Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
18 2009<br />
Andriaus Ufarto nuotr.<br />
m. rugpjūčio 24 – rugsėjo 6 d. Nr. 28 (34) www.balsas.<strong>lt</strong><br />
<strong>rInktInIAI</strong> TEKSTAI<br />
sunkmeČio<br />
išbandymas<br />
vežėJams<br />
Valdas Gilys<br />
Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius<br />
krizė paaštrino ir taip sudėtingus rusiJos bei<br />
europos vežėJų santykius, nes Jų darbo sąlygas<br />
šiandien galima apibūdinti kaip kovą dėl išlikimo.<br />
Tokiose batalijose dažnai<br />
pasitelkiami visi turimi resursai<br />
ir priemonės, o ankstesni<br />
draugiški ar kolegiški<br />
santykiai tėra gražus klestėjimo<br />
laikų prisiminimas.<br />
Esant dideliam krovinių deficitui, užleisti<br />
rinkos neketina nė vienos šalies<br />
vežėjai, juolab kad dar likę daug nuoskaudų<br />
ir nelygių susitarimų tarp įvairių<br />
valstybių. Rinkai ritantis žemyn, išmušė<br />
lobistų valanda.<br />
Rusija pyko, kad jų vežėjai turi mokėti<br />
didelius kelių mokesčius Europoje, ir<br />
tuoj pat paskelbė įvedanti daugumai Europos<br />
Sąjungos vežėjų kelių mokesčius<br />
savo šalyje. Lietuva keletą mėnesių mokėjo<br />
šiuos mokesčius, tačiau vėliau jie<br />
mums buvo atšaukti, nes tokių rinkliavų<br />
mūsų šalis netaiko Rusijos vežėjams.<br />
Savo ruožtu Europa nuolat kelia ekologinių<br />
reikalavimų kartelę vilkikams,<br />
nustato įvairių kitų ribojimų. Dar viena<br />
problema yra susijusi su kitų šalių vežėjų<br />
baudomis dėl licencijavimo sistemos<br />
pažeidimų. Daugelyje Europos šalių, pavyzdžiui,<br />
Čekijoje ir Belgijoje, baudos yra<br />
labai didelės. Rusijoje jos buvo simbolinės<br />
– 1,5 tūkst. rublių. Lobistai inicijavo<br />
projektą, kuriame numatyta, kad nuobaudos<br />
dydis Rusijoje bus padidintas iki<br />
europinio lygio – kelių tūkstančių eurų.<br />
Dėl įtakos ir darbo Rusijos rinkoje<br />
nuolat kaunasi Suomijos, Lenkijos, Ba<strong>lt</strong>arusijos,<br />
Lietuvos, Latvijos ir kitų šalių<br />
transporto įmonės.<br />
Rusijos tarptautinių vežėjų automobiliais<br />
asociacija ASMAP teigia, kad dabar<br />
jų vežėjai užima 41,6 proc. tarptautinių<br />
gabenimų rinkos, o likusi dalis priklauso<br />
užsieniečiams. Šie rezu<strong>lt</strong>atai nėra blogi<br />
– sunkiausiu metu Rytų kaimynės dalis<br />
sudarė mažiau nei 30 proc. Tačiau toks<br />
skaičius netenkina Rusijos vežėjų, nes<br />
artimiausias jų siekis yra užimti 50 proc.<br />
rinkos.<br />
Išbandymų sunkmečiu jau esame<br />
patyrę po Rusijos krizės 2002-aisiais,<br />
tačiau išlikome. Mums, Lietuvos vežėjams,<br />
dar sunku suvokti, kad net ma-<br />
žiausia klaida dabar gali tapti didelių<br />
sunkumų priežastimi Rusijoje. Pasikeitė<br />
požiūris ne tik į mūsų darbą, bet ir į mus,<br />
kaip konkurentus.<br />
Matyt, esame pernelyg geri vežėjai,<br />
