vandens lašo kelionė į baltijos jūrą

EDUKACINIS PAKETAS 

VANDENS LAŠO KELIONĖ Į BALTIJOS JŪRĄ 

KAUNAS 

2013

Projektas BERAS“ Ecological recycling of agriculture production and education 

of the society in the Baltic Sea’s region” 

Sudarytoja: 

Kauno rajono Šlienavos pagrindinės mokyklos biologijos mokytoja ekspertė Onutė Gervienė 

Edukacinio paketo “Vandens lašo kelionė į Baltijos jūrą” leidyba finansuojama 

Baltijos jūros regiono 2007-2013 metų programos projekto BERAS IMPLEMENTATION lėšomis. 

Projektą iš dalies finansuoja Europos Sąjunga. 

Medžiagos turinys negali būti laikomas Europos Sąjungos pozicija. 

ISBN 9955-9593-5-8 

Leidykla “Esinija” 

2

TURINYS 

ĮŽANGINIS ŽODIS ............................................................................................................................................... 4 

1. APLINKOS APSAUGOS PROBLEMOS BALTIJOS JŪROJE ................................................................... 6 

1.1. BALTIJOS JŪROS TARŠA IŠ NAMŲ ŪKIŲ .......................................................................................................... 9 

1.2. BALTIJOS JŪROS TARŠA AZOTO IR FOSFORO JUNGINIAIS IŠ ŽEMĖS ŪKIO ...................................................... 13 

1.3. VEIKSMAI BALTIJOS JŪROS BŪKLEI GERINTI ............................................................................................... 17 

2. BALTIJOS JŪROS APIBŪDINIMAS ........................................................................................................... 18 

2.1. BALTIJOS JŪRA: KĄ BYLOJA SKAIČIAI? ........................................................................................................ 18 

2.2. BALTIJOS JŪROS EKOSISTEMA ..................................................................................................................... 22 

2.3. KAS APLINK BALTIJĄ GYVENA? .................................................................................................................. 26 

3. APIE DRAUGIŠKESNĮ ŪKININKAVIMĄ - BALTIJOS JŪRAI ............................................................. 31 

3.1. DIRVOŽEMIS ................................................................................................................................................ 31 

3.2. DIRVOS SAVYBĖS ........................................................................................................................................ 32 

3.3. ŽEMĖS ŪKIO PLĖTOJIMO BŪDAI ................................................................................................................... 35 

3.4. EKOLOGINIS UŽDARO GAMYBOS CIKLO ŪKIS . ............................................................................................. 41 

3.5. EKOLOGIŠKAS ŪKININKAVIMAS ................................................................................................................. 45 

3.6. EKOLOGINĖ ŽEMDIRBYSTĖ .......................................................................................................................... 47 

3.7. EKOLOGINĖ GYVULININKYSTĖ .................................................................................................................... 51 

4. ŠVARIOS BALTIJOS DIETA ....................................................................................................................... 54 

4.1. MAISTAS ..................................................................................................................................................... 55 

4.2. MŪSŲ MAISTAS ........................................................................................................................................... 56 

4.3. TEISINGA MITYBA ....................................................................................................................................... 58 

4.4. BIOLOGINĖ MAISTO TARŠA – ŽMONIŲ IR BALTIJOS JŪROS SVEIKATOS GRIOVĖJA ........................................ 64 

4.5. ŽMONIŲ MAISTO VARTOJIMO ĮPROČIŲ ĮTAKA BALTIJOS JŪRAI..................................................................... 69 

4.6. KUO TRUMPESNIS KELIAS NUO LYSVĖS IKI BURNOS – TUO MAISTAS IR BALTIJOS JŪRA SVEIKESNI. ............. 74 

5. ĮŽVALGOS ...................................................................................................................................................... 79 

5.1. ŠVARAUS BALTIJOS JŪROS REGIONO VIZIJA ................................................................................................ 79 

5.2.EUROPOS SĄJUNGOS BALTIJOS JŪROS REGIONO STRATEGIJA. ...................................................................... 80 

PRIEDAI ........................................................................................................................................................... 81 

6.1. MOKINIO VEIKLOS LAPAS NR. 1 .................................................................................................................. 81 





6.6. BALTIJOS JŪROS VANDENS KOKYBĖS PROBLEMOS ĮVAIRIŲ DALYKŲ PAMOKOSE ......................................... 86 

INFORMACIJOS ŠALTINIAI: .................................................................................................................................. 87 

3

ĮŽANGINIS ŽODIS 

Džiaugiamės ir didžiuojamės, kad esame šalys prie Baltijos jūros. Daugelis mūsų žavimės 

banguojančios gintarinės Baltijos jūros bangų mūša, auksinėmis smėlio kopomis, gaiviname 

savo kūną druskingame vandenyje. Sveikatos, ramybės, poilsio ieškome prie jūros, kurios 

grožį apdainavo ne vienas poetas. 

Bet pastaraisiais metais jūros pakrantėje vis dažniau renkame ne gintarų gabalėlius, o žolių, 

dvokiančių dumblių liekanas, naftos teršalus. Baltijos jūra - mūsų gamtos stebuklas - nyksta. 

Pagrindinės priežastys, nuo kurių pastaraisiais dešimtmečiais kenčia Baltijos jūra, yra žuvų 

išgaudymas, naftos išsiliejimai ir tarša iš supančių teritorijų, didelis patenkančių maistinių 

medžiagų – azoto ir fosforo junginių – kiekis. Įvairios aplinkosaugos programos ir projektai 

yra skirti Baltijos jūros taršos problemoms spręsti. Vienas iš jų yra 2007-2013 m. Baltijos 

jūros regiono programos projektas BERAS Implementation (Baltic Ecological Recycling 

Agriculture and Society) - „Ekologinis žemės ūkio produkcijos perdirbimas ir visuomenės 

švietimas Baltijos jūros regione“, kuriame aktyviai dalyvauja ir projekto partnerė - Kauno 

rajono savivaldybė. 

Projekto tikslas – spręsti Baltijos jūros užterštumo problemą, diegiant ekologinį 

ūkininkavimą ir plėtojant visuomenės švietimą visose Baltijos jūros regiono valstybėse. 

Projekto trukmė – 3 metai (2011-2013). 

Projekto veiklos: ekologinės žemės ūkio politikos vystymas, ūkininkų, studentų, mokytojų 

bei mokinių ekologinio sąmoningumo, pagarbos aplinkai ugdymas ir švietimas (seminarai, 

konsultacijos, forumai), sveiko maisto tinklo bendruomenių kūrimas, mokymo programų, 

edukacinių paketų, investicinių ir pažangaus ūkininkavimo planų rengimas. 

Vienas iš numatytų projekto rezultatų: edukacinio paketo mokytojams sukūrimas, kurio 

tikslas –padėti pagrindinių mokyklų mokytojams pasirengti pamokoms, integruojant 

ekologinio švietimo idėjas į dėstomų dalykų mokymo programas. Šį metodinį leidinį parengė 

Kauno rajono Šlienavos pagrindinės mokyklos biologijos mokytoja ekspertė Onutė Gervienė. 

Edukacinį paketą sudaro šešios dalys. Pirmojoje dalyje aptariamos Baltijos jūros 

aplinkosaugos problemos ir jų sprendimo galimybės regione ir mūsų šalyje. Antrojoje dalyje 

pristatoma Baltijos jūra ir jos unikali ekosistema, kuriai įtakos turi ypatingos geografinės bei 

hidromorfologinės sąlygos. 

4

Trečia ir ketvirta dalys skirtos konkretiems Baltijos jūros išsaugojimo veiksmams saugiau 

ūkininkaujant ir sveikiau maitinantis, diegiant ekologinio uždaro gamybos ciklo ūkio 

principus, švarios Baltijos dietą. Šioje dalyje pristatoma kai kurių uždaro gamybos ciklo ūkių 

patirtis Lietuvoje. Penktoje dalyje aptariami rytdienos Baltijos jūros išsaugojimo tikslai. 

Šeštoje dalyje pateikiami priedai pamokoms. 

Leidinį sudaro ne tik teorinė medžiaga, bet ir pamokų planai, popiečių scenarijai, įvairios 

užduotys bei receptų pavyzdžiai. 

Edukacinis paketas „Vandens lašo kelionė į Baltijos jūrą“ yra rekomendacinio pobūdžio, todėl 

kviečiame mokytojus kurti pamokų, popamokinių renginių scenarijus, mokyti remiantis darbo 

patirtimi, ir raginti ugdytinius savo veiksmais, pozityviu mąstymu prisidėti prie Baltijos jūros 

išsaugojimo. 

Daugiau apie projektą lietuvių kalba - www.beras.lt , anglų kalba – www.beras.eu 

Projekto vadovės Laimutė Ruzgienė ir Edita Žaromskienė 

5

1. APLINKOS APSAUGOS PROBLEMOS BALTIJOS JŪROJE 

Apie 1940 m., kai žmogaus veikla jūros baseine nebuvo tokia intensyvi, Baltija pasižymėjo 

skaidriu vandeniu, nedideliais biogeninių (azoto ir fosforo) medžiagų kiekiais ir ne taip 

intensyviai „žydėjo“. Tarša biogeninėmis medžiagomis padidėjo 1950 m., pradėjus naudoti 

chemines trąšas, suintensyvėjus pramonei, transportui. Dėl žmogaus ūkinės veiklos 1960– 

1980 m. laikotarpiu šių maisto medžiagų Baltijos jūroje pagausėjo dvigubai. 

6 

Baltijos jūra yra ir viena labiausiai kenčiančių 

jūrų pasaulyje. Vandens kaita joje labai lėta, 

todėl ši jūra itin jautri teršimui. Pagrindinės 

problemos, nuo kurių pastaraisiais 

dešimtmečiais kenčia Baltijos jūra, yra žuvų 

išgaudymas, naftos išsiliejimai ir tarša iš 

supančių teritorijų, pernelyg didelis 

patenkančių maistinių medžiagų – azoto ir 

fosforo junginių – kiekis ir su tuo susijusi 

eutrofikacija. 

Anksčiau buvęs švarus Baltijos jūros vanduo 

per paskutinį šimtmetį tapo stipriai eutrofikuotas, perpildytas maistingomis medžiagomis. Tai 

rimta problema. Pagrindinės maistingos medžiagos, skatinančios eutrofikaciją, yra fosforas ir 

azotas. Dėl žmonių ūkinės veiklos natūralus azoto ir fosforo kiekis Baltijos jūroje smarkiai 

padidėjo. Dabar jūra turi keturis kartus didesnį azoto ir aštuonis kartus didesnį fosforo kiekį, 

palyginti su 1900 metais, o pakrantės vandenys žydi 30-40 kartų dažniau, nei XX a. pradžioje. 

Apie 80 proc. maistinių medžiagų į Baltijos jūrą suteka upėmis ir tiesiogiai iš supančių 

teritorijų. Pagrindiniai maistinių medžiagų šaltiniai yra žemės ūkis ir buitiniai nutekamieji 

vandenys. Nors maistinių medžiagų prietaka į Baltijos jūrą paskutiniais metais šiek tiek 

sumažėjo, eutrofikacijos mastas nepasikeitė. 

Baltijos šalių vyriausybės patvirtino, kad eutrofikacija yra viena pagrindinių Baltijos jūros 

problemų ir įsipareigojo mažinti taršą maistinėmis medžiagomis. Helsinkio komisijos 

HELCOM parengto ir Baltijos šalių aplinkos ministrų patvirtinto Baltijos jūros veiksmų plano 

vienas iš pagrindinių tikslų yra 42 proc. sumažinti fosforo ir 18 proc. azoto prietaką į Baltijos 

jūrą, tačiau šiam tikslui pasiekti numatytos priemonės kol kas yra per silpnos arba jų 

įgyvendinimas stringa.

Pagrįstai galima teigti, kad Baltijos jūra – viena labiausiai užterštų jūrų pasaulyje, todėl ypač 

svarbu laikantis darnaus vystymosi principo spręsti ne tik regiono ekonomines, socialines, bet 

ir aplinkosaugos problemas. 

Yra trys scenarijai, pagal kuriuos gali būti modeliuojama Baltijos jūros vandens kokybė 

ateityje (1 pav.), vertinant žemės ūkio veiklos padarinius. Iš jų matyti, kad ateitis priklauso 

ekologinei žemės ūkio gamybai. 

Maisto medžiagų balansas kg/ha/metai 

90 

80 

70 

60 

50 

40 

30 

20 

10 

0 

-10 

56 

38 

+58% 

11 

11 

79 

60 

-47% 

13 13 

1 pav. Baltijos jūros ateities scenariai 

7 

39 

20 

Gyvulininkystė 

Augalininkystė 

N P N P N -2 P-2 

Šiandieninė 

situacija 

Įprastinės gamybos 

ūkis 

Ekologinės gamybos 

ūkis

Analizuodami schemą „ Vandens lašo kelionė“ (2 pav.), matome ir kitus Baltijos jūros 

teršėjus. 

BALTIJOS JŪRA 

Pavojingos 

medžiagos 

iš 

pramonės 

įmonių 

Upės ir 

ežerai 

Nuotekų 

valymo 

įrenginiai 

Vandens 

garai 

Azotas, fosforas iš 

žemės ūkio 

Kanaliza- 

cijos 

tinklai 

2 pav.Vandens lašo kelionė į Baltijos jūrą 

8 

Krituliai 

Pavojingos 

medžiagos 

iš 

pramonės 

įmonių 

Azoto oksidai, sieros 

dioksidas iš 

pramonės įmonių 

Teršalai iš 

namų ūkių 

Čiaupas, 

tualetas 

Dirva 

Požeminis 

vanduo 

Vandentiekis, 

šulinys

1.1. Baltijos jūros tarša iš namų ūkių 

Fosforo junginiai į vandens telkinius patenka su buityje, pramonėje, komunalinių paslaugų 

sferoje ir kitose srityse naudojamų cheminių preparatų, turinčių sudėtyje fosforo junginių, 

atliekomis. Šių cheminių preparatų naudojimas sparčiai didėja. Tai įvairios plovimo ir valymo 

priemonės. Ypač daug fosforo junginių (natrio tripolifosfato forma) turi skalbimo priemonės, 

kuriose jie naudojami vandeniui minkštinti ir skalbimo efektyvumui pagerinti. Fosforas didina 

skalbimo proceso veiksmingumą – suriša kietumą suteikiančias druskas, pašalina nuosėdas ir 

neleidžia joms susidaryti. Taip pat veikia kaip kitų skalbiklio dalių nešiklis. Fosfatų 

ortofosfato rūgšties pavidalu taip pat galime aptikti ir cheminių preparatų, skirtų valyti, 

metalams apdoroti prieš koroziją ir pan., sudėtyje. Fosfatai gali būti lengvai pašalinami 

įsteigus efektyvias vandens nuotėkų valymo technologijas. Todėl pagerinus valymą ir tuo pat 

metu naudojant ploviklius be fosfatų, sumažėtų išmetamų maistinių medžiagų kiekis. Abiejų 

priemonių taikymas būtų žymiai efektyvesnis jūros aplinkai, nei taikant vieną iš jų. 

Vandens tarša yra žmogaus elgsenos ir ūkinės veiklos pasekmė. Vandens teršalams priklauso 

natūralūs žmogaus ir gyvulių medžiagų apykaitos produktai, biologinės išskyros ir cheminės 

medžiagos, naudojamos žemės ūkyje, pramonėje, buityje. Vanduo gali būti užterštas 

mineraliniais, organiniais, biologiniais teršalais. Didžiausią pavojų žmonių sveikatai kelia 

biologinė vandens tarša. 

Pamokos tema: Vandens tarša 

Klasė: 8–10 

Dalykas: biologija, chemija 

Metodas: praktikos darbas 

Motyvacija: 

Baltijos jūros užterštumo žemėlapis (šaltinis 

Helcom). Jis rodo Baltijos jūros užterštumą. 

Uždažytieji plotai žymi vadinamąsias negyvas 

zonas, tamsesnieji – nuolatines, šviesesnieji – 

sezonines. Apskritimais žymimos vietos, kur 

užfiksuotas užterštumas cheminėmis maisto 

medžiagomis – vadinamoji eutrofikacija. 

9

Bendras azoto kiekis, patenkantis į Baltijos jūrą 

pagal žmonių veiklas 

10 

Bendras fosforo kiekis, patenkantis į 

Baltijos jūrą pagal žmonių veiklas 

3 pav. Bendras azoto ir fosforo kiekis, patenkantis į Baltijos jūros vandenis dėl žmonių veiklos 

Nagrinėjant Baltijos jūros vandens užterštumo problematiką ir remiantis 3 paveikslėliu, 

tikslinga mokiniams pasiūlyti atlikti praktikos darbą. 

1. Paaiškinkite vandens žydėjimo reiškinį, nurodydami jo atsiradimo priežastis: 

Vandens žydėjimas _______________________________________________________ 

2. Nurodykite, kokia vandens žydėjimo įtaka vandens telkiniui: 

1)________________________________________________________________ 

2)________________________________________________________________ 

3)________________________________________________________________ 

4)________________________________________________________________ 

5)________________________________________________________________ 

3. Įsižiūrėkite į gyvenvietės įtakos vandens telkiniams schemą. Padarykite išvadas, nurodykite 

eutrofikacijos priežastis.

Priežastys: 

a)________________________________________________________________ 

b)________________________________________________________________ 

4. Atlikite struktūrinę užduotį. 

4.1. Susipažinkite su cheminiais vandens teršalais. 

Cheminiai 

teršalai 

Teršalų charakteristika 

Detergentai Tai skalbikliai, patenkantys į gamtinio vandens telkinius su buitiniais 

Mineralinės 

trąšos 

nutekamaisiais vandenimis. 

Dažnai naudojamos žemės ūkyje dideliais kiekiais. Kritulių išplautos iš 

dirvos, jos patenka į gamtinio vandens telkinius nitratų pavidalu. 

Sunkieji metalai Tai toksiškiausi metalai. Jų lyginamasis svoris didesnis negu 4,5g/cm 3 . 

Tai švinas, kadmis, gyvsidabris. Jų šaltinis – pramonė ir automobilių 

transportas. 

Gyvenvietė 

Dirbami laukai Ferma 

Nitratai Fosfatai 

Pesticidai 


Organinės 

trąšos 

Vandens telkinys 

11 


Amoniakas

Cheminiai 

teršalai 

Teršalų charakteristika 

Fenoliai Patenka į aplinką iš chemijos pramonės įmonių. 

Vandens 

rūgštingumas 

Padidėja vandenyje vandenilio jonų koncentracija – pH. Tai pavojinga 

augalams ir gyvūnams. 

4.2. Išvardykite cheminių teršalų atsiradimo šaltinius: 

1)________________________________________________________________ 

2)________________________________________________________________ 

3)________________________________________________________________ 

4)________________________________________________________________ 

5)________________________________________________________________ 

4.3. Nurodykite, kokią žalą gyviesiems organizmams daro cheminiai teršalai: 

1)________________________________________________________________ 

2)________________________________________________________________ 

3)________________________________________________________________ 

5. Rodyklėmis sujunkite šiuos vandens teršalus su jų atsiradimo šaltiniu: 

Fosforo junginiai Žemės ūkis 

Cinko ir vario junginiai Automobilių plovyklos ir valyklos 

Nitratai Vandentiekio vamzdžiu korozija 

6. Kodėl Baltijos jūros taršos problemomis domisi Skandinavijos šalys? 

a)________________________________________________________________ 

b)________________________________________________________________ 

7. Klasėje kartu suplanuokite gamtos apsaugos akciją. Pasitarkite su artimiausia ekologine 

organizacija arba savivaldybės ekologu ir įgyvendinkite sumanymus. 

Tik bendromis pastangomis galima apsaugoti mūsų Baltijos švaraus vandens atsargas. Iš 

pratime aprašyto žaidimo suprasite, kaip tai nelengva. 

12

1.2. Baltijos jūros tarša azoto ir fosforo junginiais iš žemės ūkio 

Apie 40 proc. į Baltijos jūrą sutekančio fosforo ir 60 proc. azoto patenka dėl žemės ūkio 

veiklos. Azotas ir fosforas įeina į mineralinių trąšų ir gyvulių mėšlo sudėtį. Jau 1950 m. 

Vakarų Europoje pradėjo didėti azoto ir fosforo kiekiai žemės ūkyje, o 1980-aisiais šių 

junginių sunaudojimas pasiekė milžiniškus mastus. Kai mėšlas ar mineralinės trąšos yra 

kaupiamos, transportuojamos ar naudojamos laukams tręšti, didelė dalis jų lieka aplinkoje. 

Azoto junginiai nitratų ir amonio junginių forma labai lengvai tirpsta vandenyje, todėl su 

požeminiais vandenimis yra nunešami į upes. Fosfatai nepatenka į gilesnius sluoksnius, todėl 

yra nuplaunami nuo laukų paviršiaus su lietaus vandeniu, ypač esant stiprioms liūtims ar 

tirpstant sniegui. Anksčiau ar vėliau šie junginiai pasiekia Baltijos jūrą. Į Baltijos jūrą patenka 

dideli pesticidų kiekiai, kurie naudojami kovai su piktžolėmis ir žemės ūkio kenkėjais. DDT 

(dustas) ir pesticidai patenka į Baltijos jūrą su žemės ūkio gamybos nuotekomis. 

Pamokos tema: Ką pasirinktum tu? 

Tikslas: aptarti, kaip naudojami pesticidai naikinant piktžoles, kovojant su 

Dalykai: gamtos mokslai 

Klasės: 8–10 

Vieta: klasė 

Metodas: drama-diskusija 

ligomis ir kenkėjais, kiek jie reikalingi ir kokių turi padarinių. 

Motyvacija: Įmanoma Lietuvoje sukurti ūkį be atliekų? 

Eiga: 

1. Pateikiame situaciją: 

Žemdirbiai reikalauja iš vyriausybės, kad ji padėtų naikinti kenkėjus, kurie kasmet 

pražudo daug derliaus. Ūkininkai nori, kad vyriausybė suteiktų kreditų (paskolų), už 

kuriuos būtų galima įsigyti pakankamai brangių, tačiau veiksmingų užsieninių pesticidų. 

Sužinoję šiuos žemdirbių ketinimus, Žalieji pakėlė triukšmą. Jie nepritaria žemdirbių 

norams, nes, jų tvirtinimu, pesticidai, patekę ant vaisių ir daržovių, juos apnuodija, o tai 

gali pakenkti žmonių sveikatai. 

13

2. Mokiniai sustoja dviejuose klasės kampuose: į vieną eina tie, kurie palaiko 

žemdirbius, į kitą – palaikantys Žaliuosius. Iš pradžių pasitarę grupėse, prireikus 

išsirinkę lyderius, visi bendrai diskutuoja. 

Užduoties plėtotė: 

Imdami pavyzdį iš praeities, turėtume pasimokyti, kaip pakeisti savo veikimo būdą, kad 

nenaikintume 

resursų, nuo kurių priklauso mūsų gyvenimas. 

Toliau galima pasiūlyti mokiniams atlikti užduotį. 

1. Paaiškinkite sąvokas: 

Agrotechnika – ______________________________________________________ 

Pesticidai – _________________________________________________________ 

2. Išnagrinėkite pesticidus. 

2.1. Susipažinkite su pesticidų tipais. 

Incekticidai 

Fungicidai 

Akaricidai 

2.2. Nurodykite pesticidų paskirtį: 

Pesticidai 

Rodenticidai – tai pesticidų rūšis, skirta graužikams naikinti. 

