3 Paieškų Pabaiga www.laimingi.<strong>lt</strong> Esm÷ yra ta, kad būtinai reikia pačiam žmogui suprasti, kam viskas daroma ir ką tai atneša, o tada disciplina tampa natūralus, malonus dalykas. Palaipsniui prieisime iki to, kad gal÷sime vieną kitą taisyklę sulaužyti ir gauti fantastišką rezu<strong>lt</strong>atą. P.S. Kol nepripratau, mane labai juokindavo ir stebindavo, kad žmon÷s nepastebi, kas jiems patiems atneša s÷kmę, nors patys pamokslauja kitiems apie tai! Pvz. vienas bičiulis mane išmok÷ puikios kv÷pavimo technikos.Visgi jis išgyveno d÷l savo vidinių nes÷kmių ir tuo pačiu metu pasakojo, kad jeigu nuolatos darysiu kv÷pavimo pratimus, jausiuos puikiai - o pats to kurį laiką nedar÷. Paklausus jo, kod÷l tada pats „nekv÷puoja“, jis juok÷si iš savęs lyg atsibudęs. Tokių istorijų – „labai geras dalykas, kai darydavau jaučiaus puikiai, bet dabar to nedarau be priežasties ir jaučiuosi blogai“ esu gird÷jęs dešimtis. Dažniausiai yra taip, kad visi žino, ką daryti. Tiesa? Liudas Vasiliauskas www.laimingi.<strong>lt</strong>
Paprastumui: Paprastai 4 Paieškų Pabaiga www.laimingi.<strong>lt</strong> Kaskart prad÷damas rašyti straipsnį suku sau galvą, kaip parašyti pradžią, kad ji iške<strong>lt</strong>ų problemą ir sudomintų skaitytoją, kad jį užkabintų ir pan. Šį kartą to nedarysiu, nes tema yra „paprastumas“, tačiau ne elgesio paprastumas, o tiesiog paprastas požiūris į visus, net ir sunkius dalykus ir tai, jog sunkūs dalykai gali tapti lengvais. Tikriausiai kiekvienas iš Jūsų turi pažįstamą, pavyzdžiui, kokį nors buvusi klasioką ar bendradarbį, kuriam viskas tiesiog sekasi. Kažkokiu būdu jam viskas pavyksta, ir nuo pat pradžių jis būna linksmai nusiteikęs. Visi aplinkui katut÷m ploja – kokį šaunų jie pažįstamą turi. Tik prie katučių gal÷tų sau užduoti klausimą: – kokia gi ta „pasisekimo“ paslaptis? Tam, kad gal÷tum÷me aiškiau suprasti, pabandykime galvoti iš vaiko pozicijos. Ar vaikas gali būti gudrus? Ar vaikas gali būti laimingas? Ar vaikas gali būti protingas? Jeigu gali, tai reiškia, kad gudrumas, laim÷, protingumas yra labai paprasti ir lengvi dalykai! Belieka tik tai įsisavinti. Kai žiūrime į „genijus“, mes bandom įsivaizduoti(!), kad jie moka kažką sud÷tingo, mąstyti kažkokiu fantastišku būdu ir pan., bet neatkreipiame d÷mesio, jog kitoks mąstymas neegzistuoja. Mintis po minties, viena šalia kitos, ir štai – mąstymas. Tik tiek ten t÷ra. Tod÷l sud÷tingumas ir mūsų neprotingumas – išsigalvotas dalykas. Jeigu bandome įsivaizduoti sud÷tingumą, tai jį ir susikuriame, o tada pradedam peikti save, kad kažkas neišeina, o tai mus stabdo. Pirmas dalykas, kurį reik÷tų atlikti įsiv÷lus į sud÷tingesnę situaciją – pabandyti tiesiog atsipalaiduoti, nusiraminti ir pažiūr÷ti į ją „lengvom akim“. Pvz. aš visą gyvenimą nem÷gau narplioti mazgų ar susipynusių virvių ir tiesiog atmesdavau tai. Kai parduotuv÷je pardav÷ja užrišdavo man maišelį, tai aš jį namuose tiesiog supl÷šydavau, nes ten būdavo tas prakeiktas mazgas (juokiuosi)! Tačiau vieną kartą narpliodamas virvę pabandžiau atsipalaiduoti ir įsižiūr÷ti į paprastumą, ir man lengvai pavyko. Tas pats buvo ir su matematika ar bet kuriuo kitu darbu. Pasirodo viskas yra paprasta, o jeigu n÷ra, tai reikia tiesiog paieškoti paprastumo ir nesive<strong>lt</strong>i į situacijos peikimą. Jeigu pažvelgtum÷me į matematiką paprastai, tai pamatytum÷me, kad ten t÷ra keturi aritmetiniai ženklai: sud÷tis, atimtis, daugyba, dalyba. Visa matematika susideda iš šių keturių ženklų. Kokią formulę bepaimtum÷me, visur tereikia kažką sud÷ti, atimti, padauginti ar padalinti. Ar tai sud÷tinga? Nebent patys tą sud÷tingumą susikuriame ir pradedame peikti matematiką ar save. Jeigu paimtum÷te krepšinį: varin÷ti kamuolį, mesti, perduoti. Ar tai sud÷tinga? Teisininkai, medikai, vairuotojai, inžinieriai ir kas tik norit – visi jie turi „paprastus pagrindus“ ir tik juos jie težino, iš ten visa jų išmintis. Retas naujokas neieško kažkokių sunkumų, pinklių, triukų ir t.t., nes iš šono dažnai viskas atrodo sud÷tingai. Pvz. žmon÷s at÷ję mokytis bendravimo vos ne kaskart nori kažkokių „technikų“, kurios jiems „laim÷s“ rezu<strong>lt</strong>atus, bet bendravimo paslaptis yra atsipalaidavimas. Atsipalaidavęs žmogus bendrauja laisvai, juokauja spontaniškai (čia naujokas girdi tas „nerealias“ frazes) ir visiems
Change language