atimantys duoną iš kolegų. Ar dėl to<br />
turėtume raudonuoti ir nuolankiai nuleisti<br />
galvas? Tikrai ne. Esame patyrę jau<br />
sutvirtėjusios politiškai ir ekonomiškai<br />
Europos Sąjungos šalies vežėjai, todėl<br />
turime visas galimybes konstruktyviai<br />
kalbėtis su šalies kaimynės atstovais.<br />
Rusija – teisinė valstybė, čia būtina ginti<br />
savo teises, jei tik manome, kad jos yra<br />
pažeistos. Būtina panaudoti ir visą tarptautinę<br />
paramą.<br />
matyt, esame pernelyg<br />
geri vežėJai, atimantys<br />
duoną iš kolegų<br />
Manau, kad mūsų tikslas ir darbo<br />
principai išlieka nepakitę: tvirtinti patikimų<br />
ir modernių transporto įmonių vardą,<br />
stiprinti ryšius su užsakovais ir sąžiningai<br />
konkuruoti. Rusijos rinkoje mes ne<br />
tik dirbame, bet ir žinome, kaip tai daryti<br />
sėkmingai.<br />
Tikiu, kad ir šių dienų išbandymai<br />
taps dar vienu gilesnės patirties etapu,<br />
nors didelė dalis įmonių per pastarąsias<br />
dvi savaites patyrė milžiniškų nuostolių.<br />
Svarbu, kad ši problema, skirtingai<br />
nei prieš septynerius metus, neliko vien<br />
žinybinė, o ją padėjo spręsti aukščiausi<br />
šalies vadovai. Tiesa, tvirtinti, kad tos<br />
kančios jau baigtos, dar negalime, bet<br />
aišku viena – dirbame ir į problemas<br />
reaguojame greitai. Įrodėme, kad nesame<br />
išskirtiniai ir nenusipelnome stovėti<br />
šalikelėse.<br />
pinigų skonis<br />
Rudenį kainos šaus į viršų<br />
Šių metų rugsėjo 1-ąją vėl bus galima prekiauti<br />
alkoholiniais gėrimais. Taip pasitiksime rudenį,<br />
kuris atneš mokesčių, atlyginimų, kainų pokyčių.<br />
Rūta Grigolytė<br />
ruta.grigolyte@balsas.<strong>lt</strong><br />
Kainos kils iki debesų...<br />
Ša<strong>lt</strong>asis sezonas per kišenes nekirs<br />
taip skaudžiai, jeigu pasitvirtins Šilumos<br />
tiekėjų asociacijos tarybos<br />
tikinimai, kad šilumos kaina nuo<br />
rugsėjo ar vėliausiai nuo spalio sumažės<br />
10−15 proc. (priklausomai<br />
nuo tiekėjo).<br />
Tačiau beveik visos kitos prekės<br />
ir paslaugos gali brangti. Pagal liepą<br />
Seimo priimtą sprendimą nuo rugsėjo<br />
1-osios įsigalios nuo 19 iki 21<br />
proc. padidintas standartinis pridėtinės<br />
vertės mokesčio (PVM) tarifas.<br />
Daugelis prekybininkų pripažįsta,<br />
kad padidinto mokesčio naštą teks<br />
perke<strong>lt</strong>i ant pirkėjų pečių, nes visos<br />
verslo susitraukimo bei optimizavimo<br />
galimybės esą jau išnaudotos.<br />
Taigi po penkis mėnesius iš eilės<br />
fiksuotos defliacijos kainos turėtų<br />
augti.<br />
as<br />
SkAItytojų KoMEnTARAI<br />
2009-08-20 11:19:35<br />
dar truputį ir pakils mokytojai tvarkos daryti,<br />
ir padarys<br />
jei taip, tai...<br />
2009-08-20 11:18:22<br />
nu, jo, laukia badmetis. Gal is tiesu kuo greiciau<br />
emigruoti is tokios Lietuvos. Uz sildyma<br />
pinigus vagia, uz siuksles - vagia, parduotuvese<br />
