Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
Žurnalas sėkmingam verslui!<br />
PAVASARIS I 2013 (3)<br />
Kad atsirastų tai, kas<br />
įmanoma, nuolat turi būti<br />
mėginama daryti tai,<br />
kas neįmanoma.<br />
/Hermann Hesse/
TURINYS<br />
<br />
ARCHITEKTŪRA<br />
Busano kino centras – realus akibrokštas žemės traukos dėsniui 04<br />
Namuose su scenarijumi paveikslų beveik nereikia 10<br />
Palankūs interjero mados vėjai iš šių metų Milano baldų ir apšvietimo parodos 18<br />
STATYbA<br />
Rangovo atsakomybė už statybos darbų defektus statinio garantiniu periodu 26<br />
Pastatų pagrindų deformatyvumo priežastys ir veiksniai 28<br />
Vilniaus Gedimino technikos universitetas – Tavo studijų universitetas! 33<br />
Pastatų fasadų irimo problemų įmanoma išvengti 34<br />
Kai kurie įspūdžiai iš parodos „Resta 2013“ 38<br />
„Knauf“ sisteminiai sprendimai – atitvaros, izoliuojančios garsą 42<br />
Stogas perpus pigiau – pasiūlymas, kurio negalima praleisti 44<br />
Naujosios „Eternit“ plokštės padės efektyviau kovoti su grafičiais 48<br />
INŽINERIJA<br />
Potinkinis „TECElux“ terminalas – naujos kartos WC koncepcijos įsikūnijimas 50<br />
FESI Lietuvoje – efektyvaus energijos taupymo pamokos pramonei 53<br />
Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos plėtra:<br />
sostinėje įgyvendintas išskirtinis investicijų projektas? 54<br />
Įvairiapusė veikla užtikrina bendrovės sėkmę 64<br />
Lietuviški statybos techninių reglamentų laikymosi ypatumai<br />
Susidėvėjusių detalių restauravimas ir kietinamasis aplydymas<br />
65<br />
panaudojant antrines žaliavas 68<br />
Kviečia KTu mechanikos ir mechatronikos fakultetas 71<br />
INFRASTRUKTŪRA<br />
Ar pajėgsime pritraukti daugiau investicijų? 72<br />
Prie Europos standartų Lietuva artėja „Rail Baltica“ geležinkeliu 74<br />
SUmmARY 79<br />
20<br />
38<br />
10<br />
18
REdAKCIJoS<br />
ŽodIS<br />
Projektuojam, sprendžiam, statom, posėdžiaujam – tai kasdienybė... Kai nusibosta rutina,<br />
ji veikia kaip variklis. Tada atsiranda išskirtinumo poreikis, verčiantis pasitelkti vaizduotės<br />
jėgą. Kartu su žiniomis ir įgyta patirtimi ji padeda sukurti neeilinius objektus, sumodeliuoti<br />
naujus veiklos ir gyvenimo scenarijus, pagal kuriuos siekiame progreso.<br />
Dažnai gerų scenarijų filmai sukviečia daugybę žiūrovų. Būtent jiems Pietų Korėjoje pastatytas<br />
kino centras – pastatų, prasilenkiančių su vaizduote, kompleksas. Pagal savotišką scenarijų<br />
buvo sukurtas ir išskirtinis gyvenamasis namas Kleboniškyje. Šio namo suplanavimo<br />
koncepcija tapo kelių drauge gyvenančių kartų gyvenimo būdas ir kasdienybė... O koks turėtų<br />
būti interjeras, galintis nugalėti kasdienybės jausmą, galima bus padiskutuoti perskaičius<br />
įspūdžius iš „Milan: interiors of tomorrow“ parodos.<br />
Tam tikra prasme ir projektus galima laikyti statybų scenarijais. Jei statant objektus nuo jų nukrypstama,<br />
kaltinami rangovai. Ar tikrai jie visada kalti ir turi prisiimti atsakomybę – siūlome<br />
teisinę konsultaciją. Be abejonių, rečiau į nemalonias situacijas paklius tie statybininkai, kurie<br />
atkreips dėmesį į pastatų deformatyvumo priežastis ar, parinkę ilgalaikes keramines medžiagas,<br />
išvengs pastatų irimo problemų.<br />
Tinkamai parinktos garsą izoliuojančios ir fasadų apdailos medžiagos ar pagal NMA programą<br />
„Asbestinių stogų dangos keitimas“ pagaliau naująja pakeista sena stogų danga<br />
ne tik užtikrins normalias gyvenimo sąlygas, bet ir daug kam sumažins galvos skausmą bei<br />
rūpesčius, ypač jei jų be jokių skrupulų sukelia grafičių ant sienų piešėjai. O tam, kad sužinotumėte,<br />
kokios iš naujų siūlomų rinkoje statybinių medžiagų yra tinkamiausios, reikėjo<br />
apsilankyti parodoje „Resta 2013“, jau tapusioje šalies statybų verslo Meka. Aišku, ji taip pat<br />
veikė pagal išankstinį planą-scenarijų, ir 530 dalyvių iš 12 pasaulio šalių savo vaidmenis<br />
stengėsi atlikti gerai. Kuo šiųmetė paroda buvo ypatinga, rasite įspūdžiuose iš jos.<br />
Neeilinių inžinerinių žinių ir nekasdieniško sumanumo prireikė įgyvendinant išskirtinių šalyje<br />
objektų – NVSPL olfaktometrijos ir BSL3 laboratorijų – projektus. Kodėl ir kuo šie objektai<br />
ypatingi, paaiškės perskaičius išsamią publikaciją inžinerijos puslapiuose.<br />
Nesunku suvokti, kad nė vienos dienos negalime apsieiti be inžinierių, projektuotojų, statybų<br />
specialistų. Jie sudaro kūrybingą ir gerbtiną pažangiąją visuomenės dalį. Tai jie sugalvoja, kaip,<br />
pavyzdžiui, panaudoti antrines žaliavas, kokiu dar būdu sutaupyti vis brangstančios energijos.<br />
Norint priklausyti jų gretoms, tenka daug mokytis, studijuoti. Lietuvoje specialistus rengia ne viena<br />
aukštoji mokykla. Kurią pasirinkti? Informacija šiame žurnalo numeryje padės apsispręsti.<br />
Kasdien vadovaudamasi ES reikalavimais savo sprendimus nutarimais tvirtina ir ateities<br />
planus kuria šalies vyriausybė. Gegužę Mockavoje įvyko iškilmingas renginys, skirtas naujo<br />
„Rail Baltica“ etapo darbų pradžiai pažymėti. Tikimasi, kad didžiulio geležinkelių infrastruktūros<br />
projekto įgyvendinimas leis gerokai padidinti žmonių mobilumą bei krovinių gabenimo<br />
apimtis, sustiprins tranzito pozicijas, konkurencingumą, pritrauks daugiau investicijų,<br />
ir tai turės didžiulį teigiamą poveikį visos šalies ekonomikos augimui. Ar pasitvirtins toks<br />
scenarijus, parodys ateitis. O juk būtų gerai! Tik, matyt, tuomet prireiks dar naujesnio nei<br />
dabar rengiamas Teritorijų planavimo įstatymo projekto – pasidomėkime kodėl?<br />
<br />
Žurnalas STRUCTUm<br />
ISSN 2335-2116<br />
LEIdėJAS<br />
uAB „S MEdIA GRouP“<br />
A. Mickevičiaus g. 7<br />
LT-08119 Vilnius<br />
Telefonas +370 5 265 3733<br />
Faksas +370 5 272 4241<br />
dIREKToRė<br />
IGNė dAuSEVIčIūTė<br />
VYR. REdAKToRė<br />
dALIA ZILINSKIENė<br />
El. paštas dalia@smediagroup.lt<br />
TEKSTų AUToRIAI:<br />
AISTė GALAuNYTė<br />
EGLė KAJAuSKAITė<br />
dr. JuRGITA MALAIŠKIENė<br />
dr. LINA KAVALIAuSKIENė<br />
dr. ANTANAS čIuPLYS<br />
STASYS LIAuKEVIčIuS<br />
JoLITA KoMIčIūTė<br />
JuLIuS JuSTINAVIčIuS<br />
RITA GRIGuoLAITė<br />
NUoTRAUKų AUToRIUS<br />
MATAS KAZLAuSKAS<br />
KALboS STILIUS IR KoREKTŪRA<br />
VŠĮ KALBoS IR KoMuNIKACIJoS CENTRAS<br />
www.kkc.lt<br />
PARENgImAS SPAUdAI<br />
uAB „S MEdIA GRouP“<br />
REKLAmoS SKYRIUS<br />
VIKToRIJA LIPŠIC<br />
Telefonas +370 611 10125<br />
El. paštas viktorija@<strong>structum</strong>.lt<br />
RūTA PETRoŠIūTė<br />
Telefonas +370 620 25156<br />
El. paštas ruta@smediagroup.lt<br />
SPAUSdINo<br />
uAB „BALTo PRINT“<br />
Redakcija neatsako už reklaminių<br />
skelbimų turinį ir kalbą. Perspausdinti<br />
straipsnius ir iliustracijas be leidėjo<br />
sutikimo griežtai draudžiama.<br />
© uAB „S Media Group“, 2013<br />
© STRuCTuM, 2013<br />
ŽuRNALAS PLATINAMAS NEMoKAMAI<br />
pavasaris<br />
2013 (3)
A r c h i t e k t ū r A<br />
bUSANo KINo CENTRAS –<br />
REALUS AKIbRoKšTAS<br />
ŽEmėS TRAUKoS dėSNIUI
Kino teatrai yra suprojektuoti į kalną<br />
panašiame pastate, o centro viešoji<br />
erdvė yra padalinta tarp lauko kino<br />
teatro ir Raudonojo kilimo zonos, atliekančios<br />
recepcijos funkciją.<br />
Raudonojo kilimo zona yra trimatė:<br />
per rampą, kuri sukasi palei dvigubą<br />
kūgį, garbės svečiai gali pasiekti priėmimo<br />
salę. dvi erdvės perdengtos<br />
didžiuliais stogais, vienas iš jų – net<br />
60 m pločio ir 120 m ilgio, o tai yra<br />
visa futbolo aikštė.<br />
PRoJEKTAVImo KomANdA: „CooP HIMMELB(L)Au<br />
Wolf d. Prix / W. dreibholz & Partner ZT GmbH“: Wolfas<br />
d. Prixas, Michaelis Volkas, Güntheris Weberis, Martinas oberascheris,<br />
Jörgas Hugo, Sergio Gonzalezas, Robas Hendersonas,<br />
Guthu Hallsteinas, Mattas Kirkhamas, Veronica Janovska,<br />
dieteris Segereris, Markusas Baumannas, Jasmin dieterle,<br />
Anja Sorger, Jana Kucerova, Janas Broschas, Ivana Jug<br />
UŽSAKoVAS<br />
Pietų Korėjos<br />
Busano miesto<br />
savivaldybė<br />
SKLYPo PLoTAS 32 100 m²<br />
bENdRASIS PASTATų<br />
INTERJERo ERdVIų PLoTAS<br />
UŽSTATYmo TERIToRIJA<br />
(bE STogų PLoTo)<br />
57 981 m²<br />
10 005 m²<br />
PASTATo TŪRIS 349 708 m³<br />
PRoJEKTAVImo TRUKmė 2007–2008 m<br />
PRoJEKTAS įgYVENdINTAS 2012 m.<br />
Pagrindinė Busano kino centro projekto idėja buvo<br />
atvirų ir uždarų, viešų ir privačių erdvių sintezė.<br />
Didysis-konsolinis Busan kino centro stogas,<br />
tolumoje matomas APEC parkas.<br />
A r c h i t e k t ū r A
A r c h i t e k t ū r A<br />
Šis projektas „Wolf D. Prix / COOP HIMMELB(L)AU“ studijai<br />
yra pirmasis darbas Pietų Korėjoje, ir paliečia daugelį<br />
metų „COOP HIMMELB(L)AU“ eksploatuotą stogo kaip<br />
architektūrinio elemento temą. Jau renesanso ir baroko<br />
laikais stogas buvo transformuotas į kupolą, taip<br />
suteikiant jam didesnio matomumo ir reikšmės pastato<br />
kompozicijoje. Bet tik architektūros grandai oscaras<br />
Niemeyeris ir Le Corbusier apibrėžė stogą ne tik kaip<br />
funkcinį-apsauginį elementą, bet ir kaip padedantį plėtoti<br />
įvairiausias architektūros koncepcijas įrankį. o. Niemeyerio<br />
sukurtuose namuose Rio de Žaneire stogas nebeatitinka<br />
pastato plano – jis tampa rėmu, kadruojančiu<br />
supančią aplinką. Taip pat ir Le Corbusier suprojektuoto<br />
„Unité d’Habitation“ Marselyje stogas dėl savo skulptūriškos<br />
formos yra pats tapęs kraštovaizdžio elementu.<br />
Remdamiesi šiomis idėjomis „COOP HIMMELB(L)AU“ projektuotojai<br />
ir sukūrė „BMW Welt“ pastato Miunchene ir<br />
Busano kino centro stogus. Stogo be kolonų konstrukcija<br />
yra labai artima „skraidančiųjų stogų“ koncepcijai, o trijose<br />
dimensijose išlankstytos lubos sukuria įdomias daugiaplanes<br />
projekcijas.<br />
Wolfas d. Prixas, „COOP HIMMELB(L)AU“ studijos įkūrėjas.
IšSKIRTINė ARCHITEKTŪRoS obJEKTo<br />
KoNCEPCIJA – dAUgIAFUNKCė mIESTo AIKšTė<br />
Įgyvendintas naujojo Busano kino centro, kuris kartu yra ir<br />
oficialūs Tarptautinio Busano kino festivalio (BIFF) namai,<br />
projektas sukūrė naujų viešųjų erdvių, kultūrinių programų,<br />
pramogų, technologijų ir architektūros persipynimo galimybių.<br />
Tuo pačiu šis statinys tapo moderniu ir įspūdingu miesto<br />
akcentu bei traukos tašku. Šviesadiodės sistemos lauko stogo<br />
elementuose, veikiančiuose kaip virtualus dangus, sujungia<br />
pastatus ir aikštes į daugiafunkcę miesto viešąją erdvę.<br />
A r c h i t e k t ū r A
A r c h i t e k t ū r A<br />
Taigi medijos, technologijos, pramogos ir laisvalaikis<br />
buvo sujungti atviroje architektūroje, generuojančioje<br />
nuolat besikeičiančius įspūdžius ir patirtis. Rezultatas<br />
– lanksti ir kintanti miesto erdvė, veikianti kaip katalizatorius,<br />
skatinantis kultūrinius mainus ir transformacijas.<br />
Busano kino centro pastato koncepcija yra paremta<br />
miesto aikštės modeliu, sujungiančiu idėjines Miesto slė-<br />
nio (Urban Valley), Raudonojo kilimo, Šlovės alėjos (Walk<br />
of Fame) ir BIFF parko (BIFF Canal Park) zonas. Miesto<br />
aikštė yra suformuota iš pastatų ir aikščių komponentų,<br />
apdengtų dviem didžiuliais stogais. Stogų paviršių dengia<br />
kompiuteriu programuojami ir valdomi šviesos diodų<br />
elementai. didesnysis iš stogų turi 85 m ilgio konsolę,<br />
kuri tarsi paneigdama žemės traukos dėsnį sklendžia virš<br />
Memorialinio kiemo (Memorial Court).<br />
Komplekso urbanistinės erdvės yra suformuotos iš atskirai<br />
stovinčių ir lengvai atpažįstamų statinių, kurie taip<br />
pat koncentruojasi po gigantiškais stogais. Komplekso<br />
pastatuose įsikūrę teatrai, kino teatrai, konferencijų salės,<br />
administracija, restoranai. Šių erdvių dizainas remiasi<br />
lanksčia, hibridine funkcija, tad jos gali būti naudojamos<br />
ne tik kasmečio festivalio metu, bet ir ištisus metus, kiekvieną<br />
dieną.<br />
daugiafunkcis pastatas yra suplanuotas taip, kad skirtingos<br />
jo zonos būtų atskirtos, remiantis funkcija, o jų dialogas<br />
toliau vystytųsi sąlyčio vietoje. Tačiau tai pasiekta ir<br />
pasitelkiant medžiagiškumą. Akmens plokštėmis dengti<br />
žemę simbolizuojantys Kino kalnas (Cinema Mountain) ir<br />
BIFF kalva (BIFF Hill), o šviesos diodų stogai ir metaliniai<br />
paviršiai simbolizuoja dangų. Taip panaudotas medžia-
giškumas atskiria erdves ir išryškina pastato architektūrinę<br />
koncepciją. Kūrybiškai panaudojus formas, jų išdėstymą<br />
ir medžiagiškumą, įvairiose komplekso dalyse yra<br />
sukurtos įtampos zonos tarp žemės paviršiaus ir stogų.<br />
KINo KALNAS<br />
Vienas išraiškingiausių komplekso objektų yra Kino kalnas.<br />
Tai pastatas, kuriame suprojektuotas 1 000 vietų<br />
daugiafunkcis teatras ir trys kino teatro salės: viena 400<br />
vietų ir dvi po 200 vietų. Teatras ir kino teatro salės turi<br />
atskirus įėjimus ir fojė, tačiau tuo pat metu, esant reikalui,<br />
palikta ir galimybė juos apjungti. Visiškas teatro ir<br />
kino teatro atskyrimas užtikrina puikią garso izoliaciją,<br />
kuri ypač svarbi teatro salėje vykstančių spektaklių ar repeticijų<br />
metu. Aukščiausios klasės teatro salėje žiūrovų<br />
vietos yra patogiai išdėstytos dviem lygiais, todėl jiems<br />
užtikrinamas puikus matomumas iš bet kurio salės taško.<br />
Scena turi dvi šonines scenas, taip pat dekoracijų pakėlimo<br />
mechanizmą ir visą naudojamą koncertams ir operai<br />
modernią akustinę įrangą. Scenoje taip pat sumontuotas<br />
avantscenos keltuvas, leidžiantis įrengti papildomų sėdimų<br />
vietų, praplėsti sceną arba orkestro duobę. Horizontaliai<br />
pagal salės sieną judančios scenos užuolaidos gali<br />
būti paslėptos arba išskleidžiamos konkrečioje vietoje,<br />
kad būtų pakoreguota salės akustika.<br />
2007 m. Busano kino centro projektas buvo įvertintas<br />
Tarptautiniu architektūros apdovanojimu, taip pat gavo<br />
„Chicago Athenaeum“ prizą, o 2011 m. konsolinis centro<br />
stogas buvo įregistruotas Gineso rekordų knygoje kaip<br />
ilgiausias.<br />
„COOP HIMMELB(L)AU“ studija buvo įkurta 1968 m. Vienoje<br />
(Austrija) architektų Wolfo D. Prixo, Helmuto Swiczinsky ir<br />
Michaelio Holzerio. Šiuo metu studija aktyviai veikia architektūros,<br />
miestų planavimo ir meno sferose. 1988 m. Los Andžele<br />
(JAV) buvo atidaryta antroji studija. Vėliau buvo įsteigti<br />
filialai Frankfurte ir Paryžiuje. „COOP HIMMELB(L)AU“ šiuo<br />
metu turi 150 komandos narių iš 19 pasaulio šalių. <br />
A r c h i t e k t ū r A
A r c h i t e k t ū r A<br />
10<br />
NAmUoSE<br />
SUSCENARIJUmI<br />
PAVEIKSLų bEVEIK<br />
NEREIKIA<br />
EGLĖ KAJAUSKAITĖ<br />
Namai – tai vieta, į kurią norisi sugrįžti, kur gerai jaučiasi ne tik jų gyventojai,<br />
bet ir svečiai. Jie gali palaikyti harmoniją ir leidžia atsipūsti po sunkios darbo<br />
dienos arba, atvirkščiai, gali būti itin gera vieta jaunimo vakarėliui... Ar įmanoma<br />
suderinti visus šiuos dalykus? Architektas gintautas Natkevičius sako<br />
TAIP ir praveria duris į jo sukurtus namus, kuriuose realizuotos visų juose<br />
gyvenančių žmonių vizijos. Susipažinkite su Kleboniškyje, ant upės kranto,<br />
stovinčio namo filosofija – tai namai, kuriuose neprireikia paveikslų...
obJEKTAS<br />
Gyvenamasis namas Kleboniškyje<br />
STUdIJA<br />
Architektų biuras „G. Natkevičius ir partneriai“<br />
AUToRIAI<br />
Gintautas Natkevičius, Rasa diškevičiūtė, Adomas Rimšelis<br />
PRoJEKTo įgYVENdINImAS<br />
2012 m.<br />
Gintautas natkevičius, architektas<br />
Patalpų išdėstymas name prilysta<br />
tam, kaip puošiasi moteris, –<br />
svarbiausia išryškinti gražiąsias<br />
savybes ir kuo labiau paslėpti<br />
blogąsias. Man teko įgyvendinti<br />
analogišką uždavinį – dėliojant<br />
namo patalpas, reikėjo jas taip<br />
sukomponuoti, kad matytųsi tai,<br />
kas vertingiausia...<br />
ŽIŪRINT į šį JŪSų PRoJEKTUoTą NAmą, PIRmIAUSIA<br />
AKIS TRAUKIA Jo VIETA IR HARmoNINgAS<br />
įSILIEJImAS į SUPANčIą APLINKą.<br />
PUšYNAS, mIšKAS, UPė... KAIP PAVYKo TAIP<br />
dARNIAI įKomPoNUoTI gYVENAmąJį NAmą?<br />
Tai ir buvo pagrindinis uždavinys, kaip pastatyti namą<br />
taip, jog jis derėtų prie išskirtinės vietos. o šitas sklypas<br />
ypatingas – visiškai ant upės kranto ir itin tankiame pušyne.<br />
Todėl užsakovai prašė įrengti namą taip, kad būtų<br />
išspręsta tos vietos lygtis: namas harmoningai įsilietų<br />
į gamtinę aplinką. Statybos rangovams teko išspręsti ir<br />
kitą ne mažiau sunkų galvosūkį. Vietai, kurioje jau dabar<br />
A r c h i t e k t ū r A<br />
11
A r c h i t e k t ū r A<br />
12<br />
adomas Rimšelis, architektas<br />
... ant namo atsirado lyg dar du<br />
atskiri miegamieji namukai. Tad<br />
jie – tarsi įvadas į tą filosofiją,<br />
kad tėvai ir vaikai gyvena<br />
atskirai, vieni kitiems netrukdo,<br />
nekontroliuoja, tačiau susitinka<br />
nusileidę į apačią bendroje<br />
erdvėje, kurioje ir bendrauja.<br />
pastatytas šis namas, reikėjo labai sunkių inžinerinių sistemų<br />
sprendimų, nes šalia namo tekanti Neries upė per<br />
pavasario potvynius šią teritoriją visuomet užliedavo.<br />
Bet namo gyventojai norėjo, kad pastatas būtinai turėtų<br />
ir rūsį, kuriame būtų įrengtas didžiulis baseinas. Teko<br />
spręsti sunkų uždavinį, kaip apsaugoti ne tik rūsį, bet ir<br />
patį namą nuo galimų potvynių. Privalėjome sukelti sklypą<br />
ir „patupdyti“ namą vos aukščiau. Tačiau buvo labai<br />
svarbu tai padaryti taip, kad nesudarkytų bendro gamtos<br />
vaizdo. Teko imituoti, kad neatsirado kalvelės miške tarp<br />
medžių... Nepaprasta, kaip rangovas sugebėjo su akmenimis<br />
sužaisti taip, kad net nesijaučia, jog namas yra<br />
metru aukščiau tarp pušų...<br />
Buvo nuspręsta statyti didelį dviaukštį namą su neįprastai<br />
antrame aukšte įkurtomis dviem atskiromis<br />
erdvėmis. Visi namai dažniausiai susideda iš garažo,<br />
virtuvės, sandėliuko, svetainės, vonios, miegamųjų...<br />
Patalpų išdėstymas name prilysta tam, kaip puošiasi<br />
moteris, – svarbiausia išryškinti gražiąsias savybes ir<br />
kuo labiau paslėpti blogąsias. Man teko įgyvendinti<br />
analogišką uždavinį – dėliojant namo patalpas, reikėjo<br />
jas taip sukomponuoti, kad matytųsi tai, kas vertingiausia:<br />
geriausi vaizdai, tinkama orientacija pasaulio<br />
šalių atžvilgiu, ir kartu būtų paslėpti trūkumai: ten, kur<br />
šiaurė, būtų pastatyta aklina siena, garažo vartai ir t. t.<br />
Nors atsižvelgiant į vietą buvo labai sunku tai padaryti,<br />
bet mums tai pavyko.<br />
JAU UŽSImINėTE, KAd NAmo ANTRAmE AUKšTE YRA<br />
dVI ATSKIRoS ERdVėS TėVAmS IR VAIKAmS. KodėL<br />
NUSPRENdėTE KoNE VISIšKAI JAS ATSKIRTI?<br />
Kiekvienam iš mūsų kartais reikia pabūti vienam erdvėje<br />
ar vietoje, kur mes galime atsipalaiduoti, pabūti<br />
patys su savimi, netrukdomi kitų, susikaupti, pailsėti.<br />
Žinoma, vaikai, kol yra maži, nori gyventi šalia tėvų,<br />
dažnai net įsikuria jų miegamajame. Tačiau, kai tampa<br />
paaugliai, kai suauga, jie kuo toliau, tuo labiau nori<br />
būti savarankiški, atsiskirti nuo tėvų ir turėti savo autonomijos.<br />
Lygiai taip pat ir tėvai, jie irgi kartais nori<br />
atsiriboti nuo vaikų, jų problemų, rūpesčių. Tiesiog<br />
pagalvojome, kad tai galima išspręsti labai įdomiai.<br />
Mes jiems pasiūlėme – ir šeimai patiko. Taip įrengiant<br />
namą buvo nuspręsta, kad iš bendros erdvės – pirmame<br />
aukšte įsikūrusios itin didelės svetainės – į antrojo<br />
aukšto miegamuosius vestų dveji atskiri laiptai.<br />
Vienais laiptais galima pakilti į tėvų miegamąjį, šalia<br />
kurio yra drabužinė ir vonia. Kiti laiptai veda į priešingą<br />
namo šoną – vaikų antrą aukštą, kuriame įrengti<br />
du miegamieji, vonios kambarys ir drabužinė. Taip ant<br />
namo atsirado lyg dar du atskiri miegamieji namukai.<br />
Tad jie – tarsi įvadas į tą filosofiją, kad tėvai ir vaikai<br />
gyvena atskirai, vieni kitiems netrukdo, nekontroliuoja,<br />
tačiau susitinka nusileidę į apačią bendroje erdvėje,<br />
kurioje ir bendrauja. Beje, antrame aukšte yra padaryta<br />
itin didelė ir erdvi medinė terasa, todėl, jei labai nori<br />
pabendrauti su vaikais, tėvai tai gali padaryti atsidarę<br />
balkono duris ir iš savo kambario nuėję iki vaikų patalpų,<br />
jei nori – jie gali palikti atvirus langus ir matyti<br />
vieni kitus.<br />
Tas neįprastas antro aukšto atskirų erdvių išdėstymas<br />
sukūrė tam tikrą scenarijų... Vaikai, žinoma, visomis keturiomis<br />
balsavo „už“, kad turėtų autonomijos nuo tėvų,<br />
tėvams irgi buvo įdomus toks scenarijus. Tai nėra didelis<br />
atradimas – tiesiog žmonėms pasirodė, kad truputį kitoks<br />
gyvenimo organizavimas gal net papildo kažkokiu<br />
filosofiniu pradu. Tai lyg užuomina į tai, kad vaikai gali<br />
turėti savo erdvę, kurioje tarsi yra itin nutolę nuo tėvų.<br />
Jei tėvai nori ateiti į vaikų kambarį – tai turi įveikti bent<br />
jau laiptus.<br />
Projektuojant namą neužtenka suprojektuoti daug patalpų,<br />
daug aukštų, kambarių ar dar ko nors. Visuomet
A r c h i t e k t ū r A<br />
13
A r c h i t e k t ū r A<br />
1<br />
Rasa diškevičiūtė, architektė<br />
labai gerai, jei projektuojant atsiranda scenarijus, kuris<br />
būtų visiškai kitoks nei kitų, individualus ir atspindintis<br />
gyvenimo būdą. Mums pasisekė pasiekti tą penktąją dimensiją.<br />
Juk turi ne tik kambarį, lovą ar spintą, bet dar<br />
gyveni pagal tam tikrą scenarijų.<br />
Projektuojant namą neužtenka<br />
suprojektuoti daug patalpų,<br />
daug aukštų, kambarių ar dar<br />
ko nors. Visuomet labai gerai,<br />
jei projektuojant atsiranda<br />
scenarijus, kuris būtų visiškai<br />
kitoks nei kitų, individualus ir<br />
atspindintis gyvenimo būdą.<br />
KAIP PAVYKo SUKURTI bENdRąJą ERdVę VISIEmS<br />
NAmo gYVENToJAmS? KAIP SEKėSI<br />
įgYVENdINTI SKIRTINgų KARTų NoRUS? bEJE,<br />
ATRodo, KAd šIUoSE NAmUoSE NėRA PAVEIKSLų...
Name gyvenanti šeima harmoninga – tėvai puikiai sutaria<br />
su vaikais. Todėl įrengiant bendrąją erdvę prisidėjo<br />
visi namo gyventojai, ir surasti sprendimus buvo<br />
lengva. o kalbant apie paveikslus... Jų nereikia, nes<br />
namas stovi unikalioje vietoje. Iš kiekvienos erdvės,<br />
kiekviename žingsnyje matai alsuojančią, nuolat besikeičiančią<br />
upę. Žiemą, pavasarį, vasarą, rudenį, ryte,<br />
vakare, naktį – vaizdas už lango vis kitoks. Tai tarsi gyvas<br />
paveikslas, kuris nuolat keičiasi. Kita vertus, scenarijus<br />
įdomus ir tuo, kad pirmajame aukšte pro langus<br />
galima matyti upę ir, kadangi tai pušynas, tik nieko neužstojančius<br />
medžių kamienus.<br />
Tačiau antrajame aukšte iš įrengtų tėvų ir vaikų namukų<br />
atsiveria visiškai kitokie vaizdai – matyti ne<br />
tik upė, bet ir pušų lajos. čia tarsi patenki visiškai į<br />
kitą gyvenimo terpę. Tame aukštyje viskas atrodo<br />
šiek tiek kitaip, nes medžių lajos čia pat, prie vitrinų.<br />
Manau, kad tai yra svarbu. Žmonės bando paįvairinti<br />
savo būstus puošyba, gėlėtais tapetais, paveikslais,<br />
knygų lentynomis ar spalvingais baldų gobelenais, o<br />
čia viso to nereikia. Nėra jokių nereikalingų daiktų –<br />
tiesiog pirmame aukšte supanti gamta vienaip dalyvauja<br />
interjere, antrajame – visiškai kitaip. Manau,<br />
kad toks sukurtas itin artimas interjero ir eksterjero<br />
santykis yra labai vertingas.<br />
NEįPRASTAS NAmo EKSTERJERAS. KoKIA FASAdo<br />
APdAILA, Iš Ko PASTATYTAS šIS NAmAS?<br />
Šio namo fasadas iš tiesų yra savotiškai unikalus. Jis yra<br />
tarsi sumūrytas iš centimetro storio natūralaus akmens<br />
juostelių. Įsivaizduokite tai – centimetro storio akmuo,<br />
tada skiedinio siūlė, tada vėl centimetro storio akmens<br />
sluoksnis ir t. t. Ir šios siūlės visu pastato perimetru išlaiko<br />
horizontalumą. Iš tiesų tai ir yra neįprasta. Lyg ir visiškai natūrali<br />
medžiaga – akmuo, tačiau prie fasado jis yra pritvirtintas<br />
ne plokštuma, o kaip fanera suguldytas, kaip žvynais<br />
sumūrytas. Tokia fasado apdaila užtruko labai ilgai. Beveik<br />
metus kas centimetrą teko dėti kiekvieną plokštelę ant<br />
plokštelės. Namas – septynių metrų aukščio ir reikėjo po<br />
centimetrą tuos septynis metrus pasiekti...<br />
Fasadas neturi spalvų, nes tai yra juodo skalūno akmuo,<br />
o visa kita – tik blizgantis stiklas, kuriame atsispindi<br />
gamta: upė, medžiai, vanduo. Tas derinys, blizgančio ir<br />
pasišiaušusio fasado, kuria aplink namą tokią netikėtą,<br />
nelauktą emociją. Atrodo, lyg visą laiką būtum nerealiame<br />
pasaulyje. Visi, kas ateina, puola glostyti fasadą nesuprasdami,<br />
kas tai yra. Atrodo, kad tai lyg pušų žvynai.<br />
Pačiupinėjus matosi, kad tai lyg ir natūralus akmuo, bet<br />
centimetro storio... Iš tiesų būtent šis natūralus fasadas<br />
padėjo tokį itin didelio tūrio namą į aplinką įlieti taip<br />
sklandžiai ir lengvai, taip lyg jis ten ir turėtų būti. <br />
A r c h i t e k t ū r A<br />
1
A r c h i t e k t ū r A<br />
1<br />
PALANKŪS INTERJERo<br />
mAdoS VėJAI Iš šIų<br />
mETų mILANo bALdų IR<br />
APšVIETImo PARodoS<br />
ieva PRunskaitė, interjero dizainerė<br />
KETVIRTą KARTą VAŽIAVoTE į mILANą.<br />
EGLĖ KAJAUSKAITĖ<br />
KUo šI PARodA IšSISKYRė Iš KITų?<br />
Į Milano baldų parodas važiuoju maždaug kas dvejus<br />
metus ir vis atrandu kažką naujo – kaskart šios parodos<br />
visiškai pasikeičia, stebina. dar niekada neteko nusivilti,<br />
visuomet pamatau kažką netikėto. Ką išskirčiau šiųmetėje<br />
parodoje? Šių metų interjerai labai individualūs, nenuobodūs,<br />
net prabangūs, kartu ir šmaikštūs. Šiemet jie pulsuoja<br />
spalvomis – subtiliais, nerėkiančiais deriniais. Susidarė<br />
įspūdis, kad šių metų interjerai yra labai jaukūs, pritemdyti,<br />
tarsi šviesą kas būtų prisukęs, paskaninti spalviniais akcentais.<br />
Labai daug metalo, kartu su juo svarbūs tapo tinklo<br />
motyvai, ažūriškumas. Visi daiktai, baldai, dekoro detalės<br />
atrodo kaip vienetiniai rankų darbo gaminiai, ne masinės<br />
gamybos net ir tais atvejais, kai taip nėra.<br />
Į namus grįžta 7-ojo dešimtmečio dizainas. Tiesa, jis atgimsta<br />
kitu rakursu, sprendimai minimalistiškesni, švaresni,<br />
kokybiškesni, naudojamos natūralios medžiagos:<br />
akmuo, medis, metalas. Nėra ankstesniems laikams bū-<br />
Neseniai iš visame pasaulyje gerai žinomos tarptautinės<br />
baldų ir apšvietimo parodos„milan: interiors of tomorrow“<br />
grįžusi architektė ir interjero dizainerė Ieva<br />
Prunskaitė išskirtinai žurnalui „Structum“ sutiko praskleisti<br />
daugiau kaip 300 tūkst. lankytojų pritraukusios<br />
parodos širmą. 52-ojoje parodoje dalyvavo daugiau<br />
kaip 2,5 tūkst. baldų ir interjero detalių gamintojų.<br />
dizainerė tikina, kad nemažai šiųmečių naujienų<br />
kūrybiškai galima pritaikyti ir bene kiekvienam lietuviškam<br />
interjerui, o naujausiais mados vėjais iš milano<br />
labiausiai turėtų nudžiugti nagingieji mūsų tautiečiai.<br />
Taigi – apie šią parodą iš pirmų lūpų...<br />
dingos sintetikos, plastiko, tačiau labai jaučiamos 7-ojo<br />
dešimtmečio formos – jos šių metų interjero akcentas.<br />
Viskas suapvalinta – baldų kampai, veidrodžiai, net tokios<br />
įprastos aštrios formos kaip kvadratas ar trikampis,<br />
aiškių stačiakampių beveik nėra. Taip pat dizaine<br />
simetriją keičia asimetrinės kompozicijos – nesvarbu<br />
baldas tai (staliukas, siaurėjantis į vieną<br />
galą) ar šviestuvas (iškreipto ovalo formos),<br />
ar dekoro elementas (akmens formos veidrodžiai)<br />
– visur asimetrija. Bene pagrindinė šių<br />
metų naujiena ta, kad į madą vėl grįžta individualus<br />
dizainas. Žinoma, yra ir nebrangių<br />
elementų, tačiau itin aiški individualaus dizaino<br />
tendencija, kai, atrodo, kad baldas kurtas tarsi tau<br />
asmeniškai. o tai kainuoja nemažai.<br />
KoKIoS bALdų gAmYboS<br />
mEdŽIAgoS VYRAUJA šį SEzoNą?<br />
Šįmet interjeruose labai madingas akmuo, daugiausia<br />
dviejų rūšių marmuras – baltasis ir rudasis.
