAS. KODËL LAIMËJO KOMUNISTAI („TIESOS“ KORESPONDENTËS ALDONOS 

SVIRBUTAVIÈIÛTËS POKALBIS SU LLL TARYBOS PIRMININKU ANTANU TERLECKU). – VILNIUS, 

1992, GRUODIS. – 32 P. IÐLEISTOS TRYS LAIDOS PO [1000] EGZ. 

LLL IR ANTANAS TERLECKAS PRIEÐ LDDP IR ALGIRDÀ BRAZAUSKÀ. – VILNIUS, 1993, SAUSIS. – 80 P. 

TERLECKAS ANTANAS. A.BRAZAUSKAS IR M.BUROKEVIÈIUS SAUSIO 13-ÀJÀ. – VILNIUS, 1993, 

VASARIS. – 32 P. 

AR REIKALINGAS LIETUVAI PREZIDENTAS EKSKOMUNISTAS? – VILNIUS, 1993, VASARIS. – 32 P. 

TERLECKAS ANTANAS. GRUMTYNËS SU KLASTA IR POLITINIU NEIÐMANYMU. 1993, KOVAS. – 44 P. 

TERLECKAS ANTANAS. VYTAUTUI LANDSBERGIUI. – VILNIUS, 1993, BALANDIS. – 84 P. 

VYTIS: [LIETUVOS LAISVËS LYGOS PERIODINIS LEIDINYS]. NR. 7–8 (NR. 7 – TREÈIASIS PAKARTOTI- 

NIS LEIDIMAS; NR. 8 – ANTRASIS PAKARTOTINIS LEIDIMAS). – VILNIUS. 1993, GEGUÞË. – 120 P. 

LAISVËS ÐAUKLYS: [LIETUVOS LAISVËS LYGOS INFORMACINIS BIULETENIS] (1988–1992). I. NR. 1(6) – 

15(20). – VILNIUS, 1993, BIRÞELIS. – P. 136. 

LAISVËS ÐAUKLYS: [LIETUVOS LAISVËS LYGOS INFORMACINIS BIULETENIS] (1988–1992). 

II. NR. 16(21)– 30(35). – VILNIUS, 1993, BIRÞELIS. – 144 P. 

TERLECKAS ANTANAS. KAS JÛS, GEDIMINAI VAGNORIAU? – VILNIUS, 1993, GRUODIS. – 136 P. 

TERLECKAS ANTANAS. KODËL LAIMËJO KOMUNISTAI. II. – VILNIUS, 1993, GRUODIS. – 137 P. 

VYTIS: [LIETUVOS LAISVËS LYGOS PERIODINIS LEIDINYS]. NR. 1–3. 1979. ANTRASIS PAKARTOTI- 

NIS LEIDIMAS: [SOVIETINIØ LAIKØ POGRINDÞIO SPAUDA]. – VILNIUS, 1993. – 127 P. 

BROLIAI ANTANAS IR VLADAS TERLECKAI PRIEÐ GEDIMINO VAGNORIAUS POLITIKÀ. I. – VILNIUS, 

1994, VASARIS. – 138 P. 

BROLIAI ANTANAS IR VLADAS TERLECKAI PRIEÐ GEDIMINO VAGNORIAUS POLITIKÀ. II. – VILNIUS, 

1994, LIEPA (ANTANO TERLECKO LEIDYKLA). – 202 P. 

511


TERLECKAS ANTANAS. KODËL LAIMËJO KOMUNISTAI. I. – VILNIUS, 1994. – 145 P. IÐLEISTOS DVI 

LAIDOS. 

ANTANAS TERLECKAS PRIEÐ ALGIRDÀ BRAZAUSKÀ. – VILNIUS, 1994. – 80 P. IÐLEISTOS DVI LAIDOS. 

STATKEVIÈIUS ALGIRDAS. AMBICIJØ KARAS IÐEIVIJOJE IR LIETUVOS LAISVË. – VILNIUS, 1995. – 

112 P. –TIRAÞAS [1500] EGZ. ILIUSTR. (NUOTR.). 

TERLECKAS ANTANAS. DIDYSIS SÀMOKSLAS PRIEÐ LIETUVÀ. – KAUNAS, 1996. – 208 P. – TIRAÞAS 

[1500] EGZ. 

TERLECKAS ANTANAS, TERLECKAS VLADAS IR KITI AUTORIAI. APIE „ÐATRIJOS“ VEIKLÀ. – VILNIUS, 

1997. – 92 P. 

TERLECKAS ANTANAS, TERLECKAS VLADAS. ÐATRININKØ KOLONA: AR JIE IÐ TIKRØJØ TARNA- 

VO LIETUVAI? 1997. – 238 P. 

TERLECKAS ANTANAS. LAIÐKAI IÐ MAGADANO. I (PIRMASIS LEIDIMAS). – VILNIUS, 1998. – 216 P. 

ANTANAS IR VLADAS TERLECKAI. KUO G.VAGNORIUS PANAÐUS Á A.ÐLEÞEVIÈIØ? – VILNIUS, 

1999. – 65 P. 

TERLECKAS ANTANAS. ÞODÞIU BEI PLUNKSNA UÞ TIESÀ IR LAISVÆ. II. – VILNIUS, 1999. – 258 P. 

TIRAÞAS [1000] EGZ. ILIUSTR. (NUOTR.). 

PSICHIATRINËS INKVIZICIJOS SIAUTËJIMAS LIETUVOJE. – VILNIUS: DOROS–KULTÛROS SÀJUN- 

GA, 1999. – 382 P. – TIRAÞAS [1500] EGZ. ILIUSTR. (NUOTR.). 