kainos auksciausios Europoje.<br />
Brangs ir rūkalai. Padidinus cigarečių<br />
akcizą, nuo rugsėjo 1-osios jos<br />
brangs 20 proc. (1,25 lito). Cigarečių<br />
akcizas iki šių metų pabaigos turėtų<br />
būti pake<strong>lt</strong>as 29 proc.<br />
...o algos mažės<br />
Rugpjūčio 17 dieną Vyriausybė priėmė<br />
sprendimą, kad bazinė mėnesinė<br />
alga mažės nuo 128 iki 122 litų, o<br />
bazinis valandinis atlyginimas – nuo<br />
76 iki 73 centų. Nuo rudens mažesnes<br />
algas gaus apie 200 tūkst. pagal<br />
sutartis dirbančių ku<strong>lt</strong>ūros, švietimo,<br />
socialinių įstaigų darbuotojų.<br />
Sumažindama bazinę algą, Vyriausybė<br />
tikisi sutaupyti 262,5 mln.<br />
litų. Kita vertus, „Sodra“ taip pat neteks<br />
milijonų. Problema dar labiau<br />
pagilės, jeigu viešojo sektoriaus pavyzdžiu,<br />
kaip įprasta, paseks ir privatusis.<br />
Mokytis gali tekti alkaniems<br />
Turintiesiems vaikų ateina išvis neramus<br />
laikas. Ir ne tik dėl įprastų išlaidų<br />
prieš mokslo metus.<br />
Kad nemokamus pietus, kaip<br />
ir pirmąją praėjusių mokslo metų<br />
pusę, gaus visi pradinukai, niekas nė<br />
nebesitiki. Tačiau daugėja moksleivių,<br />
kuriems bus reikalingas nemokamas<br />
maitinimas pagal senąją tvarką,<br />
t. y. mažas pajamas gaunančių<br />
šeimų vaikų.<br />
Kada bus rasta tam reikalingų lėšų<br />
ir ar iš viso jų bus rasta, atsakymo<br />
Vandens tiekėjai melžia pinigus<br />
Iš šiauliečių vėl reikalaujama pakratyti piniginę.<br />
Miesto politikai neprieštaravo, kad mieste būtų<br />
pabrangintas vanduo.<br />
Šiauliečiams nuo rudens<br />
vanduo brangs beveik litu<br />
E<strong>lt</strong>os nuotr.<br />
E<strong>lt</strong>os nuotr.<br />
dar nežino nei Socialinės apsaugos<br />
ir darbo, nei Finansų ministerija.<br />
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės<br />
sąjungos pirmininkas Aleksandras<br />
Bružas teigė, kad pedagogai<br />
tikrai protestuos, jeigu algų karpymo<br />
ir moksleivių krepšelio mažinimo<br />
nelydės adekvatus valdininkų skaičiaus<br />
ir algų optimizavimas. „Peda-<br />
Šiaulių taryba priėmė bendrovės<br />
„Šiaulių vandenys“ prašymą pabranginti<br />
vandenį nuo 5,88 iki maždaug<br />
6,63 lito. Argumentai – bendrovei<br />
trūksta apyvartinių lėšų įgyvendinamiems<br />
projektams.<br />
Dėl poreikio didinti centralizuotai<br />
tiekiamo vandens ir nuotekų surinkimo<br />
kainą į miesto tarybą „Šiaulių<br />
vandenys“ kreipėsi jau birželį.<br />
Tuomet bendrovė teigė, kad susidėvėjusių<br />
nuotekų tinklų avarinei<br />
būklei pašalinti reikia apie 10 tūkst.<br />
litų, kurių įmonė neturi, o Europos<br />
Sąjunga neskiria.<br />
Taip pat „Šiaulių vandenys“ nurodė,<br />
kad miesto dalyje netranšėjiniu<br />
būdu reikėtų atnaujinti 2,5 km vamzdyno<br />
už maždaug 5 mln. litų. Tuomet<br />
