Geresnis Gyvenimas Gyvenimas Gyvenimas Per ... - Laimingi.lt
Geresnis Gyvenimas Gyvenimas Gyvenimas Per ... - Laimingi.lt
Geresnis Gyvenimas Gyvenimas Gyvenimas Per ... - Laimingi.lt
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
<strong>Geresnis</strong> <strong>Geresnis</strong> <strong>Gyvenimas</strong> <strong>Per</strong><br />
Paprastesnį Paprastesnį Supratimą<br />
Supratimą<br />
<strong>Laimingi</strong>.<strong>lt</strong> el. knyga<br />
Liudas Vasiliauskas
Trumpasis įvadas<br />
Sveiki,<br />
Aš esu Liudas Vasiliauskas ir maloniai Jums pristatau mažytę el. knygą, kuri sudaryta iš mano<br />
nuolatos rašomų straipsnių į savo „namus“ – laimingi.<strong>lt</strong> – ir daugelį kitų svetainių.<br />
Visi šie straipsniai „negim÷“ vienu metu, juos parašiau pamažu ir šioje knyguž÷je sud÷liojau ne<br />
chronologine, o labiau nuoseklia tvarka, vedančia nuo praktiškumo į vidaus gelmę. Nuoširdžiai<br />
džiaugiuosi, kad galiu pasidalinti su Jumis šiomis žiniomis. Vertinu kiekvieną iš Jūsų, nes tų, kurie<br />
domisi savimi, reta. Reta žmonių, kurie susikaupia ir žiūri į esmę, o ne plaikstosi nuolatiniame norų<br />
pildymo žaidime, kuris niekada nesibaigia. Tad sakau Jums d÷mesingą „labas“ ir kviečiu prad÷ti ar<br />
tęsti savo kelionę.<br />
Šiek tiek apie save ir veiklą<br />
Esu paprastas žmogus su daugybe skausmingos ir palaimingos patirties. Vaikyst÷je niekuo<br />
neišsiskyriau iš kitų, nesidom÷jau išmintimi. Nuo pat mažų dienų man buvo labai sunku suprasti<br />
gyvenimą ir kas jame vyksta, kas jame yra „valdovai“. Nepasitik÷jau savimi ir bandžiau klausyti<br />
kitų, o tai privesdavo į įvairiausias b÷deles ir nuolatinį nepasitenkinimą. Sunku nupasakoti, nes<br />
buvau tiesiog... g÷dų, kalčių, baimių maišas ir tuo pačiu normalus vaikinas.<br />
V÷liau, vedamas stipraus poreikio, prad÷jau ne tik dom÷tis, bet ir su didele j÷ga traukti viską, kas<br />
pritaikoma iš: psichologijos, proto būsenų keitimo technikų, akupunktūros, meditacijos, jogos,<br />
šamanizmo, neuroninio asocijavimo, atminties lavinimo, sąmon÷s technikų, mantrų, hipnoz÷s,<br />
socialin÷s dinamikos, šventraščių. Sutikau gerbiamų mokytojų. Tam atsidaviau visiškai. Laim÷jo<br />
paprastumas ir nuoširdumas. Po viso šito esu labai patenkintas ir laimingas.<br />
Tapau autoriumi daugyb÷s seminarų, dabar s÷kmingai padedu žmon÷ms. Esu išmokęs šimtus kitų<br />
žmonių (tokių, kaip Tu ir kitokių), kaip pasitik÷ti savimi, m÷gti ir gerbti save, atrasti ramyb÷s ša<strong>lt</strong>inį<br />
ir pagaliau ils÷tis. Kitaip tariant – pašalinti baimes (su visais „ką apie mane pagalvos?“),<br />
neapsisprendimą (su visu blaškymusi) ir įgauti atsipalaidavimą, pasitik÷jimą ir spontaniškumą,<br />
kuris liejasi šviesiais laisv÷s spinduliais iš vidaus.<br />
Daugiau galite sužinoti laimingi.<strong>lt</strong> svetain÷s ski<strong>lt</strong>yje „Apie“.<br />
Pad÷ka<br />
Mano pad÷ka neturi ribų. D÷koju t÷vams, kad atved÷ mane į gyvenimą ir išmok÷ neįkainojamų<br />
dalykų. D÷koju visiems, kad jie yra tokie, kokie yra, ir moko mane bei visus kitus tos pačios<br />
pamokos – supratimo ir meil÷s. Taip pat d÷koju visiems skaitytojams, kad skaito! Išskirtinai už šį<br />
projektą esu d÷kingas Mindaugui. Ačiū.
Turinys<br />
Įkv÷pimui: Ind÷niškas patarimas ..................................................................................................... 1<br />
Praktiškumui: Maloni disciplina ...................................................................................................... 2<br />
Paprastumui: Paprastai .................................................................................................................... 4<br />
Atradimui: Ego yra draugas ............................................................................................................. 6<br />
Susivokimui: Priimti save I ............................................................................................................. 8<br />
Susivokimui: Priimti save II .......................................................................................................... 10<br />
Susivokimui: Priimti save III ......................................................................................................... 11<br />
Įžvalgoms: Pasiduok! .................................................................................................................... 13<br />
Santykiams: Kaip atsikratyti ka<strong>lt</strong>inimų .......................................................................................... 14<br />
Draugystei: Draugyst÷ ................................................................................................................... 15<br />
Sielai: Grožis................................................................................................................................. 16<br />
Kas toliau..?: Asmenin÷s laisv÷s kursai ......................................................................................... 19<br />
Kas toliau..?: Meditacijų sodyba .................................................................................................... 20
Įkv÷pimui: Ind÷niškas patarimas<br />
1<br />
Paieškų Pabaiga<br />
www.laimingi.<strong>lt</strong><br />
Tad gyvenk savo gyvenimą taip, kad mirties baim÷ negal÷tų įeiti į tavo širdį. Neprikaišiok niekam<br />
jų religijos; gerbk kitų pažiūras ir reikalauk, kad jie gerbtų tavąsias.<br />
Myl÷k savo gyvenimą, padaryk savo gyvenimą tobulą ir išgražink viską jame. Stenkis padaryti<br />
gyvenimą ilgą, o jo paskirtį - pagalbą ir tarnavimą žmon÷ms. Paruošk kilnią savo mirties dainą tai<br />
dienai, kai teks eiti per didįjį išsiskyrimą.<br />
Visada ištark žodį ar parodyk pagarbos ženklą, kada sutinki draugą ar net nepažįstamą atokioje<br />
vietoje. Rodyk pagarbą visiems žmon÷ms, o padlaižiavimo - niekam. Kada atsikeli ryte, pad÷kok už<br />
maistą ir gyvenimo džiaugsmą. Jeigu nematai priežasties, už ką d÷koti, spraga slypi tik tavyje.<br />
Neišnaudok žmonių ar ko kito, nes išnaudojimas paverčia išmintingus kvailiais ir atima dvasios<br />
įžvalgą.<br />
Kai ateis laikas tau mirti, nebūk kaip tie, kurių širdys perpildytos mirties baim÷s, nes, kada išmuša<br />
jų valanda, jie verkšlena ir maldauja, kad gautų dar šiek tiek laiko nugyventi savo gyvenimus iš<br />
naujo, kitu būdu. Sudainuoki tada savo mirties dainą ir mirk kaip didvyris grįžtantis namo.<br />
Ind÷nų genties vadas, Tecumseh
Praktiškumui: Maloni disciplina<br />