TERLECKAS ANTANAS. ÞODÞIU BEI PLUNKSNA UÞ TIESÀ IR LAISVÆ. I. – VILNIUS, 2000. – 169 P. 

ILIUSTR. (NUOTR.). IÐLEISTOS DVI LAIDOS. 

TERLECKAS ANTANAS. LAIÐKAI IÐ MAGADANO. I (ANTRASIS LEIDIMAS). – VILNIUS, 2000. – 223 P. 

ILIUSTR. (NUOTR.). 

SASNAUSKAS JULIUS, TERLECKAS ANTANAS. JEI ESAME ÈIA: LAIÐKAI (1978, 1983, 1986, 2000). – 

VILNIUS: LIETUVOS RAÐYTOJØ SÀJUNGOS LEIDYKLA, 2000. – 475 P. ILIUSTR. (NUOTR.). ÁVADAS – 

VYTAUTO GRIDZIJAUSKO. 

LAISVËS ÐAUKLYS: [VISUOMENINIS LAISVØJØ LIETUVIØ LAIKRAÐTIS]. NR. 1–5. PAKARTOTINIS 

LEIDIMAS. – VILNIUS: ASOCIACIJA „KULTÛROS, MENO IR MOKSLO RÛMAI“, 2002. – 194 P. ÁVA- 

DAS – ALGIRDO JAKUBÈIONIO. 

TERLECKAS ANTANAS. LIETUVOS LAISVËS LYGOS KOVA UÞ LAISVÆ IR NEPRIKLAUSOMYBÆ: 

1987-IEJI – LIETUVOS IÐSILAISVINIMO NAUJO ETAPO PRADÞIA. – VILNIUS, 2002. – 149 P. 

TERLECKAS ANTANAS. NEPRIKLAUSOMOJE LIETUVOJE – PROSOVIETINË VALDÞIA. KODËL? – VIL- 

NIUS, 2003. – 11 P. 

LIETUVOS LAISVËS LYGOS INDËLIS Á LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINGUMO ATKÛRIMÀ 1975– 

2000 M. – VILNIUS, 2003. – 27 P. 

512

LIETUVOS LAISVËS LYGOS NARIØ 

VALSTYBINIAI APDOVANOJIMAI 

PAVARDË, VARDAS, VALSTYBË 

APDOVANOJIMAS, LAIPSNIS, DATA, DEKRETAS 

TERLECKAS Antanas, Lietuva 

Vyèio Kryþiaus ordinas, Komandoro kryþius, 1998 08 21, 152 

Lietuvos nepriklausomybës medalis, 2000 07 01, 929 

Vytauto Didþiojo ordinas, Karininko kryþius, 2004 02 06, 365 

STATKEVIÈIUS Algirdas, Lietuva 


SASNAUSKAS Julius, Lietuva 

Vyèio Kryþiaus ordinas, Karininko kryþius, 1998 08 21, 152 


ÐAKALYS Vladas, Lietuva 

Vyèio Kryþiaus ordinas, Karininko kryþius, 2003 01 08, 2007 (po mirties) 

JOKUBYNAS Kæstutis, Lietuva 


PETKEVIÈIUS Jonas Vincentas, Lietuva 


Sausio 13-osios atminimo medalis, 1999 01 08, 289 


PRATUSEVIÈIUS Jonas, Lietuva, Karys savanoris 


Kariuomenës kûrëjø savanoriø medalis, 2000 04 03, 841 

LAURINSKAS Leonas, Lietuva, Karys savanoris 

Sausio 13-osios atminimo medalis, 1992 03 04, I-2361 


Kariuomenës kûrëjø savanoriø medalis, 2000 04 03, 841 


Kun. MOCIUS Algirdas, Lietuva, Laisvës kovø dalyvis 

LDK Gedimino ordinas, Riterio kryþius, 1999 07 01, 508 

513


514 

RAGAIÐIS Romaldas Juozas, Lietuva, Laisvës kovø dalyvis 



VOLUNGEVIÈIUS Jonas, Lietuva 



TERLECKIENË Elena, Lietuva 



Vyèio Kryþiaus ordinas, Riterio kryþius, 2004 02 06, 365 

BOGUÐIS Vytautas, Lietuva 


Ukrainos ordinas „Uþ nuopelnus“, 2-asis, 1998 m. 


