2011 Nr. 4, gruodis - Vokietijos lietuvių bendruomenė

Nr. 4 (541) 

VLB aktyvistai 

susitiko Saksonijoje 

Vokietijos lietuvių bendruomenės 

darbuotojai rinkosi į metinį suvažiavimą 

V O K I E T I J O S L B V A L DY B O S 

Informacijos 

Informationsblatt der Litauischen Gemeinschaft in Deutschland e.V. 

Stebuklingų švenčių! 

Konferencija 

„Democracy and Diaspora“ 

Gruodis/Dezember 2011 

Hüttenfelde tradiciškai 

susibūrė mokslininkai 

Tarptautinėje konferencijoje aptartos LKI surengė 31-ąjį 

diasporos įtakos demokratijai VLB Informacijos suvažiavimą-mokslinę | 4 - 2011 | gruodis konferenciją 1


darbuotojų suvažiavimas Dresdene ...... 3 

Tarptautinėje konferencijoje – 

diasporos funkcijos „Demokratijos 

link“ ..................................................... 5 

31-asis LKI suvažiavimas-mokslinė 

konferencija ......................................... 6 

Mūsų apylinkėse 

VOKIETIJOS LB VALDYBOS 

„INFORMACIJOS“ 

Redaktorė Agnė Ručytė 

Lorscher Str. 1 

D-68623 Lampertheim 

Tel.: 06256 859818 

Fax: 06256 217317 

redakcija@bendruomene.de 

................................. 8 

Jaunimo gretose ................................. 16 

Vasario 16-osios gimnazijoje ............. 17 

Mirusieji ............................................ 19 

Jubiliejai ............................................ 19 

Renginiai | Skelbimai | Žinios 

..... 19 

KVIEČIAME AUKOTI 

„INFORMACIJOMS“! 

Banko sąskaita: 

Deutsche Bank Weinheim 

BLZ 670 700 24 

Konto-Nr. 581 7978 

Verwendungszweck: auka Informacijoms 

Išrašome aukų pažymą. 

Kalėdinė dovana 

Vokietijos lietuviams 

Pirmąjį advento sekmadienį lietuviškosios Romuvos pilies bokšte, stebint 

apylinkių gyventojams ir tautiečiams, jau antrąjį kartą sutvisko šimtai lempelių, 

paverčiančių bokštą aukščiausia ir bene įspūdingiausia Kalėdų eglute visame 

regione. 

Tačiau šįkart sužibo ne tik pilis – susirinkusiųjų į šią tradicija tampančią 

žiemos šventę akį traukė Romuvos pilies kiemelyje besipuikuojanti pasakiško 

grožio eglė, kurią Vokietijos lietuviams dovanojo Kauno menininkai. Kaip nutiko, 

kad eglutė atkeliavo beveik 1500 km? 

2011 m. pradžioje Hüttenfelde organizuoto Lietuvos ir Vokietijos verslininkų 

susitikimo metu, VLB pirmininkas Antanas Šiugždinis VšĮ „Raudondvario 

dvaras“ direktoriui Zigmui Kalesinskui užsiminė, jog čia, Hüttenfelde, yra 

puikios galimybės skleisti profesionalų lietuvių meną. 

Sugrįžęs į namus Z. Kalesinskas inicijavo iškiliausių Kauno menininkų susitikimą, 

kurio metu tekstilininkų ir dailininkų gildijos galerijos „Balta“ direktorė 

Jolanta Šmidtienė pasiūlė Kalėdų eglutės projekto idėją. 

Ir štai, su finansine LR Kultūros ministerijos ir Kauno rajono laisvosios ekonominės 

zonos parama ir daugelio geros valios žmonių geranoriškumu, Romuvos 

kiemelį puošia gražuolė baltaskarė, kuriai sukurti sunaudota net 16 km 

specialiai paruoštos pakavimo plėvelės ir 450 m girliandų, kuriose šviečia 4500 

lempučių! O svarbiausia – į eglutę galima net įeiti! 

Nuostabu matyti, kaip šventinė dvasia ištirpdo atstumus, griauna sienas, 

leidžia čia ir Lietuvoje gyvenančių tautiečių širdis plakti vienu, Kalėdų, ritmu. 

Tepasklinda šios, iš Tėvynės atgabentos lietuviškos Kalėdinės eglutės šviesa ir 

šiluma po visas mūsų apylinkes, teaplanko kiekvieno lietuvio namus, teapgaubia 

visus kerinčiu Kalėdų žavesiu. 

Lai išsipildo visi Kalėdiniai troškimai – jaukios mūsų šventės lankytojų, užrašiusių 

juos ant popierėlio ir pakabinusių ant eglutės, ir visų kitų, kurie svajones 

ir linkėjimus kabins ant savosios. Tikėkime – stebuklai pildosi! 

Linkime Jums palaimintų Kalėdų ir kuo geriausios kloties naujaisiais metais. 

VLB Valdybos „Informacijas“ 

galite skaityti internete adresu 

www.bendruomene.de 

Dėl reklamos „Informacijose“ ir 

VLB interneto svetainėje 

kreipkitės adresu 

reklama@bendruomene.de 

Vokietijos lietuvių bendruomenės valdyba ir 

„VLB Informacijų“ redakcija 

Viršelyje: „Pajusk žiemos stebuklą!“ 


Rennhofo pilies kiemelyje 

organizuojama žiemos šventė. 

Hüttenfeldas, 2011 m. lapkričio 27 d. 

Nuotrauka – Manuel Ding/TIP-Verlag 

Nuotrauka vidinėje viršelio pusėje: 

Rimo Čuplinsko

VLB aktyvistai susitiko Saksonijoje 

Į metinį suvažiavimą Vokietijos lietuvių bendruomenės darbuotojus 

bendram darbui, pokalbiams ir diskusijoms pakvietė Dresdeno lietuviai 

Vokietijos lietuvių bendruomenė jau 

daugelį metų iš eilės rengia darbuotojų suvažiavimus 

– trijų dienų susitikimus, kurių 

metu visų VLB apylinkių bei lietuviškų 

organizacijų vadovai turi galimybę susitikti, 

pristatyti savo metinę veiklą, aptarti 

aktualijas, diskutuoti aktualiomis temomis. 

Įtemptą dienos darbo grafiką tradiciškai 

lydi vakarinė meninė programa bei ekskursija 

po miestą. Suvažiavimai jau septynerius 

metus rengiami vis kitoje VLB apylinkėje. 

Šių metų pirmąjį lapkričio savaitgalį 

VLB darbuotojų susibūrimo vieta tapo rudenėjantis 

Dresdenas. Čia susirinkę įvairių 

LB apylinkių, Vasario 16-osios gimnazijos, 

Lietuvių kultūros instituto bei Lietuvos 

ambasados Vokietijoje atstovai apžvelgė 

svarbiausias VLB veiklas, dalinosi gerąja 

patirtimi bei aptarė aktualias temas. VLB 

darbuotojų suvažiavimas pirmą kartą vyko 

Saksonijos žemės sostinėje. Nors Dresdene 

dar nėra oficialiai įregistruotos LB apylinkės, 

čia gyvenantys lietuviai labai džiaugėsi 

galėję prisidėti prie šio suvažiavimo organizavimo 

bei drauge su kitais tautiečiais dalyvauti 

VLB diskusijose. 

Penktadienio vakarą iš visos Vokietijos 

sugužėjusius dalyvius pasveikino VLB pirmininkas 

A. Šiugždinis bei suvažiavimo organizatorė, 

Dresdeno lietuvė Giedrė Gerikaitė. 

Meninė vakaro programa buvo skirta 

Lietuvos kompozitoriaus, dailininko M. K. 

Čiurlionio 100-osioms mirties metinėms 

paminėti – fortepijonu kompozitoriaus kūrinius 

skambino Müncheno LB pirmininkas 

Alfredas Hermannas, kūrinio „Bėkit, 

bareliai“ interpretaciją net 8 instrumentais 

atliko grupė „c. l. Duo“– Vasario 16-osios 

gimnazijos muzikos mokytojas Gintaras 

Ručys bei buvęs mokinys Vaidas Bruder. 

Ištraukas iš Čiurlionio laiškų bei eilėraščių 

skaitė Vasario 16-osios gimnazijos lietuvių 

kalbos mokytoja Birutė Augustanavičiūtė. 

Šeštadienio rytą, po A. Šiugždinio pasveikinimo 

ir suvažiavimo prezidiumo 

rinkimų, laukė rimtas darbas. VLB metinę 

veiklą pristatė VLB pirmininkas: jis 

trumpai apžvelgė svarbiausius renginius ir 

projektus, supažindino su dabartine VLB 

valdyba ir jos rinkimų taisyklėmis, priminė 

apie Tarybos sprendimą pakelti nario 

mokestį ir apdrausti narius nelaimės atveju 

VLB reginiuose bei paskatino apylinkes 

teikti prašymus LR Užsienio lietuvių departamentui 

dėl projektų paramos. 

Lietuvos ambasadorius Vokietijoje Min- 

daugas Butkus savo kalboje apžvelgė aktualius 

Vokietijoje gyvenančių lietuvių skaičius: 

šiuo metu šalyje gyvena 24.000 oficialiai registruotų 

lietuvių, tačiau realus jų skaičius 

kur kas didesnis. Laukto tautiečių antplūdžio 

į Vokietiją šaliai 2011 m. gegužės 1-ąją 

atvėrus darbo rinką Rytų Europos šalims 

nebuvo. M. Butkus tematizavo įtemptą psicholognį 

užsienyje ir Lietuvoje gyvenančių 

lietuvių sankykį. Nepaisant pastarųjų gan 

neigiamo išvykusių tautiečių vertinimo, 

bent jau ekonomine prasme, emigrantai 

Lietuvai neša didžiulę naudą – vien banko 

pervedimu Lietuvą iš užsienio kasmet pasiekia 

per milijardas eurų. Šiuo metu Lietuvoje 

trūksta darbo jėgos, tačiau, Butkaus 

nuomone, jei visi išvykusieji lietuviai dabar 

gyventų Lietuvoje, šalis taip pat nebūtų 

pajėgi juos visus aprūpinti darbo vietomis. 

Toliau ambasadorius kalbėjo apie „Glo- 

Glo- 

balios Lietuvos“ strategiją, ją vertindamas 

kaip kiek per daug akademinio pobūdžio 

programą, tačiau drauge ir bandymą užmegzti 

ilgalaikį ryšį su emigrantais. 

Tolesnėje savo kalboje ambasadorius 

koncentravosi į Lietuvos užsienio politikos 

apžvalgą ir aktualijas – pasunkėjusius santykius 

su Lenkija, energetikos klausimus 

bei priklausomybę nuo Rusijos šioje srityje, 

Lietuvos orientavimąsi į Šiaurės šalis 

(NB8), Lietuvos vaidmenį ir pagalbą Baltarusijos 

kelyje į demokratiją bei pirmininkavimą 

ES 2013 m. 

Didelio susidomėjimo šiame suvažiavime 

sulaukė lituanistinio švietimo Vokietijoje 

situacija. Šia tema pirmiausia kalbėjo 

VLB švietimo komisijos narys Gintaras 

Ručys. Jis trumpai prisiminė rugsėjo mėnesį 

Hüttenfelde vykusį mokytojų seminarą, 

papasakojo, su kokiomis problemomis susiduriama 

skatinant ir vykdant lituanistinį 

ugdymą. Šiuo metu Vokietijoje veikia 11 

A. Šiugždinio pranešimas: Įdomu išgirsti, kiek nuveikta per vienerius metus 

lituanistinių mokyklėlių. Veikla jose pritaikyta 

konkrečios lietuvių apylinkės poreikiams, 

mokymo programos yra sudarytos 

pačių mokyklose dirbančių mokytojų, atsižvelgiant 

į mokyklėlės tikslus ir uždavinius, 

susirinkusių vaikų amžių, skaičių, pasiekimų 

lygį, užsiėmimų dažnumą. Pagirtina yra 

tai, kad po visą Vokietiją išsisklaidžiusių 

mokyklų pedagogai linkę noriai bendradarbiauti, 

dalintis patirtimi ir mokytis. 

G. Ručys pasiūlė VLB švietimo komisiją 

įtraukti į VLB statutą ir taip suteikti jai oficialų 

statusą; šiuo metu ruošiami lituanistinių 

šeštadieninių mokyklėlių įstatai. 

Temą tęsė Vasario 16-osios gimnazijos 

direktorė dr. Bronė Narkevičienė. 

Savo pranešime direktorė išsamiai pristatė 

vienintelę Vakarų Europoje lietuvišką 

gimnaziją, pasakojo apie joje vykdomus 

projektus, bendradarbiavimą su Lietuvos 

mokyklomis ir kitomis švietimo įstaigomis. 

Dr. B. Narkevičienė pabrėžė gimnazijos 

svarbą ir kvietė visus lietuvius prisidėti prie 

šios mokslo ir kultūros įstaigos išlaikymo. 

Lietuvių kultūros instituto vedėjas dr. 

Vincas Bartusevičius kalbėjo dokumentų 

ir archyvų išlaikymo tema ir pateikė VLB 

apylinkių archyvų tvarkymo santrauką. Vokietijos 

lietuvių bendruomenės archyvus 

kaupia, tvarko ir prižiūri Lietuvių kultūros 

VLB Informacijos | 4 - 2011 | gruodis 3 

Nuotrauka Marytės Dambriūnaitės-Šmitienės

Nuotrauka Dovilės Šermokaitės 

Pirmininkas dėkoja meninės suvažiavimo programos atlikėjams 

institutas Romuvos pilyje, Hüttenfelde. 

Jam siūloma perduoti visus svarbius ir saugotinus 

apylinkių dokumentus. 

Müncheno LB pirmininkas Alfredas 

Hermannas savo pranešime ieškojo naujų 

kelių ir galimybių sukurti naują, tvirtą pagrindą 

apylinkių klestėjimui ir pritraukti 

naujų narių. Kaip efektyvų pavyzdį pirmininkas 

pristatė Müncheno apylinkėje atliktą 

apklausą ir jos rezultatus, kurie tarnaus 

kaip vizija apylinkės veiklą ir projektus 

ateityje pritaikant prie jos narių poreikių ir 

interesų. 

Pasaulio Lietuvių Bendruomenę (PLB) 

pristatė jos pirmininkės pavaduotoja, valdybos 

narė Europos reikalams Dalia Henke. 

Ji pristatė Bendruomenės veiklą, projektus 

ir paragino susirinkusiuosius teikti paraiškas 

atstovauti VL bendruomenei XIV-ame 

PLB Seime, vyksiančiame 2012 m. rugpjūčio 

7–10 dienomis Vilniuje. Gyvenimo 

aprašymą ir motyvacinį laišką kiekvienas 

VLB narys gali siūsti iki š. m. gruodžio 31 d. 

VLB Tarybos pirmininkui Tomui Bartusevičiui 

VLB būstinės adresu. 