bendrovės prašymą vandenį pabranginti<br />
beveik 2 litais miesto taryba atmetė.<br />
Šįkart „Šiaulių vandenys“ teigė pritrūkę<br />
lėšų nuotekų dumblui perdirbti,<br />
naujiems vandentiekio tinklams tiesti,<br />
kitiems darbams. Šiaulių tarybos<br />
sprendimui didinti vandens kainą dar<br />
turi pritarti Kainų komisija.<br />
balsas.<strong>lt</strong><br />
gogams algos buvo didinamos ir tada,<br />
kai kitiems jos nekilo, todėl dabartinis<br />
mažinimas yra suprantamas. Tačiau<br />
jeigu nebus tvarkomos kitos sritys, o<br />
tik ardoma švietimo sistema – netylėsime“,<br />
− sakė A. Bružas.<br />
Pamažu ryškėja ir ministro Gintaro<br />
Steponavičiaus užkurtos švietimo<br />
reformos ypatumai: didelei daliai Lie-<br />
tuvos jaunimo, jeigu jis išvis ryšis likti<br />
ir mokytis tėvynėje, gyvenimo kelią<br />
teks pradėti nuo skolų.<br />
Pagal politikų scenarijų bankams<br />
už studijų paskolas būtų mokamos<br />
iki 11,03 proc. palūkanos, kurių apie<br />
pusę mokėtų studentai, o kita dalis<br />
būtų mokama iš biudžeto, vadinasi, iš<br />
visų mokesčių mokėtojų kišenės.<br />
Užsimota naikinti oligopoliją<br />
E<strong>lt</strong>os nuotr.<br />
Komisija siūlo leidimus keisti licencijomis,<br />
kurios būtų išduodamos bet kuriai įmonei,<br />
atitinkančiai reikalavimus<br />
Šį rudenį sulauksime ne tik darganos,<br />
bet ir švietimo reformos pasekmių,<br />
mokesčių ir atlyginimų pokyčių<br />
Jeigu nebus<br />
tvarkomos kitos sritys,<br />
o tik ardoma švietimo<br />
sistema – netylėsime<br />
Saulėtekio komisija pasiūlė naikinti<br />
transporto priemonių valstybinę<br />
techninę apžiūrą vykdančių asmenų<br />
skaičiaus ribojimą. Komisija siūlo<br />
leisti šias paslaugas teikti visiems ūkio<br />
subjektams, kurie atitinka licencijoje<br />
numatytus reikalavimus.<br />
Lietuvoje yra tik 10 įmonių, turinčių<br />
minėtus leidimus. Komisijos nuomone,<br />
skaičiaus ribojimas sukuria oligopoliją<br />
ir neskatina konkurencijos.<br />
Nauji konkursai šioms paslaugoms<br />
teikti gali būti skelbiami išimtiniais<br />
atvejais, jeigu minėtos įmonės leidimų<br />
atsisakytų arba prasižengtų.<br />
balsas.<strong>lt</strong><br />
Interviu su investuotoju Arta<br />
*spekuliantai.<strong>lt</strong> tinklalapio tesktas originalus, stiliaus ir gramatikos klaidos netaisytos<br />
Testuok naują tinklalapio versiją<br />
http://www.spekuliantai.<strong>lt</strong><br />
Interviu su vienu iš seniausiai investuojančiu į lietuviškus VP investuotoju. Visų pirma, interviu<br />
įdomus tuo, kad pateikiama a<strong>lt</strong>ernatyva prekybai biržoje. Visų antra, tai investuotojo<br />
kelias, labiausiai panašus į W.Buffetto kelią. Visi mes žinome, kad reikia mąstyti, kaip<br />
B.Grahamas, o investuoti, kaip W.Buffettas. Ir štai mes turime lietuvišką Buffetto variantą.<br />
1. Kaip ir kada atėjote į rinką?<br />