2<br />
Paieškų Pabaiga<br />
www.laimingi.<strong>lt</strong><br />
Juokaudamas apibr÷žiu profesionalą kaip žmogų, kuris gali sulaužyti kelias pagrindines taisykles ir<br />
vis tiek pasiekti rezu<strong>lt</strong>atą, kurį vidutiniokas vadina fantastišku. Bet kad ir kokie profesionalai, kad ir<br />
kokie asai jie yra, ir kažin kiek taisyklių jie gali sulaužyti, vienai taisyklei, daugiau ar mažiau,<br />
lenkiasi visi. Disciplina. Čia ir dabar – apie ją.<br />
Skubu parašyti, kad disciplina yra teigiamas dalykas, tik d÷l paklydimo yra laikoma kitaip. O kod÷l<br />
dauguma mano, kad disciplina yra „negerai“?..<br />
Pagalvokime apie tai, kaip mes buvome mokomi. Nežinau, kaip Jūs, bet aš ir daug mano<br />
bendramokslių net nesuprasdavom priežasties, kam visą tai, ką mes mokom÷s, yra reikalinga. „Ant<br />
viršaus eidavo“ „reikia būtinai išmokti“(kod÷l? kam?), o mokymo sistemos esmin÷ motyvacija<br />
tokia: „Yra „taip ir taip“, nedrįskite tuo abejoti, kas manote kitaip – gaunate du. Darykite, kas<br />
priklauso, vaikučiai, – tai yra disciplina.“ Tad čia yra nesupratimas, kam ir kod÷l viso to reikia;<br />
šiems „kam ir kod÷l“ atsistačius į vietas, disciplina darosi maloni.<br />
Papasakosiu, kaip atrodo mano disciplina. Tarkime noriu išmokti bendrauti.<br />
Veiksmai ir pasiruošimas (paeiliui):<br />
• Aiškus tikslas.<br />
• Visa įmanoma informacija apie tikslo siekimą (knygos, vaizdo, garso medžiaga ir pan.)<br />
• Susipažįstu su puikiai bendraujančiais žmon÷m. Klausiu jų patarimų ir mokausi iš jų.<br />
• Einu bendrauti ir gaunu daug klaidų, patirties.<br />
Iki šios vietos jokios disciplinos n÷ra, nes dar nesuprantu ką reikia daryti, kad gerai bendraučiau!<br />
• Gavęs kelias klaidas ir pamatęs kažkokius s÷km÷s ir nes÷km÷s ženklus, s÷du prie popieriaus<br />
lapo ir užrašau VISKĄ. Ką dariau ir kokios aplinkyb÷s buvo tada, kai sek÷si, ir kai<br />
nesisek÷?<br />
Pvz.:<br />
Kai sek÷si: gerai miegojau, skaičiau biografijas (wikipedia), atlikta daug smulkių darbelių, elgiausi<br />
„taip ir taip“...<br />
Kai nesisek÷: gerai miegojau, išsiviriau skanius pusryčius, padrybsojau lovoj, nesp÷jau atlikti kelių<br />
darbų, laikraščių skaitymas...<br />
Čia prasideda disciplina. Jokio stebuklo, tiesiog visą savo patirtį išnešu į dienos šviesą ir<br />
nusprendžiu nedaryti to, kas neša nes÷kmes, darau tai, kas neša s÷kmę. Čia aš bent suprantu, kam(!)<br />
aš darau tuos veiksmus, o ne aklai tikiu kažkuo ar toliau gyvenu nesuprasdamas, kokie veiksmai<br />
kokius rezu<strong>lt</strong>atus atneša. Vadovaujuosi sava patirtimi, o tai yra pats tvirčiausias pagrindas. Šitas<br />
mažas triukas, kai viską susirašai, padaro discipliną malonią ir savaimę suprantamą.
3<br />
Paieškų Pabaiga<br />
www.laimingi.<strong>lt</strong><br />
Esm÷ yra ta, kad būtinai reikia pačiam žmogui suprasti, kam viskas daroma ir ką tai atneša, o tada<br />
disciplina tampa natūralus, malonus dalykas. Palaipsniui prieisime iki to, kad gal÷sime vieną kitą<br />
taisyklę sulaužyti ir gauti fantastišką rezu<strong>lt</strong>atą.<br />
P.S. Kol nepripratau, mane labai juokindavo ir stebindavo, kad žmon÷s nepastebi, kas jiems patiems<br />
atneša s÷kmę, nors patys pamokslauja kitiems apie tai! Pvz. vienas bičiulis mane išmok÷ puikios<br />
kv÷pavimo technikos.Visgi jis išgyveno d÷l savo vidinių nes÷kmių ir tuo pačiu metu pasakojo, kad<br />
jeigu nuolatos darysiu kv÷pavimo pratimus, jausiuos puikiai - o pats to kurį laiką nedar÷. Paklausus<br />
jo, kod÷l tada pats „nekv÷puoja“, jis juok÷si iš savęs lyg atsibudęs. Tokių istorijų – „labai geras<br />
dalykas, kai darydavau jaučiaus puikiai, bet dabar to nedarau be priežasties ir jaučiuosi blogai“ esu<br />
gird÷jęs dešimtis. Dažniausiai yra taip, kad visi žino, ką daryti. Tiesa?<br />
Liudas Vasiliauskas<br />
www.laimingi.<strong>lt</strong>
Paprastumui: Paprastai<br />
4<br />
Paieškų Pabaiga<br />
www.laimingi.<strong>lt</strong><br />
Kaskart prad÷damas rašyti straipsnį suku sau galvą, kaip parašyti pradžią, kad ji iške<strong>lt</strong>ų problemą ir<br />
sudomintų skaitytoją, kad jį užkabintų ir pan. Šį kartą to nedarysiu, nes tema yra „paprastumas“,<br />
tačiau ne elgesio paprastumas, o tiesiog paprastas požiūris į visus, net ir sunkius dalykus ir tai, jog<br />
sunkūs dalykai gali tapti lengvais.<br />
Tikriausiai kiekvienas iš Jūsų turi pažįstamą, pavyzdžiui, kokį nors buvusi klasioką ar bendradarbį,<br />
kuriam viskas tiesiog sekasi. Kažkokiu būdu jam viskas pavyksta, ir nuo pat pradžių jis būna<br />
linksmai nusiteikęs. Visi aplinkui katut÷m ploja – kokį šaunų jie pažįstamą turi. Tik prie katučių<br />
gal÷tų sau užduoti klausimą: – kokia gi ta „pasisekimo“ paslaptis?<br />
Tam, kad gal÷tum÷me aiškiau suprasti, pabandykime galvoti iš vaiko pozicijos. Ar vaikas gali būti<br />
gudrus? Ar vaikas gali būti laimingas? Ar vaikas gali būti protingas? Jeigu gali, tai reiškia, kad<br />
gudrumas, laim÷, protingumas yra labai paprasti ir lengvi dalykai! Belieka tik tai įsisavinti.<br />
Kai žiūrime į „genijus“, mes bandom įsivaizduoti(!), kad jie moka kažką sud÷tingo, mąstyti<br />
kažkokiu fantastišku būdu ir pan., bet neatkreipiame d÷mesio, jog kitoks mąstymas neegzistuoja.<br />
Mintis po minties, viena šalia kitos, ir štai – mąstymas. Tik tiek ten t÷ra. Tod÷l sud÷tingumas ir<br />
mūsų neprotingumas – išsigalvotas dalykas. Jeigu bandome įsivaizduoti sud÷tingumą, tai jį ir<br />
susikuriame, o tada pradedam peikti save, kad kažkas neišeina, o tai mus stabdo.<br />
Pirmas dalykas, kurį reik÷tų atlikti įsiv÷lus į sud÷tingesnę situaciją – pabandyti tiesiog<br />
atsipalaiduoti, nusiraminti ir pažiūr÷ti į ją „lengvom akim“. Pvz. aš visą gyvenimą nem÷gau<br />
narplioti mazgų ar susipynusių virvių ir tiesiog atmesdavau tai. Kai parduotuv÷je pardav÷ja<br />
užrišdavo man maišelį, tai aš jį namuose tiesiog supl÷šydavau, nes ten būdavo tas prakeiktas<br />
mazgas (juokiuosi)! Tačiau vieną kartą narpliodamas virvę pabandžiau atsipalaiduoti ir įsižiūr÷ti į<br />
paprastumą, ir man lengvai pavyko. Tas pats buvo ir su matematika ar bet kuriuo kitu darbu.<br />
Pasirodo viskas yra paprasta, o jeigu n÷ra, tai reikia tiesiog paieškoti paprastumo ir nesive<strong>lt</strong>i į<br />
situacijos peikimą.<br />
Jeigu pažvelgtum÷me į matematiką paprastai, tai pamatytum÷me, kad ten t÷ra keturi aritmetiniai<br />
ženklai: sud÷tis, atimtis, daugyba, dalyba. Visa matematika susideda iš šių keturių ženklų. Kokią<br />
