Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
EDUKACINIS PAKETAS<br />
VANDENS LAŠO KELIONĖ Į BALTIJOS JŪRĄ<br />
KAUNAS<br />
2013
Projektas BERAS“ Ecological recycling of agriculture production and education<br />
of the society in the Baltic Sea’s region”<br />
Sudarytoja:<br />
Kauno rajono Šlienavos pagrindinės mokyklos biologijos mokytoja ekspertė Onutė Gervienė<br />
Edukacinio paketo “Vandens <strong>lašo</strong> <strong>kelionė</strong> <strong>į</strong> Baltijos <strong>jūrą</strong>” leidyba finansuojama<br />
Baltijos jūros regiono 2007-2013 metų programos projekto BERAS IMPLEMENTATION lėšomis.<br />
Projektą iš dalies finansuoja Europos Sąjunga.<br />
Medžiagos turinys negali būti laikomas Europos Sąjungos pozicija.<br />
ISBN 9955-9593-5-8<br />
Leidykla “Esinija”<br />
2
TURINYS<br />
ĮŽANGINIS ŽODIS ............................................................................................................................................... 4<br />
1. APLINKOS APSAUGOS PROBLEMOS BALTIJOS JŪROJE ................................................................... 6<br />
1.1. BALTIJOS JŪROS TARŠA IŠ NAMŲ ŪKIŲ .......................................................................................................... 9<br />
1.2. BALTIJOS JŪROS TARŠA AZOTO IR FOSFORO JUNGINIAIS IŠ ŽEMĖS ŪKIO ...................................................... 13<br />
1.3. VEIKSMAI BALTIJOS JŪROS BŪKLEI GERINTI ............................................................................................... 17<br />
2. BALTIJOS JŪROS APIBŪDINIMAS ........................................................................................................... 18<br />
2.1. BALTIJOS JŪRA: KĄ BYLOJA SKAIČIAI? ........................................................................................................ 18<br />
2.2. BALTIJOS JŪROS EKOSISTEMA ..................................................................................................................... 22<br />
2.3. KAS APLINK BALTIJĄ GYVENA? .................................................................................................................. 26<br />
3. APIE DRAUGIŠKESNĮ ŪKININKAVIMĄ - BALTIJOS JŪRAI ............................................................. 31<br />
3.1. DIRVOŽEMIS ................................................................................................................................................ 31<br />
3.2. DIRVOS SAVYBĖS ........................................................................................................................................ 32<br />
3.3. ŽEMĖS ŪKIO PLĖTOJIMO BŪDAI ................................................................................................................... 35<br />
3.4. EKOLOGINIS UŽDARO GAMYBOS CIKLO ŪKIS . ............................................................................................. 41<br />
3.5. EKOLOGIŠKAS ŪKININKAVIMAS ................................................................................................................. 45<br />
3.6. EKOLOGINĖ ŽEMDIRBYSTĖ .......................................................................................................................... 47<br />
3.7. EKOLOGINĖ GYVULININKYSTĖ .................................................................................................................... 51<br />
4. ŠVARIOS BALTIJOS DIETA ....................................................................................................................... 54<br />
4.1. MAISTAS ..................................................................................................................................................... 55<br />
4.2. MŪSŲ MAISTAS ........................................................................................................................................... 56<br />
4.3. TEISINGA MITYBA ....................................................................................................................................... 58<br />
4.4. BIOLOGINĖ MAISTO TARŠA – ŽMONIŲ IR BALTIJOS JŪROS SVEIKATOS GRIOVĖJA ........................................ 64<br />
4.5. ŽMONIŲ MAISTO VARTOJIMO ĮPROČIŲ ĮTAKA BALTIJOS JŪRAI..................................................................... 69<br />
4.6. KUO TRUMPESNIS KELIAS NUO LYSVĖS IKI BURNOS – TUO MAISTAS IR BALTIJOS JŪRA SVEIKESNI. ............. 74<br />
5. ĮŽVALGOS ...................................................................................................................................................... 79<br />
5.1. ŠVARAUS BALTIJOS JŪROS REGIONO VIZIJA ................................................................................................ 79<br />
5.2.EUROPOS SĄJUNGOS BALTIJOS JŪROS REGIONO STRATEGIJA. ...................................................................... 80<br />
PRIEDAI ........................................................................................................................................................... 81<br />
6.1. MOKINIO VEIKLOS LAPAS NR. 1 .................................................................................................................. 81<br />
6.2. MOKINIO VEIKLOS LAPAS NR. 2 .................................................................................................................. 82<br />
6.3. MOKINIO VEIKLOS LAPAS NR. 3 .................................................................................................................. 83<br />
6.4. MOKINIO VEIKLOS LAPAS NR. 4 .................................................................................................................. 84<br />
6.5. MOKINIO VEIKLOS LAPAS NR. 5 .................................................................................................................. 85<br />
6.6. BALTIJOS JŪROS VANDENS KOKYBĖS PROBLEMOS ĮVAIRIŲ DALYKŲ PAMOKOSE ......................................... 86<br />
INFORMACIJOS ŠALTINIAI: .................................................................................................................................. 87<br />
3
ĮŽANGINIS ŽODIS<br />
Džiaugiamės ir didžiuojamės, kad esame šalys prie Baltijos jūros. Daugelis mūsų žavimės<br />
banguojančios gintarinės Baltijos jūros bangų mūša, auksinėmis smėlio kopomis, gaiviname<br />
savo kūną druskingame vandenyje. Sveikatos, ramybės, poilsio ieškome prie jūros, kurios<br />
grož<strong>į</strong> apdainavo ne vienas poetas.<br />
Bet pastaraisiais metais jūros pakrantėje vis dažniau renkame ne gintarų gabalėlius, o žolių,<br />
dvokiančių dumblių liekanas, naftos teršalus. Baltijos jūra - mūsų gamtos stebuklas - nyksta.<br />
Pagrindinės priežastys, nuo kurių pastaraisiais dešimtmečiais kenčia Baltijos jūra, yra žuvų<br />
išgaudymas, naftos išsiliejimai ir tarša iš supančių teritorijų, didelis patenkančių maistinių<br />
medžiagų – azoto ir fosforo junginių – kiekis. Įvairios aplinkosaugos programos ir projektai<br />
yra skirti Baltijos jūros taršos problemoms spręsti. Vienas iš jų yra 2007-2013 m. Baltijos<br />
jūros regiono programos projektas BERAS Implementation (Baltic Ecological Recycling<br />
Agriculture and Society) - „Ekologinis žemės ūkio produkcijos perdirbimas ir visuomenės<br />
švietimas Baltijos jūros regione“, kuriame aktyviai dalyvauja ir projekto partnerė - Kauno<br />
rajono savivaldybė.<br />
Projekto tikslas – spręsti Baltijos jūros užterštumo problemą, diegiant ekologin<strong>į</strong><br />
ūkininkavimą ir plėtojant visuomenės švietimą visose Baltijos jūros regiono valstybėse.<br />
Projekto trukmė – 3 metai (2011-2013).<br />
Projekto veiklos: ekologinės žemės ūkio politikos vystymas, ūkininkų, studentų, mokytojų<br />
bei mokinių ekologinio sąmoningumo, pagarbos aplinkai ugdymas ir švietimas (seminarai,<br />
konsultacijos, forumai), sveiko maisto tinklo bendruomenių kūrimas, mokymo programų,<br />
edukacinių paketų, investicinių ir pažangaus ūkininkavimo planų rengimas.<br />
Vienas iš numatytų projekto rezultatų: edukacinio paketo mokytojams sukūrimas, kurio<br />
tikslas –padėti pagrindinių mokyklų mokytojams pasirengti pamokoms, integruojant<br />
ekologinio švietimo idėjas <strong>į</strong> dėstomų dalykų mokymo programas. Š<strong>į</strong> metodin<strong>į</strong> leidin<strong>į</strong> parengė<br />
Kauno rajono Šlienavos pagrindinės mokyklos biologijos mokytoja ekspertė Onutė Gervienė.<br />
Edukacin<strong>į</strong> paketą sudaro šešios dalys. Pirmojoje dalyje aptariamos Baltijos jūros<br />
aplinkosaugos problemos ir jų sprendimo galimybės regione ir mūsų šalyje. Antrojoje dalyje<br />
pristatoma Baltijos jūra ir jos unikali ekosistema, kuriai <strong>į</strong>takos turi ypatingos geografinės bei<br />
hidromorfologinės sąlygos.<br />
4
Trečia ir ketvirta dalys skirtos konkretiems Baltijos jūros išsaugojimo veiksmams saugiau<br />
ūkininkaujant ir sveikiau maitinantis, diegiant ekologinio uždaro gamybos ciklo ūkio<br />
principus, švarios Baltijos dietą. Šioje dalyje pristatoma kai kurių uždaro gamybos ciklo ūkių<br />
patirtis Lietuvoje. Penktoje dalyje aptariami rytdienos Baltijos jūros išsaugojimo tikslai.<br />
Šeštoje dalyje pateikiami priedai pamokoms.<br />
Leidin<strong>į</strong> sudaro ne tik teorinė medžiaga, bet ir pamokų planai, popiečių scenarijai, <strong>į</strong>vairios<br />
užduotys bei receptų pavyzdžiai.<br />
Edukacinis paketas „Vandens <strong>lašo</strong> <strong>kelionė</strong> <strong>į</strong> Baltijos <strong>jūrą</strong>“ yra rekomendacinio pobūdžio, todėl<br />
kviečiame mokytojus kurti pamokų, popamokinių renginių scenarijus, mokyti remiantis darbo<br />
patirtimi, ir raginti ugdytinius savo veiksmais, pozityviu mąstymu prisidėti prie Baltijos jūros<br />
išsaugojimo.<br />
Daugiau apie projektą lietuvių kalba - www.beras.lt , anglų kalba – www.beras.eu<br />
Projekto vadovės Laimutė Ruzgienė ir Edita Žaromskienė<br />
5
1. APLINKOS APSAUGOS PROBLEMOS BALTIJOS JŪROJE<br />
Apie 1940 m., kai žmogaus veikla jūros baseine nebuvo tokia intensyvi, Baltija pasižymėjo<br />
skaidriu vandeniu, nedideliais biogeninių (azoto ir fosforo) medžiagų kiekiais ir ne taip<br />
intensyviai „žydėjo“. Tarša biogeninėmis medžiagomis padidėjo 1950 m., pradėjus naudoti<br />
chemines trąšas, suintensyvėjus pramonei, transportui. Dėl žmogaus ūkinės veiklos 1960–<br />
1980 m. laikotarpiu šių maisto medžiagų Baltijos jūroje pagausėjo dvigubai.<br />
6<br />
Baltijos jūra yra ir viena labiausiai kenčiančių<br />
jūrų pasaulyje. Vandens kaita joje labai lėta,<br />
todėl ši jūra itin jautri teršimui. Pagrindinės<br />
problemos, nuo kurių pastaraisiais<br />
dešimtmečiais kenčia Baltijos jūra, yra žuvų<br />
išgaudymas, naftos išsiliejimai ir tarša iš<br />
supančių teritorijų, pernelyg didelis<br />
patenkančių maistinių medžiagų – azoto ir<br />
fosforo junginių – kiekis ir su tuo susijusi<br />
eutrofikacija.<br />
Anksčiau buvęs švarus Baltijos jūros vanduo<br />
per paskutin<strong>į</strong> šimtmet<strong>į</strong> tapo stipriai eutrofikuotas, perpildytas maistingomis medžiagomis. Tai<br />
rimta problema. Pagrindinės maistingos medžiagos, skatinančios eutrofikaciją, yra fosforas ir<br />
azotas. Dėl žmonių ūkinės veiklos natūralus azoto ir fosforo kiekis Baltijos jūroje smarkiai<br />
padidėjo. Dabar jūra turi keturis kartus didesn<strong>į</strong> azoto ir aštuonis kartus didesn<strong>į</strong> fosforo kiek<strong>į</strong>,<br />
palyginti su 1900 metais, o pakrantės vandenys žydi 30-40 kartų dažniau, nei XX a. pradžioje.<br />
Apie 80 proc. maistinių medžiagų <strong>į</strong> Baltijos <strong>jūrą</strong> suteka upėmis ir tiesiogiai iš supančių<br />
teritorijų. Pagrindiniai maistinių medžiagų šaltiniai yra žemės ūkis ir buitiniai nutekamieji<br />
vandenys. Nors maistinių medžiagų prietaka <strong>į</strong> Baltijos <strong>jūrą</strong> paskutiniais metais šiek tiek<br />
sumažėjo, eutrofikacijos mastas nepasikeitė.<br />
Baltijos šalių vyriausybės patvirtino, kad eutrofikacija yra viena pagrindinių Baltijos jūros<br />
problemų ir <strong>į</strong>sipareigojo mažinti taršą maistinėmis medžiagomis. Helsinkio komisijos<br />
HELCOM parengto ir Baltijos šalių aplinkos ministrų patvirtinto Baltijos jūros veiksmų plano<br />
vienas iš pagrindinių tikslų yra 42 proc. sumažinti fosforo ir 18 proc. azoto prietaką <strong>į</strong> Baltijos<br />
<strong>jūrą</strong>, tačiau šiam tikslui pasiekti numatytos priemonės kol kas yra per silpnos arba jų<br />
<strong>į</strong>gyvendinimas stringa.
Pagr<strong>į</strong>stai galima teigti, kad Baltijos jūra – viena labiausiai užterštų jūrų pasaulyje, todėl ypač<br />
svarbu laikantis darnaus vystymosi principo spręsti ne tik regiono ekonomines, socialines, bet<br />
ir aplinkosaugos problemas.<br />
Yra trys scenarijai, pagal kuriuos gali būti modeliuojama Baltijos jūros <strong>vandens</strong> kokybė<br />
ateityje (1 pav.), vertinant žemės ūkio veiklos padarinius. Iš jų matyti, kad ateitis priklauso<br />
ekologinei žemės ūkio gamybai.<br />
Maisto medžiagų balansas kg/ha/metai<br />
90<br />
80<br />
70<br />
60<br />
50<br />
40<br />
30<br />
20<br />
10<br />
0<br />
-10<br />
56<br />
38<br />
+58%<br />
11<br />
11<br />
79<br />
60<br />
-47%<br />
13 13<br />
1 pav. Baltijos jūros ateities scenariai<br />
7<br />
39<br />
20<br />
Gyvulininkystė<br />
Augalininkystė<br />
N P N P N -2 P-2<br />
Šiandieninė<br />
situacija<br />
Įprastinės gamybos<br />
ūkis<br />
Ekologinės gamybos<br />
ūkis
Analizuodami schemą „ Vandens <strong>lašo</strong> <strong>kelionė</strong>“ (2 pav.), matome ir kitus Baltijos jūros<br />
teršėjus.<br />
BALTIJOS JŪRA<br />
Pavojingos<br />
medžiagos<br />
iš<br />
pramonės<br />
<strong>į</strong>monių<br />
Upės ir<br />
ežerai<br />
Nuotekų<br />
valymo<br />
<strong>į</strong>renginiai<br />
Vandens<br />
garai<br />
Azotas, fosforas iš<br />
žemės ūkio<br />
Kanaliza-<br />
cijos<br />
tinklai<br />
2 pav.Vandens <strong>lašo</strong> <strong>kelionė</strong> <strong>į</strong> Baltijos <strong>jūrą</strong><br />
8<br />
Krituliai<br />
Pavojingos<br />
medžiagos<br />
iš<br />
pramonės<br />
<strong>į</strong>monių<br />
Azoto oksidai, sieros<br />
dioksidas iš<br />
pramonės <strong>į</strong>monių<br />
Teršalai iš<br />
namų ūkių<br />
Čiaupas,<br />
tualetas<br />
Dirva<br />
Požeminis<br />
vanduo<br />
Vandentiekis,<br />
šulinys
1.1. Baltijos jūros tarša iš namų ūkių<br />
Fosforo junginiai <strong>į</strong> <strong>vandens</strong> telkinius patenka su buityje, pramonėje, komunalinių paslaugų<br />
sferoje ir kitose srityse naudojamų cheminių preparatų, turinčių sudėtyje fosforo junginių,<br />
atliekomis. Šių cheminių preparatų naudojimas sparčiai didėja. Tai <strong>į</strong>vairios plovimo ir valymo<br />
priemonės. Ypač daug fosforo junginių (natrio tripolifosfato forma) turi skalbimo priemonės,<br />
kuriose jie naudojami vandeniui minkštinti ir skalbimo efektyvumui pagerinti. Fosforas didina<br />
skalbimo proceso veiksmingumą – suriša kietumą suteikiančias druskas, pašalina nuosėdas ir<br />
neleidžia joms susidaryti. Taip pat veikia kaip kitų skalbiklio dalių nešiklis. Fosfatų<br />
ortofosfato rūgšties pavidalu taip pat galime aptikti ir cheminių preparatų, skirtų valyti,<br />
metalams apdoroti prieš koroziją ir pan., sudėtyje. Fosfatai gali būti lengvai pašalinami<br />
<strong>į</strong>steigus efektyvias <strong>vandens</strong> nuotėkų valymo technologijas. Todėl pagerinus valymą ir tuo pat<br />
metu naudojant ploviklius be fosfatų, sumažėtų išmetamų maistinių medžiagų kiekis. Abiejų<br />
priemonių taikymas būtų žymiai efektyvesnis jūros aplinkai, nei taikant vieną iš jų.<br />
Vandens tarša yra žmogaus elgsenos ir ūkinės veiklos pasekmė. Vandens teršalams priklauso<br />
natūralūs žmogaus ir gyvulių medžiagų apykaitos produktai, biologinės išskyros ir cheminės<br />
medžiagos, naudojamos žemės ūkyje, pramonėje, buityje. Vanduo gali būti užterštas<br />
mineraliniais, organiniais, biologiniais teršalais. Didžiausią pavojų žmonių sveikatai kelia<br />
biologinė <strong>vandens</strong> tarša.<br />
Pamokos tema: Vandens tarša<br />
Klasė: 8–10<br />
Dalykas: biologija, chemija<br />
Metodas: praktikos darbas<br />
Motyvacija:<br />
Baltijos jūros užterštumo žemėlapis (šaltinis<br />
Helcom). Jis rodo Baltijos jūros užterštumą.<br />
Uždažytieji plotai žymi vadinamąsias negyvas<br />
zonas, tamsesnieji – nuolatines, šviesesnieji –<br />
sezonines. Apskritimais žymimos vietos, kur<br />
užfiksuotas užterštumas cheminėmis maisto<br />
medžiagomis – vadinamoji eutrofikacija.<br />
9
Bendras azoto kiekis, patenkantis <strong>į</strong> Baltijos <strong>jūrą</strong><br />
pagal žmonių veiklas<br />
10<br />
Bendras fosforo kiekis, patenkantis <strong>į</strong><br />
Baltijos <strong>jūrą</strong> pagal žmonių veiklas<br />
3 pav. Bendras azoto ir fosforo kiekis, patenkantis <strong>į</strong> Baltijos jūros vandenis dėl žmonių veiklos<br />
Nagrinėjant Baltijos jūros <strong>vandens</strong> užterštumo problematiką ir remiantis 3 paveikslėliu,<br />
tikslinga mokiniams pasiūlyti atlikti praktikos darbą.<br />
1. Paaiškinkite <strong>vandens</strong> žydėjimo reiškin<strong>į</strong>, nurodydami jo atsiradimo priežastis:<br />
Vandens žydėjimas _______________________________________________________<br />
2. Nurodykite, kokia <strong>vandens</strong> žydėjimo <strong>į</strong>taka <strong>vandens</strong> telkiniui:<br />
1)________________________________________________________________<br />
2)________________________________________________________________<br />
3)________________________________________________________________<br />
4)________________________________________________________________<br />
5)________________________________________________________________<br />
3. Įsižiūrėkite <strong>į</strong> gyvenvietės <strong>į</strong>takos <strong>vandens</strong> telkiniams schemą. Padarykite išvadas, nurodykite<br />
eutrofikacijos priežastis.
Priežastys:<br />
a)________________________________________________________________<br />
b)________________________________________________________________<br />
4. Atlikite struktūrinę užduot<strong>į</strong>.<br />
4.1. Susipažinkite su cheminiais <strong>vandens</strong> teršalais.<br />
Cheminiai<br />
teršalai<br />
Teršalų charakteristika<br />
Detergentai Tai skalbikliai, patenkantys <strong>į</strong> gamtinio <strong>vandens</strong> telkinius su buitiniais<br />
Mineralinės<br />
trąšos<br />
nutekamaisiais vandenimis.<br />
Dažnai naudojamos žemės ūkyje dideliais kiekiais. Kritulių išplautos iš<br />
dirvos, jos patenka <strong>į</strong> gamtinio <strong>vandens</strong> telkinius nitratų pavidalu.<br />
Sunkieji metalai Tai toksiškiausi metalai. Jų lyginamasis svoris didesnis negu 4,5g/cm 3 .<br />
Tai švinas, kadmis, gyvsidabris. Jų šaltinis – pramonė ir automobilių<br />
transportas.<br />
Gyvenvietė<br />
Dirbami laukai Ferma<br />
Nitratai Fosfatai<br />
Pesticidai<br />
Nitratai Fosfatai<br />
Organinės<br />
trąšos<br />
Vandens telkinys<br />
11<br />
Nitratai Fosfatai<br />
Amoniakas
Cheminiai<br />
teršalai<br />
Teršalų charakteristika<br />
Fenoliai Patenka <strong>į</strong> aplinką iš chemijos pramonės <strong>į</strong>monių.<br />
Vandens<br />
rūgštingumas<br />
Padidėja vandenyje vandenilio jonų koncentracija – pH. Tai pavojinga<br />
augalams ir gyvūnams.<br />
4.2. Išvardykite cheminių teršalų atsiradimo šaltinius:<br />
1)________________________________________________________________<br />
2)________________________________________________________________<br />
3)________________________________________________________________<br />
4)________________________________________________________________<br />
5)________________________________________________________________<br />
4.3. Nurodykite, kokią žalą gyviesiems organizmams daro cheminiai teršalai:<br />
1)________________________________________________________________<br />
2)________________________________________________________________<br />
3)________________________________________________________________<br />
5. Rodyklėmis sujunkite šiuos <strong>vandens</strong> teršalus su jų atsiradimo šaltiniu:<br />
Fosforo junginiai Žemės ūkis<br />
Cinko ir vario junginiai Automobilių plovyklos ir valyklos<br />
Nitratai Vandentiekio vamzdžiu korozija<br />
6. Kodėl Baltijos jūros taršos problemomis domisi Skandinavijos šalys?<br />
a)________________________________________________________________<br />
b)________________________________________________________________<br />
7. Klasėje kartu suplanuokite gamtos apsaugos akciją. Pasitarkite su artimiausia ekologine<br />
organizacija arba savivaldybės ekologu ir <strong>į</strong>gyvendinkite sumanymus.<br />
Tik bendromis pastangomis galima apsaugoti mūsų Baltijos švaraus <strong>vandens</strong> atsargas. Iš<br />
pratime aprašyto žaidimo suprasite, kaip tai nelengva.<br />
12
1.2. Baltijos jūros tarša azoto ir fosforo junginiais iš žemės ūkio<br />
Apie 40 proc. <strong>į</strong> Baltijos <strong>jūrą</strong> sutekančio fosforo ir 60 proc. azoto patenka dėl žemės ūkio<br />
veiklos. Azotas ir fosforas <strong>į</strong>eina <strong>į</strong> mineralinių trąšų ir gyvulių mėšlo sudėt<strong>į</strong>. Jau 1950 m.<br />
Vakarų Europoje pradėjo didėti azoto ir fosforo kiekiai žemės ūkyje, o 1980-aisiais šių<br />
junginių sunaudojimas pasiekė milžiniškus mastus. Kai mėšlas ar mineralinės trąšos yra<br />
kaupiamos, transportuojamos ar naudojamos laukams tręšti, didelė dalis jų lieka aplinkoje.<br />
Azoto junginiai nitratų ir amonio junginių forma labai lengvai tirpsta vandenyje, todėl su<br />
požeminiais vandenimis yra nunešami <strong>į</strong> upes. Fosfatai nepatenka <strong>į</strong> gilesnius sluoksnius, todėl<br />
yra nuplaunami nuo laukų paviršiaus su lietaus vandeniu, ypač esant stiprioms liūtims ar<br />
tirpstant sniegui. Anksčiau ar vėliau šie junginiai pasiekia Baltijos <strong>jūrą</strong>. Į Baltijos <strong>jūrą</strong> patenka<br />
dideli pesticidų kiekiai, kurie naudojami kovai su piktžolėmis ir žemės ūkio kenkėjais. DDT<br />
(dustas) ir pesticidai patenka <strong>į</strong> Baltijos <strong>jūrą</strong> su žemės ūkio gamybos nuotekomis.<br />
Pamokos tema: Ką pasirinktum tu?<br />
Tikslas: aptarti, kaip naudojami pesticidai naikinant piktžoles, kovojant su<br />
Dalykai: gamtos mokslai<br />
Klasės: 8–10<br />
Vieta: klasė<br />
Metodas: drama-diskusija<br />
ligomis ir kenkėjais, kiek jie reikalingi ir kokių turi padarinių.<br />
Motyvacija: Įmanoma Lietuvoje sukurti ūk<strong>į</strong> be atliekų?<br />
Eiga:<br />
1. Pateikiame situaciją:<br />
Žemdirbiai reikalauja iš vyriausybės, kad ji padėtų naikinti kenkėjus, kurie kasmet<br />
pražudo daug derliaus. Ūkininkai nori, kad vyriausybė suteiktų kreditų (paskolų), už<br />
kuriuos būtų galima <strong>į</strong>sigyti pakankamai brangių, tačiau veiksmingų užsieninių pesticidų.<br />
Sužinoję šiuos žemdirbių ketinimus, Žalieji pakėlė triukšmą. Jie nepritaria žemdirbių<br />
norams, nes, jų tvirtinimu, pesticidai, patekę ant vaisių ir daržovių, juos apnuodija, o tai<br />
gali pakenkti žmonių sveikatai.<br />
13
2. Mokiniai sustoja dviejuose klasės kampuose: <strong>į</strong> vieną eina tie, kurie palaiko<br />
žemdirbius, <strong>į</strong> kitą – palaikantys Žaliuosius. Iš pradžių pasitarę grupėse, prireikus<br />
išsirinkę lyderius, visi bendrai diskutuoja.<br />
Užduoties plėtotė:<br />
Imdami pavyzd<strong>į</strong> iš praeities, turėtume pasimokyti, kaip pakeisti savo veikimo būdą, kad<br />
nenaikintume<br />
resursų, nuo kurių priklauso mūsų gyvenimas.<br />
Toliau galima pasiūlyti mokiniams atlikti užduot<strong>į</strong>.<br />
1. Paaiškinkite sąvokas:<br />
Agrotechnika – ______________________________________________________<br />
Pesticidai – _________________________________________________________<br />
2. Išnagrinėkite pesticidus.<br />
2.1. Susipažinkite su pesticidų tipais.<br />
Incekticidai<br />
Fungicidai<br />
Akaricidai<br />
2.2. Nurodykite pesticidų paskirt<strong>į</strong>:<br />
Pesticidai<br />
Rodenticidai – tai pesticidų rūšis, skirta graužikams naikinti.<br />
Baktericidai – tai ______________________________________________________<br />
Insekticidai – tai ______________________________________________________<br />
Fungicidai – tai _______________________________________________________<br />
Herbicidai – tai _______________________________________________________<br />
Akaricidai – tai _______________________________________________________<br />
14<br />
Baktericidai<br />
Herbicidai<br />
Rodenticidai
3. Išnagrinėkite trąšų rūšis.<br />
3.1. Užpildykite schemą.<br />
3.2. Apibūdinkite trąšų rūšis:<br />
Organinės trąšos – _____________________________________________________<br />
Mineralinės trąšos – ____________________________________________________<br />
4. Užpildykite organinių trąšų rūšių schemą.<br />
5. Išnagrinėkite mineralines trąšas.<br />
Trąšos<br />
Organinės trąšos<br />
5.1. Užpildykite svarbiausių mineralinių trąšų rūšių schemą.<br />
Mineralinės trąšos<br />
5.2. Nurodykite, kokią reikšmę augalų vegetacijai turi šios mineralinės trąšos:<br />
Azoto _____________________________________________________________<br />
15
Kalio _____________________________________________________________<br />
Fosforo ___________________________________________________________<br />
7.1. Iš 14 medžiagų – Na, Mg, K, Ca, Fe, Al, C, N, O, Si, P, S, Cl, H –esančių dirvoje, t.y.<br />
vadinamųjų dirvą sudarančiųjų elementų, parašykite mažiausiai 14 <strong>į</strong>vairių cheminių junginių<br />
formulių.<br />
7.2. Parašykite jonines formas tų elementų, kurie pateko <strong>į</strong> dirvą kartu su trąšomis, kai<br />
žinote, kad trąšose yra: KNO3, CaHPO4, NaNO3, Ca(H2PO4)2, NH4NO3.<br />
7.3. Susipažinkite su žemdirbystės ir gyvulininkystės tikslais, pateikite pavyzdžių. Lentelę<br />
papildykite.<br />
Eil.<br />
Nr.<br />
Žemdirbystės tikslai Pavyzdžiai Gyvulininkystės tikslai Pavyzdžiai<br />
1. Išauginti maistą žmonėms Agurkai Gauti maisto produktų Kiaušiniai<br />
2. Išauginti pašarus gyvuliams Paruošti žaliavas lengvajai<br />
3. Išauginti produkciją maisto<br />
pramonei<br />
4. Išauginti produkciją<br />
parfumerijos pramonei<br />
5. Išauginti produkciją<br />
6.<br />
farmacijos pramonei<br />
16<br />
pramonei<br />
Išauginti traukiamąją jėgą darbui<br />
atlikti<br />
Išauginti gyvulius sportui ir<br />
poilsio tikslais<br />
Gauti organines trąšas,<br />
naudojamas žemės ūkyje<br />
Po kurio laiko galima organizuoti diskusiją tuo pačiu klausimu antrą kartą, bet pirma reikia<br />
surinkti faktinę medžiagą. Tiesa, ją gali pasiūlyti ir mokytojas.<br />
Galima surengti panašią diskusiją ir kitais klausimais:<br />
Ar galima pateisinti herbicidų naudojimą?<br />
Reikėtų smerkti ar ne, kad mineralinės trąšos naudojamos mūsų laukuose?<br />
Ar <strong>į</strong>manoma Lietuvoje sukurti ūk<strong>į</strong> be atliekų?
