Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
Valstyb6s silpndjimas ir pirmasis padalijimas<br />
.Ionui Kazmierui 1668 m. atsisakius sosto. po ilgq gindq netiketai<br />
Lcnkijos karaliumi ir <strong>Lietuvos</strong> didTiuoju kunigaikidiu<br />
buvo iirinktas nusig;ruenes didikas Mykolas Kaributas ViSnioveckis.<br />
Jamvaldant (1669-167:l) netvarka kraite dar labiau padidejo.<br />
Minn ViSnioveckiui ir nauju karaliumi rentant .Ionq<br />
Sobeski (167f1696), Lenliijos didiii etmonq (kariuomenes<br />
vadq), vos neprasiddjo karas tar? lietuviq ir lcntq pulliq. Sobeskio<br />
sanfkiai su Lictuva buvo blogi.<br />
Mirus J.Sobeskiui. Lenkijos ir <strong>Lietuvos</strong> sostq gavo Saksonijos<br />
kurfiurstas (kunigaikitis) Augustas II (1697-1733). Ji reme<br />
Rusijos, Austrijos ir Pmsijos valdovai. saksq kariuomene,<br />
papirkti itakingi Lenkijos ir Lictuvos ponai. Augustas II, tikcdamasis<br />
atsiimti Respublikai anlisiiar: priklausiusi4 Livonil'os<br />
da\, su Rusijos caru Pelru I sudare antiSvcdiikq sutarti. Lcnkijos<br />
ir <strong>Lietuvos</strong> bajorai, nenoridami karo. kraite sukele tarpusavio<br />
kovas. 1700 m. netoLi Valliinintq fiykusiose kautynise<br />
Oginskiai su konfederatais nugalejo Sapiegq kariuomene. Sapiegorns<br />
buvo atimti dvarai, jie patys priversri begti !uZsieni.<br />
Per Siaures kar4 (1700 1721) Lietuvq niokojo Svedijos ir<br />
Rr:sijos kariuomencs. Sveclijos Salininkai Ar.rgust4 II paialino<br />
ii Lenkijos ir <strong>Lietuvos</strong> sosto. Nariuvaldovu Seimas iSrinlio Stanislovq<br />
Lcidinski (1706-1709). Be1. nugalejgs Svedus. Perras I<br />
grqZino August4 II isost4. Caro pageidavimu buvo sumaZinta<br />
Lenkijos ir <strong>Lietuvos</strong> kariuomene. o Rusijos kariuomcne nebuvo<br />
livesta. Nuo to laiko prasidejo nuolatinis Rusijos kiiimasis i<br />
Respublilios vidaus reikalus. Ji ncleido daryti reformq valdymui<br />
stiprinti ir viso kraSto grvenimr:i tvar\,ti.<br />
Perkarq siautes badas ir 1708 17ll rn maro epidemija nuniokojo<br />
vis4 krastq. Sunyko trkis, amatai, iirustejo kaimai. Lietuva<br />
netrlko apie trcddalio visq gyventojrl. Thiiau labiausiai<br />
kraitas nuskurdo valdant Augustui III (1733-1763), AugLrsto II<br />
shnui. Seimai nieko negalejo nutarti, kariuomeneje pa5lijo<br />
drausme, tuStdjo valstybes iZdas. Bajorija visiikai nustojo rupintis<br />
valstybes rcikalais, todel kaimynines valslybis. turedamos<br />
daug kariuomends, nesiskaite su bajoq Respublika,<br />
norejo, kad kraite blltq nctvarka.<br />
Mims Augustui III, Rusijos cariene .Tekaterina II net priverte<br />
Seimq iirini{ti Lenkiios karalir.rrni ir <strong>Lietuvos</strong> didZiuolu<br />
kunigaiksdiu jai iitikimq lcntq Stanislov4 Augusrq Poniatovski<br />
(1.76+1795). Atrode, kad netrukus Rusija visq Salj prisrjungs<br />
pric savo valstybes. Thdiau, Prnsija ir Austrija, nenorddamos.<br />
kad Rusija isigaletq Lentijos ir <strong>Lietuvos</strong> valstybeje, pareikalavo<br />
visiems pasidalyti Respublikq. 1772 08 05 iryko pirmasis padalijimas.<br />
<strong>Lietuvos</strong> DidZiajai Kunigaikitystei priklausiusios Polocko,<br />
Vitebsko ir Mstislavlio vaivadijos. rytini Minsko vaivadijos<br />
dalis ir Latgala atiteko Rusijai. 1773 m. susirinkgs Seimas<br />
buvo priverstas pripaiinti padalijimq.<br />
18<br />
t'ft. S1<br />
{<br />
Y (Sved.)<br />
o<br />
f \ Liepojalo<br />
)Bornhotmas . \ patanga[<br />
Qfan) \ ' il<br />
e .->_ \\ t-J-.. -t<br />
fi4iiiuua,",<br />
,"v<br />
P R 0 s I J o sS/<br />
KARALPJTE<br />
!<br />
ra:^<br />
a=<br />
\<br />
)\<br />
tr4=- \'.- gugf<br />
I r. Varsuva - u (*,<br />
\l-<br />
trl<br />
-\ ,' .-'\<br />
( I w&.1<br />
.)ff<br />
t\srRrJos<br />
SUTARTINIAI ZENKLAI<br />
c"ticilu<br />
<strong>Lietuvos</strong> Didiioji Kunigaikdtyste<br />
Lenkijos ir <strong>Lietuvos</strong> valstybes<br />
srena po '1772 m. padalijimo<br />
Valstybiq ir iemiq ribos<br />
Sostinds ir sostapiliai<br />
Kitos gyvenvietes<br />
<strong>Lietuvos</strong> prarasti miestai
Change language