Šis akmuo yra labai brangus, lepus ir tepus, todėl naudoti<br />
jį interjere gana prabangu. Mums tai gal mažiau įprasta,<br />
nes lietuviams tai asocijuojasi su šaltumu, gal kapinėmis,<br />
dar kuo nors. Lietuviai marmuro į savo namus įsileisti nenori,<br />
geriau renkasi plyteles. Tačiau akmuo yra natūralus<br />
gamtos produktas, kurio nepakeisi niekuo kitu. Jis visada<br />
bus gražesnis už bet kokią plytelę. Pačios geriausios,<br />
brangiausios plytelės kaip tik imituoja akmenį. Šįmet visi<br />
Milano parodos ekspozicijos žurnaliniai staliukai, valgomojo<br />
stalai, spintelių paviršiai, virtuvių stalviršiai – viskas<br />
iš baltojo arba rudojo marmuro. Šis akmuo naudojamas<br />
ne tik stalams, bet ir baldams. Grįžęs iš klasikos laikų marmuras<br />
buvo nepelnytai pamirštas ir jau seniai nenaudotas<br />
baldams ar spintelių paviršiams – bent jau ne pramoninio<br />
dizaino srityje. Šįmet kiekvienas baldų gamintojas<br />
eksponavo gaminius iš marmuro.<br />
Kita šio sezono medžiaga – metalas, naudojamas gaminti<br />
tiek baldams, tiek šviestuvams. Metalas naudojamas<br />
dažyto, spalvoto, juodo, parūdijusio, natūralaus<br />
plieno ir visokiausiais kitais įmanomais pavidalais,<br />
būdais, raštais. Jo labai daug. Mačiau net metalines<br />
grindis... atrodė itin įdomiai, naujai. Iš tiesų tai visiška<br />
naujiena. o pagrindinis ir labiausiai šįmet interjere<br />
naudojamas metalas – varis. Jis atsiskleidžia absoliučiai<br />
nauju rakursu. Anksčiau varis buvo labiau klasikinio<br />
dizaino dalis: naudotas rankenoms, šviestuvams ir<br />
pan. dabar jis pritaikytas bet kur pačiomis įvairiausiomis<br />
formomis ir pavidalais. Galima sakyti, kad atsirado<br />
šiuolaikinis varis. Nepaprastai gražūs vario šviestuvai,<br />
variniai tinklai, įvairiausių raštų dideli ir gražūs ažūrai,<br />
pertvaros.<br />
A r c h i t e k t ū r A<br />
1
A r c h i t e k t ū r A<br />
20<br />
Trečioji šio sezono interjero medžiaga – medis. Jo<br />
galima rasti kiekviename interjere. Kaip ir anksčiau<br />
itin vertinamos natūralaus medžio grindys. Pagrindinė<br />
medžio rūšis – riešutas. Nors dar vyrauja tamsus<br />
medis, galima aptikti ir šviesaus, tiesa, tai labiau<br />
grindims naudojamos plačios ilgos lentos.<br />
KoKIE bALdAI, Jų SPALVoS IR RAšTAI<br />
mAdINgI šį SEzoNą?<br />
Madingiausios baldų spalvos iš esmės nesiskiria<br />
nuo šio sezono drabužių spalvų. Tai – ultramarino,<br />
turkio, mėtų žalia, šiek tiek violetinė. Šias spalvas<br />
naudoja kone visi gamintojai. Tereikėjo pereiti vos<br />
per kelis garsiausių gamintojų paviljonus, ir tapo<br />
aišku, kad būtent šios spalvos ir atspalviai šiais metais<br />
yra „ant bangos“. Beje, kadangi bene pagrindinė<br />
šių metų interjero medžiaga yra varis, tai ir<br />
spalvos parenkamos taip, kad derėtų būtent prie<br />
šio metalo.<br />
Kuriant baldus derinamos skirtingos spalvos. Kėdės,<br />
sofos, foteliai nebūtinai turi būti vienodos spalvos.<br />
Tačiau patys baldai labiau vienspalviai, o baldai su<br />
raštais yra retesni ir naudojami dažniau kaip dekoratyviniai<br />
akcentai. Kalbant apie baldus ir jų kompo-
navimą, čia išlaikomas tradicinis dizainas, kiekvienas<br />
baldas turi savo paskirtį, nėra nereikalingų detalių,<br />
interjerai neperkrauti. Svetainėje vietą ras sofa, foteliai,<br />
žurnalinis staliukas. Beje, ryškėja tendencija<br />
komponuoti ne vieną, o kelis skirtingų formų, aukščių,<br />
tekstūrų ar net spalvų žurnalinius staliukus. Apskritai<br />
baldai, kaip ir interjerai, primena individualų<br />
dizainą, o ne masinę gamybą. Minkštų baldų gamybai<br />
taip pat naudojamos natūralios medžiagos: sendinta<br />
oda, spalvingas ir 7-ąjį dešimtmetį primenantis<br />
gobelenas arba visiškai natūralus maišo audinys.<br />
Fotelių, sofų ir miegamojo lovų atkaltės praplatintos<br />
ir paaukštintos. dauguma baldų labiau pritaikyti dideliems<br />
namams. Atsisėdus į fotelį atrodė, kad jis apgaubia<br />
ne tik aukšta atkalte, bet ir plačiais gaubtais<br />
šonais.<br />
KoKIoS VYRAUJA dEKoRo dETALėS?<br />
Šiųmečiame interjere yra labai daug veidrodžių, jie<br />
pakeičia paveikslus. Retai kur mačiau vieną veidrodį.<br />
Jie buvo įvairiausių formų, suapvalinti, išdėlioti<br />
skirtingomis kompozicijomis – dažniausiai įvairiame<br />
aukštyje kabojo keli skirtingų formų ir dydžių.<br />
Kai kuriais atvejais veidrodžiai net atlieka išskirtinai<br />
dekoratyvinę funkciją, yra gaubti, tūriniai, skulptūriniai,<br />
laužyti. Beje, kartais interjere dominuojančiais<br />
A r c h i t e k t ū r A<br />
21
A r c h i t e k t ū r A<br />
22<br />
bei svarbiais akcentais tampa labai netikėtos detalės,<br />
pavyzdžiui, šviestuvą laikantys laidai komponuojami<br />
taip, kad sukurtų grafinį linijinį paveikslą baltos sienos<br />
fone.<br />
Pasikeitė ir kitos interjero detalės, pavyzdžiui, kilimo paskirtis.<br />
Anksčiau buvo labai populiarūs dideli, į akis krintantys,<br />
šiek tiek aptrinti kilimai, o dabar jie tapo ramiu<br />
fono, o ne dominuojančiu akcentu. Kas dar nustebino?<br />
Interjere naudojama labai daug augalų – įvairiausiuose<br />
induose: skardinėse, pirties kubiluose, statinėse... Jie<br />
tapo kambario dalimi. Šiųmečiai interjerai itin žali.<br />
Tradicinė dekoro detalė – šviestuvai. Variniai šviestuvai<br />
atrodo kaip vienetiniai. Net ir masinės gamybos būdu<br />
pagaminti šviestuvai imituoja rankų darbą. Mačiau tokių<br />
šviestuvų, kurie pagaminti itin grubiai, matosi net<br />
suvirinimo siūlės. Nebijoma, kad kažkas neišdailinta,<br />
neišbaigta iki galo. Tačiau, aišku, pati forma yra labai<br />
apgalvota, subtili. Variniai šviestuvai nepaprastai gražūs,<br />
įspūdingi – tai man buvo didelis atradimas.<br />
Kita toliau besivystanti šviestuvų rūšis – šviesos diodų<br />
šviestuvai. Jie savo veikimo principu vystomi visiškai<br />
kitaip nei masyvieji dekoratyviniai šviestuvai. Kadangi<br />
šviesos diodų šviestuvuose šviesos šaltinis yra visiškai<br />
minimalus, tai ir šviestuvai daromi kuo minimalistiškesni,<br />
beveik nematomi, švaraus dizaino. Jų šviesos<br />
šaltinis dažnai yra paslėptas. Tai nėra dekoratyvūs<br />
šviestuvai.<br />
Beje, pastebėjau, kad atsirado visiškai naujas apšvietimo<br />
būdas: gamintojai ieško netikėtų apšvietimo galimybių.<br />
Anksčiau buvo įprasta tiesiog virš stalo pakabinti šviestuvą,<br />
o dabar šviestuvai montuojami sienose, balduose,<br />
bandoma net kažkaip kitaip paslėpti apšvietimą. Siekiama,<br />
kad matytųsi ne atskiras šviesos šaltinis, o jos<br />
atspindys. Labai daug žaidžiama su tuo, kad matoma<br />
apšviesta plokštuma, bet ne tai, kas šviečia.<br />
Labai daug šviestuvų, šviečiančių per kažkokį objektą, –<br />
tai vadinamasis 7-ajam dešimtmečiui būdingas kosmosas.<br />
Apskritai šviesos diodų šviestuvai man nebuvo tokie<br />
įdomūs. Labiau domėjausi dekoratyviniais šviestuvais,<br />
nes jie naudojami kaip daiktai, kaip skulptūros. Tokiems<br />
šviestuvams naudojama labai daug netikėtų medžiagų:<br />
yra šviestuvų iš popieriaus, parašiuto maišo, gumos,<br />
net iš betono ar nailono. Nežinau, ar jie atsirado dėl itin<br />
madingos ekologijos, ar dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui,<br />
bandymo atrasti naujas medžiagas, nustebinti, tačiau<br />
šviestuvams naudojamos pačios netikėčiausios medžiagos.<br />
Tiesa, tai, kad šviestuvams naudojamos iš esmės<br />
nebrangios medžiagos, niekaip neveikia jų kainų...<br />
Pinigus tenka mokėti už dizainą. Tai kartais prasilenkia<br />
su tradicinio lietuvio psichologija: „Negi aš tiek mokėsiu<br />
už guminį šviestuvą?!“<br />
Ką Iš JŪSų mATYToS mILANo PARodoS gALėTų<br />
SAVo NAmUoSE PRITAIKYTI TRAdICINIS LIETUVIS?<br />
AR šIų mETų INTERJERų STILIUS mUmS PRIImTINAS?<br />
Kalbant apie šiųmetes spalvas, reikėtų pasakyti, kad lietuviai<br />
nėra linkę taikyti daug spalvų, ypač ryškių. Retai kada<br />
pavyksta įkalbėti panaudoti interjere ryškesnes, pavyz-
džiui, turkio ar mėtos žalumo spalvas. Tačiau pats principas,<br />
vyraujantis šiųmečiame interjere, – jaukus, su keliais<br />
akcentais interjeras – lietuviams yra priimtinas ir būdingas.<br />
Tiesa, mūsų interjerai dažniau būna šviesūs. Tačiau tai jau<br />
klimato diktatas. Lietuvoje, kur saulė pasirodo gana retai,<br />
norisi šviesos trūkumą kompensuoti šviesiais, gaiviais in-<br />
terjerais. Todėl mums labai tamsių interjerų nesinori, nors<br />
tai ir labai gražu, romantiška. Tačiau, mano įsitikinimu, lietuviškiems<br />
interjerams tikrai galima pritaikyti netikėtus<br />
sprendimus, kuriuos šįmet buvo galima pamatyti Milane.<br />
Lietuviams labai tinkamas dabar itin populiarus rankų<br />
darbo stilius. dauguma lietuvių nagingi, todėl nemažai<br />
A r c h i t e k t ū r A<br />
23
A r c h i t e k t ū r A<br />
2<br />
sprendimų gali prisitaikyti patys – interjero detales, šviestuvus<br />
ar net atskirus baldus iš netikėtų medžiagų sukurti<br />
savo rankomis. Be to, itin populiarus varis – lietuviui artima<br />
medžiaga. Mane Milano paroda įkvėpė, sukėlė nenu-<br />
maldomą norą kurti. Esu įsitikinusi, kad tikrai galima rasti<br />
netikėtų sprendimų ir sukurti išskirtinį bei individualų interjerą...<br />
Šiais metais Milanas atpūtė laisvo dizaino vėjus<br />
ir jie mums, lietuviams, itin palankūs.
S t A t y b A<br />
2<br />
Rangovo atsakomybė<br />
už statybos darbų defektus<br />
statinio garantiniu periodu<br />
Jolita komičiūtė,<br />
advokatų kontoros<br />
„Raidla Lejins & Norcous“ asocijuota<br />
Nors teisės aktai pakan-<br />
teisininkė, advokato padėjėja<br />
kamai detaliai apibrėžia<br />
kiekvieno iš šių statybos<br />
proceso dalyvių teises ir pareigas, tačiau, nepaisant<br />
to, rangos ginčų kyla dažnai ir pačių įvairiausių – tiek dėl<br />
atliktų darbų defektų ir darbų vykdymo terminų, tiek dėl<br />
tinkamo atsiskaitymo už atliktus darbus, dėl neteisėtų<br />
bei savavališkų statybų pasekmių, taip pat dėl neteisėtų<br />
projekto sprendinių bei neteisėtai išduoto statybos leidimo<br />
ir kt.<br />
RANgoVo ATSAKomYbė UŽ dARbų dEFEKTUS<br />
Ypač dažni rangos ginčai dėl atliktų darbų defektų. Nepaisant<br />
gausaus statybų procese dalyvaujančių subjektų<br />
skaičiaus, dažniausiai tokio pobūdžio ginčuose atsakomybėn<br />
traukiami rangovai. To priežastys yra kelios.<br />
Visų pirma statybos darbų atlikimas yra rangovo verslas.<br />
užsiimdamas ūkine ir komercine veikla, kurios tikslas<br />
– pelno siekimas, rangovas gerai žino arba privalo<br />
žinoti savo teises bei pareigas ir veikia savo rizika už<br />
tuos nuostolius, kuriuos jis numatė ar galėjo protingai<br />
numatyti sutarties sudarymo metu kaip tikėtiną<br />
savo įsipareigojimų neįvykdymo pasekmę. dėl to, be<br />
kita ko, įstatymas rangovui už tinkamą statybos rangos<br />
sutarties vykdymą nustato griežtą atsakomybę be<br />
kaltės.<br />
Statybų procese dalyvauja daug skirtingų statybos<br />
proceso dalyvių, pradedant užsakovu, projektuotoju<br />
rangovu, baigiant autorinės projekto vykdymo bei statybos<br />
darbų techninės priežiūros vykdytoju. Priskirtas<br />
viešojo administravimo funkcijas statybų procese<br />
vykdo ir valstybinės bei savivaldos institucijos, kurios<br />
išduoda specialiuosius reikalavimus projektui rengti,<br />
tikrina projekto sprendinius, išduoda statybą leidžiančius<br />
dokumentus, statybos užbaigimo aktus, atlieka<br />
statybos teisėtumo valstybinę priežiūrą.<br />
Antra, dažnai rangovai dar sutarties vykdymo metu nesiima<br />
reikiamų priemonių, kurios galimai sudarytų sąlygas<br />
ateityje išvengti atsakomybės taikymo arba būtų pagrindas<br />
ją bent reikšmingai sumažinti, pavyzdžiui, gavę<br />
neteisėtus užsakovo nurodymus, rangovai, manydami,<br />
kad atsakomybė už pasekmes bus priskirta užsakovui,<br />
neretai šiuos nurodymus vykdo, nors turėtų sustabdyti<br />
rangos darbus ir įspėti užsakovą apie galimus neigiamus<br />
padarinius.<br />
Trečia, rangovai, susidūrę su užsakovų pretenzijomis dėl<br />
atliktų darbų kokybės, dažnai nesiima tinkamų savo interesų<br />
gynimo priemonių. dažnai rangovai, siekdami išvengti<br />
atsakomybės taikymo, pavyzdžiui, teigia, kad užsakovo<br />
pasitelkto projektuotojo parengto projekto sprendiniai<br />
buvo neteisėti ir būtent užsakovas reikalavo juos įgyvendinti,<br />
užsakovas pateikė netinkamos kokybės medžiagas,<br />
rangos darbų atlikimą (įskaitant ir darbų atitiktį kokybės<br />
reikalavimams) kontroliavo užsakovo paskirtas statybos<br />
darbų techninis prižiūrėtojas, be to, galiausiai dalį darbų,<br />
kurie ir lėmė defektų atsiradimą, faktiškai atliko ne rangovas,<br />
o jo pasitelkti subrangovai. Reikėtų atkreipti dėmesį,<br />
kad tokio pobūdžio argumentai ne visada padeda išvengti<br />
rangovo atsakomybės taikymo.<br />
Ginčuose dėl darbų defektų, sprendžiant dėl atsakomybės<br />
taikymo, be kitų sąlygų, itin svarbu įvertinti du aspek-
tus. Pirma, defektų atsiradimo momentą, t. y., ar defektai<br />
atsirado statinio garantinio termino metu. defektų atsiradimo<br />
momentas lemia, ar apskritai yra pagrindas atsakomybei<br />
taikyti, bei kaip tarp šalių pasiskirsto įrodinėjimo<br />
našta. Antra, priežastinį ryšį tarp atsiradusių nuostolių ir<br />
atliktų neteisėtų veiksmų. Priežastinio ryšio konstatavimas<br />
lemia atsakingus asmenis bei atsakomybės tarp jų<br />
pasiskirstymą.<br />
STATINIo gARANTINIS TERmINAS<br />
Statybos įstatyme yra nustatyti minimalūs imperatyvūs<br />
statinio garantiniai terminai. Rangovas atsako už objekto<br />
sugriuvimą ar defektus, jeigu objektas sugriuvo ar defektai<br />
buvo nustatyti per: 1) 5 metus; 2) 10 metų – esant<br />
paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų ir<br />
kt.) defektų; 3) 20 metų – esant šiuose elementuose tyčia<br />
paslėptų defektų. Šie garantiniai terminai pradedami<br />
skaičiuoti nuo darbų rezultato atidavimo naudoti dienos,<br />
kuria yra laikoma statybos užbaigimo akto išdavimo arba<br />
deklaracijos apie statybos užbaigimą pasirašymo diena.<br />
Svarbu, kad garantinio termino skaičiavimas yra sustabdomas<br />
tiek laiko, kiek objektas negali būti naudojamas<br />
dėl nustatytų defektų, už kuriuos atsako rangovas. Šalys<br />
gali susitarti dėl ilgesnių garantinių terminų, tačiau ne<br />
dėl trumpesnių.<br />
užsakovas, per garantinį terminą nustatęs objekto trūkumus,<br />
privalo per protingą terminą nuo jų nustatymo<br />
pareikšti pretenziją rangovui. Jeigu rangovas nepripažįsta<br />
pretenzijos, užsakovas per vienus metus nuo pretenzijos<br />
pareiškimo turi teisę kreiptis į teismą. Paminėtina,<br />
kad teisę reikšti reikalavimus garantiniu periodu turi ne<br />
tik užsakovas, bet ir statinio (buto, patalpų ar kt.) pirkėjas<br />
(įgijėjas).<br />
Tuo atveju, jeigu darbų trūkumai paaiškėja po garantinio<br />
termino pabaigos, atsakomybė rangovui netaikoma, t. y.<br />
užsakovas ir bet kurie tretieji asmenys laikomi praradusiais<br />
teisę į ieškinį dėl daiktų kokybės trūkumų, paaiškėjusių<br />
po garantinio termino pabaigos.<br />
PRIEŽASTINIo RYšIo NUSTATYmAS IR VERTINImAS<br />
Nustačius, kad defektų atsirado garantiniu periodu, svarbu<br />
nustatyti jų atsiradimo priežastis bei priežastinį ryšį<br />
tarp trūkumų atsiradimo ir atsakingų už defektus asmenų<br />
veiksmų. Rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės,<br />
turi įrodyti, kad defektų atsirado dėl objekto ar jo dalių<br />
normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar<br />
užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto<br />
remonto, arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių<br />
netinkamų veiksmų, pavyzdžiui, dėl projektuotojo,<br />
padariusio projektavimo klaidą, kaltės. Taigi užsakovas<br />
ginčo atveju privalo įrodyti tik defektų faktą. o defektų<br />
susidarymo priežastis, šalinančias rangovo atsakomybę,<br />
privalo įrodyti rangovas. Išimtinis atvejis yra statinio griū-<br />
tis. Šiuo atveju rangovas turi teisę įrodyti, kad nėra galimybės<br />
nustatyti statinio griuvimo priežasties. Tada taikoma<br />
solidari projektuotojo, rangovo ir statybos techninio<br />
prižiūrėtojo atsakomybė.<br />
Taigi rangovas, siekdamas nelikti atsakingas už statybos<br />
darbų defektus, privalo paneigti priežastinį ryšį tarp savo<br />
veiksmų ir defektų atsiradimo priežasčių ir pagrįsti, kad<br />
defektų atsiradimo priežastis (bent jau pagrindinė) yra<br />
kita. Rangovas, neįrodęs savo atsakomybę šalinančių<br />
aplinkybių, privalo neatlygintinai pašalinti defektus arba<br />
atlyginti užsakovui defektų šalinimo išlaidas.<br />
RANgoVo PAREIgoS SUTARTIES VYKdYmo mETU<br />
Atkreiptinas dėmesys, kad rangovui, siekiant išvengti<br />
atsakomybės taikymo, nepakanka įrodyti neteisėtų užsakovo<br />
ar kitų statybos proceso dalyvių veiksmų, pavyzdžiui,<br />
kad užsakovas davė neteisėtus nurodymus, reikalavo<br />
nukrypti nuo projekto, bei imperatyvių teisės aktų<br />
reikalavimų, kad užsakovas nesudarė tinkamų sąlygų<br />
statybos darbams vykdyti, pateikė naudoti nekokybiškas<br />
medžiagas ar kt. Nors tokie neteisėti užsakovo ar kitų statybos<br />
proceso dalyvių nurodymai ir kiti pažeidimai gali<br />
būti akivaizdūs, tačiau jie nebūtinai reikš, kad rangovas<br />
atleidžiamas nuo atsakomybės arba kad rangovo atsakomybė<br />
mažinama.<br />
Teismas daugeliu atvejų vertina, ar rangovas įvykdė<br />
pareigą įspėti bei informuoti užsakovą ar kitą statybos<br />
proceso dalyvį apie galimas neigiamas pasekmes, ar rangovas<br />
sustabdė darbų atlikimą, ar tinkamai bendradarbiavo.<br />
Tik tinkamai vykdęs visas šias pareigas rangovas<br />
ateityje gali išvengti atsakomybės taikymo arba bent jau<br />
reikšmingai sumažinti sau tenkančią atsakomybės dalį. Į<br />
šias pareigas itin svarbu atkreipti dėmesį sutarties vykdymo<br />
metu, o bet kokius užsakovui ar kitiems statybos<br />
proceso dalyviams teikiamus pranešimus įforminti raštu<br />
ir tinkamai įteikti tam, kad vėliau nekiltų faktų įrodinėjimo<br />
sunkumų.<br />
UŽSAKoVo ATLIEKAmA STATYboS dARbų KoNTRoLė<br />
Svarbu ir tai, kad rangovas, netinkamai vykdęs sutartį,<br />
neturi teisės remtis ta aplinkybe, kad užsakovas nevykdė<br />
statybos darbų kontrolės ir priežiūros, išskyrus atvejus,<br />
kai tokios kontrolės ir priežiūros pareigą užsakovui<br />
nustato įstatymas ar sutartis. Taip pat svarbu sudaromose<br />
rangos sutartyse tiesiogiai numatyti užsakovo<br />
pareigą kontroliuoti rangovo atliekamų darbų kokybę,<br />
ypač tais atvejais, kai įstatymas tokios pareigos užsakovui<br />
nenumato. Kita vertus, netinkamas užsakovo pareigos<br />
kontroliuoti ir prižiūrėti atliekamų statybos darbų<br />
eigą ir kokybę vykdymas dažniausiai nėra pagrindas<br />
rangovą visiškai atleisti nuo atsakomybės dėl statinio<br />
defektų. Rangovo atsakomybė tokiu atveju dažniausiai<br />
mažinama. <br />
S t A t y b A<br />
2
S t A t y b A<br />
2<br />
PASTATų PAgRINdų<br />
dEFoRmATYVUmo<br />
PRIEŽASTYS IR<br />
VEIKSNIAI<br />
JULIUS JUSTInAvIčIUS<br />
Stiprumas bei deformatyvumas<br />
laikomi esminėmis grunto ir pamatų<br />
pagrindų geotechninėmis<br />
savybėmis. Kartais vertinama ir<br />
jųelgsena,veikiantspecifiniams<br />
veiksniams, – dinaminiams, klimatiniams<br />
poveikiams, grunto<br />
konsolidacijos reiškiniams<br />
(struktūrinio stabilumo kaitai).<br />
deja, individualių gyvenamųjų<br />
namų statyboje, neretai ir daugiabučių<br />
pastatų bei kituose<br />
projektuose, pamatų pagrindų<br />
geotechniniai rodikliai laikomi<br />
pastoviais, o įvardytieji specifiniai<br />
veiksniai – vertinami retai.<br />
be to, vis dar trūksta supratimo,<br />
kad pastato konstrukcinės schemos<br />
turėtų būti glaudžiau siejamos<br />
su jo pagrindų atmaina,<br />
būkle bei statybos aplinkybėmis.<br />
o juk pastato konstrukcinis<br />
patikimumas priklauso ir nuo<br />
to, kaip adekvačiai įvertinsime<br />
statybvietės geotechninių sąlygų<br />
kaitą, pagrindų, pamatų ir<br />
virš jų sumontuotų laikančiųjų<br />
konstrukcijų bendrą darbą.<br />
Pastatas Šilutėje – neaiškios balkono ir kitos pastato<br />
dalies deformacijų netolygumo priežastys. Neįprasta, kad<br />
beveik šimtmetį išstovėjusio pastato dalių nuosėdžiai yra<br />
skirtingi...
