"pulmonologija, imunologija ir alergologija" nr. 1(3) 2008 - Lietuvos ...

Recommendations

Info

pia pulmonologija, imunologija ir alergologija sunki visuomenėje įgyta pneumonija Ligoniams, sergantiems sunkia pneumonija, būtina skirti intraveninių antibiotikų, kurie veiktų 3 svarbiausius patogenus (S. pneumoniae, H. influenzae, Legionella pneumophilla). Kaip pirmaeiliai vaistai rekomenduojami fluorchinolonai arba makrolidai kartu su beta laktaminiu antibiotiku. Monoterapija makrolidais taikoma tik atskirais atvejais. Kadangi pas mus dar nėra intraveninių chinolonų, pirmiausia pasirenkamas makrolido ir beta laktaminio antibiotiko derinys. Tačiau praktiškai dažnai pakanka ir antros ar trečios kartos cefalosporino, nes penicilinui atsparių pneumokokų Lietuvoje mažai. Anksčiau aptartas empirinis gydymas bus neefektyvus, jeigu ligą sukėlė auksinis stafilokokas. Sunkios pneumonijos atvejais šis sukėlėjas nustatomas retai, dažniau esant cukriniam diabetui, inkstų nepakankamumui ar po gripo. Stafilokokinė infekcija tikėtina, jei ligonis – intraveninių narkotikų vartotojas, jiems dažnai pasitaiko stafilokokinis sepsis. Kitas nepasiduodantis įprastiniam gydymui mikroorganizmas – Pseudomonas aeruginosa. Gramneigiamų bakterijų radimas trachėjos išplovose, skrepliuose leidžia įtarti pseudomoninę infekciją. Ji tikėtina, jeigu yra kliniškai reikšmingų struktūrinių plaučių pokyčių, pavyzdžiui, bronchektazių, ypač jeigu jau anksčiau buvo išskirta Pseudomonas. Tokiais atvejais sunkiai pneumonijai gydyti rekomenduojamas antipneumokokinis antipseudomoninis beta laktaminis antibiotikas (piperacilinas/tazobaktamas, cefepimas, imipenemas, meropenemas) (3 lentelė) kartu su ciprofloksacinu ar levofloksacinu. Kitas derinys – beta laktaminis vaistas, aminoglikozidas ir fluorchinolonas. Praktiškiau ir prieinamiau pagal kainą būtų derinti beta laktaminį preparatą (ceftazidimą) su aminoglikozidu (gentamici 3 lentelė. ANTIPSEUDOMONINIAI ANTIBIOTIKAI PULMONOLOGIJA nu, amikacinu) ir makrolidu (azitromicinu, klaritromicinu). Reikia turėti omenyje, kad šie deriniai taikomi empiriniam sunkios pneumonijos gydymui, kai, be tipinių patogenų, tikimasi ir pseudomoninės infekcijos. chinolonai: • ciprofloksacinas; • levofloksacinas didelėmis dozėmis (750 mg). aminoglikozidai: • gentamicinas; • amikacinas; • tobramicinas. beta laktaminiai: • antipseudomoniniai penicilinai; • cefalosporinai (ceftazidinas, cefepimas); • imipenemas, meropenemas; • aztreonamas; • piperacilinas/tazobaktamas, tikarcilinas/klavulanatas. Antibiotics in the treAtment oF severe PAtients arvyDas valavičius DepartMent of pulMonology KlaipėDa university hospital Key words: infection, antibiotics, dosage, penetration, purulent disease. Summary. Treatment of pneumonia, infectious diseases with antibiotics is discussed. LiteRAtūRA 1. Suaugusių ir vaikų pneumonijos diagnostika ir gydymas R. Sakalauskas ir kt. Medicina 2006. 2. Infectious diseases society of America / ATS nonsensus quidelines on the management of Comunity-Aquired pneumonia in adults. Lionel et al. CID 2007;44. 3. Quidelines for management of adults with HAP, VAP and health care associated pneumonia. AM J RESPIR CARE MED 2005. 18 2008 / Nr. 1 (3)
pia pulmonologija, imunologija ir alergologija legIoNIeRIų lIgoS dIagNoSTIka IR gYdYmaS NeriNGa vaGulieNė, Jolita vėbrieNė KMU PULMoNoLogijos ir iMUNoLogijos KLiNiKa PULMONOLOGIJA Reikšminiai žodžiai: legionierių liga, etiopatogenezė, laboratorinė diagnostika, gydymas. Santrauka. lietuva nepriklauso šalims, kur paplitę legionella genties sukėlėjai, tačiau užsikrėtimo atvejų daugėja, ypač dėl kelionių. Straipsnyje pateikiami duomenys apie bakterijų sukeliamą plaučių uždegimą, jo diagnostiką ir gydymą. 