RAÈAITË-PAÐKAUSKIENË Angelë, Lietuva, Laisvës kovø dalyvis 


ÐIRVINSKAS Zigmas, Lietuva, Laisvës kovø dalyvis 


TUÈKUS Andrius, Lietuva 




SASNAUSKAITË Leonora, Lietuva 



RAGAIÐIENË Angelë, Lietuva 


BALTRUÐIS Algimantas, Lietuva 


POÐKUS Bronislovas, Lietuva 


Lietuvos nepriklausomybës medalis, 2000 07 01, 929

LIETUVOS LAISVËS LYGOS NARIØ VALSTYBINIAI APDOVANOJIMAI 

ERINGIS Kazys, Lietuva 


MASIULIONIS Algirdas, Lietuva, Laisvës kovø dalyvis 


MALÛKAITË-PETKEVIÈIENË Jadvyga, Lietuva, Karys savanoris 




BAKÐYS Feliksas, Lietuva 

Þûvanèiøjø gelbëjimo kryþius, 1992 09 22, I-2904 

ÐAKALIENË Genovaitë, Lietuva 



ÐALKAUSKAS Kazimieras, Lietuva, Laisvës kovø dalyvis 



Kun. PAULIONIS Edmundas, Lietuva 



SUBAÈIUS Kæstutis, Lietuva 


ÐIDLAUSKAS Gintaras, Lietuva 


VILKAS Leonardas, Lietuva 


TAUJANSKAS Arnoldas, Lietuva, Laisvës kovø dalyvis 



RADOVIÈIUS Jurijus, Lietuva 


515


516 

RAZMINAS Þilvinas, Lietuva 


BUKAUSKAS Linas, Lietuva 


PIPIRAS Liudvikas, Lietuva 


LEIDËJØ PASTABA. LIG ÐIOL NEAPDOVANOTI TO VERTI JAU MIRÆ LIETUVOS 

LAISVËS LYGOS NARIAI – BUVÆ POLITINIAI KALINIAI VYTAUTAS MILVYDAS IR 

ALGIMANTAS ANDREIKA, PIRMAJAME VIEÐAME LIETUVOS LAISVËS LYGOS 

PROTESTO MITINGE 1987 M. RUGPJÛÈIO 23 D. KALBËJÆS IR UÞ TAI KELIS KAR- 

TUS KGB ÞIAURIAI SUMUÐTAS VYTAUTAS JANÈIAUSKAS, BUVÆS LIETUVOS 

LAISVËS LYGOS TARYBOS NARYS, 1987 M. RUGPJÛÈIO 23 D. MITINGO KALBË- 

TOJAS ANTANAS GRIGAS.

TURINYS 

SUDARYTOJO ÞODIS .............................................................................................................................................................. 5 

JULIUS SASNAUSKAS. LAISVËS DEBESËLIS ..................................................................................................................... 7 

ANTANAS TERLECKAS. LIETUVOS LAISVËS LYGOS SUSIKÛRIMAS ..................................................................... 10 

ALGIMANTAS LIEKIS. LIETUVOS LAISVËS LYGA ....................................................................................................... 17 

ALGIMANTAS LIEKIS. LIETUVOS LAISVËS LYGA ....................................................................................................... 27 

ANTANAS TERLECKAS. LAISVËS LYGOS VAIDMUO SUTRUKDANT 

LIETUVOS OKUPACIJOS IR ANEKSIJOS ÁTEISINIMÀ .......................................................................................... 32 

LIETUVOS LAISVËS LYGOS NARIØ KALBOS ......................................................................................... 68 

ANTANO TERLECKO KALBA LIETUVOS PERSITVARKYMO SÀJÛDÞIO 

STEIGIAMAJAME SUVAÞIAVIME 1988 M. SPALIO 22 D. .................................................................................... 68 

ANTANO TERLECKO KALBA KAUNO TREMTINIØ KLUBE 1988 M. SPALIO 29 D. ..................................... 70 

ANTANO TERLECKO KALBA VILNIUJE, GEDIMINO AIKÐTËJE, 1989 M. VASARIO 16 D. ......................... 72 

GINTARO ÐIDLAUSKO KALBA LLL MITINGE TELÐIUOSE 1989 M. VASARIO 23 D. .................................... 73 

ANTANO TERLECKO KALBA VILNIUJE, KALNØ PARKE, 1989 M. BALANDÞIO 16 D. .............................. 74 

BUVUSIO PARTIZANO LEONO LAURINSKO KALBA VARNIUOSE 1989 M. GEGUÞËS 7 D. 

ATIDENGIANT PIRMÀJÁ LIETUVOJE PAMINKLÀ ÞUVUSIEMS PARTIZANAMS ......................................... 76 

LEONARDO VILKO KALBA VILNIUJE, KALNØ PARKE, ROMO KALANTOS 

AUKOS MINËJIME 1989 M. GEGUÞËS 14 D. ............................................................................................................ 77 

GINTARO ÐIDLAUSKO KALBA TELÐIUOSE 1989 M. LIEPOS 21 D. MITINGE, 

SKIRTAME PAVERGTØ TAUTØ SAVAITEI PAMINËTI ........................................................................................ 79 

JURIJAUS RADOVIÈIAUS KALBA LIETUVOS DEMOKRATØ PARTIJOS 

STEIGIAMAJAME SUVAÞIAVIME 1989 M. LIEPOS 29 D. ..................................................................................... 81 

ANTANO TERLECKO KALBA 1989 M. GRUODÞIO 14 D. LIETUVOS OPOZICINIØ 

JUDËJIMØ IR PARTIJØ KONSULTACINIAME SUSIRINKIME, KURIAME JIS DALIJOSI 

ÁSPÛDÞIAIS APIE SAVO VIEÐNAGÆ JAV ................................................................................................................. 85 

ANTANO TERLECKO KALBA VILNIUJE, KATEDROS AIKÐTËJE, 1990 M. SAUSIO 11 D. 