Žinoma, patogiau manyti, kad kažkieno surinkti ir projekte<br />
nurodyti pagrindų geotechniniai rodikliai išliks pastovūs<br />
ir nepriklausys nuo organizacinių ir technologinių statybos<br />
aspektų: pertraukų, jų trukmės ir darbų atnaujinimo<br />
momento, aikštelės paruoštumo, paviršinio vandens surinkimo<br />
ir gruntinių vandenų drenavimo būdų, gretimai<br />
vykstančių statybos darbų ar / ir nutiestų kelių, savavališkų<br />
iškasų (o kiek žalos patiriama dėl tvenkinukų prie sodybų!),<br />
paklotų standžiųjų, vandeniui nelaidžių dangų, šlaituose<br />
įrengtų atraminių sienelių... deja, net vienos atmainos<br />
pagrindo geotechninių savybių kaitos priežasčių yra<br />
daug ir įvairių, todėl kai kuriems projektuotojams, darbų<br />
vadovams ir užsakovams atrodo, kad patikimas pamatų<br />
pagrindų elgsenos prognozavimas – neįgyvendinamas<br />
uždavinys, siekiamybė, spekuliacijų objektas. Tokia nuomonė<br />
pagrįsta – pagrindų būklė priklauso ir nuo atsitiktinių<br />
gamtinių veiksnių, tačiau egzistuoja ir techninės, deja,<br />
ne visada numatomos arba darbų vadovų nedrįstamos<br />
siūlyti, konstrukcinės priemonės ir sprendimai, neutralizuojantys<br />
žalingus poveikius pagrindams.<br />
ILgALAIKIS dRėgmėS PoVEIKIS<br />
Besibaigianti ūkio krizė, ne visada sėkminga objektų<br />
statybos atnaujinimo patirtis rodo sustabdytų statybos<br />
darbų konservavimo klaidas. Ne kartą įsitikinta, kad dėl<br />
pakitusių pagrindų eksploatacinių sąlygų kartais būtų<br />
naudinga patobulinti ar net pakeisti laikančiąsias pastatų<br />
konstrukcijas ar jų konstrukcines schemas.<br />
Adekvačiai vertinti situaciją kartais trukdo aukštojoje<br />
mokykloje įkalti šablonai, kad smėliai ir moliai yra geri,<br />
stiprūs, mažai besideformuojantys gruntai („negili morena<br />
– pamatų projektuotojų svajonė“?). Tačiau šių gruntų<br />
kilmės, granuliometrinių, drėgnio rodiklių ir, svarbiausia,<br />
eksploatacinių sąlygų įtakos įvardytomis savybėmis įvertinti<br />
dažnai nesugebame arba neteikiame reikšmės. dėl<br />
to ir kyla noras siaurinti geotechninių tiriamųjų darbų<br />
programas arba jų atsisakyti, pasitenkinti ribotu duomenų<br />
kiekiu, o atnaujintas statybas tęsti, neįvertinus suintensyvėjusio<br />
klimatinio poveikio be dirvožemio (velėnos)<br />
sluoksnių ilgą laikotarpį išbuvusioms aikštelėms, iškasų<br />
gruntui ar peršalusiems pamatams.<br />
Netinkamai užkonservuotos (įrengtos), apvandenintos<br />
iškasos, ilgam paliktos statybos aikštelės be paviršinio<br />
dirvožemio sluoksnio, nukasti pylimai, iškastos šlaitų terasos<br />
ir organizuoto paviršinių vandenų surinkimo bei<br />
nutekinimo sistemos nebuvimas, dėl teritorijos lyginimo<br />
nesutankintu supiltiniu gruntu padidėjusi kritulių ir<br />
paviršinių vandenų infiltracija, kitaip pakeistas vietovės<br />
reljefas, drėgmės garavimą paviršinėje aeracijos zonoje<br />
trikdančiomis dangomis padengti plotai gali lemti didesnį<br />
(papildomą) pagrindų grunto įmirkį ir gilesnį jų peršalimą.<br />
Tai veiksniai, būdingi objektams, kuriuose statybos<br />
darbai buvo laikinai sustabdyti neužpylus pamatų iškasų<br />
arba jas užpylus, bet nesutankinus supiltinio grunto, neįrengus<br />
drenažo ir t. t.<br />
1 pav. Schema iš 2011 m. Č. Ignatavičiaus ir<br />
S. V. Skrodenio „Daugiabučių namų atnaujinimui<br />
(modernizavimui) skirtų tipinių detalių<br />
bei priemonių katalogo“. Nors pastato<br />
atnaujinimo tikslai ir bus pasiekti, bet cokolio<br />
ir pamatinis blokas tikrai peršals, ir jei, be to,<br />
dar bus nepalankios geologinės sąlygos, drėgmė<br />
kaupsis prie šaltesnių paviršių. Žinoma,<br />
renovuojami daugiabučiai namai išstovėjo<br />
dešimtis metų, jų pagrindus veikia didelės<br />
apkrovos, ir tikimybė, kad jie ims deformuotis<br />
dėl keliais procentais padidėjusios drėgmės,<br />
yra labai maža... Kas kita – individualiame<br />
gyvenamajame pastate.<br />
S t A t y b A<br />
2
S t A t y b A<br />
30<br />
2 pav. Schema iš 2011 m. Č. Ignatavičiaus ir S. V. Skrodenio „Daugiabučių<br />
namų atnaujinimui (modernizavimui) skirtų tipinių detalių bei priemonių<br />
katalogo“. Jei bus netinkamai įrengta nuogrinda, gruntas bus palankus<br />
skverbtis drėgmei, nes storesnis nei 250 mm drenuojamas skaldos<br />
sluoksnis šiandienėje renovavimo praktikoje retai naudojamas, o gruntas<br />
prie pastato nuolat įmirksta ir 600 mm aukščio šiltinimo sluoksnio<br />
gali nepakakti.<br />
Yra ir kitų, „sėkminguose” statybos objektuose pasitaikančių<br />
priežasčių, lemiančių pagrindų ar šalia pamatų<br />
esančio supilto grunto drėgnio padidėjimą – netinkamo<br />
pločio, šalčio iškelta ir neigiamą nuolydį įgijusi<br />
nuogrinda, blogai sutankintas supiltinis gruntas šalia<br />
pamatų arba komunikacinėse tranšėjose, kuriomis<br />
priteka gruntinių vandenų. dažnai tai lemia grunto<br />
stiprio sumažėjimą ir didesnes deformacijas, peršalusio<br />
pagrindo kilsnumo padidėjimą, būdingą molingiems<br />
gruntams. dažniausiai pagrindų stipris sumažėja, jei pastatai<br />
buvo pradėti statyti ant sekliųjų pamatų, jei ilgesnį<br />
(žiemos) laikotarpį buvo palikta atvira iškasa, nespėta<br />
įrengti šildomo rūsio. Vėliau, suaižėjus pastatų sienoms<br />
ar išsiklaipius kolonoms, prasideda nemaloni ir dažniausiai<br />
nerezultatyvi kaltųjų paieška.<br />
Žinoma, neaukštiems individualiesiems gyvenamiesiems<br />
namams dėl drėgmės pakitusi molinių gruntų konsistencija<br />
ir padidėjusios plastinės deformacijos gal ir nekels<br />
didelio pavojaus. Jų pamatai dėl brinkstančio ir besideformuojančio<br />
grunto, pagilėjusio įšalo nulemto kilsnumo<br />
gal neišsikilnos ar pasislinks (tai priklauso ir nuo pagrindų<br />
atmainos, sluoksniuotumo, pastato konstrukcinių ir eksploatacinių<br />
apkrovų), bet negilūs prie pastato prišlietų<br />
laiptelių ir terasų pamatai gali susiklaipyti.<br />
TIRAŽUoTI SPRENdImAI –<br />
AR JIE VISAdA AdEKVATŪS?<br />
Įvairiuose tipizuotų detalių kataloguose galima aptikti<br />
skirtingų juostinių pamatų, rūsio sienų ir pirmojo aukšto,<br />
rūsio grindų šiltinimo variantų (1, 2 pav.). Atsižvelgiant ne<br />
tik į rūsio šildymo / eksploatavimo pobūdį, naudingiau,<br />
kai šiltinimas įrengiamas per visą rūsio sienos (cokolio)<br />
aukštį, kai vertikalūs termoizoliaciniai sluoksniai, izoliuojantys<br />
visą pastato perimetrą, įrengiami pamatų išorėje ir<br />
per visą jų aukštį (3 pav.). Tariamai ekonomiškesnė, šiltinimo<br />
medžiagas ir darbą taupanti alternatyva – termoizoliacinio<br />
sluoksnio įrengimas negilaus juostinio pamato<br />
viduje arba tik ribotame paviršiniame gylyje, bet giliau,<br />
nei siektų įšalas, kartais ir perimetrinėse grindų juostose<br />
prie vidinio išorinių sienų paviršiaus. Bėda, kad šiuo atveju<br />
ne visada pavyksta sutapdinti sienos ir pamatiniuose<br />
blokuose (juostinio pamato monolite) įspraustus termoizoliacijos<br />
intarpus. Tačiau svarbiausia, kad pasirinkus tokį<br />
pamatų ar rūsio sienų apšiltinimą, neįvertinamas neišvengiamas<br />
pagrindų ir aplinkinio grunto drėgnio padidėjimas<br />
dėl periferinių ir pagrindų grunto zonų temperatūros<br />
skirtumo. Jis gali siekti iki dešimties laipsnių (priklauso<br />
ir nuo pastato eksploatacinio režimo), o susidaro dėl to,<br />
kad pamatų betonas tampa tarsi tankus „šalčio bangos<br />
laidininkas”, giliau įšąlantis grunto analogas. dėl šio skirtumo<br />
gruntinio vandens garai migruos iš šiltesnių grunto<br />
zonų ir kaupsis šaltesnėse (daugiau įšalusiose) zonose<br />
prie pamatų. Molingame ar molio grunte drėgmė gali padidėti<br />
7–8 %. Įmirkis bus didesnis pirmaisiais pastato eksploatacijos<br />
metais ir paviršiniuose grunto sluoksniuose.<br />
Situaciją blogina geoinžinerinių tyrimų rezultatais nepagrįstas<br />
gyvenamųjų teritorijų plėtotojų noras įrengti sekliuosius<br />
pamatus, ne visada pamatuotas noras atsisakyti<br />
drenažo sistemų. Jis dažniausiai grindžiamas argumentu,<br />
kad projektuose nebenumatoma rūsių ir pusrūsių, bet iš<br />
tikro svarbių teritorijų inžinerinio paruošimo elementų<br />
atsisakoma siekiant didesnio pelno.<br />
Kiek teko kalbėti su mokslininkais, geotechnikos specialistais,<br />
vieningos nuomonės dėl sutankinto paruošiamojo<br />
pamatų sluoksnio po pamato padu nėra. Vieni teigia, kad<br />
senosios rekomendacijos silpnuose pagrinduose įrengti<br />
monolitinį betoninį, kartais net armuotą paruošiamąjį<br />
sluoksnį yra pagrįstos ir pasiteisinusios, tačiau kiti yra atsargesni.<br />
Pavyzdžiui, teigiama, kad silpnesnių molio, molingų<br />
gruntų reakcija į apkrovas priklauso nuo drenavimo<br />
sąlygų: jų sutankėjimo ir sustiprėjimo (konsolidacijos)<br />
zonos dydis priklauso nuo išspausto vandens pašalinimo<br />
galimybių. o šios bus geriausios, jei toks paruošiamasis<br />
sluoksnis bus įrengtas iš gruntinį vandenį gerai drenuo-
jančio, sutankintos ir tinkamos frakcinės sudėties skaldos<br />
sluoksnio. Betonas, kad ir koks stiprus jis būtų, išspausto<br />
vandens nedrenuoja ir silpnam vandens prisotintam pagrindų<br />
gruntui konsoliduotis, dalelių sankabumui padidėti<br />
nepadeda. Šiuo požiūriu ne ką geresnis ir daugelio<br />
statybininkų mėgstamas smėlio sluoksnis – jo smulkios<br />
poros užsikemša molio dalelėmis ir drėgmės drenavimas<br />
nutrūksta.<br />
PRAKTINėS IR PRoJEKTINėS REKomENdACIJoS<br />
Jei pastatui teks remtis į palyginti silpną, vandens prisotintą<br />
ar kitokį netolygiai bei smarkiai deformuojamą<br />
(nusėdantį ar kilsnų) pagrindą, būtina numatyti pamatų<br />
ir viso pastato standumą didinančias priemones. Tiesa,<br />
didelė dalis geotechnikos specialistų tokiam teiginiui<br />
prieštarautų, siūlytų lyg ir priešingo pobūdžio rekomendacijas<br />
– taikyti ne standžias, o lanksčias, prie pamatų<br />
deformacijų geriau prisitaikančias antžeminių konstrukcinių<br />
elementų jungtis. Jų argumentas logiškas – deformuojantis<br />
standžios konstrukcijos pastatų pagrindams,<br />
pastato laikančiosiose konstrukcijose susidaro papildomų<br />
įrąžų, momentų, formuojasi sudėtingesnis įtempimų<br />
būvis (sukamasis lenkimas ir pan.), tokias konstrukcijas<br />
tenka atsakingiau ir gausiau armuoti, imtis kitų jungčių<br />
standumą užtikrinančių priemonių. Santykiškai laisvos<br />
jungtys, lankstūs konstrukciniai elementai gal ir geriau<br />
prisitaikytų prie pamatų deformacijų, bet ar daug esame<br />
matę tokių konstrukcinių sprendimų katalogų, tipinių detalių?<br />
Tokie galėtų būti pastatai su plūktinėmis molio ar<br />
laikančiosiomis presuotų šiaudų sienomis, seisminiams<br />
rajonams pritaikyti projektai, bet mūsų šalyje jie statomi<br />
palyginti retai.<br />
Medinių karkasinių pastatų savininkai taip pat nebūna<br />
patenkinti braškančiais statramsčiais, išlinkusiomis sijo-<br />
mis, suskeldėjusiu gipskartoniu; metalinių karkasų specialiosios<br />
judriosios (lankstinės) jungtys daugeliui užsakovų<br />
būtų brangokos, sudėtingos, o ir nėra įprasta tokių<br />
konstrukcijų naudoti mūsų šalies statybose. Taigi, matyt,<br />
teturime vieną išeitį – užtikrinti priimtiną pamatų deformacijų<br />
lygį ir kiek galima mažesnes, tolygias antžeminės<br />
pastato dalies deformacijas.<br />
Kokios nuomonės aptartu atveju besilaikytume, visada<br />
naudinga surenkamuosius juostinius ar kitokius atskiruosius<br />
pamatus keisti standesniais monolitiniais, taip<br />
pat ir poliniais (gręžtiniais, spraustiniais su atskiraisiais<br />
ar sijiniais rostverkais); šiuo požiūriu šiuolaikinės statybų<br />
technologijos tendencijos yra palankios.<br />
Kad ir kaip žiūrėsime, mūriniuose pastatuose iš blokelių<br />
būtinai reikėtų numatyti standumo juostas (aukštų perdangų<br />
lygyje, sutapdinant su sąramomis virš langų). Pastarosios<br />
turėtų būti armuotos išilgine, ne mažesnio kaip<br />
12 mm skersmens armatūra (4–6 strypai), o jas betonuoti<br />
geriau šiltuoju metų laikotarpiu, kai pagrindo gruntas<br />
tikrai nebus iškeltas. Anksčiau, kai buvo daugiau paplitę<br />
surenkamieji juostiniai pamatai, standumo juostos buvo<br />
betonuojamos ir virš pamatinių blokų eilių, dabar pastarąsias<br />
pakeitė monolitiniai juostiniai pamatai, juostinis<br />
polių rostverkas. Šiuo požiūriu yra palanki tendencija<br />
perimti skandinavų, vokiečių patirtį – projektuoti ištisines<br />
pamatų plokštes.<br />
Svarbus ir perdangos standumas, nes jis lemia šios konstrukcijos<br />
gebą išlyginti didelius ir netolygius pamatų nuosėdžius.<br />
Tam perdangos konstrukcijoms galima numatyti<br />
monolitines plokščiąsias ar surenkamąsias-monolitines<br />
(briaunotąsias) perdangas. Lengvai surenkamų net be<br />
kranų, vėliau užpilamų monolitinio betono sluoksniu, pritaikytų<br />
individualiems gyvenamiesiems ir neaukštiems<br />
S t A t y b A<br />
31
S t A t y b A<br />
32<br />
3 pav. Schema iš prieš dešimtmetį įmonės „Tex–Color“ išleisto katalogo:<br />
mūrinės rūsio sienos – retas sprendimas naujose statybose, tačiau<br />
apšiltinimas iki pamato pagalvės viršaus sudaro palankesnes drėgmės<br />
pasiskirstymo sąlygas pagrinduose.<br />
visuomeniniams pastatams, horizontalias standžias diafragmas<br />
formuojančių surenkamųjų-monolitinių perdangų<br />
konstrukcijų sprendimų netrūksta. Žinoma, nederėtų<br />
„nurašyti“ ir gelžbetoninių surenkamųjų plokščių, tačiau<br />
individualiuose gyvenamuosiuose pastatuose jos neretai<br />
deramai neinkaruojamos, siūlės tarp jų užpildomos<br />
silpnu skiediniu, net statybinėmis šiukšlėmis, todėl ir tolygesnių<br />
nuosėdžių užtikrinti negali.<br />
Kitos aptariamu požiūriu palankios individualių gyvenamųjų,<br />
nedidelių daugiabučių pastatų konstrukcinės<br />
raidos tendencijos – liktinių klojinių iš polistireninio<br />
putplasčio, cemento ir medienos drožlių plokščių, tuščiavidurių<br />
smulkiagrūdžio betono blokelių panauda<br />
pastatų sienose. Jei pernelyg netaupoma armatūros,<br />
o jos strypynai tinkamai sujungiami, nenaudojama itin<br />
žemų klasių betono, tokiuose liktiniuose klojiniuose suformuojamas<br />
pakankamai standus gelžbetoninis karkasas<br />
iš horizontalių ir vertikalių ryšių, statramsčių, spyrių.<br />
Jis padeda išlyginti pastato deformacijas, suteikia šiam<br />
standumo.<br />
Matyt, svarstant pastato konstrukcinių schemų pranašumus,<br />
reikėtų pasisakyti už visas konstrukcines,<br />
technologines ir projektines priemones, lemiančias<br />
kuo didesnių pagrindų grunto tūrių panaudą, ilgalaikį<br />
jų laikančiųjų savybių, jei ne didėjimą, tai nors pastovumą,<br />
kuo tolygesnį įtempimų būvį ir kuo mažesnes<br />
įtempių koncentracijas šiuose pagrinduose, tempimo<br />
įtempių ir momentų perdavimo į šiuos pagrindus eliminavimą<br />
ar geroką sumažinimą. o kokiomis priemonėmis<br />
tai bus pasiekta – lemia techninės ir finansinės<br />
galimybės, architektūrinių ir konstrukcinių pastato<br />
sprendimų specifika. <br />
KLINKERINĖS PLYTOS / FASADINĖS PLYTELĖS / GRINDINIO TRINKELĖS<br />
www.olfry.lt<br />
„Olfry LT“, Taikos pr. 24, 1 aukštas, LT-91222 Klaipėda, tel. 8 655 40 446<br />
Vilniuje: tel. 8 685 33 848, Kaune: tel. 8 663 53 820<br />
El. p. info@olfry.lt
Vilniaus Gedimino technikos<br />
universitetas – Tavo studijų universitetas!<br />
Doc. dr. Olegas PrenTkOVskis<br />
Vilniaus Gedimino technikos<br />
universitetas<br />
Lietuvos plėtra priklauso<br />
nuo mokslininkų, inžinierių,<br />
vadybininkų, kurie kuria ir<br />
diegia pažangias technologijas,<br />
taiko inovatyvius<br />
vadybos metodus veikdami<br />
kartu su kitų sričių specialistais.<br />
Vilniaus Gedimino<br />
technikos universitete galima<br />
pasirinkti savo interesus<br />
bei pomėgius atitinkančią<br />
studijų programą ir įgyti<br />
technologijos, fizinių ir socialinių<br />
mokslų studijų sričių<br />
bei meno studijų žinių,<br />
reikalingų plataus mąstymo<br />
specialistams.<br />
unikalios studijų programos, galimybė studijuoti užsienyje,<br />
interaktyvi mokymo įranga, šiuolaikinė, itin reta ir<br />
brangi laboratorijų įranga – į tai daugiausia investuoja<br />
VGTu, kur ugdomi profesionalūs, kūrybingi inžinieriai,<br />
sėkmingai dirbantys tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.<br />
universitete sudaromos išskirtinės galimybės studijuoti<br />
ar atlikti praktiką užsienyje. VGTu – vienintelis universitetas<br />
šalyje, turintis 80 % technologijų ir fizinių mokslų<br />
studentų, kurio prioritetas yra skatinti būsimųjų inžinierių<br />
verslumą. Jame yra trijų pakopų studijų sistema – rengiami<br />
bakalaurai, magistrai ir mokslų daktarai, be to, yra<br />
sudarytos nuolatinių, ištęstinių ir ištęstinių nuotolinių<br />
studijų programos.<br />
VGTu galima įgyti šiuos bakalauro laipsnius: technologijos<br />
mokslų srityje – aeronautikos inžinerijos, aplinkos inžinerijos,<br />
bioinžinerijos, biomechanikos inžinerijos, elektronikos<br />
inžinerijos, elektros inžinerijos, energijos inžinerijos,<br />
gamybos inžinerijos, informacinių technologijų, informatikos<br />
inžinerijos, kompiuterių inžinerijos, matavimų inžinerijos,<br />
mechanikos inžinerijos, mechatronikos, pramonės<br />
gaminių dizaino, saugos inžinerijos, sausumos transporto<br />
inžinerijos, statybos inžinerijos, statinių inžinerinių sistemų,<br />
statybų technologijų, telekomunikacijų inžinerijos;<br />
fizinių mokslų srityje – informacijos sistemų, informatikos,<br />
matematikos, statistikos; socialinių mokslų srityje – ekonomikos,<br />
komunikacijos, kūrybinių industrijų, transporto<br />
ir logistikos, vadybos, verslo; menų srityje – architektūros.<br />
dažnai inžinerinius (techniškuosius) mokslus studijuoja ne<br />
patys stropiausi abiturientai, todėl VGTu bene vienintelis<br />
Lietuvoje papildomai moko tuos studentus, kurie mokyklo-<br />
je matematiką, fiziką ar chemiją mokėsi B lygiu, nelaikė šių<br />
dalykų egzaminų ar jų nesimokė. Todėl problemų dėl studijų<br />
turi tik tie studentai, kurie nelanko paskaitų.<br />
VGTu organizuojami įvairūs kvalifikacijos kėlimo kursai,<br />
seminarai ar konferencijos gamybininkams ir pan. Siekdamas<br />
būti pripažintas pasaulyje, taip pat dalyvauti tarptautiniuose<br />
akademiniuose mainuose, VGTu kviečia studijuoti<br />
anglų kalba – visuose fakultetuose yra bent viena<br />
dėstoma šia kalba studijų programa.<br />
Paskelbus naujausią tarptautinės studentų ir personalo<br />
mainų programos ERASMuS statistiką, paaiškėjo, kad pagal<br />
skaičiusių paskaitas užsienio institucijose dėstytojų skaičių<br />
net du Lietuvos universitetai patenka tarp 100 tarptautiškiausių<br />
universitetų Europoje. VGTu, išsiuntęs į užsienį per<br />
metus stažuotis net 144 dėstytojus, užėmė 24-ąją vietą Europos<br />
universitetų dėstytojų mobilumo sąraše, o studentų<br />
mobilumo sąraše – 69-ąją vietą. Per metus iš Lietuvos pagal<br />
ERASMuS programą daugiausia išvyksta VGTu studentų.<br />
Atsižvelgiant į pasaulines tendencijas nuolat tobulinamos<br />
VGTu studijų programos, užtikrinančios absolventų<br />
paklausą darbo rinkoje. VGTu, būdamas studentų mainų<br />
su užsienio universitetais lyderis, suteikia jiems galimybių<br />
įgytas žinias ir patirtį praplėsti mokantis ES ir kitų šalių<br />
universitetuose. Tokios galimybės sudaromos norint,<br />
kad akademinės aplinkos skatinami studentai siektų tapti<br />
tais, kurių gabumai užtikrintų inovacijų bei technologijų<br />
plėtrą kasdieniame gyvenime.<br />
Ar kokybiškos studijos VGTu? Taip, jos yra kokybiškos.<br />
Apie tai byloja reitingai. 2012 m. paskelbus 2012/13 QS<br />
World university Rankings duomenis, VGTu pateko tarp<br />
700 geriausių pasaulio universitetų. Į vieną iš prestižiškiausių<br />
pasaulio universitetų reitingų VGTu pateko pirmą<br />
kartą. Tai didelis įvertinimas Lietuvos aukštajam mokslui,<br />
nes iš daugiau nei 20 tūkst. aukštojo mokslo institucijų<br />
tarp 700 geriausiųjų yra net trys universitetai iš Lietuvos.<br />
džiugu, kad VGTu – vienintelis Baltijos šalių technikos<br />
universitetas, patekęs į šį reitingą. 2012 m. atlikus tarptautinį<br />
QS Stars aukštojo mokslo kokybės auditą, net trijose<br />
veiklos srityse – studijų, infrastruktūros ir inovacijų –<br />
VGTu įvertintas penkiomis žvaigždutėmis. <br />
daugiau informacijos apie studijas vGtu –<br />
http://stojantiesiems.vgtu.lt.<br />
S t A t y b A<br />
33
S t A t y b A<br />
3
PASTATų FASAdų<br />
IRImo PRobLEmų<br />
įmANomA IšVENgTI<br />
Lietuvoje vis dar aktuali tinko ir kitokios<br />
pastatų apdailos irimo problema. Neretas<br />
vaizdas, ypač pajūrio zonoje, yra atsilupinėjusios,<br />
atpleišėjusios ar ištrupėjusios<br />
tiek gyvenamųjų, tiek pramoninių pastatų<br />
sienos. dabar, kai dauguma namų yra renovuojami<br />
ir į juos investuojamos nemažos lėšos, vėl iškyla<br />
klausimas, ar paskolas paėmę gyventojai išliks patenkinti<br />
statybininkų atliktais darbais, ar neatsitiks taip, kad jau<br />
po kelerių metų, dar vis mokant paskolą, pradės irti įsigyto<br />
būsto ar pastato sienos?<br />
Pagrindine problema galima būtų įvardyti pastatų<br />
ilgalaikiškumą. dažniausiai jų išorinių atitvarų irimas<br />
prasideda dėl mažo mūro gaminių atsparumo<br />
šalčiui, drėgmei ir korozijai.<br />
Pagrindiniai atmosferiniai reiškiniai, lemiantys išorinių<br />
sienų paviršiaus ilgalaikiškumą, yra saulės<br />
spinduliuotė, temperatūros svyravimai, oro drėgnu-<br />
mas, krituliai, vėjas, oro<br />
teršalai. Šiluminė saulės<br />
spinduliuotė visada didina<br />
atitvarų paviršiaus temperatūrą.<br />
Vasaros metu atitvaros<br />
išorinis paviršius gali<br />
įkaisti taip, kad jos temperatūra<br />
bus du ir daugiau kartų<br />
didesnė už aplinkos temperatūrą.<br />
o štai žiemos metu<br />
šiluminė saulės spinduliuotė<br />
sukelia atodrėkius. Išorinės<br />
pastato apdailos paviršiaus temperatūros pokytis gali<br />
siekti 50 o C per parą, o įvertinant temperatūros sumažėjimą<br />
žiemos metu – 90 o C per metus, todėl medžiagos<br />
gali pradėti irti dėl skirtingų temperatūrinių plėtimosi<br />
koeficientų, t. y. kai vienos medžiagos šildamos plečiasi<br />
daugiau, o kitos – mažiau, ir dėl skirtingų tūrio pokyčių<br />
atsiranda plyšių.<br />
keraminių gaminių irimo pobūdis<br />
ypač priklauso ir nuo vidinės<br />
porų ir kapiliarų struktūros. Jeigu<br />
keraminiame dirbinyje daugiausia<br />
yra didelio spindulio kapiliarų,<br />
tai drėgmė jame gali migruoti ir<br />
pagal, ir prieš šilumos srautą.<br />
Dr. JuRGita malaiškienė,<br />
VGTU Statybinių medžiagų katedra<br />
didžioji Lietuvos dalis yra drėgno klimato zonoje, o<br />
ypač – pajūris, kur vyrauja nuolatinė drėgmė, dar labiau<br />
pabloginanti pastatų eksploatacijos sąlygas. dažnai<br />
pastatų sienos sudrėksta lyjant įstrižam lietui. Taip pat<br />
dažni atvejai, kai atšilus orams žiemą, lietus papildomai<br />
drėkina sienas, sukeldamas pavojų pastatams staigiai<br />
atšalus. Tada išorinėje sienos dalyje plečiantis ledui, t. y.<br />
didėjant vandens tūriui ir<br />
vandeniui pereinant iš skystos<br />
į kietą būseną bei vis didėjant<br />
ledo kiekiui, atsiranda<br />
įtrūkų. Pasak mokslininkų<br />
Valdo Paukščio, Rolando<br />
Samajausko ir Raimondo<br />
Bliūdžiaus, labiausiai atitvarų<br />
išorinis paviršius įmirksta<br />
ne tada, kai būna gausios<br />
liūtys, bet tuomet, kai lyjant<br />
pučia vėjas, o pastato paviršiai<br />
apiplaunami kritulių<br />
vandens sūkuriais. Įrodyta, kad išorinių konstrukcijų sudrėkimas<br />
priklauso ne vien nuo lietaus intensyvumo ir<br />
trukmės, bet ir nuo vėjo stiprumo bei krypties.<br />
Ypač gaminių ilgalaikiškumui kenkia rūgštūs lietūs. Be<br />
to, dažnai užterštame ore yra daug cheminių medžiagų,<br />
kurios ir chemiškai, ir mechaniškai veikia išorinius<br />
S t A t y b A<br />
3
S t A t y b A<br />
3<br />
pastatų apdailos sluoksnius. Lietuvos geografinė padėtis<br />
yra itin nepalanki tolimų užteršto oro pernašų<br />
požiūriu, nes vyraujantys pietvakarių ir vakarų vėjai<br />
pučia nuo labiausiai užterštų Vakarų ir Vidurio Europos<br />
regionų.<br />
Remdamiesi ilgalaikiais pajūrio ir visos Lietuvos<br />
pastatų fasadų stebėjimais, mokslininkai Juozas Ramanauskas,<br />
Vytautas Stankevičius ir Romualdas Mačiulaitis<br />
nustatė, kad labiausiai suyra pastato sienos,<br />
eksploatuojamos vakarų ir pietvakarių zonose, kiek<br />
mažiau – pietų, pietryčių ir rytų, o ilgiausiai nepakitę,<br />
be pastebimų irimo požymių išlieka pastatų fasadai,<br />
orientuoti šiaurės, šiaurės vakarų ir šiaurės rytų<br />
kryptimi. Tai galima paaiškinti tuo, kad pagal atliktus<br />
ilgalaikius meteorologų tyrimus Lietuvoje vyraujantys<br />
vėjai yra vakarų ir pietvakarių krypties. Jų kartojimasis<br />
yra 17 % per metus, o, pavyzdžiui, šiaurės rytų<br />
krypties – vos 8 %.<br />
Kaip galima būtų spręsti aktualias Lietuvoje tiek senesnės<br />
statybos, tiek naujai statomų pastatų ilgalaikiškumo<br />
problemas? Žinoma, ypatingą dėmesį reikia skirti<br />
konstrukcijoms apsaugoti nuo drėgmės. Tuo tikslu patartina<br />
pastatus dengti dvišlaičiais stogais su ilgesniais<br />
kraigais. Tai svarbu ne tik statant naujus, bet ir renovuojant<br />
senus namus, įrengiant papildomus aukštus ir<br />
pan. Antrasis šios problemos sprendimo būdas – naudoti<br />
ypač atsparias šalčiui fasadines medžiagas.<br />
Keraminių gaminių irimo pobūdis ypač priklauso ir nuo<br />
vidinės porų ir kapiliarų struktūros. Jeigu keraminiame<br />
dirbinyje daugiausia yra didelio spindulio kapiliarų,<br />
tai drėgmė jame gali migruoti ir pagal, ir prieš šilumos<br />
srautą. Kadangi yra reali tikimybė, kad dideliuose kapiliaruose<br />
gali užšalti vanduo, tai bendras viršslėgis<br />
priklausys nuo drėgmės migracijos prieš šilumos srautą<br />
galimybių ir dėl to bus skirtingas. Kai keraminiame<br />
dirbinyje vyrauja mažo spindulio kapiliarai, vandens<br />
užšalimo juose tikimybė yra mažesnė, procesai vyksta<br />
lėčiau ir vanduo migruoja šilumos nukreipimo krypti-<br />
KERAmINIų mŪRo gAmINIų<br />