Baktericidai – tai ______________________________________________________ 

Insekticidai – tai ______________________________________________________ 

Fungicidai – tai _______________________________________________________ 

Herbicidai – tai _______________________________________________________ 

Akaricidai – tai _______________________________________________________ 

14 

Baktericidai 

Herbicidai 

Rodenticidai

3. Išnagrinėkite trąšų rūšis. 

3.1. Užpildykite schemą. 

3.2. Apibūdinkite trąšų rūšis: 

Organinės trąšos – _____________________________________________________ 

Mineralinės trąšos – ____________________________________________________ 

4. Užpildykite organinių trąšų rūšių schemą. 

5. Išnagrinėkite mineralines trąšas. 

Trąšos 

Organinės trąšos 

5.1. Užpildykite svarbiausių mineralinių trąšų rūšių schemą. 

Mineralinės trąšos 

5.2. Nurodykite, kokią reikšmę augalų vegetacijai turi šios mineralinės trąšos: 

Azoto _____________________________________________________________ 

15

Kalio _____________________________________________________________ 

Fosforo ___________________________________________________________ 

7.1. Iš 14 medžiagų – Na, Mg, K, Ca, Fe, Al, C, N, O, Si, P, S, Cl, H –esančių dirvoje, t.y. 

vadinamųjų dirvą sudarančiųjų elementų, parašykite mažiausiai 14 įvairių cheminių junginių 

formulių. 

7.2. Parašykite jonines formas tų elementų, kurie pateko į dirvą kartu su trąšomis, kai 

žinote, kad trąšose yra: KNO3, CaHPO4, NaNO3, Ca(H2PO4)2, NH4NO3. 

7.3. Susipažinkite su žemdirbystės ir gyvulininkystės tikslais, pateikite pavyzdžių. Lentelę 

papildykite. 

Eil. 

Nr. 

Žemdirbystės tikslai Pavyzdžiai Gyvulininkystės tikslai Pavyzdžiai 

1. Išauginti maistą žmonėms Agurkai Gauti maisto produktų Kiaušiniai 

2. Išauginti pašarus gyvuliams Paruošti žaliavas lengvajai 

3. Išauginti produkciją maisto 

pramonei 

4. Išauginti produkciją 

parfumerijos pramonei 

5. Išauginti produkciją 

6. 

farmacijos pramonei 

16 

pramonei 

Išauginti traukiamąją jėgą darbui 

atlikti 

Išauginti gyvulius sportui ir 

poilsio tikslais 

Gauti organines trąšas, 

naudojamas žemės ūkyje 

Po kurio laiko galima organizuoti diskusiją tuo pačiu klausimu antrą kartą, bet pirma reikia 

surinkti faktinę medžiagą. Tiesa, ją gali pasiūlyti ir mokytojas. 

Galima surengti panašią diskusiją ir kitais klausimais: 

Ar galima pateisinti herbicidų naudojimą? 

Reikėtų smerkti ar ne, kad mineralinės trąšos naudojamos mūsų laukuose? 

Ar įmanoma Lietuvoje sukurti ūkį be atliekų?

AR ŽINOTE, KAD: 

Dėl per didelio azoto kiekio dirvoje mažėja derlingumas. Esant azoto pertekliui, augalai 

negali įsisavinti jiems reikalingų ir dirvoje esančių medžiagų. 

HELCOM duomenimis, į Baltijos jūrą 2001–2006 metais pateko 641 tūkst. tonų 

bendrojo azoto ir 30 200 tonų bendrojo fosforo (per metus). Palyginti su 1995–2000 metais, azoto ir 

fosforo prietaka į Baltijos jūrą sumažėjusi atitinkamai 13,7 ir 15,3 procento. 

Pasaulio gamtos fondas perspėja, kad dėl intensyvios žmogaus veiklos Baltijos jūros ekosistema yra 

viena iš pažeidžiamiausių pasaulyje. 

Skyriaus apibendrinimui galima pasiūlyti mokiniams atlikti užduotį mokinio veiklos lape 

Nr. 2 tema: Ką galima pakeisti saugant Baltijos jūrą? 

1.3. Veiksmai Baltijos jūros būklei gerinti 

Baltijos jūros tarša buvo susirūpinta XX a. pradžioje. Mokslininkai suprato, kad norint 

sumažinti Baltijos jūros taršą, neužtenka vienos ar kelių valstybių pastangų, todėl 

1974 m. buvo pasirašyta konvencija dėl Baltijos 

jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos – Helsinkio 

konvencija. 

1980 m. buvo įkurta Helsinkio komisija 

(HELCOM), kuri privalėjo kontroliuoti 

Konvencijos įgyvendinimą, ruošti rekomendacijas, 

bendradarbiauti su vietinėmis ir tarptautinėmis organizacijomis mokslinių ir 

technologinių tyrinėjimų srityje. 

1992 m. Atnaujinta Helsinkio konvencija. 

1992 m. Pasirašyta Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos 

apsaugos konvencija, kurios tikslas yra apsaugoti Baltijos 

jūrinę aplinką (jūros vandenį, dugną ir gelmes, gamtos 

išteklius) nuo visų taršos šaltinių (iš laivų, sausumos, oro). 

Helsinkio konvencija numato, kad konvencijos šalys taiko 

prevencinį principą, t. y. imasi apsaugos priemonių, nes 

medžiagos ar energija, tiesiogiai ar netiesiogiai patekusios į 

jūros aplinką, gali sukelti pavojų žmonių sveikatai, 

17

pakenkti gyviesiems ištekliams bei jūros ekosistemoms, pridaryti žalos poilsiavietėms 

arba kliudyti kitokiai teisėtai veiklai jūroje. 

1992 m. Helsinkio komisija sudarė didžiausių Baltijos jūros taršos šaltinių sąrašą, 

vykdydama bendrą Baltijos jūros aplinkos apsaugos veiksmų programą. 

1992 m. į sudarytą „karštųjų taškų“ sąrašą buvo įrašyti 132 objektai. 

Pastaruoju metu jį sudaro 86 „karšti taškai“. 

1998 m. buvo patvirtinta „Darbotvarkė 21“, siekiant pradėti darnaus vystymosi veiklą 

Baltijos jūros regione. 

Helsinkio komisijos rengiamas strateginis Baltijos jūros 

apsaugos veiksmų planas padės siekti Helsinkio konvenciją 

pasirašiusių valstybių tikslo – bendromis pastangomis 

mažinti Baltijos taršą ir išsaugoti jūrą. 

2007 m. HELCOM Baltijos jūros veiksmų planas. Krokuvoje 2007 m. lapkričio 15 d. 

susirinkę Baltijos šalių aplinkos ministrai patvirtino veiksmų planą, įpareigojantį imtis 

priemonių jūros taršai iš esmės sumažinti ir gerai jos aplinkos būklei pasiekti iki 2021 

metų. 

2010 m. priimama Baltijos jūros regiono strategija. 

2. BALTIJOS JŪROS APIBŪDINIMAS 

2.1. Baltijos jūra: ką byloja skaičiai? 

Baltijos jūra, Atlanto vandenyno dalis, giliai įsiterpusi į Europos 

šiaurinę dalį. Plotas 419 000 km². Giliausia vieta – Landsorto įduba, 

kurios gylis 459 m. Baltijos jūra skalauja Lietuvos, Latvijos, 

Estijos, Suomijos, Švedijos, Danijos, Vokietijos, Lenkijos, Rusijos 

krantus. Lietuvai priklauso tik 99 km Baltijos pajūrio. Iš jų 54 km 

tenka Kuršių nerijai. Lietuvos pakrantėje Baltijos jūros dugno gylis 

apie 50 m. Vidutinis jūros gylis yra apie 60 m. Baltijos jūra per 

siaurus Danijos sąsiaurius siejasi su Šiaurės jūra. Baltijos jūra 

nusidriekusi iš pietvakarių į šiaurės rytus. Tolimiausias šiaurinis jos taškas yra netoli 

poliaračio (65o 40' š.pl.) o pietinis - apie 53o 45' š.pl. Taigi pagal platumą ji užima 12 

laipsnių, o pagal ilgumą - nuo 9o 10' iki 30o 15' r.ilg. Atskiros Baltijos jūros dalys priklauso 

18

skirtingoms geologinėms ir klimatinėms zonoms. Baltijos jūrai priklauso ir didelės įlankos – 

Botnijos, Suomių, Rygos, taip pat keletas nedidelių – Kuršių, Vyslos (Aistmarės) ir kt. 

Baltijos jūros paviršinių vandenų plotas apytiksliai lygus Juodosios jūros plotui, bet pagal 

vandens kiekį ji priklauso mažoms jūroms. Baltijos jūros vandens tūris yra 22 000 km³, 

Juodosios – 537 000 km³. Jei Baltijos jūros pakrantės liniją ištiesintume, ji nusidriektų apie 

7000 kilometrų. 

Baltijos jūra turi keletą didelių salų: Zelandijos (7016 km²), Gotlando (3001 km²) ir kt. Ji 

skalauja devynių pramoninių šalių krantus. 

Dugno reljefas nėra vienalytis, jis veikia visą vandens cirkuliaciją. Į Baltijos jūrą įteka apie 

200 upių, kurios vidutiniškai per metus atneša 400–500 km³ gėlo vandens. Iš Šiaurės jūros į 

Baltiją per metus vidutiniškai prasiskverbia nuo 200 iki 1200 km³ vandens, o iš Baltijos į 

Šiaurės jūrą – apie 1200–1700 km³ vandens. 

Baltijos jūrą galima apibūdinti kaip santykinai mažą, uždarą akvatoriją, kur vykdoma aktyvi 

žmogaus veikla, todėl nuolat pažeidžiama jūros ekosistema. 

Į jūrų ir vandenynų vandenis druskos pateko ir patenka tiek iš žemės uolienų dėl jų erozijos ir 

dūlėjimo, tiek iš vandenynų dugno vidurio kalnagūbrių dėl nuolat juos padengiančios naujos 

plutos iš sustingusios magmos. 

Baltijos jūra negili, vyraujantis gylis – 40–100 m. Jei jūros vanduo staiga kur nors pradingtų, 

tai upės, upeliai, požeminiai šaltiniai ir lietus vėl pripildytų jūrą maždaug per 30–50 metų, nes 

į Baltiją kasmet įteka daugiau kaip 1100 km³ vandens. Upės, tekančios Lietuvos teritorija, 

kasmet į jūrą atneša apie 15,4 km³ paviršinio ir požeminio vandens. 

Kadangi Baltija gana sekli, o upės suneša į ją labai daug gėlo vandens, Baltijos jūros vandens 

druskingumas vidutiniškai tris kartus mažesnis negu vandenyno. Jūros druskingumas mažas 

ne tik dėl to, kad į ją įteka labai daug gėlo vandens, bet ir todėl, kad Baltija su Šiaurės jūra ir 

per ją su Atlanto vandenynu jungiasi siaurais Beltų ir Zundo sąsiauriais, trukdančiais sūriam 

vandenyno vandeniui patekti į Baltijos jūrą. Apytiksliais vertinimais, per šiuos sąsiaurius į 

Baltijos jūrą per metus vidutiniškai priteka tik daugiau kaip 430 km³ sūraus vandenyno 

vandens. Dėl to, kad vien tik siaurais Mažojo ir Didžiojo Beltų ir Zundo sąsiauriais sūrus 

vandenyno vanduo tegali patekti į Baltijos jūrą, vandens kaita joje yra labai lėta. Be to, 

Baltijos jūros dugną sudaro gilesnių baseinų ir tarp jų esančių slenksčių sistema. Šie 

slenksčiai papildomai apsunkina sūraus vandens kelią nuo sąsiaurių žiočių rytinės ir šiaurinės 

Baltijos jūros dalies link. Teoriškai apskaičiuota, kad vanduo Baltijoje visiškai pasikeičia tik 

per 30 metų. 

19

Lėta Baltijos jūros vandens kaita yra viena iš priežasčių, kodėl Baltija itin jautri taršai. Į jūrą 

patekę nuodai čia išlieka ilgiau negu kitose jūrose: jie kaupiasi vandenyje ir gyvuosiuose 

organizmuose; į dugną sėda lėtai, nes vandens temperatūra gana žema. 

Dėl lėtos vandens kaitos vandens druskingumas įvairiuose jūros regionuose yra nevienodas. 

Pamokos tema: Baltijos jūros vanduo 

Klasė: 5–6 

Dalykas: integruota gamtos – chemijos pamoka 

Metodas: eksperimentas 

Motyvacija: vanduo vandeniui nelygu 

Tikslai: 

Ugdyti nepaliaujamo gamtos kitimo, vandens ir medžiagų, kaip vienalyčių mišinių, apytakos 

gamtoje supratimą. 

Uždaviniai: 

suprasti skirtumą tarp gėlo ir sūraus vandens; 

mokytis išskirstyti vienalyčius mišinius; 

gebėti paaiškinti, kad iš sūraus vandens garuoja tik vanduo. 

Priemonės: 

Indai su įvairaus sūrumo geriamuoju vandeniu, vienkartinio naudojimo stiklinaitės ar 

kokteilių šiaudeliai, stiklinės su grynu ir sūriu vandeniu, stikleliai, spiritinė lemputė ar žvakė, 

distiliacijos aparatas, vario(II) sulfato ar kalio permanganato tirpalas, dviejų spalvų raiščiai ar 

kepuraitės. 

Temos nagrinėjimas: 

Kasdieniniame savo gyvenime mes dažniausiai naudojame gėlą vandentiekio ar šulinio 

vandenį, mus supa gėlo vandens kūdros, ežerai ar upės. Turbūt kiekvienam, pirmą kartą 

patekus jūros vandens į burną, kyla natūralus klausimas, kodėl jūros vanduo sūrus? 

Nagrinėjant šį klausimą, susidaro patogi proga pakalbėti ir apie tai, jog jūros vandens 

druskingumas daugelyje vietų yra nepastovus ir taip yra todėl, kad Vakarinėje Baltijos dalyje 

vanduo sūresnis tada, kai pučia šiaurės vakarų vėjai, kurie atvaro sūrų Šiaurės jūros vandenį. 

Ir priešingai, jūros sūrumas sumažėja, kai pučia pietryčių vėjai. 

20

Druskingumas priklauso ir nuo metų laiko. Didžiausias jis būna vasarą, kada vanduo labiau 

garuoja, o mažiausias – pavasarį, kada tirpsta ledai ir upėmis suplūsta daugiau gėlo vandens. 

Taigi Baltijos jūroje vandens druskingumas nuolat kinta ir joje gyvenantys organizmai turi 

prisitaikyti prie besikeičiančio druskingumo. Todėl jie gyvena nuolatinėje streso būsenoje ir 

yra jautresni aplinkos taršai už kitų jūrų gyvus organizmus. 

Pamoką galima būtų pradėti kiek neįprastai, nuo „vaišių“. Ruošdamiesi pamokai, galite kartu 

su mokiniais paruošti gražiai serviruotą stalelį, ant kurio būtų trys ąsotėliai su skirtingu 

vandeniu, vienkartinės stiklinaitės, kad kiekvienas mokinys galėtų paragauti įvairaus skonio 

vandens. 

Patartume į vieną ąsotėlį įpilti distiliuoto (distiliuoto vandens galima gauti vaistinėje) arba 

bent virinto vandens, į kitą – silpno mineralinio, šaltinio ar bent vos pasūdyto vandens, o 

trečiame ąsotėlyje turėtų būti kiek sūrokas vanduo (tačiau nereikėtų per stipriai pasūdyti, kad 

nebūtų labai neskanu). 

Savarankiška mokinių veikla: 

Pasiūlome visiems paragauti vandens iš skirtingų ąsotėlių ir nuspręsti, kuris jiems skaniausias. 

Nuomones mokiniai užrašo lentoje. Apibendrindami jų nuomones, nesunkiai prieisime prie 

bendros išvados, kad vanduo, kuriame visai nėra druskų, nėra skanus. Mums skaniausias gėlas 

vanduo, t.y. toks, kuriame yra truputis ištirpusių druskų. 

Išsiaiškinę gėlo vandens sąvoką, paskatiname mokinius papasakoti apie jūrą ir jos sūrų 

vandenį. Kviečiame mokinius susimąstyti, kodėl iš sūrios jūros susidaro nesūrus lietus. Galbūt 

mokiniai pateiks savo spėjimus. Užrašykime juos lentoje ir priminkime, kad tai yra hipotezės. 

Savo spėjimus (hipotezes) užrašo ir mokiniai savo veiklos lapuose. 

Praktinė mokinių veikla: 

Kadangi mokinių hipotezės jau užrašytos lentoje ir veiklos lapuose, pasiūlome jiems patiems 

patikrinti hipotezes bandymu. Mokinius paskirstome į grupes. Kiekviena grupė gauna po dvi 

stiklines su sūriu ir nesūriu vandeniu (geriausia būtų kaip nesūrų naudoti distiliuotą vandenį. 

Jei tokio neturime, galime duoti lietaus arba bent virinto vandens). Vaikai patys įsitikina: jei 

vandenyje buvo druskų, jį išgarinus, druskų nuosėdos lieka ant stiklelio. Taip galima atskirti 

sūrų vandenį nuo nesūraus jo neragaujant. Mokinių žinias galima įtvirtinti ir kitomis 

užduotimis, pvz., 6.6. Baltijos jūros vandens kokybės problemos įvairių dalykų pamokose. 

Apibendrinimas: 

Mokiniams baigus savarankišką veiklą, paprašome padaryti išvadą. 

21

Refleksijai: 

Baltijos jūra yra jauniausia jūra pasaulyje, o jos ekosistema – viena iš unikaliausių jūrinių 

ekosistemų Žemėje. Unikalumą iš dalies lemia tai, kad Baltijos jūros vanduo yra tik apysūris, 

t.y. jis druskingesnis nei gėlas upių vanduo. Daugumos kitų jūrų vanduo yra žymiai 

druskingesnis nei Baltijos vanduo. 

2.2. Baltijos jūros ekosistema 

Vienas iš reikšmingiausių darnaus vystymosi uždavinių Baltijos jūros regione yra Baltijos 

jūros ekosistemos apsauga. Daugiausia rūpesčių šiuo metu kelia Baltijos ekosistemos kitimas 

dėl cheminių medžiagų, dažniausiai azoto ir fosforo junginių, pertekliaus, biologinės įvairovės 

nykimas ir neigiamas laivybos bei kitos veiklos poveikis. Baltijos jūra yra jauniausia jūra 

pasaulyje, jos ekosistema – viena iš unikaliausių jūrinių ekosistemų Žemėje. O apie 

gyvenančius Baltijoje organizmus dauguma iš mūsų žinių stokoja. Todėl svarbu, kad su šia 

tema mokiniai būtų supažindinami kuo plačiau. Ypač tai pasakytina apie mokinius, 

gyvenančius pajūrio gyvenvietėse. 

Baltijos jūros organizmai yra artimi ir gėlų vandenų, ir vandenyno organizmams. Mat ši jūra 

yra apysūrė, sūrumu gerokai nusileidžianti vandenynui. 

Pirmasis mitybos lygmuo Baltijos jūroje – tai dumbliai. Vienaląsčių ir kolonijinių dumblių 

(fitoplanktono) rūšinė sudėtis panaši į būdingą gėliesiems vandenims. Kas kita - daugialąsčiai 

dumbliai. Jūroje vyrauja retai aptinkami mūsų ežeruose ir upėse rudadumbliai (Phaeophyta) ir 

raudondumbliai (Rhodophyta). Šių dumblių pavadinimai byloja apie jų spalvą. Yra ir 

žaliadumblių (Chlorophyta), išaugančių iki keliolikos cm ilgio. Žaliadumbliai būdingi ir 

gėliesiems vandenims. 

Be žaliadumblių, Baltijos jūroje labiausiai paplitę rudadumbliai guveiniai (fucus sp.), 

raudondumbliai banguoliai, arba furceliarijos (Furcellaria sp.), ir raugmarės (Ceramium sp.). 

Dumblių sąžalynuose slepiasi bestuburiai ir žuvys. Kai kurie iš šių gyvūnų ir minta dumbliais. 

Jūrose, kaip ir gėluosiuose vandenyse, antrasis mitybos lygmuo – tai gyvūninis planktonas, 

arba zooplanktonas. Jo daugumą sudaro vėžiagyviai: diaptomas (Ceramium sp.), sferinukas 

(Chydorus sp.), šoniplaukos ir jūrų gilės (Balanus sp.). Strimelė ir bretlingis priklauso 

trečiajam mitybos lygmeniui, kaip, beje, ir dauguma jūros žuvų mailiaus. 

22

Menkė priskirtina ketvirtajam mitybos lygmeniui. Tai atlantinės menkės porūšis. Išauga iki 80 

cm ilgio. Gyvena priedugnyje, minta dugno bestuburiais, strimelėmis, bretlingiais, žuvų 

mailiumi. 

Ruonis – tai jau penktojo mitybos lygmens atstovas. Ruoniai minta visokiomis žuvimis, net ir 

menkėmis. Per metus vienas ruonis suėda iki 2 tonų žuvų. Išauga iki 1,4 – 1,8 m dydžio, 

sveria iki 150 kg. Gyvena daugiausiai šiaurinėje Baltijos jūros dalyje, bet retsykiais užklysta 

ir prie Lietuvos krantų. 

Kažkada Lietuvos gyventojai ne tik žvejojo žuvis, bet ir šaudė ruonius. Taigi jie tada užėmė 

šeštąjį mitybos lygmenį. Dabar mūsų žvejai daugiausia gaudo strimeles, menkes ir bretlingius. 

Pamokos tema: Baltijos jūros ekosistema 

Klasė: 6-7 

Dalykas: gamta, biologija 

Pirma temos pamoka 

Metodas: Žinau – noriu žinoti – išmokau - išvyka- tyrinėjimas. 

Motyvacija: duoti mokiniams užpildyti dviskiltę lentelę 

Tai aš jau žinau Noriu sužinoti 

Pradžioje galima paprašyti mokinius surašyti, ką jie žino apie Baltijos jūros ekosistemą, ir 

paraginti savo žiniomis pasidalinti su draugais. Vėliau reikėtų paklausti, ar jie žino 

pakankamai, ar vis dar norėtų sužinoti daugiau? Paprašyti užpildyti antrą lentelės skiltį, po to 

lentoje surašyti mokinių norus. Apibendrinant paaiškės, jog mokiniai dar daug norės sužinoti 

apie Baltijos jūros ekosistemą. 

Taigi pradedam pamoką „Baltijos jūros ekosistema“. 

Tikslai: 

Supažindinti mokinius su kai kuriais Baltijos jūros augalais ir gyvūnais, su paprasčiausiomis 

jūros mitybos grandinėmis ir parodyti, kaip organizmai bendradarbiauja, kad galėtų 

apsirūpinti maisto medžiagomis. 

Baigęs nagrinėti šią temą mokinys turėtų: 

23

žinoti, kad Baltijos jūroje gyvena dumbliai, vėžiukai (vėžiagyviai), strimelės, 

bretlingiai, menkės, ruoniai, kirmėlės, moliuskai; 

suvokti, kad jūroje, kaip ir kitose ekosistemose, maisto medžiagos keliauja ratu, todėl 

Priemonės: 

jų niekada nepritrūksta. 

Gyvi ir kolekciniai jūros augalų ir gyvūnų egzemplioriai, plakatai ir kita vaizdinė medžiaga, 

planktono sietelis, lupos, mikroskopai, objektiniai stikleliai, kelios vonelės (dubenėliai). 