Vėliau vykusioje bendroje diskusijoje 

„Noriu žodžio“ suvažiavimo dalyviai aptarė 

jiems rūpimus konkrečius klausimus ir 

problemas: prisistatė atsikūrusi Štuttgarto 

LB apylinkė, dar kartą išanalizuotas nario 

mokesčio bei narių draudimo klausimas, 

diskutuota, kada oficialiai tampama VLB 

nariu, aptarta dabartinė VLB centrinės ir 

4 VLB Informacijos | 4 - 2011 | gruodis 

apylinkių banko sąskaitų sistema. Diskusijų 

metu žodį tarė Vokietijos lietuvių sielovada: 

evangelikų kunigai Valdas Jelis (Hagenas) 

ir Ričardas Baliulis (Hamburgas) bei katalikų 

kunigas Vidas Vaitiekūnas (Mühlheimas). 

Savo apžvalgoje jie iškėlė lietuvių 

kunigų trūkumo problemą bei pabrėžė, jog 

apylinkės turi galimybę kunigus kelioms 

dienoms pasikviesti tiesiai iš Lietuvos, šiuo 

klausimu kreiptis į kun. Vidą Vaitiekūną 

(Seelsorge@lietuviai-muelheim.de). 

Oficialią dienos programą baigė čia pat 

aukojamos Šv. Mišios, po kurių visi svečiai 

buvo kviečiami pasivaikščioti ir pasigrožėti 

įspūdingu vakariniu Dresdenu. Istorija bei 

įdomiais faktais apie miestą dalinosi Dres- 

deno lietuvių grupės iniciatorė Giedrė Gerikaitė. 

2012 metais VLB darbuotojų suvažiavimą 

nuspręsta rengti Lübecke. 

* * * 

Į Dresdeną atvykę lietuviai netrunka susirasti 

vienas kitą – čia prieš keletą metų 

susibūrusi neoficiali Dresdeno lietuvių grupė 

organizuoja susitikimus, kviečia drauge 

švęsti tradicines šventes. Idėjos steigti 

Dresdeno LB apylinkę jau seniai sklandė 

ore, tačiau vis trūkdavo tikslesnės teisinės 

informacijos, o galbūt ir pačių aktyvumo 

bei iniciatyvos. Todėl suvažiavime dalyvavę 

Dresdeno grupės atstovai buvo labai patenkinti 

renginio informatyvumu, naudingais 

pranešimais bei mielai savo patirtimi pasidalinusiais 

LB apylinkių darbuotojais. 

Šis suvažiavimas buvo didžiulė paskata, o 

galbūt ir pirmasis žingsnis steigiant Dresdeno 

lietuvių bendruomenę. „Tai buvo ne 

tik draugiškas VLB darbuotojų susitikimas 

ir visiems naudingas seminaras“, – kalbėjo 

G. Gerikaitė. „Mums tai – puiki proga pasisemti 

žinių ir pasimokyti iš kitų patirties 

prieš kuriant savo apylinkę.“ 

Dresdeniečiai G. Gerikaitės iniciatyva 

jau kitą savaitę po suvažiavimo susirinko 

aptarti renginio rezultatų. Nuspręsta artimiausiu 

metu organizuoti darbinį susitikimą, 

kuriame bus diskutuojamos Dresdeno 

LB apylinkės steigimo galimybės. 

Salomėja Blažytė / VLBinfo 

VLB darbuotojų susitikime dalyvavę Dresdeno lietuviai su savo atžalomis 

Mielas VLB nary, 

Dėkojame, kad remi savo Bendruomenę ir pranešame, jog nuo 2012 m. sausio 1 dienos 

metinis nario moketis bus 24 € (studentams 12 €). 

Būdamas Bendruomenės nariu, nuo šiol esi automatiškai apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų 

VLB ir jos apylinkių organizuojamuose renginiuose. 

Mokestį maloniai prašome pervesti į apylinkės, kuriai priklausai, banko sąskaitą. 

Tavo 

VLB Valdyba 

Nuotrauka Giedrės Gerikaitės

Tarptautinėje konferencijoje Hüttenfelde – 

diasporos funkcijos kelyje „Demokratijos link“ 

Konferencijos dalyviai – aktyvūs posovietinių valstybių diasporos atstovai 

Rugsėjo 20–22 dienomis Rennhofo 

pilyje vyko tarptautinė konferencija 

„Demokratijos link: efektyvi diasporos 

pagalba“ („Going democratic: effective 

support by the diaspora“) – sutrumpintai 

„Democracy and Diaspora“ – bendrai diskusijai 

bei patirties sklaidai subūrusi Lietuvos, 

Baltarusijos, Moldovos ir Ukrainos 

diasporų Vakarų Europoje lyderius ir 

intelektualus. 

Reaguojant į Vidurio Rytų Europos 

regiono politinius įvykius ir tendencijas, 

pirmuoju tokio pobūdžio renginiu buvo 

siekiama įtraukti minėtų posovietinių valstybių 

diasporas į visuomeninį gyvenimą, pilietinės 

visuomenės kūrimą ir demokratinių 

vertybių sklaidą savo kilmės šalyse, šioms 

diasporoms perduodant lietuvių bendruomenių 

Vakarų Europoje patirtį. Konferenciją 

organizavo Europos lietuvių kultūros 

centras Vokietijoje (ELKC) bei Vytauto 

Didžiojo universitetas (VDU). Projektą 

rėmė LR Užsienio reikalų ministerijos 

Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos 

demokratijai programa. 

Konferencijoje dalyvavo lietuvių, baltarusių, 

moldovų bei ukrainiečių bendruomenių 

ir organizacijų lyderiai iš Jungtinės 

Karalystės, Airijos, Prancūzijos, Estijos bei 

Vokietijos. Paskaitų, kūrybinių dirbtuvių 

bei apvalaus stalo diskusijų metu jie įgyjo 

žinių apie demokratiją ir jos sėkmingo 

veikimo mechanizmus, susipažino su kitų 

organizacijų taikomomis veiklos vykdymo 

bei plėtros galimybėmis, pasidalino istorine 

patirtimi bei aptarė konkrečias veiklas, kuriomis 

galima prisidėti prie demokratinių 

procesų pažangos bei pilietinių iniciatyvų 

kūrimo savo kilmės šalyse. 

Konferenciją antradienio vakarą oficialiai 

atidarė bei susirinkusiuosius pasveikino 

Europos lietuvių kultūros centro direktorius 

Rimas Čuplinskas. Įvadinę paskaitą 

tema „Bežemių Tėvynės ilgesys. Egzilinės 

patirtys“ („Native realm of the homeless. 

Experiences in exile“) skaitė Kaune veikiančio 

Lietuvių išeivijos instituto direktorius 

prof. Egidijus Aleksandravičius. 

Trečiadienį konferencijos programą paskaita 

„Kaip lietuviškasis liberalizmas gali 

padėti pavergtoms Rytų Europos tautoms“ 

(„How Lithuanian liberalism can help 

the oppressed and lost peoples of Eastern 

Europe“) pradėjo JAV lietuvių ir Lietuvos 

žurnalistas, VDU Išeivijos studijų centro 

darbuotojas Mykolas Drunga. Baltarusijos 

diasporą Europoje ir jos veiklą konferencijos 

dalyviams pristatė Estijoje gyvenantis 

organizacijos „Naujasis Baltarusijos kelias“ 

(„New Way for Belarus“) įkūrėjas ir vadovas, 

diasporos aktyvistas Pavel Marozau. 

Apie Moldovos situaciją, emigraciją ir jos 

funkciją prisidedant prie šalies demokratinimo 

procesų kalbėjo Prancūzijoje gyvenantis 

mokslininkas, aktyvus Prancūzijos 

moldovų bendruomenės narys dr. Dorin 

Dusciac. Ukrainos diasporos veiklą Didžiojoje 

Britanijoje pristatė Ukrainiečių instituto 

Londone direktorius Andy Hunder. 

Lietuva, Baltarusija, Ukraina ir Moldova 

– pokomunistinės Europos šalys, jungiamos 

bendro siekio įvesti arba skatinti 

demokratiją, tačiau šiame procese pasiekusios 

labai skirtingus etapus. Nors Moldova 

ir Ukraina nepriklausomybę atgavo kaip ir 

Lietuva 1991 metais, tačiau šiame procese 

mažiau pažengusios ir vis dar purtomos 

įvairių politinių krizių. Baltarusija suspausta 

diktatūros gniaužtų ir tiek politiškai, tiek 

ekonomiškai stipriai atsilieka nuo kitų Europos 

šalių. „Nors kiekviena konferencijoje 

atstovaujamų šalių yra skirtingame bendro 

tikslo siekio etape, jų diasporos istorija ir 

patirtys visgi labai panašios. Atradę tiek 

daug paralelių, diasporos atstovai gali lengviau 

pasidalinti patirtimi, kitų patarimus 

efektyviau pritaikyti savo veikloje“ rytinės 

sesijos rezultatus komentavo ELKC direktorius 

Rimas Čuplinskas. 

Trečiadienio popietė buvo skirta „gyvam“ 

jaunimo dialogui ir praktinėms užduotims, 

kurios turėtų tiesioginį poveikį perspektyviai 

diasporos bendruomenių ir organizacijų 

veiklai. Kūrybinę dirbtuvę, apžvelgiančią 

demokratijos teoriją ir identifikuojančią 

netikėtus jos trūkumus organizavo Europos 

humanitarinio universiteto Vilniuje 

prorektorius, politologas dr. Darius Udrys. 

Apie korupcijos paplitimą posovietinėse 

valstybėse bei jos žalą demokratinimo procesams 

kalbėjo „Transparency International“ 

Lietuvos skyriaus direktorius Sergėjus 

Muravjovas. 

Skaidrios ir kokybiškos žiniasklaidos 

svarbą siekiant kurti demokratiniais pagrindais 

grįstą valstybę pristatė VDU Viešosios 

komunikacijos katedros profesorė 

Auksė Balčytienė. Paskaitų bei kūrybinių 

dirbtuvių metu vyko aktyvios diskusijos, 

dalyviai vieni kitus supažindino su sėkmingomis 

patirtimis, pasidalino praktiniais 

pasiūlymais bei priėjo bendros išvados, jog 

tokie patirčių mainai pagilina kiekvienos 

šalies diasporos žinias, praplečia veiklos 

galimybes ir yra labai reikalingi. VDU Pasaulio 

lietuvių akademijos koordinatorė 

Vida Bagdonavičienė nagrinėjo diasporų 

ir tėvynės šalių bendrų veiksmų galimybes, 

interesų bendrumus ir skirtumus. 

Šiuo metu Vakarų Europos valstybėse 

jau gyvena ir į jas kasmet dėl skirtingų 

priežasčių iš posovietinių šalių išvyksta 

didelis skaičius aktyvių žmonių. Jie kuria 

savo bendruomenes ir organizacijas, tačiau 

ne visi turi pakankamai patirties ir įgūdžių, 

kad veiksmingai pajėgtų išlaikyti aktyvius 

ryšius su savo tėvyne, prisidėti joje kuriant 

demokratines permainas, perduoti savo gebėjimus 

ir patirtis, įgytus vakaruose. 

„Visos šios šalys susiduria su didžiule 

masine emigracija ir kuria strategijas emi- 

VLB Informacijos | 4 - 2011 | gruodis 5

grantus įjungti į šalių gyvenimą. Manau, jog šalių ateitis didele 

dalimi priklausys būtent nuo jų veiklos ir kontakto su savo tėvyne. 

Džiaugiuosi, jog pavyko šiems aktyvistams sukurti unikalią platformą 

bendrai diskusijai bei patirties sklaidai, jog galime ugdyti 

aktyvius, kompetentingus ir operatyviai veikiančius atskirų šalių 

diasporų lyderius, kurie užsienyje artikuliuotų savo 

tėvynės interesus, vykdytų nacionalinį lobizmą, atstovautų 

šalies interesams užsienio žiniasklaidoje, keltų 

šalies įvaizdį, padėtų jai integruotis į Europą“ projekto 

svarbą vertino R. Čuplinskas. 

Lietuvos diaspora Vakarų Europoje ilgus metus 

buvo ir yra itin aktyvi ir turi ilgametę bendradarbiavimo 

su tėvyne įvairiose srityse patirtį. Rennhofo 

pilis šio projekto vykdymui pasirinkta neatsitiktinai. 

Ši aplinka šalims-partnerėms suteikė galimybę gyvai 

susipažinti su ilgus metus sėkmingai vykdomomis 

veiklomis bei pasisemti patirties. 

Romuvos sodyba su Rennhofo pilimi, Vasario 

16-osios gimnazija, Europos lietuvių kultūros centru, 

Lietuvių kultūros institutu bei Vokietijos lietuvių 

bendruomenės ir Vokietijos lietuvių jaunimo sąjungos 

būstinėmis yra faktinis ir simbolinis lietuvių židinys 

Vakarų Europoje. Vokietijos lietuvių bendruomenė 

– viena seniausių, stipriausių ir vieningiausių 

lietuvių bendruomenių Europoje. 

Lietuvos okupacijos metais Rennhofo pilis buvo 

tapusi neoficialia Lietuvos ambasada laisvame pasaulyje, 

čia buvo vykdoma aktyvi politinė ir švietėjiška veikla, kovojama 

už Lietuvos laivę; Lietuvai atgavus neprikausomybę, čia veikiančios 

organizacijos rūpinasi Lietuvos įvaizdžio kūrimu, šalies meno ir 

kultūros sklaida, tarptautinių projektų inicijavimu ir dvišalių santykių 

gerinimu, taip toliau sėkmingai prisidėdamos prie Lietuvos 

31-asis mokslinis 

lietuvių kultūros instituto suvažiavimas 

1981 m. Vokietijoje 

įkurtas Lietuvių kultūros 

institutas (LKI) 2011 m. 

spalio 7–9 d. Hüttenfelde 

surengė 31-ąjį suvažiavimą-mokslinękonferenciją. 

Suvažiavimas rengtas 

bendradarbiaujant su 

Vokietijos ir Lietuvos 

forumu ir Lietuvos ambasada 

Vokietijoje, renginį rėmė Vokietijos 

lietuvių bendruomenė ir Vasario 16-osios 

gimnazija. Suvažiavime gausiai dalyvavo 

ir Lietuvos vokiečių draugijos nariai, kurie 

šiais metais mini 70 metų repatriacijos sukaktį. 

Konferencijos pranešimai tematiškai pasiskirstė 

į dvi grupes: 1941 ir 1991 metų 

įvykius. Nagrinėjant šias temas siekta pažvelgti 

į prieš 70 metų vykusią Lietuvos vokiečių 

repatriaciją, prasidėjusį Vokietijos ir 

Sovietų Sąjungos karą ir į kai kuriuos Lietuvos 

istorijos raidos aspektus, praėjus 20- 


čiai metų nuo bene visuotinio tarptautinio 

Lietuvos valstybės pripažinimo (Vokietija 

ir Lietuva diplomatinius santykius atkūrė 

1991 m. rugpjūčio 27 d.). 