Į rinką, galima sakyti, atėjau atsitiktinai, kai dar seniai seniai Lietuvos valdžia priėmė įstatymą,<br />
reglamentuojantį Vertybinių popierių cirkuliaciją ir visa kita. Tada nuėjau į pirmą pasitaikiusią<br />
maklerinę “priduoti” savo sukauptų per pirminę privatizaciją akcijų – tegu tvarko<br />
tą “portfelį” profesionalai, pamaniau.<br />
2. Nuo ko pradėjote?<br />
Pradžioj akcijų rinka manęs visai nedomino; tenkinausi tuo, kad turiu tų “pirminių” akcijų,<br />
tad labiausiai pirkau Vyriausybės VP, kurių pelningumas tada buvo labai geras. Man to užteko.<br />
Tačiau mano makleriui, aišku, norėjosi iš manęs daugiau. Tad po truputį traukė mane<br />
į tą pusę. Tiesa, prie akcijų biržos “priprasti” padėjo ir tai, kad turėjau kelias Vilniaus banko<br />
privilegijuotas akcijas ir kasmet lankydavausi jo akcininkų susirinkimuose.<br />
3. Kokiose rinkose dabar prekiaujate?<br />
Prekiauju tose pačiose “namų rinkose” – Ba<strong>lt</strong>ijos šalys, nors pagrindas Lietuva. Tiesa, buvau<br />
trumpam “iškišęs nosį” į Lenkiją, Gruziją, Kroatiją, Ukrainą. Tačiau dabar dauguma jų<br />
akcijų parduotos. Tiesa, kadangi aš labiau ne prekiauju, o investuoju, tai šiuo požiūriu esu<br />
investavęs ir į visiškai nebiržines akcijas. O be to, su keliais bendraminčiais esam įkūrę<br />
investicinę bendrovę.<br />
4. Papasakokite trumpai apie savo prekybos stilių. Kokius metodus taikote?<br />
Gal kam bus ir keista, tačiau investavime save laikau tik pakeleiviu, bandančiu užsidirbti,<br />
todėl jokio ypatingo prekybos stiliaus ar metodų neturiu. Kadangi esu investuotojo tipo, tai,<br />
aišku, remiuosi FA. Tai ir yra man visko pagrindas. Kadangi dabar tikrai ne fundamentinės<br />
analizės metas, tai biržose nieko ir neveikiu.<br />
5. Kaip atrodo pasiruošimas prekybai? Kokią informaciją laikote svarbia? Kokiems info<br />
ša<strong>lt</strong>iniams teikiate prioritetus?<br />
Kadangi esu ilgalaikis investuotojas, tai nuolatinio ruošimosi ir nereikia. Svarbu išsinagrinėti<br />
įmonę ir į ją investuoti, jei FA tą leidžia daryti, o po to jau sekti visas ekonomines naujienas.<br />
Svarbi yra kiekviena naujiena – ar ji iš žiniasklaidos, ar nugirsta iš draugų.<br />
6. Kas Jums prekyba?<br />
Kaip jau sakiau, esu tik pakeleivis prekyboje akcijomis. Laikau, jog negalima skirti tam viso<br />
savo ar bent didžiosios dalies gyvenimo. Tačiau rinkos pakilimo metu akcijų birža yra gera<br />
proga ir paprastiems žmonėms turėti galimybę papildomai užsidirbti iš bendro ekonominio<br />
pakilimo. Mano filosofija ta, kad pati prekyba savaime jokio produkto nekuria, pagrindas<br />
gyvenime turi būti investicijos į kažką konkretaus ir pasirinkta tavo profesija. Nes net ir<br />
dideli pinigai gali kartais dingti, o darbo įgūdžiai, jei jų neapleisi, niekada.<br />
7. Kaip Jums sekasi?<br />
Kadangi renkuosi aukštoką rizikos laipsnį, tai, be abejonės, dabartinė krizė man atsiliepė<br />