Jei jūsų mokykla yra pajūryje, turite puikių galimybių įdomiai ir turiningai aptarti su vaikais 

šia temą. Galima nueiti prie jūros ir į Jūrų muziejų (jei yra netoliese), pasikviesti į klasę 

patyrusį žveją – „jūrų vilką“ ar kitą išmanantį jūros pasaulį specialistą. Kiek mažesnėmis 

galimybėmis tenka pasitenkinti tiems, kurie gyvena toli nuo jūros, tačiau ir šiuo atveju 

pamokų sėkmė priklauso nuo mokytojo išradingumo. 

Išvyka: 

Eidami su vaikais prie jūros, neužmirštame pasiimti planktono sietelio, lupų, objektinių 

stiklelių ir vonelių. Įbridę į vandenį ir pagraibę sieteliu, praplauname sietelio vidų vonelėse. 

Taip gerokai sukoncentruojame smulkius vandens gyvūnus, kad mėginys būtų įdomesnis 

stebėti pro lupas. Šoniplaukų galima rasti tarp išmestų į krantą dumblių: jų pasigauname 

tiesiog rankomis. Ant akmenų, medinių polių ir kito tvirto paviršiaus tikrai rasime prikibusių 

jūros gilių. Paieškokime taip pat išmestų į krantą augalų. 

Mokiniai savarankiškai tyrinėja rastus augalus, pagautus gyvūnus, klausia ir,mokytojo 

vadovaujami, aptaria, kokie tai organizmai, kuo jie minta, kas jais maitinasi ir pan. 

Savarankiška mokinių veikla: 

Savo laimikį atsinešame į klasę. Čia atliekame nuodugnesnius stebėjimus. Nagrinėjant šią 

temą labai praverstų mikroskopai – binokuliarai. Kadangi dumblių preparatus parengti per 

pamoką sunku, tai atlieka iš anksto mokytojas. 

Stebėdami pro mikroskopą vėžiukus, dumblius ir kitus organizmus, vaikai ne tik daug 

sužinos, bet ir patirs didelį malonumą. Rūšių pavadinimus žinoti nereikalaujame, šiame etape 

kur kas svarbiau aptikti plika akimi nematomą pasaulį, suvokti, kokia didelė organizmų 

įvairovė. 

24

Organizmus, matomus pro lupą, mikroskopą ar plika akimi, moksleiviai gali nupiešti savo 

veiklos lapuose. 

Organizmo pavadinimas Organizmo piešinys 

Antra temos „Baltijos jūros ekosistema“ pamoka 

Metodas: išvyka – edukacinė ekskursija. 

Prieš einant į Jūrų muziejų, moksleivius suskirstome į grupes po 4 – 5, kurių kiekviena gauna 

skirtingas užduotis. Geriausia jas būtų surašyti mokinio veiklos lape, paliekant vietos įrašams 

ar piešiniams. Galimas toks turinys: 

Dydį 

Spalvą 

Akių išsidėstymą 

Gali ją nupiešti 

1. Susirask Baltijos plekšnę ir nurodyk jos: 

25

2. Paieškok tarp eksponatų jūrų tarakono 

Kur jis gyvena: dugne, vandens storymėje? 

Kuo jis minta: vėžiukais, kirmėlėmis, 

negyvomis nuokritomis? 

Kas jis – vėžiukas, moliuskas ar vabzdys? 

Kaip jis atrodo? (Nupiešk) 

Po muziejų mokiniai vaikščioja laisvai, po vieną ar grupėmis. 

Grįžus iš ekskursijos, pasidalijama įspūdžiais, kiekviena grupė aptaria savo užduotis ir 

atsakymus, o paskui pristato visai klasei vieną bendrą grupės atsakymų variantą. Gali paruošti 

piešinių parodą. 

Apibendrinimui ir refleksijai: 

Duoti mokiniams baigti užpildyti triskiltę lentelę. 

Tai aš jau žinojau Apie tai norėjau sužinoti Sužinojau - išmokau 

2.3. Kas aplink Baltiją gyvena? 

Jūros baseine gyvena apie 85 mln. žmonių, iš jų apie 15 mln. 

– 10 km atstumu nuo jūros. Ne visos prie Baltijos jūros 

esančios šalys šią jūrą vadina Baltija. Latviai ją vadina 

Didžiąja jūra, estai vartoja ir Baltijos, ir Vakarų jūros 

pavadinimus. Vokiečiai greta Baltiches vartoja ir Ostsee 

(Rytų jūra) pavadinimą. Rytų jūra Baltiją vadina švedai, 

danai ir suomiai. 

26

Baltijos jūros ilgis iš vakarų į rytus nuo Skageno rago (Danijos pajūryje) iki Tornea Botnijos 

įlankos šiauriniame krante siekia 1800 kilometrų. Jūros plotis šiaurės pietų kryptimi nuo 

Klaipėdos iki Karlsronos – apie 370 km. Nuo Klaipėdos iki Stokholmo – apie 460 km, iki 

Kopenhagos – 580 km, o iki Helsinkio – apie 650 km. 

Prie Baltijos jūros krantų yra devynių valstybių teritorijos. Visos šios valstybės priklauso 

Baltijos jūros baseinui. Tačiau reikia nepamiršti, kad daugiau nei pusė Baltarusijos teritorijos 

taip pat turėtų būti priskiriama šiam baseinui, nes didžiausių Lietuvos upių – Nemuno ir 

Neries – ištakos yra šioje šalyje. Pavadinimas „Baltijos šalys“ dažniausiai taikomas tik 

Lietuvai, Latvijai ir Estijai. Lietuvą, Latviją ir Estiją vienija geografinė padėtis, istorinė 

praeitis, panašus ekonominis ir etnokultūrinis palikimas, tačiau Latvijoje ir Estijoje jūros įtaka 

ūkiui ir kultūrai juntama daug labiau negu Lietuvoje. 

Baltijos regionas buvo pirmasis daugiašalis regionas pasaulyje, kurio patvirtinti bendri 

darnaus vystymosi tikslai ir veiksmai, o „Baltijos jūros regiono darbotvarkė 21“– tai priemonė 

šiam bendradarbiavimui plėtoti. Darbotvarkė patvirtinta dalyvaujant Baltijos jūros valstybių 

tarybai bei Europos Sąjungai. „Baltija 21“ jungia Šiaurės šalis ir valstybes, išsidėsčiusias 

aplink Baltijos jūrą, o Rusijos Federacija atstovauja tik šiaurės ir vakarų daliai. Europos 

Komisija taip pat yra „Baltija 21“ dalyvė. Vadovaujantis „Baltijos 21“ principais tolesnę 

regiono plėtrą turi užtikrinti regioninis bendradarbiavimas, pagrįstas darnaus vystymosi, 

demokratijos, atvirumo ir skaidrumo principais. „Baltijos 21“ veikla apima pagrindinius 

socialinius, ekonominius ir aplinkosaugos klausimus. 

Pamokos tema: Baltijos jūros regionas 

Klasė: 7-8 

Dalykas: socialiniai mokslai, matematika 

Metodas: Abipusis mokymasis. Durstinys. Drama. 

Motyvacija: 

Mokytojas gali perskaityti kvietimą į kruizą aplink Baltijos jūrą su sąlyga, jog kiekvienas 

keleivis eilės tvarka išvardina valstybes, esančias prie Baltijos jūros, nurodydamas jų sostines. 

Tikslas: 

Supažindinti mokinius su Baltijos jūros geografine padėtimi, organizacijos „Baltija 21“ 

veiklos tikslais ir konkrečia veikla. 

Išnagrinėję šią temą, mokiniai turėtų: 

27

žinoti, kokios valstybės yra prie Baltijos jūros ir kaip su jomis susijusi organizacijos 

„Baltija 21“ veikla; 

mokėti papasakoti, kodėl Baltijos regiono šalims svarbūs uostai. 

Priemonės: 

Interaktyvi lenta, kompiuteriai, kalkuliatoriai, popierius, klijai, dažai ar spalvoti flomasteriai 

bei pieštukai, knygos, nuotraukos, plakatai ar kita iliustracinė medžiaga. 


Pamokos pradžioje mokiniams galima parodyti interaktyvioje lentoje paruoštą medžiagą, 

supažindinančią su Baltijos regionu. Jei tai geografijos pamoka, tai mokytoja gali papasakoti 

apie valstybes, įsikūrusias prie Baltijos jūros. Tai pat ji turėtų supažindinti su organizacijos 

„Baltija 21“ veiklos tikslais ir siekiais. 

Mokiniai atlieka paruoštas užduotis interaktyvioje lentoje arba mokinio veiklos lapuose. 

Atlikus užduotis, suskirstykime mokinius į devynias grupes pagal Baltijos regiono šalių 

skaičių. Mokiniai grupuojami pagal šalių vėliavėles, kurias išsitraukia prieš prasidedant 

pamokai: 

Švedija, Suomija, Rusija, 

Estija, Latvija, Lietuva 

28 

Lenkija, Vokietija, Danija, 

Toliau vyksta savarankiška mokinių veikla, naudojant kompiuterius, žinynus. 

Kiekviena grupė atstovauja vienai šaliai. Pavedama grupėms atlikti tokias užduotis: 

paruošti trumpą pasakojimą apie tą šalį, kuriai grupė atstovauja. Pasakojimą gali 

papildyti ir eilėraštis, ir tos šalies rašytojo knygos ar pasakos ištrauka. Šiuo atveju 

svarbi vaikų fantazija. 

grupė taip pat paruošia „kelionės lapą“, į kurį įrašo savo šalies pavadinimą, sostinę ir į 

kokią kaimyninę šalį „keliauja“, taip pat keliautojų vardus; 

grupės kapitonas turėtų pasiruošti papasakoti, kaip iš savo šalies sostinės galima 

patekti į kaimyninės šalies sostinę, kokiomis transporto rūšimis galima keliauti. 

Susitariame, kaip „keliausime“ aplink Baltijos jūrą – pagal laikrodžio rodyklę ar prieš ją ir 

nuo kurios šalies pradėsime.

Atsiverčiame interaktyvioje lentoje pateiktą Baltijos jūros ir jos regiono 

šalių žemėlapį. Žaliai pažymėtas sausumos plotas priskiriamas Baltijos jūros 

regionui ©BALANS. „Pradedame“ kelionę. 

Pirmoji grupė pristato savo šalį, grupės kapitonas pasakoja, kaip jis 

„keliautų“ į kaimyninės šalies sostinę ir šios šalies kapitonui įteikia trumpą 

„savo“ šalies aprašymą kitai grupei, kuri atlieka tokį pat veiksmą ir vėl perduoda estafetę kitai 

grupei. Žaidimą tęsiame, kol pristatomos visos devynios Baltijos regiono šalys. Galime 

pasiūlyti mokiniams padaryti keletą „poilsio“ pertraukėlių ir skirti laiko pokalbiui apie uostus. 

Jei mokykla yra pajūryje, galima suruošti ekskursiją į uostą arba suorganizuoti susitikimą su 

jūrininku. Jei klasėje yra mokinių, kurių tėveliai dirba uoste ar laivuose, pasikvieskime juos į 

klasę. 

Pakalbėję apie visas devynias regiono šalis, baigiame kelionę aplink Baltijos jūrą. 

Pamokos tema: Kelionė aplink Baltijos jūrą 


Dalykai: gamtos mokslai, socialiniai mokslai 

Metodas: mokytis, remiantis savo patirtimi 

Tikslas: susipažinti su Baltijos regiono šalimis 

Šioje pamokoje mokiniai aktyviai dirba su tradicinėmis knygomis, žemėlapiais ir naudojasi 

internetu. 

Pamokos eiga: 

Pradėsite nuo gimtojo miesto ir keliausite poromis. Kelionės metu jūs: 

Aplankysite visas Baltijos šalis; 

Nardysite su patyrusiu naru; 

Žvejosite upėje; 

Aplankysite dvi salas; 

Išplauksite į jūrą su žvejų laivu; 

Papasakosite smalsiam žurnalistui apie mokymą jūsų mokykloje; 

Tyrinėsite paplūdimio ar pievos augmeniją ir gyvūniją; 

Išspręsite problemą; 

Aplankysite devynias sostines; 

Valgysite šalies nacionalinius valgius; 

Mokėsite pasisveikinti ir pasakyti savo vardą devyniomis kalbomis. 

29

Jūs galite nuspręsti, ar keliausite į Baltijos jūros vakarus, ar į rytus. Nupieškite savo kelionę 

žemėlapyje ir papasakokite kitiems apie ją. 

Aprašykite savo kelionę Baltijos jūra taip, kad ir kitiems būtų smagu skaityti, kad įsidėmėtų, 

jog Baltijos jūra yra veikiama žmogaus visose jos pakrančių valstybėse, taigi 

bendradarbiavimas vaidina gyvybiškai svarbų vaidmenį saugant jūrinę aplinką ir sprendžiant 

taršos problemas. 

Refleksijai: 

„Baltija 21“ – tai svarbus valstybių bendradarbiavimo ekonominiais, socialiniais ir 

aplinkosaugos klausimais žingsnis. Organizacijos ataskaitų duomenys rodo nuolatinį 

ekonominį augimą, azoto kiekio Baltijos jūroje mažėjimą, didėjantį atsinaujinančios energijos 

panaudojimą. „Baltija 21“ ne tik skatina pažangą, darnų vystymąsi, bet ir rūpinasi, kad visi 

veiksmai būtų atidžiai suderinti su aplinkosaugos reikalavimais, todėl vienas svarbiausių 

„Baltijos regiono darbotvarkės 21“ uždavinių – išsaugoti Baltijos jūros ekosistemą, gausinti 

jos išteklius ir saugoti jos aplinką. 


Joldijos jūra, Anciliaus ežeras, Litorinos jūra, Limnėjos jūra, Mijos jūra, Varingų jūra, 

Venedu jūra, Svebo jūra, Bahr Varank – tai Baltijos jūros pavadinimai įvairiais laikais. 

Baltijos jūra ribojasi su Švedija, Suomija, Rusija, Estija, Latvija, Lietuva, Lenkija, 

Vokietija, Danija. Sakot, kad žinojot? Mhm. Užsimerkit ir išvardinkit visas valstybes. Nieko 

nepamiršot? 

Baltijos jūra yra vienas didžiausių Žemėje apysūrio vandens telkinių. O atrodo tokia maža. 

Jos plotas yra 419 000 km 2 . Dideli skaičiai, bet vis tiek prieš akis iškyla maža Baltija. 

Giliausia vieta – Landsorto įduba. Gylis ten yra 459 m. Panardom? 

Pagrindinės žuvys - tai strimėlės, plekšnės, menkės, unguriai. Nelabai jau egzotiškos, bet labai 

skanios. 

Svarbiausias faktas: vandens kaita Baltijos jūroje yra labai lėta, todėl ji labai lengvai pasiduoda taršai. 

Taigi neterškite patys ir neleiskite to daryti kitiems! Juk daugiau jūrų neturim. 

30

3. Apie draugiškesnį ūkininkavimą - Baltijos jūrai 

Baltijos jūros regionas, o kartu ir Lietuva, yra turtingas miškų, ežerų, išraižytas upėmis ir 

upeliais, pasižymi dirvožemių įvairove, garsėja giliomis žemdirbystės tradicijomis bei 

išvystyta ūkininkavimo praktika. Suvokiama, jog šiuolaikinis žemės ūkis dėl didelės 

priklausomybės nuo iškastinio kuro ir išorinės energijos sąnaudų bei dirvožemio, vandens ir 

kitų gamtinių išteklių pereikvojimo bei jų kokybės degradacijos ardo agroekosistemos 

pusiausvyrą, reikalingą ilgalaikei subalansuotai ūkininkavimo praktikai. Šiuo metu itin 

aktualus yra klausimas: kas lieka žemei ir ateinančioms kartoms po mūsų? Kiekvienas, kuris 

dirba žemę, žino: kiek iš žemės pasiėmei, tiek reikia jai ir atiduoti. Nei daugiau, nei mažiau. 

Jei duodi mažiau - žemė skursta, jei perdaug – upeliukais ir upėmis suteka į Baltijos jūrą, kuri 

jau šaukiasi pagalbos. 

3.1. Dirvožemis 

Dirvožemis (dirva) – tai viršutinis žemės sluoksnis, sudarytas iš susmulkėjusių uolienų 

(smėlio, molio, žvyro ir kt.), negyvų organinių medžiagų bei gyvųjų organizmų. Dirvožemio 

storis gali būti iki 2 m (Lietuvoje – iki 20–30 cm). Jį galima pažinti iš tamsesnės, palyginti su 

neorganinėmis uolienomis, spalvos. 

Dirvos teršalai, skirtingai negu oro ar vandens, nusėda labai ilgam – šimtams metų ar net dar 

ilgesniam laikotarpiui (pavyzdžiui, kai kurie radionuklidai). Dirvožemis sugeria oro teršalus, 

krentančius kartu su lietumi ir patenkančius į gamtinius vandenis. 

Labai pavojingos dirvai gali būti dirbtinės (cheminės) trąšos. Jos įterpiamos į dirvą norint 

suteikti augalams reikalingų elementų: azoto (N), fosforo (P), kalio (K). Trąšos būna 

kenksmingos tada, kai naudojamos nesubalansuotos. Dirvą taip pat neigiamai veikia toksinės 

medžiagos, naudojamos augalų apsaugai nuo kenkėjų. 

Vienas iš dirvožemio valymo būdų yra toksiškų medžiagų išplovimas ir labai užterštos bei 

švarios dirvos sumaišymas. 

Dirvožemis, be abejonės, žemėje yra vienas pagrindinių, tačiau labiausiai apleistų 

gamtos išteklių. Jis svarbus žemėje egzistuojančiai gyvybei, nes maitina augmeniją, o 

ši savo ruožtu žmonėms ir augalams teikia maistą ir deguonį. Ekologiškai 

ūkininkaujantieji puoselėja dirvožemio kokybę, kruopščiai kontroliuodami, ką patys 

įdeda ir ką pasiima iš dirvožemio, stebi, kokią įtaką jų veikla turi dirvožemio 

derlingumui ir sudėčiai. 

31

Kalbant apie draugišką ūkininkavimą, svarbu pasiūlyti mokiniams nustatyti savo 

gyvenamosios vietovės dirvos savybes, atliekant praktikos darbą. 

3.2. Dirvos savybės 

Kultūriniai augalai geriausiai veši, kai dirvos pH yra apie 7. Intensyviai augdami, augalai iš 

dirvos pasiima daug Katijonų (K + , NH4 + , Ca² + , Na + ), o jai grąžina H + jonus. Taigi augimas 

pats savaime rūgština terpę, o organinių medžiagų skaidymas šarmina. Kai tarp šių dviejų 

procesų nusistovi pusiausvyra, terpė būna neutrali. Dirbamuose laukuose, kurie mažai 

tręšiami organinėmis trąšomis, vyrauja produkcija, taigi pH mažėja. Taip parūgštėjus dirvai, 

išnyksta sliekai ir dauguma bakterijų, tačiau įsiveisia grybai. Jie skaido organines medžiagas 

labai lėtai, tai augalams yra nenaudinga. Dirvos organinės medžiagos vadinamos humusu, 

arba puvenomis. Humuso kiekis nulemia dirvos derlumą. Ypač derlingose dirvose 

(juodžemyje) humuso yra iki 10 proc., o ypač nederlingose – 1 proc. Giliau humuso yra 

mažiau, daugiausia jo yra viršutiniame sluoksnyje. Augalai nepaima humuso, o jis yra 

mineralinių maisto medžiagų šaltinis. Naudodami humusą kaip maistą, dirvos organizmai jį 

mineralizuoja. Be to, humusas pagerina dirvos struktūrą, padidina jos atsparumą erozijai. 

Pagrindinis humuso kiekio sumažėjimo kaltininkas – pats žmogus, neracionali jo veikla. 

Pamokos tema: Dirvos savybės 

Tikslas: susipažinti su dirvos savybėmis, nustatyti rūgštingumą, drėgmės ir organinių 

medžiagų kiekį, derlumą. 

Dalykai: gamtos mokslai, geografija, matematika 


Metodas: Praktikos darbas – tyrimas 

Motyvacija: Ar žinote, kokioje dirvoje geriausia auginti daržoves? 

Priemonės: dirvos mėginiai; vienas ar du kastuvėliai; metalinė lėkštelė; plastmasiniai 

maišeliai; krosnelė ar kita kaitinimo įranga; svarstyklės; mėgintuvėliai; šaukšteliai; vanduo 

(geriau distiliuotas); lakmuso popierėliai. 

Vieta: laukas ir klasė (geriau būtų laboratorija, turinti traukos spintą). 

Trukmė: apie 2–3 val. 

Eiga: 

Rūgštingumo nustatymas 

32

1. Mokiniai pasiskirsto į grupes, kurių kiekviena paima po 2–3 g dirvožemio ir supila 

jį į mėgintuvėlį. Po to į jį įpilama 20 ml švaraus vandens. 

2. Mėgintuvėliai užkemšami ir plakami apie 20–30 min. Tuomet leidžiama nusistoti. 

3. Lakmuso popierėliu atsargiai matuojamas tirpalo vandenilinis rodiklis pH. 

Baigus aptariamos aptikto pH priežastys ir padariniai dirvos organizmams, derliui 

bei būdai, kaip reguliuoti dirvos rūgštingumą. 

4. Kurios žemės ūkio kultūroms reikia rūgščiausios dirvos, jeigu: 

kviečiai dygsta, kai pH = 7; 

rugiai dygsta, kai pH = 5; 

bulvės dygsta, kai pH = 6. 

Vandens ir humuso kiekio nustatymas 

Išėję į lauką, susiskirstykite į grupeles. 

1. Kiekviena grupė iškasa maždaug 60cm gylio duobę ir paima dirvos mėginius iš 5, 15, 30 ir 

60 cm gylio ( po 2–3 šaukštus žemės). Mėginius supilkite į atskirus maišelius, įdėkite į juos 

etiketes, žyminčiais vietą ir gylį. Duobes užkaskite. 

2. Grįžę į klasę, ištirkite grupėse savo mėginį, naudodami pojūčius: 

Kokia dirvos mėginių spalva? 

Ar turi mėginiai kokį nors kvapą? 

Kaip dirvos mėginio spalva ir kvapas susiję su gyliu? 

3. Pagalvokite, kas lemia šių mėginių skirtumus. Atsakykite į šiuos klausimus: 

Kokiame gylyje randame daugiausia žvyro? Smėlio? Molio? Organinių medžiagų? 

Kokią svorio dalį mėginiuose galėtų sudaryti vanduo? 

Pagalvokite, kiek sveria sausos organinės medžiagos jūrų mėginiuose? 

Pasitarę atsakymus surašykite popieriaus lape. 

4. Pasiūlykite būdų, kaip galima būtų patikrinti spėjimus ir geriau nustatyti vandens bei 

organinių medžiagų kiekį mėginiuose. Siūlymus užrašykite. Šiai užduočiai pakaks 5 min. 

Po to išdalinami lapai su moksliškai pagrįsta metodika (žr.6.3. Mokinio veiklos lapą Nr. 3). 

Ar mokinių pasiūlyta metodika atitinka šią metodiką? Kokių pasitaikė klaidų? 

33

Grupės atlieka tyrimus, atsižvelgdama į gautą metodiką. 

5. Išnagrinėkite dirvos derlingumą. 

5.1.Užpildykite schemą. 