AR ŽINOTE, KAD:<br />
Dėl per didelio azoto kiekio dirvoje mažėja derlingumas. Esant azoto pertekliui, augalai<br />
negali <strong>į</strong>sisavinti jiems reikalingų ir dirvoje esančių medžiagų.<br />
HELCOM duomenimis, <strong>į</strong> Baltijos <strong>jūrą</strong> 2001–2006 metais pateko 641 tūkst. tonų<br />
bendrojo azoto ir 30 200 tonų bendrojo fosforo (per metus). Palyginti su 1995–2000 metais, azoto ir<br />
fosforo prietaka <strong>į</strong> Baltijos <strong>jūrą</strong> sumažėjusi atitinkamai 13,7 ir 15,3 procento.<br />
Pasaulio gamtos fondas perspėja, kad dėl intensyvios žmogaus veiklos Baltijos jūros ekosistema yra<br />
viena iš pažeidžiamiausių pasaulyje.<br />
Skyriaus apibendrinimui galima pasiūlyti mokiniams atlikti užduot<strong>į</strong> mokinio veiklos lape<br />
Nr. 2 tema: Ką galima pakeisti saugant Baltijos <strong>jūrą</strong>?<br />
1.3. Veiksmai Baltijos jūros būklei gerinti<br />
Baltijos jūros tarša buvo susirūpinta XX a. pradžioje. Mokslininkai suprato, kad norint<br />
sumažinti Baltijos jūros taršą, neužtenka vienos ar kelių valstybių pastangų, todėl<br />
1974 m. buvo pasirašyta konvencija dėl Baltijos<br />
jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos – Helsinkio<br />
konvencija.<br />
1980 m. buvo <strong>į</strong>kurta Helsinkio komisija<br />
(HELCOM), kuri privalėjo kontroliuoti<br />
Konvencijos <strong>į</strong>gyvendinimą, ruošti rekomendacijas,<br />
bendradarbiauti su vietinėmis ir tarptautinėmis organizacijomis mokslinių ir<br />
technologinių tyrinėjimų srityje.<br />
1992 m. Atnaujinta Helsinkio konvencija.<br />
1992 m. Pasirašyta Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos<br />
apsaugos konvencija, kurios tikslas yra apsaugoti Baltijos<br />
jūrinę aplinką (jūros vanden<strong>į</strong>, dugną ir gelmes, gamtos<br />
išteklius) nuo visų taršos šaltinių (iš laivų, sausumos, oro).<br />
Helsinkio konvencija numato, kad konvencijos šalys taiko<br />
prevencin<strong>į</strong> principą, t. y. imasi apsaugos priemonių, nes<br />
medžiagos ar energija, tiesiogiai ar netiesiogiai patekusios <strong>į</strong><br />
jūros aplinką, gali sukelti pavojų žmonių sveikatai,<br />
17
pakenkti gyviesiems ištekliams bei jūros ekosistemoms, pridaryti žalos poilsiavietėms<br />
arba kliudyti kitokiai teisėtai veiklai jūroje.<br />
1992 m. Helsinkio komisija sudarė didžiausių Baltijos jūros taršos šaltinių sąrašą,<br />
vykdydama bendrą Baltijos jūros aplinkos apsaugos veiksmų programą.<br />
1992 m. <strong>į</strong> sudarytą „karštųjų taškų“ sąrašą buvo <strong>į</strong>rašyti 132 objektai.<br />
Pastaruoju metu j<strong>į</strong> sudaro 86 „karšti taškai“.<br />
1998 m. buvo patvirtinta „Darbotvarkė 21“, siekiant pradėti darnaus vystymosi veiklą<br />
Baltijos jūros regione.<br />
Helsinkio komisijos rengiamas strateginis Baltijos jūros<br />
apsaugos veiksmų planas padės siekti Helsinkio konvenciją<br />
pasirašiusių valstybių tikslo – bendromis pastangomis<br />
mažinti Baltijos taršą ir išsaugoti <strong>jūrą</strong>.<br />
2007 m. HELCOM Baltijos jūros veiksmų planas. Krokuvoje 2007 m. lapkričio 15 d.<br />
susirinkę Baltijos šalių aplinkos ministrai patvirtino veiksmų planą, <strong>į</strong>pareigojant<strong>į</strong> imtis<br />
priemonių jūros taršai iš esmės sumažinti ir gerai jos aplinkos būklei pasiekti iki 2021<br />
metų.<br />
2010 m. priimama Baltijos jūros regiono strategija.<br />
2. BALTIJOS JŪROS APIBŪDINIMAS<br />
2.1. Baltijos jūra: ką byloja skaičiai?<br />
Baltijos jūra, Atlanto vandenyno dalis, giliai <strong>į</strong>siterpusi <strong>į</strong> Europos<br />
šiaurinę dal<strong>į</strong>. Plotas 419 000 km². Giliausia vieta – Landsorto <strong>į</strong>duba,<br />
kurios gylis 459 m. Baltijos jūra skalauja Lietuvos, Latvijos,<br />
Estijos, Suomijos, Švedijos, Danijos, Vokietijos, Lenkijos, Rusijos<br />
krantus. Lietuvai priklauso tik 99 km Baltijos pajūrio. Iš jų 54 km<br />
tenka Kuršių nerijai. Lietuvos pakrantėje Baltijos jūros dugno gylis<br />
apie 50 m. Vidutinis jūros gylis yra apie 60 m. Baltijos jūra per<br />
siaurus Danijos sąsiaurius siejasi su Šiaurės jūra. Baltijos jūra<br />
nusidriekusi iš pietvakarių <strong>į</strong> šiaurės rytus. Tolimiausias šiaurinis jos taškas yra netoli<br />
poliaračio (65o 40' š.pl.) o pietinis - apie 53o 45' š.pl. Taigi pagal platumą ji užima 12<br />
laipsnių, o pagal ilgumą - nuo 9o 10' iki 30o 15' r.ilg. Atskiros Baltijos jūros dalys priklauso<br />
18
skirtingoms geologinėms ir klimatinėms zonoms. Baltijos jūrai priklauso ir didelės <strong>į</strong>lankos –<br />
Botnijos, Suomių, Rygos, taip pat keletas nedidelių – Kuršių, Vyslos (Aistmarės) ir kt.<br />
Baltijos jūros paviršinių vandenų plotas apytiksliai lygus Juodosios jūros plotui, bet pagal<br />
<strong>vandens</strong> kiek<strong>į</strong> ji priklauso mažoms jūroms. Baltijos jūros <strong>vandens</strong> tūris yra 22 000 km³,<br />
Juodosios – 537 000 km³. Jei Baltijos jūros pakrantės liniją ištiesintume, ji nusidriektų apie<br />
7000 kilometrų.<br />
Baltijos jūra turi keletą didelių salų: Zelandijos (7016 km²), Gotlando (3001 km²) ir kt. Ji<br />
skalauja devynių pramoninių šalių krantus.<br />
Dugno reljefas nėra vienalytis, jis veikia visą <strong>vandens</strong> cirkuliaciją. Į Baltijos <strong>jūrą</strong> <strong>į</strong>teka apie<br />
200 upių, kurios vidutiniškai per metus atneša 400–500 km³ gėlo <strong>vandens</strong>. Iš Šiaurės jūros <strong>į</strong><br />
Baltiją per metus vidutiniškai prasiskverbia nuo 200 iki 1200 km³ <strong>vandens</strong>, o iš Baltijos <strong>į</strong><br />
Šiaurės <strong>jūrą</strong> – apie 1200–1700 km³ <strong>vandens</strong>.<br />
Baltijos <strong>jūrą</strong> galima apibūdinti kaip santykinai mažą, uždarą akvatoriją, kur vykdoma aktyvi<br />
žmogaus veikla, todėl nuolat pažeidžiama jūros ekosistema.<br />
Į jūrų ir vandenynų vandenis druskos pateko ir patenka tiek iš žemės uolienų dėl jų erozijos ir<br />
dūlėjimo, tiek iš vandenynų dugno vidurio kalnagūbrių dėl nuolat juos padengiančios naujos<br />
plutos iš sustingusios magmos.<br />
Baltijos jūra negili, vyraujantis gylis – 40–100 m. Jei jūros vanduo staiga kur nors pradingtų,<br />
tai upės, upeliai, požeminiai šaltiniai ir lietus vėl pripildytų <strong>jūrą</strong> maždaug per 30–50 metų, nes<br />
<strong>į</strong> Baltiją kasmet <strong>į</strong>teka daugiau kaip 1100 km³ <strong>vandens</strong>. Upės, tekančios Lietuvos teritorija,<br />
kasmet <strong>į</strong> <strong>jūrą</strong> atneša apie 15,4 km³ paviršinio ir požeminio <strong>vandens</strong>.<br />
Kadangi Baltija gana sekli, o upės suneša <strong>į</strong> ją labai daug gėlo <strong>vandens</strong>, Baltijos jūros <strong>vandens</strong><br />
druskingumas vidutiniškai tris kartus mažesnis negu vandenyno. Jūros druskingumas mažas<br />
ne tik dėl to, kad <strong>į</strong> ją <strong>į</strong>teka labai daug gėlo <strong>vandens</strong>, bet ir todėl, kad Baltija su Šiaurės jūra ir<br />
per ją su Atlanto vandenynu jungiasi siaurais Beltų ir Zundo sąsiauriais, trukdančiais sūriam<br />
vandenyno vandeniui patekti <strong>į</strong> Baltijos <strong>jūrą</strong>. Apytiksliais vertinimais, per šiuos sąsiaurius <strong>į</strong><br />
Baltijos <strong>jūrą</strong> per metus vidutiniškai priteka tik daugiau kaip 430 km³ sūraus vandenyno<br />
<strong>vandens</strong>. Dėl to, kad vien tik siaurais Mažojo ir Didžiojo Beltų ir Zundo sąsiauriais sūrus<br />
vandenyno vanduo tegali patekti <strong>į</strong> Baltijos <strong>jūrą</strong>, <strong>vandens</strong> kaita joje yra labai lėta. Be to,<br />
Baltijos jūros dugną sudaro gilesnių baseinų ir tarp jų esančių slenksčių sistema. Šie<br />
slenksčiai papildomai apsunkina sūraus <strong>vandens</strong> kelią nuo sąsiaurių žiočių rytinės ir šiaurinės<br />
Baltijos jūros dalies link. Teoriškai apskaičiuota, kad vanduo Baltijoje visiškai pasikeičia tik<br />
per 30 metų.<br />
19
Lėta Baltijos jūros <strong>vandens</strong> kaita yra viena iš priežasčių, kodėl Baltija itin jautri taršai. Į <strong>jūrą</strong><br />
patekę nuodai čia išlieka ilgiau negu kitose jūrose: jie kaupiasi vandenyje ir gyvuosiuose<br />
organizmuose; <strong>į</strong> dugną sėda lėtai, nes <strong>vandens</strong> temperatūra gana žema.<br />
Dėl lėtos <strong>vandens</strong> kaitos <strong>vandens</strong> druskingumas <strong>į</strong>vairiuose jūros regionuose yra nevienodas.<br />
Pamokos tema: Baltijos jūros vanduo<br />
Klasė: 5–6<br />
Dalykas: integruota gamtos – chemijos pamoka<br />
Metodas: eksperimentas<br />
Motyvacija: vanduo vandeniui nelygu<br />
Tikslai:<br />
Ugdyti nepaliaujamo gamtos kitimo, <strong>vandens</strong> ir medžiagų, kaip vienalyčių mišinių, apytakos<br />
gamtoje supratimą.<br />
Uždaviniai:<br />
suprasti skirtumą tarp gėlo ir sūraus <strong>vandens</strong>;<br />
mokytis išskirstyti vienalyčius mišinius;<br />
gebėti paaiškinti, kad iš sūraus <strong>vandens</strong> garuoja tik vanduo.<br />
Priemonės:<br />
Indai su <strong>į</strong>vairaus sūrumo geriamuoju vandeniu, vienkartinio naudojimo stiklinaitės ar<br />
kokteilių šiaudeliai, stiklinės su grynu ir sūriu vandeniu, stikleliai, spiritinė lemputė ar žvakė,<br />
distiliacijos aparatas, vario(II) sulfato ar kalio permanganato tirpalas, dviejų spalvų raiščiai ar<br />
kepuraitės.<br />
Temos nagrinėjimas:<br />
Kasdieniniame savo gyvenime mes dažniausiai naudojame gėlą vandentiekio ar šulinio<br />
vanden<strong>į</strong>, mus supa gėlo <strong>vandens</strong> kūdros, ežerai ar upės. Turbūt kiekvienam, pirmą kartą<br />
patekus jūros <strong>vandens</strong> <strong>į</strong> burną, kyla natūralus klausimas, kodėl jūros vanduo sūrus?<br />
Nagrinėjant š<strong>į</strong> klausimą, susidaro patogi proga pakalbėti ir apie tai, jog jūros <strong>vandens</strong><br />
druskingumas daugelyje vietų yra nepastovus ir taip yra todėl, kad Vakarinėje Baltijos dalyje<br />
vanduo sūresnis tada, kai pučia šiaurės vakarų vėjai, kurie atvaro sūrų Šiaurės jūros vanden<strong>į</strong>.<br />
Ir priešingai, jūros sūrumas sumažėja, kai pučia pietryčių vėjai.<br />
20
Druskingumas priklauso ir nuo metų laiko. Didžiausias jis būna vasarą, kada vanduo labiau<br />
garuoja, o mažiausias – pavasar<strong>į</strong>, kada tirpsta ledai ir upėmis suplūsta daugiau gėlo <strong>vandens</strong>.<br />
Taigi Baltijos jūroje <strong>vandens</strong> druskingumas nuolat kinta ir joje gyvenantys organizmai turi<br />
prisitaikyti prie besikeičiančio druskingumo. Todėl jie gyvena nuolatinėje streso būsenoje ir<br />
yra jautresni aplinkos taršai už kitų jūrų gyvus organizmus.<br />
Pamoką galima būtų pradėti kiek ne<strong>į</strong>prastai, nuo „vaišių“. Ruošdamiesi pamokai, galite kartu<br />
su mokiniais paruošti gražiai serviruotą stalel<strong>į</strong>, ant kurio būtų trys ąsotėliai su skirtingu<br />
vandeniu, vienkartinės stiklinaitės, kad kiekvienas mokinys galėtų paragauti <strong>į</strong>vairaus skonio<br />
<strong>vandens</strong>.<br />
Patartume <strong>į</strong> vieną ąsotėl<strong>į</strong> <strong>į</strong>pilti distiliuoto (distiliuoto <strong>vandens</strong> galima gauti vaistinėje) arba<br />
bent virinto <strong>vandens</strong>, <strong>į</strong> kitą – silpno mineralinio, šaltinio ar bent vos pasūdyto <strong>vandens</strong>, o<br />
trečiame ąsotėlyje turėtų būti kiek sūrokas vanduo (tačiau nereikėtų per stipriai pasūdyti, kad<br />
nebūtų labai neskanu).<br />
Savarankiška mokinių veikla:<br />
Pasiūlome visiems paragauti <strong>vandens</strong> iš skirtingų ąsotėlių ir nuspręsti, kuris jiems skaniausias.<br />
Nuomones mokiniai užrašo lentoje. Apibendrindami jų nuomones, nesunkiai prieisime prie<br />
bendros išvados, kad vanduo, kuriame visai nėra druskų, nėra skanus. Mums skaniausias gėlas<br />
vanduo, t.y. toks, kuriame yra truputis ištirpusių druskų.<br />
Išsiaiškinę gėlo <strong>vandens</strong> sąvoką, paskatiname mokinius papasakoti apie <strong>jūrą</strong> ir jos sūrų<br />
vanden<strong>į</strong>. Kviečiame mokinius susimąstyti, kodėl iš sūrios jūros susidaro nesūrus lietus. Galbūt<br />
mokiniai pateiks savo spėjimus. Užrašykime juos lentoje ir priminkime, kad tai yra hipotezės.<br />
Savo spėjimus (hipotezes) užrašo ir mokiniai savo veiklos lapuose.<br />
Praktinė mokinių veikla:<br />
Kadangi mokinių hipotezės jau užrašytos lentoje ir veiklos lapuose, pasiūlome jiems patiems<br />
patikrinti hipotezes bandymu. Mokinius paskirstome <strong>į</strong> grupes. Kiekviena grupė gauna po dvi<br />
stiklines su sūriu ir nesūriu vandeniu (geriausia būtų kaip nesūrų naudoti distiliuotą vanden<strong>į</strong>.<br />
Jei tokio neturime, galime duoti lietaus arba bent virinto <strong>vandens</strong>). Vaikai patys <strong>į</strong>sitikina: jei<br />
vandenyje buvo druskų, j<strong>į</strong> išgarinus, druskų nuosėdos lieka ant stiklelio. Taip galima atskirti<br />
sūrų vanden<strong>į</strong> nuo nesūraus jo neragaujant. Mokinių žinias galima <strong>į</strong>tvirtinti ir kitomis<br />
užduotimis, pvz., 6.6. Baltijos jūros <strong>vandens</strong> kokybės problemos <strong>į</strong>vairių dalykų pamokose.<br />
Apibendrinimas:<br />
Mokiniams baigus savarankišką veiklą, paprašome padaryti išvadą.<br />
21
Refleksijai:<br />
Baltijos jūra yra jauniausia jūra pasaulyje, o jos ekosistema – viena iš unikaliausių jūrinių<br />
ekosistemų Žemėje. Unikalumą iš dalies lemia tai, kad Baltijos jūros vanduo yra tik apysūris,<br />
t.y. jis druskingesnis nei gėlas upių vanduo. Daugumos kitų jūrų vanduo yra žymiai<br />
druskingesnis nei Baltijos vanduo.<br />
2.2. Baltijos jūros ekosistema<br />
Vienas iš reikšmingiausių darnaus vystymosi uždavinių Baltijos jūros regione yra Baltijos<br />
jūros ekosistemos apsauga. Daugiausia rūpesčių šiuo metu kelia Baltijos ekosistemos kitimas<br />
dėl cheminių medžiagų, dažniausiai azoto ir fosforo junginių, pertekliaus, biologinės <strong>į</strong>vairovės<br />
nykimas ir neigiamas laivybos bei kitos veiklos poveikis. Baltijos jūra yra jauniausia jūra<br />
pasaulyje, jos ekosistema – viena iš unikaliausių jūrinių ekosistemų Žemėje. O apie<br />
gyvenančius Baltijoje organizmus dauguma iš mūsų žinių stokoja. Todėl svarbu, kad su šia<br />
tema mokiniai būtų supažindinami kuo plačiau. Ypač tai pasakytina apie mokinius,<br />
gyvenančius pajūrio gyvenvietėse.<br />
Baltijos jūros organizmai yra artimi ir gėlų vandenų, ir vandenyno organizmams. Mat ši jūra<br />
yra apysūrė, sūrumu gerokai nusileidžianti vandenynui.<br />
Pirmasis mitybos lygmuo Baltijos jūroje – tai dumbliai. Vienaląsčių ir kolonijinių dumblių<br />
(fitoplanktono) rūšinė sudėtis panaši <strong>į</strong> būdingą gėliesiems vandenims. Kas kita - daugialąsčiai<br />
dumbliai. Jūroje vyrauja retai aptinkami mūsų ežeruose ir upėse rudadumbliai (Phaeophyta) ir<br />
raudondumbliai (Rhodophyta). Šių dumblių pavadinimai byloja apie jų spalvą. Yra ir<br />
žaliadumblių (Chlorophyta), išaugančių iki keliolikos cm ilgio. Žaliadumbliai būdingi ir<br />
gėliesiems vandenims.<br />
Be žaliadumblių, Baltijos jūroje labiausiai paplitę rudadumbliai guveiniai (fucus sp.),<br />
raudondumbliai banguoliai, arba furceliarijos (Furcellaria sp.), ir raugmarės (Ceramium sp.).<br />
Dumblių sąžalynuose slepiasi bestuburiai ir žuvys. Kai kurie iš šių gyvūnų ir minta dumbliais.<br />
Jūrose, kaip ir gėluosiuose vandenyse, antrasis mitybos lygmuo – tai gyvūninis planktonas,<br />
arba zooplanktonas. Jo daugumą sudaro vėžiagyviai: diaptomas (Ceramium sp.), sferinukas<br />
(Chydorus sp.), šoniplaukos ir jūrų gilės (Balanus sp.). Strimelė ir bretlingis priklauso<br />
trečiajam mitybos lygmeniui, kaip, beje, ir dauguma jūros žuvų mailiaus.<br />
22
Menkė priskirtina ketvirtajam mitybos lygmeniui. Tai atlantinės menkės porūšis. Išauga iki 80<br />
cm ilgio. Gyvena priedugnyje, minta dugno bestuburiais, strimelėmis, bretlingiais, žuvų<br />
mailiumi.<br />
Ruonis – tai jau penktojo mitybos lygmens atstovas. Ruoniai minta visokiomis žuvimis, net ir<br />
menkėmis. Per metus vienas ruonis suėda iki 2 tonų žuvų. Išauga iki 1,4 – 1,8 m dydžio,<br />
sveria iki 150 kg. Gyvena daugiausiai šiaurinėje Baltijos jūros dalyje, bet retsykiais užklysta<br />
ir prie Lietuvos krantų.<br />
Kažkada Lietuvos gyventojai ne tik žvejojo žuvis, bet ir šaudė ruonius. Taigi jie tada užėmė<br />
šeštąj<strong>į</strong> mitybos lygmen<strong>į</strong>. Dabar mūsų žvejai daugiausia gaudo strimeles, menkes ir bretlingius.<br />
Pamokos tema: Baltijos jūros ekosistema<br />
Klasė: 6-7<br />
Dalykas: gamta, biologija<br />
Pirma temos pamoka<br />
Metodas: Žinau – noriu žinoti – išmokau - išvyka- tyrinėjimas.<br />
Motyvacija: duoti mokiniams užpildyti dviskiltę lentelę<br />
Tai aš jau žinau Noriu sužinoti<br />
Pradžioje galima paprašyti mokinius surašyti, ką jie žino apie Baltijos jūros ekosistemą, ir<br />
paraginti savo žiniomis pasidalinti su draugais. Vėliau reikėtų paklausti, ar jie žino<br />
pakankamai, ar vis dar norėtų sužinoti daugiau? Paprašyti užpildyti antrą lentelės skilt<strong>į</strong>, po to<br />
lentoje surašyti mokinių norus. Apibendrinant paaiškės, jog mokiniai dar daug norės sužinoti<br />
apie Baltijos jūros ekosistemą.<br />
Taigi pradedam pamoką „Baltijos jūros ekosistema“.<br />
Tikslai:<br />
Supažindinti mokinius su kai kuriais Baltijos jūros augalais ir gyvūnais, su paprasčiausiomis<br />
jūros mitybos grandinėmis ir parodyti, kaip organizmai bendradarbiauja, kad galėtų<br />
apsirūpinti maisto medžiagomis.<br />
Baigęs nagrinėti šią temą mokinys turėtų:<br />
23
žinoti, kad Baltijos jūroje gyvena dumbliai, vėžiukai (vėžiagyviai), strimelės,<br />
bretlingiai, menkės, ruoniai, kirmėlės, moliuskai;<br />
suvokti, kad jūroje, kaip ir kitose ekosistemose, maisto medžiagos keliauja ratu, todėl<br />
Priemonės:<br />
jų niekada nepritrūksta.<br />
Gyvi ir kolekciniai jūros augalų ir gyvūnų egzemplioriai, plakatai ir kita vaizdinė medžiaga,<br />
planktono sietelis, lupos, mikroskopai, objektiniai stikleliai, kelios vonelės (dubenėliai).<br />
Temos nagrinėjimas:<br />
Jei jūsų mokykla yra pajūryje, turite puikių galimybių <strong>į</strong>domiai ir turiningai aptarti su vaikais<br />
šia temą. Galima nueiti prie jūros ir <strong>į</strong> Jūrų muziejų (jei yra netoliese), pasikviesti <strong>į</strong> klasę<br />
patyrus<strong>į</strong> žveją – „jūrų vilką“ ar kitą išmanant<strong>į</strong> jūros pasaul<strong>į</strong> specialistą. Kiek mažesnėmis<br />
galimybėmis tenka pasitenkinti tiems, kurie gyvena toli nuo jūros, tačiau ir šiuo atveju<br />
pamokų sėkmė priklauso nuo mokytojo išradingumo.<br />
Išvyka:<br />
Eidami su vaikais prie jūros, neužmirštame pasiimti planktono sietelio, lupų, objektinių<br />
stiklelių ir vonelių. Įbridę <strong>į</strong> vanden<strong>į</strong> ir pagraibę sieteliu, praplauname sietelio vidų vonelėse.<br />
Taip gerokai sukoncentruojame smulkius <strong>vandens</strong> gyvūnus, kad mėginys būtų <strong>į</strong>domesnis<br />
stebėti pro lupas. Šoniplaukų galima rasti tarp išmestų <strong>į</strong> krantą dumblių: jų pasigauname<br />
tiesiog rankomis. Ant akmenų, medinių polių ir kito tvirto paviršiaus tikrai rasime prikibusių<br />
jūros gilių. Paieškokime taip pat išmestų <strong>į</strong> krantą augalų.<br />
Mokiniai savarankiškai tyrinėja rastus augalus, pagautus gyvūnus, klausia ir,mokytojo<br />
vadovaujami, aptaria, kokie tai organizmai, kuo jie minta, kas jais maitinasi ir pan.<br />
Savarankiška mokinių veikla:<br />
Savo laimik<strong>į</strong> atsinešame <strong>į</strong> klasę. Čia atliekame nuodugnesnius stebėjimus. Nagrinėjant šią<br />
temą labai praverstų mikroskopai – binokuliarai. Kadangi dumblių preparatus parengti per<br />
pamoką sunku, tai atlieka iš anksto mokytojas.<br />
Stebėdami pro mikroskopą vėžiukus, dumblius ir kitus organizmus, vaikai ne tik daug<br />
sužinos, bet ir patirs didel<strong>į</strong> malonumą. Rūšių pavadinimus žinoti nereikalaujame, šiame etape<br />
kur kas svarbiau aptikti plika akimi nematomą pasaul<strong>į</strong>, suvokti, kokia didelė organizmų<br />
<strong>į</strong>vairovė.<br />
24
Organizmus, matomus pro lupą, mikroskopą ar plika akimi, moksleiviai gali nupiešti savo<br />