Suvažiavimą trumpu LKI ir suvažiavimo 

temų pristatymu pradėjo LKI vedėjas 

dr. Vincas Bartusevičius, LR ambasadorius 

Berlyne Mindaugas Butkus, Vokietijos ir 

Lietuvos forumo pirmininkas Joachimas 

Tauberis ir Lietuvos vokiečių draugijos pirmininkas 

Hardy Mett. Svečių tarpe buvo 

galima išvysti kunigaikštį Inigo von Urach, 

buvusį Vokietijos ambasadorių Lietuvoje, 

dabartinį Vokiečių ir Lietuvių draugijos 

pirmininką dr. Ulrich Rosengarten, Lietuvos 

garbės konsulą Achim Naumann, 

Hesseno krašto politinio švietimo centro 

vicedirektorių Achim Güssgen, Vokietijos 

LB pirmininką Antaną Šiugždinį, Vasario 

16-osios gimnazijos direktorę dr. Bronę 

Narkevičienę, Gimnazijos kuratorijos pirmininką 

ir Europos lietuvių kultūros centro 

direktorių Rimą Čuplinską ir kt. 

demokratijos stiprinimo ir tarptautinio tarpusavio supratimo. 

Projekto organizatoriai gruodžio mėnesį išleis konferenciją lydinčią 

mokslinę publikaciją anglų kalba bei, įvertinę tokio pobūdžio 

forumo svarbą, panašius suvažiavimus rengs kasmet ir į juos 

įtrauks kuo daugiau įvairių šalių diasporos atstovų. Ilgainiui tiki- 

Kaip mes Vakarų Europoje galime prisidėti prie savo šalių demokratinimo proceso? 

masi renginių dalyvius suburti į Vidurio Rytų Europos šalių diasporų 

atstovų tinklą Vakarų Europoje, kuris taptų analitine migracinių 

procesų tyrimų kalve ir galėtų generuoti plačias regionui skirtas 

iniciatyvas, padedančias skleisti demokratines idėjas, akademinius 

mainus bei gerąją patirtį. 

ELKC 

Pirmąjį pranešimą „Operacija ‚Barbarossa‘: 

pamąstymai Vokietijos Sovietų Sąjungos 

užpuolimo 1941 m. birželio 21 d. 

tema“ skaitė Nord-Ost instituto Lüneburge 

direktorius Joachim Tauber. Pranešėjas 

mėgino atsakyti į keturis klausimus: 

1. Kokie buvo vokiečių motyvai pradėti 

karą su sovietais? 2. Kaip buvo suplanuota 

karo eiga? 3. Kokia buvo Sovietų Sąjungos 

politika? 4. Kokią reikšmę karas su sovietais 

turėjo Antrojo pasaulinio karo raidai? Hitleris 

karą su Sovietų Sąjunga suprato kaip 

ideologinį karą (karą prieš bolševizmą kaip 

kraštutinį pasaulinio žydų sąmokslo pavidalą), 

juo jis taip pat norėjo pakeisti amžiną 

germanų veržimąsi į Europos Vakarus 

ir Pietus iškovojant naujos erdvės vokiečių 

buveinei Rytuose, o susiklosčiusi karinė 

padėtis strategiškai tik labai trumpoje laiko 

atkarpoje leido tikėtis greitu sovietų 

sutriuškinimu sėkmingai atsilaikyti prieš 

besiformuojančią angloamerikiečių jūros 

galybę. 

Nuotrauka Rimo Čuplinsko

Pats karo žygio planavimas įdomus tuo, 

kad dėl įvairių priežasčių buvo atliktas 

neprofesionaliai, toli gražu neprilygo vokiečių 

generalinio štabo sugebėjimams ir 

galimybėms. Jame nuo pat pradžių buvo 

numatytas beatodairiškas priešo sunaikinimas; 

jis turėjo nusikalstamų elementų, 

neatsižvelgiančių į užimtų kraštų teritorijos 

gyventojus, karinius ar civilinius objektus. 

Patvirtinti vis dar diskutuojamą teiginį, 

neva Sovietų Sąjunga buvo pasirengusi 

pulti Vokietiją ir ši sovietams tik užbėgo 

už akių, prelegento nuomone, šiuo metu 

trūksta svarių argumentų. Tolesnė nesėkminga 

karo prieš sovietus raida vokiečius 

galiausiai privedė prie žinomų padarinių: 

Europos karas virto pasauliniu karu, sužlugo 

vokiečių galybė, prasidėjo šaltasis karas. 

Dr. Harry Stossun kalbėjo apie 1941 m. 

vykusią Lietuvos vokiečių repatriaciją, kurios 

pagrindinis tikslas buvo išgelbėti vokiečių 

kilmės asmenis nuo sovietų valdžios. 

Vokiečiai Lietuvoje niekuomet, išskyrus 

viduramžiais, nevaidino vadovaujančio 

vaidmens. Dauguma jų buvo ūkininkai ir 

amatininkai, atsidūrę Lietuvoje XVIII ir 

XIX a. Būdami evangelikais-liuteronais, 

jie įstengė išlaikyti savo tapatybę. Religinis 

priklausomumas galiausiai ir buvo vienintelis 

vokiečių tautybės požymis, suteikęs 

jiems teisę repatrijuoti – nors kai kur buvo 

reikalaujama ir kitokių įrodymų. Be pripažintų 

vokiečiais asmenų, su jais galėjo 

išvykti ir šeimos nariai bei kiti kartu gyvenantys 

asmenys. Pranešėjas aptarė repatriacijos 

aplinkybes ir jos padarinius ne tik 

Lietuvos vokiečiams, bet ir Lietuvos piliečiams. 

Pranešimo pabaigoje jis priėjo išvados, 

jog, likus Lietuvoje, šiai grupei nebūtų 

buvę lemta išlikti ir išsaugoti savo kultūros 

paveldo, kaip byloja ir Rusijos vokiečių likimas. 

Lietuvos ambasadorius Vokietijoje Mindaugas 

Butkus kalbėjo tema „Lietuvos ir 

Vokietijos santykiai per pastaruosius 20 

metų: patirtys ir iššūkiai“. Apžvelgdamas 

Lietuvos ir Vokietijos santykių raidą, ambasadorius 

pastebėjo, jog jų ryšiai per ilgą 

abiejų šalių istoriją dar niekada nebuvo tokie 

geri ir tiek daug žadantys, kaip pastaraisiais 

metais. Jis pabrėžė vokiečių paramą 

Lietuvai atkuriant nepriklausomybę ir vėlesnį 

baltiečių interesų rėmimą. Nors pradinė 

parama kiek sumažėjo, uždavinys plėtoti 

užmegztus santykius ir ekonominius ryšius 

išlieka ir ateityje. 

Vilniaus universiteto ekonomikos katedros 

dėstytoja dr. Regina Paliulytė kalbėjo 

apie vokiečių ekonomikos teoretiko Friedricho 

Listo (1789–1846) idėjas Lietuvos 

ekonomikos politikos kontekste. Šio 

mokslininko teorijos apie valstybės socialinę 

politiką buvo populiarios Lietuvai at- 

sikūrus po Pirmojo pasaulinio karo. Pranešėjos 

nuomone, pereinamojoje fazėje iš 

socialistinio komandinio ūkio į socialinės 

rinkos ekonomiką Listo hipotezės vėl tapo 

aktualios ir vertos svarstymų, kokiu mastu 

jas būtų galima pritaikyti šiandien. Anot 

Listo, ekonomika plėtojasi veikiama ne 

tik bend rų ekonomikos dėsnių, bet didele 

dalimi ir socialinių, visuomeninių veiksnių, 

kaip dirbančiųjų motyvacija ir darbo faktoriaus 

lygiavertiškumas kapitalui. Tuo tarpu, 

paskatų gamybos veiksnių balansui ir socialiniam 

teisingumui Lietuvos vyriausybės 

politikoje nėra. Laukinis kapitalizmas 

Lietuvoje po nepriklausomybės atkūrimo 

buvo gana sėk mingas, tačiau, užklupus krizei, 

ūkis tarsi lavina rieda žemyn. Žmonės, 

nerimaujantys dėl ateities, kaip vieną iš galimybių 

mato emigraciją. 

Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvių 

literatūros katedros doktorantas Dainius 

Sobeckis kalbėjo tema „Lietuvių diasporos 

spaudos tendencijos“. Pranešime pažvelgta 

į tokių lietuvių diasporos kultūros ir literatūros 

leidinių kaip „Metmenys“ ir „Akiračiai“ 

tendencijas iki nepriklausomybės ir jų 

transformacijas po nepriklausomybės atgavimo. 

Išsamiau buvo gilinamasi į kultūros 

žurnalo „Aidai“ raidą. Ji analizuojama nuo 

pokario laikų, kuomet žurnalas buvo pradėtas 

leisti Vokietijoje (1944 m.), perkeltas 

į JAV (1949 m.), o nuo 1992 m. jo leidyba 

perkelta į Lietuvą sujungiant su žurnalu 

„Naujasis židinys“. Visų aptartų žurnalų 

likimas panašus: jie išeivijoje, Lietuvai atkūrus 

nepriklausomybę, neišsilaikė. 

Konferencijoje Vasario 16-osios gimnazijos 

direktorė dr. Bronė Narkevičienė, 

lietuvių kalbos mokytoja Birutė Augustanavičiūtė 

ir Kuratorijos pirmininkas Rimas 

Čuplinskas paruošė ir skaitė pranešimą 

tema „Vasario 16-osios gimnazijos indėlis į 

Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą“. Pirmojoje 

pranešimo dalyje buvo glaustai aptarta 

Vasario 16-osios gimnazijos steigimo 

istorija; antrojoje – Gimnazijos bendruomenės 

žingsniai Lietuvos išlaisvinimo link; 

trečiojoje – Sąjūdžio aušra. 

Apibendrindami pranešimo autoriai 

teigė, jog aktyvūs pasaulio lietuviai ir Vokietijos 

Krašto Valdybos nariai įkurdami 

Vasario 16-osios gimnaziją padėjo kertinį 

akmenį Lietuvos išlaisvinimo darbams iš 

Vakarų Europos organizuoti; analizuojant 

įvairius informacijos šaltinius stebino 

31-ojo LKI suvažiavimo-mokslinės konferencijos dalyviai 

gimnazistų ir jaunimo sąmoningumas. Juk 

daugelis iš jų apie Lietuvą buvo girdėję tik 

iš savo tėvų arba senelių pasakojimų. Toks 

jaunuolių pasiryžimas ir užsidegimas įrodė, 

kokį svarbų darbą lietuvybės išsaugojimui 

atliko iš savo namų priversti išvykti lietuviai; 

Vasario 16-osios gimnazijos indėlis į 

Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą akivaizdus: 

Pasaulio lietuvių bendruomenė, 

Vokietijos lietuvių bendruomenė, Gimnazija, 

aktyvūs Lietuvos visuomenės veikėjai 

ir politikai dirbo kartu. Nors nedaug kas 

pasaulyje tikėjo, kad pavyks sugriauti Sovietų 

Sąjungą, Rennhofo sodyba, tam tikra 

prasme, buvo moralinė ir finansinė išsivadavimo 

kovų donorė. 

Tradicinį šeštadienio vakaro klasikinės 

muzikos koncertą įspūdingai atliko jaunų, 

bet muzikiniame pasaulyje spėjusių sublizgėti 

muzikų trejetas „Trio Armonas“ 

iš Griesheimo: Alina Armonas-Tambrea 

(smuikas), Edvardas Armonas (violončelė) 

ir Gabrielė Gylytė-Hein (fortepijonas). Po 

koncerto ambasadorius Mindaugas Butkus 

kvietė į priėmimą ir bendrą vakaronę. Suvažiavime 

dalyvavo apie 100 dalyvių. LKI 

VLB Informacijos | 4 - 2011 | gruodis 7 

Nuotrauka Vinco Bartusevičiaus

Mūsų apylinkėse 

Berlyno lB apylinkė | www.Berlynas.info 

Neįtikėtinai šiltas ir jaukus ruduo ne tik gamtoje, bet 

ir Berlyno lietuvių bendruomenės apylinkėje. Krepšinis, 

muzika, parodos, kitos įdomybės ir, žiū, „Informacijos“ jau 

skrieja į BLB pašto dėžutes. Bet apie viską nuo pradžių. 

Dar nespėjus išgaruoti vasarai, rugsėjį, Vokietijos sostinė, kartu 

su viso pasaulio lietuviais, karščiavo geltonai žaliai raudonomis 

nuotaikomis ir kiek įmanydama palaikė Lietuvos rinktinę Europos 

krepšinio čempionate. Nurimus aistroms ir emocijoms bei atlėgus 

oranžinio kamuolio nuoskaudoms, berlyniečiai turėjo galimybę pasimėgauti 

vietinės folkloro grupės „Saulalė“ (Raminta Kurklietytė 

ir Monika Verbalytė) atliekamomis autentiškomis lietuvių liaudies 

dainomis bei Adelės ir Vytauto ruoštais lietuviškais patiekalais. 

Lapkričio 4–6 d. visa Vokietijos lietuvių bendruomenė (VLB) 

susitiko Dresdene metiniame suvažiavime. Jame taip pat dalyvavo 

ir BLB valdybos narės Irena Sasnauskienė (pirmininkė) ir Dovilė 

Šermokas (sekretorė). Buvo galimybė ne tik susipažinti su kitų 

miestų VLB apylinkių atstovais, bet ir kartu kelti visiems aktualias 

problemas bei ieškoti tinkamų jų sprendimo būdų (plačiau apie 

VLB suvažiavimą 3 psl.). 

Šį rudenį Berlyno lietuvių bendruomenei savo veiklą pristatė ir 

Irma Dilba-Burnautzki. Buvusi Vasario 16-osios gimnazijos mokinė 

jau 29-erius metus dirba psichoterapeute, analizuoja žmonių 

santykius ir, remdamasi šia patirtim, yra išleidusi knygą „Lust und 

Schuldgefühle“ („Malonumas ir kaltės jausmas“). Didžiausią dėmesį 

Irma skiria partnerystei, santykiams su šeima, vaikais, draugais 

ir gerų emocijų svarbai. 

BLB taip pat aplankė Lietuvos ambasadoje surengtą parodą 

„Žydų praeities pasaulis – šiandienos viltis!“. Tai prieš Antrąjį 

pasaulinį karą Lietuvoje gyvenusių žydų asmeninės istorijos bei 

nuotraukos. Parodą ruošė šiais metais Europos saugumo ir bendradarbiavimo 

organizacijai (ESBO) pirmininkaujanti Lietuva ir 

Vienoje įsikūrusi nevyriausybinė organizacija „Centropa“. 

Ruduo sostinėje ne tik jaukiai smagus, bet turi ką pasiūlyti ir 

istorija bei politika besidomintiems berlyniečiams – lapkričio 28 d. 

Europos Akademijoje surengti debatai „Istorijos politika Lietuvo- 


Bobų vasara Berlyne 

je“. Tai diskusija apie Lietuvą, susiformavusią tarp dviejų diktatūrų, 

bei XX amžiaus istorijos įtaką šiandieninei Lietuvos vidaus ir užsienio 

politikai. 

