Rytų Lietuvoje - Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos

Arkliø sukami malûnai kiek plaèiau naudoti Kauno gubernijoje,
kurioje XIX a. viduryje þinoma buvus apie 30 tokiø
malûnø. Vilniuje arkliø sukamas malûnas buvo pastatytas
1890 metais.
Daug plaèiau Lietuvoje naudoti vandens ir vëjo malûnai.
Vandens malûnai pradëti statyti XIII a., vëjo – nuo
XIV a. XIX ir XX amþiø sandûroje þinoma buvus apie
2 tûkst. ávairaus galingumo vëjo ir tiek pat vandens malûnø.
Taèiau daugelyje publikacijø (statistiniø straipsniø) nurodomas
gerokai maþesnis jø skaièius. Matyt, dalis maþesniø
malûnø nebuvo átraukiami á statistinius praneðimus.
Pavyzdþiui, Ukmergës apskrities policijos vado (zemskinio
ispravniko) duomenimis, 1840 m. apskrityje buvo „didesniø
vandens malûnø – 47, maþesniø – 39, maþareikðmiø,
daugiausia sugedusiø – 16“. Tuo tarpu suvestinës
lentelëje nurodyti tik 53 vandens malûnai.
Vandens malûnø gausiausia Rytø Lietuvoje – Vilniaus,
Ðalèininkø, Eiðiðkiø, Molëtø rajonø savivaldybiø teritorijose
ir kalvotoje Þemaitijoje. Vëjo malûnø daugiausia buvo
pastatyta Suvalkijoje ir Këdainiø, Panevëþio, Pakruojo,
Pasvalio, Birþø, Kupiðkio, Radviliðkio, Ukmergës, Joniðkio,
Akmenës, Kretingos, Klaipëdos, Ðilutës apylinkiø
lygumose. Ten, kur vëjas tolygiausias, be gûsiø. Kartais
(paprastai dvaruose) vandens ir vëjo malûnai buvo statomi
greta vienas kito, siekiant be didesniø pertrûkiø malti beveik
iðtisus metus – esant sausrai, vëjo malûnu, o ðtiliaus
metu, þinoma, jei pakanka vandens sukti ratams, – vandens
malûnu.
Nuo XIX a. vidurio ëmë plisti garo malûnai (pirmasis
1847 m. pastatytas Kaune), kiek vëliau – skystu kuru arba
dujomis varomi motoriniai malûnai. Po Pirmojo pasaulinio
karo atsirado elektriniø malûnø, kurie ilgainiui ëmë
55
Vandens malûnai Rytø Lietuvoje
Vandens malûnai Rytø Lietuvoje