veiklos lapuose.<br />
Organizmo pavadinimas Organizmo piešinys<br />
Antra temos „Baltijos jūros ekosistema“ pamoka<br />
Metodas: išvyka – edukacinė ekskursija.<br />
Prieš einant <strong>į</strong> Jūrų muziejų, moksleivius suskirstome <strong>į</strong> grupes po 4 – 5, kurių kiekviena gauna<br />
skirtingas užduotis. Geriausia jas būtų surašyti mokinio veiklos lape, paliekant vietos <strong>į</strong>rašams<br />
ar piešiniams. Galimas toks turinys:<br />
Dyd<strong>į</strong><br />
Spalvą<br />
Akių išsidėstymą<br />
Gali ją nupiešti<br />
1. Susirask Baltijos plekšnę ir nurodyk jos:<br />
25
2. Paieškok tarp eksponatų jūrų tarakono<br />
Kur jis gyvena: dugne, <strong>vandens</strong> storymėje?<br />
Kuo jis minta: vėžiukais, kirmėlėmis,<br />
negyvomis nuokritomis?<br />
Kas jis – vėžiukas, moliuskas ar vabzdys?<br />
Kaip jis atrodo? (Nupiešk)<br />
Po muziejų mokiniai vaikščioja laisvai, po vieną ar grupėmis.<br />
Gr<strong>į</strong>žus iš ekskursijos, pasidalijama <strong>į</strong>spūdžiais, kiekviena grupė aptaria savo užduotis ir<br />
atsakymus, o paskui pristato visai klasei vieną bendrą grupės atsakymų variantą. Gali paruošti<br />
piešinių parodą.<br />
Apibendrinimui ir refleksijai:<br />
Duoti mokiniams baigti užpildyti triskiltę lentelę.<br />
Tai aš jau žinojau Apie tai norėjau sužinoti Sužinojau - išmokau<br />
2.3. Kas aplink Baltiją gyvena?<br />
Jūros baseine gyvena apie 85 mln. žmonių, iš jų apie 15 mln.<br />
– 10 km atstumu nuo jūros. Ne visos prie Baltijos jūros<br />
esančios šalys šią <strong>jūrą</strong> vadina Baltija. Latviai ją vadina<br />
Didžiąja jūra, estai vartoja ir Baltijos, ir Vakarų jūros<br />
pavadinimus. Vokiečiai greta Baltiches vartoja ir Ostsee<br />
(Rytų jūra) pavadinimą. Rytų jūra Baltiją vadina švedai,<br />
danai ir suomiai.<br />
26
Baltijos jūros ilgis iš vakarų <strong>į</strong> rytus nuo Skageno rago (Danijos pajūryje) iki Tornea Botnijos<br />
<strong>į</strong>lankos šiauriniame krante siekia 1800 kilometrų. Jūros plotis šiaurės pietų kryptimi nuo<br />
Klaipėdos iki Karlsronos – apie 370 km. Nuo Klaipėdos iki Stokholmo – apie 460 km, iki<br />
Kopenhagos – 580 km, o iki Helsinkio – apie 650 km.<br />
Prie Baltijos jūros krantų yra devynių valstybių teritorijos. Visos šios valstybės priklauso<br />
Baltijos jūros baseinui. Tačiau reikia nepamiršti, kad daugiau nei pusė Baltarusijos teritorijos<br />
taip pat turėtų būti priskiriama šiam baseinui, nes didžiausių Lietuvos upių – Nemuno ir<br />
Neries – ištakos yra šioje šalyje. Pavadinimas „Baltijos šalys“ dažniausiai taikomas tik<br />
Lietuvai, Latvijai ir Estijai. Lietuvą, Latviją ir Estiją vienija geografinė padėtis, istorinė<br />
praeitis, panašus ekonominis ir etnokultūrinis palikimas, tačiau Latvijoje ir Estijoje jūros <strong>į</strong>taka<br />
ūkiui ir kultūrai juntama daug labiau negu Lietuvoje.<br />
Baltijos regionas buvo pirmasis daugiašalis regionas pasaulyje, kurio patvirtinti bendri<br />
darnaus vystymosi tikslai ir veiksmai, o „Baltijos jūros regiono darbotvarkė 21“– tai priemonė<br />
šiam bendradarbiavimui plėtoti. Darbotvarkė patvirtinta dalyvaujant Baltijos jūros valstybių<br />
tarybai bei Europos Sąjungai. „Baltija 21“ jungia Šiaurės šalis ir valstybes, išsidėsčiusias<br />
aplink Baltijos <strong>jūrą</strong>, o Rusijos Federacija atstovauja tik šiaurės ir vakarų daliai. Europos<br />
Komisija taip pat yra „Baltija 21“ dalyvė. Vadovaujantis „Baltijos 21“ principais tolesnę<br />
regiono plėtrą turi užtikrinti regioninis bendradarbiavimas, pagr<strong>į</strong>stas darnaus vystymosi,<br />
demokratijos, atvirumo ir skaidrumo principais. „Baltijos 21“ veikla apima pagrindinius<br />
socialinius, ekonominius ir aplinkosaugos klausimus.<br />
Pamokos tema: Baltijos jūros regionas<br />
Klasė: 7-8<br />
Dalykas: socialiniai mokslai, matematika<br />
Metodas: Abipusis mokymasis. Durstinys. Drama.<br />
Motyvacija:<br />
Mokytojas gali perskaityti kvietimą <strong>į</strong> kruizą aplink Baltijos <strong>jūrą</strong> su sąlyga, jog kiekvienas<br />
keleivis eilės tvarka išvardina valstybes, esančias prie Baltijos jūros, nurodydamas jų sostines.<br />
Tikslas:<br />
Supažindinti mokinius su Baltijos jūros geografine padėtimi, organizacijos „Baltija 21“<br />
veiklos tikslais ir konkrečia veikla.<br />
Išnagrinėję šią temą, mokiniai turėtų:<br />
27
žinoti, kokios valstybės yra prie Baltijos jūros ir kaip su jomis susijusi organizacijos<br />
„Baltija 21“ veikla;<br />
mokėti papasakoti, kodėl Baltijos regiono šalims svarbūs uostai.<br />
Priemonės:<br />
Interaktyvi lenta, kompiuteriai, kalkuliatoriai, popierius, klijai, dažai ar spalvoti flomasteriai<br />
bei pieštukai, knygos, nuotraukos, plakatai ar kita iliustracinė medžiaga.<br />
Temos nagrinėjimas:<br />
Pamokos pradžioje mokiniams galima parodyti interaktyvioje lentoje paruoštą medžiagą,<br />
supažindinančią su Baltijos regionu. Jei tai geografijos pamoka, tai mokytoja gali papasakoti<br />
apie valstybes, <strong>į</strong>sikūrusias prie Baltijos jūros. Tai pat ji turėtų supažindinti su organizacijos<br />
„Baltija 21“ veiklos tikslais ir siekiais.<br />
Mokiniai atlieka paruoštas užduotis interaktyvioje lentoje arba mokinio veiklos lapuose.<br />
Atlikus užduotis, suskirstykime mokinius <strong>į</strong> devynias grupes pagal Baltijos regiono šalių<br />
skaičių. Mokiniai grupuojami pagal šalių vėliavėles, kurias išsitraukia prieš prasidedant<br />
pamokai:<br />
Švedija, Suomija, Rusija,<br />
Estija, Latvija, Lietuva<br />
28<br />
Lenkija, Vokietija, Danija,<br />
Toliau vyksta savarankiška mokinių veikla, naudojant kompiuterius, žinynus.<br />
Kiekviena grupė atstovauja vienai šaliai. Pavedama grupėms atlikti tokias užduotis:<br />
paruošti trumpą pasakojimą apie tą šal<strong>į</strong>, kuriai grupė atstovauja. Pasakojimą gali<br />
papildyti ir eilėraštis, ir tos šalies rašytojo knygos ar pasakos ištrauka. Šiuo atveju<br />
svarbi vaikų fantazija.<br />
grupė taip pat paruošia „<strong>kelionė</strong>s lapą“, <strong>į</strong> kur<strong>į</strong> <strong>į</strong>rašo savo šalies pavadinimą, sostinę ir <strong>į</strong><br />
kokią kaimyninę šal<strong>į</strong> „keliauja“, taip pat keliautojų vardus;<br />
grupės kapitonas turėtų pasiruošti papasakoti, kaip iš savo šalies sostinės galima<br />
patekti <strong>į</strong> kaimyninės šalies sostinę, kokiomis transporto rūšimis galima keliauti.<br />
Susitariame, kaip „keliausime“ aplink Baltijos <strong>jūrą</strong> – pagal laikrodžio rodyklę ar prieš ją ir<br />
nuo kurios šalies pradėsime.
Atsiverčiame interaktyvioje lentoje pateiktą Baltijos jūros ir jos regiono<br />
šalių žemėlap<strong>į</strong>. Žaliai pažymėtas sausumos plotas priskiriamas Baltijos jūros<br />
regionui ©BALANS. „Pradedame“ kelionę.<br />
Pirmoji grupė pristato savo šal<strong>į</strong>, grupės kapitonas pasakoja, kaip jis<br />
„keliautų“ <strong>į</strong> kaimyninės šalies sostinę ir šios šalies kapitonui <strong>į</strong>teikia trumpą<br />
„savo“ šalies aprašymą kitai grupei, kuri atlieka tok<strong>į</strong> pat veiksmą ir vėl perduoda estafetę kitai<br />
grupei. Žaidimą tęsiame, kol pristatomos visos devynios Baltijos regiono šalys. Galime<br />
pasiūlyti mokiniams padaryti keletą „poilsio“ pertraukėlių ir skirti laiko pokalbiui apie uostus.<br />
Jei mokykla yra pajūryje, galima suruošti ekskursiją <strong>į</strong> uostą arba suorganizuoti susitikimą su<br />
jūrininku. Jei klasėje yra mokinių, kurių tėveliai dirba uoste ar laivuose, pasikvieskime juos <strong>į</strong><br />
klasę.<br />
Pakalbėję apie visas devynias regiono šalis, baigiame kelionę aplink Baltijos <strong>jūrą</strong>.<br />
Pamokos tema: Kelionė aplink Baltijos <strong>jūrą</strong><br />
Klasės: 8–10<br />
Dalykai: gamtos mokslai, socialiniai mokslai<br />
Metodas: mokytis, remiantis savo patirtimi<br />
Tikslas: susipažinti su Baltijos regiono šalimis<br />
Šioje pamokoje mokiniai aktyviai dirba su tradicinėmis knygomis, žemėlapiais ir naudojasi<br />
internetu.<br />
Pamokos eiga:<br />
Pradėsite nuo gimtojo miesto ir keliausite poromis. Kelionės metu jūs:<br />
Aplankysite visas Baltijos šalis;<br />
Nardysite su patyrusiu naru;<br />
Žvejosite upėje;<br />
Aplankysite dvi salas;<br />
Išplauksite <strong>į</strong> <strong>jūrą</strong> su žvejų laivu;<br />
Papasakosite smalsiam žurnalistui apie mokymą jūsų mokykloje;<br />
Tyrinėsite paplūdimio ar pievos augmeniją ir gyvūniją;<br />
Išspręsite problemą;<br />
Aplankysite devynias sostines;<br />
Valgysite šalies nacionalinius valgius;<br />
Mokėsite pasisveikinti ir pasakyti savo vardą devyniomis kalbomis.<br />
29
Jūs galite nuspręsti, ar keliausite <strong>į</strong> Baltijos jūros vakarus, ar <strong>į</strong> rytus. Nupieškite savo kelionę<br />
žemėlapyje ir papasakokite kitiems apie ją.<br />
Aprašykite savo kelionę Baltijos jūra taip, kad ir kitiems būtų smagu skaityti, kad <strong>į</strong>sidėmėtų,<br />
jog Baltijos jūra yra veikiama žmogaus visose jos pakrančių valstybėse, taigi<br />
bendradarbiavimas vaidina gyvybiškai svarbų vaidmen<strong>į</strong> saugant jūrinę aplinką ir sprendžiant<br />
taršos problemas.<br />
Refleksijai:<br />
„Baltija 21“ – tai svarbus valstybių bendradarbiavimo ekonominiais, socialiniais ir<br />
aplinkosaugos klausimais žingsnis. Organizacijos ataskaitų duomenys rodo nuolatin<strong>į</strong><br />
ekonomin<strong>į</strong> augimą, azoto kiekio Baltijos jūroje mažėjimą, didėjant<strong>į</strong> atsinaujinančios energijos<br />
panaudojimą. „Baltija 21“ ne tik skatina pažangą, darnų vystymąsi, bet ir rūpinasi, kad visi<br />
veiksmai būtų atidžiai suderinti su aplinkosaugos reikalavimais, todėl vienas svarbiausių<br />
„Baltijos regiono darbotvarkės 21“ uždavinių – išsaugoti Baltijos jūros ekosistemą, gausinti<br />
jos išteklius ir saugoti jos aplinką.<br />
AR ŽINOTE, KAD:<br />
Joldijos jūra, Anciliaus ežeras, Litorinos jūra, Limnėjos jūra, Mijos jūra, Varingų jūra,<br />
Venedu jūra, Svebo jūra, Bahr Varank – tai Baltijos jūros pavadinimai <strong>į</strong>vairiais laikais.<br />
Baltijos jūra ribojasi su Švedija, Suomija, Rusija, Estija, Latvija, Lietuva, Lenkija,<br />
Vokietija, Danija. Sakot, kad žinojot? Mhm. Užsimerkit ir išvardinkit visas valstybes. Nieko<br />
nepamiršot?<br />
Baltijos jūra yra vienas didžiausių Žemėje apysūrio <strong>vandens</strong> telkinių. O atrodo tokia maža.<br />
Jos plotas yra 419 000 km 2 . Dideli skaičiai, bet vis tiek prieš akis iškyla maža Baltija.<br />
Giliausia vieta – Landsorto <strong>į</strong>duba. Gylis ten yra 459 m. Panardom?<br />
Pagrindinės žuvys - tai strimėlės, plekšnės, menkės, unguriai. Nelabai jau egzotiškos, bet labai<br />
skanios.<br />
Svarbiausias faktas: <strong>vandens</strong> kaita Baltijos jūroje yra labai lėta, todėl ji labai lengvai pasiduoda taršai.<br />
Taigi neterškite patys ir neleiskite to daryti kitiems! Juk daugiau jūrų neturim.<br />
30
3. Apie draugiškesn<strong>į</strong> ūkininkavimą - Baltijos jūrai<br />
Baltijos jūros regionas, o kartu ir Lietuva, yra turtingas miškų, ežerų, išraižytas upėmis ir<br />
upeliais, pasižymi dirvožemių <strong>į</strong>vairove, garsėja giliomis žemdirbystės tradicijomis bei<br />
išvystyta ūkininkavimo praktika. Suvokiama, jog šiuolaikinis žemės ūkis dėl didelės<br />
priklausomybės nuo iškastinio kuro ir išorinės energijos sąnaudų bei dirvožemio, <strong>vandens</strong> ir<br />
kitų gamtinių išteklių pereikvojimo bei jų kokybės degradacijos ardo agroekosistemos<br />
pusiausvyrą, reikalingą ilgalaikei subalansuotai ūkininkavimo praktikai. Šiuo metu itin<br />
aktualus yra klausimas: kas lieka žemei ir ateinančioms kartoms po mūsų? Kiekvienas, kuris<br />
dirba žemę, žino: kiek iš žemės pasiėmei, tiek reikia jai ir atiduoti. Nei daugiau, nei mažiau.<br />
Jei duodi mažiau - žemė skursta, jei perdaug – upeliukais ir upėmis suteka <strong>į</strong> Baltijos <strong>jūrą</strong>, kuri<br />
jau šaukiasi pagalbos.<br />
3.1. Dirvožemis<br />
Dirvožemis (dirva) – tai viršutinis žemės sluoksnis, sudarytas iš susmulkėjusių uolienų<br />
(smėlio, molio, žvyro ir kt.), negyvų organinių medžiagų bei gyvųjų organizmų. Dirvožemio<br />
storis gali būti iki 2 m (Lietuvoje – iki 20–30 cm). J<strong>į</strong> galima pažinti iš tamsesnės, palyginti su<br />
neorganinėmis uolienomis, spalvos.<br />
Dirvos teršalai, skirtingai negu oro ar <strong>vandens</strong>, nusėda labai ilgam – šimtams metų ar net dar<br />
ilgesniam laikotarpiui (pavyzdžiui, kai kurie radionuklidai). Dirvožemis sugeria oro teršalus,<br />
krentančius kartu su lietumi ir patenkančius <strong>į</strong> gamtinius vandenis.<br />
Labai pavojingos dirvai gali būti dirbtinės (cheminės) trąšos. Jos <strong>į</strong>terpiamos <strong>į</strong> dirvą norint<br />
suteikti augalams reikalingų elementų: azoto (N), fosforo (P), kalio (K). Trąšos būna<br />
kenksmingos tada, kai naudojamos nesubalansuotos. Dirvą taip pat neigiamai veikia toksinės<br />
medžiagos, naudojamos augalų apsaugai nuo kenkėjų.<br />
Vienas iš dirvožemio valymo būdų yra toksiškų medžiagų išplovimas ir labai užterštos bei<br />
švarios dirvos sumaišymas.<br />
Dirvožemis, be abejonės, žemėje yra vienas pagrindinių, tačiau labiausiai apleistų<br />
gamtos išteklių. Jis svarbus žemėje egzistuojančiai gyvybei, nes maitina augmeniją, o<br />
ši savo ruožtu žmonėms ir augalams teikia maistą ir deguon<strong>į</strong>. Ekologiškai<br />
ūkininkaujantieji puoselėja dirvožemio kokybę, kruopščiai kontroliuodami, ką patys<br />
<strong>į</strong>deda ir ką pasiima iš dirvožemio, stebi, kokią <strong>į</strong>taką jų veikla turi dirvožemio<br />
derlingumui ir sudėčiai.<br />
31
Kalbant apie draugišką ūkininkavimą, svarbu pasiūlyti mokiniams nustatyti savo<br />
gyvenamosios vietovės dirvos savybes, atliekant praktikos darbą.<br />
3.2. Dirvos savybės<br />
Kultūriniai augalai geriausiai veši, kai dirvos pH yra apie 7. Intensyviai augdami, augalai iš<br />
dirvos pasiima daug Katijonų (K + , NH4 + , Ca² + , Na + ), o jai grąžina H + jonus. Taigi augimas<br />
pats savaime rūgština terpę, o organinių medžiagų skaidymas šarmina. Kai tarp šių dviejų<br />
procesų nusistovi pusiausvyra, terpė būna neutrali. Dirbamuose laukuose, kurie mažai<br />
tręšiami organinėmis trąšomis, vyrauja produkcija, taigi pH mažėja. Taip parūgštėjus dirvai,<br />
išnyksta sliekai ir dauguma bakterijų, tačiau <strong>į</strong>siveisia grybai. Jie skaido organines medžiagas<br />
labai lėtai, tai augalams yra nenaudinga. Dirvos organinės medžiagos vadinamos humusu,<br />
arba puvenomis. Humuso kiekis nulemia dirvos derlumą. Ypač derlingose dirvose<br />
(juodžemyje) humuso yra iki 10 proc., o ypač nederlingose – 1 proc. Giliau humuso yra<br />
mažiau, daugiausia jo yra viršutiniame sluoksnyje. Augalai nepaima humuso, o jis yra<br />
mineralinių maisto medžiagų šaltinis. Naudodami humusą kaip maistą, dirvos organizmai j<strong>į</strong><br />
mineralizuoja. Be to, humusas pagerina dirvos struktūrą, padidina jos atsparumą erozijai.<br />
Pagrindinis humuso kiekio sumažėjimo kaltininkas – pats žmogus, neracionali jo veikla.<br />
Pamokos tema: Dirvos savybės<br />
Tikslas: susipažinti su dirvos savybėmis, nustatyti rūgštingumą, drėgmės ir organinių<br />
medžiagų kiek<strong>į</strong>, derlumą.<br />
Dalykai: gamtos mokslai, geografija, matematika<br />
Klasės: 7–10<br />
Metodas: Praktikos darbas – tyrimas<br />
Motyvacija: Ar žinote, kokioje dirvoje geriausia auginti daržoves?<br />
Priemonės: dirvos mėginiai; vienas ar du kastuvėliai; metalinė lėkštelė; plastmasiniai<br />
maišeliai; krosnelė ar kita kaitinimo <strong>į</strong>ranga; svarstyklės; mėgintuvėliai; šaukšteliai; vanduo<br />
(geriau distiliuotas); lakmuso popierėliai.<br />
Vieta: laukas ir klasė (geriau būtų laboratorija, turinti traukos spintą).<br />
Trukmė: apie 2–3 val.<br />
Eiga:<br />
Rūgštingumo nustatymas<br />
32
1. Mokiniai pasiskirsto <strong>į</strong> grupes, kurių kiekviena paima po 2–3 g dirvožemio ir supila<br />
j<strong>į</strong> <strong>į</strong> mėgintuvėl<strong>į</strong>. Po to <strong>į</strong> j<strong>į</strong> <strong>į</strong>pilama 20 ml švaraus <strong>vandens</strong>.<br />
2. Mėgintuvėliai užkemšami ir plakami apie 20–30 min. Tuomet leidžiama nusistoti.<br />
3. Lakmuso popierėliu atsargiai matuojamas tirpalo vandenilinis rodiklis pH.<br />
Baigus aptariamos aptikto pH priežastys ir padariniai dirvos organizmams, derliui<br />
bei būdai, kaip reguliuoti dirvos rūgštingumą.<br />
4. Kurios žemės ūkio kultūroms reikia rūgščiausios dirvos, jeigu:<br />
kviečiai dygsta, kai pH = 7;<br />
rugiai dygsta, kai pH = 5;<br />
bulvės dygsta, kai pH = 6.<br />
Vandens ir humuso kiekio nustatymas<br />
Išėję <strong>į</strong> lauką, susiskirstykite <strong>į</strong> grupeles.<br />
1. Kiekviena grupė iškasa maždaug 60cm gylio duobę ir paima dirvos mėginius iš 5, 15, 30 ir<br />
60 cm gylio ( po 2–3 šaukštus žemės). Mėginius supilkite <strong>į</strong> atskirus maišelius, <strong>į</strong>dėkite <strong>į</strong> juos<br />
etiketes, žyminčiais vietą ir gyl<strong>į</strong>. Duobes užkaskite.<br />
2. Gr<strong>į</strong>žę <strong>į</strong> klasę, ištirkite grupėse savo mėgin<strong>į</strong>, naudodami pojūčius:<br />
Kokia dirvos mėginių spalva?<br />
Ar turi mėginiai kok<strong>į</strong> nors kvapą?<br />
Kaip dirvos mėginio spalva ir kvapas susiję su gyliu?<br />
3. Pagalvokite, kas lemia šių mėginių skirtumus. Atsakykite <strong>į</strong> šiuos klausimus:<br />
Kokiame gylyje randame daugiausia žvyro? Smėlio? Molio? Organinių medžiagų?<br />
Kokią svorio dal<strong>į</strong> mėginiuose galėtų sudaryti vanduo?<br />
Pagalvokite, kiek sveria sausos organinės medžiagos jūrų mėginiuose?<br />
Pasitarę atsakymus surašykite popieriaus lape.<br />
4. Pasiūlykite būdų, kaip galima būtų patikrinti spėjimus ir geriau nustatyti <strong>vandens</strong> bei<br />
organinių medžiagų kiek<strong>į</strong> mėginiuose. Siūlymus užrašykite. Šiai užduočiai pakaks 5 min.<br />
Po to išdalinami lapai su moksliškai pagr<strong>į</strong>sta metodika (žr.6.3. Mokinio veiklos lapą Nr. 3).<br />
Ar mokinių pasiūlyta metodika atitinka šią metodiką? Kokių pasitaikė klaidų?<br />
33
Grupės atlieka tyrimus, atsižvelgdama <strong>į</strong> gautą metodiką.<br />
5. Išnagrinėkite dirvos derlingumą.<br />
5.1.Užpildykite schemą.<br />
5.2. Paaiškinkite dirvos derlumo rūšis:<br />
Gamtinis, arba _____________, derlumas _______________________________<br />
Dirbtinis derlumas __________________________________________________<br />
5.3.Surašykite dirvos derlumą lemiančius veiksnius:<br />
Dirvos derlingumo veiksniai<br />
34<br />
1) ____________________<br />
2) ____________________<br />
3) _____________________<br />
6. Prašome mokinių palyginti gautus rezultatus su jų spėjimais. Ar daug neatitikimų? Kuri<br />
grupė padarė mažiausiai klaidų? Ar teisingai apskaičiavote kiekius?<br />
Ar jūsų tirta dirva derli?<br />
Kodėl ši dirva tokia neturtinga humuso (turtinga humuso)?<br />
Užduoties plėtotė:<br />
1. Mokiniai iškasa tik vieną duobę, ir kiekviena grupė nustato <strong>vandens</strong> ir humuso kiek<strong>į</strong><br />
skirtinguose gyliuose, po to nupiešia <strong>vandens</strong> ir humuso kiekio priklausomybės nuo gylio<br />
grafikus ir juos palygina.<br />
Dirvos<br />
derlumas<br />
2. Labai pravartu būtų panašiai ištirti dirvą, paimtą iš skirtingų vietų:<br />
Ariamos kalvos viršūnės ir papėdės,<br />
To paties plotelio pavasar<strong>į</strong> ir nuėmus derlių,<br />
Tręšiamo ir netręšiamo organinėmis trąšomis lauko,
Miško ir dirbamo lauko šalia, ir pan.<br />
Ariamos žemės mažėja, tuo tarpu planetoje daugėja žmonių, kuriuos reikia pamaitinti.<br />
Galima kai kuriems besidomintiems mokiniams pasiūlyti mokslinio darbo temas, kurių<br />
tikslas būtų išnagrinėti galimas priežastis, lėmusias dirvos pH ir nualinimą vietinėse<br />
agroekosistemose. Po to, darbui pasibaigus, pravartu būtų surengti mažą konferenciją.<br />
Ekologiniuose ūkiniuose naudojami būdai, kuriais siekiama palaikyti ir gerinti dirvožemio<br />
būklę:<br />
naudojant ilgalaikes ir <strong>į</strong>vairias augalų sėjomainas, siekiama sunaikinti piktžolių ir<br />