Lietuvišką kultūrą mielai įsileidžiantis teatras „Panda“ kartu 

su BLB aktyvistais surengė spontanišką populiariausių lietuviškų 

dainų vakarą su žaidimais bei prizais. Tą vakarą skambėjo „Senieji 

Vilniaus stogai“, „Medžiai be lapų“, „Dalia dalužė“ ir daug kitų 

gerai žinomų „šlagerių“. Dainas su gitara atliko dar kojų Berlyne 

nespėjęs apšilti nuostabaus balso savininkas Andrius, o jam pritarė 

„Saulalės“, kurios gretas jis pats neseniai papildė, narės Monika ir 

Raminta. 

BLB, kaip ir kitų miestų apylinkės, paruošė ateinančių metų 

veiklos projektą užsienio reikalų ministerijai. Sporto klubas, kaip 

visuomet, penktadieniais rinkosi žaisti krepšinį, o likus daugiau 

nei mėnesiui iki Kalėdų, savo rankdarbius pirmose sostinės žiemos 

švenčių mugėse pristatė Almyra Weigel ir Giedrė Bartelt. Prasidėjus 

adventui BLB mintys sukasi apie Kalėdas – jaukių, ramių ir 

malonių žiemos švenčių! 

Dovilė Šermokaitė 

Ei, tai vija, pinavija, mokiniais Berlyne lyja... 

Vėlinių proga su mokytoja iš Lietuvos vaikai gamino liktorėlius 

Muzikinis vakaras su Andriumi ir grupe „Saulalė“ 

Berlyno lietuvių mokyklėlė Vėlinių proga šiemet sulaukė svečių 

– „tikra“ mokytoja iš Lietuvos, Kauno Senamiesčio pagrindinės 

mokyklos mokytoja metodininkė, rankdarbių būrelio vadovė 

Virginija Januškienė parodė, kaip daromi vadinamieji liktorėliai. 

Buvo papasakota apie Vėlinių prasmę bei papročius, prisiminta, ką 

lietuviai tą dieną veikia kapinėse, kaip mini ir pagerbia Anapilin 

išėjusius artimuosius. Net ir mažiausieji liežuvį prikandę badė įvairiausių 

formų skylutes spalvotų liktorėlių sienelėse: kas kryželį, kas 

žvakutę, kas širdelę. Baigus darbą, švytintys įvairiaspalviai žibintai 

vos betilpo ant stalo, ant kurio simboliškai buvo padėtos ir kelių 

mirusių artimųjų nuotraukos. 

Na, o kadangi artėjant Adventui ne tik artimieji prisimenami, 

bet ir mintys apie Kalėdų linksmybes galvoje jau ima suktis, Berlyno 

lietuviukai joms pradėjo ruoštis iš anksto. Šiemet rengiamas 

spektaklis „Grybų karas“ – puikus sprendimas vis gausėjančiam 

mokyklėlės būriui. Klasikiniame Justino Marcinkevičiaus kūriny- 

Nuotrauka Dovilės Šermokaitės

je kiekvienam teks kokio grybuko ar žvėrelio vaidmuo. Kiekvieną 

šeštadienį vaikai stropiai repetuoja, mokosi eiles, o mamytės siuva 

kostiumus. 

Pirmajam mokslo metų pusmečiui besibaigiant, Berlyno lietuviukai 

gali susumuoti rezultatus. Mažiausieji, ikimokyklinukai, 

šiemet su žaidimais, skaičiuotėmis ir Ramutės Skučaitės eilėmis 

Brėmeno lB apylinkė | www.Bremenas.de 

Brėmene pasibaigė M. K. Čiurlionio 100-osioms mirties 

bei Č. Milošo 100-osioms gimimo metinėms skirti renginiai 

Spalio 4 d. 

Brėmene įvyko 

parodos „Kunst- 

MachtOstEuropa“ atidarymas, kurio metu 

Brėmeno Rytų Europos tyrimo centras kartu 

su Brėmeno universitetu, draugija „Infobalt“, 

Giunterio Grasso fondu bei Brėmeno 

lietuvių bendruomene pristatė renginių ciklą 

„KunstMachtOstEuropa. Du lenkiškailietuviški 

menininkų likimai XX amžiuje: 

Česlovas Milošas (1911–2004) ir Mikalojus 

Konstantinas Čiurlionis (1875–1911)“. 

Šių renginių metu istoriniame Brėmeno 

miesto pastate Stadtwaage buvo ne tik pagerbta 

abiejų menininkų pasaulinė reikšmė 

literatūrai ir muzikai, bet ir tematizuojamas 

jų vaidmuo socialistiniu laikotarpiu. Tuo 

pačiu buvo pagerbtos ir jų mintys, žodžiai 

ir darbai, vienijantys lietuvių ir lenkų tautas 

pilietiškumu bei prisidedantys prie šių valstybių 

tarpusavio supratimo. 

Parodos atidarymo metu parodos autorius 

dr. Rüdiger Ritter nuoširdžiai pasveikino 

visus gausiai susirinkusius ne tik vokiečių, 

bet ir lietuvių bei lenkų kalbomis. 

Šiuo būdu jis ypač norėjo išreikšti pagarbą 

ir solidarumą abiems tautoms, tuo pačiu 

demonstruodamas ir jų skirtumus. „Aušros 

vartai Vilniuje yra vienas iš simbolių, neabejotinai 

liudijančių bendrą Lietuvos bei 

Lenkijos valstybių istorinę patirtį, kurios 

negalima pamiršti,“ – sakė dr. R. Ritter ir 

pabrėžė abiejų menininkų - M. K. Čiurlionio 

bei Č. Milošo - svarbą bendriems Lietuvos 

bei Lenkijos santykiams. 

Renginių ciklo bei parodos pavadinimas 

„KunstMachtOstEuropa“ nėra išgalvotas 

beprasmių žodžių derinys. Jame slypi, pirma, 

sakinys „Menas kuria Rytų Europą“, 

ir antra, keturi žodžiai „Menas Galia Rytų 

Kultūros atašė Gabrielė Žaidytė, Brėmeno LB apylinkės pirmininkės pavaduotoja 

Inga Žiūkienė ir parodos autorius Rüdiger Ritter parodos atidarymo metu. 

Europa“, kurie akcentuoja menininkų vaidmenį 

socialistiniu laikotarpiu. Kalbėdamas 

apie šį faktą dr. R. Ritter rodė Čiurlionio 

paveikslą „Raitelis“ („Vytis“) ir lygino menininką 

su Trojos arkliu, nes jis sovietinio 

režimo metu sugebėjo savo paveiksluose 

pateikti, išsaugoti lietuvybės simbolius ir 

tokiu būdu juos slaptai gabenti į Lietuvą. 

Parodos atidaryme dalyvavusi Lietuvos 

Respublikos kultūros atašė Vokietijoje 

dr. Gabrielė Žaidytė citavo 2000 metais 

Lietuvoje apsilankiusį Č. Milošą, kuris 

sakė, kad taip dažnai yra keliamas klausimas, 

kokios mes esame tautybės: lenkai ar 

lietuviai, žydai ar vokiečiai, tačiau pamirštama 

svarbiausia – kad visų pirma esame 

mokosi skaičiukų programos. Mokyklinukus lietuvių kalbos plonybių 

ir toliau moko mokytoja Jurgita, gamtos paslaptis vaikams 

atskleidžia gamtininkė Rūta. Na, o nepailstanti Nacevičių šeima iš 

atostogų Lietuvoje kaip visada parvežė naujų žaidimų ir dainelių 

bei... molio. Kokie gi tradiciniai lipdiniai be jo! 

Tai tiek šį kartą naujienų iš mažųjų Berlyno lietuvių gyvenimo! 

Vida Kaluza 

žmonės. 

Spalio 9 d. Brėmeno LB apylinkės pirmininkė 

Jolita Rolf pasveikino visus gausiai 

susirinkusius į Mikalojaus Konstantino 

Čiurlionio kūrybos koncertą-pokalbį, padėkojo 

pagrindiniams renginių ciklo organizatoriams 

bei rėmėjams. M. K. Čiurlionio 

kūrinius atliko kompozitoriaus proanūkis, 

pianistas Rokas Zubovas, kuris į Brėmeną 

buvo pakviestas ne atsitiktinai. 

Žymus Brėmeno pianistas Nicolaus Lahusen 

prieš šešerius metus labai gera akustika 

pasižyminčioje Radio Bremen studijoje 

pirmasis įrašė M. K. Čiurlionio kūrinius 

fortepijonui ir tuo prisidėjo prie Čiurlionio 

muzikos sklaidos Europoje. Šiam pianistui 

netikėtai mirus, jo užmojai liko neįgyvendinti. 

N. Lahuseno siekius įrašyti visą kompozitoriaus 

kūrybą tęsia R. Zubovas. 

Neišdildomą įspūdį paliko temperamentingas 

choro iš Hamburgo „Balticoro” pasirodymas. 

Choristai iš Lietuvos, Latvijos, 

Estijos bei Vokietijos, vadovaujami dirigento 

Gints Racenio, atliko M. K. Čiurlionio 

chorui harmonizuotas lietuvių liaudies 

dainas. 

Paskaitoje „Lenkų ir žydų anklavas 

Lietuvos teritorijoje: Vilnius kultūriniame-istoriniame 

Česlovo Milošo ir Tomo 

Veclovos dialoge“ lapkričio 8 d. prof. dr. 

Wolfgang Schlott išsamiai pristatė Vilnių 

iš dviejų skirtingų, bet tuo pačiu ir panašaus 

likimo asmenybių perspektyvų. Po paskaitos 

užsimezgusi diskusija persikėlė į parodos 

salę. Čia savo mintimis dalinosi Brėmeno 

universiteto dėstytojai bei studentai, 

lietuviai bei lenkai ir tie, kurie su šia tema 

susidūrė pirma kartą. 

Politinė ir ekonominė kasdienybė dažnai 

užgožia amžiais tautas jungusius dalykus. 

Tokio masto kaip M. K. Čiurlionis bei 

Č. Milošas asmenybių mintys, žodžiai ir 

darbai yra svarbūs tiek Lietuvos, tiek Lenkijos 

žmonėms, tebejaučiantiems istorinį 

bendrumą ir tebenorintiems skatinti geresnį 

valstybių tarpusavio supratimą ir suartėjimą, 

bendradarbiavimą, pakantumą bei 

kultūros ir paveldo tradicijų puoselėjimą. 

Inga Žiūkienė, Virginija Lickūnaitė 


frankfurto lB apylinkė | www.lietuviai.de 

Rudeniui baigiantis, Frank- 

Po to sekė pasakos „Kaip Kaip vil- vil- 

furto šeštadieninės mokyklėlės- 

kas užsimanė duonos išsikepti“ 

darželio „žuoliukas“ „žuoliukas“ žuoliukas“ “ nuomoja- 

nuomoja 

inscenizacija. Ji buvo spontanišmose 

patalpose vyko Duonelės 

ka ir linksma. Valstiečio ir vilko 

šventė. Šventę skyrėme duonai 

vaidmenis perėmė mamos, joms 

pagerbti bei prisiminti jos ilgą 

vėliau atstodami rugius padėjo 

kelią: nuo rugio sėklos žemėje 

ir vaikai. Buvo smagu stebėti ir 

iki duonos kepalo ant stalo. 

dalyvauti šiame vaidinime. Vai- 

Duona yra vienas seniausių 

kai noriai lietė ruginius grūdus, 

lietuvių valgių. Mūsų senoliai 

uostė ruginę tešlą, o patys drą- 

duoną pelnė sunkiai ir vargingai, 

siausi bandė ją ir minkyti. 

todėl labai ją brangino ir gerbė. 

Šventėje neapsieita be šokių 

Apie ją buvo kuriamos pasakos, 

ir dainų. Vaikučiai aktyviai įsi- 

patarlės ir mįslės. 

jungė ir į rugio kelią: kartu sėjo, 

Į šią popietę sugužėjo nema- 

Kelias iki tokio kasdieninės duonos kepalėlio – ilgas ir sunkus 

žas būrys vaikučių su tėveliais, 

pjovė, kūlė ir malė. Galiausiai 

buvo surengta keletas rung- 

būta ir vienos močiutės. Kaip visada, mūsų susibūrimuose netrūkstynių, kuriose varžėsi ir vaikai, ir tėveliai. Šią popietę užbaigėme 

ta vaišių, tad ir šįkart jų nestokojo. O duonelė puikavosi ant atskiro, aktyviausių dalyvių apdovanojimu bei vaišėmis. Raikydami duoną, 

lininiu rankšluosčiu padengto stalo, apsupta medaus ir sviesto puo- tepėme ją medumi arba sūdytu sviestu. 

dynėlių bei giros ąsočio. 

Tokia šventė yra labai naudinga jaunajai kartai, nes pamatyti, 

Šventę pradėjome eilėraščiu bei pokalbiu apie duoną: kuo ji tokia kaip gimsta duona, mums jau nebetenka. Tikiuosi, kad šis susitiki- 

vertinga, kaip atsiranda ir kodėl „duonelė verkia tinginio valgoma“. mas privertė susimąstyti apie tokius paprastus dalykus kaip mūsų 

Bandėme minti mįsles bei prisiminti patarles ir priežodžius šia kasdieninė duona. 

tema. Prieš tai, pamokėlės metu, savo mintis apie duoną vaikai iš- Ačiū visiems dalyvavusiems ir iki kitų švenčių! 

reiškė piešiniuose, tad tėveliai galėjo pasigrožėti savo vaikų darbais. 

Vaida Wilke 

Šių metų lapkričio 6 d. Frankfurte prie Maino pirmą 

kartą Frankurto miesto organizuojamo renginio 

„Interkulturelle Wochen 2011“ metu vyko lietuviškos 

kultūros diena. 

Visus svečius pasitikto tautinėmis kepuraitėmis 

pasipuošusios lietuvaitės, tradiciškai buvo siūloma 

naminė lietuviška juoda duona bei druska. Šventės 

metu tautiečiai ir kitų šalių svečiai galėjo susipažinti 

su lietuviška tautodaile, pasiklausyti atliekamos muzikos, 

įsigyti meno kūrinių, paragauti tradicinių patiekalų 

ir, žinoma, pabendrauti. Buvo siūloma informacinės 

medžiagos apie lankytinas Lietuvos vietas, 

kultūrą, o Vokietijoje 

gyvenantys lietuviai 

turėjo galimybę gauti 

informacijos apie darbo 

ir gyvenimo sąlygas 

Vokietijoje. 

Šventės organizatorių, 

lietuvių-vokiečių 

kultūros ir integracijos 

draugijos Frankfurte, 

teigimu, renginyje apsilankė virš 200 svečių. Savo darbus ekspo- 

navo 10 menininkų, tarp jų ir „Mituvos“ Mituvos“ “ tautodailininkųkolekty- kolekty- 

vas bei tautiečiai iš Jungtinės Karalystės. Labai originalūs ir gražūs 

darbai praturtino renginį ir organizatoriai tikisi, kad tai buvo gražaus 

bendardarbiavimo tarp draugijos ir tautodailininkų pradžia. 

Renginio svečiai vokiečiai net nesitikėjo, jog Lietuvoje daromi tokie 

oroginalūs darbai ir labai žavėjosi kūriniais. 