MITINGE, SKIRTAME M.GORBAÈIOVO VIZITUI LIETUVOJE ........................................................................... 87 

ANTANO TERLECKO KALBA LLL MITINGE VILNIUJE, NEPRIKLAUSOMYBËS AIKÐTËJE, 

1990 M. GEGUÞËS MËN. 24 D. ..................................................................................................................................... 88 

ANTANO TERLECKO KALBA MITINGE, SKIRTAME LIETUVOS RESPUBLIKOS VADOVYBEI 

PAREMTI, 1990 M. BALANDÞIO 19 D. PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS 

AUKÐÈIAUSIOSIOS TARYBOS RÛMØ ...................................................................................................................... 91 

ANTANO TERLECKO KALBA SÀJÛDÞIO ANTRAJAME SUVAÞIAVIME 1990 M. BALANDÞIO 21 D. ..... 94 

DONATO DAUKÐOS KALBA VILNIUJE, NEPRIKLAUSOMYBËS AIKÐTËJE, 1990 M. GEGUÞËS 3 D. ........ 95 

ALGIMANTO BALTRUÐIO NEPASAKYTA KALBA ............................................................................................... 97 

DOKUMENTAI (PROGRAMOS, PAREIÐKIMAI, KREIPIMAISI, REZOLIUCIJOS, LAIÐKAI) ......... 100 

LIETUVIAI! .................................................................................................................................................................... 100 

LAISVIEJI LIETUVIAI PAVERGTOJE TËVYNËJE .................................................................................................. 102 

LAISVIEJI LIETUVIAI: MÛSØ UÞDAVINIAI .......................................................................................................... 104 

LKP CENTRO KOMITETUI. PAREIÐKIMAS ........................................................................................................... 105 

LKP CK SEKRETORIUI P.GRIÐKEVIÈIUI ................................................................................................................ 109 

ATITIESKIME NUGARAS! .......................................................................................................................................... 110 

TSRS AT PREZIDIUMO PIRMININKUI N.PODGORNUI. PAREIÐKIMAS ....................................................... 112 

517

TURINYS 

518 

LIETUVOS TSR PROKURORUI. PAREIÐKIMAS .................................................................................................... 116 

LIETUVOS TSR PROKURORUI. PAREIÐKIMAS .................................................................................................... 117 

LIETUVOS TSR AT PREZIDIUMO PIRMININKUI DRG. A.BARKAUSKUI. PAREIÐKIMAS ....................... 117 

LIETUVOS LAISVËS LYGOS DEKLARACIJA ......................................................................................................... 119 

ROMALDO RAGAIÐIO TEISMAS ............................................................................................................................. 121 

DËL DRAUDIMO PAGERBTI TAUTOS DIDVYRIUS. VIEÐAS LAIÐKAS LKP CK 

ANTRAJAM SEKRETORIUI ....................................................................................................................................... 124 

DËL GYVENTOJØ SURAÐYMO. VIEÐAS LAIÐKAS LKP CK ANTRAJAM SEKRETORIUI 

N.DYBENKO .................................................................................................................................................................. 126 

LAISVÆ REIKIA IÐSIKOVOTI ..................................................................................................................................... 128 

ABEJOJANTIEMS .......................................................................................................................................................... 133 

KREIPIMASIS Á LIETUVOJE GYVENANÈIUS RUSUS .......................................................................................... 134 

UÞMIRÐTIEJI… ............................................................................................................................................................. 137 

VILNIAUS MIESTO PROKURORUI. PAREIÐKIMAS ............................................................................................. 140 

LIETUVOS POGRINDINËS SPAUDOS LEIDËJAMS .............................................................................................. 141 

SUVIENYTØJØ NACIJØ ORGANIZACIJOS XXXIV GENERALINËS ASAMBLËJOS SESIJAI ........................ 142 

KETURIASDEÐIMT PENKIØ PABALTIJIEÈIØ MEMORANDUMAS (BALTIJOS CHARTIJA) ...................... 144 

AR LAISVË TIK „DIDÞIØJØ“ PRIVILEGIJA IR „SPALVOTØJØ“ TEISË? .......................................................... 148 

LIETUVOS KOMUNISTØ PARTIJOS CENTRO KOMITETO 

ANTRAJAM SEKRETORIUI DYBENKO N.K. PROTESTO PAREIÐKIMAS ....................................................... 149 

PAREIÐKIMAS DËL ANTANO TERLECKO SUËMIMO ........................................................................................ 153 

SNO GENERALINIAM SEKRETORIUI P. KURTUI WALDHEIMUI, HELSINKIO SUSITARIMØ 

BAIGIAMÀJÁ AKTÀ PASIRAÐIUSIØ ÐALIØ VYRIAUSYBËMS, „TARPTAUTINËS AMNESTIJOS“ 

ORGANIZACIJAI, EUROPOS IR AMERIKOS HELSINKIO GRUPËMS ............................................................. 155 

NETYLËKIME DËL „NEW YORK TIMES“ NUTYLËJIMØ .................................................................................... 157 

KRATA PAS J.SASNAUSKÀ ....................................................................................................................................... 157 

TSKP CK GENERALINIAM SEKRETORIUI, AT PREZIDIUMO PIRMININKUI 

DRG. LEONIDUI BREÞNEVUI. PAREIÐKIMAS ..................................................................................................... 159 

MES REIKALAUJAME PALEISTI JULIØ SASNAUSKÀ ........................................................................................ 161 

LIETUVOS SSR VIDAUS REIKALØ MINISTRUI .................................................................................................... 163 

GYDYTOJO ALGIRDO STATKEVIÈIAUS PAREIÐKIMAS ................................................................................... 164 

ANTANO TERLECKO IR JULIAUS SASNAUSKO TEISMO NUOSPRENDIS ................................................... 166 

VLIK’O AKCIJA TERLECKUI PADËTI ..................................................................................................................... 168 

VIEÐAS LAIÐKAS ROMOS POPIEÞIUI JONUI PAULIUI II .................................................................................. 169 