kenkėjų ciklus, leisti dirvožemiui atsinaujinti ir papildyti j<strong>į</strong> naudingomis maistinėmis<br />
medžiagomis. Pavyzdžiui, ankštinės kultūros, tokios kaip dobilai, ,,suriša“ azotą iš<br />
atmosferos;<br />
naudojant organines trąšas, siekiama gerinti dirvožemio struktūrą ir apsaugoti nuo<br />
erozijos;<br />
griežtu dirbtinių trąšų ir cheminių sintetinių pesticidų naudojimo ribojimu siekiama<br />
išvengti ilgalaikių dirvožemio cheminės sudėties pakitimų ir priklausomybės nuo<br />
pesticidų;<br />
siekiant išvengti dirvožemio erozijos ir maisto medžiagų išplovimo iš dirvožemio,<br />
nuėmus derlių, laukai užsėjami žaliajai trąšai skirtomis kultūromis;<br />
sodinant gyvatvores ir sėjant pievas, siekiama išvengti dirvožemio erozijos ir maisto<br />
medžiagų netekimo.<br />
3.3. Žemės ūkio plėtojimo būdai<br />
Šiuo metu Žemėje gyvena daugiau negu šeši milijardai žmonių. Jeigu kiekvienas žmogus<br />
pasaulyje propaguotų tok<strong>į</strong> gyvenimo būdą ir vartojimo model<strong>į</strong>, koks yra Baltijos jūros<br />
regione, mums reikėtų dar dviejų tokių pačių planetų. Žemės eksploatavimas tokiais sparčiais<br />
tempais tikrai nepranašauja geros ateities. Šiandien labai svarbu suprasti ir <strong>į</strong>vertinti<br />
pažangius žemės ūkio plėtojimo būdus.<br />
Ekstensyvus (primityvus) žemės ūkis – tai ūkis, kuris rėmėsi rankų darbu, organinėmis<br />
trąšomis ir nuo seno kultivuojamomis augalų veislėmis. Jo našumas buvo nedidelis, tačiau ir<br />
energetinių sąnaudų jam reikėjo nedaug.<br />
35
Intensyvi žemdirbystė reiškia pagaminti daugiau per trumpesn<strong>į</strong> laiką. Toks procesas yra labai<br />
mechanizuotas ir reikalauja daug chemikalų. Pasaulinės korporacijos dažnai užsiima tokia<br />
intensyvia žemdirbyste neišsivysčiusiose šalyse, kad gautų didesn<strong>į</strong> pelną. Labai dažnai<br />
neturtingų valstybių aplinkos ir socialiniai standartai ar nuostatai nėra tokie griežti kaip<br />
išsivysčiusių Vakarų šalių. Dėl tokios gamybos aplinka yra žalojama ir teršiama. Pernelyg<br />
didelis dirbtinių trąšų naudojimas nualina žemę – azotas, fosforas ir kitos medžiagos yra<br />
išplaunamos iš dirvos ir nuteka <strong>į</strong> ežerus bei jūras.<br />
I<br />
Nagrinėjant š<strong>į</strong> klausimą galima paprašyti mokinių, kad užpildytų anketą, ir pakviesti juos <strong>į</strong><br />
diskusiją apie ūkininkavimo pažangą.<br />
Pamokos tema: Ūkininkavimo pažanga: už ir prieš<br />
Tikslas: aptarti intensyvaus ir ekstensyvaus ūkininkavimo teigiamas ir<br />
neigiamas puses<br />
Dalykai: gamtos mokslai<br />
Klasės: 9–10<br />
Vieta: klasė<br />
Eiga:<br />
1. Mokiniams išdalinama anketa (žr. 6.4. Mokinio veiklos lapą Nr. 4). Kiekvienas per 15<br />
min. užpildo anketą savo nuožiūra, individualiai.<br />
2. Pabaigę pildyti anketą, mokiniai turi pasiskirstyti <strong>į</strong> dvi grupes: vienoje tie, kurie<br />
pritaria intensyviam žemės ūkiui, kitoje – kurie nepritaria.<br />
36
3. Pirmiausia mokiniai aptaria savo argumentus grupėse, po to grupės diskutuoja<br />
tarpusavy.<br />
Užduoties plėtotė:<br />
Paprašome mokinius atlikti užduot<strong>į</strong>.<br />
1. Išnagrinėkite žemės ūkio plėtojimo būdus.<br />
1.1. Užpildykite schemą.<br />
1.2. Paaiškinkite žemės ūkio plėtojimo būdus:<br />
Intensyvusis žemės ūkis ________________________________________________<br />
Ekstensyvusis žemės ūkis ______________________________________________<br />
1.3. Užpildykite lentelę.<br />
Žemės ūkio plėtojimo būdai<br />
Intensyviojo ir ekstensyviojo ūkininkavimo palyginimas<br />
Intensyviojo ūkininkavimo požymiai Ekstensyviojo ūkininkavimo požymiai<br />
2. Atlikite duomenų interpretavimo užduot<strong>į</strong>.<br />
2.1. Žemės ūkyje ypač dažnai ir dideliais kiekiais naudojamos azoto trąšos.<br />
Lentelėje pateikiami duomenys, atspindintys, kas kalčiausias dėl ežerų eutrofikacijos.<br />
Baltijos jūros eutrofikacijos priežastys<br />
Priežastis Sudaro (%)<br />
Žemės ūkis 59<br />
Gyventojai 25<br />
Medžio apdirbimo pramonė 8<br />
37
Priežastis Sudaro (%)<br />
Žuvininkystė 2<br />
Kitokia veikla 6<br />
2.2. Pagal lentelėje pateiktus duomenis nubraižykite diagramą.<br />
%<br />
2.3. Nurodykite dvi priežastis, kurios 84 proc. <strong>į</strong>takoja eutrofikaciją:<br />
________________________________________________________________________<br />
________________________________________________________________________<br />
2.4. Išvardykite vietinio <strong>vandens</strong> telkinio, o po to ir Baltijos jūros pokyčius, atsiradusius<br />
dėl eutrofikacijos:<br />
________________________________________________________________________<br />
________________________________________________________________________<br />
Užduoties plėtotė:<br />
Kitą pamoką galima atlikti su mokiniais ekologinę užduot<strong>į</strong>.<br />
1. Išauginti daugiau maistinių augalų galima keturiais būdais. Paaiškinkite, kaip tai atlikti:<br />
1) Padidinti dirbamos žemės plotus _____________________________________<br />
2) Gerinti dirvožem<strong>į</strong> _________________________________________________<br />
3) Naikinti piktžoles _________________________________________________<br />
38<br />
Priežastys
4) Mažinti kenkėjų ir ligų daromą žalą kultūriniams augalams ________________<br />
__________________________________________________________________<br />
2. Atlikite teksto analizės užduot<strong>į</strong>.<br />
2.1. Susipažinkite, kokių problemų kyla,kai ūkininkaujant naudojamos agrocheminės<br />
medžiagos.<br />
Augalų augimą ir vystymąsi reguliuoja cheminės medžiagos, kurios labai panašios <strong>į</strong> gyvūnų<br />
hormonus. Tos cheminės medžiagos vadinamos fitohormonais. Didžiausią grupę sudaro<br />
auksiniai, reguliuojantys kiekvieną augalo vystymosi etapą. Buvo manoma, kad atradus<br />
fitohormonus išsispręs maisto problema – naudodami juos galėsime išauginti gausų vaisių,<br />
daržovių ir javų derlių. Tačiau fitohormonų veikiami augalai išauga labai dideli, bet su<br />
silpnais stiebais, todėl greitai žūva. Kai kuriais atvejais fitohormonai yra nuodingi. Ši<br />
medžiaga apsaugo javus, bulves nuo gedimo, padidina daigumą. Jie naudojami herbicidų<br />
gamyboje. Be to, paspartina arba sulėtina vaisių nokimą, naudojami augalus dauginant<br />
gyvašakėmis.<br />
Tręšiant augalus mineralinėmis trąšomis, šios gali tapti dirvos, <strong>vandens</strong> ir išaugintų maisto<br />
produktų taršos šaltiniu. Nitratai, iš dirvožemio patekę <strong>į</strong> gilesnius žemės sluoksnius, užteršia<br />
šulinių vanden<strong>į</strong>. Vandens telkiniuose sparčiai dauginasi žaliadumbliai, sakoma, kad vanduo<br />
žydi. Dumblių liekanos nusėda ant dugno ir <strong>vandens</strong> telkinys ima dumblėti.<br />
Kai kurie insekticidai ilgai išlieka nesuskilę, todėl užteršia dirvožem<strong>į</strong>. Dėl tokių insekticidų,<br />
kaip chloro organiniai junginiai, pavyzdžiui, dustas (DDT), gali sutrikti mitybos grandinė.<br />
2.2. Kokias medžiagas vadiname fitohormonais?<br />
Fitohormonai – _____________________________________________________<br />
2.3. Fitohormonai naudojami:<br />
1)________________________________________________________________<br />
2)________________________________________________________________<br />
3)________________________________________________________________<br />
4)________________________________________________________________<br />
5)________________________________________________________________<br />
6)________________________________________________________________<br />
39
2.4. Kuo kenksmingos gamtai mineralinės trąšos? Nurodykite tris priežastis.<br />
1)________________________________________________________________<br />
2)________________________________________________________________<br />
3)________________________________________________________________<br />
Užduoties plėtotė:<br />
1. Ir vieną, ir kitą grupę galima paprašyti vėliau, pvz., kitą savaitę, padiskutuoti šia tema.<br />
Per tą laiką mokiniai parinktų papildomos faktinės medžiagos iš laikraščių, žurnalų,<br />
knygų.<br />
2. Kitas variantas. Mokiniai susiskirsto <strong>į</strong> keturias grupes, kurių viena renka informaciją<br />
apie teigiamus ir neigiamus žemės ūkio mašinų panaudojimo padarinius, kita – apie<br />
pesticidus, trečia – apie trąšas, ketvirta – apie senas ir naujas veisles. Pamokoje jie<br />
pristato surinktą medžiagą ir tarpusavyje diskutuoja.<br />
3. Štai klausimai, <strong>į</strong> kuriuos reikėtų atsakyti:<br />
Kokios žemės ūkio mašinos naudojamos vietiniuose ūkiuose?<br />
Kokia šių mašinų paskirtis?<br />
Kiek darbo rankų ir laiko sutaupo žemės ūkio mašinos?<br />
Kok<strong>į</strong> kurą naudoja šios mašinos? Kiek jis kainuoja?<br />
Ar mašinos atsiperka savininkams?<br />
Ar be mašinų ūkininkai naudoja ir arklius?<br />
Kokius pesticidus (trąšas) naudoja vietiniai žemdirbiai?<br />
Kiek pesticidų (trąšų) sunaudojama kasmet? Koks jų kiekis tenka vidutiniškai<br />
1 ha?<br />
Ką šie pesticidai žudo? Ar jie nekenkia kenkėjų priešams?<br />
Ar šie pesticidai (trąšos) gali pakenkti žmonėms, kurie su jais (jomis) dirba?<br />
Žemės ūkio produktų vartotojams?<br />
Kiek darbo rankų ir laiko sutaupo naudojami pesticidai (trąšos)?<br />
Kiek kainuoja vietinių žemdirbių naudojami pesticidai (trąšos)? Ar jie (jos)<br />
atsiperka žemdirbiams?<br />
40
Kokias kultūrinių augalų veisles augina vietiniai ūkininkai?<br />
Iš kokių šalių šios veislės atvežtos?<br />
Kuo šios naujos veislės skiriasi nuo senųjų?<br />
Ar galima išauginti naujas veisles be mineralinių trąšų ir pesticidų?<br />
Apibendrinimas: aplinkai draugiškesnis ūkininkavimas yra būtinas, norint sumažinti Baltijos<br />
jūros eutrofikaciją.<br />
Įgyvendinant Bero projektą atsirado galimybė susipažinti su uždaro gamybos ciklo ūkiais.<br />
3.4. Ekologinis uždaro gamybos ciklo ūkis<br />
Ekologinis uždaro gamybos ciklo ūkis (angl. Ecological Recycling Agriculture – ERA) yra<br />
ekologinis ūkininkavimas, pagr<strong>į</strong>stas subalansuotu ir tausojamu vietinių ir atsinaujinančių<br />
išteklių, esančių ūkyje arba arti ūkio, naudojimu (4 pav.).<br />
Tai reiškia, kad ūkyje:<br />
4 pav. Ekologinio uždaro gamybos ciklo ūkio shema<br />
plėtojama tarpusavyje subalansuota/suderinta augalininkystė ir gyvulininkystė;<br />
41
palaikomas ir didinamas dirvos derlingumas, naudojant tame ūkyje auginamų gyvulių<br />
sukauptą mėšlą ir sideralinius pūdymus;<br />
siekiama pasigaminti pakankamą kiek<strong>į</strong> nuosavų pašarų gyvuliams tame pačiame<br />
ūkyje;<br />
užtikrinamas geras augalų derlius, rūpinamasi augalų kokybe ir gyvulių gerove;<br />
siekiama natūralius žemės ūkio produktus pateikti vietinei rinkai ir vartotojams.<br />
Vienas iš geriausių būdų užtikrinti ilgą ir sveiką Baltijos jūros regiono gyvavimą yra<br />
ekologiškas ūkininkavimas. Dažnai ekologiniai ūkiai yra laikomi aplinkai draugiška<br />
ūkininkavimo alternatyva, nes juose sunaudojama 50 – 70 proc. mažiau energijos produkcijos<br />
vienetui pagaminti. Šiandien galima teigti, kad ekologiškas ūkininkavimas yra ne mada, bet<br />
laiko būtinybė. Pagrindinis ekologinio ūkininkavimo principas – sutarti su gamta, saugant<br />
aplinką, užtikrinant gyvulių gerovę, sukuriant naujas galimybes kaimo ir miesto žmonėms.<br />
Ekologinis uždaro gamybos ciklo ūkis – tai gerai apgalvota ūkininkavimo sistema, kurios<br />
veikla pagr<strong>į</strong>sta subalansuotumu, prevencija, sveikata, aplinkos saugojimu, atsakingumu. Čia<br />
laikomasi uždaro maisto medžiagų apykaitos ciklo: kiek paimama iš lauko, tiek ir netgi dar<br />
daugiau sugrąžinama <strong>į</strong> agrosistemą: paimama augalų derliumi, grąžinama žemės dirbimu,<br />
pasėlių priežiūra, tręšiant sukauptomis organinėmis trąšomis ( 5 pav.).<br />
5 pav. Ekologinės gamybos uždaro ciklo gamybos ūkis, teigiamai <strong>į</strong>takojantis aplinkos klimatą ir<br />
kokybę<br />
42
Vienas iš svarbiausių ekologinio uždaro ciklo ūkio veiklos principų – biologinės <strong>į</strong>vairovės<br />
palaikymas ir puoselėjimas. Tokiame ūkyje savo vietą turi augalai, <strong>į</strong>vairių rūšių bei veislių<br />
gyvūnai ir natūrali gamtinė aplinka. Subalansuotas, proporcingas ūkio plotui gyvulių skaičius<br />
suteikia galimybę ne tik pakankamai apsirūpinti savos gamybos pašarais, bet ir tinkamai<br />
panaudoti sukauptas organines trašas. Uždaro ciklo ekologiškos gamybos grandinės<br />
suderinimas leidžia mažinti energijos vartojimą, transporto sąnaudas. Kiekvienas ekologinis<br />
uždaro ciklo ūkis daro teigiamą <strong>į</strong>taką mažinant azoto ir fosforo išplovimą per vietinius<br />
<strong>vandens</strong> telkinius <strong>į</strong> Baltijos <strong>jūrą</strong>. Ekologiniame uždaro ciklo ūkyje maisto medžiagų apykaita<br />
dirvožemyje subalansuojama per dirvos natūralaus derlingumo palaikymą ir sėjomainą,<br />
taikant prevencines augalų priežiūros priemones, augalus optimaliai tręšiant organinėmis<br />
trąšomis iš ūkyje auginamų gyvulių mėšlo.<br />
Lietuvoje yra pakankamai ekologiško ūkininkavimo uždaro ciklo ūkyje patirties. Pavyzdžiui,<br />
D. Gaigalo augalininkystės – gyvulininkystės ekologinis ūkis Jonavos rajone, Šilų kaime,<br />
konkurso „Pažangiausias ekologinis ūkis 2008“ metais apžiūroje pelnė pavyzdinio šeimos<br />
ūkio apdovanojimą. Tai uždaro ciklo, apie 70 ha dydžio ūkis, kuriame auginami mėsiniai<br />
galvijai, taip pat kviečiai, žirniai, avižos, bulvės. D. Gaigalas - vienas iš nedaugelio Lietuvoje<br />
ekologiškai ūkininkaujančių ūkininkų, sėjomainoje taikantis juodąj<strong>į</strong> pūdymą.<br />
Raseinių rajono Šiluvos seniūnijos Zapolskių kaime <strong>į</strong>sikūręs Ramūno Mongirdo<br />
beveik 300 hektarų ekologinės gyvulininkystės ūkis konkurse „Pažangiausias ekologinis ūkis<br />
2008“ apdovanotas už verslo pajamų investavimą <strong>į</strong> ekologinę gamybą. Nuo 2004 metų<br />
pradėjęs ekologiškai ūkininkauti, Ramūnas Mongirdas ne tik sukūrė vieną pažangiausių<br />
ekologinės pienininkystės ūkių, bet ir suteikė darbą ir pastogę šešioms savo darbuotojų<br />
šeimoms.<br />
Ignalinos rajono Rubelninkų kaime 195 hektarų uždaro ciklo ekologinės gamybos<br />
Zigmanto Kajėno ūkyje <strong>į</strong>rengti modernūs tvartai, naudojama naujausia technika. Zarasų<br />
rajono Plysiškių kaime, Algirdo Lekavecko 35 hektarų dydžio uždaro ciklo ūkyje, laikomos<br />
28 karvės, naudojami pažangiausi fermos <strong>į</strong>renginiai, <strong>į</strong>rengtas modernus srutų rezervuaras<br />
Tomo Dabašausko ekologinis uždaro gamybos ciklo ūkis<br />
Tomas Dabašauskas, ilgus metus dirbęs inžinieriumi, jau per 30 metų ūkininkauja<br />
Trakų rajone, Onuškio seniūnijoje, Nupronių kaime. Ūkininkas pradėjo nuo 30 ha žemės<br />
ploto. Ūkis labai kompaktiškas, <strong>į</strong>kurtas senelių ir prosenelių žemėse. Pradžioje užsiėmęs tik<br />
augalininkyste, ūkininkas suprato, kad daugiau naudos bus plėtojant ir gyvulininkystę. Prekin<strong>į</strong><br />
43
pieno ūk<strong>į</strong> pradėjo kurti nuo 16 karvių. Nuo 1994 metų pradėjo ūkininkauti ekologiškai,<br />
suformuodamas uždaro gamybos ciklo ūk<strong>į</strong>.<br />
Šiuo metu jo ūkis užima 130 ha teritoriją, 75 ha iš jų – nuosava žemė. Ūkininko<br />
sodyboje laikomos 35 melžiamos karvės, Šarole veislės mėsiniai galvijai, <strong>į</strong>vairių rūšių<br />
paukščiai, kiaulės, tvenkinyje veisiamos žuvys. Visi gyvūnai šeriami iš ūkyje išaugintų<br />
kultūrų pagamintais pašarais. Ūkininkas kartu su žmona Maryte labai gražiai prižiūri sodybą,<br />
laukus ir gyvulius, rūpinasi sveika, švaria aplinka. Nors kieme yra gana didelis tvartas ir jame<br />
melžiamos karvės, sodyboje nėra jokių nemalonių kvapų. Šalia tvarto, po žeme, <strong>į</strong>rengtas<br />
sandarus srutų rezervuaras. Srutos <strong>į</strong> rezervuarą atiteka po žeme suklotais vamzdžiais. Kieme<br />
sausa, švaru, neteršiama aplinka. Tvartuose sukauptu mėšlu tręšiami laukai. Užauginamas<br />
geras avižų, grikių, rugių, miežių derlius. Dalis jo, kurio nereikia pašarams, parduodama.<br />
Tomo Dabašausko ūkyje dažnai lankosi pradedantys ekologiškai ūkininkauti<br />
ūkininkai, studentai ir mokiniai. Čia vyksta lauko dienos, seminarai, kurių metu ūkininkas<br />
mielai dalijasi ekologinio ūkininkavimo patirtimi. Ūkio darbuose talkina vaikai ir anūkai.<br />
Ūkininko Felikso Vaitelio uždaro gamybos ciklo ūkis<br />
Ekologiškai ūkininkaujantis Kėdainių rajono ūkininkas Feliksas Vaitelis, vienos pirmųjų<br />
veislinių galvijų bandų Lietuvoje savininkas, sako, kad ekologinė galvijininkystė yra gera<br />
išeitis, kai žemės nelabai našios.<br />
Ūkininkas F. Vaitelis, veislinės limuzinų bandos savininkas, mėsinius veislinius galvijus<br />
pardavinėja nuo 2000 m., puikiai jaučia rinkos pulsą ir sako, kad kai tik atsiranda valstybės<br />
parama, padidėja ir paklausa. Jis teigia pelno iš gyvulių gaunantis vien dėl to, kad nereikėjo<br />
papildomai investuoti, statyti naujų pastatų, nes galvijų tvartui buvo panaudotas technikos<br />
garažas, kuris kartu buvo naudojamas ir kaip grūdų džiovykla.<br />
F. Vaiteliui šiandien galima pavydėti ne tik sumanumo, sukaupto žinių bagažo tvarkantis su<br />
gyvuliais, bet ir dviejų kaimynystėje ūkininkaujančių sūnų. Paties Felikso bandoje šiuo metu<br />
70 karvių žindenių, sūnaus Donato – 50, sūnaus Manto – 20. Abu sūnūs taip pat ūkininkauja<br />
ekologiškai. Šeima gyvulius laiko atskirai, tačiau dalijasi darbus, paremia vienas kitą. Šiuo<br />
metu pats Feliksas valdo 225 ha, sūnus Donatas – 110 ha, o sūnus Mantas – 50 ha nuosavos<br />
žemės. O iš viso Vaiteliai dirba apie 750 ha žemės. Daugiau kaip pusę plotų užima<br />
ekologiškai auginamos grūdinės kultūros.<br />
Visi F. Vaitelio laikomi galvijai – veisliniai limuzinai. Tačiau neseniai už 5 tūkst. Lt<br />
ūkininkas <strong>į</strong>sigijo ir vieną 2,5 m. amžiaus angusų veislės bulių, kurio pagalba siekiama iššaukti<br />
44
vadinamą heterozės efektą – didesn<strong>į</strong> prieauglio raumeningumą. Ūkio šeimininkas mišrūnus<br />
augins tik mėsai, nors, pasak jo, eksporto rinkose grynaveislių mėsa vertinama brangiau.<br />
Šiuo metu Vaitelių šeima <strong>į</strong>gyvendina bendrą idėją – ketverius metus iš ūkio veislinių<br />
telyčių nepardavinėti, o daryti labai griežtą selekciją. Naujus bulius ūkininkas ateityje ketina<br />
arba <strong>į</strong>sivežti iš užsienio, arba pirkti iš kolegų ūkininkų Lietuvoje. Nes, jo teigimu, puikių<br />
aukštos klasės bulių jau yra ir Lietuvoje.<br />
angliavandenilius.<br />
AR ŽINAI, KAD<br />
Vienas iš geriausių būdų užtikrinti ilgą ir sveiką Baltijos jūros regiono gyvavimą yra<br />
ekologiškas ūkininkavimas.<br />
Degalais užterštą dirvą valo bakterijos, sugebančios skaidyti degaluose esančius<br />
Sliekas gali gyventi net tokioje dirvoje, kurios pH mažesnis už 4,5, bet kartu jis gali būti ir nerūgščios<br />
dirvos pH indikatorius.<br />
Oras gali išsivalyti per kelias dienas, vanduo – per kelerius metus.<br />
Dirvožemiui išsivalyti gali prireikti net tūkstantmečių.<br />
3.5. Ekologiškas ūkininkavimas<br />
Ekologiškas ūkininkavimas yra žemdirbystės sistema, kuri siekia pateikti jums, vartotojams,<br />
šviežią, skanų ir natūralų maistą, pagamintą nepažeidžiant natūralių gamtos raidos ciklų (<br />
6pav.).<br />
Padeda APLINKAI, nes ekologiškai ūkininkaujantys<br />
atsakingai ir tausojančiai naudoja natūralius gamtos<br />
išteklius - išlaiko ekologinę pusiausvyrą.<br />
Padeda ŽMOGUI, nes tenkina žmogaus poreik<strong>į</strong><br />
rinktis kokybiškus ir sveikus maisto produktus,<br />
pasižyminčius natūraliu skoniu, bei užtikrina jų<br />
atsekamumą ir tikrinimą.<br />
Ekologinis ūkininkavimas<br />
6 pav. Ekologiško žemės ūkio uždaro gamybos ciklo privalumai<br />
45<br />
Padeda rūpintis GYVULIAIS, nes ekologiškai<br />
ūkininkaujantys itin rimtai atsižvelgia <strong>į</strong> gyvulių<br />
poreikius, ir užtikrina reikiamas sąlygas jų gerovei ir<br />
sveikatingumui.<br />
Padeda BENDRUOMENEI, nes ekologinio<br />
ūkininkavimo veikla skatina socialinę ir ekonominę<br />
plėtrą, naujų darbo vietų kūrimąs<strong>į</strong>, vienija<br />
gamintojus ir vartotojus.