formulę bepaimtum÷me, visur tereikia kažką sud÷ti, atimti, padauginti ar padalinti. Ar tai<br />
sud÷tinga? Nebent patys tą sud÷tingumą susikuriame ir pradedame peikti matematiką ar save. Jeigu<br />
paimtum÷te krepšinį: varin÷ti kamuolį, mesti, perduoti. Ar tai sud÷tinga? Teisininkai, medikai,<br />
vairuotojai, inžinieriai ir kas tik norit – visi jie turi „paprastus pagrindus“ ir tik juos jie težino, iš ten<br />
visa jų išmintis.<br />
Retas naujokas neieško kažkokių sunkumų, pinklių, triukų ir t.t., nes iš šono dažnai viskas atrodo<br />
sud÷tingai. Pvz. žmon÷s at÷ję mokytis bendravimo vos ne kaskart nori kažkokių „technikų“, kurios<br />
jiems „laim÷s“ rezu<strong>lt</strong>atus, bet bendravimo paslaptis yra atsipalaidavimas. Atsipalaidavęs žmogus<br />
bendrauja laisvai, juokauja spontaniškai (čia naujokas girdi tas „nerealias“ frazes) ir visiems
aplinkiniams malonu. Taigi, naujokas bando ieškoti „kietų“ frazių ir prašauna, nes dairosi<br />
sud÷tingumo. Galva pilna minčių ir dvejonių, o tai veda į niekur.<br />
5<br />
Paieškų Pabaiga<br />
www.laimingi.<strong>lt</strong><br />
Paprastumas nesidairo triukų, nes jis žino, kad triukai gyvena vieną dieną, o kitą dieną – jų neb÷ra.<br />
Jis težino paprastus pagrindus ir yra juos gerai išmokęs. Tod÷l kartais verta savęs paklausti: „kas čia<br />
yra pagrindai? Kokie keli pagrindiniai veiksmai valdo šią sritį?“. Išmokite juos ir viskas bus<br />
išmokta.<br />
Kai akys raudonuoja, kaista galva, nesuprantu situacijos ar tiesiog nesiseka, visada tikrinu tik šią<br />
vieną taisyklę ir klausiu savęs: kur čia bandai patekti į pinkles? ar metodas paprastas? ar t÷ra keli<br />
paprasti veiksmai? Praktiškai 10 iš 10 būnu įsiv÷lęs į kažkokias neaiškias sistemas, kurios nuveda<br />
nežinia kur. Manau jos Jus ten taip pat nuveda. Ir jeigu klaustum÷te manęs, kaip atskirti - ar einate<br />
teisingu keliu, tai pirštu parodyčiau būtent į čia.<br />
Liudas Vasiliauskas<br />
www.laimingi.<strong>lt</strong>
Atradimui: Ego yra draugas<br />
6<br />
Paieškų Pabaiga<br />
www.laimingi.<strong>lt</strong><br />
„Reikia save disciplinuoti“, pagalvoji sau, bet ne visada to imiesi. „Ateina“ tas sunkumo jausmas,<br />
kuris lyg užkelia ant pečių didesnę atsakomybę ar darbą, negu tuo metu nori pake<strong>lt</strong>i. Vidin÷ kova ir<br />
derybos su ego prasideda. „Nagi, pirmyn, bent šį kartą, pasiryžk!”, sako vidinis balsas. Reikalai ima<br />
jud÷ti, ir džiaugiesi, bet šokiui pasibaigus ryžtas baigiasi ir tenka pris÷sti ant šalia aikštel÷s esančių<br />
k÷džių ir žiūr÷ti į gyvenimo šokį iš naujo. Disciplina t÷ra pavyzdys; įpročių ir tikslų, kuriuos mes<br />
norim ištaisyti ar pasiekti, yra begal÷s.<br />
Šiuo metu posakis „gyvenimas t÷ra tavo paties atspindys“ virsta liaud÷s patarle, bet n÷ kiekvienam<br />
iš mūsų ji n÷ra taip jau iki galo suprantama, tod÷l gal čia pad÷s mano paties pavyzdys. Valydamas<br />
save vis labiau ir labiau (meditacijomis ir pan.) gryninau savo gyvenimą, bet karts nuo karto<br />
sutikdavau žmones, kurie, atrod÷, elgiasi visiškai nepriimtinai. Ša<strong>lt</strong>ai ir abejingai bendraujantys<br />
žmon÷s kokiame nors autoservise atrodydavo kaip ufonautai mano gyvenime ir aš ÷miau savęs<br />
klausti: „Kur aš taip elgiuosi? Kod÷l aš visą tai jaučiu ir matau? Juk su žmon÷mis tikrai elgiuosi<br />
gerai..“ Atsakymas mane suglumino – aš taip elgiuosi, ša<strong>lt</strong>ai ir negražiai, su savo ego! Tai buvo<br />
momentas, kai nusprendžiau su ego būti geriausias draugas – myl÷ti, gerbti ir pad÷ti jam<br />
išsilaisvinti. Galu gale, skambinant į tą patį autoservisą ar bet kur kitur toks aplinkinių elgesys<br />
galutinai pasišalino. Nuo tada sakau, kad gyvenimas niekada nesusimauna, nuolatos rodydamas<br />
tavo ydas kituose, ir už tai esu d÷kingas.<br />
N÷ra lengva su savim kovoti ir... išties net nebūtina. Daugelis mūsų savo ego laiko priešu, kurį<br />
reikia įveikti, užspausti, palaužti ir galiausiai – užmušti (gal jau šiek tiek perlenkiu (juokiuosi), bet<br />
pagalvokite, kas yra ego. Tai t÷ra norai su mintimis ir jausmais. Kod÷l mes tur÷tume tąsytis ant<br />
grindų su mintimis ir su jomis pyktis? Juk Jūs nesate mintys. Mintys su jausmais pasišalina tik tada,<br />
kai paliekate jas ramyb÷je, bet jeigu su jais kovojate – prasti popieriai.<br />
Ar Jus kaip nors veikia mintis „vanduo yra skaidrus“? Kaunat÷s su ja, norit jos? Tikriausiai ne.<br />
Paimkime mintį „trūksta pinigų“, ši jau turi šiokį tokį krūvį? Gerai. Įsivaizduokite situaciją, kur Jūs<br />
atsiduriate karštoje dykumoje ir visiems trūksta vandens, ką Jums tada reiškia „trūksta pinigų“?<br />
Tikriausiai nieko! Vienoje situacijoje skaidrus vanduo nereišk÷ nieko, kitoje – viską. Tod÷l ką<br />
priskirsite minčiai – mūsų pasirinkimas, nors ir sunkiai pastebimas, o pati mintis – neutrali.<br />
<strong>Per</strong>eikim prie praktin÷s dalies. Kokia prasm÷ muštis su ego? Kokia prasm÷ sakyti, kad jis yra<br />
niekam tikęs? Pabandykite sau nuoširdžiai atsakyti į šiuos klausimus. O dabar pabandykite<br />
neskub÷dami jį kelis kartus ši<strong>lt</strong>ai pasitikti savo viduje (visas mintis, vaizdinius, situacijas, pojūčius<br />
susijusius su juo), ir pasakyti jam (sau) „Taip, aš myliu tave, aš tau atleidžiu.“ Nuoširdžiai. Skamba<br />
banalokai? Tada Jums to reikia labiausiai (juokiuosi, bet tai tiesa, pabandykite!). Pabandykite ir<br />
pamatysite, kad situacija dramatiškai pager÷ja iškart (nagi, baikit spyriotis, Jums tereikia dviejų<br />
dalykų: užsimerkti ir pus÷s minut÷s). O dabar pabandykite v÷l pakeiksnoti jį. Ką renkat÷s?<br />
Ego n÷ra nuo mūsų atskiras, tod÷l mes jį kartais laikome savimi. Jis n÷ra joks mūsų priešas ar<br />
nedraugas. Manymas, kad jis toks, daro jį tokiu. Nuspręskite su juo susidraugauti, būkite geriausi<br />
sąjungininkai išvaduojant jį, disciplinuokit÷s su juo draugiškai ir ši<strong>lt</strong>ai ir viduje sakykite
7<br />
Paieškų Pabaiga<br />
www.laimingi.<strong>lt</strong><br />
„draugaukime, kad gal÷čiau tave (ego – save) išlaisvinti.“ Ženkite su juo drauge. Nustokim jį<br />
spausti, mušti, keiksnoti, priešintis jam. (Kam tokiam ten priešinam÷s???) Būkite su juo kaip<br />
kengūra su savo vaiku sterbl÷je ir pamatysite, kad pergal÷ ateina tada, kai susidraugaujate su juo.<br />
Jaučiat÷s puikiai, galvojate apie save nuostabiai, leidžiate jam pykti ir niurgzti, bet visada patys jį<br />
draugiškai nuraminate – ir v÷l viskas tvarkoje. Tai yra meil÷ sau aukštame lygyje – išdrįskite.<br />