ATSPARUmo šALčIUI KLASIų LENTELė<br />
Atsparumo<br />
šalčiui klasė<br />
Tūrinio šaldymo<br />
ir atšildymo ciklų<br />
skaičius<br />
Vienpusio šaldymo<br />
ir atšildymo ciklų<br />
skaičius<br />
F.0 15 0<br />
25 15<br />
35 25<br />
F.1<br />
50 35<br />
75 50<br />
100 75<br />
F.2 – 100<br />
Pastaba: kai gaminiai numatomi naudoti tik vidinėms sienoms,<br />
deklaruoti atsparumo šalčiui nebūtina.<br />
mi. Taigi keraminio gaminio destrukcijos priežastis yra<br />
kryptingas skirtingos būsenos vandens (skysčio, garų,<br />
plastiško ledo) judėjimas porose, kapiliaruose ir defektų<br />
erdvėse. dėl tokio judėjimo po tam tikro laiko šaldomame<br />
kūno paviršiuje atsiranda suirimų.<br />
Perkant gaminius, skirtus fasadams, svarbu atsižvelgti į jų<br />
atsparumo šalčiui klasę. Standarte LST 1985: 2006 („Keraminių<br />
mūro gaminių atsparumo šalčiui nustatymas“) yra<br />
pateikta atsparumo šalčiui vertinimo lentelė.<br />
Atsparumas šalčiui gali būti nustatomas tiek tūriniu,<br />
tiek vienpusio šaldymo metodu. Tačiau mokslininkų<br />
tyrimų išvados rodo, kad naudojantis tūrinio šaldymo<br />
metodika galima išbrokuoti iš esmės gerą produkciją<br />
arba atvirkščiai. Tūrinis atsparumo šalčiui nustatymo<br />
metodas nemodeliuoja sieninių gaminių eksploatacijos<br />
mūre bei natūrinių klimatinių poveikio sąlygų (bandinys<br />
tiesiog pamerkiamas į vandenį, kad iš pradžių įsisotintų,<br />
o po to ore, šildant jo tūrį iš visų pusių, ir atšildomas<br />
vandenyje, taip pat tiekiant šilumą iš visų pusių). Todėl<br />
tūrinis atsparumo šalčiui nustatymo būdas nesukuria<br />
sąlygų, būdingų mūrui irti, t. y. gaminys, pavyzdžiui,<br />
plyta, dažniausiai suskyla į gabalus dėl didžiausių<br />
keraminio dirbinio viduryje susikaupusių įtempių, o<br />
vienpusio šaldymo metodu bandomas mūras suyra<br />
trupėdamas, suskilinėjant ar atsilupinėjant jo paviršiui,<br />
tai būdinga eksploatacijos metu vykstantiems<br />
procesams.<br />
Taigi tūriniu metodu nustatytas atsparumas šalčiui,<br />
atitinkantis tą pačią klasę, turi būti didesnis nei<br />
nustatytas vienpusio šaldymo būdu. Atsparumo<br />
šalčiui klasės parodo, kokioje aplinkoje gali būti<br />
naudojami mūro gaminiai: F.0 – tinka naudoti<br />
neardančioje aplinkoje (gaminiai konstrukcijoje<br />
apsaugoti nuo aplinkos poveikio), F.1 – vidutiniškai<br />
ardančioje aplinkoje (konstrukcija iš dalies<br />
apsaugota nuo kenksmingo aplinkos poveikio),<br />
F.2 – stipriai ardančioje aplinkoje. F.2 klasės gaminius<br />
galima drąsiai naudoti pastatų išorės<br />
apdailai netgi pajūrio zonoje.<br />
daug kas domisi ir klausia, kas yra tas atsparumas<br />
šalčiui, ar tai maksimali minusinė<br />
temperatūra, kurią gaminys dar atlaiko? Atsparumas<br />
šalčiui – tai fizikinė medžiagos<br />
savybė, parodanti jos gebėjimą išlaikyti<br />
kai kurių fizikinių parametrų tam tikras iš<br />
anksto nustatytas kitimo ribas, kai ji po<br />
mirkymo vandenyje pakaitomis yra šaldoma<br />
ir atšildoma. Medžiagos atsparumas<br />
šalčiui išreiškiamas šaldymo<br />
ir atitirpinimo ciklų skaičiumi, kurį<br />
be jokių suirimų atlaikė gaminys.<br />
Atsparumo šalčiui vertinimo
kriterijai yra tokie: stiprumo sumažėjimas, masės<br />
pokyčiai, akimi matomi įtrūkiai ir kitokie irimai. Nustatant<br />
keramikos atsparumą šalčiui vienpusio šaldymo<br />
būdu, bandiniai mirkomi septynias paras,<br />
sudedami į specialią talpą, kad būtų šaldomi<br />
tik iš vienos pusės, o kita pusė būtų apšiltinama,<br />
vėliau atliekami šaldymo ir atšildymo<br />
ciklai, kai bandiniai šaldomi<br />
dvi valandas minusinėje 15 °C ±3 °C<br />
temperatūroje ir 20 min. atšildomi<br />
iki 20 (±3) o C temperatūros (tokios<br />
trukmės ciklai kartojami). Bandomosios<br />
plokštės paviršius gali<br />
būti apžiūrimas 15, 25, 35, 50,<br />
75 arba 100 šaldymo ir atšildymo<br />
ciklų atšildymo periodo<br />
pabaigoje, o jeigu<br />
reikia, ir kiekvieno tarpinio<br />
bandymo etapo<br />
atšildymo periodo<br />
pabaigoje, o visos suirtys<br />
– užrašomos. Pasibaigus<br />
šaldymo ir atšildymo<br />
bandymui, plokštė visiškai<br />
atšildoma ir kiekviena matoma<br />
neapsaugoto plokštės paviršiaus<br />
suirtis užrašoma.<br />
Norint iš keramikos įsirengti ilgalaikį<br />
pagal atsparumą šalčiui<br />
fasadą, reikėtų naudoti atsparias<br />
šalčiui keramines plytas.<br />
Viena iš labiausiai žinomų ir<br />
stambiausių tokias plytas gaminančių<br />
įmonių yra koncernas<br />
„Wienerberger“, turintis<br />
gamybos filialus net 30-e pasaulio<br />
šalių. Jis Lietuvos statybų<br />
rinkai tiekia itin platų<br />
apdailos plytų, pažymėtų<br />
prekių ženklu „Terca“, asortimentą.<br />
Beje, išsamių žinių apie statybinių<br />
medžiagų savybes,<br />
jų gamybos technologijų<br />
subtilybes ir naudojimo<br />
ypatumus galima įgyti<br />
VGTu Statybinių medžiagų<br />
katedros kuruojamose<br />
bakalauro ir magistrantūros<br />
studijų programose<br />
arba išklausius<br />
kvalifikacijos<br />
kėlimo kursus. <br />
S t A t y b A<br />
3
S t A t y b A<br />
3
KAI KURIE įSPŪdŽIAI<br />
Iš PARodoS<br />
„RESTA 2013“<br />
Akivaizdu, kad parodose daugiausia<br />
išmonės ir noro į save atkreipti<br />
dėmesį parodo eksponuojantieji<br />
vienetinius ar specializuotus dirbinius<br />
ir medžiagas – pasirodo, siaura specializacija<br />
netrukdo pasireikšti fantazijai. šįmet<br />
„Restoje“ tokių specializuotų stendų padaugėjo<br />
– juose buvo demonstruojamos karštame ore<br />
susitraukiančios pakavimo plėvelės, dirbiniai iš medienos,<br />
skaidriųjų plastikų, įvairios sienų ar stogo dangos,<br />
taip pat aplinkos tvarkymo elementai, įvairūs pastatų<br />
sienų, perdangų, pamatų plokščių konstrukciniai sprendimai.<br />
VIENETINIAI EKSPoNATAI<br />
Įdomų, netradicinį medienos panaudojimo būdą propagavo nedidelė kauniečių<br />
įmonė – siūlė mozaikines ir didesnio formato plyteles, apdailines juostas. Ant<br />
lankstaus tinklelio pritvirtintos mozaikinės plytelės iš medienos traukė akį šiltais<br />
atspalviais, medienos faktūra, o didesnių formatų dirbiniai – skoningu<br />
išpjaustymu, įdomiu vaizdu sienų plokštumose. Nedidelio formato, bet<br />
kokybiško dizaino informatyvus lankstinukas ir pasirinktas angliškas<br />
– pietietiškas – gaminių įvardijimas (NaturioR, Wooden Mosaic Tiles)<br />
stabtelėjusius prie šio stendo žmones suklaidindavo: daugelis<br />
manydavo, kad apžiūrinėja importines interjero medžiagas, o<br />
stendo šeimininkai juokdamiesi prisipažindavo, kad apdaila iš<br />
medienos gaminama kažkurioje baldų įmonėje Kaune. Kalbinti<br />
baldininkai pripažino, kad ne itin jaukiai jaučiasi specializuotoje<br />
statybos verslo parodoje, kur bando ištirti<br />
paklausą, galvoja ir apie eksporto galimybes. Nežinau,<br />
ar šios apdailos medžiagos iš tikrųjų yra originalios, ar<br />
kur nors nusižiūrėtos, tačiau už taupų nestandartinį<br />
medienos atliekų panaudojimą šiai įmonei tikrai<br />
verta palinkėti sėkmės.<br />
Utenoje gaminamų biokuro katilinių<br />
vaizdas ir detalės.<br />
S t A t y b A<br />
3
S t A t y b A<br />
0<br />
Vienetinių parodos eksponatų kategorijai priklausė ir<br />
estų kompanijos atsivežtos originalios formos su kiaurymėmis<br />
– garso bangų „gaudyklėmis“ – išpjaustinėtos<br />
medienos plokštės „Topakustik“, nors jos buvo pristatomos<br />
gana kukliai. Vienintelis stendą pristatęs tradiciškai<br />
santūrus, lankytojų beveik nekalbinęs, o užkalbintas rusiškai<br />
viską aiškinęs estas nedalino lankstinukų, paprašytas pasiūlė<br />
vizitinę kortelę estų kalba, ant kurios tušinuku buvo užrašyta<br />
nuoroda į įmonės tinklalapį – „smulkmenų“ ieškokis<br />
pats. Nedidelis medžiagų pavyzdžių rinkinėlis ant stalelio,<br />
gausesnė, bet į lengvojo automobilio bagažinę telpanti, ant<br />
stendo sienų sukabinta įvairiaspalvių plokščių pavyzdėlių kolekcija,<br />
ant kiliminės dangos pasidėtas parodos rengėjų įteiktas<br />
diplomas – štai ir visa parodos dalyvio atributika. Sąmoninga,<br />
tik į tikėtinus prekybos atstovus orientuota strategija<br />
ar paprastas aplaidumas – nesuprasi, bet saviplaka, būdinga<br />
mums, kai lyginamės su estais, šiuo atveju nepasiteisina.<br />
Šiuo požiūriu parodoje keistas pasirodė ir įvairių čekų įmonių<br />
atstovų darbas – jie centriniame parodos paviljone turėjo<br />
vieną stendų eilę, bet nuolat užkandžiavo, gėrė alų,<br />
šnekučiavosi susibūrę į vieną ar du stendus, patys lankytojų<br />
nekalbino, nesiūlė lankstinukų. Jų elgesys disonavo su<br />
netoliese dislokuotų lenkų taktika – pastarieji buvo žymiai<br />
aktyvesni, šnekesni, nors dalis jų reklaminių lankstinukų<br />
buvo lenkų kalba.<br />
PARodoS NAUJoVėS IR RUTINA<br />
dalis parodos dalyvių sąmoningai akcentavo naujienas, netradicines<br />
technologijas. Pavyzdžiui, geodezinius prietaisus<br />
reklamavusi uAB „Hnit-Baltic“ pristatė iš kariškių perimtą<br />
technologiją – geodezinių duomenų rinkimą nepaprastai<br />
lengvu nepilotuojamu lėktuvėliu „SenseFly eBee“ (kariškas<br />
tokio aparatėlio trumpinys – uAV). Ši šveicariška „bitutė“<br />
sveria tik apie 630 g (lėktuvėlio korpusas – iš polistireninio<br />
putplasčio, kuriame įstatyta kontroliuojama 16 MP kamera,<br />
baterija), jos sparnų mostas – 96 cm. ore šis uAV yra valdomas<br />
radijo ryšiu 3 km atstumu, pakilęs gali išbūti iki 45 min.,<br />
išvysto 36–57 km/val. greitį. Jam nepavojingas iki 12 m/s<br />
vėjas. Parodinio stendo ekrane neprailgo stebėti, kaip toks<br />
lėktuvėlis sparčiai surenkamas ir per kelias sekundes paleidžiamas<br />
skristi. Valdomu skrydžiu išžvalgomas ir persidengiančiais<br />
vaizdais nufotografuojamas nuo 1,5 iki 10 km 2 plotas,<br />
o duomenis galima apdoroti teritorijos erdvinį modelį,<br />
ortofotografinį žemėlapį sukuriančia programa.<br />
Tarp kitų parodos naujovių galima paminėti ir žinomo<br />
akmens vatos gamintojo „Rockwool“ palapinę – lig šiol<br />
mes būdavome įpratę didžiuosius mineralinių plaušinių<br />
šiltinimo medžiagų gamintojus matyti ekspozicinių salių<br />
viduryje, didelio ploto, dažnai originaliai papuoštuose,<br />
firminėmis spalvomis iš tolo išsiskiriančiuose, bet iš esmės<br />
statiškų ekspozicijų stenduose. Šiais metais „Rockwool“<br />
pasirinko demokratiškesnį ir lankstesnį produkcijos ir<br />
įmonės reprezentavimo būdą. Atrodo, kad dėl to buvo tik<br />
laimėta: geroje vietoje lauke pastatytoje palapinėje rasta<br />
vietos įgarsintai seminarų salytei, tiesiogiai bendrauti su<br />
klientais prie stalelių skirta zona. čia pat buvo organizuotas<br />
ir praktinių akmens vatos dirbinių klijavimo, apdailinio<br />
tinkavimo mokomasis baras. dėl to bendravimas su parodos<br />
lankytojais tapo gyvesnis, dalykiškesnis, ekspoziciją<br />
aplankė daugiau žmonių. Iš esmės šie pokyčiai, matyt,<br />
pasiteisino – parodoje nuolat sutikdavau ūkiškų žmonių<br />
su raudonaisiais „Rockwool“ kibirėliais... Beje, įvairindami<br />
bendravimo su esamais ir būsimais klientais formas, „Rockwool“<br />
atstovai tuojau po parodos su ta pačia raudona palapine<br />
ir specialiai įrengtu autobusu pradėjo informacinius<br />
reklaminius turus po Lietuvos, Latvijos ir Estijos regionus.<br />
Kita šios įmonės „Restoje 2013“ pristatyta naujiena – kompleksinė<br />
fasadinė šiltinimo sistema „ECoRoCK FF“. Ją sudaro<br />
ne tik fasadams šiltinti skirtos plokštės iš akmens vatos,<br />
bet ir fasadų šiltinimo sluoksniams klijuoti bei apdailai skirti<br />
klijų, armavimo-paruošiamojo ir apdailinių silikoninio, silikatinio<br />
bei polimerinio-silikatinio skiedinio mišiniai su visais<br />
priklausiniais. Įmonės stende buvo paaiškinta, kad ši siste-
ma yra specialiai adaptuota akmens vatai, todėl išsiskiria geresnėmis<br />
technologinėmis bei eksploatacinėmis savybėmis<br />
(kiti gamintojai tiekia mažiau adaptuotas, universalias, mineralinei<br />
vatai bei polimerinėms šiltinimo medžiagoms klijuoti<br />
ir apdailinti skirtas sausųjų mišinių sistemas). Turėdama<br />
geriau adaptuotas išorinio pastatų šiltinimo sistemas, uAB<br />
„Rockwool“ siūlo ir ilgesnį garantinį laikotarpį – 10 metų.<br />
džiugina, kad dalis parodos dalyvių bus susikūrę verslą „iš<br />
nieko“ – racionaliai išnaudoja kažkokią idėją arba suspėja<br />
įžvelgti pasaulines tendencijas. Pavyzdžiui, uAB „Profab“,<br />
kurios specializacija – įvairios paskirties modulių projektavimas<br />
ir įrengimas iš krovininių konteinerių, demonstravo<br />
„konteinerinę“ pirtelę, o dalijamose skrajutėse galėjome<br />
pamatyti gyvenamąsias patalpas, sodo ar užmiesčio namelius,<br />
baseinus, buitines patalpas. Kiti, atstovaudami kuriam<br />
nors tiekėjui, ir patys bando vystyti gamybą, siūlo savus<br />
dirbinius. Pavyzdžiui, teracines (mozaikines) čekų gamybos<br />
betonines plyteles, dekoratyviuosius užpildus siūlantys marijampoliečiai<br />
(uAB „Veikta“) ir patys plėtoja smulkių betoninių<br />
dirbinių gamybą. Parodoje jie demonstravo laiptų teracines<br />
pakopas, pirmųjų teracinio betono gamybos su stiklo<br />
užpildais eksperimentų rezultatus.<br />
Matyt, dalis šiųmetės parodos dalyvių negalėjo tikėtis visų<br />
jos lankytojų dėmesio ir tokiose parodose siekia suinteresuoti<br />
specialistus, savivaldybių atstovus, įmonių ir didesnių<br />
ūkių savininkus, rinkodariniais sumetimais stengiasi priminti<br />
apie savą produkciją, nepalikti nišos konkurentams.<br />
Kaip tokius dalyvius reikėtų įvardyti stambiosios statybų<br />
technikos, klojinių bei pastolių sistemų tiekėjus. Tikėtina,<br />
kad panašiais tikslais parodoje dalyvavo ir uteniškių AB<br />
„umega“, demonstravusi šiaudų ir kitokį biokurą naudojančias<br />
didelės galios katilines. Šios įmonės atstovai dalijo<br />
kiek senstelėjusius reklaminius lankstinukus, tačiau, kai<br />
per 80 % jų katilinių iškeliauja už Lietuvos ribų, rimtesnių ir<br />
ilgalaikių investicijų reikalingos įrangos gamintojams kartais<br />
tikrai tereikia apie save priminti.<br />
Iš tikro statybos parodos dalyvių buvo daugiau, nei jie užėmė<br />
stendų: dalis reklamavosi parodos lankytojams siūlydami<br />
lankstinukus, dalijo įvairių medžiagų pavyzdžius,<br />
pristatinėjo akcijas, vykdė savotiškas apklausas – rinkos<br />
tyrimus. Kaip visada, parodą įvairino vaikščiojanti reklama,<br />
tačiau nerimą kėlė su parodos lankytojų saugumu<br />
susiję aspektai. Pavyzdžiui, nesijaučiau saugi šalia stendo<br />
šeimininkų dideliu greičiu įsukamų palyginti nedidelės<br />
600 W galios, bet itin inertiškų, sunkiai sustabdomų ir ne<br />
tokių jau mažų (1,8 m aukščio ir 1,4 m pločio) elektros<br />
energiją generuojančių vėjo turbinų menčių. daugiau<br />
saugos norėjosi ir kai kuriuose darbo įrankius, medienos<br />
apdorojimo staklių galimybes eksponavusiuose stenduose.<br />
čia derėtų ir pastaba dėl neparuoštų ekspozicinių<br />
plotų, bet iš esmės „Resta 2013“ pavyko ir liudija statybos<br />
verslo atsigavimą. <br />
Estų prekybininkų siūlytos akustinės plokštės surenkamos iš nedidelių<br />
fragmentų ir sujungiamos paslėptomis jungtimis.<br />
Abejotina darbo sauga kai kuriuose darbo įrankius ir medienos<br />
apdorojimo staklių galimybes eksponavusiuose stenduose.<br />
S t A t y b A<br />
1
2<br />
Po šalies nepriklausomybės atgavimo pastačius pirmuosius<br />
vadinamuosius naujosios statybos daugiabučius namus, ne<br />
viena juos stačiusi įmonė susidūrė su nemalonia problema.<br />
Gyventojai, tikėjęsi naujuosiuose butuose ramaus gyvenimo,<br />
užvertė statybas kontroliuojančias institucijas skundais<br />
dėl nepakankamos garso tarp butų izoliacijos. Sumontuotų<br />
iš netinkamai parinktų medžiagų pertvarų praleidžiamo<br />
triukšmo lygis kėlė galvos skausmą ne tik patiems gyventojams,<br />
bet ir daugeliui statybų verslo atstovų.<br />
Todėl 2003 m. liepos 17 d. buvo priimtas ir įsigaliojo Statybos<br />
techninis reglamentas STR 2.01.07:2003 „Pastatų vidaus<br />
ir išorės aplinkos apsauga nuo triukšmo“. Šiandien jo turi<br />
paisyti visi be išimties statytojai, o būstų naujakuriams jis<br />
neleidžia kelti nepamatuotų pretenzijų. Reglamente labai<br />
aiškiai nustatyti pastatų vidaus ir išorės aplinkos apsaugos<br />
nuo triukšmo kokybės reikalavimai ir pastato atitvarų bei jo<br />
dalių akustinių rodiklių vertės (žr. 1 lentelę). Šis reglamentas<br />
skirtas tam, kad žmonėms būtų užtikrintai sudarytos akustinio<br />
komforto sąlygos, kurios yra tiesiog būtinos gyventojų<br />
sveikatai, jų normaliam darbui bei poilsiui. deja, vis dar pasitaiko<br />
atvejų, kai triukšmo problemų sprendimas baigiasi<br />
teisiniais procesais, ir dažnai – ne statytojų naudai.<br />
Pertvarų (R‘ w )<br />
Knauf garso<br />
izoliacinė sistema.<br />
Nurodytos laboratorinės<br />
reikšmės. Realiai objekte<br />
rezultatas gali būti<br />
mažesnis dėl galimų garso<br />
izoliacijos nuostolių<br />
masyvioji statyba<br />
(besiribojančių<br />
konstrukcijų tūrinė<br />
masė – min. 300 kg/m 3 ),<br />
sienos tinkuotos<br />
sisteminiai sprendimai –<br />
atitvaros, izoliuojančios garsą<br />
gARSo KLASIų SISTEmA PAgAL<br />
STR 2.01.07:2003 REgLAmENTą:<br />
A ypač gero akustinio komforto sąlygų klasė;<br />
b pagerinto akustinio komforto sąlygų klasė;<br />
C priimtino akustinio komforto sąlygų klasė;<br />
d nepakankamo akustinio komforto sąlygų klasė;<br />
E ribinio akustinio komforto sąlygų klasė.<br />
LENgVA PASIRINKTI, KAI PRANAšUmAI AKIVAIzdŪS<br />
Šiuo metu statybinių medžiagų rinkoje galima rasti gausią<br />
pastatų atitvaroms montuoti skirtų statybinių medžiagų<br />
pasiūlą. Tačiau, norint turėti mažiausiai rūpesčių dėl galinčių<br />
atsirasti garso izoliacijos pastatuose problemų, geriausiai<br />
naudoti ne pavienes atsitiktines medžiagas, o inovatyvias<br />
ir neginčijamos kokybės garsą izoliuojančių pertvarų sistemas.<br />
Tokias sistemas Lietuvos rinkai tiekia „Knauf“ statybinių<br />
medžiagų gamintojai. „Knauf“ gaminamos sistemos, skirtos<br />
montuoti tarpbutinėms ir skiriančioms butus nuo bendrųjų<br />
patalpų atitvaroms, atitinka garso izoliavimo klases: F, E, d,<br />
C, B, A ir A*. Įdomu tai, kad Lietuvoje F ir A* garso izolia-<br />
mASYVIoSIoS IR SAUSoSIoS STATYboS PERTVARų gARSo IzoLIACIJoS PALYgINImo LENTELė<br />
garso izoliacijos klasė<br />
Pastaba. Naudojant atitvarą kaip tarpbutinę pertvarą, reikėtų pasirinkti W115 sistemą su dviguba statramsčių konstrukcija.
vimo klasės pagal STR 2.01.07:2003 nereglamentuojamos,<br />
tačiau šias pagalbines Vokietijos akustikų sąjungos nustatytas<br />
klases atitinkantys gaminiai puikiai padidina mūsų projektuotojų<br />
ir statybininkų pasirinkimą. Pavyzdžiui, A* garso<br />
izoliavimo klasę garantuojančios sienos labai reikalingos,<br />
kai būtina izoliuoti didesnį nei 72 dB iš už sienos skleidžiamą<br />
garsą, o F – kai numatoma, kad netrukdys normalūs, iki<br />
48 dB garsumo kaimynų pašnekesiai. Beje, „Knauf“ sistemos<br />
gali izoliuoti garsą net pradedant nuo žmogaus žemųjų<br />
dažnių girdimumo ribos – 33 Hz.<br />
„Knauf“ pertvarinių plokščių sistemos izoliuoja garsą daug<br />
efektyviau ir yra kur kas pranašesnės daugeliu atžvilgiu nei,<br />
pavyzdžiui, masyviosios statybos tinkuotos sienos, kurių<br />
konstrukcijų tūrinė masė – min. 300 kg/m 3 . Tai gerai atspindi<br />
čia pateikiama 2 lentelė. Nors „Knauf“ garso izoliavimo sistemų<br />
konstrukcijos yra plonesnės, bet turi tokius pačius arba<br />
kur kas geresnius garso izoliacijos rodiklius. Be to, naudojant<br />
pažangias garsą izoliuojančias „Knauf“ sistemas, atitvaroms<br />
sumontuoti reikia trumpesnio montavimo laiko. Taip<br />
pat svarbu, kad, atsisakius įprastų masyvių konstrukcijų medžiagų,<br />
nemažai sutaupoma transportavimo į statybvietę ir<br />
kėlimo mašinų eksploatavimo lėšų. Statybininkams patogu<br />
ir tai, kad nereikia rūpintis, kokias pasirinkti montavimo medžiagas,<br />
nes visoms „Knauf“ garso izoliacinėms sistemoms<br />
tinka siūlių glaistas „uniflott“, konstrukcijos užpildas „Knauf<br />
Insulation TP115“ ir sandarinimo mastika „Trennwandkitt“.<br />
„KNAUF“ gARSo IzoLIACIJoS SISTEmų YPATUmAI<br />
„Knauf“ siūlo visas garso izoliavimo klases atitinkančius<br />
sprendimus, todėl statytojai gali būti ramūs, kad bet kuriuo<br />
atveju nereikės be reikalo išlaidauti, nes atitvaroms sumontuoti<br />
bus pasiūlyta racionaliausia, konkrečius reikiamos garso<br />
izoliavimo klasės reikalavimus atitinkanti sistema, o jos<br />
visi komponentai bus idealiai suderinti vieni su kitais ir tai<br />
leis sparčiau bei kokybiškiau atlikti darbus. „Knauf“ gaminių<br />
pasirinkimas tikrai gausus, todėl verta pasidomėti kiekvieną<br />
garso izoliavimo klasę atitinkančiais sisteminių sprendimų<br />
ypatumais.<br />
Kai reikia, kad atitvara atitiktų paprasčiausius F garso izoliavimo<br />
klasės reikalavimus (< 48 dB), geriausia pasirinkti<br />
„Knauf W112“ sistemą su „Knauf White“ plokštėmis. Šią sistemą<br />
galima vadinti sausosios statybos klasika. Ji leidžia sumontuoti<br />
visai nestoras pertvaras ir užsitikrinti itin palankų<br />
kainos ir kokybės santykį.<br />
Padidinus šios pertvaros storį ir ją sumontavus su storesniu<br />
mineralinės vatos sluoksniu, galima pasiekti dar apie 3 dB<br />
didesnę konstrukcijos garso varžą, atitinkančią E garso izoliavimo<br />
klasės reikalavimus (≥ 48 dB). Tokį sprendimą šios<br />
sistemos gamintojai vadina ekonominiu bazinės sistemos<br />
sprendimu, kai reikalinga nedidelio storio pertvara standartinei<br />
garso izoliacijai garantuoti.<br />
d garso izoliavimo klasę (≥ 52 dB) atitinkančią sistemą<br />
„Knauf“ specialistai sukūrė pritaikę jai priešgaisrinę plokš-<br />
tę „Knauf Red“. Tai galima įvardyti kaip universalų sprendimą,<br />
nes pasiekiama nebloga konstrukcijos garso izoliacija<br />
ir kartu užtikrinami geri gaisrinės saugos rodikliai.<br />
Naudojant šią sistemą, kaimynai kalbėjimo normaliu garsu<br />
nesupras.<br />
Aukštos vertės garso izoliacijos sprendimu yra pripažinta<br />
C garso izoliavimo klasės reikalavimus (≥ 55 dB) atitinkanti<br />
W112 sistema, montuojama su „Knauf Blue“ plokštėmis.<br />
Šios plokštės ne tik turi gerus garso varžos rodiklius, bet ir<br />
suteikia sistemai papildomų pranašumų – tokios atitvaros<br />
yra ypač atsparios smūgiams, jos užtikrina puikią gaisrinę<br />
saugą ir tinka naudoti drėgnose patalpose. Per jas visiškai<br />
neįmanoma suprasti normalaus garsumo kaimynų kalbėjimo.<br />
Šios sistemos „Knauf Blue“ plokštės taip pat turi ir kitą<br />
pranašumą – jų stipris kaištinių varžtų apkrovai yra kur kas<br />
didesnis nei kitų. Tai praverčia, kai reikia stipresnių buto pertvarų<br />
kam nors prie jų pritvirtinti.<br />
b garso izoliavimo klasės (≥ 58 dB) normatyvai reikalauja<br />
dar geresnės atitvarų varžos. Suderinus 150 mm storio<br />
konstrukcijoje „Knauf Silentboard“ ir „Knauf Blue“ plokštes,<br />
atitvaros garso izoliacija dar padidėjo maždaug 5 dB. Tokio<br />
tipo pertvaros ypač tinka tuomet, kai negalima montuoti<br />
storesnių sienų, bet yra būtina didelė garso varža. Šios<br />
iš dviejų tipų plokščių kombinuotos ir su specialiu gipso<br />
plokščių branduoliu sumontuotos pertvarų sistemos atitinka<br />
ypač aukštus garso izoliavimo reikalavimus: per jas negirdimas<br />
normalaus garsumo kalbėjimas. Be to, šios sistemos<br />
džiugina, kai mažai girdisi sklindanti iš kaimynų žemo diapazono<br />
muzika ar buitinės technikos garsai.<br />
Itin aukšti reikalavimai numatyti A garso izoliavimo klasės<br />
(≥ 63 dB) atitvaroms. Juos atitinka W112 sistema su garso<br />
izoliacinėmis plokštėmis „Knauf Silentboard“, montuojamomis<br />
su „Knauf MW“ profiliais. Tai specialūs garso bangas<br />
slopinantys profiliai, leidžiantys pasiekti aukščiausią garso<br />
varžos lygį. gyvenamosiose patalpose užtikrinama komfortiška<br />
ramybė.<br />
o štai atitinkanti garso izoliavimo ekstra klasę A*, dar vadinamą<br />
„High–End“ klase (≥ 72 dB), W113 sistema montuojama<br />
su „Knauf Silentboard“ plokštėmis ir specialiais profiliais.<br />
Tokioje sistemoje pastorintos pertvaros storis neviršija<br />
180 mm ir leidžia pasiekti fantastišką garso izoliacijos lygį.<br />
Be to, „Knauf Silentboard“ plokštės tinka ir tada, kai statomas<br />
naujas pastatas, ir tada, kai renovuojamas senesnis. už<br />
jų negirdimas ir nesuprantamas net garsus kalbėjimas, netrikdo<br />
ir garsiai skambanti muzika.<br />
Visų pertvarų garso izoliacinę vertę (R‘w) lengva apskaičiuoti<br />
– tereikia surinkti interneto adresą www.knauf.de/schallschutzrechner,<br />
kur pagal į skaičiuoklę įvestus jūsų duomenis<br />
gaunami pasirinktų konstrukcijų parametrai.<br />
Juk svarbiausia, kad pastatas būtų pripažintas tinkamu naudoti<br />
ir vėliau nekiltų jokių nemalonumų dėl jo eksploatavimo<br />
problemų. <br />
PAgEIdAUJANčIUoSIUS PASIKoNSULTUoTI PRAšom SKAmbINTI į „KNAUF“ INFoCENTRą TEL. (8 5) 213 2222. www.knauf.lt 3
S t A t y b A<br />
EGLĖ KAJAUSKAITĖ<br />
„Senieji Vilniaus stogai, apžėlę samana<br />
žalia...“ šią dainą galėtų užtraukti<br />
jau nebe Vilniaus, bet nemenkos<br />
Lietuvos dalies gyventojai. būtų<br />
gerai, kad jų senieji asbesto stogai<br />
būtų apžėlę tik samanomis. didžiausia<br />
bėda ta, kad seni asbesto stogai<br />
kenkia sveikatai. o blogiausia, kad<br />
po tokiais stogais mažų miestelių ar<br />
kaimo vietovėse dažniausiai gyvena<br />
vyresnio amžiaus žmonės, mūsų<br />
tėvai ir seneliai. Taip, čia jau ne dainos<br />
turėtų rūpėti... gal laikas priimti<br />
ištiestą pagalbos ranką ir už gerokai<br />
mažesnę kainą (t. y. sutaupant) užsidengti<br />
naują stogą? Pranešame – Nacionalinė<br />
mokėjimo agentūra (NmA)<br />
prie Žemės ūkio ministerijos priima<br />
Nuotraukos iš UAB „Ruukki Lietuva” archyvo.<br />
STogAS<br />
PERPUS<br />
PIgIAU –<br />
PASIŪLYmAS,<br />
KURIo<br />
NEgALImA<br />
PRALEISTI<br />
paraiškas dalyvauti programoje „Asbestiniųstogųdangoskeitimas“.Savo<br />
stogus atnaujinti gali kaimo vietovių<br />
gyventojai. Laikas keisti stogą...