Gyvai atliekama muzika rūpinosi iš Punsko kilę, Vokietijoje 


Duonelei skirta šventė 

Frankfurte įvyko lietuviškos kultūros pristatymo diena 

Marga Lietuvos pristatymo šventė 

gyvenantys lietuviai, išalkusieji ragavo cepelinus ir vaišinosi tradicinias 

lietuviškais gėrimais. Vaikučiai linksminosi specialiai jiems 

įkurtame kampelyje, tuo metu jų tėveliai galėjo pasidomėti Frankfurto 

mamų klubo veikla. 

Planuojama šį renginį vėl organizuoti kitais metais, todėl visi 

susidomėję gali rašyti laišką el. paštu mes.frankfurte@gmail.com 

arba ieškoti informacijos www.lietuviai-frankfurte.de. 

Lietuvių-vokiečių kultūros ir integracijos draugija dėkoja visiems, 

kurie skyrė daug savo laiko ir pastangų, kad ši šventė įvyktų 

ir taptų gražia naujos tradicijos pradžia Frankfurte prie Maino. 

Inara Gruduls

HamBurgo lB apylinkė | www.HamBurgas.de 

Savo ateitį sieju su muzika, su gimtuoju kraštu bei Monteverdi choru 

„Kiekvienas emigrantas neša atvykėlio 

kryželį…“ – taip buvo pavadintas straipnis 

„Gimtasis Rokiškis“ laikraštyje, kuriame 

pasakojau apie savo emigraciją į Šveicariją 

ir Vokietiją. Jau daugiau nei penkiolika 

metų gyvenu ne Lietuvoje, bet nei kalbos, 

nei kultūros, nei draugų nepamiršau. Visą 

savo gyvenimą sieju ir siesiu su muzika, 

gimtuoju kraštu ir Hamburgo Monteverdi 

choru. 

Po senosios muzikos studijų Baselio 

universitete, muzikologijos studijas tęsiau 

Hamburgo universiteto muzikologijos katedroje. 

Čia besimokydama sužinojau, kad 

tose pačiose patalpose repetuoja vienas 

žinomiausių Vokietijos chorų, Hamburgo 

Monteverdi choras. Prieš 55 metus šį chorą 

įkūrė Jürgen Jürgens, kuriam vėliau buvo 

suteiktas žymaus italų kompozitoriaus 

Claudio Monteverdi (1567–1643) vardas. 

Nuo 1994 m. jam vadovauja dirigentas ir 

daininikas iš Leipcigo Gothart Stier. 

Mano pirmoji kelionė su šiuo choru buvo 

2003 m. į Kiniją. Toliau kolektyvo gastrolių 

maršrutai driekėsi iki Šiaurės ir Pietų 

Amerikos, Australijos, Izraelio ir beveik 

visų Europos šalių. Koncertuojame su žymiausiais 

Müncheno, Leipcigo, Hamburgo 

orkestrais ir solistais, atliekame ne vien 

klasikinę muziką, mūsų repertuare įvairi 

keturių šimtmečių kompozitorių kūryba: 

pradedant C. Monteverdi, A. Scarlatti, J. S. 

Bach motetais ir baigiant A. Schönberg, F. 

Poulenc kūriniais. 

Šių metų spalio mėnesį buvome pakviesti 

dalyvauti sakralinės muzikos festivalyje 

Vilniuje. Antrą kartą Baltijos šalyse viešintis 

kolektyvas kartu su valstybiniu choru 

„Vilnius“ dalyvavo ir giedojo oficialiose 

Vokietijos ambasados rengiamose Vokietijos 

susivienijimo minėjimo iškilmėse. Man 

buvo malonu stebėti mūsų choristus, jų didelį 

susidomėjimą šiuo kraštu ir klausytis 

pagiriamųjų žodžių. 

Koncertas mano gimtojo Rokiškio 

Šv. Mato bažnyčioje – dar viena iš keleto 

Monteverdi choro viešnagės Lietuvoje mu- 

zikinių dovanų. 

Rokiškio Šv. Mato bažnyčią 1868–1881 m. 

statė Silezijos mūro meistrai. Bažnyčios 

vidų puošia garsiausių Europos amatininkų 

dirbtuvėse pagaminti meno dirbiniai. 

Didysis altorius atkeliavo iš Paryžiaus, vargonus 

gamino garsi Volkerio firma Vokietijoje. 

Fundatorių pagerbimo kulminacija 

yra giminės protoplasto, pusiau legendinio 

XII a. gyvenusio Engelbrechto Tyzenhauzo 

ir grafo R. Tyzenhauzo, rankoje laikančio 

bažnyčios modelį, bronzinės figūros. Po 

presbiterija ir absida yra koplyčia su Rokiškio 

grafų šeimos laidojimo kripta. Centrinėje 

katakombų nišoje liūtų galvos puošia 

prabangų marmurinį grafo R. Tyzenhauzo 

sarkofagą. Konstantino Tyzenhauzo sūnus 

Reinoldas nusipelnė Rokiškiui pastatęs 

neogotikinę Šv. Mato bažnyčią. Jo sesuo 

Marija Tyzenhauzaitė rūpinosi Rokiškio 

vargonininkų mokykla, užsiėmė labdaringa 

veikla, skatino švietimą. 

Išgirdę šio mažo miestelio istoriją, aplankę 

dvarą, pakoncertavę pilnutėlėje bažnyčioje, 

choristai buvo nustebinti, sužavėti 

šiuo kraštu ir žmonių nuoširdumu. Po kon- 

Hamburgo mokyklos „Abėcėlė“ 

dovanos daugiavaikei šeimai iš Lietuvos 

Hamburgo mokyklos „Abėcėlė“ mokiniai kartu su savo tėveliais supakavo keturiolika 

Kalėdinių dovanų. Visos dovanėlės, dėvėti drabužiai ir žaislai Hamburgo maltiečių 

pagalba pasieks Utenos rajone gyvenančią Keraminų šeimyną. Joje – 16 asmenų: tėtis, 

mama ir 14 vaikų. Vyriausias – antro kurso studentas, jaunėlė – vos ketverių metų. Žinodami, 

ką kiekvienas šeimos vaikas mėgsta, mokyklinukai supakavo asmenines dovanėles. 

Sukrovę lauktuves sužinojome, kad Lietuvoje organizuojama akcija „Vaikų svajonės“, 

kuria skatinama išpildyti didžiausias vaikų iš sunkiai besiverčiančių šeimų svajones. Tai 

gali padaryti kiekvienas iš mūsų! Daugiau informacijos: www.vaikusvajones.lt 

certo buvome pakviesti į Rokiškio kultūros 

namų choreografijos salę, kur buvo surengta 

„antroji koncerto dalis“. Čia pasirodė 

Rokiškio Rudolfo Lymano (naujai suteiktas 

vardas) muzikos mokyklos ir Choreografijos 

mokyklos vaikai. Prie jų prisijungė 

ir vakaronę tęsė Rokiškio „Bočiai“. Visi šokome, 

dainavome ir vaišinomės mums padovanotu 

„Rokiškio sūriu“. 

Man, rokiškietei, choro viešnagė gimtajame 

mieste, dalyvavimas 12-ajame tarptautiniame 

vargonų muzikos festivalyje, 

skirtame čekų muzikui, pedagogui, vargonininkui 

Rudolfui Lymanui ir koncertas 

Šv. Mato bažnyčioje buvo bene svarbiausia 

choro išvykos į Lietuvą dalis. Už pakvietimą 

dalyvauti tarptautiniame vargonų 

muzikos festivalyje esu dėkinga Rokiškio 

Koncertas Šv. Mato bažnyčioje, priekyje su gėlėmis – Aurelija Krikštaponytė-Dahle 

kultūros skyriaus vedėjui P. Blaževičiui, už 

priėmimą ir nuostabią vakaronę – Rokiškio 

muzikos ir choreografijos mokykloms 

ir Rokiškio „Bočių“ organizacijai. Choristai 

liko sujaudinti lietuvišku nuoširdumu, šypsena, 

bendradarbiavimu ir svetingumu. Juk 

mus visus jungia muzika! 

Aurelija Dahle 

Gerumo ženklas iš Hamburgo 


Prisistato naujoji Hamburgo LB apylinkės valdyba 

Penki nauji ir jau žinomi Vokietijos lietuviams 

vardai ir veidai vieneriams metams 

išrinkti į Hamburgo LB apylinkės (2011– 

2012) valdybą. Motyvuoti ir idėjų kupini 

valdybos nariai pasiryžę išlaikyti ilgamečius 

uostamiesčio lietuvių papročius, o kartu 

bendruomenės gyvenimą paįvairinti 

ir naujais renginiais. 

Susipažinkite: 

Pirmininkė Nomeda Heidenreich – 

„Pirmininke dar niekad nebuvau, 

nebent šeimoje (šypsosi). Esu 

mama, žmona, teta, filologė-germanistė, 

didelio šuns savininkė, 

Hamburgo lietuvių savišalpos 

draugijos revizijos komisijos narė 

ir tik dabar Hamburgo lietuvių 

bendruomenės pirmininkė. Kad 

tam pasiryžčiau, čia pragyventi 

prireikė dvidešimt metų. Valdyboje 

dirbti smagu, nes jos nariai 

puikūs, sąmojingi žmonės ir geri 

organizatoriai. O dar kiek padėjėjų turime! 

Taigi tik pirmyn!“ 

Dalia Henke – dar vienas moteriškas vardas 

Hamburgo LB apylinkės valdyboje. Akty- 

kölno-Bonnos lB apylinkė | www.kelnas-Bona.de 


vi Pasaulio Lietuvių Bendruomės valdybos 

narė, buvusi Hamburgo lietuvių bendruomenės 

pirmininkė šįkart ėmėsi koordinuoti 

viešuosius ryšius: „Susirinko puiki, motyvuota 

ir idėjų turinti komanda, tai dar viena 

priežastis padirbėti kartu!“ 

Rimas Baliulis – pavyzdys kiekvienam lietuviui. 

Gimęs ir užaugęs Vokietijoje, Rimas 

puikiai kalba lietuviškai, yra aktyvus Pasaulio 

Lietuvių ir Vokietijos lietuvių bendruomenės 

narys. Naujoje Hamburgo LB apy- 

Hannoverio lB apylinkė | www.Hannoveris.vokietija.de 

Hanoverio LB apylinkė 

išsirinko naują valdybą 

Hannoverio LB apylinkė atnaujino ir suaktyvino savo veiklą socialiniame 

tinkle Facebook ir pakvietė savo narius į cepelinų puotą bei naujosios valdybos 

2011–2012 rinkimus. 

Lapkričio 20 d. atvyko apie 30 Hannoverio lietuvių ir jų šeimų narių. Tarp 

cepelinų ir gero humoro buvo renkama naujoji valdyba, į kurią išrinkti šie 

asmenys: 

Vytautas Kubilius - pirmininkas 

Rokas Žukauskas - vicepirmininkas 

Eglė Wahl - iždininkė 

Spalio 15 dieną Kölno-Bonnos LB kvietė į jau tradicija tapusį 

rudens kugelio balių. Susirinko apie 100 žmonių, daug svečių, norinčių 

susipažinti su bendruomene ir jos renginiais. Sigita Rakauskaitė 

taip aprašė savo vakaro įspūdžius: 

Išlipus iš autobuso, kitoje gatvės pusėje, pastebiu jaunų vaikinų 

būrelį. Artėjant prie jų girdžiu, kaip vienas blondinas tyliai ir nedrąsiai 

klausia savo draugų „Tai ar einam?“ Supratus, kad jaunimas 

čia pateko tuo pačiu tikslu kaip ir aš ir norėdama palikti žavingą 

įspūdį, itin grakščiai priėjau ir lietuviškai išpyškinau: „Na, Na, tai ei- ei- 

nam visi!“ Nespėjus sulaukti reakcijų, atsidarė kavinės durys. Aš ir 

penki „palydovai“ subėgome į vidų. 

Jau kelias minutes sėdžiu su limonado stikline prie ilgo stalo ir 

stebiu, kaip su kiekvienu atsigręžimu pilnėja salė ir stalai. Šalia pri- 

Kugelio puotą prisimenant 

linkės valdyboje verslininkui patikėtos lėšų 

telkimo pareigos. 

Sergej Sisulin – „Kas naujo? Esu išrinktas 

į naują Hamburgo valdybą“ – vaikino balse 

girdėti džiugesio ir atsakomybės mišinys. 

Aistringas fotografas ir visada aktyvus 

Hamburgo lietuvių bendruomenės 

gyvenime šįkart Sergej 

vieneriems metams prisiėmė 

iždininko pareigas. 

Ričardas Valaitis – valdybos 

nario atsakomybės skonis Ričardui 

jau pažįstamas. Naujoje 

valdyboje lietuvis atsakingas už 

kultūrą ir sportą. Kultūringas 

ir mėgstantis užbėgti laiptais 

į trečiame aukšte įsikūrusias 

bendruomenės patalpas Ričardas 

žino, kokių renginių reikia 

Hamburgo lietuviams. 

Giedrius Norkūnas – ramiausias, 

bet nenaujausias naujosios Hamburgo 

LB apylinkės valdybos narys. Šneka nedaug, 

bet laiku ir visada tikslingai. Valdyboje 

Giedrius kuruoja kone plačiausią sritį 

- techninius reikalus. 

Asta Borusevičiūtė 

Hannoverio lietuviai drauge skanauja cepelinus 

sėda lietuvių šeima iš Krefeldo ir mes maloniai šnekučiuojamės 

apie dabartinius siekius Vokietijoje, apie vaikus ir mokslus, apie 

lietuviškas tradicijas. Vos įsibėgėjus, pokalbį nutraukia iš mikrofono 

sklindantis „Labas vakaras!“ Vakaro vedėja Asta sveikina mus, 

gausiai susirinkusius, nuoširdžiai linki gero vakaro ir pažada daug 

linksmybių. O kad visi susipažintų, ji nuo vieno iki kito stalo suka 

ratelius ir šnekina svečius. Kas ir iš kur jie. Ir, kaip prie jūros renkant 

akmenukus, Astai į rankas pakliūna negirdėti, nematyti – it 

gintarėliai- žmonės: lietuviškai šnekantis prancūzas ar meilės Vokietijoje 

ieškanti vieniša panelė. 

Sužinojus susirinkusiųjų vardus ir gyvenimo vietas, buvo galima 

ir dar artimiau susipažinti, nes Asta visiems mums suteikė galimybę 

balsu, šokiu ar tyliu minties pritarimu susivienyti ir prisiminti,

kodėl mes šiandien čia. Išjungus salės šviesas, žvakučių liepsnų šešėliuose ji 

mums ir mes vieni kitiems dainavome „Laisvė“. Dainos ritmas nunešė Ievą 

Kleinauskas, mūsų šventės organizatorę ir apylinkės pirmininkę, scenos link 

atidaryti šokių aikštelę. Daug porų pakilo nuo stalų, net lakstantys vaikučiai 

sužiuro didelėmis akimis, kaip tėtis ir mama apsikabinę šoka. Likusieji prie 

stalų lingavo kartu. Ši akimirka buvo nuostabi. Nereikėjo žodžių išversti į 

kitą kalbą, kad paaiškintum kas vyksta, nes viską pasakė žmonių akys: mes 

čia kartu, mes džiaugiamės šia akimirka, šiuo vakaru, vieni kitais ir esame 

už tai dėkingi. 