Liudas Vasiliauskas<br />
www.laimingi.<strong>lt</strong>
Susivokimui: Priimti save I<br />
8<br />
Paieškų Pabaiga<br />
www.laimingi.<strong>lt</strong><br />
Džiaugiuosi, kad galiu rašyti straipsnį tokiu pavadinimu. Jūsų akys b÷gs eilut÷mis, kurios bus apie<br />
pasitenkinimo pradžią ir pabaigą – apie savęs pri÷mimą (ir pri÷mimą apskritai). Tai, kas kiekvienam<br />
taip sava, intymu ir artima, įmanoma, bet kartais nepasiekiama.<br />
Taigi praktiškai visi kažkada pradedame gyvenime susivokti, jog kažkas netenkina, ir pamažu imam<br />
pasteb÷ti, jog viduje vyksta konfliktas. Konfliktas su savimi, konfliktas su aplinka. Bandymas save<br />
valdyti per j÷gą, riejimasis mintyse su žmon÷mis ar situacijomis. Pradžioje bandome laim÷ti, nes<br />
atrodo, jog bus kažkas geriau, ir skiriame daug j÷gų išlaikyti nuostatai „aš teisus“. Po visų teisumų,<br />
daug kartų atsitrenkus į liūdesį, nevi<strong>lt</strong>į, tuštybę, jeigu pasiseka išvengti televizoriaus ar pramogų ir<br />
pabūti tyloje – imam mąstyti „kod÷l?!“ Čia ir prasideda „kelion÷“ į ten, kur gal÷si ils÷tis.<br />
Ilgesnį laiką pabuvus vienam, pradeda matytis, jog visi tie dūzgimai n÷ra išor÷je, jie tik viduje.<br />
Patys baisiausi žmon÷s, kuriuos sutikote; pačios maištingiausios situacijos, kurias teko išgyventi,<br />
sukasi galvoje, ir jausmai, pasirodo, yra mūsų pačių. Tai mūsų pačių pokštas sau. Dabar s÷dime<br />
k÷d÷se ir tų žmonių n÷ra šalia, bet jausmai ateina kuo puikiausiai. Tuos jausmus jaučiam, juos<br />
turim, juos valdom, juos „užklijuojame“ ant tų žmonių, situacijų. Atsakomyb÷ labiausiai šokiruoja<br />
tada, kai suvoki, jog pats tarytum privertei tuos žmones taip elgtis, situacijas nutikti. Tai yra Mūsų<br />
visiška atsakomyb÷.<br />
Taigi jeigu mes jaučiame pagarbą kitiems, tai patys savo viduje išgyvename pagarbą ir tą pačią<br />
pagarbą taikome sau. Kokią turim – tokią naudojam. Jeigu pykstame, tai išgyvename pyktį ir tą patį<br />
pyktį jaučiame (tuo pačiu metu ir v÷liau) sau. Tas pats su visais pažeminimais, paaukštinimais ir<br />
likusiais jausmais. Ką dalinam kitiems, tą gauname sau. Jeigu m÷gstate stalą, tai siunčiate jam<br />
„m÷gimą“, ir kiekvieną kartą at÷jus prie stalo jis Jums „atspindi“ m÷gimą. Jeigu m÷gstate žmogų,<br />
tai jis Jums „atspindi“ Jūsų gerumą.<br />
Žinodamas tai supranti, jog viskas veikia pagal d÷snį „ką duodi, tą ir gauni“, ir tada norisi, jog tavo<br />
vidus būtų visiškai švarus, beribis. Norint, kad kiemas būtų visiškai tvarkingas, negali ignoruoti net<br />
pačio mažiausio numesto popier÷lio. Jeigu jį paliksi, jis kris į akis. Jeigu būsi nors menkiausiai<br />
nesąžiningas prieš save ar kitus, tas nesąžiningumas įsliūkins į tavąjį kiemą ir sakys: „Prisiimk<br />
atsakomybę tik už tas dideles šiukšles, o kitas palik.“ Tokiu atveju v÷l parklupsi.<br />
Taigi pradžiai imi įnirtingai tvarkyti viską, ką palikai netvarkingai sau ir kitiems. Valai ir valai<br />
kiemelį, šluoji jį d÷l savęs ir už kitus, nes n÷ra svetimo. Yra tik savos mintys ir savi jausmai,<br />
motyvai. Jeigu nori visiškai išsilaisvint, negali sau sakyt: „Tegul tie prasmenga, o atleisiu tik savo<br />
draugams.“ Kod÷l? Nes tuos pačius motyvus ir jausmus, mintis naudosi sau – kaip liaudyje sako,<br />
„atsisuks prieš patį tave“. Tod÷l priimti save – tai priimti ir kitus. Priimti kitus – tai priimti save.<br />
Eiti šiuo etapu yra truputį panašu į įsivažiuojantį, lengvai fantastinį filmą. Dažnai yra sunku, bet taip<br />
pat palaiminga, nes apsivalai. Esi labai palengv÷jęs, gyvenimas, atrodo, tiesiog pats sutvarko visas<br />
situacijas, nes tavasis vidus grandioziškai harmoningesnis nei anksčiau. Tuo pačiu galo tarytum
9<br />
Paieškų Pabaiga<br />
www.laimingi.<strong>lt</strong><br />
nesimato, o ir matyt nesinori, nes viskas tik ger÷ja ir tuo m÷gaujiesi. Šitame pasim÷gavime esi<br />
gan÷tinai aklas. Kod÷l? Nes nematai, kas toks viską priima, bet apie tai kitame straipsnyje.<br />
Liudas Vasiliauskas<br />
www.laimingi.<strong>lt</strong>
Susivokimui: Priimti save II<br />
10<br />
Paieškų Pabaiga<br />
www.laimingi.<strong>lt</strong><br />
Pri÷mimas yra susitaikymas, blogo pabaiga ir laisv÷s nuo to, ką pri÷mei, pradžia. Mažai yra tam<br />
žodžių, nes mes, kaip civilizacija, mažai ką priimam ir tik viską bandom pakeisti. Bandom keisti<br />
save, kad būtų geriau. Patarin÷jame kitiems, nes atrodo, jog, jiems pasikeitus, gal÷si juos labiau<br />
priimti, myl÷ti ar pan. Bandom valdyti ne tik „savus“, bet ir kitas šalis, gamtą. Tik kažką pakeitus,<br />
v÷l NEpastebime, jog reikia dar keisti, o v÷liau dar, ir taip be galo. Tas labai vargina ir visiškai<br />
neteikia ramyb÷s.<br />
Jeigu nepriimam, mes pasauliui nebyliai sakom: „Man labai nepatogu viduje, prašau, pasikeisk taip,<br />
kad man būtų patogu.“ Bet žmogui patogu tik tada, kai jis randa pri÷mimą savo viduje – centrą,<br />
kuris viską priima, atleidžia, išklauso, palaiko. Tas deimančiukas yra pas kiekvieną ir mes jo visi<br />
ieškome. Paliksiu Jums patiems pasidom÷ti, kas tai yra, kad būtų įdomiau.<br />
Nepri÷mimas ir pri÷mimas man panašiausias į užsispyrusį mažą vaiką, kuris sukioja savo veidą į<br />
šonus ir atsisako suvalgyti tai, ką gyvenimas duoda. Protas atsisako išsižioti ir priimti tai, ką pats<br />
sukūr÷. Kartais žinai, jog pats pridirbai, bet vengi pripažinti, kad nebūtum ka<strong>lt</strong>as ar išvengtum<br />
pykčio, ir tai tęsia baim÷s epochą. Tikriausiai visi pasteb÷jome, kad prisipažinti ar pripažinti yra<br />
lengva ir dažniausiai niekas mums nieko už tai nedaro, o situacija išsisprendžia. Tai yra pri÷mimo<br />
galia, nes pri÷mimas sako „taip“, o nepri÷mimas sako „to, kas yra – n÷ra, yra kitaip, negu yra“.<br />
Pabandykite patys prisiminti kokią nors savo situaciją ar problemą, kuri Jums nepatinka. Pajuskite,<br />
kad viduje sukiojat÷s į šonus ir kaip tas mažas vaikas nepriimate to, kas yra. Tiesiog pasiryžkite būti<br />
ramūs, prisiimti atsakomybę, išsižioti ir priimti. Kai nuspręsite, išsižiokite ir viduje nuoširdžiai<br />
tarkite tam reikaliukui: „Taip, gerai, tu esi.“ Kartokite tuos žodžius su nuoširdumu ir tikrai pajusite<br />
palengv÷jimą.<br />
Išties tai yra labai lengva, bet mes esame atpratę tą daryti. Su laiku ir vidin÷mis praktikomis šis<br />
geb÷jimas atgyja, tu priimi, pripažįsti, ir tada tau lengva. Lengva, nes pri÷mus nukrenta<br />
savanaudiški motyvai, kurie tamp÷ vaiko veidą į šonus. Pranykus savanaudiškumui, iškart<br />