5.2. Paaiškinkite dirvos derlumo rūšis: 

Gamtinis, arba _____________, derlumas _______________________________ 

Dirbtinis derlumas __________________________________________________ 

5.3.Surašykite dirvos derlumą lemiančius veiksnius: 

Dirvos derlingumo veiksniai 

34 

1) ____________________ 

2) ____________________ 

3) _____________________ 

6. Prašome mokinių palyginti gautus rezultatus su jų spėjimais. Ar daug neatitikimų? Kuri 

grupė padarė mažiausiai klaidų? Ar teisingai apskaičiavote kiekius? 

Ar jūsų tirta dirva derli? 

Kodėl ši dirva tokia neturtinga humuso (turtinga humuso)? 


1. Mokiniai iškasa tik vieną duobę, ir kiekviena grupė nustato vandens ir humuso kiekį 

skirtinguose gyliuose, po to nupiešia vandens ir humuso kiekio priklausomybės nuo gylio 

grafikus ir juos palygina. 

Dirvos 

derlumas 

2. Labai pravartu būtų panašiai ištirti dirvą, paimtą iš skirtingų vietų: 

Ariamos kalvos viršūnės ir papėdės, 

To paties plotelio pavasarį ir nuėmus derlių, 

Tręšiamo ir netręšiamo organinėmis trąšomis lauko,

Miško ir dirbamo lauko šalia, ir pan. 

Ariamos žemės mažėja, tuo tarpu planetoje daugėja žmonių, kuriuos reikia pamaitinti. 

Galima kai kuriems besidomintiems mokiniams pasiūlyti mokslinio darbo temas, kurių 

tikslas būtų išnagrinėti galimas priežastis, lėmusias dirvos pH ir nualinimą vietinėse 

agroekosistemose. Po to, darbui pasibaigus, pravartu būtų surengti mažą konferenciją. 

Ekologiniuose ūkiniuose naudojami būdai, kuriais siekiama palaikyti ir gerinti dirvožemio 

būklę: 

naudojant ilgalaikes ir įvairias augalų sėjomainas, siekiama sunaikinti piktžolių ir 

kenkėjų ciklus, leisti dirvožemiui atsinaujinti ir papildyti jį naudingomis maistinėmis 

medžiagomis. Pavyzdžiui, ankštinės kultūros, tokios kaip dobilai, ,,suriša“ azotą iš 

atmosferos; 

naudojant organines trąšas, siekiama gerinti dirvožemio struktūrą ir apsaugoti nuo 

erozijos; 

griežtu dirbtinių trąšų ir cheminių sintetinių pesticidų naudojimo ribojimu siekiama 

išvengti ilgalaikių dirvožemio cheminės sudėties pakitimų ir priklausomybės nuo 

pesticidų; 

siekiant išvengti dirvožemio erozijos ir maisto medžiagų išplovimo iš dirvožemio, 

nuėmus derlių, laukai užsėjami žaliajai trąšai skirtomis kultūromis; 

sodinant gyvatvores ir sėjant pievas, siekiama išvengti dirvožemio erozijos ir maisto 

medžiagų netekimo. 

3.3. Žemės ūkio plėtojimo būdai 

Šiuo metu Žemėje gyvena daugiau negu šeši milijardai žmonių. Jeigu kiekvienas žmogus 

pasaulyje propaguotų tokį gyvenimo būdą ir vartojimo modelį, koks yra Baltijos jūros 

regione, mums reikėtų dar dviejų tokių pačių planetų. Žemės eksploatavimas tokiais sparčiais 

tempais tikrai nepranašauja geros ateities. Šiandien labai svarbu suprasti ir įvertinti 

pažangius žemės ūkio plėtojimo būdus. 

Ekstensyvus (primityvus) žemės ūkis – tai ūkis, kuris rėmėsi rankų darbu, organinėmis 

trąšomis ir nuo seno kultivuojamomis augalų veislėmis. Jo našumas buvo nedidelis, tačiau ir 

energetinių sąnaudų jam reikėjo nedaug. 

35

Intensyvi žemdirbystė reiškia pagaminti daugiau per trumpesnį laiką. Toks procesas yra labai 

mechanizuotas ir reikalauja daug chemikalų. Pasaulinės korporacijos dažnai užsiima tokia 

intensyvia žemdirbyste neišsivysčiusiose šalyse, kad gautų didesnį pelną. Labai dažnai 

neturtingų valstybių aplinkos ir socialiniai standartai ar nuostatai nėra tokie griežti kaip 

išsivysčiusių Vakarų šalių. Dėl tokios gamybos aplinka yra žalojama ir teršiama. Pernelyg 

didelis dirbtinių trąšų naudojimas nualina žemę – azotas, fosforas ir kitos medžiagos yra 

išplaunamos iš dirvos ir nuteka į ežerus bei jūras. 

I 

Nagrinėjant šį klausimą galima paprašyti mokinių, kad užpildytų anketą, ir pakviesti juos į 

diskusiją apie ūkininkavimo pažangą. 

Pamokos tema: Ūkininkavimo pažanga: už ir prieš 

Tikslas: aptarti intensyvaus ir ekstensyvaus ūkininkavimo teigiamas ir 

neigiamas puses 

Dalykai: gamtos mokslai 


Vieta: klasė 

Eiga: 

1. Mokiniams išdalinama anketa (žr. 6.4. Mokinio veiklos lapą Nr. 4). Kiekvienas per 15 

min. užpildo anketą savo nuožiūra, individualiai. 

2. Pabaigę pildyti anketą, mokiniai turi pasiskirstyti į dvi grupes: vienoje tie, kurie 

pritaria intensyviam žemės ūkiui, kitoje – kurie nepritaria. 

36

3. Pirmiausia mokiniai aptaria savo argumentus grupėse, po to grupės diskutuoja 

tarpusavy. 


Paprašome mokinius atlikti užduotį. 

1. Išnagrinėkite žemės ūkio plėtojimo būdus. 

1.1. Užpildykite schemą. 

1.2. Paaiškinkite žemės ūkio plėtojimo būdus: 

Intensyvusis žemės ūkis ________________________________________________ 

Ekstensyvusis žemės ūkis ______________________________________________ 

1.3. Užpildykite lentelę. 

Žemės ūkio plėtojimo būdai 

Intensyviojo ir ekstensyviojo ūkininkavimo palyginimas 

Intensyviojo ūkininkavimo požymiai Ekstensyviojo ūkininkavimo požymiai 

2. Atlikite duomenų interpretavimo užduotį. 

2.1. Žemės ūkyje ypač dažnai ir dideliais kiekiais naudojamos azoto trąšos. 

Lentelėje pateikiami duomenys, atspindintys, kas kalčiausias dėl ežerų eutrofikacijos. 

Baltijos jūros eutrofikacijos priežastys 

Priežastis Sudaro (%) 

Žemės ūkis 59 

Gyventojai 25 

Medžio apdirbimo pramonė 8 

37

Priežastis Sudaro (%) 

Žuvininkystė 2 

Kitokia veikla 6 

2.2. Pagal lentelėje pateiktus duomenis nubraižykite diagramą. 

% 

2.3. Nurodykite dvi priežastis, kurios 84 proc. įtakoja eutrofikaciją: 

________________________________________________________________________ 

________________________________________________________________________ 

2.4. Išvardykite vietinio vandens telkinio, o po to ir Baltijos jūros pokyčius, atsiradusius 

dėl eutrofikacijos: 

________________________________________________________________________ 

________________________________________________________________________ 


Kitą pamoką galima atlikti su mokiniais ekologinę užduotį. 

1. Išauginti daugiau maistinių augalų galima keturiais būdais. Paaiškinkite, kaip tai atlikti: 

1) Padidinti dirbamos žemės plotus _____________________________________ 

2) Gerinti dirvožemį _________________________________________________ 

3) Naikinti piktžoles _________________________________________________ 

38 

Priežastys

4) Mažinti kenkėjų ir ligų daromą žalą kultūriniams augalams ________________ 

__________________________________________________________________ 

2. Atlikite teksto analizės užduotį. 

2.1. Susipažinkite, kokių problemų kyla,kai ūkininkaujant naudojamos agrocheminės 

medžiagos. 

Augalų augimą ir vystymąsi reguliuoja cheminės medžiagos, kurios labai panašios į gyvūnų 

hormonus. Tos cheminės medžiagos vadinamos fitohormonais. Didžiausią grupę sudaro 

auksiniai, reguliuojantys kiekvieną augalo vystymosi etapą. Buvo manoma, kad atradus 

fitohormonus išsispręs maisto problema – naudodami juos galėsime išauginti gausų vaisių, 

daržovių ir javų derlių. Tačiau fitohormonų veikiami augalai išauga labai dideli, bet su 

silpnais stiebais, todėl greitai žūva. Kai kuriais atvejais fitohormonai yra nuodingi. Ši 

medžiaga apsaugo javus, bulves nuo gedimo, padidina daigumą. Jie naudojami herbicidų 

gamyboje. Be to, paspartina arba sulėtina vaisių nokimą, naudojami augalus dauginant 

gyvašakėmis. 

Tręšiant augalus mineralinėmis trąšomis, šios gali tapti dirvos, vandens ir išaugintų maisto 

produktų taršos šaltiniu. Nitratai, iš dirvožemio patekę į gilesnius žemės sluoksnius, užteršia 

šulinių vandenį. Vandens telkiniuose sparčiai dauginasi žaliadumbliai, sakoma, kad vanduo 

žydi. Dumblių liekanos nusėda ant dugno ir vandens telkinys ima dumblėti. 

Kai kurie insekticidai ilgai išlieka nesuskilę, todėl užteršia dirvožemį. Dėl tokių insekticidų, 

kaip chloro organiniai junginiai, pavyzdžiui, dustas (DDT), gali sutrikti mitybos grandinė. 

2.2. Kokias medžiagas vadiname fitohormonais? 

Fitohormonai – _____________________________________________________ 

2.3. Fitohormonai naudojami: 

1)________________________________________________________________ 

2)________________________________________________________________ 

3)________________________________________________________________ 

4)________________________________________________________________ 

5)________________________________________________________________ 

6)________________________________________________________________ 

39

2.4. Kuo kenksmingos gamtai mineralinės trąšos? Nurodykite tris priežastis. 

1)________________________________________________________________ 

2)________________________________________________________________ 

3)________________________________________________________________ 


1. Ir vieną, ir kitą grupę galima paprašyti vėliau, pvz., kitą savaitę, padiskutuoti šia tema. 

Per tą laiką mokiniai parinktų papildomos faktinės medžiagos iš laikraščių, žurnalų, 

knygų. 

2. Kitas variantas. Mokiniai susiskirsto į keturias grupes, kurių viena renka informaciją 

apie teigiamus ir neigiamus žemės ūkio mašinų panaudojimo padarinius, kita – apie 

pesticidus, trečia – apie trąšas, ketvirta – apie senas ir naujas veisles. Pamokoje jie 

pristato surinktą medžiagą ir tarpusavyje diskutuoja. 

3. Štai klausimai, į kuriuos reikėtų atsakyti: 

Kokios žemės ūkio mašinos naudojamos vietiniuose ūkiuose? 

Kokia šių mašinų paskirtis? 

Kiek darbo rankų ir laiko sutaupo žemės ūkio mašinos? 

Kokį kurą naudoja šios mašinos? Kiek jis kainuoja? 

Ar mašinos atsiperka savininkams? 

Ar be mašinų ūkininkai naudoja ir arklius? 

Kokius pesticidus (trąšas) naudoja vietiniai žemdirbiai? 

Kiek pesticidų (trąšų) sunaudojama kasmet? Koks jų kiekis tenka vidutiniškai 

1 ha? 

Ką šie pesticidai žudo? Ar jie nekenkia kenkėjų priešams? 

Ar šie pesticidai (trąšos) gali pakenkti žmonėms, kurie su jais (jomis) dirba? 

Žemės ūkio produktų vartotojams? 

Kiek darbo rankų ir laiko sutaupo naudojami pesticidai (trąšos)? 

Kiek kainuoja vietinių žemdirbių naudojami pesticidai (trąšos)? Ar jie (jos) 

atsiperka žemdirbiams? 

40

Kokias kultūrinių augalų veisles augina vietiniai ūkininkai? 

Iš kokių šalių šios veislės atvežtos? 

Kuo šios naujos veislės skiriasi nuo senųjų? 

Ar galima išauginti naujas veisles be mineralinių trąšų ir pesticidų? 

Apibendrinimas: aplinkai draugiškesnis ūkininkavimas yra būtinas, norint sumažinti Baltijos 

jūros eutrofikaciją. 

Įgyvendinant Bero projektą atsirado galimybė susipažinti su uždaro gamybos ciklo ūkiais. 

3.4. Ekologinis uždaro gamybos ciklo ūkis 

Ekologinis uždaro gamybos ciklo ūkis (angl. Ecological Recycling Agriculture – ERA) yra 

ekologinis ūkininkavimas, pagrįstas subalansuotu ir tausojamu vietinių ir atsinaujinančių 

išteklių, esančių ūkyje arba arti ūkio, naudojimu (4 pav.). 

Tai reiškia, kad ūkyje: 

4 pav. Ekologinio uždaro gamybos ciklo ūkio shema 

plėtojama tarpusavyje subalansuota/suderinta augalininkystė ir gyvulininkystė; 

41

palaikomas ir didinamas dirvos derlingumas, naudojant tame ūkyje auginamų gyvulių 

sukauptą mėšlą ir sideralinius pūdymus; 

siekiama pasigaminti pakankamą kiekį nuosavų pašarų gyvuliams tame pačiame 

ūkyje; 

užtikrinamas geras augalų derlius, rūpinamasi augalų kokybe ir gyvulių gerove; 

siekiama natūralius žemės ūkio produktus pateikti vietinei rinkai ir vartotojams. 

Vienas iš geriausių būdų užtikrinti ilgą ir sveiką Baltijos jūros regiono gyvavimą yra 

ekologiškas ūkininkavimas. Dažnai ekologiniai ūkiai yra laikomi aplinkai draugiška 

ūkininkavimo alternatyva, nes juose sunaudojama 50 – 70 proc. mažiau energijos produkcijos 

vienetui pagaminti. Šiandien galima teigti, kad ekologiškas ūkininkavimas yra ne mada, bet 

laiko būtinybė. Pagrindinis ekologinio ūkininkavimo principas – sutarti su gamta, saugant 

aplinką, užtikrinant gyvulių gerovę, sukuriant naujas galimybes kaimo ir miesto žmonėms. 

Ekologinis uždaro gamybos ciklo ūkis – tai gerai apgalvota ūkininkavimo sistema, kurios 

veikla pagrįsta subalansuotumu, prevencija, sveikata, aplinkos saugojimu, atsakingumu. Čia 

laikomasi uždaro maisto medžiagų apykaitos ciklo: kiek paimama iš lauko, tiek ir netgi dar 

daugiau sugrąžinama į agrosistemą: paimama augalų derliumi, grąžinama žemės dirbimu, 

pasėlių priežiūra, tręšiant sukauptomis organinėmis trąšomis ( 5 pav.). 

5 pav. Ekologinės gamybos uždaro ciklo gamybos ūkis, teigiamai įtakojantis aplinkos klimatą ir 

kokybę 

42

Vienas iš svarbiausių ekologinio uždaro ciklo ūkio veiklos principų – biologinės įvairovės 

palaikymas ir puoselėjimas. Tokiame ūkyje savo vietą turi augalai, įvairių rūšių bei veislių 

gyvūnai ir natūrali gamtinė aplinka. Subalansuotas, proporcingas ūkio plotui gyvulių skaičius 

suteikia galimybę ne tik pakankamai apsirūpinti savos gamybos pašarais, bet ir tinkamai 

panaudoti sukauptas organines trašas. Uždaro ciklo ekologiškos gamybos grandinės 

suderinimas leidžia mažinti energijos vartojimą, transporto sąnaudas. Kiekvienas ekologinis 

uždaro ciklo ūkis daro teigiamą įtaką mažinant azoto ir fosforo išplovimą per vietinius 

vandens telkinius į Baltijos jūrą. Ekologiniame uždaro ciklo ūkyje maisto medžiagų apykaita 

dirvožemyje subalansuojama per dirvos natūralaus derlingumo palaikymą ir sėjomainą, 

taikant prevencines augalų priežiūros priemones, augalus optimaliai tręšiant organinėmis 

trąšomis iš ūkyje auginamų gyvulių mėšlo. 

Lietuvoje yra pakankamai ekologiško ūkininkavimo uždaro ciklo ūkyje patirties. Pavyzdžiui, 

D. Gaigalo augalininkystės – gyvulininkystės ekologinis ūkis Jonavos rajone, Šilų kaime, 

konkurso „Pažangiausias ekologinis ūkis 2008“ metais apžiūroje pelnė pavyzdinio šeimos 

ūkio apdovanojimą. Tai uždaro ciklo, apie 70 ha dydžio ūkis, kuriame auginami mėsiniai 

galvijai, taip pat kviečiai, žirniai, avižos, bulvės. D. Gaigalas - vienas iš nedaugelio Lietuvoje 

ekologiškai ūkininkaujančių ūkininkų, sėjomainoje taikantis juodąjį pūdymą. 

Raseinių rajono Šiluvos seniūnijos Zapolskių kaime įsikūręs Ramūno Mongirdo 

beveik 300 hektarų ekologinės gyvulininkystės ūkis konkurse „Pažangiausias ekologinis ūkis 

2008“ apdovanotas už verslo pajamų investavimą į ekologinę gamybą. Nuo 2004 metų 

pradėjęs ekologiškai ūkininkauti, Ramūnas Mongirdas ne tik sukūrė vieną pažangiausių 

ekologinės pienininkystės ūkių, bet ir suteikė darbą ir pastogę šešioms savo darbuotojų 

šeimoms. 

Ignalinos rajono Rubelninkų kaime 195 hektarų uždaro ciklo ekologinės gamybos 

Zigmanto Kajėno ūkyje įrengti modernūs tvartai, naudojama naujausia technika. Zarasų 

rajono Plysiškių kaime, Algirdo Lekavecko 35 hektarų dydžio uždaro ciklo ūkyje, laikomos 

28 karvės, naudojami pažangiausi fermos įrenginiai, įrengtas modernus srutų rezervuaras 

Tomo Dabašausko ekologinis uždaro gamybos ciklo ūkis 

Tomas Dabašauskas, ilgus metus dirbęs inžinieriumi, jau per 30 metų ūkininkauja 

Trakų rajone, Onuškio seniūnijoje, Nupronių kaime. Ūkininkas pradėjo nuo 30 ha žemės 

ploto. Ūkis labai kompaktiškas, įkurtas senelių ir prosenelių žemėse. Pradžioje užsiėmęs tik 

augalininkyste, ūkininkas suprato, kad daugiau naudos bus plėtojant ir gyvulininkystę. Prekinį 

43

pieno ūkį pradėjo kurti nuo 16 karvių. Nuo 1994 metų pradėjo ūkininkauti ekologiškai, 

suformuodamas uždaro gamybos ciklo ūkį. 

Šiuo metu jo ūkis užima 130 ha teritoriją, 75 ha iš jų – nuosava žemė. Ūkininko 

sodyboje laikomos 35 melžiamos karvės, Šarole veislės mėsiniai galvijai, įvairių rūšių 

paukščiai, kiaulės, tvenkinyje veisiamos žuvys. Visi gyvūnai šeriami iš ūkyje išaugintų 

kultūrų pagamintais pašarais. Ūkininkas kartu su žmona Maryte labai gražiai prižiūri sodybą, 

laukus ir gyvulius, rūpinasi sveika, švaria aplinka. Nors kieme yra gana didelis tvartas ir jame 

melžiamos karvės, sodyboje nėra jokių nemalonių kvapų. Šalia tvarto, po žeme, įrengtas 

sandarus srutų rezervuaras. Srutos į rezervuarą atiteka po žeme suklotais vamzdžiais. Kieme 

sausa, švaru, neteršiama aplinka. Tvartuose sukauptu mėšlu tręšiami laukai. Užauginamas 

geras avižų, grikių, rugių, miežių derlius. Dalis jo, kurio nereikia pašarams, parduodama. 

Tomo Dabašausko ūkyje dažnai lankosi pradedantys ekologiškai ūkininkauti 

ūkininkai, studentai ir mokiniai. Čia vyksta lauko dienos, seminarai, kurių metu ūkininkas 

mielai dalijasi ekologinio ūkininkavimo patirtimi. Ūkio darbuose talkina vaikai ir anūkai. 

Ūkininko Felikso Vaitelio uždaro gamybos ciklo ūkis 

Ekologiškai ūkininkaujantis Kėdainių rajono ūkininkas Feliksas Vaitelis, vienos pirmųjų 

veislinių galvijų bandų Lietuvoje savininkas, sako, kad ekologinė galvijininkystė yra gera 

išeitis, kai žemės nelabai našios. 

Ūkininkas F. Vaitelis, veislinės limuzinų bandos savininkas, mėsinius veislinius galvijus 

pardavinėja nuo 2000 m., puikiai jaučia rinkos pulsą ir sako, kad kai tik atsiranda valstybės 

parama, padidėja ir paklausa. Jis teigia pelno iš gyvulių gaunantis vien dėl to, kad nereikėjo 

papildomai investuoti, statyti naujų pastatų, nes galvijų tvartui buvo panaudotas technikos 

garažas, kuris kartu buvo naudojamas ir kaip grūdų džiovykla. 

F. Vaiteliui šiandien galima pavydėti ne tik sumanumo, sukaupto žinių bagažo tvarkantis su 

gyvuliais, bet ir dviejų kaimynystėje ūkininkaujančių sūnų. Paties Felikso bandoje šiuo metu 

70 karvių žindenių, sūnaus Donato – 50, sūnaus Manto – 20. Abu sūnūs taip pat ūkininkauja 

ekologiškai. Šeima gyvulius laiko atskirai, tačiau dalijasi darbus, paremia vienas kitą. Šiuo 

metu pats Feliksas valdo 225 ha, sūnus Donatas – 110 ha, o sūnus Mantas – 50 ha nuosavos 

žemės. O iš viso Vaiteliai dirba apie 750 ha žemės. Daugiau kaip pusę plotų užima 

ekologiškai auginamos grūdinės kultūros. 

Visi F. Vaitelio laikomi galvijai – veisliniai limuzinai. Tačiau neseniai už 5 tūkst. Lt 

ūkininkas įsigijo ir vieną 2,5 m. amžiaus angusų veislės bulių, kurio pagalba siekiama iššaukti 

44

vadinamą heterozės efektą – didesnį prieauglio raumeningumą. Ūkio šeimininkas mišrūnus 

augins tik mėsai, nors, pasak jo, eksporto rinkose grynaveislių mėsa vertinama brangiau. 

Šiuo metu Vaitelių šeima įgyvendina bendrą idėją – ketverius metus iš ūkio veislinių 

telyčių nepardavinėti, o daryti labai griežtą selekciją. Naujus bulius ūkininkas ateityje ketina 

arba įsivežti iš užsienio, arba pirkti iš kolegų ūkininkų Lietuvoje. Nes, jo teigimu, puikių 

aukštos klasės bulių jau yra ir Lietuvoje. 

angliavandenilius. 

AR ŽINAI, KAD 

Vienas iš geriausių būdų užtikrinti ilgą ir sveiką Baltijos jūros regiono gyvavimą yra 

ekologiškas ūkininkavimas. 

Degalais užterštą dirvą valo bakterijos, sugebančios skaidyti degaluose esančius 

Sliekas gali gyventi net tokioje dirvoje, kurios pH mažesnis už 4,5, bet kartu jis gali būti ir nerūgščios 

dirvos pH indikatorius. 