Tolimesnėje programoje skambėjo senos geros lietuviškos dainos, kurias 

pavydėtinai gerai ir profesionaliai atliko pati vedėja, į sceną vis pakviesdama 

ką nors duetui. Po pirmos pertraukos, suvalgius pirmą kugelį ir įsibėgėjus 

šventei, prasidėjo antroji programos dalis. Mūsų šventę aplankė išmintinga 

kaimo senutė, kuri mokė kaip gyventi ir praktiškai demonstravo, kaip reikia 

linksmintis. 

Mažieji kugelio valgytojai 

Mano šaunus vakaras baigėsi besiklausant Frank Sinatra dainos „My way“ 

(„Mano „Mano Mano kelias“). “). ). Priedainio melodija išlydėjo mane savu keliu, palikus būrį linksmų ir šiltų žmonių. Tikiuosi, kad greit vėl pas juos su- su- 

grįšiu. Sigita Rakauskaitė 

lüBecko lB apylinkė | www.liuBekas.de 

Lübecko apylinkėje 

„šluoja nauja šluota“ 

Lapkričio 26 d. išrinkta nauja Lübecko lietuvių bendruomenės 

apylinkės valdyba. Be ilgų debatų ir diskusijų, pirmininkės 

pareigas perėmė Rasa Wegner. Sekretore liko Zoja Peters, apylinkės 

iždą ir vėl prižiūrės Edita Rajaitis, sportinius reikalus toliau tvarkys Donatas 

Wegner. Kultūrinę sritį kuruos naujai priimta bendruomenės narė, bet jau 

šioje srityje gerai žinoma, Kristina Šlyžiūtė. Bendruomenė nutarė, kad mūsų 

naujoje valdyboje reikalingi dar du žmonės: Martha Wegner – jai patikėti 

ryšiai su visuomene ir Dinara Kosbab – ji bus atsakinga už darbą su vaikais. 

Rinkimais likome patenkinti, tikėkimės visi liks patenkinti ir naujos valdybos 

darbu. Tad sėkmės jai! 

Rasa Wegner 

Neseniai visus lietuvius prie televizorių ekranų buvo prikaustęs 

krepšinis. Ne išimtis ir Lübecko apylinkėse gyvenantys, labai 

krepšinį mėgstantys lietuvaičiai. Daugelį vakarų susibūrę į grupeles 

praleidome vieni pas kitus prie žydrųjų ekranų. Bet Lübecke ne tik 

per televizorių krepšinį žiūrėti įdomu – jau gana seniai čia susibūrė 

nemaža grupė entuziastų, kurie patys žaidžia krepšinį ir į savo komandą 

įtraukia vis daugiau naujų veidų. 

Na, o kad nebūtų monotonija žaisti vien su savais, pasibaigus 

Europos čempionatui, paskutinį rugsėjo šeštadienį pasikvietėme 

krepšininkus iš Hamburgo. 

Į varžybas atvyko tikrai kovingai nusiteikusi komanda. Varžybų 

pradžioje fortūna buvo mūsų pusėje, pagirtinai žaidė visi komandos 

nariai. Labai gaila, jog nepavyko išvengti traumų – ji ištiko vieną 

iš geriausių mūsų žaidėjų ir jis nebegalėjo grįžti į aikštelę. Antroje 

varžybų pusėje į Hamburgo komandą įsiliejo ir viena žaidėja, kuri, 

matyt, įnešė daugiau pasitikėjimo savimi ir pasitempimo. Varžovai 

sugebėjo ne tik dešimčia taškų pasivyti pirmavusią mūsų komandą, 

bet pralenkti ją ir išplėšti pergalę. 

Rungtynės buvo tikrai atkaklios: iš viso pelnyti 156 taškai, iš kurių 

81 tašką įmetė Hamburgo komanda, 75 taškus – liubekiečiai. 

Rungtynėms teisėjavo jaunas ir perspektyvus teisėjas Markus. 

Pertraukos metu buvo suorganizuotos vaikų mėtymo į krepšį varžybos. 

Ir ne taip svarbu, kas laimėjo ar pralaimėjo. Galutinis rezultatas 

Iš kaires: Kristina Šlyžiūtė, Zoja Peters, Rasa Wegner, Edita 

Rajaitis, Donatas Wegner, Martha Wegner, Dinara Kosbab 

Lübecko lietuviams krepšinis patinka! 

įrašytas lentelėje: „NUGALĖJO DRAUGYSTĖ“. 

Po varžybų atgauti jėgas visi buvome pakviesti į Laimos pirtį. 

Pokylių salėje dar ilgai netilo diskusijos apie krepšinį, buvo rodomas 

filmas apie Lietuvos krepšinio istoriją, surengta viktorina, 

kurią vėlgi laimėjo hamburgiečiai. O jų iškovotą taurę tikimės atsikovoti 

kitąmet varžybose, kurias nugalėtojai pažadėjo surengti 

Hamburge. 

Arvyda Labudka 

Atkaklieji krepšininkai patenkinti rezultatu: „Laimėjo draugystė“ 


Nuotrauka Romualdo Stankevičiaus 

müncHeno lB apylinkė | www.miuncHenas.de 

Šiais metais tiek Lietuvoje, tiek viso pasaulio 

lietuvių bendruomenėse vyko renginiai, 

skirti neprilygstamo tautos genijaus 

M. K. Čiurlionio 100-osioms mirties metinėms 

paminėti. 

Spalio 2-osios popietę susitikusius Müncheno 

LB apylinkės narius maloniai nustebino 

valdybos pirmininko Alfred Hermann 

iniciatyva nepaprastai profesionaliai 

ir išsamiai pristatyti šio garsaus menininko 

kūrybinį palikimą. Muzikos pedagogas 

A. Hermann itin gyvai ir patraukliai apžvelgė 

M. K. Čiurlionio kūrybinį kelią, giliomis 

muzikologinėmis įžvalgomis analizavo 

muzikinį palikimą, didžiuodamasis pabrėžė 

kompozitoriaus novatoriškumą ir muziko 

drąsą XX a. pradžios kūryboje diegti netikėtai 

modernius kūrybinius sprendimus. 

nürnBergo lB apylinkė | www.niurnBergo-lietuviai.de 

Šįmet ruduo lepino mus kaip niekad 

nuostabiais orais. Buvo dosnus saule, giedru 

dangumi ir gera nuotaika. Ženklus, jog 

vasarėlė jau baigėsi, siuntė tik margėjantys 

medžių lapai, tačiau tądien mes paprasčiausiai 

į juos nekreipėme dėmesio ir mėgavomės 

puikia draugija, geru oru ir dar geresnėmis 

nuotaikomis. O kas gi buvo tądien... 

Vieną iš paskutiniųjų rugsėjo savaitgalių 

Nürnbergo lietuvių bendruomenės 

apylinkė lankėsi Bamberge. Miestai, lyg ir 

netoli vienas nuo kito, grožiu taip pat nenoriai 

vienas kitam nusileidžia, tačiau kaimyniškais 

santykiais iki šiol nepasižymėjo. 

Ir čia mes žengėme pirmuosius žingsnius. 

Žinodami, kad Bamberge gyvena lietuvai- 

Popietė M. K. Čiurlioniui atminti 


O didžiausia nuostaba ir, žinoma, atgaiva 

susirinkusiųjų širdims buvo pačio pirmininko 

gyvai atliekami M. K. Čiurlionio 

fortepijoninės muzikos kūriniai. Kaip žinia, 

atlikti šio kompozitoriaus kūrinius yra itin 

sudėtinga, būtina nepriekaištinga muzikos 

instrumento valdymo technika. 

Apie M. K. Čiurlionio kūrybinį dailės 

palikimą pranešimą parengė Laima 

Kazokaitė-Schweizer, kuri aptarė darbuose 

vyraujančius simbolius, jų gilią prasmę, neretai 

juntamą misticizmą, tragiškas ateities 

nuojautas. 

Susirinkusieji taip pat buvo supažindinti 

su retai minima ir mažai tyrinėta 

M. K. Čiurlionio kūrybos dalimi – poezija 

bei fotografija. 

Renginį baigusioje trumputėje diskusijo- 

tė Kristina, nutarėme susiorganizuoti ekskursiją. 

Iš visų kampelių sugužėjo norintys, 

besidomintys ir šiaip aktyvūs kraštiečiai. 

Nežinau ar tikrai, tačiau, manau, kad kažkam 

iš vakaro pasisekė prisiskambinti orų 

tarnybai ir užsakyti puikų (pabrėžiu – PUI- 

KŲ) orą! Taigi – ratuoti, pėsti, traukiniais 

ar dviračiais – visi susitikome sutartoje vietoje. 

Neaprašinėsiu, koks tai miestas, apie 

jo įžymybes taip pat nepasakosiu – tebūnie 

visiems nebuvusiems tai paskatinimas apsilankyti, 

o jau pabuvojusiems – raginimas 

vėl čia sugrįžti. 

Iki šiol rašiau „mūsų“ vardu, tačiau turiu 

prisipažinti, tądien buvau visiškai „žalias“ 

naujokas tiek Bamberge, tiek Nürnber- 

je buvo dar kartą akcentuotas M. K. Čiurlionio, 

kaip labai dramatiško likimo kūrėjo, 

indėlis į nacionalinį lietuviškos kultūros 

paveldą. Be to, Müncheno LB pirmininko 

Alfred Hermann privačia iniciatyva parengta 

ir nedidelė ekspozicija. Kiekvienas 

galėjo pavartyti kompozitoriaus muzikos 

kūrinių partitūras, pasklaidyti dailės darbų 

reprodukcijas, pasiklausyti kūrėjo provaikaičio 

Roko Zubovo atliekamų fortepijoninės 

muzikos įrašų. 

Ne tik turininga, bet ir prasmingai informatyvi 

popietė tarsi dar kartą priminė 

Romeno Rolano žodžius, kadais rašytus 

Sofijai Kymantaitei-Čiurlionienei, esą 

M. K. Čiurlionis – tai ištisas „naujas naujasdvasi- dvasi- 

nis žemynas“. 

Žibutė Lebednykaitė-Hellstern 

Nürnbergo lietuviai rudenėjančiame Bamberge 

Nuostabus miestas, nuostabus oras, nuostabi draugija 

go lietuvių bendruomenės veikloje. Šiuos 

žmones mačiau pirmą kartą ir šiaip – ta 

diena man buvo pirma rimta kelionė po 

miestą. Nežinau, ar lietuviai (ir apskritai 

svečiose šalyse gyvenantys žmonės) iš tiesų 

tokie draugiški, ar čia bendrumo jausmas, 

namų ilgesys vienija, tačiau ta draugija, su 

kuria praleidau visą šiltą rugsėjo dieną, paliko 

man (pavadinkim taip) jaukų įspūdį, o 

tai reiškia – norėtųsi su jais ir vėl susitikti. 

Draugiškai, vieni kitiems pagelbėdami, 

vaikus pasūpuodami, kol ištroškusi mamytė 

mėgaujasi puodeliu kavos, keliavome iš 

vienos garsios gatvės į kitą. Laikas tikrai 

neprailgo, ir jei ne maršus grojantys pilvai, 

tik riausiai taip iki sutemų būtume klaidžioję 

po nesuskaičiuojamų tiltų miestą. Pasakiau 

„klaidžioję“ ir tą pačią minutę pasijutau 

kalta: nesupraskite klaidingai, turėjome 

puikų gidą Giunterį, kuris ne tik istoriją 

pateikė, tačiau ir ne vieną įdomesnį (intriguojantį) 

faktelį apie miestą ir jį valdžiusius 

žmones papasakojo. 

Laikas neprailgo, nespėjome pastebėti, 

kaip mūsų ekskursija baigėsi ir teko atsisveikinti. 

Vieni kitus palydėję iki traukinių, 

automobilių ar dviračių, išsiskirstėme kas 

sau. Tačiau gražaus miesto, puikios dienos 

ir geros draugijos nuotaika išliko iki šiol, 

todėl dalinamės ja su Jumis visais. 

Toks ruduo, kokį šiais metai mums dovanojo 

gamta, buvo stebuklingas. O mes, 

Nürnbergo lietuvių bendruomenė, tikime 

stebuklais, ir kartais patys juos pildome – 

paprastai ir nuoširdžiai. Su geriausiais linkėjimais 

iš septynių kalvų miesto, 

Rasa Lukošiūnaitė

omuvos lB apylinkė 

Romuvos apylinkės narių išvyka į Bad Dürkheimą 

Šeštadienį, spalio 15 d. apie 20 Romuvos apylinkės narių išvyko 

aplankyti Bad Dürkheimą. Šis kurortinis miestelis, garsus druskos 

gydyklomis, maudyklomis, sanatorijomis, įsikūręs slėnyje tarp vynuogynų, 

Pfalzo miško pakraštyje, vienoje iš gražiausių Vokietijos 

vietų – prie garsiojo Vyno kelio (Weinstraße). Jau daugiau nei 500 

metų kasmet rugsėjo mėnesį čia vyksta didžiausia pasaulyje vyno 

šventė „Wurstmarkt“. 

Romuvos LB apylinkei pirmininkaujant Irenai Timpienei, tai jau 

ne pirmoji tokia dienos ekskursija. Kelionę organizuoti jai padėjo 

Aušra Lorenz, išvyką dokumentavo Marytė Dambriūnaitė-Šmitienė, 

Gerhardas Kaufmannas perėmė gido pareigas. 

Pirmiausia buvo aplankytos salinos. Salinos – tai iš smulkių šakelių 

pastatytos apie dešimties metrų aukščio ir 330 metrų ilgio druskų 

tirpyklos, kuriomis nuo gegužės iki spalio mėn. varva sūrus Bad 

Dürkheimo mineralinis vanduo. Šis salinose garuojantis druskuotas 

vanduo Vokietijos viduryje sudaro jūros klimatą. Mėgaudamiesi 

druskos prisotintu oru, kai kurie ekskursantai labai greitai pajuto, 

kad kvėpuoti pasidarė lengviau. 

Pietų pertrauką romuviečiai praleido vyno statinėje-restorane, 

kuriame galima paragauti įvairių Pfalzo krašto regioninių patiekalų 

ir pasivaišinti garsiuoju Pfalzo vynu. Didžiojoje Bad Dürkheimo 

statinėje tilptų 1,7 milijonai litrų vyno, ji yra didžiausia statinė 

pasaulyje, tačiau niekados nebuvo pripildyta – nuo jos pastatymo 

Štuttgarto lB apylinkė 

Intensyvėja Štuttgarto lietuvių veikla 

Štuttgarto lietuvių bendruomenėje 

šiemet įvyko du svarbūs 

įvykiai, kurie rodo bendruomenės 

dinamiškumą ir reikalingumą. 

Pirma, spalio 9 d. įvyko valdybos 

rinkimai. Buvo padėkota 

senai valdybai, o ypač ilgamečiui 

jos pirmininkui Lothar Klaffs, 

už nuoširdų darbą ir išrinkta 

naujoji apylinkės valdyba, kurią 

sudaro Jolita Laukžemienė, dr. 