palengv÷ja. Tik klausimas, kas toks priima? Apie tai dar kitame straipsnyje!<br />
Liudas Vasiliauskas<br />
www.laimingi.<strong>lt</strong>
Susivokimui: Priimti save III<br />
11<br />
Paieškų Pabaiga<br />
www.laimingi.<strong>lt</strong><br />
Medituojant ar šiaip susimąsčius natūraliai kils klausimai: kas toks tuos visus dalykus priima? kas<br />
toks gali priimti save? Pagalvokite. Reikia, kad būtų kažkas, kas priimtų tą „save“.<br />
Esu moteris, man n metų, gyvenu įdomų gyvenimą, gimiau tame mieste, turiu šias drauges, dirbu<br />
tokį darbą ir priimu save. Tai kas toks priima visą tą istoriją? Jūs ir aš turite labai panašią istoriją.<br />
Jeigu ją įmanoma priimti, tai akivaizdu, jog ji yra apie Jūsų gyvenimą, bet ne Jūs. Tai, kas toks ją<br />
priima? Kas toks viduje gali pasakyti tam „save“: „gerai, tu esi“?<br />
Jeigu viduje yra kažkas, kas gali priimti viską, tai reiškia, jog jis nereikalauja jokių sąlygų.<br />
Vadinasi, yra besąlygiškumas. Jeigu yra besąlygiškumas, tai jis privalo būti „be nieko“, nes jis<br />
neturi sąlygų niekam. Oras – ir tas turi sąlygas, nes jis priešinasi, jeigu eini prieš v÷ją, ar stumia<br />
pav÷jui. Vakuumas turi sąlygas, nes galime išmatuoti jo tūrį. Tai, apie ką kalbame mes, yra<br />
„niekiau“ už orą ar vakuumą. Nieko absoliučiai, absoliuti tyla, absoliuti ramyb÷. Tik tas gali viską<br />
priimti ir tai esat Jūs! Mūsų dekoracijos triukšmingos: „aš ta, aš tas“ ir t.t., bet viduje mes visada tie<br />
patys. Esm÷ visada ta pati. Vaikyst÷je ir dabar, esm÷je aš toks pats. Buvo visokios istorijos, bet aš<br />
tas (-ą) pats (-i). Mes tai visi jaučiam.<br />
Kaip į tą „aš“ įlipti? Man geriausiai žinomas būdas – meditacija. Štai dar ką reikia suprasti:<br />
T÷tis su mažu vaiku iš÷jo į kiemą. Vaikas įlipo į sm÷lio d÷žę pažaisti su akmen÷liais ir sm÷liu,<br />
statyti pilis. T÷tis labai geras, s÷di šalia ant suoliuko ir skaito didelį laikraštį ir vis kartais paklausia:<br />
„Gal jau einam?“, o vaikas sako: „Oi, dar ne, dar turiu pilį pastatyti, akmen÷lius pasvaidyti.“ T÷tis<br />
turi daug laiko, oras geras, skaityti yra ką. Vaikas ima žaisti karus, vaikiškai pyktis su kitais vaikais,<br />
o t÷tis tik dirsteli per laikraščio kraštą ir nusišypso – vaikai žaidžia. T÷tis v÷l ir v÷l paklausia ar<br />
vaikas nori jau eiti; šis jau nor÷tų, bet nebesurenka savo žaislų, nebegali atsitraukti nuo „savo“ pilių,<br />
tod÷l sako „ne“. T÷čiui tinka – vaikai žaidžia. Pagaliau vaikui atsibosta, ir jis, sukaupęs d÷mesį,<br />
suieško savo žaislus, palieka „savo“ pilis ir sako t÷čiui – einam! T÷tis paima pavargusį vaiką ant<br />
rankų ir neša namo. Abu laimingi iki ausų.<br />
Taip ir mes, kaip tas t÷tis su vaiku. Viduje turime didžiulį lobį (laimę), kuris mūsų laukia (t÷tis), bet<br />
užsižaidžiam sm÷lio d÷ž÷je (prote) su visokiom pilim ir akmen÷liais (nevaldomos mintys,<br />
nuosavyb÷s, praeities klaidos), pykstam÷s ar geidžiam, paleist nebesugebam prisirišimų (vaikas su<br />
ego intelektu). Tada ima labai skaud÷ti. Susimąstom. Susikaupiam. Prisiimam atsakomybę ir<br />
paneriam į ramybę, kuri viską priima (t÷tis).<br />
Kai tikrai nuoširdžiai sau pasakai, kad užteks, jog jau nori namo (ramyb÷s ar laim÷s, laisv÷s ir pan.),<br />
tai automatiškai pradedi jud÷ti keliu, kuris veda į pasitenkinimą. Tau pasidaro mažiau įdomūs<br />
žaislai, ima dominti esm÷, pasitenkinimas, išmintis. Su pastaraisiais tu gauni viską ir nenusakomą<br />
pasitenkinimą viskuo.
12<br />
Paieškų Pabaiga<br />
www.laimingi.<strong>lt</strong><br />
Kelias nesibaigia taip greitai, tau reikia surankioti visus žaislus, kuriuos nežinia kur palikai, tod÷l,<br />
kaip vaikas su mažu ego intelektu dar kenti, bet jau žinai, kad viskas į pabaigą, jauti vis daugiau ir<br />
daugiau ramyb÷s, ir tau ramu. Ir visgi.<br />
Kuo tu dar gali būti, jeigu ne savimi? Kaip įmanoma būti ne savimi? Būk tik savimi. Bet koks noras<br />
tapti panašiu į kažką sako, jog nesi pasitenkinęs (-usi) savimi. Tau absoliučiai niekur nereikia jud÷ti<br />
iš savęs d÷l pasitenkinimo. Jeigu bandai m÷gdžioti ir vis m÷gdžioti kitus, tai kiek laiko tai tau<br />
pavyks daryti? Tai niekada neatves į pasitenkinimą. Ten to n÷ra. Be to, neįmanoma būti ne savimi.<br />
Neįmanoma niekuo tapti. Tu jau esi kažkas! Kuo tu gali tapti? Tampa protas, savyb÷s, bet ne tu.<br />
Prisiskaitai astronomijos ir vaikštai įsivaizduodamas (-a) (!), jog esi astronomas (-÷), v÷liau<br />
prisiklausai roko, tada astronomas (-÷) miršta ir gimsta rokeris (-÷). Tai dabar turi rinktis. Tu rokeris<br />
(-÷) ar astronomas (-÷)? Tai buvo tik proto formos, o ne tu.<br />
Faktas tas, jog tu buvai tas (-i) pats(-i) tu visą laiką. Aš esu aš visą laiką, amžinai. Jeigu aš nesu aš<br />
visą laiką, tai ar aš tada išvis esu? Jeigu įmanoma kažkuo tapti, tai reiškia, jog vienu momentu – tu<br />
esi, o kitu momentu – nebe. Būkim savim, nes ten galim ils÷tis.<br />
Liudas Vasiliauskas<br />
www.laimingi.<strong>lt</strong>
Įžvalgoms: Pasiduok!<br />
13<br />
Paieškų Pabaiga<br />
www.laimingi.<strong>lt</strong><br />
Kai mane gyvenime užklumpa vidin÷ našta ir pasidaro sunku, aš sau v÷l ir v÷l turiu priminti, kad tai<br />
ne aš pasaulį valdau, suku ir teikiu jam energiją. Atsistojus prie lango aš v÷l ir v÷l savęs klausiu<br />
(paklauskite dabar ir Jūs):<br />
Ar tai aš verčiu tą v÷ją pūsti?<br />
Ar tai aš suteikiu energijos šviesti tiems šimtams milijonų lempučių?<br />
Ar tai aš kažkokiu būdu pailsinu žmones ir suteikiu jiems j÷gų?<br />
Ar tai aš priverčiu tas upes tek÷ti?<br />
Ar mano valia jūros banguoja?<br />
Ar mano d÷ka milijonai žvaigždžių šviečia?<br />
Ar aš judinu kiekvieną mintį?<br />
Ar tai aš esu tas, kuris savo širdį verčia plakti?<br />
Ar tai aš suteikiu galimybę kiekvienam plaučių įkv÷pimui?<br />
Tada atleidžiu kontrol÷s rankas nuo įsivaizduojamo pasaulio vairo ir tariu sau: „Pasiduodu!“<br />
Kai tik suvokiame, kad pasaulis puikiausiai sukasi be mūsų, kad mes nesame tokie reikšmingi –<br />
viskas iškart palengv÷ja. Visi tie daiktai, kurie stovi aplink mus, puikiai tęsia savo egzistenciją – su<br />
mūsų įsivaizduojama kontrole ar be jos.<br />
Pasižiūr÷jus į giedrą naktinį dangų gali trumpam stabte<strong>lt</strong>i ir paklausti savęs: ar tikrai gyveni<br />
Vilniuje, Šiauliuose ar Paryžiuje, o ne visatoje? O kas ten visur toli toli...? Mokslininkai daro<br />
milijardines paklaidas, skaičiuodami galaktikų ir planetų kiekį, kurios yra nuolatiniame vyksme.<br />
