Joel BESSIS ("Kelias" No. 5 (78), 2010 - BALTIC MANAGEMENT ...

Nematau jokios naudos šaliai, kuri
norėtų išstoti iš Europos Sąjungos.
Politinis ir ekonominis Europos Sąjungos
valdymas nėra kokybiškas.
3% ES šalies biudžeto deficito norma
– jau tik teorija.
Kai turi didelių problemų, joms išspręsti
reikia didelių žaidėjų.
didelė rinka reikalinga visoms
šalims. Ji reiškia didesnį konkurencingumą.
Europos Sąjunga
ir euro zona buvo sukurta kaip
didelė vieninga rinka su bendra valiuta. Ir,
nors daug kas pranašavo, kad su vieninga
valiuta bus problemų, ilgą laiką viskas
buvo gerai. O buvo gerai todėl, kad nebuvo
tokių problemų ekonomikoje.
Es problemos užprogramuotos
Europoje turim ir stiprias ekonomikas,
ir silpnas (dažniausiai Europos pietuose).
Taigi neatitikimas buvo visada. Kai
šias ekonomikas pabandėm sudėti kartu,
iškilo klausimas, kokios ES norim: ar
didelės ir įvairios, ar mažos, kurioj visos
šalys būtų panašaus išsivystymo lygio.
Pasirinkom pastarąją. Dauguma tikėjosi,
kad sukūrus vieningą rinką, įvairių šalių
ekonomikos pradės artėti, kol susilygins.
Taip neatsitiko.
Kai atsiranda problemų, pirmiausia
trūksta silpniausia grandis. Kilus pasaulinei
finansų ir ekonomikos krizei,
silpniausia ES grandis pasirodė esanti
Graikija. Ir ne ji yra problema, ji – tik
simptomas. Juk jei Graikijos gelbėjimo
priemonės nepadės, tai kodėl tai turėtų
veikti kilus problemų Ispanijoje, Portugalijoje,
Italijoje ar kitose šalyse.
Ši krizė – didžiausias testas Europos
Sąjungai. Jei šią krizę nugalėsim, tai išgyvens
ir ES, ir euras. Jeigu neišgyvensim,
didysis eksperimentas bus baigtas, visi
galės skirstytis.
Finansų rinkos siunčia žinią
Mes nežinom, ko reikės Graikijos problemoms
išspręsti, nežinom, kas atsitiks
pietinės Europos silpnosioms grandims.
Žinom, kad turim problemą, kurios
nesprendžiam, tik mėnesių mėnesius
diskutuojam.
Finansų rinka šito nemėgsta, jai pats
blogiausias dalykas – kai nėra aiškumo.
Rinka tokią padėtį supranta taip: „ES
valdymas yra nepatikimas“. Netgi jei bus
nuspręsta, kokių priemonių krizei suvaldyti
reikia imtis, tas priemones dar reikės
įgyvendinti, o ar jos bus įgyvendintos,
mes nežinom. Todėl natūralu, kad investuotojai
nepasitiki euru. Kol vadovai
diskutuos, tol euras kris. Ir prie viso
šito dar prisideda smarkiai padidėjusi
valstybių rizika.
Visa tai dabar mane verčia būti pesimistu.
Toks ir būsiu, kol ES valdžia tiksliai
nepasakys, ką darys.
Turim labai gerą pavyzdį: per naktį
buvo nuspręsta suformuoti 750 mln. eur
finansinės pagalbos paketą. Rinkos iškart
nusiramino, kritimas liovėsi. Tačiau trumpam.
Kadangi visi laukė tolesnių veiksmų,
o sulaukė ir vėl tik diskusijų.
Finansų rinkose viskas vyksta greitai.
Ir, jeigu kur nors atsiranda bent mažiausia
abejonė, rinkos važiuoja žemyn.
Laukiu įgyvendintų sprendimų, nes
euro silpnėjimo ir rinkų kritimo tendencijos
tikrai nesikeis, kol nebus sutarimo,
ką daryti, ir kol tai, kas sutarta, nebus
įgyvendinta.
Angelos Merkel akibrokštas
Labai neigiama ir stebinanti žinia buvo
Angelos Merkel sprendimas sustabdyti
short sell (valiutų, akcijų – pardavimas jas
pasiskolinus; skolinamasi ir parduodama
tada, kai tiki, jog kainos rinkoje toliau kris
ir po tam tikro laiko galėsi nusipirkti tų
pačių finansų instrumentų pigiau, grąžinti
skolą ir dargi uždirbti) prekybą, nes tai
techniškai visiškai nenaudingas sprendimas.