Tipiški ekologiško ūkininkavimo būdai yra šie:<br />
ilgalaikė sėjomaina - būtina sąlyga, siekiant efektyviai panaudoti turimus ūkio<br />
išteklius;<br />
labai griežtas ribojimas cheminių sintetinių pesticidų, sintetinių trąšų, gyvuliams skirtų<br />
antibiotikų; perdirbime – maisto papildų, perdirbimo priedų ir kitų pridėtinių<br />
medžiagų naudojimas;<br />
visiškas draudimas naudoti genetiškai modifikuotus organizmus;<br />
teikiamas pirmumas ūkyje esančių išteklių, tokių kaip gyvulių mėšlas, arba pašarų,<br />
išaugintų pačiame ūkyje, naudojimui;<br />
augalų ir gyvulių veislių, atsparių ligoms ir prisitaikiusių gyventi vietos sąlygomis,<br />
atranka;<br />
gyvulių auginimas laisvai aptvaruose, atvirame ore, šėrimas ekologišku pašaru;<br />
skirtingų gyvulių priežiūrai specializuotų gyvulininkystės technologijų naudojimas.<br />
Ekologiškai ūkininkaujantieji paprastai vanden<strong>į</strong> vertina ne tik kaip žemdirbystės ciklo<br />
reikiamą elementą, bet ir mano, kad tai gyvybiškai svarbus išteklis, kuris palaiko gyvybę<br />
žemėje, todėl reikia j<strong>į</strong> rūpestingai saugoti ir puoselėti. Savaime suprantama, jog ūkininkai<br />
taupiai naudoja vanden<strong>į</strong>, kadangi žino, jog tai gyvybiškai svarbu augalų ir gyvūnų<br />
egzistencijai. Nors <strong>vandens</strong> naudojimas ir nėra plačiai reguliuojamas ES ir kituose<br />
ekologinės gamybos reglamentuose, vis dėlto ekologinio ūkininkavimo metodai yra<br />
svarbūs, kad<br />
būtų išsaugoti <strong>vandens</strong> ištekliai;<br />
būtų palaikoma <strong>vandens</strong> išteklių kokybė.<br />
Ten, kur tai <strong>į</strong>manoma, ekologiškai ūkininkaujantieji stabdo <strong>vandens</strong> nutekėjimą, siekia<br />
išsaugoti natūralius <strong>vandens</strong> šaltinius, pavyzdžiui, upelius ir pelkes, tokiais būdais<br />
gerindami dirvožemio struktūrą ir <strong>vandens</strong> sulaikymą, naudodami augalų sėjomainą,<br />
atitinkamai parinkdami augalus ir naudodami organin<strong>į</strong> mėšlą; sodindami ir išsaugodami<br />
gyvatvores, pievas ir natūralią augmeniją, siekia sumažinti dirvožemio eroziją.<br />
Ekologiškai ūkininkaujantieji suprato, jog būdai, stabdantys <strong>vandens</strong> nutekėjimą ir<br />
gerinantys bendrą dirvožemio kokybę, taip pat padeda sumažinti pasėlių drėkinimo<br />
poreik<strong>į</strong> sausesniuose plotuose. Tuose plotuose, kur problemų kyla dėl druskingumo,<br />
46
svarbu išsaugoti medžius ir natūralią augmeniją, turinčius ilgas šaknis, - tai padeda<br />
palaikyti žemesn<strong>į</strong> <strong>vandens</strong> lyg<strong>į</strong> ir išvengti druskų iškėlimo <strong>į</strong> paviršių.<br />
Ekologinis ūkininkavimas padeda išlaikyti ar net pagerinti <strong>vandens</strong> kokybę, nes sumažėja<br />
žemės ūkyje naudojamų cheminių medžiagų, kurios neišvengiamai ilgainiui patenka <strong>į</strong><br />
ežerus, upes, upelius ir kitus <strong>vandens</strong> telkinius, kiekis.<br />
Ekologiniame žemės ūkyje ribojamos sintetinės trąšos ir cheminiai sintetiniai pesticidai,<br />
be to, ribojamas gyvuliams skirtų augimą skatinančių medžiagų ir antibiotikų naudojimas,<br />
taigi sumažėja pavojus, kad šios cheminės medžiagos pateks <strong>į</strong> ežerus, upes, upelius,<br />
Baltijos <strong>jūrą</strong>. Taip pat sumažėja eutrofikacijos pavojus.<br />
3.6. Ekologinė žemdirbystė<br />
Ekologinė žemdirbystė yra ūkininkavimo forma, žvelgianti <strong>į</strong> gamtą kaip <strong>į</strong> gyvą organizmą.<br />
Tolesnė šio organizmo sveikata ir vaisingumas nustatomas kitaip, negu <strong>į</strong>prastiniame<br />
žemės ūkyje. Tai <strong>į</strong>vairiapusė sistema, kuri papildo ir sąlygoja aplinkai palankias<br />
priemones, kurių dėka galima ekologinę sistemą reguliuoti. Kartu galima atsisakyti<br />
cheminių sintetinių priemonių panaudojimo. Kadangi esame visiškai priklausomi nuo<br />
ekologinės sistemos funkcionavimo, ją reikia kiek <strong>į</strong>manoma ilgiau išlaikyti, saugoti ir<br />
atstatyti. Tokia ūkininkavimo kryptis reikalauja didžia dalimi visuotinio sisteminio<br />
mąstymo: atliekant kiekvieną priemonę reikia turėti galvoje viso proceso eigą.<br />
Pamokos tema: Ekologinė žemdirbystė<br />
Klasė: 8–10<br />
Dalykas: biologija, ekologija, chemija<br />
Metodas: praktikos darbas<br />
1. Išvardykite tris ekologinės žemdirbystės prielaidas:<br />
1) ________________________________________________________________<br />
2) ________________________________________________________________<br />
3) ________________________________________________________________<br />
2. Išnagrinėkite ekologiško požiūrio apibrėžimą. Kas bendra tarp ekologinės žemdirbystės ir<br />
ekologiško požiūrio?<br />
Ekologiškas požiūris – tai požiūris, kai žmogaus veiklos ekologiniai kriterijai yra<br />
lygiaverčiai kitiems: ekonominiams, socialiniams, kultūriniams ir t.t.<br />
47
3. Paaiškinkite biologin<strong>į</strong> kovos su piktžolėmis ir kenkėjais būdą:<br />
Biologinis kovos būdas ______________________________________________<br />
4. Naudodamiesi papildoma literatūra ir anksčiau <strong>į</strong>gytomis biologijos žiniomis, pateikite<br />
biologinės kovos pavyzdžių.<br />
Biologinės kovos pavyzdžiai:<br />
Eil. Nr. Biologinė kova su piktžolėmis Eil. Nr.<br />
48<br />
Biologinė kova su vabzdžiais<br />
kenkėjais<br />
Apibendrinimas. Ekologinė žemdirbystė išlaiko ekologinę pusiausvyrą, nes ji pagr<strong>į</strong>sta<br />
natūralių procesų ir žinių panaudojimu. Ekologiškai užauginti produktai yra pagaminti<br />
natūraliai – be chemikalų, panaudojant saulės šviesą ir šilumą, derlingą dirvožem<strong>į</strong>, vanden<strong>į</strong> ir<br />
mikroorganizmus. Augalai turi būti užauginti išlaikant dirvožemio biologinę <strong>į</strong>vairovę.<br />
Tikri ūkiai Baltijos jūros regione rodo mums, kaip ekologinė žemdirbystė grindžiama uždaru<br />
energijos ir išteklių plėtojimo ciklu, naudojant organines trąšas ir sėjomainą, kompostavimą,<br />
simbiozin<strong>į</strong> azotą neutralizuojančius žolės - ankštinių kultūrų pūdymus, gali atkurti dirvos<br />
derlumą, grąžinti gyvybę jūrai, sumažinti klimatą keičiančią emisiją ir teikti pilnaver<strong>į</strong> maistą.<br />
Pamokos tema: Pats sau daržininkas<br />
Klasė: 5–7<br />
Dalykas: biologija, chemija, gamta<br />
Metodas: projektas<br />
Motyvacija: Nuo seno šeimos turi sodus prie namų, o miestiečiai kur nors toliau, už miesto.<br />
Toje žemėje žmonės augina vaisius ir daržoves. Dal<strong>į</strong> jų suvartoja iš karto, dal<strong>į</strong> pasilieka kitam<br />
metų laikui, kai niekas neauga darže. Tokie sodai - didelis šeimos turtas. Pamoka „Pats sau<br />
šeimininkas“ <strong>į</strong>tvirtina šeimos sodo ir juos prižiūrinčių šeimos narių svarbą, puoselėjant<br />
aplinkosaugos tradicijas ir nuostatas.
Eiga:<br />
I veikla<br />
Mokiniai gauna užduot<strong>į</strong> namie atsakyti <strong>į</strong> klausimus (žr. Mokinio veiklos lapą Nr. 5 tema<br />
„Mūsų šeimos sodas“).<br />
II veikla<br />
Diskusija. Diskutuojame apie mokinių atsakymus. Tai darome vienoje grupėje arba<br />
grupelėse, kurios pasidalina mintimis su visa klase. Toliau kalbame apie šeimos sodo<br />
tradicijų tąsos svarbą, sodo reikšmę šeimos gyvenimo kokybei maisto, ekonomiškumo ir<br />
aplinkosaugos požiūriu.<br />
III veikla<br />
Mokinių sodų/daržų piešinių ar nuotraukų paroda. Pvz.,<br />
IV veikla<br />
Pamokos svečias.<br />
Į pamoką gali būti pasikviečiamas kuris nors iš mokinių tėvų, kad papasakotų apie jų<br />
sode augančius vaisius ir daržoves, apie sodo puoselėjimo tradicijas ir nešamą naudą<br />
jų šeimai ir aplinkai. Jeigu ateina seneliai, jie pasakoja apie ūkininkavimo tradicijas<br />
senovėje, kai dar nebuvo didelių ūkių.<br />
Galima kartu parengti patarimus vaisių pirkėjams:<br />
o Importuoti vaisiai parduotuvėse. Tam, kad vaisiai išliktų švieži ir geros būklės,<br />
jų augimo metu naudojami pesticidai nuo 8 iki 14 kartų. Po derliaus nuėmimo<br />
vaisiai yra apipurškiami fungicidais. Vėliau vaisiai yra apdorojami<br />
antioksidantais, kad išlaikytų spalvą. Prieš parduodant jie yra apdorojami<br />
vašku, kad išliktų kaip galima ilgiau švieži. Vaisiai, apdoroti tokiu būdu, bus<br />
švieži 20–30 dienų.<br />
49
o Vietiniai vaisiai. Augimo metu pesticidai yra vartojam tik 3–5 kartus ar<br />
mažiau. Po derliaus nuėmimo vaisiai laikomi vėsioje patalpoje. Kadangi<br />
vaisiai nebuvo apdoroti pesticidais, vietinėse parduotuvėse jie išlieka švieži<br />
apie 5–7 dienas.<br />
o Ekologiškai užauginti vaisiai. Ekologiškoje žemdirbystėje pesticidai visai<br />
nenaudojami. Vietoj jų naudojami natūralūs priešininkai (vabzdžiai ar<br />
paukščiai). Geras apšvietimas ir oro cirkuliacija yra labai svarbūs veiksniai<br />
auginant vaisius tokiu būdu.<br />
Ši informacija padės mokiniams suprasti mažo ūkio privalumus, kai apsieinama be<br />
pesticidų ir dirbtinių trąšų, kai žemė dirbama pagal ekologinės žemdirbystės pavyzd<strong>į</strong>.<br />
Plėtojant užduot<strong>į</strong> galima organizuoti išvyką pas vietin<strong>į</strong> ekologinio ūkio savininką.<br />
Pamokos tema: Pas ūkininką<br />
Klasė: 5–7<br />
Dalykas: biologija, gamta, matematika<br />
Metodas: išvyka<br />
Motyvacija: Po projekto „Mūsų šeimos sodas“ planuojame išvyką pas ūkininką.<br />
Eiga:<br />
Darbo planavimas<br />
I veikla<br />
Susiskirstom <strong>į</strong> grupeles po 5–6 mokinius. Pasirenkam ūk<strong>į</strong> pagal ūkininkavimo būdą:<br />
ekologinis ūkis, gamtinės žemdirbystės principais prižiūrimas ūkis, pasodybinis ūkis.<br />
Aptariami apsilankymo ūkyje tikslai - ką norime sužinoti.<br />
Pasiskirstome darbus (parengiame klausimus):<br />
o Kokie kultūriniai augalai auginami ūkyje? Koks plotas jais apsėtas?<br />
o Kuo tręšiama? Ar naudojami chemikalai kenkėjams ir piktžolėms naikinti?<br />
Kuo laistomi augalai? Kuriuos maisto produktus ūkininko šeima pasigamina,<br />
kuriuos perka parduotuvėje?<br />
o Kas kalbėsis su ūkininku ir jo šeimos nariais?<br />
o Kas fotografuos?<br />
50
II veikla<br />
o Kas ruoš plakatą?<br />
Išvyka pas ūkininką. Vaikai bendrauja su ūkininku ir atlieka užduotis pagal<br />
pasiskirstytus vaidmenis.<br />
III veikla (namų darbas)<br />
Išvykos darbo rezultatų parengimas pristatymui.<br />
Ūkio planą, fotografijas galima pasiūlyti suklijuoti ant didelio popieriaus lapo, taip pat<br />
jame užrašyti darbo rezultatus.<br />
IV veikla<br />
Darbų pristatymas. Pakabinami plakatai klasėje ir supažindinami kiti mokiniai su<br />
tyrimo rezultatais. Galima pasiūlyti mokiniams namuose atlikti savo darželio, sodo ar<br />
net gėlių vazonėlio žemės rūgštingumo tyrimus žinomais iš chemijos kurso būdais.<br />
Pamąstykite, ar ko nors trūksta šiems augalams? Jeigu taip, pasiūlykite būdus, ką<br />
galima pakeisti.<br />
AR ŽINAI, KAD<br />
50% padaugėja sliekų;<br />
2002 m. atlikto tyrimo (Dirvožemio derlingumas ir biologinė <strong>į</strong>vairovė ekologinės<br />
gamybos ūkyje) rezultatai parodė, kad ekologiškai ūkininkaujant:<br />
dirvožemyje padvigubėja mėšlavabalių skaičius;<br />
60% - migruojančių vabalų;<br />
padvigubėja vorų.<br />
Ekologiškų augalų auginimui turi būti naudojami tokie žemės arimo ir <strong>į</strong>dirbimo būdai, kurie palaiko ar<br />
gerina dirvožemio organinę medžiagą, užtikrina stabilumą ir gerina biologinę <strong>į</strong>vairovę bei saugo<br />
dirvožem<strong>į</strong> nuo sutrypimo ir nuganymo.<br />
Nedideli atstumai tarp maisto gamintojų ir vartotojų bei maisto perdirbimo <strong>į</strong>monių pasitarnauja<br />
aplinkai, teikia ekonominę naudą, sudaro <strong>į</strong>sidarbinimo kaimo vietovėse galimybes.<br />
3.7. Ekologinė gyvulininkystė<br />
Gyvulininkystė yra viena iš ekologinio ūkininkavimo sričių, kur labai svarbūs ūkininkų<br />
<strong>į</strong>gūdžiai. Čia galioja daug būdų ir principų, kuriais siekiama suteikti gyvuliams patogų ir ramų<br />
gyvenimą, atsižvelgiant <strong>į</strong> jų natūralius poreikius. Ekologinė gyvulininkystė – tai veikla,<br />
51
susijusi su žeme, todėl gyvulių skaičius ūkyje turi būti griežtai derinamas su turimu žemės<br />
plotu. Tik tokiu būdu antriniai gyvulininkystės veiklos produktai tampa ne atliekomis ir tarša,<br />
o trąša augalams, būtent taip užsidaro ekologinės gamybos ciklas.<br />
Svarbus ekologinės gyvulininkystės principas - sukurti aplinką, kuri būtų artima atskirų<br />
gyvulių rūšių reikmėms. Šis principas gali būti <strong>į</strong>gyvendintas esant tam tikriems<br />
reikalavimams:<br />
galimybė nuolat ganytis atvirame ore;<br />
ganyklų pritaikymas gyvulių mitybos ir elgesio poreikiams;<br />
draudimas rišti ir izoliuoti gyvulius;<br />
tinkamo kraiko naudojimas;<br />
nedidelio gyvulių skaičiaus laikymas atvirame plote;<br />
nedidelė gyvulių transportavimo trukmė;<br />
Bendrasis ekologinis principas taip pat draudžia, kad gyvuliams skirtose patalpose<br />
grindys būtų iš grotelių.<br />
Ekologinis ūkininkavimas apriboja tam tikrų gyvulių kūno dalių šalinimą ar trumpinimą:<br />
uodegų - avims, kiaulėms ir t.t.;<br />
snapų - vištoms, kalakutams ir t.t.;<br />
ragų - galvijams, avims ir t.t.<br />
Gyvulių priežiūros būdai yra pritaikyti pagal kiekvienos rūšies reikmes. Pavyzdžiui,<br />
naminiams paukščiams tarp kiaušinių dėjimo periodų gali būti leidžiama ilgai ilsėtis. Jie taip<br />
pat gali būti laikomi mažomis grupėmis, kad galėtų susikurti hierarchiniai ryšiai, kurie<br />
būdingi natūraliomis sąlygomis gyvenantiems paukščiams.<br />
Naujasis ES Reglamentas dėl ekologinės gamybos keliuose straipsniuose nurodo kai kuriuos<br />
reikalavimus gyvulių augintojams, pavyzdžiui: personalui, prižiūrinčiam gyvulius, būtina<br />
turėti esminių žinių ir <strong>į</strong>gūdžių, reikalingų gyvūnų sveikatai ir gerovei užtikrinti.<br />
Ekologiniu ūkininkavimu pabrėžiama, kad gyvūnas turi patirti kuo mažiau skausmo ir kančių.<br />
Todėl laikas, skirtas gyvūnų transportavimui, yra griežtai kontroliuojamas, o pasirinkti<br />
skerdimo būdai turi būti kuo greitesni ir kuo mažiau skausmingi.<br />
Ekologiniuose ūkiuose gyvuliai yra laikomi kartu visą laiką: jie ganosi pievoje ir gyvena kaip<br />
galima natūralesn<strong>į</strong> gyvenimą. Išnagrinėjus šią temą, galima siūlyti atlikti projektin<strong>į</strong> darbą<br />
„Kaip Lietuvos ūkininkui tapti milijonieriumi?“.<br />
52
Pamokos tema: Medžiagų ir energijos srautai agroekosistemose<br />
Klasė: 10<br />
Dalykas: biologija, ekonomika<br />
Tikslas: Suprasti agroekosistemų veiklos ypatumus, sumodeliuoti nepanaudotos<br />
agroekosistemų produkcijos panaudojimo būdus.<br />
Metodai: Tariamo žemės ūkio verslo plano kūrimas ir pristatymas.<br />
Priemonės: Internetas, spauda, kompiuterinės programos „Word“, „Excel“, „Point-Brush“<br />
Projekto atlikimo metodika:<br />
Projektas siūlomas tik išnagrinėjus temą „Medžiagų ir energijos srautai agroekosistemose“,<br />
kai mokiniai jau susipažinę su šių ekosistemų išskirtinėmis savybėmis, lyginant su<br />
natūraliomis.<br />
Klasė suskirstoma <strong>į</strong> 4–5 grupes pagal mokinių skaičių klasėje. Grupių nariai tampa<br />
konkuruojančiomis verslo planų kūrimo komandomis, pasirenka pavadinimą, suformuluoja<br />
veiklos tikslą, prisiekia saugoti komandos darbo paslaptis.<br />
Kiekviena grupė privalo ištirti padėt<strong>į</strong> žemės ūkio rinkoje (Internetas), numatyti dar<br />
nenaudojamas ar mažai naudojamas pelno gavimo sritis žemės ūkyje.<br />
Atlikusi galimybių tyrimą, grupė kuria tariamą verslo planą, kuriame numatomi papildomi<br />
pajamų šaltiniai žemdirbiams.<br />
Verslo planas turi būti estetiškai patrauklus, kokybiškai naudingas, realus.<br />
Projekto pristatymas:<br />
Į projekto pristatymą kviečiami nepriklausomi vertintojai – mokyklos administracijos<br />
atstovai, tėvai –ūkininkai, kiti mokyklos bendruomenės nariai, kurie tampa verslo plano<br />
pirkėjais. Svarbu numatyti ir projekto vertinimo kriterijus.<br />
Vertinimas:<br />
Aukščiausiu balu <strong>į</strong>vertinamas tas verslo planas, kur<strong>į</strong> „nuperka“ pirkėjai, kiti darbai <strong>į</strong>vertinami<br />
bendru nepriklausomų vertintojų susitarimu. Estetiškai atliktus darbus galima pateikti ir<br />
mokyklos bendruomenės vertinimui.<br />
53
AR ŽINOTE, KAD<br />
Ekologiniame ūkyje patartina laikyti tiek gyvulių, kiek reikia sukaupti organinių<br />
trąšų, išsaugant natūralias ganiavos sąlygas. Juos reikėtų auginti, taikant<br />
ekologiškai švarias, energiją taupančias, pigias, saugiausias aplinkai technologijas<br />
be atliekų.<br />
Kiekvienas gyvulys turi būti laikomas, šeriamas ir prižiūrimas, atsižvelgiant <strong>į</strong> jo rūš<strong>į</strong>, amžių,<br />
fiziologiją ir elgseną.<br />
Ekologiniuose ūkiuose naudojami pašarai turi būti geros kokybės, tenkinti gyvulių ir paukščių<br />
organizmo poreikius. Priverstinis šėrimas yra draudžiamas.<br />
Mes, vartotojai, turime keisti gyvenimo būdą, atsakingai rinkti produktus, kuriuos dedame ant<br />
savo stalo.<br />
4. ŠVARIOS BALTIJOS DIETA<br />
Sąvoka “Švarios Baltijos dieta“ atsirado <strong>į</strong>gyvendinant projektą BERAS. Šios sąvokos<br />
esmė yra ta, kad maistas yra auginamas ir gaminamas natūralioje ekosistemoje. Tai reiškia,<br />
kad netinkamai vartojamas maistas taip pat yra viena iš priežasčių, lemiančių Baltijos jūros<br />
eutrofikacijos plitimą.<br />
Didžiąją maisto dal<strong>į</strong> gauname iš žemės ūkio. Planetoje gyvena 7 000 000 000 žmonių,<br />
kurie naudoja 14 000 000 000 000 m² ariamos žemės plotą maisto produktams užauginti.<br />
Kiekvienam žmogui tenka 2000 m² žemės. Šio ploto pakanka, kad jame užaugtų tiek<br />
kokybiškų ir maistingų produktų, kiek reikia mūsų stalui. Pvz., jūs galite lengvai apskaičiuoti,<br />
kokia ariamos žemės dalis tenka konkrečiai jums. Jei suvalgote vieną kilogramą bulvių,<br />
užaugintų savo ar draugo sode, ir žinote, kad viename kvadratiniame metre užauga 3<br />
kilogramai bulvių, vadinasi, viena trečioji šios žemės dalis yra skirta tiktai jums. Jei šiuos<br />
2000 m² žemės dirbtume pagal ekologinio uždaro gamybos ciklo ūkio principus (žr. 42 psl.),<br />
išspręstume daugybę aplinkos problemų ir padėtume sumažinti Baltijos jūros taršą.<br />
Jei individualus asmuo ar viešojo maitinimo <strong>į</strong>staiga atsakingai rinktųsi ir tinkamai vartotų<br />
maisto produktus, tai labai prisidėtų prie švarios ekosistemos išsaugojimo. Siekiant ugdyti<br />
sąmoningą vartotoją, buvo sukurti Švarios Baltijos dietos principai:<br />
• kokybiškas, skanus ir sveikas maistas;<br />
• organinis maistas (maisto produktai užauginti ekologiniuose ūkiuose);<br />
• vietinis maistas (maisto produktai užauginti toje pačioje šalyje, kurioje gyvena<br />
vartotojas, t.y. maistas keliauja nuo lauko iki stalo. Vietinis maistas yra pigesnis. Be<br />
54
to, transportas, kuris pristato produktus iš kitų šalių, teršia aplinką išmetamosiomis<br />
dujomis);<br />
• maistas pagal metų laikus (sezoniniai produktai yra sveikesni, šviežesni ir pigesni);<br />
• gerai subalansuotas maistas (80 proc. daržovių ir 20 proc. mėsos. Vienam<br />
kilogramui mėsos užauginti reikia keliskart daugiau gamtinių ir ekonominių resursų,<br />
nei vienam kilogramui daržovių. Be to, augalinės kilmės produktai yra sveikesni);<br />
• taupus maisto naudojimas (maisto reikia pagaminti tiek, kiek bus sunaudota.<br />
Didžiulės maisto atliekos taip pat teršia gamtą).<br />
Gamindami maistą, turėtume laikytis Švarios Baltijos dietos principų. Geriausia švarios<br />
Baltijos dieta - kokybiško maisto grandinė nuo lauko iki stalo ( 7 pav.)<br />
Jei gamintume maistą iš sezoninių daržovių, ribotume mėsos ir atliekų kiek<strong>į</strong>, galėtume<br />
maitintis, nekenkdami gamtai. Jei produktus pirktume tiesiogiai iš vietos ūkininkų, valgytume<br />
kokybiškesn<strong>į</strong> ir pigesn<strong>į</strong> maistą. Naudos turėtų ir vietos ūkininkai, parduodantys savo<br />
produkciją.<br />
Žaliavos Perdirbimas Prekyba Vartotojas<br />
7 pav. Visos maisto grandinės kontrolė – nuo lauko iki stalo<br />
4.1. Maistas<br />
Maistas yra mitybos produktų, susidedančių iš organinių ir neorganinių<br />
medžiagų, visuma. Jis būtinas kūno audiniams formuoti ir atsinaujinti,<br />