Apie 95% materijos sud÷ties yra vadinama „juodoji energija“, ir mes nežinom kas tai yra.<br />
Mokslininkai nežino taip pat. Tik 5% yra matomi mūsų juslinei akiai. Pažiūr÷kite enciklopedijose,<br />
nes mokyklin÷s žinios yra dažniausiai senesn÷s nei šimto metų!<br />
Taigi. Didžiul÷s visatos kampuke yra labai maža planeta, vadinama Žeme, kur gyvena už mikrobus<br />
mažesni visatos gyviai. Šios mažos rakštut÷s galvoja, kad yra reikšmingos. Jos nežino, kas yra 95%<br />
jų mas÷s. Jie, palyginus, nevaldo nieko. Jie gyvena liliputiškai trumpą gyvenimą. Jie nežino iš kur<br />
jie ateina, nei kur jie išeina. Jie praktiškai nieko negali nusp÷ti: oro, ligų, savo kasdienos. Ir tas<br />
visatos dulk÷s dydžio padaras bando įsikibęs kažką valdyt!<br />
Gal jis kvailas ar tiesiog mielas fantazuotojas?!<br />
... Ir tikriausiai tai Tu! :)<br />
Liudas Vasiliauskas<br />
www.laimingi.<strong>lt</strong>
14<br />
Paieškų Pabaiga<br />
www.laimingi.<strong>lt</strong><br />
Santykiams: Kaip atsikratyti ka<strong>lt</strong>inimų<br />
Straipsnis apie situacijas, susijusias su ka<strong>lt</strong>e, ir išeitis iš jų.<br />
S÷džiu aš namie ramioje meditacijoje ir girdžiu klykiančią kaimynų porelę. Neįsiklausau, bet<br />
kontekstas man aiškus: vienas ka<strong>lt</strong>as, o kitas ka<strong>lt</strong>ina. Atsimenu panašią situaciją su man artimais<br />
žmon÷mis. Pačiame įkarštyje manęs paklaus÷ patarimo: „Tu čia „pas mus“ žinai, ką daryti, patark“.<br />
Atsakymas paprastas, bet ir šiek tiek gluminantis, kas atsispind÷jo veide, kai tai išgirdo: „Taip, jis<br />
ka<strong>lt</strong>as. Ar gali jam atleist?“<br />
Tai šokiruoja. Žmon÷s yra nepratę atleisti. Juokiuosi prisimindamas, nes kai kurie net nenori, kad<br />
tie atsiprašytų, jie tiesiog nori r÷kti ir toliau pykti. Visgi, atleidimas yra drąsa. Atleisti ne kiekvienas<br />
sugeba. Tiksliau, labai reti.<br />
Nežinau, kur Jūs atsidursite: ka<strong>lt</strong>inamojo ar ka<strong>lt</strong>intojo vaidmenyje, bet visada siūlau situaciją spręsti<br />
drąsa – atleidimu. Visų pirma, nuginkluokite ka<strong>lt</strong>intoją pripažindami savo ka<strong>lt</strong>ę, o v÷liau pereikite<br />
prie sprendimo.<br />
Taip, aš tai padariau. Taip, aš sudaužiau puoduką. Taip, aš sugadinau tau dieną. Taip, aš tikrai esu<br />
beg÷dis. Net jeigu ir to nedar÷te, tiek to, prisiimkite ka<strong>lt</strong>ę – bus greičiau. Ka<strong>lt</strong>intojai lieka bej÷giai<br />
pripažinus ka<strong>lt</strong>ę. Jeigu esate ka<strong>lt</strong>intojas – nuginkluokite pats save. Taip! Jis tai padar÷, jis tikras<br />
niekšas. Taip, ji suvalg÷ visus aštuonis mano kotletus. Išsiųskime juos į Ispaniją citrinų rav÷ti, nes<br />
viskas kartosis, jeigu kartosime tą patį ka<strong>lt</strong>inimą.<br />
Imkit÷s drąsos. Galite atleisti? O gal atleiskite? O gal atleidžiam? O kod÷l nepabandžius atleidimo?<br />
Ką Jums tai kainuoja – dygliuotą ego? Atleidimas išlaisvina. Atleidimas duoda naujumo.<br />
Atleidimas paleidžia. Atleidimas yra naujo mąstymo pradžia, nes abi pus÷s pradeda mąstyti kitaip –<br />
situacija tiesiog sprendžiasi.<br />
Kylant situacijai visada pripažinkite ka<strong>lt</strong>es ir naudokite drąsa. Tikiu, kad nuo to bus tik gerai arba<br />
daug geriau.<br />
Liudas Vasiliauskas<br />
www.laimingi.<strong>lt</strong>
Draugystei: Draugyst÷<br />
15<br />
Paieškų Pabaiga<br />
www.laimingi.<strong>lt</strong><br />
Didžiuliame name, skirtingose laiptin÷se, gyvena du nepažįstami žmon÷s: muzikantas ir inžinierius.<br />
Inžinierius visą laiką namie kažką konstruoja ir kelia triukšmą, o muzikantas groja. Inžinierius<br />
negali pakęsti grojamos muzikos, o muzikas nepakenčia, kad jo „koncertams“ trukdo kaimyno<br />
grąžtai.<br />
Vieną dieną muzikantas, išlipęs iš mašinos, pamat÷, kad jam „leidžia“ ratą ir pirmą kartą gyvenime<br />
÷m÷si jį pakeisti. Tuo tarpu didžiuliame kieme aplink savo automobilį sukosi inžinierius. Pamatęs<br />
kaimyno vargą, pasišov÷ jam pad÷ti. Kaimynai susidraugavo, bet nežinojo, kad tai jie vienas kitą<br />
erzina už namų sienų. Susitikę kieme ir visada gražiai pasišnekučiuodavo, o namuose klaikiai<br />
nekęsdavo savo „nepažįstamo“ kaimyno.<br />
Ir štai vieną didžią dieną muzikantas ruoš÷si iškilmingam koncertui, o inžinierius, pasiskolinęs iš<br />
draugo galingą grąžtą, buvo sumanęs įsirengti naują rozetę sienoje ir gręž÷ didžiulę skylę...<br />
Muzikantas įsijautęs put÷ trimitą iš natų, tuo tarpu inžinierius, pasitelkęs pneumatinę funkciją,<br />
atakavo sieną ir svajojo apie naują rozetę. Šiek tiek užsisvajojęs jis netyčia išgręž÷ sieną kiaurai ir<br />
pamat÷ „priešą“ muzikantą, o muzikantas jį. Abudu ieškojo žodžių, bet nežinojo ką sakyti, nes<br />
nesuprato draugai jie ar priešai. Kas jie tokie vienas kitam?<br />
Jie ir draugai, ir priešai vienu metu, bet ką tai mums sako? Jeigu gali būti priešas, gali būti ir<br />
draugas, ir atvirkščiai. Ką reiškia draugas ar priešas? Draugas esi tada, kada vienas kitam daugiau<br />
pritari negu nepritari, o priešu tampi, kai imate vienas kitam nepritarti. Draugyst÷ yra neigiama<br />
sąvoka, nes į ją įtrauktas įtampos elementas - pritarimas. Užtenka vieno prastesnio pokalbio ir<br />
neigiamos mintys ima suktis net apie patį geriausią draugą!<br />
Jeigu esi draugas, tu esi šiek tiek supančiotas ir negali elgtis laisvai. Tu jau turi šiokį tokį<br />
įsipareigojimą – pritarimo vienas kitam sąlygą, kurios nesilaikant gali tapti priešu – t.y. nepritarti<br />
vienas kitam. Tad ar įmanoma draugauti be sampratos apie draugystę?<br />
Jeigu nueisite prie ežero ir sakysite „vanduo“, at÷jęs anglas sakys „water“, rusas sakys „voda“. Tai<br />
kuris dabar teisus, pavadindamas vandenį? Tiesa yra tokia, kad vanduo yra, ir tiek. Jo neįmanoma<br />
apibūdinti! Gali ištarti milijoną žodžių apie jį, bet Jūs nežinosite kas tai tokio, jeigu nesate jo matęs,<br />
lietęs ar g÷ręs. Tas pats yra su draugyste ir žmon÷mis. Žmon÷s yra ir tiek. Jie yra ir yra kokie yra,<br />
kam ant jų užd÷ti minčių pančius?<br />
Įsivaizduokite... prieina žmogus prie dviračio ir kad spirs dviračiui sakydamas:<br />
- Ot, trantas! Neskrenda! Taip, jis važiuoja, bet neskrenda! - Ir tada dar kartą spiria, ir dar.<br />
Kitas žmogus prieina prie jo ir sako:<br />
- Ei, žmogau, čia gi dviratis! Jis tik važiuoja, jis niekada neskraido!<br />
- O! - sušunka žmogus. - Dabar aš suprantu, čia juk yra tai, kas yra, ir nieko daugiau. Aš tik buvau<br />
išsigalvojęs, kad jis gali skristi, - ir jo pykčiai baigiasi.