KAS IR KAdA gALI gAUTI PARAmą<br />
Jau gegužės 13 d. NMA darbuotojai ėmėsi rinkti žmonių<br />
paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos<br />
priemonės „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ veiklą<br />
„Asbestinių stogų dangos keitimas“. Pagal šią programą<br />
remiamas tik gyvenamųjų namų, priklausančių fiziniams<br />
asmenims, asbestinių stogų dangos keitimas. Beje, labai<br />
svarbu atsižvelgti ir į žmogaus, norinčio pasikeisti stogą, gyvenamąją<br />
vietą. Pigiau naują stogą užsidengti galės tik tie<br />
žmonės, kurių gyvenamasis namas stovi kaimo vietovėje<br />
(kaime, miestelyje ar mieste, kuriame gyvena ne daugiau<br />
kaip 6 tūkst. gyventojų).<br />
„Kaimo atnaujinimo ir plėtros“ priemonė, kurios viena iš<br />
veiklų skirta asbesto stogų dangai keisti, skatina gerinti<br />
gyvenimo kokybę kaimo vietovėse, ekonominės veiklos<br />
naudingumą, turistų pritraukimą, – pagrindinį paramos<br />
tikslą atskleidžia NMA Komunikacijos skyriaus Viešųjų ryšių<br />
poskyrio vedėja Aistė Mileikaitė. – Bendras priemonės<br />
tikslas – kurti patrauklią ir saugią aplinką gyventi ir dirbti<br />
kaimo vietovėse turint patrauklesnius ir modernesnius<br />
kaimus.“<br />
Paraišką kompensuoti naujo stogo dengimą gali teikti tik<br />
pilnametis kaimo žmogus, ne mažiau kaip penkerius metus<br />
iki paramos paraiškos pateikimo nuolatinę gyvenamąją<br />
vietą deklaravęs kaimo vietovėje. Svarbu įsidėmėti ir tai,<br />
kad vienas žmogus gali pateikti tik vieną paraišką. „Parama<br />
skiriama tik kaimo gyventojams, jos negaus savivaldybės<br />
centre arba sodo bendrijoje gyvenantys žmonės, – perspėja<br />
A. Mileikaitė. – Pareiškėjas taip pat turi užtikrinti, kad investicijos<br />
bus skirtos gyvenamajam namui, kuriame jis šiuo<br />
metu gyvena.“ Beje, norintieji pasikeisti stogus turi gerai pasiskaičiuoti<br />
ir savo finansines galimybes prisidėti prie stogo<br />
keitimo. NMA kompensuoja toli gražu ne visas senojo stogo<br />
keitimo išlaidas.<br />
Pirmiausia prašyti finansuoti valstybės lėšomis bus galima<br />
tik šias išlaidas: stogo keitimo medžiagų (stogo dangos);<br />
statybinių medžiagų, būtinų stogo dangai pakeisti,<br />
įsigijimo; asbestinių atliekų transportavimo iki šalinimo<br />
vietos ir jų šalinimo paslaugų pirkimo; projekto viešinimo<br />
išlaidos. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad stogo laikančiosios<br />
konstrukcijos bei stogo šiltinimo medžiagos arba<br />
medžiagos termoizoliaciniam sluoksniui įrengti kaip ir<br />
statybos darbai nebus kompensuojami. „Sutaupyti galima<br />
iki 50 % stogo dangos ir jai pakeisti būtinų medžiagų<br />
sumos. Šiemet maksimali paramos suma vienam projektui<br />
yra 6 tūkst. litų, – perspėja Bendrovės „Ruukki Lietuva“<br />
rinkodaros vadovas Mantas Grigaliūnas. – Pavyzdžiui, jei<br />
stogo danga ir jai pakeisti būtinos medžiagos iš viso kainuos<br />
12 tūkst. litų – galima tikėtis 6 tūkst. litų paramos.<br />
Remiantis pernai asbesto keitimo programoje dalyvavusių<br />
žmonių apklausa, nuo bendros viso projekto įgyvendinimo<br />
sumos vidutiniškai sutaupoma apie 30 %.“<br />
PAPILdomoS SąLYgoS<br />
Asbestinių stogų pakeitimas sveikatai nekenkiančiais<br />
stogais finansuojamas ne pirmą kartą, gal todėl kai kurie<br />
žmonės, norintys gyventi sveikesniuose namuose, paraiškas<br />
šiais metais numatytam asbestinių stogų keitimo finansavimui<br />
gauti pateikė jau anksčiau. „Šiuo metu turime<br />
apie 5 tūkst. patvirtintų mokėjimo prašymų, – skaičiuoja<br />
NMA Komunikacijos skyriaus Viešųjų ryšių poskyrio vedėja<br />
A. Mileikaitė. – Tai reiškia, kad tiek projektų įgyvendinta tų<br />
paramos gavėjų, kurie pateikė paraiškas 2012 metais.“<br />
didelio susidomėjimo jų siūlomais stogais sako sulaukianti<br />
ir bendrovė „Ruukki Lietuva“. „Besidominčių žmonių nemažai.<br />
Kasdien visoje Lietuvoje sulaukiame po keliasdešimt paklausimų,<br />
– tvirtina įmonės atstovas M. Grigaliūnas. – Beje,<br />
dalį jų teisingiau būtų vadinti ne „besidominčiais“, o „apsisprendusiais“,<br />
nes programa žmonės pradėjo domėtis dar<br />
pernai, pasikonsultavo su šia parama sėkmingai pasinaudojusiais<br />
kaimynais, draugais ir šiemet nusprendė pasinaudoti<br />
patys. Nemažai sulaukiame ir tų, kurie pernai norėjo dalyvauti,<br />
bet nespėjo pateikti paraiškų arba neturėjo tam lėšų.“<br />
Tačiau, kaip visuomet, kai kurios sąlygos, palyginti su ankstesnėmis,<br />
vis dėlto keičiasi. NMA perspėja, kad šiais metais<br />
paramai gauti bus taikomas naujas reikalavimas – pareiškėjas<br />
ne mažiau kaip dvejus pastaruosius metus iki paramos paraiškos<br />
pateikimo kaimo vietovėje turi vykdyti profesinę ir / ar<br />
ekonominę veiklą. Tiesa, yra tam tikrų išimčių. Šis reikalavimas<br />
nebus taikomas tiems žmonėms, kurie yra sulaukę pensinio<br />
amžiaus arba jiems pripažintas iki 55 % darbingumas.<br />
Na, o jei jums pasisekė ir paramą stogui keisti gavote, pasidėti<br />
gautos paramos į stalčiuką nepavyks, nes pagal taisykles<br />
NMA patvirtinti projektai privalo būti įgyvendinti<br />
per 12 mėnesių nuo sprendimo skirti paramą priėmimo<br />
dienos. Beje, parama stogui keisti išmokama ne iš karto.<br />
S t A t y b A
S t A t y b A<br />
Pirmiausia stogą reikia pasikeisti savo lėšomis, kurių dalį<br />
vėliau kompensuos valstybė. Patirtas kompensuotinas<br />
išlaidas reikia įrodyti, todėl dengiant naują stogą būtina<br />
rinkti patirtas sąnaudas pagrindžiančius čekius, dokumentus<br />
ir juos vėliau būtina deklaruoti, pateikiant NMA<br />
numatytus mokėjimo prašymus, pagal kuriuos ir bus išmokama<br />
parama.<br />
Paraiškos dalyvauti „Asbestinių stogų dangos keitimo“ programoje<br />
renkamos ne tik NMA teritoriniuose skyriuose, bet<br />
ir rajonų savivaldybių centruose. „Pagal iš anksto numatytą<br />
grafiką savivaldybėse nuo 9 iki 12 val. bus ne tik renkamos<br />
paraiškos, bet ir teikiamos konsultacijos, atsakoma į rūpimus<br />
klausimus, paaiškinami kylantys neaiškumai“, – tvirtina<br />
NMA atstovė A. Mileikaitė.<br />
bŪKITE ATIdŪS – PILNA APSIšAUKėLIų!<br />
dirbant bet kokį darbą geriausių rezultatų galima pasiekti<br />
tik jį kruopščiai suplanuojant. Analogiškai reikėtų elgtis ir<br />
nusprendus pasikeisti asbestinį stogą nauju – gerai suplanavus<br />
darbų eigą ir numačius, kokių priemonių stogui keisti<br />
reikės, pasidomėjus, kur ir už kiek jų įmanoma įsigyti, galima<br />
nemažai sutaupyti. Klaidą daro tie, kurie stogo dangą renkasi<br />
vadovaudamiesi vien tiesmuku aritmetikos taikymu – juk<br />
svarbu ne vien kaina, bet ir ilgalaikiškumas. čia verta prisiminti<br />
patarlę: „Godus moka du kartus.“<br />
„Blogiausia, kai renkantis stogo dangą žiūrima vien į kainą.<br />
Juolab kai 50 % tos kainos kompensuojama. daug<br />
kas nesusimąsto, kad pasirinkę keletu litų pigesnę dangą<br />
sutaupo kelis šimtus litų nuo viso stogo sąmatos, bet<br />
gauna gerokai prastesnę kokybę, – perspėja M. Grigaliūnas.<br />
– Net jei žadama ilgalaikė garantija, labai svarbu<br />
atsižvelgti į įmonės, iš kurios perkate stogo dangą, patirtį<br />
ir patikimumą.“ uAB „Ruukki Lietuva“ atstovas pataria<br />
kritiškiau žiūrėti ir į skelbimų lentas internete bei laikraščiuose,<br />
mirgančias nuo rinkoje atsiradusių trumpalaikių<br />
„verslininkų“. „Jie įmones steigia ir uždarinėja keliskart<br />
per metus, siūlo žemiausias kainas, dažnai naudoja ir garsių<br />
gamintojų pavadinimus su pakeista viena kita raide, –<br />
tikina uAB „Ruukki Lietuva“ atstovas. – Žmonės dažnai<br />
nesusimąsto, kad tokiais atvejais kalbos apie garantijas<br />
negali būti. Rytoj tiesiog nebus į ką kreiptis.“<br />
Kitas dažnas atvejis, kai nesąžiningi prekeiviai specialiai sumažina<br />
dangos kainą, bet padidina būtinų jos priedų kainas.<br />
Tokiu atveju pirkėjas apgaunamas ir dėl kainos, ir dėl<br />
kokybės. „Norint išvengti visų šių klaidų, visuomet prieš<br />
įsigyjant stogo dangą ir papildomų priedų, reikia reikalauti<br />
detalios sąmatos, kurioje atskiromis eilutėmis būtų surašytos<br />
kiekvienos prekės ar paslaugos kainos, – pataria M. Grigaliūnas.<br />
– Be to, patartina pasikonsultuoti su stogdengiu ar<br />
individualią statybą išmanančiu specialistu ir susirašyti visas<br />
galimas išlaidas: pradedant vieno ar kito tipo dangai reikalinga<br />
medine konstrukcija, stogo danga su visais priedais ir<br />
tvirtinimo detalėmis, lietaus nuvedimo sistema, stogo saugos<br />
elementais ir baigiant darbų kaina.“<br />
Asbesto keitimo programa nenumato kompensacijos už darbus<br />
ar stogo konstrukcijos medieną, tad daugiausia sutaupo<br />
tie, kas pasirenka lengvas, tvirtas, lakštines, t. y. plienines arba<br />
beasbesčio šiferio dangas. Jas pasirinkus, išlaidos medinei<br />
stogo konstrukcijai – minimalios, dengimo darbai vyksta<br />
sparčiai, tad ir su stogdengiais lengviau sutarti kainą.<br />
Beje, sutaupyti gali ir tie, kurie nori įsigyti patikimą, ilgalaikę,<br />
tačiau kiek brangesnę nei „verslininkėlių“ ar vienadienių<br />
įmonių per skelbimus siūlomą stogo dangą. Kai<br />
kurie didelę patirtį ir patikimą vardą užsitarnavę stogų<br />
gamintojai kaip tik šiuo metu stogams taiko akcijas – tereikia<br />
pasidomėti. „Šiuo metu suomių kompanija „Ruukki<br />
Lietuva“ siūlo 20 % nuolaidą naujoviškai, aukščiausios<br />
klasės dangai „Ruukki Adamante“. Pasinaudoję šiuo pasiūlymu<br />
asbesto šalinimo programos dalyviai galėtų sutaupyti<br />
net 60 % šios stogo dangos kainos! – tvirtina „Ruukki“<br />
atstovas. – Kitas puikus pasiūlymas – prieš dvejus<br />
metus rinkai pristatyta modulinė, nedideliais lakštais parduodama<br />
danga „Ruukki Finnera“. Ji unikali tuo, kad yra<br />
parduodama nedideliais, montuoti paruoštais lakštais,<br />
todėl yra ypač patraukli tiems, kas stogą nuspręs dengti<br />
savo jėgomis – mažus lakštus patogiau įsigyti, transportuoti<br />
ir sumontuoti ant stogo.“
doKUmENTAI, KURIUoS bŪTINA PATEIKTI<br />
KARTU SU PARAIšKA STogo dANgAI PAKEISTI<br />
Pažyma apie pareiškėjo deklaruojamą gyvenamąją vietą<br />
kaimo vietovėje per ne trumpesnį kaip penkerių metų<br />
laikotarpį iki paramos paraiškos pateikimo dienos.<br />
Asbesto turinčių gaminių inventorizacijos ataskaitos<br />
kopija pagal Asbesto turinčių gaminių inventorizacijos<br />
tvarkos aprašą, patvirtintą LR aplinkos ministro 2009 m.<br />
gegužės 11 d. įsak. Nr. d1-267.<br />
Paprastojo remonto aprašas, kaip nustatyta LR statybos<br />
įstatymo 20 str. 1 d. 9 p., parengtas pagal STR 1.05.06:2010<br />
„Statinio projektavimas“, patvirtinto LR aplinkos ministro<br />
2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. d1-708, reikalavimus,<br />
bei statybos leidimas, parengtas pagal Statybos įstatymo<br />
23 str. 1 d. 4 p. ir STR 1.01.07:2010 „Statybą leidžiantys<br />
dokumentai“, patvirtinto LR aplinkos ministro 2010 m.<br />
rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. d1-826, reikalavimus. (Šiuos<br />
dokumentus reikia pateikti tik tuo atveju, jeigu jie yra privalomi<br />
pagal statybas reglamentuojančius teisės aktus.)<br />
Jei pareiškėjo projektui taikomi STR 1.01.07:2010 „Statybą<br />
leidžiantys dokumentai“ reikalavimai, kartu su paramos<br />
paraiška ir paprastojo remonto aprašu jis turi pateikti<br />
įgaliotų valstybės tarnautojų rašytinius pritarimus<br />
projektui (savivaldybės administracijos direktoriaus,<br />
saugomos teritorijos direkcijos arba regiono aplinkos<br />
apsaugos departamento, arba Kultūros paveldo departamento<br />
prie Kultūros ministerijos), kaip nustatyta Statybos<br />
įstatymo 23 str. 17 d. Pastaba: paprastojo remonto<br />
aprašą pareiškėjas privalo parengti, jeigu jis yra privalomas<br />
parengti pagal statybas reglamentuojančius<br />
teisės aktus. dėl informacijos, kokius dokumentus reikia<br />
parengti dėl planuojamų statybų, bei tai teritorijai taikomų<br />
apribojimų ir kitų sąlygų pareiškėjas turi kreiptis į<br />
savivaldybės rajono specialistus ar statybos ekspertus.<br />
dokumentai, įrodantys pareiškėjo vykdomą profesinę ir<br />
(ar) ekonominę veiklą kaimo vietovėje (pažyma iš darbdavio,<br />
įmonės pažymėjimas, verslo liudijimas ar individualios<br />
veiklos pažyma).<br />
dokumentai, įrodantys pareiškėjo atitiktis pirmumo kriterijams:<br />
(vaikų gimimo liudijimo kopija, pažyma iš mokyklos,<br />
negalią (pripažintas 0–55 % darbingumas) patvirtinantis<br />
dokumentas, kaimo bendruomenės išduota<br />
pažyma, kartu su pareiškėju gyvenančio šeimos nario<br />
gyvenamosios vietos deklaracija, kitų negalią turinčių<br />
asmenų gyvenamosios vietos deklaracijos).<br />
Rašytinis sutuoktinio sutikimas investuoti į jam (jiems)<br />
priklausantį nekilnojamąjį turtą, jeigu namas priklauso<br />
abiem sutuoktiniams.<br />
Įgaliojimas teikti paramos paraišką, jeigu planuojama<br />
investuoti į dvibutį ir (arba) daugiabutį namą.<br />
Jungtinės veiklos sutartis, jeigu planuojama investuoti į<br />
dvibutį ir (arba) daugiabutį namą.<br />
S t A t y b A
S t A t y b A<br />
NAUJoSIoS<br />
„ETERNIT“<br />
PLoKšTėS PAdėS<br />
EFEKTYVIAU<br />
KoVoTI<br />
SU gRAFIčIAIS<br />
Grafičiai – menas ar vandalizmas? Kas gi yra grafičiai? Informacijos<br />
šaltiniuose grafičiai – tai viešosiose vietose dažais ar rašalu<br />
nupiešti, užrašyti ar išpurkšti piešiniai, vaizdai, užrašai ant<br />
sienų ir kitų paviršių. Grafičių ištakos siekia net senovės Egiptą,<br />
senovės Graikiją ir Romos imperiją. Žodis graffiti yra kilęs iš<br />
itališko žodžio graffiato (liet. „įrėžtas“), o pastarasis kildinamas<br />
iš Graikijos. Senovėje grafitis būdavo įrėžiamas kokiu nors aštriu<br />
daiktu, o kartais išpiešiamas kreida ar anglimi.<br />
Šiuolaikiniai grafičiai atsirado Niujorke. 1971 m. dienraštis<br />
„The New York Times“ pirmą kartą grafičio sąvoką pavartojo<br />
naujajai miestų meno rūšiai apibrėžti. Ji greitai išplito<br />
po visą pasaulį. Šiuolaikinių grafičių turinys – socialinių ir<br />
politinių idealų eksponavimas ir saviraiška. Jie ypač populiarūs<br />
Brazilijoje, ypač San Paulo mieste. Grafičiai yra dažnas<br />
reginys ir Pietryčių Azijoje, Malaizijoje, kur jaučiama Vakarų<br />
kultūros įtaka. Paprastai grafičiai kuriami dėl prestižo ir kitų<br />
grafitininkų pripažinimo, dėl teisės įsikišti į viešąją erdvę, ją<br />
padaryti iš tiesų vieša ir atvira diskusijų vieta, dėl noro piešiniais<br />
estetizuoti miesto sienas ar suteikti praeiviams netikėtumo<br />
pojūtį. daugelis modernaus meno kritikų grafičius<br />
pripažino viešojo meno forma. Prancūzų grupė „123 Klan“<br />
pagal grafičių stilių sukūrė logotipus ir iliustracijas kompanijoms<br />
„Nike“, „Adidas“, „Lamborghini“, „Coca Cola“ ir kt. Visame<br />
pasaulyje nuolat rengiami grafitininkų gatvės meno<br />
festivaliai. Vienas tokių – tarptautinis festivalis NuART, rengiamas<br />
Norvegijos Stavangerio mieste.<br />
Iš pradžių grafičiai buvo piešiami ant apleistų gamyklų ir negyvenamų<br />
pastatų sienų, bet vėliau persikėlė į miestų centrus.<br />
Juos kasdien matome ir Lietuvos gyvenvietėse. Ar tai gražu?<br />
Aišku viena – jei piešiama ant sienos be savininko leidimo – tai<br />
yra vandalizmas, už kurį baudžiama pagal įstatymus.<br />
SITUACIJA LIETUVoJE<br />
Lietuvos miestų savivaldybės, gelbėdamos sienas nuo grafičių,<br />
ėmėsi gaudyti ir bausti jų piešėjus. deja, šie pajuto kovos<br />
azartą ir ėmė apdairiai slapstytis, o grafičiai tapo jų garbės<br />
reikalu ir šaunumo įrodymu. „uždraustas vaisius“ tapo dar<br />
saldesnis. Tuomet buvo sugalvota bausti ne tik piešėjus, nes<br />
juos itin sunku sučiupti, bet skirti baudas išpaišytų statinių<br />
savininkams, jei jie per tam tikrą laiką jų nenuvalys. Taip valdininkams<br />
tapo paprasčiau spręsti šią problemą, nes savininkus<br />
visada galima rasti, jie turi baudoms pinigų ir nesislapsto.<br />
Vilniuje grafičių atsiranda ne tik požeminėse perėjose, bet ir<br />
ant pastatų stogų, tiltų, kitose matomose vietose. 2012 m.<br />
grafičiams nuo tiltų, viadukų, požeminių perėjų ir kitų statinių<br />
valyti buvo išleista daugiau kaip 300 000 Lt savivaldybės<br />
lėšų. Tai – tikri nuostoliai. Siekiant sumažinti nelegalių grafičių<br />
skaičių, piešėjams siūlomi nauji plotai, kur jie galėtų legaliai<br />
piešti grafičius, organizuojami piešėjų saviraiškai skirti<br />
renginiai, todėl atsiranda vis daugiau norinčiųjų piešti tam<br />
skirtose vietose. Vilniuje yra 15 legalių grafičių piešimo vietų.<br />
Šešiose iš jų galima piešti be derinimo su savivaldybe.<br />
Pasak Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento<br />
Miesto estetikos skyriaus vyr. specialistės Kornelijos<br />
Jodkaitės, požiūris į grafičius yra toks: savivaldybė yra už<br />
tai, kad būtų piešiama tam skirtoje vietoje, piešiama profesionaliai,<br />
o ne terliojama. Jei po nakties ant kurios nors<br />
sienos atsiranda estetiškai gerai atrodantis darbas, nors ir<br />
nelegalus, savivaldybė neprieštarauja, kad jis būtų paliktas<br />
ir neuždažytas bent pusmetį. Grafičiai, suderinti su Vilniaus<br />
savivaldybe ir atlikti profesionaliai, pasak specialistės, netgi<br />
papuošia miesto erdvę (apytikriai 2–3 darbai per savaitę). o<br />
savavališkas darbas, jei jis yra miestui estetiškai priimtinas,<br />
neuždažomas ilgesnį laiką. Specialistė sako, kad šiuo metu<br />
netgi sulaukia skambučių iš gyventojų, kuriems patinka ant<br />
jų namų sienų atsiradę grafičiai, ir jie mielai juos pasiliktų,<br />
tačiau bijo baudų.<br />
Vilniuje už nelegalių grafičių piešimą skiriamas įspėjimas<br />
arba bauda iki 2 000 Lt. Nepilnamečių piešėjų tėvams<br />
gresia įspėjimas, o už pakartotinį pažeidimą – bauda iki<br />
400 Lt. Vien 2011 m. pareigūnai nubaudė 36 asmenis,<br />
piešusius neleistinose vietose. Atsakomybė už statinių<br />
fasadų netinkamą priežiūrą, nenuvalytus (neuždažytus<br />
grafičius) – įspėjimas arba bauda iki 2 000 Lt. Per 2012 m. Vilniaus<br />
viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai surašė 37 administracinių<br />
teisės pažeidimų protokolus dėl statinių fasadų<br />
netinkamos priežiūros.
FASAdų TVARKYmAS<br />
Norint sutvarkyti fasadą, reikia jį nuvalyti, nugruntuoti ir iš<br />
naujo nudažyti taip, kad grafičių nesimatytų. Tai kainuoja<br />
apie 50 Lt/m 2 . Tačiau vidutinio dydžio piešinys ant sienos<br />
būna maždaug apie 10 m 2 ploto. Taigi sienai suremontuoti<br />
prireiks 500 Lt. Be to, seniau nudažytų fasadų spalva gali<br />
skirtis nuo naujai nudažytos ir tai gali būti priežastis, dėl kurios<br />
teks perdažyti ir visą fasadą. Tokiu atveju remonto kaina<br />
gali siekti ir keliolika tūkstančių litų.<br />
daugiabučių namų bendrijos tokias išlaidas paskirsto gyventojams,<br />
o biurų pastatų nuomotojai prideda fasadų<br />
tvarkymo išlaidas prie valymo paslaugų. Tokiais atvejais<br />
kiekviena sąskaita padidėja keliais šimtais litų. didžiausia<br />
bėda ta, kad sutvarkytas fasadas gatvės menininkams – tai<br />
tarsi naujas baltas lapas, skirtas piešti. Namų šeimininkus<br />
tai varo į neviltį ir skatina ieškoti išeičių.<br />
NAUJoSIoS „ETERNIT“ „ANTIgRAFITINėS“ PLoKšTėS<br />
Bene naujausia ir geriausia išeitis, kai nebereikia gaudyti piešėjų<br />
ir skirti daug lėšų, yra ant fasado sumontuoti grafičių dažams<br />
atsparias plokštes „Natura Pro“ arba „Pictura“. Jas tiekia Lietuvos<br />
įmonė „Eternit Baltic“. Šios plokštės visiškai neįgeria skvarbiųjų<br />
grafičio dažų. dėl to nuo jų nesunku nuvalyti piešinius dažų<br />
valikliu. Ant plokščių nelieka jokių žymių – valiklis dažus tiesiog<br />
nuplauna ir siena bei jos spalva lieka kokia buvusi.<br />
Bandymai įrodė, kad nusivalo net keliais sluoksniais užpurkšti<br />
dažai. Tiesa, tokiam darbui reikia jėgų, tačiau... plokštes „Natura<br />
Pro“ ir „Pictura“ galima valyti begalę kartų – paviršius<br />
išliks nepakitęs, tad ir išlaidos bus skirtos ne brangiam fasado<br />
remontui, o valikliui ir kempinei pirkti. Be to, šios plokštės<br />
turi grafičių piešėjams ir psichologinį poveikį. Jiems neįdomu<br />
piešti ten, kur piešinys neišlieka ilgą laiką.<br />
Estetiškas ir „Natura Pro“ plokščių glotnus „anti-graffiti“ paviršius<br />
su matoma medžiagos struktūra, o plokščių „Pictura“<br />
paviršius išsiskiria lygiu šilko blizgesiu. Visos šios plokštės<br />
gaminamos su permatomais ir uV atspariais dažų pigmentais,<br />
yra atsparios braižymui, purvui ir dulkėms.<br />
uAB „Eternit Baltic“ projektų vadovas Gintaras Šlepikas sako,<br />
kad naujosios plokštės yra išskirtinės kokybės, bet neišsiskiria<br />
kaina. Tuo jos yra labai konkurencingas gaminys, palyginti su<br />
panašiais konkurentų produktais. Kaip išskirtinę šių plokščių<br />
savybę G. Šlepikas įvardija tai, kad nuo naujųjų plokščių grafičius<br />
galima valyti paprastais pigiais skiedikliais ir jų paviršius nepasikeičia.<br />
Tradicinį tinkuotą ar dažytą mūrinį fasadą atnaujinti<br />
yra daug sudėtingiau ir brangiau, negu nuvalyti „anti-graffiti“<br />
plokštę. Nuo „Pictura“ ir<br />
„Natura Pro“ plokštėmis<br />
padengto<br />
fasado dažai<br />
visiškai nuvalomi ir jis vėl tampa švarus kaip buvęs. Tai daryti<br />
galima neribotą skaičių kartų. G. Šlepikas neabejoja, kad naujosios<br />
grafičių dažams atsparios pluoštinio cemento plokštės<br />
„Pictura“ ir „Natura Pro“ yra puiki alternatyva kitoms savivaldybių<br />
kovos priemonėms su grafičių piešėjais. Naujosios<br />
plokštės – tai ilgai ieškota efektyvi priemonė, galinti išgelbėti<br />
namų fasadus nuo nepageidaujamų grafičių problemų.<br />
Neseniai naująsias „anti-graffiti“ plokštes uAB „Eternit Baltic“<br />
demonstravo parodoje „Resta 2013“. Joje surengtoje konferencijoje<br />
„Grafičiai – menas ar vandalizmas?“ apie grafičių<br />
problemos sprendimo būdus pranešimus skaitė dailėtyrininkai,<br />
Vilniaus savivaldybės atstovai, grafičių profesionalai<br />
bei „Eternit Baltic“ specialistai. dailėtyrininkas Ernestas Parulskis<br />
sakė: „Prabilus apie grafičių prevencijos problemas,<br />
aš esu profanas. Bet jei kalbėtume iš visuomeninės, mėgėjiškos<br />
pozicijos, tai „Eternit“ plokštės yra puiki išeitis, kai norima<br />
sumažinti grafičių padaromus nuostolius.“<br />
„Eternit“ pluoštinio cemento plokštės atlieka ir apsaugos<br />
nuo karščio, lietaus, vėjo bei triukšmo funkcijas. Jos atsparios<br />
ugniai, nes jų sudėtyje yra visiškai nedegios (A2-s1, d0)<br />
medžiagos. Taip pat jos atsparios drėgmei, šalčiui, uV spinduliams<br />
bei biologiniam poveikiui ir gali būti montuojamos<br />
visais metų laikais.<br />
Sprendimai su „anti-graffiti“ plokštėmis dar iki jų pristatymo<br />
parodoje buvo pritaikyti Žirmūnų ir Radvilų gimnazijoms<br />
Vilniuje, Sūduvos gimnazijai Marijampolėje, L. Ivinskio gimnazijai<br />
Kuršėnuose, renovuojant daugiabučius namus Jonavoje,<br />
Rukloje, Klaipėdoje, taip pat bibliotekai<br />
druskininkuose ir kt. <br />
www.eternit.lt<br />
S t A t y b A
i n ž i n e r i j A<br />
0<br />
PoTINKINIS „TECElux“<br />
TERmINALAS – NAUJoS KARToS<br />
WC KoNCEPCIJoS įSIKŪNIJImAS<br />
Kaip ir kasmet, taip ir šiais metais UAb„TECE baltikum“, Lietuvoje atstovaujanti<br />
pirmaujančiam pasaulinio masto Vokietijos vidaus inžinerijos įrangos koncernui<br />
„TECE“, turi kuo nustebinti „inteligentiškos“ pastatų inžinerijos gerbėjus. Ji<br />
šalies statybų rinkai pateikė naujos kartos WC koncepciją įkūnijusį potinkinį<br />
WC terminalą „TECElux“. Tai – gaminys, kuris<br />
tiek iš interjero dizainerių, tiek iš pastatų inžinerinių<br />
sistemų projektuotojų turėtų susilaukti<br />
ypač daug dėmesio. Vos atsiradęs šis<br />
naujoviškas WC modulis buvo apdovanotas<br />
net trimis plačiai visame pasaulyje žinomais<br />
prestižiniais dizaino srities apdovanojimais.<br />
Naujasis „TECElux“ terminalas buvo<br />
įvertintas„Red dot“ dizaino apdovanojimu,<br />
„design Plus“ apdovanojimu ir „Innovation<br />
Award for Architecture + Technology“ apdovanojimu<br />
už savo itin sėkmingo dizaino<br />
formas ir aukščiausią gaminio kokybę.<br />
Nuo pat pirmųjų šio naujo „TECE“ koncerno gaminio atsiradimo<br />
rinkoje dienų stebima didelė jo paklausa. Ir tai<br />
nieko keista, nes jame yra suderintos esminės savybės,<br />
geriausiai atitinkančios tuos reikalavimus,<br />
kuriuos kelia šiandienis vartotojas, besiorientuojantis<br />
į pačią aukščiausią gaminių kokybę ir šiuolaikinį<br />
minimalistinį dizainą. Galima drąsiai teigti,<br />
kad WC terminalas „TECElux“ savo išskirtinėmis<br />
tiek techninėmis, tiek eksploatacinėmis, tiek estetinėmis<br />
savybėmis aplenkė laiką ir visiškai atitinka<br />
ateities vonios kambario vizijas. Be to, jo dizainas<br />
yra toks nepriekaištingas ir neutralus, kad be jokių<br />
problemų gali būti pritaikytas bet kokių vonios kambario<br />
interjerų sprendimuose. Tai reiškia, kad jis turi realią<br />
papildomą pridėtinę vertę – juk visi profesionalūs dizaineriai<br />
pripažįsta: skoningo ir subtilaus dizaino gaminiai<br />
morališkai nesensta, todėl nenusibosta, ir tuo požiūriu jų<br />
vartojimo laikas gali būti itin ilgas.<br />
Plokščia balto stiklo plokštė uždengia techninės apžiūros angą<br />
ir paslepia oro filtravimo sistemą bei vandens ir elektros jungtis.
Aišku, puikus dizainas – dar toli gražu ne viskas. Nė kiek<br />
ne mažiau nei dizainas svarbios yra ir gaminio techninės<br />
charakteristikos bei eksploatacinės savybės. Pagrindinė<br />
„TECElux“ terminalo kūrėjų koncepcija buvo<br />
palikti realią galimybę nesunkiai integruoti į potinkinį<br />
unitazo modulį įvairiausias funkcijas, kokių naudojant<br />
kitus panašius gaminius neįmanoma būtų net įsivaizduoti.<br />
Todėl patyrusių inžinierių pastangomis šiandien<br />
„TECElux“ – iš tiesų universali ir labai patogi eksploatuoti<br />
sistema.<br />
Ją sudaro potinkinis modulis, viršutinė stiklinė plokštė<br />
su valdymo bloku, taip pat apatinė stiklinė plokštė,<br />
skirta unitazui pritvirtinti. Šiame terminale pagal<br />
pageidavimus galima sumontuoti teikiančią vartotojui<br />
išskirtinį komfortą įrangą. Pavyzdžiui, jame gali<br />
būti integruota oro filtravimo sistemą „Ceramic-Air“<br />
su aktyvuotosios anglies filtru, papildomai veikti bidė<br />
funkcija. Be to, yra numatyta galimybė WC terminalo<br />
„TECElux“ eksploatacijos metu pasirinkti ir patogų bei<br />
ergonomišką unitazo aukštį.<br />
Taip pat, jei labiau už mechaninį vandens nuleidimo<br />
būdą bus pageidaujama elektroninio, tereikės pasirinkti<br />
viršutinę plokštę su elektroniniu „sen-Touch“ valdymo<br />
bloku. Tuomet, vos prie jos prisiartinus, visiškai<br />
lygioje stiklinėje plokštėje automatiškai įsijungs aktyvios<br />
zonos apšvietimas ir, norint aktyvuoti vandens nuleidimą,<br />
pakaks tik švelniai paliesti plokštės paviršių.<br />
Ekonomiškas bus ir už stiklinės plokštės atitvaroje paslėptas,<br />
iš atsparaus smūgiams PE-Hd plastiko pagamintas<br />
10 l talpos vandens bakelis. Nors yra numatytas<br />
standartinis didysis 6 l vandens nuleidimo kiekis, galima<br />
nusistatyti ir 4,5 l, 7,5 l ir 9 l kiekį, o daliniam nuplovimui<br />
yra skirta 3 l vandens nuleidimo funkcija. Vonios<br />
kambaryje su terminalu „TECElux“ komfortiškai leis<br />
Gediminas Ražanskas,<br />
UAB „Vonios stilius“ projektų vadovas<br />
„TECElux“ iš tikrųjų atveria visiškai naujas galimybes<br />
sukurti išskirtinį vonios kambario dizainą. Tai<br />
suteikia mums puikią galimybę pasiūlyti klientui ne<br />
atskirą prekę, o vientisą vonios kambario interjerą,<br />
kuris apjungtų pastarąsias interjero mados tendencijas<br />
– stiklinių paviršių žavesį, integruojamas sistemas<br />
ir jutiklinio valdymo patogumą.<br />
jaustis ir tyliai veikiantis hidraulinis bakelio užpildymo<br />
vožtuvas bei apsauganti nuo vandens kondensato<br />
izoliacija. Puikių terminalo „TECElux“ eksploatacinių<br />
savybių sąrašą praplečia jo išorinių dalių atsparumas<br />
teršalams ir itin lengva priežiūra: kai prireikia, stiklinių<br />
plokščių paviršių iš tiesų labai lengva nuvalyti.<br />
Sumontuoti „TECElux“ – visiškai paprasta, nes pakanka<br />
kelių paprastų veiksmų. o jei kam nors montavimo instrukcija<br />
atrodytų sudėtinga, galima naudoti „TECEprofil“<br />
vamzdžių sistemą, su kuria montavimas tikrai bus<br />
kur kas lengvesnis. Beje, kai reikia pasiekti potinkinį<br />
mechanizmą, viršutinę šio terminalo stiklinę plokštę<br />
galima nuimti visai lengvai.<br />
Patogus eksploatuoti WC terminalas „TECElux“ yra kur<br />
kas daugiau nei tik potinkinis vonios kambariui skirtas<br />
WC modulis. „TECE“ koncerno Technologijų ir plėtros<br />
skyriaus vadovas Martinas Krabbe teigia, kad WC<br />
„TECElux“ terminalas turi visas funkcijas, kurių gali prireikti<br />
ateities tualetui: „Rinka nuspręs, kokios funkcijos<br />
reikalingos. Mes tiesiog teikiame uždengtą erdvę su<br />
integruota reikiama technologija.“ <br />
uaB „teCe Baltikum“<br />
Terminalo g. 10, Biruliškių km., LT-54469 Kauno r.<br />
Tel. +370 37 314 078, faks. +370 37 313 084<br />
El. p. info@tece.lt, www.tece.lt<br />
i n ž i n e r i j A<br />
1
i n ž i n e r i j A<br />
2
FESI LIETUVoJE – EFEKTYVAUS<br />
ENERgIJoS TAUPYmo<br />
PAmoKoS PRAmoNEI<br />
Gegužės 22–25 d. Vilniuje vyko kasmetis pavasarinis FESI susirinkimas.<br />
FESI – tai Europos izoliacijos asociacijų federacija,<br />
savo veiklą pradėjusi vykdyti nuo 1970 metų. Pagrindinis FESI<br />
tikslas – skatinti pramoninės techninės izoliacijos naudojimą<br />
kaip vieną geriausių ir efektyviausių būdų, leidžiančių efektyviai<br />
taupyti vis brangstančią energiją. Šiuo metu šiai organizacijai<br />
priklauso 18 valstybių narių, atstovaujančių apie 3 500<br />
izoliacinių medžiagų rangovų, kurių beveik 48 000 darbuotojų<br />
triūsia įvairios paskirties komercinių objektų statybose, dirba<br />
įvairiuose pramonės ir energetikos objektuose, montuoja<br />
izoliaciją laivuose bei kuria ir tiekia priešgaisrines izoliacines<br />
medžiagas visoje Europoje. Mūsų šalį FESI reprezentuoja Lietuvos<br />
techninės izoliacijos įmonių asociacija.<br />
FESI būstinė yra įsikūrusi Šveicarijoje. dabartinis jos prezidentas<br />
Lorenzo Borsini teigia, jog jo vadovaujama organizacija<br />
siekia, kad civilinėje statyboje egzistuojantys izoliacijos ir<br />
energijos taupymo standartai natūraliai prigytų ir pramonėje.<br />
Pastaroji, deja, iki šiol dėl įvairių priežasčių nelabai suvokia<br />
investicijų į energijos taupymą svarbos.<br />
FESI sudaro keli komitetai: direktoratas, nustatantis FESI strategiją<br />
ir užduotis darbo komisijoms, Strategijos ir biudžeto<br />
komitetas, vykdantis narystės ir mokesčių politiką, Akustinis<br />
komitetas, nagrinėjantis akustinės izoliacijos klausimus, Šiluminis<br />
ir techninis komitetas, nagrinėjantis techninės izoliacijos<br />
klausimus bei standartizacijos politiką, Mokymosi ir<br />
naujokų komitetas, organizuojantis izoliuotojų mokymą ir<br />
lavinimą Europoje, rengiantis jaunųjų termoizoliuotojų konkursus,<br />
bei Priešgaisrinės apsaugos komitetas, nagrinėjantis<br />
priešgaisrinės apsaugos izoliacijos klausimus ir dokumentus.<br />
Pasak Peterio Hoedemakerio, FESI konsultanto ir ilgamečio<br />
federacijos prezidento, vieną kartą į tinkamą izoliacijos<br />
projektą investavusi gamykla, investicijų grąžą pajustų jau<br />
po 2–3 metų. Beje, šiuolaikinės technologijos dažniausiai<br />
leidžia vykdyti izoliacinius energijos taupymo projektus nestabdant<br />
pagrindinės gamybos.<br />
Siekdama ne tik populiarinti, bet ir praktiškai prisidėti prie<br />
energijos taupymo, FESI tapo viena iš pelno nesiekiančio<br />
fondo EIIF steigėjų. EIIF fondas – tai Europos pramoninės<br />
izoliacijos fondas, kurį įkūrė pramoninės izoliacijos gamintojai<br />
ir rangovai, kad paskatintų naudoti izoliaciją kuo įvairesnėse<br />
srityse ir taupyti brangią energiją. Svarbiausiu tikslu<br />
fondas laiko anglies dvideginio išmetimų mažinimą bei<br />
energijos taupymą. Jis, be kita ko, apmoko nepriklausomus<br />
„Tipcheck“ inžinierius, rengia šviečiamąją medžiagą ir atlieka<br />
tyrimus, analizuojančius techninės izoliacijos naudą.<br />
Pasak Andreaso Gürtlerio, EIIF fondo direktoriaus, „Tipcheck“<br />
inžinierių apmokymo programa – tai pramoninių įrenginių<br />
termoizoliacinės energijos audito standartas Europoje, leidžiantis<br />
taupyti pinigus, energiją ir, kas svarbiausia, kurti<br />
švaresnę aplinką, mažinant anglies dvideginio išmetimus.<br />
„Tipcheck“ taip pat svariai prisideda prie tarptautinio vadybos<br />
sistemos standarto ISo 50001 „Energijos vadyba“<br />
įgyvendinimo. JAV atlikti skaičiavimai parodė, kad įdiegta<br />
energijos vadybos sistema jau po pirmųjų metų leidžia sumažinti<br />
energijos suvartojimą nuo 15 iki 30 %. <br />
www.ltiia.lt<br />
www.fesi.eu<br />
ww.eiif.eu<br />
Iš kairės į dešinę: PeteRis HoedemakeRis, FESI konsultantas,<br />
ilgametis FESI prezidentas, loRenzo BoRsini, FESI prezidentas,<br />
andReasas GüRtleRis, EIIF fondo direktorius, euGeniJus<br />
sližys, FESI atstovas Lietuvoje, Lietuvos techninės izoliacijos įmonių<br />
asociacijos prezidentas.<br />
i n ž i n e r i j A<br />
3
i n ž i n e r i j A<br />
NACIoNALINėS VISUomENėS<br />
SVEIKAToS PRIEŽIŪRoS<br />
LAboRAToRIJoS PLėTRA:<br />
SoSTINėJE įgYVENdINTAS<br />
IšSKIRTINIS INVESTICIJų PRoJEKTAS<br />
Naujoji NVSPL olfaktometrijos laboratorija.