organizmo gyvybinei veiklai palaikyti, kūno energijai gaminti. Maistą<br />
sudaro augaliniai ir gyvuliniai bei sintetiniai produktai. Jo saugumas,<br />
kaip ir <strong>vandens</strong>, yra užtikrinamas tais pačiais taršos normatyvais.<br />
Maistas teikia energiją organizmo funkcionavimui. Negaudami maisto<br />
dauguma žmonių žūva po 4 savaičių dėl apsinuodiję savo audinių<br />
metabolizmo produktais. Maistas teikia būtinus vitaminus ir mikroelementus, kurių stokojant<br />
kyla ligos. Netinkama mityba gali turėti <strong>į</strong>takos reprodukcijai, lėtinių – degeneracinių ligų,<br />
alergijų vystymuisi, imuninės sistemos pakenkimams ir kt. Didžiausias pavojus sveikatai kyla<br />
dėl mikrobiologinės maisto taršos, toksinų, esančių augaluose ar gyvūnų mėsoje, žuvyse.<br />
55
Cheminė maisto tarša dėl žemės ūkyje naudojamų medžiagų ar aplinkos taršos sunkiaisiais<br />
metalais, tirpikliais taip pat turi <strong>į</strong>takos sveikatai.<br />
4.2. Mūsų maistas<br />
Tikriausiai žinote, kad sveikata priklauso ir nuo mūsų maisto. Tiek daug apie tai kalbama ir<br />
rašoma. Bet pagalvokime, kaip atrodo mūsų lėkštės turinys. Ar tai, kas joje yra, tikrai<br />
naudinga mums ir saugu Baltijos jūrai? Ar girdėjote ką nors apie sveiką ir saugią mitybą? Gal<br />
Hipokrato mint<strong>į</strong> – tegu tavo maistas būna tavo vaistai – lengvabūdiškai pakomentuosim „...<br />
bet tikriausiai toks maistas turi vaistų skon<strong>į</strong>“.<br />
Valgymas, kaip ir visa gyvenime, yra mados dalykas. Tie, kurie šią madą primeta, ne visada<br />
rūpinasi sveikata. Norėdami parduoti kuo daugiau produktų, gamintojai kuria <strong>į</strong>vairiausias<br />
reklamas, patraukliai <strong>į</strong>pakuoja gaminius. Jiems svarbiausia – pelnas, jų nelabai domina<br />
produktų <strong>į</strong>taka sveikatai arba likusios šiukšlės: dėžutės, folijos, pakeliai, kurie irdami su<br />
<strong>vandens</strong> lašu keliauja <strong>į</strong> Baltijos <strong>jūrą</strong>.<br />
Pamokos tema: Ekologija per pietus<br />
Pamokos tikslas: suteikti žinių apie vartotojo atsakingumą.<br />
Nuostatos:<br />
atsakomybė už savo sprendimą ir pasirinkimus;<br />
suprasti, kad žmonės turi skirtingų poreikių;<br />
gerbti alternatyvią gyvenseną.<br />
Žinios ir gebėjimai:<br />
gerbti sveikatą ir saugumą;<br />
žinoti, kaip <strong>į</strong>vertinti savo pasirinkimo galimybę;<br />
žinoti apie vartojamų maisto produktų saugumą žmogui ir Baltijos jūrai.<br />
Klasė: 7–9<br />
Dalykas: Gamta, biologija, geografija.<br />
Metodai: Taikomi aktyvieji darbo metodai.<br />
56
Pamoka skirstoma <strong>į</strong> 4 etapus:<br />
1 etape siekiama išsiaiškinti turimas žinias ir lūkesčius. Metodas: ,,Žinau – noriu<br />
žinoti – išmokau”.<br />
Mokiniai užsirašo sąsiuvinyje, ką žino apie maisto produktų rūšiavimą. Vyksta diskusija,<br />
siekiant išsiaiškinti pagrindinius faktus. Mokytojas užpildo pirmąją skilt<strong>į</strong>. Kilusias<br />
abejones pažymi antroje skiltyje. Mokiniai pagalvoja, kas juos dar domintų. Atsakymai<br />
papildomi antroje skiltyje. Mokytojas peržvelgia abiejų skilčių rezultatus ir pasiruošia<br />
dėstyti medžiagą pagal dalyvių iškeltus klausimus; norintiems plačiau panagrinėti tą temą<br />
pateikiama literatūra.<br />
2 etape siekiama plačiau supažindinti su <strong>į</strong>vairių maisto rūšių aktualumu, natūralaus ir<br />
perdirbto maisto skirtumais ir poveikiu sveikatai. Metodas: Abipusis mokymasis.<br />
Mokytojas suskirsto mokinius nedidelėmis grupelėmis po 4–5. Visi dalyviai turi skirtingų<br />
tekstų kopijas ir privalo atlikti penkias užduotis:<br />
Temos:<br />
o Apibendrina, kas buvo perskaityta;<br />
o Su informacija supažindina kitas grupeles;<br />
o Atsako <strong>į</strong> kitų grupelių narių klausimus.<br />
o „Ekologiškų produktų ypatybės”<br />
o „Koks maistas sveikiausias?”<br />
o „Sveikas ir ekologiškas maistas Lietuvos rinkoje?”<br />
o „Produktų perdirbimo procesas ir standartai”<br />
o „Prekybos maisto produktais kontrolė”<br />
o „Ar „natūralus“ reiškia „ekologiškas?“<br />
3 etape mokiniai supažindinami su etikečių naujiems produktams kūrimu; palyginimas<br />
ir analizavimas. Sertifikato ženkleliai. Metodas: darbas su informacija porose - ,,Kaip<br />
atpažinti atitinkamų maisto produktų rūšis? Ar pakuotė tinkama perdirbimui?“<br />
Mokytojas mokinius padalina <strong>į</strong> grupes. Mokiniai gauna produktų etikečių pavyzdžius.<br />
Grupelės turi nustatyti, kokias prekių rūšis žymi etiketės, jas išanalizuoti ir palyginti,<br />
rezultatus pristatyti kitoms grupėms. (Vartotojas turi žinoti, ką jis valgo; produkto ir<br />
pakuotės ženklinimas svarbus tuo, kad žmogui suteikiama teisė pasirinkti - pirkti ar ne<br />
57
tok<strong>į</strong> produktą). Mokiniai taip pat išnagrinėja maistinių medžiagų patekimo <strong>į</strong> Baltijos <strong>jūrą</strong><br />
schemą (žr. 8 pav.).<br />
8 pav. Maistinių medžiagų patekimas <strong>į</strong> Baltijos <strong>jūrą</strong> (HELCOM)<br />
4 etape aptariama, ką naujo sužinojo mokiniai, ir gr<strong>į</strong>žtama prie metodo ,,Žinau – noriu<br />
žinoti – išmokau“.<br />
Įtvirtinimui pildoma trečioji skiltis ,,Išmokau“.<br />
AR ŽINOTE, KAD žmonės jau nebetiki, kad gamta juos išmaitins, ir patys stengiasi<br />
jai padėti, statydami maisto gamybos <strong>į</strong>mones.<br />
Ar žinai, kok<strong>į</strong> maistą gamta sukūrė žmogui pirmiesiems jo gyvenimo metams?<br />
Tikriausiai atsakei: motinos pieną.<br />
4.3. Teisinga mityba<br />
Kasdien žmogaus organizmas turi gauti apie 40 <strong>į</strong>vairiausių maisto medžiagų: baltymų,<br />
riebalų, angliavandenių, mineralinių medžiagų, vitaminų. Nė vienas maisto produktas neturi<br />
58
eikiamo visų maisto medžiagų kiekio. Žmogus turi žinoti, kokius maisto produktus ir kokiais<br />
kiekiais reikia valgyti norint patenkinti organizmo poreikius.<br />
Sveikos mitybos piramidė yra kontūrai to, ką žmogus turi valgyti kiekvieną dieną. Tai nėra<br />
griežti nurodymai, o tiesiog rekomendacijos, kurios leis jums pasirinkti maisto produktus.<br />
Vadovaudamiesi Sveikos mitybos piramidės modeliu, kasdien valgysite <strong>į</strong>vairų maistą, gausite<br />
visas reikalingas maisto medžiagas, reikiamas kalorijų normas, dėl ko galėsite išlaikyti<br />
normalų kūno svor<strong>į</strong>.<br />
Sveikos mitybos piramidėje ( 9 pav.) visi maisto produktai suskirstyti <strong>į</strong> penkias pagrindines<br />
grupes: duona, kiti grūdiniai produktai, bulvės; daržovės; vaisiai; pienas ir jo produktai; mėsa,<br />
žuvis, kiaušiniai, ankštinės daržovės, riešutai. Kasdien būtina valgyti kuo <strong>į</strong>vairesn<strong>į</strong> maistą iš<br />
kiekvienos šių produktų grupių. Kai vartojamas <strong>į</strong>vairus maistas, labiau tikėtina, jog organizmo<br />
poreikiai bus patenkinti. Nei vienoje maisto produktų grupėje nėra visų organizmui reikalingų<br />
maisto medžiagų, todėl vienos grupės maistas nepakeis kitos grupės produktų. Visos sveikos<br />
mitybos piramidės maisto produktų grupės yra reikšmingos. Norint būti sveikam, reikia<br />
vartoti visų grupių maisto produktų.<br />
Duona, grūdai, makaronai, bulvės<br />
9 pav. Sveikos mitybos piramidė<br />
Piramidės pagrindą sudaro neriebūs ir nesaldūs duonos, grūdų, kruopų gaminiai. Šios grupės<br />
maisto produktai teikia organizmui energiją bei yra pagrindinis maistinių skaidulų šaltinis. Be<br />
to, grūdų baltymai turi visas esmines amino rūgštis, bet jų yra mažiau nei gyvūniniuose<br />
baltymuose. Š<strong>į</strong> trūkumą reikia kompensuoti gyvūniniais maisto produktais. Grūdinėse<br />
kultūrose yra mineralinių medžiagų, mikroelementų (Na, K, Ca, Mg, P, Fe) bei vitaminų (B<br />
grupės, PP). Šios grupės produktų kasdien reikia suvalgyti 6–11 porcijų. Vieną porciją<br />
sudaro: 1 riekutė duonos, 1/2 stiklinės makaronų, ryžių, dribsnių ar kitos košės.<br />
59
Daržovės<br />
Daržovės mitybai labai svarbios. Jose yra daug mineralinių medžiagų, mikroelementų,<br />
vandenyje tirpstančių vitaminų, ypač vitamino C ir karotinų, organinių rūgščių. Daržovės<br />
stimuliuoja virškinimą, skatindamos visų virškinimo liaukų sekrecinę funkciją. Jose gausu<br />
maistinių skaidulų. Daržovių reikia 3–5 porcijų per dieną. Vieną porciją sudaro: 3/4 stiklinės<br />
daržovių sulčių, 1/2 stiklinės šviežių, 1/2 stiklinės virtų, 1 stiklinė šviežių lapinių daržovių,<br />
viena vidutinio dydžio bulvė.<br />
Vaisiai<br />
Vaisiuose yra gausu maistinių skaidulų, C, P, B grupės vitaminų, provitamino A – karotino,<br />
mineralinių druskų (ypač kalio), <strong>į</strong>vairių mikroelementų. Vaisiai stiprina atsparumą<br />
infekcijoms ir stresui. Per dieną reikia suvalgyti 2–4 porcijas šios grupės vaisių. Viena<br />
produktų porcija – tai vienas vidutinio dydžio vaisius (obuolys ar apelsinas); 1/2 puoduko<br />
susmulkintų vaisių arba uogų; 3/4 puoduko grynų vaisių sulčių; 1/4 kg džiovintų vaisių.<br />
Pienas, jogurtas, sūris<br />
Pienas ir jo produktai – maistingas, <strong>į</strong>vairaus amžiaus žmonių lengvai <strong>į</strong>sisavinamas maistas. Iš<br />
šių produktų mūsų organizmas gauna vertingų baltymų, kalcio, fosforo, visų svarbiausių<br />
vitaminų – A, D, B grupės, PP, C bei kitų. Tai gyvulinės kilmės produktai, turintys gana<br />
nemažai riebalų, todėl jų nereikia valgyti dideliais kiekiais. Per dieną rekomenduojama<br />
suvartoti 2–3 porcijas šių maisto produktų. Vieną porciją sudaro: vienas puodelis pieno,<br />
jogurto ar 60 g fermentinio sūrio.<br />
Mėsa, paukštiena, žuvis, ankštinės daržovės, kiaušiniai, riešutai<br />
Šioje grupėje daugiausia gyvulinės kilmės produktų. Juose gausu žmogaus organizmui būtinų<br />
maisto medžiagų: baltymų, riebalų, nepakeičiamų amino rūgščių, nesočiųjų riebiųjų rūgščių,<br />
mineralinių medžiagų, vitaminų, mikroelementų, kitų biologiškai svarbių junginių. Didžiausią<br />
biologinę reikšmę turi mėsos baltymai, nes juose yra visų žmogui būtinų amino rūgščių.<br />
Kasdien iš šios grupės rekomenduojama suvalgyti 2–3 porcijas. Vieną porciją sudaro: 60–100<br />
g liesos mėsos; 60–100 g vištienos ar žuvies; vienas kiaušinis; 1/2 stiklinės virtų pupelių; 2<br />
šaukštai žemės riešutų.<br />
60
Riebalai, aliejai, saldumynai<br />
Piramidės viršūnėje yra riebalai, aliejai, saldumynai. Tai yra maistas, kur<strong>į</strong> reikia valgyti<br />
saikingai, nes jis beveik neturi organizmui naudingų medžiagų ir yra labai kaloringas. Tai<br />
aliejus, kremas, sviestas, margarinas, cukrus, saldūs gėrimai ir desertas, saldainiai. Šiems<br />
produktams nėra rekomenduojamų porcijų per dieną, nes juos reikia valgyti labai mažais<br />
kiekiais.<br />
Pamokos tema: Sveika mityba<br />
Klasė: 5–6<br />
Dalykas: gamta, technologijos, sveika gyvensena<br />
Mokymo uždaviniai<br />
Remdamiesi mitybos piramide (5 pav.), mokiniai gebės nurodyti 5 pagrindines maisto<br />
produktų grupes ir paaiškinti, kodėl reikia valgyti <strong>į</strong>vairų maistą.<br />
Remdamiesi pavyzdžiais, mokiniai gebės paaiškinti sveikos mitybos taisykles.<br />
Pamokos eiga<br />
1. Pamokos pradžioje reikėtų prisiminti apie nagrinėtas maisto medžiagas, jų gausumą<br />
skirtinguose produktuose ir reikšmę organizmui. Galima pasiūlyti atskiroms mokinių<br />
grupelėms susirasti ir peržiūrėti sąvokas: maisto medžiagos, organinės medžiagos, riebalai,<br />
baltymai, angliavandeniai, vitaminai. (Mokytojui reikia numatyti, kaip tai daryti: ar atskiros<br />
grupelės peržiūri po vieną sąvoką ir apie ją paaiškina klasei, ar peržiūri visas sąvokas ir<br />
trumpai visi apie jas padiskutuoja).<br />
2. Naujos temos nagrinėjimą galima pradėti nuo sveikos mitybos piramidės (5 pav.)<br />
demonstracinio objekto, stebėjimo ir aptarimo.<br />
3. Mokiniai viską geriau supras ir <strong>į</strong>simins, jeigu piramidę sumodeliuos patys. Tam<br />
panaudokite paruoštą modeliavimo priemonę. Naudojantis surinktu modeliu, reikėtų paprašyti<br />
mokinių, kad jie apibūdintų pagrindines maisto produktų grupes ir paaiškintų, kiek kartų per<br />
dieną reikėtų valgyti kiekvienos grupės produktų.<br />
4. Mokytojas <strong>į</strong>vertina, kaip pavyko <strong>į</strong>gyvendinti mokymosi uždavinius. Tam gali būti<br />
panaudojami <strong>į</strong>vairūs testai, pvz.: Sveika mityba. Ką parodo sveikos mitybos piramidė? Ar<br />
kitokios <strong>į</strong>vertinimo formos.<br />
61
Sąsajos su gyvenamąja aplinka<br />
Šioje pamokoje mokiniai skatinami susieti žinias apie sveiką mitybą su tuo, ką jie jau yra<br />
girdėję, pastebėję namuose, parduotuvėje, kavinėje.<br />
Refleksijai<br />
Galima pasiūlyti mokiniams apskaičiuoti savo kūno masę. Antsvor<strong>į</strong> ir nutukimą galima<br />
nustatyti apskaičiavus kūno masės indeksą (KMI).<br />
KMI = masė (kg) : ūgis² (m² ).<br />
Užduoties plėtotė: Kokie yra mano pasirinkimo kriterijai<br />
Šios užduoties metu lavinamas kritinis mąstymas ir sudaromos mokiniams galimybės išreikšti<br />
nuomonę, ją pagrindžiant vertybėmis ir faktais. Kiekvienas mokinys argumentuotai atsako <strong>į</strong><br />
klausimus apie produktus.<br />
Kodėl aš pirkčiau š<strong>į</strong> produktą (pvz.,bananą, varškę, duoną ?<br />
Kodėl nepirkčiau šio produkto (pvz., banano, varškės, duonos)?<br />
Mokiniai, atsakę <strong>į</strong> šiuos klausimus individualiai, aptaria juos mažose grupelėse. Mokytoja taip<br />
pat gali užduoti spontaniškų klausimų, pvz.: Kodėl priimate tok<strong>į</strong> sprendimą? Kokia kaina,<br />
kaip produktas buvo pagamintas, kiek laiko užtruko gaminimas ir kt.?<br />
Jūs taip pat galite pasinaudoti vertybių nustatymo pratimu (keturių kampų metodu).<br />
Netrukus genetiškai modifikuotas maistas (GMM) bus pateiktas ant mūsų stalo. Kai kurie<br />
žmonės galvoja, kad genetiškai modifikuotas maistas išspręs mūsų planetos maisto<br />
problemas, tačiau kiti laikosi nuomonės, kad genetiškai modifikuotas maistas yra grėsmė<br />
pasauliui.<br />
Mokiniai yra suskirstomi <strong>į</strong> grupes ir surenka medžiagą iš klasėje esančių informacijos šaltinių<br />
apie GMM. Surinkus reikiamą informaciją iš straipsnių, interneto, kiekviena grupė turi<br />
apibūdinti:<br />
Kodėl mes pirksime š<strong>į</strong> bananą, varškę, duoną …?<br />
Kodėl mes nepirksime šio banano, varškės, duonos …?<br />
Jei grupės narių nuomonės išsiskiria, jie turėtų tai pagr<strong>į</strong>sti.<br />
62
Užduoties plėtotė: Gyvenimo būdas ir sveikata<br />
Šis užduočių lapas skirtas diskusijai apie sveiką gyvenimo būdą. Savarankiškai arba grupėse<br />
pateikti pasiūlymų, kaip klasėje arba mokykloje surengti reklaminę kampaniją ir propaguoti<br />
sveiką gyvenimo būdą, kuris turi <strong>į</strong>takos Baltijos jūrai.<br />
Pasiūlymai: Sveikos mitybos taisyklės<br />
63
4.4. Biologinė maisto tarša – žmonių ir Baltijos jūros sveikatos griovėja<br />
Viena svarbiausių su maistu susijusių problemų yra maisto kokybė. Visose šalyse didėja<br />
susirūpinimas dėl netinkamo maisto ruošimo, laikymo, transportavimo sąlygų. Skirtingai negu<br />
infekcines ligas (dizenteriją, vidurių šiltinę, salmoneliozę ir kitas), kurias sukelia organizme<br />
pasidauginusios bakterijoms, maisto toksikoinfekcijas sukelia didelis užkratas, esantis maisto<br />
produkte.<br />
Maisto kilmės toksinai gali būti dvejopos kilmės:<br />
natūraliai susidarantys maistui gendant;<br />
išskirti mikroorganizmų, esančių maiste.<br />
Liga, kuri kyla suvalgius maistą, užkrėstą toksinais, yra vadinama maisto toksikoinfekcija.<br />
Šioms ligoms kilti pakanka, kad bakterijos daugintųsi ir išskirtų toksiną maisto produkte, bet<br />
ne žmogaus organizme. Jeigu susidaręs toksinas yra termostabilus, maisto ruošimas ir<br />
kaitinimas nesumažins rizikos sveikatai. Bakterinių maisto toksikoinfekcijų sukėlėjai yra<br />
<strong>į</strong>vairūs ir gana paplitę aplinkoje ir maisto produktuose. Tai žarnyno lazdelės patogeniniai<br />
tipai, enterokokai, sporiniai aerobai bei anaerobai ir kiti. Bakterijos sukels ligą, jeigu bus bent<br />
viena iš sąlygų:<br />
yra didelis užkratas produkte, kuris išlieka po maisto paruošimo; bakterijos patenka <strong>į</strong><br />
gamin<strong>į</strong> maisto ruošimo aplinkoje ir gaminyje pasidaugina;<br />
bakterijų ar jų išskirtų toksinų yra didelis kiekis vartojamame maiste. Bakterijų<br />
toksinų poveikis organizmui gali būti nuo trumpalaikės intoksikacijos,<br />
pasireiškiančios vidutinio stiprumo simptomais, iki stiprios intoksikacijos,<br />
sukeliančios gyvybei pavojingus sutrikimus ir ilgalaikes pasekmes. Toksinai yra<br />
kompleksiniai fermentai, kurie gali suardyti baltymus ir audinių struktūras. Be to,<br />
patekus dideliam kiekiui bakterijų su maistu, gali kilti infekcinė liga. Tais atvejais, kai<br />
maisto toksikoinfekcija kyla dėl bakterijų toksinų, yra lengviau nustatyti slenkstinę<br />
ribą, negu ligai kilus dėl infekcijos.<br />
Žaliosios užduotys<br />
Chemijos pamokų metu galima mokiniams pasiūlyti atlikti „Žaliąsias užduotis“:<br />
Pagal pateiktą informaciją nustatykite, kurie cheminiai junginiai yra konservantai ir<br />
kaip kiekvienas iš jų užkoduotas ant maisto produktų etikečių:<br />
64
o E422 – trihidroksilis alkoholis, netoksiškas;<br />
o E460 – turintis skaidulingos struktūros polisacharidas;<br />
o E220 + H2O → H2SO4.<br />
Penkiolikmečiams berniukams kasdien reikia 12,5 MJ energijos, o mergaitėms – 11,7<br />
MJ. Kiek procentų kasdien reikalingos energijos patenka <strong>į</strong> organizmą, suvalgius 1/4<br />
pakelio (1 pakelyje yra 250 g) sviesto, jeigu 100 g sviesto energetinė vertė sudaro 3,15<br />
MJ?<br />
Kurie iš riebalų – sviestas, aliejus, taukai ar lajus – yra gyvulinės kilmės sotieji (juose<br />
yra sočiųjų riebalinių rūgščių)?<br />
Penkiolikmečio mokinio kasdien suvartojamų riebalų norma yra 105 g. Taigi vienas<br />
mokinys per parą suvalgė: 200 g varškės (turinčios 22 g riebalų), 50 g sviesto (jame<br />
yra 42 g riebalų), porą griežinėlių kumpio (turinčio 16,5 g riebalų), kiaulienos maltin<strong>į</strong><br />
(turint<strong>į</strong> 36,5 g riebalų), vieną rūkytą skumbrę (turinčią 16 g riebalų). Ar šis mokinys<br />
viršijo kasdien suvartojamų riebalų normą? Jeigu taip, sudarykite jam naują<br />
valgiarašt<strong>į</strong>.<br />
Parašykite schemoje išvardytų BNRR formules, nepamiršdami atkreipti dėmesio <strong>į</strong><br />
kiekvienos rūgšties molekulėje esančių vandenilio atomų skaičių.<br />
H2 -H2 -H2<br />
Cl17H35COOH → oleino rūgštis → linolo rūgštis → linoleno<br />
rūgštis<br />
Oleino rūgštis – margarino gamybai reikalinga žaliava (CH3(CH2)7CH =<br />
CH(CH2)7COOH). Paaiškinkite, kuriam reakcijų tipui priklauso margarino rūgšties<br />
(Cl17H35COOH) susidarymo reakcija.<br />
Parašykite fotosintezės metu vykstančių cheminių reakcijų lygtis ir <strong>į</strong>rodykite, kad<br />
augalų fotosintezė teikia būtinas maisto sudedamąsias dalis ir žmonėms, ir visiems<br />
gyvūnams.<br />
Paaiškinkite, ką reiškia šis teiginys: sacharozė (kitaip – cukrus) duoda organizmui tik<br />
„tuščias“ kalorijas.<br />
Išvardykite jums žinomus faktus, rodančius, kad:<br />
o pramonės produkcijoje gali būti kenksmingų <strong>į</strong> maistą patenkančių medžiagų;<br />
65
o maisto pramonė perdirbdama gali pašalinti vertingas sudedamąsias natūralaus<br />
maisto dalis.<br />
Mokinius tikslinga supažindinti su metalų, patenkančių <strong>į</strong> organizmą su maistu, vandeniu ar<br />
<strong>į</strong>kvepiamu oru, poveikiu.<br />
Zn<br />
Cu<br />
Co ir Ni<br />
Pb<br />
Hg<br />
Cd ir Ti<br />
Metalo pavadinimas Poveikis organizmui<br />
Bi, Sb, As, Mn, Au, Fe<br />
Cr, Ni, Co, As, Pb, Hg, Cd<br />
Uždaviniai<br />
Kenkia kepenims ir širdies raumeniui<br />
Kenkia kepenims ir inkstams<br />
Kenkia kepenims<br />
Kenkia širdies raumeniui, smegenų žievei<br />
Kenkia inkstams, širdžiai, smegenų žievei<br />
Kenkia širdies raumeniui<br />
Kenkia kraujagyslėms ir limfagyslėms<br />
Yra koncerogenai ir gali sukelti vėž<strong>į</strong><br />
1. Ši schema rodo, kas atsitinka, kai dirvos yra gausiai tręšiamos mineralinėmis trąšomis.<br />
Skaičius1, 2, 3, 4 pakeiskite žodžiais: žmogus, vanduo, augalai, gyvūnai.<br />
2. Kodėl labai geras nitratų tirpumas vandenyje naudingas augalams, bet kenkia žmogui?<br />
3. Ar kenksmingas nitratų perteklius geriamajame vandenyje gali priklausyti nuo:<br />