16<br />
Paieškų Pabaiga<br />
www.laimingi.<strong>lt</strong><br />
Kiekvieną kartą, kai žmogus galvoja apie kitą ar pyksta, jis bando priversti dviratį skraidyti. Jis<br />
būna išsigalvojęs, kad tas žmogus yra kažkas kita, nei jis yra. Žmon÷s tiesiog yra. Jie yra, kas yra.<br />
Jūs juos galite vadinti draugais, priešais, asilais, vandeniu, „water“, „voda“, širdel÷m, bet išties, visi<br />
šie pavadinimai reiškia viena ir tą patį – iliuziją apie juos. Nereikia nustoti kalb÷ti, bet tur÷kime<br />
viduje gilų žinojimą, kad jie tiesiog yra, kas yra, ir nieko daugiau neišsigalvokite. Bus labai lengva<br />
gyventi, nes tai yra tikrasis pri÷mimas žmonių tokių, kokie jie yra.<br />
Liudas Vasiliauskas<br />
www.laimingi.<strong>lt</strong>
Sielai: Grožis<br />
17<br />
Paieškų Pabaiga<br />
www.laimingi.<strong>lt</strong><br />
Pažiūr÷ję naktį į giedrą dangų ir pagalvoję, kaip visa tai atsirado, rizikuojate sau susukti galvą. Jokia<br />
matematin÷ formul÷ čia nepadeda, o visada taip norisi paprasto, intuityvaus atsakymo...<br />
Tokiems mažiems daiktams kaip tušinukas, puodelis ar saldainis, kad jie atsirastų, reik÷jo mūsų<br />
intelekto, tai kokia j÷ga tur÷jo padirb÷ti su visoms žvaigžd÷mis?<br />
Bet visgi... Būkim logiški ir realistai. Viskas vyksta per d÷snius ir nepriekaištingus d÷snius.<br />
Mokslas bando ir kruopščiai narsto gamtos d÷snius, bet visi jie (d÷sniai) jau yra, nepriklausomai<br />
nuo to, ar mokslas juos žino, ar ne. D÷sniai, intelektas ar Dievas (jei patogiau), buvo yra ir bus,<br />
nepriklausomai nuo to, kas vyksta šias kelias akimirkas. Beje, dabar populiaru galvoti apie<br />
aukštesnįjį intelektą, sąmonę.<br />
Tam, kad atsirastų Jūsų ranka ar galva, reik÷jo intelekto. Ką manot? Darau intuityvią prielaidą, kad<br />
intelektas sud÷liojo pagal kažkokią id÷ją, struktūra. Žemel÷, žmogeliukai yra kurti, tai yra kažkoks<br />
intelektas, kuris sukonstravo absoliučiai viską; be to – pagal nepriekaištingus d÷snius, net ir<br />
matematinius!<br />
Kaip manote, Jis asmeniškai Jus kūr÷? Asmeniškai! Viską, kiekvieną Jūsų dalį ir smulkmeną:<br />
rankas, kojas, plaukus, dantis, nagus, mintis ir t.t. Jeigu taip, ar yra tada didesnis „savas“ ir artimas<br />
nei Jis? Tokiu atveju Jis yra pats artimiausias ir žino mus kaip nuluptus. Pagalvokite! Negi yra<br />
barzdotas vyras danguje, kuris pyksta? Ir už ką jis gal÷tų pykti? Kad Jo paties kurtuose d÷sniuose<br />
mes žaidžiam, klystam ir atrandam? Jis tikrai būtų kvailas, jeigu taip darytų.<br />
Grįžkime prie intelekto. Žmogus turi intelektą, ir neabejotinai jį turite Jūs. Kuo labiau mes gebam<br />
atskleisti intelektą, tuo daugiau prisiartinam prie tikrųjų žinių – tokių kaip: „Kas aš esu? Ką aš čia<br />
veikiu? Kas yra šis pasaulis?..“. Kuo arčiau jo, tuo lengviau mums viskas sekasi. Žinote tuos<br />
atvejus, kai sugedus nuotaikai, staiga viskas krenta iš rankų? Mes tuo metu išsiderinam ir pradeda<br />
viskas byr÷ti, o nuotaikoms atsitaisius v÷l viskas ima sektis – tai yra intelekto apraiška,<br />
konstruktyvumas. Šiame straipsnyje apie intelektą, kuris viską harmonizuoja ir laiko drauge, ne apie<br />
perskaitytų knygų skaičių.<br />
Pats laikas pagalvoti, kada ir kokiomis aplinkyb÷mis mūsų intelektas labiausiai atsiskleidžia.<br />
Įsivaizduokite save, besimokantį festivalyje. Garsiai groja muzika, visi vaikšto aplinkui, r÷kauja,<br />
kliuvin÷ja. Daug išmoktum÷te? Kaži. Šurmulys (vidinis ar išorinis) blaško d÷mesį, o tas siutina<br />
žmones, nes jie nebesugeba pasiekti savo gelm÷s, esančios už minčių, – intelekto. Tyloje jis<br />
pasiekiamas daug lengviau, tod÷l visi stengiasi mokytis „užsidarę“. Taigi, intelektas labiau reiškiasi<br />
tyloje, o ne šurmulyje.<br />
Visgi, festivalyje būtų mažos akimirkos, kai Jūs sugeb÷tum÷te sukaupti d÷mesį, o tai vadinasi<br />
koncentracija. Kai Jūs „patenkate“ į koncentraciją, visas aplinkinis pasaulis dingsta, išnyksta laikas,<br />
liekate tik Jūs ir objektas, o intelektas ten yra tiesiog natūralus dalykas.