VIEÐAS LAIÐKAS TSKP CK GENERALINIAM SEKRETORIUI MICHAILUI GORBAÈIOVUI ...................... 171 

TSKP CK GENERALINIAM SEKRETORIUI M.GORBAÈIOVUI .......................................................................... 172 

ATVIRAS LAIÐKAS POPIEÞIUI JONUI PAULIUI II .............................................................................................. 177 

ATVIRAS LAIÐKAS TSKP CK GENERALINIAM SEKRETORIUI M.GORBAÈIOVUI ..................................... 180 

VIEÐAS LAIÐKAS „REUTER“ KORESPONDENTUI PONUI EVANSUI IR JO KOLEGOMS, 

1988 METØ VASARIO 15–16 D. APLANKIUSIEMS LIETUVÀ ............................................................................. 183 

IÐVYSTYTO AMORALIZMO EKSTREMISTØ AKCIJA TEBESITÆSIA ................................................................ 185 


LIETUVOS LAISVËS LYGOS TELEGRAMA TSRS GENERALINIAM PROKURORUI REKUNKOVUI ........ 189 

LIETUVOS LAISVËS LYGOS MITINGO, ÁVYKUSIO 1988 M. GEGUÞËS 22 D. VILNIUJE 

DIDÞIØJØ TRËMIMØ 40-MEÈIUI PAMINËTI, REZOLIUCIJA ........................................................................... 189 

SUSITIKIMAS LVOVE .................................................................................................................................................. 190

TURINYS 

PRANEÐIMAS APIE TSRS TAUTØ PATRIOTINIØ SÀJÛDÞIØ KOORDINACINIO 

KOMITETO ÁSTEIGIMÀ .............................................................................................................................................. 191 

TSRS TAUTØ NACIONALINIØ-DEMOKRATINIØ SÀJÛDÞIØ ATSTOVØ LVOVO PASITARIMO 

BAIGIAMASIS PAREIÐKIMAS ................................................................................................................................... 193 

LAIÐKAS JAV PREZIDENTUI RONALDUI REIGANUI ........................................................................................ 195 

LIETUVOS LAISVËS LYGOS PROGRAMA ............................................................................................................. 196 

LIETUVIØ TAUTOS MAÞOJO SEIMO, 1988 M. LIEPOS 12 D. LIETUVOS SOSTINËS 

VILNIAUS GEDIMINO AIKÐTËJE, REZOLIUCIJA ................................................................................................ 199 

KREIPIMASIS Á LIETUVOS GYVENTOJUS .............................................................................................................. 201 

JO EMINENCIJAI KARDINOLUI VINCENTUI SLADKEVIÈIUI ......................................................................... 202 

GORBAÈIOVO PERSITVARKYMO AIDAS KRETINGOS STALINISTØ SÀMONËJE ..................................... 204 

KRETINGOS MIESTO DÞDT VYKDOMAJAM KOMITETUI ............................................................................... 206 

PASIUNTINIUI VAÐINGTONE IR PRIE ÐVENTOJO SOSTO PONUI STASIUI LOZORAIÈIUI .................... 207 

KREIPIMASIS ................................................................................................................................................................ 207 

VILNIAUS MIESTO DÞDT VYKDOMAJAM KOMITETUI. PRANEÐIMAS ....................................................... 209 

VILNIEÈIAI! .................................................................................................................................................................. 209 

TSRS TAUTØ NACIONALINIØ-DEMOKRATINIØ SÀJÛDÞIØ ATSTOVØ 

PASITARIMO RYGOJE BAIGIAMASIS PAREIÐKIMAS ........................................................................................ 209 

TERORO AKCIJA GEDIMINO AIKÐTËJE ................................................................................................................ 213 

VILNIAUS MIESTO LENINO RAJONO PROKURORUI. PAREIÐKIMAS .......................................................... 222 

PROGRAMINIS KREIPIMASIS .................................................................................................................................. 223 

LIETUVOS LAISVËS LYGOS KREIPIMASIS Á TAUTÀ .......................................................................................... 224 

LIETUVOS LAISVËS LYGOS KREIPIMASIS Á LIETUVOS JAUNUOMENÆ ....................................................... 225 

LLL TARYBOS PRANEÐIMAS .................................................................................................................................... 226 

LIETUVOS LAISVËS LYGOS SVEIKINIMAS A.SOLÞENICYNUI ....................................................................... 226 

ESTIJOS, LATVIJOS, LIETUVOS TAUTINIØ NEPRIKLAUSOMYBËS JUDËJIMØ PIRMOSIOS 

KONFERENCIJOS RYGOJE 1988 M. LAPKRIÈIO 19 ir 20 D. REZOLIUCIJA .................................................... 227 

TSRS AUKÐÈIAUSIOSIOS TARYBOS PREZIDIUMUI ........................................................................................... 228 

IÐTIKIMYBËS 1918-ØJØ METØ VASARIO 16-OSIOS DIENOS AKTUI PASKELBIMAS .................................. 229 

KREIPIMASIS Á VLIK’O PIRMININKÀ P. KAZIMIERÀ BOBELÁ ......................................................................... 230 

STALINISTØ SÀLËKÁ PASITINKANT ...................................................................................................................... 230 

NEPRIKLAUSOMOS LIETUVOS PASIUNTINIUI VAÐINGTONE IR VATIKANE 

PONUI LOZORAIÈIUI, TSRS AT PREZIDIUMUI, LTSR AT PREZIDIUMUI. PAREIÐKIMAS ...................... 235 

LIETUVOS LAISVËS LYGOS ATSTOVO IÐEIVIJAI LAIÐKAS .............................................................................. 238 

LIETUVOS PERSITVARKYMO SÀJÛDÞIUI ............................................................................................................ 239 

VYRIAUSIAJAM LIETUVOS IÐLAISVINIMO KOMITETUI. LIETUVOS INICIATYVINËS 

HELSINKIO SUSITARIMAMS REMTI GRUPËS DOKUMENTAS NR. 59. 

