\. 1u. /re . \ '\./' Siautiai O Bir2ai \ Dinaburgas oo PaneveZys O \^&4^ X (Cgeilial Brestauja potockxl Polocka\'"
Valstyb6s silpndjimas ir pirmasis padalijimas .Ionui Kazmierui 1668 m. atsisakius sosto. po ilgq gindq netiketai Lcnkijos karaliumi ir <strong>Lietuvos</strong> didTiuoju kunigaikidiu buvo iirinktas nusig;ruenes didikas Mykolas Kaributas ViSnioveckis. Jamvaldant (1669-167:l) netvarka kraite dar labiau padidejo. Minn ViSnioveckiui ir nauju karaliumi rentant .Ionq Sobeski (167f1696), Lenliijos didiii etmonq (kariuomenes vadq), vos neprasiddjo karas tar? lietuviq ir lcntq pulliq. Sobeskio sanfkiai su Lictuva buvo blogi. Mirus J.Sobeskiui. Lenkijos ir <strong>Lietuvos</strong> sostq gavo Saksonijos kurfiurstas (kunigaikitis) Augustas II (1697-1733). Ji reme Rusijos, Austrijos ir Pmsijos valdovai. saksq kariuomene, papirkti itakingi Lenkijos ir Lictuvos ponai. Augustas II, tikcdamasis atsiimti Respublikai anlisiiar: priklausiusi4 Livonil'os da\, su Rusijos caru Pelru I sudare antiSvcdiikq sutarti. Lcnkijos ir <strong>Lietuvos</strong> bajorai, nenoridami karo. kraite sukele tarpusavio kovas. 1700 m. netoLi Valliinintq fiykusiose kautynise Oginskiai su konfederatais nugalejo Sapiegq kariuomene. Sapiegorns buvo atimti dvarai, jie patys priversri begti !uZsieni. Per Siaures kar4 (1700 1721) Lietuvq niokojo Svedijos ir Rr:sijos kariuomencs. Sveclijos Salininkai Ar.rgust4 II paialino ii Lenkijos ir <strong>Lietuvos</strong> sosto. Nariuvaldovu Seimas iSrinlio Stanislovq Lcidinski (1706-1709). Be1. nugalejgs Svedus. Perras I grqZino August4 II isost4. Caro pageidavimu buvo sumaZinta Lenkijos ir <strong>Lietuvos</strong> kariuomene. o Rusijos kariuomcne nebuvo livesta. Nuo to laiko prasidejo nuolatinis Rusijos kiiimasis i Respublilios vidaus reikalus. Ji ncleido daryti reformq valdymui stiprinti ir viso kraSto grvenimr:i tvar\,ti. Perkarq siautes badas ir 1708 17ll rn maro epidemija nuniokojo vis4 krastq. Sunyko trkis, amatai, iirustejo kaimai. Lietuva netrlko apie trcddalio visq gyventojrl. Thiiau labiausiai kraitas nuskurdo valdant Augustui III (1733-1763), AugLrsto II shnui. Seimai nieko negalejo nutarti, kariuomeneje pa5lijo drausme, tuStdjo valstybes iZdas. Bajorija visiikai nustojo rupintis valstybes rcikalais, todel kaimynines valslybis. turedamos daug kariuomends, nesiskaite su bajoq Respublika, norejo, kad kraite blltq nctvarka. Mims Augustui III, Rusijos cariene .Tekaterina II net priverte Seimq iirini{ti Lenkiios karalir.rrni ir <strong>Lietuvos</strong> didZiuolu kunigaiksdiu jai iitikimq lcntq Stanislov4 Augusrq Poniatovski (1.76+1795). Atrode, kad netrukus Rusija visq Salj prisrjungs pric savo valstybes. Thdiau, Prnsija ir Austrija, nenorddamos. kad Rusija isigaletq Lentijos ir <strong>Lietuvos</strong> valstybeje, pareikalavo visiems pasidalyti Respublikq. 1772 08 05 iryko pirmasis padalijimas. <strong>Lietuvos</strong> DidZiajai Kunigaikitystei priklausiusios Polocko, Vitebsko ir Mstislavlio vaivadijos. rytini Minsko vaivadijos dalis ir Latgala atiteko Rusijai. 1773 m. susirinkgs Seimas buvo priverstas pripaiinti padalijimq. 18 t'ft. S1 { Y (Sved.) o f \ Liepojalo )Bornhotmas . \ patanga[ Qfan) \ ' il e .->_ \\ t-J-.. -t fi4iiiuua,", ,"v P R 0 s I J o sS/ KARALPJTE ! ra:^ a= \ )\ tr4=- \'.- gugf I r. Varsuva - u (*, \l- trl -\ ,' .-'\ ( I w&.1 .)ff t\srRrJos SUTARTINIAI ZENKLAI c"ticilu <strong>Lietuvos</strong> Didiioji Kunigaikdtyste Lenkijos ir <strong>Lietuvos</strong> valstybes srena po '1772 m. padalijimo Valstybiq ir iemiq ribos Sostinds ir sostapiliai Kitos gyvenvietes <strong>Lietuvos</strong> prarasti miestai
Change language