18<br />
Paieškų Pabaiga<br />
www.laimingi.<strong>lt</strong><br />
Jeigu verta ką nors vystyti gyvenime, tai yra koncentracija, nes tik mes šioje žem÷je turime<br />
privilegiją į aukštą koncentraciją. Gyvūnai nesugeba koncentruotis, jie nuolatos viską pamiršta.<br />
Žmones geba. Viskas, ką jie iki šiol sugeb÷jo, yra d÷l jų koncentracijos. Didžiųjų mokslo genijų,<br />
kaip A.Einšteinas ar N.Tesla, pavyzdžiai tai tik patvirtina. Visos geros id÷jos yra iš „ten“ „per“<br />
koncentraciją.<br />
Ar kada nors atkreip÷t d÷mesį į tai, kad mes mylime viską, į ką gebame koncentruotis? Krepšinio<br />
žiūr÷jimas, kad ir koks jis yra permainingas, atneša didžiulį džiaugsmą žiūrintiems žmon÷ms, nes jų<br />
protai tuo metu būna sukoncentruoti tik į tai. Visa kita būna pamiršta. Lenktynininkas patiria<br />
didžiulį malonumą vairavime, nes jo koncentracija siekia piką. Nenuostabu, kad aštrių pojūčių<br />
m÷g÷jai yra tiesiog narkomanai – tai labai koncentruoja jų protą, ir tuo metu jie jaučia milžinišką<br />
malonumą.<br />
Mes natūraliai koncentruojam÷s į tai, ką mylime, ir mylime tai, į ką sugebame koncentruotis. Ne<br />
kitaip. Paimkite žmogų ir bet kurioje srityje jį stipriai blaškykite – jam tai nepatiks lyg košmaras,<br />
nors tai gali būti tik neka<strong>lt</strong>as juokelis. Žmogus nepakenčia blaškytis, nes jis negali koncentruotis.<br />
Tuo tarpu tylus, lengvai pasiekiantis koncentraciją protas yra visada linksmas ir matantis prasmę net<br />
baisiausiuose dalykuose.<br />
Sakinys „Mes natūraliai koncentruojam÷s į tai, ką mylime, ir mylime tai, į ką sugebame<br />
koncentruotis.“ turi savo pratęsimą. Viskas, ką mes mylime, mums atrodo intelektualu ir/arba labai<br />
gražu. Viskas, kas gražu, mums atrodo intelektualu, prasminga. Pagaunat? Meil÷, grožis ir<br />
intelektas eina išvien ir yra sinonimai. Ar mylimas žmogus Jums yra gražus? Į jį lengva<br />
susikoncentruoti?<br />
Taigi meil÷, grožis, intelektas, Dievas yra tik sinonimai. Raktas visada yra koncentracija.<br />
Galų gale, ar būtų verta gyventi be grožio? Ar gal÷tum÷m gyventi be meil÷s? Mes negalim be to,<br />
nes tai yra mūsų ir Dievo bendra dalis. Protas visada krypsta tik į tą pusę, kur randasi šie gražūs<br />
dalykai. Visi to ieškom. Vieni ieško važiuodami į gražius kalnus, tolimus kraštus. Antri jo ieško<br />
viso ko išmanyme. Treti dairosi mylimo žmogaus. Ar tai būtų vagis, ar šventikas – juos varo ta pati<br />
j÷ga – surasti absoliučią meilę, grožį ir panirti į juos amžinai.<br />
Dievas slepiasi visur, kur mes bepasisuktum÷te. Jo atspindžiai žaidžia grožyje, skleidžiasi meil÷je,<br />
ir visi mes einame iš proto tik d÷l jų. D÷l ko dar būtų verta eiti iš proto?<br />
Gražių Jums nuotaikų!<br />
Liudas Vasiliauskas<br />
www.laimingi.<strong>lt</strong>
Kas toliau..?: Asmenin÷s laisv÷s kursai<br />
19<br />
Paieškų Pabaiga<br />
www.laimingi.<strong>lt</strong><br />
Šie kursai – stipri ir efektyvi sistema, kuri pad÷jo daugybei žmonių pake<strong>lt</strong>i gyvenimus į net<br />
nesvajotas aukštumas pasitik÷jimo savimi, vidin÷s laisv÷s ir laim÷s srityse. Čia Jūs išmoksite<br />
žingsnelis po žingsnelio sutvarkyti viską, kas Jums trukdo gyventi, su profesionalia priežiūra.<br />
„Nenoriu girtis! Viskas labai gerai. Smagiausia, kad duodamas metodas, kuris veikia.“<br />
Vita Šniokien÷, 42 m.<br />
„Tai tapo iki šiol geriausi mano lankyti kursai ... jų efektas toks, kad po keliolikos minučių pirmųjų<br />
praktinių veiksmų nebesi toks, koks buvai iki užsi÷mimo pradžios.“<br />
Julius P.<br />
Apsilankykite puslapyje ir pamatykite kursų dalyvių VIDEO atsiliepimus.<br />
po kursų žmon÷s pastebi, kad būna:<br />
• Energingesni, gyvybingesni<br />
• Jaučiasi atjaun÷ję, atsipalaidavę<br />
• <strong>Gyvenimas</strong> vyksta su mažiau pastangų<br />
• Būna visiškai ramūs ar daug ramesni svarbiose situacijose<br />
• Atsikratę įkyrių minčių<br />
• Daug labiau, laisviau ir užtikrinčiau reiškia save (kursai dar gali būti vadinami „santykių<br />
laisv÷s kursai“)<br />
• Jaučia proto tylą, o kartais - palaimą, kai kuriems būna džiaugsmo priepuoliai<br />
• Išsilaisvina humoro jausmas ir šypsena ten, kur anksčiau buvo įtampa<br />
• Pastebi, kad tapo lengva pasiekti tikslus<br />
• Tampa lengva priimti ir m÷gti save<br />
• Be didesnių pastangų įgyjamas pasitik÷jimas savimi ir savigarba<br />
• Visa tai jau yra Jūsų, tik leiskite tam paki<strong>lt</strong>i!<br />
Ko galima/įmanoma atsikratyti:<br />
• Emocionalumo, nerimo, liūdesio, g÷dos, ka<strong>lt</strong>÷s, drovumo<br />
• Streso, pykčio proveržių<br />
• Jaustis prie žmonių droviems, menkesniems, mažesniems..<br />
• Neapsisprendimo ir blaškymosi<br />
• Baim÷s reikštis, savikritikos, nepatogumo sakyti "ne", „karčią“ tiesą..<br />
• Gilaus žinojimo savyje, kad nepasitikite savimi..<br />
• Jausti, kad nesate „kaip visi“..<br />
• Savigraužos, savikritikos<br />
• Įtampų, skubos, neapsisprendimo jausmų..<br />
• Specifin÷s problemos (pvz., skyrybų skausmai, baim÷ vairuoti, kompleksai d÷l kūno ir t.t.)..
20<br />
Paieškų Pabaiga<br />
www.laimingi.<strong>lt</strong><br />
• Fizinių skausmų ir negalavimų, sutrikimų (pvz. stuburo skausmai, mikčiojimo erekcijos<br />
sutrikimų) ir kitų „emocinių blokų“<br />
Ar pavyktu Jums? Nepaisant amžiaus, lyties, išsilavinimo, asmenyb÷s įsisen÷jimo, kalbos,<br />
pasisekimo procentas – 95%. Kursas yra išskirtinai praktinis ir lengvas. "Tai" yra įmanoma greičiau<br />
bei paprasčiau, nei dažnai galvoja kiti.<br />
Kas toliau..?: Meditacijų sodyba<br />
Jeigu norite patirti stiprų palengv÷jimą, išmokti lengvų, efektyvių metodų medituoti ir tvarkytis su<br />
jausmais; jausti nuolatinę proto tylą, džiaugsmą ir būti be stabdžių savo viduje – tai kursas Jums.<br />
Gilus, apvalantis ir racionalus, meditacinis, 7 dienų išvykimas. Po kurio Jūs gyvenime būsite:<br />
• <strong>Laimingi</strong>, priimantys save ir žengiantys toliau savęs pri÷mimo keliu.<br />
• Mokantys tai daryti kasdien, nuolatos, stabiliai ir IKI GALO<br />
• Mokantys džiaugtis, juoktis ir gyventi be baim÷s<br />
• Jausit÷s daug laisvesni ir pasitikintys savimi gyvenime.<br />
• Mokantys pritaikyti tai gyvenime<br />
„Tiesiog WOW! Jaučiuosi lyg ant sparnų, atrodo, lyg neb÷ra minčių, o emocin÷ būsena tokia rami,<br />
taip labai, labai ... nekeisčiau į nieką.“<br />
Mindaugas (Daugiau atsiliepimų)<br />
Programoje<br />
• Aiškiai išd÷stoma teorin÷ dalis<br />
• Jūsų disciplinavimas<br />
• Meditacijos (tame tarpe ir vedamosios)<br />
• Tylos dienos<br />
• Dienos ritmas sutvarkymas ir rytin÷ mankšta<br />
„Be abejonių geriausi kursai tobulinant save. Po šių kursų peržengiau ribas, kurias galvojau gal tik<br />
kažkada įveiksiu. O ką galiu daugiau pasakyti, dabar turiu tikrai viską, ko reikia mano nuostabiam<br />
gyvenimui.“<br />
Andrius G., Mol÷tai, 2008.11.29 (Daugiau atsiliepimų)<br />
Ko ir kaip bus siekiama?
21<br />
Paieškų Pabaiga<br />
www.laimingi.<strong>lt</strong><br />
Šiomis paprastomis, naujokui lengvai suprantamomis technikomis, galima pasiekti patį aukščiausią<br />
dvasinį tikslą – visišką laisvę, Tiesą. Keliaudami šiuo keliu sieksime išvalyti giliausius sąmon÷s<br />
sluoksnius.<br />
Sodyba vyksta tik 1-2 kartus per metus!<br />
Liudas Vasiliauskas<br />
www.laimingi.<strong>lt</strong>
Change language