1) drėkinamos žemės atstumo nuo upės;<br />
2) drėkinamos dirbamos žemės stačiame šlaite;<br />
66
3) sodybos, šulinio ir drėkinamos dirvos padėties ir vienu, ir kitu atveju.<br />
Išrinkite geriausią vietą naujai sodybai ir naujam šuliniui?<br />
4. 1 kg špinatų gali sugerti iki 900 mg nitratų, patenkančių su trąšomis, tuo tarpu toksiška<br />
dozė suaugusiesiems per dieną sudaro 600 mg.<br />
Apskaičiuokite procentais, kiek nitratų patenka <strong>į</strong> organizmą, suvalgius 200 g tokių<br />
špinatų.<br />
5. Nuo cianozės miršta kūdikiai ir jauni žinduoliai. Šia liga susergama dėl <strong>vandens</strong>,<br />
turinčio daugiau nei 100 mg/l nitratų.<br />
Apskaičiuokite, kiek nitratų yra 25 g tokio <strong>vandens</strong>, kur<strong>į</strong> gerdami kūdikiai suserga<br />
cianoze.<br />
Kuri nitratų savybė padeda pašalinti juos iš salotų?<br />
6. Kalio salietra KNO3, dedama <strong>į</strong> mėsos gaminius, fasuojamus <strong>į</strong> cinko dėžutes, pagreitina<br />
šių dėžučių koroziją.<br />
Kokiomis cheminėmis medžiagomis galima apsinuodyti valgant tokius mėsos<br />
gaminius?<br />
Paaiškinkite, kodėl negalim dėti kalio salietros konservuojant rūkytus mėsos gaminius.<br />
7. Pasakykite cheminius šių druskų pavadinimus (<strong>į</strong>sidėmėję populiarius pavadinimus,<br />
nurodytus kairėje, pasidomėkite, kuriems tikslams šios druskos yra naudojamos):<br />
a. valgomoji druska NaCl;<br />
b. karčioji druska MgSO4 · 7H2O;<br />
c. Glauberio druska NaSO4 · 10H2O;<br />
d. Indijos salietra KNO3;<br />
e. Čilės salietra NaNO3;<br />
f. Norvegijos salietra Ca(NO3)2.<br />
8. Kokios druskos yra mineraliniame vandenyje, jeigu etiketėje parašyta:<br />
67
9. Kodėl tręšti dirvą dolomitu yra naudingiau, negu ją kalkinti?<br />
10. Kuri iš išvardytų druskų tinka gaminti preparatui, papildančiam šio elemento trūkumą<br />
organizme:<br />
a. MgSiO3;<br />
b. MgCl2;<br />
c. Mg(PO4)2?<br />
11. Kasyklų nutekamuosiuose vandenys yra labai daug druskų, tarp jų kalcio, magnio<br />
chloridų, sulfatų ir natrio sulfato. Parašykite šių druskų chemines formules.<br />
12. Šalia gyvenantys kaimynai žiemą elgėsi skirtingai. Vienas jų sniegą barstė <strong>į</strong>vairiomis<br />
druskomis: natrio chloridu, magnio chloridu, o kitas – tik žvyru ir smėliu. Kaip atrodė<br />
jų kiemai pavasar<strong>į</strong>? Paaiškinkite, kodėl liūdnai atrodė pirmojo kaimyno medžiai,<br />
krūmai ir visi kiti augalai šalia druskomis barstytų takų.<br />
13. Kodėl dedama:<br />
a. natrio chlorido NaCl <strong>į</strong> patiekalus;<br />
b. natrio karbonato Na2CO3 <strong>į</strong> vanden<strong>į</strong>;<br />
c. natrio nitrato NaNO3 <strong>į</strong> dirvą?<br />
d. Kaip šios druskos nukeliauja <strong>į</strong> Baltijos <strong>jūrą</strong>?<br />
14. Paaiškinkite, kodėl valgomoji druska naudojama:<br />
a. maistui konservuoti;<br />
b. keliams žiemą barstyti.<br />
Kokia žala dėl to yra daroma Baltijos jūrai?<br />
15. Suformuluokite savo požiūr<strong>į</strong> <strong>į</strong> valgomąją druską ir kitus maisto priedus, jų keliamas<br />
grėsmes Baltijos jūrai.<br />
68
16. Pasiūlykime mokiniams sudaryti sveikos mitybos sau ir jūrai taisykles ir pakabinti jas<br />
Refleksijai:<br />
virtuvėje, kad kasdien atsimintų ir jomis vadovautųsi.<br />
Pakomentuokite nuomonę, jog Baltijos jūros sauga prasideda virtuvėje.<br />
AR ŽINOTE, KAD:<br />
Tik švari Baltijos jūra gali būti sveikatos ir grožio šaltinis. Jūros vanduo – tai ir vaistai,<br />
ir kosmetika.<br />
Maudymasis jūroje turi gydomųjų savybių? Tai priklauso nuo vandenyje ištirpusios<br />
jūros druskos koncentracijos. Sveikiausia maudytis Mirties jūroje, kurioje druskos koncentracija yra<br />
keturiskart didesnė negu kitose jūrose.<br />
4.5. Žmonių maisto vartojimo <strong>į</strong>pročių <strong>į</strong>taka Baltijos jūrai<br />
Vartotojai ekologiškus maisto produktus vertina kaip apčiuopiamų ir neapčiuopiamų savybių<br />
rinkin<strong>į</strong>, patenkinant<strong>į</strong> jų poreikius. Vienos ekologiškų produktų savybės labai svarbios, kitos –<br />
mažiau. Tai padeda apsispręsti svarbios renkantis šiuos produktus. Įvairaus amžiaus vartotojų<br />
motyvacijos perkant ekologiškus produktus duomenys pateikti 10 paveiksle.<br />
%<br />
80<br />
70<br />
60<br />
50<br />
40<br />
30<br />
20<br />
10<br />
0<br />
51<br />
Respondentų amžiaus grupės<br />
Saugūs produktai Juos gaminant neteršiama aplinka<br />
Pasitikėjimas gera kokybe Geresnis skonis<br />
Nėra GMO<br />
10 pav. kokybiško maisto vartotojų motyvacija<br />
69
Visų amžiaus grupių respondentai nurodė svarbiausius ekologiškų maisto produktų pirkimo<br />
motyvus – produkto saugumą ir kokybę. Tačiau vartotojai, atsižvelgdami <strong>į</strong> tai, nesureikšmina<br />
fakto, kad juos gaminant neteršiama aplinka.<br />
Ekologiškų maisto produktų kokybė yra svarbus konkurencinis <strong>į</strong>rankis, padedantis išskirti<br />
produktą iš kitų. Naujas pirkėjų požiūris <strong>į</strong> maistą ir didėjantis žmonių susirūpinimas sveikata<br />
lemia kokybiškų ir saugių maisto produktų paklausos augimą.<br />
Dešimt (galite sukurti ir daugiau) paprastų būdų, kaip padėti išlikti Baltijos jūrai:<br />
1. Sužinokite kiek <strong>į</strong>manoma daugiau apie realią Baltijos jūros situaciją<br />
Ar žinote, kad egzistuoja <strong>į</strong>spėjimai dėl atsargesnio jūros gėrybių, kurios gali būti užterštos,<br />
vartojimo? Kad kai kuriems paplūdimiams gresia realus išnykimas? Skaitykite etiketes ir<br />
ženklus ir užduokite klausimus. Renkant informaciją apie tai, kokie paplūdimiai ir kur jau<br />
buvo uždaryti arba kurios jūros gėrybės yra užterštos, bus lengviau išsiaiškinti, ką daryti, kad<br />
tokia situacija nepasikartotų ir ateityje.<br />
2. Tapkite protingu pirkėju<br />
Tai, kokias jūros gėrybes ar žuvis mes renkamės savo stalui, aplinkai daro taip pat didžiulę<br />
<strong>į</strong>taką. Geriausias pasirinkimas - laukinės žuvys, kurių migracija vis dar vyksta natūraliai.<br />
Dirbtiniai tvenkiniai, kuriuose auginamos žuvys, ne tik žaloja aplinką, bet ir naudoja vanden<strong>į</strong><br />
bei kitus išteklius. Tereikia paklausti parduotuvėje ar restorane, iš kur pas juos atkeliauja<br />
žuvys ir kitos jūros gėrybės.<br />
3. Taupykite vanden<strong>į</strong><br />
Naudokite mažesnę srovę maudydamiesi ar plaudami rankas. Neleiskite, kad vanduo tekėtų,<br />
kol rankomis plaunate indus, valotės dantis, skutatės barzdą ar plaunate automobil<strong>į</strong>. Laistykite<br />
savo pievelę tik rytais ar vakarais, kad vanduo mažiau išgaruotų.<br />
4. Sumažinkite savo sukeliamą taršą<br />
Kuo mažiau herbicidų ir pesticidų jūs išpurkšite laukuose, tuo mažiau chemikalų pateks <strong>į</strong> <strong>jūrą</strong>,<br />
mažesniame chemikalų kiekyje jums teks plaukioti. Naudokite kompostą, šiaudus, žalio<br />
maisto likučius kaip trąšą savo sodui ir daržui. Naudokite skalbiklius ir indų plovimo<br />
priemones be fosfatų. Būtent po žmogaus veiklos lieka fosfatų junginių, kurie sukelia<br />
žydėjimą ežeruose ir upėse. Vietoj pavojingų chemikalų išbandykite sodą ar actą.<br />
5. Sumažinkite išmetamų atliekų kiek<strong>į</strong><br />
Rūšiuokite savo šiukšles. Plaudami automobil<strong>į</strong>, taupiai naudokite muilą. Jei būtinai norite<br />
naudoti chemikalus savo pievelei ar daržui, to nedarykite to vėjuotą dieną ar prieš lietų.<br />
70
Pasirūpinkite drenažu, purenkite dirvą - tada jūsų žemė netaps sunkiai dirbama, o augalams<br />
nereikės jokių papildomų chemikalų ir trąšų. Prie garažo <strong>į</strong>sirenkite pavojingų atliekų<br />
surinkimo sistemas, kad būtų galima surinkti visas galimas transporto atliekas. Nukreipkite<br />
savo namo lietvamzdžius tiesiai <strong>į</strong> laistymo sistemas. Surinkite naminių gyvūnėlių išmatas.<br />
Kiekvieną dieną <strong>į</strong> <strong>jūrą</strong> patenka maždaug apie 15 tonų gyvūnėlių išmatų.<br />
6. Perdirbkite savo atliekas arba jas teisingai išrūšiuokite<br />
Niekada nemeskite nesuyrančių atliekų, tokių kaip panaudotos sauskelnės ar plastikiniai<br />
maišeliai, <strong>į</strong> klozetą. Tokios atliekos ne tik teršia vanden<strong>į</strong>, bet gali pažeisti ir nutekamųjų<br />
vandenų vamzdynus. Sunkiai <strong>į</strong>sivaizduojama, tačiau ant žemės numestos cigarečių nuorūkos<br />
taip pat užteršia gruntinius vandenis.<br />
7. Sumažinkite alyvų sukeliama taršą<br />
Sutaisykite savo mašinos tepalų filtrą, kad iš jūsų automobilio nenutekėtų nei lašas. Itin daug<br />
tepalų atliekų <strong>į</strong> <strong>jūrą</strong> patenka iš naftą gabenančių tanklaivių. Todėl siekiant sumažinti Baltijos<br />
jūros taršą reikia atkreipti ypatingą dėmes<strong>į</strong> <strong>į</strong> naudotų tepalų perdirbimą. Taip pat svarbu<br />
atidžiai pilti degalus <strong>į</strong> automobil<strong>į</strong>. Stenkitės naudoti biodegalus ar pasirinkti dar geresn<strong>į</strong><br />
sprendimą – kuo mažiau vairuokite automobil<strong>į</strong>. Vaikščiokite, važiuokite dviračiu ar<br />
naudokitės viešuoju transportu.<br />
8. Atkreipkite dėmes<strong>į</strong> <strong>į</strong> jūros laukinę florą<br />
Niekada vandenyje nepalikite meškerės valo ar tinklo. Žvejybos <strong>į</strong>rangoje gali <strong>į</strong>sipainioti žuvys<br />
ir susižaloti. Nepaleiskite helio balionų <strong>į</strong> orą, nes, pasibaigus dujoms, jie gali nusileisti <strong>į</strong><br />
vandenyną ir gyvūnai gali juos praryti kaip maistą. Iki minimumo sumažinkite polistirolo<br />
naudojimą. Polistirolas suskyla <strong>į</strong> smulkias dalelytes, kurias žuvys praryja kaip maistą.<br />
9. Nebūkite abejingas<br />
Dalyvaukite pakrantės švarinimo akcijose. Praneškite apie nelegalius šiukšlynus ir<br />
šiukšlinimą vietos pareigūnams arba artimiausiam aplinkos apsaugos regiono departamentui.<br />
Sužinokite, kur ir kaip atiduoti perdirbimui naudotas baterijas, dažus, elektros prietaisus ir<br />
kitus naudotus daiktus. Jei arti jūsų nėra atliekų rūšiavimo sistemų, paraginkite vietinę<br />
valdžią, kad jas <strong>į</strong>diegtų.<br />
10. Supraskite kodėl…<br />
Baltijos jūra yra jauniausia jūra mūsų planetoje, susidariusi iš tirpstančios ledo masės vos<br />
prieš 10 – 15 tūkstančius metų.<br />
71
Pamokos tema: Žmonių vartojimo gausėjimo <strong>į</strong>taka Baltijos jūros ekosistemai<br />
Tikslas: Išsiaiškinti žmonių vartojimo gausėjimo priežastis, numatyti pasekmes, sumodeliuoti<br />
būdus žmonių vartojimo augimui apriboti.<br />
Klasė: 7–9<br />
Dalykas: Geografija, istorija, ekonomika, matematika.<br />
Metodas: Grupinis darbas, projektinis mokymasis.<br />
Priemonės: Internetas, enciklopedijos, spauda, kompiuterinės programos „Word“, „Excel“,<br />
„Point- Brush“.<br />
Sudėtinės projekto dalys:<br />
I grupė renka informaciją apie žmonių vartojimo <strong>į</strong>pročių kitimą Baltijos regiono šalyse<br />
per pastarąj<strong>į</strong> laikotarp<strong>į</strong>, randa koreliaciją su ekonominiu regiono išsivystymu, religija,<br />
tradicijomis;<br />
II grupė renka informaciją apie urbanizaciją ir globalizaciją, aiškinasi, kaip šie<br />
procesai <strong>į</strong>takoja vartojimo <strong>į</strong>gūdžių kitimą;<br />
III grupė renka informaciją apie agroekosistemų plitimą, jų poveik<strong>į</strong> natūralioms<br />
ekosistemoms, derlingumo didinimo būdus, produkcijos pasiskirstymą;<br />
IV grupė renka informaciją apie gamtinių energijos šaltinių panaudojimą žmonijos<br />
poreikiams tenkinti ir jų <strong>į</strong>taką natūralioms ekosistemoms;<br />
V grupė modeliuoja būdus žmonių vartojimo augimo apribojimui.<br />
Projekto atlikimo metodika:<br />
Mokiniai suskirstomi <strong>į</strong> grupes atsitiktinai;<br />
Gavę užduot<strong>į</strong>, grupės nariai susiplanuoja darbo vykdymo eigą, numato informacijos<br />
rinkimo šaltinius;<br />
Surinkta informacija bendru susitarimu apibendrinama ir pateikiama atspausdinta<br />
kompiuteriu;<br />
Projekto pristatymui ruošiami pranešimai su apibendrinimais ir išvadomis;<br />
Pristačius projekto dalis, formuluojamos bendros išvados.<br />
72
Pamokos tema: Ar moku pasirinkti sveikus ir saugius Baltijos jūrai maisto produktus?<br />
Pamokos tikslas: Ugdyti vaikų gebėjimus atsakingai pasirinkti maisto prekes.<br />
Uždaviniai: Mokiniai ugdysis gebėjimus atsakingai pasirinkti maisto prekes artimiausiose<br />
savo miestelio ar kaimo gyvenvietės parduotuvėse; sužinos prioritetus ir grėsmes apsiperkant<br />
parduotuvėje.<br />
Klasė: 6–8<br />
Dalykas: Etika, matematika, gamta, technologijos.<br />
Metodai: Taikomi aktyvieji darbo metodai.<br />
Pamokos eiga<br />
Pamoka skirstoma <strong>į</strong> 4 etapus:<br />
1 etape išsiaiškinama, kokius maisto produktus vaikai dažniausiai perka parduotuvėje<br />
ir kodėl? Ar jie labiau linkę išbandyti naujus produktus, ar perka jau ragautus<br />
anksčiau?<br />
Metodai: „Minčių lietus“. Mokytojas užduoda klausimą: „Kokius maisto produktus<br />
perkate už jums skirtus kišenpinigius?“ Mokiniai vardina produktus, mokytojas juos<br />
užrašo lentoje.<br />
2 etapas – prioritetų nustatymas (išsiaiškinama, kokie mokinių perkami maisto<br />
produktai yra vertingiausi sveikatai, saugiausi Baltijos jūrai).<br />
Metodai: Analizė, grupavimas, individualus ir grupinis darbas, „Devynbriaunis<br />
deimantas“. Mokytojas išdalina kiekvienam mokiniui po deimanto, susidedančio iš 9<br />
rombų, paveikslėlio kopiją, paprašo tuos „deimantus“ užpildyti, viršutiniuose<br />
rombuose <strong>į</strong>rašant sveikiausius produktus, o apačioje - mažiausiai sveikus iš lentoje<br />
esančio sąrašo. Mokiniai dirba individualiai. Baigus užduot<strong>į</strong>, mokytojas paskirsto<br />
mokinius poromis ir prašo aptarti <strong>į</strong>rašus bei pabandyti priimti bendrą nuomonę. Kai<br />
diskusijos porose išsenka, mokiniai skirstomi <strong>į</strong> didesnes grupes, kol surandamas visus<br />
tenkinantis sprendimas.<br />
3 etape formuojama teigiama nuostata saugaus Baltijos jūrai maisto produktams.<br />
Metodai: „Kubas“. Mokytojas paruošia kubo išklotines, klausimus produkto<br />
apibūdinimui. Pamokos metu suskirsto mokinius <strong>į</strong> grupes, skiria kiekvienai grupei po<br />
vieną produktą iš „Devynbriaunio deimanto“ prioritetinių produktų sąrašo, išdalina<br />
73
grupėms kubo išklotines ir klausimus. Mokiniai pildo kubo išklotinę, kiekvienoje<br />
sienelėje užrašydami atsakymą <strong>į</strong> klausimą:<br />
o aprašyk produkto pakuotę (spalva, dydis, ar tinkama perdirbimui ir pan.)<br />
o su kuo galėtum šią pakuotę palyginti?<br />
o iš ko arba kaip šio produkto pakuotė padaryta?<br />
o kodėl verta rinktis būtent šioje pakuotėje <strong>į</strong>pakuotą produktą?<br />
4 etape mokiniai suklijuoja kubo kraštines ir pristato darbus.<br />
Metodai: aktyvus klausymas. Mokiniai: vienas grupės atstovas pristato grupės darbą.<br />
Kitų grupių dalyviai turi atidžiai klausytis kalbančiojo ir pasižymėti sutampančius<br />
atsakymus, kad, gavę teisę kalbėti, nekartotų jau išsakytų minčių. Mokytojas stebi ir<br />
vertina mokinių darbą, apibendrina padarytas išvadas.<br />
4.6. Kuo trumpesnis kelias nuo lysvės iki burnos – tuo maistas ir Baltijos<br />
jūra sveikesni<br />
Gamta visada buvo ir yra mūsų maitintoja. Tik šiuolaikinės civilizacijos suviliotas žmogus<br />
nenori pastebėti vertingų nieko nekainuojančių gamtos dovanų.<br />
Neatsitiktinai pavasaris pilnas žalumos. Taip geroji gamta rūpinasi mumis. Po žiemos<br />
išsekusiam žmogaus organizmui labiausiai reikia vitaminų, mineralinių medžiagų ir<br />
chlorofilo, kuris padeda mūsų kūnui atsigauti ir sustiprėti. Mūsų protėviai gerai žinojo apie<br />
žolių svarbą, todėl jas gausiai vartojo. Ir dabar kai kuriose šalyse, pvz. Kinijoje, Korėjoje ir<br />
kt., laukiniai augalai labai vertinami.<br />
Svarbiausia maistažolių sudedamoji dalis – chlorofilas (kuris ir nudažo augalą žaliai) - labai<br />
gerai veikia mūsų organizmą. Mažos jo dozės didina kraujospūd<strong>į</strong>, o didelis kiekis mažina<br />
(turintys žemą kraujospūd<strong>į</strong> privalo atsargiai vartoti žoles). Chlorofilas padeda<br />
susinormalizuoti mūsų hemoglobinui, stiprina viso organizmo būklę.<br />
Maistažolių ląsteliena yra labai reikalinga žarnyno mikroflorai, gerai veikia žarnų gleivinę,<br />
skatina peristaltiką, laisvina vidurius. Tai labai padeda organizmui išsivalyti nuo teršalų.<br />
Įrodyta, jog maisatžolės vertingesnės už sukultūrintus žolinius augalus, nes pačios pasirenka<br />
sau tinkamą augimui vietą, o nuo to priklauso jų biocheminė sudėtis. Kiekviena žolė turi<br />
skirtingą vitaminų ir mikroelementų kiek<strong>į</strong>, nes tos pačios žolės šaknys, lapai ir žiedai turi<br />
skirtingą vitaminų ir mikroelementų sudėt<strong>į</strong>. Visos maistažolės turi daug <strong>į</strong>vairių retų vitaminų<br />
74
ir mineralinių medžiagų, bet svarbiausia tai, kad jos yra natūralaus organinio pavidalo - tai ne<br />
piliulė ir galima jų gauti nemokamai.<br />
Higienos specialistų nuomone, 100 g šviežių dilgėlės lapų yra 20 mg vitamino C – tai 2,5<br />
karto daugiau negu citrinose, 10 kartų daugiau negu obuoliuose ir bulvėse yra vitaminų B2 ir<br />
K, 50 mg karotino, 5,5 vertingų baltymų, 6,6 proc. riebalų, 15 proc. angliavandenių (iš jų pusė<br />
– vynuoginio cukraus, kuris iš visų maisto medžiagų lengviausiai tirpsta ir tuoj pat patenka <strong>į</strong><br />
kraują). Todėl kaloringumu dilgėlė prilygsta bulvėms, yra 2 kartus maistingesnė už morkas ir<br />
beveik 3 kartus – už sukultūrintus špinatus. Dilgėlė turi šių mikroelementų: 4,1 mg geležies,<br />
1,3 mg vario, 8,2 mg mangano, 4 mg boro, 2,7 mg titano, 6,03 mg nikelio. Dilgėlių<br />
mineralinės medžiagos pasižymi stipria šarmine reakcija, kuri gerina organizmo atsparumą.<br />
Taigi dilgeles valgyti sveika ir maistinga. Ne mažiau vertingos ir kitos paplitusios žolės:<br />
kiaulpienės, garšva, notrelė, kraujažolė, krūminis builis ir daugybė kitų. Jau ankstyvą<br />
pavasar<strong>į</strong>, kai nutirpsta sniegas, tos žolės pradeda dygti ir iš jų galima gaminti <strong>į</strong>vairias skanias<br />
salotas, troškinius, galima skaninti sriubas, košes, vitaminizuoti uogienes, gaminti sultis, gerti<br />
nuovirus. Taigi žolės padės sustiprinti organizmą ir sutaupyti pinigų, nereikės pirkti brangių<br />
užsienietiškų vaisių ir šiltnaminių žolių bei daržovių. Rinkdami žoles pasigrožėsite gamta,<br />
pakvėpuosite grynu oru, o pasilenkdami prie kiekvienos žolytės gerai pasimankštinsite.<br />
Apie maistažoles galima organizuoti tikslinius užsiėmimus, kurių metu vaikai būtų<br />
supažindinami su jų gyvenamojoje aplinkoje augančiomis vaistažolėmis ir pamokomi, kaip<br />
jas vartoti.<br />
Pamokos tema: Maistažolės<br />
Klasė: 5–10<br />
Dalykas: Gamta, biologija, geografija, sveika gyvensena.<br />
Motyvacija: Antikos laikais žmonės maistui vartojo iki 3500 maistinių augalų, o 16 a.<br />
pabaigoje – tik 100 maistinių augalų rūšių. Svarbu pažymėti, kad Rytų šalyse vartojama<br />
daugiau nei 1000 <strong>į</strong>vairių maistinių augalų rūšių, tuo tarpu Vakarų šalyse – tik 2–3 proc. visų<br />
žinomų valgomų augalų. O kiek vartojate jūs?<br />
Problema: Dažnas mūsų nors trumpam ištrūkęs <strong>į</strong> gamtą greitai pasigenda parduotuvės. Lyg<br />
mūsų miškuose, pievose ar šlapynėse būtų išnykę visi augalai, kuriuos mūsų protėviai rinko,<br />
valgė, jais gydėsi. Ar nevertėtų prisiminti senolių patirties ir pasistengti sumažinti atotrūk<strong>į</strong><br />
tarp mūsų ir gamtos? Sumažinti teršalų kiek<strong>į</strong> gamtoje, kurie suteka <strong>į</strong> požeminius vandenis ir<br />
keliauja <strong>į</strong> Baltijos <strong>jūrą</strong>?<br />
75
Tikslas:<br />
Išmokyti pažinti mūsų krašte augančias vaistažoles, paskatinti jomis domėtis, auginti namų<br />
daržuose, vartoti maistui.<br />
Uždaviniai:<br />
1. Supažindinti su maistingųjų augalų <strong>į</strong>vairove artimiausioje gamtinėje aplinkoje.<br />
2. Pažintinės ekskursijos metu parodyti pagrindinius maistingųjų augalų rinkimo<br />
principus.<br />
3. Išmokyti tiksliau vertinti laukinių maistažolių skonio savybes.<br />
4. Paskatinti domėtis, auginti savo daržuose maistažoles ir jas vartoti.<br />