Vis spartėjant gyvenimo tempui, daugėja<br />
ūkinėje komercinėje veikloje naudojamų<br />
stacionarių taršos šaltinių.<br />
Jie gali būti skirstomi į organizuotus<br />
(įvairių gamybos ir pramoninės įmonių<br />
kaminai, ventiliacijos angos sienose<br />
ir pan.) arba neorganizuotus (sąvartynai,<br />
nuotekų valymo įrenginiai ir kt.).<br />
Visi tie šaltiniai vienaip ar kitaip kenkia<br />
aplinkai, kurioje mes gyvename. Todėl<br />
Lietuvoje kvapų koncentracijos nustatymo<br />
tyrimai yra labai aktualūs. Ne taip<br />
seniai Vilniuje, Žolyno gatvėje, buvo<br />
pastatytas svarbus, neįprastos paskirties<br />
objektas – olfaktometrijos laboratorija.<br />
Tai reiškia, kad buvo įgyvendintas<br />
investicijų projekto tikslas – sudaryti<br />
sąlygas atlikti kvapo koncentracijos<br />
tyrimus dinaminės olfaktometrijos<br />
metodu.<br />
TARPTAUTINIAI STANdARTAI VERčIA NEATSILIKTI<br />
daugelyje Europos Sąjungos ir pasaulio šalių yra nustatyti<br />
aplinkos oro kvapų valdymo ir kontrolės politikos, aplinkos<br />
oro kvapų identifikavimo, kokybinio ir kiekybinio įvertinimo,<br />
norminimo prognozavimo ir kontrolės principai. Europos<br />
standartas LST EN 13725:2004+AC:2006 „oro kokybė. Kvapo<br />
koncentracijos nustatymas dinamine olfaktometrija“ yra įteisintas<br />
Airijoje, Austrijoje, Belgijoje, danijoje, didžiojoje Britanijoje,<br />
Graikijoje, Islandijoje, Ispanijoje, Italijoje, Liuksemburge,<br />
Norvegijoje, Nyderlanduose, Portugalijoje, Prancūzijoje,<br />
Suomijoje, Švedijoje, Šveicarijoje ir Vokietijoje. Šio standarto<br />
nuostatas taip pat įgyvendina Australija ir Naujoji Zelandija.<br />
Šiose šalyse galioja teisės aktai, reguliuojantys kvapų, susijusių<br />
su ūkine komercine veikla, sklidimą aplinkoje. Įvairių Europos<br />
ir kitų šalių teisės aktuose yra įrašyti aplinkos oro taršos<br />
kvapais mažinimo bei kontrolės reikalavimai.<br />
Lietuvoje už oro taršos kontrolę yra atsakinga Aplinkos ministerija,<br />
o funkcijos, susijusios su technogeninių kvapų<br />
norminimu ir jų poveikiu gyventojų savijautai bei dvasinei<br />
gerovei, priskirtos Sveikatos apsaugos ministerijai. Sveikatos<br />
apsaugos ministro 2010 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. V-885<br />
buvo patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 121:2010 „Kvapo<br />
koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore“ ir<br />
„Kvapų kontrolės gyvenamosios aplinkos ore taisyklės“. Jose<br />
numatyta, kad atliekant kvapo koncentracijos matavimus ir<br />
nustatant konkrečių cheminių medžiagų buvimą aplinkos<br />
i n ž i n e r i j A
i n ž i n e r i j A<br />
oro mėginyje ir cheminių,<br />
sukeliančių kvapą medžiagų<br />
koncentraciją, turi būti<br />
taikomi cheminės analizės<br />
ir dinaminės olfaktometrijos<br />
nustatymo metodai.<br />
Vertinant galimą ūkinės<br />
Romualdas BRusokas,<br />
NVSPL direktorius<br />
komercinės veiklos poveikį<br />
aplinkai, prognozuojant<br />
galimą kvapiųjų medžiagų<br />
mišinių kvapo poveikį, naudojami<br />
kvapo sklaidos modeliai,<br />
padedantys įvertinti<br />
buvusią, nustatyti esamą bei<br />
prognozuoti būsimą kvapo<br />
koncentraciją, nuspręsti, kur statyti tam tikrus objektus,<br />
kokias planuoti kontrolės priemones ir kt.<br />
oRIENTACIJA – AUKščIAUSIA TYRImų KoKYbė<br />
Šiandien Nacionalinėje visuomenės sveikatos priežiūros<br />
laboratorijoje (NVSPL) jau yra suformuota kvapiųjų medžiagų<br />
mišinių kvapų tyrimų infrastruktūra. Tai reiškia,<br />
kad laboratorija aprūpinta moderniausia analitine laboratorine<br />
įranga, reikalinga aplinkos oro kvapo intensy-<br />
vumui matuoti bei kvapo sudėčiai nustatyti. Tai – dujų<br />
chromatografas su masių selektyviu detektoriumi, olfaktometras<br />
ir kiti įrenginiai, atitinkantys visus jiems keliamus<br />
techninius reikalavimus. Tokia moderni įranga leis<br />
nepriekaištingai atlikti kvapo koncentracijos matavimus,<br />
nustatyti aplinkos orą teršiančias chemines medžiagas,<br />
įvertinti sukeliančių kvapą cheminių medžiagų koncentraciją,<br />
taikant ne tik cheminės analizės, bet ir dinaminės<br />
olfaktometrijos metodus.<br />
Tinkamas kvapų tyrimo laboratorijos techninių reikalavimų<br />
įgyvendinimas investicinio projekto metu leidžia užtikrinti<br />
kvapų koncentracijos matavimų paslaugų kokybę<br />
ir atitiktį Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimams.<br />
Tuo tikslu buvo parengti ir specialistai, reikalingi darbui<br />
su nauja įranga. Tai atrinkti ir apmokyti ekspertai, žinantys<br />
kitų šalių patirtį bei nuolat keliantys savo profesinę<br />
kvalifikaciją.<br />
Be to, šiuo metu laboratorijoje atliekami paskutiniai parengiamieji<br />
darbai. Juos pabaigus, Vokietijos akreditavimo<br />
tarnybos ekspertai atliks laboratorijos pasirengimo<br />
atlikti skleidžiamų kvapų intensyvumo tyrimus bei<br />
Olfaktometrijos laboratorijos statyba.
Įdiegta moderni įranga ir parengti specialistai<br />
užtikrina tyrimų kokybę.<br />
nustatyti ir kiekybiškai įvertinti visą spektrą cheminių<br />
teršalų gyvenamosios aplinkos ore vertinimą, po kurio<br />
laboratorijai bus išduotas akreditacijos pažymėjimas,<br />
įrodantys atliekamų tyrimų aukščiausią kokybę ir atitiktį<br />
Europos Sąjungos standartams.<br />
YPATINgo PRoJEKTo įgYVENdINImAS –<br />
NEEILINė UŽdUoTIS<br />
NVSPL olfaktometrijos laboratorijos statybos užsakymą,<br />
finansuojamą LR biudžeto lėšomis, įgyvendino generalinis<br />
objekto statybos rangovas uAB „Naresta“, vadovaujama<br />
gen. direktoriaus Arūno Šlenio. Įrengti neeilinės<br />
paskirties objektą tapo gana išskirtine užduotimi ir ne<br />
vienos subrangovinės įmonės specialistams.<br />
„dažnai pasitaiko viešųjų pirkimų su projektavimo užduotimi.<br />
Konkursui pateikę preliminarius pasiūlymus ir<br />
jį laimėję, pradėjome nuo detalaus projektavimo, sklypo<br />
paruošimo darbų, leidimų gavimo. čia susidūrėme<br />
su didžiausiu iššūkiu – palyginti mažų kainų reikalavimu“,<br />
– pasakojo uAB „Naresta“ projekto vadovas Rimantas<br />
Svarauskas.<br />
Trijų aukštų, 242,84 m 2 bendrojo ploto pastatą suprojektavo<br />
architektas Rimantas Anusevičius, turintis ne<br />
vieno medicininio objekto projektavimo patirties. Jis<br />
sukūrė santūrų minimalistinės architektūros pastatą,<br />
kurį pagal fasadų išraišką galima drąsiai laikyti dar vienu<br />
pavyzdžiu, kai finansinės galimybės riboja fantaziją,<br />
bet galima džiaugtis rezultatu. Pagrindine užduotimi<br />
architektas įvardijo organišką pastato į aplinką įkomponavimą<br />
ir jo suderinamumą su jau anksčiau pastatytais<br />
NVSPL korpusais. Projektuotojo teigimu, šiuo atveju<br />
pagrindinę objekto projektavimo koncepciją inspiravo<br />
tausojantis aplinką požiūris ir neeilinė pastato funkcinė<br />
paskirtis.<br />
Iš pirmo žvilgsnio nesudėtingo pastato statybos darbus<br />
šiek tiek apsunkino tai, kad sklypas yra šlaite, šalia<br />
veikiančios transformatorinės. Todėl pastato pamatai<br />
yra gręžtiniai, gelžbetoniniai, o pirmojo aukšto atraminę<br />
sieną šiaurinėje dalyje teko statyti iš gelžbetoninių<br />
konstrukcijų. Visos kitos konstrukcijos įprastos – silikatinių<br />
plytų mūro sienos, surenkamojo gelžbetonio perdangos,<br />
sutapdintas ir dengtas ritinine danga stogas.<br />
Pastato fasadai yra vėdinamieji, apšiltinti akmens vata,<br />
apdailinti „Eternit“ plokštėmis, su plastikiniais langais,<br />
išskyrus kvapų tyrimo patalpą, kuriai buvo parinkti langai<br />
su neskleidžiančiais pašalinių kvapų aliuminio rėmais.<br />
Taip pat pagal užduotį visos apdailos medžiagos<br />
ir įrenginiai – glaistai, dažai, grindų danga, palangės,<br />
durys ir inžineriniai agregatai – šioje patalpoje yra specifiniai,<br />
neskleidžiantys kvapų.<br />
i n ž i n e r i j A
i n ž i n e r i j A<br />
TYRImų KoKYbę<br />
UŽTIKRINS PATIKImAI<br />
SUmoNTUoTA įRANgA<br />
Analogų Lietuvoje neturinčią<br />
laboratorijos vėdinimo<br />
sistemą teko komplektuoti<br />
užsienyje. „Laboratorijos<br />
patalpoms įrengta nepriklausoma<br />
oro tiekimo ir šalinimo<br />
sistema su šilumos<br />
atgavimu. Ji užtikrina išvalyto<br />
iki 99,95 % bekvapio<br />
oro, kurio temperatūrą ga-<br />
Rimantas svaRauskas,<br />
UAB „Naresta“ projekto vadovas<br />
lima nustatyti, tiekimą. Kad<br />
į kvapų laboratorijos patalpas<br />
nepatektų oro iš gretimų patalpų, palaikomas viršslėgis,<br />
kontroliuojamas slėgio daviklių. Mechaninė oro tiekimo<br />
ir šalinimo sistema su šilumos atgavimu sumontuota<br />
ir administracinėms, darbo bei poilsio patalpoms vėdinti.<br />
Ji nuolat tiekia nustatytos temperatūros pastovų oro kiekį.<br />
Anot projekto vadovo, laboratorijoje sumontuotos išskirtinės<br />
kokybės vokiškos traukos spintos. Vasaros metu<br />
patalpose temperatūrinį komfortą palaiko kondicionavimo<br />
sistema. Sistemų projektavimo, montavimo ir derinimo<br />
darbus atliko uAB „Folisita“, – teigė R. Svarauskas<br />
Pasak uAB „Naresta“ projekto vadovo, tokios neeilinės<br />
paskirties objektą įrengti tapo gana išskirtine užduotimi<br />
ir ne vienos subrangovinės įmonės specialistams. Pavyzdžiui,<br />
uAB „Elme Messer“ darbuotojai sumontavo darbi-<br />
UAB „Naresta“<br />
Mėsinių g. 9/1, LT-01133 Vilnius<br />
Tel. (8 5) 262 5500, fFaks. (8 5) 262 5533<br />
El. p. info@naresta.lt, www.naresta.lt<br />
UAb„Naresta“ – viena iš pirmaujančių vidutinio<br />
dydžio rangovinių organizacijų, įgyvendinanti<br />
pramoninių, gyvenamosios ir viešosios paskirties<br />
pastatų projektus Lietuvoje bei užsienyje.<br />
Įmonė dirba naudodama efektyviausias, pasaulinius<br />
standartus atitinkančias technologijas ir<br />
medžiagas. Bendrovė užima tvirtas pozicijas monolitinių<br />
gelžbetoninių konstrukcijų statyboje,<br />
taip pat nepriekaištingai atlieka pastatų fasadų ir<br />
vidaus apdailą.<br />
nių dujų – sintetinio oro, vandenilio, helio ir azoto – tiekimo<br />
linijas, įrengė vandenilio detektorius-signalizatorius,<br />
anglies dvideginio monitoringo sistemą su elektroniniu<br />
rašytuvu, programine įranga ir uSB keitikliu.<br />
uAB „Elme Messer“ specialistai savo atliktus darbus pakomentavo<br />
išsamiau. Jų teigimu, šioje laboratorijoje buvo<br />
sumontuoti dujiniai chromatografai, naudojantys minėtas<br />
sintetinio oro, vandenilio, helio ir azoto dujas, kurios tiekiamos<br />
iš 50 l/200 bar balionų, saugomų atskiroje pirmojo<br />
aukšto patalpoje. Jų nuolatinį tiekimą užtikrina automatinės<br />
perjungimo stotys. Visa dujų įranga ir dujų tiekimo linijos<br />
sumontuotos pagal 5.0 klasės laboratorinėms dujoms<br />
keliamus reikalavimus. darbai buvo atlikti naudojant kompanijos<br />
„Swagelok“ armatūrą ir jungiančiąsias detales bei<br />
specialiai valytus nerūdijančio plieno vamzdelius. Taip pat<br />
šios įmonės darbuotojai pagal kvapų analizės dinaminės<br />
olfaktometrijos metodo keliamus reikalavimus sumontavo<br />
patalpose anglies dvideginio monitoringo prietaisus. Beje,<br />
vandenilis, jei jo koncentracija ore pasiekia 4–5 %, gali sudaryti<br />
sprogų mišinį, todėl laboratorijoje ir kitose patalpose,<br />
kuriose saugomi balionai, saugumo sumetimais buvo<br />
sumontuota ir vandenilio detektavimo įrangą.<br />
STATANT NAUJąJą NVSPL oLFAKTomETRIJoS<br />
LAboRAToRIJą, SVARIAI PRISIdėJo IR UAb„EUgENSA“.<br />
Pasak šios įmonės generalinio direktoriaus Eugenijus Voisiato,<br />
jo vadovaujama bendrovė dirbo kaip subrangovas,<br />
todėl darbų apimtys nebuvo didelės. Tačiau šiame objekte<br />
uAB „EugenSA“ specialistai sumontavo laboratorijos vidaus<br />
elektros tinklus, gaisrinę signalizaciją, Co kontrolės<br />
2<br />
įrangą, apsaugos signalizaciją, vaizdo stebėjimo sistemą,<br />
įeigos kontrolę, telefoninius ir kompiuterių tinklus. Pirminis<br />
reikalavimas buvo, kad montuojamos įrangos ir apdailos<br />
medžiagos atitiktų olfaktometrijos laboratorijoms<br />
keliamus reikalavimus, t. y. nebūtų kvapus skleidžiančių<br />
apdailos medžiagų. Iš labiau specifiškų reikalavimų buvo<br />
prašymas sumontuoti atsparius cheminiam poveikiui<br />
šviestuvus. Tai ir buvo padaryta – laboratorijoje šiandien<br />
šviesą skleidžia cheminiam poveikiui atsparūs bendrovės<br />
„Northcliffe lighting“ šviestuvai. Taip pat, įrenginėjant<br />
uAB „Naresta“, vykdydama objekto generalinio<br />
rangovo įsipareigojimus, prisiima atsakomybę už<br />
visų darbų kokybę. Šiai įmonei verta patikėti:<br />
bemonoličių konstrukcijų betonavimo darbus;<br />
ventiliuojamų fasadų įrengimo darbus;<br />
aukštos kokybės vidaus apdailos darbus;<br />
istorinių ir paminklosauginių kompleksų tvarkymo<br />
darbus;<br />
rekreacinių objektų regioniniuose ir nacionaliniuose<br />
parkuose projektavimo ir įrengimo darbus.
įeigos kontrolę, kliento pageidavimu, uAB „EugenSA“ suderino naujai pastatytos<br />
kvapų laboratorijos ir kitų NVSPL pastatų kontrolės parametrus ir, atsižvelgdama<br />
į kvapų laboratorijos išskirtinumą, nustatė skirtingus patekimo į laboratorijos patalpas<br />
lygius. Tai reiškia, kad į visas aštuonias laboratorijos patalpas žmonės gali<br />
patekti su leidimu, ir tik tuo atveju, jeigu jiems bus suteikta tokia galimybė. Kitu<br />
atveju – netgi čia dirbantiems darbuotojams – patekimas į patalpas yra apribotas.<br />
Nors uAB „EugenSA“ yra įpratusi vykdyti kur kas didesnės apimties projektus, tačiau<br />
neatmetė ir galimybės įrengti šį neeilinį šalyje objektą.<br />
įVEIKTI VISI STATYboS SUNKUmAI<br />
Generalinis rangovas uAB „Naresta“, vykdydama įsipareigojimus, turėjo visokiausių<br />
rūpesčių. Projekto vadovas R. Svarauskas pasakoja: „Vykdant darbus<br />
išskirtinis dėmesys buvo skirtas veikiančiai transformatorinei, kurią reikėjo tinkamai<br />
apsaugoti nuo lietaus. o žiemą kilo problemų, kai mūrijimo darbus teko<br />
pristabdyti dėl šalčio. Rūpesčių buvo ir su pastato šildymo dujiniu katilu. Iš „Vilniaus<br />
energijos“ gauti sutikimą dujų įvadui įrengti buvo ne taip paprasta. Senojoje<br />
laboratorijoje, kurią nugriovėme, dujinis šildymas su veikiančio dujotiekio<br />
įvadu buvo visai šalia.“<br />
Nepaisant to, uAB „Naresta“ visus darbus atliko laiku ir užsakovas liko patenkintas.<br />
džiugu, kad užuot reikalautos C energinio naudingumo klasės, uAB „Naresta“<br />
specialistų pastangomis objektas yra priskirtas B energinio naudingumo klasei.<br />
Be to, kad būtų efektyviai išnaudotos visos erdvės, rangovas po pastatu įrengė ir<br />
papildomą automobilių stovėjimo aikštelę.<br />
Tai buvo kol kas paskutinis akcentas NVSPL laboratorijų komplekso plėtroje.<br />
Darbas olfaktometru.<br />
i n ž i n e r i j A<br />
naCionalinė visuomenės<br />
sveikatos PRiežiūRos<br />
laBoRatoRiJa<br />
Laboratorijoje atliekami visapusiški<br />
fizikinių, cheminių veiksnių, kvapų ir<br />
kitų sveikatai darančių įtaką aplinkos<br />
taršos veiksnių vertinimai.<br />
nvsPl kvalifikuoti specialistai<br />
teikia šias paslaugas:<br />
nustato ir įvertina kenksmingų<br />
veiksnių poveikį žmonių sveikatai ir<br />
aplinkai;<br />
moderniausia programine<br />
įranga sumodeliuoja esamus ir<br />
prognozuoja galimus taršos lygius;<br />
randa geriausius sprendimus taršai<br />
aplinkoje mažinti;<br />
taršos veiksnių vertinimą ir<br />
modeliavimą atlieka Europoje<br />
pripažintais metodais bei<br />
programomis: „ADMS-Urban“,<br />
IMMI, „Cellular Expert“, „ArcGIS“.<br />
Kreipkitės į nvsPl, jeigu rengiate<br />
poveikio visuomenės sveikatai<br />
vertinimo, poveikio aplinkai vertinimo<br />
dokumentus ar taršos integruotos<br />
prevencijos ir kontrolės leidimus<br />
(TIPK), teritorijų planavimo bei statinių<br />
projektus. Visais šiais atvejais NVSPL<br />
specialistų komanda padės jums greitai<br />
ir kompetentingai.<br />
Žolyno g. 36, LT-10210 Vilnius<br />
Tel. +370 5 210 5782<br />
El. p. nvspl@nvspl.lt<br />
www.nvspl.lt
i n ž i n e r i j A<br />
0<br />
NVSPL PLėTRoS IšTAKoS –<br />
ANKSčIAU įgYVENdINTAS PRoJEKTAS<br />
Kvapų tyrimo laboratorijos atidarymas šiais metais yra<br />
nuosekli NVSPL plėtros tąsa ir tik vienas iš jos etapų. dar<br />
2001 m. po teroristinių įvykių Niujorke LR Vyriausybė,<br />
svarstydama nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros<br />
2006–2013 m. strategiją, priėmė nutarimą Nr. 941,<br />
įpareigojantį užtikrinti pasirengimą reaguoti į sveikatai<br />
kylančias grėsmes ir įsteigti III biologinės saugos lygio<br />
laboratoriją (BSL3), kur būtų galima tirti pavojingas ligas<br />
sukeliančius mikroorganizmus. Be to, jos poreikis<br />
buvo identifikuotas ir Lietuvos tarptautiniuose įsipareigojimuose<br />
bei ES teisės aktuose. Aišku, kad svarbiu<br />
šalies saugumui užtikrinti objektu yra verta pasidomėti<br />
atidžiau, juolab kad pirmosios ir vienintelės tokios laboratorijos<br />
Lietuvoje įrengimas buvo vainikuotas „Lietuvos<br />
metų gaminys 2011“ įvertinimu.<br />
UAb „FImA“ – KAI REIKIA įVYKdYTI<br />
SUdėTINgUS UŽdAVINIUS<br />
2009 m. NVSPL paskelbtą konkursą statyti BSL3 laimėjo<br />
itin aukštus kvalifikacijos reikalavimus atitikusi elektroninių<br />
inžinerinių sprendimų bendrovė „Fima“. darbus ji<br />
pradėjo 2010 m. gegužės mėn. ir baigė juos nepraėjus<br />
nė metams. Anot NVSPL vadovo Romualdo Brusoko, per<br />
tiek laiko uAB „Fima“ specialistai sėkmingai įvykdė visus<br />
jiems iškeltus tikrai sudėtingus uždavinius – įdiegė dar<br />
šalyje netaikytus unikalius technologinius sprendimus,<br />
pasiekė, kad laboratorija<br />
atitiktų III saugos lygio reikalavimus, kad jos darbuotojams<br />
būtų užtikrinta visiškai saugi aplinka bei užkirstas<br />
kelias bet kokiam užkratui patekti į aplinką už laboratorijos<br />
ribų.<br />
Reikėjo įrengti griežtus reikalavimus atitinkančias vėdinimo<br />
ir oro paruošimo, valdymo ir automatizavimo, priešgaisrinę,<br />
vaizdo stebėjimo, apsaugos, įeigos kontrolės<br />
bei kitas sistemas.<br />
Pasak NVSPL direktoriaus R. Brusoko, generalinis rangovas<br />
su ypač griežtais ir neeiliniais reikalavimais susidūrė įrengiant<br />
itin svarbias saugiam darbui laboratorijoje patalpų<br />
vėdinimo bei oro paruošimo ir automatizavimo sistemas.<br />
Lietuvoje nebuvo specialistų, išmanančių tokio lygio laboratorijoms<br />
vėdinti keliamų reikalavimų, tad teko vadovautis<br />
ir vieno žymiausio pasaulyje Berlyno Roberto Kocho<br />
instituto mokslininkų patarimais.<br />
bSL3 – modERNIų TECHNoLogINIų<br />
SPRENdImų gAUSA<br />
uAB „Fima“ specialistai įrengė ypatingą vėdinimo sistemą<br />
su pakopine neigiamų slėgių kaskada – laboratoriją supa<br />
pagalbinės patalpos, kuriose palaikomi skirtingi neigiami<br />
slėgiai. Tai reiškia, kad pačioje laboratorijoje palaikomas<br />
minus 90 Pa slėgis, darbuotojų persirengimo patalpoje<br />
– minus 60 Pa, koridoriuje ir įnešamų bei išnešamų<br />
mėginių patalpose – minus 30 Pa, o<br />
aplinkiniuose koridoriuose – 0<br />
Pa slėgis. Tokia slėgių sistema<br />
neleidžia orui
Tokių laboratorijų įrengimo praktikos<br />
iki tol dar nebuvo ne tik lietuvoje, bet<br />
ir kitose Baltijos šalyse, todėl tai tapo<br />
iššūkiu tiek užsakovui nVsPl, tiek ir<br />
generaliniam rangovui –<br />
UaB „Fima“, kurios specialistams teko<br />
įrengti ne tik patikimas ir saugias<br />
Bsl3 patalpas, bet ir visas būtinas jų<br />
eksploatacijai sistemas.<br />
UAB „Fima“ Rangos sprendimų<br />
departamento direktorius<br />
JonAS JABLonSKIS<br />
iš laboratorijos patekti į išorę. o štai vėdinimo ir oro paruošimo<br />
sistemoje įrengti specialūs, bene didžiausi šalyje<br />
„HEPA“ filtrai sulaiko mikroorganizmus – jie nepraleidžia<br />
99,97 % didesnių nei 0,3 µm dalelių.<br />
Taip pat pagal BSL3 reikalavimus buvo užtikrintas ir iki 12<br />
kartų oro pakeitimas (palyginkite – biuro patalpose – iki<br />
3 kartų) bei nustatytos temperatūros palaikymas. Tam laboratorijoje<br />
tiek tiekiamo, tiek šalinamo oro kiekiui reguliuoti<br />
ir matuoti įdiegtas kintamo oro tiekimo prietaisas<br />
„VAV“. Be to, norėdami užtikrinti sistemos patikimumą,<br />
uAB „Fima“ specialistai sumontavo dubliuotą vėdinimo<br />
sistemą – skirtinguose aukštuose įrengtos dvi analogiškos<br />
laboratorijų patalpos su atskiromis vėdinimo ir oro<br />
paruošimo sistemomis. Jas, sujungtas ortakiais, bet atskirtas<br />
vožtuvais, valdo viena automatizuota sistema.<br />
Todėl, vienai oro paruošimo sistemai sugedus, kita gali<br />
užtikrinti abiejų laboratorijų darbą. Įdomu, kad laboratorijos<br />
patalpos ir vėdinimo bei oro paruošimo sistemos<br />
yra pritaikytos dezinfekuoti vandenilio peroksido garais<br />
ir kitomis dezinfekcinėmis medžiagomis. Šios sistemos<br />
yra hermetiškos, atsparios dezinfekantams, dezinfekuojamos<br />
iš vidaus ir išorės bei prieinamos valyti. Jose sumontuoti<br />
oro paruošimo įrenginiai ir ortakiai yra iš nerūdijančio<br />
plieno, o jungtys – suvirintos.<br />
YPATINgAmE obJEKTE VISKAS VIENodAI SVARbU<br />
Saugumui užtikrinti svarbūs ir patalpų sandarumas bei<br />
apdaila, tad buvo įrengta papildoma hidroizoliacija, o<br />
sienos nudažytos plastifikuotais dažais. Taip pat, kad užkratas<br />
nepatektų į aplinką, buvo įrengtos hermetiškos<br />
sienos, durys ir langai.<br />
Veikia pastate ir įeigos kontrolės sistema, todėl bet kas<br />
negali į jį patekti. Kaip papildoma apsaugos priemonė<br />
objekte yra įdiegta vaizdo stebėjimo sistema. Įeigos<br />
kontrolės sistemą integravus į automatizavimo sistemą,<br />
pagal atitinkamą laboratorijos darbo režimą veikia šliuzai<br />
– neuždarius vienų durų, negalima atidaryti kitų, o, pavyzdžiui,<br />
esant dezinfekcijos režimui, kol patalpos nebus<br />
išdezinfekuotos, durys iš viso neatsidarys.<br />
Beje, BSL3 įdiegta speciali automatizavimo sistema,<br />
tiek analizuojanti, tiek valdanti vėdinimo ir oro paruošimo<br />
sistemos darbą bei šliuzus, leidžia vieno klavišo<br />
paspaudimu nustatyti laboratorijos darbo režimą,<br />
pavyzdžiui, ypatingąjį, dezinfekavimo, paprastąjį nedarbo,<br />
ypatingąjį ar pan. Automatizavimo sistemoje<br />
nepertraukiamai kaupiami ir analizuojami parametrai:<br />
slėgio, oro srautų, temperatūros, drėgmės ir kt. Atsiradus<br />
kritiniams parametrams, ji automatiškai paskelbtų<br />
aliarmą. Šią sistemą galima valdyti ir kompiuteriu,<br />
ir nuotoliniu būdu. Be to, laboratorijoje dirbantiems<br />
žmonėms, kaip ir apsaugos darbuotojui, yra įrengti indikaciniai<br />
pultai, kad atsiradus bet kokiam sutrikimui,<br />
galėtų sureaguoti iš karto.<br />
Patogenų paplitimą į aplinką riboja ir specialios mėginių ar<br />
mėgintuvėlių, pirštinių ir pan. priemonių perdavimo kameros,<br />
skirtos perduoti jas į laboratoriją ar iš jos išgabenti. Gautus<br />
mėginius ir juos tiriančius darbuotojus taip pat padeda<br />
apsaugoti II ir III klasės laminariniai blokai. Tyrimų atliekos<br />
išgabenamos tik pro dvidurį, jas nukenksminantį autoklavą.<br />
Be to, įrengtas vandenilio peroksido rūko generatorius<br />
leidžia greitai dezinfekuoti laboratorinę patalpą avarijos ar<br />
remonto ir reguliaraus patalpos valymo atvejais.<br />
J. Jablonskio teigimu, uAB „Fima“ specialistų įrengta<br />
BSL3 laboratorija – tai unikalus kompleksas, kuriame patalpos,<br />
pagalbinės sistemos ir laboratorinė įranga veikia<br />
kaip vieninga sistema. Įrengus šią laboratoriją, Lietuvos<br />
sveikatos apsaugos institucijoms buvo sudarytos sąlygos<br />
dalyvauti ES ir kitose tarptautinėse sveikatos apsaugos<br />
i n ž i n e r i j A<br />
1
i n ž i n e r i j A<br />
2<br />
UAB „Fima“ specialistų įrengta BSL3 laboratorija.<br />
programose, skirtose infekcinių ligų profilaktikai, prevencijai<br />
bei diagnostikai, taip pat atsirado daugiau galimybių<br />
plėtoti biomedicinos mokslą, atlikti aukštesnio lygmens<br />
tyrimus. BSL3 laboratorija kol kas vienintelė Lietuvoje atitinka<br />
standarto ISo14644 reikalavimus.<br />
Belieka tikėtis, kad naujos modernios NVSPL laboratorijos<br />
funkcionavimas pateisins visus su šalies visuomenės<br />
sveikatos apsauga susijusius lūkesčius, o jas projektavusių,<br />
stačiusių ir įrenginėjusių specialistų darbas bus vertinamas<br />
kaip ryškus neeilinės patirties pėdsakas.
i n ž i n e r i j A<br />
3
i n ž i n e r i j A<br />
įVAIRIAPUSė<br />
VEIKLA UŽTIKRINA<br />
bENdRoVėS SėKmę<br />
Apie įvairių dujų naudojimo išskirtinę reikšmę mūsų šalies<br />
ūkiui niekam nereikia aiškinti – visi sutiks, kad be šiuolaikinių<br />
technologijų, kurios gali būti taikomos vartojant vienokios<br />
ar kitokios sudėties dujas, Lietuva nesugebėtų išsiversti.<br />
Jos naudojamos beveik visų pramonės šakų gamybinėse<br />
įmonėse. Be jų neapsieina, pavyzdžiui, perdirbimo pramonė,<br />
medicinos ir gyventojų aptarnavimo įstaigos, taip pat<br />
buitiniai vartotojai. deja, nedaug yra žinoma apie įmones,<br />
kurių kasdienė veikla skirta šių gyvybiškai svarbių chemijos<br />
pramonės produktų tinkamam vartojimui užtikrinti.<br />
uAB „Elme Messer Lit“ – tai dviejų stambių užsienio kapitalo<br />
įmonių grupių „Messer Group“ ir „BLRT Group“ Lietuvos rinkai<br />
sukurta įmonė, kurios veikla – technologinių, medicininių<br />
ir specialiųjų laboratorinių dujų gamyba bei prekyba. Ji<br />
priklauso didžiulei tarptautinei „Elme Messer GAAS“ įmonių<br />
Ateities g. 10, LT-08303 Vilnius<br />
Tel.: +370 5 271 5605, +370 5 271 2194, faks. +370 5 271 2249<br />
El. p. vilnius@elmemesser.lt, www.elmemesser.lt<br />
grupei, sudarytai iš analogiškų įmonių, veikiančių Estijoje,<br />
Latvijoje, ukrainoje ir Rusijos Federacijoje. Ši solidi įmonė<br />
aprūpina Lietuvos vartotojus jiems reikalingomis technologinėmis<br />
dujomis, medicininėmis dujomis ir dujomis, skirtomis<br />
maisto pramonei. Ji turi puikią gamybinę įrangą ir geresnes<br />
nei kitos įmonės sąlygas patenkinti užsakovų poreikius,<br />
nes gali naudotis verslo grupei priklausančiais galingais oro<br />
skaidymo blokais Latvijoje ir Estijoje, taip pat šiuolaikiniais<br />
įrenginiais aprūpintu techninių dujų ir jų mišinių pildymo<br />
cechu Vilniuje. Bendrovės klientų patogumui pardavimo<br />
centrai dirba Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Visagine,<br />
todėl jos specialistai gali operatyviai spręsti visus vartotojų<br />
aprūpinimo reikalingomis dujomis klausimus.<br />
uAB „Elme Messer Lit“ aptarnauja įvairiausių poreikių turinčius<br />
klientus – pradedant nuo aprūpinimo paprastu dujų<br />
balionu, baigiant šiuolaikinių, Europos Sąjungos direktyvas<br />
atitinkančių suskystintųjų medicininių dujų sistemų tiekimu.<br />
Esant reikalui įmonės specialistai gali nedelsdami išspręsti<br />
nestandartinių, ypač skirtų metalui suvirinti dujų mišinių<br />
gamybos klausimus, nes turi visą tam reikalingą šiuolaikinę<br />
dujų maišymo ir programinę įrangą.<br />
Lietuvoje koncernui „Messer Group“ atstovaujanti įmonė<br />
tiekia ypač švarias (6.0 ir uHP) dujas ir mokslinėms bei<br />
gamybinėms laboratorijoms. Jos klientai – šalyje gerai žinomos<br />
įmonės: uAB „Vakarų laivų remontas“, uAB „Arginta<br />
Engineering“, uAB „Nosted mechanika“, uAB „Kitron“, uAB<br />
„utenos mėsa“, uAB „Švyturys“ ir daugelis kitų. uAB „Elme<br />
Messer Lit“ yra tapusi patikima uAB „Biotechpharma“, Vilniaus<br />
universiteto, Fizikinių ir technologijos mokslų centro<br />
bei kitų mokslo įstaigų partnere. Tai ji tiekia medicinines<br />
dujas Vilniaus universiteto Santariškių klinikoms, Vilniaus<br />
miesto klinikinei, Kauno miesto klinikinei, Klaipėdos jūrininkų<br />
ir daugeliui kitų mažesnių ligoninių.<br />
Beje, dujų tiekimas yra tik viena iš įmonės veiklos sričių. Kita –<br />
vartotojų aprūpinimas reikalingomis technologijomis, dujų<br />
tiekimo reguliavimo ir paskirstymo įranga. Be to, įmonės specialistai<br />
projektuoja ir įrengia laboratorinių, įvairaus, net uHP<br />
švarumo klasės dujų tiekimo sistemas. Jų sumontuotos dujų<br />
tiekimo sistemos veikia Vilniaus universiteto Taikomųjų mokslų<br />
instituto, Fizikos ir chemijos fakultetų, uAB „Biotechpharma“,<br />
AB „Lietuvos dujos“, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro<br />
ir kitose laboratorijose. Sėkmingas bendradarbiavimas uAB<br />
„Elme Messer Lit“ sieja ir su tokiais matavimo prietaisų tiekėjais,<br />
kaip, pavyzdžiui, uAB „Labochema“, uAB „Linea Libera“,<br />
uAB „Lokmis“, uAB „Analytical solutions“.<br />
Šiuo metu uAB „Elme Messer Lit“ projektuotojai ir montuotojai<br />
dirba visos šalies mokslo pažangai svarbiam objektui –<br />
jie prisiėmė atsakomybę už dujų tiekimo sistemų įrengimą<br />
Saulėtekio slėnio fizikinių, technologinių ir gyvybės mokslų<br />
centruose. Tokioms sistemoms sukurti bendrovės specialistai<br />
naudoja moderniausią „Swagelok“, „Gloor“, „Messer Spektrolab“<br />
įrangą ir orbitalinio-robotinio vamzdelių jungimo<br />
technologiją, kuria gali dirbti tik aukštos kvalifikacijos inžinerijos<br />
specialistai ir sertifikatus turintys montuotojai.<br />
Anot uAB „Elme Messer Lit“ vadovų, įmonės sėkmę užtikrina<br />
itin aukšta tiekiamų produktų ir teikiamų paslaugų kokybė,<br />
taip pat – palanki jų kaina.