PAREIÐKIMAS EUROPOS PARLAMENTUI STRASBÛRE ................................................................................... 241 

KODËL NELEIDÞIAMA ÐEIMAI SUSIJUNGTI? KREIPIMASIS Á GEROS VALIOS ÞMONES ....................... 242 

MITINGO, ÁVYKUSIO 1989 M. SAUSIO 10 D. VILNIUJE, KALNØ PARKE, REZOLIUCIJA .......................... 244 

LIETUVOS PERSITVARKYMO SÀJÛDÞIO SEIMO TARYBAI ............................................................................. 245 

LIETUVOS LAISVËS LYGOS TAUTINËS TARYBOS ATSTOVO 

LIETUVIÐKAJAI IÐEIVIJAI PAREIÐKIMAS .............................................................................................................. 247 

TSRS NACIONALINIØ-DEMOKRATINIØ JUDËJIMØ DALYVIØ PASITARIMO 

VILNIUJE 1989 METØ SAUSIO 28–29 DIENOMIS PRANEÐIMAS ...................................................................... 249 

TSRS NACIONALINIØ-DEMOKRATINIØ JUDËJIMØ DALYVIØ KREIPIMASIS 

Á RUSIJOS INTELIGENTIJÀ ........................................................................................................................................ 251 

519

TURINYS 

520 

Á PASAULIO TAUTAS .................................................................................................................................................. 252 

LIETUVOS LAISVËS LYGAI ....................................................................................................................................... 253 

SOVIETØ SÀJUNGOS GYNYBOS MINISTRUI D.JAZOVUI. PAREIÐKIMAS ................................................... 254 

POKALBIS ...................................................................................................................................................................... 255 

LIETUVOS RADIJO IR TELEVIZIJOS KOMITETUI ................................................................................................ 256 

SVEIKINAME TAUTIEÈIUS IR VISUS LIETUVOS GYVENTOJUS LIETUVOS RESPUBLIKOS 

NEPRIKLAUSOMYBËS 71-ØJØ METINIØ PROGA. Á LIETUVIØ TAUTÀ ......................................................... 257 

MITINGAS VARNIUOSE NKVD NUÞUDYTIEMS LIETUVOS PARTIZANAMS PAMINËTI ....................... 258 

TIK SUVERENITETO REGIMYBË .............................................................................................................................. 260 

KÀ GALVOJA „EKSTREMISTAS“. APIE SVETIMØJØ IR SAVØJØ PASTANGAS PALAIDOTI 

LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBËS IDËJÀ ............................................................................................................... 261 

DAILËS INSTITUTO STUDENTØ SUSIRINKIMO, ÁVYKUSIO 1989 M. VASARIO 27 D., 

DEKLARACIJA .............................................................................................................................................................. 264 

LIETUVOS KATALIKØ BAÞNYÈIOS VADOVYBEI. ATVIRAS LAIÐKAS ......................................................... 265 

Á LIETUVOS PILIEÈIUS ............................................................................................................................................... 266 


KO NORI „ORGANAI“? .............................................................................................................................................. 269 

INFORMACIJA .............................................................................................................................................................. 271 

ATÐAUKTA PUBLIKACIJA ........................................................................................................................................ 272 

DAR KARTÀ APIE RINKIMUS .................................................................................................................................. 274 

PAVOJUS VALSTYBËS SAUGUMUI ......................................................................................................................... 276 

Á LIETUVOS GYVENTOJUS DËL LTSR KONSTITUCIJOS PROJEKTO ............................................................... 277 

OPOZICINËMS LIETUVOS POLITINËMS PARTIJOMS BEI JUDËJIMAMS ...................................................... 278 

LIETUVOS LAISVËS LYGOS TELÐIØ SKYRIAUS KREIPIMASIS ........................................................................ 279 

NEGÆSTANTI VILTIS GYVENTI LAISVAI IR NEPRIKLAUSOMAI. LLL SIEKIAI .......................................... 280 

LAIÐKAS IÐEIVIJOS VYSKUPUI PAULIUI BALTAKIUI IR LIETUVOS ATSTOVUI 

PRIE ÐV. SOSTO STASIUI LOZORAIÈIUI ............................................................................................................... 284 

IRONIÐKAS LAIÐKAS-ATSAKYMAS KOMUNISTINEI „TIESAI“ ...................................................................... 288 

ATVIRAS LAIÐKAS NENORINTIEMS ATGAILAUTI KOMUNISTAMS ........................................................... 290 

LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBËS SÀJUNGOS KREIPIMASIS .......................................................................... 291 

LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBËS SÀJUNGOS PAREIÐKIMAS ......................................................................... 292 

Á LIETUVOS GYVENTOJUS ........................................................................................................................................ 296 

ATVIRAS LAIÐKAS A.BRAZAUSKUI ....................................................................................................................... 296 

SÀJÛDÞIO SEIMO TARYBAI ..................................................................................................................................... 297 

BIRÞELIO 14-OJI KAUNE IR VILNIUJE ................................................................................................................... 297 

ATVIRAS LAIÐKAS LIETUVOS PERSITVARKYMO SÀJÛDÞIO SEIMUI .......................................................... 298 

KELIØ Á LAISVÆ BEIEÐKANT ..................................................................................................................................... 300 