Sandra Petraškaitė-Pabst, Daiva 

Schriel, Egidijus Paljulis ir Rūta 

Schwende. 

Kitas svarbumu nenusileidžiantis 

įvykis – tai šeštadieninės 

mokyklėlės atidarymas. Po pusės 

metų trukusių paieškų, mokyklėlės vadovei Daivai 

Schriel pagaliau pavyko susitarti dėl patalpų 

katalikiškos parapijos namuose. Spalio 29 d., 

10 val. į paskelbtą mokyklėlės atidarymą susirinko 

nemažas būrelis vaikų, lydimų savo tėvelių. 

Daiva Schriel pasveikino susirinkusiuosius ir 

pakvietė geranoriškai remti mokyklėlės veiklą. 

Vaikučiai buvo suskirstyti į dvi amžiaus grupes: 

su darželinio amžiaus vaikučiais užsiėmimą vedė 

Daiva Schriel ir Rūta Schwende. Mažieji iš pradžių 

buvo nedrąsūs, bet mielai piešė rudeninius 

lapus, vėliau šoko ratelį, žaidė žaidimus ir svarbiausia 

– visi stengėsi kalbėti lietuviškai. 

Į mokyklinio amžiaus grupelę susirinko vaikai 

nuo 6 iki 9 metų. Po susipažinimo buvo kalb- 

1934 m. čia veikia restoranas. 

Papietavę Romuvos apylinkės nariai aplankė senamiestį ir nuostabų 

kurorto parką. Ten keliauninkai pasivaišino kava ir gardžiu 

tortu. Ekskursantai buvo patenkinti tokia neįprastai gražia ir saulėta 

spalio vidurio diena. Artėjant vakarui, dalis iškylautojų grįžo į 

Hüttenfeldą, o likusieji aplankė vyndario ūkį. 

Petras Veršelis, Elena Kaufmann 

Štuttgarto mažieji 

ama tema „Mano šeima“ ir mokomasi raidelės 

„š“. š“. “. . Pamokėlėms bus naudojamas vadovėlis „La- 

„LaLabas“, “, , skirtas 7–8 metų vaikams, kurį rekomen- rekomen- 

davo LR Užsienio reikalų ministerija. Parašę ir 

paskaitę vaikai buvo pakviesti pasižiūrėti taip 

vadinamo stalo teatro, pasakos apie ožkytę ir 

septynis ožiukus. Čia labai tiko ir sena, bet dar 

neužmiršta dainelė apie vilką ir septynis ožiukus, 

kurią vaikai tuoj pat ėmė dainuoti iš klausos. 

Taip prabėgo pirmoji lietuviškosios Štuttgarto 

mokyklėlės pamoka. Labai ačiū Jolitai 

Laukžemienei, kuri asistavo pirmoje pamokoje, 

per pertrauką vaišino savo iškeptais ragaišiais, 

labai dėkojame ir jos vyrui Audriui Laukžemiui 

už gražias nuotraukas. 

Romuvos apylinkės nariai prie garsiosios vyno statinės 

dr. Sandra Pertraškaitė-Pabst 

Nuotrauka Audriaus Laukžemio 

Kviečiame 

burtis! 

Raginame lietuvius, 

gyvenančius Štuttgarte ir 

jo apylinkėse, prisijungti 

prie Štuttgarto LB apylinkės 

veiklos, o savo atžalas vesti 

į šeštadieninę lituanistinę 

mokyklėlę. 

Štuttgarto LB apylinkė 

Pirmininkė dr. Sandra Petraškaitė-Pabst 

Tel.: 07144-8558969 

El. p.: Sandra.Petraskaite-Pabst@gmx.net 

Štuttgarto lituanistinė mokyklėlė 

Vadovė Daiva Schriel 

Tel.: 07031 679144 

Mob.: 015774697322 

El. p.: Daiva.Schriel@googlemail.com 


jaunimo gretose 

Baltijiečių sapnas Annabergo pilyje – „Baltoween’as 2011“ 

Spalio gale, gerokai įpusėjus rudeniui ir pamažu tamsėjant vakarams, 

jauni lietuviai, latviai bei estai keliauja į Vokietijos vakarus, 

į Bonną. Kaip ir kasmet, Annabergo pilyje spalio 28–30 dienomis 

vyko tradicinis Vokietijos lietuvių jaunimo sąjungos (VLJS) 

organizuojamas Pabaltijo jaunimo suvažiavimas – „Baltoween’as“. 

Tai savaitgalis, kurio Vokietijoje gyvenantis jaunimas laukia ištisus 

metus! 

Šiemet į ant kalno stūksančią ir miškų apsuptą pilį sugužėjo 

buvę Vasario 16-osios gimnazijos mokiniai, Vokietijoje jau kurį 

laiką gyvenantys jaunuoliai, dar kojų nespėję apšilti studentai bei 

saujelė brolių latvių. Penktadienio vakaras prasidėjo naujomis pažintimis, 

vakariene pilies sode, vakarojimu prie laužo su dainomis 

bei gitaros skambesiu ir dideliu nenoru eiti miegoti. Kaip sakė 

koncertuoti iš Lietuvos atvykęs grupės „Karma“ lyderis Kazimieras 

Likša: „Dar buvo galima pajusti vasarą“. 

Išaušęs šeštadienio rytas žadėjo ilgą ir įvairiapusę programą. 

Pasistiprinę suvažiavimo dalyviai kartu su Annabergo pilies šeimininku 

Andrejs Urdze leidosi į diskusiją apie Vokietijoje gyvenančių 

lietuvių, latvių, estų, vokiečių bei rusų tautinius bruožus ir 

tarpusavio santykius. Užpildžius klausimyną paaiškėjo, jog Vokietijoje 

gyvenantys lietuviai ir latviai palaiko itin draugiškus tarpusavio 

ryšius bei ryšius su visomis šiomis tautybėmis. 

Antroje dienos pusėje progą pasireikšti turėjo kūrybingieji savaitgalio 

dalyviai. Foto dirbtuvės, vedamos iš Hamburgo atvykusio 

fotografo Giedriaus Kšivicko, leido ne tik susipažinti su pačiais 

fotografijos pagrindais, bet ir visas įgytas žinias tuojau pat pritaikyti 

praktikoje. Į rudenį įvilktas miškas, senoviškas pilies interjeras 

ir besišypsantys žmonės, tarsi savaime prašėsi būti įamžinti 

naujųjų fotografų. O tada dar vienas iššūkis – kaip pagerinti savo 

nuotraukas? Fotografas Giedrius, analizuodamas dalyvių pagautas 

akimirkas, supažindino su nuotraukų apdirbimo būdais bei kompozicijos 

pagrindais. 

Artėjant vakarui, „Baltoween’as“ pamažu virto „Halloween’u“. 

Kol savaitgalio organizatoriai ruošė pilį šventei, jos dalyviai buvo 

supažindinti su pilies šeimos istorija, apie jiems užgimusį vaiką, 

kuris, sakoma, buvo pusiau žvėris, pusiau žmogus. Jis gąsdino vietos 

gyventojus kraupiais klyksmais, bet vieną naktį staiga nutilo... 


Akimirkos iš fotografijos kūrybinių dirbtuvių 

Jaunimas bandė atskleisti šią pilies paslaptį, kartu išbandydamas 

jėgas naktinėse orientavimosi varžybose. 

Ir jau visai visai į vakarą baltijiečiai pasipuošė raganomis, velniais, 

vampyrais, negyvėliais ir sugužėjo į „Halloween’iškai“ Halloween’iškai“ “ išpuoštą išpuoštą pi- 

pi- 

lies menę. Šventę žvakių šviesoje pradėjo Kristina Šlyžiūtė. Muzikos 

pedagogikos studentė iš Lübecko priminė lietuviškojo folkloro 

skambesį bei dainuojamosios poezijos grandų kūrinius. Po 

Kristinos scenoje pasirodė iš Lietuvos atvykęs Kazimieras Likša, 

grupės „Karma“ lyderis. Gilaus balso jaunuolis gitara ir prasmingais 

tekstais užbūrė publiką. Pradžioje santūriai jo kūrybos klausę 

ir į taktą lingavę pilies svečiai pamažu pasidavė muzikai – po vakarą 

vainikavusio koncerto šokiai tęsėsi iki ryto. 

Grupės „Karma“ vokalistas Kazimieras Likša 

O ryte, po „Baltoween’o“ šventės aptarimo, įvertinimo ir idėjų 

apie kitus metus bei artimiausius VLJS renginius diskutavimo, 

niekas neskubėjo važiuoti namo: baltijiečiai keitėsi kontaktais, 

nuotraukomis ir atsisveikindavo po du kartus. Naujos mintys, pažintys 

bei šiltos akimirkos dar kurį laiką primins, kad savaitgalis 

Annabergo pilyje nebuvo tik sapnas. O mes jau laukiame kito rudens... 

VLJS

Nuotrauka Marytės Dambriūnaitės-Šmitienės 

Vasario 16-osios Gimnazijoje 

Hesseno žemės Landtago prezidento 

Norbert Kartmann vizitas 

2011 m. spalio 26-ąją Vasario 16-osios gimnazijoje lankėsi Hesseno 

žemės parlamento (Landtag) Prezidentas Norbert Kartmann. Garbų 

svečią pasitiko tautiniais rūbais pasipuošę gimnazistai, lietuviškos 

muzikos garsai, riekelė duonos ir druska. 

Pirmoji vizito dalis prasidėjo didžiojoje Rennhofo pilies salėje. Mokiniai 

Prezidentui padovanojo dvi dainas (mokytojai Andrea Günther 

ir Gintaras Ručys). Susirinkusiuosius pasveikino Kuratorijos pirmininkas 

Rimas Čuplinskas. Sveikindamas Gimnazijos bendruomenę 

ponas N. Kartmann džiaugėsi tuo, jog visų pirma jis yra mokytojas. 

Prezidentas paaiškino, jog prieš keletą dienų lankėsi Lietuvos sostinėje 

Vilniuje. Jis priminė, jog Lietuvoje galima aptikti nemažai vo- 

N. Kartmann – vienas aukščiausių Vokietijos valdžios atstovų Gimnazijoje 

kiškų pėdsakų: Klaipėda (anksčiau vadinta Memeliu), Nida (anksčiau 

– Nidden), Tomas Mannas. Savo kalbą p. Kartmann baigė žodžiais: „Tegul Dievas saugo šią mokyklą“. 

Antroji susitikimo dalis tęsėsi mažojoje Rennhofo pilies salėje. Pokalbį moderavo Gimnazijos direktorė dr. Bronė Narkevičienė, jame 

dalyvavo Hüttenfeldo seniūnas Walter Schmitt, kunigas Peter Hammerich, tėvų atstovas Marcus Breithaupt, Kuratorijos pirmininkas 

Rimas Čuplinskas, Gimnazijos mokinių prezidentė Miriam Angert ir viceprezidentas Till Walter, direktorės pavaduotoja ugdymui Irena 

Grevienė, vyresniųjų klasių vadovė dr. Gabriele Hoffmann, mokytojai Sandra Haffa, Marytė Dambriūnaitė-Šmitienė, Birutė Augustanavičiūtė, 

Jens Zorn. Apskrito stalo diskusijos dalyviai pristatė Gimnazijoje organizuojamas veiklas, pasidžiaugė stiprybėmis, aptarė 

problemas. 

Prezidentą pasivaikščioti po Rennhofo sodybą pakvietė tautiniais rūbais pasipuošę gimnazistai. Visi kartu jie apžiūrėjo Gimnaziją, 

statomą priestatą, bendrabutį, parką. 

V16 info 

Rudens atostogų metu Gimnazijos devintokai: Christoph Kleinig, 

Ximena Lenz, Julius Linke, Vanessa Loh ir Nykantas Simutis, 

kartu su mokytoja Asta D’Elia, penkioms dienoms buvo išvykę į 

Lietuvos sostinę Vilnių. Mokiniai galėjo savo akimis pamatyti ir 

vidumi pajusti tai, apie ką buvo daug girdėję Lietuvos pažinimo 

pamokose. 

Orai lepino nors ir šaltoku, bet vis dar auksiniu rudeniu. Nuo 

Gedimino pilies ir televizijos bokštų buvo galima iš paukščio skrydžio 

pasigrožėti vaizdingomis Vilniaus panoramomis. Miestas 

gimnazistus stebino savo kontrastais: jis pilnas įspūdingų, praėjusius 

amžius menančių pastatų ir čia pat modernių architektūros 

kūrinių. 

Mokiniai aplankė aukščiausios valdžios institucijas – Seimo rūmus 

ir Prezidentūrą. Pastarosiose jiems buvo organizuotos įdomios 

pažintinės ekskursijos. Seime mokytoja Asta D’Elia gavo dovanų 

nuotraukų albumą apie Sausio 13-osios įvykius. Jis tikrai pravers 

vedant Lietuvos pažinimo pamokas. Neišdildomą įspūdį jaunajai 

turistų grupei paliko KGB muziejus, kuriame „vartome“ juoduosius 

Lietuvos istorijos puslapius. Perėję Vilnelės tiltą, gimnazistai 

pateko į, taip vadinamą, Užupio Respubliką, kur laikas, regis, nu- 

Gimnazijos mokytojas Gintaras Ručys 

tesi „Varom už Lietuvą“ akcijos metu duotą 

žodį, jog „šia akcija krepšinio šventė Gimnazijoje 

nesibaigs, ateityje, kaip ir lig šiol, 

čia bus organizuojami įvairūs krepšinio turnyrai 

ir varžybos“. 

Gimnazistų išvyka į Lietuvą 

Rugsėjo 15-osios popietę mokytojas 

visus prijaučiančius krepšiniui pakvietė 

į tritaškių turnyrą Renhofo pilies parko 

aikštelėje. Oras tinkamas, norinčių laimėti 

– ir jaunesnių, ir vyresnių – gimnazistų netrūksta, 

lytis taip pat nesvarbu, kamuoliai, 

stoja egzistavęs... Grupelė aplankė Vilniaus Katedros požemius 

miesto šurmulį iškeisdama į orią požemių tylą. 

Taip laukta kelionė prabėgo nepastebimai, gimnazistai grįžo 

puikiai nusiteikę, pasisėmę gerų įspūdžių. 

V16 info 

Tritaškių krepšinio turnyras 

Ar patogiai posėdžiauja Lietuvos politikai? Išbandome LR Seimo kėdes 

tinkleliai, turnyrinės lentelės, fotoaparatai 

– viskas paruošta. Azarto, džiaugsmo ir nusivylimo 

šūksnių netrūksta. 

Turnyras vyko dviejuose pogrupiuose 

pagal amžiaus grupes: jaunesniųjų grupėje 

specialų prizą už nepaprastą sportinin- 


ko šypseną įsteigė mokytoja Audronė Ručienė, jis atiteko Nojui 

Bujanauskui (5 klasė); vyresniųjų grupėje taikliausi buvo Edgaras 

Lisinskas (12 kl.), Lukas Bujanauskas (9 kl.) ir Saimonas Šulcas 

(9 kl.). 