LieTuViški sTaTybos<br />
Techninių reGLamenTų<br />
Laikymosi ypaTumai<br />
LR aplinkos ministerijos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje galioja net 90 įvairių<br />
statybos techninių reglamentų ir 77 jų priedai. Neabejotina, susigaudyti<br />
tarp tokios gausos dokumentų ir įvykdyti juose numatytus reikalavimus ganėtinai<br />
sunku. Tačiau yra daugybė statybų verslo dalyvių, kuriems statybos<br />
techninių reglamentų (toliau – STR) reikalavimai – kasdienio darbo dalis. šie<br />
žmonės – tai architektai, projektuotojai, statybos inžinieriai bei kiti su statyba<br />
ar pastatų eksploatavimu susiję specialistai.<br />
APIE STR PRAKTINį TAIKYmą KASdIENIAmE dARbE<br />
„STRUCTUm“ PAKALbINo KAUNIETį ARCHITEKTą<br />
RYTį mAŽUoLį.<br />
R. mažuolis. Bendrai kalbant, STR yra tam tikros visuomenės<br />
gyvenimo normos. Su jų griežtais reikalavimais susiduriame,<br />
jei ne kiekvieną dieną, tai kiekviename projekte.<br />
Nebent projektuotum mažus objektus, pavyzdžiui, individualius<br />
namus, kuriuos jau rengi daugybę metų, tai jau<br />
daugmaž gali žinoti, kokie reikalavimai jiems taikomi. Tuomet<br />
reikia tik sekti, kas STR pasikeitė. Bet pradėdamas projektuoti<br />
kiekvieną naują objektą, privalai įsigilinti į konkrečią<br />
esamą situaciją ir pagal ją išsistudijuoti reglamentus.<br />
bET AR įmANomA ŽINoTI VISUS<br />
90 LIETUVoS RESPUbLIKoJE gALIoJANčIUS STR?<br />
R. mažuolis. Be abejonių – ne. Ypač mintinai. Juolab<br />
kad jie keičiasi. o ir nereikia mintinai žinoti. Bet vis tiek<br />
projektuodami tuos pagrindinius statybos, pavyzdžiui,<br />
priešgaisrinius, užstatymo aukščio ar pastatų orientavimo<br />
sklype STR reikalavimus mes, aišku, žinome.<br />
o Ką JUmS dARbE REIšKIA STR doKUmENTAI?<br />
R. mažuolis. Tai yra taisyklės! Tas pat kaip eismo taisyklės!<br />
Išvažiuoji į gatvę ir žinai, kaip gali važiuoti, o kaip ne. Jie<br />
reikalingi. Šie reglamentai yra reikalingi tam, kad mes<br />
projektuodami nepažeistume, pavyzdžiui, trečiųjų asmenų<br />
interesų. Jie konkrečiai apibrėžia, kas yra statinys, kas<br />
yra projektas, iš kokių dalių jis susideda, kaip jie yra skirstomi,<br />
kas yra remontai, kokie jų tipai ir pan.<br />
Kartais kai kas juose pasikeičia. Pavyzdžiui, remontų tipų<br />
sąvokos. Tarkime, radiatorių keitimas bute anksčiau buvo<br />
laikomas šildymo sistemos<br />
rekonstrukcija ir<br />
tam reikėdavo gauti kaimynų<br />
sutikimus. dabar<br />
šis veiksmas laikomas<br />
paprastuoju remontu ir<br />
jokių sutikimų jau nebereikia.<br />
Aišku, pasitaiko ir kartais<br />
erzinančių dalykų.<br />
Pavyzdžiui, kai atvažiuoji<br />
prie naujo namo<br />
ir matai, kad nėra kur<br />
pasistatyti automobilio.<br />
Tuomet pradedi galvo-<br />
Rytis mažuolis,<br />
architektas<br />
ti, kad kažkas „pražiūrėjo“ atitinkamą STR ir nepadarė automobilių<br />
stovėjimo vietų tiek, kiek reikia. o kai projektuoji<br />
kokį nors pramoninį objektą ar logistikos centrą, tai<br />
privalai automobilių stovėjimo vietų suprojektuoti tiek,<br />
kiek numatyta pagal plotą. Pavyzdžiui, projektuojant<br />
10 000 m 2 ploto logistikos sandėlį, reikia suprojektuoti<br />
100 automobilių stovėjimo vietų, nors tame sandėlyje<br />
galbūt dirbs tik aštuoni žmonės.<br />
o KAIP REIKALAVImų SUdERINAmUmAS? TARKImE,<br />
YRA KoKIų NoRS EURoPoS SąJUNgoS TEISėS AKTų<br />
REIKALAVImų ARbA KITų šALIų, AR gAmINToJų<br />
NUSISTATYTų STANdARTų, KURIE NE VISAdA gALI<br />
ATITIKTI LIETUVIšKų STR REIKALAVImUS. o dAR IR<br />
KLIENTo PAgEIdAVImAI...<br />
i n ž i n e r i j A
i n ž i n e r i j A<br />
R. mažuolis. Aišku, tai priklauso ir nuo projekto užsakovo<br />
kultūros. Šiandien bene visi užsakovai pageidauja, kad<br />
architektūriniai sprendiniai būtų kuo pigesni, todėl kokybiškoms<br />
medžiagoms, įdomesniems architektūriniams<br />
sprendimams skiriama labai mažai dėmesio. dažniausiai<br />
užsakovams yra svarbiausia kaina. Tai atspindi ir požiūris<br />
į STR, ir apskritai į kitus statybos normatyvus. Neretai užsakovams<br />
atrodo, kad gal kurio nors reikalavimo nereikia<br />
vykdyti, ką nors galima ignoruoti, ko nors nesuprojektuoti,<br />
kad tik ko nors nereikėtų daryti. Kartais projekto užsakovas<br />
tiesiog prašo: „Pažiūrėk, gal ten yra kokia „landa“,<br />
gal kaip nors galima apeiti.“ Kad tik būtų galima atpiginti<br />
statybą. Pavyzdžiui, kai kurie statytojai nenori pastatuose<br />
diegti gaisrų gesinimo sistemų, nors pagal statinio pobūdį,<br />
paskirtį ar dydį tokia sistema yra privaloma.<br />
Šioje vietoje kaip gerą pavyzdį galėčiau paminėti projektų<br />
užsakovus iš mūsų kaimynės Baltarusijos. Ten jie patys<br />
spaudžia projektuotojus, kad visi STR reikalavimai būtų<br />
išpildyti. Ir neduok dieve, ką nors „pražiūrėsi“ ar nepadarysi,<br />
kaip numatyta STR. Tai bus įvertinta kaip didelis tavo<br />
darbo minusas.<br />
IR VIS dėLTo, AR PER JŪSų PRAKTIKą PASITAIKė, KAd<br />
LIETUVIšKų STR NoRmoS KAIP NoRS „KIRSTųSI“ SU<br />
EURoPIETIšKomIS?<br />
R. mažuolis. Asmeniškai man neteko susidurti. Manau,<br />
gali pasitaikyti pastatų sertifikavimo skirtumų ar kitų,<br />
kurie gali būti sąlygoti klimato juostų<br />
skirtumų ir pan. Šiaip mes vadovaujamės<br />
Lietuvoje galiojančiais STR. Be<br />
to, nemanau, kad praktiškai kas<br />
nors juos lygina.<br />
AR YRA KoKIų NoRS TAISYKLIų AR NUoSTATų, KU-<br />
RIAS ARCHITEKTAmS IR STATYboS INŽINIERIAmS<br />
KARTAIS SUNKU įgYVENdINTI PRoJEKTUoJANT AR<br />
STATANT KoNKRETų obJEKTą?<br />
R. mažuolis. Lietuvoje taip jau įprasta, kad projektų užsakovams<br />
(statytojams) svarbu, kad viskas būtų kuo pigiau,<br />
kad būtų galima ko nors nedaryti ir sutaupyti. Be to, būna<br />
ir atvirkščiai – kartais užsakovus labai sunku įtikinti, kodėl<br />
ko nors negalima daryti. Pavyzdžiui, juos būna sunku įtikinti,<br />
kad reikia kaimyno sutikimo, jei nori ką nors pasistatyti<br />
prie savo sklypo ribos. Tad, jei nebūtų STR, tai tokiais<br />
ir panašiais atvejais visi darytų ką tik nori... Būtent tokiais<br />
atvejais ir iškyla architektui uždavinys užsakovą „atvesti<br />
į protą“, įrodyti, kad taip negalima, ir apginti įstatyminę<br />
bazę bei trečiųjų asmenų interesus.<br />
APIE STATYboS TECHNINIų REgLAmENTų ATITIKTį<br />
ES TEISėS AKTAmS ŽURNALAS KALbINo IR APLINKoS<br />
mINISTERIJoS STATYboS IR bŪSTo dEPARTAmENTo<br />
PRoJEKTAVImo, STATYboS PRodUKTų IR PRoCESo<br />
NoRmAVImo SKYRIAUS VYRIAUSIąJį SPECIALISTą<br />
dAINIų čERgELį.<br />
d. čergelis. Statybos techniniais reglamentais į nacionalinę<br />
teisę perkelti šie teisės aktai: 2010 m. gegužės 19 d.<br />
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/31/ES dėl<br />
pastatų energinio naudingumo (oL 2010 L 153, p. 13), Europos<br />
Parlamento ir Tarybos 2000 m. gegužės 8 d. direktyva<br />
2000/14/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su<br />
lauko sąlygomis naudojamos įrangos į aplinką skleidžiamu<br />
triukšmu, suderinimo (oL 2004 m. specialusis leidimas,<br />
13 skyrius, 25 tomas, p. 287), 1988 m. gruodžio 21 d.<br />
Europos Tarybos direktyva 89/106/EEB dėl valstybių<br />
narių įstatymų, kitų teisės aktų ir administracinių<br />
nuostatų, susijusių su statybos<br />
produktais, suvienodinimo (oL<br />
2004 m. specialusis leidimas,<br />
13 skyrius, 009 tomas, p.<br />
296). Pastarąją nuo<br />
š. m. liepos 1 d.
keičia 2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas<br />
(ES) Nr. 305/2011, kuriuo nustatomos suderintos<br />
statybos produktų rinkodaros sąlygos ir panaikinama<br />
Tarybos direktyva 89/106/EEB (oL 2011 L 88, p. 5). Su šio<br />
reglamento nuostatomis šiuo metu derinamos ir kai kurių<br />
statybos techninių reglamentų nuostatos. Atkreiptinas<br />
dėmesys, kad direktyvos nėra tiesiogiai ES valstybėse veikiantys<br />
teisės aktai, todėl jos įpareigoja šalies specialistus<br />
tiek, kiek reikia direktyvose nurodytam rezultatui pasiekti,<br />
o nacionalinės institucijos gali laisvai pasirinkti direktyvų<br />
įgyvendinimo būdus ir priemones.<br />
direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę ar jos suderinimo<br />
su Europos Parlamento ir Tarybos reglamento<br />
nuostatomis procesus griežtai kontroliuoja Europos<br />
Komisijos darbuotojai. Kiekviena ES šalis turi pateikti<br />
išsamias ataskaitas (notifikuoti) apie konkrečių direktyvų<br />
nuostatų perkėlimą į nacionalinę teisę. Svarbu,<br />
kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija pastaruoju<br />
metu nėra gavusi jokių pranešimų iš Europos<br />
Komisijos apie netinkamai minėtas direktyvas perkeliančias<br />
ar joms prieštaraujančias statybos techninių<br />
reglamentų nuostatas.<br />
dAŽNAI TENKA IšgIRSTI, KAd KAI KURIoSE SRITYSE<br />
LIETUVoS TEISėS AKTAI YRA gERoKAI gRIEŽTESNI<br />
NEI EURoPoS SąJUNgoS. KAIP YRA SU STR?<br />
d. čergelis Į šį klausimą sudėtinga atsakyti vienareikšmiškai.<br />
Kai kuriais atvejais statybos techninių reglamentų<br />
reikalavimai gali būti laikomi šiek tiek griežtesniais, palyginti<br />
su neprivalomo pobūdžio ES teisės aktų nustatytais<br />
reikalavimais. Reikėtų nepamiršti, kad būtinybė statybos<br />
techniniuose reglamentuose išlaikyti tokio pobūdžio<br />
griežtesnius nacionalinius reikalavimus dažniausiai siejama<br />
su poreikiu užtikrinti maksimalų visuomenės narių<br />
saugumą ir statinių atitiktį Lietuvos Respublikos statybos<br />
įstatyme nustatytiems esminiams statinių reikalavimams.<br />
Kalbant apie privalomus taikyti ES teisės aktus, būtina<br />
pastebėti, kad, pavyzdžiui, reglamentai yra taikomi tiesiogiai<br />
ir jų taikymo srityje nacionalinio teisinio reguliavimo<br />
iš esmės net neturėtų būti, todėl jų nuostatų griežtumo<br />
palyginimas gali būti įmanomas tik retrospektyviniu<br />
požiūriu, t. y. lyginant reglamento ir prieš jam įsigaliojant<br />
jo taikymo sritį reglamentavusio nacionalinio teisės akto<br />
nuostatas.<br />
Kaip jau minėjau atsakydamas į pirmąjį klausimą, direktyvos<br />
nėra tiesiogiai ES valstybėse veikiantys teisės aktai,<br />
todėl jos įpareigoja tiek, kiek reikia direktyvose nurodytam<br />
rezultatui pasiekti, o nacionalinės institucijos šiuo<br />
atveju gali laisvai pasirinkti direktyvų įgyvendinimo būdus<br />
ir priemones. direktyvose nustatyti pagrindiniai reikalavimai,<br />
kuriuos ES šalys turi įgyvendinti. Griežtesnių<br />
nei tam yra pagrindo pačioje direktyvoje reikalavimų nustatymas<br />
nacionaliniuose teisės aktuose, taip pat ir statybos<br />
techniniuose reglamentuose prieštarautų ES teisės<br />
perkėlimo reikalavimams. <br />
i n ž i n e r i j A
i n ž i n e r i j A<br />
susiDĖVĖJusių DeTaLių<br />
resTauraVimas ir kieTinamasis<br />
apLyDymas panauDoJanT<br />
anTrines ŽaLiaVas<br />
dr. LINA KAVALIAuSKIENė, dr. ANTANAS čIuPLYS<br />
KTu Mechanikos ir mechatronikos fakultetas,<br />
Gamybos technologijų katedra<br />
mAšINų dETALIų APLYdYmo AKTUALUmAS<br />
Mašinų detalių patvarumas ir patikimumas labai priklauso<br />
nuo paviršiaus sandaros ir savybių, kurias galima keisti<br />
įvairiomis paviršiaus apdorojimo technologijomis. Eksploatacijos<br />
metu mašinų ir įrenginių detalės dažniausiai<br />
tampa netinkamomis dėl nudilimo, todėl yra aktuali jų<br />
atkūrimo ir paviršiaus stiprinimo problema. Paviršių galima<br />
stiprinti grūdinimu, termodinaminiu plastiniu deformavimu,<br />
purškimo ir aplydymo dangomis.<br />
Aplydymas yra vienas iš ekonomiškiausių būdų, leidžiančių<br />
padidinti detalių atsparumą dilimui. dažnai plieniniai<br />
paviršiai stiprinami lankiniu aplydymu, nes tai yra nesudėtinga<br />
technologija ir ja naudojantis galima gauti įvairios<br />
sudėties bei paskirties dangas. Procesui būdingas<br />
didelis našumas, be to, jis lengvai automatizuojamas.<br />
Aplydant dažniausiai atkuriama 70 % detalių, o naujų detalių<br />
gaminama apie 30 %. Aplydoma apie 30 % detalių<br />
atsparumo dilimui padidinti – tai ypač aktualu detalėms,<br />
kurios darbo metu kontaktuoja su abrazyvine aplinka.<br />
didelės susidėvėjusių detalių keitimo į naujas sąnaudos<br />
paspartino atskiros aplydymo darbų srities, vadinamos<br />
kietinamuoju aplydymu, vystymąsi. Pritaikius šį metodą,<br />
detalės tampa tinkamomis naudoti toliau. daugeliu<br />
atveju po kietinamojo aplydymo detalių eksploatavimo<br />
laikas tampa ilgesnis nei originalių, nes jų paviršius tampa<br />
atsparesnis dilimui, smūgiams, įbrėžimams ir korozijai.<br />
Todėl šiandien šis procesas vis dažniau yra naudojamas.<br />
Kietinamasis sluoksnis paprastai būna gana storas – nuo<br />
2 mm ir daugiau. Įvairaus lygio atsparumą dilimui, korozijai<br />
ar karščiui galima užtikrinti naudojant glaistytus<br />
elektrodus ir vientisą ar miltelinę suvirinimo vielą. Kietinamasis<br />
aplydymas plačiai taikomas žemės stumdymo ar<br />
kasimo, granito smulkinimo mechanizmų paviršiams sukietinti.<br />
Remontas ar susidėvėjusių detalių restauravimas<br />
gali būti naudojamas smulkioms detalėms, pavyzdžiui,<br />
vožtuvams, vožtuvų lizdams, ar didesnių plotų, pavyz-<br />
džiui, velenų kakliukams, arba atskirų vietų plieno liejimo<br />
formoms atnaujinti.<br />
detalės aplydomos įvairiais lankinio apvirinimo būdais:<br />
rankiniu, automatiniu po fliusu arba apsauginėse dujose.<br />
Rankinis apvirinimas vykdomas vientisos vielos (sormaitas,<br />
stelitas) arba milteliniais elektrodais. Automatiniam<br />
lankiniam apvirinimui naudojama įvairios sudėties vientisa<br />
arba miltelinė viela. Milteliniai elektrodai ir viela yra<br />
sudaryti iš metalinio apvalkalo bei užpildo, kuriame būna<br />
šlaką sudarančių, dujas išskiriančių, legiruojančiųjų ir kitų<br />
medžiagų. Pigesnis yra lankinis apvirinimas po fliusu, kai<br />
į lanko degimo zoną beriant nerišlius medžiagų miltelius<br />
ir jiems išsilydžius, gaunama norimos sudėties danga.<br />
Aplydymas, taikomas tam tikroms greitai nusidėvinčioms<br />
metalinėms detalėms padengti danga iš kito metalo, padidina<br />
paviršiaus atsparumą ir kitas specifines savybes.<br />
Nors dažniausiai aplydomos jau nusidėvėjusios dalys,<br />
atkuriama jų formą ir savybės, tačiau šią technologiją galima<br />
naudoti ir naujų gaminių paviršiams sustiprinti ar jų<br />
savybėms pakeisti. Kartais įrankis gali būti pagamintas iš<br />
pigesnio metalo, o paviršiaus ypatingos savybės gali būti<br />
gaunamos naudojant apvirinimą specialiais metalais. Paviršius<br />
gali būti apvirintas pritaikant apvirinimo medžiagas<br />
ir beveik visus žinomus suvirinimo procesus.<br />
Aplydymas dažniausiai taikomas detalėms, naudojamoms<br />
intensyvaus dilumo sąlygomis. dilimui atspari yra<br />
kieta martensitinės struktūros danga, nedidelio kietumo<br />
austenitinės struktūros, bet kietėjanti veikiant įtempiams<br />
danga arba kai palyginti minkštoje dangos matricoje yra<br />
įsiterpusių kietų dalelių (karbidų ar boridų). Abrazyvinis<br />
dilumas taip pat priklauso nuo kietos fazės dalelių formos<br />
ir išsidėstymo dangoje bei nuo matricos kietumo ir<br />
plastiškumo.<br />
dilimui atsparioms dangoms gauti naudojama daug įvairių<br />
medžiagų ir aplydymo technologijų. dažnai naudojami<br />
geležies anglies lydiniai, kurių pagrindinis legiruojantysis<br />
elementas yra chromas arba volframas, daug mangano<br />
turintys bei legiruoti keliais elementais. Beveik visuose<br />
lydiniuose yra daug anglies, o kai kuriuose – boro.
Aplydytos dangos struktūra ir savybės priklauso nuo aplydymui<br />
naudotų medžiagų, technologijos ir režimų, aušinimo<br />
sąlygų bei terminio apdorojimo.<br />
ANTRINIų ŽALIAVų PANAUdoJImAS APLYdYmUI<br />
Medžiagų taupymas – viena aktualiausių mūsų dienų<br />
problemų. Naudojant vietoj įprastų medžiagų antrines<br />
žaliavas yra sprendžiamos ne tik ekonominės, bet ir ekologinės<br />
problemos.<br />
Įvairiose pramonės ir ūkinės veiklos srityse susidaro gamybos<br />
atliekų, kurias apdorojus galima naudoti detalėms<br />
aplydyti. Tai yra metalo pjovimo, abrazyvinio apdirbimo<br />
įrankių liekanos, nerūdijančių plienų drožlės ir pan. antrinės<br />
žaliavos, turinčios didelį kiekį reikiamų legiruojančiųjų<br />
elementų – chromo, volframo, molibdeno, silicio ir kt.<br />
Kauno technologijos universiteto Gamybos technologijų<br />
katedros mokslininkų grupė, vadovaujama doc. dr.<br />
P. Ambrozos, per pastaruosius metus vykdė mokslinius<br />
medžiagų aplydymo panaudojant antrines žaliavas tyrimus.<br />
Buvo tiriamos antrinių žaliavų miltelių naudojimo<br />
galimybės konstrukcinio plieno kietinamajam aplydymui<br />
bei suvirinimui.<br />
Aplydyti naudojamos įvairios medžiagos – vientisos arba<br />
miltelinės. Naudojant miltelius galima padidinti proceso<br />
našumą ir efektyvumą bei gauti optimalios sudėties aplydytus<br />
sluoksnius.<br />
APLYdYmUI IR SUVIRINImUI bUVo<br />
NAUdoJAmoS ANTRINėS ŽALIAVoS:<br />
malto stiklo milteliai,<br />
susmulkinti, nebetinkami šlifavimo diskai<br />
(SiC milteliai),<br />
malto marmuro, kurio pagrindiniai<br />
komponentai – kalcitas ir dolomitas, milteliai,<br />
susmulkintos greitapjovio plieno P6M5<br />
(GoST 19265-73) ir daugiachromio plieno X12<br />
(GoST 5950-73) frezavimo drožlės bei ketaus<br />
tekinimo drožlės,<br />
susmulkintos, naudoti nebetinkamos BK-8 ir T15K6<br />
(GoST 3882-74) metalo keraminės plokštelės.<br />
Aplydytų sluoksnių mikrostruktūros.<br />
mEdŽIAgų mILTELIų mIšINIų SUdėTYS IR APLYdYTų SLUoKSNIų KIETUmAS (HRC)<br />
medžiagų miltelių kiekis, % Sluoksnių<br />
Stiklas grafitas SiC marmuras Fe-70 % mn<br />
kietumas<br />
52 10 38 37<br />
60 30 10 62<br />
70 30 61<br />
i n ž i n e r i j A
i n ž i n e r i j A<br />
0<br />
Buvo tiriama aplydyto metalo struktūra ir savybės, matuojamas<br />
kietumas, nustatoma aplydytų sluoksnių cheminė<br />
sudėtis.<br />
Aukštoje lanko degimo temperatūroje lydosi milteliai,<br />
skystas metalas yra apsaugotas nuo aplinkos oro poveikio<br />
ir kartu esančiais juose elementais legiruojamas. Miltelių<br />
mišiniuose buvo pakankamai anglies ir silicio, todėl šiuo<br />
atveju susidarė grafitiniai intarpai. Aplydytuose sluoksniuose<br />
taip pat susiformavo daug karbidų, kurių kietumas siekia<br />
7 500 MPa. Šalia grafito esančios šviesios fazės mikrokietumas<br />
yra apie 2 500 MPa. Martensitinės trostitinės fazės<br />
(tamsūs plotai) mikrokietumas siekia iki 4 800 MPa.<br />
ANTRINIų ŽALIAVų PANAUdoJImAS SUVIRINImUI<br />
Lankinio automatinio suvirinimo siūlių mechaninės savybės<br />
priklauso nuo mikrostruktūros, kurią veikia fliusas<br />
ir suvirinimo parametrai. Gerų mechaninių savybių siūlė<br />
būna esant adatinio ferito struktūrai. Adatinio ferito susidarymą<br />
skatina į fliusą įterptas titano dioksidas Tio 2 .<br />
Lankinio automatinio suvirinimo proceso metu susidaręs<br />
šlakas yra atlieka, kurią apdorojus galima pakartotinai panaudoti.<br />
Šlakas malamas, maišomas su dezoksidatoriais<br />
ir silikatiniu rišikliu, formuojamos granulės. 850 °C temperatūroje<br />
kaitintos granulės susmulkinamos, gaunant<br />
reikalingo stambumo miltelius, naudojamus kaip fliusas.<br />
Konstrukciniam plienui S235IRG2 (EN 10025) suvirinti<br />
vietoj standartinio fliuso naudojant stiklo ir P6M5 plieno<br />
bei ketaus drožlių miltelius, gautos siūlės gerai susilydo<br />
Siūlės ir pagrindinio metalo susilydymo zonų mikrostruktūros.<br />
su pagrindiniu metalu. Plienui suvirinti naudojant fliusą<br />
AMS1 arba stiklo miltelius, sumaišytus su ketaus drožlėmis,<br />
siūlių mikrostruktūros yra panašios, o siūlių kietumas<br />
mažai skiriasi (14–19 HRC). Suvirinimui naudojant tik<br />
stiklo miltelius, gaunama feritinės struktūros siūlė (kietumas<br />
7 HRC) ir nesimato ryškios susilydymo su pagrindiniu<br />
metalu zonos. Plieno S235IRG2, suvirinto mažaangle<br />
viela, vietoj fliuso naudojant stiklo ir P6M5 plieno miltelių<br />
mišinį, siūlės mikrostruktūroje nesimato dendritinės kristalizacijos<br />
požymių, fazės pasiskirsčiusios tolygiai. Tokia<br />
siūlė yra kietesnė (24 HRC), nes buvo legiruota elementais,<br />
esančiais P6M5 pliene. Mikrostruktūros tyrimai rodo,<br />
kad suvirinimui naudojant antrinių žaliavų miltelius, galima<br />
gauti panašios struktūros siūles, kaip ir suvirinus plieną<br />
S235IRG2 mažaangle viela po fliusu AMS1.<br />
Suvirinimui naudojant antrinių medžiagų miltelius, dėl<br />
juose esančių legiruojančiųjų elementų galima gauti<br />
gerų mechaninių savybių jungtis. Siūlių, gautų suvirinimui<br />
naudojant stiklo arba stiklo ir ketaus drožlių miltelius,<br />
stiprumas tempiant yra didesnis nei pagrindinio<br />
metalo.<br />
Be abejonių, antrinis žaliavų naudojimas yra neatsiejama<br />
ekologinių problemų sprendimo dalis. Atliekamas<br />
medžiagas galima „atgaivinti“ ir, pakeitus jų pagrindinę<br />
paskirtį, dar gauti naudos. Svarbiausia ieškoti vis naujų<br />
būdų, kaip ir kur antrines žaliavas galima pritaikyti, – juk<br />
tinkamai jas panaudojus galima gauti medžiagas su geresnėmis<br />
savybėmis ar atkurti pramonei reikalingas susidėvėjusias<br />
detales. <br />
SUVIRINANT NAUdoTų mEdŽIAgų mILTELIų mIšINIų SUdėTYS IR SIŪLIų KIETUmAS<br />
AmS1<br />
mišinio sudėtis, %<br />
Stiklas Ketus P6m5<br />
Siūlės kietumas, HRC<br />
100 14<br />
100 7<br />
70 30 19<br />
70 30 24
KVIEčIA KTU<br />
mECHANIKoS IR<br />
mECHATRoNIKoS<br />
FAKULTETAS<br />
TAI:<br />
tarptautinis pripažinimas ir patirtis;<br />
bendradarbiavimas su verslo įmonėmis;<br />
modernios studijos;<br />
naujausios technologijos.<br />
PAgRINdINIų bAKALAURo STUdIJų PRogRAmoS<br />
Aviacijos inžinerija<br />
Branduolinė energetika<br />
Gamybos inžinerija ir technologijos<br />
Mechanikos inžinerija<br />
Mechatronika<br />
Sporto inžinerija<br />
Šilumos energetika ir technologijos<br />
Transporto priemonių inžinerija<br />
mAgISTRo STUdIJų PRogRAmoS<br />
Branduolinė energetika<br />
Gamybos inžinerija<br />
Mechanikos inžinerija<br />
Mechatronika<br />
Pramonės inžinerija ir vadyba<br />
Pramonės termoinžinerija<br />
Termoinžinerija<br />
Transporto priemonių inžinerija<br />
Transporto priemonės<br />
mECHANIKoS INŽINERIJoS, ENERgETIKoS IR<br />
TERmoINŽINERIJoS, TRANSPoRTo INŽINERIJoS<br />
moKSLų KRYPčIų doKToRANTŪRoS STUdIJų PRogRAmoS<br />
Tęstinio mokymosi (kvalifikacijos kėlimo) kursai<br />
Specialistų konsultacijos<br />
Taikomieji tyrimai ir paslaugos verslui<br />
Technologinių procesų kūrimas, modeliavimas ir tobulinimas<br />
Inžinerinių medžiagų savybių tyrimai ir apdorojimo technologijų rengimas<br />
Mašinų ir konstrukcijų stiprumo ir ilgalaikiškumo tyrimas<br />
degimo procesų ir aplinkosaugos problemų tyrimas<br />
Šilumos transformavimo įrenginių kūrimas ir tyrimas<br />
Kompiuterinis konstrukcijų ir technologijų modeliavimas, optimizavimas ir projektavimas<br />
Naujų gaminių projektavimas naudojant sparčiuosius prototipus<br />
Mašinų spinduliuojamo triukšmo lygio matavimai, akustinių laukų analizė ir rekomendacijų rengimas<br />
Rotorinių sistemų (turbinų, generatorių, siurblių) diagnostika ir stebėsenos sistemų kūrimas<br />
Transporto priemonių tobulinimas ir naudojimo efektyvumo didinimas<br />
KTU Mechanikos<br />
ir mechatronikos fakultetas<br />
Kęstučio g. 27 (VIII rūmai)<br />
LT-44312 Kaunas<br />
Tel. +370 37 300 400<br />
El. p. mmf@ktu.lt<br />
www.ktu.lt/mmf/<br />
www.ktu.lt/priemimas<br />
Jei studijos,<br />
tai studijos,<br />
ir ne bet kur!!!<br />
i n ž i n e r i j A<br />
1
I n f ra s t r u k t ū ra<br />
2<br />
ar paJĖGsime priTraukTi<br />
DauGiau inVesTiciJų?<br />
Tačiau nors tiek Vyriausy-<br />
Rita GRiGuolaitė,<br />
Lietuvos laisvosios rinkos<br />
bė, tiek ir visuomenė yra<br />
instituto ekspertė<br />
suinteresuotos didesniais<br />
investicijų mastais, kurie<br />
leistų tikėtis realaus ekonominio augimo, naujų darbo<br />
vietų ir patogios gyvenimui aplinkos sukūrimo, kol kas<br />
Lietuvos investicijų statistika neatrodo įspūdingai. „Euromonitor<br />
International“ skaičiavimais, pagal tai, kiek kapitalo<br />
(investicijų) tenka vienam mūsų šalies gyventojui,<br />
Europoje lenkiame tik tokias šalis kaip Rusija, Baltarusija,<br />
ukraina, Rumunija ir Lenkija. Tiesioginių užsienio investicijų<br />
pritraukimas į Lietuvą taip pat galėtų būti kur kas didesnis.<br />
Šiuo metu, 2011 m. Jungtinių Tautų duomenimis,<br />
investicijos į šalį procentais nuo BVP Lietuvoje siekia vos<br />
33 %, kaimyninėje Latvijoje – 43 %, o štai Estijoje – daugiau<br />
kaip dvigubai nei mūsų šalyje – net 75 %.<br />
Investicijos yra būtina sąlyga ekonomikai augti. Jos skatina<br />
našumą, leidžia didinti įmonių parduodamų prekių<br />
ir paslaugų konkurencingumą, kelia gyventojų darbo užmokesčio<br />
vidurkį. Investicijų kiekio skirtinguose Lietuvos<br />
ekonomikos sektoriuose duomenys rodo, kad 1 000 Lt materialinių<br />
investicijų padidėjimas vienam darbuotojui darbo<br />
vietos produktyvumą padidina vidutiniškai 0,5 Lt. Taigi<br />
bet kokiai valstybei, kuri sau tikslingai kelia augančios ir<br />
stiprios ekonomikos reikalavimus, investicijos turi rūpėti.<br />
KAPITALAS (INVESTICIJoS) VIENAm šALIES gYVENToJUI, 2012 m., TŪKST.<br />
Šaltinis – „Euromonitor Inernational“, 2012 m.<br />
Aišku, kad visi investuotojai šalis ar regionus pasirenka<br />
skaičiuodami. Į šią „aritmetiką“ patenka ne tik prekių ar<br />
paslaugų kainos, valstybės ekonominiai rodikliai, tačiau<br />
ir laiko, reikalingo suderinti veiklą ir gauti jai leidimus,<br />
sąnaudos, t. y., mokesčių, darbo santykių, teritorijų planavimo,<br />
statybų procesų reguliavimo, įvairių leidimų<br />
išdavimo, įmonių registravimo trukmė. Tad nuosavybės<br />
(piniginių lėšų, žemės ar gamybinės įrangos) turėjimas,<br />
dar nereiškia, kad investuotojas gali imti ir veikti iš karto.<br />
Bet kokio objekto statybą ar kelio tiesimą reglamentuoja<br />
įstatymai ir teisinis reguliavimas – tik nuo jų detalumo ir<br />
griežtumo priklauso, kiek ir kokią privačią ūkinę-ekonominę<br />
veiklą galima vykdyti.<br />
dažniausiai dauguma tiek valstybinių institucijų, tiek užsienio<br />
verslo atstovų, planuodami savo ar siekdami nuspėti<br />
kitų investicijas, remiasi Pasaulio banko sudaromu
„doing Business“ indeksu. Pagal nustatytą metodologiją<br />
Pasaulio bankas vertina šalių reguliavimo naštą – reikalavimus<br />
verslui ir nuosavybei įregistruoti, statybos leidimams,<br />
investicijų apsaugą, mokesčius ir kt., ir skelbia,<br />
kurioje šalyje ar regione yra numatomos palankiausios<br />
verslo sąlygos.<br />
deja, pagal statybos leidimų išdavimą 2012 m. Lietuva<br />
pasistūmėjo viena vieta žemiau, t. y., į 48-ą eilutę. Minėtas<br />
indeksas nevertina teritorijų planavimo procesų, tačiau,<br />
remdamasis esama praktika, sufleruoja, kad situacijos<br />
vertinimas būtų gana prastas, ir vargu, ar Aplinkos ministerijos<br />
dar nuo 2009 m. rengiamas Teritorijų planavimo<br />
įstatymo projektas sulauktų palankesnių rezultatų.<br />
Nors naujasis Teritorijų planavimo įstatymo projektas,<br />
kaip skelbiama, turėtų supaprastinti teritorijų planavimo<br />
procesus ir į juos įvesti daugiau aiškumo, tačiau<br />
projektuojamas jame reguliavimas turi pagrindinę teritorijų<br />
planavimo ydą. Tai – aiškus neatitikimas tarp<br />
apribojimų naudotis nuosavybe ir savininkų galimybės<br />
paveikti planavimo procesus. Savininkui pateikiama galybė<br />
reikalavimų – pradedant gamtos apsauga, baigiant<br />
visuomenės informavimu apie savo planuojamą veiklą.<br />
Nereikėtų pamiršti ir nepatogių suvaržymų naudotis<br />
nuosavybe – žemę naudoti tik tam tikrai nustatytai veiklai,<br />
tam tikrais atvejais leisti naudotis savo nuosavybe<br />
visuomenei ir t. t. Visi tokie įpareigojimai akivaizdžiai<br />
nustumia nuosavybės apsaugą ir savininko teisę priimti<br />
sprendimus dėl savo nuosavybės į antrąjį planą. Be to,<br />
jais stabdoma ir savarankiška ekonominė-ūkinė veikla,<br />
tad jie neskatina žmogaus imtis ne tik didesnių investicinių<br />
projektų, bet ir gerinti savo paties buities.<br />