Oras gali išsivalyti per kelias dienas, vanduo – per kelerius metus. 

Dirvožemiui išsivalyti gali prireikti net tūkstantmečių. 

3.5. Ekologiškas ūkininkavimas 

Ekologiškas ūkininkavimas yra žemdirbystės sistema, kuri siekia pateikti jums, vartotojams, 

šviežią, skanų ir natūralų maistą, pagamintą nepažeidžiant natūralių gamtos raidos ciklų ( 

6pav.). 

Padeda APLINKAI, nes ekologiškai ūkininkaujantys 

atsakingai ir tausojančiai naudoja natūralius gamtos 

išteklius - išlaiko ekologinę pusiausvyrą. 

Padeda ŽMOGUI, nes tenkina žmogaus poreikį 

rinktis kokybiškus ir sveikus maisto produktus, 

pasižyminčius natūraliu skoniu, bei užtikrina jų 

atsekamumą ir tikrinimą. 

Ekologinis ūkininkavimas 

6 pav. Ekologiško žemės ūkio uždaro gamybos ciklo privalumai 

45 

Padeda rūpintis GYVULIAIS, nes ekologiškai 

ūkininkaujantys itin rimtai atsižvelgia į gyvulių 

poreikius, ir užtikrina reikiamas sąlygas jų gerovei ir 

sveikatingumui. 

Padeda BENDRUOMENEI, nes ekologinio 

ūkininkavimo veikla skatina socialinę ir ekonominę 

plėtrą, naujų darbo vietų kūrimąsį, vienija 

gamintojus ir vartotojus.

Tipiški ekologiško ūkininkavimo būdai yra šie: 

ilgalaikė sėjomaina - būtina sąlyga, siekiant efektyviai panaudoti turimus ūkio 

išteklius; 

labai griežtas ribojimas cheminių sintetinių pesticidų, sintetinių trąšų, gyvuliams skirtų 

antibiotikų; perdirbime – maisto papildų, perdirbimo priedų ir kitų pridėtinių 

medžiagų naudojimas; 

visiškas draudimas naudoti genetiškai modifikuotus organizmus; 

teikiamas pirmumas ūkyje esančių išteklių, tokių kaip gyvulių mėšlas, arba pašarų, 

išaugintų pačiame ūkyje, naudojimui; 

augalų ir gyvulių veislių, atsparių ligoms ir prisitaikiusių gyventi vietos sąlygomis, 

atranka; 

gyvulių auginimas laisvai aptvaruose, atvirame ore, šėrimas ekologišku pašaru; 

skirtingų gyvulių priežiūrai specializuotų gyvulininkystės technologijų naudojimas. 

Ekologiškai ūkininkaujantieji paprastai vandenį vertina ne tik kaip žemdirbystės ciklo 

reikiamą elementą, bet ir mano, kad tai gyvybiškai svarbus išteklis, kuris palaiko gyvybę 

žemėje, todėl reikia jį rūpestingai saugoti ir puoselėti. Savaime suprantama, jog ūkininkai 

taupiai naudoja vandenį, kadangi žino, jog tai gyvybiškai svarbu augalų ir gyvūnų 

egzistencijai. Nors vandens naudojimas ir nėra plačiai reguliuojamas ES ir kituose 

ekologinės gamybos reglamentuose, vis dėlto ekologinio ūkininkavimo metodai yra 

svarbūs, kad 

būtų išsaugoti vandens ištekliai; 

būtų palaikoma vandens išteklių kokybė. 

Ten, kur tai įmanoma, ekologiškai ūkininkaujantieji stabdo vandens nutekėjimą, siekia 

išsaugoti natūralius vandens šaltinius, pavyzdžiui, upelius ir pelkes, tokiais būdais 

gerindami dirvožemio struktūrą ir vandens sulaikymą, naudodami augalų sėjomainą, 

atitinkamai parinkdami augalus ir naudodami organinį mėšlą; sodindami ir išsaugodami 

gyvatvores, pievas ir natūralią augmeniją, siekia sumažinti dirvožemio eroziją. 

Ekologiškai ūkininkaujantieji suprato, jog būdai, stabdantys vandens nutekėjimą ir 

gerinantys bendrą dirvožemio kokybę, taip pat padeda sumažinti pasėlių drėkinimo 

poreikį sausesniuose plotuose. Tuose plotuose, kur problemų kyla dėl druskingumo, 

46

svarbu išsaugoti medžius ir natūralią augmeniją, turinčius ilgas šaknis, - tai padeda 

palaikyti žemesnį vandens lygį ir išvengti druskų iškėlimo į paviršių. 

Ekologinis ūkininkavimas padeda išlaikyti ar net pagerinti vandens kokybę, nes sumažėja 

žemės ūkyje naudojamų cheminių medžiagų, kurios neišvengiamai ilgainiui patenka į 

ežerus, upes, upelius ir kitus vandens telkinius, kiekis. 

Ekologiniame žemės ūkyje ribojamos sintetinės trąšos ir cheminiai sintetiniai pesticidai, 

be to, ribojamas gyvuliams skirtų augimą skatinančių medžiagų ir antibiotikų naudojimas, 

taigi sumažėja pavojus, kad šios cheminės medžiagos pateks į ežerus, upes, upelius, 

Baltijos jūrą. Taip pat sumažėja eutrofikacijos pavojus. 

3.6. Ekologinė žemdirbystė 

Ekologinė žemdirbystė yra ūkininkavimo forma, žvelgianti į gamtą kaip į gyvą organizmą. 

Tolesnė šio organizmo sveikata ir vaisingumas nustatomas kitaip, negu įprastiniame 

žemės ūkyje. Tai įvairiapusė sistema, kuri papildo ir sąlygoja aplinkai palankias 

priemones, kurių dėka galima ekologinę sistemą reguliuoti. Kartu galima atsisakyti 

cheminių sintetinių priemonių panaudojimo. Kadangi esame visiškai priklausomi nuo 

ekologinės sistemos funkcionavimo, ją reikia kiek įmanoma ilgiau išlaikyti, saugoti ir 

atstatyti. Tokia ūkininkavimo kryptis reikalauja didžia dalimi visuotinio sisteminio 

mąstymo: atliekant kiekvieną priemonę reikia turėti galvoje viso proceso eigą. 

Pamokos tema: Ekologinė žemdirbystė 


Dalykas: biologija, ekologija, chemija 

Metodas: praktikos darbas 

1. Išvardykite tris ekologinės žemdirbystės prielaidas: 

1) ________________________________________________________________ 

2) ________________________________________________________________ 

3) ________________________________________________________________ 

2. Išnagrinėkite ekologiško požiūrio apibrėžimą. Kas bendra tarp ekologinės žemdirbystės ir 

ekologiško požiūrio? 

Ekologiškas požiūris – tai požiūris, kai žmogaus veiklos ekologiniai kriterijai yra 

lygiaverčiai kitiems: ekonominiams, socialiniams, kultūriniams ir t.t. 

47

3. Paaiškinkite biologinį kovos su piktžolėmis ir kenkėjais būdą: 

Biologinis kovos būdas ______________________________________________ 

4. Naudodamiesi papildoma literatūra ir anksčiau įgytomis biologijos žiniomis, pateikite 

biologinės kovos pavyzdžių. 

Biologinės kovos pavyzdžiai: 

Eil. Nr. Biologinė kova su piktžolėmis Eil. Nr. 

48 

Biologinė kova su vabzdžiais 

kenkėjais 

Apibendrinimas. Ekologinė žemdirbystė išlaiko ekologinę pusiausvyrą, nes ji pagrįsta 

natūralių procesų ir žinių panaudojimu. Ekologiškai užauginti produktai yra pagaminti 

natūraliai – be chemikalų, panaudojant saulės šviesą ir šilumą, derlingą dirvožemį, vandenį ir 

mikroorganizmus. Augalai turi būti užauginti išlaikant dirvožemio biologinę įvairovę. 

Tikri ūkiai Baltijos jūros regione rodo mums, kaip ekologinė žemdirbystė grindžiama uždaru 

energijos ir išteklių plėtojimo ciklu, naudojant organines trąšas ir sėjomainą, kompostavimą, 

simbiozinį azotą neutralizuojančius žolės - ankštinių kultūrų pūdymus, gali atkurti dirvos 

derlumą, grąžinti gyvybę jūrai, sumažinti klimatą keičiančią emisiją ir teikti pilnaverį maistą. 

Pamokos tema: Pats sau daržininkas 

Klasė: 5–7 

Dalykas: biologija, chemija, gamta 

Metodas: projektas 

Motyvacija: Nuo seno šeimos turi sodus prie namų, o miestiečiai kur nors toliau, už miesto. 

Toje žemėje žmonės augina vaisius ir daržoves. Dalį jų suvartoja iš karto, dalį pasilieka kitam 

metų laikui, kai niekas neauga darže. Tokie sodai - didelis šeimos turtas. Pamoka „Pats sau 

šeimininkas“ įtvirtina šeimos sodo ir juos prižiūrinčių šeimos narių svarbą, puoselėjant 

aplinkosaugos tradicijas ir nuostatas.

Eiga: 

I veikla 

Mokiniai gauna užduotį namie atsakyti į klausimus (žr. Mokinio veiklos lapą Nr. 5 tema 

„Mūsų šeimos sodas“). 

II veikla 

Diskusija. Diskutuojame apie mokinių atsakymus. Tai darome vienoje grupėje arba 

grupelėse, kurios pasidalina mintimis su visa klase. Toliau kalbame apie šeimos sodo 

tradicijų tąsos svarbą, sodo reikšmę šeimos gyvenimo kokybei maisto, ekonomiškumo ir 

aplinkosaugos požiūriu. 

III veikla 

Mokinių sodų/daržų piešinių ar nuotraukų paroda. Pvz., 

IV veikla 

Pamokos svečias. 

Į pamoką gali būti pasikviečiamas kuris nors iš mokinių tėvų, kad papasakotų apie jų 

sode augančius vaisius ir daržoves, apie sodo puoselėjimo tradicijas ir nešamą naudą 

jų šeimai ir aplinkai. Jeigu ateina seneliai, jie pasakoja apie ūkininkavimo tradicijas 

senovėje, kai dar nebuvo didelių ūkių. 

Galima kartu parengti patarimus vaisių pirkėjams: 

o Importuoti vaisiai parduotuvėse. Tam, kad vaisiai išliktų švieži ir geros būklės, 

jų augimo metu naudojami pesticidai nuo 8 iki 14 kartų. Po derliaus nuėmimo 

vaisiai yra apipurškiami fungicidais. Vėliau vaisiai yra apdorojami 

antioksidantais, kad išlaikytų spalvą. Prieš parduodant jie yra apdorojami 

vašku, kad išliktų kaip galima ilgiau švieži. Vaisiai, apdoroti tokiu būdu, bus 

švieži 20–30 dienų. 

49

o Vietiniai vaisiai. Augimo metu pesticidai yra vartojam tik 3–5 kartus ar 

mažiau. Po derliaus nuėmimo vaisiai laikomi vėsioje patalpoje. Kadangi 

vaisiai nebuvo apdoroti pesticidais, vietinėse parduotuvėse jie išlieka švieži 

apie 5–7 dienas. 

o Ekologiškai užauginti vaisiai. Ekologiškoje žemdirbystėje pesticidai visai 

nenaudojami. Vietoj jų naudojami natūralūs priešininkai (vabzdžiai ar 

paukščiai). Geras apšvietimas ir oro cirkuliacija yra labai svarbūs veiksniai 

auginant vaisius tokiu būdu. 

Ši informacija padės mokiniams suprasti mažo ūkio privalumus, kai apsieinama be 

pesticidų ir dirbtinių trąšų, kai žemė dirbama pagal ekologinės žemdirbystės pavyzdį. 

Plėtojant užduotį galima organizuoti išvyką pas vietinį ekologinio ūkio savininką. 

Pamokos tema: Pas ūkininką 

Klasė: 5–7 

Dalykas: biologija, gamta, matematika 

Metodas: išvyka 

Motyvacija: Po projekto „Mūsų šeimos sodas“ planuojame išvyką pas ūkininką. 

Eiga: 

Darbo planavimas 

I veikla 

Susiskirstom į grupeles po 5–6 mokinius. Pasirenkam ūkį pagal ūkininkavimo būdą: 

ekologinis ūkis, gamtinės žemdirbystės principais prižiūrimas ūkis, pasodybinis ūkis. 

Aptariami apsilankymo ūkyje tikslai - ką norime sužinoti. 

Pasiskirstome darbus (parengiame klausimus): 

o Kokie kultūriniai augalai auginami ūkyje? Koks plotas jais apsėtas? 

o Kuo tręšiama? Ar naudojami chemikalai kenkėjams ir piktžolėms naikinti? 

Kuo laistomi augalai? Kuriuos maisto produktus ūkininko šeima pasigamina, 

kuriuos perka parduotuvėje? 

o Kas kalbėsis su ūkininku ir jo šeimos nariais? 

o Kas fotografuos? 

50

II veikla 

o Kas ruoš plakatą? 

Išvyka pas ūkininką. Vaikai bendrauja su ūkininku ir atlieka užduotis pagal 

pasiskirstytus vaidmenis. 

III veikla (namų darbas) 

Išvykos darbo rezultatų parengimas pristatymui. 

Ūkio planą, fotografijas galima pasiūlyti suklijuoti ant didelio popieriaus lapo, taip pat 

jame užrašyti darbo rezultatus. 

IV veikla 

Darbų pristatymas. Pakabinami plakatai klasėje ir supažindinami kiti mokiniai su 

tyrimo rezultatais. Galima pasiūlyti mokiniams namuose atlikti savo darželio, sodo ar 

net gėlių vazonėlio žemės rūgštingumo tyrimus žinomais iš chemijos kurso būdais. 

Pamąstykite, ar ko nors trūksta šiems augalams? Jeigu taip, pasiūlykite būdus, ką 

galima pakeisti. 


50% padaugėja sliekų; 

2002 m. atlikto tyrimo (Dirvožemio derlingumas ir biologinė įvairovė ekologinės 

gamybos ūkyje) rezultatai parodė, kad ekologiškai ūkininkaujant: 

dirvožemyje padvigubėja mėšlavabalių skaičius; 

60% - migruojančių vabalų; 

padvigubėja vorų. 

Ekologiškų augalų auginimui turi būti naudojami tokie žemės arimo ir įdirbimo būdai, kurie palaiko ar 

gerina dirvožemio organinę medžiagą, užtikrina stabilumą ir gerina biologinę įvairovę bei saugo 

dirvožemį nuo sutrypimo ir nuganymo. 

Nedideli atstumai tarp maisto gamintojų ir vartotojų bei maisto perdirbimo įmonių pasitarnauja 

aplinkai, teikia ekonominę naudą, sudaro įsidarbinimo kaimo vietovėse galimybes. 

3.7. Ekologinė gyvulininkystė 

Gyvulininkystė yra viena iš ekologinio ūkininkavimo sričių, kur labai svarbūs ūkininkų 

įgūdžiai. Čia galioja daug būdų ir principų, kuriais siekiama suteikti gyvuliams patogų ir ramų 

gyvenimą, atsižvelgiant į jų natūralius poreikius. Ekologinė gyvulininkystė – tai veikla, 

51

susijusi su žeme, todėl gyvulių skaičius ūkyje turi būti griežtai derinamas su turimu žemės 

plotu. Tik tokiu būdu antriniai gyvulininkystės veiklos produktai tampa ne atliekomis ir tarša, 

o trąša augalams, būtent taip užsidaro ekologinės gamybos ciklas. 

Svarbus ekologinės gyvulininkystės principas - sukurti aplinką, kuri būtų artima atskirų 

gyvulių rūšių reikmėms. Šis principas gali būti įgyvendintas esant tam tikriems 

reikalavimams: 

galimybė nuolat ganytis atvirame ore; 

ganyklų pritaikymas gyvulių mitybos ir elgesio poreikiams; 

draudimas rišti ir izoliuoti gyvulius; 

tinkamo kraiko naudojimas; 

nedidelio gyvulių skaičiaus laikymas atvirame plote; 

nedidelė gyvulių transportavimo trukmė; 

Bendrasis ekologinis principas taip pat draudžia, kad gyvuliams skirtose patalpose 

grindys būtų iš grotelių. 

Ekologinis ūkininkavimas apriboja tam tikrų gyvulių kūno dalių šalinimą ar trumpinimą: 

uodegų - avims, kiaulėms ir t.t.; 

snapų - vištoms, kalakutams ir t.t.; 

ragų - galvijams, avims ir t.t. 

Gyvulių priežiūros būdai yra pritaikyti pagal kiekvienos rūšies reikmes. Pavyzdžiui, 

naminiams paukščiams tarp kiaušinių dėjimo periodų gali būti leidžiama ilgai ilsėtis. Jie taip 

pat gali būti laikomi mažomis grupėmis, kad galėtų susikurti hierarchiniai ryšiai, kurie 

būdingi natūraliomis sąlygomis gyvenantiems paukščiams. 

Naujasis ES Reglamentas dėl ekologinės gamybos keliuose straipsniuose nurodo kai kuriuos 

reikalavimus gyvulių augintojams, pavyzdžiui: personalui, prižiūrinčiam gyvulius, būtina 

turėti esminių žinių ir įgūdžių, reikalingų gyvūnų sveikatai ir gerovei užtikrinti. 

Ekologiniu ūkininkavimu pabrėžiama, kad gyvūnas turi patirti kuo mažiau skausmo ir kančių. 

Todėl laikas, skirtas gyvūnų transportavimui, yra griežtai kontroliuojamas, o pasirinkti 

skerdimo būdai turi būti kuo greitesni ir kuo mažiau skausmingi. 

Ekologiniuose ūkiuose gyvuliai yra laikomi kartu visą laiką: jie ganosi pievoje ir gyvena kaip 

galima natūralesnį gyvenimą. Išnagrinėjus šią temą, galima siūlyti atlikti projektinį darbą 

„Kaip Lietuvos ūkininkui tapti milijonieriumi?“. 

52

Pamokos tema: Medžiagų ir energijos srautai agroekosistemose 

Klasė: 10 

Dalykas: biologija, ekonomika 

Tikslas: Suprasti agroekosistemų veiklos ypatumus, sumodeliuoti nepanaudotos 

agroekosistemų produkcijos panaudojimo būdus. 

Metodai: Tariamo žemės ūkio verslo plano kūrimas ir pristatymas. 

Priemonės: Internetas, spauda, kompiuterinės programos „Word“, „Excel“, „Point-Brush“ 

Projekto atlikimo metodika: 

Projektas siūlomas tik išnagrinėjus temą „Medžiagų ir energijos srautai agroekosistemose“, 

kai mokiniai jau susipažinę su šių ekosistemų išskirtinėmis savybėmis, lyginant su 

natūraliomis. 

Klasė suskirstoma į 4–5 grupes pagal mokinių skaičių klasėje. Grupių nariai tampa 

konkuruojančiomis verslo planų kūrimo komandomis, pasirenka pavadinimą, suformuluoja 

veiklos tikslą, prisiekia saugoti komandos darbo paslaptis. 

Kiekviena grupė privalo ištirti padėtį žemės ūkio rinkoje (Internetas), numatyti dar 

nenaudojamas ar mažai naudojamas pelno gavimo sritis žemės ūkyje. 

Atlikusi galimybių tyrimą, grupė kuria tariamą verslo planą, kuriame numatomi papildomi 

pajamų šaltiniai žemdirbiams. 

Verslo planas turi būti estetiškai patrauklus, kokybiškai naudingas, realus. 

Projekto pristatymas: 

Į projekto pristatymą kviečiami nepriklausomi vertintojai – mokyklos administracijos 

atstovai, tėvai –ūkininkai, kiti mokyklos bendruomenės nariai, kurie tampa verslo plano 

pirkėjais. Svarbu numatyti ir projekto vertinimo kriterijus. 

Vertinimas: 

Aukščiausiu balu įvertinamas tas verslo planas, kurį „nuperka“ pirkėjai, kiti darbai įvertinami 

bendru nepriklausomų vertintojų susitarimu. Estetiškai atliktus darbus galima pateikti ir 

mokyklos bendruomenės vertinimui. 

53

AR ŽINOTE, KAD 

Ekologiniame ūkyje patartina laikyti tiek gyvulių, kiek reikia sukaupti organinių 

trąšų, išsaugant natūralias ganiavos sąlygas. Juos reikėtų auginti, taikant 

ekologiškai švarias, energiją taupančias, pigias, saugiausias aplinkai technologijas 

be atliekų. 

Kiekvienas gyvulys turi būti laikomas, šeriamas ir prižiūrimas, atsižvelgiant į jo rūšį, amžių, 

fiziologiją ir elgseną. 

Ekologiniuose ūkiuose naudojami pašarai turi būti geros kokybės, tenkinti gyvulių ir paukščių 

organizmo poreikius. Priverstinis šėrimas yra draudžiamas. 

Mes, vartotojai, turime keisti gyvenimo būdą, atsakingai rinkti produktus, kuriuos dedame ant 

savo stalo. 

4. ŠVARIOS BALTIJOS DIETA 

Sąvoka “Švarios Baltijos dieta“ atsirado įgyvendinant projektą BERAS. Šios sąvokos 

esmė yra ta, kad maistas yra auginamas ir gaminamas natūralioje ekosistemoje. Tai reiškia, 

kad netinkamai vartojamas maistas taip pat yra viena iš priežasčių, lemiančių Baltijos jūros 

eutrofikacijos plitimą. 

Didžiąją maisto dalį gauname iš žemės ūkio. Planetoje gyvena 7 000 000 000 žmonių, 

kurie naudoja 14 000 000 000 000 m² ariamos žemės plotą maisto produktams užauginti. 

Kiekvienam žmogui tenka 2000 m² žemės. Šio ploto pakanka, kad jame užaugtų tiek 

kokybiškų ir maistingų produktų, kiek reikia mūsų stalui. Pvz., jūs galite lengvai apskaičiuoti, 

kokia ariamos žemės dalis tenka konkrečiai jums. Jei suvalgote vieną kilogramą bulvių, 

užaugintų savo ar draugo sode, ir žinote, kad viename kvadratiniame metre užauga 3 

kilogramai bulvių, vadinasi, viena trečioji šios žemės dalis yra skirta tiktai jums. Jei šiuos 

2000 m² žemės dirbtume pagal ekologinio uždaro gamybos ciklo ūkio principus (žr. 42 psl.), 

išspręstume daugybę aplinkos problemų ir padėtume sumažinti Baltijos jūros taršą. 

Jei individualus asmuo ar viešojo maitinimo įstaiga atsakingai rinktųsi ir tinkamai vartotų 

maisto produktus, tai labai prisidėtų prie švarios ekosistemos išsaugojimo. Siekiant ugdyti 

sąmoningą vartotoją, buvo sukurti Švarios Baltijos dietos principai: 

• kokybiškas, skanus ir sveikas maistas; 

• organinis maistas (maisto produktai užauginti ekologiniuose ūkiuose); 

• vietinis maistas (maisto produktai užauginti toje pačioje šalyje, kurioje gyvena 

vartotojas, t.y. maistas keliauja nuo lauko iki stalo. Vietinis maistas yra pigesnis. Be 

54

to, transportas, kuris pristato produktus iš kitų šalių, teršia aplinką išmetamosiomis 

dujomis); 

• maistas pagal metų laikus (sezoniniai produktai yra sveikesni, šviežesni ir pigesni); 

• gerai subalansuotas maistas (80 proc. daržovių ir 20 proc. mėsos. Vienam 

kilogramui mėsos užauginti reikia keliskart daugiau gamtinių ir ekonominių resursų, 

nei vienam kilogramui daržovių. Be to, augalinės kilmės produktai yra sveikesni); 

• taupus maisto naudojimas (maisto reikia pagaminti tiek, kiek bus sunaudota. 