Jaunesniųjų grupėje taikliausi buvo Mantas Kondrotavičius (7 

kl.), Vykintas Bagdonas (6 kl.) ir Matas Venckus (7 kl.). Vyresniųjų 

vaikinų grupėje savo jėgas taip pat išbandė ir dvi merginos – Ieva 

Koncerte „Žvaigždutės pilyje“ Giulia Scopelliti pasirodo jau 3-ią kartą 

Lapkričio 17 d. Gimnazijos Kuratorija Rennhofo pilies didžiojoje 

salėje jau trečius metus iš eilės suorganizavo klasikinės muzikos 

koncertą „Žvaigždutės pilyje“. Šio projekto globėjas – buvęs 

Hesseno žemės švietimo ministras Hartmut Holzapfel, idėjos autorė 

– Gimnazijos direktorė dr. Bronė Narkevičienė. Klausytojus 

savo improvizacijomis užbūrė penki itin talentingi jaunuoliai iš 

Lietuvos ir Vokietijos. 

Smuikininkė Justina Maria Doerup (g. 1996) mokosi Nacionalinėje 

M. K. Čiurlionio menų gimnazijoje (mokytojos R. Mataity- 


tės klasėje), yra daugelio konkursų laureatė, griežė su Nacionaliniu 

simfoniniu orkestru, ją globoja M. Rostropovičiaus fondas. 

Pianistas Rytis Juškaitis (g. 1995) taip pat mokosi Nacionalinėje 

M. K. Čiurlionio menų gimnazijoje (mokytojo E. Žarskaus klasėje). 

Jis yra įvairių konkursų Lietuvoje, Latvijoje, Belgijoje, Kroatijoje 

laureatas, 2011 m. Karalienės Mortos premijos laureatas, 

jaunuolį taip pat globoja M. Rostropovičiaus fondas. 

Klarnetininkas Stasys Makštutis (g. 1998) mokosi Kauno 

J. Naujalio muzikos gimnazijoje (mokytojo V. Žemaičio klasėje). 

Atlikėjas yra daugelio konkursų laureatas, jį globoja M. Rostropovičiaus 

fondas. 

Edgaras Lisinskas (g. 1993) mokosi Vasario 16-osios gimnazijoje, 

12 klasėje, groja klarnetu, koncertuoja Lietuvoje, Latvijoje ir 

Vokietijoje. 

Giulia Scopelliti (g. 1993) mokosi Vasario 16-osios gimnazijoje, 

13 klasėje, groja fortepijonu (Stuttgart aukštosios muzikos mokyklos 

prof. U. Wohlwender klasėje), taip pat mokosi klasikinio 

dainavimo. 

Jaunieji talentai atliko įvairių epochų kompozitorių kūrinius, 

skambėjo D. Scarlatti, J. M. Leclair, F. Chopin, B. Kovacs, L. van 

Beethoveno, C. M. von Weber, H. Wieniawski, W. A. Mozart, F. 

Poulenc, F. List, S. Prokofjew, A. Schenderov, A. Piazzolla ir kt. 

muzika. 

Šio nemokamo koncerto metu surinktos lėšos skirtos Gimnazijos 

priestato baigiamiesiems darbams atlikti. 

V16 info 

Nuotrauka Marytės Dambriūnaitės-Šmitienės Klasikinės muzikos koncertas „Žvaigždutės pilyje“ 

Išrankaus skonio gimnazistams – 

gurmaniški kulinarijos ir kino vakarai 

2011–2012 mokslo metų pradžioje 

bend rabučio vedėjai A. Ručienė ir A. Tauras 

inicijavo ir pradėjo rengti kulinarinius 

susitikimus „Gurmanų vakarai išrankiam 

skoniui“. Bendrabutyje gyvenantys smaguriai 

kas antrą sekmadienio vakarą renkasi į 

jaukią bendrabučio virtuvėlę gaminti gardžius 

patiekalus, mokytis stalo serviravimo 

bei valgymo etikos paslapčių, smagiai bendrauti, 

muzikuoti ir gerai leisti laiką. 

Kulinarinė kelionė prasidėjo tolimojoje 

Azijoje: pirmojo susitikimo metu drauge 

buvo gaminama azijietiškoji „Pirmoji pagunda“ 

– ryžių lapuose įvyniotos karališkosios 

krevetės su makadamijos riešutais. 

Antrasis vakaras buvo skirtas itališkiesiems 

„Tortelloni“, trečiąjį susitikimo vakarą gurmanai 

nukako net iki Japonijos ir gamino 

japoniškuosius sušius. Tolimesnių susitikimų 

metu mokiniai ragavo makaronus su 

įvairiais padažais, ruošė traškią vištieną su 

ryžiais ir azijietiškomis salotomis. Kalėdinio 

susitikimo metu būrelio iniciatoriai 

mokinius vaišins trinta morkų sriuba su 

imbieru ir medumi, o vaikai, savo ruožtu, 

iškeps šventinį pyragą. 

Rinkdamiesi patiekalus, Gurmanų vakarų 

vadovai orientuojasi į gimnazistų pasiūlymus 

bei vadovaujasi principu, jog ingredientai 

turi būti nebrangūs, o patiekalas 

– gurmaniškas, tačiau pagaminamas lengvai 

ir greitai. 

Greta peno kūnui, gimnazistai taip pat 

turi galimybę paganyti akis bei išreikšti 

savo kūrybinę fantaziją: lapkričio pradžioje 

neabejingus kino menui prisijungti pakvietė 

duris atvėręs Gimnazijos kino klubas. 

Susirinkus į steigiamąjį klubo vakarą buvo 

aptarta Kino klubo vizija bei artimiausia 

veikla, numatyta kino vakarus bendrabučio 

Bereišytė (11 kl.) ir Saulė Marija Šimelionytė (10 kl.). Dėkojame 

visiems dalyvavusiems, tik nenukabinkite nosies, jeigu šį kartą kamuolys 

krito ten, kur pats norėjo! 

Mokytojas Gintaras juokaudamas, o gal ir rimtai kalbėdamas, 

šį tritaškių turnyrą pavadino „Rudens turnyru“. Ar tai reiškia, kad 

bus ir „Žiemos turnyras“? Įdomu. Netolimoje ateityje sužinosime. 

V16 info 

mažojoje kino salėje organizuoti kas antrą 

penktadienį bei šeštadienį. Pirmajame klubo 

susitikime istorinį filmą „Troja“ pristatė 

klubo narys Nico. Pristatymo sumanymas 

buvo realizuotas filmavimo aikštelėje, jį 

nufilmavo ir įgarsino klubo operatorius 

Laurynas. Kito susitikimo filmą „Galinga- 

Galinga- 

sis Stenas“ “ pristatė Miglė. Pristatymus ga- 

ga- 

lite pasižiūrėti bendrabučio internetiniame 

puslapyje adresu www.v-16.tk. Klubo nariai 

jau turėjo galimybę save išbandyti filmavimo 

aikštelėje, kurioje kūrybiškai darbavosi 

Laurynas, Nico, Miglė, Karolis, Ieva, Mykolas, 

Tomas ir kiti klubo nariai. Kūrybiniais 

sumanymais, mintimis ir idėjomis 

klubo nariams padeda bendrabučio vadovai 

Raimunda bei Edmundas Jankūnai. Kino 

klubo veiklai startas duotas, tad jo nariams 

belieka palinkėti kūrybinės sėk mės. 

V16 info

Bremeno LB 

Deimantė Rimkienė 

Ramunė Ulrich 

HamBurgo LB 

Irena Ahwe 

Gintarė Lomsargytė 

Kristina Simonavičiūtė 

Hannoverio LB 

Vytautas Kubilius 

mirusieji 

Renginiai | skelbimai | žinios 

Sveikiname naujus 

Bendruomenės narius! 

Rokas Žukauskas 

Violeta Wahl 

Eglė Wahl 

LüBecko LB 

Kristina Šlyžiūtė 

Lina Tolkmitt 

müncHeno LB 

Diana Buccini 

Arturas Gusevas 

2011 m. rugsėjo 5 d. netikėtai mirė 

Živilė Grodbergienė-Vilčinskaitė 

Živilė gimė 1954 m. sausio 4 d. Hagene, susipratusių lietuvių karo pabėgėlių šeimoje, mokėsi Vasario 16-osios gimnazijoje, studijavo 

Vokietijoje ir Lietuvoje. Būdama Lietuvoje ne tik paremdavo savo gimines, bet dažnai atveždavo ir naujausius slaptai leidžiamos 

Lietuvių katalikų bažnyčios kronikos egzempliorius bei kitus pogrindžio dokumentus, publikuojamus Vakaruose. Grįžusi į Vokietiją, 

kurį laiką talkino Vasario 16-osios gimnazijoje, buvo mokyklos tautinių šokių grupės vadovė, dažnai vadovavo bendruomenės rengtoms 

lituanistinėms vaikų vasaros stovykloms, buvo Vokietijos LB valdybos (1981–1985) ir VLB Tarybos (1981–1986) narė. Įsikūrusi Heidelberge, 

20 metų dirbo šv. Elžbietos klinikos administracijoje ir medicininiame techniniame skyriuje. 

Vokietijos lietuvių bendruomenė neteko draugiškos, visad linksmos, angažuotos ir jai nusipelniusios narės. Ilsėkis ramybėje 

Jubiliejai 

Adolfui Margevičiui - 70 metų 

Spalio 15 d. Romuvos apylinkės narys Adolfas Margevičius šventė 70 metų jubiliejų. 

Adolfas Margevičius gimė 1941 m. Grimmeno mieste Greifswaldo apskrityje. 1945 m. su šeima buvo perkeltas 

į Lietuvą, iš kurios 1991 m. vėl atvyko gyventi į Vokietiją. Nuo 1993 m. iki 2004 m. buvo Vasario 16-osios 

gimnazijos ūkio darbų tvarkytojas. 2002 m. buvo Romuvos apylinkės valdybos narys. Nuo 2006 m. iki šiol yra 

Labdaros draugijos pirmininkas. Kartu su žmona Regina užaugino sūnus Remigijų ir Rimvydą bei dukrą Ritą, 

kurie su savo šeimomis yra aktyvūs lietuvių bendruomenės nariai. 

Sveikiname mūsų narį Adolfą Margevičių gražios sukakties proga! 

Julija Narkevičiūte 

Diana Vensbergienė 

Žilytė Joana 

romuvos LB 

Liepienė Jūratė 

saarLando LB 

Renata Balčytienė 

Aivaras Dembickas 

Laura Ruzgytė 

2012-01-28 | Vasario 16-osios gimnazija, Hüttenfeldas 

Gimnazijos atvirų durų diena 

2012-02-25 | Hüttenfeldo kultūros rūmai, Hüttenfeldas 

VLB centrinis Nepriklausomybės minėjimas 

2012-03-31 | VLB būstinė, Hüttenfeldas 

VLB Tarybos posėdis, atviras visiems Vokietijos LB nariams 

nuoŠirdžiai dėkojame aukojusiems: 

Alfred ir Daiva Bartminn 50,- € (Esseno-Mühlheimo LB apyl.) 

Zdanis&Partner 200,- € (Frankfurto mok.) 

dr. Vincas Bartusevicius 200,- € („Informacijoms“) 

Lydia Kühn 150,- € („Informacijoms“) 

Sweiged ir Liane Mirbach 25,- € („Informacijoms“) 

Tadeus Sartorius 15,- € („Informacijoms“) 

Rolandas Tesnau 10,- € („Informacijoms“) 

Antanas Banaitis 100,- € (VLB) 

KETURIOS DIENOS 

geguzy 

Pabaltietiškas 

šeimų 

suvažiavimas 

2012.05.17 - 20 d. 

Annabergo namuose 

Turite lietuviškas arba latviškas šaknis? Norėtumėte, kad Jūsų vaikai 

sužinotų apie šių šalių kultūrą ir kalbą? O galbūt tiesiog norite drauge 

su kitomis lietuvių, latvių arba mišriomis šeimomis praleisti keletą 

malonių ir nerūpestingų dienų idiliškame Annaberge? 

Tuomet nuoširdžiai Jus kviečiame į pabaltietišką šeimų suvažiavimą! 

Registruotis galite iki 2012 m. kovo 31 d. 

Dėl suvažavimo programos, mokesčio ir registracijos kreipkitės adresu 

dalia@fam-prehn.de arba urdze@pg.tu-darmstadt.de 


Litauische Gemeinschaft in Deutschland e.V. 

Vokietijos Lietuvių Bendruomenė 

Lorscher Str. 1 

D-68623 Lampertheim-Hüttenfeld 

Tel.: 06256 859818, Fax: 06256 217317 

Maloniai kviečiame 

į VLB centrinį 

Lietuvos 

Nepriklausomybės 

minėjimą 

šeštadienį, 

2012 m. vasario 25 d. 

Hüttenfeldo kultūros namuose 

Programą netrukus rasite adresu 

www.bendruomene.de 

Europos lietuvių kultūros centras kviečia dalyvauti 

FOTOGRAFIJŲ PARODOS 

KONKURSE 

„Mūsų didelis mažas pasaulis. 

Vasario 16-osios gimnazijos dienoraštis“ 

Per 60 metų daugelio žmonių objektyvuose 

sustingo Vasario 16-osios gimnazijos aplinka, 

įvykiai, žmonės. Kiekvienas turi savo individualų 

santykį su šia ypatinga lietuviško 

švietimo ir kultūros įstaiga. 

Kviečiame visus Gimnazijos esamus ir buvusius 

mokinius, mokytojus, bičiulius ir svečius 

siųsti savo fotoaparatuose užfiksuotas Jums 

svarbias akimirkas Gimnazijoje. Atrinktos 33 

fotografijos visus metus bus eksponuojamos 

Rennhofo fotogalerijoje. 

Paroda bus tradiciškai atidaryta Vokietijos 

lietuvių bendruomenės Lietuvos Nepriklausomybės 

centrinio minėjimo metu. 

Nuotraukas su aprašymu prašome iki 

2012 m. vasario 5 d. siųsti adresu 

cuplinskas@elkc.org 

Visa informacija adresu www.elkc.org 

Baltica Sprachendienst 

LITAUISCH LETTISCH ESTNISCH POLNISCH RUSSISCH 

Profesionalūs vertimai vokiečių, 

lietuvių ir rusų kalbomis 

su patvirtinimu. 

Nijolė Bruder 

Wielandstr. 1, 53173 Bonn 

Tel.: 0228 359325, Fax: 0228 3681740, Mob.: 0173 2690953 

E-paštas: Nijole.Bruder@Baltica-Office.de 

„Vokietijos LB Valdybos Informacijos“ pasilieka sau teisę gautus spaudos pranešimus redaguoti savo nuožiūra. Spausdinama medžiaga nebūtinai atstovauja VLB Valdybos 


nuomonei. „Vokietijos LB Valdybos Informacijų“ turinį naudojant kituose leidiniuose, maloniai prašome nurodyti šaltinį ir redakcijai atsiųsti vieną leidinio egzempliorių.

2011 Nr. 4, gruodis - Vokietijos lietuvių bendruomenė

Create successful ePaper yourself

Delete template?

Save as template?