NEGÆSTANTIS KANKINIØ ATMINIMAS .............................................................................................................. 301 

DËMESIO! ....................................................................................................................................................................... 302 

APIE LIETUVOS LAISVËS LYGOS TAUTINËS TARYBOS VEIKLÀ ................................................................... 303 

JUNGTINIØ AMERIKOS VALSTIJØ PREZIDENTUI ............................................................................................. 305 

ATVIRAS LAIÐKAS KAUNO VYTAUTO DIDÞIOJO UNIVERSITETO ATKÛRIMO 

TARYBOS PIRMININKUI AKADEMIKUI JURGIUI VILEMUI ............................................................................ 305 

IÐ LIETUVOS LAISVËS LYGOS TARYBOS TEZIØ APIE POLITINÆ PADËTÁ ................................................... 306

TURINYS 

MITINGAS KALNØ PARKE ....................................................................................................................................... 309 

MITINGO, SKIRTO 69-OSIOMS MASKVOS TAIKOS SUTARTIES METINËMS PAMINËTI, 

KREIPIMASIS Á TSRS LIAUDIES DEPUTATUS IÐ LIETUVOS ............................................................................. 311 

VYTAUTAS MILVYDAS: AUKOS PRASMINGUMAS ........................................................................................... 312 

KREIPIMASIS Á JAV PREZIDENTÀ DÞORDÞÀ BUÐÀ .......................................................................................... 314 

KO VERTA LKP „PERTVARKA“. ATVIRAS LAIÐKAS NAUJAJAM VVPI REKTORIUI S.RAZMAI ............ 315 

LIETUVOS LAISVËS LYGOS KREIPIMASIS Á LIETUVIØ TAUTÀ ...................................................................... 318 

GOTLANDO DEKLARACIJA ..................................................................................................................................... 319 

DAR VIENAS ÞINGSNIS Á LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBÆ ........................................................................... 321 

LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBËS SÀJUNGOS PROTESTAS ............................................................................. 322 

LIETUVOS POLITINIØ JËGØ KONSULTACINIO PASITARIMO 1989 M. RUGSËJO 7 D. VILNIUJE, 

„ATGIMIMO“ REDAKCIJOJE, DALYVIØ REZOLIUCIJA .................................................................................... 324 

KUR DINGSTA DALIS PARAÐØ? .............................................................................................................................. 325 

Á LIETUVIØ TAUTÀ ..................................................................................................................................................... 326 

LIETUVOS DIPLOMATINËS TARNYBOS VAÐINGTONE IR PRIE ÐVENTOJO SOSTO 

VATIKANE ÁGALIOTINIUI PONUI STASIUI LOZORAIÈIUI ............................................................................. 326 

Á LIETUVOS JAUNUOMENÆ, Á VISUS, KOVOJANÈIUS PRIEÐ OKUPACIJÀ ................................................... 327 

Á LIETUVOS VISUOMENÆ .......................................................................................................................................... 328 

Á LIETUVOS VISUOMENÆ. SUKURKIME ALTERNATYVÀ OKUPACINEI ADMINISTRACIJAI ................ 329 

PIRMASIS „ÞENEVOS-49“ MITINGAS .................................................................................................................... 332 

NETURTINGI GIMINAIÈIAI PAS TURTINGUS DËDES ...................................................................................... 335 

ATEINA PRAEITIS SKAUSMINGA ........................................................................................................................... 337 

KOMPETETINGØ EKONOMISTØ IÐÐÛKIS GORBAÈIOVO „DOVANAI“ ....................................................... 338 

VIEÐAS LAIÐKAS PROFESORIUI VYTAUTUI LANDSBERGIUI ......................................................................... 340 

LIETUVOS PERSITVARKYMO SÀJÛDÞIO SEIMUI ............................................................................................... 345 

KREIPIMASIS Á TELÐIØ MIESTO IR RAJONO GYVENTOJUS ............................................................................. 346 

Á LIETUVOS VISUOMENÆ .......................................................................................................................................... 348 

APIE RINKIMUS Á LSSR AUKÐÈIAUSIÀJÀ TARYBÀ ............................................................................................ 349 

KAS PAVOJINGESNIS LIETUVAI – GORBAÈIOVAS AR BRAZAUSKAS? ....................................................... 351 

LIETUVOS SSR AUKÐÈIAUSIAJAI TARYBAI. DËL PIRMOSIOS SESIJOS DIENOTVARKËS ....................... 353 

NAUJAI IÐRINKTAI IR RENKAMAI LTSR AUKÐÈIAUSIAJAI TARYBAI ........................................................ 355 

KREIPIMASIS Á LIETUVOS AUKÐÈIAUSIÀJÀ TARYBÀ ...................................................................................... 356 

LIETUVOS LAISVËS LYGOS KREIPIMASIS Á LIETUVOS GYVENTOJUS ......................................................... 357 

LIETUVOS RESPUBLIKOS AUKÐÈIAUSIAJAI TARYBAI ..................................................................................... 358 

LIETUVOS RESPUBLIKOS MINISTRØ TARYBAI. PIKETO, 1990 M. GEGUÞËS 21 D. 

