METRAŠTIS - Lietuvių katalikų mokslo akademija

Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis. t. 35. vilnius, 2011. issN 1392-0502
ŽemaiČių vYskuPas motiejus vaLaNČius –
sodiNiNkas
tomas PetReikis
Aš dirbau Viešpaties vynuogyne.
vysk. motiejus valančius, 1875
XiX amžius lietuvių kultūrai yra svarbus kaip tautinio atgimimo metas.
jame gilų pėdsaką paliko Žemaičių vyskupas motiejus valančius (1801–
1875). kiekvienas turime susikūrę savo heroizuotą valančiaus atvaizdą, kuris
yra tikslus tiek, kiek giliai pažįstame vyskupo asmenį. vaizduotė mums
paprastai piešia nuotraukose ir paveiksluose įamžintą, vyskupo rūbais pasirėdžiusį,
valstietiškos išvaizdos pusamžį vyrą, kurio charakteriui suteikiame
talentingo rašytojo, blaivintojo, išmintingo Žemaičių vyskupystės
valdytojo ir diplomato apibūdinimus. Pasak amžininko kun. tomo jurgio
dobševičiaus (1807–1881): „[...] tai buvo neeilinių proto sugebėjimų ir didelio
uolumo kunigas; visada veiklus, visada užsiėmęs“ 1 . ištisą XiX a. epochą
vadiname valančiaus vardu, todėl apie jo asmenį, nuveiktus darbus ir palikimą
daug rašė istorijos, literatūros, knygotyros, teologijos ir kitų mokslo
sričių specialistai. vis dėlto iki šiol ši iškili asmenybė nėra taip artimai pažįstama,
kaip galėtų būti, todėl valančiaus fenomenas dar ilgai išliks neišsemta
tyrimų dirva. mažiausiai paliesta ir paslaptingiausia vyskupo biografijos
pusė yra privatus gyvenimas, ne išimtis ir jo laisvalaikis – sodininkystė.
Istoriografija ir šaltiniai. Šio klausimo istoriografija ir šaltiniai kuklūs.
apie motiejaus valančiaus pomėgį trumpai užsiminė tik istorikas vytau-
1 tomas jurgis dobševičius, „[m. valančius]“, in: Lietuvių literatūros istoriografijos
chrestomatija: (iki 1940 m.), parengė Leonas Gineitis, vilnius: Lietuvos tsR mokslų akademija,
Lietuvių kalbos ir literatūros institutas, vaga, 1988, p. 203.
straipsnis parengtas mokslinėje konferencijoje „Dirbo ne sau, bet Lietuvos gerovei“
(a. merkelis)“ 2011 m. gegužės 13 d. kūlupėnuose (kretingos r.) perskaityto pranešimo
pagrindu.