Didžiulės maisto atliekos taip pat teršia gamtą). 

Gamindami maistą, turėtume laikytis Švarios Baltijos dietos principų. Geriausia švarios 

Baltijos dieta - kokybiško maisto grandinė nuo lauko iki stalo ( 7 pav.) 

Jei gamintume maistą iš sezoninių daržovių, ribotume mėsos ir atliekų kiekį, galėtume 

maitintis, nekenkdami gamtai. Jei produktus pirktume tiesiogiai iš vietos ūkininkų, valgytume 

kokybiškesnį ir pigesnį maistą. Naudos turėtų ir vietos ūkininkai, parduodantys savo 

produkciją. 

Žaliavos Perdirbimas Prekyba Vartotojas 

7 pav. Visos maisto grandinės kontrolė – nuo lauko iki stalo 

4.1. Maistas 

Maistas yra mitybos produktų, susidedančių iš organinių ir neorganinių 

medžiagų, visuma. Jis būtinas kūno audiniams formuoti ir atsinaujinti, 

organizmo gyvybinei veiklai palaikyti, kūno energijai gaminti. Maistą 

sudaro augaliniai ir gyvuliniai bei sintetiniai produktai. Jo saugumas, 

kaip ir vandens, yra užtikrinamas tais pačiais taršos normatyvais. 

Maistas teikia energiją organizmo funkcionavimui. Negaudami maisto 

dauguma žmonių žūva po 4 savaičių dėl apsinuodiję savo audinių 

metabolizmo produktais. Maistas teikia būtinus vitaminus ir mikroelementus, kurių stokojant 

kyla ligos. Netinkama mityba gali turėti įtakos reprodukcijai, lėtinių – degeneracinių ligų, 

alergijų vystymuisi, imuninės sistemos pakenkimams ir kt. Didžiausias pavojus sveikatai kyla 

dėl mikrobiologinės maisto taršos, toksinų, esančių augaluose ar gyvūnų mėsoje, žuvyse. 

55

Cheminė maisto tarša dėl žemės ūkyje naudojamų medžiagų ar aplinkos taršos sunkiaisiais 

metalais, tirpikliais taip pat turi įtakos sveikatai. 

4.2. Mūsų maistas 

Tikriausiai žinote, kad sveikata priklauso ir nuo mūsų maisto. Tiek daug apie tai kalbama ir 

rašoma. Bet pagalvokime, kaip atrodo mūsų lėkštės turinys. Ar tai, kas joje yra, tikrai 

naudinga mums ir saugu Baltijos jūrai? Ar girdėjote ką nors apie sveiką ir saugią mitybą? Gal 

Hipokrato mintį – tegu tavo maistas būna tavo vaistai – lengvabūdiškai pakomentuosim „... 

bet tikriausiai toks maistas turi vaistų skonį“. 

Valgymas, kaip ir visa gyvenime, yra mados dalykas. Tie, kurie šią madą primeta, ne visada 

rūpinasi sveikata. Norėdami parduoti kuo daugiau produktų, gamintojai kuria įvairiausias 

reklamas, patraukliai įpakuoja gaminius. Jiems svarbiausia – pelnas, jų nelabai domina 

produktų įtaka sveikatai arba likusios šiukšlės: dėžutės, folijos, pakeliai, kurie irdami su 

vandens lašu keliauja į Baltijos jūrą. 

Pamokos tema: Ekologija per pietus 

Pamokos tikslas: suteikti žinių apie vartotojo atsakingumą. 

Nuostatos: 

atsakomybė už savo sprendimą ir pasirinkimus; 

suprasti, kad žmonės turi skirtingų poreikių; 

gerbti alternatyvią gyvenseną. 

Žinios ir gebėjimai: 

gerbti sveikatą ir saugumą; 

žinoti, kaip įvertinti savo pasirinkimo galimybę; 

žinoti apie vartojamų maisto produktų saugumą žmogui ir Baltijos jūrai. 

Klasė: 7–9 

Dalykas: Gamta, biologija, geografija. 

Metodai: Taikomi aktyvieji darbo metodai. 

56

Pamoka skirstoma į 4 etapus: 

1 etape siekiama išsiaiškinti turimas žinias ir lūkesčius. Metodas: ,,Žinau – noriu 

žinoti – išmokau”. 

Mokiniai užsirašo sąsiuvinyje, ką žino apie maisto produktų rūšiavimą. Vyksta diskusija, 

siekiant išsiaiškinti pagrindinius faktus. Mokytojas užpildo pirmąją skiltį. Kilusias 

abejones pažymi antroje skiltyje. Mokiniai pagalvoja, kas juos dar domintų. Atsakymai 

papildomi antroje skiltyje. Mokytojas peržvelgia abiejų skilčių rezultatus ir pasiruošia 

dėstyti medžiagą pagal dalyvių iškeltus klausimus; norintiems plačiau panagrinėti tą temą 

pateikiama literatūra. 

2 etape siekiama plačiau supažindinti su įvairių maisto rūšių aktualumu, natūralaus ir 

perdirbto maisto skirtumais ir poveikiu sveikatai. Metodas: Abipusis mokymasis. 

Mokytojas suskirsto mokinius nedidelėmis grupelėmis po 4–5. Visi dalyviai turi skirtingų 

tekstų kopijas ir privalo atlikti penkias užduotis: 

Temos: 

o Apibendrina, kas buvo perskaityta; 

o Su informacija supažindina kitas grupeles; 

o Atsako į kitų grupelių narių klausimus. 

o „Ekologiškų produktų ypatybės” 

o „Koks maistas sveikiausias?” 

o „Sveikas ir ekologiškas maistas Lietuvos rinkoje?” 

o „Produktų perdirbimo procesas ir standartai” 

o „Prekybos maisto produktais kontrolė” 

o „Ar „natūralus“ reiškia „ekologiškas?“ 

3 etape mokiniai supažindinami su etikečių naujiems produktams kūrimu; palyginimas 

ir analizavimas. Sertifikato ženkleliai. Metodas: darbas su informacija porose - ,,Kaip 

atpažinti atitinkamų maisto produktų rūšis? Ar pakuotė tinkama perdirbimui?“ 

Mokytojas mokinius padalina į grupes. Mokiniai gauna produktų etikečių pavyzdžius. 

Grupelės turi nustatyti, kokias prekių rūšis žymi etiketės, jas išanalizuoti ir palyginti, 

rezultatus pristatyti kitoms grupėms. (Vartotojas turi žinoti, ką jis valgo; produkto ir 

pakuotės ženklinimas svarbus tuo, kad žmogui suteikiama teisė pasirinkti - pirkti ar ne 

57

tokį produktą). Mokiniai taip pat išnagrinėja maistinių medžiagų patekimo į Baltijos jūrą 

schemą (žr. 8 pav.). 

8 pav. Maistinių medžiagų patekimas į Baltijos jūrą (HELCOM) 

4 etape aptariama, ką naujo sužinojo mokiniai, ir grįžtama prie metodo ,,Žinau – noriu 

žinoti – išmokau“. 

Įtvirtinimui pildoma trečioji skiltis ,,Išmokau“. 

AR ŽINOTE, KAD žmonės jau nebetiki, kad gamta juos išmaitins, ir patys stengiasi 

jai padėti, statydami maisto gamybos įmones. 

Ar žinai, kokį maistą gamta sukūrė žmogui pirmiesiems jo gyvenimo metams? 

Tikriausiai atsakei: motinos pieną. 

4.3. Teisinga mityba 

Kasdien žmogaus organizmas turi gauti apie 40 įvairiausių maisto medžiagų: baltymų, 

riebalų, angliavandenių, mineralinių medžiagų, vitaminų. Nė vienas maisto produktas neturi 

58

eikiamo visų maisto medžiagų kiekio. Žmogus turi žinoti, kokius maisto produktus ir kokiais 

kiekiais reikia valgyti norint patenkinti organizmo poreikius. 

Sveikos mitybos piramidė yra kontūrai to, ką žmogus turi valgyti kiekvieną dieną. Tai nėra 

griežti nurodymai, o tiesiog rekomendacijos, kurios leis jums pasirinkti maisto produktus. 

Vadovaudamiesi Sveikos mitybos piramidės modeliu, kasdien valgysite įvairų maistą, gausite 

visas reikalingas maisto medžiagas, reikiamas kalorijų normas, dėl ko galėsite išlaikyti 

normalų kūno svorį. 

Sveikos mitybos piramidėje ( 9 pav.) visi maisto produktai suskirstyti į penkias pagrindines 

grupes: duona, kiti grūdiniai produktai, bulvės; daržovės; vaisiai; pienas ir jo produktai; mėsa, 

žuvis, kiaušiniai, ankštinės daržovės, riešutai. Kasdien būtina valgyti kuo įvairesnį maistą iš 

kiekvienos šių produktų grupių. Kai vartojamas įvairus maistas, labiau tikėtina, jog organizmo 

poreikiai bus patenkinti. Nei vienoje maisto produktų grupėje nėra visų organizmui reikalingų 

maisto medžiagų, todėl vienos grupės maistas nepakeis kitos grupės produktų. Visos sveikos 

mitybos piramidės maisto produktų grupės yra reikšmingos. Norint būti sveikam, reikia 

vartoti visų grupių maisto produktų. 

Duona, grūdai, makaronai, bulvės 

9 pav. Sveikos mitybos piramidė 

Piramidės pagrindą sudaro neriebūs ir nesaldūs duonos, grūdų, kruopų gaminiai. Šios grupės 

maisto produktai teikia organizmui energiją bei yra pagrindinis maistinių skaidulų šaltinis. Be 

to, grūdų baltymai turi visas esmines amino rūgštis, bet jų yra mažiau nei gyvūniniuose 

baltymuose. Šį trūkumą reikia kompensuoti gyvūniniais maisto produktais. Grūdinėse 

kultūrose yra mineralinių medžiagų, mikroelementų (Na, K, Ca, Mg, P, Fe) bei vitaminų (B 

grupės, PP). Šios grupės produktų kasdien reikia suvalgyti 6–11 porcijų. Vieną porciją 

sudaro: 1 riekutė duonos, 1/2 stiklinės makaronų, ryžių, dribsnių ar kitos košės. 

59

Daržovės 

Daržovės mitybai labai svarbios. Jose yra daug mineralinių medžiagų, mikroelementų, 

vandenyje tirpstančių vitaminų, ypač vitamino C ir karotinų, organinių rūgščių. Daržovės 

stimuliuoja virškinimą, skatindamos visų virškinimo liaukų sekrecinę funkciją. Jose gausu 

maistinių skaidulų. Daržovių reikia 3–5 porcijų per dieną. Vieną porciją sudaro: 3/4 stiklinės 

daržovių sulčių, 1/2 stiklinės šviežių, 1/2 stiklinės virtų, 1 stiklinė šviežių lapinių daržovių, 

viena vidutinio dydžio bulvė. 

Vaisiai 

Vaisiuose yra gausu maistinių skaidulų, C, P, B grupės vitaminų, provitamino A – karotino, 

mineralinių druskų (ypač kalio), įvairių mikroelementų. Vaisiai stiprina atsparumą 

infekcijoms ir stresui. Per dieną reikia suvalgyti 2–4 porcijas šios grupės vaisių. Viena 

produktų porcija – tai vienas vidutinio dydžio vaisius (obuolys ar apelsinas); 1/2 puoduko 

susmulkintų vaisių arba uogų; 3/4 puoduko grynų vaisių sulčių; 1/4 kg džiovintų vaisių. 

Pienas, jogurtas, sūris 

Pienas ir jo produktai – maistingas, įvairaus amžiaus žmonių lengvai įsisavinamas maistas. Iš 

šių produktų mūsų organizmas gauna vertingų baltymų, kalcio, fosforo, visų svarbiausių 

vitaminų – A, D, B grupės, PP, C bei kitų. Tai gyvulinės kilmės produktai, turintys gana 

nemažai riebalų, todėl jų nereikia valgyti dideliais kiekiais. Per dieną rekomenduojama 

suvartoti 2–3 porcijas šių maisto produktų. Vieną porciją sudaro: vienas puodelis pieno, 

jogurto ar 60 g fermentinio sūrio. 

Mėsa, paukštiena, žuvis, ankštinės daržovės, kiaušiniai, riešutai 

Šioje grupėje daugiausia gyvulinės kilmės produktų. Juose gausu žmogaus organizmui būtinų 

maisto medžiagų: baltymų, riebalų, nepakeičiamų amino rūgščių, nesočiųjų riebiųjų rūgščių, 

mineralinių medžiagų, vitaminų, mikroelementų, kitų biologiškai svarbių junginių. Didžiausią 

biologinę reikšmę turi mėsos baltymai, nes juose yra visų žmogui būtinų amino rūgščių. 

Kasdien iš šios grupės rekomenduojama suvalgyti 2–3 porcijas. Vieną porciją sudaro: 60–100 

g liesos mėsos; 60–100 g vištienos ar žuvies; vienas kiaušinis; 1/2 stiklinės virtų pupelių; 2 

šaukštai žemės riešutų. 

60

Riebalai, aliejai, saldumynai 

Piramidės viršūnėje yra riebalai, aliejai, saldumynai. Tai yra maistas, kurį reikia valgyti 

saikingai, nes jis beveik neturi organizmui naudingų medžiagų ir yra labai kaloringas. Tai 

aliejus, kremas, sviestas, margarinas, cukrus, saldūs gėrimai ir desertas, saldainiai. Šiems 

produktams nėra rekomenduojamų porcijų per dieną, nes juos reikia valgyti labai mažais 

kiekiais. 

Pamokos tema: Sveika mityba 

Klasė: 5–6 

Dalykas: gamta, technologijos, sveika gyvensena 

Mokymo uždaviniai 

Remdamiesi mitybos piramide (5 pav.), mokiniai gebės nurodyti 5 pagrindines maisto 

produktų grupes ir paaiškinti, kodėl reikia valgyti įvairų maistą. 

Remdamiesi pavyzdžiais, mokiniai gebės paaiškinti sveikos mitybos taisykles. 

Pamokos eiga 

1. Pamokos pradžioje reikėtų prisiminti apie nagrinėtas maisto medžiagas, jų gausumą 

skirtinguose produktuose ir reikšmę organizmui. Galima pasiūlyti atskiroms mokinių 

grupelėms susirasti ir peržiūrėti sąvokas: maisto medžiagos, organinės medžiagos, riebalai, 

baltymai, angliavandeniai, vitaminai. (Mokytojui reikia numatyti, kaip tai daryti: ar atskiros 

grupelės peržiūri po vieną sąvoką ir apie ją paaiškina klasei, ar peržiūri visas sąvokas ir 

trumpai visi apie jas padiskutuoja). 

2. Naujos temos nagrinėjimą galima pradėti nuo sveikos mitybos piramidės (5 pav.) 

demonstracinio objekto, stebėjimo ir aptarimo. 

3. Mokiniai viską geriau supras ir įsimins, jeigu piramidę sumodeliuos patys. Tam 

panaudokite paruoštą modeliavimo priemonę. Naudojantis surinktu modeliu, reikėtų paprašyti 

mokinių, kad jie apibūdintų pagrindines maisto produktų grupes ir paaiškintų, kiek kartų per 

dieną reikėtų valgyti kiekvienos grupės produktų. 

4. Mokytojas įvertina, kaip pavyko įgyvendinti mokymosi uždavinius. Tam gali būti 

panaudojami įvairūs testai, pvz.: Sveika mityba. Ką parodo sveikos mitybos piramidė? Ar 

kitokios įvertinimo formos. 

61

Sąsajos su gyvenamąja aplinka 

Šioje pamokoje mokiniai skatinami susieti žinias apie sveiką mitybą su tuo, ką jie jau yra 

girdėję, pastebėję namuose, parduotuvėje, kavinėje. 

Refleksijai 

Galima pasiūlyti mokiniams apskaičiuoti savo kūno masę. Antsvorį ir nutukimą galima 

nustatyti apskaičiavus kūno masės indeksą (KMI). 

KMI = masė (kg) : ūgis² (m² ). 

Užduoties plėtotė: Kokie yra mano pasirinkimo kriterijai 

Šios užduoties metu lavinamas kritinis mąstymas ir sudaromos mokiniams galimybės išreikšti 

nuomonę, ją pagrindžiant vertybėmis ir faktais. Kiekvienas mokinys argumentuotai atsako į 

klausimus apie produktus. 

Kodėl aš pirkčiau šį produktą (pvz.,bananą, varškę, duoną ? 

Kodėl nepirkčiau šio produkto (pvz., banano, varškės, duonos)? 

Mokiniai, atsakę į šiuos klausimus individualiai, aptaria juos mažose grupelėse. Mokytoja taip 

pat gali užduoti spontaniškų klausimų, pvz.: Kodėl priimate tokį sprendimą? Kokia kaina, 

kaip produktas buvo pagamintas, kiek laiko užtruko gaminimas ir kt.? 

Jūs taip pat galite pasinaudoti vertybių nustatymo pratimu (keturių kampų metodu). 

Netrukus genetiškai modifikuotas maistas (GMM) bus pateiktas ant mūsų stalo. Kai kurie 

žmonės galvoja, kad genetiškai modifikuotas maistas išspręs mūsų planetos maisto 

problemas, tačiau kiti laikosi nuomonės, kad genetiškai modifikuotas maistas yra grėsmė 

pasauliui. 

Mokiniai yra suskirstomi į grupes ir surenka medžiagą iš klasėje esančių informacijos šaltinių 

apie GMM. Surinkus reikiamą informaciją iš straipsnių, interneto, kiekviena grupė turi 

apibūdinti: 

Kodėl mes pirksime šį bananą, varškę, duoną …? 

Kodėl mes nepirksime šio banano, varškės, duonos …? 

Jei grupės narių nuomonės išsiskiria, jie turėtų tai pagrįsti. 

62

Užduoties plėtotė: Gyvenimo būdas ir sveikata 

Šis užduočių lapas skirtas diskusijai apie sveiką gyvenimo būdą. Savarankiškai arba grupėse 

pateikti pasiūlymų, kaip klasėje arba mokykloje surengti reklaminę kampaniją ir propaguoti 

sveiką gyvenimo būdą, kuris turi įtakos Baltijos jūrai. 

Pasiūlymai: Sveikos mitybos taisyklės 

63

4.4. Biologinė maisto tarša – žmonių ir Baltijos jūros sveikatos griovėja 

Viena svarbiausių su maistu susijusių problemų yra maisto kokybė. Visose šalyse didėja 

susirūpinimas dėl netinkamo maisto ruošimo, laikymo, transportavimo sąlygų. Skirtingai negu 

infekcines ligas (dizenteriją, vidurių šiltinę, salmoneliozę ir kitas), kurias sukelia organizme 

pasidauginusios bakterijoms, maisto toksikoinfekcijas sukelia didelis užkratas, esantis maisto 

produkte. 

Maisto kilmės toksinai gali būti dvejopos kilmės: 

natūraliai susidarantys maistui gendant; 

išskirti mikroorganizmų, esančių maiste. 

Liga, kuri kyla suvalgius maistą, užkrėstą toksinais, yra vadinama maisto toksikoinfekcija. 

Šioms ligoms kilti pakanka, kad bakterijos daugintųsi ir išskirtų toksiną maisto produkte, bet 

ne žmogaus organizme. Jeigu susidaręs toksinas yra termostabilus, maisto ruošimas ir 

kaitinimas nesumažins rizikos sveikatai. Bakterinių maisto toksikoinfekcijų sukėlėjai yra 

įvairūs ir gana paplitę aplinkoje ir maisto produktuose. Tai žarnyno lazdelės patogeniniai 

tipai, enterokokai, sporiniai aerobai bei anaerobai ir kiti. Bakterijos sukels ligą, jeigu bus bent 

viena iš sąlygų: 

yra didelis užkratas produkte, kuris išlieka po maisto paruošimo; bakterijos patenka į 

gaminį maisto ruošimo aplinkoje ir gaminyje pasidaugina; 

bakterijų ar jų išskirtų toksinų yra didelis kiekis vartojamame maiste. Bakterijų 

toksinų poveikis organizmui gali būti nuo trumpalaikės intoksikacijos, 

pasireiškiančios vidutinio stiprumo simptomais, iki stiprios intoksikacijos, 

sukeliančios gyvybei pavojingus sutrikimus ir ilgalaikes pasekmes. Toksinai yra 

kompleksiniai fermentai, kurie gali suardyti baltymus ir audinių struktūras. Be to, 

patekus dideliam kiekiui bakterijų su maistu, gali kilti infekcinė liga. Tais atvejais, kai 

maisto toksikoinfekcija kyla dėl bakterijų toksinų, yra lengviau nustatyti slenkstinę 

ribą, negu ligai kilus dėl infekcijos. 

Žaliosios užduotys 

Chemijos pamokų metu galima mokiniams pasiūlyti atlikti „Žaliąsias užduotis“: 

Pagal pateiktą informaciją nustatykite, kurie cheminiai junginiai yra konservantai ir 

kaip kiekvienas iš jų užkoduotas ant maisto produktų etikečių: 

64

o E422 – trihidroksilis alkoholis, netoksiškas; 

o E460 – turintis skaidulingos struktūros polisacharidas; 

o E220 + H2O → H2SO4. 

Penkiolikmečiams berniukams kasdien reikia 12,5 MJ energijos, o mergaitėms – 11,7 

MJ. Kiek procentų kasdien reikalingos energijos patenka į organizmą, suvalgius 1/4 

pakelio (1 pakelyje yra 250 g) sviesto, jeigu 100 g sviesto energetinė vertė sudaro 3,15 

MJ? 

Kurie iš riebalų – sviestas, aliejus, taukai ar lajus – yra gyvulinės kilmės sotieji (juose 

yra sočiųjų riebalinių rūgščių)? 

Penkiolikmečio mokinio kasdien suvartojamų riebalų norma yra 105 g. Taigi vienas 

mokinys per parą suvalgė: 200 g varškės (turinčios 22 g riebalų), 50 g sviesto (jame 

yra 42 g riebalų), porą griežinėlių kumpio (turinčio 16,5 g riebalų), kiaulienos maltinį 

(turintį 36,5 g riebalų), vieną rūkytą skumbrę (turinčią 16 g riebalų). Ar šis mokinys 

viršijo kasdien suvartojamų riebalų normą? Jeigu taip, sudarykite jam naują 

valgiaraštį. 

Parašykite schemoje išvardytų BNRR formules, nepamiršdami atkreipti dėmesio į 

kiekvienos rūgšties molekulėje esančių vandenilio atomų skaičių. 

H2 -H2 -H2 

Cl17H35COOH → oleino rūgštis → linolo rūgštis → linoleno 

rūgštis 

Oleino rūgštis – margarino gamybai reikalinga žaliava (CH3(CH2)7CH = 

CH(CH2)7COOH). Paaiškinkite, kuriam reakcijų tipui priklauso margarino rūgšties 

(Cl17H35COOH) susidarymo reakcija. 

Parašykite fotosintezės metu vykstančių cheminių reakcijų lygtis ir įrodykite, kad 

augalų fotosintezė teikia būtinas maisto sudedamąsias dalis ir žmonėms, ir visiems 

gyvūnams. 