Trukmė:<br />
Vieta:<br />
I veikla (viena savaitė). Surinkti medžiagą apie maistažoles iš <strong>į</strong>vairių šaltinių.<br />
II veikla (30–45 min.) 5–6 klasių mokiniams.<br />
II, III veiklos (1valanda 30 minučių) 7–10 klasių mokiniams.<br />
IV veikla – savarankiška užduotis ( darbas tęsiamas namuose).<br />
Artimiausia gamtinė aplinka.<br />
Mokytojo pasirengimas pamokai:<br />
Mokytojas turi būti susipažinęs su pasirinktoje teritorijoje augančių maistažolių <strong>į</strong>vairove.<br />
Mokinio pasirengimas pamokai:<br />
Reikėtų būti susipažinusiems su augalų morfologija. Mokėti naudotis augalų atpažinimo<br />
raktais.<br />
Eiga:<br />
I veikla: Surinkti medžiagą apie maistažoles, pamokos metu pristatyti klasės draugams<br />
ir parengti stendą.<br />
Kitą dieną, esant geram orui, organizuojama pamoka - ekskursija pagal suplanuotą maršrutą.<br />
Prieš ekskursiją mokiniai supažindinami su augalų rinkimo etikos principais.<br />
II veikla: Uogos ir vaisiai.<br />
76
Pamokos metu mokiai apklausiami, kokius žino laukinėje Lietuvos gamtoje augančius<br />
valgomuosius vaisius ir uogas. Kuriuos jau yra patys rinkę? Pasiūloma atpažinti uogas ir<br />
vaisius ekskursijos metu.<br />
Prieš valgant būtina parodyti uogas mokytojui.<br />
Ekskursijos pabaigoje organizuojama viktorina – pažinti uogas ir vaisius vedančius laukinius<br />
Lietuvos augalus. Naudojamos kortelės.<br />
III veikla: Vaistažolės - ir maistas, ir vaistas<br />
o 1 užduotis: Maistažolių rinkimas<br />
Mokiniai pristato savo medžiagą apie surinktas maistažoles.<br />
Kiek ir kokių maistažolių vartoja mokiniai ar jų šeimos nariai.<br />
Kurias iš jų patys randa gamtoje?<br />
Kokias maistažolių dalis vartoja?<br />
Ekskursijos metu parodoma iki 15 maistažolių, o pabaigoje aptariami matyti augalai ir jų<br />
panaudojimo galimybės. Pvz. Balanda – labai skani ir vertinga „piktžolė“. Joje daug baltymų,<br />
kalcio, fosforo, magnio, kalio, karotinoidų, C vitamino. Maistui tinka visa antžeminė jaunų<br />
balandų dalis, vasara skabomi tik lapai, rudeni naudojamos ir sėklos. Balanda galima naudoti<br />
vietoj špinatų, <strong>į</strong>prastinių lapinių salotų. Lapus ir jaunus ūglius galima valgyti ir žalius, ir<br />
virtus. Ruoškite tuoj pat, kol švieži. Galima džiovinti ir saugoti žiemai. Garšva – dažna parkų<br />
ir daržų „piktžolė“. Neravima, nešienaujama greitai sudaro platų, tankų sąžalyną. Auga<br />
ūksmingose vietose. Nuo senų laikų garšva buvo vienas iš pagrindinių maistinių augalų mūsų<br />
klimato kraštuose. Tai vienas iš naudingiausių maistinių augalų, turintis daug vitamino C,<br />
mineralinių medžiagų, baltymų, taip pat eterinių aliejų. Paprastoji kiaulpienė rusų liaudies<br />
medicinoje vadinama gyvybės eliksyru. Jos lapuose daug angliavandenių, geležies, fosforo,<br />
kalcio, magnio, karotino, vitaminų B2, C, E. Žieduose gausu lecitino. Kiaulpienės gerina<br />
medžiagų apykaitą, valo organizmą, ypač atgaivina civilizacijos nuodų pakenktas kepenis bei<br />
kasą. Jų visos dalys yra valgomos. Iš naujų lapų daromos salotos, garnyras prie mėsos, žuvies<br />
patiekalų. Verdamos sriubos, gaminami <strong>į</strong>darai. Žiedpumpuriai marinuojami ir naudojami<br />
mišrainėms, šaltoms sriuboms, pikantiškiems patiekalams. Valgomi ir žiedai – dedami <strong>į</strong><br />
salotas, tyres, sriubas, jais dekoruojami patiekalai. Kad lapai nebūtų kartūs, prieš vartojat juos<br />
reikia nuplauti ir pusvaland<strong>į</strong> palaikyti sūdytame šaltame vandenyje. Juos galima netgi rauginti<br />
kaip kopūstus.<br />
77
o 2 užduotis. Receptai iš maistažolių.<br />
Organizuojamas receptų pristatymas ir pasikeitimai.<br />
Apibendrinimui:<br />
Maistažoles galima naudoti labai <strong>į</strong>vairiai, tai tik mūsų fantazijos reikalas. Jeigu norime būti<br />
sveiki, turime pasirūpinti, kad ant mūsų stalo būtų kuo <strong>į</strong>vairesnis ir turtingesnis maistinėmis<br />
medžiagomis „žaliasis racionas“.<br />
Laukinius augalus galima smulkiai supjausčius dėti <strong>į</strong> salotas, t.y. valgyti žalius, pagardinant<br />
<strong>į</strong>vairiais mėgstamais užpilais – aliejumi, aliejaus ir citrinos sulčių mišiniu, grietine (ar<br />
rūgpieniu, kefyru), pomidorų padažu ar grietinės ir pomidorų padažo mišiniu, sojų padažu ir<br />
kt. Tai puikus priedas antriesiems patiekalams.<br />
Galima ruošti <strong>į</strong>vairiausius troškinius ir sriubas (<strong>į</strong>prastines pagardinant laukinėmis žolėmis).<br />
Galima iš žaliųjų augalų masės daryti <strong>į</strong>darus <strong>į</strong>vairiems patiekalams – blynams, koldūnams,<br />
balandėliams, daržovių <strong>į</strong>darams (pvz., paprikų ar baklažanų), naudoti juos padažams.<br />
Be galo vertingos šviežių laukinių augalų sultys, tik nereikia jų vartoti daug – stiklinėmis –<br />
pakaks ir po vieną kitą valgomąj<strong>į</strong> šaukštą.<br />
Veiklos pabaigoje aptariama receptų iš maistažolių <strong>į</strong>vairovė. Pasiūloma pasikeisti receptais.<br />
Galima būtų organizuoti netradicinę integruotą pamoką.<br />
Užduoties plėtotė<br />
Nesvarbu, ar jūsų mokykla arti, ar toli nuo Baltijos jūros. Galima pasirinkti <strong>į</strong>vairias vaikams<br />
patrauklias veiklos formas. Labai patrauklios yra integruotos veikos, besitęsiančios nuo<br />
savaitės iki mėnesio (žr. priedą „Baltijos jūros <strong>vandens</strong> kokybės problemos <strong>į</strong>vairių dalykų<br />
pamokose“).<br />
78
Skyriaus apibendrinimui galima pasiūlyti mokiniams atlikti užduot<strong>į</strong> mokinio veiklos lape Nr.<br />
2 „Ką galima pakeisti saugant Baltijos <strong>jūrą</strong>?<br />
5. ĮŽVALGOS<br />
5.1. Švaraus Baltijos jūros regiono<br />
vizija<br />
Specialistai teigia, kad Baltijos jūros regiono<br />
aplinkos apsaugos problemos bus neblogai<br />
sprendžiamos daugiausia vykdant HELCOM<br />
veiklą ir atskirų šalių pavienius arba dvišalių<br />
susitarimų veiksmus. Baltijos regiono<br />
Darbotvarkė svarbi Lietuvai <strong>į</strong>gyvendinant darnaus vystymosi prioritetus ir principus.<br />
Kraštovaizdžio tvarkymas, regionų ekonominis ir socialinis nelygumas, būsto tvarkymas,<br />
darnus transportas ir gamyba – šios ir daugelis kitų problemų sėkmingai sprendžiamos šalyse<br />
kaimynėse. Skandinavijos šalyse skatinamas ir plėtojamas verslo ir mokslo atstovų<br />
bendradarbiavimas, daug dėmesio skiriama švietimui.<br />
Svarbu, kad bendradarbiavimas būtų tęsiamas ir plėtotųsi aplinkosaugos ir darnaus vystymosi<br />
švietimo erdvėje, <strong>į</strong>gyvendinant regiono konkrečių veiksmų planą, susijus<strong>į</strong> su žemės ūkiu,<br />
miškininkyste, energijos naudojimu, pramone, turizmu ir transportu. Kuo šių pastangų<br />
rezultatai bus geresni, tuo didesnė nauda visam regionui ir visai Europai. Būtent toks<br />
pasiryžimas padėtų išlikti bei dar labiau plėsti „Baltijos jūros regiono darbotvarkės 21“ veiklą.<br />
Svarbu, kad atsirastų suinteresuotų žmonių, kurie norėtų dirbti Baltijos regiono labui, dalytųsi<br />
darnaus vystymosi patirtimi ir skatintų kitus ja domėtis.<br />
Baltijos jūros aplinkos išsaugojimą lemia daugelis veiksnių. Vaikų ir jaunimo švietimas,<br />
asmeninės atsakomybės prisiėmimas, aktyvus visuomenės dalyvavimas priimant socialinius,<br />
ekonominius ir aplinkos apsaugos sprendimus turėtų lemti sėkmingą „Baltijos jūros regiono<br />
Darbotvarkės 21“ <strong>į</strong>gyvendinimą. Labai svarbus ir visuomenės švietimas bei domėjimasis<br />
jūrinės aplinkos šiandienos problemomis. Siekti užsibrėžtų tikslų padėtų ir sukurti griežtesni<br />
jūros apsaugos standartai, aiškiai matomi ateities kartoms. Norint tai pasiekti reikia stiprinti<br />
visuomenės informavimo mechanizmą, skleidžiant aktualią informaciją per formaliojo ir<br />
neformaliojo švietimo bei mokymo institucijas.<br />
79
5.2.Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategija.<br />
2009 m. Europos Komisijos patvirtintoje „Baltijos jūros regiono strategijoje“ akcentuojama<br />
Baltijos jūros ekologinių problemų, kylančių dėl taršos mitybinėmis medžiagomis, ypač<br />
nitratais ir fosfatais, žalingo poveikio sprendimo būdų aktyvi paieška. Naudodamasi<br />
integruota sistema, Europos Sąjunga ir valstybės narės galės nustatyti savo poreikius ir,<br />
koordinuodamos atitinkamas politikos kryptis, rasti jiems reikiamų išteklių. Taip bus<br />
užtikrinta tvari Baltijos jūros regiono aplinka ir optimali ekonomikos ir visuomenės raida.<br />
Strategija siekiama pateikti koordinuotą sistemin<strong>į</strong> atsaką <strong>į</strong> pagrindines regiono problemas ir<br />
pasiūlyti konkrečius šių problemų sprendimus. Keturiais strategijos „kertiniais akmenimis“<br />
siekiama padaryti š<strong>į</strong> Europos regioną ekologiškai tvarų.<br />
Šios strategijos veiksmų plane numatyta:<br />
stiprinti tvarų žemės ūk<strong>į</strong>, miškininkystę ir žuvininkystę;<br />
mažinti mitybinių medžiagų patekimą <strong>į</strong> <strong>jūrą</strong> iki patenkinamo lygio;<br />
išsaugoti natūralias gamtines zonas ir gyvūnijos bei augmenijos <strong>į</strong>vairovę;<br />
mažinti kenksmingų medžiagų vartojimą ir jų poveik<strong>į</strong>;<br />
sukurti aplinką tausojančios laivybos regiono model<strong>į</strong>;<br />
prisitaikyti prie klimato kaitos.<br />
AR ŽINAI, KAD<br />
Baltijos jūros apsauga rūpinasi Helsinkio komisija (HELCOM). Ji siekia apsaugoti<br />
Baltijos jūros aplinką nuo taršos.<br />
Joje dirba Baltijos jūros šalių atstovai – Danijos, Estijos, Suomijos, Vokietijos, Latvijos,<br />
Lietuvos, Lenkijos, Rusijos, Švedijos, taip pat Europos Bendrijos.<br />
Helsinkio komisiją sudaro kiekvienos valstybės aplinkos ministrai. Aplinkos ministerija yra<br />
pagrindinė institucija, kuri atstovauja šiai tarptautinei organizacijai. Ten sprendžiami pagrindiniai<br />
klausimai, susiję su Baltijos jūra.<br />
Šis leidinys, tikiuosi, nors maža dalimi, prisidės prie švarios ir saugios Baltijos jūros aplinkos<br />
išsaugojimo.<br />
80
PRIEDAI<br />
6.1. Mokinio veiklos lapas Nr. 1<br />
Atpažink ir rodyklėmis pažymėk Baltijos jūros ekosistemos organizmus<br />
Strimelė<br />
Vėžiagyviai<br />
Menkė<br />
Plekšnė<br />
Dumbliai<br />
Ruonis<br />
Brėtlingis<br />
81
NAMUOSE<br />
6.2. Mokinio veiklos lapas Nr. 2<br />
Ką galima pakeisti saugant Baltijos <strong>jūrą</strong>?<br />
MIESTE<br />
KAIME<br />
MOKYKLOJE<br />
PA-<br />
SAU-<br />
LYJE<br />
VALSTY-<br />
BĖJE<br />
82
6.3. Mokinio veiklos lapas Nr. 3<br />
Vandens ir humuso kiekio nustatymo metodika<br />
1. Pasemkite maždaug 1 valgomąj<strong>į</strong> šaukštą dirvos, paimtos iš 5 cm gylio, ir paskleiskite ją<br />
plonu sluoksniu metalinėje lėkštelėje. Pasverkite dirvą kartu su lėkštele.<br />
Drėgno mėginio svoris = ......................<br />
2. Virš nestiprios ugnies (apie 100ºC) kaitinkite dirvos mėgin<strong>į</strong> 2–3 val. Palaukite, kol dirva<br />
atauš, ir vėl viską pasverkite.<br />
Sauso mėginio svoris = ......................<br />
3. Virš dujų degiklio liepsnos kaitinkite dirvos mėgin<strong>į</strong> tol, kol sudegs visa organinė medžiaga<br />
(geriau tai atlikti traukos spintoje ar atvėrus langą). Palaukite, kol mėginys atvės, ir vėl viską<br />
pasverkite.<br />
Mėginio (be <strong>vandens</strong> ir humuso) svoris = ......................<br />
4. Apskaičiuokite <strong>vandens</strong> ir organinių medžiagų (humuso) kiek<strong>į</strong> mėginyje procentais.<br />
Atminkite, kad skaičiuojant humuso kiek<strong>į</strong> 100 % prilyginamas sauso mėginio svoris.<br />
Vandens kiekis = ...................... %<br />
Humuso kiekis = ...................... %<br />
Vieta skaičiavimui:<br />
83
6.4. Mokinio veiklos lapas Nr. 4<br />
Anketa<br />
Intensyvus žemės ūkis, plačiai naudojantis žemės ūkio mašinas, pesticidus, mineralines trąšas<br />
ir naujas augalų veisles,<br />
yra geras, nes:<br />
1. ___________________________________________________________________<br />
_____________________________________________________________________<br />
2. ___________________________________________________________________<br />
_____________________________________________________________________<br />
3. ___________________________________________________________________<br />
_____________________________________________________________________<br />
4. ___________________________________________________________________<br />
_____________________________________________________________________<br />
5. ___________________________________________________________________<br />
_____________________________________________________________________<br />
yra blogas, nes:<br />
1. ___________________________________________________________________<br />
_____________________________________________________________________<br />
2. ___________________________________________________________________<br />
_____________________________________________________________________<br />
3. ___________________________________________________________________<br />
_____________________________________________________________________<br />
4. ___________________________________________________________________<br />
_____________________________________________________________________<br />
5. ___________________________________________________________________<br />
_____________________________________________________________________<br />
Galutinė mano nuomonė (pasirinktą teigin<strong>į</strong> pabraukti):<br />
Aš pritariu intensyviam žemės ūkiui. Pasirinkimą argumentuokite.<br />
Aš nepritariu intensyviam žemės ūkiui. Pasirinkimą argumentuokite.<br />
84
6.5. Mokinio veiklos lapas Nr. 5<br />
Mūsų šeimos sodas<br />
Ar jūsų šeima turi sodą? Jei taip, kokia sodo istorija, kas j<strong>į</strong> prižiūri?<br />
Kur yra jūsų sodas/daržas?<br />
Kokios daržovės, vaisiai ar uogos auga jūsų sode?<br />
Kaip auginamos daržovės, vaisiai jūsų sode?<br />
Kaip apdirbama jūsų sodo žemė?<br />
Kaip kovojama su piktžolėmis jūsų sode?<br />
Ar tas žmogus, kuris prižiūri sodą, gali ateiti <strong>į</strong> klasę ar mus priimti <strong>į</strong> savo sodą ir papasakoti<br />
apie j<strong>į</strong> ir jame auginamas gerybes?<br />
Atsakęs <strong>į</strong> klausimus, nupiešk arba nufotografuok savo sodą ir darbą atsinešk <strong>į</strong> klasę.<br />
85
6.6. Baltijos jūros <strong>vandens</strong> kokybės problemos <strong>į</strong>vairių dalykų pamokose<br />
86
Informacijos šaltiniai:<br />
1. Aplinkos apsaugos politikos centras http://www.aapc.lt/naujienos.htm[interaktyvus].<br />
[žiūrėta 2012-08-10<br />
2. Adelė Astromskienė. Ekologinės žemės ūkio gamybos uždaro ciklo ūkis:<br />
praktiniai patarimai ir rekomendacijos.2012, leidėjas - Baltijos labdaros fondas.<br />
3. Baltic 21 Newsletter. Stockholm: Baltic 21 Secretoriat, 2008, 1.<br />
4. Baltijos 21 ataskaita Baltijos jūros šalių ministrams pirmininkams: penkerių metų<br />
pažangaRegione siekiant darnaus vystymosi [interaktyvus]. 2004, 1: 3 [žiūrėta 2010-<br />
01- 08]. .<br />
5. Baltijos jūros veiksmų planas [interaktyvus]. Klaipėda, 2009 [žiūrėta 2010-01-16].<br />
http://www.jtc.lt/?module=page&id=8<br />
6. BERAS Implementation svetainė anglų kalba www.beras.eu<br />
7. BERAS Implementation svetainė lietuvių kalba www.beras.lt<br />
8. Buehl D „Interaktyviojo mokymosi strategija“, Garnelis 2004.<br />
9. Drigotas M.“Baltijos jūra švaresnė dėl prastos ekonominės situacijos“<br />
www.GRYNAS.l [interaktyvus]. [žiūrėta 2012-09-05]<br />
10. Drigotas M“ Visuomenininkai: Baltijos jūra Lietuvoje – be „šeimininko““,<br />
www.GRYNAS.lt [interaktyvus]. [žiūrėta 2012-09-05]<br />
11. Danilčenko H, Petniūnienė V „Darnus daržas“, Lututė 2003.<br />
12. Ekologinis ūkininkavimas. Europos komisija. // http://ec.europa.eu/<br />
13. Europos Bendrijų Komisijos Komunikatas dėl Europos Sąjungos Baltijos jūros<br />
regiono strategijos. COM (2009) 248. // http://ec.europa.eu/.<br />
14. Galkutė L.„Žemei reikia draugų“, Žaliasis pasaulis 1998.<br />
15. Granstedt A. „Farming for the Future with a focus on the Baltic Sea Region“, 2012<br />
16. Granstedt, A. Schneider, T. , Seuri, P. Thomsson, O. 2008. Ecological Recycling<br />
Agriculture to Reduce Nutrient Pollution to the Baltic Sea. // Biological<br />
Agriculture and Horticulture, Vol. 26.<br />
17. Gervienė O, Kantautienė A. F. MKP „Sveika gyvensena ugdymo procese“ Lietuvos<br />
Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos rekomenduota 2006-06-29, Nr.ISAK-<br />
1372.<br />
18. GurevičiūtėG, LekevičiusE., Galkutė L, Motiejūnienė E „Nojaus laivas, ekologinis<br />
ugdymas mokykloje“, AKSTIS 1997.<br />
19. Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija "Livestock’s Long Shadow–<br />
Environmental Issues and Options. Nuoroda tikrinta 2010-09-29.<br />
20. Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija "Livestock’s Long Shadow–<br />
Environmental Issues and Options.". Nuoroda tikrinta 2010-09-29.<br />
21. Kauno rajono biologijos mokytojai „Informacinė metodinė e–priemonė biologijos<br />
mokytojui“. 2008. Leidinys patvirtintas ŠPC ekspertų komisijos, prot. Nr. T-28, 2008-<br />
02-20.<br />
22. Koszmider M, Kozanecka G „Žaliosios užduotys, Aplinkos apsauga per chemijos<br />
pamokas“, Šviesa 1998.<br />
87
23. Lekevičius E, Motiejūnienė E, Kunskaitė L „Gamta ir žmogus 5 klasei, mokytojo<br />
knyga“ Alma littera 1997.<br />
24. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija „Darbotvarkė 21: Subalansuotos plėtros<br />
veiksmų programa, Rio deklaracija: apie aplinką ir plėtrą, miškininkystės principai“<br />
Vilnius, 2001.<br />
25. Martinionienė J „Ekologijos užduotys“, Šviesa 1999.<br />
26. Motiekaitytė V, Steponėnaitė L „Baltija 21 – vyriausybinės bendradarbiavimo veiklos<br />
gerinant Baltijos jūros aplinkos būklę. VertinimaS “ Mykolo Riomerio universiteto<br />
Politikos ir vadybos fakulteto Aplinkos politikos katedra , 2010 m.<br />
27. Pasaulio gamtos fondas: Baltijos šalys nesiima pakankamai priemonių apsaugoti<br />
Baltijos <strong>jūrą</strong> BNS 2009 m. rugsėjo 3 d. 16:38<br />
www.grynas.lt/gamta/article.php?id=23877315[interaktyvus]. [žiūrėta 2012-08-11]<br />
28. Robbins, John. The Food Revolution. Conari Pr; 1 edition. July 11, 2001. ISBN<br />
1573247022<br />
29. Ruskule A, Kuris M ,Leiputė G ,Vetemaa M ir Zableckis Š „Atrask Baltijos <strong>jūrą</strong>.<br />
Spalvingas ir verdantis jūros gyvenimas“, Tallinna Raamatutrükikoda 2009.<br />
30. Sabaitė J Kaip išsaugoti Baltijos <strong>jūrą</strong>: užduotys valdininkams ar mums patiems?Janina<br />
Sabaitė, www.GRYNAS.lt [interaktyvus]. [žiūrėta 2012-08-13]<br />
31. The Baltic Sea Portal, Solutions and actions to ease the Baltic’s problems<br />
[interaktyvus]. [žiūrėta 2012-08-13].<br />
.<br />
32. Valstybės žinios“ Helsinkio konvencija dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos<br />
apsaugos“.. 1997, Nr. 21-499.<br />
33. Valstybės žinios „Helsinkio konvencija dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos<br />
apsaugos“. 1997, Nr. 21-499.<br />
34. Vadovą sukūrė autorių grupė „Švietimas kaitai: Darnaus vystymo mokymo ir<br />
mokymosi vadovas“. ir jis atspindi patirt<strong>į</strong> <strong>į</strong>gytą projekto „Švietimas kaitai“ metu,<br />
<strong>į</strong>vairiose šalyse esančiose šalia Baltijos jūros. Projektas buvo remiamas EU Comenius<br />
2.1. programos. „Gandrs”<br />
35. Internetinis puslapis http://ec.europa.eu/agriculture/organic/animalwelfare/husbandry_lt<br />
Iliustracijų šaltiniai:<br />
4 psl. ESA nuotr.,7 psl. Baltijos jūros užterštumo žemėlapis (šaltinis: HELCOM);<br />
15 psl. (šaltinis: HELCOM); 16 psl., (šaltinis: HELCOM); 25 psl. (šaltinis<br />
jurbarkosviesa.lt); 27 psl. (šaltinis © BALANS);<br />
5,8,40,41,42,51,67 puslapiuose paveikslai iš doc. dr. Adelė Astromskienė. Ekologinės<br />
žemės ūkio gamybos uždaro ciklo ūkis: praktiniai patarimai ir rekomendacijos. 54 psl.<br />
(šaltinis: HELCOM);<br />
46 psl. autorės nuotraukos; 75 psl., autorės nuotraukos; 121 psl., (šaltinis: HELCOM).<br />
Spalvoti piešinukai rubrikoje Ar žinai, kad bei 52 psl., 54 psl., 76 psl. (šaltinis Darnaus<br />
vystymo mokymo ir mokymosi vadovas).<br />
88
Change language