Akivaizdu, kad uždrausdamas short
sell visame pasaulyje, uždraustum prekiautojui
statyti už tai, kad euras kris, nes
tokia yra short sell technika (t.y. tada gal
sulaikytum euro kritimą), tačau uždraudus
tai daryti vienoje vietoje, prekiautojas
tą patį galės daryti bet kur kitur. Vadinasi
A. Merkel sprendimas buvo ir nenaudingas,
ir neprotingas.
Ar žmonės spekuliuoja Graikijos skola,
aš nežinau, bet kad spekuliuoja, jog
euras kris, tai tikrai taip, nes šiomis sąlygomis
spekuliuoti, kad euras kris, yra labai
akivaizdus ir protingas sprendimas.
Klausimas dėl euro: arba susitaria,
arba ne. Jis ir paprastas, ir sudėtingas,
nes akivaizdu, kad nenorima susitarti.
Abejonė, rizika ir mygtukas
„parduoti“
Rinkos visuomet elgiasi taip pat: jei
ko nesupranta, tai lažinasi, kad tai ne-
veiks. Finansų rinka – tai ne gatvė, joje
žmonės nediskutuoja. Gatvėje gali išgirsti
daugybę nuomonių vienu klausimu.
Kalbėdami apie Graikiją ar eurą,
žmonės gali ginčytis. Vienam gali atrodyti,
kad padėtis geresnė, kitam – kad
blogesnė, trečiam – kad taisosi ir pan. O
finansų rinkose nepadiskutuosi. Čia vienintelis
tikras dalykas, dėl kurio niekas
nesiginčija, yra abejonė. Abejonė reiškia
riziką, todėl prekiaujantys finansų
rinkose spaudžia mygtuką „parduoti“.
Paspausti mygtuką labai lengva. Ponia
Merkel taip ir padarė.
Finansų rinkose viskas paremta
pasitikėjimu. Pinigai eina ten, kur pasitikima.
Graikija – tai signalas, kad kažkas
neveikia.
Kalbama, kad Graikija negali bankrutuoti.
Tačiau investuotojų veiksmai
šiandien rodo priešingai: Graikijai
nėra kito kelio kaip bankrutuoti po 2–3
metų. Politikai gali sakyti ką tik nori.
Svarbiausia – ar finansų rinkos tiki, ką
jie sako.
Dabartines ES problemas gali išspręsti
tik suderintas visų šalių sprendimas ir jo
įgyvendinimas.
Kas pasakys Vokietijai, kad ji neteisi?
Vokietija turi suprasti, kad nors ji
didelė ir jai gerai sekasi ir jos galimybės
didesnės, bet jei niekas jos produkcijos
nepirks, ji jos neparduos. Gal Vokietijai
reikia laiko suprasti, kad viena ji praloš.
Netgi dideli žaidėjai vienas kitam reikalingi.
Atrodo, laukiama, kol JAV augs ir
patemps kitas šalis, bet laukti negalim,
nes ir JAV priklauso nuo klientų. Geriau
susitvarkyti patiems.
Apie per didelius bankus
Šiuo metu visur svarstomas didelių
bankų klausimas. Siūloma bankus skaidyti.
Tačiau ar juos suskaidžius, problemos
išnyks? Dabar jau turim JAV
Federalinės rezervų sistemos (FED)
atsakymą, kad jei atsiranda pavojus
sistemai, tai tą finansų instituciją, kuri
kelia grėsmę, galima išardyti. Bet niekas
nežino, kaip tai veiks. Atskirti bankai
gigantai taps silpnesni, negalės jungtis.
Atskirdami tradicinę bankininkystę
nuo investicinės irgi susilpninam sistemą,
ir šiuo atveju netgi sukursim ikikrizinę
padėtį, nes investiciniai bankai
tampa priklausomi nuo lėšų šaltinių,
kurie nėra stabilūs. Tik neaišku, kaip
tas, kas sukėlė krizę dar prieš krizę, yra
blogai, o po krizės jau yra gerai. Kita
vertus, sakom, kad šis bankas yra per
Kelias | 17