Paaiškinkite, ką reiškia šis teiginys: sacharozė (kitaip – cukrus) duoda organizmui tik 

„tuščias“ kalorijas. 

Išvardykite jums žinomus faktus, rodančius, kad: 

o pramonės produkcijoje gali būti kenksmingų į maistą patenkančių medžiagų; 

65

o maisto pramonė perdirbdama gali pašalinti vertingas sudedamąsias natūralaus 

maisto dalis. 

Mokinius tikslinga supažindinti su metalų, patenkančių į organizmą su maistu, vandeniu ar 

įkvepiamu oru, poveikiu. 

Zn 

Cu 

Co ir Ni 

Pb 

Hg 

Cd ir Ti 

Metalo pavadinimas Poveikis organizmui 

Bi, Sb, As, Mn, Au, Fe 

Cr, Ni, Co, As, Pb, Hg, Cd 

Uždaviniai 

Kenkia kepenims ir širdies raumeniui 

Kenkia kepenims ir inkstams 

Kenkia kepenims 

Kenkia širdies raumeniui, smegenų žievei 

Kenkia inkstams, širdžiai, smegenų žievei 

Kenkia širdies raumeniui 

Kenkia kraujagyslėms ir limfagyslėms 

Yra koncerogenai ir gali sukelti vėžį 

1. Ši schema rodo, kas atsitinka, kai dirvos yra gausiai tręšiamos mineralinėmis trąšomis. 

Skaičius1, 2, 3, 4 pakeiskite žodžiais: žmogus, vanduo, augalai, gyvūnai. 

2. Kodėl labai geras nitratų tirpumas vandenyje naudingas augalams, bet kenkia žmogui? 

3. Ar kenksmingas nitratų perteklius geriamajame vandenyje gali priklausyti nuo: 

1) drėkinamos žemės atstumo nuo upės; 

2) drėkinamos dirbamos žemės stačiame šlaite; 

66

3) sodybos, šulinio ir drėkinamos dirvos padėties ir vienu, ir kitu atveju. 

Išrinkite geriausią vietą naujai sodybai ir naujam šuliniui? 

4. 1 kg špinatų gali sugerti iki 900 mg nitratų, patenkančių su trąšomis, tuo tarpu toksiška 

dozė suaugusiesiems per dieną sudaro 600 mg. 

Apskaičiuokite procentais, kiek nitratų patenka į organizmą, suvalgius 200 g tokių 

špinatų. 

5. Nuo cianozės miršta kūdikiai ir jauni žinduoliai. Šia liga susergama dėl vandens, 

turinčio daugiau nei 100 mg/l nitratų. 

Apskaičiuokite, kiek nitratų yra 25 g tokio vandens, kurį gerdami kūdikiai suserga 

cianoze. 

Kuri nitratų savybė padeda pašalinti juos iš salotų? 

6. Kalio salietra KNO3, dedama į mėsos gaminius, fasuojamus į cinko dėžutes, pagreitina 

šių dėžučių koroziją. 

Kokiomis cheminėmis medžiagomis galima apsinuodyti valgant tokius mėsos 

gaminius? 

Paaiškinkite, kodėl negalim dėti kalio salietros konservuojant rūkytus mėsos gaminius. 

7. Pasakykite cheminius šių druskų pavadinimus (įsidėmėję populiarius pavadinimus, 

nurodytus kairėje, pasidomėkite, kuriems tikslams šios druskos yra naudojamos): 

a. valgomoji druska NaCl; 

b. karčioji druska MgSO4 · 7H2O; 

c. Glauberio druska NaSO4 · 10H2O; 

d. Indijos salietra KNO3; 

e. Čilės salietra NaNO3; 

f. Norvegijos salietra Ca(NO3)2. 

8. Kokios druskos yra mineraliniame vandenyje, jeigu etiketėje parašyta: 

67

9. Kodėl tręšti dirvą dolomitu yra naudingiau, negu ją kalkinti? 

10. Kuri iš išvardytų druskų tinka gaminti preparatui, papildančiam šio elemento trūkumą 

organizme: 

a. MgSiO3; 

b. MgCl2; 

c. Mg(PO4)2? 

11. Kasyklų nutekamuosiuose vandenys yra labai daug druskų, tarp jų kalcio, magnio 

chloridų, sulfatų ir natrio sulfato. Parašykite šių druskų chemines formules. 

12. Šalia gyvenantys kaimynai žiemą elgėsi skirtingai. Vienas jų sniegą barstė įvairiomis 

druskomis: natrio chloridu, magnio chloridu, o kitas – tik žvyru ir smėliu. Kaip atrodė 

jų kiemai pavasarį? Paaiškinkite, kodėl liūdnai atrodė pirmojo kaimyno medžiai, 

krūmai ir visi kiti augalai šalia druskomis barstytų takų. 

13. Kodėl dedama: 

a. natrio chlorido NaCl į patiekalus; 

b. natrio karbonato Na2CO3 į vandenį; 

c. natrio nitrato NaNO3 į dirvą? 

d. Kaip šios druskos nukeliauja į Baltijos jūrą? 

14. Paaiškinkite, kodėl valgomoji druska naudojama: 

a. maistui konservuoti; 

b. keliams žiemą barstyti. 

Kokia žala dėl to yra daroma Baltijos jūrai? 

15. Suformuluokite savo požiūrį į valgomąją druską ir kitus maisto priedus, jų keliamas 

grėsmes Baltijos jūrai. 

68

16. Pasiūlykime mokiniams sudaryti sveikos mitybos sau ir jūrai taisykles ir pakabinti jas 

Refleksijai: 

virtuvėje, kad kasdien atsimintų ir jomis vadovautųsi. 

Pakomentuokite nuomonę, jog Baltijos jūros sauga prasideda virtuvėje. 


Tik švari Baltijos jūra gali būti sveikatos ir grožio šaltinis. Jūros vanduo – tai ir vaistai, 

ir kosmetika. 

Maudymasis jūroje turi gydomųjų savybių? Tai priklauso nuo vandenyje ištirpusios 

jūros druskos koncentracijos. Sveikiausia maudytis Mirties jūroje, kurioje druskos koncentracija yra 

keturiskart didesnė negu kitose jūrose. 

4.5. Žmonių maisto vartojimo įpročių įtaka Baltijos jūrai 

Vartotojai ekologiškus maisto produktus vertina kaip apčiuopiamų ir neapčiuopiamų savybių 

rinkinį, patenkinantį jų poreikius. Vienos ekologiškų produktų savybės labai svarbios, kitos – 

mažiau. Tai padeda apsispręsti svarbios renkantis šiuos produktus. Įvairaus amžiaus vartotojų 

motyvacijos perkant ekologiškus produktus duomenys pateikti 10 paveiksle. 

% 

80 

70 

60 

50 

40 

30 

20 

10 

0 

51 

Respondentų amžiaus grupės 

Saugūs produktai Juos gaminant neteršiama aplinka 

Pasitikėjimas gera kokybe Geresnis skonis 

Nėra GMO 

10 pav. kokybiško maisto vartotojų motyvacija 

69

Visų amžiaus grupių respondentai nurodė svarbiausius ekologiškų maisto produktų pirkimo 

motyvus – produkto saugumą ir kokybę. Tačiau vartotojai, atsižvelgdami į tai, nesureikšmina 

fakto, kad juos gaminant neteršiama aplinka. 

Ekologiškų maisto produktų kokybė yra svarbus konkurencinis įrankis, padedantis išskirti 

produktą iš kitų. Naujas pirkėjų požiūris į maistą ir didėjantis žmonių susirūpinimas sveikata 

lemia kokybiškų ir saugių maisto produktų paklausos augimą. 

Dešimt (galite sukurti ir daugiau) paprastų būdų, kaip padėti išlikti Baltijos jūrai: 

1. Sužinokite kiek įmanoma daugiau apie realią Baltijos jūros situaciją 

Ar žinote, kad egzistuoja įspėjimai dėl atsargesnio jūros gėrybių, kurios gali būti užterštos, 

vartojimo? Kad kai kuriems paplūdimiams gresia realus išnykimas? Skaitykite etiketes ir 

ženklus ir užduokite klausimus. Renkant informaciją apie tai, kokie paplūdimiai ir kur jau 

buvo uždaryti arba kurios jūros gėrybės yra užterštos, bus lengviau išsiaiškinti, ką daryti, kad 

tokia situacija nepasikartotų ir ateityje. 

2. Tapkite protingu pirkėju 

Tai, kokias jūros gėrybes ar žuvis mes renkamės savo stalui, aplinkai daro taip pat didžiulę 

įtaką. Geriausias pasirinkimas - laukinės žuvys, kurių migracija vis dar vyksta natūraliai. 

Dirbtiniai tvenkiniai, kuriuose auginamos žuvys, ne tik žaloja aplinką, bet ir naudoja vandenį 

bei kitus išteklius. Tereikia paklausti parduotuvėje ar restorane, iš kur pas juos atkeliauja 

žuvys ir kitos jūros gėrybės. 

3. Taupykite vandenį 

Naudokite mažesnę srovę maudydamiesi ar plaudami rankas. Neleiskite, kad vanduo tekėtų, 

kol rankomis plaunate indus, valotės dantis, skutatės barzdą ar plaunate automobilį. Laistykite 

savo pievelę tik rytais ar vakarais, kad vanduo mažiau išgaruotų. 

4. Sumažinkite savo sukeliamą taršą 

Kuo mažiau herbicidų ir pesticidų jūs išpurkšite laukuose, tuo mažiau chemikalų pateks į jūrą, 

mažesniame chemikalų kiekyje jums teks plaukioti. Naudokite kompostą, šiaudus, žalio 

maisto likučius kaip trąšą savo sodui ir daržui. Naudokite skalbiklius ir indų plovimo 

priemones be fosfatų. Būtent po žmogaus veiklos lieka fosfatų junginių, kurie sukelia 

žydėjimą ežeruose ir upėse. Vietoj pavojingų chemikalų išbandykite sodą ar actą. 

5. Sumažinkite išmetamų atliekų kiekį 

Rūšiuokite savo šiukšles. Plaudami automobilį, taupiai naudokite muilą. Jei būtinai norite 

naudoti chemikalus savo pievelei ar daržui, to nedarykite to vėjuotą dieną ar prieš lietų. 

70

Pasirūpinkite drenažu, purenkite dirvą - tada jūsų žemė netaps sunkiai dirbama, o augalams 

nereikės jokių papildomų chemikalų ir trąšų. Prie garažo įsirenkite pavojingų atliekų 

surinkimo sistemas, kad būtų galima surinkti visas galimas transporto atliekas. Nukreipkite 

savo namo lietvamzdžius tiesiai į laistymo sistemas. Surinkite naminių gyvūnėlių išmatas. 

Kiekvieną dieną į jūrą patenka maždaug apie 15 tonų gyvūnėlių išmatų. 

6. Perdirbkite savo atliekas arba jas teisingai išrūšiuokite 

Niekada nemeskite nesuyrančių atliekų, tokių kaip panaudotos sauskelnės ar plastikiniai 

maišeliai, į klozetą. Tokios atliekos ne tik teršia vandenį, bet gali pažeisti ir nutekamųjų 

vandenų vamzdynus. Sunkiai įsivaizduojama, tačiau ant žemės numestos cigarečių nuorūkos 

taip pat užteršia gruntinius vandenis. 

7. Sumažinkite alyvų sukeliama taršą 

Sutaisykite savo mašinos tepalų filtrą, kad iš jūsų automobilio nenutekėtų nei lašas. Itin daug 

tepalų atliekų į jūrą patenka iš naftą gabenančių tanklaivių. Todėl siekiant sumažinti Baltijos 

jūros taršą reikia atkreipti ypatingą dėmesį į naudotų tepalų perdirbimą. Taip pat svarbu 

atidžiai pilti degalus į automobilį. Stenkitės naudoti biodegalus ar pasirinkti dar geresnį 

sprendimą – kuo mažiau vairuokite automobilį. Vaikščiokite, važiuokite dviračiu ar 

naudokitės viešuoju transportu. 

8. Atkreipkite dėmesį į jūros laukinę florą 

Niekada vandenyje nepalikite meškerės valo ar tinklo. Žvejybos įrangoje gali įsipainioti žuvys 

ir susižaloti. Nepaleiskite helio balionų į orą, nes, pasibaigus dujoms, jie gali nusileisti į 

vandenyną ir gyvūnai gali juos praryti kaip maistą. Iki minimumo sumažinkite polistirolo 

naudojimą. Polistirolas suskyla į smulkias dalelytes, kurias žuvys praryja kaip maistą. 

9. Nebūkite abejingas 

Dalyvaukite pakrantės švarinimo akcijose. Praneškite apie nelegalius šiukšlynus ir 

šiukšlinimą vietos pareigūnams arba artimiausiam aplinkos apsaugos regiono departamentui. 

Sužinokite, kur ir kaip atiduoti perdirbimui naudotas baterijas, dažus, elektros prietaisus ir 

kitus naudotus daiktus. Jei arti jūsų nėra atliekų rūšiavimo sistemų, paraginkite vietinę 

valdžią, kad jas įdiegtų. 

10. Supraskite kodėl… 

Baltijos jūra yra jauniausia jūra mūsų planetoje, susidariusi iš tirpstančios ledo masės vos 

prieš 10 – 15 tūkstančius metų. 

71

Pamokos tema: Žmonių vartojimo gausėjimo įtaka Baltijos jūros ekosistemai 

Tikslas: Išsiaiškinti žmonių vartojimo gausėjimo priežastis, numatyti pasekmes, sumodeliuoti 

būdus žmonių vartojimo augimui apriboti. 

Klasė: 7–9 

Dalykas: Geografija, istorija, ekonomika, matematika. 

Metodas: Grupinis darbas, projektinis mokymasis. 

Priemonės: Internetas, enciklopedijos, spauda, kompiuterinės programos „Word“, „Excel“, 

„Point- Brush“. 

Sudėtinės projekto dalys: 

I grupė renka informaciją apie žmonių vartojimo įpročių kitimą Baltijos regiono šalyse 

per pastarąjį laikotarpį, randa koreliaciją su ekonominiu regiono išsivystymu, religija, 

tradicijomis; 

II grupė renka informaciją apie urbanizaciją ir globalizaciją, aiškinasi, kaip šie 

procesai įtakoja vartojimo įgūdžių kitimą; 

III grupė renka informaciją apie agroekosistemų plitimą, jų poveikį natūralioms 

ekosistemoms, derlingumo didinimo būdus, produkcijos pasiskirstymą; 

IV grupė renka informaciją apie gamtinių energijos šaltinių panaudojimą žmonijos 

poreikiams tenkinti ir jų įtaką natūralioms ekosistemoms; 

V grupė modeliuoja būdus žmonių vartojimo augimo apribojimui. 

Projekto atlikimo metodika: 

Mokiniai suskirstomi į grupes atsitiktinai; 

Gavę užduotį, grupės nariai susiplanuoja darbo vykdymo eigą, numato informacijos 

rinkimo šaltinius; 

Surinkta informacija bendru susitarimu apibendrinama ir pateikiama atspausdinta 

kompiuteriu; 

Projekto pristatymui ruošiami pranešimai su apibendrinimais ir išvadomis; 

Pristačius projekto dalis, formuluojamos bendros išvados. 

72

Pamokos tema: Ar moku pasirinkti sveikus ir saugius Baltijos jūrai maisto produktus? 

Pamokos tikslas: Ugdyti vaikų gebėjimus atsakingai pasirinkti maisto prekes. 

Uždaviniai: Mokiniai ugdysis gebėjimus atsakingai pasirinkti maisto prekes artimiausiose 

savo miestelio ar kaimo gyvenvietės parduotuvėse; sužinos prioritetus ir grėsmes apsiperkant 

parduotuvėje. 

Klasė: 6–8 

Dalykas: Etika, matematika, gamta, technologijos. 

Metodai: Taikomi aktyvieji darbo metodai. 

Pamokos eiga 

Pamoka skirstoma į 4 etapus: 

1 etape išsiaiškinama, kokius maisto produktus vaikai dažniausiai perka parduotuvėje 

ir kodėl? Ar jie labiau linkę išbandyti naujus produktus, ar perka jau ragautus 

anksčiau? 

Metodai: „Minčių lietus“. Mokytojas užduoda klausimą: „Kokius maisto produktus 

perkate už jums skirtus kišenpinigius?“ Mokiniai vardina produktus, mokytojas juos 

užrašo lentoje. 

2 etapas – prioritetų nustatymas (išsiaiškinama, kokie mokinių perkami maisto 

produktai yra vertingiausi sveikatai, saugiausi Baltijos jūrai). 

Metodai: Analizė, grupavimas, individualus ir grupinis darbas, „Devynbriaunis 

deimantas“. Mokytojas išdalina kiekvienam mokiniui po deimanto, susidedančio iš 9 

rombų, paveikslėlio kopiją, paprašo tuos „deimantus“ užpildyti, viršutiniuose 

rombuose įrašant sveikiausius produktus, o apačioje - mažiausiai sveikus iš lentoje 

esančio sąrašo. Mokiniai dirba individualiai. Baigus užduotį, mokytojas paskirsto 

mokinius poromis ir prašo aptarti įrašus bei pabandyti priimti bendrą nuomonę. Kai 

diskusijos porose išsenka, mokiniai skirstomi į didesnes grupes, kol surandamas visus 

tenkinantis sprendimas. 

3 etape formuojama teigiama nuostata saugaus Baltijos jūrai maisto produktams. 

Metodai: „Kubas“. Mokytojas paruošia kubo išklotines, klausimus produkto 

apibūdinimui. Pamokos metu suskirsto mokinius į grupes, skiria kiekvienai grupei po 

vieną produktą iš „Devynbriaunio deimanto“ prioritetinių produktų sąrašo, išdalina 

73

grupėms kubo išklotines ir klausimus. Mokiniai pildo kubo išklotinę, kiekvienoje 

sienelėje užrašydami atsakymą į klausimą: 

o aprašyk produkto pakuotę (spalva, dydis, ar tinkama perdirbimui ir pan.) 

o su kuo galėtum šią pakuotę palyginti? 

o iš ko arba kaip šio produkto pakuotė padaryta? 

o kodėl verta rinktis būtent šioje pakuotėje įpakuotą produktą? 

4 etape mokiniai suklijuoja kubo kraštines ir pristato darbus. 

Metodai: aktyvus klausymas. Mokiniai: vienas grupės atstovas pristato grupės darbą. 

Kitų grupių dalyviai turi atidžiai klausytis kalbančiojo ir pasižymėti sutampančius 

atsakymus, kad, gavę teisę kalbėti, nekartotų jau išsakytų minčių. Mokytojas stebi ir 

vertina mokinių darbą, apibendrina padarytas išvadas. 

4.6. Kuo trumpesnis kelias nuo lysvės iki burnos – tuo maistas ir Baltijos 

jūra sveikesni 

Gamta visada buvo ir yra mūsų maitintoja. Tik šiuolaikinės civilizacijos suviliotas žmogus 

nenori pastebėti vertingų nieko nekainuojančių gamtos dovanų. 

Neatsitiktinai pavasaris pilnas žalumos. Taip geroji gamta rūpinasi mumis. Po žiemos 

išsekusiam žmogaus organizmui labiausiai reikia vitaminų, mineralinių medžiagų ir 

chlorofilo, kuris padeda mūsų kūnui atsigauti ir sustiprėti. Mūsų protėviai gerai žinojo apie 

žolių svarbą, todėl jas gausiai vartojo. Ir dabar kai kuriose šalyse, pvz. Kinijoje, Korėjoje ir 

kt., laukiniai augalai labai vertinami. 

Svarbiausia maistažolių sudedamoji dalis – chlorofilas (kuris ir nudažo augalą žaliai) - labai 

gerai veikia mūsų organizmą. Mažos jo dozės didina kraujospūdį, o didelis kiekis mažina 

(turintys žemą kraujospūdį privalo atsargiai vartoti žoles). Chlorofilas padeda 

susinormalizuoti mūsų hemoglobinui, stiprina viso organizmo būklę. 

Maistažolių ląsteliena yra labai reikalinga žarnyno mikroflorai, gerai veikia žarnų gleivinę, 

skatina peristaltiką, laisvina vidurius. Tai labai padeda organizmui išsivalyti nuo teršalų. 

Įrodyta, jog maisatžolės vertingesnės už sukultūrintus žolinius augalus, nes pačios pasirenka 

sau tinkamą augimui vietą, o nuo to priklauso jų biocheminė sudėtis. Kiekviena žolė turi 

skirtingą vitaminų ir mikroelementų kiekį, nes tos pačios žolės šaknys, lapai ir žiedai turi 

skirtingą vitaminų ir mikroelementų sudėtį. Visos maistažolės turi daug įvairių retų vitaminų 

74

ir mineralinių medžiagų, bet svarbiausia tai, kad jos yra natūralaus organinio pavidalo - tai ne 

piliulė ir galima jų gauti nemokamai. 

Higienos specialistų nuomone, 100 g šviežių dilgėlės lapų yra 20 mg vitamino C – tai 2,5 

karto daugiau negu citrinose, 10 kartų daugiau negu obuoliuose ir bulvėse yra vitaminų B2 ir 

K, 50 mg karotino, 5,5 vertingų baltymų, 6,6 proc. riebalų, 15 proc. angliavandenių (iš jų pusė 

– vynuoginio cukraus, kuris iš visų maisto medžiagų lengviausiai tirpsta ir tuoj pat patenka į 

kraują). Todėl kaloringumu dilgėlė prilygsta bulvėms, yra 2 kartus maistingesnė už morkas ir 

beveik 3 kartus – už sukultūrintus špinatus. Dilgėlė turi šių mikroelementų: 4,1 mg geležies, 

1,3 mg vario, 8,2 mg mangano, 4 mg boro, 2,7 mg titano, 6,03 mg nikelio. Dilgėlių 

mineralinės medžiagos pasižymi stipria šarmine reakcija, kuri gerina organizmo atsparumą. 

Taigi dilgeles valgyti sveika ir maistinga. Ne mažiau vertingos ir kitos paplitusios žolės: 

kiaulpienės, garšva, notrelė, kraujažolė, krūminis builis ir daugybė kitų. Jau ankstyvą 

pavasarį, kai nutirpsta sniegas, tos žolės pradeda dygti ir iš jų galima gaminti įvairias skanias 

salotas, troškinius, galima skaninti sriubas, košes, vitaminizuoti uogienes, gaminti sultis, gerti 

nuovirus. Taigi žolės padės sustiprinti organizmą ir sutaupyti pinigų, nereikės pirkti brangių 

užsienietiškų vaisių ir šiltnaminių žolių bei daržovių. Rinkdami žoles pasigrožėsite gamta, 

pakvėpuosite grynu oru, o pasilenkdami prie kiekvienos žolytės gerai pasimankštinsite. 

Apie maistažoles galima organizuoti tikslinius užsiėmimus, kurių metu vaikai būtų 

supažindinami su jų gyvenamojoje aplinkoje augančiomis vaistažolėmis ir pamokomi, kaip 

jas vartoti. 

Pamokos tema: Maistažolės 


Dalykas: Gamta, biologija, geografija, sveika gyvensena. 

Motyvacija: Antikos laikais žmonės maistui vartojo iki 3500 maistinių augalų, o 16 a. 

pabaigoje – tik 100 maistinių augalų rūšių. Svarbu pažymėti, kad Rytų šalyse vartojama 

daugiau nei 1000 įvairių maistinių augalų rūšių, tuo tarpu Vakarų šalyse – tik 2–3 proc. visų 

žinomų valgomų augalų. O kiek vartojate jūs? 