turbūt labiau nei kitiems, tačiau tai tolerancijos ribose – užtenka, kad pradinės investicijos<br />
net kažkiek išaugo. Aišku, tai su išlyga, kad dabar padarytos investicijos neprapuls<br />
8. Trys spekulianto „Tėve mūsų...“?<br />
Manau, iš to, ką pasakiau, aišku, jog nesu iš tų, kurie investavimo sferoje pretenduotų<br />
kurti “sparnuotas frazes”. Na galbūt galėčiau pasakyti – svarbu ne laiku nupirkti, o laiku<br />
parduoti. Bet iš kitos pusės, sako, kad kai kurie garsūs pasaulio investuotojai, turtėja ir<br />
nepardavinėdami<br />
9. O kokios dabartinės Jūsų investicijos, jei sakėte, dabar nieko biržose neveikiate?<br />
Minėjau, kad dar esu investavęs ir į “nebiržines” akcijas.<br />
10. Tai tos, dar likusios nuo pirminio privatizavimo laikų?<br />
Ne. Tai jau kas kita. Kadangi nevengiu rizikos, tai susidomėjau vieno tarptautinio investuotojų<br />
klubo investicijomis į “start-up”-us. Jis veikia, kaip rizikos kapitalo fondas.<br />
11. Kas tie “start-up”-ai ir rizikos kapitalas?<br />
Start-up - tai ką tik įsikūrusi įmonė su galimai didele perspektyva. Tiesa, minėtas klubas<br />
investuoja į tokias jaunas įmones, kurios jau išlipusios iš “garažinės gamybos” fazės ir turi<br />
gerą istoriją. Jei įmonė turi ambicijų vystytis sparčiau, nei leidžia jos resursai, tam reikalingos<br />
nemažos lėšos. Tokioms įmonėms gali padėti tik vadinamas rizikos kapitalas, nes<br />
bankams tai dar per didelė rizika. Be to rizikos kapitalas ne skolina, o investuoja. Pats žodis<br />
“rizikos” reiškia, kad jei investicija pasiteisins, tai grąža per 2-3 metus bus skaičiuojama ne<br />
procentais, o keliais kartais.<br />
12. Na bet investavus dabartinio akcijų nuosmukio metu ir “paprastos” biržų akcijos<br />
sėkmės atveju neabejotinai uždirbs “kartais”.<br />
Tas tiesa, tačiau biržų akcijoms toks “rojus” yra tik dabar, tuo tarpu rizikos kapitalas bet<br />
kokioje rinkos ciklo fazėje orientuotas į grąžas “kartais”. Antra, aš prie šio rizikos kapitalo<br />
fondo prisijungiau dar tada, kai akcijoms jau nebuvo, kur augti ir tiesiog nesimatė, kur<br />
dar būtų galima bent kiek juntamiau uždirbti. Tuo tarpu fondo strategija buvo - investicijos<br />
laikotarpiui nuo 0,5 iki 3 metų su ne mažesne nei 200-300% grąža, t.y., 3-4 kartai, nevengiant<br />
pasvajoti ir apie didesnes grąžas. Aišku, visi supranta, jog ir čia gali būti nesėkmių, bet<br />
šio fondo ekspertai kandidatus investicijoms renka iš šimtų pasiūlymų.<br />
13. Iš kur tokios garantuotos didelės grąžos rizikos kapitale?<br />
Garantijų nėra niekur, bet mažos įmonės tiesiog greičiau ir auga. O tokių įmonių savininkams<br />
svarbiau gauti finansavimą, o ne galvoti apie jų akcijų vertę. Jei “netyčia” kam<br />
nors dabar pavyktų investuoti į antrą “Nokia” ar “Microsoft”, tai rūpesčių gyvenime turbūt<br />
daugiau ir neturėtų .<br />
Tęsinys kitame numeryje
Change language