1976 metais rugpjūčio mėnesį Filadelfijos viešbutyje vyko Amerikos legionierių suvažiavimas. Per suvažiavimą 221 žmogus susirgo neaiškios kilmės plaučių uždegimu ir 34 iš jų mirė. Kitais metais Jungtinių Amerikos Valstijų Ligų kontrolės centro mikrobiologai iš protrūkio metu mirusio ligonio plaučių išskyrė gramneigiamas bakterijas ir įrodė, kad jos yra šios ligos sukėlėjai. Bakterijos buvo pavadintos Legionella pneumophila. Legionella – judrios, gramneigiamos, aerobinės, negaminančios sporų ir kapsulių Legionellaceae šeimos lazdelės. Yra apie 16 L. pneumophila serogrupių, ir 70–90 proc. atvejų legionierių ligą sukelia 1 serogrupės L. pneumophila. Legionella pneumonija gali pasitaikyti protrūkiais, pavieniais atvejais, gali būti visuomenėje įgyta ar nozokominė. Dažniau serga vyresnio amžiaus žmonės (50–60 metų). Vyrai serga tris kartus dažniau nei moterys. Infekcija plinta lašiniu būdu per orą, per užkrėstą vandenį, kondicionierių orą, dušų galvutes, dulkes. Aukštesnė nei 50 °C ir žemesnė nei 20 °C temperatūra neleidžia Legionella daugintis. Legionella nesidaugina steriliame vandenyje. Žmogus žmogaus neužkrečia. etiopatogenezė Užsikrečiama, kai su oru įkvėptų legionelių patenka į apatinius kvėpavimo takus. Alveoliniai makrofagai fagocituoja Legionella, o šios gamina virulentišką faktorių, kuris sustiprina fagocitozę ir sudaro sąlygas gyvuoti ir daugintis ląstelės viduje. Ląstelei suirus, išsilaisvinusias bakterijas fagocituoja kiti makrofagai. Prasidėjus šiam intraceliuliniam dauginimuisi, neutrofilai, kiti makrofagai ir eritrocitai infiltruoja alveoles, padidina kapiliarų pralaidumą ir vystosi edema [1]. Ląstelinis imunitetas yra pirmasis gynybinis mechanizmas prieš Legionella infekciją ir jo nepakanka mumas – pagrindinis legioneliozės rizikos veiksnys. Humoralinio imuniteto reikšmė tik antrinė. Rizikos veiksniai: • rūkymas; • lėtinės plaučių ligos; • imunosupresija (onkologinės ligos, imunosupresinis gydymas gliukokortikosteroidais, ŽIV/AIDS); • galutinis inkstų funkcijos nepakankamumas; • cukrinis diabetas; • vyresnis amžius. Ligoniai, sergantys lėtinėmis širdies ir plaučių ligomis, turi didesnę riziką susirgti sunkia Legionella sukelta pneumonija. Manoma, kad reikšmės turi apatinių kvėpavimo takų mukociliarinis klirensas, kuris yra labai svarbus gynybinis mechanizmas. Apsaugos procesuose dalyvauja ir neimuniniai antibakteriniai veiksniai: laktoferinas, lizocimas. Pagrindinis imuninis veiksnys, nulemiantis atsparumą Legionella infekcijai, dar neišsiaiškintas. diagnostiKa Klinikiniai simptomai Pneumonija – vyraujantis legionierių ligos simptomas. Po inkubacinio periodo, trunkančio 2–10 dienų, pasireiškia: • nespecifiniai simptomai (karščiavimas, šaltkrėtis, bendras silpnumas, nuovargis, nerimas, raumenų skausmas); • kvėpavimo takų simptomai (dusulys, sausas kosulys, kraujo atkosėjimas, pleurinio pobūdžio krūtinės ląstos skausmas). Kiti galimi simptomai: • neurologiniai simptomai: galvos skausmas, mieguistumas, susijaudinimas, sumišimas, sutrikusi judesių koordinacija, stuporas. • virškinamojo trakto sutrikimai: pykinimas, vėmimas, viduriavimas, pilvo skausmas (1/3 ligonių). 20 2008 / Nr. 1 (3)
Page 2 and 3: pia L i e t u v o s p u l m o n o l
Page 4 and 5: pia pulmonologija, imunologija ir a
Page 18 and 19: PULMONOLOGIJA • Ekstrapulmoninė
Page 20 and 21: PULMONOLOGIJA 2008 / Nr. 1 (3) 4000
Page 22 and 23: PULMONOLOGIJA 2. Požymiai, kad vai
Page 24 and 25: PULMONOLOGIJA asmens sveikatos prie
Page 26 and 27: ALeRGOLOGIJA Nosies polipų imunohi
Page 28 and 29: ALeRGOLOGIJA 2008 / Nr. 1 (3) pia p
Page 30 and 31: ALeRGOLOGIJA 36,5 % 18,7 % didėję
Page 32 and 33: ALeRGOLOGIJA išvados 1. Odos lopo
Page 36 and 37: ALeRGOLOGIJA the link between chron
Page 46 and 47: m ok sl i n ė s t e z ė s pia pul
Page 56 and 57: KRONIKA IR ANONSAI kmuk filialo rom

"pulmonologija, imunologija ir alergologija" nr. 1(3) 2008 - Lietuvos ...

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

Delete template?

Save as template?