Problema: Dažnas mūsų nors trumpam ištrūkęs į gamtą greitai pasigenda parduotuvės. Lyg 

mūsų miškuose, pievose ar šlapynėse būtų išnykę visi augalai, kuriuos mūsų protėviai rinko, 

valgė, jais gydėsi. Ar nevertėtų prisiminti senolių patirties ir pasistengti sumažinti atotrūkį 

tarp mūsų ir gamtos? Sumažinti teršalų kiekį gamtoje, kurie suteka į požeminius vandenis ir 

keliauja į Baltijos jūrą? 

75

Tikslas: 

Išmokyti pažinti mūsų krašte augančias vaistažoles, paskatinti jomis domėtis, auginti namų 

daržuose, vartoti maistui. 

Uždaviniai: 

1. Supažindinti su maistingųjų augalų įvairove artimiausioje gamtinėje aplinkoje. 

2. Pažintinės ekskursijos metu parodyti pagrindinius maistingųjų augalų rinkimo 

principus. 

3. Išmokyti tiksliau vertinti laukinių maistažolių skonio savybes. 

4. Paskatinti domėtis, auginti savo daržuose maistažoles ir jas vartoti. 

Trukmė: 

Vieta: 

I veikla (viena savaitė). Surinkti medžiagą apie maistažoles iš įvairių šaltinių. 

II veikla (30–45 min.) 5–6 klasių mokiniams. 

II, III veiklos (1valanda 30 minučių) 7–10 klasių mokiniams. 

IV veikla – savarankiška užduotis ( darbas tęsiamas namuose). 

Artimiausia gamtinė aplinka. 

Mokytojo pasirengimas pamokai: 

Mokytojas turi būti susipažinęs su pasirinktoje teritorijoje augančių maistažolių įvairove. 

Mokinio pasirengimas pamokai: 

Reikėtų būti susipažinusiems su augalų morfologija. Mokėti naudotis augalų atpažinimo 

raktais. 

Eiga: 

I veikla: Surinkti medžiagą apie maistažoles, pamokos metu pristatyti klasės draugams 

ir parengti stendą. 

Kitą dieną, esant geram orui, organizuojama pamoka - ekskursija pagal suplanuotą maršrutą. 

Prieš ekskursiją mokiniai supažindinami su augalų rinkimo etikos principais. 

II veikla: Uogos ir vaisiai. 

76

Pamokos metu mokiai apklausiami, kokius žino laukinėje Lietuvos gamtoje augančius 

valgomuosius vaisius ir uogas. Kuriuos jau yra patys rinkę? Pasiūloma atpažinti uogas ir 

vaisius ekskursijos metu. 

Prieš valgant būtina parodyti uogas mokytojui. 

Ekskursijos pabaigoje organizuojama viktorina – pažinti uogas ir vaisius vedančius laukinius 

Lietuvos augalus. Naudojamos kortelės. 

III veikla: Vaistažolės - ir maistas, ir vaistas 

o 1 užduotis: Maistažolių rinkimas 

Mokiniai pristato savo medžiagą apie surinktas maistažoles. 

Kiek ir kokių maistažolių vartoja mokiniai ar jų šeimos nariai. 

Kurias iš jų patys randa gamtoje? 

Kokias maistažolių dalis vartoja? 

Ekskursijos metu parodoma iki 15 maistažolių, o pabaigoje aptariami matyti augalai ir jų 

panaudojimo galimybės. Pvz. Balanda – labai skani ir vertinga „piktžolė“. Joje daug baltymų, 

kalcio, fosforo, magnio, kalio, karotinoidų, C vitamino. Maistui tinka visa antžeminė jaunų 

balandų dalis, vasara skabomi tik lapai, rudeni naudojamos ir sėklos. Balanda galima naudoti 

vietoj špinatų, įprastinių lapinių salotų. Lapus ir jaunus ūglius galima valgyti ir žalius, ir 

virtus. Ruoškite tuoj pat, kol švieži. Galima džiovinti ir saugoti žiemai. Garšva – dažna parkų 

ir daržų „piktžolė“. Neravima, nešienaujama greitai sudaro platų, tankų sąžalyną. Auga 

ūksmingose vietose. Nuo senų laikų garšva buvo vienas iš pagrindinių maistinių augalų mūsų 

klimato kraštuose. Tai vienas iš naudingiausių maistinių augalų, turintis daug vitamino C, 

mineralinių medžiagų, baltymų, taip pat eterinių aliejų. Paprastoji kiaulpienė rusų liaudies 

medicinoje vadinama gyvybės eliksyru. Jos lapuose daug angliavandenių, geležies, fosforo, 

kalcio, magnio, karotino, vitaminų B2, C, E. Žieduose gausu lecitino. Kiaulpienės gerina 

medžiagų apykaitą, valo organizmą, ypač atgaivina civilizacijos nuodų pakenktas kepenis bei 

kasą. Jų visos dalys yra valgomos. Iš naujų lapų daromos salotos, garnyras prie mėsos, žuvies 

patiekalų. Verdamos sriubos, gaminami įdarai. Žiedpumpuriai marinuojami ir naudojami 

mišrainėms, šaltoms sriuboms, pikantiškiems patiekalams. Valgomi ir žiedai – dedami į 

salotas, tyres, sriubas, jais dekoruojami patiekalai. Kad lapai nebūtų kartūs, prieš vartojat juos 

reikia nuplauti ir pusvalandį palaikyti sūdytame šaltame vandenyje. Juos galima netgi rauginti 

kaip kopūstus. 

77

o 2 užduotis. Receptai iš maistažolių. 

Organizuojamas receptų pristatymas ir pasikeitimai. 

Apibendrinimui: 

Maistažoles galima naudoti labai įvairiai, tai tik mūsų fantazijos reikalas. Jeigu norime būti 

sveiki, turime pasirūpinti, kad ant mūsų stalo būtų kuo įvairesnis ir turtingesnis maistinėmis 

medžiagomis „žaliasis racionas“. 

Laukinius augalus galima smulkiai supjausčius dėti į salotas, t.y. valgyti žalius, pagardinant 

įvairiais mėgstamais užpilais – aliejumi, aliejaus ir citrinos sulčių mišiniu, grietine (ar 

rūgpieniu, kefyru), pomidorų padažu ar grietinės ir pomidorų padažo mišiniu, sojų padažu ir 

kt. Tai puikus priedas antriesiems patiekalams. 

Galima ruošti įvairiausius troškinius ir sriubas (įprastines pagardinant laukinėmis žolėmis). 

Galima iš žaliųjų augalų masės daryti įdarus įvairiems patiekalams – blynams, koldūnams, 

balandėliams, daržovių įdarams (pvz., paprikų ar baklažanų), naudoti juos padažams. 

Be galo vertingos šviežių laukinių augalų sultys, tik nereikia jų vartoti daug – stiklinėmis – 

pakaks ir po vieną kitą valgomąjį šaukštą. 

Veiklos pabaigoje aptariama receptų iš maistažolių įvairovė. Pasiūloma pasikeisti receptais. 

Galima būtų organizuoti netradicinę integruotą pamoką. 

Užduoties plėtotė 

Nesvarbu, ar jūsų mokykla arti, ar toli nuo Baltijos jūros. Galima pasirinkti įvairias vaikams 

patrauklias veiklos formas. Labai patrauklios yra integruotos veikos, besitęsiančios nuo 

savaitės iki mėnesio (žr. priedą „Baltijos jūros vandens kokybės problemos įvairių dalykų 

pamokose“). 

78

Skyriaus apibendrinimui galima pasiūlyti mokiniams atlikti užduotį mokinio veiklos lape Nr. 

2 „Ką galima pakeisti saugant Baltijos jūrą? 

5. ĮŽVALGOS 

5.1. Švaraus Baltijos jūros regiono 

vizija 

Specialistai teigia, kad Baltijos jūros regiono 

aplinkos apsaugos problemos bus neblogai 

sprendžiamos daugiausia vykdant HELCOM 

veiklą ir atskirų šalių pavienius arba dvišalių 

susitarimų veiksmus. Baltijos regiono 

Darbotvarkė svarbi Lietuvai įgyvendinant darnaus vystymosi prioritetus ir principus. 

Kraštovaizdžio tvarkymas, regionų ekonominis ir socialinis nelygumas, būsto tvarkymas, 

darnus transportas ir gamyba – šios ir daugelis kitų problemų sėkmingai sprendžiamos šalyse 

kaimynėse. Skandinavijos šalyse skatinamas ir plėtojamas verslo ir mokslo atstovų 

bendradarbiavimas, daug dėmesio skiriama švietimui. 

Svarbu, kad bendradarbiavimas būtų tęsiamas ir plėtotųsi aplinkosaugos ir darnaus vystymosi 

švietimo erdvėje, įgyvendinant regiono konkrečių veiksmų planą, susijusį su žemės ūkiu, 

miškininkyste, energijos naudojimu, pramone, turizmu ir transportu. Kuo šių pastangų 

rezultatai bus geresni, tuo didesnė nauda visam regionui ir visai Europai. Būtent toks 

pasiryžimas padėtų išlikti bei dar labiau plėsti „Baltijos jūros regiono darbotvarkės 21“ veiklą. 

Svarbu, kad atsirastų suinteresuotų žmonių, kurie norėtų dirbti Baltijos regiono labui, dalytųsi 

darnaus vystymosi patirtimi ir skatintų kitus ja domėtis. 

Baltijos jūros aplinkos išsaugojimą lemia daugelis veiksnių. Vaikų ir jaunimo švietimas, 

asmeninės atsakomybės prisiėmimas, aktyvus visuomenės dalyvavimas priimant socialinius, 

ekonominius ir aplinkos apsaugos sprendimus turėtų lemti sėkmingą „Baltijos jūros regiono 

Darbotvarkės 21“ įgyvendinimą. Labai svarbus ir visuomenės švietimas bei domėjimasis 

jūrinės aplinkos šiandienos problemomis. Siekti užsibrėžtų tikslų padėtų ir sukurti griežtesni 

jūros apsaugos standartai, aiškiai matomi ateities kartoms. Norint tai pasiekti reikia stiprinti 

visuomenės informavimo mechanizmą, skleidžiant aktualią informaciją per formaliojo ir 

neformaliojo švietimo bei mokymo institucijas. 

79

5.2.Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategija. 

2009 m. Europos Komisijos patvirtintoje „Baltijos jūros regiono strategijoje“ akcentuojama 

Baltijos jūros ekologinių problemų, kylančių dėl taršos mitybinėmis medžiagomis, ypač 

nitratais ir fosfatais, žalingo poveikio sprendimo būdų aktyvi paieška. Naudodamasi 

integruota sistema, Europos Sąjunga ir valstybės narės galės nustatyti savo poreikius ir, 

koordinuodamos atitinkamas politikos kryptis, rasti jiems reikiamų išteklių. Taip bus 

užtikrinta tvari Baltijos jūros regiono aplinka ir optimali ekonomikos ir visuomenės raida. 

Strategija siekiama pateikti koordinuotą sisteminį atsaką į pagrindines regiono problemas ir 

pasiūlyti konkrečius šių problemų sprendimus. Keturiais strategijos „kertiniais akmenimis“ 

siekiama padaryti šį Europos regioną ekologiškai tvarų. 

Šios strategijos veiksmų plane numatyta: 

stiprinti tvarų žemės ūkį, miškininkystę ir žuvininkystę; 

mažinti mitybinių medžiagų patekimą į jūrą iki patenkinamo lygio; 

išsaugoti natūralias gamtines zonas ir gyvūnijos bei augmenijos įvairovę; 

mažinti kenksmingų medžiagų vartojimą ir jų poveikį; 

sukurti aplinką tausojančios laivybos regiono modelį; 

prisitaikyti prie klimato kaitos. 


Baltijos jūros apsauga rūpinasi Helsinkio komisija (HELCOM). Ji siekia apsaugoti 

Baltijos jūros aplinką nuo taršos. 

Joje dirba Baltijos jūros šalių atstovai – Danijos, Estijos, Suomijos, Vokietijos, Latvijos, 

Lietuvos, Lenkijos, Rusijos, Švedijos, taip pat Europos Bendrijos. 

Helsinkio komisiją sudaro kiekvienos valstybės aplinkos ministrai. Aplinkos ministerija yra 

pagrindinė institucija, kuri atstovauja šiai tarptautinei organizacijai. Ten sprendžiami pagrindiniai 

klausimai, susiję su Baltijos jūra. 

Šis leidinys, tikiuosi, nors maža dalimi, prisidės prie švarios ir saugios Baltijos jūros aplinkos 

išsaugojimo. 

80

PRIEDAI 

6.1. Mokinio veiklos lapas Nr. 1 

Atpažink ir rodyklėmis pažymėk Baltijos jūros ekosistemos organizmus 

Strimelė 

Vėžiagyviai 

Menkė 

Plekšnė 

Dumbliai 

Ruonis 

Brėtlingis 

81

NAMUOSE 


Ką galima pakeisti saugant Baltijos jūrą? 

MIESTE 

KAIME 

MOKYKLOJE 

PA- 

SAU- 

LYJE 

VALSTY- 

BĖJE 

82


Vandens ir humuso kiekio nustatymo metodika 

1. Pasemkite maždaug 1 valgomąjį šaukštą dirvos, paimtos iš 5 cm gylio, ir paskleiskite ją 

plonu sluoksniu metalinėje lėkštelėje. Pasverkite dirvą kartu su lėkštele. 

Drėgno mėginio svoris = ...................... 

2. Virš nestiprios ugnies (apie 100ºC) kaitinkite dirvos mėginį 2–3 val. Palaukite, kol dirva 

atauš, ir vėl viską pasverkite. 

Sauso mėginio svoris = ...................... 

3. Virš dujų degiklio liepsnos kaitinkite dirvos mėginį tol, kol sudegs visa organinė medžiaga 

(geriau tai atlikti traukos spintoje ar atvėrus langą). Palaukite, kol mėginys atvės, ir vėl viską 

pasverkite. 

Mėginio (be vandens ir humuso) svoris = ...................... 

4. Apskaičiuokite vandens ir organinių medžiagų (humuso) kiekį mėginyje procentais. 

Atminkite, kad skaičiuojant humuso kiekį 100 % prilyginamas sauso mėginio svoris. 

Vandens kiekis = ...................... % 

Humuso kiekis = ...................... % 

Vieta skaičiavimui: 

83


Anketa 

Intensyvus žemės ūkis, plačiai naudojantis žemės ūkio mašinas, pesticidus, mineralines trąšas 

ir naujas augalų veisles, 

yra geras, nes: 

1. ___________________________________________________________________ 

_____________________________________________________________________ 

2. ___________________________________________________________________ 

_____________________________________________________________________ 

3. ___________________________________________________________________ 

_____________________________________________________________________ 

4. ___________________________________________________________________ 

_____________________________________________________________________ 

5. ___________________________________________________________________ 

_____________________________________________________________________ 

yra blogas, nes: 

1. ___________________________________________________________________ 

_____________________________________________________________________ 

2. ___________________________________________________________________ 

_____________________________________________________________________ 

3. ___________________________________________________________________ 

_____________________________________________________________________ 

4. ___________________________________________________________________ 

_____________________________________________________________________ 

5. ___________________________________________________________________ 

_____________________________________________________________________ 

Galutinė mano nuomonė (pasirinktą teiginį pabraukti): 

Aš pritariu intensyviam žemės ūkiui. Pasirinkimą argumentuokite. 

Aš nepritariu intensyviam žemės ūkiui. Pasirinkimą argumentuokite. 

84


Mūsų šeimos sodas 

Ar jūsų šeima turi sodą? Jei taip, kokia sodo istorija, kas jį prižiūri? 

Kur yra jūsų sodas/daržas? 

Kokios daržovės, vaisiai ar uogos auga jūsų sode? 

Kaip auginamos daržovės, vaisiai jūsų sode? 

Kaip apdirbama jūsų sodo žemė? 

Kaip kovojama su piktžolėmis jūsų sode? 

Ar tas žmogus, kuris prižiūri sodą, gali ateiti į klasę ar mus priimti į savo sodą ir papasakoti 

apie jį ir jame auginamas gerybes? 

Atsakęs į klausimus, nupiešk arba nufotografuok savo sodą ir darbą atsinešk į klasę. 

85

6.6. Baltijos jūros vandens kokybės problemos įvairių dalykų pamokose 

86

Informacijos šaltiniai: 

1. Aplinkos apsaugos politikos centras http://www.aapc.lt/naujienos.htm[interaktyvus]. 

[žiūrėta 2012-08-10 

2. Adelė Astromskienė. Ekologinės žemės ūkio gamybos uždaro ciklo ūkis: 

praktiniai patarimai ir rekomendacijos.2012, leidėjas - Baltijos labdaros fondas. 

3. Baltic 21 Newsletter. Stockholm: Baltic 21 Secretoriat, 2008, 1. 

4. Baltijos 21 ataskaita Baltijos jūros šalių ministrams pirmininkams: penkerių metų 

pažangaRegione siekiant darnaus vystymosi [interaktyvus]. 2004, 1: 3 [žiūrėta 2010- 

01- 08]. . 

5. Baltijos jūros veiksmų planas [interaktyvus]. Klaipėda, 2009 [žiūrėta 2010-01-16]. 

http://www.jtc.lt/?module=page&id=8 

6. BERAS Implementation svetainė anglų kalba www.beras.eu 

7. BERAS Implementation svetainė lietuvių kalba www.beras.lt 

8. Buehl D „Interaktyviojo mokymosi strategija“, Garnelis 2004. 

9. Drigotas M.“Baltijos jūra švaresnė dėl prastos ekonominės situacijos“ 

www.GRYNAS.l [interaktyvus]. [žiūrėta 2012-09-05] 

10. Drigotas M“ Visuomenininkai: Baltijos jūra Lietuvoje – be „šeimininko““, 

www.GRYNAS.lt [interaktyvus]. [žiūrėta 2012-09-05] 

11. Danilčenko H, Petniūnienė V „Darnus daržas“, Lututė 2003. 

12. Ekologinis ūkininkavimas. Europos komisija. // http://ec.europa.eu/ 

13. Europos Bendrijų Komisijos Komunikatas dėl Europos Sąjungos Baltijos jūros 

regiono strategijos. COM (2009) 248. // http://ec.europa.eu/. 

14. Galkutė L.„Žemei reikia draugų“, Žaliasis pasaulis 1998. 

15. Granstedt A. „Farming for the Future with a focus on the Baltic Sea Region“, 2012 

16. Granstedt, A. Schneider, T. , Seuri, P. Thomsson, O. 2008. Ecological Recycling 

Agriculture to Reduce Nutrient Pollution to the Baltic Sea. // Biological 

Agriculture and Horticulture, Vol. 26. 

17. Gervienė O, Kantautienė A. F. MKP „Sveika gyvensena ugdymo procese“ Lietuvos 

Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos rekomenduota 2006-06-29, Nr.ISAK- 

1372. 

18. GurevičiūtėG, LekevičiusE., Galkutė L, Motiejūnienė E „Nojaus laivas, ekologinis 

ugdymas mokykloje“, AKSTIS 1997. 

19. Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija "Livestock’s Long Shadow– 

Environmental Issues and Options. Nuoroda tikrinta 2010-09-29. 

20. Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija "Livestock’s Long Shadow– 

Environmental Issues and Options.". Nuoroda tikrinta 2010-09-29. 

21. Kauno rajono biologijos mokytojai „Informacinė metodinė e–priemonė biologijos 

mokytojui“. 2008. Leidinys patvirtintas ŠPC ekspertų komisijos, prot. Nr. T-28, 2008- 

02-20. 

22. Koszmider M, Kozanecka G „Žaliosios užduotys, Aplinkos apsauga per chemijos 

pamokas“, Šviesa 1998. 

87

23. Lekevičius E, Motiejūnienė E, Kunskaitė L „Gamta ir žmogus 5 klasei, mokytojo 

knyga“ Alma littera 1997. 

24. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija „Darbotvarkė 21: Subalansuotos plėtros 

veiksmų programa, Rio deklaracija: apie aplinką ir plėtrą, miškininkystės principai“ 

Vilnius, 2001. 

25. Martinionienė J „Ekologijos užduotys“, Šviesa 1999. 

26. Motiekaitytė V, Steponėnaitė L „Baltija 21 – vyriausybinės bendradarbiavimo veiklos 

gerinant Baltijos jūros aplinkos būklę. VertinimaS “ Mykolo Riomerio universiteto 

Politikos ir vadybos fakulteto Aplinkos politikos katedra , 2010 m. 

27. Pasaulio gamtos fondas: Baltijos šalys nesiima pakankamai priemonių apsaugoti 

Baltijos jūrą BNS 2009 m. rugsėjo 3 d. 16:38 

www.grynas.lt/gamta/article.php?id=23877315[interaktyvus]. [žiūrėta 2012-08-11] 

28. Robbins, John. The Food Revolution. Conari Pr; 1 edition. July 11, 2001. ISBN 

1573247022 

29. Ruskule A, Kuris M ,Leiputė G ,Vetemaa M ir Zableckis Š „Atrask Baltijos jūrą. 

Spalvingas ir verdantis jūros gyvenimas“, Tallinna Raamatutrükikoda 2009. 

30. Sabaitė J Kaip išsaugoti Baltijos jūrą: užduotys valdininkams ar mums patiems?Janina 

Sabaitė, www.GRYNAS.lt [interaktyvus]. [žiūrėta 2012-08-13] 

31. The Baltic Sea Portal, Solutions and actions to ease the Baltic’s problems 

[interaktyvus]. [žiūrėta 2012-08-13]. 

. 

32. Valstybės žinios“ Helsinkio konvencija dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos 

apsaugos“.. 1997, Nr. 21-499. 

33. Valstybės žinios „Helsinkio konvencija dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos 

apsaugos“. 1997, Nr. 21-499. 

34. Vadovą sukūrė autorių grupė „Švietimas kaitai: Darnaus vystymo mokymo ir 

mokymosi vadovas“. ir jis atspindi patirtį įgytą projekto „Švietimas kaitai“ metu, 

įvairiose šalyse esančiose šalia Baltijos jūros. Projektas buvo remiamas EU Comenius 

2.1. programos. „Gandrs” 

35. Internetinis puslapis http://ec.europa.eu/agriculture/organic/animalwelfare/husbandry_lt 

Iliustracijų šaltiniai: 

4 psl. ESA nuotr.,7 psl. Baltijos jūros užterštumo žemėlapis (šaltinis: HELCOM); 

15 psl. (šaltinis: HELCOM); 16 psl., (šaltinis: HELCOM); 25 psl. (šaltinis 

jurbarkosviesa.lt); 27 psl. (šaltinis © BALANS); 

5,8,40,41,42,51,67 puslapiuose paveikslai iš doc. dr. Adelė Astromskienė. Ekologinės 

žemės ūkio gamybos uždaro ciklo ūkis: praktiniai patarimai ir rekomendacijos. 54 psl. 

(šaltinis: HELCOM); 

46 psl. autorės nuotraukos; 75 psl., autorės nuotraukos; 121 psl., (šaltinis: HELCOM). 

Spalvoti piešinukai rubrikoje Ar žinai, kad bei 52 psl., 54 psl., 76 psl. (šaltinis Darnaus 

vystymo mokymo ir mokymosi vadovas). 

88

vandens lašo kelionė į baltijos jūrą

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

Delete template?

Save as template?