VILNIUJE, PRIE MINISTRØ TARYBOS RÛMØ, REZOLIUCIJA .......................................................................... 360 


LIETUVOS PRIPAÞINIMO BELAUKIANT .............................................................................................................. 363 


KONFERENCIJOS, SKIRTOS LIETUVOS LAISVËS LYGOS ÁKÛRIMO 

IR VEIKLOS 25-ERIØ METØ SUKAKÈIAI PAMINËTI, MEDÞIAGA ................................... 366 

SVEIKINIMAI ................................................................................................................................................................ 367 

LIETUVOS LAISVËS LYGOS KÛRËJO ANTANO TERLECKO ÁÞANGOS ÞODIS ........................................... 379 

521

TURINYS 

PRANEÐIMAI ................................................................................................................................................................ 382 

JUOZAPAS ROMUALDAS BAGUÐAUSKAS. LIETUVOS LAISVËS IDËJA 

PASIPRIEÐINIMO ORGANIZACIJØ KOVOJE ........................................................................................................ 382 

ALGIRDAS JAKUBÈIONIS. NUO „LAISVËS ÐAUKLIO“ IKI LAISVËS LYGOS ............................................... 396 

ARVYDAS ANUÐAUSKAS. LIETUVOS LAISVËS LYGOS VEIKLOS ÁTAKA EUROPOS 

PARLAMENTO NUTARIMAMS DËL BALTIJOS VALSTYBIØ PADËTIES IR ATEITIES ................................ 402 

ANDRIUS TUÈKUS. LIETUVOS LAISVËS LYGOS ÁKÛRIMO PRIEÞASTYS IR VEIKLA 

IKI LIETUVOS PERSITVARKYMO SÀJÛDÞIO ....................................................................................................... 422 

GINTARAS ÐIDLAUSKAS. LIETUVOS LAISVËS LYGOS PASTANGOS 

PAGERBTI GINKLUOTOS REZISTENCIJOS DALYVIØ KOVÀ .......................................................................... 430 

ROMAS GIEDRA. LIETUVOS LAISVËS LYGOS UÞSIENIO SKYRIØ VEIKLA ................................................. 441 

VLADAS TERLECKAS. TAUTOS RENGIMAS DVASINEI KAPITULIACIJAI .................................................. 446 

VILIJA DAILIDIENË. AR MOKYKLA PAJËGI UGDYTI LIETUVOS PILIETÁ? .................................................. 455 

DISKUSIJA, PASISAKYMAI ........................................................................................................................................ 460 

TAUTINIAI SANTYKIAI IR GEOPOLITIKA ............................................................................................. 465 

ANTANAS TERLECKAS. DAR KARTÀ APIE ÞYDUS IR LIETUVIUS ............................................................... 465 

TELEGRAMA ÈEKØ IR SLOVAKØ TAUTOMS ...................................................................................................... 472 

LIETUVOS PERSITVARKYMO SÀJÛDÞIO SEIMUI ............................................................................................... 472 

GEBELSAS GYVAS? ..................................................................................................................................................... 474 

Á LIETUVIØ TAUTÀ ..................................................................................................................................................... 475 

KOSTÀ KALINAUSKÀ PRISIMENANT ................................................................................................................... 476 

ROMALDAS RAGAIÐIS. TOLERANCIJA PRIEÐ SMURTÀ ................................................................................... 477 

LIETUVOS LAISVËS LYGOS PAREIÐKIMAS DËL KRUVINØ ÁVYKIØ GRUZIJOJE ........................................ 480 

LIETUVOS LAISVËS LYGOS KREIPIMASIS Á GRUZINØ TAUTÀ IR PASAULIO VISUOMENÆ 

DËL KRUVINØ ÁVYKIØ GRUZIJOJE ........................................................................................................................ 481 

AR LEMTA LIETUVOS ÞYDAMS IÐMOKTI GIMTÀJÀ KALBÀ? ........................................................................ 483 

ÞLUGIMO IÐVAKARËSE ............................................................................................................................................ 483 

LIETUVOS OKUPACIJA PRISIMINTA TBILISYJE ................................................................................................. 484 

TELEGRAMA IÐ BACHÈISARAJAUS ....................................................................................................................... 485 

ANTANAS TERLECKAS. DËL PROVOKACINIØ ATSIÐAUKIMØ ..................................................................... 485 

KREIPIMASIS Á LENKØ TAUTÀ, VISUS GEROS VALIOS LENKIJOS PILIEÈIUS ........................................... 486 

LIETUVOS LAISVËS LYGOS IR ÞYDØ BENDRUOMENËS PROJEKTAS TELÐIUOSE .................................... 487 

VYTENIS TYLÛNAS. RENGINYS NE DËL RENGINIO ......................................................................................... 491 

Á LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBÆ ........................................................................................................................... 492 

NUO BALTIJOS IKI JUODOSIOS, BET NE NUO VYTAUTO DIDÞIOJO 

IKI ALGIRDO BRAZAUSKO. BALTOSLAVIJA? ..................................................................................................... 492 

KAS SIEJA TAUTAS TARP BERLYNO IR MASKVOS? .......................................................................................... 498 

ANTANAS TERLECKAS. TAUTØ KIRÐINIMAS. KAM TAI NAUDINGA? ...................................................... 501 

ANTANAS TERLECKAS. KAM REIKALINGAS ANTISEMITIZMAS LIETUVOJE? ........................................ 504 

BIBLIOGRAFIJA .................................................................................................................................................................... 509 

LIETUVOS LAISVËS LYGOS NARIØ VALSTYBINIAI APDOVANOJIMAI .............................................................. 513 

522

LIETUVOS LAISV√S LYGA: NUO ĒLAISV√S ... - HOPE and SPIRIT

Create successful ePaper yourself

Delete template?

Save as template?