Siūlomas naujo Teritorijų planavimo įstatymo projektas<br />
labiau centralizuoja teritorijų planavimą. Planavimas suskirstomas<br />
į valstybės, savivaldybės ir vietovės, teritorijų<br />
planavimo dokumentų rengimą, jį priskiriant atitinkamai<br />
valstybės, savivaldybės ar vietos lygmens institucijoms. Tai<br />
turėtų įnešti tik daugiau aiškumo pačioms institucijoms.<br />
Tačiau reikėtų pastebėti, kad vieno lygmens planavimo<br />
dokumentų įsigaliojimo hierarchinis priklausomumas<br />
nuo kito<br />
neišsprendžia esminės<br />
teritorijų<br />
dokumentų<br />
rengimo problemos – dokumentų efektyvaus rengimo ir<br />
savininkų galimybės daryti įtaką sprendimams. Apmaudu,<br />
kad valdžios institucijos sau pasilieka praktiškai visas<br />
sprendimų teises.<br />
Naujojo Teritorijų planavimo įstatymo projekto rengėjai<br />
viešai pabrėžia, kad mažiau reikės rengti detaliųjų planų.<br />
Pagal projektą žemės naudojimo paskirtis galės būti<br />
keičiama, tik jei tokia galimybė bus numatyta savivaldybės<br />
kompleksiniame plane. Vadinasi, jei statybos bus<br />
planuojamos urbanizuotose ar numatytose urbanizuoti<br />
teritorijose, tai užstatomųjų (naujai vadinamų – detaliųjų)<br />
planų rengti nereikės. Tai tikrai virs palengvinimu<br />
nemažai daliai esamų ir būsimų savininkų, vykdant savo<br />
veiklą. Tačiau jei žemės nuosavybė nepateks į savivaldybės<br />
kompleksinius planus kaip urbanizuotina teritorija,<br />
tai naujasis įstatymas galutinai užkirs kelią savininkui<br />
spręsti, kaip ateityje naudotis savo nuosavybe. Todėl<br />
būtų kur kas parankiau savivaldybės kompleksiniame<br />
plane priemiesčio teritorijose, kur dabar yra žemės ūkio<br />
paskirties sklypai, nustatyti daugiafunkcę paskirtį, bet<br />
neįtvirtinti galimoms veikloms alternatyvų, o nustatyti<br />
saugomus rodiklius – taršos, eismo, triukšmo ir kt. reikalavimus.<br />
Įdomiausias aspektas – valstybės institucijos turės „greitąjį<br />
kelią“ teritorijas. Atskiras valstybei svarbių projektų<br />
režimas lems, kad investuotojai, turintys valdžios institucijų<br />
patepimą, turės išimtines, pavyzdžiui, visuomenės<br />
informavimo ir konsultavimo taisykles. Tokio mechanizmo<br />
sukūrimas rodo, kad bendroji tvarka lieka neparanki<br />
veikloms vykdyti, o valstybė, norėdama, kad kai kurie<br />
projektai neužstrigtų, – susikuria atskirą mechanizmą.<br />
Toks sprendimas iš vienos pusės atrodo logiškas. Reikia<br />
investicijų ir aktyvios ekonominės veiklos šalyje, o<br />
su esamu teritorijų planavimo reguliavimu ji sudėtingai<br />
vykdoma. Kita vertus, ekonominės-ūkinės veiklos<br />
vykdymas yra privataus sektoriaus prerogatyva, todėl<br />
valstybės dalyvavimas investiciniuose projektuose neturėtų<br />
būti nuolatinė praktika. Kur kas veiksmingesnis<br />
būdas paspartinti investicinę veiklą ir ekonominį augimą<br />
– leisti nuosavybę valdančiam asmeniui laisviau<br />
veikti. <br />
I n f ra s t r u k t ū ra<br />
3
I n f ra s t r u k t ū ra<br />
PRIE EURoPoS STANdARTų<br />
LIETUVA ARTėJA<br />
„RAIL bALTICA“ gELEŽINKELIU<br />
Šiandien geležinkeliai yra viena ekologiškiausių ir ekonomiškiausių<br />
transporto rūšių pasaulyje. Šiuo metu šalyje<br />
vykdomas „Rail Baltica“ projektas Europos Sąjungos mastu<br />
pripažintas prioritetiniu Transeuropinio transporto<br />
tinklo (TEN-T) projektu ir yra sudėtinė Europos Sąjungos<br />
transporto tinklo plėtros programos dalis. Tai dar 2004 m.<br />
patvirtino ES Parlamentas ir Taryba. Lietuvoje jam suteiktas<br />
ypatingas, valstybei svarbaus ekonominio projekto<br />
statusas. „Rail Baltica“ – pirmasis rytinėje Baltijos jūros<br />
pakrantėje tokios didelės apimties geležinkelių transporto<br />
plėtros projektas, kuris turėtų išspręsti itin svarbias didėjančių<br />
krovinių srautų ir keleivių vežimo šiaurės–pietų<br />
kryptimi užduotis. Transeuropinio transporto tinklo programoje<br />
numatyta geležinkeliu sujungti Helsinkį ir Veneciją,<br />
Baltijos ir Adrijos jūras. Visai realu, jei viskas klostysis<br />
sėkmingai, kad gal jau net po 10-ies metų traukiniu<br />
iš Estijos bus galima patogiai nuvažiuoti ar gana greitai<br />
nugabenti krovinius iki pat Portugalijos.<br />
Planuojama, kad pagal „Rail Baltica“ projektą nutiesta<br />
atitinkanti Europos Sąjungos standartų reikalavimus<br />
1 219 km ilgio geležinkelio linija jungs ne vieną kaimyninę<br />
valstybę – traukiniai iš Varšuvos riedės per Marijampolę,<br />
Kauną, Šiaulius ir Rygą iki Talino, o perkelti<br />
keltu, sieks net Helsinkį. didžioji dalis „Rail Baltica“ geležinkeliui<br />
tiesti reikalingų lėšų skiriama iš Europos Sąjungos<br />
TEN-T ir Sanglaudos fondų paramos, dar 770 mln.<br />
litų numatoma skirti iš valstybės biudžeto. Savo lėšomis<br />
prie projekto įgyvendinimo prisideda ir jo vykdytoja<br />
Lietuvoje AB „Lietuvos geležinkeliai”, ant kurios pečių<br />
gula pagrindinė rūpesčių našta.<br />
Lietuvai įgyvendinti „Rail Baltica“ projektą yra svarbu visokeriopai.<br />
Tai privalu siekiant, kad ne tik būtų pagerinta<br />
esama šalies geležinkelių infrastruktūra, kuri yra gerokai<br />
nusidėvėjusi, gana nepatogi ir turi daugybę trūkumų, bet<br />
ir būtų lengvesnis susisiekimas tarp Europos Sąjungos ir<br />
Baltijos šalių. Neabejojama, kad „Rail Baltica“ projekto
įgyvendinimas leis gerokai padidinti žmonių mobilumą<br />
ir krovinių gabenimo apimtis. Tai gerins keleivių ir krovinių<br />
pervežimo kokybę, didins šio verslo pelningumą<br />
ir konkurencingumą, sustiprins tranzito pozicijas, garantuos<br />
greitesnę Baltijos valstybių regioninę plėtrą bei<br />
turės didžiulį teigiamą poveikį visos šalies ekonomikos<br />
augimui. Be to, sukurs nemažai naujų darbo vietų, skatins<br />
turizmą.<br />
Pagal Vyriausybės patvirtintą veiksmų planą nuo 2013 m.<br />
pabaigos traukiniai europinės vėžės geležinkeliu turi<br />
pradėti važiuoti ruože Lenkijos ir Lietuvos valstybių siena–Marijampolė–Kaunas,<br />
o apie 120 km ilgio europinių<br />
vėžių geležinkelio iki Kauno tiesimo darbai bus pabaigti<br />
2015 metais. dar vėliau bus nutiesta ir visa likusi 335 km<br />
ilgio Lietuvoje planuojamo „Rail Baltica“ geležinkelio dalis.<br />
Bendra projekto įgyvendinimo mūsų šalyje vertė turėtų<br />
siekti 1,9 mlrd. litų.<br />
Lietuvoje vienas iš tokios didžiulės apimties visos šalies<br />
mastu vykdomo projekto ypatumų yra susijęs su tuo,<br />
kad turime dvi skirtingo standarto geležinkelio vėžes. Tik<br />
trumpą atkarpą nuo Lenkijos sienos traukiniai rieda ES<br />
standartus atitinkančia 1 435 mm pločio geležinkelio linija,<br />
o visos kitos – Sovietų Sąjungos palikimas – 1 520 mm<br />
pločio vėžės. ES TEN-T programos ir Lietuvos lėšomis numatyta<br />
skirti lėšų dviem „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimo<br />
dalims: viena jų – europinės vėžės rekonstrukcija ir<br />
tiesimas nuo Lenkijos ir Lietuvos sienos iki Marijampolės,<br />
kita – esamos geležinkelio linijos rekonstrukcija nuo Šiaulių<br />
iki Lietuvos ir Latvijos sienos. Tai reiškia, kad įvykdžius<br />
planus, nuo Mockavos iki Lenkijos sienos bus tik vieno<br />
tipo 1 435 mm pločio vėžė.<br />
Be to, planuojama, kad ties Palemonu europinės vėžės<br />
geležinkelio linija prie „Rail Baltica“ transporto sistemos<br />
bus prijungtas ir Kauno viešasis logistikos centras. Šio geležinkelio<br />
ruožo Rokai–Palemonas–Kaunas projektavimo<br />
ir rekonstravimo darbai kainuos 342 mln. litų. Juos turėtų<br />
skirti Europos Sąjungos TEN-T ir Sanglaudos fondai, šalies<br />
Vyriausybė ir AB „Lietuvos geležinkeliai“.<br />
Pirmieji projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimo darbai buvo<br />
pradėti 2010 m. gegužės 10 d. ruožo tarp Šeštokų ir Mockavos<br />
atkarpoje. Būtent čia susijungia Vakarų (1 435 mm)<br />
ir Rytų (1 520 mm) standarto vėžės. Iki 2011 m. rugpjūčio<br />
mėn. šios apie 6 km ilgio atkarpos rekonstrukcijos projektą<br />
„Šeštokai–Mockava sugretinto geležinkelio ruožo rekonstravimas“<br />
įvykdė uAB Geležinkelio tiesimo centras (GTC).<br />
Viena iš metalinių rekonstruoto geležinkelio ruožų pralaidų.<br />
Naujoviška guminė pervaža per keturis bėgius.<br />
Rekonstruotas geležinkelio ruožas su dvejomis<br />
skirtingo pločio vėžėmis.<br />
I n f ra s t r u k t ū ra
I n f ra s t r u k t ū ra<br />
Buvo atlikta daugybė įvairiausių darbų ir jiems prireikė<br />
vykdytojų inžinerinio sumanumo bei aukšto profesionalumo<br />
lygio. Tai – žemės, viršutinės kelio konstrukcijos,<br />
laikinųjų pervažų įrengimo, vandens nuvedimo, pervažų<br />
įrengimo, pralaidų remonto ir statinių remonto darbai,<br />
taip pat trijų tiltų rekonstrukcijos darbai. Visi jie nebuvo<br />
paprasti ir ta prasme, kad viskas turėjo būti suprojektuota<br />
ir iki smulkmenų atlikta nepriekaištingai, užtikrinant<br />
traukinių judėjimo saugumą, – juk numatytas po<br />
rekonstrukcijos keleivinių vagonų vidutinis greitis turės<br />
būti 120 km/val., o prekinių – 80 km/val. Reikėjo rekonstruoti<br />
6 km geležinkelio atkarpą su R65 tipo bėgiais ant<br />
gelžbetoninių pabėgių sugretintai abiejų (europinei ir<br />
Rytų standarto) vėžei, įrengti metalines gofruotas pralaidas,<br />
rekonstruojant ne vieną tiltą, taip pat įrengti keturias<br />
naujoviškas su guminėmis dangomis pervažas.<br />
Aišku, kad naujoms „Rail Baltica“ geležinkelio atkarpoms<br />
keliami ir nauji gamtosauginiai reikalavimai, o<br />
jie negali būti įvykdyti nepritaikius pačių naujausių<br />
technologijų ar gaminių. Pavyzdžiui, labai svarbu, kad<br />
būtų eliminuota geležinkelio ruožų tarša naftos<br />
produktais. Tokių sprendimų toli ieškoti<br />
nereikia. Rekonstruotose pervažose<br />
patiesti kilimai „oIL-EX“<br />
puikiai apsaugo nuo teršalų<br />
gruntą. Juose vystančios<br />
cheminės reak-<br />
cijos absorbuoja naftos produktus ir neleidžia jiems<br />
pratekėti į gruntą, o dangos paviršius išlieka sausas ir<br />
neslidus vaikščioti pėstiesiems.<br />
Rekonstravus ruožą tarp Šeštokų ir Mockavos, kitam<br />
kiek ilgesniam nei 13 km „Rail Baltica“ geležinkelio ruožui<br />
įrengti AB „Lietuvos geležinkeliai“ paskelbė konkursą<br />
ir balandžio gale pasirašė sutartį su rangovu – įvykusio<br />
konkurso nugalėtoju (dalyvavo keturios įmonės). Tai ta<br />
pati įmonė – uAB Geležinkelio tiesimo centras“ (GTC).<br />
Jai teks nutiesti ruožą nuo Lietuvos ir Lenkijos sienos iki<br />
Mockavos bei rekonstruoti esamą geležinkelį Marijampolė–Šeštokai,<br />
šalia jo įrengiant papildomas 1 435 mm<br />
pločio vėžes. Pasirašytos sutarties vertė – 85,3 mln. litų.<br />
Įtarimus, kad GTC darbus įvykdys ne laiku ar nekokybiškai,<br />
galima iš karto atmesti, jei atidžiau<br />
pasidomėtumėme šia įmone.
uAB Geležinkelio tiesimo centras veiklą pradėjo dar<br />
1945 m., kai Vilniaus geležinkelio apygardoje buvo įkurta<br />
Mašinų remonto stotis Nr. 95. Šiandien GTC yra savarankiška<br />
AB „Lietuvos geležinkeliai“ dukterinė įmonė<br />
ir viena stipriausių geležinkelio srities rinkos dalyvių.<br />
Joje 400 darbininkų, inžinierių bei aukštos kvalifikacijos<br />
atestuotų specialistų dirba kaip viena atsakinga komanda,<br />
kurioje puikiai dera tiek ilgametę patirtį turinčių, tiek<br />
jaunų diplomuotų specialistų siekiai. darniam kolektyvui<br />
ne vienus metus vadovauja bendrovės direktorius<br />
Adomas Kazbaras.<br />
Kad GTC laimi konkursus, nieko keista – tam yra visos prielaidos.<br />
Įmonė yra atestuota Statybos produkcijos sertifikavimo<br />
centre (SPSC) ypatingų statinių statybos darbams<br />
atlikti, taip pat turi atestatą, suteikiantį teisę atlikti geležinkelių<br />
riedmenų ir jų mazgų techninę priežiūrą bei remontą.<br />
GTC konkuruoti rinkoje padeda ir joje veikianti sertifikuota<br />
kokybės sistema, atitinkanti ES kokybės valdymo standartą<br />
ISo 9001:2008. Be to, šioje bendrovėje įdiegtos aplinkos<br />
apsaugos, darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistemos<br />
procedūros, atitinkančios LST EN ISo 14001:2004, BS<br />
oHSAS 18001:2004 standartų reikalavimus ir leidžiamos<br />
praktiškai vykdyti.<br />
Su geležinkelių atnaujinimu ir tobulinimu susiję visi GTC veiklos<br />
strateginiai planai. Pagrindinė įmonės veikla – geležinkelio<br />
kelių ir visų rūšių iešmų remonto darbai<br />
bei naujų kelių tiesimas. Bendrovė nepriekaištingai atlieka<br />
didelės apimties darbus, kuriems reikia aukšto technologinio<br />
lygio pasirengimo. Jos darbuotojai visada patikimai ir<br />
laiku įvykdo prisiimtus įsipareigojimus, kai reikia atlikti kapitalinio<br />
ir vidutinio geležinkelio remonto darbus, pertvarkyti<br />
geležinkelio stočių kelius ar pakeisti iešmus. GTC yra įprasti<br />
ir kiti specifiniai geležinkelio remontui būdingi darbai: žemės<br />
sankasų suformavimas, pervažų ar pralaidų įrengimas<br />
ir pan. Visus darbus įmonė atlieka mechanizuotai, naudodamasi<br />
sunkiųjų kelio mašinų kompleksais.<br />
Norėdama žengti koja kojon su laikmečio naujovėmis, ši<br />
bendrovė nuolat atnaujina per visą istoriją sukurtą savo<br />
techninę bazę. Tai leidžia jai tiesti šiandienius reikalavimus<br />
atitinkančias ir atlaikančias didesnes apkrovas geležinkelio<br />
linijas, skirtas riedėti greitesniems šiuolaikiniams<br />
traukiniams. Efektyvų GTC darbą padeda užtikrinti įsigyta<br />
nauja moderni technika: universali iešmų keitimo mašina<br />
„desec“, geležinkelio tiesinimo, kelio lyginimo ir plūkimo<br />
mašina „duomatic 08-32u“ su lazerine sistema, geležinkelio<br />
kranas KŽu, dvi motorinės platformos, balasto planiravimo<br />
mašina uSP, sunkiojo tipo drezina. Artimiausiu metu<br />
bendrovės darbuotojai jau galės naudoti ir naują iešmų ištaisymo<br />
mašiną „unimat“, taip pat ir antrąją kelio lyginimo<br />
ir plūkimo mašiną „duomatic 08-32u“. Kasmet GTC įsigyja<br />
nemažai ir mažosios mechanizacijos priemonių. Įmonė<br />
negaili lėšų, kad profesionalus ir atsakingas jos specialistų<br />
darbas, naudojantis modernia technika bei įrenginiais, užtikrintų<br />
nepriekaištingą geležinkelio tiesimo darbų kokybę<br />
– juk ji yra būtina eismo saugumui garantuoti.<br />
Be to, GTC darbuotojai puikiai išmano ne tik savo kasdienius<br />
darbus. Jie yra parengti operatyviai reaguoti ir atsiradus<br />
nenumatytoms situacijoms. Stichinės nelaimės, avarijų<br />
ir pan. atvejais GTC greitai gali mobilizuoti savo visą<br />
nenumatytų situacijų likvidavimo komandą, todėl pasirašiusiems<br />
su šia įmone sutartį užsakovams galima išlikti<br />
ramiems net susidarius ekstremalioms sąlygoms.<br />
Pakalbinti GTC vadovai teigia, kad per 68 įmonės veiklos<br />
metus jau nebeliko Lietuvoje tokio geležinkelio ruožo,<br />
kuriame ji nebūtų klojusi kelio. Nors darbų sąrašas tikrai<br />
ilgas, bet, aišku, geriausiai įsimena pastarieji. Šiandien, be<br />
užbaigtų darbų tarpstotyje Šeštokai–Mockava, kur buvo<br />
paklota pirmoji sugretinto kelio geležinkelio „Rail Baltica“<br />
gardelė, galima džiaugtis ir sėkmingai atliktais draugystės<br />
geležinkelio stoties kelyno rekonstrukcijos, ruožo Radviliškis–Pagėgiai–Valstybinė<br />
siena atstatymo ir modernizacijos<br />
darbais. Taip pat atsakingai GTC įvykdė ir vidutinių kelio<br />
remontų užduotis Kazlų Rūdos, Palemono, Marijampolės<br />
stotyse bei daugelyje tarpstočių atliko ilgabėgių ir sąvaržų<br />
keitimo darbus. Tikrai įspūdinga yra per 2012 m. GTC<br />
atliktų darbų ataskaita: įrengta 97 km geležinkelio kelio,<br />
pakeistas 41 iešmas, ištaisyta 130 km geležinkelio kelio.<br />
Spartus darbas su geležinkelio klotuvu UK 25/9-18.<br />
I n f ra s t r u k t ū ra
S p r i n g 2 0 1 3 ( 3 ) / S u m m A r y<br />
Gegužės 21 d. iškilmingame renginyje dalyvavo Lietuvos Respublikos<br />
ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius, susisiekimo ministras<br />
Rimantas Sinkevičius, AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinis<br />
direktorius Stasys Dailydka, GTC direktorius Adomas Kazbaras ir kt.<br />
Ne mažesni įmonės planai ir šiais metais. Ji planuoja tęsti<br />
jau pradėtus Rimkų stoties kelyno, Perkėlos kelyno, geležinkelio<br />
ruožo Kaunas (Palemonas)–Gaižiūnai rekonstrukcijos<br />
darbus, jungiamosios geležinkelio linijos Klaipėda–Pagėgiai<br />
infrastruktūros modernizavimo ir kitus geležinkelio<br />
kelio remonto darbus. Be abejonių, kad vienas iš<br />
svarbiausių darbo barų bus susijęs su minėta pasirašyta<br />
sutartimi – esamo geležinkelio „Rail Baltica“ ruožo Lenkijos<br />
ir Lietuvos valstybės siena–Mockava rekonstravimas.<br />
Beje, pagal sutartį šiame ruože GTC ne tik rekonstruos<br />
13,15 km ilgio 1 435 mm vėžės pločio kelią tarpstotyje, bet<br />
ir 9,359 km geležinkelio kelių pačioje Mockavos geležinkelio<br />
teritorijoje. Vien tik naujų iešmų, įskaitant sąraizgas ir<br />
sankirtas, bendrovei teks įrengti 24 vnt. Ne mažiau atsakomybės<br />
iš įmonės specialistų prireiks ir tvarkant kitus reikalingus<br />
geležinkeliui eksploatuoti statinius. Sutartyje numatyta,<br />
kad bus rekonstruoti 4 tiltai, 8 pervažos ir 16 pralaidų,<br />
taip pat pastatyta 326 m ilgio apsaugos nuo garso atitvara.<br />
Aišku, dalį darbų atlikti bus patikėta ir subrangovams: žemės<br />
darbai ir kiti kelio statiniai – uAB „Alkesta, AB „Eurovia“,<br />
signalizacijos ir ryšių darbai – uAB „Fima“, elektros darbai<br />
– uAB „Tilta“, garsą slopinančių sienučių įrengimo darbai<br />
– uAB „Gatas“, o darbo projektą parengs – EPG.<br />
Gegužės 21 d. Mockavos geležinkelio stotyje buvo suorganizuotas<br />
iškilmingas renginys, skirtas naujo „Rail Baltica“<br />
etapo darbų pradžiai ruože nuo Lenkijos ir Lietuvos<br />
sienos iki Mockavos paminėti. Jame dalyvavo Lietuvos<br />
Respublikos ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius<br />
ir susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius, AB „Lietuvos<br />
geležinkeliai“ generalinis direktorius Stasys dailydka,<br />
GTC direktorius Adomas Kazbaras ir daugelis kitų su projektu<br />
susijusių įmonių vadovų bei specialistų. Renginio<br />
metu buvo pademonstruota moderni geležinkelio tiesimo<br />
technika – kelio klotuvas uK 25/9-18, portalinės platformos,<br />
biraliniai vagonai, kelio mašina PT-800 ir kt. Visa<br />
ši technika yra pritaikyta tiek 1 435 mm europinei vėžei,<br />
tiek plačiajai 1 520 mm vėžei tiesti.<br />
Ministro R. Sinkevičiaus teigimu, „Rail Baltica“ projekto<br />
įgyvendinimo sėkmė priklausys ne tik nuo Lietuvos, bet<br />
ir nuo kaimyninių valstybių. Ypač Lenkijos, nes per jos teritoriją<br />
bus tiesiama šiaurės–pietų geležinkelio atkarpa,<br />
sujungsianti Baltijos šalis su Vokietija ir kitomis Vakarų<br />
Europos valstybėmis. Jo manymu, Lietuvoje atlikti „Rail<br />
Baltica“ projekto įgyvendinimo darbai paskatins paspartinti<br />
kolegų darbus kaimyninėse šalyse. <br />
uaB Geležinkelio tiesimo centras<br />
Trikampio g. 10, LT-25112, Lentvaris, Trakų r.<br />
Tel. (8 5) 269 3202, el. p. info@gtc.lt, www.gtc.lt
ARCHITECTURE<br />
bUSAN CINEmA CENTER:<br />
AN ACTUAL SLAP IN THE FACE To gRAVITY<br />
The idea of the Busan Cinema Center project was<br />
a synthesis of open and close, public and private<br />
spaces. The total area of the interior spaces equals<br />
57 981 m². The project was completed in 2012. The<br />
project is ‘Wolf d.Prix/ CooP HIMMELB(L)Au’ studio’s<br />
first job in North Korea and deals with the theme of<br />
the roof as an architectural element, which has been<br />
exploited for numerous years now. The complex’s urban<br />
spaces are composed of separate buildings that<br />
are concentrated under gigantic roofs. The complex<br />
holds theatres, cinemas, conference halls, administrative<br />
offices and restaurants. The design of the<br />
spaces is based on a flexible hybrid function therefore<br />
they can be used all the year round. In 2007 the<br />
Busan Cinema Center project took International Architecture<br />
Award and received Chicago Athanaeum<br />
Award while in 2011 the centre’s cantilevered roof<br />
was registered on Guinness World Records Book as<br />
the longest roof of this kind.<br />
FAVoURAbLE FASHIoN WINdS<br />
FRom THIS YEAR’S mILAN FURNITURE FAIR<br />
Architect and interior designer Ieva Prunskaitė who’s<br />
recently returned from the world-famous furniture<br />
and lighting exhibition ‘Milan: interiors of tomorrow’<br />
has agreed to lift the veil on the exhibition that attracted<br />
more than 300,000 visitors. The 52th exhibition<br />
featured more than 2,500 manufacturers of furniture<br />
and interior design elements. The designer assures<br />
that quite a few of this year’s novelties could be creatively<br />
adjusted to almost any Lithuanian interior therefore<br />
the new fashion trends from Milan should be<br />
particularly exciting for skilful Lithuanians. So, some<br />
first-hand impressions from the exhibition…<br />
CoNSTRUCTIoN<br />
PRobLEmS oF dECAY oF bUILdINg<br />
FACAdES CAN bE AVoIdEd<br />
The durability of buildings could be identified as the<br />
key problem in this area. usually decay of the outer<br />
partition walls begins due to the low resistance to freeze,<br />
humidity and corrosion of masonry products. The<br />
larger part of Lithuania lies in the humid climate zone,<br />
particularly the seaside where constant humidity prevails,<br />
aggravating buildings’ exploitation conditions<br />
even more so. How could the topical issues of the durability<br />
of buildings of both old and modern construc-<br />
S u m m A r y / S p r i n g 2 0 1 3 ( 3 )<br />
tion be approached? Particular attention must be paid<br />
to protecting the constructions from humidity. The<br />
second solution to the problem is applying freezeresistant<br />
facade materials. The freeze-resistance class<br />
must also be taken into consideration. (page 33)<br />
REASoNS ANd FACToRS oF dEFoRmAbILITY<br />
oF bASES oF bUILdINgS<br />
Strength and deformability are the key geotechnical<br />
characteristics of bases of soil and foundations. occasionally<br />
their behaviour under the influence of various<br />
dynamic and climatic effects and soil consolidation<br />
phenomena are estimated. However, it is often the<br />
case in the field of construction that the geotechnical<br />
indexes of bases of foundations are considered constant<br />
meanwhile the aforementioned specific factors<br />
rarely get estimated. There is still a lack of understanding<br />
that a building’s construction scheme has to be<br />
closely associated with the type and condition of its<br />
bases as well as the circumstances of the building’s<br />
construction. After all, the building’s constructional<br />
reliability depends on how adequately we estimate<br />
the joint work of change in geotechnical conditions<br />
of the construction site, bases and foundations and<br />
the holding constructions installed above them.<br />
A RooF FoR HALF THE PRICE:<br />
AN oFFER YoU CAN’T REFUSE<br />
Asbestos roofs are harmful to your health. Perhaps<br />
it’s time to get a new roof for a much lower price? on<br />
13th of May NMA (National Paying Agency) started<br />
collecting applications under the ‘Asbestos roofing replacement’<br />
activity of the measure ‘Rural renewal and<br />
development’ of the Lithuanian Rural development<br />
Programme 2007-2013. The aim of the measure is creating<br />
a safe environment to live and work in rural areas<br />
enjoying more modern villages. The asbestos roofing<br />
replacement programme does not foresee any compensation<br />
for the work and the wood of the roof construction<br />
therefore it is most beneficial for those who<br />
choose steel or non-asbestos slate roofing sheets. This<br />
choice guarantees minimum costs as well as a rapid<br />
process of the roofing works what makes it easy to arrange<br />
the price with the roofers. Some of the reliable<br />
roof manufacturers are currently offering discounts,<br />
for instance, a Finnish company ‘Ruukki Lietuva’ has<br />
some attractive offers for those who’ll decide to install<br />
their new roof on their own.
S p r i n g 2 0 1 3 ( 3 ) / S u m m A r y<br />
0<br />
ENgINEERINg<br />
LITHUANIAN PECULIARITIES oF ComPLIANCE<br />
WITH bUILdINg TECHNICAL REgULATIoNS<br />
According to the Ministry of Environment of the Republic<br />
of Lithuania even up to 90 various building technical<br />
regulations and 77 annexes to the regulations<br />
are currently in force in Lithuania. It is no doubt that<br />
making sense of such a vast number of documents<br />
and managing to comply with all the requirements set<br />
forth by them is quite difficult. However, to a number<br />
of building business participants requirements of building<br />
technical regulations (BTR) are part of their everyday<br />
work. These are architects, designers, building<br />
engineers and other specialists related to construction<br />
or exploitation of buildings. STRuCTuM talked to<br />
architect Rytis Mažuolis from Kaunas about practical<br />
appliance of BTR in everyday work.<br />
RENoVATIoN ANd CLAddINg<br />
oF obSoLETE PARTS<br />
durability and reliability of parts of machines depend<br />
on the structure and characteristics of the surface.<br />
They can be altered using various surface treatment<br />
technologies. during the exploitation various parts<br />
of machines and mechanisms become unsatisfactory<br />
due to attrition therefore the problem of their renovation<br />
and surface consolidation comes into the foreground.<br />
A surface can be consolidated by cladding coatings.<br />
Cladding is one of the most economical ways<br />
of increasing resistance to attrition of various parts.<br />
Saving raw materials is one of the most topical issues<br />
nowadays. using secondary raw materials instead<br />
of the usual ones solves not only economic but ecological<br />
problems as well. What is crucial is searching<br />
for new ways how and where secondary raw materials<br />
can be applied.<br />
spring 2013 (3)<br />
INFRASTRUCTURE<br />
WILL WE bE AbLE To ATTRACT<br />
moRE INVESTmENTS?<br />
Investments is a necessary condition for economic<br />
grow. Every country that purposefully sets requirements<br />
for its growing economics should be concerned<br />
with investments. Lithuania is concerned with<br />
investments of a larger scale, which are expected to<br />
allow economic growth, new jobs and creation of a<br />
comfortable living environment. However, the investment<br />
statistics does not look promising. By issue of<br />
building permits Lithuania moved up by one position<br />
to the 48th place in 2012. However, this index does<br />
not assess spatial planning processes. Even though<br />
the new Spatial planning draft law should simplify<br />
spatial planning processes, it has a clear discrepancy<br />
between limitations on access to property and the<br />
possibility to influence planning process granted to<br />
owners.<br />
THE RAIL bALTIKA RAILWAY HELPS LITHUANIA<br />
moVE CLoSER To THE EURoPEAN STANdARdS<br />
The ‘Rail Baltica’ project has been recognised as a priority<br />
project at the Eu level and is part of the European<br />
transportation network development plan. Works<br />
began in 2010 on the dual gauge (1435 mm. Western<br />
and 1520 mm Eastern) section between Šeštokai and<br />
Mockava. The section’s reconstruction was completed<br />
by uAB ‘Geležinkelio tiesimo centras’ (‘Railway<br />
Construction Centre’), abbreviated as GTC. The many<br />
works carried out required engineering brilliance<br />
and a high level of professionalism. AB ‘Lietuvos geležinkeliai’<br />
has recently signed a contract with GTC,<br />
once more a winner of the competition, which will<br />
complete another section from the Lithuanian-Polish<br />
border to Mockava and will reconstruct the existing<br />
Marijampolė-Šeštokai track. The contact is estimated<br />
to be worth 85.3 mln. Lt.
A r c h i t e k t ū r A
Change language